DOCSLIB.ORG

Lietuvių Ir Lenkų Liaudies Dainų Sąsajos Gali Būti Įvairios Kokybiniu Ir Kiekybiniu Aspektais

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Lietuvių Ir Lenkų Liaudies Dainų Sąsajos Gali Būti Įvairios Kokybiniu Ir Kiekybiniu Aspektais KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS RIMANTAS SLIUZINSKAS LIETUVIŲ IR LENKŲ LIAUDIES DAINŲ SĄSAJOS MONOGRAFIJA Klaipėda, 2006 UDK 784.4(474.5+438) SI-26 Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas 2004 11 18, protokolo Nr. 2 R. Apanavičius, habilituotas daktaras, profesorius (humanitari- niai mokslai - etnologija), Vytauto Didžiojo universitetas R. Astrauskas, daktaras, docentas (humanitariniai mokslai - menotyra), Lietuvos muzikos ir teatro akademija Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas Lenkų institutas Vilniuje Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija O Rimantas Sliužinskas, 2006 © Klaipėdos universiteto leidykla, 2006 ISBN 9955-18-149-4 Turinys ĮVADAS 9 1. Lietuvių ir lenkų liaudies dainų skelbimo bei tyrimų istorinės paralelės 14 2. Lietuvių ir lenkų liaudies dainų tyrimų metodologinės nuostatos..24 2.1. Lokalinė liaudies dainų užrašymo klasifikacija 24 2.2. Žanrinės liaudies dainų klasifikacijos paralelės 27 2.3. Nacionalinio tapatumo ir vertinių problema 28 2.4. Regioninio dainų paplitimo ribų problema 30 2.5. Dainų poetinių tekstų suvokimo problema 31 LIETUVIŲ IR LENKŲ LIAUDIES DAINŲ MELODIKOS, POETINIŲ TEKSTŲ SĄSAJOS 33 1. Darbo dainos 37 1.1. Rugiapjūtės dainos 37 1.1.1. „Pūtė vėjas" 37 1.1.2. „Oi aš pjaunu, pjovėjėlė" 46 1.1.3. „Pabėk, bareli" 48 1.1.4. „Pjauk rugius, pjauk" 50 1.2. Avižapjūtės dainos 55 1.2.1. „Išlėk, sakale" 55 1.3. Naktigonių dainos 62 1.3.1. „Žalioj lankoj, dobilynuos" 62 1.4. Medžioklės dainos 65 1.4.1. „Plaukė pylclė" 65 2. Kalendorinių apeigų dainos 69 2.1. Užgavėnių dainos 69 2.1.1. „Aš užgimiau prasčiokėlis" 69 2.2. Velykų lalavimai 72 2.2.1. „(...) vynelis vyno žaliasai" 72 3. Vaikų dainos 85 . Lopšinės 85 . 1. „A-a a-a liuli (...)" 85 4. Jaunimo ir meilės dainos 92 .1. „Oi, jojau jojau, dūmojau" 92 .2. „Anoj pusėj ežero" 98 .3. „Bijūnėlis žalias" 105 .4. „Užjūrių marių, už vandenėlių" 108 4.1.5. „Ant kalno gluosnys" 111 4.1.6 „Kas subatos vakarėlį" 125 4.1.7. „Kai aš turėjau kaime mergelę" 131 4.1.8. „Kai ašjojau per žalią girele" 135 4.1.9. „Tekėjo saulelė pro debesėlį" 140 5. Vestuvinės dainos 144 5.1. Piršlybų dainos 144 5.1.1. „Sėdžiu už stalelio" 144 5.1.2. „Susvartyk, antele" 152 5.2. Sutartuvių dainos 155 5.2.1. „Prajodžiau žirgelį" 155 5.3. Jaunosios išvažiavimo dainos 159 5.3.1. „Sėskis, sesute, sėskis, jaunoji" 159 5.4. Sugrįžimo iš jungtuvių dainos 169 5.4.1. „Oi tu sakai sakalėli" 169 5.5. Grįžtuvių dainos 175 5.5.1. „O aš viena dukrelė" („Ir nudavė motulė") 175 5.6. Vestuvinės baladės 179 5.6.1. „Oi ant kalno, ant aukštojo" 179 6. Šeimos dainos 184 6.1. Vyras ir žmona 184 6.1.1. „Kukavo gegutė vyšnelių sodely" 184 6.2. Marčios dalia 188 6.2 1. „Oi, aš vakar labai girta buvau" 188 6.3. Našlaičių dalia 191 6.3.1. „Saulelė raudona" 191 7. Vaišių dainos 194 7.1.1. „Pan do pani gordej" 194 8. Karinės-istorinės dainos 197 8.1. Žygio dainos 197 8.1.1. „Augo girioj ąžuolėlis" 197 8.2. Dainos apie karinę tarnybą carinės Rusijos kariuomenėje...201 8.2.1. „Ateis visų šventė" 201 9. Literatūrinės kilmės dainos 205 9.1.1. „Ant krašto marių" 205 10. Lietuvių ir lenkų kalbomis dainuojamų liaudies dainų parodijos 209 10.1. Lietuvių ir lenkų liaudies dainų parodijos 209 10.1.1. „Oi tu Onyl, Onytėlc" 209 10.1.2. „Ja