Kultūros savaitraštis „7 meno dienos“ | www.7md.lt

2015 m. lapkričio 20 d., penktadienis Nr. 41 (1147) | Kaina 0,81 Eur

D ailė | M uzika | T eatras | K inas | F otografija

Mieli skaitytojai,

Visuose „Lietuvos pašto“ skyriuose iki gruodžio 22 d. vyksta laikraščių ir žurnalų prenumerata. Verta užsisakyti „7 meno dienas“ ir ištisus metus skaityti jas pigiau. Savaitraščio kaina kioskuose bus 0,90 Eur, o prenumeratoriams – 0,68 Eur. Prenumeratos kaina 1 mėn. – 2,84 Eur, 6 mėn. – 17,06 Eur, metams – 28,43 Eur. „Kino“ žurnalo 1 numerio prenumeratos kaina – 2 Eur (kioskuose – 2,50 Eur), pusmečiui – 4 Eur, metams – 8 Eur.

Prenumeruodami remiate mūsų leidinius. Prenumeratą galima užsisakyti ir internetu. 2 Nacionalinis simfoninis ir „FortVio“ 3 David Geringas apie lietuvių muziką

Laisvydė Šalčiūtė, „(Melo)dramos. Isterija“. 2015 m. 6 A. NaruŠytės nuotr. Pokalbis su Jurijumi Dobriakovu Niekuo dėtas Charcot Laisvydės Šalčiūtės paroda „(Melo)dramos. Isterija“ galerijoje „Kairė–dešinė“

rašo: „Menas nėra geras elgesys. mėšlungiškų pozų“. Ten jai rūpėjo Erika Grigoravičienė Menas turi pasėti nerimą. Tai al- erotikos švelnumas, čia – smurtinė cheminis įžūlumas...“. Tam užtektų grožio prigimtis. Grožio parodoje Pernai ten pat pirmąją „(Melo) labai nedaug, vis dėlto nedaug – ne tikrai netrūksta. Dideli paveikslai – dramų“ ciklo parodą „Ledos die- jos būdui. aptapyti kartono raižinių atspau- noraščiai“ surengusios menininkės Tada menininkė rodė savo se- dai, idealiai sujungiantys tapybos tikslas, regis, buvo atgaivinti ži- nus darbus ir iš klasikinių pa- ir grafikos raišką, akį traukiantys nių visuomenėje išblėsusį geismą, veikslų perpiešto Ledos su gulbe objektai greta jų ar atokiau po stiklo „Žudikė“. išlaisvinti represuotą moterišką motyvo versijas, dabar, pasak jos, gaubtais, instaliacija su organinė- seksualumą ir išvaduoti jį nuo vy- „fotografinio isterijos simptomų mis medžiagomis (šienu) ir ready riško žvilgsnio hegemonijos. Lais- sąvado vaizdus“ gretina su „belle made daiktais (plastiko eglutėmis), vydė beveik visada renkasi užduo- epoque estetika ir vaizdais“, rastais rastų vaizdų (senų nuotraukų ir Iš „Scanoramos“ dienoraščio tis, smarkiai pranokstančias vieno „skaitmeniniame mūsų dienų in- reklaminių skelbimų) atspaudai, žmogaus jėgas ir vienos parodos ga- formacijos sraute, kur apstu keistų 8 limybes, bet šios parodos manifeste patetiškų kūno laikysenų, grimasų, Nukelta į 7 psl.

7 meno dienos | 2015 m. lapkričio 20 d. | Nr. 41 (1147) 1 psl. M uzika Žinojimo ir jausmo verpetuose LNSO ir trio „FortVio“ Nacionalinėje filharmonijoje

kuriais Juozo Gruodžio tekstais Živilė Ramoškaitė spaudoje. Tiršta orkestro faktūra su triukšmingais pūtikais, agresy- Lapkričio 7 d. Nacionalinėje filhar- vūs ritmai ir dinamika kūrė gana monijoje įvyko koncertas, kurį nu- makabrišką atmosferą. Joje trio mu- tylėti būtų nuodėmė. Po šio kon- zikantų balsai kartais „paskęsdavo“, certo atlikėjai išgirdo labai daug visai pranykdavo, paskui keistokas, nuoširdžių ir šiltų pagyrimo žo- mano galva, dialogas su orkestru džių, bet raštu užfiksuoti įspūdžiai vėl tęsėsi. Formaliai žiūrint, kūrinio šiaip ar taip išlieka ilgiau. Dviejų estetiką prilyginčiau konstruktyviz- dalių koncerto programa – Alf- mui. Antrosios dalies lyrika buvo redo Casellos Trigubas koncer- tik trumpas atokvėpis. Trio muzi- tas ir Johanneso Brahmso Pirmoji kantai šią muziką interpretavo taip simfonija – sudomino ir klasikos, ir azartiškai ir uždegančiai, tarsi būtų modernios muzikos mėgėjus. Salė patys tikriausi jos kūrėjai. Intensy- buvo pilnutėlė. Dalis žmonių, ypač vaus garso ir veržlumo partijas jie jaunimo, spėju, atėjo pasiklausyti ir atliko vaizdingai, labai preciziškai, palaikyti debiutuojančio su Naci- jausdami vienas kito alsavimą ir onaliniu simfoniniu orkestru trio virtuoziškai grojantį orkestrą. La- „FortVio“, kuriame groja pianistė In- bai aiškiai ryšį su dirigentu palaikė drė Baikštytė, smuikininkė Ingrida smuikininkė Ingrida Rupaitė, tiks- Rupaitė ir violončelininkas Povi- lingai naudojusi akių ir kūno kalbą. las Jacunskas. Susikūręs 2006 m., Klausantis trio muzikantų nejau- ansamblis aktyviai dalyvavo įvai- tei, kad atliekama muzika sudė- „FortVio“, Modestas Pitrėnas ir LNSO D. Matvejevo nuotr. riuose konkursuose, tobulinimosi tinga, kad ji reikalauja ne tik di- kursuose, rengė koncertus. Kolek- nors kompozitoriaus vardas mūsų delle nuove musiche). Casellos kū- klausymo įspūdžiu, pasakyčiau – delio meistriškumo, bet ir fizinės tyvo biografijoje gausu konkursinių krašto muzikantams nėra nežinomas. ryba kito kartu su bendromis Eu- ne. Kūrinio tematinė medžiaga, re- ištvermės. Plojimų audra netilo tol, laurų ir reikšmingų apdovanojimų, Tarpukariu, 4-ajame dešimtmetyje, ropos muzikos modernėjimo ten- gis, neturi nieko bendra su Vivaldi, kol suskambo netikėtas bisas: Edu- naujausias – 2015 m. suteikta Vy- apie jį sužinojo ir muzika besidominti dencijomis. Pirmieji kūriniai patyrė tačiau jo formavimo principas gali ardo Balsio Habanera iš kino filmo riausybės kultūros ir meno premija. visuomenė, jis buvo minimas spau- stiprią Richardo Strausso ir Gus- būti lyginamas su barokinio con- „Adomas nori būti žmogumi“. Puiki Nėra abejonių, šio koncerto inici- doje. Viename iš 1935 m. surengtos tavo Mahlerio įtaką, vėliau jis pa- certo grosso tradicija. Juolab kad kelių autorių aranžuotė fortepijo- atyva priklauso naujajam orkestro „Italų muzikos savaitės“ koncertų suko neoklasicizmo kryptimi, ypač apie tai kalba ir pats kompozitorius. niniam trio ir simfoniniam orkes- meno vadovui maestro Modestui Kauno publika turėjo galimybę iš- atsiremdamas į italų XVII ir XVIII a. Cituoju iš Rimos Povilionienės pa- trui. Trio muzikantai žaibiškai per- Pitrėnui. Apie tai bylojo ir koncerto girsti Balio Dvariono skambinamą ir taip pat liaudies muziką. Jis mo- rengtos koncerto programėlės: „Ca- siorientavo į elegantiškai aistringą pranešėjos Janinos Pranaitytės pa- Casellos „Vaikų siuitą“, žymiau- kėjo kurti įvairiais stiliais, naudoti sella neneigė, kad jo Koncertas pa- kūrinio stilių ir tinkamas išraiškos brėžti žodžiai: „Pitrėnas pristato...“. sias to meto muzikos kritikas ir įvairią techniką, panašiai kaip jo rašytas sekant Beethoveno Trigubo priemones. Tarsi atsuko nematytą Koncertas palyginti jaunam ka- kompozitorius Vladas Jakubėnas bendraamžis Igoris Stravinskis. koncerto pavyzdžiu, tačiau pabrėžė veido pusę. meriniam kolektyvui buvo labai ją apibūdino kaip „itin įdomų, ži- Tuo pačiu metu kaip ir mūsų kon- esminį skirtumą: Beethovenas kie- Brahmso Pirmoji simfonija c-moll, svarbus: reikėjo ne tik pateisinti nomą veikalą“. Beje, per minėtą sa- certas, Vašingtone, Johno Kennedy kvienam iš trijų solistų patikėjo sa- op. 68, sugrąžino į XIX šimtmetį, dirigento pasitikėjimą ir įrodyti vaitę tuometiniame Operos teatre centre, vyko Casellai skirti trijų varankišką bravūrišką partiją, o jo kuriame po modernaus garsinio teisę būti šioje scenoje, bet ir, kas įvyko Ermanno Wolfo-Ferrari ko- dienų renginiai, pavadinti „Muzi- kūrinyje tarytum girdime vieną so- neapibrėžtumo suošė tonalioji be ko, pasistengti sužavėti filhar- miškos operos „Keturi storžieviai“ kas tarp dviejų pasaulių“. Kompozi- listą, prabylantį trim balsais, prieš- muzika. Ši tragiška ilgai brandinta monijos publiką. Juk konkurenci- premjera. torius yra dirbęs ir koncertavęs JAV, priešinamą ar įsiterpiantį į orkes- Brahmso simfoninė drobė – neišse- jos esama ne tik už mūsų valstybės Kompozitorius, dirigentas ir pia- tenai Kongreso bibliotekoje atradęs tro griežimą panašiai kaip barokinėje miamų išgyvenimų šaltinis. Galime sienų, apie ką nuolatos šnekama, ji nistas Casella greta kito savo am- daug Antonio Vivaldi rankraščių, concerto grosso tradicijoje gretinamos tik nujausti, ką į ją sudėjo kompo- kasmet didėja ir Lietuvoje, bent jau žininko Gian Francesco Malipiero tarp jų ir visų pamėgtą veikalą „Glo- concertino ir ripieno grupės.“ Casella zitorius. Modestas Pitrėnas ją pa- akademinės muzikos srityje. Noriu (1882–1973) laikomas vienu žymiau- ria“. Mat Casella buvo ir muzikos šį veikalą sukūrė jo paties 1930 m. su- teikė taip, kad klausytojas iš tiesų pasidžiaugti, kad debiutas pavyko, sių italų XX a. pirmos pusės mu- tyrėjas, galima sakyti, iš nebūties burtam fortepijoniniam trio „Trio Ita- suklustų, išgirstų šioje muzikoje visi lūkesčiai pateisinti, publika zikos kūrėjų, smarkiai paveikusių prikėlęs Vivaldi. Dabar, kai Vivaldi liano“, su kuriuo labai aktyviai kon- savo sielą. Sprendžiant iš publikos sužavėta! italų muzikos atsinaujinimą. Ilgą muzika be perstojo skamba visame certavo Europoje ir Amerikoje. susikaupimo ir rimties, taip turbūt O juk pasirinktas ne klasikos laiką gyvenęs Prancūzijoje, į Italiją pasaulyje, sunku ir įsivaizduoti, kad Trigubo koncerto sukūrimo me- ir atsitiko. Atjaunėjęs orkestras pa- šedevras, šiai sudėčiai skirtas Lu- kompozitorius sugrįžo tik po Pir- XX a. pirmaisiais dešimtmečiais jos tai – 1933-ieji, premjera įvyko Ber- rodė aukščiausią profesionalumą. dwigo van Beethoveno Trigubas mojo pasaulinio karo. Siekdamas beveik nepažinojo net patys italai. lyne. Jo klausantis nebuvo įma- Man atrodo, taip meistriškai kaip koncertas, bet nepažįstamas mo- stiprinti naujai kuriamos muzikos Tiktai po to, kai 1939 m. Casella noma apie tai nemąstyti, minimo šįsyk šios simfonijos jis dar negrojo. dernus veikalas – Lietuvoje niekada pozicijas, 1917 m. jis įkūrė Nacio- surengė „Vivaldi muzikos savaitę“, laikotarpio garsai skverbte skver- Visumos interpretacija – beveik to- neskambėjęs italų kompozitoriaus nalinę muzikos draugiją, o 1923 m. prasidėjo tikras Vivaldi atgimimas. bėsi su visu kontekstu. Esu skaičiusi, bula, o antroji dalis – Andante sos- Alfredo Casellos (1883–1947) Tri- kartu su rašytoju Gabriele D’Anun- Ar šį vakarą atliktame Trigubame kad Casella Mussolini laikais rašė tenuto – tiesiog ideali. Sveikinimai gubas koncertas, op. 56. Tai iš tiesų zio ir minėtu Malipiero – Naujosios koncerte suskambėjo kokios nors italų nacionalinės muzikos klau- maestro Pitrėnui ir orkestrui! buvo kūrinio premjera Lietuvoje, muzikos draugiją (Corporatione nuorodos į Vivaldi? Remdamasi simais. Turbūt tai susisietų su kai

Anonsai „Lisztuania“ iniciatyva buvo su- lapkričio 21-ąją. Pianistų duetas su Ferencas Lisztas. Pianistai atliks kita ko, skambės du Bacho Koncer- rengta šeštos kartos Steingraeberių maestro Roberto Šerveniko diri- didingus jo opusus – Simfoniją tai dviem fortepijonams, o scenoje „Steingraeber“ fortepijo- šeimos palikuonio Udo Steingrae- guojamu Lietuvos nacionaliniu „Dantė“ ir „Via Crucis. 14 Kryžiaus pasirodys net keturios pianistės! Tai nai IV Vilniaus fortepi- berio paskaita „Lisztas ir Wagneris simfoniniu orkestru paskambins Kelio stočių“ – ir supažindins su viešnia iš Armėnijos Anahit Ner- jono muzikos festivalyje Bairoite; seniausias pasaulio festi- garsųjį Franciso Poulenco Koncertą. šiuolaikinio vengrų kompozitoriaus sesyan ir festivalio meno vadovė IV Vilniaus fortepijono muzikos valis“. O šią savaitę Filharmonijoje Programoje taip pat bus atliekami Barnabáso Dukay, F. Liszto muzi- Mūza Rubackytė bei dvi jaunos festivalyje „Tandemai“ pirmą kartą publikos laukia pažintis su abiem Sergejaus Prokofjevo ir Carlo Niel- kos akademijos Budapešte profeso- dabar užsienyje studijuojančios Lietuvoje skamba specialiai iš Bai- į festivalį atvežtais instrumentais. seno simfoniniai kūriniai. riaus, kūryba. Abu „Steingraeber“ pianistės, Nacionalinės M.K. Čiur- roito atvežti du „Steingraeber & Pirmasis duetų koncertas Filhar- „Tandemų“ temą atliepiantis dar fortepijonus išgirsime ir lapkričio lionio menų mokyklos auklėtinės ir Söhne“ koncertiniai fortepijonai. monijoje nuskambėjo lapkričio 17 vienas duetas – Edita Klukon ir 26 d. solistų pianistų koncerte su M. Rostropovičiaus fondo Lietuvoje Pažintis su Steingraeberių di- dieną. Išgirdome brolius Eduardą ir Dezsö Ránki iš Vengrijos – lapkri- Adrijos Čepaitės diriguojamu Lie- ugdytinės – Morta Grigaliūnaitė ir nastija įvyko lapkričio 15 d. Lietu- Johannesą Kutrowatzus iš Austri- čio 24 d. festivalyje pristatys pro- tuvos kameriniu orkestru. Šis festi- Kristina Annamukhamedova. vos muzikos ir teatro akademijoje. jos. Kitas ryškus ansamblis – „Grau gramą „Vengriški pasakojimai“, valio vakaras bus skirtas Johannui Čia Lietuvos F. Liszto asociacijos Schumacher Piano Duo“ – skambės kurių centrinė figūra yra, be abejo, Sebastianui Bachui, programoje, be LNF inf.

2 psl. 7 meno dienos | 2015 m. lapkričio 20 d. | Nr. 41 (1147) M uzika Muzika, kuri jaudina Pokalbis su violončelininku ir dirigentu David Geringu

