2. Kultūros Institucijos Ir Jų Reikšmė Vietos Įvaizdžiui / 25 2.1

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS MENŲ FAKULTETAS TEATROLOGIJOS KATEDRA

Augustinos Kinderytės KULTŪROS INSTITUCIJŲ VEIKLOS ĮTAKA KAUNO RAJONO ĮVAIZDŽIO FORMAVIMUI Magistro baigiamasis darbas

Kūrybinių industrijų programa, valstybinis kodas 621P96001 Komunikacijos studijų kryptis

Vadovas (-ė): Doc. dr. Ina Pukelytė ...... (Moksl. laipsnis, vardas pavardė) (Parašas) (Data)

Apginta: Menų fakulteto dekanas (-ė) ...... (Fakulteto/studijų instituto dekanas/direktorius) (Parašas) (Data)

Kaunas, 2015 TURINYS

KULTŪROS INSTITUCIJŲ VEIKLOS ĮTAKA KAUNO RAJONO ĮVAIZDŽIO FORMAVIMUI

TURINYS / 2 SUMMARY / 4 SANTRAUKA / 6 ĮVADAS / 8 1. VIETA ĮVAIZDŽIO TEORIJOS DISKURSE / 12 1.1. Įvaizdžio samprata / 12 1.2. Vietos koncepcija / 13 1.3. Vietos identitetas / 16 1.4. Vietos įvaizdžio vertinimas / 19 1.5. Elementai, formuojantys vietovės įvaizdį / 22

2. KULTŪROS INSTITUCIJOS IR JŲ REIKŠMĖ VIETOS ĮVAIZDŽIUI / 25 2.1. Kultūrinio ir kūrybinio kapitalo reikšmė / 25 2.2. Kultūros politikos vaidmuo įvaizdžio kūrime / 27 2.3. Kultūriniai renginiai reprezentuojantys vietą / 31

3. KULTŪRINĖS VEIKLOS ĮTAKA KAUNO RAJONO ĮVAIZDŽIUI / 37 3.1. Tyrimo metodologija ir eiga / 37 3.2. Kiekybinio tyrimo aprašymas / 41 3.3. Kauno rajono kultūrinis laukas / 43 3.4. Kauno rajono identiteto problema / 46 3.5. Kauno rajono kultūros instucijų veikla / 52 3.6. Pagrindiniai rajono įvaizdį formuojantys veiksniai / 54 3.7. Rajoną reprezentuojantys renginiai / 59 3.8. Naujų kultūros paslaugų galimybės Kauno rajone / 61 3.9. Tyrimo rezultatai / 64

IŠVADOS / 66 ŠALTINIŲ IR LITERATŪROS SĄRAŠAS / 68 PRIEDAS NR. 1 / 75 PRIEDAS NR. 2 ANKETINĖS APKLAUSOS REZULTATAI: / 80 PRIEDAS NR. 3 / 97 PRIEDAS NR. 4 / 107 PRIEDAS NR. 5 / 119 PRIEDAS NR. 6 / 126

SUMMARY

Relevance of the topic and problem. By expanding the competition area not only the companies, organizations and others seeks to lead, but also the countries, regions and districts. The latter as the companies compete for goods and service users. One of the ways to attract them is the formation of local image. Strong and attractive local image may result in growth of the population, investment flows, increased number of tourists and all of this creates added tangible and intangible local value. The local image is not a new phenomenon in the scientific literature, but it mainly focus on the studies of countries and cities. Meanwhile where is a lack of studies about the image of districts in which the major part of the territory consists of rural areas. The analysis of such territorial district is complicated not only because of the lack of scientific literature, but also the lack of integrity in the district. It is difficult to form a unified local image, because widely located territory is heterogeneous and fragmented. One of the factors having the greatest impact for local image - the cultural and creative activity. This activity functioning purposefully and productively could be the main axis in the formation of attractive image. The object of the research - activities of the cultural institutions contributing to the local image. The aim of the research - to investigate the influence of cultural institutions in the formation of Kaunas district image. In order to achieve the aim, following tasks were raised: (1) to analyze local conception in image discourse; (2) to identify the main factors affecting the local image; (3) to examine the main functions and significance of the cultural institutions for local image; (4) to present the characteristic of Kaunas district and local potential; (5) to explore the quality of cultural institutions activity in Kaunas district and their contribution to local representation. The methods of the research - analysis of the literature and secondary sources, case study, semi-structured qualitative interviews with the mayor adviser on communications issues of Kaunas district municipality, director of Kaunas district tourism business and information centre, deputy head of Kaunas district municipality Culture Education and Sport Department, director of Kaunas district Ramuciai cultural centre and its subdivisions, and a survey of Lithuania and Kaunas district population. Results of the research - Kaunas district does not have a clear cultural image strategy. Although the geographical location determines a large amount of investments and population growth, and the district is assessed as the most successful growing municipality but not for all district residents and tourists this place is attractive. The nature of Kaunas district is a source of attraction for the local population and tourists but the district does not have any distinctive 4 features. Positively assessed cultural activity of the place does not use its potential in contribution to the representation of the place. The research has shown that there is a lack of attention to Kaunas district. Information about cultural and creative activities is accessible only for a narrow group of people. There is a lack of innovative approach of the authority and cultural institutions leaders. Keywords: place, local image, local identity, cultural institutions, events, festivals, Kaunas district.

SANTRAUKA

Temos aktualumas ir problema. Plečiantis konkurencijos laukui pirmauti siekia ne tik įmonės ar organizacijos, bet ir šalys, miestai, regionai, rajonai. Pastarieji, kaip ir įmonės konkuruoja dėl prekių ir paslaugų vartotojų. Vienas iš būdų juos pritraukti – vietos įvaizdžio formavimas. Vietos įvaizdis mokslinėje literatūroje nėra naujas reiškinys, tačiau daugiausia dėmesio skirta šalių ir miestų tyrinėjimams. Tuo tarpu rajonų įvaizdžio, kurių didžiają teritorijos dalį sudaro kaimiškos vietovės, tyrimų trūksta. Tokio teritorinio vieneto analizę apsunkina ne tik mokslinės literatūros stoka, bet ir vientisumo trūkumas rajone. Plačiai išsidėsčiusi teritorija nevienalytė, susiskaidžiusi todėl sunku formuoti vieningą vietos įvaizdį. Vienas iš faktorių lemiančių vietos įvaizdį – kultūrinė ir kūrybinė veikla. Būtent ji, veikianti tikslingai ir produktyviai, galėtų tapti pagrindine ašimi patrauklaus įvaizdžio formavime. Tyrimo objektas – kultūros institucijų veiklos, prisidedančios prie vietos įvaizdžio. Tyrimo tikslas – ištirti kultūros institucijų įtaką Kauno rajono įvaizdžio formavime. Tikslo siekiama remiantis šiais uždaviniais: (1) išanalizuoti vietos koncepciją įvaizdžio diskurse; (2) išryškinti pagrindinius veiksnius, darančius įtaką vietos įvaizdžiui; (3) išnagrinėti pagrindines kultūros institucijų funkcijas ir reikšmę vietos įvaizdžiui; (4) pristatyti Kauno rajono charakteristiką ir vietos potencialą; (5) ištirti kultūros institucijų veiklos kokybę Kauno rajone ir jų indėlį vietos reprezentacijoje. Tyrimo metodai: literatūros ir antrinių šaltinių analizė, atvejo studija, empiriniai tyrimai: pusiau struktūruotas kokybinis interviu su Kauno rajono savivaldybės mero patarėju komunikacijos klausimais, Kauno r. turizmo verslo ir informacijos centro direktore, Kauno r. savivaldybės kultūros švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja kultūrai, Kauno r. Ramučių kultūros centro ir jo padalinių direktore ir kiekybinis tyrimo metodas – Lietuvos ir Kauno rajono gyventojų anketinė apklausa. Tyrimo rezultatai: Kauno rajonas neturi aiškios kultūrinio įvaizdžio strategijos. Nors geografinė vietos pozicija lemia didelį investicijų kiekį ir gyventojų augimą, o rajonas vertinamas kaip sėkmingiausiai auganti savivaldybė, ne visiems rajono gyventojams ir turistams ši vieta yra patraukli. Kauno rajono gamta – vietos gyventojų pasididžiavimo ir turistų traukos šaltinis. Tačiau išskirtinių savybių rajonas neturi. Teigiamai vertinama vietos kultūrinė veikla neišnaudoja savo potencialo prisidedant prie vietos reprezentacijos. Tyrimo metu paaiškėjo, kad Kauno rajono kultūriniam įvaizdžiui nėra skiriama pakankamai dėmesio, informacija apie kultūrines ir

6 kūrybines veiklas prieinama tik siauram žmonių srautui. Trūksta novatoriško valdžios ir kultūros institucijų vadovų požiūrio. Raktiniai žodžiai: vieta, vietos įvaizdis, vietos identitetas, kultūros institucijos, renginiai, festivaliai, Kauno rajonas.

ĮVADAS

Temos aktualumas ir naujumas. Vietos įvaizdis mokslinėje literatūroje nėra naujas reiškinys, tačiau daugiausia dėmesio skirta šalių ir miestų įvaizdžių, identiteto tyrinėjimams. Tuo tarpu rajonų, kurių didžiąją dalį sudaro kaimiškosios vietovės, įvaizdžio mokslinių analizių trūksta. Stiprus ir patrauklus vietos įvaizdis gali lemti gyventojų augimą, investicijų pritraukimą, turistų srautų augimą. Visa tai – kuria pridėtinę materialią ir nematerialią vietos vertę. Įvaizdžio reikšmę pasaulio miestų valdžios atstovai suvokė jau prieš keliasdešimt metų. Miestų įvaizdžių tyrimus atliko Kevin Lynch1, vietos įvaizdį nagrinėjo Simon Anholt, vietos, erdvės identitetą tyrė Cliff Hague ir Paul Jenkins2, iš humanitarinės geografijos pusės žmogaus ir aplinkos santykį nagrinėjo Yi-Fu Tuan‘as3. Tačiau Lietuvoje vietos įvaizdžio strategijos pradėtos sudarinėti vos prieš dešimtmetį. Kol kas įvaizdžio kūrimo programas kuria Lietuvos didmiesčiai: Kaunas4, Klaipėda5, Vilnius6. Kaimiškesnės šalies vietovės dar tik generuoja idėjas ir žengia pirmuosius žingsnius link stipresnio vietos įvaizdžio formavimo. Todėl šiame magistro darbe susisteminta teorija ir konkretaus objekto tyrimų analizė galėtų padėti tyrinėjamos vietos įvaizdžio kūrime. Konkurenciniame rajonų lauke įvaizdžio formuotojai priversti atrasti vietovių savitumą užtikrinančius faktorius. Vienas iš tokių būdų yra kūrybinių ir inovacinių vietos savybių stiprinimas, iškėlimas ir skatinimas7. Tai suvokiantys vietos valdžios organai bando kultūrą „panaudoti“ kaip identifikuojantį ir naudą teikiantį komponentą. Ilgą laiką miestai buvo kultūros židiniai. Juose kuriamos idėjos, įgyvendinami projektai, funkcionuoja daug kultūrines paslaugas teikiančių įstaigų ir organizacijų. Tačiau sparčiai didėjanti migracija į priemiestinius regionus8 lemia tai, kad rajonų kultūrinė bazė taip pat turi būti stiprinama, norint užtikrinti gerą vietos

1 Lynch, Kevin. The image of the city. 1960. 2 Hague, Cliff. Jenkins, Paul. Place identity, participation and planning. 2005. 3 Tuan Yi-fu. Soace and Place: The Perspective of Experience. 1977. 4 Petrauskaitė Ž. Kauno įvaizdis: idėjų yra, trūksta pinigų. 2005. [žiūrėta 2015 m. balandžio 15 d.] Prieiga per internetą: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kauno-ivaizdis-ideju-yra-truksta-pinigu.d?id=6587660 5 Petronytė J. Klaipėdos įvaizdis laukia stilistų. 2015. [žiūrėta 2015 m. balandžio 15 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ve.lt/naujienos/klaipeda1/klaipeda/klaipedos-ivaizdis-laukia-stilistu-1347138/ 6 Vilniaus miesto 2010-2020 metų strateginio plano metmenų projektas. 2010. [žiūrėta 2015 m. balandžio 15 d.] Prieiga per internetą: http://www.ekspertai.eu/media/old/stories/planas_vmsp_2010_2020_metmenys%282%29.pdf 7 JENSEN-BUTLER, Chris. Cities in Competition: Equity Issues. In Urban Studies. 1999. 5-6 [žiūrėta 2015 m. balandžio 15d.], p. 865–891. Prieiga per internetą: http://usj.sagepub.com 8 Levickaitė, Rūta. Architektas: reikia stabdyti jaunų žmonių migraciją į priemiesčius. 2012. [žiūrėta 2015 m. balandžio 15 d.] Prieiga per internetą: http://grynas.delfi.lt/aplinka/architektas-reikia-stabdyti-jaunu-zmoniu- migracija-i-priemiescius.d?id=60007057#ixzz3ZxZYyw00 8 mikroklimatą ir gyvenimo kokybę (quality of life)9. Atsižvelgus į demografinius rodiklius ir kultūros sektoriaus teikiamas galimybes šiame darbe bus tiriamas rajoninės vietovės įvaizdis. Kai kurių Lietuvos didmiesčių rajonai išsidėstę žiedu aplink miestą dar vadinami miegamaisiais miestų mikroregionais10. Šiame darbe nagrinėjamas rajonas, dar vadinamas „žiedine savivaldybe“, bus apibrėžiamas kaip administracinis vienetas. Geografiškai gana stipriai vienas nuo kito nutolę taškai yra administruojami vieno savivaldos vieneto. Rajono geografinis pasiskirstymas lėmė problemišką vietos identifikavimą, kurį palengvinti galėtų ryški kultūrinio sektoriaus veikla. Kauno rajone ją užtikrina kultūros institucijos – daugiausia biudžetinės įstaigos ir kelios privačios iniciatyvos. Kultūrinė ir kūrybinė veikla rajone ne tik užtikrina gyventojų laisvailaikio praleidimo galimybes ir turistų užimtumą, prisideda prie vietos reprezentacijos. Kultūros institucijų vykdomos veiklos išnaudojimas įvaizdžiui formuoti Lietuvoje yra mažai tyrinėtas. Kultūros reikšmingumas, kaip vienas iš sudedamųjų įvaizdžio dalių, pažymimas keliose Lietuvoje atliktose studijose: Vilniaus11, Klaipėdos12, Alytaus ir Utenos kūrybinių industrijų žemėlapiai13, Rokiškio14 ir Ukmergės15 rajono įvaizdžio studijos, Kauno regiono kūrybinių industrijų plėtros veiksmų planas16. Tyrimo problema. Didmiesčių priemiestinės teritorijos vis tankiau apgyvendinamos. Tačiau pačios vietovės, priklausančios rajono administracinei valdžiai, nesusilaukia teigiamų įvertinimų. Tyrimo problema kyla iš prieštaravimo – rajone daugėja gyventojų, auga demografiniai rodikliai, tačiau vieta vertinama kaip nyki, neatpažįstama, o gyventojai naudojasi didmiesčio kultūros paslaugomis. Tokia tendencija regima ir tiriamame Kauno rajone. Ši „žiedinė savivaldybė“, išsidėsčiusi aplink antrą pagal dydį Lietuvos miestą, jau ketverius metus iš eilės yra puikiai vertinama Laisvos rinkos instituto atliktuose Lietuvos savivaldybių rinkimuose: „LLRI sudarytas savivaldybių indeksas vertina dešimt įvairių sričių. Ekspertai nagrinėja, kur daugiausia laisvės ir pasirinkimo gyventojams, kur palankiausia investuotojams, kaip valdomas turtas, veikia

9 Lan Yuan Lim, Belinda K. P. Yuen, Christine Low. Urban Quality of Life: Critical Issues and Options. 1999. p. 13- 32. 10 Jasaitis, Jonas. Rancevas, Valerijus ir kt. Miegamasis regionas. Rokiškio kaimiškųjų vietovių tyrimas. 2012. Rokiškis. p. 7. 11 Černevičiūtė J., Strazdas R., Jančoras Ž. Levickaitė R. Januškevičiūtė E. Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis. 2010. Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Vilnius. 12 VŠĮ KEPA. „Creative Klaipeda / Klaipėdos kūrybinių industrijų žemėlapis“. 2011. KEPA. Klaipėda. 13 Mažeikis G., Černevičiūtė J., Ščiglinskienė A., Tatarūnė I., Alytaus ir Utenos apskričių kūrybinių industrijų žemėlapis. 2005. Vilnius. 14 Virvilaitė R. Šėrytė L., Rokiškio rajono įvaizdžio formavimo sektorinėstudija. 2012. Rokiškis. 15 UAB „Lyderio akademija“ ekspertai. Ukmergės rajono įvaizdžio studija. 2010. Ukmergė. 16 Kauno regiono plėtros agentūra. Kauno regiono kūrybinių industrijų plėtros veiksmų planas. 2011. Kaunas. 9

švietimo, sveikatos apsaugos sistema ir kt“17. Tačiau vietos gyventojai kraštą apibūdina kaip nykią, kaimišką vietovę, sunkiai identifikuojamą užsienio turistų. Tyrimo objektas. Kultūros institucijų veiklos, prisidedančios prie vietos įvaizdžio formavimo. Darbo tikslas. Ištirti kultūros institucijų veiklos įtaką Kauno rajono įvaizdžio formavimui. Tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: 1. Išanalizuoti vietos koncepciją įvaizdžio diskurse. 2. Išryškinti pagrindinius elementus, darančius įtaką vietos įvaizdžiui. 3. Išnagrinėti pagrindines kultūros institucijų funkcijas ir įtaką vietos įvaizdžiui. 4. Pristatyti Kauno rajono charakteristiką ir kultūrinį vietos potencialą. 5. Ištirti kultūros institucijų veiklą Kauno rajone ir jos indėlį vietos reprezentacijoje. Tyrimo metodologija: a) Lyginamoji šaltinių analizė: teorinės literatūros susijusios su įvaizdžio formavimu analizė, tyrimų susijusių su vietos ženklodara, kultūros politikos apžvalga. b) Atvejo studija: analizuojamas Kauno rajono atvejis. c) Empiriniai tyrimai: Kokybinis – pusiau struktūruotas kokybinis interviu su Kauno rajono savivaldybės mero patarėju komunikacijos klausimais, Kauno r. turizmo, verslo ir informacijos centro direktore, Kauno r. savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja, Kauno r. Ramučių kultūros centro ir jo padalinių direktore ir viena iš darbuotojų. Kiekybinis – Lietuvos ir Kauno rajono gyventojų anketinė apklausa. Kokybinė duomenų analizė. Tyrimo eiga. Tyrimas buvo atliekamas trimis etapais. Pirmajame buvo pasirinktas tyrimo laukas, išsikeltas tikslas, uždaviniai, rinkta ir analizuota teorinė literatūra. Antrojo etapo metu buvo atliekamas kokybinis tyrimas, susitinkama su asmeninis, atsakingais už viešuosius ryšius, įvaizdžio formavimą ir kultūros institucijų veiklą. Taip pat atliekamas kiekybinis tyrimas – anketinė apklausa internetinėje erdvėje ir apklausiant respondentus asmeniškai. Trečiajame etape sisteminami ir analizuojami tyrimo rezultatai bei pateikiamos išvados.

17 DMN inf. Kauno rajonas vėl pripažintas geriausia savivaldybe. 2014. [žiūrėta 2014 m. balandžio 19 d.] Prieiga per internetą: http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/kauno-rajonas-treciakart-pripazintas-geriausia- savivaldybe-664216#ixzz3VLNW99k1 10

Darbo struktūra. Darbą sudaro santrauka (lietuvių ir anglų kalbomis), įvadas ir trys dalys. Pirmajame ir antrajame skyriuje apžvelgiama vietos įvaizdžio formavimo teorija ir kultūros institucijų indėlis vietos reprezentacijoje. Pristatomos pagrindinės kultūros institucijos, užtikrinančios kultūrinio ir kūrybinio lauko funkcionavimą, nagrinėjama kultūrinio kapitalo reikšmė. Trečiajame skyriuje apžvelgiami Kauno rajono georgrafiniai matmenys, istoriniai ir kultūriniai vietovės parametrai, identifikuojantys rajoną šalies kontekste. Tiriama Kauno rajono kultūros institucijų veikla ir indėlis vietos reprezentacijai. Darbas baigiamas išvadomis, literatūros sąrašu ir priedais. Bendra darbo apimtis be priedų yra 73 puslapiai. Darbe pateiktos 2 lentelės, 10 paveikslėlių. Panaudoti 58 literatūros šaltiniai. Literatūra ir informacijos šaltiniai. Darbe daugiausiai remiamasi L. Bagdonienės ir R. Hopenienės vietos ir paslaugų marketingo teorijomis18, jų įžvalgomis apie vietos įvaizdį. Ph. Kotler straipsniais apie vietos marketingą19, S. Anholt vietos įvaizdžio ir identiteto tyrinėjimais20, E. Ribašauskienės publikacijomis apie vietos ideniteto paieškas21, V. Atkočiūnienės ir I. Boculo publikacijomis22, V. Pruskaus įžvalgomis apie kultūrinį kapitalą23 bei R. Floridos24 kūrybinių miestų teorijomis, Greg Richards straipsniu apie renginių įtaką vietos įvaizdžiui25. Taip pat remtasi atliktomis Lietuvos vietovių įvaizdžio studijomis, E. Marčiulaitytės darbu, kuriame išsamiai išnagrinėtos su vieta susijusios kūrybinės veiklos. Tiriamojoje dalyje labiausiai remtasi nepublikuotais šaltiniais – kokybinio ir kiekybinio tyrimo surinkta medžiaga.

18 Bagdonienė, Liudmila. Hopenienė, Rimantė. Vietos marketingas. 2006. Kauno Technologijų universistetas. Kaunas. 19 Kotler, Philip. Marketing places Europe. 1999. 20 Anholt, Simon. Places: Identity, Image and Reputation. 2009. 21 Ribašauskienė, Erika. Šalengaitė, Diana. Vietos identiteto raiška vietos plėtros strategijose. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. ISSN 1822-6760. Management theory and studies for rural business and infrastructure development. 2011. Nr. 5 (29). 192 p. 22 Atkočiūnienė, Vilma. Boculo, Irina. Lietuvos kaimo vietovių įvaizdžio formavimo valdymas. 2011 23 Pruskus ,Valdas. Kultūrinio kapitalo raiškos ypatumai. 2005. Vilniaus Gedimino technikos universitetas. [žiūrėta: 2015 m. sausio 27d.]. Prieiga per internetą: Http://www.zurnalai.vu.lt/files/journals/40/articles/4092/public/48-62.pdf 24 Florida Richard. The Rise Of The Creative Class: And How It's Transforming Work, Leisure, Community And Everyday Life. 2002. 25 Richards, Greg. Wilson, Julie. 2004. The impact of Cultural Events on City Image: Roterdam, Cultural Capital of Europe 2001. 2004. In: Urban Studies, Vol, No. 10, 1931-1951. 11

1. VIETA ĮVAIZDŽIO TEORIJOS DISKURSE

Magistro darbo temos atskleidimui bei kokybiškam tyrimo atlikimui svarbu suformuoti tvirtą teorinį pagrindą. Darbo objektas sudėtinis, todėl pirmajame skyriuje bus apžvelgiama vietos įvaizdžio koncepcija. Skyriuje remiamasi K. Lynch, J. Rubenstein, R. Hobenienės ir L. Bagdonienės vietos įvaizdžio teorijomis, kurios labiau pritaikytos miestų tyrinėjimams, tačiau kalbant apie vietą bendrąja prasme, tinka ir šiame darbe. Vietos įvaizdis – dviejų plačių sąvokų jungtis, todėl pirmasis teorijos skyrius bus išskaidytas į poskyrius, kuriuose kiekviena sąvoka bus pristatoma atskirai, tokiu būdu siekiant susisteminti didelį informacijos kiekį. Tuomet bus siekiama išryškinti pagrindinius vietos įvaizdį formuojančius faktorius, įvaizdžio vertinimą, stipraus įvaizdžio reikšmę. Visų pirma bus aiškinamasi pamatinių sąvokų reikšmės, todėl mokslinės literatūros analizė prasideda nuo įvaizdžio sampratos apibrėžimo.

1.1. Įvaizdžio samprata

Įvaizdžio samprata nagrinėjama įvairių mokslo sričių teorijose: psichologijos, rinkodaros, marketingo, komunikacijos, filosofijos, geografijos, miestų, kitų vietovių tyrinėjimuose, organizacijų ir jų personalo vadyboje ir kt. Lietuvių kalbos žodyne aptinkamas toks „įvaizdžio“ aprašymas: „įsivaizduojamas, vaizdu įkūnytas dalykas“26. Šiame apibrėžime lakoniška nuoroda į įsivaizduojamą vizualų objektą. Pati įvaizdžio sąvoka, vartojama įvairiuose kontekstuose, įgauna skirtingas reikšmes. Išskiriami keli įvaizdžio tipai: žmogaus įvaizdis (politinių veikėjų, televizijos ekranuose „mirgančių“ asmenų, istorinių asmenybių, muzikos ir pop kultūros ikonų ir t.t.), regiono įvaizdis (kurortinio miesto, sostinės, kvartalo, rajono, kaimo ir pan.), ženklo (prekės ar paslaugos), firmos ar organizacijos įvaizdis27. Įvaizdis, kaip ir vieta, nėra tik statiškas, nesikeičiantis darinys. Jo kitimas priklauso nuo pokyčių asmenyje ar kolektyvinėje sąmonėje. Gavus naują, su reiškiniu susijusią informaciją, įvaizdis vis peržiūrimas. „Taip įvaizdis įgauna naujas ribas ir pabrėžia tai, kas buvo pamatyta, tuo pat metu yra patikrinamas pagal naujai filtruotą suvokimą, gautą iš pastovaus sąlyčio su aplinka. Todėl tuo pačiu momentu skirtingi stebėtojai gali turėti susiformavę skirtingą tos pačios vietovės

26 Lietuvių kalbos žodynas. [Žiūrėta 2014 m. spalio 9 d.] Prieiga per internetą: http://lkzd.lki.lt/Zodynas/Visas.asp 27 Čeikauskienė, Marytė. Reklama ir firmos įvaizdis. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1997; 52 p. 12 ar objekto įvaizdį.”28 Tai reiškia, kad ir to paties individo susidarytas įvaizdis apie objektą, asmenį ar vietą, laikui bėgant gali skirtis. Kintant suvokėjo asmeninėms savybėms, patirtims, žinioms, įspūdžiams, netgi nuotaikoms, pasąmonėje įvaizdis performuojamas vis iš naujo, suteikiant vis kitų reikšmių: „Tai reiškia, kad negalima kalbėti apie įvaizdį visuomenėje apskritai, nes egzistuoja įvairių visuomenės grupių (sluoksnių atstovų), kurių charakteristikos gali būti labai skirtingos...“29 Naujos asociacijos ar sugrįžtantys sentimentai kuria patrauklų arba nepriimtiną vertinamo objekto įvaizdį. Kalbant apie vietos įvaizdį, susiduriama su šios sąvokos visuotinai priimtino apibrėžimo nebuvimo. Turistų elgsenos specialistų nuomone, įvaizdžio koncepcija yra labiau holistinė ir apima visus susijusius įspūdžius, žinias, emocijas, vertybes ir įsitikinimus30. Šiame darbe svarbiausias rajono įvaizdis. „Suformavus palankų ir savitą [...] vietovės įvaizdį gyventojų, lankytojų ir investuotojų sąmonėje, konkurencija pritraukiant turistus ir investicijas susilpnėja. Palankus įvaizdis daro įtaką vietovės plėtrai, unikalių vietovės produktų ir paslaugų realizavimui, tampa pranašumu, kai vartotojas renkasi atitinkamą vietovę poilsiui, gyvenimui ar darbui.“31 Regiono įvaizdžio kūrimas – tai sudėtinga politikos formavimo dalis. Apibendrinant, įvaizdį galima apsibrėžti, kaip idėjų, jausmų, suvokimų ir įsivaizdavimų, kuriuos asmuo ar jų grupė turi vertinamo objekto atžvilgiu ir gali būti formuojamas sąmoningai kuriant bei įgyvendinant rinkodaros strategijas. Vienas iš pagrindinių įvaizdžio formavimo veiksnių komunikacija su išore, įvairių tislinių grupių pritraukimas per aktyvų ir atvirą bendradarbiavimą su visuome. Toliau nagrinėjant vietos įvaizdį, reikalingas „vietos“ sąvokos sukonkretinimas.

1.2. Vietos koncepcija

Vieta (bendrąja prasme) apima du pagrindinius aspektus: žmogaus padėtį visuomenėje ir tam tikrą erdvinį išsidėstymą32. Tačiau pati sąvoka yra kur kas gilesnė ir turinti kur kas daugiau reikšmių. Ne vieną dešimtmetį šį objektą tyrinėja filosofijos, geografijos, erdvinio planavimo, architektūros ir strategijų kūrimo atstovai. Plačią vietos sąvoką dažnai papildo paralelios kraštovaizdžio, erdvės, kintančio laiko dimensijos, analizuojamos jau minėtose mokslo srityse.

28 Lynch, Kevin. The Image of the City, Cambridge: MIT press, 1960. 29 Baltušienė, Rūta. UAB „Suslavičius – Felix“ įvaizdžio kūrimo modelis. 2007. Akademija. 8 p. 30 Bagdonienė, L., Hopenienė, R. (2005). Paslaugų marketingas ir vadyba. Kaunas. Technologija, p. 162-163 31 Atkočiūnienė, Vilma. Boculo, Irina. Lietuvos kaimo vietovių įvaizdžio formavimo valdymas. 2011; 31 p. 32 Karpavičiūtė I. Aplinkos suvokimo konceptas yi-fu tuan'o topofilijoje geografijos edukacijos požiūriu. Lietuvos Edukologijos universitetas. Vilnius, 2012. 11 p. 13

Geografinėje teorijoje taip pat išskiriamos kelios šios sąvokos nagrinėjimo sritys (1 pav.). Šiame darbe bus stengiamasi atsižvelgti į pagrindinius vietos tyrinėjimų rezultatus, padėsiančius suvokti vietos sampratą. Tyriamajame darbe svarbi tampa lokali vieta. Mokslinėje literatūroje dažnai pabrėžiama, jog reikėtų atskirti vietos (place), (space) lokacijos (location) ir regiono (region) sąvokas33. Esminiai lokacijos ir vietos skirtumai išskiriami J. Rubenstein yra šie: „lokacija yra tam tikras Žemės paviršiaus taškas, kurį galima nusakyti keturiais skirtingais elementais: geografine padėtimi, vietovardžiu, fizinėmis savybėmis ir santykiu su aplinkiniu bei bendru kontekstu. Lokacija tėra vienas iš vietos požymių, tuo tarpu pati vieta suvokiama kur kas plačiau nei lokalumas.“34 Lokalumas dar suvokiamas kaip globalumo priešingybė. Klasikinėje antropologijoje lokalumo sąvoka siejama su centru, kitaip tariant autentišku reiškiniu. Lokacija – konkreti įvietinta zona, turinti aiškias geografines ribas, vietos gyventojus, priklausančius tam tikram kultūriniam regionui, administraciniam savivaldos vienetui ar kitai apsibrėžtai vietai.

1. pav. Vietos kilmė (pagal T. Cresswell, 2004)35

33 Tuan Yi-fu. Soace and Place: The Perspective of Experience. 1977. 388 p. 34 Rubenstein James M. The cultural landscape: an introduction to human geography. Boston (Mass.) [etc.]: Prentice Hall, 2011. 13-14 p. 35 Cresswell, T. (2004). Place: A Short Introduction, Blackwell Publishing. 14

Todėl tiriamojoje dalyje vieta bus analizuojama iš aprašomosios ir fenomenologinės geografijos taškų. Tyrinėjant vietą svarbus tampa jos identitetas, tapatybė, gyventojų ir lankytojų jutiminiai vertinimai, kuriems įtaką daro analizuojama vietovė. Tam pasitelkiami kiekybiniai tyrimai, kurie padeda išsiaiškinti vietos vartotojų vertinimus platesniu masteliu. Norisi išskirti kelis teritorinio pasiskirstymo vienetus, kurie yra kvalifikuojami pagal teritorijos dydį, gyventojų skaičių, geografinę padėtį:  Valstybė – tam tikroje konkrečioje teritorijoje gyvuojanti politinė organizacija, turinti nuolatinę valdžią, nuolatinius gyventojus, apibrėžtą teritoriją ir suverenitetą. Gyventojai vartoja gimtąją tos valstybės kalbą, laikosi toje teritorijoje veikiančių įstatymų, turi tapatybę patvirtinančius dokumentus, socialinę apsaugą, konstitucines teises.  Regionas – teritorija, turinti tam tikrus bendrus bruožus (ūkinius, geografinius, kultūrinius. Regioną galima suvokti ne tik kaip geografinę sąvoką, bet ir kaip konkretaus istorinio proceso padarinį, kaip tam tikrų politinių ir ekonominių jėgų produktą, kaip savitą žmonių emocinę išraišką ar daugiareikšmę erdvę, formuojamą įvairiomis ten gyvenančių žmonių atmintimis bei patirtimis. Kitaip tariant, regiono tapatybę sudaro kultūros kapitalas, o regioną formuojantys komponentai daro jį unikalų kitų teritorijų atžvilgiu. Regionais apibūdinami ir valstybių sąjungų dariniai  Didmiestis – Lietuvos mastu – tai tankiai apgyvendinta teritorija, turinti daugiau nei 100 tūkst. gyventojų. Pasaulyje, didžiosiose šalyse, didmiesčiais laikomos vietovės, kuriose susikoncentravę milijoniniai gyventojų skaičiai (Niujorkas, Paryžius, Tokijas, Maskva, Sidnėjus ir t.t.). Terminų žodynuose dar galima atrasti globalaus miesto, pasaulio miestų, finansų centrų36 urbanistinėje ir geografijos teorijoje sutinkamus apibrėžimus.  Miestas – didelė gyvenamoji vietovė, administracijos, prekybos, pramonės ir kultūros centras37. Sociologinė miesto samprata – tarpusavyje susijusių pirminių grupių ir tam tikram tikslui pasiekti orientuotų asociacijų rinkinys.38 Lietuvos filosofų, istorikų akimis, miestas – maksimaliai sukoncentruotos visuomenės galios, jos kultūros ir socialinio ryšio vieta bei išraiška, kultūros formų, ženklų ir simbolių saugykla39.

36 Aaron M. Renn. What is a global city? 2012. [žiūrėta 2015 m. sausio 15 d.]. Prieiga per internetą: http://www.newgeography.com/content/003292-what-is-a-global-city 37 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. 967 p. 38 Lewis Mumford. Kas yra miestas? Vertė D Lipskis. Post scriptum. 2009 nr. 15. [žiūrėta 2013 m. spalio 27 d.] Prieiga per internetą: http://www.postscriptum.lt/nr15-miestas-2009/kas-yra-miestas/ 39 Donskis, Leonidas. Moderniosios sąmonės konfigūracijos: Kultūra tarp mito ir diskurso. Vilnius: Baltos lankos, 1994. 122 p. 15

 Rajonas dabartinės lietuvių kalbos žodyne apibūdinamas kaip nedidelis administracinis vienetas arba išskirtinių savybių turinti vietovė (anglių rajonas, miegamasis rajonas, pavojingas rajonas)40. Rajonas paprastai traktuojamas ir kaip kvartalas. Konkreti miesto dalis, kurią riboja kelios gatvės. Taip pat gali pasižymėti ypatingomis savybėmis: tam tikrais ryšiais susietų žmonių koncentracija (kinų kvartalas, italų kvartalas), parduotuvių ar kavinių kvartalas, tam tikrais urbanistiniais sprendimais paženklinta vieta.  Miesteliai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse.41 Nedidelis miestas arba tam tikros paskirties pastatų grupė (universiteto miestelis).  Priemiestis – (angl. suburb) reiškia gyvenamąja vietovę miesto prieigose (angl. residential suburb), nors daugiskaitinė forma gali būti vartojama identifikuojant ir tam tikrą visuminę socialinių pokyčių erdvę (ar teritoriją) – miesto prieigas. D. Česnavičius komentuodamas dabartinę priemiestinės zonos sampratą, akcentuoja tokius jos struktūrinius požymius: santykinai didesnį gyventojų tankumą nei kaimo zonose; išvystytą transporto infrastruktūros tinklą, kuris lemia švytuoklinę migraciją; pakankamai didelį gyventojų užimtumą ne žemės ūkio srityje; intensyvesnį ir kompaktiškesnį žemės panaudojimą (ir urbanistinėms, ir agrarinėms funkcijoms).42  Kaimas – gyvenamoji vietovė, neturinti miesto, miestelio ir viensėdžio požymių.43 Nors daugelis šių sąvokų neturi visuotinai pripažintų ir visose šalyse bei kalbose priimtinų apibrėžimų, visgi visa ši vietų tipologija, išskiriant tam tikras fiziologines, geografines ar socialines vietos ypatybes, apibrėžtas įstatymuose ir mokslinėje teorijoje, prisidės analizuojant konkrečios vietos atvejį. Čia paminėti pagrindiniai teritorijos vienetai, kurie lengvina vienos ar kitos sąvokos svarumą ir suvokimą.

1.3. Vietos identitetas

Anot K. Lynch vietos įvaizdis gali būti analizuojamas trimis aspektais: identiteto, struktūros ir reikšmių.44 Stipraus įvaizdžio kūrimui reikalingas išskirtinumas. K. Lynch teigimu,

40 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. [žiūrėta 2015 m. sausio 15 d.] Prieiga per internetą: www.dz.lki.lt/search. 41 LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas (1994-07-19) Nr. I-558 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=369419 42 Cirtautas, Matas. Šiuolaikinė priemiestinės zonos samprata. Vilniaus Gedimino Technikos universitetas. 2010. 15 p. 43 Ibid 15 p. 16 išskirtinumas sukuriamas per objektus ar įvykius būdingus tik tai vietai.45 Tokiu būdu vieta lengviau identifikuojama. Su identiteto sąvoka dažniausiai susiduriama socialiniuose moksluose (antropologijoje, filosofijoje ir t.t.). Identitetas, kaip ir įvaizdžio ar jau aptarta vietos sąvoka, turi ne vieną reikšmę, atsiskleidžiančia skirtinguose dimensijose. Jis gali reikšti tapatybę, žmogaus ar daikto visumą, pagal kurią jis yra atpažįstamas, atskiriamas nuo kitų. Identitetas (lot. identitas, identitatis - tapatybė) – 1) ko nors apibrėžtumas, individualumas, tapatybė; visiškas, iki smulkiausių detalių, sutapimas; 2) asmenybės vidinė vienovė, išgyvenama kaip savo paties „Aš“.46 Oxfordo sociologijos žodynas šį terminą kildina iš lotyniškos žodžio ʌɪˈdɛntɪti (tas pats), įvardijančios tapatumą bei tęstinumą. Išskiriamos kelios žodžio prasmės: 1) absoliučios tapatybės sąvoka – „tai tapatu tam“; 2) atskirumo, išskirtinumo samprata, apibūdinanti nuoseklumą, pastovumą ir tęstinumą47. Antropologas V. Čiubrinskas apibrėžia identitetą kaip platesnės reikšmės sąvoką negu tapatybė/ tapatumas.48 Visgi daugelyje straipsnių tapatybė ir identitetas traktuojami kaip sinonimai. Identitetas suprantamas ne tik kaip tapatinimasis, bet gretinamas su terminu „skirtumas“ bei su sąvoka „kitoniškumas“. Kitoniškumas (socialinis– kultūrinis tapatinimosi aspektas) laikomas esminiu identiteto tyrimuose.49 Identitetas veikia ir priklauso nuo aplinkos sąlygų. Vietos gyventojų ir lankytojų identitetas paprastai suvokiamas kaip išskirtinumas, galintis lemti teigiamą arba neigiamą vietos įvaizdį. Išskirtinumo trūkumas, lemia nepasitenkinimą gyvenamąja arba lankoma vieta. Priešingu atveju tam tikromis teigiamomis, ypatingomis savybėmis pasižyminti vieta gali suteikti vidinio pasididžiavimo gyventojams bei palankių vertinimų iš atvykstančiųjų turistų. Gyventojų pasitenkinimą, prisirišimą ir vietos bei savęs identifikavimą gali nulemti gyvenimo kokybė, užtikrinama vertinamoje vietoje. Kuo ji aukštesnė, tuo prisirišimas ir susitapatinimas su vieta stipresnis. Atkreipiant dėmesį į individų ryšį su aplinka, vieta galima išskirti individualias ir kolektyvines sąsajas su objektu. Kolektyvinis bendrumas ir išskirtinumas, susikoncentravęs vienoje geografinėje, socialinėje, kultūrinėje aplinkoje, formuoja bendrą tapatumą, priskiriamą

44 Lynch, Kevin. The Image of the City, Cambridge: MIT press, 1960. 8 p. 45 Ibid, 9 p. 46 Tarptautinių žodžių žodynas. [žiūrėta 2015 sausio 17 d.] Prieiga per internetą: http://www.zodynas.lt/tarptautinis- zodziu-zodynas 47 Oxfordo anglų kalbos žodynas. [žiūrėta: 2015 sausio 17 d.] Prieiga per internetą: http://www.oxforddictionaries.com/definition/english/identity 48 Čiubrinskas ,Vytis. Kuznecovienė Jolanta. Lietuviškojo identiteto trajektorijos, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2008. 154 p. 49 Ibid, 156 p. 17 vienai teritorijai, kurioje yra įsikūręs. Atsiranda – teritorinis identitetas. Vietos gyventojai save gali tapatinti su valstybe, regionu, vietove, gimtine. Identitetas formuojamas dvasiniu, jutiminiu, o ne materialiuoju pagrindu50. Vietos identitetas nuolat kinta, nes jį vis perkuria vykstančios veiklos, vartotojų elgsena, kintančios vertybės, gyventojų kartos, istorinės aplinkybės, politinė situacija ir t.t. Kintantis vietos identitetas skatina atsakingas organizacijas, vietos savivaldos institucijas, o svarbiausia – pačius vietos gyventojus nuolat puoselėti ir tobulinti socialiai priskirtą identitetą. R. Hopenienės ir L. Bagdonienės manymu, vietos identitetą galima atskleisti per vietai būdingas savybes, kultūrą ir individualumą, kas skiria vieną vietą nuo kitos.51 Viena vertus identitetas atrodo statiška, tradicijų suformuota įvaizdžio dalis, negalinti kardinaliai ir absoliučiai pakisti. Tačiau globalėjančiame pasaulyje svarūs terminai – vystymasis ir plėtra – tampa pagrindinėmis identiteto ir tapatybės puoselėjimo priežastimis. Nes tik per savąjį identitetą vieta gali išlaikyti išskirtinumą. Konkurencinio lauko dalyviai siekia lyderio pozicijų panašiomis priemonėmis, jie supanašėja, todėl identitetas gali turėti lemiamos įtakos vietos įvaizdžiui. Rainisto S. K. teigimu, identitetas yra įvaizdžio dalis, kuri aktyviai kuriama marketingo komunikacijos priemonių turi įtakos atitinkamo įvaizdžio susiformavimui.52 Fabio Pollice – vienas iš vietovės identitetą ir jos vystymosi sąveiką tyrusių atstovų. Jo nuomone, teritorija turi vidinį vystymosi potencialą, kurį sudaro gamtiniai, kultūriniai, ekonominiai, socialiniai, instituciniai ištekliai. Tai ir yra vietovės identitetas – jos išskirtinumas, nuoseklumas, pastovumas, tęstinumas, unikalumas, darantys įtaką teritorijos konkurencingumui, patrauklumui, bendruomenės gyvenimo kokybei.53 Autorius siūlo vietoje termino „vietovės vystymasis“ naudoti vietovės identiteto sąvoką, nes pastarasis yra teritorializacijos proceso pasekmė, o vietovės bendruomenė susitapatina su šio proceso materialiomis ir nematerialiomis raiškomis.54 Tokiu būdu, vietovės identiteto veiksnių kaita nurodo vietos vystymosi spartą. Įvaizdis, nors dažnai tapatinamas su identitetu, visgi yra šių ir kitų požymių visuma, iššaukiama vartotojo sąmonėje kylančių asociacijų, reikšmių ir pojūčių mišinio.

