Kultūros savaitraštis „7 meno dienos“ | www.7md.lt

2016 m. rugsėjo 30 d., penktadienis Nr. 30 (1182) | Kaina 0,90 Eur

D ailė | M uzika | T eatras | K inas | F otografija 2 Komunikacijos Davido Geringo jubiliejinis koncertas adekvatumo beieškant 3 4-ajam gatvės meno festivaliui „Street Art Vilnius ’16“ pasibaigus Lietuvos kamerinis orkestras pradeda sezoną 5 Choreografės, šokio pedagogės Danutės Nasvytytės šimtmečiui

Liudo Parulskio išnykstantis troleibusas, fotomanipuliacija. 2016 m.

garažų, apšvietimo stulpų, rekla- apipavidalintų troleibusų Nr. 3 ir Aleksandra Fominaitė minių stendų, gėlių vazonų ir t.t. – Nr. 17 eismą, kalbintos jų vairuoto- dizaino kuriamoms vizualinėms jos, be kita ko, pranešusios, kad per Kadangi kelerius pastaruosius „žinutėms“, ir pan. Komunikacija, vieną kasdienę kelionę troleibuse metus paskutines rugpjūčio ir pir- kaip svarbus miestiečių kasdieny- gimė katinukai. Virtualioji festiva- mąsias rugsėjo savaites leisdavau bės aspektas, organizatorius įkvėpė lio dimensija pateikia itin simpa- gamtoje toli nuo sostinės, 4-ojo ir į miesto aplinką pažvelgti kaip į tiško ir sklandžiai vykstančio svar- gatvės meno festivalio „Street Art tekstą, turintį ne tik tiesioginių, bet baus miesto įvykio vaizdą. Tačiau Vilnius ’16“ turbūt negalėčiau ade- ir užslėptų prasmių, nuolatos reda- visuose jo renginiuose ir diskusijose kvačiai įvertinti iš laiko perspekty- guojamą ir keičiamą. Kaip profesio- apsilankiusi „gyvai“ negalėjau ne- Kaspars Podnieks, „Pienas“ vos. Festivalio veiklą pastebėdavau naliai rašančiai sostinės gyventojai, sistebėti, kaip keičiasi komunikaci- tik iš feisbuko pranešimų, susijusių man pasirodė ironiška, kad būtent su jos kokybė, iš nematomų interneto su miesto šventėmis ir, pavyzdžiui, pagrindine – susisiekimo, ryšio, ben- „bangų“ nusileidus į žemę, bendrau- praeitais metais tik po gero pus- dravimo – tema susiję dalykai buvo jant tikroje erdvėje tikru laiku. Ar Kasparo Podnieko paroda „Užtvara“ mečio jam pasibaigus išsiaiškinau, nedarniausi. Komunikacija virtua- gatvės meno festivalis tikrai labiau kad tai per jį buvo papuoštos kelių lioje erdvėje pavyko kur kas sklan- koncentruojasi į gatvę, ar vis dėlto – į mano dėmesį atkreipusių pastatų džiau ir veiksmingiau nei keli svar- internetą? Ir jei taip – kodėl? Festivalio 7 sienos. Mėgindama sužinoti atsa- biausi festivalyje vykę renginiai. diskusijų dalyvių santykis su realybe, kymus į šį rudenį vykusio festivalio Nepaisant minėto tinklalapio konkrečia ir materialia mieste esan- sukeltus klausimus, veltui ieškojau „nepatogumo“, jis puikiai pareng- čia tikrove, rodos, yra jiems kur kas ankstesnės jo veiklos archyvo inter- tas, o daugiausia apie „Street Art sudėtingesnė sritis nei gražios idėjos, 8 netinėje svetainėje www.streetart.lt Vilnius ’16“ gali sužinoti iš jo feis- įkvepiantys virtualūs kitų miestų pa- Gdynės kino festivaliui pasibaigus (pavadinimas suponuoja, kad kal- buko puslapio: čia bendraujama vyzdžiai ir socialinės vizijos. bama apie visos Lietuvos gatvės neįpareigojančiu, laisvu tonu, pra- Tekstas pirmiausia sako kai ką meną). Ir tai nėra vienintelis festi- nešimai apie renginius parengti prasminga: logiškai išdėstytą ži- valio neaiškumas. profesionaliai ir kūrybiškai, vyksta nutę, rišlią mintį, kuri ir sukelia jus- Šiais metais festivalis daugiausia žaidimai ir konkursai, gausu nuo- linę reakciją. Iš pirmosios „Street dėmesio skyrė komunikacijos te- rodų ir nuotraukų – iš jų apie ren- Art Vilnius ’16“ diskusijos „Gatvės 9 mai, ją interpretavus kiek plačiau ginius, jų dalyvius bei kuruojamus menas kaip alternatyvi mokykla“, Kasdienybė Martos Meszaros ir Margarethe nei galima būtų tikėtis: transpor- objektus gali sužinoti beveik viską: rugpjūčio 23 d. vykusios vizualiai tui, simbolių kalbai, smulkiosios nepatingėta net reguliariai pranešti von Trottos filmuose architektūros objektų – stotelių, apie menininko Liudo Parulskio Nukelta į 6 psl.

7 meno dienos | 2016 m. rugsėjo 30 d. | Nr. 30 (1182) 1 psl. M uzika Septyni dešimtmečiai su muzika Davido Geringo jubiliejinis koncertas su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru

kompaktinį albumą „The Sound of kamerinę muziką, „Deutschen Rita Aleknaitė-Bieliauskienė Lithuania“ („Lietuvos skambesys“), Schallplattenkritik“ premija, kele- kuriame, greta šiuolaikinių autorių, rių metų „Echo Klassik“ apdovano- Rugsėjo 23 d. Gintaro Rinkevičiaus D. Geringas inicijavo ir įrašė retai jimai; 2013 m. geriausiais pripažinti vadovaujamas Lietuvos valstybi- skambančią prieškario ir poka- „Profil Edition Günter Hänssler“, nis simfoninis orkestras pradėjo rio lietuvių kompozitorių muziką. „Pohadka“ kamerinės muzikos įrašai. 28-ąjį koncertų sezoną. Jo akcen- Lietuvoje D. Geringas intensyviai Vien tik 2008–2011 m. išleistos aštuo- tas – Davido Geringo portreto es- koncertuoja, dalyvauja pačiuose nios naujos plokštelės „Sony Music kizas. Pasauliui oficialiai muzikas įvairiausiuose projektuose su Vil- Entertainment“, „Gramophone“ ir pristatomas kaip „Lietuvos violon- niaus, Kauno, Klaipėdos muzikais. kitose garsiose kompanijose. čelininkas ir dirigentas, šiandien 1999 m. apdovanotas Gedimino 70-ojo jubiliejaus proga gimti- priklausantis muzikiniam elitui“. 4-ojo laipsnio ordinu, 2002 m. – nėje D. Geringas atskleidė savo ta- Lietuvos – nereiškia tik geografinės Lietuvos nacionaline kultūros ir lento platumas. Išvakarėse „Piano. Lt“ priklausomybės. Iš Utenos „štelto“ meno premija, vėliau – Kultūros salėje jis pasirodė kaip jautrus ka- D. Umbraso nuotr. („Lietuvos rytas“) (miestelio) džiaugsmus ir karo ministerijos garbės ženklu „Nešk merinių ansamblių dalyvis, entuzi- David Geringas ir Valstybinis simfoninis orkestras siaubą atsinešusi šeima jau pokariu savo šviesą ir tikėk“. astingai bendraujantis ir siūlantis variacijomis riterio tema“. Galėčiau žavi garso grožiu, tikslinga raiška Vilniuje sunkiai augino keturis ber- D. Geringas, be jokios abejonės, naujas idėjas jauniems partneriams. pridurti – tai koncertas violončelei ir ir charakteringa artikuliacijų ištara niukus. Dabar vyriausiasis augina yra Lietuvos ambasadorius pa- Nacionaliniame operos ir baleto teatre altui. Trečiojoje variacijoje ypač raiš- kuriamoje logiškoje kūrinio archi- didelę šeimą Izraelyje, jaunesnysis saulyje, Vokietijoje paženklintas dirigavo kūrybingai perskaitytą kūs buvo hidalgo ir jo ginklanešio tektonikoje. Garso atspalvių ampli- su lietuvaite – Toronte. Muziką nuo Kryžiaus ordinu (Verdienstkreuz), Eduardo Balsio baletą „Eglė žal- „pokalbiai“ (puikiai grojo R. Romos- tudė, turtingi niuansai paklūsta kū- gimimo namuose girdėjusį Davidą dvylika metų greta D. Geringo Lie- čių karalienė“, o sezono atidarymo lauskas). D. Geringas nesiūlė primi- rinio koncepcijai. Tai, ką intuityviai mama nuvedė pas violončelės mo- tuvos vardas skamba ir Sienos vasa- koncerte su Gintaro Rinkevičiaus tyvaus programiškumo, bet perteikė jaučia jį girdintis klausytojas, ne- kytoją Michailą Šenderovą. Tvirta ros akademijoje (Italija), 70-metis diriguojamu Valstybiniu simfoni- personažo dvasinio gyvenimo di- beskatina analizuoti nei stilistikos, draugystė su jo sūnumi, kompo- pažymėtas Reingau festivalyje (Vo- niu orkestru atliko Ottorino Res- chotomiją. Atmetus atsitiktinumus, nei kokių specifinių technologinių zitoriumi Anatolijumi Šenderovu kietija) ir Grigorijaus Piatigorskio pighi Adagio su variacijomis, Pio- sunkioje partitūroje orkestras įpras- reikšmių. Kūrinio interpretacija įti- peraugo į vaisingus kūrybinius violončelininkų festivalyje (JAV). tro Čaikovskio Variacijas rokoko mino kovingą riterių pasaulį, dai- kina pačios muzikos galia. Klausy- ryšius. Vėliau – viltingos studijos Šia proga vasarą jau įvyko rečitaliai tema, op. 33, bisui Adagio canta- ningąją lyriką, įvairiaspalvę tembrų tojas nuščiūva. Jis pavergtas muzi- Maskvos Piotro Čaikovskio kon- su pianistu Ianu Fountainu, laukia bile bei violončelės partiją Richardo paletę. O. Respighi žavėjo ilgų mu- kos. Giluminė D. Geringo muzikos servatorijoje, Mstislavo Rostropo- koncertai Usedomo festivalyje, Ber- Strausso simfoninėje poemoje „Don zikinių frazių kvėpavimu, dainingu prasmių pagava priverčia patikėti vičiaus asmenybės šviesa, 1970 m. lyno filharmonijoje su Klaipėdos Kichotas“ (kiti solistai – Zbignevas gražaus garso per visą instrumento anksčiau Mažajame teatre girdėtu pelnytas aukso medalis tarptau- kameriniu orkestru, Maskvoje su Levickis, smuikas ir Rolandas Ro- stygų diapazoną pradu. Kadaise fil- kūrybingu dialogu su Vladimiru Ta- tiniame P. Čaikovskio konkurse. Jurijaus Bašmeto diriguojamu or- moslauskas, altas). harmonijos salėje dažnai skambė- rasovu, senovinių šokių, charakte- Atmintini penkeri Lietuvos filhar- kestru, Sankt Peterburgo filharmo- D. Geringo interpretacijoms, ma- jusios P. Čaikovskio Variacijos ro- ringų ritmų pajauta su šokėja „Bach monijos organizuojamų koncertų nijoje, Rutesheimo violončelininkų nyčiau, tiktų Pablo Casalso frazė: koko tema nebuvo „sunkiasvoriu Plus“ programoje, iš glaustos Fausto metai. Sudėtingas emigranto gyve- festivalyje, su simfoniniu orkestru „Visi mes – savo laiko vaikai ir nie- konkursiniu“ kūriniu. Priešingai, Latėno pateiktos teminės medžia- nimas, rūpesčiai šeima, profesiniu Seule. D. Geringas Europoje žino- kuomet nesugebėsime peržengti jose skambėjo daug žaismės, gra- gos sukurta istorija Vilniaus festiva- gyvenimu, sunkus kelias į brandą. mas ir kaip dirigentas, sėkmingai savo šešėlio.“ Puikiai pažindamas žaus solisto bendravimo su kame- lyje, jautria, romantiška O. Respighi Nuo 1992-ųjų D. Geringas pajuto į pasirodo Vakarų ir Rytų pasaulio ir jusdamas kiekvieno kompozito- riškai skambėjusiu orkestru, kuris nostalgija, P. Čaikovskio kantilena Lietuvos muzikinės kultūros istoriją muzikos centruose. Pasiutęs dar- riaus epochos dvasią, D. Geringas leido išgirsti spalvingą artikuliacijų ar variacijų žaisme, kartu su orkes- galįs įrašyti ir savo vardą. Jo inici- bingumas! D. Geringo diskografi- įtaigiai atskleidžia savastį. Jis anali- įvairovę. Adagio cantabile plačiu me- tru kuriama emocionalia Don Ki- juoti, vėliau grojami pasaulio sce- joje, kuri artėja prie 100 CD, daug tiniu protu, dvasiniu būviu, kūry- lodikos alsavimu atvėrė D. Geringą choto istorija, dramaturgijos po- nose, festivaliuose, pedagoginėse puikiai įvertintų įrašų: „Grand Prix bine fantazija ir visomis instrumento kaip gyvybingą XXI a. muziko ro- jūtį atspindėjusia E. Balsio muzika klasėse gimė nauji lietuvių autorių du disque“ už 12 Luigi Boccherini galimybėmis brandina atliekamos mantiko dvasios žmogų. baletui „Eglė žalčių karalienė“ ir kūriniai, vokiečių įrašų kampanija violončelės koncertų; „Diapason muzikos esmę. R. Straussas savo Kuo išskirtinis ir didis D. Gerin- originalia traktuote koncertinėje „Dreyer-Gaido“ išleido dvigubą d’Or Année“ už Henri Dutilleux kūrinį pavadino „fantastinėmis gas kitų violončelininkų būryje? Jis siuitoje „Eglė“.

In memoriam Leonidas Donskis (1962–2016)

Kožnas viens žmogus užgimdams ir su Europos politikais, Vakarų ir dėlto, kai reikėdavo užsistoti žemi- pumpurui lygus, Rytų akademikais. namą ir niekinamą, turėjo gražios Iš kurio žiedelis jo pirmiaus Pasauliui – tiek akademiniam, pilietinės drąsos galingųjų primes- išsilukštin, tiek politiniam – Leonidas Donskis tai „viešajai nuomonei“ pasiprie- Ik po tam jis, peržydėjęs ir buvo gyvas, šviesus Lietuvos veidas, šinti, prieš ją sukilti. Žuvus pulki- nusirėdęs, intelektualus, moraliai jautrus Lie- ninkui Vytautui Pociūnui, išėjo su Užaugin vaisius ir amžį savo tuvos balsas. Būtent tokią Lietuvą gitara į Simono Daukanto aikštę. pabaigia. mėgino pats liudyti ir kitų lietuvių Viešai gynė Lietuvos saugumo ap- darbais pristatyti. Siekė, kad Lie- šmeižtą ir įkalintą merginą. Šias Kristijono Donelaičio eilutes tuva dalyvautų dabarties Europą, Mirus Leonidui, jau kitą dieną Leonidas mėgo cituoti. Kaip ir Wil- šiandienos pasaulį kuriant. Mode- sulaukiau laiško iš Paryžiaus: kas liamo Shakespeare’o 66-ąjį sonetą. ravo į Vilnių sukviestus Rytų Eu- galėtų parašyti „Vidurio Europos Buvo lituanistas. Sykiu – stropus ir ropos intelektualų forumus, rengė mąstytojų enciklopedijai“ Leonido ištikimas Vytauto Kavolio, Aleksan- Nuotrauka iš www.seminarai.lt pasaulio civilizacijų dialogui skirtą nespėtus baigti straipsnius apie Ar- dro Štromo, Tomo Venclovos moki- žurnalistiką, muziką, dailę, teatrą, kultūrinis liberalas, stengęsis kurti UNESCO „Vilniaus deklaraciją“, vydą Šliogerį ir Ričardą Gavelį. Nie- nys. Jautėsi įsipareigojęs jų puoselė- kiną. Ir darė tai su meile ir pasi- Lietuvoje pagarbią dialogo, pasiti- rūpinosi Baltijos šalių intelektualų kas – aiškinu – geriau už Leonidą tai atvirai ir kūrybingai lietuvybei. mėgavimu, su išmanymu, įtaigia ir kėjimo, bičiulystės erdvę. Europie- knygų leidyba akademinei Vakarų apie juos neparašys. O ar nereikėtų Buvo plačių akiračių žmogus, žmonėms suprantama kalba. Tiesė tis, viešu žodžiu, garbinga laikysena auditorijai. šiai enciklopedijai straipsnio apie kaip niekas kitas savo tekstais ge- tiltus tarp kultūrų, tarp epochų, tarp gynęs humanitarinius Europos pa- Leonidas buvo jautrus žmogus. patį Leonidą? Taip, būtinai – atsakau. bėjęs jungti skirtingas kultūros ir tradicijos ir modernybės, tarp tautų matus. Vienodai rimtai bendravęs Jam buvo svarbus kitų pripažinimas, mokslo sritis: filosofiją, literatūrą, ir valstybių, tarp skirtingų pažiūrų ir su Lietuvos kaimo bendruomene, palaikymas. Pats veikė viešąją nuo- Darius Kuolys istoriją, politologiją, pedagogiką, asmenybių. Viešasis intelektualas, nedidelio miestelio gimnazistais, monę, bet ir jos buvo veikiamas. Vis

2 psl. 7 meno dienos | 2016 m. rugsėjo 30 d. | Nr. 30 (1182) M uzika Apoloniškas švytėjimas Lietuvos kamerinio orkestro sezono pradžios koncertas

