ISSN 1392-6098 2005 rugpjûèio 30 Nr. 16 Lietuvos Katalikø Baþnyèios informacijos centro leidinys

Ðiame numeryje:

Popieþius Popieþiaus Benedikto XVI kalba per vigilijà su jaunimu Kelne 2 Popieþiaus Benedikto XVI pamokslas per ðv. Miðias Kelne XX pasauliniø jaunimo dienø metu 4

Baþnyèia Lietuvoje Þolinës atlaidai Pivaðiûnuose 6

Kardinolas apgailestauja dël brolio Roþë mirties 6

Tikybos mokytojø ir katechetø susitelkimo diena 7 „Avinëlio uþtarëjø“ bendruomenës nariø vieðnagë 8

Vilkaviðkio vyskupijos ministrantø vasaros stovykla 9

Miesto ðventë ir atlaidai Anykðèiuose 10 Popietë „Po gerumo þenklu“ 11

Roberto Ðumano idëjø plëtotë Naujamiestyje 11

Homilijos TIKRASIS KLUSNUMAS 26 eilinis sekmadienis (A) 12

Straipsniai

Kardinolas Ratzinger EUCHARISTIJA IR MISIJA 13 Baþnyèia pasaulyje

Pasaulinës jaunimo dienos ir Benedikto XVI lankymasis Kelne 22

Brolio Roger laidotuviø pamaldos 26

Papilio 5 LT–44275 Kaunas Lietuva Telefonai 323853 322776 Telefaksas 323853 el. paðtas [email protected] www.lcn.lt/bzinios BAÞNYÈIOS ÞINIOS Nr. 16 (232) 2005 1 POPIEÞIUS

Popieþiaus Benedikto XVI kalba per vigilijà su jaunimu Kelne

2005 08 20

Mieli jaunuoliai!

Keliaudami su slëpiningais iðminèiais ið Rytø, dabar pasiekëme vietà, kurià Matas savo evangelijoje mums taip apraðo: „Áþengæ á namus (ties kuriais sustojo þvaigþdë), pamatë kûdiká su motina Marija ir, parpuolæ ant þemës, já pagarbino“ (Mt 2, 11). Iðorinis ðiø vyrø kelias baigësi. Jie pasiekë tikslà. Taèiau èia jiems prasideda naujas kelias, vidinë piligrimystë, pakeièianti visà jø gyvenimà. Juk jie ðá naujà gimusá karaliø neabejotinai ásivaizdavo kitaip. Jie buvo sustojæ Jeruzalëje ir tenykðèio karaliaus teiravosi paþadëtojo gimusio karaliaus. Jie þinojo, kad pasaulis skendi netvarkoje, ir todël jø ðirdis buvo nerami. Jie buvo tikri, kad Dievas yra, teisingas ir geras Dievas. Ir jie, matyt, buvo girdëjæ apie didþiàsias Izraelio pranaðø pranaðystes, jog ateisiàs karalius, kuris bûsiàs kuo artimiausias Dievui ir juo remdamasis sutvarkysiàs pasaulá. Bûtent tokio karaliaus jie iðsiruoðë ieðkoti: jie galiausiai ieðkojo teisingumo, teisumo, turëjusio ateiti ið Dievo, ir norëjo ðiam karaliui patarnauti, parpulti prie jo kojø ir taip patiems pasitarnauti pasaulio atnaujinimui. Jie priklausë tiems „trokðtantiems ir alkstantiems teisumo“ (Mt 5, 6). Jie leidosi á piligrimystæ akinami tokio troðkulio bei alkio – keliavo á teisumà, kurio laukë ið Dievo ir kurio tarnybon patys norëjo stoti.

Nors kiti þmonës, namuose pasilikusieji, laikë juos fantazuotojais ir svajotojais – ið tikrøjø jie buvo realistai ir þinojo, kad pasauliui pakeisti reikalinga galia. Todël paþadëtojo kûdikio ið pradþiø ieðkojo tik karaliaus rûmuose. Bet ðtai dabar jie lenkiasi neturtingø þmoniø kûdikiui, o netrukus suþinos, kad Erodas – karalius, kurá jie aplankë, – ims já persekioti savo galia ir ðeimai teliks bëgti á tremtá. Naujasis karalius, kurá jie garbino, buvo visiðkai kitoks, negu jie tikëjosi. Jiems teko suvokti, kad Dievas yra visiðkai kitoks, negu mes já paprastai ásivaizduojame. Dabar prasidëjo jø vidinë kelionë, prasidëjo tà akimirksná, kai jie prieð kûdiká parpuolë ant þemës ir pripaþino já kaip paþadëtàjá karaliø. Taèiau ðiuos dþiugius gestus jie pirma turëjo pavyti vidumi.

Jie turëjo pakeisti savàjá galios, Dievo ir þmogaus supratimà ir per tai pasikeisti patys. Dabar jie pamatë: Dievo galia yra kitokia negu pasaulio galingøjø galia. Dievo veikimo bûdas yra kitoks negu tas, kurá mes iðsigalvojame ir norëtume jam priskirti. Dievas ðiame pasaulyje nekonkuruoja su pasaulietinëmis galios formomis. Jis nerikiuoja savo pulkø prieð kitus pulkus. Nepasiunèia Jëzui Alyvø kalne á pagalbà dvylika legionø angelø (plg. Mt 26, 53). Garsiai besigirianèiai ðio pasaulio galiai jis prieðprieðina beginklæ meilës galià, kuri ant kryþiaus – ir vëliau nuola- tos istorijoje – pralaimi ir kartu yra tai, kas nauja, dieviðka, kas prieðinasi neteisingumui ir artina Dievo karalystæ. Dievas yra kitoks – ðtai kà jie dabar áþiûri. O tai reiðkia, jog jie dabar patys tampa kitokie, turi iðmokti Dievo elgesio.

Jie atëjo stoti ðio karaliaus tarnybon, pakreipti savo karalystæ pagal jo karalystës pavyzdá. Tokia buvo jø pagarbà iðreiðkianèiø judesiø, jø pagarbinimo prasmë. Prie to priklausë ir dovanos – auksas, smilkalai, mira, dovanos, kurios bûdavo dovanojamos dieviðkuoju laikomam karaliui. Garbinimas turi turiná ir pastarajam priklauso taip pat dovana. Vyrai ið Rytø þengë visiðkai teisingu keliu, pagarbinimo mostu norëdami pripaþinti ðá kûdiká kaip karaliø, kuriam jie ketino tarnauti savo galia bei galimybëmis. Tarnaudami jam ir paskui já sekdami jie norëjo tarnauti teisingumo, gërio pasaulyje reikalui. Ir èia jie buvo teisûs. Bet dabar suvokia, jog tai negali vykti tiesiog dalijant ásakymus nuo sostø. Dabar jie suvokia, jog turi atiduoti patys save – ðis karalius reikalauja ne maþesnës dovanos. Dabar suvokia, kad jø gyvenimà turi þenklinti bûdas, kuriuo Dievas vykdo galià ir kuriuo pats bûva: jie turi tapti tiesos, teisingumo, gerumo, atleidimo, gailestingumo þmonëmis. Jie daugiau nebeklaus: kà tai man duos? Dabar turës klausti: kuo turëèiau pasitarnauti Dievo buvimui pasaulyje? Jie turi mokytis save prarasti ir bûtent per tai save atrasti. Iðvykdami ið Betliejaus, jie turi nenuklysti nuo tikrojo karaliaus pëdsakø, turi sekti Jëzumi.

Mieli bièiuliai, paklauskime, kà visa tai reiðkia mums. Juk tai, kà pasakëme apie Dievo kitoniðkumà, turintá lemti mûsø gyvenimo bûdà, skamba graþiai, taèiau lieka blyðku ir neapibrëþta. Todël Dievas mums padovanojo pavyz- dþiø. Iðminèiai ið Rytø ðalies tëra pirmieji ilgoje procesijoje þmoniø, savo gyvenimu besidairiusiø Dievo þvaigþ- dës, ieðkojusiø mums, þmonëms, artimo ir kelià rodanèio Dievo. Tai didelis bûrys ðventøjø, þinomø ir neþinomø, kuriais Vieðpats istorijos tëkmëje atversdavo ir atverèia Evangelijà. Jø gyvenime it didþiuliame paveikslø albume atsiskleidþia Evangelijos turtingumas. Jie yra Dievo ðvytintis pëdsakas, jo paties nubrëþtas ir brëþiamas per istorijà. Mano garbingasis pirmtakas popieþius Jonas Paulius II paskelbë palaimintaisiais bei ðventaisiais didelá bûrá praeities ir nesenø laikø þmoniø. Ðiomis asmenybëmis jis norëjo parodyti, kaip bûnama krikðèionimi, kaip gyvenama teisingai – pagal Dievà. Palaimintieji ir ðventieji buvo þmonës, kurie neieðkojo beatodairiðkai savo laimës, bet tiesiog norëjo save dovanoti, nes jie buvo perverti Jëzaus Kristaus ðviesos. Taip jie mums rodo, kaip

2 BAÞNYÈIOS ÞINIOS Nr. 16 (232) 2005 POPIEÞIUS tapti laimingam, kaip bûvama þmogumi. Istorijos vingiuose jie buvo tikri atnaujintojai, iðvilkdavæ istorijà ið tamsiø slëniø, á kuriuos jai vis gresia nugrimzti, ir áneðdavæ á jà tiek daug ðviesos, jog galima, nors galbût ir skausmingai, pritarti Dievo þodþiui, pasakytam kuriamojo darbo pabaigoje: tai yra gera. Prisiminkime tokias asmenybes kaip ðventasis Benediktas, Pranciðkus Asyþietis, Teresë Avilietë, Ignacas Lojola, Karlas Boromëjus, XIX a. vienuolijø steigëjus, suteikusius ðirdá socialiniam sàjûdþiui arba mûsø laikø ðventuosius – Maximilianà Kolbæ, , Motinà Teresæ, tëvà Pijø. Þvelgdami á ðias asmenybes mokomës, kà reiðkia „garbinti“ ir kà reiðkia gyventi pagal Betliejaus kûdikio kriterijus, Jëzaus Kristaus ir paties Dievo kriterijus.

Sakëme, jog ðventieji yra tikrieji reformuotojai. Dabar norëèiau pasakyti radikaliau: tik ið ðventøjø, tik ið Dievo kyla tikroji revoliucija, pamatinis pasaulio pokytis. Praëjusiame ðimtmetyje iðgyvenome revoliucijas, kurias vie- nijo programa, raginusi nebelaukti Dievo, bet patiems á rankas paimti pasaulio sàrangos reikalà. Ir matëme, kad tada absoliuèiu matu pasirenkama þmogiðka, partinë pozicija. Absoliutinimas to, kas yra ne absoliutu, bet relia- tyvu, yra totalitarizmas. Þmogaus tai neiðlaisvina, bet já paniekina ir pavergia. Ne ideologijos gelbëja pasaulá, bet vien atsigræþimas á gyvàjá Dievà, kuris yra mûsø Kûrëjas, mûsø laisvës laidas, tikrojo gërio ir tikrosios tiesos laidas. Tikroji revoliucija yra tiktai radikalus atsigræþimas á Dievà, kuris yra to, kas teisu, matas ir kartu amþinoji meilë. Ir kas dar galëtø mus iðgelbëti, jei ne meilë?

Mieli bièiuliai! Leiskite pridurti tik dar dvi glaustas mintis. Apie Dievà kalba daug kas; Dievo vardu mokoma neapykantos ir vykdomas smurtas. Todël svarbu atrasti tikràjá Dievo veidà. Iðminèiai ið Rytø já surado, nusilenk- dami kûdikiui Betliejuje. „Kas yra matæs mane, yra matæs Tëvà“, – sakë Jëzus Pilypui (Jn 14, 9). Jëzuje Kristuje, kuris uþ mus leido perverti savo ðirdá, mums pasirodë tikrasis Dievo veidas. Juo sekame su dideliu bûriu tø, kurie ëjo pirma mûsø. Tada einame teisingu keliu.

Tai reiðkia, kad nesusikuriame privataus Dievo ir privataus Jëzaus, bet tikime Jëzø, lenkiamës Jëzui, kurá mums rodo Ðventasis Raðtas ir kuris didþiojoje tikinèiøjø, kuriuos vadiname Baþnyèia, procesijoje rodosi mums kaip gyvas, kaip visada su mumis ir kartu visada pirma mûsø. Baþnyèià galima labai kritikuoti. Mes tà þinome, ir Vieðpats mums yra pasakæs: ji yra tinklas su geromis ir blogomis þuvimis, dirva su kvieèiais ir piktþolëmis. Popieþius Jonas Paulius II, kuris mums daugeliu palaimintøjø bei ðventøjø atskleidë tikràjá Baþnyèios veidà, taip pat yra praðæs atleisti uþ tai, kà bloga istorijoje darbu ir þodþiu yra padaræ Baþnyèios þmonës. Tad jis laiko mums prieð akis veidrodá bei akina su visais mûsø trûkumais bei silpnybëmis ásirikiuoti á ðventøjø procesijà, kurià pradëjo Rytø iðminèiai. Ið esmës tai, kad Baþnyèioje yra ir piktþoliø, kartu ir guodþia: nepaisydami visø mûsø trûkumø, galime tikëtis vis dar sekà Jëzumi, kuris paðaukë bûtent nusidëjëlius. Baþnyèia yra kaip þmogiðka ðeima ir kartu ji yra didþiulë Dievo ðeima, klojanti bendrystës ir vienybës erdvæ per þemynus, kultûras ir tautas. Todël dþiaugiamës, jog ðiai didelei ðeimai priklausome; kad turime broliø bei seserø ir draugø visame pasaulyje. Èia, Kelne, iðgyvename, kaip puiku priklausyti pasaulinei ðeimai, aprëpianèiai dangø ir þemæ, praeitá, dabartá ir ateitá bei visas þemës dalis. Ðioje didelëje kelionës bendrystëje þengiame kartu su Kristumi, þengiame su þvaigþde, apðvieèianèia istorijà.

„Áþengæ á namus, pamatë kûdiká su motina Marija ir, parpuolæ ant þemës, já pagarbino“ (Mt 2, 11). Mieli bièiuliai – tai nëra tolima, seniai praëjusi istorija. Tai – dabartis. Èia, Ðventojoje Ostijoje, JIS yra prieð mus ir tarp mûsø. Kaip ir anuomet, jis slëpiningai apsigaubæs ðventàja tyla ir, kaip ir anuomet, bûtent taip apreiðkia tikràjá Dievo veidà. Jis uþ mus tapo kvieèio grûdu, krintanèiu á þemæ bei mirðtanèiu ir duodanèiu vaisiø iki laikø pabaigos (plg. Jn 12, 24). Jis yra èia, kaip ir anuomet Betliejuje. Jis kvieèia mus á vidinæ kelionæ, kuri yra garbinimas. Leiskimës dabar ðiuo vidiniu keliu ir praðykime, kad jis mus vestø. Amen.

BAÞNYÈIOS ÞINIOS Nr. 16 (232) 2005 3 POPIEÞIUS

Popieþiaus Benedikto XVI pamokslas per ðv. Miðias Kelne XX pasauliniø jaunimo dienø metu

2005 08 21

Mieli jaunuoliai!

Prieðais Ðventàjà Ostijà, kurioje Jëzus padaro save mums duona, ið vidaus remianèia bei maitinanèia mûsø gyveni- mà, vakar pradëjome vidinæ garbinimo kelionæ. Eucharistijoje garbinimas turi virsti susivienijimu. Ðvæsdami Eucha- ristijà, atsiduriame Jëzaus „valandoje”, apie kurià kalba Jono evangelija. Per Eucharistijà ði jo „valanda” tampa mûsø valanda, mûsø dabartimi. Su mokiniais jis ðventë Izraelio Paschà, Dievo iðlaisvinamojo darbo, iðvedusio Izraelá ið vergystës á laisvæ, atminimà. Jëzus laikosi Izraelio apeigø. Jis kalba ðlovinimo ir duonos laiminimo maldà. Ir ðtai dabar nutinka nauja. Jis dëkoja Dievui ne tik uþ didþius praeities darbus, jis dëkoja jam uþ savo iðaukðtinimà, vykstantá per kryþiø ir prisikëlimà. Kartu jis taria mokiniams þodþius, kuriuose glûdi visas Ástatymas ir pranaðai: „Tai yra mano kûnas, kuris uþ jus atiduodamas. Ði taurë yra Naujoji Sandora mano kraujyje”. Tada jis dalija duonà bei vynà, kartu ápareigodamas juos tai, kà jis dabar sako ir daro, visada sakyti ir daryti jo atminimui.

Kas èia vyksta? Kaip gali Jëzus dalyti savo kûnà ir kraujà? Paversdamas duonà savo kûnu, o vynà – savo krauju ir juos dalydamas, jis uþbëga á prieká savo mirèiai, prisiima jà vidujai bei paverèia meilës darbu. Tai, kas iðoriðkai yra þiaurus smurtas, vidujai tampa iki galo save dovanojanèios meilës aktu. Ðtai koks yra tikrasis perkeitimas, ávykæs Vakarienës menëje; jis buvo skirtas iðjudinti perkeitimø procesà, kurio galutinis tikslas yra pasaulio per- keitimas, kad Dievas bûtø viskas visame kame (plg. 1 Kor 15, 28). Visi þmonës visada jau kaþkaip savo ðirdyje laukia pasaulio permainymo ir perkeitimo. O ðitai yra centrinis perkeitimo aktas, kuris vienintelis ið tikrøjø gali atnaujinti pasaulá – smurtas paverèiamas meile ir per tai mirtis – gyvenimu. Kadangi mirtis ðiuo aktu paverèiama meile, ji, kaip tokia, áveikiama ið vidaus, ir jame jau glûdi prisikëlimas. Mirtis tartum suþeidþiama ið vidaus ir nebegali bûti paskutinis þodis. Tai, taip sakant, branduolio suskaldymas giliausioje bûties gelmëje – meilës pergalë prieð neapykantà, meilës pergalë prieð mirtá. Tiktai nuo ðio blogá áveikianèio gërio sprogsmo giliausioje gelmëje gali prasidëti perkeitimø grandinë, pamaþu pakeièianti pasaulá. Visi kiti pokyèiai lieka pavirðutiniðki ir negelbëja. Todël mes kalbame apie atpirkimà: ávyko tai, kas buvo vidujiðkiausiai bûtina, ir mes galime á ðá vyksmà áþengti. Jëzus gali dalyti savo kûnà, nes jis ið tiesø save dovanoja.

Ðis pirmasis pamatinis smurto perkeitimas á meilæ, mirties – á gyvenimà sukelia kitus perkeitimus. Duona ir vynas virsta jo kûnu ir krauju. Taèiau tuo perkeitimas nesibaigia, èia jis kaip tik turi prasidëti. Jëzaus Kristaus kûnas ir kraujas duodami mums, kad bûtume perkeisti. Patys turime tapti Kristaus kûnu, krauju su juo susigiminiuoti. Visi valgome vienà duonà. Tai reiðkia: visi vienas su kitu esame padaromi viena. Garbinimas, kaip sakëme, virsta susivienijimu. Dievas nebëra vien prieðais mus, nebëra visiðkai Kitas. Jis yra mumyse paèiuose, o mes – jame. Jo dinamika mus persmelkia ir verþiasi ið mûsø á kitus bei visà pasaulá, kad jo meilë tikrai taptø pasaulio vyraujan- èiu matu. Mano akimis, puikià uþuominà apie ðá naujà þingsná, kurá mums padovanojo Vakarienë, teikia garbini- mà þyminèio graikiðko ir lotyniðko þodþio skirtumas. Graikiðkas þodis yra proskynesis. Jis reiðkia nusilenkimo gestà, Dievo kaip mûsø tikrojo mato, kurio nurodymø laikomës, pripaþinimà. Jis reiðkia, jog laisvë – tai ne nevar- þomai gyventi bei laikyti save autonomiðku, bet vadovautis tiesos ir gërio matu ir taip paèiam tapti tiesiu bei geru. Toks gestas bûtinas, net jei jam ið pradþiø prieðinasi mûsasis laisvës troðkimas. Taèiau padaryti já visiðkai savà galime tiktai antroje pakopoje, kuri atsiveria Vakarienëje. Garbinimà þymintis lotyniðkas þodis yra ad-oratio – prisilietimas lûpomis á lûpas, pabuèiavimas, apkabinimas, ir tai daroma giliausiai mylint. Ið nusilenkimo randa- si susivienijimas, nes tas, kuriam nusilenkiame, yra Meilë. Tada nusilenkimas pasidaro prasmingas, nes neuþ- krauna mums ko nors svetima, bet iðlaisvina giliausiam mûsø paèiø vidujiðkumui.

Dar kartà gráþkime prie Paskutinës vakarienës. Ávykusi naujybë buvo nauja giluma, suteikta Izraelio senajai laiminimo maldai, kuri dabar virsta perkeitimo þodþiu bei dovanoja mums dalyvavimà Kristaus „valandoje”. Jëzus mums paliepë kartoti ne Paschos valgymà; tai juk, be to, metinë ðventë, kurios negalima pakartoti bet kada. Jis mums paliepë áþengti á „jo valandà”. Á jà áþengiame per perkeitimo ðventosios galios þodá; perkeitimas vyksta per ðlovinimo maldà, kuri mus tolydþiai susieja su Izraeliu bei visa dieviðkàja iðganymo istorija ir sykiu dovanoja mums naujybæ, kurios ði malda vidujai laukë. Ði malda – Baþnyèia jà vadina Eucharistijos malda – sudaro Eucharistijà. Tai galios þodis, þemës atnaðas visiðkai naujaip paverèiantis Dievo savæs atidavimu ir átraukiantis mus á ðá perkeitimo procesà. Todël ðá perkeitimo vyksmà vadiname Eucharistija; tai hebrajiðko þodþio beracha vertinys – dëkojimas, ðlovinimas, laiminimas ir, Vieðpaties dëka, perkeitimas: jo „valandos” dabartis. Jëzaus „valanda” yra valanda, kai nugali meilë. Tai reiðkia: Dievas nugalëjo, nes jis yra meilë. Jëzaus „valanda” trokðta

4 BAÞNYÈIOS ÞINIOS Nr. 16 (232) 2005 POPIEÞIUS tapti mûsø valanda ir tokia tampa, kai mes, ðvæsdami ðventàjà Eucharistijà, esame átraukiami á perkeitimø, kurie rûpi Vieðpaèiui, procesà. Eucharistija turi tapti mûsø gyvenimo centru. Kai Baþnyèia sako, kad sekmadienis neatskiriamas nuo Eucharistijos, tai nëra pozityvizmas ar troðkimas valdyti. Velykø rytà Prisikëlusájá galëjo pamatyti pirma moterys, po to mokiniai. Nuo tada jie þinojo, kad pirmoji savaitës diena, sekmadienis, yra jo diena. Kûrinijos pradþios diena tampa kûrinijos atnaujinimo diena. Kûrinija ir atpirkimas yra viena. Todël toks svarbus yra sekmadienis. Puiku, kad daugelyje kultûrø sekmadienis ðiandien yra laisva diena ar net kartu su ðeðtadieniu sudaro vadinamàjá laisvà savaitgalá. Taèiau ðis savaitgalis lieka tuðèias, jei jame nepasirodo Dievas. Mieli bièiuliai! Galbût kartais ið pirmo þvilgsnio nepatogu sekmadiená suplanuoti ir dalyvavimà ðventosiose Miðiose. Taèiau jûs pamatysite, kad bûtent tiktai tai suteikia laisvalaikiui tinkamà aðá. Nenusigræþkite nuo sek- madieninës Eucharistijos ir padëkite kitiems jà atrasti. Kad ið jûsø sklistø dþiaugsmas, kurio mums reikia, turime mokytis jà vis labiau vidumi suvokti ir mylëti. Stenkimës tai daryti – tai apsimoka. Atraskime Baþnyèios pamaldø turtingumà ir jø tikràjà didybæ – tai, kad ne patys sau èia darome ðventæ, bet gyvasis Dievas dovanoja mums ðventæ. Mylëdami Eucharistijà, ið naujo atrasite ir Susitaikinimo sakramentà, per kurá atleidþiantis Dievo geru- mas ágalina mus mûsø gyvenime vis pradëti ið naujo.

Tas, kas atrado Kristø, turi pas já vesti kitus. Didþio dþiaugsmo nevalia laikyti sau. Já privalu perteikti kitiems. Daug kur pasaulyje Dievas ðiandien keistai uþmirðtas. Atrodo, jog ir be jo einama á prieká. Taèiau kartu egzistuoja frustra- cijos, nepasitenkinimo viskuo ir visais jausmas: tai negali bûti gyvenimas! Ið tiesø negali. Todël Dievo uþmarðtá lydi tai, kas panaðu á religiðkumo bumà. Nenoriu juodinti visko, ko ten pasitaiko. Ten gali bûti atradimo sàþiningo dþiaugsmo. Taèiau daug kur religija tampa tiesiog rinkos produktu. Susirandama tai, kas kam nors patinka, o kai kurie net moka ið to gauti naudos. Taèiau paèiø susirasta religija mums galiausiai toliau nepadeda. Ji patogi, bet krizës valandà mus palieka vienus. Padëkite þmonës atrasti tikràjà þvaigþdæ, kuri rodo mums kelià, – Jëzø Kristø. Pamëginkime patys já vis geriau paþinti, kad galëtume pas já átikinamai vesti ir kitus. Todël tokia svarbi yra meilë Ðventajam Raðtui, todël svarbu paþinti Baþnyèios tikëjimà, kuriame mums atrakinamas Raðtas: mat augantis Baþ- nyèios tikëjimas buvo ir yra vis giliau á tiesà ávesdinamas Ðventosios Dvasios (plg. Jn 16, 13). Popieþius Jonas Paulius II padovanojo mums nuostabø veikalà, kuriame sutrauktai iðdëstytas ðimtmeèiø tikëjimas, – Katalikø Baþny- èios katekizmà. Að pats neseniai galëjau vieðuomenei pristatyti ðio katekizmo Kompendiumà, parengtà amþinybën iðkeliavusio popieþiaus pageidavimu. Norëèiau, kad ðias dvi pagrindines knygas jûs visi priimtumëte á ðirdá.

