Lietuvos Muzikos Ir Teatro Akademija

LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA

MUZIKOS FAKULTETAS

PUČIAMŲJŲ IR MUŠAMŲJŲ INSTRUMENTŲ KATEDRA

LAIMA ŠVABAUSKAITĖ

Ansamblio „Musica Humana“ kamerinės muzikos indėlis kultūriniame gyvenime 2000 – 2020 m.

Studijų programa: atlikimo menas (fleita)

Magistro darbas

Darbo autorius: Laima Švabauskaitė

......

(parašas)

Darbo vadovas: prof. dr. Robertas Beinaris

......

VILNIUS, 2021 TURINYS

Summary...... 3

ĮVADAS...... 4

1. REPERTUARO KAITA IR KAMERINIO MUZIKAVIMO ŽANRO SPECIFIKA 2000-2010 METAIS

1.1. Įtaka repertuaro kaitai...... 6

1.2. Naujų narių atsiradimas...... 7

1.3. J. S. Bachas ir lietuviška muzika...... 10

2. TARPTAUTINIO KAMERINĖS MUZIKOS „KURŠIŲ NERIJA“ FESTIVALIO AKCENTAI

2.1. Programinis koloritas...... 14

2.2. Ansamblis virsta orkestru...... 14

3. REPERTUARO KAITA IR KAMERINIO MUZIKAVIMO ŽANRO SPECIFIKA 2010-2018 METAIS

3.1. Algirdas Vizgirda dirigentas...... 15

3.2. J. S. Bacho festivalis...... 17

3.2.1. Festivalio programiniai akcentai...... 18

4. REPERTUARO KAITA IR KAMERINIO MUZIKAVIMO ŽANRO SPECIFIKA 2018-2020 METAIS

4.1. Naujojo meno vadovo programiniai pokyčiai ir indėlis...... 20

4.2. CD „Vizijos“...... 23

4.3. I – asis Varėnos krašto muzikos festivalis „SU PALAIMINTUOJI TEOFILIJUMI 2019”………………………………………………………………………28

IŠVADOS ...... 31

LITERATŪRA...... 33

PRIEDAI ...... 35

Summary

Lithuanian National Philharmonic chamber music ensemble „Musica humana” earned an important contribution of chamber music to the cultural life of Lithuania in 2000 - 2020 and continues to be successfully represent. Since 2005, the ensemble has many things of changes: the composition of the ensemble has expanded, greatly influenced by the repertoire changes, the ensemble has actively started organizing festivals and the artistic director has also changed. „Musica humana” became very popular with J.S. Bach and Lithuanian music and recorded a number of works by Lithuanian composers on compact discs. The ensemble successfully performs not only in Lithuania, but also abroad. The ensemble continues to strive to improve, expand its repertoire, popularize the music of Lithuanian composers and seek innovations. Much is known about the ensemble but the information is quite difficult to find, only in a few articles, posters or reviews. This led to choice the contribution of chamber music to the cultural life of Lithuania in 2000 - 2020 as the object of the written work and to explore more aspects and experiences of this ensemble.

ĮVADAS

Tyrimo aktualumas. Svarbų kamerinės muzikos indėlį Lietuvos kultūriniame gyvenime 2000 – 2020 metais pelnė ir toliau sėkmingai jį reprezentuoja Lietuvos Nacionalinės filharmonijos kamerinis ansamblis „Musica humana“. „Ansamblio nariai tai ryškūs Lietuvos muzikantai, ištikimi savo meniniam pašaukimui baroko ir šiuolaikinės muzikos misijai nūdienos pasaulyje.“ Nuo 2005 metų, ansamblyje atsirado nemažai pokyčių: išsiplėtė ansamblio narių sudėtis, didelę įtaką ansambliui padarė repertuaro programinė kaita, ansamblis aktyviai pradėjo organizuoti festivalius, o taip pat pasikeitė ir meno vadovas. „Musica humana“ labai išpopuliarino J. S. Bacho ir lietuvišką muziką. Ansamblis sėkmingai koncertuoja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Taip pat nemažai lietuvių kompozitorių kūrinių įrašė į kompaktines plokšteles.

Ansamblis ir toliau stengiasi plėsti repertuarą, populiarinti lietuvių kompozitorių muziką, ieškoti naujovių. Apie ansamblį žinoma daug, tačiau pasiekiamos informacijos galima rasti nepakankamai. Daugiausia informacijos galima sužinoti iš ansamblio narių arba vadovų ir jų asmeninio archyvo dokumentų. Būtent tai ir paskatino tiriamojo darbo objektu pasirinkti ansamblio „Musica humana“ kamerinės muzikos indėlį kulūriniame gyvenime 2000 – 2020 metais ir panagrinėti daugiau šio ansamblio aspektų bei patirčių.

Tiriamojo darbo tikslas. Kamerinės muzikos žanro specifika, išanalizuoti ansamblio „Musica humana“ veiklą, repertuaro programinę kaitą, svarbiausius įvykius, festivalius, ansamblio sudėties išsiplėtimą, kamerinės muzikos indėlį kultūriniame gyvenime 2000 – 2020 m.

Tyrimo uždaviniai.

1. Apžvelgti ir pateikti pagrindinius literatūros aspektus apie ansamblį „Musica humana“.

2. Išanalizuoti ansamblio kamerinės muzikos indėlį kultūriniame gyvenime 2000 – 2020 m.

3. Atlikti tyrimą, interviu būdu, apklausiant ansamblio narius, aprašyti jų patirtis.

4. Pateikti ir apibendrinti tyrimo rezultatus ir išvadas.

Tyrimo metodai.