gastrolės Siono, Liublianos ir Kro- Tokia pat maksimalia precizika simfoninis orkestras atliko Panufniko liaudiškas švilpynes primenančių Živilė Ramoškaitė kuvos festivaliuose. Pastebėjau pa- pasižymėjo ir Igorio Stravinskio „Tragiškąją uvertiūrą“ (apie tai sa- flažoletų. Antroje dalyje pritariant sikeitimų orkestro sudėtyje. Ilga- „Apolono Musageto“ atlikimas. Ba- vaitraštyje esu rašiusi), tad ši pa- orkestrui su surdinomis ypač iš- Naująjį Filharmonijos koncertų se- metis koncertmeisteris Eugenijus leto muzika gana abstrakti, tačiau vardė melomanams jau girdėta. Tai raiškingai suskambėjo meistriškai zoną pirmasis pradėjo Nacionali- Urbonas savo vietą prie pirmojo orkestras įpūtė jai gyvybės, pasitelkė Anglijoje gyvenęs kompozitorius, solisto Sergejaus Krylovo niuan- nis simfoninis orkestras su aštuo- pulto galutinai užleido jaunesniems didžiulį spalvų ir išraiškos būdų spek- Witoldo Lutosławskio amžininkas, suojama daininga tema. Kontras- niasdešimtmetį švenčiančiu Juozu smuikininkams. Koncertmeisterio trą. Trečiajame XX a. dešimtmetyje laikomas vienu žymiausių lenkų tingas finalas primena panišką Domarku. Prieš savaitę apie tai rašė kėdėje šįsyk išvydome orkestre se- sukurtame veikale kartkartėmis simfonistų. Smuiko koncertą jam bėgimą su kliūtimis, trūkčiojantį, Vytautė Markeliūnienė, atkreipusi niai grojančią smuikininkę Irmą pasigirsta kažkokie seni pažįstami 1971 m. užsakė Yehudi Menuhinas. nervingą, tarškantį – stygininkai dėmesį ir į seniau Vilniuje gyvavu- Bakševičienę. Ji puikiai susitvarkė motyvai, už kuriuos autorius buvo Koncertas gana neįprastos formos, muša į stygas medine stryko da- sias simfoninio muzikavimo tradi- su atsakingomis pareigomis ir jai te- kritikuojamas. Bet dabar tai priimi pirmosios dvi dalys iš esmės lėto limi. Finale solistas pasiekia kulmi- cijas, kurias tęsė penkis dešimtme- kusiais solo epizodais Finzi ir Stra- kaip tipiškus kompozitoriaus pokš- tempo, muzikoje dominuoja nuo- naciją, kur didžiausia įtampa išreiš- čius orkestrui vadovavęs maestro vinskio kūriniuose. tus arba azartišką žaidimą muzikos saikus judėjimas, rečitatyvinis me- kiama greitu tempu šokinėjant per Domarkas. Praėjusį šeštadienį, rug- Programą pradėjęs Finzi „Ro- stiliais ir tekstais. Neseniai Operos lodingumas. Kurdamas koncertą stygas iš žemiausios į aukščiausią sėjo 24 d., filharmonijos scenoje mansas“ – labai angliška, ramios tė- ir baleto teatre Londono simfoninis autorius prisiminė vaikystę, tėvo poziciją. Sergejus Krylovas šiuos karaliavo taip pat naująjį sezoną kmės, melancholiška, subtiliai jaus- orkestras atliko Stravinskio gerokai meistraujamus smuikus, motinos beveik akrobatiškus triukus atliko pradedantis vienas iškiliausių fil- minga muzika. Jos kūrėjas mėgo vėliau sukurto baleto „Kortų žaidi- smuikavimą. „Norėjau parodyti su jam būdinga aistra ir juvelyrišku harmonijos kolektyvų – Sergejaus gyvenimą tyliame gamtos prie- mas“ muziką. Nepaisant kūrinius smuiko šilumą, išraiškingumą“, – tikslumu. Ritmišką muzikos siau- Krylovo vadovaujamas Lietuvos ka- globstyje, toli nuo miesto sumaiš- skiriančių kelių dešimtmečių, per rašė kompozitorius. Ypač originali tulį puikiai perteikė ir orkestras, merinis orkestras. Šįsyk koncerte ties. Klausantis mintys sukosi apie kuriuos „tūkstančio veidų“ meis- veikalo pradžia: suskambėjus eks- dėmesingai reagavęs į menkiausią neišgirdome nei Wolfgango Ama- ramybe alsuojantį gamtovaizdį ir jį tras kelissyk keitė savo braižą, tarp presyviai solo kadencijai, pasigirsta solisto stryko virptelėjimą. deus Mozarto, nei Antonio Vivaldi, Koncertą užbaigė efektingai orkestras grojo XX a. kūrinius, vie- sugrota Bélos Bartóko „Rumunų nijamus saikingai modernios mu- liaudies šokių“ siuita. Savo solinei zikinės kalbos. Tai anglų kompozi- partijai S. Krylovas suteikė indivi- toriaus Geraldo Finzi „Romansas dualumo, grojo labai laisvai, tarsi styginiams“ Es-dur, op. 11, Igorio improvizuodamas. Tempai taip pat Stravinskio „Apolonas Musage- buvo gana saviti, sakyčiau, grei- tas“, Andrzejaus Panufniko Kon- tesni nei paplitusiuose įrašuose. certas smuikui ir orkestrui ir Bélos Nuskambėjus azartiškam paskuti- Bartóko siuita „Rumunų liaudies niam šokiui buvo aišku, kad tai ne šokiai“ smuikui ir orkestrui, aran- pabaiga, publika muzikantų nepa- žuota A. Strelnikovo. Visus išvar- leis. Bisui S. Krylovas su orkestru dytus kūrinius Vilniaus publikai atliko Camille’o Saint-Saënso „In- orkestras ir jo vadovas atliko pirmą- trodukciją ir Rondo capriccioso“. syk. Visą vakarą klausėmės styginių Rondo tempas buvo toks fantastiš- orkestro, tačiau nė sykio nešmėkš- kai greitas, kokio nesu girdėjusi, bet telėjo mintis apie kokią nors skam- nė viena natelė dėl to nepradingo, bėjimo ar interpretacijos monoto- net ir baigiamojoje kodoje. niją. Su kiekvienu kūriniu darėsi Lietuvos kamerinis orkestras į vis įdomiau, džiaugiausi orkestro filharmoniją vėl sugrįš tik spalio garso turtingumu, dinaminiu pa- pabaigoje. Netrukus jis išvyksta slankumu, vidinės šviesos sklidinu į gastroles trijuose Kinijos mies- prasmingu ir itin pakiliu muzika- tuose – Žuhajuje, Banlame ir D. Matvejevo nuotr. vimu. Jautėsi, kad kolektyvas yra Sergejus Krylovas ir Lietuvos kamerinis orkestras Žongšane. Ten koncertuos su kinų „ant bangos“ ir tiesiog švyti. Ma- kontempliuojantį žmogų. Orkestras jų yra kažkas bendra, ypač už natų derinamo smuiko kvintos, sa- pianiste Sa Chen, atliksiančia Mo- tyt, naujų kūrybinių impulsų greta šią subtilią muziką su švelniais di- slypinti paslaptinga teatro scenos kytum pasiruošiama grojimui, o zarto Koncertą Nr. 12, smuikininkas intensyvaus kasdienio darbo jam namikos niuansais, tarytum vėje- atmosfera. kartu – kiek nostalgiškam muzi- Džeraldas Bidva gros Balio Dva- suteikė neseniai firmos „Deutsche lio sujudintas medžio lapelis, atliko Andrzejaus Panufniko Koncertas kiniam pasakojimui. Solo instru- riono „Prie ežerėlio“, skambės kiti Grammophon“ išleista kompak- įspūdingai. Išgaunamo garso darna smuikui, kaip ir Finzi „Romansas“, mentas tartum kalba, kiekvienam orkestro repertuaro veikalai, diri- tinė plokštelė su Antonio Vivaldi ir tikslumas buvo toks, tarsi grotų filharmonijoje niekada neskambėjo. sakiniui suteikdamas tikslią raišką, guojami Modesto Barkausko. Be- koncertais ir sėkmingos vasaros ne kolektyvas, o vienas žmogus. Tačiau praėjusį sezoną Nacionalinis nuo drastiškų glissando iki ilgesingų lieka palinkėti sėkmės!

Anonsai duetų. Pianistų bendradarbiavimas šiuolaikiniai Europos kompozitoriai (2015). Pastarojo kūrinio premjerą fortepijonams ir orkestrui ritmai prie fortepijono – tai ne tik dviejų jiems skyrė ne vieną kūrinį. Tarp jų – „GrauSchumacher“ duetas skam- bombarduoja publiką šmaikščia Pianistų duetas virtuozų dialogas, bet ir stipri sielų Vilniuje nuskambėsiantys prancūzo bino Kelno filharmonijoje su Pe- provokacija; tai puiki virtuoziška „GrauSchumacher“ draugystė. „GrauSchumacher“ du- Philippe’o Manoury „Zones de tur- terio Rundelio diriguojamu SWR medžiaga puikiems solistams“ („Der atvyksta į Lietuvą eto muzikavimas pasižymi dideliu bulences“ (2013) ir vieno garsiausių simfoniniu orkestru, laikomu vienu Tagesspiegel“). ekspresyvumu, yra „plataus kvė- nūdienos italų kompozitoriaus Lu- geriausių Vokietijoje. „Manoury kū- Spalio 29 d. koncerto Kongresų Stulbinama technika ir netikėto- pavimo“, ir tai jiems atveria dau- cos Francesconi „Machine in Echo“ rinio „Zones de turbulences“ dviem rūmuose programą papildys Lietu- mis programomis visame pasaulyje gelio festivalių ir prestižinių kon- vos nacionalinės kultūros ir meno garsėjantis pianistų duetas „GrauS- certų salių scenas. Duetas nuolat premijos laureato, pianisto Zbignevo chumacher Piano Duo“ (Vokietija) koncertuoja Kelno ir Berlyno fil- Ibelhaupto atliekama vieno ryškiau- spalio 29 d. surengs išskirtinį pa- harmonijose, Paryžiaus „Cité de la sių šiandienos JAV kompozitorių sirodymą Vilniuje. Kongresų rū- Musique“, Ciuricho „Tonhalle“ salėje, Michaelo Gordono naujausio kū- muose drauge su Lietuvos valstybi- Zalcburgo ir Švecingerio festiva- rinio premjera Europoje – Vilnius niu simfoniniu orkestru garsenybių liuose, tarptautiniame fortepijono taps pirmuoju Europos miestu, ku- duetas skambins net du Koncertus festivalyje „La Roque d’Anthéron“ ir riame po premjeros Sietle nuskam- dviem fortepijonams ir orkestrui. kitur, o pernai duetas buvo pakvies- bės Gordono opusas. Be to, Lietuvos Andreaso Grau ir Götzo Schuma- tas į Mūzos Rubackytės rengiamą valstybinis simfoninis orkestras, ku- cherio duetas, pasižymintis ne tik IV Vilniaus fortepijono muzikos riam šiame koncerte diriguos Rober- nuostabą keliančia technika, bet ir festivalį „Tandemai“, kur jų pasi- tas Šervenikas, pirmą kartą pasau- itin kūrybišku požiūriu į atliekamas rodymas sukėlė publikos šėlsmą. lyje atliks Zitos Bružaitės simfortą programas, įsitvirtino kaip vienas Inspiruoti virtuoziško ir jau- „Skydas“. D. Scholz nuotr. pagrindinių pasaulio fortepijoninių traus dueto grojimo, pripažinti „GrauSchumacher Piano Duo“ Rengėjų inf.

7 meno dienos | 2016 m. rugsėjo 30 d. | Nr. 30 (1182) 3 psl. M uzika,K inas Dieve, sergėk Karalienę Festivalyje „Banchetto musicale“ skambėjo muzika trims Anglijos valdovėms

vykęs rugsėjo 6–24 d.) kasmet klau- Marijos Mišparai“, konsorto „Bre- Aleksandra Pister sytojams pasiūlo ką nors masinan- vis“ ir solistų atliktos madrigali- čio. Per solidų gyvavimo laiką fes- nės operos „Tankredžio ir Klorin- Karališka muzika turi magijos... tivalio kvietimu Lietuvoje viešėjo dos dvikova“, „Nedėkingųjų šokis“. Kaip ir daugelis kitų aristokratų būrys garsiausių šios muzikos at- Stebint nekintančią Monteverdi kū- gyvenimo atributų, tebekeliantys likėjų. Tačiau bemaž pastarąjį rybos atlikimo kokybę tampa gan karštligišką susidomėjimą daliai dešimtmetį itin patrauklūs buvo akivaizdu, kad šių programų meno modernaus pasaulio visuomenės. choro ir konsorto „Brevis“ muzi- vadovas bei vienas iš atlikėjų Darius Įstabu, kokį galingą poveikį įgauna kiniai sumanymai. Patrauklūs įvai- Stabinskas yra Italijos ankstyvojo įvykiai, vietos, objektai, buities riomis prasmėmis – pasaulinėmis baroko muzikos meistras. reikmenys (stalo įrankiai, rašymo užmirštų kūrinių premjeromis („Iš Rugsėjo 21-osios koncerto pa- priemonės, drabužiai, avalynė, žais- Šv. Pilypo Nerio oratorijos Kjodžoje antraštė klausytojams intriguo- lai ir t.t.), palytėti karališkos gimi- muzikos lobyno“, „Iš Braunsbergo jančiai žadėjo muziką, tiesiogiai nės. Ne išimtis – muzika, o ypač vargonų tabulatūros“ ir kt.), progra- susijusią su trimis Anglijos kara- karališkųjų epochų repertuaras. momis, pristatančiomis įdomius lienėmis – Marija I Tiudor, Elž-

Ar nenuskamba kūriniai kažkaip Lietuvos muzikos istorijos epizo- bieta I ir Marija II. Didžiulė dalis V. Abramausko nuotr. ypatingai, galvojant apie tai, kad dus („Karalaičio Vladislovo Vazos Renesanso ir baroko profesiona- Koncerto „Dvi Habsburgų moterys – Elžbieta ir Kotryna“ akimirka kadaise jų klausėsi Jos Didenybė? kelionė į Romą“, „Marco Scacchi – liosios muzikos apkritai atsirado ją Į šiuos saldžius spąstus galbūt pa- mokinys ir mokytojas“ bei kt.), ži- užsakant monarchams, didikams, Tą vakarą skambėjo ir Anglijos Koncertą persmelkė melancholija kliuvo klausytojai, atėję į Valdovų nomiausių kompozitorių (Johanno Bažnyčios hierarchams. Tad val- karalienėms tarnavusių kompozi- (nuotaikų požiūriu programa ga- rūmuose vykusius senosios muzi- Sebastiano Bacho, Claudio Mon- dovų vaidmuo randantis įvairiai torių – Williamo Byrdo, Orlando lėjo būti įvairesnė). Tądien – švie- kos festivalio „Banchetto musicale“ teverdi ir kt.) sukakčių muzikinė- ano meto profesionaliajai mu- Gibbonso, Henrio Purcello sakra- saus atminimo Leonido Donskio koncertus – „Dvi Habsburgų mote- mis refleksijomis. Festivalio kon- zikai nėra naujiena. Vis dėlto ne liniai bei instrumentiniai kūriniai, mirties dieną – tokios muzikos ir rys – Elžbieta ir Kotryna“ (rugsėjo certuose atsispindi naujos senosios visuomet įmanoma atsekti, kokie Jano Pieterszoono Sweelincko opu- norėjosi klausytis. 9 d.) ir „Dieve, sergėk Karalienę“ muzikos pristatymo ir interpreta- konkretūs opusai skambėjo, pavyz- sai iš „Cantiones sacrae“. Keletą kū- Galima suprasti, kodėl karališkos (rugsėjo 21 d.), kuriame skambėjo vimo tendencijos. džiui, per mišias dalyvaujant kara- rinių atlikėjai parengė iš rankraščių muzikos koncepcija klausytojams muzika trims Anglijos valdovėms. Žvelgiant retrospektyviai, atmin- liškos šeimos atstovams. Koncerte (Gibbonso instrumentines fantazi- yra patraukli. Ko gero, ji atspindi Lietuvos ir Lenkijos karalienėms tyje taip pat įstrigo minėtojo tan- skambėjo Henrio Purcello „Mu- jas Nr. 7 ir 9, Byrdo giesmę „O Lord, žmogišką norą domėtis ir susita- dedikuotą programą parengė cho- demo atlikti Monteverdi kūriniai, zika Karalienės Marijos II laido- make thy servant Elizabeth“). Ne- patinti su (savo šalies) karališka, ras ir konsortas „Brevis“ (vadovai nuskambėję be specialių progra- tuvėms“. Teigti, kad Anglijos ka- įkyriai nostalgiškai skambėjo Pur- taigi – didinga, garbinga bei verta Gintautas Venislovas ir Darius Sta- mos pateikimo prizmių, bet meni- ralienė Marija II „klausėsi“ pačios cello Pirmoji ir Šeštoji sonatos (jas pasididžiavimo – istorija. Tačiau binskas), britiškąją choras „Brevis“ niu požiūriu labai kokybiškai. Toks laidotuvėms sukurto kūrinio būtų atliko Enrique Gόmez-Cabrero valdovams kurti kūriniai nėra skirti atliko su ansambliu „Contrasto ar- buvo praėjusį sezoną Valdovų rū- išties makabriška, tačiau tai – vie- Fernández ir Grzegorz Lalek – vien „pašvęstiesiems“. Jie iš esmės monico“ (projekto vadovas Marco muose parodytos muzikinės sakmės nas pavyzdžių, kai konkrečią val- smuikai, Darius Stabinskas – viola universalūs ir, atsiribojus nuo juos Vitale, Italija, Lenkija). „Orfėjas“ pastatymas – stilistiškai dovę (ji mirė vos 32-ejų susirgusi da gamba, Alina Rotaru – klavesi- lydinčių istorijų, visuomet gali Jau 26-ą kartą Vilniuje surengtas grynas ir įkvepiantis, kaip ir anks- vėjaraupiais) galima susieti su jai nas, Marco Vitale – vargonai), sutei- skambėti aktualiai. senosios muzikos festivalis (šiemet tesnieji – „Palaimintosios Mergelės skirto kūrinio atlikimo „proga“. kusios progą paskęsti savo mintyse.

Anonsai Debiutinis Agnieszkos Smoczyńs- filmas, kuriame net gražuolė rusė apie dvi seseris, kurios susiduria su perkelti psichologinio trilerio ypa- kos filmas „Šokių aikštelės dukte- saugumietė sugeba dainuoti svingą. tėvų išėjimu. Marta (Agata Kulesza) tybes į šių dienų Lenkijos realijas. Prasideda 16-asis lenkų rys“ („Córki dancingu“, 2015) – vie- 1906 m. parašytos klasikinės Ga- yra televizijos serialų aktorė, garse- Filmo herojams – tėvui (Andrzej kino festivalis nas originaliausių pastarųjų metų brielos Zapolskos pjesės „Ponios nybė, ji protinga ir stipri. Gabrie- Chyra) ir dviem jo sūnums – siau- filmų. Jo herojės – dvi į 9-ojo dešim- Dulskos moralė“ herojė tapo šven- los Muskalos suvaidinta Kasia – jau- čiant pūgai Beščiadų kalnuose teks tmečio Varšuvą Vysla atplaukusios teiviškumo įsikūnijimu. Režisie- tri, sentimentali pradinukų mokytoja. susidurti su žiauriu žmonių kontra- Spalio 6 d. prasidedantis 16-asis ir naktinio baro pažibomis tapusios rius Filipas Bajonas filme „Ponios Netikėtai susirgusi motina, o vėliau bandininku (Marcin Dorociński). lenkų kino festivalis kiekvienam undinėlės. Jų istorijai papasakoti re- ir tėvas priverčia abi filmo herojes Dulskos“ („Panie Dulskie“, 2015) Tikrų istorijų gerbėjams gali pasiūlyti filmą, kuris privers žisierė pasitelkė rafinuotai stilizuotą nusprendė pjesę postmodernistiš- tarsi iš naujo pažvelgti ne tik į save, pakilti nuo patogios sofos ir pa- kičą ir disko muziką, Hansą Chris- kai dekonstruoti, prisodrinti kino bet ir į šeimą. Krzysztofo Łukaszewicziaus fil- matyti filmą dideliame kino teatro tianą Anderseną, grupę „Ballady i istorijos aliuzijų ir dalį veiksmo Mitjos Okorno „Vienišių pla- mas „Karbala“ (2015) pasakoja apie ekrane. Festivalis šiemet vyks Vil- romanse“, ironiją, alegoriją ir dau- perkelti į pokario Lenkiją, o dalį – į neta“ („Planeta singli“, 2016) per- ilgai buvusį įslaptintą karo Irake niuje, Kaune, Klaipėdoje, Šalčinin- gybę nuostabių aktorių, kurie su- mūsų dienas. Trys Dulskių moterų kels į šių dienų Varšuvą. Filmo kū- epizodą, kai 2004-aisiais tarptau- kuose ir Mažeikiuose. Jis susideda iš teikė šiai siurrealistinei pasakai apie kartos, kurias suvaidino aktorės rėjai pasakoja apie tai, kaip atsispirti tinės koalicijos veiksmuose da- pagrindinės programos, filmų vai- meilę ypatingą intonaciją. Krystyna Janda, Katarzyna Figura masinės kultūros ir ypač televizijos lyvaujantys lenkų kariai kartu su kams ir jaunimui, specialiosios pro- Marcino Wronos „Demono“ ir Maja Ostaszewska, jam suteikė skleidžiamam nepakantumui kitaip bulgarais atrėmė kelias paras tru- gramos, kuri pristatys restauruotą („Demon“, 2015) herojus Piotras progų pasvarstyti, kaip žinomi per- atrodantiems, mąstantiems, gyve- kusį gausių Al-Kaidos ir Al-Sadros Krzysztofo Kieślowskio filmų ciklą (Itay Tiran) iš Anglijos atvyko tuok- sonažai keičiasi laikui bėgant. nantiems. Pakantumo pamoką te- kovotojų puolimą. Tai geras kari- tis į Lenkijos užkampį, kur jo būsima „Dekalogas“. Trumpai pristatome pa- Politinių sąmokslų entuziastams levizijos žvaigždei Tomekui, kurį nio filmo pavyzdys. Tikra istorija grindinės programos filmus. žmona paveldėjo seną namą. Ves- suvaidino Maciejus Stuhras, duoda paremtas ir Maciejaus Migaso fil- tuvių naktį jame atgyja kadaise čia Pagrindinis Jaceko Bromskio kukli mokytoja Ania, iš kurios jis mas „Gyvenk ir norėk“ („Żyć nie Prisiekusiems sinefilams gyvenę žmonės, o į Piotrą įsikūnija filmo „Blogio anatomija“ („Ana- pasityčiojo savo laidoje. umierać“, 2015) – pasakojimas apie Gyvas lenkų kino klasikas Jerzy dibukas – netinkamai palaidoto mi- tomia zła“, 2015) veikėjas – samdo- Dariuszo Gajewskio filmas „Sve- kadaise populiarų aktorių, kuris iš- Skolimowskis iki šiol yra tarp rusiojo dvasia. Filme susilieja siurre- mas žudikas Liulekas (Krzysztof tima padangė“ („Obce niebo“, 2015) – mainė šeimą į alkoholį, bet sužino- alistiški pasąmonės vaizdiniai ir girti maištingiausių šiuolaikinių kūrėjų. Stroiński) neturi pasirinkimo. Jis psichologinė drama apie lenkų šeimą, jęs, kad mirtinai serga, nusprendė tradicinių vestuvių ritualai, o rea- privalo likviduoti Centrinio tyrimo Jo filmas„11 minučių“ („11 minut“, kuri emigravo į Švediją. Tėvai, kuriuos per likusius kelis mėnesius ištaisyti lybė tampa vis dviprasmiškesnė. 2015) – ne tik įdomus formos ekspe- biuro vadovą. Tačiau Liulekas nesi- suvaidino Agnieszka Grochowska klaidas. rimentas (veiksmas apima 11 filmo Mėgstantiems prisiminti rengia tapti atpirkimo ožiu. Bromskis ir Bartłomiejus Topa, išgyvena šei- Jerzy Zalewskio filmas „Rojaus personažų gyvenimo minučių), atskleidžia povandenines šių dienų mos krizę ir nepastebi, kad tai pa- istorija“ („Historia Roja“, 2016) Januszo Majewskio filmas „Eks- bet ir tiksli šiuolaikinio pasaulio politikos sroves ir būtent ten suranda veikė septynerių metų dukrelę. Ta- skirtas vienam iš „pamirštųjų karei- diagnozė. Režisierius formuluoja centrikai“ („Excentrycy“, 2015) rodo visuomenę iš vidaus naikinančio blo- čiau jos elgesys jaudina pedagogus, vių“ – taip vadinami pokario metais klausimus apie gyvenimo prasmę laisvės ilgesį, kurio apimti visi spal- gio užkratą. todėl mergaitė paimama iš šeimos ir su režimu kovoję rezistentai, kurių vingi filmo personažai. Niūrioje ir atsitiktinumo kainą, bet nesiūlo Žanrinio kino mėgėjams atiduodama globėjams. Tėvų laukia žygiai beveik pusę šimtmečio buvo tiesmukų atsakymų, todėl kiekvie- 6-ojo dešimtmečio Lenkijos pro- nelygi kova. ištrinti iš Lenkijos istorijos. nas žiūrovas gali pats sukurti isto- vincijos miesto tikrovėje jie randa Kingos Dębskos tragikomedija Debiutanto Wojciecho Kasper- riją, kurios preciziškai sumontuotus išsigelbėjimą džiaze. Tai nostalgiš- „Mano dukterys karvės“ ( „Moje skio filmas „Pasienyje“ („Na gra- Parengė Živilė Pipinytė vaizdus pamatys ekrane. kas ir kartu užkrečiantis optimizmu córki krowy“, 2015) – pasakojimas nicy“, 2016) – gana vykęs bandymas

