Važiuok! Pažink! Ilsėkis! 2

Nemuno dviračių trasos vadovas

Kauno rajonas Šakių rajonas Jurbarko rajonas VAŽIUOK! PAŽINK! ILSĖKIS! 2

Šis keliautojo vadovas skirtas visiems, kurie domisi dviračių turizmu ir nori dvi- I maršrutas Kaunas – Kačerginė – Zapyškis – Jadagoniai račiais pasivažinėti abipus Nemuno (Kauno, Šakių ir Jurbarko rajonuose). Vadovas – Pavilkijys – Žemoji Panemunė – Kriūkai parengtas vykdant Jungtinių Tautų vystymo programos Pasaulio aplinkosau- – Paežerėliai – Ilguva – Plokščiai – Gelgaudiškis gos fondo Mažųjų projektų programos ﬁnansuojamą projektą „Nemuno dvi- – Kiduliai – Jurbarkas – Skirsnemunė – Panemunės račių trasos plėtra Šakių rajone: II etapas“. pilis – Raudonė – Veliuona – Seredžius – Vilkija Vadovas pristato 2 Nemuno dviračių trasos maršrutus. Pirmasis maršrutas yra – Paštuva – Kulautuva – Raudondvaris – Kaunas ilgesnis (176 km). Siūloma apvažiuoti dviračiu abu Nemuno krantus, aplankant įdo- Kidulių atšaka Kiduliai – Kukarskė – Sudargas – Kukarskė miausias lankytinas vietas. Antrasis maršrutas tęsiasi 123 km ir yra ypač populiarus – Kiduliai tarp savaitgalio aktyvaus poilsio mėgėjų. Siūloma keltis per Nemuną iš Raudonės į Kriūkų atšaka Kriūkai – Zypliai – Kriūkai Plokščius (ar atvirkščiai) ir aplankyti ne tik pilis ir piliakalnius, kitas įdomias vietas, II maršrutas Kaunas – Raudondvaris – Kulautuva – Paštuva – bet ir pabūti natūralioje kairiojo Nemuno kranto gamtoje (dėl persikėlimo į kitą Ne- Vilkija – Seredžius – Veliuona – Raudonė – Plokščiai muno pusę kreiptis tel. (8~686) 79106). – Ilguva – Paežerėliai – Kriūkai – Žemoji Panemunė – Pavilkijys – Zapyškis – Kečerginė – Kaunas 3 Kačerginė Gyvenvietė yra kairiajame Nemuno krante, apie 16 km į vakarus nuo Kauno. Miestelio statusas suteiktas 1997 m. Kačerginės pradžia – žvejų kaimelis. XX a. pradžioje vietovė buvo vadinama Pušilu, tačiau šis pavadinimas tarp vietos gyventojų neprigijo. Šalia tekantis Nemunas, nepaprastai gražus miškas, ant kalvų ir kalvelių žaliuojančios pušys ir ramybė į Kačerginę viliojo Kačerginės parke 1993 m. iškilo ir jauną, ir seną. XX a. viduryje čia buvo pastatyti paminklinis kryžius pokario aukoms at- pirmieji vasarnamiai, įsteigta sanatorija ir poilsio minti „Žuvusiems už tėvynę“. stovykla. 1933 m. Kačerginė paskelbta kurortu. Šią vietovę pamėgo tarpukario Lietuvos inteli- 1994 m. atidengtas paminklinis akmuo po- gentija ir aukštuomenės atstovai. Vilas pasista- kario partizanams „Sūnums Lietuvos“. Jame iškal- tė rašytojas Pr. Mašiotas, skulptorius J. Zikaras, tos šiose apylinkėse žuvusių partizanų pavardės. architektas V. Landsbergis-Žemkalnis ir kt. Čia poilsiavo, gyveno ir kūrė rašytojai J. Biliūnas ir Dailės mėgėjai gali aplankyti tapytojo A. Mar- V. Mykolaitis-Putinas, kalbininkas J. Jablonskis, tinaičio namus, iš anksto sutarę susipažinti su šio kompozitoriai J. Naujalis ir St. Šimkus. Kurortas talentingo dailininko kūryba (tel. pasiteirauti dažnai vadinamas literatūrine Kačergine. (8~37) 569274).

Kačerginėje svečiai pamatys rašytojų P. Ma- Pyplių piliakalnis yra kairiajame Nemuno šioto, V. Mykolaičio-Putino namus, V. Mykolai- krante, prie Kačerginės miško rytinio pakraščio, čio-Putino paminklą, ąžuolinių skulptūrų parką, priešais Nevėžio žiotis. Piliakalnis – kovų su kry- skirtą P. Mašiotui atminti. žiuočiais liudininkas. Kai kurie istorikai teigia, kad čia vyko Pilėnų tragedija (1336 m. vasario Šalia J. Biliūno aikštės esančiame miške yra 24–25 d.). Greta piliakalnio esančioje senovės vokiečių karių kapai, netoliese – kryžius šioje gyvenvietėje aptikta keramikos radinių, datuoja- vietoje rusų nušautiems 1941 m. birželio sukili- mų XIII–XV a. mo dalyviams – S. Daukšai ir V. Linkevičiui. Karvelių ąžuolas auga Ringaudų seniūnijos Pyplių kaime, prie Kamšos miško botaninio-zoo- Pyplių piliakalnis 4 loginio draustinio. Iš čia atsiveria graži Nemuno ir Zapyškis Nevėžio upių panorama. Padavimų ir legendų apgaubto Zapyškio įkū- SPORTAS rimo pradžia – 1501–1504 m., kai Lietuvos didysis Ekstremalaus sporto mėgėjus vilioja Pagonijos pramogų kunigaikštis Aleksandras savo pavaldiniui Jonui parkas. Jadagonių kaime įrengta „Pagonijos uola“ – origi- Sapiegai už ištikimą tarnybą padovanojo žemės nali 13 m aukščio uola (tikros uolos imitacija). Į uolą galima prie Dievogalos. Šis gautoje žemėje pasistatė lipti pasirinkus įvairaus sudėtingumo takus. Galima išsinuo- dvarą. Čia, prie vieškelio, šalia Nemuno, pradėjo moti ir lipimui reikalingą įrangą. „Pagonijos voratinklis“ kurtis miestelis, vadintas Panemune, vėliau Tar- Ąžuolinių skulptūrų parkelis P. Mašiotui atminti – 10 m aukštyje įrengti įvairūs virviniai elementai ir kliūtys: pupiu ir Sapiegiškiu. Zapyškio miestelis minimas bezdžionių tiltas, supynės, lipimas kabančiomis virvėmis, nuo 1575 m. Per jį ėjo svarbus Kauno–Virbalio tinklais, piratų kopėčiomis, laisvas skrydis 130 m ilgio lynu (Jadagonių k., Zapyškio sen., Kauno r., informacija tel. prekybos ir pašto traktas. Zapyškis labai nuken- (8~615) 73 393, [email protected], www.eXpedicija.lt ). tėjo per XVII a. vid. – XVIII a. pradžios karus. Nuo Greta Kačerginės, 16 km nuo Kauno, įrengta vienintelė 1759 m. priklausė Prūsijai. Užnemunę prijungus Lietuvoje automobilių ir motociklų sporto komplek- prie Rusijos, 1815 m. atiteko Rusijai. Zapyškio sas „Nemuno žiedas“. Visus metus rengiamos įvairios miestelio dalis prie Nemuno dažnai kentėdavo varžybos, čempionatai, vyksta ekstremalaus vairavimo nuo potvynių. 1846 m. smarkus potvynis sunaiki- užsiėmimai (informacija tel. (8~37) 332415, mob. tel. no trobesius ir apgriovė bažnyčią. Didesni potvy- (8~656) 88735, el. p. [email protected] arba mob. niai nusiaubė Zapyškį 1930, 1946, 1951 ir 1958 m. tel. (8~686) 51658, el. p. [email protected], Nemuno pavojus sumažėjo tik tuomet, kai buvo www.nemunoziedas.lt). pastatyta Kauno hidroelektrinė (past. 1960). Rašytojo V. Mykolaičio-Putino namas APGYVENDINIMAS Kairiajame Nemuno krante stovi gotikinė „Pagonijos uola“ Ginto Vasiliausko sodyba „Du broliai“, Virbališkių k., Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1578 Ringaudų sen., Kauno r., tel. (8~689) 17947, faks. m. Tai labai vertingas XVI a. lietuviškosios gotikos (8~37) 553781; [email protected], www.2broliai.com paminklas. Bažnyčia nuo XX a. pradžios kulto rei- Kaimo turizmo sodyba „Nemuno turas“, Gėlių g. 50, kalams nenaudojama. Vasarą čia vyksta Pažaislio Ringaudai, Ringaudų sen., Kauno r., tel. (8~37) 563863, muzikos festivalio koncertai, kiti kultūros rengi- mob. tel. (8~615) 97885, www.nemunastour.com niai. Greta Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios, ten, kur Motelis „Timėjas“, Karkiškių k., Ringaudų sen., Kauno r., driekiasi panemunio pievos, yra senoji Zapyškio tel. (8~37) 563808 , www.timejas.lt gyvenvietė (senasis Zapyškis). Rašytiniuose šal- A.Peimienės kaimo sodyba „Pušyno poilsiavietė“, tiniuose minima nuo XV a. Jadagonių k., Zapyškio sen., Kauno r., tel. (8~650) 71056, (8~37) 440604 5 Senosiose Zapyškio kapinėse stovi koplyčia vado J. Žitinevičiaus iniciatyva. 1960 m. pamin- Zapyškio kaimų žemėje yra daug ar- – įdomus XIX a. vidurio romantizmo epochos klas buvo nugriautas, o 1989 m. – atstatytas. cheologinių vietų. Įdomiomis legendo- statinys. Koplyčioje buvo laidojami kunigai, tarp mis ir padavimais apipintas Altoniškių kurių ir Zapyškio bažnyčios klebonas J. Kolyta, Kluoniškių kaime stovi paminklas poetui piliakalnis ir alkakalnis, Jadagonių V. Kudirkos globėjas. aušrininkui A. Višteliui-Višteliauskui (skulpt. piliakalnis, vadinamas Raguvos kalnu, S. Žirgulis). Paminklas atidengtas 1989 m. rugsė- Jadagonių alkakalnis, Riogliškių al- Labai vertingos, turinčios Suvalkijos kultūros, jo 1 d. per Kalbos šventę. Jame įrašyta: „O brangi kakalnis, vadinamas Rioglos kalnu. istorijos ir architektūros bruožų, yra senosios lietuviškoji Šventa kalba prigimtoji. Andriui Vište- Zapyškio kapinės, kuriose prieš ir po 1863 m. liui, poetui aušrininkui. Zapyškio žmonės“. sukilimo buvo laidojami Zapyškio apylinkių žmo- nės. Reikšminga tai, kad užrašai akmeniniuose paminkluose lietuviškosios spaudos draudimo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (1578 m.) Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio paminklas laikais buvo rašomi lietuviškai, vietos suvalkiečių tarme. Tai rodo menką lenkų kultūros įtaką šiau- rės Suvalkijos žmonėms. Įdomūs iki šių dienų iš- likę kalvių rankų darbo metaliniai kryžiai.

