LAIÐKAS REDAKTORIUI Filmas „Kristaus kanèia“ – prieðtaravimo þenklas

Irena Eglë Laumenskaitë

Pradëjusi skaityti Naujàjá Testamentà, pastebëjau, kad keliose vietose esama akivaizdþiø prieðtaravimø. Pavyzdþiui, Jonas Krikðtytojas, jau bûda- mas kalëjime, iðgirdo apie Kristaus darbus ir nusiuntë savo mokinius jo pa- klausti: Ar tu esi tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito? Jëzus atsakë: Keliaukite ir apsakykite Jonui, kà èia girdite ir matote: aklieji praregi, raiðieji vaikðèioja, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi, mirusieji prikeliami, betur- èiams skelbiama geroji naujiena. Bet Jis priduria: Ir palaimintas, kas nepa- sipiktins manimi (plg. Mt 11, 2–6). Pastarasis sakinys, kaip prieðtaraujan- tis visai gerajai þiniai, mane ir „uþkabino“: kaip gali kas nors piktintis, jei aklieji praregi, kurtieji girdi, raiðieji vaikðto? Ðià prieðtarà maèiau kaip durø sklendæ, kurià parûpo atidaryti, nes nujauèiau, kad durims atsivërus, turëèiau pamatyti kaþkà svarbaus. Vienà dienà supratau: iðgydomi tie, kurie pripaþásta esà akli, kurti ar raiði ir todël nori pasveikti. Savaip kurti, akli, raiði, raupsuoti esame visi... Ir palaiminti tie, kas Jëzaus akivaizdoje iðvydæ savàjà tamsà Juo nepasipiktins. Melo Gibsono filmas „Kristaus kanèia“, meistriðkai palietæs þmogiðkosios tamsos ir egzistencinio pasirinkimo tikrovæ, negalëjo netapti prieðtaravi- mo þenklu. Net Martino Scorsese’s filmas „Paskutinis Kristaus gundymas“, prieðingas Evangelijai, nes jo centre – Jëzui pripaiðoma þemiðkoji pagun- da, nesulaukë tokios stiprios krikðèioniø reakcijos. O kaþkada matyti Piero Paolo Pasolini „Evangelija pagal Matà“ ir Franco Zeffirelli „Nazareto Jë- zus“ dabar atrodo kaip graþios ir graudþios istorijos, galinèios mûsø ir nepa- liesti, nes kalba apie Jëzø, Já sekusius ir iðdavusius, bet ne apie mus. Mums patrauklus krikðèionybës modelis yra „þmonës be nuodëmës, vedami gera- ðirdþio Dievo á karalystæ be teismo, sekant Kristø be kryþiaus“. Vos pradëjus rodyti „Kristaus kanèià“, filmui pasipila ávairûs priekaið- tai: antisemitizmas, sadomazochistinis mëgavimasis kanèia, evangelinës þinios iðkraipymas, holivudinis kièas. New Yorker debatus dël filmo net pa- vadino „karu aplink Jëzø“. Ties vertinimais „holivudinis kièas“ vargu ar verta rimèiau apsistoti. Gal buvo galima apsieiti ir be akis iðkapojanèio kranklio, ið aukðtybiø nukrentan- èios Dievo aðaros ir juo labiau be perukà prarandanèio Ðëtono, tikrai holivu- diðkai nugarmanèio á nebûtá. Taèiau nëra paprasta ðioje „aðarø pakalnëje“ áþvelgti Blogio pralaimëjimà ir juo labiau tai parodyti masiniam þiûrovui, kuris maitinasi vien holivudine produkcija. Taip þvelgiant, filmo „Þiedø val- dovas“ grafika yra kur kas holivudiðkesnë bei „techniðkesnë“ ir bûtent todël suprantama ðiuolaikiniam þmogui. Ið pirmo þvilgsnio gali pasirodyti, kad á holivudiná kièà labiausiai taiko Ðëtono ávaizdis ir visa, kas su juo susijæ – dvëseliena, musës, neûþauga-pabaisa jo rankose, – bet vargu ar reþisieriui rûpëjo pasiekti Romano Polanskio siaubo filmø efektà. Metafiziná siaubà Ðëtonas sukelia vidinëje akistatoje, o pasaulyje pasirodo tarsi nekaltais ir netgi trivialiais þemiðkos logikos („Tai tikrai per sunku. Per brangu yra

NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 145 gelbëti jø sielas“), belytiðkumo, tuðèio þvilgsnio, negyvo balso pavidalais. Gibsonas labiausiai kaltinamas antisemitizmu, kuris jau tampa Vakarø pasaulio fobija. Prancûzai tuoj pat pareiðkë, kad didþiuosiuose ekranuose filmo kol kas nero- dysià – lauksià reakcijø kitose ðalyse, nes ir taip yra kaltinami didþiausiu an- tisemitizmu. Tikrà ir pavojingà antisemitizmà ar kitoká anti sukels ne meno kûrinys, bet veikiau tai, kad ðiandien pasaulyje vertinamas nebe poelgis, ginamas ne asmuo, o formalus priklausymas tautai, rasei, lyèiai ar seksualinei maþumai. Juk filme, iðskyrus romënus, visi yra þydai: ir fariziejai, ir Jëzus, ir Marija, ir Simonas Kirë- nietis, ir minia, ir gailestingos moterys joje... Lenkø kilmës teologijos profesorius, Tarptautinës krikðèioniø–þydø Tarybos narys Johnas T. Pawlikowskis ðá filmà JAV laikraðtyje Baltimore Sun pavadino „þydø puolimu“ ir pareiðkë, kad jis, kaip katalikas, kunigas, teologas, atsipraðo þydø uþ Gibsonà. Kitas lenkø kilmës ku- nigas ir teologas, dabartinis popieþius Jonas Paulius II, kurio niekas neapkal- tintø antisemitizmu, pamatæs ðá filmà, kaip raðë laikraðèiai, pasakë: „Viskas taip ir buvo“. Perskyra yra ne tarp þydø ir ne þydø, bet tarp tiesos ir melo kiekviena- me mûsø – tarp Dievo paveikslo ir nuodëmës tamsos. Filme bûtent tai sukreèia, nes yra iððûkis mums. Dievo ir Þmogaus Sûnaus nuolankumo bei iðtvermës akivaizdoje ði átampa atveria þmoguje glûdintá neþmoniðkà þiaurumà. Todël filmas yra þiaurus, bet jo þiaurumas nëra sadistinis, nes katarsiðkas. Jau filmo epiloge Izaijo knygos citata yra pasakoma, kad Kristaus kanèios mastas virðija þmogiðkas jëgas, nes atperka viso pasaulio nuodëmæ: Jis buvo suþalotas dël mûsø nusiþengimø, ant jo krito kirèiai uþ mûsø kaltes... Mes buvome iðgydyti jo þaizdomis (Iz 53, 5). Regis, ðiuolaikinis þmogus bevelija þiûrëti kompiuteriná siaubà, dirbtinio þiaurumo trilerius, bet uþsimerkia prieð tebevykstanèio realaus karo neþmoniðkumà, kad pabëgtø nuo kanèios, susidûræs su þmogiðkàja tamsa. „Kristaus kanèia“ bûtent jà liudija. Siekdamas parodyti Kristaus Kryþiaus prasmæ (filme Jëzus jà tiesiogiai iðsako pro kareivius prasiverþusiai Marijai: Ðtai að visa darau nauja! – Apr 21, 5), Gib- sonas pagrindiná dëmesá skiria Dievo ir þmogaus susitikimo dramai. Ji aktuali- zuojama, apeliuojant á tiesos klausimà – opiausià mûsø laikø problemà, todël vertëtø tai aptarti plaèiau. Nors visas konfliktas vyksta dël tiesos (Jëzus sako, kad atëjæs paliudyti tiesà, o fariziejai – kad Jis iðniekino jø mokymà, yra apsimetëlis, o ne Mesijas), Gibsonas, pasitelkdamas Piloto paveikslà, atskleidþià du naujus dalykus. Viena vertus, norëdamas pabrëþti, kad tiesa nëra vien teisinga idëja ar abstrak- cija, bet aktuali kiekvienam asmeniðkai, reþisierius, neiðkreipdamas Evangeli- jos minties, jà uþaðtrina. Filme Jëzus Pilotui sako: „Visi, kas girdi tiesà, girdi mano balsà“ (lietuviðki titrai, deja, to nepaiso ir cituoja Jono evangelijos eilutæ: Kas tik brangina tiesà, klauso mano balso). Todël Pilotas þmonos klausia: „Ar tu jà girdi? Ar atpaþásti, kai sako tiesà? Kaip?“ Klaudijos atsakymas „Jei tu jos negirdi, nie- kas negalës tau pasakyti, kas yra tiesa“ já prislegia, nes Pilotui Tiesà, gebëjimà jà atpaþinti uþgoþia jo tiesa – interesas iðlaikyti valdþià. Taip filme atskleidþiama ðiuolaikinio þmogaus drama: atsiverti Dievui, priimti Kristø kaip Tiesà jam truk- do ne tik ankstesnis visuotinës tiesos abstraktumas, bet dar labiau to prieðybë, á kurià jis metësi – jo paties egoistiniai ir pragmatiðki siekiai, ávardijami kaip nuo- sava tiesa. Filmas labai dinamiðkas, o sulëtinti kadrai leidþia patirti, kad iðdavystë, Kris- taus kanèia, Jo mylintis þvilgsnis, Motinos artumas Sûnui, piktdþiugiðkas minios siautëjimas esti laike ir apeliuoja á mûsø laikà. Laike vyksta ir Jëzø asmeniðkai sutikusiø þmoniø sàmonëjimas. Scena, kai Jëzus, palietæs vyriausiojo kunigo tarno nukirstà ausá, jà iðgydo, yra svarbi ne dël „magiðko veiksmo“, uþ kà Gibsonui prie- kaiðtaujama, bet dël regimos tarno nuostabos: palytëtas Jëzaus gailestingumo, veidas palengva „atsibunda“...

146 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 Prieðybë Pilotui yra Simonas Kirënietis, þydas, beje (filme tai net ávardijama). Kaip ir Pilotas teisinæsis, kad tai ne jo reikalas, kad yra nekaltas, Simonas, su- tikæs Jëzaus þvilgsná, radikaliai keièiasi. Jëzui parkritus, jis netgi pasiprieðina Já èaiþanèiøjø þiaurumui („Man nesvarbu, kà jûs man padarysite“), vëliau kryþiaus naðtoje su Juo solidarizuojasi („Beveik atëjome... Beveik áveikëme“) ir galiausiai prieð Já atsiklaupia. Kamera fiksuoja pokyèiø blykstelëjimus ir kituose veiduose – kietuose, bet ne beviltiðkuose. Kristaus kanèios ir begalinio atlaidumo akivaizdoje („Tëve, atleisk jiems... Jie neþino, kà daro...“) nuostaba ir abejonë galiausiai ðmëkðteli net vyriau- siojo kunigo veide. Filme ðie veidai „pabunda“ ar bent suklûsta ir dël moterø elg- senos. Moteris pirmoji atpaþásta Jëzaus ðventumà (Klaudija, Veronika, moteris, padràsinusi Simonà Kirënietá: „Padëk jam. Jis ðventas þmogus“). Ji praðo stab- dyti vykdomà nusikaltimà, patyrusi Jëzaus gailestingumà, ji iðstovi kanèioje iki galo. Filme moterys, bûdamos minioje, miniai nepriklauso. Akivaizdu, kad Gib- sonas, ðiuo filmu apeliuodamas á ðiuolaikinio þmogaus egzistenciná pasirinkimà, apeliuoja ir á moters vaidmená tam. Vieno kareivio, pamaèiusio Marijà, veidas nuð- èiûva ir jis klausia: „Kas ji?“ „Galilëjieèio motina“, – sako kitas, tuo tarsi patvirtin- damas, kad Motina atveria mûsø ðirdis Sûnui. Kol nebuvau maèiusi ðio filmo, labiausiai abejojau, ar bus pavykæs Marijos paveikslas, nes já ekranizuoti ypaè sunku – lengva nuslysti á sentimentalumà, emocingà dramatizmà ar statiðkà herojiðkumà. Gibsono filmas yra stebëtina iðimtis, nes èia Jëzaus Motina – tikra tikëjimo, vilties ir meilës ikona, maþa to, tikëjimo ir vilties atrama mums. Prieð Prisikëlimo scenà kamera sustoja prieðais Marijà, apglëbusià nuimtà nuo kryþiaus Sûnaus kûnà: jos ranka, iðtiesta ties Jo ðirdimi, atsiveria á mus, tuo tarytum primindama ar patvirtindama Simeono pasakytus palaiminimo þodþius: Jis bus prieðtaravimo þenklas, ir tavo paèios sielà pervers kalavijas, kad bûtø atskleistos daugelio ðirdþiø mintys (Lk 2, 34–35). Stebina priekaiðtai, jog Gibsono filmas iðkraipo Evangelijos þinià, nes susitel- kia ties Kristaus kanèia ir neatskleidþia Jo pozityvaus mokymo. Sakyèiau, prieðingai: jis atskleidþiamas tikriausiu bûdu. Sugretinant Jëzaus mokymo mokiniams sce- nas su Jo laikysena per kanèià ir kitø elgesiu, metamas iððûkis mûsø „teoriniam“ tikëjimui ir tokiam pat nuo þmogiðkos tikrovës atsietam mokymui. Kristus yra ne ðiandienis guru, bet Dievo Avinëlis. Ypaè sukreèia, kai Paskutinës vakarienës þodþius palydi Jo kûno „dalijimo“ ir kraujo iðliejimo scenos, drastiðkai patvirti- nanèios Eucharistijos tikrumà. Sakoma, kad daugelis mistikø, kuriems buvo duota prisiliesti prie Jëzaus ago- nijos, sutartinai liudija, kad Jo didþiausios kanèios buvo dël to, jog þmonës nemokës priimti tø maloniø, kurias Jis jiems ágijo savo kraujo kaina. Filmas „Kristaus kanèia“ netiesiogiai klausia esminio dalyko: kas mums yra Atpirkimas? Ar tai graþi pla- toniðka idëja, ar þemës gelmes sudrebinusi Kryþiaus tikrovë, kai perplyðta Ðven- tyklos uþdanga, skyrusi mus nuo Dievo, kad Kristaus Prisikëlimas atvertø mums kelià á Gyvenimà? Dabar tereikia asmeniðkai priimti mûsø tamsà (baimæ, abejin- gumà, puikybæ, neviltá) perkeièiantá kryþiø, duodamà pagal jëgas, ir áðdrásti eiti á gyvenimà, nes „kadaise buvæ vergai, esame iðvaduoti“. Telieka pacituoti tai, kà perskaièiau viename ðá filmà svarsèiusiame straipsnyje: „Gyvenimo praktika, o ne reakcija á meno kûriná, yra mûsø tikëjimo ir netikëjimo perskyra“.

2004 m. Velykos

NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 147 DIENORAÐTIS

DIENORAÐTIS Dykaduonystës istorija arba netikras Egiptas

Rasa Drazdauskienë

Kovo 22 d., pirmadienis. Vakar atskridome á Ðarm mos Gandhi autobiografijà. Ðiaip italai varto iliustruotus el-Ðeicho oro uostà, paskui su visokiomis rytietiðkomis þurnalus arba plepasi. Prancûzai irgi linkæ burtis á dide- grûstynëmis ir riksmais buvome iðskirstyti po vieð- les kolonijas, taèiau jie, net jaunesni, beveik visi turi buèius. Tad ðiandien, galima sakyti, pirma tikra poilsio atsineðæ knygas. Ðalia áprastiniø amerikietiðkø trile- diena. Kiekvienas vieðbuèio kambarys turi po balkonà riø – nemaþai filosofijos leidiniø postmoderniais virðe- ar (jei pirmame aukðte) nedidukà vidaus kiemelá, á kurá liais, o vienas akademiðkos iðvaizdos vyriðkis skaito net jau septintà ryto slenkame gerti kavos. Ðilta (kitaip ir poezijà. Apskritai prancûzø skaitomos knygos daþniau- nebus). Prieð akis ið akmenø sudëta siena, dël kaþkokiø siai storos ir rimtos. Rusai vyrai neskaito nieko, o mote- sudëtingø prieþasèiø skirianti vienà vieðbuèio teritorijos rys – arba laikraðèius, arba ryðkiomis spalvomis ið tolo dalá nuo kitos, prie jos auga palmës ir neþinia kokie ðvieèianèius Darjos Doncovos juokingus detektyvus. ryðkiaþiedþiai augalai, kuriuos knieti vadinti bugenvili- Turint galvoje Rusijos knygø rinkos dydá, ta moteriðkë jomis, tolëliau matyti jûra, dar toliau – ûkuose skæstan- jau turbût uþdirba nemaþiau uþ Joanne Rowling. Vokie- tys kalnai, papëdëje stovintys pastatai su didþiulëmis èiai ir skandinavai daugiausia skaito trilerius ir detek- saulës baterijomis, o tiesiai po kojomis – trumpai kirpta tyvus, ið tø, kurie pardavinëjami oro uostø knygynuo- þalia þolytë, apsodinta paprasèiausiø medetkø aptaisu. se. O ðtai du smagiausi atradimai. Pirmas – senyvas Paskui þolynuose dar rasiu naðlaièiø, flioksø, piliaroþiø britas, skaitantis kietais virðeliais iðleistà knygà apie ir kitø bobutës darþelio puoðmenø. Per tas deðimt die- Gertrude Bell, britø ðnipæ ir avantiûristæ, veikusià Egip- nø, kurias èia praleisime, medetkos spës nuþydëti, uþtat te kartu su garsiuoju Arabijos Lorensu (koks sugebëji- menamosios bugenvilijos atkakliai liepsnos skaisèiu mas jausti vietos dvasià!). Antras – kokiø dvylikos metø purpuru, o jø þiedø kartais rasiu prikritusiø, plaukioda- latvaitë, nirte panirusi á storà, senà, labai nuðiurusá ma atvirame vieðbuèio baseine, – kai pakils didesnis „Grafs Monte Kristo“ – pavydþiu jai skaitymo malonu- vëjas. Á palmæ nusileidþia dailus balandis maþyte grakð- mo. O kà apie mane sakytø mano skaitinys? Tai britø èia galva, kurá tarsi „Giesmiø giesmëje“ norisi vadinti keliautojo Timo Moore’o pasakojimas apie tai, kaip jis, purpleliu. Ið toliau jis molio spalvos, bet (jam) priëjus sekdamas ekscentriðko XIX a. lordo Dufferino pëdsa- arèiau, kaklas mainosi þaliai, mëlynai ir net rausvai. kais, pervaþiavo skersai visà Islandijà, aplankë Ðpic- Gryniausia idilë. Prisiminus, kad dabar laukia pusryèiai bergenà ir Arktá. Tekste daþnokai minimi ledynai ir atviroje terasoje, o paskui – keliø ðimtø metrø kelionë þvarbûs, kiaurai koðiantys vëjai labai tinka saulës ke- prie 24 laipsniø ðiltumo jûros, gyvenimo dþiaugsmas pinamoje Raudonosios jûros pakrantëje. Be to, knyga pakyla daugeliu metrø. baisiai juokinga. Pavakary sugalvojame aplankyti civilizacijos salà – uþ Kovo 23 d., antradienis. Vienas ádomesniø uþsiëmimø kokiø keturiø kilometrø esantá miestelá Naama Bay, paplûdimyje, kupiname ávairiø tautybiø poilsiautojø, – kuriame yra dar daugiau vieðbuèiø, kaviniø ir ávairiø uþsidëjus akinius nuo saulës lëtai vaikðtinëti tarp gultø arabiðkø parduotuviø. Mus áspëjo, kad visas tas mieste- ir slapèiomis ðnipinëti, kas kokias knygas skaito. Gal lis ið tikrøjø yra viena didelë turistinë atrakcija, taip mëginu sau áteigti, kad ið tiesø ne taip jau áþûliai poil- ir yra. Einant pagrindine gatve (kaip skelbia uþraðas, siauju – renku, taip sakant, medþiagà ávairioms sociali- jos pavadinimas yra King of Bahrain St. His Majesty nëms studijoms (ta prasme, kokia vaikðèiojimà po par- King Hamad Bin Isa Al Khalifa), privaloma tvarka duotuves galima pavadinti taikomosios dailës tyrimais). uþkabinëja visø parduotuviø savininkai. Jø elgesyje justi Beje, tyrimai pagauna: ryðkëja tendencijos. Pavyzdþiui, daugelio kultûrø átaka – kai mëgina kreiptis italiðkai, italai, kuriø èia bene daugiausia (prilygsta tik rusai, vartoja formà Lei, jûs, uþtat jei sugalvoja kalbinti ru- bet apie juos atskirai), knygas skaito labai retai – tik siðkai, iðkart pereina prie tu, ir vilioja tokiomis frazëmis, viena vidutinio amþiaus moteris turi pasiëmusi Mahat- kaip choroðyj chaliava v magazin, idi siuda. Atvirai pa-

148 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 DIENORAÐTIS sakius, tai gana nemalonu. Ne dël kalbos, bet dël tos vagiu popierinæ servetëlæ, ant kurios pripieðta visokiø ypatingos, familiariai niekinamos kreipimosi manieros. holivudiðkø reklamø ir iðspaustas uþraðas: Monstery Rusø buvimo pëdsakø èia labai daug: visi prekiautojai of St. Catherine. Monstery vietoje monastery vienuolynà ir patarnautojai bent kelis þodþius moka rusiðkai, o paverèia pabaisø buveine. Apskritai ne arabiðkuose uþ- parduotuviø vitrinos mirga rusiðkai uþraðytomis rekla- raðuose klaidø pilna, ir daþniausiai jos labai juokingos. momis. Pasitaiko itin sëkmingø, pavyzdþiui, ði, pakabin- ta odos parduotuvës lange: Koþa zmeja, koþa verbliud, Kovo 30 d., antradienis. Paskutiná vakarà sëdime prie koþa chameleon, koþa koðka, koþa oriol. Gyvatës ir kup- jûros. Vakaras ðiltas ðiltas. Atëjæs parûkyti vieðbuèio ranugario odà dar galima suprasti, bet katës? Erelio? apsaugininkas paslaugiai ir smulkiai papasakoja savo Juo labiau kad parduotuvëje nieko ypatinga – kabo keli akimis matæs, kaip per Naujuosius metus á jûrà uþ po- odiniai puspalèiai ir ðvarkai. Nejau kuris nors pasiûtas ros kilometrø nuo kranto nukritæs lëktuvas ir kas konk- ið katës odos? reèiai toliau buvæ. Pasak jo, labai anksti rytà á álankà Beje, apie katæ. Esu gavusi uþduotá parveþti E. M. katës kartais atplaukia delfinai. Bet juk, staiga sako jis, jûs figûrëlæ. Einu palei parduotuves, svarstydama, kur èia nematëte tikro Egipto. Èia nëra vietiniø þmoniø, visi uþsukus, tik staiga kaþkuris pro ðalá einantis arabas tik atvaþiavæ dirbti. „Kai að parvaþiuoju atostogø namo, tyliai paðnibþda man á ausá: Koðka, madam? Krûpteliu á savo tëvø ûká prie Nilo, keliuosi pusæ ketvirtos, sëdu ir klusniai pas já nuperku vidutinio dydþio grakðèià mëly- ant þirgo, apjoju laukus, pamelþiu karves, paðeriu gyvu- nà katæ. Akivaizdu, jog taip buvo lemta. lius, o tada einu þvejoti á Nilà – èia tai gyvenimas“, – sako jis. Kovo 24 d., treèiadienis. Uþsiraðome á ekskursijà. „Koks Vilniuje oras?“, – siunèiu þinutæ prieð sësdama á Vaþiuosime á Ðv. Kotrynos vienuolynà, stovintá kalnuose lëktuvà. „Oras geras“, – netrukus gaunu atsakymà. Neði- netoli tos vietos, kurioje Mozë gavo deðimt Dievo ása- kas, kurio darbas krauti ant judanèios juostos bagaþà, kymø. Norintieji dar galëtø naktá uþkopti á Mozës kalnà, ekshibicionisto judesiu slapta parodo saujoje sugniauþ- sulaukti saulëtekio, ir tada jiems bûtø atleistos visos tus dolerio banknotus – praðo arbatpinigiø. Prisiminusi nuodëmës (gidas Achmedas sako, kad galima kopti klasika tapusá Kondroto pasakojimà, rimtai klausiu: Ju kupranugariu, bet tada atleidimà teks dalytis su juo). giving my uan dola? (Duodi man dolerá?) Nueina. Oro Ekskursija katastrofiðka. Penkios valandos kalnø ir uoste visi reisai uþlaikomi dvi valandas, nes pirmiausia dykumø keliais pirmyn, pusvalandis vienuolyne, greiti pietûs ir penkios valandos atgal. Vienuolynas staèiatikiø, veikiantis, tad turistams leidþiama aplankyti tik dvi maþas koplyèias, apie kurias gidas ið anksto papasakoja prieð áeinant. Gidas musulmo- nas, grupës dauguma – rusai staèiatikiai, tad jis vi- somis jëgomis vengia uþsiminti apie religijos dalykus. Kadangi lankomës vietoje, kurioje ði tema, galima sakyti, svarbiausia, negaliu nepajusti, jog ekskur- sijai kaþko trûksta. Uþtat suþinau, be jokios abe- jonës, ið kur visi þydø turtai: „Kaip ið kur – juk jie dar tada iðsineðë visà Egipto auksà“, – sako gidas. Ar jau minëjau, kad esame Sinajaus pusiasalyje? Kelionæ praskaidrina atðiaurûs kalnø vaizdai. Dy- kumoje pavasaris, pati þaluma, taigi kur ne kur tarsi primëtyta dideliø þalios spalvos eþiø. Tai augme- nija. Gyvûnija, þinoma, – kupranugariai. Pamatome ir keletà vietiniø gyventojø bûstø – á þemæ ásmeigtos keturios rykðtës, tarp kuriø iðtempti purvini skar- Ðv. Kotrynos vienuolynas ant Sinajaus kalno malai. Stogo nëra. Aplink styburiuoja kupranugariai. Áspûdingiausias ir keisèiausias reginys – absoliuèiai turi iðskristi labai gerbiami Saudo Arabijos verslininkai. tuðèioje dykumoje, kur kiek akis uþmato, nëra jokio Bemuitëje parduotuvëje iðdidus ponas gràþà ið JAV do- gyvybës þenklo, sëdi vaikas ilgais marðkiniais. Pamatæs leriø atiduoda dviem Britanijos svarais, o pamatæs mano autobusà, iðsiðiepia ir pamoja. Lieka sëdëti. sutrikimà, dar prideda dvi Jordanijos monetas ir JAV Valgome netoli vienuolyno, piligrimams skirtoje valgyk- nikelá. loje. Læðiai, aviþirniai, nuostabûs pomidorai, agurkai, Manau, ir apsaugininkas sutiktø, jog tai yra tikras ryþiai, per saldûs desertai. Skanu. Nesusilaikiusi pasi- Egiptas. G

NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 149 ÐIANDIENA

NACIONALINËMS PREMIJOMS 15 METØ

Rûta Goðtautienë

2003 m. nacionaliniø kultûros ir meno premijø teikimo Deideologizacijos tendencija dar geriau matyti 1992 m. ceremonijos organizatoriai neiðvengë akistatos su poli- LR Vyriausybës nutarimu patvirtintuose Lietuvos nacio- tika. Prezidento apkaltos fone ceremonijai ieðkota po- naliniø kultûros ir meno premijø nuostatuose: nuspræsta litiðkai neutralios teritorijos, uþkulisiuose svarstyta, teikti premijas uþ reikðmingiausius pastarøjø 5 metø kaip turëtø elgtis laureatai – dalyvauti ar atsiriboti. darbus Lietuvos ir Pasaulio lietuviø bendruomenës me- Todël laureatø pagerbimo ceremonijà atsisakyta rengti nininkams. Siekis sujungti dvi lietuviø kultûros dalis Prezidentûroje, bandyta sugràþinti á ankstesniais metais ir atsiriboti nuo sovietinës kultûros istorijos, iðkeliant naudotà Rotuðës erdvæ. Taèiau galop renginys suskilo tai, kas nauja, kas vertinga naujoje politinëje bei kultû- á dvi dalis, kuriø viena vyko Seime, kita – Nacionali- rinëje tikrovëje, kas liudija atsinaujinimà ir laisvà kûry- niame operos ir baleto teatre. Nors per laureatø apdo- bà – bûdingos to meto kultûrinës savivokos aspiracijos. vanojimo apeigas átampa atslûgo, o ávykusi kultûros ir Todël dësninga, kad 1991–1995 m. itin gausiai ávertinti politikos akistata skatina ádëmiau paþvelgti á paèios na- emigracijos kûrëjai (Jeronimas Kaèinskas, Kazys Bradû- cionaliniø premijø institucijos raidà bei prasmæ atkurtos nas, Vytautas Kavolis, Vytautas Kaðuba, Jonas Mekas, Nepriklausomybës metais. Þinia, staiga iðvieðintas val- Antanas Rubðys), pastebëti jauni talentai (muzikai Pet- dþios þmoniø dëmesys nëra nekvestionuojamo instituci- ras Geniuðas, Gintaras Rinkevièius), premijuoti Nepri- jos reikðmingumo ar ypatingos politinio elito atidos kul- klausomybei politiðkai angaþuoti menininkai (Rainiø tûros pasauliui simptomas. Menkas laureatø kûrybos memorialo kûrëjai). Þinoma, komiteto sprendimø nerei- populiarinimas leistø tvirtinti netgi atvirkðèiai: valdþios këtø traktuoti kaip sàmoningos ar nesàmoningos bend- struktûroms ði institucija yra veikiau vidinis menininkø røjø tendencijø refleksijos – tai visuomet yra konkreèiø reikalas, kuriam tarsi oponuojama aiðkesniais kriterijais þmoniø sprendimai ir kultûros vertinimai. Vis dëlto po- nepagrástomis vyriausybës premijomis. Taigi ir aistros komunistiniø kraðtø kultûros tyrinëtojai pastebi, kad dël ðiømetiniø premijø teikimo vertintinos kaip netikëtø nepaisant gausybës skirtumø ankstyvojoje nepriklau- aplinkybiø pasekmë. somybæ atkûrusiø valstybiø kultûros raidoje esama ir Vis dëlto bûtent politizacijos grësmë verèia prisiminti nemaþa bendrumø. Iki pat paskutinio XX a. deðimtmeèio nacionaliniø premijø tradicijos iðtakas, nes pats institu- vidurio ideologinë kultûros pamatø perþvalga ir tikëji- cijos ásteigimas neabejotinai buvo politinis deideologiza- mas paskiro kultûros þmogaus veikimo laisve bei mora- cijos þingsnis. 1989 m. LTSR Ministrø Tarybos nutarimu line atsakomybe, kurá stiprino institucijø silpnumas, ásteigtos nacionalinës literatûros, meno ir architektûros buvo vienos svarbiausiø aptariamo laiko nuostatø. Jas premijos buvo sovietinës Perestroikos ir tautinio Sàjû- savaip átvirtino ir 1992 m. nutarimo tekstas, ápareigo- dþio procesø rezultatas. Nors pirmosios premijos pradë- jæs paèius komiteto narius stebëti kultûros raidà ir at- tos teikti dar sovietiniais metais, jø laureatai laikomi rinkti kandidatus, o prireikus pasitelkti ekspertus ar tos pat tradicijos dalimi kaip ir apdovanotieji jau atkur- kreiptis dël pasiûlymø á kûrybines sàjungas ir kitas tos Nepriklausomybës metais. Tokià nuostatà grindë institucijas. Ar taip ir buvo? Bet kuriuo atveju akivaizdu, neutralus nutarimo tekstas (vengiant politinæ priklau- kad aptariamu laiku kultûros raidos samprata buvo lyg somybæ nurodanèiø þodþiø), o labiausiai – laureatø at- ir platesnë (tarp premijuotøjø pateko menininkø gildi- ranka. 1989–1990 m. ávertinti kûrëjai – poetas Jonas joms nepriklausæ kûrëjai, pvz., filosofas Arvydas Ðlio- Juðkaitis, kompozitoriai Algirdas Martinaitis ir Julius geris ir sociologas Kavolis), o menininkø cechø siûly- Juzeliûnas, dailininkai Ðarûnas Sauka ir Algirdas Stepo- mai – maþiau aktyvûs ir ápareigojantys. Pastaràjá teiginá navièius, archeologas Kazys Napoleonas Kitkauskas ir lyg ir patvirtintø faktas, jog ne vienerius metus kai kuriø kiti – simbolizavo nekonformistinæ lietuviø kultûros po- tradiciðkai aktyviø meno srièiø atstovai nebuvo premi- zicijà ir turëjo vieðai áteisinti naujà lietuviø meno kano- juojami, antai 1992 ir 1993 m. – kompozitoriai, 1989– nà, tarsi atsiribojant nuo ankstesniais deðimtmeèiais 1992 m. – teatro kûrëjai, 1990, 1993, 1995 m. – raðytojai. kitokiomis premijos iðaukðtintø menininkø. Ar nebûta ádomiø, reikðmingø kûriniø? Gal bûta stip-

150 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 NACIONALINËMS PREMIJOMS 15 METØ resnës konkurencijos tarp atskirø kultûros srièiø, nes reþisierius Oskaras Korðunovas, kino reþisierius iki 1995 m. premijos tebuvo penkios? Audrius Stonys). Bûdinga, kad jø ávertinimui turëjo Kad ir kaip bûtø, bûtent 1995 m. nacionaliniø premijø átakos tarptautinis pripaþinimas, nors paskirø meno skaièiø imta didinti (tuomet iki 7, o 1999 m. – iki 9), o srièiø ekspertø poþiûris á ðá dëmená, regis, nëra vien- kompozitoriø ir raðytojø atstovai tampa daþniausiai ingas. Jei teatro, muzikos, kino atstovams tarptauti- ávertinamais meno kûrëjais. Þvelgiant á nacionaliniø pre- nis pripaþinimas neabejotinai yra papildomas svarus mijø laureatø sàraðà po 1995 m., gali stebëtis, kodël argumentas, tai dailininkø cecho sprendimams artimes- jø pavadinime dar liko þodis kultûra – nuo tada apdova- nis atsiribojimas nuo tarptautinës konjuktûros. Kartu nojimus pelno vien meno þmonës (iðimtis – 1998 m. negalima nepastebëti, kad nevienaprasmiðkumas, þen- iðskirti TV laidos „Bûtovës slëpiniai“ kûrëjai). Tai neste- klinant pastaràjá deðimtmetá Lietuvoje vykstanèius bina, nes kaip tik 1996–1997 m. atëjo institucijø stiprë- procesus ir skirtingai vertinant tarptautiná menininkø jimo metas, kuris turëjo ávairiø pasekmiø. Neregëtai pripaþinimà, atspindi kraðto meno situacijos pokyèius. sustiprëjus kûrybinëms sàjungoms, kultûros laukas tapo Ðiuo laikotarpiu daugelis þymiø meno kûrëjø savaip pavieniø meno gildijø interesø ir teisiø gynimo arena. „sugráþo“ á vietines scenas, nes tai, kas vyksta Lietu- Netiesiogiai tokia tendencija paveikë ir nacionaliniø pre- voje, tapo ne maþiau svarbu nei tarptautiniai uþsakymai mijø komiteto sprendimus. Tai liudija ir premijø kiekio ir meno eksportas. padidinimas, kurá paskatino poreikis plaèiau ir tolygiau Nacionaliniø kultûros ir meno premijø nutarimas buvo ávertinti meno pasauliø ávairovæ. Taèiau lygiavos, t. y. taisomas kelis kartus, taèiau esminës jo nuostatos nepa- proporcingo pavieniø meno srièiø atþymëjimo, iðvengta. kito – labai kito tik premijos piniginë iðraiðka. Ar pir- Kodël? Manyèiau, kad pirmiausia tariamus netolygumus maisiais Nepriklausomybës metais apibrëþtos premijø apdovanojant skirtingø menø atstovus lëmë pati atskirø nuostatos dar atitinka ðiandienius sprendimø kriterijus? meno srièiø situacija. Galima numanyti, kad didesnis Akivaizdu, kad esti tam tikra átampa tarp konkreèiø konkretaus menininkø cecho susitelkimas buvo stimulas sprendimø ir deklaruojamos reikðmingiausiø 5 metø premijuoti gausiau, pavyzdþiui, muzikus ar literatus. kûriniø atrankos. Neabejotina, kad didþiausiu, nors ir Susitelkimas savaip skatino ir tolerancijà: bûtent taip neávardytu, svertu laikomas kûrëjo indëlis á Lietuvos paaiðkinèiau skirtingu poþiûriu ekstravagantiðkus sprendimus apdovanoti Juozà Erlickà ir Jonà Mikelinskà. Ir atvirkðèiai: dailës lauko susiskaidymas ir konflik- tiðkumas, regis, bus apribojæs lau- reatø ir net kandidatø kieká. Vis dëlto premijø skaièiaus didinimas neiðplëtë komiteto þiûros lauko – paradoksaliu bûdu galbût já net ir susiaurino. Minë- jau, kad ið analizës lauko tarsi iðsprûdo platesnæ kultûros sà- vokà atstovaujantys kandidatai, lygiai taip pat sumenko pastan- gos atpaþinti naujus reiðkinius, marginalinëje pozicijoje atsidûrë svetur kuriantys Lietuvos men- ininkai. Tai nereiðkia, kad komi- teto nariai tapo trumparegiai – prieþasèiø bûèiau linkusi ieðkoti kultûros kaitos logikoje. Matyt, dësninga, kad aptariamu laiku Algimantas Jonas Kuras. Trys japonø ðeðëliai. 2001 m. spalio 16 d. Paveikslo eskizas komiteto analizës centre atsidûrë aktyvioji meno kûrëjø dalis, patvirtinusi savo anksèiau meno raidà bei vieta tautiniame meno panteone. Savaip ágytas reputacijas atkurtos Nepriklausomybës metais. tà parodo nuodugnesnë premijuotø autoriø darbø recep- Per paskutiniuosius 8-erius metus paskirtos vos kel- cija. Jei palygintume kultûros savaitraðèiø rengiamas ios premijos menininkams, kuriø profesinë karjera apklausas, profesionalø cechø skelbiamus ávertinimus uþsimezgë ir iðsiskleidë jau laisvës metais (teatro su nacionaline premija apdovanotø darbø sàraðu, pa-

NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 151 RÛTA GOÐTAUTIENË matytume, kad kai kuriø autoriø kûriniø reitingavimas laureatø kûrybos populiarinimo programa pradëta ágy- radikaliai skiriasi. Þinoma, tai nëra bendra tendencija, vendinti tik 2001-aisiais, todël tikëtina, kad programa taèiau net ir vienas kitas neatitikimas priverèia suklusti, parems tik nedidelæ 116 laureatø dalá. ar deklaruojami atrankos bei vertinimo motyvai visuo- Vis dëlto kyla abejoniø, ar laureatø populiarinimas, met lemia sprendimus. taigi ir nacionalinës premijos prestiþas, yra pirmiau- Pastaraisiais metais nemaþai diskutuojama apie po- sia jø paèiø bei kultûros biurokratø reikalas. Premi- reiká reformuoti nacionalines meno premijas. Siûloma jas gali aktualizuoti tik kultûros þmoniø bendruomenës. sumaþinti jø skaièiø, keisti kriterijus, struktûruoti, t. y. Tvirtinant, kad prieð 10 metø uþsibaigë kultûros dei- konkreèiau ávardyti premijavimo pobûdá – uþ kûrybos deologizacijos laikas, vertëtø pasvarstyti, ar neiðsisëmë visumà, naujas iniciatyvas ir pan. Tokius siûlymus anuomet susiformavusi meno gildijø tvirtinimo ir jø skatina ne vienas veiksnys. Pirmiausia, matyt, minë- privilegijø gynimo ideologija, susieta su ribotu jas at- ta átampa tarp visai kitoje kultûros situacijoje apibrëþtø stovaujanèiø kultûros institucijø skaièiumi, pirmiau- nuostatø ir aktualiø sprendimø, kuriuos saisto paki- sia kûrybinëmis sàjungomis. Todël manyèiau, kad ir tæs kultûros laukas ir jo sàlygojami kriterijai. Pokyèius tolesnæ nacionaliniø premijø institucijos raidà lems þymi kad ir faktas, jog á premijuojamø ar nominuojamø platesnio kultûros þmoniø rato savivoka. Pirmiausia menininkø sàraðus átraukiami dar sovietiniais metais premijos turëtø atsidurti kritinës kultûrininkø ref- ne vien meniná, bet ir biurokratiná kapitalà sukaupæ leksijos centre. Ar per 15 metø áteisintas lietuviø kul- kûrëjai – tokia atranka nebûtø ámanoma prieð penkio- tûros vaizdinys atitinka tikrovæ? Ar bûta alternatyviø lika ar net deðimt metø. Kita vertus, diskusijas ar kri- áreikðminimo pastangø? Kas liko nepastebëta ir ko- tikà skatina ne tiek pavieniai sprendimai, kiek, matyt, dël? Ar ðiandieniai premijø skyrimo nuostatai atitin- bendresnës abejonës dël nacionaliniø kultûros ir meno ka tikruosius vertinimo kriterijus? Panaðûs klausimai premijø institucijos prestiþo. Pastaràjá lemia ne vien bei diskusijos galëtø bûti ne maþiau vaisingi nei papras- komiteto sprendimai ar laureatø kiekis (ne vienas kri- tas ir formalus, nors neatmestinas bûdas sustiprinti tikas linkæs manyti, kad gausus premijø skaièius nuver- premijø prestiþà, sumaþinant jø skaièiø ir padidinant tina apdovanojimà), bet ir tolesnë laureatø kûrybos piniginæ jos iðraiðkà, kuri ðiuo metu prilygsta dvime- sklaida. Apie jà pradëta diskutuoti dar 1995 m., taèiau tei stipendijai. G

Algimantas Jonas Kuras. Seni daiktai. 2004. Pieðinys

152 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 ÞVILGSNIS Demokratijos aistros

KÆSTUTIS K. GIRNIUS

Balandþio 6 d. Lietuvos parlamentas savo pirminius tyrimus ir parengë ið- tokie Naujosios politikos ðulai kaip nubalsavo atstatydinti Rolandà Pak- vadas, kurios nulëmë visà apkaltos Artûras Paulauskas ir Romualdas sà ið prezidento pareigø. Dauguma procesà. Bent taip atrodë gyvenan- Ozolas. Niekada nesupratau, kokio- Lietuvos þmoniø ir politikø patenkin- èiam uþ Lietuvos karalystës ribø ir mis Pakso savybëmis jie susiþavëjo, ti apkaltos proceso rezultatu, nes jie nejauèianèiam politiniø aistrø. dël kokiø sumetimø já palaikë. norëjo, kad Paksas bûtø paðalintas. Pirmiausia keletas pastabø. Paksas Antra, Paksas ir jo artimiausia ap- Kovingesni Pakso prieðininkai kalbë- kaip politikas ir þmogus neþavi. Du- linka nepuoðë nei prezidento institu- jo apie demokratijos pergalæ, spauda kart premjeravæs ir dukart atsistaty- cijos, nei Lietuvos. Siekdamas laimëti tvirtino, kad Seimo nariø dauguma dinæs, kelis kartus keitæs politines rinkimus, jis griebësi ávairiø gudry- iðlaikë pilietiðkumo ir dorovës egza- partijas vien asmeniniais sumeti- biø, ryþosi apeiti ás- minà. Taèiau klysta tie, kurie dþiau- mais, Paksas akivaizdþiai neturi nei tatymus. Jo rinkimø giasi demokratijos triumfu, kadangi politinës iðminties, nei elementariø kampanijos ðtabas apkaltos procesas turi tik netiesioginá vadovavimo sugebëjimø. Galima drà- nesidrovëjo paþeisti ryðá su demokratija. Paskutiná kartà siai teigti, kad jis nekompetentingiau- kelis rinkimø ásta- Lietuva iðlaikë demokratijos egzami- sias Lietuvos politikas, pasiekæs to- tymo punktus, palei- nà pernai sausá, kai Paksas nesuklas- kias politines aukðtybes. Stebina jo do gandus apie taria- totuose, laisvuose rinkimuose laimëjo hubris bei arogancija, ryþtas po dviejø mà „Vilniaus banko“ balsø daugumà ir buvo iðrinktas Lie- nesëkmingø premjerysèiø verþtis á at- finansinæ krizæ. Ta- tuvos prezidentu. Kitas demokratijos sakingiausià ðalies postà be jokios pæs prezidentu, Pak- egzaminas ávyks birþelio 13 d., kai bus Lietuvos ateities vizijos ar ðalies per- sas nesielgë nei pro- renkamas jo ápëdinis. Neþinia, kas juo tvarkymo planø, siekiant savo asme- tingai, nei dorai. Jis leido neaiðkiems taps, bet neabejotina, kad per ðiuos, ninës apoteozës. Maþa to, Paksas se- tipams sulásti á prezidentûrà, pro pirð- kaip ir visus kitus pastarøjø 15 metø niai parodë nesàs itin sàþiningas ar tus þiûrëjo á jø machinacijas, gal net rinkimus, vadinamasis demokratijos koks nors ðventas naivuolis. Antai pats jose dalyvavo. Jis suteikë Lietu- egzaminas bus iðlaikytas. savo 1997 m. turto deklaracijoje jis vos pilietybæ bei kitas abejotinas pa- Gerokai sudëtingesnis klausimas – paþymëjo, kad, bûdamas UAB „Resta- slaugas pagrindiniam savo rinkimø ar per apkaltos procesà buvo gerbia- ko“ prezidentu, per visus 1996 m. me- kampanijos rëmëjui Jurijui Borisovui, mos teisinës valstybës normos, bû- tus uþdirbo tik tûkstantá litø ir ið jø kuris reiðkë prezidentui ávairiausiø tent, ar Paksas buvo teisingai apkal- iðlaikë keturiø þmoniø ðeimà. Beveik pretenzijø. Kai kurie Pakso ðtabo na- tintas, ar jam buvo suteikta galimybë neásivaizduojama, kaip ðeima ðiomis riai, pvz., patarëjas Remigijus Aèas, gintis ir árodyti savo nekaltumà. At- aplinkybëmis galëjo normaliai gyven- turëjo ryðiø su nusikalstamo pasaulio sakymas yra „taip“, bet su iðlygomis. ti. Tiesa, jis nurodë, kad jo turtas tais ir ðeðëlinio verslo struktûromis. Dau- Nors teisingumo normos veikiausiai 1996 m. siekë beveik ðimtà penkias- gelis komandos nariø elgësi arogan- nebuvo paþeistos, jos nebuvo stropiai deðimt tûkstanèiø litø, bet ir èia buvo tiðkai ir iððaukiamai. puoselëjamos ið dalies dël to, kad vis- per kuklus. Kad ir kaip bûtø, þiniask- Treèia, bûtø buvæ geriausia, jei Pak- uomenëje ásivyravo nepakantumo, laida nekreipë dëmesio á tuometinio sas nebûtø buvæs iðrinktas preziden- beveik raganø medþioklës dvasia. tautos numylëtinio matematikos ar tu. Bet jis rinkimus laimëjo ir tapo Pakso gynimas, net abejojimas, ar doros trûkumus. Jø nepaisë ir Pakso prezidentu, taip susiedamas savo li- reikia já paðalinti, buvo tapatinamas politiniai globëjai, ðiam politikos kimà su Prezidento institucijos liki- su nepateisinamu politiniu naivumu, nykðtukui atvëræ kelià á valdþios vir- mu. Nevalia uþmirðti, kad preziden- patriotizmo stoka, gal net tarnavimu ðûnes. O globëjai buvo solidûs politi- tas yra pirmasis ðalies þmogus. Jis Rusijos interesams. Ðios nuotaikos kai – Gediminas Vagnorius, Vytautas vienintelis, kurio kandidatûrai prita- buvo itin stiprios lapkrièio mënesá, Landsbergis ir Valdas Adamkus. Á ria bent pusë rinkimuose dalyvau- kai Seimo laikinoji komisija atliko Pakso bendraþygiø gretas rikiavosi janèiø pilieèiø. Tuo jis skiriasi nuo

NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 153 ÞVILGSNIS kitø aukðtø Lietuvos pareigûnø, pvz., Data reikðminga ir tuo, kad Konstitu- Gal Vakarø valstybës perdëm vilkina nuo premjero ar Seimo pirmininko, cinis teismas tik gruodþio 30 d. paskel- ðitokius tyrimus, paskæsta teisinëse kurie gali uþimti savo pareigas be tie- bë savo nutarimà, kad prezidentas subtilybëse, bet atsargumas gëdos sioginio rinkëjø pritarimo, ir nuo Lat- ðiurkðèiai paþeidë Konstitucijà, su- nedaro. Komisijos skubëjimas reiðkë, vijos ir Estijos prezidentø, kuriuos teikdamas Borisovui Lietuvos piliety- kad Paksas ir jo advokatai neturëjo iðrenka parlamentas ar speciali rin- bæ. Tad Paksas buvo faktiðkai pripa- nei pakankamai laiko, nei progos gin- kikø kolegija. Tiesioginis rinkimo bû- þintas kaltu, praëjus vos mënesiui po tis ir iðdëstyti savo pozicijà. das didina prezidento demokratiná pirmøjø kaltinimø paskelbimo. Komisija nuo pat pradþiø nutarë legitimumà ir suteikia jam unikalø Reikia paþymëti, kad ne visi 86 ap- traktuoti Paksà ne kaip valstybës statusà tarp aukðtø pareigûnø. Ðá kaltos iniciatoriai balsavo uþ Pakso galvà, bet kaip paprastà valdþios pa- ypatingà rinkëjø ir Konstitucijos su- atstatydinimà. Vieni iniciatoriai ba- reigûnà. Ji ultimatyviai pareikalavo, teiktà statusà turëtø gerbti kiti poli- landþio mënesá susilaikë, o kai kurie kad Paksas dalyvautø jos posëdþiuose tikai, o prezidentas – ginti. Deja, taip gruodþio mënesá dar abejojantys ilgai- ir þodþiu atsakinëtø á jos nariø klau- nebuvo. Politinëms aistroms ákaitus, niui balsavo uþ prezidento paðalini- simus, tik pro forma derëjosi su Pakso abi pusës net nesistengë suprasti vie- mà. Bet ðitokiø svyruojanèiø nebuvo ðtabu, kaip ir kokiomis sàlygomis na kitos. Bet apie tai truputá vëliau. daug, pirminës nuostatos buvo tvir- prezidentas bûtø apklausiamas, kaip Ketvirta, Pakso elgesys po apkaltos tos. Negalime sakyti, kas bûtø atsi- suderinti tinkamà pagarbà valstybës proceso pradþios daugelá, net neutra- tikæ, jei Konstitucinis teismas bûtø vadovui su pareiga iðtirti rimtus kal- liai nusiteikusiuosius, piktino. Juo il- nusprendæs, jog pilietybës suteikimas tinimus. Ultimatyviø ir vieðø reika- giau tæsësi apkalta, juo atgrasesnës nepaþeidë Konstitucijos, kadangi, lavimø akivaizdoje Paksas atsisakë tapo prezidento iðdaigos. Jo pasisaky- pvz., pilietybës suteikimo „iðimties duoti parodymus komisijai. Ir jis elgë- mai, kelionës po Lietuvos provincijà, tvarka“ normos buvo ydingos, nes si teisingai. Besàlygiðkai sutikdamas rëmëjø telkimo bûdas, Borisovo pas- prieðtaravo prezidento pareigai „bûti dalyvauti apklausoje komisijos pri- kyrimas savo patarëju atsidavë provo- visiems lygiai teisingu“, ar kad pilie- mestomis sàlygomis, Paksas bûtø pa- kacijomis arba pamiðëlio kliedesiais. tybës suteikimo tvarkos paþeidimai dovanojæs Seimui kol kas neegzistuo- Bet ðie veiksmai nepadarë Pakso kal- nepasiekia Konstitucijà paþeidþianèio janèià teisæ iðkviesti prezidentà ir to, nieko bendra neturëjo su apkaltoje veiksmo lygio. Neþinome, kaip tame versti já atsakinëti á klausimus lyg jis iðkeltais kaltinimais, tad ir neturëjo galimame pasaulyje toliau bûtø klos- bûtø eilinis valdininkas. Tai savo paveikti deputatø nuostatø. Jei Sei- tæsi ávykiai, bet mûsø aktualiame ruoþtu reikðtø pritarimà Seimo pre- mo nariai bûtø laikæ ðá elgesá Konsti- pasaulyje Konstitucinio teismo spren- tenzijoms prisiskirti Konstitucijoje tucijos paþeidimu, jie bûtø galëjæ ini- dimas neprieðtaravo Laikinosios ko- nenumatytà virðenybæ prieð prezi- cijuoti apkaltà. Bet tai bûtø buvusi kita misijos iðvadoms. dentà bei savo ir savo ápëdiniø teisiø byla, nepriklausoma nuo pirmosios. Tad pravartu kruopðèiau paþvelgti atsisakymà. Tai suprato buvæs prezi- Nors Paksas nëra koks nors naujas á komisijos veiklà, konkreèiai á tris dentas Algirdas Brazauskas, palaikæs nekaltai nubaustas Dreyfusas, kurá labai svarbius jos veiklos momentus – Pakso sprendimà nedalyvauti parla- istorija ilgainiui iðteisins, apkaltos jos darbo tempà, jos pozicijà preziden- mento komisijos posëdyje. Kadangi procesas paliko blogà prieskoná. Pak- to atþvilgiu ir jos iðvadas, kuriose uþ- komisijai nerûpëjo rasti prezidento so prieðininkai kovojo kietai, sakyèiau, simenama, nors ir netiesiogiai, apie institucijos orumà apsauganèio kom- net per kietai. Jie kaitino visuomenës Pakso sukeliamà pavojø nacionali- promiso, nenuoðirdþiai skambëjo jos aistras, iðnaudojo dar gajà Rusijos niam saugumui bei galimus jo aplin- priekaiðtas Paksui, esà jis „nebendra- baimæ, ja gal net piktnaudþiavo, skel- kos ryðius su Rusijos specialiosiomis darbiavæs“ su komisija. Buvo tiek pat bë, kad valstybë pavojuje, nors jokios tarnybomis. pagrindo teigti, kad komisija atsisakë rimtos grësmës nebuvo. Komisija dirbo nepaprastai spar- „bendradarbiauti“ su prezidentu. Ne- Bet gráþkime prie bylos. Vadovauja- èiai. Per mënesá ji iðklausë 44 asme- þinia, ar komisija bûtø radusi bendrà mà vaidmená apkaltos procese atliko nis, susipaþino su ávairiausia medþia- kalbà su Paksu, bet ji turëjo stengtis. Seimo laikinoji tyrimo komisija. Jos ga, ypaè telefoniniø pokalbiø áraðais, Antra vertus, ir Paksas nerodë lankstu- pirminiai tyrimai ir iðvados nulëmë ir paskelbë Paksui labai nepalankias mo, elgësi arogantiðkai ir iððaukiamai. apkaltos procesà, nes paveikë depu- iðvadas. Ðitoks darbo tempas neápras- Siekdamas apginti valdþiø padali- tatø daugumos nuostatas. Komisija tas Vakarø ðalims. Antai Huttono ko- jimo principà bei savo demokratiná le- paskelbë savo baigiamàjà iðvadà misija Didþiojoje Britanijoje, kuri tyrë gitimumà, kiekvienas prezidentas gruodþio 1 d. Po 15 dienø net 86 depu- valstybës mastu gerokai menkesná turi prieðintis þingsniams, kurie tatai, t. y. vienu daugiau negu reikëjo reikalà, bûtent Irako ginkluotës þino- Prezidento institucijà paverstø ne- Paksui paðalinti, pasiraðë pareiðki- vo Davido Kelly nusiþudymo aplin- reikðmingu Seimo ar Vyriausybës mà, pritariantá apkaltos inicijavimui. kybes, uþtruko septynis mënesius. priedu, reprezentacijos forpostu. Èia

154 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 ÞVILGSNIS

Vakarø demokratijø patirtis yra vie- mis“ (kursyvas mano). Taigi pagrin- dentà Nixonà. Pagrindinis Kongreso nareikðmë. Pagal daugelio ðaliø kon- dinis kaltinimas buvo paremtas áta- komisijos klausimas buvo, kà prezi- stitucijas, prezidentas negali bûti rimais, o ne faktais. Galima klausti, dentas Nixonas þinojo ir kada jis tai apkaltintas kadencijos metu. Papras- ar atsakingi pareigûnai patys manë, þinojo. Taigi buvo stengiamasi nusta- tai jo negali apklausti nei proku- kad Lietuva buvo pavojuje. Juk Vals- tyti, kà prezidentas, o ne jo ðtabas, ratûra, nei parlamentas. Ir JAV, ir tybës saugumo departamento vado- darë. Kongreso komisija aiðkiai atsky- Prancûzijos prezidentai atkakliai vas Meèys Laurinkus laukë gerà pus- rë prezidentà nuo jo ðtabo. gina savo nelieèiamumà, suprasdami, metá, t. y. iki spalio pabaigos, prieð Nerimà këlë ir tai, kad daugelis kal- kad reikðmingesnë nuolaida sudarytø skelbdamas kovo–balandþio mëne- tinimø buvo grindþiami telefoniniø precedentà, kuris áteisintø kitø val- siais surinktà inkriminuojanèià me- pokalbiø pasiklausymais. Ne vien dël dþiø teisæ reikalauti panaðiø nuolaidø dþiagà. Rimtos grësmës atveju jis to, kad paprastai draudþiama bet kam ið bûsimø prezidentø, bei sudarytø bûtø galëjæs supaþindinti premjerà klausytis prezidento pokalbiø. Vaka- pagrindà iðreikalauti dar didesniø Brazauskà arba Seimà su operatyvine ruose advokatai daþniausiai turi teisæ nuolaidø ateityje. medþiaga. O jie bûtø galëjæ konfron- susipaþinti su visa prokuratûros nau- Teigdamas, kad Paksas teisingai tuoti Paksà arba vieðai pareikðti savo dojama medþiaga. Ðiuo atveju tai bû- elgësi, nepaklusdamas Laikinosios susirûpinimà. Lietuvos saugumas, be tø reiðkæ teisæ ne tik iðklausyti atski- komisijos nurodymui duoti parodymus, abejo, turëjo neblogà Borisovo psicho- rø su konkreèiais kaltinimais susietø nenoriu tvirtinti, kad jam labiausiai loginá portretà, tad ar jie rimtai manë, áraðø, bet visø su byla susijusiø áraðø, rûpëjo apginti prezidento institucijà ar jog Rusijos specialiosios tarnybos kad bûtø galima spræsti, ar Valstybës kad pagrindinis jo veiksmø tikslas bu- bûtø pasikliovusios tokiu garbët- saugumo departamento paskelbta vo iðsaugoti jos galias. Ðitokias prin- roðka, plepiu, neatsargiu, gal net psi- medþiaga tiksliai atspindi tikràjà cipines nuostatas, jei jos iðvis egzistavo, chologiðkai nestabiliu þmogumi kaip padëtá, ar selektyviai atrinkta Pakso veikiausia uþgoþë gana proziðki tiks- Borisovas? Pagaliau reikia paminë- nenaudai. Dël ávairiø prieþasèiø, tarp lai – noras iðlikti valdþioje, iðvengti ti, jog Seimo komisija neapibûdino, jø ir paties Pakso advokatø elgesio, paþeminimo. Bet þmogus, ypaè savo in- kas yra ir kas gali sukelti „grësmæ Lie- prezidento gynëjams nebuvo suteik- stituciniame vaidmenyje, gali elgtis tei- tuvos nacionaliniam saugumui“. Ji ta proga susipaþinti su visais áraðais, singai, net jei jo veiksmus sukelia abe- ðià sàvoka interpretavo labai libera- taigi ir su visais gynybai bûtinais do- jotinos vertës siekiai. liai, tvirtindama, kad paskviliai apie kumentais. Savo iðvadose komisija nevyniojo tariamà „Vilniaus banko“ krizæ galëjo Pakso prieðininkai po kiek laiko su- reikalø á vatà, bet smogë ið peties. sukelti toká pavojø. prato savo bylos ir iðvadø silpnumà – Baigiamoji iðvada: prezidentas buvo Ir kiti komisijos iðvadø aspektai ke- nebuvo tvirtø árodymø apie Pakso ir yra paþeidþiamas, o tai sukelia lia abejoniø – „paþeidþiamumas“ nëra aplinkos ryðius su Rusijos slapto- grësmæ nacionaliniam saugumui. Ðios aiðki sàvoka, juolab teisinë ar nusi- siomis tarnybomis, o teisiniu poþiûriu grësmës nebuvo aiðkiai iðsakomos, ir kaltimà nurodanti sàvoka. Buvo kal- „paþeidþiamumas“ yra tik átaigi me- tik Rusijos kompanija Almax buvo bama apie paþeidþiamumà, kadangi tafora, o ne konkretø nusikaltimà minima kaip „átariama susijusi su nieko konkretesnio nebuvo galima nurodanti sàvoka. Nebuvo ir riðlaus Rusijos specialiosiomis tarnybomis“. árodyti. Komisija sutapatino preziden- paaiðkinimo, ko Rusijos specialiosios Potekstë buvo aiðki, – kad preziden- tà ir jo patarëjus, juos laikë vienetu, tarnybos ar nusikaltëliai siekë per tas buvo finansuojamas Rusijos vers- kuriam bendrai priskiriama atsako- savo tariamà átakà Pakso aplinkoje. lininkø pinigais, atsakingi jo ðtabo mybë uþ bet kurio nario veiksmà. Ði- Todël kaltinimai ilgainiui buvo ati- nariai turëjo ryðiø su Rusijos nusi- toks sutapatinimas yra kontroversið- tinkamai perredaguoti. Rusijos sau- kalstamu pasauliu, veikiausiai ir su kas, nes þmogus atsakingas tik uþ gumieèiai ir nusikaltëliai, grësmë Lie- Rusijos specialiosiomis tarnybomis. savo veiksmus, nebent jei árodyta, kad tuvos nacionaliniam saugumui dingo Taigi Paksas gali tapti sàmoningu ar jis sàmokslo ar nusikalstamos grupës ið akiraèio, ir pagrindinis dëmesys nesàmoningu Rusijos árankiu. narys. Bendrovës ar organizacijos va- buvo sutelktas á plepøjá Jurijø Bori- Kaltinimai dël ryðiø su slaptosio- dovas yra atsakingas uþ organizacijos sovà. Paksas buvo kaltinamas ne- mis tarnybomis neturëjo tvirto pa- veikimà, bet tai toli graþu nereiðkia, teisëtai suteikæs Borisovui Lietuvos grindo, komisijos iðvadose nebuvo kad jis atsakingas uþ organizacijos pilietybæ mainais uþ paramà per rin- konkretesniø duomenø apie ryðius su darbuotojø nusikalstamà veiklà, tad kimø kampanijà, iðdavæs valstybës uþsienio valstybëmis. Net ir apie Al- ir baustinas. Ðiuo atveju reikia árodyti paslaptá, perspëdamas Borisovà, kad max buvo kalbama labai aptakiai. individualià atsakomybæ. Tai puikiai jis yra sekamas Lietuvos saugumo. Antai kad Almax veikloje „yra poþy- suprato JAV Kongreso komisija Wa- Treèiasis kaltinimas Paksui buvo pa- miø, rodanèiø, kad ji gali bûti susijusi tergate byloje, kuri turëjo nutarti, ar teiktas dël bandymo paveikti keliø su Rusijos specialiosiomis tarnybo- pradëti apkaltos procesà prieð prezi- tiesimo kompanijos veiklà.

NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 155 ÞVILGSNIS

Galima ginèytis, ar reiktø preziden- no VDU rektoratas sudarë komisijà nëra itin draugiðkai nusiteikusi Lie- tà paðalinti uþ toká elgesá. Pakso gynë- iðtirti sàlygas, kuriomis Borisovas tuvos atþvilgiu, ji norëtø didinti savo jai ir ne tik jie sako, kad priekaiðtai buvo pakviestas dalyvauti politologø ekonominæ ir politinæ veiklà, Lietuvo- dël pilietybës suteikimo buvo tik klubo diskusijose ir, pasak spaudos, je veikia Rusijos þvalgyba, Kremliu- dingstis suvesti sàskaitas su Paksu. gali nutarti ið universiteto paðalinti je nesilietø aðaros, jei Lietuva patek- Atseit jo pirmtakai „iðimties tvarka“ Borisovà pakvietusá studentà Ramû- tø á bëdà. Taèiau Lietuva nëra Rusijos suteikë pilietybæ daugiau negu 500 nà Alauná. Gal esu naivus, bet tebema- dëmesio centre. Jai svarbiau iðlaikyti kartø, ir kai kuriø jø, pvz., Kauno nau, kad universitetas kaip tik turëtø savo átakà Ukrainoje, Uþkaukazëje ir „Þalgirio“ tuometinio savininko Kal- skatinti diskusijas bei raginti studen- Vidurio Azijoje, iðsaugoti savo vaid- manovièiaus, nuopelnai Lietuvai ne tus iðklausyti visø nuomones, o ne mená tarptautinëje visuomenëje, at- kà didesni negu Borisovo. O jei rûpi- grasinti juos nubausti uþ nepopuliariø sispirti JAV ir Kinijos spaudimui. Jai namasi ámone „Þemaitijos keliai“, tai asmenø pakvietimà. Kur, jei ne uni- net svarbiau drumsti vandenis Esti- kodël neiðtirti vieðbuèio „Draugystë“ versitete, reiktø iðgirsti kità nuomonæ? joje ir Latvijoje. Maskvai visiðkai ne- privatizavimo uþkulisiø? Kitaip ta- Visuotinës isterijos priepuolis në- naudinga grubiu kiðimusi á Lietuvos riant, Pakso nusiþengimai nedaug ra pirmasis Lietuvoje po Nepriklau- vidaus reikalus uþsitraukti NATO ir kuo skiriasi nuo pirmtakø poelgiø, o somybës atgavimo. Jø neiðvengia ir ES rûstybæ. Normalaus budrumo rei- jis nukentëjo, kadangi pateko á visuo- kitos ðalys. 1995 m. Lietuvà uþvaldë kia, bet ne maþiau svarbu pamirðti, menës nemalonæ ir Seime neturëjo politinio korektiðkumo aistros po þur- kad Rusija nebëra stalininë Sovietø tvirtesnio uþnugario, kuris bûtø já ap- nalisto Vito Lingio nuþudymo ir pri- Sàjunga ir tokia galinga nebebus. gynæs nuo nepagrástø kaltinimø. Ðie vedë prie Boriso Dekanidzës nuteisi- Lietuvos inteligentija labiau ska- argumentai nëra labai átikimi, bet mo myriop. Dekanidzæ reikëjo grieþtai tino, negu slopino politines aistras. reikia pastebëti, jei Pakso partija bû- nubausti, bet teisingumas nebûtø nu- Inteligentai bene pirmieji pasiraðë tø turëjusi 40 nariø Seime, visas ap- kentëjæs, jei jis bûtø kalëjæs iki gy- pareiðkimus ir organizavo mitingus, kaltos procesas bûtø buvæs kitoks. vos galvos, o Lietuva nusigræþusi nuo reikalaujanèius Pakso atsistatydini- Dar per anksti nustatyti Pakso pa- barbariðkos atgyvenos – mirties baus- mo. Kartu su politikais ir þurnalis- ðalinimo pasekmes. Að manau, kad mës. Dekanidzës byla tapo Artûro tais, jie mobilizavo antipaksiðkà dël paðalinimo bûdo ir Laikinosios ko- Paulausko tramplinu á aukðtàjà poli- judëjimà. Inteligentas turi tà paèià misijos pozicijos nukentës Preziden- tikà. Net tokia tradicinë demokrati- teisæ kaip ir eilinis pilietis iðreikðti to institucijos prestiþas ir átaka. Bet ja kaip JAV ne kartà pasidavë visuo- savo „pilietinæ pozicijà“, stengtis pa- tai maþumos nuomonë. Daugelis ma- menës isterijai. Antai JAV valdþia per veikti politiná procesà. Bet keli mo- no, kad apkalta buvo vienintelis bû- Antràjá pasauliná karà be teismo á mentai ðiek tiek nuvylë. Kai kurie das iðgelbëti Prezidento institucijà, koncentracijos stovyklas suvarë visus inteligentai tiek ásijungë á kovà su sutvirtinti demokratijà ir parodyti, japonø kilmës gyventojus, o kurá laikà Paksu, kad jie, kaip ir VDU rektora- kad në vienas þmogus nëra virð ásta- po rugsëjo 11 d. antpuoliø buvo laiko- tas, ryþosi apriboti savo oponentø tymø. Pamatysime, kas bus, nors ne- ma nepatriotiðka manyti, kad ne vis- galimybæ reikðti prieðingà nuomonæ, manau, kad bûtø kokie nors aiðkûs kas leistina kovoje su terorizmu. Pat- nors patys geriausiai turëtø supras- kriterijai, kurie leistø nedviprasmið- riotizmo bangai nutildþius kritiðkà ti þodþio ir nuomonës laisvës svarbà. kai árodyti vienos ar kitos pusës tiesà. màstymà, retas dráso prieðintis Ira- Buvo tiek ásijausta á kovotojø vaid- Pakso saga buvo vienkartinis reið- ko invazijai, tad JAV áklimpo ir á Irako mená, kad atsisakyta inteligentams kinys, bet ji iðryðkino kai kuriuos Lie- karo pelkæ. bûdingo nuosaikaus skepticizmo, iro- tuvos visuomenës bruoþus. Pirma, Pastarojo pusmeèio ávykiai dar kar- nijos, þaismingumo ir ávairiø kitø Lietuvoje ásivyravo isteriðkos nuo- tà parodë, jog teberusena antirusiðkos priemoniø, kuriomis stengiamasi taikos, prieðø paieðkos bei spaudimas nuotaikos ir ne visai racionali Rusi- paðalinti politikø retorinius burbulus pritarti vyraujanèiai nuomonei, buvo jos baimë. Ðia baime loðë Pakso prie- ir kritiðkai vertinti jø teigimus. Arba sunku ginti Paksà arba abejoti apkal- ðininkai, be jos vargu ar apkaltos bent priminti, kad pasaulis gerokai tos proceso tikslingumu, nesulaukus procesas bûtø taip greitai ir stipriai sudëtingesnis negu daugelis já vaiz- priekaiðtø. Net ðiame þurnale gruo- ásibëgëjæs. Lietuva pervertina savo duoja, kad þmoniø motyvai ne tokie dþio mënesá negalëjau iðdëstyti dalies svarbà, jei mano, kad Rusijos diplo- kilnûs, kaip jie patys mano, kad tiesa tø minèiø, kurias dabar reiðkiu. Nuo- matai, þvalgybininkai ir verslininkai sunkiau pasiekiama, negu ásivaizduo- taikos jau ðiek tiek atslûgo, bet perse- spendþia gudrius spàstus, siekia de- ja save vaizduojantys tiesos ðaukliais. kiojimo dvasia tebëra gaji. Antai Kau- stabilizuoti Lietuvà. Rusijos valdþia Ðito labiausiai ir trûko. G

156 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 TEMA: KAIP SUVOKIAME ÐVENTUMÀ?

„PROGINË TIESA“? Ið Antano Maceinos archyvo

JURGIS MATULAITIS (lenk. Jerzy Matulewicz; 1871–1927) – Vil- [1] JUOZAS VAIÐNORA – KONSTANTINUI niaus vyskupas, pop. Jono Pauliaus II paskelbtas (1987) palai- GULBINUI1 mintuoju (ðventë – 01 27). Vienas krikðèioniø demokratø partijø Lietuvoje kûrëjø. 1902 m. apgynë daktaro disertacijà „Rusø 1981 m. sausio 8 d. mokslas apie pirmapradþio teisumo bûklæ“ (Doctrina russorum de statu iustitiae originalis, iðl. 1903). 1902–1904 m. – Kielcø Didþiai Gerbiamas Tëve, kunigø seminarijos profesorius ir vicerektorius, nuo 1907 m. – Dievo Tarno arkiv. Jurgio Matulaièio beatifikacijos Peterburgo dvasinës akademijos profesorius, nuo 1909 m. – vice- byloje jau einama prie paskutinio tarpsnio – jo dorybiø rektorius. 1909 m. atkûrë marijonø kongregacijà, 1911–1927 m. heroiðkumo pripaþinimo. Tam reikalui Ðventujø Skel- buvo jos generolu. 1918 m. paskirtas Vilniaus vyskupu. Dël po- bimo Kongregacijai yra áteikta visa reikalinga medþia- litiniø aplinkybiø 1925 m. jam teko atsisakyti ðiø pareigø ir ið- ga. Taèiau dël to, kad yra Kongregacijoje ir daugiau vykti á Romà. Tais paèiais metais pop. Pijus XI pakëlë já tituliniu panaðiø bylø, laukiant eilës gali praeiti 8–10 metø. Bet arkivyskupu ir paskyrë apaðtaliðkuoju vizitatoriumi Lietuvai. gali bûti iðimtis – pagreitintas Dievo Tarno Jurgio Ma- Ðventasis Sostas ágaliojo já suorganizuoti Lietuvos baþnytinæ tulaièio bylos svarstymas, jei ðv. Tëvas pareikðtø savo provincijà. 1926 05 13 Kauno Bazilikoje Matulaitis paskelbë norà ir valià. apie ðios provincijos ákûrimà. Tais paèiais metais jis pradëjo reng- Tad reikalas toks: lietuviai katalikai ið visø kraðtø turëtø siøsti praðymus paèiam popieþiui praðydami, kad ti Lietuvos ir Vatikano sutarties projektà, kurá baigë netrukus Dievo Tarno Jurgio bylos svarstymas bûtø pagreitin- prieð mirtá, t. y. 1927 m. Be daugelio ávairiø vienuolijø ástatø, tas. Negaliu paduoti tokio praðymo pavyzdþio, kad neat- paraðë ir iðspausdino: „Miestø ir apskritai pramonijos darbininkø rodytø, jog praðymas nëra spontaniðkas, o tik ið vieno klausimas“ (1909), „Baþnyèia ir savastis“ (1918), „Broliø mari- centro padiktuotas. Taèiau praðymo svarbiausieji mo- jonø vienuolijos vedamoji mintis ir dvasia“ (1921). Labiausiai tyvai gali bûti tokie: skaitomas – jo dvasinis dienoraðtis (kritinis leidimas: Matulaitis, 1. Lietuva, nuo amþiø katalikiðkas kraðtas, neturi savo J., Uþraðai, par. Paulius Subaèius, Vilnius: Aidai, 1998) ir kt. tautos palaimintojo në ðventojo. Apie beatifikacijà buvo kalbama nuo pat Jurgio Matulaièio 2. Ðiandien lietuviams, kraðte persekiojamiems ir ken- mirties. Generalinë marijonø kapitula 1939 m. nusprendë kelti èiantiems uþ savo religinius ásitikinimus, lietuvio paskel- beatifikacijos bylà, bet sutrukdë karas. Kadangi po karo pradëti bimas palaimintuoju bûtø labai didelë parama jø kovoje bylà Matulaièio mirties vietoje (Kaune) buvo neámanoma, pop. uþ Dievà, tikëjimà, Baþnyèià ir iðtikimybæ Ðv. Sostui. Pijui XII leidus 1953 04 21 byla pradëta Romoje ir JAV. 1959 m. 3. Dievo Tarno arkiv. Jurgio dorybës ir ðventas gyve- pripaþinta, kad teologiniu poþiûriu jo raðtai tinkami beatifika- nimas bei jo veikla bûtø nauja paskata juomi sekti vi- cijos bylai tæsti. 1967 m. byla buvo oficialiai pratæsta, o Matu- siems: pasauliðkiams, kunigams, vienuoliams. laièiui pripaþintas Dievo Tarno titulas. 1982 m. Matulaièiui Praðymai galima raðyti lotyniðkai, vokiðkai ir lietuvið- kai, kaip kam patogiau. Adresuoti paèiam popieþiui: Pa- buvo suteiktas Garbingojo Dievo Tarno titulas, pripaþinus jo, pa Giovani Paolo II. Citt‡ del Vaticano. kaip kandidato á Palaimintuosius, dorybiø herojiðkumà. Kas tokius praðymus turëtø raðyti? Pirmiausia Jûsø 1981 m. beatifikacijos byla ágavo ypatingà pagreitá. Ðios by- kraðto Kunigø Sàjunga, paskui atskirø kolonijø kuni- los vedëjas kun. Juozas Vaiðnora MIC (1905–1987) uoliai rûpi- gai su savo tarybos, katalikiðkø organizacijø valdybomis nosi bylos eiga ir ragino tautieèius prisidëti prie greito ir palan- ir net atskiri asmenys. Tokiø praðymø gali bûti kiek kaus jos iðsprendimo. Neabejotina, kad jam buvo svarbi þymiø galima daugiau. Kadangi man paèiam neámanoma kreip- lietuviø kultûrininkø nuomonë bei pritarimas. tis á visus paskirus vienetus, todël labai praðau Jus Skelbiami laiðkai saugomi Antano Maceinos archyve (LNB pravesti ðiuo reikalu akcijà Jûsø kraðto ribose; norima, RS, F 181–193). Ði publikacija pratæsia NÞ-A 2003 m. Nr. 3 temà apie mûsø ðventumo supratimà. 1 Kun. Konstantinas Gulbinas OFM Cap visà gyvenimà dirbo Vokie- tijos lietuviø sielovadoje, Minsterio universitete apgynë doktoratà ið Tatjana Maceinienë Marijos Peèkauskaitës kûrybos.

NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 157 „PROGINË TIESA“? kad praðymø bûtø ið visø kraðtø, kur tik gyvena lietu- tas, tai jis tiktai gali paraðyti tinkamà raðtà. Kà að pa- viai katalikai. pildomai pagalvojau, gal verèiau þodþiu pasakysiu, jeigu Reikalas yra svarbus ir skubus. Turime pasirodyti, po kurio laiko vël susitiksime ir tas bus Jums ádomu. kad mes lietuviai laukiame savo tautieèio palaimintuoju Bet ið kitos pusës, kiek man þinoma, ið Vokietijoje paskelbimo, kad juo domimës ir norime turëti danguje paraðiusiø padëkà lietuviø uþ tai, kad popieþius pasvei- uþtarytojà savà tautietá. kino ir lietuviðkai, bene tik Jûs vienas susilaukëte atsa- Yra atspausdintas didelis kiekis lietuviðkø maþo for- kymo. Vis tiek, kieno dëka atsakymas buvo paraðytas. mato maldaknygiø, skirtø Lietuvos katalikams. Jums Bet þenklas, kad á Jûsø raðtà buvo atkreiptas ypatingas siunèiu 24 egz. Prie progos, jei suþinosite kà nors vyks- dëmesys. Perðasi iðvada, kad ir ðituo atveju Jûsø raðtas tant á Lietuvà, áduokite á kiðeniø, kad nuveþtø á Lietu- svertø daugiau, negu kitø, bent Vokietijoje gyvenanèiø... và ir ten paliktø. Kitas, jei rasite reikalo, padalinkite ir Þinau, kad Jums raðtø uþtenka. Bet pagalvojau ðtai Vokietijoje gyvenantiems, kurie neturi panaðios maldak- kà. Per tà laikà, kà að savo apsilankymu bûèiau Jums nygës. Jei reiktø, galëèiau ir daugiau atsiøsti. uþëmæs, nesunkiai galëtumëte paraðyti ir tà raðtà... Laukdamas Jûsø praðomos talkos, liekuos ið anksto Kristuje atsidavæs lieka Jûsø dëkingas. Su gilia pagarba T. Konstantinas OFMCap. Kun. J. Vaiðnora, MIC (paraðas) (paraðas) Arkiv. Jurgio Matulaièio beatifikacijos bylos Vedëjas [3] ANTANAS MACEINA – KONSTANTINUI GULBINUI [2] KONSTANTINAS GULBINAS – ANTANUI MACEINAI Miunsteris, 1981 m. sausio 30 d.

1981 m. sausio 26 d. Didþiai gerbiamas ir mielas Tëveli, Á Jûsø laiðkà (1981 m. sausio 26 d.) ryðium su tëvo Mielas ir Didþiai Gerbiamas Pone Profesoriau, J. Vaiðnoros MIC vajumi pagreitinti arkiv. J. Matulaièio Pirmiausia – vietoj mano atsilankymo Jûsø gimtadie- beatifikacijos bylai tuo bûdu, kad „lietuviai katalikai nio proga – ðis laiðkas. ið visø kraðtø“ siøstø „praðymus paèiam popieþiui“ Sveikinu! Dëkoju su Jumis ir Ponia Dievui, kad ne (J. Vaiðnora), norëèiau atsiliepti keliomis pastabomis, tik tokio amþiaus sulaukëte, bet ir Pats dar dirbate, ir kurios ðá reikalà gal nuðviestø kiek kitu atþvilgiu. kitus á darbà paraginti bandote. 1. Mums, pasauliðkiams, yra labai neaiðku, kodël Tik ðá kartà ir að norëèiau Jûsø talkos. Tikriau pasa- minëtos bylos neástengia pagreitinti tie, kurie turi nuo- kius, ne að, bet Jums jau ið seniau paþástamas Tëvelis latinio ir tiesioginio ryðio su Vatikanu: Marijonø kon- Vaiðnora. Jis ragina Ðv. Tëvui raðyti praðymus, kad bûtø gregacijos generolas, pats bylos prokuratorius, du mûsø paspartinta – duota eiga – Dievo Tarno Jurgio Matu- tremtyje esantieji vyskupai, neseniai Romoje lankæsis laièio-Matulevièiaus beatifikacijos bylai. Kitkà lengvai ir su popieþiumi kalbëjæsis vysk. Povilonis4, prel. Tula- suvoksite, perskaitæs pridëtà kopijà2. ba5, mons. A. Baèkis6? Pagreitinimo motyvus, tëv. Vaið- Pasiunèiau tokià visiems lietuviams kunigams, kurie noros dëstomus jo laiðke, visi ðie asmenys, be abejo, þino Vokietijoje dirba savøjø pastoracijoje. Tai vienas tuojau ir tikriausiai yra juos Ðventujø Skelbimo Kongregacijai reagavo, bûtent Jums taip gerai paþástamas kun. Dom. dëstæ ar gal net ir paties popieþiaus dëmesá á juos atkrei- Kenstavièius3. Girdi, profesorius Maceina geras lotynis- pæ. Kodël tad jø þodis Vatikano neátikina, kad arkiv.

2 Gulbinas atsiuntë Maceinai Vaiðnoros laiðko kopijà; þr. laiðkà Nr. 1. kutuodavo su juo prie kavos puodelio. 3 Domininkas Kenstavièius (g. 1910) – kunigas, kanonø teisës licen- 4 Liudvikas Povilonis MIC (1910–1990) – 1969 m. konsekruotas ciatas, uþsienio lietuviø spaudos ir draugijø rëmëjas. Baigæs Telðiø tituliniu Arkavikos vyskupu, 1979–1988 m. apaðtalinis administra- seminarijà (1936), dëstë tikybà gimnazijose ir dirbo Þemaitijos parapi- torius, 1979–1988 m. Lietuvos Vyskupø Konferencijos Pirmininkas, jose. 1944 m. pasitraukæs á Vakarus apsigyveno Vokietijoje. 1963 m. arkivyskupas (1984). jam pavesta keliose tenykðtëse vyskupijose (Bambergo, Eichðtëto, 5 Dr. prel. Ladas Tulaba (1912–2002) – buvæs Ðv. Kazimiero kolegijos Regensburgo, Viurcburgo) gyvenanèiø lietuviø sielovada. Daugelá metø Romoje rektorius, Ðventojo Raðto vertëjas. iðbuvæs Feuchto (netoli Niurnbergo) vaikø prieglaudos kapelionu, ten 6 Audrys Juozas Baèkis (g. 1937) – kardinolas (2001), dabartinis gyvena ir ðiandien, nuo 1981 m. emeritas. Gyvai domëdamasis visuo- LVK konferencijos pirmininkas. Kanonø teisës daktaras (1964), 1964– tinës Baþnyèios gyvenimu ir lietuviø veikla, jis buvo gerai susipaþinæs 1973 m. ëjo diplomatines pareigas Vatikano nunciatûrose Filipinuo- su visa lietuviðkàja raðtija ir daugeliu klausimø turëdavo susidaræs se, Kosta Rikoje, Turkijoje, Nigerijoje, nuo 1973 m. – Baþnyèios Vieðøjø savarankiðkà nuomonæ. Pats spaudai neraðë, nebent pasidalydavo reikalø taryboje Vatikane, 1979 m. – tikrasis Apaðtalø Sosto prelatas. mintimis privaèiuose laiðkuose autoritetingesniems lietuviams. Regu- 1988 m. áðventintas arkivyskupu ir paskirtas nuncijumi Olandijoje. liariai lankydavo Maceinà ir ilgas valandas rûpimais klausimais dis- 1991 m. gruodþio 24 d. paskirtas Vilniaus arkivyskupu.

158 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 „PROGINË TIESA“?

Matulaièio reikalà reikia spræsti be eilës? Kokiu pagrin- siais? Kaip ðá motyvà pateisinti teologiðkai? Ar ne pop. du galima bûtø tikëtis, kad bylà paspartins tie patys mo- Pijus XII yra pavedæs Lietuvà ðv. Kazimiero globai? O tyvai, tarti pasauliðkiø raðtais, net jei ðiø ir bûtø aibë? visi kiti lietuviø mëgiamieji ðventieji, – ar jie jau bûtø 2. Aibë raðtø, siunèiamø „ið visø kraðtø“, reiðkia orga- mus pamirðæ? – Be to, nepamirðkime vieno dalyko: Lie- nizuotà spaudimà ið virðaus. Tai áprasta politikoje. Bet tuva yra vadinama ir ið tikro tokia yra buvusi Marijos ar tai bûtø graþu religijoje ir net paèiame jos vidurkyje, þemë. Nes Dievo Motina yra uþtarëja visø ir visais rei- o bûtent ðventumo srityje? Ar áprastinë beatifikacijos byla ir kantrus mûsø laukimas ne áspûdingiau liudytø mûsø tautà bei jos tikëjimà, negu organizuotas ðauks- mas: „Norime turëti danguje uþtarytojà savà tautietá“ (J. Vaiðnora)? Kas gi èia jau atsitiks, jei arkiv. Matulaitis lukterës savos eilës? Juk pirmoji ðventøjø dorybë kaip tik ir yra kantrybë, kurios Matulaitis turëjo labai aps- èiai. Ar tad ne prieðtaravimas siûlyti já „paskata juo sekti visiems“ (J. Vaiðnora) ir kartu nekantrauti, kad esama ir daugiau tokiø bylø ir kad reikia laukti eilës. „Beati- fikacijos byloje jau einama prie paskutinio tarpsnio“, bûtent „dorybiø heroiðkumo pripaþinimo“ (J. Vaiðnora). Kam tad drumsti ðià normalià eigà savais praðymais padaryti mums iðimtá, kartu kitas bylas nustumti tolyn. Kokiø èia jau ypatingø þygiø religijos srityje esame padaræ tiek mes, tiek mûsasis kandidatas á ðventuosius, kad spaustume popieþiø duoti mums pirmenybæ? 3. Ar ið tikro arkiv. Matulaitis, paskelbtas palaimin- tuoju, „bûtø labai didelë moralinë parama“ lietuviø „ko- voje uþ Dievà, tikëjimà, Baþnyèià“, kaip tai mums átai- gauja tëv. J. Vaiðnora? Mes juk þinome, kad ðventieji yra ávairaus pobûdþio: jie atspindi savàjá metà ir savus siekius. Toks yra ir akiv. J. Matulaitis: jis yra praëjusiojo laiko atvaizdas, gyvenæs bei veikæs visai kitomis aplinky- bëmis, nei dabartinë Lietuva. Moralinë atrama dabarties Lietuvai bûtø ðventasis – Sibiro kankinys. Nes toks ðven- tasis atspindëtø persekiojimà „uþ savo religinius ásiti- kinimus“ (J. Vaiðnora), kuris ðiandien kaip tik vyksta Pal. Jurgio Matulaièio paveikslas Ðv. Petro bazilikoje Romoje Lietuvoje, kurio taèiau nebuvo Matulaièio laikais. Uþtat beatifikacijos iðkilmiø metu. 1987 m. birþelio 26 – liepos 2 d. reikia tik stebëtis, kad didþiu uolumu yra stumiama priekin Matulaièio beatifikacijos byla, visiðkai nesido- kalais. Ar tad nesisiûlo savaime mintis, kad ðiuo sunkiu mint tais Lietuvos vyrais bei moterimis, kurie yra þuvæ Lietuvai metu kaip tik reiktø pirmø pirmiausia gaivin- uþ tikëjimà ar statæ pavojun savo gyvybæ, gelbëdami ti Dievo Motinos kultà lietuviams áprastinëmis ir jø persekiojamuosius. Persekiojimo laikais moralinë atra- pamëgtomis formomis? Tai bûtø pati vaisingiausia mora- ma yra ðventasis kapucino tëv. Kolbës7 tipo. Arkiv. Ma- linë parama tiek kraðte persekiojamiesiems, tiek trem- tulaièio tipo ðventasis ðiuo metu yra neaktualus. Todël tyje pasimetusiesiems. neaktualus yra ir jo bylos pagreitinimas. Iðvada: Akcijà paskubinti arkiv. Matulaièio beatifika- 4. Labiausiai keistas yra tëv. Vaiðnoros motyvas, nu- cijos bylà nelaikau tokiu reikalu, kuris bûtø „svarbus sakytas ðiais þodþiais: „Norime turëti danguje uþtarytojà ir skubus“, kaip já norëtø regëti tëv. Vaiðnora. Tokia savà tautietá“. Mes peikiame lenkus – net jø hierarchi- akcija neturi jokio rimtesnio pagrindo, o savo pasekmë- jà, – kam jie lenkybæ ankðtai jungia su katalikybe. Bet, mis ji galëtø tik pakenkti dideliam popieþiaus aidumui ar ðitaip motyvuodami savus praðymus, mes patys neina- bei palankumui lietuviams, kurio jis rodo kiekviena me lenkø pëdomis? Argi ir palaimintojoje bûsenoje bû- proga. Tai bûtø ðio atidumo piktnaudojimas. Todël að tume pasiskirstæ tautybëmis ir rûpintumës tik savai- pats, mielasis tëveli Konstantinai, jokio raðto popieþiui

7 Kun. Maksimilijonas Kolbë (1894–1941) – vienuolis konventua- 14 d. priëmë kankinio mirtá, atiduodamas savo gyvybæ uþ kità ka- las, brolybës „Skaisèiausiosios kariai“ steigëjas. Niepokalanuvo (Len- liná. 1982 m. buvo kanonizuotas. Popieþius Jonas Paulius II jam pir- kija) – Skaisèiausiosios miesto ákûrëjas. 1941 m. naciø suimtas ir áka- majam suteikë titulà – „gailestingumo kankinys“. lintas Osvencimo koncentracijos stovykloje, kur 1941 m. rugpjûèio

NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 159 „PROGINË TIESA“? neraðysiu ir minëtos akcijos neremsiu. O jei manytu- Greièiau sprendþiamos yra tos, kurias „judina“ ne vien mëte, kad bûtø prasminga, galëèiau aukðèiau iðdësty- tik bylos vedëjas, bet ir popieþiaus valia, veikiama plates- tas pastabas praplësti ir paskelbti mûsø spaudoje pla- niø kandidato á palaimintuosius masiø. Lenkai laukia, tëlesniu straipsniu. kad netrukus bus paskelbti palaimintaisiais keli lenkai, Jus gerbiàs tarp jø ir 1863 m. sukilëlis Kalinauskas9. Lenkijoje su- Jûsø keltas sàjûdis ðias bylas remti ávairiomis iðkilmëmis, A. Mc. (paraðas) praðymais popieþiui. Kodël tad lietuviai turi apsiðarvuoti „kantriu laukimu“ ir nieko nedaryti, kad ark. Matulaièio P. S. Pasiøskite ðio laiðko nuoraðà tëv. J. Vaiðnorai. byla bûtø pagreitinta? Að pats já pasiøsiu p. A. Grinienei8. Gal bûtø gera, kad 4. Abejojate, ar arkiv. Jurgio Matulaièio palaimintuoju ir mûsø sielovadoje veikià kunigai susipaþintø su jo paskelbimas „bûtø labai didelë parama lietuviø kovoje mintimis, kadangi ir tëv. Vaiðnoros laiðkà, kaip raðote, uþ Dievà, tikëjimà, Baþnyèià“. Kitokios nuomonës yra jiems esate pasiuntæ. Lietuvos katalikai, kurie labai laukia arkiv. Jurgio be- atifikacijos. Koks yra religinis sàjûdis dabartinio perse- [4] JUOZAS VAIÐNORA – ANTANUI MACEINAI kiojimo sàlygose, rodo, pvz., arkiv. Jurgio mirties metiniø minëjimai, kasmet vis iðkilmingesni, gausesni, o su jais Roma, 1981 m. kovo 5 d. ir religiniø praktikø pagausëjimas. Pridedu nuoraðà gautojo ið Lietuvos praneðimo, kaip tos iðkilmës atrodë Labai Gerbiamas Profesoriau, 1980 01 27. Jos vyksta be jokios propagandos, be skel- Dëkoju Jums uþ man per Tëvà Konstantinà Gulbinà bimø, o vien spontaniðkas nujautimas, kad ark. Jurgis atsiøstà Jûsø jam raðyto laiðko nuoraðà. Gavau ir ið yra nepaprastas, ðventas asmuo. kai kuriø Vokietijos lietuviø kunigø panaðius nuoraðus, 5. Jûsø manymu, arkiv. Jurgis Matulaitis esàs „praë- kuriø vieni yra be jokiø komentarø, kiti su pareikðta jusio laiko atvaizdas, gyvenæs visai kitomis aplinkybëmis kitokia negu Jûsø nuomone. Kiekviena nuomonë rei- nei dabartinë Lietuva“, tad jis ðiuo metu lietuviams ne- kia pagerbti, nors ji bûtø kitokia. Tad ir man nereiktø sàs aktualus – neaktualus ir jo beatifikacijos bylos pa- Jums raðyti. Taèiau kai Jûsø laiðko kopijos jau iðsiun- greitinimas. Á tai galima tiek pasakyti, kad Baþnyèia tinëtos Vokietijos lietuviams kunigams, be to, savo nuo- palaimintuosius ir ðventuosius vertina ne pagal tai, kada monæ rengiatës ir spaudoje paskelbti, manau, kad reika- jie gyveno, bet kaip gyveno. Toká laiko mastà taikant, linga kai kas paaiðkinti. turëtume daryti iðvadà, kad ir labai Baþnyèioje tikinèiøjø 1. Visà akcijà pagreitinti arkiv. Jurgio Matulaièio bea- tarpe garbinami ðventieji, kaip ðv. Pranciðkus, ðv. Anta- tifikacijos bylos eigà pradëjau pasitaræs su asmenimis, nas ir kiti, mums nëra aktualûs, nes jie gyveno kito- geriau uþ mane tokius reikalus iðmananèiais. Tad èia kiais laikais ir kitose sàlygose. Baþnyèia, skelbdama ne mano vieno iðmislas. Gerai þinau, kad ir kiti pana- palaimintuosius ir ðventuosius, pristato juos tikintie- ðiø bylø vedëjai panaðiai daro. siems sektinais pavyzdþiais ne dël jø gyvento laiko ar 2. Jums neaiðku, kodël ark. Jurgio Matulaièio beati- aplinkybiø, bet dël jø dorybiø herojiðkumo. O tai tinka fikacijos bylos neástengia pagreitinti tie, „kurie turi nuo- visø laikø katalikams. Në vienas palaimintasis ar ðven- latinio ryðio su Vatikanu“. Tie visi Jûsø laiðke pami- tasis neámanomas pakartoti, pasekti, kaip jis gyveno nëti asmenys ið savo pusës yra padaræ þygiø. Bet tai ir kada gyveno. Taèiau visi turi bendrà bruoþà – dorybes, balsas tik tø, kurie yra èia Romoje. O reikia, kad ðiai kurios nesikeièia, nors laikai ir pasikeièia. beatifikacijos bylai parodytø savo dëmesio ir platesni 6. Jûs stebitës, kad „didþiu uolumu yra stumiama prie- lietuviø visuomenës sluoksniai. Daug veiksmingesnis kin Matulaièio beatifikacijos byla, visiðkai nesidomint bus popieþiui praðymas, kada jis yra ne vieno kito as- tais Lietuvos vyrais ir moterimis, kurie yra þuvæ uþ ti- mens daromas, o lietuviø katalikø ið viso pasaulio krað- këjimà...“ Kas yra tie, kurie nesidomi? Ar ne patys lie- tø. Vox populi yra veiksmingesnis, negu atskirø asmenø. tuviai, ir kieno dël to kaltë? Ar ir èia nebus tasai „ramus 3. Siûlote „kantrø laukimà“. Paprastai, kiek þinau, laukimas“, kad kas nors kitas uþ mus tai padarytø, uþ- toks „kantrus laukimas“, jei bylos niekas nejudina, gali vestø bylas tø, kurie yra þuvæ uþ tikëjimà. Kai pasigir- nusitæsti ad calendas graecas. Ðventøjø Skelbimo Kon- do balsø ir sugestijø, kad reiktø uþvesti beatifikacijos gregacijoje panaðiø, kaip ark. Jurgio, bylø yra ðimtai. bylas kankiniams vysk. Reiniui10, prof. Pr. Dovydaièiui11,

8 Alina Miliuðytë-Grinienë (1916–1998) – mokytoja, visuomenininkë, dà. Pasiþymëjo apaðtalavimo bei gailestingumo darbais. Beatifikuo- Juozo Griniaus – þymaus lietuviø kultûrininko bei literatûrologo, þmona. tas 1983 m., kanonizuotas 1991 m. 9 Juozapas Kalinauskas (1835–1907) – 1863 m. sukilimo Lietuvoje 10 Meèislovas Reinys (1884–1953) – arkivyskupas (1940), filosofi- veikëjas. Po sukilimo buvo nuteistas suðaudyti, bausmë pakeista 10 jos mokslø daktaras, vienas Lietuviø Katalikø Mokslo Akademijos stei- metø katorgos. Irkutske vadovaujamas tremtinio kunigo marijono Kris- gëjø (1922), akademikas (1939). Uþ vieðà protestà prieð Baþnyèios tupo Ðvirmicko, pasirinko dvasinio gyvenimo kelià. Paleistas ið tremties persekiojimà buvo iðtremtas á Rusijà, mirë Vladimiro kalëjime. nuvyko á Lenkijà, tapo vienuoliu karmelitu, gaudamas Rapolo var- 11 Pranas Dovydaitis (1886–1942) – profesorius, filosofas, enciklo-

160 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 „PROGINË TIESA“?

M. Peèkauskaitei12 ir kit., esu ir laiðkais, ir spaudoje mas palaimintuoju ar ðventuoju nustelbs kitus lietuviø aiðkinæs, kaip tokias bylas pradëti, kas jas turi pradë- gerbiamus ir garbinamus ðventuosius. Ðventieji kaip ti ir t. t. Bet graþûs pageidavimai ir norai norais ir pasi- danguje þvaigþdës sutelpa ðalia vienas kito. Naujø palai- lieka. Kai reikia imtis konkreèiø þygiø, galvojama, kad mintøjø ar ðventøjø paskelbimas nesumaþina þmoniø tai turi padaryti „kaþkokie kiti“, o ne patys. Belieka ir pamaldumo á tuos globëjus, kurie nuo amþiø yra gerbia- vël „laukimas“, kad tai padarytø kiti, patiems – vien mi, garbinami, kuriø uþtarimo praðoma ávairiuose reika- padejavimas, kad nieko tuo reikalu nedaroma. luose. Lygiai arkiv. Matulaièio palaimintuoju paskel- 7. Jums atrodo keistas mano iðsireiðkimas, kad „nori- bimas nenustelbs tradicinio Marijos garbinimo, kuris ma turëti danguje uþtarytojà savo tautietá“. Tai esà net yra virð visø ðventøjø (cultus hyperduliae) kaip Marija teologiðkai nepateisinama... Faktinai kiekviena tauta yra virð visø ðventøjø. Pats arkiv. J. Matulaitis buvo dþiaugiasi ir didþiuojasi, kad palaimintasis ar ðventa- didelis Marijos, ypaè jos Nekalto Prasidëjimo, garbinto- sis yra jos tautietis. Kai dabartinis popieþius neseniai jas. Ðiuo Marijos titulu atnaujino marijonø vienuolijà paskelbë palaimintuoju filipinietá Lorenzo Ruiz13, pa- ir ásteigë moterø vienuolijà. brëþë, kad tuo pagerbiama ir visa filipinø tauta ilgus 10. Dël Jûsø baimës, kad akcija uþ arkiv. J. Matulai- amþius iðlikusi katalikiðka. Kodël tad mes, lietuviai, èio beatifikacijos judinimà gali pakenkti dideliam popie- tartum turëtume gëdytis sakydami, kad ark. Jurgis bus þiaus atidumui ir palankumui lietuviams, kad tai galás mûsø tautos palaimintasis. Turime ðv. Kazimierà Lie- bûti „ðio atidumo piktnaudojimas“, galima tik tiek pasa- tuvos ðventuoju ir globëju. Já vadiname lietuviu, juo kyti, kad tai yra baimë be jokio pagrindo, o tik gryna didþiuojamës. Bet jis buvo „aukðtøjø sluoksniø“ sûnus, supozicija. Kurie paþástame dabartiná popieþiø ið arèiau, daþnai vadinamas tik Lenkijos karaliaus sûnumi (þiûr. tikime, kad jis bet kokius praðymus (tik ne protestus ar brevijoriuje, kovo 4 d.). Ark. J. Matulaitis bus neabe- reikalavimus) mielai priims ir tëviðkai á juos atsiþvelgs. jotinas lietuvis, Lietuvos liaudies sûnus. Aiðku, kad Iðtáso ðis mano raðtas, bet manau, kad buvo reikalinga Baþnyèia skelbia palaimintuosius ar ðventuosius, pa- kai kà paaiðkinti – adiatur et altera pars, – kad dialo- rinkdama juos ne dël jø tautybës, o dël jø nepaprastø go, pokalbio dvasioje patsai reikalas bûtø nuðviestas dorybiø, taèiau ji linkusi parinkti pirmoje vietoje kan- ið visø pusiø. didatus á palaimintuosius ið tø kraðtø, kurie dar netu- Reikðdamas gilià pagarbà ri savo palaimintojo ar ðventojo. Kai buvo paskelbta Ona Kun. J. Vaiðnora, MIC Seaton14 ðventàja, dþiaugësi amerikieèiai, nes tai buvo (paraðas) pirmoji amerikietë. Palaimintoji Kotryna Tekakwitha15 – P. S. Ðio laiðko kopija pasiøsta Tëvui Konstantinui pirmoji Kanados indënë. Paskelbimas jø nebuvo panai- Gulbinui. kinimas jø tautybës. Ðventieji ir palaimintieji tampa visos Baþnyèios nuosavybe, taèiau jie lieka artimesni tai tautai, ið kurios jie yra kilæ. Kiekviena tauta didþiuo- [5] ANTANAS MACEINA – JUOZUI VAIÐNORAI jasi savuoju palaimintuoju ar ðventuoju. 8. Jums atrodo, kad lietuviai, norëdami turëti danguje uþtarytojà savo tautietá, einà lenkø pëdomis, kai lenkai Miunsteris, 1981 m. kovo 12 d. lenkybæ ankðtai jungia su katalikybe. Ar dël to reiktø peikti lenkus, atsiras klausimas. Taèiau toji jungtis Mielasis Tëveli, padëjo lenkams iðsilaikyti ir nepasiduoti subedievini- Atleiskite, kad savo laiðku tëv. Konstantinui (1981 mui ir nutautinimui. Tà ypaè rodo paskutiniø Lenkijos 01 30) sugaiðinau Jums laiko ir gal sukëliau net rûpesèio. ávykiø eiga. Ir Lietuva iðliks katalikiðka ir tautiðka tik Bûèiau savo nuomonës nedëstæs, jei tëv. Konstantinas tada, kai katalikybë ir lietuvybë bus jungiama á draugæ. nebûtø manæs praðæs (1981 01 26) raðyti popieþiui arkiv. Tai bus toji jëga, kuri atsispirs okupanto uþmaèioms Matulaièio beatifikacijos reikalu. Nebûdamas átikintas Lietuvà subedievinti ir surusinti. Jûsø siûlomø motyvø (1981 01 08), kodël ði beatifika- 9. Nereiktø bijotis, kad arkiv. Matulaièio paskelbi- cija turëtø bûti paspartinta, atsisakiau tokio raðto ir pedininkas, Lietuvos Nepriklausomybës Akto signataras, vienas ið pa- iðtekëjo uþ turtingo verslininko, 5 vaikø motina. Po vyro mirties perëjo grindiniø ateitininkijos kûrëjø, þurnalø redaktorius, suðaudytas Sverd- á Katalikø Baþnyèià (1805). Ákûrë katalikiðkà mergaièiø mokyklà Bal- lovsko kalëjime 1942 11 04. timorëje, pradëdama parapiniø mokyklø sistemos kûrimà JAV. Jai remti 12 Marija Peèkauskaitë (Ðatrijos Ragana) (1877–1930) – raðytoja, 1809 m. ákûrë Sisters of Charity – pirmà grynai amerikietiðkà moterø pedagogë. religinæ bendruomenæ. 13 Lorenzo Ruiz (†1600 / 1610?) – pirmasis filipinietis ðventasis. 15 Kotryna Tekakwitha (Catherine Tegakwitha) (1656–1680) – Ka- Filipinuose mokësi pas dominikonus. 1636 m. kartu su kitais krikðèio- nados irokëzø indënë. Bûdama 18 metø pasikrikðtijo, gyveno skaisty- niais nuvyko á Japonijà, kur buvo suimtas ir nukankintas. 1981 m. buvo bëje, pasiþymëjo nepaprastu ðventumu, 1980 m. buvo paskelbta pa- paskelbtas palaimintuoju, 1987 m. kanonizuotas. laimintàja. 14 Elizabeth Ann Seaton (1774–1821) – gimë protestantø ðeimoje,

NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 161 „PROGINË TIESA“? iðdësèiau, kodël tai darau. Nûn Jûs atsakëte man á anà ne. Èia tad, Tëveli, kaip tik ir iðnyra ana „proginë tiesa“ mano nuomonës apybraiþà (1981 03 05) „pokalbio dva- su savo nepatikimumu: Marijonø kongregacijos ryþtas sioje“, kad „patsai reikalas bûtø nuðviestas ið visø pu- yra paverèiamas visos tautos reikalu. Proga (dabartinë siø“. Tai man teikia dràsos tarti irgi porà þodeliø. sunki Lietuvos padëtis) yra patogi, tad ir – avanti! Visa, kà Jûs savo laiðke raðote, yra teisinga ad hoc – 2. Katalikybës ir tautybës skirtumas irgi Jums yra ðiuo tarpu. Tai pavadinèiau „progine tiesa“. Taèiau kaip labai gerai þinomas. Kad katalikybë, progai pasitaikius, tik tokia „proginë tiesa“ niekad man nëra buvusi sava, iðlaiko tautybæ, regime lenkø ir lietuviø istorijoje gana kadangi ji, mano galva, susikerta su platesne tiesa; su- aiðkiai. Bet kad ðiø dviejø pradø sàjunga virsta fana- sikerta ne visados regimai èia pat, bet daþniausiai ilges- tizmu, tautos skaldymu, kitø tautø nutautinimu, jø kal- nio laiko eigoje: tuomet ir pasirodo ðios proginës tiesos bos bei kultûros darkymu, tai regime toje paèioje lenkø duþlumas. Kartà, vokieèiams esant Lietuvoje, vieno po- ir lietuviø istorijoje dar aiðkiau. Argi ne dël tos sàjun- kalbio metu O. Labanauskaitë16 metë graþià mintá: gos kentëjo ir arkiv. J. Matulaitis? Tad ar ne „proginë „Nereikia leisti ástatymø, kurie yra geri tik sau paèiam“. tiesa“ yra, Tëveli, Jûsø laiðko sakinys: „Lietuva iðliks Ji turëjo galvoje laikinosios J. Ambrazevièiaus17 vyriau- katalikiðka ir tautiðka tik tada, kai katalikybë ir lietu- sybës iðleistà ástatymà, pagal kurá ðvietimo ministras vybë bus jungiama á draugæ“ (p. 3). Ad hoc labai graþu! gali paskirti profesoriø ir be fakulteto siûlymo ar pri- Tik – kur dësime tuos, kurie nëra katalikiðki? O gal tarimo. Kol ðvietimo ministras buvo pats Ambrazevièius, jie tada nebus në tautiðki? Izraelyje þydas tëra tik tasai, viskas vyko kuo geriausiai. Taèiau kai jo vietà uþëmë kuris yra Mozës tikëjimo. Daþnoje arabø valstybëje tarëjas Germantas18, universitetas atsidûrë bëdoje kaip arabas yra tik mahometonas; kitaip jis nëra arabas, kaip tik dël Ambrazevièiaus ástatymo: Germantas pradëjo Izraelyje jis nëra þydas. Matot, Tëveli, religija ir tautybë skirti tai, ko vokieèiai pageidavo. Taip yra su kiekviena jungiasi ne tik Lenkijoje ir Lietuvoje. Kaip tad mes þiû- progine tiesa ir teise. Kai proga praeina, jos tiesa virs- rime á ðià platesnæ sàjungà kitur, kuri mûsosios progos ta apsirikimu, o teisë – piktnaudþiojimu. O kad tokia nelieèia? Ar mûsø „proginë tiesa“, skelbianti katalikybës proginë tiesa lieèia ir Jûsø paèiø nusistatymà, paregësite jungtá su lietuvybe, ið tikro pasiteisina platesnës sàjun- ðio laiðko pabaigoje. Tuo tarpu norëèiau paliesti tik du gos ðviesoje? Ar þydai su arabais yra tokie pat teisûs, klausimus, kuriuose telpa visos kitos Jûsø laiðko mintys. kaip mes manomës esà? 1. Ðventumas ir kanonizacija yra du skirtingi dalykai: Ðtai, Tëveli, tie klausimai, kurie man ir neleido teigia- tai Jûs, Tëveli, þinote labai gerai, geriau net nei að. Kiek- mai atsakyti á tëv. Konstantino praðymà. Nes raðyti po- vienas kanonizuotasis yra ðventas þmogus, bet ne kiek- pieþiui, esà mes „norime turëti danguje uþtarytojà savà vienas ðventas þmogus yra kanonizuotas. Kanonizacija tautietá“, ir sykiu þinoti, kad kard. Viðinskis19 uþblokavo priklauso nuo daugybës ávairiø aplinkybiø. Ji þmogaus Braunsbergo kotrynieèiø steigëjos bylà20, o mûsø mielas ðvento nepadaro ir jo „dangiðkojo rango“ nekeièia. Per- prof. Zenonas Ivinskis liudijo prieð lenkø siûlomà á ðven- skaitæs kun. St. Ylos graþià knygà „Jurgis Matulaitis“ tàsias karalienæ Jadvygà – visa tai reikðtø eiti labai (Putnam, 1977), paraðiau jam: að në kiek neabejoju, kad slidþiu, o teologiðkai tikrai neámanomu keliu. Tesidi- Matulaitis yra ðventas þmogus; man tik neaiðku, kodël dþiuoja tautos savais ðventaisiais. Taèiau tebûna ðis jis turëtø bûti kanonizuotas. Ið tikro, kodël? Jokio ypa- ðventasis natûraliai iðaugæs ið tautos lopðio, o ne „pada- tingo nuostabaus þygio, kaip tëv. Kolbë, jis nëra atlikæs. rytas“ ðventuoju ðalia kitø ðventø, bet pamirðtø þmoniø. O normaliø dorybiø herojiðkumu jø laipsniu turi ðimtai Bûtø galima dar daug raðyti ryðium su ta ar kita Jûsø ir net tûkstanèiai þmoniø. Tai neigti bûtø dementia laiðko mintimi. Taèiau dialogui tai nebûtina. Tik dar praecox. Kodël tad Matulaitis, o ne kuris kitas? Atsaky- dvi vieteles norëèiau paliesti. mas belieka vienas: ðis ið tikro ðventas þmogus turi uþu a. Ðventojo santykis su istorija yra nepaneigiamas, savæs Marijonø vienuolijà, kiti gi ðventieji þmonës tokio ir èia Jûs, Tëveli, be reikalo stengiatës ðventojo átakà uþnugario neturi, todël jis bus kanonizuotas, o kiti – suvesti á „dorybes, kurios nesikeièia, nors laikai ir pa-