4 psl. 7 meno dienos | 2016 m. rugsėjo 30 d. | Nr. 30 (1182) Š okis Išraiškos šokio pradininkė Danutė Nasvytytė – Lietuvoje ir Australijoje

Šių metų šiuolaikinio šokio fes- baleto ir išraiškos šokio elementus, savo mokinių įgimtus talento bruožus, tivalio „Aura 26“ afišoje – istorinė reikalaudamos iš savo mokinių kla- vesdama jas per improvizaciją į indivi- asmenybė – Danutė Nasvytytė. Mi- sikinio baleto technikos pagrindų. dualias, savitas šokio formas, tuo per nint šokėjos, choreografės ir šokio Jutta Klamt, gal ir per daug viena- trumpą laiką pasiekdama gerų rezultatų. pedagogės 100 metų sukaktį bei šališkai, buvo griežtai atmetusi kla- 1941 m. Lietuvą užėmus bolševi- laukiant spalio 6 d. prasidėsian- sikinio baleto pradus savo pedago- kams, pati nesirodydama publikai, čio jai dedikuoto „Auros“ festivalio, giniame darbe. Baleto technika yra ji ramiai ir intensyviai tęsė savo siūlome artimiau susipažinti su šios paremta kūno įtampa ir griežtų a darbą su mokinėmis, du kartus iš- šokėjos biografija. Tekstą, 1984 m. pa- priori nustatytų šokių formų apval- vesdama jas viešumon. Pirmasis sirodžiusį Toronto žurnale „Mote- dymu. Klamt technika rėmėsi kūno buvo vėlyvą rudenį įvykęs grupinis ris“, spausdiname sutrumpintą. atpalaidavimu, elastingumo ir pu- pasirodymas profsąjungoms Kauno siausvyros puoselėjimu, laisvais kultūros rūmų sporto arenoje, ren- šuoliais ir sukiniais, ypač pabrė- ginio programą daugiausia sudarė Salomėja Valiukienė žiant kūrybingą erdvės apvaldymą. stilizuoti lietuvių liaudies šokiai. Baleto meno kūrybinis procesas 1941 m. pavasarį Vilniaus miesto Danutė Nasvytytė – išraiškos šokio yra sudėtinis: šokėjo technikai pa- teatre įvyko koncertas, kuriame pradininkė Lietuvoje ir Australijoje – ruoštas kūnas yra instrumentas jaunesniųjų ir vyresniųjų mokinių kaip pedagogė palietė ne vienos emi- choreografui, kuris per jį įgyven- šokių grupės pasirodė su Danutės gracijoje gyvenančios vidurinės lie- dina savo šokio idėjas pasirinkto- choreografijos šokiais, o jau sparčiai tuvių moterų kartos gyvenimą. Jos mis šokio formomis. Išraiškos šokis pirmyn pažengusios jaunos solistės – pačios gaivališki, teatrališki šokiai yra menininko kūrybinis aktas, kur Elena Čiurlytė, Liucija Grigaliūnaitė, liko įsirėžę šokio menui neabejingų šokio idėja, tema, muzikos pasirin- Meilė Kairiūkštytė, Birutė Vaitkū- lietuvių atmintyje. Nuo pat pirmojo kimas, šokio formos, kostiumų es- naitė ir Aldona Valeišaitė – su savo jos koncerto 1939 m. rudenį Kauno kizai, net sceninis apipavidalinimas pačių sukurtais šokiais. Valstybės teatre (dabar Nacionalinis (pvz., šviesų efektai) priklauso nuo Pirmaisiais vokietmečio metais Kauno dramos teatras, – red. past.), išraiškos šokio atlikėjo. jai pavyko gauti studijai tinkamą per trumpą, vos 10 metų trukusį Tą patį rudenį Danutė išvyko butą Kęstučio gatvėje už Kauno vals- Danutė Nasvytytė Nuotrauka iš asmeninio archyvo šokėjos gyvenimą, ją lydėjo ypa- studijuoti į Juttos Klamt mokyklą, tybės teatro pastato. Viename jo kam- Danutė emigravo Australijon. Čia kaip auklėjimo priemonę mokyklose. tinga publikos meilė. Kraštan, ku- kurios šūkis „Durch Erlebnis zum baryje apsigyveno pati; salonas tapo ji ėmė svajoti tęsti savo pedagoginį 1952–1953 m. įvyko numatytos ris tepažino tik iš Rusijos atsivežtą, Gestalt“ („per išgyvenimą į formą“) mankštos, virtuvė – persirengimo darbą. Mažai treniravusis pokario grupės gastrolės po įvairius pieti- daugiausia rusų šokėjų kultivuotą jos natūraliam talentui ugdyti buvo kambariu, valgomasis – mokinių metais, ypač tapusi motina, ji juto, nės Australijos miestus – Kanberą, klasikinio baleto meną, ji atvežė Va- pati tinkamiausia vieta. Greitai ji ten bendravimo patalpa. Antras miega- kad nebetenka šokėjos technikos, Adelaidę, Džilongą, Deilesfordą ir karuose klestinčią išraiškos šokio tapo pirmąja mokine, vėliau – re- masis buvo paverstas raštine, kurioje reikalaujančios kieto, sistemingo kt. 1952 m. Dana Nasvytis Creative kryptį ir per trumpą laiką išpopu- prezentacinės šokio grupės nare, o į taip pat nuolat gyveno viena iš jos darbo, kuriam nebuvo sąlygų. Tuo Dance Group atliko šokius aus- liarino ją visoje Lietuvoje. studijų pabaigą – vadovaujančia so- mokinių, einanti asistentės pareigas. metu ji pradėjo vis aiškiau justi tralų kompozitoriaus Johno Ant- Gimusi Maskvoje 1916 m., Da- liste. Berlyne studijuodama, ji taip 1941–1944 m. Danutė sušoko įgimtos širdies ydos žymes. Supra- hillo operoje „Endymion“, kuriai nutė užaugo Kaune, kur mokėsi pat turėjo progos visapusiškai augti: kelis solo rečitalius. Šalia publikos tus, kad šokėjos dienos pasibaigė, dirigavo pats kompozitorius. 1953 m. Aušros ir Šv. Kazimiero gimnazi- susipažinti su įvairių išraiškos šokio pamėgtų šokių ji darė įvairiausius jau Lietuvoje karštai pamiltas peda- Kanberoje įvykusiame koncerte šo- jose. Jos kelias į šokį ėjo per meilę mokyklų darbu, klausytis geriausių bandymus, judesiais interpretuo- goginis darbas tapo jos gyvenimo kių grupę sudarė jau 10 šokėjų. muzikai. Nuo pat vaikystės ji savo koncertų, lankyti muziejus ir t.t. dama eilėraščius, naudojo lietuvių prasme. Šokio grupei išsisklaidžius, 1960 m. muzikinius išgyvenimus reikšdavo Grįžusi 1939 m. pavasarį su di- liaudies ir koncertinių dainų palydą, Netrukus subūrusi aplink save Danutė pradėjo naują, sėkmingą pe- judesiais. Pamažu Danutė įsisąmo- plomu Lietuvon, ji atsivežė nemažą ieškojo įkvėpimo M.K. Čiurlionio penkių jaunų lietuvaičių būrelį, dagoginės karjeros australų moky- nino, kad Vakarų pasaulyje yra kul- šokių repertuarą ir skoningai jos paveikslų cikluose ir kt. Danutė porą metų vakarais su jo- klose laikotarpį. 1956–1957 m. dės- tivuojamas išraiškos šokis, labai pa- pačios suprojektuotus kostiumus. Per tuos kelerius metus labai iš- mis intensyviai dirbo. 1952 m. rug- čiusi išraiškos šokį Clarendono našus į jos pačios natūralius šokius. Tų pačių metų rudenį, jau prasi- ryškėjo Danutės – išraiškos šokio sėjį Melburne įvyko Dana Nasvytis mergaičių gimnazijoje Balarate, Į lietuvių kalbą jau buvo išversta dėjus Antrajam pasauliniam karui, choreografės ir ritminės gimnasti- Creative Dance Group supažindinimo nuo 1960 m. ji mokytojavo Boks Isadoros Duncan autobiografija. Kauno valstybės teatre, orkestrui kos pedagogės – talentas. Jos stu- vakaras žurnalistams, fotoreporte- Hile (10 metų), Varigale (6 metus) „Die Musik“ žurnale, be straipsnių palydint, įvyko jos vienos išraiškos dijoje buvo apie 200 mokinių; ša- riams ir kviestiniams svečiams. ir Salėje (24 metus), iki sulaukė 67 apie muziką, buvo rašoma apie šokio koncertas. Danutė pasirodė lia išraiškos šokio studenčių, buvo Tarp jų buvęs vienas australas tur- metų amžiaus. Ji buvo labai my- tada Vokietijoje ir Amerikoje kles- kaip gaivalingo temperamento, pla- vaikų, paauglių ir suaugusių moterų tuolis pasiūlė finansinę paramą jį lima mokytoja, vadinama Madame tintį išraiškos šokį su daugelio to čios jausminės skalės, kūrybingos ritminės gimnastikos grupės. Su ri- sužavėjusios grupės išvykoms po Dana, jos paruošti metiniai moki- meto šokėjų nuotraukomis. Po stu- teatrinės vaizduotės šokėja, apdo- tminės gimnastikos pamokomis ji Viktorijos provincijos miestus. Po nių pasirodymai tuose miesteliuose dijų Vienoje grįžus Lietuvon ritmi- vanota ypač stipriu choreografiniu lankė įvairius Lietuvos provincijos to parodomojo vakaro australų buvo laikomi didelėmis šventėmis. nės gimnastikos mokytojai Bronei kompoziciniu instinktu, išraiškio- miestus, buvo dėstytoja Miltinio spaudoje publikuota daug nuo- Paskutinis toks pasirodymas įvyko Juškevičiūtei-Lapšienei, Danutei mis, grakščiomis rankomis ir sce- vadovaujamame Panevėžio dra- traukų ir palankių atsiliepimų. 1982 m. spalį. Per daugybę metų teko lankyti jos studiją ir ten iš jos noje dominuojančiu grožiu. Ji pa- mos teatre, dirbo su profesinėmis Rugsėjo 19 d. įvyko pirmasis grupės pamažu šlijusi sveikata, į kurią ji išgirsti pasakojimų apie išraiškos žėrė prieš publikos akis labai įvairų sąjungomis, vedė rytinę gimnas- viešas koncertas Melburno univer- mažai tekreipė dėmesio, nutraukė šokio žydėjimą Vokietijoje. savo tematika ir pasirinktomis šo- tiką Kauno radiofone. Kaip įprasta siteto salėje, žymiam muzikui se- jos darbą. Paskutinius 6 mėnesius Nuvažiavusi su ekskursija į Ber- kio formomis repertuarą. Per vieną įvairių menų mokyklose, būdavo rui Bernardui Heinze’i globojant. Danutė sunkiai sirgo. Dėl su širdies lyną pasižiūrėti 1936 m. vykusios naktį Danutė tapo žvaigžde, labai mokinių nepasitenkinimo bei Programoje buvo pademonstruoti liga susijusių komplikacijų išgulė- sporto olimpiados, kurioje dalyvavo pamilta publikos, nors kai kurie ba- maišto, tekdavo dėl to mokines ir išraiškos šokio elementai ir atlikti jusi du mėnesius Melburno Šv. Alf- ir žinomiausios vokiečių išraiškos leto kritikai bei klasikinio baleto ša- prarasti. Smarkiai Danutę sukrėtęs grupiniai šokiai: Schuberto „Mo- redo ligoninėje, ji amžinai užmigo šokio grupės, ji išdrįso kreiptis į gar- lininkai į ją žvelgė skeptiškai. įvykis buvo 1942 m. rudenį dalies ment musical“, De Fallos „Ugnies 1983 m. balandžio 9 dieną. sųjį išraiškos šokio choreografą, te- Tą patį rudenį ji Kaune įkūrė jos pažangiausių mokinių staigus šokis“, Rachmaninovo trijų dalių Jeigu Danutei Nasvytytei būtų oretiką ir Berlyno Valstybinės ope- ritminės gimnastikos ir išraiškos išvykimas tęsti studijų į Rosalios „Suite fantastique“, Albenizo „Po lemta gyventi savame krašte, jos ros direktorių Rudolfą von Labaną, šokio studiją, kuriai po jos pasise- Chladek mokyklą Vienoje. Bet taip palmėmis“, australo kompozito- įnašas į Lietuvos šokio istoriją būtų prašydama pasižiūrėti ir įvertinti jos kusio koncerto netrūko mokinių. buvo įprasta jos gyvybingai prigim- riaus Franko Hutchinso šokis vai- buvęs toks pat svarbus kiek Marthos šokius. Po tos lemtingos peržiūros Studija prisiglaudė Jono Jablons- čiai, ji ir toliau įtemptai dirbo, už- kams „Wattle“ ir Strausso-Schuttle’o Graham Amerikoje. Danutės dar- Rudolfas von Labanas pripažino Da- kio pradžios mokykloje, kur vaka- siaugino naujų talentingų mokinių, „Valse finale“. Visų šokių choreogra- bas buvo tartum gaivalinga banga nutei didelį natūralų šokėjos talentą, rais ir savaitgaliais buvo intensyviai ypač daug žadančią Jonę Kviecins- fiją ir kostiumų eskizus sukūrė Da- Lietuvos šokio gyvenime. Deja, jai davė puikias raštiškas rekomendaci- dirbama. Savo mokinėms davusi kaitę-Kvietytę, iš Vokietijos slapta nutė Nasvytytė. ir daugumai mokinių pasitraukus jas ir patarė jai stoti į Juttos Klamt Juttos Klamt technikos pagrindus, grįžusią, anksčiau studiją lankiusią Koncerto programos įvadiniame į Vakarus, paliko mažai žymių. Stu- išraiškos šokio mokyklą Berlyne. būsimas šokėjas ji toliau ugdė va- Izoldą Požėlaitę ir kt. žodyje grupės vadovė išreiškė viltį dijos patalpas Kęstučio gatvėje su Dalis Vokietijos išraiškos šokio dovaudamasi ne iš anksto susikurtu Po karo, 1947 m. rudenį, kartu su savo Australijoje išpopuliarinti išraiškos visais Danutės asmeniniais daiktais mokyklų jau tada bandė jungti metodu, o intuicija, puoselėdama vyru altininku Stasiu Gabrijovičiumi, šokį ir įvesdinti ritminę gimnastiką perėmė Kauno teatro baletas.

7 meno dienos | 2016 m. rugsėjo 30 d. | Nr. 30 (1182) 5 psl. D ailė Komunikacijos adekvatumo beieškant

Atkelta iš 1 psl.

