Lietuvos Kaimo Gyvenamųjų Vietovių Pokyčių Tyrimai

journal of ARCHITECTURE AND URBANISM ISSN 2029-7955 print / ISSN 2029-7947 online

2014 Volume 38(2): 161–172 doi:10.3846/20297955.2014.924284

LIETUVOS KAIMO GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ POKYČIŲ TYRIMAI

Pranas Aleknavičiusa, Marius Aleknavičiusb, Sigita Akelaitytėc

Aleksandro Stulginskio universitetas, Žemėtvarkos ir geomatikos institutas, Universiteto g. 10, LT-53361 Kaunas-Akademija, Lietuva El. paštas: [email protected] (korespondencijos autorius); [email protected]; [email protected]

Įteikta 2014 02 04; priimta 2014 04 15

Santrauka. Straipsnyje pateikiama gyventojų surašymo statistinių duomenų analizė pagal savivaldybes ir kaimo gyvenamąsias vietoves, taip pat savivaldybių teritorijų bendrųjų planų analizė. Nustatyta žemės ūkio dirbančiųjų ir gyvulius laikančių šeimų skaičiaus mažėjimo įtaka kaimo gyventojų ir žemės ūkio veiklos subjektų ūkių išsidėstymo tankumui. Analizuojamos stambiosios kaimo gyvenvietės sugrupuotos pagal jų dislokaciją į priemiestines bei atskirai išsidėsčiusias gyvenvietes, tarp jų miestelius ir buvusias žemės ūkio įmonių centrines gyvenvietes, nustatyta jų pokyčių dinamika. Išnagrinėtos galimybės reguliuoti kaimo gyvenamųjų vietovių plėtrą rengiant savivaldybių teritorijų bendruosius planus – parinkti vystymui perspektyvius lokalinius centrus, reikalin- gus šeimoms ir ūkiniams subjektams aptarnauti agrarinėse bei kitose aplinkinėse vietovėse. Tai padėtų išsaugoti našias žemės ūkio naudmenas ir intensyvinti tradicinę žemės ūkio veiklą, ypač probleminiuose rajonuose, kuriuose yra sparčiai nykstančių kaimų. Reikšminiai žodžiai: gyvenamosios vietovės, žemės ūkio paskirties žemė, miestelis, kaimas, bendrieji planai. Nuoroda į šį straipsnį: Aleknavičius, P.; Aleknavičius, M.; Akelaitytė, S. 2014. Lietuvos kaimo gyvenamųjų vietovių pokyčių tyrimai, Journal of Architecture and Urbanism 38(2): 161–172.

Įvadas Spartus Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimas yra vie- rėmimas, verslo, amatininkystės ir kaimo turizmo na iš priežasčių, kad atskiros šalies teritorijos dalys vys- skatinimas, gyvenamųjų namų statyba, šiuolaikinės tosi netolygiai. Tai turi įtakos ir racionaliam ariamosios transporto ir ryšių sistemos plėtojimas, kultūriniam žemės bei kitų gamtos išteklių naudojimui bei žemės kaimiškajam kraštovaizdžiui formuoti ir apsaugoti pa- ūkio gamybos intensyvumui. Šie procesai nagrinėtini ir lanki ūkinė veikla (European... 1996). 1996 m. priimtoje vertintini atsižvelgiant į žemės administravimo politi- „Stambulo deklaracijoje dėl gyvenviečių“ (Stambulo... ką formuojančių tarptautinių bei Lietuvos programinių 1996) teigiama, kad kaimo ir miesto plėtra tarpusavy- dokumentų nuostatas. Pavyzdžiui, Torremolinos char- je yra susijusi. Deklaracijoje nurodoma, kad, gerinant tijoje, nustačiusioje teritorijų planavimo principus bei gyvenimo sąlygas miestuose, privalu plėtoti ir kaimo tikslus, nurodyta, jog „labai svarbu sukurti priimtinas infrastruktūrą, viešąsias paslaugas, didinti užimtumo gyvenimo sąlygas kaime, kalbant apie visus ekonomi- galimybes ir kitaip didinti kaimo regionų patrauklumą. nius, socialinius, kultūrinius ir aplinkosaugos aspektus, Būtina plėtoti kompleksinį gyvenviečių tinklą ir kiek taip pat infrastruktūrą ir patogumus, o atskirti pagal įmanoma mažinti migraciją iš kaimo į miestą. Lietuvos išsivysčiusias ir periferines bei arti didmiesčių esan- Respublikos teritorijos bendrajame plane (Lietuvos... čias kaimo vietoves“ (European... 1983). Europos kai- 2002) nurodyta, jog vienas iš Lietuvos teritorijos raidos miškųjų sričių chartijoje pažymėta, jog būtina išvengti strateginių tikslų yra: „siekti racionalios ir tikslingos prasidėjusių neigiamų tendencijų – kaimo gyventojų gyventojų koncentracijos ir depopuliacijos tendencijų skaičiaus mažėjimo ir tradicinio ūkininkavimo būdo pusiausvyros stiprinant silpnąsias gyvenamųjų vietovių praradimo. Siūlomos priemonės: jaunųjų ūkininkų tinklo grandis“.

