Monografijų Serijai Lietuvos Valsčiai – Penkiolika Metų

Skiriama Lietuvos tūkstantmečiui Monografijų serijai Lietuvos valsčiai – penkiolika metų

1009–1994–2009 Skiriama Lietuvos tūkstantmečiui

Monografijų serijai Lietuvos valsčiai – penkiolika metų 1009–1994–2009

Vilnius, 2009 UDK 655.4(474.5)(091) Li333

ISBN 978-9955-589-11-2 © Viešoji įstaiga „Versmės“ leidykla, 2009 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

Tu rin ys

5 / Serijai „Lietuvos valsčiai“ – 15 metų Petras Jonušas, „Lietuvos valsčių“ serijos leidėjas

11 / gaMTINIŲ SĄLYGŲ LOKALINĖ ĮVAIROVĖ Akad. Algirdas Gaigalas

15 / nuo „Praeities“ iki „Istorijos“ Dr. Robertas Jurgaitis

23 / etninės kultūros tyrimai Dr. Žilvytis Šaknys

27 / tautosakos baruose darbų tikrai nemažėja Povilas Krikščiūnas

29 / kalba Lietuvos valsčių tyrimuose Dr. Artūras Judžentis

35 / iškilieji krašto žmonės Vida Girininkienė, Virginijus Jocys

39 / Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ 39 / Mokslo darbų rinkinys „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ ir jo elektroninis žurnalas www.llt.lt Prof. Aivas Ragauskas

42 / Mokslinės konferencijos ir seminarai Prof. Aivas Ragauskas

44 / Monografijų straipsnių autoriai 58 / „LIETUVOS VALSČIŲ“ SERIJOS RENGĖJAI 60 / išleista ir rengiama spaudai 62 / Buvę Lietuvos Valsčiai

Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui „Lietuvos valsčių“ serijos pirmąją knygą „Žagarė“ – pirmąją knygą Lietuvoje, išleistą su Lietuvos Tūkstantmečio ženklu – Žagarės 800 metų sukakties iškilmėse dovanoja viena šios knygos sudarytojų ir autorių žagarietė Romualda Vaitkienė. 1998 metų birželio 27 diena. Džojos Gundos Barysaitės nuotrauka monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

Serijai „Lietuvos valsčiai“ – 15 metų

Petras Jonušas, „Lietuvos valsčių“ serijos leidėjas

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, 1994 m. Serijos pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai: imta rengti „Lietuvos valsčių“ lokalinių monografijų XIX a. viduryje susiformavę valsčiai iki jų panaiki- serija prasidėjo nuo suvokimo ir pareigos išsaugoti, nimo 1950 m. buvo mažiausi ir palyginti stabilūs paskleisti, perduoti palikuonims istorinę Tėvynės at- administraciniai teritoriniai vienetai, jungę tapačios mintį, atkurti pamintą teisingumą, pavadinti daiktus etninės kultūros žmones (pvz., valsčių ribos paprastai ir įvykius tikraisiais vardais, taip prisidėti prie Nepri- atitiko ir parapijų ribas, kartu ir šnektų ribas). klausomybės įtvirtinimo ir Valstybės kūrimo, klojant Monografijų serija „Lietuvos valsčiai“ yra dedi- pamatus lokalių bendruomenių, o per jas – ir visos kuojama Lietuvos Tūkstantmečiui, o kartu skiriama ir tautos savimonės bei pilietiškumo formavimuisi. kitoms reikšmingoms valstybės, jos miestelių, parapi- Šios serijos iniciatoriams – Vilniaus universite- jų bei svarbių valstybės įvykių sukaktims. „Lietuvos to dėstytojui, kraštotyros klubo „Ramuva“ vadovui valsčių“ serija buvo įtraukta į Lietuvos Tūkstanmečio Venantui Mačiekui bei jo rengtų kraštotyros ekspe- programą, kuriai 1999 m. gruodžio 2 d. pritarė Lietu- dicijų studijų metais dalyviui Petrui Jonušui – kilo vos vardo tūkstantmečio valstybės komisija. idėja apibendrinti ir patikimiau nuo išnykimo ap- Remdamiesi žmonių atsiminimais, archyvų duo- saugoti jau surinktą kraštotyros medžiagą, padaryti menimis, mokslo studijomis, kitais rašytiniais šaltiniais ją prieinamą platesniam skaitytojų ratui. O šiai idėjai bei medžiaga, kiekvieną serijos knygą rašo dideli, iki 120 įgyvendinti tebuvo vienas kelias – surinktos ir renka- autorių kolektyvai – žinomi Lietuvos mokslininkai, isto- mos kraštotyros medžiagos kompleksinis publikavi- rikai, archeologai, etnologai, folklorininkai, kalbininkai, mas atskiromis monografijomis. socialogai, gamtininkai, kraštotyrininkai ir kiti autoriai.

monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

„Lietuvos valsčių“ serija – tai daugiatomis vie- 1024 p.), „Lygumai. Stačiūnai“ (2001 m., 896 p.), nodos struktūros leidinys apie Lietuvos miestus ir „Veliuona“ (2001 m., 1176 p.), „Raguva“ (2001 m., miestelius, kaimus ir vienkiemius, apie jų apylinkių 1128 p.), „Seredžius“ (2003 m., 1238 p.), „Kvėdarna“ kraštovaizdžio raidą bei istoriją nuo seniausių laikų (2004 m., 1160 p.), „Papilė“ (2004 m. I dalis – 1082 p., iki mūsų dienų, kovas už Nepriklausomybę, apie tra- 2006 m. II, III dalys – 752 p.), „Tauragnai„ (2005 m., dicinę kultūrą, verslus, kalendorinius ir šeimos pa- 1364 p.), „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“ (2005 m., pročius, papročių teisę, liaudies išmintį, bažnyčias, 1304 p.), „Laukuva“ (2005 m. I dalis – 924 p., 2008 m. įžymius žmones, tarmių ir vietos šnektų ypatumus, II dalis – 952 p.), „Gelvonai“ (2009 m., 1384 p.) – imtos tautosaką, tautines mažumas, jų papročius ir kt. leisti didesnio, talpesnio formato, bet net ir jos braška Paradoksas, bet mūsų 1994 m. pradėta rengti ir per siūles nuo straipsnių, iliustracijų gausos, nes jos 1996 m. kukliai plonais viršeliais išleista pirmoji lo- dabar turi iki 2 tūkst. puslapių (tokios apimties lei- džiamos dviem tomais), 120 autorių, joms parašoma kalinė monografija „Sintautai.Ž virgždaičiai“ net nėra iki 160 straipsnių. numeruota serijos numeriu „Lietuvos valsčių“ serijos 2009-aisiais – Lietuvos Tūkstantmečio metais – knyga – tada dar nebuvo galutinai suformuota serijos rengiamos spaudai arti 40 įvairių Lietuvos kraštų lo- koncepcija, o knygą tik atspausdinti padėjusi dabar kalinių monografijų (o juk valsčių būta per 400!), ku- jau nebeveikianti „Vakarinių naujienų“ leidykla nepa- rias, esant palankioms sąlygoms, numatome užbaigti sikuklino kitų leidėjų parengtos knygos titulinį pusla- iki 2018-ųjų – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio. pį „papuošti“ savo leidyklos logotipu... Iš viso per 15 metų nuo serijos „Lietuvos vals- Po kelerių metų darbo galutinai susiformavo čiai“ atsiradimo jai rašė per 1000 skirtingų autorių (iš serijos knygų struktūra, buvo sukurta darbo meto- jų per 100 – mokslininkai), parašyta 4020 straipsnių, dika, nuolat plėtėsi rengiamų knygų bendradarbių iš kurių tik 1540 spausdinama išleistose knygose, o ratas. 1998 m. gegužę „Versmės“ leidyklos išleista beveik dukart tiek – 2480 – dar neišleista, nepasiekė 1-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografijaŽ „ agarė“ skaitytojų; parengta spaudai ir išleista 15 monografi- buvo ir pirmasis leidinys šalyje, išleistas su oficialiuo- jų (paskutinė iš čia minimų – monografija „Gelvonai“ ju Lietuvos tūkstantmečio ženklu. Tapo aišku, kad išleista diena prieš Vilniaus knygų mugę – vasario nedidelio formato knygose, tokiose kaip „Žagarė“ 11 d.), 17 tomų, 18 161 puslapių (kartu su „Sinatau- (1998 m., 912 p.) bei vėliau išleistose „Obeliai. Kriau- tais. Žvirgždaičiais“, 430 p.); parengtos spaudai, bet nos“ (1998 m., 864 p.), „Plateliai“ (1999 m., 800 p.) dėl lėšų stokos neišleistos dar 9 monografijos: „Žei- neįmanoma sutalpinti visos turimos gausios vertin- melis“ (2 tomų knyga), „Gruzdžiai“ (2 t.), „Juodupė. gos medžiagos, todėl jau ketvirtoji knyga „Širvintos“ Onuškis“ (2 t.), „Kazlų Rūda“, „Panemunėlis“, „En- (2000 m., 776 p.) ir vėlesnės – „Žiobiškis“ (2000 m., drejavas“, „Gelgaudiškis“, „Kriukai“, „Pašvitinys“.

monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

Nuo 2006 m. imtas leisti atskiras „Lietuvos vals- čių“ serijos mokslinių straipsnių rinkinys „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ ir jo elektroninė versija interneto svetainėje www.llt.lt, kurioje jau arti 100 straipsnių, o minint Lietuvos Tūkstantmetį kiekviena 2009-ųjų savaitė prasideda šioje svetainėje skelbiamu nauju moksliniu straipsniu. Daug nuveikta renkant autentišką medžiagą monografijoms: leidykla surengė 73 tiriamąsias serijos knygų autorių ekspedicijas į 48 skirtingas aprašo- mąsias vietas, kuriose dalyvavo 1145 mokslininkai, kraštotyrininkai. O kiek kraštų dar nelankyta! Ar spė- sime pakalbinti tų istorinių vietų ir įvykių dalyvius, liudininkus? Tai matydamas ir galvoji: nemažai mūsų nuveikta, suvokta, išmokta, bet dar daugiau neįveik- ta, nepadaryta. Šiandien, vertinant nueitą „Lietuvos valsčių“ 15 metų kelią, akivaizdu, kad šį valstybinės reikšmės darbą diena dienon didžiąja dalimi tebedirba tie patys senieji, dar „anų laikų“ nenuilstantys, nenuleidžian- tys rankų Lietuvos patriotai: tiek mokslininkai, speci- Petras Jonušas – „Versmės“ leidyklos įkūrėjas ir vadovas. alistai, tiek eiliniai kraštiečiai, savivaldos atstovai bei Irmanto Sidarevičiaus nuotr. jų talkininkai. O pačios valstybės, jos institucijų -dė mesio – mažai. Per penkiolika metų mūsų neišgirdo, deja finansavimo negauname, nors „Versmės“ lei- prie darbų beveik neprisidėjo. Tik simboliškai. dykla yra viešoji įstaiga, rengianti Lietuvos istorijos Nuolat susirašinėjame, teikiame paraiškas ir ir tradicinės kultūros lokalinių monografijų „Lie- dalyvaujame bemaž visuose Kultūros ministerijos, tuvos valsčiai“ seriją, kuri niekuomet nedavė ir ne- Lietuvos tūkstantmečio direkcijos prie Lietuvos duos pelno, o leidyklai dėl to yra suteiktas paramos Respublikos Prezidento kanceliarijos, kitų valstybės gavėjo statusas (visą informaciją apie dalyvavimą institucijų skelbtuose atviruose leidybos finansavi- konkursuose nuolat skelbiame www.versme.lt). Ne- mo ir viešojo pirkimo konkursuose, kvietimuose, apsikentę nuolat pasikartojančiais, mūsų manymu,

akivaizdžiai neteisingais minėtų konkursų rezulta- mokesčio dalį. Nuo 2004 m. „Lietuvos valsčių“ serija tais, su Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija gavo paramą net iš 150 asmenų. nuo 2005 metų bylinėjamės visų instancijų teismuo- Nuoširdus ačiū jiems, kitiems rėmėjams ir „Lie- se, siekdami, kad būtų pripažinti minėtos institucijos tuvos valsčių“ bendradarbiams: autoriams, redakto- padaryti jos organizuotų viešųjų pirkimų pažeidi- riams, leidyklos darbuotojams, rėmėjams – be jų kas- mai, dėl kurių, ir prarandame pelnytą finansavimą. dienio darbo ir pasiaukojimo negalėtume kurti šio Deja, atrodo šiame procese savo neigiamą vaidmenį rašto paminklo savo garbingai Tėvynei. atlieka ir teismai, metų metus tęsiantys nesudėtingas Prasminga Lietuvos vardo oficialaus pirmojo bylas, bet taip ir neužtikrinantys teisingumo, teisingo rašytinio paminėjimo tūkstantmetį pasitikti miestų ir valstybės lėšų paskirstymo ir panaudojimo. Šis de- miestelių jubiliejais, o šias tradiciškai su jų pirmuoju šimtmečius nekintantis nulinis „Versmės“ leidyklos rašytiniu paminėjimu siejamas sukaktis įprasminti dalyvavimo valstybės institucijų rengtuose konkur- taip pat rašytiniu žodžiu – knyga. suose rezultatas turbūt geriausiai ir atspindi tikrąjį ir Lietuvoje būta daugiau kaip keturi šimtai vals- valstybės, ir atskirų jos atstovų, pareigūnų požiūrį į čių. Vildamiesi, kad užteks jėgų nors apie dalį jų išleisti jau penkiolika metų be jų pagalbos leidžiamą „Lietu- knygas, maloniai kviečiame kultūros ir kitas įstaigas, vos valsčių“ seriją. rajonų savivaldybes, seniūnijas, aktyvius kraštiečius, Ir kaip visa tai kontrastuoja, pavyzdžiui, su kraštotyrininkus, valstybininkus, kultūrininkus, rė- daugelio paprastų žmonių gražiu pilietiniu elge- mėjus, visus rašančiuosius neatidėliojant telktis į „Lie- siu – kad ir po žiupsnelį jiems prieinamu būdu serijai tuvos valsčių“ serijos rengėjų ir leidėjų būrį – laukia skirti įstatymu nustatytą 2 proc. savo metinę pajamų ne vieną dešimtmetį truksiantis prasmingas darbas. monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

„Lietuvos valsčių“ serijos „Versmės“ leidyklos kolektyvas su Mokslo darbų komisijos nariais. Sėdi (iš kairės): Gabija Juščiūtė, dr. Anelė Vosiliūtė, dr. Ilona Čiužauskaitė, leidyklos vadovas Petras Jonušas, Vida Girininkienė, Danguolė Tunkevičienė, Rasa Kašėtienė, Indrė Medeišytė; stovi (pirmoje eilėje): Stanislovas Buchaveckas, dr. Zigmas Malinauskas, Albinas Jasiūnas, Albinas Vaičiūnas, dr. Arūnas Bubnys, dr. Ieva Švarcaitė, Irena Šutinienė, Aušra Jonušienė, Donatas Rinkevičius, Giedrė Užumeckaitė, Živilė Driskiuvienė, Povilas Spurgevičius, Danutė Kasinskienė; už jų: Violeta Barkauskaitė, dr. Artūras Judžentis, Rimgailė Pilkionienė, Virginijus Jocys, Alyzas Bėčius, akad. Algirdas Gaigalas, Juozas Pugačiauskas, dr. Jonas Linkevičius, dr. Danutė Blažytė Baužienė, Damijonas Šniukas, Julius Aukštaitis, dr. Gintautas Zabiela, Antanas Andrijonas, prof. Aivas Ragauskas, prof. Stasys Skrodenis, dr. Robertas Jurgaitis.

2008 m. gruodžio 29 d. A. Petrašiūno nuotr.

„Lietuvos valsčių“ serijos autorių tiriamosios ekspedicijos Tauragnuose vadovas „Tauragnų“ monografijos vyr. redaktorius Venantas Mačiekus ir Tauragnų seniūnijos seniūnas Alvydas Danauskas prie Moko akmens Šeinaties miške. 2002 m. gegužės 29 d. A. Petrašiūno nuotr. monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

GAMTINIŲ SĄLYGŲ LOKALINĖ ĮVAIROVĖ

Akad. Algirdas Gaigalas

Vienos knygų serijos „Versmės“ leidyklos nuo Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad pasirink- 1994 m. leidžiama knygų serija „Lietuvos valsčiai“ yra tas buvusių administracinių teritorinių vienetų prin- unikali dovana Lietuvos Tūkstantmečiui. Dabar skaity- cipas lokalinių monografijų serijai yra tik sąlyginis tojus jau pasiekė 15 šios serijos monografijų 17 knygų, pavadinimas, t. y. būdas visai valstybei aprašyti, paruošta spaudai dar kita tiek. Knygos apie atskirus gausiai medžiagai pateikti. Vienok, jei pažvelgsime į Lietuvos valsčius yra universalios. Jose spausdinama Lietuvą gamtiniu požiūriu, tai įsitikinsime, kad buvę originali medžiaga, kuri suskirstyta į didelius skyrius: valsčiai atspindi jos gamtinę įvairovę. Jie sudaro lo- „Gamta“, „Istorija“, E„ tninė kultūra“, „Kalba“, „Tau- kalinės gamtinės aplinkos, jos išraiškos ir pakitimų tosaka“, „Įžymūs žmonės“. Dalį straipsnių sudaro kaleidoskopą. moksliniai straipsniai, aprobuoti „Lietuvos valsčių“ Buvusių Lietuvos valsčių teritorijų lokalinės serijos Mokslo darbų komisijos. Valsčių knygose - iš gamtinės sąlygos per šimtmečius suformavo kraštie- sklaidyta mokslinių tyrimų medžiaga koncentruojama čių etninės kultūros, gyvensenos ir buities, būdo ir mokslinių darbų rinkinyje „Gamta“. Ji įgauna kokybiš- charakterio ypatumus, antropologijos bruožus ir kt. kai naują vertę, nes valsčių leidiniuose gali likti nepa- Gamtinių sąlygų lokali įvairovė sąlygojo genčių atski- stebėta (Gaigalas, 2006). Gamtos tematikos straipsniai rumą. Ji turėjo reikšmės jų istorinei raidai ir apsaugo- suskirstyti pagal pagrindines gamtos mokslų kryptis jo nuo pragaištingų reiškinių. Gamta maitino, suteikė abėcėlės tvarka: biologija, geografija ir geologija. Savo prieglobstį ir gynė nuo priešų. Gamtinės aplinkos ir ruožtu išsiskiria dvi mokslų kryptys: geomokslų (geo- reljefo ypatumai buvo suprasti įrengiant ir įtvirtinant logija ir geografija) ir biomokslų (biologija). piliakalnius, piliavietes ir kulgrindas. Jie padėjo išlik-

11 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų ti priešinantis užkariautojams ir grobikams. Dabar irgi gyvename ir veikiame specifiniame lokaliame, kompleksiniame, radiometriniame, gravimetriniame ir magnetiniame žemės lauke. Prigimtinė teisė traukia į tėviškę išsibarsčiusius jos sūnus ir dukras ne tik prisiminimais, bet ir skatina juos dalyvauti valsčių knygų sudaryme, paruošime ir paskelbime. Kitas akstinas yra troškimas žinių, noras patenkinti savo gimtojo krašto geresnį pažinimą. Lietuvos gamtinių sąlygų įvairumą tokioje ne- didelėje Rytų Europos lygumos dalyje, kokią užima mūsų kraštas, lemia daugiausia Žemės paviršiaus pobūdžio skirtumai, kuriuos įtakojo gelmių sandara. Ryškiausiai gamtinės įvairovės pobūdis, kaip rašė A. Basalykas (1965), atsispindi geomorfologiniuose Lietuvos reljefo skirtumuose. Minėtas autorius tvir- tino, kad Lietuvos kraštovaizdžio įvairumą galima suprasti tik gerai pažinus patį kraštovaizdžio pama- tą, t. y. reljefą, jo kilmę ir raidą. Palankiausi tam tyrimai yra gamtinės aplinkos lokaliniai tyrimai, kurie Ekspedicijos Seredžiuje vadovė Vida Girininkienė su šios ekspedicijos dalyviu prof. Ričardu Kazlausku ryškiai atsiskleidžia knygų serijos „Lietuvos valsčiai“ pasirengę darbui. leidiniuose. Ne be reikalo „Lietuvos valsčių“ knygų 2002 m. gegužės 10 d. A. Petrašiūno nuotr. „Gamtos“ skyriuje pirmiausia yra akcentuojamas rel- jefas, toliau vandenys, dirvožemiai, miškai, augalija, vietą „Versmės“ leidyklos leidžiamų knygų serijoje. gyvūnija.J eigu dideliuose regionuose gamtinį įvairu- Lokaliniai tyrimai išryškina gamtinės aplinkos tarp- mą nulemia klimato skirtumai, tai lokaliose teritori- komponentinius ryšius. Įdomu tai, kad lokaliniai ty- jose geomorfologiniai skirtumai įvairina hidrologiją, rimai išryškina istoriškai susikūrusį gamtinės aplin- dirvodaros procesus, taip pat miškų pobūdį ir sudaro kos sandaros įvairumą ir vietines detales. Gamtinių sąlygas augalijai augti ir gyvūnijai gyventi. Taigi Lie- sąlygų įvertinimas svarbus mažų ūkinių gamybinių tuvos gamtinį substratą galima suprasti tik atliekant vienetų ribose, nukreipiant išnaudoti jas vispusiškai lokalinius tyrimus, kurių rezultatai suranda deramą ir racionaliai. Kadangi „Versmė“ – vienos knygų seri-

12 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų jos leidykla – knygų pavadinimus ir aprašomų vietų pakraštinių zandrinių lygumų ir priešpaskutiniojo ribas sieja su buvusių administracinių teritorijų viene- apledėjimo akumuliuotų aukštumų. Taip Lietuvos tais – valsčiais, jose spausdinama medžiaga, liečianti valsčių gamtinė įvairovė ir skirtumai yra nulemti jų gamtinę aplinką, tiesiogiai yra naudinga visiems to priklausomybės išskirtiems fiziniams geografiniams krašto ekonominiams, socialiniams ir švietimo objek- rajonams. Valsčių teritorijos priklauso apibrėžtiems tams. Jose naudos ras visi Lietuvos gamta besidomin- gamtinės aplinkos vienetams, kurie apriboti remiantis tys skaitytojai, mokytojai, jaunimas. teritorijos paleogeografine plėtote (Basalykas, 1965). Lokaliniai tyrimai ir jų metu išryškinama įvai- Toks gamtinis rajonavimas pagrįstas glaciomorfo- rovė yra svarbūs atliekant gamtos reiškinių monito- loginiais stebėjimais. Glacigeninio reljefo interpre- ringą, fenologinius stebėjimus. Ilgamečiai duomenys tacija mums (Гайгалас, 1993) padėjo atlikti Lietuvos leidžia nustatyti pasikartojantį cikliškumą, kuris pa- tipizuotą glaciosedimentacinį rajonavimą. Išskirti deda ne tik praeities reiškinius atkurti, bet ir progno- glaciosedimentaciniai Lietuvos rajonai atspindi zuoti bei juos kontroliuoti ateityje. Lokaliniai gamtos pleistoceno ledyninių nuogulų dangos sandaros tyrimai ir jų rezultatai svarbūs tvarkant saugomas ypatumus (Гайгалас, 1993), glaciomorfologine teritorijas ir apskritai kraštotvarkai, gamtonaudai ir išraiška fiksuojamus fiziniame geografiniame gamtosaugai. Lokaliniai tyrimai nuosekliai įsijungia į rajonavime (Basalykas, 1965), kuris atliktas tuo pačiu gamtos pažinimo grandinę: globaliniai – pusrutulių – glaciodinaminiu principu. kontinentų – regionų – vietiniai (Gaigalas, 2006). Taigi Lietuvos valsčiai lokalizuoti specifinėje Valsčių gamtinė įvairovė priklauso nuo jų pri- glaciodinaminėje aplinkoje, atsispindinčioje reljefo klausomybės Lietuvos fiziniams geografiniams rajo- rajonavime (fiziniai geografiniai rajonai) ir ledyninių nams, skirtingiems kraštovaizdžiams, landšaftams, nuosėdų dangos sandaroje (tipizuoti glaciosedimen- žemėvaizdžiams ir vietovaizdžiams. taciniai rajonai). Todėl valsčių teritorijoms būdinga Lietuvos valsčių teritorijos yra lokalizuotos išskirtinė gamtinės aplinkos įvairovė. Vienok atski- specifiniuose fiziniuose geografiniuose rajonuose.Č ia ruose fiziniuose geografiniuose rajonuose būna išsi- pateikiame Lietuvos fizinį geografinį rajonavimą pa- dėsčiusios kelių valsčių teritorijos. Tuo atveju tokie gal A. Basalyką (1965). Lietuvos teritorijoje išsiskiria valsčiai dar skiriasi landšaftiniu požiūriu (Basalykas, 22 gamtiniai fiziniai geografiniai rajonai, kurie jun- 1977). Jie skiriasi kraštovaizdžiais, landšaftais, žemė- giasi į šešias sritis: Baltijos duburio, kuršo–Žemaičių, vaizdžiais arba vietovaizdžiais. Būtent gamtinė įvai- Pabaltijo žemumos, paskutiniojo apledėjimo pakraš- rovė lėmė valsčių bendruomenių atsiradimą ir atsis- tinių moreninių aukštumų, paskutiniojo apledėjimo kyrimą nuo gretimų kaimyninių.