siedziała w ogródeczku" 211 Išvados 212 Literatūra 214 Šaltinių santrumpos 222 PRIEDAI 227 Darbo dainos 229 Kalendorinių apeigų dainos 283 Vaikų dainos 309 Jaunimo ir meilės dainos 316 Vestuvinės dainos 369 Šeimos dainos 438 Vaišių dainos 450 Karinčs-istorinės dainos 452 Literatūrinės kilmės dainos 458 Parodijuojančios dainos 461 Summary 463 Streszczenie 487 Pavardžių rodyklė 510 Vietovardžių rodyklė 512 Dainų pateikėjų pavardžių rodyklė 519 Dainų užrašinėtojų pavardžių rodyklė 523 Dainų tekstų transkribuotoji! pavardžių rodyklė 526 Dainų melodijų transkribuotojų pavardžių rodyklė 528 ĮVADAS Per pastaruosius dešimtmečius lietuvių etnomuzikologuos mokslas yra pasiekęs ženklių rezultatų tiriant konkrečių Lietuvos etnografinių regionų muzikinio folkloro ypatumus. Tuo tarpu lyginamieji lietuvių ir kaimyninių tautų etnomuzikologiniai tyrimai dar nėra populiarūs. O juk tik taip įmanoma atsekti savo krašto tradicinio meloso ištakas, raidą, nustatyti įvairias istorines ir regionines įtakas, pagaliau - mūsų krašto liaudies muzikinės kūrybos lokalinio unikalumo ir tarptautinių bruožų santykį. Savitomis liaudies dainomis garsėjanti tradicinė aukštaičių, žemai- čių, dzūkų muzikinė kultūra atrodo unikali tol, kol nesužinome, kad ir kitose šalyse yra populiarios dvibalsės liaudies dainos, kaip ir mūsų su- tartinės skambančios sekundų intervalais, o dzūkų rugiapjūtės giesmių melodijos giedamos ir kur nors prie Adrijos jūros. Nevalia nematyti ir negirdėti faktų, liudijančių, kad mūsų liaudies dainos glaudžiai susiju- sios su kaimyninių kraštų (kartais net gana tolimų) liaudies muzikiniu mąstymu. Turime domėtis kitų tautų liaudies dainomis, ieškoti faktų, kurie paliudytų sąsajas su tradicinėmis lietuvių dainomis. Monografijos autorius 1995 metais buvo pakviestas apsilankyti Lenkijos mokslų akademijos Muzikologijos instituto Muzikinio folklo- ro archyvuose Varšuvoje, kur galėjo susipažinti su 1959 metais Suvalkų vaivadijoje užrašytų liaudies dainų rinkinių medžiaga. Vienos dainos įdainuotos lenkiškai, kitos - lietuviškai. Lietuviškos jau beveik 40 metų gulėjo magnetofono juostose nedešifruotos. Popieriuje teko išguldyti keletą šimtų lietuviškų liaudies dainų tekstų ir melodijų, išversti jų siu- žetus į lenkų kalbą. Tada kartu su šio archyvo direktoriumi profeso- riumi Ludvigu Bielawskiu, profesore Anna Czekanowska ir menotyros daktaru Piotru Dahligu susimąstyta apie abipusiai aktualias lyginamą- sias lietuvių ir lenkų liaudies dainų studijas. Gavus leidimą į Lietuvą parsivežti visų sutvarkytų lenkiškų ir lietuviškų dainų įrašų, šifruočių kopijas, teko šį darbą tęsti. Taip prasidėjo monografijos rengimo darbai, kurie yra didelio ir sunkiai aprėpiamo darbo pradžia. Šios mokslinės monografijos temos aktualumas: lietuvių ir kai- myninių tautų etninės muzikos lyginamųjų studijų reikmė. Lietuvių ir lenkų (taip pat lietuvių ir latvių, lietuvių ir baltarusių, lietuvių ir rusų, 1.1.) liaudies dainų paralelių paieškos yra mūsų muzikologijos mokslo raidos būtinybė, deja, iki šiol tam skirta neleistinai mažai dėmesio. Dar- bo objektas - lietuvių ir lenkų liaudies dainos, jų poetiniai tekstai, me- lodijos. Tyrimo metodas - lyginamasis, kartu ir visuminis analitinis požiūris į tiriamąjį objektą, jo stabilius ir mobilius elementus tiek laiko (istoriniu), tiek regioniniu (geografinio išsidėstymo) aspektais. Svarbus čia ir socialinis aspektas, leidžiantis suvokti, kas ugdė minėtų dainų pateikėjų tautinę savimonę, jų estetinių vertybių suvokimą abiejų tautų etninės kultūros raidos kontekste. Tyrimo