Vienø knygø, þinoma, neuþtenka. Ugdykite tikëjimo bendruomenes. Pastaraisiais ðimtmeèiais atsirado sàjûdþiø ir bendruomeniø, kuriuose gyvai prabyla Evangelijos jëga. Ieðkokite tikëjimo bendruomenës, kelionës draugø, su kuriais kartu toliau þengtumëte didþiuoju piligrimystës keliu, kurá mums pirmieji parodë iðminèiai ið Rytø. Naujøjø bendruomeniø spontaniðkumas yra svarbus dalykas; taèiau taip pat svarbu puoselëti bendrystæ su popieþiumi ir vyskupais, kurie mums laiduoja, jog neieðkome privaèiø keliø, bet ið tiesø gyvename didþiojoje Dievo ðeimoje, kurià Vieðpats ásteigë su dvylika apaðtalø.

Dar kartà turiu gráþti prie Eucharistijos. „Jei viena duona, tai ir mes daugelis esame vienas kûnas”, – sako ðventasis Paulius (1 Kor 10, 17). Tuo jis nori pasakyti: kadangi gauname tà patá Vieðpatá ir jis mus priima bei á save átraukia, esame taip pat viena vienas su kitu. Tai turi rodytis gyvenime. Tai turi rodytis gebëjimu atleisti. Tai turi rodytis jautrumu kito vargams. Tai turi rodytis pasirengimu dalytis. Tai turi rodytis rûpinimusi artimuoju, tiek artimu, tiek iðoriðkai tolimu. Ðiandien yra savanorystës formø, abipusio tarnavimo pavidalø, kuriø neatidëlioti- nai reikia bûtent mûsø visuomenei. Nevalia, pavyzdþiui, palikti senø þmoniø jø vienatvei, praeiti pro kenèian- èiuosius. Jei màstome ir gyvename vadovaudamiesi Kristumi, mûsø akys atsiveria, ir tada nebegyvename vien sau, tada matome, kur ir kaip esame reikalingi. Jei taip gyvename ir elgiamës, netrukus pastebime, kad daug puikiau yra bûti reikalingam ir bûti èia kitiems, negu tik dairytis mums siûlomø patogumø. Þinau, kad jûs kaip jauni þmonës trokðtate to, kas didu, trokðtate darbuotis geresnio pasaulio labui. Parodykite tai þmonëms, parody- kite tai pasauliui, kuris bûtent ir laukia tokio Jëzaus Kristaus mokiniø liudijimo ir pirmiausia per jûsø meilës þenklà gali atrasti þvaigþdæ, kuria mes sekame.

Þenkime priekin su Kristumi ir gyvenkime savo gyvenimà kaip tikri Dievo garbintojai. Amen.

BAÞNYÈIOS ÞINIOS Nr. 16 (232) 2005 5 BAÞNYÈIA LIETUVOJE

Þolinës atlaidai Pivaðiûnuose Kardinolas apgailestauja dël brolio Roþë mirties Rugpjûèio 13 d. Pivaðiûnuose vakaro pamaldomis prasidëjo tradiciniai Þo- linës atlaidai. Pamaldose dalyvavo gausus maldininkø bûrys ið Jiezno para- Rugpjûèio 18 d. Vilniaus arkivyskupi- pijos, lydimas klebono. Atlaidø iðvakarëse ðios parapijos tikintieji jau nuo jos iðplatintame praneðime raðoma, seno organizuotai atvyksta á Pivaðiûnus; ðios tradicijos iniciatorius – gar- jog kardinolas Audrys Juozas Baèkis bingo atminimo Kaiðiadoriø vyskupijos kunigas Bronius Bulika (†1988 m.), ið Pasauliniø jaunimo dienø Kelne at- ilgametis Jiezno parapijos klebonas, raðytojas, vertëjas, pamokslininkas. siuntë laiðkà, kuriame pareiðkë labai apgailestaujàs dël Tezë bendruome- Dar prieð I pasauliná karà á atlaidus Pivaðiûnuose susiburdavo daug mal- nës ákûrëjo brolio Roþë mirties. Laið- dininkø. Ir ðiais laikais per atlaidø aðtuondiená ðià vietà aplanko nemaþa ke sakoma: tikinèiøjø ið Kaiðiadoriø vyskupijos, taip pat kitø vietø ir kraðtø. Pivaðiû- „Brolis Roþë ir jo ákurta bendruome- nø ðventovæ ypaè iðgarsino Dievo Motinos Marijos su kûdikiu paveikslas. në buvo labai svarbi ið ateizmo griu- 1988 m. rugpjûèio 14 d. garbingo atminimo Kaiðiadoriø vyskupijos gany- vësiø prisikelianèiai Lietuvai. Jis bu- tojas kardinolas Vincentas Sladkevièius paveikslà vainikavo popieþiaus vo atviras visiems krikðèionims ir þmo- Jono Pauliaus II dovanotomis karûnomis ir jam suteikë Nuliûdusiøjø Pa- nëms vos prisilietusiems prie krikð- guodos titulà. Nuo to laiko kiekvieno mënesio 15 dienà, ypaè per Þolinæ, èionybës. Kalbëjimas apie Kristø, ið- maldininkai susirenka pagerbti Pivaðiûnø Ðvè. Mergelæ Marijà Nuliûdu- ganymà, broliðkà meilæ daugeliui lie- siøjø Paguodà ir papraðyti jos dangiðkos globos bei uþtarimo. tuviø, ypaè jauniems þmonëms, pa- dëjo rasti Dievà ir giliau suvokti savo Rugpjûèio 14 d. á atlaidus atvyko Kaiðiadoriø vyskupas Juozapas Matu- gyvenimo prasmæ. Tie tûkstanèiai, ku- laitis; vyskupas vadovavo ðios dienos pamaldoms, paskelbë atlaidø pra- rie ne tik apsilankë Tezë bendruome- dþià ir tvarkà, ðv. Miðiose teikë Sutvirtinimo sakramentà. Pamokslo metu nëje, bet ir rengësi ðiai kelionei mal- vyskupas pabrëþë, jog ðiø metø atlaidø dienomis jis kvieèiàs visus Þoli- dos grupëse, patyrë dvasiná iðsilais- vinimà, mokësi dvasinio gyvenimo nës atlaidø maldininkus kreiptis á Marijà roþinio maldos þodþiais ado- bei maldos ir surado bendraminèiø. ruojant Ðvè. Sakramentà. Vyskupas nurodë, jog kiekvienà Þolinës atlaidø dienà Ðvè. Sakramento adoracija vyks Pivaðiûnø baþnyèioje vienà valan- Mes visuomet prisiminsime tai, kà tei- dà, jos metu bus kalbamas roþinis, apmàstomi slëpiniai. Vyskupas sakë, gë ir kam kvietë brolis Roþë: kryþiø – kad ðiais dar popieþiaus Jono Pauliaus II paskelbtais Eucharistijos metais þmonijos iðganymo ir Dievo meilës ap- mûsø maldos ir jausmai Marijai turi mus ypaè vesti prie jos dieviðkojo sireiðkimà; Dievo Þodá, kuris ir ðiandien kuria mumyse dieviðka gyvenimà; su- Sûnaus, mûsø Vieðpaties Jëzaus Kristaus. sitaikymo palapinæ, kurioje kiekvienas Pagrindinæ atlaidø dienà – rugpjûèio 15-àjà – Þolinës iðkilmiø ðv. Mi- gali atrasti Dievo gailestingumà ir iðsi- ðioms vadovavo ir pamokslà pasakë Kauno arkivyskupas metropolitas vadavimà ið slegianèiø kalèiø. Sigitas Tamkevièius SJ. Ðv. Miðias koncelebravo Kaiðiadoriø vyskupas Viso pasaulio jaunimà sukrëtë þinia Juozas Matulaitis, Telðiø vyskupas Jonas Boruta SJ, Vilkaviðkio vyskupas apie brolio Roþë nuþudymà. Vakar Rimantas Norvila ir Vilkaviðkio vyskupas emeritas Juozas Þemaitis. Pa- Kelne, drauge su tûkstanèiais Tezë maldose dalyvavo gausus maldininkø bûrys ið ávairiø Lietuvos vietø. Kaip bendruomenës jaunuoliø dalyvavau kasmet, giedojo Kaiðiadoriø vyskupijos parapijø jungtinis choras, vado- maldoje uþ brolá Roþë“. vaujamas A. Bagdono, grojo DK Birutës MTB puèiamøjø orkestras, buvo Kardinolas A. J. Baèkis paragino visus, neðamos paèiø þemdirbiø iðaugintos atnaðos – vaisiai, darþovës, duona. kuriems brangus brolio Roþë atmini- Pamaldas transliavo Lietuvos televizija (LTV1). Ðià dienà po ðv. Miðiø mas, pasimelsti Vilniaus arkikatedroje. baþnyèios ðventoriuje vyko Eucharistinë procesija, po to – sakralinës mu- -Vn- zikos koncertas, buvo sakomos sveikinimo kalbos minint Pivaðiûnø baþ- nyèios 180-ties metø sukaktá. Ðia proga kalbëjo ES Parlamento narys prof. Kun. dr. Gerhardo Nachtwei V. Landsbergis, LR Seimo narys A. Vrubliauskas, Alytaus rajono Savival- ir jo draugø seminarai dybës merë M. Raþanauskienë, kiti asmenys. Liepos 29 – rugpjûèio 8 d. Kaiðiadoriø Ðia proga þodá taræs Kaiðiadoriø vyskupas sakë: „Ðimtà aðtuoniasdeðimt vyskupijoje vieðëjo kunigo dr. Gerhar- metø Pivaðiûnø ðventovë tarnauja tikintiesiems. Po jos skliaustais randa- do Nachtwei vadovaujama grupë ið me paguodà, semiamës dvasinës stiprybës, meldþiame Vieðpaties globos Magdeburgo vyskupijos. Ðie kasmeti- ir dangiðkosios Motinos uþtarimo. Baþnyèios pastatas – tai gyvosios Die- niai apsilankymai, jau tapæ tradicija, vo Baþnyèios, kuria esme mes, þmonës, simbolis“. Ta paèia proga vysku- yra vienas graþiausiø ilgametës ðiø pas padëkojo uþ rûpinimàsi Pivaðiûnø ðventove bei priminë, jog ðiemet dviejø vyskupijø partnerystës vaisiø. Pivaðiûnø baþnyèioje pradëti remonto darbai bus tæsiami ir toliau. Ðiais metais drauge su kunigu G. Nach- twei jau treèià kartà atvyko Elke ir Ec- Rugpjûèio 16 d. Pivaðiûnø ðventovëje melstasi uþ tikybos mokytojus ir vi- kehardas Meyer. Ponia Elke – puiki sus pedagogus; daugiausia maldininkø buvo atvykæ ið Elektrënø dekanato. krikðèioniðkosios pedagogikos teoreti- Ðv. Miðiose dalyvavo Kaiðiadoriø vyskupas, pamokslà sakë kun. A. Kelme- kë ir praktikë, tad kasmet atvyksta su lis, Vievio parapijos klebonas. gerai parengta seminaro vyskupijos ti-

6 BAÞNYÈIOS ÞINIOS Nr. 16 (232) 2005 BAÞNYÈIA LIETUVOJE kybos mokytojams programa. Ðiemet Rugpjûèio 17-àjà – kunigams ir vienuoliams skirtà dienà – melsta paðaukimø pasirinkta tema – „Hiperaktyvus vai- á dvasiná luomà. Tàdien buvo gausu dvasininkø, taip pat vienuoliø, ir ið kitø kas tikybos pamokoje“ – buvo ypaè vyskupijø; gausiausiai maldininkø buvo atvykæ ið Molëtø dekanato parapi- aktuali, todël á seminarà rugpjûèio 1–2 jø. Ðv. Miðioms vadovavo Kaiðiadoriø vyskupas, pamokslà pasakë Molëtø d. susirinko net 38 mokytojai ið ávairiø parapijos vikaras kun. D. Vëlyvis, ðiø metø liepos 31 d. áðventintas kunigu. vyskupijos vietoviø.

Rugpjûèio 3–4 d. á Kaiðiadoriø vysku- Rugpjûèio 18 d. buvo meldþiamasi uþ Caritas darbuotojus ir ligonius. Pa- pijos sielovados centrà su sveèiais maldose dalyvavo Kaiðiadoriø vyskupijos Caritas savanoriai, taip pat gau- susitikti susirinko per 60 vaikø ið 7 sus maldininkø bûrys ið Kaiðiadoriø dekanato. Ðv. Miðioms vadovavo vyskupijos parapijø. Dauguma ðiø vai- Kaiðiadoriø vyskupas, pamokslà pasakë kun. À. Miliauskas, Darsûniðkio kø – globos namø auklëtiniai, socia- parapijos administratorius. Po ðv. Miðiø vyko visiems Caritas bendradar- liai remtinø ar probleminiø ðeimø vai- biams skirta agapë. kai. Taip pat buvo pakviesti ir patys aktyviausieji, ðauniausiai dalyvaujan- Rugpjûèio 19 d. á Pivaðiûnus rinkosi Ðirvintø dekanato parapijø þmonës, tys savo parapijø veikloje. Programà kurie meldësi uþ ðeimas, Ðeimos centrø darbuotojus ir savanorius. Ðv. vaikams tema „Dievas kalba tau per Miðioms vadovavo Kaiðiadoriø vyskupas, pamokslà sakë kun. V. Balnys, ásakymus ir per tavo sàþinæ“ vedë pats Musninkø parapijos klebonas. kun. G. Nachtwei, o jam talkino br. Mi- chaelis Schmalzlis, pona ir ponas Me- Rugpjûèio 19 ir 20 d. Pivaðiûnuose vyko Kaiðiadoriø vyskupijos jaunimo yeriai ir dar 9 drauge atvykæ jaunuo- dienos „Mes atvykome Jo pagarbinti“. Rugpjûèio 19 d., penktadiená, á Piva- liai ið ávairiø Magdeburgo vyskupijos ðiûnø ðventovæ susirinkæs gausus vyskupijos jaunimo bûrys dalyvavo va- parapijø. Sveèiø vadovaujami, vaikai karinëje Ðvè. Sakramento adoracijoje, bendravo prie lauþo, o kità dienà klau- ið tiesø puikiai praleido laikà, daug ko iðmoko, suþinojo, susidraugavo sësi katecheziø. Tà dienà buvo meldþiamasi uþ vaikus ir jaunimà, maldose tarpusavyje, o atsisveikinant dar ga- vienytasi su jaunimu, iðvykusiu dalyvauti Pasaulio jaunimo dienose Kelne. vo ir dovanø – po puikø spalvotà ka- Pivaðiûnø ðventovëje taip pat paminëti du iðkilûs Kaiðiadoriø vyskupijos muolá, ir ne bet koká, bet, pasak kuni- ganytojai: Dievo tarnas arkivyskupas Teofilius Matulionis (minëtos jo mir- go G. Nachtwei, „kalbantá“. Ðis ka- ties 43-osios metinës) ir kardinolas Vincentas Sladkevièius (minëtos jo gimi- muolys turës priminti vaikams, jog mo 85-osios metinës). Ðv. Miðioms vadovavo Kaiðiadoriø vyskupas, pamoks- Dievas nuolat jiems kalba – meta sa- là pasakë kun. G. Tamoðiûnas, Kaiðiadoriø vyskupijos kurijos kancleris. vo þodá lyg kamuolá. Taèiau þaidimas nevyks, jei tas, kuriam kamuolys me- Tà dienà ir baigësi didieji Þolinës atlaidai Pivaðiûnuose, kaip tikima, sutei- tamas, nesistengs jo sugauti ir per- kæ gausiø Dievo maloniø ir Dangiðkosios Motinos uþtarimo jø dalyviams. duoti kitam -Kð- -vp- Jaunimo þygis á atlaidus Tikybos mokytojø ir katechetø susitelkimo diena

Liepos 15–16 d. Aukðtosios Panemu- Rugpjûèio 19 d. Kaiðiadoriø vyskupijos Sielovados centre vyko tradicinë kas- nës jaunimas surengë piligriminá þy- metinë vyskupijos tikybos mokytojø ir katechetø susitelkimo diena. Ði diena gá á Pal. Jurgio Matulaièio atlaidus Ma- rengiama Dievo tarno arkivyskupo T. Matulionio mirties minëjimo iðvakarë- rijampolëje. Tradiciðkai eita pësèio- se. Susirinko daugiau nei 60 tikybos mokytojø ir katechetø ið visø septyniø mis ið Veiveriø á Marijampolæ. Liepos vyskupijos dekanatø. Ði diena, jau tapusi tradicine, skirta pasirengti artëjan- 15 d. þygeiviai susirinko klebonijos tiems mokslo metams, ið naujo iðgyventi savo tarnystës vietà ir paskirtá Baþ- kiemelyje. Piligriminis þygis prasidë- jo Veiveriø kryþiø kalnelyje, kur visi nyèioje. Ðiemet susirinkusieji buvo raginami, atsiliepiant á Baþnyèios kvieti- sustojæ ratu pasimeldë, uþdegë þva- mà, ypaè ásimàstyti á Eucharistijos slëpiná, todël ir visos programos moto kutes þuvusiems uþ laisvæ. buvo parinkta eilutë ið Evangelijos pagal Jonà: „Að esu gyvybës duona”.

Piligrimai aplankë Skriaudþiø para- Pirmojoje programos dalyje á Eucharistijos slëpiná gilintis padëjo tëvas A. pijos baþnyèià, susitiko su Kazlø Rû- Saulaitis SJ. Pirmoji katechezë – 12 Prisikëlimo stoèiø – buvo skirta Jëzaus dos parapijos jaunimu. Þygeivius la- gyvenimo, mirties ir prisikëlimo apmàstymui. Susirinkusieji vienà po kito bai svetingai priëmë klebonas T. Val- skaitë evangelijø pasakojimus apie prisikëlimà. lianas. Pailsëjæ þygio dalyviai kelia- vo tolyn. Pakeliui aplankë Kazio Gri- Didelá áspûdá klausytojams padarë antroji tëvo A. Saulaièio SJ pasiûlyta ka- niaus kapà, groþëjosi Sasnavos baþ- techezë – Teisingumo roþinis. Ne tik todël, kad turëjo patrauklø praktiná nytëlës architektûra bei moderniu vi- elementà – kiekvienas galëjo susiverti sau maþutá penkiø karolëliø roþiná, daus interjeru. skirtà maldai uþ visus penkis pasaulio þemynus. Drauge melsdamiesi susi- Liepos 16 d. jaunieji piligrimai kartu telkimo dienos dalyviai ypatingai iðgyveno Eucharistijos, kaip Baþnyèios su dideliu bûriu jaunuoliø Marijam- vienybës laido ir pamato, ant kurio auga Baþnyèia visame pasaulyje, svarbà. polës bazilikoje dalyvavo ðv. Miðio- se, kuriø metu buvo meldþiamasi uþ Visas katecheziø metu iðgirstas mintis, patirtus áspûdþius ir áþvalgas moky- jaunimà ir ðvietimo darbuotojus. Jau- tojai ir katechetai nusineðë prie Vieðpaties kojø – á Ðvè. Sakramento adoracijà.

BAÞNYÈIOS ÞINIOS Nr. 16 (232) 2005 7 BAÞNYÈIA LIETUVOJE

Ði valanda, praleista tyliame pokalbyje su Jëzumi daugeliui tapo ðios dienos nimas ið ávairiausiø visos vyskupijos pagrindiniu akcentu. Prasmingai ir giliai iðgyventi ðá artumo su Vieðpaèiu kampeliø susibûrë seminarijos kie- laikà susirinkusiems padëjo kun. Gedimino Tamoðiûno, Katechetikos centro melyje pietauti. Po to vyskupo Riman- dvasios vadovo, parengtos ir pateiktos trumputës meditacijos, subtiliai at- to Norvilos palaiminti su savo vëlia- vomis ir kita atributika rikiavosi pilig- skleidþianèios adoracijos maldos esmæ ir tikslà – paðnekesá su Vieðpaèiu. riminiam þygiui á palaimintojo Jurgio Kaip ir kiekvienais metais, susitelkimo dienà vainikavo Eucharistijos ðventi- Matulaièio tëviðkæ Lûginæ. Panemu- mas. Nors Kaiðiadoriø vyskupas negalëjo, kaip áprasta, asmeniðkai vado- nieèiams, áveikusiems 35 km atstumà per vienà dienà, nueiti dar kelis kilo- vauti ðv. Miðioms, nes tuo metu meldësi Pivaðiûnø ðventovëje, ganytojas bu- metrus buvo vieni juokai. vo kartu su savo ganomaisiais – vietoje ðv. Miðiø homilijos susirinkusiems -db- buvo perskaitytas jo laiðkas. Palydëdamas tikybos mokytojus ir katechetus á naujuosius mokslo metus, vyskupas priminë jiems þodþius ið ðv. apaðtalo Moksleiviø vasaros stovykla Pauliaus Laiðko romieèiams: „Kaipgi jie átikës tà, apie kurá negirdëjo?! Kaip iðgirs be skelbëjo?! O kas gi skelbs nesiøstas?“ (Rom 10, 14–15). Atkreipdamas Anykðèiø ðv. Mato parapija jau nuo dëmesá á tikybos mokytojø ir katechetø tarnystës baþnytiná pobûdá, ganytojas 2001 m. Molëtø rajone, Juodakampio priminë, jog niekas, nei atskiras asmuo, nei bendruomenë, negali pats sau kaime, rengia vasaros stovyklas moks- skelbti Evangelijos. Niekas negali pats savæs ágalioti ir pasiøsti ðiai tarnystei. leiviams „Dangaus ir þemës vaikai“. Á Siøstasis kalba ir veikia, remdamasis ne savo paties, bet Kristaus autoritetu; jas kvieèiami skautai, ateitininkai, taip pat iniciatyvûs moksleiviai, aktyviai da- kalba bendruomenei ne kaip jos narys, bet Kristaus vardu. Ganytojas dràsino lyvaujantys parapijos gyvenime. Kiek- susitelkimo dienos dalyvius tvirtindamas, kad gyvenimas su Kristumi ir yra vienais metais kartu stovyklauja ir vai- tikroji, realioji, paprastoji ir veiksmingiausioji katechezë, nereikalaujanti jo- kai ið socialiai remtinø ðeimø. kiø materialiniø investicijø. „Bûkite jai pasiðventæ ir dëmesingi. Nuolat eikite susitikti Já Eucharistijoje, leiskitës Jo maitinami. Darykite tai daþnai. Tegu Ðiais metais rugpjûèio 1–7 d. vykusi stovykla buvo jubiliejinë – penktoji, to- Eucharistijos slëpinys persmelkia Jûsø ðirdis”, – raðoma laiðke. dël pakviesti buvo visø „laidø“ stovyk- -vp- lautojai, vadovëmis dirbo studentës, irgi buvusios stovyklos dalyvës. Kai „Avinëlio uþtarëjø“ bendruomenës nariø vieðnagë kurie vaikai, pirmà syká èia atvaþiavæ kaip septintokai ar aðtuntokai, ðiemet Rugpjûèio 5–6 d. Ðiauliuose vieðëjo „Avinëlio uþtarëjø” bendruomenës jau – bûsimieji abiturientai. nariai tëvas Johnas Paulas Joyce’as ir sesuo ið Omahos, Kaip visada, didþiausià stovyklos pro- Jungtiniø Amerikos Valstijø. gramos dalá sudarë kûrybinë veikla: „Avinëlio uþtarëjai” – Romos katalikø bendruomenë, kurià sudaro kuni- stovyklautojai ðoko, dainavo, vaidino, ádomiai ir smagiai pristatinëjo savo gai, vienuoliai ir pasaulieèiai, atsidavæ tikinèiøjø kontempliatyvumo ug- kambarius, pieðë tatuiruotes, stebino dymui ir jø rengimui uþtarimo tarnystei. Lietuvoje veikia apie 20 „Avinë- originalia apranga. Lietus neiðgàsdi- lio uþtarëjø” draugø grupeliø. Jø vadovas ðiaulietis Rimantas Pumputis no plaukikø, nesugriovë senos tradi- buvo susitikimo su ðios bendruomenës nariais ið Omahos organizatorius. cijos – dràsiausieji kasmet plaukte áveikia Siesarties eþerà, kad nuo sa- Pirmàjà dienà sveèiai Ðiauliø vyskupijos kurijos salëje susitiko su kunigais. los virðûnës apþvelgtø paties gra- Tëvas Johnas Paulas trumpai apibûdino „Avinëlio uþtarëjø” bendruomenæ, þiausio eþero platybes. Ðiemet jubi- papasakojo apie jos struktûrà, paðaukimà, veiklà. Bendruomenës misija, anot liejinës stovyklos proga vaikai aplan- kunigo, siûlyti kontempliatyvøjá dvasingumà visai Baþnyèiai. Susitikimo me- kë Rygà ir Livu vandens parkà. tu daug dëmesio skirta uþtarimo maldai, aiðkintasi, kokia ji turi bûti, kam Moksleiviams netrûko þaidimø, im- skirta, kaip jai pasirengti. „Kartu su Kristumi esame paðaukti uþtarti þmonijà provizacijø, azarto ir polëkio. Ðv. Mi- ir maitinti jà Dievo þodþiu. Turim iðmokti bûti gerais ganytojais, bet taip pat ðiose, aukojamose gamtoje, stovyk- svarbu iðmokti bûti aukos avinëliais. Turime labai sàmoningai aukoti savo lautojai meldë Vieðpatá saugoti ir glo- gyvenimà, kad kiti gyvenimà turëtø“, – sakë Johnas Paulas kunigams. boti visus – juos paèius, draugus ir likusius namuose artimuosius. Po vakaro ðv. Miðiø Ðiauliø katedroje sveèiai susitiko su parapijieèiais bei ið -ksm- visos Lietuvos atvykusiais „Avinëlio uþtarëjø” draugais. Tëvas Paulas mo- kë tema „Mergelës Marijos nekaltasis prasidëjimas – pagalba gyvenant Eu- charistija”. Èia, pasak sveèio, svarbiausia tai, kad Marija suprato savo misi- Vargonø festivalis jà – dovanoti pasauliui Dievo Sûnø – Iðgelbëtojà. „Kiekvienas ið mûsø turi- Rugpjûèio 2–8 d. Seinuose ir Anykð- me tikëti, kad kartu su Marija esame paðaukti á skubià ir neatidëliotinà èiuose vyko jau tradiciniu tapæs tarp- misijà, – sakë kunigas vienuolis. – Turime tikëti, kad Eucharistija yra tinka- tautinis jaunøjø vargonininkø festivalis miausias maistas, teikiantis tvirtumo misijai atlikti“. Adoracijos metu sve- „Iuniores Priores Organorum Sejnen- èias kvietë melsti gilesnës meilës Marijai ir gilesnio Eucharistijos alkio. sis“. Festivalis, kaip visada, prasidëjo Lenkijoje, Seinuose, Ðvè. Mergelës Ma- Ðeðtadiená, rugpjûèio 6 d. rytà, á susitikimà su kunigu Paulu ir seserimi rijos Aplankymo katedroje, turinèioje Mary Magdalene susirinko uþtarëjø maldos grupiø vadovai. Jiems tëvas unikalius senus vargonus, o rugpjûèio