efektingoje Energetikos ir tech- plėtojamas teisinga linkme – tik ar „menininkas“, ši vizija atrodo uto- nikos muziejaus Katilų salėje, su- ne metas imtis veiksmingesnių nei piška. Kaip prižiūrėtų (prižiūrėjo?) sidarė įspūdis, kad Vilnius, kaip simbolinė kalba priemonių? Gatvės Entoni Soprano kilnojamą paminklą jį festivalio stebimas „tekstas“, jį ren- mus lydi ir stebi kasdien, tad gatvės sukūręs Donatas Jankauskas-Duo- giantiems, rodos, praneša kažką, užrašai, tagai ir grafičiai – irgi kas- nis? Ir kokį vaidmenį čia turėtų sa- kas elegantiškai „nuvairuoja“ nuo dienybės dalis, apie kurią nedažnai vivaldybė? Ar jos darbas – tik išda- lankytojų išgyvenamos fizinės ti- susimąstome ir viešai nediskutuo- vinėti miestiečiams leidimus viešai krovės. Daugiau nei pusę pokalbio jame, iškeliama aikštėn tik ypatin- reikšti savo mintis? teko klausytis bjauriai cypiant neti- gomis progomis – per festivalius, iš- Galiausiai dėl festivalio partne- kėtai sugedusiam mikrofonui – jau- renkant tik geriausius „epizodus“ ir rių nesusikalbėjimo su savivaldybe tresni žiūrovai kone iš karto išėjo, juos paverčiant meno įvykiais. neįvyko vieno iš negausių „Street likusiems liko stebėti, kaip festiva- Jekaterina Lavrinec, moksliškai Art Vilnius ’16“ užsienio svečių, lio organizatorės Ūla Ambrasaitė ir klasifikavusi gatvės meno funkci- fotografo Christopherio Hedwigo Gabija Grušaitė toliau lyg niekur jas, pabrėžė kritinę, išryškinančią albumo „Soviet Bus Stops“ darbų nieko maloniais balsais mėgina meną kaip socialinius pokyčius paroda Geležinio Vilko tunelyje. sutelkti miesto antropologę Jeka- skatinančią protesto formą, ir pa- Tikriausiai ir dėl griežtai leidimų teriną Lavrinec, architektą Vytautą vyzdžiu pateikė „mikroprotestą“ riboto renginio laiko per MC Me- Biekšą ir muzikos tinklaraštininkę prieš vieną eilinių Lukiškių aikštės sijaus ir „Münpauzn“ koncertą prie Dainą Dubauskaitę pasamprotauti paminklo konkursų, kai visuome- buvusio „Lietuvos“ kino teatro, iš- apie „gatvės ir grafičių kultūros už- nės nuomonė buvo išsakyta minia- kilus garso kokybės problemoms, augintą ištisą kartą šiandien garsių tiūriniuose plakatuose aikštės pie- atlikėjai skubėjo toliau repuoti iš architektų, menininkų, dizaine- voje. Sekant šia logika, ar realūs lapelio, o garsas „atsigavo“ tik pra- rių ir kūrybininkų“. Scenoje pasi- gyventojų protestai taip pat laikytini dėjus priešpaskutinį kūrinį. Prieš T. Stuko nuotr. Stuko T. gedau konkrečių, anot Grušaitės, MC Mesijus (Žygimantas Kudirka), haiku naktiniams vairuotojams. 2016 m. gatvės meno forma? Tuomet gatvės koncertą MC Mesijų, sukūrusį ant „muziejinės kokybės“ menininkų. menininkas būtų ir pagyvenęs pi- švieslenčių rodytus haiku nakti- Vienintelis Biekša, kurio ne itin stupid (angl. „kvailas“) iliustravo nematomoms visuomenės gru- lietis, metų metus atkakliai sėdė- niams miesto vairuotojams, kal- populiari(nam)ą kūrybą gal ir ga- identiški paveikslėliai – požiūris į pėms“. Pavyzdžiu buvo pateiktas davęs prie Seimo su pritvirtintais binusi Gabija Grušaitė papasakojo, lima laikyti tokios kokybės, prisipa- publiką kaip į „vaikučius“ ir be to per visą namo sieną Portugalijos prie ratukinio krepšio savadarbiais kaip sunku buvo įtikinti švieslenčių žino pats nustebintas kvietimo da- nejaukiai (dėl prasto garso ir blyks- miestelyje grafitininko nupieštas plakatais, ir jaunuoliai, vasarą ke- tekstus griežtai reglamentuojančią lyvauti ir, atrodo, grafičių paišymą čių) atmosferai dar pridėjo dirbti- vietinio žvejo portretas. Pamėgi- lias dienas „stovyklavę“ prie buvu- miesto valdžią jose rodyti neįprastus laikė ne itin reikšminga kūrybinio numo. Vėl apėmė jausmas, kad kal- nau įsivaizduoti jį vietos kontekste: sių Vyriausybės rūmų – taip jie pro- pranešimus, cituodama valdininkų kelio dalimi. bama apie viena, o realybė liudija kas iš vilniečių galėtų būti taip nu- testavo prieš naująjį Darbo kodeksą. žodžius: „Poezija? O kas bus, jei kiti Nedalyvavo nė vienas dailėtyri- ką kita. Gal ir nenuostabu, kad dis- pieštas? Koks jausmas būtų kasdien Kilo liūdnų minčių, kad Lietuvoje vairuotojai sugalvos per tą lentą kam ninkas, rašytojas ar apie minėtus kusijos dalyviai kėlė klausimą: „Ar žiūrėti į didžiulį statybininko ar bu- gal sugebama įkvėpti „pritemp- nors pasipiršti?!“ Kiek piliečiai gali menininkus ką konkretaus turintis eiliniam žmogui reikia bijoti gatvės halterės portretą? Ar „nematomi“ tais“, „lėlių“ mastelio pavyzdžiais, turėti įtakos viešų objektų turiniui? papasakoti specialistas. Skaidrėse meno?“ (Vienintelė iš publikos pa- individai apskritai turi (ir moka) o didesniam, tikresniam užmojui Į tai daugiau mažiau buvo pasigi- dominavo užsienio autorių dar- sisakiusi ponia būgštavo, kad būtent ką pasakyti viešai? Tokie projektai pritrūksta ūpo – vėlgi realybė pra- linta per antrąją festivalio diskusiją. bai. Diskusijos atmosfera priminė nepilnamečių grafičių piešėjų purš- yra dėl madingos „įvairovės“, sutei- silenkia su tuo, „kaip norėtume, kad Galėjai tik stebėtis, kaip savivaldybė kažką bendro tarp TV pokalbių šou kiami dažai yra jiems nesaugūs, nes kiančios oficialią teisę apžiūrinėti būtų“. Šios socialinės akcijos, anot leido visą valandą viešai groti mu- ir etiketo suvaržyto „saloninio“ va- „nuodija smegenis ir skatina prie tų žmones tarsi gyvūnėlius zoologijos miesto antropologės, turėtų sutelkti ziką per neįprastą (teoriškai – ga- karo. Tikrai trūko tų provokuojan- grafičių lytiškai santykiauti“.) Ga- sode – o tikrame Vilniuje vis sun- bendruomenę paskatinti veikti ži- lintį šokiruoti!) automobilį-kolo- čių pasisakymų ir skatinimo kurti lėjo sudalyvauti savivaldybės atsto- kiau pasisakyti „matomiems“ meni- nute: „Mūsų balsai negirdimi, bet nėlę, kuris, pasak MC Mesijaus, yra socialinėmis ar politinėmis temomis, vai, ar bent teisininkai – tema jiems, ninkams, turintiems realių strytarto išėję į gatvę turime galios.“ Euro- toks vienintelis Lietuvoje, o gal ir dėl kurių žavėtasi kitose šalyse su- matyt, neaktuali ar nepakankamai idėjų. Gal už „nematomus“ kalbėti pos šalies sostinės gyventojams taip Europoje. kurtais gatvės menininkų darbais. rimta, o ir Biekša komentavo: „Man būtų kur kas lengviau, nei suteikti būtų komunikuojamas pirminis Festivalis jau paskelbė FB pa- Pabrėžiant socialiai kritišką, poli- juokinga, kad mes čia apie tokius materialias ir teisines sąlygas kurti orumo neturėjimas, iš anksto jiems skutinį savo kūrinį, o jo žadėtas tišką gatvės meno aspektą, apie vie- dalykus rimtai šnekam.“ „matomiems“ – tiems autoriams, įperšant mintį, kad jų pilietinės tei- papuošti namas Panerių g. 9 liko tos politinį kontekstą kaip tik buvo Apibrėžtumo, konkretumo, ade- kurie jau seniai turi ką pasakyti ir sės – tik „popieriuose“. Nepagrįstas, nepasikeitęs, gal dėl tų pačių biu- vengiama kalbėti – gal baiminamasi kvatus santykio su vietos realijo- žino, kur ir kaip būtent tai pada- primestas susimenkinimas ir įsiti- rokratinių priežasčių. Sieną Dru- savivaldybės ir medijų atstovų salėje. mis trūkumas buvo būdingi visai rytų. Tokiems, kaip autorei žinoma kinimas, kad „vienas mažas žmogus jos g. ir Liepkalnio g. sankryžoje Keista buvo girdėti entuziastingai diskusijai. Kaip troleibusai „iš- vilniečių draugų grupelė, trafareto nieko negali“, demokratinės šalies lenkai SEIKON, SC Szyman (vie- kartojant, kad grafičiai nėra „teplio- nyksta“ miesto aplinkoje, taip aiš- technika jau prieš kelerius metus piliečio lūpose skamba tikrai keistai. toj žadėto JAY POP) ir „Krik Kong“ nės“, o minėti menininkai „darbais kesnė mintis ištirpdavo pirmyn at- sukūrusi nedidelius savo gerbiamų Kam reikia platinti tokius memus? išpaišė Lenkijos instituto Vilniuje ginčijasi, ar grafitis yra menas“. Ke- gal „važinėjusiame“ pokalbyje. Tik muzikantų – Tupaco Shakuro, Juk pati gatvės meno festivalio esmė remiami, nors tinklalapyje anks- tvirtą kartą rengiamas festivalis, at- Dubauskaitė atrodė atsipalaidavusi, Jimmy Hendrixo, Marvino Gaye ir turėtų būti susijusi su sveika demo- čiau buvo nurodyta, kad ji atiteks rodo, jau turėtų būti nubrėžęs tarp nes, anot jos, „gatvės menas iš viso kt. – portretus šalia Franko Zappos kratija, o ne iš prigimties beteisio lietuvių autoriui ASYLUM. Pasta- jų aiškią skiriamąją ribą ir užimti nėra festivalis, jis vyksta visada – ir Lazdynų Pelėdos paminklų (čia baudžiauninko sąmone. Bet gatvės rasis dėl neviešinamų priežasčių tvirtą poziciją, neįtikinėdamas ir kiekvieną akimirką kas nors ką jie atrodo visai politiškai: „štai ko menas siekia priešingo poveikio: gavo apipaišyti prie Energetikos neįrodinėdamas. Gal taip buvo gi- nors rašo ant sienos“. Jei visi garsiau mus mokote mokyklose ir ko mes kad „paprasti žmonės“, miestiečiai, ir technikos muziejaus esančio ne- namasi dėl savivaldybės, vis dar ne- kalbėtų, ko jie nori miesto aplin- iš tikrųjų klausome“). Beje, ar tra- siektų teisybės viešai pasisakydami, gyvenamo pastato (kuriame, kaip žiūrinčios į grafičius ir sienų tapybą koje, gal nereikėtų ir tokio festivalio, faretai ir kitos kūrybos formos – polemizuodami su miesto valdžia. paaiškėjo, seniau pats buvo įkūręs pakankamai rimtai? Festivalio ati- kuriame „viskas sulegalėja“, teigė ji. apmegzti medžiai, papuošti inki- Gatvės menininkams Lavrinec skvotą) sieną. Spalvingu jo kūriniu darymą pasveikinęs meras Remi- Vis dėlto neišvengė utopinių min- lai, „keisti“ suoliukai, gyventojų „užkrovė“ kilnią funkciją: ne tiek džiaugsimės neilgai – pastatas ne- gijus Šimašius linkėjo, „kad mieste čių, jog „leidimų [piešti ant miesto išpaišyti nuosavi namai ir t.t. – yra savo darbais siekti tos „muziejinės trukus bus nugriautas, užleidžiant būtų kuo daugiau meno ir grožio, objektų] iš viso nereikia – užtenka gatvės meno forma? kokybės“, kiek tapti „garsiakalbiais“ vietą „Hilton“ viešbučiui. Po kelių kuris provokuotų“ – tiesa, neper- turėti, ką pasakyti, ir sulaukti palan- Tiesa, „Street Art Vilnius ’16“ iš- tariamai beteisėms masėms, kartu mėnesių nebeliks ir ant nebenau- žengdamas tam tikros skiriamosios kių aplinkybių, nes „uždraustas vai- leido slapyvardžiu 209 kuriančio ir atgaivinti tas vietas, advokatauti dojamų (nuo sovietmečio išliku- ribos. Kur ta riba ir kas yra gražu – sius“ sukelia daugiau azarto“ – nors šmaikščių užrašų ant Vilniaus sienų „eiliniams žmonėms“ ir vadovauti sių?) stiebų festivalio iškeltų vė- nustatys ir dėl kūrinio likimo spręs realybėje piešiančius ant sienų bet autoriaus darbų nuotraukų albumą. suburiant bendruomenes. Ji svarstė, liavų. (Beje, transporto keliamas savivaldybė: „Jūs tik paišykite, o kada gali sugauti policija. Jis jį simboliškai pagerbė, priešais kad gatvės meno kūrinių autoriai, triukšmas Vilniuje išties primena mes ateisim pažiūrėti ir tada pasa- Savotišką santykį su tikrove, prieš savivaldybės pastatą iškėlęs jūrines palaikydami su vietos gyventojais jūros ošimą.) Miestiečiai kviečiami kysim, ar tai mieste leistina.“ Skir- kurią tarsi užsimerkiama, bet kartu vėliavas, miesto aplinkoje gan neti- ilgalaikį santykį, turėtų ir kuruoti kurti pranešimus, kuriuos norėtų tumus tarp grafičių ir „teplionių“ kuriamas ir palaikomas ją imituo- kėtą komunikacijos priemonę, ko- savo darbus, juos fiziškai prižiūrė- paskelbti ant konkrečių miesto meras pateikė iš vaikiškos kny- jantis žaidimas, pademonstravo ir duojančias jo pseudonimą. Drąsus dami. Gal likau neteisingai supra- gutės anglų kalba, kurioje žodžius Grušaitės kvietimas gatvės meno ir gerbtinas gestas suteikia vilties, tusi, bet šalyje, kur dar toli gražu indifferent (angl. „abejingas“) ir kūriniais „suteikti balsą viešumoje kad dialogas su miesto valdžia visgi ne visi sveikai reaguoja net į žodį Nukelta į 7 psl.

6 psl. 7 meno dienos | 2016 m. rugsėjo 30 d. | Nr. 30 (1182) D ailė Laiko sankaupos užsidarančioje parodoje Kasparo Podnieko laiko ir vietos erozija

vis dar žaidžia (aš, kaip ir Gadame- – laikas. Rodos, taip daug susikaupę Aistė Marija Grajauskaitė ris, vartoju šį žodį teigiama kono- jo tarp fotografijos personažo kojų tacija) tais pačiais instrumentais. Ir ir žemės. Tokios laiko sankaupos. Paskutinės rugsėjo savaitės viduryje nors jie jau regėti žiūrovui, vis vien Nepamatuojamos, nematomos, ne- ši paroda, apie kurią rašau, buvo už- atrandamos netikėtos jungtys (svei- apčiuopiamos, veik nejaučiamos, daryta. Tai eilinė savaitė 2016 me- kintina, nes dažniausiai konceptu- bet esančios. Tas niekas ore yra au- tais, kurie į istoriją pateks kaip me- alaus meno atstovams tai pavyksta tentiška menininko estetikos dalis, tai, kai Trumpas su Clinton kovojo retai, t.y. nekartoti savęs nuolatos pasireiškianti paskiruose objek- ir žaidė savo sostų karus Amerikoje, arba netapti pačiam sau leviatanu). tuose toje pačioje istorijoje. Atsi- o Europoje vėlei buvo praūžusios Tarpusavyje sąveikaujantys parodos randančios reikšmės užmena laiko kelios bienalės, kurios sulaukė at- instaliacijos dėmenys ne tik suku- ir prasmės klausimus, į kuriuos at- garsių, menkesnių nei teroro iš- ria vientisą, daugiasluoksnę istoriją, sakymo, kaip visuomet, ieškome puoliai. Lygiai tokiais pat, niekuo bet taip pat pažymi nenutrūks- patys, o menininkas satyriškai nu- neišsiskiriančiais 2013 metais, tokį tantį leitmotyvą menininko kū- sijuokia mums iš savo multimedi- pat, tik šiltesnį rugsėjį, šalimais šiū- ryboje – savirefleksiškumą. jinės instaliacijos „Pieno rampa“. ruojant Krišo Salmanio instaliaci- Pasisakydamas viešai latvių kon- Žvelgiant per atstumą, Kasparo jai-medžiui, žiūrėjau į (tuomet man ceptualistas ne kartą minėjo, kad Podnieko kūriniai atrodo kaip jau Kaspars Podnieks, parodos „Užtvara“ vaizdas. 2016 m. pasirodžiusias baisiai keistas) me- jaučia tapatumą su savo žeme. seniai veikiančios instaliacijos, ta- nininko Kasparo Podnieko fotogra- Podniekas, rodos, instaliacijose čiau neduoda ramybės neužbaig- prabėgo vaikystė) stebi savo asme- kūriniai nelyginant reikalauja pra- fijas, kybančias Venecijos bienalės įprasmina individualias patirtis, tumo emocija. Nelyg kai kas iki pa- ninių šaknų erozijos momentą. Tą tęsti juos pačius savimi. Tad šioje Arsenale. Šį rugsėjį šalta ir jokia ins- tačiau man kyla klausimas, ar žiū- baigos nesutvarkyta ir apima baimė galima pajusti ir įvardyti ir latvių parodoje „Užtvara“ matau kiek dau- taliacija nebešiūruoja, ir jau nebe rovą išties tai pasiekia. Besikarto- bei nerimas (lyg įžengęs į namus menininko kūryboje, ir kiekvienoje giau nei vien menininko manifestą, Venecija, dabar – Vilnius. jantys naratyvai ir pastebimas tas matai garuojant vakaro gėrimą paskiroje instaliacijoje-parodoje, t.y. kalbantį apie gamtą, kaimą, žmones Žvelgiant retrospektyviai, Kas- pats leitmotyvas verčia diagnozuoti ant stalo, bet į tavo šūksnį, ar kas praktiškai įtikrindamas metafizinę ir visų šių dėmenų nykimą. Manau, paras Podniekas yra metodiškai menininko kūrybinio potencialo iš- nors yra namie, niekas neatsako). būkle materijoje menininkas meto- kad ši paroda yra ir kiek daugiau nuoseklus menininkas, kokių reta sekimą arba pasirinktos temos išsi- O gal dalis, kurios čia trūksta man, diškai keliauja nuo to, kas paprasta, nei politinių ir socialinių aspektų šiandienos Baltijos šalių konceptua- sėmimą. Bet tokia išvada būtų tei- yra mano pačios laikas ir maža jo prie to, kas ypatinga. Kūryboje, ku- sankirta ar odė kultūrinio identi- laus meno erdvėje. Tad jau vien dėl sėta tik tada, jei žaidimo taisyklėse sankaupa?.. rią regime, jis tampa jautrus praei- teto paieškoms. Tai dovana mums to galite nesisieloti, kad neapsilan- būtų nurodyta, kad visos prasmės Parodos atidaryme kalbėjęs me- čiai ir konstatuoja, kad ji, kūryba, nuo latvių menininko, kuris dėl jau- kėte parodoje (tačiau tai negelbsti turi būti suvokiamos pagal meni- notyrininkas Jurijus Dobriakovas ir gamta buvo pirmiau nei jis pats. trumo aplinkai sugebėjo mus visus jūsų nuo savęs klausinėjimo, kodėl ninko pateiktas taisykles. O žaisti pabrėžė, kad jo ir Kasparo kartos Kalbant menotyrininkiškai, (ten buvusius) įvesti į laiko centri- ją praleidote), nes greičiausiai ar- pagal taisykles nuobodu, nes žaidi- atstovai jaučia keistą santykį su reiktų pasakyti, kad materialus fugos vidurį, o mes, valandėlę įgavę timiausioje jo ekspozicijoje būsite mas praranda prasmę (nors sakoma, vieta. Tenka jam pritarti, nes šios metafizinės būklės įtikrinimas kū- laisvojo kritimo pagreitį, galėjome įvesti į kūrybinį naratyvą itin sub- jog kitaip gimsta anarchija)... kartos gimtos žemės ar asmeninės rinyje yra tarpdisciplininio meno regėti savo laiką, nes žemės jau tiliai ir detaliai. Galerijoje „AV17“ besileisdama vietos ir savęs suvokimo joje san- darbas. Parodoje „Užtvara“ regime, nebeturime. Kaip jau minėjau pradžioje, nuo laiptais į apatinę salę mąsčiau, kad tykis išties yra kupinas sudėtingų kaip Kasparas Podniekas įtvirtina Venecijos bienalės, kurioje Podnie- man šio menininko kūrinių esmė – tapatybės riktų. Šiandienos trisde- mintis vaizdu, garsu ir apčiuo- Paroda veikė iki rugsėjo 28 d. kas dalyvavo, prabėgo šiek tiek juntami apmąstymai apie metafizinę šimtmečių karta lyg neturėdami piama forma. Jis sukuria vientisą Galerija „AV17“ (Aušros Vartų g. 17, laiko, tačiau (retrospektyviai žvel- kažko formą. Tas kažkas, savaime savos žemės (ar vietos, erdvės, su istoriją ne tik galerijos erdvėje, bet Vilnius) giant į kūrybinį kelią ir naudojamas suprantama, kiekvienam žiūrovui kuria save tapatina), bet ir turėdami ir laike. Tie, kurie matė jo kūrybą Dirba pirmadieniais–sekmadieniais 10– formas bei minties struktūras) jis yra vis kitoks. Asmeniškai man tai ją (senelių, tėvų namus, kuriuose seniau, jaučia emocinį pratęsimą, o 19 val.

artėjant Nepriklausomybei buvo Atkelta iš 6 psl. vis dažniau tariamasi, pagalvojau, jog santykiui su Lietuvos miestų flagštokų, ir jų idėjas siųsti festiva- tikrove sutvirtinti festivaliui būtų liui. Tikrai nekantru sužinoti, ką jie labai sveika „pasislinkti“ į rajo- pasakytų miestui. nus. Jų beveidės, nykios betoninės Vėliavų stiebai laikomi smulkiąja platumos, žiūrint pro TV bokšto miesto architektūra – jai buvo skir- apžvalgos aikštelės-restorano lan- tas rugpjūčio 24 d. Architektų są- gus, sudaro kone 2/3 sostinės. Čia jungoje įvykęs antrasis „Street Art tiesiog verkiant trūksta meno pro- Vilnius ’16“ pokalbis „Smulkioji ar- jektų, vietos gyventojų įtraukimo, chitektūra. Kokia ir kodėl?“ Daly- bendruomeninės veiklos. Puošti viai pasirodė labiau įsigilinę į vietos pastatus piešiniais čia tikriausiai kontekstą, nors architektas Justas būtų paprasčiau nei gauti leidimą Jakštonis gal per daug lygino Lie- objektui Senamiestyje ištapyti. Ga- tuvos ir Ispanijos miestus, kur net liausiai čia irgi gyvena žmonės, jie gyventojų temperamentas lemia jų taip pat turėtų gauti teisę pasireikšti. dalyvavimą viešuose aptarimuose, Juo labiau kad tarp rajonų gyven- kur ir kokių smulkiųjų urbanistinių tojų auga nemažai tų „tepliotojų“, objektų reikia. Taip pat nepaminėta, negaunančių galimybės pasireikšti kad Jakštonio komanda nėra origi- kitokiais būdais, bet suteikus tinka- nali Anoniminių sūpynių idėjos au- mas sąlygas galbūt tapsiančių pro- torė – gerokai prieš joms pasirodant fesionaliais grafičių meistrais, me- A. Narušytės nuotr. Vilniuje analogišką akciją per „You- Ignas Lukauskas, „Krioklys“. 2016 m. nininkais, architektais... Gražinti ir Tube“ išpopuliarino „Coca-Cola“. be to vizualiai turtingą miesto cen- Architektūros istorikė Marija spalvą. Tokios diskusijos apie smul- tokių objektų kūrimą per projektus laisvės suteikti miestiečiams – „at- trą, kol festivalio auditorija žaidžia Drėmaitė, pokalbį pradėjusi nuo kius architektūros objektus Lietu- „Architektūriniai sustojimai Kuršių rišti rankas entuziastams“, kurie pa- ir dalyvauja konkursuose prizams nevykusiai nudažytos „klombos“, vos miestų viešosiose erdvėse la- nerijoje“ ir analogišką EASA 2016 stebėtų vietas, kur kažko trūksta, ir laimėti, yra, matyt, kur kas papras- užkertančios kelią ties Aušros var- bai reikia: nepriderinti prie vietos įtikino, kad darbas vyksta tuo sklan- organizuotų vietos gyventojus „pa- čiau, nei susidurti su tokiais „ne- tais, aptarimo, gal nežinojo, kad ypatybių, jie sukelia vizualinę taršą, džiau, kuo labiau įtraukiamos vietos gal save“ jas susitvarkyti. patogiais“ uždaviniais. Tačiau tikiu, dažniausiai „valdiškų“ dažų li- dažniausiai laikomi „niekieno“, tuo bendruomenės – ir kad, nepaisant Diskusijoje vis minint Vilniaus kad „Street Art Vilnius“ tai pajėgs. kučius stengiamasi sunaudoti la- tarsi suteikiant nerašytą teisę juos visuotinio skepticizmo, Lietuvoje mikrorajonus, kuriuos statant, anot biau atsižvelgiant į jų pigumą nei gadinti, teršti ir t.t. Pasakojimai apie tai įmanoma. Pakanka daugiau Drėmaitės, su būsimais gyventojais Aleksandra Fominaitė

