1944-01-14, [P ]
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
"'r -"i,>w- "im '1 4 •-# jf>mm ' š- Padekit Amerikai Laimėti D T H V A AMERIKA TAMPA STIPRIAUSIA i u/^- t. Portugalijos!! ministeris pir Dienos Klausimais mininkas Salažar, kuris pripa- Redaktorius-K. S. KARPIUS—Editor 6820 Superior Ave., Cleveland, Ohio žystamas vienu iš stipriausių Europos diplomatų ir rimtų, išmintingų žmonių, pareiškia ^BERNIUKU GEMA ,l'6g ateitiėspasaulio" vadovy bės • politika turės paeiti nuo Ą NT AN AS SMETON A, Lietuvos Respublikos Prezi- DAUGIAU Suvienytų Valstijų. Jiegos ba SKAITYMAI (lentas, pragarsėjęs Lietuviu tautos darbuotojas, lansas užsienių • reikaluose per kovotojas ir vadas, mirė. Atsiskyrė jis nuo.musų savo Per visą pilną metą Ameri ėjo iš Britanijos į Suv. Vaistu kuiiu. jo siela nuėjo amzinastin, bet jo dvasia ir vado kos dalyvavimo kare, 1942 me jas šiame šimtmetyje. - vaujanti Įtaka pasiliko su mumis. tais, kaip gimimų statistikos Sakoma kad Salazar yra nu Jis tapo Istorijos asmuo. Jis tapo paminklas Lie parodo, berniukui gime dau žiūrėtas kaipo tas asmuo ku Kražių Skerdyne tuviu darbų jo ilgo arti 70 metų gyvenimo laikotarpio. giau negu mergaičių. Paveiz- riam kariaujančių šalių* vadai Daugybė Lietuvių tuo laikotarpiu gyveno, dirbo savo dan, surinktos žinios rodo kad pasitiki ir kad jis yra nužy terio (grafo), gubernijos bajorų maršal tautai, ir mirė — bet Antano Smetonos didi asmenybė 1942 metais visoje šalyje gi mėtas spręsti taikos nustaty kos. Plateris yra katalikas. Išrado jis buvo kaip skaisti žvaigždė, greta kelių kitų didelių žvai mė 1,444,365 berniukai ir 1,- mo klausimus. 50 METU SUKAKČIAI kokią ten priežastį ir į teismą visai neat gždžių Lietuvių tautos kėlimo ir švietimo konsteliaci 364,631 mergaitė, arba šitokiu Rimti žmonės, teisingai nu vyko. %tr joje. Ji švietė tautai ir sunkiose ir laimingose valando pasidalinimu: 10,584 berniukai mato kad šiame kare visa jie- PAMINĖTI Padkuf tuos ėjo Vilniaus miesto galva m:' se. Jo vadovybė buvo aiški ir su principu, jo pamoky ir 10,000 mergaičių. ga yra Suv. Valstijos, tačiau Colubinovas, draugas teismo prokurato- it . mai buvo inspiruojanti ir padrąsinanti, jo siekimai bu Nors kaip kas privedžioja bolševikų propaganda visur iš 1893- -1913 — Lietuviu tautos gerov riaiis Dobrininas ir pagalios Dubinskas, Uv vo ė, laisvė ir laimė, sukurta iš buk tai esanti gamtos taisyk- plėsta buk Rusija esanti ga (Tęsinys iš pereito nr.) valstiečių perstatytojas (vaitas). Jį bur &fV: pačių Lietuviuką sąlygų, iš to ką duoda pati Lietuva ir ĮV^Įaį^tT^^ri^kimr'ael lingiausia, ir Sovietai pučiami tų traukimu į šį teismą išrinko. tauta, nemėgdziojant visų svetimybių. karo, bet yra kitų metų ku ir giriami, nors viskas kas iš Vidurinį stalą užėmė advokatai-apgy- Tik tas žmogus kuris daug dirba, kurio-asmenybe riais, visai be karo, berniukų Sovietų yra tai kiek jie gavo KRAŽIEČIŲ TEISMAS nėjai. Iš tų trys buvo vietiniai, paskirti turi hipnotinį traukimą žmonių, kurį žmonės seka kaip buvo gimę daugiau negu mer pagalbos ir išsilaikymo iš Su įff. vadą, — turi ir priešų! Tiktai nieko neveikiantis prie Kauno gubernatorius Klingenbergis iš valdžios ginti Kražiečius: Venslavskis tffc gaičių. Tokie metai buvo 