Pergalės... the Crosses Standfor Virtue, the Arrowfor Victory

Kryžiai yra dorybės ženklas, o Strėlė - pergalės... The Crosses standfor virtue, the Arrowfor victory... Krzyže znaczę cnotę, a Strzala zwycięstwo...

TARPTAUTINES PARODOS KATALOGAS Vilniaus paveikslų galerija 2012 m. vasario 16-gegužės 20 d. INTERNATIONAL EXHIBITION CATALOGUE Vilnius Picture Gallery 16 February-20 May, 2012 KATALOG MIĘDZYNARODOWE) WYSTAWY VVileriska Galeria Obrazow 16 lutego-20 maja 2012 o3.plCgOS - valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai The Sapiehas - statesmen, art patrons and collectors Sapiehowie - męžowie stanu, mecenasi sztuki i kolekcjonerzy

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai National Museum - Palace of the Grand Dukes of Lithuania Muzeum Narodovve - Palac Wielkich Ksiąžąt Litewskich

Vavelio karališkoji pilis - Valstybiniai meno rinkiniai (Lenkija) Wawel Royal Castle - The National Art Collection (Poland) Zamek Krolewski na Wawelu - Paristwowe Zbiory Sztuki (Polska)

Lietuvos dailės muziejus Lithuanian Art Museum Litevvskie Muzeum Sztuki

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka The Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences Biblioteka im. Wroblewskich Litewskiej Akademii Nauk

Vilniaus universiteto biblioteka (Lietuva) Vilnius University Library (Lithuania) Biblioteka Uniwersytetu Wileriskiego (Litwa)

Bažnytinio paveldo muziejus (Lithuania) Church Heritage Museum (Lithuania) Muzeum Dziedzictwa Košcielnego (Litwa)

Žemaičių muziejus „Alka" (Lietuva) Samogitian "Alka" Museum (Lithuania) Muzeum Žmudzkie „Alka" (Litwa)

Lenkijos institutas Vilniuje (Lietuva) Polish Cultural Institute in Vilnius (Lithuania) Instytut Polski w Wilnie (Litwa)

Vilnius, 2012 UDK 929.5(474.5)(064) Kr303

LIETUVOS DIDŽIŲJŲ KUNIGAIKŠČIŲ RŪMŲ PARODŲ KATALOGAI, VI TOMAS EXHIBITION CATALOGUES OF THE PALACE OF THE GRAND DUKES OF LITHUANIA, VOLUME VI KATALOGI WYSTAW PALACU VVIELKICH KSIĄŽĄT LiTEVVSKICH, TOM VI

^^^77 Muziejų metų programos paroda MUZIEJŲ Exhibition part of the Year of Museums Programme METAI 2012 Wystawa w ramach programų Roku Muzeovv

PARODOS GENERALINIS RĖMĖJAS GENERALINIS INFORMACINIS RĖMĖJAS PRINCIPAL SPONSOR / SPONSOR GENERALNY PRINCIPAL MEDIA SPONSOR / GENERALNY PATRON MEDIALNY Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija E3HD Lietuva PAGRINDINIAI INFORMACINIAI RĖMĖJAI MA|OR MEDIA SPONSORS / GLOVVNI PATRONI MEDIALNI

PAGRINDINIAI RĖMĖJAI UETUVOSi MA]OR SPONSORS / GtOWNI SPONSORZY rytas lrytas.lt

INFORMACINIAI RĖMĖJAI MEDIA SPONSORS / PATRONAT MEDIALNY

RĖMĖJAI SPONSORS / SPONSORZY veidas VALSTYBĖ

© Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2012 National Museum - Palace of the Grand Dukes of Lithuania, 2012 Muzeum Narodowe - Patac Wielkich Ksiąžąt Litevvskich, 2012

ISBN 978-609-8061-12-3 TURINYS CONTENTS SPISTREŠCI

10 Parodos globėjo kunigaikščio Mykolo Sapiegos sveikinimo žodis 11 A word of welcome from the exhibition patron Prince Michel Sapieha 11 Slowo powitalne patroną wystawy księcia Michata Sapiehy

Romualas Budrys, Vydas Dolinskas 12 Kunigaikščiams Sapiegoms skirta paroda Vilniuje 15 An exhibition dedicated to the Princes Sapieha in Vilnius 18 Wileriska wystawa pošwięcona ksiąžętom Sapiehom

Ježis T. Petrusas (Jerzy T. Petrus) 21 Vavelyje ir Vilniuje 22 In the Wawel and in Vilnius 23 Na Wawelu i w Wilnie

Andžejus Rachuba (Andrzej Rachuba) 25 Sapiegų giminės istorija 38 The history of the Sapieha family 44 Dzieje rodziny Sapiehow

Irena Valikonytė 51 „Šventosios teisės ir teisingumo sergėtojai" Sapiegos 62 The Sapiehas - "protectors of holy law and justice" 63 Sapiehowie - „obroricy šwiętej sprawiedliwošci i prawa"

Gintautas Sliesoriūnas 65 Sapiegų hegemonija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVII amžiaus pabaigoje 78 The hegemony of the Sapieha family in the Grand Duchy of Lithuania in the late 17th century 79 Hegemonia Sapiehovv w Wielkim Księstvvie Litewskim u schylku XVII wieku

Andrejus Macukas (Andrėj Macuk) 81 Sapiegų giminės politika Augusto III valdymo metais 98 The politics of the noble Sapieha family during the reign of August III 99 Polityka magnackiego rodu Sapiehow za czasovv panowania Augusta III

Marija Kalamaiska-Saed (Maria Katamajska-Saeed) 101 Sapiegos ir menas 116 The Sapieha family and art 119 Sapiehowie a sztuka Rūta Janonienė 123 Sapiegų meninis paveldas Vilniuje 144 The artistic legacy of the Sapiehas in Vilnius 146 Dziedzictvro artystyczne Sapiehow w Wilnie

Alma Braziūnienė 149 Sapiegos Lietuvos knygos kultūroje 158 The Sapiehas in Lithuanian book culture 159 Sapiehovvie a kultūra ksiąžki na Litwie

Ježis T. Petrusas (Jerzy T. Petrus) 161 Krasičyno Sapiegų rinkiniai Vavelyje 170 The Sapieha collection from Krasiczyn at Wawel 175 Wawelskie losy krasiczyriskich zbiorow Sapiehow

Filipas Musialas (Filip Musial) 181 Krokuvos Kurijos procesas 188 The Krakow curia trial 189 Proces kurii krakovvskiej

191 Katalogas / Catalogue / Katalog

192 I. Giminės istorija/The historyof the family/Historiarodu

310 II. Sakralinė dailė / Religious art / Sztuka sakralna

358 III. Mecenatystė ir kolekcionavimas

Art patronage and collecting / Dzialalnošč mecenasowska i kolekcjonerska

418 IV. Fundatoriai ir fundacijos / Founders and foundations / Fundatorzy i fundacje

454 V. Valstybė ir teisė / The statė and the law / Panstvvo i prawo

482 VI. Bibliotekų rinkiniai / Library collections / Zbiory biblioteczne

524 VII. Kiti eksponatai / Other objects / Inne eksponaty

529 Katalogo eksponatų aprašų autoriai / Authors of exhibit descriptions / Autorzy not katalogowych

530 Santrumpos / Abbreviations / Wykaz skrotow

532 Bibliografija / Bibliography / Bibliografia Rūta Janonienė .APIEGŲ MENINIS 'AVELDAS VILNIUJE VLAN

Votį ctcr Jia.oi

UJlLLN^

LJTTAI/EJV

.....

\ "•-«-/*

R O AT I G i 1 C H f /(

1737 m. Johano Georgo Maksimilijono Fiurstenhofo Vilniaus planas. Sapiegų funduoti, valdyti ir įvairiomis formomis remti objektai Vilniuje 1737 map of Vilnius by Johann Georg Maximilian Fūrstenhof. Buildings in Vilnius funded and supported in various ways by the Sapiehas Plan Wilna (ohanna Georgą Maksymiliana Fūrstenhofa z 1737 r. Obiekty ufundowane przez Sapiehovv lub vvspierane przez nich w rožnych formach w Wilnie

1. Šv. Kazimiero bažnyčia 5. Šv. Dvasios bažnyčia ir vienuolynas 9. Vilniaus katedra St. Casimirs Church Church of the Holy Spirit and monastery Vilnius Cathedral Košciot p.vv. šw. Kazimierza Košciot p.w. šw. Ducha z zespolem klasztornym Katedra vvileriska 2. Anksčiausiai Sapiegų įsigytas namas Didžiojoje gatvėje 6. Rūmai tarp Vilniaus ir Šv. Ignoto gatvių 10. Sapiegų rūmai Antakalnyje The earliest house to be owned by thc Sapiehas on Didžioji St. The palace belvveen Vilniaus and Šv. Ignoto streets Sapieha Palace in Antakalnis Najvvczešniej nabyty przez Sapiehovv dom przy ulicy Didžioji Palac między ulicami Vilniaus i Šv. Ignoto Palac Sapiehow na Antokolu 3. Rūmai Šv. Jono gatvėje (Pacų rūmai) 7. Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia ir bernardinių vienuolynas 11. Trinitorių bažnyčia ir vienuolynas Antakalnyje Palace on Šv. Jono Street (Pac Palace) Church of St. Michael the Archangel and thc Bernardine convent Trinitarian Church and monastery in Antakalnis Pafac przy ulicy Šv. Jono (pake Pacow) Košciot p.w. šw. Michata Archanioia z zespolein klasztornym bernardynkovv Košciol Trynitarzy z zespolem klasztornym na Antokolu 4. Rūmai Dominikonų gatvėje 8. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Palace on Dominikonų Street Palace of the Grand Dukes of Lithuania Palac przy ulicy Dominikonų Palac wielkich ksiąžąt lttewskich SAPILGOS - VALSTYBININKAI, MENO MECENATAI IR KOLEKCININKAI

125

Žanas Baptistas Arnu, Adolfas Bajo, Dominikonų gatvė, 1850. XVII a. joje stovėjo viena puošniausių Sapiegų giminės rezidencijų, LDM (ean Baptiste Arnout, Adolphe Bayot, Domininkonų St., 1850. AIready in the 17th c. oneofthemostelaborateresidencesof the Sapieha ramily stood here, LDM Jean Baptiste Arnout, Adolphe Bayot, ulica Dominikariska, 1850. W XVII w. znajdowala się tu jedna z najwspanialszych rezydencji Sapiehow, LDM

Sapiegų kultūrinės veiklos pėdsakai Vilniuje tarsi iliustruoja x šios giminės visuomeninės padėties pokyčius - ryškiausi ir įspūdingiausi paminklai išliko iš tų laikų, kuriais Sapiegų įtaka buvo pasiekusi didžiausių aukštumų. XVI-XVIII a. tarp Sapiegų buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonų, kanclerių ir iždininkų, keliolika giminės atstovų ėjo Lietuvos Vyriau- siojo Tribunolo maršalkų pareigas, nemažai jų buvo skiriama aukščiausiais įvairių vaivadijų pareigūnais, XVII a. net trys iš jų tapo Vilniaus vaivadomis.

Pirmosios žinios apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje buvusias Sapiegų valdas mus pasiekė iš XVI a. Bene anksčiausiai įsigyti namai - Didžiojoje gatvėje (dabar Nr. 16), netoli Šv. Mikalojaus cerkvės. Juos valdęs iš Kodenio kilusios linijos atstovas, Smolensko kaštelionas Bogdanas Sapiega su žmona Apolonija iš Druckių-Sokolinskių. XVI a. antrojoje pusėje jie pastatus padovanojo Vilniaus Švč. Trejybės bazilijonų vienuolynui (paslėpti vėlesnių perstatymų, iki mūsų dienų išliko gotikiniai šių namų rūsiai ir mūrų fragmentai). Vėlesniais laikais glaudžiau su Vilniumi buvo susiję Čerėjos (Ružanų) lini- Pacų. vėliau Sapiegų rūmai Vilniuje, XVII a. pr, LDKVR jos Sapiegų atstovai. XVI a. pabaigoje keletą namų, stovėjusių Pac, later Sapieha Palace in Vilnius, early 17th c, LDKVR tarp dabartinių Vilniaus ir Šv. Ignoto gatvių, šalia dominikonų Patac Pacow, požniej Sapiehov.- w Wilnie, XVII w„ LDKVR KRYŽIAI YRA DORYBĖS ŽENKLAS, O STRĖLĖ - VERGALĖS...

