TRIMITAS

l934 METŲ BALANDŽIO MĖN. 5 DIENA. NR. 14.

Antanas Smetona Respublikos Prezidentas 1919.IV.6 - 1934.IV.6

Kaunas 1934 metų balandžio mėnesio 5 diena Nr. 14

Antanas Smetona. Pirmasis Lietuvos Valstybės prezidentas 1919.IV.6 — 1934.IV.6 Šių metų balandžio 6 d. sukanka lygiai penkioli- džiauti Ministerių kabinetas, M. Sleževičiaus va­ ka metų, kai didžiausias Lietuvos Nepriklausomybės dovaujamas, reikalavo sau teisės leisti įstatymo po­ atstatymo rėmėjas ir kovų del tautos laisvės vadovas būdžio dekretus, kurių nenorėjo leisti V. Tarybai Antanas Smetona pirmą kartą buvo išrinktas Lietu- svarstyti. vos valstybės Prezidentu. Antano Smetonos Prezi- Kilęs dėl tos priežasties aštrus politinis konflik- dentu išrinkimas yra tiesiog epochinis įvykis. Ilgus tas, iš karto privedęs prie M. Šleževičiaus valdžios amžius buvusi svetimųjų valdžioj, Lietuva 1919 m. ba- atsistatydinimo ir sudarymo trumpaamžės Pr. Do- landžio 6 d. vėl gauna tautai ir valstybei vyriausiąjį vydaičio valdžios, veikiai baigėsi abipusiu susitari­ vadą. mu, kad nuo šiol V. Taryba nebeposėdžiaus, bet, ati- Turėdama tai galvoj, „Trimito" redakcija pa- tinkamiu būdu pakeitus laikinąją konstituciją, iš­ vedė šio rašinio autoriui kreiptis į patikimiausius rinks atskirą Respublikos Prezidentą. šaltinius ir, surinkus kuo tiksliausių žinių, aukščiau Tais laikais, kai Kaune virė gan smarki politinė minėtąjį įvykį aprašyti. kova, A. Smetonos Lietuvoje nebuvo. Aukštojo pre- Antano Smetonos LietuvosValstybės Preziden­ zidiumo deleguotas vykti į Berlyną ir čia pasirašyti tu išrinkimas buvo ne atsitiktinis. Tą faktą parengė 100 milijonų markių paskolos sutartį A. Smetona, eilė kitų įvykių, kurios čia pravers trumpai pami- teisybė, 1919 metais pradžioj kelioms dienoms buvo nėti. Jau 1917 metų pabaigoj, Lietuvos Tarybai be- atvykęs į Kauną, bet matydamas būtiną reikalą sitvarkant, Ant. Smetona visų jos narių balsais skubiai ieškoti paramos užsieny, kad, didžiosioms buvo išrinktas tarybos pirmininku. Vėliau — apie valstybėms taikos sutartis pasirašant, Lietuva ne- pabaigą 1918 metų, tarybai priimant laikinąją Lietu­ būtų nuskriausta, pradėjo kelionę po Skandinaviją, vos konstituciją, sudaroma trilypė suvereninės val- kur jau 1916 metais būta svarbių ir įtakingų Lietuvos džios atstovybė (Aukštasis Tarybos Prezidiumas), bičiulių. kurioj A. Smetona taip pat dalyvauja kaip jos pirmi- Tuo būdu A. Smetona pirmiausia aplanko Stok- ninkas. Sudarymas kolektyvinės suvereninės val- holmą, kur išbūva 3 savaites, iš, ten vyksta į danų džios atstovybės gali būti nebent tuo aiškinamas, sostinę Kopenhagą, iš Kopenhagos į norvegų Chris- kad V. Taryba čia padarė nusileidimą, norėdama tianiją (Oslo). Visur A. Smetona priimamas labai pa­ patenkinti kraštutinės demokratybės šalininklų rei- lankiai, o Stokholme net draugiškai. Spauda prade- kalavimus: girdi, trys žmonės, tat ne vienas — da plačiai rašyti apie Lietuvą. Valdžios atstovai pri­ vis mažiau būsią panašu į„buržuazinę "be i „monar- žada remti tarptautinėj dirvoj lietuvių tautos lais- chiškai — respublikoninę" valstybės santvarką. vės siekimus. Šios tvarkos netobulumai ir nenuoseklumai Jau A. Smetona buvo beketinąs vykti iš Skan­ veikiai gyvenime pasirodė. Nors pats Aukštasis Pre- dinavijos Londonan, kai viena po kitos jį pasiekė zidiumas, kuriame be A. Smetonos, dalyvavo dar kelios telegramos, kvietusios skubiai grįžti į Lietu- kanaun. (dabar vyskupas) J. Staugaitis ir St. Šilin­ vą. Nebežinodamas, kas Lietuvoj dedasi ir kodėl ji- gas, veikė sutartinai, vis delto patys demokratai jo sai kviečiamas grįžti, vis dėlto A. Smetona tuoj sė- veikimu nebuvo patenkinti. Nepasitenkinimas ypa- dą į garlaivį Kopenhagoje, tikėdamasis per Liepoją tingai smarkiai buvo jaučiamas pradžioj 1919 metų, trumpiausiu keliu grįžti į Vilnių arba į Kauną. Deja, Lietuvos vyriausybei ir V. Tarybai persikėlus iš Vil- atvykęs Liepojon, randa tiesųjį kelią vokiečių už- niaus į Kauną. Tada vykdomos valdžios prieky sto- darytą. Mat, tuo laiku ėjo smarkus bolševikų ka- vėjo M. Sleževičius, pasirėmęs kraštutiniais demok- riuomenės antpuolis Rygos - Mintaujos linkme. Il- ratiniais sluoksniais. Tie gaivalai, patys seniau rei- gai nelaukdamas, A. Smetona geležinkeliu keliauja kalavę suvereninės valdžios atstovybės kolektyvu- pro Skuodą į Klaipėdą, pro Tilžę į Kauną. mo, dabar bodėjosi ja ir stengėsi anų laikų provizo­ Kaune, pagaliau, paaiškėjo A. Smetonai, kodel rinei tautos atstovybei V. Tarybai neleisti posė- jis į Lietuvą buvoskubiai kviečiamas. Pasirodė, kad tie patys demokratiniai sluoksniai, kurie prieš tai pavedė vėl tam pačiam M. Sleževičiui, bet jo val- griežtai reikalavo kolektyvinio suvereninės valdžios džioj žymesnieji ir atsakingesnieji žmonės nenori da­ viršūnės sudarymo, dabar reikalavo rinkti atskirą lyvauti. Tada Respublikos Prezidentas A. Smetona Respublikos Prezidentą ir vienintelį tai vietai vi- savo nuožiūra skiria ministeriu pirmininku tik atke- siems priimtiną kandidatą buvo numatę Antaną liavusį iš užsienio inž. E. Galvanauską. Tai buvo pir- Smetoną. A. Smetonai sutikus būti renkamam (tai moji nuo partijų nepriklausiusi Lietuvos vyriausybė. buvo per pat Velykas), 1919 m. balandžio 6 d. V. Ta- Mat, tada partijos ruošėsi steigiamojo seimo rinki­ ryba savo viešame posėdy, įvykusiame dabartiniuo- mams ir stengėsi rodytis už valdžios darbus esančios se finansų ministerijos rūmuose. Duonelaičio gatvė- neatsakingos. 1919 — 1920 metų E. Galvanausko ka- je, išrinko Antaną Smetoną pirmuoju Lietuvos Res- binete dalyvavo šie žmonės: J. TŪBELIS, L. Noreika, publikos Prezidentu. A. Merkys, V. Čarneckis, A. Voldemaras ir d-ras E. Išrinkus jį Prezidentu ir vakare iškilmingai pri- Draugelis. Iš jų visų „partyviškiausias" buvo E. siekus laikinajai Lietuvos konstitucijai, A. Smeto- Draugelis. Daugumas kabineto narių buvo „Pažan- na tuoj pradėjo eiti valstybės vado pareigas. Nors gos" žmonės, atsieit, tautininkai. kai kurioms politinėms srovėms tai ne visai tiko, bet Valdžiusi daugiau nei pusmetį Lietuvą toji val- laikydamasis pačių politinių grupių susitarimo prieš džia, teisybė, priešrinkiminės nuotaikos savo pusėn renkant jį Prezidentu, A. Smetona naują Lietuvos nepalenkė, bet Lietuvos valstybei nemaža gero pa- vyriausybę pavedė sudaryti M. Sleževičiui. Kadangi darė. Toji valdžia privedė Lietuvą prie steigiamo- M Sleževičius buvo vienas iš tų, kurie reikalavo jo seimo. Beje, anų laikų gyvenimo sąlygos ir Res- rinkti atskirą Respublikos Prezidentą ir laikinai su- publikos Prezidentą A. Smetoną darė šalininką tų spenduoti provizorinę tautos atstovybę tarybą, tai rinkimų, nors būta nemaža kitaip manančių, ypač galima teigti, kad M. Sleževičius parodė nemaža tarp karių. A. Smetona matė valdžios sunkiai paša- rimtos nuovokos, būtinos anų laikų valdžios pirmi- linamus gyvenimo netobulumus, kuriuos — jam at- ninkui Juk 1919 metais Lietuva iš visų pusių buvo rodė tautos atstovybė anuomet lengviau galėjo priešų supama. Kraštas buvo labai sunkioj lygiai įveikti. Deja, st. seimas, pasidavęs smarkiai įsisiū- politinėj, lygiai finansinėj ir ekonominėj būty, taigi bavusiai partijų demagogijai, neparodė reikalingos sudarymas vieno valdžios branduolio su valstybės rimties. vadu viršūnėje buvo būtinas. Kada eina karas, žūt- R. Prezidentui įėjus į posėdžių salę (V. teatre) būtinė kova del tautos ateities, sunku galvoti apie steigiamojo seimo atidaryti, dalis jojo narių demons- parlamentarizmą. Tačiau moralinė V. Tarybos įtaka, tratyviai sėdėjo, atsisakydami Lietuvos suvereninės Respublikos Prezidentą išrinkus, ypač prezidiumo ir valdžios nešiotoją tinkamu būdu pagerbti. A. Sme­ toliau didelė pasiliko. tonai perskaičius st. seimo atidarymo aktą ir pasa- Vėl tapęs ministeriu pirmininku, M. Sleževičius kius tai progai pritaikytą prakalbą, niekas iš seimo palaikė kontaktą su R. Prezidentu A. Smetona ir narių nepadėkojo jam už nuveiktus didelius darbus daugely atvejų nusistatydavo taip, kaip A. Smeto­ Lietuvos valstybę atstatant. O kai buvo iškeltas na jam patardavo. Kiek kitaip sekėsi M. Sleževičiui klausimas tolimesnio Lietuvos suvereniteto atsto­ su jo valdžios ministeriais, priklausiusiais įvairioms vavimo reikalas, tai st. seimas tuoj pavedė savo pirmi- partijoms. Ministerių tada Lietuvoj buvo keliolika. ninkui apimti Respublikos Prezidento vietą. Vienin- Buvo ir abejotinos vertės ministerių, bent aniems telė įstaiga, padėkojusi Respublikos Prezidentui už laikams, kaip darbo ir socialės apsaugos, tiekimo ir jo pirmąjį prezidentavimą, buvo Valstybės Taryba. maitinimo, prekybos ir pramonės kokių net didžio- Ir tik po keleto metų, nusivylę seimais, Lietuvos sios valstybės ne visos turi. Ypač brangiai kaštavo žmonės vėl pavedė Lietuvos suvereninę valdžią savo tiekimo ir maitinimo ministerija. Jos veikimas kėlė Pirmajam Prezidentui Antanui Smetonai. visuomenėje nepasitenkinimą. Menkai buvo prižiū- V. B-nas. rimos visokios spekuliatyvinio pobūdžio įstaigos. Spekuliavimas valiuta tada buvo labai išsiplatinęs. Vokiečių okupantai, kurių dar nemaža buvo visoj Lietuvoj, padėjo „šmugeliui'' plėstis ir iš viso veikė destruktyviai visą Lietuvos būvį. Čia nurodytieji trūkumai, galop privedė prie bū­ tino reikalo keisti vykdomos valdžios sudėtį ir jos veikimo kryptį. Ministerių kabinetas atsistatydino. Naująjį kabinetą sudaryti Respublikos Prezidentas Neleido į Vilnių prof. Z. Žemaičio su pagalba badaujantiems. Jau prieš Velykas visoje N. Lie­ Vilnių. Pagalbos vilniečiams rei­ Kadangi dalykas tiek yra opus: tuvoje įsikūrė komitetai rinkti au- kalais dar prieš Velykas turėjo iš- žmonės šaukiasi tiesiog dangaus koms Vilniaus krašto badaujan­ vykti vyr. k-to pirmininkas prof. pagalbos gelbėti juos iš bado mir- tiems. Daugely vietų žmonės, ne- Z. Žemaitis, bet iš Vilniaus prane- ties nasrų, tai patys vilniečiai vei- laukdami ligi juos paragins, patys šama, kad Vilniaus vaivada leidi- kėjai esą kreipėsi net į Varšuvą, neša aukų pinigais, javais ar kito- mo prof. E. Žemaičiui įvažiuoti į kad lenkų vyriausybė neatstumtų kiais dalykais. Vilniaus kraštą nedavė. ištiestos pagalbos rankos. Kaip Vyriausias komitetas Vilniaus Paskutinėmis žiniomis, Vilniaus Varšuva pasielgs žinių dar ne- krašto badaujantiems šelpti jau vaivada nedavęs leidimo įvežti ir turime, bet tenka tikėtis, kad tu- paruošė 20 vagonų javų išsiųsti į tiems 20 vagonų javų. rės bent kiek žmoniškumo.

266 Fanny Luukkonen paskaitos klausytojai kovo 28 d. Šaulių S-gos salėje. Pirmoj eilės iš kairės dešinėn: š. Grigonienė, š. Klupšienė, S. Marcinkevičiūtė, pulk. leit. Kalmantas, M.Žmuidzinavičienė , F. Luukkonen, R. Munck, A. Žmuidzinavičius, O. Kairiūkštienė. M. Smečechausko nuotr. Fanny Luukkonan Kaune. Jau rašėme apie Suomių moterų Munck. Viešnios vizitavo be s-gos šaulių organizacijos Lotta Svärd vadovybės p. Tūbelienę ir p. Žau- viršininkę Fanny Luukkonen, ap- nienę. silankiusią Kaune. Stoty ją pasiti- Fanny Luukkonen kovo 28 d. ko Šaulių S-gos štabo ir moterų laikė Saulių S-gossalė j įdomią, pa- šaulių centro atstovai. F. Luukkko- skaitą apie Lotta Svärd organiza- nen atvyko drauge su įžymia suo- ciją, kurioje iškėlė moterų šaulių mių veikėja lotta barone Rut svarbą tautos ir valst. gyvenime. Badaujančių šauksmas.