50 Lakačauskaitė, Simona. Organizacijos komunikacija: įvaizdžio formavimas semiotinės komunikacijos būdu. 2012. 173 p. 51 Bagdonienė, Liudmila. Hopenienė, Rimantė. Vietos marketingas. 2006. Kauno Technologijų universistetas. Kaunas. 110 p. 52 Rainisto, Seppo. K. 2003. Success factors of place marketing: a study of place marketing practices in northern europe and the united states. Helsinki University of Technology. Doctoral Dissertations, Espoo. 53 Pollice, Fabio. The Role of Territorial Identity in Local Development Processes. 2003. 110 p. 54 Ibid., 110 p. 18

Vietovės identitetas taip pat yra grįstas socialinėmis vertybėmis, kurias bendruomenė supranta kaip materialias, unikalias kultūrines savybes: tradicinis kaimo menas, amatai, mėgėjų menas, autentiškos šventės ir kt. Vietos gyventojams identitetas netgi padeda giliau įtvirtinti vietovei būdingas etines, moralines, etnokultūrines, dorovines, elgesio normas. Daugelis vietovių gali pasiūlyti tą patį – teritoriją, infrastruktūrą, išsilavinusią darbo jėgą ar beveik identišką valdymo sistemą. Todėl pagrindinis vaidmuo vietovių konkurencinėje kovoje atitenka identitetui, kuris naudojamas kaip išeitinė pozicija, kuriant vietovės prekinį ženklą bei išskiriant jį iš kitų vietovių tarpo.55 Vietos identitetas, kaip su tam tikra geografine vietove susijęs kultūrinis savitumas ir šio savitumo suvokimas, įgyja ypatingą reikšmę – jis tampa atpažinimo elementu, atskleidžiančiu ir pabrėžiančiu vietos išskirtinumus bei privalumus, teigiamai veikiančiu konkurencingumą bei patrauklumą, gyventojų gyvenimo kokybę56. Todėl galima teigti, kad identitetas – vienas svarbiausių veiksnių formuojant vietos įvaizdį. Stiprus identitetas gali būti sėkmingo vietos įvaizdžio ir tuo pačiu sparčios regeneracijos vietovėje pagrindu.

1.4. Vietos įvaizdžio vertinimas

Konkuruojant dėl dėmesio, statuso, vartotojų ir kitų puikių rezultatų, gero įvaizdžio siekiamybė tampa neišvengiama. Remiantis Ph. Kotleriu, vietos įvaizdį galima apibrėžti kaip „asociacijų, lūkesčių, minčių ir įspūdžių, susijusių su vieta, visumą.“57 Išskiriamos dvi vietos įvaizdžio subkategorijos – vidinis ir išorinis įvaizdis. Vidinis įvaizdis pagrįstas vietos gyventojų patirtimis, jausmais ir ryšiu su gyvenama aplinka. Tačiau šis gyventojų formuojamas įvaizdis savas reikšmes įgauna dėl įprastai stipraus prisirišimo prie aplinkos. Išorinis įvaizdis, priešingai nei prieš tai minėtasis, pasižymi reikšmėmis, kurias vietai suteikia pašaliniai žmonės. Šis įvaizdis yra suformuotas daugiausia remiantis lankytojų įspūdžiais, kitų žmonių pasakojimais, nuomonėmis bei žiniasklaida.58 Įvaizdis susiformavęs individo sąmonėje gali išsiskirti skirtingais vertinimais. R. Hopenienė ir L. Bagdonienė susisteminusi Kotler Ph., Asplund Ch., Rein I.,

55 Ribašauskienė, Erika. Šalengaitė, Diana. Vietos identiteto raiška vietos plėtros strategijose. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. ISSN 1822-6760. Management theory and studies for rural business and infrastructure development. 2011. Nr. 5 (29). 192 p. 56 Šutinienė, Irena. Lokalumo reikšmės individualiose lietuvių tautinio identiteto konstrukcijose.//Tarptautinės mokslinės konferencijos „Lietuvos Tūkstantmetis ir lokalioji istorija“ 2009. [žiūrėta 2015 m. sausio 17 d.]. Prieiga per internetą: http://www.versme.lt/pav/lokalumo_konf.pdf 57 Kotler, Philip, 1999. Marketing places Europe. Prentice Hall. 58 Lindstedt, Jane. Place, identity and the socially responsible construction of place brands. In: Place Branding and Public Diplomacy. 2011, Vol. 7, No. 1, 45 p. 19

Haider D. H.59 ir Панкрухин А. П tyrinėjimus pateikė galimus įvaizdžio vertinimus (žr. lentelė nr. 1).

Vietos įvaizdžio apibūdinimas Aprašas

Pvz.: Prancūzija, Maljorka. Reikia nedidelių marketingo pastangų, kad pritrauktų tikslines Pernelyg patrauklus įvaizdis grupes. Piko metu net gali prireikti demarketingo, norint sumažinti turistų, vartotojų srautus. Pvz.: Milanas, Paryžius, Šveicarija. Būtina Teigiamas vietovės įvaizdis puoselėti vietovės pranašumus, lemiančius vietovės bruožus, ir apie juos nuolat priminti tikslinėms rinkoms. Vietovė pasižymi strategijos, marketingo žinių stoka, kokybiškos vadybos trūkumu. Taip pat trūksta informacijos tikslinėms rinkoms. Maža Silpnas vietovės įvaizdis populiacija kaimo vietovėse, gamtinių, žmogiškųjų ir materialinių išteklių stoka. Tokia vietovė atskirais atvejais turi labai gerų bruožų, bet negeba jų paversti pranašumais, reikalinga sumaniai keisti arba stiprinti įvaizdį, kitaip vietovė ir liks nežinoma. Pvz.: Briuselis, Ciurichas. Prieštaringas įvaizdis pasireiškia, kai vieni vietovės bruožai yra patrauklūs tikslinėms rinkoms, kiti – atstumiantys. Reikalinga koordinuoti vietos Prieštaringas vietovės įvaizdis plėtros veikėjų veiksmus, parodyti vietovės teigiamą pusę. Prieštaringas vietovių įvaizdis būdingas Rytų Europos šalims. Mokslininkų manymu, joms stinga darbo etikos, kokybės, svarbos, supratimo ir verslumo. Neigiamą įvaizdį turintiems regionams derėtų sumažinti dėmesį į esamą situaciją, o rengiant Neigiamas vietovės įvaizdis marketingo strategiją atskleisti pozityvesnį vietos profilį, t.y., ne mėginti sušvelninti neigiamą įvaizdį, bet tikslingai formuoti naują.

Tradicinį įvaizdį formuoja vietos amžių Pernelyg tradicinis įvaizids istorijos veikiamos asociacijos, kurios užgožia šalies dinamiškumą ir šiuolaikiškumą. Pvz.: Didžioji Britanija.

Lentelė nr. 1 . Vietos įvaizdžio vertinimų aprašas60

59 Kotler, Philip.1999. Marketing places Europe. Prentice Hall. 60 Bagdonienė L., Hopenienė R., Vietos marketingas. 2006. Kauno Technologijų universistetas. Kaunas. 108-109 p. 20

Vietovės įvaizdžio egzistavimas nepriklauso nuo to, ar jis formuojamas tikslingai, ar natūraliai susikūręs gyventojų ir lankytojų sąmonėje. Vietos įvaizdžio kontroliavimas – sudėtingas procesas, kurį valdyti galima tik sąmoningai formuojant pagal iš anksto parengtas rinkodaros ir marketingo strategijas. Pasiekus sėkmingų vietos įvaizdžio sukūrimo rezultatų, nereikėtų sustoti ir manyti, kad dabar įvaizdis veiks savarankiškai. Nuolatinis įvaizdžio puoselėjimas yra būtinas norint išlaikyti pasiektus rezultatus. Išorinės ir vidinės aplinkos veiksniai daro nuolatinę įtaką vietovės vystymąsi, įvaizdis kinta kartu su vietove ir jos pokyčiais, todėl svarbu nuolatos įvaizdžio formavimo procesą atnaujinti.61 Teigiamo ir stipraus įvaizdžio galia ir nauda nėra abejojama. Stiprus vietos įvaizdis lemia investuotojų srautus, gyventojų imigraciją, turistų skaičiaus augimą, o tai reiškia, kad ir darbo vietų sukuriama daugiau, ir gyventojai uždirba daugiau. Jie gali daugiau lėšų skirti pramogomis ir taip mėgautis gyvenimo kokybe. Vietos įvaizdis ir identitetas taip pat tampa aktualūs, kai norima vystyti kūrybinę ekonomiką, kuri vietai kuria simbolinę ir ekonominę pridėtinę vertę. Sėkmingas ir stiprus įvaizdis gali sukelti miesto ar šalies gyventojų pasididžiavimą ir, žinoma, išskirti iš konkuruojančių vietovių.62 Su šiomis vietomis norima bendradarbiauti, jų siūlomos paslaugos įgauna patikimumo įspūdį ir yra labiau perkamos. Tad sėkmingo įvaizdžio nauda ne tik moralinė, bet ir ekonominė. Įvaizdžio suvokėjai, vertintojai yra tikslinė jo formuotojų grupė, kuri nėra apibrėžiama. Kiekvieno vertintojo ir vartotojo sąmonėje įvaizdis suvokiamas ir interpretuojamas skirtingai. Todėl taikant įjuos, kaip į tikslines grupes, reikėtų išskirti kelias vartotojų kategorijas:  nuolatinių vietovės gyventojų bei netoliese gyvenančių lankytojų;  planuojančių apsilankyti;  besilankančių pirmą karta;  besilankančių ne pirmą kartą.63 Į šias tikslines grupes turėtų būti nukreiptos vietos marketinginės strategijos. R. Hopenienė atkreipia dėmesį į tai, kad vietos gyventojai dažniausiai nėra vertinami, kaip tikslinė vietos rinka. Vietos valdžios ir viešųjų institucijų atstovai didžiausią dėmesį kreipia tik į atvykstančius ir formuoja jiems subalansuotą, kartais iškreipt, perdėtai teigiamą vietos įvaizdį, pvz.: kurortinių vietovių, sostinių. Dėmesys sutelkiamas į investuotojus, turistus, tačiau

61 Atkočiūnienė, Vilma. Boculo, Irina. Lietuvos kaimo vietovių įvaizdžio formavimo valdymas. 2011; 33 p. 62 Bennett R., Koudelova R. Image selection and the marketing of downtown areas in London and New York. The International Journal of Public Sector Management. 2001, No. 3 205-220 p. 63 GALLARZA M. G.; GIL S, I.; ir CALDERON G. Destination Image. Towards a Conceptual Framework. In Annals of Tourism Research. 2002, 29, no. 1. 56-78. p. 21 nesuvokiama, jog vietos gyventojai ir yra didžiausia vietos paslaugų vartotojų grupė. Vietos įvaizdžio politika turėtų būti nukreipta į vietos tikslus ir koordinuojama su kitais tos vietos elementais. Todėl svarbu žinoti pagrindinius elementus, prisidedančius prie vietos įvaizdžio formavimo.

1.5. Elementai, formuojantys vietovės įvaizdį

Vietą formuojančių elementų nėra mažai. Abstrakčiai sakant visi vietovėje veikiantys elementai prie jo prisideda. Jei vietovėje sėkmingai vystomas verslas, ūkis, puiki ugdymo sistema ir susisiekimas, svarbu, kad tai ne tik puikiai funkcionuotų, bet ir apie tai būtų informuojama. Vietos įvaizdžiui reikšmingi elementai matomi pav. nr. 2.

2 pav. Vietovės įvaizdžio elementai64

Itin svarbus viešosios nuomonės formavimas internetiniuose tinklapiuose. Informacija turi būti matoma, pateikiama aiškiai, suprantamai, o svarbiausia – teigiamai. Internetinėje erdvėje ir kitomis informavimo priemonėmis mezgamas dialogas su potencialiais krašto lankytojais, paslaugų vartotojais ar net gyventojais yra sėkmingo vietos įvaizdžio formavimo sudedamoji dalis. „Ypač svarbūs yra glaudūs kontaktai su žiniasklaida, su visuomenėje pripažintais autoritetais, profesiniu požiūriu kompetentingais specialistais, politinėmis ir ūkinėmis institucijomis, jaunimu ir kt.“65 Apgalvota vietovės įvaizdžio reklama gali pasiekti trijų tikslų: a)

64 Atkočiūnienė, Vilma. Boculo, Irina. op. cit. 35 p. 65 Pranulis, V., Pajuodis, A., Urbonavičius, S., Virvilaitė, R. (2000). Marketingas. Vilnius: UAB „The Baltic Press“. 430 p. 22 skatinti atpažinti vietovės pavadinimą; b) suformuoti požiūrį į vietovę; c) sužadinti norą apsilankyti vietovėje. Todėl glaudus savivaldos vieneto administracijos ir žiniasklaidos bendradarbiavimas būtinas, norint suformuoti patrauklų vietos įvaizdį. Vietovės įvaizdis turi būti patrauklus turistams. Todėl vieta turi pasižymėti išvystyta turizmo rinka: nakvynės, transporto, maitinimo ir pramogų paslaugų negali trūkti. Tai lemia turistų apsilankymo trukmę. Jei trūksta apnakvyndinimo vietų ar laisvalaikio pramogų, lankytojas neužsibus ilgiau nei dieną. Jei trūks maitinimo įstaigų, o susisiekimas bus komplikuotas turistas jei ir užsuks tai vos kelioms valandoms. Todėl būtina apgalvoti visą turistinių paslaugų paketą ir jį gerai išreklamuoti. Unikalių vietovių lankymas, išskirtinių produktų ar paslaugų pasiūla taip pat daro įtaką vietos įvaizdžiui. Unikali paslauga gali tapti traukos centru turistams, pavyzdžiui, pramogų parkas užmiestyje, kaimiškoje vietovėje arba amatų centras su šiuolaikiškomis edukacinėmis programomis. Informacija apie šiuos įvaizdį formuojančius elementus turi būti pristatoma visuomenei, tiek vietovės internetiniame puslapyje, tiek talpinant nuorodas į populiarius internetinius portalus. Net jei vietovė turės iškirtinių objektų, o infrastruktūra bus ideali, jei apie tai niekas nežinos, įvaizdis neturės galios. Vieta nebus žinoma ir atpažįstama. Vietoje turi būti išvystyta arba užsiimama infrastruktūros ir kelių būklės gerinimu, susisiekimo kokybės užsitikrinimu, dviračių takų, viešojo transporto sistemos išvystymu. Švietimo infrastruktūra taip pat svarbi. Kitas svarbus veiksnys, kuriantis teigiamą vietos įvaizdį tiek gyventojams, tiek turistams – poilsio zonų įkūrimas. Visuomet teigiamai vertinamos vietos, kuriose netrūksta parkų ir poilsio zonų: jų pritaikymas vaikų žaidimų aikštelėms, jaunimui ir suaugusiems, takai ir privažiavimai, skirti neįgaliesiems. Pritaikomumas įvairioms tikslinėms grupės, patenkinant esamų gyventojų poreikius ir taip užsitikrinant rekomendacijas, – tai komunikacijos „iš lūpų į lūpas“ rezultatas. Jaunoms šeimoms svarbūs darželiai, kurių Lietuvoje trūksta, mokymo kokybė vietos mokyklose, saugi aplinka. Senjorams svarbi ekologiška aplinka, netoliese esančios gydymo įstaigos, sveikatos centrai. Reikšmingas ir darbo vietų kūrimas bei užtikrinimas, ypač ryškios emigracijos metu šalyje. Šie elementai vienas kitą papildo, todėl vietos įvaizdį lemia visų įstaigų, vietos gyventojų (kurie ir kuria patrauklią aplinką ir socialiai jaukią atmosferą), valdžios ir specialistų, formuojančių vietos įvaizdį, nuolatinis darbas. Patenkinti ir draugiški vietos gyventojai taip pat didina vietos patrauklumą. Vienas iš šių unikalių elementų, formuojančių ne tik vietos įvaizdį, bet ir jos identitetą, yra kultūra, susiformavusios tradicijos, kūrybinės ir kultūrinės veiklos, užtikrinančios vietos

23 gyventojų saviraišką, kūrybingumo puoselėjimą, prisirišimą ir tapatybės identifikavimą. Konkrečiai vietai būdingos šventės, įvykiai, mitai padeda atpažinti ir išskirti vietą iš kitų. Kultūros, tradicijų, amatų išsaugojimo ir vystymo bei unikalių vietovės produktų ir paslaugų kūrimas galėtų būti esminiais įvaizdžio formavimo elementais ar net jo pagrindu. Pavyzdžiui, Naisiai – kaimiška vietovė Šiaulių rajone. Čia pradėjus kurti televizijos serialą, įkūrus teatrą, įrengus parkus ir organizuojant muzikos ir teatro festivalius šeimai, susikūrė bendruomeniškos, kūrybiškos ir patrauklios vietos įvaizdis tiek gyventojams, tiek turistams, tiek investuotojams. Tad remiantis šiuo sėkmingu pavyzdžiu galima teigti, kad ir kitos kaimiškos vietovės ir nedideli miesteliai gali kultūrinę ir kūrybinę veiklą išnaudoti, kaip vietos atnaujinimo ir įvaizdžio sukūrimo esminę grandį. Apibendrinant teorinės literatūros apžvalgą galima teigti, kad vietos įvaizdį galima apibrėžti kaip asociacijų, lūkesčių, minčių ir įspūdžių, susijusių su vieta, visumą. Sėkmingas vietos įvaizdis kuria pridėtinę vietos vertę, didina vietos gyventojų susitapatinimą su vieta bei pasididžiavimo jausmą. Vietos įvaizdis remiasi vietos išskirtinumu – identitetu. Stiprus indentitetas lemia lengvą vietos atpažinimą, identifikavimą. Jei identitetas nėra susiformavęs natūraliai, būtina jį formuoti dirbtiniu būdu išnaudojant vietos stiprybes (gamtą, kultūrą, gyventojus ar kt.). Taip pat paaiškėjo, kad pagrindiniai elementai, sudarantys vietos įvaizdį, yra: kultūra, tradicijos, geografinė padėtis, žiniasklaidoje formuojama viešoji nuomonė, infrastruktūros gerinimas, naujų produktų ir paslaugų kūrimas, strateginis įvaizdžio planavimas, turizmo rinkos vystymas, glaudus žiniasklaidos ir vietos valdžios bendradarviavimas. Tikslingai veikiant visiems šiems komponentams suformuotas patrauklus vietos įvaizdis gali lemti vietos regeneraciją. Šių elementų darnus vystimas – sunkiai įgyvendinamas. Tačiau jei viena iš dedamųjų įvaizdžio dalių yra silpnesnė, kitos turėtų būti stipresnės ir labiau išryškinamos. Sėkmingam vietos įvaizdžio formavimui reikalingi bent keli vietos įvaizdžio generatoriai.

2. KULTŪROS INSTITUCIJOS IR JŲ REIKŠMĖ VIETOS ĮVAIZDŽIUI

Vis didėjantis konkurencingumas tarp vietų, perkrautame vaizdų ir įvaizdžių lauke yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių fiksuoto kultūrinio kapitalo išnaudojimą kaip konkurencinį pranašumą.66 Kultūrinio kapitalo naudojimas vietai identifikuoti ir tuo pačiu reprezentuoti nėra naujiena. Tačiau kol kas, Lietuvos kultūros sektorius užtikrinantis laisvalaikio pramogas kaimiškose vietovėse vis dar kenčia nuo postsovietinių idėjų. Todėl daugelis vietovių neturi stipraus kultūrinio įvaizdžio, nėra identifikuojami kaip kultūros židiniai. Šiame skyriuje išnagrinėjus Lietuvos kultūros politikos strategijas, kultūros institucijų planavimo dokumentus bus siekiama išsiaiškinti ar kaimiškose vietovėse įsteigtos kultūros įstaigos galėtų prisidėti prie vietos įvaizdžio formavimo. Nuo didmiesčių nutolusiose teritorijose nevalstybinių įmonių teikiančių laisvalaikio užimtumo paslaugas nėra daug. Pagrindinės įstaigos teikiančios kultūrines paslaugas rajonų gyventojams būna: bibliotekos, muziejai, kultūros ir bendruomenių centrai. Todėl šių įstaigųb veikla ir bus nagrinėjama antrojoje teorijos dalyje. Šiame skyriuje analizuojant R. Floridos išskiriamą minkštųjų veiksnių įtaką vietos įvaizdžiui, P. Bourdieu kultūrinio kapitalo panaudojimą ir G. Richards išskiriamą kultūrinių renginių įtaką vietos įvaizdžiui bus tiriama kultūros sektoriaus galima įtaka vietos įvaizdžiui.

2.1. Kultūrinio ir kūrybinio kapitalo reikšmė

Vietovei labai svarbi yra kultūrinių vietos ypatybių bei požymių visuma, kurią kai kurie autoriai įvardija kaip kultūrinį kapitalą. XX a. sociologas, išskyręs kelias kapitalų rūšis, vieną iš jų apibūdino kaip kultūrinį kapitalą. P. Bourdieu kultūrinio kapitalo teorija aprėpia estetinių vertybių gamybą, realizavimą ir kaupimą67. Kultūrinio kapitalo produktyvumas, rezultatai – sunkiai aprėpiamas ir matematiškai apskaičiuojamas, nes pati šio kapitalo rūšis gali būti tiek apčiuopiama, tiek neapčiuopiama. Apčiuopiamajam kultūriniam kapitalui priskiriamas ir kultūros paveldas, dailės darbai, literatūros kūriniai, kurių vertė gali būti įkainota. Neapčiuopiamas kultūrinio kapitalo pavidalas dar įvardijamas kaip intelektinis kapitalas: vertybės, tikėjimas,

66 Richards, Greg. Wilson, Julie. 2004. The impact of Cultural Events on City Image: Roterdam, Cultural Capital of Europe 2001. 2004. In: Urban Studies, Vol, No. 10, 1931-1951. 1392 p. 67 Cultural Theory: An Anthology. Szeman I., Kaposy T., 2011. 83 p. 25 idėjos, kurias savitai interpretuoja ir jomis disponuoja tam tikra individų grupė.68 Šis kultūrinio kapitalo pavidalas labiausiai rūpinasi visuotiniu gėriu ir prisideda prie gyvenimo kokybės gerinimo. Būtent intelektinis kapitalas ne tik skatina naujų idėjų atsiradimą ir plėtrą, bet ir, puoselėdamas kūrybiškumą, tampa maitinančia terpe naujoms idėjoms, veikloms, produktams ir kitoms naujovėms.69 Individų kultūrinį kapitalą ugdo ir formuoja visos meno ir kultūros institucijos – kino, dailės, šokio mokyklos, taikomojo meno muziejai, knygų leidyklos, kultūros ministerijos ir pan. Tai įstaigos ir įmonės, užsiimančios formaliu ir neformaliu gyventojų ir lankytojų švietimu, kultūriniu tobulėjimu. Nekelia abejonių kultūrinio kapitalo nauda ekonominei gerovei. Užtikrinant vietos gyvenimo kokybę ir sukuriant palankią aplinką gyventojams, darbuotojams ir lankytojams, kuriama materiali ir nemateriali vietos pridėtinė vertė. Kaip ekosistemos palaiko biosferą, taip kultūra ir jos infrastruktūros palaiko socialinį universumą (visuomenės stabilumą). Taip sudaromos prielaidos esmingai plėtoti ekonomikos galias ir kurti aukštesnio lygio socialinio gyvenimo kokybę. Savo ruožtu toji kokybė turi būti ne tik kultūriškai pripažinta, bet ir atitinkamai išreikšta.70 Todėl galima teigti, kad vietoje įsikūrusios kultūros institucijos (muziejai, kultūros centrai, amatų, edukaciniai, daugiafunkciniai centrai, kultūros paveldo objektai) ne tik prisideda finansiškai prie vietos ekonominio augimo, bet ir formuoja vietos gyventojų tradicijas, vertybes bei skatina kūrybiškumą, o viso to rezultatas – naujovių atsiradimas, tapatybės pripažinimas ir vidinio bei išorinio vietos įvaizdžio formavimas. Visos minėtos įstaigos, priskiriamos kultūrinio kapitalo formavimui, skatina finansinio kapitalo atėjimą į kultūrinę vietos sritį, nuolatinę idėjų cirkuliaciją ir visuomeninę jų išraiška. Rezultatų grandinės pabaigoje galima įvardinti sėkmingai vykstančią vietos regeneraciją. Kultūrinio kapitalo suformuotas vietos atpažinimas identifikuoja ją ir prisideda prie įvaizdžio formavimo. Kultūrinių žinių ar patirties turintys asmenys lengviau atpažįsta vieną ar kitą kultūros paveldo objektą, greičiau perpranta kultūrinės ar kūrybinės veiklos, produkto teikiamą naudą. Vietos savitumo kultūrinė vertė išskirtiniais atvejais gali smarkiai padidinti ekonominę jos vertę, o lokalinės kultūros išmanymas prisideda prie kultūros vertybių atpažinimo

68 Pruskus Valdas. Kultūrinio kapitalo raiškos ypatumai. 2005. Vilniaus Gedimino technikos universitetas. 50 p. 69 Ibid. 50 p. 70 Ibid. 51 p. 26 bei kryptingo jų panaudojimo.71 Kūrybiškas lokalinės kultūros panaudojimas padeda atpažinti vietą ir gerina jos pozicijas konkurencinėje vietų kovoje. R. Florida kultūrą bendrąja prasme priskiria prie minkštųjų veiksnių lemiančių vietos įvaizdį. Minkštųjų veiksnių reikšmingumas aptariamas R. Floridos knygoje „The Rise of creative class“. Jis išskiria tokias patrauklias vietos savybes: prisitaikymas prie šiuolaikinio gyvenimo būdo, naktinis gyvenimas, socialinės interakcijos, įvairovė, vietos autentiškumas ir unikalumas – kurį dar skirsto į muzikinį ir architektūrinį. Nors šie tyrimai atlikti vertinant konkrečius užsienio atvejus, jie gana universalūs ir gali būti pritaikomi Lietuvos miestams. R. Florida pristato terminą „vietos kokybė“ (quality of place) , kuris sujungia visus faktorius lemiančius, vietos patrauklumą ir kūrybingų žmonių norą gyventi tose vietose. Vietos kokybė nurodo unikalių požymių rinkinį, kuris išskiria tris pagrindinius aspektus, padedančius suvokti vietos kokybės esmę: • Kur? – architektūros ir gamtos darna aplinkoje. • Kas ten? – bendradarbiaujančių žmonių įvairovė, besikeičianti nuomonėmis. Požymis suteikiantis galimybę laisvai prisijungti ir skleistis toje bendruomenėje kaip nariui. • Kas vyksta? – vietos gyvenimo dinamiškumas, kultūrinės erdvės, menai, muzika, veiksmas atvirose erdvėse arba lauke, pavyzdžiui, artistai atvirai demonstruojantys savo kūrybines veiklas. Taip pat svarbus veiksnys – pramogų prieinamumas. Taigi kultūra tampa esminiu veiksniu užtikrinančiu miesto regeneraciją ir padeda kovoti konkurencinėje kovoje dėl investicijų ir darbo jėgos pritraukimo. Todėl kultūra tampa, ne tik vietos kokybės rodikliu, bet ir miesto bei šalies ekonomikos pokyčių garantu. Minkštieji veiksniai vienas iš būdų išsiskirti kitų vietovių atžvilgiu. Būtent kūrybinės ir kultūrinės veiklos užtikrinančios laisvalaikio paslaugas vietos gyventojams ir turistams bei formuojantis kultūrines vertybes daro įtaką ir ekonomikos kultūrai.

2.2. Kultūros politikos vaidmuo įvaizdžio kūrime

Lietuvoje, pagrindinė institucija, atsakinga už kultūros kapitalo formavimą ir kuruojanti visą šalies kultūrinę ir kūrybinę veiklą, yra LR Kultūros ministerija. Tai yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės institucija, formuojanti ir įgyvendinanti valstybės kultūros politiką profesionalaus bei mėgėjų meno, teatro, muzikos, dailės, kino, muziejų, bibliotekų, leidybos, autorių teisių ir

71 Merkienė, Irena. 2007. Lokalinė kultūra istorijos ir geografijos kontekste // Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos. Nr. 7 (16). 42 p. 27 gretutinių teisių bei kultūros vertybių apsaugos srityse. Jos misija sudaryti sąlygas nacionalinės kultūros tęstinumui, plėtrai ir sklaidai, laisvai visuomenės kultūros raiškai ir dalyvavimui kultūrinėje veikloje, kultūros vertybių apsaugai, formuoti ir padėti atskleisti visuomenės grupių, tautinių bendrijų dvasines ir materialines vertybes, padėti plėtoti ir ugdyti demokratinę, laisvą ir atvirą visuomenę. Taip teigiama ministerijos nuostatuose.72 Pagrindinės ministerijos funkcijos yra: rengti kultūros sritį reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų projektus; skirtingų meno sričių plėtros koncepcijas ir programas, koordinuoti jų įgyvendinimą; finansuoti muziejus, bibliotekas, dailės, kino, koncertines bei kitas organizacijas, svarbius meno ir kultūros projektus ir kt.73 Kultūros įstaigoms makro politikos lygmeniu vadovauja Kultūros ministerija. Tačiau atskiros kultūros institucijos pavaldžios vietos savivaldybės švietimo, sporto ir kultūros skyriams. Kultūros įstaigų pagrindinės funkcijos labiausiai siejamos su etnokultūra (sudaryti sąlygas etninės kultūros sklaidai, populiarinti senąsias kultūros tradicijas, papročius, laiduoti etninės kultūros perimamumą ir t.t.). Ir tik ministerijos nuostatuose įvardytų funkcijų pabaigoje paminima, kad kultūros institucijos turėtų tenkinti sociokultūrinius bendruomenės poreikius, organizuoti muges ir kitus kultūrinius renginius viešose vietose. Susisdaro įspūdis, kad vietos bendruomenės poreikiai ir gyvybingumo skatinimas viešosiose vietose nėra toks reikšmingas kaip etnokultūra. O kaip tik kultūrinio kapitalo formavimas vietos bendruomenėje prisideda prie vietos įvaizdžio. Kultūros institucijų vykdomą veiklą, prisidedančią prie vietos įvaizdžio formavimo galima išskirti suskirstyti į kelias grupes: kultūros paveldas (lankomi objektai, galintys tapti arba jau esami vietos simboliai), kultūriniai renginiai (pagrindiniai vietos renginiai gali ją reprezentuoti ne tik šalies, bet ir pasaulio lygmeny), naujų, išskirtinių kultūros ar paslaugų kūrimas, padedantis išskirti vietą iš kitų. Kultūros paveldu rajoninėse vietovėse rūpinasi muziejai. Vienas iš muziejų tikslų yra populiarinti materialines ir dvasines kultūros vertybes bei gamtos objektus. Todėl muziejai taip pat įtraukiami į tyrimą kaip potencialūs įvaizdžio formuotojai, kultūrinio kapitalo puoselėtojai. Išskiriamos pagrindinės muziejų funkcijos Lietuvos respublikos muziejų įstatyme: užtikrinti muziejinių vertybių apsaugą ir apskaitą bei prieinamumą visuomenei; tirti, analizuoti, klasifikuoti muziejines vertybes ir jų atspindimus visuomenės bei gamtos raidos procesus; restauruoti ir

72 Lietuvos respublikos vyriausybės nutarimas dėl lietuvos respublikos kultūros ministerijos nuostatų patvirtinimo 2010 m. Spalio 13 d. Nr. 1469 Vilnius. [žiūrėta 2015 m. kovo 27 d.]. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=458685 73 Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. 2014. [žiūrėta 2014 m. gruodžio 12 d.]. Prieiga per internetą: http://www.lrkm.lt/go.php/lit/Veikla- 28 konservuoti muziejines vertybes; supažindinti visuomenę su muziejinėmis vertybėmis bei jų rinkiniais: rengti nuolatines ir laikinas ekspozicijas, parodas, publikuoti mokslinių tyrinėjimų rezultatus, muziejinių vertybių katalogus, rengti muziejų populiarinančius leidinius, dirbti šviečiamąjį darbą.74 Svarbiausia iš šių funkcijų – visuomenės supažindinimas su muziejinėmis vertybėmis, paveldo objektais, jų prieinamumo užtikrinimas ir populiarinimas. Kita, viena iš labiausiai pastebimą veiklą vykdančių kultūros įstaigų (ypač kaimiškose vietovėse) yra biblioteka. Nors nuostatuose bibliotekos veiklos sritys apibrėžiamos, kaip: dokumentų kaupimas, tvarkymas, sisteminimas ir saugojimas, galimybės naudotis viešaisiais informacijos šaltiniais užtikrinimas. Tačiau sparčiai tobulėjant informacinėms technologijoms, miestų bibliotekos tampa pažangiais informacijos šaltinių židiniais. Bibliotekai priskiriama daug funkcijų. Tačiau šiame darbe bus išskiriamos tik kelios, kurios prisideda prie vietos reprezentacijos: organizuoti ir vykdyti kultūrinius, šviečiamuosius renginius, edukacines programas; informuoti visuomenę apie vykdomą veiklą ir kt. labiau su tiesioginėmis bibliotekios teikiamomis paslaugomis susijusios funkcijos. Visos šios išvardintos kultūros įstaigos organizuoja kultūros paslaugų ir produktų kūrimą. Jos kuria laisvalaikio pramogas, prieinamas vietos gyventojams, kurios ypač svarbios kaimiškoms vietovėms ar nedideliems miestams. Lietuvos didmiesčiuose kultūros institucijos funkcijos priskinamos teatrams, koncertų salėms ir kt. Tačiau atsižvelgiant į vietovę, kuri bus tiriama sekančioje dalyje, šios institucijos nebus įtrauktos į tyrimą, nes jų toje vietoje nėra. Kultūros institucijoms priklauso dar daug įvairių sąjungų, dailės galerijų, kultūros vertybių apsaugos departamentas, savivaldybės kultūros, švietimo ir sporto skyriai, muziejai, kultūros paveldo objektus prižiūrinčios įstaigos ir kt. Jos ne tik užtikrina kultūrinių paslaugų kokybę mieste, rajone, regione ir šalyje, bet ir formuoja vietos identitetą, užtikrina gyvenimo kokybę gyvenamojoje vietoje, laisvalaikio užimtumą įvairaus amžiaus grupėms, tobulėjimo galimybes ir kūrybiškumo ugdymą. Viena opiausių problemų, tyrinėjant kultūros institucijų veiklą ir veiksnius lemiančius kokybišką hos funkcionavimą yra finansavimas. Kultūros įstaigų darbuotojai – viena mažiausiai apmokama biudžetinių įstaigų darbuotojų grupė valstybėje.75 Darbo užmokestis vos viršydamas minimalų šalies algą, nemotyvuoja kultūros darbuotojų dirbti efektyviai, kokybiškai. Taip pat

74 Lietuvos Respublikos muziejų įstatymas. 1995 m. birželio 8 d. Nr.I-930. [žiūrėta 2015 m. vasario 27 d.] Prieiga per internetą: http://www.muziejai.lt/prev_vers/Informacija/Teisiniai_aktai_a.htm 75 Čižinauskienė, Liuda Neringa. Jeskevičienė, Eglė. 2009. Kultūriniai renginiai kaip kultūrinės politikos sklaida visuomenėje. In: Jaunųjų mokslininkų darbai. Nr. 4 (25). 20 p. 29 kultūros darbuotojų stagnacija. Vyresniosios kartos darbuotojai sėdėdami toje pačioje darbo vietoje, pavyzdžiui, 30-ešimt, 40-ešimt metų biudžetinėse įstaigose nėra atleidžiami, tačiau savo veiklos nevykdo. Tai didelė problema daugelyje šalies regionų. Taip pat pastebima, kad nėra aiškios valstybės kultūros politikos linijos bei finansavimo kriterijų, skatinančių kultūros vystymąsi ir sklaidą tiek šalyje, tiek atskiruose regionuose.76 Nuo didmiesčių nutolusiose regionuose kultūrinių ir kūrybinių veiklų rėmimas – menkas. Ten nėra didelių privačių įmonių, galinčių paremti vietos kultūrą, įdomius projektus, kurie galėtų vietą padaryti žinomesne. Tarp valdžios, verslo ir kultūros sektoriaus trūksta bendradarbiavimo. Valdininkų dėmesys kultūrai suaktyvėja tik prieš savivaldos ar seimo rinkimus, kuomet kultūra naudojama, kaip įrankis masėms pasiekti. Daugybė problemų ne tik smukdo Lietuvos kultūrą, bet ir kenkia vietos įvaizdžiui. Vietos kultūra nustoja vystytis likdama tik prie etnokultūros puoselėjimo. Toldama nuo sparčiai pasaulėjančios visuomenės, kuriai tradicijos turi būti įvelkamos į naują rūbą. Politikų programose, Lietuvos įstatymuose ir kituose teisės aktuose kultūra turėtų atsidurti tarp pagrindinių valstybės raidos prioritetų, kad jos gyventojai teisėtai galėtų džiaugtis savo krašto pristatymu ES ir pasaulyje, kultūrinių mainų, kultūrinio turizmo kontekste.77 Tuo tarpu, pasaulyje kultūros daroma įtaka šalių ekonominei ir socialinei gerovei pastebėta jau prieš daugiau nei dešimtmetį. Dažnai pripažįstama kad kultūra privalo būti svarbiausiu raidos strategijos komponentu. Laikydamasis šios nuostatos Pasaulio bankas (pagal kultūros integraciją strategijoje) pagrindinį dėmesį telkia į tris prioritetines veiklos sritis: 1) švietimą, 2) bendruomenių plėtros skatinimą remiantis jų kultūrinėmis šaknimis (pagrindais), 3) specialių kultūrinių projektų palaikymą įvairiose šalyse, ypač susijusių su kultūrinio paveldo išsaugojimu.78 Tikimasi, kad kultūrinio paveldo išsaugojimas paskatintų ne tik turizmą, bet ir visą ekonominį progresą. Deja, anot V. Pruskaus, Rytų Europos šalyse, kurios vis dar atsigauna iš postkomunistinės stagnacijos, investicija į kultūros sektorių dar nėra aiškiai suvokiama ir ekonominio šalies augimo siekiama kitais būdais.79 Nepaisant visų kultūros sektorių slegiančių problemų, kultūrinė veikla, kultūros paveldas vis tiek išlieka esminiais elementais darančiais įtaką vietos įvaizdžiui. Informuodami visuomenę apie institucijų vykdomą kultūrinę ir kūrybinę veiklą ir teikdami bent jau vietinės reikšmės

76 Ibid, 20 p. 77 Ibid, 20 p. 78 Pruskus, Valdas. op. cit. 60 p. 79 Ibid, 60 p. 30 kultūrines paslaugas, kultūros institucijos ne tik gerina vietos mikroklimatą, bet ir prisideda prie vietos identifikavimo.

