KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS RIMANTAS SLIUZINSKAS LIETUVIŲ IR LENKŲ LIAUDIES DAINŲ SĄSAJOS MONOGRAFIJA Klaipėda, 2006 UDK 784.4(474.5+438) SI-26 Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas 2004 11 18, protokolo Nr. 2 R. Apanavičius, habilituotas daktaras, profesorius (humanitari- niai mokslai - etnologija), Vytauto Didžiojo universitetas R. Astrauskas, daktaras, docentas (humanitariniai mokslai - menotyra), Lietuvos muzikos ir teatro akademija Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas Lenkų institutas Vilniuje Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija O Rimantas Sliužinskas, 2006 © Klaipėdos universiteto leidykla, 2006 ISBN 9955-18-149-4 Turinys ĮVADAS 9 1. Lietuvių ir lenkų liaudies dainų skelbimo bei tyrimų istorinės paralelės 14 2. Lietuvių ir lenkų liaudies dainų tyrimų metodologinės nuostatos..24 2.1. Lokalinė liaudies dainų užrašymo klasifikacija 24 2.2. Žanrinės liaudies dainų klasifikacijos paralelės 27 2.3. Nacionalinio tapatumo ir vertinių problema 28 2.4. Regioninio dainų paplitimo ribų problema 30 2.5. Dainų poetinių tekstų suvokimo problema 31 LIETUVIŲ IR LENKŲ LIAUDIES DAINŲ MELODIKOS, POETINIŲ TEKSTŲ SĄSAJOS 33 1. Darbo dainos 37 1.1. Rugiapjūtės dainos 37 1.1.1. „Pūtė vėjas" 37 1.1.2. „Oi aš pjaunu, pjovėjėlė" 46 1.1.3. „Pabėk, bareli" 48 1.1.4. „Pjauk rugius, pjauk" 50 1.2. Avižapjūtės dainos 55 1.2.1. „Išlėk, sakale" 55 1.3. Naktigonių dainos 62 1.3.1. „Žalioj lankoj, dobilynuos" 62 1.4. Medžioklės dainos 65 1.4.1. „Plaukė pylclė" 65 2. Kalendorinių apeigų dainos 69 2.1. Užgavėnių dainos 69 2.1.1. „Aš užgimiau prasčiokėlis" 69 2.2. Velykų lalavimai 72 2.2.1. „(...) vynelis vyno žaliasai" 72 3. Vaikų dainos 85 . Lopšinės 85 . 1. „A-a a-a liuli (...)" 85 4. Jaunimo ir meilės dainos 92 .1. „Oi, jojau jojau, dūmojau" 92 .2. „Anoj pusėj ežero" 98 .3. „Bijūnėlis žalias" 105 .4. „Užjūrių marių, už vandenėlių" 108 4.1.5. „Ant kalno gluosnys" 111 4.1.6 „Kas subatos vakarėlį" 125 4.1.7. „Kai aš turėjau kaime mergelę" 131 4.1.8. „Kai ašjojau per žalią girele" 135 4.1.9. „Tekėjo saulelė pro debesėlį" 140 5. Vestuvinės dainos 144 5.1. Piršlybų dainos 144 5.1.1. „Sėdžiu už stalelio" 144 5.1.2. „Susvartyk, antele" 152 5.2. Sutartuvių dainos 155 5.2.1. „Prajodžiau žirgelį" 155 5.3. Jaunosios išvažiavimo dainos 159 5.3.1. „Sėskis, sesute, sėskis, jaunoji" 159 5.4. Sugrįžimo iš jungtuvių dainos 169 5.4.1. „Oi tu sakai sakalėli" 169 5.5. Grįžtuvių dainos 175 5.5.1. „O aš viena dukrelė" („Ir nudavė motulė") 175 5.6. Vestuvinės baladės 179 5.6.1. „Oi ant kalno, ant aukštojo" 179 6. Šeimos dainos 184 6.1. Vyras ir žmona 184 6.1.1. „Kukavo gegutė vyšnelių sodely" 184 6.2. Marčios dalia 188 6.2 1. „Oi, aš vakar labai girta buvau" 188 6.3. Našlaičių dalia 191 6.3.1. „Saulelė raudona" 191 7. Vaišių dainos 194 7.1.1. „Pan do pani gordej" 194 8. Karinės-istorinės dainos 197 8.1. Žygio dainos 197 8.1.1. „Augo girioj ąžuolėlis" 197 8.2. Dainos apie karinę tarnybą carinės Rusijos kariuomenėje...201 8.2.1. „Ateis visų šventė" 201 9. Literatūrinės kilmės dainos 205 9.1.1. „Ant krašto marių" 205 10. Lietuvių ir lenkų kalbomis dainuojamų liaudies dainų parodijos 209 10.1. Lietuvių ir lenkų liaudies