Lapkričio 20 ir 21 d. Lietuvos su Nacionalinio operos ir baleto te- nacionaliniame operos ir ba- atro direktoriumi Gintautu Kėvišu, leto teatre įvyksianti Eduardo kai sustoję gatvėje trumpai šnekte- Balsio baleto „Eglė žalčių ka- lėjome apie planus ir aš sužinojau, ralienė“ premjera žada intrigą kad teatras rengiasi šį baletą statyti, ir šokio, ir muzikos gerbėjams. buvo tarsi likimo pirštas. Mano už- Pastaruosius turėtų patraukti sidegimas taip patraukė direktorių, galimybė vėl gyvai išgirsti kad iš karto sutarėme, jog būsiu pa- XX a. klasika laikomą E. Bal- statymo muzikos vadovas. sio partitūrą ir prie dirigento Man labai lengva dirbti, nes jau- pulto išvysti įvairiapusį mūsų čiu, kad baleto partitūra orkestrui dienų muziką – dirigentą ir nėra naujiena, jiems patinka ši mu- violončelininką David Geringą. zika, o mano tikslas – kad ji skam- Premjeros proga apie sceninę bėtų gyvai, įdomiai. Išgauti išraišką, veiklą ir lietuvių muziką su sujaudinti klausytojus – tai darbas, maestro D. Geringu kalbasi kurį dirbu jau daug metų. Beata Baublinskienė. Kodėl apskritai pradėjote Gyvendamas Vokietijoje, nuo- diriguoti? Juk esate garsus lat važinėdamas po pasaulį, vis violončelininkas. dėlto nenutolstate nuo Lie- Viskas prasidėjo nuo įrašų: 1988 m. tuvos kultūros – esate tikras teko įrašinėti visus dvylika Luigi lietuvių muzikos gerbėjas ir Boccherini koncertų violončelei ekspertas. Nuolat rengiate su orkestru, o dirigentas Bruno M. Aleksos nuotr. Lietuvos autorių muzikos pro- Giuranna pirmą savaitę negalėjo David Geringas baleto repeticijoje LNOBT gramas, darote įrašus, tiesą atvykti repetuoti. Taigi jo paties sakant, už Lietuvos muzikos siūlymu ėmiausi darbo su orkestru – Latvijos, žinoma, Lietuvos orkes- Pendereckis, György Ligeti, Alfre- semestrą su malonumu nuvykau. populiarinimą pelnėte ir Lie- turėjome gludinti stilių, tai leido trams, taip pat – Pekino filharmo- das Schnittke, labai artimai – su Ir, žinoma, susipažinau su vie- tuvos nacionalinę kultūros ir įgyvendinti savo muzikines idėjas. nijos ir Šanchajaus simfoniniam Sofija Gubaidulina. Vienas ryš- tiniais kompozitoriais. Tarp jų – meno premiją (2002 m.). Kaip Žinoma, grįžęs dirigentas orkestrą orkestrams. 2009 m. debiutavau kiausių Amerikos kompozitorių lietuvė Veronika Krausas. Tiesa, į jūsų akiratį pateko Eduardo vedė savaip, bet jau buvau orkes- su Maskvos filharmonijos orkes- Nedas Roremas man parašė Kon- ji niekada nėra buvusi Lietuvoje – Balsio baletas „Eglė žalčių trui parodęs savo veidą, ir darbas tru, 2010 m. dirigavau tūkstančio certą violončelei, esu grojęs Leo- gimė Australijoje, gyveno Kana- karalienė“? ėjosi gerokai sklandžiau. Manau, violončelių orkestrui Hirosimoje. nardo Bernstaino muziką. Italijoje doje ir jau apie 20 metų yra Pietų „Eglė žalčių karalienę“ teatro sce- išėjo labai geras įrašas – pelnėme Mano teatrinis debiutas įvyko griežiau Virgilio Mortari Koncertą Kalifornijos universiteto (USC) noje mačiau dar vaikystėje. Mat „Grand Prix du Disque“. Vėliau su Klaipėdoje – 2010 m. dirigavau Pio- „Mstislav Rostropovič“. Nepamiršta- profesorė. O tame universitete juk M.K. Čiurlionio menų mokykloje Čekijos filharmonijos orkestru įra- tro Čaikovskio „Eugenijų Oneginą“. mas įspūdis – į keturis vakarus Ro- dirbo Jascha Heifetzas, Grigorijus mes, muzikantai, mokėmės vienoje šiau du Josepho Haydno koncer- Taigi, viena vertus, didelė muzi- mos „Santa Cecilia“ koncertų sa- Piatigorskis – sėdėjau ant G. Piati- klasėje su balerinomis ir, žinoma, tus violončelei pats grieždamas ir kinė atlikėjo patirtis, kita vertus, lėje buvo išparduoti visi bilietai! Mat gorskio kėdės! ėjome į spektaklius, kuriuose šoko diriguodamas. po truputį kaupiama dirigavimo Mortari – Šv. Cecilijos akademijos Galbūt įspūdis, kad ypač do- mūsų klasės draugės. Mačiau visus Pradėjau domėtis simfoniniu di- patirtis, o trečia, mokslai pas Juozą (Accademia Nazionale di Santa Ce- miuosi lietuvių muzika, susidaro baletus, kuriuose šoko ir to meto rigavimu – mano draugas dirigen- Domarką po truputį mane atvedė į cilia) profesorius – buvo lyg Italijos ir todėl, kad Vilniuje surengtuose žvaigždės Genovaitė Sabaliauskaitė, tas Woldemaras Nelsonas keletą kitą – dirigento – profesiją. Carlas Orffas: jis parašė kūrinių vi- koncertuose „Geringas ir draugai“ Tamara Sventickaitė. Man tai ne kartų leido diriguoti jo orkestrui siems instrumentams visų amžiaus atlikome nemažai XX a. Lietuvos vien vardai, bet ir vaikystės dalis... Olandijoje. 1997 m. maestro Sau- Lietuvių autorių muzika, re- kategorijų atlikėjams – nuo pirmos autorių kūrinių. Sumanėme pagroti Kaip atlikėjas su „Egle žalčių lius Sondeckis pakvietė būti nuola- gis, sulaukia jūsų ypatingo klasės mokinukų iki absolventų. klasikų kūrinius su jų palikuonimis: karaliene“ pirmą kartą susidūriau, tiniu kviestiniu Lietuvos kamerinio dėmesio? Mortari kūriniai Italijoje lydi kie- su pianistu Jurgiu Karnavičiumi at- kai buvo minimas Eduardo Balsio orkestro dirigentu. Parengę keletą Šiuo metu iš tiesų esu susitel- kvieno muziko gyvenimą. Jis buvo likome jo senelio, kompozitoriaus 90-metis (2009 m.): buvau papra- programų koncertavome Vokie- kęs į lietuvišką muziką, nes ren- ir P. Čaikovskio konkurso žiuri na- Jurgio Karnavičiaus muziką, su šytas pagroti keletą populiarių pje- tijoje, padarėme įrašų. Sulaukiau giu dvi naujas plokšteles. Sudariau rys 1970 m., kai jį laimėjau. Kai su Roku Zubovu – M. K. Čiurlionio sių iš šio baleto – sukūriau jų trans- kvietimų diriguoti Japonijoje, Ita- lietuvių romantinės muzikos pro- žmona emigravome (1975 m.), pir- opusus, su Birute Vainiūnaite – Sta- kripciją violončelei. Kai vėliau dar lijoje, su Islandijos nacionaliniu gramą – kūrinių laikotarpis apima miausiai nuvykome į Italiją, tuomet sio Vainiūno kūrinį, su Indre Baikš- kartą atlikau šias miniatiūras, pasi- orkestru, nuvykau į Kostą Riką. nuo XX amžiaus pradžios beveik Mortari mums visapusiškai padėjo. tyte grojome jos senelio E. Balsio darė smalsu, ko dar yra toje muzi- Ir atėjo toks momentas, kai mane iki, vadinkime, tarybinio laikotar- Daugelyje šalių turiu pažįstamų opusus, su Justu Dvarionu – Balio koje. Parsisiunčiau Žilvino ir Eglės pakvietė diriguoti Kiušiu simfoni- pio pabaigos. Esu labai mažai gro- kompozitorių, o tarp jų – mylimų Dvariono muziką, griežiau ir Juozo scenos natas, ir ši muzika mane ne- niam orkestrui Japonijoje. Supra- jęs šios muzikos: kadangi neblogai draugų. Žinoma, pirmiausia Balti- Karoso „Dainą be žodžių“ . Taip pat paprastai sujaudino, parodė, kad vi- tau, kad reikės rengti solidžią pro- pažįstu naująją lietuvių muziką jos šalyse. labai džiaugiuosi, kad spalį A. Šen- suma gerokai turtingesnė nei tie ke- gramą, tad nutariau ateiti į orkestrą (2002 m. esu išleidęs plokštelę su Atlieku įvairią muziką. 2014 m. derovo jubiliejiniame koncerte ga- letas fragmentų, kuriuos visi groja. rimtai profesionaliai pasikaustęs. mano dar 1993 m. užsakytais kū- su pianistu Ianu Fountainu išlei- lėjau visą vakarą griežti man para- Panaudodamas daugiau muzikos Paprašiau Juozo Domarko mane riniais, taip pat Vytauto Laurušo, dome čekiškos romantinės muzi- šytus kūrinius. Lapkričio pradžioje iš įvairių kitų baleto scenų, taip pakonsultuoti. Beje, į J. Domarko Anatolijaus Šenderovo, Osvaldo kos plokštelę, ji apdovanota „Echo dirigavau Vytauto Laurušo jubilie- pat keletą Trečiojo smuiko kon- dirigavimo klasę Muzikos ir teatro Balakausko CD), man buvo įdomi Klassik“ prizu. Neseniai susipaži- jinį koncertą, kuriame nuskambėjo certo fragmentų, parengiau savo akademijoje pasiprašiau oficialiai – „ikimodernistinė“ muzika. Atradau nau su man nežinomais kūriniais dvi pasaulinės premjeros bei jo per- Siuitą violončelei ir fortepijonui. beveik ketverius metus stažavausi puikių kūrinių, kurie šiandien retai iš lenkų repertuaro – greta Karolio nai sukurta „Symphonietta“. Beje, Ir įsimylėjau šią muziką! Ji nepa- LMTA simfoninio dirigavimo kla- atliekami. Ir, beje, iš čia kilo ir susi- Szymanowskio įrašėme Szymono šį kūrinį su LKO atlikome taip pat prastai išraiškinga. Ji parašyta ne sėje, su LMTA bendramokslių stu- domėjimas Eduardo Balsio muzika. Lakso 1932 m. sukurtą sonatą vio- Ispanijoje ir Islandijoje. Dirigavau ir tik kojoms, bet, kaip ir Richardo dentų orkestru rengiau L. van Bee- „Eglė žalčių karalienė“ nuskambės lončelei. Varšuvoje gimęs S. Laksas naują V. Laurušo Koncertą violon- Wagnerio operos, sudaryta iš lei- thoveno Trečiąją simfoniją. 2005 m. mano naujoje plokštelėje kaip kon- Vilniuje mokėsi matematikos, bet čelei ir styginių orkestrui „Dram- tmotyvų. Kaip sakė geras Balsio gavau pasiūlymą tapti Kiušiu sim- certinė siuita, kurią, kaip minėjau, vėliau išvyko gyventi į Paryžių. Per matico musicale“, solistas buvo mokinys, mano geriausias drau- foninio orkestro kviestiniu vyriau- papildžiau muzika iš Balsio Tre- Antrąjį pasaulinį karą pakliuvo į mano mokinys Vytautas Sondeckis. gas kompozitorius Anatolijus Šen- siuoju dirigentu. Vėliau debiutavau čiojo smuiko koncerto. Aušvicą, bet ten buvo orkestro diri- derovas, Balsiui svarbiausia buvo su Tokijo filharmonijos orkestru, Tačiau groju ne vien lietuvių gentas ir išgyveno, mirė 1983 metais. Parengė Beata Baublinskienė dramaturgija. Ir šiame balete jis tai buvau pakviestas diriguoti Armė- muziką. Esu bendradarbiavęs su Pernai pusmetį dėsčiau Los An- puikiausiai parodo. Todėl netikėtas nijos, Austrijos, Čekijos, Italijos, tokiais garsiais pasaulio kūrėjais džele, kur gyvena mano sūnus, tad pokalbis Vilniuje po vieno spektaklio Meksikos, Šveicarijos, Vokietijos, kaip Henri Dutilleux, Krzysztofas gavęs pasiūlymą padirbėti vieną

7 meno dienos | 2015 m. lapkričio 20 d. | Nr. 41 (1147) 3 psl. K inas, T eatras Tai ne politinis filmas, o meilės istorija Pagrindinio vaidmens atlikėjas Antonythasanas Jesuthasanas apie „Dypaną“

„Scanoramoje“ lankėsi Anto- Man tai nebuvo pernelyg keista. Man atrodo, režisieriui pavyko, nes nythasanas Jesuthasanas, su- Prancūzija – daugiakultūrinė šalis. jis gerai įsigilino į istoriją, analizavo vaidinęs pagrindinį vaidmenį Paryžiuje turėjau daug draugų, to- ir diskutavo su daugybe žmonių. Kanų „Auksine palmės šakele“ dėl man nebuvo labai sunku. Di- Ir mes, aktoriai, turėjome šimta- šiemet apdovanotame Jacqu- džiausia buvo kalbos problema, mat procentinę laisvę, taip pat nuolat es’o Audiard’o filme „Dypanas“. atvykau iš D. Britanijos, ne Pran- diskutavome. Jesuthasanas – ne profesiona- cūzijos kolonijos, tad geriau kalbu lus aktorius, o rašytojas, ra- angliškai. Tačiau tokie kaip aš – tu- Filme kalbama apie humorą, esą šantis gimtąja tamilų kalba. Iš rintys pabėgėlio statusą – susidu- filmo herojai nesupranta prancū- Šri Lankos kilęs Jesuthasanas riame su daug kitokių problemų, ziško humoro. Kas tai sugalvojo? dabar gyvena Prancūzijoje. Jo kai ieškome gyvenamosios vietos, Jacques’as. Ir jis teisus. knygos – ne tik grožinė litera- darbo ir pan. tūra, bet ir eseistika, pagrindi- Ar veikėjas panašus į Jus? Atvykęs į Prancūziją dirbote nės kūrybos temos – Šri Lankos Veikėjas nepanašus į mane – aš labai menkai apmokamus darbaus. situacija, politika, imigrantų linksmas vyrukas, kitaip nei Dypanas. problemos, LGBT teisės, kastų Kaip keitėsi gyvenimas bėgant „Dypanas“ sistemos kritika. laikui? Ar vis dar tokius dar- Šri Lankoje nebuvote nuo pat bus dirbate ir po „Dypano“? režisierių į Indiją ieškoti aktorių. politinę situaciją, šalies istoriją, ta- išvykimo. Kodėl? Per susitikimą po „Dypano“ Taip, prieš filmą pragyvenau iš Indijoje aš jau buvau vaidinęs vie- čiau tai nelabai svarbūs dalykai, nes Negaliu važiuoti į Šri Lanką, seanso Vilniuje minėjote, kad nedidelių darbelių restoranuose ar name filme 2010 metais. Atrankos „Dypanas“ – ne politinis filmas, o nes neturiu jokios pilietybės: nei filmo veikėjo gyvenimo istorija prekybos centruose. Suvaidinau režisierius apie tai išgirdo, pakvietė meilės istorija. Taip pat išmokiau Šri Lankos, nei Prancūzijos. Be to, šiame filme, užsidirbau šiek tiek primena Jūsų. mane į peržiūrą. Taip ir atsidūriau. savo kolegę Kalieaswari Srinivasan, savo straipsniuose ir romanuose vi- pinigų, tai iš jų ir gyvenu, bet jie Su Dypanu turime daug pana- kuri vaidina Dypano žmoną, Šri sada kritikuoju Šri Lankos valdžią, greit baigsis ir teks grįžti prie darbų šumų. Abu – buvę tamilų sukilė- Ar buvo sunku filmuotis? Lankos tamilų tarmės, mat ji iš In- daviau daug interviu tarptautinėje restoranuose. Po „Dypano“ para- lių judėjimo kariai, abu patekome Dirbau Indijoje, tad turėjau šiek dijos, o ten tamilai kalba kiek kitaip. žiniasklaidoje, kur taip pat kriti- šiau pilno metražo filmo scenarijų. į Europą su padirbtais pasais, kaip tiek patirties, bet, žinoma, Pran- Claudine Vinasithamby, kuri vai- kavau valdžios žmones. Jie viską Filmavimai prasidės netrukus. Esu pabėgėliai. Abu čia susidūrėme su cūzijos kino pramonėje viskas ki- dina tariamą dukterį, taip pat kalba stebi... Vis dėlto tikiuosi kada nors ne tik scenarijaus autorius, bet ir daugybe sunkumų, kultūrinių, kal- taip, o Audiard’as – stiprus ir paty- tamiliškai, bet ji jau gimė Prancū- ten nuvykti. Karas pasibaigė, bet aktorius. Tai istorija apie antrąją bos problemų. Tik pilietiniame kare Kanados tamilų kartą. Kanadoje ręs režisierius. Gana prastai kalbu zijoje. Jai irgi padėjau kalbėti taip, valdžia atėmė mūsų žemes, šalyje Šri Lankoje kovojome skirtingu gyvena keli šimtai tūkstančių ta- prancūziškai, bet 80–85 proc. filmo kaip to reikėjo filmui. Scenarijų pats daug politinių kalinių. Nauja val- laiku: aš 1983–1986 metais, Dypa- milų, o Prancūzijoje – tik apie 100 dialogų yra tamilų kalba. Tad turė- išverčiau į tamilų kalbą. Juo filma- džia truputį geresnė, nes išrinkta nas – 2009-aisiais. Tai skirtingi to tūkstančių. Filmas bus anglų ir ta- jom susikalbėjimo problemų, bet vimo grupė ir naudojosi filmuojant. žmonių, bet tai dar nėra tikra de- paties karo laikotarpiai. milų kalbomis. Jį režisuos Kanados kažkaip sugebėjom išsiversti. mokratija. Egzistuoja cenzūra, nėra Ar jautėte, kad „Dypane“ Šri tamilų režisierius, o filmo komanda laisvės kalbėti, rašyti. Žmonės vis Karas – traumuojanti patirtis. Filme skamba daug tamilų dia- Lanka ir jos žmonės rodomi bus iš viso pasaulio – Vokietijos, dar kovoja už savo politines teises. Kaip Jums tai atsiliepė, kai at- logų, nemažai istorinių detalių. užsieniečių požiūriu? Prancūzijos ir kitų šalių. Tačiau džiaugiuosi, kad prieš porą vykote į Europą? Detales patarinėjau aš. Pavyz- Ne, filme nėra prancūziško po- savaičių „Dypanas“ tapo atidarymo Iš pradžių persikėliau į Tailandą. Kaip atsidūrėte „Dypane“? džiui, Dypano vardą išsirinkau pats. žiūrio taško. Tamilų bendruome- filmu kino festivalyje Šri Lankoje. Ten gyvenau dvejus su puse metų ir Jacques’as Audiard’as parašė sce- Filmavimo grupė nieko nežinojo nės nuomone, tai grynai tamiliškas tik 1993-aisiais atvykau į Prancūziją. narijų ir išsiuntė aktorių atrankos apie Šri Lanką, jos kraštovaizdį, filmas. Apie tai buvo daug kalbėta. Kalbėjosi Jorė Janavičiūtė Svetur liudija beveik vienuoliškas pasta- sąmokslas prieš karalių atskleidžia- nobelisto pjesės „geležinę logiką“. svarbios ir prie kurių jis jaučiasi pri- Po gastrolių Ispanijoje tymo asketizmas. Šioje pjesėje jis mas pasitelkus komikų spektaklį. Įgudęs žonglierius, išradingas lietu- sirišęs. Judesiai, veiksmai, tyla ir ne- susodina aktorius vienoje eilėje, Koršunovas siekia prikelti palaidotas vių režisierius Oskaras Koršunovas, gausūs žodžiai įgyja tik didiesiems Spalio mėnesį OKT/Vilniaus miesto tarytum vyktų repeticija. Žingsnis tiesas. „Žuvėdra“ jis pabaigia trilo- mūsų jau pažįstamas iš kitų „Tem- menininkams būdingą matmenį. teatras gastroliavo Ispanijoje. Madride pirmyn kiekvienąsyk, kai ateina eilė giją, kurią pradėjo „Hamletu“ ir tęsė porada Alta“ festivalio spektaklių Lyginant šį montažą su kitais, vykusiame festivalyje „Una mirada al sakyti tekstą. Scenografijos beveik Gorkio „Dugne“. Visi trys pastaty- Žironoje („Mirandos“, „Žuvėdros“, stambesnio kalibro to paties re- mundo“ tris vakarus rodyta A. Če- nėra: tik balkšva šviesa, sklindanti iš mai sukurti asketiškoje Vilniaus stu- „Hamleto“...), su savo bendrakelei- žisieriaus spektakliais, ir ypač su chovo „Žuvėdra“. Jau penktus me- lubose kabančių lempų, nieko dau- dijoje, įkvėpti obsesiško troškimo at- viu Juozu Budraičiu „Sala Planeta“ paskutiniuoju – neužmirštama Če- tus iš eilės teatras lankosi Žironoje giau. Antroje dalyje dar yra stalas ir naujinti klasikų keliamus klausimus. teatro salėje parodė pačią įtikina- chovo „Žuvėdros“ dekonstrukcija rengiamame festivalyje „Temporada sofa. Visas spektaklio svoris ir atsa- Po šios trilogijos Koršunovas miausią „Paskutinės Krepo juostos“ 2014-aisiais, – ši pjesė atrodo kaip Alta“. Šiemet jo programoje pristatyta komybė prikelti naujam gyvenimui ėmėsi „Paskutinės Krepo juostos“, viziją (ne versiją), kurią mes kada skliaustai tarp kitų ambicingų reži- S. Becketto „Paskutinė Krepo juosta“. sudėvėtą tekstą tenka aktoriams, absurdo klasikos. Šį Becketto mo- nors esame matę. Net ir pavyzdinė sieriaus projektų. Tačiau Becketto Skaitytojų dėmesiui – ispanų kritikų kurie šluote šlavė pagyras įvairiuose nologą jis atveža į „Temporada Alta“ Pierre’o Chabert’o vizija, vaidinta tekstas, nors ir ne pats žinomiausias, atsiliepimai apie šiuos du spektaklius. festivaliuose. Paminėkime jų var- festivalį kartu su aktoriumi Juozu Becketto salėje, neprilygsta stulbi- yra absurdo teatro kanonas, o Kor- dus: Martynas Nedzinskas (Treple- Budraičiu, tikra Lietuvos scenos pa- nančiam Budraičiui, 75 metų ak- šunovo prisilietimas tobulai tinka Lietuvių režisierius, ištikimas savo vas), Agnieška Ravdo (Nina), Nelė žiba. Režisierius atnaujina senojo toriui, kuris, rodos, nori suteikti pjesės koordinatėms. credo, šioje „Žuvėdros“ versijoje nu- Savičenko (Arkadina)... Tikslumas, žemyno sceną kartu su Romeo savo vaidybai testamento aspektą, Aktoriaus judesiai poetiškesni už valo nuo Čechovo pjesės laiko dul- emocija ir natūralumas – tokie yra Castellucci, Thomasu Ostermeieriu, tarsi sakydamas: „Man jau viskas eilėraštį. Juose atsispindi situacijų, kes. Koršunovas pasinaudoja proga pagrindiniai jų vaidybos bruožai. Janu Klata... Asmenybėmis, kurios vis vien.“ kurias jam teko išgyventi ir kurios ir sujungia pjesę su šiuolaikinio Nekeldami balso jie pakeri žiūrovą, kelia polemiką, provokuoja skirtin- Joan-Anton Benach, „L’avanguardia“ jam dabar atrodo nesuprantamos, žmogaus ieškojimais bei skausmu. dviem su puse valandos užlieja juos gas nuomones ir kuria šiandienos absurdas. Pjesę lydinti muzika „Reikia naujų formų. Jei jų nėra, jausmų lavina. scenos gramatiką. Šiame kontekste Taupiais štrichais Oskaras Koršu- skamba kaip personažo, pasinėru- geriau nereikia nieko.“ Šiame este- Koršunovas taip pat pabrėžia są- Koršunovas, atmesdamas kanoni- novas perteikia žiūrovui visą Bec- sio į gilų egzistencinį nusivylimą, tiniame Treplevo diskurse, kuriame sają tarp „Žuvėdros“ ir „Hamleto“. nes konvencijas, atstovauja „antite- ketto „Paskutinės Krepo juostos“ emocijų akordai. Budraitis išreiš- jis kaltina savo epochos teatrą dėl Čechovas „Žuvėdroje“ sėja užuo- atrui“. Jo kelias atrodo aiškus: „Nau- esmę. Aktorius Juozas Budraitis, kia Krepo manijas, obsesijas, jo rutinos ir prietarų, randame pa- minas, o kai kur ir atvirai cituoja jos formos arba nieko.“ akinančiai ir natūralistiškai inter- priklausomybę nuo alkoholio ir jį našumų su kūrybinga Koršunovo klasikinę Shakespeare’o pjesę. Tre- Alberto Ojeda, „El Cultural“ pretuojantis savo personažą, pra- supančią netvarką. Tačiau Krepas asmenybe. OKT steigėjas vado- plevo tragedija rutuliojasi panašiai deda vaidinimą suvalgydamas du sugeba mikliai rasti įrašus, įamži- vaujasi šiuo teiginiu, kad prikeltų kaip ir Danijos princo: jis stengiasi Tie, kurie matė „Paskutinę Krepo bananus, savo vienintelį maistą, ir nančius jį praeityje, kuri yra vienin- „Žuvėdrą“ bei didžiąją dalį kitų per atplėšti savo motiną nuo Trigorino – juostą“ „Temporada Alta“ festiva- sviesdamas žieves į publiką. Paga- telė jo vienatvės priežastis. 15 kūrybos metų statytų spektaklių. vyro, kurį laiko išnaudotoju. Koršu- lyje, supras, kad genialusis Oska- liau randa dėžę nr. 3, įrašą 5, kurio Cesar Lopez Rosell, „Periodico“ Galbūt Koršunovas save labiau at- novas pabrėžia teatro būtinumą, ras Koršunovas yra ir nepaprastai klausysis norėdamas pakartoti tas pažįsta antroje teiginio dalyje, – tai kalbėdamas apie katarsio efektą: kuklus, interpretuodamas airių gyvenimo akimirkas, kurios jam Vertė Kristina Nastopkaitė