126

Sapiegų rūmai Antakalnyje, XVII a. pab., LDKVR Sapieha Palace in Antakalnis, late 17th c, LDKVR Palac Sapiehmv na Antokolu, kon. XVII w., LDKVR

Šv. Dvasios vienuolyno, įsigijo bene žymiausias Čerėjos (Ružanų) linijos atstovas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris, didysis etmonas ir Vilniaus vaivada Leonas Sapiega, po 1610 m. miesto gaisro pasistatydinęs šioje vietoje puošnią rezidenciją. Iki XVIII a. vidurio tai buvo bene svarbiausi Sapiegų rūmai mieste, juose gyveno garsūs didikai: Lietuvos pakancleris Kazimieras Leonas Sapiega, Lietuvos didysis etmonas ir Vil- niaus vaivada Kazimieras Jonas Sapiega ir kt. Po XVIII a. vidurio miesto gaisrų rūmai ilgai stovėjo apleisti (paskutinioji iš giminės juos valdė Kazimiero Jono marti Teodora), vėliau jų likučiai ėjo iš rankų į rankas, kol galiausiai buvo sugriauti iki pamatų. Vadinamųjų antrųjų Sapiegų rūmų būta kitoje Dominikonų gatvės pusėje - juos 1722 m. Antanas Kazimieras ir Rachelė Sa- piegos padovanojo pijorų vienuolynui ir kolegijai steigti. Deja, ir šių pastatų likimas nepagailėjo. Iš mieste turėtų namų geriausiai išliko rūmai Šv. Jono gatvėje, geriau žinomi Pacų rūmų vardu (dabar čia įsikūrusi Lenkijos Respublikos ambasada). Juos Sa- piegos trumpai valdė XVII a. pirmojoje pusėje, vėliau, 1783 m., iš Pacų gaisro nuniokotą pastatą įsigijęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Aleksandras Mykolas Sapiega rūmus Janas Bulhakas, Sapiegų rūmų Antakalnyje parko vartai, fotografija, 1912, LDM atstatė, rekonstravo ir išpuošė (darbams vadovavo architektas Jan Bulhak, park gates of Sapieha Palace in Antakalnis, photograph, 1912, LDM Augustinas Kosakauskas). Jan Bulhak, brama do parku palacowego Sapiehow na Antokolu, fotografia, 1912, LDM SAPIEGOS - VALSTYBININKAI, MENO MECENATAI IR KOLEKCININKAI

727

Sapiegų rūmų Antakalnyje eksterjero dekoro elementai - romėniški motyvai, LDKVR Exterior decor elements of Sapieha Palace in Antakalnis - Roman motifs, LDKVR ElemenU' wystroju fasady palacu Sapiehovv na Antokolu - motywy rzymskie, LDKVR

Nors apgadinta vėlesnių perstatymų, bet gana neblogai iki mūsų dienų išliko Sapiegų užmiesčio rezidencija Antakalnyje, pastatyta 1689-1692 m. Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio etmono, Vil- niaus vaivados Kazimiero Jono Sapiegos lėšomis ir iki XVIII a. pabaigos priklausiusi šiai giminei.

XVII a. pabaigoje Kazimieras Jonas dėl turtų ir politinės įtakos tapo pirmuoju asmeniu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, todėl kartais vadinamas netgi faktiškuoju to meto valstybės valdovu. Neatsitiktinai 1669 m. Albertas Vijūkas-Kojalavičius de- dikavo jam antrąją „Lietuvos istorijos" dalį, ragindamas sekti protėvių pėdomis ir garsinti Sapiegų vardą, kuris prilyginamas Tėvynę saugančiam skydui. Antakalnio rūmų statyba yra sietina su šio iškilaus didiko visuomeninių pozicijų vizualiniu reprezen- tavimu ir įprasminimu, su jo dinastiniais planais ir viltimis, tiesa, neišsipildžiusiomis, tapti teisėtu Abiejų Tautų Respublikos valdovu

Sapiegų rūmų Antakalnyje eksterjero dekoro elementai - reljefiniai biustai, LDKVR po Jono Sobieskio mirties. Rūmai statyti (tiksliau - perstatyti ant Exterior decor elements of Sapieha Palace in Antakalnis - relief busts, LDKVR Kazimiero Jono Sapiegos įsigytų anksčiau čia stovėjusių mūrinių Elementy wystroju fasady patacu Sapiehow na Antokolu - reliefowe popiersia, LDKVR rūmų mūrų) pagal architekto Džovanio Batistos Fredianio (Giovanni Battista Frediani) projektą. Statybos darbus prižiūrėjo skulptorius ir architektas Džovanis Pietras Pertis (Giovanni Pietro Perti), kuris taip pat vadovavo rūmų išorės ir vidaus puošybai stiuko lipdiniais, sukūrė alegorines dirbtinio akmens skulptūras rūmų sodo vartams. Rūmų sienų tapyba, manoma, priklausė garsiojo florentiečio Mikelandželo Palonio (Michellangelo Pal- loni) teptukui. Visi šie italų kilmės menininkai - žinomiausios ir iškiliausios Lietuvos baroko dailės figūros, anksčiau dalyvavu- sios realizuojant svarbiausias XVII a. Pacų giminės fundacijas - Šv. Petro ir Povilo bažnyčią Vilniuje, Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblį. Kazimieras Jonas, pasikvietęs Pacams dirbusius Sapiegų rūmų Antakalnyje eksterjero dekoro elementas - monograma, LDKVR menininkus, pratęsė šių išskirtinių fundacijų tradiciją Antakalnio Exterior decor elements of Sapieha Palace in Antakalnis - a monogram, LDKVR valdose ir originaliai sujungė sakralinio objekto bei užmiesčio Element wystroju fasady palacu Sapiehow na Antokolu - monogram, LDKVR KRYŽIAI YRA DORYBĖS ŽENKLAS, O STRĖLĖ - rCRCALĖS...

128

Erazmas Rudolfas Fabijanskis, Trinitorių bažnyčia ir vienuolynas Antakalnyje, Jano Bulhako fotoreprodukcija, 1925-1937, LMAVB Erazm Rudolf Fabijaiiski, Trinitarian Church and Monastery in Antakalnis, reproduction of Jan Buthaks photograph, 1925-1937, LMAVB Erazm Rudolf Fabijaiiski, zespot klasztorny Trynitarzy na Antokolu, fotoreprodukcja Janą Buthaka, 1925-1937, LMAVB

vilos statybą. Išskirtinio mecenato užmojus atitinkantis kūrinys Sapiegų architektūrinis ansamblis Antakalnyje pastaraisiais iki XIX a. vidurio ir XX a. pirmosios pusės rekonstrukcijų buvo metais sulaukia vis daugiau tyrinėtojų dėmesio. Nors tiek rū- vienas iš įstabiausių baroko architektūros paminklų Lietuvos mai, tiek visas ansamblis XIX-XX a. keletą kartų buvo rekons- Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje. truoti, reikia tikėtis, kad, sėkmingai įgyvendinus rūmų restauravimo projektą, Vilniaus miestui bus bent iš dalies sugrąžintas Kazimieras Jonas nespėjo galutinai įgyvendinti savo sumany- nuostabus baroko architektūros paminklas. Sapiegų rūmų ar- mo - po pralaimėto mūšio prie Valkininkų 1700 m. pabaigoje chitektūrą galima įvertinti kaip savitą XVII a. pabaigos archi- rūmai buvo nusiaubti bajorų respublikonų. Sapiegų giminės tektūros tendencijų versiją. Pastato kompozicija, monumen- įtaka Lietuvoje nusilpo, jie prarado ne tik politinę galią, bet ir talumas, proporcijų harmonija rodo prancūzų klasicistinio didelę dalį turtų. XVIII a. pradžioje rūmai vis dar nebuvo galu- baroko įtaką, kartu esama ir italų vilų architektūros bruožų, tinai įrengti, bet du jų aukštai buvo apipavidalinti gana praban- tačiau visumos sprendimas yra originalus ir neturi tiesioginių giai. Deja, dabar apie jų interjero dekoro pobūdį ir meninį lygį analogų. Antakalnio ansamblio pobūdis lėmė ir to laikmečio galima spręsti tik iš fragmentiškai išlikusių detalių. kontekste naują, epochos dvasią atitinkantį rūmų tipą - tai XVIII a. pabaigoje Antakalnio valda priklausė Lietuvos priemiesčio rezidencija, vasaros vila, visiškai nebeturinti gy- Didžiosios Kunigaikštystės artilerijos generolui, vienam iš Tado nybinės architektūros požymių. Rūmai skirti pramogoms Kosciuškos sukilimo vadų, Pranciškui Sapiegai, kuris 1797 m. ir reprezentacijai - tai rodo ir jų įkomponavimas teritorijoje ją pardavė Kosakauskams - Juozapui ir Liudvikai Potocky- (parko vartai kuria vaizdingas, scenografines perspektyvas), ir tei. Svarbiausios šio didiko rezidencijos buvo Ružanuose, po pats pastato pobūdis - iš dviejų pusių rūmai „atsiveria" į pei- 1793 m. - Dziarečyne. Vilniuje jis dar turėjo iš tėvo paveldėtus zažą plačiomis dviaukštėmis arkinėmis galerijomis, pripildan- vadinamuosius Pacų rūmus Šv. Jono gatvėje, tačiau po 1831 m. čiomis patalpas šviesos ir kuriančiomis harmoningas, kartu sukilimo juos konfiskavo caro valdžia ir taip šimtametė Sapiegų vaizdingas, šviesos ir šešėlių žaismo pagyvintas šoninių fasadų valdų istorija Lietuvos sostinėje galutinai nutrūko. kompozicijas. SAPIEGOS - VALSTYBININKAI. MENO MECENATAI IR KOLEKCININKAI

Nepaisant perstatymų, Antakalnio rūmuose išliko nemaža dalis autentiškos fasado stiuko lipdybos. Ypatingo dėmesio nusipelno 129 rūmų fasado puošyboje gausiai panaudoti antikinių formų reljefiniai biustai. Yra pagrindo juose ieškoti simbolinių Sapiegų gi- minės protėvių atvaizdų. Tokią prielaidą patvirtina ir po vienu iš antrojo aukšto langų vietoj biusto įkomponuota reljefinė fundatoriaus Kazimiero Jono Sapiegos monograma. Kituose reljefuose matoma karinė atributika, palmių šakos, plunksnos, kriauklės, kaukės - tipiški to meto motyvai, dažnai naudoti žymių kariūnų giminių pašlovinimo ikonografijoje. Romėniški motyvai rūmų fasade ir langų puošybai gausiai naudotos militarijos tiesiogiai su- sieja pastatą su giminės puoselėjama legendine kilmės iš romėnų teorija, kartu pristato Sapiegas kaip garbingus šlovingos praeities tęsėjus, kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės riterius, perga-

Nukryžiuotojo Kristaus figūra iš Trinitorių bažnyčios Vilniuje, XVIII a. I p., RPL Figure of Christ of the Crucifixion from the Trinitarian Church in Vilnius, first half of the 18th c, RPL Krucyfiks z košciola Trynitarzy w Wilnie, 1. potovva XVIII w., RPL

linguosius Tėvynės gynėjus. Karo pergalių tema fasade yra švelni- nama gausių augalinių dekoratyvinių motyvų, vaisių pynių, kas- pinų, taip pat fantastinių kaukių. Šie elementai suteikia fasadams žaismingesnės nuotaikos, nurodo rekreacinę ir reprezentacinę pastato paskirtį. Vaisių kekės gali būti suprantamos kaip Sapiegų kuriamos gerovės ir klestėjimo įvaizdis. Fasadų idėjinio siužeto centru, žinoma, turėjo būti portalo ir frontono dekoras, deja, iki mūsų dienų neišlikęs. Galima spėti, kad visas ansamblis atitiko tuo metu aristokratijos sluoksniuose populiaraus „harmonijos meno" koncepciją ir to meto Europos intelektualinį elitą žavėju- sias neostoicizmo idėjas, kurių šalininkai siekė puoselėti asmens dorybių ir gamtos kultą. Antikinės mitologijos dvasia turėjo būti persmelktas ir rūmų sodas - simbolinė Arkadija, kurią puošė Ve-

Martinas Tervangeris, Jėzaus Nazariečio figūra iš Trinitorių bažnyčios Vilniuje, neros figūra ir kitos skulptūros. litografija, XIX a. vid., LDM Martin Thurwanger, figure of Jesus of Nazareth from the Trinitarian Church in Vilnius, Rūmų idėjinė programa glaudžiai susijusi ne tik su tiesiogine lithograph, mid-19th c, LDM aplinka - parku, vartais, bet ir su Trinitorių vienuolynu, kuris su Martin Thurvvanger, figūra Jezusa Nazareriskiego z košciola Trynitarzy w Wilnie, litografia, pofowa XIX w., LDM rūmais ir parku sudaro bendrą kompleksą. Tai originalus spren- KRYŽIAI YRA DORYBĖS ŽENKLAS, O STRĖLĖ - PERGALĖS..

