Optimization of ornamental and garden plant assortment, technologies and environment. Scientific articles. 2014 (5) 10. ISSN 2029-1906, ISSN 2335-7282 (online)

Biomedicinos mokslai/ Biomedical sciences LAZDIJŲ RAJONO RUDAMINOS DVARO PARKO SUMEDĖJUSIŲ AUGALŲ BŪKLĖ

Irena Tulabienė1, Vilija Snieškienė2

1Kauno kolegijos Technologijų ir Kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnlogijų katedra, Pramonės pr. 22, Kaunas, e. mail: [email protected] 2Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas Ž. E. Žilibero 6, 46324 Kaunas

Recenzentė dr. Antanina Stankevičienė, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas

Anotacija

2010–2013 m. buvo tirti Lazdijų rajono Rudaminos dvaro parko želdiniai. Parke buvo įvertinta 12 vietinės floros (mažalapė liepa (Tilia cordata), paprastasis ąžuolas (Quercus robur), karpotasis beržas (Betula pendula), paprastasis klevas (Acer platanoides), paprastoji pušis (Pinus sylvestris), paprastasis uosis (Fraxinus excelsior), miškinė kriaušė (Pyrus pyraster), paprastoji eglė (Picea abies), paprastasis skroblas (Carpinus betulus), blindė (Salix caprea), juoduogis šeivamedis (Sambucus nigra) paprastoji vinkšna (Ulmus laevis)), 7 rūšių introdukuotų (paprastasis kaštonas (Aeculus hippocastanum), platanalapis klevas (Acer pseudoplatanus), didžialapė liepa (Tilia platyphyllos), švedinis šermukšnis (Sorbus inter- media), europinis maumedis (Larix decidua), dygioji eglė (Picea pungens), kanadinė tuopa (Populus canadensis)), ir vienos veislės (Salix alba `Tristis`) sumedėjusių augalų fitosa- nitarinė būklė. 2010–2013 m. ligos ir kenkėjai Rudaminos dvaro parke nebuvo labai paplitę. Tiria- muoju laikotarpiu pastoviai gausu buvo keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella), kurios pažeidimų vidurkis siekė iki 4 balų. Parke labiausiai paplitusios lapų ligos – klevo lapų juoduliai (sukėlėjas Rhytisma acerinum) pažeidimo vidurkis – 2,75 balai, ąžuolo miltligė (sukėlėjas Microsphaera alphitoides) – pažeidimo vidurkis – 2,5 balo. Saprotrofai – organizmai, maisto medžiagas gaunantys iš negyvos organinės medžiagos. Fitopatogenai – organizmai, sukeliantys augalų ligas. LHMT – Lietuvos hodrometeorologijos tarnyba. HTK – hidroterminis koeficientas. Raktiniai žodžiai: sumedėję augalai, fitosanitarinė būklė, ligos, kenkėjai.

Įvadas

Sunku įsivaizduoti šiuolaikinio žmogaus gyvenamąją aplinką be dekoratyviųjų medžių ir krūmų. Lietuvos senieji parkai vertingi ir saugotini dėl dviejų priežasčių. Visų pirma dau- guma jų yra puikūs kraštovaizdžio architektūros kūriniai, sudarantys mūsų šalies kultūros pa- veldo aukso fondą (Januškevičius, 2004). Kiekvieno mūsų pareiga – rūpintis, kad dekoraty- vieji augalai būtų sveiki. Lazdijų rajono Rudaminos dvaro parko savininkas R. Valiokas stengiasi išsaugoti parko augmeniją ir atkurti dvaro istoriją. Buvo atlikti dvaro istoriniai, architektūriniai ir žvalgomieji polichrominiai tyrimai. R. Valioko prašymu 2013 m. buvo atliekami dvaro teritorijos ir parko tyrimai, kuriuos vykdė ir konsultacijas teikė architektė Ona Buklienė. Sudaryta rūmų fasadų sienų tapybinio dekoro konservavimo, restauravimo programa, kurią sudarė aukščiausios