4 psl. 7 meno dienos | 2015 m. lapkričio 20 d. | Nr. 41 (1147) Š okis Žizel iš Paryžiaus Nacionalinės Paryžiaus operos baleto solistai Vilniuje

Minkaus „Pachitoje“ (pagal Ma- Hurel šoko tiksliai, ištvermingai at- Antrasis veiksmas – kapų ir mir- pleventi šalia jo grakštaus piešinio Helmutas Šabasevičius rius Petipa choreografiją) šoko laikydama visą šuoliukų ant pirštų ties valdos, tad jį kuriant reikia siluetais. Hurel nepiktnaudžiavo pirmojo veiksmo pas de trois. Bai- galų įstrižainę ir baigiamąjį suki- daug režisūrinės ir sceninės išmo- ryškiomis pozomis, vaidmens pie- Tragiški įvykiai, sukrėtę Paryžių gusi Paryžiaus baleto mokyklą, nuo nių ratą. nės. Jau praeityje tie laikai, kai Žizel šinį kūrė iš pustonių, – per nu- lapkričio 13 d. vakarą, labai paveikė 1992-ųjų Hurel šoko kordebalete, o Dramatinį talentą šokėja parodė pakildavo iš kapo, o virš bauginan- svarintas rankas ir neaukštus, į vienos iš pasaulio sostinių kultūrinį pirmosios šokėjos (première dan- pirmojo veiksmo pabaigoje – išraiš- čiai padūmavusio miško valdingai priekį pasvirusius arabeskus, ku- gyvenimą. Teroristinių išpuolių pa- seuse) vardą pelnė 2002 metais. Ša- kinga, ekspresyvi kova už mylimąjį, prasklęsdavo Mirta. Tiesa, rūko ap- rie, Hoffaltui prilaikant, kėlė len- sekmė – dėl gedulo kuriam laikui lia vaidmenų romantiniuose ir kla- visu kūnu jį užstojant nuo varžovės aratas dabar kokybiškesnis, tačiau gvo skrydžio iliuziją. Elegiškųjų uždaryti muziejai, atšaukti spekta- sikiniuose baletuose (Žizel, Silfidė, Batildos, čia buvo nelyg kitos, neže- vien jo nepakanka norint sukurti adagio nuotaikai atsiskleisti labai kliai, koncertai. Nevyko ir vieno Klara „Spragtuke“, Aurora „Mie- miškos antrojo veiksmo kovos pre- fantasmagorišką šio veiksmo nuo- padėjo atidūs dirigento Roberto svarbiausių muzikos ir šokio kultū- gančiojoje gražuolėje“, Gamzati liudija. Žizel išprotėjimo sceną Hu- taiką. O ir mirksinčios lempelės la- Šerveniko batutos mostai. Žizel ros centrų – Nacionalinės Paryžiaus „Bajaderėje“ ir kt.), ji šoko neokla- rel suvaidino įtaigiai, su įdomiais biau primena ne baugų vėlių švytė- vėlės judesių piano tapo tinkama operos (Opéra national de Paris) – sikiniuose George’o Balanchine’o, niuansais, silpstančią gyvybę ak- jimą, o aitriai žalias prieškalėdines įžanga ekspresyviam, žūtbūtiniam afišose skelbti pasirodymai: Basti- Patrice’o Barto, Maurice’o Béjart’o, centavo dviem sukniubimais, iš- dekoracijas. Laimei, bent apšvieti- Alberto šokiui su puikių šuolių lijos operoje (Opéra Bastille) šešta- Williamo Forsythe’o, Sashos Waltz protėjimą – iškalbinga mimika. mas nesubuitina veiksmo, suteikia papliūpomis. dienį nebuvo vaidinama Gaetano ir kitų spektakliuose. Donizetti opera „Meilės eliksyras“, Josua Hoffaltas žvaigžde tapo visi kiti muzikiniai savaitgalio ren- 2012-aisiais, atlikęs Soloro vaidmenį giniai, lankytojų nepriėmė istorinė „Bajaderėje“; jo repertuare – pagrin- Paryžiaus operos scena – Le Palais diniai vaidmenys baletuose „Tuš- Garnier. čias atsargumas“, „Romeo ir Džul- Būtent su Paryžiaus opera, tiks- jeta“, „Pelenė“, darbai šiuolaikinių liau, jos baleto istorija ir nūdiena, choreografų Johno Neumeierio, susiję įspūdžiai, likę po lapkričio 6 d. Sashos Waltz, Nacho Duato ir kitų Lietuvos nacionaliniame operos ir kūriniuose. baleto teatre rodyto romantinio Mélanie Hurel – savo kūrybos Adolphe’o Adamo baleto „Žizel“. apogėjų jau pasiekusi šokėja, su- „Facebook“ paskyrų vaizdus den- kaupusi didelę sceninę patirtį, su- giant prancūzų spalvomis, rašant formavusi individualų santykį su ir tariant žodžius Je suis Paris, at- Žizel vaidmeniu. Būtent vaidmeniu, mintyje iškyla šio prancūzų baleto o ne choreografine partija, kuri per šedevro, kuris Lietuvoje rodomas daugiau nei pusantro šimto metų nuo 1931 metų, prancūziški štrichai. buvo tobulinama daugelio šokėjų Lietuvoje spektakliuose „Žizel“ yra kartų. Kuklus drabužis, pažįstamos šokusios kelios Paryžiaus operos mizanscenos – jos Žizel reakcijos baleto žvaigždės: jau daugiau kaip pirmajame veiksme tikros, papras- Mélanie Hurel (Žizel) ir Josua Hoffalt (Albertas) M. Aleksos nuotr. prieš pusšimtį metų – Yvette Chau- tos, aiškios. Ši gestais ir žvilgsniais viré ir Youly Algaroffas (dar sena- pasakojama istorija – dar vienas Ypatingo, retai išgyvenamo dra- jam romantiškos paslapties jau Nepermaldaujamos vėlių valdo- jame teatre Jono Basanavičiaus ga- štrichas amžinam patiklios meilės matizmo, kuris užvaldo visus spek- pirmojoje Mirtos, vėlių valdovės, vės Mirtos vaidmenį raiškiai sukūrė tvėje), vėliau – Francesca Zumbo įvaizdžiui, kurį savaip praturtina taklio veikėjus, šio veiksmo finalui pasirodymo scenoje. Olga Konošenko, pirmo veiksmo ir Patrice’as Bartas, o visai neseniai kiekvienas šio senovinio baleto, šo- suteikė Ilarijonas (Andrius Žužžal- Šiame veiksme choreografija valstiečių pas de deux sklandžiai ir kartu su Jurgita Dronina – Mathias kamo pagal Jules’o Perrot ir Jeano kinas), veiksmo pradžioje rodęs ir veiksmas ypač organiškai su- lengvai šoko Nailia Adigamova ir Heymannas. Coralli choreografiją, spektaklis. savo karštą meilę Žizel ir savaip mė- siję, daug dėmesio turi būti ski- Voicechas Žuromskas. Pirmą kartą Paskutiniai svečiai – žvaigždės Pirmojo veiksmo pradžioje savo ginęs už ją kovoti. Talentingas ar- riama darniems duetams – juk Batildą vaidino Aleksandra Ivanova – ji (étoile) statusą turintis šokėjas Josua vaidmens frazes Hurel tarė santūriai, tistas kuria gyvą, jaudinantį herojų, šoka žmogus ir greta jo plevenanti sukūrė ryškų, muzikalų aristokratės Hoffaltas ir pirmoji šokėja Mélanie nesirūpindama šokio ornamentais, kuris nori apsaugoti sau brangų vėlė, todėl būtinas vaiduokliško paveikslą. Hurel. Baleto mėgėjams, baleto o susitelkdama į nuotaikingas pa- žmogų, o tragišką finalą išgyvena lengvumo įspūdis. Prancūzams jį Vasaros pradžioje Lietuvos bale- įrašų kolekcionieriams ši balerina prastos merginos būsenas. Duetai ypač desperatiškai – suklupęs, ke- pavyko sukurti. Pirmame veiksme tas po du „Žizel“ spektaklius parodė pažįstama iš vaidmenų choreografo su Albertu (Hoffaltu) – sklandūs, liais eidamas link nebegyvos Žizel lengvabūdiškas ir elegantiškas Džuhai ir Guangdžou miestuose Pierre’o Lacotte’o romantinio reper- žaismingi, atspindintys nieko bloga kūno, beatodairiškai atstatęs krū- Hoffaltas čia akivaizdžiai demons- Kinijoje – gal ši kelionė mobilizavo tuaro rekonstrukcijose: Jeano Sch- nenujaučiančios Žizel viltis. Varia- tinę įniršusio Alberto špagai. Šios travo atgailą, nepamiršdamas ir trupę, nes retai rodomas spektaklis neitzhöefferio „Silfidėje“ (pagal -Fi ciją – pas seul, kurią šiam spekta- desperacijos kupinos ir antrojo plastiško vyriško šokio efektų. Jis (šį sezoną jį bus galima pamatyti lippo Taglioni choreografiją) solistė kliui pagal Riccardo Drigo muziką veiksmo Ilarijono scenos, jo mir- pasirodė ir kaip puikus partneris, dar vieną kartą) atrodė gyvas ir atliko Efės vaidmenį, o Ludwigo gerokai vėliau sukūrė Marius Petipa, tinai išsekinantis šokis su vėlėmis. sudarydamas sąlygas Žizel vėlei jausmingas. Anonsai „Kornetas“ – stulbinamai gražus sušuko: „Reiktų pamatyti operą dar „Korneto“ scenografė M. Šiaulytytė, operos akcentų. Fleitininkas, trimi- Gniaužiantis kvapą spektaklis, – jau šiais metais rašė kartą!“ O pradėjo straipsnį visos Lie- o G. Varnas už šį darbą paskelbtas tininkas, būgnininkas atlieka ne tik „Kornetas“ – vienintelį operos kritikė iš Minsko Olga Borš- tuvos pristatymu: „Didžiausia iš trijų „Metų režisieriumi“. muzikines, bet ir vaidybines užduo- kartą čiova. – Jį suvoki kaip prasmingą Baltijos šalių – Lietuva – maždaug Po „Korneto“ visi įsiminė skaidrų tis, o prie koncertinio fortepijono gyvųjų paveikslų seką. Režisierius pusantro karto didesnė už Šveicariją, Guntos Gelgotės koloratūrinį sopraną, palinkusi pianistė Rūta Rikterė – tai Būna spektaklių, kurie kaskart Gintaras Varnas, scenografė Medilė bet joje gyvena keturiskart mažiau taurią Liudo Norvaišo – Generolo – ir muzikinis, ir vaizdinis simbolis. rodomi tampa įvykiu. Šitokia yra Šiaulytytė ir kostiumų dailininkas gyventojų; vis dėlto šis kraštas turi povyzą, puikų kvartetą – Regina Ši- Belieka pridurti, kad „Kornetas“ Onutės Narbutaitės opera „Kor- Juozas Statkevičius sukūrė savotišką turtingą kultūros pasiūlą.“ linskaitė, Vilija Mikštaitė, Mindaugas jau pradeda savo gyvenimą ir kon- netas“. Lapkričio 28 d. „Kornetas“ eilėraštį – spektaklį, pastatytą pa- Lapkričio 28 d. spektaklyje dai- Jankauskas ir Egidijus Dauskurdis. certinėje erdvėje. Neseniai vyku- Lietuvos nacionaliniame operos gal poetų simbolistų principus.“ nuos solistai, parengę operos prem- Rilkę ir Korneto antrininką dainuoja siame „Gaidos“ festivalyje nuskam- ir baleto teatre bus rodomas 9-ąjį (Kultprosvet.by, 2015 04 01) jerą ir pelnę pripažinimą. Tomas Eugenijus Chrebtovas. bėjo O. Narbutaitės kūrinio „kein kartą, skaičiuojant nuo premje- „Pastatymas daro stiprų poveikį“, – Pavilionis, už Korneto vaidmenį Vertėtų paminėti ir magiškas Rimo gestern, kein morgen“ („jokio vakar, ros, o šį sezoną – paskutinį sykį. rašė kitas kritikas, Danielius Lien- apdovanotas kaip Geriausias 2014 Sakalausko sukurtas vaizdo projekcijas. jokio rytoj“) premjera. Kūrinys pa- Tie, kurie dar nematė šio, pasak hardas iš Šveicarijos (Schweizer metų LNOBT operos solistas. Jovita Ypatingo žavesio suteikia instru- rašytas pagal Korneto ir Grafienės kritikų, kvapą gniaužiančio spek- Musikzeitung, 2014 05 07). Jis ak- Vaškevičiūtė – prabangioji Grafienė ir mentininkų bei šokėjo dalyvavi- meilės sceną. taklio, turėtų suskubti jį pamatyti, centavo įtaigų ir estetišką sceno- Markizas – buvo nominuota „Auksi- mas spektaklyje. Kipro Chlebinsko Lapkričio 28 d. „Kornetą“ diri- nes kitos progos teks laukti ištisus vaizdį, pagyrė aukšto lygio solistus, niam scenos kryžiui“. efektingai atliekamas Mirties šo- guos Robertas Šervenikas. metus. Opera LNOBT rodoma nuo Roberto Šerveniko diriguojamo „Auksinį scenos kryžių“ pelnė kis (choreografė Elita Bukovska) 2014 metų vasario. orkestro pajėgumą ir galiausiai ir kompozitorė O. Narbutaitė, kaskart tampa vienu iš emocinių LNOBT inf.

7 meno dienos | 2015 m. lapkričio 20 d. | Nr. 41 (1147) 5 psl. D ailė Kas nutiko lietuviškam medijų menui? Situaciją vertina parodos „Remediacija“ kuratorius Jurijus Dobriakovas

Spalio 21–31 d. Kaune, galeri- į kitą erdvę ar etapą, todėl nejaučia Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda), joje „Post“, vyko X tarptautinio bendros „medijuotos“ praeities ref- tačiau jie ir neįvardija savo kūrybos medijų meno ir muzikos festi- leksijos poreikio. kaip medijų meno. valio „Centras“ paroda „Reme- Iš vis dar aktyvių ir nuosekliai diacija“. Jos kuratorius Jurijus technologinio ir medijų meno sri- Kas tau asmeniškai medijų Dobriakovas siekė iš naujo ak- tyje dirbančių kūrėjų paminėčiau mene, praeities ir dabartiniame, tualizuoti medijų meno sam- tą patį Mindaugą Gapševičių, Igną įdomiausia? pratą ir apmąstyti jo trumpą Krunglevičių, Bartošą Polonskį, Įdomiausia ir svarbiausia techno- istoriją Lietuvoje. Parodos da- Rimą Sakalauską, Julijoną Urboną. loginiame ir medijų mene man vi- lyviai – žinomi jaunosios kartos Yra ir kitų, galbūt jaunesnių, su jais sada buvo jo potencija kurti kitokius, menininkai: Arturas Bumšteinas, susiduriu mažiau. Tačiau jų raiška ir utopinius visuomenės modelius ir Vitalij Červiakov, Tomas Čiučelis,