130

Pranciškus Smuglevičius, 5v. Kajetonas daugina duoną teatinų refektoriume, Pranciškus Smuglevičius, Trinitorių ordino steigėjai garbina Švč. Trejybę, 1799-1800, 1799-1800, Trinitorių bažnyčios altoriaus paveikslas, LDM Trinitorių bažnyčios Švč. Trejybės altoriaus paveikslas, LDM Franciszek Smuglevvicz, St. Cajetan miraculously multiplies the bread in the Teatine Franciszek Smuglevvicz, Founders oį the Trinitarian Order worship the Holy Trinity, refectory, 1799-1800, altar painting from the Trinitarian Church, LDM 1799-1800, Holy Trinity altar painting from the Trinitarian Church, LDM Franciszek Smuglewicz, Šw. Kajetan rozmnaža chleb w refektorium teatynow, Franciszek Smuglewicz, Založyciele zakonu trynitarzy adorują Šwiętą Trojcę, 1799-1800, 1799-1800, obraz ottarzowy w košciele Trynitarzy, LDM obraz w oharzu Švviętej Trojcy w košciele Trynitarzy, LDM

dimas, kuriam analogų Lietuvoje nėra. Trinitorių vienuolyno tik kaip apsišvietusį, intelektualų mecenatą, rūpestingą, karių fundacija buvo sumanyta 1691 m. pavasarį, bažnyčios kertinis gerove ir gyvybe susirūpinusį karvedį (trinitoriai rūpinosi į ne- akmuo padėtas 1694 m., o 1716 m. šventovė buvo konsekruota laisvę patekusių krikščionių išpirkimu), bet ir kaip Bažnyčiai iš- Atpirkėjo Jėzaus Nazariečio titulu. Originalios architektūros tikimą, pamaldų ir uolų kataliką. Nuo 1700 m. Trinitorių bažny- centrinio kupolinio plano bažnyčia atspindi savitai interpretuotą čią ypač išgarsino Kazimiero Jono Sapiegos lėšomis pagaminta Romos brandžiojo baroko architektūros įtaką ir pasižymi jaukiu, ir čia pastatyta stebuklais garsėjančios Madrido trinitorių Jėzaus darniu interjeru bei ikonografiškai sudėtingu, plastiškai subtil- Nazariečio skulptūros kopija, kurios svarbiausiosios dalys buvo iu stiuko lipdinių dekoru, sukurtu vadovaujant Dž. P. Perčiui. atsiųstos iš Romos. XVIII a. pradžioje tokia ispanų barokui bū- Sakralinio objekto kaimynystė Sapiegų rūmų ansambliui suteikė dingo aprengtų skulptūrų tipo figūra - relikvijorius Lietuvoje papildomų niuansų. Antakalnio rūmų šeimininką ji pristato ne buvo didelė naujovė. XVIII a. kartu su trinitoriais Sapiegos rū- SAPIEGOS - VALSTYBININKAI, MENO MECENATAI IR KOLEKCININKAI

131

Mikelandželas Palonis, Šv. Kazimiero koplyčios freska, 1692, RPL Michelangelo Palloni, fresco from St. Casimir's Chapel, 1692, RPL Michelangelo Palloni, fresk w kaplicy šw. Kazimierza, 1692, RPL pinosi malonėmis garsėjančios Jėzaus Nazariečio figūros kulto altorių įranga buvo sunaikinta, meno kūriniai išblaškyti, bet dalis sklaida, prisidėdami prie jos garbei skirtų iškilmių organizavi- jų ir toliau liko reikšmingi Vilniaus dvasiniame gyvenime. Nuo mo, bažnyčios puošybos, altorių įrangos. Ilgainiui skulptūra XIX a. antrosios pusės iki šių dienų Antakalnio Jėzaus skulptūra išpopuliarėjo visoje Lietuvoje, buvo noriai kopijuojama ir ypač saugoma netoli nuo pirminės savo vietos Šv. apaštalų Petro ir pamėgta liaudies meistrų. Iki dabar ji plačiai žinoma Antakal- Povilo bažnyčioje. Kitas reikšmingas barokinio sakralinio meno nio Jėzaus vardu. Po 1863 m., uždarius vienuolyną ir bažnyčią, paminklas - ekspresyvus, sukrečiantis Nukryžiuotasis, puošia KRYŽIAI YRA DORYBĖS ŽENKLĄ

žymiausią XVII a. pirmosios pusės Vazų sakralinę fundaciją Vil- 132 niuje, didikas ne tik parodė išskirtinę pagarbą šventajam Lietu- vos globėjui, bet ir pademonstravo savo, kaip valdovams lygaus mecenato, užmojus ir galimybes. Dž. P. Perčio sukurta stiuko lipdyba ir M. Palonio freskos (vienoje jų įamžintas ir pats fundatorius) dabar pelnytai laikomos Lietuvos baroko sakralinės dailės šedevrais.

Apskritai Sapiegos nuo pat pradžių reikšmingai prisidėjo stiprinant ir plečiant šv. Kazimiero kultą, puošiant jam skirtas šventoves ir netgi gelbstint relikvijas - XVII a. vidurio karų metu šv. Kazimiero palaikai kurį laiką buvo slepiami Ružanų dvare (matyt, su šventojo karalaičio gerbimo tradicija sietinas ir Sapiegų itin pamėgtas Kazimiero vardas, kurį dažnai suteik- davo savo vaikams). Pagarba šventajam Lietuvos globėjui ypač pasižymėjo Leonas Sapiega. Jis 1604 m. dalyvavo šv. Kazimiero kanonizacijos procesijoje, kartu su kitais iškilmingai padėjo kertinį Šv. Kazimiero bažnyčios akmenį ir parėmė lėšomis bei kitomis aukomis jos statybą bei įrengimą, be to, pastatė šv. Be- nono altorių savo funduotoje šios bažnyčios koplyčioje. Neatsi- tiktinai 1623 m. Vilniaus jėzuitų akademijos studentai pasitiko Vilniaus vaivada tapusį didiką eilėmis, šlovinančiomis ne vien jo drąsą, išmintį, bet ir pamaldumą bei dosnumą:

Ar nematai - nuo tavų dovanų visas Vilnius sužibo! Už tavęs - šventykla, kurią Kazimiero garbei Apdovanojai rūbais šventais ir turtų gausybe Spindi dešinėje Švento Mykolo štai vienuolynas Ir bažnyčia šviesi - ir jiems aukų negailėta. Švyti rūmai kairėj su kolonom, vertom pamatyti, Ir pastatai, paskirti ketveriopai šito pasaulio Vengiančioms sieloms, kurias tavo dovanos gelbsti nuo skurdo. Katedrą priešais save regi. Ir ją padabino Tavo altorius - esi šios didingos šventyklos dalelė.' Šv. Kazimiero bažnyčios Vilniuje fasadas ir kertinis akmuo, 1604, LDKVR Facade and keystone of St. Casimir's Church in Vilnius, 1604, LDKVR Šiose eilėse minimas Vilniaus bernardinių vienuolynas su Šv. Fasadą košciofa p.w. šw. Kazimierza w VVilnie i kamieri wegielny, 1604, LDKVR Arkangelo Mykolo bažnyčia, pastatyta 1594-1627 m., tapo žymiausiu Sapiegų mecenatystės paminklu mieste ir neabejotinai viena iš pačių reikšmingiausių jų fundacijų. Vienuolynui vieną Arkikatedros bazilikos koplyčią, pora paveikslų pateko j Leonas Sapiega atidavė iš Valavičių perpirktus mūrinius rūmus, Lietuvos dailės muziejaus rinkinius. prie kurių ilgainiui pristatyti kiti ansamblio pastatai. Neseniai restauruotoje vėlyvojo renesanso arba manierizmo stiliaus Šv. Ar- Antakalnio trinitorių vienuolyno ir bažnyčios fundacija, nors kangelo Mykolo bažnyčioje šiuo metu įsikūręs Vilniaus arkivysk- laikytina viena iš reikšmingiausių su Sapiegų vardu siejamų upijos Bažnytinio paveldo muziejus. Nors istorijos negandose sakralinių fundacijų Vilniuje, be abejo, nebuvo nei pirmoji, nei išliko toli gražu ne visi šiai bažnyčiai priklausę meno kūriniai ir vienintelė. Kazimieras Jonas 1692 m. finansavo ir Šv. Kazimiero liturginiai reikmenys, ją vis dar tebepuošia fundatoriaus lėšomis koplyčios Katedroje atnaujinimo darbus, kuriuos pavedė tiems patiems puikiems dailininkams, kurie prisidėjo prie Antakalnio

rezidencijos puošybos. Po XVII a. sugriovimų, atnaujindamas 1 Cit. pgl.: Gmtulatio Vilnae, 2001. SAPIEGOS - VALSTYBININKAI, MENO MECENATAI IR KOLEKCININKAI

133

Vilniaus Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia ir bernardinių vienuolynas, 1594, LDKVR Vilniaus Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios interjeras, LDKVR Church of St. Michael the Archangel and the Bernardine convent in Vilnius, 1594, LDKVR Interior of the Church of St. Michael the Archangel in Vilnius, LDKVR Košciol p.w. šw. Michata Archaniota z zespotem klasztornym bernardynkow w VVilnie, VVnetrze košciola p.w. šw. Michata Archaniola w VVilnie, LDKVR 1594, LDKVR pastatytas didingas įvairiaspalvio marmuro ir alebastro altorius, karališkosios Vavelio pilies architektas ir skulptorius Sebastianas o skliautuose, šalia Švč. Mergelės Marijos ir Jėzaus vardų, tebėra Sala (Sebastiano Sala). įamžintas Sapiegų herbas ir didžiojo Vilniaus vaivados Leono Sapiegos inicialai. Šią bažnyčią Leonas pasirinko savo šeimos Žymiausi XVII a. meistrai buvo kviečiami kurti antkapius ir mauzoliejumi, todėl čia buvo palaidotas ne tik jis pats, bet ir dvi kitiems šioje bažnyčioje palaidotiems Sapiegų šeimos nariams. anksčiau mirusios jo žmonos, o iš Vilniaus katedros perkeltos ten Apie 1631 m. sukurta Kristoforo epitafija (XX a. pradžioje, re- jau stovėjusio jų antkapio dalys, įmontuotos į šv. Mykolo pres- montuojant bažnyčią, perkelta į buvusio vienuolyno laiptinę, biterijos dešinėje iškilusį monumentalų trijų asmenų paminklą. kur yra ir šiuo metu) greičiausiai funduota jo tėvo Leono Marmurinis Leono ir jo žmonų antkapinis paminklas, pastatytas arba brolio Kazimiero Leono - itin išsilavinusio, meno sri- apie 1633-1636 m., laikomas didžiausiu iš Lietuvos bažnyčiose tyje išprususio mecenato. Sprendžiant pagal meninį braižą ir esančių memorialinių paminklų. Manieristinis kūrinys, sukom- panaudotas medžiagas, epitafiją turėjo kurti tie patys meist- ponuotas iš ne vienu metu skirtingų meistrų sukurtų elementų, rai, kurie, vadovaujami italų architekto Konstantino Tenkalos pasižymi tam tikru netolygumu, tačiau žavi užmoju, idėjiniu ir (Constantino Tencalla), statė šv. Kazimiero koplyčią ir rekon- plastiniu sudėtingumu, sumanymo drąsa ir naujumu, taip pat stravo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniuje. Epitafija aukšta atskirų skulptūrinių elementų menine kokybe. Nors apie gana nedidelio mastelio, bet tai yra ypatingos meninės vertės antkapį kūrusius meistrus tikslių dokumentinių duomenų nėra, kūrinys - didžiausių Romos baroko meno mokyklos laimėjimų manoma, kad galutinės versijos autorius galėjo būti XVII a. pir- atspindys Vilniuje. Taurios medžiagos (marmuras, alebastras), mojoje pusėje Krokuvoje dirbęs iš Lugano (dab. Šveicarija) kilęs rafinuotas ir elegantiškas projektas, darnios architektūros KRYŽIAI YRA DORYBĖS ŽENKLAS. O STRĖLĖ - PERGALĖS..