201 Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas Mokslo darbai. 2014 (5) 10. ISSN 2029-1906, ISSN 2335-7282 (online) kategorijos sieninės tapybos restauratorė Audronė Kaušinienė. Šiuo metu atliekami centrinio rūmų pastato tvarkymo ir restauravimo darbai. Parke atliekami minimalūs parko tvarkymo darbai: šienaujama, valomi kai kurie tvenkiniai, pjaunami išdžiūvę, tvarkomi bebrų išpjauti medžiai. Parkuose medžių lapais maitinasi daug vabzdžių rūšių. Jų įtaką augalams lemia vabz- džių ir medžių biologinės savybės, medynų charakteristika. Gumbadariai, čiulpiantys, minuo- jantys vabzdžiai dalinai pažeisdami lapus, sutrumpina lapų amžių ir tuo pačiu sutrumpėja augalų vegetacijos periodas bei gali sumažėti prieaugis, bet medžių egzistencijai negresia. Kenkėjai gali padaryti augalams ir netiesioginę žalą. Amarai, iščiulpdami augalų audinius juos silpnina, stabdo jų augimą. Jauni lapeliai susigarbanoja ir susisuka, suauga audiniai, susi- daro išaugos, galai. Lapai pasidengia cukringomis amarų išskyromis, ant kurių vėliau atsi- randa grybai saprotrofai – suodgrybiai, todėl labai susilpnėja fotosintezė ir lapai pradeda anksčiau laiko kristi (Nekrošienė, 2010). Biotinė ir abiotinė aplinka veikia sumedėjusių augalų fitosanitarinę būklę ne tik tiesio- giai, bet ir netiesiogiai per poveikį patiems fitofagams. Sėkmingam bet kurios organizmų gru- pės plitimui yra reikalingas optimalių aplinkos sąlygų kompleksas. Fitofagų atsiradimui ir pasiskirstymui ant sumedėjusių augalų įtakos turi maisto medžiagų kiekis, šviesa, meteoro- loginės sąlygos ir kiti faktoriai (Nekrošienė, 2010). Dekoratyviniai augalai įvairiomis ligomis serga kasmet. Ligoti augalai užkrečia sveikus, ypač jei ligos sukėlėjai įvairūs grybai, nes šiuos sukėlėjus nuo vieno augalo ant kito gali per- nešti vėjas, lietus. Palankiais ligoms plisti metais (pvz., ąžuolų lapų miltligei plisti palankios sąlygos – sausa, karšta vasara), žalieji želdiniai labai nukenčia. Ligos vystymasis priklauso nuo jos sukėlėjo aktyvumo, nuo augalo rūšies ir veislės, amžiaus ir aplinkos sąlygų. Tinka- momis sąlygomis augantys augalai būna atsparesni ligų sukėlėjams. Tyrimo tikslas – įvertinti Rudaminos dvaro parke augančių sumedėjusių augalų fitosa- nitarinės būklės kitimą 2010–2013 m.

Metodika (metodai)

Tyrimai atlikti 2010–2013 m. Pietų Lietuvoje, Lazdijų rajono Rudaminos dvaro parke, esančiame Rudaminos miestelyje. Parko plotas –7,5 ha. Sumedėjusių augalų būklė buvo ver- tinta kasmet du kartus – gegužės ir rugpjūčio mėnesiais. Buvo įvertinta 12 rūšių vietinės flo- ros ir 7 rūšių introdukuotų augalų būklė. Klimato sąlygos 2010–2013 m. Pietų Lietuvoje.Vertinant šilumos ir kritulių santykį, bu- vo naudojamas G. Selianinov‘o hidroterminis koeficientas (HTK), kuris apskaičiuotas pagal formulę: HTK = Rx10/T R – kritulių kiekis per mėnesį (mm), T – suma temperatūrų, aukštesnių nei +10 0C, atitinkamu laikotarpiu. Kai hidroterminis koeficientas yra iki 0,3 – metai ar kitas laiko tarpsnis yra labai sausi; 0,4–0,5 – sausi; 0,6–0,7 – sausringi; 0,8–1,0 – nepakankamai drėgni; 1,0–1,5 – pakankamo drėgnumo; daugiau kaip 1,5 – drėgni. Būklės rodikliai – ligų intensyvumas, kenkėjų gausumas, medžių kamienų pažeidimai vertinti penkių balų skalėmis nuo 1 iki 5 (1 balas – pažeista iki 10  asimiliacinio ploto, kamienų ar šakų; 2 balai – 11–30  ploto; 3 balai – 31–60 ; 4 balai – 61–80 ; 5 balai – 81–100 ) (Juronis, Snieškienė, 1998). Ligų sukėlėjai buvo identifikuojami vizualiai (pagal ligų simptomus ir ligų sukėlėjų– grybų morfologinius požymius, naudojant lupą) bei išskiriant grynas grybų kultūras drėgnų kamerų būdu ir identifikuojami mikroskopuojant ir naudojant apibūdintojus (Butin, 2011;