267 Moterų šaulių vardu sveikino moterų š. pirm. M. Žmuidzinavičie- Sovietų Rusija stengiasi taikiai nė, O. Kairiūkštienė ir ilgesnį žo- gyventi su Pabaltijo dį tarė S. Marcinkevičienė. Atsidėkojo gražia kalba ir lin­ valstybėmis. kėjimais F. Luukkonen, įteikdama Sovietų vyriausybė nesenai pa- Lenkai ir vokiečiai skleidė šitas mūsų šaulėms gražią sidabruotą siūlė trims Pabaltijo valstybėms — žinias tam tikslui, kad įbaugintų suomių tautos vėliavėlę, kaip sim- Lietuvai, Latvijai ir Estijai - esa- Pabaltijo valstybes ir priverstų jas bolį jų širdingumo ir noro glaudžiai mas nepuolimo sutartis pratęsti laikytis vienų ar kitų skverno. bendradarbiauti Šaulių moterų dešimčiai metų, Visos trys valsty- garbės pirmininkei E. Putvinskie- bės davė teigiamą atsakymą. Pa- Sovietų vyriausybė vis daugiau nei ir pirm. M. Žmuidzinavičienei sirašymas atitinkamų dokumentų nusigrįžta Azijos link. Pastaruo- F. Luukkonen įteikė Lotta Svärd numatomas artimiausiu laikų. Iš ju laiku sovietų sferose net kilo org. ženklus. to matyti, kad Sovietų Rusija, prie- sumanymas perkelti Sovietų sos­ Mūsų šaulės įteikė viešnioms šingai vokiečių ir lenkų baugini- tinę iš Maskvos į Ekaterinburgą dovanų, o s-gos vadovybė šaulio mui, ketina su Pabaltijo valstybė- (prie Uralo kalnų, jau Azijoj), nes ženklus ir Vilniaus ir Klaipėdos mis gyventi taikingai ir negalvoja sovietai nori sukurti Sibire apie medalius, dail. P. Rimšos darbo. apie jokią agresiją. Tuo tarpu, len- Uralo kalnus didelę pramonę ir iš Nuotaika buvo maloni ir jauki. kai ir vokiečiai kartodavo kiek­ viso plėstis Sbire ir Vidaus Azi- Viešnios išvyko į Berlyną, mūsų viena pasitaikiusia proga, esą so­ joj. Del to tai Sovietų vyriausy- moterų šaulių palydėtos. vietai pulsią ir panaikinsią Pabal- bė ir stengiasivakaruos e su visais tijo valstybes, kaip tik galėsią. palaikyti taiką. . Lenkų tyčiojimasis iš Lietuvos. Kovo mėnesio 24 dieną, Len- tuviams rankas vadindami juos mas greitas derybas, jau iš anksto kų užsienių reikalų ministeris Be- broliais ir gerindamiesi jiems. skubina įspėti lietuvius, kad jie kas, darydamas seime užsienių ko­ Taigi lenkai, o ne lietuviai nu- mestų galvoti apie Vilnių, nes len- misijai pranešimą, palietė santykius traukė santykius tarp Lenkijos kams šitas dalykas nediskutuoti- su Lietuva. Ryšium su mūsų grafo ir Lietuvos. Lenkai yra kal­ nas. Net toks laikraštis, kaip vil- Zubovo apsilankymu pas Pilsuds­ ti už tą barbarišką padėtį, kuri niškis Kurjer Wilenski, Vilniaus kį, jis pareiškė, kad Zubovas esąs dabar viešpatauja prie demarkaci­ pilsudskininkų organas, seniau dar Pilsudskio tolimas giminaitis ir lan­ jos linijos. Lenkai pagrobė, oku­ rodęs šiek tiek palankumo Lietu­ kęsis pas jį privačiai. Lietuva, gir­ pavo Lietuvos žemę ir dabar ko- vai, dabar pareiškia, kad Lietuva di, 1927 ir 1928 m. derėjusis su Len­ liojasi ir pyksta, kodel lietuviai ne­ del Vilniaus, nedarytų sau jokių kija, bet susitarti nenorėjusi. Lie­ nori to grobimo pripažinti ir pra­ iliuzijų. Ne tik del Vilniaus, bet tuva, girdi, rėmėsi ir besiremianti dėti su grobikais normalius santy­ iš viso del teritorijos negalį būti melu ir šmeižtu. Lietuvos visos vy­ kius. Koki gali būti normalūs san- jokių kalbų. Girdi, Lenkija šian­ riausybės laikę ir tebelaiką dabar­ tykiai tarp grobiko ir apgrobto? dien linkusi prie kotnpromisų daug tinius barbariškus santykius tarp Net tokia įstaiga, kaip tarptau­ mažiau negu bet kuriuo kitu lai- Lietuvos ir Lenkijos esant norma­ tinis Haagos teismas ir tai nerado, ku. lius. kad Lietuva elgtųsi nekorektiškai, Jeigu taip, tai kokios gi čia ga- Bekas dar ir daugiau pasakęs nepalaikydama normalių santykių li būti dar derybos? Apie ką čia įžeidžiamų pareiškimų Lietuvos su lenkais. . kalbėti, jei lenkai jau iš anksto įs- adresu. Lenkai įvairiomis priemonėmis pėja, kad jiems jokių diskusijų del * stengiasi pasiekti, kad lietuviai at- teritorijos būtinegali . . Tai parodo tiktai nepaprastą Varšuvos spauda tyčiojasi iš lie­ lenkų akiplėšiškumą ir melagingu­ sižadėtų savo ligšiolinės pozicijos ir pradėtų su jais normalius san­ tuvių: Pilsudskininkų Kurjer Po- mą. Patys padarę ne tik barbariš­ ranny lietuvių dabartinį nusistaty­ ką, bet banditišką Želigovskio tykius. Mat, tokiu būdu lenkai ti­ kisi užtvirtinti amžiniems laikams mą lygina su žmogum užsispyrusiu smurtą, patys begėdiškai sulaužę amžinai stovėti ant galvos, tuo tik- tik ką pasirašytą sutartį, dabar savo grobį. . Zubovo lankymasis pas Pilsuds- slu, kad ir kiti ant galvos atsistotų. jie kaltina lietuvius ir vadina jų Šitaip begėdiškai, tyčiojasi lenkai pasielgimą barbarišku! kį sukėlė lenkuose naujų vilčių. Lenkų laikraščiai praneša, esą Pil- iš mūsų švenčiausių jausmų. Rei- Lenkai pyksta ant mūsų, kad sudskis atsisakęs net važiuoti po- kia manyti, jog tokiu būdu besielg- nenorime pradėti normalių san­ ilsio Egiptan, nes laukia praside- dami lenkai nepalenks lietuviųde- tykių su Lenkija. O kas gi tuos dant derybų su Lietuva. Lenkų rėtis. Juk apie ką gi tada derėtis. santykius nutraukė? Suvalkų su- spauda, rašydama neva apie būsi- Tik sukels dar didesnę neapykan- tarty yra parašyta, kad derybos tą lietuviuose. Seniau lenkai ne- bus tęsiamos toliau, kol nebus iš- drįso taip kalbėti ir tyčiotis. Da- spręsti ir sutvarkyti visi lenkų lie­ bar gi, susitarę su Maskva ir su tuvių klausimai. O kas gi atsisa- Berlynu, jie matyti jaučiasi visai kė tas derybas tęsti? Kas smur- saugiai ir randagalin t pajuokti lie- tuvius ir tyčiotistu sumyn iš jų.ė po kojomis Suvalkų su- sitarimus ir tuo būdu užkirto ke- Lietuviams nieko nebelieka lią tolimesnėms deryboms? Kas kirto Lietuvai skaudžiausią smū- kaip kantrybė, ištvermė ir veiki- mas. Amžinai lenkai nesidžiaugs gį po to, kai kelios dienos anks- savo smurto vaisiais. Ateis ir ki- čiau lenkai Suvalkuose spaudė lie- ti laikai. 268 V. Kiršinas. Reikia steigti ginklo fondas. „Nori taikos, ruoškis karui" interesams apsaugoti". Tokių „in- Vyriausybė skiria tiek, kiek išsi- Šiuo šūkiu vadovaujasi visos vals- terasų" kai kuriems mūsų kaimy­ gali. Bet to per maža, bent kol mes tybės nors visos kalba apie nusi- nams netrūksta, ypač pastaruo- atsistosim tinkamam lygyje. ginklavimą. ju laiku, todėl mes ypatingai turi­ Išvada: reikia ieškoti kitos išei­ Kad tai tiesa, aiškiai rodo lėšų me susirūpinti savo tikro saugumo ties. didumas, skiriamų krašto apsau­ laidu. Lietuvos nepriklausomybė bran­ gos reikalams. Šių dienų karui reikalingi mo­ gi kiekvienam piliečiui, niekas ne­ Vokiečių žurnalo „Deutsche derniški, galingi ginklai. benori vergauti. Kiekvienas lais­ Wehr" š. m. I. 24 d. nr. 4-jo žinio- Mūsų kaimynai, skirdami dau­ vai, kuriasi, isigyja turtą, mokosi. mis, mūsų kaimynų kariuomenės giau lėšų, sugeba greičiau apsi- Valstybė, organizacijos stato ir joms skirtos 1933 metams lėšos ginkluoti negu mes. Be to, jie daug puošnius rūmus, mokyklas, prieg­ atrodo taip: ginklų paveldėjo iš didžiojo karo laudas. Visas kraštas ramiai dirba, likučių, lenkai gavo iš savo globė­ nes visi žino, kad jų turtą, jų dar­ jų prancūzų, didesnieji kaimynai bą saugo ir pasiruošusi ginti ka­ ginklus pasigamina namie (lenkai riuomenė. Bet kiekvienas turi pa­ tik iš dalies), tuo tarpu mes pradė­ galvoti, ar pakankamai prisidėjo jome kurtis iš nieko, viską pirko­ prie tos kariuomenės sustiprėjimo me už sunkiai uždirbtus skatikus, ir ar ji nėra blogesnėse materiali­ todel nenuostabu, kad negalėjome nėse sąlygose nekaip mūsų kai­ ir dabar negalime išlaikyti ginkla­ mynai? vimosi proporcijos su savo stam- Iš to gali susidaryti trumpa iš­ besniaisiais kaimynais. vada: šiandien tam pagailėsiu kele­ Šis palyginimas rodo, kad visi tą litų, ryt galiu nustoti savo tur­ mūsų kaimynai labiau susirūpinę Tai matydami, turim neužmiršti, kad moderniškam ginklui plikomis to, laisvės, gyvybės, ir čia turėsiu saugumo klausimu negu mes. Ge- rankomis atsispirti negalima. Ne­ kaltinti tik save, bet jau bus per rai, kad tai būtų tik saugumas! Vi­ statykime pavojun mūs sūnų, vy­ vėlu. si žinome, kad saugumas garan­ rų, brolių gyvybės, nesuteikę Pasakysite, lietuvių stipri dva­ tuojamas ne vien apsigynimu, bet jiems lygių kovos sąlygų su mūsų sia, sunkiu momentu mokame visi dažniausiai puolamieji veiksmai: galimais priešais. Jei tų sąlygų ne­ stoti kaip vienas, bet ir čia turime oficialiai taip jau vykdomi neva sudarysime, visi būsime kalti, visi neužmiršti, kad ir visi subruzdę, saugumo sumetimais arba „savo turėsim kentėti. „dalgiais, kirviais ir šakėmis" mo­ *) Šie skaitmenys tik oficialūs. Visi ži- Aišku viena negalima atsilik­ derniškiems ginklams neatsispirsi- nome, kad Vokiečių kariuomenę papildo ti nuo gyvenimo. me. daugybė gerai ginkluotų įvairių organiza- Ginklui turi būt priešpastatytas Tą šventą tiesą paliudys kiek­ cijų pavadintų nekaltais vardais. vienas, dalyvavęs kovose del Lie­ gmklas. Tam reikalinga pinigų. tuvos nepriklausomybės ir kiek­ vienas pasakys, kad šiandien mes neturime Vilniaus tik del to, kad Fašizmo laimėjimas Italijoj neturėjome pakankamai ginklų, o tuo pačiu — nepakankamai ka­ Kovo 25 d. Italijoj buvo renka- dien pritaria fašizmui dar daugiau riuomenės. mas parlamentas. Buvo išstatytas negu pradžioje. Visi išvedžiojimai rodo, kad šiuo visoj šaly tik vienas fašistų kandi- Per priešpaskutiniuosius rinki­ rimtu klausimu turi susirūpinti datų sąrašas, kuriuo pirmoj vietoj mus 1929 m. turinčių teisę balsuo- kiekvienas pilietis ir tai tuojau, stovėjo pats Mussolini. Iš l0433536 ti padavė balsus 89,63% Už fa- neatidėliojant, nes priešas galanda turinčių teisę balsuoti rinkikų, pa- šistų sąrašą tada balsavo 98,33%; ginklą ir tik laukia patogios pro- davė savo balsus 10041997, tai yra Šitas parlamentas turės priimti gos. 96,25%. Vadinai, balsavo mažne naują konstituciją, kuri ketina vi- Turime įvairių labdarių draugijų, visi.Už fašistų sąrašą paduota bal­ sai kitaip sutvarkyti tautos atsto- steigiam įvairius fondus, statome sų 10025513, o prieš tiktai 15265 vybę. Taigi dabar išrinktas par­ paminklus ir tai darome visuome­ Vadinasi, už balsavo 99,84%. Taigi lamentas bus paskutinis šitos rū- nės lėšomis. Visa tai gražu, gera pasirodė, kad visa italų tauta šian- šies. ir naudinga. Bet čia turiu pasaky- ti, kad visi tie fondai, draugijos, Vokiečiai skiria dideles sumas paminklai ir t. t. galės egzistuoti tol, kol jie turės saugias sąlygas. apsiginklavimui. Todel atrodo, kad vienas iš svar- Vokiečių vyriausybė nesenai pri- padidinta apie 30 %. TOKS smar­ biausių fondų būdų ginklo fondas, ėmė biudžeto sąmatą šiems me­ kus pinigų ginklavimuisi eikvoji- kuris sustiprins kariuomenę mate- tams. Sąmatoj labai padidintos mas sukelia vokiečių kaimynuose rialiai ir padės taip visiems reika- sumos apsiginklavimui. Būtent, nerimo. Nors Hitleris nuolatos tik- lingą saugumą laiduoti. šiemet ginklavimuisi numatyta 220 rina, esą Vokietija nieko taip ne- Turime gerą pradžią, tai civili- milijonų markių daugiau negu per- trokštanti, kaip taikos, bet dar- nės aviacijos užuomazgą. Šios idė- nai. Tuo būdu išlaidos ginklams bai rodo visai ką kita. jos įkūnytojai mūsų garbingieji 269 Povilas Pakarklis, Istorijos žinios apie Prūsų Lietuvą L Kažin ar buvo prūsų kalba bų) tarme, o Žemija (Sambia, Sam- Prūsijos teritoriniame suskirstytne skirtinga nuo lietuviškosios? land) prieš Vok* Ordino nukaria­ šalia „Samland" gretinamas ir vimą nesivądino Prūsija. „Oberland'o" srities pavadinimas. Šiais laikais „prūsas" reiškia 1 vokietis, kilęs iš tam tikrų Vokieti­ Senovės prūsų vietovardžiai ar Verčiant vokišką „Oberland'ą* į jos sričių. Bet seniau „prūsas" asmenų vardai nesiskiria nuo lie­ lietuviškus „Aukštaičius**, tenka reiškė visai ką kita. Tam atskirti tuviškųjų, tuo tarpu latviškieji ski­ „Samland'ą" vadinti lietuvišku ter­ yra vartojama senovės prūso (sen- riasi nuo lietuviškųjų vietos ir as­ minu „Žemaičiais". Tai patvirti*- prūsio) ir tiesiog prūso vardai. Se­ menų vardų. na ir XVI amž. kartografas Gorde* novės prusai — lietuvių — latvįų 2. Senovės prūsai gyveno ciusf kuris Karaliaučiaus apylinkę' giminė, gyvenusi apie Vislą. Ar apie Vislą, bet ne Karaliaučiaus tiesiog vadina „Samaide". jų kalba teibuvo tik lietuvių kalbos ar Įsruties apylinkėse* „Prūsų" katekizmų, rašytų že­ kokia tarmėj ar skyrėsi nuo lie­ mių tarme, kalba, nežiūrint jos Kai del gyvenamosios senovės didžiausio sudarkymo, turi aiškių tuviškosios maždaug tiek, kiek da­ iprūsų vietos, tai aišku yra tai, kad bar skiriasi nuo mūsiškės latvių telšilkiiį tarmės pažymių. Senovės jie gyveno apie Vislą, dabartinių vokiečių.istoriniai šaltiniai sako , kalba, nustatyti yra sunku. Juk Rytprūsių vakarinėje dalyje. Bet mes neturime patikimų prūsų kal­ žemius turėjus artimų santykių su . kaip toli jų sritis tęsėsi* į rytus, Klaipėdos apylinkių lietuviais, 2a- bos tekstų. „Prūsų* katekizmai sunku tiksliai nustatyti. Iš pra­ yra rašyti asmens, nemokėjusio miai su laivai^ buvp atvykę padėti džių senovės vokiečių raštų matyti, Klaipėtįtos apylinkių lietuviams, vietos žmonių kalbos. Katekiz­ kad Žemija (Karaliaučiaus apylin­ mų autorius tam reikalui naudojo­ besigruiruafctiems * su vokiečiėfs, kės), Nadravija (Įsruties sritis) ir tik ką pasistačiusiais saU tvirtovę si vertiku baudžiauninku. Visai Skalvija (Tilžės — Ragainės apy­ galima sutikti su šiais prof. Janu­ Klaipėdoje. Kad žemiai nebuvo linkės) prieš vok. ordino nukaria­ prūsai, rodo ir Karaliaučiaus* stei­ laičio žodžiais, pasakytais aukš­ vimą nesivądino Prūsija. tesniųjų mokyklų mokytojų kur­ gimo privilegijos, kur prieš pasta­ Ne be pagrindo senovės Prūsijos tomi „Pruteni et Sambitae", * suose: „Toks vertikas daug įco praeities tyrinėtojas vokietis We* galėjo nesugebėt išversti, o pats ber žemius (sembus) sieja su že­ Prūsų Lietuvos praeičiai nušvies­ katekizmo rašytojas ne viską tin­ maičiais. Tą pažiūrą palaiko, kiek­ ti didžiulės reikšmės turi išlikę do*, kamai nugirsti. Tat nėra ko ste­ vienas savaipt pagrįsdami, prof. kumentai, kur sakoma, kad Min­ bėtis, jei tas katekizmas reikėjo Voldemaras ir p. Pryšmantas. Ši­ daugas Skalvija ir Nądraviją do­ tris kartus taisyti, o žjnonės vis 1 tai pažiūrai, skelbiančiai, jog Že­ vanoja vok. otfdinui. Iš tų doku­ jo negalėdavo suprasti . '. mija — tai Žemaičių krašto dalis, mentų tenka daryti Išvada, kad- Tad tie katekizmai nėra patiki­ kurią pavyko pavergti vok. ordi­ Mindaugo laikais Skalvija (Tilžęs mi kalbos šaltiniai, kaip ir Did. nui, negalima nepritarti, nes už ją — Ragainės sritys) ir Nadfayija Lietuvoj išėję kai kurie „živatai", kalba įvairios istorinės aplinkybės. (Įsruties apylinkės} \įėjo į Lietu­ kuriuose apie pusę yra svetima ar Visų pirma šiam reikalui turi reikš: vos valstybės sudėtį*. . Tiesa,,^yva iškraipytų žodžių. Antra vertus, mes pats krašto vardas „Sembia" mokslininkų, kurie, naanot jog tie tie katekizmai rašyti žemių (sem- ar „Samland". Juk senesniame dokumentai yra pa&ų vokiečių, o ne Mindaugo padarytį, Tegu tai 4>ūtų k apačių vokiečių ^padaryti, bet ir tuo atsitikimu tie dokumen- visuomenės veikėjai, kurių nuopel­ Ar daug mūsų visuomenė šioje tai kalbėtų už tai, kad imminos nų tauta neužmirš. Šį naudingą srityje nuveikė per 16 nepriklau­ .sritys buvo Lietuvos ^teritorijoje* darbą visuomenė noroms remia. somybės metų? Kai kas gal pasa­ Juk jei tos sritys Lietuvai nie­ Tad ir Čia iškeltą pirmos svarbos kys: „Mes esame maža valstybė, kuomet nebūtų priklaųriųsids,/tai reikalą visuomenė galėtų tinkamai vis viena negalėsim atsispirti, tai kuriam galui. vokiečiams paryti įvertinti ir, neabejoju, neatsiras kam pinigus be reikalo leisti-)" Į falsifikatus, skelbiančius, kad" tai piliečio, kuris neatliks savo parei­ tai galiu trumpai atsakyti: — Ma-^ sritis jiems buvo dovanojęs Min-^' gos. Tik reikia iniciatyvos, ener­ žą, bet kietą riešutą bekąsdamas daugas. gijos ir ryžtumo. ir didelis žmogus dantis išlaužia, Tokio fondo reikšmę gerai įver­ tuo tarpų minkštą obuolį ir vai­ Tik del vok. ordino nuka^ąvu tino mūs kaimynai. Vyresnieji at­ kas sugeba suvalgyti. Riošuto mų Prūsiįps vardu imtą žadinti ir simena, kaip didžiojo karo pradžio­ branduolį saugo kietas kevalas, sritis, esančias į rytu& nuo sąn^yės * je rusų visuomenė susirūpino su-, todėl ir valstybę turi saugoti kie­ Prūsijos. Jei vok. ordinui būtų