16 Ona Labanauskaitë (1901–1992) – visuomenës veikëja, þurnalistë, tuometinës Lenkijos valdþios, vëliau iki 1956 m. internuotas uþ prieðini- redaktorë. màsi valstybës kiðimuisi á Baþnyèios vidaus reikalus. 17 Juozas Ambrazevièius, vëliau Brazaitis (1903–1974) – profeso- 20 Kotrynietës (Ðv. Kotrynos seserø kongregacija) – moterø vienuolija, rius, literatûros istorikas, þurnalø redaktorius, dalyvavo rezistencinëje pasirinkusi savo globëja ðv. Kotrynà kankinæ. Vienuolijà Braunsberge ir politinëje veikloje, buvo 1941 m. Laikinosios vyriausybës ðvieti- ásteigë 1571 m. Regina Prothmann (Brotmann) (1552–1613), jà glo- mo ministras ir ëjo ministro pirmininko pareigas. bojo jëzuitai, padëjæ parengti pirmàjà regulà – konstitucijà, kurià 18 Pranas Germantas-Meðkauskas (1903–1945) – filosofijos mokslø 1583 m. patvirtino Varmijos vysk. Kromeris, pastatydinæs Braunsberge daktaras. Uþ plaèià lietuviðkà veiklà naciø ákalintas Ðtuthofe. Patar- vienuolynà. Kotrynietës neturëjo grieþtos klauzûros; jø tikslas: dirbti naudamas dëmëtàja ðiltine sergantiems nelaisvës draugams, uþsikrëtë rankø darbus (gaminti baþnytinius drabuþius ir baltinius), mokyti ir mirë paskutinëmis karo savaitëmis. mergaites ir lankyti ligonius. 1999 m. Regina Prothmann buvo pa- 19 Stefanas Viðinskis (1901–1981) – kardinolas, Varðuvos ir Gniezno skelbta Palaimintàja. arkivyskupas metropolitas, Lenkijos primas. 1953 m. buvo suimtas

162 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 „PROGINË TIESA“? sikeièia“. Kokiø gi èia jau dorybiø mes þinome Augustino, tarimu nieko nedaryti. Jausmas buvo nei ðioks, nei toks“. Antano, Bonaventûros, Tomo Akvinieèio, Teresës ið Toliau tas pats kunigas dar priduria: Avilos? Nieko, kad juos iðskirtø ið aibës ðventai gyvenu- „Jau seniai Baþnyèioje girdëti priekaiðtø, kad ðven- siø ir ðventai mirusiø, bet nekanonizuotø þmoniø. O tuoju pasidarysi tik tada, jei koká vienuolynà ákursi. Tada kur gi gausybë pamirðtø ðventøjø, randamø tik litanijo- bus kam pinigus surinkti bylos iðlaidoms. O ðiaip jau je? Argi jie yra pamirðti dël dorybiø stokos? paprastas þmogelis nesi vertas dëmesio, nors ir Sibire b. Savo laiðke tëv. Konstantinui neminiu, kad J. Ma- bûtum galà gavæs dël iðtikimybës Dievui ir Baþnyèiai“. tulaitis nustelbtø „kitus lietuviø gerbiamus ir garbina- Komentarø ðios citatos nëra reikalingos. Jos tik sui- mus ðventuosius“, kaip Jûs raðote. Að tik klausiu, ar ma savin tai, kas „Dievo tautoje“ jau seniai jauèiama, „visi kiti lietuviø mëgiami ðventieji, – ar jie jau bûtø privatiðkai murmant ir prikaiðiojant: Ðalkauskiui, Do- mus pamirðæ?“, kad mums prireikë „tautieèio“ ðvento- vydaièiui, Peèkauskaitei „organizavimas“ ið virðaus tik jo? Tas pats netikslumas yra ir su Marijos garbinimo pakenks; bet Matulaièiui – ne. Èia „Vox populi yra nustelbimu. Apie tai mano laiðke nëra në þodþio. Að tik veiksmingesnis, negu atskirø asmenø“ (Jûsø laiðkas, pabrëþiu, kad „sunkiu Lietuvai metu“ reiktø „pirmø pir- p. 1). Mat Matulaitis yra arkivyskupas ir, svarbiausia, miausia gaivinti Dievo Motinos kultà lietuviams ápras- marijonø atgaivintojas!.. „Proginë tiesa“: gera vienam, tinëmis ir jø pamëgtomis formomis“ – tai ir viskas. Ar netinkanti kitam, nes ðis „kitas“ yra ne mano. Jei ðios tai ne savaime suprantama? Gerai, kad á Marijampolæ, nuotaikos, Tëveli, nejaustumëte ar ja netikëtumëte, bûtø minint Matulaièio gimtadiená, suvaþiavo „keturi vysku- þenklas, kad nepaþástate þmoniø. Ðtai kodël Jûsø akci- pai“, „dalyvavo apie 100 kunigø“. Ar tie keturi vyskupai ja pagreitinti arkiv. Matulaièio bylà neranda atgarsio yra kada nors buvæ ir Ðiluvoje? Ar ten yra kada nors mano ðirdyje. Nëra abejonës, kad kiti kitaip mano ir buvæ suvaþiavæ apie 100 kunigø? Neþinau. O jei ne, tai jauèia. Tad ir reiktø, kad jie raðytø popieþiui. Nes èia ir bûtø þenklas, kad Marijos garbinimas blësta, o nau- reikia daugiau jausmo, o ne argumentø. Gi tokio jausmo, jø „ðventøjø“ auga. Vox populi nevisados yra vox Dei, kad jis bûtø atremtas á platesnæ tiesà, aðen, deja, netu- nes tauta ne syká vaikosi madø, o madø religijoje esama riu. Aukðèiau cituoti ano kunigo þodþiai man já yra vi- nemaþiau kaip ir moterø drabuþiuose. Tai Jûs, Tëveli, siðkai uþdusinæ. irgi gerai þinote. Mada gi yra proginë tiesa: baigësi pro- Visà ðá klausimà kelti spaudoje að nesirengiu. Að tik ga, baigiasi ir ði „tiesa“. klausiau tëv. Konstantinà, ar jis manytø, „kad bûtø pras- Mano minima „proginë tiesa“ ypaè iðryðkëja vienu, minga“ iðdëstytas pastabas „praplësti ir paskelbti spau- jau Jûsø paèiø atveju. Savo laiðke að prikiðau, kad „di- doje platëlesniu straipsniu“. Jo ilga tyla aiðkiai rodo, dþiu uolumu yra stumiama priekin Matulaièio beati- kad jis tai laiko neprasminga. Neprasminga vieðai dël fikacijos byla, visiðkai nesidomint tais Lietuvos vyrais to ginèytis laikau ir að pats. Tëv. Konstantinas, matyt, bei moterimis, kurie yra þuvæ uþ tikëjimà ar statæ pa- rado tik prasminga iðsiuntinëti mano laiðko nuoraðus vojun savo gyvybæ, gelbëdami persekiojamuosius“. Jûs, Vokietijos kunigams: tai palikau irgi jo nuoþiûrai. Tëveli, á tai atsakote: „Kas yra tie, kurie nesidomi? Ar Tiek tad, mielas Tëveli, mûsø dialogo reikalø. Þinoma, ne patys lietuviai, ir kieno kaltë dël to?“ Ryðium su mano ðventieji ðypsosi danguje, kad mes dël jø gaiðiname tiek laiðku tëv. Konstantinui vienas kunigas (jo pavardæ sà- laiko. Bet kà gi, þemë yra ne dangus, ir èia þmonës gali moningai nutyliu, nes ji èia neturi reikðmës) man ðtai „pasipeðti“ ir dël dangiðkø reikalø reikaliukø. kà paraðë: Nuoðirdþia pagarba „Prelatas Celieðius21 prieð kiek laiko Bad Wörishofene Jûsø buvo suruoðæs kunigø ir pasaulieèiø suvaþiavimà tema: A. Mc. (paraðas) lietuviø skelbimas ðventaisiais. Nors pas mus tokia tema buvo neaktuali, – jis teisinosi, sakydamas, kad, pvz., Amerikoje þmonës klausia, kodël neuþvestos bylos pro- [6] JUOZAS VAIÐNORA – ANTANUI MACEINAI fesoriø Ðalkauskio, Dovydaièio, paskui Peèkauskaitës ir kitø. Paskaita apie skelbimà ðventaisiais buvo praðy- tas skaityti J. Vaiðnora. Kiek pamenu, jo reziumë buvo Roma, 1981 m. kovo 25 d. tokia: neuþsimoka èia nieko pradëti, nes kaðtuoja daug pinigø; be to, labai daug darbo, ir be to, ið virðaus to Gerbiamas Profesoriau, organizuoti nepatariama, nes tada Vatikanui kiltø átari- Gavau Jûsø kovo mën. 12 d. laiðkà. Ið jo matau, kad mas, kad èia kaþkas „organizuojama“. O tai tik pakenktø mûsø pokalbis jau perëjo á kità – filosofinæ plotmæ. Að kandidatams. Taigi suvaþiavimo tema ir pasibaigë pa- maniau ir tikëjau, kad tiesa gali bûti tik viena. O tuo tarpu Jûs radote, kad manoji tiesa, kuria að bandau 21 Petras Celieðius (1906–1986) – prelatas, daktaras, Vakarø Euro- remti savuosius teigimus, yra tik proginë tiesa, o Jûs pos Lietuviø sielovados centro vedëjas, ávairiø þurnalø bendradarbis. laikotës platesnës tiesos? Tada ir pokalbis negali bûti

NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 163 „PROGINË TIESA“?

ámanomas privesti prie bet kokios bendros iðvados. 15. Akcija pagreitinti ark. J. Matulaièio beatifikacijos Tos platesnës, taigi nedûþtamos, tiesos ðviesoje te- bylà neturi rimtesnio pagrindo, o savo pasekmëmis gali zes ir tvirtinimus ið Jûsø abiejø (Tëv. Gulbinui ir man) pakenkti dideliam popieþiaus atidumui ir palankumui laiðkø, aiðkumo dëlei, suformuluoju á keliolikà punk- lietuviams. tø. Noriu, kad jie liktø Postulatûros archyve. Juk tiek að, tiek, manau, ir Profesorius gyvi nesulauksime ark. Taip atrodo visas reikalas Jûsø platesnës tiesos po- Matulaièio beatifikacijos bylos uþbaigos, tad telieka ðis þiûriu. Stipresniø argumentø prieð ðià beatifikacijos mûsø suraðinëjimas kaip dokumentai tiems, kurie atei- bylà, taigi ir prieð kandidato tinkamumà á palaimintuo- tyje norës paþinti, kaip ëjo ir vystësi toji beatifikacijos sius, nesugalvojo në Promotor Fidei Generalis (þinote, byla. Ðtai tie punktai: kaip jis populiariai vadinamas), kuris ið pareigos pa- 1. Kanonizacija þmogaus nepadaro ðventuoju. Tad ark. darë pastabø, priekaiðtø. Bet jis vadovavosi irgi tik J. Matulaièio kanonizacija nëra reikalinga, nes ark. „progine tiesa“ , nes savo argumentams medþiagà rinko J. Matulaitis jokio ypatingo nuostabaus þygio (kaip, pvz., tik ið liudininkø parodymø. Kolbë) nëra atlikæs. Nemaniau, kad ið lietuviø tarpo atsiras Promotor Fidei 2. Normaliø herojiðko laipsnio dorybiø turi ðimtai ir su savo „platesne tiesa“. Á oficialaus Tikëjimo Gynëjo net tûkstanèiai þmoniø, kad kuo èia ið jø skiriasi ark. priekaiðtus atsakë bylos advokatas. Á Jûsø priekaðtus J. Matulaitis? nesirengiu atsakyti, nes tai bûtø beprasmiðka, kai Jû- 3. Ark. J. Matulaièio kanonizacija vedama dël to, kad sø argumentai yra paremti „platesne“ tiesa, o manieji jis turi uþnugará – Marijonø vienuolijà; kiti tokio uþnu- visados liks tik „proginës tiesos“ produktas. Aèiû, kad gario neturi, taigi... pasakëte atvirai, kà manote ir kaip Jums visas ðis 4. Marijonø Vienuolijos ryþtas yra paverèiamas visos reikalas atrodo. Þinau Lietuvos komunistiniø ateistø tautos reikalu. Tam dabar proga (sunki Lietuvos padëtis) puolimus prieð ark. J. Matulaitá ir jo beatifikacijos bylà. yra patogi, taigi – avanti... Tik keista, kad kai kurie jø ir Jûsø argumentai panaðûs. 5. Netiesa, kad Lietuva liks katalikiðka ir tautiðka Man atrodo (gal klystu), kad ðio Jûsø nepalankumo tik tada, kai katalikybë ir tautybë eis drauge. ark. J. Matulaièio asmeniui ir jo beatifikacijos bylai 6. Ðventasis turi bûti natûraliai iðaugæs ið tautos lopðio, ðaknys yra kaþkur giliau, bet... kitoje plotmëje. Man o ne „padarytas“ ðventuoju ðalia kitø, bet pamirðtø þmoniø. keistai atrodo Jûsø laiðkø kopijø siuntinëjimas p. Ali- 7. Ark. Matulaièio pagerbimas Lietuvoje yra mados nai Grinienei. Kà ji turi bendra ðiuo klausimu? Ne- dalykas, o ne autentiðkas vox populi, nes tauta ne syká bent kad Jûsø mintis plaèiau paskleistø tam tikruose vaikosi madø, o madø religijoje esama nemaþiau, kaip sluoksniuose... ir moterø drabuþiuose. Paþiûroms paaiðkëjus, skaitau, kad ðis klausimas 8. Didþiu uolumu stumiama priekin Matulaièio bea- baigtas ir dël to dialogo vesti neapsimoka. Kiekvienas tifikacijos byla, visiðkai nesidomint tais Lietuvos vyrais liksime prie „savosios“ tiesos. Baigdamas taèiau norëèiau ir moterimis, kurie yra þuvæ uþ tikëjimà ir statæ pavo- paaiðkinti kai kuriuos Jûsø argumentavimo jø klaidin- jun savo gyvybæ, gelbëdami persekiojamuosius. Savaime gas prielaidas. siûlosi iðvada: kaltas ne kas kitas, kaip tik ark. Matulai- 1. Jûsø minimo pal. Kolbës bylà vedë pranciðkonai, èio bylos „stûmëjas“. Jam kiti yra „ne mano“. taèiau tà bylà rëmë ir dabar dþiaugiasi visa lenkø tauta. 9. Praðymai Ðv. Tëvui pagreitinti ark. Matulaièio bea- Taigi toji byla pasidarë visos lenkø tautos reikalas. Kodël tifikacijos bylos eigà yra organizuotas spaudimas ið vir- ðitoks dalykas neleistinas lietuviams? – Dël to, kad Ma- ðaus (taip daroma politikoje), taigi... tulaitis nëra Kolbë!22 10. Kantrus laukimas áspûdingiau liudytø mûsø tautos 2. Netiesa, kad kard. Wyszyñskis uþblokavo Brauns- tikëjimà, negu organizuotas ðaukimas. bergo kotrynieèiø steigëjos bylà. Tos bylos Postuliato- 11. Ypatingø þygiø religijos srityje nesame padaræ tiek rius yra prel. L. Tulaba. Su juo susiraðinëdami galite mes, tiek mûsasis kandidatas á ðventuosius, kad spaus- paklausti, kaip ten yra, kad toji byla nejuda. tume popieþiø daryti mums pirmenybæ. 3. Jus „uþdusinæs“ vieno kunigo (jis lengvai ið laiðko 12. Ark. Matulaitis, paskelbtas palaimintuoju, nebûtø stiliaus atpaþástamas) laiðkas yra nuo pradþios iki galo didelë parama (moralinë) kovoje uþ Dievà, tikëjimà, Baþ- neteisingas. Tasai kunigas arba mano paskaitos negirdë- nyèià, kaip átaigoja J. Vaiðnora. jo, arba jos metu miegojo, jei galëjo taip Jums paraðyti 13. Ark. Matulaitis yra praëjusio laiko atvaizdas, gyve- ir perduoti mano þodþius. Kà ir kaip að esu kalbëjæs (fak- næs ir veikæs visai kitomis aplinkybëmis, nei dabartinë tinai skaitæs), yra atspausta broðiûroje „Vakarø Europos Lietuva. Todël ark. J. Matulaièio tipo ðventasis ðiuo metu Lietuviø Sielovados kunigø ir pasaulieèiø suvaþiavimo yra neaktualus, tad neaktualus ir jo bylos pagreitinimas. pora paskaitø“. Gal to leidinëlio neturite, tad siunèiu 14. Akcija paskubinti ark. J. Matulaièio bylai nëra reikalas nei svarbus, nei skubus. 22 Ðis sakinys priraðytas ranka.

164 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 „PROGINË TIESA“?

Jums. Praðau rasti mano paskaitoje tai, kas to kunigo 2. Á Postulatûros archyvà praðau dëti ne savo sufor- Jums raðoma. Melo kelias yra trumpas ir melagingi pra- muluotas tezes, o mano autentiðkus laiðkus. Jûsø tezës neðimai platesnei tiesai nepasitarnauja. yra Jûsø padaras; iðimtos ið konteksto, jos neduoda rei- 4. Man prikiðate, kad að nejauèiu ir netikiu þmoniø kalingo visumos vaizdo, kaip ir bet kurios tezës. Be to, nuotaikoms, tad að nepaþástàs þmoniø, nes yra kitaip tezës 1, 5, 7, 8 (paskutinis jos sakinys) yra Jûsø, ne mano. mananèiø ir jauèianèiø. Kuris geriau paþástame þmones, 3. Apie kard. Viðinskio kiðimàsi á Braunsbergo kotry- sunku pasverti. Að apie þmoniø nuotaikas sprendþiu nieèiø steigëjos bylà man yra pasakojæs pats prel. L. ið to, kad tiek Lietuvoje, tiek katalikø tarpe tremtyje Tulaba mano bute Miunsteryje. ark. Jurgio Matulaièio ðventumo garsas ne maþëja, bet 4. Palyginæs Jûsø atsiøstos paskaitos (aèiû uþ jà, að auga. Tai rodo 1953–1980 m. laikotarpyje gauti 850 pa- jos neturëjau) þodþius p. 19 (ávadas) ir p. 32 (uþbaiga), liudijimø ir apraðymø apie gautas per ark. J. Matulaièio neradau esminio skirtumo tarp jø ir man ano kunigo uþtarimà malones dvasios ir kûno reikaluose, apie þmo- atsiøstos Jûsø paskaitos santraukos: esama tik þodiniø niø maldas ir aukas remiant beatifikacijos bylà, apie niuansø. Kodël tad apie ano kunigo santraukà tarti: Lietuvoje þmoniø sukurtas naujas maldas ir giesmes „melo kelias trumpas“? bûsimojo palaimintojo garbei. Bet lygiai þinau nuotaikas 5. Jûsø pravesta paralelë: ir tø, kuriuos að vadinu zirzliais (‡ la kunigas, jus infor- „Aèiû, kad pasakëte atvirai, kà manote ir kaip Jums mavæs apie mano paskaità), kuriems visa, kà padaro visas ðis reikalas atrodo. Þinau Lietuvos komunistiniø ne jie, o kiti, yra bloga, kritikuotina, griautina. Aèiû ateistø puolimus prieð ark. J. Matulaitá ir jo beatifika- Dievui, tokiø yra tik maþuma ir nemanau, kad jø zirzi- cijos bylà. Tik keista, kad kai kurie jø ir Jûsø argumentai mas ark. J. Matulaièio beatifikacijos bylai pakenktø, panaðûs“ – kaip nepakenkë kai kuriø lenkø dëtos pastangos, kad tarp mano nuomonës ir komunistiniø ateistø puolimø, ark. J. Matulaièio byla bûtø nutraukta, nes jis buvæs – ði paralelë turës visiðkai konkreèiø pasekmiø tiek „polakoþerca“. Bet tai buvo dar uþsilikusiø endekø bal- mano nusistatyme, tiek mano uþmojuose. sai. O tokie balsai, kadangi yra ðovinistinio pobûdþio, Tuo ir baigsime. Matote, Tëveli, kaip uþsiraukia dia- beatifikacijos byloje neturi svorio. Nemanau, kad ir Jûsø logai, prasidëjæ „pokalbio dvasioje“, kuria pradëjote pir- „platesnës tiesos“ argumentai ir tø kitaip mananèiø pa- màjá savo laiðkà. stangos kà nors pakeistø. Pagaliau juk ðventøjø ir pa- Jûsø A. Mc. laimintøjø skelbime turi þodá ir Ðv. Dvasia. O jos tiesa (paraðas) yra ne þmoniø kad ir labai mandrios tiesos. P. S. Ðio laiðko nuoraðà gauna tik tëvelis Konstanti- Baigiu konstatuodamas, kad esu Jums „tik tolimos nas, iðskyrus 5-já punktà: ðià paralelæ praneðiu citatos praeities paþástamas“ (Jûsø laiðkas 1979 08 14). forma, kam reikia. Su gilia pagarba Kun. J. Vaiðnora, MIC ark. J. Matulaièio beatifikacijos bylos vedëjas (paraðas) [8] ANTANAS MACEINA – KONSTANTINUI GULBINUI P. S. Nuoraðas pasiøstas Tëvui K. Gulbinui.

Miunsteris, 1981 m. kovo 31 d. [7] ANTANAS MACEINA – JUOZUI VAIÐNORAI Mielasis Tëveli, Ðiandien gavau ið tëv. J. Vaiðnoros MIC laiðkà (jo nuo- Miunsteris, 1981 m. kovo 31 d. raðà jis pats Jums yra pasiuntæs), kuriame vedama pa- ralelë tarp mano nuomonës apie arkiv. J. Matulaièio Mielasis Tëveli, beatifikacijos paskubinimo ir Lietuvos komunistiniø Pastaruoju laiðku (1981 03 31) Jus uþbaigëte pradëtà ateistø puolimo prieð ðá þmogø: mudviejø dialogà arkiv. Matulaièio beatifikacijos pas- „Aèiû, kad pasakëte atvirai, kà manote ir kaip Jums kubinimo reikalu. Leiskite tad nûn ir man savo ruoþtu visas ðis reikalas atrodo. Þinau Lietuvos komunistiniø anà dialogà uþbaigti keletu smulkiø pastabëliø: ateistø puolimus prieð arkiv. J. Matulaitá ir jo beatifika- 1. Nemaniau ir netikëjau, Tëveli, kad Jûs sugebate cijos bylà. Tik keista, kad kai kurie jø ir Jûsø argumentai taip piktai ironizuoti ir gelti lyg ðirðinas. Juk mûsø su- panaðûs“. siraðinëjimas lietë ne mûsø asmenis, o vienà grynai ob- Tokios paralelës akivaizdoje man nebelieka nieko kito, jektyvø dalykà, kuriam aðen net buvau mëginæs teikti kaip atsiimti ið Jûsø sumanyto bei ruoðiamo leidinio filosofinio pobûdþio. Kam tad ta ironija? Kam tasai visur savo paskaità „Kristus: asmuo ar reikalas?“ Kas yra kyðàs uþgaulus pyktis? gretinamas su komunistiniais ateistais, tas nëra nei

NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 165 „PROGINË TIESA“? vertas, nei patikimas raðyti apie Kristø, tuo labiau kad gregacijai uþ ávairius dekretus atsilyginti (p. 26)... ðis gretinimas iðeina ið lûpø vienuolio, esanèio postu- Kitados (1900 m.) Amerikos lietuviai yra praðæ pop. liatoriumi minëtame beatifikacijos procese ir kartu va- Leonà XIII áraðyti á ðventøjø skaièiø Þemaièiø vyskupà dovaujanèio bylos paskubinimo vyksmui. Be to, ðis vie- Merkelá Giedraitá (1536–1609), pirmàjá lietuvá misi- nuolis yra patarëjas, jei ir neoficialus, lietuviðkosios ninkà jëzuità Ambraziejø Rudaminà (1595–1631), bet sielovados Vokietijoje. tas jø praðymas buvo tik pium desiderium – geras Tad, Tëveli, visiðkai formaliai draudþiu minëtà mano noras, kurio nepakanka ðventiesiems skelbti. Lygiai paskaità kaip nors multiplikuoti bei paskleisti. Praðau nepakanka ir ðiandien tiek paskirø þmoniø, tiek ávai- jà gràþinti man atgal. riø sambûriø noro, kad bûtø ðventaisiais paskelbti Jûsø mûsø laiko asmenys. Tam reikia, kaip matëme, dau- gelio dalykø, bet ypaè ðventumo garso, kuris turi bûti P. S. Ðio raðto kopijà siunèiu kun. K. Senkui23 á Ðtut- spontaniðkas, augàs ir ávairiomis formomis besireið- gartà, nes jis, kiek þinau, anà leidiná ruoðia. kiàs. To trûkstant, nëra vilties, kad tokiø asmenø beatifikacijos bylas bûtø galima pradëti“ (p. 32). [9] PAPILDAS PRIE MANO LAIÐKO (1981 03 31) Palyginkite nûn ano kunigo laiðko citatà mano laiðke TËV. VAIÐNORAI tëv. Vaiðnorai su ðiais paties tëv. Vaiðnoro iðvedþiojimais A. Mc. (paraðas) Tëv. Vaiðnora apie kunigà, man paraðiusá jo paskai- tos santrauka: [10] KONSTANTINAS GULBINAS – ANTANUI „Vieno kunigo (jis lengvai ið laiðko stiliaus atpaþásta- MACEINAI mas) laiðkas yra nuo pradþios iki galo neteisingas. Tasai kunigas arba mano paskaitos negirdëjo, arba jos metu miegojo, jei galëjo taip Jums paraðyti ir per- 1981 m. balandþio 2 d. duoti mano þodþius. Kà ir kaip að esu kalbëjæs (fak- tinai skaitæs), yra atspausta broðiûroje...“ (laiðkas man Didþiai Gerbiamas Pone Profesoriau, 1981 03 25). Vakar gavau Jûsø laiðkà ið kovo 31 d. Pirmà apryliaus atsakyti buvo nepatogu, todël palaukiau iki ðiandien. Þodþiai ið minimos broðiûros: Tà laiðkà perskaitæs, prisiminiau Jûsø pasakymà, „Jau kuris laikas lietuviø spaudoje, susirinkimuose, kad „delegato pareigos – tai ne saldainius èiulpti“. Su pasitarimuose keliamas klausimas, jog reikia daryti tuo sutinku. Suprantamas man ir dabartinis Jûsø þygiø, kad bûtø paskelbti ðventaisiais kai kurie þymûs nepasitenkinimas dël tëv. J. Vaiðnoros MIC reakcijos. lietuviai katalikai kankiniai vyskupai: Teofilius Ma- Bet iðvados, kurias Jûs darote, man atrodo per toli tulionis24, Vincentas Borisevièius25, Meèislovas Reinys einanèios. ir ðvento gyvenimo pasauliðkiai prof. Stasys Ðalkaus- Manote, kad „ðis vienuolis yra patarëjas, jei ir neofi- kis, prof. Pranas Dovydaitis ir kiti... Taèiau palaimin- cialus, lietuviðkosios sielovados Vokietijoje“. Kol ne- tøjø ir ðventøjø skelbimo procesas nëra toks papras- suþinosiu, kas já toms pareigoms yra skyræs, skaitysiu, tas, kaip daugeliui atrodo (p. 19)... kad tatai yra Jûsø privati nuomonë, kiek tas mane lieèia. Paskaità, kaip pageidaujate, gràþinu. Su padëka. G Ið to, kas èia dëstyta, matyti, kaip beatifikacijos by- los sudëtingos, sunkios, ir pareikalaujanèios daug Jûsø laiko bei iðlaidø: bylos aktams spausdinti, teismo na- T. Konstantinas O. F. M. Cap. riams ir liudininkams uþ posëdþius apmokëti, Kon- (paraðas)

23 Kazimieras Senkus (g. 1917) – kunigas, monsinjoras, ðventimus Sovietø Rusija, gráþo Lietuvon. Nuo 1934 m. gyveno JAV ir Romoje. gavo 1942 m. Vokietijoje, Miunsteryje. Daug dëmesio skyrë lietuviø 1940 m. – kariuomenës vyr. kapelionas, nuo 1943 m. – Kaiðiadoriø liaudies dainø ir grigaliðkojo giedojimo studijoms bei propagavimui. vyskupijos ordinaras. Arkivyskupas (1962). Parengë giesmynø – „Giedanti baþnyèia“ (1946), „Garbë Dievui“ (1960) 25 Vysk. Vincentas Borisevièius (1887–1946) – kunigu áðventintas ir kt. 1996 m. gráþo á Lietuvà. 1910 m. Profesoriavo Seinø, Telðiø kunigø seminarijose. Prelatas (1928). 24 Vysk. Teofilius Matulionis (1873–1962) – kunigavo Bikavoje (Lat- Titulinis Lizijos vyskupas (ir Telðiø vyskupas sufraganas, 1940). Vyskupas vija), Peterburge. 1923–1925, 1929–1933 ir 1946–1956 represuotas; ordinaras (1944). Apkaltintas antitarybine veikla (ginkluoto pasiprieði- vyskupas (1929), 1933 m. Lietuvai pasikeitus politiniais kaliniais su nimo rëmimu), 1946 m. suimtas, suðaudytas Vilniuje 1946 11 18.

166 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 TEMA: KAIP SUVOKIAME ÐVENTUMÀ?

ÁSIÞEIDIMAI VARDAN TIESOS

Kun. Vaclovas Aliulis MIC

Tatjana Maceinienë suradusi skelbia dviejø stipriø Maceina – maksimalistas. Jam kandidatas á ðven- asmenybiø – prof. dr. Antano Maceinos ir kun. dr. Juozo tuosius turi bûti nuveikæs nepaprastø darbø – kaip Mak- Vaiðnoros MIC – susiraðinëjimà abiem brangiu ðventai- similijonas Kolbë. Jeigu Jonas Paulius II taikytø tokius siais ir palaimintaisiais skelbimo klausimu. Maceina reikalavimus, tai ið paskelbtø 400 su virðum ðventøjø pasirodo kaip tiesos riteris, nepritariàs jokiems kon- tikriausiai vargu ar susirinktø viena ðimtinë. Panaðiai junktûriniams þingsniams, o Vaiðnora – neniekinàs ir tarp pusantro tûkstanèio palaimintøjø nesudaro daugu- ðiø pastarøjø, kai jie dera su mos tokie pasiaukojimo didvy- didelëmis religinëmis ir tauti- riai kaip Baltarusijos marijonai nëmis reikmëmis. Antonis Leðèevièius (Antoni Vaiðnora, perëmæs vesti dau- Leszczewicz) ir Jurijus Kaðyra giau negu ápusëtà arkivyskupo (Juryj Kaðyra), kurie 1943 m. Jurgio Matulaièio beatifikacijos vasará savo noru pasiliko su lau- (palaimintuoju skelbimo) bylà po kianèiais mirties ið naciø rankø kun. dr. Kazimiero Rëklaièio Rsicos apylinkiø (Verchnedvin- MIC mirties, matë galimybæ sko raj.) katalikais bei staèiati- sparèiau jà uþbaigti, jeigu Apa- kiais ir þuvo su jais ugnyje. ðtalø Sostà pasieks gausûs ti- Ðalia kraujo ir ugnies kanki- kinèiøjø praðymai. Mat vienu nystës Baþnyèia labai vertina svarbiøjø asmens ðventumui pri- iðtikimybæ ir meilæ, neðant kas- paþinti rodikliø yra laikoma fa- diená dideliø vargø bei prieðin- ma sanctitatis – ðventumo garso gumø kryþiø. Matulaitis nuo paplitimas. Maceina galëjo ðios paauglystës skaudþiai vargina- aplinkybës neþinoti, todël jam mas kaulø dþiovos, darbavosi atrodë, jog uþtektø dvasininkijos lygiai su sveikaisiais ir net dau- praðymø. Beje, Vatikano II Susi- giau, o septyneri vyskupystës rinkimo metu visi jame dalyvavæ Vilniuje metai argi nebuvo nuo- 26 Lenkijos vyskupai in corpore latinë moralinë kankinystë?! buvo paraðæ toká praðymà Ðv. Të- Maceina, perskaitæs Stasio vui, ir tai turëjo nemaþà reikðmæ. Ylos knygà „Jurgis Matulaitis“, Matyti, kad Maceinai buvo ne- Jurgio Matulaièio pomirtinio stebuklo tyrimo bylos ásitikino, jog jo bûta ið tiesø priiimtina tëvo Gulbino sancta treèiasis puslapis. Roma, 1986 ðvento þmogaus. Vis dëlto spren- simplicitas (ðventas naivumas) dë, kad Matulaitis ðiam laikui mëginant jam, filosofui, uþkrauti lotyniðko raðto kûrimà esàs nebeaktualus, kad verèiau reikëtø beatifikuoti/ tokiu reikalu, kurio prasmingumu jis netikëjo. Nepri- kanonizuoti sovietinio persekiojimo aukas. Prieð dvejus imtina buvo ir tëvo Vaiðnoros pabrëþtinai tautinë mo- metus Lietuvoje ir Lenkijoje vykusiuose teologiniuose tyvacija. Kai màstanèiam þmogui kas ne prie ðirdies, simpoziumuose (þr. knygà Palaimintojo Jurgio Matu- tai argumentø nestigs, o pokalbininko árodinëjimø silp- laièio dvasios sklaida, Kaunas: Marijonø talkininkø nosios vietos duos progà dar labiau sugrieþtinti savo centro leidykla, 2003) buvo ne kartà pabrëþiamas Matu- pradinæ pozicijà. Susiraðinëjime akivaizdþiai matome, laièio aktualumas mûsø dienomis, ypaè tokiais Vatikano kaip kaupiasi vieni argumentai po kitø, kaip jie, ðiek II Susirinkimo akcentuotais klausimais kaip visø krikð- tiek perdirbti, kartojami ir kaip laiðkø tonas tolydþio èioniø paðaukimas á ðventumà, pasaulieèiø apaðtalavi- aðtrëja, pereidamas á kandþià ironijà, kurios ið pradþiø mas, katalikybës á(si)kultûrinimas tautose, socialinio në viena pusë nebuvo numaèiusi. teisingumo reikalavimas ir apskritai mokëjimas skaityti

NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 167 KUN. VACLOVAS ALIULIS MIC laikø þenklus. Neáþvelgdamas iðliekanèiø ðventumo Betgi Ðiluva tebebuvo likusi didþiausia rakðtis sovie- vertybiø aktualumo ir reikalaudamas tuètuojau skelbti tiniø bedieviø akyse: „kiauliø maro“ paskelbimas, teis- vis naujus palaimintuosius ir ðventuosius (ko gero, ir jie mai procesijos ið Tytuvënø á Ðiluvà dalyviams turëjo greit taptø nebeaktualûs), atrodo, profesorius priartëja profesoriø nuraminti, kad Matulaitis – ne konkurentas prie „tiesos ðiam kartui“, kurià pats kritikuoja. Ðiluvos Panelei, o veikiau jos sàjungininkas. Atgautosios Nepriklausomybës metais beatifikacijos Apsiriko ir Vaiðnora, melancholiðkai teigdamas nesu- bylos sovietmeèio kankiniams yra pradëtos ir vyksta, lauksiàs beatifikacijos. Beje, mirë trejetà mënesiø prieð nors, pripaþinkime tiesà, ðiandienë jaunoji karta kuo 1987 06 28, bet jau þinojo teigiamà sprendimà, beati- maþiausiai domisi sovietinës priespaudos faktais ir jos fikacijos datà ir buvo parengæs ðv. Miðiø bei Liturginiø aukomis. valandø tekstus Palaimintojo liturginiams minëjimams Galima suprasti tëvo Vaiðnoros apmaudà, kai Maceina ir ðventëms. nepriëmë jo 1981 03 05 laiðke ramiai iðdëstytø paaið- Tëvo Vaiðnoros pabrëþiamas katalikybës ir lietuvy- kinimø ir toliau ragino mesti á ðalá beatifikacijos bylà, bës ryðys teologiðkai nëra stiprus. Vis dëlto ðv. Kazi- á kurià jau buvo ádëta 30 metø darbo, ir griebtis naujø- miero jubiliejaus minëjimas 1984 m. ir Lietuvos Krikðto jø tikëjimo liudytojø bylø, kai jø neámanoma në pradë- minëjimas 1987 m., sujungtas su arkivysk. Matulaièio ti sovietø valdomoje Lietuvoje, kur visi dokumentai ir beatifikacija, tikrai pakëlë Lietuvos visuomenës dvasià. liudytojai. Savo apmaudà liedamas, Vaiðnora neatsi- Abiejø jubiliejø ir beatifikacijos progomis popieþius spyrë pagundai aðtriai ironizuoti ir taip uþkirto kelià Jonas Paulius II pasinaudojo pagarsinti pasaulyje Lie- tarpusavio supratimui. Turbût sutiksime su tëvu Gul- tuvos vardui ir sunkiai Lietuvos Baþnyèios bûklei so- binu, kad vienas persûdë savo replikà, o kitas padarë vietinëje priespaudoje. Dabar bùogosùawiony Jerzy Matu- neproporcingà iðvadà: jeigu man prikiðama, jog að kar- lewicz, Litwin, labai gerbiamas Lenkijoje ir dar daug kur. tojàs sovietø propagandos teiginius, tai nebegaliu ka- Manyèiau, ði publikacija vaizdingai primena, jog ir talikams kalbëti ir kategoriðkai draudþiu spausdinti dideliems þmonëms pasitaiko be blogos valios nesusikal- mano paskaità ir t. t. bëti; dël to jie mums netampa maþesni, o tik artimesni, Maceina apsiriko, kai, negavæs naujø þiniø apie Ði- nes dauguma mûsø irgi moka be reikalo kità áþeisti ar luvos ðventovæ lankanèias minias, pamanë, jog jø nebëra. patys perdëtai ásiþeisti. G

Primas kun. Stefanas Wyszyñskis ir vysk. Henrykas Gulbinowiczius baigiant pirmàjà kanonizacijos proceso sesijà. Varðuva, Arkivyskupø koplyèia, 1970 m. spalio 7 d.

168 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 TEMA: KAIP SUVOKIAME ÐVENTUMÀ?

KANKINYSTË IR TIKËJIMO LIUDIJIMAS NEATSKIRIAMI!

Kun. Algirdas Jurevièius

Gyvendami pokomunistinës demokratijos visuomenëje, tyrium buvo vartojamas tik kalbant apie buvusius ar kartais dar prisimename visai nesenus laikus, kai tikin- esamus Baþnyèios persekiojimus. Jau prieð Vatikano tieji buvo moraliðkai ir fiziðkai persekiojami dël savo II Susirinkimà ir ypaè po jo katalikø teologijoje ásitvirtino ásitikinimø. Sovietø persekiojama Baþnyèia buvo vadi- mokymas apie tris pagrindines Baþnyèios funkcijas – nama katakombø Baþnyèia, taip primenant pirmøjø am- liturgia, martyria ir diakonia. Tiesa, kai kurie teologai þiø krikðèioniø persekiojimus, iðugdþiusius Baþnyèiai priskaièiuoja ir ketvirtà funkcijà – koinonia4. Kadangi bûrius kankiniø ir tikëjimo iðpaþinëjø. mûsø teologinëje literatûroje ðios sàvokos maþai þino- mos, drástu sulietuvinti martyrijos terminà ir kvieèiu paþvelgti á jo iðtakas Naujajame Testamente bei raidà 1. MARTYRIUM – KANKINYSTË teologijos istorijoje. AR LIUDIJIMAS? Lietuviø kalba, kaip ir daugelis kitø moderniø kalbø, 2. MARTYRIJOS SUPRATIMAS turi du, atrodytø, nelabai susijusius þodþius – liudyti NAUJAJAME TESTAMENTE ir bûti kankiniu – paþymëti vienam reiðkiniui, kurá pir- mieji krikðèionys nusakydavo vienu graikiðku þodþiu – Martyrijos sàvoka NT vartojama prasme, áprasta to mart@rion (liudijimas, árodymas). Romos imperijoje pra- meto graikø kalbos vartosenai: liudyti prieð teismà, bûti sidëjæ krikðèioniø persekiojimai leido graikø kalboje liudytoju. Evangelijoje pagal Morkø praneðama, kad atsirasti naujadarui – m@rtuV, mart@V – nusakanèiam „aukðtieji kunigai ir visa teismo taryba ieðkojo prieð þmogø, kuris krikðèioniðko tikëjimo brandumà paliudijo Jëzø liudijimo“ (Mk 14, 55). Apaðtalø iðsiuntimo kalboje atiduodamas savo gyvybæ1. Patristinës literatûros tyrinë- martyrijos terminas siejamas su Kristaus mokslo liu- tojai konstatuoja, kad Hermo „Ganytojas“ (apie II a. vi- dijimu pagonims (plg. Mt 10, 18). durá) krikðèionims kankiniams paþymëti dar vartoja Apaðtalo Pauliaus raðtai martyrijos terminui suteikia graikiðkà terminà paq^nteV, o ðv. Polikarpo (69–155) specifinæ prasmæ. Ji reiðkia krikðèioniðkos egzistencijos kankinystës apraðyme pirmà kartà pavartotas termi- pagrindà, nes krikðèionis yra paðauktas liudyti ástabius nas m@rtuV, reiðkiantis kraujo liudytojà, krikðèioniø Dievo darbus pasaulyje, t. y. visuomet gyventi martyrijos kankiná2. Netrukus ði sàvoka persikëlë á lotynø kalbà. dvasia: „nes per já [Kristø] praturtëjote visu kuo – visokiu Antai Kazimiero Kuzavinio þodyne skaitome: „Martyr, Dievo þodþiu ir paþinimu, – ir Kristaus liudijimas [mar- martyrus – kankinys; martyrium – a) kankinio dalia, t@rion] tapo tvirtas“ (1 Kor 1, 5–6). Galima netgi nuspëti, kanèiø kelias; b) kankinio kapas; c) kankiniui skirta kad sàvokos tikëjimas ir martyrija buvo vartojamos si- baþnyèia“. Þodyno sudarytojas nepamirðta paminëti, jog nonimiðkai. Apd leidþia mums suprasti, kad anksty- tai vëlyvosios lotynø kalbos produktas, perimtas ið vojoje Baþnyèioje liudijimas bei misijos ið tikro buvo graikø kalbos3. Paþymëtina, kad lotynizuodamasis ðis laikoma savaime suprantamu krikðèioniðkojo gyvenimo þodis prarado pirminæ reikðmæ – bûti liudytoju – ir ágavo vaisiumi, kiekvieno tikinèiojo pareiga liudyti asmeniðka kraðtutinæ (kankinystës) reikðmæ, kuri graikiðkajame elgsena ir aiðkiai skelbiant visur, kur ámanoma5. þodyje galëjo bûti tik nuspëjama. Iki pat XX a. lot. mar- Daþniausiai martyrijos terminas vartojamas ðv. Jono

1 Plg. Passow, F., Handbuch der griechischen Sprache, Bd. 2/1, 3 Plg. Kuzavinis, K., Lotynø – lietuviø kalbø þodynas. Dictionarium Leipzig, 1852, S. 130. Latino – Lituanicum, Vilnius, 1996, p. 516. 2 Plg. Baumeister, T., Die Anfänge der Theologie des Martyriums, 4 Graikiðkas þodis koinwn%a reiðkia bendrystæ, bendruomenæ, daly- Münster, 1980, 3.258; Hermo „Ganytojà“ ir ðv. Polikarpo „Kankinystæ“ vavimà bendruomenës veikloje. liet. þr.: Baþnyèios Tëvai. Antologija, sud. Darius Alekna ir Vytautas 5 Plg. Jonas Paulius II, Enciklika Redemptoris missio apie misijos Aliðauskas, Vilnius: Aidai, 2003. priesako nuolatiná galiojimà, 1990 12 07, Nr. 27.

NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 169 KUN. ALGIRDAS JUREVIÈIUS tradicijos raðtuose. Tai ir Jono Krikðtytojo liudijimas sutinki su kankintojø paþiûromis, o vëliau per atgailà apie Jëzø (Jn 1, 7; 5, 39), ir Jëzaus liudijimas apie save vël gráþti á krikðèioniø bendruomenæ? Taip bûtø ir vil- (Jn 8, 14; 5, 36 ir kt.), ir mokiniø liudijimas apie Jëzø kas sotus, ir avis sveika. ir atsiøstà Ðventàjà Dvasià (Jn 15, 26; 1 Jn 1, 2; 4, 14 c) Gyventi martyrijos dvasia, nesiekiant kankinystës. ir kt.). Ið ðv. Jono tradicijos raðtø aiðku, kad krikðèio- Baþnyèios Tëvai aiðkino, kad kankinystës negalima siek- niðka martyrija turi ypatingà kokybæ, ne tik suteikianèià ti kaip tikslo; o veikiau ji vengtina, nes tik Dievas gali paþinimà, bet ir skatinanèià þmogø dalyvauti visose suteikti kankinystæ. Savo iniciatyva „suorganizuotos“ Kristaus gyvenimo plotmëse (kerigma, persekiojimai, kankinystës metu Vieðpats gali nebeduoti jëgø didvy- kentëjimai ir iðaukðtinimas)6. Apreiðkimo knygoje ryð- riðkai jà iðkæsti, ir kai kurie krikðèionys kankinami iðties këja tai, jog martyrija veda prie kankinystës (Jn 6, 9) palûþdavo ir iðsigindavo savo tikëjimo9. Baþnyèia visuo- ir prie galutinës Dievo karalystës pergalës: „jie nugalëjo met patarë ne ieðkoti, bet saugotis persekiojimø ir netgi já [velnià] Avinëlio krauju ir savo liudijimo þodþiu. Jie nuo jø bëgti, jei tik bûtø galimybë. nebrangino savo gyvybës ir nebijojo mirti“ (Jn 12, 11). Persekiojimo laiku iðryðkëjo vienas labai svarbus Martyrijos sàsajas su kankinyste patvirtino prasidëjæ kankinystës aspektas – misijiðkumas. Patys kankin- Baþnyèios persekiojimai, kurie këlë krikðèioniø bend- tojai bûdavo nustebinti kankiniø dràsos ir tikëjimo, o ruomenëms naujus iððûkius. kai kurie ið jø kankiniø dëka vëliau patys átikëjo. Todël ne veltui Tertulijonas (apie 160–225 m.) savo apologi- joje raðë, kad kankiniø kraujas tampa naujø krikðèioniø 3. AR BÛTINA KRIKÐÈIONIUI sëkla (Semen est sanguis christianorum). Istorikø SIEKTI KANÈIOS? nuomone, iki 313 m. kankiniø skaièius galëjo siekti 6– Pirmi didieji persekiojimai prasidëjo jau I a. viduryje. 7 tûkst. Tai padëjo krikðèionims suvokti, jog Baþnyèia Idant nukreiptø nuo savæs minios pyktá uþ Romos miesto – kankiniø (liudytojø) bendrija. padegimà (64 m.), imperatorius Neronas tuo apkalti- Bûtina suprasti, jog kankinystë nebuvo nei tikslas, no krikðèionis ir pradëjo brutalø persekiojimà. Vëliau nei priemonë tikëjimui skleisti. Baþnyèia skelbë Kris- krikðèionys imti kaltinti ir dël stichiniø nelaimiø (ne- taus mokslà ne tam, kad siektø ar vengtø kankinystës, derliaus metai, sausra, kruða...), ir tai labai apsunkino bet kad pasaulá paskatintø likiminiam apsisprendimui. jø gyvenimà. Bûti krikðèioniu reiðkë rizikuoti savo gy- Kokià reakcijà sukels kerigma, priklauso ne tiek nuo vybe ir tapti potencialiu kankiniu, nes á krikðèioniðkà skelbëjo, kiek nuo Dievo. Juk Kristus siuntë mokinius kerigmà pasaulis atsakydavo ne vien pritarimu bei at- kaip avis tarp vilkø (Mt 10, 16), todël kruvini konflik- sivertimu, bet ir neapykanta. Ðiame kontekste þodis tai neiðvengiami. Svarbu ne kankinystë, bet krikðèio- martyrium (liudijimas) ágavo iðskirtinæ kankinystës niðko gyvenimo liudijimas (martyrija), kuris persekioji- prasmæ – tai kraujo praliejimas dël Kristaus7. mo metu gali ágauti radikaliausià – kankinystës iðraiðkà. Persekiojimø situacija skatino krikðèionis ieðkoti ofi- cialios pozicijos kankinystës atþvilgiu. Taip iðsikristali- 4. MARTYRIJA – BAÞNYÈIOS FUNKCIJA zavo trys pagrindinës nuostatos: a) Siekti kankinystës. Mazochistiðkai nusiteikæ tikin- Aprimus didiesiems persekiojimams, martyrija buvo tieji ragino siekti kankinystës kaip greièiausio iðsigel- pamirðta, taèiau XX a. viduryje ji vël atgimë katalikø bëjimo kelio. Ypaè aktyvûs èia buvo montanistai8. Grei- teologijoje. Baþnyèia savo uþdavinius pasaulyje reali- tos pasaulio pabaigos akivaizdoje jie ne tik rigoristiðkai zuoja per Evangelijos skelbimà bei liudijimà (martyri- interpretavo moralës normas, bet ir siekë kankinystës ja), per Eucharistijos ir kitø sakramentø ðventimà (litur- kaip aukðèiausio tikslo. Dëdamiesi tikëjimo „herojais“, gija) ir per artimo meilës tarnystæ pasaulyje (diakonija). jie tyèia provokuodavo imperijos tarnautojus ir daþniau- Ðiø funkcijø negalima atskirti, nes jos viena kità paryð- siai gaudavo tai, ko siekdavo – tapdavo kankiniais. Tokia kina, persmelkia viena kità ir kartais net slypi viena sektantø laikysena buvo pavojinga Baþnyèiai. kitoje10. Paskelbtasis Dievo þodis veda á liturgijà, kurioje b) „Iðsisukti“ nuo kankinystës. Kankinystë iðoriðkai jis iðkilmingai patvirtinamas ir ágauna savo konkreèià galëjo reikðti ir pralaimëjimà, nes persekiotojai taria- iðraiðkà kasdieniame gyvenime tarnaujant kitiems. Jei- mai triumfuodavo, o krikðèioniø bendruomenë prarasda- gu kurios nors ið ðiø funkcijø trûksta, krikðèioniðkas vo savo aktyviausius narius. Tad kilo praktiðka mintis: gyvenimas dar nëra pasiekæs savo pilnatvës, o gal dël ar ne geriau bûtø patekus á kankinimus apsimesti, kad klaidingos praktikos jau nebëra savo pilnatvëje.

6 Plg. http://www.quatember.de/J1981/q811601.htm. 9 Plg. Dassmann, E., Kirchengeschichte I. Ausbreitung, Leben und 7 Plg. Baumeister, T., op. cit., S. 256. Lehre der Kirche in den ersten drei Jahrhunderten, S. 111–112. 126. 8 Montanistai – apie 175 m. Maþojoje Azijoje atsiradusi sekta, laukusi 10 Plg. Schmid, F. P., Im Anfang ist Gemeinschaft, Stuttgart, greitos pasaulio pabaigos. 1998, S. 95.

170 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 KANKINYSTË IR TIKËJIMO LIUDIJIMAS NEATSKIRIAMI!

Baþnyèia moko, kad pirmoji evangelizacijos forma yra jø laikraðèiai be paliovos já peikë ir ðmeiþë. Lenkø kuni- martyrija, nes ðiuolaikinis þmogus labiau tiki liudyto- gai taip pat nuolat sunkindavo vyskupui darbà. Palai- jais negu mokytojais, patirtimi negu doktrina, gyveni- mintasis Jurgis ganytojo darbà tokiomis sàlygomis api- mu ir faktais negu teorijomis. Liudijimas krikðèioniðkuo- bûdino kaip skaistyklà, kaip erðkëèiais iðklotà kelià. ju gyvenimu yra pirmutinë ir nepamainoma misijø Nepaisant visø intrigø, jis neleido savæs „privatizuoti“ forma. Pagal Kristaus pavyzdá gyvenantis misionierius kokiai nors politinei ar tautinei grupei ir iki galo iðli- yra Dievo ir transcendentinës tikrovës þenklas. Þodis ko visø ganytojas. Jo martyrijà geriausiai iðreiðkia in- misionierius anaiptol nereiðkia vien misijoms atsidëjusio dvasininko; taip gali ir privalo liudyti visi priklausan- tys Baþnyèiai11. Nieko nuostabaus, kad martyrija Baþ- nyèios mokyme ágauna ir liudijimo ir misijø veiklos, ir evangelizacijos, ir pirminio skelbimo, ir kt. aspektus. Tai tik parodo ið esmës vieningos martyrijos pliuraliz- mà, atspindintá skirtingas krikðèioniø bendruomeniø patirtis ir situacijas.

5. ÐIANDIENIAI MARTYRIJOS-KANKINYSTËS ASPEKTAI Iðgirdæ þodá „kankinys“, tuoj prisimename kokià nors scenà ið mums þinomø kankiniø gyvenimo pabaigos: nukirsta galva, nukryþiavimas, sudeginimas... Sulig visuomenës paþanga tobulëja ir kankinimo metodai. Þinome, kad ðimtai tûkstanèiø nekaltø þmoniø tapo kankiniais Sibire, ávairiausiose koncentracijos stovyk- lose, saugumo rûsiuose, taèiau buvo bei yra „civilizuo- tesniø“ kankinimo metodø, pvz., nuolatinis sekimas, mo- ralinë priespauda, ðantaþas, „vaistø“ suleidimas, psichinës bei fizinës bûklës iðderinimas ir t. t. Paþy- mëtina, kad Baþnyèià persekiojantys reþimai pirmiausia puola ne liturgijà, bet martyrijà ir diakonijà. Pamename, kad komunistinë diktatûra pirmiausia uþdraudë tikëji- mo skleidimà (mokyklose, spaudoje, visuomenës gyveni- me) ir socialinæ Baþnyèios veiklà, nusavindama kata- likiðkas ligonines, prieglaudas, vaikø ugdymo ástaigas. Liturginis gyvenimas neatrodë pavojingas, taèiau kai Pal. Jurgio Matulaièio beatifikacijos iðkilmës Marijampolëje. liturgija persikvalifikuodavo á martyrijà (vieðà liudiji- Celebrantas – arkivysk. Liudvikas Povilonis MIC.1987 07 12. mà) per procesijas, kryþiø statymø, vaikø katechiza- Nuotr. ið kun. Vaclovo Aliulio MIC archyvo cijø ir kt. vieðas katalikiðkas akcijas, reþimas tuoj pat reaguodavo persekiojimais. Taigi tikëjimo liudijimas ir greso pamokslo mintys: „Rûpinsiuos kaip Kristus ap- kankinystë buvo visuomet greta. Kaip jau matëme, glëbti visus... Dël tiesos esu pasiryþæs guldyti galvà...“12 pirmøjø amþiø Baþnyèia tai iðreikðdavo vienu marty- Persekiojimø laikais visuomet reikðmingas iðkilus ir rijos terminu. aiðkus tikëjimo liudijimas. Galime pasidþiaugti, kad per Kartais kanèia ir ávairûs kankinimai kyla ne vien ið visà sovietinës okupacijos laikotarpá Dievas praturtino svetimøjø, bet ir ið savøjø pusës. Kaip pavyzdá galëtu- mus ryþtingais tikëjimo liudytojais ir kankiniais. Jø visø me pasitelkti pal. arkiv. Jurgá Matulaitá, kuris 1918– vardai ir pavardës net nëra þinomi, taèiau tai nesuma- 1925 m. bûdamas Vilniaus vyskupu iðgyveno ávairiausiø þina jø reikðmës. Kaip iðtvermingos martyrijos pavyzdá ganytojo darbà apsunkinanèiø aplinkybiø. Komunistai norëèiau pateikti pavyzdá ið Dievo tarno ark. Teofiliaus já lydëjo neapykanta, lietuviams nepatiko, kad jis atsi- Matulionio (1873–1962) gyvenimo. Jam teko net ðeðioli- sakë savo autoritetà panaudoti politiniams tikslams, ka metø iðkæsti kalëjimuose ir patirti ávairiausiø paþe- lenkai norëjo Vilniaus vyskupo soste matyti lenkà, o minimø. Yra þinomas vienas ádomus faktas ið jo tardymo

11 Plg. Jonas Paulius II, Redemptoris missio, Nr. 42. MIC. Apaðtalinis vizitatorius Lietuvai 1925–1927, Nottingham, 2000, 12 Paimta ið: Matulis, S., Palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis p. 23; plg. p. 22.

NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 171 KUN. ALGIRDAS JUREVIÈIUS istorijos. Vienas tardytojas buvo ypaè piktas ir norëjo cistinëmis tradicijomis besipuikuojanti Prancûzija net iðgauti antivalstybinæ veiklà árodanèiø „faktø“, taèiau uþdraudë mokiniams neðioti kokius nors religinius sim- arkivyskupas tokiø faktø neþinojo. Matydamas, kad tar- bolius – kryþelius, þydiðkas kepures, musulmoniðkas dytojas pykèio protrûkio pagautas, arkivyskupas atsi- skareles... Uþ ástatymo nevykdymà numatytos bausmës. praðë, kad dël jo tardytojui tenka tiek daug vargti. Ðis Tuo tarpu Vokietijoje bandoma atskirti grynai religinius þingsnis buvo raktas á to þmogaus ðirdá. Per kità tardymà simbolius nuo politiniø: musulmoniðkos skarelës trak- jis buvo visiðkai kitoks ir net pavaiðino Dievo tarnà su- tuojamos kaip politinis simbolis, todël vieðø ástaigø dar- muðtiniu. Atsiþvelgiant á tai, galëtume perfrazuoti Baþ- buotojos negalës jø dëvëti, o krikðèioniø vienuoliø abi- nyèios raðytojà Tertulijonà, sakydami, kad ne tik kan- tai nëra politinis, o tik religinis simbolis, todël nebus kiniø kraujas, bet ir krikðèioniø romumas, iðtvermë bei draudþiami. Europa bijo pripaþinti savo krikðèioniðkas uþ bloga atsilyginimas gëriu yra kitø krikðèioniø sëkla. ðaknis, kad nepapiktintø netikinèiøjø ir kitø religijø Nors abiejø ganytojø gyvenimas nebuvo kankinystë iðpaþinëjø. Demokratijos vardu prisidengusios nekrikð- grieþtàja prasme13, taèiau jø liudijimas (martyrija) buvo èioniðkos maþumos piktnaudþiauja demokratijos tei- nuolatinës kankinystës bûsenoje, kuri yra daug platesnë kiamomis laisvëmis ir savo valià diktuoja krikðèioniðkai uþ fiziná kankinimà. Populiariai ði martyrijos forma va- daugumai. Ðiame kontekste aiðku, kad krikðèionybës dinama kasdienio kryþiaus neðimu14. Europoje ateitis priklauso tik nuo martyrijos, kurià ban- doma netgi ástatymais uþgniauþti arba bent suvarþyti. Tik gyvas santykis su Kristumi ir glaudus ryðys su Baþ- 6. LIUDYKIME KRISTØ! nyèia padës atsilaikyti antikrikðèioniðkø tendencijø aki- Nëra liudijimo be liudytojø, todël svarbu, kad nieka- vaizdoje, nes „neámanoma liudyti Kristaus neatspindint da nepristigtø iðtvermingø liudytojø. Popieþius Jonas jo atvaizdo, kuris tampa mumyse gyvas per malonæ ir Paulius II, norëdamas suaktyvinti martyrijà, nepaliau- veikiant Dvasiai“16. jamai kvieèia visà Baþnyèià visose plotmëse liudyti Tad kyla klausimas: ar ðiandienës civilizacijos laikais Kristø: „Tie, kurie priklauso Katalikø Baþnyèiai, turëtø tikëjimo liudijimas nëra taip pat susijæs su diskrimina- jaustis tartum privilegijuoti ir kartu dël to dar labiau cija (darbo praradimas), moraliniu spaudimu, dvasiniu, ásipareigoti liudyti tikëjimà ir krikðèioniðkàjá gyvenimà, kartais gal net ir fiziniu kankinimu, paremtu laicistinës laikydami tai tarnyba broliams bei deramu atsakymu valstybës koncepcija? Matome, jog liudijimas bei ávairaus Dievui“15. Ðis kvietimas skamba ir yra ypaè aktualus pobûdþio kankinystë ir ðiandien þengia greta ir yra sekuliarizuotoje ir nukrikðèionëjusioje Europoje, nes to- neatskiriami vienos krikðèioniðkos martyrijos elementai, kios Europos tikslas (iðvada) – visuomenë be tikëjimo kaip kad buvo ankstyvojoje Baþnyèioje. Ne veltui sako- liudytojø. Tai pasiekti labai trukdo regimi religiniai sim- ma, kai jeigu neatsiranda uþ idëjas kenèianèiø ir mirð- boliai, todël norima paðalinti kryþius ið mokyklø, lai- tanèiø, tai mirðta... paèios idëjos. G

13 Tiesa, dël ark. Teofiliaus Matulionio mirties prieþasties yra pa- 14 Plg. Aliulis, V., „Ásiþeidimai vardan tiesos“, þr. ðio numerio p. 167. grástø abejoniø, todël beatifikacijos (kanonizacijos) byla perkvalifikuota 15 Jonas Paulius II, Redemptoris missio, Nr. 11. á kankinio bylà. 16 Ibid, Nr. 87.

172 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 AKADEMYBË Lobizmo kultûra

TOMAS DAUGIRDAS

Ðiemet, kaip ir ankstesniais metais, mëgavimosi vietos, su kuriomis kultû- jams perkamus produktus, o átarpin- buvo supjaustytas kultûrai skirtas riniu ar nekultûriniu vartojimu ne- tai, tarnaudama valstybei, visuome- lëðø pyragas. Beveik kaip visada kilo sirûpinantis kultûros pasaulis nie- nei ir þmogui. skandalas. Kultûrininkai ir meno kaip negalëtø konkuruoti. Didþiausias gyvuojanèios aukðto- þmonës vël ginèijosi árodinëdami savo Tiesa, vartotojiðkas kultûros suvo- sios kultûros privalumas yra jos pa- teises á pinigus. Akivaizdu, jog be kimas siûlo ir optimistiðkesniø per- teikiama suvokimø apie pasaulá bei valstybës paramos kultûra bei jai ben- spektyvø: kultûros þmonës turëtø pasaulio jausenø ávairovë. Ði gali bûti driausià pagrindà suteikiantis hu- iðmokti ðiuolaikinës vadybos, meno iðreikðta tekstais ar netekstiniais kul- manitarinis mokslas negalëtø iðlik- ásiûlyti savo prekæ net jos vertës nesu- tûros produktais. Aukðtoji tekstinë ti. Taèiau kokiu pagrindu valstybë ir prantantiems þmonëms. Taigi reikia kultûra reiðkia ir kritikà, kylanèià ið visuomenë turëtø remti kultûrà? iðmokti kultûrà pateikti kaip tam ávairiø kultûriniø pozicijø dinaminës Koks jos indëlis gali pateisinti jos eg- tikrà „vertæ“ turintá dalykà. Tuomet sàveikos, konfliktø, susipynimø bei zistencijos palaikymà? galëtø iðsilaikyti net tos kultûros sri- iðsiskyrimø. Kritinis atsiribojimas Lietuvoje kartkartëmis ðvelniau ar tys, kurios áprastomis sàlygomis bûtø nuo esamo kultûros reiðkinio skatina aðtriau formuluojant kartojama min- pasmerktos. Ðiuo finansavimo prin- gryninti savo pozicijà, aptikti jai tin- tis, kad savæs finansiðkai nepateisi- cipu remiasi kai kurie ES kultûros kamà, ið pirmo þvilgsnio galbût net nanèios kultûros sritys turëtø natû- fondai, remdami knygø leidybos ar nepastebimà vertybiná pagrindà. Ðia raliai iðnykti. Valstybë turëtø remti renginiø projektus, kurie regimai prasme kiekvienas tikrai kultûrinis finansiðkai vilèiø teikianèiuosius, atsipirks. Ið tikrøjø ðiuolaikinë vady- poþiûris yra vertybinis. progresyvius kultûros projektus. Tuo- ba gali pritaikyti kultûros raiðkà prie Sovietmeèiu visà kultûrà Lietuvo- met tereiktø atlikti iðsamø finansiná publikos skonio, jà supaprastindama je buvo mëginama pajungti vienam paskirø kultûros srièiø tyrimà bei bei panaikindama subtilesnius niuan- ideologizuotam propagandiniam tiks- iðsiaiðkinti, kurioms bûtina diagno- sus. Taèiau ar tuomet ji dar bûtø kul- lui, remiantis visiems bûtinomis poli- zuoti artimà ar tolimesnæ mirtá. Ne- tûra, kurios vardu dengiasi? Ðiandien tizuotomis vertybëmis. Tad sovietinës reikia specialiø tyrimø, jog ið anks- gana daþnai skelbiami valstybës re- kultûros negalima vadinti „aukðtàja“: to nustatytume pasmerktojo kultûros miami klasikinës muzikos koncertai, vyraujant vienam primestam verty- lauko ribas. Tai dalykai, neatitin- kuriø metu pramaiðiui atliekami ávai- biniam pagrindui, negalëjo vykti joks kantys plaèiojo vartotojo skonio, vir- riausiø autoriø kûriniø gabalëliai. dinaminis kultûros procesas, kurio ðijantys „populiariosios kultûros“ Vadybiðkai þvelgiant, toks produktas metu iðryðkëtø ávairios prieðingos ar kartelæ, t. y. kultûriðkai sudëtingi, turëtø patraukti prie sudëtingø kûri- skirtingos vertybinës pozicijos, pa- subtilaus vertinimo reikalaujantys niø nepratusius klausytojus, savo- siektø ið tiesø aukðtà kultûriðkai pro- bei nuoseklaus kultûrinio ugdymosi tiðkai juos ðviestø bei „supaþindintø“ duktyvios átampos lygá. Sovietmeèiu reikalavæ dalykai. su klasikine kultûra. Taèiau tokiø nebuvo jokios kultûrinës laisvës, o Þvelgiant ið finansinio atsiperka- koncertø metu net nesistengiama sovietinës valstybës kultûra, kuriai mumo taðko, kultûra yra gana daug klausytojà priartinti prie „aukðtosios“ nekilo bûtinybë save kultûriðkai átvir- pastangø, laiko bei lëðø suryjantis, kultûros, jam pateikia- tinti, buvo pasmerkta jokio apèiuopiamo produkto ar vi- mas kultûros surogatas. moralinei bei kultûrinei siems prieinamo pasitenkinimo ne- Negalima neatsiþvelgti á degradacijai. Tiesa, so- teikiantis dalykas. Ðiuolaikinis var- faktà, kad kultûros „var- vietmeèiu bûta tam tik- totojiðkas pasaulis siûlo gausybæ tojimas“ yra visai kitokio rø mëginimø kûrybiðkai greitesniø bei pigesniø bûdø pasiekti pobûdþio nei bandeliø ar „apeiti“ esamà ideologi- pasitenkinimà, kurá neaiðkiai þada automobiliø vartojimas. jà, taèiau ðie mëginimai aukðtesnës kultûros pasaulis. Pra- Kultûra ið tiesø privalo rëmësi tomis paèiomis mogø parkai, kino teatrai, prekybos atsipirkti, taèiau ne tie- vertybëmis kaip ir vy- centrai yra vartotojiðko visuotinio siogiai, teikdama vartoto- raujanti kultûra ir jai

NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 173 AKADEMYBË tarnavo stiprindami ðios kultûros gy- valstybinei savimonei. Ji remiasi vizi- mëtos galios kovos dël pinigø pasek- vybingumo iliuzijà. ja Lietuvos valstybës, turinèios sudë- mës, o ne nuoðirdus rûpestis dël kul- Ðiandien situacija pasikeitë, taèiau tingà istorijà, daugiakultûrës ir dau- tûros ar siekis saugoti tam tikras jos vyraujantis poþiûris á kultûrà iðliko giareliginës bei savitos bendrame tendencijas. Nepriklausomybës pra- panaðus. Niekaip neásitvirtina poþiû- Europos kontekste. Telieka tikëtis, dþioje susilpnëjusios kûrybinës sà- ris, kad kultûra gyvena ne finansinës, jog fondo veikla nenuves á sovietiðkai jungos fondø dëka atgauna jëgas bei o vertybinës laisvos rinkos sàlygomis, suvokto „tautiðkumo“ garbinimà uþsi- tampa maþiau priklausomos nuo pla- kad ji gyvybinga, kai áspraudþiama sklendþiant nuo dabartinio pasaulio tesnës kultûrinës bendrijos átakø, nuo ne á vienà kurià (sovietinio þmogaus iððûkiø. Prieðingà pozicijà finansuo- bûtinybës atsiþvelgti á uþ jø buveiniø kûrimo ar rinkos ekonomikos) ideo- damas leidybà remia Atviros Lietuvos sienø vykstanèius kultûros procesus. logijà, o reiðkiasi kaip aiðkiø konku- fondas. Jo tikslas yra kurti bei stip- Ðiø bendrijø stiprëjimas skatina kul- ruojanèiø „ideologiniø“ pozicijø ávai- rinti atvirà demokratinæ visuomenæ. tûros stagnacijà, kai nesama jokiø rovë bei visuma. Tokia kultûra ið Ðis „atvirumas“ veda anapus istorið- tikrø susikirtimø, kai juos telieka tiesø tarnauja visuomenei ir valsty- kai nacionaliai suprantamos valsty- imituoti, imituojant patá kultûros pro- bei pateikdama ávairius vertybinius bës ribø bei veda á kosmopolitinio glo- cesà ir kaità. Juk kûrëjas, priklau- kodus bei iðraiðkas, pagal kuriuos pi- balaus pasaulio bei kosmopolitinio sydamas kûrybinei organizacijai bei lieèiai ir visuomenës nariai gali atpa- pilieèio vertybiø apologijà. Paradok- tiesiogine prasme jos iðlaikomas, var- þinti, suvokti bei sustiprinti savàjà salu, kad ði totalitarizmui besiprie- gu ar ryðis pereiti á aiðkiai vertybið- vertybinæ pozicijà, tapti laisvais susi- ðinanti liberalaus pagrindo ideologija kai iðreikðtà kûrybinæ opozicijà, su- vokianèiais bei aiðkiø tikslø siekian- neretai veda á neomarksistiniø, vals- vokdamas tokio darinio finansinæ èiais pilieèiais. Juo didesnë kultûriniø tybiø ir tautø ribas tirpdanèiø, kos- galià. Juo labiau kad jos garantuoja ideologiniø pozicijø bei iðraiðkø ávai- mopolitiðkai nuspalvintø vertybiø ne vien uþ projektus gaunamas dve- rovë, juo daugiau galimybiø suteikia- propagavimà. Kadangi mûsø kultûro- jopas ar trejopas lëðas, taèiau ir pas- ma visuomenës nariams aptikti savo je finansiðkai remiamos vien ðios dvi tovø biudþetiná iðlaikymà. nuostatø rezonansà bei taip ásitraukti ideologijos, kultûriniø nepriklausomø Kultûros þmonës ðiandien ið kûrëjø ne vien á kultûros, taèiau ir á visuome- pozicijø pasiûla bei kultûros apskri- palengva tampa iðlaikytiniais, varþo- nës bei politiná gyvenimà. Tokia kul- tai perspektyva yra skurdi. mais jokia vertybine pozicija neápras- tûra yra bûtina pilietinës valstybës Kiti fondai neturi jokiø aiðkiø ver- minto kolegialaus solidarumo. Esama dalis. Jos formavimu bei rëmimu kaip tybiniø nuostatø bei dangstosi ab- kultûros finansavimo sistema skati- naudingu sau turëtø rûpintis valstybë. strakèiomis iðkabomis, skelbianèio- na kultûros gyvenimà gráþti prie kon- Posovietinë Lietuvos kultûra negali mis apie kultûros aktyvinimà bei formizmo, panaðaus á sovietiná. Nau- tenkinti visø visuomenës poreikiø, aktyviausiø kultûros sandø ramsty- jasis konformizmas yra nemaþiau nes ji nëra „aukðtoji“. Ryðkëja ir stip- mà. Kultûros ir sporto rëmimo fondas ydingas, skatina kultûrà iðvirsti kûry- rëja kai kurios kultûrinës pozicijos, rûpinasi „kultûros ir meno plëtros biðkai nesuprobleminama paskirø as- taèiau bendras kultûros visetas pri- procesø“ skatinimu, nemaþai huma- menø („genijø“) saviraiðkos terpe. mena veikiau atsitiktiniø daliniø kul- nitariniø projektø finansuojantis Lie- Nesant jokiø privalomø ideologiniø tûriniø pozicijø chaosà. Tokioje si- tuvos valstybinis mokslo ir studijø nuostatø, kûrybiðkumas nepakyla net tuacijoje reikia formuoti kultûros fondas tiesiog „remia mokslà ir stu- iki manipuliacijø jomis. Sëkmingai „politikà“, jà nukreipiant á bûtinus dijas“, Spaudos, radijo ir televizijos iðgyventi siekianèiam kûrëjui vis la- tikslus. Ar esama kultûros finansavi- rëmimo fondas siekia „sudaryti pa- biau rûpi palaikyti gerus santykius mo sistema rodo esant toká tikslà? lankias sàlygas kultûros ir ðvietimo su reikalingais þmonëmis, o ne uþsi- Kultûros finansavimà remia, drauge sklaidai þiniasklaidoje, bet tuo paèiu imti kûryba. ir kultûros visetà Lietuvoje formuo- stengiantis ágyvendinti visuotinai Vertybiðkai ásipareigojæs bei ápa- ja keli visuomenës, valstybës bei ne- priimtus spaudos ir þodþio laisvës reigojantis kultûros lobizmas yra priklausomi fondai. Taèiau tik maþoji principus“. Akivaizdu, jog ðiø fondø bûtinas kiekvienam valstybiðkai ir finansø dalis skirstoma siekiant su- veikla ið tikrøjø orientuota á kultûri- visuomeniðkai remiamam kultûros stiprinti bei palaikyti tam tikras kul- ninkø iðlaikymà, o ne á vertybiø kris- gyvenimui. Taèiau posovietinëje Lie- tûros „ideologines“ pozicijas. talizavimà, á kasdienio iðlikimo rûpes- tuvos kultûroje, su nepasitikëjimu ar Ið tiesø esama dviejø pagrindiniø èius, o ne á ateities perspektyvas. fanatiðku atsidavimu þvelgiant á ver- kultûros orientavimo krypèiø, sàlygið- Anapus fasadiniø tikslø iðkabø rea- tybiðkai remtas kultûros pozicijas kai vadintinø tautine bei globalia. liai slepiasi tarp kûrybiniø organiza- realø kultûros gyvenimà lemia kul- Lietuvos tûkstantmeèio programa fi- cijø bei interesø grupiø vykstàs lëðø tûriðkai ydingas lobizmas, primenan- nansuoja leidinius bei renginius, svar- skirstymasis. Já lydintys skandalai ið tis vis dar gerai pamenamà visagalá bius pirmiausia Lietuvos tautinei- tiesø yra nepavykusio lobizmo, pralai- „blatà“. G

174 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 BYLØ PUSLAPIAI

PAÐTO ÞENKLØ BYLA

Bernardas Gailius

Sacharino byla1 nebuvo vienintelis korupcijos atvejis jø yra padirbti. Apklausti liudytojai parodë, kad uþ san- tarpukario Lietuvoje. Valstybei besikuriant, suirutës dëlá buvo atsakingas tik Paðto valdybos direktorius Adol- laikotarpiu tarnautojais ir valdininkais tapo labai ávai- fas Sruoga. Be to, paaiðkëjo, kad Sruoga su kitais pað- rûs asmenys. Visai nenuostabu, kad tarp jø buvo ir ne to pareigûnais vykdë neteisëtà prekybà þenklais2. itin aukðtos moralës „verslininkø“, nusprendusiø pasi- Remdamasis ðiais duomenimis, Kauno apygardos teis- naudoti netvarkos teikiamomis galimybëmis ir neblogai mo prokuratûros prokuroras apkaltino Sruogà ir Klaipë- uþsidirbti. Vieni jø, kaip Juozas Purickis, buvo greitai dos paðto virðininkà Jonà Augûnà tuo, kad jie kartu iðaiðkinti, kitiems pasisekë labiau. Kai kurie galbût ap- su tardymo neiðaiðkintais asmenimis padirbo minëtus skritai po tam tikro laiko legalizavo pinigus ir savo trijø ir penkiø litø vertës paðto þenklus ir padëjo juos á neðvariø darbø paslaptis nusineðë á kapus. sandëlá, taip nuslëpdami kitø verèiø þenklø trûkumà. Vis dëlto Paðto þenklø byla – unikalus atvejis. Visø Sruoga, Augûnas, Kauno paðto vyriausiasis kasininkas pirma nusikaltimas buvo iðaiðkintas tik po deðimties Adomas Vasiliauskas ir paðto valdininkas Jonas Jurk- metø, ir tai byloja apie tam tikrus nusikaltëliø gabu- ðaitis buvo apkaltinti dar ir tuo, kad, iðëmæ ið Paðto mus. Taèiau ádomiausia aplinkybë – aferos planas. Paðto valdybos sandëlio ávairiø paðto þenklø uþ 2 860 500 Lt, þenklø byla – ne áprastinis korupcijos atvejis, kai pasi- juos per paðto ástaigas ir tarpininkus iðplatino, pasisa- savinamos fondø lëðos, uþ mokestá iðduodami dokumen- vindami gautus pinigus. Dar vienas valdininkas Jonas tai, nevykdomas patikrinimas ir pan. Paðto aferistø Ðimanskis buvo apkaltintas tuo, kad, paþeisdamas paðto „verslo planas“ buvo daug sudëtingesnis. Tai buvo iðtisa þenklø ágijimo paðto ástaigose tvarkà, priëmë ið paðalinio nusikalstamø veiksmø sistema, kurià sudarë ir pikt- asmens paðto þenklus ir atsiskaitë pinigais ið kasos, naudþiavimas tarnybine padëtimi, ir klastojimas, ir kiti dalá sumos pasisavindamas. Sruogai dar buvo inkrimi- nusikaltimai. Sukèiai veikë atsargiai, be reikalo neri- nuotas ir tarnybiniø dokumentø klastojimas, nes jis kelis zikavo, ir nusikaltimas tikriausiai niekada nebûtø ið- kartus Paðtø, telefonø ir telegrafø kursø vardu Vidaus kilæs aikðtën, jeigu ne aplinkybë, kuri daþnai pakiða reikalø ministerijai raðë raðtus, praðydamas iðduoti vi- kojà net ir labai gudriems nusikaltëliams. Iðdavystë. zas Vokietijos pilieèiui Arnoldui Ebeliui (pagrindiniam Tik dël jos afera iðaiðkëjo. Kaip? Kas kà iðdavë? Apie tarpininkui, per kurá buvo platinami tikrieji þenklai), tai ir siûlau paskaityti. neva turëjusiam pristatyti kursams mokymo priemones3. Tuomet prasidëjo ilgos teismø batalijos. 1935 m. vasa- rio 26 d. Kauno apygardos teismas pripaþino Sruogà TRUMPA ISTORIJA kaltu dël þenklø suklastojimo, tikrøjø þenklø iðëmimo Viskas prasidëjo 1932-øjø rudená, kai Valstybës kont- ir jø iðplatinimo, o Augûnà, Vasiliauskà ir Jurkðaitá – rolierius gavo anoniminá praneðimà apie tai, kad vyksta tik dël paskutiniojo veiksmo ir nuteisë: Sruogà – 15 me- slaptas Lietuvos paðto þenklø spausdinimas ir platini- tø, Augûnà – 5 metams, Vasiliauskà – 3 metams, Jurk- mas. Ávykdþius revizijà, buvo nustatyta, kad Paðto val- ðaitá – 2 metams sunkiøjø darbø kalëjimo. Ðimanskis dybos sandëlyje yra per daug 1923 m. pirmosios naujo- taip pat buvo pripaþintas kaltu ir nuteistas 6 mënesiams sios valiutos standartiniø þenklø laidos trijø ir penkiø paprastojo kalëjimo. Be to, teismas visiðkai patenkino litø nominalo þenklø. Kartu buvo nustatytas kitø rûðiø Susisiekimo ministerijos ieðkiná Sruogai, Augûnui, þenklø trûkumas, lygus jau minëtam pertekliui – 2 860 Vasiliauskui ir Jurkðaièiui (2 860 500 Lt). Ieðkinys Ði- 500 Lt. Dailininkui Adomui Varnui atlikus trijø ir pen- manskiui (6 000 Lt) buvo atmestas4. kiø litø vertës þenklø ekspertizæ paaiðkëjo, kad dalis 1935 m. spalio 17–18 d. Apeliaciniai rûmai pakeitë

1 Þr. Gailius, B., „Sacharino byla“, in: Naujasis Þidinys-Aidai, 2003, 3 Ibid., l. 16. Nr. 7–8, p. 397–405. 4 Ibid., l. 464–469. 2 LCVA, f. 478, ap. 4, b. 8194, l. 5–16.

NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 175 BERNARDAS GAILIUS

Kauno apygardos teismo sprendimà, nubausdami Sruo- gardos teismo sprendimà Sruogos atþvilgiu panaikino gà 15 metø sunkiøjø darbø kalëjimo su turto konfiska- ir já iðteisino. Kundroto skundas buvo atmestas ir jam vimu, Augûnà – 3 metams, Vasiliauskà – 2 metams, o priteistos visos teismo iðlaidos13. Jurkðaitá – 1,5 metø sunkiøjø darbø kalëjimo. Susisieki- 1937 m. birþelio 1 d. Vyriausiasis Tribunolas Apelia- mo ministerijos ieðkinio suma buvo perskirstyta5. ciniø rûmø sprendimà dël teismo iðlaidø panaikino ir 1936 m. vasario 11 d. Vyriausiasis Tribunolas Apelia- gràþino bylà nagrinëti ið naujo14. ciniø rûmø sprendimà Vasiliausko, Augûno ir Jurkðaièio 1937 m. lapkrièio 17 d. Apeliaciniai rûmai nusprendë atþvilgiu panaikino ir gràþino bylà nagrinëti ið naujo. teismo iðlaidas atlyginti ið Valstybës iþdo15. Taip pat Vyriausiasis Tribunolas nusprendë netaikyti Sruogai turto konfiskavimo bausmës6. DVI TIESOS 1936 m. geguþës 27 d. Apeliaciniai rûmai ið esmës pakartojo savo ankstesná sprendimà7. Trumpai aptarus teismø sprendimus ir tai, kas juo- 1936 m. rugsëjo 15 d. Vyriausiasis Tribunolas vël pa- se buvo nustatyta, galima pereiti prie ádomesniø klau- naikino Apeliaciniø rûmø sprendimà ir gràþino bylà simø. Prie to, ko teismai nenustatë. Nors ið pirmo nagrinëti ið naujo8. þvilgsnio viskas atrodo labai aiðku, toks áspûdis yra klai- 1936 m. gruodþio 21 d. Apeliaciniai rûmai priëmë dingas. Paðto þenklø byla tiesiog apipinta paslaptimis, naujà sprendimà. Augûnui buvo palikta ta pati bausmë, kurios praðyte praðosi iðaiðkinamos. Lieka tik pamëginti o Jurkðaièiui ir Vasiliauskui paskirta po 1 metus sun- tai padaryti. kiøjø darbø kalëjimo. Be to, visiems trims kaltinamie- Visø pirma nieko neþinoma apie falsifikatø pagami- siems buvo áskaièiuotas iki teismo atkalëtas laikas ir nimo aplinkybes. Tardytojai ir teismas nustatë tik patá pripaþinta, kad jie atliko bausmæ. Ieðkinio suma taip suklastojimo faktà. Byloje nëra duomenø nei apie „sruo- pat buvo dar kartà perskirstyta9. giniø“ paðto þenklø pagaminimo laikà, nei apie vietà. Pagaliau 1937 m. geguþës 18 d. Vyriausiasis Tribu- Pagaliau net ir falsifikatø kokybë iki ðiol yra prieðta- nolas paskutiná kartà panaikino Apeliaciniø rûmø spren- ringai vertinama. dimà ir bylà Augûno, Vasiliausko ir Jurkðaièio atþvilgiu Ðtai iðtrauka ið Lietuvos paðto þenklø katalogo: „Fal- nutraukë10. sifikatai buvo spausdinami ant tokio pat popieriaus su teisingais vandens þenklais ir perforavimo linijomis. Kiek skyrësi spalvø atspalviai bei spaustuvës linijos pa- MAÞOJI PAÐTO ÞENKLØ BYLA kraðèiuose“16. Su Sruogos afera tiesiogiai siejasi ir dar viena byla, O ðtai eksperto Varno iðvada: þinoma kaip Maþoji paðto þenklø byla arba byla dël klaidø (abartø). Pirmos ir antros atmainos 5 ir 3 litø vertës þenklai Byla buvo pradëta 1930 m. nustaèius, kad kai kuriuose iðspausdinti ant nevienodo popierio. Skirtumas yra Vytauto Didþiojo jubiliejiniuose þenkluose buvo sukeisti spalvoj, vandens þymëse, gumiravime ir popierio vietomis Antano Smetonos ir Vytauto Didþiojo portretai. lygyje. Atlikus tardymà buvo nustatyta, kad klaidø pasitaiky- Taip pat ekspertas konstatavo skirtumà dantelia- davo ir ankstesnëse paðto þenklø laidose, kad jø buvo vimo poþymiuose pirmos ir antros atmainos þenkluose. itin daug ir todël tikëtina, jog jos darytos tyèia. Remiantis Antros atmainos þenklø danteliavimas atliktas ðva- ðiais duomenimis, Sruoga, Ekspedicijos skyriaus virði- riau, kaip kad pirmos atmainos þenklø. Antros atmai- ninkas Valerijonas Miliauskas ir to paties skyriaus raðt- nos þenklø daþnuose lapuose danteliavimo ruoþas eina vedys Vaclovas Kundrotas buvo apkaltinti tuo, kad tyèia ne þenklatarpio viduriu, bet prie pat þenklø vinietës leido apyvarton klaidingus paðto þenklus ir juos plati- arba net per þenklø pieðinius. Pirmos atmainos þenk- no uþ kainà, virðijanèià nominalià vertæ11. luose ðito netaisyklingo danteliavimo maþai terasta. 1936 m. sausio 23 d. Kauno apygardos teismas Sruogà Pirmos atmainos þenkluose nekuriuose lapuose dan- ir Kundrotà pripaþino kaltais, taèiau nebaudë jø dël teliavimas atliktas ið gumiruotosios pusës, ko nerasta senaties. Miliauskas buvo iðteisintas12. antros atmainos þenkluose. Iðtyrinëjæs skirtumus tarp 1936 m. gruodþio 22 d. Apeliaciniai rûmai Kauno apy- pirmos ir antros atmainos þenklø, ekspertas padarë

5 Ibid., l. 613–614. 11 LCVA, f. 478, ap. 4, b. 11649, l. 5–37. 6 Ibid., l. 680. 12 Ibid., l. 329. 7 Ibid., l. 747. 13 Ibid., l. 385. 8 Ibid., l. 832. 14 Ibid., l. 393. 9 Ibid., l. 895. 15 Ibid., l. 403. 10 Ibid., l. 922. 16 Lietuvos paðto þenklai, sud. V. Kavaliauskas, Vilnius: Mintis, 1991, p. 86.

176 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 PAÐTO ÞENKLØ BYLA

savo kategoriðkà iðvadà, kad kalbamos dvi þenklø at- vandens þenklais tiekë tik Paðto valdyba21. Taigi jeigu mainos yra dviejø atskirø laidø padarinys, ávykdy- dël trûkumo dar galëjo bûti kalti ir kiti tiekëjai, tai per- tas dviejose skirtingose spaustuvëse, ávairiomis ir teklius – tikrai Paðto valdybos darbas, o sprendþiant techniðkai skirtingai sugebanèiomis technikinio per- ið anksèiau minëtø Margolino þodþiø, valdyboje uþ po- sonalo pajëgomis.17 pieriø buvo atsakingas vicedirektorius Sruoga. Nesunku pastebëti, kad labai jau daug ðioje istorijo- Taigi turime du akivaizdþiai prieðtaraujanèius vienas je sutapimø. Spaustuvëje trûksta popieriaus, kurio klas- kitam teiginius. Tik labai filosofiðkai màstydami ga- totojams nereikia, ir kartu per daug tokio, kokio reikia. lësime pripaþinti, kad jie abu gali bûti teisingi, nors, Þurnaluose nëra áraðø, o „tikrø þiniø“ gali suteikti tik kaip vëliau pamatysime, beveik taip ir yra. Vis dëlto, Sruoga, kuris, be to, organizuoja popieriaus tiekimà. logikos poþiûriu, dviejø prieðtaraujanèiø teiginiø tei- Tokiais atvejais að visada prisimenu Viktoro Suvorovo singumas kartu yra neámanomas. Vienas jø turi bûti þodþius: „Taèiau að turëjau gerà mokytojà – einantá klaidingas. Ir kaip tik loginius metodus reikëtø nau- Vyriausios þvalgybos valdybos rezidento pareigas Þe- doti nustatinëjant, kuris ið jø. Paprasèiausias bûdas tai nevoje, tikrà þvalgybininkà Valerijø Kalininà. [...] Taigi padaryti yra ið pradþiø preziumuoti, kad teisingas pir- jis mane mokë: jeigu sutapimø daugiau kaip du, vadi- mas teiginys, paskui – kad antras, ir þiûrëti, kaip jø nasi, tai jau nebe sutapimai...“22 teisingumas ar klaidingumas derinasi su kitais faktais. Nepaisant to, kad Suvorovas yra prieðtaringai verti- Ðio proceso metu turëtø paaiðkëti, kas klysta: eksper- namas, jo apraðyta taisyklë atrodo gana protinga. Þmo- tas ar katalogo autoriai. niø gyvenimas, þinoma, kupinas paradoksø ir sutapi- Nedelsdami to ir imkimës. Sakykime, kad Lietuvos mai jame – palyginti daþnas reiðkinys, taèiau didelis paðto þenklø kataloge paraðyta ðventa teisybë. jø kiekis visada kelia pagrástas abejones ir átarimus. Kaip tik todël ketinu Suvorovo pasiûlyta taisykle pasi- naudoti. POPIERINË MÁSLË Sutapimø, kaip jau minëjau, gausu. Vadinasi, galima Tokiu atveju pirmiausia reikia paaiðkinti, kaip klas- manyti, kad tai jau nebe sutapimai, o kaþkokio vienin- totojams pavyko gauti tokio pat popieriaus. Vienà spë- go reiðkinio sudëtinës dalys. Taèiau kokio? Mano spëji- jimà pasufleravo Dobrovolskio–Petronio byla, kuri, beje, mas bûtø toks: Valstybës kontrolës revizoriui pavyko buvo tardytojo perþiûrëta paties Sruogos praðymu18. uþfiksuoti popieriaus „kombinavimo“ mechanizmà. Skai- Ði byla buvo iðkelta dël paðto þenklø vagystës ir, Sruo- èiai ðiuo atveju didelës reikðmës neturi, nes ir pats re- gos manymu, turëjo tardytojus átikinti, kaip neatsakin- vizorius dël jø nebuvo tikras. Kur kas svarbesnis pats gai ir netvarkingai buvo dirbama Joselio Margolino principas. Paðto valdyba popieriaus negamino. Vadina- spaustuvëje (prie jos dar gráðime), spausdinant 1923 m. si, ji atliko tik tarpininko vaidmená: kaþkur popieriø pir- paðto þenklus. Taèiau Dobrovolskio–Petronio byloje buvo ko ir tiekë já spaustuvei. Jeigu uþ toká tarpininkavimà vienas ádomus ðalutinis aspektas. Valstybës kontrolës tikrai buvo atsakingas Sruoga, tai labai tikëtina, kad revizorius, tikrindamas spaustuvæ, nustatë, kad trûksta jis paprasèiausiai nupirko maþiau popieriaus be vandens penkiolikos lapø popieriaus be vandens þenklø. Tuo tar- þenklø ir daugiau popieriaus su vandens þenklais, taip pu popieriaus su vandens þenklais yra keturiasdeðimt „susikombinuodamas“ þaliavà falsifikatams gaminti. aðtuoniais lapais per daug19. Toks sprendimas buvo Sruogai ir finansiðkai labai nau- Vëliau revizorius savo raportà papildë. Jis teigë, kad dingas, nes uþ popieriø sumokëjo valstybë. dieniniuose þurnaluose trûksta áraðø apie popieriaus Vis dëlto negalima kategoriðkai teigti, kad viskas taip kieká, todël neámanoma tiksliai pasakyti, ar trûkumas ir buvo. Visiðkai ámanoma, kad popieriø klastotojai nu- ir perteklius yra bûtent tokio dydþio, kaip nurodyta ið- sipirko uþ savo pinigus, o revizoriaus atradimai ið tikrøjø vadoje, ar dar didesni. Apie áraðus þurnaluose revizo- yra netvarkos rezultatas. Pagaliau popieriaus klausi- rius bandë klausti Margolino, taèiau ðis pasakë, kad mas nëra pats svarbiausias. Kur kas reikðmingesnës tikrø þiniø gali suteikti tik Paðto valdybos vicedirek- yra teisingosios perforacijos linijos. torius Sruoga20. Ðtai dar vienas ádomus faktas. Popierius be vandens PERFORACIJOS LINIJØ PASLAPTYS þenklø buvo gaunamas ið trijø skirtingø ðaltiniø: dalis ið Prahos, dalá skyrë pats Margolinas, pagaliau pasku- Katalogo autoriai, kalbëdami apie „teisingas perforaci- tinæ dalá pridëjo Paðto valdyba. Tuo tarpu popieriø su jos linijas“, tikriausiai turëjo galvoje, kad jos yra iden-

17 LCVA, f. 478, ap. 4, b. 8194, l. 446–447. 20 Ibid., l. 249. 18 Ibid., l. 338. 21 Ibid., l. 250. 19 Ibid., b. 2853, l. 250. 22 Suvorovas, V., Paskutinë respublika, Vilnius: Mintis, 1996, p. 40.

NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 177 BERNARDAS GAILIUS tiðkos, tokios pat, kaip ir tikrøjø þenklø. Tai labai svar- mas, tai ir Margolinas turëjo kà nors pasiûlyti Sruogai. bus teiginys. Þvelgiant ið kriminalistikos, teisingiau, Kà? Veikiausiai – galimybæ vykdyti nelabai teisëtus trasologijos (mokslo apie pëdsakus), pozicijø, perforacijos veiksmus. Pavyzdþiui, tyèia daryti klaidas paðto þenk- linijos – tai pëdsakai, kuriuos palieka perforavimo maði- luose. Arba... Bet apie tai vëliau. nos. Jeigu linijos tikrai identiðkos, tai galima daryti prie- Kita ádomi data – 1924 m., kai Margolinas baigë spaus- laidà, kad jos padarytos ta paèia perforavimo maðina. dinti paðto þenklus. Ðá darbà perëmë valstybinë spaus- Tokia prielaida veda mus tiesiai á Margolino litografijà, tuvë. Èia esama dviejø ádomiø sutapimø. Paskutinë Mar- kurios istorija kupina paslaptingø faktø. 1866 m. Fai- golino iðspausdintø þenklø laida – kaip tik ta, kurios vuðas Lipðicas ásteigë Kaune savo litografijà. Pamaþu þenklai buvo padirbti. Kodël? Kitas svarbus klausimas: ámonë plëtësi. Nuo 1877 m. ji jau vadinosi spaustuve, kodël valstybinë spaustuvë pradëjo spausdinti paðto o 1879 m. buvo uþregistruota ir dar viena maþa spaustu- þenklus 1924 m.? Atsakymas, atrodytø, akivaizdus: ma- vë. 1895 m. viso ðio turto savininku tapo Joselis Mar- tyt, iki to laiko valstybinës spaustuvës nebuvo arba ji golinas, kuris XX a. pradþioje priëmë savo kompanionu buvo nepajëgi vykdyti tokias uþduotis, dël to paðto þenk- Ðolomà Ðerðevská. Visà ðá laikà oficialus ámonës pavadi- lus spausdino privatûs verslininkai. Tai netiesa. Valsty- nimas buvo „F. M. Lipðico tipolitografija“23. binë spaustuvë atsirado 1918 m., o 1924 m. ji buvo ne 1920 m. Margolinas atsiskyrë nuo bendrovës ir ásteigë daugiau pajëgi negu, pavyzdþiui, 1923 m. nuosavà litografijà. Ðtai kà apie jà raðo Vilius Uþtupas: Ðtai iðtrauka ið „Iliustruotosios Lietuvos“: „Mûsø vals- „Tenka manyti, kad jos [Margolino litografijos, – B. G.] tybës spaustuvë nupirkta ið vokieèiø Ober Osto dar 1918 veikla nebuvo intensyvi, nes tuo metu Kaune jau vyko metais, kada jie baigë savo vieðpatavimà Lietuvoje. arði spaustuviø bei litografijø konkurencija“24. Drásèiau Spaustuvë buvo menkutë, vos kelios senos maðinos ir paprieðtarauti. Margolino litografijos veikla buvo labai sudëvëtos raidës. 1925 metais valdþia pastatë jai graþius intensyvi, bent jau ið pradþiø. Iki pat 1923 m. ði spaus- rûmus ir pripirko naujø maðinø bei raidþiø. Dabar ji tuvë nuolat spausdino... paðto þenklus. Jeigu tikësime yra ne blogesnë uþ kitø valstybiø spaustuves, o Lietuvoje Lietuvos paðto þenklø katalogu, Margolino litografijoje graþiausioji spaustuvë“26. buvo iðspausdintos tokios þenklø laidos: 1920 m. vasario Taigi spaustuvës atsinaujinimo data – 1925 m. Kodël 15 d. Antrøjø Nepriklausomybës metiniø laida, 1920 m. tuomet paðto þenklai joje pradëti spausdinti 1924 m.? birþelio 11 d. Spalvotoji Kauno laida, Speciali Steigiamo- Jeigu iki renovacijos valstybinë spaustuvë buvo pajëgi jo Seimo laida, 1921 m. sausio 13 d. Spalvotoji Kauno ðá darbà atlikti, tai kodël já darë uþsienio ámonës, And- laida, 1921 m. geguþæ–rugsëjá Pirmoji standartiniø þenk- rejevas ir Margolinas? Kita vertus, jeigu valstybinë lø laida, 1921 m. birþelá–spalá Pirmoji oro paðto laida, spaustuvë kokybiðkø paðto þenklø negalëjo spaus- 1922 m. liepos 16 d. Treèioji oro paðto laida, 1922 m. dinti, tai kodël Margolinas savo darbo netæsë iki pat liepos 22 d. Ketvirtoji oro paðto laida, 1922 m. rugpjû- 1925-øjø? Tikriausiai uþ viso to slypi paslaptis. Kyla tá Pirmosios standartiniø þenklø laidos papildymas ir átarimas, kad perforacijos linijos bus atvedusios á teisin- 1923 m. vasario 24 d. Pirmoji naujosios valiutos standar- gà vietà. Atrodo, kad Margolinas ir bus atspausdinæs tiniø þenklø laida. Garsioji 1922 m. rugsëjo 27 d. „De Sruogos falsifikatus. Ðis faktas daug kà paaiðkintø. jure“ laida taip pat buvo pradëta spausdinti Margolino 1920 m. sudaromas korupcinis susitarimas ir Margoli- litografijoje. Baigta – Andrejevo–Aronðtamo spaustuvë- nas imasi darbo. Kurá laikà jis, o vëliau, matyt, ir An- je, kurá laikà „pavadavusioje“ Margolinà25. drejevas, nors pastarojo ryðius su pirmaisiais dviem Suþinojus, kaip klostësi ávykiai, kyla daugybë klau- sunku nustatyti, „gamina“ klaidas. Paskui nuspren- simø. Visø pirma, kodël Margolino atsiskyrimas nuo dþiama imtis rimtesnio „biznio“. Spausdinant Pirmàjà Ðerðevskio sutampa su paðto þenklø spausdinimo jo naujosios valiutos standartiniø þenklø laidà, „sukombin- litografijoje pradþia? Kartu kyla ir kita problema: kodël uojamas“ popierius, nukopijuojamas akmuo ir atliekami spausdinti þenklams buvo pasirinkta kà tik susikûrusi kiti pasirengimo darbai. Tuomet paðto þenklø spaus- ámonë, jeigu „tuo metu Kaune jau vyko arði spaustuviø dinimas Margolino litografijoje nutraukiamas, prie- bei litografijø konkurencija“? Ar tik nebuvo tarp Sruogos þiûros komisija ir kiti nepageidautini asmenys iðsikraus- ir Margolino korupcinio susitarimo? Paðto þenklai – to á valstybinæ spaustuvæ, o aferistai gali ramiai gaminti garantuotas valstybinis uþsakymas. Sruoga „pasuko“ „sruoginius“. já Margolinui, o ðis atsiskyrë nuo partnerio, kad nerei- Padaræ tokià iðvadà, galime vël kelti klausimà: kodël këtø dalytis pelno ir kad niekas netrukdytø ávykdyti taip pat nemàstë teisësaugos pareigûnai? Atsakymas savosios susitarimo dalies. Juk jeigu buvo toks susitari- ir vël atrodo paprastas: jie turëjo Varno ekspertizæ. Ta-

23 Uþtupas, V., Lietuvos spaustuvës (1522–1997), Vilnius: Viliaus 25 Lietuvos paðto þenklai, p. 37–86. Uþtupo leidykla, 1998, p. 177. 26 Uþtupas, V., op. cit., p. 212. 24 Ibid., p. 178.

178 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 PAÐTO ÞENKLØ BYLA

èiau juk ne nuo jos tyrimas prasidëjo. Jeigu tikësime jis buvo asmuo, glaudþiai susijæs su „bizniu“, galëtume kaltinamuoju aktu, tai pradþia – anoniminis praneði- manyti, kad suma neiðgalvota, o paskaièiuota, atsiþvel- mas. Kad neiðkraipyèiau prokuroro minèiø, pacituosiu: giant á jo paties gaunamà dalá. „1932 metø gruodþio mënesio gale Valstybës Kontrolie- Iðkyla gana aiðkus anonimo paveikslas: tai þmogus, rius gavo anoniminá praneðimà apie slaptà þenklø spaus- kuris þino apie þenklø spausdinimà, nieko neiðmano apie dinimà ir jø platinimà. Tø þenklø, esà, parduodama per platinimà, taèiau gali gana tiksliai paskaièiuoti, kiek mënesá iki 25.000 litø ir tie pinigai valstybës iþdo nepa- aferistai uþdirba per mënesá. Nejuèia galvoje pradeda siekià, nes juos paðto valdininkai pasisavinà“27. suktis vienas þodis: spaustuvininkas. Jis geriausiai tin- Ar nieko keista nepastebite? Priminsiu: Sruoga par- ka ðiam vaidmeniui. Þinoma, kas nors gali paprieðta- davinëjo tik tikrus paðto þenklus. Galëjo sklandyti ávai- rauti: anonimu galëjo bûti ir paprastas spaustuvës riausiø gandø apie „ðmugelá“, „malvestracijas“ ar „preky- darbininkas. Taèiau tokià prielaidà lengva paneigti. Jei- bà“, bet kas galëjo þinoti apie spausdinimà? Atsakymas: gu apie nusikaltimà bûtø praneðæs paprastas darbi- ninkas, spaustuvë bûtø nustatyta, o spaustuvininkas patrauktas atsakomybën. Kas kita, jeigu jis pats ir bu- vo anonimas. Tarpukario Lietuvoje nebuvo nei áslaptintø liudyto- jø, nei atleidimo nuo atsakomybës uþ pagalbà teisësau- gininkams. Vienintelë galimybë bendradarbiauti su nu- sikaltëliais buvo nutylëti jø nusikaltimus. Ðiuo atveju spaustuvë nebuvo nustatyta, todël labai panaðu, kad ji priklausë anonimui. Toliau viskas paprasta. Kadangi mûsø átariamas spaus- tuvininkas yra Margolinas, tai jis tikriausiai ir buvo slap- tas teisësaugininkø bendradarbis. Ðià iðvadà patvirti- na ir dar vienas ádomus faktas. 1933 m. gruodþio 11 d., nepraëjus në dviem mënesiams nuo Sruogos suëmimo, „Lietuvos þiniose“ pasirodë tokio turinio praneðimas: Þinomas Kauno litografininkas Margolinas, kurio litografija veikia jau 70 metø, praneðë atatinkamoms valdþios ástaigoms, kad litografijà uþdaràs. Teko suþinoti, kad Margolinas vaþiuoja Palestinon.28 Kodël Margolinas susiruoðë Palestinon kaip tik tuo metu, kai suintensyvëjo tyrimas paðto þenklø byloje? Jeigu jis buvo uþkietëjæs sionistas, tai galëjo iðvaþiuoti daug anksèiau. Matyt, prieþastis kita. Palestinoje anoni- mui daug ramiau negu Kaune. O jeigu teisësaugininkai staiga persigalvos? O jeigu Sruoga kà nors átars ir imsis kerðto akcijø? Ne, geriau bûti toli nuo visko, tarp savø, ðalyje, kurioje, kaip pasakytø Ostapas Benderis, „visi Autentiðkø paðto þenklø nuotraukos ið baudþiamosios bylos. þmonës laimingi ir dëvi baltas kelnes“. Þinoma, Margo- LCVA, f. 478, ap. 4, b. 8194 linui nepavyko iðkeliauti dar porà metø, nes teko liudyti teisme, taèiau nenustebèiau suþinojæs, kad iðkart po pas- tik tas, kas kokiu nors bûdu dalyvavo spausdinant. Be kutinio posëdþio jis patraukë Paþadëtosios þemës link. to, kaip galima suprasti ið anoniminio praneðimo, jo au- Visiems, þinoma, smalsu, kokie motyvai paskatino torius klaidingai manë, kad pardavinëjami yra falsifi- Margolinà iðduoti savo kompanionus. Veikiausiai jis tie- katai. Klausimas darosi dar ádomesnis: kas galëjo þinoti siog anksèiau pastebëjo juodus debesis, besitelkianèius apie spausdinimà ir kartu neþinoti apie tai, kad spaudi- virð aferistø galvø, ir, norëdamas iðvengti audros, puolë niai neparduodami? Atsakymas: tas, kas dalyvavo tik ieðkoti uþuovëjos. Tai patvirtina ir paskutinë paslap- spausdinant. Tas, á kurio kompetencijà prekyba nepate- tinga aplinkybë. Nors kaltinamajame akte nurodoma, ko. Pagaliau yra ir dar viena ádomi detalë: pinigø suma. kad tyrimas prasidëjo nuo 1932 m. gruodá gauto anoni- Ji, þinoma, gali bûti iðgalvota, nes anonimai paprastai pasiþymi lakia fantazija. Taèiau, viena vertus, ðis ano- 27 LCVA, f. 478, ap. 4, b. 8194, l. 4. nimas visai nefantazavo, be to, jeigu pripaþintume, kad 28 Lietuvos þinios, 1933, Nr. 281, p. 6.

NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 179 BERNARDAS GAILIUS minio praneðimo, Kauno apygardos teismo sprendime pradëjæ pardavinëti þenklus dar neiðspausdinæ falsifika- tvirtinama kas kita: „...ðita byla pradëta 1932 m. spa- tø. Vadinasi, daugiausia per metus Sruogai reikëjo cin- liø m. 14 d.“29 kografijai parûpinti litografinës technikos, iðspausdinti þenklus ir sudëti juos á sandëlá. Nedaug iðmanau apie spaus- tuviø veiklà, bet, atrodo, kad tai trumpokas terminas. VARNO TEORIJA Yra ir dar viena problema. Sprendþiant ið to, koká su- Dabar paneikime viskà, kà aptarëme. Sakykime, kad dëtingà planà surezgë, Sruoga buvo gudrus nusikaltëlis. Lietuvos paðto þenklø katalogas meluoja, o ekspertas Vargu ar jis bûtø rizikavæs spausdinti falsifikatus savo Varnas pasakë tiesà. Falsifikatai nebuvo spausdinami spaustuvëje. Margolino spaustuvëje. Tuomet kokioje? Ðiuo klausimu Eksperto Varno teorijà paneigia ir tam tikros ðalutinës savo atsiminimuose pasisakë pats Varnas: „Mano ásiti- aplinkybës. Ðtai Mindaugas Pavilionis þurnale „Paðtas kinimu, suklastotieji þenklai buvo spausdinami paties ir filatelija Lietuvoje“ davë keletà patarimø filatelis- Sruogos turimoje spaustuvëlëje: dël to, kad toje spaus- tams, kaip atskirti Sruogos falsifikatus nuo tikrø þenklø. tuvëlëje buvo rasta perforavimo maðinëlë, ir perforavimo Ádomu, kad visi nurodomi skirtumai yra pieðinyje. Ne- skyluèiø storumas ir tankumas atitiko abi paðto þenklø kalbama nei apie vandens þenklus, nei apie perforacijà33. laidas“30. Juk, atrodytø, jeigu vandens þenklai skyrësi, tai ar ne Taigi ir vël perforavimo linijos. „Sruogos turima spaus- paprasèiau bûtø apþiûrëti juos, uþuot tyrinëjus pieðiná? tuvëlë“ – tai, matyt, „Þiedas“. Ið tikrøjø ið ðios spaus- Su vandens þenklais siejasi ir dar viena ádomi aplinky- tuvës perforavimo maðina buvo paimta. Apie tai raðë bë. Antanas Jankauskas straipsnyje „Lietuvos paðto pats Sruoga laiðke Ebeliui: „Valstybës Kontrolë nustatë, þenklø vandens þymës“ kritikuoja jau minëto Lietuvos kad þenklai yra padaryti ant kito akmens ir neatitinka paðto þenklø katalogo sudarytojus, iðskyrusius vertika- originalui ir jie ieðko kur jie buvo spausdinti. Jie tikri- lius ir horizontalius „Korius“. Pasak Jankausko, tai vi- no visø spaustuviø porfiravimo maðinas, taip pat ir siðkai tos pat þymës, tik pasuktos 90 laipsniø kampu34. „Þiedo“ spaustuvës. „Þiedo“ porfiravimo maðinà jie pa- Kaip tik tokiais þenklais buvo þenklintas popierius, skir- siëmë su savim. Dabar jie suðaukë visus darbininkus tas 1923 m. Pirmosios naujosios valiutos standartiniø ir klausinëja kur ir kada buvo spausdinti ðie þenklai. þenklø laidai spausdinti. Labai atsargiai, nieko neáþei- Savaime aiðku, kad „Þiedo“ ir kitø spaustuviø darbi- dþiant, norisi paklausti: ar tai negalëjo suklaidinti eks- ninkai nieko negali pasakyti“31. perto? Tai, kad „Þiedo“ perforavimo maðina galëjo bûti perfo- Pagaliau, jeigu tikësime Varno ekspertize, tai kaip ruoti falsifikatai, ið dalies paneigia prielaidà, nuvedusià aiðkinsime paslaptingà Margolino spaustuvës istorijà? mus á Margolino spaustuvæ. Taèiau nereikëtø skubëti Vienintelis bûdas suderinti visus faktus – manyti, kad atsisakyti ankstesnës teorijos. Varno versija irgi turi ekspertizës paskirtis – „pridengti“ anonimà. silpnø vietø. Jeigu Varnas teisus, tai Sruogos ramybë tiesiog stul- KELETAS ÞODÞIØ PROFESORIAUS bina. Be to, kad apraðinëja tyrimà, jis laiðke ir toliau VARNO GERBËJAMS rûpinasi þenklø prekyba, visai nepanikuodamas ir nesi- jaudindamas, kad gali bûti greitai suèiuptas. Ar jis bûtø Gal kam pasirodys, kad áþeidinëju ar niekinu jø ger- toks ramus, jeigu falsifikatus bûtø spausdinæs „Þiede“ biamà dailininkà. Jokiu bûdu. Viena vertus, aiðkiai ar vienoje ið „kitø spaustuviø“? Beje, apie „kitas spaus- susidûrëme su dar vienu aristoteliðkojo amicus Plato tuves“ dar kalbësiu vëliau. Kol kas pasakysiu tik tiek, atveju. Kita vertus, jeigu kiltø klausimas, ar savo iðva- kad Valstybës Kontrolës pareigûnai tikriausiai netikri- dose Varnas melavo, atsakyèiau, kad ne. Jis sakë tiesà, no visø Kauno spaustuviø. tik tiesà ir nieko kita, iðskyrus tiesà. Tiksliau, tai, kà Spaustuvë „Þiedas“ atsirado 1925 m., kai Sruoga nu- manë esant tiesa. pirko ámonæ „Ostra“ ir pakeitë jos pavadinimà. Veiklos Norint suprasti ðá ið pirmo þvilgsnio keistà mano pa- pradþioje „Þiedas“, kaip ir „Ostra“, buvo cinkografija. sakymà, reikia atidþiai paskaityti Varno atsiminimus. Beje, pirmoji Kaune. Vëliau ji apibûdinama dar ir kaip Ðtai viena ádomi iðtrauka: fotolitografija32. Yra þinoma, kad jau 1926 m. Sruoga iðrûpino vizà Ebeliui. Taigi vëliausiai tais metais turëjo Paèioje pradþioje að buvau tardytojui pareiðkæs, kad prasidëti prekyba. Labai abejotina, kad aferistai bûtø jokiu bûdu toje byloje nenoriu dalyvauti, kadangi kalti-

29 LCVA, f. 478, ap. 4, b. 8194, l. 456. 33 Pavilionis, M., „„Sruoginiai“ paðto þenklai“, in: Paðtas ir filateli- 30 Varnas, A., „Sruogos byla“, in: Paðtas ir filatelija Lietuvoje, 1993, ja Lietuvoje, 1995, Nr. 17, p. 25–26. Nr. 6, p. 41. 34 Jankauskas, A., „Lietuvos paðto þenklø vandens þymës“, in: Pað- 31 LCVA, f. 478, ap. 4, b. 8194, l. 11–12. tas ir filatelija Lietuvoje, 1999, Nr. 40, p. 35–41. 32 Uþtupas, V., op. cit., p. 183, 218–219.