Zapyškio miestelyje labai gražiai ir simbo- liškai tarp trijų ąžuolų įkomponuotas Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio paminklas tarsi parodo lietuvių tautos tvirtumą ir tęstinumą. Jis pastatytas 1929 m. gegužę Zapyškio šaulių būrio

XIX a. vidurio Zapyškio koplyčia 6 Pavilkijys Žemoji Panemunė Tai buvusi sena dvarvietė. Pavilkijys įsikūręs kairiajame Žemosios Panemunės dvaras, įkurtas Nemuno krante, priešais Vilkiją, senovėje dar žinomas Alau- XVI a. pabaigoje, priklausė J. K. Gedgaudui, Tiš- šiaus vardu. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Pavilkijyje akmenis kevičiams, Fergissui, Zanams. Po 1922 m. dvaras kasė keli šimtai darbininkų, atsirado keletas užeigų, buvo buvo išparceliuotas. Dvare kurį laiką mokytojavo nutiestas vietinės reikšmės geležinkeliukas, pastatyta garinė lietuvių literatūrinės kalbos tėvas J. Jablonskis, lentpjūvė, malūnas, trys kalkių dirbtuvėlės, pieninė bei sūri- čia lankėsi poetas A. Mickevičius. Trečiame de- nė, kelios krautuvės. šimtmetyje dvarą nupirko buvęs „Lietuvos aido“ Šiandien tarp Pavilkijo ir Vilkijos šiltuoju metų laiku kur- redaktorius, žurnalistas, ELTOS direktorius V. Gus- suoja vienintelis automobilinis keltas per Nemuną. Pavilkijy- tainis (1896–1957). 1941 m. jis buvo ištremtas į je yra įrengta autokroso trasa, kurioje keletą kartų per metus Sibirą (Altajaus kraštą). Grįžo 1957 m. Pokario rengiamos Lietuvos čempionatų varžybos. metais buvusio dvaro rūmuose įsteigta 50 vietų ligoninė. Dabar dvaras grąžintas savininkams. Mikytų piliakalnis, vadinamas Smailiakalniu, yra tarp gilių daubų. X–XII a. kapinynas – respublikinės reikšmės ar- Žemosios Panemunės Šv. Vincento Paulie- cheologijos paminklas. čio bažnyčia, pastatyta 1877 m., yra architektū- Šėtijų piliakalnis, dar vadinamas Jundakalniu, yra prie ros paminklas. Šalia bažnyčios pastatytas pamin- Liekės upelio žiočių. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pab. Apau- klas kovotojams už Lietuvos laisvę. gęs medžiais ir krūmais, aikštelė 24 m ilgio, 18 m pločio. Kryžiuočių laikus mena piliakalnis prie Pa- Šėtijų kaime yra rašytojo Kazio Puidos (1883–1945) ausės upelio ir Nemuno santakos, vadinamas gimtoji sodyba. Kaimo turizmo sodyba „Mockynė“ APGYVENDINIMAS Kaimo turizmo sodyba „Mockynė“, Mikytų k., Lekėčių sen., Šakių r., tel. (8~699) 99965, [email protected], www.mockyne.lt 7

Kriūkai Kriūkų miestelis – seniūnijos centras. Rytiniu Kriūkų pakraščiu į Nemuną teka Pietvė, o per patį miestelį – Jotulė. Senieji Kriūkai įsikūrę apatinėje Nemuno terasoje, o naujieji – kalne, Joginiškių kaime. Pasak istorikų, Kriūkai pradėjo kurtis apie 1589 m. Po Antrojo pasaulinio karo iki 1962 m. čia buvo statomos dorės Nemuno žemupio ir Kuršių marių žvejams, botai, garlaivių prieplaukos. Su Kriūkais susiję daug garsių žmonių: poetas Pr. Lembertas, varpininkas J. Kriaučiūnas, tarpukario Lietuvos teisingumo ministras St. Ši- lingas, „Vilkolakio“ teatro režisierius A. Sutkus, ra- „Špykėrė“ Žemosios Panemunės piliakalnis šytojai V. Gustainis, St. ir V. Tamulaičiai, dainininkė B. Grincevičiūtė, kultūros istorikas A. Vaičiūnas. Žemosios Panemunės piliakalniu. Aptiktoje piliakalnio papėdės gyvenvietėje rasta graikiška Sviatošino dvaras. Istoriko Jono Matuso Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus moneta, nuomone, šis vardas dvarui atiteko nuo Sapie- pasaginių segių ir jų dalių, apyrankės ir antkaklės, gienės Sviatochnos, kuri XVI a. valdė Gelgaudiš- susilydžiusio žalvario fragmentų, grublėtosios ir kio dvarą. Vėliau Sviatošino dvarą ilgus dešimt- lygiosios keramikos. mečius valdė garsi baronų Renė giminė. XIX a. 8 pabaigoje dvarą paveldėjo bajoras Aleksandras APGYVENDINIMAS Mielžinskis. Sviatošino dvare gimė Kazys Germa- Kaimo turizmo sodyba „Slėnio namas“, Piesčių k., Kriūkų nas (1897–1980) – tarpukario Lietuvos susisieki- sen., Šakių r., (8~37) 335159, (8~699) 18191, mo ministras, tiltų statytojas. Po Pirmojo pasau- http://slenionamas.w3.lt linio karo buv. Sviatošino dvaro rūmuose įkurta pradžios mokykla, nuo 1944 m. rudens čia veikė gimnazija, kuriai 1948 m. suteiktas vidurinės mo- Paežerėliai kyklos statusas. Mūrinė Paežerėlių Šv. Angelų Sargų baž- Viename iš Sviatošino dvaro kambarių dabar nyčia pastatyta 1860 m. dvarininkų Mielžinskių veikia Kriūkų vidurinės mokyklos ir Kriūkų lėšomis. Jų koplyčia yra kapinėse prie bažnyčios. krašto istorijos muziejus. Prie mokyklos pasta- Paežerėliuose liepos pabaigoje vyksta Šv. Onos tytas vienintelis šalyje koplytstulpis Lietuvos atlaidai, o kartu su jais švenčiama Kriūkų mieste- daraktoriams atminti (aut. V. Cikana). lio šventė. Žiobrinės šventė Kriūkuose „Pasimatymų“ pušis „Špykėrė“ (vadinamasis magazinas), dvie- Joginiškių piliakalnis, vadinamas Kalnu, jų aukštų grūdų sandėlis akmeniniais pamatais, įrengtas panemunių aukštaičių genčių teritorijo- yra XIX a. architektūros statinys. Jis priklausė pir- je, Jotulės kairiajame krante, santakoje su Straz- kliams ir buvo skirtas supirktiems javams laikyti. dupiu. Piliakalnis datuojamas I tūkst.–II tūkst. Iš čia grūdus Nemunu plukdydavo į Vokietiją. pradžia. Tokių sandėlių statybą rėmė ir tuometinė Rusijos caro valdžia, nes, užėjus badmečiams, nebūdavo iš kur gyventojus aprūpinti duona. Paežerėlių bažnyčia Prie „špykėrės“ kasmet gegužę vyksta Žiobri- nių šventė, kurios metu senoviniu būdu kepami žiobriai, verdama žuvienė.

Prie Kriūkų pušyno 1991 m. liepos 31 d. atidengtas paminklinis akmuo su Kriūkų herbu, skirtas Kriūkų miestelio 400 metų jubiliejui atminti.

„Pasimatymų“ pušis – kriūkiečių ir svečių mėgstama susitikimų vieta (pušis auga prie au- tobusų stotelės). 9

Zyplių dvaro sodyba Nuo 2003 m. pavasario prasidėjo įvairiapu- Ilguvos dvaro rūmai Zypliai siška kultūrinė ir šviečiamojo pobūdžio veikla: vyksta įvairių projektų pristatymai, konferencijos, Zyplių dvaro sodybą Tubelių kaime, prisi- šventės, spektakliai, parodos, plenerai. šliejusiame prie Lukšių miestelio, XIX a. viduryje Dvare įsikūrusi Šakių rajono tautodailininkų įkūrė dvarininkas Jonas Bartkovskis. Vėliau dvarą bendrija „Dailius“. Senosiose arklidėse eksponuo- valdė Tomas Potockis, po dvarininko mirties – jo jama daug meno kūrinių: paveikslų, rankdarbių, žmona (iki Pirmojo pasaulinio karo). Sovietmečiu medžio, akmens skulptūrų, keramikos, kalvystės, dvaras buvo suniokotas. stiklo dirbinių, įspūdingi sodai, kaukės. Lukšių seniūno ir skulptoriaus Vido Cikanos Susibūrusi ir aktyviai koncertuoja Zyplių dva- rūpesčiu 2002 m. pradėtas Zyplių dvaro an- ro kapela, kuri groja ne tik folklorinę, bet ir kantri samblio atstatymas. Šiandien dvaras – vienas iš muziką. labiausiai lankomų objektų Šakių rajone. Informacija apie Zyplių dvaro renginius tei- Zyplių dvaro sodybą sudaro du pagrindiniai kiama tel. (8~345) 44123, (8~698) 16602 arba el. sektoriai: reprezentacinis (rūmai ir dvi oﬁcinos) ir paštu [email protected] . ūkinis-gamybinis (virtuvė, karvidė, arklidė, veži- minė, amatininkų namas, svirnai, šunidė). Sody- Ilguva bos pastatus supantis parkas yra vienas didžiau- sių Lietuvoje, išsaugojęs gana retas medžių rūšis: Ilguva – ypatingo grožio dvarvietė prie Ne- platanalapį klevą, paprastuosius ir raudonuosius muno. Medinius Ilguvos dvaro rūmus XVIII a. ąžuolus, sidabrinius klevus, baltąsias ir balzami- pabaigoje pastatė karaliaus Stanislovo Augusto nes tuopas. Parkas garsėja 380-ies metų senumo dvaro šambelionas Julius Grincevičius. Jis pats ąžuolu. 1814 m. pastatydino ir medinę Šv. Kryžiaus At- radimo bažnytėlę, kurioje yra vertingas italų kil- 10

