201 Lazdijų Rajono Rudaminos Dvaro Parko
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
Optimization of ornamental and garden plant assortment, technologies and environment. Scientific articles. 2014 (5) 10. ISSN 2029-1906, ISSN 2335-7282 (online) Biomedicinos mokslai/ Biomedical sciences LAZDIJŲ RAJONO RUDAMINOS DVARO PARKO SUMEDĖJUSIŲ AUGALŲ BŪKLĖ Irena Tulabienė1, Vilija Snieškienė2 1Kauno kolegijos Technologijų ir Kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnlogijų katedra, Pramonės pr. 22, Kaunas, e. mail: [email protected] 2Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas Ž. E. Žilibero 6, 46324 Kaunas Recenzentė dr. Antanina Stankevičienė, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas Anotacija 2010–2013 m. buvo tirti Lazdijų rajono Rudaminos dvaro parko želdiniai. Parke buvo įvertinta 12 vietinės floros (mažalapė liepa (Tilia cordata), paprastasis ąžuolas (Quercus robur), karpotasis beržas (Betula pendula), paprastasis klevas (Acer platanoides), paprastoji pušis (Pinus sylvestris), paprastasis uosis (Fraxinus excelsior), miškinė kriaušė (Pyrus pyraster), paprastoji eglė (Picea abies), paprastasis skroblas (Carpinus betulus), blindė (Salix caprea), juoduogis šeivamedis (Sambucus nigra) paprastoji vinkšna (Ulmus laevis)), 7 rūšių introdukuotų (paprastasis kaštonas (Aeculus hippocastanum), platanalapis klevas (Acer pseudoplatanus), didžialapė liepa (Tilia platyphyllos), švedinis šermukšnis (Sorbus inter- media), europinis maumedis (Larix decidua), dygioji eglė (Picea pungens), kanadinė tuopa (Populus canadensis)), ir vienos veislės (Salix alba `Tristis`) sumedėjusių augalų fitosa- nitarinė būklė. 2010–2013 m. ligos ir kenkėjai Rudaminos dvaro parke nebuvo labai paplitę. Tiria- muoju laikotarpiu pastoviai gausu buvo keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella), kurios pažeidimų vidurkis siekė iki 4 balų. Parke labiausiai paplitusios lapų ligos – klevo lapų juoduliai (sukėlėjas Rhytisma acerinum) pažeidimo vidurkis – 2,75 balai, ąžuolo miltligė (sukėlėjas Microsphaera alphitoides) – pažeidimo vidurkis – 2,5 balo. Saprotrofai – organizmai, maisto medžiagas gaunantys iš negyvos organinės medžiagos. Fitopatogenai – organizmai, sukeliantys augalų ligas. LHMT – Lietuvos hodrometeorologijos tarnyba. HTK – hidroterminis koeficientas. Raktiniai žodžiai: sumedėję augalai, fitosanitarinė būklė, ligos, kenkėjai. Įvadas Sunku įsivaizduoti šiuolaikinio žmogaus gyvenamąją aplinką be dekoratyviųjų medžių ir krūmų. Lietuvos senieji parkai vertingi ir saugotini dėl dviejų priežasčių. Visų pirma dau- guma jų yra puikūs kraštovaizdžio architektūros kūriniai, sudarantys mūsų šalies kultūros pa- veldo aukso fondą (Januškevičius, 2004). Kiekvieno mūsų pareiga – rūpintis, kad dekoraty- vieji augalai būtų sveiki. Lazdijų rajono Rudaminos dvaro parko savininkas R. Valiokas stengiasi išsaugoti parko augmeniją ir atkurti dvaro istoriją. Buvo atlikti dvaro istoriniai, architektūriniai ir žvalgomieji polichrominiai tyrimai. R. Valioko prašymu 2013 m. buvo atliekami dvaro teritorijos ir parko tyrimai, kuriuos vykdė ir konsultacijas teikė architektė Ona Buklienė. Sudaryta rūmų fasadų sienų tapybinio dekoro konservavimo, restauravimo programa, kurią sudarė aukščiausios 201 Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas Mokslo darbai. 