L. Stasiulionytės nuotr. (www.letmekoo.lt) nuotr. Stasiulionytės L. požiūris į technologijas šiuo metu kritiškai apmąstyti esamąjį. Tam Mindaugas Gapševičius, Bartoš yra tiek skirtingi, kad praktiškai ne- tikra prasme geras medijų menas Jurij Dobriakov Polonski, Urtė Milda Širvinskaitė, įmanoma apibrėžti dabartinio lie- man yra technoskeptiškas menas. Rimas Sakalauskas, Julijonas sklaidos platformas (pvz., virtua- Sakai, kad medijų menas ne- tuviško medijų meno. Tai menas, kuris nepriima verslo ir bėra aktuali kolektyvinė rea- Urbonas, Aistė Viršulytė, taip pat lią elektroninės muzikos leidyklą politikos struktūrų siūlomų žaidimo lybė. Kodėl taip manai? Kodėl parodos anotacijoje var- 3xpozicija, VILMA.CC ir BALSAS. „Surfaces Netlabel“) ir bendravau taisyklių technologinės raidos sri- toji žodį „nutiko“? CC. Pristatydamas parodą kura- su Vilniuje gyvenančiais garso me- Visų pirma todėl, kad šios sąvo- tyje. Šiandien tokio meno Lietuvoje torius iškėlė klausimą: „Ar per nininkais. Vėliau, kai 2005 m. per- kos praktiškai nebevartoja patys Man įdomu, kad medijų menas aš beveik nebematau. pastaruosius penkiolika metų sikrausčiau į Vilnių, viskas įgijo dar menininkai (nors ji vis dar varto- Lietuvoje praskriejo kaip kometa. Lietuvoje susiformavo stipri ir didesnį pagreitį. jama akademinių programų pava- Praėjo nedaug laiko tarp jausmo, Kas yra „lietuviško medijų gyvybinga medijų meno scena?“ dinimuose ir turinyje – pvz., VDA, kad medijų menas yra „gyvas“ ir ak- meno dvasia“? Suintriguoti pakvietėme Jurijų Kaip lietuviškas medijų menas VDU yra medijų meno katedros). tualus, ir suvokimo, kad jis jau „pra- Man tai yra tam tikras neilgas Dobriakovą pasidalinti savo, atrodė prieš penkiolika metų? Retas lietuvių menininkas šiandien ėjo“. Lietuvos meno laukui tai yra laikotarpis (viso labo dešimtmetis, kaip medijų meno procesų daly- Žvelgiant iš šių dienų pozicijų, pasakytų, kad kuria būtent „medijų blogai ta prasme, kad yra mažiau maždaug tarp 1997 ir 2009 m.), kai vio, patirtimi. jis atrodė gana utopiškai. Buvo meną“. Deja, panašu, kad ši sąvoka įvairovės. Su Vytautu Michelkevi- medijų menas Lietuvoje galėjo būti. didžiulis tikėjimas, kad (kritiškai tapo anachronizmu arba tiesiog čiumi esame kalbėję, kad Lietuvoje Tas potencialas pasireiškė įsiminti- Kaip ir kada susidomėjai me- permąstytos) komunikacijos tech- reiškiniu, kuris buvo aktualus tik vis laimi konceptualaus šiuolaikinio nais kūriniais, renginiais ir projek- dijų menu, kodėl? nologijos padės sukurti geresnį ir tam tikram laikotarpiui, o paskui meno diskursas (kuriam atstovauja, tais, tačiau neįsitvirtino kaip kažkas, Apie 2000-uosius pradėjau akty- atviresnį rytojaus pasaulį. Buvo neteko „likvidumo“ (kaip, pavyz- pavyzdžiui, ŠMC). Kiti diskursai kas ir šiandien būtų taip pat gyva ir viai domėtis eksperimentine elek- nuojauta, kad tuoj jau tikrai gy- džiui, ir „postfotografija“). Be to, šitos konkurencijos neatlaiko ir iš- aktualu. To dešimtmečio kolekty- tronine muzika, ji buvo artimai vensime McLuhano „globaliajame nebėra ir aktyvios visą sceną vieni- tirpsta jame arba paprasčiausiai iš- vinę (nes tada viskas buvo būtent susijusi su platesniu technologi- kaime“, kad praktiškai visas proble- jančios platformos – anksčiau (nuo nyksta. Latvijos meno scenoje įvai- apie kolektyvus ir bendruomenes – nio, skaitmeninio ir medijų meno mas išspręs laisva informacijos ir 2005 iki 2010 m.) tokia platforma rovės yra daugiau, tačiau didesnė šiandien to praktiškai nebėra) dva- kontekstu. Todėl lygiagrečiai pradė- duomenų cirkuliacija. Kitaip ta- buvo Vytauto Michelkevičiaus ir ir meno lauko fragmentacija. Kita sią ir norėjosi „iškviesti“. Manau, jau gilintis ir į labiau vizualias bei riant, atrodė, kad viskas tuoj pasi- kolektyvo redaguotas žurnalas apie vertus, sunku sakyti, kad medijų kad iš dalies tai pavyko, nes kai interaktyvias medijų meno formas. keis. Viskas iš tiesų pasikeitė, bet medijų kultūrą „balsas.cc“, išsivys- meno diskurso nuslopimas viso kurie dalyviai ir žiūrovai sakė, kad Ypač paveikė keli mėnesiai, praleisti kiek vėliau ir visai kitaip, nei buvo tęs iš Urbonų medijų meno labora- Lietuvos meno lauko kontekste yra parodoje patyrė keistą „anachronis- Berlyne 2002 m. vasarą, – tuo metu tikėtasi anuomet. torijos „VILMA“. Kai kurie meni- neigiamas – galbūt to diskurso čia tinę“ būseną, o ir mane patį eks- aplankiau daug įvairiausių kon- Tiesa, nemačiau pirmųjų su me- ninkai ir toliau tebenaudoja naujas net nereikėjo arba reikėjo tik tiek, ponuojant parodą apėmė savotiš- certų, performansų ir modernaus dijų menu susijusių renginių, iki technologijas savo kūryboje (pvz., kiek jo ir buvo? kas (neįvykusios, neišsipildžiusios) bei šiuolaikinio meno galerijų ir 2000-ųjų vykusių daugiausia Vil- Julijonas Urbonas), tačiau nebėra „ateities praeityje“ jausmas. Dar la- Kokias medijas dabar naudoja muziejų. Technologijų naudojimas niuje, – tų pačių Urbonų laikinos tokio toje srityje dirbančiųjų ben- biau tą jausmą būtų sustiprinusi, Lietuvos menininkai? mene (net formos, kurios šiandien medijų meno laboratorijos „Ju- drumo jausmo kaip anksčiau. Įvyko pavyzdžiui, videodokumentacija galbūt atrodo pernelyg tiesmukai tempus“ įsikūrimo, 1995–1997 m. tam tikra individualizacija, meni- Šiandien menininkai daugiau- iš minėtos 2004 m. konferencijos iliustratyvios) tada atrodė kaip sa- jų inicijuoto tarptautinio projekto ninkai labiau linkę koncentruotis į sia naudoja įvairius virtualios rea- „RAM6“, kurios įtraukti nepavyko. votiškas ateities pažadas, demokra- „Ground Control: Technology and asmeninės kūrybos plėtrą, o ne į jos lybės prietaisus, 3D vaizdo projek- Kaip manai, ar pavyko grąžinti tiškesnės ir „dabar“ jausmu parem- Utopia“, „tvvv.ploto“ laidų ir kt. Pa- priskyrimą bendram laukui ar ben- cijų modeliavimą erdvėje (video medijų meno sampratą į akiratį? tos kultūros prototipas. našiu metu Mindaugas Gapševičius, druomenei. Savaime tai nėra blogai. mapping), interaktyvius sprendi- Manau, bent jau trumpam pavyko. Tuo metu gyvenau Klaipėdoje, Kęstutis Andrašiūnas ir Darius Mik- Turbūt scenarijus labai logiškas. mus. Tačiau tai vis labiau tampa Ta samprata niekur nebuvo dingusi kur tokiu menu domėjosi gana šys įkūrė virtualią instituciją „Institu- jau egzistuojančių technologijų Kas dar per tą laiką pasikeitė? iš akademinių institucijų akiračio, nedaug žmonių. Juo labiau beveik tio Media“ (www.o-o.lt), apie kurią pritaikymu, nes patys menininkai tačiau vienas iš parodos tikslų ir nebuvo ir erdvių, kur jį būtų galima taip pat sužinojau tik gerokai vė- Nuo savotiško technologinio feti- išmoksta to iš interaktyvių technolo- buvo iškelti klausimą: ar akademi- šizmo dalis menininkų perėjo prie gijų industrijos, kurioje dirba. Gero- pamatyti gyvai. Tačiau apie 2003 m. liau. Tačiau tuomet, kai asmeniš- nės medijų meno programos galiau- labiau konceptualių meno formų, kai mažiau yra bandymų „nulaužti“ visgi susipažinau su keliais dizai- kai „atradau“ medijų meną, akty- siai išsiverčia į gausią ir kokybišką kur konkrečios priemonės nebe- neriais, garso kūrėjais ir vizualiais viausi scenos dalyviai buvo daugiau šias technologijas arba kritiškai jas medijų meno produkciją? Tačiau svarbios – svarbesnė yra idėja, o jai menininkais (Ernu Šimkūnu, Dei- mažiau tie patys. Iki 2004–2005 m. apmąstyti. Panašu, kad su techno- nežinau, kiek įmanoma tą sampratą parenkamos išraiškos formos gali ir vidu Krutkevičiumi, Kristijonu Lu- viskas sukosi daugiausia aplink Ur- logijų naudojimu versle, pramogų ir sąvoką grąžinti į aktyvią varto- neturėti nieko bendro su naujomis činsku ir kt.), kurie susibūrė į ne- bonų platformą (nors buvo ir kitų industrijoje ir t. t. yra daugiau ma- seną medijų lauke. Greičiausiai to technologijomis. Kita dalis susitelkė formalų kolektyvą „Miglos_lab“ ir „ašių“ – tas pats „Centras“ Kaune, žiau susitaikyta – galima sakyti, kad jau nebeįmanoma padaryti. Jaučiu, į technologinį meną kaip savotišką bandė kurti įvairius projektus pa- Virginijaus Kinčinaičio kuruojamas iš lietuviško medijų meno dingo kai- kad atėjo laikas bent jau rimtesniam amatą ir dirba su pačiomis naujau- jūryje. Per tą terpę susipažinau su festivalis „Enter“ Šiauliuose, gale- rysis „antisisteminis“, „kiberpanko“ moksliniam darbui apie Lietuvos siomis technologijomis tokiu būdu, Nomedos ir Gedimino Urbonų ini- rija „Intro“ dabartinio VDA „Tita- diskursas. Nors tuo pačiu metu aki- medijų meno istoriją ir raidą. kad galutinis rezultatas yra labiau ciatyvomis Vilniuje, pirmą kartą niko“ vietoje ir kt.), ilgainiui jų „mi- vaizdu, kad „pasidaryk pats“ ideolo- paveikus jusliškai nei intelektua- sudalyvavau (trečiajame) festiva- siją“ perėmė jaunesni iš jų projektų gija ir įvairūs technologijos praktikų Taigi, kokia diagnozė: ar per liai. Kai kurie anksčiau labai akty- lyje „Centras“ Kaune ir konferen- „išaugę“ veikėjai – Vytautas Michel- klubai kuriasi vienas po kito, tačiau pastaruosius penkiolika metų vūs medijų menininkai apskritai jų propaguojamas technologijų nau- Lietuvoje susiformavo stipri ir cijoje „RAM6“ Vilniuje, kuri vyko kevičius, Andrius Rugys, Tautvydas pasitraukė iš meno scenos ir dirba dojimo būdas labiau artimas vers- gyvybinga medijų meno scena? ŠMC ir sutraukė daug tuo metu Bajarkevičius ir kiti. Svarbų vaidmenį kitose srityse (jas galima pavadinti, aktyvių jaunų lietuvių menininkų, atliko ir svetur gyvenantys menininkai, pavyzdžiui, „postmedijų menu“) lumo ir kūrybinių industrijų men- Sakyčiau taip: tam tikru metu besidominčių technologijomis ir teoretikai ir dėstytojai – jau minėtas arba tiesiog kuria naujas savo tapa- talitetui. Tai pat reikia pridurti, kad buvo stiprios ir gyvybingos užuo- skaitmenine kultūra. Tai buvo sa- Mindaugas Gapševičius („Migra- tybes. Dėl šios priežasties nepavyko dalis menininkų šiuolaikines tech- mazgos, tačiau „scena“ užgeso, išsi- votiškas apreiškimas. Kartu didelę ting Art Academies“), Ignas Krungle- į parodą „Remediacija“ įtraukti ke- nologijas naudoja grynai kaip me- barstė arba transformavosi į kai ką reikšmę turėjo ir interneto atsira- vičius, Žilvinas Lilas. Daugelis jų lių autorių, kuriuos labai norėjosi taforas, neafišuodami jų veikimo kita, taip iki galo ir nesusiformavusi. dimas namie – naudodamasis juo tebėra aktyvūs, tik nebūtinai toje joje matyti (pvz., Andriaus Rugio), mechanizmų – pavyzdžiui, taip kūriau įvairias kūrybinio turinio pačioje srityje. bet akivaizdu, kad jie tiesiog perėjo dirba „Pakui Hardware“ (Neringa Kalbino Agnė Narušytė

6 psl. 7 meno dienos | 2015 m. lapkričio 20 d. | Nr. 41 (1147) D ailė Niekuo dėtas Charcot

Atkelta iš 1 psl.

tekstai ant sienų („Isterijos po- sisteminti. Skausmas, nematoma simptomais, Yoko Ono, Carolee Juolab kad Šalčiūtės paveiksluose sūkis“: Fredrico Jamesono tekste būsena, jų kūnuose pirmiausia tap- Schneemann, Valie Export, Gina matyti ne isterijos priepuoliai, o „modernybės“ sąvoką pakeitus „is- davo regimais simptomais ir tuo- Pane ir kitos menininkės pavertė džiaugsmingas šėlsmas. Moterys terija“, konstatuojama „(post)iste- met šie būdavo fotografuojami pa- artikuliuota meno kalba. Jos aukojo čia šėlsta ne tik po vieną, kaip iste- rinė“ būklė), erdviai išdėlioti visose gal nustatytas taisykles. Nuotraukos savo kūną menui, neįprastai su juo rikės, bet ir dviese ar būriais. Eina trijose galerijos salėse, palieka gerą išduoda, kad tariamai autentiška elgėsi, žalojo, pateikė kaip vulgarų imtynių, bučiuojasi, šlapinasi, šoka optinį įspūdį. Patirti vaizdai švel- egzistencija, kaip ir bet kokioje fo- geismo arba atstumiantį šleikš- į jūrą. Jos atvirai rodo savo geni- niai įsirėžia atmintin ir nekelia jo- tografijoje, čia sukurta sceninėmis tulio objektą, atvirai rodė mens- talijas, iš jų akių sklinda prožekto- kių klausimų, nes atmintis, bent jau priemonėmis. Nors, kita vertus, truacijas, nėštumą, senatvę, ligas, rių šviesa, o galvas gaubia aureolės. manoji, atmeta visą balastą. isterijos pamėgdžioti neįmanoma, parodijavo stereotipinius moters Šalia žodžių „attitudes passionelles“ Deja, rašydama recenziją, noriu nes ji pati yra spektaklis ir tapa- vaizdinius mėgindamos atsikovoti paveiksluose užrašyti vardai – pu- tiksliai žinoti, kas ten yra, tad viską tumo sutrikimas. Moterų vaidyba subjekto statusą ir teisę reprezen- siau gyvate virstančios mauduolės nusifotografuoju. Tuomet pamatau, ligoninės fotostudijoje virsdavo tikru tuoti moters seksualumą, siekda- Meluzinės, kurios tuomet mylima- kad menininkė, siūlydama žiūrovui priepuoliu. Vienintelė Charcot at- mos sugriauti fetišistinį moters jam buvo nevalia matyti, ar hero- pabaigti savo tyčia nepabaigtus pa- rasta šios menamos ligos priežas- kūno idealą, priešintis destruktyvių jiškos galvažudės Juditos – neblo- ir vylingai, netgi įžūliai žvelgiančią sakojimus, nepasitiki jo nuovoka, tis – praeityje patirtas trauminis mizoginiškų fantazmų įkūnijimui. giau pakutena vaizduotę, ypač kai į žiūrovą, (...) stengtasi sustiprinti išprusimu ir vaizduote, nes jam įvykis, ir tam, kad simptomai at- Tačiau, kaip atkreipė dėmesį femi- prie Juditos, tiesiai į žiūrovus siu- daiktiškumo įspūdį ir priversti lan- prieš nosį išskleidžia ištisą inter- sirastų prieš kamerą, to įvykio pri- nistinė dailėtyra, riba tarp herojės siojančios ant grybo, matyti ką tik kytojus bent akimirkai patikėti re- tekstualių nuorodų pluoštą. Kri- siminimą pacientėms jis sužadin- ir aukos šių menininkių kūryboje nukirsta krauju srūvanti briedžio gint (...) tikrą vaizdą. Todėl drobė tikas vieną ar kitą vaizde ar tekste davo įvairiais būdais. Priepuolius buvo labai trapi. galva, o prie paveikslo – po stiklo rodyta kaip diorama – tamsioje pa- atrastą nuorodą dažnai praryja kaip sukeldavo ir pančiai ar tramdomieji XX a. 9-ajame dešimtmetyje be- gaubtu pavožtas visiems lietuviams talpoje, apšviesta stipriais elektros jauką, džiugiai puola prie vikipe- marškiniai, elektros šokas, tamsa ar siformuojančiame tarpdalykiniame gerai žinomas grybas meduolis. reflektoriais, apsupta tikrų buduaro dijos ar reikiamų knygų ir tuomet akinamai ryški šviesa, kurtinami kūno diskurse Charcot „Ikonogra- Sunku pasakyti, kada ir kaip iš atributų bei prabangių drapiruočių, mažiau aiškinasi, kaip čia viskas pa- gongo garsai, psichotropinės me- fija“ buvo mėgstamas neverbalinės XIX a. Paryžiaus persikeliame į XX su prie rėmo „atsainiai“ numestais daryta. Pastarojo dalyko meninin- džiagos, hipnozė ir net pati fotogra- kūno kalbos pavyzdys. Meninin- a. Lietuvą. Glamūrinis „antisepti- atlaso bateliais“ (p. 151–152). kai kaip tik labai nemėgsta. Jie no- favimo situacija. Tikrasis vėliau at- kėms šis vaizdų archyvas tapo ne- nis bučinys“ galėtų vykti ir daugia- Girdėjau, kad Laisvydės batus rėtų, kad meno suvokimo taisyklės rastas moterų nervinių sutrikimų pamainomu apropriacijos ir per- kultūriame, į globalius kinemato- prie galerijos grindų prikalė paro- sutaptų su jo kūrėjų tikslais. Lais- veiksnys – tai šeiminis gyvenimas, dirbimo šaltiniu. Antai Niujorko grafinius malonumus įnikusiame dos kuratorė Laima Kreivytė. Paro- vydė nori diktuoti suvokimo tai- vyro tironija ir privatumo stoka menininkė Mary Kelly projekte lenkmečio Vilniuje, bet „elektro- doje neįmanoma griežtai apibrėžti sykles, maža to – mėgina įstumti namuose, kurie moterims neretai „Interim“ (1985) Charcot atrastas patiniam diržui“ antrinanti gyvatė menininkės ir kuratorės indėlio, ly- žiūrovą į kampą: „kiekviena būsima tapdavę kalėjimu. Iš vieno pragaro „aistringas laikysenas“ („attitudes ar žaltys per Ievą ir Kleopatrą veda giai kaip ir nėra aiškios ribos tarp šių darbų interpretacija pagrįsta jos patekdavo į kitą, dar baisesnį, passionelles“) – grėsmės, maldos, tiesiai link lietuvių tautos pasidi- reprodukuojamo (ir reprodukuoti unikalia žiūrovo padėtim ir patir- ir nenorėdamos likti ten uždarytos aistros, ekstazės – iliustravo vietoj džiavimo – pasakos apie Eglę žal- itin pritaikyto, fotogeniško) estampo tim. Ir tai man labai įdomu.“ Apie amžinai turėjo prisitaikyti, paklusti, moterų fotografuodama įvairiai čio žmoną, nors šiame paveiksle ir unikalaus tapybos darbo, tarp vi- kokią (unikalią) padėtį čia kalbama – virš žydrųjų elnių poros nupieštas dinės paveikslo erdvės ir galerijos šeiminę, turtinę, visuomeninę? Ar ne pajūrio peizažas, o mažas Gedi- erdvės. Kiškučiai lipa iš paveikslo turima galvoje, kad dėl žiūrovo pa- mino kalnas su pilies bokštu. Chi- ant galerijos grindų, žodžiai (sen- tiriamo nepasitenkinimo kaltas jo meros ir bokštai iš guminių lėlyčių tencijų vertimai į lietuvių kalbą) at- paties polinkis į isteriją? galvų turi prancūziško siurrealizmo siduria drobių užribyje ant sienų ir Nepasitenkinimą šioje paro- dvasios, ypač kai ant jų lyg ant yran- tarsi tampa paveikslo pavadinimu, doje man kelia ir kai kurie inter- čios mėsos ropoja (plastikinės) mu- „elektropatinis diržas“ virsta žalčiu. neto aforizmai („Prabilk, jei tavo sės, bet prie skydų prikaltos galvos Neįpareigojantis (poetinis, estetinis) žodžiai bus gražesni už tylą“), bet su medžio šakelių ragais labiau pri- žodžių ir vaizdų ryšys, atrodo, reika- labiausiai – Charcot „Fotografinės mena vieną garsų medžioklės tro- lautų ir tam tikro santykio tarp ro- Salpêtriere ikonografijos“ vaizdų re- fėjų rinkinį, eksponuotą Radvilų, o domo ir paslėpto, tarp akivaizdybių produkcijos. Greta iškabinti belle vėliau lyg ir turėjusį atsidurti Val- ir nuojautas sukeliančių užuominų. epoque skelbimai, siūlantys „elek- dovų rūmuose (įdomu, kur jis da- Bet čia, mano galva, kalbama ir ro- tropatinį diržą“, treniruoklius ir bar?). Kad raguotųjų kolekcija taip doma pernelyg daug. kitas priemones moterims bei vy- pat yra isterijos sąvado perdirbinys, Filmuke „Tapyba sriubos šaukštu“ rams nuo silpnų nervų, isterijos, byloja lotyniški užrašai tesdudo fu- atskleidžiamas paveikslų gaminimo silpnaprotystės, nemigos, inkstų riosa, apis furiosa – įtūžusi vėžlė, procesas. Menininkė raižo piešinį Laisvydės Šalčiūtės parodos fragmentas A. Narušytės nuotraukos ligų ir impotencijos, asocijuojasi bitė ir t. t., ir „įtūžusi“, „pašėlusi“ faneros lakšte, tepa dažais, prispau- su Alano Parkerio filmu „Kelionė bendradarbiauti, sužavėti gydytojus sulankstytus drabužius. „Ikonogra- čia moteriškos giminės, net jei tai džia jau paspalvintą drobę ir tada į Velvilį“ („The Road to Wellville“, ir išpildyti jų lūkesčius. fijos“ albumų nuotraukos XX a. pa- ir nesutampa su gyvūno vardo gi- esą kelias valandas brūžina sriubos 1994) apie sveiko gyvenimo propa- Albumai su tūkstančiais lente- baigoje dažnai reprodukuotos šiuo- mine (jei beveik nebūna vyriškos šaukštu, kol atsispaudžia. Tuomet guotoją daktarą Kelogą (Anthony lėmis išdėstytų moterų nuotraukų laikinio meno parodų kataloguose. lyties lėlių, juk dar nereiškia, kad toliau tapo (spalvina) dažais. Visa Hopkins) ir jo sanatoriją. Bet mano visada labiau domino ne gydytojus, Tuo metu plėtojama akademinė vi- nebūna raguotų vyrų). tai primena ne spalvinamą fotogra- skaitytos (ir aprašytos) knygos by- o menininkus. Siurrealistai 1928 m. zualioji kultūra ir vizualumo studi- Kad šiuolaikiniame mene vis fiją, kaip ji sako, o spalvintus estam- loja, kad XIX a. 7-ajame dešimtme- atšventė daktaro Charcot didžiojo jos atkreipė dėmesį į regimuosius dar aktualus kunstkameros mode- pus, linoleumo ar medžio raižinius, tyje Paryžiaus Salpêtriere ligoninėje išradimo penkiasdešimtmetį, žur- Charcot metodo aspektus, jų svarbą lis, pastebėjau Venecijos bienalėje. kurie buvo madingi Lietuvoje XX a. daktaro Jeano-Martino Charcot nale „La revolution surrealiste“ iš- lyginant su žodžių pasakojimais Šalčiūtės parodoje, be kunstkame- 7-ajame dešimtmetyje. Beje, tada buvo įsteigtas moterų nervų ligų sky- spausdinę vaizdus su mylimiausios paremta ir kūnus suskliaudžian- ros, dar yra užuominų į kitokį, la- Eglė žalčių karalienė ir galvažudį Ža- rius buvo ne sanatorija, o veikiau Charcot pacientės Augustinos eks- čia Freudo psichoanalize. Kartu biau būtent XIX amžiui būdingą liabarzdį įveikusi drąsi Vilniaus mer- kalėjimas. Ten sukurtas isterijos tazėmis. Nekeista, kad juos sudo- isterijos išradimas tapo matymo, vaizdų ir objektų eksponavimą. gelė, o čia – diržu išvarymas iš rojaus simptomų sąvadas – tai sunkus ir mino moterų kančios, nes jų mene žinojimo ir prievartos ryšį sutvir- Priešais paveikslą, vaizduojantį mo- ir Judita su nukirstai briedžio gal- gėdingas epizodas Vakarų mokslo, mizoginija pasiekė tokį lygį ir įgijo tinančio skopinio režimo, taip pat terį neįtikėtina isterikės ar, veikiau, vai skirtu meduoliu, ten – grubaus kaimo meistrų raižinio (religinio tu- visuomenės raidos ir vizualios kul- tokias kraštutines formas, kad net vizualizavimo imperatyvo paradigma, cirko akrobatės poza, prie grindų rinio), čia – belle epoque, art deco ir tūros istorijoje. jie patys nusistebėję ėmė tai reflek- tad sustiprino neapykantą žiūrai ir prikalti padėvėti bateliai. Jolita Mu- komikso estetika, ten – lietuvių fol- Charcot isterijos diskurse tikrovė tuoti. Per siurrealizmą Charcot is- nepasitikėjimą vaizdais. Naudojant levičiūtė knygoje „Besotis žvilgsnis“ kloro interpretacijos, čia – europinės ir išmonė, žinojimas ir prievarta, at- terija pateko į dailėtyros diskursą. Charcot pacienčių atvaizdus mene, (2012) remdamasi kitais veikalais civilizacijos perlai, ten – infantilumas vaizdavimas ir performatyvumas, Sąsajų su isterija ir Charcot „Ikono- pirmiausia reikėtų pagalvoti apie rašo, kad demonstruojant publi- ir posūkis nuo jo, čia – pasakos su- akivaizdumas ir priežiūra susipynė grafija“ galima įžvelgti XX a. 7–8-ojo tai, kokiame žiaurumo teatre jos kai Galicijoje gimusio dailininko augusiems. Laisvydės kūrinių dialo- savitu makabrišku būdu. Fotogra- dešimtmečio feministiniame mene – įgyvendino tą savitą meno su gyve- Marcelio Suchorowskio paveikslą gas, nori ji to ar ne, su Lietuvos daile fija „isterikių“ kančias leido pa- kūno akcijose ir performansuose. nimu projektą, neturėdamos kito „Nana“ (1881), vaizduojantį „nuogą vyksta ne vien technikos požiūriu. versti vaizdais – muziejaus ekspo- Nebylų kūnišką protestą ir geismo pasirinkimo, ir ar dora simboliškai raudonplaukę gražuolę, gulinčią natais, kuriuos galima rūšiuoti ir išraišką, anksčiau laikytą isterijos pelnytis iš jų kančių. ant tigro kailiu uždengtos kanapos Paroda veikia iki lapkričio 28 d.