šaltiniai: Lietuvos ir Lenkijos tautosakos ir folkloro archy- vuose saugomi abiejų šalių mokslinėse publikacijose skelbti lietuvių ir lenkų liaudies dainų melodijų bei poetinių tekstų variantai. Tyrimo novatoriškumas: pirmą kartą Lietuvos ir Lenkijos etno- muzikologijos istorijoje rasti, sugretinti ir detaliai aptarti abiejų tautų giminingų liaudies dainų tekstų, melodijų, įvairiųjų sąsajų pavyzdžiai, kurie leidžia toliau ieškoti bendrų istorinių jų kilmės bei raidos ištakų. Su tuo tiesiogiai susijęs ir darbo tikslas - padėti metodologinį pagrin- dą lyginamiesiems lietuvių ir lenkų liaudies dainų tyrimams, rasti ben- drų šių dainų istorinės raidos sąlyčio taškų, numatyti gaires tolesnėms abiejų tautų muzikinio folkloro sąsajų paieškoms. Tyrimo uždaviniai: sudaryti giminingų dainų žanrinių tipų sąrašus, nustatyti šių tipų žinomų variantų ir jų versijų paralelių ribas, paliekant erdvės naujiems moksliniams faktams. Svarbu suvokti pradėtų lygina- mųjų tyrimų svarbą, visų galimų paralelių ir sąsajų daugiaplaniškumą, sudėtingą sociokultūrinę jų raidos visumą. Lietuvių ir lenkų muzikinio folkloro istorijos tyrimai - bene sudė- tingiausia mūsų krašto ir kitų daugiau ar mažiau giminingų, istoriškai persipynusių tautų bei kultūrų liaudies meloso sąsajų dalis. Kad šios sąsajos būtų atskleistos įvairiais aspektais, prireiks dar daug mokslinių tyrimų, kurių autoriai (tikimės) bus jaunosios kartos lietuvių ir lenkų etnomuzikologai. Taip pat tikimės, kad juos sies mokslinių tyrimų pro- jektai, bendra Europos Sąjungos erdvė skatins aktyviau ir nuosekliau bendradarbiauti, keistis savo tyrimų rezultatais. Tai svarbi išsamių ly- ginamųjų etnomuzikologijos tyrimų sąlyga, ir tam yra visas būtinas mokslinis potencialas. Už galimybę susipažinti su Lietuvos ir Lenkijos tautosakos bei folkloro archyvuose kaupiama medžiaga knygos autorius nuoširdžiai 12 y r dėkoja visiems šių institucijų vadovams, mokslo darbuotojams, visų pirma prof. Annai Czekanowskai (Varšuvos universiteto Muzikologijos institutas), prof. Ludwigui Bcliawskiui, dr. Piotrui Dahligui, dr. Ewai Dahlig-Turek, dr. Zbigniewui Przerembskiui, prof. Sławomira! Żerańs- kai-Kominek (Lenkijos mokslų akademijos Muzikologijos institutas), Povilui Krikščiūnui, dr. Rūtai Žarskicnei, dr. Austei Nakienei (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilnius), dr. Daliai Urbanavičienei, dr. Gailai Kirdicnci (Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikolo- gijos instituto Etnomuzikologuos skyrius) ir daugeliui kitų kolegų. Taip pat Lenkijos St. Batoro fondui (Varšuva), 1994 m. rėmusiam autoriaus tyrimus Varšuvos universitete ir Lenkijos mokslų akademijos Muziko- logijos institute. Už pateiktas vertingas pastabas dėkojame ir kitų Lietuvos bei Len- kijos mokslo ir studijų institucijų mokslininkams: prof. Janui Stęszcws-
Load more

Recommended publications
  • 1. Priebalsių Š, Ž Kietinimas Prieš E, Ė, Ę, En Apie Šių Priebalsių Kietinimą
    KALBOTYRA XXIII (1) 1971 PRIEBALSIŲ KIETINIMAS LIETUVIŲ KALBOS TARMĖsE 1. Priebalsių Š, ž kietinimas prieš e, ė, ę, en Ž. URBANAVIČIOTĖ Apie šių priebalsių kietinimą pradėta rašyti tik pastaraisiais metais. Be skyriaus apie priebalsių kietinimą Z. Zinkevičiaus "Lietuvių dialektologijoje" ir T. Buch straipsnioI, jie niekur plačiau nebuvo nagrinėti. Priebalsiai Š, ž kietai tariami prieš e, ė, ę, en žymiai mažesniame plote, negu J, r, s, z. Prieš e jie kietinami pietų aukštaičių tarmės pietinėje dalyje ir artimesnėse vakarų aukštaičių šnektose į pietus nuo ribos Liubavas - Sangrūda - Rudamina­ Šventežeris-Seirijai-tarp Savilionių ir Kibyšių-Merkinė- Zervynos-Rudnia­ Rodūnia. Eišiškių, Šalčininkų, Dieveniškių, Lazūnų, Zietelos apylinkes į kietini­ mo plotą galima įskirti tik sąlygiškai, nes ten šių priebalsių kietinimas labai nenuo­ seklus, pVZ.: žamė, ažaras, žamas, šašbl, berža!is ir žiimė, šlire, beržii!is, ašeri's, šešeli (Eišiškės); žamė ir žiimė, šlire, beržii!is, šeiva (Vėžionys); žanijas ir šešta (Šalčininkai); parša!is, aršaĮi<J "veršelis", š3iva ir žiimė, žemaū, šiištas, veršii!is (Dieveniškės); žamė" zamė, šapeteis, šašbl, šašatas, šarb;'s, važa!is, naimažasnis ir ziimė, žemi'n, šešta, šeši, šiišetas, šeim{'na (Zietela) ir pan. Priebalsiai š, ž sporadiškai kietinami ir kitose šnektose, neretai net gana toli i šiaurę nuo nu­ rodytos ribos. Daugiausia tokio kietinimo atvejų galima išgirsti tose tarmėse, kur gyventojai daž• nai vartoja lenkų ar baltarusių kalbą. Toks kietinimas žymiai dažniau pasitaiko prieš balsi e, pvz.: žani'su, ažaras (Breslauja), &žaras, žame., Šašu.pe., šaimi'na, šara, gegužala. - geguželė, ša/us (Apsas), ša/uos (Arnionys, Lakaja), žame, šara, pušal/.nis "pušinis" (Šumskas), šašazdešime (Šu• tai), žJmi., diržalis, paršalis (Nemenčinė), žiim(! (Baltamiškis), ždnklas (Slučajus), žiimė, žanras, šiišras, šare (Ismonys), ažarelis (Perloja), ša/alika (Šašuolėliai), žame, Žalva (Inturkė) ir pan.
    [Show full text]
  • Alytaus Alytaus Miesto (Alytaus Miesto Savivaldybė) Alytus Infrastruktūrinis Objektas Infrastruktūrinis Objektas Pulko G
    Nr. Apskritis Savivaldybė Seniūnija Gyvenvietė Objekto tipas Įstaigos pavadinimas Adresas 1 Alytaus Alytaus miesto (Alytaus miesto savivaldybė) Alytus Infrastruktūrinis objektas Infrastruktūrinis objektas Pulko g. 12, Alytus 2 Alytaus Alytaus miesto (Alytaus miesto savivaldybė) Alytus Mokymo įstaiga Alytaus rajono sporto centras Kepyklos g. 17, Alytus 3 Alytaus Alytaus miesto (Alytaus miesto savivaldybė) Alytus Infrastruktūrinis objektas Infrastruktūrinis objektas Alytus 4 Alytaus Alytaus miesto (Alytaus miesto savivaldybė) Alytus Savivaldybė Alytaus m. savivaldybės administracija Rotušės a. 4, LT-62504 Alytus 5 Alytaus Alytaus miesto (Alytaus miesto savivaldybė) Alytus Infrastruktūrinis objektas Infrastruktūrinis objektas Stoties g. 12, LT-62431 Alytus 6 Alytaus Alytaus rajono (Alytaus rajono savivaldybė) Alytus Savivaldybė Alytaus r. savivaldybės administracija Pulko g. 21, LT-62135 Alytus 7 Alytaus Alytaus rajono Alovės Alovė Mokymo įstaiga Alytaus rajono Alovės pagrindinė mokykla Mokyklos g. 5 , Alovė, LT-64117 Alytaus r. 8 Alytaus Alytaus rajono Alovės Alovė Seniūnija Alovės seniūnija Alovė, LT-64117 Alytaus r. 9 Alytaus Alytaus rajono Alytaus Miklusėnai Infrastruktūrinis objektas Infrastruktūrinis objektas Miklusėnai, Alytaus r. 10 Alytaus Alytaus rajono Alytaus Miklusėnai Seniūnija Alytaus seniūnija Užubalių g. 3, Miklusėnai, Alytaus r. 11 Alytaus Alytaus rajono Butrimonių Butrimonys Seniūnija Butrimonių seniūnija Vytauto g. 31, Butrimonys, LT-64429 Alytaus r. 12 Alytaus Alytaus rajono Daugų Daugai Seniūnija Daugų seniūnija S. Nėries g. 3, Daugai, LT-64140 Alytaus r. 13 Alytaus Alytaus rajono Krokialaukio Krokialaukis Mokymo įstaiga Alytaus rajono Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus vidurinė mokykla Žuvinto g. 41, Krokialaukis, LT-64355 Alytaus r. 14 Alytaus Alytaus rajono Krokialaukio Krokialaukis Seniūnija Krokialaukio seniūnija Krokialaukis, LT-64355 Alytaus r. 15 Alytaus Alytaus rajono Miroslavo Miroslavas Seniūnija Miroslavo seniūnija Miroslavas, LT-64235 Alytaus r.