2014 (5) 10. ISSN 2029-1906, ISSN 2335-7282 (online) kategorijos sieninės tapybos restauratorė Audronė Kaušinienė. Šiuo metu atliekami centrinio rūmų pastato tvarkymo ir restauravimo darbai. Parke atliekami minimalūs parko tvarkymo darbai: šienaujama, valomi kai kurie tvenkiniai, pjaunami išdžiūvę, tvarkomi bebrų išpjauti medžiai. Parkuose medžių lapais maitinasi daug vabzdžių rūšių. Jų įtaką augalams lemia vabz- džių ir medžių biologinės savybės, medynų charakteristika. Gumbadariai, čiulpiantys, minuo- jantys vabzdžiai dalinai pažeisdami lapus, sutrumpina lapų amžių ir tuo pačiu sutrumpėja augalų vegetacijos periodas bei gali sumažėti prieaugis, bet medžių egzistencijai negresia. Kenkėjai gali padaryti augalams ir netiesioginę žalą. Amarai, iščiulpdami augalų audinius juos silpnina, stabdo jų augimą. Jauni lapeliai susigarbanoja ir susisuka, suauga audiniai, susi- daro išaugos, galai. Lapai pasidengia cukringomis amarų išskyromis, ant kurių vėliau atsi- randa grybai saprotrofai – suodgrybiai, todėl labai susilpnėja fotosintezė ir lapai pradeda anksčiau laiko kristi (Nekrošienė, 2010). Biotinė ir abiotinė aplinka veikia sumedėjusių augalų fitosanitarinę būklę ne tik tiesio- giai, bet ir netiesiogiai per poveikį patiems fitofagams. Sėkmingam bet kurios organizmų gru- pės plitimui yra reikalingas optimalių aplinkos sąlygų kompleksas. Fitofagų atsiradimui ir pasiskirstymui ant sumedėjusių augalų įtakos turi maisto medžiagų kiekis, šviesa, meteoro- loginės sąlygos ir kiti faktoriai (Nekrošienė, 2010). Dekoratyviniai augalai įvairiomis ligomis serga kasmet. Ligoti augalai užkrečia sveikus, ypač jei ligos sukėlėjai įvairūs grybai, nes šiuos sukėlėjus nuo vieno augalo ant kito gali per- nešti vėjas, lietus. Palankiais ligoms plisti metais (pvz., ąžuolų lapų miltligei plisti palankios sąlygos – sausa, karšta vasara), žalieji želdiniai labai nukenčia. Ligos vystymasis priklauso nuo jos sukėlėjo aktyvumo, nuo augalo rūšies ir veislės, amžiaus ir aplinkos sąlygų. Tinka- momis sąlygomis augantys augalai būna atsparesni ligų sukėlėjams. Tyrimo tikslas – įvertinti Rudaminos dvaro parke augančių sumedėjusių augalų fitosa- nitarinės būklės kitimą 2010–2013 m. Metodika (metodai) Tyrimai atlikti 2010–2013 m. Pietų Lietuvoje, Lazdijų rajono Rudaminos dvaro parke, esančiame Rudaminos miestelyje. Parko plotas –7,5 ha. Sumedėjusių augalų būklė buvo ver- tinta kasmet du kartus – gegužės ir rugpjūčio mėnesiais. Buvo įvertinta 12 rūšių vietinės flo- ros ir 7 rūšių introdukuotų augalų būklė. Klimato sąlygos 2010–2013 m. Pietų Lietuvoje.Vertinant šilumos ir kritulių santykį, bu- vo naudojamas G. Selianinov‘o hidroterminis koeficientas (HTK), kuris apskaičiuotas pagal formulę: HTK = Rx10/T R – kritulių kiekis per mėnesį (mm), T – suma temperatūrų, aukštesnių nei +10 0C, atitinkamu laikotarpiu. Kai hidroterminis koeficientas yra iki 0,3 – metai ar kitas laiko tarpsnis yra labai sausi; 0,4–0,5 – sausi; 0,6–0,7 – sausringi; 0,8–1,0 – nepakankamai drėgni; 1,0–1,5 – pakankamo drėgnumo; daugiau kaip 1,5 – drėgni. Būklės rodikliai – ligų intensyvumas, kenkėjų gausumas, medžių kamienų pažeidimai vertinti penkių