202 Optimization of ornamental and garden plant assortment, technologies and environment. Scientific articles. 2014 (5) 10. ISSN 2029-1906, ISSN 2335-7282 (online)

Hartmann ir kt., 2005; Labanowski et al., 2001; Erwin, Ribeiro, 2005; Sinclair, Lyon, 2005). Grybų vardai pateikti pagal Index fungorum (2014). Kenkėjai apibūdinti pagal (Pileckis ir kt., 1968; Labanowski et al., 2001; Hartmann ir kt., 2005).

Rezultatai ir jų aptarimas

2010–2013 m. Rudaminos dvaro parke buvo įvertinta 12 vietinės floros rūšių: maža- lapės liepos (Tilia cordata Mill.), paprastastojo ąžuolo (Quercus robur L.), karpotojo beržo (Betula pendula Roth), paprastojo klevo (Acer platanoides L.), paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.), paprastojo uosio (Fraxinus excelsior L.), miškinės kriaušės (Pyrus pyraster Burgsd.), paprastosios eglės (Picea abies (L.) H. Karst.), paprastojo skroblo (Carpinus betulus L.), juoduogio šeivamedžio (Sambucus nigra L.), blindės (Salix caprea L.), paprastosios vinkšnos (Ulmus laevis Pall.); 7 rūšių introdukuotų augalų: paprastojo kaštono (Aeculus hippocastanum L.), dygiosios eglės (Piceapungens Engelm.), platanalapio klevo (Acer pseudoplatanus L.), didžialapės liepos (Tilia platyphyllos Scop.), švedinio šermukšnio (Sorbus intermedia (Ehrh.) Pers.), europinio maumedžio (Larix decidua Mill.), kanadinės tuopos (Populus x canadensis Moench.) ir vienos veislės (Salix alba `Tristis`) medžių būklė. Klimato sąlygos 2010–2013 m. Lazdijų rajone (LHMT-Lietuvos klimatas, 2010–2013). Vertinimo duomenys pateikti 1pav.

1 pav. Hidroterminio koeficiento reikšmės Lazdijų rajone. 2010–2013 m. gegužės–liepos mėnesiais. Fig. 1. Values of hydrothermal coefficient in district (May– July, 2010–2013)

Nepakankamo drėgnumo (HTK iki 1) buvo tik 2012 ir 2013 m. gegužės mėnesiai. 2010 m. vasaros visi mėnesiai buvo drėgni (HTK daugiau kaip1,5). Kitų metų klimato sąlygos vasaros mėnesiais pasižymėjo netolygumu: kai kurie mėnesiai buvo sausringi, o kiti drėgni. Infekcinės ligos. Parko medžių fitopatologinė būklė tiriamuoju laikotarpiu buvo nevie- noda (2 pav.). Kai kurios ligos (ąžuolų miltligė, klevo lapų juoduliai, mažalapės liepos suod- ligė, liepų lapų rudmargė) medžius pažeidė kiekvienais metais, bet nevienodai intensyviai. Ki- tos ligos pasireiškė tik atskirais metais (klevo lapų miltligė, švedinio šermukšnio rauplės). La- biausiai ligos pasireiškė 2010–2011, kai vasaros buvo drėgnos ir šiltos (HTK daugiau kaip 1,5). Tokios klimato sąlygos palankios daugeliui grybų–ligų sukėlėjų. Ąžuolinis pelenis (Erysiphe alphitoides (Griffon & Maubl.) U. Braun & S. Takam. (sin. Microsphaera alphitoides)) – vienas plačiausiai Lietuvoje paplitusių patogeninių grybų kas-

203 Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas Mokslo darbai. 2014 (5) 10. ISSN 2029-1906, ISSN 2335-7282 (online) met pažeidžiančių paprastuosius ąžuolus. Rudaminos dvaro parke ąžuolus miltligė labiausiai pažeidė 2010–2011 m. Kitas miltligę sukeliantis grybas – Sawadaea tulasnei (Fuckel) Homma (sin. Uncinula tulasnei), pažeidžiantis įvairias klevų rūšis ir veisles, taip pat intensyviausiai pasireiškė 2010– 2011 m. Tikriausiai, abiejų miltligių sukėlėjams palankiausios sąlygos susidarė taip pačiais metais.

