DOCSLIB.ORG

Antanas Smetona Respublikos Prezidentas 1919.IV.6 - 1934.IV.6

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Antanas Smetona Respublikos Prezidentas 1919.IV.6 - 1934.IV.6 TRIMITAS l934 METŲ BALANDŽIO MĖN. 5 DIENA. NR. 14. Antanas Smetona Respublikos Prezidentas 1919.IV.6 - 1934.IV.6 Kaunas 1934 metų balandžio mėnesio 5 diena Nr. 14 Antanas Smetona. Pirmasis Lietuvos Valstybės prezidentas 1919.IV.6 — 1934.IV.6 Šių metų balandžio 6 d. sukanka lygiai penkioli- džiauti Ministerių kabinetas, M. Sleževičiaus va­ ka metų, kai didžiausias Lietuvos Nepriklausomybės dovaujamas, reikalavo sau teisės leisti įstatymo po­ atstatymo rėmėjas ir kovų del tautos laisvės vadovas būdžio dekretus, kurių nenorėjo leisti V. Tarybai Antanas Smetona pirmą kartą buvo išrinktas Lietu- svarstyti. vos valstybės Prezidentu. Antano Smetonos Prezi- Kilęs dėl tos priežasties aštrus politinis konflik- dentu išrinkimas yra tiesiog epochinis įvykis. Ilgus tas, iš karto privedęs prie M. Šleževičiaus valdžios amžius buvusi svetimųjų valdžioj, Lietuva 1919 m. ba- atsistatydinimo ir sudarymo trumpaamžės Pr. Do- landžio 6 d. vėl gauna tautai ir valstybei vyriausiąjį vydaičio valdžios, veikiai baigėsi abipusiu susitari­ vadą. mu, kad nuo šiol V. Taryba nebeposėdžiaus, bet, ati- Turėdama tai galvoj, „Trimito" redakcija pa- tinkamiu būdu pakeitus laikinąją konstituciją, iš­ vedė šio rašinio autoriui kreiptis į patikimiausius rinks atskirą Respublikos Prezidentą. šaltinius ir, surinkus kuo tiksliausių žinių, aukščiau Tais laikais, kai Kaune virė gan smarki politinė minėtąjį įvykį aprašyti. kova, A. Smetonos Lietuvoje nebuvo. Aukštojo pre- Antano Smetonos LietuvosValstybės Preziden­ zidiumo deleguotas vykti į Berlyną ir čia pasirašyti tu išrinkimas buvo ne atsitiktinis. Tą faktą parengė 100 milijonų markių paskolos sutartį A. Smetona, eilė kitų įvykių, kurios čia pravers trumpai pami- teisybė, 1919 metais pradžioj kelioms dienoms buvo nėti. Jau 1917 metų pabaigoj, Lietuvos Tarybai be- atvykęs į Kauną, bet matydamas būtiną reikalą sitvarkant, Ant. Smetona visų jos narių balsais skubiai ieškoti paramos užsieny, kad, didžiosioms buvo išrinktas tarybos pirmininku. Vėliau — apie valstybėms taikos sutartis pasirašant, Lietuva ne- pabaigą 1918 metų, tarybai priimant laikinąją Lietu­ būtų nuskriausta, pradėjo kelionę po Skandinaviją, vos konstituciją, sudaroma trilypė suvereninės val- kur jau 1916 metais būta svarbių ir įtakingų Lietuvos džios atstovybė (Aukštasis Tarybos Prezidiumas), bičiulių. kurioj A. Smetona taip pat dalyvauja kaip jos pirmi- Tuo būdu A. Smetona pirmiausia aplanko Stok- ninkas. Sudarymas kolektyvinės suvereninės val- holmą, kur išbūva 3 savaites, iš, ten vyksta į danų džios atstovybės gali būti nebent tuo aiškinamas, sostinę Kopenhagą, iš Kopenhagos į norvegų Chris- kad V. Taryba čia padarė nusileidimą, norėdama tianiją (Oslo). Visur A. Smetona priimamas labai pa­ patenkinti kraštutinės demokratybės šalininklų rei- lankiai, o Stokholme net draugiškai. Spauda prade- kalavimus: girdi, trys žmonės, tat ne vienas — da plačiai rašyti apie Lietuvą. Valdžios atstovai pri­ vis mažiau būsią panašu į „buržuazinę" bei „monar- žada remti tarptautinėj dirvoj lietuvių tautos lais- chiškai — respublikoninę" valstybės santvarką. vės siekimus. Šios tvarkos netobulumai ir nenuoseklumai Jau A. Smetona buvo beketinąs vykti iš Skan­ veikiai gyvenime pasirodė. Nors pats Aukštasis Pre- dinavijos Londonan, kai viena po kitos jį pasiekė zidiumas, kuriame be A. Smetonos, dalyvavo dar kelios telegramos, kvietusios skubiai grįžti į Lietu- kanaun. (dabar vyskupas) J. Staugaitis ir St. Šilin­ vą. Nebežinodamas, kas Lietuvoj dedasi ir kodėl ji- gas, veikė sutartinai, vis delto patys demokratai jo sai kviečiamas grįžti, vis dėlto A. Smetona tuoj