13 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

Anot A. Basalyko (1977), kraštovaizdis yra miškininkystės, kraštotyrinė, lingvistinė, tautosakinė, bendriausia sąvoka, apibūdinanti gamtos ir žmonių socialoginė medžiaga ir kt. plėtoja kraštotyros kom- sukurtą objektų visumą (geosistemą). Kraštovaizdis pleksinę koncepciją. Tuo šios knygos skiriasi nuo skirstomas į skirtingų savybių teritorinius vienetus. daugelio kitų, kuriose aprašomi tik gamtiniai arba Juos siūloma vadinti landšaftais. Atskiros gamtinės socialiniai ekonominiai komponentai. Knygose išryš- zonos ribose landšaftai dvejopi: aukštesnės pakopos kėja abiotiniai ir biotiniai gamtinės aplinkos elemen- landšaftai vadinami žemėvaizdžiais, žemesnės – vie- tai, sudarantys jos įvairovę teritoriniuose vienetuose, tovaizdžiais. Kiekvienas žemėvaizdis tokiu atveju su- kurių administracinės ribos pakankamai gerai susideda iš tam tikro vietovaizdžių rinkinio. tampa su gamtinių vienetų ribomis: fizinių geografi- Minėdami gamtinę geosistemą, galime kalbėti nių rajonų, kraštovaizdžių, landšaftų, žemėvaizdžių, apie socialoginę geosistemą. Šalia gamtinių elemen- vietovaizdžių. Gamtinių sąlygų įvairovė lėmė tautos tų egzistuoja socialoginiai kraštovaizdžio elementai. gentinį, bendruomeninį susiskirstymą. Socialinių ir „Versmės“ leidyklos valsčių serijos leidiniuose būtent gamtinių ryšių pažinimas vertas leidžiamų valsčių su šiais elementais ir geosistemomis susiję straipsniai serijos knygų, sujungiančių geosferos ir socialinės spausdinami vienoje knygoje. Mano manymu, tai sferos problemas. pabrėžia tokių knygų unikalumą ir vertę. Mūsų dienomis, kuomet Lietuva įžengė į naują tūkstantmetį, problemos, iškylančios gamtos ir visuomenės santy- Literatūra kių sistemoje, ypač svarbios. Jos egzistavo ir praei- Basalykas A. Lietuvos TSR fizinė geografija. Fiziniai geografiniai tame šimtmetyje kaip gyvenamoji aplinka – žmonių rajonai, Vilnius, 1965, 496 p. įsisavinamos gamtinės sąlygos. Žmonės derinosi prie Basalykas A. Lietuvos TSR kraštovaizdis, Vilnius, 1977, 239 p. Гайгалас А. 1993. Ледниковый седиментогенез и egzistavusios lokalinės gamtinės įvairovės. „Vers- литостратиграфия плейстоцена, Геология, t. 14, r. 2, c. 179–188. mės“ valsčių knygose kartu pateikiama archeologi- Gaigalas A. Lietuvos lokaliniai tyrimai. 2002–2005, Gamta, Vilnius, nė, istorinė, etnografinė, architektūrinė, agronominė, 2006, p. 7–10.

14 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

Nuo „Praeities“ iki „Istorijos“

Dr. Robertas Jurgaitis

„Versmės“ leidykla 1996–2009 m. laikotarpiu vienetai. Kita vertus, šis pasirinkimas logiškas ir dėl išleido jau penkiolika „Lietuvos valsčių“ serijos lo- to, jog lokalinėse monografijose didžiausias dėme- kalinių monografijų, tačiau kai kurios iš jų turėjo sys skiriamas būtent XIX–XX a. laikotarpiui. Tai, ko dvi („Laukuva“) ar net tris („Papilė“) dalis. Vien tik gero, leidėjams leido išspręsti teritorinio apibrėžtu- pavarčius šiuos įspūdingos apimties leidinius, į akis mo problemą, neabejotinai egzistuojančią, leidžiant krenta istorinių dalių, neretai sudarančių daugiau panašaus pobūdžio knygas, t. y. dilema pasirinkti kaip pusę visos lokalinės monografijos, vyravimas. parapijos, dabar egzistuojančių administracinių vie- Istorinio pobūdžio tiek moksliniai, tiek kraštotyri- netų seniūnijų ar sovietmečiu egzistavusių apylin- niai straipsniai spausdinami specialiuose „Praeities“ kių, gal net rajonų ribas. Tad „Lietuvos valsčių“ mo- arba „Istorijos“ skyriuose. Verta pastebėti, jog nuo nografijų objektas – kompaktiška 1500–5000 asmenų 9-osios monografijos „Seredžius“ nusistovėjo pasto- lokalinė bendrija. Tiesa, kai kuriose „Lietuvos vals- vus šio skyriaus pavadinimas „Istorija“. čių“ serijos monografijose daromos išimtys ir grįžta- Serijos pavadinimas „Lietuvos valsčiai“ pasi- ma prie parapijų („Žiobiškis“). Šiuo atveju pasitel- rinktas nuo XIX a. viduryje sukurtų administracinių kiamas argumentas, kad „kaimų žmonės save daugiau vienetų valsčių, kurie egzistavo iki 1950 m. (jų būta siedavo su šimtametes tradicijas turinčiomis parapijomis, apie 400). Šis vienetas pasirinktas todėl, kad daugelis o ne su valsčiais“ (V. Mačiekus). Savaime suprantama, valsčių buvo sukurti kaip tik atsižvelgiant į jau eg- jog rašant apie parapijos istoriją neatsižvelgti į kin- zistuojančias parapijų ribas, be to, jie buvo mažiau- tančias parapijos ribas ar aptariant pastarųjų metų si ir palyginti stabilūs administraciniai-teritoriniai savivaldą – seniūnijos teritoriją, būtų nelogiška. Tad

15 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

bliuojančiu kitų serijų specifikos. Kai kada pasakomi priekaištai, kad „Lietuvos valsčių“ serijos leidiniai esą tik aprašomojo pobūdžio, yra visiškai nepagrįsti, nes šios serijos trūkumai daugiau ar mažiau būdingi visiems šiuo metu Lietuvoje leidžiamiems analogiš- kiems leidiniams. Pagal susiklosčiusią tradiciją lokalinės monografijos dedikuojamos ir jų pasirodymas siejamas su istoriniais jubiliejais, kurie dažniausiai įprasmina pirmojo šios vietovės paminėjimo rašytiniuose šaltiniuo- se ar parapijos įsteigimo datą. Ž„ agarė“ (1998) skirta Žagarės 800-ties metų jubiliejui, „Obeliai. Kriaunos“ (1998) – Obelių 480-mečiui, „Plateliai“ (1999) – Platelių 550-mečiui, „Širvintos“ (2000) – Širvintų 525-mečiui, „Žiobiškis“ (2000) – Žiobiškio parapijos 200-ųjų metų jubiliejui, „Lygumai. Stačiūnai“ (2001) – Stačiūnų parapijos 90-mečiui, „Veliuona“ (2001) – Magdeburgo teisės suteikimo Veliuonai 500-osioms metinėms, „Ra- guva“ (2001) – Raguvos 500-osioms metinėms, „Se- Ekspedicijos Gruzdžiuose vadovas Damijonas Šniukas su redžius“ (2003) – Seredžiaus 710-osioms metinėms, muziejininke Genovaite Žukauskiene senojoje Šakynoje. „Kvėdarna“ (2004) – Kvėdarnos 675-osioms meti- 2004 m. liepos 23 d. A. Petrašiūno nuotr. nėms, „Papilė“ (I d. 2004, II, III d. 2006) – Papilės 665- osioms metinėms, „Tauragnai“ (2005) – Tauragnų 750- osioms metinėms, „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“ vienodi kriterijai turėtų būti vienu iš svarbesnių seri- (2005) – Kernavės 725-osioms ir Čiobiškio 475-osioms jos orientyrų. metinėms, „Laukuva“ (I d. 2005, II d. 2008) – Lauku- „Lietuvos valsčių“ serija ne vienintelė lokali- vos 750-ties metų jubiliejui, „Gelvonai“ (2009), Gelvo- nių tyrimų serija Lietuvoje (iš dalies analogiškomis nų 625-ųjų metų jubiliejui. Tiesa, dalis tokių sukaktu- galėtume pavadinti „Žemaičių praeities“, „Žiemga- vinių akcentų, ypač pirmosiose monografijose (pvz., los krašto praeities“ serijas), tačiau ji išsiskiria ryškiu „Žagarė“), greičiau atspindėjo vietinę sukurtą istorinę kompleksiniu tarpdisciplininiu „žvilgsniu“, nedu- tradiciją, nei buvo paremti moksliniais tyrimais.

16 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

„Versmės“ leidyklos knygų sudarytojai ir autoriai A. Mickevičiaus gimtinėje Zaosės k. (Baltarusija). Iš kairės: Živilė Lazdauskaitė (antra), Mindaugas Tamošiūnas, Irena Regina Merkienė, Petras Jonušas (leidyklos vadovas), Damijonas Šniukas, Juozas Pugačiauskas ir kt. 2007 m. gegužės 28 d. V. Jocio nuotr.

Be to, visos monografijos dedikuotos Lietuvos Mindaugo karūnavimo 750-ųjų metų jubiliejui (1253– vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose tūkstan- 2003). Beje, sukaktuviniai akcentai atskirose mono- tmečiui, o nuo „Lygumų. Stačiūnų“ knygos pradė- grafijose turi ir specifiškesnių bruožų, antai „Papilė“ tos dedikuoti ir Lietuvos tarptautinio pripažinimo (I d.) skirta „Lietuviškosios sapaudos atgavimo šim- 750-osioms metinėms (1253–2003). Tiesa, nuo „Se- tmečiui 1904–2004“, o „Musninkai. Kernavė. Čiobiš- redžiaus“, išskyrus tik „Tauragnus“, ši dedikacija kis“ dar ir Musninkų miestelio teisių suteikimo 445- kiek pakeista ir skirta Lietuvos valstybės – karaliaus osioms metinėms.

17 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

Svarbus ir kitas akcentas, jog „Versmės“ leidy- prieinami tiek tyrinėtojams, tiek plačiajai visuome- kla, savarankiškai organizuodama bei inicijuodama nei. Iki 2008 m. sukurtoje „Lietuvos valsčių“ serijos kompleksinius lokalinius tyrimus, glaudžiai bendra- mokslo darbų komisijoje istorikams atstovavo tik darbiauja ne tik su rajonų savivaldybėmis, seniūni- akad. Antanas Tyla (Lietuvos istorijos institutas), o jomis, bet ir su nevyriausybinėmis organizacijomis. pastaruoju metu istorikų šioje komisijoje jau daugiau. „Lygumai. Stačiūnai“ išleista bendradarbiaujant su Nuo 2009 m. „Lietuvos valsčių“ serijos mokslo darbų „Žiemgalos“ draugija, o „Veliuona“ – su veliuoniečių komisijai pradėjo vadovauti prof. Aivas Ragauskas sambūriu „Junigeda“, „Kvėdarna“, „Laukuva“ – su (Vilniaus pedagoginis universitetas), o nariais tapo Šilalės kraštiečių draugija. „Papilės“ monografijai iš- dr. Danutė Blažytė-Baužienė (Lietuvos istorijos insti- leisti įkurtas specialus Akmenės rajono Papilės seniū- tutas), dr. Arūnas Bubnys (Lietuvos istorijos institu- nijos rėmimo fondas. Tai gražus pavyzdys, telkiant tas), dr. Robertas Jurgaitis (Vilniaus pedagoginis uni- vietos bendruomenę leidinio apie gimtinę parengimo versitetas). Ir toliau šioje komisijoje dirba archeologas ir išleidimo tikslams įgyvendinti. Pastaruoju metu dr. Gintautas Zabiela (Klaipėdos universitetas). pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su daugeliu Detaliau apibūdinant lokalinių monografijų mokslinius tyrimus koordinuojančių institucijų – Lie- istorinę dalį, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, jog tuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos insti- „Istorijos“ skyrių apimtis svyruoja nuo 268 iki 1876 tutais, Klaipėdos, Šiaulių universitetais, Vilniaus pe- puslapių (vidutiniškai 47,93 proc. visos lokalinės mo- dagoginiu universitetu ir kt. nografijos) (1 lentelė). Čia išsiskiria „Žagarė“ ir „Žio- Visi mokslinius reikalavimus atitinkantys biškis“, kurių „Istorijos“ skyriai didžiausi.T ačiau tiek straipsniai, spausdinami monografijose, yra recen- šių, tiek monografijų „Plateliai“, „Obeliai. Kriaunos“, zuojami ir išskiriami žvaigždute, nurodoma straips- „Papilė“, „Tauragnai“ „Istorijos“ skyriai neatskirti nio įteikimo data, spausdinamos ir šių straipsnių nuo paskutiniojo dvidešimtmečio įvykių pristatymo. santraukos užsienio kalbomis. Šie nuo „Seredžiaus“ Nuo „Širvintų“ ši dalis išskiriama į atskirus skyrius monografijos taikomi pasikeitimai, ko gero, turė- „Iš nesenos praeities“, „Atkūrus Nepriklausomybę“ tų paskatinti ir pritraukti jaunesniuosius tyrinėto- arba „Atgimimas. Dabartis“. Toks išskyrimas gan pa- jus. Beje, mokslinio pobūdžio tyrimus skatina nuo grįstas, nes paskutiniojo XX a. ir pirmojo XXI a. de- 2006 m. pradėtas leisti monografijų serijos „Lietuvos šimtmečių įvykiai dažniausiai buvo pristatomi vieti- valsčiai“ mokslo darbų rinkinys „Lietuvos lokaliniai nių autorių ir daugiau buvo informacinio pobūdžio, tyrimai“. Tiesa, vietovių istoriniams tyrimams skir- todėl greta išsamesnių tiriamųjų straipsnių ne itin de- tas spausdintas tomas dar nepasirodė, tačiau tekstai rėjo. Nereikėtų užmiršti, jog istorine tematika straips- skelbiami interneto svetainėje www.llt.lt ir lengvai nių yra ir skyriuje „Įžymūs žmonės“, todėl akivaizdu,

18 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

Obelių ekspedicijas vadovas Venantas Mačiekus (antras iš kairės) Elenos Šilinienės namuose. 2007 m. rugpjūčio 8 d. A. Petrašiūno nuotr.

Kartenos ekspedicijos vadovas Virginijus Jocys (kairėje) profesorių Reginos Balčikonienės – Songailaitės ir Juozo Balčikonio namuose Vilniuje. 2003 m. kovo 20 d. A. Petrašiūno nuotr.

19 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

1 lentelė 2 lentelė „Istorijos“ skyrių apimtys „Istorijos“ skyrių autorių ir straipsnių skaičius

Bendras „Istorijos“ „Istorijos“ Vienam autoriui Lokalinės monografijų skyrių apimtys skyrių apimtys Lokalinės Autorių bei Straipsnių bei tenkančių monografijos puslapių (puslapių (procentinė monografijos parengėjų publikacijų straipsnių pavadinimas skaičius skaičius) išraiška) pavadinimas skaičius skaičius santykinė išraiška

Žagarė 912 651 73,38* Žagarė 17 31 1,82 Plateliai 800 268 33,5* Plateliai 8 10 1,25

Obeliai. 864 257 29,74* Obeliai. Kriaunos Kriaunos 14 16 1,14 Širvintos 776 357 46,0 Širvintos 22 44 2 Žiobiškis 1024 701 68,45* Žiobiškis 35 48 1,37

Lygumai. 896 369 41,18 Lygumai. Stačiūnai Stačiūnai 24 34 1,41 Veliuona 1176 441 37,5 Veliuona 33 44 1,33 Raguva 1128 521 46,18 Raguva 36 66 1,83 Seredžius 1238 537 43,37 Seredžius 40 47 1,17 Kvėdarna 1160 441 38,01 Kvėdarna 26 42 1,61 Papilė** 1834 1077 58,72* Papilė* 66 87 1,31 Tauragnai 1364 643 47,14* Tauragnai 52 63 1,21 Musninkai. Musninkai. Kernavė. 1304 807 61,88* Kernavė. 70 103 1,47 Čiobiškis Čiobiškis Laukuva** 1876 860 45,84 Laukuva* 52 62 1,19

Gelvonai 1384 666 48,12 Gelvonai 34 56 1,64

Vidutiniškai: 1182,4 573 47.93 Vidutiniškai: 35,26 48,2 1,45

* Paskutinis XX a. ir pirmasis XXI a. dešimtmečiai neišskirti į atskirą * Visų lokalinių monografijų dalių duomenys sumuojami bendrai skyrių **Visų lokalinių monografijų dalių duomenys sumuojami bendrai

20 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų kad didesniąją dalį „Lietuvos valsčių“ serijos mono- jos monografijose, Lokalios bendrijos tarpdalykiniu po- grafijų sudaro istorinei tematikai skirtos publikaci- žiūriu, Vilnius, 2004, p. 24–32). jos. Nuo „Veliuonos“ monografijos „Istorijos“ sky- Bendras „Istorijos“ skyrių autorių skaičius rius pradėtas skirstyti į smulkesnius poskyrius: „Iš svyruoja nuo 8 iki 70 (vidutiniškai 35,26 vienoje mo- kultūrinio gyvenimo“, „Atsiminimai“, „Kaimų is- nografijoje). Visi šie autoriai parengė nuo 10 iki 103 torijos“; jų dar daugiau „Seredžiaus“ monografijoje. straipsnių bei šaltinių publikacijų (vidutiniškai 48,2 Toks skirstymas pasiteisino, nes pirmiausia įgalino straipsnio vienoje monografijoje) (2 lentelė). Pastebi- atskirti kraštotyros pobūdžio tekstus nuo rimtesnių ma tendencija – nuolat didėjantis profesionalių tyri- mokslinių tyrimų, tačiau kur kas svarbiau, jog tai nėtojų ratas. Nuo „Lygumų. Stačiūnų“ ir „Veliuonos“ leido struktūruoti savo apimtimi didžausią skyrių, monografijose daugiau kaip pusę „Istorijos“ skyrių taip palengvinant reikiamos medžiagos paiešką. Kai autorių sudaro kvalifikuoti autoriai: mokslinių ins- kuriose pastaruoju metu išleistose monografijose „Is- titutų, universitetų, muziejų darbuotojai, turintys torijos“ skyriai tematiniu bei chronologiniu principu mokslo laipsnius ar nuolat dirbantys mokslo tiriamąjį skaidomi net į 17 poskyrių (pvz., „Musninkai. Ker- darbą. „Istorijos“ skyriuje gausėjantį mokslinių publi- navė. Čiobiškis“). Didelis dėmesys „Lietuvos valsčių“ kacijų skaičių sunku būtų pervertinti, nes kuo gau- lokalinėse monografijose skiriamas kaimų istorijoms sesnis jų skaičius, tuo didesnė monografijos, bent jau (pateikiama nuo 2 iki 14 šios tematikos straipsnių). minėtojo skyriaus, išliekamoji vertė. „Žiobiškio“ monografijoje išskirtinis dėmesys skiria- Chronologinė „Istorijos“ skyrių analizė pa- mas šeimų istorijoms ir geneologijai, monografijose rodė, jog XIII–XV a. vidutiniškai skiriama 2,2 „Kvėdarna“, „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“, „Lau- proc. viso skyriaus, XVI–XVIII a. – 6,7 proc., 1795– kuva“ daugiau nei kitose monografijose – istorijos ir 1918 m. – 14,9 proc., 1918–1940 m. – 22,5 proc., 1940– kultūros paveldui. Tad šie specifiniai aspektai „Lietu- 1945 m. – 9,7 proc., 1945–1990 m. – 27,9 proc. (plačiau vos valsčių“ serijos atskiroms lokalinėms monografi- žr. Jurgaitis R. Lokali istorija „Lietuvos valsčių“ seri- joms suteikia pakankamai savitų bruožų.