• Aprašomasis;

• Interviu.

Literatūros apžvalga.

• Lietuvių autorių straipsniai;

• Enciklopedijos;

• Internetiniai puslapiai;

• Koncertų recenzijos, afišos;

• Profesoriaus A. Vizgirdos asmeninio archyvo dokumentai;

• Interviu būdu gauta informacija.

1. REPERTUARO KAITA IR KAMERINIO MUZIKAVIMO ŽANRO SPECIFIKA 2000- 2010 METAIS

Anksčiau „Musica humana“ vadinosi senosios muzikos ansambliu, kadangi daugiausia atlikdavo senų laikų muziką, t.y. renesanso, baroko, klasicizmo epochų. Daugiausia tai buvo J. S. Bachas ir jo sūnūs C. Ph. Bachas, J. C. Bachas, W. F. Bachas, C. Monteverdis, G. Ph. Telemannas, F. Couperinas, A. Vivaldis. W. A. Mocartas, F. J. Haidnas. Tačiau prie šių epochų ansamblis 2000-2010 metais atliko nemažai romantinės muzikos, taip pat labai populiarino šiuolaikinę lietuvių muziką. Ansamblį sudaro fleitos, obojus, styginiai ir klavesinas/vargonai (basso continuo). Dažniausiai ansamblio repertuare skambėjo įvairiausi duetai fleitai ir obojui, sonatos fleitai ir basso continuo, trio fleitai, obojui ir basso continuo, įvairūs koncertai fleitai, obojui, styginiams ir basso continuo. Taip pat atliekami kūriniai su įvairiausiais solistais bei chorais: kūriniai tenorui, fleitai, obojui, klavesinui ir styginiams, sopranui, fleitai, obojui, ir styginiams ir kt. Koncertinėse programose taip pat pasirodydavo ir Čiurlionio kvartetas, kūrį sudaro du smuikai, altas ir violončelė.

„Ansamblio koncertų programos pasižymi konceptualumu ir dažniausiai sukoncentruotos apie vienas ar kitas temas arba kompozitorius, jos jungiamos į didelius ciklus, sudarančius ansamblio repertuaro pagrindą. ,,Musica humana“ repertuare kompozitorių J. S. Bacho, G. Ph.Telemano, G. F. Handelio, A.Vivaldi, F. Couperino monografinės programos. 2000m. „Musica humana“ pateikė naują kūrybinį projektą – „2000-ieji Pasauliniai J.S.Bacho metai“, kurio koncertų programose skambėjo iškiliausi šio baroko genijaus kūriniai. 2001m. buvo skirti projektui „Prancūzijos muzikinis menas nuo renesanso iki dabarties“. Nuo 2004m. pradėtas koncertų ciklas „J.S.Bachas ir Lietuvos muzika“ tęsiasi ir toliau.“ 1

1.1 Įtaka repertuaro kaitai

Ansamblio „Musica humana“ repertuaro kaitai didžiausios įtakos turėjo ansamblio sudėties pasikeitimas. Plečiantis ansamblio sudėčiai, plėtėsi ir repertuaras. Atsirado didesnės galimybės papildyti repertuarą didesniais kūriniais, ypatingai stambiomis formomis su įvairiais chorais bei solistais. Koncertinėse programose prie ansamblio jungėsi vis daugiau muzikantų, daugiau fleitų, obojų, kontrabosas, fagotas, trimitai bei timpanai.

1 Asmeninis profesoriaus A. Vizgirdos archyvas

1.2. Naujų narių atsiradimas

Ansamblis „Musica humana“ labai ilgą laiką gyvavo ir koncertavo maža kamerinio ansamblio sudėtimi, dažniausiai tai buvo fleita, obojus, violončelė ir klavesinas/vargonai. Plečiantis repertuarui, keitėsi ir ansamblio sudėtis – susiformavo visa basso continuo grupė (klavesinas, violončelė, kontrabosas ir fagotas), ansamblį papildė styginiai instrumentai. Toks kolektyvas gali atlikti įvairių žanrų ir epochų muziką – nuo mažų ansamblių iki stambios formos kūrinių, nuo baroko iki šiuolaikinės muzikos. Ansamblio nariai tai ryškūs Lietuvos muzikantai, ištikimi savo meniniam pašaukimui baroko ir šiuolaikinės muzikos misijai nūdienos pasaulyje.

Narių sudėties keitimasis:

Robertas Beinaris nuo 2000-01-01 iki dabar Ramunė Grakauskaitė nuo 2008-10-01 iki dabar Justina Klusienė nuo 2015-02-17 iki dabar Giedrė Populaigė nuo 2016-12-22 iki dabar Vitalija Makrickienė nuo 2017-05-03 iki dabar Gediminas Kviklys nuo 1990-04-01 iki dabar Daiva Tumėnaitė-Vizgirdienė nuo 2005-01-03 iki dabar Ričardas Vytas nuo 2004-07-02 iki dabar Donatas Butkevičius nuo 2013-07-01 iki dabar Eglė Rubinienė nuo 2019-09-04 iki dabar Toma Bandzaitytė-Puplauskė nuo 2016-06-13 iki dabar Inga Aleksienė nuo 2013-11-11 iki dabar Evaldas Petkus nuo 2016-12-22 iki 2021-04-14 Ilona Girdžiūnaitė nuo 2006-02-01 iki 2012-10-31 nuo 2013-10-01 iki 2020-06-15 Balys Vaitkus nuo 2010-12-09 iki 2016-06-02 Algirdas Vizgirda nuo 1980-02-01 iki 2020-01-31 Raimundas Jasiukaitis nuo 1990-10-13 iki 2018-03-05 Algirdas Jonas Verbauskas nuo 2006-04-01 iki 2006-10-02 Algirdas Šimėnas nuo 2007-09-26 iki 2013-06-30 Vytautas Martišius nuo 2006-10-03 iki 2008-09-29 Paulius Biveinis nuo 2009-12-14 iki 2013-06-14