8 BAÞNYÈIOS ÞINIOS Nr. 16 (232) 2005 BAÞNYÈIA LIETUVOJE

7–8 d. buvo uþbaigtas Anykðèiø ðv. Ma- kalbëjo apie þmogiðkàjá silpnumà bei dvasios neturtà. Grupiø vadovai, to baþnyèioje, taip pat garsëjanèioje sa- tëvo teigimu, daþnai susiduria su savo silpnumu. Taèiau tik silpnumo vo vargonais, parveþtais ið Didþiosios suvokimas padeda priimti Dievo duodamà stiprybæ. Mokymas baigësi Britanijos, kurie specialistø vertinami bendra malda uþ Lietuvà. kaip vieni geriausiø Lietuvoje. Anykðèius ir Seinus festivalis sujun- Po pietø buvo susitikta su maldos grupiø nariais ir draugais Ðv. Ignaco Lojo- gia jau penktàjá kartà, ðiemet iðkilmin- los baþnyèioje. Tëvo Paulo èia teiktas mokymas rëmësi fraze ið Izaijo knygos: gais vargonø muzikos garsais nusi- „Ant tavo mûrø, Jeruzale, sargus pastaèiau...” (Iz 62, 6). Ði frazë, jo teigimu, lenkdamas iðkiliai dviejø miestø, dvie- atspindi krikðèioniðkàjá paðaukimà á uþtarimà. Uþtarimas – tai atsiliepimas á jø valstybiø asmenybei – poetui ir vys- naujàjá Jëzaus ásakymà: „Mylëkite vienas kità taip, kaip að jus mylëjau“. kupui Antanui Baranauskui. Norëta, kad festivalis padëtø paþvelgti á Anta- Vëliau, po mokymo, toje paèioje baþnyèioje Ðiauliø vyskupas Eugenijus nà Baranauskà kaip á europietiðko- Bartulis aukojo ðv. Miðias. Pamokslà ganytojas skyrë Kristaus atsimainy- sios kultûros fenomenà, iðsiskleidusá mo ðventei. „Ðiandien tikriausiai neatsitiktinai Dievas parinko ðià didelæ dviejø tautø – lietuviø ir lenkø – erd- atsimainymo ðventæ, kad pasikeistume visi, taptume tikrais þmonëmis“, – vëje. Festivaliui vadovavo prof. Joze- sakë vyskupas. Uþtarimo maldà ganytojas siejo su Dievo þodþio klausy- fas Serafinas, dalyvavo profesoriai mu. Uþtarëjai ypaè turëtø trokðti iðgirsti tai, kà Dievas sako, kad galëtø Julianas Gembalskis, Ludgeris Loh- uþtarti þmones. „Kiekvienas asmeniðkai turime iðgirsti Dievo þodþius: mannas bei nemaþas bûrys Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos jaunøjø muzi- „Tu esi mano mylimasis sûnus, tu esi mano mylimoji dukra”, kad galëtu- kantø, atlikusiø Bacho, Bramso, Me- me sekti Kristø jau èia, þemëje“, – sakë vyskupas. siano ir kitø klasikø bei dabarties kom- pozitoriø kûrinius. Renginiø metu buvo pristatyta ið anglø kalbos iðversta „Avinëlio uþtarëjø” bendruomenës ásteigëjos ir vadovës Motinëlës Nadine Brown knyga „Pasi- Vargonininkai grodami bei giedoda- nerk septynis kartus. Kontempliatyvus þvilgsnis á septynias didþiàsias nuo- mi taip pat dalyvavo ðv. Miðiose. Sek- dëmes“. Po ðv. Miðiø ðalia esanèioje katalikiðkoje mokyklëlëje buvo surengtas madienio ðv. Miðiø aukoje dalyvavo atsisveikinimo vakaras. Buvo kartu giedamos lietuviðkos ir angliðkos gies- ir Panevëþio generalvikaras kan. Ro- mës, sveèiams dëkojama, praðoma dar daug kartø apsilankyti Lietuvoje. bertas Pukenis, generalinë festivalio globëja Lietuvos Respublikos þemës -irat- ûkio ministrë Kazimira Danutë Pruns- kienë, Lenkijos Respublikos ambasa- Vilkaviðkio vyskupijos ministrantø vasaros stovykla dorius Lietuvoje Januðas Skolimov- skis, Vokietijos kultûros ataðë Lietu- Liepos 29 – rugpjûèio 6 d. Nemunaityje, Alytaus rajone, visus Vilkaviðkio voje bei kiti garbûs sveèiai. vyskupijos berniukus ðv. Miðiø patarnautojus ir mergaites adoruotojas -ksm- sukvietë jau tradicine tapusi Vilkaviðkio vyskupijos ministrantø vasaros stovykla. Ðiais metais ji vadinosi „Septyni”. Devynias dienas gilintasi á Keliais þodþiais septynis Baþnyèios sakramentus. Ðioje ugdomojo pobûdþio stovykloje bu- vo ugdomas tikintis, pasitikintis ir jautrus þmogø kartu gyvenant, dir- Troðkûnai. Lietuvos Kolpingo draugi- ja jau kelinti metai bendradarbiauja bant, mokantis ir meldþiantis. Tai vienas ið pagrindiniø vyskupijos mi- su K. Adenauerio fondu Lietuvoje. nistrantø ugdomøjø renginiø. Liepos 24–29 d. Troðkûnø ðvietimo ir kultûros centre vyko seminaras – sto- Vilkaviðkio vyskupas ir stovyklos globëjas Rimantas Norvila stovyklauto- vykla jaunimui tema „Þmogus kaip so- jams raðë: „Dþiaugiuosi, kad visus mus vienija ne tik bendras tikëjimas á Jëzø cialinë bûtybë“ pagal krikðèioniðkàjá Kristø, Dievo Sûnø, kuris trokðta gyventi tarp mûsø ir bûti mûsø bièiulis, bet socialiná mokymà. Seminaro metu da- ir siekimas paþinti tà neákainojamà slëpiná per tarnystæ liturgijoje. Tai liudija, lyviams LR prezidento patarëjas Arû- kad tik dar stipriau ir ryþtingiau auga mûsø apsisprendimas eiti keliu, ku- nas Kuèikas skaitë paskaità „Að, vals- riuo pradedame þengti Krikðto sakramento metu. Tai yra mûsø misija – liudy- tybë ir Baþnyèia“, LKD pirmininkas Vy- ti Kristø visu savo gyvenimu su nauju polëkiu, su nauja dràsa“. tautas Toleikis – „Þmogus ir valdþia. Arba kaip elgtis su valdþia?“, kunigas Liudyti Kristø savo gyvenimu buvo pakviesti 22 vadovai ið visos Lietu- Aurelijus Simonaitis – „Þmogaus so- vos. Tarp jø – keturi kunigai ir diakonas. Vieningai dirbusi vadovø ko- cialinë esmë krikðèioniðko socialinio manda stengësi giliau supaþindinti vaikus su Baþnyèios sakramentais. mokymo poþiûriu“ bei Pilietiniø inicia- Kiekvienà rytà vaikai buvo ávesdinami á dienos temà per simbolius. tyvø centro direktorius Girvydas Duob- lys – „Þmogaus teisës. Kokias teises Stovyklos dalyviai klausësi ávairiø paskaitø. Paskaitose psichologijos te- turime?“ Po paskaitø vykdavo disku- momis gilintasi á tai, kaip remiantis krikðèioniðkomis vertybëmis ugdyti sijos, aptarimai. Ávairiais metodais se- visavertæ asmenybæ, gebanèià veikti ðiuolaikinëje visuomenëje. Kalbëta minaro dalyviai praplëtë savo þinias, jas átvirtino, padedami vadovø Laimu- apie Biblijà lietuviø literatûroje. Vaikai, skaitydami ávairius groþinës lie- èio Deveikio ir Andriaus Ðarapovo, tuviø literatûros kûrinius, bandë atrasti Dievo þodþio gyvybæ. Taip pat gvildeno su paskaitø temomis susiju- aptarti keleto uþsienieèiø autoriø lyriniai religiniai tekstai, atskleidþian- sius klausimus. -lk- tys liturginiø gestø, þodþiø bei objektø esmæ ðvenèiant Eucharistijà. Pra-

BAÞNYÈIOS ÞINIOS Nr. 16 (232) 2005 9 BAÞNYÈIA LIETUVOJE plëstos anglø kalbos þinios. Nagrinëta liturgija, Baþnyèios istorija. Kalbë- Akmenës rajonas. Kruopiø ðv. Onos ta apie Eucharistijà, Ðventàjá Raðtà ir gyvenimà, socialiná darbà, sektas, parapijos tituliniuose ðv. Onos atlai- krikðèioniðkosios filosofijos pagrindus, krikðèioniðkàjà bioetikà. Kiekvie- duose darniai giedojo jungtinis Kivy- nas stovyklautojas galëjo rasti jo poreikius atitinkanèià paskaità ir ieðkoti liø ir Kruopiø parapijø choras. Voty- vos ðv. Miðias aukojo Þagarës klebo- atsakymø á rûpimus klausimus. Dienos tema ypaè bûdavo atskleidþiama nas A.Vinclovas, o sumos – Ventos per katechezes, kurias rengë ir vedë stovykloje dirbæ kunigai ir teologines klebonas K. Zybartas. Kruopðèiai studijas baigæ vadovai. Teorinë ir praktinë katechezës dalis leido naujai ruoðtasi tituliniams Þolinës atlaidams iðgyventi ir patirti tai, kas, atrodo, kiekvienam buvo þinoma. Kivyliuose. Klebono A. Maèiulio rû- pesèiu autobusas atveþë Spaigiø ir Kiekvienos dienos centras bûdavo iðkilmingas Eucharistijos ðventimas. Kruopiø tikinèiuosius, choristus, mer- Po pietø vaikai bûdavo kvieèiami á ávairius veiklos bûrelius, kaip antai, gaites adoracijai á Kivyliø baþnyèios meno pëdsakø, dirbiniø ið molio ir gipso, dirbiniø ið natûraliø gamtiniø titulinius Þolinës atlaidus. Gausiai su- elementø, giedojimo istorijos ir praktikos, Biblijos paþinimo, sporto, psi- sirinkæ tikintieji dalyvavo kun. A. Ma- chologijos, bendruomeniniø ðokiø, þurnalistikos, juosteliø pynimo, fol- èiulio aukojamose votyvos ir sumos kloro, vaistiniø ir gydomøjø augalø, vaðko þvakiø gamybos. Kiekviena ðv. Miðiose, klausësi jungtinio Kivyliø diena baigdavosi vakaro programa. ir Kruopiø baþnyèiø choro giesmiø. -lm- -ol- Ðventoji. Rugpjûèio 1–5 d. vyko Pa- Miesto ðventë ir atlaidai Anykðèiuose nevëþio ðeimos centro stovykla, ku- rioje dalyvavo 70 þmoniø. Stovyklà or- Liepos 29–31 d. Anykðèiuose vyko spalvinga ir ávairi miesto ðventë „Anta- ganizavo Panevëþio ðeimos centro no Baranausko miestui – 565-eri“. Kadangi ðios ðventës svarbiausias ak- direktorë Jûratë Ðaumanienë. Pa- centas buvo Ðv. Onos atlaidai, á gyvà kultûros vyksmà ásitraukë ir Ðv. Mato skaitas skaitë Leidybos ir informaci- baþnyèia. Kaip ir kiekvienais metais, trijø dienø savotiðkas kultûros mara- jos centro „Uþ gyvybæ“ direktorë dok- tonas prasidëjo baþnyèioje ðv. Miðiomis uþ gyvus ir mirusius anykðtënus. torantë Birutë Obelenienë ir stovyk- los kapelionas kun. Eugenijus Troic- Ðie metai ir Anykðèiams, ir baþnyèiai ypatingi tuo, kad yra jubiliejiniai kis. Birutë Obelenienë kalbëjo apie poeto ir vyskupo Antano Baranausko metai: 2005 m. minimos 170-osios „kûno teologijà“, apie tai, kaip priimti ðio iðkilaus anykðtëno gimimo metinës. Todël daugelis renginiø buvo skirti ir áprasminti savo lytiðkumà, suprasti kûno þenklus. Daug dëmesio paskai- vyskupo atminimui. Ir pirmasis ðventës renginys prabilo poeto Maironio tose skirta iðsiaiðkinti, kaip lytiðkumo þodþiais vyskupui: „Tu vainikà nupynæs ant Anykðèiø uþdëjai“. Ið Anykð- kodai panaudojami þiniasklaidoje. èiø kilæ aktoriai Dalia Michelevièiûtë, Ferdinandas Jakðys, Algimantas Teorinæ dalá vedë kun. Eugenijus Bruþas skaitë A. Baranausko poezijà, apie vyskupà ir jo bei savo miestà Troickis, remdamasis popieþiaus Jo- kalbëjo kiti garbûs anykðtënai. no Pauliaus II tekstais. -kad- Vyskupui A. Baranauskui buvo skirta ir tos dienos kulminacija – Anykð- èiø ðv. Mato baþnyèioje Ðv. Kristoforo orkestras, vadovaujamas Donato Vepriai. Rugpjûèio 1–7 d. A. Panemu- Katkaus, ir kamerinis choras „Aidija“, vadovaujamas Romo Graþinio, at- nës Ðvè. M. Marijos Vardo parapijos liko siuità miðriam chorui, muðamiesiems ir styginiam orkestrui pagal A. socialiai remtinø – daugiavaikiø ðei- Baranausko eiles „Po ðituo stogu“. mø vaikai laikà leido vasaros stovyk- loje „Blogá nugalëk gerumu“ Vepriuo- A. Baranausko giesmes jau deðimtmetá gieda Ðv. Mato baþnyèios choras „Sal- se (Ukmergës raj.) Èia jie groþëjosi ve Cantus“, vadovaujamas vargonininko Rimvydo Griauzdës. Ðios miesto graþiu kraðtovaizdþiu, vietove, kas- ðventës metu choras dalyvavo muziejininkø surengtuose A. Baranausko skai- dien maudësi Vepriø eþere, þaidë jud- tymuose prie klëtelës „Mylistà Jûsø sveikinam ðiandienà“, kur poezijà skaitë rius ir intelektualius þaidimus. Vietos klebono kun. Bronislovo Gimþausko, aktoriai Virginija Kochanskytë, Ramûnas Abukevièius, Petras Venslovas. ðiltai ir maloniai priëmusio stovyklau- Kitas vyskupas Anykðèius aplankë sekmadiená per ðv. Onos atlaidus, lie- tojus, dëka vaikai labiau suvokë tikëji- mo prasmæ mûsø gyvenime. Klebonas pos 31 d. Iðkilmingai skambant popieþiaus himnui „Petro laivas”, tauti- taip pat iðsamiai supaþindino su Vep- niais drabuþiais pasipuoðusiø jaunuoliø lydimas, á Ðv. Mato baþnyèià áþengë riø kaimo istorija, jo vadovaujami vai- buvæs ilgametis Pasaulio lietuviø vyskupas Antanas Paulius Baltakis, ðie- kai giedodami ëjo Kryþiaus kelius – met ðventæs garbingà savo jubiliejø. Dëkodamas uþ sveikinimus, vyskupas Kalvarijas. Be to, visi noriai dalyvavo prisipaþino, kad á Anykðèius sugráþta kaip á namus. Èia vyskupas penke- ir aktyviai giedojo vakarinëse Miðio- rius metus lankë gimnazijà, buvo pirmosios laidos gimnazistas. se Vepriø Ðvè. Mergelës Marijos Ro- þanèinës baþnyèioje. Ðios stovyklos Á baþnyèià, kaip ir kasmet per Ðv. Onos atlaidus, suplûdo daug tikinèiøjø. sumanytojai – A. Panemunës Ðvè. M. Ðv. Miðias aukojo prelatas Juozas Ðiurys ið Telðiø, savo áspûdingame pa- Marijos Vardo parapijos klebonas moksle kvietæs visus ir pasibaigus ðventëms atsigræþti á Baþnyèià, darbuo- kan. Deimantas Brogys bei vikaras Ri- se ir rûpesèiuose paskendus neuþmirðti maldos, sekmadienius paskirti mantas Simanavièius. Dievui, kad diena nebûtø praleista veltui. -ksm- -db-

10 BAÞNYÈIOS ÞINIOS Nr. 16 (232) 2005 BAÞNYÈIA LIETUVOJE

Berèiûnai. Rugpjûèio 2–7 d. èia vyko Popietë „Po gerumo þenklu“ Panevëþio vyskupijos jaunimo lyde- riø stovykla „Siela ir stichijos“, kurià Rugpjûèio 19 d. popietæ Kardinolo Vincento Sladkevièiaus memorialinio bu- organizavo vyskupijos Jaunimo cen- to svetainëje vyko popietë „Po gerumo þenklu”, skirta ðviesaus atminimo Jo tro vadovë Elona Stasiûnaitë. Rug- Eminencijos 85-osioms gimimo metinëms. Renginyje dalyvavo arkivyskupas pjûèio 3 d. stovyklautojai lankësi Pa- lendriø vienuolyne, dalyvavo rytme- Sigitas Tamkevièius, vyskupas Juozas Preikðas, kardinolo giminës, tarp jø èio liturginiø pamaldø giedojime. Bro- atminimo þodá tarusi brolio Jono dukra Janina Sladkevièiûtë-Lukavièienë. liai supaþindino jaunimà su vienuo- Atsiminimais dalijosi kardinolà paskutiniais jo gyvenimo metais slaugiu- lynu ir jo istorija bei vienuolinio ir dva- sinio gyvenimo specifika. sios Leokadija Beneðiûnaitë, Elvyra Astromskienë, Joana Misevièienë. Ko- -kad- kius pëdsakus dvasiniame gyvenime paliko susitikimai su kardinolu Vin- centu Sladkevièiumi pasakojo Algimantas Tauras. Almos ir „Vilties” ben- . Rugpjûèio 17–19 d. Vilniaus drijø vardu þodá tarusi Joana Ðimanauskienë pabrëþë, kad þmonës, ku- ðv. Juozapo kunigø seminarijoje bu- riems neteko asmeniðkai paþinti kardinolo, memorialiniuose jo namuose vo surengta Eucharistijos metams randa dvasinæ atgaivà, ápareigojanèià toliau neðti tikëjimo, vilties, gerumo skirta parapinës katechezës sesija estafetæ. Sesers kazimierietës Julitos nuomone, visø prie kardinolo memo- „Ateik... pasilik... sek“. Atvykæ ið visos rialinio muziejaus besiglaudþianèiø bendrijø tikslas patiems jø nariams Lietuvos sesijos dalyviai gilinosi á Eu- augti gerumu ir kitus auginti. Apie tai, jog kardinolo Vincento gerumas charistijos ir Ðv. Raðto, Eucharistijos ir Baþnyèios bei Eucharistijos ir ben- visais jo gyvenimo etapais ir ypaè dirbant Kunigø seminarijoje buvo reiklus druomenës slëpinius. Katechetai ne ir tëviðkas, kalbëjo arkivyskupas Sigitas Tamkevièius, plaèiau paaiðkinæs tik klausësi teoriniø paskaitø, kurias kardinolo pasirinkto ðûkio „Padaryk mane gerumo þenklu” prasmæ. skaitë ses. Benedikta RA, kun. Min- daugas Pukðtys ir br. Ramûnas Miz- Popietëje buvo giedamos kardinolo V. Sladkevièiaus mëgstamos giesmës, giris OFM, bet ir po pietø rinkdavosi á skambëjo visø dalyviø kartu atliekamos lietuviðkos dainos, vyravo darni vaikø, paaugliø arba suaugusiø ka- ðeimyninë nuotaika. techezës grupes, kuriose atlikdavo -nr- ávairias praktines uþduotis. Kateche- zës sesijà lydëjo bendra ryto malda, Roberto Ðumano idëjø plëtotë Naujamiestyje Eucharistijos ðventimas, Susitaikymo pamaldos, maldos kelionë su ðven- Liepos 15–22 d. Naujamiestyje vyko Europos mokyklos stovyklos „Euro- taisiais, giesmës. Sesijoje dalyvavo 52 katechetai, kunigai, seserys vie- pos sielos beieðkant” antrasis etapas. Jame dalyvavo keletas belgø skautø nuolës ið ávairiø vyskupijø. ið Briuselio ir jaunimas ið Panevëþio miesto bei rajono. Ðios stovyklos tiks- -sap- las – ieðkoti Panevëþio ir Lietuvos bei Belgijos ir Europos sielos. Stovyk- lautojai daug keliavo. Kiekviename aplankytame Lietuvos miestelyje jie turëjo surasti ðio miestelio veidà, ðirdá ir sielà. Per pirmàjá stovyklos etapà jaunimas aplankë Tytuvënus, Kraþius, Kaltinënus, Varnius, Platelius, Medvëgalá, Maèernio tëviðkæ ir kapà Ðarnelëje. Prie poeto kapo stovyklau- tojai ir sveèiai skaitë Maèernio poezijà ir prisiekë tikëti ðviesa ir visuomet Nauji leidiniai jos siekti. Þemaièiø Kalvarijoje dalyvavo þemaièiø atlaiduose, ëjo þemai- èiø Kryþiaus kalnus. Antrojo stovyklos etapo metu lankytasi Paberþëje, Metai su Ðventuoju Raðtu. 2006. Ginuèiuose, Ladakalnyje, Palûðëje, Vilniuje, Trakuose, Europos parke. Parengë kun. Lionginas Virbalas SJ. – Vilnius: Katalikø pasaulio leidiniai, Kun. Algirdas Dauknys jaunimui skaitë paskaità apie gyvybës ir mirties kul- 2005. – 22 p. tûrà. Keletà popieèiø jauni þmonës labai atkakliai darbavosi valydami Nevë- þá ties Berèiûnais ir á krantà iðvilko apie deðimt kubiniø metrø medienos.