sė- veikimu nebuvo patenkinti. Nepasitenkinimas ypa- dą į garlaivį Kopenhagoje, tikėdamasis per Liepoją tingai smarkiai buvo jaučiamas pradžioj 1919 metų, trumpiausiu keliu grįžti į Vilnių arba į Kauną. Deja, Lietuvos vyriausybei ir V. Tarybai persikėlus iš Vil- atvykęs Liepojon, randa tiesųjį kelią vokiečių už- niaus į Kauną. Tada vykdomos valdžios prieky sto- darytą. Mat, tuo laiku ėjo smarkus bolševikų ka- vėjo M. Sleževičius, pasirėmęs kraštutiniais demok- riuomenės antpuolis Rygos - Mintaujos linkme. Il- ratiniais sluoksniais. Tie gaivalai, patys seniau rei- gai nelaukdamas, A. Smetona geležinkeliu keliauja kalavę suvereninės valdžios atstovybės kolektyvu- pro Skuodą į Klaipėdą, pro Tilžę į Kauną. mo, dabar bodėjosi ja ir stengėsi anų laikų provizo­ Kaune, pagaliau, paaiškėjo A. Smetonai, kodel rinei tautos atstovybei V. Tarybai neleisti posė- jis į Lietuvą buvo skubiai kviečiamas. Pasirodė, kad tie patys demokratiniai sluoksniai, kurie prieš tai pavedė vėl tam pačiam M. Sleževičiui, bet jo val- griežtai reikalavo kolektyvinio suvereninės valdžios džioj žymesnieji ir atsakingesnieji žmonės nenori da­ viršūnės sudarymo, dabar reikalavo rinkti atskirą lyvauti. Tada Respublikos Prezidentas A. Smetona Respublikos Prezidentą ir vienintelį tai vietai vi- savo nuožiūra skiria ministeriu pirmininku tik atke- siems priimtiną kandidatą buvo numatę Antaną liavusį iš užsienio inž. E. Galvanauską. Tai buvo pir- Smetoną. A. Smetonai sutikus būti renkamam (tai moji nuo partijų nepriklausiusi Lietuvos vyriausybė. buvo per pat Velykas), 1919 m. balandžio 6 d. V. Ta- Mat, tada partijos ruošėsi steigiamojo seimo rinki­ ryba savo viešame posėdy, įvykusiame dabartiniuo- mams ir stengėsi rodytis už valdžios darbus esančios se finansų ministerijos rūmuose. Duonelaičio gatvė- neatsakingos. 1919 — 1920 metų E. Galvanausko ka- je, išrinko Antaną Smetoną pirmuoju Lietuvos Res- binete dalyvavo šie žmonės: J. TŪBELIS, L. Noreika, publikos Prezidentu. A. Merkys, V. Čarneckis, A. Voldemaras ir d-ras E. Išrinkus jį Prezidentu ir vakare iškilmingai pri- Draugelis. Iš jų visų „partyviškiausias" buvo E. siekus laikinajai Lietuvos konstitucijai, A. Smeto- Draugelis. Daugumas kabineto narių buvo „Pažan- na tuoj pradėjo eiti valstybės vado pareigas. Nors gos" žmonės, atsieit, tautininkai. kai kurioms politinėms srovėms tai ne visai tiko, bet Valdžiusi daugiau nei pusmetį Lietuvą toji val- laikydamasis pačių politinių grupių susitarimo prieš džia, teisybė, priešrinkiminės nuotaikos savo pusėn renkant jį Prezidentu, A. Smetona naują Lietuvos nepalenkė, bet Lietuvos valstybei nemaža gero pa- vyriausybę pavedė sudaryti M. Sleževičiui. Kadangi darė. Toji valdžia privedė Lietuvą prie steigiamo- M Sleževičius buvo vienas iš tų, kurie reikalavo jo seimo. Beje, anų laikų gyvenimo sąlygos ir Res- rinkti atskirą Respublikos Prezidentą ir laikinai su- publikos Prezidentą A. Smetoną darė šalininką tų spenduoti provizorinę tautos atstovybę tarybą, tai rinkimų, nors būta nemaža kitaip manančių, ypač galima teigti, kad M. Sleževičius parodė nemaža tarp karių. A. Smetona matė valdžios sunkiai paša- rimtos nuovokos, būtinos anų laikų valdžios pirmi- linamus gyvenimo netobulumus, kuriuos — jam at- ninkui Juk 1919 metais Lietuva iš visų pusių buvo rodė tautos atstovybė anuomet lengviau galėjo priešų supama. Kraštas buvo labai sunkioj lygiai įveikti. Deja, st. seimas, pasidavęs smarkiai įsisiū- politinėj, lygiai finansinėj ir ekonominėj būty, taigi bavusiai partijų demagogijai, neparodė reikalingos sudarymas vieno valdžios branduolio su valstybės rimties. vadu viršūnėje buvo būtinas. Kada eina karas, žūt- R. Prezidentui įėjus į posėdžių salę (V. teatre) būtinė kova del tautos ateities, sunku galvoti apie steigiamojo seimo atidaryti, dalis jojo narių