stiprinti oro laivyną. Rinkliavos tas kevalas -r nors *naža, bet mor pavykę nukariauti-visus t.Ufttttvius, davė labai, gerų, rezultatų.. Dabar­ derniškai ginkluota kariuomenė, į taii be abejo,Mkūtų it visa; sietu­ tinėje SSSR valstybėjeneretks at­ kurią pavojaus valandą išlaužtų va .tapusi ..pakrikštyta Prūsijos sitikimas, kai visuomenės brgąrsi- - dantis kad ir, koks priešas, *., vardu* Turimą uemaža payy^džįų,

zaciiost kolchozai, kariuomenei cįo- vanoja baterijas ar kitus ginklus. ~ Šio, dalyko rimtume be abejo, *- gerinusiai jaučia; pati kariuomenė Lenkai įvertino ^pajūrio įaattšit&o. ? metamas varpąs, neatafMcąs 0f *vąrbą ir įsteigė fondus jo sąugu- bei Saulių Sąjunga. Todeli inicia­ ventoJC tautybės/ Taiį ^enpv&s; l niUi sustiprinti. VokieŽiai kuria tyva ir reali ginklo fondo pradžia vokiečiai,1 atvykę f dabartffiės 'Ląt^ turėtų kilti jų eilėse/ f kariškai^ pagrindais ir stipriai įgin­ vijos tferiidri)^ spirmiąųi^-s^ia#* ; fI kluoja jaukimo organizacijas. Tad, atlikim" savo pareigą! % re su lybiais (lyvais)rgyvėhUsiai^

270 Dr. J. Purlekis. Iš Vilniaus pagrobimo laikų. Žiūr. l3 nr. Kitą dieną, aš gavau audienciją — Pone ministeri, argi tamsta tikrinti, pastačius keliuose punk­ pas Did. Britanijos užsienių reika­ girdėjai, kad dalis kariuomenės tuose kontrolę. lų ministerį lordą Curzoną, Eari, sukiltų prieš savo vadovybę, no­ — Gerai, mes susitarę su pran­ of Kedleston. Didelis aristokratas, rėdama užimti miestą, del kurio cūzų ir italų vyriausybėmis, duo­ konservatorius, daug kartų minis- vadovybė yra padariusi sutartį? sim savo atstovams tinkamus pa­ teris, ilgametis Indijos vicekara- Juk tai aiški nesąmonė. Kuri ka­ liepimus. lius, Curzonas buvo vienas žymes­ riuomenė išdrįs laužyti karišką — Labai dėkui, jūsų ekscelenci­ niųjų senos kartos politikų. Mil­ drausmę ir laužyti pasirašytą sa­ ja, tiktai aš bijau, kad kol bus ti­ žiniškas, niaurus, seno stiliaus, vo vyriausybės sutartį? riama ir aiškinama visos aplinky­ tamsus nuo senumo kabinetas. — Betgi lenkai sako, kad Želi­ bės, Želigovskis gali užimti visą Ant sienų dideli seni karalių ir An- govskio kareiviai visi kilę iš Vil­ Lietuvą. glijos politikų portretai. Žemiau niaus krašto ir jų sukilimas ten­ — Ar jūs savo pajėgomis nega­ portretų seno darbo piaustytos ka aiškinti savotišku sentimentu. lite sulaikyti Želigovskio? spintos pilnos knygų bei aktų. Prie Be to lenkai paduoda daug faktų, — Į tai sunku atsakyti: Želi­ didelio užversto knygomis ir by­ įrodančių, jog Kauno vyriausybė govskis, sakoma, šiandie turįs dvi lomis stalo fotely Curzonas. Skus­ lenkų bolševikų kare nėra išlai­ divizijas, o per porą dienų gali tu­ tas veidas, plikas viršugalvis, pro­ kiusi neutraliteto. rėti keturias ir aštuonias, jeigu filis labai panašus į senovės Romos Čia Curzonas atkartojo man jam reikės. Už Želigovskio stovi senatorių. maždaug tą, ką aš jau buvau gir­ visa lenkų armija. Tai viena. Ant­ Mandagiai pasisveikinęs ir pa­ dėjęs daug kartų Paryžiuje. ra — mūsų kariuomenė yra labai prašęs sėstis, jis pasiruošė manęs jauna. Lenkai turėjo Pilsudskio klausyti. Aš stengiausi atremti lenkų me­ lagystes ir išaiškinti, kaip iš tikrųjų legijonus. Iš Prancūzų fronto jie Aš išdėsčiau mūsų santykių su gavo gerai ginkluotą, kovose už­ lenkais istoriją, paliesdamas ir buvo. Curzonas atidžiai klausė, pagaliau sako: grūdintą Halerio armiją. Lenkai iš praeitį, kiek tai reikalinga dabar­ vokiečių ir austrų pasiėmė didelius čiai išaiškinti, nupiešiau mūsų de- — Visa, ką tamsta sakai, labai ginklų ir amunicijos sandėlius, rybų su lenkais peripetijas, paga­ įdomu ir aš linkęs tamstai tikėti, jiems prancūzai ir dabar tebestato liau išdėsčiau su visomis smulkme­ nors turiu pažymėti, jog ir lenkai ginklus ir amuniciją. O mes ne­ nomis Suvalkų sutarties sudarymą kalba labai įtikinamai ir tiekia vi­ turim nei ginklų nei amunicijos. ir Želigovskio smurtą. Curzonas sokių įrodymų. visko klausėsi atidžiai, bet vei­ — Jeigu Did. Britanijos vyriau­ — Lenkai turi vieną labai rimtą das jo buvo kaip marmurinės sta­ sybė turi kokių abejojimų del to, argumentą. Jie sako šitaip: lie­ tulos; nė vienas muskulas nesukru­ kas čia mano sakyta, tai ji gali tuviams negalima duoti bendros tėjo, nė vienas bruožas nepasikei­ patikrinti viską vietoje. Kad Že­ sienos su Sovietų Rusija, nes lie­ tė. Sunku buvo įspėti, ką tas ligovskio kariuomenę veikė ir vei­ tuviai negalės atsispirti bolševi­ žmogus mano. Kai aš pasakojau, kia lenkų valdžios nurodoma, ge­ kams. Bolševikai užims Lietuvą, kad Želigovskio sukilimas yra tik­ riausiai matyti iš to, jog Želigovs­ o iš ten įsiverš Vokietijon ir tuo tai komedija ir apgavystė, kad kis, būdamas Vilniuje palaiko nuo­ būdu susidarys rimtas pavojus vi­ jokio sukilimo čia nebuvo, o vis- latinį kontaktą su lenkų militari- sai Vakarų Europai. Lenkai nu­ kas buvo daroma Varšuvos įsa- nėmis bazėmis, iš kur jis gauna rodo į tai, kad 1918 metų gale lie­ kymu, Curzonas pertraukė mane: amuniciją, maistą ir kitas karo tuviai, kurie tada buvo Vilniuje, reikmenes. neparodė jokio pasipriešinimo: atei­ — Kokiais objektyviais argu­ nantiems bolševikams ir geruoju mentais tamsta gali paremti savo — Argi iš tikrųjų taip yra? užleido Vilnių raudonajai armijai. tvirtinimą? — Iš tikrųjų. Galima tai pa- Tuo tarpu bolševikų pajėgos bu­ vo visai silpnos ir lenkai porą mė­ pajūry, ir Livonijos vardu pavadi- kės — tai nėra koks Kuršas ar nesių vėliau, pasiuntę keletą es­ no plačiausias sritis, kur jokių ly­ Prūsija, bet Žemaičių kraštas nuo kadronų, lengvai bolševikus iš Vil­ bių nebuvo. Vokiečiai buvo pra- neatmenamų laikų. (B. d.). niaus išvarė. Taigi lenkai ir tvir- plėtę ir Kuršo sąvoką, vadindami tuo vardu iš žemaičių atimtas ir žemaičių gyvenamas vietas. Klai­ pėdos teritorija, kol buvo pri­ jungta prie Kuršo vyskupijos, vo­ kiečių buvo vadinama Kuršo dali- mi, o vėliau, ją prijungus prie kry­ žiuočių valstybės, gavo Prūsijos vardą. Taigi senovės vokiečiai Klai- pėdos sritį kurį laiką vadino Kuršo, o vėliau Prūsijos vardu, nors vie­ tos žmonės daugiausia buvo lietu- MARIJAMPOLĖS rinktinės būrių atstovų suvažiavimas su sąjungos viršininku pulk. viai ir mūsų protėviai kategoriškai leit. Kalmantu, burmistru Mauruku, mokyklų inspektoriumi Česnavičium, apskr. pabrėždavo, kad Klaipėdos apylin- policijos vadu Antanaičiu ir kitais aukštais dalyviais.