    [Show full text]
  • Lithuanian Dialectology Profiles: Problems and Findings”, Aims to Demonstrate a Wide Range of Studies Within Lithuanian Dialectology
    3 Approved for publishing by the Scientific Council of the Institute of the Lithuanian Language Decree Protocol No. MT-50, dated 30 December 2020 Editorial Board: Danguolė Mikulėnienė (Editor-in-Chief) Lietuvių kalbos institutas Ana Stafecka LU Latviešu valodas institūts Miroslaw Jankowiak Akademie věd České republiky Edmundas Trumpa Latvijas universitāte Ilja Lemeškin Univerzita Karlova Special issue editor Violeta Meiliūnaitė Reviewers: Dalia Pakalniškienė Klaipėdos universitetas Liene Markus–Narvila Latvijas universitāte The bibliographic information about this publication is available in the National Bibliographic Data Bank (NBDB) of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania ISBN 978-609-411-279-9 DOI doi.org/10.35321/e-pub.8.problems-and-findings © Institute of the Lithuanian Language, 2020 © Violeta Meiliūnaitė, compilation, 2020 © Contributing authors, 2020 Contents PREFACE ------------------------------------------------------------------------------------------------------- 6 DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ ISSUES OF PERIODIZATION: DIALECTOLOGICAL THOUGHT, METHODOLOGICAL DEVELOPMENT AND IDEOLOGICAL TURNS ------------------------------------ 8 VIOLETA MEILIŪNAITĖ. STABILITY AND DYNAMICS OF (LITHUANIAN) DIALECTAL NETWORK 38 JURGITA JAROSLAVIENĖ.METHODOLOGICAL DIVERSITY AND COMPLEXITY IN COMPARATIVE EXPERIMENTAL SOUND RESEARCH --------------------------------------------------------------------- 50 RIMA BAKŠIENĖ.INSTRUMENTAL RESEARCH INTO THE QUALITATIVE CHARACTERISTICS OF THE VOCALISM VARIANTS IN THE SUBDIALECT OF ŠAKIAI -----------------------------------------
    [Show full text]
  • Judriojo Ryšio Pobleminiai Infrastruktūriniai Objektai Dėl ŠKL
    SAVIVALDYBĖ GYVENVIETĖ Akmenės r. sav. Kivyliai Akmenės r. sav. Kairiškiai Alytaus r. sav. Giluičiai Alytaus r. sav. Alytus Alytaus r. sav. Ūdrija Alytaus r. sav. Verebiejai Alytaus r. sav. Butrimonys Alytaus r. sav. Punia Alytaus r. sav. Bugonys Alytaus r. sav. Užupiai Alytaus r. sav. Punia Alytaus r. sav. Giluičiai Alytaus r. sav. Takniškiai Alytaus r. sav. Daugai Anykščių r. sav. Aniūnai Anykščių r. sav. Titeikiai Anykščių r. sav. Rubikiai Biržų r. sav. Pabiržė Biržų r. sav. Ratninkai Biržų r. sav. Butniūnai Elektrėnų sav. Beižionys Elektrėnų sav. Kazokiškės Elektrėnų sav. Vievis Ignalinos r. sav. Jakėnai Ignalinos r. sav. Malvinavas Ignalinos r. sav. Gervelės Jonavos r. sav. Užupės Joniškio r. sav. Jankūnai Joniškio r. sav. Gaižaičiai Joniškio r. sav. Jurdaičiai Joniškio r. sav. Skakai Joniškio r. sav. Satkūnai Joniškio r. sav. Linkaičiai Jurbarko r. sav. Būtrimai Jurbarko r. sav. Juodaičiai Jurbarko r. sav. Dainiai Kaišiadorių r. sav. Pravieniškės II Kaišiadorių r. sav. Kruonis II Kaišiadorių r. sav. Petkaučizna Kaišiadorių r. sav. Žiežmariai Kalvarijos sav. Jusevičiai Kalvarijos sav. Miklausė Kalvarijos sav. Jungėnai Kauno r. sav. Gaižuvėlė Kauno r. sav. Lapės Kauno r. sav. Netoniai Kauno r. sav. Kazimierava 1 Kauno r. sav. Raudondvaris Kauno r. sav. Smiltynai II Kauno r. sav. Neveronys Kauno r. sav. Garliava Kauno r. sav. Noreikiškės Kazlų Rūdos sav. Antanavas Kėdainių r. sav. Gaisai Kėdainių r. sav. Surviliškis Kelmės r. sav. Karklėnai Kelmės r. sav. Pluskių k. Kelmės r. sav. Kirkilai Kelmės r. sav. Dievoniai Kelmės r. sav. Mosteikiai Kelmės r. sav. Šaukėnai Klaipėdos r. sav. Aisėnai Klaipėdos r. sav. Trepkalniai Klaipėdos r. sav. Šiūpariai Klaipėdos r. sav.