2.3. Kultūriniai renginiai reprezentuojantys vietą

Viena iš kultūros institucijas jungianti paslauga – renginių organizavimas bendruomenei. Renginiai viena iš efektyviausių ir kartais pigiausių vietos reprezentacijos priemonių.80 Dideli renginiai sulaukia žiniasklaidos dėmesio, tai vienas iš geriausių reklamos būdų. G. Richards teigimu, kultūriniai renginiai gali paskatinti turistus tam tikroje vietoje apsilankyti ne kartą. Apskritai, vietovė gali pasižymėti kultūrinių renginių gausa ir traukti turistus būtent dėl to. Tokiu būdu ji gali būti atpažįstama ir identifikuojama kaip kultūros židinys. Zukin pastebi, kad kultūros suvokimas plečiasi. Kultūros sąvoka apima ne tik „tradicines“ ar „aukštąsias“ vertybes, kurios auktštinamos muziejuose, teatruose, koncertų salėse, bet ir populiariosios kultūros elementus: pop muziką, madą, sveikos gyvensenos kultūrą ir pan.81 Plečiantis kultūros laukui ir keičiantis kultūrinių paslaugų vartotojui, jam teikiamos pramogos turėtų kisti kartu. Didesniuose miestuose rengiamos pasaulinės parodos, tarptautiniai šokių čempionatai, teatrų ir muzikos festivaliai, pritraukiantys dešimtis ar net šimtus tūkstančių žiūrovų. Kai kurie renginiai tampa vietos prekės ženklu, pavyzdžiui: Kanų kino festivalis, nežymų Prancūzijos kurortą pavertęs į kino gurmanų sostinę.82 Arba Edinburge vykstantis menų festivalis83 ir teatrų festivalis „Fringe“84, vykstantis jau kelis dešimtmečius. Festivalis „Fringe” paprastai vyksta tris savaites. Festivalių metu, žmonių skaičius Škotijos sostinėje padaugėja nuo pusės iki pusantro milijono. Per rugpjūtį „Fringe” bei Edinburgo menų festivalis uždirba Škotijos ekonomikai apie 250 milijonų svarų sterlingų. Vien „Fringe” papildo Edinburgo biudžetą maždaug 140 milijonų svarų.85 Interneto portaluose dažnai galima aptikti informacijos apie Rio

80 Richards, Greg. Wilson, Julie. 2004. The impact of Cultural Events on City Image: Roterdam, Cultural Capital of Europe 2001. 2004. In: Urban Studies, Vol, No. 10, 1931-1951. 1391 p. 81 Zukin, S. The Cultures of Cities. 1995. Cambridge, MA: Blackwell. 268 p. 82 Kanų kino festivalis: per kančias į žvaigždesnuotraukos. 2012. In: Respublika. [žiūrėta: 2015 m. balandžio 14 d.]. Prieiga per internetą: http://www.respublika.lt/lt/naujienos/pramogos/zvaigzdes_ir_zmones/kanu_kino_festivalis_per_kancias_i_zvaigzdes /,print.1 83Edinburg international festival. [žiūrėta 2015 m. vasario 16 d.]. Prieiga per internetą: http://www.eif.co.uk/ 84 The Edinburg festival Fringe. [žiūrėta 2015 m. vasario 16 d.]. Prieiga per internetą: https://www.edfringe.com/ 85 Jurgaitytė, Justina. Edinburgo festivalis - lyg teatro mugė. 2013. In: Lietuvos rytas. [žiūrėta: 2015 m. vasario 16 d.]. Prieiga per inetrnetą: http://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/edinburgo-festivalis-lyg-teatro-muge.htm 31 de Žaneiro karnavalą, Venecijos karnavalą, Notting Hill‘o karnavalą86. Stiprūs renginiai patys savaime tampa vietos prekės ženklu, vizitine kortele, pritraukiančia didelius turistų srautus. Tokio dydžio renginiai ne tik suformuoja vietos įvaizdį, bet ir per jį dar skatina vietos regeneracija. Norint priimti didelius žmonių srutus, kuriasi viešbučiai, maitinimo įstaigos, siuvenyrų parduotuvės ir kt. Kuriamos darbo vietos ir įmonių konkurencingumas šalyje. Lietuvoje nėra tokių didelių miestų, kurie galėtų sutraukti tokius žmonių srautus kaip Edinburgas, Rio, Londonas ar pan. Tačiau festivalių mada įsivyrauja ir Lietuvoje. Kalbant apie rajonines, labiau kaimiškas vietoves masiniai renginiai naudojami, kaip išskirtiniai susibūrimai, atspindintys lokalią kultūrą. Jie taip pat tampa tampa vietos simboliu ir prisideda prie tapatybės formavimo, pvz.: Zarasų rajone vykstančios Sartų žirgų lenktynės, „Žagarė vyšnių festivalis“ Žagarėje, Pakruojo festivalis ar didesnis renginys – Klaipėdos Jūros šventė bei daugelis kitų. Vienas iš minėtųjų, nedidelis miestelis – Žagarė, 2015 m. paskelbta „Lietuvos kultūros sostine“. Festivalis, sukūręs vietos ženklą, įvaizdį, įrodo, kaip sėkmingai kultūros paslaugos gali daryti įtaką ir sėkmingai formuoti vietos įvaizdį. Miestelio kultūros pavyzdys pasirinktas ne atsitiktinai. Taip norima pabrėžti rajoninės, mažai gyventojų turinčios vietovės pajėgumą organizuoti renginius žinomus valstybiniam lygmenyje. Kaip pavyzdį galima išskirti „Žagarės vyšnių festivalį“. Palankių vertinimų sulaukęs festivalis 2014 metais informacinio portalo www.15min.lt „Geriausio festivalio“ rinkimuose buvo pripažintas geriausiu.87 Tai ne vienintelis festivalio apdovanojimas. Jis pripažintas ir vienu iš dešimties projekto „Lietuvos turizmo traukos vietovė 2008“ nugalėtojų, „Patraukliausia Europos turizmo vietovė“ (EDEN), 2010 metais paskelbtas „Sėkmingiausiu metų nekomerciniu turizmo rinkodaros projektu“, o 2012 ir 2014 metais ŠAMA apdovanojimuose pripažintas „Metų renginiu“. Šį renginį jau devintą kartą organizuoja regioninio parko direkcija. Tai yra puikus pavyzdys kaip bendradarbiaujant vietinės reikšmės įstaigoms gali gimti puikus rezultatas. Renginys nekomercinis ir svarbiausiai – populiarinantis krašto tradicijas ir kultūros pažinimą. Žagarė, priešingai nei kitos kultūros sostinės (pernai metų – Panevėžys ir ateinančių metų – Telšiai), nėra geografiškai žinomas. Šis nedidelis miestelis net ne rajono centras, o nedidelė vietovė Latvijos–Lietuvos paribyje, paskutiniais surašymo duomenimis turintis vos 1600 gyventojų. Todėl galima teigti, kad demografinis rodiklis ar geografinė padėtis šalies kontekste

86 Notting Hill carnival. [žiūrėta 2015 m. vasario 16 d.] Prieiga per internetą: http://www.thelondonnottinghillcarnival.com/ 87 Žagarės vyšnių festivalis – geriausias 2014 m. festivalis. [žiūrėta: 2015 m. vasario 28 d.]. Prieiga per internetą: http://zagaresrp.am.lt/VI/index.php#a/624 32 nėra esminiai veiksniai. Svarbiausia – idėja ir jos rinkodaros planas. Žagarė turi ne tik herbą, kaip įprasta mažiems miesteliams, bet ir vietos prekės ženklą, susietą su pagrindiniais vietos produktais ir paslaugomis.88 Festivalis taip pat turi savo logotipą, festivalio internetinį puslapį.89 Vienas kitą papildantys visi įvaizdžio komponentai kuria sistemingą ir patrauklų vietos įvaizdį. Didžiausią indėlį šio įvaizdžio formavime turėjo vietos kultūrinės tradicijos, vietos identitetas. Festivalio metu organizuojamos veiklos plėtoja buvusios Žiemgalių žemių kultūrą, kuria išskirtinį, savitą šio krašto miestų įvaizdį. Žagarės vyšnių festivalyje galima nemokamai pamatyti talentingiausių, sumaniausių įvairių sričių menininkų, tautodailininkų pasirodymus, susipažinti su išskirtiniu, patraukliu vieno seniausių Lietuvos miesto ir krašto kultūriniu gyvenimu, jo papročiais. Produktyviai ir kūrybingai išnaudojami visi su vyšnių produktais susieti atributai: kaliausių gamyba ir paroda, teatro pasirodymai, vietinių skanėstų degustacija, koncertai ir kt. Šį festivalį ir jo komunikaciją galima laikyti sėkmingu kultūros panaudojimo vietos atgaivinimui Lietuvoje pavyzdžiu. Festivalis – tai daugiausiai lankytojų sutraukianti renginio forma, kurią kol kas ne itin naudoja kultūros institucijos. Turbūt šios renginio formos prisibijoma dėl galimos sėkmės ir didelio lankytojų skaičiaus. Tai reikalauja labai daug pastangų, o biudžetinių įstaigų darbuotojai nevisuomet linkę stengtis ir aukoti laisvą laiką dėl tokio mąsto renginio bei nemato ryškios festivalio naudos. Kadangi visų išskirtų kultūros institucijų, kultūros centrų, muziejų ir bibliotekų funkcijos – organizuoti įvairius edukacinius, pramoginius renginius, reprezentuojančius vietos kultūrą, vertėtų apsibrėžti pačią renginio sąvoką ir tipologiją. Renginys, kaip kultūros institucijų produktas ar paslauga, apibrėžiami kaip laikini įvykiai: „Jie turi tam tikrą trukmę, kuri planuotiems renginiams yra paprastai nustatyta ir paskelbta”.90 Būtent įvykio laikinumas, jo išankstinis paskelbimas ir planavimas yra pagrindiniai raktažodžiai, nusakantys sąvokos esmę. Įvykis gali būti pasikartojantis, skirtingo masto ir organizuojamas siekiant skirtingų tikslų. Didžiųjų renginių panaudojimas didinant vietos patrauklumą – optimaliausias variantas. Paveikiamas didžiausias skaičius individų, siekiama maksimalios informacijos sklaidos, suvienijamos vietos kultūrinės įstaigos, bendruomenės nariai ir suinteresuoti verslo bei valdžios atstovai.

88 Žagarė – Lietuvos kultūros sostinė. [žiūrėta: 2015 vasario 28 d.]. Prieiga per internetą: http://zagare.lt/kulturos- sostine-kai-mazas-gali-tapti-didelis/ 89 Žagarės vyšnių festivalis. [žiūrėta: 2015 m. vasario 28]. Prieiga per internetą: http://vysniufestivalis.lt/ 90 Belovienė, A., Kinderis, R., Viljamsonas, F., Ivanov, T., Ortin, C.A. Renginių vadyba. Vadovas. 2010. [žiūrėta: 2015 m. vasario 28 d.]. Prieiga per internetą: http://eventi.vfu.bg/files/HandbookLT.pdf 33

Grįžtant prie festivalio žanro, galima pastebėti, kad tai šiuo metu itin populiarus renginio tipas. Pastebima, kad dideli muzikiniai festivaliai „kraustosi“ į kaimiškas erdves, vietoves, išsiskiriančias unikalia gamta (pvz.: muzikos festivaliai Zaraso ir Obuolių saloje, Bliuzo festivalis Varniuose prie Lūkšto ežero, Karklės muzikos festivalis „Karklė Live Music Beach” ir t.t.). Teritorijos, sutalpinančios tūkstantines minias ir leidžiančios pabėgti nuo miesto šurmulio bei pasinerti į kultūrinių ir kūrybinių paslaugų sūkurį, renkasi įvairaus amžiaus, įvairių socialinių grupių, įsitikinimų, lyčių atstovai. Dideli žmonių srautai – vienas iš festivalio įvertinimų, lemiančių jo sėkmę. Lietuvoje vasaros sezono metu priskaičiuojama virš pusantro šimto įvairių festivalių. Informaciją apie daugelį jų galima rasti www.manofestivalis.lt tinklalapyje, kuriame nuolat atnaujinama informacija apie vyksiančius tarptautinius, respublikinius ir kt. įvairius festivalius. Bet koks festivalis yra efektyvus vietos įvaizdžio kūrimo įrankis, jis gaivina vietos ar regiono ekonomiką, kultūrą, tradicijas, didina vietos gyventojų pasitikėjimą savimi, festivalių metu vietos gyventojai turi galimybę priartėti prie kultūros ir menų. E. Marčiulaitytė pagal festivalių temas išskiria kelias kategorijas:  Vietinis festivalis, kai vieta tokia pat svarbi arba net svarbesnė už temą (pvz.: Žagarės vyšnių festivalis, jūros šventė Klaipėdoje, Thomo Manno festivalis Nidoje);  Teminis festivalis, dažniausiai keliaujantis iš vienos vietos į kitą arba vykstantis tuo pat metu skirtingose vietose (pvz., „Kaunas Jazz“, „Scanorama“, „Gatvės muzikos diena“);  Konkrečioje vietoje vykstantis teminis festivalis (pvz., nacionalinis bardų festivalis „Purpurinis vakaras“ Anykščiuose, Pažaislio (klasikinės) muzikos festivalis, alternatyvios muzikos festivalis „Saata Outside“ Šventojoje);  Idėjinis festivalis, kurio tikslas – ne reprezentuoti vietą ar temą, o tiesiog suburti žmones į vieną vietą, kurioje jie galėtų gerai praleisti laiką, pvz., hedonistų sąskrydis „Suvirintojai“ Surviliškyje (Kėdainių r.).91 Festivaliai gali būti inicijuojami privačių asmenų pastangomis, vietos valdžios, kultūros įstaigų ar bet kokios organizacijos iniciatyva. Tai ribotos trukmės įvykis, sukoncentruojantis didžiausią žmonių srautą vienoje vietoje ir teikiantis didžiausią pramogų ir kt. veiklų pasiūlą, todėl galima teigti, kad šis renginio žanras – efektyviausias vietos reprezentavimo ir įvaizdžio formavimo veiksnys.

91 Marčiulaitytė Eglė. Su vieta susijusios kūrybinės veiklos ir jų svarba regiono regeneracijai bei ekonominiam vystymuisi: Varėnos rajono atvejis. Vytauto Didžiojo universitetas. Kaunas. 2013. 34

Be festivalių, kurie sutelkia tam tikro žanro mėgėjus ir propaguotojus (šokėjus, kino kūrėjus, aktorius, dainininkus), prie vietos atpažindinimo prisidėti gali ir tarptautinės parodos bei unikalios edukacinės veiklos. Pastarosios dabar taip pat kaip ir festivaliai gyventojų ir lankytojų vis labiau pageidaujamos. Žmonės vertina interaktyvumą ir praktinių įgūdžių diegimą. Kultūrinis pažinimas per tam tikras mokomąsias, kūrybines veiklas padeda geriau pažinti lokalią vietos kultūrą, jos produktus. Pagaminami produktai tampa atpažįstami už vietovės ribų ir kuria asociacijas su vietove, kurioje jie buvo pagaminti arba mitu, tradicija, kilusiu toje vietovėje. Nors su festivaliais šios veiklos negali būti lyginamos nei žmonių srautais, nei ekonominės pridėtinės vertės kūrimu, visgi jos taip pat prisideda prie kultūrinio kapitalo ugdymo bei patrauklaus įvaizdžio formavimo. Edukacinės veiklos sėkmingai įtraukiamos į didžiųjų renginių/ festivalių programą kaip sudedamoji, pažintinė jų dalis. Šis prijungimas itin produktyvus, nešantis teigiamą rezultatą tiek vietai, tiek organizatoriams, tiek renginio lankytojams. Vietovėje vykstantys sėkmingi ir populiarūs renginiai ne tik sutraukia didelius lankytojų, turistų srautus, bet ir didina gyventojų pasididžiavimą vietove, jų verslumą ir bendruomeniškumą. Ypač jei bendruomenė įtraukta į veiklų organizavimą. Neigiamas didelių festivalių ir renginių aspektas – žala natūraliai vietos gamtai, galimas didesnis užterštumas, triukšmas. Tačiau jei renginys vyksta kartą per metus, o organizatoriai ne tik prisiima atsakomybę už padaromą žalą, bet ir pasirūpina, kad ji būtų likviduota, nepasitenkinusių turėtų būti mažiau nei palankiai nusiteikusių, vertinančių aktyvią vietos kultūrinės veiklą. Išnagrinėjus kultūros įtaką visuomenei, ekonomikai ir vietos regeneracijai, galima teigti, kad Kultūra yra vienas iš pagrindinių vietos įvaizdžių indikatorių, prisidedančių ir prie vietos įvaizdžio bei identiteto formavimo. Nacionaliniu lygmeniu kultūros darbą koordinuoja Kultūros ministerija, tačiau vietos kultūros institucijos tiesiogiai pavaldžios vietos valdžiai (kultūros, švietimo ir sporto skyriams). Pagrindinės įstaigos atsakingos už kultūrinę veiklą vietoje yra muziejai, bibliotekos ir kultūros centrai. Šių įstaigų funkcijos aiškiai apibrėžtos, tačiau nenukreiptos į vietos įvaizdžio formavimą. Visgi jų organizuojami renginiai, bei kita veikla traukianti vietos bendruomenę ir turistus reprezentuoja vietą ir padeda ją atpažinti. Vienas iš būdų sustiprinti vietos įvaizdį – festivalių organizavimas. Didelio masto renginys ne tik gali pritraukti nemažus žmonių srautus, bet ir žiniasklaidos dėmesį. Tokiu būdu vieta padidintų savo žinomumą. Nors šalies kultūros įstaigos turi daug politinių ir finansinių problemų, visgi esant tinkamai bazei jos gali daryti didžiausią įtaką vietos įvaizdžiui.

Remiantis aptartomis teorijomis bei sėkmingais pavyzdžiais, tiriamojoje darbo dalyje bus siekiama išsiaiškinti, koks yra aplink antrą pagal dydį Lietuvos miestą Kauną, vaizdingoje ir plačioje periferijoje išsidėstęs Kauno rajonas ir ar vietos kultūros institucijų veikla prisideda prie rajono įvaizdžio formavimo.

3. KULTŪRINĖS VEIKLOS ĮTAKA KAUNO RAJONO ĮVAIZDŽIUI

3.1. Tyrimo metodologija ir eiga

Šiame skyriuje pateikiama Kauno rajono kultūrinio lauko studija ir jos poveikis vietos įvaizdžiui. Šios geografinės zonos pasirinkimą lėmė kelios priežastys: 1) Platus geografinis išsidėstymas aplink antrą pagal dydį miestą. Kauno rajono savivaldybės administruojama zona dar vadinama „žiedinė savivaldybe“, nes ji apjungia seniūnijas, esančias apink Kauną. Lietuvoje yra dar keturios: Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus92 aplink miestus išsidėsčiusios savivaldybių administruojamos teritorijos. Dideli atstumai, kelių etnografinių regionų ir tautinių mažumų (žydų, sentikių) sankirta lemia kultūrinio vientisumo trūkumą rajone. 2) Laisvosios rinkos institutas kasmet atlieka Lietuvos savivaldybių indeksą ir nustatė geriausias šalies savivaldybes. Vertinant rajonus, Kauno rajonas paskelbtas geriausiu.93 Jau kelis metus iš eilės didžiausias progresas pastebimas būtent Kauno rajone. Sėkmingai vystomos ekonomikos, švietimo sritys, didėja gyventojų skaičius. Vietos gyventojai ir įstaigų atstovai pastebi, kad ši vieta neturi savo tapatybės ir išskirtinumo, o kultūrinis vietos įvaizdis silpnas. Kultūrinis rajono įvaizdis padėtų lengviau identifikuoti vietą, sustiprinti savo įvaizdžio pozicijas šalia antro pagal dydį miesto – Kauno. Statistiniais duomenimis patvirtinta, kad savivaldybė yra viena geriausių Lietuvoje, todėl galima manyti, jog tai puiki terpė kultūrinio įvaizdžio vystymui. Objekto pasirinkimą lėmė ir asmeninis tyrėjos santykis su vieta. Tai beveik dviejų metų patirtis dirbant kultūros sektoriuje, Kauno rajone. Vidinių problemų matymas kultūrinėse rajono įstaigose leido kritiškai ir atidžiai peržvelgti tyrinėjamą problemą. Remiantis anksčiau atliktu teoriniu tyrimu, didelę reikšmę vietos įvaizdžiui, identiteto formavimui turi kultūrinis vietos kapitalas. Kauno rajone pagrindinės įstaigos, užtikrinančios kultūrinio lauko koordinavimą, – kultūros centrai, muziejai, bibliotekos, bendruomenės centrai, Raudondvario dvaras, Kačerginės daugiafunkcinis centras ir kt. savivaldybės administruojamos įstaigos. Rajone trūksta tvirtų privačių iniciatyvų, kurios sudarytų atsvarą biudžetinių įstaigų veiklai, nes pastarosios gana griežtai reglamentuojamos. Vis dėlto kultūros institucijų vykdoma

92 Andrulevičiūtė V. Atgyvenusi savivaldos struktūra dar užsibus. 2015. [žiūrėta: 2015 m. kovo 20 d.] Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/91485/atgyvenusi_savivaldos_struktura_dar_uzsibus_ 93 Lietuvos savivaldybių indeksas 2014. [žiūrėta 2014 m. gruodžio 14 d.] http://www.llri.lt/lietuvos-savivaldybiu- indeksas-2014 37 veikla, ypač didieji rajono renginiai ir festivaliai padeda identifikuoti vietą ir gali būti kaip viena iš vietos įvaizdžio formavimo priemonių. Tyrimo tikslas – ištirti kultūros institucijų vykdomos veiklos galimą indėlį vietos įvaizdžio formavimui. Šio tikslo įgyvendinimui iškelti šie uždaviniai:  Išanalizuoti Kauno rajono kultūrinę bazę;  Remiantis empirinių duomenų lyginamąja analize, ištirti kultūrinių paslaugų prieinamumą ir žinomumą vietos gyventojams ir rajono lankytojams;  Išanalizuoti su rajonu susijusias asociacijas, kurios padės apibrėžti pagrindinius rajono atpažinimo ženklus;  Nustatyti pagrindines lokalias kultūros veiklas, labiausiai prisidedančias prie vietos reprezentacijos. Pusiau struktūruotas kokybinis interviu. Siekiant išsiaiškinti vietos kultūros institucijų ir valdžios suinteresuotumą įvaizdžio formavimu bei vietos identifikavimu, buvo atlikti keturi pusiau struktūruoti kokybiniai interviu. Šis metodas leidžia užduoti iš anksto numatomus ir būtinus bei galimus klausimus. Interviu standartizuojamas tik iš dalies, todėl tarp tyrėjo ir respondento tvyro mažiau formali atmosfera.94 Klausimynai kiekvienam respondentui paruošti iš anksto. Klausimų tematika išlaikyta ta pati, tačiau klausimai nebuvo vienodi, o jų skaičius skyrėsi pagal respondentų kompetencijas. Klausimynas sudarytas vidutiniškai iš 15 klausimų. Jų pateikimo eigoje klausimynas nežymiai kito, įterpiant patikslinamuosius klausimus arba siekiant sugrąžinti respondentą prie atsakymo esmės. Papildomus klausimus galima užduoti esant skirtingoms situacijoms:  kai interviu metu pastebi, jog numatytieji klausimai nepadengia visų tyrimui svarbių temų;  siekiant surinkti daugiau ar gilesnės informacijos tuomet, kai tiriamasis nepilnai atsako į pateiktuosius klausimus;  kai pastebi, jog tiriamajam nepatogu (jis nenori) atsakinėti į pateiktąjį klausimą; tuomet tyrėjas stengiasi tą pačią informaciją gauti paklausdamas kitaip ar trumpam nukreipdamas

94 Butkevičienė. Eglė. Apklausų duomenų analizė. [žiūrėta 2015 m. kovo 15 d.] Prieiga per internetą: http://www.lidata.eu/index.php?file=files/mokymai/seminaras_20110129/sem0129.html&course_file=sem0129_1_1. html 38 tiriamojo dėmesį į kitus, mažiau jautrius klausimus, ir sugrįždamas prie jautraus klausimo kita formuluote.95 Su respondentais buvo susitarta iš anksto, supažindinant juos su tyrimo tema, specifika, preliminariais klausimais ir laiko trukme. Visi potencialūs respondentai sutiko skirti laiko, tačiau iš dalies abejojo savo kompetencija ir žiniomis, kurių, jų manymu, neužtenka norint atsakyti į pateiktus klausimus. Klausimai buvo suskirstyti į du pogrupius: apie Kauno rajono identitetą, įvaizdį ir jo strateginius planus bei kultūros institucijų veiklą, jos komunikaciją viešojoje erdvėje ir indėlį rajono įvaizdžio formavime. Pagrindinė problema, su kuria buvo susidurta tyrimo metu, – raktinių žodžių neteisingas identifikavimas, kurį lėmė respondentų patirtis ir nusistovėjęs biudžetinių įstaigų valdymo modelis. Interviu imta iš asmenų, kurie tiesiogiai susiję su kultūrinėmis veiklomis, jas koordinuoja, formuoja viešąją nuomonę ir yra suinteresuoti patrauklios vietos įvaizdžio formavimu. Pasirinkti šie įstaigų atstovai: 1) Kauno rajono savivaldybės mero patarėjas, atsakingas už viešuosius ryšius ir komunikaciją, Edmundas Mališauskas. 2) Kauno r. Turizmo ir verslo informacijos centro direktore Emilė Kaminskaitė. 3) Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Irena Marcinkevičienė. 4) Ramučių kultūros centro ir jo padalinių direktorė Violeta Armolaitienė ir įstaigos referente Dovilė Ibianskaitė. Pirmasis respondentas E. Mališauskas tyrimui buvo pasirinktas dėl glaudaus santykio su valdžios sprendimais. Būdamas mero patarėju, atsakingu už viešuosius ryšius ir komunikaciją, jis pastebi ryškiausias įvaizdžio formavimo problemas bei tiesiogiai užsiima ne tik savivaldybės, bet ir krašto aktualijų viešinimu. Tokiu būdu jis prisideda prie teigiamos nuomonės apie Kauno rajoną formavimo viešojoje erdvėje. Kauno r. Turizmo ir verslo informacijos centro direktorė tyrimui pasirinkta dėl įstaigos tikslų – reprezentuoti Kauno rajoną Lietuvoje ir užsienyje. Aktyvus įstaigos bendradarbiavimas su kultūros ir kitomis rajono įstaigomis užtikrina respondentės kompetenciją atsakyti į tyrimo metu užduodamus klausimus. Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Irena Marcinkevičienė viena iš pagrindinių asmenų, atsakingų už kultūros institucijų funkcionavimą rajone. Šio asmens ilgametė

95 Telešienė, Audronė. Kompiuterizuota kokybinių duomenų analizė su NVIVO IR TEXT ANALYSIS SUITE. [žiūrėta: 2015 m. kovo 15d.] Prieiga per internetą: http://www.lidata.eu/index.php?file=files/mokymai/NVivo/nvivo.html&course_file=nvivo_III_3_2_2.html 39 patirtis dirbant su minėtomis įstaigomis, veiklos pokyčių stebėjimas ir vertinimas padės suvokti kultūros įstaigų funkcijas iš vadovų pozicijos. Ramučių kultūros centro direktorė Violeta Armolaitienė vadovauja ne tik kultūros centrui, bet ir Domeikavos, Lapių, Neveronių, Voškonių laisvalaikio salėms. Todėl pastebi ne tik kultūros centrų darbuotojų komepetencijas, bet ir kultūros įstaigų bendradarbiavimą, veiklos novatoriškumą, bendruomenės ir turistų įsitraukimą į kultūrinę veiklą. Ramučių kultūros centre dirbanti referentė Dovilė Ibianskaitė, noriai įsitraukusi į diskusiją apie Kauno rajono įvaizdį, tyrimo dalyve tapo neplanuotai. Tačiau jos, kaip Kauno rajono gyventojos ir kultūros centro darbuotojos, nuomonė neturėtų būti atmetama tyrimo metu, kaip ir bet kurio kito su Kauno rajonu susijusio asmens. Kiekybinio tyrimo instrumentas ir imtis. Tyrimo instrumentu pasirinkta anketinė apklausa, kuri buvo patalpinta tinklapyje www.apklausa.lt. (Priedas nr. 1). Tokiu būdu siekta išsiaiškinti kuo platesnę kultūros paslaugų vartotojų Kauno rajone ir už jo ribų nuomonę apie minėtų paslaugų įtaką rajono įvaizdžio formavimui. Siekiant padidinti respondentų skaičių, ta pati anketa buvo atspausdinta ir išplatinta įvairiose Kauno rajono įstaigose (bibliotekose, kultūros centruose, mokyklose ir kt). Anketa veikė nuo kovo 21 d. iki balandžio 3 d. (dvi savaites). Anketą peržiūrėjo 363 kartus. Iš šių peržiūrų sulaukta 200 respondentų atsakymų. Anketą sudarė 20 klausimų. Pateikti du atviri ir 18 uždarų klausimų su atsakymo pasirinkimo variantais. Klausimai susiskirstyti į tris tipus: asmeninė informacinė (amžius, lytis, gyvenamoji vieta, pajamos, išsilavinimas ir kt.); nuomonę apie kultūros produktų kokybę ir informaciją apie juos; rajono įvaizdžio formavimas ir asociacijos, kylančios kalbant apie Kauno rajoną. Šiais klausimais siekta rasti pasikartojančius simbolius, padedančius identifikuoti vietą. Taip pat nagrinėti įvairūs su rajonu susiję internetiniai puslapiai, t.y. Kauno r. savivaldybės internetinis puslapis www.krs.lt, turizmo ir verslo informacijos tinklapis: http://www.turizmo-info.lt/, Kauno rajono vietos veiklos grupės internetinis puslapis: http://www.kaunorvvg.lt/lt/strategija, Kauno regiono plėtros agentūros internetinis puslapis: http://www.krda.lt ir šiuose internetiniuose šaltiniuose pateikti strateginiai, plėtros ir kt. dokumentai. Naudota informacija iš kitų internetinių šaltinių ir leidinių, kuriuose randama informacija apie Kauno rajono socialinę, kultūrinę, ekonominę ir kt. veiklą. Pagrindinės tyrimo sąvokos: kultūros institucijos, kultūra, vietos identitetas, festivalis, vietos įvaizdis.

3.2. Kiekybinio tyrimo aprašymas

Tyrimo imties charakteristika. Kiekybinėje apklausoje dalyvavo 200 respondentų. Iš jų 153 moterys ir 47 vyrai. Moterų dominavimas šioje apklausoje priklausė nuo kultūros paslaugų vartotojų lytiškumo. Jais daugiausiai naudojasi moterys, todėl ir atsakymus į anketinius klausimus jos pateikė aktyviau ir atsakingiau. Dominavusi amžiaus grupė – 45–65 metų asmenys. Net 61 respondentas priklauso šiai amžiaus grupei. Kita aktyviai tyrime dalyvavusi amžiaus grupė 25–35 metų amžiaus grupė. Tai ką tik baigusi studijas, besiformuojančias nuolatines pajamas ir šeimas kurianti amžiaus grupė, kuri galėtų pretenduoti į potencialius rajono gyventojus. Aktyviai tyrime dalyvavo ir nepilnamečiai – mokyklinio amžiaus grupė, kuri suinteresuota vietoje vykstančiomis laisvalaikio paslaugomis ir vietos identifikavimu. Net 88 respondetai įgiję aukštąjį išsilavinimą. Lietuva yra pirmaujanti šalis Europos Sąjungoje pagal aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų (20–29 m.) gausą.96. Šis rodiklis lemia aukštesnius reikalavimus siūlomoms paslaugoms, apskritai – geresnės gyvenimo kokybės siekį. Vyraujantis socialinis respondentų statusas, nulemtas aukštojo išsilavinimo, – specialistai. Dominuojanti apklausos dalyvių gyvenamoji vieta – Kauno rajonas. Tačiau nemažai atsakiusių (28 %) – Kauno gyventojai. Likę respondentai – į užsienį išvykę lietuviai ir kitų miestų ir miestelių gyventojai. 41% atsakiusiųjų mėnesinės pajamos nesiekia vidutinės algos <>300 eurų. 66 respondentai uždirba šiek tiek (300–500 eur.) daugiau ir savo laisvalaikiui gali leisti didesnes išlaidas. Teminių klausimų analizė. Iš 200 apklaustųjų 61 asmuo kultūros institucijų veikloje dalyvauja dažniau nei kartą per mėnesį. Tai rodo bendruomenės aktyvumą ir gana didelį kultūrinių paslaugų vartojimą rajone. Po lygiai (43 respondentus) atsakė, kad lankosi rečiau nei kartą per metus ir dažniau nei kartą per tris mėnesius. Paklausus respondentų, ar jie naudojasi kultūros paslaugomis kitur, daugelis atsakė, jog „Ne“, tačiau apie 30 proc. laisvalaikio ir kultūros pramogomis naudojasi Kaune ar kituose didžiuosiuose šalies miestuose. Kultūros institucijų vykdoma veikla Kauno rajone patenkinti 65,4% respondentų. 14 apklaustųjų iš 200 veikla nėra patenkinti, likusieji šiuo klausimu nuomonės neturėjo. Iš labiausiai pastebimų kultūrinę ir kūrybinę veiklą vykdančių kultūros institucijų išskirti: Garliavos sporto ir kultūros centras (Garliavoje esantis didžiausias rajone centras, teikiantis rajono gyventojams sporto ir kultūros paslaugas), Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka (taip pat įsikūrusi Garliavoje, aktyviai

96 Lietuva ES pirmauja pagal aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių skaičių. [žiūrėta 2014 m. gruodžio 19 d.]. Prieiga per internetą: http://www.technologijos.lt/n/svietimas/kurstoti/mokymo_istaigos_lt/straipsnis- 10375/straipsnis/Lietuva-ES-pirmauja-pagal-aukstaji-issilavinima-igijusiu-zmoniu-skaiciu-?l=3&p=1 41 vykdanti projektinę veiklą bei organizuojanti renginius, kuruojanti 31 rajone esantį filialą) bei Raudondvario dvaras (unikalus atstatytas objektas, subalansuotas profesionalaus meno renginiams, parodoms, koncertams ir kt). Kitų įstaigų, ypač kultūros centrų, veikla neliko nepastebėta: respondentai pasirinkdavo tai vieną, tai kitą, jų manymu, produktyviai ir matomai dirbančią įstaigą. Apie kultūrinės veiklos ir produktų kokybės informavimą, kaip jau minėta, palankiai pasisakė 54,6 proc. respondentų. Vadinasi, daugiau nei pusė apklaustųjų ja yra patenkinti. 31 proc. teigia, kad informacijos trūksta, 7,3 proc. ši informacija nepasiekia. Informacijos kūrybinis pateikimas tenkina 49 proc. dalyvavusiųjų tyrime, 80 respondentų teigia, kad informavimo kokybę reikia tobulinti, 24 apklaustieji mano, kad ji pateikiama nepatraukliai, neinformatyviai. Populiariausias būdas pranešti informaciją apie Kauno rajoną, jame vykdomą kultūrinę veiklą – Kauno rajono savivaldybės puslapis ir jo facebook.com paskyra. Antroje vietoje atsidūrė „iš lūpų į lūpas“ rinkodaros principas, galbūt sklindantis ne taip plačiai, tačiau pakankamai patikimai. Teikiant kokybiškas paslaugas ir produktus tikėtina, kad šis rinkodaros būdas gali pritraukti pastovius paslaugų vartotojus. Trečias pagal populiarumą tinklapis „Kas vyksta Kaune“ ir jame esanti atskira rajono skiltis. Tai lengvai prieinamas ir populiarus internetinis naujienų puslapis, teikiantis informaciją apie Kauno ir jo apylinkių aktualijas. Į klausimą „Ar kultūros institucijų paslaugos ir produktai prisideda prie Kauno r. įvaizdžio formavimo?“ 182 respondentai atsakė teigiamai. Todėl, vartotojų nuomone, kultūros institucijų vykdoma veikla ženkliai prisideda prie vietos įvaizdžio formavimo. Respondentų nuomone didžiausią indėlį rajono reprezentacijoje kuria kultūros centrai ir jų padaliniai. Taip teigia 79 respondentai. Ryškiausiai matoma ir daugiausiai pastebima paslauga – vietiniai festivaliai ir respublikinės šventės. Apie festivalį „Akacijų alėja“, respublikinę aitvarų šventę Zapyškyje „Aitvarai Žemei ir Dangui“ internetiniuose portaluose aptinkama nemažai informacijos, tad galima teigti, kad šių didžiausių rajono švenčių potencialas tapti vietos simboliais – didelis. Vertėtų padirbėti tik su pačių švenčių įvaizdžiu. 136 respondentai teigia, kad rajonas nuolat keičiasi ir jo įvaizdžio formavimui skiriama pakankamai lėšų, dėmesio ir įdirbio. 36 respondentai mano, kad įvaizdis nepatrauklus ir būtina jį keisti. 16 respondentų galvoja, kad Kauno rajono įvaizdžiu nesirūpinama. Vyraujančią nuomonę, kad rajonas vis dar keičiasi ir į gerąją pusę, būtų galima papildyti tuo, kad jis sistemingai keistųsi ir ši kaita duotų rezultatus, reikalinga aiški įvaizdžio strategija. Kokybinio tyrimo metu paaiškėjo, kad tokios strategijos nėra, tačiau apie ją galvojama. Vietos prekės ženklo reikiamybę pastebi 95 respondentai. 72 šiuo klausimu neturi nuomonės ir 33 apklaustieji mano, kad vietos prekės

ženklas Kauno rajonui nereikalingas. Anot respondentų Kauno rajono įvaizdžio formavimą turėtų iniciuoti ir koordinuoti vietos valdžia. Taip teigia 48 respondentai. 35 respondentai mano, kad didžiausias indėlis turėtų būti rajono gyventojų, ir 31 apklaustasis įsitikinęs, kad tai kultūros institucijų atsakomybė. Tyrimo metu respondentai buvo paprašyti įvardinti asociacijas, kilusias įsivaizduojant Kauno rajoną. Jos jau minėtos darbe. Asociacijas būtų galima išskirti į: siejamas su gamta; bendruomeniškumas, žmonės, šeima, namai; kultūriniai renginiai; stiprus lyderis ir politinis valdymo modelis; neigiamos asociacijos – kaimas, nuobodu, miegamasis rajonas; neturintys nuomonės šiuo klausimu. Teigiamos asociacijos, vėliau išskiriamos ir kokybinio tyrimo dalyvių, yra stipriosios rajono savybės, kurios turėtų būti puoselėjamos ir į kurias turėtų remtis įvaizdžio formuotojai.

3.3. Kauno rajono kultūrinis laukas

Kauno rajono savivaldybė – tai administracinis teritorinis vienetas Lietuvos viduryje. Rajonas priklauso Kauno regionui (trečiam pagal užimamos teritorijos dydį ir antram pagal gyventojų skaičių Lietuvos regionui). Regionas yra pačiame Lietuvos centre, todėl yra vienintelė apskritis, neturinti išorinių sienų su užsienio šalimis. Vis dėlto per rajoną eina visos pagrindinės susisiekimo linijos (pagrindiniai keliai, geležinkelis, oro uostas). Tai lengvai turistams pasiekiamas geografinis taškas. Kauno rajonas išsidėstęs aplink Kauno miestą, kuriame yra rajono administracija (žr. 3 pav.).97 Internetinių šaltinių teigimu, tai – pats lietuviškiausias šalies rajonas. Be to tai vienintelis Lietuvos regionas, kuriame gyvena visų keturių Lietuvos etnografinių grupių žmonės: aukštaičiai, dzūkai, sūduviai ir žemaičiai.98 Šis etnografinių regionų sąlytis suplaka į vieną skirtingas tapatybes, tradicijas, todėl tampa identifikavimas tampa sudėtingesnis. Kauno rajonas, viena iš nedaugelio šalies vietų, kuriose gyventojų skaičius per pastarąjį dešimtmetį augo. 2014 m. čia vietą deklaravo 87 168 gyventojai, o 2013 m. 86 419. Augantis gyventojų skaičius leidžia manyti, kad ši vieta patraukli kurti pastovią gyvenamąją vietą.