21 Kultūros istorikai, architektai Martynas ir Marija Purvinai (dešinėje) Gruzdžių ekspedicijoje.

2004 m. liepos 23 d. A. Petrašiūno nuotr. monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

Etninės kultūros tyrimai

Dr. Žilvytis Šaknys

Kiek kitaip negu daugelis Europos tautų, Lietu- tyrimų pakilimo laikotarpį išreiškusi knyga – „Upy- va negali pasigirti netgi nuodugnesniais XVIII–XIX a. tė“ tepasirodė tik 1986-aisiais. Tautinio atgimimo ir etninės kultūros aprašymais. Pirmieji išsamesni loka- valstybės atkūrimo metai pasižymėjo nauju lokalinių liniai etnografiniai tyrinėjimai dienos šviesą teišvy- etninės kultūros tyrinėjimų pakilimu, susidariusio- do XX a.: Karlo Kapelerio „Kaip senieji lietuvininkai mis galimybėmis knygose laisvai nagrinėti anksčiau gyveno“ (1904), Mikalojaus Katkaus „Balanos gady- draudžiamas ar menkai toleruotas temas. Jono Basa- nė“ (1931), Elvyros Dulaitienės (Glemžaitės) „Kupiš- navičiaus premijos laureato Venanto Mačiekaus, Pe- kėnų senovė“ (1958). Kiekvieną jų rašė vienas žmogus tro Jonušo ir kitų krašto šviesuolių pasiaukojimo ir ir, aišku, visapusiškai konkrečios vietovės žmonių sumanumo dėka buvo įkurta lokalinių monografijų gyvensenos aprėpti negalėjo. Naujas lokalinių etninės kalvė – „Versmės“ leidykla, pradėjusi leisti „Lietuvos kultūros tyrimo kokybinis etapas sietinas su Lietuvos valsčių“ serijos knygas, išsiskiriančios periodiškumu, kraštotyros draugijos organizuotomis kompleksinė- stambia apimtimi, informacijos gausa. mis ekspedicijomis ir jų pagrindu parengtomis loka- Kiekviename „Lietuvos valsčių“ serijos tome linėmis monografijomis. „Zervynos“ (1964), „Igna- apžvelgiama konkretaus teritorinio vieneto (buvu- linos kraštas“ (1966), „Dieveniškės“ (1968), „Gaidės sio valsčiaus) gamta, istorija, sociologija, etnografija, ir Rimšės apylinkės“ (1969), „Raudondvaris“ (1969), kalba ir tautosaka. Išsami buvusių valsčių gamtinio „Eržvilkas“ (1970), „Merkinė“ (1970), „Dubingiai“ ir kultūrinio paveldo analizė itin aktuali šiuo laiko- (1971), „Kernavė“ (1972) liudijo kolektyvinių lokalinių tarpiu. Apžvelgiame paskutiniuosius ir skaičiuojame monografijų sąjūdį, tačiau kita, jau naująjį lokalinių pirmuosius naujo tūkstantmečio gyvenimo metus.

23 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

ventojai „ištirpsta“ kapitaliniuose, dažniausiai siaurą kultūros paveldo aspektą apibūdinančiuose veika- luose. Ekspedicijų metu patyriau, kad daugelyje šei- mų lokalinė monografija kaip Biblija saugoma- gar bingiausioje vietoje ir glaudžiama prie širdies. Kaip ją suvokia skirtingo amžiaus žmonės? „Čia surašytas mano gyvenimas“, – pasako ne vienas žilaplaukis sene- lis. „Ši knyga – švenčiausias tėviškės prisiminimas“, – tei- gia Vilniuje ar Kaune gyvenantis keturiasdešimtme- tis. „Lietuvos valsčių“ knygą pavarto ir kiek paprusęs paauglys ar jaunuolis. Ypač jei suranda giminių ar pa- Tauragnų ekspedicijos vadovas Venantas Mačiekus žįstamų žmonių pavardžių (atidžiau ją išanalizuos po kalbina Varniškių II kaimo gyventoją Vaclovą Kriugiškį. kelių dešimtmečių). Dar ir šiomis dienomis kaimuose 2002 m. gegužės 23 d. A. Petrašiūno nuotr. ir mažuose miesteliuose spausdintas žodis kelią pa- garbą, todėl ypač svarbus tiek jaunam, tiek senam. Dvasinę, kartu ir chronologinę laiko atskaitos ribą Tad, mano nuomone, svarbiausia lokalinės monogra- įkūnija ir artėjantis Lietuvos vardo tūkstantmečio fijos paskirtis – kultūros paveldo palikimas priaugan- paminėjimas, be to, išsaugoti tautos kultūrinę praeitį čioms ir ateities kartoms. Visuomenės modernizacija skatina ir labai sparčiai modernėjanti visuomenė. sumažino kultūros paveldo kartų perimamumo gali- Neišsaugoję savitos kultūros ir praradę istorinę mybes, pagilėjo atotrūkis tarp vaikų ir tėvų. Ši knyga atmintį liktume beveide moderniosios Europos civi- neabejotinai atliks savotišką kartų atotrūkį stabilizuo- lizacijos dalele. Taptume lengvai ištirpstančia mase, jantį vaidmenį. Tik įsisavinęs savo šeimos tradicijas, nežinančia savo praeities ir neplanuojančia ateities. išsiugdęs gyvenamosios aplinkos tapatumo jausmus, Tad rašomi stambūs visos Lietuvos kultūrą apibūdi- jaunuolis galės pilnavertiškai integruotis į Lietuvos nantys, aukštos kvalifikacijos mokslininkų parengti ar bendrą Europos kultūrą. Galės praturtinti ją, o darbai mus ir tolina nuo šios grėsmės. Manyčiau, kad ne tik naudotis jos aruodais. Leidiniai atlieka ne tik ir „Lietuvos valsčių“ serijos misija čia nėra antraei- pažintinę, bet ir edukacinę funkciją. Kiekvienos mo- lė. Kiekviena jos knyga – yra paminklas konkrečios nografijos laukia ne tik kultūros vartotojai ir kūrėjai, vietovės žmonėms. Moksliniai leidiniai šios funkcijos bet ir jos tyrinėtojai, „Lietuvos valsčių“ serijos knygos atlikti negali. Žiobiškio, Žagarės ar kitų vietovių gy- straipsniuose ir studijose randantys gausios faktinės

24 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų etnografinės medžiagos. Taigi, net ir atmetus dvasi- universitetus, institutus, muziejus ir kitas įstaigas nę knygos vertę ir žvelgiant į ją net materialistiškiau- reprezentavę autoriai: Jonas Mardosa, Irena Regina siu „kultūros vartotojo“ žvilgsniu, galime teigti, kad Merkienė, Janina Morkūnienė, Inga Nenienė, Nijolė „Lietuvos valsčių“ projektas prasmingas, svarbus ir Letukienė, Jonas Šedbaras, Vanda Apulskienė, Anta- remtinas Lietuvos kultūros reiškinys. nas Stravinskas ir kt. Knygų straipsnius parašė daugiau kaip 1000 Nors absoliuti autorių dauguma etnografinius autorių. Jų patirtis nevienoda. Be profesionalių etni- straipsnius publikavo tik viename „Lietuvos valsčių“ nės kultūros tyrinėtojų, ekspedicijose dalyvavo ir tome, susidarius aplinkybėms, vietos šviesuoliai savo straipsnius rašė ir „Ramuvos“, Lietuvos kraštotyros gimtinei dovanojo po kelias publikacijas.P avyzdžiui, draugijos ekspedicijose užgrūdinti ir tik savo tėviškę Širvintų kultūros centro etninės kultūros specialistė įamžinti pasiryžę pirmą mokslo populiarinimo publi- Laimutė Bikulčienė keliuose leidiniuose pateikė net kaciją rašantys kraštotyrininkai. Tačiau kvalifikuotų penkis, skirtingus tradicinės kultūros aspektus liudi- leidyklos darbuotojų ir redaktorių dėka pasiekta, kad jančius straipsnius. Tai skatintinas reiškinys, gera ga- kokybiniai straipsnių skirtumai nekristų į akis, kie- limybė mažesnėmis finansinėmis sąnaudomis aprėpti kviename iš jų būtų įgyvendinti užsibrėžti tikslai ir gausesnį temų ratą. uždaviniai. Sodžiaus žmonių gyvenimo būdą ir grožio su- Didžiausią įnašą į tradicinės kultūros tyrimų vokimą perteikia gausūs gyvenvietėms, sodyboms, aruodą įnešė Lietuvos liaudies buities muziejaus dar- pastatams skirti straipsniai. Skaitytojas supažindina- buotojai – Vingaudas Baltrušaitis, Eligijus Juvencijus mas ir su sodais bei dvasinę vertę įkūnijusiais gėlių Morkūnas, Erika Nenartavičiūtė, Janina Samuliony- darželiais. Įėję į trobos vidų, susipažįstame su namų tė, Elvyra Straševičienė, Gražina Žumbakienė, Inga apyvoka, apdaila, baldais, apšvietimu. Prosenių gy- Levickaitė ir kt. Jų straipsniai gana išsamūs, ir nors venimą suvoksime pasiskaitę apie tradicinį maistą, tiriamos daugiausia materialiosios kultūros realijos, gėrimus, gal pabandysime papuošti jais ir savo šven- jos neatsiejamos nuo socialinės aplinkos. Rasime itin tinį stalą. Kiekviename tome rasime straipsnių apie kvalifikuotai parašytus Vilniaus universiteto -docen savo senolių aprangą (ir jos priežiūrą), audimą, audi- to ir serijos kūrėjo Venanto Mačiekaus ir šviesios at- nius, nėrinius. minties profesoriaus Vaciaus Miliaus bei „Versmės“ Taigi, žvelgiant į lokalinių monografijų tomus leidyklos darbuotojos sociologės Živilės Driskiuvie- kaip į visumą, galime teigti, kad juose tradicinė kul- nės straipsnius. Taip pat nemažai prisidėjo ir kitus tūra atskleista visapusiškai.

25 Jiezno ekspedicijos vadovas Juozas Pugačiauskas Kažonių kaime kalbina senąsias kaimo dainininkes.

2004 m. rugpjūčio 6 d. A. Petrašiūno nuotr. monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

Tautosakos baruose darbų tikrai nemažėja

Povilas Krikščiūnas

Rengiant lokalinį leidinį, pirmiausia tenka mąs- darbo laimėjimai ar spragos. Būtent dėl to jau išėjusių tyti apie viso leidinio ir konkretaus skyriaus paskirtį, penkiolikos monografijų tautosakos skyriai nevieno- galimus jo skaitytojų poreikius. Dauguma tokios kny- dos apimties ir struktūros. Vienur pasidžiaugta pa- gos tiražo paprastai nusėda pristatomoje vietovėje. skelbus 20–30 dainų ir keliolika pasakojamųjų kūrinių Manytina, kad jos skaitytojai pirmiausia ieškos, kuo („Širvintos“, „Žiobiškis“), kitur netrumpai mąstyta, jie yra (ir ar yra) išskirtiniai visos Lietuvos fone. Taigi kaip nepaskęsti užgriuvusioje kūrinių lavinoje. rengėjams svarbu ieškoti vietinio repertuaro savitu- Tautosakos skyrius – vienas kolektyviškiausių mų. Šie išryškėja tik žvelgiant į bendrus tautinius ar autorystės prasme. Čia susikerta ne vienõs pateikėjų tarptautinius klodus. Dėl to svarbu archyvuose sau- ir užrašinėtojų kartos keliai. Tai konkrečios, dažnai gomą medžiagą skelbti. Turint gausesnę kūrinių san- ryškios, originalios asmenybės, neabejotinai veiku- kaupą, pastebėjus įdomesnių tekstinės ar muzikinės sios vietinės bendruomenės gyvenimą. Taip sakytina raiškos tendencijų, pravartu jas aptarti analitiniuose ne tik apie pateikėjus. Nereto vietinio užrašinėtojo straipsniuose. Publikacijos jas ne visada pakankamai pagrindinis amatas buvo tikrai tolimas nuo tautosa- atskleidžia, o ir skaitytojo tam reikia imlesnio. kos (pvz., gelvoniškis Juozas Kartenis – agronomas), Bet kurio tyrinėtojo ar skelbėjo darbų sėkmę le- tad jų nuopelnai kartai nežinoti ar, laikui bėgant, pa- mia turimos jau sukauptos medžiagos kiekis. Folklo- miršti net vietinių gyventojų. Dėl to, esant medžia- ristams tai svarbu dvigubai: rengiant lokalinį leidinį, gos ir galimybių, būtina nepamiršti folkloristinės is- aiškėja ne tik vietinio repertuaro savitumai. Tada ypač toriografijos straipsnių, etiudų apie pateikėjus bei jų išryškėja specialistų kol kas neapčiuopti kaupiamojo gyvenimus.

27 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

Rengiant tautosakos skyrius, bent kol kas svar- Visi kūriniai skelbiami su metrikomis – kiek biausiomis laikytos šios penkios kryptys: šaltinių pu- įmanoma tiksliau nurodoma, iš ko, kur, kada užrašyta, blikavimas, istoriografiniai, lokaliniai, sociokultūri- kas užrašė, pridedamos visos jei yra pateikėjų ar už- niai, etnomuzikologiniai tyrimai. Penkiolikoje išleistų rašytojų pastabos. Tai tikrai svarbu Anapilin jau išėju- knygų paskelbta 17 straipsnių, 18 kitokio pobūdžio siųjų giminėms, artimiau bendravusiems kaimynams. rašinių (įvadinių pastabų, sociokultūrinių etiudų, bi- Juk ne veltui per knygų pristatymus, neturint laiko il- bliografinių sąvadų). Čia neskaičiuojami publikacijų giau pavartyti knygą, pirmiausia domimasi turiniu ir įvadai, nors kai kurie yra pakankamai išsamūs, kad pavardžių rodykle. galėtų pretenduoti į atskirus straipsnius (pvz., Jūratės Kultūra – bendruomeninis fenomenas. Tautosa- Šlekonytės pasakojamosios tautosakos apžvalga „Lau- ka – neatskiriama jo dalis. To bendruomeniškumo są- kuvos“ monografijoje). Paskelbta apie 2800 tautosakos moningai ar nesąmoningai ir ieškoma minėtose rody- kūrinių: 760 dainų (visos su melodijomis), 730 įvairiau- klėse, domintis, kas ką pasakojo, sakė, dainavo, giedojo sių pasakojamųjų kūrinių, 1100 trumpųjų tautosakos ar grojo. Tokios dvasinio bendrumo paieškos nejučia pasakymų, apie 140 choreografinių ir instrumentinės primena pasaką apie tėvą, sūnums liepusį perlaužti muzikos kūrinių. Nepamiršta tautinių mažumų kū- sveiką ir išardytą šluotą. Net sparčiai globalėjančioje ryba (pvz., rusų sentikių), liaudiškoji bažnytinės mu- visuomenėje tvirtos vietinės bendruomenės balsas gali zikos – yra paskelbta ar rengiama spaudai straipsnių, būti išgirstas. Vienas to tvirtumo požymių – gaji bendra giesmių melodijų pavyzdžių. Prisimenant, kad iš aka- kūryba. Ne tik senoji, neišvengiamai slenkanti užmarš- deminių publikacijų smagiai įsibėgėjęs tik „Lietuvių tin dėl pakitusios gyvensenos, bet ir šiandien aktuali, liaudies dainynas“, galima teigti, kad kultūros ir švie- moderni, tačiau atitinkanti visus folklorinės tradicijos timo darbuotojams tai yra tvirta atspara demonstruoti požymius. Jos pėdsakai tautosakos skyriuose dar ne vietinės kultūros privalumus. Tuo labiau, kad kai ku- itin ryškūs, tačiau tokios medžiagos turint, niekada jos rios publikacijos parengtos komentuojant skelbiamų neatsisakoma (pvz., anekdotų, trumpųjų pasakymų, kūrinių paplitimo ir varijavimo dėsningumus („Ly- šiuolaikinės vaikų kūrybos). Manau, kad jau pakitus gumai. Stačiūnai“, „Veliuona“). Redaguojant tekstus teorinėms ir praktinėms specialistų nuostatoms į šiuo- prisiminta, kad kalba yra gyvas, kintantis reiškinys. laikinį folkloro procesą, paskatų įvairiausiems lokali- Dirbtinio tekstų tarminimo (bent jau išleistose knygo- nių tyrimų rakursams tik daugės. Taigi darbų tikrai se) vengta, tačiau visus pasitaikiusius būdingus tekstų nemažėja. tarmės požymius stengtasi išlaikyti.

28 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

Kalba Lietuvos valsčių tyrimuose

Dr. Artūras Judžentis

Kalba yra vienas ryškiausių vietinės bendruo- liau kalbos skyrius palaipsniui augo, apimdamas vis menės bruožų. Siekiant išsamiau aprašyti kurią nors daugiau aprašomos šnektos aspektų. Štai knygoje vietinę bendruomenę, deramas dėmesys skiriamas ir „Lygumai. Stačiūnai“ greta vietovardžių, atskirai na- jos šnektai. Lokalinių monografijų serijoje „Lietuvos grinėjami vandenvardžiai (Laimutis Bilkis), pasirodo valsčiai“ iš pat pradžių stengtasi kalbos dalykų ne- istorinis krašto pavardžių tyrimas (Jurgita Petraus- palikti nuošalyje. Pirmojoje serijos knygoje dar nėra kaitė); „Veliuonoje“ į šnektos žodyną pažvelgta iški- kalbinių publikacijų, tačiau jau nuo „Žagarės“ mono- laus kalbininko akimis (Vincentas Drotvinas „Jono grafijos šios serijos knygose atsiranda atskiras kalbos Jablonskio Veliuonoje rinkti žodžiai“); „Raguvoje“ skyrius. Iš pradžių dar nebuvo aiški skyriaus struktū- įdomus straipsnelis apie vietos gyventojų savivardą ra, nebuvo lengva rasti autorių, todėl monografijose (Milda Norkaitienė „Kas gyvena Raguvoj“); „Sere- „Obeliai. Kriaunos“, „Plateliai“, „Širvintos“, „Žiobiš- džiuje“ šnektos ypatybės aprašytos remiantis iš šių kis“ kalbos skyrius nedidelis, jį sudaro vos vienas–trys vietų kilusio šviesuolio rankraštiniu palikimu (Ka- straipsniai. Juose paprastai apžvelgiamos bendrosios zys Morkūnas „Seredžiaus šnektos atspindžiai Prano (visų pirma, garsyno bei leksikos) šnektos ypatybės ir Virako rankraščiuose“), apžvelgiami dabartiniai as- vietovardžiai. Įdomesnės tematikos straipsniai šiose menvardžiai (Margarita Baršauskienė „Mokinių var- knygose yra Juozo Šliavo „Dėl žiemgalių kalbos kai dai“); „Kvėdarnos“ monografijoje ištirtos seniūnijos kurių ypatybių“, Algimantos Raugienės „Kriaunie- gyventojų pavardės (Albina Auksoriūtė), pateiktas čių pravardės“ ir Kazio Misiaus „Lietuviški užrašai vieno kaimo vietovardžių sąrašas (Aldona Gedvilie- Čiobiškio kapinėse ir šventoriuje iki 1940 metų“. Vė- nė „Lembo kaimo vietovardžiai“); „Papilėje“ pirmą

29 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų kartą apžvelgiami naminių gyvulių vardai (Giedrė gyvulių vardynas (parengė Filomenos Vaicekauskie- Čepaitienė su Andriumi Senkumi). nės vadovaujami mokiniai) bei šnektos vaizdingųjų Atskirai norisi aptarti knygų „Tauragnai“, posakių rinkinys (parengė Kazys Morkūnas). „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“ ir „Gelvonai“, ku- Panašus ir naujausios „Gelvonų“ monografijos riose vietos gyventojų šnekta aprašyta ypač plačiai kalbos skyrius (iš viso apie 80 p.), kuriame publikuo- ir įvairiai, kalbos skyrių. Tiek straipsnių gausa, tiek jami septyni straipsniai. Čia taip pat apžvelgiama vie- aprėpiamos tematikos įvairove šių knygų kalbos sky- tos šnekta, vietovardžiai ir žmonių bei gyvulių vardai rius priartėja prie savarankiško monografinio šnektos (Kazio Morkūno straipsniai, pastarasis parengtas su aprašo. Roma Vareikiene). Iš kitų knygų kalbos skyrių šis išsi- „Tauragnų“ knygoje kalbos skyrių (iš viso apie skiria įdomia istorine rašytojo Igno Jurkūno-Šeiniaus 120 p.) sudaro septyni straipsniai. Juose apžvelgia- straipsnio apie lietuvių kalbos vartojimą publikacija mos Tauragnų šnektos ypatybės (Bonifacas Stundžia), ir ją palydinčiu bei suaktualinančiu Kazio Morkūno vandenvardžiai (Laimutis Bilkis), gyventojų pavar- straipsniu „Bagaslaviškio šnekta Ignui Šeiniui: gimto- dės (Laima Grumadienė). Įdomūs ir nauji tematikos ji ar gimtinės?“. Knygoje įdomiai siejasi ir vienas kitą požiūriu yra Onos Aleknavičienės ir Vido Garliausko papildo publikuojami XX a. 1932–1940 ir 1964–1983 straipsniai. O. Aleknavičienė išsamiai ir išradingai metų gyventojų Gelvonų apylinkių vardų sąrašai, aprašo vietos gyventojų pravardes, o V. Garliauskas parengti Romos Vareikienės ir Kazio Morkūno. Juos nagrinėja istorinius Tauragnų valsčiaus ežerų bei gretinant, akivaizdžiai matyti valsčiaus asmenvar- upių ir kaimų vardus – tema, būdingesnė specialiems džių raidos polinkiai. kalbos mokslo žurnalams, tačiau pateikta paprastai ir Pagrindinis vaidmuo, formuojant lokalinės mo- aiškiai, susieta su apibrėžta vietove. Skyriaus pabai- nografijos kalbos skyrių, tenka jos sudarytojui ir sky- goje įdėta šnektos tekstų. riaus redaktoriui. Jie lemia skyriaus sandarą, numato „Musninkų. Kernavės. Čiobiškio“ monogra- jo straipsnių tematiką, parenka autorius. Pirmosios fijos kalbos skyriuje (iš viso apie 50 p.) išspausdinti serijos knygos neturėjo atskiro kalbos skyriaus redak- net devyni straipsniai. Be tradiciniais tapusių šnek- toriaus, kalbininkai į redakcinę komisiją (vėliau – re- tos bendrųjų ypatybių apžvalgos (Kazys Morkūnas) daktorių kolegiją) įtraukiami nuo „Platelių“ knygos ir vietovardžių tyrimų (Marija Razmukaitė, Aleksan- (Marytė Slušinskaitė, Artūras Judžentis, Kazys Mor- dras Vanagas), skyriuje dėmesį patraukia Aloyzo Vi- kūnas, Bonifacas Stundžia, Asta Žernienė). Didelį dar- dugirio straipsnis apie Musninkų apylinkių kalbos bą, formuojant „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų būklę ir jos raidą, atskirų kaimų vietovardžių sąrašai kalbos skyrių, nudirbo net šešių jos knygų atitinkamo (Rytas Tamašauskas, Alfonsas Balsevičius), žmonių ir skyriaus redaktorius Kazys Morkūnas. Iš kitų ypač

30 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

Gelvonų ekspedicijos dalyvis kalbininkas Kazys Morkūnas su kraštietėmis Gita Krylavičiene ir Albina Steckiene Šešuolėlių dvaro parke. 2007 m. liepos 10 d. V. Girininkienės nuotr. išsiskiria jau aptarti jo gimtųjų vietų šnektą aprašan- aukštaičių pietinė tarmė“, 1962), prie jos grįžo ir savo tys monografijų „Gelvonai“ ir „Musninkai. Kernavė. paskutiniuose spausdintuose straipsniuose… Anks- Čiobiškis“ kalbos skyriai, kuriems daugumą straips- čiau apžvelgtas įspūdingas Tauragnų valsčiaus šnek- nių parašė pats redaktorius. Tokiu būdu jis tarsi ap- tos aprašas taip pat parengtas iš šio valsčiaus kilusio suko savo savarankiško mokslinio darbo ratą – apie ir gerai gimtąją šnektą mokančio kalbininko Bonifaco gimtąją tarmę parašęs ir apgynęs disertaciją („Rytų Stundžios.