Palei Nemuną

mės dailininko Pranciškaus Andriolio, Napoleono armijos karininko, paveikslas „Marija su kūdikiu“ (1814). 1940 m. Ilguvos dvare įkurta senelių prieglau- pasukus į kairę (Š) Nemuno link, pavažiavus 700 da, dabar vadinama Ilguvos pensionatu. Rugpjū- m, už trečios sodybos dešinėje pasukus į dešinę tį Ilguvoje švenčiami Šv. Izidoriaus atlaidai. (R) ir paėjus į rytus per laukus 1,2 km. Senose kapinėse yra Grincevičių kapavietė, Dulinciškių piliakalnis yra Nykos kairiaja- Lietuvos valstybės veikėjo Stasio Šilingo (1885– me krante, jos santakoje su Velniaraviu. Į pietus 1962) kapas. nuo piliakalnio rasta papėdės gyvenvietė, kurioje aptikta lipdytosios keramikos. Piliakalnis da- Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia Ilguvoje vaikystę praleido garsi Lietuvoje dainininkė Beatričė Grincevičiūtė (1911–1988). tuojamas I tūkst.–II tūkst. pradžia. Pasiekiamas iš Iš Ilguvos apylinkių Šalnynės vienkiemio kilęs Sabališkių–Ilguvos kelio prieš pat Ilguvą pasukus tarpukario Lietuvos kariuomenės generolas, ﬁ- per dirvonus į kairę (V) ir nusileidus į Nykos slėnį, nansų ministras Jonas Sutkus (1893–1941), reži- perėjus Nyką ir pasukus į statų medžiais apau- sierius Antanas Sutkus (1892–1968). gusį jos kairįjį krantą šiaurės vakarų kryptimi – iš Tautodailininkai I. Užkurnis sukūrė stogas- viso 400 m. tulpį varpininkui Jonui Kriaučiūnui, o V. Cikana Žuklijų piliakalnis yra Nemuno kairiojo kran- – paminklą Ilguvos parapijos 200 m. jubiliejui to aukštumos kyšulyje. Iš vakarų jį juosia Pelutu- atminti. pis, iš rytų – Remtaus (Žolupio) upelis. Piliakalnis apaugęs retais lapuočiais, likusiais išretinus želdi- Misiūnų piliakalnis datuojamas I tūkst. Pa- nius. Datuojamas I tūkst.– II tūkst. pradžia. siekiamas Plokščių–Gerdžiūnų keliu Misiūnuose 11 Plokščiai dinius aprašymus): 1522–1527 panemunių girių, Plokščiai minimi nuo 1561 m. Miestelio įkū- Plokščių dvaro ir valsčiaus, iš Kauno atvežta 1793 rėjas ir Plokščių dvaro savininkas buvo Lietuvos m. žemėlapio kopija, kurioje lokalizuota Plokščių Didžiosios Kunigaikštystės iždininkas Jeronimas situacija. Iš viso muziejuje sukaupta apie 10 isto- Krišpinas-Kiršenšteinas. Vėliau Plokščių dvarą rinę vertę turinčių žemėlapių, įkurtos J. J. Mikko- valdė Upytės Karpiai, Tiškevičiai. Paskutinis dvaro los ir M. Talvio ekspozicijos. ponas buvo Strumila. Vertingas dvaro rūmų ap- 2002 m. liepos 20 d. Plokščius papuošė uni- skritimo formos parkelis. kalus meno kūrinys – miestelio laikrodis (tauto- Plokščiai, žalumoje paskendęs jaukus pa- dail. Z. Sederevičius). nemunės miestelis, unikalūs tuo, kad viena iš mietelio gatvių yra Vaiguvos upelis. Tai vienas V. Kudirkos akmuo. Paminklas pastatytas Šventaduobė įdomiausių turistinių objektų. Plokščiai įeina į švenčiant Plokščių miestelio 300-ąsias metines. Pažintinį taką į Šventaduobę puošia Z. Sederevi- Panemunių regioninio parko teritoriją. Įrengtas Paminklo pagrindas – girnapusė, padaryta iš ak- čiaus skulptūros, sukurtos legendų motyvais pažintinis takas, jungiantis istorines ir kultūrines mens, gulėjusio Vaiguvos upelio slėnyje. Gyven- vietas. Atmintinas vietas puošia vietos tautodaili- tojų pasakojimu, V. Kudirka viešėdamas Plokš- ninko Z. Sederevičiaus medžio skulptūros. čiuose mėgo ant to akmens ilsėtis, rašyti.

Medinė Plokščių Švč. Mergelės Marijos Paminklai žuvusiems Plokščių valsčiaus sa- vardo bažnyčia pastatyta 1868 m. kunigo Tomo vanoriams (1919–1921 m.) ir Antrojo pasaulinio Jankausko pastangomis, remiant grafui Tiške- karo kariams. vičiui ir parapijiečiams. Bokšte vis dar skamba senasis žalvarinis varpas, išlietas 1573 m. Yra ver- Memorialinis kompleksas „Kančių keliai“. tingų meno kūrinių: paveikslai „Nukryžiuotasis“, Pokario metų kančių kelius simbolizuoja takai, „Šv. Steponas“, „Nežinomo dvasininko portretas“ vingiuojantys Nepriklausomybės šlaite. Abipus (XVIII a.), altorėlis su paveikslu „Apreiškimas“. takų išdėstyti akmenys simbolizuoja tremties vietas Atminimo sienoje (įrašytos 382 tremtinių Senosios mokyklos (1819 m.) vietoje stovi pavardės). tautodailininko Z. Sederevičiaus sukurtas stogastulpis. Kriaučiūnynė. 1889 m. Taikos teismo teisėju Veikiančioje mokykloje įkurtas mokyklos Plokščiuose paskirtas buvęs ilgametis Marijam- muziejus. Jame sukaupta medžiaga, kurią 1973 polės gimnazijos mokytojas kalbininkas Petras m. surinko mokytojas ir kraštotyrininkas Tomas Kriaučiūnas. Jo namai tapo traukos centru visiems Glodas. Čia saugomi senieji žemėlapiai (pagal žo- garsiausiems Europos kalbininkams, studijuojan- 12 tiems ir tyrinėjantiems lietuvių kalbą. Kriaučiūny- Vaiguviškių–Plokščių piliakalnis, datuo- nėje lankėsi V. Kudirka, J. Jablonskis, P. Avižonis, jamas I tūkst., įrengtas panemunių aukštaičių G. Petkevičaitė-Bitė, J. Tumas-Vaižgantas, viešėjo genčių teritorijoje. Šį piliakalnį kryžiuočiai 1337 suomių kalbininkas J. J. Mikkola ir rašytoja Maila m. buvo pasirinkę Bajerburgo pilies statybai, ti- Talvio. Suomių rašytoja, susižavėjusi V. Kudirkos kėdamiesi čia įkurti Lietuvos sostinę ir vyskupijos atsidavimu Tautiniam judėjimui, pasirinko jį savo centrą. kūrinių veikėjų prototipu, aprašė Plokščius. Danų Šilvėnų (Kubilių) piliakalnis įrengtas Prū- rašytojas ir etnografas O. Benediktsenas-Mejeris dupio ir Velniaravio upelių slėnyje, jų santakoje. Plokščiuose lankėsi 1894 m., o po metų Kopen- Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs lapuočiais. hagoje išleido knygą apie Lietuvą „Bundanti tau- Datuojamas I tūkst. ta“. P. Kriaučiūnas rėmė knygnešius, saugojo savo namuose draudžiamą lietuviškąją spaudą. 1970 APGYVENDINIMAS Vaiguvos upelis-gatvė m. jo sodybos vietoje pasodintas ąžuoliukas, o Kaimo turizmo sodyba „Valuntynė“, Bažnyčios g. 31, M. Talvio ir J. J. Mikkolos apsilankymui Plokščiuo- Plokščiai, Šakių r., tel. (8~682) 24116, Paminklas žuvusiems Plokščių valsčiaus [email protected] savanoriams se atminti 1993 m. pastatytas stogastulpis ir atminimo lenta (aut. Z. Sederevičius).

Šventaduobė – šventasis šaltinėlis Didžiupio šlaite. Pirmasis altorėlis ir koplytėlė buvo medi- Kaimo turizmo sodyba „Valuntynė“ niai, pastatyti XIX a. Šventaduobė buvo atnaujin- ta 1927–1928 m. ūkininko P. Rimkaus rūpesčiu. Šventaduobėje vyksta įvairūs kultūriniai ir religi- niai renginiai: poezijos skaitymai, poezijos pava- sarėliai, vaidinimai, Parcinkulių atlaidų šv. Mišios, sutuoktuvės, krikštynos.