Pagal leidinëlyje pateikiamas nuo- Stovyklos pabaigoje buvo sudarytos trys komandos, kurios aplankë mies- rodas lengva susirasti kasdienius to ir rajono savivaldybes bei susitiko su miesto vicemeru Petru Lomanu, liturginius Ðventojo Raðto skaiti- Savivaldybës administracijos direktoriumi Visvaldu Matkevièiumi. Taip nius, ðioje knygelëje taip pat patei- pat gerà valandà apie Panevëþio ir Europos sielà diskutavo su rajono kiamos maldos apaðtalavimo in- vicemeru Rapolu Gritënu ir Ðvietimo skyriaus vedëju Kæstuèiu Rimkumi. tencijos. Leidinys – patogaus kiðe- Daug ádomiø ir originaliø minèiø iðsakë Albina Saladûnaitë. ninio formato. Naujamiestyje jaunimas trumpai susitiko su fotomenininku Juliumi Vaup- ðu ir galerijos vedëja Vigita Dumbriene. Savo áþvalgomis nuoðirdþiai dali- josi aktorë Asta Preidytë. Tokiø stovyklø tikslas – parengti Roberto Ðuma- no idëjø ambasadorius Lietuvoje. -kad-

BAÞNYÈIOS ÞINIOS Nr. 16 (232) 2005 11 HOMILIJOS

TIKRASIS KLUSNUMAS

26 eilinis sekmadienis (A) Ez 18, 25–28; Fil 2, 1–11; Mt 21, 28–32

Ðá sekmadiená girdime palyginimà apie du sûnus. Pirmasis sûnus, tëvo siunèiamas á vynuogynà padirbëti, atsisako. Bet vëliau apsigalvoja ir nueina dirbti. Antràjá sûnø tëvas taip pat siunèia padirbëti. Jis ið karto sutinka: „Einu, Vieðpatie”. Bet tai buvo tiktai tuðèias paþadas, tiktai þodþiai. Á vynuogynà jis nenuëjo. Pasakæs ðá palyginimà, Jëzus klausia: „Katras ið ðiø dviejø sûnø ávykdë tëvo valià?”. Visiems buvo aiðku, kad tasai, kuris, nors ir atsisakë, vis dëlto ávykdë tëvo valià.Toliau Evangelijoje pateikiamas paties Jëzaus ðio palyginimo komentaras. Jëzus primena Jono Krikðtytojo atgailos pamokslus ir tuos þmones, kurie, klausydami Jono, atsivertë, krikðtijosi ir pradëjo naujà gyveni- mà. Tai muitininkai, iðtvirkëlës ir ávairûs kiti nusikaltëliai. Ið pradþiø jø gyvenimas buvo prieðingas Dievo valiai, bet vëliau jie atsivertë. Tuo tarpu nei fariziejai, nei Raðto aiðkintojai nesidomëjo Jono pamokslais. Jie þmonëms de- monstravo savo padorumà ir jautësi esà visiðkai teisûs Dievo akyse. Bet ar ið tiesø jie buvo teisûs? Jie ne tiktai atmetë jiems Dievo siøstà Gelbëtojà, bet já nuteisë ir nukryþiavo. Prisiminkime, kaip prie Sinajaus kalno jie vienin- gai ðaukë: „Viskà, kà Vieðpats pasakë, vykdysime ir bûsime klusnûs”(Ið 24, 7). Bet tai buvo tik þodþiai. Iðrinktosios tautos vadai nuolat lauþë su Dievu sudarytà sandorà. Atëjus laiko pilnatvei, pats Jëzus ëmë skelbti, kad prisiartino Dievo karalystë: „Atsiverskite ir tikëkite Evangelija!” – ir ðio kvietimo fariziejai neiðgirdo. Ðeimos tëvo kvietimas padirbëti Vieðpaties vynuogyne – tai kvietimas atsiversti. Visas þmogaus tobulëjimas yra nuolatinis atsivertimas, nuo- latinis artëjimas prie didesnio tobulumo. Tai yra tas darbas, kurio ið mûsø visø laukia Vieðpats. Jeigu tu á Tëvo kvietimà atsakai: „Klausau, Vieðpatie”, bet tai lieka tik þodþiai, nekeièiantys tavo gyvenimo, tuomet esi veidmainis, kuris viena sako, kita daro. Kalno pamoksle Kristus sakë: „Ne kiekvienas, kuris man ðaukia: „Vieðpatie, Vieðpatie”, áeis á dangaus karalystæ, bet tik tas, kuris vykdo mano dangiðkojo Tëvo valià” (Mt 7, 21). Nuo to laiko, kai ant Sinajaus kalno paskelbti Dievo ástatymai, visa þmonijos istorija yra tarsi didþiulë drama, kurioje nuolat susipina þmoniø klusnumas ir neiðtikimybë. Norëdamas suprasti, ar teisingas tavo gyvenimo ke- lias, klausk savæs, kaip vykdai savo dangiðkojo Tëvo valià. Jëzus ne kartà yra pabrëþæs, kad tikroji meilë ir tikrasis klusnumas pasireiðkia ne þodþiais: „Jei kas mane myli, laikysis mano þodþio” (Jn 14, 23). Kuris ið dviejø sûnø artimesnis tëvui: ar tas, kuris atsakë: „Einu, Vieðpatie”, bet nenuëjo, ar tas, kuris á tëvo kvietimà atsakë: „Nenoriu”, bet vëliau apsigalvojo ir nuëjo á vynuogynà? Á ðá klausimà atsako pats Jëzus: „Ið tiesø sakau jums: muitininkai ir iðtvirkëlës greièiau uþ jus pateks á Dievo karalystæ”. Tai þmonës, kurie, rodos, buvo nejautrûs Dievo balsui, bet Dievo malonës paliesti atsivertë ir iðtikimai darbavosi. Muitininkai – tai þydø labiausiai nekenèiami þmonës, kadangi rinko mokesèius svetimai valdþiai. Þydai laikë juos tautos iðdavikais. Dar blogesná vardà turëjo iðtvirkëlës. Ástatymas reikalavo tokias uþmuðti akmenimis. Taèiau Evangelijoje gausu pavyzdþiø, kai muitininkai ir paleistuvës pasirodë jautresni Dievo balsui uþ paèius uoliausius fariziejus. Evangelija mums kalba apie muiti- ninkà Levá. Pamatæs já sëdintá muitinëje, Jëzus jam tarë: „Sek paskui mane!” Jëzaus pakalbintas muitininkas Levis atsikëlë ir nuëjo kartu su Jëzumi. Nuo to laiko jis prisidëjo prie apaðtalø bûrio.

Kitas Evangelijoje minimas muitininkas yra turtuolis Zachiejus. Jëzaus prakalbintas, jis tuojau pat su dþiaugsmu já kvieèia á savo namus: „Ðtai, Vieðpatie, pusæ savo turto atiduodu vargðams ir, jei kà nors nuskriaudþiau, gràþinsiu keturgubai”. Jëzus jam pasakë: „Á ðiuos namus ðiandien atëjo iðganymas”. Evangelijoje randame keletà moterø, kurios gyveno palaidà gyvenimà, bet sutikusios Kristø, visiðkai pasikeitë. Ðtai Marija Magdalietë paþinusi Kristø jau jo neapleido, lydëjo já kryþiaus kelyje ir drauge su Jëzaus motina stovëjo po kryþiumi. Ji pirmoji iðvydo prisikëlusá Kristø. Padavimas pasakoja apie kità Marijà, vadinamà Egiptiete. 17 metø ji gyveno palaidà gyvenimà. Bûdama Jeruza- lëje dalyvavo ðv. Kryþiaus pagerbimo apeigose. Þvelgdama á kryþiø, ji iðgirdo Dievo kvietimà ir, visa palikusi, pasitraukë á Egipto tyrus. Tenai atgailaudama praleido savo likusá gyvenimà. Nuo pat pirmøjø Baþnyèios amþiø randame nemaþai þymiø vyrø, gyvenusiø nerûpestingà gyvenimà, bet Dievo malonës paliesti jie ëmë iðtikimai darbuotis Vieðpaties vynuogyne. Toks buvo ðv. Justinas, ðv. Kiprijonas, ðv. Augustinas, ðv. Ignacas Lojola ir dauge- lis kitø. Ne ið karto jie atsiliepë á Dievo kvietimà, bet, kai pakluso, darbavosi daugiau negu kiti. Ðios dienos Evangelija mums kelia klausimà, kaip mes paisome Dievo ásakymø. Pirmasis sûnus tëvui atsakë: „Nenoriu”, bet vëliau apsigalvojo ir nuëjo dirbti. Paþvelk á save: gal tavo praëjæs gyvenimas buvo nuolatinis „Nenoriu”? Gal tave apima neviltis, kad tiek daug laiko praleidai nieko nenuveikæs vynuogyne? Ðio sekmadienio palyginimu Vieðpats tave dràsina: pirmasis sûnus iðtarë: „Nenoriu”, bet vëliau apsigalvojo ir nuëjo dirbti. Niekada nëra vëlu! Pereità sekmadiená ásitikinome, kad ir paskutinës valandos darbininkas gali gauti visà dienos uþdarbá. Ðiandien kiekvienas klauskime savæs, kaip að atsiliepiu á Vieðpaties kvietimà? Vargas man, jeigu mane jau lenkia muiti- ninkai ir iðtvirkëlës! Atëjus vestuviø puotos metui, stovësiu prie durø belsdamas: „Vieðpatie, atidaryk!” Bet ar tuomet neiðgirsiu: „Ið tiesø sakau tau: að tavæs nepaþástu!” Ar ne verèiau man apsigræþti ir, kol nevëlu, þengti á Vieðpaties vynuogynà, padirbëti ten nors tà vienà dar likusià valandà?

12 BAÞNYÈIOS ÞINIOS Nr. 16 (232) 2005 STRAIPSNIAI

Kardinolas Joseph Ratzinger èiui (Mk 8, 28). Su Kristumi sakramente gali vienytis tas, kas per tikëjimo bendrystæ su juo yra pasiekæs vidinæ EUCHARISTIJA IR MISIJA (1) santarvæ bei supratimà.

Gráþkime prie legendos: rusø kunigaikðèio pasiuntinius Iðankstiniai apmàstymai apie Eucharistijà ir misijà ortodoksø liturgijoje ðvenèiamo tikëjimo tiesa átikino ne koks nors misionieriðkas ákalbinëjimas, kurio argumen- Senoje legendoje apie krikðèionybës pradþià Rusijoje tai jiems bûtø buvæ átaigesni negu kitø religijø. Juos su- pasakojama, jog pas Kijevo kunigaikðtá Vladimirà, ieð- jaudino slëpinys, kaip toks, kuris bûtent per tai, kad kojusá teisingos religijos savo tautai, prisistatæ islamo pranoko proto disputà, leido suþërëti tiesos galiai. Dar atstovø ið Bulgarijos, þydø atstovø ir popieþiaus pa- kartà kitais þodþiais: Bizantijos liturgija nebuvo ir nëra siuntiniø ið Vokietijos, kurie kiekvienas savo tikëjimà orientuota kitus indoktrinuoti ar jiems ásiteikti bei juos siûlë kaip teisingà ir geriausià. Taèiau kunigaikðtis palinksminti. Áspûdá joje galëjo daryti bûtent visiðkas visais tais pasiûlymais likæs nepatenkintas. Jo apsi- uþmaèiø nebuvimas, tai, kad ji buvo ðvenèiama Dievui, sprendimà nulëmë pasiuntiniai, gráþæ ið iðkilmingø o ne þiûrovui; kad jos vienintelis siekis buvo bûti Dievo pamaldø Konstantinopolio Sofijos baþnyèioje. Kupini akivaizdoje ir Dievui „åýÜñåóôïò – åýðñüóäåêôïò” (Rom susiþavëjimo, jie kunigaikðèiui praneðë: „Atvykome pas 12, 1; 15, 16): patikti Dievui taip, kaip jam patiko Abelio graikus ir buvome nuvesti ten, kur jie tarnauja savo atnaða. Bûtent ðis stovëjimo Dievo akivaizdoje ir þvelgi- Dievui Neþinome, ar buvome danguje, ar þemëje mo á já nesavanaudiðkumas leido Dievo ðviesai suspin- Patyrëme, kad Dievas ten yra tarp þmoniø “ (2). dëti vyksme bei pasidaryti juntamai ir paðalieèiams.

Ðis pasakojimas, kaip toks, be abejo, neistorinis. „Ru- Taip jau pasiekëme pirmà mûsø klausimui labai svarbø sios” atsigræþimas á krikðèionybæ ir galutinis apsispren- rezultatà. Ðeðtajame deðimtmetyje atsiradusi kalbësena dimas susisaistyti su Bizantija buvo ilgas ir sudëtingas apie misijinæ liturgijà yra maþø maþiausiai dviprasmið- procesas, kurio esminius kontûrus istorikai ðiandien ma- ka ir problemiðka (4). Kai kuriuose liturgininkø sluoks- no galá nubrëþti (3). Taèiau, kaip visada, ði legenda irgi niuose ji paskatino pirmutiniu liturginio apipavidalini- turi giløjá tiesos branduolá. Juk plintant krikðèionybei mo kriterijumi visiðkai nederamai padaryti liturgijos mo- esminis vaidmuo neabejotinai teko vidinei liturgijos jë- komàjá elementà bei jos suprantamumà ir paðalieèiams. gai. Bet legenda apie liturginæ rusø krikðèionybës kilmæ, Ta pati antropologinë klaida bûdinga ir tvirtinimui, jog be ðio bendro pamaldø ir misijos sàryðio, mums dar pa- liturgines formas bûtina rinktis vadovaujantis „pasto- sako ðá tà konkretesnio apie jø vidiná santyká. Juk Bizan- raciniais” aspektais. Liturgija tampa tada visiðkai skir- tijos liturgija, svetimus lankytojus bei Dievo ieðkotojus ta þmogui, tarnauja arba turiniø perteikimui, arba – pa- perkeldavusi á dangø, buvo pati savaime ne misijinë. Ji vargus nuo kartu su tai atsiradusiø racionalizmø bei buvo ne iðorën nukreipta, verbuojanti tikëjimo interpre- banalumo – bendruomenës statydinimui, orientuotam tacija, bet ið pagrindø ákurdinta tikëjimo viduje. Apd 20, nebe bûtinai á turiniø suprantamumà, bet á þmones su- 7 þinia, kad Paulius su Troadës krikðèionimis ðventë artinanèius bei jiems bendrystæ iðgyventi leidþianèius Eucharistijà „Aukðtutiniame kambaryje”, ankstyvojoje aktus. Tad apipavidalinimo pasiûlymai vis vienpusið- Baþnyèioje bûdavo visiðkai savaime suprantamai su- kiau bei iðskirtiniau rëmësi ir remiasi profaniniais mo- siejama su pasakojimu apie tai, kad mokiniai kartu su deliais, pavyzdþiui, susirinkimo eiga ar taip pat archai- Marija po Vieðpaties áþengimo á dangø Aukðtutiniame nëmis bei ðiuolaikinëmis socializacijos apeigomis. Die- kambaryje melsdamiesi laukë Ðventosios Dvasios ir jà vas èia nebeatlieka jokio vaidmens; svarbu vien patrauk- gavo (Apd 1, 3). Ðis Aukðtutinis kambarys vëlgi – istorið- ti ar patenkinti þmones bei jø pretenzijas. Taèiau kaip kai, matyt, pagrástai – buvo tapatinamas su Vakarienës tik tada tikëjimas nebudinamas, nes tikëjimas turi reika- sale, kurioje Jëzus su Dvylika ðventë pirmàjà Eucharisti- là su Dievu, ir tik tada, kai Dievas prisiartina, tik tada, jà. Aukðtutinis kambarys tampa vidinio tikinèiøjø susi- kai þmogiðkosios uþmaèios uþleidþia vietà pagarbai rinkimo, Eucharistijos iðsiskyrimo ið áprastinës kasdie- jam, randasi tas átikinamumas, kuris duoda pradþià ti- nybës simboliu. Jis tampa „tikëjimo slëpinio” (1 Tim 3, 9; këjimui. Èia mums nebûtina aptarinëti ávairiø misijos plg. 3, 16), kurio vidiniame centre stovi Eucharistija, ið- bûdø bei galimybiø; daþnai ji neabejotinai turi prasidëti raiðka. Romos liturgija, ðûksná „Tikëjimo slëpinys” áter- nuo labai paprastø, èia visada meilës Dievui apðviestø pusi á pasakojimà apie Vakarienæ ir taip padariusi já pa- þmogiðkøjø kontaktø. Mums ið pradþiø pakaks konsta- grindiniu eucharistinio vyksmo dëmeniu, visiðkai tei- tuoti: Eucharistija, kaip tokia, nëra tiesiogiai skirta mi- singai interpretavo pirmapradá krikðèioniðkàjá paveldà: sionieriðkam tikëjimo þadinimui. Ji, prieðingai, yra tikë- Eucharistijos liturgija, kaip tokia, nëra nukreipta á neti- jimo viduje bei já maitina; ji pirmiausia þvelgia á Dievà kinèiuosius, bet kaip slëpinys suponuoja „áðventinimà”: bei á tà þvilgsná átraukia þmones, átraukia juos á Dievo joje gali dalyvauti tik tas, kas visu savo gyvenimu yra nuþengimà, kuris virsta jø uþkopimu á bendrystæ su Die- áþengæs á slëpiná, kas paþásta Kristø ne vien ið iðorës, vu. Ji trokðta patikti Dievui ir paskatinti þmones laikyti kaip „þmonës”, kuriø nuomones Petras prieð savo Kris- tai savo gyvenimo kriterijumi. Ir todël ji, þinoma, yra taus iðpaþinimà prie Pilypo Cezarëjos persako Vieðpa- misijos versmë gilesne prasme.

BAÞNYÈIOS ÞINIOS Nr. 16 (232) 2005 13 STRAIPSNIAI

I. Kryþiaus teologija kaip Eucharistijos teologijos sàlyga aukoja atnaðà – taip galvoti bûtø iðkrypimas. Kristus ir pagrindas ðlovina Dievà atiduodamas save patá ir þmogaus bûtá áneðdamas á paties Dievo esmæ. H. Gese taip paaiðkino Nuvokæ atsakymà á mûsø klausimà, pasiremdami sena Rom 3, 25 reikðmæ: „Nukryþiuotasis reprezentuoja sos- legenda apie Rusijos atsivertimà, dabar turime pamë- te sëdintá Dievà ir suvienija mus su juo per atiduoda- ginti ðiek tiek labiau ásigilinti á sàryðius, kurie iki ðiol mos gyvybës þmogiðkàjá kraujà. Dievas tampa mums iðryðkëjo tik pradmeniðkai. Kad tema neiðsilietø ið krað- prieinamas, pasirodo mums Nukryþiuotajame. Atsto- tø, tai darydamas norëèiau sutelkti dëmesá á Ðventojo vaujamojo kraujo atidavimo, gyvybës atidavimo apei- Raðto liudijimà, bûtent á pagrindinius ðv. Pauliaus teks- gose permaldavimas kyla ne ið þmogaus, bet ið Dievo. tus. Mëginant suvokti Eucharistijos ir tikëjimo ryðá pa- Dievas uþmezga su mumis ryðá Uþdanga prieðais gal Pauliø, pirmiausia aikðtën iðkyla trys labai skirtingi Ðvenèiausiàjá yra perplyðusi, Dievas visai arti mûsø, jis temos sluoksniai, kurie, tiesa, savo ðaknimis bei inten- mums rodosi mirtyje, kanèioje, agonijoje” (8). cijomis artimai vienas su kitu susijæ. Pirmiausia minëti- nas Kristaus mirties ant kryþiaus aiðkinimas kulto ka- Bet èia kyla klausimas: kaip apskritai galëjo ateiti á gal- tegorijomis; toks aiðkinimas yra vidinë visos eucharis- và taip aiðkinti Jëzaus kryþiø, laikyti já tuo, ko buvo trokð- tinës teologijos sàlyga. Ðio vyksmo didybæ vargiai gali- ta pasaulio, ir pirmiausia Senojo Testamento, kultuose, me aiðkiai suvokti. Kaip toks, profaniðkas ávykis, mir- kas juose daþnai buvo baisiai iðkreipta ir niekada rea- ties bausmës ávykdymas þmogui þiauriausiu ið visø bû- liai nepasiekta? Kas apskritai suteikë galimybæ taip ne- du, nusakomas kaip kosminë liturgija, kaip uþverto dan- paprastai dvasiðkai perdirbti ðá vyksmà, visà Senojo Te- gaus atlapojimas – kaip vyksmas, kur pagaliau realiai stamento kulto teologijà perkelti á ðá regimai kuo profa- nutinka tai, ko visuose kultuose galiausiai trokðtama ir niðkiausià ávyká? Atsakymà jau nurodþiau: pats Jëzus bergþdþiai ieðkoma. Pamatiná tekstà tokiam aiðkinimui praneðë mokiniams apie savo mirtá bei paaiðkino jà pra- Paulius, pasinaudodamas senomis ikipauliðkosiomis naðiðkomis kategorijomis, kurios jam buvo pasiûlytos formulëmis, sukûrë Rom 3, 24–26 (5). Taèiau tai padary- pirmiausia antrojo Izaijo giesmëse apie Dievo tarnà. Ta- ti buvo galima tik todël, kad Vakarienës metu pats Jëzus da jau nuskambëjo permaldavimo ir atstovavimo moty- savo mirtá jau numatë, ið anksto atliko ir vidujai pavertë vas, priklausantis didþiajai kultinio màstymo srièiai. savæs atidavimo bei meilës vyksmu. Todël Paulius galë- Vakarienës salëje jis tai pagilina sulydydamas Sinajaus jo pavadinti Kristø hilasterion; Senojo Testamento kulto ir pranaðo teologijà, ið ko dabar randasi sakramentas, kalboje ðiuo þodþiu þymëtas pagrindinis ðventyklos tað- kuriame jis prisiima savo mirtá, uþbëga jai á prieká ir kas, sostas, kuris buvo uþdëtas ant Sandoros skrynios kartu padaro jà kaip ðventàjá kultà, visiems laikams su- virðaus. Jis vadintas kapporeth, graikø kalboje tai pertei- dabartinamà (9). Be tokio esminio pagrindo Jëzaus gy- kiant þodþiu hilasterion, ir laikytas vieta, virð kurios de- venime ir veikloje naujas kryþiaus supratimas neásivaiz- besyje pasirodydavo Jahvë. Ðis kapporeth bûdavo ap- duojamas, niekas nebûtø galëjæs vëliau kryþiui to tar- ðlakstomas permaldavimo krauju, kuris per tai kiek áma- tum primesti. Taip kryþius taip pat tampa Senojo Te- noma priartindavæs prie Dievo (6). Pauliaus iðtarà, jog stamento ðvenèiø sinteze, susitaikinimo diena ir kar- Kristus yra ðis nuo Tremties praþuvæs ðventyklos cen- tu Pascha, iðkeliavimu á Naujàjà sandorà (10). tras, tikroji permaldavimo vieta, tikrasis kapporeth, Nau- jøjø laikø egzegezë pateikë kaip senojo kulto peraiðki- Kadangi taip yra, galima sakyti, kad Kryþiaus teologija nimà sudvasinimo prasme ir faktiðkai kaip kulto pa- yra Eucharistijos teologija, ir atvirkðèiai. Be kryþiaus naikinimà, kaip jo pakeitimà tuo, kas dvasiðka bei etið- Eucharistija liktø vien ritualas, be Eucharistijos kryþius ka. Taèiau tiesa yra bûtent tai, kas prieðinga: nëra taip, bûtø vien þiaurus profaninis ávykis (11). Taip aikðtën jog Pauliui tikroji kulto realybë yra ðventykla, o kita – iðkyla dar vienas dalykas – glaudi iðgyvento bei iðken- savotiðka alegorija. Prieðingai, þmogiðkieji kultai, áskai- tëto gyvenimo sampyna su sakraliniais kultiniais ak- tant Senojo Testamento, tëra „paveikslai”, Dievo tikrojo tais. Ið to iðplaukia treèiasis Eucharistijos teologijos garbinimo, kuris kaip tiktai nevyksta aukojant gyvûnus, sluoksnis, apie kurá turësime kalbëti: kaip Kristaus kry- uþtemdymai. Kai Iðëjimo knygoje, vaizduojant Sando- þius Eucharistijos liturgijai suteikia realybës bei iðkelia ros palapinæ, kuri buvo ðventyklos modelis, sakoma, jog jà virðum to, kas vien apeigiðka ir simboliðka, padaro jà Mozë viskà padaræs pagal tai, kà matæs pas Dievà, tëvai tikruoju pasaulio kultu, lygiai taip Eucharistija, norë- èia áþvelgë ðventyklos kulto kaip atvaizdo pobûdá (7). Ir dama tapti ir likti visa pati savimi, turi vis iðsiverþti ið ið tiesø, gyvûnø bei daiktø aukojimai visada tëra bejë- vien kulto erdvës, ágyvendinti save ja neapsiribodama. giðki bandymai atstovauti þmogui, kuris pats turëtø sa- Turësime apmàstyti kelis Pauliaus tekstus, kuriuose kan- ve atiduoti – ne þiauriu þmoniø aukojimo pavidalu, bet kinystë, krikðèioniðkasis gyvenimas ir galiausiai ypa- savo bûties visybe. Bûtent to þmogus neástengë. Tad Pau- tinga apaðtaliðkoji tikëjimo skelbimo tarnystë apibûdi- liui ir visai krikðèioniðkajai tradicijai aiðku, kad Jëzaus nami grieþtai kultinëmis kategorijomis, tad atsiduria savanoriðkas savæs atidavimas nëra alegorinis kulto Kristaus kryþiaus perspektyvoje, rodosi kaip besitæsian- sàvokos panaikinimas, bet kad èia pagaliau realybe tis to, kas vaizduojama Eucharistijoje, ásitikrovinimas ir tampa susitaikinimo ðventës intencijos, kaip tai iðsa- taip per visà Baþnyèios gyvavimo laikà iðlaiko sakra- miai vaizduojama Laiðke hebrajams. Ne Jëzaus þudikai mento ir gyvenimo sampynà, kuri egzistuoja nuo sakra-

