Lietuvos Kaimo Gyvenamųjų Vietovių Pokyčių Tyrimai
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
JOURNAL OF ARCHITECTURE AND URBANISM ISSN 2029-7955 print / ISSN 2029-7947 online 2014 Volume 38(2): 161–172 doi:10.3846/20297955.2014.924284 LIETUVOS KAIMO GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ POKYČIŲ TYRIMAI Pranas Aleknavičiusa, Marius Aleknavičiusb, Sigita Akelaitytėc Aleksandro Stulginskio universitetas, Žemėtvarkos ir geomatikos institutas, Universiteto g. 10, LT-53361 Kaunas-Akademija, Lietuva El. paštas: [email protected] (korespondencijos autorius); [email protected]; [email protected] Įteikta 2014 02 04; priimta 2014 04 15 Santrauka. Straipsnyje pateikiama gyventojų surašymo statistinių duomenų analizė pagal savivaldybes ir kaimo gyvenamąsias vie- toves, taip pat savivaldybių teritorijų bendrųjų planų analizė. Nustatyta žemės ūkio dirbančiųjų ir gyvulius laikančių šeimų skaičiaus mažėjimo įtaka kaimo gyventojų ir žemės ūkio veiklos subjektų ūkių išsidėstymo tankumui. Analizuojamos stambiosios kaimo gyvenvietės sugrupuotos pagal jų dislokaciją į priemiestines bei atskirai išsidėsčiusias gyvenvietes, tarp jų miestelius ir buvusias žemės ūkio įmonių centrines gyvenvietes, nustatyta jų pokyčių dinamika. Išnagrinėtos galimybės reguliuoti kaimo gyvenamųjų vietovių plėtrą rengiant savivaldybių teritorijų bendruosius planus – parinkti vystymui perspektyvius lokalinius centrus, reikalin- gus šeimoms ir ūkiniams subjektams aptarnauti agrarinėse bei kitose aplinkinėse vietovėse. Tai padėtų išsaugoti našias žemės ūkio naudmenas ir intensyvinti tradicinę žemės ūkio veiklą, ypač probleminiuose rajonuose, kuriuose yra sparčiai nykstančių kaimų. Reikšminiai žodžiai: gyvenamosios vietovės, žemės ūkio paskirties žemė, miestelis, kaimas, bendrieji planai. Nuoroda į šį straipsnį: Aleknavičius, P.; Aleknavičius, M.; Akelaitytė, S. 2014. Lietuvos kaimo gyvenamųjų vietovių pokyčių tyrimai, Journal of Architecture and Urbanism 38(2): 161–172. Įvadas Spartus Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimas yra vie- rėmimas, verslo, amatininkystės ir kaimo turizmo na iš priežasčių, kad atskiros šalies teritorijos dalys vys- skatinimas, gyvenamųjų namų statyba, šiuolaikinės tosi netolygiai. Tai turi įtakos ir racionaliam ariamosios transporto ir ryšių sistemos plėtojimas, kultūriniam žemės bei kitų gamtos išteklių naudojimui bei žemės kaimiškajam kraštovaizdžiui formuoti ir apsaugoti pa- ūkio gamybos intensyvumui. Šie procesai nagrinėtini ir lanki ūkinė veikla (European... 1996). 1996 m. priimtoje vertintini atsižvelgiant į žemės administravimo politi- „Stambulo deklaracijoje dėl gyvenviečių“ (Stambulo... ką formuojančių tarptautinių bei Lietuvos programinių 1996) teigiama, kad kaimo ir miesto plėtra tarpusavy- dokumentų nuostatas. Pavyzdžiui, Torremolinos char- je yra susijusi. Deklaracijoje nurodoma, kad, gerinant tijoje, nustačiusioje teritorijų planavimo principus bei gyvenimo sąlygas miestuose, privalu plėtoti ir kaimo tikslus, nurodyta, jog „labai svarbu sukurti priimtinas infrastruktūrą, viešąsias paslaugas, didinti užimtumo gyvenimo sąlygas kaime, kalbant apie visus ekonomi- galimybes ir kitaip didinti kaimo regionų patrauklumą. nius, socialinius, kultūrinius ir aplinkosaugos aspektus, Būtina plėtoti kompleksinį gyvenviečių tinklą ir kiek taip pat infrastruktūrą ir patogumus, o atskirti pagal įmanoma mažinti migraciją iš kaimo į miestą. Lietuvos išsivysčiusias ir periferines bei arti didmiesčių esan- Respublikos teritorijos bendrajame plane (Lietuvos... čias kaimo vietoves“ (European... 