Kaimo gyventojų skaičius Lietuvoje sparčiausiai kaimo teritorijos, nes aktyvėjantys vidinės migracijos mažėjo XX a. antrojoje pusėje dėl suaktyvėjusios ur- procesai šalyje ir vykstanti tam tikrų teritorijų depopu- banizacijos (didžiųjų miestų augimo), nuosavybės tei- liacija blogina ekonominę ir socialinę aplinką, mažina sių į žemę praradimo, sąlygos gyventi ir dirbti kaime regionų potencialą bei konkurencingumą. Kaimo re- tapo ne tokios palankios lyginant su kitomis ūkinės gionai turi konkuruoti dėl investicijų ir kvalifikuotos veiklos sritimis, taip pat sumažėjo gimstamumas darbo jėgos su kitomis Europos Sąjungos šalimis ir (Aleknavičius 2007). Dar viena priežastis – gyventojų Lietuvos miestais. persikėlimą į miestus XX a. antrojoje pusėje lėmė spar- Anglijoje, JAV, Švedijoje ir Australijoje buvo atlikti tus pramonės augimas. Miestų vystymasis turėjo įtakos tyrimai, kurių metu nustatyta, kad trečdalio migruo- esminėms visuomenės švietimo, profesinės struktūros, jančiųjų šalies viduje pagrindinis motyvas yra užim- būsto ir net kasdieninės buitinės elgsenos permainoms. tumas ir įsidarbinimo galimybės. Likusieji asmenys Šiuo metu didžioji dalis dabartinių miesto gyventojų – gyvenamąją vietą keičia dėl kitų priežasčių (Morrison, prieš tris ar daugiau dešimtmečių iš kaimo gyvenamų- Clark 2011; Niedomysl 2006). Taigi žmonių migracijai jų vietovių atvykę asmenys ir dabartiniai jų palikuonys įtakos turi ir jų asmeniniai poreikiai bei aplinka. (Jasaitis, Šurkuvienė 2006). G. Kuliešis ir L. Pareigienė Pasak Jasaičio ir Šurkuvienės (2006), svarbiausiu (2011) nurodo, kad per pastaruosius du dešimtmečius prioritetu šiuolaikinio strateginio valdymo procese gyventojų kaitą būtų galima apibūdinti kaip depopulia- turėtų būti visų regionų darnios plėtros įgyvendini- ciją, nes gyventojų skaičius nuolat mažėjo visoje šalyje, mas. Jasaitis (2008) nurodo, kad būtina atkurti kaimo išskyrus sostinę Vilnių. E. Kriaučiūnas ir G. Ribokas vietovių buitinio aptarnavimo sistemą ir sustabdyti (2012) pabrėžia, kad atokesnėse teritorijose, kuriose že- kaimo socialinės atskirties didėjimą. Atkočiūnienė mės ir miškų ūkis neturi veiklos alternatyvų, kaimo ir Giedraitis (2013) teigia, kad ypač svarbu stiprinti gyventojų skaičius intensyviai mažėja. Formuojasi retai kaimo vietovių gyvybingumą, didinti gyventojų už- gyvenamų teritorijų arealai; anksčiau tai buvo būdinga imtumą ir pajamų stabilumą. Rytų Lietuvai, pastaraisiais metais kaimo teritorijos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame pla- itin sparčiai retėja ir kituose regionuose. Aleknavičius ne (Lietuvos... 2002) nurodoma, kad plėtojant miesto (2007) teigia, kad nesant gyventojų žemė dirvonuoja ir kaimo teritorijų ryšius būtina atkurti gyvenamųjų ir palaipsniui tampa netinkama naudoti be papildomų vietovių sistemas naujomis socialinėmis ir ekonomi- melioracinių priemonių. Dėl tolesnio kaimo gyventojų nėmis sąlygomis. Svarbi grandis būtų seniūnijų cen- skaičiaus mažėjimo gali būti apleidžiami ar ekstensy- trų, t. y. mažų miestų ir miestelių, kaip žemės ūkio viai naudojami derlingų dirbamųjų žemių plotai ir gamybos ir kaimo gyventojų aptarnavimo, iš dalies išnykti kaimai. Tačiau kaimo gyventojų pokyčiai sie- miesto gyventojų rekreacijos centrų, plėtojimas. Šiuos tini ir su žemės naudojimo žemės ūkiui intensyvumu. klausimus nagrinėję autoriai siūlo geriau integruoti Teritorijose, kurioms būdingi potencialiai derlingiausi miestus ir regionus, sudaryti sąlygas darniam mažų dirvožemiai, yra didesnis žemės ūkio naudmenų pro- ir vidutinio dydžio miestų tinklui, išvengiant miestų centas, daugiausia dėl melioracijos darbų sukultūrintų driekos ir kaimo gyvenamųjų vietovių depopuliacijos žemių, gaunama daugiau pajamų. (Čereškevičius 2012). XXI amžiuje Lietuvos miesteliai Nagrinėdamas kaimo gyvenviečių raidos pokyčius turi būti plėtojami siekiant užstatymo kompaktišku- E. Kriaučiūnas (2013) teigia, kad jie vyksta chaotiškai, mo, darnos ir gyvenimo kokybės. Jų išsidėstymas o gyvenvietėse vykstantiems demografiniams, socia- šalies ar regiono teritorijose turėtų būti kiek įmano- liniams ir ekonominiams procesams valstybės ir savi- ma tolygesnis, o aprūpinimas visapusiška infrastruk- valdybių institucijų įtaka nėra labai didelė. Akivaizdu, tūra turėtų mažinti skirtumus tarp kaimo ir miesto kad trūksta ne tik finansinių išteklių, bet ir vieno ben- (Burinskienė, Lazauskaitė 2010). Lietuvos kaimo drojo valstybinio požiūrio į kaimo gyvenviečių ateitį. gyvenamosios vietovės turi būti vystomos vadovau- L. Dringelis (2013) nurodo, kad besikeičianti demogra- jantis bendraisiais teritorijų planavimo dokumentais, finė situacija, kuri yra susijusi su Lietuvos ekonomine parengtais atlikus išsamią vykstančių procesų ana- būkle, yra svarbus veiksnys, lemiantis urbanistinius lizę. Kaip pažymi Baležentis (2011), kaimo vietovių pokyčius – miestų, miestelių ir kaimų mažėjimą bei vertinimas darnaus vystymo požiūriu gali būti taiko- nykimą. Tai užburtas ratas, kurį sudaro minėtų veiks- mas formuojant kaimo vystymo politiką ir rengiant nių – ekonomikos, demografijos ir urbanistikos – ko- strateginius dokumentus. Bendrasis planavimas turi reliacija. Vidickienė ir Melnikienė (2008) nurodo, kad tapti integralia socialine, ekonomine ir aplinkosaugos laikui bėgant regionų konkurencingumas vis labiau priemone. Būtina pasiekti, kad plėtra būtų susieta su priklausys nuo to, kiek jie gali pritraukti žmogiškųjų iš- adekvačiu socialinės ir inžinerinės infrastruktūros teklių. Dėl šios priežasties prastesnėje padėtyje atsidurs vystymu (Pakalnis, Bardauskienė 2012). Journal of Architecture and Urbanism, 2014, 38(2): 161–172 163

Formuojant gyvenamųjų vietovių vystymo politi- biami internete. Statistinių duomenų analizei panau- ką, rengiant, priimant ir įgyvendinant kaimo vietovių dotos kompiuterinės programos, taikyti matematiniai pokyčių valdymo spendimus, būtina remtis strateginė- statistiniai metodai. mis įžvalgomis, orientuotomis į ilgalaikę perspektyvą (Atkočiūnienė, Vaišnoraitė 2012). Kaip rodo kitose ša- Tyrimo rezultatai lyse atlikti tyrimai, padidinus investicijas į žemės ūkį, jų sukuriama vertė yra didesnė nei vien tik iš žemės Kaimo gyvenamųjų vietovių išsidėstymas ūkio produkcijos gaunamos pajamos, nes kaimuose ir jam įtakos turintys veiksniai buvo sukurtos sąlygos, tinkamos vystytis kitoms sri- Kaimo gyvenamųjų vietovių išsidėstymas Lietuvoje tims, tokioms kaip kultūra ar švietimas, ir tai padidino vyko istoriškai, įgyjant žemę nuosavybės ar valdymo šių kaimų plėtros strategines galimybes. teise. Dažniausiai šie procesai susiję su ūkininkavimu, Europos Bendrijų statistikos tarnyba prognozuoja, naudojant žemę žemės ūkio produkcijai auginti. Todėl kad 2060 m. pradžioje Lietuvoje gyvens ketvirtadaliu pagrindiniu kaimo apgyvendinimo sistemos tanku- mažiau gyventojų negu dabar. Tarp Europos Sąjungos mo rodikliu (Y) tyrimuose pasirinktas ūkių skaičius, šalių Lietuvą depopuliacijos tempu lenkia tik Latvija ir tenkantis 100 ha žemės ūkio paskirties žemės. Ūkiu Bulgarija (Kasnauskienė ir kt. 2009). Taigi, įvertinant laikomas žemės ūkio veiklos subjekto valdomas teri- tai, kad gyventojai pastaraisiais metais turi tendenciją torinis vienetas, naudojantis (pagal Visuotinio žemės koncentruotis miestuose, reikėtų didesnį dėmesį skirti ūkio surašymo duomenis) ne mažiau kaip 1 ha žemės kaimo gyvenviečių plėtrai ir vystymuisi. ūkio naudmenų. Siekiant nustatyti priežastis, dėl ku- Siekiant reguliuoti kaimo plėtros procesus, būtinos rių gyventojų tankumas atskirose administracinėse priemonės – teritorijų planavimo dokumentai, ekono- teritorijose (savivaldybėse) yra skirtingas ir jo pokyčiai minė tikslinė parama ir žemės naudojimą bei teritori- vyksta nevienodu intensyvumu, išnagrinėta: jų tvarkymą reglamentuojančių norminių teisės aktų 1) ūkių tankumo priklausomybė nuo kaimo gyven- tobulinimas (Aleknavičius 2007). Šiame straipsnyje tojų tankumo – ploto vienetui (100 ha žemės ūkio atliktų tyrimų tikslas – išnagrinėti kaimo apgyven- paskirties žemės) tenkančio kaimo gyventojų dinimo sistemos pokyčius Lietuvos savivaldybėse ir skaičiaus, buvusio 2001 m. gyventojų surašymo gyvenviečių plėtrai reguliuoti taikomas priemones. metu. Šis rodiklis yra santykinai stabilus ir gali Tikslui pasiekti keliami uždaviniai: parodyti ilgalaikio kaimo apgyvendinimo siste- ––išanalizuoti gyventojų ir žemės ūkio veiklos su- mos formavimosi pasekmių įtaką ūkių tankumui. bjektų ūkių išdėstymo tankumą bei jo pokyčius; Kaip matyti iš 1 pav., tankiausiai apgyvendinti ––nustatyti kaimo gyvenamųjų vietovių struktūrą Vilniaus ir Kauno rajonai (70,4–74,4 gyv./100 ha). pagal jų dydį ir išsidėstymą bei kitimo tenden- Didesnis kaimo gyventojų tankumas yra Pietų cijas; Lietuvoje (30,9 – 48,0 gyv./100 ha), mažiausias ––išnagrinėti galimybę planingai reguliuoti stam- tankumas – Šiaurės ir Šiaurės Rytų Lietuvoje biųjų kaimo gyvenviečių plėtrą rengiant savival- (17,9 – 24,9 gyv./100 ha); dybių teritorijų bendruosius planus. 2) ūkių tankumo priklausomybė nuo žemės ūkio veiklos pokyčių intensyvumo per laikotarpį tarp Tyrimo metodika Visuotinio žemės ūkio surašymo metų – 2003 m. Tyrimų tikslui ir keliamiems uždaviniams pasiekti ir 2010 m. Žemės ūkio veiklai apibūdinti pasi- buvo taikomi informacijos paieškos, sisteminimo, rinkti rodikliai, kurie susiję su ūkininkavimu: kartografinės medžiagos analizės, statistinių duomenų žemės ūkyje užimtų darbuotojų skaičius, šei- analizės, mokslinės literatūros analizės, lyginamosios mų, laikančių galvijus, skaičius ir šeimų, lai- analizės ir apibendrinimo metodai. Tyrimams panau- kančių kiaules, skaičius. Iš viso Lietuvoje per doti strateginiai ir teritorijų planavimo dokumentai, minėtą 7 metų laikotarpį žemės ūkyje užimtų Statistikos departamento duomenys apie gyventojų su- darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 545 381 iki rašymo rodiklius. Gyvenamųjų vietovių klasifikacinė 369 033 (36,3 %), galvijus laikančių ūkių skai- analizė atlikta panaudojus valstybės įmonės Valstybės čius – nuo 210 054 iki 101 590 (51,6 %), kiau- žemės fondas žemėlapius su kartografuotais objek- les laikančių ūkių skaičius – nuo 169 172 iki tais – miestų ir kaimų ribomis, išdėstytomis urbani- 68 103 (59,7 %). zuotomis teritorijomis ir vienkiemiais. Savivaldybių Siekiant eliminuoti stambiųjų miestų įtaką tyrimų teritorijų bendrųjų planų analizei panaudoti jų aprašo- rezultatams, į skaičiavimus neįtraukti priemiestiniai moji (tekstinė) dalis bei brėžiniai (grafinė dalis), skel- Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonai. 164 P. Aleknavičius et al. Lietuvos kaimo gyvenamųjų vietovių pokyčių tyrimai