180 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 PAÐTO ÞENKLØ BYLA

namasis buvo mano geras draugas ir að, kaip jo bend- kuria jis, neabejotinai, tikëjo. Todël galima dar kartà radarbis, daþnas paðto þenklø darbuose dalyvis, nega- pabrëþti: Varnas tikrai nemelavo. Juo tik buvo ðiek tiek lësiu bûti kokiu nors liûdytoju ar ekspertu. Tardyto- pasinaudota. jas man paþadëjo, kad jis pajieðkosiàs kokio kito tinkamo þmogaus, kuris taip pat galëtø bûti ir atsto- PAÐTO ÞENKLØ APSKAITA: vu paðto þenklø paþinime, t. y. kokio nors filatelisto. SRUOGOS METODAS Praëjus porai savaièiø laiko tardytojas man pareið- kë, kad jis jokiø naujø þmoniø nëra suradæs, ir man Iðsiaiðkinus, ið kur falsifikatai atsirado, reikia pereiti reikia gráþti prie bylos ir imtis to darbo, kaip pradþioje prie antrosios nusikaltimo dalies: prekybos tikraisiais buvo kalbëta.35 þenklais. Ðiam klausimui gal skirsiu kiek maþiau dëme- sio, nes tardytojas ir teismas pakankamai iðsamiai ið- Taigi visoje Lietuvoje tardytojas negalëjo rasti kito aiðkino visas su þenklø platinimu susijusias aplinkybes, þmogaus atlikti ekspertizei. Ar galëjo taip bûti? Vargu. todël kokiø ypatingø paslapèiø sunku rasti. Vis dëlto Filatelistø tuo metu buvo pakankamai, dailininkø irgi. esama keleto ádomiø faktø. Aiðku, tokiai garsiai bylai reikëjo gero filatelisto arba Tikriausiai daugelio skaitytojø galvose sukasi vienas dailininko, bet tikriausiai ir tokiø buvo. Kur kas átiki- svarbus klausimas: kaip galima pakeisti vienos ver- namesnis atrodo kitas paaiðkinimas: teisësaugininkams tës þenklus visiðkai kita rûðimi? Juk tai tas pats, kas, reikëjo labai garsaus eksperto, kuris, viena vertus, átiki- pavyzdþiui, ið „Maximos“ sandëlio pasiimti ðaldytuvà namai apkaltintø Sruogà, kita vertus, patikimai paslëp- „Ardo“ ir vietoj jo palikti dvi „Snaiges“ uþ tà paèià pini- tø Margolinà. Kaip tik toks buvo Varnas. gø sumà. Elementari logika sufleruoja, kad toks pla- Bet Varnas – geras Sruogos draugas. Koks ið jo eks- nas nelabai gudrus. Veikiausiai „Maximoje“ „Ardo“ ap- pertas? Èia reikia dar kartà atsiversti atsiminimus: skaitomi atskirai nuo „Snaigiø“. Ar neturëtø taip bûti ir paðte? Dar vienas dalykas, kuris man dabar prisimena, tai Turëtø. Taip ir buvo. Þenklai buvo apskaitomi rûðimis paèioj pradþioj, kada byla buvo tik iðkelta, jis [Sruo- iki pat... 1924 m. birþelio 1 d. Tø metø geguþës 6 d. ko- ga, – B. G.] atëjo pas mane á Kauno meno mokyklos misija, kurios nariai buvo Paðto valdybos inspektorius patalpas, ir tiesiai, lyg prisipaþindamas, papasako- Sruoga, Paðtø tarnybos virðininkas Aneliûnas, Eks- jo, tik manæs praðë nestatyti taðko ant „i“. Að jam pa- pedicijos skyriaus vedëjas Miliauskas ir Valstybës Kont- sakiau: „Mielasis, að labai dël tavæs apgailestauju, rolës atstovas Sadkevièius, priëmë nutarimà, pagal kurá bet jei èia vietoj tavæs bûtø atëjæs mano tikras bro- nuo birþelio 1 d. buvo ávestas „atsiskaitymas tik bend- lis, að ir jam pasakyèiau, kad að pirmasis já apkal- romis sumomis, nenurodant nei þenklø kiekio, nei jø tinsiu. Tu apvylei tà valstybæ, kuri turëjo dëti tokias vertës“37. dideles pastangas, kad kaip nors ið savo senosios ver- Pabandykime paskaièiuoti balsus komisijoje. Uþ kà gijos, ið senojo caristinio reþimo iðsivaduotø ir taip balsavo Sruoga, visiðkai aiðku. Miliauskas ir Aneliû- sunkiai atsistaèiusi galëtø iðsilaikyti“.36 nas – Sruogos bendradarbiai, todël juos turbût buvo nesunku ákalbëti imtis reformø. Èia galima prisiminti Ar tik ne ðiuose þodþiuose ir glûdi Varno paslaptis? ir tai, kad Miliauskas kartu su Sruoga buvo kaltina- Kaip þinia, þmonës savo prieðams nejauèia tokios pagie- mas Maþojoje paðto þenklø byloje. Kokios pozicijos laikë- þos ir neapykantos, kokia kyla, kai nuvilia draugas. si Valstybës kontrolës atstovas – neaiðku, taèiau net O dabar pagalvokime ðtai apie kà. Paprasèiausias jeigu jis prieðinosi rûðinës atskaitomybës panaikinimui, bûdas árodyti, kad Sruoga suklastojo paðto þenklus, buvo vis tiek lieka trys prieð vienà. Sprendimas priimtas. nustatyti, kad átariamieji falsifikatai atspausdinti ki- Taip Sruoga susikûrë sau nepaprastai palankià padëtá. toje spaustuvëje. Jeigu ekspertas teigtø, kad „sruogi- Paðto þenklais sandëlyje nuo tol buvo galima visaip ma- nius“ pagamino Margolinas, gynyba pagrástai galëtø nipuliuoti. Reikëjo tik iðlaikyti vienodà jø piniginæ vertæ. kelti klausimà, ar tai nëra tikri þenklai, tik atspausdinti Taigi ðaldytuvø „Ardo“ keitimas „Snaigëmis“ tapo ne tik vëliau, ið kito akmens ir pan. Sruoga, beje, nuolat tai ámanomas, bet visiðkai normalus ir teisëtas veiksmas. ir tvirtino. Todël galima spëti, kad tardytojas leido eks- Panaðu, kad tokiø átarimø kilo ir prokurorui bei teis- pertui aiðkiai suprasti: jeigu nebus nustatyta, kad tiria- mui. Matyt, neatsitiktinai nutarimas ir jo sukeltos nei- mi þenklai tikrai yra klastotës, Sruoga iðsisuks. O kad giamos pasekmës atskirai aptariamos ir kaltinamajame Sruoga iðsisuktø, Varnas, kaip þinia, nenorëjo. akte, ir Kauno apygardos teismo sprendime38. Taèiau Matyt, panaðiu bûdu ir susiformavo profesoriaus tiesa, ðie faktai neturëjo tiesioginës átakos nei kaltinimui, nei

35 Varnas, A., op. cit., p. 39. 37 LCVA, f. 478, ap. 4, b. 8194, l. 6. 36 Ibid., p. 41. 38 Ibid., l. 6, 457.

NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 181 BERNARDAS GAILIUS bausmei. Tai visiðkai suprantama. Èia susiduriame su Sruogà ir ið jo gaudavo paðto þenklø. Ebelio vaidmens keistu baudþiamojo proceso paradoksu: visi þino, svarbà aiðkiai rodo ir sprendime pacituotas Sruogos laið- bet niekas negali árodyti. Kaip tik dël ðios aplinkybës kas „Didþiai gerbiamam Arnoldui“, kuriame aptaria- daþnai bûna sunku kalbëti apie kokios nors tiesos mas þenklø platinimas, jø perdavimas ávairiems preky- nustatymà baudþiamosiose bylose. Teismø sprendimai boje dalyvaujantiems asmenims ir pan.43 grindþiami árodytomis, o ne þinomomis aplinkybëmis, Per Ebelá „prekybos agentais“ tapo kiti filatelistai ir o árodyti, pavyzdþiui, ryðá tarp 1924 m. geguþës 6 d. paðto þenklø prekeiviai, kurie gautus þenklus vëliau nutarimo ir Paðto þenklø bylos yra beveik neámano- parduodavo bankams, kitoms ástaigoms ir privatiems ma. Taèiau mes savo istoriniuose-detektyviniuose pas- asmenims. Viena ið tokiø prekeiviø buvo ir prezidento varstymuose nesame suvarþyti grieþtø árodinëjimo tai- Kazio Griniaus þmona Kristina Grinienë44. Prekybos sykliø ir galime laisviau daryti iðvadas. Vargu ar verta proceso detalës gal nëra tokios svarbios. Kur kas ádomes- abejoti tuo, kad garsusis nutarimas buvo inicijuotas nis labiau apibendrintas klausimas: ar ðiuos tarpininkus Sruogos ir skirtas kaip tik tam, kad sudarytø sàlygas galima laikyti Sruogos aferos dalyviais, ar jie prieð savo falsifikatus keisti á tikrus þenklus. valià buvo átraukti á neteisëtà prekybà? Atsakant norisi vartoti KGB terminus. Veikiausiai filatelistai buvo panaudoti „v temnuju“. Kitaip tariant, SRUOGOS „PREKYBOS AGENTAI“ jie tikriausiai manë, kad verèiasi teisëta paðto þenklø Atspausdinus falsifikatus ir priëmus 1924 m. geguþës prekyba, taèiau ið tikrøjø, patys to neþinodami, padëjo 6 d. nutarimà, prasidëjo paskutinis aferos etapas – pre- Sruogai vykdyti nusikaltimà. Kita vertus, galime numa- kyba tikraisiais þenklais. Þenklai buvo platinami dviem nyti, kad „prekybos agentø“ pozicija atliekamø veiksmø bûdais: per paðto ástaigas ir per tarpininkus filatelis- atþvilgiu buvo dvejopa: vieni, naivesnieji, nuoðirdþiai tus39. Matyt, reikëtø kiekvienà ið jø panagrinëti atskirai. tikëjo, kad nieko blogo nedaro, kiti, maþiau naivûs, nu- Svarbiausias þenklø platinimo per paðto ástaigas pri- tuokë, kad tokie dideli þenklø kiekiai visiðkai ðvariu valumas, ko gero, buvo tas, kad ðitaip jie buvo parduo- bûdu patekti á rinkà negalëjo, taèiau, kadangi ið jø paèiø dami uþ nominalià kainà. Principas èia buvo papras- neteisëtø veiksmø nebuvo reikalaujama, nutildë savo tas. Paðto valdininkai nueidavo á kasà, ið ten paimdavo sàþinæ ir nepraleido progos uþsidirbti. Vis dëlto, nepai- pinigus, o vietoj jø ádëdavo paðto þenklus. Kaune tuo sant ðio moralinio aspekto, nei ponios Grinienës, nei rûpinosi Vasiliauskas, Klaipëdoje – Augûnas40. Teismo kitø filatelistø nebûtø galima apkaltinti bendrininka- nuomone, byloje buvo aiðkiai árodyta, kad ðitaip iðpla- vimu ar kitais nusikalstamais veiksmais. Kaip tik dël tinta þenklø uþ 92 700 Lt41. Taèiau tai ne visiðkai tiksli to ir XX a. ketvirtame deðimtmetyje jie nebuvo patraukti suma. Tai pinigai, uþdirbti per maþdaug dvejø metø lai- atsakomybën, o dalyvavo byloje tik kaip liudytojai. kotarpá – nuo 1930 iki 1932 m. Kadangi þenklai pra- dëti platinti daug anksèiau, apie 1926 ar 1927 m., tai LEGENDA APIE JUSTÀ PALECKÁ teismas pripaþino, „jog þenklø per paðto ástaigas buvo iðplatinta daug daugiau, kaip kad byloj yra árodyta“42. Gana daug gandø sklinda apie Justo Paleckio sàsajas Taèiau saugiai pardavinëti paðte buvo galima tik la- su Paðto þenklø byla, todël aplenkti ðios temos negalima. bai ribotà þenklø kieká. Besaikis naudojimasis tarny- Átarimai kyla dël dviejø prieþasèiø: visø pirma dël to, kad bine padëtimi galëjo sukelti nepalankiø aferistams pa- dalis bylos esanti áslaptinta, taip pat dël nevisiðkai aiðkiø sekmiø ir jie neabejotinai tai suprato. Todël tikrieji paðto Paleckio ir Sruogos santykiø. Apie tai þurnale „Paðtas þenklai buvo platinami dar ir per privaèius tarpininkus. ir filatelija Lietuvoje“ raðë ir Stasys Birþiðkis: Tokio platinimo pranaðumas akivaizdus – buvo galima parduoti labai didelius kiekius þenklø. Trûkumas – Þinome, kad K. Milvydas bandë su teismo medþiaga kartais tekdavo daryti nuolaidas. susipaþinti, bet jam nebuvo leista susipaþinti su vi- Centrinë figûra Sruogos tarpininkø tinkle – Arnoldas sais bylos tomais. [...] Ebelis, Vokietijos paðto þenklø pirklys. Teismas labai Pats maèiau, kai á klubà buvo atneðtas J. Paleckio iðsamiai iðnagrinëjo ðio asmens ryðius su Sruoga ir nu- vekselis, þiruotas A. Sruogos paraðu. Gal todël visø statë, kad 1926 ir 1927 m. pastarasis suklastojo Paðtø, bylos tomø ir neparodë K. Milvydui.45 Telefonø ir Telegrafø kursø raðtus Vidaus reikalø mi- nisterijai, kuriø pagrindu Ebeliui buvo iðduotos vizos. Dingusiø tomø klausimu galiu pasakyti ðtai kà. Skai- Be to, Vokietijos pirklio kurjeriai taip pat lankësi pas èiau abi Sruogos bylas Lietuvos centriniame archyve

39 Ibid., l. 451. 43 Ibid., l. 451–453. 40 Ibid., l. 449–451. 44 Ibid., l. 451–456. 41 Ibid., l. 451. 45 Birþiðkis, S., „Falsifikatai ir falsifikatoriai“, in: Paðtas ir filatelija 42 Ibid., l. 451. Lietuvoje, 1997, Nr. 26, p. 41.

182 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 PAÐTO ÞENKLØ BYLA ir jose tikrai trûksta ikiteisminio tyrimo arba, kaip tada Taèiau dabar neásitraukime á ðiuos svarstymus. Vie- buvo sakoma, áþengiamojo tardymo tomø. Kodël jø nëra, nintelis „kompromatas“ – átarimas, kad „Naujas þodis“ sunku pasakyti. Vienoje byloje buvo aðtuoni tardymo buvo finansuojamas neðvariais pinigais. Taèiau neþinia, tomai, kitoje keturi, todël jie tikriausiai nebuvo susiû- kiek Paleckis þinojo apie Sruogos lëðø kilmæ, todël sunku ti kartu su teismo bylomis (kaip Dobrovolskio–Petronio já kuo nors apkaltinti. Tegul kol kas „Legenda apie Justà istorijos atveju). Galbût neramiais karo ar pokario me- Palecká“ ir lieka tik legenda. Juo labiau kad Paðto þenklø tais jie tiesiog kur nors dingo. Kita vertus, negalima byloje jis anaiptol ne svarbiausias asmuo. atmesti ir galimybës, kad áþengiamojo tardymo bylose buvo kokiø nors duomenø apie Palecká. Jis, kaip ir kiti ÐIEK TIEK KRAUJO „Naujo þodþio“ darbuotojai, galëjo bûti apklaustas by- loje kaip liudytojas. Taèiau per daug ásifantazuoti nede- Geriau paðnekëkime apie svarbiausius – aferos orga- rëtø. Net jei ið tikrøjø taip buvo, Paleckio parodymai, nizatorius. Ið karto teks atmesti visokius vasiliauskus, matyt, nebuvo labai reikðmingi, nes teismo nepasiekë. jurkðaièius, miliauskus ir kundrotus. Jie, kalbant trile- Be to, neþinia kà „paþangusis“ þurnalistas ir bûsima- riø kalba, – tik „smulkios þuvelës“, o mus domina „ryk- sis prezidentas galëjo papasakoti Maþojoje paðto þenklø liai“. Akivaizdu, kad toks buvo Sruoga – viso „biznio“ byloje, kurios áþengiamojo tardymo medþiaga taip pat pradininkas, siela ir ákvëpëjas. Bet kas dar? yra dingusi. Todël labiau tikëtina, kad tokiø dideliø bylø Tikriausiai „rykliø“ kategorijai priskirtinas Margoli- tardymo tomai buvo saugomi atskirai ir arba yra nu- nas. Kiek galima spræsti ið anksèiau aptartø faktø, jis, kiðti taip, kad jø neámanoma rasti, arba prarasti dël ko gero, buvo aferos dalininkas ir reguliariai gaudavo prieþasèiø, nesusijusiø su Paleckiu. „dividendus“. Kur kas ádomesni yra þymaus tarpukario Lietuvos Treèiasis „ryklys“, matyt, buvo Augûnas. Tai rodo ke- þurnalisto ekonominiai, finansiniai ir galbût socialiniai letas faktø. Visø pirma jis buvo tuo apkaltintas. Kalti- santykiai su ne maþiau þinomu to meto aferistu. Aiðku namajame akte Augûnui buvo inkriminuotas bend- viena: Paleckis su savo „Nauju þodþiu“ beveik tiesiogine rininkavimas atliekant visus veiksmus: ir padirbant prasme buvo Sruogos kiðenëje. Kaip raðë „Lietuvos þi- þenklus, ir juos pakeièiant sandëlyje á tikruosius, ir nios“, laikraðtis „Naujas þodis“ buvo prasiskolinæs „Þie- pastaruosius platinant. Tik vëliau teisme prokuroras dui“ uþ kliðes. Todël Sruoga tapo verslo dalininku, o dalies kaltinimø atsisakë, matydamas, kad jø nepavyks ákûrus bendrovæ – didþiausiu akcininku46. árodyti49. Per „Naujà þodá“ Sruoga susiëjo ir su „Meno“ spaus- Be to, Augûnas buvo geriausiai ið visø kaltinamøjø tuve, kurioje buvo spausdinamas laikraðtis „Diena“ (já, paþástamas su Sruoga. Nors archyviniuose dokumentuo- pasitraukæs ið „Naujo þodþio“, redagavo Paleckis)47. Be se raðoma apie „glaudþius“ Augûno ir Sruogos ryðius, to, ádomu ir tai, kad apie 1930 m. atsirado spaustuvë uþsimezgusius 1923 m., galima átarti, kad jie susipaþino „Naujaþodis“, veikusi „Meno“ patalpose48. Pagaliau tam keleriais metais anksèiau50. Abu buvo pirmojo Lietuvos tikrà reikðmæ galbût turi ir faktas, kad visos ðios bend- paðto pareigûnø ketvertuko nariai. 1918 m. lapkrièio rovës ir spaustuvës baigë savo veiklà apie 1933–1934 m., 16 d. buvo paskirtas Paðto, telegrafo ir telefono valdy- t. y. prasidëjus Paðto þenklø bylai. Panaðu, kad be Sruo- bos virðininkas Tomaðevièius. Netrukus prisidëjo dar gos pinigø jos sunkiai galëjo verstis. trys pareigûnai: Sruoga, Duèinskas ir Augûnas51. Taigi Ið viso to, kas pasakyta, galima daryti logiðkà iðvadà, Sruoga ir Augûnas kartu dirbo nuo pat paðto ásikûrimo. kad egzistavo kompanija, susijusi labai glaudþiais ryðiais, Todël, matyt, prokuroras ne veltui átarë, kad jie kartu tik nelabai aiðku kokiais. Norint atsakyti á ðá klausimà, ir organizavo aferà. Kad to nepavyko árodyti – kitas reikëtø kur kas detaliau iðnagrinëti visø tø spaustuviø klausimas. Vis dëlto Augûnà tikriausiai reikëtø priskirti kûrimàsi, finansavimà ir veiklà. Tam, ko gero, prireiktø „rykliams“. atskiro straipsnio. Èia gal verta tik iðkelti vienà klausimà: Taigi trys aferistai: Sruoga, Augûnas ir Margolinas kodël Sruoga investavo á tokius nelabai pelningus lei- tikriausiai organizavo klastojimà, sukeitimà ir platinimà. dinius kaip „Naujas þodis“? Galbût èia esama kokiø nors Þinoma, ne á visus veiksmus jø indëlis vienodas. Jeigu pinigø plovimo poþymiø? Tuomet galëtume teigti, kad pripaþinsime, kad Margolinas dalyvavo aferoje ir kad Lietuvoje ðis procesas buvo þinomas dar prieð JAV gangs- praneðë apie jà teisësaugininkams, tai ið anoniminio teriams ásteigiant savo „skalbyklas“? Kita vertus, gal praneðimo turinio galësime spræsti, kad jis neþinojo apie Sruoga buvo didis filantropas ir norëjo paremti jaunuo- falsifikatø keitimà á tikrus þenklus ir, matyt, buvo at- sius þurnalistus, o geresnio uþ Palecká nerado? sakingas tik uþ spausdinimà. Galime taip pat numany-

46 Lietuvos þinios, 1935, Nr. 45, p. 8. 49 LCVA, f. 478, ap. 4, b. 8194, l. 16, 459. 47 Ibid. 50 Ibid., l. 11. 48 Uþtupas, V., op. cit., p. 182. 51 Birþiðkis, S., „„Baltukø“ laidø paðto þenklai Lietuvoje“, in: Krað- totyra, 1990, Nr. 24, p. 44.

NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 183 BERNARDAS GAILIUS ti, kad Augûnas tvarkë reikalus Klaipëdoje, o Sruoga – trumpais informaciniais praneðimais, nerasdamas tin- Kaune. Taèiau panaðu, kad visi trys buvo „verslo“ da- kamo bûdo suderinti valdþios nelieèiamybæ ir jos valdi- lininkai ir dalijosi pelnà. Kiti kaltinamieji „Paðto þenklø ninkø nusikaltimus. Tuo tarpu „Lietuvos þinios“ tiesiog byloje“, matyt, buvo tik „samdomi darbuotojai“. smaginasi, galëdamos bent ðiek tiek ákàsti valstybës Ðioje vietoje reikëtø papasakoti ir apie dar vienà iki pareigûnams. Sruogos suëmimas – naujiena pirmajame ðiol neminëtà aferos dalyvá. Pradëdamas domëtis Pað- puslapyje. Raðoma ne tik apie patá areðtà, bet ir apie to þenklø byla, buvau ásitikinæs, kad kraujo ðá kartà milijonø vertà suimtojo paðto þenklø kolekcijà. Sruoga tikrai nebus. Ir ið kur jis gali atsirasti? Nusikaltimas palyginamas net su Roosevelte’u, apibûdinamu kaip nesmurtinis, jokio ðnipinëjimo atspalvio nëra, specialio- „pasaulio filatelistas numeris vienas“. O kur dar dvi- sios tarnybos neveikia – trumpai tariant, tiesiog nëra prasmiðkos uþuominos, kaip antai: „Yra þiniø, kad tos kam tà kraujà lieti. Að klydau. Ðiek tiek kraujo buvo ámonës, kuriose Sruoga buvo dalininku, paðto þenklø ir Paðto þenklø byloje. „Lietuvos þinios“ praneðë, kad visuomet turëdavusios pakankamai...“53 Po suëmimo – 1933 m. spalio 17 d., prasidëjus areðtams, nusiþudë Klai- atoslûgis. Porà metø jokiø þiniø. Paskui – antrasis pëdos paðto, telefono ir telegrafo skyriaus vedëjas Va- sprogimas – teismo posëdis. Ðá kartà jau ne sensacija, ranka, kuris, kaip spëjama, taip pat buvo vienas ið aferos labiau cirkas. Apraðinëjami liudytojø parodymai, posë- dalyviø52. Ið tiesø pats saviþudybës faktas lyg ir rodytø dþiø eiga, ypaè Sruogos veiksmai, þvilgsniai, judesiai Varankos sàsajas su aferistais, kita vertus, byloje nëra ir pastabos. Juk visiems ádomu, kaip elgiasi nusikaltëlis, visiðkai jokiø duomenø apie jo veiklà. Suprantama, mi- deðimt metø sugebëjæs likti neiðaiðkintas. O juk tai ne rusio asmens veiksmai nebuvo tiriami, taèiau net ir ðiaip sau nusikaltëlis... bendrame kontekste Varanka paminëtas nebuvo. Todël Sruogà ir Augûnà daugelis liudytojø apibûdino kaip sunku kà nors pasakyti apie jo indëlá. salonø liûtus. Jie visuomet turëdavo pinigø, mëgdavo lankytis baliuose, þodþiu, buvo tipiðki aferistai, tokie, AFERISTØ SPINDESYS IR SKURDAS kokius matome nuotykiø filmuose ir romanuose: graþûs, turtingi, linksmi, savim ir gyvenimu labai patenkinti Kaip turëjo atrodyti Paðto þenklø byla tarpukario þmonës. Taèiau Paðto þenklø byla – tai ne filmas ir ne Lietuvos þmonëms? Galime tik ásivaizduoti. Deðimt metø romanas. Todël galime pamatyti tai, ko pramoginiø kû- jokiø þiniø. Viskas ramu. Aiðku, kaþkas átaria, kaþkas riniø autoriai mums nerodo: visiðkà fiasko. Kaip turë- kalba, kokie nors gandai sklinda. Ir ðtai staiga paaiðkëja, jo atrodyti salonø liûtai kaltinamøjø suole ir vëliau? kad viskas teisybë. Kad Lietuvos paðtà valdo nusikal- Sruoga visiðkai subankrutavo ir gavo galimybæ paþvelgti tëliai, kad jie já valdo jau keturiolika metø, nuo pat ákûri- á pasaulá pro grotas. Augûnui kiek labiau pasisekë, bet mo, kad aferistai kontroliavo paðto þenklø gamybà ir galime ásivaizduoti, kad jam daug kainavo bylinëjima- naudojo jà savo reikmëms. Paaiðkëja, kad paðto þenkluo- sis teismuose, be to, jis tikriausiai niekada nebesusi- se galëjo bûti tyèia daromos klaidos. Pagaliau tampa gràþino savo reputacijos. Laimingiausiai, atrodo, baigësi þinoma ir tai, kad þenklai buvo suklastoti. Skandalas! Margolinui, taèiau panaðu, kad jis neteko sielos ramy- Valstybinis „Lietuvos aidas“ kukliai tyli arba tenkinasi bës. Kokià iðvadà ið to galima padaryti? Labai paprastà: aferistai – tarsi Balzaco kurtizanës. Jø spindesá bet kada 52 Lietuvos þinios, 1933, Nr. 238, p. 1. G 53 Ibid. gali pakeisti skurdas.

184 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 IN MEMORIAM HÉLE ` NE BALTRUÐAITIENEI

5, VILLA VIRGINIE

Vita Gruodytë

Lëtai þingsniuodama senu Villa Virginie gatvelës grindiniu, primenanèiu nuzulintus Vilniaus senamiesèio akmenis, þvelgiu á kairæ, þemyn, á rûdijanèius geleþinkelio bëgius, kurie dar ir dabar vadinami „maþuoju Paryþiaus dirþu“. Brûzgynai, baigiantys apþeldinti ðià apleistà pailgà ir gilià duobæ, ir keli nedideli namai, neþinia per koká stebuklà ið- likæ kitoje buvusio geleþinkelio pusëje stûksanèiø Beaunier gatvës daugiaaukðèiø papëdëje, sukelia keistà ðio mies- to praeities, kurios að, deja, nepaþinojau, nostalgijà. Laimë, vienas ðios praeities personaþø dar gyvena ðioje gatvelëje. Mintimis jau kopiu á treèià penktu numeriu paþymëto namo aukðtà. Graþios medinës durys prasiveria ir mane pasitinka namø ðeimininkë ðvytinèiu kaip ir kaskart, kai tik jà pamatau, veidu. Ðiandien He ƒle `ne sakosi pa- Autorës nuotr. vargusi, iðsekinta gausiø savo draugø vizitø. Todël lie- „Ar þinai, kad turiu Milaðiaus dedikuotø knygø?“ – kam sëdëti ir, tyliai besiðnekuèiuodamos, krentant vaka- staiga neátikëtinai garsiai paklausia He ƒle `ne. Ji minti- rinei prietemai, laukiam aðtuntos valandos ramunëliø nai þino, kas kur guli, todël net neþiûrëdama iðtiesia arbatos. Jà paruoð ponia Delouvrier, visur savo nosá (net rankà á ðalia stovinèià bibliotekà, ir dvi knygos akimirks- ir á laiðkus!) kiðanti namo „konsjerþka“, be kurios pagal- niu atsiduria jos rankose. Stebiu, kaip atsargiai pirðtø bos He ƒle ` ne, deja, nebegali iðsiversti. „Su ja praradau galais ji verèia pageltusius lapus. Jos rankø oda tokia savo asmenybæ, – koketiðkai ðypteli He ƒle ` ne. – Turiu balta ir lygi, kad sunkiai nusakytum jø amþiø. O juk taikytis prie jos, nieko nepadarysi...“ tai jomis ji per atostogas spausdindavo Baltruðaièio teks- Beveik nesàmoningai atsistoju ir praskleidþiu uþuo- tus ir korektûras. Visas tas knygas, kurios dabar guli laidà, pastûmëta nenugalimo smalsumo pamatyti senàjá Paryþiaus knygynuose. Jurgis pats nebegalëjo naudo- geleþinkelá ið aukðtai, taip, kaip já mato He ƒle `ne ðtai jau tis maðinële nuo tada, kai per taksi avarijà susiþeidë daugiau nei ðeðiasdeðimt metø. Ðá butà jie iðsinuomo- petá. He ƒle `ne tuomet kliuvo maþiausiai, bet uþtat þuvo jo 1939 m., gráþæ ið Kauno, kur Jurgis Vytauto Didþiojo kartu vaþiavusi senoji, dar uoðvienës samdyta aðtuo- universitete dëstë meno istorijà. Dar ir dabar He ƒle `ne niasdeðimtmetë tarnaitë. su nostalgija prisimena tuos septynis aðtuonis prieðkario Ji iðtiesia Gallimard iðleistus „Migelá Manjarà“ ir metus: ilgus pasivaikðèiojimus po nuostabià gamtà, „Septyniolika eilëraðèiø“ ir priduria susiþavëjimo kupinu draugiðkus þmones, lietuviø kalbos mokymàsi, cepeli- balsu: „Þinai, jis kalbëjo kaip pranaðas. Net kasdieny- nus, rûgpiená, bulvinius blynus (bûtinai su spirguèiais!)... bëje. Jo negalëjai neklausyti...“ Ásivaizduoju juos ðitaip Ið aukðtai geleþinkelio bëgiø duobë atrodo dar platesnë sëdinèius tuose paèiuose, dabar jau gerokai ádubusiuose ir gilesnë. Prie namo prisiðliejusios gatvelës beveik foteliuose, besiðnekuèiuojanèius, galbût tokioje pat prie- nematyti. Uþtat þiojëjanti þaliai nuaugusi tuðtuma su blandoje, galbût tokioje paèioje tyloje. Ádomu, kà ji màstë didþiuliais, ðlaitus laikanèiais akmeniniais luitais su- tuomet, ið taip arti þvelgdama á ekspresyvø Milaðiaus kelia dar keistesná áspûdá. Tarytum bûtume ne triukð- veidà, átemptà ir karðtligiðkà þvilgsná, aristokratiðkà mingo paryþietiðko bulvaro kaimynystëje, o kokiame laikysenà, klausydama jo keistø kalbø, iðduodanèiø ne- nors nuoðaliame kaime, pro kurá jau seniai nebevaþiuo- eilinæ asmenybæ? Matau juos besiðnekuèiuojanèius apie ja traukiniai. Pakeliu akis. Nosies tiesumu stovi ma- ðá naujà eilëraðèiø rinkiná, kurio vis neiðdrástu atvers- þulytis namelis su sodeliu. Jau turëjo bûti nugriautas, ti, apie Apokalipsæ, kurià jis skaitë hebrajiðkai, apie jo o jo vietoje pastatytas dar vienas daugiaaukðtis. Ne- diplomatiná darbà Lietuvos pasiuntinybëje, tuomet dar gavo leidimo. Stebuklingai iðgelbëta XIX a. siela... ásikûrusioje Fournier vieðbutyje, Malesherbes aikðtëje.

NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 185 VITA GRUODYTË

Greitosios pagalbos sirenos, praûþianèios Generolo Uþ lango visà pusdiená kaþkas burgs. Praskleisiu Leclerco aveniu, nutraukia mano mintis. uþuolaidà – keistas mechanizmas slankios geleþinkelio Greitoji. Na taip, greitoji... bëgiais, matyt, bandydamas iðnaikinti suþëlusius brûz- Heƒ le `ne nemiegos visà naktá, rytà ateis gydytojas. gynus. Lis. Nurinkinësiu stalà ir, þvilgterëjusi á ant Nuosprendis – ligoninë. radiatoriaus ðalia stalo sukrautas knygø krûveles, prisi- Greitosios lauksime visà dienà, su Claire Tissot, ilga- minsiu, kad èia ið deðinës, ant virðaus, gulëjo straipsniø mete He ƒle `ne drauge, tvarkiusia Henri Focillono, vëliau rinkinys Sur la musique franšaise, su Focillono tekstu apie ir abiejø Baltruðaièiø archyvus. Valandos slinks lëtai, Berliozà. Tai 1915 m. konferencija. Ávadiniame puslapy- Claire atsineð ið galinio kambario dëþutæ su Balmonto je – Debussy dedikacija. Neákainojama retenybë. L’art laiðkais vyresniajam Baltruðaièiui. Padës ant stalo, pra- est tanto^t l’eƒquilibre et la clarteƒ, tanto^t il est l’eƒnigme et ðys, kad bent surûðiuoèiau pagal temas. Nuostabus le deƒsordre, – perskaitysiu atsivertusi ir prisiminsiu Heƒ- braiþas, plonytis popierius, eilëraðèiai, eilëraðèiai, atos- le `ne þodþius: „Focillonas mane iðmokë svarbiausiø daly- togø atvirukai... Toks laiko neiðtirpintas intymumas, kø: þiûrëti paveikslus ir suprasti menà“. Galvosiu, o juk kad nebegalësiu skaityti. Tarytum vogèiau svetimus tai Focillono dëka ir mes su He ƒle `ne susipaþinom – ieðko- jausmus. Bet ir mintys bus nebe laiðkuose. jom retø Focillono tekstø, kol galiausiai kaþkas davë jo He ƒle `ne skambins telefonu. Ilgai. Draugams. Praneðti, dukros adresà. Nuëjome, ir tik ápusëjus pokalbiui suvo- kad iðvaþiuoja á ligoninæ. Atsisveikinti, jei kartais... këme, kad prieð mus stovi Jurgio Baltruðaièio þmona... Skambins savo mylimai pusseserei Marie, po to savo O jei niekada daugiau nebeáþengsiu á ðá butà, kur vis- vienmetei klasës draugei Louise’ai, kuri vis dar vaþinëja kas pasidës? Bûtø nuostabu ákurti muziejø (ir darbo maðina po Paryþiø. „Tu iðprotëjai! – sakys He ƒle `ne, – nedaug bûtø, viskas jau seniai savo vietose). Bet kas vien todël, kad klausi kodël...“ tuo uþsiims? Nepraeis në dveji metai, butas bus iðtuðtin- Nebegirdësiu tæsinio. Vaikðèiosiu po butà ir apþiûri- tas, nuoma nutraukta („mes niekuomet nieko neturë- nësiu. Tikras muziejus, kurá pamatai tik atidþiai ási- jome“, – sakys He ƒle `ne). O visas neákainojamas turtas – þiûrëdamas á prieblandoje skendinèius daiktus. Ant knygos, paveikslai, meno dirbiniai, Focillono ir jaunes- sienos didþiulis Kristus, bet be kryþiaus ir be deðinës niojo Baltruðaièio archyvai, He ƒle `ne padovanoti Doucet rankos. Netoliese – dar neiðblukusiø spalvø medinis bibliotekai, bet sûnaus taip ir neatiduoti, ir senojo Balt- ðv. Jurgis, kovojantis su slibinu. Áspûdingas. Turbût dar ruðaièio archyvas, kurá Heƒ le `ne taip troðko perduoti ið prieðkario laikø Lietuvos, kaip ir knygø lentynose Lietuvai, bus sûnaus iðsiveþtas. Kur? Net pati He ƒle `ne klûpantys du „dievukai“ – He ƒle `ne pasididþiavimas. O neþinos. Focillono namas Maranvilyje taip pat bus par- galbûti ið Focillono organizuotos lietuviø liaudies meno duotas. Ne namas, o gyva istorija. Prokofjevas ten gro- parodos Paryþiuje? Knygos, meno leidiniai, parodø kata- davo salone stovinèiu fortepijonu. „Jo plaðtakos buvo logai, atsiøsti ið ávairiausiø kraðtø, krûvelëmis jau milþiniðkos“, – prisimins He ƒle `ne. Ir dar tai, kad gráþdami nuaugo þidiná, ir dabar pamaþële kyla veidrodþiu, plës- á Rusijà, Prokofjevo vaikai paliko visus savo þaislus sûnui damiesi ir salono pasieniais. Èiurlionis vokiðkai, Fried- Jeanui... Buvæs ilgametis to namo kaimynas vëliau ap- richas, Lietuvos istorija, Matisse’as, Cezanne’as, Düre- lankys He ƒle `ne ir jà nepaprastai pradþiugins, sakyda- ris, Groþis ir menas, Poussinas, Rodinas... mas, kad medþiø lapai ðá rudená nuostabûs... „Tikiuo- Net ir samanø spalvos sofa pasmerkta – nukrauta si, nauji savininkai jø neiðkirs“, – tepratars ji. didþiuliais dailës albumais. Vëliau ji staiga atras savo Ðv. Juozapo ligoninë visai netoli. Didelis vidinis kie- pradinæ paskirtá – Valdo Adamkaus dëka, norëjusio as- mas, daug þalumos. Centre koplyèia, ðv. Marijos skulp- meniðkai pagerbti He ƒle `ne, áteikiant jai Gedimino or- tûra. Dengtos terasos jungia skirtingus korpusus. Heƒ- dinà. He ƒle `ne po to juokdamasi pasakos, kiek triûso pri- le `ne maitinama per vamzdelá. Sunku kalbëti. Operaci- reikë visa tai nukraustyti. Uþtat knygos taip ir liks savo ja po savaitës. Sudëtingesnë, nei manyta. He ƒle `ne neturës naujojoje buveinëje – po sofa. iliuzijø: „ðitos jau neiðlaikysiu... o gal ir gerai, bent jau Claire ateis ir sakys: „Eime valgyti, atsineðiau ver- nebekalbësiu nesàmoniø“. Sakysiu: „Mums tai jûsø ðienos. Diena bus ilga“. Jai irgi sunku susikaupti dar- trûks“. „Tikiuosi!“ – atðaus ji... bui. Sëdësime ir kalbësimës. Apie He ƒle `ne, kaip visada. Skambins Monique, Le ƒ vi-Strausso þmona. Norës ateiti Apie archyvus. Apie iðtikimus He ƒle `ne draugus – visus aplankyti. „Ásivaizduok sau, mes su jos vyru vienmeèiai, tuos garsius þmones, muziejø, bibliotekø, galerijø bu- o jis vis dar vaikðto á Colle `ge de France“, – padëjusi ra- vusius ir esamus direktorius, ateinanèius su savo lauk- gelá stebësis He ƒle `ne... neðëliais èia pavalgyti. Pasidalyti savo pietumis su Heƒ- Ne po trijø savaièiø, o po trijø mënesiø – vël namie. le `ne, pabûti jos kompanijoj, pasipasakoti savo rûpesèius, Trumpam. Ir vël Ðv. Juozapo ligoninë. Po to reabilitacijos aptarti parodas, spektaklius, naujienas. Vëliau tie patys klinika Fontenay-aux-Roses. He ƒle `ne atsigavusi, geros draugai kantriai lûkuriuos ligoniniø koridoriuose, lauk- nuotaikos. Labai norëtø bulviniø blynø arba bent jau dami savo eilës... sriubos su bulviniais kleckiukais: „pagaminsi, kai gráðiu

186 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 5, VILLA VIRGINIE

á Villa Virginie?“ – „Þinoma...“ Kalbësimës apie Mejer- ti nakties...“ Pasakos apie Jurgá, apie jo paskaitas per- holdà, Pasternakà, su kuriuo Jurgis susipaþino bûdamas pildytuose Sorbonos amfiteatruose, apie jo trijø mënesiø penkiolikos, Maskvos laikus. He ƒle `ne pasakos juokingà iðvykà á Amerikà, irgi dël paskaitø. Apie tai, kodël jis istorijà apie Mejerholdo jai dovanotus didþiulius ginta- negalëjo gauti profesoriaus etato Prancûzijoje – buvo rinius karolius, kabëjusius pas já ant sienos. Jurgis tuo- uþsienietis, nes visà gyvenimà iðsaugojo savo lietuviðkà met labai pyko... Uþeis slaugë. He ƒle `ne skøsis, kad jos pasà. Apie tai, kaip abu mëgdavo eiti á Liuksemburgo kambaryje tik këdës, o jai labai reikëtø fotelio, siûlës sodà, sëdëti iðtiesus kojas ant këdþiø aplink baseinà, dar neuþgijusios, maudþia. Slaugë sakys, kad visi foteliai ir pasakotis, kà nuveikë per dienà... „Gal að per maþai kituose kambariuose. He ƒle `ne pasiûlys, kai visi sumigs, tikinti?“ – po ilgos pauzës paklaus He ƒle `ne... pavogti ið kito kambario vienà. Seselë apstulbs ir, ne- Suskambës telefonas, kuris dabar veikia tik á vienà pratarusi në þodþio, iðeis... Abi pratrûksim juoku... pusæ. Sûnaus valia, besireiðkianti vis grieþtesniais ir Vël namie. Ir vël ilgi pokalbiai – apie jos ilgametá darbà keistesniais apribojimais. Tarytum norëtø ávaryti savo Amerikos ambasadoje, rengtas parodas, apie dailininkus, motinà á kampà, á vienà taðkà, ið kurio tik vienas iðëji- kuriuos paþinojo asmeniðkai, ávairias atminty uþsifiksa- mas... Ji ir taip to trokðta. Pavargo. Labai. Ne tik nebe- vusias smulkmenas (ji dar ir dabar stebësis Debre ƒ pa- miega, bet ir beveik nebevalgo. veikslø dydþiu...). Ir vël vakarinë ramunëliø arbata... Tai klebonas Petroðius, kaip ir kas vakarà, palinkës Po to bus mënuo Meudono namuose, kol konsjerþa jai labos nakties. O He ƒle ` ne padeklamuos lietuviðkai: atostogaus, ir vël Villa Virginie. O vëliau – Re ƒmy Dumon- cel gatvë Nr. 24, 111 kambarys. „Le Tiers Temps“. ... èia jau sniegas, Paskutinis He ƒle `ne prieglobstis. Netoli Villa Virginie, Tyluma ir baltas miegas... ramioje keturioliktojo kvartalo galvelëje. Ðvaru. Minia- Sunkios dienos jau arti! tiûrinis vidinis kiemelis. Restorane metrdotelis pilstys Jau keliskart bûsiu girdëjusi ið jos lûpø ðá uoðvio jai raudonà vynà. Stalo kaimynë girsis, kad jos vyras raðë skirtà eilëraðtá, ir kaskart ji praleis pirmàjá þodá „Ele- dainas Editai Piaf. Gyventojø ne daugiau kaip dvide- nute“, ir kaskart sustos ties ta paèia eilute, jà kaþkaip ðimt. Gana jauku, bet kambarys ankðtas ir dangaus tik ypaè pabrëþdama. lopinëlis matyti. „Að kaip avis, man reikia þalumos“, – Paskutiná kartà kalbësimës telefonu apie Lione atida- ironizuos He ƒle `ne, þiûrëdama á draugø suneðtas gëles rytà parodà Focillono atminimui, kuri jai ypaè dþiugins vazonëliuose. „Tai mano privatus sodelis.“ Ðiandien kaip ðirdá, apie kovo mënesá ávyksianèias jam skirtas kon- tik Jurginës: „Ðiandien mano visos mintys apie já“. Heƒ- ferencijas – Paryþiuje ir Lione. Susitarsime susitikti po le `ne prisimins, kaip lygiai prieð septyniasdeðimt metø, keliø dienø ir „iðsiðnekëti iki soties, kaip visada“. Taip per Ðv. Jurgá, jie abu lankësi Irako muziejuje – fantas- ir nebesusitiksime. tiðkame! – tame paèiame, kuris dabar jau iðvogtas. Bus skubotos ir nykios laidotuvës Montrouge kapinë- Apsidairysiu. Keturios plikos sienos. Sieninë spin- se. Tokia paskutinë sûnaus valia, pribloðkusi visus jos ta. Mëlynos uþuolaidos. Foteliai mëlynais apmuðalais. artimiausius draugus. Dalyvaus trys þmonës, neskai- Maþas baltas stalelis. Didþiulë lova. Dar vienas stale- èiuojant sûnaus ðeimos. Keli þodþiai lietuviðkai... lis, vos didesnis, medinis... „Þiûriu á ðità plikà sienà, ir galvoju, kad iðprotësiu... Jei pastebësi, kad pradedu Klausiu savæs, kas liks atminty, kai iðsitrins visos ðios kalbëti nesàmones, bûtinai pasakyk. Ðito labiausiai bi- bebaigianèios iðblukti prisiminimø nuotrupos, tokios jau.“ „Bûtinai pasakysiu, nebijokit.“ Ið savo draugø at- kasdienës ir niekuo neypatingos, bet taip svarbios jas siøstø atvirukø, pieðiniø ir nuotraukø He ƒle `ne ásirengs iðgyvenant, ir tokios anekdotiðkos, jas iðguldant ant kaþkà panaðaus á altorëlá. Daþnai uþëjusi rasiu jà laikant popieriaus? Galbût aura, gaubusi ðià nuostabios sielos vis koká pluoðtelá rankose, iðtiestose prieð save ant stalo. moterá, jos begalinis atvirumas ir kandþiu humoru nu- Tàdien ji turës prieð akis Doisneau fotografijà – vai- spalvintas tiesumas, skambûs susiþavëjimo ðûksniai kas, per pamokà þiûrintis á klasës laikrodá. Doisneau pasitinkant ir neátikëtinas drovumas (ji taip niekada þmonos dovana. Þinosiu, kad beveik nemato. Ji jau se- ir neiðdráso pasakyti savo draugams, kad neskambintø niai nebegali skaityti. Kaip ir Jurgio, jos akys be paliovos po deðimtos vakaro, nes iðsibudinusi nebeuþmiega iki silpsta. Todël daþnai uþsideda juodus, nuo stiprios paryèiø...)? O galbût tik keli, bet labai ryðkûs jos paskuti- ðviesos sauganèius akinius, dël kuriø ligoninëje buvo niø gyvenimo dienø atributai – juodi gaubti akiniai, pilka praminta aktore. Jurgis paskutiniais metais irgi saugo- suknelë su taðkiukais, medinë lazdelë metaliniu juodai josi stiprios ðviesos – á Doucet bibliotekà ateidavo uþsi- daþytu galu, ilgi karoliai ant kaklo ir paskutinë Loy- maukðlinæs snapelá ant akiø... rette’o dovanota ðilkinë skarelë, ið Luvro... Vël ta pati prieblanda, kaip kaþkada Villa Virginie. He ƒle `ne pavargusi, nes beveik nebemiega: „Nuo vienuo- Rugpjûèio penkioliktà He ƒle ` ne Baltruðaitienei bûtø likos vakaro pradedu laukti ryto, o rytà pradedu lauk- suëjæ devyniasdeðimt aðtuoneri... G

NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 187 ISTORIJA

DVASINË ÞMONIØ GLOBA IR KOVA DËL RELIGIJOS LIETUVOJE XVII–XVIII A.

Meèislovas Juèas

Pavaldiniø dvasinë globa ágijo patronato teisës pava- padëtis buvo Þemaitijoje. 1755 ir 1767 m. þemaièiø vys- dinimà. Romos Katalikø Baþnyèioje ði teisë atsirado kupø praneðimuose á Romà teigiama, jog patronato teisë XII a. Baþnyèios nuostatai virto teise pagal jos kûrëjo ten yra karaliaus atiduota vyskupams. Esà þemaièiuose Graciano Decretum Gratiani kompiliacijà ir pateko á gyventojai kalba lenkø bei lietuviø kalbomis ir vysku- Corpus iuris canonici. Lenkijos Katalikø Baþnyèia pams geriau matyti, kaip parinkti á klebonus ir skirti priëmë kanonø teisæ, o po 1387 m. Lietuvos krikðto ja jiems valdyti beneficijas4. Bet Lietuvos Metrikoje iðlikæ rëmësi ir Lietuva. valdovø teikimai á þemaièiø parapijas verèia suabejoti Apie patronato teisæ Lietuvoje pirmasis prabilo Lie- tokiu teiginiu5. tuvos didysis kunigaikðtis Kazimieras Jogailaitis. Jo Katalikø pergalë buvo pasiekta vakarinëje ir pietø 1447 m. privilegijoje bajorams antrame skirsnyje pa- Europoje, o ðiaurëje ásitvirtino evangelikai. Lietuvoje – sakyta, kad esamos ir bûsimos baþnyèios Lietuvoje bus ðiaurinëje Europos dalyje – dël susiklosèiusiø politiniø ginamos ir globojamos pagal patronato teisæ. Jos bus aplinkybiø (dël unijos su Lenkija) XVII a. buvo gràþinta taip pat aprûpinamos ganytojais ið vietos gyventojø ir katalikybë. Lietuvos Baþnyèia uoliai vykdë potridentinës tik jø trûkstant „bus panaudoti lenkø tautos þmonës“1. visuotinës Katalikø Baþnyèios reikalavimus. Religinës Bajorams buvo patikëta atsakomybë prieð Dievà uþ jø prievartos priemonës jau buvo pakeitusios viduramþiðkà pavaldiniø – baudþiauninkø – religiná gyvenimà. apaðtalavimà, bet nëra pagrindo teigti, kad jos lietë dau- Apie patronato teisæ Lietuvoje jau yra raðyta2. Para- gumà þmoniø. Vyskupø ir dekanø vizitacijos parapijose pijos fundatorius (jis buvo ir patronas) galëjo dalyvau- byloja kà kità: þmonës godþiai klauso Dievo þodþio, pri- ti skirstant klebono pajamas, gautas ið baþnytinës bene- ima sakramentus, lanko baþnyèias ir ðventas vietas, ma- ficijos, net sukeisti funduotà þemæ, perkelti á kità vietà terialiai remia savo klebonus. Dvasinë savo pavaldiniø baþnyèià ar jà uþdaryti, teikti, klebonui mirus, á jo vie- globa, pavadintume jà religine prievarta, buvo skirta tà kità klebonà, turëti garbingà vietà baþnyèioje ir rûsá apsileidusiems ar neatliekantiems savo religinës parei- savo ir savo ðeimos mirusiesiems laidoti. Bet patronas gos þmonëms. Tai patvirtina patronø raðyti nuostatai turëjo ir pareigø. Jis privalëjo priþiûrëti savo globojamos savo valstieèiams. Bene pirmas Lietuvoje tokio pobûdþio baþnyèios ûká ir, reikalui esant, ginti jos reikalus. Pat- paraginimas atsispindi Vilniaus vyskupo Jurgio Radvilo ronas ásikiðdavo á savo parapijos reikalus prireikus ganytojiðkame laiðke 1582 m. Jis raðë, kad valdþios ats- papildomos fundacijos, praradus fundacinius aktus, by- tovai priverstø savo valdinius ðventomis dienomis lanky- lose dël parapijos uþgrobtø þemiø, sunykus baþnyèiai ir ti baþnyèias, o klebonai tuo pasirûpintø6. atsiradus reikalui jà remontuoti. 1733 m. Vilniaus vys- Turime ir evangeliko Eustacho Valavièiaus 1583 m. kupas Mykolas Zenkevièius praneðë Romai, kad jo vys- rugpjûèio 4 d. suraðytus nuostatus Naujamiesèio valstie- kupijoje visos parapinës baþnyèios turi patronø: kara- èiams. Juose nurodytas privalomas ðventomis dienomis liø, didikø arba nobiliø. 1746 ir 1754 m. jis tai pakartojo, baþnyèios lankymas ir dalyvavimas pamaldose. Nepra- pastebëjæs, kad turás per 400 parapijø3. Kiek kitokia neðus prieþasèiø, dël ko nedalyvauta pamaldose, reikëjo

1 Lietuvos TSR istorijos ðaltiniai, Vilnius, 1955, p. 131–134. Dioeceses Vilnensis et Samogitiae, red. Paulus Rabikauskas, Romae, 2 Abraham, W., Poczàtki patronatu w Polsce, Lwów, 1889; Mey- 1971, p. 126, 162, 182. sztowicz, W., Dobra koúcielne, Wilno, 1932; Kamuntavièienë, V., 4 Ibid., p. 352, 401. „Valdovo patronatas ir katalikø baþnyèios pareigûnai LDK XVII a. 5 LM, b. 146, l. 468–1692 m. Ðiauliø baþnyèiai; b. 134, Nr. 35 (sena antrojoje pusëje“, in: Lietuvos istorijos metraðtis. 1999, Vilnius, 2000, numeracija) – á Klovainiø baþnyèià; b. 132, l. 857 – á Rietavà; b. 130, p. 77–109; Juèas, M., „Patronato teisë LDK“, in: Kultûros barai, 1993, l. 369a – á Palangà; l. 370a – á Kvëdarnà. Nr. 5, p. 54–56. 6 Savicki, J., Concilia Poloniae. Ýródùa i studia krytyczne, t. 2, 3 Relationes status dioecesium in Magno Ducatu Lituaniae, vol. I: Warszawa, 1948, s. 136.

