DOCSLIB.ORG

„Keletas Variacijų Kanono Tema“: Aštuntojo Dešimtmečio Lietuvių

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
„Keletas Variacijų Kanono Tema“: Aštuntojo Dešimtmečio Lietuvių Keletas variacijø kanono tema: aðtuntojo deðimtmeèio lietuviø muzikos pagrindinë srovë ir jos recepcija Rûta GOÐTAUTIENË Keletas variacijø kanono tema: aðtuntojo deðimtmeèio lietuviø muzikos pagrindinë srovë ir jos recepcija A Few Canonic Variations: Lithuanian Musical Mainstream of the 70s and Its Reception Anotacija Vakarietiðkøjø akademinës muzikos kanonø kritikà inspiravusi postmodernistinë muzikologija paskatino naujas nacionalumo muzikoje sklaidos ir nacionaliniø tradicijø analizës prieitis. Pasitelkiant kanono teorijos ir recepcijos tyrinëjimø iðplëtotus modelius, ámanu nacionalinæ tradicijà analizuoti kaip reikðmiø bei vertybiø konstravimo ir kanonizavimo istorijà. Ðio straipsnio centre lietuviðkieji muzikos kanonai, jø susiformavimas XX a. 78-uoju deðimtmeèiu ir reinterpretacijos politiniø bei kultûriniø pokyèiø metais. Ypatingas dëmesys skiriamas XX a. 8-ojo deðimtmeèio lietuviø muzikos pagrindinës srovës, tradiciðkai siejamos su Broniaus Kutavièiaus, Osvaldo Balakausko, Felikso Bajoro kûryba, áteisinimui bei vëlesniems kanonizuotà kompozitoriø ávaizdá transformavusiems procesams vietinei ir tarptautinei jø muzikos sklaidai bei recepcijai. Raktaþodþiai: kanonas, muzikos recepcija, aksiologinë ir sociologinë kanono teorijos prieitys, imanentiniai ir rekonstruoti kanonai, diskursyvus ir performatyvus muzikos kanonø pobûdis, kanoninis kûrinio statusas, muzikologiniø nacionalinës tradicijos sampratø genealogija ir aksiologija, nacionalumas muzikoje ir kûrybiðkumo konfigûracijos, kûrybos veikmës ir recepcijos veiksniai, XX a. 8-ojo deðimtmeèio lietuviø muzikos pagrindinë srovë. Abstract Inspired by the recent canon theory, musicological discussions about canon started in the 80s of the 20th century as a critique of the established repertory of Western art music. In turn, a growing interest in the research of the canonic meaning formation and music reception has influenced the new approaches to the issue of nationalism in music. In this context, the national musical canons are both very symptomatic and rather controversial examples of the interaction between the different agencies authorial, media, institutional and others. This article examines the formation of the Lithuanian music canons in the 70s and 80s of the 20th century and their later reinterpretations during the years of the political and cultural transformations. Special attention is given to the Lithuanian musical mainstream of the 70s (represented by composers Bronius Kutavièius, Osvaldas Balakauskas, Feliksas Bajoras), focusing on the changing reception of their music on both local as well as international levels. Keywords: canon, music reception, axiological and sociological approaches in canon theory, immanent and reconstructed canons, discursive and performative aspects of musical canons, canonic status of work, genealogy and axiology of the musicological concepts of national tradition, national aspect of music and creative configurations, agencies of dissemination and reception of music, Lithuanian musical mainstream of the 70s of the 20th century. I supaprastinti pasakojimai (vyraujantys XX a. menoty- ros kanonai) apie skirtingø kultûrø raidà kaip laipsnið- Ar egzistuoja lietuviø muzikos kanonas? Pozityvus kà evoliucijà su galimais sugráþimais ir devoliucijos mo- arba negatyvus atsakymas pirmiausia reikðtø tam tikros mentais1. Esminiø nacionalinës kultûros pamatø (ar teorinës pozicijos pasirinkimà. Jei kanono egzistavimas iðtakø) paieðka tapo neatsiejama kultûrinës savivokos ir atmetamas, galima numanyti respondentà iðpaþástant mo- jos teorinës sklaidos moksle dalimi. Prieðingam poþiû- dernistinæ pozicijà, pastaràjà suprantant kaip platesnio riui atstovauja postmodernistinë ar (jei pastaroji api- modernybës projekto dalá. Bûtent moderni