31 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

Išleistose „Lietuvos valsčių“ serijos knygose pa- Zaikausko straipsniai), vandenvardžiai (Laimučio Bil- skelbti 67 kalbiniai straipsniai. Juos parašė 40 autorių, kio publikacijos), asmenvardžiai A ( lbinos Auksoriū- daugiausia kalbininkai specialistai, Lietuvių kalbos tės, Margaritos Baršauskienės, Kazio Morkūno, Lai- instituto, Vilniaus ir Šiaulių universitetų darbuoto- mos Grumadienės tyrimai) ir gyvulių vardai (Giedrės jai, bet yra ir mokytojų, kraštotyrininkų, istorikų. Kai Čepaitienės su Andriumi Senkumi, Kazio Morkūno kurie jų šios serijos monografijose paskelbė ne vieną su Roma Bareikiene straipsniai). Prie vardyno šlieja- straipsnį. Tai nuolatiniai kalbos skyriaus autoriai Al- si pravardės (apie jas monografijoje O „ beliai. Kriau- bina Auksoriūtė, Laimutis Bilkis, Kazys Eigminas, nos“ rašė Algimanta Raugienė, „Papilės“ monografi- Vidas Garliauskas, Kazys Morkūnas, Juozas Pabrėža, joje – Stasys Tumėnas su Erika Mitkute, „Tauragnų“ Marija Razmukaitė, Bonifacas Stundžia, Aloyzas Vi- monografijoje – Ona Aleknavičienė). Vardyno tyrimus dugiris. Iš jų ypač išsiskiria Kazys Morkūnas, parašęs išplečia istoriniai tyrimai arba istorinio vardyno publi- net dešimtį straipsnių, ir devynių straipsnių autorė kacijos (minėtiJ urgitos Petrauskaitės, Romos Vareikie- Marija Razmukaitė. nės, Vido Garliausko straipsniai). Visada labai įdomūs Per penkiolika metų jau lyg ir nusistovėjo „Lie- už valsčių mažesnio vieneto – atskiro kaimo šnektos tuvos valsčių“ serijos monografijų kalbos skyriaus ypatybių (vietovardžių, asmenvardžių, vaizdingosios sandara. Jos „griaučius“ sudaro bendrųjų garsyno, leksikos) tyrimai (plg. Aldonos Gedvilienės straipsnį gramatinės sandaros ir žodyno apžvalga. Kiekvienas „Lembo kaimo vietovardžiai“, Alfonso Balsevičiaus šių šnektos lygmenų gali būti nagrinėjamas ir atskirai, straipsnį „Pamusių kaimo tikriniai vardai“, Ryto Ta- išsamiau, nuodugniau. Pavyzdžiui, „Žagarės“ mo- mašausko parengtą publikaciją K „ elių Čiobiškio ir nografijoje Juozas Pabrėža atskirai apžvelgia šnektos Musninkų apylinkių kaimų vietovardžiai“). Turbūt fonetines ypatybes, „Veliuonos“ monografijoje Birutė būtent kaimas, jo gamta, statiniai, praeitis, papročiai Janušauskaitė-Simanavičienė apibūdina šnektos pro- ir taip pat šnekta yra artimiausia, geriausiai pažįstama zodiją, R „ aguvos“ monografijoje paskelbtas Aloyzo ir svarbiausia kaimo žmogaus aplinka. Manyčiau, kad Vidugirio ir Adelės Trečiokaitės parengtas šnektos atskirų kaimų šnektos tyrimai ar kalbinės medžiagos žodynėlis. Su šnektos žodynine sudėtimi siejasi fra- publikacijos yra labai sveikintinas dalykas. Kalbos zeologija – pastovieji vaizdingieji posakiai (apie juos skyrių įdomiai papildo ir gimtosios šnektos poveikio „Žagarės“ monografijoje straipsnį paskelbė Jonina žymiųjų kraštiečių kalbai tyrimai (plg. minėtus Kazio Lipskienė, „Musninkų. Kernavės. Čiobiškio“ mono- Morkūnos straipsnius knygose „Seredžius“ ir „Gelvo- grafijoje – Kazys Morkūnas). Atskirai aprašomas šnek- nai“). Kai kuriose monografijose paskelbta trumpes- tos vardynas – gyvenamųjų vietų vardai (Dainiaus Ba- nių ar ilgesnių šnektos tekstų: „Plateliuose“ (parengė bilo, Kazio Eigmino, Marijos Razmukaitės, Egidijaus Marytė Slušinskaitė), „Žiobiškyje“ (parengė Artūras

32 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

Judžentis) „Lygumuose. Stačiūnuose“ (parengė Jani- Vietos bendruomenių šnektos aprašymo pati- na Švambarytė), „Seredžiuje“ (parengė Danguolė Mi- kimumas, išsamumas ir patrauklumas priklauso nuo kulėnienė), „Kvėdarnoje“ (parengė Adelė Judeikienė), skyriaus redaktoriaus ir autorių. Norėtųsi palinkėti, „Tauragnuose“ (parengė Vytautas Kardelis). Jie gražiai kad „Lietuvos valsčių“ serijai netrūktų lokaliniais ty- papildo ir apibendrina šnektos aprašus, tačiau kelia rimais besidominčių kalbininkų ir jų talkininkų. pateikimo sunkumų (visų pirma, spręstinas fonetinės transkripcijos vartojimo klausimas).

Lapšių dvaras Gelvonų seniūnijoje. 2008 m. rugpjūčio 20 d. A. Petrašiūno nuotr.

33 Fotomenininkas, poetas, piligrimas Paulius Normantas Simono Daukanto memorialiniame muziejuje Papilėje apžiūri padovanotą akmenį iš jo gimtojo Kalniškių kaimo. Iš kairės: Papilės seniūnas Antanas Vaičius, seniūno pavaduotoja Birutė Urkeitienė, monografijos „Papilė“ vyr. redaktorė Vida Girininkienė. 2005 m. rugsėjo 8 d. A. Janavičiaus nuotr. monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

Iškilieji krašto žmonės

Vida Girininkienė, Virginijus Jocys

Pirmosiose „Lietuvos valsčių“ monografijose žymių iš to krašto kilusių žmonių ir juos „sugrąžinti“ „Sintautai. Žvirgždaičiai“ (1996), „Žagarė“ (1998), į savo gimtines. „Obeliai. Kriaunos“ (1998), „Plateliai“ (1999) apie žy- Bene ryškiausiais tokio „atradimo“ pavyzdys mius žmones yra tik atskiri nedideli skirsneliai ben- yra vieno garsiausių Amerikos pramogų verslo at- drame skyriuje „Praeitis“. Atskiras skyrius „Įžymūs stovo Elo Džolsono, gimusio 1886 m. gegužės 26 d. žmonės“ ar „Įžymių žmonių biografijų sąvadas“ pra- Seredžiuje, biografija. Jo pavardė serediškiams buvo sideda nuo monografijos „Širvintos“ (2000). Būtent žinoma, tačiau, rengiant knygą, pavyko ne tik rasti au- šioje knygoje pradėti biografiniai tyrimai, kurių dau- torių, bet ir padovanoti serediškiams jo filmo „Džiazo gelį atliko istorikai Juozas Lebionka bei Kazys Misius. dainininkas“ įrašą. Čia daug padėjo Niujorko Ješivos Vertinga šioje knygoje buvo ne tik biografijos, bet ir universiteto profesorius Sid Leiman. prie kai kurių asmenų pateikti jų publikacijų sąrašai. Rengdami skyrių „Įžymūs žmonės“, knygų Monografijų skyriaus „Įžymūs žmonės“ pa- rengėjai patiria daug malonių akimirkų. Sakysim, grindinis tikslas – supažindinti Lietuvos visuomenę žymų fotografą, poetą, piligrimą Paulių Normantą su iškiliais iš aprašomojo krašto kilusiais, ten gyve- irgi teko „sugražinti“ į gimtinę. Jo biografijoje gimtoji nusiais ar tebegyvenančiais žmonėmis. Siekdami šio vieta paprastai nurodoma apibendrintai – Žemaitija. tikslo, monografijų rengėjai susipažįsta su visuomene Vaikystėje jo tėvai, siekdami išvengti represijų, daž- ir aktyviai įsijungia į vietos bendruomenės renginius. nai kilnojosi iš vienos vietos į kitą, todėl ne viena šiau- Tačiau gana dažnai šis tikslas tarytum apvirsta aukš- rės Lietuvos vietovė buvo linkusi „pasisavinti“ Pau- tyn kojom. Monografijų sudarytojai sugeba „atrasti“ lių Normantą. Tačiau lotyniška sentencija „žmogus

35 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

Gruzdžių ekspedicijos vadovas Damijonas Šniukas su Šakynos bažnyčios vargonininke.

2004 m. liepos 23 d. A. Petrašiūno nuotr.

36 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų yra keleivis, o gyvenimas – kelionė“ P. Normantui yra Prie šio muziejaus palikimo aktualizavimo daug pri- esminė tiesa, todėl ir Kalniškių kaimas netoli Papilės sideda kraštietis prof. Stasys Skrodenis ir kt. papiliniškiams, nežinojusiems apie jo gimtinę, įgavo Žymūs kraštiečiai iš naujo prisimenami ir kito- visai kitokią prasmę. Apie savo tėviškę P. Normantas se rengiamose ir jau išėjusiose monografijose: „Kvė- sako: „Per baisiausias, fiziškai pavojingiausias gyvenimo darnoje“, „Tauragnuose“, „Kartenoje“, „Endriejave“, akimirkas Himalajuose, Kambodžoje, Vietname ar Indijoje, „Plungėje“, „Plateliuose“ ir kt. kai kildavo pavojus gyvybei, mano akyse iškildavo ir ener- Pavyzdžiui, iš Endriejavo kilęs kanauninkas Jo- getiškai padėdavo Papilės bažnyčios kuorai“. nas Labokas (1856–1921 m.), buvęs ilgametis Šv. Onos Rengiant „Laukuvos“ monografiją, plačiau bažnyčios klebonas, knygnešys, buvo palaidotas Vil- pristatytos skirtingų likimų kraštiečių biografijos, niuje, Rasų kapinėse, o po kelių metų greta buvo charakterizuojančios visą Lietuvos XX a. raidą – pir- palaidotas dr. Jonas Basanavičius. J. Basanavičiaus mos viešos gegužinės 1908 m. dalyvių, 1918–1919 m. kapas buvo lankomas, o greta buvęs kanauninko Lietuvos nepriklausomybės gynėjo, Vyties kryžiaus J. Laboko – apkerpėjęs ir primirštas. kavalieriaus, Antano Strauko, 1941 m. tremtinės, il- 2006 m. spalio 4 d. minint J. Laboko 150-ąsias gametės Laukuvos gydytojos, „Lietuviai prie Laptie- gimimo metines, kapas ir paminklas vaikaičio , tau- vų jūros“ atsiminimų autorės Dalios Grinkevičūtės, todailininko, poeto Antano Ruškio pastangomis buvo Šv. Rašto vertėjo prelato profesoriaus Antano Rub- šio (1923 11 05–2002 08 27) bei etnologo profesoriaus restauruotas. Taip žymus endriejaviškis vėl pelnytai Norberto Vėliaus (1938 01 01–1996 06 23). sugrįžo į kultūrinę atminties erdvę. Vykstant „Versmės“ leidyklos ekspedicijai isto- Vietinės rengiamų monografijų bendruomenės riniame Skaudvilės valsčiuje (dab. Šilalės r.), 2006 m. turi gerą galimybę į žymių savo kraštiečių kūrybinį ir rugpjūčio 11 d. surengtas seminaras prie Dionizo mokslinį palikimą pažvelgti nauju žvilgsniu, panau- Poškos „Baublių“ muziejaus, aktualizuotas moksli- doti jį edukacinėse programose ir projektuose, nes juk nis, kultūrinis palikimas, pasiūlyta iš anksto ruoštis visos Lietuvos istorinė ekonominė ir kultūrinė raida muziejaus įkūrimo 200 metų jubiliejui (1812–2012 m.). ir susideda iš atskirų vietovių gyvenimo.

37 Monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Mokslo darbų komisija. Sėdi (iš kairės): akad. Algirdas Gaigalas, prof. habil. dr. Stasys Skrodenis , prof. dr. Aivas Ragauskas (komisijos pirmininkas), Irena Šutinienė; stovi (iš kairės): doc. dr. Artūras Judžentis, dr. Arūnas Bubnys, dr. Danutė Blažytė-Baužienė , „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, doc. dr. Gintaras Zabiela, dr. Robertas Jurgaitis.

2008 m. gruodžio 29 d. A. Petrašiūno nuotr monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Mokslo darbų rinkinys „Lietuvos lokaliniai tyrimai“ ir jo elektroninis žurnalas www.llt.lt

Prof. Aivas Ragauskas

Siekiant operatyviau supažindinti akademinę daugiau kaip 1000 autorių dalyvavimas „Lietuvos vals- bendruomenę su naujausiais atskirų mokslo sričių ty- čių“ serijos monografijose. Pradedant 2003 m. išleista rimais, apie lokalias vietoves nutarta leisti iš pradžių monografija „Seredžius“, kiekvienoje monografijoje spausdintą, o paskui skaitmeninį (internetinį) mokslo yra publikuojama nuo 4 iki 15 mokslinių straipsnių, darbų rinkinį „Lietuvos lokaliniai tyrimai“. Šis kelių kurie pažymimi žvaigždute, nurodant, kad, remiantis mokslo sričių, pirmiausiai humanitarinių ir sociali- dvejomis mokslinėmis recenzijomis, jie yra atrinkti ir nių, monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ mokslo aprobuoti Mokslo darbų komisijos (pirmoji komisijos darbų rinkinys, sudarytas iš atskirų tomų „Gamta“, pirmininkė – etnologė akad. Irena Regina Merkienė). „Archeologija“, „Istorija“, „Etnologija“, „Kalba“, Šiuo metu Mokslo darbų komisija atnaujinta, pasitelk- „Tautosaka“, „Socialogija“ subrendo palaipsniui. VšĮ tas kompetentingų mokslininkų būrys, vadovaujamas „Versmės“ leidykla savo veiklą pradėjo 1994 m., pir- istoriko prof. Aivo Ragausko. Už gamtos skyrių atsa- moji monografija (neskaitant serijoje nenumeruotos kingas akad. Algirdas Gaigalas, dr.Jurga Motiejūnaitė, „Sintautai. Žvirgždaičiai“, 1996) išleista 1998 m., o pir- dr. Virginijus Gerulaitis, etnologijos – akad. I. R. Mer- mieji du „Lietuvos lokalinių tyrimų“ tomai – „Gam- kienė, jai talkina dr. Žilvytis Šaknys, kalbos – doc. Ar- ta“ ir „Archeologija“ – pasirodė 2006 m. Tarptautinis tūras Judžentis, tautosakos – prof. Stasys Skrodenis, standartinis serialinis numeris (ISSN 1822-4857) jam sociologijos – Irena Šutinienė, prof. Romualdas Grigas, suteiktas 2006 m. birželio 7 d. archeologijos – doc. Gintautas Zabiela. Istorijos sky- Esminė prielaida tokiam rinkiniui atsirasti – apie riaus parengimu rūpinasi pats pirmininkas prof. A. Ra- 100 mokslo laipsnius ir vardus turinčių mokslininkų ir gauskas ir kolegos dr. Robertas Jurgaitis, dr. Arūnas

39 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

Bubnys, dr. Danutė Blažytė-Baužienė, dr. Zita Medi- nys yra būtinas“ (Zabiela G. Pirmąjį „Lietuvos vals- šauskienė, Vida Girininkienė, kultūrologija – akad.A l- čių“ serijos archeologijos lokalinių tyrimų periodinio girdas Gaižutis, menotyra – dr. Rasa Butvilaitė. leidinio tomą išlydint, Archeologija. Lietuvos lokaliniai Straipsnius, šios komisijos pripažintus moksli- tyrimai, 2006, t. 1 (2), p. 7, 8.). Šiame rinkinyje publi- niais, prasminga skelbti atskirai, nes tada aiškiau at- kuoti 7 moksliniai straipsniai, parašyti 2002–2005 m. skleidžiamas mokslinis įdirbis konkrečioje lokalinių Kaip minėta, pirmieji tomai pasirodė spaus- tyrimų srityje. Skelbiama ir santrauka anglų kalba, dinta forma, tačiau, siekiant didesnio publikavimo užtikrinanti tyrimų sklaidą mokslo pasaulyje. operatyvumo ir prieinamumo skaitytojams (ne tik „Gamtos“ vyriausiasis redaktorius akad. Lietuvos, bet ir užsienio), buvo nuspręsta kitus „Lie- A. Gaigalas pažymi: „Šis lokalinių gamtotyros moksli- tuvos lokalinių tyrimų“ rinkinius publikuoti interne- nių publikacijų rinkinys yra pirmasis bandymas lietuviš- tinėje svetainėje. Todėl kiti planuoti tomai („Istorija“, koje mokslinės leidybos praktikoje (...) jame spausdinami „Etnologija“ ir kt.) bei nauji gamtos ir archeologijos moksliniai apžvalginiai, moksliniai metodiniai ir mokslo krypčių moksliniai straipsniai yra skelbiami 2006 m. tiriamieji darbai“ (Gaigalas A. Lietuvos gamtos loka- lapkričio 6 d. sukurtame monografijų serijos „Lie- liniai tyrimai, Gamta. Lietuvos lokaliniai tyrimai, 2006, tuvos valsčiai“ Mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lo- t. 1(1), p. 7, 10.). „Gamtos“ tomo vidinė struktūra su- kaliniai tyrimai“ elektroniniame žurnale www.llt.lt, daryta iš „Biologijos“, „Geografijos“ ir „Geologijos“ tarptautinis serialinis numeris – ISSN 2029-0799. skyrių. Šiame tome publikuoti 23 moksliniai straips- Šioje lokalinių monografijų serijos „Lietuvos niai, parašyti 2002–2005 m.: 4 iš biologijos, 6 iš geo- valsčiai“ mokslo darbų rinkinio „Lietuvos lokaliniai grafijos, 13 iš geologijos sričių. tyrimai“ visatekstėje interneto svetainėje skelbia- 2006 m. pasirodė ir antrasis „Lietuvos lokalinių mi straipsniai, parašyti „Versmės“ leidyklos rengia- tyrimų“ tomas, „Archeologija“. Vyriausiasis „Arche- moms ir leidžiamoms monografijoms ir aprobuoti ologijos“ redaktorius doc. G. Zabiela jo svarbą nu- serijos Mokslo darbų komisijos. Svetainėje taip pat sako taip: „Tai lokalinių tyrimų mokslo darbų rinkinys, publikuojami jau anksčiau „Versmės“ leidyklos mo- siekiantis koncentruoti archeologinės ir jai artimos kai ku- nografijose bei „Lietuvos lokalinių tyrimų“ tomuo- rių kitų mokslų (...) tematikos darbus, specialiai rašomus se „Gamta“ ir „Archeologija“ skelbti straipsniai. atskiroms „Lietuvos valsčių“ serijos knygoms ir atitin- Iki 2009 m. pradžios elektroniniame žurnale iš viso kančius moksliniams straipsniams keliamus reikalavimus publikuotas 91 mokslinis straipsnis: rinkinio „Gam- (...) „Lietuvos valsčių“ serijos knygos dabar tapo Lietuvos ta“ – 24 straipsniai, „Archeologija“ – 9, „Istorija“ – 22, lokalinių tyrimų archeologijos srityje lyderiu, kas tik pa- „Etnologija“ – 19, „Kalba“ – 4, „Tautosaka“ – 2, „So- tvirtina, kad tokius tyrimus jungiantis spausdintas leidi- ciologija“ – 2, „Personalijos“ – 19. Šis tyrimų kiekis

40 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų rodo bręstančius naujus „Lietuvos valsčių“ monogra- nimą, datą, nuo kurios straipsnis skelbiamas mūsų fijų ir atskirus „Lietuvos lokalinių tyrimų“ tomus. interneto svetainėje. Taip pat paminėti leidinius, ku- Būtina atkreipti dėmesį, kad, perspausdinant, riuose straipsnis buvo publikuotas pirmą kartą, kitus cituojant ar bet kaip kitaip naudojant čia skelbiamus būtinus duomenis, nurodytus straipsnio gale. „Vers- straipsnius ištisai ar dalimis, būtina greta naudojamo mės“ leidyklos Mokslų darbų rinkinys „Lietuvos lo- teksto parašyti straipsnio autoriaus vardą ir pavardę, kaliniai tyrimai“ ir elektroninis žurnalas www.llt.lt visą straipsnio pavadinimą, „Lietuvos valsčių“ seri- yra naujas žvilgsnis Lietuvos lokalinių tyrimų baruo- jos monografijos, kuriai straipsnis parašytas, pavadi- se, kuris nuosekliai ir kūrybiškai aktualinamas.