97 Kauno rajono savivaldybė. [žiūrėta: 2015 m. kovo 14 d.]. Prieiga per internetą: http://lietuvai.lt/wiki/Kauno_rajono_savivaldyb%C4%97 98 Ibid. 43

3 pav. Kauno rajono savivaldybės žemėlapis

Kauno rajonas garsėja išskirtine gamta. Daugelis rajoną sieja su „žaluma“, gražiomis lankytinomis vietomis. Per Kauno rajoną prateka pagrindinės Lietuvos upės: Nemunas, Neris, Nevėžis, Jiesia, rajono vakaruose – Dubysa, tyvuliuoja Kauno marios. Vandens telkinių sąrašą papildo 7 ežerai, 14 tvenkinių. Didžiausi miškai: Dubravos, Padauguvos, Varluvos, Zapyškio. Vietos gyventojų ir lankytojų išskiriami Girionių ir Pakalniškių parkai, kaip unikalios vietos, kuriose aptinkami reti egzotiški augalai. Į Kauno rajono teritoriją patenka 15 draustinių ir penki piliakalniai. Visų Kauno rajono gyventojų pasididžiavimas – įspūdingas Kadagių slėnis, Žiegždrių atodanga, Dubravos rezervacinė apyrubė, Arlaviškių botaninis draustinis, kuriame įrengtas pažintinis pėsčiųjų takas, pritaikytas neįgaliesiems. Kauno rajonp gyventojai norėtų save identifikuoti kaip partizanų, knygnešių kraštą. Tačiau visoje Lietuvoje tokių pasipriešinimo židinių gana daug. Todėl tai nėra geriausias identifikavimo šaltinis. Visgi, daug vietinės reikšmės kultūrinių renginių skirta pagerbti istorijos didvyrius ir tuo pačiu krašto istoriją. Kaunpo rajone nėra išlėtotas muziejus tinklas. Nors administracinis vienetas didelis, tačiau muziejų nedaug. O tie keli susikūrė vos prieš keletą metų. Šiuo metu veikia Kauno rajono muziejaus filialai – Antano ir Jono Juškų etninės kultūros ir Babtų kraštotyros muziejai, Tradicinių amatų centras, įsikūręs ant Nevėžio kranto, Biliūnų kaime, Juozapo Liekio sodyboje. Filialuose vykdomos įvairios edukacinės programos. O įrengtos ekspozicijos po truputį sulaukia vis daugiau lankytojų dėmesio. Kitas, muziejams priskirtas objektas – istorinių aplinkybių įtakotas objektas įsikūręs Salių kaime. Šeimos įkurta pogrindinė spaustuvė–muziejus „ab“. Tai vienintelė Lietuvoje pogrindinė spaustuvė, kurios sovietmečiu

44 neaptiko KGB agentai. Objektas unikalus, tačiau įsikūręs sunkiai prieinamoje teritorijoje ir informacijos apie jį nėra daug, todėl šioje vietoje apsilanko nedidelis lankytojų srautas. Daugiausia tai mokyklų organizuojamų ekskursijų dalyviai. Vis daugiau rajono gyventojų užsiima kaimo turizmu. Visus metus dirba vienas viešbutis, 4 moteliai, svečių namai ir jaunimo namai. Aktyvaus turizmo mėgėjams įkurta vienintelė Baltijos šalyse Pagonijos uola, skirta ekstremaliems laipiojimams. Kauno rajone taip pat siekiama atgaivinti vandens turizmą. Vasaros sezono metu Nemuno turistine trasa plaukioja keleivinis laivas „Tolstojus“, iki Baltijos jūros pakrantės plukdo pramoginis–poilsinis laivas „Perlas“. Taip siūlomi įvairūs kelionių paketai keliaujantiems vandens trasomis. Tai viena iš turizmo rūšių, kurią sujungus su kultūrine vietos veikla būtų galima sėkmingai plėtoti formuojant vietos įvaizdį. Turistų ir vietos gyventojų išskiriama viena iš unikalesnių rajono pramogų – kol kas vienintelė tokia Kauno rajone, Vilkijoje prie Nemuno, įkurta vandens turizmo ir poilsio paslaugų zona. Čia tebeveikia vienintelis Lietuvoje išlikęs upinis keltas. Šalia kilnojamosios prieplaukos 2009 m. įkurta valtinė. Vilkijos valtinė siūlo įvairiais maršrutais Nemunu ir Dubysa keliauti baidarėmis, keturirklėmis ir apžvalginėmis valtimis ir kt. Tai dar vienas iš objektų prisidedančių prie vandens turizmo plėtros rajone. Anot Kauno rajono mero Valerijaus Makūno, vandens turizmas, pažintinės kelionės upe, kurių metu populiarinamas kultūrinis, gamtinis ir istorinis rajono paveldas, jau tampa Kauno rajono savastimi ir išskirtiniu bruožu šalies kontekste.99 Rajone gyvuojantis nedidelis Kulautuvos miestelis jau kuris laikas siekia kurortinio miestelio statuso. Šis miestelis išskiriamas dėl vieno stipriausių renginių rajone, sutraukiančio dešimtis tūkstančių lankytojų – dainuojamosios poezijos festivalio „Akacijų alėja“. Vaizdingas vietovės kraštovaizdis, palankus mikroklimatas susijungęs su išskirtiniu muzikos stiliumi į šią vietą liepos mėn. savaitgalį sutraukia tiek jaunimą, tiek senjorus, tiek jaunas šeimas. Visoje rajono teritorijoje ir didžiausiose žmonių koncentracijos taškuose išsidėstę 7 kultūros centrai ir jiems priskirtos laisvalaikio salės. Veikia bendruomenių centrai. Kauno rajone nemažai kultūros paveldo objektų jau tapusių vietos simboliai. Vienas iš jų gotikinė XVI a. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia Zapyškyje, XVII a. Raudondvario dvaro sodybos ansamblis, Žemaitkiemio dvaras. Rajono miesteliai Vilkija ir Čekiškė taip pat garsėja savitu mentalitetu ir urbanistiniu paveldu. Iš viso Kauno rajone yra net 302 kultūros paveldo objektai. Kultūros

99 Kauno rajono savivaldybės puslapis. [žiūrėta 2014 m. gruodžio 12 d.]. Prieiga per internetą: http://www.krs.lt/portal/portal/krslt/1/KRSNaujienuPortletasWindow?action=e&windowstate=normal&javax.faces.p ortletbridge.STATE_ID=view%3A8546248b-2a1f-4fe7-8c42-a21a2fb30132&mode=view 45 paveldui priskiriama 19 išlikusių dvarų. Reikšmingiausias rajone Raudondvario dvaro architektūros ansamblis. Atstatytas, ir pritaikytas kultūrinėms reikšmėms Raudondvario dvare vyksta diplomatų, prezidentų priėmimai, pagrindinės rajono šventės (Liepos 6 d., derliaus nuėmimo šventė – „Rudens sambariai“). Dvaro sodybos buvusios ledainės pastate įsikūrė Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras, dvaro žirgyno pastate – menų inkubatorius. Pilies papėdėje, dešiniajame Nevėžio upės krante įrengta Raudondvario kilnojamoji prieplauka. Pilyje įsikūręs Kauno rajono muziejus. Raudondvaryje susikerta vandens, dviračių ir automobilių turizmo trasos ir maršrutai. Rajonas garsus keliais pagrindiniais renginiais:  Aleksandro Stulginskio universitete kasmet rengiamos vienos didžiausių šalyje žemės ir miškų ūkio parodos: „Ką pasėsi …“, „Sprendimų ratas“.  Kulautuvoje vykstanti Kauno rajono dainų ir šokių šventė. Šventė vyksta kas antrus metus. Scenoje pasirodo geriausi Kauno rajono folkloro, tautinių šokių kolektyvai, chorai. Atiduodama duoklė etnokultūrai ir mėgėjų meno puoselėjimui.  Kasmet Kauno rajono gyventojus ir svečius džiugina Kulautuvoje rengiamas dainuojamosios poezijos festivalis „Akacijų alėja“. Festivalis surenka minias žmonių ir pamažu tampa komercinių muzikinių renginių atsvara.  Jau tradicinė tapo pavasarį Zapyškyje prie Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios rengiama respublikinė aitvarų šventė „Aitvarai Žemei ir Dangui“. „Lietuvos bažnyčių motina“ tituluojamoje šventovėje vyksta Pažaislio muzikos festivalio koncertai. Kultūrinė rajono bazė nėra prasta. Strategiškai išsidėsčiusios kultūros įstaigos, įsikūrusios gamtos prieglobstyje, esant tinkamam finansavimui ar radus rėmėjų galėtų išnaudoti esamą potencialą. Vien 4 pagrindinių rajono renginių reprezentuojančių jį šalyje neužtenka. Atsižvelgus į demografinius rodiklius, augantį gyventojų skaičių ir jaunėjančią tikslinę grupę renginiai ir kita kultūrinė veikla turėtų būti nukreipta į jaunas šeimas. Neverta užmiršti ir vyresniosios kartos ir laisvalaikio paslaugų spektrą pritaikyti ne vienai tikslinei grupei.

3.4. Kauno rajono identiteto problema

Kauno rajonas – žiedinė savivaldybė. Tai gana didelis plotas, išsidėstęs aplink antrą pagal dydį Lietuvos miestą. Rajono savivaldybė neturi savo centro ir iš esmės yra miesto buferinė zona. Tai didelė kaimiška vietovė, pradedant dideliu plotu tarp Čekiškės, Vilkijos, Babtų, Vandžiogalos, Ežerėlio, Piliuonos ir kitų kaimiškų vietovių, išsidėsčiusių abiejose Nemuno ir 46

Kauno marių pusėse, ir baigiant su Kaunu gana tampriai susijusiais miestais ir miesteliais – Garliava, Karmėlava, Noreikiškės, Akademija ir kt.100 Kauno rajonas – gana jaunas savivaldos vienetas, šiais metais švenčiantis savo 60-metį. Didelę reikšmę Kauno rajono gyventojų tapatybei turėjo geografinė, istorinė padėtis. Šioje vietoje persipina Aukštaitijos, Žemaitijos ir Suvalkijos žemės, sudarydamos unikalų kultūrinį visų Lietuvos regionų etninį derinį. Todėl rajonas neturi vienijančios tarmės ar etnologinių tradicijų. Kiekvienas kaimas, miestelis ir miestas išsiskiria unikalia istorija ir vis dar besiformuojančiomis tradicijomis. Kai kurie miestai apgyvendinti iš tremties grįžusių lietuvių, todėl iki šiol gyva rezistencinė ideologija. Kauno regionas ilgą laiką buvo laikomas pavojingu sovietinei „ramybei“, o jo gyventojai – turintys didžiausias tautines ambicijas ir galintys labiausiai pasiduoti organizuotoms demonstracijoms. Bendruomeniškumo jausmas, susitelkimas bendram tikslui ir savo įsitikinimų gynimas Kauno rajone vis dar išlikęs. Lyginat su šalies demografiniais rodikliais, Kauno rajonas yra jaunėjanti savivaldybė. Kauno rajono gyventojų amžiaus vidurkis yra 38,8 metų, kai tuo metu Lietuvoje jis jau viršyja 41 metus. Kauno rajono savivaldybė yra viena iš nedaugelio, kurioje gyventojų daugėja. Santykinai didelis ir gyventojų iki 30 metų skaičius. Kitų savivaldybių gyventojų skaičius sparčiai mažėja dėl vyraujančios emigracijos, nedarbo problemų. Augimą lemia rajono centre esantis Kaunas, kuris daro didelę įtaką visai rajono politikai, socialinei, ekonominei ir kultūrinei kaitai. Kaune dirbantys jauni žmones, namus statosi Kauno rajone. Čia deklaravę gyvenamąją vietą, jie moka mokesčius rajono savivaldybei, leidžia vaikus į rajono darželius ar mokyklas. Mero patarėjo E. Mališausko teigimu „kaip ir visame pasaulyje: visi keliasi gyventi į užmiestį. Jaunesni, verslesni žmonės. Panaši tendencija Klaipėdos ir Vilniaus rajonuose ir juos galima palyginti pagal savo specifiką, bet jeigu žiūrėti socialinę sanklodą, tradicijas – tai Kauno miestas nuo Kauno rajono mažai skiriasi – beveik nesiskiria. Gal tik tiek, kad Kauno rajonas jaunesnis, daugiau jaunesnių žmonių, verslesnių.“101 Taigi miestas teigiamai lemia vidinę rajono migraciją, gyventojų augimą, naujų verslų kūrimą. Tačiau būtent miestas rajonui apsunkina vietos indentifikavimą. Anot Turizmo ir verslo informacijos centro direktorės E. Kaminskaitės, pagrindinis priemiestinio rajono statuso minusas, kad Kauno rajoną sunkiai identifikuoja užsienio turistai. Jie neidentifikuoja jo kaip atskiro

100 Krilavičius, Gintautas. Ar pagyros Kauno rajono valdžiai – pelnytos? 2013. [žiūrėta: 2015 m. balandžio 16 d.]. Prieiga per internetą: http://www.delfi.lt/pilietis/voxpopuli/ar-pagyros-kauno-rajono-valdziai- pelnytos.d?id=61114719#ixzz3WbMIysUz 101 Žr. Priedą nr. 3. Interviu su Kauno rajono savivaldybės mero patarėju, atsakingu už viešuosius ryšius ir komunikacijas Edmundu Mališausku 47 vieneto, kaip Kauno rajono savivaldybės arba kaip atskiro turizmo centro. Kauną ir Kauno rajoną yra sudėtinga atskirti netgi atokiau gyvenantiems lietuviams arba tiesiog tiems, kurie nėra čia buvę. Daugeliui visa tai – tiesiog Kauno apylinkės. E. Kaminskaitė pateikia dažniausiai pasitaikančios problemos pavyzdį: „pvz.: iš Kauno centro iki Raudondvario atvažiuoti užtrunka 15 minučių. Kaip paaiškinti žmogui, kad tu čia jau esi rajone ir čia ne Kaunas. Manau, kad pati partnerystė su Kaunu yra silpna. Čia gal kažkiek lėmė ir politiniai aspektai. Buvo pakankamai sudėtinga bendradarbiauti, nes aš manau, kad vykdant ir įgyvendinant projektus būtų kur kas daugiau pasiekta.“102 Su Kauno (iš dalies) daroma neigiama įtaka rajonui sutinka ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Irena Marcinkevičienė: „Viena iš blogybių ta, kad miestas arti ir jis uždengia mus. Gerus darbus ir pasiekimus daugelis priskiria Kauno miestui. Kita silpnybė, kad esame žiedinė savivaldybė. Miestelius ir kaimus skiria didelis atstumas ir neturime savivaldybės centrų. Jei kalbame apie kultūrinį gyvenimą, tai centro nėra. Žmonės skaidosi: kam arčiau Raudondvaris, nuvyksta į Raudondvarį, kam arčiau kitos vietovės, jie nuvyksta į kitas vietoves. Tai yra minusas. Kaunas siūlo didelį paslaugų ir pramogų spektrą, tai dar vienas minusas. <...> Tačiau verslui, kiek teko susidurti, tai taikoma daug lengvatų mokesčiams ir taip pritraukiama daug verslių žmonių, kurie vysto veiklą Kauno rajone. Palankios sąlygos jaunoms šeimoms. Daugelis jų statosi naujus namus. Minusas, kad esame Kauno miesto miegamasis rajonas. Iš vienos pusės tai kaip silpnybė, iš kitos pusės – stiprybė.“103 Tai patvirtina ir kiti iki šiol atlikti sociologiniai tyrimai. Vertinant pagal daugelį socialinių parametrų, Kauno rajonas turi labai didelius socialinius išteklius, tačiau suvokti rajono bendruomenei savo veiklos galimybes trukdo dominuojanti rajono gyventojų nuostata, jog Kauno mieste jie gali realizuoti savo viešuosius poreikius (laisvalaikio, kultūros, sporto ir pan.).104 Tačiau pagrindinė problema yra ne tik Kaunas, bet ir stiprybių išryškinimo trūkumas Kauno rajone. Paklausus respondentų apie Kauno rajono veidą, unikalumą, visi vienareikšmiškai atsakė, kad vieningo išskirtinumo nėra. E. Kaminskaitės teigimu: „Mes neturime tokio „arkliuko“, „variklio“, kad jis padėtų atpažinti. Mes turime, ką pasiūlyti, bet nesame kažkuo unikalesni už kitus. Pavyzdžiui, galbūt išplėtojant upių turizmą... Gal galėtume sakyti, kad Kauno

102 Žr. priedą nr. 4. Interviu su Kauno r. Turizmo ir verslo informacijos direktore Emile Kaminskaite. 103 Žr. Priedą nr. 5. Interviu su Kauno rajono savivaldybės Kultūros švietimo ir sporto skyriaus vedėja Irena Marcinkevičiene. 104 Kauno rajono vietos plėtros 2007-2013 metų strategija. Kauno rajonas 2008 m. Parengė Kauno rajono vietos veiklos grupė. [žiūrėta: 2015 m. kovo 27 d.]. Prieiga per internetą: http://www.kaunorvvg.lt/info/projektai/kauno_r_vvg_%20integruotos_bandomosios_strategijos_tobulinimas/kauno_ rajono_vietos_pletros_2007_2013_strategija.pdf 48 rajonas yra upių turizmo, vandens turizmo zona. Bet vėl gi, yra ežerai, Molėtai, su kuriais nepakonkuruosi, nes jie ežerų kraštas. Ar kokia Varėna – grybų sostinė. Mano nuomone – įvaizdis nėra suformuotas.“105 Faktą, kad identifikavimas – esminė krašto problema, patvirtina ir kiti tyrimo dalyviai (žr. priedą nr. 3, priedą nr. 4, priedą nr. 5 ir priedą nr. 6). Anketinės apklausos dalyviai paprašyti įvardyti asociacijas, susijusias su Kauno rajonu, negalėjo vieningai atsakyti į šį klausimą – daugeliui tiesiog nekilo jokių asociacijų. Kai kurie pripažino apie Kauno rajoną nežinantys ir jį maišantys su Kauno miestu. (Žr. lentelę nr. 2)

Dažni renginiai; kultūrinės veiklos plėtra; Raudondvario dvaras; Kulautuvoje vykstanti Kultūrinės „Akacijų alėja“; Zapyškyje organizuojama Aitvarų šventė; Raudondvario derliaus šventė; aktyviai puoselėjamos krašto kultūrinės vertybės, kultūros paveldo objektai ir kt. Nemunas; Kadagių slėnis; Kauno marių Gamtinės regioninis parkas; Panemunė; miškai; vaizdingas kraštovaizdis; gaivumas; graži gamta ir kt.

Malonūs žmonės; susiskaldžiusi bendruomenė; paprasti, viskuo besidomintys žmonės; jaunos Žmonės šeimos ir kt.

Namai; gimtinė; „Kauno rajonas – mūsų Sentimentai namai“ ir kt. Švietimo, kultūros ir verslo plėtra; dviračių Infrastruktūra takų tiesimas; investicijos;

Geras šeimininkas; Meras V. Makūnas; partijų Valdymas susiskaldymas;

Daug asociacijų su Kaunu; Žalgiriu; Kauno šešėlis „gyvybingesnis nei Kaunas“ ir kt.

Kol kas su niekuo nesiejamas; nekyla Neutralūs vertinimai asociacijų;

105 Žr. priedą nr. 4. Interviu su Kauno r. Turizmo ir verslo informacijos direktore Emile Kaminskaite. 49

Nykus miegamasis rajonas; kaimas; prastas Neigiami vertinimai susisiekimas; nuobodulys; neprižiūrima aplinka; nepatraukli urbanistika; kultūrinės veiklos trūkumas jaunimui;

Lentelė nr 2. Kauno rajono lankytojų ir gyventojų asociacijos su Kauno rajonu.106 . Asociacijas tiek kokybinio, tiek kiekybinio tyrimo metu galima susiskirstyti į kelis tipus:  Kauno rajonas tapatinamas su namais, gimtine, šeima. Respondentų prisirišimas prie vietos ir jos patrauklesnis matymas siejamas su jausmais, patirtimi, socialine padėtimi. Apskritai rajonas, užpildytas miegamosiomis Kauno miesto zonomis, tarsi įgauna patrauklesnį veidą: žalesnį, jaukesnį. Apibendrinant galima sakyti, kad tai vieta, į kurią norima grįžti, kurioje norima gyventi ir kurti šeimą.  Kita dažniausiai pasikartojanti asociacija – unikali krašto gamta ir kultūrinis paveldas. Išryškinami pagrindiniai gamtos objektai – simboliai, išskiriantys iš kitų vietų. Dažnai pasikartoja Kadagių slėnis, Zapyškio bažnyčia, Kulautuva, Raudondvaris. Rajonas dar apibūdinamas kaip „Žaliasis smaragdas“. Šis apibūdinimas turi potencialo tapti vienu iš įvaizdžio formavimo kertinių pamatų. Aplinka palanki sveikatingumo (pušynai, ramybė, upės tėkmė, nutolusios nuo miesto gyvenvietės), alternatyvaus turizmo plėtrai: lėtojo ir kultūrinio, kūrybinio ir specialiųjų renginių, vandens turizmui. Visos šios rūšys Lietuvoje nėra įsitvirtinusios, todėl, atsižvelgus į gamtinę situaciją, palankią geografiją ir infrastruktūrą, tai puiki terpė naujų paslaugų kūrimui Lietuvos ir užsienio turistams.  Taip pat pasikartojantis reiškinys – kultūriniai renginiai. „Akacijų alėja“, „Rudens sambariai“, rajono Dainų šventės ir respublikinė Zapyškio aitvarų šventė – tai renginiai, pritraukiantys daugiausiai lankytojų ir, respondentų manymu, labiausiai reprezentuojantys rajoną. Todėl grįžtant prie kultūrinio/ kūrybinio turizmo, išskirtinius renginius, atspindinčius krašto ir vietinių gyventojų tradicijas, vertybes, teisingai komunikuojant, galima būtų priskirti prie Kauno rajono įvaizdžio formavimo ir savęs, kaip „vietos“, identifikavimo.  Galima išskirti vieną smulkesnį asociacijų pogrupį – stipraus lyderio dominavimą. Taip pat gyventojai pastebi politinių partijų konfrontaciją, kuri vienas bendruomenes skaido, kitas vienija. Su rajono lyderiu vietą sutapatina ir Ramučių kultūros centro direktorė Violeta

106 Žr. priedą nr. 2. Anketinės apklausos rezultatai. 50

Armolaitienė: „Kauno rajoną dabar labai sutapatinu su rajono meru. Visada sakau, kad meras turi turėt kelias labai svarbias savybes: jis turi būti geras vadybininkas ir labai geras šeimininkas. Jeigu šeimininkas yra protingas, jis geras ekonomistas, geras politikas, geras strategas – tada viskas gerai. Tai aš manau, kad Kauno rajone yra labai gerai išvystyta vadyba ir vadovauja labai geras šeimininkas.“107 Ją papildo ir Ramučių kultūros centre dirbanti referentė Dovilė Ibianskaitė, nusakiusi šias išskirtines rajono savybes: „Jis dar labai jaunas. Kauno rajonas švenčia dar tik 60 metų. Ir vis tiek toks jaunas atrodo. Ir jis yra lyderis. Nes, kaip žinome, tai Lietuvoje pirmaujantis rajonas. Tai Kauno rajonas – perspektyvus, jaunas žmogus, lyderis. Atviras, jaunas ir tuo pačiu lyderis – taip įsivaizduoju.“ Teigiamas vietos savivaldos lyderio įvaizdis ir pačios vietos sutapatinimas šiuo atveju yra palankus. Tačiau pasikeitus politinei situacijai, įvaizdis neturėtų būti priklausomas nuo vieno asmens. Todėl jis turi turėti kitą stiprią atspirtį.  Ir paskutinis dažniausiai pasikartojantis tipas – neigiamos ir neutralios asociacijos: nežinau, neturiu nuomonės, nuobodulys, kaimas, pilkuma. Šias asociacijas kelia karšto neatpažinimas, informacijos apie jį trūkumas, neigiama patirtis ar prisiminimai, susidūrus su šia vieta. Nuomonės neturėjimas šiuo klausimu arba paliktas tuščias langelis taip pat gali reikšti nenorą atsakyti į atvirą klausimą. Tačiau neigiamos asociacijos yra, todėl reikėtų pasistengti, kad jos palaipsniui būtų keičiamos. Kauno rajone galima pastebėti besiformuojantį modernųjį gyvenimo kaime būdą, kuris yra būdingas Europos Sąjungos šalių senbuvių kaimams, kur palaikomi glaudūs ryšiai tarp kaimo vietovių ir miesto. Šį besiformuojantį gyvenimo būdą galima būtų išnaudoti jau minėtiems turizmo tipams patrauklaus įvaizdžio formavime. Kauno rajone išplėtotas žemės ūkis, ekologinių produktų gamyba. Išskirtiniais Kauno rajone jau tapo Mūniškės kaime įsikūrusi „Šaminė“, Babtuose auginami obuoliai. Kaimiškose vietovėse vyrauja ekologinės idėjos, kurios šiuo metu itin puoselėjamos pasaulyje. Jos galėtų tapti sveiko maisto, sveiko gyvenimo būdo puoselėtojų traukos centru. Vietai, vis dar ieškančiai identiteto, nukreipus veiklą į šio įvaizdžio plėtrą, komunikaciją bei marketingą, būtų galima ne tik pritraukti dar daugiau socialiai atsakingų įmonių, bet ir tapti dar patrauklesne vieta gyventi ir poilsiauti.

107 Žr. priedą nr. 6. Interviu su Ramučių kultūros centro direktore Violeta Armolaitiene ir referente Dovile Ibianskaitė. 51

3.5. Kauno rajono kultūros instucijų veikla

2013 m. Kauno rajone įvyko kultūros centrų reorganizacija. Tai didelis žingsnis iš biurokratinės stagnacijos, kur įstaigose „užsisėdėję“ darbuotojai vengė aktyvios ir kūrybiškos veiklos. Po pertvarkos Kauno rajone vietoje 26 kultūros centrų liko septyni. Pastatai ir gyvavę meno kolektyvai liko, tik nuo biurokratinio darbo buvo „išgelbėta“ devyniolika buvusių centrų direktorių.108 Šis pokytis lėmė ir naujų darbuotojų atsiradimą, naujų pareigybių įsteigimą. Ši kultūrinės veiklos pertvarka lėmė teigiamus kultūros pokyčius rajone, palankiai vertinamus ir vietos gyventojų (žr. pav. nr. 4)

4. pav. Kauno rajono kultūros institucijos veiklos vertinimas

Teigiamus reorganizacijos pokyčius pastebi ir I. Marcinkevičienė: „Veikla dabar labai pakeitė savo pobūdį, kadangi atsirado nauji darbuotojai. Tuo esame labai patenkinti. Anksčiau turėjome mažus kultūros centrus, ten dirbo vienas arba du, arba „pusantro“ meno vadovo. Dabar situacija pasikeitė. Apjungus kultūros centrus atsirado etnokultūros specialistas, režisierius. Didesniuose kultūros centruose atsiradę dailininkai ir meno vadovai dabar gali konkrečiai užsiimti konkrečiu darbu su meno kolektyvais. Taip pat atsirado programinės veiklos organizatorius – tie, kurie pasirengę įvairias programas, gali įsidarbinti pagal terminuotas sutartis,

108 Šakienė J. Kauno rajone atsiveria vis daugiau kultūros erdvių. 2014. [žiūrėta: 2015 m. kovo 17 d.]. Prieiga per internetą: http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/kauno-rajone-atsiveria-vis-daugiau-kulturos-erdviu- 663453#ixzz3WcUVyfh5 52 tam tikram laikotarpiui ir įgyvendinti savo sukurtą programą.“109 Tad galima teigti, kad jaunų darbuotojų įsitraukimas, naujų idėjų generavimas kuria naujas kultūros tradicijas, griaunančias ilgaamžes postsovietines tradicijas. E. Mališauskas taip pat pastebi, kad „Ta reforma, gal ir skausminga kultūros centrams buvo, bet aš suprantu, kad jos reikėjo. Buvo daug „nusistovėjusio vandens“. Ir tokia liūdna gaida visur: sutartinės ir klumpakojis ir daugiau nieko. Bet reikia suprasti, kad Kauno rajone gyvena daug ir jaunų žmonių. Reikia galvoti apie visus segmentus, apie visas amžiaus grupes ir ko jiems reikia. Tik tie kultūros darbuotojų atlyginimai tokie nemotyvuojantys.“110 Kultūros darbuotojų atlyginimai opi šalies politikos problema. Daugelio darbuotojų atlyginimai vos viršija nustatytą minimalų šalies vidurkį. Tačiau kita vertus, dalies darbuotojų neriboja nustatytos darbo valandos, todėl galima ieškoti kūrybiško ir verslaus šio problemų sprendimo: ekskursijų organizavimo ir vedimo, edukacinių veiklų iniciavimo, projektinės veiklos. Šios veiklos ne tik prisidėtų prie bendruomenės telkimo, bet ir turėtų tiesioginės įtakos vietos populiarinimui, turistų srautų pritraukimui ir ekonominei naudai. Nors kultūrinė veikla vis labiau siejama ne su kultūros politika, o su kūrybiniu potencialu, visgi jaučiamas įsišaknijęs vyresniosios kartos nusistatymas „daryti viską taip, kaip buvo iki šiol, nes tai pasiteisino.“ Neformalaus pokalbio metu su Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja I. Marcinkevičiene buvo pastebėta, kad jaučiama didelė netolerancija jauniesiems darbuotojams. Jos teigimu, nors kai kuriems dar trūksta patirties, tačiau idėjos, kurias jie atsineša, turėtų būti priimamos palankiau, o ne kritikuojamos ar tiesiog atmetamos. Visgi, keičiantis kultūros darbuotojų profiliui, į rajoną labiau įsileidžiama organizacijų veikla: pradeda veikti kino mėgėjų klubai, keramikos grupės, žolininkų bendrijos. Atsiranda unikalių, tačiau ir tuo pačiu tradicijas puoselėjančių veiklų, kurių metu sukuriami produktai gali ne tik nešti intelektualinę naudą, bet ir materialinį indėlį vietos bendruomenei. Tad galima teigti, kad kultūros institucijų funkcijos Kauno rajone plečiasi. Siekiama, ne tik palinksminti žiūrovus, bet ir pasiūlyti jiems interaktyvias veiklas. Didžiosios dalies kultūros darbuotojų kompetencija vertinama puikiai. Jie nuolatos gali tobulinti žinias, o jų pažangumą rodo ne tik veiklos rezultatai konkrečioje bendruomenėje, bet ir nuolat vykdoma kultūros darbuotojų atestacija. I. Marcinkevičienė darbuotojų kompetenciją vertina kaip pakankamai aukštą: „Mes vieni pirmųjų Lietuvoje pradėjome kultūros darbuotojų

109 Žr. Priedą nr. 5. Interviu su Kauno rajono savivaldybės Kultūros švietimo ir sporto skyriaus vedėja Irena Marcinkevičiene. 110 Žr. Priedą nr. 3. Interviu su Kauno rajono savivaldybės mero patarėju, atsakingu už viešuosius ryšius ir komunikacijas Edmundu Mališausku. 53 atestaciją vykdyti, kuri parodo tiek darbuotojo kvalifikaciją, tiek jo augimą per tuos metus galime stebėti. Ir šiais metais, kaip ir kiekvienais, atestacijų metu pas mus dalyvavo kultūros ministerijos atstovai. Jie pripažino, kad mūsų rajone daug labai aukštos kvalifikacijos darbuotojų, meno vadovų.“111 Jaunų ir jau patirties turinčių profesionalų komanda gali lemti itin didelius pokyčius rajono kultūriniame gyvenime. Sugebėjimas paslaugas pateikti taip patraukliai, kad vietos gyventojas jomis naudotųsi čia pat, vietoje, o ne važiuotų į Kauną – sunkiausias uždavinys ir jį bandoma įgyvendinti. Pati kultūros centrų reorganizacija lemia, kad kultūrai suteikiamas naujas, šviežias požiūris. Būtent politinių sprendimų įtakoti pokyčiai – geriausias laikas kultūros darbą kreipti ta linkme, kuri palanki vietos gyventojams ir rajono įvaizdžio formavimui. Kol kuriamos naujos tradicijos, ieškomos naujos renginių formos, reikėtų į jas orientuoti vietos regeneraciją ir vietos ženklo formavimą. Nauji vėjai turėtų būti nukreipiami į palankią pusę tam, kad produktyvumas būtų našesnis.

3.6. Pagrindiniai rajono įvaizdį formuojantys veiksniai

Viena opiausių Kauno rajono kultūros institucijų problema – komunikacijos stoka, nesugebėjimas patraukliai ir kuo plačiau paskleisti žinią apie vykdomą veiklą. E. Kaminskaitė, Kauno r. turizmo ir verslo informacijos centro direktorė, kuri atsakinga už rajono komunikaciją ir veiklos populiarinimą ne tik rajone, bet ir už jo ribų, kultūros institucijų komunikaciją vertina ypač blogai: „...dabartinė situaciją vertinu neigiamai. <...> Todėl informaciją rinkti ir valdyti yra labai sudėtinga... Ir be suvokimo, kad visi dirbame bendram tikslui, nes tai nėra tik mano įstaiga, o kultūros centras nėra tik kito žmogaus kultūros centras, muziejus ir dvaras nėra fizinių asmenų nuosavybė, todėl bendradarbiavimas turi būti. Ir kol kas tą pasiekti labai sunku.“112 Viena iš priežasčių, kodėl komunikacija tarp įstaigų ir su visuomene vis dar yra primityvi ir neteikianti rezultatų – vadybos trūkumas. Šią priežastį įvardyja ir E. Kaminskaitė. Daugelis kultūros įstaigų net neturi populiariausios šiuo metu komunikacijos priemonės – socialinių tinklų paskyros. Jie pasitenkina skelbimų kabinimu viešose vietose bei asmeninių kvietimų siuntimu elektroninių laiškų pagalba.

111 Žr. Priedą nr. 5. Interviu su Kauno rajono savivaldybės Kultūros švietimo ir sporto skyriaus vedėja Irena Marcinkevičiene. 112 Žr. priedą nr. 4. Interviu su Kauno r. Turizmo ir verslo informacijos direktore Emile Kaminskaite. 54

E. Mališausko teigimu, reikia stipriau išnaudoti socialinius tinklus: „Radiją išnaudot. Žiūrėt, kuris radijas turi didžiausią auditoriją toje zonoje. Mano žiniomis tai yra radijas „Tau“. Bent jau Kauno rajone turi didžiausią auditoriją. „Kauno diena“? Nežinau, kiek tą Kauno rajoną pasiekia. Darome su jais tokį priedą pirmadieniais – ten gali pasiskelbt, jei koks renginys įdomesnis, bet reikia per mus viską derinti, nes šiaip – tai neįdės. Twiter‘is? Nežinau. Aš pats nelabai naudoju, nors pasaulyje jis naudojamas. Bet facebook‘as labai greitas ir gana pažangus dalykas. Tik reikia mokėti viskuo naudotis. <...> Pasižiūrėjau, kad Kulautuvos bendruomenė turi kažkur apie 900 žmonių bendruomenę facebook paskyroje. Tai jau šis tas Kulautuvoje, kurioje gyvena 3000 žmonių. Blogai, kad didžioji dalis seniūnų net nesinaudoja socialiniais tinklais ar net internetu apskritai. Na žinai, tie vyresnės kartos... Bet kartos keičiasi, laikai keičiasi ir turime žiūrėti į priekį.“113 Šis pasikartojantis pastebėjimas apie vyresniosios kartos viešųjų įstaigų darbuotojus yra dar viena komunikacijos stokos priežastis. Jie nemato poreikio komunikuoti, išnaudoti įvairias medijas ir socialinių tinklų įvairovę kaip komunikacijos priemonę. Informaciją jie pateikia taip, kaip yra įpratę ir kaip, mano, tinkamiausiai priima vyresniosios kartos atstovai. Tačiau užmegzti kontaktą su jaunesne ir pažangesne karta jiems tampa sudėtinga. Problema ta, kad daugelis šių vyresniosios kartos atstovų užima vadovaujamuosius postus viešosiose įstaigose ir tai lemia komunikacijos būdų pasirinkimus, jų kokybę. Nors kokybinio tyrimo metu ši problema išskiriama kaip viena esminių, lemiančių ir Kauno rajono įvaizdžio problematiką, visgi rajono gyventojai ir lankytojai šiuo klausimu nusiteikę pozityviau (žr. pav.5).

Pav. 5. Informacija apie kultūrinės veiklos prieinamumą gyventojams ir lankytojams

113 Žr. Priedą nr. 3. Interviu su Kauno rajono savivaldybės mero patarėju, atsakingu už viešuosius ryšius ir komunikacijas Edmundu Mališausku. 55

Daugiau nei pusė respondentų yra patenkinti informacijos prieinamumu apie kultūros institucijose teikiamas paslaugas ir vykstančius renginius. 65 respondentai tikina, kad informacijos per mažai, todėl turėtų būti siekiama informatyvumą gerinti visomis arba bent jau populiariausiomis komunikacijos priemonėmis. Priemones galima pasirinkti atlikus tyrimus ir išsiaiškinus, kokiai tikslinei grupei priskiriama, kokiais būdais informacija prieinama patogiausiai. 15 asmenų informavimo kokybe nėra patenkinti ir 13 – nesuinteresuoti. Interesuotumo trūkumą lemia didelis atstumas iki analizuojamos vietovės (emigrantai ar gyvenantys itin nutolusiose savivaldybėse, žr. priedas nr. 2 Anketinės apklausos rezultatai). Informavimo kokybė visgi nėra vertinama taip, kaip jos prieinamumas (žr. pav. 6).

6 pav. Informacijos pateikimo kokybė

Mažiau nei pusė apklaustųjų yra patenkinti informavimo kokybe. 80 respondentų mano, kad informacijos sklaida turėtų būti pažangesnė. 24 iš atsakiusiųjų į klausimą kokybę vertina neigiamai. Stinga kūrybiškumo, informatyvumo, todėl naujiena, kvietimas neatkreipia dėmesio ir nesusilaukia reikiamo atsako. Internetinėje erdvėje peržvelgus skelbimų pavyzdžius pastebėta kūrybiškumo ir įgūdžių stoka. Jie nepatrauklūs, informacija svarbesnė už jos vaizdinę išraišką, nors šiame amžiuje vaizdiniai, keliantys aliuzijas, yra kur kas labiau patraukiantys dėmesį. Reklama, kuriai sukurti reikia laiko, vertinama pozityviau. Akivaizdu, kad laiko kultūros institucijų rinkodarai nėra skiriama tiek, kiek reikėtų. Informacija talpinama įstaigų tinklapiuose, tačiau daugelyje jų skilčių „informacija yra ruošiama“, o pateikti aprašymai, nuotraukos ir meniu

56 valdymas nėra patogus ir patrauklus. Rezultatyviausiai informaciją skleidžia Kauno rajono savivaldybės internetinis puslapis ir savivaldybės facebook paskyra (žr.: 7 pav.).

7 pav. veiksmingiausi komunikacijos būdai Kauno rajone Antras pagal populiarumą – rinkodaros principas „iš lūpų į lūpas“. Šio rinkodaros būdo pagrindas – vartotojų pasitenkinimas, dvipusis dialogas ir skaidri komunikacija. Pagrindiniai šios rinkodaros elementai yra:  šviesti žmones apie reklamuojamus produktus ar paslaugas;  nustatyti asmenis, kurie gali būti labiausiai linkę reikšti savo nuomonę;  suteikti įrankius, kurie palengvintų keitimąsi informacija;  tirti, kaip, kur ir kada yra keičiamasi nuomonėmis;  klausyti ir reaguoti į palankiai nusiteikusius, kitų dėmesį pritraukiančius ir neutraliai nusiteikusius asmenis. Išskiriami keli rinkodaros „iš lūpų į lūpas“ tipai:

 „Šurmulio rinkodara“ (Buzz Marketing) – pasitelkiamos labai populiarios pramogos ar naujienos, kad žmonės kalbėtų apie jūsų prekės ženklą;  Virusinė rinkodara – sukuriamos linksmos ar informatyvios žinutės, skirtos masiniam persiuntimui, dažniausiai elektroniniu paštu;  Bendruomenės rinkodara – formuojamos ar remiamos nišinės bendruomenės, kurios gali domėtis prekės ženklu (vartotojų grupės, fanų klubai, diskusijų forumai); bendruomenėms suteikiami įrankiai, turinys ir informacija;  Savanorių rinkodara (Grassroots Marketing) – surenkami arba paskatinami savanoriai, kad imtųsi tam tikrų veiksmų;  Lyderių rinkodara (Influencer Marketing) – nustatomos svarbiausios bendruomenės ir nuomonės lyderiai, kurie gali būti linkę kalbėti apie produktus ir gali daryti įtaką kitų žmonių nuomonei;  Pokalbių kūrimas – įdomi ar smagi reklama, „užkrečiančios“ frazės, žaidimai, akcijos, kad žmonės pradėtų apie tai kalbėti;  Rekomendacijų sistema – sukuriami įrankiai, kurių pagalba patenkinti vartotojai gali produktą ar paslaugą rekomenduoti draugams.114 Kadangi šis informavimo būdas vienas iš patrauklesnių ir patikimesnių, reikėtų pasistengti, kad apie kultūros paslaugas ir produktus, kuriamus Kauno rajone, rekomendacijos sklistų iš kuo patikimesnių ir didesnį autoritetą turinčių asmenų, plėsti pažįstamų žmonių ratą ir jų duomenų bazę. Tai tik vienas iš komunikacijos būdų, tačiau pripažįstama ir kultūros darbuotojų, kaip vienas iš veiksmingiausių. Remiantis šiuo komunikacijos būdu, vykdoma veikla ir jos rezultatai turi būti kokybiški, nes lygiai taip greitai gali pasklisti ir neigiama informacija, kuri gali suformuoti prastą įstaigos ar vietos įvaizdį. Trečias pagal populiarumą – informacinis portalas „Kas vyksta Kaune“. Tai pilietinės žiniasklaidos projektas, prie kurio gali prisijungti visi Kauno miesto ir rajono gyventojai. Šis tinklapis skelbia aktualią informaciją, susijusią su visomis sritimis. Tinklapyje yra atskira Kauno rajono skiltis, tad žmonės, suinteresuoti tik konkrečia rajono informacija, gali ją rasti nesudėtingai, išvengdami klaidžiojimo dideliuose informacijos srautuose.115

114 „Iš lūpų į lūpas” rinkodara: kas ir kaip. Vilniaus konferencijų centras. [žiūrėta: 2015 m. kovo 17 d.] Prieiga per internetą: http://www.vcc.lt/lt/blogas55 115 Kas vyksta Kaune. [žiūrėta: 2015 m. kovo 17 d.]. Prieiga per internetą: http://kaunas.kasvyksta.lt/rajonas/ 58

Vyresnio amžiaus atstovai vis dar seka informaciją skelbimų lentose ar užsukdami į pačias įstaigas, todėl šios informavimo priemonės nereikėtų visiškai atsisakyti, tačiau rekomenduojama padirbėti su kūrybiškesniu informacijos pateikimu. Taigi, apibendrinant galima teigti, kad reklama pasiekia ja suinteresuotą asmenį, tačiau daugeliui informacija nėra tokia patraukli ir išsami, kokia galėtų būti, – tinkamai neištransliuojama reikiama žinia, todėl nepasiekiamas geriausias reklamos rezultatas.

3.7. Rajoną reprezentuojantys renginiai

Išsiaiškinus, kad Kauno rajonas neturi aiškaus „veido“, vietos prekės ženklo ir kryptingos, sistemingai veikiančios įvaizdžio strategijos, tyrėja, apibendrinus gautus duomenis, pabandė sudaryti kelias įvaizdžio strategijos vystymo kryptis. Tiek anketinės apklausos metu, tiek kokybinio tyrimo dalyvių tiesiogiai buvo klausta, ar kultūros institucijų veikla prisideda prie Kauno rajono įvaizdžio formavimo. Atsakymų vienareikšmiškumas – neabejotinas (žr.: 8 pav.)