Regresinė porinės koreliacijos priklausomybės 2. Ūkių tankumo (Y) ir žemės ūkio veikla užsii- analizė parodė vidutinio ir pastebimo stiprumo ryšio mančių darbuotojų skaičiaus pokyčių per 2003–2010 m.

glaudumą tarp šių rodiklių: laikotarpį (X2): ploto vienetui tenkantis ūkių skaičius 1. Ūkių tankumo (Y) ir kaimo gyventojų tankumo didesnis tose savivaldybėse, kuriose lėčiau mažėjo dir-

(X1, 2 pav.). bančių žemės ūkyje asmenų skaičius (3 pav.).

Tenka gyventojų 100 ha žemės ūkio paskirties žemės ploto / Population per 100 ha of agricultural land

16,4–21,8

21,8–27,7

27,7–35,9

35,9–48,0

70,4–74,4

1 pav. Kaimo gyventojų tankumas 2001 m. Fig. 1. Density of rural population in 2001

9 9 8 8 7 7 y as y

it 6 6 um 5 5 nk dens

ta 4

4 rm ių rm densit

3 ių tankumas 3 Fa Fa Ūk 1,0699

2 y = 0,1107x + 2,1604 Ūk 2 y = 0,0548x 1 R 2 = 0,3191 1 R 2 = 0,3323 0 0 0102030405060 40 50 60 70 80 90 100 Kaimo gyventojų tankumas žemės ūkio paskirties žemėje 2001 m. Žemės ūkio darbuotojų skaičiaus pokytis, % Density of rural population in agricultural land in 2001 Changes in people employed in agriculture, %

2 pav. Ūkių tankumo (ūkių, naudojančių daugiau kaip 1 ha 3 pav. Ūkių tankumo (ūkių, naudojančių daugiau kaip 1 ha žemės ūkio naudmenų, skaičiaus 100 ha žemės ūkio paskirties žemės ūkio naudmenų, skaičiaus 100 ha žemės ūkio paskirties

žemės ploto 2010 m.) priklausomybė nuo kaimo gyventojų žemės ploto 2010 m.) priklausomybė nuo X2 – žemės ūkyje tankumo (X1) – gyventojų skaičiaus, tenkančio 100 ha žemės užimtų darbuotojų skaičiaus pokyčių % per 2003–2010 m. ūkio paskirties žemės ploto (2001 m.) laikotarpį Fig. 2. Dependence of farm density (households using more Fig. 3. Dependence of farm density (households using more than 1 ha of agricultural land per 100 ha of agricultural land than 1 ha of agricultural land per 100 ha of agricultural

in 2010) on the rural population density (X1) – population per land in 2010) on X2 – changes in % of people employed in 100 hectares of agricultural land (2001) agriculture over 2003–2010 Journal of Architecture and Urbanism, 2014, 38(2): 161–172 165

3. Ūkių tankumo (Y) ir šeimų, laikančių galvijus, miančių priežasčių pašalinimas gali turėti teigiamos skaičiaus pokyčių per 2003–2010 m. laikotarpį (X3): įtakos išsaugant kaimo gyventojų, žemės ūkyje dir- ploto vienetui tenkantis ūkių skaičius santykinai di- bančių asmenų ir gyvulius laikančių šeimų skaičių bei desnis tose savivaldybėse, kuriose lėčiau mažėjo kar- didinant žemės ūkio gamybos intensyvumą. Viena iš ves ir galvijų prieauglį laikančių ūkių skaičius (4 pav.). priemonių, stabilizuojančių kaimo gyventojų skaičių, Analogiška priklausomybė nustatyta ir tarp ūkių tan- yra urbanistinio karkaso sistemos plėtojimas kaimo kumo bei kiaules laikančių šeimų skaičiaus pokyčių vietovėse, atsižvelgiant į žemės ūkio plėtros poreikius. (R2 = 0,082). Šiam tikslui atlikti stambiųjų kaimo gyvenamųjų vie- tovių (miestelių ir daugiau kaip 100 gyventojų turinčių 9 kaimų) išsidėstymo ir pokyčių tyrimai. 8 7 y 6 5 Gyvenamųjų vietovių klasifikacija 4 rm densit ių tankumas 3 Fa

Ūk 0,9774 2 y = 0,1155x 2013 m. Lietuvoje buvo 103 miestai, iš jų 101 turintis 1 R 2 = 0,1684 aptarnaujamas agrarines teritorijas. Miestai yra kom- 0 35 40 45 50 55 60 65 paktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios Galvijus laikančių ūkių skaičiaus pokytis, % Change in number of farms raising catle, % daugiau kaip 3000 gyventojų, iš kurių daugiau kaip 4 pav. Ūkių tankumo (ūkių, naudojančių daugiau kaip 1 ha že- 2/3 dirbančiųjų dirba pramonės, verslo bei gamybinės mės ūkio naudmenų, skaičiaus 100 ha žemės ūkio paskirties ir socialinės infrastruktūros srityse. Miestų statusą įgi-