271 Velykos Kaune vokiečių okupacijos laikais. Generolo von Litzmano vedama vardais dar dabar tebėra įmūrytos kauską, dabartini Kauno vicebur- vokiečių kariuomenė, 1915 m. rug- Žaliojo tilto viduryje. mistrą Joną Pikčilingį, prelatą piūčio mėn. puolė KAUNO tvirtovę Paskirtą dieną į Kauną atvyko Jakštą, Joną Kriaučiūną ir dar ir ją po keturiolikos dienų atakos generolas feldmaršalas Hindenbur- vieną kitą. Didįjį Velykų ketvir- paėmė. Nors rusai dalį kariuome- gas, kurį visur labai iškilmingai tadienį ir penktadienį Jonas Pik- nės iš Kauno buvo išvedę, tačiau sutiko. Hindenburgas sustojo Til- čilingis, dalindamas kauniečiams vokiečiai tvirtovėje rado apie manso namuose. maisto produktus, pats sau nieko tūkstantį senų rusiškų patrankų ir į Per 1916 metų Velykas vokiečių nepasiliko ir todel šventė sausas nelaisvę paėmė apie 20.000 rusų — rusų kovų frontas buvo toli už Velykas. Saliamonas Banaitis,tu- kareivių. Vilniaus. Tačiau Kauno tvirtovė rėdamas nuosavą spaustuvę, Ve- Vieną naktį viršum Kauno forto buvo ypatingoje vokiečių karo val- lykoms manė išleisti lietuvišiką pasirodė vokiečių cepelinas, kuris džios žinioje. Mat, tuo laiku Kaune laikraštį, bet vokiečiai nedavė lei- kauniečiams buvo didelė naujiena. buvo didelės ligoninės, duonos ke- dimo. Tada jis veikė slaptai, leis- Tvirtovės viršininkas gener. Gri- pyklos, o Šančių ir Panemunės ka- damas atsišaukimus į Lietuvos gorjevas, manydamas, kad Kauno reivinėse stovėjo vokiečių kariuo- liaudį, ją kurstydamas prieš vo- žydai lengvai susikalba su vokie- menės kareiviai kiečių okupacinę vyriausybę. Se- čiais ir pastariesiems daug gali pa- Artinantis Velykoms, vokiečiai nas lietuvių veikėjas Jonas Kriau- dėti špionažu, o be to, pagąsdintas visus kelius iršnukelius , vedančius čiūnas buvo pakviestas vokiečių cepelino apsilankymo, įsakė, kad į Kauną, nustatė savo kareivių sar- dvasios laikraščio „Dabarties" kal- visi Kauno žydai per 24 valandas gybomis. Pastarosios saugojo, kad bos taisytoju. Tenka pažymėti paliktų miestą. Tuo būdu Kau­ kauniečiai į Kauną nevežtų maisto kad tuo laiku prie „Dabarties" dir- nas labai ištuštėjo. produktų. Mat, tada kiekvienam bo ir daugiau lietuvių: dr. Zaunius, Artinantis 1916 metų Velykoms. žmogui — kaimiečiui ar miestie- kaip kariškų įsakymų vertėjas, Kauną užpludo didžiausi būriai vo- čiui — buvo nustatyta kasdieninė Stikliorius, Steputaitis ir kiti prū- kiečių kareivių. Mat, buvo pra- maisto porcija: pusė svaro duonos, sų lietuviai. Tačiau vyriausias nešta, kad per Velykas Kauno tvir- svaras bulvių ir pusė stiklinės žir- „Dabarties" redaktorius buvo ar- tovę lankys vyriausias vokiečių ry­ nių su avižomis. Likusis maistas šus vokietis ir šie bendradarbiai tų fronto vadas, dabartinis Vokie- turėdavo būti atiduodamas vo- nieko nežinojo, nes viskas nuo jų tijos prezidentas generolas feld­ kiečių kariuomenei. Vokiečių sar- buvo slepiama. maršalas Hindenburgas ir genero­ gybiniai, jeigu kurį pagaudavo ve- Prieš pačias 1916 metų Velykas las Liudendorfas. Be to, 1916 me- žantį maistą į Kauną, tuojau iš- vokiečiai daugelį Kauno gatvių tų Velykoms buvo baigtas sta- tremdavo Vokietijon. perkrikštijo. Pvz.: Laisvės alėją tyti geležinis Žaliasis tiltas per Ne- Prieš pačias Velykas Kaunas bu- pavadino „Kaizerio Vilhelmo gat- muną. Vokiečių vyriausybė, ma­ vo padalintas į kelias nuovadijas. ve" ir t. t. Didįjį penktadienį ir nydama, kad Lietuvos žemės am­ Nuovadijos ribose gyveną galėjo šeštadienį Kaune buvo didžiulis žinai pasiliks jai, įsakė tilto vidu- gauti nustatytą maistoporciją . Vo- vokiečių karių judėjimas. Jie bū- ryje įmūryti keturias žalvarines kiečiai norėjo, kad Kaune gyveną riais buvo apstoję Krautuves,ku- plokštes ir jose įrašyti Hindenbur- lietuviai inteligentai padėtų mies- riose pirkosi visokių menkniekių. go ir Liudendorfo vardus. Tos tiečiams maistą paskirstyti. Jie Kariškoji vadovybė įsakė miesto plokštės su įrašytais anų generolų pasikvietė Saliamoną Banaitį, Rač- gyventojams išpuošti namus ir. džiaugsmingai sveikinti gen. Hin- tina, kad nepriklausoma Lietuva gimą, Did. Britanija, kaip ir kitos denburgą. būsianti vartais, pro kuriuos bolše- tautos, šito leisti negali. Lenkai, Pirmąją Velykų dieną Kauno vikai visada galės įpulti į Vakarų pasirodė, kad jie gali būti Europos soborą užplūdo vokiečių kareivių Europą. Todel esą reikia Lietuvą barjeru nuo aziatiško bolševizmo. bavariečių minios. Jie čia visi gar- arba sujungti su Lenkija, arba at- Jie sulaikė bolševizmo bangą ir siai giedojo ir meldėsi iš maldakny- skirti nuo Rusijos lenkišku kori­ Europa jiems negali būti už tai gių. dorium. Kadangi Lietuva nenori nedėkinga. Lietuva gi tokiu barje- Dieną Kauno gatvėse linksmai dėtis su Lenkija, tai nieko kito ne- ru būti negali. Tad, kai lenkai įro- vaikščiojo vokiečių kareiviai. Pa- belieka, kaip tik ją atskirti korido­ dinėja, kad žemės su Vilnium esą nemunė skambėjo nuo jų traukia- rium nuo Rusijos. Koridorius turi jiems reikalingos strateginiais su- mo „Deutachland, Deutachland būti pakankamai platus, kad bū- metimais, tai suprantama, kad toks ūber alles" Metropolyje skambė- tų galima strategiškai jis laikyti. argumentas visoje Europoje negali jo vokiečių karininkų dainos ir Kitaip jis neturėtų savo reikšmės. neveikti. palaidas klegesys. Dažnai buvo Tokiam koridoriui Vilnius ir visas grojamas Vokietijos himnas. Gat- Gardino - Vilniaus - Daugpilio Šitą naują lenkų sugalvotą ar- vėn išsiverždavo garsios Hinden- gumentą teko girdėti jau Paryžiu- burgui keliamos ovacijos. geležinkelis esąs būtinas. Aš tu- je Tik jis ten dar nebuvo taip riu pažymėti, kad šis lenkų argu- gudriai ir reljefiškai suformuluotas. Tuo laiku, kai vokiečiai girta- mentas yra labai rimtas. Pas mus, Pirmą kartą plačiau nusakytą man vo ir linksminosi lietuviškoje že- Anglijoj, daug kam jis atrodo le- teko išgirsti jį iš lordo Curzono. mėje, Kauno kalėjime ir belaisvių miamas. Bolševizmo pavojus Eu- stovyklose badu mirė šimtai ne- ropai yra didelis. Tamsta, pone Aš pajutau, kokį galingą ginklą lenkai šituo argumentu įgijo ir koks laisvėn paimtų žmonių. Jie ištver- ministeri, supranti, kad bolševizmo mingai laukė, kada tam viskam įsiviešpatavimas Vakarų Europoj didelis pavojus mums iš jo gręsia. (B.d.) bus galas. Ir sulaukė... Tai buvo reikštų visos mūsų civilizacijos žlu- prieš 18 metų. J. Senkus.

272 K laipėda.

Vyt. Donaila. Savosios laimės eiguliai.

273 galvos priegalvį ir nusinešė. Maldavimai nieko nepadėję. Kitiems badaujantiems to sodžiaus pustrečio hektaro ūkininkams A. ir K. Urbonams sekvestratorius atėmė vienintelę išeiginę sermėgą. Vilniaus lenkų Zagary (Gaisai) vieną numerį paskyrė lietuvių literatūrai. Įdėjo mūsų rašytojų vertinių. Taip pat ir Var- šuvoj Wiadomosci Literackie (Literatū- Reikalauja išdalinti dvarus. Vilniaus dėjas, o provincijoj keliasdešimt skai- ros Žinios), dr. Mergelio rūpesčiu, vie- Žodis, pažymi, kad kitos iš bado išeities tyklų vedėjų ir skyrių pirmininkų". Tai- nas numeris Lietuvai skirtas. nėra 100,000 Vilniaus krašto badaujančių gi, matyt, koki Velykų pyragai Vilniaus Vilniaus Žodis kovo 25 d. išėjo 100-tuo- kaip tik išdalinti dirvonuojančius ponų krašte. Buvome pranešę, kad kelis lie- ju numeriu. Dabar V. Ž. eina tris kartus dvarus valstiečiams. Lig šiol „Varšuvos tuvius okupantai iš kalėjimų paleido, bet per mėnesį. V. Ž. drąsiai kelia aikštėn ponai, užuot aprūpinę ištroškusius že­ daugelis dar surakinti guli tamsiuose ka- okupantų daromas lietuviams skriaudas ir me čiabuvius: lietuvius ir gudus žeme, lėjimų rūsiuose. pasižymi rimtu ir gyvu turiniu. Eina šešti siuntė iš gilumos Lenkijos įvairaus plauko Mokytojas žemesnis už kapralį. Lenkai metai. kolonistus vietos gyventojams lenkinti" mokytojams algas tiek nukarpė, kad pra­ Vilniaus ir Trakų pilių taisymui oku­ kuris drauge su lenkų valdininkais, rekvi­ džios mokyklos mokytojas gauna dabar pantai paskyrė 10.000 auks. zitoriais ir kit. kraštui tik sunki našta, 130 auks. (apie 150 litų) mėnesiui, o ka- Gudų komitetas Vilniuje minėjo Gudijos o gen. Želigovskis, kuris 1920 m. pri­ pralis — 131, pliutonavas 151, seržan­ nepriklausomybės paskelbimą. Atlaikytos pamaldos šv. Mikalojausjungdama bažnyčiojes Vilnių priir e Varšuvos „žadėjo tas — 171 auks. Policininkas gauna 150 duoti gvventojams druskos, cukraus, ge­ auks. algos, 40 priedo ir rūbus. Iš ka- vienoje cerkvėje, buvo tautinio gudų ko- ležies ir kitų gėrybių, dabar atsistojęs pralio — puskarininkio reikalaujama mo­ miteto posėdis, kurį atidarė k-to pirm. „pagalbos komiteto" prieky tik ketinąs kėti tik pasirašyti. Mat, okupantams svar­ Pozniakas. Kun. Hadleuskis kalbėjo, apie „badaujančius šelpti ir tuo tikslu yra bu geriau atlyginti žandarams, kuriais jie gudų veikimą Minske 1917-18 m. Lietu- išleidęs atsišaukimą į visuomenę, ragin­ laikosi o žmonių švietėjai paskutinėj vių var4du sveikino P. Karazija. Baigia damas prisidėti prie gelbėjimo akcijos". eilėj. koncertu. Kaip žinia, Gudija nepriklaus. Kitoj vietoj Viln. Žodis kelia balsą prieš Greitasis traukinys gr. Zubovui. Vil- paskelbta 1918 m. kovo 25 d. gudų tauti- kolonizatorius. Taigi, tie, kurie kalnus niaus spaudos žiniomis, grafą Zubovą len­ nio kongreso Minske, kuris dabar yra žadėjo — dabar ne trupinio nuo Varšu- kai pasitikę iškilmingai. Lenkų karinin­ Sovietų Gudijos sostinė, o dalis gudų že­ mės yra lenkų okupacijoj.vos ponų stalo neduoda, o tik kiek ga­ kų sutiktas Varėnos stoty, jis įsėdęs į lėdami kraujo iščiulpia. speciališkai jam atsiųstą greitąjį traukinį Lenkų jaunųjų katalikų laikraštis Pax Vilniaus Žodis apie lietuvių persekio­ ir tuoj nudūmęs į Varšuvą. Graf. Zubovas rašo, kad paleistuvių Vilniuj daugiausia jimus rašo: „Nė iš šio, nė iš to vieną Pilsudskio giminaitis. lenkių, nes iš 287 tik 3 esą lietuvaitės. gražią naktį policijos būriai pasipylė po Lietuvių literatūra. A. Valaitis esą pa­ Daugiausia tų „perlų" privažiavo iš šle- lietuvių butus ir įstaigas. Žmones, visai ruošęs spaudai du novelių rinkinius. Apie keckos ponų ištvirkintos Varšuvos. nežinančius, kad jie kuo nors būtų nu­ Šventąją Lietuvą ir Apie keikiamąją Lie­ Vardo dieną Pilsudskis praleido Vil­ sikaltę, ištempė iš lovų, iškratė jų spin­ tuvą; J. Cicėnas — reportažų rinkinį niuj, Lenkų spauda iškėlė jo nuopelnus, tas ir daiktus, pavarinėjo sukaustytus Tarp kryžių ir utėlių ir novelių — Bernas įdėjo nuotraukų, o stoty pasitiko visi at­ miestų gatvėmis, daugeli susodino kalėji- fabrike. ėjūnai su žvalgybininkais ir žandarais. man. Ir paklaustum už ką? Kuo gi nu­ Baisi teisybė. Kaltinėnų valsč. Moškė- Iš viso triukšmo galima spręsti, kad sikalto. O gi niekuo. Retorsijos. Nepri­ nų sodž. gyventoją Oną Martinkėnienę lenkai savo prezidento tiek negerbia kaip klausomoj Lietuvoj valdžios organai nu­ aplankė sekvestratorius. Našlė gyvena išgamą lietuvį Pilsudskį. baudė kelius nepaklusnius savo piliečius labai skurdžiai ir kelinti metai kaip ne­ Lenkų spauda apie Lietuvą. Paskuti- (lenkų tautybės) už nelegalų vaikų mo­ sikelia iš lovos. Kadangi už mokesčius niuoju laiku lenkų spauda deda straips- kymą. Užtat Vilniuje atsidūrė už krote- sekvestratorius nieko neradęs ko paimti, nių apie Lietuvą ir jos pretenzijas į Vil­ lių literatas, studentas ir prieglaudos ve- tai ištraukęs iš po sergančios moteriškės nių. Lenkų spaudos tonas, kaip ir jų užs.

kašteliono rūbu, randu pažymėtu skruostu ir piktai gudriomis akimis. Greta jo Brigita Tašen, Davols- kio brolio žmona, aukštą juodą skrybėlę plunksno­ mis atkaišiusi, ilgu kaklu ir susmaugtu liemeniu. Ir visa eilė paveikslų vakaro prieblandoje kal­ ba, tyčiojasi iš ponios Davolskienės: nemokėjai su­ valdyti vienintelės dukters. Senas laikrodis nukrėtė vienuoliktą. Ir jis ty­ čiojasi iš Davolskienės. O rūmuose tylu, kaip lauko koplyčioj.