7 meno dienos | 2015 m. lapkričio 20 d. | Nr. 41 (1147) 7 psl. K inas Kinas pagal „Scanoramą“ Iš kritiko dienoraščio

atneš tam tikros naudos. Tačiau ne- ypatinga Sauliaus gyvenimo para. Živilė Pipinytė galiu susitaikyti su tuo, kad filmai Vyras nori palaidoti dujų kameroje (ypač paaugliams ir jaunimui) vis rastą gyvą, bet paskui karininko nu- Nors mačiau apie 30 „Scanoramos“ dažniau tampa tik edukacine prie- žudytą berniuką (ar tai iš tikrųjų jo filmų, svarbiausias šių metų įspū- mone, o ne pilnaverčiu išgyvenimu nesantuokinis sūnus, lieka neaišku), dis – Hou Hsiao-hsieno „Žudikė“. ar net sukrėtimu. Tačiau gerų in- bet Sauliaus ryžtas erzina kitus kali- Taivano režisieriaus filmai visada tencijų kupini kūrėjai kaip velnias nius, nes zonderkomandą nuspręsta išsiskiria keista savybe – vizualinis kryžiaus jų ir vengia, nes bijo, kad likviduoti ir jie rengiasi pabėgimui. jų grožis žadina ne tik estetinį pa- filmas gali tapti sunkus, sudėtingas Pirmas filmo trečdalis pritren- sigerėjimą, filmus žiūri tarsi klau- ar net išvarginti jaunuosius žiūro- kia ir forma, ir konclagerio įvykių, sytumeis muzikos ar grožėtumeis vus, kuriems visuomenė pažadėjo detalių, dialogų nuotrupų tempu, tobula filosofo fraze, įsimena tanki laimingą vaikystę. bet „Sauliaus sūnui“ įpusėjus ryš- ir melancholiška rodomo pasaulio Man regis, toks požiūris sufor- kėja formos monotonija – su per- „Žudikė“ atmosfera. Šįkart įspūdis dar giles- mavo ir „Scanoramos“ atidarymo sonažu susitapatinti sunku, nes nis. „Žudikė“ sukurta sekant wuxia apdovanojimą už geriausią režisūrą, ir vietiniai nelabai rūpinasi, tarkim, filmo – „Prieš gamtą“ (rež. Ole Gia- apie jį taip nieko daugiau ir nesu- žanru, kurį pasaulyje išpopuliarino nes filmas nepalyginamai geresnis kas bus Dypanui atsidūrus visų ver, Marte Void, Norvegija) herojų žinome, o berniuko laidojimo me- Ango Lee filmas „Sėlinantis tigras, už „Auksine palmės šakele“ šiemet apleistame užkampyje. Todėl vy- Martiną. Tai trisdešimtmetis, tu- tafora tampa pernelyg prikišama tykantis drakonas“, bet susižavėji- apdovanotą Jacques’o Audiard’o ras, paskui kurį driekiasi pilietinio rintis darbą, žmoną, vaiką, bet visu ir aiški, kad išlaikytų visą filmo mas labiau intelektualus. Hou nu- „Dypaną“. Šis profesionalus, tvirtai karo šešėlis, bus priverstas kovoti už tuo besibodintis ir išgyvenantis am- svorį. Kita vertus, noras perteikti kelia į senovės Kiniją ir rodo mer- dramaturgiškai „sukaltas“ (išskyrus save ir už šeimą, bet filmas netikėtai žiaus krizę. Todėl kartais jam kyla visą Katastrofos siaubą per vieno giną (Shu Qi), kuri vaikystėje buvo neįtikinančią pabaigą), bet, manau, įgis gal net kitą, nei buvo sumanyta, net egzistenciniai klausimai, ku- niekuo neišsiskiriančio asmens pa- pagrobta iš generolo šeimos. Ją užaugino prizas „Dypanui“ atiteko pirmiau- ištarmę ir taip taps universalesnis, rių jis nesugeba įvardyti, nors pats tirtį tikrai įdomus. Net pagalvojau, vienuolė – kovos menų meistrė. Mer- sia už aktualią temą. Filmo herojus nes virs pasakojimu apie tai, kiek dažniausias – ar skirtis su žmona. kad Nemesas savaip pratęsė origi- gina tapo tobula žudike ir įsakymų Dypanas yra pabėgėlis iš Šri Lankos. daug gali žmogus, atsidūręs kraš- Savaitgalį Martinas patraukia į kal- nalius Lajoso Koltai filmo „Likimo vykdytoja. Dabar ji siunčiama at- Jis buvo tamilų sukilėlis, į Prancū- tutinėje situacijoje. nus ir gana monotonišką jo kelionę atstumtas“ („Faithless“, pagal auto- gal į tėvų namus, kur turi nužudyti ziją atvyko su padirbtais dokumen- „Scanoramoje“ ir šiemet buvo visą filmą lydi toks pat monotoniš- biografinę Imres Kerteszo knygą) vis daugiau politinės įtakos įgyjantį tais ir fiktyvia žmona bei dukrele. daug filmų iš Skandinavijos, kurie kas monologas „Ką matau, apie tai formos ieškojimus. valdytoją, kadaise buvusį merginos Dypanas iš visų jėgų kabinasi dar kartą patvirtino įtarimą, kad šių kalbu“. Martinas maudosi, šoki- Kažkur skaičiau, kad tai filmas sužadėtiniu. Tačiau herojė neskuba į gyvenimą: jis dirba kiemsargiu dienų režisieriai nori būti suprasti nėja per kupstus, masturbuojasi, apie Holokaustą jaunosios kartos vykdyti įsakymo. priemiesčio daugiabučių kvartale, visų – net tų, kurie nemoka ar ne- laksto nuogas, naktį miegmaišyje žiūrovams, nes įtraukia ir priverčia Lėtas „Žudikės“ ritmas ir preci- kur siautėja nusikaltėliai ir bijo bando mąstyti. Tad filmai tampa susapnuoja košmarą ir apsišlapina, juos beveik fiziškai patirti herojaus ziškai sukomponuoti kadrai leidžia koją įkelti vietos policininkai. Au- paprastesni, bet dažnai ir primi- „kabina“ miško namelyje sutiktą būseną. Gal ir taip, nes pastebėjau, įsižiūrėti į dramą, vykstančią filmo diard’ą visada domino nusikalsta- tyvesni. Sannos Lenken „Mano merginą... Atspindintis skurdžią kad jaunieji „Scanoramos“ bendra- herojės širdyje, nors Hou ir opera- mumas šių dienų Prancūzijoje, čia sesutė“ (Švedija) iš pradžių žadėjo pasaulėjautą ir patirtį vidinis Mar- darbiai pristatinėdami filmus daž- torius Ping Bee Lee ją rodo tarsi iš gyvenantys arabai, bet naujame subtilią brendimo studiją: apkūni tino monologas ir yra filmo pagrin- niausiai rėmėsi savo įspūdžiais ir toli, pabrėždami distanciją. Mer- filme tai vis dėlto tik fonas. Daug Stela (tikrai ypatinga Rebecka Jo- das, bet kartu jis gana provokatyvus, jausmais, kartais net pamiršdami gina stebi rūmų gyvenimą, jų gy- įdomiau režisieriui stebėti, kaip sephson) su pavydu žiūri į vyresnę todėl pasakojimas apie vienaląsčio paminėti filmo autorių. Dabar svar- ventojų intrigas, begalinę valdžios Dypanas, tariama jo žmona ir de- seserį Katją, kuri graži, puikiai čiuo- gyvenimą į filmo pabaigą virsta sa- biausia – asmeninė patirtis. Šviečia- galią, buvusio sužadėtinio mylimas vynerių metų našlaitė bando kartu žia, ir net įsimyli jos trenerį. Tačiau vaip originalia ir net komiška išpa- masis amžius ir jo idealai traukiasi, moteris visąlaik likdama lyg už ne- pradėti naują gyvenimą – mokytis netrukus filmas tampa nuobodžia žintimi apie šiuolaikinio vyro dalią. gal todėl prastėja ir filmų dialogų matomos ribos, kurią režisierius prancūzų kalbos, papročių, kaip jie ligos istorija, mat Katja neprisi- Corneliu Porumboiu filmo „Lo- vertimai: vienam vertėjui (ar ver- kuria užuolaidomis, drapiruotėmis, pamažu ima suprasti vienas kitą ir pažįsta, kad jai anoreksija, o Stela bis“ herojus Kristis iš pirmo žvilgs- tėjai) net žodis „Shoah“ pasirodė langų ir rūmų interjerų elementais. net pasijunta šeima. Ypač subtiliai nedrįsta apie tai pasakyti tėvams. nio panašus į Martiną. Jo gyveni- nesuprantamas ir jis išvertė tai kaip Taip filme atgyja ir senoji kultūra, rodomi Dypano ir jo tariamos žmo- Subtilių pastebėjimų vietą užima mas taip pat apsiriboja darbu ir Šojos vardą. jos prabanga ir spalvos, kasdienė nos santykiai, jų raida. didaktika ir primityviai parodytos šeima, tačiau Kristis tikrai nuošir- Tačiau reikia pripažinti: „Scano- buitis ir net garsai. Net svarbios Audiard’as bando pažvelgti į si- itin stereotipiškų mergaičių tėvų džiai myli sūnų, todėl nusprendžia ramos“ rengėjai kasmet tobulina fes- veikėjos kovos netrikdo tokio požiū- tuaciją savo herojų akimis ir, regis, kančios. Galiu įsivaizduoti, kad kartu su kaimynu vykti ieškoti neva tivalio koncepciją. Šiemet atsirado ir rio – jos ne pagrindinis pasakojimo taip išvengia daugybės filmų apie „Mano sesutė“ bus rodoma moky- šio senelio užkasto lobio. Jis jaučiasi Specialieji seansai, kuriuose – garsių ar veiksmo elementas. Kovas, kaip imigrantus stereotipų. Čia nėra tik klose ir gydyklose kaip gera pro- įsipareigojęs vaiko svajonėms. Re- Azijos kūrėjų filmai. Programa di- ir veikėjų pokalbius, dažnai užgožia blogų ir tik gerų personažų. Imi- blemos iliustracija, filmą aptarinės žisierius išsaugojo rumunų Naujo- delė, tačiau kai lygini „Scanoramą“ muzikos garsai, paukščių čiulbėji- grantai gudrauja ir meluoja, tačiau žiūrovai bei mokytojai ir jis gal net sios bangos hiperrealistinį stilių ir su „Kino pavasariu“, kuris kasmet mas ar vėjo ošimas. „Mano sesutė“ formos paprastumą, bet iš tikrųjų plečiasi tarsi norėdamas aprėpti tai, Hou moka įsiklausyti ir įsižiūrėti sukūrė komediją – parabolę apie kas neaprėpiama, ir pritrenkti abe- į pasaulį, kurio peizažai atrodo am- šiuolaikinį Kandidą. Moralitė su jotino lygio filmų gausa, supranti, žini, verti ilgos, beveik budistinės keliais prasmių dugnais „Lobis“ – kad kino forumas toks ir turėtų iš- kontempliacijos, bet juose gyve- bene šviesiausias ir optimistiškiau- likti – konceptualus ir neperkrautas. nantys žmonės – trapūs. Pagrindinė sias šios „Scanoramos“ filmas. Vis dėlto Vilnius per mažas kelias veikėja vis dvejoja ir stebi. Palaips- Juodžiausias, matyt, bus debiu- savaites trunkantiems renginiams: niui supranti, kad „Žudikės“ temos – tinis László Nemeso „Sauliaus sū- net „Scanoramos“ salės šį rudenį ne garbė ir pasirinkimas. Mergina nori nus“. Šiemet Kanuose šis filmas apie visada buvo pilnos, nors apsikrovę išlikti lojali ir garbinga, ji nebegali Holokaustą tapo tikra sensacija ir spragėsiais ir gaiviaisiais gėrimais būti tik įrankis svetimose rankose. buvo apdovanotas Specialiuoju žiūrovai užsukdavo į kino forumo Ji nori rinktis pati, bet neįvykdo „Lobis“ žiuri prizu. Nemesas remiasi gerai seansus. Festivaliuose vis dažniau pažado, išvyksta, ir filmo pabai- apgalvotu formaliu sprendimu: ka- kyla klausimas apie lietuvių žiū- goje gali įžiūrėti tik tolstantį jos si- mera nuolat susitelkusi į Sauliaus rovų „kokybę“. Kai mokyklose ki- luetą. Hou, regis, priartėjo prie savo Auslenderio, kurį suvaidino rašy- nas nedėstomas, kino teatrų repertua- mokytojo Yasujiro Ozu, kuris ne- tojas Géza Röhrigas, veidą. Viskas, ras – prastas, apie kiną profesionaliai skubiuose filmuose taip pat stebėjo kas vyksta aplink jį, tampa sukre- rašančių leidinių vos keli ir tarp jų kasdienybėje pasinėrusius, bet pri- čiančiu, bet fonu. Jis pragariškas, nė vieno kokybiško dienraščio (to- verstus rinktis, aukotis ar rezignuoti nes žydas iš Užgorodo Saulius kių, žinia, Lietuvoje nėra), festiva- savo herojus. dirba konclagerio zonderkoman- liai išlieka viena iš nedaugelio gali- Gerai suprantu, kodėl prancūzų doje – palydi į dujų kameras naujai mybių ugdyti kino kultūrą. kritikai protestavo prieš Kanų žiuri atvykusius, o paskui renka lavonus sprendimą skirti „Žudikei“ tik ir juos degina. Filme rodoma viena

8 psl. 7 meno dienos | 2015 m. lapkričio 20 d. | Nr. 41 (1147) K inas, T eatras Proto reikia Krėsle prie televizoriaus

Jaunas rusų žurnalistas Ilja Klišinas dalimi. Toks lietuviškas Holivudas: ekonomikos raidą. Jis buvo lygintas parašė straipsnį „Kodėl internetas seksas, gangsteriai ir pinigai. su Newtonu, Darwinu, Mendele- veda mus į naujuosius viduram- Ko gero, protingais mūsų televi- jevu. 1994 m. mokslininkas apdo- žius?“ Kad Apšvietos amžius bai- zijose dar apsimeta tik politologai ir vanotas Nobelio premija. Tačiau gėsi, autorius, matyt, neabejoja. Aš politikai, bet ir jų aktoriniai sugebė- buvo ir kitas Neshas, kuris matė taip pat – tai akivaizdu vos įsijungus jimai juk ne begaliniai. Vieną dieną neegzistuojančius žmogelius, laikė televizorių. Iš televizijų studijų ir in- supras, kad televiziją žiūri „tikri bachū- save slaptuoju agentu, atsakingu už ternetinių tinklalapių, regis, nebe- rai“ (kino teatre mačiau tokį vieno Kremliaus nurodymų, užšifruotų išlenda įvairios būrėjos, astrologės naujo lietuviško filmo anonsą) ir „The New York“ antraštėse, dešifra- ir kitos panašių paslaugų teikėjos, o nėra jokio reikalo stengtis. Libera- vimą. Mokslininkas sirgo šizofre- jų įdėmiai klausosi bent jau viduri- lai to ir neslepia, todėl į būsimas nija ir niekas negalėjo jam padėti. nes mokyklas baigę XXI a. pradžios kultūros ministres siūlo naciona- Rono Howardo „Nuostabus pro- Lietuvos piliečiai ir net Seimo na- line vertybe save vadinančią rasistę tas“ (TV1, 20 d., šįvakar, 22.55) – riai. Beje, ar pastebėjote, kad pana- iš Kauno. filmas apie šį mokslininką, jį suvai- šiose laidose pastarieji jaučiasi daug Klišinas klausia: „Ką daryti?“ ir dino Russellas Crowe. Čia viskas geriau nei savo darbo vietoje? At- pats atsako: „Būtų galima pasiūlyti aišku ir numatoma, jei matėte nors „Nesveikai laiminga“ sidūrę joje, jie dažnai taip pat jau- informacinę ekologiją: sąmoningai vieną filmą, kurio personažas autis- čiasi lyg šou. Jei netikite, įsijunkite riboti informacijos emisiją, vėl jai tas, AIDS sergantis žmogus, nere- kultūrai ir kinui. 2014 m. baigtas kaimynystėje apsigyvena kaip tik Seimo televiziją. Ji nepakartojama. suteikti vertybių ir prasmių. Esu gys ar kitoks nelaimėlis. Už patirtas „Mylimųjų žiedas“ nukels į netolimą tokia, ir moteriai atsiveria akys. Už darnią lietuvišką šeimą kovo- įsitikinęs, kad tai taps pagrindine kančias, atstūmimą, nesupratimą ateitį – 2020-uosius. Filmo herojų Akys atsivers ir Josho Gordono jantis Gražulis – tikrai ne pats gro- kryptimi po penkerių – dešimties tokiems herojams Holivude visada archeologą (Josh Hartnett), tyrinė- bei Willo Specko filmo„Nepagei - teskiškiausias šio viešojo absurdo metų, nes jau dabar madinga skaitme- atlyginama pripažinimu, meile ir jantį prie Indijos krantų nuskendusį daujami genai“ (TV3, 23 d. 21.45) teatro personažas. ninė detoksikacija. Bet tai, matyt, kitokiomis gėrybėmis. „Nuosta- laivą, ištinka koma. Kovodamas su veikėjai, kurią suvaidino Jennifer Šeštadienį nusipirkęs vieną dien- bus paskutinis nevilties riksmas bus protas“ – iš panašių filmų, ska- mirtimi, herojus peržengia realy- Aniston. Jos Keisė yra vienišė ir raštį kaskart pagalvoju, kad lietuviai naujųjų Tamsiųjų laikų išvakarėse. tinančių žiūrovus pasijusti geresniais bės ribas, persikelia į XVIII a. In- nusprendžia pasinaudoti dirbtiniu tapo idiotų, kuriems pataikauja vi- Gali būti, kad jau mūsų vaikaičiai žmonėmis, nes jie kilniai suprato ir diją ir pradeda gyventi britų kari- apvaisinimu, nors geriausias mo- sos medijos, tauta, antraip laikraš- persižegnoję bendraus vienas su užjautė herojų. Pamatyti tikrą isto- ninko, kuris myli nuostabią moterį, ters draugas (Jason Bateman) tam čio tiražas būtų kitoks. Vienas inter- kitu „smailais“, stebėdami pagyve- riją, kurios herojus ne toks ir malo- gyvenimą. atkakliai priešinasi. Keisė nori įro- netinis tinklalapis kasdien pateikia nusio mokytojo egzekuciją, nes šis nus, o jo mylimoji akivaizdžiai au- „Mylimųjų žiedo“ veikėjui teks dyti, kad gali prasmingiau panau- daug informacijos apie seksualinį įžeidė miesto astrologą. Arba tikin- kojasi tuščiai, būtų ne taip malonu, rinktis, ar grįžti į realų gyvenimą. doti savo proto galias ir fizines jėgas, lietuviškų žvaigždžių gyvenimą. Iš čiųjų jausmus. Juk nesvarbu ką.“ be to, reikėtų įtempti nuosavą protą. Būtinybė rinktis iškils ir Anne Sewit- nei nusipirkdama dar vienas basu- visko sprendžiant, kitokio jos ir ne- Galima tik spėlioti, koks liki- Roland’o Joffé’s filmas „Mylimųjų sky filmo „Nesveikai laiminga“ tes už penkis šimtus dolerių. Kita turi. Neskiriu Bunkės nuo Zvonkės ir mas būtų ištikęs šių metų gegužę žiedas“ (TV1, 23 d. 21 val.), ko gero, (LRT Kultūra, 25 d. 22.30) hero- vertus, akys atsiveria ir pasirinki- naujųjų pupyčių nuo senųjų, bet apie autokastrofoje žuvusį matematiką nuvils tuos, kurie prisimena šio re- jei Kai, kuri gyvena Norvegijos už- mas iškyla tik toms ir tiems, kurie jas sužinojau ne iš panašių tinklala- Johną Neshą jaun., jei jis būtų gyve- žisieriaus „Mirties laukus“, „Auk- kampyje ir lieka optimiste net kai retkarčiais dar naudojasi savo protu. pių ar kičinių koncertų, o iš krimina- nęs viduramžiais. Neshas buvo ma- sine palmės šakele“ Kanuose ap- mylimas vyras renkasi medžioklę, Jūsų – linių naujienų, kurios, beje, taip pat tematikos genijus. Jo žaidimų teo- dovanotą „Misiją“ ar „Vatelį“, bet o ne seksą su ja. Kai save guodžia, Jonas Ūbis tapo svarbia naujojo lietuviško šou rija kelis dešimtmečius lėmė rinkos patiks tiems, kurie neabejingi indų kad nebūna idealių šeimų, bet