14 BAÞNYÈIOS ÞINIOS Nr. 16 (232) 2005 STRAIPSNIAI mento atsiradimo ir apskritai já, kaip toká, pagrindþia. 2. 1 Kor 6, 12–19: susijungti su Vieðpaèiu Tad ðie trys sluoksniai – kryþiaus teologija, Eucharis- tijos kaip sakramento teologija ir kankinystës bei skel- Mûsø klausimui labai svarbus antrasis tekstas: 1 Kor 6, bimo teologija – yra neatskiriami, ir tik turint prieð 12–19, ið kurio norëèiau pacituoti tik 15–17 eilutes: akis ðià neiðardomà visybæ mokomasi suvokti tai, kas vadinama Eucharistija. „Argi neþinote, kad jûsø kûnai yra Kristaus nariai? Tad nejaugi að, ëmæs Kristaus narius, paversiu juos II. Eucharistijos teologija Pirmajame laiðke korintieèiams kekðës nariais? Nieku bûdu! Ar neþinote, kad tas, ku- ris susijungia su kekðe, tampa vienu kûnu su ja? Ir du Dël kryþiaus teologijos, tai norëèiau pasitenkinti jau taps, – sako Raðtas, – vienu kûnu. Taip pat, kas susijun- pasakytomis pastabomis; apþvelkime dabar kitus du gia su Vieðpaèiu, tampa viena dvasia su juo ” sluoksnius. Vël turime daryti atrankà; aptardamas Eu- charistijos teologijà siauresne prasme – antràjá sluoks- Èia normatyviai suformuluotas giliausias krikðèionið- ná, – norëèiau apsiriboti Pirmuoju laiðku korintieèiams, kojo komunijos pamaldumo turinys ir kartu perteikta kuriame apie tai ypaè gausu medþiagos. Apie Vieðpa- krikðèioniðkosios mistikos ðerdis: mistika remiasi ne þmo- tie Kûno ir Kraujo sakramentà èia daugiau ar maþiau giðkaisiais kilimo aukðtyn ar savæs iðtuðtinimo mecha- iðsamiai ir nedviprasmiðkai kalbama keturiose vieto- nizmais, kurie gali bûti gana naudingi; ji remiasi „mys- se, kurias paeiliui glaustai apþvelgsime. terion”, tai yra Dievo nuþengimu ir savæs dovanojimu, kurá priimame sakramente. Kartu turime atminti, kad 1. 1 Kor 5, 6: krikðèioniðkoji Pascha „sakramentas” yra „mysterion” vertimas ir kad tai yra þodþio „mistika” kalbinis pagrindas. Priimti Eucharis- Pirmiausia 1 Kor 5, 6–8: tijà reiðkia, pasak teksto, sulydyti egzistencijas dvasi- niu lygmeniu taip, kaip fiziniu-psichiniu-dvasiniu lyg- „ Argi neþinote, jog truputis raugo sugadina visà meniu susivienija vyras ir moteris. Èia iðsipildo svajonë maiðymà? Iðmeskite senàjá raugà, kad taptumëte nau- apie dievystës ir þmogystës sulydymà, kûrinio ribø su- ju maiðymu. Jûs juk esate nerauginti, nes jau paauko- sprogdinimà – svajonë, besidriekianti per visà þmonijos tas mûsø velykinis Avinëlis, Kristus. Tad ðvæskime istorijà, profaniðkais variantais taip pat besislepianti mû- ðventes ne su senu raugu, ne su blogybës ir nelabumo sø laikø ateistinëse ideologijose bei naujaip besireiðkianti raugu, bet su nerauginta tyros ðirdies ir tiesos duona”. svaigiais bedievio pasaulio ekscesais. Prometëjiðki þmo- gaus bandymai paèiam pralauþti ribas, savo jëgomis pa- Èia iðnyra abu esminiai Senojo Testamento Paschos statyti bokðtà, kuriuo jis galëtø uþkopti iki dieviðkumo, elementai: paaukotas avinëlis ir nerauginta duona; o visada neiðvengiamai baigiasi nuopuoliu ir nusivyli- per tai – kristologinis pradas ir antropologinis, gyve- mu, maþa to, neviltimi. Sulydymas tapo galimas todël, nimiðkas Kristaus aukos padarinys. Jei avinëlis ið kad Kristuje nuþengë Dievas, kuris pats prisiëmë þmo- anksto vaizduoja Kristø, tai duona tampa krikðèionið- giðkosios bûties ribas, jas iðkentëjo ir per Nukryþiuo- kosios egzistencijos simboliu. Tai, kas nerauginta, tam- tojo begalinæ meilæ atvërë vartus á begalybæ. Bûtent ðis pa naujos pradþios þenklu: buvimas krikðèioniu pa- susivienijimas, „Dievas viskas visame kame” yra tikra- teikiamas kaip nuolatinë ðventë, kylanti ið naujojo gy- sis ir giliausiasis kûrinijos ir, kita vertus, Kûrëjo panorë- venimo. Galëtume kalbëti apie vienu metu kristologiná tosios þmogiðkosios bûties telos (tikslas). Kûrinio erosas bei egzistenciná Senojo Testamento Paschos aiðkini- pavejamas Kûrëjo agapës, ir taip tikrove tampa tas troð- mà, kuriame máslingai jauèiama ir Iðëjimo tematika: kimus iðpildantis ðventasis apkabinimas, apie kurá kal- Kristaus auka tampa prasiverþimu bei leidimusi á nau- ba Augustinas. Laiðke efezieèiams mintys ið ðios Pirmo- jà gyvenimà, kurio paprastumà ir sàþiningumà sim- jo laiðko korintieèiams vietos perimamos ir plëtojamos bolizuoja nerauginta duona. Vokieèiø vieningajame toliau; pranaðystë apie vyro ir moters tapimà vienu kû- vertime vienas visumos aspektas, deja, uþtemdomas: nu ten cituojama kaip nuo þmonijos pradþios jà tarsi ten, kur iðversta: „iðmeskite senàjá raugà”, graikiðkaja- nuolatos tolyn varanti slëpinio vizija – slëpinio, kurio me tekste paraðyta: „iðsivalykite nuo senojo raugo”. pamatinë realioji analogija yra vyro ir moters erosas (12). Senoji kultinë ðvarumo kategorija tampa gyvenimo ka- tegorija: turimi galvoje ne ritualiniai apsivalymai, bet Ðiame tekste ið Pirmojo laiðko korintieèiams mûsø klau- prasiverþimas á naujàjá gyvenimà. Pati Eucharistija simui svarbus dar vienas momentas: èia taip pat aptin- tekste neminima, taèiau ji prasiðvieèia kaip pastovus kame Baþnyèios kaip Kristaus kûno pavadinimo iðei- krikðèioniø gyvenimo pagrindas, kaip jø egzistencijà ties taðkà, vidiná Eucharistijos ir ekleziologijos susikry- formuojanti jëga. Visas tekstas labai aiðkiai rodo, kad þiavimà. Kalbëjimas apie Baþnyèià kaip Kristaus kûnà Eucharistija yra daug daugiau negu liturgija ir apei- yra daugiau negu koks nors ið antikinës sociologijos per- gos, taèiau, kita vertus, kartu taip pat leidþia áþiûrëti, imtas realaus kûno ir ið daugelio þmoniø susidedanèios kad krikðèioniðkasis gyvenimas yra daugiau negu mo- bendrijos palyginimas. Ðis pasakymas remiasi Kristaus ralinë pastanga – kad pastaràjà galiausiai gyvà daro kûno ir kraujo sakramentu ir todël yra daugiau negu tas, kuris uþ mus tapo avinëliu ir save paaukojo. ávaizdis – juo iðreiðkiama tikroji Baþnyèios esmë. Eucha-

BAÞNYÈIOS ÞINIOS Nr. 16 (232) 2005 15 STRAIPSNIAI ristijoje priimame Vieðpaties kûnà ir taip tampame vie- sia, sakramentiðkai, tai yra paslëptai, save dovanoda- nu kûnu su juo; visi priimame tà patá kûnà ir todël patys mas valgio ir gërimo pavidalu. Antra, svarbu tai, kad tampame „viena Kristuje” (Gal 3, 28). Eucharistija iðveda krikðèionio, Baþnyèios egzistencija aiðkinama kaip ke- mus ið mûsø paèiø ir áveda á já taip, kad kartu su Pauliu- liavimas. Èia glûdi keliaujanèios Dievo tautos, þemëje mi galime sakyti: að gyvenu, taèiau nebe að, o gyvena neturinèios „pastovaus miesto”, bet tiktai esanèios pa- manyje Kristus (Gal 2, 20). Að, taèiau nebe að – randasi keliui á bûsimàjà ðalá, á tai, kas sava, teologijos pagrin- naujas didesnysis „að”, vienas Vieðpaties kûnas, kuris diniai atsparos taðkai. Eucharistija yra maistas kelio- vadinasi Baþnyèia. Baþnyèia statydinama Eucharistijo- nei, Kristus – kartu su mumis keliaujanti dvasinë uola. je, maþa to, Baþnyèia yra Eucharistija. Priimti Vieðpa- Ir galiausiai ið to iðplaukia treèias dalykas: Eucharisti- ties kûnà reiðkia tapti Baþnyèia, nes tai reiðkia tapti ja nedovanoja tartum magiðkai tikrumo dël iðganymo. vienu kûnu su juo. Tiesa, tas buvimas-vienu-kûnu màs- Ji visada reikalauja mûsø laisvës. Ir todël visada iðlie- tytinas pagal vyro ir moters buvimo viena analogijà: vie- ka pavojus iðganymà prarasti, þvilgsnis visada neið- nas kûnas ir vis dëlto du, du ir vis dëlto vienas. Perskyra vengiamai lieka nukreiptas á bûsimàjá teismà. nepanaikinama, bet áimama á aukðtesnæ vienybæ. 4. 1 Kor 11, 17–33: Eucharistijos ásteigimas ir jos 3. 1 Kor 10, 1–22: vienas kûnas su Kristumi, bet jokio teisingas ðventimas maginio tikrumo dël iðganymo Priartëjome prie Pirmojo laiðko korintieèiams paskutinio Tos paèios mintys pasikartoja treèiame eucharistiniame ir svarbiausio eucharistinio teksto, sykiu apimanèio ir Pirmojo laiðko korintieèiams tekste, 10, 1–22, ir èia toliau Pauliaus pasakojimà apie ásteigimà: 11, 17–33. Pirmiau- pagilinamos bei kartu papildomos. Antroje teksto dalyje sia svarbus Eucharistijos ir susirinkimo sàryðis; prisi- Eucharistija prieðprieðinama aukojimui stabams: kas au- minkime, kad þodis „ecclesia” (Baþnyèia) Senojo Testa- koja stabams, tampa jø bendrininkais, atiduoda save jiems, mento dëka yra klasikinis pasakymas, þymintis Dievo galiausiai priklauso jø srièiai ir jø galiai. Þinoma, stabø, tautos susirinkimà, kurio provaizdþiu bei matu buvo lai- kaip tokiø, nëra, taèiau tikrai yra galiø, kurias paverèia- komas susirinkimas prie Sinajaus kalno, prie kalbanèio me Dievu ir kurioms paklûstame, kuriø leidþiamës vado- Dievo, kurio þodis þmones suðaukia bei suvienija, kojø. vaujami bei formuojami. Kaip stabø kultas átraukia mus á Taèiau susirinkimas prie Sinajaus kalno pranoksta þodá: netikrø stabø galios erdvæ bei formuoja mus pagal jø pa- sudarant Sandorà jis sujungia Dievà ir þmogø á savotið- veikslà, lygiai tas pat analogiðkai ir kartu visiðkai kitaip kà simboliðkai vaizduojamà kraujo bendrystæ, kraujo gi- galioja Kristaus aukos atþvilgiu: minystæ, kuri yra „Sandoros” ðerdis. Eucharistija – Nau- joji Sandora, todël ji yra atnaujintasis Sinajaus susirinki- „Argi duona, kurià lauþiame, nëra bendravimas Kris- mas, todël ji sukuria Dievo tautà Kristaus þodþio bei kû- taus kûne? Jei viena duona, tai ir mes daugelis esame no ir kraujo dëka. Eucharistija surenka, dovanoja þmo- vienas kûnas, nes mes visi dalijamës viena duona” nëms kûno bendrystæ ir kraujo giminystæ su Jëzumi Kris- (10, 16 ir t.). tumi, vadinasi, su Dievu ir þmonëmis. Taèiau kad reali- zuotøsi ði aukðèiausia susirinkimo galimybë, pirma turi Èia vël Komunijos ir Baþnyèios pamaldumas yra viena: eiti paprastesnë susirinkimo pakopa, þmonës turi iðþeng- viena duona padaro mus vienu kûnu; Baþnyèia yra ne ti ið savo privataus pasaulio bei susitikti. Þmoniø rinki- kas kita, kaip eucharistinës Komunijos sukurta dau- masis paðaukus Vieðpaèiui yra sàlyga, kad jis galëtø juos gelio vienybë viename ir per vienà Kristaus kûnà. naujaip pats padaryti susirinkimu. Apaðtalo þvilgsnis pirmiausia nukreiptas á vietinæ Korinto bendruomenæ, Pirma ðio Pauliaus laiðko skirsnio, kur prasiðvieèia kuri nesuvokia tikrosios susirinkimo prasmës, nes gru- krikðèioniðkosios egzistencijos viltis ir didybë, eina pës, nors ir yra viena ðalia kitos, vis dëlto lieka viena nuo trumpa katechezë apie grësmæ krikðèioniui. Èia pasi- kitos atsidalijusios. Taèiau akiratin patenka ne tik tam tenkinsime trumpu aptarimu, nes esminá teksto turiná tikra vietovë, bet visa Baþnyèia: visi eucharistiniai susi- galima áterpti á ketvirtojo eucharistinio liudijimo, ap- rinkimai kartu vis dëlto yra vienas susirinkimas, nes tinkamo mûsø laiðke, aiðkinimà. Paulius lygina krikð- Kristaus kûnas tëra vienas ir todël vien tegali bûti Die- èionis su izraelitø dykumos karta, apie kurià jis sako, vo tauta. Tad raginimas, adresuojamas vienai vietinei jog visi valgë to paties dvasinio maisto, gërë to paties bendruomenei, galioja visos Baþnyèios bendruomenëms: dvasinio gërimo, gërë ið tos paèios dvasinës juos ly- jos turi Eucharistijà ðvæsti taip, kad visos Kristaus dëka ir dinèios uolos. „O ta uola buvo Kristus” (10, 4). Ir vis per já susirinktø á viena. Kas Eucharistijos neðvenèia kar- dëlto, – tæsia Paulius, – daugumas jø nepatiko Dievui, tu su visais, Eucharistijà paverèia karikatûra. Eucharis- jie þuvo dykumoje. Paulius tai taiko krikðèionims: jei tija arba ðvenèiama su vienu Kristumi ir todël su visa jie – kaip izraelitai dykumoje – Dievà mëgins ar prieð já Baþnyèia, arba apskritai neðvenèiama. Kas Eucharisti- murmës, jiems iðkils toks pat pavojus. Èia svarbûs trys joje teieðko savo grupës, kas joje ir per jà nesileidþia á visà dalykai. Viena vertus, Paulius kalba apie visuotiná Kris- Baþnyèià ir neperþengia savo savasties, tas daro bûtent taus buvimà: Jis keliavo ir su Izraeliu dykumoje, slëpi- tà, dël ko peikiami korintieèiai. Tas, taip sakant, atgræþia ningai já maitindamas bei girdydamas Ðventàja Dva- kitiems nugarà ir taip sugriauna Eucharistijà sau bei trik-

16 BAÞNYÈIOS ÞINIOS Nr. 16 (232) 2005 STRAIPSNIAI do jà kitiems. Tada jis tevalgo savo maistà ir niekina Die- „Að gavau ið Vieðpaties ir jums perdaviau“. vo Baþnyèias (1 Kor 11, 21 ir t.). Jei eucharistinis susirin- kimas, kaip matëme, pirmiausia iðveda ið pasaulio ir nu- Gavimø ir perdavimø struktûra ðioje centrinëje tikëji- veda á „Aukðtutiná kambará”, á vidinæ tikëjimo erdvæ, tai mo srityje Pauliaus formuluojama labai grieþtai. Mo- bûtent tas Aukðtutinis kambarys yra visø, kurie nepaisy- kydamas apie Eucharistijà ir perteikdamas þinià apie dami jokiø skirtumø tiki Kristø, visuotinio susirikimo erd- prisikëlimà, jis be iðlygø ryþtingai paklûsta tradicijai, vë ir dël to vieta, ið kurios turi sklisti visuotinë jokiø ribø kuri saisto iki pavieniø þodþiø, nes per tai mus pasie- nepaisanti meilë: kai kiti badauja, negalime gyventi sken- kia tai, kas ðvenèiausia, ir todël tai, kas ið tikro yra atra- dëdami pertekliuje. Eucharistija, viena vertus, orientuota minis pagrindas. Paulius, audringa, kûrybinga dva- á vidø ir á virðø, taèiau tik ið vidinës gelmës ir tikrojo Vir- sia, kuri, remdamasi savo susitikimu su Prisikëlusiuo- ðaus aukðtumos gali ateiti jëga, perþengianti ribas ir kei- ju bei savo tikëjimo ir tarnavimo patirtimi, atvërë krikð- èianti pasaulá. èionybei naujus horizontus, centrinëje tikëjimo srityje yra iðtikimas valdytojas, kuris þodþiu „neprekiauja” Prie to dar turësime gráþti. Pirma toliau paþiûrëkime, kà (2 Kor 2, 17), bet perteikia já kitiems kaip brangià Dievo implikuoja susirinkimas. Vieno prie kito artinimasis dovanà, nepavaldþià mûsø savivalei ir kaip tik todël krikðèioniðkosios liturgijos bendrystëje Pauliui dar ne- visus praturtinanèià. Eucharistija susieja mus su Vieð- suponuoja iðorinës sakralinës vietos; gimstanèios krikð- paèiu ir daro tai per tai, kad su juo sujungia. Tik taip èionijos sàlygomis tai bûtø buvæ neámanoma. Taèiau sac- esame iðlaisvinami ið savæs paèiø. Todël klaidingos ir rum atidalijama nuo profanybës. Profaninis valgis ir Eu- Biblijos þiniai ið pagrindø prieðingos yra ðiandienës charistija aiðkiai atskiriami. „Argi neturite savo namø spekuliacijos, kai teigiama, jog Vidurþemio jûros zo- pavalgyti ir iðgerti” (22 eil.). „Jei kas iðalkæs, tepavalgo nos atnaðos buvæ kvieèiø duona ir vynas, tuo tarpu namie, kad nesirinktumëte pasmerkimo uþsitraukti” (34 kitose kultûrose kaip sakramento medþiagà reikià nau- eil.). Eucharistijoje tarp mûsø áþengia Dievo ðventu- doti tai, kas bûdinga atitinkamai kultûrai. Taèiau Ási- mas. Tad Eucharistija pati sukuria ðventybës erdvæ ir kûnijimas, á kurá tada apeliuojama, nëra koks nors filo- reikalauja ið mûsø pagarbos Vieðpaties slëpiniui. Ant- sofinis principas, reikalaujantis tai, kas dvasiðka, ákû- rojo amþiaus pradþioje Didachëje prieð dalijant ðventà- nyti bei iðreikðti vis kaskart atsiþvelgiant á atitinkamà sias dovanas jau suðunkama: „Kas ðventas, teateina! situacijà. Ásikûnijimas yra ne filosofinë idëja, bet istori- Kas ne, teatgailauja” (X, 6) (13). Vadovaujantis Jëzaus nis ávykis, kuris bûtent dël savo nepakartojamumo bei nurodymu prieð aukojant susitaikinti, tekste formuluo- tiesos yra Dievo ásiverþimo á istorijà ir mûsø sàlyèio su jama: „Susirinkæ Vieðpaties dienà (óõíá÷èÝíôåò), lauþy- juo vieta. Jei jis, kaip pridera vadovaujantis Biblija, trak- kite duonà ir dëkokite, prieð tai iðpaþinæ savo nusiþengi- tuojamas ne kaip principas, bet kaip ávykis, tai tada mus, idant jûsø auka bûtø tyra. Në vieno, kuris nesutaria iðvada visiðkai prieðinga: Dievas sujungë save su vie- su savo artimu, tenebûna tarp jûsø, kol nesusitaikins, nu visiðkai konkreèiu istoriniu taðku su visais jo ribo- idant jûsø auka netaptø netyra. Apie tai Vieðpaties pasa- tumais ir nori, kad jo nusiþeminimas taptø mûsasis. kyta: „Visur ir visada man atnaðautina tyra auka, nes að esu Leistis bûti sujungtam su Ásikûnijimu reiðkia ðá Dievo didis karalius, taip kalba Vieðpats, ir mano vardu gërisi tau- susijungimà priimti: bûtent ðios kitoms kultûrinëms tos” (XIV, 1–3) (14). Ðie liturginiai nurodymai iðtisai al- erdvëms – tarp jø germaniðkajai – svetimos atnaðos suoja Pauliaus dvasia. Susirinkti reiðkia susitaikinti su mums tampa jo vienkarèio ir nepakartojamo veikimo, þmonëmis ir Dievu. Turëtume ið naujo persiimti suvo- jo vienkarèio istorinio pavidalo þenklu. Jos yra jo apsi- kimu, jog Eucharistija yra ðventa vieta, nes èia Vieðpats lankymo pas mus – jo, kuris yra mums svetimas ir per áþengia tarp mûsø, – suvokimu, kuris sukrëtë Jokûbà, savo atnaðas padaro mums save artimà, – þenklai. At- pabudusá ið regëjimo, leidusio jam pamatyti, jog virð ak- sakas á Dievo nuþengimà tegali bûti nuolankus klus- mens, ant kurio jis miegojo, buvo pastatyti laiptai, ku- numas, kuriam iðtikimai perduotoji tradicija dovanoja riais aukðtyn ir þemyn laipiojo Dievo angelai: „Drebulio tikrumà dël Dievo artybës. kreèiamas, jis sakë: ‘Kokia baugi ði vieta! Tai ne kas kita, kaip Dievo namai ir dangaus vartai’” (Pr 28, 17). Baugi Èia nenorëèiau leistis á pasakojimo apie ásteigimà aiðki- pagarba yra esminë teisingos Eucharistijos sàlyga, ir bû- nimà; tai perþengtø praneðimo ribas. Matëme, kad ástei- tent tai, kad Dievas tampa toks maþas, nusiþeminæs, ati- gimo þodþiai yra kryþiaus ir prisikëlimo teologija – nu- duoda save mûsø valiai ir á mûsø rankas, turi dar labiau þengia á istorinio ávykio vidujybæ, uþkopia á tà Jëzaus didinti mûsø pagarbà ir apsaugoti nuo neapgalvotumo vidujiðkumà, kuris perþengia laikà, ir todël ta esminë bei savavaliðkumo. Kai suvokiame, kad Dievas yra èia, ávykio vidujybë dabar nusidriekia á visus laikus: ði vi- ir atitinkamai elgiamës, tada, þiûrëdami á mus, tà gali dujybë dabar tampa taðku, kur laikas atsiveria Dievo pamatyti ir kiti, kaip nutiko Kijevo kunigaikðèio pasiun- amþinybei. Todël Eucharistijos ðvenèiamas „atmini- tiniams, kurie þemëje iðgyveno dangø. mas” yra daugiau negu to, kas buvo, priminimas: tai áþengimas á vidujybæ, kuri nebepraeina. Todël ir Kris- Tiesioginis pasakojimas apie Vakarienæ Pauliaus pra- taus mirties „skelbimas” yra daugiau negu vien þodis; dedamas beveik tais paèiais þodþiais, kuriais jis patei- tai skelbimas, kuris apima tikrovæ. Jëzaus þodþiuose, kia ir þinià apie prisikëlimà (15, 1 ir t.). kaip matëme, visos Senojo Testamento – Ástatymo ir Pra-