epistema ins- brëþtis atrodytø pernelyg devalvuota) postistoristinë po- piravo ðiuolaikines nacijos ir nacionalumo sampratas, zicija. Ji formavosi kaip ásigalëjusiø kultûrinës savivokos pagrástas esencialistiniais evoliuciniais modeliais. Jø ið- modeliø kritika, pirmiausia pabrëþiant sukonstruotà sa- takos XIX a. filosofija, socialiniai ir gamtos mokslai: vaimingais laikytø reiðkiniø pobûdá. Kultûra ir jos ap- didinga Hegelio Absoliuto sklaidos istorijoje koncepci- raiðkos pradedamos suvokti kaip bendros kultûrinës vaiz- ja, Marxo kapitalo raida, Darwino biologiniø rûðiø evo- duotës produktai, visuomet pabrëþiant selektyvià liucija ir kt. Ðios idëjos paveikë ir akademines menoty- atrankà, padedanèià ásivaizduojamos bendruomenës ros disciplinas: jø pagrindu buvo sukurti nuoseklûs kûrimui (Benedicto Andersono apibrëþimas). Dël ðios 153 Lietuvos muzikologija, t. 7, 2006 Rûta GOÐTAUTIENË prieþasties menotyroje paplitusià tradicijos sampratà vis èiai besiplëtojanèiø naujø ðios srities disciplinø femi- daþniau keièia kanono konceptas, áteisinantis tam tik- nizmo, black ir queer studijø, postkolonializmo, kultû- rai kultûrai ar jos reiðkiniø grupei priskirtø (o ne atras- ros studijø atstovai áteisintuose kanonuose pasigedo tø) reikðmiø ir vertybiø perþvalgà bei kritikà. savuosius tyrinëjimo objektus reprezentuojanèiø vardø. Kad ir kaip bûtø, bûtent postmodernistiniø inter- Kritikuodami, jø manymu, europietiðkosios Apðvietos pretacijø sklaida muzikologijoje paskatino naujø darbø idealais pagrástà vakarietiðkàjá baltøjø vyrø kanonà, apie nacionalumà muzikoje ir nacionalines muzikos tra- diskusijø dalyviai paskatino naujos disciplinos kano- dicijas gausà2. Svarbu ir tai, kad ðiuos reiðkinius imta no teorijos atsiradimà4. interpretuoti remiantis naujomis teorinëmis prieitimis, Paþymëtina, kad jau ankstyvose diskusijose buvo api- t. y. atsiribojant nuo gana skeptiðkø nacionaliniø tradi- brëþti du pamatiniai kanonø tyrinëjimo aspektai so- cijø kaip periferiniø reiðkiniø vertinimø, kurie bûdingi ciologinis ir aksiologinis, pagrindæ svarbiausias vëles- net ir tokiems átakingiems XX a. muzikologams kaip nes ðio objekto analizës prieitis. Sociologinës prieities Carlas Dahlhausas3. Vienà ið produktyviø prieièiø ins- atstovams (kaip Johnui Guillory, Alanui Goldingui) bet piravo vadinamoji kanono teorija, susiformavusi an- kuris kanonas yra socialinio dominavimo árankis; dël gloamerikieèiø humanitariniuose ir socialiniuose moks- ðios prieþasties tiriant kanonø formavimàsi ir funkcio- luose XX a. 89-uoju deðimtmeèiu. Pasitelkiant navimà didþiausias dëmesys skiriamas institucinio jø pastarosios koncepcijos iðplëtotus modelius, ámanu na- áteisinimo ir palaikymo mechanizmui, o pats kanoninis cionalinæ tradicijà analizuoti kaip reikðmiø bei verty- literatûros kûrinys yra simptomiðkas kaip kalbinës ir biø konstravimo ir kanonizavimo istorijà. Manytina, retorinës normos paradigma5. J. Guilloryo manymu, kad tokio pobûdþio prieitis ypaè paranki vadinamajam individualus sprendimas apie kûrinio didingumà nesu- dalyvaujanèiam stebëtojui (t. y. tai paèiai tradicijai, ponuoja nieko, kas galëtø átvirtinti ðá kûriná, jei toks kaip ir analizuojamieji reiðkiniai, priklausanèiam tyri- vertinimas nëra sàlygojamas tam tikro institucinio kon- nëtojui) siekiant ágyti kritinæ distancijà ásigalëjusiø ak- teksto, sanklodos, kuri sudaro sàlygas kûrinio repro- siologiniø ir metodologiniø nuostatø atþvilgiu. dukcijai, jo nuolatiniam pateikimui vis naujoms skaity- Ðio straipsnio centre lietuviðkieji muzikos kano- tojø kartoms6. Savo ruoþtu tokia þiûros perspektyva nai, jø susiformavimas ir reinterpretacijos politiniø bei skatina pabrëþti kanonø ir jais áteisinamø vertybiø isto- kultûriniø pokyèiø metais. Ypatingas dëmesys bus ski- riðkumà. riamas XX a. 8-ojo deðimtmeèio lietuviø muzikos pa- Aksiologiná kanonø pamatà gynæ mokslininkai ins- grindinës srovës (mainstream), tradiciðkai siejamos su tituciná aspektà laikë antriniu ir ragino labiau atsiþvelgti Broniaus