Stulgių piliakalnis, vadinamas Šančiumi, arba Prancūzų apkasais, įrengtas panemunių aukštaičių genčių teritorijoje, Nemuno kairiajame krante. Iš pietų, rytų ir šiaurės jį supa gilios Nemuno slėnio daubos. Šlaitai daugiau nei 20 m aukščio. Manoma, kad piliakalnis galėjo būti ap- gyvendintas I tūkst.–II tūkst. pradžioje. 13

per kuriuos Užnemunė atiteko Prūsijai, privertė Čartoriskius kraustytis iš Gelgaudiškio. Dvarą jie Gelgaudiškis pardavė Prūsijos baronui Teodorui Henrikui Koi- Gelgaudiškis turi seną praeitį. Pasak istori- deliui, kurio vaikaitis Gustavas Henrikas Koidelis kų, žmonės čia gyveno jau V–X a. Vėliau, kraštą apie 1842–1846 m. čia pastatė klasicizmo stiliaus puldinėjant kryžiuočiams, gyventojai paliko šias dvaro rūmus. Dvarui priklausė 300 margų ploto vietas. Vietovė apaugo didelėmis, neįžengiamo- parkas, šeimos koplyčia bei kapinės. Koideliai mis giriomis. XIV a. kronikininkai rašė, kad tai 1892 m. dvarą pardavė Komarams. Per žemės apleistas ir tuščias kraštas. Po Žalgirio mūšio čia reformą 1920 m. dvaras buvo išparduotas, o rū- vėl užvirė gyvenimas, pradėjo rinktis naujakuriai muose įsteigta vaikų prieglauda, iki Antrojo pa- – jotvingių palikuonys nuo Merkinės ir Gardino. saulinio karo priklausiusi vienuolėms šaritėms. XV a. pradžioje dešinėje Nemuno pusėje, Vokiečių okupacijos metais rūmuose buvo įsikū- Gelgaudiškio dvaro rūmai ir parkas aukščiau Skirsnemunės, garsus Vytauto Didžio- ręs štabas, vėliau – karo ligoninė. Po karo iki 1961 jo politikas Jurgis Gedgaudas pastatydino pilį, m. čia veikė vaikų namai, iki 1966 m. internatinė įkūrė dvarą. Amžiaus pabaigoje dabartinė vieto- mokykla, nuo 1966 m. – pagalbinė mokykla, nuo vė kairiajame Nemuno krante buvo Gedgaudų 2005 m. – Gelgaudiškio specialioji mokykla. dvaro atšaka (palivarkas) ir vadinosi Gedigau- diškiu. 1507 m. šį palivarką Lietuvos kunigaikštis Gelgaudiškio puošmena – parkas, pereinan- Aleksandras padovanojo savo raštininkui Jonui tis į mišką. Jo kraštovaizdis išsiskiria ketureile Sapiegai. Nuo 1566 m. Gelgaudiškį valdė Povilas sidabrinių klevų alėja, senomis kaštonų, liepų, Sapiega, nuo 1585 m. – Gardino žemės teisėjas ąžuolų alėjomis ir ypač aštuonių pasaulio šalių Grigalius Masalskis. XVII–XVIII a. Gelgaudiškį ir gi- takais, žvaigžde sueinančiais parko sklypo vidur- rias valdė Gelgaudai ir Čartoriskiai. Istorinės griū- yje. Gausu legendomis apipintų vietų: Asesoriaus tys – Lenkijos–Lietuvos valstybės padalijimai, kapas, Pakaruoklių kalnas, Velnio kalnas. 14 Svarbiausi pažintinio tako objektai: Maštaičių piliakalnis, datuojamas XIV a., turi • Europinių maumedžių giraitė – viena didžiau- didelę istorinę reikšmę ne tik Užnemunei, bet ir sių Lietuvoje. visai Lietuvai. Maštaičių pilis buvo labai didelė ir • „Žvaigždė“ – retas geometrinės struktūros galinga, iš jos kuorų buvo toli matyti, kas plaukia parko elementas. Tai aikštelė su iš jos centro upe. Piliakalnis turi du nemažus priešpilius, ap- suformuotais aštuoniais takais visomis pa- juostus gynybiniais grioviais ir dvi pilies aikšteles, saulio šalių kryptimis. „Žvaigždė“ simboliškai tarsi du atskirus piliakalnius, atskirtus giliu stačia- pavaizduota Gelgaudiškio herbe. kampiu grioviu, kuriuo kažkada tekėjo vandens • Apžvalgos aikštelė yra šiaurinėje parko daly- šaltinis, o gal upelis. Piliakalnis ir dabar aukštas, je. Galima pasigrožėti Nemuno lankomis bei šlaitai statūs. Įsivaizduokite, koks jis buvo prieš Vytėnų pilimi kitapus Nemuno. 500 metų, trijų aukštų mūro pastatas, apjuostas • Verta aplankyti milžiniškų ir labai senų ąžuo- gynybiniais pylimais ir volais su aukštomis stačių, lų, sidabrinių klevų, kaštonų alėjas. nusmailintų rąstų sienomis! O tarp tų „atskirų • Velnio kalnas – įspūdinga kalva stačiais šlai- piliakalnių“ yra geriamojo vandens šaltinis – šu- tais, kurių apačioje teka šaltinių vandens Šilu- linys. Pilį su Nemunu jungė platus kanalas. Prie pės upelis. pat pilies iš Nemuno atplaukdavo laivai, čia buvo Gelgaudiškio miestelio šventės metu • Aukščiausia Sūduvos eglė. gerai įrengta prieplauka. Tokių piliakalnių Lietu- • Geriamojo vandens šaltinis yra visų pamėg- voje reta, o gal ir visai nėra. tas dėl ypatingo vandens tyrumo. Nemuno apylinkės tarp Gelgaudiškio ir Plokščių APGYVENDINIMAS Dabartinė Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Iš- Kaimo turizmo sodyba „Nemuno vingis“, Maštaičių k., aukštinimo bažnyčia, pastatyta XIX a. viduryje, Kidulių sen., Šakių r., (8~610) 18488, yra neogotikinio stiliaus statinys. Joje yra 3 varpai http://nemunovingis.ten.lt – Lietuvos kultūros vertybės. Kaimo turizmo sodyba „Nemuno vingis“

Pakalniškių kapinyno dalyje rasta VI–XIV a. 22 degintiniai žmonių ir XI–XIII a. 262 griau- tiniai žirgų kapai. Kapinyno 750 m² laužavietės plote, 0,3-0,75 m storio degėsių sluoksnyje ir žirgų kapuose rasta apie 1600 radinių. Žmonių ir arklių aprangos bei ginklų fragmentai su sidabro inkrustacijomis ir ornamentika liudija aukštą čia gyvenusių žmonių kultūrą. 15

Kaimelio bažnyčia

Kiduliai sunyko. Vyskupo palaikus žmonės perlaidojo, bet kur – niekas nežino. Kaimelio kaimo savininkas Kidulių miestelį sudaro 3 km panemunėmis pastatė naują medinę koplyčią, kuri išbuvo iki besitęsiantys susijungę keli kaimai: Kiduliai, Ku- XIX a., vėliau ji nugriauta. 1880 m. grafo Tiškevi- karskė, Judriai, Šiaudinė ir Kaimelis. Pirmą kartą čiaus lėšomis pastatyta nauja medinė Šv. Myko- Kiduliai paminėti 1559 m. G. Valavičiaus Lietuvos lo Arkangelo bažnyčia. Pavasarininkų rūpesčiu girių aprašyme kaip karališkas dvaras, priklausęs 1938 m. prie bažnyčios pastatytas kryžius. Baž- Jurbarko dvarui. Dešimt Kidulių ūkininkų tuo nyčios kiemelyje yra graži iš uosio išdrožta ange- metu turėjo saugoti aplink žaliuojančias girias lo skulptūra. Ji pastatyta sovietmečiu (1957 m.) – didikų medžioklės plotus. Žinoma tik, kad 1684 – Lietuvai ir jos Bažnyčiai sunkiais laikais. Baltas m. Jonas Lenartavičius Ulonas Kidulius pardavė angelas turėjo saugoti tikėjimą ir viltį tapti nepri- Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininkui klausomais. – Jeronimui Krišpinui Kiršenšteinui. Šis netolie- Kaimelyje yra XVIII a. pab.–XIX a. pr. statytas se esančiame Kaimelyje 1685 m. pastatė mūrinį dvaras, vadinamas Spurgos dvaru. rūmą ir tokią pat koplyčią, pašventintą Mykolo Arkangelo vardu. Vėliau čia vienas paskui kitą Kidulių dvare iki 1807 m. gyveno Napaleono gyveno net trys žemaičių vyskupai. Vienas iš jų nugalėtas Prūsijos karalius Fridrichas Vilhelmas – Juozapas Mikalojus Karpis – čia mirė ir buvo III. Pas jį lankėsi Rusijos caras Aleksandras I. Nuo palaidotas po minėta koplyčia. Ilgainiui koplyčia 1837 m. dvaras atiteko generolui leitenantui ba- 16 ronui Jonui von Oﬀenbergui. Jis dalyvavo 1812 Kukarskė m. kare ir už kovą prie Leipcigo buvo apdova- notas „aukso šoble“. Baronas mėgo sodininkystę, Kukarskės piliakalnis su gyvenviete – Ki- tvarkė parką, prisodino gėlių, įkūrė oranžeriją. melio pilies (1295 m.) spėjama vieta. Įrengtas Parke ant kalvos augančiame ąžuolyne jis įrengė kranto kyšulyje, Nemuno ir Šerentos santakoje, stebėjimo aikštelę. XIX a. antroje pusėje Kidulių datuojamas II tūkst. Jame lokalizuojama 1295 m. dvaro valdytoju tapo grafas Tiškevičius, kuris ne- kryžiuočių sudeginta Kimelio pilis. Į pietvakarius gyveno Kiduliuose nuolat, o tik lankydavo šias nuo piliakalnio yra I tūkst. Kukarskės kapinynas vietas. Kai Kidulių dvaras neteko savo paskutinio (tyrinėtas 1984 m.). šeimininko, jame po karo įsikūrė tarybinis ūkis, 1940 m. – biblioteka. APGYVENDINIMAS Kidulių dvaras V. Galvelienės Kukarskės kaimo sodyba, Nemuno g. Kidulių krašto mokyklos 160-ies metų proga 107, Kiduliai, Kidulių sen., Šakių r., tel. (8~345) 62 320, mokytojos D. Dimaitienės iniciatyva 2005 m. ge- (8~682) 42 595, [email protected] gužę įkurtas mokyklos muziejus. Mokykloje dar yra etnograﬁnis-kraštotyros muziejus, kurio Sudargas įkūrėja – V. Daunienė. Sudargas, įsikūręs kairiajame Nemuno kran- „Prisiminimų parkas“ – tai 3 ha plotas Šiau- te, dar vadinamas Lietuvos Šveicarija. Net 5 pi- dinės kaime, kur įrengtos 4 poilsiavietės, krepši- liakalniai mena kovas su kryžiuočiais. 1317 m. nio aikštelė bei laužavietė. R. Karopčikas, kurda- buvo sudeginta lietuvių kunigaikščio Sudargo mas parką, sumaniai panaudojo viską, ką į krantą pilis, tada šis vardas dingo iš istorijos šaltinių, išmeta srauni Nemuno tėkmė. tačiau gyvenvietė neišnyko. 150 metų trukusius kryžiuožių antpuolius nutraukė 1410 m. įvykęs Kidulių šventėje APGYVENDINIMAS Žalgirio mūšis. 1724 m. Jurbarko seniūnas Jo- „Prisiminimų parkas“ Kaimo turizmo sodyba „Vinkšnupis“, Judrių k., Kidulių nas Radvila išrūpino Sudargui miestelio teises. sen., Šakių r., tel. (8~650) 19346 1792 m. savivaldos – laisvojo miesto teises ir her- bą Sudargui suteikė Lenkijos ir Lietuvos karalius Stanislovas Augustas.