41 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

Mokslinės konferencijos ir seminarai

Prof. Aivas Ragauskas

VšĮ „Versmės“ leidykla yra svarbiausias lokalinių tyrimų Svarbiausios 1994 – centras Lietuvoje, organizuojantis, vykdantis ir publikuojantis 2008 m. įvykusios mokslinės konferencijos ir seminarai lokalinių tyrimų rezultatus. Leidykla išsikėlė ambicingą tikslą – artimiausioje ateityje tapti Lietuvos lokalinių tyrimų institutu. 1998 06 26, Žagarė (Joniškio r.). Konferencija „Žagarei – 800“ , skirta Bet kokio tyrimų centro veiklos būtina dalis yra mokslinės Žagarės istorijai. konferencijos, seminarai. VšĮ „Versmės“ leidykla nuo savo veiklos pradžios 2002 08 08, Nasrėnai (Kretingos r.). Seminaras „Bulvės (roputės) kelionė yra suorganizavusi keliasdešimt įvairiaus masto mokslinių per Klaipėdą į Nasrėnus“, skirtas konferencijų ir seminarų. Daugelis jų buvo skirtos konkrečių žemaičių tradicinei mitybai. vietovių – buvusių valsčių gamtos, istorijos, kalbos ir kt. 2003 06 21, Seredžius (Jurbarko r.). klausimams analizuoti. Paprastai jos vykdavo tose vietovėse, Konferencija, skirta Seredžiaus istorijai. kurioms būdavo skirtos, tačiau keturios įvyko Vilniuje. 2003 09 06, Papilė (Akmenės r.). Konferencijas lydėdavo ir parengtų monografijų pristatymas. Konferencija, skirta Papilės istorijai. Jų dalyviai – monografijų straipsnių autoriai – kraštotyrininkai, 2004 02 19, Vilnius, Litexpo parodų mokslininkai. centras. Konferencija, skirta Seredžiaus Numatoma, kad mokslinės konferencijos ir seminarai vyks istorijai. sistemingai. Be tradicinių, lokalinių mokslinių konferencijų ir 2004 08 11, Endriejavas (Klaipėdos r.). seminarų, kasmet vyks viena didelio masto nacionalinė mokslinė Seminaras, skirtas lietuviškos spaudos konferencija.A rtimiausioji įvyks 2009 m. birželio mėn. atgavimo šimtmečiui.

42 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

2005 02 10, Vilnius, Litexpo 2006 08 11, Bijotai (Šilalės r.). „Versmės“ leidyklos mokslo parodų centras. Konferencija, Konferencija „Istoriniai įvykiai darbų rinkiniams „Gamta“ ir skirta „Lietuvos valsčių“ ir vietos Tauragės ir Šilalės „Archeologija“ pristatyti. monografijų serijos dešimtmečiui rajonuose“, skirta Tauragės ir ir Kvėdarnos bei Papilės istorijai. Šilalės istorijai. 2008 08 30, Šiauduva (Šilalės r.). Konferencija „Su knyga ant 2005 02 23, Vilnius, Litexpo 2007 03 31, Vilnius, Mokytojų Dievyčio alkakalanio“, skirta parodų centras. Konferencija, namai. Konferencija „Lokalios Laukuvos parapijos pirmosios skirta Musninkų, Kernavės ir bendruomenės tyrimai viešosios gegužinės šimtmečiui. Čiobiškio istorijai. ir perspektyvos“, skirta

Konferencijos, skirtos „Lietuvos valsčių“ monografijų serijos dešimtmečiui ir Kvėdarnos bei Papilės istorijai, dalyviai – prof. Vacys Milius ir monografijos „Antalieptė“ vyr. redaktorius sudarytojas dr. Henrikas Jasiūnas.

2005 m. vasario 10 d. A. Petrašiūno nuotr.

43 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

Monografijų straipsnių autoriai

Ablėnaitė-Vitkauskienė Alma – tremtinių Aliulis Vaclovas – kunigas, žurnalistas, Balčikonienė-Songailaitė Regina – dukra, pati išvykusi pas tėvus į tremtį. visuomenininkas, teologas. dailininkė, humanit. m. daktarė, docentė. Abromaitis Arūnas – istorikas. Almonaitis Vytenis – istorikas, humanit. m. Balčikonis Juozas – tekstilininkas, habil. daktaras, docentas. Ačas Virgilijus – filologas. daktaras, profesorius. Ambrazaitienė Veronika – mokytoja. Adomavičius Steponas – geografas. Balčiūnas Aloyzas – inžinierius. Ambraziūnienė – (dabar – Ambrozaitis) Balčiūnas Kęstutis – vaistininkas, buvęs Adomonytė Gražina – mikologė, biomed. Gertrūda (Gertrude) – tautodailininkė. m. daktarė. politkalinys. Andrijonas Antanas – žurnalistas, Aleinikova Tatjana – bibliotekininkė. monografijos „Gelgaudiškis“ Balčiūnas Steponas – mokytojas, kraštotyrininkas. Alekna Rimvydas – architektas, fotografas, vyr. redaktorius sudarytojas. dailininkas. Andriusevičius Jonas – istorikas, mokytojas, Balčius Jonas – kultūros istorikas, humanit. m. daktaras, docentas. Alekna Viktoras – filologas, rašytojas, kraštotyrininkas, muziejininkas. publicistas. Širvintų garbės pilietis. Andriuškienė Lionė Teresė – mokytoja. Balčiūtė Jūratė – veterinarė. Aleknavičienė Ona – filologė, Apanavičius Romualdas Julius – filologas, Baliulis Algirdas Antanas – istorikas, humanit. m. daktarė. vertėjas. humanit. m. daktaras, Lietuvos valstybinės mokslo premijos laureatas. Aleknavičius Pranas – žemėtvarkininkas, Apulskienė (Beniulytė) Vanda – social. m. daktaras, docentas. muziejininkė. Balkutė Rita – biologė, etnologė. Aleknienė Danutė – muziejininkė. Armaitienė Aušrinė – sociologė, Balsevičius Alfonsas – medikas, social. m. daktarė, docentė. kraštotyrininkas. Aleksaitė Irena – teatrologė, humanit. m. Armanavičius Algimantas – filologas, habil. daktarė, profesorė. Balsevičiūtė Rita – istorikė, etnologė. mokytojas. Baltrūnas Valentinas – geologas, fizinių m. Aleksandravičiūtė Aiva – teatrologė. Augulytė Janina – filologė, mokytoja. habil. daktaras, profesorius. Aleksandravičiūtė Aleksandra – Auksoriūtė Albina – filologė, humanit. m. menotyrininkė, humanit. m. daktarė. daktarė. Baltrušaitis Vingaudas – istorikas etnologas, monografijos „Griškabūdis“ vyr. redaktorius Alekseriūnaitė Valentina – kultūros Babilas Dainius – istorikas. darbuotoja, paminklosaugininkė. sudarytojas. Bagdonavičienė Nijolė – inžinierė. Aleksiejienė-Tunaitytė Stefanija – filologė, Baltušnikaitė Živilė – poetė, dailininkė. Bajorūnaitė Irena – dailininkė, poetė, mokytoja. Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Baltutienė Vilma – mokytoja. Aleksynas Kostas – filologas. Balčiauskas Linas – gamtininkas, biomed. Balvočiūtė Nijolė – biologė, mokytoja. Aleliūnas Egidijus – istorikas. m. daktaras. Balza Raimundas – istorikas, muziejininkas.

44 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

Bandzienė Vilhelmina – inžinierė. Banionis Juozas – istorikas, humanit. m. daktaras. Banys Kazimieras – gamtininkas, kraštotyrininkas, biomed. m. daktaras. Banys Vaidas – istorikas. Baranauskas Tomas – istorikas. Barbaravičienė (Saveikytė) Jadvyga – istorikė, valstybės tarnautoja. Barbaravičius Marijonas – žurnalistas. Bareckienė-Smailytė Aldona – žurnalistė. Baronas Antanas – mokytojas, kraštotyrininkas. Baršauskaitė Eglė – teologė. Baršauskas Petras – fizikas pedagogas. Baršauskienė Margarita – filologė, mokytoja, viena monografijos „Seredžius“ sudarytojų. Barščiauskaitė Sandra – žemėtvarkininkė. Batūra Romas – istorikas, humanit. m. daktaras, docentas. Baužytė Jūra Marija – žurnalistė. Bėčius Aloyzas – filologas, mokytojas, monografijų „Žeimelis“, „Kriukai“, „Pašvitinys“ vyr redaktorius sudarytojas. Beliauskienė Dalia – etnografė. „Versmės“ leidyklos kalbos redaktorius Albinas Masaitis savo Belopetravičius Jonas – filologas, septyniasdešimtmetį švenčia su kolegomis (iš kairės) Petru Jonušu, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, Antanu Andrijonu, Kaziu Misiumi, dr. Jonu Šedžiu. kraštotyrininkas. – kultūrologas, Berenis Vytautas 2006 m. liepos 22 d. A. Petrašiūno nuotr. humanit. m. daktaras. Beresnevičius Gintaras – religijotyrininkas, kultūros istorikas, humanit. m. daktaras, Bira Vytautas – inžinierius technologas. Bliūdžiuvienė Liucija – Juodupės seniūnijos docentas. Bironienė (Navickaitė) Elvyra – mokytoja. seniūnė. Bernotas Antanas – Didžiosios Kovos Bitinienė Aurelija – filologė, mokytoja. Bodendorfienė-Kirstukaitė Nijolė – medikė. apygardos partizanas. Bitkevičius Juozas – Lietuvos partizanas. Bogdanas Konstantinas – skulptorius, habil. Bertašiūtė Rasa – muziejininkė. daktaras, profesorius. Blauzdienė Aldona – bibliotekininkė. Bieliauskienė Roza – muziejininkė. Bonikatas Remigijus – biologas, mokytojas. Blaževičius Petras – kultūros darbuotojas. Bielskienė Emilija – bibliotekininkė. Brazaitis Algimantas – traktorininkas, Bielskis Petras – menotyrininkas, Blažienė Elena – kraštotyrininkė, Onuškio mašinistas, vairuotojas. visuomeninio muziejaus įkūrėja. teatrologas, humanit. m. daktaras, docentas. Brazauskas Antanas – geologas, Bikulčienė (Zinkevičiūtė) Laimutė – Blažytė Danutė – istorikė, fizinių m. daktaras, docentas. istorikė, etninės kultūros specialistė, humanit. m. daktarė. Brazdžienė Stasė – mokytoja, vargonininkė. kultūros darbo vadybininkė. Bliūdžius Aloyzas – girininkas. Bilkis Laimutis – filologas, humanit. m. Brazdžionienė Janina Liucija – Bliūdžiūtė Stefanija – bibliotekininkė, bibliotekininkė, pedagogė. daktaras. kraštotyrininkė, meno saviveiklos Binkis Algirdas – medikas. organizatorė. Braziulis Leonas – žurnalistas.

45 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

Braziūnas Vladas – filologas, apdovanotas Bučelis Jonas – kunigas. Bulovas Adolfas – siuvėjas, sodininkas. Lietuvos, Latvijos ir kt. literatūrinėmis Budginas Kazys – kraštotyrininkas, Burauskaitė Birutė – sociologė, premijomis, poetas. antikvaras. kraštotyrininkė, valstybės tarnautoja. Braželis Algimantas – mokytojas. Budreckas Jonas – elektrotechnikas, Burinskaitė Ilona – istorikė etnologė. Briedis Mindaugas – istorikas. fotografas. Bušmienė Stasė – bibliotekininkė, Bruškytė Anatolija – filologė, muziejininkė. Budrienė Renata – mokytoja. bibliografė. Bruveris Jonas – muzikologas, humanit. m. Budrys Romualdas – menotyrininkas, Butkevičius Izidorius – istorikas etnologas, habil. dakratas, profesorius. Santarvės fondo ordino kavalierius. humanit. m. daktaras. Bružas Antanas Gintautas – inžinierius. Bugorevičienė Regina – kartografė, istorijos, Butkuvienė Bronė – filologė. geografijos atlasų sudarytoja ir redaktorė. Bubnys Arūnas – istorikas, humanit. m. Buzas Jonas – istorikas, mokytojas, daktaras, „Lietuvos valsčių“ serijos Mokslo Bukelskis Egidijus – biologas ichtiologas, kraštotyrininkas. darbų komisijos narys. biomed. m. daktaras, docentas. Chersonskis Milanas – žurnalistas. Bubnys Prosperas – kunigas. Bulavaitė-Mulvinienė Eleonora – Choješ Anatolij – istorikas. Buchaveckas Stanislovas – istorikas, prekybininkė. monografijos „Musninkai. Kernavė. Bulavas Augis – inžinierius, technol. Cibulskas Valentas – menotyrininkas. Čiobiškis“ vyr. redaktorius sudarytojas. m. daktaras. Čalnaris Antanas – prozininkas, publicistas, Bučas Jurgis – kraštovaizdžio architektas, Bulavienė Birutė – sociologė. žurnalistas, Žemaitės premijos laureatas. humanit. m. habil. daktaras, profesorius. Bulovaitė Eleonora – medikė. Čeičys Kazys – darbininkas. Čeičytė-Dienienė Paulina – mokytoja. Čepaitienė Auksuolė – istorikė etnologė. Čepaitienė Giedrė – filologė, habil. daktarė, profesorė. Čepas Motiejus – teisininkas. Čepas Ričardas Albinas – istorikas, humanit. m. daktaras, docentas. Černiauskaitė Jurga – psichologė. Černiauskas Algirdas – gydytojas antropologas. Černienė-Liatukaitė Vanda Eleonora – medikė. Četrauskienė Aldona – istorikė, mokytoja. Česnauskytė Daiva – istorikė. Čibirienė Janina – kultūros darbuotoja, muziejininkė. Čilvinaitė Marijona – etnologė, kraštotyrininkė. Čiplytė Vilma – etnologė. Čiužas Antanas – sociologas, ekonomistas, Monografijos „Seredžius“ pristatymo Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, social. m. daktaras, docentas. minint Lietuvos valstybės – karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų Dačka Stanislovas – mokytojas. Dagienė Valentina – matematikė, fizinių m. jubiliejų, akimirkos. Iš kairės: „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, daktarė. Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos prie LR Prezidento kanceliarijos Dagys Viktoras – matematikas. direktorius Gediminas Ilgūnas, LR Prezidento patarėjai Dalia Kutraitė ir Dagytė Gražina – filologė, žurnalistė, Sigutis Jačėnas. kraštotyrininkė. 2003 m. liepos 4 d. A. Petrašiūno nuotr. Dagytė-Gimbutienė Rože – saviveiklininkė.

46 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

Daleckaitė Danutė – matematikė. Dirsė Aloyzas – agronomas, Drungilas Jonas – istorikas. Dalinkevičienė Vladislava – mokytoja. biomed. m. habil. daktaras, profesorius. Dubetienė (Jatkauskaitė) Veronika – Damalakienė (Ermanaitė) Dalia – mokytoja. Diržys Antanas – mokytojas. mokytoja. Danauskas Alvydas – veterinaras. Domeikienė Lilija – mokytoja. Einikytė Snieguolė – choreografė. Daniliauskas Antanas – istorikas Dringelienė Regina – filologė. Evčenkienė Audronė – meteorologė. etnografas, humanit. m. daktaras. Dringelis Giedrius – filologas. Falamejeva Kristina – filologė. Dargevičienė Marijona – mokytoja, Driskius Klaudijus – fotožurnalistas, Falamejeva Valentina – istorikė, pedagogė. kraštotyrininkė. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Fediajevas Olegas – archeologas. Daugirdas Vidmantas – geografas, Driskiuvienė (Mickevičiūtė) Živilė – Feldmanaitė Irena – teisininkė, publicistė. fizinių m. daktaras, docentas. ekonomistė, kraštotyrininkė, „Versmės“ leidyklos vadybininkė. Filipsons (Korsakaitė) Laimutė – medikė. Daukantienė-Deksnytė Agnietė – filologė, vokiečių kalbos mokytoja. Drotvinas Vincentas – filologas, humanit. Firkovičius Romualdas – istorikas m. daktaras, profesorius. archeografas. Daunys Alfonsas – Lietuvos partizanas. Dručkus Andrius – istorikas, istorijos Fursova Liubovė – istorikė. Daunys Antanas – atsiminimų autorius. muziejaus Obeliuose steigėjas. Gaidamavičiūtė Rita – pedagogė. Daunys Jonas – filosofas, humanit. m. daktaras, docentas, kraštotyrininkas. Daunys Stasys – istorikas, etnografas, poetas. Dautaras Jonas – žurnalistas, humanit. m. daktaras. Deksnys Algis – fizikas. Deksnys Antanas – buvęs tremtinys. Deksnys Bronius – filosofas, kraštotyrininkas. Deksnys Julius Lionginas – karo veteranas, darbininkas. Deksnytė Genė – dainininkė, meno saviveiklos entuziastė. Deksnytė-Akstinienė Aurelija – žurnalistė. Deksnytė-Mockienė Danguolė – kartografė, social. m. daktarė. Deveikis Steponas – žemėtvarkininkas, Lietuvos turto vertintojų asociacijos vienas iš steigėjų, Andrė asociacijos (Prancūzija) narys. Dichavičienė Valerija – fotomenininkė. Dichavičius Rimantas – fotomenininkas, dailininkas, Lietuvos Vyriausybės meno premijos laureatas, Letuvos fotomenininkų sąjungos garbės narys. Knygos „Seredžius“ pristatymas Lietuvos Respublikos Prezidentūroje. Didžpetris Vytautas – inžinierius, paminklotvarkininkas, žurnalo „Žiemgala“ Neseniai išleistomis pirmą kartą pamatytomis knygomis gėrisi (iš kairės): leidėjas ir redaktorius. vienas autorių istorikas dr. Romas Batūra, maketuotoja Sigrida Juozapaitytė, Dikčius Aleksandras – žemėtvarkininkas. dailininkas Rimtas Tarabilda, knygos vyr. redaktorė Vida Girininkienė ir kalbos Dikčiūtė Ramunė – biochemikė, fizinių m. redaktorius Albinas Masaitis. daktarė. Dirginčienė Benvenuta – buvusi tremtinė. 2003 m. liepos 4 d. A. Petrašiūno nuotr.

47 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

Gaidelienė-Mulevičiūtė Jūratė – istorikė. Girininkienė Vida – istorikė, „Lietuvos Gusčius Alfredas – literatūrologas, Gaigalaitė Aldona – istorikė, humanit. m. valsčių“ serijos lokalinių monografijų muziejininkas. habil. daktarė, profesorė. „Veliuona“, „Seredžius“, „Papilė“, Gustaitis Rolandas – muziejininkas. „Gelvonai“ ir kt. vyr. redaktorė sudarytoja. Gaigalas Algirdas – geologas, Ikamas Vytautas – spaudos darbuotojas, habil. daktaras, profesorius, akademikas, Girkus Romualdas – paveldosaugininkas. dainininkas. „Lietuvos valsčių“ serijos Mokslo darbų Glemžaitė Mikalina – pedagogė, etnografė, Irnienė Jolanta – tarnautoja. komisijos narys. kraštotyrininkė. Isokas Gediminas – rašytojas, miškininkas, Gailiūnas Antanas – sodininkas. Grašys Algirdas – aktorius, Lietuvos gamtininkas. nusipelnęs artistas. Galkus Juozas – dailininkas, grafikas, Ivanauskaitė Vita – filologė, folkloristė, profesorius. Grauslienė (Meškauskaitė) Elvyra – humanit. m. daktarė. mokytoja, poetė. Galvosienė Marija – geografė, mokytoja, Ivanauskas Eugenijus – filologas, kraštotyrininkė. Grecevičius Petras – architektas, mokytojas. techn. m. daktaras, docentas. Garliauskas Vidas – filologas, mokytojas. Ivaška Vladas – fizikas, Greiškanienė Janina – bibliotekininkė. Garška Evaldas – fizikas, fizinių m. habil. fizinių m. habil. daktaras, profesorius. daktaras, profesorius. Greviškienė (Jucevičiūtė) Regina – kultūros Ivaškevičienė-Plentaitė Emilija – pedagogė, paveldo specialistė. Garška Zenonas – inžinierius, verslininkas. tremtinė. Gribauskaitė Veronika – istorikė etnologė. Garškaitė Rita – filosofė. Ivaškevičius Eugenijus – istorikas. Gricius Antanas – kraštotyrininkas, Ivonis Jonas – biomed. m. daktaras. Garšva Kazimieras – filologas, muziejininkas. humanit. m. habil. daktaras, profesorius, Jakštas Petras – karininkas, spaudos „Vilnijos“ draugijos pirmininkas. Griciūtė Liepa – menotyrininkė. darbuotojas, kraštotyrininkas, bibliofilas. Garšvienė Eligija – muzikologė. Grigaliūnas Petras – agronomas, ūkininkas. Jakučiūnas Juozas – mokytojas. Gasiūnas Vladas – meno istorikas. Grigaliūnienė Alena – zootechnikė, Jakutienė Genovaitė – mokytoja. ūkininkė, kraštotyrininkė. Gasparavičienė Sigita – istorikė, Janavičienė Bronislava – istorikė, mokytoja. Grigas Kazys – tautosakininkas, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos Janavičienė Edmunda – filologė. specialistė. humanit. m. habil. daktaras, profesorius, Lietuvos mokslo premijos laureatas. Jankauskas Benediktas – dirvožemininkas, Gasperaitis Antanas – filologas, biomed. m. habil. daktaras, profesorius. kraštotyrininkas. Grigas Robertas – kunigas. Jankauskas Gintaras – kunigas. Gečas Steponas – istorikas, Grigienė Judita – redaktorė, vertėja. humant. m. daktaras. Grigiškis Lionginas – inžinierius, Jankauskas Mykolas – miškininkas, biomed. m. habil. daktaras, profesorius. Gedvilienė Aldona – kraštotyrininkė, kraštotyrininkas. paminklosaugininkė. Grigonienė Dalia – straipsnio autorė. Jankauskas Vidmantas – dailėtyrininkas, žurnalistas. Gelumbauskienė (Mikolaitytė) Dalia – Grimalauskienė Dalia – muziejininkė. Jankauskienė Birutė – valstybės tarnautoja. medikė. Griškėnaitė-Paunksnienė Ona – buhalterė. Genelytė Aurelija – filologė. Jankevičienė Algė Regina – architektė, Grybaitė Rasa – dailininkė. humanit. m. daktarė, profesorė, Lietuvos Gerulaitis Virginijus – geografas, Grumadienė Laima – filologė, mokslo premijos laureatė fizinių m. daktaras, docentas. humanit. m. daktarė, docentė. Janušauskaitė-Simanavičienė Birutė – Giedraitytė Dangirutė – tautosakininkė. Gruzdas Gytis – etninės kultūros filologė. Giedrikas Jonas – visuomenininkas. specialistas, mokytojas. Jaras Edmundas – inžinierius. Gigaškaitė Virginija – bibliotekininkė. Gučas Rimantas – muzikologas, vargonų Jaroševas Igoris – straipsnių autorius. restauratorius. Giraitis Arūnas – istorikas. Jarušauskaitė-Vasiliauskienė Danguolė – Gudašis Alfonsas – inžinierius mechanikas. Girčys Antanas – mokytojas. tarnautoja, saviveiklininkė, kraštotyrininkė. Gudavičius Edvardas – istorikas, Girčys Valentinas – inžinierius. Jasinevičius Povilas – buvęs konclagerio humanit. m. habil. daktaras, profesorius, kalinys, darbininkas. Girdzijauskas Juozas – literatūrologas, akademikas, Kultūros pažangos premijos humanit. m. habil. daktaras, profesorius. laureatas. Jasinevičius Pranas – istorikas, mokytojas. Girininkas Algirdas – istorikas archeologas, Gumuliauskas Arūnas – istorikas, Jasinskaitė Jurgita – dailininkė. humanit. m. habil. daktaras. humanit. m. daktaras, docentas. Jasiūnaitė Irena – dainininkė, operos solistė.