Kutavièiaus, Osvaldo Balakausko, Felikso Ba- á etines bei estetines meno vertybes. Taip þvelgiant tam- joro kûryba, áteisinimui bei vëlesniems kanonizuotà pa svarbesnës individualios konkretaus kûrinio savybës, kompozitoriø ávaizdá transformavusiems procesams pirmiausia jo kokybë ir meistrystë, taip pat paties kûrë- vietinei ir tarptautinei jø muzikos sklaidai bei recepci- jo santykis su tradicija. Ðiuo atþvilgiu ypaè átakingà te- jai. Ðiuo atþvilgiu lietuviø muzika dar nëra iðsamiau ty- orijà suformulavo literatûrologas Haroldas Bloomas. Pa- rinëta, tad pirmiausia bûtina pristatyti teoriná tokio jos sak jo, kanonas atspindi stipriø kûrybiniø asmenybiø interpretavimo laukà ir analizei pasitelkiamus koncep- varþybas, kai áveikiamos pirmtakø átakos ir ásitvirtina- tualius árankius, vëliau apþvelgti nacionaliniø muzikos ma kultûrinëje atmintyje: didieji kûriniai visuomet yra kanonø tyrinëjimø specifikà bandant aptikti ðiam ka- [pirmtakø kûriniø] perraðymas arba revidavimas, jie pa- nonui priskirtinus reiðkinius. grásti (per)skaitymu, iðlaisvinanèiu erdvæ sau paèiam arba atverianèiu naujus þinomø kûriniø iðgyvenimus7. To- II dël kanonas tampa ne normatyviniu standartizuotø kû- riniø rinkiniu, bet labiausiai neáprastø ir individualiø Susidomëjimà kultûriniø kanonø tyrinëjimais iðpro- áþvalgø padariniu: H. Bloomo nuomone, vieni ið origi- vokavo JAV 8-uoju deðimtmeèiu ásismarkavusios dis- nalumo poþymiø, suteikianèiø kûriniui kanoniná statu- kusijos apie universitetines literatûros programas. Ðie sà, yra jo neáprastumas, neatpaþástamumas, netgi keis- politizuoti ginèai apie tradicines kultûrines vertybes ir tumas, kuriø nepajëgiame, viena vertus, ásisavinti arba, jø perþvalgos poreiká virto tikru akademiniu karu, ku- antra vertus, iðskirti ir ávardyti. Kanoniniai kûriniai yra ris netruko perþengti mokslinës
Load more

Recommended publications
  • Veronika Vitaitė: Discoveries in Pianism
    Veronika Vitaitė: Discoveries in Pianism Summary The book is devoted to the analysis of the performance skills, pedagog- ical and organisational activities of Veronika Vitaitė, a prominent cur- rent piano pedagogue, pianist, promoter of Lithuanian piano culture. Manifestations of the Professor’s personality in different fields of musi- cal activity, the universality of her works influenced the development of Lithuanian piano culture of the past decades: performance skills, a close relationship with Lithuanian composers encouraged the creation of piano duet, inspired the premiers of works of different genres; zeal- ous work, preparation of her students for international competitions yielded several generations of young pianists; intense organisational activities, long-time leadership of the Piano Department of the Lithua- nian Academy of Music and Theatre, constant supervision and care of training of young pianists of the Republic laid strong foundations for a further development of piano excellence. Thus far Veronika Vitaitė’s intense and multi-faceted activities have not been thoroughly discussed and properly assessed. Whereby the present monograph it is sought to fill the existing gap. In preparing the book, the following works by Lithuanian researchers were used: col- lections of articles compiled by Kęstutis Grybauskas (1984), Veronika Vitaitė (1993), studies of the development of the art of piano by Mariam Azizbekova (1991, 1998, 1999), Liucija Drąsutienė (1996, 2004, 2015), Eugenijus Ignatonis (1997, 2003, 2010), Rita Aleknaitė-Bieliauskienė (2003, 2014, 2017), Ramunė Kryžauskienė (2004, 2007), scientific in- sights of Leonidas Melnikas (2006, 2007), Lina Navickaitė-Martinelli (2013). To discuss Veronika Vitaitė’s artistic activities, we drew on the reviews of her concerts, and to analyse general principles of her teach- ing methods, reminiscences of her former students and a questionnaire survey were used, lessons of the experienced pedagogue, as well as workshops and master classes that she conducted were attended.