Sudargo (Grinaičių) piliakalnis, vad. Balna- kalniu, yra kairiajame Nemuno krante esančiame šlaito iškyšulyje. 1970-aisias atlikus piliakalnio archeologinius tyrinėjimus nustatyta, kad kultū- 17 Sudargo (Burgaičių) piliakalnis III, vad. Bevardžiu – tai į Nemuno slėnį įsiterpęs 35 x 45 m dydžio aukštumos kampas, iš šiaurės, šiaurės vakarų ir rytų apjuostas giliomis daubomis. Ty- rinėjant aptikta sunaikinto kultūrinio sluoksnio žymių. Datuojamas I tūkst.–II tūkst. pradžia. Sudargo (Burgaičių) piliakalnis II, vad. Pi- laite, įrengtas 100 m į rytus nuo Vorpilio. 1970 m. ištyrus 45 m2 plotą, rastas kultūrinis sluoksnis (aptikta lygiosios, grublėtosios ir žiestosios keramikos). Datuojamas I tūkst.–II tūkst. pradžia. Sudargo (Burgaičių) piliakalnis, vadinamas Vorpiliu, įrengtas į Nemuno slėnį kiek įsiterpu- Sudargo piliakalniai Kaimo turizmo sodyba „Suvalkiečio sodyba“ siame aukštumos kyšulyje. Piliakalnio aikštelėje rasta lipdytosios ir žiestosios keramikos. Datuo- rinio sluoksnio nėra, tačiau pylime rasta suanglė- jamas I tūkst.–II tūkst. pradžia. jusių užtvaros rąstų, geležinis įmovinis ietigalis, akmeninio kirvio ir trinamųjų girnų fragmen- APGYVENDINIMAS tų, lygiosios keramikos. Nustatyta, kad pylimas Kaimo turizmo sodyba „Suvalkiečio sodyba“, Pervaznin- įrengtas I tūkst. po Kr. pradžioje, antrą kartą stip- kų k., Sudargo sen., Šakių r., tel. (8~686) 10574. rintas ir sunakikintas V–VI a. Radiniai saugomi Kaimo turizmo sodyba „Margiškiai“, Margiškių k., Su- Lietuvos nacionaliniam emuziejuje. Datuojamas dargo sen., Šakių r., tel. (8~656) 88332, I tūkst.–II tūkst. pradžia. [email protected], www.margiskiai.lt. Sudargo (Grinaičių) piliakalnis II su gyvenviete, vad. Žydkapiais, įrengtas aukštumos ky- Sudargo miestelio gatvė šulyje, juosiamame daubų, besileidžiančių į Ne- muno slėnį. Piliakalnio aikštelės pietvakarinėje pusėje supiltas pylimas. 1970 m. ištyrus pylimą, aptiktas židinys, geležinis peilis-pjautuvėlis, kau- linės ylos fragmentas, lygiosios ir grublėtosios keramikos. Radiniai saugomi Lietuvos nacionali- niame muziejuje. Piliakalnis datuojams I tūkst.–II tūkst. pradžia. 18 Jurbarkas pagrindu kuriamas tarptautinių susitikimų kultū- ros centras. Jurbarko miestas įsikūręs dešiniajame Nemu- Kiekvienų metų rugpjūčio paskutinę savai- no upės krante, trijų upių – Nemuno, Mituvos ir tę Krašto muziejuje organizuojami tarptautiniai Imsrės – santakoje. šiuolaikinės literatūros forumai „Šiaurės vasara“, Po III Lenkijos ir Lietuvos padalijimo (1795 pristatantys naujausią Šiaurės šalių rašytojų ir li- m.) Jurbarkas tapo carinės Rusijos pasienio mies- teratų kūrybą. teliu ir XIX a. pradžioje atiteko iš Rusijos atvyku- siam kunigaikščiui Platonui Zubovui. 1845 m. ca- Dvaro miškų urėdo namai buvo už parko, va- ras Nikolajus I Jurbarko dvarą majorato teisėmis karų pusėje, atokiau nuo Mituvos upės. Šalia pa- padovanojo generolui adjutantui kunigaikščiui statytas nedidelis mūrinis namas, kuriame buvo Ilarionui Vasiljevičiui Vasilčikovui. XIX a. jo sūnus įkurta dvaro administracijos raštinė. Nepriklau- Jurbarkas iš paukščio skrydžio Ilarionas Ilarionovičius vakarinėje miesto dalyje, somybės laikais nuo 1928 m. čia gyveno ir kūrė kairiajame Mituvos upės krante, pastatė stilingus skulptorius monumentalistas Vincas Grybas, o dvaro rūmus, praplėtė parką ir visą aptvėrė aukš- 1956 m. pastate buvo įkurtas V. Grybo memo- ta raudonų plytų mūro tvora. Šalia pagrindinių rialinis muziejus. rūmų buvo pastatyti dar du namai, vadinami ofi- cinomis. Pietinėje oficinoje gyveno kunigaikščio Buvusioje Jurbarko dvaro cerkvėje, pasižy- tarnai, čia vėliau buvo įsikūrusi ir dvaro raštinė. minčioje puikia akustika ir savita ekspozicijų erd- Šiaurinė oficina, ištaigingai įrengta, buvo skir- ve, ištisus metus rengiami profesionalaus meno ta kunigaikščio šeimos nariams arba svečiams. koncertai bei parodos. Už kelių žingsnių nuo šiaurinės oficinos buvo rekonstruota nedidelė, bet viduje gana puošni Vytauto parke stovi Vytauto Didžiojo pa- mūrinė cerkvė. Iš rytų pusės buvo įrengtas įvažia- minklas (skulpt. V. Grybas, 1930). Prie paminklo V. Grybo muziejus vimas į dvarą – dveji aukšti suveriami metaliniai kasmet vyksta renginiai, skirti Vytauto Didžiojo Jurbarko krašto muziejus vartai. Pagrindiniai dvaro rūmai sudegė Pirmojo karūnavimo dienai paminėti. pasaulinio karo metu. Šiuo metu šiaurinėje oficinoje yra Jurbarko Jurbarko Švč. Trejybės neogotikinė bažny- krašto muziejus, kuriame veikia buities daiktų, čia statyta 1902–1907 m. Yra išlikusios dvi V. Gry- linų apdirbimo įrankių ekspozicijos, kunigaikščių bo darbo gipsinės 1936 m. sukurtos skulptūros Vasilčikovų gyvenimą iliustruojančių fotografijų – „Šv. Petras“ ir „Šv. Povilas“, XX a. pradžioje šv. Ka- ekspozicija, įrengtas senovinis valstiečio kamba- zimiero medinė skulptūra. Bažnyčios šventoriuje rys. 2001 m. įkurta poeto ir diplomato Jurgio demonstruojamas XVII a. varpas. Į vieną iš bažny- Baltrušaičio memorialinė ekspozicija, kurios 19

Netoli kelių Raseiniai–Šilinė ir Kau- nas–Jurbarkas sankryžos stovi buvusi Nakvynė ir pusryčiai, Birutės g. 3, Jurbarkas, pašto stotis Šilinės smuklė, priklausiu- tel. (8~447) 71308, (8~613) 66856 si Panemunės pilies savininkams Eper- Nakvynė ir pusryčiai, Vilniaus g. 9, Jurbarkas, ješams. Keičiantis savininkams ir nuo- tel. (8~447) 55928 mininkams, pastato pakirtis nesikeitė Viešbutis „Jurbarkas“, S.Dariaus ir S.Girėno g. 98, Jurbar- – čia visuomet buvo galima sustoti pa- kas, tel. (8~447) 51646, (8~676) 38025, ilsėti ir užkąsti, leisti atsipūsti arkliams. čios bokštų įkeltas jurbarkiečių Amerikos lietuvių www.hoteljurbarkas.lt Pokario metais pastatas buvo pritaiky- dovanotas varpas. tas parduotuvei. Dabar pastate įsikūru-