1983). Europos kai- 2002) nurodyta, jog vienas iš Lietuvos teritorijos raidos miškųjų sričių chartijoje pažymėta, jog būtina išvengti strateginių tikslų yra: „siekti racionalios ir tikslingos prasidėjusių neigiamų tendencijų – kaimo gyventojų gyventojų koncentracijos ir depopuliacijos tendencijų skaičiaus mažėjimo ir tradicinio ūkininkavimo būdo pusiausvyros stiprinant silpnąsias gyvenamųjų vietovių praradimo. Siūlomos priemonės: jaunųjų ūkininkų tinklo grandis“. Copyright © 2014 Vilnius Gediminas Technical University (VGTU) Press Technika 161 http://www.tandfonline.com/ttpa 162 P. Aleknavičius et al. Lietuvos kaimo gyvenamųjų vietovių pokyčių tyrimai Kaimo gyventojų skaičius Lietuvoje sparčiausiai kaimo teritorijos, nes aktyvėjantys vidinės migracijos mažėjo XX a. antrojoje pusėje dėl suaktyvėjusios ur- procesai šalyje ir vykstanti tam tikrų teritorijų depopu- banizacijos (didžiųjų miestų augimo), nuosavybės tei- liacija blogina ekonominę ir socialinę aplinką, mažina sių į žemę praradimo, sąlygos gyventi ir dirbti kaime regionų potencialą bei konkurencingumą. Kaimo re- tapo ne tokios palankios lyginant su kitomis ūkinės gionai turi konkuruoti dėl investicijų ir kvalifikuotos veiklos sritimis, taip pat sumažėjo gimstamumas darbo jėgos su kitomis Europos Sąjungos šalimis ir (Aleknavičius 2007). Dar viena priežastis – gyventojų Lietuvos miestais. persikėlimą į miestus XX a. antrojoje pusėje lėmė spar- Anglijoje, JAV, Švedijoje ir Australijoje buvo atlikti tus pramonės augimas. Miestų vystymasis turėjo įtakos tyrimai, kurių metu nustatyta, kad trečdalio migruo- esminėms visuomenės švietimo, profesinės struktūros, jančiųjų šalies viduje pagrindinis motyvas yra užim- būsto ir net kasdieninės buitinės elgsenos permainoms. tumas ir įsidarbinimo galimybės. Likusieji asmenys Šiuo metu didžioji dalis dabartinių miesto gyventojų – gyvenamąją vietą keičia dėl kitų priežasčių (Morrison, prieš tris ar daugiau dešimtmečių iš kaimo gyvenamų- Clark 2011; Niedomysl 2006). Taigi žmonių migracijai jų vietovių atvykę asmenys ir dabartiniai jų palikuonys įtakos turi ir jų asmeniniai poreikiai bei aplinka. (Jasaitis, Šurkuvienė 2006). G. Kuliešis ir L. Pareigienė Pasak Jasaičio ir Šurkuvienės (2006), svarbiausiu (2011) nurodo, kad per pastaruosius du dešimtmečius prioritetu šiuolaikinio strateginio valdymo procese gyventojų kaitą būtų galima apibūdinti kaip depopulia- turėtų būti visų regionų darnios plėtros įgyvendini- ciją, nes gyventojų skaičius nuolat mažėjo visoje šalyje, mas. Jasaitis (2008) nurodo, kad būtina atkurti kaimo išskyrus sostinę Vilnių. E. Kriaučiūnas ir G. Ribokas vietovių buitinio aptarnavimo sistemą ir sustabdyti (2012) pabrėžia, kad atokesnėse teritorijose, kuriose že- kaimo socialinės atskirties didėjimą. Atkočiūnienė mės ir miškų ūkis neturi veiklos alternatyvų, kaimo ir Giedraitis (2013) teigia, kad ypač svarbu stiprinti gyventojų skaičius intensyviai mažėja. Formuojasi retai kaimo vietovių gyvybingumą, didinti gyventojų už- gyvenamų teritorijų arealai; anksčiau tai buvo būdinga imtumą ir pajamų stabilumą. Rytų Lietuvai, pastaraisiais metais kaimo teritorijos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame pla- itin sparčiai retėja ir kituose regionuose. Aleknavičius ne (Lietuvos... 