188 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 DVASINË ÞMONIØ GLOBA IR KOVA DËL RELIGIJOS LIETUVOJE XVII–XVIII A. mokëti 1 graðá, pasikartojus – 2 graðius, o treèià kar- „kiekvienà ðventà dienà ir sekmadieniais atvykti á pa- tà – sësti á kengæ ir bûti joje visà dienà prie baþnyèios7. maldas bent po vienà ið kiekvienø namø. Uþ ðio reika- 1596 m. geguþës 26 d. karalienë Ona Virbalio seniû- lavimo paþeidimà jis ávedë 6 graðiø baudà ir deðim- nijos laikytojui Dimitrui Chaleckiui paliepë priþiûrëti tininkams pavedë ðio reikalo prieþiûrà“13. miesto ir kaimo þmones, kad ðie lankytø karalienës Bo- 1636 m. rugpjûèio 4 d. karalius Vladislovas IV pat- nos 1555 m. funduotà baþnyèià. Tà reikalavimà patvirti- virtino Kupiðkio seniûnijos revizoriaus Jono Kazimie- no ir 1605 m. karalius Zigmantas III Vaza8. Kai Arioga- ro Paco nuostatus, kuriuose pareikalauta, kad þmonës los klebonas pasiskundë, jog gyventojai apleido baþnyèià kiekvienà sekmadiená bûtø baþnyèioje ir tik dël rimtø ir palieka jà be stogo, karalius Zigmantas Vaza 1609 m. kliûèiø vietoj savæs atsiøstø bernø14. 1644 m. balandþio vasario 28 d. ásakë tijûnui Sebastijonui Kenstortui kuo 20 d. Albertas Radvilas Upytës valstieèiams ásakë lan- greièiau suremontuoti baþnyèià ir pridëjo „Dievo garbei kyti baþnyèià15. 1640 m. komisarai – Lietuvos referen- mûsø protëviø ir mûsø statytos bei funduotos baþnyèios dorius Kiprijonas Povilas Bþostovskis ir Vaitiekus neturi sunykti“9. Zelenskis – suraðë nuostatus Berþënø tijûnijos kaimie- Ðiauliø ekonomijoje, kurià valdë Jaroðas Valavièius, èiams. 1652 m. lapkrièio 29 d. jie buvo paskelbti kara- klebonui Petrui Tarvainiui pasiskundus, 1622 m. se- liaus dekretu16. Tie patys karaliaus komisarai 1653 m. niûnas ásakë Kristinaièiø, Petukaièiø ir Bagdonavièiø vasario 18 d. suraðë nuostatus Telðiø dvaro laikytojai vaitysèiø þmonëms ðvenèiø metu lankytis Ðiauliø baþny- Kotrynai Denhofienei ir davë susipaþinti su jais klebo- èioje. Vaitams ásakyta bausti neklauþadas kûno baus- nui Martynui Lauksminui17. Ten pasakyta, kad sekma- mëmis ir praneðti klebonui10. Tas pats seniûnas 1622 m. dieniais ir ðventomis dienomis kaimieèiai privalo da- suraðë nuostatus Klovainiø parapijos þmonëms11. Ir lyvauti Telðiø baþnyèioje, iðskyrus Nevarënø gyventojus, vëliau, ypaè Ðiauliø ekonomijoje, dëjosi negeri dalykai. kurie turi savo baþnytëlæ ir ten kas treèià savaitæ nu- Ið þemaièiø vyskupo karalius suþinojo, kad parapijø vykdavo Telðiø klebonas. Prieð ðv. Velykas kaimieèiai baþnyèios dël neprieþiûros nuo seno sunykusios. Eko- privalo atlikti iðpaþintá ir priimti ðv. Komunijà. Prieþiûra nomijos valdytojui Sapiegai karalius paliepë saugoti baþ- pavesta vaitams ir deðimtininkams. Kiekvienà kartà nyèias12. Jaroðo Valavièiaus nuostatai tapo lyg etalonu neatvykus á baþnyèià bent po 1 asmená ið namø tolimes- kitø dvarø valstieèiams. Juose nurodytas privalomas niø kaimø gyventojai turës mokëti po 3 graðius, arti- visiems þmonëms baþnyèiø lankymas – buvo diferenci- mesnieji – 6 graðius, pakartotinai nusiþengæ – 12 graðiø, juota: kas gyvena uþ 1 mylios (7 km) nuo baþnyèios, o kas panorëtø vesti ar iðtekëti evangelikø baþnyèioje – privalo bûti baþnyèioje kiekvienà sekmadiená, kas uþ 5 kapas, uþ velykinës iðpaþinties praleidimà – 24 graðiai, 2 myliø – kas antrà, kas uþ 3 myliø – kas treèià sekma- uþ gyvenimà be jungtuviø – 2 kapos, uþ vaikø nekrikð- diená. „Kas neðvæs sekmadiená ar kitomis ðventomis tijimà (ilgiausiai savaitæ) – 12 graðiø. Minima, kad tame dienomis, neateis á baþnyèià ar dirbs, tas mokës 3 graðius kraðte yra burtininkø, o prie kapo uþ sielà keliamos vai- baudos, o pasikartojus – atliks bausmæ kengëse ar bus ðës, vadinamos „szemienis“ (gal ðermenys?). Uþ tokias iðplaktas þmoniø akivaizdoje.“ Bausmës buvo numatytos puotas prie kapo – 1 kapa baudos. Tiesa, ðie nuostatai ir uþ pasninkø nesilaikymà. Neatlikus Velykinës ið- Telðiø klebonui buvo suraðyti karaliaus revizoriø Juozo paþinties, bausmë – 12 graðiø ir kengë prie baþnyèios. Siruèio ir Jono Janovskio, paskelbti karaliaus Vladislovo Bauda buvo ir uþ naujagimiø nekrikðtijimà per 3–4 die- IV 1636 m. dekretu ir patvirtinti Lietuvos referendoriaus nas nuo gimimo. Kiprijono Povilo Bþostovskio, taip pat vëliau – 1654 m. Prieð santuokà klebonas buvo ápareigotas skelbti 3 Varðuvoje vasario 26 d. karaliaus Jono Kazimiero dekre- kartus (kas sekmadiená) uþsakus. Tai buvo daroma dël tu18. Paþymëtina, kad tokius nuostatus, valdytojai Den- galimø kliûèiø santuokai, apie kurias þmonës praneð- hofienei19 praðant, 1653 m. kovo 3 d. karalius Jonas Ka- davo klebonui. Bausmës buvo uþ gyvenimà be santuokos, zimieras tvirtino ir Pavenèiø valstieèiams (duotus taip burtininkavimà, pagoniðkø „dievukø“ laikymà. Dvaro pat ir Akmenës klebonui). Tà instrukcijà, rastà Þemai- tarnai reaguodavo á kiekvienà klebono skundà. tijos kurijos archyvo baþnyèiø vizitacijø knygose, ko- 1635 m. rugpjûèio 29 d. Vilniaus vyskupas Abraomas mentavo profesorius Antanas Alekna20. Jis manë, kad Vaina savo Tauragnø ir Kuktiðkës valstieèiams ásakë instrukcija nukreipta prieð evangelikus, ir pareiðkë, jog

7 Baltø religijos ir mitologijos ðaltiniai, sud. Norbertas Vëlius, t. 2, 15 MAB, f. 256, b. 3014 ir Skuodas – LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 439, Vilnius, 2001, p. 614–615. l. 21a, 203. 8 LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 492, l. 40. 16 LM, b. 129, l. 13, 113–114, 83. 9 LVIA, f. 525, ap. 8, b. 1449, l. 5. 17 LVIA, sa, b. 15170, l. 1490–1491. 10 Biblioteka Jagiellonska, Kraków, Nr. 8882. 18 LM, b. 129, l. 83. 11 LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 453, l. 1 ir MAB, f. 256, b. 3104. 19 Ibid., l. 13. 12 LVIA, sa, b. 14970, l. 1645. 20 LM, b. 129, l. 113–114; Alekna, A., Katalikø Baþnyèia Lietuvo- 13 LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 471. je, Kaunas, 1936, p. 80. 14 Ibid., b. 373, l. 4 originalas, o l. 87 – nuoraðas.

NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 189 MEÈISLOVAS JUÈAS

„tokiø ástatymø vykdymas tais laikais buvo palyginti 1698 m. rugpjûèio 26 d. Troðkûnø bernardinø funda- ðvelnus kovos bûdas dël religijos“. ciniame raðte vienuoliai buvo ápareigoti vaþinëti po kai- 1663 m. nuostatuose Batakiø seniûnijai (Rietavo de- mus, mokyti þmones katekizmo, neleisti jiems gyventi kanatas) taip pat reikalauta ið þmoniø dalyvauti pamal- be santuokos, nepakrikðtijus vaikø ir neatliekant iðpa- dose ðvenèiø metu savo baþnyèioje21. Áspëjama, kad su- þinèiø23. tuoktiniai negali dalyvauti sutuoktuvëse be iðpaþinties. Dar vieni XVII a. nuostatai religinio iðpaþinimo klau- Uþ tai jiems grësë net 10 kapø graðiø bauda. simu buvo paskelbti Veliuonos seniûnijos ir Baisogalos 1668 m. rugsëjo 15 d. Ðeduvos ir Upytës valdø laiky- vaitijos valstieèiams. 1699 m. rugsëjo 10 d. karalius Au- tojas didysis marðalka Aleksandras Liudvikas Radvi- gustas II, vykdamas á Rygà, tik patvirtino iðraðà ið Þe- las, Ðeduvos klebonui pasiskundus, jog kaimieèiai sek- maièiø pilies teismo knygø, duotà dar 1636 m. karaliaus madieniais nelanko baþnyèios, nedalyvauja ðv. Miðiose, Vladislovo IV. Tame raðte sakoma, kad Veliuonos ir neklauso pamokslø, nesilaiko pasninkø, iðsisukinëja nuo Baisogalos laikytojo kanclerio Stanislovo Radvilo re- Baþnyèios ásakymø, jiems suraðë nuostatus22. Pareika- vizoriai be ûkiniø prievoliø nustatë ir prievoles baþ- lauta, kad þmonës, kurie gyvena uþ 2 myliø (14 km) nuo nyèiai: 1) kiekvienas ûkininkas ir samdinys kartà per Ðeduvos baþnyèios, ateitø bent kas antrà sekmadiená, metus per didijá pasninkà privalo priimti ðv. Sakra- kurie uþ 3 myliø arba toliau – kas treèià sekmadiená. mentus; 2) kiekvienà ðventà dienà ir sekmadieniais Potvyniø ir kitais stichinës nelaimës atvejais turi at- atvykti á baþnyèià; 3) negyventi be santuokos. Visais vykti á baþnyèià ið kaimo bent po keletà vyrø suþinoti atvejais uþ prievoliø nevykdymà buvo numatytos pi- baþnyèios reikalø. Jei kas neklausys tø nurodymø arba niginës baudos24. dirbs ðventà dienà, turës mokëti 3 graðius baþnyèiai, o Pateikti faktai rodo, kad XVII a. Lietuvoje buvo sustip- jei nusidëjimas pasikartos, bus sodinamas á kengæ prie rintos dvasinës globos amþius. Religinë prievarta paval- baþnyèios arba bus iðplaktas. Kaimieèiai privalo laikytis diniams buvo diktuojama ið Varðuvos karaliø Vazø per pasninkø, atlikti Velykinæ iðpaþintá ir priimti Komunijà. valstybiniø dvarø valdytojus ir ne be jø iniciatyvos. Dva- Uþ ðiø reikalavimø nevykdymà buvo skirta 12 graðiø sinë globa baudþiauninkams buvo neatsiejama nuo bauda. Naujagimius liepta krikðtyti ne vëliau kaip po bendro religinio nusistatymo. Ðvietimo epochos XVIII a. 3–4 dienø nuo gimimo, o santuokos sakramentà klebo- (ypaè jo antroje pusëje) neliko panaðiø á XVII a. raginimø nas galëjo duoti tik po 3 uþsakø. Bausmë uþ tokius þmo- ir fizinës prievartos. Tiesa ir tai, kad þemaièiø vyskupas niø paþeidimus – 3 kapos lietuviðkø graðiø arba kengë Steponas Giedraitis, daugiau gyvenæs Varðuvoje negu visai savaitei. Perspëjama, kad niekas neiðdrástø kviesti Þemaitijoje, ásakë klebonams nutraukti vieðas kûno á namus burtininkø ar eiti pas juos. bausmes prie baþnyèiø pamaldø metu ir paliepë sustip-

21 LVIA, f. 1671, ap. 4., b. 321, l. 15. 23 LVIA, f. sa, b. 13930, l. 872–873. 22 Ibid., b. 453, l. 1–3. 24 LM, b. 148, l. 762.

Kengë. Baudþiauninkø plakimo lenta. Editos Prielgauskienës pieðinys. LNM EM

190 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 DVASINË ÞMONIØ GLOBA IR KOVA DËL RELIGIJOS LIETUVOJE XVII–XVIII A. rinti „apaðtaliðkàjá mokymà“25. Bet XVIII a. pirmoje pu- mos sutuoktuvës ir krikðtynos, vaikø katekizavimas ir sëje dar pasitaikydavo religinës prievartos ir bausmiø. mokymas, o nesant parapiniø mokyklø – namø moky- Net Vilniaus vyskupas Mykolas Jonas Zenkevièius mas, paðalpos prieglaudose esantiems vargðams. Visa 1731 m. savo vyskupijai priklausanèiuose Ðeðuoliø, Sa- tai pastebëjo parapijø vizitatoriai. Pavyzdþiui, 1639 m. lako, Zarasø, Tauragnø, Molëtø, Kuktiðkës ir Labano- reliacijoje þemaièiø vyskupas Jurgis Tiðkevièius raðë, ro dvaruose ásakë per ðventes bent po vienà asmená ið kad „paprastos liaudies dievobaimingumas yra labiau- kiemo pasiøsti á baþnyèias26. Jis perspëjo ir pareikala- siai pasigërëtinas“31. Ji nuolat teikia paramà vargðams. vo bausti nepaklusniuosius pirmà kartà 6 graðiais, „Þmonës laiko didele nuodëme dirbti ðventomis dieno- antrà – dvigubai. Kaimo deðimtininkai privalëjo tai ste- mis net lengvesnius darbus ir dargi ið bûtinybës sun- bëti. Apie atliktà Velykinæ iðpaþintá reikëjo pristatyti kesnius darbus.“32 Þemaièiai rodo gilø tikëjimà ir savo á dvarus ið klebono gautas paþymas. Nemokantieji po- aukomis baþnyèioms. Tais paèiais metais vyskupas teriø ar katekizmo buvo siunèiami pas klebonà. Taip Tiðkevièius raðë: parapijos yra aprûpintos vidutiniðkai, pat priþiûrëtojai áspëjami, kad þmonës neuþsiimtø bur- bet þmonës mano, jog eiti á baþnyèià tuðèiomis ranko- tais ir kerëjimais, taip pat ðventomis dienomis nedirbtø mis yra nuodëmë ir neða ne tik maistà, bet veda avis sunkiø darbø27. bei jauèius, ir þmoniø teikiamas maistas nuolat didë- 1764 m. Trakø pavieto Rokantiðkiø dvaro invento- ja33. Vyskupas pastebi, kad þmonës noriai naudojasi ðv. riuje paraðyta: „jei ðventà dienà kas nors nebuvo sakramentais, ypaè iðpaþintimi ir komunija, o priimti baþnyèioje pamaldø metu, o, apsaugok, Vieðpatie, nuëjo sutvirtinimo sakramento susirenka tûkstanèiai, sudary- á miðkà tuo metu su ðautuvu arba kirviu, grybavo, dami daug vargo klebonams34. uogavo arba rieðutavo, toks turi bûti nubaustas 45 1767 m. vyskupas Jonas Lopacinskis raðë, kad þemai- rykðtëmis“28. Parapijos baþnyèiai jis privalëjo duoti tris èiai susirenka á baþnyèias ne tik ðventomis, bet ir laisvo- svarus vaðko. Anykðèiuose, kur klebonas 1746 m. buvo mis nuo laþo dienomis. Jie noriai naudojasi ðv. sakra- Vilniaus kanauninkas Jonas Lopacinskis, revizorius mentais ir popieþiø indulgencijomis. Klebonai gyvena Stanislovas Sipaila ápareigojo þmones bent po vienà savo parapijose ir katekizuoja þmones jø gimtàja kalba. ið kiemo bûti Anykðèiø baþnyèioje ir uþ nebuvimà nu- Þmoniø pamaldumà rodo baþnytinis giedojimas (ro- matë 3 graðiø baudà, o Velykinæ iðpaþintá atlikti pa- þinis, litanijos, „Godzinkos“, t. y. „Angelo pasveikini- gal sàraðus29. mas“, „Karunka“), masinës procesijos á laukus, brolijos, 1781 m. Obeliø dvaro instrukcijoje pasakyta: „reikia Kryþiaus keliai. Reikðmingesniø ðvenèiø metu þmonës, stropiai priþiûrëti, kad visi valstieèiai eitø á baþnyèià anot vyskupo, atvyksta su þenklais ir vëliavomis. Þe- kiekvienà sekmadiená ir ðvenèiø metu“. Uþ tokio reika- maièiai susirenka á þymesnes vietas, á Ðiluvà prie Ðvè. lavimo nevykdymà grësë papildomos dvi dienos laþo, o Marijos paveikslo ir á Kalvarijà, kuri Ðv. Sosto paskelbta jei ir tas nepadës – rykðtës30. kryþiaus keliu – Via Crucis. Tose vietose dalyvauja ke- Religinë prievarta buvo taikoma þmoniø maþumai, liasdeðimt tûkstanèiø þmoniø ið Þemaitijos ir Lietuvos35. apsileidusiai, linkusiai á raganavimà ar net saugojusiai Vyskupai ne kartà paþymëjo pavydëtinà þmoniø die- pagoniðkus reliktus. Bet savos baþnyèios nelankymo vobaimingumà36. Kunigai mokæ þmones ne tik baþny- prieþastys galëjo bûti ir objektyvios: retas baþnyèiø tink- èiose, bet lankë juos ir namie. 1775 m. vyskupas Lopa- las, dideli atstumai, blogi keliai, stichinës nelaimës, ka- cinskis raðë: „Mano ðirdis dþiaugiasi, kai daug paprastø ro, maro ir bado metai. Absoliuti þmoniø dauguma, kaip þmoniø susirenka á ðv. Miðias baþnyèiose ir visuomet ir jø ponai, buvo giliai religingi, pamaldûs, godþiai klausë godþiai klauso Dievo þodþio. Bet mano ðirdá pripildo liû- Dievo þodþio, priëmë ðv. sakramentus. Tai suþinome ið desys, kai katekizavimas ir pamokslai sakomi þemaièiø daþnø parapijø vizitacijø ir vyskupø praneðimø á Romà. kalba, didesnë bajorø dalis retai dalyvauja dël kaþkokios To meto þmoniø religingumà liudija daugelis dalykø: neapykantos ðiai kalbai“. baþnyèiø lankymas ir ðv. sakramentø priëmimas, aukos, Lietuvos elito polonizacija nepalauþë Lietuvos kamie- pasninkø laikymasis, Ðvè. Mergelës Marijos garbinimas no – liaudies. Ji liko iðtikima Baþnyèiai, jos mokymui visoje Lietuvoje, ðventadieniø ðventimas, praktikuoja- ir savo etninei kultûrai. G

25 VUB, f. 201, b. 1, l. 10a. 31 Relationes, p. 250. 26 LIÐ, t. 1, p. 296. 32 Ibid., p. 391. 27 VUB, f. 57, b. 53, Nr. 125, 128, 129, 130. 33 Ibid., p. 250. 28 LIÐ, p. 336–337. 34 Ibid., p. 252. 29 VUB, f. 57, b. 53, Nr. 873, l. 29. 35 Ibid., p. 414. 30 LIÐ, p. 338. 36 Ibid., p. 252, 391, 414, 426.

NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 191 ESË

APIE ENERGIJÀ, BAIMÆ IR KARTAGINÀ

Kazys Almenas

Pradësiu ávaizdþiu. Teliko vëjas. Ðia energija Kartagina pasikliovë po to, Akinamai saulëtas rytas. Iki vidurdienio dar toloka kai iðeikvojo aplinkinius energijos ðaltinius. Vëjo ener- ir tai gerai, nes vidurdiená èia bûtø nemalonu. Tektø gijos varomi laivai ið toli atplukdydavo tai, ko reikia, ieðkoti ðeðëlio. Jau ir dabar saulë kaitina, o vidurdiená karinë galia uþtikrino, kad laivai galëtø netrukdomi ji plieks negailestingai. Ið smëlio kyðanèiø klasikiniø plaukti. Tereikëjo pertraukti ðià grandá – sunaikinti kolonø ðeðëliai driekiasi per smëlio kopas ir pamaþu karinæ galià – ir Kartaginos miestas þlugo galutinai. trumpëja. Daug smëlio, bet netrûksta ir tebestovinèiø, nulauþtø bei parvirtusiø kolonø. Netrûksta ir didingø Tiek apie energijà, dabar trumpai apie baimæ. rûmø liekanø, prie jø sienø griuvësiø kaupiasi vëjo Baimë yra apsauginis jausmas. Per ilgà þmonijos evo- genamas smëlis. liucijà aplinkoje tykojo ávairûs pavojai, tad bijoti teko Stoviu buvusioje Kartaginoje. Dabar kraðtas aplinkui daug ko. Taèiau aplinka keitësi, kaip rodo Kartaginos vadinasi Tunisas. Tada, kai kilo ðios kolonos, kito var- pavyzdys, keitësi paties þmogaus veikiama. Pavojai do nereikëjo. Tai buvo Kartagina, Vidurþemio jûros val- keitësi, taèiau evoliucijos ádiegtos baimës liko daugmaþ dovë. Kaþkur toli, Apeninø pusiasalyje tuo metu stiprëjo tos paèios. Tad nestebina, kad ðiuo metu baimë yra vie- pusiau barbariðka Roma. nas paèiø problemiðkiausiø jausmø. Kadangi daugu- Daugmaþ þinau, kaip istorija klostësi po to. Pasikarto- ma þmoniø su realiais pavojais susiduria palyginti re- jantys karai, Hanibalas, galutinis pralaimëjimas. Iki tai, ðá gyvybiðkai svarbø jausmà formuoja ne tiesioginë pamatø sunaikinta Kartagina (nors tarsi ne visai, ir da- patirtis, o informacija, kuri mus pasiekia per kitus. Ðiais bar tø pamatø kyðo). laikais tai daugiausia þiniasklaida, ypaè átaigiai vaizdus Þvelgiant per smëlio dykynes ir kyðanèias kolonas á sugebanti perteikti televizija. Todël santykis tarp baimës tuðèià horizontà man atrodë, kad ðitaip suprasta isto- ir realaus pavojaus yra stipriai paðlijæs, neretai paðli- rija kaþko stokoja. Kaip gali miestas pradingti vien to- jæs tiek, kad dominuoja virtualios, tariamos, realø pa- dël, kad prieðas já kadaise sugriovë? Taip nutikdavo vojø labai maþai atitinkanèios baimës. ðimtams miestø, áskaièiuojant, tarkim, ir Vilniø. Miestai Nemenkinu jø dël to. Baimë lieka baime, þmonës sten- statomi ten, kur jiems palankios sàlygos. Juos sugrio- giasi iðvengti tariamø pavojø taip pat atkakliai kaip vus vienà arba net ir kelis kartus, sàlygos iðlieka, tad ir realiø. Á kiekybinæ analizæ labiau linkæ individai gali miestai toje pat vietoje kyla ið naujo. Akivaizdu, kad apskaièiuoti, jog vienu ar kitu atveju pavojus itin maþas, su Kartagina iðëjo kitaip. Prieðas ið tiesø jà sugriovë, gal jo apskritai nëra, taèiau daugumai, kuri bijo, tai ne- bet gerokai anksèiau pati Kartagina jau buvo pakirtu- turi beveik jokios átakos. Ðià tiesà yra ásisàmoninæ dau- si savo egzistencijos ðaknis, atstatyti jà buvo neáma- guma politikø ir visos juos konsultuojanèios agentûros. noma. Jau per du tûkstanèius metø jos vietoje pusto- Tai plati tema, èia apsiribosiu jos sàsaja su energija. mas smëlis... Atsigræþkime á ðios sàsajos iðtakas. Tai, kad þmoni- Smëlis. Smëlá sudaro paprastai stabilus silikono ok- ja kadaise bijojo ugnies, rodo jos sudievinimas. Tuo metu, sidas. Ið jo energijos neiðgausi. O energijos iðtekliai mies- kai meistrai ið marmuro taðë kolonas, dabar stûksanèias tui bûtini. Per praeities tûkstantmeèius tai daþniausiai Kartaginoje, su ugnim buvo jau seniai apsiprasta. Kiek bûdavo lengvai oksiduojantys anglies ir vandenilio jun- laiko tam prireikë, tegalime spëlioti. Paþvelgæ á artimes- giniai. Celiuliozë. Parankiausia jos forma yra mediena. næ praeitá, pamatytume, jog apsiprasti su naujais ener- Deja, medþiai auga lëtokai. Kartagina augo ir plëtësi gijà pritaikanèiais mechanizmais trukdavo apie 50 metø, sparèiau. Aplink jà medþiai buvo iðkirsti iki pat Sacharos taigi apie dvi kartas. Taip buvo antai su garo pritaiky- dykumos prieigø, iðkirsti tokiuose plotuose, kad tai pa- mu þmoniø perveþimui. keitë vietiná klimatà. Kitur padëtá ðvelnina vandens ið- Prisitaikymo srityje paþangos nepadaryta, nepaisant tekliai. Kartaginai ir to trûko. Klimato pokyèiai, atsi- kalbø apie „sparèias kaitas“, mes nesame paslankesni radæ iðkirtus medþius, juos dar sumaþino. uþ savo XIX a. protëvius. Gal net atvirkðèiai. Virtualios

192 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 APIE ENERGIJÀ, BAIMÆ IR KARTAGINÀ baimës dabar mus veikia intensyviau, uþtat apsiprasti naudojamas jau 60 metø, – tai, kaip supratote, AE (ato- su jomis uþtrunka ilgiau. minë energija). Manytum, jog toká energijos ðaltiná nau- Tai aiðkiai parodo atominës energijos atvejis. Dau- doti skatintø visi, kurie siekia sumaþinti þmogaus veik- gybë þmoniø, kai kuriose visuomenëse net dauguma, los pasekmes gamtai, visi, kuriems rûpi ateities kartø ðio energijos ðaltinio panaudojimà priima kaip kaþkà gerovë. Taèiau susiduriame su paradoksu. Jo ðaknys nauja, neáprasta, nepaþástama ir itin pavojinga. O rea- taip pat glûdi ásivaizduotoje baimëje, taèiau tokio paaið- lybë tokia, kad ðis energijos ðaltinis jau naudojamas kinimo nepakanka. Nes kodël bûtent kaip tik tie, kurie daugiau nei 60 metø, ir per ðá laikotarpá paaiðkëjo, kad garsiausiai ðaukia apie savo meilæ gamtai (kalbu apie tai pats saugiausias energijos gavybos bûdas. Daug vadinamus „þaliuosius“), ir tie, kurie teigia, kad jiems saugesnis, pvz., uþ anglies deginimà, naftà, dujas, van- labai rûpi þmonijos ateitis (kalbu apie socialistus), dens uþtvankas, kà ir kalbëti apie mediena kûrenamà prieðiðkumà AE naudojimui ir pakëlë á ideologiná lyg- ugná, kuria, neturëdami kitø pakaitalø, naudojosi kar- mená? Dar keisèiau, kad ideologinë kairë, ypaè jos aka- taginieèiai. deminis sparnas, kurio vienas pagrindiniø siekiø yra Þinau, kad nemaþa dalis skaitytojø ðiuo teiginiu ne- visuomenës sekuliarizacija, susidûræs su AE, regresuoja patikës. Tegaliu pakartoti – tai ilgamete statistika pa- iki stabmeldystës. Jie á AE, o tai ið esmës juk niekas grástas faktas. Ðie duomenys lengvai prieinami, galë- kita kaip materijos atmaina, þvelgia tarsi á „blogio“ ákû- èiau juos pateikti ir èia, taèiau tai uþimtø laiko ir vietos, nijimà, savità blogio stabà. o ásijautusiøjø á savo baimes vis tiek neátikintø. Nieko Blogio stabai naikinami. Vienas ið ideologiniø ES nepadarysi, toks baimës pobûdis. Jei sakoma, kad meilë Þaliøjø ir Socialistø partijø programø punktø yra trunka tris metus, tai baimë trunka amþinai. Na, ne reikiamybë iðnaikinti AE. Visur ir iki galo. Nesileidþia- visai amþinai. Daugmaþ tiek, kiek mums lemta gyventi. ma á svarstybas apie þalà gamtai, ateities kartoms, sà- Uþtat ir reikia kartø kaitos, kad visuomenëje pasikeis- lyginius energijos iðgavimo pavojø dydþius. Pernelyg tø baimës vaizdiniai. stebëtis neverta, taip su savo kertinëmis dogmomis el- giasi visos religijos. Kol kas apie baimæ pakaks, trumpam atsigræþkime á Kaip galima materijà sutapatinti su moralinëmis ka- gamtà. tegorijomis, kitatikiams suprasti nelengva. Tikintis Mat kaip tik netinkamas kartaginieèiø apsiëjimas su krikðèionis negali tapti tokiu stabmeldþiu jau vien dël gamta nulëmë jø þlugimà. Kaþkas panaðaus gresia to, kad jis þino, jog visas materialus pasaulis, kurá Dievas mums. Tai tema, apie kurià priraðyta, prirodyta bei pri- gàsdinta tiek, kad ðiuo at- veju baimë atbuko. Ir vis dëlto ðiltnamio efektas, kurá sukelia visi organines me- dþiagas naudojantys ener- gijos ðaltiniai, yra realus, taip pat tikras faktas, jog visø organiniø medþiagø iðtekliai riboti. Mums jø pa- kaks, mûsø vaikams teks mokëti didesnes kainas, o mûsø anûkai? Ðtai jie gali atsidurti panaðioje padë- tyje, kaip miðkus iðkirtæ kartaginieèiai. Taèiau nepulkime á pani- kà, nes yra energijos ðalti- nis, kurio iðtekliø pakaks ne tik mûsø anûkams, bet ir ðimtams vëlesniø kartø. Energijos ðaltinis, kuris Pûnø vaikø aukojimo vieta. Kartagina. IV a. pr. Kr. neiðskiria jokiø ðiltnaminiø dujø. Iðties nieko nauja ne- teigiu, ðis energijos ðaltinis

NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 193 KAZYS ALMENAS sukûrë, yra „geras“, o atominës energijos Dievas sukû- protestus. Prieðiðkumas AE tapo savitu kairës, ypaè aka- rë labai daug. Stulbinamai daug. Iðties energijos sri- deminës kairës, lakmuso popierëliu, sudedamàja ðios tyje Jis beveik nieko kito ir nekûrë. Visa energija Vi- ideologijos dalimi. Kai kairieji perëmë valdþià, ði ideo- satoje, pradedant mûsø Saule, baigiant tolimiausiomis logija pasiekë valstybiná lygá. galaktikomis, net energija, kuri ákaitina ugnikalniø la- Tuometinæ Lietuvà pasiekë jos atgarsiai. To pakako và, yra atominë. prieðininkø skaièiø padidinti maþdaug iki 35%, bet ne Beje, tie, kurie mieliau tiki, kad Visata atsirado sa- daugiau. Taigi ðioje virtualiø baimiø srityje esame ne- vaime per pirminá sprogimà, irgi negali iðvengti ðiø menkai atsilikæ. faktø. Skirtumas tik tas, kad atkrenta moralinis AE vertinimas. Bent kiek nuoseklumo siekiantiems ma- O kodël gi mums sirgti svetimomis virtualiomis bai- terialistams AE negali bûti nei „gera“, nei „bloga“. Gali- mëmis? me dràsiai tarti, jog „pirminis sprogimas“ ðioms kate- Atsakymas: todël, kad norime „á Europà“. Taip tauta gorijoms buvo abejingas. nusprendë referendume, o politikai, áþvalgiai numaty- dami ðá sprendimà, dar prieð já formalizuojant, paþadëjo Ið kosminiø apmàstymø gráþkim á mûsø Lietuvëlæ. abu IAJ blokus uþdaryti. Þinia, baimiø joje netrûksta, o energijos reikia kaip Ðitame taðke bûtø galima iðreikðti tradiciná pasipikti- ir kitur. Turime daug panaðiø baimiø kaip ir kiti euro- nimà mûsø politikais. To neþadu daryti. Kartà jau buvo pieèiai, taèiau esama (ne tik pas mus, o visame pokomu- nuspræsta, jog bûtinai reikia ásipraðyti á ES, jie pasirin- nistiniame regione) ir nesunkiai pastebimø skirtumø. kimo neturëjo. Jokio. Bûtø daug smagiau kaltinti savuo- Vienas ið skirtumø – tai baimës, susijusios su AE. sius politikus, bet taip galima daryti tik tuo atveju, jei Sociologiniø tyrimø duomenimis Lietuvoje jø apèiuo- mûsø nuomonë Europai bent maþumëlæ reikðtø. Deja, piamai maþiau, negu, pvz., Vokietijoje ar Ðvedijoje. ðiuo metu, kai þengiame á ES, ten dominuoja á dogmos Keistoka, nes Ignalinos atominë jëgainë (IAJ) atsira- lygmená pakelta AE baimë. do Lietuvoje nepalankiomis sàlygomis. Tai Sovietijos Kadangi bûsime „europieèiai“, jø baimës privalo tapti laikø statinys, jis buvo pritaikytas imperiniams tiks- ir mûsø baimëmis. Skamba beveik ákvepianèiai. Taèiau lams ir tapo rusiðkumo desantu etninëse Lietuvos ðiuo atveju bus pasekmës. Ekonominës, ekologinës, vi- þemëse. Neatsitiktinai viena pirmøjø politinio iðsi- suomeninës. Uþ pasekmes sumokësime mes, o virtua- laisvinimo akcijø Atgimimo metais ir buvo nukreipta lios baimës, kurios sumaþës (tikëkimës, bent jau ðiek prieð IAJ. tiek!), yra jø. Taèiau atrodo, jog ðiuo atveju lietuviai sugeba atskirti politinius pavojus nuo materialiø. Jei Ðvedijoje bei Vo- Ir pabaigai vël – Kartagina ir mintis, paskatinusi at- kietijoje prieðininkø ir ðalininkø santykis sukasi apie sirasti ðá raðiná. Ji sukirbëjo, kai þvalgiausi po tarsi be- 60–40%, tai Lietuvoje jis atvirkðtinis, bûtent apie 35– kraðtes dykynes ten, kur kadaise plytëjo Kartagina. Kilo 65%. Skirtumas nemenkas. Sociologams yra dël ko aið- saulë. Trumpëjo marmuriniø kolonø nuolauþø metami kintis. Tai vëlgi parodo, kad stokojant realiø pavojø pa- ðeðëliai. tirties, nemaþa dalis „baimiø“ bûna iðmoktos. Trumpai Pagalvojau – kas bûtø galëjæ iðgelbëti Kartaginà? tariant – bijome to, kuo mus supanti informacinë ap- Laimëtas karas prieð Romà? Taip. Bet tik trumpam. linka baugina. Karai laimimi ir pralaimimi. Praëjus vos keliems ðim- Po Vietnamo karo ir 1968 m. neramumø, protesto sko- tams metø, buvo sugriauta ir Roma. Taèiau Roma iðli- ná pamëgusi Vakarø Europos kairë ieðkojo, prieð kà bûtø ko. Aplink jà pakako energijos iðtekliø, tad Romà buvo galima toliau protestuoti. Sekësi sunkiai. Darbininkija galima atstatyti. Kartaginai pirmas pralaimëjimas burþuazëjo, reikëjo bûti beviltiðkai bukam, kad tuome- reiðkë jos þûtá. tinëje Sovietijoje áþvelgtum alternatyvà, ir ðtai toje tuð- Priëjau iðvados – tik AE galëjo iðgelbëti Kartaginà! tumoje savitu iðganymu tapo AE. Atominio karo grësmë Ðtai jei kartaginieèiai bûtø turëjæ kà nors panaðaus tuo metu buvo reali, jo suþadintas baimes nesunkiai se- á IAJ, nebûtø reikëjæ iki pat Sacharos dykumos pakraðèiø kësi pritaikyti ir AE. Baimë logikos neþiûri. Tai kas, iðkirsti miðkø. O kadangi Tunisas neþada stoti á ES, kad jëgainë ir bomba tiek pat panaðûs, kiek gegutë ir tai dabar, sëdëdami áspûdingà dydá per tiek laiko pa- kopûstas. Abiem atvejais yra þodis „atominis“, ir to pa- siekusiø medþiø pavësyje, kartaginieèiai galëtø toliau kako. Protestai sulaukë atgarsio, o atgarsiai skatino dþiaugtis AE teikiamais privalumais. G

194 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 PASTABOS

Kas po geguþës pirmosios?

IRENA VAIÐVILAITË

„Geguþës pirmàjà Lietuva taps visa- dà, Rytø ir Vakarø kalbëtojai daþnai meto klausimas buvo – kur bus nau- teise Europos Sàjungos nare“, – skel- omenyje turëdavo skirtingus dalykus. joji Europos riba? Rytuose buvo nori- bia politinës reklamos, raginanèios Rytuose buvo viliamasi kuo grei- ma jà kuo toliau nustumti á Rytus, þmones ta proga áþiebti kuo daugiau èiau „sugráþti“ á Europà, uþgydyti Vakaruose – laikyti kuo arèiau Vaka- ðviesø ir bent vienai nakèiai „padaryti Potsdamo ir Jaltos padarytus pjûvius rø. Laimëjo Rytai, ir jau vien dël to Lietuvà ðviesiausia Naujosios Euro- ir ásijungti á tokià patrauklià laisvës geguþës 1-àjà jie gali ðvæsti. pos valstybe“. Sparèiai daugëja vieðos bei gerovës erdvæ. Vakaruose buvo Euro ávedimo istorija ryðkiausiai informacijos ir kalbø apie tai, kas lau- galvojama ne tiek apie Vidurio ir Rytø liudija, kad po komunizmo þlugimo kia ir ko laukti po tos lemtingos da- Europos atsivërimà, kiek apie naujà, Vakarø Europa apsisprendë judëti iki tos. Rengiamasi iðkilmingam oficia- vis labiau besitelkianèios Vakarø Eu- tol jau nuþymëtu vidaus integracijos lios narystës sutikimui, planuojami ropos didybæ, prie kurios kada nors keliu, plëtrà á atsivërusià pokomunis- koncertai ir fejerverkai... prisijungs ir þemyno pakraðèiai... tinæ erdvæ palikdama antroje vietoje. Nors nesenos apklausos rodë, kad Komunizmo þlugimas Europos ry- Vos keletas Europos politologø ðá lietuviai labiausiai ið visø naujøjø ES tuose sutapo su naujo Vakarø Euro- sprendimà kritikavo, teig- nariø po plëtros tikisi geresnio gyve- pos integracijos etapo pradþia. Praëjæ dami, kad milþiniðkos lë- nimo, Lietuvos neaplenkë bandymas metai tik paryðkino, kad Vakarø ðos, skirtos perëjimui prie apsirûpinti prekëmis, kurios nuo ge- Europoje devinto deðimtmeèio pabai- bendros valiutos, galëjo guþës 1-osios galëtø pabrangti. Neþi- goje buvo tikimasi lëto komunistinës bûti daug geriau panaudo- nia, ko á ES stojanèioje Lietuvoje dau- Europos demokratëjimo, bet ne ko- tos ið karto modernizuoti ir giau – lûkesèiø ar baimës dël to, kas munizmo galo. Lëtas demokratëjimas pertvarkyti visoms siekian- laukia uþ ðiemet tokios slaptingos Pa- bûtø leidæs Vakarø Europai daug èioms stoti á Sàjungà ðalims. Pasak saulio dirbanèiøjø ðventës ribos. Tà sparèiau þengti savo keliu, nes bûtø taip mananèiøjø, ES pasiryþimas po- patá galima pasakyti ir apie kitas nau- maþëjusi karinio konflikto grësmë, komunistinëse ðalyse pakartoti kaþkà jàsias Sàjungos nares. taèiau nebûtø reikëjæ ið esmës per- panaðaus á Marshalo planà bûtø pa- Panaðiai yra ir „senojoje Europoje“. þiûrëti neseniai susiklosèiusios „Rytø dëjæs iðvengti ne tik skausmingø ûki- Jos vyriausybës rengiasi Geguþës politikos“. niø ir socialiniø konvulsijø „naujojoje 1-osios iðkilmëms, o þiniasklaidoje vis Vakarø Europoje gyvas Michailo Europoje“, bet ir Balkanø karø. pasirodo raðiniø apie naujà darbo ieð- Gorbaèiovo kultas yra tø „draugiðko Ar taip bûtø ávykæ? Niekas negali kanèiøjø bangà, nusikaltëliø migra- komunizmo“ lûkesèiø liudijimas. Daþ- pasakyti. Bet akivaizdu, kad sprendi- cijà, kai kuriø naujokiø politiná ne- nas kairës pakraipos Vakarø Euro- mas plëtrà derinti su didesne ES in- stabilumà bei kainà, kurià uþ plëtrà pos politikas prieð 15 metø Europos tegracija neáveikë atotrûkio tarp dvie- turës sumokëti senosios narës. Tiesa, integracijà ásivaizdavo kaip laips- jø Europø. Narystës siekianèioms esama ir lûkesèiø, bet juos pastebëti niðkà, labai lëtà „dviejø Europø“ narëms pateikti stojimo kriterijai ska- pirmiausia galima verslo pasaulyje – suartëjimà. Todël, beje, tuometinëje tino keisti ûkio ástatymus ir prie vis daugiau domimasi naujokiø rinka, ES ir nebuvo populiari NATO plëtros Sàjungos normø derinti vieðàjá valdy- jos teikiamomis galimybëmis. Atrodo, á Rytus idëja. Jà „pramuðë“ amerikie- mà. Bûtent ðie pertvarkymai sulaukë kad geguþës 1-àjà pakils uþdanga ir èiai, lenkai ir vengrai, santûriai pa- ir ðiokios tokios, beje, labai grieþtai uþ jos atsivers kaþkas nematyta ne- remti èekø ir slovakø. Lenkijos prië- kontroliuotos, finansinës ES paramos. regëta... Kas? mimas á NATO per pirmà plëtros Bûtinybë didþiàjà dalá reformø fi- Prieð keliolika metø, tuoj po komu- bangà buvo beveik stebuklas, nes á nansuoti savo paèiø lëðomis arba sko- nizmo þlugimo, ir ðiapus, ir anapus Santarvæ pateko valstybë, turëjusi lintis saistë naujokes su Pasaulio va- „dviejø Europø“ ribos daugiausia bu- ilgà sienà su buvusia Sovietø Sàjun- liutos fondu ir Pasaulio banku. Uþ vo kalbama apie Europos idëjà ir tapa- ga. Nors pokomunistiniu laikotarpiu biudþetø balansavimà mokëjo sociali- tybæ. Taèiau minëdami Europos var- vyko daugybë dalykø, svarbiausias to në rûpyba, ðvietimas, sveikatos ap-

NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 195 PASTABOS sauga. Nenuostabu, kad, nuslûgus po- Taèiau ir be ðitø skirtumø senosios Na, o jei kalbëtume apie Sàjungos komunistinio entuziazmo bangai, ir naujosios Sàjungos narës dar ilgai senbuviø ir naujokiø bendrumus, tai naujosiose Europos valstybëse rinkë- nebus lygios. Artimiausiu metu, be bene stipriausiai jas sieja ásitikini- jai pradëjo balsuoti „á kairæ“. Taèiau kita ko, jas skirs ávairûs pereinamieji mas, kad ES plëtrai alternatyvos në- ðiose valstybëse net kairiosios par- etapai, galiosiantys dar keletà metø. ra. Jei senbuvës nuo pat proceso pra- tijos jau buvo átikëjusios, kad rinka Ðiuos laikotarpius pagimdë daugumai dþios turëjo visokiø iðlygø plëtrai, bet gali iðspræsti visas visuomenës prob- Vakarø Europos valstybiø bûdingas vis tiek jà priëmë, tai naujokës, ið lemas, tad silpniausioji visuomenës kuo lëtesnis suartëjimo siekis. Pasta- pradþiø besiverþusios á Sàjungà, na- dalis turinti palaukti, kol ûkio reika- rasis siekis, tegul ir netiesiogiai, pa- rystei ágyja vis rimtesniø iðlygø, lai pagerës ir valstybë galës dosniau skatino kitus skirtumus. taèiau pripaþásta, kad kitos iðeities atseikëti paðalpø bei pensijø. Vienas – þinojimo apie vienas kità nëra. Toks fatalizmas dþiaugsmo dël Tokia pozicija itin skaudþiai atsi- nelygumas. Tai pirmiausia pasaky- ES plëtros neprideda. Ir vienoje, ir ki- liepë ten, kur komunistinë nacionali- tina apie politiná ir ûkiná elità. Siek- toje jau greitai oficialiai iðnyksianèios zacija buvo sunaikinusi bet koká ûkiná damos narystës, naujosios narës ið- „dviejø Europø“ ribos pusëje vis dau- þmoniø savarankiðkumà. Be greitos siugdë tegu nedidelá, bet gerai apie giau kalbama apie ateityje laukian- paramos smulkiam verslui, ûkinës Sàjungà ir jos nares informuotà elità. èias problemas. permainos èia baigësi pavojinga pau- Senbuvëse naujomis narëmis iki ðio- Prieð keturiolika ar penkiolika me- perizacija, kurios politiniø vaisiø il- lei rimèiau domëjosi veikiau ûkiniai, tø bûsimà suvienytà Europà Jonas gai laukti nereikëjo. politiniai ir kultûros autsaideriai. Paulius II pavadino „bendrais Euro- Daugelis apþvalgininkø pastebi, Tiesa, domëjimasis pamaþu augo, bet pos namais“. Tø namø statyba pasiro- kad naujøjø ES nariø ûkis dabar daug ádomu, kad bûtent senosiose narëse dë daug keblesnë ir lëtesnë, nei tada liberalesnis ir verþlesnis uþ senbuviø. tik dabar, plëtros iðvakarëse, prade- atrodë. Statybos darbams nematyti Bet „naujojoje Europoje“ taip pat daug dama ieðkoti iðsamesnës informaci- galo, o dël statybos projekto vis gar- aðtresni turtiniai ir socialiniai skir- jos apie naujokiø mokslà, ûká, turiz- siau ginèijamasi. Akivaizdu, kad ge- tumai, jau tampantys dirva populis- mo galimybes, tik dabar ið senbuviø guþës 1-osios iðkilmës tuos ginèus nu- tiniams politikams. Tuo tarpu „Seno- atvyksta daugiau studentø. trauks tik trumpam. joje Europoje“ kyla populizmo banga, Naujokës iki ðiol neturëjo lëðø ir Antra vertus, iki ðiol nepasiteisino, kurià kelia pasiprieðinimas pernelyg galimybiø reklamuotis, bet jø visuo- tad ir ateityje, matyt, nepasiteisins dosnios socialinës sistemos apkarpy- menës kiek pajëgdamos naudojosi nei ðviesiausi plëtros lûkesèiai, nei mui ir ûkio liberalizavimui. Vakarø Europos valstybiø ir ES su- juodþiausios prognozës. ES naujoms Daþnas naujøjø nariø politikas vi- kurtomis informavimo apie save narëms tikrai netaps nei gera ir dos- liasi, kad atsiveriantys ES fondai struktûromis. Pastarøjø metø ap- nia mama, nei dviveide, klastinga pa- padës gesinti socialinius gaisrus jø vi- klausos tà þinojimo netolygumà labai mote, kurios svarbiausias tikslas – suomenëse. Taèiau senøjø nariø vy- akivaizdþiai parodë – naujokiø gyven- podukrà praþudyti. Na, o naujosios riausybës vis garsiau kalba apie ma- tojai pasirodë daug geriau informuoti. narës „senosios Europos“ tikrai nepa- þesnes ámokas á tuos fondus, nes jø Vakarieèiams gi – juo toliau á Rytus, leis ubagais. pilieèiai paramos ið tø fondø gaus ma- juo tankesnis miðkas. Kai iðsisklaidys geguþës 1-osios sa- þiau nei iki ðiolei. Bûtent ði asimetrija Vakarø Euro- liutø dûmai, iðvyks á Europos institu- Be to, naujosios narës daug skep- pos visuomenëse gimdo ir palaiko cijas dirbti Lietuvos ir kitø naujokiø tiðkiau uþ senbuves þvelgia á naujà, ávairiai pasireiðkiantá globëjiðkà po- atstovai, bus iðrinkti pirmieji Euro- politiná ES integracijos etapà, kuria- þiûrá á naujokes ir jø pilieèius. Taèiau pos parlamento nariai, ûkininkus pa- me ryðkëja didþiøjø valstybiø siekis nereikia manyti, kad ES kada nors sieks pirmosios tiesioginës iðmokos, perimti Europos vairà á savo rankas. buvo tobulai lygiø nariø sàjunga. Pri- pamatysime, kad „dviejø Europø“ su- Kadangi senbuviø poþiûriai á glau- siminus, kad italai dar prieð deðimt sitikimas, prasidëjæs þlugus komuniz- desnæ integracijà nesutampa, pasigir- metø vieðai skundësi, jog vokieèiø mui, tæsiasi. Ir galbût taps akivaiz- do kalbø apie naujà Europos padali- þiniasklaidoje Italija vaizduojama ne dþiau, kad visus tuos metus „naujoji jimà nebe á „senàjà“ ir „naujàjà“, o á kaip viena labiausiai iðsivysèiusiø Europa“ ne tik stovëjo prie Europos „dviejø greièiø Europà“, kurioje bûtø pasaulio valstybiø, o kaip mafijos, namø slenksèio, bet ir juos statë. Be glaudesnis branduolys ir laisviau aso- makaronø ir atostogø kraðtas, sunku jos tie namai bûtø kitokie. Kokie? Da- cijuotos ðalys... tikëtis greitø permainø. bar tai jau tik spëlionës. G

196 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 APÞVALGËLËS

Religinë kino meno (ne)vertë Modernaus meno muziejaus eks- studijavusio Romano Sirotskio dar- Ar kinas, vienas ið populiariausiø ponatai Chodkevièiø rûmø salëse bus. Bet èia jau dëmesá patraukia kai XX a. menø, gali bûti svarbus krikð- Vilniaus paveikslø galerijoje nuo kovo kurios anotacijos vietos. Pavyzdþiui, èioniðko tapatumo ugdymo ðaltinis? 15 d. pristatomi nauji Lietuvos dai- nuoroda, jog lankytojai mato tik ne- Apie tai svarstyta (2004 03 13–14) lës muziejaus eksponatai. Paroda didelæ dalá ið 700 (!) muziejui perduo- kurso „Dievas kino mene“ metu, kurá ádomi savaime, nes leidþia pamaty- tø pastarojo autoriaus palikimo (?) surengë Gyvenimo ir tikëjimo institu- ti, kokie kûriniai papildys nacionaliná pavyzdþiø. tas Kaune (www.jesuit.lt/gti). dailës rinkiná: lankytojai supaþindi- Prisiminus, kiek panaðiø dovanø Kino meno ir teologijos santykis nami su tikslingai formuota naujau- pastaraisiais metais priglaudë muzie- gvildentas aktualiai ir patraukliai. sios Lietuvos dailës kolekcija, skirta jaus saugyklos, sukirba mintelë, jog Galbût todël, kad teorinës medþiagos bûsimam Modernaus meno muziejui. nacionalinei ástaigai derëtø labiau dëstymas pynësi su vaizdinës medþia- Bûtent dël pirmøjø saliø, kuriose orientuotis ne á dovanotojø norus, bet gos analize. Galbût dël to, kad kursà iðdëstyti naujai kuriamam muziejui á ekspertø nuomonæ. Jokios saugyk- vedë ne(po)sovietinës mokyklos atsto- skirti kûriniai, parodà ir galima laiky- los nesutalpins visko, kas sukuriama vë prancûzë Joelle Chaloin-Galiaus- ti iðkiliu kultûros ávykiu, nes tai, kas ðalyje arba pargabenama ið uþjûrio. kas, po kino ir teologijos studijø rodoma likusioje ekspozicijos dalyje, Laimë, tarp dovanø esama ir tikrø tëvynëje dvejus metus gyvenanti Lie- keltø tam tikrø abejoniø dël kolekci- vertybiø – tai Vytauto Balèyèio ir Al- tuvoje. Pristatydama moderniø, Lie- jos formavimo krypèiø. Þinoma, kad gimanto Kunèiaus kûriniai, atstovau- tuvoje dar naujø ieðkojimø kryptá, ji nespecialistui keblu spræsti apie liau- jantys ðiuolaikinës Lietuvos fotografi- supaþindino su krikðèionio dëmesio dies meistrø droþtø ðventøjø ar Þe- jos klasikà bei savaime pritampantys vertø filmø teologinës analizës krite- maitijos bajorø Jankevièiø portretø prie pirmoje ir antroje salëje iðdëlio- rijais. Nagrinëtos K. Kieúlowskio „De- vertæ neiðklausius, kà sako liaudies tø eksponatø, kurie nusipelno atidaus kalogo“ (1988), I. Bergmano „Septin- dailës profesionalø bei þiniasklaidos tojo antspaudo“ (1956), A. Tarkovskio dëmesio jau vien dël to, jog liudija „Andrejaus Rubliovo“ (1966) ir kt. kla- apie senos svajonës greito iðsipildy- sikiniø perliukø iðtraukos. Jø kûrë- mo galimybæ. jams bûdingas moralus þvilgsnis, o Apþiûrëjus nedidukà rinkiná galima santûrûs vaizdai tampa perëjimu nuo su palengvëjimu atsipûsti. Pristaty- regimybës prie neregimojo Kito. Klau- tas M. Ðalkauskas, M. Navakas, J. Ga- sytojai galëjo suþinoti ir tai, dël ko siûnas, E. Rakauskaitë, D. Narkevi- vaizdakalystës menas, þiûrovo sàmo- èius, L. Jablonskis, dar keli vardai, næ uþburiantis rëksmingø, Kitam reprezentuojantys mûsø dailë XX a. apakinanèiø reginiø srautu, – moder- pabaigos procesus. 18 nupirktø kûri- ni stabmeldystës forma. niø liudija aðtrià þinovo aká ir gerà Po diskusijø grupelëse konstatuo- orientacijà naujausioje dailës istori- ta, jog ðiandien nepakankamai for- joje. Ar ði puiki pradþia turës tæsiná? muojama filmø þiûrëjimo kultûra, ge- Ar pavyks árodyti valdininkams, kad bëjimas kritiðkai skaityti savità kino naujausios dailës kûriniø pirkimas kalbà. Bëda ta, kad visuomenei ten- nacionaliniam rinkiniui yra pelninga dencingai brukant abejotinos moralës investicija? Kaþkas atrodo jau supra- ir meninës vertës produkcijà, atrofuo- to, jog normaliais europieèiais be mo- jasi gebëjimas skirti, kas gera ir graþu dernaus meno muziejaus netapsime Mindaugas Navakas. Geras plienas. ne tik filmuose, bet ir gyvenime. Tad ir ðios grandies kultûros audinyje pa- 1994. LDM pratybos, kaip kadras po kadro anali- keisti nëra kuo. Kol kas tokiame zuoti rimtøjø filmø vaizdus, jø teo- skulptûros bei senosios tapybos rinki- muziejuje bûtø galima pristatyti tik loginæ prasmæ ugdë ne vien estetiná niø saugotojai, matantys kolekcijos XX a. pirmos pusës ir sovietmeèio dai- jausmà. Ði analizë grynina ir tikëji- visumà. Galbût tà patá reikëtø saky- læ. Bet juk nuo tø laikø mus skiria net mo jausmà, t. y. jautrumà kasdie- ti ir apie Australijoje kûrusio lietu- 15 nepaprastai dinamiðkø metø, nybës þenklams, kuriais kalba Ki- viø kilmës skulptoriaus Vinco Joman- kuriø në vienas turbût nenorëtume tas. – D. Z. to ar Kaune gyvenusio ir Èekijoje pamirðti... – G. J.

NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 197 APÞVALGËLËS

Akivaizdu, bet neárodoma tarosios iðreiðkia aiðkias vertybines nustumia balø rinkimas bei diplomø Kovo 18 d. Vilniaus águlos Karinin- nuostatas, prieðtaraujanèias rengia- darymas. – N. P. kø ramovëje ávyko LGGRTC Specia- miems ar priimamiems ástatymams, liøjø tyrimø skyriaus organizuotas susijusiems su þmogaus gyvybës ver- „Skrajojantis olandas“ ir kiti ope- seminaras-diskusija tema: „Árodymø tës ar orumo klausimais. Taèiau sub- ros mitai rinkimo, pakankamumo ir vertinimo tiliau plëtojamø temø, ðiø vertybiniø Nacionaliniame operos ir baleto teat- problematika tiriant genocido bylas: pagrindø aiðkinimø atþvilgiu plates- re – ilgai lauktas sezono ávykis. Kovo agentø-smogikø grupiø veiklos ty- nëje visuomenëje bei mokslinëje hu- 26, 27 ir 31 d. parodyti premjeriniai rimø pavyzdys“, kuriame dalyvavo manitarinëje bendruomenëje vyrauja Richardo Wagnerio operos „Skrajo- LGGRTC, Generalinës prokuratûros, bendras abejingumas. jantis olandas“ spektakliai. Operos Aukðèiausiojo Teismo atstovai, advo- Ðá faktà dar kartà patvirtino Vil- pastatymà ágyvendino áspûdingos katai ir tie, kurie domisi partizanø niaus universiteto Religijos studijø ir tarptautinës pajëgos – reþisierë Fran- karo, genocido ir pan. klausimais. tyrimø centro organizuotos, kovo 25– cesca Zambello (JAV), muzikinis va- Pretekstas ðiam renginiui – penkiø 26 d. ávykusios kasmetës mokslinës dovas ir dirigentas Gintaras Rin- buvusiø agentø-smogikø byla. (Agen- konferencijos „Religija ir kultûra“ kevièius, dailininkë Alison Chitty tais-smogikais buvo vadinami sovie- bendra atmosfera. Ðiemet realø tokio (Didþioji Britanija), ðviesø dailinin- tiniø saugumo struktûrø slaptieji pobûdþio renginiø domëjimàsi ats- kas Rickas Fischeris (Didþioji Brita- bendradarbiai, dalyvaudavæ operaci- kleidë ir faktas, jog, prieðingai nei áp- nija), kuriems talkino gausi konsul- jose prieð partizanus. Minëtoje bylo- rasta, dalyvavusieji praneðëjai dësty- tantø ir padëjëjø grupë. je trys agentai-smogikai buvo iðtei- tojai neprivertë ateiti savo studentø, Treèiasis „Skrajojanèio olando“ pa- jiems paþadëdami „balus“. Konferen- sinti, o kitø dviejø atþvilgiu byla statymas Lietuvos operos scenoje pa- cijos klausytojai tebuvo jos dalyviai nutraukta, jiems susirgus psichikos teisino lûkesèius ir kartu atvërë nau- bei vienas kitas uþklydæs besidomin- ligomis. Taèiau diskusijos dalyviai jos programinës teatro strategijos tysis. Praneðimø temos buvo iðties kalbëjo ir apie bendras genocido bylø kryptá. Tai profesionali, kokybiðka ádomios, o praneðëjai – ne vienus me- keliamas problemas: dvigubø stan- produkcija, atitinkanti tarptautinius tus ðias temas gvildenà profesionalai dartø taikymà naciø ir sovietø nusi- standartus ir patraukli publikai. (Gintaras Beresnevièius, Rita Ðerpy- kaltimams, specialaus tribunolo par- Tokiai kokybei pasiekti itin daþnai tytë, Auðrelë Paþëraitë, Vytautas Ali- tizanø karo ávykiams tirti poreiká, pasitelkiama koprodukcija, NOBT ðauskas, Tomas Sodeika). Buvo kelia- árodymø rinkimo ir agentø-smogikø premjerai pasirinktas paprastesnis, mi klausimai apie religijos vietà bei veikø kvalifikavimo klausimus. At- taèiau ne maþiau populiarus kelias – pobûdá etikoje, politikoje, jos atsakà skirai paminëtina dr. J. Þilinsko vie- á naujausius biotechnologijø iððûkius, toje sukurta „samdiniø teorija“, pagal religijos ir vizualumo santyká, apta- kurià agentai-smogikai tarptautinës riami kai kurie teologijos aspektai: teisës prasme galëtø bûti pripaþinti kalbama apie „Ðiuolaikiniø biotech- samdiniais – neteisëtais ginkluoto nologijø iððûkius ir bioteisës atsira- konflikto dalyviais. Vis dëlto diskusi- dimo bûtinybæ“, „Krikðèioniðkosios jos metu paaiðkëjo nemaþai liûdnø etikos aspektus bendrystës dvasin- aplinkybiø: bendros kompetencijos gumo ðviesoje“, „Dieviðkà þvilgsná á teismuose árodyti agentø-smogikø miestà: Vilniø“, „Atsivertimo aksti- nusikaltimus beveik neámanoma, nes nus ankstyvosiose lietuviø jëzuitø nëra kaip patikrinti archyviniuose do- autobiografijose“. kumentuose uþfiksuotø faktø, o steig- Net jei átartume, kad renginio orga- ti teismus su ypatingais ágaliojimais nizatoriai nelabai rûpinosi jo rekla- draudþia Konstitucija. Kitaip tariant, ma, tenka pastebëti, jog nepaisant Scena ið operos „Skrajojantis olandas“. agentø-smogikø bylose pasireiðkia dvasiniø akademijø, kai kuriø univer- Michailo Raðkovskio nuotrauka paradoksas, daþnai bûdingas nusikal- sitetø katedrø bei paties Centro veik- timams, susijusiems su korupcija: los, nëra sukurtos terpës, kurioje su þinomo spektaklio perkëlimas. Gar- viskas akivaizdu, bet nieko negalima religija sietinas temas aptarti bûtø si ir produktyvi reþisierë Zambello árodyti. – B. G. prasminga. Kita vertus, tokiø konfe- adaptavo Vilniaus scenai Bordo teat- rencijø likimas veikiau terodo bend- re ágyvendintà „Skrajojanèio olando“ Mokslo baliai ir negauti balai rà aukðtojo mokslo bûklæ, kai tikràjà versijà. Reþisierës interpretacijos Religija ar Baþnyèiø veikla ðiandien mokslo puotà, gyvà domëjimàsi temos paremtos kultûriniu skoniu ir tradi- vieðai susidomima tuomet, kai pas- subtilybëmis á antrà tolimàjá planà cijos iðmanymu, vengiant ir eksperi-

198 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 APÞVALGËLËS mentø, ir praeities dulkiø. Á Wagne- nius jos vandenis paleido kelis tuzi- pakankamai rimtà prasmæ. – E. L. rio muzikos pasaulá þvelgiama ið se- nus jaunuèiø laðiðø, kad, Uþupio kuliarios kultûros tradicijos pozicijø, Prezidento Romo Lileikio þodþiais ta- „Þemynëlës“ klube todël metafizines vokieèiø romantiko riant, „galëtø atpaþinti savo þuvá ið Ð. m. balandþio 8 d. surengtas Pëte- inspiracijas keièia áprasta kultûriniø veido ir prisiminti jos vardà“. rio Ðmito knygos „Latviø mitologija“ herojø ikonografija. Tokios inter- Gali pasirodyti, jog netikrumo ga- lietuviðko vertimo pristatymas per- pretacijos privalumas – dëmesys limybe persmelktà dienà ði kasmet augo á baltø kultûros klubo „Þemy- paèiai muzikai, kuri neabejotinai yra vykstanti marginali ðventë tëra dar nëlë“ steigtuves, sutraukusias mar- ðio stilingo pastatymo centras. vienas ið ávairaus plauko renginiø, gà prijauèianèiøjø bûrá: dalyvavo Kaip ir dera neeiliniam ávykiui, projektø bei iniciatyvø. Taèiau su mitologai-tautosakininkai N. Lau- premjeriniuose spektakliuose galëjo- nuostaba tenka pripaþinti, jog taip rinkienë, V. ir D. Vaitkevièiai, R. Rep- me iðgirsti kviestines operos þvaigþ- nëra. Ne veltui norisi kalbëti apie ðienë, etnologas V. Tumënas, kalbi- des – Johannesà von Duisburgà ir ninkai B. Savukynas ir S. Karaliûnas, Jane Ohmes. Vis dëlto didþiausià int- „Liaudies kultûros“ þurnalo bendra- rigà këlë lietuviø solistø atranka ir darbis ir knygos vertëjas D. Razaus- dalyvavimas: Wagnerio operos gana kas, etnomuzikologai E. ir D. Vyèinai, retai statomos mûsø operos scenose, indologas A. Beinorius, etnokosmolo- iki ðiol gajûs mitai, kad jø vokaliðku- gas L. Klimka ir Molëtø „Romuvos“ mas techniðkai neákandamas ar net vaidila J. Vaiðkûnas. XVII a. rûsyje gadina balsà. Labiausiai imponavo árengtame klube pastatytas auku- ir pripaþintos, ir vos karjerà prade- ras (kasinëjimø metu ten rastas di- danèios solistës moterys – iðskirèiau dþiulis akmuo), ant kurio þadëta áspûdingus Sigutës Stonytës ir Sand- pastatyti kol kas dar gaminamà Þe- ros Januðaitës (dainavusios genera- Tomas Èerniðevas. Uþupis. mynos stabukà. 2004 m. balandþio 1 d. linëje repeticijoje) pasirodymus. Nau- Pro knygos pasirodymo fakto sukel- joji premjera átikino, kad Wagnerio marginalumà, iðryðkinantá skirtumà tà dþiugø ðurmulá vis prasikiðdavo operos gali uþimti teisëtà klasikos nuo miestø gyvenime vyraujanèiø nedràsus klausimas – kodël lietu- vietà ir Lietuvos scenoje. Muzikinei tendencijø. Juk bûtent Uþ Upës savo viams net specialistams nepaþástamai operos sëkmei nusipelnë ir muzikinis vietà atrado alternatyvaus meno cent- latviø mitologijai pristatyti pasirink- spektaklio vadovas dirigentas Gin- ras, neápareigojantis skaidriø stik- tas jau nemenkos metø naðtos (origi- taras Rinkevièius, temperamentingai liniø karoliukø þarstymas vienoje ið nalas iðleistas 1926 m.) prislëgtas iðskleidæs Wagnerio muzikos dvasià. galerijø bei veidrodinë ant spalvotos veikalas? Atsakymas atskleidë ganë- Tikëtina, kad naujojo spektaklio sce- apgriuvusios sienos kabanti ðios vie- tinai niûrià realybæ: po Ðmito latviø ninis gyvenimas bus ádomus bei intri- tos Konstitucija. Ádomiausia, jog visa mitotyros baruose, ðvelniai tariant, guojantis. – R. G. tai vyksta sakytum ðiaip sau, o ið ne kaþin kas ir nuveikta – naujausiose tiesø turint svarbø tikslà – sukurti mitologijos sintezëse perpublikuoja- Gyvenimas Uþ Upës jaukumà, leisti kiekvienam atklys- mi iðtisi minëto autoriaus raðtø ga- Balandþio 1 d. greta Vilniaus Uþ Upës tanèiam ir ieðkanèiam savitos erdvës balai, taèiau aptariamos Ðmito kny- esanti angelø, undiniø ir laðiðø re- ásilieti á ðios neáprastos vietos gyve- gos tekstas net patiems latviams spublika Uþupis atðventë septin- nimà. Kitaip tariant, sukuriama beveik neþinomas. Suvokta situaci- tàsias nepriklausomybës metines. O bendra erdvë, leidþianti kurti savas ja paskatino pereiti prie pirmo, dar kadangi tai buvo Þuvies diena ketvir- prasmes ir bent trumpam pamirðti prieð ákurtuves numatyto, klubo pro- tadienis, ðioje maþoje, jaukioje valsty- Zygmunto Baumano áþvalgas apie jekto – baltø mitologijos þodyno/ bëlëje, kurios garbës pilieèiø gretas miesto homogenizavimà, paskatinusá enciklopedijos (?) koncepcijos rengi- ðiemet papildë Valdas Adamkus, nuo irti ið þmoniø ryðiø numegztus ap- mo. Kilusios diskusijos parodë, kad ryto sklandë mintis – kiekvienas þmo- sauginius tinklus, panaikinusá dvi- mokslo panèiai daug kam per ankð- gus gali turëti savo þuvá ir ja rûpintis. prasmiðkas situacijas, bûtinybæ rink- ti, skaitymas nëra toks mëgiamas Kad mintis taptø apèiuopiamybe, tis bei nuotykio galimybæ. Bûtent kaip raðymas, o bûsimo veikalo auto- saulëtà popietæ su spalvinga baike- ðiuos þmogiðkai kasdienybei bûtinus riams, nors ir korektiðkai nedek- riø, pavasariðkai linksmo orkestro bei dalykus iðryðkina ir Uþ Upës vyks- laravusiems jokios pasaulëþiûrinës pankuojanèiø princesiø eisena prie tanèios ðventës, kuriø nerimta ir priklausomybës, bus labai sunku su- Vilnios upës susirinkæ pilieèiai á srau- ðypsenà kelianti dvasia atskleidþia sikalbëti. – P. V.

NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 199 APÞVALGA

rios buvo palaidota ses. Faustina. Ið Dievo Gailestingumo Kai 1948 m. sovietø valdþia uþdarë daug baþnyèiø Lietuvoje (Vilniuje paveikslo ir kulto istorijos beliko veikianèiø treèdalis), ðis pa- veikslas, kaip ir daugelio kitø baþ- nyèiø ðventieji reikmenys, buvo pri- VACLOVAS ALIULIS MIC glaustas prie Ðventosios Dvasios baþnyèios, buvusio dominikonø vie- nuolyno koridoriuose. Yra þiniø, jog bûta planø já slapta iðgabenti á Len- kijà, bet tam planui sugriuvus, jis bu- Ðventoji vienuolë Faustina Kovalska balzganà, vandens spalvos. Tie spin- vo ákurdintas Novos Rûdos baþny- (Faustyna Kowalska, 1903–1938), gy- duliø pluoðtai vaizdavo kraujà ir van- tëlëje netoli Druskininkø–Parieèës, vendama Lenkijoje ir Vilniuje, yra tu- dená, iðtryðkusius ið nukryþiuotojo Jë- Gardino srityje. Lenkai konfratrai, rëjusi daug mistiniø regëjimø, ku- zaus ðono, kai jam mirusiam romënø kalbëdami apie tai, man yra minëjæ riuose matë Jëzø praskleidþiantá ant kareivis ietimi perdûrë ðirdá. Tyrinë- maldingà kunigà Juozapà Grasevièiø krûtinës drabuþá ir pro tà prasklaidà tojai sako, kad Jëzus mirë plyðus ðir- (Józef Grasewicz (1903–?)). Apie trykðtanèius du spinduliø pluoðtus: dþiai, tada raudonieji kraujo kûneliai 1984 m. su kun. Rièardu Èerniausku vienà raudonà, kraujo spalvos, ir kità nusëdo ðirdies maiðelio dugnan, o ið Druskininkø aplankëme Novà Rû- plazma susitelkë pavirðiun. Po kry- dà. Medinë baþnytëlë buvo neveikian- þiumi stovëjæs evangelistas Jonas ið- ti, bet þmonës turëjo raktus ir mums tryðkusá tamsøjá skystá pavadino jà atidarë. Garbingasis paveikslas krauju, o plazmà – vandeniu (þr. Jn buvo ástatytas ne á altoriø, o pritvir- 19, 34). Regëjimuose ðv. Faustinai Jë- tintas palubëje, virð skersinës sijos. zus kalbëjo, kad Jo pasiaukojimas iki Vilniaus Ðventosios Dvasios baþny- þiaurios mirties rodo Dievo gailestin- èios kunigai yra didþiai nusipelnæ tuo, gumo ir meilës apstybæ ir ðaukia nu- kad patylomis pargabeno paveikslà á sidëjëlius gráþti prie gailestingojo Die- Vilniø ir iðstatë pagarbai baþnyèioje. vo su atleidimo viltimi. Jei atmintis manæs neapgauna, bûsiu Pagal sesers Faustinos nupasako- buvæs vienas tø asmenø, kurie pa- jimà dail. Eugenijus Kazimirovskis kurstë dabartinius Maskvos arkivys- (Eugeniusz Kazimirowski) 1934 m. kupà ir Gardino vyskupà tam þygiui. nutapë Gailestingojo Jëzaus paveiks- Èia raðantysis yra tiesioginis liudy- là, kuris 1935 m. Velykø savaitæ buvo tojas, jog Ðventosios Dvasios baþnyèiai kelias dienas iðstatytas Auðros Vartø yra didþiai nusipelnæs Vilniaus mari- koplyèioje, paskui Ðv. Mykolo baþny- jonø vienuolyno vyresnysis kun. dr. èioje. Antrojo pasaulinio karo metais Norbertas Skurkis (1904–1972). Per paveikslo nuotrauka plito maþø pa- didájá baþnyèiø uþdarinëjimà 1948 m. veikslëliø pavidalu su lenkiðkais ir vasarà jis iðsiderëjo ið valdþios, kad lietuviðkais paaiðkinimais bei mal- verèiau uþdarytø mûsø, marijonø, ap- delëmis. Daug kur pasaulyje (Len- tarnaujamà Ðv. Ignoto baþnyèià, ku- kijoje, Meksikoje, JAV, Anglijoje, Bra- rios vidus visiðkai tuðèias ir gali bûti zilijoje) skleidësi ir toliau Dievo lengvai pritaikomas civiliniams tiks- Gailestingumo kultas, o su juo – ir to lams, o mums leistø perimti èia pat pirmojo vilniðkio paveikslo kopijos. netoliese Ðventosios Dvasios baþny- Pasaulyje dar plaèiau yra paplitæs kitas Gailestingojo Jëzaus paveiks- Kun. VACLOVAS ALIULIS MIC – buvæs Gailestingasis Jëzus. 1934. las, kurá 1944 m. nutapë dail. Alfon- Ðventosios Dvasios baþnyèios klebonas Dail. Eugenijus Kazimirovskis sas Hyla ir padovanojo Lagiewnikø (administratorius) 1948 09 – 1949 05. (prie Krokuvos) baþnyèiai, prie ku-

200 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 RELIGIJA

èià su nesuskaitomomis baþnytinio galima suprasti, nes vienakalbëje vos (prieð porà metø jomis buvo pa- meno vertybëmis. Tokiam pakeitimui baþnyèioje daug geriau galima vesti puoðtas atitinkamas altorius). noriai pritarë arkivyskupijos valdyto- diferencijuotà sielovadà: suaugu- Kardinolas Audrys Juozas Baèkis jas kun. Edmundas Basys, o marijo- siems, vaikams, jaunimui ir kt. gru- yra susirûpinæs Dievo Gailestingumo nø vyresnybë pasirûpino, kad bûtø pëms. Tai tinka ir eilinei baþnyèiai, minties bei kulto paplitimu tarp ávai- tinkamai aptarnaujami lenkiðkai be- ir arkikatedrai. riø tautø tikinèiøjø, todël nutarë ðiam simeldþiantys tikintieji ir á pagalbà Kadangi nemaþa maldininkø ið kultui skirti atnaujintà Ðvè. Trejybës atsiuntë puikiai mokantá lenkiðkai Lenkijos mëgsta pasimelsti arkika- baþnytëlæ Ðv. Jono gatvëje, apie 100 kunigà Vincentà Gergelá MIC (1882– tedroje prie ðv. Kazimiero karsto, to metrø nuo Ðventosios Dvasios baþny- 1959). paties arkivysk. Steponavièiaus pa- èios. Taigi jos lankytojams ði ðventovë 1949 m. pavasará buvo likviduotas tvarkymu lenkø maldininkø grupës ranka pasiekiama, ko nepasakysi ðis paskutinis marijonø vienuolynas su savo kunigais, ið anksto susitaru- apie kitø baþnyèiø lankytojus. Ðv. Ignoto gatvëje ir mes iðsklaidyti, sios, ðiokiadieniais mielai priimamos Broliai lenkai nemonopolizuoja Die- bet Ðventosios Dvasios baþnyèia liko papildomai ðvæsti Miðias Ðv. Kazi- vo Garbinimo kulto JAV, Brazilijoje, iðgelbëta nuo siaubingo likimo, koks miero ar kurioje kitoje koplyèioje. Anglijoje, Portugalijoje, – neturëtø to iðtiko Ðvè. Marijos Ëmimo á dangø Pagal Baþnyèios mintá ir ðv. Fausti- daryti ir Lietuvoje. Lietuviai kunigai (pranciðkonø) baþnyèià Trakø gatvë- nos regëjimus Dievo Gailestingumo marijonai dþiaugiasi, kad broliams je, Ðv. Pranciðkaus Asyþieèio (bernar- garbinimas turëtø pasklisti po visà tikintiesiems lenkams ir Lietuvos vi- dinø) Maironio gatvëje ir daug kitø. pasaulá, nes jis naudingas ir reikalin- suomenei iðgelbëjo nuo sunaikinimo Kokiu bûdu Ðventosios Dvasios baþ- gas visø tautø þmonëms. Tuo tarpu tà didþiulæ graþiàjà baþnyèià. Manau, nyèia pasidarë vienkalbë? Lietuvoje ðis kultas yra tapæs tam ir lenkai katalikai turëtø dþiaugtis, Kai 1948 m. buvo uþdaryta univer- tikru lenkø tikinèiøjø monopoliu. kad jø kunigø iðsaugotas garsusis, sitetinë Ðv. Jono baþnyèia, 1948–1949 Kartais net perdëtai imama aiðkinti, pirmasis Dievo Gailestingumo pa- mokslo metais studentija uþplûdo kad ið Iðganytojo krûtinës spinduliuo- veikslas taps labiau prieinamas ávai- Ðventosios Dvasios baþnyèià, kuri janèios tautinës lenkø vëliavos spal- riø tautybiø tikintiesiems. G tuomet buvo dvikalbë. Valdþiai labai rûpëjo iðsklaidyti studentijà, todël, marijonus iðvarius, ði baþnyèia buvo palikta vien tikinèiøjø lenkø reik- mëms. Ta padëtis ásitvirtino, ir visuo- menë net nebeþino, kad prieð 55 ir „Duok, Dieve, kad daugiau metø ðioje baþnyèioje lygia- greèiai ëjo pamaldos lenkø ir lietuviø ðv. Kazimiero kultas klestëtø!“ kalbomis ir tik lietuviø studentø pa- maldumas nulëmë, kad sovietø val- dþia 1949 m. uþdraudë joje lietuviðkas SIGITA MASLAUSKAITË pamaldas. Ðitaip dalykams susiklosèius, sos- tinës centre nuo 1949 iki 1989 m. vien su lenkø kalba veikë didþiulë Ðven- tosios Dvasios baþnyèia, vien su lietu- Lietuvoje ðie metai yra paskelbti ju- metais teko aplankyti keliasdeðimt viø kalba – dvi maþos baþnytëlës: Ðv. biliejiniais ðv. Kazimiero metais – Lietuvos baþnyèiø ir „patirti“, ar (ir Onos ir Ðv. Mikalojaus. Atgavus arki- 1604-aisiais Vilniuje iðkilmingai kaip) „reiðkiama meilë ir iðtikimybë katedrà, arkivyskupas Julijonas Ste- ðvæstas oficialus karalaièio pripaþi- Lietuvos globëjui“1 ir ar ðv. Kazimie- ponavièius lygybës su Ðventosios Dva- nimas ðventuoju. Ta proga vyksta ras tebëra „vienas ið populiariausiø sios baþnyèia vardan joje nustatë vien renginiai, kuriø metu norima atsklei- Lietuvos ðventøjø ir globëjø, kurio lietuviðkas pamaldas. Ið jo paties esu sti ðventojo asmenybæ, jo gerbimo garbinimo tradicija iðliko gyva tautos girdëjæs, jog buvo siûlæs tuometiniams tradicijà, parodyti jo ikonografijos atmintyje sunkiausiais mûsø kraðto Ðventosios Dvasios baþnyèios kuni- raidà vienu ar kitu aspektu. Lietuvos istorijos laikotarpiais“2. gams ásivesti vienerias ðv. Miðias lie- nacionalinis muziejus ir Vilniaus ar- Ðiandienæ ðv. Kazimiero gerbimo tuviðkai, tada ir arkikatedroje bû- kivyskupija rengia parodà ir leidiná padëtá geriausiai nusako, liudija bei sianèios vienerios Miðios lenkiðkai. „Ðv. Kazimiero kultas ir ikonografija“. Minëti kunigai (manau, pasitaræ su Renkant medþiagà parodos leidiniui, 1 Ið parodos anotacijos. savo tikinèiaisiais) to nepanorëjo. Tai ðio straipsnio autorei ðv. Kazimiero 2 Ibid.

NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 201 RELIGIJA

„tyrimo medþiagà“ apibendrina paèiø kokiø deðimt metø valydama didijá baþnyèiø bendruomenës, kuriø atsto- baþnyèios altoriø vos neuþsimuðë, bet vai – zakristijonai, „proèkelës“3 ir „ga- þvilgtelëjo á ðoninæ ðv. Kazimiero nytojai“ klebonai lydëjo ðiame kelyje. skulptûrà ir lenta stebuklingai pro jos Bemaþ du treèdaliai Baþnyèios tarnø galvà praðvilpë. Bernadeta suprato, neþinojo arba „nepastebëjo“ jø baþny- kad tai ðv. Kazimieras jà iðgelbëjo ir èiose esanèiø ðv. Kazimiero atvaizdø: nuo to laiko neðioja jo medalikëlá ir „20 metø dirbu ir neþinojau, kad tu- kasdien kalba litanijà, o ðventasis ka- rim du ðv. Kazimierus!“ (Karklënai), ralaitis ir toliau jà maloningai globo- „Tai èia ðv. Kazimieras? O að maniau, ja: vëliau ne kartà yra patyrusi greità kad tai kokia ðventa karalienë...“ (Le- ir regimà jo pagalbà. Laukuvos za- liûnai), „þmonës sako, kad èia ne ðv. kristijonas, iðgirdæs ðv. Kazimiero Kazimieras, o ðv. Marija Magdalena vardà, þinojo jo atvaizdus ne tik savo, meldþiasi naktyje“ (Plungë), „anks- bet ir gretimoje Poþerës baþnyèioje. èiau dideli bûdavo ðv. Kazimiero at- Rozalimo klebonas liudijo, kad dar laidai, þmonës ið visur suvaþiuodavo, „prie sovietø“ ðv. Kazimieras buvo eidavo procesija, o dabar tik paprastai jaunimo þinomas (1984 m. Rozalimo per Miðias pamini“ (Naujamiestis, baþnyèioje ádëtas ðv. Kazimiero vitra- Klovainiai, Ramygala), „ðiais jubilie- þas), bet „dabar jaunimà sugadino te- jiniais metais iðkëliau ðv. Kazimiero levizija ir kompiuteriai, ðv. Kazimiero „Ðv. Kazimieras“. Dail. P. Vocelka. Atvirukas. skulptûrà, kad þmonës galëtø geriau idealø, ypaè skaistybës, nebepriima“. Draugijos kovai su tuberkulioze leidinys. matyti ir melstis, bet paskui moterë- Dabartinë Lietuvos baþnyèiø situa- Kaunas, 1935. Kun. St. Zubavièiaus kolekcija lës ir vël jà gràþino á vietà, o èia pasi- cija ðv. Kazimiero paminklø atþvilgiu statë ðv. Juozapà“ (Kraþiai). yra gana nyki. Ðv. Kazimiero atvaiz- kûrëjø „ðv. Kazimiero“ atvaizdai bus Kita vertus, buvo ir neátikëtinø liu- dai baþnyèiø altoriuose daþniausiai reprodukuoti ir plaèiau aptarti mi- dijimø, pavyzdþiui, Pandëlio „proèke- patvirtina Giedrës Jankevièiûtës tei- nëtame LNM leidinyje „Ðv. Kazimie- lë“ Bernadeta pasakojo, kaip prieð giná, kad XX a. pradþioje „baþnytinëje ro kultas ir ikonografija“. Taèiau eks- puoðyboje vyravo pramoniniu pedicijø metu rinkta medþiaga leidþia bûdu gaminti dirbiniai“, o vietin- teigti, kad dabar Lietuvos baþnyèiose iø dailës kûrëjø darbai orienta- esantys ðv. Kazimiero atvaizdai buvo vosi á „visuotinai paplitusius kuriami plëtojant akademizmo prin- 4 standartus“ : gipsinës ðventojo cipus ir keliant „religinio bei patrio- karalaièio skulptûros XX a. alto- tinio auklëjimo uþdavinius“5, per daug riuose, Carlo Dolci bei Jono Mac- nesirûpinant estetinëmis problemo- kevièiaus „ðv. Kazimierø“ pra- mis. Tenka pastebëti, kad bûtent moninës arba neprofesionalios Mackevièiaus „Ðv. Kazimieras“ (XX a. kartotës. Tiesa, kartais nuste- III–IV deðimtmetis) tapo „kultiniu“ bindavo koks senesnis, nepaisant XX a. Lietuvos ðventojo karalaièio at- perstatymø, iðlikæs ðv. Kazimiero vaizdu: buvo iðleista ir ðiandien kas atvaizdas ar ðiaip „atradimas“, antroje zakristijoje ar klebonijoje ap- pavyzdþiui, paveikslai Alsëdþiø, tinkama reprodukcija; daþnai siuvinë- Molëtø, Aleksandravëlës baþ- ta arba tapyta, Mackevièiaus „ðv. Ka- nyèiose; skulptûros Alantos, Me- zimiero“ kopija puoðia baþnytines dingënø, Linkuvos, Kamajø vëliavas, procesijø altorëlius. Populia- baþnyèiose; altorius Vabalninko rumu Mackevièiui ðiek tiek nusilei- baþnyèioje arba Salamiesèio kle- dþia romantiniai Pranciðkaus Niemi- bono atvirukø kolekcijoje atras- rovskio, Vladislovo Majeranovskio ir tas ðv. Kazimiero „abrozdëlis“, Vincento Slendzinskio paveikslai, kuriame ðv. Kazimieras prista- tomas kaip tuberkulioze sergan- 3 Proèkelë – ‚skalbëjëlë‘. èiøjø globëjas. 4 Jankevièiûtë, G., Dailë ir valstybë: Dailës Menine kokybe iðsiskiriantys, gyvenimas Lietuvos Respublikoje 1918–1940, Ðv. Kazimiero altorius. XX a. pr. Kaunas: Nacionalinis M. K. Èiurlionio dailës Vabalninko baþnyèia istorinæ vertæ turintys ar þinomø muziejus, 2003, p. 253–254. moderniosios baþnytinës dailës 5 Ibid., p. 265.

202 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 KULTÛRA vaizduojantys ðv. Kazimierà, besimel- bos Maskvoje, LSSR ministrø tarybos madiená. Visose Vilniaus baþnyèiose dþiantá naktyje prie uþdarytø katedros pirmininkui ir paèiam SSRS ministrø prie ðv. Kazimiero altoriaus ar pa- durø. Ðiø atvaizdø kopijos, replikos bei tarybos pirmininkui Stalinui, praðy- veikslø iðkabinti rëmuose po stiklu masinës gamybos reprodukcijos taip damas uþdarius katedrà bent Ðv. Ka- ðv. Kazimiero litanijà, kaip priemonæ pat yra itin daþnos dabartinës Lietu- zimiero koplyèià palikti religinio Ðventojo kultui gaivinti...“9 vos baþnyèiose. kulto reikalams, kad „nebûtume ver- Atrodytø, neiðsipildë vysk. Kazi- Kadaise (ypaè XVII a. ir XVIII a. èiami su mûsø Ðventenybe kraustytis miero Paltaroko troðkimas: „Duok, pradþioje) Lietuvos Baþnyèios, vie- ið vienos vietos á kità“ ir kad, relikvi- Dieve, kad votø skaièius didëtø, o ðv. nuolijø puoselëtas ðv. Kazimiero kul- jas palikus vietoje, „tikintieji gautø Kazimiero kultas klestëtø!“10 2004 m. tas ðiandien Lietuvoje nëra gyvas. galimybæ duoti tikybinæ garbæ ðventa- Ðv. Kazimiero jubiliejiniø metø rengi- Galbût XX a. pradþioje buvo ðioks jam savo Globëjui“8. Pralaimëjus ðià niai galbût kiek sujudins pamàsty- toks kulto atgimimas: Vilniuje ir Kau- beviltiðkà kovà, 1952 m. rugsëjo 4 d., mus apie ðv. Kazimiero gerbimo tra- ne kûrësi ðv. Kazimiero draugijos, Èi- per Vilniaus katedros kapitulos posë- dicijos tæstinumà (daugybë þmoniø ëjo kagoje ásisteigë ðv. Kazimiero seserø dá, buvo nuspræsta ðv. Kazimiero re- paliesti ðventojo sarkofago, iðstatyto kongregacija, kuriø pagrindinë „cha- likvijas perkelti á Ðv. Petro ir Pauliaus Vilniaus katedros centrinëje navoje rizma“ skleidësi pedagogine veikla. baþnyèià, o vysk. Paltarokas iðleido ðiø metø kovo 4–7 dienomis), taèiau Taèiau ið Pauliaus Rabikausko laiðkø nurodymà „Ðv. Petro ir Povilo baþny- ar atgaivins ðv. Kazimiero kultà?.. Vis matyti, kad XX a. antroje pusëje pa- èioje ávesti ðv. Kazimiero ðventæ su dëlto tokie renginiai, ðv. Teresëlës þo- maldumas ðv. Kazimierui tampa „lite- Ðvè. Sakramento ástatymu, nukelti dþiais tariant, reikalingi kaip ðiaudø ratûriðkai patriotiniu“. Pavyzdþiui, kovo 4 d. iðkilmes á artimiausià sek- pluoðteliai meilës ugniai kurstyti. G ruoðiantis 1984 m. ðv. Kazimiero ju- biliejaus ðventei Romoje buvo jaudi- 6 Pauliaus Rabikausko laiðkas tëvui Leonar- 8 „Ðv. Kazimiero relikvijø perkëlimo reika- namasi, ar atvyks iðeivijos lietuviai: dui Andriekui OFM, 1984 02 01, in: P. Rb. lai“, vysk. Kazimiero Paltaroko pateikti doku- „mus baugina, kad tokioms iðkilmëms 24, l. 54. mentai, in: Aidai, 1984, Nr. 6, p. 334–338. 7 Pauliaus Rabikausko laiðkas Alic Rugytei, 9 Ibid., p. 337. tebus vienas kitas ðimtas lietuviø. At- 1984 02 05, in: P. Rb. 24, l. 58. 10 Ibid., p. 338. simenu tokie slovakai arba ukrainie- èiai, kai jie ðventë panaðias ðventes, suvaþiavo ið viso pasaulio po kelis tûkstanèius. Darykit viskà, kad bent paskutiniu momentu daugiau lietu- In memoriam Doctoris spei viø ryþtøsi atvaþiuoti á Romà. [...] (Sergej Averincev, 1937 12 10 – 2004 02 21) Mums geresnës progos turbût në ne- bus pasirodyti pasauliui, kad esame, kad tikime, kad turime vilties Vieð- LIUBARTAS AKMINAS patyje ir laukiame ðv. Kazimiero uþ- tarymo“6, ar apskritai dalyvaus kazi- mierietës: „Praðau raginti, kad kuo daugiau vaþiuotø lietuviø. Ðv. Tëvas laikys pamaldas tik lietuviams. [...] 2003 m. geguþës 3 d. Romoje per Po- man labai maþai...“ – taip 1995 m. jis Bûtø didþiausia mums gëda, kad á tà pieþiðkosios socialiniø mokslø akade- pats buvo linkæs vertinti savo nuopel- nepaprasto popieþiaus mums nuoðir- mijos IX plenarinæ sesijà patyræs nus. Galbût jo akimis þiûrint, apie dumo gestà mes atsakytume abejin- komà, skausmingai ið jos pakilæs, bet septyni ðimtai itin kvalifikuotø teks- gumu, jo neávertinimu. Bûtø tiesiog taip ir nebeatgavæs kalbos, ðiø metø tø, aprëpianèiø sunkiai ásivaizduoja- gëda, jei tokios vienintelës ðv. Kazi- vasario 21 d. Vienoje mirë legendinis mus kultûrinius horizontus (Biblija, miero vardà neðiojanèios vienuolijos sovietiniø laikø nesovietinis rusø in- vëlyvoji Antika, ankstyvoji krikðèio- nedalyvautø iðkilmëse në viena ofi- telektualas Sergejus Averincevas. nybë, Viduramþiai, Naujøjø amþiø ciali atstovë...“7 ir t. t. „Gimæs ketvirto deðimtmeèio pabai- Vakarø Europa, Sidabro amþiaus Ru- Lietuvoje sovietams uþdarius Vil- goje Maskvoje, að atëjau á pasaulá, ku- sija...), ir atrodë nedaug, taèiau jo niaus katedrà, vysk. Kazimieras Pal- riame skausmingiausias dalykas skaitytojai ir klausytojai, gerbëjai ir tarokas dvejus metus aktyviai rûpi- buvo nutrauktas ryðys su Biblija. Ant- kritikai manë kitaip. Maskvos uni- nosi (tiksliau, kovojo) ðv. Kazimiero roje vietoje – nutrauktas ryðys su versitete baigæs klasikinës filologijos relikvijø perkëlimo reikalais: jis at- Antikos tradicija. Ir að stengiausi kà studijas (1961) ir dirbdamas Meno kakliai raðë religiniø kultø reikalø nors padaryti, idant bûtø galima istorijos ir teorijos institute, Averince- pirmininkui prie SSRS ministrø tary- atkurti tai, kas sutraukyta... Pavyko vas pirmiausia pasireiðkë áþvalgiais

NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 203 KULTÛRA

Plutarcho tyrinëjimais (1968 m. – Le- mûsiðkio Liongino Ðepeèio), kuris nëje grupëje“ pareiðkæs: „mes èia ne nino komunistinio jaunimo sàjungos esàs pogrindinis staèiatikis, o pats bendraminèiai, o nelaimës draugai“), premija!), po to – áspûdinga mono- SA – neva slaptas katalikas (unitas), o publika, pasak Natalijos Trauberg, grafija apie ankstyvosios Bizantijos labai artimas Dominikonø ordinui... vis labiau troðko já iðgirsti, tik neno- literatûros poetikà (1977, perleista Ið tikrøjø Averincevà gal kiek gelbë- rëjo girdëti, kà jis kalba. Vis dëlto ne 1997). Taèiau, kaip dabar pasaky- jo nesiangaþavimas grynai politinei tai, o nuolat prastëjanti sveikata ir tume, tikra kultine figûra jis tapo reikiamos medicinos pagalbos stoka septintame aðtuntame deðimtmetyje privertë Averincevà 1994 m. iðvykti skaitydamas vieðas paskaitas, á ku- á Austrijà ir dëstyti Vienos universi- rias verþdavosi „visa Maskva“ (ne vien teto Slavistikos institute. Vakarø pa- humanitarinë) ir kuriose pro Vidur- saulio kasdienybë jam pasirodë prës- amþiø estetikos iðkabà aiðkiai pra- ka, „netekusi reikðmingumo“. Tiesa, siðvietë Baþnyèios bei religinës min- nuolat gráþdavo á Maskvà kaip univer- ties istorijos ir net sistemingos siteto profesorius, nevengë publicisti- katechizacijos kurso kontûrai. Juo niø pasisakymø, iðleido garso áraðø – nuostabiau, kad þvaigþdës statusà Biblijos iðtraukas, skaitomas su Ino- pelnë patrauklia iðvaizda anaiptol kentijumi Smoktunovskiu. Vis dëlto, nepasiþymintis, neiðraiðkingu aukð- kaip pastebëjo vienas ið nekrologø toku („anèiuko“) balsu kalbantis pa- autoriø, jo buvimas Rusijos „intelek- skaitininkas, á lëtà pasakojimà nuo- tualinëje erdvëje, bent jau pasaulie- lat ápinantis be jokiø vertimø tinëje“, tapo vis maþiau pastebimas. cituojamus lotyniðkus, graikiðkus, Gavæs daugelio uþsienio universitetø hebrajiðkus tekstus. Devintame de- garbës daktaro titulus, tapæs Popie- ðimtmetyje skaityti paskaitø buvo þiðkosios socialiniø mokslø akademi- atvaþiavæs ir á Lietuvà. Ðokiruojanèio Sergejus Averincevas jos akademiku (1994), apdovanotas áspûdþio skaitytojams negalëjo nepa- prestiþine Senatoriaus Giovanni Ag- likti garsieji Averincevo straipsniai veiklai (Grigorijaus Pomeranco liudi- nelli premija uþ dialogo tarp kul- apie Naujàjá Testamentà, iðganymà, jimu, jis atsisakë pasiraðyti vienà ið tûriniø visatø plëtojimà (2001), Ave- likimà, eschatologijà, teologijà, krikð- disidentø protesto laiðkø, tardamas: rincevas tik jau iðtiktas komos (2003) èionybæ, pagonybæ ir kt. sovietinëje „Að – baikðtus þmogus...“), o dar la- pagaliau buvo iðrinktas tikruoju Ru- „Filosofijos enciklopedijoje“ (t. 4–5, biau – bûtinybë net ir ateistinëje vals- sijos MA nariu (nuo 1987 m. – jos na- 1967–1970), paraðyti, vieno amþinin- tybëje turëti bent vienà tikrà krikð- rys korespondentas)... ko þodþiais tariant, veikiau jau pai- èionybës ekspertà (SA kartais vienas Kadaise Tomà Akvinietá SA yra sant baþnytinës cenzûros, negu Glav- pats uþpildydavo iðtisus puslapius pavadinæs Vilties mokytoju. Bet jam lito reikalavimø. Lietuvoje ið pradþiø vadinamuosiuose referatiniuose þur- paèiam ðis titulas irgi puikiai tinka. nedaug kas buvo girdëjæs autoriø kal- naluose su grifu „tik mokslinëms bib- Iðtikimybæ mokslininko krikðèionio bant, o tie, kas buvo skaitæ, nesutarë, liotekoms“); kà padarysi, jei jis dar ir paðaukimui liudijantis jo gyvenimas kaip kirèiuoti jo pavardæ: √verincev ar krikðèionis... Taèiau pats Averincevas ir rafinuotos jo „mokslinës prozos“ pa- AveriÒcev? Bet iki pat mûsø ataidëda- sakydavo, kad Sovietijoje tiesiog nëra veldas (ar, be keleto pavieniø pub- vo „tikros“ istorijos apie tai, kaip jis kuo kvëpuoti, o Maskvos metropoli- likacijø*, jis pasirodys kada nors lie- iðsiblaðkæs pataiko á partinës organi- tene kiaurai kûnà ir sielà veria „infer- tuviðkai?) mus moko vilties, jog ir zacijos posëdá ir iðvydæs raudonà ðû- nalinis vëjas“... intektualas gali bûti krikðèionis, o ká ant sienos „Mûsø ateitis – komu- Reþimui þlugus, galëjo atrodyti, kad krikðèionis – intelektualas ir net dva- nizmas!“, garsiai pareiðkia: „Na, na, Averincevas tarsi pritilo. Taèiau ið sinis poetas, raðæs: paþiûrësim...“ Arba kad jam pavyksta tikrøjø jis buvo tempte tempiamas á ne tik iðvengti areðto, bet dar ir iðva- visuomenës gyvenimà (1989–1991 net Неотразимым острием меча, þiuoti á uþsiená studijuoti senovës sirø buvo SSRS Aukðèiausiosios Tarybos Отточенного для последней битвы, rankraðèiø tik globojamam vieno ne- deputatas, tiesa, sakydavæsis per po- Да будет слово краткое молитвы þinomo kompartijos CK nario (‡ la sëdþius kalbàs roþiná, o „tarpregioni- И ясным знаком – тихая свеча. G

* Þr. Katalikø kalendorius þinynas, 1985 Krikðèionybë XX amþiuje“, (I–IV), in: NÞ- 1997, Nr. 5–6; „Pora þodþiø apie tai, kaip (B), Kaunas–Vilnius, 1985; Ibid., 1989 (C), A, 1996, Nr. 7–8, 9, 10, 11–12; „Apie Rusø sunku versti biblinæ poezijà“, in: NÞ-A, K.–V., 1989; „Fiunt, non nascuntr christiani: Ortodoksø Baþnyèià ir KGB“, in: NÞ-A, 1999, Nr. 1–2.

204 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 KULTÛRA

ir nuobodokai skambëjusius senuo- Sava ir svetima tradicija sius ritmus pakeitæs visø pamëgtais energingais pasaþais ir sukûræs dabar jau visø taiko grupiø naudojamà cho- PRANAS VILDÞIÛNAS reografijà. Naujasis atlikimo bûdas reikalavo nemenkos fizinës iðtver- mës. Ðis bruoþas tuomet pakilimà iðgyvenusio hipiø judëjimo kontekste ágijo naujà prasmæ. 1969 m. iki ðiol Kryptingai, taèiau vienpusiðkai dir- Nors visà 900 metø laikotarpá taiko þymiausios bûgnø grupës Kodo ákûrë- bantys koncertø rengëjai Lietuvoje iðliko neatskiriama, daugybæ senøjø jas Tagayasu Den pradëjo propaguoti tikrai nelepina senosios ir tradicinës bûgnø muzikos atlikimo stiliø sukû- taiko kaip gyvenimo bûdà. Aktyvios muzikos mëgëjø. Tad ðiø metø balan- rusiø Japonijos budistø bei ðintoistø treniruotës – kasdienis 10 km krosas, dþio 2 d. Vilniaus koncertø ir sporto ritualø dalis, pamaþu jie vis labiau tûkstanèiai judesiø su nelengvomis rûmuose surengtas tradiciniø japonø sakralizuoti. Vëlesniais laikais pradë- bûgnø lazdomis ir pan. – pritraukda- bûgnø (taiko) koncertas, atliktas gar- ta tikëti bûgnuose gyvenant dievus, vo vis daugiau entuziastø. Bûtent toká sios grupës Yamato, tapo tikru ávykiu. o bûgnø garsai prilyginti Budos bal- stipriai vesternizuotà pavidalà ágijusi Neigiamas lietuviø poþiûris á savà sui. Galiausiai taiko ëmë naudoti vien tradicinë muzika, greitai iðpopuliarë- tradicinæ muzikà niekam ne paslap- ðventikai. Visà apèiuopiamà taiko is- jusi ne tik Japonijoje (èia ðiuo metu tis, todël miniomis á Sporto rûmus eg- torijos laikotarpá muðtas vienas bûg- yra apie 4000 grupiø), bet ir kitur pa- zotiðko muzikavimo iðgirsti guþëjæ nas, labai retais atvejais du. saulyje (pvz., Ðiaurës Amerikoje ðiuo klausytojai verèia paþvelgti á ðià japo- Viskas pasikeitë XX a. viduryje. metu yra apie 150 grupiø), pasiekë ir niðkos muzikos rûðá ir susimàstyti – Nuo archajinio muzikavimo stipriai lietuviø klausytojà. kodël ir kaip kyla susidomëjimas sve- besiskiriantis kumi-daiko stilius atsi- tima ir panieka savai etninei muzikai? rado tik 1951 m., kai dþiazo bûgninin- Transformuota tradicija kas Daihachi Oguchi savo kûryboje pamëgino panaudoti iki tol pavieniui Naujàjá stiliø atliekanti Yamato lie- Truputis istorijos naudotus instrumentus visus ið kar- tuviams prisistatë kaip tradicinës Taiko – terminas, kuriuo vadinama to ir taip nutraukë iki tol gyvavusià japonø bûgnø muzikos grupë. Taèiau moderni tradiciniø japonø bûgnø an- muzikavimo bûgnais tradicijà. Antrà kalbamame kontekste þodis tradicinis sambliø (kumi-daiko) atliekama mu- þingsná 1959 m. þengë Sukeroku Dai- tikrai nëra vienareikðmis. Po juo sle- zika. Taiko bûgnø yra labai daug, ko, vakarieèiø ausims monotoniðkai piasi dþiazo, o þvelgiant giliau, nuo se- skirtingo dydþio (nuo 70 cm iki 5 m skersmens), tembro, formos ir pa- vadinimø (pvz., odaiko – „didelis, sto- ras bûgnas“); þodis taiko paraidþiui reiðkia „storà bûgnà“. Bûgnø kilmë neaiðki. Spëjama, kad jie – su ávairiomis ezoterinëmis budiz- mo pakraipomis susijæs kinø ir korë- jieèiø kultûrinis palikimas (~300–900 m.). Toliau gijos tásta á Indijà ir pa- skæsta laiko miglose. Pirma tikra uþuomina laikoma VI a. pabaiga da- tuojama figûrëlë, vaizduojanti taiko muðantá þmogø. Nuo 900 m. – gryna japoniðkos tradicijos raida. Ið pradþiø taiko naudoti kaip prie- ðams siaubà keliantys karo ir signali- niai kaimo instrumentai, nuo VIII a. pasitelkiami ir platesnëms imperijos reikmëms, pvz., teismuose. Tai, beje, ilgiausiai pasaulyje valstybës reik- Japonas, muðantis odaiko mëms naudoti muzikos instrumentai.

NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 205 KULTÛRA nos japoniðkos taupios, taèiau rafi- ðimtmetyje buvo priskaièiuojama riø, taèiau bent keli ið jø akivaizdûs. nuotos, daþnai tuðtumà ir erdvæ tarp apie 1000 tradicinës lietuviø liaudies Japoniðkos muzikos raida, kitaip dûþiø akcentuojanèios ritmikos stip- muzikos ansambliø. Tai vëliau har- negu lietuviðkos, ne prievartinë, o na- riai besiskirianti energinga afrikietið- monizacijos beveik iðnaikinta tautos tûrali. Lanksèiu ir savo prigimtimi ka poliritmija; senovëje neþinota su- vidinës rezistencijos iðraiðka. Pati etninei muzikai artimu dþiazo stiliu- dëtinga choreografija ir apðvietimas. harmonizuota liaudies muzika praë- mi prakalbinti bûgnai suskambëjo Viskà sudëjus, iðeina klausytojà uþ- jusio amþiaus paskutiná deðimtmetá kur kas patraukliau nei su prieðingu buriantis kerintis ðou, visiðkai skir- teklausyta gilioje provincijoje ir tai liaudies muzikavimui bûdu atlieka- tingas nuo senovinio ritualinio muzi- nedaþnai. Taèiau autentiðkas muzi- ma ir niekaip su juo derëti negalinèia kavimo. Grieþtàja prasme tradiciniai kavimas taip ir neatsigavo. Ðiomis operete per prievartà sukergta lietu- èia tëra tik patys instrumentai ir jais dienomis lietuviai kaip reta kita viø liaudies muzika. Taèiau esmë ne grojantys þmonës. Nepaisant to, ku- Europos tauta niekina ir gëdijasi sa- èia. Einama pamatyti reginio, taèiau mi-daiko atliekama muzika negráþta- vo etninës muzikos, nors daþnas ið pati muzika bemaþ negirdima. Tai mai pelnë tradicinës vardà. tiesø jos net nebûna girdëjæs. Uþdë- liudija ir koncerto metu, siekiant pa- Toká ðiuolaikiniam klausytojui pa- jus paklausyti archyvinius lietuviø dëti iðgirsti, vartotos techninës prie- trauklø naujadarà galima bûtø paga- liaudies muzikos áraðus ir papraðius monës. Viena jø – kartais visai grupei minti ið bet kurios tautos etninës atspëti jø kilmæ, daþniausiai pasitai- grojant prieblandoje, bûdavo apðvie- muzikos. Taèiau prieð akis turime kantis atsakymas bûna – Afrika, o èiamas tik vienas, neretai net ne pa- karèià lietuviðkà patirtá. Sovietiniais daþnas vyresnio amþiaus þmogus grindinæ partijà atliekantis, taèiau metais pradëtas tautiniø instru- neatpaþásta kankliø... kokius nors svarbius niuansus pabrë- mentø modifikavimas ir pseudoliau- þiantis muzikantas. Be tokio prikiða- dies muzikos kûrimas, arba, kaip Vargu ar suklysiu spëdamas, kad mo rodymo pirðtu jo paprasèiausiai sakyta anais laikais, harmonizavi- dauguma japoniðka muzika susiþavë- niekas neiðgirstø. Dingus vaizdui mas, turëjo panaðias pasekmes kaip jusiø ir po koncerto niekaip salës ne- gebëjimas klausyti ir suvis prapuola. ir japonø bûgnø muzikos atveju. Har- norëjusiø palikti lietuviø klausytojø Ið kompaktinio disko sklindanti tø monizuotos liaudies melodijos taip prieð tai nieko panaðaus nebuvo gir- paèiø japonø bûgnø muzika be vaiz- pat imtos laikyti tradicinëmis, o jø dëjæ. Tad kas juos paviliojo á lietuvio do nekultivuotiems klausytojams pagrindu pradëjæ muzikuoti saviveik- ausiai neigiamà konotacijà turinèiu daþniausiai nepalieka jokio áspû- liniai kolektyvai galutinai iðstûmë „tradicinës muzikos“ þodþiø junginiu dþio. Tad ðalia prarasto gebëjimo autentiðko muzikavimo propaguo- pavadintà koncertà? Subtilios esteti- skaityti, kad ir nenorom, tenka áraðyti tojus. Taèiau galiausiai lietuviðkà nau- kos persmelkta senovinë japonø kul- ir prarastà gebëjimà klausyti. Pana- jovæ iðtiko kitokia lemtis nei japonið- tûra ir ásivaizduojamos giminystës su ðios kokybës lietuviðkos tradicinës kàjà. Sovietinis populiarumas greitai ja pojûtis ar paprasèiausias egzotikos muzikos perdirbinio turbût teks dar nuslûgo, o jo vieton stojo apatija ir pasiilgimas? ilgai laukti – nëra klausytojø, nëra ir net atvira panieka. Septintame de- Atsakymø èia, matyt, esama ávai- muzikos. G

206 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 KULTÛRA

kritikas Ryszardas Matuszewskis, Istorijos lauþai ir atminties nepuoselëdamas jokiø revizionistiniø këslø, suabejojo ðeðiasdeðimt metø karuselës senumo ávaizdþio tikslumu. Matu- szewskis pastebi, jog poezijos þodis savaime turi didesnæ átikinimo galià VYTAUTAS DEKÐNYS nei istoriko tyrinëjimas: „Þinia, kad në vieno istoriko plunksna nepajëgs sukurti prieðprieðos átaigiam ir kupi- nam siaubo Schakespeare’o nupieð- tam Rièardo III paveikslui, nors, isto- Ðiandien vieðasis gyvenimas vis tvir- darbams, neliko be atgarsio. 1943 m. rikø nuomone, Rièardas III anaiptol èiau stoja á „ateities“ vëþes. Rinkimø Czesùawas Miùoszas paraðë vienà gar- nebuvo toks pabaisa, kaip jo ðekspy- uþkeikimas „jie gàsdina praeitimi, o siausiø savo eilëraðèiø – „Campo di riðkasis ásikûnijimas“. mes kalbame apie ateitá“ apskritai ne- Fiori“. Taèiau kas sieja ávyká ir jo metafo- beturi prasmës – „gàsdinimai“ praei- rà? Ðtai banali aplinkybë: „1940– timi keliauja á uþmarðtá ir uþleidþia Màsèiau apie Campo di Fiori 1944 m. du kartus kiekvienà dienà, vietà dar labiau chimeriðkoms atei- Varðuvoj prie karuselës rytà ir po pietø, pravaþiuodavau ties vizijoms. Kadangi gramatika be Giedrà pavasará, temstant tramvajumi Bonifratrø gatve pro Kra- bûtojo laiko vis dëlto tarsi ir neámano- Aidint muzikos trenksmui. sinskiø aikðtæ á darbà miesto centre. ma, tai ir greta spindinèios ateities Salves uþ geto mûrø Kaip ir daugelis varðuvieèiø, du kar- vizijos vienos kadencijos laikotarpiui Stelbë melodijos trenksmas tus per dienà matydavau karuselæ tenka pasidëti ir koká nors paprastà, Skriejo krykðdamos poros Krasinskiø aikðtëje. Skirtumas tarp sklandø praeities paveikslëlá. Politi- Á giedrà vakaro dangø. poeto ávaizdþio ir mano ásiminto pa- niai prieðininkai taip pat paprastai Vëjas ið deganèiø gatviø veikslo – tai, kad visø pirma karuselë turi savàjá, kuris retai kada labai ski- Juodus aitvarus neðë veikë labai retai, antra, net kai ji suk- riasi nuo mûsiðkio. Juk praeitá reikia Juodus vainiklapius gaudë davosi, paprastai bûdavo beveik arba pieðti tokià, kokià jà nori matyti Þmonës prie geto sienø. ir visiðkai tuðèia“. Matuszewskis ci- klientas, t. y. rinkëjas ar skaitytojas. Plaikstë rûbus mergaitëms tuoja ir dar keliø neabejotinai gar- Èia ir prasideda kolektyvinës atmin- Tas vëjas ið deganèiø gatviø, bingø senø varðuvieèiø panaðius liu- ties problemos. Linksmos minios klegëjo dijimus. Apie átaigø Miùoszo ávaizdá Ði kolektyvinë amnezija labai pa- Ðventiðkà Varðuvos dienà. Matuszewskis teigia, jog jis neturëtø ranki vieðiesiems ryðiams, bet ne pretenduoti á istoriná tikslumà, nes, vieðojo diskurso raidai. Ðiaip ar taip Gal kas pasakys: tai þenklas, nors Varðuva gyveno savo gyvenimà, ið praeities mes perimame kalbà po- Kad Romos, Varðuvos liaudis prekiavo ir nestigo þmoniø, kurie ie- litiniams ir socialiniams reiðkiniams Prekiauja, mylisi, þaidþia ðkojo nerûpestingø linksmybiø, Kra- ávardyti. Tad neiðvengsime to nusi- Ir net nepastebi lauþo. sinskiø aikðtëje vyravo mirtina tyla. bodusio praëjusiø dalykø aiðkinimo- O kitas iðtars: tai þenklas, Tikrosios pramogø vietos buvo kitur. si, ypaè kai ið tiesø tiek daug neaið- Jog viskas þemëj praeina Matuszewskio manymu, lenkø ko- kumø dël jø, o ir pati atmintis kreèia Jog uþmarðtis gilëja lektyvinæ sàmonæ ir taip sunkiai sle- mums pokðtus, nejuèia jaukdama vie- Dar neuþgesus liepsnai.* gia pasyvumas holokausto akivaizdo- ðàjá kalbëjimà. Ðia proga pasiklausy- je bei siaubingø Jedvabnës þudyniø kime pamokamos istorijos apie ka- Tuo metu poezija turëjo savo balsà atmintis. Jis tvirtina, kad ðiuo atveju ruselæ Varðuvos Krasinskiø aikðtëje. vieðajame diskurse, tad tragedijai jau nereikëtø suteikti metaforai do- 1942 m. vasarà ðioje aikðtëje, prie abejingos besilinksminanèios minios kumento galios. Atvirkðèiai, Matu- pat baigiamo naikinti Varðuvos geto vaizdas tapo kolektyvinës sàmonës szewskis pabrëþia, jog „Pats ðios su- sienø, okupacinë valdþia miesto gy- nuosavybe. Lenkø kultûrinëje spau- stingusios, tarsi mirusios karuselës ventojams árengë atrakcionø parkà. doje dar ne visi màsto ateities katego- vaizdas taip pat sakë labai daug“. Ðis vieðøjø ryðiø projektas, kurio rijomis, tad ir ðis pernykðtis sniegas Á ðá prieðtaraujanèios atminties tikslas buvo socializuoti buvo dar kartà balsà nesenstantis Miùoszas tuojau miesto gyventojus, padë- Publikacijà remia primintas dien- pat atsakë puikiu esë savaitraðtyje ti jiems primirðti karo raðtyje Rzeczpos- * Miùosz, Cz., „Campo di Fiori“, vertë vargus bei pajusti pagar- polita. Èia raðy- Tomas Venclova, in: Idem, Rinktiniai eilërað- bà rasinës sanitarijos tojas, literatûros èiai,Vilnius: Baltos lankos, 1997.

NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 207 KULTÛRA

Tygodnik powszechny. Jo praeities niavà, Natanas Grossas Rzeczpospo- ilgai statomos ir kilnojamos ið vietos paveiksle vaþinëja tas pats tramvajus: litoje pastebi, kad Matuszewskis du á vietà, tai veikë, tai neveikë, tad pa- „Niekada ðiokiadieniais nevaþinëjau kartus per dienà vaþiuodavo pro Kra- kanka liudytojø balsø, teigianèiø, jog á Þoliboþà, bet Velykø sekmadiená va- sinskiø aikðtæ, bet kaip tik tas Vely- karuselës buvo visai kitur, o kai ku- þiavome á Bielianus. Tramvajus gana kas, kai besilinksminanèiø varðuvie- riais geto sukilimo momentais jomis ilgai stovëjo Krasinskiø aikðtëje, ma- èiø akivaizdoje ásiliepsnojo nelauktas vaþinëtis buvo apskritai saviþudiðka, èiau besisukanèià karuselæ ir ja kylan- geto sukilimas, veikiausiai ðventë na- nes karuselës kaip tik buvo vokieèiø èias poras. Girdëjau ir komentuojant mie. Pats Grossas tuo metu gyveno ir besiginanèiø þydø kryþminës ug- tai, kas vyksta uþ geto sienos: O, ir tas greta aikðtës, bet nepretenduoja bûti nies linijoje. Panaðûs keblumai kyla nugriuvo. Neiðgalvojau tos scenos“. galutinis liudytojas: „Viena diena ir ir kalbant apie supynes. Kiekvienas Miùoszo iðvadas verta pacituoti iðti- vienas eilëraðtis kartais istorijai, ávykiø liudytojas turëjo savo reikalus, sai: „Labai tikëtina Matuszewskio vaizduotei ir atminèiai bûna reikð- savo rytiná ar vakariná tramvajø ir ðiokiadieniø versija – matyt, ið tiesø mingesnis nei trisdeðimtmeèio karo matë aplinkybes savu laiku. jis matë sustingusià karuselæ arba ja patirtis. Kielcø pogromas ir Jedvab- Pagrindinis istorijos herojus, kurá besivaþinëjanèiø keletà vaikø, o èia nës þudynës truko vienà dienà. Vie- Szarota randa bemaþ visuose liudi- staiga susidûrimas su manimi – ste- nas sekmadienis – vienintelë diena jimuose – tai ne besilinksminanèios bëtoju, vaþiavusiu pro ðalá Velykø nuo 1940 iki 1944 m., kai Ryszardas poros ir ne pavieniai tramvajø kelei- Sekmadiená, ir mano apraðytais áspû- Matuszewskis nevaþiavo tramvajumi viai, laidæ komentarus „Þydeliai ke- dþiais. Statistiðkai visi, kurie vaþinëjo pro Krasinskiø aikðtæ. Bet Miùoszas pa“, bet tyli þiopliø minia, kuri nuolat pro Krasinskiø aikðtæ ðiokiadieniais, ten buvo“. stovëjo Krasinskiø aikðtëje Geto su- paliudytø taip pat, kaip Matuszews- Prof. Tomaszas Szarota, puikios kilimo dienomis. Èia kartais pasigirs- kis, raðæs savo straipsná dël tiesos. studijos apie okupacijos metø Varðu- ta balsø, smerkianèiø tuos, kurie gali Argi tai ne svarbus reiðkinys teisinin- vos kasdienybæ autorius, Rzeczpospo- lakstyti karusele tokioje kaimynystë- kams, kurie neretai kamuojasi, skir- litoje imasi ið esmës suprieðinti liu- je, bet vyrauja baiminga, buka, iner- dami tikimybæ nuo atskiro atvejo ir dijimus ir, kaip pridera istorikui, tiðka, nors ir neabejinga tyla. Kaip tik argi tai nëra medþiaga istoriniams uþberia skaitytojà sunkiai iðbrenda- taip Szarota vaizduoja didþiosios to apmàstymams apie atsitiktinumà ir mais faktais. Pasirodo, buvo ne tik meto lenkø visuomenës dalies santyká jo santyká su tipiðkumu?“ Matuszewskio kasdienybë ir Miùoszo su holokaustu. Komentuodamas ðià liudijimø pai- Velykos. Karuselës buvo dvi, jos buvo Istorikai kartais sako, jog velnias slepiasi smulkmenose. Banalios ap- linkybës lemia, kad þmonës savo aki- mis mato visiðkai skirtingà istorijos vaizdà, ypaè jei mato ne tik daiktus ar ávykius, bet ir þenklus. Apie kolek- tyvinës atminties kaprizingumà kal- ba ir kita Rzeczpospolitos publikacija, skirta vëlesniems ávykiams. Lukaszas Kamiñskis pasakoja apie protesto susideginimø bangà Rytø bloko ðaly- se 1968–1976 m. ir gretina Jano Pala- cho, Ryszardo Siwieco, Romo Kalan- tos ir Oskaro Brusewitzo atvejus. Nors istorijai þinoma ir ankstesniø protesto susideginimo atvejø, ðios tra- giðkos protesto formos banga kilo 1963 m. Saigone. Ten keli budistø vienuoliai susidegino protestuodami prieð Vietnamo karà. Vëliau „gyvøjø deglø“ protestà ëmë praktikuoti ame- rikieèiø pacifistai (þymiausias buvo Normanas Morrisonas, þuvæs 1965 m.). Noriai ðiuos protestus apraði- Karuselë Krasinskio aikðtëje. Varðuva. 1940 nëjusi sovietø propaganda në nenu- jautë ruoðianti sau dideliø rûpesèiø –

208 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 KULTÛRA idëja perþengë geleþinæ uþdangà. kys kà nors nauja, iðskyrus tai, kaip dovëliø melui. Taip já tikino gausûs 1969 m. sausá, ásivyravus „normali- kolektyvinë atmintis noriai pasigavo skaitytojai, o sûnus spëja, kad galbût zacijai“ po 1968 m. sovietø invazijos, patá gyvojo deglo þenklà ir pati ið nuo- ðiuos motyvus kurstë ir ciniðki sau- prie Prahos nacionalinio muziejaus jautø sukûrë visus jo motyvus. Iki Ka- gumo darbuotojai, apsimetinëjæ prag- susidegino dvideðimtmetis studentas lantos gyvojo deglo þenklas turëjo matikais, skeptiðkai þiûrinèiais á Janas Palachas. Prieð tai jis Èekoslo- nueiti savo kelià, kad taptø aiðkiai ideologinius reþimo kliedesius. vakijos raðytojø sàjungai bei studentø perskaitoma tradicija. Taèiau dar skaudesnë kita tëvo mo- veikëjams iðsiuntë laiðkus, kur buvo Ketvirtasis deglas buvo 1976 m. tyvø prielaida. Terleckis jaunesnysis reikalaujama panaikinti cenzûrà ar- maþame Rytø Vokietijos miestelyje paskutiniaisiais mokyklos metais ba generalinio streiko ið visuomenës, susideginæs pastorius Oskaras Bru- ëmë dalyvauti hipiø judëjime, vë- prieðingu atveju savanoriø grupës sewitzas, protestavæs prieð tikëjimo liau – ir opozicinëse grupelëse. Namie vardu buvo grasinama metodiðkø su- laisvës suvarþymus. Taèiau apie ðio kelis kartus buvo daromos kratos, sideginimø banga. Laiðkà Palachas akto áspaudus kolektyvinëje atmin- kartà jaunuolis buvo savaitæ laikomas pasiraðë: „Deglas Nr. 1“. tyje straipsnio autorius kalba nedaug. areðtinëje, tëvams nieko neþinant. Palacho laidotuvës virto pusës mi- Neseniai toje paèioje Rzeczpospo- Tad suprantamos sûnaus abejonës: lijono þmoniø tylia protesto demonst- litoje pasirodë itin dramatiðka pub- „Ar noras mane apsaugoti netapo Të- racija. Saugumas buvo visiðkai su- likacija apie socialistinës Lenkijos vui motyvu palaikyti ryðius su sau- trikæs. Per metus Èekoslovakijoje praeitá. Ryszardas Terleckis raðo apie gumu? Ar jo iðdavystë nebuvo kaina bandë susideginti apie 30 þmoniø, ið savo tëvà Olgierdà Terlecká, vienà uþ mano iðsilavinimà, saugumà ir kuriø septyni mirë. Banga nuslûgo tik dràsiausiø socialistinës Lenkijos ra- laisvæ?“ Vienareikðmio atsakymo á 1969 m. pabaigoje. ðytojø ir istorikø, bendravusá su dau- ðias abejones nëra, o dauguma þmo- Kiek anksèiau, 1968-øjø rugsëjá, geliu opozicijos ir emigracijos asme- niø, kurie galëjo þinoti Olgierdo Ter- Varðuvoje susidegino 59 metø Ry- nybiø. Neseniai paaiðkëjo faktas, kad leckio motyvus, jau miræ. Dokumen- szardas Siwiecas, penkiø vaikø tëvas, ðis þmogus ilgus metus bedradarbia- tai kalba ne viskà, o visa kita sûnus filosofijos fakulteto absolventas, dir- vo su saugumu. tikisi suþinoti ið tëvo Anapus. bæs provincijoje buhalteriu. Per ðven- Ilgo straipsnio esmë – skaudûs ban- Ði publikacija sulaukë neviena- tæ Varðuvos centriniame stadione, dymai iðsiaiðkinti tëvo veiksmø mo- reikðmiø atgarsiø. Ið tiesø straipsnyje kur buvo susirinkæ apie 100 tûkstan- tyvus. Olgierdas Terleckis nekentë bûtø galima áþvelgti Pavliko Moro- èiø þmoniø ir dalyvavo visa partijos komunizmo ir to neslëpë nei nuo na- zovo sindromà, jei ne skausmingos vadovybë, jis atidarë lagaminà su at- miðkiø, nei nuo paþástamø. Dràsa tëvo motyvø paieðkos ir suvokimas, siðaukimais prieð invazijà á Èekoslo- prieð paþástamus dar galëjo bûti pro- kad sûnus pats daug kà skolingas tëvo vakijà, apsipylë skiedikliu ir uþside- vokatoriaus gudrybë, bet jis net savo iðdavystei. Tygodnik powszechny re- gë, ðaukdamas „Tegyvuoja laisva sûnø nuo vaikystës bardavo, kai ðis daktorë, þymi publicistë, sena vilnietë Lenkija“. Saugumui sëkmingai pa- pagirdavo kà nors, kas buvo susijæ su Józefa Hennelowa tiesiog stebisi: „Jei vyko uþblokuoti informacijà. Atsi- reþimu, o vëliau – kai ðis lankë komu- neturëèiau rankose to laikraðèio lan- ðaukimai buvo surinkti, o ávykiø nistinës jaunimo organizacijos dis- kø, nepatikëèiau, kad galima, uþuot liudytojams paaiðkinta, kad uþsidegë kusijø klubà. pasirinkus galutiná tylëjimà, paraðyti alkoholis girto þmogaus organizme. Karinës padëties metais Terleckis tai, kas buvo paraðyta“. Hennelowa Panaðiai buvo uþblokuota informacija neprisijungë prie raðytojø opozicio- apskritai abejoja liustracijø ir „tiesos ir apie vëlesnius du susideginimus nieriø ir dalyvavo kolaborantinës ra- atskleidimø“ saugumo archyvuose Lenkijoje. Visuomenë apie tai plaèiau ðytojø sàjungos veikloje, motyvuoda- terapine galia. Tuo tarpu Józefas Ýy- suþinojo tik po 1989 m. ávykiø. mas, kad verta mokëti ðià kainà uþ ciñskis, Liublino arkivyskupas met- Visai kitokie buvo Romo Kalantos galimybæ spausdinti tiesà istorinëse ropolitas ir vienas ádomiausiø lenkø saviþudybës atgarsiai. Apie jà tikrai knygose. Sûnus spëja, kad ðis moty- publicistø, pripaþásta: „Su didþiule þinoma tik tiek, kad jis susidegino vas ir gali bûti tëvo iðdavystës pa- pagarba þiûriu á Ryszardo Terleckio Teatro aikðtëje Kaune. Visa kita slaptis. dràsà, kai ðis be jokio nuskausmini- apaugæ legendomis. Taèiau ðá kartà Terleckis buvo uþverbuotas pokario mo susiduria su tiesa apie savo tëvà“. jau patá þmogaus susideginimo faktà metais, grasinant kalëjimu, ir tæsë sa- Tenka pastebëti, kad pastarojo visuomenë suprato vienareikðmiðkai. vo veiklà dël galimybës vaþinëti á Va- meto Lietuvos vieðajame kalbëjime Kad ir kiek stengësi saugumas ir mi- karø ðalis, parsiveþti knygø ir me- apie praeitá nuo nuskausminimo prie- licija, þinios sustabdyti jau nebuvo dþiagos raðytojo darbui. Visuomet moniø svaigsta galva. Juk ið tiesø ne- ámanoma, ir Kaune kilæ protestai nu- buvo ásitikinæs, kad savo knygomis ramu spëlioti, kiek ið tiesø mûsø tei- vilnijo per visà Pabaltijá. Apie visa tai griauna komunizmo galybæ ir augina suoliø pozicijos skolingos kieno nors lenkø istorikas vargiai mums pasa- skaitytojus patriotus, atsparius va- kompromisams. Orientacija á „ateitá“

NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 209 VISUOMENË pasmerkia mus kolektyvinës sàmonës rinkos, kartais bûna tokie panaðûs á taip yra pamëgæ paslaptis ir áðven- iliuzijoms ir nuskausminimo prie- þaidimus su cenzoriumi, bijojusiu ne timus, ir slaptas draugijas, ir taip to- monëms, o juk praeitis nepradingo, ir kà maþiau paslaptingos nematomos liau. Jø akys mato tiktai save; kad ir þaidimai su vadybininku, bijanèiu rankos... G kokie bûtø didingi ir grësmingi, jie visada tuo dangsto niekingà, beprotið- kà grimasà“ (Èestertonas, G. K., Të- vas Braunas, Vilnius, 1989, p. 299). Paklausykime tëvo Brauno ir ban- dykime nagrinëti apkaltos peripetijas Apie þmoniø valdymà per „be noro bauginti“ ar „ðiurpinti vai- kus“. Ið pradþiø pastebëkime, kad po atstumà visko, kas ávyko, Borisovà ir Paksà jungia daugiau dalykø negu skiria. Abu yra labai geros nuomonës apie VIRGIS VALENTINAVIÈIUS save ir serga didybës manija; abu me- luoja neraudonuodami; abu blefuoja (nesamu kompromatu, tautos para- ma, virtuvës baldø kraustymu á Tur- niðkes). Galø gale abu yra politiniai Lietuvos þiniasklaida nepagailëjo jë- rankomis, vien naktiniais marðki- nevykëliai: Jura sëdi namø areðte, jo gø vaizduodama Jurijø Borisovà tik- niais stogo ketera basas graþiai nuþy- skraidymo maðinø firma þlunga, o Ro- ru blogio genijumi: turtingas, gudrus, giavo á apkaltà. landas prarado prezidentinius BMW protingas, GRU-KGB superagentas, Taèiau jei telepatas ir psichologijos numerius, jam pakilo kraujo spaudi- psichologijos mokslø daktaras ir pan., mokslø daktaras Borisovas – toks vi- mas. Tai ne kaþin kokie árodymai, kad ðiuolaikiðkai kalbant – ðustriakas. sagalis, kaip apskritai jis gali pralai- vienas yra blogio genijus, o kitas gali Guvusis majoras giriasi tai galás Pak- mëti? Jis valdo þmones per atstumà, iðsukti savo skraidyklæ ið bet kokio sà iðgelbëti, tai nuversti; Borisovas mato kiaurai sienà, nuspëja ateitá – suktuko. tvirtina, kad visos jo politinës prog- su tokiais sugebëjimais neturëtø bûti Borisovo ir Pakso panaðybiø sàraðà nozës iðsipildo ðimtu procentø ir jis problemiðka pripildyti sàskaità ban- galima tæsti. Abu – lakûnai, baigæ dabar kraus kapitalà laþindamasis to- ke ir ramiai leisti laikà po palmëmis tuos paèius sovietinius skraidymo talizatoriuje. Kone visa Lietuva tiki, kur nors Bahamuose. Deja, Borisovas mokslus ir ugdyti toje paèioje aplinko- kad Borisovas valdo Paksà, neaiðku kaþkodël vargsta vësesnio klimato zo- je. Borisovas neslëpë esàs rusø ðovi- tik kaip. Spëlionës griebia plaèiai. noje, o jo visagalybë nepajëgia iðspræs- nistas, o Paksas jautësi nejaukiai Girdëjome spekuliacijø apie ðantaþà ti banaliø praktiðkø klausimø – gauti girdëdamas anglø kalbà, ir jaukiai – kaþin kokia slapta kompromituo- Lietuvos pilietybæ ir patarëjo vietà rusiðkoje aplinkoje (todël noriau vyk- janèia medþiaga (rinkimø finansai, Daukanto aikðtëje. Tad ar tikrai to- davo á Tbilisá negu Briuselá). Jie abu pedofilija, tikrieji Rolando brandos kios nelygios klastingojo Jurijaus (Ju- iðpaþásta stipraus prezidento idëjà. atestato paþymiai, þmogienos valgy- ros, kaip já ðiltai vadina Aurelijus Per Rimvydo Paleckio laidà „Praðau mas?), taip pat spëlioniø apie tiesio- Katkevièius) ir þioplio Rolando (Rol- þodþio“ Borisovas pareiðkë, kad gero giná Pakso valdymà – jis buvæs hip- kës?) jëgos? Ar tikrai vienas jø makia- prezidento veiksmai turi bûti nesu- notizuojamas, koduojamas Almax veliðkas manipuliatorius, o kitas – prantami liaudþiai, matyt, tam, kad specialistø, „psichotronikos“ asai Ana vargðë auka? liaudis stebëtøsi, bijotø ir gerbtø, Zatonskaja ir Anatolijus Potninas esà Ávykiø aiðkinimas psichotronika ir kaip prezidentà Vladimirà Putinà. pavertæ Paksà zombiu, klusniai vyk- telepatija labai supykintø Gilbertho Paksas kaip mokëjo ágyvendino ðià danèiu ðeimininko ásakymus. Girdi, K. Chestertono tëvà Braunà. Kunigas valdþios paslapties filosofijà realiais kai kodavimo veikimas baigdavosi, detektyvas kategoriðkai netikëjo pik- veiksmais, pvz., nugvelbdamas sau- Paksas vykdavæs á „Auskà“ Palango- tøjø dvasiø veikimu: „Að ðá tà nutuo- gumo bylà ið provincijos miesto ir je, kur uþsidaræ Borisovo vyrukai kiu apie satanizmà, kaip nuodëm- aiðkindamas, kad „nëra tokios me- telepatija atnaujindavo kodà ir prezi- klausys privalau nutuokti. Þinau, kas dþiagos, kurios negalëtø turëti prezi- dentà vël buvo galima vairuoti kaip tai yra ir kaip pasireiðkia tikrovëje. dentas“. Didþiausias Pakso pasiekimas vaikiðkà triratukà. Taigi demonas Tai ir puikybë, ir klasta. Tai savimei- prezidento sprendimø nepaaiðkina- Borisovas apkerëjæs vargðà bevalá lë, tai noras bauginti nekaltus tik da- mumo fronte yra to paties Borisovo Paksà, ir anas per mënulio pilnatá linai paaiðkinamais dalykais, noras paskyrimas patarëju per pietus ir at- uþmerktomis akimis, iðtiestomis ðiurpinti vaikus. Ðtai kodël satanistai leidimas per vakarienæ.

210 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 VISUOMENË

Paksas nebuvo ir bejëgë auka. At- nyti, kad Jura ir Rolandas yra veikiau nëmis jo dienomis prezidentûroje? skirtas nuo Borisovo, jis vienasme- dvasios broliai, kuriuos nelaimingai Nebuvo tokios klaidos ar nesàmonës, niðkai vadovavo þiedinei prezidentû- iðskyrë aplinkybës. Meèislovas Lau- kurios jis negalëjo padaryti savaran- ros gynybai. Pats Paksas sukandæs rinkus ir Valatka – Miliûtë be ceremo- kiðkai, nepadedamas Almax ir nehip- dantis penkis mënesius kartojo ir nijø suardë porà, kuri pasaulëþiûros notizuojamas. vertë savo komandà kartoti aklo nei- ir interesø bendrumu buvo tvirtesnë Kam reikalingi antgamtiniai ste- gimo skaièiuotæ „Paksas nekaltas ne- negu Davido Beckhamo ir Posh Spice buklai, jei pakanka laiku iðtarto þo- kaltas nekaltas, sàmokslas ir Pau- sàjunga. Ko gero, vienas ið nedaugelio dþio, dvasios draugystës ar, prireikus, lauskas – kaltas kaltas kaltas“. Per Pakso nuoðirdþiai pasakytø dalykø patapðnojimo, – ir þmogus lengvai baigiamajá apkaltos þodá Seime Pak- buvo pripaþinimas, kad jis paskyrë daro tai, ko nori kitas þmogus. Kam sas pakartojo visus pagrindinius ne- Borisovà patarëju „þmogiðkai já uþ- papirkinëti, verbuoti visokius agen- kaltumo plokðtelës motyvus, kurie jausdamas“. Sutrikdyta dvasine gi- tus, kai galima rasti kvailiø ir entuzi- neiðvengiamai sukasi apie ávairiø minyste lengviausia paaiðkinti prieð- astø, kurie viskà padarys savanorið- „tamsybës jëgø“ veikimà. Buvæs prezi- taringà Borisovo ir Pakso elgesá – kai ir uþ dykà. Tëvas Braunas moko, dentas „ðiurpino vaikus“ pasakoda- prezidentas – tai „politinis lavonas“, kad patikimiausiai þmones per atstu- mas apie juodus sandërius, kuriø kaþ- tai „perspektyvus politikas“; vienà mà valdo ne telepatija ir piktosios kam labai reikia; kai kurie Seimo dienà bendraþygis, kità – prieðas; dvasios, bet tûkstantmeèiø patikrin- nariai, kai kurie þiniasklaidos ðalti- Borisovas esà ðantaþuoja, Paksas nei- ti metodai – idëja ir þodis, meilikavi- niai ðmeiþikiðkais, neárodytais ir ab- gia esàs ðantaþuojamas, o laisvalai- mas ir grasinimas, þaidimas þmoniø surdiðkais prasimanymais pikèiau- kiu jiedu þaidþia tenisà. interesais. Kita vertus, visas þavumas siai pjudæ ir juodinæ prezidentà, kuris Taigi du dvasios brolius iðskyrë tas, kad ðie metodai negali duoti ðim- esàs mirtinas blogøjø jëgø prieðas, klastingas ir þiaurus likimas. Jiedu to procentø vykdymo garantijos, nes galás atskleisti neðvarius kaltintojo kankinasi ir skaudþiai iðgyvena, nes kiekvienas þmogus, áskaitant Seimo darbus. Borisovo stiliaus blefavimas þlugo planai ilgai ir laimingai valdy- deputatus, ið principo gali bûti lais- vieðumoje ir „darbas“ su seimûnais ti Lietuvà. Tai, kas buvo „graþios vas ir nepasiduoti gudriausiai mani- uþkulisiuose baigësi tuo, kad Paksas draugystës pradþia“, virto uþsitæsusia puliacijai, – nesvarbu kodël: ið kvailu- tarësi tiksliai þinàs apkaltos balsø ðeimynine scena, kurioje prakeiksmai mo ar proto, dorumo ar pagedimo, dël pasiskirstymà Seime ir ëjo iki galo ir antausiai skraido pakaitom su geros nuotaikos ar blogo oro. Tad þmo- rimtai tikëdamasis laimëti. Jei turë- rankø gràþymu ir iðtikimybës prie- niø valdymo per atstumà meistrams jo abejoniø, jas padëjo áveikti Pakso saikomis. lieka ðauktis pagalbon stebuklingas tuðtybë tikëti savo „genijumi“ ir lai- Kuo èia dëta psichotronika, tele- galias, kuriø tikrovëje nebuvo, nëra minga þvaigþde. patija ir Almax? Kaip hipnozë galëjo ir niekada nebus. G Ilgas panaðumø sàraðas verèia ma- paveikti Paksà, pavyzdþiui, paskuti-

NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 211 GLOBALI PROVINCIJA: AFRIKA

Afrikos ekonominë integracija?

EGIDIJUS VAREIKIS

Jau diskutavome apie tai, ar europie- kimà. Ar galima industrializuoti Afri- taip pat. Taèiau reikia nugalëti kai tiðkos laimës formulë: demokratija, kà, prieð tai nesutvarkius jos þemës kurias negatyvias Afrikos „tradicijas“. rinkos ekonomika ir acquis commu- ûkio ir negarantavus fizinio þmoniø ið- Nuo kolonizacijos pradþios Afrika nautaire tinka Afrikai? Vakarietiðkos likimo? Afrikos eksportas bendroje buvo laikoma kaip þaliavø eksporto demokratijos universalumu èia gero- pasaulio prekyboje tesudaro kuklius arba pirminio jø perdirbimo vieta. Ið kai abejojama. Gal ir tiesa, kad Afrikai 1,6%, o uþsienio privataus kapitalo in- esmës tai nëra blogai, juk þaliavø dëka ji netinka. O kaip gi ekonomika? Jos vesticijos – 2,2% investicijø, tenkanèiø iðkilo Arabijos pusiasalio ðalys, kai universalumu abejojanèiø nedaug, net besivystanèioms ðalims. Mokesèiai ne kurios Azijos ir Lotynø Amerikos vals- sakoma, kad pinigai nekvepia. Kodël tik nesurenkami, o tiesiog nerenkami: tybës. Ne tik nafta, bet ir gerai organi- gi Afrika, turtinga ir medþiaginiø, ir Afrikoje pajamø mokestis sudaro ma- zuotas kavos ar cukraus eksportas gali þmogiðkøjø resursø, neiðsikrapðto ið þiau kaip 10% valstybës pajamø, o ðtai, bûti pelningas. Taèiau Afrikoje krað- beviltiðko atsilikimo? pvz., Japonijoje – 24%. Lengviau gau- to þaliavos ir ið jø galimas gauti BVP Palyginti su statistiniu Afrikos eko- ti paramà ið JTO vystymo programos tampa ne valstybës, o atskirø klanø nomikos vidurkiu pasaulyje yra ir nei sukurti funkcionuojanèià mokesèiø interesu. Afrikos ðaliø lyderiai, net skurdesniø vietø. Neseniai teko lan- surinkimo sistemà. demokratiðkai iðrinkti, priversti dau- kytis Rytø Timore, kur BVP vienam Susan Strange populiarioje klasiki- giau rûpintis savo iðlikimu, o ne il- gyventojui per metus nevirðija 200 nës politinës ekonomikos apybraiþoje galaike raidos strategija, tad ir eko- USD. Afrikoje BVP vienam gyventojui „Valstybës ir rinkos“ nurodë, ko reikia, nomikà daþniausiai pajungia savo siekia 510 doleriø, taèiau tai, kas Azi- kad ðalis ar regionas turëtø sëkmin- privaèiam bizniui. joje iðimtis, Afrikoje – taisyklë. Timo- gai funkcionuojanèià ekonomikà. Ðalis Etninis bei klaninis susiskaldymas, rieèiai savo situacijà suvokia kaip ar regionas turi turëti koká nors BVP realiø valstybës valdymo struktûrø laikinus sunkumus ir kuria visai rea- generavimo ðaltiná (gamybà, prekybà, stygius neleidþia pakilti aukðèiau na- listinius planus, o Afrika kiekvienø turizmà ar pan.), valstybës turi turëti tûralaus ûkio galimybiø. Ekonominë metø pabaigoje apibendrina nuosto- iðlikimo ir saugumo garantijas, uþtik- reforma ar integracija suvokiama visø lius bei tiesia rankà iðmaldai. rinti rinkos atvirumà bei BVP per- pirma kaip kiðimasis á kurio nors kla- Atsiþvelgiant á demografinæ situa- skirstymà pagal valstybës interesus, no valdas. O tai jau etninio konflikto cijà – spartø gyventojø skaièiaus taip pat sukurti realiai funkcionuo- uþuomazga. Tad geriausia iðeitis yra augimà, – realios statistinio afrikieèio janèià bankininkystæ, leidþianèià su- vieno produkto gamyba ir etniniø skir- pajamos maþëja, ir per pastaràjá de- kaupti lëðø dideliems investiciniams tumø iðlaikymas vardan saugumo. ðimtmetá sumaþëjo penktadaliu. Kiek- projektams. Azijoje nepabijota didesnio etninio viena ðalis manosi kaip sugeba – ban- Susan Strange modelis veikia pui- maiðymosi, Japonija, Kinija, Indone- do dalyvauti pagalbos programose, kiai Europoje (iðskyrus rytinæ dalá), zija, Tailandas ëmë „stotis ant kojø“, ieðko pavieniø savo resursø pirkëjø, Ðiaurës Amerikoje, galima manyti, kai nustojo tiek dëmesio kreipti á et- þaidþia infliacijø ir devalvacijø bei pi- kad funkcionuojanèias ekonomikas ga- niná separatizmà. Netgi atvirkðèiai – nigø keitimo þaidimus. Bet kodël Af- li sukurti Azijos ir Lotynø Amerikos gyventojø maiðymasis buvo skatina- rikai nesukûrus ekonominës bendri- ðalys. Afrikoje neretai susi- mas. Pietø Afrikoje (PAR) jos, kodël nesivienijus, kaip tai darë duriame su situacija, kuri- darbas kasyklose „sumaiðë“ Vakarø Europos valstybës? oje visi keturi reikalavimai daugelá etniniø grupiø, pri- Galima atsakyti pavirðutiniðkai – negalioja, tad ir jokie Afri- vertë þmones dël uþdarbio nëra infrastruktûros, þemës ûkis la- kos ðaliø ekonomikos rodik- primirðti zulø ir kesø ne- biau priklauso nuo gamtos nei þmo- liai daþnai neturi prasmës. santaikà... ir davë teigiamø gaus, „þalioji revoliucija“ sustojo dël Industrializacija Juoda- rezultatø. Taèiau ir Pietø Af- politiniø motyvø, apie 70% þmoniø tu- jame kontinente nëra neá- rika yra iðimtis kontinento ri galvoti ne apie gerovæ, o apie iðli- manoma. Modernizacija gyvenime.

212 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 GLOBALI PROVINCIJA: AFRIKA

Klaninëse struktûrose ir stabili ban- griûtá, atvertø perspektyvà skolø su- ti demokratijà Afrikos pietuose. Gal kø sistema ne tokia jau reikalinga, nes tvarkymui, pasitikëjimui, investicijoms. atskiroms ðalims siûlyti „saldainiu- nëra jokio pastebimo entuziazmo Þingsnis þengtas. Formaliai jau eg- kus“ mainais á demokratinius rinki- orientuotis á didesnius investicinius zistuoja struktûra, vadinama Pietinës mus? Tai bandoma, bet gal per maþais projektus. Geriau gyventi ið tarptau- Afrikos vystymo bendrija (SADC). mastais. O surasti privataus sekto- tiniø organizacijø paramos. Europoje Ambicingi planai siekia átraukti á riaus atstovà, kuriam valstybë rûpëtø po Antrojo pasaulinio karo kûrësi at- bendrijà 14 ðaliø su 200 milijonø gy- bent jau ne penkis kartus maþiau nei vira rinka, nes niekas kitas negalëjo ventojø. SADC turi stimuliuoti ðaliø asmeninis praturtëjimas, beveik neá- pagaminti ir pristatyti to, ko europie- tarpusavio prekybà, maþinant tradici- manoma. èiams reikia, Europa suprato, kad nius tarifus ir muitus, ið kuriø, tiesà ES suvokiama, kad rinkà Afrikoje paèiai teks gaminti automobilius, po- sakant, nëra didelio biznio. Bëda, kad ðiandien galima kurti neokolonializ- pieriø, vëliau plastmasæ. Afrikoje nie- ta tarpusavio prekyba labai menka. mo metodais, pabandant, pavyzdþiui, kam to nereikia. Kongas, Angola, Zam- Taip pat siûloma propaguoti vietinæ iðkelti kai kurias pramonës ðakas – bija tiesiog neturi kuo prekiauti, visa gamybà, uþuot importavus Europos ekologiðkai pavojingas – toliau nuo tai, kà viena ðalis gali pasiûlyti, kita prekes, taèiau tam reikia daug rim- Europos. Neatrodo, kad tai labai pa- taip pat turi, o kam gaminti angolie- tesnio ekonominio stimulo, nei simpa- blogintø ekologinæ situacijà, kurià da- tiðkà automobilá? Jei tokio reikia, tijos SADC idëjoms. bar á bedugnæ verèia grobuoniðkas lengviau atsiveþti ið Europos. Tad di- Bendrijos prieðininkai teigia, kad esamos aplinkos niokojimas siekiant delio investicijø poreikio nëra, jei jos SADC tëra PAR plëtrai reikalinga iðgyventi. Taèiau tai vël ne iðeitis, ne- ir ateina, tai veikiau esamai ekono- struktûra, nes tik ji gali bûti tiekëja aiðku, ar tai stimuliuos bent jau kon- mikos sanklodai ðiek tiek modernizuo- to, kas dabar perkama ið Europos. Pie- kurencijà. ti. Marshalo planas negalimas ne vien tø Afrikos BVP, virðijantis 150 milijar- O gal dëti viltis á turizmà, kuris ne todël, kad trûksta demokratijos ir dø JAV doleriø, tris kartus didesnis vienoje ðalyje tapo svarbiu BVP gavi- atsakomybës. Tiesiog nereikia paties nei visø SADC nariø ir kandidaèiø kar- mo ðaltiniu? Sàlygos turizmui daþnoje plano vilioniø. tu. Taigi PAR gali lengvai paversti bet ðalyje vertinamos kaip perspektyvios. Ðiandien nëra recepto, kà daryti, kurià ðalá savo ekonomikos provincija. Investicijos infrastruktûrai sukurti kaip priversti afrikieèius kurti rinkà? Prieð deðimtá metø bandyta sukurti gali bûti maþesnës, nei organizuojant Izoliuoti nuo pasaulio... bet ar taip ne- Rytø Afrikos bendradarbiavimo struk- pramonæ... Negalima sakyti, kad turiz- numarinsime daugumos afrikieèiø? tûrà su ambicingais planais, bet regio- mo industrija nesirûpinama, taèiau Globalizacija negali iðgelbëti Afrikos no ðaliø nestabilumà palaidojo dar ne- orientuojamasi á atsitiktinius klientus, todël, kad nëra sàlygø jos pradþiai. sukurtà. didþiosios Europos ir JAV firmos „ne- Negalima kompiuterizuoti ðalies, ku- Nauja Afrikos iniciatyva – NEPAD – susikalba“ su vietiniais. rioje nëra uþtikrinto elektros tiekimo, siûlo ne geografiná, o labiau funkciná Galiausiai paminëtinas Susan Stran- visuotinio raðtingumo ágyvendinimas bendradarbiavimà, antai geografiðkai ge pastebëjimas, jog ekonomika turi tampa nemalonia prievole ten, kur ûky- tolimø ðaliø bendravimà atskirose bûti saugi. Stabiliai ekonomikai svar- je visai nereikia nei skaityti, nei raðyti. ekonomikos srityse. Pasak NEPAD bu, kad vienos Afrikos tautos neþudytø Europos integracija prasidëjo nuo ideologø, ðiais laikais prekyba idëjo- kitø, prezidentai iðgyventø iki kaden- keliø ðaliø. Gal ir Juodajame konti- mis, vienos ðalies ekonomikos modeliø cijos pabaigos. Tam reikia saugumo nente reiktø elgtis bûtent taip. Vienin- pritaikymas kitoms ðalims, aiðku, ne- garantijø, o bûtent to neturi dauguma telë tikra rinkos ekonomika yra PAR, stokojant geros valios, gali iðjudinti Afrikos valstybiø, nepripaþásta viena tad pradëti reiktø nuo jos, bandant ekonominá kontinento sàstingá. Kol kitos sienø, eskaluoja teritorines pre- plësti rinkà ið pradþiø á Botsvanà ir kas NEPAD projektai palankiai sutin- tenzijas ir tiesiog... kariauja tarpu- Namibijà (tai palyginti demokratinës kami ne vienoje Afrikos ðalyje, juos savyje. Ligðiolinës pastangos pritaikyti valstybës), vëliau á Lesotà, Svazilendà, remia ir ekonomikos milþinë PAR. Ta- kokias nors universalesnes tarptauti- Malavá, Zambijà, toliau mëginti á Mo- èiau tai tik pradþia, kelianti dar daug nio saugumo priemones buvo bevaisës. zambikà, Angolà... ir t. t. Atitraukti jas abejoniø. Taigi galiausiai kyla klausimas nuo þemës ûkio produkcijos bei kalna- Kyla abejoniø ir dël paèios PAR, dël europieèiams ir amerikieèiams – ar kasybos prie ko nors kito. Tokia idëja jos demokratijos tæstinumo, kurá gali verta stengtis? Demokratinë Europa leistø visø pirma PAR industrines ga- neigiamai paveikti ir tokie „gamtos ir ambicinga Amerika arba liûdnai at- limybes perkelti á kitas ðalis, galbût reiðkiniai“ kaip AIDS. Neatsitiktinai sidûsta, arba atsainiai numoja ranka. netgi stabilizuoti, pvz., Zimbabvës kalbama apie bûtinybæ þûtbût iðsaugo- O Afrikos rinkose nieko nauja. G

NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 213 KNYGØ MUGË

Amþinoji klajûnë. Apie pianistæ Al- Pirmoji trilogijos dalis apie þmo- anksèiau neskelbtø kûriniø. Galima donà Dvarionaitæ, sud. Audronë Gir- gaus dvasios tyrus, kur þmonës ir stebëtis daugiabriauniais prasmës dzijauskaitë, Vilnius: Krantai, 2004, daiktai netenka formø, tiesioginës kristalais, neþadanèiais lengvo ávaiz- 384 p., iliustr. reikðmës ir ryðiø, o yra nuolatinio dþiø „narstymo“, nors personaþais pa- kankinamo iðgyvenimo dalis. Elip- sirenkami tiek konkreèiame laike ir Prisiminimai sudomins muzikus, tiðka, ðokèiojanti kalba ne tik pasa- erdvëje atpaþástami europieèiai (ne- sujaudins romantiðkas sielas, bus koja apie sudriskusià sàmonæ, bet ir laiminga Prahos mësininko meilës naudingi XX a. antros pusës kultûros nuolat gràþindama prie anksèiau istorija ar ðiandien aktualios euroin- istorikams. „Praðalaièiui“ skaityti skaitytø puslapiø jau kalbiniu lyg- tegracijos alegorija: uþdaro Makedo- knygà patartina nuo pabaigoje pa- meniu iðreiðkia bevertybæ bûsenà. Ðio nijos kalnø kaimelio gyventojai ágy- teiktø lenkø muzikologø bei meni- romano skaitymas gali tikti religin- vendina svajonæ nuvykti prie jûros), ninkø prisiminimø: jie ne tik iðryðki- go þmogaus kiek iðkreiptai, mazochis- tiek neátikëtini vaizduotës padarai na Dvarionaitës asmenybës bruoþus, tiðkai atgailai ar valios ir snobizmo (pilietinio karo Amerikoje vaizdai, bet ir delikaèiai palieèia opià sovie- iðbandymui – prie pabaigos galima ir kur kareiviai, apsiginklavæ smuikais tiniø laikø kultûrinio istebliðmento nepriartëti, taèiau kas finiðuos, nea- ir fleitomis, atakuoja prieðininkus problemà. Toliau nuo apraðomø per- bejotinai galës tituluotis tikru litera- simfonijø garsais). Iðlaikoma anks- sonaþø gyvenæs skaitytojas turbût tûros þinovu. tesnëje Kondroto kûryboje iðskleista pasiges þiniø apie prisiminimø auto- „pasaulio be ribø“, magiðkojo realiz- Kristina Jonuðaitë rius, o nepaþinojusieji Dvarionø ðei- mo dimensija, kuri bet kurio kito ra- mos bei pagrindinës herojës – bent ðytojo knygose dvelktø pretenzingu- d’Aurevilly, Barbey, Ðëtoniðko- trumpos jos gyvenimo chronologijos mu ar ðarlatanyste. sios, ið prancûzø k. vertë Ramutë Ra- su paaiðkinimais. munienë, Vilnius: Baltos lankos, Manfredas Þvirgþdas 2004, 278 p. Giedrë Jankevièiûtë Kuizinienë, Dalia, Lietuviø litera- Paskutinio prancûzø romantiko pa- tûrinis gyvenimas Vakarø Europoje Bagdonavièienë, Teofilë; Pros- vyzdingai iðverstas apsakymø rinki- 1945–1950 metais, Vilnius: Versus niakova, Henrika, Romanē bukvi / nys. Autorius, gilindamasis á kilmin- aureus, 2003, 518 p. Romø abëcëlë, Vilnius: Kronta, 2003, gøjø pasaulá, áþvelgë jame kilnumo 128 p. nepridedanèias silpnybes, sàmyðá sie- Visokeriopai vertinga knyga apie lose susidûrus su erotinëmis aist- gyvenimà po mirties. Norom nenorom Tai – pradþiamokslis, nuo ðv. Bru- romis. Norëjæs iðlikti amþininkø at- susimàstai, kas gi anuomet buvo gyves- nono laikø pats pirmiausias Ðvietimo mintyje kaip katalikas ir moralistas, nis: ið siaubo paklaikæs patriarchas kaitos fondo vadovëlis Lietuvos ro- perspëjantis apie ðëtoniðkus þmogaus Adomas Lastas, dëliojantis odes „apie mams, tautosakoje, turguose, namie prigimties pradus, ðis senøjø dorybiø, pasakiðkàjá Stalinà“, ar tie nuotrauko- ir Kazio Binkio poemoje apie sanita- rafinuotø paproèiø ir aristokratijos se regimi mûsø raðtijos vyrai ir moterys rijos normø nepaisiusá berniukà va- garbintojas pastaruoju metu kritikø iðeiginiais angliðkos vilnos („sme- dinamiems kitaip. Beje, kà dovanoji skaitomas „atbulai“ ir vertinamas la- toniðkais“) kostiumais komiðkai kon- kitam, dovanoji pirmiausia sau. Da- biau kaip dekadentinis raðytojas, be- trastuojanèiø pokario Vokietijos bra- bar ir mes mokësime Dievuliui tarti simëgaujantis ligûstais malonumais. zilkø fone? Dar metai, ir jie dþiaugsis „mē Tu kamom“ ir, be kita ko, galbût „Ðëtoniðkosios“ – tai, aiðku, fataliðkos gavæ darbo kepyklose (Nyka-Niliûnas), kitaip atsigræðime á viðtø, arkliø bei moterys, su kuriomis susidûræ dûþta cemento fabrikuose (Radauskas), ðach- Kirtimuose pribarstytø ðvirkðtø kon- trapûs vyrø pasauliai. tose (Janavièiai) ar, kaip tas dabar va- tekste tematytà praeivá. dinama, ritualiniø paslaugø ámonëse Manfredas Þvirgþdas (Bradûnas). Maþa kur. Apie juos pasa- Fr. Marcus kyta: „lakðtingala negali neèiulbëti“. Kondrotas, Saulius Tomas, Meilë Beckett, Samuel, Molojus, ið pran- pagal Juozapà, Vilnius: Lietuvos ra- Fr. Marcus cûzø k. vertë Violeta Tauragienë, Vil- ðytojø sàjungos leidykla, 2004, 252 p. nius: Lietuvos raðytojø sàjungos lei- Kuzmickas, Bronislovas, Katali- dykla, 2004, 226 p. Apsakymø rinkinyje tëra trejetas kiðkoji filosofija. XIX ir XX amþiai,

214 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 KNYGØ MUGË

Vilnius: Lietuvos teisës universiteto vos miestieèiø ðeimos gyvenimà, at- „aniuolëliø“, bet drauge galës ásivaiz- leidybos centras, 2003, 307 p., 500 egz. skleidþiantys ne vien netektis bei duoti, kokie buvo XIX a. bestseleriai. tragedijas, bet ir paprastà kasdieny- Paulius Subaèius Knyga apie katalikiðkà filosofijà bæ smetoniðkame Kaune bei sovieti- labai reikalinga, bet Kuzmicko para- niame Vilniuje. Ásimena skyriai apie Urban, William, Þalgiris ir kas po ðytoji, deja, priskirtina prie moksliniø karà. Savotiðkai ádomûs sovietmeèio jo. Lietuva, Lenkija ir Vokieèiø ordi- leidiniø, kuriuos patartina skaityti su prisiminimai, nors autorë kiek var- nas – nemirtingumo beieðkant, ið ang- padidintu budrumu. Èia daugmaþ gina skaitytojà iðplëtotomis asmeni- lø k. vertë Ovidijus Stokys ir Aldona aptariami visi autoriai ir klausimai, nëmis refleksijomis. Knyga leidþia Matulytë, Vilnius: Mokslo ir enciklo- taèiau dël pernelyg striuko problemø uþuosti panaðø laiko kvapà kaip Pu- pedijø leidybos institutas, 2004, 544 p. këlimo, saugojimosi „konfesiniø“ inte- kelevièiûtës romanuose. Dvi panaðios resø, susipainiojimo tarp katalikið- patirties, nors skirtingo talento mote- Studijomis apie kryþiaus þygius á kumo ir/ar krikðèioniðkumo, kompi- rys apie tà paèià epochà kalba ið prie- Lietuvà ir Þemaitijà pagarsëjusio is- liacinio pobûdþio, lipnaus sovietiniø ðingø „geleþinës uþdangos“ pusiø. autoriaus knygeliø áspûdþio ji nepa- toriko naujausia knyga, itin operaty- kyla iki monografijos, naujais tyri- Giedrë Jankevièiûtë viai iðversta á lietuviø kalbà. „Ilgojo“ nëjimais në nekvepia, maþai „teikia XV amþiaus Prûsijos, Lenkijos ir Lie- Parulskis, Sigitas, Marmurinis tikintiesiems peno apmàstyti savo ti- tuvos istorijos panorama (beje, pa- ðuo. Rinktinë, Vilnius: Baltos lankos, këjimà“ ir gali bûti nebent pradþia- raðyta ið „lietuviðkos“ perspektyvos) 2004, 176 p., 1000 egz. mokslis galvotesniam skaitytojui. sintetinëmis regionø istorijos studi- jomis neiðlepintam lietuviø skaityto- Vincentas Ginius Viena graþiausiø ðio amþiaus poezi- jui suteiks nemaþai ádomios informa- jos knygø, nors dauguma jos eilërað- cijos, o su autoriumi blaðkydamasis Lietuvos sakralinë dailë, t. 1, kn. 5: èiø – dar ið praëjusio ðimtmeèio. Au- nuo Èekijos ir Silezijos iki Naugardo Vilkaviðkio vyskupija, Alytaus deka- torius manding ásiþeistø, pavadintas ir totoriø jis galës patirti ir netikëtø natas, sud. Dalia Vasiliûnienë, Skir- religiniu poetu, bet niekas neárodys, paraleliø atradimo dþiaugsmà. Kita mantë Smilingytë-Þeimienë, Vil- kad jo eilës vien apie „ðá pasaulá“; tas vertus, kaina uþ vaizdø, plaèiais potë- nius: Savastis, 2003, 544 p., iliustr. kitas pasaulis, tiesa, ne ta vieta, kur piais tapomà paveikslà – neretai su- norëtøsi ásikurti. Neatsargu kiðti paprastinti vertinimai ir anachronið- Penktoje knygoje jauèiamas auto- pirðtà marmuriniam ðuniui á nasrus, kos interpretacijos. riø kolektyvo ádirbis, jà jau galima tad tik pusburniu prasitarsiu – ge- vadinti moksliniø straipsniø rinkiniu. riau geros eilës negu prasta proza. Rimvydas Petrauskas Átraukti anksèiau maþiau vertinti XIX a. pabaigos – XX a. dailës pa- Vytautas Aliðauskas Þemkalnis, Jonas, Intermezzo non minklai, pasipildë personalijø sàra- finito: Sàstingio ir vëlesniø metø eilës, Valanèius, Motiejus, Raðtai, t. 2: ðas. Apie 350-ties kûriniø pradinë Vilnius: Vaga, 2004, 206 p. Þyvatai ðventøjø. Gyvenimai ðventø- atribucija yra patikimas atspirties jø Dievo, parengë Vytautas Vanagas, taðkas tyrinëtojams. Klebonams, pa- Tai veikiau muziko, negu poeto red. Birutë Vanagienë, Vilnius: LLTI, rapijieèiams ir neabejingiems kultû- eilës: ið kalbinës medþiagos mëgina- 2003, 826 p. rai – tai iðsamus vadovas. Turëtø pa- ma iðgauti vos ne muzikinius sàskam- bius, pagal pageidavimà improvizuoti busti tikrasis provincinis orumas ne Kruopðtûs originalø paraidinio per- þodþiø ir garsyno temomis. Kita ver- tik dël þinomos renesansinës Simno, raðo ir paralelaus teksto sudabartin- tus, ðie kartais beveik beprasmiai, Balbieriðkio (savo rinkiniu prilygs- ta kalba rengëjai nuolankiai prisipa- piemeniðkas talaluðkas primenantys tanèios europiniam paveldui), klasi- þásta aiðkinæ vien tai, apie kà pavykæ posmai gali tapti pretekstu susimàs- cistinës Rumboniø baþnyèios, bet ir rasti þiniø. Suprantama, iðsamesni tyti apie daugelio lietuviø taip ir ne- dël kuklesniø parapijø paveldo. duomenys apie 128 ðventuosius ir jø perprastà Vytauto Landsbergio ironi- gyvenimø susiklostymà bûtø paraið- Asta Giniûnienë zavimà, nukreiptà ne tik á kvailokus ka á iðtisà þinynà. Pasak ðvelniai klausimus pateikinëjanèius TV þiûro- archaizuoto komentaro, „patronø“ pa- Lomsargytë-Pukienë, Silvija, vus ar kolegas politikus, bet, kaip veikslai mokë ganomuosius evange- Dita. Paralelës, Kaunas: Jotema, bûdinga modernybei, apskritai á visà liðko pasiaukojimo. Ðiandienis skai- 2004, 240 p., iliustr. pasaulá – ir iðoriná, ir vidiná. tytojas veikiau ðypsosis ið „plust plust“ Beletrizuoti memuarai apie Lietu- lakiojanèiø, „ðmakðt“ nutupianèiø Rima Malickaitë

Aptariamas knygas galite ásigyti knygyne „Akademinë knyga“ (Universiteto g. 4, Vilnius)

NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4 215 UÞSKLANDA / ATSKLANDA

Ið atsiminimø

PALEMONAS DRAÈIULA

IMPERATORIAUS MIRTIS jo jûros vardà. O ið tikrøjø Vytautas Ir Smetona, beveik nemokëdamas Didysis tà kerinèià ðlovës akimirkà angliðkai, lazdos antgaliu smëlyje ið- Uþkariavæs turtingà ir linksmà Ali- kreipësi á savo sûnø Jurijø, kuris, braiþë: Cleveland. tos provincijà, Gajus Julijus Cezaris nuþudytas klastingøjø kryþiuoèiø, Taip jis iðpranaðavo savo liepsno- ið dþiaugsmo ëmë smarkiai girtuok- niekada nebuvo matæs tokio Vieðpa- janèios mirties vietà. liauti. Ið pradþiø iðmaukë visà alø, po ties stebuklo. to iðgërë vynà, dar vëliau – viská, Beje, istorikai aiðkina, kad Vytau- brendá ir degtinæ. UGNIES SLËPINYS tas niekada nebuvo turëjæs jokio – Ir tu, briutai, – iðtarë didysis kar- sûnaus. Bet juk tai visiðka netiesa, 1944 m. pradþioje senelis Vydûnas, vedys, pasiëmæs ið Alitos gërybiø pas- nes istorikai naivûs ir patiklûs kaip sukrëstas tragiðkos paskutiniojo Lie- kutiná butelá. nerðianèios laðiðos. Mat vaikai gyve- tuvos Respublikos prezidento þûties, Susivertë – ir krito negyvas. na ne istoriniuose ðaltiniuose, bet uþsimaukðlino nuo kaizerio Vilhelmo tëvø ðirdyse. II laikø iðsaugotà prûsø ugniagesio VALDOVO SÛNUS ðalmà, kuriame anksèiau augino gel- KLEVO ÐALIS tonþiedes nasturtas, sëdo prie raðo- Kai Vytautas Didysis pirmàkart mojo stalo ir sukûrë tragedijà „Pa- pasiekë Juodosios jûros pakrantæ, jis 1940 m. birþelio 15 d. prezidentas saulio gaisras“. liepæs sustoti savo kariaunai, o pats, Antanas Smetona, prieð visam laikui Po to prakilniai sugiedojo „Lietu- pajojæs priekin, ilgai þvelgæs á spin- palikdamas Lietuvà, prisëdo ant viais esame mes gimæ“ ir pasitraukë dinèià vandenø platybæ, saulëlydy áðilusio smëliuko ið Tilþës. godþiai varstæs sakaliðko- prie Lieponos upelio ties Eit- mis akimis baltaliemenes kûnais ir graudþiai susimàstë: þuvëdras, aðtriomis þirgo kas bus jo antroji Tëvynë? Vo- JUODOSIOS kanopomis iðbandæs kran- kietija? Ðveicarija? Amerika? O SANTECHNOLOGIJOS tan susispietusiø pilkø ak- gal Kanada? Klevo lapo ðalis? Uþraðas kavinëje (Nr. 1) menø nugaras, kol galop Dieve, kaip jis mëgo gimtojo Dëmesio! Labai praðome nemesti taræs: „Jura, jura“. Uþulënio klevus – tokius drû- popieriaus á unitazà. Aèiû. Greta buvæs metraðtinin- tus, karpytmarðkinius, gûdþiai kas bus neteisingai per- ðnabþdanèius, liepsnojanèius teikæs valdovo þodþius, ma- rudená paskutinës saulës pa- Uþraðas kavinëje (Nr. 2) nydamas, kad jis, apþavëtas zarais. Ogi ádomu, kaip ang- Dëmesio! Labai praðome nemesti vandenø didybës, paminë- Ið tiesø... juokinga... liðkai „klevo ðalis“? popieriaus á unitazà. Aèas.

216 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 4