demons- parlamentarizmą. Tačiau moralinė V. Tarybos įtaka, tratyviai sėdėjo, atsisakydami Lietuvos suvereninės Respublikos Prezidentą išrinkus, ypač prezidiumo ir valdžios nešiotoją tinkamu būdu pagerbti. A. Sme­ toliau didelė pasiliko. tonai perskaičius st. seimo atidarymo aktą ir pasa- Vėl tapęs ministeriu pirmininku, M. Sleževičius kius tai progai pritaikytą prakalbą, niekas iš seimo palaikė kontaktą su R. Prezidentu A. Smetona ir narių nepadėkojo jam už nuveiktus didelius darbus daugely atvejų nusistatydavo taip, kaip A. Smeto­ Lietuvos valstybę atstatant. O kai buvo iškeltas na jam patardavo. Kiek kitaip sekėsi M. Sleževičiui klausimas tolimesnio Lietuvos suvereniteto atsto­ su jo valdžios ministeriais, priklausiusiais įvairioms vavimo reikalas, tai st. seimas tuoj pavedė savo pirmi- partijoms. Ministerių tada Lietuvoj buvo keliolika. ninkui apimti Respublikos Prezidento vietą. Vienin- Buvo ir abejotinos vertės ministerių, bent aniems telė įstaiga, padėkojusi Respublikos Prezidentui už laikams, kaip darbo ir socialės apsaugos, tiekimo ir jo pirmąjį prezidentavimą, buvo Valstybės Taryba. maitinimo, prekybos ir pramonės kokių net didžio- Ir tik po keleto metų, nusivylę seimais, Lietuvos sios valstybės ne visos turi. Ypač brangiai kaštavo žmonės vėl pavedė Lietuvos suvereninę valdžią savo tiekimo ir maitinimo ministerija. Jos veikimas kėlė Pirmajam Prezidentui Antanui Smetonai. visuomenėje nepasitenkinimą. Menkai buvo prižiū- V. B-nas. rimos visokios spekuliatyvinio pobūdžio įstaigos. Spekuliavimas valiuta tada buvo labai išsiplatinęs. Vokiečių okupantai, kurių dar nemaža buvo visoj Lietuvoj, padėjo „šmugeliui'' plėstis ir iš viso veikė destruktyviai visą Lietuvos būvį. Čia nurodytieji trūkumai, galop privedė prie bū­ tino reikalo keisti vykdomos valdžios sudėtį ir jos veikimo kryptį. Ministerių kabinetas atsistatydino. Naująjį kabinetą sudaryti Respublikos Prezidentas Neleido į Vilnių prof. Z. Žemaičio su pagalba badaujantiems. Jau prieš Velykas visoje N. Lie­ Vilnių. Pagalbos vilniečiams rei­ Kadangi dalykas tiek yra opus: tuvoje įsikūrė komitetai rinkti au- kalais dar prieš Velykas turėjo iš- žmonės šaukiasi tiesiog dangaus koms Vilniaus krašto badaujan­ vykti vyr. k-to pirmininkas prof. pagalbos gelbėti juos
Load more

Recommended publications
  • Antanas Smetona Gimė 1874 M
    Antanas Smetona gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Užulėnio kaime (dab. Ukmergės r.) gausioje neturtingų valstiečių šeimoje. Mokėsi Tau- jėnų pradinėje mokykloje, privačiai – Ukmergėje ir Liepojoje, 1893 m. baigė Palangos progimnaziją. 1896 m. buvo pašalintas iš Mintaujos (dab. Jelgava, Latvija) gimnazijos, nes kartu su kitais lietuviais nepa- kluso reikalavimui, kad katalikai kasdienę maldą mokykloje skaitytų rusiškai. 1897 m. eksternu baigė Peterburgo 9-ąją gimnaziją. Studijavo Peterburgo universiteto Teisės fakultete, priklausė slaptai lietuvių stu- dentų draugijai. Gavęs teisininko diplomą, A. Smetona 1902 m. atvyko į Vilnių, dir- bo advokato padėjėju, vėliau – banke. Jis greit iškilo kaip vienas akty- viausių lietuvių tautinio judėjimo dalyvių. Priklausė Lietuvių demok- ratų partijai. Buvo 1905 m. gruodžio 4–5 d. vykusio Didžiojo Vilniaus Seimo narys, pirmininkavo jo posėdžiui, kuriame svarstytas Lietuvos autonomijos klausimas. A. Smetona dalyvavo daugelio lietuviškų vi- suomeninių, kultūros, švietimo organizacijų – „Aušros“, „Ryto“, „Rū- ANTANAS SMETONA tos“, Lietuvių mokslo ir Lietuvių dailės draugijų – veikloje. Talkino 1874 08 10–1944 01 09 rengiant lietuviškus leidinius: redagavo laikraščius „Vilniaus žinios“, „Lietuvos ūkininkas“, „Viltis“, 1914–1924 m. – žurnalą „Vairas“, paren- gė informacinių ir publicistinių straipsnių tautinės veiklos klausimais. Smetonų šeimos butas Vilniuje buvo lietuvių inteligentų susibūrimų ir diskusijų vieta. Pirmojo pasaulinio karo metais Vilniuje pradėjusi veikti Lietuvių draugija nukentėjusiesiems dėl karo šelpti greit tapo ne tik labdaros organizacija, bet ir lietuvių politinės veiklos centru. Nuo pat įkūrimo organizacijoje dirbęs, o 1914 m. pabaigoje jos Centro komiteto vado- vu tapęs A. Smetona rūpinosi, kad kraštą okupavusios Vokietijos val- džios sprendimai kuo mažiau alintų Lietuvos žmones. 1916 m. kartu su Steponu Kairiu ir Jurgiu Šauliu dalyvavo Trečiajame pavergtųjų tautų kongrese.