    [Show full text]
  • 21-Asis Aktualios Muzikos Festivalis GAIDA 21Th Contemporary Music Festival
    GAIDA 21-asis aktualios muzikos festivalis GAIDA 21th Contemporary Music festival 2011 m. spalio 21–29 d., Vilnius 21–29 October, 2011, Vilnius Festivalio viešbutis Globėjai: 21-asis tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis GAIDA 21th International Contemporary Music Festival Pagrindiniai informaciniai rėmėjai: MINIMAL | MAXIMAL • Festivalio tema – minimalizmas ir maksimalizmas muzikoje: bandymas Informaciniai rėmėjai: pažvelgti į skirtingus muzikos polius • Vienos didžiausių šiuolaikinės muzikos asmenybių platesnis kūrybos pristatymas – portretas: kompozitorius vizionierius Iannis Xenakis • Pirmą kartą Lietuvoje – iškiliausio XX a. pabaigos lenkų simfoninio kūrinio, Henryko Mikołajaus Góreckio III simfonijos, atlikimas • Dėmesys tikriems šiuolaikinės muzikos atlikimo lyderiams iš Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos Partneriai ir rėmėjai: • Intriguojantys audiovizualiniai projektai – originalios skirtingų menų sąveikos ir netikėti sprendimai • Keletas potėpių M. K. Čiurlioniui, pažymint kompozitoriaus 100-ąsias mirties metines • Naujų kūrinių užsakymai ir geriausi Lietuvos bei užsienio atlikėjai: simfoniniai orkestrai, ansambliai, solistai Festivalis GAIDA yra europinio naujosios muzikos kūrybos ir sklaidos tinklo Réseau Varése, remiamo Europos Komisijos programos Kultūra, narys. The GAIDA Festival is a member of the Réseau Varése, European network Rengėjai: for the creation and promotion of new music, subsidized by the Culture Programme of the European Commission. TURINYS / CONTENT Programa / Programme.......................................................................................2
    [Show full text]
  • Deutsche Nationalbibliografie 2011 M 08
    Deutsche Nationalbibliografie Reihe M Musikalien und Musikschriften Monatliches Verzeichnis Jahrgang: 2011 M 08 Stand: 17. August 2011 Deutsche Nationalbibliothek (Leipzig, Frankfurt am Main) 2011 ISSN 1613-8937 urn:nbn:de:101-ReiheM08_2011-3 2 Hinweise Die Deutsche Nationalbibliografie erfasst eingesandte Pflichtexemplare in Deutschland veröffentlichter Medienwerke, aber auch im Ausland veröffentlichte deutschsprachige Medienwerke, Übersetzungen deutschsprachiger Medienwerke in andere Sprachen und fremdsprachige Medienwerke über Deutschland im Original. Grundlage für die Anzeige ist das Gesetz über die Deutsche Nationalbibliothek (DNBG) vom 22. Juni 2006 (BGBl. I, S. 1338). Monografien und Periodika (Zeitschriften, zeitschriftenartige Reihen und Loseblattausgaben) werden in ihren unterschiedlichen Erscheinungsformen (z.B. Papierausgabe, Mikroform, Diaserie, AV-Medium, elektronische Offline-Publikationen, Arbeitstransparentsammlung oder Tonträger) angezeigt. Alle verzeichneten Titel enthalten einen Link zur Anzeige im Portalkatalog der Deutschen Nationalbibliothek und alle vorhandenen URLs z.B. von Inhaltsverzeichnissen sind als Link hinterlegt. Die Titelanzeigen der Musikalien in Reihe M sind, wie Katalogisierung, Regeln für Musikalien und Musiktonträ- auf der Sachgruppenübersicht angegeben, entsprechend ger (RAK-Musik)“ unter Einbeziehung der „International der Dewey-Dezimalklassifikation (DDC) gegliedert, wo- Standard Bibliographic Description for Printed Music – bei tiefere Ebenen mit bis zu sechs Stellen berücksichtigt ISBD (PM)“
    [Show full text]
  • Cultural Cooperation Between Nations As an Important Factor Of
    Beata ADAMCZYK UW Warszawa Cultural cooperation between nations as an important factor of sustainable social development of the region of Central and Eastern Europe in the European Union (for instance Poland and Lithuania) Motto: So that the spirits of the dead leave us in peace... (Aby duchy umarłych zostawiły nas w spokoju...) CZESŁAW MIŁOSZA Cultural cooperation between nations is mainly based on pacts entered by the government of the Republic of Poland and the government of the Republic of Lithuania, on cooperation between academies and cultural facilities, and on collaboration of all nations living in the given area with respect to issues important to local communities, ^ e message of cultural cooperation is social and cultural integration. Cultural and social co-operation among nations lived in East and Central Europe has been sprung up over many centuries. In the 20th century, the nations of the part of Europe were subjected to an attempt to standardise their national cultures by means of introducing the socialist realist culture. According to purposes of contemporary authorities culture was created only officially. In language of the contemporary system, social issues were taken into account mainly in the mass aspect. ^ e author of article is a graduate of the Institute of Librarianship and Information Science at Warsaw University and because of it in the article mainly she treats of bookseller’s and publishing connected with Vilnius. A Quatation of performance of Czesław Miłosz. Gunter Grass, Czesław Miłosz, Wisława Szymborska and ttom as Venclova held lectures in Vilnius on 2 October 1999. 225 Beata Adamczyk Polish publishers played an important role in popularising the writings of world literature published in Polish language in Poland among the other socialistic countries.