8 pav. Kultūros institucijų paslaugų indėlis rajono įvaizdžio formavime Turizmo ir verslo informacijos centro direktorės E. Kaminskaitės teigimu tokia renginių forma kaip festivaliai, viena ryškiausių priemonių, padedanti formuoti vietos įvaizdį: „Nes festivaliai yra dar vienas išskirtinis reiškinys, pritraukiantis lankytojų iš visos Lietuvos, jei ne iš Lietuvos, tai iš Kauno rajono tai tikrai. „Akacijų alėja“ dėl savo asmenybių turi savo tokį šarmą ir nesvarbu: ar lietus lyja, ar kas <...>. Tai taip jie kuria pridėtinę vertę. Išnaudojamas ASU universitetas (parodos „Ką pasėsi“) ar ta pati Liepos 6-oji, kuri jau įgauna savo tradiciją – tai prisideda. Gal ne užsieniečiui. Nors taip pat įsivaizduoju: į „Rudens sambarius“ atvykus pamatyti ką galima padaryti iš daržovių, paragauti tradicinių patiekalų – ir žaisminga ir skanu. Pavyzdžiui, vienais metais iš Ispanijos buvo atvykusi delegacija pasirašyti sutarties ir kaip tik tuo metu vyko ši šventė. Jiems ji paliko tokį įspūdį. To jie neturi, ką turime mes. Tai ši šventė patraukli būtų 59 netgi užsienio turistams. Tai šios šventės turi leisti gilesnes tradicijas ir būti plėtojamos, ieškant kažko naujo. Aitvarų šventė – visos šeimos šventė. Ji tikrai reikalinga, naudinga ir visomis prasmėmis – labai populiari. Tai aš manau, kad šios šventės tikrai prisideda. Šventės sutraukia didžiausią skaičių žmonių į vieną vietą. Parodos, kurios vyksta, tarkim, Kauno rajono muziejuje arba, tarkime, teatralizuotos ekskursijos, kažkokia edukacija Oranžerijos restorane su grafiene ir kitokios laisvalaikio paslaugos – bet kokiu atveju kuria pridėtinę vertę. Apie stambiausius – mes žinome daugiausiai, nes jie labiausiai pasiekia kitus. Net ir privačios iniciatyvos yra sveikintinos – duonos kepimas ar kitokios veiklos. Jos visos vienaip ar kitaip prisideda prie įvaizdžio. Vienas bus pabuvęs „Aitvaruose“, kitas bus kepęs duoną, trečias bus su Rozalija... Ir visus surinkus į krūvą sakys, kad kiek visko vyksta. Aš manau, kad juos galima imti už visumą. Tik vieni žinomi labiau, kiti mažiau. Tai priklauso nuo žmonių srautų.“116 Nors tiek teorinės medžiagos analizės metu, tiek tiriant konkrečiai Kauno rajoną, suvokiama, kad kiekviena, nors ir smulki veikla ar produktas, prisideda prie įvaizdžio formavimo. Visgi, šiuo tyrimu siekta išsiaiškinti, kokios veiklos labiausiai pritraukia lankytojus, o kokioms reiktų pasistengti ar integruotis į populiaresnes veiklas (žr. 9 pav.)

9 pav. Labiausiai Kauno rajoną reprezentuojanti Kauno rajono kultūros institucijų veikla

116 Žr. priedą nr. 4. Interviu su Kauno r. Turizmo ir verslo informacijos direktore Emile Kaminskaite. 60

Apklausos ir interviu rezultatai rodo, kad didžiausią įtaką rajono reprezentacijai daro didelius žmonių srautus sutraukiantys renginiai – festivaliai. „Akacijų alėja“, respublikinė aitvarų šventė Zapyškyje „Aitvarai Žemei ir Dangui“ ir „Rudens sambariai“ minimi kaip pagrindiniai Kauno rajono kultūriniai simboliai, sudarantys atsakingos, orientuotos į jaunas šeimas vietos įvaizdį. Tačiau tik „Akacijų alėja“ pritraukia didžiausius Lietuvos gyventojų srautus; į kitas dvi minėtas šventes suvažiuoja daugiausiai Kauno rajono arba Kauno miesto gyventojai. Galima daryti išvadą, jog reikėtų taikyti aktyvesnes rinkodaros priemones, norint pritraukti didesnį lankytojų skaičių. Festivalius bei šventes organizuoti taip, kad šios taptų atpažįstamos ne tik regiono, bet ir šalies mastu.

3.8. Naujų kultūros paslaugų galimybės Kauno rajone

Turizmo ir verslo informacijos centro direktorė išskiria kelis segmentus, į kuriuos turėtų būti nukreipiamas patrauklaus rajono įvaizdžio formavimas visoms tikslinėms grupėms:  Užsienio ir Lietuvos investuotojai;  Užsienio turistai (problematinė rinka);  Lietuvos turistai;  Potencialūs rajono gyventojai; Anot E. Kaminskaitės, užsienio turistams Kauno rajonas kol kas sunkiai atpažįstamas: „Jų yra: vokiečiai atvažiuoja, bet jie konkrečiai važiuoja Panemunės keliu. Užsuka ir pas mus, bet neidentifikuoja. Lygiai taip pat, mes nuvažiavę į užsienį nesigilinsime ar tai yra miestas, ar mes jau už miesto. Todėl jie sunkiai mus identifikuoja. Mes turime tik vieną viešbutį. Mes negalime jų kviesti, neturime, kur juos apgyvendinti.“ Apgyvendinimo problema, kurią pastebi interviu dalyvė, pagrindinis trukdis ilgesnio nei vienos dienos trukmės turizmo paslaugų atsiradimui. E. Kaminskaitė pastebi, kad ne ta linkme dirba kaimo turizmo sritis, kuri užsiima švenčių organizavimu, o ne ramaus poilsio ir nakvynės paslaugomis (žr. priedą nr. ). Ji taip pat siūlo turizmo sritis, kurios sėkmingai gali būti plėtojamos Kauno rajone, nes visa gamtinė, geografinė ir kultūrinė terpė tam palanki. Pateikiamas pavyzdys, kuriame išnaudojamas kultūrinis paveldas: „kitur yra puikiausiai vystomas tylusis turizmas, kur yra užblokuojami telefonai. <...> Žmonės ieško poilsio, dvasinės ramybės vienuolynuose, į kuriuos važiuoja visiškai asketiškai pabūti. Pas mus yra Basųjų karmeličių ordino vienuolynas, į kurį važiuoja net jauni žmonės švęsti Naujųjų metų. Jie nešvenčia – tiesiog sutinka tą laiką

61 apsivalydami. Žmonės keičiasi, jie ieško pabėgimo nuo šurmulio.“117 Tačiau, jos manymu, rajono infrastruktūra kol kas nėra pritaikyta didelių turistų srautų priėmimui. Neturint automobilio sudėtinga pasiekti tam tikrus lankomus objektus. Viešasis transportas iki galutinio taško nevyksta, todėl dar reikia gerokai paėjėti. Žinoma, tai nesudaro sunkumų tiems, kuriems nepatogumai ir aktyvesnis laisvalaikis priimtinas, tačiau kitiems tai gali būti priežastis, dėl kurios jie šios vietos neaplankys. „Tikslingai vežama nėra, o pačiam žmogui nuvažiuoti nėra taip paprasta, kol, pavyzdžiui, dviračiais negalime viso to pasiekti. Yra daug problemų, todėl užsienio turistai dar gali palaukti. Kol kas galime dirbti ir su Lietuvos turistais. Tarkime, su laivu „Tolstojumi“ plaukti suvažiuoja iš visos Lietuvos.“118 Rinkodaros principu „iš lūpų į lūpas“ informacija sklinda sparčiai, taip pritraukdama vis daugiau Lietuvos turistų, kuriems vienos dienos kelionė pagal finansines galimybes, paslaugos trukmę ir įspūdžių gausą atitinka keliamus reikalavimus ir lūkesčius. Tyrimo metu bei nagrinėjant strateginius plėtros dokumentus, pastebėta, kad Kauno rajonas puiki terpė vandens turizmo vystymui. Tačiau siekiant jį kažkuo išskirti iš Lietuvoje siūlomų pasiplaukiojimo paslaugų, vertėtų į šią pramogą įtraukti profesionalaus meno atstovus, kultūros institucijų darbą: „būtų galima išnaudoti unikalias vietas ir ten kurti kažkokius gamtos meno kūrinius. Atsirastų tarsi muziejus po atviru dangumi, kuris išnyksta ir vėl atgimsta. Tai būtų unikalu. Turime galimybes, priemones, bet reikia iniciatyvų. Kad žmonės bendromis jėgomis eitų link vieno tikslo, nes, kitu atveju, tai gali atrodyti utopiškai. Bet manau, kad ši mintis įgyvendinama.“119 E. Kaminskaitė kalba apie tarptautinio festivalio „Land ART“ idėjos skleidimą visame rajone. Perpynus jį su ekologine, šeimos, bendrystės ir gamtos puoselėjimo tema, ši kūrybinė atšaka galėtų būti sėkmingai plėtojama ir nesudėtingai identifikuojama. Taip pat prie upių įsikūrusiuose miesteliuose vyksta įvairi edukacinė veikla: gaminamos arbatos, kuriamos literatūrinės programos, mokoma austi, supažindinama su krašto tradicijomis, dainomis. Į veiklą sėkmingai įsitraukia meno kolektyvai. Tai užsienio turistams galėtų būti puikus paslaugų paketas, suteikiantis poilsį, pažinimą ir patirtį. Tokia filosofija vadovaujasi lėtasis turizmas, kuris taip pat galėtų būti vystomas Lietuvoje. Kol kas šis keliavimo būdas dar tik atkeliauja į Lietuvą, tačiau jau sėkmingai įgyvendinamas Latvijoje, kuri, be kaimiškų vietovių, ne itin turi ką pasiūlyti užsienio turistams – tik ramybę, poilsį, pažinimą ir edukaciją.

117 Žr. priedą nr. 4. Interviu su Kauno r. Turizmo ir verslo informacijos direktore Emile Kaminskaite. 118 Ibid. 119 Žr. priedą nr. 4. Interviu su Kauno r. Turizmo ir verslo informacijos direktore Emile Kaminskaite. 62

Turizmo ir verslo informacijos centro direktorės teigimu, rajone yra visos palankios sąlygos alternatyvaus turizmo plėtrai, tačiau trūksta idėjinio kapitalo, bendradarbiavimo ir aiškių tikslų nusistatymo. Kol kas nėra aiškios įvaizdžio strategijos, todėl siekiama visose srityse geriausių rezultatų, nors nei viena iš jų iki galo nėra išplėtojama. Keičiant kultūros institucijų veiklos pobūdį, reikėtų išryškinti savo stiprybes – tai gamtovaizdis, aktyvios bendruomenės, verslui palanki aplinka, aukšta kultūrinių paslaugų kokybė. Vertėtų bendradarbiauti, formuoti rajono klasterį iš kūrybingų, idėjas teikiančių žmonių, verslo atstovų, kurie remtų iniciatyvas, o vėliau ir gautų finansinę naudą, taip pat kultūros darbuotojų, valdžios atstovų ir bendruomenės narių. Sudaryta komanda galėtų kiekvieną metų ketvirtį skirti vis kitai Kauno rajono vietai, kurios atsigavimas reikalauja dėmesio. Tikslingai dirbanti profesionali komanda, išmananti rinkodaros principus ir atradusi veiksmingiausią bei aiškiai suformuotą, sistemingą rajono įvaizdį, gali kardinaliai pakeisti vietos patrauklumą, prieinamumą ir žinomumą. Pati iniciatyva turėtų būti pažymėta valdžios sprendimu. Taip mano ir anketinės apklausos dalyviai (žr. 10 pav.).

10 pav. institucijos, atsakingos už įvaizdžio formavimą

Apibendrinant tyrimą galima pastebėti, kad rajonas turi tinkamą terpę kultūrinio lauko vytymui. Vietos valdžios inicijuota kultūros centrų reorganizacija išjudino sustabarėjusią kultūros centrų veiklą, sukūrė naujų darbo vietų, pritraukė jaunų žmonių, kurie inicijuoja naujus

63 kūrybinius projektus ir naujas renginių formas. Rajone veikia 7 kultūros centrai su jiems priklausančiomis laisvalaikio salėmis, yra keletas muziejų, nemažai kultūros paveldo objektų. Vystomas vandens turizmas, kuris jungiamas su kultūrine terpe galėtų būti vietos įvaizdžio generatorius. Pagrindinė tyrio problema vietos gyventojai sunkiai save identifikuoja. Nėra ryškių Kauno rajono atpažinimo ženklų, išskirtinumo padedančio atpažinti vietą kitų vietų atžvilgiu. Rajone vyksta keli pagrindiniai renginiai. Du iš jų galima išskirti kaip stiprėjančius ir augančius bei taikančius į teisingą tikslinę grupę – Respublikinė Aitvarų šventė Zapyšky ir dainuojamosios poezijos festivalis Kulautuvoje. Stiprinant šių rinkodarą galima tikėtis, jog tai taps renginiais atspindinčiais rajono pasaulėžiūrą siejamą su šeima, sveika gyvensena, bendryste. Kol kas tai sunkiai pasiekiama, nes pastebimas bendradarbiavimo trūkumas tarp kultūros įstaigų, valdžios, turizmo ir verslo informacijos centro.

3.9. Tyrimo rezultatai

1. Kauno rajonas – sėkmingai besivystantis administracinis savivaldos vienetas, su puikiai vertinama infrastruktūra, suteikiamomis versui palankiomis sąlygomis, išskirtine gamta. Rajone veikia 7 kultūros centrai su jiems priklausančiomis laisvalaikio salėmis, vienas muziejus ir trys jo filialai, viešoji biblioteka ir jai priskirti filialai, Raudondvario dvaras, Žemaitkiemio dvaras, daugybė kultūros paveldo objektų. Didžioji kultūros įstaigų dalis pavaldi savivaldybei, todėl susiduriama su veiklos ribojimo problema. Trūksta privačių ar visuomeninių iniciatyvų atsvaros valstybinių įstaigų vykdomai veiklai. Kultūros įstaigos ne bendradarbiauja, o konkuruoja, todėl bendro tikslo siekimas yra problematiškas. 2. Kultūrinių paslaugų lankomumas rajone nėra labai didelis. Daugelis naudojasi kultūros paslaugomis Kauno mieste. Taip yra dėl mieste esančios didesnės kultūrinės ir kūrybinės veiklos pasiūlos ir jos įvairovės. Rajone veikla vis dar labai nukreipta į etno kultūrą, tačiau daugeliui jaunų žmonių ji neatrodo patraukli. Efektyviausiai informacija apie vykdomą veiklą viešinama Kauno rajono savivaldybės internetiniame puslapyje, savivaldybės socialinių tinklų paskyroje, portalo Kas vyksta Kaune rajono skiltyje. Vyresnio amžiaus grupės atstovai dar išskiria skelbimų lentas, kaip pagrindinę informacijos sklaidos priemonę prieinamą jiems. 3. Vietos identiteto problematika atsiskleidė per negalėjimą įvardyti rajono raktinių žodžių. Tiek kokybinio, tiek kiekybinio tyrimo metu išryškėjo kelios pasikartojančios 64

asociacijos: Akacijų alėja, Zapyškio aitvarų festivalis, Kadagių slėnis, upių sankirta, stiprus lyderis, namai, gimtinė, šeima. Pastebėta, kad neigiamų asociajų arba neutralių – su niekuo nesisiejančių – daug. Tačiau stiprinant vietos įvaizdį, negatyvių vertinimų galima išvengti. 4. Pagrindinės lokalios kultūrinės veiklos prisidedančios prie vietos įvaizdžio formavimo: festivaliai, tarptautiniai renginiai ir parodos, respublikinės šventės sutraukiančios šalies gyventojus iš įvairių kampelių, laikini meno projektai. Šie renginiai buvo išskirti todėl, kad prtraukia didžiausias žiūrovų mases bei žiniasklaidos dėmesį taip formuodami teigiamą vietos įvaizdį viešojoje erdvėje.

IŠVADOS

1. Šiame darbe įvaizdis apibrėžiamas kaip asociacijų, lūkesčių, minčių ir įspūdžių, susijusių su vieta, visumą. Sėkmingas vietos įvaizdis kuria pridėtinę vietos vertę, didina vietos gyventojų susitapatinimą su vieta bei pasididžiavimo jausmą. Vietos įvaizdis remiasi vietos išskirtinumu – identitetu. Stiprus indentitetas lemia lengvą vietos atpažinimą, identifikavimą. Jei identitetas nėra susiformavęs natūraliai, būtina jį formuoti dirbtiniu būdu išnaudojant vietos stiprybes (gamtą, kultūrą, gyventojus ar kt.). 2. Pagrindiniai elementai, sudarantys vietos įvaizdį, yra: kultūra, tradicijos, geografinė padėtis, žiniasklaidoje formuojama viešoji nuomonė, infrastruktūros gerinimas, naujų produktų ir paslaugų kūrimas, strateginis įvaizdžio planavimas, turizmo rinkos vystymas, glaudus žiniasklaidos ir vietos valdžios bendradarviavimas. Tikslingai veikiant visiems šiems komponentams suformuotas patrauklus vietos įvaizdis įtakoja ir vietos regeneraciją. Sėkmingam vietos įvaizdžio suformavimuoti reikalingi bent keli funkcionuojantys vietos įvaizdžio generatoriai. 3. Kultūra yra vienas iš pagrindinių vietos įvaizdžių indikatorių, prisidedančių ir prie vietos įvaizdžio bei identiteto formavimo. Pagrindinės įstaigos kaimiškose vietovėse atsakingos už kultūrinę veiklą yra: muziejai, bibliotekos ir kultūros centrai. Šių įstaigų funkcijos aiškiai apibrėžtos, tačiau tiesiogiai nenukreiptos į vietos įvaizdžio formavimą. Šalies kultūros įstaigos turi daug politinių ir finansinių problemų, visgi esant tinkamai bazei jos gali daryti didelę įtaką vietos įvaizdžiui. Įstaigų organizuojami renginiai, bei kita veikla traukia vietos bendruomenę ir turistus bei reprezentuoja vietą. Vienas iš efektyviausių renginio formų sustiprinti vietos įvaizdį – festivaliai. Didelis renginiai pritraukia žmonių mases ir žiniasklaidos dėmesį. 4. Kauno rajonas – sėkmingai besivystantis administracinis savivaldos vienetas, su puikiai vertinama infrastruktūra, versui suteikiamomis palankiomis sąlygomis, išskirtine gamta. Rajono kultūrinę veiklą organizuojančios įstaigos: 7 kultūros centrai su jiems priklausančiomis laisvalaikio salėmis, vienas muziejus ir trys jo filialai, viešoji biblioteka ir jai priskirti filialai, Raudondvario dvaras, Žemaitkiemio dvaras. Didžioji kultūros įstaigų dalis pavaldi savivaldybei, todėl susiduriama su veiklos ribojimo problema. Trūksta privačių ar visuomeninių iniciatyvų atsvaros valstybinių įstaigų

vykdomai veiklai. Kultūros įstaigos ne bendradarbiauja, o konkuruoja, todėl bendro tikslo siekimas (vietos įvaizdžio gerinimas) tampa problematiškas. 5. Didžiausią įtaką Kauno rajono reprezentacijai daro bardų festivalis Kulautuvoje „Akacijų alėja“, respublikinė aitvarų šventė Zapyškyje „Aitvarai Žemei ir Dangui“, respublikinės rajono šventės ir festivaliai, sutraukiantys didžiausius žmonių srautus. Renginiai, tapę krašto simboliais, nėra tinkamai išreklamuojami, todėl nesulaukia tokio populiarumo, kokio galėtų tikėtis. Kultūros įstaigose ir valdžios institucijose pastebėtas bendradarbiavimo ir vadybos žinių trūkumas, apsunkinantis visų įstaigų sistemingą ir kryptingą funkcionavimą. Taip pat trūksta novatoriškų sprendimų, naujų paslaugų ir produktų atsiradimo. Tinkamai išvysčius kultūrinį rajono lauką, rajonas įgautų aiškesnį veidą ir pagrindą patrauklios vietos įvaizdžio formavimui.

ŠALTINIŲ IR LITERATŪROS SĄRAŠAS

Nepublikuoti šaltiniai: 1. Interviu su Kauno rajono savivaldybės mero patarėju, atsakingu už viešuosius ryšius ir komunikaciją Edmundu Mališausku. Interviu garso įrašas saugomas autorės asmeniniame archyve, išrašas pateikiamas 3-iame darbo priede. 2. Interviu su Kauno r. Turizmo ir verslo informacijos centro direktore Emilė Kaminskaite. Interviu garso įrašas saugomas autorės asmeniniame archyve, išrašas pateikiamas 4-ame darbo priede. 3. Interviu su Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Irena Marcinkevičienė. Interviu garso įrašas saugomas autorės asmeniniame archyve, išrašas pateikiamas 5-ame darbo priede. 4. Interviu su Ramučių kultūros centro ir jo padalinių direktorė Violeta Armolaitienė bei referente Dovile Ibianskaite. Interviu garso įrašas saugomas autorės asmeniniame archyve, išrašas pateikiamas 6-ame darbo priede.

Publikuoti šaltiniai:

1. Aaron M. Renn. What is a global city? 2012. [Žiūrėta 2015 m. sausio 15 d.] Prieiga per internetą: http://www.newgeography.com/content/003292-what-is-a-global-city 2. Andriuškevičiūtė J. Miestų rinkodara – cosa nostra. 2007 m. rugsėjo 14 d. [Žiūrėta: 2014 m. kovo 30 d.] http://nt.eversus.lt/naujienos/469 3. Anholt, Simon. Places: Identity, Image and Reputation. 2009. 4. Atkočiūnienė V., Boculo I. Lietuvos kaimo vietovių įvaizdžio formavimo valdymas. Aleksandro Stulginsio universitetas. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2011. 4 (24). 31–41. [Žiūrėta 2015 m. sausio 20 d.] Prieiga per internetą: http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2011~ISSN_1648- 9098.N_4_24.PG_31-41/DS.002.0.01.ARTIC 5. Bagdonienė L., Hopenienė R., Vietos marketingas. 2006. Kauno Technologijų universistetas. Kaunas.

6. Belovienė, A., Kinderis, R., Viljamsonas, F., Ivanov, T., Ortin. (2011) Renginių vadyba. [Žiūrėta: 2015 sausio 27 d.] Prieiga per internetą: http://eventi.vfu.bg/files/HandbookLT.pdf 7. Bennett R., Koudelova R. Image selection and the marketing of downtown areas in London and New York. The International Journal of Public Sector Management. 2001, No. 3 205-220 p 8. Butkevičienė E. Apklausų duomenų analizė. Interaktyvus. [žiūrėta 2014 12 15] Prieiga per internetą: http://www.lidata.eu/index.php?file=files/mokymai/seminaras_20110129/sem0129.html& course_file=sem0129_1_1.html 9. Butkus T. S., Miestas kaip įvykis. Urbanistinė kultūrinių funkcijų studija. 2011. Kitos knygos. Kaunas. 10. Černevičiūtė J., Strazdas R., Jančoras Ž. Levickaitė R. Januškevičiūtė E. Vilniaus kūrybinių industrijų žemėlapis. 2010. Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Vilnius. 11. Cirtautas M. ŠIUOLAIKINĖ PRIEMIESTINĖS ZONOS SAMPRATA. Vilniaus Gedimino Technikos universitetas. 2010. 15 p. [žiūrėta 2015 m. sausio 15 d.] http://www.mla.vgtu.lt/index.php/mla/article/viewFile/mla.2010.047/69 12. Čiubrinskas V., Kuznecovienė j. Lietuviškojo identiteto trajektorijos, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2008. 13. Čižinauskienė, Liuda Neringa. Jeskevičienė, Eglė. 2009. Kultūriniai renginiai kaip kultūrinės politikos sklaida visuomenėje. In: Jaunųjų mokslininkų darbai. Nr. 4 (25). 20 p. 14. Cresswell, T. (2004). Place: A Short Introduction, Blackwell Publishing. 15. Cultural Theory: An Anthology. Szeman I., Kaposy T., 2011. 83 p. 16. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Mokslo ir enciklopedijaleidykla, 1993. 967 p. 17. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. [Žiūrėta 2015 m. sausio 15 d.] www.dz.lki.lt/search 18. Donskis, L. Moderniosios sąmonės konfigūracijos: Kultūra tarp mito ir diskurso. Vilnius: Baltos lankos, 1994. 122 p. 19. DMN inf. Kauno rajonas vėl pripažintas geriausia savivaldybe. 2014. [žiūrėta 2014 gruodžio 19 d.]. Prieiga per internetą: http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto- pulsas/kauno-rajonas-treciakart-pripazintas-geriausia-savivaldybe- 664216#ixzz3VLNW99k1

20. Edinburg international festival. [žiūrėta 2015 m. vasario 16 d.]. Prieiga per internetą: http://www.eif.co.uk/ 21. Florida R. The Rise Of The Creative Class: And How It's Transforming Work, Leisure, Community And Everyday Life. 2002. 22. GALLARZA M. G.; GIL S, I.; ir CALDERON G. Destination Image. Towards a Conceptual Framework. In Annals of Tourism Research. 2002, 29, no. 1. [Žiūrėta 2015 m. sausio 17 d.] p. 56-78. Prieiga per internetą: http://www.ebscohost.com. 23. Hall, C. M. (2008). Servicescapes, designscapes, branding, and the creation of placeidentity: South of Litchfield, Christchurch. Journal of Travel and Tourism Marketing 25 (3/4): 233 – 250 p. 24. Hague, Cliff. Jenkins, Paul. Place identity, participation and planning. 2005. 25. „Iš lūpų į lūpas” rinkodara: kas ir kaip. Vilniaus konferencijų centras. [Žiūrėta: 2015 m. kovo 17 d. Prieiga per internetą: http://www.vcc.lt/lt/blogas55 26. Jasaitis, Jonas. Rancevas, Valerijus ir kt. Miegamasis regionas. Rokiškio kaimiškųjų vietovių tyrimas. 2012. Rokiškis. p. 7. 27. JENSEN-BUTLER, Chris. Cities in Competition: Equity Issues. In Urban Studies. 1999. 5-6 [žiūrėta 2015 m. balandžio 15d.], p. 865–891. Prieiga per internetą: http://usj.sagepub.com 28. Jurgaitytė, Justina. Edinburgo festivalis - lyg teatro mugė. 2013. In: Lietuvos rytas. [žiūrėta: 2015 m. vasario 16 d.]. Prieiga per inetrnetą: http://kultura.lrytas.lt/meno- pulsas/edinburgo-festivalis-lyg-teatro-muge.htm 29. Kanų kino festivalis: per kančias į žvaigždesnuotraukos. 2012. In: Respublika. [žiūrėta: 2015 m. balandžio 14 d.]. Prieiga per internetą: http://www.respublika.lt/lt/naujienos/pramogos/zvaigzdes_ir_zmones/kanu_kino_festivalis _per_kancias_i_zvaigzdes/,print.1 30. Karpavičiūtė I. Aplinkos suvokimo konceptas yi-fu tuan'o topofilijoje geografijos edukacijos požiūriu. Lietuvos Edukologijos universitetas. Vilnius, 2012 13 p. 31. Kas vyksta Kaune. [žiūrėta 2015 m. kovo 17 d.]. Prieiga per internetą: http://kaunas.kasvyksta.lt/rajonas/ 32. Kauno rajono vietos plėtros 2007-2013 metų strategija. Kauno rajonas 2008 m. Parengė Kauno rajono vietos veiklos grupė. [Žiūrėta: 2015 m. sausio 27 d.]. Prieiga per internetą:

http://www.kaunorvvg.lt/info/projektai/kauno_r_vvg_%20integruotos_bandomosios_strate gijos_tobulinimas/kauno_rajono_vietos_pletros_2007_2013_strategija.pdf 33. Kauno rajono savivaldybė. [Žiūrėta 2015 m. kovo 14 d.] Prieiga per internetą: http://lietuvai.lt/wiki/Kauno_rajono_savivaldyb%C4%97 34. Kauno regiono plėtros agentūra. Kauno regiono kūrybinių industrijų plėtros veiksmų planas. 2011. Kaunas. 35. Kotler Ph., Asplund Ch., Rein I., Haider D. H. 1999. Marketing places Europe. Prentice Hall. 36. Krilavičius G. Ar pagyros Kauno rajono valdžiai – pelnytos? 2013.04.11. [Žiūrėta: 2015 m. sausio 16 d.] Prieiga per internetą: http://www.delfi.lt/pilietis/voxpopuli/ar-pagyros- kauno-rajono-valdziai-pelnytos.d?id=61114719#ixzz3WbMIysUz 37. Lan Yuan Lim, Belinda K. P. Yuen, Christine Low. Urban Quality of Life: Critical Issues and Options. 1999. p. 13-32. 38. Lewis Mumford. Kas yra miestas? Vertė D Lipskis. Post scriptum. 2009 nr. 15. [Žiūrėta: 2013 m. spalio 27 d.] http://www.postscriptum.lt/nr15-miestas-2009/kas-yra-miestas/ 39. Levickaitė, Rūta. Architektas: reikia stabdyti jaunų žmonių migraciją į priemiesčius. 2012. [žiūrėta 2015 m. balandžio 15 d.] Prieiga per internetą: http://grynas.delfi.lt/aplinka/architektas-reikia-stabdyti-jaunu-zmoniu-migracija-i- priemiescius.d?id=60007057#ixzz3ZxZYyw00 40. Lietuva ES pirmauja pagal aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių skaičių. [Žiūrėta 2014 m. gruodžio 14 d.] http://www.technologijos.lt/n/svietimas/kurstoti/mokymo_istaigos_lt/straipsnis- 10375/straipsnis/Lietuva-ES-pirmauja-pagal-aukstaji-issilavinima-igijusiu-zmoniu- skaiciu-?l=3&p=1 41. LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas: (1994-07-19) Nr. I-558 Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=369419 42. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Veikla. 2014. [Žiūrėta 2014 gruodžio 12 d.], Prieiga per internetą: http://www.lrkm.lt/go.php/lit/Veikla- 43. Lietuvos Respublikos muziejų įstatymas. 1995 m. birželio 8 d. Nr.I-930 [Žiūrėta 2015 m. sausio 27]. Prieiga per internetą: http://www.muziejai.lt/prev_vers/Informacija/Teisiniai_aktai_a.htm

44. Lietuvos savivaldybių indeksas 2014. [Žiūrėta 2014 m. gruodžio 14 d.] http://www.llri.lt/lietuvos-savivaldybiu-indeksas-2014 45. Lindstedt, Jane. Place, identity and the socially responsible construction of place brands. In: Place Branding and Public Diplomacy. 2011, Vol. 7, No. 1, 45 p. 46. Lynch, Kevin. The image of the city. 1960. 47. Management theory and studies for rural business and infrastructure development. 2011. Nr. 5 (29). 192 p. 48. Marčiulaitytė E. Su vieta susijusios kūrybinės veiklos ir jų svarba regiono regeneracijai bei ekonominiam vystymuisi: Varėnos rajono atvejis. Vytauto Didžiojo universitetas. Kaunas. 2013. 13 p. 49. Mažeikis G., Černevičiūtė J., Ščiglinskienė A., Tatarūnė I., Alytaus ir Utenos apskričių kūrybinių industrijų žemėlapis. 2005. Vilnius. 50. Merkienė, I. R. (2007). Lokalinė kultūra istorijos ir geografijos kontekste // Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos. Nr. 7 (16). 51. Notting Hill carnival. [žiūrėta 2015 m. vasario 16 d.] Prieiga per internetą: http://www.thelondonnottinghillcarnival.com/ 52. Oxfordo anglų kalbos žodynas. [Žiūrėta: 2015 m. sausio 17 d.]. Prieiga per internetą: http://www.oxforddictionaries.com/definition/english/identity 53. Petrauskaitė Ž. Kauno įvaizdis: idėjų yra, trūksta pinigų. 2005. [žiūrėta 2015 m. balandžio 15 d.] Prieiga per internetą: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kauno-ivaizdis-ideju- yra-truksta-pinigu.d?id=6587660 54. Petronytė J. Klaipėdos įvaizdis laukia stilistų. 2015. [žiūrėta 2015 m. balandžio 15 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ve.lt/naujienos/klaipeda1/klaipeda/klaipedos-ivaizdis- laukia-stilistu-1347138/ 55. Pollice, F. The Role of Territorial Identity in Local Development Processes. 2003. [Žiūrėta 2015 m. sausio 17 d.]. Prieiga per internetą: http://www.openstarts.units.it/dspace/bitstream/10077/841/1/b3pollic.pdf 56. Pruskus V. kultūrinio kapitalo raiškos ypatumai. 2005. Vilniaus Gedimino technikos universitetas. [Žiūrėta 2015 m. sausio 27 d.] Prieiga per internetą: Http://www.zurnalai.vu.lt/files/journals/40/articles/4092/public/48-62.pdf

57. Rainisto S. K. (2003). Success factors of place marketing: a study of place marketing practices in northern europe and the united states. Helsinki University of Technology. Doctoral Dissertations, Espoo. 58. Ribašauskienė E. Šalengaitė D. Vietos identiteto raiška vietos plėtros strategijose. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. ISSN 1822-6760. 59. Richards, Greg. Wilson, Julie. 2004. The impact of Cultural Events on City Image: Roterdam, Cultural Capital of Europe 2001. 2004. In: Urban Studies, Vol, No. 10, 1931- 1951. 1392 p. 60. Rubenstein James M. The cultural landscape: an introduction to human geography. Boston (Mass.) [etc.]: Prentice Hall, 2011. 13-14 p. 61. Rudzinskaitė K. Kaimo vietovių identiteto raiška, Šiaulių regiono vietos veiklos grupių plėtros strategijose. Šiaulių universitetas. [Žiūrėta 2015 m. sausio 17 d.] Prieiga per internetą:http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa- 0001:E.02~2013~D_20130218_141945-56222/DS.005.0.01.ETD 62. Szeman I., Kaposy T., Cultural Theory: An Anthology. 2011. [Žiūrėta: 2015 m. sausio 27 d.] Prieiga per internetą: https://www.google.lt/books?hl=en&lr=&id=tK_KhHOkurYC&oi=fnd&pg=PR10&dq=Sz eman+I.,+Kaposy+T.,+Cultural+Theory:+An+Anthology.&ots=NVAwbSnZLF&sig=EFZ H_prGBHLYCdcWE_nUNn- 8vTU&redir_esc=y#v=onepage&q=Szeman%20I.%2C%20Kaposy%20T.%2C%20Cultur al%20Theory%3A%20An%20Anthology.&f=false 63. Šakienė J. Kauno rajone atsiveria vis daugiau kultūros erdvių. 2014.12.07. [Žiūrėta: 2014 m. gruodžio 17 d.] Prieiga per internetą: http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto- pulsas/kauno-rajone-atsiveria-vis-daugiau-kulturos-erdviu-663453#ixzz3WcUVyfh5 64. Šutinienė I. Lokalumo reikšmės individualiose lietuvių tautinio identiteto konstrukcijose 2009. [Žiūrėta 2015 m. sausio 17 d.]. Prieiga per internetą: Http://www.versme.lt/pav/lokalumo_konf.pdf 65. Telešienė A. Kompiuterizuota kokybinių duomenų analizė su NVIVO IR TEXT ANALYSIS SUITE. [Žiūrėta: 2015 m. kovo 15 d.] Prieiga per internetą: http://www.lidata.eu/index.php?file=files/mokymai/NVivo/nvivo.html&course_file=nvivo _III_3_2_2.html

66. Tarptautinių žodžių žodynas. [žiūrėta 2015 sausio 17 d.] Prieiga per internetą: http://www.zodynas.lt/tarptautinis-zodziu-zodynas 67. The Edinburg festival Fringe. [žiūrėta 2015 m. vasario 16 d.]. Prieiga per internetą: https://www.edfringe.com/ 68. Trueman, M., Cook, D., Cornelius, N. (2008). Creative dimensions for branding and regeneration: Overcoming negative perceptions. 69. Tuan Yi-fu. Soace and Place: The Perspective of Experience. 1977. 70. UAB „Lyderio akademija“ ekspertai. Ukmergės rajono įvaizdžio studija. 2010. Ukmergė. 71. Virvilaitė R. Šėrytė L., Rokiškio rajono įvaizdžio formavimo sektorinėstudija. 2012. Rokiškis. 72. Vilniaus miesto 2010-2020 metų strateginio plano metmenų projektas. 2010. [žiūrėta 2015 m. balandžio 15 d.] Prieiga per internetą: http://www.ekspertai.eu/media/old/stories/planas_vmsp_2010_2020_metmenys%282%29. pdf 73. VŠĮ KEPA. „Creative Klaipeda / Klaipėdos kūrybinių industrijų žemėlapis“. 2011. KEPA. Klaipėda. 74. Zukin, S. The Cultures of Cities. 1995. Cambridge, MA: Blackwell. 268 p. 75. Žagarės vyšnių festivalis – geriausias 2014 m. festivalis. Žiūrėta: 2015 m. sausio 28 d.] Prieiga per internetą: http://zagaresrp.am.lt/VI/index.php#a/624 76. Žagarė – Lietuvos kultūros sostinė. [Žiūrėta: 2015 m. sausio 27 d.] Prieiga per internetą: http://zagare.lt/kulturos-sostine-kai-mazas-gali-tapti-didelis/ 77. Žagarės vyšnių festivalis. [Žiūrėta: 2015 m. sausio 27 d.] Prieiga per internetą: http://vysniufestivalis.lt/

PRIEDAS NR. 1

ANKETINĖ APKLAUSA „KULTŪROS INSTITUCIJŲ TEIKIAMŲ PASLAUGŲ KOKYBĖ IR JŲ ĮTAKA KAUNO RAJONO REPREZENTACIJAI“

Esu Augustina Kinderytė, Vytauto Didžiojo universiteto kūrybinių industrijų specialybės studentė, rašanti baigiamąjį magistro diplominį darbą „Kultūros institucijų veiklos įtaka Kauno rajono įvaizdžio formavime“. Šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti kultūros institucijų teikiamų paslaugų kokybę ir jų įtaką Kauno rajono reprezentacijai. Anketa anoniminė, o jos duomenys bus panaudoti tik baigiamajame magistro darbe. Todėl visus Kauno r. gyventojus ir svečius, susiduriančius su kultūros institucijų siūlomomis paslaugomis, teikiama informacija, prašau skirti kelias minutes nesudėtingiems klausimams. Ačiū už anketai skirtą laiką.

1. Lytis: . Vyras . Moteris

2. Amžius: . <18 . 18-25 . 25-35 . 35-45 . 45-65 . 65<

3. Išsilavinimas: . Nebaigtas vidurinis . Vidurinis . Profesinis . Aukštesnysis/aukštasis neuniversitetinis . Aukštasis universitetinis

4. Jūsų socialinis statusas: . Moksleivis . Studentas . Specialistas . Darbininkas . Vadovas/ verslininkas . Bedarbis . Pensininkas

5. Jūsų gyvenamoji vieta: . Kauno rajonas . Kaunas . Kita

6. Jūsų mėnesinės pajamos: . <>300 eurų . 300 – 500 eurų . 500 – 600 eurų . <>600 eurų

7. Kaip dažnai dalyvaujate Kauno r. kultūros institucijų vykdomoje veikloje (renginiai, parodos, edukaciniai užsiėmimai, kūrybinės dirbtuvės, filmų peržiūros ir kt.) . Dažniau nei kartą per savaitę . Dažniau nei kartą per mėnesį . Dažniau nei kartą per tris mėnesius . Dažniau nei kartą per metus . Rečiau nei kartą per metus . Nedalyvauju

9. Ar esate patenkintas Kauno rajono kultūros institucijų vykdoma veikla? . Taip . Ne . Neturiu nuomonės

10. Įvardykite Kauno r. kultūros įstaigas, kurių veikla ryškiausia matoma? . Kauno rajono muziejus . Babtų kraštotyros muziejus . Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus . Tradicinių amatų centras . Kauno r. savivaldybės viešoji biblioteka ir jos padaliniai . Vilkijos kultūros centras ir jam priskirtos laisvalaikio salės . Samylų kultūros centras ir jam priskirtos laisvalaikio salės . Raudondvario kultūros centras ir jam priskirtos laisvalaikio salės . Ramučių kultūros centras ir jam priskirtos laisvalaikio salės . Garliavos sporto ir kultūros centras . Babtų kultūros centras ir jam priskirtos laisvalaikio salės . Ežerėlio kultūros centras ir jam priskirtos laisvalaikio salės . Kačerginės daugiafunkcinis centras . Raudondvario dvaras . Kita

11. Ar Jus pasiekia informacija apie kultūros institucijų paslaugas ir produktus? . Taip, informacijos užtenka . Informacijos per mažai . Ne, informacija manęs nepasiekia . Ne, nes manęs ši informacija nedomina

12. Ar informacija pateikiama šiuolaikiškai, patraukliai ir informatyviai? . Taip informavimo kokybė mane tenkina . Taip, tačiau informavimo sistemą (internetinę erdvę) reikėtų tobulinti . Ne, informacija pateikiama nekūrybiškai, neinformatyviai, todėl nesudomina

13. Iš kur sužinote apie vietos kultūrinius produktus? . Kauno r. savivaldybės internetinis puslapis ir facebook paskyra . Kauno r. turizmo ir verslo informacijos centro internetinis puslapis ir facebook paskyra . Kauno diena (priedas Kauno rajono diena) . Portalas „Kas vyksta Kaune“ (Kauno r. skiltis) . Laikraštis „Pakaunės žinios“ . Regioninis radijas „Tau“ . Pūko radijas ir Televizija . Principu „iš lūpų į lūpas“ . Kita (nurodykite)

14. Kaip manote ar kultūros institucijų paslaugos ir produktai prisideda prie Kauno r. įvaizdžio formavimo? . Taip . Ne . Neturiu nuomonės

15. Kokios kultūros institucijos, Jūsų nuomone labiausiai prisideda prie Kauno rajono įvaizdžio formavimo? . Kultūros centrai ir jų padaliniai . Muziejai . Raudondvario dvaras . Viešosios bibliotekos . Bendruomenių centrai . Daugiafunkciniai centrai

16. Kokia kultūros institucijų veikla efektyviausiai reprezentuoja Kauno r. Lietuvoje ir užsienyje? . Festivaliai („Akacijų Alėja“, „Aitvarai Žemei ir Dangui“, „Land art“ ir kt.)