dainų parodijos 209 10.1.1. „Oi tu Onyl, Onytėlc" 209 10.1.2. „Ja siedziała w ogródeczku" 211 Išvados 212 Literatūra 214 Šaltinių santrumpos 222 PRIEDAI 227 Darbo dainos 229 Kalendorinių apeigų dainos 283 Vaikų dainos 309 Jaunimo ir meilės dainos 316 Vestuvinės dainos 369 Šeimos dainos 438 Vaišių dainos 450 Karinčs-istorinės dainos 452 Literatūrinės kilmės dainos 458 Parodijuojančios dainos 461 Summary 463 Streszczenie 487 Pavardžių rodyklė 510 Vietovardžių rodyklė 512 Dainų pateikėjų pavardžių rodyklė 519 Dainų užrašinėtojų pavardžių rodyklė 523 Dainų tekstų transkribuotoji! pavardžių rodyklė 526 Dainų melodijų transkribuotojų pavardžių rodyklė 528 ĮVADAS Per pastaruosius dešimtmečius lietuvių etnomuzikologuos mokslas yra pasiekęs ženklių rezultatų tiriant konkrečių Lietuvos etnografinių regionų muzikinio folkloro ypatumus. Tuo tarpu lyginamieji lietuvių ir kaimyninių tautų etnomuzikologiniai tyrimai dar nėra populiarūs. O juk tik taip įmanoma atsekti savo krašto tradicinio meloso ištakas, raidą, nustatyti įvairias istorines ir regionines įtakas, pagaliau - mūsų krašto liaudies muzikinės kūrybos lokalinio unikalumo ir tarptautinių bruožų santykį. Savitomis liaudies dainomis garsėjanti tradicinė aukštaičių, žemai- čių, dzūkų muzikinė kultūra atrodo unikali tol, kol nesužinome, kad ir kitose šalyse yra populiarios dvibalsės liaudies dainos, kaip ir mūsų su- tartinės skambančios sekundų intervalais, o dzūkų rugiapjūtės giesmių melodijos giedamos ir kur nors prie Adrijos jūros. Nevalia nematyti ir negirdėti faktų, liudijančių, kad mūsų liaudies dainos glaudžiai susiju- sios su kaimyninių kraštų (kartais net gana tolimų) liaudies muzikiniu mąstymu. Turime domėtis kitų tautų liaudies dainomis, ieškoti faktų, kurie paliudytų sąsajas su tradicinėmis lietuvių dainomis. Monografijos autorius 1995 metais buvo pakviestas apsilankyti Lenkijos mokslų akademijos Muzikologijos instituto Muzikinio folklo- ro archyvuose Varšuvoje, kur galėjo susipažinti su 1959 metais Suvalkų vaivadijoje užrašytų liaudies dainų rinkinių medžiaga. Vienos dainos įdainuotos lenkiškai, kitos - lietuviškai. Lietuviškos jau beveik 40 metų gulėjo magnetofono juostose nedešifruotos. Popieriuje teko išguldyti keletą šimtų lietuviškų liaudies dainų tekstų ir melodijų, išversti jų siu- žetus į lenkų kalbą. Tada kartu su šio archyvo direktoriumi profeso- riumi Ludvigu Bielawskiu, profesore Anna Czekanowska ir menotyros daktaru Piotru Dahligu susimąstyta apie abipusiai aktualias lyginamą- sias lietuvių ir lenkų liaudies dainų studijas. Gavus leidimą į Lietuvą parsivežti visų sutvarkytų lenkiškų ir lietuviškų dainų įrašų, šifruočių kopijas, teko šį darbą tęsti. Taip prasidėjo monografijos rengimo darbai, kurie yra didelio ir sunkiai aprėpiamo darbo pradžia. Šios mokslinės monografijos temos aktualumas: lietuvių ir kai- myninių tautų etninės muzikos lyginamųjų studijų reikmė. Lietuvių ir lenkų (taip pat lietuvių ir latvių, lietuvių ir baltarusių, lietuvių ir rusų, 1.1.) liaudies dainų paralelių paieškos yra mūsų muzikologijos mokslo raidos būtinybė, deja, iki šiol tam skirta neleistinai mažai dėmesio. Dar- bo objektas - lietuvių ir lenkų liaudies dainos, jų poetiniai tekstai, me- lodijos. Tyrimo