Monografijų Serijai Lietuvos Valsčiai – Penkiolika Metų
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
SkiriaMa LIETUVOS tūkStantMečiui Monografijų serijai Lietuvos valsčiai – penkiolika metų 1009–1994–2009 SkiriaMa LIETUVOS tūkStantMečiui Monografijų serijai Lietuvos valsčiai – penkiolika metų 1009–1994–2009 Vilnius, 2009 uDk 655.4(474.5)(091) Li333 iSBn 978-9955-589-11-2 © Viešoji įstaiga „Versmės“ leidykla, 2009 Monografijų Serijai Lietuvos vaLsčiai penkioLika Metų Tu rin ys 5 / Serijai „LietuVoS VaLSčiai“ – 15 Metų Petras Jonušas, „Lietuvos valsčių“ serijos leidėjas 11 / GAMtinių SĄLYgų LokaLinĖ ĮVairoVĖ Akad. Algirdas Gaigalas 15 / Nuo „praeitieS“ iki „iStorijoS“ Dr. Robertas Jurgaitis 23 / EtninĖS kuLtūroS tYriMaI Dr. Žilvytis Šaknys 27 / TautoSakoS BaruoSe DarBų tikrai neMažĖjA Povilas Krikščiūnas 29 / KaLBa LietuVoS VaLSčių tYriMuoSE Dr. Artūras Judžentis 35 / IškiLieji krašto žMonĖS Vida Girininkienė, Virginijus Jocys 39 / monografijų SerijoS „LietuVoS VaLSčiai“ 39 / MokSLo DarBų rinkinYS „LietuVoS LokaLiniai tYriMai“ ir jo eLektroniniS žurnaLaS www.llt.lt Prof. Aivas Ragauskas 42 / MokSLinĖS konferencijoS ir SeMinaraI Prof. Aivas Ragauskas 44 / Monografijų StraipSnių autoriaI 58 / „LietuVoS VaLSčių“ SerijoS rengĖjaI 60 / IšLeiSta ir rengiaMa SpauDaI 62 / BuVę LietuVoS VaLSčiaI 3 Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui „Lietuvos valsčių“ serijos pirmąją knygą „Žagarė“ – pirmąją knygą Lietuvoje, išleistą su Lietuvos Tūkstantmečio ženklu – Žagarės 800 metų sukakties iškilmėse dovanoja viena šios knygos sudarytojų ir autorių žagarietė Romualda Vaitkienė. 1998 metų birželio 27 diena. Džojos Gundos Barysaitės nuotrauka Monografijų Serijai Lietuvos vaLsčiai penkioLika Metų Serijai „LietuVoS Valsčiai“ – 15 Metų Petras Jonušas, „Lietuvos valsčių“ serijos leidėjas atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1994 m. Serijos pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai: imta rengti „Lietuvos valsčių“ lokalinių monografijų XiX a. viduryje susiformavę valsčiai iki jų panaiki- serija prasidėjo nuo suvokimo ir pareigos išsaugoti, nimo 1950 m. buvo mažiausi ir palyginti stabilūs paskleisti, perduoti palikuonims istorinę tėvynės at- administraciniai teritoriniai vienetai, jungę tapačios mintį, atkurti pamintą teisingumą, pavadinti daiktus etninės kultūros žmones (pvz., valsčių ribos paprastai ir įvykius tikraisiais vardais, taip prisidėti prie nepri- atitiko ir parapijų ribas, kartu ir šnektų ribas). klausomybės įtvirtinimo ir Valstybės kūrimo, klojant Monografijų serija „Lietuvos valsčiai“ yra dedi- pamatus lokalių bendruomenių, o per jas – ir visos kuojama Lietuvos tūkstantmečiui, o kartu skiriama ir tautos savimonės bei pilietiškumo formavimuisi. kitoms reikšmingoms valstybės, jos miestelių, parapi- šios serijos iniciatoriams – Vilniaus universite- jų bei svarbių valstybės įvykių sukaktims. „Lietuvos to dėstytojui, kraštotyros klubo „ramuva“ vadovui valsčių“ serija buvo įtraukta į Lietuvos tūkstanmečio Venantui Mačiekui bei jo rengtų kraštotyros ekspe- programą, kuriai 1999 m. gruodžio 2 d. pritarė Lietu- dicijų studijų metais dalyviui petrui jonušui – kilo vos vardo tūkstantmečio valstybės komisija. idėja apibendrinti ir patikimiau nuo išnykimo ap- remdamiesi žmonių