Irma Bakševičienė nuo 2006-02-01 iki 2006-03-31 nuo 2011-07-29 iki 2011-08-16 Jonas Paulikas nuo 2008-10-01 iki 2011-09-30 Silvija Vaitkevičiūtė nuo 2013-06-18 iki 2014-12-15 Lukas Abromaitis nuo 2021-04-15 iki dabar

Ansamblio nariai bėgant metams vis keitėsi ir dabartinė sudėtis lyginant su ansamblio atsiradimu yra visiškai pasikeitusi. Šiuo metu ansamblio sudėtį sudaro: Robertas Beinaris (obojus), Ramunė Grakauskaitė (koncertmeisterė, smuikas), Daiva Tumėnaitė -Vizgirdienė (fleita), Vitalija Makrickienė (smuikas), Toma Bandzaitytė -Puplauskė (smuikas), Justina Klusienė (smuikas), Inga Aleksienė (smuikas), Giedrė Populaigė (smuikas), Eglė Rubinienė (smuikas), Ričardas Vytas (altas), Lukas Abromaitis (violončelė), Donatas Butkevičius, (kontrabosas), Gediminas Kviklys (klavesinas ir vargonai).

Interviu būdu gauti narių atsiliepimai apie muzikavimą ansamblyje:

„Į ansamblį Musica Humana mane pakvietė 2006 m. Labai apidžiaugiau, bet kartu ir jaudinausi. Man tai buvo didžiulis kaip muzikantės, smuikininkės įvertinimas ir galimybė muzikuoti kartu su aukščiausio lygio profesionalais. Tokiame mažame kolektyve kiekvienas yra labai svarbus kaip atlikėjas ir kaip žmogus. Po poros metų prof. Algirdas Vizgirda patikėjo man koncertmeisterio pareigas, o tai reiškė ir daug solinio grojimo ir didžiulę atsakomybę. Labai ryškiai pamenu tą jaudulį, kai maestro A.Vizgirda į koncerto programą įtraukė J. Christiano Bacho kvintetą. Man tai buvo didelis iššūkis ir garbė stovėti šalia, muzikuoti drauge su maestro. Ilgainiui tai tapo visiška realybe muzikuoti su puikiais ansamblio profesionalais kaip Robertas Beinaris, Gediminas Kviklys ir kitais solstais iš Lietuvos bei užsienio šalių. “2, - apie muzikavimą ansamblyje kalba ansamblio „Musica humana“ smuikininkė Ilona Girdžiūnaitė.

„Visų pirma, tai galimybė atlikti įvairią kamerinę muziką. „Musica humana“ sąlyginai mažas kolektyvas, todėl jo visi nariai svarbūs, turi būti aktyvūs ir iniciatyvūs. Antra, tai puiki galimybė pagroti solo, o tai suteikia daug laisvės saviraiškai ir asmeniniam tobulėjimui.“, 3- ansamblio „Musica humana“ smuikininkė Ramunė Grakauskaitė.

„Muzikavimas šiame kolektyve man leidžia nuolat tobulėti profesinėje veikloje. Tiek

2 Interviu I. Girdžiūnaitė 3 Interviu R. Grakauskaitė

8 repertuaro įsisavinimas, tiek muzikavimas mažame ansamblyje, mokymasis iš kolegų stipriai veikia mano profesinį tobulėjimą. Labai džiaugiuosi turėjusi galimybę dirbti šiame ansamblyje tiek vadovaujant A.Vizgirdai, tiek R. Beinariui. Abiejų jų indėlis į ansamblio tradicijas, jų tęstinumą – neįkainojamas, jų bendradarbiavimas, bendros ansamblio vizijos ir misijos matymas leidžia šiame ansamblyje jaustis reikšminga dalimi, realizuoti save kaip muzikantę.“, 4 - smuikininkė Toma Bandzaitytė – Puplauskė.

„Visų pirma – tai profesinis tobulėjimas. Pažintis su įvairių epochų muzika, įdomiais atlikėjais solistais. Galimybė dalyvauti pagrindinės šalies nacionalinės muzikinės institucijos gyvenime tiek Didžiosios salės scenoje, tiek užkulisiuose. Koncertinės kelionės po Lietuvos miestus, dvarus, bažnyčias.“5, - sako ansamblio „Musica humana“ fleitininkė Daiva Tumėnaitė – Vizgirdienė.

4 Interviu T. Bandzaitytė – Puplauskė 5 Interviu D. Tumėnaitė – Vizgirdienė

1.3. J. S. Bachas ir lietuviška muzika

„Paprasta ir tobula tarsi pati visatos harmonija J.S.Bacho muzika patraukia didinga ramybe, skleidžia pasitikėjimą. Tarnaudamas Dievui, bažnyčiai ir žmonėms, pareigingas kantorius rašė kasdieninę ir šventinę muziką. Iki šiol stebina visus tarsi netyčia, pagavus įkvėpimui, sukurtais neblėstančio gražumo šedevrais.“6, - apie J. S. Bacho kūrybą atsiliepia prof. A. Vizgirda.