Pavasariui įsigalėjus, Davolskienė išvažiavo į stotį. Neramia širdim, ji matė dukters vargą, matė jos sublogusį veidą, mėlynas gilias akis aptemusias. Ją pamačiusi Irena puls ant kaklo, raudos. Ką ji ta­ da sakys? O gal....

274 LIETUVIAI SVETUR iifc PRŪSŲ LIETUVA.

AUSTRALIJA.

ARGENTINA. V . Mačiulaitis,energingas Prūsų lietuvių veikėjas, nesenai Tilžėje vokiečių fanati­ kų užpultas ir žiauriai sumuštas.

„Kruvina Laisvė" įdomiausias šių laikų ro- manas. MŪSŲ TANKAI.

275 276 MOTERYS ŠAULĖS. Šaulė - tautiškųjų tradicijų ugdytoja.

Klaida.

Kur saulutė karščiau šildo, laukuose jaunimas renka pirmąsias pavasario gėles.

277 Eimučio pavyzdys mane traukė, žavėjo. Bet per daug palanki man aplinka išlepino mane, per daug manimi visi pasitikėjo, per daug pataikavo man ir aš žudžiau parei­ gos jausmą. Atviru kitų pasitikė- jimu ugdžiau savyje lepšiškumą, sau pataikavimą. Visai nebe reikalo sakoma apie moteris, kad jos be­ jėgės, susidūrusios su pareiga, o galingos tik savimyloj. Supratau tik dabar, kaip padariau klaidą, bet manau paskutinę mano šauliš- kam gyvenime. Nuvaikiau visus šešėlius ir tikiuosi, kad ne tik man, bet ir kitoms šaulėms Eimučio dvasia nušvietė tikrą pareigos su­ pratimą. Tokiais atsitikimais mes daugiau nebūsime pastumdėlės, bet vieningam sutarime rodysime, kad moteris šaulė gerbs savo pa­ reigas ir tų pačių klaidų nekar­ toja. K. Č-ienė.

Žodis gailestingoms Tarp kitų darbų L. Š. S. rūpina­ si kraštseserims.o sanitarine būtimi. Šio­ je srityje šauliams jau senai pa­ deda gydytojai. Krašto sveikatin­ gumui padidinti L. Š. S. rengia sa­ nitarinius - pirmosios pagalbos kursus, parodas, paskaitas ir t. t. Tačiau, pasirodo, sanitariniam dar­ bui planingai ir visapusiškai dirbti, vien šaulių darbo ir gydytojų pa­ galbos nepakanka. Tam reikalin- gos ir tarpinės - pagalbinės jė­ gos, ypač techniškajam sanitari­ nio mokslinimo darbui. Toji darbo sritis, tai visų Lietuvos gailestin­ gųjų seserų darbo sritis. Daugelis mūsų, net ir miestų gyventojų, ne­ Lietuvos kunigaikštis Traidenis, nukariavęs lenkų žemes, tačiau, būdamas taurus turi reikiamo supratimo apie pa­ ritierius, nepakėlė rankos prieš Mozūrų kun-tę Hanną, dovanodamas jai laisvę. grindinius higienos - sanitarijos da­ lykus, o kaimuose, ypač kaimo mo­ sutraukti visos mūsų krašte turi­ kitus tvarstyti žaizdas ar slaugy­ terų tarpe dar blogesni reikalai: mos jėgos. ti ligonius. ten sanitarijos srityje dar tikra Todel, L. Š. S., turėdama galvo­ Prisidėjimas prie šaulių sanita- naktis viešpatauja. Norint šia je sanitarinio darbo svarbą ir no­ rinės talkos per metus kiekvienai prasme kiek daugiau apšviesti mū­ rėdama išmokyti kuo platesnius gailestingajai seseriai paims ne sų žmones, reikia darbas varyti žmonių sluoksnius žiūrėti sveika­ daugiau kaip 12 valandų darbo. planingai ir plačiu mastu. Čia gai­ tingumo, ir kviečia visas Lietuvos Bet tas trumpas laikas visam kraš- lestingųjų seserų darbas turės di- gailestingąsias seserie prisidėti tui suteiks gal net neįkainojamos deliausios svarbos. Gailestingosios savo darbu prie L. Š. S. plačiu naudos. O tam reikalinga tik tru­ seserys gali būti geriausios patarė­ mastu surengtos sanitarinės tal­ putėlis geros valios, noro. jos ir mokytojos supažindinant pla- kos. Šios talkos techniškoji pusė tvar­ čiąsias mases su pirmosios pagal­ Gailestingąsias seseris L. Š. S. koma L. Š. S. centro sanitarinės bos praktika, ligonių slaugymu ir kviečia dalyvauti šioje talkoje jau komisijos. t.t. ir todel, kad jos jau savo pašau­ Pritariančios šiam kvietimui gai- Tiesa, daug seserų, tokį darbą kimu yra skirtos rūpintis žmonių lestingosios seserys registruojasi dirba, ar aktyviai dalyvaudamos sveikatingumu, o savo moterišku­ Kaune L. Š. S. Laisvės al. 20 šaulių eilėse ir dirbdamos įvairiuo­ mu geriausiai gali atjausti pirmo­ nr. Šaulių moterų seklyčioje kas­ se kursuose, ar kitokiose organiza­ sios pagalbos svarbą, žmonių kan­ dien nuo 10 - 12 val. ir 17 — cijose. Tačiau viso darbo sėkmin­ čias. Jos savo švelniomis ran­ 19 val. Provincijoje — vietos šau- gumui to dar maža. Tam reikia komis geriausiai mokės pamokyti lių moterų skyriuose. L. D-ienė.

278 . •. .- ...... r , šauliai kovo 27 d. laikė patikrinamuosius egzaminus. Egzaminus pirmuoju išlaikė šaul. Jonas Saikevičius, antruoju Jonas Šurna ir trečiuoju Bronius Radzevičius. Komisijos pirmininkas buvo kapitonas Jančys. Būrys iš savo kasos badaujan- tės iškilmes ruošti rinktinių rajonuose, su­ tiems vilniečiams šelpti paskyrė 150 litų. traukiant į rinktinės ribose numatytą Juodbūdis. Kovo 25 d. būrio susirin- centrą visus rinktinės šaulius. Šventės kime paskaitą skaitė Macijauskas. Susirūpinkime Vytauto Didžiojo muzie- programos pagrinde numatyta: dalyvavi­ Čekiškė. Kovo 25 d. būrys ir jaunalie­ jaus rūmų baigimo reikalu. mas pamaldose, paradas, sporto šventės tuvių skyrius suruošė Čekiškės visuome­ Vytauto Didžiojo muziejaus rūmai Kau­ ir dainų šventės; vakare vaidinimai ir pa- nės teismą. Visuomenė buvo kaltinama ne yra mūsų tautos garbės klausimas, to- pasilinksminimai. tautiškumo, valstybiškumo, darbo ir del visiems Lietuvos šauliams ir šaulėms iniciatyvos ir estetikos stoka. Teismai siūloma imtis iniciatyvos ten, kur nustojo Radio pusvalandis. tęsėsi per 3 val. Žmonių atsilankė apie veikę Vyt. Did. komiteto skyriai, atgai­ 300. vinti juos ir visais galimais būdais rinkti Kovo 31 d. š. pusvalandžio pradžioje, aukas muziejaus rūmų įrengimui baigti, Velykų švenčių proga buvo pasveikinti A. Freda. Aukštosios sod. mok. būrio Reikalas labai svarbus. šauliai ir šaulės ir gerb. radio klausytojai. susirinkime kovo 23 d. valdybai pasiū- Padeklamuotas eilėraštis „Aleliuja''. lius, be jos rengiamų paskaitų, kiekvie- Šaulių Sąjungos istorinė medžiaga. Šaulių S-gos stygų orkestras, vądovau- nas būrio šaulys ir kandidatas kas sa- jamas šaulio Akelio, sugrojo Šuberto vaitė nustatytomis dienomis iš eilės Šaulių Sąjungos štabas rudenį atskiru skaito paskaitas, referatus ir p. laisvai aplinkraščiu pavedė Šaulių rinktinėms ir „Ave Marija". Vėliau pranešta apie Suo­ mių šaulių moterų Lotta Svaerd organi­ pasirinktomis temomis. Nutarta parinkti būriams rinkti storinę medžiagą, ypač aukų tarp šaulių ir mokinių badaujantiems daug dėmesio buvo kreipiama į tas rink­ zacijos viršininkės Fanny Luukkonen ir baronienės Rut Munck viešėjimą Kau­ vilniečiams. tines ir būrius, kurie dalyvavo kovose del Dabar būrio štabą sudaro: pirm. A. Lietuvos nepriklausomybės. Dabar jau ne, apie XVII-tos Kauno Šaulių rinktinės šauliškus kursus, kurie buvo suruošti Daugėla, vicepirm. M. Banytė, vadas štabas gauna medžiagą ir nuotraukas; Itomlenskis, sekr. Jusevičius, ižd. K. Rim­ ypač plačiai, aprašytos pademarklinijos Šaulių S-gos salėje kovo 26, 27 ir 28 d. Pranešta iš Parokiškio, Jankų ir Zibalų kus ir narys A. Bačkauskas. būrių gyvenimas, pav. Širvintų būrio isto­ Vilkija. Būrys organizuoja stygų or- rija yra tiek plati ir įdomi, kad manoma šaulių būrių gyvenimo ir perskaityta Ši­ lavoto šaulių būrio narių susirinkimo pro­ kestrą, kuris netrukus pasirodys. Or­ net atskiru leidiniu išleisti. Taip pat gau­ kestro vedėjas A. Liepa. ta daug įdomių nuotraukų, iš kurių bus testo rezoliucija prieš lenkų daromas oku­ puotame krašte skriaudas. Pabaigoje or­ Antakalnio būrio kovo 25 d. susirin­ sudarytas didelis albumas. Būriai ir rink- kime s-gos tautinio auklėjimo ir prop. tinės, kurios dar neprisiuntė medžiagos kestras sugrojo Šuberto serenadą. Balandžio 7 d., be kitos pusvalandžio skyr. vedėjas. V. Daudzvardas skaitė pa­ ir nuotraukų kviečiamos paskubinti tai skaitą apie šauliškumą. Perskaityti keli atlikti. programos, koncertuos šaulių S-gos cho­ ro oktetas. aplinkraščiai, jų tarpe ir Vilniaus krašte badaujančių šelpimo reikalu. Nutarta Jau laikas ruoštis Joninių Šventei. apsidėti vienkartiniu mokesčiu ir tuos Šiais meitais per Jonines bus Švenčia­ Jau prasidės Šaulių S-gos piniginė pinigus paaukoti badaujantiems Vilniaus mos Šaulių Sąjungos 15-kos metų sukak­ loterija. krašto gyventojams. Šauliai nepunktua- tuvės. Šaulių rinktinės ir būriai kviečiami Visi paruošiamieji Šaulių S-gos pinigi­ liai rinkosi susirinkiman. Buvo ir to­ šventei, pradėti ruoštis iš anksto. Kadangi nės 2-jų serijų loterijos darbai jau baigti kių, kurie pavėlavo net valandą ir dau­ į vieną centrą didesnio skaičiaus Šaulių ir šiomis dienomis prasidės bilietų plati­ giau. Tas yra neleistina. sutraukti nenumatoma, tai siūloma šven­ nimas. BIRŽAI. Kupreliškis. Kovo 4 d. būrys minėjo Vl. Putvinskį. Kovo 18 d. susirinkime Rinktinėse ir būriuose. paminėtas. Pr. Eimutis. 1933 m. būrys KAUNAS kirtas miškininikas ats. leit. Jonas Venc- pastatė gražų ąžuolinį kryžių toje vie- lovas. Į būrio valdybą išrinkti: dipl. mišk. toje, kurioje 1919 m. žuvo nuo priešų kul­ Žemės ūkio ministerijos, tarnautojų kos polic. Juozas Grinevičius. Išrinkta būrys. Kovo 22 d. Kaune, II matininkų. Jonas Vilčinskas, miškų d-to kanceliar. viršininkas Algirdas Gorauskas, ats. jaun. nauja būrio v-ba: mok. J. Kučas, Kairiū- braižykloje įvyko (23) Kauno miesto šau­ naitė ir Kučienė. Į kontrolės komisiją iš- lių būrio steigiamasis susirinkimas. Susi­ ltn. Juozas Galinis, matininkas Matas Martinaitis ir kultūrtechnikas Jonas Šur­ rinkti mok. A. Grabužėnienė, Valinte- rinkimą, iniciatorių vardu, atidarė šaulys lis ir Jonuška. vilnietis dipl. miškininkas Jonas Vilčins­ na. Į kontr. kom. Antanas Bajoras, And- kas, pažymėdamas, kad šis būrys steigia- rius Bartnikas ir Liudas Sirutis. Steigia­ mas tikslu įtraukti į šaulišką darbą dau­ masis susirinkimas įgaliojo valdybą pa­ giau mūsų inteligentų, kurių daug iki sveikinti Respublikos Prezidentą A. šiol dar vis laikosi pasyviai visuomeninio Smetoną, krašto apsaugos ministerį, že- darbo atžvilgiu. Būrį sudaro vien žemės mės ūkio ministerį, Klaipėdos guberna­ ūkio m-jos valdininkai, daugiausia mati­ torių, Šaulių Sąjungos vadovybę, Klaipė­ ninkai, kultūrtechnikai, miškininkai ir ki­ dos šaulius ir Vilniaus krašto lietuvius. ti, kurie del savo tarnybinių pareigų vi­ Susirinkimas baigtas tautos himnu. są vasarą, apie 5-6 mėn., praleidžia pro­ Kaunas. Vl. Putvinskio vardo Kauno vincijoj ir tik žiemai sugrįžta į centrą. šaulių būrio netarnavę kariuomenėje Būrio tikslas ir yra sujungti juos į vieną šauliško darbo šeimą, kurios veikimas eis dviem kryptim, būtent: žiemos metu tobulinsis ir plės savo žinias patys šau­ liai, o vasaros — tas visas centre gautą­ sias žinias galės paskleisti mūsų kaimuo­ se ir kartu pagyvinti provincijos šaulių būrių veiklą. Susirinkimui pirmininkavo rinktinės v-bos narys insp. Skaisgiris, sekretoriavo mat. A. Bajoras ir kulturt. Pr. Tenis. Susirinkime buvo atsilankę rinkt. v-bos pirmininkas ats. maj. J. Tom- kus ir rinktinės vadas kap. Gantautas Rinktinės vadas paaiškino šauliško darbo Žemės ūkio m-jos naujai įsisteigusio tar- principus. Ats. maj. Tomkus skaitė įdo­ nautojų Šaulių būrio vadovybė: Iš kairės mią paskaitą. Susirinkime dalyvavo per į dešinę: vice-pirmin. Alg. Gorauskas, 300 žemės ūkio m-jos valdininkų. Būrio pirmin. Jonas Vilčinskas, būrio vadas ats. branduolį sudarė 54 seni šauliai ir susi- leit. J. Venclovas. Stovi: šviet. skyr. ved. rinkimo metu gauta 80 asmens pareiški- Šurna, sekr. M. Martinaitis ir ižd. Juozas mų įstojančių į šaulius. Būrio vadu pas- Galinis.