. Respublikiniai ir tarptautiniai renginiai (Šunų kinkinių varžybos, sporto varžybos, šokių ir dainų festivaliai) . Projektai (kino vakarai po atviru dangumi, „Pėdos Marių dugne“ ir kt.) . Edukacinė veikla, stovyklos . Parodos . Knygų leidyba

17. Jūsų nuomone, ar pakankamai dėmesio skiriama Kauno r. įvaizdžio gerinimui? . Taip, rajonas nuolat keičiasi . Kauno r. įvaizdis susiformavęs ir jo keisti nereikia . Kauno r. įvaizdis nepatrauklus ir jį būtina keisti . Kauno r. įvaizdžiu nesirūpinama

18. Kaip manote ar Kauno rajonui reikalingas prekės ženklas? . Taip . Ne . Neturiu nuomonės

19. Kas turėtų labiausiai prisidėti prie Kauno r. įvaizdžio formavimo? . Rajono gyventojai . Visuomeninės organizacijos . Kultūros institucijos . Turizmo įstaigos . Valdančios institucijos . Verslininkai ir investuotojai

20. Keliais žodžiais nusakykite su kuo Jums asocijuojasi Kauno rajonas?

PRIEDAS NR. 2 ANKETINĖS APKLAUSOS REZULTATAI:

Kitas variantas esu Kaunietė, bet laikinai gyvenu Kėdainiuose Vilnius Skuodas Šilales rajonas UK Klaipeda Tauragė Silale Neringa Klaipeda Šilalės rajonas Klaipeda Klaipėda Kaltinėnai

8. Ar naudojatės kitų miestų kultūros institucijų paslaugomis, produktais (lankotės renginiuose, parodose, dalyvaujate kitoje įstaigų ir organizacijų siūlomoje veikloje)? Jei taip, tai kokiame mieste ar miestelyje dažniausiai? Garliavoje, Ežerėlyje Kaune Taip lankausi. Nesinaudoju Kaune, Kėdainiuose ir Vilniuje ne ne Taip. ne Kaune Vilnius Ne 82

Ne Ne skuode Kaltinenai Taip. Klaipedoje taip, vilniuje Retai Kaune Ne Kaunas ne Nesinaudoju Ne Ne Ne nope Klaipedoje Kaune Kauno mieste Dažniausiai Kaune, Vilniuje. KARTAIS UKMERGĖS R. IR kAUNO M. Kaune nesinaudoju Kauno mieste Ne Vilniuje Garliava Ne Kauno mieste ne Vilniuje, Kaune, Birštone Kaune, kauno raj. Taip, Kaune ir Raudondvaryje. taurakiemio kulturos centre ,Piliuonoje Taip. Kaune Kauno mieste Kėdainiai Vilniuje, Utenoje ne kauno rajone Garliavoje Vilniuje kauno rajone Ežerėlis Garliavoje

Kauno miestas, Kelme Kaune retkarciais Kauno mieste. Kaune TAIP Ne Kaune, Raudondvaryje Raudondvaris ne Nesinaudoju Šilalėje ne Kauno m. Kaune Vilniuj taip kaune. Taip Garliavoje Kaunas, Vilnius Vilniuje Kaune Taurage, Silale Birštonas, Vilnius Kauno mieste, Vilniuje Kaunas ir Marijampolė kartais ne Nesinaudoju Garliavoje Kaune, Vilniuje. ne ne taip nedalyvauju Neringa, Klaipėda, Kaunas, Vilnius Taip, Vilniuje Ne - Klaipedoje Taip, Ežerėlyje Šilalėje kaunas zapyskis Ne

Kaune Klaipedoje NE kaune Zapyškyje, Kulautuvoje bei Ežerėlyje :) Raudondvaris, Kulautuva. Taip, Kauno miesto Klaipėdoje, Vilniuje Kaune, Vilniuje ne ne ne ne ne Taip Kaune, sporto organizacijos veikloje. ne Kauno miesto renginiuose Kaune Kauno mieste Kauno Kaune Kaune Ne nesilankau ne ne Vilniuje, Punpėnuose Birštone Kauno mieste Kaune Kaune Kaune Vilnius, Klaipėda, Palanga, Londonas, Dresdenas Garliavoje Marijampolė Kaune Kaune ir Vilniuje - - ne Kaune - ne - Kaune

- Kaune Kaune - - - ne Kaune Kauno mieste, bet labai apsunkina suprastėjusi stuacija su viešuoju transportu. Kaune Vilniuje - - Kaune Kauno mieste, kultūriniuose renginiuose, miesto šventėse Kaunas Vilniuje ! Dažniausiai lankause KAUNO miesto renginiuose, bei savo seniūnijos Ne. Be savo rajono dažniausiai Vilniuje Ne Lapių mst. Kėdainių mieste Ne Rokuose ne ne Rajono ribose Garliavoje,Kaune,Neveronyse Kaune vilnius Taip , kauno mieste Garliava, Kaunas, Kazlų Rūda ne Kaune Kaune Kadangi gyvenu rajone,tai lankau renginius ir kauno mieste Kaunas - - Kaunas ne ne - -

- Kaunas ne Gyvenu Neveronyse, jei kas čia vyksta, tai dalyvauju Ne. Kaune, Vilniuje, Marijampolėje Kaune, Vilniuje. Taip, Šilalė, Klaipėda.

20. Keliais žodžiais nusakykite su kuo Jums asocijuojasi Kauno rajonas? Su dažnais renginiais Nemunas, istorija Su besivystančiu verslu, gerais kultūros renginiais, geru Savivaldybės darbu, aktyviomis bendruomenėmis ir dideliu Kauno r. VVG indėliu į rajono seniūnijų gražinimą Kauno rajonas man asocijuojasi su nuolatine kultūrinės veiklos plėtra. įdomūs renginiai, tik kaip juos patogiau pasiekti, kai nevairuoji automobilio? gamta neturiu nuomonės Su eiliniais miestų rajonais. Su Raudondvario dvaru ir ten vykstančiais renginiais. mano namai Aktyvūs, paprasti, bendraujantys žmonės Kauno rajonas man asocijuojasis su bendruomene, vykstančiais renginiais, viešąja biblioteka. - Neturiu nuomonės senstelėjęs miestas su duobemis.. ;) Su nedidele bendruomene. Glaudesnius santykius tarp projektu ir renginiu. Su namais, nemunu grazia gamta,teviske Raudondvario dvaras Su" Žalgirio" krepšinio komanda Jaunos šeimos su vis naujais projektais Namais saugumu,renginiais Nuoboduliu Su Kaunu Su normaliom algom ;) Su Žalgiriu a galiu reiksti nuomone apie Garliava. Daug graziu renginiu,akciju, jaunimo, kuris vis labiau stengiasi aktyviai dalyvauti juose. Kauno rajonas man asocijuojasi su visuomeniskai tobulejancia bendruomene. Energinga, versli bendruomenė, aktyvus meras. Jaukūs miesteliai: Raudondvaris, Kačerginė, Zapyškis, Kulautuva. Atbundanti Garliava. MANO NAMAI, NEMUNAS, ŽALIA,TREMTINIAI vieta, kur leidžiu laisvalaikį, mokausi gyvenamoji vieta. man, kaip jaunam asmeniui, asmeniškai trūksta veiklos jaunimui, pvz, Garliavoje. turėtų būti daugiau vietų praleist laisvalaikį, apart to kad autobusu trenktis į Kauną, norint pasižiūrėt filmą ar vien išgert kavos. trūksta kavinių, pramogų vietų. didžiausia svajonė yra mažas kino teatras, toks vintažinis, kuriame rodytų senus filmus. tikiuosi į mano pasiūlymus bus atsižvelgta, nes kalbu ne vien savo vardu! Gamta, turizmas, žemės ūkis, stabili ir veikli savivaldos institucija Ateities verslu Kulautuva ir Zapyškiu bei juose organizuojamais festivaliais 92

Mano namai Daugiausiai su pačiu Kaunu ir didelis skirtumas tarp jų nejaučiamas graži gamta, miegamasis rajonas, neišdirbta infrastruktūra Nemunas, turtingas kultūrinis gyvenimas investicijos, graži gamta, dvarai, oro uostas Su draugiška bendruomene Graži gamta. su rajonu :) Su gražia gamta, Nemunu, dviračių takais, verslu, gerais kultūros renginiais. Nemunas, Zapyškio bažnyčia, Raudondvario dvaras, Kadagių slėnis, Pagonijos ola Nemunas, Zapyškis, vieta gyventi Potencialu tapti svarbiu traukos centru visose srityse. Su gražia gamta ir gera socialine aplinka puiki gamta, infrastruktūra. Vieta kur galima plestis Senai pamiršta vieta kurią reikia tobulinti. graziu gamtovaizdziu, savo tradicijomis Gimtinė, laisvalaikis, draugai su kraštovaizdžiu, bendruomeniškumu, draugiškumu. neturiu asociaciju :) Šiuo metu su Ežerėliu ir jame vykstančia kultūrine veikla. nezinau kaip apibudinti Kadangi gyvenu Garliavoje, tai ir asocijuojasi su veikla Garliavoje . Su Kauno miestu NEZINAU Su namais :) su žmonėmis, kuriems tikrai ne visvien, kaip atrodo, ką veikia ir ką planuoja ateičiai Dabar su niekuo, bet galetu asocijuotis su poilsiu, grynu oru ir pan. Manau, kiekvienas objektas (rumsiskes, raudondvaris ir tt.) turetu turetu savo zenkla, bet Kauno rajonas galetu buti jungiamoji grandis. su gimtine Su gražia gamta, puikia vietove įvairiems renginiams rengti Nežinau su socialdemokratų valdžia su gražėjančiu ir didėjančiu gyventojų užimtumu Gražėjančia aplinka su graziom ir miskingom vietom. šiluma ir draugyste. Niūriu dangumi, nepatrauklia urbanistika. Su judėjimu Su tremtinių gyvenviete Kauno rajonas asocijuojasi su nepriziurima aplinka, tik sniegas nutirpo ir pasimatė, kas ką veikė negaliu nusakyti, nera su kuo susieti Reniginiai,pramogos,laisvalaikio praleidimas,apsipirkimas Neturiu nuomonės, nes nesu rajono gyventoja Žemdirbystė, kaimas, Raudondvaris, Zapyškis, LEZ IVOS daina Mergaitė iš Kauno rajono:) 93 patrauklus ir perspektyvus kaimas Su jo gyventojais ir visuomenine veikla Su gražiu kraštu Užsilikusi postsovietinė salelė, bandoma valdininkų išlaikyti iš paskutinių jėgų. Geriausias miestas. gaiva namai km namais ir linksmais prisiminimais Lankytinos vietos. Dvarai, Kauno mariu regioninis parkas, Kačerginė ir kt. (graži aplinka, vietovės) Su gražia gamta ir namais. Namais - Laikinoji sostine Saugumas, gerovė, šeima Žalgiriu nieko su linksmais zmonemis Su kaunu, žmonėmis, bendruomene, puoselėjimu... Raudondvario dvaru, gražiomis vietomis Kulautuvoje, Kačerginėje, kadagių slėniu Vaizdinga ir savo krastovaizdziu bei istorija turininga vietove žalgiris, žalgirio arena, senamiestis provincija Su namais :) Viešoji biblioteka, Akacijų alėja, Raudondvario rudens šventė. su Kaunu Laikinosios sostinės atvaizdas, puoselėjamas ir dvelkiantis šviežiu oro gūsiu. Gyvybiskesnis nei Kaunas nekyla asociaciju Kauno rajonas - Garliava mano gyvenamoji vieta. Visada norisi čia grįžti. Su visais kitais Lietuvos respublikos rajonais, kur neskaidriai ir neefektyviai naudojamos savivaldybių lėšos. neturiu nuomonės ... Su bendruomene, kurioje vienas kitą gerai pažįsta. Kauno rajonas - mano namai. su jaunu besikuriančiu rajonu susiskaldžiusi bendruomenė, konkurencija. nuoboduliu JNMKLM. žalias, jaunas, gyvas regionas nežinau nežinau neturiu nuomonės nežinau namais su kaimu, prastu susisiekimu su miestu. 94

Makūnas, žmonės, geriausias rajonas. neturiu nuomonės draugiški žmonės, graži vieta Kauno rajonu parodos, festivaliai, draugiški žmonės, nemunas nežinau nežinau Su įvairiais renginiais ir koncertais, vieninga bendruomene. renginiai, mugės, koncertai asocijuojasi su senu ir niekam nereikalingu - - gyvenamąja vieta draugiški malonųs žmonės namais suvežtų, atkeltų tremtinių kraštas. Daugiausua tremtinių. - - Kauno rajonas mano gimtinė, čia aš gimiau, augau ir gyvenau. Čia mano namai. - nemunas, gražu. - čia mano gimtinė, ir man čia gera. Bet laukiu, kad viskas dar labiau išgražėtų ir pasikeistų. - sunku pasakyti, betvarkės yra dar daug. Bet kartu viskas ir keičiasi. - Akacijų alėja, Kačerginės žiedas, Kauno marios, panemuniai Vaizdingos Kauno marių apylinkės - su nykiu miegamuoju rajonu graži gamta, tačiau uždaras kraštas kultūriniai renginiai neįdomūs jaunimui. Visi eina tik dėl to, kad mokykla liepia Namais, kuriuose užteka jaukumo,galima rasti veiklos ir priimti svečią Stabilumas Garliava gera ir gražia vieta gyventi Kultura, svietimas, festivaliai, muges, koncertai. Kauno rajonas tai mano namai , kuriuose gyvenu aš, mano šeima ir artimieji. Ir tikrai nenorėčiau gyventi niekur kitur. Asocijuojasi su pagarba Kauno rajono gyventojui su šeima Asocijuojasi su lietuvybės puoselėjimu. Kauno rajonas man asocijuojasi su puikiai prižiūrimu gero šeimininko kiemu . su nezinau informacija, įvairi veikla, mokymosi visą gyvenimą galimybė Vieta, kur noriu gyventi 95 su gražia gamta,kultūrine veikla,didmiesčiu Kaunu Su gražia gamta ir kultūros vertybėmis su namais, kuriuose smagu gyventi Tai viieta , kurioje aš gimiau ir gyvenu Kauno rajonas - mūsų namai su kaunu asocijuojasi Su perspektyviu ir dominuojančiu Lietuvos kraštu Šauni vieta dirbti ir gyventi. Smagu,kad rajonas keičiasi.Aktyvėja kultūrinis gyvenimas, - - - teritorija aplink Kauno miestą, mažų bendruomenių buvimas. - Su gamta, ramybe, poilsiu. - - - - veiklus, atviras, ekologiškas Miškai, laukai, gamta :) Kaimu pramoninis ir miegamasis rajonas - Kauno miesto priemiestis.

PRIEDAS NR. 3

Interviu su Kauno rajono savivaldybės mero patarėju, atsakingu už viešuosius ryšius ir komunikaciją, Edmundu Mališausku.

1. Galbūt trumpai apibūdintumėte darbo specifiką ir pagrindine funkcijas? Aš esu mero patarėjas, atsakingas už viešuosius ryšius ir komunikacijas. Tai tas darbas yra toks daugialypis, sakyčiau. Dažniausiai nematomas, nes matomas yra meras. O patarėjai, jo nematomos rankos, ausys ir t.t. Darbas pakankamai įvairus, dažniausiai tai, aišku, mero įvaizdis. Stengiuosi, kad jis gerai jaustųsi, gerai atrodytų. Patarinėt ir formuot kažkokią jo įvaizdžio strategiją. Ir aišku savivaldybės. Nes meras reprezentuoja savivaldybę. Tai tie darbai įvairūs. Pirmiausia pati įvaizdžio strategija. Žiūrint ką mes renkamės? Ar pozityvų ar agresyvų įvaizdį, rodom šeimą ar nerodom. Ir kartais būna vienoks mero (kliento) įsivaizdavimas, kitoks užsakovo. Ir reikia derinti pozicijas. Kartais susitariame ir kartais ne. Pavyzdžiui dėl asmeninio gyvenimo ir kiek jį galima viešinti. Kalbant apie mero įvaizdį yra žmogus ir yra politikas. Žmonės nori matyti žmogų. Tai po to renkamės įvaizdžio formavimo kelius: įvairios medijos, viešojoj erdvėj, tačiau geriausia reklama yra darbai. Todėl mes ir pasirinkome tokią ūkininko, šeimininko įvaizdį. Ir tas šūkis, „Kauno rajonas mūsų namai“, orientuotas į šeimą, į bendruomenes į tradicines vertybes. Ir sėkmingai laimėti rinkimai rodo, kad judame teisinga kryptimi. Tikiuos, kad ir aš kažkiek prie to prisidėjau. Kalbant apie pačios savivaldybės įvaizdį, jis priklauso nuo mero darbo, nuo komandos. Ir konkretūs darbai lemia gerus rezultatus Laisvojo instituto atliekamuose tyrimuose (vertinimai 4 metus iš eilės). Arba tarkim Raudondvario dvaras, „Europos burių“ konkurse nugalėjęs Vilnių ir Druskininkus, turime kuo pasididžiuoti. Ir visa tai reikia kažkaip parodyti, nes tu gali dirbti, bet jeigu tavęs nemato... Stengiamės tai daryti. Naudoti modernesnes ir tas paprastas medijas, spaudą, nors ji jau mirštantis „žanras“, kaip ir numiręs, bet dar yra kas nori pačiupinėt, nori laikraščio. Stengiuosi pratinti prie facebook‘o, socialinių tinklų, nes kai čia atėjau prieš du metus, nieko nebuvo. Bet tai yra greita komunikacija, gali daug ką parodyti, veiksminga, o svarbiausia yra grįžtamasis ryšys. Tu sužinai, kas kur yra. Ir man daug informacijos ateina. Reikia rašyti mero kalbas ir kt. Bendrauti su redakcijomis, pažinoti. Nes nėra taip paprasta, kad atspausdintų tavo žinutę kažkokią elementarią. Bet kadangi aš atėjęs iš anapus barikadų, dirbau 15 metų laikraščio redaktoriumi. Dabar mano situacija kitokia. Anksčiau manęs

prašydavo, dabar aš paprašau. Su visais pažįstamais bendrauju, stengiuosi nesipykti ir palaikyti tuos ryšius. Taip pat generuojam idėjas, galvojam renginius ar socialines akcijas ir kt. Visa tai susideda. Tų darbų daug ir visad esi veiksme. Tas pats, kas dirbti redakcijoje. Jei tu neseki įvykių, prarandi ryšį. 2. Bet galbūt tos žiniasklaidos žinios, Jums pravertė tokios specifikos darbe? Aš manau, kad viešoji komunikacija ir žurnalistika – du neatsiejami dalykai. Ir jeigu tu esi viešosios komunikacijos specialistas, tai tu turi mokėti rašyti bent jau, pamatą kažkokį. Žinoti, kas įdomu ir kas ne. Tu turi turėti geras „antenas“, tiek vienu, tiek kitu atveju. Viešieji ryšiai apima daugiau veiklų, bet manau, kad žurnalistika yra būtina, dirbant šioje srityje. 3. Jūs šiek tiek minėjote, rajono šūkį „Kauno rajonas – čia mano namai“ ir tą formuojamą bendruomenišką įvaizdį. Kaip manote, kuo Kauno rajonas išsiskiria iš kitų rajonų Lietuvoje? Tuo bendruomeniškumu ar kitais reiškiniais? Visų pirma visi rajonai labai skirtingi. Skiriasi savo geografine padėtimi, dydžiu, yra mažosios savivaldybės, kaip Kazlų Rūda arba Rietavo, kur gyventojų trys ar penki tūkstančiai. Ir tarkime Vilniaus savivaldybė, kur gyvena arti šešių šimtų tūkstančių, tai skirtumas didžiulis. Ir yra tokios vadinamosios žiedinės savivaldybės, išsidėsčiusios aplink didžiuosius miestus. Mes galime lyginti žiedines savivaldybes, bet sunku lyginti su mažosiomis arba didžiųjų miestų, ir skirsto. Tarkim Laisvosios rinkos institutas ima vieną kategoriją – didžiuosius miestus ir po to visas kitas savivaldybes. O Kauno rajonas, be abejo, kadangi yra arti Kauno, tai iš esmės yra tas pats Kaunas, didysis Kaunas, pavadinkime taip, ta visa Pakaunė.. Ir mentalitetas panašus, visi patriotai, kultūrinės, istorinės tradicijos yra labai panašios ir viskas persipina. Bet kažkodėl Kaunas neišbrenda iš kažkokios duobės jau daug metų, po nepriklausomybės atgavimo jaučiamas nuosmukis. Kauno rajono augimas akivaizdus. Aišku, čia daug įvairių faktų. Gal, kad meras, sakyčiau toks ūkiškas ir nuosekliai dirbantis. Ir tam tikros objektyvios priežastys, tai, kad žmonės keliasi į priemiesčius, rajone daugėja gyventojų, kai tuo tarpu mieste mažėja. Daugėja verslo subjektų ir visos tos kreivės mums yra palankios. Mažesnis nedarbas, laisvoji ekonominė zona, oro uostas, gamtovaizdis. Čia kaip ir visame pasaulyje visi keliasi gyventi į užmiestį. Jaunesni, verslesni žmonės. Panaši tendencija Klaipėdos ir Vilniaus rajonuose ir juos galima palyginti pagal savo specifiką, bet jeigu žiūrėti socialinę sanklodą, tradicijas, tai kaip ir sakiau, Kauno miestas, nuo Kauno rajono mažai skiriasi, beveik nesiskiria. Gal tik tiek, kad Kauno rajonas jaunesnis, daugiau jaunesnių žmonių, verslesnių. Daug miestelių yra tremtinių, partizanų židiniai...

4. O Jūsų paminėta Kauno duobė, iš kurios jie dar tik brenda, neužgožia Kauno rajono, kaip sėkmingai kylančio savivaldos vieneto? Kaimyninės savivaldybės labai susijusios. Yra daug problemų: transportas, atliekos, nes visas miestas veža į Lapes (Kauno r.), kalnai šiukšlių. Arba sugalvojama transporto reforma, dėl, kurios visi verkia, rauda, miesteliai. Atsiranda konkurencija tam tikra, mes viliamės, kad mieste išrinktas naujas meras, truputėlį pakeis tokią politiką. Nes visa laiką buvo jaučiamas toks požiūris į Kauno rajoną: „Aj jūs čia parazitiniai, reikia prijungti prie miesto..“ Aišku galima, prijungti, bet reiktų atsižvelgti į žmones, kaip jiems geriau. Administracinis padalijimas nėra svarbus, svarbu kaip tenkinami žmonių lūkesčiai. Aišku viena, kad yra daug bendrų problemų, kurias reikia spręsti ir tikėtis, kad ta situacija pagerės. 5. Grįžtant prie įvaizdžio, kaip manote per kokius objektus ar reiškinius labiausiai atsiskleidžia Kauno rajonas? Pavyzdžiui verslumas. Didelė verslo plėtra, didelė statybų plėtra. Kauno rajonas šiuo aspektu konkuruoja su Vilniumi. Tai besivystanti ir jauna savivaldybė. Kaunas tuo tarpu senėja ir susiduria su augimo problemomis. Aišku, Kauno rajonas turi kažkokius tai savo atpažinimo ženklus, šventes, miesteliai, kurie turi kažkokias atpažįstamas ypatybes, kaip pavyzdžiui Kulautuva turi „Akacijų alėją“, bardų festivalį. Prieš 15 metų, niekas jos nežinojo (past. prisimena festivalio kūrimosi pradžią) <...> bet pamažu įsisuko, įsisuko viskas.. Manau, kad kiekvienas miestelis labiau tvarkysis ir bus patrauklesnis jei labiau rūpinsis savo įvaizdžiu ar ras savitumo ir tada galės pritraukti ir lėšų ir galbūt netgi turistų, nes kai kurie miesteliai tikrai perspektyvūs turizmo prasme. Raudondvaris, jei nebūtų sutvarkytas dvaras, tai dabar stovėtų tepaluotos mašinos kaip tarybiniais laikais ir būtų apsivertę šiukšlėmis visi. Bet sumaniai panaudojus Europos Sąjungos lėšas, pritrauktas privatus kapitalas ir dvaras padarytas kultūriniu traukos centru, ne tik vietos bendruomenei, bet ir reprezentacijai, prezidentų, vadovų, diplomatų, priėmimui. Visiems įdomu. Profesionalus menas atsiranda, ko iš tikrųjų reikia. Ir kiti miesteliai manau, kad turi potencialo, tokie kaip Vilkija (kraštovaizdis įdomus, istorinė raida), netgi Čekiškę truputį aptvarkius. Ten yra žydų kultūros pėdsakų, sinagoga. Net Vandžiogala man įdomi, po kapines pavaikštai, tai toks, tai toks paminklas Č. Milošo giminės ir tokia multikultūrinė aplinka (ir sentikiai, ir lenkai ir kt.). Na gal Garliavai sunkiau buvo surasti savo veidą. Nes neaišku ar čia miestelis, ar čia miestas. Vieta be tapatybės. Bet ateina laikas, kai Garliava pradeda susiimti, atsiranda objektai kažkokie (meno mokykla, sporto ir kultūros centras, viešoji biblioteka, aptvarkytos mokyklos, gimnazijos, galbūt

99 parkas bus) reikia vienos vietos miesteliui, kad žmonės galėtų susiburti ir ta bendruomenė galbūt tuomet bus labiau sutelkta. Nors dabar Garliavoje jaučiamas šioks toks atsigavimas. Ji eina neblogu keliu. 6. Ar Kauno rajonas turi aiškią įvaizdžio strategiją? Daug metų čia buvo žemdirbių kraštas. Jis ir liko. Ūkiai pakankamai stambūs. Atvažiuoja olandai, vokiečiai ir pamato tarkime Bernatonių žemės ūkio bendrovę arba Romualdo Majero ūkis. Žodžiu daug stambių ūkių ir mažai nedirbamos žemės. Tai viena kryptis. Kita – verslas. Savivaldybė stengiasi sudaryti sąlygas to verslo atsiradimui, nes taip atsiranda ir darbo vietos ar prisidėjimas prie bendruomenės reikalų. Kaip pavyzdžiui, Raudondvaryje pastatė IKI parduotuvę ir meras paprašė, kad gal kokią aikštelę vaikams prie gimnazijos. Ir pastatė krepšinio aikštelę su gera danga ir teniso kortus už 300 tūkst. litų. Pati savivaldybė neišgali, dėl menko biudžeto, kuris skiriamas būtiniausiom reikmėm. Ir smagu, kad kažkas prisideda. Tai ir norisi, kad ateinančios didžiosios kompanijos ypač LEZ‘e, prisidėtų sprendžiant, pavyzdžiui darželio problemas. Statant kažkokį naują gyvenamųjų namų kvartalą, meras kalbasi, ir verslininkai mąsto, kad jei kažkas perka būstą ir žino, kad bus vaikų darželis, pavyzdžiui, taip pritraukiami klientai ir bendruomenei gerai, tokie kompromisai. Na kas čia dar. Dar yra objektai per kuriuos galima atpažinta kas yra tas Kauno rajonas. Anksčiau net žurnalistai painiojo, Kauno r. ir Kauno savivaldybes, bet dabar jau žino, kai atsirado Raudondvaris, kiti objektai. Be to, Kauno rajono rodikliai labai geri, Kauno prastesni, tai jau pradėjo atskirti. Matyt tas įvaizdis nėra pats blogiausias. Žinoma, negalima sakyti, kad nėra tų problemų. Nes yra tie vadinami pakraščiukai, kaip, pavyzdžiui, Vilkijos apylinkės, kaimukai visokie, kuriems tikrai reikia daugiau dėmesio. Ten ir nedarbas didesnis ir pašalpų daugiau reikia. Reikia nukreipti lėšas, reikia kažkaip tvarkyti. Arba Ežerėlis, tarsi būtų simpatiškas miestukas, bet reikia investicijų.. Apie tai galvojama, ko reikia, kad tie pakraščiai atsigautų. Nes priemiestinės gyvenvietės tvirčiau laikosi. 7. O pats sistemingas įvaizdžio formavimas, Jūsų nuomone, reikalingas? Be abejo. Nes jei tu gerai atrodai, su tavimi nori bendrauti. Jeigu tu atrodai nusmurgęs, tai kas su tavimi norės bendrauti? Paprasta. Įvaizdis formuojamas ne vien dėl to, kad gražiai atrodytume ir galėtume pasigirti. Tai būtina ir naudinga vietos bendruomenei. Jeigu tvirtas lyderis, tvirta savivalda, tai jis turi svaresnį žodį, gali daugiau prašyti. Tuomet lengviau pritraukti investicijas, turistus. O jei yra kažkokia zona, kuri – šiukšlynai ir daugiau nieko, tai niekas to nenori. Tai to įvaizdžio reikia. Mes turim aiškinti, kad pas mus mokesčių politika palanki verslui,

100 investicijoms. Žalia šviesa greitai išduodamiems statyboms. Reikia nuolat apie tai kalbėti ir aiškinti. 8. Per kokias institucijas ar įstaigas tas įvaizdis turėtų būti formuojamas? Manau, kad čia visų bendras darbas. Kiekviena seniūnija ir kiekvienas miestelis.. Jeigu jie kažką padaro ir tai pamato visi kiti, tai irgi yra įvaizdžio dalis. Labai džiaugiamės, kad kažkokie miesčiukai turi kažką savito. Susiburia, padaro kažką įdomaus. Bet aišku tonas turi ateiti iš „viršaus“. Tai meras ir jo komanda tuo ir užsiima. 9. Ar Kauno rajonas turi prekės ženklą? Simbolinį šūkį tai kaip ir žinome – „čia mūsų namai“. Kas padaryta vardan sėkmingo įvaizdžio sudarymo? Mes esam kalbėję ta tema. Ar to prekės ženklo ar reikia ar nereikia. Ir jei jį padaryti, tai jis turi būti kažkoks patrauklus ir kurti pridėtinę vertę. Kauno regionas prekės ženklą irgi turi. Aš nežinau, ką tai duoda. Savęs klausiu ar to reikia ar nereikia. Mano manymu, kad jei kažką darai tai turi daryti gerai. O kas nepadaryta tai mes matome. Reikia ir viešąją erdvę sutvarkyti. Pavyzdžiui, interneto svetainė savivaldybės – ji yra baisi. Bet kol kas nieko negalime su ja padaryti. Nes aš kai atėjau dirbti, ji buvo ir pasirodo čia suinvestuota ir kažką keisti bus galima tik ateinantį rugsėjį, dėl to, kad panaudoti ES lėšos. Tai priežastis dėl kurios nieko negalima keisti. Ji lėta, negraži, nepatogi. Tada aš puoliau kurti kažkokią bent jau facebook paskyrą, kad greičiau ir patogiau būtų galima komunikuoti. Manau, kad socialiniai tinklai, kurie nekainuoja (kainuoja tik įdėtą darbą ir laiką) yra pagrindinė komunikacijos priemonė. Dabar per savaitę pasitaiko ir 100 tūkstančių peržiūrų. Sakyčiau, kad nemažai. Ir po truputį plečiasi. Ir manau, kad interneto svetainę reikėtų sutvarkyti, kad ji būtų patogi, kaip antai Vilnius pasidaręs. Geresnei pasidaryt reikėtų labai daug lėšų. Bet yra gerų pavyzdžių, tarkim skandinavų darbai, estų. Kad ir žmonėms būtų patogu ir patiems būtų lengviau. Manau, labiau reikėtų eiti į tą elektroninę erdvę, nors dar ne visiems ji patinka, bet tai neišvengiama. 10. Kaip manote ar kultūros institucijos susijusios su rajono įvaizdžiu? Be abejo. Kaip? Ne visi dirba taip, kaip norėtųsi. Turizmo, verslo ir informacijos centras turėtų rūpinti Kauno rajono įvaizdžiu. Ne aš, kad Raudondvario dvaras laimėtų nertis iš kailio, organizuot balsavimus, bet jie.. jie turėtų kaupti informacijos bazę apie verslo įmones ir visa kita. Čia

101 pradžia, gal vėliau įsivažiuos. Manau, kad ši institucija turėtų būti pagrindas ir formuoti Kauno rajono įvaizdį ir veikti kaip viešųjų ryšių grupė. 11. Kokią kultūros instituciją galėtumėte išskirti kaip labiausiai prisidedančia arba galinčią prisidėti prie sėkmingo rajono įvaizdžio? Visų pirma tai turėtų būti turizmo, verslo ir informacijos centras. Jis turėtų rūpintis Kauno rajono įvaizdžiu labiausiai. Gal mes čia irgi, bet jie labiausiai. Nes 70 proc. jie tai ir turėtų daryti. Bet kol kas ši veikla nėra „užsikūrusi kaip reikalas“. Po to, be abejo, kad kultūros centrai, muziejus. Bet jis irgi susikūręs tik pernai, o dabar filialas bus kuriamas Obelynėje. Tai vieta, kurią reikia globoti. Labai apleista, bet labai įdomi ir jauki. Ir tie žmonės puikūs, kurie nori palikti savo nuosavybę savivaldybei kitų žmonių naudojimui, renginiams. Raudondvario dvaras, vietos bendruomenei – jau minėti kultūros centrai. Nes būna renginukai kurie nuskamba nacionaliniu mastu. Tarkim kažkoks respublikinis festivalis arba kokie Samylai padaro šiaudinį kaimą – jau visiems įdomu, visi filmuoja, dėmesys. Reikia kažką įdomaus nuolat sugalvot. Nuvažiavom į Linksmakalnį: „tai ką mums čia daryti?“. Toks karinis apleistas miestelis. Bet juk pats pavadinimas įkvepia. Aš jiems siūlau nuo pavadinimo pradėt ir kažką kurt. Plenerą kokį padaryt.. Žinau, kad kažkur Kedainių rajone yra kažkoks Pelėdkaimis ar pan. Niekada nebūčiau apie jį sužinojęs, bet pasirodė straipsnis, kad veiklus seniūnas sugalvojo daryt ten plenerą, visi pridrožė daug skulptūrų – pelėdų, ir dabar ten toks pelėdų kaimas ir iš karto atsiranda vietos veidas ir trauka. Tai kiekvienas turi ieškoti savasties. Kuo tu gali būti įdomus ir ką tu gali parodyti kitiems. Tada bendruomenei smagiau, kad tokioj aplinkoj gyvena, tas pasididžiavimas ateina. Tai vieni miesčiukai jau turi savo istoriją ir jiems daug nereikia, tik reikia truputį pajudinti „pelekus“ kaip Kačerginė, kaip Kulautuva, Vilkija. O tiems, kurie neturi, reikia galvoti kaip dėmesį atkreipti į save. 12. Kaip vertinate, kultūros institucijų darbą šiame rajone? Sunku pasakyti. Nelabai gilinausi. Iš pradžių buvo inercijos daug, kol nebuvo tos reformos. Ta reforma, gal ir skausminga kultūros centrams buvo, bet aš suprantu, kad jos reikėjo. Buvo daug „nusistovėjusio vandens“. Ir tokia liūdna gaida visur: sutartinės ir klumpakojis ir daugiau nieko. Bet reikia suprasti, kad Kauno rajone gyvena daug ir jaunų žmonių, reikia galvoti apie visus segmentus, apie visas amžiaus grupes ir ko jiems reikia. Ir reforma, sukurti turbūt 6 kultūros centrai su filialais, gal ir nėra blogai. Tik tą veiklą reikia vystyti. Tik tie kultūros darbuotojų atlyginimai nėra tokie, kad nėra lengva dirbti. Bet gal ateis geresni laikai ir juos didins.

102

13. Ar pakanka informacijos apie jų vykdomą veiklą? Ar informacija patraukli ir lengvai pasiekiama žmonėms? Tai kas daroma, pavyzdžiui Garliavoje – tikrai pastebima ir smagu, kad jauni žmonės ėmėsi tų veiklų. Bet kitur nelabai. Su seniūnijomis tas pats. Vienos juda labiau, labiau matomos, o kitos... taip ir kultūros centrai, vieni pastebimi, kiti ne. Gauname informacijos iš Garliavos, Babtų, Ežerėlio. Reikia naudoti kuo daugiau informavimo priemonių. Ne visi kultūros centrai naudojasi facebook socialiniais tinklais. Kaip jau minėjau socialiniai tinklai – pigiausia informavimo priemonė, kainuojanti tik laiką ir įdirbį. Reikia turėti savo auditoriją. Arba turėti daug „draugų“ ir yra visokių gudrybių kaip „prasukti“ žinią. Tai čia jau yra mokslas – „kaip prasukt?“. Kaip sutelkti tą bendruomenę ir paskleisti žinią. Radiją išnaudot. Žiūrėt, kuris radijas turi didžiausią auditoriją toje zonoje. Mano žiniomis tai yra radijas „Tau“. Bent jau Kauno rajone turi didžiausią auditoriją. „Kauno diena“, nežinau kiek tą Kauno rajoną pasiekia, darome su jais tokį priedą pirmadieniais, ten gali pasiskelbt jei koks renginys įdomesnis, bet reikia per mus viską derinti, nes šiaip tai neįdės. Twiter“is nežinau, aš pats nelabai naudoju, nors pasaulyje jis naudojamas. Bet facebook‘as labai greitas ir gana pažangus dalykas. Tik reikia mokėti viskuo naudotis. Nes socialiniai tinklai gali tarnauti ir dideliam blogiui: gali tenai kiurksoti ir skandinti save, fotografuotis ir dėti save ir ekshibicionizmas sensus daryti. Bet kartu gali nuveikti daug naudingų dalykų ir sužinoti. Pasižiūrėjau, kad Kulautuvos bendruomenė turi kažkur apie 900 žmonių bendruomenę facebook paskyroje. Tai jau šis tas, Kulautuvoje, kurioje gyvena 3000 žmonių. Raudondvario bendruomenė aktyviai ten reiškiasi, ir jie diskutuoja apie problemas, pykstasi, taikosi dėl kažko. Bet tai labai svarbu, kad bendruomenės pasitaria ir sprendžia kažkokias vietines problemas. Bet ne visur taip yra. Blogai, kad didžioji dalis seniūnų net nesinaudoja socialiniais tinklais ar net internetu apskritai, na žinai tie vyresnės kartos... bet kartos keičiasi, laikai keičiasi ir turime žiūrėti į priekį. O skelbimai ir skrajutės, jau savo atgyvenusios viešinimo priemonės ar vis dar naudingos? Na kažką gali pakabinti skelbimų lentoj, bet tas plakatas turi atrodyti normaliai. 14. Kaip manote, kokie dar svarūs reiškiniai prisideda prie Kauno rajono įvaizdžio formavimo? Pavyzdžiui minėjote Akacijų alėją. Pridėčiau Zapyškio aitvarų festivalį... Taip, taip. Bet reikia padirbėti, kad jis būtų stipresnis. Jis labai fainas, labai šeimyniškas, toks jaukus. Visada priklausantis nuo oro. Pernai buvo geras oras ir visi ten „apsinešę“ – šuneliai, vaikai, aitvarai.. idealu. Išskirčiau dar valstybės dienos minėjimą. Vienais metais jis buvo

103 stipresnis, kitais silpnesnis. Bet tai irgi yra gerai. Raudondvaryje. Gal dar ta žemdirbių šventė, gal kiek kitokia, bet ir nebloga. Manau, kad dar reikėtų, kokio nors stipraus, įdomaus folkloro festivalio. Galbūt jis galėtų vykti Vilijoje. Aš nuvažiavau rudenį, gal ten mažai dėmesio, gal pajėgų nėra, bet padaryti tokį.. ten visa ta prieplauka – tinkama zona. Manau, kad Kulautuva ir Kačerginė galėtų konkuruoti, turi gi didžiulę aikštę, bet reikia daugiau visko prigalvot. Gal reikia seniūno aktyvesnio ar kultūros darbuotojo kažkokių idėjų. Nebūtinai bardų festivalis, bet kažkas ko nėra kitur. Pavyzdžiui, šunų kinkinių čempionatas, kuris būna tai čia, tai čia, tai čia, bet tai jau yra įdomu. Ir šiemet mes nusprendėme padėti, kad tas festivalyje būtų daugiau visko, ir jis geriau atrodytų. Dar būdavo rajono dainų šventė kas kažkiek tų metų. (toliau kalbama apie Garliavą, ieškoma stiprių renginių, analizuojamas konkretus atvejis susijęs su tiriančiosios patirtimi). 15. Ar Kauno rajonas patrauklus kūrybingiems žmonėms? ar tai galėtų būti, o gal jau yra jų traukos centras? Ir ar tai galėtų būti potenciali vieta kūrybinių industrijų sektoriaus atsiradimui ir plėtrai? Aš manau, kad jei žmogus kūrybingas, tai jis randa to patrauklumo bet kurioje vietoje. Aišku geriau, kai kūrybai yra sukuriamos sąlygos. Manau, kad tokia vieta turėtų tapti Raudondvaris. Pirmiausia čia yra menų inkubatorius. Tik visa bėda, kad įstrigo jo statybos dėl tos bendrovės bankroto. Bet manau, kad šiemet jau bus baigta. Pati salė 500 vietų, ir matom, kad trauka ten didžiulė. Nieko per daug daryti nereikia, jau tas įvaizdis Raudondvary įsuktas. Visi apie jį tik ir kalba. Gal net reikia ten kelti savivaldybę ir bėgti iš miesto. O tas menų inkubatorius... erdvės ten bus ir menininkams, patalpos, kambariai, kur jie galėtų gyventi, kurti... ir V. Čepinskis šią vasarą žada surengti festivaliuką akordeoninkų, pamokas jiems, tai manau, kad tos stimulas jiems būtų. O inkubatoriuje bus suteiktos lengvatinės sąlygos menininkams ir versliems kūrybininkams? Taip. Menų inkubatorius sudarys visas sąlygas gyventi ir kurti. Buvo atvažiavęs Žilys iš Sankt Peterburgo ir kalbėjome, kad galbūt galima su muzikantais projektukus galima daryti. Jie surepetuoja kažkokį repertuarą ir tada gali pardavinėti tas koncertines programas. Tas pats Čepinskis.. Ten ir dabar vyksta plenerai – Land Art‘as, bet dar tas dvaras nesutvarkytas. Atvirai pasakius, tai ten tvarkos trūksta. Bet tas menų inkubatorius, tai manau – kad daug norinčių ten bus patekti. Tik svarbu, kad būtų žmogus, kuris tai įsuktų tai. Kad jis suprastų kas yra kas ir būtų geras vadybininkas.