    [Show full text]
  • Muzikološki Z B O R N I K L
    MUZIKOLOŠKI ZBORNIK MUSICOLOGICAL ANNUAL L / 2 ZVEZEK/VOLUME L J U B L J A N A 2 0 1 4 Glasba kot sredstvo in predmet v procesih sakralizacije profanega in profanacije sakralnega Sacralization of the Profane and Profanation of the Sacred: Music as a Means and an Object Izdaja • Published by Oddelek za muzikologijo Filozofske fakultete Univerze v Ljubljani Urednik zvezka • Edited by Aleš Nagode (Ljubljana) Glavni in odgovorni urednik • Editor-in-chief Jernej Weiss (Ljubljana) Asistentka uredništva • Assistant Editor Tjaša Ribizel (Ljubljana) Uredniški odbor • Editorial Board Matjaž Barbo (Ljubljana) Aleš Nagode (Ljubljana) Svanibor Pettan (Ljubljana) Leon Stefanija (Ljubljana) Andrej Rijavec (Ljubljana), častni urednik • honorary editor Mednarodni uredniški svet • International Advisory Board Michael Beckermann (Columbia University, USA) Nikša Gligo (University of Zagreb, Croatia) Robert S. Hatten (Indiana University, USA) David Hiley (University of Regensburg, Germany) Thomas Hochradner (Mozarteum Salzburg, Austria) Bruno Nettl (University of Illinois, USA) Helmut Loos (University of Leipzig, Germany) Jim Samson (Royal Holloway University of London, UK) Lubomír Spurný (Masaryk University Brno, Czech Republic) Katarina Tomašević (Serbian Academy of Sciences and Arts, Serbia) John Tyrrell (Cardiff University, UK) Michael Walter (University of Graz, Austria) Uredništvo • Editorial Address Oddelek za muzikologijo Filozofska fakulteta Aškerčeva 2, SI-1000 Ljubljana, Slovenija e-mail: [email protected] http://revije.ff.uni-lj.si/MuzikoloskiZbornik Cena posamezne številke • Single issue price 10 EUR Letna naročnina • Annual subscription 20 EUR Založila • Published by Znanstvena založba Filozofske fakultete Univerze v Ljubljani Za založbo • For the publisher Branka Kalenić Ramšak, dekanja Filozofske fakultete Tisk • Printed by Birografika Bori d.o.o., Ljubljana Naklada 500 izvodov • Printed in 500 copies Rokopise, publikacije za recenzije, korespondenco in naročila pošljite na naslov izdajatelja.
    [Show full text]
  • 2012–Ųjų Metų Gaidos Festivalis Taip Pat Pažymi Šią Reikšmingą Sukaktį Dedikuodamas Johnui Cage’Ui Dalį Savosios Programos
    ► Viena pagrindinių festivalio temų – erdvė (erdvė muzikoje, muzika erdvėje, spektriniai ir kiti erdvės aspektai) ► Festivalio kviestinis kompozitorius – Georgas Friedrichas Haasas, vienas įdomiausių ir labiausiai pripažintų šiandienos austrų kompozitorių ► Festivalis pristato specialius projektus Johno Cage’o – vieno įtakingiausių XX a. kūrėjų ir mąstytojų – 100 metų sukakčiai ► Atskiras dėmesys kitai amerikiečių įžymybei – Steve’ui Reich’ui ► Festivalio puošmena – kultiniai JAV ir Europos atlikėjai bei pasaulinio garso solistai ► Festivalyje dalyvaus geriausios Lietuvos atlikėjų pajėgos, skambės užsakyti kūriniai lietuvių kompozitoriams Festivalis GAIDA yra europinio naujosios muzikos kūrybos ir sklaidos tinklo Réseau Varése, remiamo Europos Komisijos programos Kultūra, narys. The GAIDA Festival is a member of the Réseau Varése, European network for the creation and promotion of new music, subsidized by the Culture Programme of the European Commission. TURINYS / CONTENT Programa / Programme .......................................................................................................2 100–asis Johno Cage’o gimtadienis / John Cage’s Centennial Anniversary .....6 Georgas Friedrichas Haasas / Georg Friedrich Hass .................................................10 Bang On A Can All-Stars (JAV / USA) ...............................................................................14 Plural Ensemble (Ispanija / Spain) ....................................................................................24 Lietuvos nacionalinis simfoninis
    [Show full text]