7 meno dienos | 2016 m. rugsėjo 30 d. | Nr. 30 (1182) 7 psl. K inas Pasižiūrėti blogiui į akis 41-ajam Gdynės kino festivaliui pasibaigus

ir ukrainiečio vestuvės, rodo, kad Kita vertus, daugumos šių metų Živilė Pipinytė neapykanta jau egzistuoja – ją ska- Gdynės filmų tema buvo blogis, tū- tina įvairūs „pasiuntiniai“, kiršinan- nantis žmogaus viduje. „Sidabriniai Paskutinę Gdynės festivalio dieną tys ukrainiečius prieš turtingesnius liūtai“ atiteko Maciejaus Pieprzycos tradiciškai rengiamas Lenkijos ki- lenkus. Smarzowskis tiksliai fik- filmui „Esu žudikas“ („Jestem mor- nematografininkų sąjungos foru- suoja visus neapykantos, netole- dercą“). Nors filmas pasakoja apie mas. Įdomu pasiklausyti, apie ką rantiškumo pasireiškimus. Tačiau serijinio žudiko, kuris 8-ajame de- diskutuoja lenkų kūrėjai. Šiemet rodydamas, kaip žmoguje pabunda šimtmetyje Silezijoje žiauriai žudė forumo tema buvo jaunimas, jų kū- žvėris, jis kartu pasmerkia bet kokį moteris, gaudynes, tikroji jo tema ryba. Tai dėsninga, nes debiutiniai nacionalizmą. Tarsi nujausdamas, yra komunistinio režimo sistemos arba antrieji filmai dominavo ne kad lenkų dešinieji bandys savintis poveikis žmogui. Filmo herojus tik konkursinėje programoje. Kad jo filmą, režisierius spaudos kon- milicininkas iš pradžių kilniai nori Lenkijos kino meno institutas ne ferencijoje kalbėjo, kad jo filmas rasti žudiką ir išvaduoti žmones iš pirmus metus savo prioritetu laiko „Paskutinė šeima“ prieš bet kokį nacionalizmą, ir teigė, baimės, bet karjeros siekis, žudiko jaunus kūrėjus, patvirtino ir šio ins- kad „Voluinę“ suvokia kaip tiltą tarp demaskuotojo šlovė, spalvoto tele- tituto direktorė Magdalena Sroka: šantažuoja tėvus savižudybe, tėvas pardavėju jis prisipažįsta svajojan- tautų. vizoriaus ir kitokių gėrybių pažadai iš keturiolikos instituto šiemet pa- iš pradžių fotografuoja, paskui jau tis apie prievartą, būti sulaužytas ir Politinių pareiškimų šiemet Gdy- taip demoralizuoja veikėją, kad jis remtų filmų net aštuoni buvo de- su vaizdo kamera fiksuoja šeimos sunaikintas. Dar vieną lygmenį suf- nėje buvo gausu. Vienas stipriau- nesipriešina, nors ir supranta, kad biutiniai arba antrieji. Buvo įdomu gyvenimą, o senutės poros motinos leruoja kruopščiai atkurta filmo he- sių – Andrzejaus Wajdos, kurio nuteistas ir pakartas bus nekaltas klausytis naujojo Munko kino stu- neskuba pasitraukti iš šio pasaulio rojų erdvė, kurioje nuolat skamba 90-metį festivalis paminėjo nau- žmogus. Man filmas pasirodė per- dijos (Studio Munka) meno vadovo ir tik prie namų artėjant anūkui muzika: dailininko dirbtuvėje – kla- jausio didžiojo režisieriaus filmo nelyg paprastas, nes visos temos ir Jerzy Kapuścińskio planų. Šioje stu- perspėja viena kitą: „Gestapo!“ sikinė, Tomeko namuose – rokas, „Povaizdžiai“ („Powidoki“) prem- suformuluojamos, ir išrišamos fil- dijoje kuriami debiutantų filmai fi- Spaudos konferencijoje Bolesto jo kolekcionuotas ir propaguotas. jera. Pasakodamas apie paskutinius mui tik įpusėjus, o paskui ilgai ir nansuojami iš 10 procentų, kuriuos kalbėjo, kad turėjo neįtikėtinai Beksińskių namai prigrūsti knygų, tapytojo avangardisto Władysławo gana prikišamai rodomas veikėjo iš savo honorarų savanoriškai ati- daug medžiagos: ko gero, kitos paveikslų, plokštelių, todėl nuola- Strzemińskio metus, kai jis buvo iš- degradacijos procesas. Bet Pie- duoda vyresnieji kino kūrėjai. Kas- tokios šeimos, kurios gyvenimas tinis, tegu ir netiesioginis meno ir mestas iš savo įkurtos Lodzės dai- przyca pelnė ir prizą už geriausią met čia sukuriami du pilnametra- būtų taip nuosekliai dokumentuo- kasdienybės sudūrimas filme taip lės akademijos, nes atsisakė pripa- scenarijų. žiai vaidybiniai debiutiniai filmai. tas, Lenkijoje nėra. Be to, uždavinį pat kuria papildomas prasmes. žinti socialistinio realizmo dogmas, Užtat nudžiugino Specialusis Kitais metais planuojama pradėti palengvino ir tai, kad visi šeimos Kitas svarbus festivalio filmas – Wajda kalba apie menininko susi- žiuri prizas už drąsą peržengiant valandos trukmės filmus, kad au- nariai jau mirę: iš pradžių mirė se- Wojciecho Smarzowskio „Voluinė“ dūrimą su sistema ir cenzūra. (Jam žanro ribas Marcino Koszałkos fil- toriai, norintys kalbėti apie šiuo- nolės, paskui Zofija, vėliau nusižudė („Wołyń“), man regis, buvo rim- žiuri skyrė Specialų nekonkursinį mui „Raudonasis voras“. Šią įspū- laikinę tikrovę ir jos problemas, Tomekas, paskutinis išėjo tėvas – jį čiausias „Paskutinės šeimos“ kon- apdovanojimą.) Pavyko patekti į dingai nufilmuotą, suvaidintą ir galėtų reaguoti greičiau. Lenkijoje nužudė vienišam dailininkui bui- kurentas, tačiau Filipo Bajono va- peržiūrą, kur Wajda pristatinėjo gana dviprasmišką istoriją apie scenarijų problema taip pat aktuali, tyje padėjusio kaimyno sūnus. Mir- dovaujamas žiuri jam skyrė tik savo dokumentinį filmą apie kitą blogio mįslę jau pernai parodė todėl studijoje planuojama steigti tis – lyg lemties ženklas, bet filme prizus už geriausią operatoriaus tapytoją – iš Vilniaus kilusį Andrzejų „Scanorama“. Kelių prizų – už re- nedidelį literatūros skyrių, kuriame ne lemtis svarbiausia. Filmo auto- darbą Piotrui Sobocińskiui jaun., Wróblewskį. Jame režisierius taip žisūrą Tomaszui Wasilewskiui, an- dirbtų jauni rašytojai, sugebantys riai rodo šeimą, kuri iš tikrųjų yra už geriausią profesionalų akto- pat kalbėjo apie menininko teisę tro plano vyro ir moters vaidmenis megzti kino ir literatūros ryšius, universali. Jos nariai myli vienas riaus debiutą Michalinai Łabacz ir kalbėti tiesą, kad ir kokia ji būtų Dorotai Kolak ir Łukaszui Simlatui, siūlyti režisieriams įdomius tekstus. kitą, bet gali ir nekęsti. Tėvas ir geriausią grimą Ewai Drobiec. Šį- nepatogi. už kostiumus Monikai Kaletai ir už Trumpai tariant, tokios kalbos motina vis bando paaiškinti sūnui, kart „Rožės“, „Blogų namų“, „Ke- Visiška Wajdos kino priešingybė montažą Beatai Walentowskai – su- žadina tik pavydą. Kartu ir ne- kad jis turi rasti gyvenimo prasmę lių policijos“ autorius pasirinko epo (nors ir pilna užuominų į „Žmogų laukė „Kino pavasario“ šiemet ro- keista, kad pilnametražiame vaidy- iš marmuro“) buvo Antonio Krau- dytos „Jungtinės meilės valstijos“. biniame kine debiutuojančio Jano ze’s „Smolenskas“, pristatantis da- Paskutinę dieną pažiūrėjau ir pri- P. Matuszyńskio filmas „Paskutinė bartinės Lenkijos valdžios požiūrį zais už geriausią muziką („Motion šeima“ („Ostatnia Rodzina“) šiemet į katastrofą, kai netoli Katynės, Trio“) bei scenografiją apdovanotą Gdynėje triumfavo: gavo „Auksi- sudužus lėktuvui, žuvo Lenkijos Michało Rosos „Pasaulio laimę“ nius liūtus“ geriausiam filmui, An- prezidentas ir dalis politinio elito. („Szczęście świata“). Muzika iki drzejus Sewerynas ir Aleksandra Nors filmo tema rimta, salėje nuo- šiol skamba ausyse, nors tai bene Konieczna pelnė prizus už geriau- lat kildavo juokas – tokios lėkštos keisčiausias šių metų Gdynės fil- sius vyro ir moters vaidmenis. Beje, ir primityvios propagandos jau mas. Tai lyg alegorija, lyg filoso- šiemet sutapo ne tik žiuri, bet ir žiū- seniai neteko matyti, ypač lenkų finė pasakaitė apie Antrojo pasau- rovų bei žurnalistų nuomonės – jie kine. Putino sąmokslo prieš Lechą linio karo sugriautą pasaulį, telpantį savo prizus taip pat atidavė „Pasku- Kaczyńskį teorija čia pateikiama viename name: čia gyvena genia- tinei šeimai“. „Voluinė“ tiesmukai, neargumentuojant, kaip lus matematikas, dirbantis nakti- Tai vienas netikėčiausių šiųme- vienintelė tiesa, o finale lėktuve net niu portjė ir kalbantis „šlionzakų“ čio Gdynės festivalio filmų, tarsi iš- ir nustoti blaškytis, bet ir patys kar- žanrą ir tai suprantama, nes masi- pasigirsta sprogimo garsai. tarme (dabar Silezijos gyventojai krentantis iš lenkų kino tradicijos tais, regis, nuleidžia rankas. „Pasku- nių žudynių siaubą, matyt, kitaip Tačiau grįžkime prie laureatų. Už siekia būti pripažinti tautine ma- vaizduoti šeimos gyvenimą. Filmo tinė šeima“ rodo kasdienį, intymų būtų sunku adekvačiai perteikti. geriausią režisūros debiutą apdo- žuma), vokietė siuvėja su sūnumi, herojai – dailininkas Zdzisławas šeimos gyvenimą, kur motina rūpi- Filmo herojė lenkė Zosia pamilsta vanotas Bartoszas M. Kowalskis, jo kuris staiga prabyla jidiš, neįgalus Beksińskis, jo sūnus Tomekas ir nasi visais, o tėvas tapo paveikslus, ukrainietį, bet tėvai ją ištekina už „Žaidimų aikštelė“ („Plac zabaw“) – vyras, rašantis populiariausias kny- žmona Zofia. Ekrane praslenka tačiau būtent taip – neskubant, įsi- turtingo našlio lenko. Netrukus vienas dviprasmiškiausių Gdynės gas apie keliones po pasaulį, ir jį be- keliasdešimt šeimos gyvenimo žiūrint į banalias detales atsiranda prasideda karas, po to į Voluinę filmų. Režisierius rėmėsi tikra is- viltiškai bandantis susekti žurnalis- metų, nuo tada, kai 1972-aisiais jie įspūdis, kad Matuszyńskis bene ar- ateina sovietai, šeima vežama į Si- torija, kai du berniukai nužudė iš tas, pagyvenęs vyriškis, laukiantis, atsikraustė į dar nebaigtą statyti čiausiai iš visų priartėjo prie šeimos birą, bet Zosią išlaisvina jos myli- prekybos centro pagrobtą vaiką. kad vieną naktį pražys jo egzotiški daugiabučių kvartalą Varšuvos esmės. Kiekvienas filme pamatys masis ir už tai užmoka gyvybe. Tada Nužudė šiaip sau, nes buvo pikti ir augalai, ir visų jų mylima gražuolė pakraštyje, iki žiauraus dailininko kažką, kas jam atpažįstama, juolab pasirodo vokiečiai ir prievarta vis neturėjo ką veikti. Režisierius di- Rožė (Karolina Gruszka), kuri pati nužudymo 2005 metais. Keičiasi kad „Paskutinė šeima“ ne tik pa- didėja – žudomi žydai ir taip iki džiąją filmo dalį portretuoja kelis mėgaujasi ir su kitais dalijasi gyve- laikai, politinė sistema, bet Ma- sakoja Beksińskių istoriją – filmas didžiosios Voluinės tragedijos, kai šeštokus, lyg bandytų suprasti, iš nimo malonumais – šokiais, mu- tuszyńskis ir scenaristas Robertas turi kelis dugnus, kurių neišsemia ukrainiečiai žudo lenkus, lenkai – kur atsiranda blogis. Jo herojai – iš zika, kvapnia vonia, maistu, vynu, Bolesto visa tai palieka už filmo šeimos tema. ukrainiečius. Ir tos tragedijos mas- skirtingų socialinių sluoksnių, to- seksu. Ši paslaptinga moteris žino, ribų. Beveik neišeinant iš Beksińs- Ko vertas Seweryno suvaidintas tai iki šiol sunkiai aprėpiami, nes dėl įsimena buities vaizdai, trumpi kad yra pasaulio laimė. Tačiau kai kių ar Tomeko butų, stebimas kas- personažas – jautrus, subtilus, to- buvo išžudyti, išniekinti dešimtys tėvų portretai, kvailos mokyklos iš- žydę Rožę iškvies į gestapą, nė vie- dienis šeimos gyvenimas, kuris tik lerantiškas, autoironiškas žmogus, tūkstančių lenkų. kilmės, nufilmuotos paradokumen- nas iš ištikimų gerbėjų nesutiks ten iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kurio paveikslai gali šiurpinti siur- Tačiau Smarzowskis nuo pat tine maniera. Tik kad toks elgesio palydėti išsigandusios moters. neįprastas, nes Tomekas negali realistine fantazija. Filmo pradžioje pirmų kadrų, kuriuose etnografiš- stebėjimas tarsi pro didinamąjį prisitaikyti prie aplinkos ir nuolat kalbėdamasis su savo paveikslų kai tiksliai atkurtos Zosios sesers stiklą nieko nepaaiškina. Gdynė – Vilnius

8 psl. 7 meno dienos | 2016 m. rugsėjo 30 d. | Nr. 30 (1182) K inas Lėtosios peržiūros. Dialogas # 2. Kasdienybė Martos Meszaros „Devyni mėnesiai“ ir Margarethe von Trottos „Švininiai laikai“

kurioje po truputį ima ryškėti vi- nematomos ribos – socialinės, poli- Živilė Pipinytė suomenės nuomonės, archajiškų tinės, bendruomeninės. Todėl filmo prietarų ir papročių, beviltiškos politinė ištarmė akivaizdi, dėl jos Kasdienybės tema kine man sie- atmosferos spaudimas. režisierės dažnai turėjo problemų. jasi su lenkų poetų Juliano Korn- Tada ima rastis vis daugiau mo- „Devyni mėnesiai“, regis, patvir- hauserio ir Adamo Zagajewskio terų režisierių, kurių filmai išsiskyrė tina tada madingą šūkį „Asme- manifestu „Neparodytas pasau- būtent imlumu ir dėmesiu kasdie- niška yra politiška“ („The personal lis“ („Świat nie przedstawiony“), nybei. Tokia buvo ir Vera Chytilova, is political“). paskelbtu 1974 metais. Jo autoriai ir Agnès Varda, ir Kira Muratova. Kita vertus, ta pabrėžtinai re- kritikavo lenkų literatūrą ir rašy- Ypač pastarosios filmuose realybė alistiška, minimalistinėmis prie- tojus, kurie, vaizduodami realybę, kartais atrodo fantasmagoriška, nes monėmis atkurta aplinka padeda naudojasi alegorijomis, metaforo- yra pernelyg tikra. Jau tada ir te- režisierei kalbėti apie jausmus. At- mis, mitais ir vengia tiesiai apraši- oretikai pradėjo kalbėti apie ypa- rodo, kad personažai gali išsilais- nėti visuomenės problemas. Pana- tingą moterų kino realizmą. Tai vinti, užsimiršti tik būdami kartu, „Švininiai laikai“ šiai buvo ir už geležinės uždangos svarbu, nes tada moterų kine atsi- valgydami prie ankšto stalo, nuogi kurtame kine – filmų kūrėjai dažnai randa nauji ryšiai tarp gesto, daikto prisiglaudę vienas prie kito. „Devy- susidūrimą, nepastebimai paverčia temas, redaktorė. Gudrun tapo naudojosi metaforomis, simboliais, ir konkrečios erdvės, dialogai ne- niuose mėnesiuose“ daug stambių „Devynis mėnesius“ pasakojimu teroristinės organizacijos RAF kalbėjo netiesiogiai. Užtenka prisi- tenka dirbtinumo, būtent aplinka, planų, kurie verčia įsižiūrėti į herojų apie moterį, kuri nori gyventi savo (Rote Armee Fraktion) ideologe minti kad ir Andrejaus Tarkovskio paprastos buities detalės ar kasdie- veidus, akis, žvilgsnius. Intymumas, gyvenimą, būti laisva, jaustis pil- ir „smegenimis“. RAF vokiečių filmus. niai banalūs užsiėmimai „pasakoja“ jausmai – vienintelis kažko vertas, navertė, reikšti savo jausmus, nors, kine – iki šiol ypatinga ir aktuali Kornhauseriui ir Zagajewskiui vidinį konfliktą. Formuojasi ypatin- svarbus dalykas šioje tikrovėje, ypač beje, filme nenuskamba joks femi- tema. RAF mitologiją kūrė ir Ale- stigo literatūros, kuri analizuotų gas moterų kino žvilgsnis į tikrovę. Juli, kuriai iš pradžių reikia slėpti ir nistinis terminas. Tiesiog režisierė xandro Kluge’s bei kitų režisierių dabartį ir aprašinėtų tikrovės re- Dabar šie moterų kino atradimai pavainikį sūnų, ir jausmus nuo kitų į tą įprastą kasdienybę įdeda mo- novelių filmas „Vokietija rudenį“, alijas. Literatūros, kuri būtų įran- dažnai gana mechaniškai karto- žmonių. Meszaros laukė, kada ak- terį, kuri nenori ir negali gyventi kur nuskambėjo mintis, kad Anti- kis formuoti visuomenės tapatybę jami net vyrų filmuose apie mote- torė Lili Monori gimdys, kad finale tokioje kasdienybėje ir priversta jai gonė buvo pirmoji teroristė. ir savimonę. Manifestas įkvėpė ir ris, pavyzdžiui, Paweło Pawlikows- įdėtų natūralistišką gimdymo sceną. priešintis. Ji renkasi vienatvę, savaip Von Trotta filme nei smerkia tero- kinematografininkus, šie taip pat kio „Idoje“ ar čekų Petro Kazdos ir 1976 m. tai buvo tikra bomba. jai pasmerkia ir savo vaikus. Tai su- rizmą, nei jį gina. Ji rodo dvi seseris, tvirtino, kad sunku gyventi neapra- Tomáso Weinrebo filme „Aš, Olga Pilkoje filmo kasdienybėje juo la- teikia Lili tragizmo. Palikto, nerei- kurių tikslai vienodi, kurios nuolat, šytame ir neparodytame pasaulyje. Hepnarova“. biau neįtikėtina atrodo Juli – mote- kalingo, svetimų auklėjamo vaiko net per trumpus kalėjimo susitiki- Kasdienybė kine atsirado kartu Ir „Įvaikinime“, ir „Devyniuose ris, kuriai svarbiausia išlikti nepri- tema dažnai skamba ir Meszaros, ir mus, kur užrašinėjamas kiekvienas su naujosiomis bangomis, kurios mėnesiuose“ Meszaros rinkosi klausomai. Kuri nori gyventi kitaip. Margarethe von Trottos filmuose. žodis, aistringai diskutuoja. Abiejų čia dažnai ieškojo poezijos, gyve- veiksmo erdves ir personažus, kurie Jai nebereikia jokių kompromisų, Von Trottos filmo „Švininiai laikai“ seserų pažiūros panašios. Mariana nimo prasmės ar paprasto žmogaus iš pirmo žvilgsnio kinematografiški todėl Juli visąlaik atstumia Janošą, herojė teroristė Mariana kalėjime vaikystėje buvo švelnesnė, bet ji egzistencijos pateisinimo. Ne išim- galėjo atrodyti tik konformistams. nes supranta, kad jam reikia nuo- klausia apie sūnų, bet lygina jį su tapo teroriste, nes negali gyventi tis buvo ir vengrų kinas, kur Naujo- Tai fabrikai ir juose dirbančios mo- lankios, geros, paprastos žmonos. Trečiojo pasaulio vaikais, kurie esą kasdienybėje. Tai Juliana turėtų sios bangos poetika palietė ir pačius terys. Bet Meszaros filmuose tai ne- Jos ambicijos Janošui atrodo per- neturi nei sąsiuvinių. būti teroriste, nes maištauja nuo didžiausius, tarp jų Martos Mesza- turi nieko bendra su valdžios propa- dėtos. Juli pernelyg savarankiška, Ir „Devyni mėnesiai“, ir Marga- vaikystės, bet ji pasirinko sunkų, ros pirmąjį vyrą Miklósą Jancsó. Vis ganda, greičiau atvirkščiai. Sunkus kad galėtų priklausyti jam, kad jai rethe von Trottos „Švininiai laikai“ kasdienį visuomenės sąmoninimo dėlto pirmuosiuose šios poros vai- darbas, nejaukios gamyklų erdvės, užtektų namų ir vaikų. Meszaros rodo savo laikui pernelyg drąsias darbą. Režisierė tarsi sukeičia tero- dybiniuose filmuose akivaizdi do- prasti, skurdūs būstai, vargana buitis rodo, kad vyro dominavimas ši- moteris. 1981 m. Venecijos kino fes- ristės ir feministės vaidmenis, taip kumentinio kino patirtis. Jancsó vė- yra kasdienybė, į kurią savo persona- toje kasdienybėje apima visas sfe- tivalyje „Švininiai laikai“ buvo ap- paryškindama tapatybės klausimą. liau nuo jos nutolo, bet Meszaros žus panardina Meszaros. Ji parodyta ras. Tai taip pat skamba politiškai, dovanoti „Auksiniu liūtu“ ir sukėlė Scena, kai seserys kalėjime apsikei- statybine medžiaga tapo būtent ta labai įtaigiai ir priverčia įsižiūrėti į juolab kad režisierė apnuogina ir didžiulį atgarsį. Dvi filmo seserys čia juodu ir baltu megztiniais, labai autentiška iki tol neįvardyta realybė. iš pirmo žvilgsnio paprastus perso- vyro logiką. Juliana ir Mariana turėjo gerai žino- simboliška. Panašiai ir scena, kai se- Ankstyvuosiuose filmuose Mesza- nažus, kurie atsiveria palengva, kai Meszaros, iš kurios, regis, turė- mus prototipus – seseris Christiane seris skiriančiame stikle susilieja jų ros rodo mažus miestelius, papras- per detalės, gestus ima aiškėti filmo tum laukti istorijos apie moterį, kuri, ir Gudrun Ensslin, filosofo Hegelio veidų atvaizdai. Filmo tragizmas tus jų gyventojus, neskubėdama herojų troškimai, traumos, siekiai. perfrazuojant kitą garsų filmą, „my- provaikaites. Christiane buvo femi- gimsta iš suvokimo, kad abi – ir įsižiūri į jų veidus, rodo troškimus, Kasdienybės erdvė apibūdina per- lėjo, bet neištekėjo“, istorijos apie nistinio moterų žurnalo, kuris nuo- nuoseklioji Juliana, ir ryžtingoji jausmus, nusivylimus. Kasdienybę, sonažus. Tačiau visur jaučiamos ir jausmų konfliktą, norų ir galimybių sekliai kėlė į viešumą tabuizuotas Mariana – pralaimi.