134

Sapiegų giminės herbas ir Leono Sapiegos inicialai iš Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios Vilniuje, LDKVR Sapieha family coat of arms and the initials of Lew Sapieha in the Church of St. Michael the Archangel in Vilnius, LDKVR Herb Sapiehow i inicjaly Lwa Sapiehy z košciola p.w. sw. Michata Archaniola w VVilnie, LDKVR

Marmurinis Leono Sapiegos ir jo žmonų - Dorotos iš Firlejų ir Elžbietos iš Radvilų - antkapinis paminklas Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje Vilniuje, XVII a. 4 deš., LDKVR Tomb of Lew Sapieha and his wives - Dorota, nėe Frilej, and Elžbieta, nėe Radziwill - in the Church of St. Michael the Archangel in Vilnius, 1630s, LDKVR Nagrobek Lwa Sapiehy i jego žon - Doroty z Firlejovv i Elžbiety z Radziwillow - w košciele p.w. šw. Michala Archaniola w VVilnie, lata 30. XVII w., LDKVR

elementų proporcijos, skulptūrinių detalių atlikimo tobulumas ir stiliaus grynumas šį paminklą leidžia gretinti su žymiausiais tokio tipo kūriniais Europoje.

Įdomus, pas mus reto portalinio antkapio tipo paminklas, primenantis Venecijoje XVII a. paplitusius memorialinius Boleslavą ir Edmundas Zdanovskiai, Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios Vilniuje kripta - kūrinius, skirtas kitam Leono sūnui, Lietuvos Didžiosios Lietuvos kanclerio Leono Sapiegos amžinojo poilsio vieta, fotografija, XX a. 4 deš., LDM Kunigaikštystės rūmų maršalkai Jonui Stanislovui Sapiegai at- Boleslawa and Edmund Zdanowski, crypt of the Church of St. Michael the Archangel in Vilnius - Lithuanian Chancellor Lew Sapieha's finai place of ręst, photograph, 1930s, LDM minti. Originaliai įkomponuotas virš zakristijos durų, jis, deja, Bolestavva i Edmund Zdanowscy, krypta w košciele p.w. šw. Michala Archaniota w VVilnie - išliko apgadintas, be nišoje stovėjusios portretinės skulptūros. miejsce vviecznego spoczynku kanclerza litewskiego Lwa Sapiehy, fotografia, lata 30. XX w., LDM SAPIEGOS - VALSTYBININKAI. MENO MECENATAI IR KOLEKCININKAI

135

Konstantinas Tenkala (?), Lietuvos raštininko Kristupo Sapiegos epitafija Lietuvos didžiojo maršalkos Jono Stanislovo Sapiegos portalo formos paminklas Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje Vilniuje, apie 1631, LDKVR Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje Vilniuje, 1638-1643, LDKVR Constantino Tencalla (?), epitaph of Lithuanian Recorder Krzysztof Sapieha in the Portal-shaped monument of Lithuanian Court Marshal Įan Stanislaw Sapieha in the Church of St. Michael the Archangel in Vilnius, ca. 1631, LDKVR Church of St. Michael the Archangel in Vilnius, 1638-1643, LDKVR Constantino Tencalla (?), epitafium pisarza litewskiego Krzysztofa Sapiehy w košciele Nagrobek marszalka wielkiego litewskiego Janą Stanislavva Sapiehy w ksztatcie portalu p.w. šw. Michala Archaniola w Wilnie, okolo 1631, LDKVR w košciele p.w. šw. Michala Archaniola w Wilnie, 1638-1643, LDKVR

Naujas XVII a. architektūrinių antkapių raidos tendencijas at- dvare: itin aukšto lygio Romos portretinės mokyklos atstovas spindi vienas gražiausių antkapinių paminklų iš visų išlikusių skulptorius Džovanis Frančeskas de Rosis (Giovanni Francesco ne tik Vilniuje, bet ir visoje buvusios Lietuvos Didžiosios de Rossi) ir architektas, scenografas, Romos Šv. Luko akademi- Kunigaikštystės teritorijoje - paminklas Teodorai Kristinai jos narys Džovanis Batistą Gislenis (Giovanni Battista Gisle- Tarnovskytei-Sapiegienei, įrengtas jos vyro Kazimiero Leo- ni) - pagrindinis Jono Kazimiero Vazos architektas. Abu šie no užsakymu. Sukurtas prieš pat baisiąją Maskvos invaziją romiečiai apie 1651 m. bendradarbiavo prabangiai pertvarkant (T. K. Tarnovskytė-Sapiegienė mirė 1652 m.) šis mažosios ir įrengiant vasaros karališkąją rezidenciją Varšuvoje, vadinamą architektūros kūrinys liudija XVII a. pirmosios pusės Vilniaus Villa Regia, o 1652-1653 m. dirbo Vilniuje. Nepaprasta elegan- meninės kultūros aukštumas. Paminklo autoriai - du iškilūs cija pasižymintis balto ir juodo marmuro T. K. Tarnovskytės- italų kilmės menininkai, XVII a. viduryje dirbę Lenkijos kara- Sapiegienės antkapis su balto alebastro portretine skulptūra liaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Kazimiero Vazos puikiai iliustruoja K. L. Sapiegos estetinį skonį ir pastangas KRYŽIAI YRA DORYBĖS ŽENKLAS, O STRĖLĖ - PERGALĖS...

136

Džovanis Frančeskas de Rosis, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Kazimiero Vazos biustas, apie 1651, NS Giovanni Francesco de Rossi, bust of King of Poland and Grand Duke of Lithuania John III Casimir Vasa, ca. 1651, NS Giovanni Francesco de Rossi, popiersie krola polskiego i vvielkiego księcia litewskiego Janą Kazimierza Wazy, okolo 1651, NS

Džovanis Frančeskas de Rosis, Džovanis Batistą Gislenis, Lietuvos pakanderio Kazimiero Leono Sapiegos žmonos Teodoros Kristinos Tarnovskytės-Sapiegienės paminklas Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje Vilniuje, XVII a. vid., LDKVR Giovanni Francesco de Rossi, Giovanni Battista Ghisleni, monument of the wife of Lithuanian Deputy Chancellor Kazimierz Lew Sapieha, Teodora Krystyna Sapieha, nėe Tarnowska, in the Church of St. Michael the Archangel in Vilnius, mid-17th c, LDKVR Giovanni Francesco de Rossi, Giovanni Battista Ghisleni, nagrobek Teodory Krystyny z Tarnoivskich Sapiežyny, žony podkanclerzego litewskiego Kazimierza Lwa Sapiehy, w košciele p.w. šw. Michala Archaniola w VVilnie, potowa XVII w., LDKVR

šioje srityje prilygti valdovui. Lenkų mokslininkė Dorota Piramidovič (Dorota Piramidowicz) yra atkreipusi dėmesį, kad T. K. Tarnovskytės-Sapiegienės portretinis biustas savo kompozicija, elegiška nuotaika ir atlikimo kokybe labai primena Villa Regia marmuro kambariui skirtus Jono Kazimiero Vazos ir jo žmonos Marijos Liudvikos Gonzagos biustus (jau XVII a. antrojoje pusėje, Varšuvą užėmus švedams, šie puikūs kūriniai kaip karo grobis buvo išvežti į Stokholmą, kur saugomi ir dabar), ji net iškėlė prielaidą, kad ir T. K. Tarnovskytės-Sapiegienės biustas iš pradžių taip pat galėjo būti skirtas Sapiegų Vilniaus rūmų Džovanis Frančeskas de Rosis, Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios puošybai, o tik vėliau pritaikytas antkapiui. kunigaikštienės Liudvikos Marijos Gonzagos biustas, apie 1651, NS Giovanni Francesco de Rossi, bust of Queen Consort of Poland and Grand Duchess of Lithuania Marie Louise Gonzaga, ca. 1651, NS Per 1655-1661 m. karą ir Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia buvo Giovanni Francesco de Rossi, popiersie krolowej polskiej i wielkiej księžny litewskiej išplėšta, išdraskyti karstai, sunaikinti puošnūs sarkofagai. Ap- Ludvviki Marii Gonzaga, okolo 1651, NS SAPIEGOS - VALSTYBININKAI, MENO MECENATAI IR KOLEKCININKAI

tartieji Sapiegų giminės paminklai nukentėjo gana nedaug, tačiau nemažai kitų šios bažnyčios puošmenų žuvo gaisre ar buvo 137 pagrobta. Vis dėlto išliko didžiausia šios bažnyčios sakralinė vertybė - tikinčiųjų stebuklingu laikomas Švč. Mergelės Marijos su Kūdikėliu paveikslas. Šis atvaizdas XVII-XVIII a. buvo vienas iš labiausiai tikinčiųjų gerbiamų atvaizdų Vilniuje, o jo kulto istorija taip glaudžiai susijusi su Sapiegų giminės vardu, todėl kartais jis vadinamas tiesiog „Sapiegų Madona". Šis nežinomo dai- lininko nutapytas paveikslas nuo XVI a. pradžios buvo Vilniaus Šv. Pranciškaus ir šv. Bernardino bažnyčioje. Rūpindamasis savo funduotos bernardinių šventovės įranga, Leonas Sa- piega iš bernardinų vienuolių išprašė paveikslą ir 1596 m. per vienuolių įvesdinimo į naująją šventovę iškilmes įnešė į Šv. Ar- kangelo Mykolo bažnyčią. Rašytiniai šaltiniai leidžia teigti, kad iš pradžių paveikslas buvo suveriamo triptiko formos. Atvaizdas, perneštas į Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią, buvo pertapytas. Su šiuo paveikslo atnaujinimu siejamas vienas iš ankstyviausių užrašytų stebuklų - esą atvaizdas „nesileido" keičiamas ir prie jo dirbęs dailininkas niekaip negalėjo pertapyti Marijos vei- do, todėl jis tik truputį pataisė Jėzaus veidelį, o šonuose vietoj anksčiau buvusių apaštalų šv. Petro ir šv. Pauliaus figūrų nutapė šv. Pranciškų ir šv. Bernardiną. Įdomu, kad restauratorių at- likti tyrimai patvirtina, jog iš tiesų iki mūsų dienų išliko beveik nepakeista XVI a. pradžioje nutapyta švelni, vainikėliu papuošta vienplaukė Švč. Mergelės Marijos galvutė, kitos paveikslo dalys Sapiegų Madona, Lietuva, XV a. pab.-XVI a. pr., LDM sukurtos vėliau. Dar kartą paveikslas buvo atnaujintas XVII a. Sapieha Madonna, Lithuania, late 15th c.-early 16th c, LDM viduryje, po Maskvos okupacijos, kai nuniokota šventovė Vii- Matka Boska Sapiežyriska, Litvva, koniec XV w. - poczatek XVI w., LDM