BAÞNYÈIOS ÞINIOS Nr. 16 (232) 2005 17 STRAIPSNIAI naðø – srovës suteka á naujà ir iki tol neásivaizduotà Apaðtalo liudytojiðka mirtis iðsiskiria liturginiu po- vienybæ. Þodþiai, dar tik laukæ ágyvendinimo, kaip an- bûdþiu, ji yra gyvybës kaip aukos ir atnaðos iðliejimas, tai, giesmë apie Dievo tarnà, tampa tikrove. Galime net- leidimasis bûti iðliejamam uþ þmones (17). Per tai su- gi þengti dar toliau ir pasakyti: èia galiausiai susitinka sivienijama su Jëzaus Kristaus savæs dovanojimu, su visos didþiosios religijø istorijos srovës, nes mitai savo jo didþiuoju meilës aktu, kuris, kaip toks, yra tikrasis giliausioje gilumoje þinojo pasaulá esant pastatydintà Dievo garbinimas. Apaðtalas, mirdamas kankinio mir- ant aukos, ir kaþkaip, daþnai dengiant tamsiems ðeðë- timi, dalyvauja Kristaus kryþiaus slëpinyje ir jo teolo- liams, buvo mokoma, jog galiausiai pats Dievas turás giniame kilnume. Jis tampa gyvàja liturgija, kuri, kaip tapti auka, kad meilë nugalëtø neapykantà ir melà (15). tokia, suvokiama per tikëjimà ir pati tarnauja tikëji- Apreiðkime Jonui kosminës liturgijos, kurio centras yra mui. Kadangi tai reali liturgija, ji irgi sukelia tai, ko paaukotas Avinëlis, regëjimu ðiems esminiams Eucha- siekiama kiekviena liturgija, – dþiaugsmà, tà dþiaugs- ristijos sakramento turiniams buvo suteikta didinga for- mà, kuris gali kilti tiktai ið þmogaus ir Dievo sàlyèio, ið ma, kuria privalo vadovautis kiekviena vietinë liturgija. þmogiðkosios egzistencijos iðribojimo. Vadovaujantis Apreiðkimu Jonui, eucharistinës liturgi- jos esmë yra dalyvavimas dangiðkojoje liturgijoje; ið pas- Tai, apie kà èia Paulius uþsimena vieninteliu trumpu tarosios neiðvengiamai kyla pirmosios vienybë, katali- sakiniu, iki galo apmàstyta pasakojime apie ðventojo kiðkumas bei visuotinumas (16). Polikarpo kankinystæ. Visa kankinystë vaizduojama kaip liturgija, negana to, kaip kankinio tapimas Eucha- Po pasakojimo apie ásteigimà Paulius dar kartà gráþta ristija – kankinio, kuris áþengia á visiðkà bendrystæ su prie krikðèioniðkosios liturgijos neprofaniðkumo, sak- Jëzaus Kristaus Pascha ir taip kartu su juo tampa Eu- ralumo temos, primygtinai reikalaudamas, kad pri- charistija. Pirmiausia pasakojama, kaip didysis vysku- imantieji Vieðpaties kûnà ir kraujà save iðtirtø: pas supanèiojamas ir kaip jam uþ nugaros riðamos ran- kos. Taip jis atrodë „kaip taurus avinas (avinëlis!), ið di- „Kas valgo ir geria, to Kûno nepaisydamas, tas valgo delës kaimenës vedamas pas Dievà, kaip Dievui priimti- ir geria sau pasmerkimà” (29 eil.). na ir jam paruoðta auka ir atnaða”. Kankinys, pririðtas prie stulpo, kalba savotiðkà Eucharistijos maldà: jis dëkoja Tas, kas nori krikðèionybës tik kaip linksmosios þinios, uþ Dievo paþinimà, atitekusá jam per jo mylimàjá Sûnø kurioje neturi bûti gresianèio teismo, jà klastoja. Tikëji- Jëzø Kristø. Jis aukðtina Dievà, kad tas jam suteikë garbæ mas nepatvirtina mieganèios sàþinës puikybës, sava- bûti Jëzaus Kristaus taurës dalininku kelyje á prisikëli- valiðkumo tø, kurie savo paèiø norus paskelbia savo mà. Galiausiai þodþiais ið Danielio knygos, kurie, ma- gyvenimo norma ir taip malonæ perlydo á Dievo ir þmo- tyt, jau anksti áimti á krikðèioniðkàjà liturgijà, praðo Die- gaus devalvacijà, nes Dievas ir taip viskam tegalás ir và bûti jo ðiandien priimtas kaip jam priimtina auka. Teks- teturás pritarti. Tuo tarpu kenèianèiam ir besigalynëjan- tas uþbaigiamas didþiàja doksologija, kaip liturginëse èiam þmogui akivaizdu, kad „Dievas didesnis uþ mûsø Eucharistijos maldose. Kai Polikarpas iðtaria „amen”, ðirdᔠ(1 Jn 3, 20) ir kad að, nepaisydamas visø savo stulpas uþdegamas, ir tada pasakojama apie trejopà ste- nesëkmiø, galiu su pasitikëjimu þvelgti á ateitá, nes Kris- buklà, kuriame dar kartà iðryðkëja vyksmo liturginis po- tus kentëjo ir ið anksto uþmokëjo taip pat uþ mane. bûdis bei jo daugialypë reikðmë. Liepsna ið pradþiø ágy- ja buriø, ið visø pusiø apgaubianèiø ðventàjá, pavidalà. III. Kankinystë, krikðèioniðkasis gyvenimas ir Degantis stulpas ima atrodyti kaip laivas su iðpûstomis apaðtaliðkoji tarnystë kaip Eucharistijos realizacija burëmis, neðantis kankiná uþ þemës pakraðèiø á Dievo rankas. Jo sudegæs kûnas, taip teigiama, atrodë kaip ið- Pamëginæ bendrais bruoþais apþvelgti sakramentiná kepta duona. Galiausiai sklido ne sudegusio kûno kva- Eucharistijos sluoksná Naujajame Testamente, konkre- pas, dalyviai juto malonø aromatà, „tarsi smilkalø ar èiai Pirmajame laiðke korintieèiams, dabar turime bent brangiø kvapiøjø medþiagø”. Malonus kvapas Senajame trumpam mesti þvilgsná á treèiàjá sluoksná, kurá norë- ir Naujajame Testamente yra tvarus aukos teologijos dë- èiau pavadinti „egzistenciniu”, ir tada Eucharistijos muo. Pauliui jis iðreiðkia tyru tapusá gyvenimà, sklei- ir misijos temos atþvilgiu padaryti iðvadas. Norëèiau dþiantá nebe melo ir sugedimo dvokà, mirties puvësiø pateikti tris tekstus: Fil 2, 17, apie tai trumpai uþsime- kvapà, bet gaivinantá gyvenimo ir meilës orà, aplinkà, nama dar kartà 2 Tim 4, 6; be to, Rom 12, 1 ir 15, 16. kuri atitinka Dievà ir gydo þmones. Tad malonaus kva- po ir virtimo duona ávaizdþiai sudaro vienà visumà: 1. Kankinystë kaip krikðèionio tapimas Eucharistija kankinys yra tapæs kaip Kristus; jo kûnas tapo atnaða. Ið jo sklinda ne gyvybæ ardantys mirties galios nuodai, ið Laiðke filipieèiams Paulius, bûdamas kalëjime ir lauk- jo sklinda gyvenimo jëga, jis statydina gyvenimà taip, damas teismo proceso, kalba apie kankinystës galimy- kaip mums gyvybæ palaiko gera duona. Savæs atidavi- bæ ir stebëtinai daro tai liturgine kalba: mas á Kristaus kûnà nugalëjo mirties galià: kankinys gyvena ir teikia gyvybæ bûtent savo mirties dëka, vadi- „O jei turës bûti pralietas mano kraujas, kaip jûsø tikë- nasi, jis pats áþengæs á Eucharistijos slëpiná. Kankinystë jimo auka ir atnaða Dievui, að dþiaugiuosi “ yra tikëjimo versmë (18).

18 BAÞNYÈIOS ÞINIOS Nr. 16 (232) 2005 STRAIPSNIAI

Populiariausià ðios kankinystës eucharistinës teolo- èiu – susijungimà, per kurá tampame kartu su juo viena gijos pavaizdavimà aptinkame istorijoje apie ðventàjá dvasine egzistencija. Laurynà ant groteliø; ta istorija jau labai anksti tapo krikðèioniðkosios egzistencijos apskritai paveikslu: gy- Esu ásitikinæs, kad Romos kanonas ðiuo savo praðymu venimo negandos gali tapti skaistinanèia liepsna, ku- atitinka ir tikràjà Pauliaus raginimo Rom 12 intencijà. ri mus pamaþu perkeièia taip, kad mûsø gyvenimas Kulto kalbos taikymas krikðèioniðkajam gyvenimui në- virsta atnaða Dievui ir uþ þmones. Mûsø laikais visa ra moralizuojanti alegorija; tokia kalba nepalieka nuo- tai vaizdþiausiai perteikia ðv. Maksimilijono Kolbës ðaly kryþiaus ir Eucharistijos, bet teisingai suprantama kankinystë. Jis mirðta uþ kità; jis mirðta supamas ðlo- tik kryþiaus teologijos bei Eucharistijos kontekste. Kar- vinimo giesmiø; jis sudeginamas ir iðliejamas – jo visa tu svarbios yra helenistinës mistikos atþvilgiu atliktos gyvybë suardoma, bet bûtent taip jis atbaigia savo atsi- pataisos, leidþianèios áþiûrëti tikràjà krikðèioniðkosios davimà, savæs atidavimà: kas laikosi savæs, save pra- mistikos esmæ. Tapatybës mistika, sulydanti logà ir þmo- randa, bet kas save atiduoda, save atranda gaus vidujiðkumà, pranokstama krikðèioniðkosios mis- tikos: Logas, kuris yra Sûnus, padaro mus sûnumis 2. Garbinimas vienybëje su Logu – krikðèioniðkasis per gyvà sakramentinæ bendrystæ. Kartu mûsø tapi- gyvenimas kaip Eucharistija mas auka, mûsø paèiø vienijimasis su Logu nëra vien su dvasia susijæs procesas, paliekantis nuoðalyje kûnà Pabaigai pasiklausykime abiejø didingø mano minë- kaip kaþkà, kas tolima Dievui. Pats Logas yra tapæs kû- tøjø Laiðko romieèiams tekstø. 12, 1 apaðtalas akina nu ir dovanoja mums save per savo kûnà. Todël esame romieèius aukoti savo kûnus, tai yra save paèius, raginami atnaðauti savo kûnus kaip vienybës su Logu paþenklintà garbinimà, tai yra visoje savo kûniðkoje „kaip gyvà, ðventà, Dievui patinkanèià aukà, kaip dva- egzistencijoje leistis bûti átrauktiems á kûno bendrys- siná garbinimà“. tæ su Kristumi, á meilës bendrystæ su Dievu (22).

Pirmiausia ádëmiau paþvelgime á pastaràjá pasakymà, Kaip tai atrodo, Paulius nusako tolesnëse eilutëse: tai kuris ið tikrøjø yra neiðverèiamas. Graikø kalboje para- reiðkia „pasikeisti”, pasitraukiant ið pasaulio schemos, ðyta ëïãéêç ëáôñåßá – logos-iðkasis garbinimas. Ðis pasa- ið to, kas màstoma, sakoma bei daroma, ir ásiliejant á Die- kymas maþdaug Kristaus laikais atsirado þydø ir grai- vo valià: tada áþengiame á tai, kas gera, priimtina Dievui kø pamaldumo sàlyèio erdvëje (19). Iðorinio gyvûnø ar ir tobula. Atnaðø perkeitimas, kuris, pasak Laiðku ro- daiktø aukojimo atþvilgiu – remiantis Izraelio tremties mieèiams besivadovaujanèio Romos kanono, turi apimti laikotarpio áþvalgomis – dabar teigiama, jog tikroji au- ir mus, turi tapti mûsø paèiø perlydymo procesu – siau- ka Dievui yra þmogaus vidujiðkumas, kuris pats virsta rà savivalæ pakeièiant vienybe su Dievo valia. Savivalë ið garbinimu. Auka yra þodis, auka turi bûti þodiðka (logi- tikrøjø yra paklusimas laiko schemoms ir prieðingai, ne- kon), taèiau galvoje, þinoma, turimas þodis, þymintis ir gu rodosi, vergystë; tuo tarpu Dievo valia yra tiesa ir to- iðreiðkiantis visà þmogaus dvasià. Pirmøjø amþiø po dël áþengimas á jà – iðsiverþimas á laisvæ. Mano akimis, Kristaus graikø mistikoje tai iðplëtojama iki minties, kad neatsitiktinai 4 ir 5 eilutëse kalbama apie tai, jog visi turi- þmoguje meldþiasi pats dieviðkasis Logas, taip áiman- me bûti vienas kûnas Kristuje. Kûnai, tai yra, kûniðki tis þmogø á savàjá priklausomumà Dievui (20). Tà pat þmonës, kurie tampa Eucharistija, nebëra vienas ðalia aptinkame ir Romos kanone, kur prieð pat perkeitimà kito, bet tampa viena su vienu kûnu ir jame, tampa meldþiama, kad mûsø auka taptø rationabilis. Bûtø ne- viena viename gyvame Kristuje. Taip èia iðryðkëja vi- pakankama, maþa to, klaidinga versti tai kaip „protin- sos minèiø eigos ekleziologinis bei eucharistinis fonas. ga”. Prieðingai, praðome to, kad ji taptø Logu-Auka. Ðia prasme praðome perkeisti atnaðas, ir vëlgi ne tik to; pra- 3. Misija kaip kosminës liturgijos tarnystë ðymas krypsta Laiðke romieèiams minima linkme: pra- ðome, kad Logas, Kristus, kuris yra tikroji auka, mus Mûsø Eucharistijos ir misijos klausimui dar svarbesnis paèius áimtø á savo aukojimà, mus „sulogintø”, pada- yra paskutinis tekstas, kurá turime apmàstyti, – Rom 15, rytø „panaðesnius á Þodá, tikrai protingesnius”, idant 16. Paulius èia pateisina savo dràsà raðyti laiðkà romie- jo auka taptø mûsàja ir bûtø Dievo priimta kaip mûsø, èiams, kuriø bendruomenës jis nei ásteigë, nei artimiau bûtø priskirta mums. Mes praðome, kad jis paimtø mus paþásta. Pauliaus èia pateikiamas Laiðko romieèiams á savo buvimà èia ir dabar, idant bûtume su juo „vienas motyvas yra labai gilus: jam bûdingas apaðtalo tarny- kûnas ir viena dvasia” (21). Praðome, kad jo auka bûtø bos, jam tekusios apaðtaliðkosios uþduoties supratimas ne tik iðoriðka, prieðais mus, ir, taip sakant, rodytøsi èia atsiskleidþia taip aiðkiai, kaip, nepaisant visø di- vien kaip materiali auka, kurià galëtume matyti kaip dþiø iðtarø apie apaðtalavimà, niekur kitur nepasirodo. kadaise daiktiðkas aukas. Tada dar nebûtume pasiekæ Paulius sako, jis paraðæs laiðkà norëdamas bûti Naujosios Sandoros. Prieðingai, mes praðome, kad su Kristumi patys taptume Eucharistija ir todël priimtini „pagonims Kristaus Jëzaus tarnu ir kaip kunigui Dievui. Galvoje turima bûtent tai, kà Paulius Pirmajame skleisti Dievo Evangelijà, kad pagonys taptø priimti- laiðke korintieèiams sako apie susijungimà su Vieðpa- na atnaða, paðventinta Ðventosios Dvasios“.

BAÞNYÈIOS ÞINIOS Nr. 16 (232) 2005 19 STRAIPSNIAI

Laiðkas romieèiams, ðis paraðytasis ir skelbtinas þodis, glëbá. Eucharistija yra Jëzaus didþiosios savaitës pir- yra apaðtalavimo aktas, negana to: liturginis, kultinis mos dienos paþado iðpildymas: „O að, kai bûsiu pa- vyksmas. Jis toks yra todël, kad padeda pagonis per- keltas nuo þemës, visus trauksiu prie savæs” (Jn 12, keisti taip, kad jie kaip atnaujintoji þmonija taptø kos- 32). Idant misija bûtø daugiau negu propaganda tam mine liturgija, kur þmonija virstø Dievo garbinimu, jo tikrø idëjø naudai ar tam tikros bendrystës reklamavi- ðlovës spindesiu. Tai, kad apaðtalas laiðku perteikinëja mas, idant ji kiltø ið Dievo ir pas já vestø, ji turi kilti ið Evangelijà, nëra religinë ar filosofinë propaganda, nëra giliau negu veiklos planavimas bei ið to iðplaukian- socialinë misija ar asmeninis charizminis darbas; jis, èios veikimo strategijos. Jos iðtaka turi bûti aukðtesnë pasak Heinricho Schliero, „atlieka Dievo autorizuotà, ir gilesnë negu reklama ir ákalbinëjimas. „Krikðèiony- áteisintà ir apaðtalui deleguotà uþduotá”. Tai kunigið- bë yra ne ákalbinëjimo darbas, bet tai, kas iðties didu”, kas aukojimo aktas, eschatologinë tarnystë: Senojo Te- – labai graþiai kartà yra pasakæs Ignotas Antiochietis. stamento aukojimo tarnystës iðpildymas ir atbaigimas. Suprasti, kas èia turima galvoje, mums gali padëti Te- Paulius, vëlgi pasak Schliero, ðioje eilutëje pateikia save resës Lizjietës buvimo misijø globëja bûdas. Teresë nie- „kaip eschatologinio kosmoso aukojantájá kunigà” (23). kada nëra buvusi misijø kraðte, niekada tiesiogiai ne- vykdë misijø veiklos. Taèiau ji suvokë, kad Baþnyèia Laiðke filipieèiams aptikome, jog kankinystë vaizduo- turi ðirdá, ir kad ta ðirdis yra meilë. Ji suvokë, kad apað- jama kaip liturginis vyksmas bei siejama su kryþiaus ir talai nebegali skelbti, kankiniai nebegali lieti savo krau- Eucharistijos teologija; Rom 12 tas pat buvo pasakyta jo, jei ta ðirdis nebedega. Ji suvokë, kad meilë yra vis- krikðèioniðkojo gyvenimo, kaip tokio, atþvilgiu; dabar kas, kad ji aprëpia visus laikus ir erdves. Ir ji suprato, kaip kunigiðkasis aktas, kaip Kristaus ásteigtos, pasau- kad ji pati, maþoji vienuolë, bûdama uþ Karmelio gro- liui atviros ir visà pasaulá aprëpianèios liturgijos atliki- tø viename Prancûzijos provincijos mieste, galëjo bûti mas aikðtën iðkyla specifiðkai apaðtaliðka tikëjimo skel- visur, nes ji, kaip mylinèioji, su Kristumi buvo Baþny- bimo tarnystë. Ryðio su Jëzaus Kristaus Pascha ir jo bu- èios centre (24). Ar misijos nusilpimo per pastaruosius vimo Baþnyèioje per Eucharistijà èia tiesiogiai neáma- trisdeðimt metø prieþastis nebus ta, kad ëmëme galvo- noma áþvelgti. Bet kartu to vis dëlto nevalia iðleisti ið ti tik apie iðorinius veiksmus ir beveik uþmirðome, kad akiø. Galiausiai ir èia kaip dvasinis pagrindas bûtinas visa ði veikla turi bûti nuolatos maitinama ið gilesnës „susijungimas su Vieðpaèiu”, suvienijantis mus su juo ðerdies? Ði ðerdis, kurià Teresë vadina tiesiog „ðirdi- á vienà kûniðkà-dvasinæ egzistencijà. Be ðios realios kris- mi” ir „meile”, yra Eucharistija. Juk ji yra ne tik nenu- tologinës vienybës visa nuslystø á vien màstymo, norëji- trûkstamas dievaþmogiðkosios Jëzaus Kristaus meilës mo ir veikimo bendrystæ, vadinasi, apsiribotø moralu- buvimas èia ir dabar, kuris visada yra Baþnyèios iðta- mo bei racionalumo sàsajomis. Bûtent tam Paulius nori ka, be kurios ji paskæstø, bûtø nugalëta mirties vartø. pasiprieðinti savo liturgine kalba, kuria jis parodo, kad Ji, kaip dievaþmogiðkosios Kristaus meilës buvimas misija yra daugiau negu tai: kad ji remiasi sakramentu, èia ir dabar, visada taip pat yra þmogaus Jëzaus perëji- kad ji yra realus susivienijimas su paaukotu ir per prisi- mas á þmones, kurie yra jo „nariai”, kurie patys tampa këlimà amþinai gyvu tapusiu Jëzaus Kristaus kûnu. Eucharistija ir per tai „ðirdimi” bei „meile” Baþnyèiai. Taip perimamos bei pagilinamos mintys, atëjusios mums Anot Teresës, kai ta ðirdis nebeplaka, apaðtalai nebe- apmàstant Rom 12. Eucharistija, kuri liktø vien kaþkuo, gali skelbti, seserys nebegali guosti bei gydyti, pasau- kas yra prieð mûsø akis, bûtø nustumta á daiktiðkumà, lieèiai nebegali artinti pasaulio prie Dievo karalystës. ir tikrasis krikðèioniðkasis lygmuo bûtø nepasiektas. Ir Ðirdis turi likti ðirdimi, kad tinkamai tarnauti galëtø prieðingai: krikðèioniðkoji egzistencija, kuri nebûtø ási- kiti organai. Bûtent tada, kai Eucharistija tinkamai ðven- traukimas á Vieðpaties Paschà, kuri pati netaptø Eucha- èiama „Aukðtutiniame kambaryje”, pagarbaus tikëji- ristija, neiðkoptø ið mûsø veiklos moraliðkumo matmens mo vidinëje erdvëje be jokiø kitokiø intencijø, iðskyrus ir vëlgi nepasiektø kryþiaus ásteigtos naujosios liturgi- norà bûti priimtinam Dievui, ið jo kyla tikëjimas – tas jos vientisumo. Tad apaðtalo misijinis darbas, kaip toks, tikëjimas, ið kurio dinamiðkai trykðta misija, per kurià nëra ðalia liturgijos – abu sudaro daugelio matmenø pasaulis tampa gyva atnaða – ðventuoju miestu, ku- gyvà vientisà visybæ. riame nebëra jokios ðventyklos, nes jo ðventykla yra pats Vieðpats, visagalis Dievas, ir Avinëlis. Ir „miestui Baigiamieji apmàstymai: Eucharistija kaip misijos iðtaka apðviesti nereikia nei saulës, nei mënulio, nes já ap- ðvieèia tviskanti Dievo ðlovë ir jo þiburys yra Avinë- Kà tai galiausiai reiðkia Eucharistijos ir misijos ryðio lis” (Apr 21, 22 ir t.). atþvilgiu? Kokia prasme Eucharistijà galima apibrëþti kaip misijos iðtakà? Kaip matëme, Eucharistijos neva- Nuorodos lia laikyti savotiðka reklamine akcija, kuria bûtø mëgi- nama laimëti þmones krikðèionybei. Jei taip elgiamasi, (1) Tema „Eucaristia come genesi della missione” („Eucha- ristija kaip misijos pradþia”) buvo Como vyskupijos Eu- iðkreipiama ir Eucharistija, ir misija. Veikiau galëtume charistinio kongreso, kuriame 1997 m. rugsëjo 10 d. pateik- suvokti Eucharistijà (jei tas þodis teisingai supranta- ti ðie apmàstymai, pagrindinë mintis. Ðiek tiek pakeitæs, ðá mas) kaip mistiná krikðèionybës centrà, kur Dievas vis praneðimà pakartojau 1997 m. rugsëjo 25 d. nacionaliniame slëpiningai ið savæs iðþengia bei átraukia mus á savo Eucharistiniame kongrese Bolonijoje.

20 BAÞNYÈIOS ÞINIOS Nr. 16 (232) 2005 STRAIPSNIAI

(2) Plg. P. B. I. Bilaniuk. The Apostolic Origin of the Ukrai- kos. Þr. J. Gonda. Die Religionen Indiens I. Veda und älte- nian Church. Toronto 1988. rer Induismus. Stuttgart 1960. P. 187 ir kitur. (3) Plg. H. Jedin (Hg.). Handbuch der Kirchengeschichte III (16) Plg. J. Ratzinger. Ein neues Lied für den Herrn. Frei- 1: Die mittelalterliche Kirche. Freiburg 1966. P. 275–278 (au- burg 1995. P. 165 ir t. torius J. Kempf); iðsamios literatûrinës nuorodos p. 268 ir t. (17) Plg. P. Bonnard. Mourir et vivre avec Jésus – Christ (4) Pagrindinis „misijinës liturgijos” idëjos atstovas vokieèiø selon Paul: Rev. d’histoire et de philosophie religieuse kalbos erdvëje ðeðtajame deðimtmetyje buvo J. Hofingeris; 36 (1956), 101–102. plg. J. Hofinger (Hg.). Mission und Liturgie. Der Kongress (18) Graikiðkasis ir vokiðkasis tekstas: A. Lindemann – H. von Nimwegen 1959. Mainz 1960; J. Hofinger, J. Kellner. Paulsen. Die Apostolischen Väter. Tübingen 1992. P. 258– Liturgische Erneuerung in der Weltmission. Innsbruck 1957. 285; taip pat plg. G. Buschmann. Das Martyrium des Poly- (5) Plg. H. Schlier. Der Römerbrief. Freiburg 1977. P. 106– karp. Göttingen 1998 (Kommentar zu den Apostolischen 116. Vätern, Bd. 6). (6) Plg. H. Gese. Zur biblischen Theologie. Alttestamentli- (19) O. Caselis klasikiniame savo straipsnyje „Die ëïãéêç ëáôñåßá che Vorträge. München 1977. P. 85–106, ypaè p. 105 ir t.; B. der antiken Mystik in der christlichen Umdeutung” (JWL 4 Lang. Kippaer-kapporaet usw.: Botterweck – Ringgren – [1924], 37–47) – laikydamasis veikiau neigiamos pamatinës Fabry. Theologisches Wörterbuch zum Alten Testament nuostatos ST atþvilgiu – akcentuoja iðtisai graikiðkà-helenis- IV. Stuttgart 1984. P. 303–318. tiðkà ðios sàvokos kilmæ. Taèiau mintis ir sàvoka tikrai neatsi- tiktinai pirmàkart pasirodo judaizmo, helenizmo ir krikðèio- (7) Plg. Ið 25, 8. 40; 26, 30; 27, 8; plg. taip pat Ið 39, 43; 40, nybës sàlyèio erdvëje, pavyzdþiui, Filono raðtuose, Saliamo- 23.29; Hbr 8, 5. Plg. Ireniejus. Adv. haer. IV 14, 3 (SC 100, p. no odëse ir Apaðtalø konstitucijø 7 ir 8 knygos þydiðkosiose 548; Fontes Christiani 8/4, p. 109–111). maldose. Ið tiesø mintis, kaip tokia, subrendo jau Senajame (8) Gese. Op. cit. P. 105. Testamente, prisiminkime Oz 14, 3, Ps 50, 8–14: „Neimu ið jûsø ûkio jokio jauèio Jei bûèiau alkanas, tau nesiskøsèiau (9) Ðiuos sàryðius iðsamiau pavaizdavau savo nedidelëje Argi að valgau jauèiø mësà ar geriu oþiø kraujà? Atnaðauk knygoje „Die Vielfalt der Religionen und der Eine Bund” Dievui savo ðlovinimo aukà ” Ps 51, 18 ir t.: „ jei atnaðau- (Hagen 1998. P. 47–49). èiau deginamàjà aukà, tu jos nepriimtum. Tikra auka Dievui – (10) A. Feuillet savo reikðmingoje knygoje „La sacerdoce susigraudinusi dvasia ” Ps 68, 31 ir t.; Ps 119, 108: „Priimk du Christ et ses ministres” (Paris 1972) parodë, kad Jn 17 mano laisvas ðlovinimo atnaðas”. Pagrástai galima teigti, kad giliai ðaknijasi þydø susitaikinimo ðventës liturgijoje; ypaè þodþio-aukos sàvoka kyla ið ST, tad vartai krikðèioniðkajai p. 39–63. Ðioje perspektyvoje Jono evangelija susilieèia su aukos sàvokai bei naujoms plëtotëms susitinkant su graikið- Laiðku hebrajams, kur Kristaus kryþius irgi suprantamas kàja dvasia buvo atviri. visiðkai remiantis Yom Kippur liturgija. Kita vertus, Jonas – (20) Plg. tekstus ir jø aiðkinimà darbe: H. Schlier. Der kaip ir sinoptikai – kryþiø sieja su þydø Paschos liturgija bei Römerbrief. P. 356 ir t. t. teologija. Th. Maertenso darbe „Heidnisch-jüdische Wur- zeln der christlichen Feste (Mainz 1965) p. 59–72 parodoma, (21) Plg. J. A. Jungmann. Missarum sollemnia II. Freiburg kad á krikðèioniðkàjà Velykø teologijà buvo taip pat áimta 1952, p. 236 ir t. elementø ið Palapiniø ðventës liturgijos. (22) Plg. H. Schlier, op. cit., p. 355 ir t. Labai gilus Rom 12, 1– (11) Todël kritikuotina, kai liturgijos mokslo Eucharistijos 2 aiðkinimas aptinkamas B. Nichtweisso ir F. Hahno galiau- formavimosi aptarimuose – pagrástai – pateikiami iðanksti- siai iðleistuose E. Petersono komentaruose „Der Brief an niai religijotyriniai apmàstymai bei nagrinëjamos Eucharis- die Römer” (Schriften, Bd. 6. Würzburg 1997), p. 331 ir t. tijos ið Senojo Testamento kylanèios þydiðkos ðaknys, tuo Petersonas labai pabrëþtinai atskleidþia ryðá su Kristaus mir- tarpu kryþius – kaip liturgijai nepriskirtinas aktas – palieka- timi ant kryþiaus kaip kulto aktu bei visos eilutës su kultu mas nuoðalyje. Taip nuo pat pradþiø ið akiø iðleidþiamas susijusià reikðmæ. Jis taip pat akcentuoja tylià polemikà, savitas krikðèioniðkosios liturgijos realizmas, specifinë krikð- nukreiptà prieð gyvûnø aukojimà: „ auka to, kuris auko- èioniðkosios liturgijos naujybë, kartu nelauktai vienijanti jà ja savo kûnà, labiau atitinka ëüãïò, negu to, kuris Dievui su pasaulio religijø liturgijomis. Kam ateitø á galvà vaizduo- atnaðauja gyvûnus” (p. 332). Galiausiai, turëdamas tai prieð ti þydø Paschos liturgijà, nesiremiant Ið 12 pavaizduotu pa- akis, jis pabrëþia krikðèioniðkojo kulto sàsajà su Logu: „Prie- matiniu ávykiu, kurá joje norima sudabartinti? Deja, toks ðingai visokiam iracionalizmui, tai leidþia áþvelgti krikðèio- priekaiðtas adresuotinas ir daugeliu atþvilgiø pavyzdingam niðkajam tikëjimui bûdingà sàsajà su Logu”. H. B. Meyerio darbui „Eucharistie” (“Gottesdienst der Kir- (23) Schlieras (op. cit., p. 430 ir t.) ir Petersonas (op. cit., p. che. Handbuch der Liturgiewissenschaft”, Bd. IV. Regens- 367) atkreipia dëmesá á teksto ryðá su Iz 66, 20: „Ir ið visø burg 1989), kur net nedideliame skirsnyje „Gyvybës atida- tautø jie pargabens jûsø brolius kaip atnaðà [minchah] Vieð- vimo þenklai” nepasitaiko þodis „kryþius”. paèiui”. Petersonas ðiuo klausimu: „Paulius jauèiasi ðio lai- (12) Plg. H. Schlier. Der Brief an die Epheser. Düsseldorf kø pabaigoje iðpildyti numatyto paþado vykdytojas”. Nuo- 19582. P. 252–280; pirmiausia didysis ekskursas „Hieros Ga- roda á Iz 66, 20 taip pat pateikta: J. A. Fitzmyer. Romans. mos”, p. 264–276. Doubleday 1993, p. 712. Fitzmyeris taip pat pabrëþia ryðá su Fil 2, 17 ir Rom 12, 1. (13) Didache/Dvylikos apaðtalø mokymas (Fontes Chris- tiani 1, p. 124–127). (24) Thérèse de Lisieux. Œuvres complètes. Cerf et Desclée 1992. Manuscrit B (Lettre à soeur Marie du Sacré-Coeur), p. (14) Ten pat, p. 132–135. 225 ir t. Tekstas iðsamiai aiðkinamas: U. Wickert. Leben aus (15) Plg. èia vedø mità apie Purusà: kûrinija randasi ið paau- Liebe. Therese von Lisieux. Vallendar-Schönstatt 1997, p. koto pirmykðèio milþino Purusos, pasaulis rymo ant au- 15–40.