Anonsai vertėjas Andrius Jevsejevas. – Be to, režisieriaus Grzegorzo Jarzynos Artimiausia jau seniai suplanuota modernų, šiuolaikinio žmogaus tai ryškus atspindys kur kas dides- kino filmo pagal dramaturgės Do- Didžiosios salės premjera įvyks poreikius atitinkantį teatrą. Po re- Artėja Lenkų drama nio pastarojo dešimtmečio Lenki- rotos Masłowskos pjesę „Mums vis- 2016 m. pavasarį. Tai bus Gintaro konstrukcijos perstatytoje Mažojoje Vilniuje jos teatro visuotinio projekto, kurio kas gerai“ („Między nami dobrze Varno režisuotas „Oidipo miestas“ salėje daug dėmesio bus skiriama esmė – scenoje apmąstyti, įvertinti ir jest“) peržiūra. Tai humoristinis ir pagal vokiečių dramaturgo Johno skaitmeninių technologijų taiky- Lapkričio 24–25 d. Vilniuje bus reflektuoti skausmingas bei neviena- jautrus pokomunistinės visuome- von Düffelio pjesę, kurioje panau- mui kūrybiniams teatro procesams. pristatyta lenkų dramaturgija: vyks reikšmiškas lenkų tautos XX a. istori- nės portretas. Po filmo vyks apta- doti trijų antikos tragikų – Sofoklio, Eu- Po teatro rekonstrukcijos Ma- pjesės skaitymas, diskusijos, paskaitą nes paradigmas, kurios itin artimos ir rimas, jam vadovaus teatrologas ripido ir Aischilo – kūrinių fragmentai. žoji 350 vietų salė galės būti lengvai skaitys lenkų dramaturgas Piotras mūsų šalies istorinei patirčiai.“ Andrius Jevsejevas. Martyno Budraičio planuose – daug transformuojama ir naudojama kū- Gruszczyńskis, vyks teatro režisie- Iškart po pjesės skaitymo vyks žinomų pavardžių, tačiau kol kas jis rybinio mokymo tikslams, nes dau- riaus Grzegorzo Jarzynos režisuoto lenkų dramaturgijos antologijos Teatro agentūros inf. atskleidžia tik patvirtintus susita- giafunkcinėje salėje įvairūs rengi- kino filmo „Mums viskas gerai“ per- „(A)pollonia: Dvidešimt pirmojo rimus. 2016 m. rudenį Didžiojoje niai galės vykti ištisą darbo dieną. žiūra, taip pat bus pristatyta anglų Naujoji LNDT penkerių amžiaus lenkų drama ir tekstai sce- salėje premjeras pristatys režisie- Naujajame teatro etape didesnį kalba išleista lenkų dramaturgijos metų programa nai“ pristatymas, kuriame dalyvaus riai Oskaras Koršunovas ir Jonas vaidmenį formuojant repertuarą antologija ir pjesės „(A)pollonia“ viena iš knygos sudarytojų – lenkų Lapkričio pradžioje naują pen- Vaitkus, naujiena laukia ir mažųjų atliks nuolat veikianti, patariamąjį vertimas naujajame „Teatro žurnale“. teatro ekspertė Krystyna Duniec, kerių metų kadenciją pradėjo Lie- teatro lankytojų. balsą turinti LNDT meno taryba, Visi renginiai nemokami. taip pat dramaturgai – pjesės „Kai- tuvos nacionalinio dramos teatro 77-ajame sezone „Versmės“ skai- kurią sudaro 11 narių (iškilūs me- Lapkričio 24 d. Lietuvos naciona- rys dešinys su kulniuku“ autorius generalinis direktorius Martynas tymai grįš prie tradicinio formato – nininkai ir teatralai, LNDT aktoriai linio dramos teatro Studijoje vyks Sebastiano Majewskio ir Andreaso S. Majewskis, pjesės „(A)pollonia“ Budraitis. Konkursą užimti LNDT ge- atviro pjesių konkurso, kuriame ir kūrybiniai darbuotojai). Pilgrimo parašytos pjesės „Kairys autorius Piotras Gruszczyńskis ir neralinio direktoriaus pareigas M. Bu- galės dalyvauti visi norintys, o at- Siekdamas visuomenei atverti ir dešinys su kulniuku“ skaitymas, lenkų dramaturgas bei režisierius draitis laimėjo antrą kartą, LNDT jis rinktų geriausių pjesių skaitymai ateities kartoms išsaugoti unikalų režisuotas Kirilo Glušajevo. „An- Tomaszas Jękotas, taip pat lietu- vadovauja nuo 2011 metų. vyks Mažojoje salėje. „Naujosios archyvą, Lietuvos nacionalinis dra- dreaso Pilgrimo ir Sebastiano Ma- vių teatro kūrėjai ir kritikai. Vie- Kultūros ministerijai pateiktoje dramos dienos“ bus tęsiamos ir to- mos teatras, bendradarbiaudamas jewskio pjesė „Kairys dešinys su šos ekspertų diskusijos metu bus naujoje penkerių metų programoje liau, tik sieks pristatyti aktualiau- su Lietuvos teatro, kino ir muzi- kulniuku“ – tai šių lenkų kūrėjų pristatytas ir lietuviškas lenkų pje- M. Budraitis išskyrė kelias priorite- sius šiuolaikinius profesionalius kos muziejumi, kuria suskaitme- vadinamosios „Goebbelso trilogijos“ sės „(A)pollonia“ vertimas į lietuvių tines teatro veiklos sritis. Daugiau- tekstus ir kasmet pasirinkti naują nintų teatro archyvų portalą – www. antroji dalis, kurioje du Trečiojo kalbą, publikuotas naujajame „Tea- siai dėmesio bus skiriama jaunųjų bendrą temą. Siekiant ugdyti pro- teatroteka.lt. Jame bus sudėti visų Reicho propagandos ministro žmo- tro žurnale“. teatro profesionalų ugdymui, lan- fesionalius ir kūrybingus teatro nuo 1940 m. LNDT sukurtų spek- nos bateliai žaismingai papasakoja Lapkričio 25 d. ryte „Menų spaus- kytojų edukacijai, inovatyviems prodiuserius, į „Naujosios dramos taklių plakatai, programėlės, nuo- savo – ar veikiau savo šeimininkų tuvės“ Studijoje II garsus lenkų meniniams ir techniniams spren- dienų“ organizavimą bus įtraukti traukos, eskizai skaitmeniniu for- bei juos supusios kultūrinės ir poli- dramaturgas Piotras Gruszczyńs- dimams teatre bei teatro pastato jauni teatro vadybininkai. matu. Svetainę planuojama paleisti tinės terpės – gyvenimo istoriją nuo kis skaitys paskaitą apie lenkų rekonstrukcijai. Per artimiausius metus vienas 2016-aisiais, o 2020-aisiais – visiškai karo pabaigos iki pat radikalių de- dramaturgijos kontekstus ir savo Nuo 2016 m. žiūrovams bus pri- didžiausių darbų – teatro pastato užpildyti turiniu. šiniųjų jėgų atgimimu paženklintos patirtį, o popiet „Skalvijos“ kino statyta daugiau spektaklių pagal lie- rekonstrukcija, po kurios bus ga- lenkų šiandienos, – pasakoja pjesės centre įvyks žymaus lenkų teatro tuvių ir užsienio klasikų kūrinius. lima žiūrovus pakviesti į naują ir LNDT inf.

7 meno dienos | 2015 m. lapkričio 20 d. | Nr. 41 (1147) 9 psl. Lapkričio 20–29

Parodos Paroda „Kolekcininko kabinetas“ (kunigo Valstybinio Vilniaus Gaono žydų „7md“ rekomenduoja Pranciškaus Tičkovskio kolekcija iš Lietu- muziejaus Tolerancijos centras Vilnius vos mokslų akademijos Vrublevskių biblio- Naugarduko g. 10/2 Nacionalinė dailės galerija Dailė tekos rinkinių ir Akmenynės bažnyčios) iki 22 d. – paroda „Sušaudyti: Yahad – in Konstitucijos pr. 22 Paroda „Susimąstęs Kristus: nuo religinio unum“ tyrimų dešimtmetis“ Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A. Goštauto g. 1, Vilnius) veikia žy- XX a. Lietuvos dailės ekspozicija atvaizdo iki tautos simbolio Rūpintojėlio“ miausio XIX a. Vilniaus fotografo Juozapo Čechavičiaus (1818–1888, Józef Algimanto Kunčiaus paroda „Vaizdaraščiai“ Lietuvos nacionalinės UNESCO Czechowicz) originalių atspaudų paroda, kurioje galima tiesiog gėrėtis Paroda „Kinas eina per miestą. Vilniaus Šiuolaikinio meno centras komisijos galerija praeities miesto vaizdais – kartu su fotografu kopti į kalvas, nuo kurių kino teatrų istorijos“ Vokiečių g. 2 Šv. Jono g. 11 Paroda „Ne apie žodžius“ Neringos Rekašiūtės fotografijų paroda „Is- atsiveria gražios panoramos, paskui įamžinti reikšmingiausius pastatus, Vilniaus paveikslų galerija Marzenos Nowak paroda „Tarp“ lamas Lietuvoje“ pavaikščioti Neries ir Vilnios pakrantėmis, pabūti gatvėse tarp ano laiko Didžioji g. 4 žmonių, stebėti jose vykstančias permainas. Bet taip pat parodoje galima nuo 20 d. – Vytenio Jankūno fotografijų Užupio galera Chodkevičių rūmų klasicistiniai interjerai daug naujo sužinoti apie XIX a. fotografiją ir patį Čechavičių, nes ku- paroda „Pakeleivis“ Užupio g. 2a Lietuvos dailė XVI–XIX a. ratorius Dainius Junevičius surinko jo darbus iš įvairiausių Lietuvos ir Galerija „Kairė–dešinė“ iki 28 d. – grafikės Anastasijos Beriozos ir Jurgio Baltrušaičio memorialiniai baldai Lenkijos kolekcijų (išskyrus didžiausiąją – Nacionalinio dailės muziejaus) Latako g. 3 tapytojo Maksimo Dranycino (Murmans- Paroda „Amžinai jauna! Lenkijos dailė XIX a. ir parengė kiekvieną parodos segmentą išsamiai pristatančius tekstus. pab.–XX a. pr.“ (iš Krokuvos nacionalinio iki 28 d. – Laisvydės Šalčiūtės kūrybos kas) paroda muziejaus) paroda „(Melo)dramos. Isterija“ „Menų tiltas“ Muzika Radvilų rūmai „Prospekto“ fotografijos galerija Užupio g. 16 Įpusėjus IV Vilniaus fortepijono muzikos festivaliui, lapkričio 21 d. Vilniaus g. 24 Gedimino pr. 43 Rūtos Jusionytės skulptūrų ir tapybos paroda 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje klausytojai kviečiami susipažinti su Europos dailė XVI–XIX a. Sauliaus Saladūno fotografijų paroda „Pora per porą, su pora ir ne tik pora“ pianistų Andreaso Grau ir Götzo Schumacherio duetu. Jo repertuare – įvairių „Dubingių ir Biržų kunigaikščiai Radvilos“ „Plokštumos“ „Skalvijos“ kino centras epochų muzika dviem fortepijonams, nemažai atlikta naujausių opusų, o Paroda „Gyvoji gamta dailėje. XVII a.–XX a. I Pamėnkalnio galerija Goštauto g. 2/15 už keletą garso įrašų pelnyti garbingiausi „La monde de la musique“, „Dia- pusė“ Pamėnkalnio g. 1/13 iki 22 d. – Ismaelio Alonso Fernandezo fo- pason“ ir „Grammophone“ apdovanojimai. Vilniaus fortepijono muzikos Taikomosios dailės muziejus Eimučio Markūno paroda „Prieblandos zona“ tografijų paroda „Įgalink save“ festivalio scenoje pianistų duetas su maestro Roberto Šerveniko diriguo- Arsenalo g. 3A Šv. Jono gatvės galerija jamu LNSO paskambins garsųjį Franciso Poulenco Koncertą, kuriame, P. Gudyno restauracijos centro restauruotų Šv. Jono g. 11 Kaunas be jausmingų temų, atpažįstama ir kabaretinės muzikos stilistika. Šio kūrinių paroda „Prieš... ir po...“ Paroda, skirta dailininko, skulptoriaus, me- Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės vakaro programoje taip pat bus atliekami Sergejaus Prokofjevo ir Carlo Paroda „Kvietimas į pokylį. 1915–2015“ (100 dalisto, dizainerio Stasio Leono Makaraičio muziejus Nielseno (skirta jo gimimo 150-mečiui) simfoniniai kūriniai. V. Putvinskio g. 55 gražiausių vakarinių suknelių iš Aleksan- (1938–2014) atminimui „Gyvenimai ant Teatras dro Vasiljevo kolekcijos) stiklo plokštelės“ Paroda „Kazimieras Stabrauskas – M.K. Čiurlionio mokytojas“ Lapkričio 24–25 d. Vilniuje bus pristatyta lenkų dramaturgija: vyks Vytauto Kasiulio dailės muziejus Galerija „Vartai“ pjesės skaitymas, diskusijos, paskaitą skaitys lenkų dramaturgas Piotras A. Goštauto g. 1 Vilniaus g. 39 M. Žilinsko dailės galerija Gruszczyńskis, vyks teatro režisieriaus Grzegorzo Jarzynos režisuoto kino Retrospektyvinė Vytauto Kasiulio kūrybos iki 27 d. – grupinė paroda „Pradžios“ (An- Nepriklausomybės a. 12 filmo „Mums viskas gerai“ peržiūra, taip pat bus pristatyta anglų kalba iš- ekspozicija gela Bulloch, Liam Gillick, Ugnius Gelguda, „Kauno bienalė 2015“: Silvios Giambrone leista lenkų dramaturgijos antologija ir pjesės „(A)pollonia“ vertimas nau- Paroda „Juozapo Čechavičiaus Vilnius“ Tim Kliukoit, Lina Lapelytė, Justin Morin, personalinė paroda „Siaubinga karo meilė“, Audriaus Janušonio personalinė paroda jajame „Teatro žurnale“. Nemokami renginiai vyks Lietuvos nacionalinio Lietuvos nacionalinis muziejus Quim Packard, Augustas Serapinas, grupė „Kauno poetams“, „Lewben Art Foundation“ dramos teatro Studijoje, „Menų spaustuvėje“ bei „Skalvijos“ kino centre. Naujasis arsenalas „SOSka“) paroda „Tinkliniai susidūrimai išsijungus“ Arsenalo g. 1 Galerija „Arka“ IEŠKO SNIEGUOLĖS“. Rež. – E. Jaras bei paroda „Garsų raštai“ Spektakliai Senosios Lietuvos istorija XIII–XIX a. Aušros Vartų g. 7 24 d. 18.30 – „24 VALANDOS IŠ MOTERS Paroda „Veidai iš būtojo laiko“ Lietuvių liaudies menas Jungtinė visų LDS galerijų paroda GYVENIMO“ (literatūriniai etiudai pagal S. Vilnius Kryždirbystė „Retrospektras“ Zweigo noveles). Kūrėjos – V. Bičkutė, Kauno paveikslų galerija Nacionalinis operos ir baleto teatras Kazio Varnelio namai-muziejus Dailininkų sąjungos galerija V. Kochanskytė, D. Rudytė („Mažasis tea- K. Donelaičio g. 16 20, 21 d. 18.30 – PREMJERA! E. Balsio Didžioji g. 26 Vokiečių g. 2 tras. Mažoji forma“) Magdalenos Birutės Stankūnienės jubilie- „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“. Choreogr. – K. Varnelio kūrybos ir kolekcijos Ramūno Čeponio kūrybos paroda „Veidas. 25 d. 18.30 – F. García Lorcos „KRUVINOS jinė paroda „Svajonių žemė“ G. Williamsonas (D. Britanija). Muzikos ekspozicija Transformacijos“ VESTUVĖS“. Rež. – P. Ignatavičius „Kauno bienalė 2015“: Mattia Vacca perso- vad. ir dir. – D. Geringas (Vokietija). Dir. – 26 d. 18.30 – S. Becketto „BELAUKIANT Prano Gailiaus kūrinių paroda Galerija „Meno niša“ nalinė paroda „Žiemos pasaka“ bei Artūro M. Staškus, scenogr. ir kost. dail. – GODO“. Rež. – R. Tuminas Lankymas antradienį–šeštadienį iš anksto J. Basanavičiaus g. 1/13 Morozovo personalinė paroda „Kikimoros L. Whitemore (D. Britanija) susitarus tel. 279 16 44 Gretos Grendaitės, Tomo Vosyliaus paroda gimimas“ 21 d. 12 val. Kamerinėje salėje – S. Mickio Valstybinis jaunimo teatras „ZUIKIS PUIKIS“. Dir. – J.M. Jauniškis 20 d. 18 val. – A. Juozaičio „ŠIRDIS VIL- Vilniaus gynybinės sienos bastėja „NePriSiTaikymai arba Kai kiekvienas žino Galerija „Kauno langas“ 26 d. 18.30 – R. Wagnerio „SKRAJOJANTIS NIUJE“. Režisieriai – J. Vaitkus, A. Vidžiūnas Bokšto g. 20 geriausiai“ M. Valančiaus g. 5 OLANDAS“. Dir. – R. Šervenikas 21, 22 d. 15 val. – „KAKĖ MAKĖ“ (pagal Nuolatinė ekspozicija Galerija AV17 iki 27 d. – Linos Šiaudvytytės paroda ,,Gy- L. Žutautės knygas vaikams). Insc. aut. ir Valdovų rūmai Aušros Vartų g. 17 venimo ratas“ Nacionalinis dramos teatras Didžioji salė rež. – V. Kuklytė (Salė 99) Katedros a. 4 Algimanto Kensmino paroda „Buožgalvis „Post“ galerija 24 d. 18.30 – „ANA KARENINA“ (L. Tolsto- 21 d. 18 val. – R. Thomas „AŠTUONIOS MY- Tarptautinė paroda „Spalvų alchemija. sapnuoja kosmonautus“ Laisvės al. 51A jaus romano motyvais). Choreogr. – LINČIOS MOTERYS“. Rež. – B. Latėnas Skaljolos meno kūriniai iš Bianco Bianchi Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejus Tarptautinė šiuolaikinės skulptūros ekspo- A. Cholina (A|CH teatras) 22 d. 18 val. – M. Frayn „TRIUKŠMAS UŽ kolekcijos Florencijoje“ Pilies g. 40 zicija „Caution! Mind The Object #2“ 25 d. 18.30 – K. Binkio „ATŽALYNAS“. KULISŲ“. Rež. – P.E. Landi Bažnytinio paveldo muziejus iki 22 d. – Aušros Bagočiūnaitės-Paukštie- „Kauno vartai“ Rež. – J. Vaitkus 25 d. 18 val. – „KETURIAIS VĖJAIS“ (pagal Šv. Mykolo g. 9 nės teatrinių objektų paroda „Baisiai gražu“ Rotušės a. 29 26 d. 18.30 – A. Puškino „BORISAS GODU- K. Binkio ir keturvėjininkų kūrybą). Rež. – Bažnytinio paveldo muziejaus ekspozicija Susie Vier (Vokietija) tapybos paroda iki 28 d. – juvelyrikos paroda „Akis 2015 Telšiai“ NOVAS“. Rež. – E. Nekrošius T. Jašinskas (Salė 99) „tête-à-tête“ 26 d. 18 val. – B. Brechto „GERAS ŽMOGUS VDU menų galerija „101“ Mažoji salė Vilniaus dailės akademijos galerijos IŠ SEZUANO“. Rež. ir komp. – V. Bareikis Pylimo galerija Muitinės g. 7 21 d. 16 val. – M. Nastaravičiaus „DEMO- Parodų salės „Titanikas“ Pylimo g. 30 iki 27 d. – Jeano-Philippe’o Paumier vaizdo KRATIJA“. Rež. – P. Ignatavičius Rusų dramos teatras Maironio g. 3 22 d. 16 val. – M. Myllyaho „CHAOSAS“. iki 21 d. – Vytauto Poškos ir Tado Dro- instaliacija „Povaizdis“ 20 d. 18.30 – N. Gogolio „LOŠĖJAI“. Tarptautinė paroda „Keliaujančios raidės ’15: manto tapybos paroda Rež. – Y. Ross Rež. – M. Byčkovas (Rusija) Ryt–vakar“ Klaipėdos jaunimo teatro spektakliai Galerija–studija RA Klaipėda 21 d. 18.30 – „LUNFARDO“. Rež., choreogr. – iki 21 d. – 7-oji Vilniaus tarptautinė daili- 24 d. 10.30 – „KNYGŲ PERSONAŽAI AT- S. Repšys (Vilniaus tango teatras ir Argen- Pranciškonų g. 8 KKKC parodų rūmai ninko knygos trienalė 2015 GYJA“. Rež. – N. Krunglevičiūtė tinos tango meistrai) iki 21 d. – Ričardo Garbačiausko tapyba Aukštoji g. 1 / Didžioji Vandens g. 2 25 d. 19 val. – „LEDAS“. 22 d. 12 val. – H.Ch. Anderseno „UNDI- Galerija „Akademija“ Remigijaus Treigio retrospektyvinė paroda Rež. – P. Ignatavičius NĖLĖ“. Rež. – J. Ščiuckis Pilies g. 44/2 Vilniaus rotušė „Teritorijos: fotografijos 1987–2015“ Studija 22 d. 18.30 – J.M. Chevret „SVEIKI, EMI- Meno grupės „Raptor Contemporary“ Didžioji g. 31 iki 22 d. – Indrės Stulgaitės-Kriukienės ir 21 d. 16 val. – „LIŪDNOS DAINOS IŠ EU- GRANTAI! (SQUAT)“. Rež. – M. Poliščiukas paroda „Mano draugas dirba banke“ Alfonso Šuliausko darbų paroda Remigijaus Kriuko meninio stiklo paroda ROPOS ŠIRDIES“ (pagal F. Dostojevskio Baltarusijos muzikinio teatro spektakliai iki 25 d. – paroda „Lietuvos fotografija: va- Tekstilės galerija „Artifex“ Fotografijos galerija romaną „Nusikaltimas ir bausmė“). 24 d. 18.30 – „STRAUSS-GALA“ kar ir šiandien. Šiandienos atodangos“ Gaono g. 1 Didžioji Vandens g. 2 Rež. – K. Smedsas (Suomija) 25 d. 18.30 – J. Ptičkino „BOBŲ MAIŠTAS“ iki 21 d. – Austės Jurgelionytės-Varnės Teatro, muzikos ir kino muziejus Viktoro Trublenkovo paroda „Fotografijos“ 22 d. 16, 19 val. – „VISKAS NETRUKUS 26 d. 18.30 – V. Baskino „TIKRA PORUČIKO paroda „Vija“ Vilniaus g. 41 Baroti galerija BAIGSIS“ („Liūdni slibinai“) RŽEVSKIO ISTORIJA“ Paroda „Nepaprastas aktorystės kelias“, Galerija „ARgenTum“ Aukštoji g. 3/3a Vilniaus mažasis teatras Vilniaus teatras „Lėlė“ skirta aktoriaus Juozo Budraičio 75-mečiui Latako g. 2 iki 25 d. – Isroildžono Baroti kūrybos darbų 20 d. 18.30 – M. Gorkio „MOTINA (VASA 21 d. 12 val. – S. Siudikos „TRYS PARŠIU- Andriaus Ermino paroda „Ribos“ Vilniaus vaikų ir jaunimo meno paroda „Lygiadienis“ ŽELEZNOVA)“. Rež. – K. Glušajevas KAI“. Rež. – A. Mikutis galerija A. ir A. Tamošaičių galerija „Židinys“ Galerija „si:said“ 21 d. 18.30 – J. Tumo-Vaižganto „DĖDĖS IR 21, 25 d. 18.30 – PREMJERA! „ATRASK Vilniaus g. 39 / 6 Dominikonų g. 15 Galinio Pylimo g. 28 DĖDIENĖS“. Rež. – G. Tuminaitė MANE“ (Lietuviškas galvosūkis be per- Aušros Bagočiūnaitės-Paukštienės paroda Dailininkų Tamošaičių kūryba nuo 20 d. – Vilmos Samulionytės paroda 22 d. 12, 15 val. – „SEPTYNI NYKŠTUKAI traukos). Insc. aut. ir rež. – R. Kazlas,