48 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

Jurkštas Vytautas Povilas – muzikologas. Jurkšaitienė Elena – filologė. Jurskytė Snieguolė – architektė. Jurkūnas-Šeinius Ignas – rašytojas. Juščius Antanas – paminklotvarkininkas. Juška Albertas – filologas, humanit. m. daktaras. Juškaitis Jonas – filologas, poetas, publicistas, vertėjas, visuomenininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos, Maironio premijos laureatas. Juškevičius Zigmas – inžinierius elektrikas, fotografas, kraštotyrininkas. Jurinas Lionginas – filologas, valstybės tarnautojas. Kairys Danas – filologas, poetas. Kalibatas Kazimieras – folkloristas, pedagogas, violončelininkas, „ Pašvitinio“ monografijos vyr. redaktorius sudarytojas. Kalkauskaitė-Daugirtienė Danutė – filologė, bibliotekininkė, kraštotyrininkė. Archeologas humanit. m. habil. dr. Adolfas Tautavičius – pirmasis „Veliuonos“ Kalnius Petras – istorikas etnologas, skaitytojas. 2001 m. birželio 25 d. humanit. m. dakataras. P. Jonušo nuotr. Kalpokaitė-Bernotienė Irena – medikė. Kaltonienė Jurgita – filologė. Kaminskienė Vilma – bibliotekininkė. Kanarskas Julius – istorikas archeologas, Jauniškis Boleslovas – žurnalistas, vertėjas. Juodelytė-Pupelienė Zita – visuomenininkė- monografijos „ Kartena“ vienas sudarytojų. Jocys Virginijus – istorikas, nekilnojamųjų organizatorė. kultūros vertybių specialistas, lokalinių Juodis Darius – istorikas. Kancleris Algirdas – bibliotekininkystės ir informatikos mokslų specialistas. monografijų „Laukuva“, „Kartena“, Juodytė Genė – bibliotekininkė. „Endriejavas“ ir kt. vyr. redaktorius Kanišauskaitė Gita – istorikė. sudarytojas. Juodpusis Apolinaras – žurnalistas, fotomenininkas. Kanopa Jonas – mokytojas. Jočys Antanas – inžinierius. Juodpusis Vaclovas – muzikologas. Kanopaitė-Šarkauskiene Aldona – Josas Gabrielius – inžinierius. straipsnio autorė. Juodzevičius Balys – istorikas, Jovaiša Liudas – istorikas. muziejininkas, kraštotyrininkas. Kapitavičienė-Ruželytė Monika – agronomė. Jučas Mečislovas – istorikas, habil. daktaras, Juozapaitis Jonas – tarnautojas. profesorius. Karalienė Rima – bibliotekininkė. Jurėnienė Virginija – istorikė etnologė, Judeikienė Adelė – filologė, Lietuvių kalbos humanit. m. daktarė, docentė. Karalius Algirdas – inžinierius, instituto mokslo darbuotoja. technologijos m. daktaras. Jurevičienė Jadvyga – kultūros darbuotoja. Judžentis Artūras – filologas, humanit. m. Karalius Alvydas – matematikas daktaras, docentas, „Lietuvos valsčių“ Jurgaitienė Bronislava – filologė, politologė, ekonomistas. mokytoja. serijos Mokslo darbų komisijos narys. Karaška Arvydas – muzikologas. Juknevičienė Bronislava – muziejininkė. Jurgaitis Robertas – istorikas, humanit. m. daktaras, monografijos „Lygumai. Kardelis Vytautas – filologas, humanit. m. Juknevičius Petras – istorikas, Stačiūnai“ vyr. redaktorius sudarytojas, daktaras. paminklosaugininkas. „Lietuvos valsčių“ serijos Mokslo darbų Karmalavičius Ramutis – literatūros Juodelienė Vladislava – tarnautoja. komisijos narys. istorikas, humanit. m. daktaras.

49 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

Karmaza Valentinas – geologas, Kirstukaitė Bronė – tremtinė. Kuliešis Andrius – miškininkas, biomed. m. fizinių m. daktaras. Kirstukienė Irena – kultūros darbuotoja. habil. daktaras, profesorius. Karpavičienė (Vaitiekūnaitė) Rita – filologė, Kirstukienė Liucija – bibliotekininkė, Kulys Algirdas – kraštotyrininkas. kraštotyrininkė. kraštotyrininkė. Kunigėlis Antanas – statybininkas. Karvelytė-Balbierienė Vilma – architektė. Kiršinaitė Audronė – bibliotekininkė, Kunskas Rimvydas – geografas, ekologas, Kastanauskaitė Danutė – pedagogė, istorikė, kraštotyrininkė. fizinių m. daktaras, Nacionalinės bibliografė. Kiukienė Dalia – muziejininkė. J. Basanavičiaus premijos laureatas. Kašelionis Bronius – filologas, kultūros Klajumienė Dalia – menotyrininkė, Kupstienė Virginija – kultūros darbuotoja, darbuotojas. humanit. m. daktarė. choreografė. Kaulakytė Egidija – istorikė archyvarė. Klangauskas Gediminas – istorikas, Kupstys Zigmantas – ginkluoto kraštotyrininkas. pasipriešinimo kovų dalyvis, poetas, Kavaliauskas Paulius – geografas, atsiminimų autorius. fizinių m. habil. daktaras, profesorius. Klimka Libertas – fizikas, mokslo istorikas, etnologas, fizinių m. daktaras, profesorius, Kutkevičius Vytautas – filologas, rašytojas. Kavaliauskienė Lidija – geografė, Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos Kuzmickas Vytautas – istorikas, pedagogas. kartografė, „Lietuvos valsčių“ serijos knygų laureatas. žemėlapių rengėja. Kvainickienė (Dalinkevičiūtė) Vytautė – Kliukienė Regina – istorikė, Kavoliutė Filomena – geografė, fizinių kraštotyrininkė, visuomenininkė. mokytoja. m. daktarė, docentė. Kmitas Algimantas – sporto treneris. Kvedarienė Pranė – žurnalistė. Kazakevičius Gražvydas – pedagogas. Kocai Elena – sociologė, social. m. daktarė. Kvederienė Marija – mokytoja. Kazakevičius Vytautas – istorikas Konkulevičiūtė-Libikienė Emilija – Kvizikevičius Linas – istorikas archeologas, archeologas, humanit. m. daktaras. filologė, mokytoja. humanit. m. daktaras. Kazarian Gražina – istorikė, mokytoja. Kopilevič Regina – istorikė. Labanauskas Kęstutis Pranas – paminklotvarkininkas, kraštovaizdžio Kazlauskaitė Danutė – istorikė, Korsakaitė Ingrida – menotyrininkė, architektas. bibliotekininkė. humanit. m. daktarė. Lacienė Svetlana – pedagogė. Kazlauskas Juozas – žurnalistas. Korzonaitė Edita – etnologė, humanit. m. daktarė. Laisonas Erikas – dvasiškis, evangelikų Kazlauskas Ričardas – gamtininkas, liuteronų pastorius. biomed. m. habil. daktaras, profesorius. Krylavičienė Gita – renginių režisierė, Bagaslaviškio kultūros namų direktorė. Lakačauskienė Rūta – biologė, biomed. m. Kazlauskienė Daina – bibliotekininkė. Krasauskienė Virginija – bibliotekininkė. daktarė. Kažemėkienė Birutė – medikė, biomed. m. Lapašinskas Jonas – poetas. daktarė. Kriaučionytė Lina – istorikė. Lapinskas Ignas – ūkininkas. Kažukauskaitė Ona – filologė. Krikščiūnas Povilas – filologas, tautosakininkas, serijos „Lietuvos Laškovas Jevlampijus – geologas, fizinių Kėdaitis-Kėdavičius Kazimieras – filologas, valsčiai“ monografijų Tautosakos skyriaus mokslų daktaras. kraštotyrininkas. redaktorius. Laukienė Gražina – straipsnio autorė. Kelevišius Jonas – mokytojas, Kriškanas Emilis – ūkininkas. Laurynienė Silvija – vaistininkė. visuomenininkas. Krivka Boleslovas – agronomas. Laužikas Rimvydas – istorikas archeologas. Keliuotis Rimantas – istorikas, Krugiškytė-Čiplienė Rūta – baleto artistė, muziejininkas. pedagogė. Lazauskaitė Elvyda – istorikė etnologė, humanit. m. daktarė. Kemzūraitė Renata – botanikė. Kubilius Vytautas – filologas, humanit. m. Lazauskienė Aistė – istorikė, humanit. m. Kemzūrienė Aldona – bibliotekininkė. habil. daktaras, profesorius. daktarė. Kensminienė Aelita – tautosakininkė. Kudaba Česlovas – geografas, fizinių m. habil. daktaras, profesorius, Nacionalinės Lazdauskaitė Živilė – botanikė, fizinių Kiaupa Zigmantas – istorikas, J. Basanavičiaus premijos laureatas. m. daktarė, docentė. humanit. m. daktaras, profesorius. Kudirka Juozas – istorikas etnologas, Lebedeva Žana – etnomuzikologė. Kielaitė-Pranckūnienė Gitana – istorikė, humanit. m. daktaras. Lebionka Algimantas – biologas, fizinių m. mokytoja, kraštotyrininkė. Kudirkienė Lilija – filologė, daktaras. Kilkus Kęstutis – geografas, humanit. m. daktarė. Lebionka Juozas – literatūros tyrinėtojas, fizinių m. habil. daktaras, profesorius. Kulakauskienė Dovilė – istorikė etnologė, kultūros istorikas, kraštotyrininkas, Kirsnytė-Vilienė Lina – etnomuzikologė. humanit. m. daktarė. humanit. m. daktaras.

50 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

Legeza Donė – kultūros darbuotoja. monografijų „Sintautai. Žvirgždaičiai“, Mardosa Jonas – istorikas etnologas, Leiman Sid – Niujorko (JAV) Ješivos „Obeliai. Kriaunos“, „Plateliai“, „Širvintos“, humanit. m. daktaras, docentas. universiteto profesorius. „Žiobiškis“, „Tauragnai“ ir kt. vyr. Mardosienė Danutė – kartografė. redaktorius sudarytojas. Leimontaitė Daiva – istorikė, mokytoja. Markevičienė Gražina – istorikė, mokytoja. Mačiulaitienė (Ivanauskaitė) Regina – Lempertas Izraelis – istorikas. dramos kolektyvų režisierė. Markovskaja Svetlana – botanikė mikologė, Lesčius Vytautas – istorikas, humanit. m. biomed. m. daktarė. Mačiulis Jonas – istorikas, humanit. m. daktaras. daktaras. Masaitis Albinas – filologas, „Versmės“ Leskauskaitė Asta – filologė, humanit. m. leidyklos kalbos redaktorius. Mačiulis Mindaugas – gamtininkas. daktarė. Masaitytė Roma – filologė, lietuvių kalbos ir Letukaitė Marytė – istorikė etnologė. Malaiška Kazimieras – mokytojas. literatūros mokytoja. Letukienė (Jašinskytė) Nijolė – istorikė, Malinauskaitė Aurelija – istorikė. Masevičienė (Abišalaitė) Filomena – mokytoja konsultantė, vadovėlių autorė ir Malinauskas Zigmas – geologas, fizinių m. atsiminimų autorė. bendraautorė. daktaras. Masevičius Gintautas – medikas. Levickaitė Inga – etnologė. Mališauskienė (Meilutytė) Gražina – Masiulienė Nijolė – bibliotekininkė. Levickis Zenonas – veterinaras, Bilionių filologė, mokytoja. Masiulienė Rita – filologė, kraštotyrininkė. seniūnijos bendruomenės aktyvus narys. Marcijonas Petras – mokytojas. Maskolaitytė Magdalena Danutė – Levikaitė-Sperskienė Rasa – istorikė. Marcinkevičienė (Kunigėlytė) Danutė – bibliotekininkė, visuomenininkė. Liatukas Vacys – fotografas. inžinierė, kraštotyrininkė. Matušakaitė Marija – menotyrininkė, Liktoravičius Steponas – matematikas. Marcinkevičienė Nijolė – istorikė etnografė. humanit. m. daktarė, docentė. Linkevičius Jonas – filologas, literatūros kritikas, humanit. m. daktaras, docentas, monografijos „Baisogala“ vyr. redaktorius sudarytojas. Liubinavičiūtė Angelė – filologė, bibliotekininkė. Liutvinavičius Stasys – filologas, mokytojas, kraštotyrininkas, publicistas. Lopeta Vidmantas – gamtininkas. Luchtanas Aleksas – istorikas-archeologas, habil. daktaras, profesorius. Lukoševičiūtė-Butkienė Anastazija – buvusi politinė kalinė, siuvėja. Lukošius Petras – fizikas, fizinių m. daktaras, docentas. Lukštaitė Jolita – biologė. Macas Saulius – stalo teniso treneris, sporto organizatorius. Maciejauskienė Vitalija – filologė, humanit. m. habil. daktarė. Macienė Olga – mokytoja. Mačerauskaitė Janina – istorikė. Mačerauskas Justas – tautodailininkas. „Versmės“ leidyklos kasdienybė. Iš kairės: monografijos „Žemaičių Mačianskaitė Loreta – literatūrologė, humanit. m. daktarė. Naumiestis“ vyr. redaktorius dr. Zigmas Malinauskas, „Gruzdžių“ – Mačiekus Venantas – ekonomistas, Damijonas Šniukas, „Panemunėlio“ ir kt. knygų – Venantas Mačiekus, kraštotyrininkas, docentas, Nacionalinės leidyklos vadovas Petras Jonušas. J. Basanavičiaus premijos laureatas, A. Petrašiūno nuotr.

51 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

Mažeikis Edvardas – brigados generolas, Misevičius Juozas – istorikas. Nėnienė (Subačiūtė) Inga – istorikė karo lakūnas. Misius Kazys – inžinierius, kraštotyrininkas, etnologė, humanit. m. daktarė. Mažeikis Feliksas – partizanas, istorikas, monografijos „Kvėdarna“ vyr. Nicius Apolinaras – geografas, visuomenininkas. redaktorius sudarytojas. paveldosaugininkas. Mažulienė Elena – filologė, tautosakininkė. Miškinis Algimantas – architektas, Niekis Virginijus – valstybės tarnautojas. Mažuolienė-Liutkevičiūtė Sigita – humanit. m. habil. daktaras, profesorius, Nikžentaitis Alvydas – istorikas, bibliotekininkė. akademikas. humanit. m. habil. daktaras, profesorius. Mekys Petras – inžinierius. Mitkutė Erika – filologė. Norbutas Rimantas – istorikas. Merkelis Aleksandras – žurnalistas, Mockienė Valerija – filologė, mokytoja, Norkaitienė Milda – filologė. kultūrologas. visuomenininkė. Norkienė (Pronckutė) Elena – mokytoja. Merkienė Irena Regina (Tamošiūnaitė) – Mockus Antanas – filologas, Norkuckis Leonas – agronomas. istorikė etnologė, humanit. m. habil. daktarė, tautosakininkas, pedagogas. profesorė, akademikė, „Lietuvos valsčių“ Mockutė Skaistė – istorikė etnologė. Norkūnas Darius – gamtininkas. serijos Mokslo darbų komisijos pirmoji Monsevičius Vidmantas – gamtininkas, Norušienė Stanislava – turizmo specialistė. pirmininkė, narė. biomed. m. daktaras. Novikovas Jurijus – filologas, Merkys Vytautas – istorikas, humanit. m. Morkūnas Eligijus Juvencijus – istorikas tautosakininkas. habil. daktaras, profesorius, akademikas. etnologas, humanit. m. daktaras. Ovsiukienė-Žukauskaitė Genovaitė – Michelbertas Mykolas – istorikas Morkūnas Kazys – filologas, humanit. medikė stomatologė. archeologas, humanit. m. habil. daktaras, m. daktaras, Lietuvos valstybinės mokslo profesorius. Pabrėža Juozas – filologas, humanit. m. premijos laureatas, „Lietuvos valsčių“ serijos daktaras, docentas. Michnevičius Zigmas – inžinierius monografijų „Kalbos“ skyriaus redaktorius, Pačebutas Antanas – inžinierius. kelininkas. monografijos „Gelvonai“ vienas sudarytojų. Padora Algis – žurnalistas, fotografas. Mickevičiūtė (Balkevičienė) Aleksandra – Morkūnienė Janina – istorikė etnologė, daraktorė, mėgėjų teatro aktorė, atsiminimų humanit. m. daktarė. Pakalnytė Vaida – straipsnio autorė. (1935–1936) autorė. Motuzas Alfonsas – muzikologas, humanit. Pakulnevičiūtė Sigita – istorikė. Mickus Antanas – garsus Veliuonos m. habil. daktaras, profesorius. Paldavičienė Aleksandra – valstybės fotografas. Motuzas Pranas – žemėtvarkininkas. tarnautoja. Mickus Kazys Vytautas – akordeonistas, Mukienė Danutė – žurnalistė, muziejininkė. Paliakas Kazimieras – kultūros darbuotojas. muzikos mokytojas, kapelos vadovas, fotografas, medžio drožėjas. Mulevičienė (Lelešytė) Dalia – ekonomistė Palikevičiūtė Jurgita – filologė, mokytoja. buhalterė. Mieliauskienė Marijona – muziejininkė. Palionytė-Banevičienė Dana – muzikologė, – mokytojas. humanit. m. daktarė, docentė. Mikaila Vincas – geologas, fizinių m. Mulvinas Alfonsas daktaras. Muturas Algimantas – muziejininkas. Paškevičius Povilas – kunigas, visuomenininkas, jaunimo organizatorius. Mikelevičiūtė-Zaveckienė Angelė – Namavičius Zigmantas – filologas, agronomė, bibliotekininkė. mokytojas. Patalauskaitė Daiva – botanikė, biomed. m. daktarė. Mikėnas Algimantas – architektas. Narbutienė Ona – muzikologė, Paukštytė-Šaknienė Rasa – istorikė Mikulėnaitė Ema – rašytoja. humanit. m. habil. daktarė, profesorė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno etnologė, humanit. m. daktarė. Mikulėnienė Danguolė – filologė, humanit. premijos laureatė. – istorikė. m. daktarė, docentė. Paulauskaitė Neringa Narvydas Rytas – istorikas. Mikulėnienė Genovaitė – ekonomistė. Paulauskienė (Lukošiūnaitė) Vanda – Nauburaitis Valdas – istorikas, mokytojas. bibliotekininkė, bibliografė. Milaknis Algis – kalvis. Navardauskas Stasys – verslininkas. Pavarotnikienė Aldona – mokytoja. Milius Jonas – žemėtvarkininkas, fizinių m. daktaras, docentas. Navickas Juozas – istorikas, mokytojas. Peckus Darius – teatrologas. Milius Vacys – istorikas etnologas, Neidzenavičiūtė Aldona – filologė, Pečiukėnas Vytautas – inžinierius habil. daktaras, profesorius, akademikas, mokytoja. hidromelioratorius. „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų Nekrašius Jonas – teisininkas, advokatas, Petkuvienė Angelė – bibliotekininkė. skyriaus „Etninė kultūra“ redaktorius. kultūrologas. Petraitis Juozas – agronomas biologas, Minderis Justinas – pašto tarnautojas. Nenartavičiūtė Erika – istorikė etnologė. biomed. m. daktaras.

52 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

Petraitytė Nijolė – kraštotyrininkė, Šiaulių Puidokas Tomas – istorikas. Razmukaitė Marija – filologė, humanit. m. kraštotyros draugijos 2005 m. prizo – Pundziuvienė Genovaitė – filologė, daktarė. Mikelio skulptūrėlės laureatė. mokytoja. Ražinskas Antanas – geodezininkas, Petrašiūnas Aloyzas – istorikas, fotografas, Puodžiūnas Algimantas – žurnalistas, fizinių m. habil. daktaras, profesorius. monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ kraštotyrininkas. Remienė Marija – lietuvių išeivijos JAV pagrindinis fotografas. veikėja. Pupienis Juozas – inžinierius. Petrauskaitė Jurgita – filologė. Pupkis Aldonas – filologas, Riepšas Edvardas – miškininkas, Petrauskaitė Ona (Krastinaitė Alma) – humanit. m. habil. daktaras, profesorius. habil. daktaras, profesorius. istorikė, humanit. m. daktarė. Purvinas Martynas – architektas, Rimkevičiūtė Stefa – muzikologė. Petrauskaitė Žydrė – istorikė, muziejininkė. humanit. m. daktaras, docentas. Rimkus Vytenis – menotyrininkas, humanit. Petrauskienė Alma – matematikė. Purvinienė Marija – architektė. m. habil. daktaras, profesorius. Petronis Vytautas – dailininkas, mokytojas. Putinaitė Genovaitė – istorikė, mokytoja, Rimša Edmundas Antanas – istorikas, Petrulis Juozas – muziejininkas, kraštotyrininkė, muziejaus Papilės heraldikos tyrinėtojas, humanit. m. daktaras, kraštotyrininkas. S. Daukanto vid. mokykloje įkūrėja. docentas. Pikoraitis Jonas – inžinierius, valstybės Putinaitė Nerija – filosofė, humanit. m. Ringienė Rita – filologė, mokytoja, tarnautojas. daktarė. kraštotyrininkė. Pileckienė Emilija – tautodailininkė Puzaitė Daiva – smuikininkė. Riškus Vaidutis – geologas, kraštotyrininkas. (tapyba), atsiminimų autorė. Puzinienė Violeta – bibliotekininkė. Pilkauskas Donatas – istorikas. Ryliškis Antanas – agronomas, biomed. m. Racevičius Linas – mokytojas, fotografas. daktaras, daugelio juodųjų serbentų ir Piškinaitė-Kazlauskienė Laura – istorikė Račiūnaitė-Paužuolienė Rasa – istorikė agrastų veislių autorius. etnologė, humanit. m. daktarė. etnologė, humanit. m. daktarė, docentė. Romanovska Danuta – gamtininkė, biomed. Pivoras Jonas – straipsnių autorius. Ragauskas Aivas – istorikas, humanit. m. m. daktarė. Plaušinytė Rūta – bibliotekininkė. daktaras, profesorius, „Lietuvos valsčių“ Rosin Joseph – istorikas. serijos Mokslo darbų komisijos pirmininkas. Pliuraitė-Andrejevienė Nijolė – istorikė Rozancevienė (Bitkevičiūtė) Birutė – etnologė. Ragauskas Donatas – mechanizatorius. bibliotekininkė, pedagogė. Pociūnas Leonas – mokytojas, Ragauskienė Raimonda – istorikė, humanit. Rozga Leopoldas – žurnalistas, tautodailininkas. m. daktarė, docentė. kraštotyrininkas, vienas iš monografijos Počiulpaitė Alė (Elena) – menotyrininkė, Raguotienė Genovaitė – bibliotekininkė, „Papilė“ sudarytojų. humanit. m. daktarė. humanit. m. daktarė, docentė. Rubšys Antanas – prelatas, teol. profesorius, Poliakas Gediminas – valstybės tarnautojas. Rajeckas Vladas – pedagogas, social. Šventojo Rašto vertėjas, Lietuvos Potašenko Grigorijus – istorikas, humanit. m. habil. daktaras, profesorius. nacionalinės kultūros ir meno premijos m. daktaras, docentas. Ramanauskaitė-Ostašenkovienė Virginija – laureatas. Povilionis Girėnas – menotyrininkas, istorikė archeologė. Rudis Algimantas Bronislovas – valstybės humanit. m. daktaras. Ramanauskas Vincas – fotografas mėgėjas. tarnautojas. Poviliūnas Leonardas – medikas, Ramanauskienė Zina – bibliotekininkė. Rudzinskienė Irena – kraštotyrininkė. biomed. m. daktaras. Ramoškaitė Živilė – muzikologė. Rukšėnas Alfredas – istorikas. Požela Juras – fizikas, fizinių m. habil. Ramūnas Ašmantas – girininkas. Rulevičius Rolanas – istorikas, mokytojas. daktaras, profesorius, akademikas, Lietuvos Rupeika Antanas – architektas. nacionalinės mokslo premijos laureatas, Ratkevičienė Valentina – ekonomistė, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III sociologė, social. m. daktarė. Rupeikienė Marija – architektė, kultūros laipsnio ordino kavalierius. Ratkevičienė Valentina – sociologė, social. paveldo tyrinėtoja, humanit. m. daktarė. Praeras Kazys – geografas. m. daktarė. Ruseckaitė Aldona – filologė, poetė, muziejininkė. Pudžemys Adolfas – kunigas pranciškonas. Raudonius Gvidas – dailininkas keramikas. Pugačiauskas Juozas – žurnalistas, Raustys Antanas – mokytojas, prisiminimų Ruškys Algirdas – filologas, humanit. m. monografijos „Jieznas.Stakliškės“ autorius. daktaras, docentas. vyr. redaktorius sudarytojas. Razma Algimantas – chorvedys, pedagogas. Ruškys Antanas – tautodailininkas, laisvės Puidokas Aleksandras – kultūros Razmislavičienė Anelė – filologė, kovų dalyvis, poetas. darbuotojas. muziejininkė. Ruzas Vincas – istorikas, muziejininkas.