279 skaitą „Koks turi būti šaulys". Būrio šaul. yra pasirengę savo apyl. rinkti au­ kas badaujantiems vilniečiams. Būrys turi savo dūdų orkestrą, suorganizavo chorą. PANEVĖŽYS. Panevėžys. Kovo 18 d. 40 būrys šventė ketverių metų sukaktuves. Buvo pa- maldos Marijonų bažnyčioje, paradas Vytauto aikštėje, kurį priėmė rinktinės vadas kap. Petruškevičius. 15 naujų šau- lių prisiekė. Vakare šaulių teatro rū- muose buvo iškilmingas posėdis ir meniš- ka dalis. Į garbės prezidiumą buvo pa- kviesti rinktinės vadas kap. Petruške- vičius, valsč. nuov. virš. Matukas, mokyt. Būtėnas, pašto virš. Belinis, mokyt. Dau- kas, p. Matukienė, 11 Senamiesčio būrio vald. pirm. Kazlauskas, mok. Zlatkus ir kit. Gauta daug sveikinimų. Sveikino kap. Petruškevičius, rinkt. rūmų komit. pirm. J. Belinis rinkt. vald. mokyt. Daukas, Panevėžio būrio mokyt. Būtėnas, Šeduvos būrio šauliai Panevėžio jaunalietuvių mokyt. Zlatkus, Senamiesčio būrio Kazlauskas, rinkt. mo­ terų Matukienė, Panevėžio paštininkų V. V. S.-gos skyriaus Zelapūga, skautų tun­ maudos viršininku rinktinės vadas pasky- bus baigti ir šauliai po darbų galės lais- viau atsikvėpti. tDzūkelis.o p. Pauliukas , Naujamiesčio šaulių dra- rė nuov. v-ką Vilką. Revizijos komisi- gūnų š. Rutkauskas, Panevėžio pavasa­ jon įėjo Mikelskas, Karosas ir A. Kalekis. TRAKAI. rininkų katedros kuopos Zakarevičius, Išrinktas ir garbės teismas, kurio spren­ Strėva. Kovo 11 d. Strėvos kaime Rokiškio rinktinės Kriaunų būrio ir dimai yra galutinis: Vilkas, Al. Aleksan- buvo steigiamasis šaulių būrio susirin- Šarūno L. Šeškus ir daug kitų. Gauta dravičius ir K. Šalinskas. kimas. Dalyvavo rinktinės vadas kap. sveikinimų raštu ir telegramomis. Jų Birštonas. KOVO 25 d. susirinkime bū- Ciunis. Susirinkimą pradėjo iniciatorius tarpe telegrama generolo Tamašausko. rio šauliai įsigijo knygeles „Tėvynės ats. leit. Pranas Vaitaitis. Rinktinės va- Mok. Būtėnas laikė paskaitą „Šaulys sargyboje" ir kas dar neturėjo kalendo- das nušvietė šaulių ideologiją; skaitė ir ir Tauta". Vienas būrio įsteigėjų plačiai riaus nusipirko. Po susirinkimo bū- aiškino šaulio įstatus. Būrio vadu pa- pranešė apie ketverių metų būrio dar­ rio vadui Aleknavičiui vadovaujant įvyko skirtas ats. leit. P. Vaitaitis. Valdybon bus. Pabaigoj suvaidinta 2 v. 5 pav. dra- rikiuotės pamoka. išrinkti girininkas Vaičiūnas pirm., ma „Du broliai" ir padeklamuoti keli RASEINIAI. ats. j. leit. Sidaras — nariu ir sekr. Šili- eilėraščiai. Pasveikinta vyriausybė, Klai­ Jurbarkas. Kovo 18 d, susirinkime nis. Kontrolės komisijon Vaičiūnienė, pėdos gubernatorius, vilniečiai ir šaulių pirmininkavo gim. direkt. Kviklys ir na­ Paulauskas ir Mizijenka. S-gos vadovybė. riai buvo adv. Naujokas, Malvicienė, kuo­ Didelio noro šauliais būti čia parodė Šeduva. Kovo 25 d. susirinkime pirm. pos vadas ats. leit. Stalauskas ir sekre- jauni ir energingi ūkininkaičiai. Būrys mok. A. Kuzavinas skaitė paskaitą „Ug- torius B. Šulcas. jau gausingas. Greit pradės veikti ir dykim savigarbą". Kvietė šaulius remti Pagerbti mirę šauliai ir kiti Lietuvos moterų skyrius. badaujančius vilniečius. sūnūs. Į naują būrio valdybą išrinkti Žilinai. Kovo 18 d. būrio susirinkime ALYTUS. pirm. B. Mykolaitis (buvęs ilgi šiol pir- V. Baublys skaitė paskaitą, „Ugdykime Alytus. Mokomasis būrys kovo mėn mininku), vicepirm. M. Babilius, sekr. B. savigarbą" Būrio vadas ats. leit. St. baigė naujokų mokymo programą. Eg- Šulcas (buvęs ligi šiol sekretorium), ižd. Ivanauskas apžiūrėjo ginklus. Paragino zaminai numatyta balandžio mėnesį. J. Naujokas ir ūkio vedėju S. Orentas. įsigyti „Mūsų kalendorių" ir išsirašyti Juos laikys 19 šaulių šaulių sanatorijai Į revizijos komisiją: M. Kviklys, E. Ju- „Trimitą" Birštone statyti komitetui išsiųsta apie 50 kumas ir B. Butkus. Įsteigtas namų sta­ Aukštadvaris. Kovo 21 d. būrio susi- litų. tymo fondas. Į jo komitetą išrinkti rinkime skaityta paskaita „Ugdykime sa- Daugai. Kovo 18 d. rinktinės vado miškų urėdas A. Pranskaitis, girininkas vigarbą". Pereitais metais įsteigta ugnia- ir ugniagesių inspektoriaus kap. Navike- E. Malvicas ir gimn. mok. Freimanas. gesių komanda ir dūdų orkestras. Iš- vičiaus nuov. v-ko Vilko, pašto v-ko Nutarta prašyti vietos parapijos kleboną, rinkta nauja valdyba: L. Nastopka, V. Jankausko ir kitų rūpesčiu vietos laisva- kad naujose kapinėse paskirtų mirusiems Staugaitis, Greičius, J. Martinaitis ir A. norių ugniagesių komanda perėjo su visų šauliams atskirą sklypelį, kurį šauliai-ės Stadalnikas. turtu kaip namai ir t. t. į šaulių ugnia­ pasižadėjo visuomet tinkamai prižiūrėti ŠAKIAI . gesių komandą, kuri atlygina esamas ko­ ir tvarkyti. Pasiųsti sveikinimai Res­ Žem. Panemunė. Būrio choras vado- mandos skolas — deficitą, per 100 litų. publikos Prezidentui ir s-gos vadovybei vaujamas šaulio Pr. Mureikos rodo didelę Komanda pasivadino ,,Daugų šaulių ug­ Šiluva. Čia statomi didžiuliai šaulių pažangą. Birželio 13 d. nutarta suruošti niagesių komanda". Padidėjusi koman­ choro koncertą. Moterų skyrius balan- da išrinko naują valdybą: nuov. v-kas namai. Namus buvo susirūpinta statyti prieš ketverius metus. Nariai apsidėjo džio 29 d. ruošia vakarą. Vaidins „Po- Vilkas, J. Jankauskas, B. Rizvanavičius, nią Barbę" Gautą pelną skirs „Trimi- Beka; L. Kalekis ir M. Taicas. Ko- namų statymui po 8 litus pinigais, ats-' kiri asmenys aukojo stambias sumas, tui". Kovo 25 d. būrio susirinkime šau- (mok. Rimkevičius, šaulys Mickūnas lė mok. Bindokaitė C. skaitė paskaitą ir kiti). buvo rengiami vakarai, surengta „Ugdykime savigarbą". Nutarta remti rinkliavų. Mok. Rimkevičius aplankė vi- badaujančius vilniečius. sus apylinkės gyventojus rinkdamas au- Pavilkijis. Būry įsisteigė sporto sek- kas, moterų skyrius paskyrė stambią su- cija ir choras. Sporto sekcijai vadovauti mą, buvo daromos loterijos. Visi vals- paskirtas B. Stankevičius. Choro vedė- čiaus valdininkai buvo apsidėję per pusę jas mok. A. Krutulis. Valdybon iš- metų po 3% nuo gaunamos algos, vals­ rinkti mok. A. Krutulis pirm., mok. čiaus savivaldybė žymiai prisidėjo pini- A. Sadlauskas sekr. ir J. Vilčinskas gais ir sklypu, kur dabar statomi namai. — ižd. Kontrolės kom. P. Kriaučiūnas, Namai statomi ūkio būdu, darbus at- F. Astrauskas ir E. Marmaitė. lieka patys šauliai. TELŠIAI. Pradžios mokyklos mokinai, prisidė- Nevarėnai. Kovo 25 d. susirinkime pa- Alytaus mokomojo šaulių būrio vadovy­ jo darbu ir aukomis. Mažieji nešdavo ak­ minėtas Vl. Putvinskis. Išrinkta nauja bė: vidury - prof. A. Rukuiža (garbės menis iš laukų statomų namų pamatams. valdyba: mok. A. Pocius, mok. V. Dau- p-kas), kairėj — V. Levickas (p-kas), de- Ypatingai daug dirba statybos vado­ kantas, P. Montremas ir L. Jonkus. Nu- šinėj — ats. j. ltn. M. Vidžiūnas (būrio vas šaulys mok. Rimkevičius. Namų sta- tarta visomis jėgomis šelpti badaujančius vadas); antroj eilėj iš kairės J. Serei- tymas jau atsiėjo 9000 lit. Numatoma, kad brolius vilniečius. Rūpinamasi įsigyti ka (sekr.) ir V. Jeremičius (ižd.). dar reikia kita tiek. Šią vasarą namai sporto aikštę, kuri būtinai yra reikalin-

280 „Živilės" balius. Karikatūros ir žodžiai J. Martinaičio.