10 psl. 7 meno dienos | 2015 m. lapkričio 20 d. | Nr. 41 (1147) dail. – N. Keršulytė. Vaidina S. Mikalauskaitė, 21 d. 18 val. – literatūros ir muzikos vakaras mokytojų namų moterų choras „Aidas“. Bibliografinės žinios D. Sarapinas, A. Jalianiauskas, R. Kazlas, „Esu Ieva, esu Magdalena...“ Dalyvauja solistai L. Norvaišas, P. Butkus K.A. Butvidas, I. Precas, D. Tarutis 22 d. 19 val. – D. Zelčiūtės „KŪNO VARTAI“. (bosai). Dirigentai J. Kalcas, P. Gylys, P. Bin- GROŽINĖ LITERATŪRA. LITERATŪROS MOKSLAS 22 d. 12 val. – PREMJERA! „APIE TAI, KAIP Rež. – A. Dilytė gelis, P. Puošiūnas, A. Balnionytė KOLKA PANKINAS SKRIDO Į BRAZILIJĄ, O 26 d. 18 val. – E. Radzinskio „KOBA“. 22 d. 15 val. Trakų pilies Didžiojoje menėje – iš Baltas liūdesio balandis : esė, pokalbiai, pokštai / Romualdas Granauskas ; sudarė Valenti- MARČIUS NEPANKINAS NIEKUO NETI- Rež. – S. Rubinovas ciklo „Muzika Trakų pilyje“. A. Krikščiū- nas Sventickas. – Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, [2015] (Vilnius : Standartų sp.). – 367, [1] p. : iliustr., faks., portr.. – Tiražas 2000 egz.. – ISBN 978-9986-39-857-8 (įr.) KĖJO, ARBA GA-RA-RAR“ (pagal Kauno mažasis teatras naitė (sopranas), A. Pauliukevičius (gitara). D. Charmsą). Scen. aut., rež. – O. Lapina, 20 d. 18 val. – F. Rame, D. Fo „LAISVOJI Programoje J. Dowlando, F. Soro, E. Pujolo, Dėžutė su drugeliu : romanas / Santa Montefiore ; iš anglų kalbos vertė Renata Valot- dail. – J. Skuratova, videoprojekcijų aut. – PORA“. Rež. – R. Januškevičiūtė, A. Baniūnas I. Albénizo, E. Granados, A. Klovos, J. Tamu- kienė. – Vilnius : Alma littera, 2015 (Kaunas : Spindulio sp.). – 555, [1] p.. – Tiražas 3000 Dž. Katinas. Vaidina K.A. Butvidas, Š. Date- 22 d. 12 val. – A. Dilytės „SIDABRINIS FĖ- lionio kūriniai egz.. – ISBN 978-609-01-2077-4 (įr.) : [9 Eur 64 ct] nis, I. Jankaitis, I. Precas, D. Tarutis JOS ŠAUKŠTELIS“. Rež. – A. Dilytė 23 d. 18 val. Panevėžio muzikos mokykloje – Dviese apie meilę = Zu zweit über die Liebe = Two on love : [poezija] / Julius Keleras ; verti- Mažoji salė koncertas „Nuo baroko iki džiazo“. S. Krini- Kauno lėlių teatras mas į vokiečių kalbą: Giedrė Bartelt, vertimas į anglų kalbą: Živilė Symeonidis ; [iliustra- 21 d. 14 val. – „KIŠKIŲ SUKILIMAS“ (pagal cinas (gitara) 21 d. 12 val. – „ŽIOGAS ZIGMAS ŽALGIRIO cijos: Eglė Kuckaitė]. Zu zweit über die Liebe = Dviese apie meilę = Two on love : [Poesie] K. Binkio poemą). Scenarijaus aut., rež. ir 26 d. 18 val. Klaipėdos koncertų salėje, 29 d. MŪŠYJE“ (pagal L. Jakimavičiaus pasaką). / Aldona Gustas ; Übersetzung ins Litauische: Giedrė Bartelt, Übersetzung ins Englische: dail. – R. Driežis 12 val. Vilniuje, Filharmonijos Didžiojoje sa- Aut. ir rež. – A. Sunklodaitė Živilė Symeonidis ; [Illustrationen von Aldona Gustas]. – Vilnius : Naujoji Romuva [i.e. 22 d. 14 val. – N. Indriūnaitės „COLIUKĖ“ lėje, – koncertas „Pykšt, paukšt, šmaukšt!“. 22 d. 12 val. – „ZUIKIO KAPRIZAI“. „Naujosios Romuvos“ fondas], 2015 (Vilnius : Standartų sp.). – 107, 113, [3] p. : iliustr.. – Gre- (H.Ch. Anderseno pasakos motyvais). Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Rež. – A. Stankevičius tut. tekstas liet., vok., angl. ir vok., liet., angl.. – Apverčiamasis leid.. – Tiražas [500] egz.. – Rež. ir dail. – R. Driežis Dir. – M. Barkauskas. Muzikologas V. Gerulaitis. 24 d. 18 val. – L. Nazarenko romansų vakaras ISBN 978-609-8035-35-3 Aktoriai S. Mikalauskaitė, R. Saladžius. Reži- „Menų spaustuvė“ Gimtinė : romanas / William Nicholson ; iš anglų kalbos vertė Adonė Grendienė. – Vilnius : sierė J. Šurnaitė. Dailininkė L. Skukaus- 20 d. Juodojoje salėje – šiuolaikinio šokio Klaipėda Tyto alba, 2015 (Vilnius : Standartų sp.). – 510, [1] p.. – Tiražas 2300 egz.. – ISBN 978-609- kaitė. Programoje E. Griego, L. Andersono, festivalis „BIČIŲ SĄSKRYDIS“ Klaipėdos valstybinis dramos teatras 466-123-5 (įr.) 20 d. 18.30 Kišeninėje salėje – „VA BANQUE!“ J. Strausso, S. Prokofjevo ir kt. kūriniai 21 d. 18.30 Didžiojoje salėje – I. Turgenevo Grubiai : apsakymai / Mykolas Sauka. – Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, [2015] (pagal A. Čechovo „Mešką“). Rež. – I. Stun- „ĮNAMIS“. Rež. – A. Lebeliūnas (Vilnius : Petro ofsetas). – 123, [1] p. : iliustr.. – (Pirmoji knyga : PK). – Tiražas 1000 egz.. – džytė (teatras „Atviras ratas“) Vilnius 22 d. 17 val. Mažojoje salėje – K. Dragunska- ISBN 978-9986-39-856-1 22 d. 11 val. Juodojoje salėje – „MOZAIKA“. jos „LUNAČIARSKIO LUNAPARKAS“. Šv. Jonų bažnyčia Islandų pasakos ir sakmės / sudarė ir iš islandų kalbos vertė Aurelijus Vijūnas. – Vilnius : Choreogr. – B. Banevičiūtė (šokio teatras Rež. – D. Rabašauskas 21 d. 18 val. – V. Pinkevičiaus (vargonai) „Dansema“) koncertas „Iš Harmonijos“. Programoje Tyto alba, 2015 (Vilnius : BALTO print). – 326, [1] p.. – (Scandinavistica Vilnensis : grožinės Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras 24 d. 19 val. Kišeninėje salėje – PREMJERA! vargonų improvizacijos pagal J. Drydeno po- knygos, ISSN 2029-2112 ; 10). – Tiražas 2000 egz.. – ISBN 978-609-466-121-1 (įr.) 20 d. 18.30 – G. Bizet „KARMEN“ „20 SEZONŲ“. Idėjos aut. ir rež. – R. Niur- emos „Giesmė Šv. Cecilijos dienai“ tekstą Menka bėda, jeigu… : romanas / Alistair MacLeod ; iš anglų kalbos vertė Violeta 21 d. 18.30 – „Romansų vakaras“ kaitė. Vaidina D. Jankauskas, A. Ramanaus- 23 d. 18 val. – Vilniaus universiteto folkloro Tauragienė. – Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, [2015] (Vilnius : Standartų sp.). 22 d. 13 val. – A. Kučinsko „MAKARONŲ kaitė ir A. Janušauskaitė. Choreogr. – I. Evansas ansamblis „Ratilio“ – 279, [1] p.. – Apdovanota Tarptautine IMPAC Dublino literatūros premija. – Tiražas 1500 OPERA“ („Atvira erdvė ’15“) egz.. – ISBN 978-9986-39-853-0 (įr.) 26 d. 18.30 – J. Strausso „ŠIKŠNOSPARNIS“ Šv. Kotrynos bažnyčia 24 d. 18.30 Juodojoje salėje – „LIETAUS 20 d. 19 val. – „Beethoveno efektas“. Atli- Vienos krūties istorija ; Moteris katė ir jaunas mėnulis : [dienoraščiai] / Erika Umbrasaitė. – ŽEMĖ“. Rež. – A. Giniotis (teatro laborato- kėjai D. Mažintas (fortepijonas), Šv. Kristo- Vilnius : Alma littera, 2015 (Vilnius : Standartų sp.). – 185, 227, [4] p.. – Apverčiamasis leid.. – rija „Atviras ratas“) Koncertai foro kamerinis orkestras. Dir. – M. Barkaus- Tiražas 2000 egz.. – ISBN 978-609-01-2090-3 : [9 Eur 18 ct] 25 d. 18.30 Juodojoje salėje – „MEILĖ TRIMS kas. Programoje L. van Beethoveno kūriniai Lietuvos nacionalinė filharmonija Visai svetimas žmogus : romanas / Renee Knight ; iš anglų kalbos vertė Zita Marienė. – Vil- APELSINAMS“. Rež. – A. Giniotis (teatras 21 d. 19 val. – instrumentinės grupės „Subtilu- IV Vilniaus fortepijono muzikos festivalis nius : Alma littera, 2015 (Kaunas : Spindulio sp.). – 282, [3] p.. – Tiražas 1800 egz.. – ISBN „Atviras ratas“) z“ 10-mečio koncertas. Atlikėjai L. Vaitkus (te- 21 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didžio- 978-609-01-2014-9 (įr.) : [9 Eur 1 ct] 25 d. 12 val. Kišeninėje salėje – „LIETUVIŠKA norinė birbynė, lumzdelis), P. Velikis (akordeo- PASAKA APIE TRIS SESERIS“. Aktorius, re- joje salėje, – „Koncertas dviem“. Lietuvos Žemaitės paslaptis : biografinis romanas / Aldona Ruseckaitė. – Vilnius : Lietuvos rašytojų nas), D. Mihailovas (akordeonas), V. Švažas žisierius, dalininkas ir idėjos sumanytojas nacionalinis simfoninis orkestras, A. Grau, sąjungos leidykla, [2015] (Vilnius : Standartų sp.). – 230, [2] p. : iliustr.. – Tiražas 1500 egz.. – (perkusija), „Jerusalem Duo“(Izraelis), L. Zubė (teatras „Lino lėlės“) G. Schumacheris (fortepijonai). Dir. – R. Šer- ISBN 978-9986-39-854-7 (įr.) A. Krikščiūnaitė, R. Švipaitė, T. Byčkovas, 26 d. 19 val. Stiklinėje salėje – J. Paškevičiaus venikas. Programoje S. Prokofjevo, F. Pou- G. Svilas, G. Mačiulskis, styginių kvartetas Žydų karalaitės dienoraštis : romanas / Saulius Šaltenis. – Vilnius : Tyto alba, 2015 (Vilnius : „RIBOS“. Rež. – T. Montrimas (jaunųjų sce- lenco, C. Nielseno kūriniai „Festivo“ BALTO print). – 150, [1] p.. – Tiražas 2500 egz.. – ISBN 978-609-466-119-8 (įr.) nos menininkų programa „Atvira erdvė“) 24 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didžio- 24, 25 d. 19 val. – miuziklas „Neregėti sa- joje salėje, – „Vengriški pasakojimai“. pnai“ (pagal I. Šeiniaus romaną „Kuprelis“). GROŽINĖ LITERATŪRA VAIKAMS Kaunas E. Klukon & D. Ránki (fortepijoninis Atlikėjai T. Legenzovas, A. Lukaitė, M. Vil- Drambliai ėjo į svečius : [pasaka vaikams] / Evelina Daciūtė, Inga Dagilė. – Vilnius : Tikra Kauno dramos teatras duetas). Programoje B. Dukay, F. Liszto džiūnas, M. Zikaraitė, I. Jankutė, P. Liubi- knyga, 2015 (Vilnius : BALTO print). – [40] p. : iliustr.. – Tiražas 2500 egz.. – ISBN 978-609- 20 d. 18 val. Didžiojoje scenoje – „VARGŠŲ kūriniai nas, M. Vaidotas, Vilniaus mokytojų namų 8142-14-3 (įr.) OPERA“. Rež. – A. Kurienius 26 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didžio- chorai bei kolektyvai ir kt. Dir. – G. Skapas 21 d. 12 val. Rūtos salėje – PREMJERA! joje salėje, – „Reveransas Bachui“. Lietuvos Ežys ir voverėlė / [Pranas Mašiotas] ; [parengė Asta Gaižutienė] ; [dailininkas Gintaras Jo- 26 d. 19 val. – E. Sašenko (vokalas), P. Zdana- A. Dilytės „SOLĖ IR MOČIUTĖS“. kamerinis orkestras. Solistės pianistės cius]. – 1-asis leid., 2015 [m. tiražas]. – Kaunas : Šviesa, 2015 (Vilnius : Petro ofsetas). – 8, vičius (fortepijonas). Programoje A.L. We- Rež. – A. Dilytė A. Nersesyan, M. Rubackytė, [1] p., įsk. virš. : iliustr.. – (Skiemeninės pasakos). – Antr. iš virš.. – Aut. nurodytas virš.. – berio, J. Styne, S. Rombergo ir kt. kūriniai 21 d. 18 val. Didžiojoje scenoje – „GENTIS“ K. Annamukhamedova, M. Grigaliūnaitė. Tiražas 1500 egz.. – ISBN 978-5-430-06207-1 : [1 Eur 2 ct] (pagal I. Simonaitytės romaną „Aukštujų Dir. – A. Čepaitė. Programoje J.S. Bacho, Jaučio trobelė : muzikinė pasaka pagal lietuvių liaudies tautosaką / Sonata Latvėnaitė-Kri- Šimonių likimas“). Rež. – A. Jankevičius J.Ch. Bacho kūriniai Vakarai čenienė, Petras Kričena ; [dailininkės Julija Stonytė, Ieva Stonytė ir Vita Matulytė]. – Vil- 22 d. 12 val. Didžiojoje scenoje – I. Paliuly- nius : Muzikija, 2015 ([Vilnius] : Eurospauda). – 46, [1] p. : iliustr., nat. + 1 garso diskas (CD). – Ti- Vilnius tės „ASTRIDA“ (A. Lindgren biografijos ir 20 d. 17 val. Suvalkijos regiono kultūros cen- ražas [500] egz.. – ISBN 978-609-95523-7-8 (įr.) Rašytojų klubas pasakų motyvais). Rež. – I. Paliulytė tro Paežerių dvaro rūmuose – Dvarų senovės Kvankos : [apysaka] / Roald Dahl ; iš anglų kalbos vertė Danguolė Žalytė ; iliustravo Quen- 20 d. 17 val. – dailininkės, rašytojos G. Bu- 22 d. 18 val. Rūtos salėje – S. Oksanen „AP- muzikos festivalis „Viva la muzica“. G. Gel- tin Blake. – Vilnius : Garnelis, [2015] (Vilnius : BALTO print). – 108, [2] p. : iliustr.. – Tiražas lotaitės kūrybos vakaras. Dalyvauja aktorė SIVALYMAS“. Rež. – J. Jurašas gotė (sopranas), L. Baublytė (fleita), G. Kvi- [1400] egz.. – ISBN 978-9955-883-45-6 (įr.) 24 d. 18 val. Didžiojoje scenoje – Th. Bern- klys (klavesinas, fortepijonas). Programoje G. Urbonaitė, režisierė A. Šakalienė, prof. Meškiai eina į mokyklą : [pasaka vaikams] / istorijos surašytoja Evelina Daciūtė, istori- hardo „MINETIS“. Rež. – R. Tuminas (Vil- J.S.Bacho, W.A.Mozarto, C.Saint-Saënso ir R. Aleknaitė-Bieliauskienė, prof. A. Kiveris, jos paišytoja Rasa Kaper. – Vilnius : Tikra knyga, 2015 (Vilnius : BALTO print). – [36] p. : niaus mažasis teatras) kt. kūriniai literatūrologas dr. R. Skeivys iliustr.. – (Meškių istorijos). – Tiražas 3000 egz.. – ISBN 978-609-8142-15-0 (įr.) 24 d. 19 val. Ilgojoje salėje – A. Čechovo 21 d. 14 val. Juknaičių bendruomenės na- 24 d. 18 val. – renginių ciklo, skirto rašy- „PALATA“. Insc. aut. ir rež. – R. Kazlas muose, 21 d. 18 val. Jurbarko evangelikų tojo G. Morkūno atminimui baigiamasis Pasaiba : [pasaka] / Danguolė Kandrotienė ; iliustravo Sigita Populaigienė. – 3-iasis leid.. – 25 d. 18 val. Didžiojoje scenoje – „VARGŠŲ liuteronų bažnyčioje – iš ciklo „Muzikos vakaras. Vakare bus apdovanoti esė, pieši- Kaunas : Debesų ganyklos [i.e. Terra publica], [2015] (Vilnius : BALTO print). – 109, [3] p. : OPERA“. Rež. – A. Kurienius enciklopedija gyvai“. Koncertas „Kur balti nių ir skaitovų konkurso nugalėtojai. Bus iliustr.. – ISBN 978-609-8090-71-0 (įr.) 26 d. 18 val. Didžiojoje scenoje – „GENTIS“ keliai“. Valstybinis Vilniaus kvartetas. So- parodytas „Labaiteatro“ spektaklis „Švęsti Pilkųjų akmenų sala : [apysaka] / Linas Kėvelaitis ; iliustravo Artur Širin. – Vilnius : Tikra (pagal I. Simonaitytės romaną „Aukštujų listas L. Mikalauskas (bosas). Programoje kosmose ir tvarte“ pagal G. Morkūną. knyga, 2015 (Vilnius : BALTO print). – 183, [1] p. : iliustr.. – Ciklo „Kortagai“ 2-oji knyga. – Šimonių likimas“). Rež. – A. Jankevičius M.K. Čiurlionio, J. Naujalio, S. Šimkaus, 25 d. 17.30 – D. Kalinauskaitės novelių kny- Tiražas 2000 egz.. – ISBN 978-609-8142-20-4 (įr.) 26 d. 19 val. Mažoje scenoje – M. von May- gos „Skersvėjų namai“ pristatymas. Kartu J. Tallat Kelpšos, J. Gruodžio,V. Barkausko, Spintos istorijos / Danguolė Kandrotienė ; iliustravo Jurgita Rancevienė. – 4-asis leid.. – enburgo „BJAURUSIS. SKALPELIO PJŪVIS“. su autore dalyvauja rašytojai A. Jakučiūnas, A. Raudonikio, G. Kuprevičiaus, K. Vasi- Kaunas : Debesų ganyklos [i.e. Terra publica], [2015] (Vilnius : BALTO print). – 95, [1] p. : Rež. – V. Malinauskas G. Kazlauskaitė, A. Šlepikas, literatūrologė liauskaitės kūriniai iliustr.. – ISBN 978-609-8090-11-6 (įr.) Kauno valstybinis muzikinis 22 d. 16 val. Taikomosios dailės muziejuje – J. Sprindytė Šuo Digbis laiškanešys : ieškok ir rask / Tor Freeman ; [vertė Teresa Aidukienė]. – [Vilnius] : teatras kamerinės muzikos koncertas „Oginskio 26 d. 17.30 – susitikimas su lietuvių kilmės Tyto alba, [2015]. – [26] p. : iliustr.. – Tiražas [3000] egz.. – ISBN 978-609-466-106-8 (įr.) 20 d. 18 val. – J. Strausso „ČIGONŲ BARO- amžininkai ir didieji mokytojai“. Čiurlio- Kanados rašytoju A. Šileika. Dalyvauja li- NAS“. Dir. – V. Visockis nio kvartetas. Programoje W.A. Mozarto, teratūrologai Ž. Kolevinskienė, D. Vaitiekū- Vienaragio ragas / Claire Taylor-Smith ; iš anglų kalbos vertė Kazimiera Kazijevaitė ; [ilius- 22 d. 18 val. – N. Rimskio-Korsakovo „CARO J. Wölflo, J. Haydno, M.K. Oginskio ir kt. nas, rašytojas, literatūrologas V. Martinkus tracijų autorė Lorena Alvarez]. – Vilnius : Tyto alba, 2015 (Vilnius : BALTO print). – 157, [3] SUŽADĖTINĖ“. Muzikinis vad. ir dir. – E. Peh- kūriniai Nacionalinė dailės galerija p. : iliustr.. – Ciklo „Hetė Bi – stebuklingų būtybių gydytoja“ 2-oji knyga. – Tiražas 2500 kas (Estija). Dir. – J. Janulevičius 22 d. 16 val. Vilniuje, Filharmonijos Didžio- 23 d. 20 val. – Architektūros [pokalbių] egz.. – ISBN 978-609-466-122-8 (įr.) Kauno kamerinis teatras joje salėje, – vyrų choro „Varpas“ 60-mečio ciklas „Ekskursijų galios“. G. Mažeikio pas- Parengė Aldona Barodicaitė. Redagavo Gražina Kubilienė. 20 d. 18 val. – Molière’o „ŠYKŠTUOLIS, jubiliejinis koncertas. Taikomosios dailės kaita „Savispektaklizacijos ir melagingo Lietuvos nac. M. Mažvydo b-ka. Bibliografijos ir knygotyros centras ARBA MELO MOKYKLA“. Rež. – A. Pociūnas muziejaus vyrų choras „Varpas“ , Vilniaus performatyvumo kritika“