  • Volume 6, Spring 2005
    Volume 6, Spring 2005 Senior Managing Editor Susan Elizabeth Dalby Managing Editor Jennifer McRae Contributing Editor Kristina Baron-Woods Copy Editors Nicole Anaka Rebekah Shepherd Fundraising Bethany McNeil Allison Star Secretary Kiri Heel Technical Assistant Nicholas Pynes Faculty Advisor Michelle Fillion Published by the Graduate Students in Musicology, University of Victoria, British Columbia Musicological Explorations provides a forum for scholarly work in musicology, performance practice, ethnomusicology, and interdisciplinary studies. The journal seeks to emphasize new work from today’s graduate student community. Published annually through the University of Victoria. Printed by Island Blue Reprographics and Art Supply Centre Cover Design by J. Olson Email: [email protected] Special thanks to Fraser MacGillivray and Eric Varillas for technical support. © 2005 by the Graduate Students in Musicology of the University of Victoria. ISSN 1711-9235 3 Table of Contents From the Editor 5 You Are My Sunshine: The Recorded Lineage of an American Folk Song Ryan Raul Banagale 7 Schubert’s Ganymed and the Transfiguration of Self in Poem and Music Kristina Baron-Woods 25 Mikalojus Konstantinas Čiurlionis and the Evolution of the Serial Compositional Technique in Lithuania Darius Kučinskas 47 Biographies 67 Index to Back Issues 68 Submission & Subscription Information 70 5 From the Editor On behalf the Editorial Board, I am pleased to present Volume Six of Musicological Explorations, a journal published by the graduate students in musicology of the University of Victoria. Last spring, we re-launched the journal, changing its name from the former title of Fermata in order to reflect our new mandate that encourages a broad spectrum of musicological research and interdisciplinary work relating to musicology.
    [Show full text]
  • The Music Scene December 2002 — February 2003 Contents E N E C
    FREE www.scena.org December 2002 - February 2003 Issue 02 yo-yo Ma An Invitation to Explore Holidays Classical Music Calendar Southern Ontario & Western Canada AVE MARIA BEETHOVEN HANDEL MOZART Sacred Arias And Choruses Symphony No. 9 “Choral” The Messiah (Highlights) Requiem ORFF PETER AND THE WOLF RACHMANINOV TCHAIKOVSKY Carmina Burana Narrated by Piano Concerto No. 2 Nutcracker/Swan Lake Dame Edna Everage Bank/Sparks Ottawa Carrefour Laval Laval Cataraqui Town Centre Kingston Devonshire Mall Windsor Fairview Mall Willowdale First Canadian Place Toronto Halifax Halifax Laurier Ste-Foy Market Mall Calgary Mayfair Victoria Montreal Megastore Montréal Park Royal Vancouver Pointe-Claire Pointe- Claire Polo Park Winnipeg Portage Place Winnipeg Richmond Centre Richmond Rideau Ottawa Scarborough Town Centre Scarborough Sherway Gardens Etobicoke Square One Mississauga St Vital Winnipeg Stone Road Guelph TD Square Calgary Toronto Superstore Toronto Upper Canada Mall Newmarket West Edmonton Edmonton Yonge & Bloor Toronto Yonge & Eglinton Centre Toronto Yorkdale Toronto 3 CDs for $20 offer in effect at participating HMV locations only until December 24, 2002. Offer applies to specially stickered CD selections only. Individually priced at 7.99 each. HMV reserves the right to limit quantities and cease offer at any time. Offer valid only while quantities last. One HMV Coupon Booklet per transaction. HMV reserves the right to limit quantities. Minimum $40 purchase before taxes required. ATMAclassique Introducing the Pacific Baroque Orchestra recognized
    [Show full text]
  • Mise En Page 1