Jurbarko piliakalnis, vadinamas Bišpiliu, yra Skirsnemunė Šilinės smuklė Jurbarko miesto šiauriniame pakraštyje, Imsrės Skirsnemunė įsikūrusi 9 km į rytus nuo Jur- upelio kairiajame krante. Piliakalnyje rasta žiesto- barko, Nemuno dešiniajame krante, prie Kau- sios keramikos, arbaletinių strėlių antgalių, peilių, no–Jurbarko kelio. Minima nuo XIII a. XV amžiuje ylų, cilindrinių spynų raktų ir kt. Skirsnemunė priskirta prie Lietuvos didžiojo ku- Aikštelėje prieš piliakalnį stovi akmuo Jur- nigaikščio dvarų. Miestelis, nors ir nedidelis, bet barko vardo 735-erių metų jubiliejui atminti. tapo gyvu prekybiniu punktu. 1636 m. grafas APGYVENDINIMAS Jurgis Tiškevičius Skirsnemunės koplyčiai sutei- kė parapijos teises. 1792 m. Skirsnemunė gavo Kristinos Vančienės kaimo turizmo sodyba „Jurodis“, Naujasodžių k., Jurbarko r., tel. (8~447) 52230, (8~650) Magdeburgo teises. 91000, [email protected], www.gasthaus.lt Neogotikinio stiliaus Skirsnemunės Šv. Jur- Nakvynė ir pusryčiai, Liepų g. 19, Jurbarkas, gio bažnyčia pastatyta 1903 m. tel. (8~447) 55534, (8~618) 25589 20 si Panemunių regioninio parko direkcija. Įrengtos į Peterburgą. 1831 m. visi Gelgaudų turtai atite- krašto gamtą ir buitį pristatančios ekspozicijos, ko carinės Rusijos iždui. Pasikeitus savininkams, daug vietos skirta ekologijai. Atvykstantys turis- keitėsi ir pilies pavadinimas. Panemunės pilį imta tai supažindinami su žvejybos Nemune ypatu- vadinti rusišku Zamkaus vardu. 1925 m. kun. mais, dėmesį patraukia parke gyvenančių žvėrių Antanas Petraitis nupirko Gelgaudų dvarą, tuo- pėdsakų stendas. met vadintą Zamkumi. Grįžęs į tėvynę, rengėsi čia įkurdinti vienuolių saleziečių centrą, kad jie Skirsnemunės seniūnijos Paantvardžio kaime steigtų mokyklas, plėtotų katalikišką švietėjiš- yra poeto, diplomato, vertėjo Jurgio Baltru- ką veiklą. Kunigui mirus, seleziečiai netoli pilies šaičio (1873–1944) gimtinė. ant kalnelio pastatė koplytėlę, kurioje perlaidojo savo globėjo palaikus. Panemunės pilis Panemunės pilis ir parkas Panemunės parkas – puikus peizažinio Šalia kelio Jurbarkas–Kaunas, apie 15 km nuo parko pavyzdys. Parkas įkurtas XVII a. I pusėje Jurbarko, stovi Panemunės pilis, kaip manoma, ir buvo keletą kartų rekonstruotas. Penki parko pavadinimą gavusi nuo Panemunės dvaro, kurį kaskadiniai tvenkiniai, prie kurių seniau stovėjo 1597 m. vengrų didikas Janušas Eperješas įsi- vandens malūnai, kalvotas reljefas ir pilis, palieka gijo iš žemaičių pakamario S. Stankevičiaus-Be- neišdildomą įspūdį. Parke nuo seno daugiausia levičiaus. 1604–1610 m. J. Eperješas ten pastatė auga vietiniai medžiai ir krūmai: ąžuolai, uosiai, rezidenciją. Išaugusi iš minėto Panemunės dva- skroblai, guobos, mažalapės liepos, paprastieji ro, ji atspindėjo renesanso epochos bruožus, kai šermukšniai, beržai, paprastosios ievos, papra- kur dar atkartodama jau praeitin nutolstančius stosios eglės. Iš svetimžemių medžių išsiskiria tik gotikos elementus. Spėjama, kad pilies projekto viena rūšis – prie tvenkinių augančios įspūdingų autorius ir pirmasis statybų prižiūrėtojas buvo dydžių pilkosios tuopos. Janušo Eperješo šeimos draugas, Vilniaus pilies Turistinio sezono metu Panemunės pilyje architektas Petras Nonhartas. eksponuojami Vilniaus dailės akademijos stu- XVII a. viduryje Janušo Eperješo sūnus Kristu- dentų darbai, galima pavaikštinėti po pilies vidų, pas rekonstravo tėvo statytą pilies ansamblį. pasigėrėti nuostabiais, iš pilies bokšto atsiverian- Antroje XVIII a. pusėje pilį nusipirko baronas čiais panemunės vaizdais. Leonas Igelštromas. Po 6-erių metų pilies savi- ninkais tapo Gelgaudų šeima. 1831 m. Antanas Raudonė Gelgaudas žuvo mūšyje, Jonas Gelgaudas pa- sitraukė į Vakarus, todėl pilis buvo apleista, jos Iki XVI a. pabaigos Raudonė buvo karališka- vertinga biblioteka ir paveikslų galerija išvežtos sis dvaras, kurį Žygimantas Augustas dovanojo 21

nio pilies korpuso centre buvo pristatytas cilindri- nis bokštas. Paskutinis Olendskis 1810 m. gaisro prūsų kilmės pirkliui Jeronimui Kristupui Kiršenš- Veliuona apniokotą Raudonės pilį pardavė grafui Platonui teinui. Įsigytame dvare jis XVI a. pab. pastatė mū- Zubovui. Šis ėmėsi pilies atstatymo ir remonto Tai vienas įdomiausių Nemuno de- rinę pilį. Jeronimo Kristupo Kiršenšteino sūnus darbų. Po jo mirties pilis atiteko dukrai Soﬁjai von šiniojo kranto miestelių. Pasak istorikų, Jeronimas Krišpinas Kiršenšteinas, ėjęs aukštas Pirch (Kaisarovai). Pirmojo pasaulinio karo metu vardas pirmą kartą paminėtas 1241 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininko ir vokiečių kareiviai apiplėšė pilį ir sudegino didžio- Žygimantas Augustas 1501–1507 m. sekretoriaus pareigas, Raudonę pavertė pagrin- jo bokšto laiptus, o Antrojo pasaulinio karo metu suteikė miestui savivaldą – Magdebur- dine savo rezidencija. buvo išsprogdintas didysis pilies bokštas. go teisę. XVIII a. pabaigoje pilis perėjo į Kiršenšteino Šiaurinėje Raudonės pilies pusėje išlikęs mū- giminaičių Olendskių rankas. Pastatas iš uždaro rinis 1877 m. statytas pastatas, naudotas dvaro Piliakalnis, vadinamas Gedimino stačiakampio plano įgavo U raidės formą, o ryti- ūkio reikalams – tarnų gyvenamosioms patal- kapo kalnu, yra į rytus nuo Ramybės Raudonės pilis poms. 1923 m. pastate įrengtas malūnas. Paminklas Gediminui ant Gedimino kapo Greta pilies – senas parkas, kuriame sto- piliakalnio vi nudžiūvęs, legendomis apipintas Gedimino ąžuolas, devynių kamienų liepa, gausu poilsio vietų, kuriose galima atsipūsti karštą vasaros die- ną. Žmones į Raudonės pilį vilioja ne tik senųjų miestelio gyventojų papasakotos istorijos apie vaiduoklius, bet ir kartą per metus, paskutinį ge- gužės savaitgalį vykstantis jau tradiciniu tapęs kultūrinio turizmo renginys „Panemunių žiedai“.

APGYVENDINIMAS S.Balsevičiaus kaimo turizmo sodyba, Kaštonų g. 5, Raudonė, Jurbarko r., tel. (8~447) 45367, (8~676) 28552 22

kalno, už plataus 17 m gylio per- kaso. Ant piliakalnio stovėjusi pilis daug kartų puldinėta kryžiuočių. Pilies (Ramybės) kalno piliakalnis – tai 32 m aukščio stačiašlaitis nupjauto kūgio formos piliakalnis. Ant šio piliakalnio stovėjusi pilis, o greta jos – įtvirtintas papilys. Ant piliakalnio – deivės Velionės aukuras. 1991 m. abu piliakalniai sutvarkyti. Jų viršuti- nėse aikštelėse įrengti takeliai, o užlipti į piliakalnius galima laiptais.

Piliavietė, vadinama Pilaitėmis (į vakarus nuo Veliuonos, prie Nemuno ir Gystaus upelio santakos). Tai 2 neaukštos kalvelės, apaugusios medžiais, iš trijų pusių supamos griovių. Mano- Veliuonos piliakalnių takais ma, kad kalvelėse stovėjusi medinė kryžiuočių Veliuonos bažnyčia pilis Bajerburgas, kuri turėjo padėti sunaikinti Veliuoną ir atverti kelius į krašto gilumą. Lietuviai tro Juozapo Radavičiaus. Bažnyčioje yra 7 altoriai, Bajerburgą sunaikino 1338 m. Archeologai spė- iš kurių ypač išsiskiria centrinis barokinis altorius ja, kad pilis buvo uždegta. su puošniomis ažūrinėmis kolonomis. Veliuonos bažnyčioje yra 36 kultūros paveldo objektai. Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčiai (1636–1644 m.) būdingi rene- XIX a. klasicistinės architektūros paminklas sanso ir gotikos stilių bruožai. Unikalūs bažnyčios – Veliuonos dvaro sodyba su parku (vienas iš vargonai, pastatyti garsaus XIX a. vargonų meis- nedaugelio medinių dvarų Lietuvoje), kuriame 23 Istorinę Veliuonos praeitį iliustruoja Valenti- no Gerulaičio tapybos darbai: „Bajerburgo pilies puolimas“, „Veliuonos pilis“, „Lietuvos kunigaikš- čių portretai“.

Rašytojo P. Cvirkos memorialinės sodybos (Klangių k., Veliuonos sen.) kompleksą sudaro gyvenamasis namas, klėtis, tvartas (atstatytas). Čia P. Cvirka praleido vaikystę ir ankstyvosios jau- nystės metus. Pastatuose eksponuojami buities Veliuonos dvaro sodyba rakandai, baldai, apylinkės etnograﬁniai daiktai.

APGYVENDINIMAS auga retų medžių: 2 geltonžiedžiai tulpmedžiai, Č.Letuko kaimo turizmo sodyba, Klangių k., Veliuonos raudonlapis klevas, glaustašakis ąžuolas, mau- sen., Jurbarko r., tel. (8~447) 42680, (8~616) 84391 medis, lenktašakis uosis. Dvaro rūmuose įkurtas J.Ramonienės kaimo turizmo sodyba, Papiškių k., Jur- Veliuonos krašto istorijos muziejus. Veikia barko r., (8~447) 42887, (685) 47809, (685) 47815 Veliuonos krašto etnograﬁnė, archeologinė ekspozicijos, rašytojo P. Cvirkos (1909–1947) klasė, supažindinanti su rašytojo biograﬁja, jo gyvena- Seredžius mojo laikotarpio mokykla. Miestelis prie Nemuno ir Dubysos santakos. Seredžiaus vardas rašytiniuose šaltiniuose pami- nėtas tik XVI a. Rašytojo P. Cvirkos memorialinė sodyba Seredžiaus piliakalnis Įspūdingas Seredžiaus piliakalnis, vad. Pale- Panemunės kelyje mono kalnu, taip pat mena kovas su kryžiuočiais. Manoma, kad ant kalno stovėjo Pieštvės pilis, kuri kryžiuočių puldinėjama nuo 1293 m. atsilai- kė iki 1363 m. Tais metais pilis buvo sudeginta ir daugiau nebuvo atstatyta. Piliakalnį juosia gilūs Pieštvės ir Nemuno slėniai. Palocėlių piliavietė. Kaip puolimų placdar- mą Nemuno slėnyje, ties Dubysos žiotimis, kry- 24 žiuočiai buvo pasistatę savo pilį – Marienburgo liaus. Bažnyčioje yra išlikusių religinio meno bei tvirtovę. Dabar šioje vietoje likusios dvi kalvelės, liturginių atributų. Fasade yra medinės XIX a. vadinamos Palocėliais. „Švč. Mergelės Marijos“ ir „Šv. Jono Krikštytojo“ Belvederio gynybinis įtvirtinimas, vadi- skulptūros. namas Šančiumi, yra Nemuno dešiniojo kran- to aukštumos šlaite, apie 1 km nuo kelio Kau- APGYVENDINIMAS nas–Jurbarkas, 1,2 km į vakarus nuo Belvederio „Klumpės malūnas“, Klumpės viensėdis, Jurbarko r., rūmų. tel. (8~686) 78717, www.klumpe.lt

Vilkijos kraštovaizdis nuo Nemuno Nuo kelio Kaunas–Jurbarkas į Belvederio dvaro rūmus (1 km į vakarus nuo Seredžiaus Belvederio dvaro rūmai miestelio) veda 365 pakopų laiptai. XIX a. pirmoje pusėje dvaro savininkas Burba juos pastatė Seredžiaus bažnyčia pagal prancūzų architekto projektą. Architek- tūros ansamblį sudaro rūmai, pastatyti 1830 m., parkas, įkurtas XIX a., koplyčia ir ūkiniai pastatai. Rūmai yra santūrių klasikinių formų, bet savitos konﬁgūracijos, būdingos romantizmo architek- tūrai. Dviejų aukštų rūmų siluetą vainikuoja ma- syvių proporcijų triaukštis bokštas – belvederis (belvedere – itališkai reiškia „gražus vaizdas“). Belvederio dvaro klestėjimo metais (apie 1860 m.) šalia rūmų įkurtas puikiai prie banguoto vietos reljefo priderintas peizažinio stiliaus parkas, pereinantis į natūralų miško parką. Alėjos ir takai lenkti arba šiek tiek vingiuoti, ypač ties parke įsi- terpusia griova. Greta vietinių medžių ir krūmų parke auga nemažai svetimžemių: veimutinių pušų, europinių maumedžių, vakarinių tujų ir kt. Iš viso parke auga 23 rūšys sumedėjusių introdu- kuotų augalų.