žemės ploto 2010 m.) priklausomybė nuo X3 – galvijus laikan- jo ir buvusios miesto tipo gyvenvietės, todėl 2013 m. čių ūkių skaičiaus pokyčių % per 2003– 2010 m. laikotarpį šalyje net 39 miestuose yra mažiau kaip 3000 gyven- Fig. 4. Dependence of farm density (households using more tojų. Pagal įtaką kaimo apgyvendinimo sistemai bei than 1 ha of agricultural land per 100 ha of agricultural land pagal dydį miestus galima suskirstyti taip: in 2010) on X3 – change in % of number of farms raising cattle over 2003–2010 ––miestai-administracinių vienetų centrai. Iš jų 5 miestai yra regionų ir apskričių bei savivaldybių centrai, kiti 5 miestai – apskričių bei savivaldybių Pagal atliktos analizės duomenis nagrinėtų veiks- centrai, o 41 miestas turi tik savivaldybių centrų nių įtaką ūkių išsidėstymo tankumui galima išreikšti funkcijas; šia daugianare lygtimi: ––kiti miestai, iš jų 20 miestų, yra stambesni kaip 2 tūkst. gyventojų, o 31 mieste gyventojų skai- Y= –6,39 + 0,137X + 0,0736X + 0,056X , 1 2 3 čius yra mažiau kaip 2 tūkst. žmonių. Iš jų ma- čia Y – žemės ūkio gamyba užsiimančių ūkių tanku- žiausi: Panemunė (265 gyventojai), Troškūnai mas, išreikštas ūkių skaičiumi ploto vienetui; X1 – kai- (431 gyventojas), taip pat Smalininkai, Kavarskas, mo gyventojų tankumas; X2 – žemės ūkio veiklą vyk- Užventis, Dusetos, Pandėlys ir Dūkštas (mažiau dančių darbuotojų skaičiaus pokyčių intensyvumas; nei 1 tūkst. gyventojų). Vidutinis gyventojų

X3 – galvijus laikančių ūkių skaičiaus pokyčių inten- skaičius II grupės mieste 2013 m. buvo 2,7 tūkst. syvumas. žmonių. Daugianarės koreliacijos koeficientas r = 0,8816, Mažiesiems miestams pagal kaimo gyventojų ap- determinacijos koeficientas R2 = 0,7772, esant patiki- tarnavimo funkcijas prilygsta kaimo gyvenamosios mumo lygmeniui t > 2 (99 %). Likusius 22 % lemia kiti vietovės – miesteliai. Miestelis – tai kompaktiškai tyrimuose neišnagrinėti veiksniai. užstatyta gyvenvietė, turinti 500–3000 gyventojų, iš Išanalizavus nustatytas ryšys tarp ūkių skaičiaus kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonės, ir kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimo. Pvz., pori- verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros sri- nės koreliacijos lygtyje determinacijos koeficientas tyse, taip pat jiems priskiriami tradiciniai miesteliai. tarp ūkių skaičiaus ir visų kaimo gyventojų skaičiaus Pagal šį įstatymu nustatytą apibrėžimą galima teigti, pokyčių R2 = 0,1423. Tai reiškia, kad mažėjant kaimo jog 2011 m. Lietuvoje buvo 240 tradicinių miestelių, gyventojų skaičiui analogiškai mažėja ir žemės ūkio 85 iš stambių kaimų naujai išaugę miesteliai, esantys veikla užsiimančių ūkių skaičius. Per 2003–2010 m. stambiųjų miestų įtakos zonose, ir 138 kiti, atokiau laikotarpį vidutiniškai kasmet ūkių skaičius mažėjo esantys, naujai išaugę miesteliai (iš viso – 463 mieste- po 10,3 tūkst. Per 2007–2013 m. laikotarpį žemės ūkio liai). Likusias gyvenamąsias vietoves sudaro kaimai – naudmenas ir pasėlius deklaruojančių ūkių skaičius istoriškai susiformavę teritoriniai vienetai su gyven- vidutiniškai kasmet mažėjo po 8,0 tūkst. (2013 m. jų viete, kuri mažesnė už miestą ir paprastai nėra didesnė buvo 146,8 tūkst.). Todėl ūkių skaičiaus mažėjimą le- nei 5 tūkst. gyventojų. Šiuose tyrimuose smulkiesiems 166 P. Aleknavičius et al. Lietuvos kaimo gyvenamųjų vietovių pokyčių tyrimai