Iš tikrųjų labai didelę įtaką ansambliui turėjo J. S. Bacho kūryba, kuri ilgainiui buvo neatskiriama ansamblio dalis. „...„Musica Humana“ grojo ypatingai daug J. S. Bacho muzikos – nuo sonatų ir koncertų iki kantatų, arijų, pasijų ir oratorijų. 2000-aisiais ansamblis atliko kūrybinį projektą J. S. Bacho mirties 250-osioms metinėms. Tai dešimties koncertų ciklas, skambėjęs puikioje Vilniaus evangelikų - liuteronų bažnyčios akustikoje. „Bacho muziką grojame nuo pat pirmųjų ansamblio susikūrimo metų, – prisimena ansamblio meno vadovas ir dirigentas Algirdas Vizgirda. – Todėl itin svarbus buvo jubiliejinių J. S. Bacho metų projektas, atskleidęs teisingos interpretacijos požymius ir leidęs daug ką išsiaiškinti ir kitų šalių baroko epochos kompozitorių muzikos interpretacijoje, kurie įtakojo ir klasicizmo epohos kūrėjų W.A. Mocaro, J. Haidno muzikos stilistiką. Maestro teigia, kad pats jaučiasi Bacho muzikoje pajutęs muzikavimo laisvę ir sugebėjimą perteikti gyvenimo išminties, taurumo, džiaugsmo ar kitokią išgrynintą dvasinę būseną. Simboliška, kad ansamblis ,,Musica humana” savo kūrybinės veiklos 30-čio proga pateikė klausytojams naują kūrybinį projektą “J.S.Bachas ir XX amžiaus muzika”, kuris tarytum išreiškia šio ansamblio muzikinį credo. 2000m. birželio 12d. „…Vilniaus festivalis pirmą kartą įžengė į kuklią Evangelikų liuteronų bažnyčią – iškalbingą vietą atiduoti duoklę didžiojo J. S. Bacho mirties sukakčiai. Neformalų požiūrį į šį, atrodytų, privalomą jubiliejinį gestą liudijo ir intriguojanti koncerto, simboliškai pavadinto „Tiltu“, programa, ir jo dalyvių kontingentas bei meno kokybė. Greta J. S. Bacho kūrinių vakare skambėjo festivalio užsakymu parašytas Algirdo Martinaičio Koncertas tenorui, fleitai, obojui, klavesinui ir styginiams „Musikalisches Opfer“ (Muzikinė auka), pagal užsakovų idėją – šiuolaikiškas žvilgsnis į tolimą baroko epochą. Kūrinius griežusiam – pasitempusiam ir atsigavusiam – baroko orkestrui „Musica humana“ (…) žavių spalvų suteikė užsienio muzikantai – danų tenoras Marcelas Beekmanas, prancūzų obojistas Jeanas Louis Capezzali bei lietuvė klavesinistė iš Čekijos Giedrė Lukšaitė-Mrázková. (...) Pasak muzikos kritiko T.Bakučionio, Vilniaus festivalis daug laimėjo šiuo koncertu ir dėl pavykusios premjeros, ir dėl sėkmingo šalies bei užsienio muzikantų bendradarbiavimo.(...) Viso koncerto įspūdis – puikus, o premjera netgi pranoko visus lūkesčius...“7. Šis genijus iki šiol įkvepia Lietuvos atlikėjus

6 V. Bielskytė „Panevėžio rytas“. 2004.03.19 7 A. Andrikonytė „Lietuvos rytas“ 2000

10 bei kompozitorius ir jo kūryba nuo pat muzikavimo pradžios lydi ansamblį „Musica humana“.

Prie J. S. Bacho kūrinių ansamblis taip pat atlieka gausybę lietuvių kompozitorių šedevrų. Kūriniai buvo jungiami į ciklus, kurie buvo pavadinti „J. S. Bachas ir XX amžiaus muzika“, „J. S. Bachas ir Lietuvos muzika“. Taip pat ir kitos programos vadindavosi „J. S. Bachas ir lietuviška muzika“, „Tiltas Bachas - Martinaitis“ ir kt. Pavadinimų užmanymo idėja yra lietuviškos muzikos sklaida kartu su J. S. Bacho kūryba. Ansamblio iniciatyva atsiradę A. Martinaičio kantata „Cantus ad futurum“, B. Kutavičiaus „Medžių kova“ ir O. Balakausko “Šokių siuita“ tapo tikromis jo repertuaro puošmenomis. „Musica humana“ repertuare dažnai galima išgirsti genialių lietuviškos muzikos kompozitorių tokių kaip: M. K. Čiurlionis, B. Dvarionas, A. Malcys, , M. K. Oginskis, V. Striaupaitė – Beinarienė, A. Martinaitis, M. Radvila, G. Svilainis, J. Juzeliūnas, J. Naujalis, V. Germanavičius.