53 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

Ruželė Pranas – tremtinys. Smetonienė (Meištininkaitė) Irena – Strazdas Bronislovas – inžinierius. Sabaliauskas Algirdas – filologas, humanit. filologė, humanit. m. daktarė, docentė. Strazdienė (Dicevičiūtė) Natalija – m. habil. daktaras, profesorius, akademikas. Smilgevičius Vytautas – istorikas. žurnalistė. Salatkienė (Puniškytė) Birutė – archeologė, Snicoriūtė Daina – istorikė. Stropus Rimvydas – medikas, biomed. m. humanit. m. daktarė. Sniečkus Arūnas – kraštotyrininkas, habil. daktaras, profesorius. Samavičius Romaldas – istorikas, mokytojas muziejininkas, tautodailininkas, skulptorius. Strumskienė-Žėkaitė Eugenija – buvusi partizanų ryšininkė. ekspertas, monografijos „Raguva“ Sockis Borisas – kūno kultūros mokytojas. vyr. redaktorius sudarytojas. Stupelytė Jolanta – istorikė. Sparnauskienė Jurga – kūno kultūros Samulionytė Janina – istorikė etnologė. mokytoja. Stumbrienė Aldona – kultūros darbuotoja. Sasnauskas Alfonsas – ūkininkas. Spurgevičius Povilas – menotyrininkas. Stundžia Bonifacas – filologas, humanit. m. habil. daktaras, profesorius. Savickaitė Dalia – vyr. specialistė kultūrai. Sriubienė (Milkintaitė) Agota – filologė, Stunžėnaitė Danguolė – mokytoja. Selenis Valdas – istorikas, humanit. m. kalbos redaktorė, „Laukuvos“ monografijos daktaras. (d. 1, 2) kalbos redaktorė. Stuokaitė Janina – istorikė. Savoniakaitė Vida – istorikė etnologė, Stakauskienė Danutė – pedagogė. Sungailaitė-Korsakienė Jadvyga – humanit. m. daktarė. Stakėnienė Regina – bibliotekininkė. mokytoja. Seliukaitė Irena – filologė, kraštotyrininkė, Stanaitis Algirdas – geografas, fizinių m. Surgailis Gintautas – istorikas, humanit. m. valstybės tarnautoja, Nacionalinės habil. draktaras, profesorius. daktaras, muziejininkas. J. Basanavičiaus premijos laureatė, Stančikaitė Miglė – geologė, fizinių m. Survila Romualdas – žemėtvarkininkas. monografijos „Veliuona“ viena sudarytojų. daktarė. Sutranavičienė Jadvyga – kultūros Senkus Andrius – filologas. Stanevičius Vitas – biologas, biomed. m. darbuotoja. Sesickaitė-Šmerdeliene Julija – daktaras. Svidinskaitė Danguolė – istorikė etnologė. bibliotekininkė, kraštotyrininkė. Stanikūnas Vytautas – istorikas. Šaknys Žilvytis – istorikas etnologas, Simanaitis Edmundas – žurnalistas. Stankevič Adam – istorikas. humanit. m. daktaras. Šalkauskas Juozas – žurnalistas. Simoniukštytė Aušra – istorikė etnologė. Stankevičius Jonas – istorikas, Simutienė Veronika – geografė. tautodailininkas. Šalučkienė Ona – mokytoja. Sireika Jonas – istorikas, humanit. m. Stankus Edmundas – žemėtvarkininkas. Šarkauskaite Irena – provizorė, saviveiklininkė, fotografė, kraštotyrininkė. daktaras, docentas. Stankus Jonas – istorikas archeologas, Skalauskienė-Žebrytė Benigna – istorikė humanit. m. daktaras. Šarlauskienė Angelė – humanit. m. daktarė. etnologė, folkloristė. Stasytis Aloyzas – sporto žurnalistas, Šaulienė Valdonė – teatrologė. Skebas Vytautas – istorikas, humanit. m. fotografas. Ščiglienė Vaida – menotyrininkė, humanit. daktaras. Stašaitis Jurgis – biologas, biomed. m. m. daktarė. Skeivys Rimantas – literatūrologas, daktaras, docentas. Šedbaras Jonas – miškininkas, Kelpšaičių humanit. m. daktaras. Stašaitis Stanislovas – istorikas, (Laukuvos) parko įkūrėjas. Skebėra Kazimieras – memuaristas. humanit. m. daktaras, docentas. Šedys Jonas – agronomas selekcininkas, biomed. m. daktaras, monografijos – istorikas, humanit. m. Stašys Vladas – kraštotyrininkas. Skirius Juozas „Juodupė. Onuškis“ vyr. redaktorius habil. daktaras, profesorius. Steponaitis Valdas – istorikas archeologas. sudarytojas. Skrodenis Stasys – filologas, Stoma Saulius – žurnalistas. Šeškauskas Bronius – bibliotekininkas. tautosakininkas, humanit. m. habil. Stonkuvienė Irena – istorikė etnologė, daktaras, profesorius, Nacionalinės J. Šeškauskas Raimondas – bibliotekininkas. edukologė, social. m. daktarė. Basanavičiaus premijos laureatas, „Lietuvos Šetkus Kazimieras – mokytojas. Stradinis Janis – istorikas. valsčių“ serijos Mokslo darbų komisijos Šiaučiūnaitė (Garbonienė) Emilija – narys. Strakšaitė Diana – istorikė. matematikė informatikė. Skurdauskienė Jolanta – istorikė. Straševičienė Elvyra Elena – etnologė. Šidagienė Stanislava – straipsnio autorė. Slavikas Rimantas – kūno kultūros Straukienė Živilė – menotyrininkė. Šidiškis Tadas Algimantas – geografas mokytojas, sporto meistras. Stravinskas Antanas – istorikas etnologas, kartografas, kraštotyrininkas. Sližauskas Romualdas – gamtosaugininkas. kraštotyrininkas. Šidlauskas Aleksandras – literatas, Slučka Antanas – biologas, pedagogas. Stravinskienė Janina – bibliotekininkė. publicistas, kraštotyrininkas.

54 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

Šilenkaitė Loreta – dailėtyrininkė. Šimanskienė Snieguolė – bibliotekininkė. Šimanskis Zenonas – politinis kalinys, atsiminimų autorius. Šimėnas Valdemaras – istorikas archeologas, humanit. m. daktaras, docentas. Šimkūnaitė Eugenija – provizorė, habil. biomed. m. daktarė. Šimkūnas Romualdas – agronomas, biomed. m. daktaras, docentas, tautodailininkas. Šimkus Alfredas – kultūros veikėjas. Šimonėlis Vytas – žemės ūkio specialistas, valstybės tarnautojas. Šimukauskaitė Ramutė – žurnalistė. Šimulynienė Violeta Regina – ekonomistė. Šinkunaitė-Kindurienė Stefanija – buvusi politinė kalinė, straipsnio autorė. Šinkūnas Algimantas – mokytojas. Šinkūnas Romualdas – geografas, redaktorius. Širvinskaitė-Joneliukštienė Aldona – buvusi tremtinė, straipsnio autorė. Monografijos „Seredžius“ pristatymo Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Širvinskienė (Kavaliauskaitė) Stasė – pertraukėlė. Stovi (iš kairės): Seredžiaus seniūnas Jonas Pikoraitis, Vida straipsnio autorė. Šiupšinskas Algirdas – inžinierius Girininkienė, Reda Jonušienė, Petras Jonušas, Jurbarko r. meras Aloyzas mechanikas. Zairys. Šiuša Juozas – savivaldybių veikėjas, 2003 m. liepos 4 d. A. Petrašiūno nuotr. ūkininkas, visuomenininkas. monografijos „Gruzdžiai“ vyr. redaktorius Škiudaitė Audronė-Viktorija – žurnalistė. Šverebas Povilas – istorikas, muziejininkas. sudarytojas. Školiarenkaitė Rasa – istorikė. Švitra Bronius – agronomas, Šnurova Genovaitė – kraštotyrininkė. biomed. m. daktaras. Šlapelis Bronius – kunigas, garbės Šopauskienė (Lideikytė) Albina – botanikė, agronomas, žurnalistas. kanauninkas. Švoba Jonas – biomed. m. daktarė, profesorė. Švobienė Regina – biologė, biomed. m. Šlekonytė Jūratė – istorikė etnologė, Šovys Klemensas – kunigas. daktarė. humanit. m. daktarė. Šulcienė Guoda – fizikė. Tamašauskas Rytas – filologas, mokytojas, Šlepševičius Mindaugas – inžinierius kraštotyrininkas. mechanikas, valstybės tarnautojas. Šulskytė Aldona – mokytoja, gydytojos Dalios Grinkevičiūtės kūrybinio palikimo Tamašauskienė Valentina Aldona – Šliavas Juozas – mokytojas, žymus saugotoja ir populiarintoja. straipsnių autorė. kraštotyrininkas. Šuminienė Nijolė – bibliotekininkė. Tamošiūnaitė Regina – muziejininkė. Šliažienė (Katauskaitė) Pranciška – tarnautoja. Šutinienė Irena – sociologė, „Lietuvos Taparauskienė (Petkevičiūtė) Dalia – valsčių“ serijos Mokslo darbų komisijos narė. bibliotekininkė. Šliūpaitė Simonavičienė Genė – pedagogė. Švambarytė Janina – filologė. Tarabilda Bronislovas Saulius – kultūros Šliūpas Jonas – aušrininkas, publicistas, darbuotojas, tautodailininkas. visuomenės veikėjas. Švarcienė (Mincytė) Danutė – istorikė, mokytoja. Tarabilda Rimtas – dailininkas. Šmitienė Giedrė – filologė. Šveistrys Antanas – Papilės klebonas Tarvydas Aloyzas – agronomas. Šniukas Damijonas – žurnalistas, tarpukario Lietuvoje.

55 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

Tautavičius Adolfas – istorikas archeologas, Urbonas Jonas – dailininkas. Valančiūnas Romualdas Juozas – filologas, humanit. m. habil. daktaras, Latvijos Urbonas Virginijus – inžinierius. radijo žurnalistas, vertėjas. MA Garbės daktaras, Didžiojo Lietuvos Urbonas Vytautas – pedagogas. Valančiūtė Janina – istorikė, nekilnojamųjų kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius. kultūros vertybių apsaugos specialistė, Terleckas Vladas – ekonomistas, Urbonienė Laima – pedagogė. ekspertė. visuomenės veikėjas, social. m. daktaras, Urbonienė Skaidrė – muziejininkė. Valantis Ignas – kraštotyrininkas. Kovo 11-osios Akto signataras. Usavičiūtė Janina – mokytoja. Valiukaitė Lina – filologė, humanit. m. Tyla Antanas – istorikas, humanit. m. Ūsienė Liuda – medikė. daktarė. habil. daktaras, profesorius, akademikas, Užkurėlytė Elvyra – istorikė, dėstytoja. „Lietuvos valsčių“ serijos Mokslo darbų Valsiūnienė-Jokubonytė Janina – chemikė. komisijos narys. Užkurnienė Auksė Aurelija – Vanagas Aleksandras – filologas, bibliotekininkė, archyvarė. Toleikis Rolandas – inžinierius. humanit. m. habil. daktaras, profesorius, Užkurnys Ipolitas – tautodailininkas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V Trakimavičius Vladas – fizikas. (skulptūra), poetas, memuaristas. laipsnio ordino kavalierius. Trečiokaitė Adelė – filologė. Vaicekauskas Arūnas – istorikas etnologas, Vareikienė Roma – filologė, mokytoja. Trečiokaitė-Radeckienė Aldona – mokytoja. humanit. m. daktaras. Vansauskienė Janina – žurnalistė. Treigienė Aušra – mikologė, biomed. m. Vaicekauskienė Filomena – filologė, Varaniūtė-Narušienė Angelina – medikė. daktarė. mokytoja, kraštotyrininkė. Varkalienė Laimutė – kultūros darbuotoja, Tribičiūtė Aniceta – kultūros darbuotoja. Vaicekauskienė Marijona – straipsnio kraštotyrininkė. autorė. Trimakas Ramūnas – istorikas. Varnas Sigitas – fotografas. Vaicenavičienė Dalia – etnomuzikologė, Trimonienė Rita Regina – istorikė, humanit. humanit. m. daktarė. Varneckas Vygantas – kultūros darbuotojas, m. daktarė, docentė, monografijos „Papilė“ mėgėjų teatro režisierius. viena sudarytojų. Vaičekauskas Vytautas – medikas, biomed. m. daktaras, docentas. Varnienė-Janssen Regina – bibliotekininkė, Trimonis Rytis – humanit. m. daktaras, bibliografė, social. m. daktarė. dėstytojas. Vaičiūnas Albinas – kultūros istorikas, monografijos „Kriūkai“ vyr. redaktorius Vasiliauskaitė Vitalija – filologė. Trinka Vladas – pedagogas, sudarytojas. – socialinė kraštotyrininkas. Vasiliauskaitė-Čeičienė Palmyra Vaičius Antanas – ekonomistas, valstybės darbuotoja. Trinkūnaitė Žemyna – filologė. tarnautojas. Vasiliauskas Ernestas – istorikas Trinkūnas Jonas – filologas, etnologas. Vaidelienė Adelė – hidrologė, etnografė. archeologas, humanit. m. daktaras. Trumpickas Virkantas – Vainorius Julius – geologas, etnografas. Vasiliauskienė Aldona – istorikė, fotokorespondentas. Vaitiekūnas Juozas – tarnautojas. humanit. m. daktarė, docentė, Ukrainos Truska Liudas – istorikas, humanit. m. kunigaikštienės Olgos III-ojo laipsnio ordino Vaitiekūnienė Eugenija – istorikė, nominantė. habil. daktaras, profesorius. pedagogė. Vasiliūnienė Dalia – menotyrininkė, Tumavičius Andrius – istorikas. Vaitonis Albinas – geografas, mokytojas. humanit. m. daktarė. Tumėnas Stasys – filologas, humanit. m. Vaitkevičius Vykintas – istorikas Vaškevičiūtė Ilona – istorikė archeologė, daktaras, docentas. archeologas, humanit. m. daktaras. humanit. m. daktarė, docentė. Tumėnas Vytautas – menotyrininkas, Vaitkienė Romualda – filologė, mokytoja, humanit. m. daktaras. kraštotyrininkė, monografijos „Žagarė“ Veisas Pranciškus – tautodailininkas. Tumėnienė Nijolė – dailėtyrininkė, viena sudarytojų. Veisienė Danutė Jadvyga – filologė. humanit. m. daktarė, docentė. Vaitkus Vytautas – žurnalistas, monografijos Velička Domininkas – fizikas. Ūksienė (Rubšytė) Teresė – mokytoja, „Žagarė“ vienas sudarytojų. Velička Matas – muzikologas. poetė. Vaitkūnienė Erika – žurnalistė. Vėlius Gintautas – istorikas archeologas, Uldukis Edvardas – rašytojas. Vaivada Vacys – istorikas, humanit. humanit. m. daktaras. Ungeitienė Birutė – ekonomistė, valstybės m. daktaras, docentas. Vėlius Norbertas – etnologas, tarnautoja. Vakarinienė Audronė – etnomuzikologė. humanit. m. habil. daktaras, profesorius, Urbanavičius Vytautas – istorikas Valančienė Ona – matematikė, mokytoja, Lietuvos valstybinės ir Nacionalinės archeologas, humanit. m. habil. daktaras, Gelvonų seniūnijos bendruomenės J. Basanavičiaus premijų laureatas. profesorius. pirmininkė. Veliutė Ingrida – istorikė.

56 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

Velykaitė-Čeičienė Irena – bibliotekininkė, Vyšniauskaitė Angelė – istorikė etnologė, Žeimantas Viktoras Liubomiras – saviveiklos organizatorė. humanit. m. habil. daktarė, profesorė, žurnalistas. Vėlyvis Jonas – ekonomistas, social. m. akademikė. Žemgulis Antanas – geografas, mokytojas, daktaras. Vojevodskaitė Aleksandra Arimeta – fotografas. Venclovaitė Laura – istorikė. istorikė, nekilnojamųjų kultūros vertybių specialistė. Vengris Antanas – teatrologas. Žičkienė Aušra – etnomuzikologė, humanit. Voronova Olga – istorikė. m. daktarė. Venskienė Asta – istorikė etnologė, Vosyliūtė Anelė – sociologė, socialinių m. humanit. m. daktarė, docentė. Žičkus Egidijus – teisininkas. daktarė. Verbliugevičiūtė (Vičiauskienė) Žiemytė Janina – filologė. Genovaitė – mokytoja. Zabiela Gintautas – istorikas archeologas, humanit. m. daktaras. Vercinkevičius Juozas – žurnalistas, Žilaitis Jonas – mokytojas. laikraščio „Voruta“ leidėjas ir redaktorius. Zabulis Henrikas – filologas, humanit. m. habil. daktaras, profesorius. Žilinskas Saulius – pedagogas. Verikas Vidmantas – straipsnio autorius. Zabulytė Jolanta – menotyrininkė, humanit. Žilys Saulius – istorikas. Vertelkaitė Eglė – dailininkė, grafikė, m. daktarė. Laukuvos herbo ir vėliavos kūrėja. Žindulis Aloyzas Pranas – fizikas, fizinių m. Zaikauskaitė Dalia – filologė. Vidugiris Aloyzas – filologas, humanit. daktaras. Zaikauskas Egidijus – filologas. m. daktaras, Nacionalinės J. Basanavičiaus Žindžiuvienė-Deksnytė Elena – buvusi premijos laureatas. Zeirytė Irutė – mokytoja, kraštotyrininkė. tremtinė, straipsnio autorė. Viktoras Dagys – matematikas, Znatnovas Petras – kūno kultūros kraštotyrininkas. mokytojas, sporto treneris. Žukauskas Antanas – inžinierius. Vilys Gvidas – etnomuzikologas. Zokas Sigitas – šaulių kuopos vadas. Žukauskienė Genovaitė – muziejininkė, Virakas Pranas – tautosakos rinkėjas, Zubrickas Boleslovas – chorvedys, kraštotyrininkė. muzikologas, pedagogas, humanit. m. spaudos darbuotojas, atsiminimų autorius. Žukauskienė Ramunė – žurnalistė, daktaras. Visackas Antanas – pienininkas, buvęs kraštotyrininkė. žurnalo „Pienininkystė“ redaktorius. Zuokas Mantvydas – moksleivis. Visackienė Rima – filologė, Lietuvių Zvonkutė Jurgita – etnomuzikologė. Žukienė Regina – farmacininkė. literatūros ir tautosakos instituto mokslo Žadeika Gediminas – žurnalistas. Žumbakienė Gražina – inžinierė, etnologė. darbuotoja. Žakevičius Pranas– muzikas, meno Žumbakys Zenonas – inžinierius, Visockienė-Kantakevičiūtė Danutė – kolektyvų vadovas. psichologė. kraštotyrininkas. Žarskienė-Šimonytė Rūta – smuikininkė, Vitkauskas Vytautas – filologas, etnomuzikologė. Žvirblis Edvardas – pedagogas, humanit. m. habil. daktaras, profesorius. sportininkas. Žąsytienė Regina – istorikė. Vitkūnas Jonas – istorikas, muziejininkas. Žąsytis Kazys – kunigas. Žvirgždas Stanislovas – istorikas, Vitkūnas Manvydas – istorikas archeologas, publicistas, nusipelnęs fotomenininkas humanit. m. daktaras. Žebrienė-Bulovaitė Elena – filologė. (EFIAP), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio muzikologė, Žeimantas Liubomiras Viktoras – Vyčinienė (Račiūnaitė) Daiva – Gedimino V laipsnio ordino kavalierius, humanit. m. daktarė, docentė, Lietuvos žurnalistas, knygų apie Lietuvos kompozitorių sąjungos narė, Nacionalinės geležinkelio istoriją autorius. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno J. Basanavičiaus premijos laureatė. Žeimantas Simonas – istorikas. premijos laureatas.