balų skalėmis nuo 1 iki 5 (1 balas – pažeista iki 10 asimiliacinio ploto, kamienų ar šakų; 2 balai – 11–30 ploto; 3 balai – 31–60 ; 4 balai – 61–80 ; 5 balai – 81–100 ) (Juronis, Snieškienė, 1998). Ligų sukėlėjai buvo identifikuojami vizualiai (pagal ligų simptomus ir ligų sukėlėjų– grybų morfologinius požymius, naudojant lupą) bei išskiriant grynas grybų kultūras drėgnų kamerų būdu ir identifikuojami mikroskopuojant ir naudojant apibūdintojus (Butin, 2011; 202 Optimization of ornamental and garden plant assortment, technologies and environment. Scientific articles. 2014 (5) 10. ISSN 2029-1906, ISSN 2335-7282 (online) Hartmann ir kt., 2005; Labanowski et al., 2001; Erwin, Ribeiro, 2005; Sinclair, Lyon, 2005). Grybų vardai pateikti pagal Index fungorum (2014). Kenkėjai apibūdinti pagal (Pileckis ir kt., 1968; Labanowski et al., 2001; Hartmann ir kt., 2005). Rezultatai ir jų aptarimas 2010–2013 m. Rudaminos dvaro parke buvo įvertinta 12 vietinės floros rūšių: maža- lapės liepos (Tilia cordata Mill.), paprastastojo ąžuolo (Quercus robur L.), karpotojo beržo (Betula pendula Roth), paprastojo klevo (Acer platanoides L.), paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.), paprastojo uosio (Fraxinus excelsior L.), miškinės kriaušės (Pyrus pyraster Burgsd.), paprastosios eglės (Picea abies (L.) H. Karst.), paprastojo skroblo (Carpinus betulus L.), juoduogio šeivamedžio (Sambucus nigra L.), blindės (Salix caprea L.), paprastosios vinkšnos (Ulmus laevis Pall.); 7 rūšių introdukuotų augalų: paprastojo kaštono (Aeculus hippocastanum L.), dygiosios eglės (Piceapungens Engelm.), platanalapio klevo (Acer pseudoplatanus L.), didžialapės liepos (Tilia platyphyllos Scop.), švedinio šermukšnio (Sorbus intermedia (Ehrh.) Pers.), europinio maumedžio (Larix decidua Mill.), kanadinės tuopos (Populus x canadensis Moench.) ir vienos veislės (Salix alba `Tristis`) medžių būklė. Klimato sąlygos 2010–2013 m. Lazdijų rajone (LHMT-Lietuvos klimatas, 2010–2013). Vertinimo duomenys pateikti 1pav. 1 pav. Hidroterminio koeficiento reikšmės Lazdijų rajone. 2010–2013 m. gegužės–liepos mėnesiais. Fig. 1. Values of hydrothermal coefficient in Lazdijai district (May– July, 2010–2013) Nepakankamo drėgnumo (HTK iki 1) buvo tik 2012 ir 2013 m. gegužės mėnesiai. 2010 m. vasaros visi mėnesiai buvo drėgni (HTK daugiau kaip1,5). Kitų metų klimato sąlygos vasaros mėnesiais pasižymėjo netolygumu: kai kurie mėnesiai buvo sausringi, o kiti drėgni. Infekcinės ligos. Parko medžių fitopatologinė būklė tiriamuoju laikotarpiu buvo nevie- noda (2 pav.). Kai kurios ligos (ąžuolų miltligė, klevo lapų juoduliai, mažalapės liepos suod- ligė, liepų lapų rudmargė) medžius pažeidė kiekvienais metais, bet nevienodai intensyviai. Ki- tos ligos pasireiškė tik atskirais metais (klevo lapų miltligė, švedinio šermukšnio rauplės). La- biausiai ligos pasireiškė 2010–2011, kai vasaros buvo drėgnos ir šiltos (HTK daugiau kaip 1,5). Tokios klimato sąlygos palankios daugeliui grybų–ligų sukėlėjų. Ąžuolinis pelenis (Erysiphe alphitoides (Griffon & Maubl.) U. Braun & S. Takam. (sin. Microsphaera alphitoides)) – vienas plačiausiai Lietuvoje paplitusių patogeninių grybų kas- 203 Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas Mokslo