Edmundas Zdanovskis, venecijietiškoji Švč. Mergelės Marijos (Sapiegų Madonos) Edmundas Zdanovskis, votas Sapiegų Madonai - škofija, XVII a., karūna, XVIII a. vid., fotografija, Vilnius, 1933, LMAVB fotografija, Vilnius, 1933, LMAVB Edmund Zdanovvski, venetian crown of the Blessed Virgin Mary (the Sapieha Madonna), Edmund Zdanowski, votive offering to the Sapieha Madonna - szkofia, mid-18th c, photograph, Vilnius, 1933, LMAVB 17th c, photograph, Vilnius, 1933, LMAVB Edmund Zdanovreki, tvenecka korona Najšwiętszej Marii Panny (Matki Boskiej Edmund Zdanowski, wotum dla Matki Boskiej Sapiežyiiskiej - szkofia, Sapiežyriskiej), potowa XVIII w., fotografia, Wilno, 1933, LMAVB XVII w., fotografia, Wilno, 1933, LMAVB KRYŽIAI YRA DORYBĖS ŽENKLAS, O STRĖLĖ - rERGALĖS...

niaus vaivados Pauliaus Jono Sapiegos ir kitų aukotojų lėšomis gerbimas. Dedikaciniame tekste vaizdžiai ir įmantriai paminimi 138 buvo atstatyta, o gelbstint per gaisrą apgadintą paveikslą pakeis- žymiausi šios giminės atstovai, prisidėję prie bažnyčios statybos tas jo formatas ir fonas, šv. Pranciškus ir šv. Bernardinas nutapyti ir rūpinęsi Dievo Motinos atvaizdo kultu. Kreipdamasi į gerada- parklupę abipus Dievo Motinos atvaizdo, jį garbinantys. Matyt, rę, K. Sokolinskaitė teigia, kad Dievo Motina įžengianti į Sapiegų tuo pačiu metu nutapyti ir karūną virš Dievo Motinos galvos namus kaip į savus, „nes tai ją (t. y. jos atvaizdą - R. J.) Leonas laikantys angeliukai. Šoniniame altoriuje pakabintas paveikslas Sapiega, fundatorius ir geradarys, aukštose instancijose gavęs, j bažnyčią sutraukdavo daug tikinčiųjų. Vien 1662-1669 m. prie savo pamaldžia, taurių anų katalikiškų laikų šventųjų ranka pa- jo įvyko apie 70 stebuklų, kuriuos paliudijo bernardinai, bernar- ėmęs iš mūsų brolių bernardinų bažnyčios, beveik ant savo pa- dinės, kiti dvasininkai ir pasauliečiai. Vis plačiau sklindant gan- maldžių pečių į mūsų bažnyčią įnešė". Beje, šis vaizdingas posa- dui apie prie atvaizdo patiriamas malones, kurios buvo surašo- kis, matyt, tapo pagrindu vėlesniems pasakojimams apie tai, kad mos tam skirtoje knygoje, 1669 m. pabaigoje Vilniaus vyskupas Leonas esą ant nugaros nešęs paveikslą iškilmingoje procesijoje. Aleksandras Sapiega paskyrė komisiją šiems stebuklams ištirti, o Tekste paminimas ir Teodoros dėdė, „teisėtas Sapiegų dorybės 1670 m. kovo 13 d., remdamasis komisijos išvadomis, paskelbė paveldėtojas ir tikras Leono Didžiojo giminė" Kazimieras Leo- paveikslą stebuklingu. Dalies stebuklų aprašymai bernardinių nas, kuris „dažnai deramą pagarbą atiduodamas prieš šį Sapiegų vienuolyno vyresniosios Konstancijos Sokolinskaitės rūpesčiu paveikslą iš Jos (Dievo Motinos) daug malonių patirdavo ir aiš- ir Sapiegų lėšomis 1671 m. buvo išleisti Vilniuje atskira knyga, kiai tai pripažindavo, ir dosnia ranka šios bažnyčios puošme- pavadinta „Dangiškasis lobynas". Iš K. Sokolinskaitės dedikaci- nas gausino". Taip pat ir Teodoros tėvas Paulius Jonas Sapiega šį nio teksto Teodorai Sapiegaitei-Naruševičienei ryškėja Sapiegų paveikslą visada gerbė, jame pavaizduotai Dievo Motinai, kaip giminės pamaldumas Dievo Motinai ir šio konkretaus atvaizdo savo globėjai, „patikėdavo visus savo tiek riteriškus, tiek namų

S K A R B NICA NIEBIESKA ZDACT'NA Y T E M! CZASY 1ASN1EY O T W A R T A. P R Z Y O B R A. Z I E R r.) C A R O D Z I C E M A R Y E Y P A N N Y U" Košc'icle MICHAtA Su-ictcgo wWilnte Pinicn Zakon- nych Zakorni FianciftkaSvietego Fundacyi Sapieiymkicy, codiicnnemi, iavnemi autcmycznemi, Codami, VBOGACONA. očuge tmfjticy teittnyd) (Cį>cyf?«fot»ycl>

I L N I E w Drulcarni Oycow Iezuitow Koku Paiukicgo 1671. £& (

Skarbnica niebieska..., wWilnie, 1671, VUB Antraštinis lapas ir Sapiegų giminės herbas Title page and coat of arms of the Sapieha family Karta tytulowa i herb Sapiehovv SAPIEGOS - VALSTYBININKAI, MENO MECENATAI IR KOLEKCININKAI

139

Sapiegų Madona - medžio raižinys, sukurtas stebuklingojo paveikslo karūnavimo Jonas Antanas Kondratovičius, Švč. Mergelės Marijos stebuklingasis atvaizdas Vilniaus proga, apie 1750, BAV Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje, Vilnius (?), XIX a., LMAVB The Sapieha Madonna - woodcarving created to mark the coronation of the miraculous Jan Antoni Kondratowicz, Our Lady of Vilnius in the Church of St. Michael the Archangel, painting, ca. 1750, BAV Vilnius (?), 19th c, LMAVB Matka Boska Sapiežyriska - drzevvoryt powstaty z okazji koronacji cudownego vvizerunku, Jan Antoni Kondrato\vicz, cudowny obraz Najšwiętszej Marii Panny w košciele p.w. okoto 1750, BAV šw. Michata Archaniota w \Vilnie, Wilno (?), XIX w„ LMAVB [n: Įanusz St. Pasierb, Michal Janocha, Polonka artystyczne w zbiorach watykanskich, Warszawa, 2002, s. 194. reikalus". Jis „vienuolyną ir bažnyčią, sugriautą Maskvos tirono, gosios geradarės dovana", nes prie kitų geradarių aukų ji žymiai kaip feniksą iš pelenų pažadino ir išpuošė [...] tokiais sunkiais prisidėjo, o ciboriją, sakyklą, suolus, liturginius reikmenis ir kitas laikais, neatsižvelgdamas į išlaidas, ne tik arklių kinkiniais, bet ir bažnyčios puošmenas „iš savo dosnumo bažnyčiai papuošti ir tai savo žirgais, juos pražudydamas ir jų netekdamas, vežė medie- Mergelei pagerbti" dovanojo. Paminėta, kad Teodora finansavo ną Sapiegų fundacijos atnaujinimui". Nepamirštas ir vyskupas ir didžiojo altoriaus tabernakulio, ir monstancijos sukūrimą, tad Aleksandras Sapiega, kuris šį atvaizdą „savo autoritetu ir valdžia iš tiesų gerokai prisidėjo prie bažnyčios įrangos ir „tokiu aukštu visoje diecezijoje taip didžiai pašlovino", kai plačiai apie jo ste- savo pavyzdžiu visos garbingosios Sapiegų giminės pamaldžias buklus paskelbė. „Iš tiesų, pasak Sokolinskaitės, nuostabia Dievo širdis patraukė Sapiegų Dievo Motiną pamilti ir puošti". valia ta stebuklingoji Sapiegų Dievo Motina Sapiegų širdyse tarsi savo valdas įsteigė, todėl ne kurio kito dvasininko, o gerbiamojo Galima paminėti, kad prie paveikslo garsinimo prisidėjo ne tik vyskupo Sapiegos visam lenkiškam ir lietuviškam pasauliui yra mecenatai ir rėmėjai, bet ir iš Sapiegų giminės kilusios sese- paskelbta." Pati Teodora knygos prakalboje iškeliama kaip dosni rys bernardinės. Kartu su pirmosiomis seserimis į vienuolyną fundatorė, „nes tas išvaizdus ir toks puošnus jos altorius, ir tas buvo įvesdinta Leono dukterėčia Ona Teofilė, vėliau Vilniaus brangus sidabrinis jos aptaisas didele dalimi yra mūsų malonin- vienuolyne ilgai gyveno Elžbieta Eufrozina Sapiegaitė, taip pat KRYŽIAI YRA DORYBĖS ŽENKLAS, O STRĖLĖ - P ERGALĖ S...

sas aštuonias dienas. Virš vienuolių balkono kabėjo kiti Sapiegų 140 portretai. Po pamaldų iškilmių dalyviams buvo dalijami iš Ro- mos parvežti medalionai ir medaliai, karūnavimo proga sukurti grafiniai paveikslėliai, kurių pavyzdžių yra išlikusių muziejų rinkiniuose. Tikėtina, kad iškilmių proga buvo nutapyta ir neseniai restauruota freska ant bažnyčios varpinės sienos.

Sapiegų rūpesčiu popiežiškomis karūnomis vainikuotas paveikslas buvo pirmasis taip pagerbtas Dievo Motinos paveikslas Lietu- vos sostinėje ir antrasis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (anksčiau buvo vainikuotas tik Trakų Dievo Motinos atvaizdas). Atrodo, kad po karūnavimo paveikslas kurį laiką buvo laikomas bažnyčios didžiajame altoriuje, o po 1762 m. pakabintas vien- ame iš naujai sumūrytų šoninių altorių. Čia atvaizdas išbuvo iki bažnyčios uždarymo.

1886 m. buvo likviduotas bernardinių vienuolynas, po metų uždaryta ir bažnyčia. 1889 m. keletas kunigų ir bažnyčios tarnų slapta išnešė iš jau uždarytos bažnyčios Dievo Motinos paveikslą, kuris po trijų šimtų metų laikinai grįžo į Bernardinų bažnyčią. 1903 m. Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia buvo grąžinta kunigaikščiams Sapiegoms kaip privatus šeimos mauzoliejus, po

Jokūbo van Zeuneno dirbtuvės, gobelenas Dovydas ir Batšeba, XVII a. vid., Flandrija, Briuselis, LDM VVorkshops of Jacob van Zeunen, David and Batsheba tapestry, mid-17th c, Flanders, Brussels, LDM VVarsztat Jacoba van Zeunena, gobelin Dawid i Batszeba, potowa XVII w., Flandria, Druksela, LDM

Pauliaus Jono Sapiegos jaunėlė dukra Teresė. XVII a. antrojoje pusėje „prie stebuklingosios Sapiegų Dievo Motinos altoriaus" bernardinių abitus apsivilko ir dvi Teodoros dukros - Ona ir Kotryna.