atsiminimais, archyvų duo- saugoti jau surinktą kraštotyros medžiagą, padaryti menimis, mokslo studijomis, kitais rašytiniais šaltiniais ją prieinamą platesniam skaitytojų ratui. o šiai idėjai bei medžiaga, kiekvieną serijos knygą rašo dideli, iki 120 įgyvendinti tebuvo vienas kelias – surinktos ir renka- autorių kolektyvai – žinomi Lietuvos mokslininkai, isto- mos kraštotyros medžiagos kompleksinis publikavi- rikai, archeologai, etnologai, folklorininkai, kalbininkai, mas atskiromis monografijomis. socialogai, gamtininkai, kraštotyrininkai ir kiti autoriai. 5 Monografijų Serijai Lietuvos vaLsčiai penkioLika Metų „Lietuvos valsčių“ serija – tai daugiatomis vie- 1024 p.), „Lygumai. Stačiūnai“ (2001 m., 896 p.), nodos struktūros leidinys apie Lietuvos miestus ir „Veliuona“ (2001 m., 1176 p.), „raguva“ (2001 m., miestelius, kaimus ir vienkiemius, apie jų apylinkių 1128 p.), „Seredžius“ (2003 m., 1238 p.), „kvėdarna“ kraštovaizdžio raidą bei istoriją nuo seniausių laikų (2004 m., 1160 p.), „papilė“ (2004 m. I dalis – 1082 p., iki mūsų dienų, kovas už nepriklausomybę, apie tra- 2006 m. II, III dalys – 752 p.), „tauragnai„ (2005 m., dicinę kultūrą, verslus, kalendorinius ir šeimos pa- 1364 p.), „Musninkai. kernavė. čiobiškis“ (2005 m., pročius, papročių teisę, liaudies išmintį, bažnyčias, 1304 p.), „Laukuva“ (2005 m. i dalis – 924 p., 2008 m. įžymius žmones, tarmių ir vietos šnektų ypatumus, II dalis – 952 p.), „gelvonai“ (2009 m., 1384 p.) – imtos tautosaką, tautines mažumas, jų papročius ir kt. leisti didesnio, talpesnio formato, bet net ir jos braška paradoksas, bet mūsų 1994 m. pradėta rengti ir per siūles nuo straipsnių, iliustracijų gausos, nes jos 1996 m. kukliai plonais viršeliais išleista pirmoji lo- dabar turi iki 2 tūkst. puslapių (tokios apimties lei- džiamos dviem tomais), 120 autorių, joms parašoma kalinė monografija „Sintautai.ž virgždaičiai“ net nėra iki 160 straipsnių. numeruota serijos numeriu „Lietuvos valsčių“ serijos 2009-aisiais – Lietuvos tūkstantmečio metais – knyga – tada dar nebuvo galutinai suformuota serijos rengiamos spaudai arti 40 įvairių Lietuvos kraštų lo- koncepcija, o knygą tik atspausdinti padėjusi dabar kalinių monografijų (o juk valsčių būta per 400!), ku- jau nebeveikianti „Vakarinių naujienų“ leidykla nepa- rias, esant palankioms sąlygoms, numatome užbaigti sikuklino kitų leidėjų parengtos knygos titulinį pusla- iki 2018-ųjų – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio. pį „papuošti“ savo leidyklos logotipu... iš viso per 15 metų nuo serijos „Lietuvos vals- po kelerių metų darbo galutinai susiformavo čiai“ atsiradimo jai rašė per 1000 skirtingų autorių (iš serijos knygų struktūra, buvo sukurta darbo meto- jų per 100 – mokslininkai), parašyta 4020 straipsnių, dika, nuolat plėtėsi rengiamų knygų bendradarbių iš kurių tik 1540 spausdinama išleistose knygose, o ratas. 