1925, vienytų Valstijų. iv Vilniaus Orževskis varėsi vis ant to ir šeštokauskas, katalikai, ir Biely, pra šų neturi. Jo priešai buvo tai ne jo asmens priešai, tik 1927, 1922 ir tt. kSm kad Kražių riaušių kaltininkai butų^ tei voslavas. O kiti keturi: Kaminskis, Len *T-yl jo idėjų priešai, tariau tai buvo silpni priešai, nes jie, Yptinga tas kad 1917 ir 1918 • AMERIKIETIS Karo lai- — kaip kokie menkučiai kiuržai aplink jį šokinėjo, strak- siami karo lauko teismu, t. y. kad visi ur kas: Žukovskis, Gurčannov ir Urusov karo metais gimimų buvo ly vyno atstovas nuplaukęs j Ja- mu butų pripažinti kaltais ir išgabenti J Rflsai, patys nekviesti, neprašyti atvažia sinėjo, rėkavo, dažnai piktais žodžiais ir net purvais giai tokia pat skaitlinė kaip poniją 1852 metais, supažindi ginti nekaltus Kražiečius. Ačiu & svaidė, - bet tas tik parodė tų priešų menkystę. Sibirą. "() del savęs vėl rūpinosi įgyti di vo į Vilnių, 1942 metais: 10,584 berniukai no Japoniją su geležinkelių desnės valdžios ant Lietuvių: kad kiekvie jiems už tai. •* * * If Labai vaizdžiai pasako apie velionį Antaną Smeto ant 10,000 mergaičių. transportacija. i,»: ną Kun. Anicetas Linkus, kuris šv. Jono Katedroje. Cle- ną kurį užsimanys, tuoj be teismo galėtų Pagalios ėjo liudininkai, kurių skait Teknde, sakė kalba sąryšyje su laidojimo iškilmėmis: į Sibirą grūsti, kaip kokius maištininkus, lius iš vienos ir kitos pusės daėjo net iki "Del a. a. Antano Smetonos asmenybės ir jo darbų, Prezidentas A. Smetona Mire Laukdamas Tauti nes Lietuviai visi esą maištininkais. Mai 180 asmenų. Pirmutiniu, vyriausiu liudi paminėsiu Viešpaties žodžius: 'Aš žinau tavo darbus, ta što suokalbis esąs plačiai po visą Lietuvą ninku buvo pats gubernatorius Klingen vo vargą ir tavo kantrybę'. Jis, a. a. velionis, visą sa ninkų Svečių, kurie Rengėsi Jį Lankyti tą Dieną ir Žemaitiją išsiplėtęs. "Žemaitiški" laik bergis. Toliau, keturi jau mums pažys vo gyvenimą, savo mokslą, savo išmintį, savo sugebėji- raščiai išeinanti Prusuose, maištą vis pa tami kunigai: Jastrembskis, Jaugėla. Re- mą paaukojo ir pašventė Dievui, Tėvynei, artimui, ir Nuo Vienos ugnies pabėgęs, nelaimingas likęs be sa kursto. nadzkis ir Mažeika. Keliasdešimts uriad- Lietuviu tautai" ir naroinėjo,paminėjo, Prezidento A. Smetonos vo tėvynės, Prezidentas Antanas Smetona užbaigė savo Vienok tai nieko negelbėjo. Pekliški nikų ir žandarų. Visi kiti buvo valstie priešų negarbei, šiuos žinomus šventraščio žodžius: 'Al gyvenimą liūdnai, kitoje ugnyje, kuri pakirto jo gyvas užmanymai ir piktadėjystė gubernato čiai. i'S-, leisk jiems, Viešpatie, nes jie nežinojo ką daro". tį sekmadienį, Sausio 9 d., tarp 9 ir 10 valandos ryto, riaus ir general-gubernatoriaus buvo per- Apart kaltininkų, teisėjų, advokatų ir -SV * v * Clevelande, Ohio. aiškųs ir perdideli kad nebūtų buvę užtė- liudininkų, į teismo namą daugiau niekas ni usu tautos vadas Antanas Smetona pagerb- Jis tik ką buvo pasveikęs po persirgimo influenza, myti. negalėjo ineiti. Atėjo, mat rūpinantis Or- tokiomis pat bažnytinėmis pamaldomis kokios jam diena prieš tai buvo išėjęs pasivaikščioti, apsikirpo, pa Užsienio laikraščiai tuoj tas Kražių ževskiui iš Petrapilio prisakymas kad «*w* Kražiečių bylą užbaigti kuogreičiausia ir , n4i:i^-rwc. :«:».