    [Show full text]
  • Mokinių Priėmimo Į Bendrojo Ugdymo
    VARĖNOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA SPRENDIMAS DĖL MOKINIŲ PRIĖMIMO Į VARĖNOS RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLAS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO 2020 m. birželio 19 d. Nr. T-IX-331 Varėna Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 7 punktu, 16 straipsnio 4 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi, Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 ,,Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 ,,Dėl Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo patvirtinimo“, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 ,,Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo patvirtinimo“, Varėnos rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a: 1. Patvirtinti Mokinių priėmimo į Varėnos rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašą (pridedama). 2. Pripažinti netekusiu galios Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. T-VIII-896 ,,Dėl Mokinių priėmimo į Varėnos rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas ir kitas priešmokyklinio ugdymo programą vykdančias švietimo įstaigas tvarkos aprašo patvirtinimo“. Savivaldybės meras Algis Kašėta Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Liudas Tamulevičius 2020-06-19 T-IX-331 PATVIRTINTA Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 19 d.
    [Show full text]
  • Baltu Filoloģija Xiv (2) 2005
    LATVIJAS UNIVERSITĀTE Filoloģijas fakultāte Baltu valodu katedra UNIVERSITY OF LATVIA Faculty of Philology Chair of Baltic Languages BALTU FILOLOĢIJA XIV (2) 2005 Baltu valodniecības žurnāls Journal of Baltic Linguistics LU Akadēmiskais apgāds UDK 811(082)(051) Ba 418 BALTU FILOLOĢIJA Saturs – Contents Redaktors / Editor Pēteris Vanags Raksti – Articles Latvijas Universitāte, Stockholms universitet Jūratė ČIRŪNAITĖ Redaktora vietniece / Associate Editor Žemaitijos miestelėnų įvardijimas XVI amžiuje 5 Lidija Leikuma Anna DAUGAVIETE Latvijas Universitāte Palīg ak centi latviešu valodā (pēc A. Bīlenšteina, J. Endzelīna un M. Brēdes materiāla) 13 Redakcijas kolēģija / Editorial Board Trevor G. FENNELL Saulius Ambrazas Benita Laumane Unearthing the grammatical views of Liborius Depkin 47 Lietuvių kalbos institutas Liepājas Pedagoģijas akadēmija Evalda JAKAITIENĖ Aleksej Andronov Dace Markus Sankt-Peterburgskij gosudarstvennyj universitet Latvijas Universitāte Fonetinių duomenų laukas aiškinamuosiuose žodynuose 57 Laimute Balode Nicole Nau Lidija KAUKĖNIENĖ Latvijas Universitāte, Universytet im. Adama Mickiewicza Latvių bendrinės kalbos triskiemenių žodžių ilgųjų balsių trukmė 67 Helsingin yliopisto w Poznaniu Jolanta LĖGAUDAITĖ Alfred Bammesberger Juozas Pabrėža Age-specific and gender-specific slang 77 Katholische Universität Eichstätt Šiaulių universitetas Rick Derksen William R. Schmalstieg Asta LESKAUSKAITĖ Universiteit Leiden Pennsylvania State University Priebalsinis daiktavardžių linksniavimo tipas pietų aukštaičių šnektose 89 Pietro
    [Show full text]
  • Suvestinė Redakcija Nuo 2018-05-03 Iki 2018-11-08 VARĖNOS RAJONO
    Suvestinė redakcija nuo 2018-05-03 iki 2018-11-08 Sprendimas paskelbtas: TAR 2018-02-01, i. k. 2018-01648 Nauja redakcija nuo 2018-02-06: Nr. T-VIII-884, 2018-01-30, paskelbta TAR 2018-02-05, i. k. 2018-01756 VARĖNOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA SPRENDIMAS DĖL VARĖNOS RAJONO SAVIVALDYBĖS VIETINĖS REIKŠMĖS KELIŲ SĄRAŠO PATVIRTINIMO 2005 m. sausio 25 d. Nr. T-V-491 Varėna Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, 6 straipsnio 4 dalimi, Varėnos rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a: Patvirtinti pridedamus: 1. Varėnos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių Jakėnų seniūnijoje sąrašą. 2. Varėnos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių Kaniavos seniūnijoje sąrašą. 3. Varėnos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių Marcinkonių seniūnijoje sąrašą. 4. Varėnos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių Matuizų seniūnijoje sąrašą. 5. Varėnos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių Merkinės seniūnijoje sąrašą. 6. Varėnos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių Valkininkų seniūnijoje sąrašą. 7. Varėnos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių Varėnos seniūnijoje sąrašą. 8. Varėnos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių Vydenių seniūnijoje sąrašą. Savivaldybės meras Vidas Mikalauskas PATVIRTINTA Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. T-V-491 (Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. T-VIII-884 redakcija) VARĖNOS RAJONO SAVIVALDYBĖS VIETINĖS REIKŠMĖS KELIŲ JAKĖNŲ SENIŪNIJOJE SĄRAŠAS Kelio (gatvės) Eil. žymėjimas Kelio (gatvės) Kelio (gatvės) pavadinimas Sutampa su keliu (gatve), m Nr. informacinėje ilgis, m sistemoje 1 2 3 4 5 6 1 Jak-1 Zakoriai–Palielukis 3695 2 Jak-2 Užtilčiai–Vergakiemis 1845 3 Jak-3 Damononys–Kaniūkai–Kalviai 5090 Kaniūkų k.