Išaugus paveikslo kultui, imta rūpintis oficialia jo karūnacija. Pirmasis šios iniciatyvos ėmėsi Trakų kaštelionas, vėliau - Lietu- vos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Jonas Frydrichas Sapie- ga. 1728 m. lotynų kalba buvo išleistas karūnavimo bylai skirtas spaudinys su informacija apie Švč. Mergelės Marijos paveikslą iš Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios. 1732 m. buvo gauta popiežiaus Klemenso XII brevė dėl paveikslo karūnavimo, tačiau dėl įvairių aplinkybių iškilmės įvyko tik 1750 m. rugsėjo 8 d. Karūnavimo procesija praėjo pro aštuonerius ta proga pastatytus vartus. Sapiegų giminei pašlovinti buvo skirti septintieji vartai, stovėję visai nebetoli Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios. Jie buvo papuošti

Dievo Motinos, šv. Juozapo, kilmingų šventųjų vienuolių atvaiz- Herbinė aplikacija su Lietuvos didžiojo etmono ir Vilniaus vaivados Kazimiero Jono dais, keliolikos Sapiegų giminės atstovų portretais, jų herbiniais Sapiegos herbu (?), XVII a. pab., BPM ženklais ir įrašais. Bažnyčios vidus taip pat buvo gausiai puoštas Appliquė with the coat of arms of Lithuanian Grand Hetman and Vilnius Voivode audiniais, ryškiai apšviestas žvakėmis ir lempomis. Prie didžiojo Kazimierz Jan Sapieha, late 17th c, BPM Aplikacja herbowa z herbem hetmana vvielkiego litewskiego i wojewody wileriskiego altoriaus stovėjo Leono Sapiegos portretas, prie jo žvakė degė vi- Kazimierza Janą Sapiehy (?), kon. XVII w„ BPM SAPIEGOS - VALSTYBININKAI, MENO MECENATAI IR KOLEKCININKAI

sios į Vilniaus katedrą: viena iš jų sukurta Gdansko auksaka- lio Andriaus Makenseno (Andreas Machensen) XVII a. vi- 141 duryje (tai didžiausia Lietuvoje auksinė mišių taurė, kurios aukotojas - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakancleris kunigaikštis Kazimieras Leonas Sapiega), kita, sukurta panašiu metu, sidabrinė, auksuota, puošta brangakmeniais. Su Šv. Ar- kangelo Mykolo bažnyčia ir bernardinių vienuolynu siejama ir Sapiegoms priklausiusi, o dabar Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje esanti raižiniais iliustruota rankraštinė XVII a. pirmosios pusės natų knyga (vadinamoji „Sapiegų tabulatūra") - vienas iš vertingiausių ir įdomiausių vargonų muzikos rinkinių Lietuvoje. Taip pat išliko dalis įspūdingų, puošnių ir meniškų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios altorius puošusių antepedijų.

Iš Sapiegų paaukotų kūrinių kitoms Vilniaus bažnyčioms atskirai reikėtų paminėti gobelenus, kuriuos XVII a. viduryje Lietu- vos Didžiosios Kunigaikštystės pakancleris Kazimieras Leo- nas testamentu paliko Vilniaus katedrai. Tarp kitų prabangių audinių buvo ir garsiosiose Briuselio manufaktūrose XVII a. išaustų gobelenų serija „Dovydo ir Saliamono istorija". Seriją sudarė aštuoni gobelenai, kurie iki XVIII a. pabaigos Katedros rekonstrukcijos kabėjo šventovės presbiterijoje, virš prelatų ir kanauninkų stalių, vėliau saugoti kitose patalpose. Dabar Lietu- vos dailės muziejuje yra išsaugoti trys šios serijos gobelenai. Vilniaus vyskupo Aleksandro Kazimiero Sapiegos Vilniaus katedrai dovanotas arnotas, XVII a. vid., LDM Tai seniausi ir vertingiausi Lietuvoje išlikę meniniai audiniai, Chasuble donated to the Vilnius Cathedral by Vilnius Bishop istoriškai susiję su mūsų krašto kultūra. Iš vyskupo Aleksandro Aleksander Kazimierz Sapieha, mid-17th c, LDM Sapiegos donacijų Katedrai žinomas XVII a. viduryje sukurtas Ornat ofiarowany katedrze wileriskiej przez biskupa wilehskiego Aleksandra Kazimierza Sapiehę, polowa XVII w., LDM prabangaus itališko audinio arnotas, galbūt jo paaukotas ir sidabrinis pastoralas. dvejų metų pradėta restauruoti, o 1911 m. pabaigoje valdžia lei- do šventovėje aukoti šv. Mišias. Eustachijaus Sapiegos rūpesčiu ir lėšomis atnaujinta bažnyčia buvo iškilmingai atšventinta ir atidaryta viešai naudoti 1912 m. pabaigoje. Tais pačiais metais keli paveikslai, tarp jų ir garsusis Švč. Mergelės Marijos atvaizdas, ir kai kurie liturginiai reikmenys grąžinti į šią šventovę. 1933 m. minint 300-ąsias Leono Sapiegos mirties metines pagal architekto Stepono Narembskio (Stefan Narębski) projektą bažnyčioje buvo įrengta ir sutvarkyta Sapiegų giminės kripta, restauruotas didysis altorius ir Švč. Mergelės Marijos paveikslas. 1948 m. uždarius Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią jos meninės vertybės ilgainiui vėl buvo išblaškytos. 1973 m. Švč. Mergelės Marijos atvaizdas (deja, jau be puošmenų ir votų, kurių likimas nežinomas) iš buvusio dominikonų Šv. Dvasios vienuolyno pateko į Lietuvos dailės muziejų, vėliau buvo restauruotas. Nuo 1987 m. jis saugomas Vilniaus arkikatedroje.

Vilniaus muziejuose ir kituose rinkiniuose dabar saugoma Sapiegų albumo viršelis, XVII a. I p., LMAVB pavienių dirbinių, galėjusių priklausyti Šv. Arkangelo Mykolo Cover of the Sapieha Album, first half of the 17th c, LMAVB bažnyčiai. Ypač išsiskiria dvi mišių taurės, jau XIX a. pateku- Album Sapieiynskie, okladka, 1. polowa XVII w., LMAVB KRYŽIAI YRA DOI

142

nnm į UKTM

Sapiegų, arba Žyrovičų, evangelija, XV-XVI a., LMAVB The Sapieha, or Zhyrovichy, Gospel, I5th-16th c, LMAVB Ewangeliarz Sapiehow, zwany žyrowickim, XV-XVI w., LMAVB

ir restauruotą herbine kompozicija puoštą audinį, tikėtina, kupo koadjutoriaus Juozapo Sapiegos portretas, buvęs Vilniaus priklausiusį Sapiegų rūmams arba Trinitorių bažnyčiai An- katedroje. Taip pat žinoma keletas grafinių atvaizdų, sukurtų takalnyje ir sukurtą Kazimiero Jono užsakymu. Bet išsamiau žymių Europos graverių. Atskirai minėtinos XIX a. Vilniaus apie Sapiegų aplinkoje puoselėtos meninės kultūros lygį dabar meno mokyklos auklėtinių sukurtos akvarelės, piešiniai ir lito- galima spręsti tik įvertinant ir užsienyje išlikusius kūrinius, sie- grafijos, įamžinusios dalį Vilniuje anuomet dar buvusio Sapiegų jamus su šios giminės vardu. Pavyzdžiui, įvairiuose Maskvos meninio paveldo. Kai kurie iš šių kūrinių dabar tapo vertingais muziejuose saugomi ypatingi meno kūriniai: 1600 m. Leono dokumentais, vieninteliais prarastų vertybių liudininkais. Tokiu carui padovanotas balnas - aptrauktas aksomu, puoštas šilko, svarbiu ikonografiniu dokumentu laikytina Mykolo Podolinskio aukso ir sidabro gijų siuvinėjimu, sidabrinėmis paauksuoto- XIX a. pirmojoje pusėje sukurta litografija, kurioje užfiksuotas mis plokštelėmis ir brangakmeniais, 1609 m. datuojama bizan- XVII a. pirmojoje pusėje nutapytas reprezentacinis Leono Sapie- tinio stiliaus atvaizdais šilku ir sidabru siuvinėta puošni Jono gos portretas visu ūgiu, kadaise puošęs Vilniaus Šv. Arkangelo Petro Sapiegos vėliava, įspūdingas raito Lietuvos Didžiosios Mykolo bažnyčią (plačiai žinoma šio portreto litografinė ver- Kunigaikštystės didžiojo etmono ir Vilniaus vaivados Kazimiero sija, atspausdinta Jono Kazimiero Vilčinskio „Vilniaus albume", Jono Sapiegos portretas. Vilniaus muziejų rinkiniuose Sapiegų ir vėlesnės jos kartotės), Marcelino Januševičiaus akvarelėje ir portretų nėra gausu, o ir esantys daugiausia gauti ne iš rūmų, litografijoje telikęs įamžintas gražus rokokinis Kazimiero Jono bet iš bažnyčių, kurias puošė kaip geradarių atvaizdai. Lietuvos Sapiegos sūnaus, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės maršalkos dailės muziejuje saugomi Telšių seniūno, Lietuvos Didžiosios Aleksandro Pauliaus Sapiegos antkapis, nuo 1744 m. stovėjęs Kunigaikštystės vicekanclerio Pauliaus Sapiegos (1624) portre- Trinitorių bažnyčioje Antakalnyje ir sunaikintas 1865 m. Keletas tas, reprezentacinis Lietuvos kanclerio Jono Frydricho Sapiegos Antakalnio Sapiegų rūmus prieš jų fasado kompoziciją pakei- atvaizdas, kurį XVIII a. pirmojoje pusėje nutapė jo rūmų dai- tusias rekonstrukcijas vaizduojančių akvarelių ir piešinių dabar lininkas Augustinas Mirys, to paties laikotarpio Vilniaus vys- teikia itin vertingos informacijos rūmų restauravimo projekto SAPIEGOS - VALSTYBININKAI, MENO MECENATAI IR KOLEKCININKAI

autoriams. Ne kartą XIX a. piešti ir, laimei, išlikę Sapiegų ant- kapiai Sv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje, nes prasidėjus tautos 143 istorijos ir kultūros paminklų fiksavimo judėjimui jie iš karto patraukė dailininkų dėmesį.

Sapiegų kultūrinis ir meninis paveldas Vilniuje būtų neišsamiai aptartas, jei bent trumpai nebūtų paminėtos bibliotekų rinkinius puošiančios knygos, vienaip ar kitaip susijusios su šios giminės me- cenatine veikla. Chronologiškai seniausias tokių rašto paminklų - XV a. pabaigoje-XVI a. pradžioje bažnytine slavų kalba parašyta Sapiegų arba Žyrovičų Evangelija, siejama su Leono vardu. Di- dikas knygą dovanojo Žyrovičų (dab. Baltarusija) bazilijonų vienuolynui, o XIX a. ji pateko į Vilniaus viešąją biblioteką (dabar saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteko- je). Tai viena iš vertingiausių Lietuvoje saugomų rankraštinių knygų. Ji puošta keturių evangelistų miniatiūromis, inicialais ir ornamentinėmis užsklandomis, kuriose ryški bizantinės tapybos tradicija, iš dalies jau paveikta vakarietiškosios dailės įtakos. Ne tik istorijos ar teisės, bet ir meno paminklu laikytinas Leono ini- ciatyva Mamoničių spaustuvėje 1588 m. išleistas Trečiasis Lietu- vos Statutas (ir vėlesni jo leidimai), puoštas Lietuvos Didžiosios Jonas Delamarsas, Sapiegų užsakytas ir Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčiai Vilniuje Kunigaikštystės ir Leono herbais, inicialais ir kt. XVII a. viduryje padovanotas varpas, 1676, LDKVR Johannes de la Marche, a bell commissioned by the Sapiehas and donated to the Church of ir antrojoje pusėje Vilniuje buvo išleista laidotuvių pamokslų St. Michael the Archangel in Vilnius, 1676, LDKVR ir kitokių proginių leidinių, puoštų Sapiegų portretais, dekora- Jan de la Marche, dzwon \vykonany na zamowienie Sapiehovv i ofiarovvany košciok>wi p.w. tyviomis herbinėmis ir embleminėmis kompozicijomis, iš jų šw. Michala Archaniola w VVilnie, 1676, LDKVR išsiskiria gausiai embleminiais vaizdais iliustruota Vilniaus jėzuitų akademijos spaustuvėje 1675 m. išleista Andriaus Mlod- zianovskio knyga, skirta unitų šventajam Juozapatui Kuncevičiui varpas, kurį išliejo vienas iš žymiausių to meto Vilniaus varpų ir dedikuota Polocko vaivadai Jurgiui Stanislovui Sapiegai. Taip liejikų - Jonas Delamarsas. Tai vienintelis mus pasiekęs instru- pat ne tik literatūros ir mokslo, bet ir meno aspektu galima ver- mentas iš kelių, Sapiegų dosnumo dėka skelbusių Viešpaties šlovę tinti ir Kazimiero Leono Sapiegos Vilniaus akademijai XVII a. XVII a. Vilniaus padangėje. padovanotą knygų rinkinį, kuriame kai kurie leidiniai pasižymi puikiomis iliustracijomis ir itin meniškais įrišimais. Paties do- Sapiegų mecenatinės veiklos pėdsakai Vilniuje nėra labai gausūs, natoriaus Kazimiero Leono atvaizdas išliko šalia kitų didžiųjų tačiau neabejotinai galima teigti, kad dauguma iš jų - neeilinės Akademijos geradarių portretų, kurie XVIII a. papuošė Didžiojo svarbos. Tai vis išskirtiniai architektūros ir meno paminklai, by- kiemo piliorius ir sudaro originalaus sienų tapybos komplekso lojantys apie jų fundatorių ir donatorių sąlytį su svarbiausiais dalį. Visai netoliese, Šv. Jonų bažnyčios varpinėje, dabar saugo- Europos meninės kultūros centrais ir atspindintys jų ambicijas, mas ir dar vienas Sapiegų meninės mecenatystės paminklas - siekį meninės mecenatystės srityje prilygti Abiejų Tautų Respub- 1676 m. Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčiai padovanotas puošnus likos valdovų dvarui.