57 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

„LIETUVOS VALSČIŲ“ SERIJOS RENGĖJAI

„Versmės“ leidyklos darbuotojai 7. Margarita Kazakevičiūtė 4. Zigmas Malinauskas – „Gruzdžiai“, 8. Zita Kutraitė „Žemaičių Naumiestis“. 1. jūratė Baradinskienė – tekstų rinkėja 9. albinas Masaitis 5. jonas Šedys – „Juodupė. Onuškis“. 2. Violeta Barkauskaitė – maketuotoja 10. aldonas Pupkis 6. filomena Kavoliutė – „Kartena“, 3. gabija Bruzgytė – tekstų rinkėja 11. agota Sriubienė „Kriūkai“, „Laukuva“, „Plungė“. 4. živilė Driskiuvienė – vadybininkė 12. Sigita Vaidelytė 7. rimvydas Kunskas – „Kazlų Rūda“, administratorė 13. Vincenta Velžytė „Kriukai“, „Pandėlys“, „Pašvitinys“, 5. petras Jonušas – leidyklos vadovas 14. albina Venskevičienė „Raguva“, „Veliuona“, „Žiobiškis“. 6. aušra Jonušienė – vadybininkė 15. asta Žarnienė 8. kazys Misius – „Kvėdarna“. administratorė 9. Vitas Girdauskas – „Sintautai“. 7. Sigrida Juozapaitytė – maketuotoja Korektorės 8. gabija Juščiūtė – Mokslo darbų II. ISTORIJOS skyrius: komisijos vadybininkė 1. Vida Kasparavičienė 1. antanas Andrijonas – „Gelgaudiškis“. 9. Danutė Kasinskienė – finansininkė 2. rasa Kašėtienė 2. juozas Banionis – „Kazlų Rūda“. 10. Virginija Malakienė – tekstų rinkėja 3. Zita Kutraitė 3. arūnas Bubnys – „Juodupė. Onuškis“. 11. rimgailė Pilkionienė – interneto 4. Margarita Mačiekienė 4. Stanislovas Buchaveckas – svetainės administratorė 5. Marytė Slušinskaitė „Griškabūdis“, „Kriūkai“, „Musninkai. 12. Daiva Ramaneckaitė – vyriausioji 6. Danguolė Tunkevičienė Kernavė. Čiobiškis“, „Tauragnai“. finansininkė 5. aldona Gaigalaitė – „Kriukai“. 13. Donatas Rinkevičius – vadybininkas Monografijų skyrių 6. Vida Girininkienė – „Gelvonai“, 14. giedrė Užumeckaitė – vadybininkė redaktoriai* „Seredžius“, „Papilė“, „Rumšiškės“, „Veliuona“, „Vilkija“, „Žagarė“. Kalbos redaktoriai I. GAMTOS skyrius: 7. Virginijus Jocys – „Endriejavas“, 1. algirdas Gaigalas – monografijų „Kartena“, „Laukuva“, „Plungė“, 1. aloyzas Bėčius „Baisogala“, „Gelvonai“, „Jieznas. „Skaudvilė“. 2. ilona Čiužauskaitė Stakliškės“, „Vaiguva“. 8. Mečislovas Jučas – „Baisogala“. 3. kazimieras Garšva 2. Venantas Mačiekus – „Giedraičiai“, 9. robertas Jurgaitis – „Lygumai. 4. gražina Indrišiūnienė „Panemunėlis“, „Širvintos“, Stačiūnai“, „Pašvitinys“, „Žeimelis“. 5. Leta Jurgaitienė „Tauragnai“. 10. Vida Kniūraitė – „Vaiguva“. 6. Vida Kasparavičienė 3. Vidmantas Lopeta – „Griškabūdis“. 11. irena Regina Merkienė – „Valkininkai“.

58 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

12. kazys Misius – „Baisogala“, IV. KALBOS skyrius: VI. ĮŽYMIŲ ŽMONIŲ skyrius: „Gruzdžiai“, „Kvėdarna“, „Panemunėlis“, „Širvintos“, 1. ilona Čiužauskaitė – „Žemaičių 1. antanas Andrijonas – „Gelgaudiškis“. „Tauragnai“, „Žemaičių Naumiestis“. Naumiestis“. 2. Vingaudas Baltrušaitis – „Griškabūdis“. 13. tomas Petreikis – „Jieznas. Stakliškės“, 2. kazimieras Garšva – „Lygumai. 3. aloyzas Bėčius – „Žeimelis“. „Sintautai“. Stačiūnai“, „Pašvitinys“. 4. Stanislovas Buchaveckas – „Musninkai. 14. romaldas Samavičius – „Giedraičiai“, 3. Birutė Jasiūnaitė – „Antalieptė“. Kernavė. Čiobiškis“. „Griškabūdis“, „Gruzdžiai“, „Raguva“, 4. artūras Judžentis – „Giedraičiai“, 5. aldona Gaigalaitė – „Pašvitinys“. „Taujėnai“, „Vepriai“. „Raguva“, „Tauragnai“, „Veliuona“. 6. Vitas Girdauskas – „Sintautai“. 15. Damijonas Šniukas – „Gruzdžiai“. 5. albinas Masaitis – „Jieznas. Stakliškės“. 7. Vida Girininkienė – „Gelvonai“, 16. antanas Tyla – „Žeimelis“. 6. kazys Morkūnas – „Baisogala“, „Papilė“, „Seredžius“, „Veliuona“. „Gelgaudiškis“, „Gelvonai“, 8. Virginijus Jocys – „Endriejavas“, iš NESENOS PRAEITIES, „Giedraičiai“, „Griškabūdis“, „Kartena“, „Laukuva“, „Plungė“, SOCIOLOGIJA: „Gruzdžiai“, „Jieznas. Stakliškės“, „Skaudvilė“. 1. aloyzas Bėčius – „Žeimelis“. „Juodupė. Onuškis“, „Kartena“, 9. kazys Algirdas Jokūbaitis – „Kriukai“. 2. Stanislovas Buchaveckas – „Širvintos“. „Kazlų Rūda“, „Kriukai“, „Kriūkai“, 10. Venantas Mačiekus – „Panemunėlis“, 3. Vida Girininkienė – „Veliuona“. „Laukuva“, „Musninkai. Kernavė. „Tauragnai“. 4. Zigmas Malinauskas – „Žemaičių Čiobiškis“, „Panemunėlis“, 11. Zigmas Malinauskas – „Žemaičių Naumiestis“. „Rumšiškės“, „Seredžius“, „Sintautai“, Naumiestis“. 5. anelė Vosyliūtė – „Griškabūdis“, „Kazlų „Širvintos“, „Vepriai“. 12. irena Regina Merkienė – „Valkininkai“. Rūda“. 7. juozas Pabrėža – „Papilė“. 13. kazys Misius – „Širvintos“. 8. aldonas Pupkis – „Kazlų Rūda“. 14. juozas Pugačiauskas – „Jieznas. III. ETNINĖS KULTŪROS skyrius: 9. Vytautas Vitkauskas – „Vaiguva“. Stakliškės“. 1. Venantas Mačiekus – „Sintautai“. 10. Zigmas Zinkevičius – „Žeimelis“. 15. romaldas Samavičius – „Giedraičiai“, 2. jonas Mardosa – „Jieznas. Stakliškės“. „Raguva“. 3. irena Regina Merkienė – „Antalieptė“, V. TAUTOSAKOS skyrius: 16. jonas Šedys – „Juodupė. Onuškis“. „Baisogala“, „Endriejavas“, 1. kazimieras Garšva – „Pašvitinys“. 17. aleksandras Šidlauskas – „Baisogala“. „Gelgaudiškis“, „Gelvonai“, 2. edita Korzonaitė – „Baisogala“, 18. Damijonas Šniukas – „Gruzdžiai“. „Giedraičiai“, „Griškabūdis“, „Gelgaudiškis“, „Gruzdžiai“, „Jieznas. 19. ieva Švarcaitė – „Vaiguva“. „Gruzdžiai“, „Kriukai“, „Pašvitinys“, Stakliškės“, „Juodupė. Onuškis“, „Kazlų 20. albinas Vaičiūnas – „Kriūkai“. „Plungė“, „Seredžius“, „Vaiguva“, Rūda“, „Kriukai“, „Vepriai“, „Žemaičių 21. anelė Vosyliūtė – „Kazlų Rūda“. „Valkininkai“, „Vepriai“, „Žemaičių Naumiestis“. Naumiestis“. 3. povilas Krikščiūnas – „Gelvonai“, VII. ŽEMĖLAPIAI: 4. Vacys Milius – „Gelgaudiškis“, „Giedraičiai“, „Griškabūdis“, „Kartena“, Lidija Kavaliauskienė – visų monografijų. „Giedraičiai“, „Griškabūdis“, „Kriūkai“, „Laukuva“, „Musninkai. „Gruzdžiai“, „Juodupė. Onuškis“, Kernavė. Čiobiškis“, „Panemunėlis“, * Monografijų vyriausieji redaktoriai „Kartena“, „Kazlų Rūda“, „Kriūkai“, „Papilė“, „Raguva“, „Seredžius“, sudarytojai atskirai nevardijami, jų „Laukuva“, „Musninkai. Kernavė. „Širvintos“, „Tauragnai“, „Veliuona“. pavardės parašytos išleistų ir rengiamų Čiobiškis“, „Papilė“, „Raguva“, 4. Stasys Skrodenis – „Vaiguva“. spaudai knygų sąrašuose. „Rumšiškės“, „Sintautai“, „Širvintos“, 5. norbertas Vėlius – „Žeimelis“. „Tauragnai“, „Veliuona“, „Vepriai“, „Žeimelis“.

59 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

Išleista ir rengiama spaudai

Išleistos „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „Raguva“, 8-oji serijos knyga, vyr. redaktorius Romaldas Samavičius, 2001 m., 68 aut., 130 str., 1128 p., 700 egz. „Gelvonai“, 15-oji serijos knyga, vyriausioji redaktorė Vida „Veliuona“, 7-oji serijos knyga, vyr. redaktorė Vida Girininkienė, Girininkienė, 2001 m., 70 aut., 95 str., 1176 p., 1200 egz. 2009 m., 61 autorius, 111 straipsnių, 1384 puslapiai, 900 egzempliorių. „Lygumai. Stačiūnai“, 6-oji serijos knyga, vyr. redaktorius Robertas „Laukuva“, 14-oji serijos knyga, vyr. redaktorius Virginijus Jocys, Jurgaitis, I dalis – 2005 m., 48 aut., 66 str., 924 p., 1000 egz.; 2001 m., 57 aut., 80 str., 896 p., 700 egz. II dalis – 2008 m., 51 aut., 71 str., 952 p., 1000 egz. „Žiobiškis“, 5-oji serijos knyga, vyr. redaktorius Venantas Mačiekus, „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“, 13-oji serijos knyga, vyr. 2000 m., 67 aut., 77 str., 1024 p., 900 egz. redaktorius Stanislovas Buchaveckas, 2005 m., 114 aut., 161 str., 1304 p., 1000 egz. „Širvintos“, 4-oji serijos knyga, vyr. redaktorius Venantas Mačiekus, 2000 m., 39 aut., 99 str., 776 p., 2100 egz. „Tauragnai“, 12-oji serijos knyga, vyr. redaktorius Venantas Mačiekus, „Plateliai“, 3-oji serijos knyga, vyr. redaktorius Venantas Mačiekus, 2005 m., 96 aut., 131 str., 1364 p., 1000 egz. 1999 m., 45 aut., 46 str., 800 p., 2000 egz.

„Papilė“, 11-oji serijos knyga, vyr. redaktorė Vida Girininkienė, „Obeliai. Kriaunos“, 2-oji serijos knyga, vyr. redaktorius Venantas I dalis – 2004 m., 60 aut., 82 str., 1082 p., 900 egz.; Mačiekus, II, III dalys – 2006 m., 55 aut., 62 str., 752 p., 900 egz. 1998 m., 45 aut., 65 str., 864 p., 2500 egz.

„Kvėdarna“, 10-oji serijos knyga, vyr. redaktorius Kazys Misius, „Žagarė“, 1-oji serijos knyga, vyr. redaktorius Venantas Mačiekus, 2004 m., 62 aut., 105 str., 1160 p., 1000 egz. 1998 m., 34 aut., 59 str., 912 p., 1800 egz.

„Seredžius“, 9-oji serijos knyga, vyr. redaktorė Vida Girininkienė, „Sintautai. Žvirgždaičiai“, serijoje nenumeruota, vyr. redaktorius 2003 m., 81 aut., 100 str., 1238 p., 1000 egz. Venantas Mačiekus, 1996 m., 33 aut., 39 str., 430 p., 1000 egz.

60 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

Rengiamos spaudai monografijos „Pandėlys“, vyr. redaktorius Albinas Jasiūnas „Antalieptė“, vyriausiasis redaktorius dr. Henrikas Jasiūnas „Panemunėlis“*, vyr. redaktorius Venantas Mačiekus „Baisogala“, vyr. redaktorius dr. Jonas Linkevičius „Pašvitinys“*, vyr. redaktorius Aloyzas Bėčius „Balninkai“, vyr. redaktorius dr. Julius Aukštaitis „Plateliai“, 2-asis papild. leid., vyr. redaktorius Virginijus Jocys „Endriejavas“*, vyr. redaktorius Virginijus Jocys „Plokščiai“, vyr. redaktorius Vidas Sutkus „Gelgaudiškis“*, vyr. redaktorius Antanas Andrijonas „Plungė“, vyr. redaktorius Virginijus Jocys „Giedraičiai“, vyr. redaktorius Venantas Mačiekus „Rumšiškės“, vyr. redaktorė Vida Girininkienė „Griškabūdis“, vyr. redaktorius Vingaudas Baltrušaitis „Gruzdžiai“*, vyr. redaktorius DamijonasŠ niukas „Sintautai“, 2-asis papild. leid., vyr. redaktorius Venantas Mačiekus „Jieznas. Stakliškės“, vyr. redaktorius Juozas Pugačiauskas „Skaudvilė“, vyr. redaktorius Virginijus Jocys „Juodupė. Onuškis“*, vyr. redaktorius dr. Jonas Šedys „Taujėnai“, vyr. redaktorius Venantas Mačiekus „Kamajai“, vyr. redaktorius Venantas Mačiekus „Vaiguva“, vyr. redaktorė dr. Ieva Švarcaitė „Kapčiamiestis“, vyr. redaktorius Juozas Žitkauskas „Valkininkai“, vyr. redaktorė prof. habil. dr. Irena Regina Merkienė „Kartena“, vyr. redaktorius Virginijus Jocys „Vepriai“, vyr. redaktorius Venantas Mačiekus „Kazlų Rūda“*, vyr. redaktorė dr. Anelė Vosyliūtė „Vilkija“, vyr. redaktorė Vida Girininkienė „Kriukai“*, vyr. redaktorius Aloyzas Bėčius „Žagarė“, 2-asis papild. leid., vyr. redaktorė Vida Girininkienė „Kriūkai“, vyr. redaktorius Albinas Vaičiūnas „Žeimelis“*, vyr. redaktorius dr. Aloyzas Bėčius „Obeliai. Kriaunos“, 2-asis papildytas leidimas, vyr. redaktorius Venantas Mačiekus „Žemaičių Naumiestis“, vyr. redaktorius dr. Zigmas Malinauskas

* Žvaigždute pažymėtos spaudai parengtos monografijos, neišleistos dėl lėšų stokos.

61 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

Buvę Lietuvos Valsčiai

ALYTAUS apskr. Turžėnai Stakliškės Pagėgiai Šakiai Alytaus r. Žeimiai Šilavotas Piktupėnai Žvirgždaičiai Alytus Kaišiadorių r. Veiveriai Saugai Vilkaviškio r. Alovė Gegužinė Raseinių r. Stoniškiai Alvitas Antnemunys Kaišiadoriai Ariogala Šilutė Bartninkai Butrimonys Kietaviškiai Betygala Švėkšna Gižai Daugai Kruonis Girkalnis Vainutas Gražiškės Krokialaukys Rumšiškės Ilgižės Vilkyškis Kaupiškės Miroslavas Žasliai Nemakščiai Žemaičių Naumiestis Keturvalakiai Nemunaitis Žiežmariai Raseiniai Kybartai Pivašiūnai Kauno r. Šiluva MARIJAMPOLĖS Lankeliškės Punia Aukštoji Panemunė Viduklė apskr. Naumiestis Raitininkai Babtai Žaiginys Marijampolės r. Paežerės Simnas Čekiškė Antanavas Pajevonys Ūdrija Garliava KLAIPĖDOS apskr. Gudeliai Pilviškiės Lazdijų r. Karmėlava Klaipėdos r. Igliškėliai Vilkaviškis Būdvietis Kaunas Dovilai Javaravas Virbalys Janavas Lapiai Endriejavas Kalvarija Vištytis Kapčiamiestis Pažaislis Gargždai Kazlų Rūda Žalioji Krosna Petrašiūnai Kauno m. dalis Kretingalė Kvietiškis Kučiūnai Raudondvaris Priekulė Liubavas PANEVĖŽIO apskr. Lazdijai Vandžiogala Sendvaris Liudvinavas Biržų r. Leipalingas Vilkija Trušeliai Marijampolė Biržai Meteliai Zapyškis Veiviržėnai Mikališkiai Čypėnai Rudamina Kėdainių r. Kretingos r. Padovinys Gulbinai Seirija Dotnuva Darbėnai Raudenys Kvetkai Šventežerys Gudžiūnai Grūšlaukė Sangrūda Nemunėlio Radviliškis Veisiejos Josvainiai Kartena Sasnava Pabiržė Varėnos r. Kėdainiai Kretinga Šunskai Papilys Druskininkai Krakiai Palanga Višakio Rūda Parovėja Kabeliai Pagiriai Salantai Šakių r. Suostas Liškiava Pernarava Skuodo r. Barzdai Vabalninkas Marcinkoniai Surviliškis Barstyčiai Būbleliai Kupiškio r. Merkinė Šėta Ylakiai Gelgaudiškis Alotai Nedingė Truskava Lenkimai Griškabūdis Aukštupėnai Perloja Prienų r. Mosėdis Ilguva Kupiškis Rudnia Ašminta Skuodas Jankai Kupreliškis Valkininkai Balbieriškis Šilutės r. Kiduliai Skapiškis Varėna Birštonas Gaideliai Lekėčiai Subačius Jieznas Galsdonai Lukšiai Šimonai KAUNO apskr. Klebiškis Juknaičiai Paežerėliai Panevėžio r. Jonavos r. Nemajūnai Katyčiai Plokščiai Berčiūnai Jonava Pakuonis Kintai Sintautai Panoteriai Geležia Prienai Natkiškiai Slavikai Krekenava

62 monografijų serijai Lietuvos valsčiai penkiolika metų

Miežiškiai Pašiaušė Batakiai Mielagėnai Onuškis Naujamiestis Šaukėnai Gaurė Rimšė Rūdiškės Panevėžys Tytuvėnai Lauksargis Tverečius Semeliškės Piniava Užventis Pagramantis Molėtų r. Trakai Raguva Vaiguva Skaudvilė Alanta Vievis Ramygala Pakruojo r. Tauragė Balninkai Ukmergės r. Smilgiai Klovainiai Žygaičių Giedraičiai Deltuva Stumbriškiai Linkuva Inturkė Lyduokiai Vadokliai Lygumai TELŠIŲ apskr. Joniškis Pabaiskas Velžys Pakruojis Mažeikių r. Molėtai Siesikai Pasvalio r. Pašvitinys Laižuva Skudutiškis Šešuoliai Daujėnai Rozalimas Leckava Videniškės Taujėnai Joniškėlis Stačiūnai Mažeikiai Utenos r. Ukmergė Krinčinas Žeimelis Seda Daugailiai Vepriai Pasvalys Radviliškio r. Tirkšliai Kuktiškės Želva Pumpėnai Baisogala Židikai Leliūnai Žemaitkiemis Pušalotas Grinkiškis Plungės r. Pakalniai Vilniaus r. Saločiai Pašušvis Alsėdžiai Saldutiškis Maišiagala Vaškai Radviliškis Kuliai Tauragnai Medininkai Sidabrava Plateliai Utena Mickūnai Rokiškio r. Šeduva Plungė Užpaliai Naujoji Vilnia Aleksandravėlė Šiaulėnai Rietavas Vyžuonai Nemenčinė Čedasai Šiaulių r. Tverai Zarasų r. Paberžė Juodupė Bazilioniai Žemaitija Kalvarija Antalieptės Riešė Jūžintai Gruzdžia Telšių r. Antazavė Rudamina Kamajai Kuršėnai Gadūnavas Degučiai Šumskas Kriaunai Kurtuvėnai Janapolė Dusetai Obeliai Meškuičiai Luokė Imbradas Baltarusija Pandėlys Padubysis Nevarėnai Paupinė Gervėčiai Panemunėlis Pakapė Telšiai Salakas Rodūnia Panemunis Raudėnai Tryškiai Smalvos Varanavas Rageliai Šakyna Ubiškė Latvija Rokiškis Šiauliai Varniai VILNIAUS apskr. Aknysta Žarėnai Šalčininkų r. Budbergis ŠIAULIŲ apskr. TAURAGĖS apskr. Dieveniškės Subatė Akmenės r. Jurbarko r. UTENOS apskr. Eišiškės Lenkija Akmenė Eržvilkis Anykščių r. Jašiūnai Beržininkai Klykoliai Juodaičiai Andrioniškis Kalesninkai Krasnavas Kruopiai Jurbarkas Anykščiai Šalčininkai Punskas Papilė Raudonė Debeikiai Turgeliai Seivai Vegeriai Seredžius Kavarskas Širvintų r. Vyžainiai Viekšniai Skirsnemunė Kurkliai Gelvonai Joniškio r. Smalininkai Skiemonys Musninkai Sąraše yra Gasčiūnai Šimkaičiai Surdegis Širvintos 408 valsčiai. Joniškis Veliuona Svėdasai Švenčionių r. Pastaba: šie valsčiai – Kriukai Viešvilė Traupis Adutiškis 1861–1950 m. buvę Skaistgirys Šilalės r. Troškūnai Kaltanėnai Lietuvos administraciniai Ziniūnai Kaltinėnai Viešintos Pabradė teritoriniai vienetai; Žagarė Kvėdarna Ignalinos r. Strūnaitis nurodytos valstybės, Kelmės r. Laukuva Ceikiniai Švenčionėlis apskritys ir rajonai – Karklėnai Pajūrys Daugėliškis Švenčionys dabartiniai. Kelmė Šilalė Dūkštas Trakų r. Kražiai Upyna Ignalina Aukštadvaris Lioliai Tauragės r. Linkmenai Lentvaris

63 Li333

Leidinyje pateikiama serijos „Lietuvos valsčiai“ vizija bei 15 metų jos rengimo ir leidybos apžvalga nuo serijos rengimo pradžios 1994 m., skelbiami išleistų ir rengiamų spaudai serijos monografijų sąrašai, serijos straipsnių autoriai ir knygų rengėjai, buvusių Lietuvos valsčių sąrašas.

Viešoji įstaiga „Versmės” leidykla Kodas 2273263 Pašto adresas Geležinkelio g. 6, LT-02100 Vilnius Telefonai 2130623, 8-698 09077 El. paštas [email protected] Interneto svetainė www.versme.lt Sudarytojai: Vida Girininkienė, Virginijus Jocys, Petras Jonušas, Aivas Ragauskas Kiti rengėjai: Gabija Bruzgytė, Živilė Driskiuvienė, Aušra Jonušienė, Gabija Juščiūtė, Donatas Rinkevičius, Giedrė Užumeckaitė Kalbos redaktorius Albinas Masaitis Dailininkas Rimantas Tumasonis Tiražas 200 egz. Spaudė AB „Spauda”, Laisvės pr. 60, Vilnius