kaimams priskirti ir viensėdžiai – istoriškai susifor- Krekenava (1636), Baisogala (2034), Kairiai (1850), mavusios gyvenamosios vietovės, paprastai sudarytos Kvėdarna (1597), Tirkšliai (1503), Maišiagala (1636). arba kilusios iš vienos sodybos ir turinčios ne daugiau Vidutinis miestelio dydis – 598 gyventojai; kaip 20 objektų skirtingu adresu1. C kategorija – stambieji priemiesčių kaimai, esantys Miestai su miesteliais sudaro urbanistinį karkasą, iki 1–2 km atstumu nuo miestelių bei II grupės mies- kurio perspektyvas sprendžia visoms administraci- tų. Tokių kaimų yra 304, vidutiniškai viename kaime nių vienetų teritorijoms parengti bendrieji planai. gyvena 220 žmonių. Savo dydžiu jie neprilygsta A ka- Atliekant stambiųjų kaimo gyvenamųjų vietovių ty- tegorijos (priemiesčių) gyvenvietėms, tačiau padidina rimus, jos santykinai suskirstytos į 6 grupes priklauso- gretimai esančio miesto ar miestelio urbanizuotos te- mai nuo gyvenvietės dydžio ir jų išsidėstymo miestų bei ritorijos plotą bei gyventojų skaičių; miestelių atžvilgiu (stambiosioms kaimo gyvenvietėms D kategorija – kiti atokiau esantys stambūs kaimai, priskirti miesteliai, taip pat kaimai, kuriuose 2001 m. kurie, be priemiesčių gyvenviečių ir miestelių, buvo plė- arba 2011 m. gyveno daugiau kaip 100 gyventojų). Tai: tojami kaip buvusių kolūkių ir valstybinių ūkių centri- A kategorija – priemiesčių gyvenvietės, esančios nės gyvenvietės. Tokių kaimų yra 617, vidutinis kaimo arti I grupės miestų. Joms priskirti miesteliai ir stam- dydis – 256 gyventojai. Racionalaus dydžio ūkių, kaip bieji kaimai, esantys iki 5 km atstumu nuo Vilniaus, teritorinių gamybinių vienetų, kūrimas leido suformuoti Kauno ir Klaipėdos miestų ribos ir iki 2–3 km atstu- palyginti tolygiai išsidėsčiusių gyvenviečių tinklą; jos mu nuo miestų-savivaldybių centrų ribos. Šios gyven- papildė lokalinių centrų vykdomas gyventojų aptar- vietės dažniausiai naudojasi miestų infrastruktūra navimo funkcijas, sudarė galimybę stabilizuoti kaimo ir gyventojų aptarnavimo įstaigomis, jos pasižymi gyventojų skaičių: išsikeliančios iš senų vienkiemių bei didžiausiu užstatymo intensyvumu, tačiau jose gyve- naujai atsikėlusių žemės ūkio specialistų šeimos kūrėsi nančių žmonių veikla paprastai yra mažiau susijusi su ne miestuose, o centrinėse ūkių gyvenvietėse; žemės ūkiu. Iš viso šalyje yra 378 priemiesčių gyven- E kategorija – kiti stambūs kaimai, vystyti ir išaugę vietės, iš jų stambiausios (skliausteliuose – gyventojų kaip žemės ūkio įmonių gamybinių padalinių centrai skaičius 2011 m.): Gudiena (1563), Domeikava (5006), ar, esant poreikiui, skirti pramonės įmonėms aptarnau- Karmėlava II (1585), Ramučiai (2372), Neveronys ti, miškų ūkio veiklai ir kt. (pagalbinės ir neplėstinos (2998), Raudondvaris (4142), Ringaudai (2861), gyvenvietės). Tokių kaimų yra 830, vidutinis kaimo Šlienava (1987), Dembava (2450), Ginkūnai (2877), dydis – 147 gyventojai. Jašiūnai (1565), Avižieniai (2125), Juodšiliai (1744), Kitų, smulkiųjų, kaimų (įskaitant viensėdžius), Valčiūnai (1874), Kalveliai (1592), Nemėžis (2498), arba nepriskirtų jokiai kategorijai gyvenamųjų vie- Skaidiškės (4133), Pagiriai (3451), Didžioji Riešė (2520), tovių, kuriose buvo bent vienas gyventojas, skaičius Rudamina (3981), Zujūnai (1660). Vidutinis priemies- 2011 m. – 14,3 tūkst. Lyginant su 2001 m. duomenimis, čio gyvenvietės dydis 2011 m. buvo 461 gyventojas; per 10 metų jų skaičius sumažėjo 1626. Pažymėtina, kad B kategorija – miesteliai. Iš viso šalyje yra 378 mies- stambiosiose gyvenvietėse 2011 m. gyveno 74,5 % visų teliai, nepriskirti priemiesčių gyvenviečių kategorijai. kaimo gyventojų, o gyventojų mažėjimas intensyvesnis Pažymėtina, kad 13 tradicinių miestelių yra sunykę ir tik smulkiose kaimo gyvenamosiose vietovėse (1 lentelė). šiuo metu nebeatlieka miesteliams būdingų socialinių Iš viso Lietuvoje 2011 m. buvo 2507 kaimo gyvena- ar ekonominių funkcijų. Tai Lyduvėnai (99), Palėvenė mosios vietovės, kuriose 2001 m. arba 2011 m. gyveno (74), Žemoji Panemunė (64), Gadūnavas (98), Labanoras daugiau nei 100 gyventojų. Pagal dydį jos pasiskirstė (59), Truskava (129), Subačius (149), Keturvalakiai (113), taip: stambesnės nei 1000 gyventojų – 86, 751–1000 gy- Žalpiai (106), Lauko Soda (134), Zibalai (129), Lyduokiai ventojų – 77, 501–750 gyventojų – 172, 301–500 gy- (142) ir Šešuoliai (138). Dar 51 tradiciniame miestely- ventojų – 433, 151–300 gyventojų – 838, iki 150 gy- je gyvena 151–300 gyventojų, 57-iuose miesteliuose – ventojų – 901. Iš jų 337 gyvenvietės (daugiausia – arti 301–500 gyventojų. Dauguma miestelių buvo parinkti ir stambiųjų miestų) per 2001–2011 m. laikotarpį išaugo ugdomi kaip lokaliniai gyventojus ir gamybą aptarnau- iki 100 gyventojų, o 114 gyvenviečių liko mažiau nei jantys centrai – ūkių centrinės gyvenvietės. Stambiausi 100 gyventojų. miesteliai yra išaugę iki 1,5–2,0 tūkst. ir daugiau gy- Vien atskirai išsidėsčiusių miestų, miestelių bei ventojų. Tai Leipalingis (1552), Rukla (2098), Rumšiškės stambiųjų kaimų skaičius Lietuvoje – 1926. Stam (1651), Akademija (2807), Babtai (1563), Viduklė (1678), biosiose kaimo gyvenamosiose vietovėse pastebimas Pilviškiai (2305), Švėkšna (1649), Vėžaičiai (1646), santykinai lėtesnis gyventojų skaičiaus mažėjimas nei likusiuose kaimuose, o Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonuose esančiose stambiosiose gyvenvietėse jų skai- 1 LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas, 1994 m. čius netgi didėja (2 lentelė). Journal of Architecture and Urbanism, 2014, 38(2): 161–172 167

1 lentelė. Gyventojų skaičiaus pokyčiai Lietuvos kaimo gyvenamosiose vietovėse Table 1. Changes in number of population in Lithuanian rural residential places

Kaimo gyventojų skaičius, tūkst. / Pokyčiai Pokyčiai Rural population, per 1989–2001 m. / per 2001–2011 m. / in thousands Changes Changes Rodikliai / Indices over 1989–2001 over 2001–2011 1989 m. / 2001 m. / 2011 m. / tūkst. / % tūkst. / % year year year thousands thousands Priemiesčių kaimo gyvenvietės prie stambiųjų miestų ir savivaldybių centrų (A) / 146,7 164,4 174,2 +17,7 +12,1 +9,8 +6,0 Suburban villages near major towns and municipal centers (A) Atskirai išsidėstę miesteliai ir stambieji priemiesčių kaimai, esantys prie mažesnių miestų ir prie miestelių (B+C) / 342,3 330,6 287,8 –11,7 –3,4 –42,8 –12,9 Separately located small towns and large suburban villages near smaller cities and towns (B+C) Kiti atskirai išsidėstę stambūs kaimai (D+E) / 318,9 323,9 279,9 +5,0 +1,6 –44,0 –13,6 Other large villages located separately (D+E) Kiti, smulkieji, kaimai ir viensėdžiai (jokiai kategorijai nepriskirtos kaimo gyvenamosios vietovės) / 380,1 332,8 271,9 – 47,3 –12,4 –60,9 –18,3 Other small villages and farmsteads (nonecategorized rural residential areas) Iš viso / Total 1188,0 1151,7 1013,8 –36,3 –3,1 –137,9 –12,0

2 lentelė. Kaimo gyventojams paslaugas teikiančių stambiųjų gyvenamųjų vietovių analizė Table 2. Analysis of large residential areas serving rural residents

Priemiesčių stambiosios Atskirai išsidėsčiusios stambiosios Kaimo gyventojų skaičiaus kaimo gyvenamosios gyvenamosios vietovės 2011 m. pokyčiai per 2001–2011 m. vietovės / (be priemiestinių) / gyveno laikotarpį, % / Existing large-scale Separately located large stambio- Changes in number of rural rural suburban residential areas (without siose population during year kaimo Apskritis, rajonas residential areas suburban areas) 2001–2011, % gyvenvie- (savivaldybė) / esančios esančios miestai kitos kaimo iš viso / tėse, % / stambiosiose kituose kai- County, district prie miestų- prie kitų ir mies- gyvenvietės total Residents gyvenvietėse / muose (municipality) savivaldybių miestų ir teliai / (be priemiesčių who lived in large settle- (įskaitant centrų / near miestelių / cities gyvenviečių) / in large ments viensėdžius) / cities and near other and other villages rural in other villa- municipal cities and towns (without areas in ges (including centers towns suburban 2011, % farmsteads) areas Alytaus apskritis / 22 29 26 125 151 71,8 –11,9 –22,6 Alytus county Kauno apskritis / 68 46 68 214 282 79,3 –5,1 –8,1 Kaunas county Klaipėdos apskritis / 31 38 48 128 176 81,8 –3,0 –16,9 Klaipėda county Marijampolės apskritis / 23 23 41 142 183 76,0 –12,7 –19,6 Marijampolės county Panevėžio apskritis / 30 28 66 142 208 70,5 –15,8 –11,1 Panevėžys county Šiaulių apskritis / 42 39 54 196 250 76,5 –15,9 –26,4 Šiauliai county Tauragės apskritis / 21 24 36 103 139 71,1 –16,4 –24,5 Tauragė county Telšių apskritis / 33 13 35 92 127 77,6 –12,6 –24,4 Telšiai county 168 P. Aleknavičius et al. Lietuvos kaimo gyvenamųjų vietovių pokyčių tyrimai