Seredžiaus Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia pastatyta 1913 m., yra eklektinio renesanso sti- 25 A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejus

Vilkija XIV a. kryžiuočių kronikose minima Vilkijos pilis. Po Žalgirio mūšio Vilkijoje buvo įsikūręs Lie- tuvos didžiojo kunigaikščio dvaras, iš kurio 1426 m. Vytautas parašė du laiškus Kryžiuočių ordino Seniūnijos administracinio pastate įkurtas Rezistenci- magistrui. Tai autentiškas Vilkijos vardo pami- nių kovų ir tremties atminimo kambarys – krašto kan- nėjimas. 1450 m. Vilkijoje prie Nemuno pradėjo čioms atminti. veikti muitinė, viena pirmųjų Lietuvoje. 1486 m. Pokario metais Vilkijos apylinkėse aktyviai reiškėsi ko- pirmą kartą istorijos šaltiniuose paminėtas Vilki- votojai už Lietuvos laisvę. 1989 m. birželio 14-ąją 38 žuvu- jos valsčius, 1514 m. Vilkija minima kaip miestas, sių rezistencijos kovotojų palaikai perkelti į Vilkijos kapi- kuriame 1542 m. pastatyta bažnyčia, o 1606 m. nes. Jiems pastatytas paminklas. įsteigta parapinė mokykla. Senose Vilkijos kapinėse yra trys XIX a. koplytstul- XIX a. antroje–XX a. pirmoje pusėje Vilkija piai. Šalia jų – keturi knygnešių ir daraktorių kapai. valsčiaus, 1948–1950 m. – apskrities, 1950–1962 m. – rajono centras. 1995 m. Vilkijos savivaldybė Vilkijoje nuo seno puoselėjami amatai. Tas tradicijas reorganizuota į Vilkijos seniūniją. tęsia 1991 m. Dalios ir Zigmo Kalesinskų įkurta pirmoji ir 1792 m. Vilkijai buvo patvirtintos Magdebur- vienintelė Lietuvoje privati aukštesnioji liaudies amatų go teisės ir suteiktas herbas (šv. Juozapas su laz- mokykla, dabar – amatų centras. Čia saugomi unikalūs da). Tačiau 1794 m. miesto teisės ir herbas buvo pagal E.Gizevijaus piešinius atkurti XVIII a.–XIX a. pab. Ma- panaikinti. žosios Lietuvos kostiumai. Vilkijos miesto dominantė – Šv. Jurgio neogotikos stiliaus bažnyčia, pastatyta 1901– 1990 m. įkurtas brolių Antano ir Jono Juškų etninės 1908 m. kultūros muziejus. 1987 m. gausybės talkininkų pastan- 26 gomis nuo visiško sunaikinimo buvo išsaugotas APGYVENDINIMAS seniausias Vilkijos pastatas – klebonija. Manoma, Arvydo Bilvino kaimo turizmo sodyba, Skrebenų k., kad šiam namui yra per 300 metų. Jo sienos regė- Vilkijos apyl. sen., Kauno r., te. (8~37) 205074, jo mums gerai žinomus kūrėjus, tarp jų kompozi- (8~685) 82462), www.bilvinusodyba.lt torių ir dailininką M. K. Čiurlionį, A. Žmuidzinavi- Kaimo turizmo sodyba „Pas pinčiuką“, Padubysio k., čių, P. Kalpoką, garsų chirurgą V. Kuzmą, rašytojus Vilkijos apyl. sen., Kauno r., tel. (8~686) 33209 ir poetus V. Mykolaitį-Putiną, K. Binkį, S. Nėrį, Vy- Zalensų kaimo turizmo sodyba, Padubysio k., Vilkijos dūną, J. A. Herbačiauską, A. Gricių, A. Fiodorovą, apyl. sen., Kauno r., tel. (8~686) 33209 N. Buniną, kalbininką K. Jaunių, kompozitorių J. Naujalį ir daug kitų įdomių žmonių. Tačiau ryš- kiausią pėdsaką čia paliko garsiausias lietuvių Paštuva Vilkijos gatvelę puošia spalvinga Šv. Florijono tautosakininkas, etnografas ir kalbininkas Anta- Paštuva kryžiuočių kronikose minima nuo skulptūra nas Juška. Jis sudarė daugiau nei 70 tūkst. senųjų XIII a. Pasak Petro Duisburgiečio, Paštuvos pilį lietuviškų žodelių žodyną, 7 tūkst. dainų dainy- kryžiuočiai užpuolę 1292 m. Vėliau Paštuva daug ną, apie 2 tūkst. melodijų rinkinį. Tarp gausių se- kartų niokota XIII a. 1381 m. kronikose užrašy- novės laikus menančių daiktų čia galima išvysti ta, kad 1369 m. Paštuvos pilį kryžiuočiai naikinę pačius pirmuosius Antano ir Jono Juškų dainų 5 naktis, kartu sunaikino ir 5 kaimus. Vygantas rinkinius, Vydūno ranka rašytus laiškus, B. Buračo Marburgietis mini, kad Paštuvos pilis stovėjusi autografais paženklintas knygas, dešimtis raštais vienoje iš Nemuno salų. Paštuvos apylinkės tuo- mirgančių audinių, skrynių, šimtus senų, nutrin- tų, bet vis dar mielų ir tarsi gyvų buities rakandų. Paštuvos basųjų karmeličių vienuolynas Kasmet čia vyksta tradicinės brolių Juškų dainų ir kalendorinės šventės, rengiami koncertai, parodos ir susitikimai su įdomiais žmonėmis. Nemuno pakrantės Vilkijoje Ringovės piliakalnis, vadinamas Pilike, Ringovės piliakalnis Linksmuoju kalnu. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, esančiame Nemuno krante tarp dviejų gilių griovų, į šiaurę nuo Kauno–Jurbarko kelio kryžkelės su keliu į Saulėtekius, Ringovės dešinia- jame krante, Kauno miškų urėdijos Vilkijos g-jos miško 14 kvartalo pietinėje dalyje. 27 met buvo tankiai gyvenamos. kimas traukė vasarotojus. Kulautuvos vasarvietei Vėliau Paštuva buvo dvaras, palivarkas, daug 1933 m. balandžio 21 d. buvo suteiktas kurorto kartų minimas senovės aktuose. Nuo 1634 m. statusas. dvaras – Kauno benediktinių vienuolyno nuosa- vybė. Šiuo metu Paštuvos kaime tėra kelios sody- Kulautuvos Švč. Mergelės Marijos vardo bos, prieš dešimtmetį įsikūręs Šv. Kūdikėlio Jė- bažnyčia. 1932 m. pastatyta medinė liaudies zaus Teresės Basųjų karmeličių vienuolynas. architektūros formos Šv. Petro Išvadavimo baž- Medinė Šv. Barboros bažnytėlė pastatyta nyčia. 1940 m. bažnyčia pavadinta Švč. Mergelės 1923 m. Vienuolyne veikia maldos namai, atviri Marijos vardu. ir pasauliečiams. 1934 m. rugsėjo 9 d. šalia bažnyčios buvo atidengtas Švč. Mergelės Marijos (Madonos) Brolių Jono ir Juozo Vailokaičių kapas Pa- paminklas, skirtas Lietuvos Respublikos Prezi- Kulautuvos bažnyčia štuvos kapinėse. Jonas Vailokaitis – ﬁnansinin- dento Antano Smetonos 60-mečiui atminti (aut. Kulautuvos miško takeliais kas, ekonomistas, 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, S. Stanišauskas, statybos komiteto pirm. – V. Au- ten ir mirė. 2007 m. jo palaikai parvežti į Lietuvą gustauskas). 1956 m. statula buvo perkelta į ir palaidoti greta brolio Juozo Vailokaičio, kuni- šventorių, o postamentas nugriautas. Paminklas go, tarpukario Lietuvos lietuviško lito išleidimo atstatytas 1990 m. spalio 28 d. komisijos pirmininko, I, II Seimų ir Steigiamojo 1938 m. Kulautuvoje, sankryžoje prie kapinių, Seimo nario, tremtinio, po tremties dirbusio Pa- pastatytas akmeninis paminklas žuvusiesiems štuvoje kunigu. dėl Lietuvos laisvės atminti (nugriaustas pokario metais, atstatytas 1989 m.). APGYVENDINIMAS Kulautuvos kapinėse ilsisi knygnešio S. Bulo- Stasio Sadausko kaimo turizmo sodyba, Antalkių k., tos ir rašytojos S.Jasiūnaitės palaikai. Vilkijos sen., Kauno r., tel. (8~37) 556213, (8~680) 14060 „Paštuva“, Paštuva, Raudondvario sen., Kauno r., tel. (8~- APGYVENDINIMAS 686) 02664, (8~614) 63461 Jaunimo namai „Actio Catholica Patria“, Poilsio g. 12, Kulautuva, Kauno r., tel. (8~37) 543373, mob. (8~682) 00879 Kulautuva Rimanto ir Rimos Petrauskų kaimo turizmo sodyba, Kulautuvos vardas istorijos šaltiniuose pirmą Kranto g. 7, Kulautuva, Kauno r., tel. (8~689) 27519 kartą paminėtas 1364 m. kryžiuočių kronikoje. Aušrelės Vilkonienės kaimo turizmo sodyba „Miško Iki XX a. Kulautuva buvo kaimas. Graži gamta, svetainė“, Akacijų al. 35, Kulautuva, Kauno r., sausas miškas, švelnus klimatas, patogus susisie- tel. (8~37) 543187, mob. (8~686) 53653, www.miskosvetaine.lt 28 Kaimo turizmo sodyba „Gojus“, Akacijų al. 20A, Kulautuva, Kauno r., tel. (8~675) 48861