    [Show full text]
  • Vincas Kudirka, Martynas Jankus, Jonas Šliūpas and the Making of Modern Lithuania Charles C
    Georgia State University ScholarWorks @ Georgia State University History Dissertations Department of History Summer 2013 Lithuanians in the Shadow of Three Eagles: Vincas Kudirka, Martynas Jankus, Jonas Šliūpas and the Making of Modern Lithuania Charles C. Perrin Georgia State University Follow this and additional works at: https://scholarworks.gsu.edu/history_diss Recommended Citation Perrin, Charles C., "Lithuanians in the Shadow of Three Eagles: Vincas Kudirka, Martynas Jankus, Jonas Šliūpas and the Making of Modern Lithuania." Dissertation, Georgia State University, 2013. https://scholarworks.gsu.edu/history_diss/35 This Dissertation is brought to you for free and open access by the Department of History at ScholarWorks @ Georgia State University. It has been accepted for inclusion in History Dissertations by an authorized administrator of ScholarWorks @ Georgia State University. For more information, please contact [email protected]. LITHUANIANS IN THE SHADOW OF THREE EAGLES: VINCAS KUDIRKA, MARTYNAS JANKUS, JONAS ŠLIŪPAS AND THE MAKING OF MODERN LITHUANIA by CHARLES PERRIN Under the Direction of Hugh Hudson ABSTRACT The Lithuanian national movement in the late nineteenth and early twentieth centuries was an international phenomenon involving Lithuanian communities in three countries: Russia, Germany and the United States. To capture the international dimension of the Lithuanian na- tional movement this study offers biographies of three activists in the movement, each of whom spent a significant amount of time living in one of
    [Show full text]
  • Antanas Smetona
    Antanas Smetona Bibliografijos rodyklė (1935–2016) Leidinio sudarytojos: Zina DAUGĖLAITĖ, Irena ADOMAITIENĖ Redaktorės: Gražina RINKEVIČIENĖ, Regina KNEIŽYTĖ Kalbos redaktorė Lina ŠILAGALIENĖ Maketuotojas Tomas RASTENIS Viršelio nuotr. iš leid.: 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai. V., 2006. Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB) 2019 04 03. 21 leidyb. apsk. l. Išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius ISBN 978-609-405-179-1 Turinys Turinys 1954 metai ..........................................................................................................70 1955 metai ..........................................................................................................70 Turinys ................................................................................................................................... 3 1956 metai ..........................................................................................................70 1958 metai ..........................................................................................................71 Pratarmė ............................................................................................................................... 6 1969 metai ..........................................................................................................71 Biografija .............................................................................................................................