    [Show full text]
  • 1 Naujienlaiškis NUO GEDIMINO KALNO LINK RAIGARDO SLĖNIO
    2020-07-09 2020 m. „Lietuvos muziejų kelio“ 1 naujienlaiškis NUO GEDIMINO KALNO LINK RAIGARDO SLĖNIO Š. m. liepos 3 d. ant Gedimino pilies kalno Vilniuje prasidėjo nacionalinės kultūrinės tapatybės formavimo ir puoselėjimo programos „Tėvynės ieškojimas“ projektas Lietuvos muziejų kelias 2020 m. Programa yra skiriama Lietuvos Respublikos atkūrimo 30-mečiui pažymėti. Šių metų „Tėvynės ieškojimas“ prasidėjo iškilmingai ir skambiai – ant svarbiausio Lietuvos kalno muziejininkų bendruomenę ir muziejų kelio dalyvius sveikino LR Kultūros ministras dr. Mindaugas Kvietkauskas, kiti garbūs svečiai, o skambia daina į kelionę palydėjo žinoma dainininė Veronika Povilionienė kartu su Vilniaus miesto savivaldybės šv. Kristoforo kameriniu orkestru (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Barkauskas) bei saksofonininkais Paulina Bakšaite ir Kęstučiu Vaiginiu. Lietuvos muziejų kelio 2020 metų tema „Lietuvos kraštovaizdžiai: kalnų ir kalvų kultūriniai reginiai“, o pirmoji kelionių kryptis – Dzūkija. Šešios šio regiono kultūros paveldo organizacijos: Birštono, Alytaus kraštotyros, Merkinės krašto, Lazdijų krašto ir M. K. Čiurlionio memorialinis muziejai bei Dzūkijos nacionalinio parko direkcija kviečia užkopti ant žymių ir mažiau žinomų kalnų ir piliakalnių, nuo jų pasižvalgyti į tolumas, įsigilinti į jų kultūrinį atminimą, pasisemti energijos ir įkvėpimo naujoms idėjoms bei kasdieniams darbams. Renginių metu skambės muzika, poezija, legendos ir istoriniai pasakojimai, kvies parodos, teatralizuoti renginiai. Apsilankę juose turės progą patirti kokie svarbūs
    [Show full text]
  • Accentuation Models of Disyllabic Nouns in the Southern Aukštaitian Dialect
    ISSN 1392–1517. Online ISSN 2029–8315. KALBOTYRA. 2016 • 68 DOI: https://doi.org/10.15388/Klbt.2016.10321 Accentuation models of disyllabic nouns in the Southern Aukštaitian dialect Vilija Ragaišienė Institute of the Lithuanian Language P. Vileišio g. 5 LT-10308 Vilnius, Lithuania E-mail: [email protected] Abstract The article provides an analysis of the accentuation of disyllabic nouns in the Southern Aukštaitian (SAuk) dialect spoken in Southern Lithuania (Alytus, Lazdijai, Varėna, Šalčininkai, Druskininkai and Trakai districts). The term pietų aukštaičiai (southern Aukštaitians) was coined by scholars; because of certain phonetic peculiarities of the dialect, the inhabitants of southern Lithuania consider themselves to be dzūkai (Dzūkians). The SAuk has been of special interest to both dialectologists and Baltic language specialists for a long time. The archaic grammatical forms, syntactic constructions, phonetic, accentual and lexical peculiarities that are features of these dialects are intertwined with new phenomena and thus reveal many stages of the development of the dialect of the Southern Aukštaitians, which in turn can be of help in finding answers to some unanswered questions about the development and usage of language. For this reason more attention and research has been devoted to the SAuk dialect and its broader connections with language as a whole. The article analyses the tendencies of the accentuation parallels of disyllabic nouns with ā, ē, a and i̯ a1 stems in the SAuk dialect. Drawing on audio and written sources dating from 1952–2015, the spread of the accentuation variants of the words and their forms in the same subdialect, separate subdialects and/or their groups are discussed; the accentuation patterns of disyllabic nouns with the productive ā, ē, a and i̯ a1 stems that are stressed in various ways are described, and the nature of their prevalence in the area of the dialect is established.