1998 m. gegužę „Versmės“ leidyklos išleista beveik dukart tiek – 2480 – dar neišleista, nepasiekė 1-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografijaž „ agarė“ skaitytojų; parengta spaudai ir išleista 15 monografi- buvo ir pirmasis leidinys šalyje, išleistas su oficialiuo- jų (paskutinė iš čia minimų – monografija „gelvonai“ ju Lietuvos tūkstantmečio ženklu. tapo aišku, kad išleista diena prieš Vilniaus knygų mugę – vasario nedidelio formato knygose, tokiose kaip „žagarė“ 11 d.), 17 tomų, 18 161 puslapių (kartu su „Sinatau- (1998 m., 912 p.) bei vėliau išleistose „obeliai. kriau- tais. žvirgždaičiais“, 430 p.); parengtos spaudai, bet nos“ (1998 m., 864 p.), „plateliai“ (1999 m., 800 p.) dėl lėšų stokos neišleistos dar 9 monografijos: „žei- neįmanoma sutalpinti visos turimos gausios vertin- melis“ (2 tomų knyga), „gruzdžiai“ (2 t.), „juodupė. gos medžiagos, todėl jau ketvirtoji knyga „širvintos“ onuškis“ (2 t.), „kazlų rūda“, „panemunėlis“, „en- (2000 m., 776 p.) ir vėlesnės – „žiobiškis“ (2000 m., drejavas“, „gelgaudiškis“, „kriukai“, „pašvitinys“. 6 Monografijų Serijai Lietuvos vaLsčiai penkioLika Metų nuo 2006 m. imtas leisti atskiras „Lietuvos vals- čių“ serijos mokslinių straipsnių rinkinys „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ ir jo elektroninė versija interneto svetainėje www.llt.lt, kurioje jau arti 100 straipsnių, o minint Lietuvos tūkstantmetį kiekviena 2009-ųjų savaitė prasideda šioje svetainėje skelbiamu nauju moksliniu straipsniu. Daug nuveikta renkant autentišką medžiagą monografijoms: leidykla surengė 73 tiriamąsias seri- jos knygų autorių ekspedicijas į 48 skirtingas aprašo- mąsias vietas, kuriose dalyvavo 1145 mokslininkai, kraštotyrininkai. o kiek kraštų dar nelankyta! ar spė- sime pakalbinti tų istorinių vietų ir įvykių dalyvius, liudininkus? tai matydamas ir galvoji: nemažai mūsų nuveikta, suvokta, išmokta, bet dar daugiau neįveik- ta, nepadaryta. šiandien, vertinant nueitą „Lietuvos valsčių“ 15 metų kelią, akivaizdu, kad šį valstybinės reikšmės darbą diena dienon didžiąja dalimi tebedirba tie patys senieji, dar „anų laikų“ nenuilstantys, nenuleidžian- tys rankų Lietuvos patriotai: tiek mokslininkai, speci- Petras Jonušas – „Versmės“ leidyklos įkūrėjas ir vadovas. alistai, tiek eiliniai kraštiečiai, savivaldos atstovai bei Irmanto Sidarevičiaus nuotr. jų talkininkai. o pačios valstybės, jos institucijų dė- mesio – mažai. per penkiolika metų mūsų neišgirdo, deja finansavimo negauname, nors „Versmės“ lei- prie darbų beveik neprisidėjo. tik simboliškai. dykla yra viešoji įstaiga, rengianti Lietuvos istorijos nuolat susirašinėjame, teikiame paraiškas ir ir tradicinės kultūros lokalinių monografijų „Lie- dalyvaujame bemaž visuose kultūros ministerijos, tuvos valsčiai“ seriją, kuri niekuomet nedavė ir ne- Lietuvos tūkstantmečio direkcijos prie Lietuvos duos pelno, o leidyklai dėl to yra suteiktas paramos respublikos prezidento kanceliarijos, kitų valstybės gavėjo statusas (visą informaciją apie dalyvavimą institucijų skelbtuose atviruose leidybos finansavi- konkursuose nuolat skelbiame www.versme.lt). ne- mo ir viešojo pirkimo konkursuose, kvietimuose, apsikentę nuolat pasikartojančiais, mūsų manymu, 7 akivaizdžiai neteisingais minėtų konkursų rezulta- mokesčio dalį. nuo 2004 m. „Lietuvos valsčių“ serija tais, su Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija gavo paramą net iš 150 asmenų. nuo 2005 metų bylinėjamės visų instancijų teismuo- nuoširdus ačiū jiems, kitiems rėmėjams ir „Lie- se, siekdami, kad būtų pripažinti minėtos institucijos tuvos valsčių“ bendradarbiams: autoriams, redakto- padaryti jos organizuotų viešųjų pirkimų pažeidi- riams, leidyklos darbuotojams, rėmėjams – be jų