    1991 2016 25 ANS D’ALSACE-LITUANIE SOMMAIRE 1991-2016 25 ANS D’ALSACE-LITUANIE Philippe Edel, Président d’Alsace-Lituanie ALSACIENS ET LITUANIENS RENCONTRES ET DÉCOUVERTES CHORALES, CONCERTS, THÉÂTRE ET CINÉMA LA RÉVOLUTION CHANTANTE EXPOSITIONS ET ÉVÉNEMENTS ARTISTIQUES L’ART LITUANIEN SE DÉCOUVRE LIVRES, PUBLICATIONS ET ÉCRIVAINS LA LITUANIE SE LIT À NOUVEAU JEUNES SÉJOURS LINGUISTIQUES ET ÉCHANGES SCOLAIRES ET UNIVERSITAIRES MÉDECINS STAGES EN HÔPITAUX ET ACTIONS DE BIENFAISANCE VOYAGES ET INITIATION À LA LANGUE LA LITUANIE EN PARTAGE ÉCONOMIE ET GASTRONOMIE INITIATIVES ET SOUTIEN ÉCHOS DE PRESSE ET DISTINCTIONS ON PARLE DE NOUS SEPT ANNÉES MARQUANTES 1991 LIBERTÉ POUR LA LITUANIE 1994 L’ALSACE À KAUNAS 1997 LA LITUANIE AU MARCHÉ DE NOËL DE STRASBOURG 2000 PREMIER NUMÉRO DES « CAHIERS LITUANIENS » 2004 LA LITUANIE EN EUROPE À STRASBOURG 2010 ALSACE-LITUANIE DEVIENT UN CERCLE D’HISTOIRE 2016 LE RETOUR DE BOJANUS EN ALSACE TÉMOIGNAGES MARIE-FRANÇOISE DAIRE (professeur d’histoire-géographie, Strasbourg) RENÉ WEBER (artiste plasticien, Murbach) ANITA MENG (religieuse, Ensisheim) CÉCILE ET FRANCIS FISCHER (enseignants, Molsheim) PIOTR DASZKIEWICZ (historien des sciences, Paris) BERNARD VOGLER (historien de l’Alsace, Strasbourg) 1991 LES DIX MEMBRES FONDATEURS Anna-Kristina Asplund, Vytautas Benetas, Jean Bouttier, Bernard Grandjean, Philippe Edel, Jean-Jacques Fritz, Uwe Hecht, Eric Milesi, Jūratė Terleckaitė, Bernard Vogler. 2016 LES DIX MEMBRES DU COMITÉ Sébastian Carlotti, Marie-Françoise Daire, Piotr Daszkiewicz, Philippe Edel, Liudmila Edel-Matuolis, Julien Gueslin, Francis Fischer, Janine Kaspar-Valstakas, Anita Meng, Uwe Hecht. COUVERTURE (PHOTOS ILLUSTRANT LE CHEMIN PARCOURU ENTRE L’ALSACE ET LA LITUANIE EN 25 ANS) Rassemblement place Kléber à Strasbourg le 15 janvier 1991 en faveur de la « Liberté pour la Lituanie » avec le président de la Région Alsace Marcel Rudloff et le président honoraire du Parlement européen Pierre Pflimlin, tous deux anciens maires de Strasbourg (photo DNA Christian Lutz-Sorg).
    [Show full text]
  • Festivalio GAIDA 2020 Programa-Katalogas
    Festivalio GAIDA 2020 žvilgsniai: ŽVILGSNIS Į MOTERIS ŽVILGSNIS Į VYRUS ŽVILGSNIS Į BALSUS ŽVILGSNIS Į MUŠAMUOSIUS ŽVILGSNIS Į AMERIKĄ ŽVILGSNIS Į MUŠAMUOSIUS ŽVILGSNIS Į MUŠAMUOSIUS ŽVILGSNIS Į ENERGIJĄ ŽVILGSNIS Į „TRANSĄ“ ŽVILGSNIS Į PRAEITĮ ŽVILGSNIS Į PRAEITĮ RINKTINĖ LIETUVIŲ MUZIKOS KOLEKCIJA–1 RINKTINĖ LIETUVIŲ MUZIKOS KOLEKCIJA–2 ŽVILGSNIS Į ATEITĮ ŽVILGSNIS Į MEISTRUS ŽVILGSNIS Į ATMINTĮ ŽVILGSNIS Į SAVE IN FOCUS – festivalio kompozitoriai | Guest Composers of the Festival: JENNIFER WALSHE | UNSUK CHIN | BEAT FURRER PB 1 PROGRAMA | TURINYS In Focus: JENNIFER WALSHE 6 UNSUK CHIN 9 BEAT FURRER 13 Susitikimai: Spalio 28 d., trečiadienis, 18 val. Spalio 30 d., penktadienis, 18 val. Menų spaustuvė Vilniaus kongresų rūmai JENNIFER WALSHE TAMARA STEFANOVICH, ANU TALI Spalio 29 d., ketvirtadienis, 18 val. Lapkričio 6 d., penktadienis, 18 val. Šiuolaikinio meno centras Šiuolaikinio meno centras UNSUK CHIN BEAT FURRER 16 Spalio 22 d., ketvirtadienis, 19 val. 36 Spalio 25 d., sekmadienis, 19 val. Lietuvos nacionalinė filharmonija Lietuvos nacionalinė filharmonija FESTIVALIO ATIDARYMO KONCERTAS STEVE REICH | DRUMMING PORTLAND PERCUSSION GROUP (JAV) PORTLAND PERCUSSION GROUP (JAV) COLIN CURRIE GROUP (Jungtinė Karalystė) Douglas Hertz. Fixtures in the Fold (2017) Lina Valionienė, Milda Zapolskaitė (balsai), Paul Lansky. Threads (2005) Lina Baublytė (fleita), Džiugas Daugirda (mušamieji) Steven Snowden. Van Gogh from Space (2015) Connor Shafran (C. Snow). Continental Steve Reich. Drumming (1970–1971) Divide (2015) Spalio 27 d., antradienis, 19 val. Philip Glass. Opening, Island, Closing 40 Lietuvos nacionalinė filharmonija iš Glassworks (1981) RINKTINĖ LIETUVIŲ MUZIKOS KOLEKCIJA–1 26 Spalio 23 d., penktadienis, 19 val. LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS Lietuvos nacionalinė filharmonija PETRAS GENIUŠAS (fortepijonas) UGNIUS DIČIŪNAS (obojus) COLIN CURRIE GROUP VAIVA EIDUKAITYTĖ-STORASTIENĖ (Jungtinė Karalystė) (klavesinas) Joseph Pereira.