2 lentelės tęsinys Continued Table 2

Priemiesčių stambiosios Atskirai išsidėsčiusios stambiosios Kaimo gyventojų skaičiaus kaimo gyvenamosios gyvenamosios vietovės 2011 m. pokyčiai per 2001–2011 m. vietovės / (be priemiestinių) / gyveno laikotarpį, % / Existing large-scale Separately located large stambio- Changes in number of rural rural suburban residential areas (without siose population during year kaimo Apskritis, rajonas residential areas suburban areas) 2001–2011, % gyvenvie- (savivaldybė) / esančios esančios miestai kitos kaimo iš viso / tėse, % / stambiosiose kituose kai- County, district prie miestų- prie kitų ir mies- gyvenvietės total Residents gyvenvietėse / muose (municipality) savivaldybių miestų ir teliai / (be priemiesčių who lived in large settle- (įskaitant centrų / near miestelių / cities gyvenviečių) / in large ments viensėdžius) / cities and near other and other villages rural in other villa- municipal cities and towns (without areas in ges (including centers towns suburban 2011, % farmsteads) areas Utenos apskritis / 25 21 44 99 143 58,9 –18,0 –23,6 Utena county Vilniaus apskritis / 83 43 61 206 267 73,1 +1,2 –16,1 Vilnius county Iš viso Lietuvoje / 378 304 479 1447 1926 74,5 –9,5 –18,6 Total in Lithuania

Iš to skaičiaus rajonai prie didžiųjų miestų / Out of it, in districts around bigger cities Kauno rajonas / 36 16 21 45 66 85,9 +9,6 +61,7 Kauno district Klaipėdos rajonas / 14 18 14 43 57 83,0 +26,4 –7,1 Klaipėdos district Panevėžio rajonas / 13 11 19 34 53 78,5 –7,4 –14,3 Panevėžio district Šiaulių rajonas / 17 9 11 25 36 81,9 –6,8 –34,8 Šiaulių district Vilniaus rajonas / 61 18 16 68 84 82,7 +12,7 –4,9 Vilniaus district Šaltiniai: VĮ Valstybės žemės fondas archyvas; Statistikos departamentas: 2001–2011 m. gyventojų surašymo duomenys. Sources: State Land Fund, the Department of Statistics: Census data.

Stambiųjų gyvenamųjų vietovių išsidėstymas ir Zarasų rajono gyvenamąsias vietoves nustatyta, jog jų perspektyvų planavimas rajone vienos atskirai išsidėsčiusios stambios gyven- Atskirai stambiai gyvenamajai vietovei (jų grupei) vietės aptarnaujama teritorija – 3,7 tūkst. ha žemės tenkantis aptarnaujamos teritorijos plotas dėl buvusio ūkio paskirties žemės ploto (Lietuvoje – 2,0 tūkst. ha). planingo žemės ūkio įmonių centrų vystymo šalies te- Rajone per 1989–2001 m. laikotarpį vidutiniškai per ritorijoje yra gana vienodas; šie gyventojų aptarnavimo metus išnykdavo (nėra gyventojų, išliko tik kaimo pa- centrai rečiau išsidėstę tik didesnius miškų masyvus vadinimas, reikalingas nekilnojamojo turto objekto turinčiose savivaldybėse (5 pav.). adresui registruoti) 6 kaimai, 2001–2001 m. laikotar- Stambiųjų gyvenviečių tinklui išsaugoti ypač piu – 10 kaimų (3 lentelė). svarbu tinkamas urbanistinio karkaso planavimas Esant dabartinėms tendencijoms iki 2030 m. rajone savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose ir šių gali išlikti tik 30 miestelių ir stambesnių kaip 50 gy- planų įgyvendinimas. Nesant valstybės ar savivaldy- ventojų kaimų, 70 kaimų, turinčių 11–50 gyventojų, bių priemonėmis vykdomo gyvenamosios statybos 70 kaimų, turinčių 4–10 gyventojų, ir 120 kaimų, tu- ir infrastruktūros plėtros reguliavimo mechanizmo, rinčių 1–3 gyventojus, – iš viso 370 kaimų, arba 28 % galimi žymūs kaimo apgyvendinimo sistemos poky- mažiau, nei yra šiuo metu. Bendras kaimo gyventojų čiai, tarp jų ir turintys neigiamos įtakos žemės ūkio skaičius gali sumažėti iki 8–9 žmonių 100 ha žemės veiklai. Problemiškiausi yra rajonai, kuriuose spar- ūkio paskirties žemės ploto (šiuo metu vidutiniškai čiai mažėja kaimo gyventojų skaičius ir yra nedaug Zarasų rajone yra 14, Lietuvoje – 26). stambių gyvenamųjų vietovių. Detaliau išnagrinėjus Journal of Architecture and Urbanism, 2014, 38(2): 161–172 169

Vienai stambiai gyvenamajai vietovei (ar gretimų gyvenviečių grupei) tenkantis plotas, tūkst. ha / Area served by large residential places, in thousands ha

2,0–2,8

3,0–4,0

4,0–5,0

5,0–7,0

5 pav. Atskirai išsidėsčiusių stambiųjų gyvenamųjų vietovių aptarnaujama teritorija kaimo vietovėje Fig. 5. Teritory, served by separatly distributed large residental areas

3 lentelė. Kaimų (įskaitant viensėdžius) skaičiaus pokyčiai Zarasų rajone 1989–2011 m. laikotarpiu Table 3. Changes in number of villages (including farmstead) in Zarasai district from 1989 to 2011

Kaimų skaičius / Pokyčiai 2001–2011 m. / Gyventojų skaičius / Number of villages Changes over 2001–2011 Population 1989 m. / year 2001 m. / year 2011 m. / year Kaimai / villages % daugiau kaip 100 gyventojų / 30 27 22 –5 –18,5 over 100 inhabitants 51–100 gyventojų / 15 15 15 – – 51–100 inhabitants 21–50 gyventojų / 66 55 40 –15 –27,3 21–50 inhabitants 11–20 gyventojų / 111 96 73 –23 –8,8 11–20 inhabitants 4–10 gyventojų / 229 203 183 –20 –9,9 4–10 inhabitants 2–3 gyventojai / 169 142 113 –29 –20,4 2–3 inhabitants 1 gyventojas / 64 80 68 –12 –15,0 1 inhabitant Iš viso / Total 684 618 514 –104 –16,8 Be to, kaimai be gyventojų / 109 175 279 +104 +59,4 In addition, non-populated villages

Šaltinis: Statistikos departamentas: gyventojų surašymo (1989, 2001, 2011 m.) duomenys. Source: Department of Statistics. Census data. 170 P. Aleknavičius et al. Lietuvos kaimo gyvenamųjų vietovių pokyčių tyrimai