2002) nurodoma, kad plėtojant miesto (2007) teigia, kad nesant gyventojų žemė dirvonuoja ir kaimo teritorijų ryšius būtina atkurti gyvenamųjų ir palaipsniui tampa netinkama naudoti be papildomų vietovių sistemas naujomis socialinėmis ir ekonomi- melioracinių priemonių. Dėl tolesnio kaimo gyventojų nėmis sąlygomis. Svarbi grandis būtų seniūnijų cen- skaičiaus mažėjimo gali būti apleidžiami ar ekstensy- trų, t. y. mažų miestų ir miestelių, kaip žemės ūkio viai naudojami derlingų dirbamųjų žemių plotai ir gamybos ir kaimo gyventojų aptarnavimo, iš dalies išnykti kaimai. Tačiau kaimo gyventojų pokyčiai sie- miesto gyventojų rekreacijos centrų, plėtojimas. Šiuos tini ir su žemės naudojimo žemės ūkiui intensyvumu. klausimus nagrinėję autoriai siūlo geriau integruoti Teritorijose, kurioms būdingi potencialiai derlingiausi miestus ir regionus, sudaryti sąlygas darniam mažų dirvožemiai, yra didesnis žemės ūkio naudmenų pro- ir vidutinio dydžio miestų tinklui, išvengiant miestų centas, daugiausia dėl melioracijos darbų sukultūrintų driekos ir kaimo gyvenamųjų vietovių depopuliacijos žemių, gaunama daugiau pajamų. (Čereškevičius 2012). XXI amžiuje Lietuvos miesteliai Nagrinėdamas kaimo gyvenviečių raidos pokyčius turi būti plėtojami siekiant užstatymo kompaktišku- E. Kriaučiūnas (2013) teigia, kad jie vyksta chaotiškai, mo, darnos ir gyvenimo kokybės. Jų išsidėstymas o gyvenvietėse vykstantiems demografiniams, socia- šalies ar regiono teritorijose turėtų būti kiek įmano- liniams ir ekonominiams procesams valstybės ir savi- ma tolygesnis, o aprūpinimas visapusiška infrastruk- valdybių institucijų įtaka nėra labai didelė. Akivaizdu, tūra turėtų mažinti skirtumus tarp kaimo ir miesto kad trūksta ne tik finansinių išteklių, bet ir vieno ben- (Burinskienė, Lazauskaitė 2010). Lietuvos kaimo drojo valstybinio požiūrio į kaimo gyvenviečių ateitį. gyvenamosios vietovės turi būti vystomos vadovau- L. Dringelis (2013) nurodo, kad besikeičianti demogra- jantis bendraisiais teritorijų planavimo dokumentais, finė situacija, kuri yra susijusi su Lietuvos ekonomine parengtais atlikus išsamią vykstančių procesų ana- būkle, yra svarbus veiksnys, lemiantis urbanistinius lizę. Kaip pažymi Baležentis (2011), kaimo vietovių pokyčius – miestų, miestelių ir kaimų mažėjimą bei vertinimas darnaus vystymo požiūriu gali būti taiko- nykimą. Tai užburtas ratas, kurį sudaro minėtų veiks- mas formuojant kaimo vystymo politiką ir rengiant nių – ekonomikos, demografijos ir urbanistikos – ko- strateginius dokumentus. Bendrasis planavimas turi reliacija. Vidickienė ir Melnikienė (2008) nurodo, kad tapti integralia socialine, ekonomine ir aplinkosaugos laikui bėgant regionų konkurencingumas vis labiau priemone. Būtina pasiekti, kad plėtra būtų susieta su priklausys nuo to, kiek jie gali pritraukti žmogiškųjų iš- adekvačiu socialinės ir inžinerinės infrastruktūros teklių. Dėl šios priežasties prastesnėje padėtyje atsidurs vystymu