    [Show full text]
  • 2019 Annual Member Meeting
    LITHUANIAN CATHOLIC ACADEMY OF SCIENCE ANNUAL MEETING The annual Lithuanian Catholic Academy of Science (LCAS) meeting took place on September 14 in Putnam, CT, on the beautiful grounds of the Immaculate Conception Convent. Since its inception in 1922, LCAS has fostered the idea of a community of academicians connected by ties of nationality and religion. At the annual LCAS meeting members are invited to present their work in current areas of academic interest. While past meetings have included talks on Mathematics, Biology, Marketing, Art History, etc., this year’s program focused entirely on History and Political Science. A husband and wife team from Georgia kicked off the academic program. Dr. Dovilė Budrytė (photo by Dr. N. Girniūtė). Dr. Dovilė Budrytė spoke about partisan warfare and memory wars, especially the involvement of women in war as well as their work in shaping the nation’s memory. This was a very timely talk, as emotions are heating up in Vilnius over the memory of Gen. Jonas Noreika (Vėtra), who was both a heroic partisan and a Nazi collaborator. Prof. Budrytė’s lecture helped elucidate the origins of this memory war in Lithuania. She earned her Ph.D. at Old Dominion University in 2000 and currently teaches Political Science at Georgia Gwinnett College. Dr. Charles Perrin related the life of Jonas Šliūpas, an intellectual and political activist dedicated to two ideals – patriotism and socialism. Although a socialist, he rejected internationalism. He founded and edited several newspapers aimed at awakening Lithuanian self-identity in the United States. He helped found several Lithuanian organizations with the goal of uniting Lithuanians in the United States.
    [Show full text]
  • Antanas Smetona Topic Guide for Chronicling America (
    Antanas Smetona Topic Guide for Chronicling America (http://chroniclingamerica.loc.gov) Introduction Antanas Smetona (1874-1944) was born in Užulėnis, Kovno Governorate, Russian Empire. In 1886, he became the only child in his family to go to school, and in 1893, he began attending Jelgava Gymnasium in Latvia. A teacher there promoted Lithuanian language and culture, but the school made everyone use Russian, and Smetona was expelled for non-compliance. After graduating from a different school, Smetona moved to Vilnius where he became active in Lithuanian cultural life, joined the Lithuanian Democratic Party, and worked on various Lithuanian newspapers and periodicals. During World War I, Smetona assisted Lithuanian victims and was elected Chairman of the Council of Lithuania. He was elected the first president of Lithuania in 1919, but was replaced the next year. In 1926, he became president again after helping overthrow the previous president. Following the Soviet Union occupation of Lithuania during World War II, Smetona turned over power to his prime minister and fled the country. He and his family eventually settled in Cleveland, Ohio, where Smetona worked on a history of Lithuania and his memoirs until his 1944 death. Important Dates . August 10 (July 28, Russian calendar), 1874: Antanas Smetona is born in Užulėnis in the Russian Empire. (Russia had annexed Lithuania in 1795.) . 1902: Smetona moves to Vilnius, the largest city and capital of Lithuania. 1918: Smetona signs the Act of Independence of Lithuania. April 4, 1919: State Council of Lithuania elects Smetona the first president of the Republic of Lithuania. 1927: Smetona dissolves parliament.