BAÞNYÈIOS ÞINIOS Nr. 16 (232) 2005 21 BAÞNYÈIA PASAULYJE

Pasaulinës jaunimo dienos ir Franzas Josephas Bode vadovavo jis dëkojo uþ pamatinæ svetingumo Benedikto XVI lankymasis Kelne pamaldoms Bonoje. Jis atkreipë dë- dorybæ, atvirumo pasauliui tradici- mesá, kad Dievas nepaliaujamai by- jas ir solidarumo iniciatyvas. Nu- (KAP, KAI) Po vieðnagës Vokietijos loja ir kvieèia bûtent Europoje, kur matomus susitikimus su protestan- vyskupijose rugpjûèio 15 d. besi- daugeliui Baþnyèia atrodo pasenu- tø, ortodoksø bei musulmonø atsto- rengiantys dalyvauti XX pasauli- si. Kartais nelengva rasti þmoniø, vais, tai pat lankymàsi sinagogoje nëse jaunimo dienose ávairiø ðaliø padedanèiø iðaiðkinti ðá kvietimà. Benediktas XVI vadino svarbiais su- jaunuoliai susibûrë katechetiniam Pasak vyskupo Bode, popieþius Jo- sitikimais bendrame kelyje á teisin- tridieniui netoli Kelno. 600 vysku- nas Paulius II buvo vienas ið tø, ku- gà ir broliðkà pasaulá. Susitelkda- pø ið viso pasaulio jaunimui, susi- rie padëjo iðgirsti Dievo balsà. mas á pagrindiná savo kelionës tiks- bûrusiam á 30 kalbiniø grupiø, baþ- là dalyvauti Pasaulinëse jaunimo nyèiose, koncertø salëse, prekybos Popieþiðkosios pasaulieèiø tarybos dienose popieþius ragino nepamirð- halëse vedë katechezes. Daugiau pirmininkas arkivyskupas Stanisla- ti þmogiðkojo gyvenimo kaip pilig- kaip 2000 jaunøjø piligrimø ið Lie- was Rylko savo sveikinimo þodyje rimystës prasmës. Pasaulinëse jau- tuvos Kelne ir Bonoje klausësi kar- sakë, kad pasaulio jaunøjø piligri- nimo dienose, kur susitinka visø dinolo Audrio Juozo Baèkio ir mø sostine tapusiame Kelne jauni- kontinentø jaunuoliai, kur iðnyks- vysk. Rimanto Norvilos kateche- mas tapo pagrindiniu veikëju „ypa- ta kultûros, kalbos ar tautybës sie- ziø. Pasauliniø jaunimo dienø da- tingame dvasiniame nuotykyje”. nos, „visi tampa viena mums pasi- lyvius nuliûdino þinia apie Taize rodþiusios þvaigþdës dëka”. Ði bendruomenës ákûrëjo brolio Roger Benediktas XVI entuziastingai þvaigþdë yra Kristus, „kuris mus mirtá. Popieþiðkosios krikðèioniø sutiktas Vokietijoje vienija, rodo mums kelià, kad visi vienybës tarybos pirmininkas kar- drauge galëtume tapti didþiule tai- dinolas Walteris Kasperis savo ve- Rugpjûèio 18 d. vidurdiená popie- kos jëga”. Ðiame kelyje gali padëti damos katechezës metu pagerbë þius Benediktas XVI buvo entuzias- „þenklai, kuriø sena ir turtinga brolá Roger pavadindamas já krikð- tingai sutiktas Kelno-Bonos oro krikðèioniðkoji tradicija gausiai pa- èioniø vienybës pionieriumi. uoste. Já pasitiko prezidentas Hors- liko vokieèiø þemëje”: paminklai, tas Köhleris, kancleris Gerhardas meno kûriniai, bibliotekø dokumen- Oficialus Jaunimo dienø atidarymas Schröderis, iðkilûs politikai, Baþny- tai, liaudiðkasis pamaldumas, di- èios atstovai, kariuomenës rikiuotë. dieji teologai ir filosofai, ðiose þemë- Rugpjûèio 16 d. popietæ, staiga nu- Popieþiø oro uoste taip pat pasitiko se gyvenusiø ðventøjø dvasinis pa- ðvitus saulei, tuo pat metu Kelne, apie 400 tûkst. jaunuoliø, mojavu- likimas bei mistiniai patyrimai. Po- Diuseldorfe ir Bonoje vyko Pasauli- siø Vatikano ir Vokietijos vëliavo- pieþius iðvardijo Kelno arkivysku- niø jaunimo dienø atidarymo pa- mis, skandavusiø „Benedetto, Bene- pijoje gyvenusius krikðèioniðkosios maldos. Kelno arkivyskupas kardi- detto”. Prezidentas Köhleris sveiki- civilizacijos liudytojus: ðventuosius nolas Joachimas Meisneris, kreip- no sveèià, atvykusá á tëvynæ: „Mus Bonifacà, Urðulæ, Albertà Didájá, damasis á apie 50 tûkst. Kelno sta- ypaè jaudina – sakau tai pats bû- Teresæ Kryþiaus Benediktà (Edith dione susibûrusiø jaunuoliø, ûþiant damas protestantas, – kad vokietis, Stein) ir pal. Adolfà Kolpingà. Popie- plojimams, ragino bûti dëkingiems vienas ið mûsø, tapo popieþiumi”. þius dëkojo savo „didþiam ir myli- „uþ tai, kad priklausome ðiai pasau- Prezidentas pabrëþë, kad kardino- mam” pirmtakui Jonui Pauliui II, ini- linei Dievo ðeimai”. Pamaldø pra- lo Ratzingerio iðrinkimas popieþiu- cijavusiam Pasaulines jaunimo die- dþioje á stadionà buvo áneðtas Pa- mi reiðkia taip pat vokieèiø teologi- nas, turinèias didþiulæ religinæ ir sauliniø jaunimo dienø kryþius, jos ir humanistikos pripaþinimà. Jis baþnytinæ reikðmæ. Benediktas XVI praëjusiais metais neðtas apie 100 sakë, kad Benedikto XVI asmenyje sakë esàs laimingas, galëdamas bûti tûkst. kilometrø piligrimystës po derinasi „mokytumas ir iðmintis”. su jaunimu, stiprinti jø tikëjimà ir Vokietijos vyskupijas keliais. Todël, pasak Vokietijos prezidento, gaivinti viltá. Ðventasis Tëvas tikisi, „net tolimi Katalikø Baþnyèiai þmo- kad susitikimas taip pat já pratur- Vokietijos vyskupø konferencijos nës Jûsø Ðventenybëje randa mora- tins jaunuoliø entuziazmu ir ryþtu pirmininkas kardinolas Karlas liná autoritetà”. atsiliepti á ateities iððûkius. Lehmanas vadovavo pamaldoms Diuseldorfe. Jis sakë, kad Baþny- Ðventasis Tëvas dëkojo Dievo ap- Po sutikimo popieþius nuvyko á èiai reikalingas jaunimas: kiekvie- vaizdai, kad tapæs popieþiumi pir- Kelno arkivyskupø rûmus. nas þmogus turi priimti Dievo kvie- mojoje uþsienio kelionëje galëjo ap- timà. Kardinolas Lehmannas ragi- lankyti tëvynæ Vokietijà ir Pasauli- Laivu Reino upe no ásiklausyti á savo vidiná balsà, nes jaunimo dienas Kelne. Popie- taip pat atsiþvelgti á Dievo þodá. þius kalbëjo keliomis kalbomis ir á Rugpjûèio 18 d. popietæ popieþius ið anksto parengtà kalbos tekstà nuo laivo denio pasveikino Reino Atsakingas uþ Vokietijos jaunimo spontaniðkai áterpdavo iðtisus sa- pakrantëje susirinkusius 170 tûkst. sielovadà Osnabriuko vyskupas kinius. Tëvynainiams vokieèiams Pasauliniø jaunimo dienø dalyviø.

22 BAÞNYÈIOS ÞINIOS Nr. 16 (232) 2005 BAÞNYÈIA PASAULYJE

Popieþius sëdo á laivà skambant XX jaunuolius. Jis atsisëdo katedros sakë norás toliau eiti pirmtako Jono pasauliniø jaunimo dienø himnui – choro krësle, nes pagal tradicijà Pauliaus II keliu. Pasak jo, apsilan- giesmei Venimus adorare eum. Ðven- kiekvienas popieþius nuo Vidu- kymu sinagogoje jis norás puoselëti tasis Tëvas sëdëdamas krësle, ap- ramþiø taip pat Kelno katedros ka- draugystæ su þydø tauta. Benedik- suptas ávairiø ðaliø jaunimo su tau- pitulos narys. Katedros kriptoje jis tas XVI pasmerkë bet kokias antise- tiniais drabuþiais ir vëliavomis, aplankë Kelno arkivyskupø kapus. mitizmo formas ir reiðkë apgailes- plaukë Reinu Kelno katedros link. tavimà dël naujai pasirodþiusiø jo Po to Benediktas XVI pasakë kalbà apraiðkø. Jis priminë „sudëtingø ir Ðventasis Tëvas kreipësi á Reino Roncalli aikðtëje prieðais Kelno ka- skausmingø” judëjø ir krikðèioniø pakrantës aukðtumoje susibûrusá tedrà. Savo kalboje popieþius pa- santykiø istorijà. Popieþius kalbëjo jaunimà keliomis kalbomis ir ið- vadino Kelnà Trijø Karaliø ir dau- apie dvi ðiemet minimas sukaktis: reiðkë dþiaugsmà dël susitikimo. Jis gelio ðventøjø miestu. Pasak jo, èia 60 metø nuo iðlaisvinimo ið koncen- ragino plaèiai atverti ðirdis Dievui Baþnyèia tam tikra prasme iðtisus tracijos stovyklø ir 40 m. nuo Vati- ir pripaþinti Kristui „teisæ prabilti”. metus ðvenèia Vieðpaties Apsireið- kano II Susirinkimo deklaracijos Popieþius pridûrë, jog pats taip pat kimà. Popieþius minëjo ðventuo- Nostra aetate paskelbimo. Pasak po- atvykæs kaip piligrimas, kad drau- sius, palikusius pëdsakus vokieèiø pieþiaus, krikðèionys ir þydai atei- ge sukluptø prieð baltà konsekruo- tautoje ir padariusius átakà ugdant tyje turi bendrai angaþuotis taikos tà Ostijà, kurioje tikëjimo akys atpa- krikðèioniðkàsias Europos ðaknis: ir teisingumo labui. Jø bendras pa- þásta tikrà pasaulio Iðganytojo bu- ðv. Urðulæ, ðv. Albertà Didájá, Kelne veldas yra Dekalogas. vimà. Ypaè ðirdingai popieþius pa- gimusá pal. Adolfà Kolpingà ir Kel- sveikino piligrimus ið Rytø ðaliø. Jis ne ástojusià á karmelièiø vienuoly- Po vizito sinagogoje gráþæs á Kelno taip pat su meile sveikino nekrikð- nà Edith Stein – ðv. Teresæ Kry- arkivyskupo rûmus popieþius pie- tytuosius, nepaþástanèius Kristaus þiaus Benediktà. Popieþius taip tavo drauge su 12 jaunuoliø ið pen- ir neradusius vietos Baþnyèioje. Be- pat priminë Kelne kilusias karita- kiø kontinentø. Jaunuoliai buvo pa- nediktas XVI pabrëþë, kad jo pirm- tyvines iniciatyvas ir labdaros or- rinkti savanoriø, talkinusiø Pasau- takas Jonas Paulius II specialiai ganizacijas: Misereor, Adveniat, liniø jaunimo dienø parengimo dar- kvietë juos á tà susitikimà ir dëkojo Missio ir Renovabis. be. Susitikimas vyko be þurnalistø. uþ jø atvykimà. Popieþius primi- në, jog Edith Stein, po savo atsiver- Popieþius Roncalli aikðtëje taip pat Susitikimas su seminaristais timo á katalikybæ tapusi karmelite, kalbëjo apie Kelno miesto reikðmæ jaunystëje buvo sàmoningai atsiþa- kultûrai ir tikëjimui. Pasak Ðventojo Rugpjûèio 19 d. popietæ Ðventasis dëjusi Dievo. Daug ðiltø þodþiø Be- Tëvo, Kelnas tapo vienu reikðmin- Tëvas susitiko su seminaristais ir nediktas XVI skyrë savo pirmtakui giausiø Vakarø krikðèionybës pilig- jø ugdytojais. Vaþiuojantá miesto Jonui Pauliui II – Pasauliniø jauni- rimystës vietø greta Jeruzalës, Romos gatvëmis papamobilá vël lydëjo mo dienø iniciatoriui. Popieþius sa- ir Santjago de Kompostelos. Benedik- tûkstanèiø jaunuoliø dþiaugsmo kë, kad, panaðiai kaip anuomet uo- tas XVI priminë ir savo asmeniná ry- ðûksniai. Ðv. Pantaleono baziliko- liai ieðkojæ laukto Mesijo trys iðmin- ðá su Kelnu. Po popieþiaus kalbos, je popieþiaus laukë per 2 tûkst. se- èiai, ðiandienos jaunuoliai taip pat paraginus kardinolui Joachimui minaristø, studijuojanèiø 88 ðaliø atvyko á Kelnà vedami svarbiø klau- Meisneriui, susibûræ piligrimai mel- kunigø seminarijose. Susitikime simø. Popieþius kvietë jaunuolius dësi uþ nuþudytàjá Taize bendruo- popieþius kalbëjo penkiomis kal- pagerbti Trijø Karaliø relikvijas Kel- menës ákûrëjà brolá Roger. bomis. Ðalia altoriaus buvo pasta- no katedroje. Popieþius ragino kiek- tytos ðv. Arso klebono relikvijos. vienà þmogø individualiai daryti Rugpjûèio 19 d. ryte Benediktas XVI gyvenimo pasirinkimà panaðiai su mandagumo vizitu apsilankë Pasak Benedikto XVI, studijø me- kaip anuomet tai darë iðminèiai. Vokietijos prezidento rezidencijoje. tai seminarijoje yra „intensyvaus Kristaus ieðkojimo ir susitikimo su Kelno katedros aplankymas Vizitas Kelno sinagogoje juo laikas”. Ðiuo laikotarpiu ugdo- masi ir apsisprendþiama. Labai Pasibaigus kelionei laivu ketvirta- Penktadienio vidurdiená popie- svarbus vaidmuo èia tenka ugdy- dienio pavakare Benediktas XVI þius Benediktas XVI lankësi Kelno tojams. Bûnant kunigø seminarijo- aplankë Trijø Karaliø relikvijas sinagogoje. Susitikime dalyvavo je kiekvieno seminaristo sàþinë tu- Kelno katedroje. Iðlipæs ið laivo apie 500 asmenø. Prieð susitikimà ri pasiekti „reikðmingà brandà”. Ðventasis Tëvas ëjo pësèias á kated- popieþius ir Kelno þydø bendruo- Tuomet á Baþnyèià imama þvelgti rà, o jaunimas procesijoje neðë Pa- menës rabinas pagerbë holokaus- ne kaip á iðoriná dalykà, bet kaip á sauliniø jaunimo dienø Kryþiø ir to aukø atminimà. namus. Popieþius sakë, kad kuni- Marijos ikonà. Dalá kelio popieþius gystës ðventumo slëpiná sudaro vaþiavo papamobiliu. Kelno kated- Pradëjæs savo kalbà hebrajiðku ra- draugystë su Kristumi ir iðtikimy- roje popieþius palaimino neágalius mybës palinkëjimu Benediktas XVI bë jo valiai. Po to apie savo paðau-

BAÞNYÈIOS ÞINIOS Nr. 16 (232) 2005 23 BAÞNYÈIA PASAULYJE kimà asmeniðkai liudijo seminaris- jos Evangelikø Baþnyèios (EKD) ta- teroristai pasitelkia net religijà, tas, kunigas ir vyskupas. Popieþius rybos pirmininkas vyskupas Wolf- stengdamiesi sutrikdyti taikø þmo- dëkojo jiems uþ ðiuos liudijimus. gangas Huberis ávertino susitikimà niø sambûvá. Benediktas XVI pa- kaip padràsinimà. Tiek popieþius, brëþë, kad krikðèioniø ir musulmo- Ðiuo metu pasaulio katalikø kuni- tiek evangelikø vyskupas W. Hu- nø santykius ne visuomet lydëjo gø seminarijose studijuoja apie 110 beris spontaniðkais þodþiais iðreið- pagarba ir supratimas. Ðaukiantis tûkst. kandidatø á kunigystæ. kë pagarbà antradiená nuþudytam Dievo vardo vykdavo karai ir þu- broliui Roger. Benediktas XVI sa- dynës, tarsi prieðininko nuþudy- Ekumeninis susitikimas kë, kad já su Taizë bendruomenës mas bûtø turëjæs patikti Dievui. ákûrëju siejo ilgametë draugystë. Musulmonai ir krikðèionys priva- Rugpjûèio 19 d. vakare Kelno arki- Popieþius ragino Baþnyèias tæsti lo bûti budrûs, kad nepasikartotø vyskupø rûmuose vyko ekumeni- brolio Roger puoselëtà dvasinio religijos vardu daromos þiaurybës. nis susitikimas. Ðiuo 45 min. truk- ekumenizmo kelià. mës susitikimu buvo pabaigta Popieþius taip pat pabrëþë, kad is- penktadienio popieþiaus vizito Vokietijos Evangelikø Baþnyèios lamo bendruomeniø lyderiams ten- programa. Ekumeniniame susitiki- (EKD) tarybos pirmininkas vysku- ka atsakomybë ugdant naujas tikin- me Kelno vyskupø rezidencijoje pas Wolfgangas Huberis iðreiðkë èiøjø kartas. Ðiø laikø iððûkiø aki- dalyvavo apie 30 ávairiø Baþnyèiø dþiaugsmà, kad popieþius Baþny- vaizdoje negalima laikytis pasyviai atstovø. èiø vienybæ paskelbë svarbia pon- ir abejingai. Negalima pasiduoti ið- tifikato tema. Jis taip pat savo kal- gàsèiui ir pesimizmui, reikia su op- Benediktas XVI savo kalboje paragi- boje apgailestavo dël þmoniø, pri- timizmu ir viltimi darbuotis ávairiø no tæsti ekumeniná dialogà ir drauge klausanèiø skirtingoms konfesi- religijø ir iðpaþinimø þmoniø suar- turëti kantrybës. Pasak popieþiaus, joms, situacijos santuokoje ir ragi- tinimo labui. Popieþius sakë, kad ekumenizmas reiðkia „vienovæ ávai- no siekti Vieðpaties stalo bendrys- krikðèioniø ir musulmonø dialogas rovëje ir ávairovæ vienovëje”. Bene- tës kaip tikslo. Vokietijos konferen- yra gyvenimo bûtinybë, tam tikra diktas XVI ragino krikðèionis ieðkoti cijos pirmininkas kardinolas Kar- prasme nulemianti pasaulio likimà. bendro atsakymo á didþiuosius ðio las Lehmannas padëkojo uþ sàmo- Susitikimo pabaigoje popieþius lin- laiko moralinius klausimus. Nu- ningà ekumeninio susitikimo ak- këjo musulmonams Dievo globos ir krypdamas nuo ið anksto parengto centà popieþiaus pasirinktoje pro- palaiminimo. kalbos teksto, popieþius kalbëjo ir gramoje. Pasak kardinolo Lehman- apie baþnytinæ tarnystæ. 1999 m. pa- no, dar prieð pontifikato pradþià Ðeðtadienio Vigilija siektà susitarimà teologiniame gin- Jozefas Ratzingeris angaþavosi èe dël nuteisinimo popieþius vadi- dvasinio ekumenizmo, kuriuo taip Ðeðtadienio vakarà Marienfeldo no „svarbiu rezultatu”, taèiau ragi- pavyzdingai gyveno brolis Roger, laukuose popieþiø pasitiko daugiau no toliau aiðkintis skirtingà Baþny- srityje. kaip 800 tûkst. jaunuoliø. Jaunuo- èios sàvokos sampratà. Jis sakë, kad liai vakaro saulëje mojavo beveik ði sàvoka – ne þmogaus ákurta insti- Rugpjûèio 20 d. ryte Kelno arkivys- 200 ðaliø vëliavomis. Vigilijoje taip tucija, bet paklusimas Ðventajam kupø rezidencijoje popieþius pri- pat dalyvavo apie 800 vyskupø bei Raðtui ir apaðtalø ápëdinystei, atsi- ëmë iðkilius Vokietijos politikus ir kardinolø ir 9 tûkst. kunigø. Prieð radusiai ankstyvojoje Baþnyèioje. visuomenës veikëjus. vigilijà grupë jaunuoliø áneðë tradi- Popieþius taip pat patvirtino, kad da- ciná Pasauliniø jaunimo dienø kry- bartinis Baþnyèiø „buvimas kelyje” Susitikimas su islamo organizacijø þiø ir Dievo Motinos ikonà. Ðis kry- jau yra vienybë. Ðventasis Tëvas pri- atstovais þius lydi Pasaulines jaunimo die- dûrë, jog visiðka vienybë galiausiai nas nuo jø pradþios 1984 m. Ma- yra Ðventosios Dvasios dovana. Jis Ðeðtadienio pavakare Benediktas rienfeldo laukai pavirto didþiule pabrëþë, kad ekumeninio judëjimo XVI susitiko su Vokietijos islamo katedra: pastatytos 27 kolonos sim- ðerdis yra dvasinis ekumenizmas, tai organizacijø atstovais. Popieþius bolizavo Vokietijos vyskupijas. Ant yra malda, atsivertimas ir gyvenimo dþiaugësi susitikimu ir priminë Jo- kalno pastatytà altoriø tarsi debe- ðventumas. Popieþius taip pat kal- no Pauliaus II þodþius, prieð 20 sis vainikavo apðviesta konstrukci- bëjo apie ypatingà Vokietijos vaid- metø pasakytus susitikime su jau- ja ant plieno stulpø. mená ekumeniniam Baþnyèiø suar- naisiais musulmonais Kasablan- tëjimui. Toje ðalyje, kur XVI a. kilo koje: jaunuoliai galës sukurti geres- Jaunimas áteikë Benediktui XVI ug- Reformacija, XX a. atsirado ekume- næ ateitá, jei á pirmà vietà iðkels ti- ná, 2004 metais atveþtà ið Betliejaus. ninis judëjimas, kurá dera tæsti. këjimà á Dievà ir ásipareigos gyventi Deganèios þvakelës buvo iðdalytos ir veikti pagal já. Susitikime popie- tûkstanèiams susirinkusiø jaunuo- Susitikimo pabaigoje Vokietijos þius iðreiðkë apgailestavimà dël vi- liø. Iðlipæs ið papamobilio popieþius vyskupø konferencijos pirminin- same pasaulyje plintanèio teroro. pirmiausia paðventino didþiulá Po- kas Karlas Lehmannas ir Vokieti- Ðventasis Tëvas kritikavo tai, kad pieþiaus Jono Pauliaus II vardo var-