Interviu būdu apklausti ansamblio nariai apie lietuviškos muzikos įtaką ir reikšmę ansambliui:

„Lietuvių kompozitorių kūriniai – svarbi ansamblio repertuaro dalis. Bendradarbiavimas su šių dienų kompozitoriais vainikuojamas puikiomis premjeromis (pvz. V.Germanavičius, V.Striaupaitė- Beinarienė ir daugelis kitų). Ansamblis dažnai į koncertų programas įtraukia ir senosios lietuvių muzikos pavyzdžių (M. K.Oginskio, Radvilos ir kt. kompozitorių kūriniai), kurie kitų atlikėjų neretai būna nepelnytai pamiršti. Žinoma, koncertų programos neapsieina ir be lietuvių kompozitorių klasikų – J. Naujalio, M. K.Čiurlionio ir kt. kūrybos.“.8

„Tai visų pirma pažintis su naujais kūriniais, naujų išraiškos priemonių galimybė, kompozitorių nuomonė ir lūkesčiai atliekant jų kūrinių premjeras. O lietuviška klasika (Čiurlionis, Naujalis ir kt.) dažnai skamba ansamblio programose.“.9

„Musica humana“ atlieka tikrai nemažai lietuviškos muzikos. Labai smagu palaikyti savus kompozitorius ir neleisti jų opusams nugulti stalčiuose. Juolab, kad esame daugelio kūrinių pirmieji atlikėjai.“. 10

8 Interviu T. Bandzaitytė – Puplauskė 9 Interviu D. Tumėnaitė – Vizgirdienė 10 Interviu R. Grakauskaitė

2. TARPTAUTINIO KAMERINĖS MUZIKOS „KURŠIŲ NERIJA“ FESTIVALIO AKCENTAI

Profesoriaus Algirdo Vizgirdos inciatyva nuo 1999 metų Neringoje buvo surengtas pirmasis tarptautinis vasaros kamerinės muzikos festivalis „Kuršių Nerija“. Pačiam Vizgirdai šis Lietuvos kampelis yra labai artimas, dažnai jame poilsiauja, todėl nenuostabu, kad festivaliui buvo pasirinkta būtent ši vieta. Festivalio koncertus ansamblis „Musica humana“ organizuoja Nidos ir Juodkrantės bažnyčiose. Pagrindinis festivalio veikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Taip pat festivalyje dalyvauja Lietuvos bei užsienio šalių solistai, instrumentalistai, ansambliai.

„...kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Renginio sumanytojai – Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Neringos savivaldybė ir ansamblio „Musica humana“ meno vadovas bei dirigentas Algirdas Vizgirda. Nuo 2018 metų vadovavimą ansambliui „Musica humana“ ir festivaliui „Kuršių nerija“ iš prof. A. Vizgirdos perėmė Robertas Beinaris.“ 11 Festivaliui pasirinkta nuostabi Lietuvos vieta – Neringos miestas, kuris nors palygint yra nedidelis, tačiau pritraukia daugybę turistautojų ir muzikos megėjų. „Pasak festivalio iniciatoriaus ir meno vadovo prof. A. Vizgirdos, festivalio vieta pasirinkta tikrai neatsitiktinai. Šis žemės lopinėlis tarp dviejų vandenų pasižymi tiesiog trancendentine trauka, itin švaria aura, todėl Neringa nuo seno traukia meno pasaulio žmones.“ 12

Iliustracija Nr. 1. Ansamblis „Musica humana“ festivalis „Kuršių Nerija“. Nidos bažnyčia. (Prieiga per internetą: https://welovelithuania.com/festivalis-kursiu-nerija-jau-22-a-karta- atkeliauja-i-pajuri/).

11 Straipsnis http://visitneringa.com/lt/informacija/naujienos/rugpjuti-neringoje-skambes-tarptautinis-kamerines- muzikos-vasaros-festivalis-kursiu-nerija-2019 12 T. Bakučionis „Muzikos barai“ 2000

„Kuršių nerijos“ mintis buvo „..į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams, taip pat vietiniams gyventojams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“ programose dalyvauti kviečia žymiausius mūsų instrumentininkus, solistus vokalistus ir ansamblius. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo. Festivalį noriai globoja Neringos meras.“.13 (Vizgirda. Asm. archyvas) Interviu būdu gauti narių atsiliepimai apie festivalį:

„Tai buvo kartu ir meninis, ir didelis organizacinis darbas – programų kūrimas, atlikėjų ir solistų paieška. „Kuršių nerija“ buvo pirmasis ir ilgiausiai gyvuojantis klasikinės muzikos festivalis Neringoje. Keitėsi programos, dalyviai, festivalio trukmė ir datos, bet visada pagrindinis festivalio atlikėjas buvo ansamblis „Musica humana“. Festivalis tai kaip viso koncertinio sezono piramidės viršūnė – čia visada skamba įdomiausios sezono programos, jas gali išgirsti klausytojai iš įvairiausių šalies kampelių. Buvo ir tokių klausytojų, kurie savo atostogas planuodavo tuo metu, kai vyksta festivalis. O ansamblio nariams festivalis tapo visada laukiamu metų įvykiu. Tai kaip vasaros stovykla – repeticijos, koncertai, poilsis prie jūros, diskusijos apie muziką ir atlikimą.“. 14

„Vienareikšmiškai ryškiausias festivalis ansamblio gyvenime yra Kuršių Nerijos festivalis. Kiekvieną vasarą - trys savaitės Rojaus kampelyje su Dieviška muzika! Darbo būdavo daug. Atlikdavome apie 40 - 50 įvairiausių kūrinių, tačiau nuovargį atpirkdavo pilna bažnyčia spindinčių publikos akių. Malonu būdavo matyti kasmet atvykstančius klausytojus, kurie derino savo atostogas su Kuršių Nerijos festivaliu ir mėgavosi mūsų koncertais. Tai ne tik Lietuvos publika - tai žmonės iš Vokietijos, Prancūzijos, Anglijos ir kitų šalių. Manau, tai gyva Lietuvos kultūrinio gyvenimo reklama.“. 15