104

O kiti miesčiukai irgi tinkami. Ypač tie, kurie tokie vaizdingi: Kultautva, Kačerginė, Zažyškis, Vilkija. 16. Kad verslui palankus šis rajonas mes jau aptarėme, bet dabar labai populiaru kalbėti apie kūrybines industrijas ir kūrybingų žmonių kuriamą pridėtinę vertę. Na žinai tos, kūrybinės industrijos... Daug tokių neaiškumų. Aš nesu prieš šiuolaikinį meną. Bet kas yra menas? Aš nežinau. Tą kūrybiškumą reikia atskleisti, bet kiti tik susireikšmina: „duok pinigų, o aš čia kuriu meną“. Tikram menininkui juk kuo sunkiau tuo geriau. Juk visi genialūs kūriniai sukurti iš kančios, nepritekliaus ir t.t. Gal ne visi bet daugelis. Aš nesakau, kad nereikia. Sukurti kiną reikia didelių pinigų, savivaldybė neturi tam pinigų. Iš pačių menininkų turi ateit poreikis kažką daryt. Ir jie turi ieškoti lėšų.. savivaldybė gali sudaryti sąlygas, padėti, bet negali visko jiems duoti. Reikia abipusio ryšio. O ne duok pinigų, o aš čia menininkas. Na tada ir aš noriu būti menininkas – sėdėti laisvės alėjoje ir kurti eiles. Aš atsiprašau jei ką pasakiau ne taip, čia mano nuomonė. Gal aš čia jau per senas ir niurgzlus. Reikia ta linkme dirbti, bet iniciatyva turi ateiti iš apačios. Gaunami siūlymai, tada svarstomi ir tada sprendimai kažkokie. Gal kažkur reikia kino teatro.. nežinau. Girdėjau, kad Garliavoje kažkokios jo užuomazgos yra. Lauko kino ir kaip? Praėjusią vasarą pabandėm, pasiteisino tai šią vasarą vėl darysim. Ir žmonės noriai eina. Jie gal išsiilgę ne tiek to kino, kiek pabuvimo kartu. Bet tų renginių ir kultūringo pabuvimo kartu poreikis vis didėja ir taip bus, jei žmonės geriau gyvens. Jie nori normaliai su šeimomis kažkaip įdomiai laiką praleisti.. Jie nori tos vadinamosios gyvenimo kokybės? Va, kaip pažangiai pasakei. Taip to labai reikia, neužtenka tik pinigų – pavalgyt ir gulėt. Reikia pramogos ir išėjimo. Aišku ir miestas arti. Tai nepastatysim antros Žalgirio Arenos ir nepadarysi Madonos koncerto. Kažką kitką reikia. Ir reikia galvoti, kuo mes čia galime būti įdomūs, kad suvažiuotų puse Europos, kažką tokio kaip Woodstock‘ą, nebūtinai tokį. „Akacijų alėja“ vienais metais geriau, kitais blogiau būna gal nusibosta tie patys veidai, bet vis kokią naują žvaigždę prikalbina, jau įdomiau, automatiškai trauka. O ten tūkstančiai sėdi ant tų „dekučių“, kaifuoja po tomis pušimis ir viskas labai gerai. Bet norisi išlaikyti lygį ir nenukristi. 17. Paskutinis klausimas, pamąstymui – kas lemia sėkmingą vietos įvaizdį? Tavo klausimai tokie sunkūs. Aš per senas atsakinėti. Kas lemia? Žmonės lemia, kurie turi bent truputį smegenų ir noro motyvuoti. Tai žmonės ir idėjos. O pinigai visada atsiranda. Kažkokie lyderiai duoda toną ir visa bendruomenė. Ir tas bendruomeniškumas, miesteliai.

105

Reikalingas postūmis ir tada viskas lipdosi. Ta energija tada įsisuka ir sniego gniūžtės principu tada gaunasi kažkas labai faino. Ir visiems būna smagu, ir visi nori būti ir dalyvauti tame. Reikia idėjų, ir nekartoti to ką daro kiti, o ieškoti savito kažko ir kad tai pritrauktų kitus žmones. Tada gaunasi ta vadinamoji aura to renginio, tos vietovės. O jei vietovė dar turi landšaftą, gamtą tai iš viso tada... reikia nedaug. Mažesnėse bendruomenėse ir vietovėse labiau reiktų išnaudoti projektinę veiklą, europines lėšas įvairias finansavimo programas. Ieškoti rėmėjų ir ne tikėtis iš biudžeto kaip gana įprasta. Ir tada viskas keistųsi. Ačiū už atsakymus.

106

PRIEDAS NR. 4

Interviu su Kauno r. Turizmo ir verslo informacijos centro direktore Emilė Kaminskaite.

1. Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro pagrindinis tikslas – populiarinti Kauno rajoną Lietuvoje ir užsienyje. Tai galbūt iš pradžių apibūdintumėte darbo specifiką ir pagrindines funkcijas? Mes ne tik turistams reprezentuojame ir pristatome savo veiklą. Taip pat esame ir verslo centras, kuris funkcionuoja nuo 2013 metų kovo 4 dienos. Prieš tai veikęs turizmo centras, jo pagrindinė funkcija ir buvo populiarinti ir skleisti informaciją apie lankytinas vietas Kauno rajone ir reprezentuoti jį kaip mūsų tiksle ir įvardinta. Tai mūsų veikla neapsiriboja vien tiktai leidinių leidimu apie Kauno rajono lankytinas vietas, apie renginius, kurie vyksta. Tarsi toks informacijos susisteminimas ir pateikimas ir vienoje vietoje. Mes taip pat turime savo tradicija tampančius renginius, į kuriuos kviečiame nemokamai, kad žmonės įprastų dalyvauti ir susipažintų su Kauno rajonu. Mes įgyvendiname ir vykdome projektinę veiklą bendradarbiaudami su Kultūros departamentu. Yra tokios Kultūros paveldo dienos, kurios vyksta kiekvienais metais rudenį. Ir šiais metais taip pat pateikta paraiška. Ir mes nukreipiame į vis kiną Kauno rajono vietovę, tam kad per kultūros paveldo prizmę žmonės susipažintų su Kauno rajonu. Organizuojame ekskursijas po visą Kauno rajoną. Bet kadangi lokaliai mes esame čia, Raudondvaryje, tai mūsų dvi gidės įkūnydamos skirtingus personažus gali skirtingai pristatyti Raudondvario dvarą. Čia vykusį gyvenimą ir pan. – tiek vaikams, tiek suaugusiems. Šiais metais, šį sezoną atsiranda dar vienas naujas personažas, kuris galėtų keistis. Dėl žmogiškųjų išteklių tas yra reikalinga. Ir kad paslaugos būtų kuo patrauklesnės ir įvairesnės lankytojams. Vandens turizmo plėtojimas, partnerių paieška, kurie galėtų tai daryti. Informacijos sklaida įvairiais kanalais. Tiek padedant savivaldybei, spaudoje, tiek radijo eteryje tiesiogiai. Realiai mes nuo kovo iki gruodžio, kiekvieną ketvirtadienį vykstame į radijo stoties „Tau“ eterį ir ten pasakojame apie tai kas gero vyksta Kauno rajone. Bendri projektai ir kažkokios iniciatyvos su kitomis įstaigomis. Ar tai būtų Raudondvario dvaras, ar tai būtų Kauno rajono muziejus, ar tai būtų kažkoks kultūros centras ir kartu bendradarbiaudami mes taip pat įgyvendiname savo tikslus.

107

Taip pat mūsų veiklos pobūdis yra ir iš verslo pusės. Įvaizdis per verslo pusę labiausiai pasižymi, kai mes važiuojame į užsienį, komandiruotes ir ten tenka pristatyti investicijų galimybes Lietuvoje ir kas apskritai yra Kauno rajonas. Nes mes esame labai patogioje geografinėje padėtyje. Visi keliai išvažiuoja iš čia. Taip pat besivystanti Laisvoji Ekonomikos zona, oro uostas, „Rail Baltica“ vėžė, kuri taip pat jau eina į pabaigą Lietuvoje ir tos jungtys traukinių bėgių, kai susijungs mes turėsime dar patrauklesnę vietą. Daugiausiai kalbu apie verslumą, apie galimybes investuoti Kauno rajone užsienyje. Bet taip pat būna įvairios verslo popietės, kai reikia pristatyti verslininkams pristatyti situaciją Kauno rajone. Nes gal dirbdami jie ne visada tą informaciją turi, gauna, žino, nors jos reikia. Taip pat nemokamai konsultuojame būsimus verslininkus, pateikdami jiems reikiamus kontaktus ar nukreipdami tinkamesne linkme, kad jie plėtotų savo veiklą Kauno rajone. 2. Kaip Jūs apibūdintumėte Kauno rajoną, kokias stiprybes ir silpnybes galėtumėte išskirti? Kauno rajonas... Mes jį vadiname „Žaliuoju smaragdu“. Labai labai didelis – pirmas dalykas. Sudėti į vieną leidinį arba pasakyti turistams apkeliauti Kauno rajoną, nes atstumai labai nemenki gaunasi nuo vienos seniūnijos iki kitos. Mes turime tikrai daug lankytinų objektų. Turime daug verslių žmonių. Mes gyvename labai gražioje vietoje. Tai būtų stiprybės. Mes turime upes, mūsų geografinė vieta, mūsų lankytini objektai ir didėjantis gyventojų skaičius. Reiškia didėjančios iniciatyvos, gražėjanti aplinka. Besiformuojantys kultūros renginiai. Pavyzdžiui, čia Raudondvaryje Liepos 6 diena. Kur jau pritraukia žmonės. „Rudens sambariai“ – tai tos šventės, kurios smagu, kad yra. ir kuo jų daugiau būtų, tuo būtų smagiau. Nes mes kartais juokaujame, kad mūsų tolimiausi turistai yra iš Kauno. Nes tas atotrūkis yra, bet mes stengiamės jį sumažinti. Na vėlgi, arba žmogus ieško ir randa, nes kiekvieno nepasieksi personaliai. Tai tų stiprybių galėčiau vardinti daug ir dar daugiau, bet tos būtų pagrindinės. O trūkumai... neišnaudojamas vandens, upių potencialas. Mes džiaugiamės, kad jau po truputį atsiranda privačių asmenų, žmonių, kurie mato tame potencialą ir matome, kad tas vystosi ir jų idėjos, kad tik jos įsigyvendintų. Na bet reikia pasidžiaugti, kad šiais metais net du laivai kursuos būtent iš Kauno į Raudondvarį arba tiesiog Nevėžiu. Laivas „Tolstojus“ nenustojamai plukdys turistus. Ne ta linkme išvystytas arba ne ta linkme nuėjęs, bet čia jau visos Lietuvos mastu kaimo turizmas, kuris pas mus apsiriboja šventėmis. Savaitgaliais yra pakankamai sudėtinga rasti vietą,

108 kurioje būtų galima apgyvendinti, pavyzdžiui turistus. Sezoniškumas labai didelis. Tai dar vienas trūkumas. Ką pasiūlyti turistams atvykstantiems ne sezono metu, ne šiltuoju sezonu, ką puikiai daro Druskininkai. Aišku su jais lygintis gal ir nelabai yra prasmės. Nes pas juos pati geografija ir pats plotas savivaldybės yra kur kas mažesnis negu mūsų. Tai viskas yra koncentruota ir viskas vienoje vietoje. Ir dar vienas, mano nuomone pagrindinis dalykas – mus sunkiai identifikuoja užsienio turistai. Jie neidentifikuoja jo kaip atskiro vieneto, kaip Kauno rajono savivaldybės arba kaip atskiro turizmo centro. Kaunas ir Kauno rajonas yra sudėtinga atskirti. Keista, nes užsieniečiui, pavyzdžiui iš Kauno centro iki Raudondvario atvažiuoti 15 minučių – kaip paaiškinti žmogui, kad tu čia jau esi rajone ir čia ne Kaunas. Pati partnerystė su Kaunu yra silpna. Čia gal kažkiek lėmė ir politiniai aspektai. Buvo pakankamai sudėtinga bendradarbiauti, nes aš manau, kad vykdant ir įgyvendinant projektus būtų kur kas daugiau pasiekta. 3. Ar galėtumėte įvardinti pagrindinius Kauno rajono traukos objektus? Kaip jie prisideda prie įvaizdžio formavimo? Tai pirmu numeriu eis Raudondvario dvaras. Ir manau, kad dar labai daug metų neatsiras kitas toks traukos centras. Mes kalbame apie kultūrinį centrą visomis prasmėmis. Nes čia vyksta renginiai ir visa kita. Kitas, numeris antras, tai vienareikšmiai – Kauno marių regioninis parkas. Visas lėtasis turizmas, kuris ten vystomas. Kauno marių regioninio parko direkcija, visas ten dirbantis kolektyvas ypatingai žavi savo išmaningumu. Mes net per daug ir nesikišame į tą vien dėl to, kad ten yra profesionalai išmanantys gamtą. Jei gali kultūrą išmokti iš kultūrinių vadovėlių. Tai kokia biologija ir zoologija yra sudėtinga, o ten žmonės – puikūs specialistai. Ir jie gali papasakoti, koks čia sliekas prašliaužė ir koks paukščiukas praskrido. Tai yra specifika ir mes siunčiame žmones tiesiogiai ten. Kad jie gautų maksimaliai profesionalią informaciją. Tiek neseniai įrengtas Žiegždrių geologinis takas, Arlaviškių Kadagių slėnis, Dubravos rezervatinė apyrubė, kuri šiaip nėra skatinama labai lankyti pačios direkcijos. Vien dėl to, kad žmonės pas mus neturi suvokimo, kad šiukšles reikia neštis su savimi ir gamta yra naikinama labai sparčiai. Ir jos neatkursi taip paprastai. Taigi tam krašte galima daug ką pamatyti, daug ką nuveikti. Ir dar daug vietų neatrasta. Mes netgi negalime susekti kiek lankytojų aplankė Kauno rajoną, mes galime suskaičiuoti kiek atvažiuoja čia (į Raudondvarį), bet tenai nėra skaitliuko, kuris pasakytų: „Mūsų Žiegždrių geologiniame take per vasarą apsilankė...“. Ten tikrai gali būti įspūdingi skaičiai. Galbūt ir 100 tūkst. žmonių praėję, nes žmonės tiesiog atvažiuoja pasivaikščioti. Važiuoja ekskursijos ir tas judėjimas tenai yra.

109

Kiti išsidėstę... Turbūt Vilkija yra patraukli tikrai unikaliu savo išdėstymu, tai ir urbanistikos paveldo objektas. Ir tas visas Panemunių vadinamasis kraštas. Jis yra gražus, žmonės čia važiuoja dviračiais, automobiliais. Kai tik prasideda sezonas, pirmoji stotelė, kurioje turistai sustoja – Raudondvaris, po to važiuoja per kitas pilis. Tai neabejotinai užsuka ir į Vilkiją, vis tiek pro ją pravažiuoja. Ir ten yra Kauno rajono muziejaus filialas – Juškų muziejus. Tai turbūt žmogaus unikalumo dėka jis yra toks populiarus. Kačerginės pėsčiųjų takai, šaltinių takas – įspūdinga, gražu pasivaikščiot. Įrengtos stovyklavietės, manau, kad taip pat yra labai patrauklu. Zapyškio bažnyčia, be abejo. Kažkada buvęs pagrindinis Kauno rajono akcentas. Tai, kai mes turėsim dviračių takus iki 2020 metų ir jeigu pasitvirtins projektas – keltuvas lyninis, kuris sujungs per tą Nemuną, vėlgi bus kažkas unikalesnio ir įdomesnio. Tuomet tas žiedas – dviračių maršrutų – taps dar vienas aktyvią poilsį mėgstančių žmonių traukos objektas. Tiek piliakalniai, kurių pas mus yra gausa, priklausomai nuo žmonių požiūrio, bet tai ką galima suskaičiuoti, ką galima matyti, būtų šie dėsningai pasiskirstę objektai. 4. Ar susiduriate su kokiomis nors problemomis skleisdami informaciją apie minėtus objektus arba apie pačią rajono veiklą? Ir jei taip, tai su kokiomis? Aš kaip sakau, kas ieško tas randa. Didžiausia problematika yra, vėl grįžtant prie to paties – maišymo, Kauno rajonas tai nėra Kaunas ir atvirkščiai. Tai turbūt pagrindinis šitas dalykas. Gal prisideda Raudondvario žinomumo padidėjimas, nes kai jie atvyksta čia, užsuka ir pas mus ir tada informacijos sklaida didėja. Na leidinius mes kaip leidom taip ir leidžiam. Parodose tradicinėse turizmo kaip dalyvavom, taip dalyvaujam. Tai tarsi darom tą tikslingai ir kryptingai. Bet negaliu sakyt, kad jūs nesurastumėte žmonių Kauno rajone, kurie sakytų, kad nežino , jog toks centras funkcionuoja. Tai tikrai tokių bus. Mes bandome ir su savivaldybės pagalba ir kitais kanalais... Daug prisideda laivas „Tolstojus“ su kuriuo per sezoną daug, apie 2000 turistų praplaukia ir jie pirkdami bilietus jau sužino, kad egzistuoja toks centras. Tai tas lankytojų ratas vis didėja. Geriausia komunikacija yra iš lūpų į lūpas. Raudondvaryje organizuojamos teatralizuotos ekskursijos ir daugelis pasakys, kad grafienė Rozalija jau yra tapusi šio dvaro simboliu. Gal ne visiems ji patinka, bet taip ji yra ir ji reprezentuoja. O atsirado ji, nes iki tol nebuvo nieko. Komunikacijos niekada nebus per daug. Galbūt stendų yra nepakankamai, bet yra priemonės, kurias per gavus per projektines lėšas ir panaudojus, galima padaryti Kauno rajoną dar patrauklesnį, bet viskas kainuoja didelius pinigus. Ir ne viskas taip greit pasidaro, bet kas iš mūsų tai stengiamės judėti taip kaip reikėtų judėti. Tačiau esame apriboti žmonių srautų ir

110 negalime konkuruoti su Kaunu nei viešbučiais nei kažkuo. Mūsų leidiniai ir Kauno TC būna, pati vežiau ir per kažkokius viešbučius, kad tiesiog žinotų. Bet visa tai dalinama nemokamai, o daryti reikia vis tiek iš projektinių ar savų lėšų, tai kainuoja daug. Ir kad tai būtų tikslinga... Jau geriau, kai ateina žmonės ir žino ko ieško. 5. Kaip manote ar Kauno rajonas turi aiškią įvaizdžio strategiją? Rengiamos tos turizmo strategijos, kurios vienaip ar kitaip turėtų pritraukti turistus. Ar Kauno rajonas turi savo veidą? Pati baigusi marketingo studijas, galiu pasakyti, kad ne. Mes neturime tokio „arkliuko“, „variklio“, kad jis padėtų atpažinti. Kaip pavyzdžiui, Palanga – jaunimo linksmybių teritorija; kaip Kuršių Nerija ir ramybės oazė; kaip Druskininkai – nesibaigiančios pramogos visus metus; Birštonas – per sanatorijas, mineralinį vandenį. Tai mes čia turime visko daug, bet konkrečiai išsiskirti, kad pasakytum Kauno rajonas ir iš karto atpažintum – nepasakyčiau. Mes tokio savo veido, kaip ir neturime. Mes turime, ką pasiūlyti, bet nesame kažkuo unikalesni už kitus. Galbūt išplėtojant upių turizmą... Gal galėtume sakyti, kad Kauno rajonas yra upių turizmo, vandens turizmo zona. Bet vėlgi yra ežerai, Molėtai, su kuriais nepakonkuruosi, nes jie ežerų kraštas. Ar kokia Varėna, grybų... Mes šito neturime. Mano nuomone, tas įvaizdis nėra suformuotas. 6. Ar vietos įvaizdis reikalingas? Jei mes norime vystyti turizmą, pritraukti turistų srautus – taip jis turi būti. Kokia linkme jis turėtų būti formuojamas, kokią sritį būtų galima plėsti? Pokalbio metu jau minėjau vandens turizmą. Netgi dviračių takai – yra mažasis Nemuno žiedas, vadinasi mes važiuojame aplink Nemuną. Reiškia, kad viskas vyksta šalia upių. Šalia upių gali kurtis įvairios paslaugos, maitinimo įstaigos, apgyvendinimo įstaigos. Tai gali būti unikalu, neatrasta. Plaukiant kraštovaizdžiai labai gražūs. Turime: Dubysą, Nevėžį, Nemuną ir Nerį. Galime semtis užsienio patirtimi. Gali atsirasti mini prieplaukos. Vėlgi grėstų sezoniškumas, bet gal būtų galima kažkaip kitaip pasižiūrėti. Reikėtų žiūrėti, kas siejasi. Tas pats Raudondvaris įsikūręs prie Nevėžio. Manau, kad visi pagrindiniai objektai išsidėstę šalia upių. Tai galima plėtoti ir reikėtų tą daryti. Kol kas remiamės į privačias iniciatyvas. Yra minčių, ką būtų galima padaryti. Kai kam jos gali atrodyti utopinės, bet gal kažkam Raudondvario dvaro atkūrimas atrodė utopija. Jei matai viziją, manau, kad viskas pasidaro. Kita sritis – lėtasis turizmas. Pasivaikščiojimas Kauno marių regioniniu parku. Taip pat dviračių takai, kurie atsiradę suteiks galimybę judėti daugiau. Fizinio aktyvumo būtų daugiau ir,

111 manau, viską galima kompleksiškai padaryti. Nes pati Lietuva be dvarų, be išlikusių pilių neturi nieko daugiau. Negalime varžytis su vietomis, kuriose išlikusios senųjų civilizacijų liekanos, skaičiuojančios trūkstančius metų. Ten patys muziejai yra įspūdingi. Pas mus turbūt įspūdingiausias statinys yra valdovų rūmai, kurie pareikalavo didelių investicijų ir dabar yra naujas statinys, kuris kažkada stovėjo. Mes šituo užsienio nepapirksime. Tačiau reikia drąsiau rodyti ir didžiuotis tuo ką turime. Nes jie tą moka daryti, o mes nelabai. Mums gal truputėlį gėda. Mes gal vešime į Trakus pasižiūrėti ir panašiai. Bet kartais jų akys prie to pripratę ir nors nedideli, bet savo istoriją turintys objektai jiems yra patrauklesni. Bet aš būčiau už vandens turizmo vystymą. 7. Kaip manote, kodėl Kauno rajonas neturi prekės ženklo. Ar jis reikalingas? Aš nežinau kiek per savivaldybes prigyja prekės ženklas. Druskininkai jį turi, tokį kaip logotipą sukūrę. Birštonas bandė per banginuką sukurti, bet nelabai pasisekė. Marketingas kainuoja labai didelius pinigus. Tas pats Kaunas – „Kaunas dalinasi“. Jis yra sėkmingas. Jis yra atpažįstamas. Tada einama su vieninga komunikacija, suvenyrai yra visi vienodi. Jų logotipas lankstus. Jį galima versti į kitas kalbas. Galima dalintis muzika, pramogomis, viskuo ko tik nori. Manau, tai buvo teisingas žingsnis. Aš nežinau, ar Kauno rajonas galėtų konkuruoti. Ar galėtume pasidaryti kažką panašaus? Mes turime patys matyti. Kaip aš sakau – trūksta identiteto. Trūksta vienos srities, kurioje esame stipriausi. Mes turime žemės ūkį ir tikrai esame tame labais stiprūs. Taip pat esame stiprūs logistikoje. Bet tai visai politikai, tam visam įdirbiui gal per mažai 60 metų kaip savivaldybei. Pačiai Lietuvai kaip nepriklausomai mažai metų. Galbūt ateityje, perspektyvoje kažkas ir išsivystytų. Tai bus reikalinga. Bet kol nematome ir nežinome kas mes tokie esame, tai kol kas netinkamas laikas. Bet aš palaikau šią mintį. Aš palaikau Kauną, nors gal iš pradžių atrodė per daug marga, bet idėja tikrai prigijo. Ir jie tuo naudojasi. Tikiuosi, kad jie nepames šios minties ir vystys ją toliau. Bet gal to labiau reiktų savivaldybei, kurioje viskas yra centre. Turėti senamiestį, turėti kultūrinį gyvenimą. Kaunas yra ir kultūros židinys ir krepšinio sostinė. Kaip bežiūrėsi jis turi, kuo dalintis. O Kauno rajonui dar truputėlį būtų per anksti. Bet jei kažką labai stipriai išvystysime tada taip. Važiuojant į užsienį, į parodas – tai yra simbolis, kuris yra įsimenamas. O tam, kad jis būtų reikalingos didelės, didelės investicijos. Ir turbūt būtų sakoma, kad tai biudžeto švaistymas. O be palaikymo nieko nesigauna. Turi būti didelė ir stipri kompanija. Šį klausimą nukelčiau ateičiai.

112

Šūkis, kuris čia skelbiamas – Kauno rajonas – čia mano namai. Yra visiškai lokalus ir skirtas rajono gyventojui, kuris gali didžiuotis, kad čia „mano namai“. Aš galbūt čia gyvenu, dirbu, kuriu, vaikai auga, leidžiu laisvalaikį, bet tai yra visiškai lokalus šūkis. Aš negaliu sakyti užsieniečiui – Kauno rajonas mano namai. Jis sakys, kad čia tavo, o ne mano namai. Tokie žodžiai, kaip „vieta, kurioje gera gyventi“ ir pan. visas šis dalykas nukreiptas į čia gyvenantį žmogų arba norint jį vietoje patraukti. Bet tikrai nėra tas šūkis, kuriuo galime dalintis visoje Lietuvoje. Na aš Vilniečiui taip pasakyčiau, tai nuskambėtų keistai. Jis toks lokalus, jaukus, aš su juo sutinku, nes aš čia gyvenu. Bet tai nėra marketingas, tai nėra, ką galime komunikuoti. 8. Kokius segmentus Kauno rajonas siekia pritraukti? Užsienio ar Lietuvos investuotojus? Nuolatinius gyventojus? Kūrybingus, verslius žmones? Lietuvos ar užsienio turistus? Siekiamybė, kad jis būtų patrauklus visiems. Užsienio ar Lietuvos investicijų pritraukimas – kalbant apie ekonomikos gerėjimą. Be abejo, nes tai kuria pridėtinę vertę, nes tada tvarkosi infrastruktūra, didėja surenkami mokesčiai, kuriamos darbo vietos, žmonės uždirba geriau. Jei žmonės užsidirba, tai jie gal ir „nusės“ kažkur Kauno rajone. Kauno rajonas neretai yra įvardijamas kaip miegamoji Kauno miesto vietovė. Žmonės dirba mieste, o Kauno rajone tiesiog fiziškai pernakvoja. Užsienio turistams mes kol kas sunkiai įkandami. Jų yra, vokiečiai atvažiuoja, bet jie konkrečiai važiuoja Panemunės keliu. Užsuka ir pas mus, bet neidentifikuoja. Lygiai taip pat, mes nuvažiavę į užsienį nesigilinsime ar tai yra miestas, ar mes jau už miesto. Bet kadangi mes negalime įvardinti ir pasakyti, kad atvažiavęs turistas gaus tokias, tokias paslaugas tik čia arba, kad suteiktos paslaugos bus unikaliausios šalyje. Todėl jie sunkiai mus identifikuoja. Mes turime tik vieną viešbutį. Mes negalime jų kviesti, neturime kur juos apgyvendinti. Kitur yra puikiausiai vystomas tylusis turizmas, kur yra užblokuojami telefonai. Ir ši paslauga populiarėja. Žmonės ieško poilsio, dvasinės ramybės vienuolynuose, į kuriuos važiuoja visiškai asketiškai pabūti. Pas mus yra Basųjų karmeličių ordino vienuolynas į kurį važiuoja net jauni žmonės švęsti naujų metų. Jie nešvenčia, tiesiog sutinka tą laiką apsivalydami. Žmonės keičiasi, jie ieško pabėgimo nuo šurmulio. Pačios kaimo sodybos sako, kad priima turistus. Daugiausiai iš Rytų šalių – iš Rusijos. Ir ši situacija gali pasikeisti. Situacija tokia, kad mes infrastruktūriškai nesame tam pasiruošę. Pavyzdžiui į Kauno marių regioninį parką nuvažiuoti, paaiškinti turistui, kad išlipk toje stotelėje ir paeik dar 200 metrų, suk į dešinę, pro parduotuvę. Tikslingai vežama nėra, o pačiam žmogui nuvažiuoti nėra

113 taip paprasta, kol, pavyzdžiui, dviračiais negalime viso to pasiekti. Yra daug problemų, todėl užsienio turistai dar gali palaukti. Kol kas galime dirbti ir su Lietuvos turistais. Tarkime su laivu „Tolstojumi“ plaukti suvažiuoja iš visos Lietuvos. Jie susiranda informaciją, jiems patinka, jų kolegos pradeda plaukti. Taigi manau, kad visų pirma orientacija yra į investicijas ir kad žmonės kraustytųsi čia gyventi. Kad didėtų gyventojų skaičius. Bet vėl atsiranda problemų, gal prisideda kažkiek ir politiniai aspektai. Bet vis tiek aš manau, kad pirminė orientacija į investicijų pritraukimą, iš kurių rajonas gali gražėti. 9. Ar Kauno rajonas gali tapti kūrybingų ir verslių žmonių traukos centru. Visas pasaulis stengiasi tokius pritraukti, kad galėtų plėsti kūrybinių industrijų sektorių. Ar Kauno rajonas gali tapti terpe šio sektoriaus atsiradimui ir plėtrai? Jeigu užsibrėžti tokį tikslą ir siekiamybę ir tikslingai link to eiti, tai taip, galbūt tai ir įmanoma. Raudondvario menų inkubatorius, galėtų būti ta vieta, kur reziduojančių menininkų darbų suvažiuotų žiūrėti ne tik iš Kauno, bet ir visos Lietuvos. Gal būt galėtų būti kažkokios konkrečios meno srities židinys. Pavyzdžiui, „Land Art‘as“ – vykęs Raudondvaryje ne vieną kartą, čia pritraukia daug žmonių. Jie lankosi tikrai jiems įdomu, ir tas kūrybinis procesas ir visa kita. Ir kadangi mes esame žemės ūkio, gamtinis kraštas tai galbūt mes tikrai galėtume puoselėti tą „Land Art‘inį“ meną ir nueiti ta kryptimi. Nes įvairūs plenerai ir šiaip yra organizuojami kultūros centrų ir kitų švietimo, kultūros institucijų. Net ir Kauno įvairios įstaigos ne tik lokaliai Kaune laikosi, bet ir užsuka į Kauno rajoną. O menų inkubatorių reikės būtinai išnaudoti. Jame galės vykti ir tarptautinės parodos. Domėjimasis menu ir jo poreikis yra, vadinasi yra ir terpė, tik ką mes pasirinksime? Vėlgi būtume apribojami sezoniškumo. Galbūt žiemą kažkokios ledo skulptūros galėtų iškilti. Yra sričių, kurias galima puoselėti. Gal tai nelabai mano sritis ir kryptis, nes pati pakankamai sunkiai su menu bendrauju. Bet manau, kad potencialo yra ir menų inkubatorius privalės atlikti savo funkcijas. Grįžtant prie vandens turizmo, būtų galima išnaudoti unikalias vietas ir ten kurti kažkokius gamtos meno kūrinius. Atsirastų tarsi muziejus po atviru dangumi, kuris išnyksta ir vėl atgimsta. Tai būtų unikalu. Turime galimybes, priemones, bet reikia iniciatyvų. Kad žmonėmis bendromis jėgomis eitų link vieno tikslo. Nes kitu atveju tai gali atrodyti utopiškai. Bet manau, kad ši mintis įgyvendinama. 10. Ar kultūros institucijos prisideda prie Kauno rajono reprezentavimo?

114

Taip. Nes festivaliai yra dar vienas išskirtinis reiškinys pritraukiantis lankytojų iš visos Lietuvos, jei ne iš Lietuvos, tai iš Kauno rajono tai tikrai. „Akacijų alėja“ dėl savo asmenybių turi savo tokį šarmą ir nesvarbu ar lietus lyja ar kas... nors mes sakome, kad reikia keisti datą, nes jau antrus metus iš eilės lyja. Tai taip jie kuria pridėtinę vertę. Išnaudojamas ASU universitetas (Parodos „Ką pasėsi“) ar ta pati Liepos 6-oji, kuri jau įgauna savo tradiciją, tai prisideda. Gal ne užsieniečiui. Nors taip pat įsivaizduoju, į „Rudens Sambarius“ atvykus pamatyti ką galima padaryti iš daržovių, parauti tradicinių patiekalų – ir žaisminga ir skanu. Nes vienais metais iš Ispanijos buvo atvykusi delegacija pasirašyti sutarties, ir kaip tik tuo metu vyko ši šventė. Jiems ji paliko tokį įspūdį. To jie neturi, tą turime mes. Tai ši šventė patraukli būtų netgi užsienio turistams. Tai šios šventės turi leisti gilesnes tradicijas ir būti plėtojamos, ieškant kažko naujo. Aitvarų šventė – visos šeimos šventė. Ji tikrai reikalinga, naudinga ir visomis prasmėmis – labai populiari. Tai aš manau, kad šios šventės tikrai prisideda. Šventės sutraukia didžiausią skaičių žmonių į vieną vietą. Parodos, kurios vyksta tarkim Kauno rajono muziejuje arba tarkime teatralizuotos ekskursijos, kažkokia edukacija Oranžerijos restorane su grafiene ir kitokios laisvalaikio paslaugos bet kokiu atveju kuria pridėtinę vertę. Apie stambiausius, mes žinome daugiausiai. Nes jos labiausiai pasiekia kitus. Kas vyksta kultūros centruose ar bendruomenių veikloje tai būna bendruomenių tradicijos ir jos veikia sau. Aišku, galėtų būti bendradarbiavimas, bet kiekvienas žiūri savo interesų. „Mano bendruomenės poreikiai tokie, o mano tokie“, „gal mes norime dviračiais važinėti, o jūs nerti daug“... Atsiranda atotrūkis, bet pavyzdžiui, dūdmaišių koncertas, vykstantis Vilijoje Juškų muziejuje – jis taip pat turi savo klausytoją. Spaustuvė „AB“ – tu vėlgi gauni pažinimą, žinias. Net ir privačios iniciatyvos yra sveikintinos – duonos kepimas ar kitokios veiklos. Jos visos vienaip ar kitaip prisideda prie įvaizdžio. Vienas bus pabuvęs „Aitvaruose“, kitas bus kepęs duoną, trečias bus su Rozalija ir visus surinkus į krūvą sakys, kad kiek visko vyksta. Aš manau, kad juos galima imti už visumą. Tik vieni žinomi labiau, kiti mažiau. Tai priklauso nuo žmonių srautų. 11. Prakalbus apie žinomumą, kaip vertinate kultūros įstaigų komunikaciją? Blogai. Vieninteliu žodžiu galiu vertinti – blogai. Gal ir neturėčiau šito garsiai sakyti, bet aš tikrai vertinu neigiamai. Atėjusi, stengiausi visaip kaip įmanoma prieiti prie žmonių. Švietimo skyrius mums kas mėnesį siunčia, informaciją apie tai, kas vyksta kultūros centruose. Per seniūnijas, švietimo įstaigų kažkokie inicijuojami renginiai – tokį kalendorių mes turime. Su muziejumi neblogai bendradarbiaujame. Jie mums siunčia. Nes mes kaip ir esame tas atskaitos

115 taškas – negalime nežinoti, bet fiziškai visko žinoti neišeina. Yra 25 seniūnijos, o dar yra bendruomenės, kultūros centrai, seniūnijos ir pati savivaldybė inicijuoja įvairius renginius. Norėtųsi bent mažo paprasto laiškelio – „vyksta tas ir tas“, kad mes žinotume, kad galėtume atsakyti žmonėms daugiau nei „mes pasitikslinsime“. Yra su kuo galima komunikuoti. Tačiau dabartinė situaciją vertinu neigiamai. Tiesiog reikėtų normalaus žmogiško suvokimo. Lygiai taip pat yra ir su verslu, negali žinoti, koks verslininkas bankrutavo ir vėlgi, tą informaciją surinkti yra labai sunku. Nes per metus gali iš 20 darbuotojų likti 9, gali būti iškelta bankroto riba, gali būti skolos, nors prieš tai ji veikė neblogai. Todėl informaciją rinkti ir valdyti yra labai sudėtinga ir be suvokimo, kad visi dirbame bendram tikslui, nes tai nėra tik mano įstaiga, o kultūros centras nėra tik kito žmogaus kultūros centras, muziejus ir dvaras nėra fizinių asmenų nuosavybė, todėl bendradarbiavimas turi būti. Ir kol kas tą pasiekti labai sunku. Gal žinote, kokia pagrindinė to priežastis? Galbūt reikalinga tiesiai su tais žmonėmis bendrauti, pamatyti žmogų ir pasakyti kokia yra situacija. Nes aš įsivaizduoju, kad tai yra dar viena papildoma lentelė, kažkoks papildomas pildymas, kad mes kažką žinotume. Vadybos trūkumas. Privačiame versle egzistuoja konkurencija, ten natūraliai kovojama dėl didesnio atlyginimo, paaukštinimo ir taip toliau. Tada atsiranda informacijos blokavimas, bet jis vyksta tikslingai. Tuo tarpu viešajame sektoriuje kartais atsiranda nenormali konkurencija – vardan ko, aš nežinau. Nes vis tiek visi gauname pinigus iš to paties katilo. Turime tikslus ir juo įgyvendiname. Žodžiu, ką galėtume padaryti bendrai ir kas būtų daug paprasčiau ir greičiau pasiektume geresnius rezultatus ir ta komunikacija pasklistų, mes žinotume geriau. Tai muziejus tą puikiai supranta, Oranžerija taip pat, kurie atneša mums plakatus, siunčia informaciją, kuria dalinamės socialiniuose tinkluose, savo puslapyje ir pan. jei informacijos nežinosime, ja ir nepasidalinsime. Tiesiog turi ateiti suvokimas. 12. Kokios problemos turėtų būti sprendžiamos greičiausiai? Problemas galima skirti į kelias sritis. Kalbant apie mūsų įstaigos tikslų įgyvendinimą arba veiklos, renginių, įgyvendinimą – tai yra projektinė veikla. Projektinė veikla – konkursai, kurie ne visada būna skaidrūs. Ir niekada nesi tikras, kad pateikęs gerą projektą, gerą idėją – gausi finansavimą. Be abejo visi stengiasi gauti tą finansavimą. Aišku, mums tas padėtų įgyvendinti gražias mintis, pritraukti daugiau žmonių, padidinti savo žinomumą.

116

Taip pat patirties stoka, kai reikia atitikti tam tikrus rodiklius. Įdirbio svaraus trūksta, ypač kalbant apie verslą. Mūsų kolektyvas dar tikrai pakankamai jaunas, tai dar trūksta tokio patikimumo ir pasitikėjimo. Bet paprastai, kas su mumis susiduria, mes stengiamės padėti. Nebūna nei vieno, kuriam atsakome ar kažko nepadarome. Reikia vieno langelio principo. Supaprastinti procesus. Mūsų sritis plati, darome tikrai nemažai ir atsiranda atotrūkis tarp verslo ir turizmo. Nors jie kaip ir vienas be kito negali, bet veiklos pakankamai skiriasi. Todėl sudėtinga viską maksimaliai įgyvendinti. Nes kažkuri sritis vis tiek lieka apleista. Nes, pavyzdžiui, jeigu sezonas, tai visos pajėgos metamos turistams aptarnauti. O rudens žiemos darbai susiję su seminarais, su įvairiais susitikimais. Tačiau pirmoji problema su kuria mes susiduriame tai – komunikacija. Jei mes žinotume kaip seniūnijose keičiasi verslo situacija, apie bendrus projektus, iniciatyvas – būtų daugiau bendrystės. Tuomet ir darbų būtų galima nuveikti daugiau. Tai čia tokie vadybiniai klausimai, kurie biudžetinėms įstaigoms gana svetimi. Jei pas vienus darbo tempas didelis, tai pas kitus – tikrai ne. Dar yra išlikę vyresniosios kartos atstovai kurių didžioji dalis suvokimo į atliekamą darbą biudžetinėse įstaigose skiriasi. Tačiau jaunų, iniciatyvių žmonių atsiranda. Kai kurie jie eina į vietos savivaldą ir gal ta situacija keisis, mažės noras konkuruoti, o prisidėti prie vykdomų darbų. Darbų pasidalinimas vyksta ir tai gerai. Renginiams sudaromos darbo grupės ir jos veikia, daro. Tik gal reikia gaivesnio požiūrio, kaip aš sakau. Viską tikrai galima padaryti – kartu surėmus pečius. 13. Pabaigai – kas lemia sėkmingą vietos įvaizdį? Turbūt... Žmonės, kurie čia dirba. Pati vieta be žmonių. Nes paslaugas, kurias mes teikiame – teikiame žmonėms. pati pradžia yra ne nuo smulkmenų, nuo infrastruktūros išplėtojimo, nuo paslaugų, kurios yra suprantamos. Labai geras laikas yra dabar, kai iki 2020 metų reikia įsisavinti Europos struktūrinių fondų lėšas. Ir padaryti, kad viskas būtų dar patraukliau. Bendruomenės pradeda tapti versliomis, jos kuria produktus. Ne vienas gali paminėti Druskininkus – miestelį, kuris buvo visiškai sugriuvęs ir dabar sėkmingai prikeltas. Tose sanatorijose švilpavo vėjai ir kaip viskas gali pasidaryti, vardan teisingo suvokimo, teisingo požiūrio turėjimo ir potencialo išnaudojimo. Tik jį reikia suvokti, koncentruotis ir dirbti kryptingai. Manau, kad Kauno rajone dirbama kryptingai. Jis gražėja. Čia tampa patraukli vieta gyventi Kaune studijuojantiems studentams. Kuriasi darbo vietos. Tai reiškia, kad viskas yra gerai. Mano nuomone, geras vietos įvaizdis priklauso nuo žmonių, kurie nori, kad ta vieta būtų

117 patraukli. Svarbu, kad ne tik jam pačiam, būtų gera gyventi, bet ir atvykusiems žmonėms –būtų gera čia pabūti. Ačiū už atsakymus.