24 BAÞNYÈIOS ÞINIOS Nr. 16 (232) 2005 BAÞNYÈIA PASAULYJE pà. Netrukus jo gausmas pasklido lizaciniø grupiø pasirodymai, pan- ris vienas gali ið tikrøjø atnaujinti po laukus. Popieþius iðklausë jau- tomima, giedotos giesmës, netgi pa- pasaulá. Popieþius pabrëþë, jog su- nimo liudijimø apie jø atsivertimà. sirodë þonglierius su ugnimi. Jau- radusieji Kristø turi vesti pas já ir Po evangelijos skaitinio Ðventojo Të- nimo grupës ðoko ir giedojo. Nakti- kitus: didþiulio dþiaugsmo nega- vo homilija, sakyta penkiomis kal- nio budëjimo kulminacija – 800 lima pasilaikyti vien sau. Dalyva- bomis, per garsiakalbius pasklido tûkst. jaunuoliø adoracija drauge su vimas Eucharistijoje turi reikðtis 300 hektarø plote. Ðventuoju Tëvu. Ant altoriaus buvo padariniais kasdieniame gyveni- atneðta saulës formos monstranci- me. Miðiose skambëjo vokieèiø Popieþius kalbëjo: „Ne ideologijos ja. Ðventasis Tëvas valandëlæ ado- kompozitoriaus Thomaso Gabrie- iðgelbëja pasaulá, bet atsigræþimas á ravo klûpodamas, po to buvo mel- lio specialiai sukurta muzika „Mis- gyvàjá Dievà”. Popieþius, priminda- dþiamasi visuotinës maldos inten- sa Mundi”, vienijusi liturginá vyks- mas savo pirmtako Jono Pauliaus II cijomis. Po palaiminimo Ðvenèiau- mà ir penkiø kontinentø temas. þodþius, pripaþino, jog Baþnyèios siasis Sakramentas procesijos bûdu istorijoje buvo daug nuodëmiø ir nuneðtas á adoracijos palapinæ. Miðiø rinkliava siekta pareikðti klaidø, taèiau svarbu su visomis konkretø solidarumo gestà: rinktos mûsø silpnybëmis eiti ðventøjø ei- Jaunimas ið 197 pasaulio ðaliø pra- aukos Pietryèiø Azijos cunamio au- senoje, pradëtoje trijø iðminèiø. Po- leido vësokà naktá Marienfeldo lau- koms. Miðiø pabaigoje Popieþiðko- pieþius ragino jaunuolius sekti Jë- kuose po atviru dangumi naktinë- sios pasaulieèiø tarybos pirminin- zumi kasdieniame gyvenime. Jis sa- je vigilijoje. Daugelis jø per naktá kas arkivyskupas Stanislawas kë, jog norint ið tikrøjø sekti Jëzumi adoravo Ðvenèiausiàjá Sakramen- Rylko, dëkodamas Benediktui XVI ir keisti pasaulá nedera kurti savo tà didþiulëje palapinëje. ir jo pirmtakui Jonui Pauliui II, Bib- Jëzaus. Reikia tikëti ir garbinti tà, ku- lijos parafraze sakë: „Tai tavo jau- rá nurodo Ðventasis Raðtas ir di- Jaunimo dienø pabaigos Miðios nimas, Ðventasis Tëve”. dþioji tikinèiøjø bendrija, vadinama Baþnyèia. Benediktas XVI pridûrë, Sekmadienio Miðiose Marienfeldo Prieð Vieðpaties angelo maldà Be- kad tik ten galima pamatyti tikrà laukuose prie Kelno dalyvavo apie nediktas XVI, aidint visuotiniams Kristaus atvaizdà, nors Baþnyèià milijonas tikinèiøjø. Tai buvo di- plojimams, paskelbë, kad kitos Pa- sudaro taip pat ir tie þmonës, kurie dþiausias visø laikø tikinèiøjø sam- saulinës jaunimo dienos vyks Sid- ne visada istorijoje bûdavo geri ir bûris Vokietijos istorijoje. Manoma, nëjuje. ðventi. Baþnyèia gali bûti kritikuo- kad Pasauliniø jaunimo dienø pa- jama: ji yra „tarsi tinklas su gero- baigos Miðias visame pasaulyje per Susitikimas su Vokietijos vyskupais mis ir blogomis þuvimis”. Kita ver- televizijà stebëjo apie 250 mln. þiû- tus, Baþnyèia yra kaip ðeima, ji ap- rovø. Iðkilmiø ðeimininkas Kelno Rugpjûèio 21 d. popietæ Kelno ku- ima brolius ir seseris visame pa- arkivyskupas kardinolas Joachi- nigø seminarijos salëje popieþius saulyje. mas Meisneris pasveikino Miðiose susitiko su vokieèiø vyskupais ir dalyvavusius apie 10 tûkst. dvasi- apibendrino Pasauliniø jaunimo „Tik ðventieji yra tikri reformato- ninkø, tarp jø apie 800 kardinolø dienø patirtá. Popieþius sakë, kad riai”, – su jëga akcentavo popieþius. bei vyskupø. Jis kreipësi á popieþiø, Baþnyèia, pasitelkdama Pasauli- Ðis teiginys buvo sutiktas ilgomis praðydamas tikëjimo sustiprinimo: niø jaunimo dienø patirtá, privalo ovacijomis. Popieþius tæsë: „Norë- „Ðventasis Tëve, priklausai jauni- surasti naujø kreipimosi á jaunimà èiau tai pasakyti dar radikaliau: tik mui, o jaunimas priklauso Tau”. bûdø. Jaunimas yra gyvas iððûkis ið ðventøjø ir ið Dievo kyla tikra re- Baþnyèios tikëjimui ir vilèiai, ypaè voliucija, nulemianti pasaulio per- Popieþiaus homilija buvo sutelkta ganytojams, tëvams ir auklëtojams. mainas”. „Tikra revoliucija remia- á Eucharistijos slëpiná, kurá Ðven- Susitikime su vyskupais Ðventasis si besàlygiðku atsigræþimu á Dievà, tasis Tëvas aiðkino paprastais ir Tëvas kalbëjo taip pat apie teigia- kuris yra teisingumo matas ir drau- jaunimui suprantamais þodþiais. mus ir neigiamus reiðkinius Vokie- ge amþinoji meilë”, – sakë popie- Benediktas XVI paragino viso pa- tijos Baþnyèioje ir visuomeniniame þius. Benedikto XVI kalbà ne kartà saulio jaunuolius angaþuotis ku- gyvenime. Benedikto XVI ásitikini- nutraukdavo plojimai ir ðûksniai, riant geresná pasaulá. Jis kalbëjo mu, jaunimo susitikimas Kelne në- liudijæ gyvà jaunimo pritarimà. apie pavirðutiniðkà religijos suvo- ra „katedra dykumoje”. Daugelis kimà, kai ji tampa tarsi vartojimo þmoniø Vokietijoje gyvena giliu ti- Po popieþiaus homilijos vyko ilga produktu ir kiekvienas renkasi, kas këjimu, meile Baþnyèiai, jos gany- meditacija apie Marijos piligrimys- jam patinka. Pavirðutiniðkam reli- tojams ir ðv. Petro ápëdiniui. Dau- tæ ir jos tikëjimà. Skambëjo ortodok- gijos suvokimui Benediktas XVI geliui þinomos vyskupø ir pasau- sø Baþnyèios himnas Akatistas. Po prieðprieðino krikðèioniðkàjà sam- lieèiø karitatyvinës iniciatyvos. meditacijos surengta neáprasta ðvie- pratà, kur kertinë vieta tenka Eu- sos liturgija. Greta tradiciniø litur- charistijai. Eucharistijos ðventimu Popieþius taip pat kalbëjo apie gijos simboliø vyko ávairiø evange- prasideda perkeitimo procesas, ku- raukðles ir ðeðëlius, temdanèius

BAÞNYÈIOS ÞINIOS Nr. 16 (232) 2005 25 BAÞNYÈIA PASAULYJE

Vokietijos Baþnyèios veidà. Jis sa- vavo apie 20 katalikø vyskupø, ki- kë, kad Vokietija tapo misijø krað- tø Baþnyèiø dvasininkø, politikø, Nauji leidiniai tu. Popieþius kritikavo Vokietijoje ypaè daug jaunimo – apie 10 tûkst. vykstanèià sekuliarizacijà ir nu- tikinèiøjø. Kardinolas W. Kasperis Chester P. , Marie C. krikðèionëjimà, didëjantá iðstojan- Taize ekumeninës bendruomenës Norrisey. Malda ir tempe- ramentas. – Vilnius: Katalikø èiøjø ið Baþnyèios skaièiø. Daþnai ákûrëjà pavadino „dvasios tëvu” ir pasaulio leidiniai, 2005. – 224 p. atsitinka, kad þmonës, nors ir pa- „viena didþiøjø dvasiniø ðiandie- silikdami Baþnyèioje, priima tik nos figûrø”. Jis pabrëþë, kad bro- Ðioje knygoje nagrinëjamas ðeðio- dalá jos mokymo. Pasak popie- liui Roger visiðkas atsidavimas likos skirtingø asmenybës tipø tem- þiaus, ypatingà susirûpinimà ke- Dievo valiai tapo vidinës ramybës, peramentø ir maldos ryðys. lia religinë situacija rytinëje Vokie- vilties ir laimës ðaltiniu. Taize ben- Pateikiami patarimai kaip melstis, iðvados apie maldos metodus skir- tijos dalyje, kurioje dauguma þmo- druomenës ákûrëjas skleidë meilæ, tingiems asmenybiø tipams bei niø yra nekrikðtyti ir neturi jokio viltá, áveikusià pasaulio sienas ir temperamentams. Knyga skaityto- kontakto su Baþnyèia. Ðventasis susiskaldymus. Kardinolas Kaspe- jams bus puiki priemonë, pade- Tëvas daug dëmesio skyrë jauni- ris sakë, kad krikðèioniø susiskal- danti geriau melstis. Suþinojæ apie mo ir ðeimos klausimams. Jis kon- dymas þeidë brolá Roger, todël jis geràsias savo tipo savybes ir trû- statavo, kad daugumos vokieèiø nuo jaunystës stengësi já áveikti. kumus, jie galës geriau suprasti jaunimo socialinës bei ekonominës Brolá Roger skaudino taip pat tau- savo stiprybes ir kaip malda „ið- gyvenimo sàlygos geros, taèiau tø ir ðaliø susiskirstymas á turtin- judinti“ tas asmenybës dalis, ku- drauge vis daugiau jaunuoliø au- gas ir skurdþias; já jaudino bet ko- rios natûraliai ir lengvai nefunkcio- nuoja. ga suirusiose ðeimose. Turëdamas kia neteisingumo apraiðka. galvoje, kad vis maþëja dvasiniø Br. Benedict J. Groeschel, C.F.R. paðaukimø, popieþius ragino im- Kardinolas W. Kasperis pabrëþë, Roþinis – vilties vërinys. – tis naujø priemoniø vyskupijose, kad brolis Roger buvo maldos Vilnius: Katalikø pasaulio parapijose ir ðeimose. þmogus, pasirinkæs vienuolinio gy- leidiniai, 2005. – 144 p. venimo ramybæ bei vienatvæ. Drau- Atsisveikinimas ge jis atvërë visà savo ðirdá, ir savo Knyga suteikia mums progos bent kelioms minutëms pasitraukti ið gy- ákurtà bendruomenæ viso pasaulio venimo triukðmo ir sumaiðties. Atsisveikindamas Kelno–Bonos jaunimui. Tuo jis daugeliui tapo Ðiuolaikiniame amþinai kaþkur oro uoste popieþius sakë, kad Pa- tarsi tëvu. skubanèiame gyvenime roþinis saulinës jaunimo dienos pakeitë gali bûti nuostabi maldos priemo- Vokietijos ávaizdá pasaulyje. Pasak Pamaldø pradþioje naujasis Taize në ir lengvas bûdas pajusti sàlytá jo, nepaisant XX a. ið Vokietijos ki- bendruomenës prioras brolis Alo- su Dievu, Ðvè. Mergele Marija ir lusiø blogybiø, jaunimo susitiki- yzas meldë atleidimo rumunei, nu- ðventaisiais. Tai ypaè veiksminga mas atskleidë kitokià Vokietijà, þudþiusiai brolá Roger. Buvo taip priemonë, padedanti giliau su- þmogiðkøjø, kultûriniø ir dvasiniø pat meldþiamasi uþ visà rumunø prasti Evangelijà. Roþinio slëpiniai dabar veda per visà Evangelijà á vertybiø ðalá. tautà ir rumunø jaunimà. amþinojo gyvenimo slëpinius, mig- lotai, bet áspûdingai pateiktus Ap- Po atsisveikinimo ceremonijos oro Po Miðiø brolio Roger kûnas buvo reiðkimo knygoje. uoste gráþtant ið Kelno á Romà avia- palaidotas netoliese prie baþnyèios kompanijos Lufthansa lëktuvas nu- esanèiose kapinëse, kur anksèiau Lore Dordanella Tosi. 100 maldø krypo nuo áprastinio marðruto ir palaidota brolio Roger motina ir nemokantiems melstis. – praskrido virð popieþiaus gimtinës keletas bendruomenës broliø. Vilnius: Katalikø pasaulio Marktlio am Inn. Ðventasis Tëvas leidiniai, 2005. – 112 p. per radijà pasveikino susirinkusius Maldos, sudëtos á ðià knygà, gimë gimtojo miestelio gyventojus. „ið vidaus“. Jos paraðytos lengva plunksna ir yra visiðkai sponta- niðkos. Jomis siekiama ne „kà nors Brolio Roger laidotuviø pamaldos gauti“, bet paskatinti asmená keistis ir atsiversti. Situacijø, sielos bûse- (KAP) Rugpjûèio 23 d. Taize Susi- nø bei progø, paskatinusiø atsirasti taikinimo baþnyèioje vyko prieð sa- ðiuos tekstus, ávairovë iðpleèia sie- vaitæ nuþudyto Taize bendruome- los akiratá ir skatina jà tobulëti. nës ákûrëjo brolio Roger laidotuviø Miðios. Miðioms vadovavo Popie- þiðkosios krikðèioniø vienybës ta- rybos pirmininkas kardinolas Wal- teris Kasperis. Jose taip pat daly- l

26 BAÞNYÈIOS ÞINIOS Nr. 16 (232) 2005 SKELBIMAI

Ðvè. Mergelës Marijos Gimimo (Ðiliniø) 11.45 val. Katechezë 12 val. Ðv. Miðios atlaidai Ðiluvoje 13.20 val. Pietûs su Ganytoju 14–16 val. Talentø agapë / krepðinio turnyras 2005 m. rugsëjo 8–15 d.

Pagrindinë ðiø metø atlaidø maldø intencija: meldþiame Lietuvos þmonëms krikðèioniðkojo ir pilietinio Rugsëjo 11 d., sekmadienis sàmoningumo. Ðeimø diena Dienos liturgijai vadovauja Kauno kunigø seminarijos ir VDU KTF kunigai. Rugsëjo 8 d., ketvirtadienis, 10 val. Meldþiame dvasinës sveikatos nedarnioms Ðvè. Mergelës Marijos Gimimas ðeimoms. Kariuomenës ir partizanø diena 12 val. Meldþiamës uþ ðeimas ir vaikus (dalyvauja Dienos liturgijai vadovauja Këdainiø dekanato kunigai. Lietuvos vyskupai; gieda jungtinis parapijø vaikø choras ir Kauno arkikatedros bazilikos miðrus choras). 10 val. Meldþiamës uþ gyvus, mirusius ir þuvusius 16 val. Ðv. Miðios aikðtëje piligrimams, atvykusiems ið Lietuvos laisvës kovotojus bei partizanus. Kryþiø kalno, vadovauja vysk. E. Bartulis. 12 val. Meldþiamës uþ Lietuvos karius Tëvynëje ir 18 val. Meldþiame vieniðiesiems draugystës su Vieðpaèiu. uþsienio karinëse misijose (gieda Karo akademijos choras). 18 val. Meldþiame Lietuvos þmonëms tarpusavio Vaikø programa santarvës. 8.30 val. Atvykimas ir registracija prie Popieþiaus kryþiaus prieð Ðiluvos miestelá (nuo Raseiniø pusës). Rugsëjo 9 d., penktadienis 9–10 val. Vaikø piligrimystë aplink Ðiluvà iki Ðvè. M. Policijos ir teisëtvarkos darbuotojø diena Marijos Apsireiðkimo koplyèios. Dienos liturgijai vadovauja Raseiniø dekanato kunigai. 10 val. Roþinio malda su vaikais prie Apsireiðkimo koplyèios. 10 val. Meldþiamës uþ besidarbuojanèius dël þmoniø 11–11.30 val. Pertrauka. saugumo. 11.30 val. Katechezë ir pasirengimas ðv. Miðioms aikðtëje 12 val. Meldþiamës uþ policijos darbuotojus (gieda vyrø prieð bazilikà. choras „Sakalas” ir VRM reprezentacinis puèiamøjø 12 val. Iðkilmingas Eucharistijos ðventimas aikðtëje. orkestras). 13.30–15 val. Pietø pertrauka (paèiø atsiveþti pietûs). 18 val. Meldþiamës, kad nuteistieji sugráþtø á dorà 15 val. Vaikø giesmiø festivalis, skirtas Ðvè. M. Marijos gyvenimà. garbei prie Apsireiðkimo koplyèios.

Rugsëjo 10 d., ðeðtadienis Rugsëjo 12 d., pirmadienis Jaunimo diena Politikø, valdininkø, þiniasklaidininkø diena Dienos liturgijai vadovauja Kauno I dekanato kunigai. Dienos liturgijai vadovauja Ukmergës dekanato kunigai. 10 val. Meldþiamës uþ mokytojus ir jaunimo ugdytojus. 10 val. Meldþiame politiniø partijø nariams pilietinës 12 val. Meldþiamës uþ Lietuvos jaunimà (gieda jaunimo atsakomybës. grupës). 12 val. Meldþiamës, kad augtø Lietuvos þmoniø pilietinis 18 val. Meldþiamës uþ ðiemet Pirmàjà Komunijà sàmoningumas ir kad þiniasklaidos darbuotojai padëtø priëmusius vaikus ir uþ jaunimà, per Sutvirtinimo brandinti pilietinæ visuomenæ (gieda Ukmergës Ðvè. sakramentà atsivërusá Ðventosios Dvasios veikimui. Trejybës bei Ðv. apaðtalø Petro ir Povilo parapijø chorai). 18 val. Meldþiamës uþ darbininkus, ûkininkus, versli- Jaunimo programa ninkus.

Rugsëjo 9 d., penktadienis 17 val. Registracija, ásikûrimas (Ðiluvos mokykloje) Rugsëjo 13 d., antradienis 18 val. Pradþia, ávadas, susipaþinimas Ligoniø ir neágaliøjø diena 18.45 val. Vakarienë Dienos liturgijai vadovauja Kauno II dekanato kunigai. 19.30 val. Koncertas, vakaronë 21.30 val. Procesija aplink Ðiluvà 10 val. Meldþiamës uþ visus Lietuvos medicinos 23.30 val. Susitaikinimo sakramento ðventimas, vigilija darbuotojus. 12 val. Meldþiamës uþ sunkiai serganèius ir neágaliuo- Rugsëjo 10 d., ðeðtadienis sius (gieda Klaipëdos ðentojo Kazimiero parapijos 8.30 val. Pusryèiai choras). 9.30 val. Ryto malda, uþsiëmimai grupelëse 18 val. Meldþiame vidinio iðgydymo kenèiantiesiems. 11.30 val. Ðlovinimas 19 val. Vidinio iðgydymo pamaldos bazilikoje.

BAÞNYÈIOS ÞINIOS Nr. 16 (232) 2005 27 Rugsëjo 14 d., treèiadienis Kunigø diena BAÞNYÈIOS ÞINIOS Dienos liturgijai vadovauja Jurbarko dekanato kunigai. Eina nuo 1996 sausio 15 dienos du kartus per mënesá 10 val. Meldþiame paðaukimø á kunigystæ. 12 val. Meldþiame kunigams ðventumo (gieda jungtinis klierikø choras). STEIGËJAS 18 val. Meldþiame Jonui Pauliui II altoriø garbës. Lietuvos Vyskupø Konferencija Ðventaragio 4 Vilnius Rugsëjo 15 d., ketvirtadienis, Ðvè. M. Marija Sopulingoji Dievui paðvæstojo gyvenimo nariø (vienuoliø) diena LEIDËJAS Dienos liturgijai vadovauja Jonavos dekanato kunigai. Lietuvos Katalikø Baþnyèios informacijos centras Papilio 5, LT–44275 Kaunas 10 val. Apsireiðkimo koplyèioje Apreiðkimo Ðvè. Dievo Gimdytojai Akatistas – Rytø krikðèioniø himnas (gieda Kauno arkivyskupijos seserys ir broliai vienuoliai). REDAKCINË KOMISIJA 10 val. Meldþiame paðaukimø á Dievui paðvæstàjá gyvenimà. Pirmininkas 12 val. Dëkojame Dievui uþ paðaukimo malonæ ir paðvæstojo gyvenimo arkivyskupas Sigitas Tamkevièius SJ dovanà (gieda Kauno arkivyskupijos paðvæstojo gyvenimo nariai). Nariai: vysk. Jonas Boruta SJ 18 val. Dëkojame Dievui uþ malones per Ðiliniø atlaidus. Procesija. Atlaidø vysk. Jonas Kauneckas pabaiga. kun. Artûras Jagelavièius kun. Leonas Povilas Zaremba SJ kun. Lionginas Virbalas SJ Pamaldø tvarka per atlaidus kun. Kæstutis Rugevièius 8 ir 9 val. Ðv. Miðios Apsireiðkimo koplyèioje. Vyskupijø atstovai: kun. Arûnas Poniðkaitis 10 ir 18 val. Ðv. Miðios Ðvè. M. Marijos Gimimo bazilikoje. diak. Domas Gatautas 11.30–11.55 val. Liturginë katechezë aikðtëje prieð bazilikà. 12 val. Ðvè. M. Marijos litanija ir pagrindinës ðv. Miðios VYR. REDAKTORIUS aikðtëje prieð bazilikà. Gediminas Þukas

Roþanèiaus malda REDAKTORIAI Kasdien 17 val. procesijoje nuo Apsireiðkimo koplyèios á bazilikà. Kastantas Lukënas Violeta Micevièiûtë Ðvè. Sakramento adoracija Asta Petraitytë Kasdien bazilikoje nuo 19 iki 20 val. Ið rugsëjo 9-osios á 10-àjà – per visà naktá. KORESPONDENTAI Vita Filipova / Kazlø Rûda Jûratë Kadusauskaitë / Marijampolë kun. Þydrûnas Vabuolas / Vilnius Pastaba. Su maldininkais atvykstantiems kunigams ðv. Miðias aukoti Apsireiðkimo kun. Saulius Stumbra / Klaipëda koplyèioje galima 8, 9, 15 ir 16 val. Ðiomis valandomis norinèius aukoti ðv. Miðias Laima Zimkienë / Ðiauliai kvieèiame ið anksto registruotis pas Ðiluvos klebonà tel. (428) 43190, mob. tel. (612) Inesë Ratnikaitë / Ðiauliai 56938. kun. Gediminas Tamoðiûnas / Kaiðiadorys

Iðsamesnë informacija internete: www.siluva.lt ADRESAS Papilio 5 LT–44275 Kaunas, Lietuva

TELEFONAI Redakcija: 323 853 Platinimo tarnyba: 322 776 Faksas: 323 853 Kvieèia Kauno arkivyskupijos Sveèiø namai El. paðtas: [email protected] Kaunas, Rotuðës a. 21 SPAUDÞIA Trijø aukðtø naujai ir ðiuolaikiðkai suremontuotame pastate árengti 23 kam- LC „Dakra“ bariai, kuriuose vienu metu gali apsistoti 48 sveèiai. Vienø kambariø langai Studentø 48a þvelgia á Rotuðës aikðtæ, kitø – á senamiesèio kiemelá, uþ kurio tolumoje matyti LT–51367 Kaunas Nemuno ir Neries upiø santaka. Vienvietis kambarys kainuoja nuo 50 Lt, dvivietis – 80 Lt, trivietis – 100 Lt. Galime pasiûlyti 50 ir 300 vietø konferencijø TIRAÞAS 800 egz. sales, yra interneto ryðys. ISSN 1392-6098

Mûsø adresas: VðÁ „Kauno arkivyskupijos Ekonomo tarnyba“ Sveèiø namai, Rotuðës a. 21, Kaunas, LT-44279 © 2005, „Baþnyèios þinios“ Tel. + 370 37 322597, faks. + 370 37 320090; mob. tel. + 370 687 94524 El. paðtas: [email protected]; http://kaunas.lcn.lt/

28 BAÞNYÈIOS ÞINIOS Nr. 16 (232) 2005