    [Show full text]
  • Lithuania and the Jews the Holocaust Chapter
    UNITED STATES HOLOCAUST MEMORIAL MUSEUM CENTER FOR ADVANCED HOLOCAUST STUDIES Lithuania and the Jews The Holocaust Chapter Symposium Presentations W A S H I N G T O N , D. C. Lithuania and the Jews The Holocaust Chapter Symposium Presentations CENTER FOR ADVANCED HOLOCAUST STUDIES UNITED STATES HOLOCAUST MEMORIAL MUSEUM 2004 The assertions, opinions, and conclusions in this occasional paper are those of the authors. They do not necessarily reflect those of the United States Holocaust Memorial Council or of the United States Holocaust Memorial Museum. First printing, July 2005 Copyright © 2005 United States Holocaust Memorial Museum Contents Foreword.......................................................................................................................................... i Paul A. Shapiro and Carl J. Rheins Lithuanian Collaboration in the “Final Solution”: Motivations and Case Studies........................1 Michael MacQueen Key Aspects of German Anti-Jewish Policy...................................................................................17 Jürgen Matthäus Jewish Cultural Life in the Vilna Ghetto .......................................................................................33 David G. Roskies Appendix: Biographies of Contributors.........................................................................................45 Foreword Centuries of intellectual, religious, and cultural achievements distinguished Lithuania as a uniquely important center of traditional Jewish arts and learning. The Jewish community
    [Show full text]
  • „Prezidentas Smetona” Ieškojo Ir Čikagietis
    8 2017 RUGPJūčIO15 ,ANTRADIENIS DRAUGAS Laivo „Prezidentas Smetona” ieškojo ir čikagietis Taip atrodė „Prezidentas Smetona” (viršuje) ir taip jis atrodo jūros dugne, 72 metrų gylyje (apačioje). ALGIS VAŠKEVIČIUS jų – ir Kanados lietuvių bendruomenę. Ir neatsitik - tinai – V. Žulkus papasakojo, kad pirmasis „Prezi - dento Smetonos” kapitonas Adomas Daugirdas iš Lie - Liepos pradžioje Lietuvą apskriejo džiugi žinia – pa - tuvos emigravo į Kanadą ir iki pat mirties 1979 me - galiau surastas Baltijos jūroje 1945 metais nusken - tais ten gyveno. Jo vaikai dabar gyvena Jungtinėse dęs pirmasis Lietuvos karo laivas „Prezidentas Sme - Amerikos Valstijose, Čikagoje. tona”. 72 metrų gylyje esantį legendinį laivą, atlikę Susitikimo metu V. Žulkus trumpai priminė ir jūroje povandeninius tyrimus, atrado Klaipėdos karo laivo „Prezidentas Smetona” istoriją. Jis buvo universiteto mokslininkai ir Lietuvos karinio jūrų lai - pastatytas lygiai prieš šimtą metų, 1917-aisiais Vo - kietijoje, šį tada gana geros būklės laivą 1927 m. Lie - vyno kariškiai. Šis atradimas laikomas ir tikra dova - tuva iš vokiečių nusipirko. Laivas buvo atplukdytas na Lietuvos kariniam jūrų laivynui, kuris šiemet į Klaipėdą, kur buvo remontuojamas, valomos der - švenčia savo įkūrimo 25-metį. vos. Laivas buvo pavadintas „Prezidentas Smetona” ir skirtas sienų apsaugai. Po kapitalinio remonto eseniai Palangos kurorto muziejuje laivą ra - „Prezidentas Smetona” pirmą kartą išplaukė į jūrą dusios ekspedicijos ir povandeninių tyrimų 1927 m. lapkritį, o nuo 1929 metų jis tarnavo kaip pre - Ncentro vadovas, Klaipėdos universiteto pro - zidentinė jachta, specialią liukso klasės kajutę jame fesorius akademikas Vladas Žulkus kartu su jo ieš - turėjo Prezidentas Antanas Smetona. kojusio Klaipėdos universiteto burlaiviu „Braban - 1935 metais buvo įkurtas Lietuvos karinis lai - der” kapitonu Valdemaru Vizbaru, ekspedicijos vynas ir pirmuoju bei svarbiausiu jo laivu tapo dalyviais – Palangos kurortu muziejaus direkto - „Prezidentas Smetona”.