Racionalaus žemės naudojimo požiūriu kaimo gy- ramos priemonėmis. Rekomenduotina, jog rengiant ar ventojų ir žemės ūkio veikla užsiimančių žmonių skai- tikslinant savivaldybių ir vietos lygmens bendruosius čiaus mažėjimas turės neigiamą poveikį žemės ūkio planus būtų detaliau išnagrinėjama kaimo gyventojų gamybai ir kraštovaizdžiui. Tai – medžiais, krūmais ir skaičiaus bei žmonių užimtumo pokyčiai, susiforma- piktžolėmis apaugę buvusios dirbamosios žemės lau- vusių ūkių veiklos perspektyvų galimybės, žemės ūkio kai, prastos būklės keliai ir melioracijos grioviai, apleis- teritorijų tvarkymo (racionalių ūkių žemės valdų for- tos sodybos, vietomis naujai atsiradę ar tik sezono metu mavimo, vietinės reikšmės kelių, gyvenviečių gatvių, lankomi pastatai, dažnai nebūdingi gamtiniam krašto- melioracijos įrenginių, kitų techninės infrastruktūros vaizdžiui. Siekiant tokių pasekmių išvengti, Zarasų ra- objektų pagerinimo) poreikis. Tai įmanoma atlikti tik jono savivaldybės teritorijos bendrajame plane numa- kartu su bendruoju planu atskiroms seniūnijoms ren- tyta sukurti stabilių bei vystytinų kaimo gyvenamųjų giant žemės ūkio paskirties teritorijoms tvarkyti ir že- vietovių tinklą, kurį sudarytų 30 atskirai išsidėsčiusių mės išteklių naudojimui planuoti skirtus specialiuosius gyvenamųjų vietovių ar jų grupių (1,5 karto daugiau, planus – kaimo plėtros žemėtvarkos projektus. nei šiuo metu yra kaimo gyventojams teikiančių pas- Reikiamų priemonių planavimas bendrojo plano laugas centrų). Tai: galiojimo laikotarpiui turėtų būti siejamas su kiek įma- ––6 miestai ir miesteliai – vystytini vietiniai centrai. noma detalesniu žemės ūkio ir kaimo plėtrai skiriamų Vidutinis miestelio dydis 2011 m. – 333 gyvento- lėšų administravimu veiklos subjektams. Lietuvos kai- jai. Prie šių centrų prisišliejusių 9 kaimų vidutinis mo plėtros 2014–2020 m. laikotarpiui programiniuose dydis – po 242 gyventojus; dokumentuose numatyta, jog vienu iš pagrindinių ES ––13 ūkines funkcijas galinčių vykdyti kaimų – paramos kaimo plėtrai tikslų yra didinti visų tipų že- papildomų vietinių centrų (vidutinis dydis – po mės ūkio veiklos konkurencingumą ir ūkių perspek- 111 gyventojų); tyvumą, skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ––11 rekreacines funkcijas galinčių vykdyti kaimų – ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse (Kaimo... 2014). papildomų vietinių centrų (vidutinis dydis – po Padidėjus žemės naudotojų pajamoms iš ūkinės veik 51 gyventoją). los bei pagerinus techninę ir socialinę infrastruktūrą, Panašiu principu buvo planuojama vystyti kaimo kaimų nykimo procesą įmanoma stabilizuoti. Kartu apgyvendinimo sistemą ir kitose savivaldybėse su pa- tai leistų išsaugoti našių žemės ūkio naudmenų plotus, lyginti retu stambiųjų gyvenviečių tinklu. Jų bendrųjų užtikrinti intensyvią žemės ūkio gamybą. planų sprendiniuose numatyti perspektyvūs lokaliniai Planuojant priemones, reikalingas savivaldybių centrai (savivaldybių urbanistiniai centrai) parinkti urbanistinių struktūrų plėtrai, prioritetas turėtų būti vadovaujantis kriterijais, išdėstytais toliau: teikiamas miesteliams ir, esant poreikiui, jų tinklą pa- –– didesnis gyventojų skaičius ir tolygus gyvenvie- pildantiems kitiems stambiesiems kaimams vystyti; čių išsidėstymas planuojamoje teritorijoje; jie turėtų būti visų aptarnavimo zonoje esančių kaimų –– esamas potencialas: verslo įmonės ir darbo vie- ir viensėdžių gyventojų traukos centrais. Planuojamų tos, mokyklos, prekybos ir buitinio aptarnavimo priemonių realizavimo kriterijais turėtų būti gyvena- įstaigos, kiti socialinės infrastruktūros objektai; mosios ir kitokios statybos apimties didėjimas bei jau- –– patogi dislokacija kelių ar rekreacinių vietovių nų šeimų ir ūkinę veiklą vykdančių kaimo gyventojų atžvilgiu, gera inžinerinė infrastruktūra. skaičiaus išsaugojimas. Vystytini lokaliniai centrai diferencijuojami pagal reikšmingumo lygmenis (kategorijas), juose numato- Išvados mos galimybės išsaugoti arba plėtoti įstaigas ar įmones, 1. Kaimo gyventojų ir žemės ūkio veiklos subjektų kurios reikalingos teikiant viešąsias paslaugas gyvento- ūkių tankumas savivaldybėse priklauso nuo isto- jams ir ūkio subjektams, arba galėtų funkcionuoti kaip riškai susiklosčiusios apgyvendinimo sistemos ir verslo paslaugų ar turizmo centrai. Šiuose centruose kaimo vietovėje vykstančių ūkinių bei socialinių numatoma sudaryti sąlygas, padidinančias gyvenamo- pokyčių intensyvumo. Mažiausias ūkių tankumas sios statybos ir ūkinės veiklos apimtį. yra tose savivaldybėse, kur dėl šių pokyčių sparčiau- Nepaisant bendruosiuose planuose numatytų ur- siai mažėja žemės ūkyje užimtų darbuotojų skaičius banistinių centrų ugdymo perspektyvų, atskiruose ir galvijus laikančių ūkių skaičius. plotuose toliau mažėja kaimo gyventojų skaičius, iš- 2. Stabiliausias kaimo apgyvendinimo sistemos ele- lieka nevienodos šių teritorijų raidos sąlygos lyginant mentas – miesteliai ir stambieji kaimai, kurių dau- su ekonomiškai išsivysčiusiais regionais. Susidariusių guma susiformavo kaip buvusių žemės ūkio įmonių problemų sprendimas galimas tik kompleksiškai deri- administraciniai ir gamybiniai centrai. Tai sudarė nant teritorijų planavimo klausimus su valstybės pa- sąlygas palyginti tolygiam stambiųjų kaimo gyve- Journal of Architecture and Urbanism, 2014, 38(2): 161–172 171