< Kutu KouriA o v viinijiin* i«. .o vii n Įmik H svoriu. A rlv A. A. Olio, D i*." B. K. Ven nedorybes pasauliui pagarsino. Vokiečiai Tamošaičio, į atsitikimų vietą net savo koresponden- knomn/Jausia ją išgarsinti. Prisakyme dieną anksti i tus atsiuntė., aiškiai buvo pasakyta jog tas viskas turi maldas atlaikė pats Clevelando diecezijos Vyskupas Ho- rytą buvo suvažiavę tartis apie Amerikos Lietuvių Sei- Daėjo tos žinios ir i Petrapilę. Da- buti daroma kad nepažeminti valdžios. ban. pritarnaujant bariui Lietuviu kunigų iš šios dioce-jmo rengimo smulkmenas. Juos žinia pasiekė Karpių ėjo per užsienių laikraščius, nes vietiniams Tokiu budu publika menkai ką galėjo da- zijos. Tik tok3as pamaldas tebūtų galėję atlikti ir Lie-j namuose, kai Julius Smėtona paskambino apie tai tele- buvo uždrausta apie tai rašyti. Caras bu žinoii apie tyrinėjimų, bėgi. Vietiniams tuvos sostinės katedroje-, tik tuo skirtumu kad ten bu-į ligo vo priverstas išleisti ką toki į Kražius kad Rusų laikraščiam^ apie- tai buvo užginta fonu. kada jau p. Prezidentas buvo paimtai vežti rašyti, uzrubexirie' spauda irgi tylėjo, nes tų dalvvavę daug daugiau Lietuvių. Bet ir čia, Ameri-! ninėn. Jie visi susėdę į automobilius skubino į prezi vietoje viską ištirtų ir teisybę surastų. # Iš dento gyvenamus namus ir pakelyje sutiko policijos am- rinktas buvo grafas Kantakuzinas, tikė- žinių negalėjo gauti, taigi Kražiečių by kOs Lietuviai, atstovai iš daugelio kolonijų, ir tūkstan la menkai praskilbo. čiai Cleveiandiečių kurie dalyvavo, atnešė tas pačias sa bulansą, kuriuomi p. Smetona buvo vežamas į ligoninę, jimiško skyriaus direktorius. nes ta ligoninė randasi netoli Karpiu namų. Caro atstovas tačiau iki Kražių neda- Orževskis nors kitiems Kražiečių by vo dideies širdis, pilnas pagarbos mirusiam savo Tautos los klausyti užgynė, pats vienok nuo ryto Vadui, žymiam jų Tėvynės Lietuvos Sunui, kurį pastara Kadi« jie nuvažiavo, rado namą baigiamą gesinti, vi važiavo. Sustojo Vilniuje. Susiuostė su sa Smetonų seimo išblaškyta, vieni pas vienus kaimy Orževskiu. Su' pagalba Orževskio pirko iki vakarui per visas dienas sėdėjo teismo musų tautos nelaimė, keistu likimo lėmimu, atnešė į salėje. Klausė ką kas kalbėjo. Tėmijo Clevelandą, čia sutikti nelaimingą, perankstyvą mirtį. nus, kiti pas kitus, bet visi sveiki, nei neužsigavę, nei ne Lietuvoje beveik dykai didelį dvarą, o par- « # * paliesti ugnies, tik vieno Prezidento Smetonos jau ne grvžes atgalios į Petrapilį raportavo kad ar kas prieš jį ir Klingenbergeri nesi varo. Kartas nuo karto rašė ant lapelių sa Del savo Vado mirties, Amerikos Lietuviai tauti rado.... Tuoj paskambino telefonu į ligoninę, iš kur viskam Kražiuose buvo kalti užkietėję gavo atsakymą kad musų Prezidentas jau miręs.... Lietuviai ir kad tas kas su jais padaryta, vo patėmiiimus ir bruko juos i teisėjų ninkai lieka labiau suvienyti, labiau susipratę savo tar rankas. Teisėjai ir liudininkai matydami pe, ir didesniu pasiryžimu stoja varyti pirmyn tą darbą Likimo sumetimu, velionis Prezidentas A. Smetona buvo padaryta kaip reikėjo. apsigyveno Clevelande, kur eina jam visą laiką ištiki Bet Petrapilyje žmonės dasižinojo kad prieš save Klingenbergeri