„Šis festivalis, manau, yra pats svarbiausias, centrinis ir apibendrinantis „Musica humana“ veiklos taškas. Net skaičiuojam laiką "iki" ir "po" festivalio. Klausytojai mielai lankosi mūsų koncertuose Kuršių Nerijoje. Kai kurie, žinau, net savo kasmetines atostogas derina su festivalio datomis, arba, kai atliekam tą pačią programą Nidoje ir Juodkrantėje, aplanko abu koncertus! Mes dirbame, kad šviestume, lavintume savo publiką, net esant tokiai išskirtinei sitacijai dėl pandemijos, prisitaikėm prie neįprastų mums sąlygų ir visus koncertus grojome lauke. Atrodo,

13 Profesoriaus A. Vizgirdos asmeninis archyvas 14 Interviu D. Tumėnaitė - Vizgirdienė 15 Interviu I. Girdžiūnaitė

13 banalu, bet kai matai klausytojų akis, kupinas susižavėjimo, laimės, labai smagu savo menu dalintis.“. 16

„Tai vienas seniausiai vykstančių, giliausias tradicijas turinčių festivalių ne tik kalbant apie Kuršių Neriją. Džiugu, kad festivalio namai – Juodkrantė – joje tai neabejotinai didžiausias klasikinės muzikos reiškinys šiame mieste, suburiantis savą ištikimą publiką ir reprezentuojantis geriausius šalies atlikėjus.“. 17

2.1. Programinis koloritas

„Pagrindinė festivalio idėja – vasaros turistinio sezono metu pateikti atvykstantiems į Kuršių Neriją poilsiautojams ir turistams iškiliausius baroko epochos, klasikos bei Baltijos regiono šalių šiuolaikinių kompozitorių kamerinės muzikos kūrinius, skambančius Nidos ir Juodkrantės bažnyčių erdvėse. Kalbantis apie festivalio žanrinį ir stilistinį apibrėžtumą (šiuo požiūriu tai vienintelis toks festivalis Lietuvoje), maestro A.Vizgirda pritarė minčiai, kad baroko muzika savo rafinuota kalba bei įtaigiu papratumu traukia tiek profesionalą, tiek paprastą klausytoją. Profesorius akcentavo ir reprezentacinę festivalio svarbą. (…) Atvykusieji, be abejonės, išsiveš iš Neringos gerų įspūdžių, kaip iš aukštos kultūros kurorto… “. 18 (Bakučionis. 2000.09.07). Ansamblis „Musica humana” šiame festivalyje daugiausiai atlieka baroko ir klasicizmo genijų kūrinius, tokių kaip J. S. Bacho ir jo sūnų, W. A. Mocarto, J. Haidno, A. Vivaldžio, G. F. Hendelio kūrinius, kartu prie jų populiarina lietuvių muziką, atlikdami V. Striaupaitės – Beinarienės, M. Radvilos, J. Juzeliūno, M. K. Čiurlionio, J. Tamulionio, G. Kuprevičiaus, A. Martinaičio šedevrus. Taip pat atlieka daug romantikų muzikos – C. Debussy, M. Ravelio, C. Monteverdžio, F. Schuberto, J. Iberto ir kt.

2.2. Ansamblis virsta orkestru

Ansamblis „Musica humana“ ilgus metus buvo mažos sudėties ansamblis, tačiau didesnėms programoms įgyvendinti reikėjo ir didesnių sudėties pajėgų, todėl ansamblis koncertinėms programosms pradėjo plėstis ir kviestis daugiau muzikantų į savo gretas. „Kai kurioms monumentalioms koncertinėms programoms ansamblis kviečiasi žymius Lietuvos ir užsienio solistus, chorus „Polifonija“, „Jauna muzika“, „Vilnius“ bei „Aukuras“. Išplėstos sudėties „Musica humana“ tampa orkestru. Nuo 1999 m. tokiomis pajėgomis rengiamas tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“.“ 19

16 Interviu R. Grakauskaitė 17 Interviu T. Bandziaitytė - Puplauskė 18 T. Bakučionis „Veidas“ 2000. 09. 07 19 Straipsnis https://www.muzikusajunga.lt/naujiena/naujasis-ansamblis-musica-humana-vadovas

3. REPERTUARO KAITA IR KAMERINIO MUZIKAVIMO ŽANRO SPECIFIKA 2010- 2018 METAIS

Didelis indėlis ir svarba - tai dirigento profesoriaus Algirdo Vizgirdos reikšmė ansamblio „Musica humana“ istorijoje. A. Vizgirda ilgametis ansamblio meno vadovas bei dirigentas. Jo iniciatyva paruoštos didžiausios programos, projektai, surengti ir iki šiol vykstantys muzikos festivaliai. Didelis ir ryškus A. Vizgirdos muzikinis ryšys su J. S. Bachu atvėrė ansambliui dideles galimybes atlikto daugybę šio genijaus šedevrų. Itin svarbus įvykis ansamblio muzikinėje istorijoje tai nuo 2007 metų vykstantis J. S. Bacho muzikos festivalis, kuris klausytojus iki šiol džiugina nuostabia J. S. Bacho kūryba.

3.1. Algirdas Vizgirda dirigentas

„Visu pirma – aš esu muzikantas ir vienas svarbiausių dalykų mano gyvenime yra ištikimybė muzikinio meno pašaukimui. Antra - eiti šiuo keliu visą laiką tobulėjant, ieškant optimaliausios emocinės išraiškos, kuri įgalintų maksimaliai atskleisti atliekamos muzikos dvasingumą.“ 20 (Vizgirda. Asm. archyvas). Taip apie save atsiliepia ilgametis ansamblio „Musica humana“ meno vadovas ir dirigentas, ansamblio įkūrėjęs, kuriam vadovavo nuo ansamblio gyvavimo pradžios (1974) iki pat 2018 metų.