    [Show full text]
  • Prezidentas Kazys Grinius Kitų Lietuvos Prezidentų Antano Smetonos Ir Aleksandro Stulginskio Veiklos Kontekste
    ISTORIJA PREZIDENTAS KAZYS GRINIUS KITŲ LIETUVOS PREZIDENTŲ ANTANO SMETONOS IR ALEKSANDRO STULGINSKIO VEIKLOS KONTEKSTE Doc. dr. Mindaugas Tamošaitis Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakultetas Lithuanian University of Educational Sciences, Faculty of History T. Ševčenkos g. 31, LT-03111 Vilnius El. paštas [email protected] Santrauka Straipsnyje, parengtame pagal pranešimą, skaitytą Lietuvos Respub- likos Seime vykusiame forume-minėjime „Politinės sistemos ir demo- kratinių vertybių formavimas Lietuvoje (1920–1926 metais)“ ir skirtą Prezidento Kazio Griniaus 150-osioms metinėms paminėti, bene pirmą kartą istoriografijoje šis Lietuvos Prezidentas lyginimas kitų nagrinėja- mo laikotarpio prezidentų Antano Smetonos ir Aleksandro Stulginskio veiklos kontekste: aptariamos Lietuvos vadovų turėtos galios demokrati- niu ir autoritarizmo laikotarpiais, atskleidžiamos šių asmenų išrinkimo į prezidentus aplinkybės ir motyvai, trijų prezidentų tarpusavio santykiai, jų požiūris į valstybės valdymą ir užimtą padėtį dėl kaimyninių valsty- bių agresijos iš žemėlapio priverstinai išnykus nepriklausomai Lietuvai. Pabaigoje pateikiamos straipsnio išvados. Reikšminiai žodžiai: Kazys Grinius; Antanas Smetona; Aleksand- ras Stulginskis; Prezidentas; Seimas; partija; Konstitucija; opozicija. Mokslo Parlamento studijos 21 | 2016 darbai 121 istorija Įvadas Per pastaruosius keletą metų apie prezidentus A. Smetoną, A. Stul- ginskį ir K. Grinių pasirodė ne vienas solidus mokslinis darbas1, ku- riame išsamiai atskleista daugelis šių asmenybių veiklos detalių. To- dėl moksliniu požiūriu nėra paprasta pasakyti ką nors nauja apie šias daug Lietuvai nusipelniusius asmenybes. Kita vertus, neturime atskiro tyrimo, kuriame būtų bandoma pagal įvairius kriterijus palyginti tris prezidentus, pamėginti nustatyti, kuo jie panašūs ir kuo skyrėsi. Ši is- toriografijos spraga ir paskatino parengti atskirą publikaciją, tačiau ją laikyčiau daugiau diskusine. Tai nėra prezidentų „lyginamoji analizė“, o daugiau mėginimas ją daryti. Prieš pereidamas prie dėstymo, priminsiu, kad A.
    [Show full text]
  • Anthony Smetona Visiting Professor of Music C/0 Masonic Auditorium
    Anthony Smetona Visiting Professor of Music March 30th, 1971 c/0 Masonic Auditorium Temple at Second Detroit, Michigan Dear Mr. Rubinstein, It is very difficult to write to you, for what could I possibly say to you that has not been said better a thousand times before ? The purpose of this short letter is to ask you to permit me, and some of my students to say "hello” to you backstage after your concert. We would be very grateful, for it is an honor and a privilege to be able to hear the last of the really great pianists, and it is always exciting to meet you personally. Each time tnere is something new. My mother often speaks of a time after a concert in Chicago, perhaps thirty years ago, when she went backstage and introduced herself as the daughter-in-law of the last president of Lithuania. You were very charming, as always, and recalled a time when my grandfather, the president, came back to see you after a concert in Lithuania, (News photographers in Chicago photographed my mother with you after the Chicago concert, and today, the newspaper article and the pnotograph remains a much-cherished memento.) I have heard you many times over the years. One performance I remember in particular. The Brahms B-flat Concerto with George Szell in Cleveland in 1953« To say that your performance was "great” would not be enough. Rather, it was a revelation, a miracle, to realize that such playing was even possible. After every concert, I went backstage of course.
    [Show full text]
  • 'Listen, the Jews Are Ruling Us Now': Antisemitism and National Conflict
    B02 POLIN 25 TEXT 2/5/12 09:05 Page 305 ccccccccccccccccdxxxxxxxxxxxxxxxx ‘Listen, the Jews are Ruling Us Now ’ Antisemitism and National Conflict during the First Soviet Occupation of Lithuania, 1940– 1941 . : O 1940 Ignas Šeinius, one of Lithuania’s prominent writers and the Red Cross representative in Vilnius, returned to Kaunas. The trip proved difficult: ‘As far as the eye can see . the dust rose like smoke from the road, choked with Bolsheviks and their vehicles. It was impossible to get around them, the dust infused with the unbearable smell of petrol and sweat .’ A mounted Red Army officer, ‘himself layered with dust, atop a dust-armoured horse’, helped Šeinius’s official Mercedes-Benz through the log jam —the only bright moment in the depressing montage of the invasion which he painted in his literary memoir Red Deluge .1 Unable to persuade his cabinet to authorize military resistance and determined not to preside over the country’s surrender, President Antanas Smetona opted for exile. The leader of the nation left none too soon. The presidential motorcade set out for the German border on the afternoon of 15 June just as a Soviet aeroplane carrying the Kremlin’s viceroy for Lithuania, Molotov’s deputy Vladimir Dekanozov, touched down at Kaunas airport. 2 Augustinas Voldemaras, Smetona’s long-time arch -rival , foolishly took the opportunity to return from exile in France only to be summarily arrested by the NKVD and sent to Russia. 3 The exile of inter-war Lithuania’s two most prominent politicians, one voluntary, the other forced, signalled the political This chapter includes material from two previous works of mine: ‘Foreign Saviors, Native Disciples: Perspectives on Collaboration in Lithuania, 1940–1945’, in D.