Stud. Petras Misiūnas, laimėjęs 1934.III 23 d. D-jos užsieniolietuviam s remti lo- terijos 3000 litų dovaną įmokėjimo žen- klu 14976 nr. Bilietą pirko Kaune pas ko- lektorių J. Želvį. 281 Tolimojoj šaly Rašo Karolis Vairas. Kafrai, kovos su jais ir Dingano vėn. Šiandien zulų negrai yra ne­ diena. betekę savo didybės, tačiau lai- Kafrai — tai įvairių giminių mi- kosi išdidžiai ir garbingai šinys. Jos savo tarpe nesutinka ir Čaką nužudė du jo broliai, jo dažnai vienos giminės nariai yra vieton atėjo valdyti zulus Din- mirtini priešai kitoms. Jei jų tar- gaan'as. Šito brolis Panda išdavė po būtų kiek nors susitarimo ir priešams Dingaaną, pagaliau kitas mažiau skirtumų, tai baltųjų žmo­ brolis Klu-Klu nužudė Pandą. nių Pietų Afrikoje dienos būtų se­ niai suskaitytos. Kafrais vadinami Baltųjų žmonių santykiuose su visi juodaodžiai, ne bušmenų ir ne juodaisiais Dingaano vardas yra hotentotų kilmės. istoriškas. Čaka buvo prietelingai Kafrai dažnai ir tarpusavio ko- nusiteikęs baltiesiems, nes vienas voms gaudavo baltųjų žmonių pa­ jų buvo sėkmingai užgydęs Čakos galbos. Visų didžiausias jų vadas žaizdą. Dingaanui gi teko susi- Čaka įgijo sau vardą ir garbę ko­ remti su baltaisiais. Galimas daik- vose su juodaisiais. Su europie- tas, kad to laukinio vado galvoje čiais jam neteko kovoti. Tą garbę buvo idėja ginti savo žmones ir gavo jo sostą paveldėjęs ir jį patį žemę nuo „baltųjų velnių", nuo „Švaros savaitė" kafrės šeimoje: motina „baltųjų burtininkų", ateinančių prausia savo vaikutį. Kuodas ant jos gal- nudėjęs jo brolis Dingaan'as. juos pavergti. Kas galėtų pasakyti, vos --. tai ištekėjusios moters plaukų Čaka tiek išdisciplinavo zulu kokios baltųjų žmonių baimės ve- sutvarkymo tradicinė forma: molis su rie- negrus, kad jie ir dabar dar tariasi balais ir plaukai. Ten, sako, prisiveisia ir damas Dingaanas su savo zulu ka- skruzdžių, jau nekalbant apie mažesnius esą tikraisiais karių kariais. Bet riais puolė baltuosius ties ašarų vabalėlius. Miegoti su tokia koafiūra ne likimo ironija taip pakreipė daly­ kaimeliu Weenen, prie Kraujo labai patogu. kus, kad šiandien zulu negras yra Upės (Blood River), šaukdami laikomas geriausiu namų tarnu, net „Bulala Matagati!" (Muškite bur­ mažų vaikų aukle. Johannesburge, tininkus). Dingaanas tarėsi sunaikinęs bal- Durbane, net ir Cape Towne zulu Vienam voortrekkerių būriui tųjų burtininkų galybę. Juodasis tarnai kambarių ruošai ir bendrai vadovavo tūlas Pieter Retief'as, nugalėjo baltąjį, užsigeidusį jo že- namų tarnybai laikomi geriausiais. Jie įsibrovė į Natalo kolonijos te- mes!... Čakos žiaurumo įvesti metodai ritoriją, kur tuo laiku tebuvo ke­ Paskutinį tos tragedijos aktą su- žinomi ir Europos žmonėms. Drau­ lios drąsuolių anglų šeimos. Čia ruošė nebe zulų negrai, bet boerai. dęs savo kariams vesti, ir jis bu­ buvo Čakos laikų išžudytų žmonių Tai buvo didelė kova. Jos scena vo nevedęs, bet turėjo arti penkių dabar negyvenami dideli geros šitaip piešiama: „Trisdešimt šeši šimtų sugulovių, kurias, kaip Sa- žemės plotai. Retiefas manė gauti zulų pulkai, pasipuošę plunksno- liamonas, vadindavo savo seseri­ tas žemes savo žmonėms. mis, su skydais ir asegajais, klyk- mis. Pastojusi nėščia „sesuo" bū- Dingaanas pasirodė sukalbamas dami kariškus šūkius, ėjo pirmyn davo nužudoma. žmogus. Jis sutiko duoti boerams- suglaustomis eilėmis. Paupyje Jis įvedė savo žmonių gyveni- voortrekkeriams žemių su sąlyga, dideliausias būdomis dengtų veži­ man natūralinio parinkimo proce­ kad jie turi atgauti Dingaanui jo mų liogeris. Viduje - galvijai, są, naikindamas silpnesniuosius ir kaimyno vado užgrobtus galvijus. maži vaikai, moterys ir jaunikliai asimiliuodamas dailesniuosius ir Susitarta. Galvijai atgauti. užtaisinėja šautuvus. Vyrai šaudo stipresniuosius iš užkariautų ir iš­ ir kas šūvis pataiko. Kartais jie naikintų tautelių. Jis padarė zulu Tūkstantis baltom būdom ap- išbėga pirmyn ir sėkmingai atakuo- negrus karinga tauta, bet pramo­ gaubtų vežimų persikopė per aukš­ ja puolikų gaujas. Zulu pagaliau ningam gyvenimui jie netinka. Bal­ tus Drakono kalnus (Drakens- suvaromi upėn, iššaudomi, prigir- tasis žmogus mielai samdo zulu ne- berg). Retiefas su dideliu palydo- domi. Ta upė vadinasi Kraujo Upė grus kalėjimų ir policijos tarnybai, vų būriu ir su galvijų dovanomis Blood River. namų ruošai, bet neima jų dirbtu- atėjo pas Dingaaną. Pasisveikino, Boerai iššovė, saliutuodami zulų Ši kova sudavė mirtiną smūgį vadui. Zulų kariai pašoko kariškų juodųjų galybei Natale, sulaužiusi šokių. Kraale buvo suruošta sve- jų nugarkaulį. Kovos diena, gruo- čiams puota. Boerai suėjo vidun, džio m. 16 diena kas metai šven- palikę, priimtu čia papratimu, sa- čiama ir vadinama „Dingaano Die- vo ginklus savo vergų hotentotų na".... Daugely vietų boerai tą die­ sargyboje lauke. Puotos metu jie ną laiko pamaldas bažnyčiose. visi buvo apsupti, suimti, nuvilkti į Boerai, įsikūrę Natale, sugrūdo kalną, kur buožėmis - knobkeriais juoduosius žmones į vadinamas suskaldytos jų galvos. Iš čia de- „lokacijas" (rezervacijas). Bet tai šimt tūkstančių juodųjų puolė boe- nepaliko britams; juk gi boerai vis rų paliktus be apsaugos vežimus, tik britų valdiniai, kaip su zulu. Kafrų kaimo seniūnai posėdžiauja. Ant jų galvų lankeliai reiškia vyrų aristokratiš- jų šeimas, ir visus be išimties žu- Boerai pareikalavo pripažinti jiems ką kilmę. Du virbaliukai užkišti už lan- dė: vyrus, moteris, vaikus. Ta vie- nepriklauspmybę Natale, bet britai kelio,gaunami tiktai už tam tikrus nuo- ta dabar vadinama Ašarų Kaimu nesutiko, paskelbė visą Natalą sa- pelnus. WEENEN. vo kolonija ir pradėjo siųsti jon sa- 282 mo linkmę, genąs jį ir netoli bėgąs ta Minties ir kultūros pačia linkme kitas žmogus iš inercijos tam tikra laiką dar bėga sena linkme, naujienos kol susizgrimba pasisukti ir kol pasisuka, pirmasis jau gali kiek pabėgėti, ir del to antrajam sunkiau jį pavyti. ŽMONĖS MINŲ VIDUJE. Bučiuok ranką, kurios negali nukirsti. (Sako afganiečiai). 2. Kodel ramiam orui esant, iš ka- Japonų jūrų vadovybė su dideliu pa- minų dūmai kyla tiesiai aukštyn, o iš sisekimu atliko bandymus su vienos ar- Kas sako neteisybe, tą išvaro iš devy- kamino einančio traukinio jie labai nu- domosios rūšies būsimojo karo sviediniais, nių miestų. krypsta nuo tos linkmės ir slenka pagal kurių viduje buvo žmogus. Vienas priešas daugiau reiškia negu traukinį? Tokia mašina valdoma žmogaus rankos, tūkstantis draugų. Jei tavo priešas yra kaip skruzdė, lai- Pro kaminą išsiveržę dūmai, kai oras pataikys tikrai. Tiesa, žmogui mirtis visai ramus, kyla aukštyn tik del įšildyto neišvengiama bet nė vienas sviedinys kyk jį drambliu esant. oro noro plėstis ir užimti aukštesnę vietą nenueis veltui. Juo storesnė danga, juo mažiau verta erdvėje. Vienas Šanchajaus laikraštis šią naujie- ją kelti. ną taip aprašo: Nedaug težino, kas daug pergyveno. Einąs traukinys skrodžia stovintį orą, Japonų jūrininkai ir kareiviai karo me­ Daug žino tik tas, kuris daug keliavo. kuris yra traukiniui pastojęs kelią ir tu bus pašaukti pasiaukoti tėvynei. Tik aklas, kurčias ir tamsus žmogus kuris, kiek galėdamas, traukiniui prieši- Pirmieji bandymai buvo sėkmingi. Bu- gali laukti paguodos nelaimėje (Sako nasi, ir traukinio garvežio kamino išsi- vo pašaukti savanoriai iš atsargos kari- turkai). veržę dūmai irgi atitinka oro pasiprie- ninkų. Visi jie buvo perspėti, kad net Jei lenkiesi, lenkia žemai. šinimą ir del to svyra pagal traukinį. bandymai yra pavojingi gyvybei. Reikėjo Jei turi du duonos kepalu, vieną par- 3. Kodel geležinkelio sągulose vie- tik 400 žmonių, o prašymų padavė 5000. duok ir nusipirk sau gėlę. nas bėgių yra aukštesnis o kitas žemes- 400 žmonių pradėjo laisvą savo tarnybą. Skolinti vėjavaikiui, tolygu mėtyti mė­ nis. Minos pagamintos dviejų pagrindinių ru- ­­­ ­­­­­­­­­­ šuniui - atsibastėliui. Keleiviniai geležinkeliai pakankamai šių oro ir vandens kautynėms. Pirmos Kainos klausk trijose parduotuvėse. greiti, sąsukose jie įgauna didelės iš- rūšies miną visai tiktų pavadinti „skrai- Teneatidaro krautuvės tas, kuris šyp- centrinės jėgos ši jėga greit nusviestų danti mina". Lėktuvo, ginkluoto tokio- seną laiko nemalonumu. (Sako kiniečiai). nuo bėgių vagonus, jei išorinis bėgis ne- mis minomis, priešakinė dalis pripildyta Kas kartoja plepalus tau, kitiems ple- būtų aukštesnis už vidurinį. sprogstamosios medžiagos. Lakūno už- pės apie tave. (Sako ispanai). 4. Jei, norėdamas perpiauti geležies davinys maksimaliu greitumu savo lėktu- Advokatų rūmai atatomi ant puskvai- rąstelį, šaltkalvis padės dilduką ant tos vu trenkti į nurodytą priešo įsistiprinimą lių galvų. (Sako anglai). geležies ir ims kad ir labai stipriai spausti, ar lėktuvą. Joks oro bombardavimas ne- Jei visi tau sako, kad esi pasigėręs eik tai jis tikslo nepasieks. Kas atsitiks, jei atnešė tiek žalos, kiek ši skraidanti mina miegoti, nors pats nieko nesijaustumei šaltkalvis ims stumdyti dilduką ten ir at- su pilotu viduje. nusikaltęs (Sako serbai). gal, beveik visai jo nespausdamas prie Kitas aparato tipas - mažutė povan- Arklį girk po mėnesio, moteriškę - po geležies. Kaip turi šaltkalvis elgtis, no- deninė valtis, paleidžiama iš didelių lai- metų. (Sako čekai). rėdamas perpiauti geležinį ręstelį? vų. Šitoj valty telpa viena mina ir vie- Kiekvienas žino, pro kur jo stogas Naudingas jėgos veikimas pareina ne nas pilotas. Jis miną paleidžia tuomet, varva. (Sakoma Vak. Indijoje). r. tik nuo jėgos didumo, bet dar ir nuo kai visai arti priešais sutinka priešo lai- to greičio, kuri veikdama jėga sutelkia vyną. VI. KASDIENIŲ REIŠKINIŲ IR GYVENI- judančiam kūnui. Todel, norint gauti mechaninį darbą, šiuo atveju parpjauti PRIEŽODŽIUOSE GLŪDI TAUTŲ MO KLAUSIMŲ FIZIKA. geležies rąstali, reikia jėgą taikinti sykiu GUDRUMAS IR DRUSKA. 1. Kodel lengviau pavyti tiesia lini­ su judėjimu, pasireiškiančiu bet kuriuo Knyga tai kišenėje nešiojamas so- ja bėgantį žmogų, negu tuo atveju, kai greičiau. Atsieit, šaltkalvis turi stipriai das (Sako arabai). jis staiga kartkartėmis keičia savo judė­ spausti prie geležies dilduką ir greitai Skruzdės namuose rasos lašelis atrodo jimo linkmę? stumdyti jį ten ir atgal. Taip besielg- lyg potvynis (Sako persai). Kai bėgąs žmogus keičia savo judėji- damas, jis greičiausiai pasieks savo tikslo. 5. Cukraus fabrikuose, norėdami iš- traukti iš cukrinių runkelių cukrų, su- meta tuos runkelius į iš tankios vielos tinklelio padarytus kubilus ir ima labai greit tuos kubilus sukti. Po kurio laiko tinkliniame kubile pasilieka tik išspaustų runkelių druskos, o sultis visa yra ištiš- kusi iš kubilo lauk, čia ją ir surenka. Kaip paaiškinti tokį fabriko kelią run- kelio sultims nuo jo kietųjų dalių at- skirti? . Visos runkelio dalelės, ir kietos ir skystos, besisukdamos kubile, įgauna iš- centrinės jėgos, kuri verčia skystas dale- les prasisunkti pro kietąsias ir išlėkti pro vielų tarpelius iš kubilo; kietąsias runkelio daleles sulaiko tas tinklelis, o išcentrinė jėga tik prispaudžia jas iš vi- daus prie to tinklelio. 6. Kodel bėgąs pakaustytas arklys, išskelia iš pasitaikiusio akmens žie- žirbas? Arklio kojos pasagos su didele jėga smogia kelio akmeneį ir ši jėgi virsta į šilimą ši šilima raudonai įkaitina smul- kutes plieno daleles, kurios smūgio metu atitrūksta nuo pasagos. Įkaitusios plieno dalelytės ir yra matomosios žie- žirbos. 7. Pasitaiko kaimo matyti vaikėzus bežaidžiančius šiuo būdu: pamauna ant pasmailintos medinės lazdos galo žalią bulvę užsimoja su ta lazda ore ir pasie- kia to, kad ta bulvė lekia numatyto tai- kinio link. Kaip paaiškinti tokios skrai- dynės veikimą?

285 Skaitytojų mintys Reikia ugdytis vadovų. Arba štai kad ir būrių vadai. Taip pat vertėtų pamėginti skirti bent pa- Sekdami „Trimite" šaulių gyvenimo dėjėjais iš pastovių gyventojų, pageidau- skyrių, ne kartą pastebėsime tokias bū- tinai net galimų mobilizacijos atveju rių korespondentų reiškiamas mintis. neliečiamų. Tiek visuomenės kultūrinės Štai tokio ir tokio būrio veikimas nu- veiklos, tiek kitose srityse vietinių žmo- silpnėjo, nes iš čia iškeltas darbštus nių iniciatyva keltina. veikėjas šaulys mokytojas X. Tenai ir Juk įsivaizduokim, kad visiems at- tenai veikimas pagyvėjo atsikėlus mo- sargos jaun. leitenantams prireikia vykti kytojui arba valsčiaus sekretoriui Y. į aktyvią tarnybą į frontą, tuo tarpu ati- Rasime ir tokių būrių vaidybų, kurios tinkamuose punktuose pravarti partiza- susidaro beveik iš vienų mokytojų arba ninė kova, — o vadovauti gali nebūti šiaip inteligentų. kam. Teisybė, nepriklausomybės kovų Labai geras reiškinys, kad mokytojai, pavyzdžiai parodė, kad kartais tokiai ko- girininkai, valsčių sekretoriai ir kiti švie- vai neblogai gali vadovauti net netarnavę, R a d i o sesni žmonės padeda sodžiaus žmonėms kariuomenėje, tačiau visdelt o pasirūpini- organizuotis, padedą dirbti ir net darbui mas iš anksto atsarga — dalykas geras. vadovauja. Tad būtinai reikalinga, nė Veikėjams moralinis pasitenkinimas viena organizacija be inteligentinių pajė- turėtų būti vienodas ar vadovaujamų gų negali tinkamai veikti, o ypačiai turint organų valdyboje sėdint ar tą veikimą galvoje, kad daugely vietų sodžiaus žmo- skatinant per kitus. Tuo tarpu tatai, nėms trūksta organizacinės praktikos. šiame str. keliamas būdas labai turėtų Tačiau, atrodo, ne labai geras reiški- pagyvinti šauliškąjį veikimą. Juk mūsų nys, kada nusiskundžiama, kad vienam ar sodiečiui energijos, sumanumo ir inicia- kitam veikliam nariui išvykus kitur, bū­ tyvos, ypačiai atsakingai įsipareigojus, rio veikimas visiškai apsilpo. Šito ne­ netrūksta. Mūsų sodiečiuose yra daug turėtų būti. gražios tūnančios kūrybinės veiklos Jau mūsų tautinio atgimimo pradžios energijos ir tiktai reikia ji paskatinti veikėjas dr. V. Kudirka yra pareiškęs J. Būtėnas. mintį, kad audrai išvertus vieną stulpą, reikia jo vieton statyti kitas — tuo bū- Aplankykime brolius du namas negrius. Todel kiekvieno šau- Klaipėdiečius. liškajam veikimui vadovaujančio inteli- gento pirmas ir svarbus uždavinys turi Jau vienuolika metų praslinko, kaip vėl būti — vadovų, pavaduotojų ugdymas. susijungėme į vieną kūną su broliais klai- pėdiečiais, kurie gana ilgai buvo vokie- Ar ne praktiška būtų į valdybas rink­ čių nuo mūsų atplėšti. Bet mūsų pasiry- ti daugiau vietiniai, pastovūs, sėslūs žmo­ žimo dėka, vėl likimas suvedė mus į vie­ nės, o tokiems inteligentams stovėti už ną šeimą. Neseniai minėjome Klaipėdos pečių,t. y. visame kame padėti, patarti, krašto atvadavimo vienuolikos metų su- bei leisti mokytis veikti ir eiliniams šau- kaktuves. Daugelis iš mūs šaulių, kam liams. Tada, atrodo, rečiau taikytusi leido aplinkybės, buvo nuvažiavę Klai- visiškų veikimo nusilpimų, kol atvyksta pėdon, bei palyginus su mūsų taip gau­ naujas darbo vadovas, judintojas. singa šaulių šeimą, tai tik mažytė dalelė Reikia turėti galvoje ir ta mūsų žmonių galėjo tai padaryti. Ypatingai mes dar ypatybė, kad jie perdaug kuklūs, perdaug jauni šauliai, kurie beveik visi nesame dar nedrąsūs ir mieliau balsuoja už inteli- matę pačios Klaipėdos, galingos Baltijos gentus, jei jų pakankamai vietoje esti, jūros, nesame girdėję jos bangų ūžimo ir net iš savo tarpo kandidatų nestatyda- matę jos skaidraus vandens. Aplankyki- mi. me garsųjį dainose apdainuotąjį Birutės