118

PRIEDAS NR. 5

Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Irena Marcinkevičienė.

1. Gal galėtumėte trumpai apibūdinti už kokias sritis esate atsakinga? Esu kultūros, švietimo ir sporto skyriau vedėja, kaip jau supratote esu atsakinga už kultūrą, švietimą, sportą, už ūkį ir buhalteriją. 2. Gal galėtumėte pasakyti kiek metų dirbate su Kauno rajono įstaigomis? 37 metus. 3. Kaip per tą laiką pasikeitė (o gal nepasikeitė) kultūros institucijų darbas Kauno rajone? Ne visą laiką dirbau su kultūros institucijomis. Aš daugiausiai dirbau su ugdymo įstaigomis, su mokykla. Pati esu dirbusi mokykloje. Su paskyrimu atėjau į Jonučių gimnaziją, dabartinę progimnaziją. Ten prasidėjo mano pedagoginė karjera. Su kultūra pradėjau dirbti prieš 15 metų. Ir kultūrinis gyvenimas Kauno rajone yra labai pasikeitęs. Būtent dėl įvykusios kultūros centrų reorganizacijos. Kultūros centrai buvo apjungti. Iš 26 smulkių kultūros centrų jie patapo 7 dideliais kultūros centrais. Ir šiuo metu yra vykdomas sekantis reorganizacijos etapas. Pasikeitė pati veikla. Jeigu prisimenant kultūrinį gyvenimą, koks jis buvo ankstesniais laikais... Meno kolektyvai išliko, bet išliko patys stipriausi. Atsirado naujų meno kolektyvų. Beveik visi jie dalyvauja Respublikinėse Dainų šventėse ir reprezentuoja Kauno rajoną. Tai reiškia, kad kultūra mūsų rajone labai svarbi ir gyvuoja jau daug metų. 4. Kaip apskritai vertintumėte kultūros institucijų darbą Kauno rajone? Darbuotojų kompetencija pakankamai aukšta. Mes vieni pirmųjų Lietuvoje pradėjome kultūros darbuotojų atestaciją vykdyti, kuri parodo tiek darbuotojo kvalifikaciją, tiek jo augimą per tuos metus galime stebėti. Ir šiais metais, kaip ir kiekvienais – atestacijų metu pas mus dalyvavo kultūros ministerijos atstovai. Jie pripažino, kad mūsų rajone daug labai aukštos kvalifikacijos darbuotojų, meno vadovų. Daugelis jų turi I arba II kvalifikacines kategorijas, o tai labai aukšti įvertinimai. Juo labiau, kad šiais metais Ežerėlio kultūros centras gavo Kultūros ministerijos įsteigtą Geriausio kultūros centro nominaciją ir premiją. O pati veiklos įvairovė?

119

Veikla dabar labai pakeitė savo pobūdį, kadangi atsirado nauji darbuotojai. Tuo esame labai patenkinti. Anksčiau turėjome mažus kultūros centrus, ten dirbo vienas arba du, arba pusantro meno vadovo. Dabar situacija pasikeitė. Apjungus kultūros centrus atsirado: etnokultūros specialistas, režisierius, didesniuose, didesniuose kultūros centruose atsirado dailininkai ir meno vadovai dabar gali konkrečiai užsiimti konkrečiu darbu su meno kolektyvais. Taip pat atsirado programinės veiklos organizatorius, tie kurie pasirengę įvairias programas gali įsidarbinti pagal terminuotas sutartis, tam tikram laikotarpiui ir įgyvendinti savo sukurtą programą. Kiekvienas mažas miestelis ir kaimas turi tradicines savo šventes. Tai ta veikla tikrai aktyvi. Prie kultūrinės veiklos priskirčiau ir centrinės bibliotekos veiklą. Ji turi 31 filialą. Taigi kultūros tinklas Kauno rajone išsidėstęs plačiai ir apjungiantis viską. Na tarkime turime seniūniją, kurią kaip „mažą veikėją“ prisijungia mokykla, biblioteka, kultūros centras ir jie visi kartu organizuoja bendrus renginius. Jeigu anksčiau šventės buvo švenčiamos atskirai, tai dabar jos apsijungė ir bendruomenė noriai dalyvauja tose šventėse. Augimas yra labai didelis. Ir naujų specialistų atsiradimas bei mažesniųjų kultūros centrų direktorių, kurie dabar yra ir kultūrinio darbo organizatoriai tose laisvalaikio užimtumo salėse visą savo darbą gali nukreipti tik į kultūrinę ir kūrybinę veiklą. Jiems nebereikia rūpintis visais ūkiniais reikalais. 5. Kaip manote ar kultūros institucijų veikla sėkmingai viešinama? Ar užtenka informacijos? Ar ji pateikiama patraukliai vietos gyventojams ir atvykstantiems turistams? Viešinimui tai iš tikrųjų mes esame per kuklūs. Nors pakankamai gerai viešinami mūsų renginiai. Tačiau pats tos veiklos viešinimas – problematiškas. Mes dalinamės gerąja patirtimi su kitais regionais. Tačiau norėtųsi, kad apie gerus savivaldybės rezultatus būtų kalbama daugiau. Pakankamai daug informacijos tiek apie renginius, tiek apie visą veiklą skelbiama savivaldybės puslapyje www.krs.lt Po renginio taip pat dalinamasi informacija. Bet galėtų viskas vykti aktyviau ir įvairesnėmis formomis. Tiesa, turėjome tokį televizijos laidų ciklą „Gera gyventi ir kurti drauge“. Tame cikle mes apžvelgėme ir kultūrinį ir švietėjišką gyvenimą. Ėmėme atskiras seniūnijas, kurios atskirose laidose pristatydavo bendrus darbus, įgyvendinamus projektus, kultūrinius renginius, įstaigų veiklą, lankytinus objektus. O pati reklama ar ji patraukli? Mes gal turime tas senoviškas nusistovėjusias tradicijas. Vis dar kabiname skelbimus skelbimų lentose, nors ši reklamos priemonė nieko neduoda, dar žiūrint kur pakabinama. Dabar

120

žmones informuojame apie vyksiančius renginius ir kitą svarbią informaciją tiesiogiai į jų elektroninius paštus. Tai žmonės apsidžiaugia, kad yra tarsi asmeniškai pakviečiami, tada jaučiasi įpareigoti ir stengiasi dalyvauti. Bandome taikyti šią informavimo metodą. Iš tikrųjų sudėtinga. Nes pats tos veiklos organizatorius sugaišta daug laiko informuodamas žmones ir gali nukentėti pats produktas ar paslauga. Daug laiko užima asmeninis kvietimas, arba kvietimas elektroniniais laiškais. Telefoninėmis žinutėmis nesinaudojame. Pagrindiniai trys būdai kuriuos naudojame skelbimai, elektroninio laiško siuntimas ir asmeninis kvietimas ir www.krs.lt (Kauno rajono savivaldybės internetinis puslapis). 6. Ar kultūros institucijų veikla prisideda prie Kauno rajono reprezentacijos? Aš manau, kad prisideda. Pakankamai daug Kauno rajono žmonių reprezentuoja mus Lietuvoje ir užsienyje. Tiek koncertinėje veikloje, tiek dalindamiesi savo patirtimi, tiek dalyvaudami pačios kultūrinės veiklos organizavime. Tarkime daug mūsų specialistų priklauso įvairioms respublikinėms taryboms, komisijoms, organizacijoms. Šie žmonės atstovauja mūsų rajoną. Kaip jau minėjau Pasaulio lietuvių dainų ir Respublikinių dainų šventėse mus sėkmingai reprezentuoja Kauno rajono mėgėjų meno kolektyvai. Mūsų pačių organizuojamos Dainų šventės. Įvairūs festivaliai, kuriuose sulaukiame tikrai daug dalyvių tiek iš Lietuvos, tiek iš kitų šalių. Na ir kasmet maždaug 5-6 kolektyvai reprezentuoja Kauno rajoną įvairiose užsienio šalyse vykstančiuose tarptautiniuose festivaliuose. Kaip manote kuris festivalis Kauno rajone sutraukia daugiausia lankytojų? Akacijų alėja. Dainų šventės pakankamai daug. Na, o visi kiti... Turėjome ir folkloro festivalius ir šokėjų festivalius – jie sutraukia nemažą skaičių žiūrovų ir dalyvių, bet ne dešimtimis tūkstančių skaičiuojant. 7. Ar Kauno rajonas turi įvaizdžio strategiją? Sakyčiau, kad turi. Nes yra herbas, vėliava, visos kitos regalijos. Yra įvairūs mero apdovanojimai. Bet įvaizdis yra ir miestelių tikslas, kad jie atrodytų gražūs, patrauklūs, sutvarkyti. Mokyklos taip pat kuria savitą įvaizdį, o mokyklos kultūra taip pat parodo ir rajono kultūrą. Mes nebūtume žinome visoje Lietuvoje ir be įvaizdžio, ir nelaimėtume pirmųjų vietų, kai savivaldybė pripažįstama geriausia jau eilę metų. Svarbus matymas kiekvieno žmogaus, kiekvieno žmogaus pagerbimas.

121

8. Kokia kultūros institucijų veikla, kokie reiškiniai turėtų ryškiau reprezentuoti Kauno rajoną? Na Kauno rajono muziejus dar tik pradėjo savo veiklą. Ir dabar pereinam prie įvairių edukacinių veiklų. Dabar prie muziejaus prijungtas ir Obelynės filialas. Iš tikrųjų ta visi turėtume dirbti ta linkme. Aišku, vienas iš mūsų prioritetų toks ir yra. 9. Dabar dažnai kalbama apie kūrybingumo sąvoką, kultūros kūrybos svarbą, apie kultūros ir kūrybos sektoriaus kuriama pridėtinę vertę. Kaip manote ar Kauno rajonas tinkamas šio sektoriaus plėtrai? Dalis kūrybingų žmonių ir dirba mūsų įstaigose. Aišku kūrybingumą svarbu ugdyti, tačiau daugelis jaunų žmonių to nenori. Tačiau... Galiu pasidžiaugti į Kauno rajoną kraustosi vis daugiau žmonių, vis daugiau ateina į renginius, vis daugiau prisijungia prie įvairių kūrybinių dirbtuvių arba patys jas organizuoja. Žmonėms, kurie ateina su idėjomis, norintys realizuoti save ir savo veiklą kažkokią, mes stengiamės padėti. Organizuojame visokius mokymus, verslui rajonas labai palanki vieta. Siūlome įvairias kūrybines veiklas, nenutolusias nuo tradicijų puoselėjimo. Kauno rajone veikia daug įvairių edukacinių kūrybingų veiklų, kurios turėtų pritraukti žmones. Ir duonos kepimas ir įvairiausios šokių pamokos ir pinti, ir daryti iš šiaudelių žaislus ir verbas rišti mokomės. Mokome ir siūlome daug. Kūrybingumas individualus dalykas, jei nori jį skatinti, jei nori kūrybingos aplinkos – mes ją suteikiame. 10. Kokias stiprybes ir kokias silpnybes įžvelgtumėte Kauno rajone? Viena iš blogybių ta, kad miestas arti ir jis uždengia mus. Gerus darbus ir pasiekimus daugelis priskiria Kauno miestui. Kita silpnybė, kad esame žiedinė savivaldybė. Miestelius ir kaimus skiria didelis atstumas ir neturime savivaldybės centrų. Jei kalbame apie kultūrinį gyvenimą tai centro nėra. Žmonės skaidosi, kam arčiau Raudondvaris nuvyksta į Raudondvarį, kam arčiau kitos vietovės, jie nuvyksta į kitas vietoves. Tai yra minusas. Kaunas siūlo didelį paslaugų ir pramogų spektrą, tai dar vienas minusas. Bet mes turime stiprią biblioteką, kuri organizuoja renginius. Stiprybė, kad daug dėmesio skiriama žmogui. Turime Trečiojo Amžiaus Universitetą, kurio veikla irgi išsidėsčiusi per visą mūsų žiedinę savivaldybę. Šešiose vietovėse vyksta užsiėmimai pagyvenusiems žmonėms. tai kūrybiškumo skatinimas, pagyvenusių žmonių užimtumas. Stiprybė ir tai, kad daug dėmesio skiriama jaunoms šeimoms. Kompensuojamas mokestis (250 Lt.) Kauno rajone gyvenantiems tėvams ir leidžiantiems savo atžalas į privačius darželius. Pastatyta daug darželių.

122

Nors visgi Kauno rajone daug kaimiškų vietovių ir kai kurios mokyklos nesurenka mokinių, tačiau kitos jų nesutalpina. O ten kur daug mokinių, jaunimo ir kultūrinis gyvenimas verda. Dar atstatytas Raudondvario dvaras. Ten vyksta aktyvi kultūrinė veikla. Dar manau, kad muziejų sujungimas duos pliusą, nes lengviau sklis informacija. Nors nemažai žmonių lankosi ir Babtų muziejuje, ir Liekiuose, pačiame muziejuje (Raudondvaryje) organizuojamos įvairios parodos. Kūrybai skatinti turime labai daug meno kolektyvų, dailės studijų: Piliuonos, O. Karavajevo Garliavoje esanti studija aktyviai veikia. Aš manau, tų pliusų gali rasti ir daugiau. Sunkiau įvertinti ekonomiką. Tačiau verslui, kiek teko susidurti, tai taikoma daug lengvatų mokesčiams ir taip pritraukiama daug verslių žmonių, kurie vysto veiklą Kauno rajone. Palankios sąlygos jaunoms šeimoms. Daugelis jų statosi naujus namus. Stiprybė, kad jų tiek daug čia apsigyvena. Minusas, kad esame Kauno miesto miegamasis rajonas. Iš vienos pusės tai kaip silpnybė, iš kitos pusės – stiprybė. Pliusas tas, kad mes galime nuvykti ir pamatyti puikius spektaklius, koncertus ir nereikia toli važiuoti. O minusas, kad Kaunas „nusiurbia“ daug pačių geriausių mokinių, darbuotojų, laisvalaikio pramogų vartotojų. Taigi Kaunas daro iš dalies teigiamą, iš dalies neigiamą įtaką. Labai gerai, kad kultūrinės paslaugos žmonėms, kurie negali atvykti iki Kauno yra šalia. Kad jie gali ateiti į kultūros centrą, užsiimti kažkokia menine veikla. Leisti laisvalaikį. Tokiems žmonėms Kauno ir nereikia. Susikūrė daug bendruomenių, kurios irgi labai daug prisideda prie kultūrinio gyvenimo. Jos bendradarbiauja su kultūros centrais, su laisvalaikio salėmis. Visa tai yra atvira rajono žmonėms ir jie tikrai tuo naudojasi. Labai didelė įtaka kultūrai buvo vietos veiklos grupių finansavimas. Buvo atnaujinta daug įvairaus inventoriaus, net ir patys kultūros centrai renovuoti iš tų pačių lėšų: Samylų kultūros centras, Ilgakiemio laisvalaikio salė, Ežerėlio, Vaškonių, Vilkijos kultūros centrai, Vandžiogalos laisvalaikio salė. Matau daug gražaus bendradarbiavimo. O kaip vertinate pačią bendruomenių veiklą? Labai gerai, kad kuriasi bendruomenės. Blogai, kai toje pačioje vietoje susikuria kelios bendruomenės ir jos pradeda konkuruoti ir vienos kitoms kenkti. O ten kur jos vieningos yra tikrai daug gražių veiklų, bendrų projektų. Ne tik kultūrinių. Jūsų nuomone, susikūrusios bendruomenės verslios?

123

Aš tikrai žinau, kad versli veikla vyksta. Tarkime Kačerginės bendruomenė daro arbatas. Tiksliau yra moterys, kurios daro ir jos priklauso bendruomenei. Ir kai bendruomenė atstovauja savo kraštą, reprezentuoja save, savo vietą ir visą rajoną kažkokiuose renginiuose – pardavinėja tas arbatas. Tai dabar bendraujame su Daugiafunkciniu centru, kurio viena iš funkcijų bus kultūrinė (ten dar yra vaikų ir suaugusių neformaliojo ugdymo mokykla). Čia jau yra parengtos edukacinės programos. Viena iš jų – su dviračiais. Lankytojai gali pažinti literatūrinę ir kultūrinę Kačerginę. Tikslas bus ir pakeliauti ir pasiklausyti ir paskaityti. Ten dar yra vaikų keramikos studija. Jie ten susiplanavę daug įdomių veiklų. Mes planuojame įsteigti miško darželį. Ten dar yra ir garsus „Šaltinių takas“ įsteigtas vietos bendruomenės kartu su girininku. Taip pat turėjome kultūrinę programą atplaukus į Kulautuvą su laivu. Irgi buvo įdomus pažintinis takas, taip pat išskirčiau Raudondvario kultūrinę programą. Labai įdomiai dirba Piliuonos bendruomenė. Su moliu labai įdomiai dirbo, su duona ten atskirai. Piliuonos studija – Taurakiemio dailininkų studija, jie kuria primityvųjį meną. Ką matau – tą paišau. Jai vadovauja Regina Juodžbalienė. Jie dalyvauja parodose, važiuoja į įvairius renginius. Rajono medžio drožėjai irgi prisišlieja prie įvairių bendruomenių. Ringaudų bendruomenė ir vykdo aktyvią kultūrinę veiklą. O Šlienavos bendruomenė stipriai prisidėjo prie renginio-projekto „Pėdos Marių dugne“. Jie užrašinėja renka įvairias to krašto dainas. Domeikava praktikuoja etnokultūrines tradicijas. Iš tikrųjų tai bendruomenėm, mokyklom ir kultūros įstaigoms reikėtų labiau apsijungti. Jei dirba žmonės, kurie nesupranta, kad tik bendradarbiavimas atneša naudą, tai nieko nepadarysim ir niekas nesikeis. Gal kai kurie turi kažkokių asmeniškumų ir asmeninės savybės nulemia konkurenciją, o ne bendradarbiavimą. Bet be bendradarbiavimo nebus jokių gerų rezultatų. Jo dėka ir renginiai geresni, ir veikla efektyvesnė ir informacija plačiau ir greičiau sklinda. 11. Kuo šis rajonas išskirtinis Lietuvos mastu, arba kuo galėtų išsiskirti ateityje? Kad jis būtų kažkuo labai išskirtinis tai taip nėra... Visi dirba tą patį ir vienodai stengiasi. Nepasakyčiau, kad yra kažkas išskirtinio. Kaip ir minėjau, prioritetai kultūrai, švietimui, verslui mūsų savivaldybėje. Gal tuo, kad nesame labai suvaržyti. Žmonių iniciatyvos labai skatinamos. Palaikomi, skatinami ir net finansiškai remiami žmonių sumanymai, veiklos. Džiaugiuosi suaktyvėjusiu kultūriniu darbu. Pateikiama daug projektų, ieškoma įvairių galimybių. Tačiau kitos savivaldybės būna pripažintos ir kultūros sostinėmis ir visa kita, vadinasi jie veikia aktyviau. Mums sudėtinga, nes mes žiedinė savivaldybė.

124

Išsiskiria savo istorija. Kauno rajone verta pamatyti Zapyškio Jonų bažnyčią. Ten pabūti ir suprasti prasmę. Rajonas labai žalias, graži gamta. Unikalus Kadagių slėnis, Girionių parkas. Unikalūs dalykai yra Vilkijoje, kai žydi visos alyvos, kai žydi visi slėniai – labai gražu. Daug upių Kauno rajone. Rekomenduočiau atvykusiems paplaukioti su laivu, pasižvalgyti po apylinkes. Būtinai aplankyti Raudondvario dvarą ir visas bažnyčias, kurios yra kultūros paveldas. Juškų muziejus pilnas autentiškų dalykų. Turistams siūlyčiau susitikti su Šlienavos ir Viršužiglio audėjomis, kurios audžia autentiškomis staklėmis ir dainų padainuoja surinktų iš Marių dugne atsidūrusių kaimų. Senolių ansamblis dar ten dainuoja. Dar autentiška paslauga – galimybė pačiam išsikepti duoną Pypliuose. Galimybė susitikti, pabendrauti su liaudies meistrais: drožybos, tapybos, rankdarbių. Folkloro ansambliai puikūs. Yra kur apsilankyti Kauno rajone. Panėvėžiuko bažnyčia labai unikali. 12. Kaip manote kas užtikrina gyvenimo kokybę ir sėkmingą vietos įvaizdį? Kalbant apie kultūrinę pusę tai – šventės. Kiekvienos vietos šventės. Galimybė žmonėms ateiti į kultūros centrą, ateiti į biblioteką, ten lankytojai irgi būna nustebinti renginių gausa. Taip dėmesys žmonių sportiniam gyvenimui, nes yra daug renovuotų sporto aikštelių, pastatyta lauko treniruoklių. Populiarus vaikščiojimas lazdomis, važinėjimas dviračiais. Visi norintys gali čia save realizuoti tiek fizinėje, tiek meninėje, kūrybinėje veikloje. Žmogui turi būti gera gyventi toje vietoje. Įvairios galimybės laisvalaikio praleidimui. Vaikų užimtumas, švietimo infrastruktūra, mokymosi kokybė, medicinos punktai išsidėstę visose gyvenvietėse, bankomatai. Žmogui nereikia nieko toli ieškoti. Kiekvienam žmogui didelį dėmesį skiria valdžia. Tiek tvarkant transporto, susisiekimo tiek švietimo ir kultūros tinklus peržiūrint, tobulinant. Prekybos centrai kiekviename miestelyje. Man atrodo, kad yra viskas, ko žmogui gali reikėti. Tai yra gyvenimo kokybė ir ji lemia sėkmingą vietos įvaizdį.

Ačiū Jums už atsakymus.

125

PRIEDAS NR. 6

Ramučių kultūros centro ir jo padalinių direktorė Violeta Armolaitienė.

1. Gal pasakytumėte kiek laiko dirbate su kultūra susijusį darbą Kauno rajone? Kauno rajone dirbu antri metai. Po reorganizacijos pradėjau. Tava, antri metai. O su kultūra, negaliu pasakyti tiksliai. 45 metai – įskaitant visą savo veiklą nuo saviveiklos, paskui nuo 1984 m. įkūriau ansamblį, kuris po šiai dienai gyvuoja. Labai daug metų buvau jo pirmininkė. Rašėm ir laimėjom labai daug projektų. Viskas vyko Kauno mieste. Prieš porą metų gavome „Aukso paukštę“. Taiva iki tiek išsivystė. Tai visą laiką kultūroj. Dirbau KTU (tada dar buvo Kauno politechnikos institutas) viso instituto meno vadove. Turėjau 14 kolektyvų. Ir dar dirbau Kauno miesto muzikinės reklamos skyriuje tai irgi turėjau ryšių su muzika. Tai kultūroj dirbu šiaip labai daug. O Kauno rajone – 2 metus. Kas paskatino iš Kauno miesto pereiti į Kauno rajoną? Aš dirbau Kauno rajone seniūnijoje, bet kadangi ta kultūra man visada buvo labai arti. Aš visą laiką norėjau prie jos grįžti. Tas noras paskatino ateiti čia. 2. Kaip per tą laiką keitėsi bendruomenės požiūris į Centro vykdomą veiklą? Per tą laiką, kol Jūs dirbate. Ar bendruomenė suaktyvėjo ar tapo pasyvesnė? Galiu pasakyti.. Iš pradžių kai pradėjau dirbti, visa bendruomenė buvo nusiteikusi iš principo prieš mus. Ir buvo pirmi renginiai, kai salėje buvo keli žmonės. Tai metų pabaigoje nuo lapkričio... Na gal nuo liepos. Liepą prasidėjo „Gatvės Rokas“ ir kai lapkritį prasidėjo visi renginiai iki dabar – jau salėje yra stovintys, jau nebetelpa atsisėsti. Labai viena bendruomenė po pusės metų pradėjo palaikyti, kuri čia vienintelė buvo ir dabar įsikūrė antra bendruomenė ir jau šiemet kelis renginius jie daro kartu su mumis. Tai manau, kad bendruomenė labai labai pasikeitė. Iš viso požiūris į kultūrą ir į mūsų darbą. Tai tas bendruomenės įsitraukimas labai prisidėjo? Labai. Na kaip – nuo bendruomenės priklauso ar gyventojai ateis ar neateis. Kaip jie skleidžia informaciją apie mus, kaip jie kalba, kaip jie pasakoja, taip formuojasi visas mūsų įvaizdis. Tai sakau, labai pasikeitė. 3. Ir kaip vertintumėte kultūros centrų veiklą bei darbuotojų kompetencijas tuose centruose.

126

Aš galiu sakyti nebent apie savo darbuotojus. Po reorganizacijos mūsų kultūros centre pasikeitė 80 proc. administracijos darbuotojų, meno vadovai liko visi seni, neskaitant tų, kuriuos atleido. Tai visi laisvalaikio salių organizatoriai yra su aukštaisiais ir tikrai profesionalūs. Sakykime Vaškonyse dirba orientuota daugiau su teatrais, Domeikavoje – su šokiais, čia yra renginių organizatorius – renginių vedėjas, užtat tie renginiai čia daugiau kitokio pobūdžio, masiniai. Lapėse – profesionalus muzikantas, Neveronyse – profesionalus muzikantas, dabar daugiau orientuojasi į kiną. Tai visur tikrai dirba profesionalai. O kas liečia meno vadovus? Jie visi likę. Labai stiprūs yra šokių kolektyvai „Džiaukis“ ir „Saulėgrąža“ – tikrai labai stiprūs. Labai gerai dirba meno vadovai. Choras truputį smuko, nežinau kodėl. Teatrai savam lygyje. Tokia situacija. Šiaip tai negaliu sakyt, kad vadovai prastai dirba. Gerai dirba. 4. Kaip pati visuomenė dabar visko persisotinusi vertina tą mėgėjų meną? Yra dalis visuomenės, galbūt iš anksčiau, kuri ėjo, jiems to reikėjo ir jie eina ir eis. Kad ateitų nauji? Tai ateina jaunimas ir vaikai. Ateina, tik reikia kažkaip juos sudominti. Tai Domeikavoje yra jaunimo klubas, kur jie renkasi kiekvieną penktadienį. Jie žiūri filmus, jie ten bendrauja, geria arbatą. Vidury savaitės jie renkasi ir šoka. Yra mamyčių klubas – tai irgi jauni žmonės, su mažais vaikais. Tai aš juos priskiriu prie jaunimo. Aš manau, kad priklauso nuo žmogaus, kuris dirba, nuo jo asmeninių savybių ir jeigu sugeba pritraukti.. Kaip manote, kokios asmeninės savybės sugeba pritraukti? Jeigu žmogus charizmatiškas, lengvai bendraujantis, mokantis sudominti ir viskas. Ir eina tas jaunimas. 5. Kokia veikla labiausiai pritraukia daugiausiai bendruomenės narių, svečių ar net turistų? Pavyzdžiui, renginiai, edukacija ar ta klubinė veikla. Pas mus, galvojant apie penkias sales, daugiausiai pritraukia dideli masiniai renginiai. Tai miestelių šventės. Kur tikrai ateina visokiausi, nuo vaikų iki senelių. Visose seniūnijose. Čia „Gatvės rokas“ vėlgi masinė labai šventė. Protų mūšiai? Pernai pabandėm. Bet ten patys nėjo, jau teko kalbinti. Aš manau, kad daugiausiai masiniai renginiai. O kalbant apie viso Kauno rajono kontekste? Irgi daugiausia masiniai renginiai? Man atrodo. Todėl, kad yra labai paprasta. Žmogus neįsipareigoja, jis ateina, gali bet kada išeiti. Jis gali pabendrauti ir tuo pačiu kažką pamatyt, pasiklausyt, jam yra paprasčiausia forma. 6. Ar galima teigti, kad ši veikla prisideda prie Kauno rajono reprezentacijos?

127

Aišku prisideda, jeigu renginiai yra kokybiški, tai ir žmogus dalyvaudamas toje veikloje sakys, kaip gera gyventi Kauno rajone, kaip yra smagu, kokia gera veikla. Jeigu veikla nevys, jis, aišku, ieško paslaugų kitur, mieste. 7. Kiek teko susidurti, kultūros centrų komunikacija ir informacijos viešinimas vertinamas gana neigiamai. Teigiama, kad tarp centrų vyrauja konkurencija, o ne bendradarbiavimo principas, tai trukdo bendram sėkmingo įvaizdžio formavimui, visuomenės informavimui. Kaip manote ar tai tiesa? Kas trukdo sėkmingai komunikuoti, dalintis informacija ir padedant vieni kitiems formuoti ne tik patrauklų institucijos, bet ir vietos įvaizdį? Tai tiesa. Aš galiu pasakyti, kad tiesa, tačiau ne šimtu procentų. Todėl, kad yra tokių kultūros centrų, kurie bendrauja labai ir yra tokie, kurie nenori bendrauti ir jaučiama konkurencija. Neįvardinsiu kurie, bet tikrai yra. Mes netgi važiuojame paruošę savo protų mūšius, kadangi pernai metais buvo labai didelis įdirbis padarytas. Todėl važiuojam į kitus centrus ir kiti labai mielai mus kviečia ir yra tokie, kurimes siūlėm, bet jie visiškai nenori ir yra atsiriboję nuo mūsų. Tai tas yra. O kas lemia tą norą konkuruoti, kai visi suvokia, jog dirba vienam tikslui? Aš manau, kad vėlgi tai asmeninės žmogaus savybės. Vienam reikia labai daug dėmesio. Jis nori būti geriausias. Jis nenori nieko įsileisti, nori pats prasimušti, o kitas labai paprastai į visa tai žiūri ir džiaugiasi jeigu jam kažkas padeda ir kažką daro. Tai aš manau, kad čia nuo žmogaus, nuo vadovo Centro priklauso. Tai pati įstaiga tarsi yra suasmeninama? Aš manau, kad taip. 8. Apie kultūros centrus visuomenėje sklando daug mitų ir stereotipų, kurie iš jų vis yra teisingi? Pas mus nėra. Buvo, tikrai buvo. Ir pirmi renginiai, kai buvo, tai visi ateidavo su vaišėmis, norėjo ir priekaištavo. Bet mano toks noras – kad būtų kitaip. Tu gali kažkada parodyti dėmesį išgerti arbatos, kažką pavaišinti, bet baliams tai yra ne vieta. Mes stengiamės daryti renginius be išgėrimų. Labai lengva linksminti žmogų, kai jis yra išgėręs ir tada labai viskas paprasta. Ramučiuose per metu nebuvo nei vieno tokio, kad būtų balius su visuomene. Neveronyse visiškai abstinentas darbuotojas tai visiškai to nėra. Aš manau, kad jeigu kažkur ir likusi tokia tradicija tai labai minimaliai. Mano toks principas yra. Gal kitur – nežinau. Taip čia

128 būdavo visokių kalbų… bet man čia atėjus, nebuvo nei vieno tokio karto. Gal kol kas, gal vėliau vėl viskas keisis? Nežinau. 9. Kokie veiksniai daro didžiausią įtaką Kauno rajono kultūros įstaigų darbui? Pirmiausiai finansavimas. Nes iš esmės, tu neturi lėšų, tu negali nieko padaryti. Tai mes kaip ir visi lakstome per rėmėjus. Ačiū seniūnui, kuris tikrai padeda. Didžiausia blogybė, kad truputį ta kultūra yra nustumta, kas liečia finansavimą. Nes sėdime tokiose sąlygose. Turime patalpų ir negalime jų remontuoti. O politiniai reiškiniai? Mes laikomės to principo, kad atsiribojame nuo to ir mes visi nepolitikuojame, kad nesusipykti, nes visokių žmonių yra. Man visai neįdomu, kas kokiai partijai priklauso. Tai mes nejaučiame jokio spaudimo. Aš nesigilinau kaip kitur, bet pas mus… 10. Kaip manote ar rajono centre esantis Kaunas siūlantis daugybe profesionalaus meno paslaugų ir pramogų įvairovę daro didelę įtaką rajone organizuojamai kultūrinei ir kūrybinei veiklai? Daro. Man nepasisekė tuo atžvilgiu, nes mano visos laisvalaikio salės yra arčiausiai Kauno. Nes sakysim Vilkija gal toliau, gal Garliava toliau. O mano visos prie pat Kauno. Ir mūsų seniūnijos yra miegantis rajonas, kur žmogus atvažiuoja tik permiegot. Jis nori poilsio. Lapėse yra sodai. Atvažiuoja sodininkas į sodus, tai jis arba kasa daržą arba ilsisi. Tu jam jokio renginio neįkiši. Gali ateiti tik vietinis gyventojas, kurių yra labai mažai. Raudondvaris pasidarė labai gudriai pasistatęs tokią gražią salę, kur gali koncertuoti profesionalūs atlikėjai. Aš labai noriu tą padaryti su Ramučiais. Todėl laukiam finansavimo ir tikimės, kad salė taps tokia, kurioje galėsime rodyti ir profesionalius koncertus ir profesionalius spektaklius. Tai gal po truputį žmonės pradės važiuoti čia, o ne iš čia. O kai tokia salė, kaip dabar, tai jis aišku pasirinks salę mieste, kurioje šilta, miela ir patogu. Bet galbūt žmogus vis tiek rinksis žiūrėti spektaklį dramos teatre, o ne Ramučių kultūros centro salėje? Viskas priklausys nuo sąlygų. O gal čia bus pigesni bilietai. O gal čia atvažiuos iš Vilniaus ar kitų miestų spektakliai. 11. Kaip manote, kokie Kauno rajono objektai labiausiai matomi ir ar galėtumėte juos įvardinti kaip Kauno rajono simbolius? V. Aš manau, kad Raudondvario dvaras, tai vienareikšmiai yra pats svarbiausias šiuo metu. Kadagių slėnis, kurį lanko visi labai. Domeikavos Andziulio spaustuvė „AB“, kurią tikrai

129 visi žino ir tikrai visi važiuoja. Kas dar iš tokių... Yra Kačerginė, yra Kulautuva. Yra Kulautuvos „Akacijų alėja“, kur tikrai puikiai vyksta, yra tas vadinamasis „Dainų slėnis“, kur šventės vyksta. Aš galvoju, kur aš pati važiuoju ir tikrai žinau. O daugiau nežinau, Dovile, tu labiau rajono gyventoja, gal daugiau žinai? Dovilė: Iš kultūrinės pusės? Aš irgi galvoju, apie „Akacijų alėja“, nes labai gerai reprezentuoja. V. Raudondvaryje iš viso dabar daug renginių vyksta. D. Zapyškis irgi su Aitvarų festivaliu. V. Aš visus savo svečius vežu į Kadagių slėnį, parodyt. Nes tikrai labai gražu. D. Manau, kad potencialo daug, tik dar reikia dirbti su tuo, čia tik kelis išvardinome. 12. Ir klausimas tada būtų abiems, kadangi įsitraukėt į diskusiją. Jeigu Kauno rajonas būtų žmogus, kokiomis savybėmis jis pasižymėtų? V. Aš Kauno rajoną dabar labai sutapatinu su rajono meru. Nes meras tarsi šeimininkas Kauno rajono. Ir kadangi aš pati gyvenu Kauno mieste ir visada sakau, kad meras turi turėt kelias labai svarbias savybes: jis turi būti geras vadybininkas ir labai geras šeimininkas. Kaip namie tvarkomės, arne? Jeigu šeimininkas yra protingas, jis geras ekonomistas, geras politikas, geras strategas tada viskas gerai. Tai aš manau, kad Kauno rajone yra labai gerai išvystyta vadyba ir vadovauja labai geras šeimininkas. Aš taip manau. O pats Kauno rajono veidas? Ar jis turi tą veidą? Ar labiau toks išsibarstęs? V. Ne.. Kažkada galbūt ir netūrėjo, dabar formuojasi ir kaip aš sakau, Kauno rajone kultūra jau pradeda matytis realiai. Žinant kaip bus su Zapyškiu, su Kačergine, kai tie visos rekreacinės vietos atsiras. Aš visada sakau, kad pavydžiu tiems žmonėms, kurie gyvena Kauno rajone, ne Kauno mieste. Nes tikrai gyventi darosi geriau, ryškiai. Kadangi aš daugiau kultūroj žvelgiu, tai man jis labai labai kultūringas. Tai būtų labai kultūringas žmogus. D. Jis dar labai jaunas. Kauno rajonas švenčia dar tik 60 metų. Ir v is tiek toks jaunas atrodo. Ir yra lyderis. Nes kaip žinome, tai Lietuvoje pirmaujantis rajonas. Tai Kauno rajonas – perspektyvus, jaunas žmogus, lyderis. Nes kiek dabar daug verslo investicijų. Dažnai minimas Mūniškės šaminė. Atviras, jaunas ir tuo pačiu lyderis- taip įsivaizduoju. V. Aš visą laiką lyginu su Kauno miestu. Tai man sako, kelkis į rajoną, kai tokia patriotė rajono. Kaip rajone viskas sparčiai keičiasi. Tai taip dar labai jaunas ir dar turi labai, kur tobulėti. Jis labai išgražėjęs. Viskas pasidarė kur kas aukštesniame lygyje. Aš sakau, viskas priklauso nuo vadovo.

130

13. Ir truputį prakalbus apie Kauną, iš ankesnių interviu ir juose išryškėjo tai, kad Kaunas jau kuris laikas išgyvena „duobę”. O Kauno rajonas lyg ir pakilime. Ar Kaunas nesitempia Kauno rajono į apačią? V. Ne. šiuo atveju Kauno miestas yra užsidaręs. Labai primityvus, visiškai nesidomi, kas vyksta aplinkui. Gyvena tik savo interesuose. O Kauno rajonas kyla. Kažkada, bet bus jau vėlu, Kaunas atsitokės, kad galbūt reikėjo labiau bendradarbiauti. Gal daugiau to atvirumo. Kad Kauno rajono žmonėms būtų paprasčiau su miestu bendrauti, susisiekti ir tas paslaugas gauti. Kažkada jie dėl to pasigailės. Bet aš manau, kad gal jie dar nesuvokia, kad tas rajonas pažengęs toli, toli ir palikęs tą miestą. D. Čia kaip kažką girdėjau sakant: važiuoji iš Kauno į Kauno rajoną. Kaune gatvės duobėtos, o tik kerti liniją ir kelias nuostabus. Bet daugeliui atvykstančių iš toliau, ar tarkime iš užsienio, Kauno rajonas ir miestas jiems visiškai tas pats. Jie neskiria. Tai ar nepersiduoda vis tiek kažkiek tas visų minimas „blogumas“? V. Jie galbūt nedaug važinėja po rajoną. O aš septynis metus dirbau Domeikavos seniūnijoje. Ir būdavo taip: važiuoji žiemą, naktį pasninga. Daug labai sniego mieste. Atvažiuoju iki Kauno rajono ribos ir kelias „blizga“ – išvalytas. Nesvarbu kelintą valandą: ar šeštą ryto, ar ketvirtą ar septintą – jis būdavo visada išvalytas. Ir vėl grįžti namo, pasieki Kauno rbą ir vėl slidinėji. Niekada nebuvo kitaip. <…> (pasakoja apie keliones iš darbo ir į darbą). 14. Ir truputį grįžtant prie kultūros centrų, prie jų komunikacijos. Kaip jūs platinate informaciją apie renginius? Ar ji pasiekia žmones, nes tarkime Ramučių kultūros centro aš pastebiu socialiniuose tinkluose ir ji pakankamai kūrybiška ir matosi, kad jai skiriama dėmesio. V. Mes skiriama labai daug dėmesio, nes juk sėkmė nuo to priklausys, kaip ją išplatinsime. Kiekvienas centras, laisvalaikio salės turi sąrašą žmonių su visais elektroniniais adresais ir telefonais ir ta bazė vis didėja. Ir prieš kiekvieną, bet kokį įvykį mes visiems siunčiame informaciją. Dabar tą patį darome su bendruomenių centrais. Mes imetame į jų facebook’ą. Jie irgi turi svao ratą žmonių, kurie irgi seka informaciją, pamato ir šią žinią. Per seniūnijų internetinius puslapius, nes irgi kiekviena turi savo, tai siunčiame. Turime tuos savo taškus, kur kabiname informaciją, žinome, kur pasiteisina, kur nepasiteisina. Bet aš manau, kad tai labai reikšmingas dalykas, reikia labai daug dėmesio skirti, kitaip mes neturėsime savo žmonių.

131

O kuris būdas labiausiai pasiteisina? V. „Iš lūpų į lūpas“, nes jei žmogus atėjo ir buvo geras renginys, tai jis pasakė kaimynui, pasakė draugui ir kitą kartą atsivedė kažką. Aš manau, kad tai yra pats veiksmingiausias būdas. Tu turi daryti gerus renginius, kad apie juos gerai kalbėtų. O tu daryti ką nori, apskambinti, iškabinti ir bus neįdomu – niekas neis.

Ačiū už atsakymus.

132