Rodo TV Freudo frazę, kurią jis esą pasakė bet pasakoja istoriją apie pagy- pasikeis, kai Jungo paciente taps įplaukdamas į Niujorką: „Jie nežino, venusį vyriškį, kuris yra garsus ir Sabina Spielrein (Keira Knightley). Tragiški, bet ir juokingi kokį marą aš atvežiau.“ Žinoma, Al- šiek tiek pasipūtęs fokusininkas Man regis, būtent ji ir turėjo lenas netapo to maro auka, kitaip Stenlis (Colin Firth). Šis tipiškas tapti pagrindine filmo veikėja, ta- nei dauguma amerikiečių režisierių, džentelmenas anglas rengiasi de- čiau Knighley nuo pirmos akimir- Italų režisierius Marco Tullio Gior- kurie blogio šaknų visąlaik ieško maskuoti amerikietę Sofi (Emma kos vaidina ne sudėtingo likimo dana į kiną atėjo tada, kai Italijoje vaikystės traumose. Stone), apsimetančią mediumu, to- moterį, kuri viena pirmųjų Rusi- klestėjo savitas politinis kinas. To- „Mėnesienos magija“ Šeštadienio vakarą (spalio 1 d. 23 val.) dėl 1928-aisiais atvyksta į Prancū- joje pradėjo taikyti psichoanalizę, dėl nekeista, kad dauguma režisie- LRT parodys 2014 m. Alleno „Mėnesie- zijos Pietus. Tačiau čia jis suras ne bet dekoratyvią gražuolę, sukirši- riaus filmų susiję su konkrečiais iniciatorių reikia ieškoti aukščiau- nos magiją“ – retro filmą apie švelnius tik apgavikę, bet ir meilę. nančią abu vyrus. Juo labiau ap- įvykiais ir autentiškais personažais. siuose politiniuose sluoksniuose. jausmus ir meilės stebuklus. Fil- Allenas yra sakęs: „Pasaulis grei- maudu, nes dalis filmo dialogų su- 2012 m. pasirodžiusi „Fontanos Tamsiose spalvose skendinti „Fon- mas – lyg vilties pažadas, nors ir jo čiau juokingas nei tragiškas.“ Jo fil- sideda iš visų trijų personažų laiškų aikštė“ (LRT, spalio 5 d. 23.15) nu- tanos aikštė“ sulaukė daug teigiamų veikėjai – keistuoliai, nepavojingi muose gali pamatyti visą galeriją psi- ir dienoraščių fragmentų, bet au- kels į 1969-ųjų gruodžio 12 dieną, vertinimų. Manau, todėl, kad pra- pamišėliai ir saugiai užsimaskavę choanalitikų – keistų, ironiškų ar net tentiškumo pojūtis išnyksta. Beje, kai Milano Nacionaliniame žemės tęsė originalius 8-ojo dešimtmečio bepročiai. Tokius filmus malonu ne demoniškų. Davidas Cronenbergas mokslininkės biografai abejoja, ar ūkio banke sprogo bomba. Per italų politinio kino ieškojimus. tik žiūrėti, bet ir apie juos rašyti, nes filme„Pavojingas metodas“ (LRT Spielrein ir Jungas peržengė ribą. sprogimą žuvo septyniolika žmo- Politinių filmų dabar ir Italijoje jie rafinuoti, gražūs ir protingi. Iš Kultūra, 5 d. 22.30) rodo psichoa- Tikroji Spielrein tikėjo vokiečių nių, buvo sužeista beveik devynias- kuriama vis mažiau. Žiūrovai nori tikrųjų šie filmai apie mus, mūsų nalizės kūrėjus Sigmundą Freudą kultūra ir nepasitraukė iš Rostovo, dešimt. Šis sprogimas ir jo tyrimas tiesiog mėgautis kinu. Paradok- santykius su kitais, susižavėjimus (Viggo Mortensen) ir Carlą Gustavą kai prie miesto artėjo naciai. Ten iki šiol lieka viena neaiškiausių sas, bet tokius filmus dabar kuria ir įsimylėjimus, dažnai įgyjančius Jungą (Michael Fassbender) beveik ją 1942-aisiais kartu su dukterimis šiuolaikinės Italijos istorijos bylų. Woody Allenas, kadaise išgarsėjęs beprotybės formas, kurias Allenas kaip tragiškus personažus. Jungas ir kitais miesto žydais sušaudė SS. Filme komisaras Kalabrezi kaltųjų ironiškais kūriniais apie neurotikus, stebi jau pusšimtį metų. filme – dar tik jaunas mokslininkas, ieško ir tarp radikaliųjų kairiųjų, ir nevykėlius, nuolatinius psichoana- Režisierius pasitiki žiūrovų išmin- bandantis Freudo metodus pritai- Jūsų – tarp radikaliųjų dešiniųjų, bet ga- litikų klientus. Žiūrėdamas tuos fil- timi, nors pats jos visada turi dau- kyti savo praktikoje. Santykiai tarp Jonas Ūbis liausiai nusprendžia, kad sprogimo mus vis prisimindavau Sigmundo giau. Todėl jos ir nedemonstruoja, jų – mokytojo ir mokinio. Viskas

7 meno dienos | 2016 m. rugsėjo 30 d. | Nr. 30 (1182) 9 psl. Rugsėjo 30–spalio 9 Parodos Vilniaus fotografijos galerija Galerija „Meno forma“ „7md“ rekomenduoja Stiklių g. 4 Savanorių pr. 166 Dailė Vilnius Alvydo Donėlos paroda „Kultūros namai“ iki X. 8 d. – „Kaunas Photo“ paroda „Savanoriai“ Nacionalinė dailės galerija Šv. Jono gatvės galerija „Post“ galerija Vilniuje veikia dvi įdomios fotografijos parodos. „Prospekto“ galerijoje Konstitucijos pr. 22 Šv. Jono g. 11 Laisvės al. 51A (Gedimino pr. 43) Kęstutis Grigaliūnas ir Jurijus Dobriakovas pristato XX a. Lietuvos dailės ekspozicija iki X. 1 d. – grafiko Artūro Rožkovo, skulp- Festivalio ,,Kaunas mene“ paroda dar vieną Lietuvos ypatingajame archyve iš KGB baudžiamųjų bylų Gri- Lietuvos ir D. Britanijos meno projekto torių Juozo Budzinausko, Artūro Makštučio, galiūno surinktų fotografijų kolekciją, taip pat ir knygą „Vaizdų archy- VDU menų galerija „101“ „Padainuok man labanakt“ paroda Mariaus Skudžinsko bei garso menininko Va- vas / sąsiuvinis Nr. 2 (Kaip XIX a. optimizmas virto XX a. barbarizmu)“. Muitinės g. 7 dimo Korotajevo skulptūros, grafikos, objektų Anot Dobriakovo, tuos vaizdus „reikėtų suvokti ne vien kaip istorinius Vilniaus paveikslų galerija iki X. 7 d. – Julijos Pociūtės paroda bei garso instaliacijų paroda „Šešėliai“ dokumentus, bet ir kaip galimybę perprasti, kokių giluminių socialinių Didžioji g. 4 „Bangãvimo skãlė“ Chodkevičių rūmų klasicistiniai interjerai Galerija „Vartai“ ir politinių pasekmių gali turėti mūsų šiuolaikinės medijuotos vizualios kultūros reiškiniai“. O Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4) veikia Lietuvos dailė XVI–XIX a. Vilniaus g. 39 Klaipėda Alvydo Donėlos paroda „Kultūros namai“, kurioje galima pasižiūrėti, kuo Jurgio Baltrušaičio memorialiniai baldai Krišo Salmanio paroda „Eilėraščiai ir daiktai“ KKKC parodų rūmai virsta šie visoje Lietuvoje sovietmečiu uoliai statyti, o dabar apleisti pastatai. Radvilų rūmai Julijono Urbono paroda „Orgazmo karuselė“ Aukštoji g. 1 / Didžioji Vandens g. 2 Vilniaus g. 24 Galerija „Arka“ iki X. 9 d. – Andruso Joono (Estija) kūrybos Muzika Europos dailė XVI–XIX a. Aušros Vartų g. 7 paroda „Proto banglentininkas“ Nacionalinės premijos laureato Čiurlionio kvarteto violončelininkas „Dubingių ir Biržų kunigaikščiai Radvilos“ 4-oji Vilniaus keramikos meno bienalė Regimanto Midvikio paroda „3M“ Saulius Lipčius, griežiantis jame nuo pat įsikūrimo 1968 m., šiemet švenčia Orientalinės dailės kolekcijos paroda Antano Visockio (Šiauliai) ir Janio Spalvi- Fotografijos galerija 70-metį ir kūrybinės veiklos 50-metį. Su kolektyvu jis koncertavo svar- nio (Ryga) paroda „Akvarelės šviesa“ Taikomosios dailės muziejus Didžioji Vandens g. 2 biausiose pasaulio scenose nuo Islandijos iki Japonijos ir Kinijos, nuo Arsenalo g. 3A Galerija „Meno niša“ Romano Piatkovkos (Ukraina) fotoparoda Didžiosios Britanijos iki JAV. Čiurlionio kvartetas koncertuoja su įvairiais Liucijos Jūratės Kryževičienės paroda „Kū- J. Basanavičiaus g. 1/13 Galerija „si:said“ partneriais. Koncerte „Romantikai – romantikams“, kuris vyks spalio 6 d. rybinės transformacijos“ nuo 30 d. – Jolantos Kyzikaitės tapybos Galinio Pylimo g. 28 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje, su kvartetu muzikuoja žinomas Vytauto Kasiulio dailės muziejus paroda „Kauliukų tapyba“ iki X. 7 d. – paroda „Susisiekiantys indai“ pianistas Petras Geniušas – originalių idėjų nuolat pateikiantis atlikėjas, A. Goštauto g. 1 Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejus Nerijaus Ermino paroda „Aš būsiu pasiren- dalyvaujantis įvairių žanrų festivaliuose, moderniuose projektuose, daž- Retrospektyvinė Vytauto Kasiulio kūrybos Pilies g. 40 gęs, kai tu ateisi“ nai ir su kitų sričių menininkais. Su Čiurlionio kvartetu pianistas atlieka ekspozicija Dedongo Zhengo tapybos darbų paroda Klaipėdos galerija vieną tobuliausių kamerinio žanro pavyzdžių – Antoníno Dvořáko For- Lietuvos nacionalinis muziejus „Susivokti. Dar kartą / Double awareness“ Bažnyčių g. 6 tepijoninį kvintetą A-dur, op. 81, kupiną čekų dainų ir šokių intonacijų, Naujasis arsenalas Pylimo galerija Tapybos paroda „Procesas. Lėtai“ spalvų ir romantinio polėkio. Violončelininko Sauliaus Lipčiaus jubi- Arsenalo g. 1 Pylimo g. 30 iki X. 4 d. – paroda „Mazgas-jūra“ liejui skirtą koncertą papuoš ir pirmasis lietuviškas kvarteto žanro kūri- Senosios Lietuvos istorija XIII–XIX a. iki X. 8 d. – Ramūno Dagio tapybos paroda nys – M.K. Čiurlionio Styginių kvartetas c-moll bei Roberto Schumanno Lietuvių liaudies menas; Kryždirbystė „Prisilietimai“ Šiauliai Styginių kvartetas Nr. 1 a-moll, op. 41, Nr. 1. „Laiptų galerija“ Advokato dr. Jauniaus Gumbio Lietuvos Vilniaus rotušė Teatras Žemaitės g. 83 dailės kolekcijos kūrinių paroda „Surinkta Didžioji g. 31 Andriaus Seselsko piešinių paroda Spalio 1, 2 d. 18 val. Juozo Miltinio dramos teatre, Panevėžyje, įvyks ir išsaugota“ Paroda „Žvilgsnis į lenkų paveikslėlių knygas“ „Išsilaisvinimas“ lenkų teatro ir kino režisieriaus, aktoriaus, scenaristo Krzysztofo Zanus- Kazio Varnelio namai-muziejus Valstybinio Vilniaus Gaono žydų sio spektaklio „Hybris (puikybė)“ premjera. Spektaklyje, kurio veiksmas Didžioji g. 26 Dailės galerija muziejaus Tolerancijos centras vyksta 10-ajame dešimtmetyje Lenkijoje, susiduria istorijos studentas K. Varnelio kūrybos ir kolekcijos ekspozicija Vilniaus g. 245 Naugarduko g. 10/2 Konradas ir žymus humanitarinių mokslų profesorius Adamas. Jie – net Lankymas antradienį–šeštadienį iš anksto iki X. 8 d. – Pernu, Jelgavos ir Šiaulių meni- Paroda „Ženklai ateičiai. Medaliai iš Vals- tik skirtingų kartų atstovai, skirtingos patirtys ir pasaulėvaizdžiai, tačiau susitarus tel. 279 16 44 ninkų fotografijos paroda „Fotobalt3“ tybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus ir ir dvi skirtingos etinės bei moralinės pozicijos. Vilniaus gynybinės sienos bastėja privačių kolekcijų“ Spektakliai Bokšto g. 20 Užupio „Galera“ X. 1 d. 18.30 – M. Ivaškevičiaus „MADAGAS- Rusų dramos teatras Nuolatinė ekspozicija Užupio g. 2a Vilnius KARAS“. Rež. statytojas – R. Tuminas, 30 d. 18.30 – tarptautinis Vilniaus teatro Bažnytinio paveldo muziejus iki X. 1 d. – Lietuvos ir Prancūzijos tapytojų Nacionalinis operos ir baleto teatras rež. – A. Dapšys festivalis „Sirenos '16“. A. Jankevičiaus „LE- Šv. Mykolo g. 9 dueto paroda „Tema: LT/FR“ 30 d. 18.30 – P. Čaikovskio „GULBIŲ EŽE- 2 d. 12 val. – „MANO BATAI BUVO DU“. DAS“ (pagal V. Sorokino romaną). Paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikš- Rašytojų klubas RAS“. Dir. – R. Šervenikas Idėjos aut. ir rež. – G. Latvėnaitė Rež. – A. Jankevičius tystės didikų atminimo ženklai Vilniaus X. 1 d. 18.30 – L. van Beethoveno „FIDELI- K. Sirvydo g. 6 4 d. 18.30 – „MEISTRIŠKUMO PAMOKA X. 1 d. 18.30 – J.M. Chevret „SVEIKI, EMI- katedroje“ JUS“. Muzikos vad. ir dir. – M. Staškus Eugenijaus Ališankos fotoparoda „Tanakos keliu“ (MARIA CALLAS)“. Rež. – G. Padegimas GRANTAI! (SQUAT)“. Rež. – M. Poliščiukas 2 d. 12 val. – B. Pawlowskio „SNIEGUOLĖ IR (kultūros paramos fondo „Rūta“ renginys) Šiuolaikinio meno centras „Skalvijos“ kino centras 2 d. 12 val. – H.Ch. Anderseno „UNDINĖLĖ“. SEPTYNI NYKŠTUKAI“. Dir. – A. Šulčys 7 d. 18.30 – A. Čechovo „TRYS SESERYS“. Vokiečių g. 2 Goštauto g. 2/15 Rež. – J. Ščiuckis Rež. – R. Tuminas Paroda „Moralės refleksas“ iki X. 5 d. – Andrejaus Kibisovo koliažai Nacionalinis dramos teatras 2 d. 16 val. – E.-E. Schmitto „OSKARAS IR Paroda „Anachronikos“ Didžioji salė Valstybinis jaunimo teatras „Grafo galerija“ PONIA ROŽĖ“. Rež. ir dail. – J. Laikova Martino Ebnerio ir Kitty Kraus paroda X. 1 d. 18.30 – Sofoklio, Euripido, Aischilo Didžioji salė 2 d. 18.30 – M. Macevičiaus „PRAKEIKTA Trakų g. 14 „OIDIPO MITAS“. Rež. – G. Varnas 30 d. 18 val. – „LEDI MAKBET“ (pagal MEILĖ“ (pagal P. Sanajevo apysaką „Palai- Galerija „Kairė–dešinė“ iki X. 8 d. – Kristiano Vodderio Svensono 2 d. 18.30 – J. Balodžio „MIŠKINIS“. Rež. – V. Sīlis W. Shakespeare’o pjesę „Makbetas“). dokite mane už grindjuostės“). Latako g. 3 (Danija) darbų paroda (Nacionalinis Kauno dramos teatras) iki X. 1 d. – Nijolės Šaltenytės paroda „Vis- Rež. – A. Latėnas Rež. – A. Jankevičius Igorio Kalinausko meno galerija 4 d. 18.30 – K. Binkio „ATŽALYNAS“. kas yra arti“ 2 d. 12 val. – „KARLSONAS, KURIS GYVENA 6 d. 18.30 – N. Gandževi „SEPTYNIOS GRA- Pilies g. 36-44 Rež. – J. Vaitkus ANT STOGO...“ (pagal A. Lindgren apy- Paroda „Emilija Liobytė-Vilutienė (1916– ŽUOLĖS“ (su lietuviškais titrais). Igorio Kalinausko tapyba 5 d. 18.30 – A. Puškino „BORISAS GODU- saką). Insc. aut. ir rež. – E. Jaras 1955). Piešiniai“ Rež. – J. Vaitkus NOVAS“. Rež. – E. Nekrošius 5 d. 18 val. – M. Frayn „TRIUKŠMAS UŽ KU- 7 d. 18.30 – W. Shakespeare’o „KARALIUS „Prospekto“ fotografijos galerija Kaunas 6 d. 17 val. – M. Ivaškevičiaus „IŠVARY- LISŲ“. Rež. – P.E. Landi 6 d. 18 val. – teatro LYRAS“ (su lietuviškais subtitrais). Gedimino pr. 43 Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės MAS“. Rež. – O. Koršunovas ir kino projektas „TERITORIJA“ (pagal Rež. – J. Vaitkus Kęstučio Grigaliūno ir Jurijaus Dobria- muziejus Mažoji salė M.K. Oginskio priesakus sūnui). Insc. aut. Vilniaus teatras „Lėlė“ kovo paroda „Vaizdų archyvas / sąsiuvinis V. Putvinskio g. 55 30 d. 19 val. – S. Turunen „BROKEN HEART ir rež. – A. Pukelytė Didžioji salė Nr. 2 (Kaip XIX a. optimizmas virto XX a. STORY (SUDAUŽYTOS ŠIRDIES ISTORIJA)“. Salė 99 Fotografijų paroda „Janas Bulhakas: Foto- X. 1, 2 d. 12 val. – „BATUOTAS KATINAS“ barbarizmu)“ Rež. – S. Turunen X. 1 d. 12, 15 val. – „KAKĖ MAKĖ“ (pagal grafuokite širdimi!“ (Ch. Perrault pasakos motyvais). X. 1 d. 16 val. – M. Myllyaho „CHAOSAS“. L. Žutautės knygas vaikams). Insc. aut. ir Vilniaus dailės akademijos galerijos M. Žilinsko dailės galerija Rež. – A. Mikutis Rež. – Y. Ross Parodų salės „Titanikas“ Nepriklausomybės a. 12 rež. – V. Kuklytė (Salė 99) X. 1 d. 23 val. – PREMJERA! „VAIKYSTĖ“. 2 d. 16 val. – W. Shakespeare’o „TIMONAS“. Maironio g. 3 Paroda „Kolekcija: Belgija–Lietuva. Belgi- 4, 7 d. 18 val. – M. von Mayenburgo „PER- Rež. – K. Vilkas Rež. – K. Gudmonaitė nuo X. 3 d. – Mykolo Saukos skulptūros jos dailė iš Nacionalinio M.K. Čiurlionio PLEX“. Rež. – M. Klimaitė Mažoji salė 4 d. 12 val. – O. Wilde’o „LAIMINGASIS paroda „Pasijuntu stebimas kito“ dailės muziejaus rinkinių“ X. 1 d. 14 val. – „KIŠKIŲ SUKILIMAS“ (pagal PRINCAS“. Rež. – P. Makauskas Oskaro Koršunovo teatras Algimanto Švėgždos piešinių konkurso Festivalio „Kaunas mene“ paroda K. Binkio poemą). Scenarijaus aut., rež. ir 5 d. 10.30 – „KNYGŲ PERSONAŽAI AT- 30 d. 19 val. OKT studijoje – PREMJERA! dail. – R. Driežis paroda Kauno paveikslų galerija GYJA“. Rež. – N. Krunglevičiūtė (Klaipėdos J. Thompsono „ŽUDIKAS MANYJE“. 2 d. 14 val. – „PASAKA APIE VĖŽLIUKĄ“ Galerija „ARgenTum“ K. Donelaičio g. 16 jaunimo teatras) Rež. – N. Walker (Ž. Gryvos knygelės motyvais). Inscen. aut., Latako g. 2 Laimos Drazdauskaitės paroda Studija X. 1 d. 14 val. Menų spaustuvėje – S. Kane „AP- rež. ir dail. – A. Mikutis Annos Stanevičienės tapybos paroda iki X. 9 d. – paroda „Arūnas Vaitkūnas X. 2 d. 19 val. – „VORATINKLIS“. VALYTIEJI“. Rež., scenogr. – O. Koršunovas „Man patinka!“ (1956–2005). Tapybos principas“ Rež. – I. Pivoraitė (vaikų teatro studija „In- X. 2, 3 d. 19 val. OKT studijoje – PREMJERA! B. Brechto „VESTUVĖS“. Rež. – O. Koršunovas Kaunas A. ir A. Tamošaičių galerija „Židinys“ A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių siri artistų namai“) 5 d. 19 val. OKT studijoje – „DIEVAS YRA DJ“ Nacionalinis Kauno dramos teatras Dominikonų g. 15 muziejus Vilniaus mažasis teatras (pagal F. Richterio pjesę). Rež. – K. Gudmonaitė 30 d. 18 val. Didžiojoje scenoje – „GENTIS“ Dailininkų Tamošaičių kūryba V. Putvinskio g. 64 30 d. 19.30 Nacionaliniame dramos teatre – 6, 7 d. 19 val. OKT studijoje – M. Gorkio (pagal I. Simonaitytės romaną „Aukštujų XIX–XX a. pirmos pusės liaudies meno iki X. 9 d. – tapybos paroda, skirta Arūno M. Lermontovo „MASKARADAS“. „DUGNE“. Rež. – O. Koršunovas Šimonių likimas“). Rež. – A. Jankevičius rinkiniai Vaitkūno (1956–2005) atminimui Rež. – R. Tuminas