Iliustracija Nr. 2. Prof. A. Vizgirda (Prieiga per internetą: https://www.filharmonija.lt/lt/naujienos/ziniasklaidai/archive/musica-humana-ir-bachas.html).

„A. Vizgirda su „Musica humana“ visada žavi klausytojus giliai apmąstytomis dramaturgijomis, subtiliomis interpretacijomis, monumentaliomis teminėmis, istorinėmis, monografinėmis, tarpdisciplininėmis muzikos ir dailės programomis. Jose puikiai dera įvairiausių

20 Profesoriaus A. Vizgirdos asmeninis archyvas

15 autorių sukurti skirtingų žanrų baroko, rokoko, klasicizmo, romantizmo ir šiuolaikinės muzikos veikalai.“. 21

Profesoriui A. Vizgirdai 2006 m. už kūrybines iniciatyvas, tarptautinio kamerinės muzikos vasaros festivalio ,,Kuršių Nerija“ programas ir išleistas kompaktines plokšteles buvo suteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Taip pat 2011 m. rugpjūčio 29 dieną A. Vizgirdai buvo įteiktas garbingas Prancūzijos apdovanojimas – Meno ir literatūros kavalieriaus ordinas.

Vadovaujant A. Vizgirdai buvo sukurtos didžiausios ansamblio programos. „Ansamblio repertuarą sudaro monumentalūs ciklai: „Senoji Europos instrumentinė ir vokalinė muzika“, „Baroko kelias“, „Prancūzijos muzikos menas nuo Renesanso iki dabarties“, „Venecijos genijus Antonio Vivaldi“, „J. S. Bachas ir Lietuvos muzika“, „Dailės ir muzikos kūrėjų vizijos“, „Musica humana juventus“, W. A. Mozarto 250-osioms metinėms. Jubiliejiniams Bacho metams „Musica humana“ pateikė klausytojams naują kūrybinį projektą, tarsi muzikinį credo – „J. S. Bachas ir XX amžiaus muzika“, jis skambėjo Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje. Kamerinių opusų ansambliui yra sukūrę ir šiuolaikiniai lietuvių kompozitoriai. O. Balakausko „Šokių siuita“, „Duetti concertanti“, A. Martinaičio „Cantus ad futurum“ tapo tikromis ansamblio repertuaro puošmenomis. B. Kutavičiaus „Medžių kova“ bei A. Martinaičio koncertas-kantata „Muzikinė auka“, parašytas 2000 m. Vilniaus festivalio užsakymu pasauliniams J. S. Bacho metams, priskiriami prie lietuvių šiuolaikinės muzikos šedevrų. Kai kurioms koncertinėms programoms ansamblis kviečiasi žymius Lietuvos ir užsienio solistus, vokalinius duetus „Duo barocco“ ir „Cantus coronatus“, chorus „Polifonija“, „Jauna muzika“, „Vilnius“, „Aukuras“ ir „Dagilėlis“. Išplėstos sudėties „Musica humana“ tampa orkestru. Nuo 1999 m. tokiomis pajėgomis rengiamas tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“, o nuo 2007 m. – tarptautinis J. S. Bacho muzikos festivalis. Nemažai lietuvių kompozitorių kūrinių ir didžiulio baroko muzikos repertuaro aukso fondą „Musica humana“ įrašė į kompaktines plokšteles.“.22

„Esu laimingas, dovanodamas pačius gražiausius baroko perlus savo amžininkams, ir norėčiau tikėti, kad jie, klausydamiesi iš šimtmečių glūdumos sklindančio skambėsio, irgi patiria dvasinę palaimą“, sako „Musica humana“ vadovas ir prof. Algirdas Vizgirda.“. 23 Taigi, profesoriaus A. Vizgirdos indėlis šiame ansamblyje yra labai svarbus ir turtingas.

21 A. Karaška „7 meno dienos“ 2007 22 Straipsnis https://www.muzikusajunga.lt/naujiena/naujasis-ansamblis-musica-humana-vadovas 23 V. Bielskytė „Panevėžio balsas“ 2001.02.22

3.2. J. S. Bacho festivalis

Pirmasis tarptautinis J. S. Bacho muzikos festivalis – tai naujas puikus A.Vizgirdos talento, kūrybinių idėjų ir organizacinių gebėjimų pavyzdys. Festivalis išaugo iš kiekvieną pavasarį rengiamų J. S. Bacho muzikos savaičių ir nuo 2007 m. jis tapo tarptautiniu festivaliu. „Bachas yra galutinis taškas, baigtis. Iš jo niekas nekyla, tikrai viskas srūva į jį", - teigė įtakingiausias bachologas Albertas Schweitzeris. Iš tiesų Bachas nebuvo didis novatorius, jis neprasiveržė pro pirmtakus, kad sukurtų naują muzikos pavidalą. Priešingai, kompozitorius perėmė visas tuometines muzikos idiomas, struktūras, stilius bei detales ir jas ištobulinęs kūrybiškai siejo į visumą. Vis dėlto išradingasis pasisavintojas Bachas savo garbinamų kompozitorių, kaip antai Vivaldi, Monteverdi, Buxtehude, Frescobaldi, nemėgdžiojo - jis juos ėmė ir „prarijo“. Kiekviename Bachas atrado tai, ko jie patys neįstengė atskleisti, ir įžvelgtas galimybes realizavo pagal savo viziją. Į savo partitūras jis taikliai integravo komplikuotą vokiečių kontrapunktą, rafinuotą prancūzų šokių muziką, italų ariją ir ansamblinę anglų dvaro muziką. Nevalia pamiršti ir numerologinio Bacho simbolizmo bei matematinio jo tikslumo, dėl kurių jis suvokiamas kaip Vakarų civilizacijos genialumo smailė. Galiausiai Charlesas Gounod yra ištaręs: „Jeigu prarastume visą muziką, sukurtą nuo Bacho laikų, ją būtų galima rekonstruoti remiantis vien šio genijaus kūryba.“.