BIBLIOGRAFIJA/ BIBLIOGRAPHY/ BIBLIOGRAFIA

Baužienė, 2004. Jedzinskaitė-Kuizinienė, 2000. Dom Sapiežytiski, 2008. Kafamajska-Saeed, 2006. Drėma, 1991. Matušakaitė, 2009. Jamski, 2001. Purlys, 2010. Janonienė, 2006. Stankevičienė, 1994. Janonienė, 2010. Vilniaus katedros lobynas, 2002. Janonienė, Purlys, 2009. KRYŽIAI YRA DORYBĖS ŽENKLAS. O STRĖLĖ - PERGALĖS...

Rūta Janonienė

THE ARTISTIC LEGACY OF THE SAPIEHAS IN VILNIUS

SUMMARY 144 In the 16th-18th centuries members of the Sapieha family served as he- Madrid Trinitarians, funded by them and known for its miraculous ąuali- tmen, chancellors and treasurers of the Grand Duchy of Lithuania, seve- ties, now kept in the Church of Sts. Peter and Paul in Vilnius. ral of the family s representatives served as the marshals of the Lithuanian Tribūnai, and ąuite a few were appointed as senior officials in various The most important objects of the Sapieha artistic legacy are related to voivodeships. In the 17th century three prominent members of the the funding of the churches, altars and sacred art donations that once Sapieha family became the Vilnius voivodes and it was precisely during decorated the Lithuanian capital and that have in part survived to this this period that this magnate family left its most indelible mark on the day. From the very beginning the Sapiehas contributed significantly to cultural life of the capital of the Grand Duchy of Lithuania. the strengthening and development of the cult of St. Casimir, decora- ting shrines dedicated to him. In 1604 Lew Sapieha participated in the Representatives of the Chareya-Ruzhany line of the Sapieha family were procession for the cannonization of St. Casimir and together with ot- closest to Vilnius. In the late 16th century Lew Sapieha, Lithuanian Chan- hers took part in the celebration of laying the keystone of St. Casimir's cellor, Grand Hetman and Vilnius Voivode acąuired several houses that Church, supported its construction and furnishing with funds and other stood between present-day Vilniaus and Šv. Ignoto streets, near the Do- donations, funding, in addition, the construction of the St. Benonas altar minican Monastery of the Holy Spirit, who, following the city fire of 1610, in the chapel of this church. had an elaborate residence constructed in this location. Up until the mid- In 1594-1627 the Vilnius Bernardine St. Michael's Church was built with 18th century it was probably the most important palace of the Sapiehas funds from Lew Sapieha, and was used as the most important mauso- in the city. After subseąuent fires in the city in the mid-18th century the leum of this family in the first half of the 17th century, becoming the palace stood abandoned for a long time, before being demolished altoget- most well knovra monument of the Sapiehas patronage in the city and her. Another residence that had not survived to our days was the nearby undoubtedly, one of the most significant foundations of this family. The second palace of the Sapiehas that Antoni Kazimierz and Rachel Sapieha recently renovated Late Renaissance or Mannerism styled St. Michael's donated to the Piarists in 1722. Despite having lošt their authentic spatial Church currently houses the Vilnius Archdiocese Church Heritage Mu- structure during the course of several years of reconstruction, the palace seum. Alongside the reservedly magnificent marble altar, a uniąue Man- in Šv. Jono street has remained relatively the šame, now better remembe- nerist and Baroąue tombstone monument complex has survived in the red as the Pac family palace (today it houses the Embassy of the Republic church, the only one of its kind in Lithuania. The marble monument to of Poland). Having acąuired the building damaged in the fire of 1783 from Lew Sapieha and his wives, built in around 1633-1636, is part of a mo- the Pac family, Lithuanian Chancellor Aleksander Michal Sapieha had the nument that used to be found in the Cathedral. It is believed that the palace rebuilt, reconstructed and decorated. Hovrever the most important author of the finai version of the monument could have been the Wa- residence of the Sapiehas in Vilnius is found in Antakalnis. This out-of- wel Castle's royal architect and sculptor, Sebastian Sala, who worked in town palace built in 1689-1692 funded by the Lithuanian Hetman and Krakow in the first half of the 17th century, orgininally from Lugano Vilnius Voivode Kazimierz Jan Sapieha belonged to this family until the (present-day Switzerland). The most famous 17th century masters were late 18th century. The construction of the Antakalnis palace is linked to invited to create tombstones for other members of the Sapieha family the visual representation and signification of the sočiai positions held by buried in this church as well. The šame masters who, under the guidance this famous magnate, his dynastic plans and hopes, and the then as yet of Italian architect Constantino Tencalla, built St. Casimir's Chapel and unrealized dreams of becoming the legitimate ruler of the Polish-Lithu- reconstructed the Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius anian Commomvealth after the death of John III Sobieski. The palace are also the authors of the epitaph created in 1631 for Krzysztof Sapieha was built according to a design by architect Giovanni Battista Frediani. (transferred to the stairvvell of the former monastery in the early 20th Sculptor and architect Giovanni Pietro Perti oversaw the construction century). The sublime materials (marble, alabaster), refined and elegant work, and he was also in charge of the palaces stuccovrork exterior and design, harmonious proportions of the architectural elements, the excel- interior decoration. It is believed that the interior mūrais were the work lence in sculptural detail production and the stylistic purity of this monu- of renowned Florentine Michellangelo Palloni. Ali these artists of Italian ment makes it comparable to similar famous works hailing from Europe. origin were the most famous figures in Lithuanian Baroąue art (the šame An interesting, rare portal-type tombstone was dedicated to the memory artists worked on renewing the interior of the Chapel of St. Casimir in of Jan Stanislaw Sapieha, Court Marshal of Lithuania. The black and whi- the Vilnius Cathedral in 1692 at the behest of Kazimierz Jan Sapieha). te marble tombstone of Teodora Krystyna Sapieha reflects the new 17th The palace ensemble and the Baroąue park established surrounding it is century architectural tombstone trends, displaying particular elegance closely related to the nearby Trinitarian monastery, and together form a with its white alabaster portrait sculpture. The monument's authors were complete complex. The idea of funding the Trinitarian monastery dates to two renowned Italian artists who in the mid-17th century worked in the the spring of 1691, the church foundation stone was laid in 1694, and the court of John II Casimir Vasa, King of Poland and Grand Duke of Lithu- shrine was consecrated in 1716 as the Church of the Saviour. The church ania - sculptor Giovanni Francesco de Rossi and architect and stage de- featuring an architecturally original centrai cupola reflects uniąuely inter- signer Giovanni Battista Ghisleni. preted Roman Late Baroąue architectural influences and is characterized by a cosy, harmonious interior as well as iconographically complex yet The greatest sacred treasure of St. Michaels Church is the miraculous gracefully subtle stuccovvork decor created under the leadership of Gio- painting of Our Lady which dates back to the early 16th century and is vanni Pietro Perti. From 1700 the Antakalnis Trinitarian church became linked to the Vilnius Bernardine Convent. At the reąuest of Lew Sapieha, especially famous for the copy of the Jesus of Nazareth sculpture of the it was given to the Bernardine Church which he funded and soon became SAPIEGOS - VALSTYBININKAI, MENO MECENATAI IR KOLEKCININKAI

one of the most famous paintings of Our Lady in Vilnius. In 1750, the Gospel from the late 15th-early 16th century which has been linked to Sapiehas had the painting venerated with papai crowns. This was the first Lew Sapieha. The magnate donated the book to the Zhyrovichy (present- 145 image of Our Lady to receive such respect in Vilnius. The painting has day Belarus) Basilian monastery, while in the 19th century it appeared been kept in the Vilnius Arch Cathedral since 1987. in the Vilnius public library (presently it is kept in the Wroblewski Li- brary of the Lithuanian Academy of Sciences). It is one of the most valu- Vilnius' museums and other collections hold single works that may have able manuscript books preserved in Lithuania, decorated with splendid belonged to St. Michael's Church or other shrines in Vilnius sponsored Byzantine miniatures. Of publications produced in Vilnius in the 17th by the Sapiehas. An example is the gold mass goblet commissioned by century, the book about Uniate St. Juozapatas Kuncevičius by Andrzej Deputy Chancellor Kazimierz Lew Sapieha in the mid-17th century that Mlodzianowski, richly illustrated with emblemical images printed at the found its way to the Vilnius Cathedral in the 19th century, three tapes- Vilnius Jesuit Academy Printing House in 1675 is noteworthy, dedicated tries from the Brussels workshops produced in the 17th century from The to the Polotsk voivode Jerzy Stanislaw Sapieha. Valuable not only in a Story ofDavid and Solomon series which were beąueathed to the Vilnius literary or academic sense, but also for its artistic value is the collection of Cathedral by the very šame Kazimierz Lew Sapieha, etc. The belfry of St. books donated by Kazimierz Lew Sapieha to the Vilnius Academy in the John's Church still contains a monument of the artistic patronage of the 17th century containing certain publications known for their excellent Sapiehas - an elaborate bell donated to St. Michael's Church in 1676 that illustrations and particularly artistic binding. had been forged by one of the most famous bell makers in Vilnius at the time - Johannes de la Marche. This is the only instrument to have sur- VVhile the traces of the Sapiehas patronage in Vilnius might be few in vived of several which, due to the generosity of the Sapiehas, proclaimed number, we can say without a doubt that a majority of them are of par- the glory of the Lord in the skies of 17th century Vilnius. ticular significance. They are all exceptional architectural and artistic monuments testifying to their fundators' and donators' contacts with the Another important element of the Sapiehas cultural legacy are books that most important artistic cultural centres of Europe and reflect their ambi- are in one way or another related to the patronage of this family. The tions to equal the court of the rulers of the Polish-Lithuanian Common- oldest example of this type of written and artistic monument is the Slavic wealth in the field of art patronage. KRYŽIAI YRA DORYBĖS ŽENKLAS, O STRĖLĖ - PERGALĖS...