namųjų vietovių išsidėstymui. Miesteliai ir kaimai, balandžio 10 d.]. Prieiga per internetą: http://www.am.lt/ turintys daugiau kaip 100 gyventojų, 2011 m. sudarė VI/files/File/Urbanistinis%20forumas%20tinklalapiui%20 WEB.pdf 14,9 % visų kaimo gyvenamųjų vietovių, tačiau juose Dringelis, L. 2013. Lietuvos miestai, miesteliai ir kaimai: jų ur- gyveno 74,5 % visų kaimo gyventojų. Vienai atski- banistinių ir demografinių pokyčių įtaka šalies kraštovaiz- rai išsidėsčiusiai stambiajai gyvenamajai vietovei (jų džio erdvinės struktūros savitumui, Journal of Architecture grupei) šalyje vidutiniškai tenka 2,0 tūkst. ha žemės and Urbanism 37(4): 310–323. http://dx.doi.org/10.3846/20 ūkio paskirties žemės ploto. 297955.2013.869884 3. Kaimo gyvenamųjų vietovių dydžio pokyčius lėmė jų European Charter for Rural Areas. 1996. [Interaktyvus], [žiūrėta 2012 m. lapkričio 5 d.]. Prieiga per interne- išsidėstymas miestų ir aptarnaujamos teritorijos at- tą: http://assembly.coe.int/ASP/Doc/XrefViewHTML. žvilgiu. Per 2001–2011 m. laikotarpį gyventojų skai- asp?FileID=7441&Language=EN čius stambiuosiuose kaimuose, išsidėsčiusiuose prie European regional / spatial planning Charter Torremolinos miestų-savivaldybių centrų, netgi padidėjo, o kitose Charter. 1983. [Interaktyvus], [žiūrėta 2012 lapkričio 30 d.]. Prieiga per internetą: http://xesc.cat/ET2050_library/docs/ stambiose kaimo gyvenamosiose vietovėse suma- landuses/policies/1983_European_Planning_Charter.pdf žėjo 12,9–13,6 %, mažesniuose kaimuose (įskaitant Jasaitis, J. 2008. Neurbanizuotų teritorijų plėtros administra- viensėdžius) – 18,3 %. vimas poindustrinėje visuomenėje, Ekonomika ir vadyba: 4. Vienu iš valstybės svertų stambiųjų kaimo gyvena- aktualijos ir perspektyvos 1(10): 47–63. mųjų vietovių plėtrai reguliuoti yra savivaldybių Jasaitis, J.; Šurkuvienė S. 2006. Neurbanizuotų vietovių šiuolai- teritorijų bendrųjų planų sprendiniai ir jų įgyven- kinių funkcijų kūrimas, Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir dinimo organizavimas. Šiuose planavimo dokumen- perspektyvos 2(7): 85–93. tuose numatytos parinktų gyventojų socialinio ap- Kaimo plėtros aktualijos 2014–2020 metų laikotarpiu [interaktyvus], [žiūrėta 2014 m. balandžio 9 d.]. Lietuvos Respublikos tarnavimo centrų vystymo perspektyvos, įskaitant žemės ūkio ministerija. Prieiga per internetą: http://www. infrastruktūros vystymą bei gyventojų ir verslo zum.lt/index.php?1292182156 poreikius atitinkančias priemones. Kasnauskienė, G.; Ambrozaitienė, D.; Svidlerienė, D.; Balan 5. Stambiųjų kaimo gyvenamųjų vietovių raidos plana- dienė, R. 2009. Demografinė statistika Lietuvoje: pokyčiai atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos statistikos darbai (48): vimas rengiant bendruosius planus turėtų būti spren- 31–40. džiamas kompleksiškai kartu su agrarinių teritorijų Kriaučiūnas, E. 2013. Lietuvos kaimo gyvenviečių tinklo kaitos tvarkymo klausimais, nagrinėjamais kaimo plėtros ypatumai 1989–2011 metais, Kaimo raidos kryptys žinių vi- žemėtvarkos projektuose, ir derinamas su kaimo suomenėje 1(5): 53–60. plėtros programos įgyvendinimo priemonėmis, ga- Kriaučiūnas, E.; Ribokas, G. 2012. Šiaulių apskrities retai ap- limomis realizuoti konkrečiose seniūnijose. gyventų teritorijų pokyčiai ir demografinės raidos ypatumai, Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos 3(27): 135–143. Literatūra Kuliešis, G.; Pareigienė, L. 2011. Lietuvos regionų depopuliacijos Aleknavičius P. 2007. Kaimiškųjų teritorijų žemės naudojimo prielaidų tyrimas, Management theory and studies for rural problemos, Žemės ūkio mokslai 14(1): 82–90. business and infrastructure development 5(29): 116–125. Atkočiūnienė, V.; Giedraitis, B. 2013. Žemės ūkio poveikio kai- Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas. 2002. mo vietovių vystymosi stiprinimo modelis, Management Valstybės žinios, Nr. IX-1154. Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Morrison, P. S.; Clark, W. A. V. 2011. Internal migration and em- Development 35(1): 13–22. ployment: macro flows and micro motives, Environment and Atkočiūnienė, V. Vaišnoraitė, V. 2012. Kaimiškųjų vietovių vys- Planning 43: 1948–1964. http://dx.doi.org/10.1068/a43531 tymo strateginio proveržio sąlygos: Dargužių kaimo atvejis, Niedomysl, T. 2006. Migration and place attractiveness, in Žemės ūkio mokslai 19(3): 180–191. Geografiska regionstudier. Uppsala universitet. 46 p. Baležentis, A. 2011. Kaimo vietovių raida ir modeliai: darnaus Pakalnis, M.; Bardauskienė, D. 2012. Žalioji ir rudoji urbanis- vystymo požiūris, Management theory and studies for rural tika, priešprieša ir sąlytis, konformistiniai sprendimai ur- business and infrastructure development 2(26): 9. banistikoje, iš VI Lietuvos urbanistinis forumas. Šiuolaikiški miestai ir miesteliai: situacija, vystymosi tendencijos, vizi- Burinskienė, M.; Lazauskaitė, D. 2010. Mažų miestelių, baž- ja, 8–13 [interaktyvus], [žiūrėta 2014 m. balandžio 10 d.]. nytkaimių, kaimo gyvenviečių perspektyvos, iš IV Lietuvos Prieiga per internetą: http://www.am.lt/VI/files/File/ urbanistinis forumas. Urbanistinė drieka: miesto ir kaimo Urbanistinis%20forumas%20tinklalapiui%20WEB.pdf sandūra, 34–39 [interaktyvus], [žiūrėta 2014 m. balandžio 10 d.]. Prieiga per internetą: http://www.saf.ktu.lt/II_pus- Stambulo deklaracija dėl gyvenviečių. 1996 [interaktyvus], [žiū- lapiai/Naujienos/2010urbanforum/PDF%20UF%20leidi- rėta 2014 m. balandžio 12 d.]. Prieiga per internetą: http:// nys%202010.pdf www.am.lt/LSP/files/STAMBUL.pdf Čereškevičius, S. 2012. Besitraukiančių miestų fenomenas: Vidickienė, D.; Melnikienė, R. 2008. Paramos teikimo Lietuvos erdvinės struktūros pokyčiai, revitalizacijos principai ir kaimo regionams kriterijų vertinimas, Management theo- vystymo galimybės, iš VI Lietuvos urbanistinis forumas. ry and studies for rural business and infrastructure develo- Šiuolaikiški miestai ir miesteliai: situacija, vystymosi ten- pment 12(1): 168–174. dencijos, vizija, 24–32 [interaktyvus], [žiūrėta 2014 m. 172 P. Aleknavičius et al. Lietuvos kaimo gyvenamųjų vietovių pokyčių tyrimai

Sigita Akelaitytė RESEARCH OF CHANGES OF RURAL RESIDENTIAL Master of land managemen, at Aleksandras Stulginskis university AREAS IN LITHUANIA (institute of Land use, Planning and Geomatic), Studentų g. 11, P. Aleknavičius, M. Aleknavičius, S. Akelaitytė LT-53361 Akademija, Kaunas distr., Lithuania. E-mail: [email protected]. Abstract. This paper presents analysis of the statistical census data for municipalities and rural areas, as well as the analysis In 2012 graduated Aleksandras Stulginskis university. of general plans for territories of local municipalities. It was Research interests: territory planning, land management. discovered, that the decreasing number of agricultural workers Worked as territory planner. and farmers with livestock has influence on density of rural residents and agricultural entities. Large-scale rural settlements are analyzed and grouped according to the location either in suburban, or in separately located settlements including small towns and former central settlements of agricultural enterprises. Analysis of the dynamics of changes in those settlements was also performed. It was discovered that by forming spatial master plans it is possible to regulate the development of rural residential areas. Moreover, it was suggested to choose for development promising localized centers needed for serving agricultural territories and other areas. This would help to preserve productive farmland and to intensify the traditional agricultural activities, especially in problematic areas with rapidly vanishing villages. Keywords: residential areas, agricultural land, town, village, general plans. Reference to this paper should be made as follows: Alekna- vičius, P.; Aleknavičius, M.; Akelaitytė, S. 2014. Research of changes of rural residential areas in Lithuania, Journal of Architecture and Urbanism 38(2): 161–172.

Pranas Aleknavičius Doctor of Social Sciences, professor at Aleksandras Stulginskis University, Institute of Land Use Planning and Geomatic, Studentų g. 11, LT-53361 Akademija, Kaunas distr., Lithuania. E-mail: [email protected]. Doctor (HP) of Social Sciences. In 1964 graduated Lithuanian Academy of Agriculture, engineer of Land Management. Worked at: National Institute of Land Management, The Min- istry of Agriculture of the Republic of Lithuania, Aleksandras Stulginskis University. Candidate of Economic Sciences (1983), Doctor of Social Sciences (1993), Associate Professor (1993), Professor (2009). Research interests: territory planning, land law, land management, land reform, rural development.

Marius Aleknavičius Doctor of Social Sciences (Economics), assoc. prof. at Aleksandras Stulginskis University, Institute of Land Use Planning and Geoma- tics, Studentų g. 11, LT-53361 Akademija, Kauno r., Lithuania. E-mail: [email protected] MSc in Informatics (1995) at Vytautas Magnus University, Kaunas, Diploma in International Business Management (1996) at Vilnius University, International Business School, MSc in Land Management (2000) at Royal Institute of Technology, Stockholm, Doctor of Social Sciences (Economics) (2007) at Gediminas Technical University, Vilnius. Worked as assoc. researcher in the Lithuanian Institute of Agrarian Economics (2003–2005), lecturer (2008–2010) and assoc. prof. (since 2010) in Aleksandras Stulginskis University. Reserach ineterests: land market development, urban sprawl, land use changes.