2 pav. Rudaminos dvaro parko medžių ligų intensyvumas 2010–2013 m. Fig. 2. Intensity of tree diseases in the manorial park of in the years 2010–2013

Paprastojo klevo lapų juoduliai (Rhytisma acerinum (Pers.) Fr.) 2010, 2012 ir 2013 m. siekė iki 3 balų, liga silpniau pasireiškė tik 2011 m. – siekė 2 balus. Juodulių sukeltos dėmės ant klevų lapų kiekvienais metais apima apie 50 procentų medžio lajos paviršiaus. Šis grybas augalui didesnės žalos nedaro, tačiau labai dėmėti lapai gerokai mažiau asimiliuoja deguo- nies, todėl anksčiau nukrinta. Ši liga labiau pasireiškia, kur nėra didelis oro užterštumas. Viena iš dažniausių liepų ligų yra lapų rudmargė (sukėlėjas Mycosphaerella millegrana (Cooke) J. Schrot. (sin. Passalora microsora)), stipriausiai pažeidžianti medžius augančius vietovėse, kuriose neužterštas oras (Snieškienė, Juronis, 1998). Todėl šių pažeidimų, kaip ir klevo lapų juodulių daugiau aptinkama ne miestų gatvių želdiniuose, o miestų rekreaciniuose želdynuose arba užmiesčiuose (Snieškienė, Stankevičienė, 2012). Rudaminos parke šios ligos pažeidimo vidurkis siekia 2 balus. Vienas iš labiausiai fitopatogenų plitimą įtakojančių veiksnių yra meteorologinės sąly- gos. Ligas sukeliančių grybų vaisiakūnių, sporų ir grybienos formąvimąsi bei augimą lemia oro temperatūra ir kritulių kiekis (Nekrošienė, 2010). Rudaminos parke beveik kiekvienais metais apie vasaros vidurį ant liepų lapų paviršiaus atsiranda juosvas apnašas. Tai kelių rūšių grybų, vadinamų suodgrybiais grybiena, kuri išauga ant liepas pavasario pabaigoje–vasaros pradžioje apnikusių amarų išmatų ir pačių liepų išskyrų. Dažniausiai aptinkami šių rūšių grybai: Aureobasidium pullulans (de Bary) G. Arnand), Cladosporium herbarum (Pers.) Link., Leptoxyphium fumago (Woron.) R. C. Srivast (sin. Fumago vagans Pers.). Šie grybai nėra patogenai, jie saprotrofai, bet augalams daro žalą padengdami grybiena lapus ir taip trukdo normaliai vykti asimiliacijai. Tiriamuoju laikotarpiu

204 Optimization of ornamental and garden plant assortment, technologies and environment. Scientific articles. 2014 (5) 10. ISSN 2029-1906, ISSN 2335-7282 (online) suodligės sukėlėjai intensyviau pasireiškė ant mažalapės liepos. Daugiausiai suodgrybių buvo 2010–2011 m. (5 balai). Iš introdukuotų medžių rūšių ligomis labiausiai buvo pažeisti švediniai šermukšniai. Jų lapai buvo rauplėti (sukėlėjas Venturia inaequalis (Cooke) G. Winter), pažeidimas 2012 m. siekė iki 2,5 balo. 2012 m. pirmą kartą buvo pastebėta Phytophthora genties patogenų pažeistų medžių Rudaminos dvaro parke. Pažeisti buvo jaunų (15–20 metų) paprastojo klevo 4 medžių ka- mienai. Tai gana nauja liga Lietuvoje, bet ji sparčiai plinta ir gali būti pavojinga (Stankevičienė ir kt., 2011; Stankeviciene et al., 2011). Rudaminos dvaro parke ant klevų ka- mienų esančios žaizdos nedidelės, jų ant kiekvieno medžio nedaug (1–3). Reikėtų toliau stebėti šio patogeno plitimą parke. Daugumos rūšių sumedėję augalai Rudaminos parke buvo sveiki. Be ligų pažeidimų buvo 8 rūšių vietinės floros (66,7 %) ir 5 rūšių introdukuoti augalai (71,4 %). Esamos ligos didelės neigiamos įtakos nei augalų būklei, nei dekoratyvumui nedarė. Kenkėjai. 2010–2013 m. labiausiai pastebimas sumedėjusių augalų kenkėjas Rudaminos parke – kaštoninė keršoji kandelė (Cameraria ochridella Descha & Dimic). Jos pažeidimo balas išlieka vienodas visus tyrimo metus (3 pav.). Kaštoninės keršosios kandelės pažeidimai labai sumenkina augalų dekoratyvumą, nes jau nuo vasaros vidurio paprastieji kaštonai būna su nurudavusia laja.