Kada lazda sykiu su pamauta bulve mąjį karties galą. Svirtis leidžia su maža nubriežia ore lanką, bulvė įgyja išcen- jėga gauti didelę jėgą. Už tatai nueitąjį trinės jėgos, kuri, nugalėjus ant lazdos karčių galų keliai nevienodi veltui galo bulvę laikančią trinties jėgą, verčia nieko negausi. tą bulvę lėkti tiesiu keliu lanko liečia- 9. Kirpdamas su aštriomis žirklėmis mosios linkme ir tolyginiu greitumų, ku­ siūlą, gali jį nukirpti su pačiais žirklių rį bulvė turėjo atsiskirdama nuo laidos. galais. Kodel kirpdamas vielą su tomis 8. Kokios naudos tiekia kelmus rau- pačiomis žirklėmis, stumi vielą, kiek ga- nant svirtys? lėdamas arčiau prie žirklių nities? Kelmams rauti vartoja ilgas. kartis, Iš čia tas pats, kas 8 klausime. Pirš­ tų karčių storąjį galą pakiša po kelmo tai vis tokio pat ilgumo svirtį valdo, o statokai, padeda po jos kokį padėlį, ima juo bus antrasis svirties galas trumpesnis, antrą karties galą ir lenkia žemyn pa- juo trumpesnį kelią jis tenueis juo dides- kištasis po kelmo karties galas ima kel- nę gausi jėgą. tis aukštyn, bet jis pasikelia tiek kartų Fanašiai elgiasi linus mindami; kol mažiau, kaip kad antrasis karties galas reik kulti linų saują kiša ją juo toliau nusileidžia, kiek kartą po kelmo pakilta­ į mintuvų galą, o braukiant visai arti sis galas yra trumpesnis (imant matuoti turėklės laiko. nuo padėlio ligi tos vietos, kuria atsire- Atsimink klepčius riešutams maigyti, mia į kelmą) už žmogaus lenkiamąjį kar- reples viniai nugnybti ir kt. ties galą žemyn. Po kelmo karties galas 10. Kodel smarkiau vėjui pučiant, lai- labai trumpą kelią tenueina, o žmogaus vai nuleidžia bures žemyn. veikiamasis karties galas per visą augu- Aukštai žėgliuose pakabintos burės, . mą ir daugiau nusileidžia. Darbas abie- smarkoko vėjo veikiamos įgauna didelės jų karties galų atliktas yra tas pats. Žmo- jėgos ir laivas gali apvirsti; nuleistos gaus taikomoji jėgą yra tiek kartų mažes- žemėliau jos gali didesnį vėjo spaudimą nė, kiek kartų jo veikiamasis karties ga- išlaikyti, nes trumpesnė bėra vėjo vel- las nueina ilgesnį kelią už kelmą veikia- kamoji svirtis. Ig. K.

Leidžia Lietuvos Šaulių Sąjunga. Atsakomasis redaktorius Vincas Daudzvardas. jaunystė plačiau teaprašyta (kun. J. Sa- kevičiaus rašinys) Kiti svarbesnieji arkiv. Matulevičiaus gyvenimo etapai nuosekliai, bet trumpai vysk. P. Bučio apibudinti. Nors knygos tekstas, kaip matome, to- li gražu netobulai paruoštas, vis dėlto ši knyga rodo, kad ir mūsų visuomenė mo­ ­­ kartkartėmis Lietuvai nusipelniusius žmones, bent jiems mirus, pagerbti. Kny- ga apie arkiv. d. Matulevičių jau savo išvaizda gali būti tos rūšies pagerbimo pavyzdžiu. V. Il-nas W. T. S e a n l o n' a s. Dieve, pasi- gailėk mūsų. Didžiojo karo (l918 metų) apysaka amerikonu „Vakarų fronte nieko naujo". Išvertė Petras ir Kastas Jurgėlos (Jurgelevičiai). Marijampolė, 1934 m. 400 puslapių kaina 4 lt. Didysis karas iš pamatu buvo sukrėtęs Europą ir visa pasaulį. Kovos vyko ne vien Europos žemyne, bet visuose vande- nynuose ir daugumoje kitų žemynų kur Knygos, raštai. yra kovojusių šalių kolonijos. Karai ir jo Pr. Mašiotas. Indėnai piliakalnyje, Šv. vaisiai pagimdo gausinga literatūrą, ku­ Vladimiras Solovjovas. ŠVENTOSIOS Kazimiero draugijos leidinys, 1933 m., 88 rios bene žymiausia dalis yra grožinė ISTORIJOS FILOSOFIJA, I tomas pusl. Čia minima apysaka vaizduoja amerikiečių Vertė St. Dabušis ir J. Talmantas. Pra- Nė vienas vaikas, mažesnis ar paugė- armijos dalyvavimą kare. Ji vaizduoja kalbą ir autoriaus biografiją parašė prel. jęs neapsieina be žaidimų. Tai jų pri- tą laiko tarpą, kai 1918 metais Jungtinės A. Dambrauskas, Šv. Kazimiero D-jos 'gimimo dalykas. Jaunųjų vidurinės mo- Amerikos Valstybės pagaliau įsitraukė leidinys. Kaunas,.1933 m. Kaina 4 lt.. kyklos mokinių žaidimai būna jau kiek į karą, stojo Santarvės pusėn ir metė Ligi šiol religine literatūra buvo tai- prašmatnesni jie pamėgdžioja knygose prieš vokiečius milžiniškas jėgas. Vokie- koma daugiausia sodžiaus žmonėms arba čiai pradėjĮo trauktis ir greit po to kapi­ skaitytų žmonių gyvenimą. Ir autorius šioj tuliavo. kunigams. Inteligentai pasauliečiai bu- knygelėj pasakoja, kaip vasaros atostogų vo visai pamiršti. Tuo tarpu įvairus re- metu mokiniai piliakalnyje žaidžia indė- Minimos čia knygos autorius, karo da­ liginiai filosofiški klausimai inteligentams nus, o vėliau kryžiuočius. Pasakoji- lyvis, Amerikos kariuomenės puskarinin- visų labiausiai turėtų rūpėti. Tik pasta- mas labai paprastas gal bus kiek įdo- kis, paprastai, bet vaizdingai ir įtikinan- ruoju laiku mūsų literatūroje pradeda mesnis miesto vaikams. Kaimiečiams ku­ čiai vaizduoja karą. Apysakoje kaip ir nė­ rastis rimtesnių inteligantams skaitytinu rie kas vasara prasimano įvairesnių žai- ra fabulos, nėra ryškių tipų. Visi veikią religinio filosofinio turinio knygų. Ne dimų, šisai pasakojimas bus nuobodokas, asmenys pilki didvyriai kovotojai, ta- per senai „Žinija" G. Papini „Kristaus is- nes jame neras nieko naujo. Be to, rei- čiau vilioją savo realybe, gyvenimišku toriją" ir L Bertrando „Šv. Augustiną" kia pageidauti garesnių iliustracijų šio- paprastumu. Nuo pirmo ligi paskutinio išleido. Dabar panašaus pobūdžio knygų sios vaikų nepatenkina. Taip pat tenka puslapio apysakoje aprašomos kovos. Ta- leidimu susirūpino ir šv. Kazimiero drau- pageidauti, kad šios rūšies skaitymai ne­ tai ne vien žanro savotiškumu vilioja gija. Prieš keletą mėnesių jinai išleido šv. būtų ištęsti, kad juose nebūtų vaizdingu- skaitytojo smalsumą, bet domina jį del Augustino „Išpažinimus'', dabar gi — mą sleguančio balasto. J. N. įdomios kovotojų psichologijos ir iš dalies garsaus rusų filosofo Vl. Solovjovo „Šv. Arkivyskupas Jurgis Matulevičius. kaip medžiaga mūsų dabarties karo sąly- Istorijos fisofiją" biografija, atsiminimai ir raštai. Redaga- goms tirti. Pastarasis veikalas leidžiamas dalimis, vo kun. K. Čibiras, Marijonų vienuolijos Apysaka parašyta optimistiškai, ji kelia Tuo tarpu tesulaukėm tik pirmąjį tomą, leidinys. Marijampolė, 1933. skaitytojuose ryžtumo ir tėvynės meilės bet ir tasai tomas pakankamai yra svar- Prieš šešetą metų laikinoje Lietuvos jausmą. bus, kad skyrium apie jį kabėtume. Pir- sostinėje Kaune — atsiskyrė su šiuo Apysaka įdomi. Šaulių bibliotekoms mojo tomo vertimai iš dalies kiek su- pasauliu vienas kilniausių ir tauriausių tinka. Vertimas stropus ir siklandus. trumpintas, būtent, praleista jame toji mūsų tautos sunų Vilniaus vyskupas, vė- L i u d a s G i r a. Rinktiniai eilė- dalis, kur kalbama specialiai apie rusų liau tituliarinis arkivyskupas ir Vatikano raščiai. Ankstybesnieji. Pigusis knyg. 14 tautos pašaukimą. Užtat gale veikalo vie- atstovas Lietuvai Jurgis Matulevičius. nr. Leidžia „Spaudos Fondas", Kaunas, nas naujas perskyrimas iš kitos to paties Kuklusis ir krikščioniškai nuolankus 1934 m. 64 pusl. Kaina 80 ct. autoriaus knygos „Rusija ir Visuotinoji žmogus, kas tik arčiau jį pažino, P r. M a š i o t a s Dėdė, papasakok, Bažnyčia". Visą veikalą manoma sutal- darė neišdildomo, į save traukiančio įs- Apysakos vaikams. Autoriaus 70 m. pinti dviejuose tomuose, tad šiuo tarpu pūdžio. Kuklus Marijos vienuolis, ilgus amž. sukakti pažymėti. „Spaudos FON- turime jo pusę. metus jis mažai kam buvo žinomas, tik das" Kaunas, 1934 m., 76 pusl., kaina 2 Vladimiras Solovjovas yra vienas žy- rasis pasišventėlis, jisai labiau negu ku- litai. mesnių ir ypatingiausių pereito amžiaus ris kitas kunigas pasirodė tinkąs Lietu- B o r u t a, Duona kasdieninė, eilė- rusų filosofų. Jis atstovauja rimtai ir gi­ vos sostinės bažnytiniam sostui užimti. raščiai 1934 m., 70 pusl. Kaina 2 lt. liai krikščionybės pasaulėžiūra ir dvasia 1918 m. Matulevičius buvo paskirtas Vil- Du gaideliai Pasaka vaikams. „Spau- paremtai naujų laikų filosofijai. „Šven- dos Fondo" leid. Kaina 2 lt. tosios Istorijos filosofija" tai aiškiai pa- niaus vyskupu ir, pasilikdamas Vilniaus rodo. Filosofo mintys, aprašomajam vei- sargyboje per visas okupacijas lenkų kale aiškiai išdėstytos ir giliai pamatuo- valdžios spiriamas kun. Jurgis Matulevi- tos, kiekvieną mąstantį žmogų verčia čius 1925 m.iš Vilniaus vyskupijos sos- rimtai jas persvarstyti. Autorius giliai to buvo priverstas pasitraukti. suprasmina visus jojo liečiamus Švent- Tapęs arkivyskupu ir popiežiaus pa- raščio (Biblijos) faktus. Iš tų nušviestų siuntiniu, kn. J. Matulevičius daug pas- kiekvienas gaus įsitikinti, kad Šventraš- tangų dėjo Lietuvos su Vatikanu santy- tis ne padavimų ir pasakų rinkinys, kiams sutvarkyti. bet gilios prasmės filosofinė knyga. Šis tatai vyras čia minimoj knygoje aprašomas. Aprašymas, tiesa, ne visai Aprašomojo veikalo lietuviškąjį verti- išsamus. Daugelis rašinių knygoj iš- mą žymiai praturtina ir paįvairina prel. spausdintų tik atskirus arkiv. Matule- A. Dambrausko parašytoji Vl. Solovjovo vičiaus gyvenimo mmentus tenušviečia. biografija. Ji parašyta išsamiai, giliai, Bendrais bruožais teapibūdintas jojo Vil- turiningai ir net patį veikalą padeda ge- niuje buvimas, sudaręs tos vyskupijos riau suprasti. Veikalo vertimas labai gra- istorijoje tikrą epochą. Trumpai teapibū- žiai atliktas. Gaila tik, kad vietomis už- dinti ir arkiv.Matulevičiau ssantykia i su tinkamos lotyniškos citatos bent išnašo- dabartiniu popiežium Pijum XI. anuomet se neišverstos lietuviškai. V. B-nas. buvusiu kardinolu Ratti. Tik velionies