10 psl. 7 meno dienos | 2016 m. rugsėjo 30 d. | Nr. 30 (1182) X. 2 d. 18 val. Didžiojoje scenoje – M. Gav- muzikos karalystėje“. Ansamblis „Regnum orkestras (vad. P.B. Koncė). Programoje Bibliografinės žinios rano „POROS“. Rež. – R. Kudzmanaitė musicale“: V.M. Daunytė (fleita), K.U. Dau- A. Martinaičio ir O. Gjeilo kūriniai (Klaipėdos dramos teatras) nytė (smuikas), E. Daunytė (violončelė), J. Dau- GROŽINĖ LITERATŪRA. LITERATŪROS MOKSLAS 4, 5 d. 19 val. Ilgojoje salėje – A. Čechovo nytė (arfa), A. Daunytė (šokis). Aktorė M. No- Kaunas Aš esu čia : romanas / Clélie Avit ; iš prancūzų kalbos vertė Akvilė Melkūnaitė. – Vilnius : „PALATA“. Insc. aut. ir rež. – R. Kazlas reikaitė. Programoje J.S. Bacho, L. Boccherini, Kauno menininkų namai Alma littera, 2016 (Vilnius : Petro ofsetas). – 213, [2] p.. – Tiražas 1800 egz.. – ISBN 978- 7 d. 18 val. Didžiojoje scenoje – instrukta- A. Vivaldi, F. Farkas, J.R. Johnsono, J. Newtono, X. 1 d. – koncertas, skirtas Tarptautinei 609-01-2464-2 (įr.) : [7 Eur 11 ct] žas-spektaklis „MAIŠTAS“. A. Grečianinovo, O. Jevlachovo, K. Vasiliauskai- muzikos dienai. Dalyvauja Kauno styginių Rež. – A. Jankevičius tės, T. Šerno kūriniai kvartetas. Programoje A. Kubiliūno, G. Ku- Dylantis mėnuo = The waning moon = Ущербная луна : haiku do / Artūras Šilanskas ; [ilius- Tarptautinis šokio festivalis „Aura 2“ 1 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didžiojoje previčiaus, G. Pauliukevičiūtės-Dabulskie- tracijos: Ramūnas Krupauskas]. – Vilnius : Aktin, 2016 (Vilnius : Petro ofsetas). – 159, [1] p. : 6 d. 19 val. Rūtos salėje – „ŽALIOJI“. Chore- salėje, – Lietuvos nacionalinis simfoninis nės ir V. Bartulio kūriniai iliustr.. – Gretut. tekstas liet., angl., rus.. – Tiražas 300 egz.. – ISBN 978-609-95848-0-5 (įr.) ogr. ir atlikėja. – D. Vinaver (Meksika) orkestras. Solistas R. Lozinskis (fortepijo- Vakarai Gyvybės gambitas : [autobiografinis romanas] / Ksaveras Andrašiūnas ; parengė Irena Bal- 7 d. 21 val. Rūtos salėje – „LEMTIES AUKOS“, nas). Dir. – M. Barkauskas. Programoje čiūnienė. – Vilnius : Homo liber, 2016 (Vilnius : Petro ofsetas). – 142, [1] p. : iliustr.. – Tira- „TIESA IR IŠDAVYSTĖ“ (Khambatta šokio S. Rachmaninovo, A. Dvořáko, A. Malcio, žas 300 egz.. – ISBN 978-609-446-122-4 (įr.) : [5 Eur 45 ct] trupė, JAV) A. Márquezo kūriniai Vilnius Justinas Marcinkevičius, Salomėja Nėris, Alfonsas Nyka-Niliūnas : mintys, pastabos, fra- 2 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos Didžiojoje Rašytojų klubas Kauno valstybinis muzikinis teatras gmentai / Viktorija Daujotytė. – Vilnius : Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kuni- salėje, – teatralizuotas koncertas visai šei- X. 3 d. 17.30 – Z. Gėlės premijai už poezijos 7–9 d. 18 val. – PREMJERA! R. Planquette’o gaikštystės valdovų rūmai, 2016 (Vilnius : Standartų sp.). – 189, [1] p. : portr.. – (Lietuvos mai „Lėlės kelionė“. S. Zajančauskaitė (for- debiutą – 40 metų. Laureatų kūrybos anto- „KORNEVILIO VARPAI“. Dir. – V. Visockis, didžiųjų kunigaikščių rūmų studijos, ISSN 2351-7107 ; t. 26). – Nugar. antr.: Mintys, pasta- tepijonas), aktorė L. Muštašvili, styginių logijos „Naisių vainikas“ sutiktuvės. Skaito rež. – H. Keckeisas (Austrija), scenogr. – bos, fragmentai. – Tiražas 1000 egz.. – ISBN 978-609-8061-43-7 M. Dib (Austrija), kostiumų ir grimo dail. – kvartetas: D. Peseckas (smuikas), J. Zajan- V. Jasukaitytė, G. Dabrišius, V. Braziūnas, Mano lakstantys minčių kolibriai : [eilėraščiai] / Pranciška Donata Jakelaitienė. – Vilnius [i.e. K. Daujotaitė, choreogr. – A. Jankauskas čauskaitė (smuikas), J. Juozapaitis (altas), T. Marcinkevičiūtė, A. Marčėnas, Kaunas] : [Vitae Litera], 2016 (Kaunas : Vitae Litera). – 82, [2] p. : iliustr., portr.. – Virš. aut. G. Baranauskaitė (violončelė). Scenarijaus E. Ališanka, V. Pilipauskaitė-Butkienė, Kauno kamerinis teatras nenurodyta. – Tiražas 50 egz.. – ISBN 978-609-454-224-4 (įr.) autorė J. Zajančauskaitė, teksto autorė knygos sudarytoja D. Kažukauskaitė-Kuku- 30 d. 18 val. – M. Duras „HIROSIMA, MANO M. Sakalauskaitė lienė, Šiaulių rajono meras A. Bezaras, ra- Pasidalinkim ilgesį perpus : šalies bibliotekininkų kūrybos rinktinė / [sudarytoja Daina MEILE“. Rež. – R. Abukevičius 3 d. 18 val. Panevėžio muzikos mokykloje – šytoja B. Jonuškaitė, premijos iniciatorius Sutkevičienė] ; [dailininkė Dalia Rapalytė]. – Raseiniai : Raseinių Marcelijaus Martinaičio 2, 3 d. 18 val. – „GERIU ŽALIĄ TYLĄ“ (pagal „Dainuojame ir grojame Lietuvai“. V. Po- Č. Karbauskis, skulptorius S. Žirgulis. For- viešoji biblioteka, 2016 (Kaišiadorys : Printėja). – 254, [2] p. : iliustr., portr.. – Tiražas 500 R. Šavelio knygą). Idėjos aut. – K. Kazakevičiūtė vilionienė (dainininkė) ir P. Vyšniauskas tepijonu skambina J. Karnavičius. Vakaro egz.. – ISBN 978-609-95304-3-7 (įr.) 5 d. 18 val. – „BRANGIOJI MOKYTOJA“. (saksofonas) vedėjas V. Sventickas Prisipažįstu : romanas / Jaume Cabré ; iš katalonų kalbos vertė Valdas V. Petrauskas. – Vil- Rež. – I. Stundžytė (teatras „Atviras ratas“) 6 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didžio- 4 d. 12.30 Žemaitės memorialiniame muzie- nius : Alma littera, 2016 (Kaunas : Spindulio sp.). – 783, [1] p.. – Tiražas 2500 egz.. – ISBN 6–8 d. 18 val., 9 d. 13, 18 val. – PREMJERA! joje salėje, – kamerinės muzikos koncertas juje ir 17 val. Telšių r. savivaldybės K. Pra- 978-609-01-2474-1 (įr.) : [12 Eur] L. Janušytės „KOREKTŪROS KLAIDA“. „Romantikai – romantikams“. S. Lipčiaus niauskaitės viešojoje bibliotekoje – renginiai Rež. – A. Dilytė Smėlio oazės : [aforizmai] / Valeriu Butulescu ; iš rumunų kalbos vertė Mažena Mackoit. – 70-mečiui ir kūrybinės veiklos 50-mečiui. iš ciklo „Atradimai: knyga ir rašytojas“. Vilnius : [S. Jokužio leidykla-spaustuvė], 2016 (Vilnius : S. Jokužio l-kla-sp.). – 128 p. : portr. Kauno mažasis teatras Čiurlionio kvartetas, P. Geniušas (fortepijo- Dalyvauja rašytoja K. Gudonytė Šarkos : [psichologinis trileris] / Mark Edwards ; iš anglų kalbos vertė Ugnius Keturakis. – X. 2 d. 12 val. – K. Žernytės „NORIU AR- nas). Programoje M.K. Čiurlionio, R. Schu- 5 d. 18 val. – vokiečių ir lietuvių poezijos Kaunas : Jotema, [2016] (Kaunas : Spindulio sp.). – 363, [3] p.. – Tiražas [2000] egz.. – ISBN KLIUKO“. Rež. – R. Kimbraitė manno, A. Dvořáko kūriniai vakaras „Versschmuggeln“. Dalyvauja vo- 978-9955-13-613-2 (įr.) Kauno lėlių teatras 7 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje, kiečių poetai O. Kalász, S. Scho, Ch. Filips, 30 d. 18 val. – muzikos, poezijos ir judesio 8 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didžio- N. Hummelt, M. Traxler, Ch. Wenzel, lietu- Vienuoliktas įsakymas : [romanas] / Jeffrey Archer ; iš anglų kalbos vertė Jonas Čeponis. – teatralizuotas koncertas „Šviesos misterija“ joje salėje, – simfoninės muzikos koncertas vių poetai G. Kazlauskaitė, A. Žagrakalytė, Kaunas : Jotema, [2016] (Kaunas : Spindulio sp.). – 379, [3] p.. – Tiražas [2000] egz.. – ISBN X. 1 d. 12 val. – „UŽBURTOS PILIES PA- „Keturi saksofonai ir orkestras“. Lietuvos A.A. Jonynas, G. Norvilas, S. Parulskis, 978-9955-13-609-5 (įr.) SLAPTIS“. Rež. – O. Žiugžda nacionalinis simfoninis orkestras, sakso- A. Veiknys, vertėjos V. Gerulaitienė, R. Jo- Ожидание встречи : стихи / Петр Трукшин. – Клайпеда : [Издательство-типография 2 d. 12 val. – „PRINCESĖS GIMTADIENIS“. fonų kvartetas „Signum“: B. Kemperle, nynaitė, L. Lekevičiūtė, N. Matiukaitė, С. Йокужиса], 2016 (Klaipėda : S. Jokužio l-kla-sp.). – 159, [1] p. : portr.. – ISBN 978-9986- Rež. – A. Stankevičius E. Nestleris, A. Lužaras, G. Bellarosa. Dir. – J. Mikutytė, E. Štulcaitė 31-479-1 (klaidingas) 6 d. 18 val. – L. Nazarenko romansų vakaras M. Pitrėnas. Programoje V. Jakubėno, 6 d. 17 val. Zarasų r. savivaldybės viešojoje Созвездие голосов : поэтический альманах студии «Плеяда». – Вильнюс : [Инфосюлас], Ph. Glasso, I. Stravinskio kūriniai bibliotekoje – „Prozos ruduo“. Dalyvauja ra- 2008- . Klaipėda Lietuvos muzikų rėmimo fondas šytoja D. Kalinauskaitė, literatūrologė Вып. 3 : посвящëн юбилею студии / [составление, предисловие: Г. По-чуев]. – Вильнюс : Klaipėdos valstybinis dramos teatras 30 d. 15 val. Senosios Varėnos bažnyčioje – „Drus- J. Sprindytė [Optimistas.LT], 2016 ([Вильнюс] : Optimistas.LT). – 132 p. : iliustr., portr.. – Tiražas 100 egz.. – X. 1 d. 18.30 Mažojoje salėje – M. Gavrano kininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“. Programa 6 d. 17.30 – poezijos ir muzikos popietė ISBN 978-609-8139-07-5 „VISKAS APIE VYRUS“. Rež. – A. Lebeliūnas „Čiurlionio kelias“. Čiurlionio kvartetas, su rašytojos I.J. Janonės nauja eilėraščių knyga „Kalavijai lemties“ ir nauja dvikalbe Š. Šapalas (baritonas). Renginio vedėjas GROŽINĖ LITERATŪRA VAIKAMS Šiauliai muzikologas V. Juodpusis poezijos knyga: „Tarp Scilės ir Charibdės“. Aš kitoks : [apysaka] / autorius ir iliustratorius Rolandas Dabrukas. – Ramučiai, Kauno r. : Valstybinis Šiaulių dramos teatras 30 d. 11 val. Senjorų socialinės globos na- Kartu su knygų autore renginyje dalyvauja Ramduva, 2016 (Vilnius : BALTO print). – 47, [1] p. : iliustr.. – Tiražas [3000] egz.. – ISBN 30 d. 18 val. – T. Williamso „GEISMŲ muose – A. Liutkutė (sopranas), R. Vil- vertėja G. Baleišytė, rašytoja O. Jautakė, 978-609-8145-15-1 (įr.) TRAMVAJUS“. Rež. – A. Latėnas kevičius (bosas-baritonas), A. Kvasytė bardai R. Miškinis ir R. Vaičkutė X. 1 d. 18 val. – „VARDAN TOS…“ (pagal P. Vai- (fortepijonas) Nacionalinė dailės galerija Debesynų pasakos : [eilėraščiai] / Indrė Sekevičienė ; [autorės iliustracijos ir fotografijos]. – čiūno dramą „Patriotai“). Rež. – A. Giniotis X. 5 d. 17.30 S. Vainiūno namuose – Tre- 30 d. nuo 9.30 iki 18 val. NDG auditorijoje – Kaunas : Arx reklama, 2016 (Kaunas : Arx reklama). – 46, [2] p. : iliustr.. – Tiražas 1500 egz.. – 2 d. 12 val. – „KUKUČIO KELIONĖ“ (pagal čiadienio vakaras. Čekijos Respublikos mokslinė tarptautinė konferencija „Krizės ISBN 978-609-8081-93-0 (įr.) M. Martinaičio „Kukučio balades“). Insce- prezidento, Vilniaus universiteto Garbės industrijos, nepaklusnumo estetika“ Emilė Sparks ir ne itin nusisekusi draugystė / Ruth Fitzgerald ; iš anglų kalbos vertė Elžbieta nizacijos aut. ir rež. – I. Norkutė daktaro V. Havelo gimimo 80-osioms meti- Čiurlionio namai Kmitaitė. – Vilnius : Alma littera, 2016 (Gargždai : ScandBook). – 311, [3] p. : iliustr.. – Tira- 2 d. 18 val. – M. Lado „LABAI PAPRASTA nėms. Kalbės habil. dr., profesorius E. But- X. 1 d. 12 val. – edukacinis renginys visai žas 2000 egz.. – ISBN 978-609-01-2415-4 (įr.) : [5 Eur 58 ct] ISTORIJA“. Rež. – G. Padegimas kus. Koncertuoja V. Gurstis (fleita), šeimai „Šiandien karaliai mums pasakas Gelbėtojas Barnis : [apysaka] / Holly Webb ; iš anglų kalbos vertė Dangirutė Giedraitytė ; 7 d. 18 val. – M. Pagnolio „DUONKEPIO V. Survilaitė (fortepijonas) ir kt. seka“. Pasakas skaitys bei istorijas pasakos iliustravo Sophy Williams. – Vilnius : Alma littera, 2016 (Gargždai : ScandBook). – 126, [1] p. : ŽMONA“. Rež. – A. Lebeliūnas knygos autoriai M. Pleitaitė ir K. Momkus. Vilnius iliustr.. – Tiražas 4000 egz.. – ISBN 978-609-01-2463-5 (įr.) : [2 Eur 56 ct] Gros M. Pleitaitė (smuikas) ir A. Polovecas Panevėžys Šv. Jonų bažnyčia Ką žmonės dirba visą dieną? / Richard Scarry ; [iš anglų kalbos vertė Gražvydas Kirvaitis]. – (fortepijonas) Juozo Miltinio dramos teatras X. 1 d. 18 val. – vargonininko J. D. Hicksas Vilnius : Alma littera, 2016 (Vilnius : Petro ofsetas). – [96] p. : iliustr.. – Tiražas 2000 egz.. – X. 1, 2 d. 18 val. – PREMJERA! „HYBRIS (JAV) koncertas „Šiaurės kelionė: vargonų ISBN 978-9955-08-963-6 (įr.) : [6 Eur 74 ct] Kaunas (PUIKYBĖ)“. Rež. – K. Zanussi. Vaidina muzika iš šiaurės kraštų“ (Nordic Jour- Kakė Makė ir dantukų fėjos puota : [pasaka] / Lina Žutautė. – Vilnius : Alma littera, 2016 Maironio lietuvių literatūros muziejus V. Petkevičius, A. Dubaka, E. Matulaitė, ney). Programoje F. Sixteno, J. Nyvallio, (Vilnius : Standartų sp.). – [34] p. : iliustr.. – Tiražas 20 000 egz.. – ISBN 978-609-01- 30 d. 17 val. – poeto V. Mačernio 95-osios O. Dautartaitė, A. Kėleris, J. Krutko, E. Špo- Th.Åbergo, K.M. Karlseno, M. Viitalos, 2478-9 (įr.) : [5 Eur 81 ct] gimimo metinės. Dalyvauja humanitarinių kaitė, L. Mališauskaitė, E. Koriznaitė ir kt. S.-I. Mikkelseno, J. Mattssono kūriniai mokslų daktaras M. Žvirgždas, aktorius S. Pasakos anglų kalbos mokymui : užduotėlės, pratimai, žodynėlis / [iš anglų kalbos vertė 6 d. 18 val. – S. Parulskio „LAUKINĖ MO- Šv. Kotrynos bažnyčia Čiučelis, pianistas D. Kudirka. Renginį veda Lina Teišerskienė] ; [iliustravo: Dorota Fic, Andrzej Hamera, Dominik Samol]. – Ramučiai, TERIS“. Rež. – K. Smoriginas („Domino“ 30 d. 19 val. – B. Gorbulskio dainų koncer- muziejaus direktorė, rašytoja A. Ruseckaitė Kauno r. : Ramduva, 2016. – 214, [2] p. : iliustr.. – Dalis gretut. teksto liet., angl.. – Tiražas teatras) tas „Tu ateik į pasimatymą...“. Solistai X. 6 d. nuo 9.15 – mokslinė-praktinė konfe- [3000] egz.. – ISBN 978-609-8145-19-9 (įr.) 7 d. 18 val. – PREMJERA! T. Cücenoglu „LA- E. Sašenko (mecosopranas), L. Mikalauskas rencija Muziejaus vaidmuo šiandien: nuo Svajonė = Dream / Oleg Čaklun ; dailininkė Julija Pilipčatina ; iš ukrainiečių kalbos vertė VINA“. Rež. – L.M. Zaikauskas, scenogr. ir (bosas), Vilniaus miesto savivaldybės Šv. kultūros išsaugojimo iki pramogos“ Raimondas J. Nabus. – [Vilnius] : Mažoji raidė, [2016] (Vilnius : BALTO print). – [47] p. : kost. dail. – M. Misiukova Kristoforo kamerinis orkestras. 7 d. 17 val. – V. Papievio naujos knygos iliustr.. – Gretut. tekstas liet., angl.. – Tiražas 1500 egz.. – ISBN 978-609-95628-9-6 (įr.) Dir. – D. Katkus „Odilė, arba Oro uostų vienatvė“ sutiktuvės. Koncertai Vorenas Tryliktasis ir Visaregė Akis : [nuotykių istorija] / parašė Tania Del Rio ; iliustravo Bernardinų bažnyčia Kartu su knygos autoriumi dalyvauja lite- ir kūrė Will Staehle ; [iš anglų kalbos vertė Gediminas Auškalnis]. – Vilnius : Alma littera, Lietuvos nacionalinė filharmonija X.4 d. 19 val. – koncertas „ Tu esi“. Daly- ratūros kritikas L. Jakimavičius 2016 (Vilnius : BALTO print). – 216, [7] p. : iliustr.. – Tiražas 2500 egz.. – ISBN 978-609-01- 30 d. 18 val. Kretingos kultūros centre – vo- vauja Bernardinų bažnyčios chorai „Lan- Istorinė Lietuvos Respublikos 2421-5 (įr.) : [7 Eur 77 ct] kalinis ansamblis „Jazz Island“ (meno vad. gas“ ir „Šv. Pranciškaus paukšteliai“ (vad. Prezidentūra A. Novikas) R. Kraucevičiūtė); Vilniaus arkikatedros 30 d. nuo 9.30 – mokslinė konferencija X. 1 d. 13 val. Mažeikių kultūros centre – tea- jaunimo choras (vad. V. Savickaitė-Paciū- „Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė: 130 gyvos Parengė Aldona Barodicaitė. Redagavo Gražina Kubilienė. tralizuotas koncertas visai šeimai „Sapnas nienė); Vilniaus universiteto kamerinis istorijos metų“ Lietuvos nac. M. Mažvydo b-ka. Bibliografijos ir knygotyros centras