    [Show full text]
  • Chronologie Des Compositeurs Et Des
    1808-1869 : Albert Grisar CHRONOLOGIE DES COMPOSITEURS 1801-1854 : Albert Guillon ET DES PRINCIPAUX ÉCRIVAINS 1883-1946 : Albert Gumble ARTISTES SAVANTS LIBRETTISTES 1885-1978 : Albert Laurent 1897-1985 : Albert Moeschinger 1869-1937 : Albert Roussel 1875-1965 : Albert Schweitzer Classement alphabétique 1846-1918 : Albert Soubies 1941-____ : Albert Stephen 1807-1864 : A. de Rovray (Pier Angelo Fiorentino) 1841-1906 : Albert Vizentini 1764-1821 : A.F. Eler 1875-1959 : Albert William Ketelbey 1976-____ : Aaron Cassidy 1916-1996 : Alberto Bruni-Tedeschi 1900-1990 : Aaron Copland 1916-1983 : Alberto Ginastera 1960-____ : Aaron Jay Kernis 1897-1975 : Alberto Hemsi 1893-1958 : Aarre Merikanto 1813-1877 : Alberto Mazuccato 1749-1814 : abbé Georg Joseph Vogler 1864-1920 : Alberto Nepomuceno 1915-2003 : Abel Ehrlich 1967-____ : Alberto Posadas 1612-1686 : Abraham Calov 1471-1528 : Albrecht Dürer 1791-1868 : Achille d'Artois (Charles A. d'Artois de Bournonville) 735- 804 : Alcuin 1805-1868 : Adalbert Stifter 1940-____ : Alden Jenks 1220-1270 : Adam de Givenchy 1960-____ : Aldo Brizzi 1230-1286 : Adam de La Halle 1925-____ : Aldo Clementi 1445-1505 : Adam von Fulda 1951-____ : Alejandro Vinão 1843-1919 : Adelina Patti 1951-____ : Aleksander Lason 1814-1889 : Adolf von Henselt 1906-1995 : Alessandro Cicognini 1954-____ : Adolfo Nunez 1770-1834 : Alessandro Grazidi 1897-1980 : Adolph Deutsch 1669-1747 : Alessandro Marcello 1891-1971 : Adolph Weiss 1951-____ : Alessandro Melchiorre 1803-1856 : Adolphe Adam 1566-1638 : Alessandro Piccinini 1871-1955
    [Show full text]
  • Cultural Discourse and Political Context*
    Reception of the Warsaw Autumn Festival in Lithuania: Cultural Discourse and Political Context* Rūta Stanevičiūtė Lietuvos muzikos ir teatro akademija Email: [email protected] * This publication has been co-financed from the funds of the Research Council of Lithuania (project “Nylon Curtain? The Correspondence of Lithuanian Musicians in the Cold War Cultural and Political Contexts”). Reception of the Warsaw Autumn Festival in Lithuania: Cultural Discourse and Political Context Musicology today • Vol. 14 • 2017 DOI: 10.1515/muso-2017-0006 ABSTRACT of modernisation has been emphasised by musicians from the countries of Poland’s other neighbours.1 This article aims to offer a broader understanding of the Lithuanian On the other hand, one can trace ebbs and tides in reception of the Warsaw Autumn festival in relation to the modernisation the reception of the Warsaw Autumn in Lithuania. of national music in Lithuania since the late 1950s – early 1960s. Based on a micro-historical and comparative approach to the network of That can best be demonstrated through an analysis individuals and events, it is intended to explore the shifts of reception of festival reviews in the Lithuanian press and through through analysis of musical criticism, composers’ work and discourse, the comparison of different texts, comments by, and and artistic exchange between the Lithuanian and Polish new music interviews with Lithuanian composers from different scenes. The author discusses the cultural and political factors which periods. It should immediately be noted that in the Soviet affected the changing role of the Warsaw Autumn festival and its impact on the modernisation processes in Lithuanian music.
    [Show full text]