    [Show full text]
  • Briefing No 11 Lithuania and the Enlargement of the European
    Briefing No 11 Lithuania and the Enlargement of the European Union The opinions expressed in this document do not necessarily reflect the formal position of the European Parliament. _____________________________________________________________________________ CONTENTS I. POLITICAL SITUATION a) Recent history b) Institutions c) Recent Developments II. ECONOMIC SITUATION a) Summary b) Forecast performance c) Current situation d) Main Economic Trends and Forecast Summary III. RELATIONS WITH THE EU IN THE CONTEXT OF ENLARGEMENT a) European Commission b) European Parliament c) Council of Ministers d) Lithuanian Government ANNEX External Trade of Lithuania: 1993 - 1999 Basic Statistics for Applicant Countries in Central and Eastern Europe _____________________________________________________________________________ 1 I. POLITICAL SITUATION a) History In the time of Vytautas Magnus, at the beginning of the fifteenth century, Lithuania was one of the largest countries in Europe, at its greatest extent, stretching from the Baltic to the Black Sea. In 1569, to counter the threat from the Russian state of Muscovy, the Grand Duchy of Lithuania (established in the mid-13th century) united with Poland in the Union of Lublin, forming a Polish-Lithuanian Commonwealth. In 1795, at the third Partition of the Commonwealth, Lithuania was annexed by the Russian Empire. Uprisings against Russian rule were suppressed in 1830-1831 and in 1863, and a policy of "russification" was conducted. In 1915 Lithuania was occupied by German troops. Despite the occupation, a "Lithuanian Conference" was convened in September 1917 and independence was declared on 16 February 1918. The first democratic constitution was adopted in August 1922, but in December 1926 Antanas Smetona seized power and established an authoritarian regime which lasted until 1940.
    [Show full text]
  • 1944-01-14, [P ]
    "'r -"i,>w- "im '1 4 •-# jf>mm ' š- Padekit Amerikai Laimėti D T H V A AMERIKA TAMPA STIPRIAUSIA i u/^- t. Portugalijos!! ministeris pir­ Dienos Klausimais mininkas Salažar, kuris pripa- Redaktorius-K. S. KARPIUS—Editor 6820 Superior Ave., Cleveland, Ohio žystamas vienu iš stipriausių Europos diplomatų ir rimtų, išmintingų žmonių, pareiškia ^BERNIUKU GEMA ,l'6g ateitiėspasaulio" vadovy­ bės • politika turės paeiti nuo Ą NT AN AS SMETON A, Lietuvos Respublikos Prezi- DAUGIAU Suvienytų Valstijų. Jiegos ba­ SKAITYMAI (lentas, pragarsėjęs Lietuviu tautos darbuotojas, lansas užsienių • reikaluose per­ kovotojas ir vadas, mirė. Atsiskyrė jis nuo.musų savo Per visą pilną metą Ameri­ ėjo iš Britanijos į Suv. Vaistu kuiiu. jo siela nuėjo amzinastin, bet jo dvasia ir vado­ kos dalyvavimo kare, 1942 me­ jas šiame šimtmetyje. - vaujanti Įtaka pasiliko su mumis. tais, kaip gimimų statistikos Sakoma kad Salazar yra nu­ Jis tapo Istorijos asmuo. Jis tapo paminklas Lie­ parodo, berniukui gime dau­ žiūrėtas kaipo tas asmuo ku­ Kražių Skerdyne tuviu darbų jo ilgo arti 70 metų gyvenimo laikotarpio. giau negu mergaičių. Paveiz- riam kariaujančių šalių* vadai Daugybė Lietuvių tuo laikotarpiu gyveno, dirbo savo dan, surinktos žinios rodo kad pasitiki ir kad jis yra nužy­ terio (grafo), gubernijos bajorų maršal­ tautai, ir mirė — bet Antano Smetonos didi asmenybė 1942 metais visoje šalyje gi­ mėtas spręsti taikos nustaty­ kos. Plateris yra katalikas. Išrado jis buvo kaip skaisti žvaigždė, greta kelių kitų didelių žvai­ mė 1,444,365 berniukai ir 1,- mo klausimus. 50 METU SUKAKČIAI kokią ten priežastį ir į teismą visai neat­ gždžių Lietuvių tautos kėlimo ir švietimo konsteliaci­ 364,631 mergaitė, arba šitokiu Rimti žmonės, teisingai nu­ vyko.
    [Show full text]