Rūta Janonienė DZIEDZICTWO ARTYSTYCZNE SAPIEHOW W WILNIE

STRESZCZENIE 146 W XVI-XVIII w. vvšrod Sapiehovv bylo wielu hetmanovv, kanclerzy i Najwažniejsze obiekty dziedzictwa kulturalnego Sapiehovv, niegdyš zdo- podskarbich Wielkiego Księstwa Litewskiego, kilkunastu czlonkovv rodu biące stolicę Litwy i w częšci zachowane do naszych czasow, zvviązane są bylo marszalkami Trybunatu Litewskiego, wielu sprawowalo najwyž- z fundacjami sakralnymi (košeioly, oltarze) i darowiznami dziel sztuki sze urzędy w rožnych wojewodztwach. W XVII w. až trzech wybitnych sakralnej. Sapiehowie od samego początku vvydatnie przyczynili się do przedstavvicieli rodu Sapiehovv zostalo wojewodami wileriskimi i vvlašnie podtrzymywania i szerzenia kultu šw. Kazimierza, ozdabiając pošvvięco- to stulecie pozostavvito najwyražniejsze šlady dzialalnošci kulturalnej ne mu šwiątynie. W 1604 r. Lew Sapieha uczestniczyl w procesji z okazji tego rodu magnackiego w stolicy VVielkiego Księstvva Litewskiego. kanonizacji šw. Kazimierza, wraz z innymi uroczyšcie wmurowal kamien węgielny pod budowę košeiota šw. Kazimierza, a następnie wspieral jego Z Wilnem šcišlej związani byli przedstawiciele czerejskiej (rožanskiej) budowę i wyposaženie, a w ufundowanej przez siebie kaplicy vvzniosl ot- linii rodu. W koricu XVI w. kanclerz i hetman wielki litewski, wojewoda tarz šw. Benona (niestety niezachowany). wileriski Lew Sapieha nabyl kilka domow stojących między obecnymi ulicami Vilniaus i Šv. Ignoto (w pobližu zespolu klasztornego Domini- W latach 1594-1627 z fundacji Lwa Sapiehy zostal vvzniesiony košciol kanow z košciolem p.w. Švviętego Ducha) i po požarze miasta w 1610 r. Bernardynek pod wezwaniem šw. Michala, w pierwszej potowie XVII w. vvzniosl w tym miejscu wspanialą rezydencję. Do polovvy XVIII w. byt pelniący funkeję mauzoleum rodowego. Švviątynia ta stalą się najvvspa- to bodaj najvvažniejszy palac Sapiehovv w Wilnie. Po požarach miasta nialszym przykladem dzialalnošci mecenasowskiej Sapiehovv w Wilnie w polowie XVIII w. palac dlugo stal opuszczony, po czym zostal cal- i niewątpliwie jedną z najwažniejszych fundacji tego rodu. W niedawno kowicie rozebrany. Nie zachowal się tež stojący nieopodal drugi palac odrestaurowanym košeiele šw. Michala, utrzymanym w stylu požnego Sapiehovv, ktory w 1722 r. Antoni Kazimierz i Rachela Sapiehowie prze- renesansu lub manieryzmu, obecnie miešci się archidiecezjalne Muzeum kazali pijarom. W stosunkovvo niezlym stanie zachowal się palac przy Dziedzictvva Košcielnego. W košeiele tym obok monumentalnego, choč obecnej ulicy Šv. Jono, lepiej znany pod nazwą palacu Pacow (obecnie powšciągliwego w formie marmurovvego oltarza zachowal się unikalny miešci się tu ambasada Rzeczpospolitej Polskiej), choč w vvyniku kil- zespol manierystycznych i barokovvych pomnikovv nagrobnych, jedyny ku rekonstrukcji utracil pierwotną strukturę przestrzenną. W 1783 r. taki na Litwie. Marmurowy nagrobek Lwa Sapiehy i jego dwu žon zo- zniszczony przez požar budynek nabyl od Pacow kanclerz wielki li- stat vvykonany okolo 1633-1636, po przeniesieniu z katedry częšci usta- tewski Aleksander Michal Sapieha, ktory palac przebudovval i ozdobil. wionego tam vvczešniej monumentu. Uwaža się, že autorėm ostatecznej Jednak najvvažniejsza wilenska rezydencja wiązana z Sapiehami znaj- wersji pomnika mogl byč" krolewski architekt i rzežbiarz Sebastiano Sala, duje się na Antokolu. Byl to podmiejski palac, zbudowany w latach pochodzący z Lugano (ob. Szwajcaria), czynny w Krakowie w pierwszej 1689-1692 przez hetmana vvielkiego litewskiego i wojewodę vvilenskie- polowie XVII w. Najwybitniejsi wowczas mistrzowie tvvorzyli nagrobki go Kazimierza Janą Sapiehę, będący wlasnošcią rodu do korica XVIII w. takže dla innych czlonkow rodziny Sapiehow, pochowanych w tym ko- Palac na Antokolu mial služyč wizualnej reprezentacji i uwydatnieniu šeiele. Autorstvvo wykonanego okolo 1631 r. epitafium Krzysztofa Sa- pozycji spolecznej tego wybitnego magnatą, wiązal się z jego planami piehy (na początku XX w. umieszczonego w galerii na piętrze dawnego i nadziejami dynastycznymi - wprawdzie niezrealizowanymi - objęcia klasztoru) przypisuje się tym samym mistrzom, ktorzy pod kierownic- tronu Rzeczpospolitej Obojga Narodovv po šmierci Janą Sobieskiego. twem wloskiego architektą Constantego Tencalli pracovvali przy budowie Palac zbudowano vvedlug projektu architektą Giovanniego Battisty Fre- kaplicy šw. Kazimierza oraz przebudovvie palacu wielkich ksiąžąt litew- dianiego. Pracami budowlanymi kierowal rzežbiarz i architekt Giovan- skich w Wilnie. Szlachetne materialy (marmur, alabaster), wyrafinowany ni Pietro Perti, ktory tež nadzorowal wykonanie stiukowych dekoracji i elegancki projekt, doskonale wywažone proporeje elementovv architek- elewacji i wnętrz. Malowidta šcienne w patacach byly najpewniej dzie- tonicznych, mistrzostvvo vvykonania detali rzežbiarskich i ezystoše sty- lem slynnego Florentczyka Michelangela Palloniego. Wszyscy ei artyšei lu stawia ten pomnik w jednym szeregu obok najwybitniejszych dziel wloskiego pochodzenia byli najvvybitniejszymi przedstawicielami sztu- tego typu w Europie. Ciekavvy pomnik o rzadkim w naszych stronach ki baroku na Litwie (ei sami artyšei na zlecenie Kazimierza Janą Sapiehy typie portalowego nagrobka pošvvięcony byl upamiętnieniu marszal- w 1692 r. pracowali przy odnawianiu wnętrza kaplicy šw. Kazimierza w ka nadvvornego litevvskiego Janą Stanislavva Sapiehy. Nowe tendeneje w katedrze vvileiiskiej). Zespot palacowy wraz z barokowym parkiem jest architekturze nagrobkowej w XVII w. odzvvierciedla nagrobek Teodory šcišle zvviązany z založonym w pobližu klasztorem Trynitarzy, tworzy z Krystyny Sapiežyny, vvykonany z bialego i czarnego marmuru z alaba- nim jednolity zespot. Fundacja klasztoru Trynitarzy nastąpila vviosną strovvym popiersiem i vvyrožniający się wyjątkową eleganeją. Autorami 1691 r., kamien węgielny pod budovvę košeiola položono w 1694 r., a w pomnika byli dvvaj vvybitni artyšei pochodzenia wloskiego, w polovvie 1716 r. švviątynię konsekrowano pod wezwaniem Chrystusa Redempto- XVII w. pracujący na dworze krola polskiego i wielkiego księcia litevv- ra. Košciol o oryginalnej architekturze na planie centralnym z kopulą skiego Janą Kazimierza Wazy - rzežbiarz Giovanni Francesco de Rossi jest przykladem swoistej interpretaeji wplywow architektury rzymskiej oraz architekt i scenograf Giovanni Battista Ghisleni. doby dojrzalego baroku; vvyrožnia się przytulnym, harmonijnym ukla- dem wnętrza i dekoraeją stiukową o skomplikowanej ikonografii i sub- Najcenniejszym zabytkiem sztuki sakralnej, znajdującym się vv košeiele telnej plastyce, vvykonaną pod kierunkiem Giovanniego Pietra Pertiego. šw. Michala, byt cudovvny obraz Matki Božej z Dzieciątkiem. Historia Košciot Trynitarzy na Antokolu najbardziej rozslavvila cudowna figūra obrazu sięga początku XVI w. i jest vviązana z vvileriskim konvventem Ber- Jezusa Nazareiiskiego, kopia figury madryckiej, w 1700 r. wykonana na nardynovv. Na prošbę Lwa Sapiehy obraz zostat przekazany ufundovvane- zamovvienie fundatora, obecnie przechowywana w košeiele p.w. Švvię- mu przezeri košciotovvi Bernardynek i w krotkim czasie stat się jednym tych Piotrą i Pawla w Wilnie. z najslynniejszych vvizerunkovv Matki Božej w Wilnie. W 1750 r. starą- SAPIEGOS - VALSTYBININKAI, MENO MECENATAI IR KOLEKCININKAI

niem Sapiehow zostal uroczyšcie koronowany koronami papieskimi. Byl kiewnoslowiariskim i wiązany z osobą Lwa Sapiehy. Byl to dar magnatą to pierwszy tak uczczony wizerunek Matki Božej w Wilnie. Od 1987 r. klasztorowi Bazylianovv w Žyrowiczach (ob. Bialoruš). W XIX w. księga 147 obraz jest przechowywany w archikatedrze wileriskiej. trafila do Wileriskiej Biblioteki Publicznej, obecnie jest przechowywana w Bibliotece im. Wroblewskich Litewskiej Akademii Nauk. Jest to jedna z W wileriskich muzeach i innych zbiorach znajdują się pojedyncze dzieta, najcenniejszych ksiąžek rękopišmiennych, przechowywanych na Litwie, pravvdopodobnie pochodzące z košciola šw. Michaia lub innych wileri- iluminowana wspanialymi miniaturami w stylu bizantyjskim. Spošrod skich šwiątyri wspieranych przez Sapiehow. Na przyklad, w XIX w. do ka- publikacji wydanych w Wilnie w XVII w. vvyrožnia się ksiąžka Andrzeja tedry wileriskiej trafil szczerozloty kielich mszalny, wykonany w polowie Mlodzianowskiego, pošwięcona šwiętemu unickiemu Jozafatowi Kunce- XVII w. na zamowienie podkanclerza litewskiego Kazimierza Leoną Sa- wiczowi i dedykovvana wojewodzie polockiemu Jerzemu Stanislawowi piehy, ponadto trzy gobeliny z serii Dzieje Salomona i Dawida, utkane w Sapieže, bogato ilustrowana przedstawieniami emblematycznymi, wyda- brukselskich warsztatach w XVII w., ktore tenže Sapieha zapisal w testa- na w 1675 r. w drukarni Akademii Wileriskiej. Z kolei księgozbior prze- mencie katedrze wileiiskiej i in. W dzvvonnicy košcioia šw. Janą obecnie kazany w darže Akademii Wilenskiej w XVII w. przez Kazimierza Lwa znajduje się jeszcze jeden zabytek, związany z dzialalnošcią fundatorską Sapiehę možna oceniač nie tylko w aspekcie literackim i naukowym, ale i Sapiehow - artystycznie dekorowany dzwon ofiarowany w 1676 r. ko- artystycznym - niektore publikacje opatrzone są wspanialymi ilustracja- šciolowi šw. Michala, odlany przez jednego z najvvybitniejszych wowczas mi i artystycznie zdobionymi oprawami. ludvvisarzy wileriskich - Janą de la Marche'a. Jest to jedyny zachowany z kilku instrumentovv, ktore dzięki hojnošci Sapiehovv glosily chwalę Božą Šlady dzialalnošci mecenasovvskiej Sapiehow w Wilnie nie są zbyt liczne, w siedemnastowiecznym Wilnie. jednak z calą pewnošcią možna tvvierdzič, že większošč z nich ma wyjąt- kowe znaczenie. Są to calkovvicie oryginalne zabytki architektury i sztuki, Wažną częšcią dziedzictwa kulturalnego Sapiehow są ksiąžki, w ten czy šwiadczące o kontaktach ich fundatorow i darczyricow z najvvažniejszymi inny sposob zvviązane z dzialalnošcią mecenasowską tego rodu. Chrono- ošrodkami kultury artystycznej Europy, odzwierciedlające ich ambicje i logicznie najstarszym z tych zabytkow pišmiennictwa i sztuki jest Ewan- dąženie, by w dzialalnošci mecenasowskiej dorownač dworowi wladcow geliarz, datowany na koniec XV - początek XVI w., pisany w języku cer- Rzeczpospolitej Obojga Narodovv.