7 meno dienos | 2015 m. lapkričio 20 d. | Nr. 41 (1147) 11 psl. Lapkričio 20–26

Savaitės filmai Ki­no re­per­tu­a­ras 21 d. – 20.30; 22 d. – 20.50; 23 d. – 18.50; 22 d. – Atrandant Gastoną (Peru) – 16.30 24 d. – 20.50; 26 d. – 21 val. 23 d. – Vakarienė (Italija) – 19 val. Vilnius 20 d. – Zils Marijos debesys (Šveicarija, -Vo 25 d. – Netikėliai (Italija) – 19 val. Forum Cinemas Vingis kietija, Prancūzija) – 20.50; 24 d. – 17 val. 26 d. – The Beatles. A Hard Day’s Night 20–26 d. – Bado žaidynės. Strazdas giesmi- 21 d. – Šokantys arabai (Izraelis, Vokietija, (D. Britanija) – 15 val. (senjorų seansas) ninkas. 2 dalis (3D, JAV) – 11.20, 14.20, 17.15, Prancūzija) – 18.30; 25 d. – 20.30 26 d. – Pasakų pasaulis – filmai vaikams 20.10 23 d. – Žemės druska (dok. f., Brazilija) – („Tindirindis“) – 18.30 20, 22–26 d. – Bado žaidynės. Strazdas 21.10; 26 d. – 18.50 Ozo kino salė giesmininkas. 2 dalis (JAV) – 12, 15, 18.30, Ciklas „Scena“ 20 d. – Sugar Man (Švedija, D. Britanija) – 21.30; 21 d. – 12, 15, 21.30 20 d. – Suokalbis (dok. f., rež. A. Jevdoki- 18 val.; 21 d. – 16 val.; 24, 26 d. – 18.30; 20–26 d. – Nudegęs (JAV) – 11.10, 14.10, movas) – 17.30; 25 d. – 19.30 25 d. – 19.10 16.30, 19, 21.20 21 d. – Trikampiui pakilus: Krystian Lupa 20 d. – Edeno sodas (rež. A. Puipa) – 19.30; Sicario: narkotikų kelias (JAV) – 11.30, stato „Didvyrių aikštę“ (dok. f., rež. M. Žu- 21 d. – 19 val.; 25 d. – 17.30 13.30, 16.10, 18.50, 21.40 kauskas) – 17.10 21 d. – Meistras ir Tatjana (rež. G. Žickytė) – 17.30 21 d. – A. Bergo „Lulu“. Tiesioginė premje- 22 d. – Deminas: dvi tvirtovės (dok. f., rež. 24 d. – Marinos namai (dok. f., rež. D. Rust ros transliacija iš Niujorko Metropoliteno A. Gelažiūtė) – 16.40 54) – 17.30 operos – 19.30 23 d. – Eimuntas Nekrošius: nutolinti hori- 26 d. – Tėvas (dok. f., rež. M. Sargsyjan) – 17.30 „Sicario: narkotikų kelias“ 25 d. – Šnipų tiltas (JAV, Indija, Vokietija) – 18 val. zontą (dok. f., rež. J. Javaitis, A. Liuga) – 17 val. 22 d. – koncertas „Lara Fabian. A Night 24 d. – Apie Joną (dok. f., rež. J.V. Tū- KAUNAS 007 Spectre **** Around The World“ – 19 val. ras) – 19.20 Forum Cinemas Lietuvių platintojai ir vėl pasižymėjo: naujas filmas apie Džeimso Bondo 20, 22–26 d. – Kunigo naudą velniai gaudo 21 d. – ciklas „Karlsono kinas“. Mažasis prin- 20, 22–25 d. – Bado žaidynės. Strazdas gies- nuotykius „Spektras“ sutapo su prancūzišku „007 Spectre“. Originalus filmo (rež. A. Šlepikas) – 13.15, 15.20, 17.15, 19.20, cas (Prancūzija) – 15 val.; 22 d. – 14.30 mininkas. 2 dalis (3D, JAV) – 12.15, 18.20; pavadinimas „Spectre“ yra nuoroda į teroristinę organizaciją SPECTRE. Ši 21.20; 21, 22 d. – 11.15, 13.15, 15.20, 17.15, 22 d. – Kino klasikos vakarai. Svaigulys 21 val.; 21, 26 d. – 12.15, 21 val. santrumpa (Special Execution for Counter-Intelligence, Terrorism, Revenge 19.20, 21.20 (JAV) – 18 val. (filmą pristatys N. Kairys) 20, 21 d. – Bado žaidynės. Strazdas giesmi- and Extortion) reiškia, kad organizacija užsiima nešvariais dalykais, su ku- 20, 22–24, 26 d. – Mažasis princas (Prancū- 23 d. – Seansas senjorams. Ramybė mūsų ninkas. 2 dalis (JAV) – 10.30, 15.20, 21.20, riais visada kovojo Bondas. Šįkart paslaptinga žinia iš praeities jį išsiųs į zija) – 14, 16.30, 19, 21.40; 21, 22 d. – 11.30, sapnuose (rež. Š. Bartas) – 14.50 23 val.; 22, 23 d. – 10.30, 15.20, 21.20; 24– Meksiką ir Romą, kur Bondas (žinoma, Danielis Craigas) sutiks garsaus 14, 16.30, 19, 21.40; 25 d. – 14, 16.30, 21.40 25 d. – Specialus seansas. Mums viskas ge- 26 d. – 11, 14, 17, 20 val. nusikaltėlio našlę (Monica Bellucci). Tačiau Londone naujas Nacionalinio 20, 22–26 d. – Mažasis princas (3D, Prancū- rai (Lenkija) – 17 val. 20–26 d. – Nudegęs (JAV) – 17.10, 19.30 saugumo centro vadas (Andrew Scott) abejoja Bondo ir MI6 veiksmais. zija) – 14.45; 21, 22 d. – 12.30, 14.45 26 d. – tarptautinis animacinių filmų festi- 20 d. – Sicario: narkotikų kelias (JAV) – 18.10, Vis dėlto Bondas ras būdų, kaip priartėti prie paslaptingos organizacijos. 20, 22–26 d. – Munis: mažasis mėnulio valis „Tindirindis“ 2015 – 17.10 21.50, 23.25; 21–26 d. – 18.10, 21.50 Samo Mendeso filme taip pat vaidina Ralphas Fiennesas, Naomie Harris, globėjas (Prancūzija) – 13.45, 16, 18.15; 21, 22 d. – Pasaka 21 d. – A. Bergo „Lulu“. Tiesioginė premje- Benas Whishaw, Léa Seydoux, Christophas Waltzas (D. Britanija, JAV, 2015). 11.45, 13.45, 16, 18.15 20 d. – Nudegęs (JAV) – 16.45; 21 d. – 14 val.; ros transliacija iš Niujorko Metropoliteno (Vilnius, Kaunas) 20, 21, 23–26 d. – 007 Spectre (D. Britanija, 22 d. – 15 val.; 23, 26 d. – 17 val.; 24 d. – 19.15; operos – 19.30 Nudegęs ** JAV) – 11.40, 14.50, 18, 21.10; 22 d. – 11.40, 25 d. – 19.30 20–22 d. – „Scanorama 2015“ (žiūrėkite Nenuostabu, kad iš televizijos, kur jau nebesuskaičiuosi virėjų ir jų 14.50, 18, 21.40 20 d. – Tamsiosios sielos (Italija, Prancū- atskirą repertuarą www.scanorama.lt) laidų, kulinarai vis dažniau persikelia į kino ekranus. Džonas Adamsas 20, 21, 23–25 d. – Jaunystė (Italija, Prancū- zija) – 19 val.; 23 d. – 21 val. 25 d. – Šnipų tiltas (JAV, Indija, Vokietija) – 20.30 (Bradley Cooper) kadaise buvo virtuvės žvaigždė, „Michelin“ jam skyrė zija, Šveicarija, D. Britanija) – 14.30; 22 d. – 20 d. – 007 Spectre (D. Britanija, JAV) – 22 val.; 22 d. – koncertas „Lara Fabian. A Night net dvi žvaigždutes. Atrodė, kad šis arogantiškas, kaprizingas Paryžiaus 14.30, 21 val.; 26 d. – 14.30, 21.30 24 d. – 21.15; 26 d. – 20.15 Around The World“ – 19 val. virtuvės enfant terrible nesugrįžtamai grimzta alkoholyje ir narkotikuose. 20–26 d. – Monstrų viešbutis 2 (JAV) – 11, 20 d. – Mano karalius (Prancūzija) – 20 val.; 20, 21 d. – Kunigo naudą velniai gaudo (rež. Tačiau Džonas sugeba išsikapanoti ir surinkęs naują komandą tikisi pa- 15.10, 17.30 22 d. – 18 val.; 23, 24 d. – 21.30; 25 d. – 17 val.; A. Šlepikas) – 10.15, 13.20, 15.30, 17.30, 19.40, siekti gastronomijos Gralį – trečią žvaigždutę. Johno Wellso filme taip Monstrų viešbutis 2 (3D, JAV) – 13, 19.40 26 d. – 16 val. 21.40, 23.40; 22–26 d. – 10.15, 13.20, 15.30, pat vaidina Sienna Miller, Danielis Brulis (JAV, 2015). (Vilnius, Kaunas) Nužudyti savo draugus (D. Britanija) – 21.50 20 d. – Sicario: narkotikų kelias (JAV) – 22.30; 17.30, 19.40, 21.40 21 d. – 20.45; 23 d. – 17.30; 25 d. – 21.30 Nužudyti savo draugus *** Paskutinis raganų medžiotojas (JAV) – 20.20 20, 21, 23–26 d. – 007 Spectre (D. Britanija, 20 d. – (Ne)Tikros prancūziškos vestuvės Londonas, 1997-ieji. Britų popgrupės „Blur“, „Oasis“ ir „Radiohead“ 20–24, 26 d. – Marsietis (JAV) – 17.45 JAV) – 14, 18, 20.50; 22 d. – 14, 20.50 (Prancūzija) – 16 val.; 21 d. – 14.30, 20 val.; diktuoja savo taisykles visai britų muzikos industrijai. 27-erių muzikos 20, 22–26 d. – Marsietis (3D, JAV) – 20.50 20–26 d. – Mažasis princas (Prancūzija) – 22 d. – 14.30, 18.15; 23 d. – 17.15, 19.15, 21.15; Forum Cinemas Akropolis 10.40, 13.10, 15.40 prodiuseris ir talentų medžiotojas Stivenas naikina viską savo kelyje. Ta- 24 d. – 19.30, 21.45; 25 d. – 16.45, 18.45, 20–26 d. – Bado žaidynės. Strazdas giesmi- 20, 21, 23–26 d. – Monstrų viešbutis 2 (JAV) – čiau muzika greitai keičiasi, tad netrukus kupinas ambicijų ir godulio, pa- 20.45; 26 d. – 16.15, 18, 19.45 ninkas. 2 dalis (3D, JAV) – 12.10, 18.20 11.30, 13.40, 15.50; 22 d. – 11.30, 13.40 veiktas narkotikų Stivenas pradės ieškoti būdų ne tik sužaisti pagal visas 20 d. – Steiko (r)evoliucija (Prancūzija, 20–26 d. – Munis: mažasis mėnulio globė- žiaurias verslo taisykles ir pasiekti naujų viršūnių, bet ir išgelbėti karjerą. Bado žaidynės. Strazdas giesmininkas. 2 D. Britanija, JAV, Švedija, Ispanija, Japonija, jas (Prancūzija) – 10.10, 12.05 Juodąją komediją sukūrė Owenas Harrisas, pagrindinį vaidmenį – Nicolas dalis (JAV) – 10.20, 15.10, 21.20 Italija, Kanada, Brazilija, Belgija, Argen- 20, 23–26 d. – Nužudyti savo draugus Houltas (D. Britanija, 2015). (Vilnius, Kaunas) Nudegęs (JAV) – 13.50, 16.10, 18.30, 20.50 tina) – 18 val. (D. Britanija) – 21.05; 22 d. – 21.35 Paskutinis raganų medžiotojas ** Sicario: narkotikų kelias (JAV) – 12.55, 21 d. – Mažasis princas (Prancūzija) – 12 val.; 24 d. – Paranormalūs reiškiniai: vaiduoklio Šių dienų pasaulis turi daug paslapčių, bet pati didžiausia, kad raganos 15.30, 18.10, 21 val. 22 d. – 16 val. dimensija (JAV) – 20.30 vis dar gyvena tarp mūsų. Su jomis daug amžių kaunasi armijos medžio- 25 d. – Šnipų tiltas (JAV, Indija, Vokietija) – 18.50 21 d. – Meilužis iš pietų (Italija) – 18.30 26 d. – Marsietis (3D, JAV) – 20.30 tojų, bet dabar liko tik vienas. Jam kartą net pavyko užmušti galingą raganų 20–26 d. – Kunigo naudą velniai gaudo 21 d. – Mes ir Džulija (Italija) – 21.30; 26 d. – 19 val. karalienę. Tačiau Kolderis nežino, kad ji prisikėlė... Režisierius Breckas Eis- (rež. A. Šlepikas) – 10.10, 13.20, 15.20, 17.30, 21 d. – Meistras ir Tatjana (rež. G. Žickytė) – 20, 21 d. – Kanibalai (Čilė, JAV) – 23.30 neris, ko gero, pats nelabai tiki tokių pasakų sėkme, todėl Kolderį jo filme 19.40, 21.50; Mažasis princas (Prancū- 12.30; 23 d. – 19.45; 24 d. – 17.45 Romuva suvaidino Vinas Dieselis (JAV, 2015). (Vilnius, Kaunas) zija) – 10.40, 11.20, 13.10, 15.40, 18 val.; 007 21 d. – Apie Joną (rež. J.V. Tūras) – 14.15 20 d. – Meistras ir Tatjana (rež. G. Žickytė) – 21 d. – Marijos žemė (dok. f., Ispanija) – 16 val.; Sicario: narkotikų kelias *** Spectre (D. Britanija, JAV) – 11.30, 14.40, 18 val.; 22 d. – 18.15 22 d. – 12.30 „Sicario“ ispaniškai – mokamas žudikas. Tad lietuviškas filmo pava- 17.50, 20.40, 21.10; Munis: mažasis mėnulio 20 d. – Kanibalai (JAV, Čilė) – 19.45; 26 d. – 21 d. – Jaunystė (Italija, Prancūzija, Šveica- dinimas – dar vienas nesusipratimas iš tų, kuriuos taip mėgsta lietuvių globėjas (Prancūzija) – 10.50, 12.40, 14.50, 20 val. rija, D. Britanija) – 18.15; 22 d. – 20.30; 24 d. – platintojai. Denis Villeneuve’o filmo premjera įvyko šiemet pagrindiniame 17 val. 21 d. – Keliaujantys paukščiai (Belgija, 17 val.; 25 d. – 16.30 Kanų konkurse. Režisieriui patinka rodyti stiprius jausmus ir melodra- 20, 23–26 d. – Monstrų viešbutis 2 (JAV) – 14.30; Prancūzija) – 14 val. 21 d. – Kritikai gurmanai (Švedija) – 16.30 matiškas situacijas be išeities, gal todėl „Kino pavasario“ žiūrovus taip 21, 22 d. – 10.30, 14.30; 20–26 d. – Monstrų 21, 26 d. – Ramybė mūsų sapnuose viešbutis 2 (3D, JAV) – 12.20, 16.40; Be sienų 21 d. – Vakarienė kaip sapnas (Ispanija) – 18.30 (rež. Š. Bartas) – 18 val. sužavėjo Villeneuve’o „Moteris, kuri dainuoja“. Naujasis filmas nukels į 21 d. – Viena nepatogi akimirka (Prancū- (Rusija) – 19.10; Paskutinis raganų medžio- 21 d. – (Ne)Tikros prancūziškos vestuvės pasienio zoną tarp JAV ir Meksikos, kur negalioja jokia teisė. Jauna FTB zija) – 21.45; 22 d. – 20.15; 24 d. – 19.45; 26 d. – 21.30 tojas (JAV) – 21.30 (Prancūzija) – 20 val. idealistė Keit (Emily Blunt) atvyksta į šią zoną norėdama prisidėti prie 22 d. – Dėl jūsų meilės (Italija, Prancūzija) – 20, 22, 24, 26 d. – Everestas (3D, JAV) – 18.50 22 d. – Edeno sodas (rež. A. Puipa) – 14 val. elitinės grupės, kovoti su narkotikų kontrabanda ir dalyvauti likviduojant 17 val.; 25 d. – 21 val. 21, 23 d. – Marsietis (3D, JAV) – 18.50 22 d. – Marijos žemė (dok. f., Ispanija) – 16 val.; narkotikų kartelio bosą. Tačiau netrukus mergina atsidurs situacijose, kai 22 d. – Kai norėsiu – mesiu (Italija) – 20 val.; 20, 22, 24, 26 d. – Nužudyti savo draugus 24 d. – 17.45 bus išbandoma jos moralė ir sugebėjimas išgyventi. Taip pat vaidina Be- 26 d. – 21.15 (D. Britanija) – 21.40 24 d. – Jaunystė (Italija, Prancūzija, Šveica- nicio Del Toro, Joshas Brolinas (JAV, 2015). (Vilnius, Kaunas) 22 d. – Edeno sodas (rež. A. Puipa) – 13 val.; 21, 23, 25 d. – Kanibalai (Čilė, JAV) – 21.40 rija, D. Britanija) – 20 val. 24 d. – 17.30 25 d. – Nuodėmė tylėti (dok. f., JAV) – 18 val. ****** – šedevras, ***** – pasižiūrėti būtina, **** – geras filmas, Skalvija 22 d. – Amžinai stilingos (rež. L. Plioplytė, 25 d. – Ataraxia (rež. V. Balsys) – 20.30 *** – būna ir geriau, ** – jei turite daug laiko, * – niekalas 20 d. – Mano karalius (Prancūzija) – 18.20; dok. f.) – 12.45

Redaktorė – Agnė Narušytė © „7 meno dienos“. Kultūros savaitraštis. Išeina penktadieniais. Atsakingoji sekretorë – Rūta Jakimavičienė Leidžiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidėjas VšĮ „7 meno dienos“, Kinas – Živilė Pipinytė | Teatras, šokis – Milda Brukštutė Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039. El. paštas [email protected]. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiražas 900 egz. Muzika – Laimutė Ligeikaitė | Stilius – Rita Markulienė Spausdino UAB „Ukmergės spaustuvė“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergė Dizainas – Jokūbas Jacovskis | Maketas – Vanda Čemerkaitė Remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas Finansininkė – Brigita Misiuvienė Lietuvos kultūros taryba

12 psl. 7 meno dienos | 2015 m. lapkričio 20 d. | Nr. 41 (1147)