7 meno dienos | 2016 m. rugsėjo 30 d. | Nr. 30 (1182) 11 psl. Rugsėjo 30–spalio 6

Savaitės filmai Ki­no re­per­tu­a­ras 12.20; 30–X. 4, 6 d. – Slaptas augintinių gy- 1 d. – Snowdenas (Prancūzija, Vokietija, venimas (3D, Japonija, JAV) – 16.20 JAV) – 22 val.; 2, 6 d. – 21.15; 5 d. – 21 val. Vilnius 30–X. 4, 6 d. – Šaunioji septyniukė (JAV) – 1 d. – Mažylio Nikolia atostogos (Prancū- Forum Cinemas Vingis 17.30, 20.30 zija) – 12.15; 1 d. – Kaip žydėjimas vyšnios 30–X. 3 d. – Liepsnojantis horizontas (JAV) – 11.20, 30–X. 4, 6 d. – Pito drakonas (3D, JAV) – 13.50 (Japonija, Prancūzija, Vokietija) – 14 val.; 14, 16.30, 18.10, 21 val.; 4 d. – 11.20, 14, 16.30, 18.10, 30–X. 4, 6 d. – Pito drakonas (JAV) – 10.50 2 d. – 12.45 21.40; 6 d. – 11.20, 14, 16.30, 21 val. 30–X. 4 d. – Stebuklas virš Hadsono (JAV) – 18.40 1 d. – Vėjų kryžkelėje (Estija) – 16.15; 2 d. – 30–X. 4, 6 d. – Panelės Peregrinės ypatingų 30, X. 2, 4 d. – Mechanikas: sugrįžimas 16.45; 5 d. – 17.45 vaikų namai (JAV, Belgija, D. Britanija) – (Prancūzija, JAV) – 21 val. 1 d. – Kriaušių pyragėliai su levandomis 11.10, 13.10, 15.55, 18.40 X. 1, 3, 6 d. – Mirties namai (JAV) – 21 val. (Prancūzija) – 20.30; 2 d. – 12.30, 18.30; 3, 5 30–X. 4, 6 d. – Senekos diena (rež. K. Vil- 30–X. 4, 6 d. – Ledynmetis: susidūrimas d. – 19 val. džiūnas) – 14, 16, 18.40, 21.10 (JAV) – 11.30; 30–X. 4, 6 d. – Snowdenas 2 d. – (Ne)Tikros prancūziškos vestuvės 30–X. 4, 6 d. – Naujoji karta Z (D. Britanija, (Prancūzija, Vokietija, JAV) – 20.40 (Prancūzija) – 13.45; 3, 5 d. – 19.30 JAV) – 16.30, 19, 21.30 30–X. 4, 6 d. – Dešrelių balius (JAV) – 20.50 2 d. – Nematomas herojus (Prancūzija, Bel-

X. 5 d. – Gautas iškvietimas 3 (rež. T. Vidman- Skalvija gija) – 15 val. tas) – 19, 19.30; 6 d. – 18.30 Vilniaus dokumentinių filmų festivalis 4, 6 d. – Kino kursai – 19 val. X. 6 d. – Mergina traukiny (JAV) – 20.50 5 d. – Magnetinis medis (ciklas „Ispaniš- „Panelės Peregrinės ypatingų vaikų namai“ 30 d. – Cinema, mon amour (Rumunija, X. 6 d. – Mylėti negalima mirti (Indija) – 18 val. Čekija) – 17 val. kai“) – 17.30 Bridžitos Džouns kūdikis *** 30–X. 4, 6 d. – Gandrų siuntų tarnyba (JAV) – X. 1 d. – Kinas: viešas reikalas (Vokietija) – 21 val. Lenkų kino festivalis Trečiojo filmo apie Bridžitą Džouns teko palaukti ne vienus metus. Šiame 11.10, 13.30, 15.50, 19.10 (lietuvių k.); X. 1, 2 2 d. – Mus kadaise aplankiusios mintys 6 d. – Ponios Dulskos (Lenkija) – 15 val. Renée Zellweger ir Colino Firtho herojams daug metų. Bridžitos karjera d. – 11.40 (originalo k.) (JAV) – 21 val. 6 d. – Gyvenk ir norėk (Lenkija) – 19.30 kyla aukštyn, bet ji išsaugojo „sugebėjimą“ atsidurti ne toje vietoje ir ne 30–X. 4, 6 d. – Gandrų siuntų tarnyba (3D, 30 d. – Katka (Čekija) – 19 val. Ozo kino salė su tuo vyriškiu. Dabar Bridžita neturi žalio supratimo, kas yra jos kūdikio JAV) – 12, 14.20, 16.40 (lietuvių k.); X. 2 d. – 2 d. – Malorė (Čekija) – 15 val. 30 d. – Ramybė mūsų sapnuose (rež. Š. Bar- tėvas – žavus milijardierius ar garsus advokatas. Sharon Maguire filme 15.40 (originalo k.) 30 d. – Mano draugas Borisas Nemcovas tas) – 18 val.; X. 1 d. – 2 naktys iki ryto (Lie- taip pat vaidina Jimas Broadbentas, Patrickas Dempsey’is (Airija, D. Bri- 30–X. 4, 6 d. – Bridžitos Džouns kūdikis (Rusija, Estija) – 21.10 tuva, Suomija) – 15 val.; X. 1 d. – Žvaigždžių tanija, Prancūzija, JAV, 2016). (Vilnius, Kaunas) (Airija, D. Britanija, Prancūzija, JAV) – 16.10, 1 d. – Ama-san – jūrų moterys (Portugalija, žemėlapis (Kanada, Vokietija) – 16.40 Dypanas **** 18.50, 21.30 Japonija, Šveicarija) – 14.30 X. 1 d. – Mariupolis (dok. f., rež. M. Kveda- 2015 m. Kanų „Auksine palmės šakele“ apdovanotas Jacques’o Audiard’o 30–X. 4, 6 d. – Slaptas augintinių gyveni- 1 d. – Ukrainos šerifai (Ukraina, Latvija, Vo- ravičius) – 18.40 filmas pasakoja buvusio „Tamilo tigrų“ partizano istoriją. Pilietiniame kare mas (Japonija, JAV) – 11, 14 val. kietija) – 17 val. X. 1 d. – Gitel (Lietuva, D. Britanija, drama) – 20.10 vyras prarado žmoną ir vaiką. Kartu su kita moterimi ir mergaite jie ap- X. 1–4 d. – Slaptas augintinių gyvenimas 1 d. – Romeo ir Džuljeta (Italija) – 19 val. 6 d. – Meistras ir Tatjana (dok. f., rež. simeta šeima, kad pabėgtų iš pilietinio karo apimtos Šri Lankos. Visi trys (3D, Japonija, JAV) – 16.10 2 d. – Mes esame Kuba (Vokietija) – 17 val. G. Žickytė) – 17 val.; 6 d. – Kriaušių pyragė- tikisi, kad Europoje jų laukia šviesi ateitis. Tačiau Paryžiaus priemiestyje 30–X. 4, 6 d. – Jaunikis (Rusija) – 19, 21.10 1 d. – „Ir viso pasaulio negana“ – 13 val. liai su levandomis (Prancūzija) – 18.20 jiems teks iš naujo kovoti už save (Prancūzija, 2015). (Vilnius) 30–X. 1, 3, 4, 6 d. – Ledynmetis: susidūri- 2 d. – programa „Mes dešimtmečiai“ – 13.30 Panelės Peregrinės ypatingų vaikų namai **** mas (JAV) – 11.30, 13.40; 2 d. – 11.30 2 d. – specialus „Sirenų“ seansas. Šeimos Kaunas Vaikystėje Džeikobas girdėjo daug senelio pasakojimų apie ypatingų 30–X. 4, 6 d. – Pito drakonas (3D, JAV) – 13.50 susitikimas – Marthalerio teatras „Grand Forum Cinemas vaikų prieglaudą. Šešiolikmetis Džeikobas vyksta į salą, kurioje senelis X. 1, 2 d. – Pito drakonas (JAV) – 11.20 Hotel“ viešbutyje (Šveicarija) – 19 val. 30, X. 1 d. – Liepsnojantis horizontas (JAV) – 10.40, užaugo, ir atranda, kad egzistuoja pasaulis už laiko ir erdvės ribų, o jame – X. 1, 2 d. – Žuvytė Dorė (JAV) – 11 val. 3 d. – Senekos diena (rež. K. Vildžiūnas) – 15.50, 19.10, 21.40, 23.40; X. 2–4, 6 d. – 10.40, 15.50, ypatinga vieta, vadinama panelės Peregrinės ypatingų vaikų namais. Jų 30–X. 4, 6 d. – Žuvytė Dorė (3D, JAV) – 13.20 17 val.; 4 d. – 21.10; 5 d. – 17 val.; 6 d. – 21.15 19.10, 21.40 gyventojai apdovanoti ypatingomis galiomis, bet jie turi ir pavojingų priešų. 30–X. 4, 6 d. – Dešrelių balius (JAV) – 21.40 3 d. – Duktė (Australija) – 19.10; 4 d. – 17 val.; 30–X. 4, 6 d. – Panelės Peregrinės ypatingų Netrukus Džeikobas įsitikins, kad norėdamas apsaugoti savo naujus drau- 30–X. 4, 6 d. – Šaunioji septyniukė (JAV) – 5 d. – 19 val.; 6 d. – 17 val. vaikų namai (JAV, Belgija, D. Britanija) – gus jis turi pasinaudoti savo ypatingumu. Filmą pagal Ransomo Riggso 18 val. 4 d. – Dypanas (Prancūzija) – 19 val.; 5 d. – 21 val. 10.30, 13.10, 16, 18.10 knygą sukūrė įvairių keistenybių žinovas ir mėgėjas Timas Burtonas, jame 30–X. 4 d. – Snowdenas (Prancūzija, Vokie- 3 d. – Chuljeta (Ispanija) – 15 val. 30, X. 1 d. – Naujoji karta Z (D. Britanija, vaidina Eva Green, Asa Butterfieldas, Rupertas Everettas, Terence’as Stam- tija, JAV) – 20.50; 6 d. – 21.20 6 d. – Lenkų kino festivalis. Svetima padangė JAV) – 15.35, 18.20, 21.20, 23.50; X. 2–4, 6 d. – pas, Judi Dench (JAV, Belgija, D. Britanija, 2016). (Vilnius, Kaunas) 30–X. 4, 6 d. – Stebuklas virš Hadsono (Lenkija, Švedija) – 19 val. 15.35, 18.20, 21.20 (JAV) – 21.30 Snowdenas ** Pasaka 30–X. 4, 6 d. – Senekos diena (rež. K. Vil- X. 2 d. – Aukštuomenės klubas (JAV) – 18.20 Šio trilerio personažas – vienas garsiausių mūsų laikų demaskuotojų Vilniaus dokumentinių filmų festivalis džiūnas) – 13.10, 21 val. X. 1, 3 d. – Savižudžių būrys (JAV) – 18.20 Edwardas Snowdenas, kuris dabar slapstosi Rusijoje. Specialiosioms tar- 30 d. – Kinas: viešas reikalas (Vokietija, 5 d. – Gautas iškvietimas 3 (rež. T. Vidman- 30, X. 2, 4 d. – Mechanikas: sugrįžimas nyboms dirbęs Snowdenas (Joseph Gordon-Levitt) nusprendžia atskleisti Rusija) – 19.30 tas) – 19, 19.30; 6 d. – 19.20 (Prancūzija, JAV) – 21.20 slaptą informaciją apie tai, kad JAV tarnybos slapta klausėsi žmonių vi- X. 1 d. – Marčela (H. Třeštíkovos retrospek- 6 d. – Mergina traukiny (JAV) – 19 val. X. 1, 3 d. – Karo šunys (JAV) – 21.20 same pasaulyje. Kompromituojančių duomenų gausa sukelia ant kojų visas tyva) – 17.15 30–X. 4, 6 d. – Gandrų siuntų tarnyba (JAV) – 10.15, tarnybas, norima kuo greičiau sučiupti Snowdeną. Jo karjerai atėjo galas, Forum Cinemas Akropolis 2 d. – Romeo ir Džiuljeta (Italija) – 15.45 14.40; 30–X. 4, 6 d. – Gandrų siuntų tarnyba mylimoji vadina išdaviku. Oliveris Stone’as yra sukūręs ne vieną filmą 30–X. 4 d. – Liepsnojantis horizontas (JAV) – 11, 30 d. – Senekos diena (rež. K. Vildžiūnas) – (3D, JAV) – 12.30, 16.55 30–X. 3, 4, 6 d. – Slaptas apie žmones, kuriuos jis laiko didvyriais, pavyzdžiui, apie Fidelį Castro. 13.40, 16.10, 19.20, 21.50; 6 d. – 11, 13.40, 16.10, 20.30; X. 1 d. – 15 val.; 2, 6 d. – 17.15; 4 d. – augintinių gyvenimas (Japonija, JAV) – 12, Snowdenui režisierius taip pat jaučia simpatiją ir rodo jaunuolį, kuris iš 19.05, 21.50 19 val.; 5 d. – 17 val. 14.10; X. 1, 2 d. – 10.20, 12, 14.10; 30–X. 4, pradžių tikėjo specialiosiomis tarnybomis, o paskui jomis nusivylė, juolab 30–X. 4, 6 d. – Panelės Peregrinės ypatingų 30 d. – Prancūziška porelė (Prancūzija) – 6 d. – Slaptas augintinių gyvenimas (3D, Ja- kad ten dirba vieni niekšai, kuriuos Stone’as rodo karikatūriškai. Taip pat vaikų namai (JAV, Belgija, D. Britanija) – 10.30, 22.30; X. 2 d. – 20.45; 3, 5 d. – 21.30 ponija, JAV) – 14.30 vaidina Lindsay Mills, Melissa Leo, Tomas Wilkinsonas, Rhysas Ifansas 13.15, 16, 18 val. 30 d. – Duktė (Australija) – 17.30; X. 2 d. – 30–X. 4, 6 d. – Bridžitos Džouns kūdikis (Airija, D. Britanija, Prancūzija, JAV) – 13.10, (Prancūzija, Vokietija, JAV, 2016). (Vilnius, Kaunas) 30–X. 4, 6 d. – Naujoji karta Z (JAV) – 15.50, 14.30; 6 d. – 15.15 18.20, 21.20 18.40, 20.45; 30–X. 4, 6 d. – Šaunioji septy- Šaunioji septyniukė *** 30 d. – Chuljeta (Ispanija) – 21.45; X. 1 d. – niukė (JAV) – 17.40, 20.30; 30–X. 4, 6 d. – Le- 30–X. 4, 6 d. – Senekos diena (rež. K. Vil- 18.15, 22.15; 2 d. – 19 val.; 3 d. – 21.15; 4 d. – 1954 m. Akira Kurosawa sukūrė „Septynis samurajus“ – filmą apie plė- dynmetis: susidūrimas (JAV) – 10.50, 15.20 džiūnas) – 16.40, 19.05 18.45; 5, 6 d. – 19.15 šikų siaučiamą kaimą, kurį imasi ginti septyni garbingi samurajai. 1960 m. 30–X. 4, 6 d. – Dešrelių balius (JAV) – 16.20, X. 5, 6 d. – Gautas iškvietimas 3 (LT) – 19.20 30 d. – 2 naktys iki ryto (Lietuva, Suomija) – 18 val.; Johnas Sturgesas sukūrė perdirbinį ir veiksmą perkėlė į Laukinius Vakarus. 21.30; 30–X. 4, 6 d. – Pito drakonas (JAV) – X. 6 d. – Mergina traukiny (JAV) – 18.40 X. 1 d. – 20.15; 2 d. – 19.30; 3 d. – 21 val.; 4 d. – 21.15; Šiemet sukurtame Antoine’o Fuqua filme banditų terorizuojamo miestelio 13 val.; 30–X. 4, 6 d. – Pito drakonas (3D, 30–X. 4, 6 d. – Gandrų siuntų tarnyba (JAV) – 6 d. – 21.30 gyventojai pasamdo septynis nusikaltėlių gaudytojus, kad šie juos saugotų. JAV) – 16.40 10.10, 11.20, 13.30, 14.40, 15.40 30 d. – Florence (Prancūzija, D. Britanija) – Gynėjus vaidina Denzelas Washingtonas, Chrisas Prattas, Ethanas Haw- 30–X. 4 d. – Stebuklas virš Hadsono (JAV) – 30–X. 4, 6 d. – Gandrų siuntų tarnyba (3D, 19.45; X. 1 d. – 12.45; 2, 4, 6 d. – 21 val. ke’as, Vincentas D’Onofrio, Lee Byung-Hun, Manuelis Garcia, Martinas 19 val.; 30–X. 4 d. – Snowdenas (Prancūzija, JAV) – 12.30, 17 val.; 30–X. 4, 6 d. – Bri- 30 d. – Viena nepatogi akimirka (Prancū- Sensmeieris, o režisierius, regis, puikiai išmano vesterno istoriją ir visas Vokietija, JAV) – 18.30 džitos Džouns kūdikis (Airija, D. Britanija, zija) – 22 val.; X. 1 d. – 22.30 30–X. 4, 6 d. – Žuvytė Dorė (JAV) – 10.50, pastaraisiais metais įvykusias šio žanro permainas, bet nusprendė grįžti Prancūzija, JAV) – 13.10, 18.50, 21.10 X. 1 d. – Aukštuomenės klubas (JAV) – 12 val. 12.20; 30, X. 1 d. – Pirmų kartų vasara (JAV) – 22.45 prie jo šaknų – didžiojo Holivudo stiliaus, todėl filme pabrėžia nuotykių 30–X. 4, 6 d. – Jaunikis (Rusija) – 14.30, 1 d. – Gandrų siuntų tarnyba (JAV) – 14 val.; 30, X. 1 d. – Mechanikas: sugrįžimas (Pran- dvasią, humorą ir mitologiškus personažus (JAV, 2016). (Vilnius, Kaunas) 18.30, 21.30 2 d. – 12 val. 30–X. 4, 6 d. – Žuvytė Dorė (JAV) – 10.40, 1 d. – Bridžitos Džouns kūdikis (Airija, cūzija) – 23.20 12.50, 15.10 D. Britanija, Prancūzija, JAV) – 15.45; 2 d. – 30, X. 2, 4 d. – Karo šunys (JAV) – 21.10, 23.10 ****** – šedevras, ***** – pasižiūrėti būtina, **** – geras filmas, 30, X. 3, 4, 6 d. – Slaptas augintinių gyveni- 16.30; 3 d. – 18.45; 4 d. – 20.45; 5 d. – 21.15; 30, X. 1 d. – Mirties namai (JAV) – 21.10, *** – būna ir geriau, ** – jei turite daug laiko, * – niekalas mas (Japonija, JAV) – 12.20; X. 1, 2 d. – 10.20, 6 d. – 16.45 23.30; X. 2-4, 6 d. – 21.10

Redaktorė – Agnė Narušytė (dailė) © „7 meno dienos“. Kultūros savaitraštis. Išeina penktadieniais. Atsakingoji sekretorė – Rūta Jakimavičienė Leidžiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidėjas VšĮ „7 meno dienos“, Kinas – Živilė Pipinytė | Teatras, šokis – Milda Brukštutė Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel. 2613039. El. paštas [email protected]. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiražas 900 egz. Muzika – Laimutė Ligeikaitė | Stilius – Rita Markulienė Spausdino UAB „Valdo leidykla“, Gedimino g. 34, Ukmergė Dizainas – Jokūbas Jacovskis | Maketas – Vanda Čemerkaitė Remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas Finansininkė – Brigita Misiuvienė | Direktorius – Linas Vildžiūnas Lietuvos kultūros taryba

12 psl. 7 meno dienos | 2016 m. rugsėjo 30 d. | Nr. 30 (1182)