3 pav. Rudaminos dvaro parko medžių kenkėjų gausumas 2010–2013 m. Fig. 3. Superfluity of tree pests in the manorial park of Rudamina in the years 2010–2013

2010 m. pietinėje Lietuvos dalyje ypač gausiai pasireiškė paprastasis grambuolys (Melolontha melolontha L.). Kenkėjas pradeda skraidyti gegužės mėnesį, gausiausiai skraido kas 4–5 metai. Apgraužia jaunus, besiskleidžiančius medžių ir krūmų lapus. Gausiausiai šis kenkėjas pasireiškė 2010 m, apgrauždamas paprastojo ąžuolo lapus: pažeidimas siekė 3 balus. Liepinis amaras (Eucalipterus tiliae L.) gausiau pasireiškė 2010–2011 m., kai pavasario pabaigoje–vasaros pradžioje buvo sausa. Jo pažeidimas siekė 3 balus. 2012–2013 m., kai iškrito daugiau kritulių, amarų pažeidimų mažėjo. Liepinės kandies (Phyllonorycter issikii), liepinio gleivėtojo pjūklelio (Caliroa annulipes) ir liepinės veltininės erkės (ant mažalapės liepos) pažeidimai buvo pastebėti nuo 2012 m. Kol kas jų

205 Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas Mokslo darbai. 2014 (5) 10. ISSN 2029-1906, ISSN 2335-7282 (online) nėra labai daug, bet iš atsiradusių židinių kenkėjai gali greit išplisti. Jų pažeidimo vidurkis siekia 0,38–0,5 balo. Šie kenkėjai Lietuvos želdynuose ir želdiniuose intensyviau plinta tik pastaruosius 2–3 metus. Žievėgraužio tipografo (Ips typographus L.) pažeidimų kasmet daugėja, ir jų apniktos dygiosios eglės (Picea pungens) vis labiau silpsta. Dalis medžių žuvę, kiti irgi po kelių metų žus. Rudaminos dvaro parkas – įdomus senas parkas, kurį verta visapusiškai tyrinėti. Taip pat reikalingi ir jame augančių augalų tyrimai. Kintant klimatui susidaro palankios arba nepalankios sąlygos ne tik augalams, bet ir patogeniniams organizmams. Net iš neilgo (ketu- rių metų) jau atliktų tyrimų laikotarpio galima pastebėti ligų sukėlėjų intensyvumo ir kenkėjų gausumo bei jų rūšių kitimą.

Išvados

1. 2010–2013 m. Rudaminos dvaro parko želdinių fitosanitarinė būklė buvo nebloga: daugumos rūšių sumedėjusiems augalams didelės žalos nepadarė nei kenkėjai, nei ligų sukėlėjai. 2. Per visą tyrimų laikotarpį (ketverius metus) pastoviai gausu buvo keršosios kašto- ninės kandelės (Cameraria ohridella), kurios pažeidimas siekė iki 4 balų. Žievėgraužio tipo- grafo (Ips typographus) apniktos dygiosios eglės (Picea pungens) kiekvienais metais vis la- biau silpsta. Kitų kenkėjų gausumas ir rūšys kito. 3. Parke labiausiai paplitusios lapų ligos: ąžuolo miltligė (sukėlėjas Erysiphe alphitoides) – pažeidimas 2–4 balai, klevo lapų juoduliai (sukėlėjas Rhytisma acerinum) pažeidimas 2–3 balai. Kiekvienais metais mažalapių liepų lapai būna padengti saprotrofinių grybų (suodgrybių) grybiena 1–5 balų. 4. Kintant klimato sąlygoms kinta ir patogeninių organizmų, darančių įtaką Rudaminos dvaro parko augalų būklei, paplitimas, rūšys. Reikalingi ilgalaikiai augalų ligų sukėlėjų ir kenkėjų tyrimai, siekiant įvertinti jų įtaką augalams.