    [Show full text]
  • The Knight of Church the Special
    ANTANAS LESYS THE KNIGHT OF CHURCH * * * Jovita NiūNiavaitė - LesieNė THE SPECIAL MEASURES OF THE KGB The book is dedicated for the 625th anniversary of the Christianisation of Lithuania, in commemoration of priest JUOZAS ZDEBSKIS Vilnius 2014 UDK 23/28(474.5)(092) Le315 A portrait of priest J. Zdebskis of an unknown painter on the first cover of the book (photograph from AJLA). Priest‘s J. Zdebskis automobile after the breakage on the last cover (photograph from AKA). ISBN 978-609-420-357-2 Table of contents Preface / 4 A. Lesys. The Knight of Church 7 Family, childhood and education of priest J. Zdebskis / 8 Years of the priesthood / 10 Personality of the clergyman / 17 Persecution of priest J. Zdebskis and plans of the KGB / 19 The agency of the KGB / 28 Special measures of the KGB / 31 Traffic accident, investigation of the death of the priest / 46 The funeral / 59 Reminiscences of Antanas Grinkevičius / 61 Commemoration of the 25th anniversary of the death of priest J. Zdebskis / 63 Declaration-application / 64 About the publisher and supporter of the book / 89 J. Niūniavaitė-Lesienė. The special measures of the KGB / 95 Photographs / 118 References/ 123 Abbreviations / 125 About the authors / 127 Preface After World War II due to the Soviet occupation, the situation of Catholics in Lithuania was getting worse. The Church was separated from the state, its property was forfeited. In order to destroy the Church, the authority of the clergy was split, persons under the age of 18 years were forbidden to be involved in the liturgical services (to serve in the Holy Mass, to chant in the choir of the Church, to carry the flags during the processions, to strew flowers), any group catechization of children was treated as violation of law.
    [Show full text]
  • SUMMARY of Disertation2014 02 17-2
    VILNIUS UNIVERSITY NATURE RESEARCH CENTRE INSTITUTE OF GEOLOGY AND GEOGRAPHY VIOLETA PUKELYT Ė BALTR ŪNIEN Ė THE INFLUENCE OF GEOLOGICAL STRUCTURE ON THE DEVELOPMENT OF GEOMORPHOLOGICAL REGIONS (CASE STUDY OF SOUTH LITHUANIA) Summary of Doctoral Dissertation Physical sciences, Physical geography (06 P) Vilnius, 2014 The dissertation was prepared at the Nature Research Centre, Institute of Geology and Geography in 2009–2012. Scientific supervisor Prof. Dr. Hab. Algimantas Česnulevi čius (Vilnius University, Physical sciences, Physical geography – 06 P) The dissertation is defended at the Council of Geographical Research of Vilnius University: Chairman Prof. Dr. Ar ūnas Bukantis (Vilnius University, Physical sciences, Physical geography – 06 P). Members: Prof. Dr. Inga Dailidien ė (Klaip ėda University, Physical sciences, Physical geography – 06 P). Dr. Virgilija Gregorauskien ė (Lithuanian Geological Survey under the Ministry of Environment, Physical sciences, Physical geography – 06 P). Prof. Dr. Egidijus Rimkus (Vilnius University, Physical sciences, Physical geography – 06 P). Doc. Dr. Julius Taminskas (Nature Research Centre, Institute of Geology and Geography, Physical sciences, Physical geography – 06 P). Opponents: Dr. Albertas Bitinas (Klaip ėda University, Physical sciences, Geology – 05 P). Dr. Darius Jarmalavi čius (Nature Research Centre, Institute of Geology and Geography, Physical sciences, Physical geography – 06 P). The official defence of the dissertation is due to be held at the public meeting of the Physical Science Council at the Nature Research Centre, Institute of Geology and Geography on March 25, 2014, at 15.00 Address: T. Šev čenkos str. 13, LT-03223, Vilnius, Lithuania. The summary of the dissertation was distributed on February 24, 2014 The dissertation is available in the libraries of Vilnius University and Nature Research Centre, Institute of Geology and Geography.
    [Show full text]
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybė Nutarimas Dėl
    LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ NUTARIMAS DĖL VILNIAUS APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO) PLANO PATVIRTINIMO 2008 m. gruodžio 3 d. Nr. 1310 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2007, Nr. 39-1437) 6 straipsniu, 11 straipsnio 4 ir 10 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: 1. Patvirtinti Vilniaus apskrities teritorijos bendrąjį (generalinį) planą (pridedama). 2. Nustatyti, kad šis nutarimas tą pačią dieną oficialiai be Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo plano priedų ir brėžinių skelbiamas „Valstybės žiniose“, o nutarimas su priedais ir brėžiniais – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt). 3. Įpareigoti Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano planavimo organizatorių, Vilniaus apskrities viršininką, per pusę metų nuo Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano įsigaliojimo parengti ir patvirtinti šio plano sprendinių įgyvendinimo programą. L. E. MINISTRO PIRMININKO PAREIGAS GEDIMINAS KIRKILAS L. E. APLINKOS MINISTRO PAREIGAS ARTŪRAS PAULAUSKAS _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1310 VILNIAUS APSKRITIES TERITORIJOS BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Vilniaus apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas (toliau vadinama – Bendrasis planas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymu (Žin., 1994, Nr. 101-2015), Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo ir Miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 (Žin., 2004, Nr. 83-3029), ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr.
    [Show full text]