metodas - lyginamasis, kartu ir visuminis analitinis požiūris į tiriamąjį objektą, jo stabilius ir mobilius elementus tiek laiko (istoriniu), tiek regioniniu (geografinio išsidėstymo) aspektais. Svarbus čia ir socialinis aspektas, leidžiantis suvokti, kas ugdė minėtų dainų pateikėjų tautinę savimonę, jų estetinių vertybių suvokimą abiejų tautų etninės kultūros raidos kontekste. Tyrimo šaltiniai: Lietuvos ir Lenkijos tautosakos ir folkloro archy- vuose saugomi abiejų šalių mokslinėse publikacijose skelbti lietuvių ir lenkų liaudies dainų melodijų bei poetinių tekstų variantai. Tyrimo novatoriškumas: pirmą kartą Lietuvos ir Lenkijos etno- muzikologijos istorijoje rasti, sugretinti ir detaliai aptarti abiejų tautų giminingų liaudies dainų tekstų, melodijų, įvairiųjų sąsajų pavyzdžiai, kurie leidžia toliau ieškoti bendrų istorinių jų kilmės bei raidos ištakų. Su tuo tiesiogiai susijęs ir darbo tikslas - padėti metodologinį pagrin- dą lyginamiesiems lietuvių ir lenkų liaudies dainų tyrimams, rasti ben- drų šių dainų istorinės raidos sąlyčio taškų, numatyti gaires tolesnėms abiejų tautų muzikinio folkloro sąsajų paieškoms. Tyrimo uždaviniai: sudaryti giminingų dainų žanrinių tipų sąrašus, nustatyti šių tipų žinomų variantų ir jų versijų paralelių ribas, paliekant erdvės naujiems moksliniams faktams. Svarbu suvokti pradėtų lygina- mųjų tyrimų svarbą, visų galimų paralelių ir sąsajų daugiaplaniškumą, sudėtingą sociokultūrinę jų raidos visumą. Lietuvių ir lenkų muzikinio folkloro istorijos tyrimai - bene sudė- tingiausia mūsų krašto ir kitų daugiau ar mažiau giminingų, istoriškai persipynusių tautų bei kultūrų liaudies meloso sąsajų dalis. Kad šios sąsajos būtų atskleistos įvairiais aspektais, prireiks dar daug mokslinių tyrimų, kurių autoriai (tikimės) bus jaunosios kartos lietuvių ir lenkų etnomuzikologai. Taip pat tikimės, kad juos sies mokslinių tyrimų pro- jektai, bendra Europos Sąjungos erdvė skatins aktyviau ir nuosekliau bendradarbiauti, keistis savo tyrimų rezultatais. Tai svarbi išsamių ly- ginamųjų etnomuzikologijos tyrimų sąlyga, ir tam yra visas būtinas mokslinis potencialas. Už galimybę susipažinti su Lietuvos ir Lenkijos tautosakos bei folkloro archyvuose kaupiama medžiaga knygos autorius nuoširdžiai 12 y r dėkoja visiems šių institucijų vadovams, mokslo darbuotojams, visų pirma prof. Annai Czekanowskai (Varšuvos universiteto Muzikologijos institutas), prof. Ludwigui Bcliawskiui, dr. Piotrui Dahligui, dr. Ewai Dahlig-Turek, dr. Zbigniewui Przerembskiui, prof. Sławomira! Żerańs- kai-Kominek (Lenkijos mokslų akademijos Muzikologijos institutas), Povilui Krikščiūnui, dr. Rūtai Žarskicnei, dr. Austei Nakienei (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilnius), dr. Daliai Urbanavičienei, dr. Gailai Kirdicnci (Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikolo- gijos instituto Etnomuzikologuos skyrius) ir daugeliui kitų kolegų. Taip pat Lenkijos St. Batoro fondui (Varšuva), 1994 m. rėmusiam autoriaus tyrimus Varšuvos universitete ir Lenkijos mokslų akademijos Muziko- logijos institute. Už pateiktas vertingas pastabas dėkojame ir kitų Lietuvos bei Len- kijos mokslo ir studijų institucijų mokslininkams: prof. Janui Stęszcws-