Literatūra

1. Butin H. 2011. Krankheiten der Wald – und Parkbäume. Stuttgart. 2. Erwin D. C., Ribeiro O. K.1996.Phytphthora diseases worlwide. St Paul Minnesota. 3. Hartmann G., Nienhaus F., Butin H. 2005. Medžių ligų ir kenkėjų atlasas. Vilnius. 4. Index fungorum. 2014. http://www.indexfungorum.org/names/Names.asp 5. Januškevičius L. 2010. Po gražiausius Lietuvos dvarų parkus. Kaunas. 6. Juronis V., Snieškienė V. 1998. Sumedėjusių augalų kenkėjai ir ligos, daranatys įtaką miestų medžių želdinių būklei Lietuvoje. DendrologiaLithuaniae. IV, p. 44–49. 7. Labanowski G., Orlikowski L., Soika G., Wojdyla A. 2001. Ochrona drzew i krzewow iglastych. Krakow. 8. Meteorologiai biuleteniai. 2010–2013. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. 9. Nekrošienė R., 2010. Liepų, augančių urbanizuotoje aplinkoje, lapų ligų plitimo priklausomybė nuo meteorologinių sąlygų. Miestų želdynų formavimas. Mokslo darbai. 1(9), p.126–203. 10. Pileckis S., Valenta, V., Vasiliauskas A., Žuklys, L. 1968. Svarbiausių miško medžių kenkėjai ir ligos. Vilnius. 11. Sinclair W. A., Lyon H. H.2005. Diseases of trees and shrubs. Ithaca and London. 12. Snieškienė V., Stankevičienė A. 2012.Alytaus miesto želdynų ir želdinių būklės 2012 metais stebėsenos rezultatai (Ataskaita). http://aplinkosauga.alytus.lt/documents/78415/115847/Stebesena_2012%20m.pdf 13. Stankeviciene A., Snieskiene V., Zeimavicius K., Pukiene R., Vitas A., Karpavicius J. 2011. The search of decorative plant pathogen – Phytophthora spp. in . Integrated plant protection: strategy and tactics. Materials of the International Scientific and Practical Conference devoled to the 40-th Anniversary of the Institute of Plant Protection. Nesvizh, p. 609–613. 14. Stankevičienė A., Snieškienė V., Žeimavičius K., Jovaišienė Z., Pukienė R., Vitas A., Karpavičius J. 2011. Phytophthora genties grybai – pavojingi sumedėjusių augalų ligų sukėlėjai Europoje ir jų paieška Lietuvoje. Miestų želdynų formavimas. Mokslo darbai. 1(8), p. 199-203. 15. Valiokas R. Asmeninis archyvas. 2009.

206 Optimization of ornamental and garden plant assortment, technologies and environment. Scientific articles. 2014 (5) 10. ISSN 2029-1906, ISSN 2335-7282 (online)

CONDITION OF WOODY PLANTS IN THE MANORIAL PARK OF RUDAMINA (LAZDIJAI DISTRICT)

Irena Tulabienė1, Vilija Snieškienė2

1Kauno kolegija/University of Applied Sciences, Technology and Landscaping faculty, Department of Gardening and Agro Technologies Pramonės pr. 22, Kaunas, e. mail: [email protected] 2 Kaunas Botanical Garden of Vytautas Magnus University Ž. E. Žilibero g. 6, LT-46324, Kaunas

Peer reviewer dr. Antanina Stankevičienė, Kaunas Botanical Garden of Vytautas Magnus University

Summary

The plantations of the manorial park of Rudamina (Lazdijai district) were examined in the years 2010– 2012. Phytosanitary state of certain woody plants in the park was assessed, particularly, 12 species of local flora: Tilia cordata, Quercus robur, Betula pendula, Acer platanoides, Pinus sylvestris, Fraxinus excelsior, Pyrus pyraster, Picea abie, Carpinus betulu), Salix capre, Sambucus nigra and Ulmus laevis; 7 introduced species: Aeculus hippocastanum, Acer pseudoplatanus, Tilia platyphyllos, Sorbus intermedia, Larix decidua, Picea pungens and Populus canadensis; as well as one certain breed, Salix alba `Tristis`. In the years of the research, 2010–2013, the incidence of diseases and pests in the manorial park of Rudamina were rare, with the exception of Cameraria ohridella, whose average damage was up to 4. The most common diseases of leaves detected in the park are as follows: maple leaf tar spots (pathogen Rhytisma acerinum) whose average damage is from 2. 75 and oak powdery mildew (pathogen Microsphaera alphitoides) whose average damage is 2.5. Keywords: woody plants, phytosanitary state, diseases, pests.

207