Raudondvaris Pakaunės miestelis, įsikūręs netoli Nemuno ir Nevėžio santakos. Tai viena seniausių rajono gyvenviečių. XIV a. Raudondvaris tapo kovų su kryžiuočiais vieta. Prie Nevėžio stovėjo Virgalės pilis (kryžiuočių sunaikin- ta). Raudondvario dvaro sodyba yra šiauriniame Raudondvario kaimo pakraštyje, Nevėžio slėnio aukštutinėje terasoje. XVI a. antroje pusėje dvaro savininkas buvo Kauno pakamaris Vaitiekus Dziavaltauskas, po jo mirties – sūnus Jonas. Vėliau dvaro savininkai buvo J. Kosakovskis, J. ir B. Radvilos, Vorlovskis. Nuo XVIII a. antros pusės dvare šeimininkavo Za- bielos. Keičiantis savininkams, keitėsi dvaro pastatai, jų architektūra, in- terjeras. Nuo XIX a. pradžios dvaras priklausė grafui Mykolui Tiškevičiui (1761–1839). Dvaro ansamblį sudarė renesanso stiliaus pilies rūmai, at-

Nevėžis ties Raudondvariu 29 statyti XVII a., šiaurinė ir pietinė oﬁcinos, oranže- rija, liokajaus namas, arklidės, ūkvedžio namelis, šiaurinis ir pietinis svirnai, ledainė. Per 1830–1831 m. sukilimą dvaro rūmai nu- kentėjo, tačiau iki 1840 m. buvo atstatyti. 1856– 1877 m. rūmus rekonstravo garsus italų architektas Laurynas Cezaris Anikinis. Po rekonstrukcijos rūmai įgijo neogotikos bruožų. Raudondvario rūmai garsėjo senienų rinkiniu, vertingais Vakarų Europos ir Lietuvos dailininkų kūriniais. Karui baigiantis (1944 m.) rūmai ir oranžerija buvo sudeginti. 1962–1967 m. pagal architektų S. Čerškutės ir V. Jurkšto projektą pilis buvo atstatyta, paryškinti šio statinio renesansiniai bruožai.

Raudondvario bažnyčia – tarsi grafų Tiške- vičių giminės istorijos dalis. 1785 m. Raudondva- ryje buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Da- bartinė mūrinė bažnyčia pastatyta 1852–1856 m. pagal L. C. Anikinio projektą, o 1861 m. – mūrinė klebonija. 1857 m. bažnyčią konsekravo vysku- pas Motiejus Valančius. Statybos darbus ﬁnansa- vo grafas B. E. Tiškevičius (1801–1866). Raudondvario dvaro sodyba ir parkas Bažnyčia 1915 m. sugriauta, o 1930–1938 m. atstatyta (archit. V. Michnevičius). Baigiantis Ant- Raudondvario bažnyčia rajam pasauliniam karui (1944 m.) bažnyčia buvo vėl apgriauta. Šv. Teresės Kūdikėlio Jėzaus bažnyčia turi neobaroko ir neoklasicizmo bruožų. Dabar baž- nyčioje galima pamatyti A. Sledzinsko paveikslą „Kryžiaus keliai“, G. Bert paveikslus „Švč. Mergelė Marija su vaikeliu“ ir „Šv. Juozapo mirtis“. Šoni- niame altoriuje yra italų skulptoriaus L. Pampa- lonio sukurtas Vandos Tiškevičienės ir jos sūnaus 30 Mykolo Tiškevičiaus antkapinis paminklas, kuris grafui kainavo du kartus brangiau nei visos baž- nyčios statyba.

Raudondvaris – kompozitoriaus Juozo Nau- jalio gimtinė. 1969 m. buvo pastatytas pirmasis paminklas (autorius – V. Gabriūnas). 1994 m., minint Lietuvos muzikos patriarcho 125-ąsias gimimo metines, Raudondvaryje atidengtas skulptoriaus L. Žuklio sukurtas paminklas. Nuo 1972 m. Raudondvaryje vyksta J. Naujalio mišrių chorų konkursai, nuo 1991 m. tapę konkursais- J. Naujalio muziejuje festivaliais. Raudondvario dvaro sodybos pilies J. Naujalio paminklas (skulpt. L. Žuklys, archit. šiaurinėje dalyje įsikūręs J. Naujalio memoriali- Raudondvario pilies ekspozicijos G. Baravykas) nis muziejus. Priešais muziejų pastatytas simbo- linis skulptoriaus L. Striogos paminklas Juozui dondvariečių dailininkų, tautodailininkų, foto- Naujaliui. Muziejaus ekspozicijos supažindina su grafų kolekcijos. muzikinės spaudos pradininko, žymiausio savo laikotarpio šalies vargonininko, choro dirigento, J. Naujalio memorialinio muziejaus filialas pirmojo lietuviško knygyno ir muzikos mokyklos V. ir J. Liekio sodyboje. Kaune steigėjo, pedagogo ir pirmosios Dainų 2000 m. skraidyklių sporto entuziastas, kons- šventės organizatoriaus ir vyriausiojo dirigento truktorius Juozapas Liekis su žmona Vanda savo gyvenimu, kūryba ir veikla. Čia galima pasiklausy- sodyboje, 2,5 ha ploto teritorijoje, įgyvendino ti jo kūrinių, prisiliesti prie senosios fisharmonijos seną svajonę – pradėjo rinkti ir kaupti XIX ir XX (tokiu muzikos instrumentu grojo kompozitorius a. etninės kultūros ir techninio paveldo kolekci- Juozas Naujalis, tokia stovėjo ir Raudondvario pi- ją. 2005 m. sodyba tapo J.Naujalio memorialinio lyje pas grafus Tiškevičius). muziejaus filialu ir gegužės18 d. buvo oficialiai Pilies bokšte susipažinsite su raudondva- atidaryta. Čia eksponuojami iš įvairiausių Lietu- riečio dailininko Kosto Žardelevičiaus kūryba, iš vos kampelių surinkti dar prieškario metais pa- beveik 25 m aukščio pažvelgsite į Nevėžio kraš- gaminti užsienio ir Lietuvos firmų varikliai, žemės tovaizdžio draustinį. ūkio technika, automobiliai, tarpukario Lietuvos Parodų salėse Jūsų laukia senolių naudoti kaime meistrų naudoti darbo įrankiai, namų buities reikmenys ir darbo įrankiai, kelių rūšių apyvokos daiktai. Didžioji dalis technikos yra su- lyginimo įrengimai, įvairiausios svarstyklės, rau- remontuota, restauruota ir gali būti naudojama. 31 Muziejaus filiale galima išvysti ir itin retų mecha- Virginijaus Adomonio sodyba, Paštuvos k., Raudond- nizmų – vinių kalimo mašiną, didžiąją kuliamąją, vario sen., Kauno r., mob. (8~686) 02664, (8~614) 63461, moglius, amfibiją, kalvio naudotus įrankius kt. info@[email protected] Kolekciją puošia Vandos Liekienės rūpestin- gai prižiūrimi gėlynai, netradiciniai inkilai, gan- dralizdžiai ir po sodybą vaikštinėjantys povai. Greta sodybos J.Liekis įrengė Nevėžio slėnio link vedantį 150 m ilgio lėktuvų pakilimo ir nusileidi- mo taką, kuriuo gali naudotis mažosios aviacijos entuziastai.

Raudondvario kapinėse yra architekto L.C.A- nikinio, Lietuvos kariuomenės generolo G. Gal- vydžio-Bykausko kapas. 1989 m. Raudondvaryje įrengtos didelės rezistentų kapinės.

Kitos lankytinos vietos: Raudondvario rezistentų kapinės • Penkių brolių rezistentų Bagdonavičių sodybos vieta ir atminimo ženklas Didvyrių k. • Koplytstulpis rezistentui V.Beržinskui atminti Didvyrių k. • Dendrologinis parkas, įkurtas žinomo eko- nomisto Dzido Budrio ir jo sūnaus rašytojo Rimanto Budrių sodyboje

APGYVENDINIMAS L. J. Germanto kaimo turizmo sodyba, M.Valančiaus g. 7A, Raudondvario k., Raudondvario sen., Kauno r., tel. (8~37) 549958 Viktoro Vegio kaimo turizmo sodyba, Bernatonių k., Raudondvario sen., Kauno r., tel. (8~37) 548465, (8~671) 83817, www.vegyne.lt PAF Mažųjų projektų programa www.undp.lt/sgp

Projektas „Nemuno dviračių trasos plėtra Šakių rajone: II etapas“ Įgyvendino Asociacija Zanavykų seimelis

JTVP Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programa (PAF MPP), veikianti 105 pasaulio šalyse, remia bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų projektus, siekiančius išsaugoti pasaulio biologinę įvairovę, mažinti klimato kaitą ir tarptautinių vandenų taršą, sutinkamai su darnaus vystymosi principais.

Šešupės euroregiono turizmo informacijos Jurbarko rajono turizmo informacijos Kauno regiono turizmo informacijos centras, centras, V. Kudirkos g. 61/1, 71126 Šakiai, centras, S. Dariaus ir S. Girėno g. 94, Laisvės al. 36, 44240 Kaunas, tel. (8~37) 323436, tel./faks. (8~345) 51262, [email protected], 74187 Jurbarkas, tel./ faks. (8~447) 70201, faks. (8~37) 423678, [email protected], www.sesupe.lt [email protected], www.jurbarkas.lt www.kaunastic.lt

UDK 796.5 (474.5) (03) Va421

ISBN 978-9955-737-11-7 Sudarytojai: V. Girdauskas, E. Plančiūnienė Nuotraukos: V. Venslovaičio, V. Kiauleikio, R. Akutaičio © Labdaros ir paramos fondas Šešupės euroregiono Šakių biuras © Asociacija Zanavykų seimelis Išleido UAB „V3 studija“, 2007