J. S. Bacho muzikos festivalis - ambicingas siekis, kuriam įvykdyti reikia ypatingo genijaus muzikos suvokimo, taiklaus profesionalumo ir organizacinių įgūdžių. Šios sudėtingos misijos iniciatorius, festivalio meno vadovas - profesorius Algirdas Vizgirda, vadovaujantis kamerinės muzikos ansambliui „Musica humana", be kurio dabartinis tikslas nebūtų įgyvendintas.

Iliustracija Nr. 3. J. S. Bacho muzikos festivalio logo. (Prieiga per internetą: https://www.filharmonija.lt/lt/naujienos/archive/vilniuje-vyks-v-7qy9.html).

Kritikai teigia, kad puristinės ir raiškios ansamblio „Musica humana" interpretacijos ne kartą atvėrė unikalų Bacho muzikos pasaulį. Ir tai visiškai įtikima, net negirdėjus ansamblio grojimo, o tik žinant, kad jis vienas pirmųjų Lietuvoje įsiliejo į senosios muzikos autentiško atlikimo atgimimą Europoje, atkakliai ieškojo savo stiliaus ir estetikos, vėliau atlikdavo ir šiuolaikinę lietuvių muziką. Todėl šiandien Lietuvos koncertų salėse skambant baroko muzikai, scenoje dažniausiai išvystame ansamblį „Musica humana".” 24

„Kinta ir mainos pasaulis, daiktai, žmonės, kartais atrodo, kad jau niekas nesustabdys beprotiško lėkimo: kai kurią nors dieną pasigendi ko nors tikro, pastovaus, patikimo, - klausaisi J. S. Bacho. „Musica humana“ meno vadovas profesorius A. Vizgirdos prisipažinimas: „J. S. Bachas gerai jaučia žmogaus santykį su Dievu, kai sukurto pasaulio patvarumas ir kūrėjo bei žmoguas abipusis pasitikėjimas atneša dvasinę ramybę“.“ 25 Profesoriaus A. Vizgirdos artimas meninis ryšys Bachui labai raiškiai atsispindi šio festivalio koncertinėse programose.

3.2.1. Festivalio programiniai akcentai

Festivalio programas sudaro J. S. Bacho bei jo sūnų muzika. “Pasak festivalio iniciatoriaus (...) koncertuose didžiojo vokiečių genijaus, jo sūnų ir amžininkų muziką siekiama pateikti konceptualiai patraukliame kontekste, atlikėjams ir klausytojams suteikiant progą muzikos meno sankirtose atskleisti neišsemiamus įkvėpimo ir kūrybingumo klodus.“26 Festivalis rengiamas istorinėse Vilniaus senamiesčio vietose. Koncertinės programos apima nuo senosios muzikos iki šiuolaikinių kompozitorių kūrinių.

Johanas Sebastianas Bachas - suprantama, žymiausias atstovas, turėjo 20 vaikų, iš kurių užaugo dešimt, o penki sūnūs tapo muzikantais. Tai iš pirmosios santuokos su Marija Barbara gimę Wilhelmas Friedmannas, Carlas Philipas Emanuelis ir Johannas Gottfriedas Bernhardas bei iš antrosios santuokos su Anna Magdalena Johannas Christophas Friedrichas ir Johanas Christianas. Bachų sukurtas muzikos palikimas yra milžiniškas.

Festivalyje atliekami kūriniai įvairiausi J. S. Bacho ir jo sūnų motetai, kantatos, arijos, siuitos, sonatos, sinfonijos, kūriniai chorui, orkestrui, vargonams. Prie Bacho kūrinių festivalio programoje galima išgirsti gausybę ir kitų puikių kompozitorių kūrinių, tokių kaip: V. Vodička,

24 Straipsnis http://www.anonsas.lt/portal/categories/81/1/0/1/article/4120/j-s-bacho-muzikos-festivalis 25 V. Bielskytė „Panevėžio rytas“ 2009 26 Straipsnis https://www.lrytas.lt/kultura/meno-pulsas/2017/02/19/news/j-s-bacho-muzikos-festivalio-leitmotyvas-metu- laikai-638295/

J. D. Zelenka, A. Vivaldis, J. A. Hasse. Pagrindiniai Bacho programiniai akcentai tai „Pasija pagal Morkų“, šeši „Brandenburgo koncertai“ bei „Muzikinė auka“.

„Pasija pagal Morkų“ (1731) parašyta vėliau už garsiąsias „Pasija pagal Joną“ (1723) ir „Pasiją pagal Matą“ (1729). Manoma, kad „Pasiją pagal Morkų“ Bachas kūrė autoparodijos metodu, t. y. perkomponuodamas savo anksčiau parašytą muziką. Šio kūrinio partitūra neišliko, tačiau įrodyta, kad penki jo numeriai yra „Gedulo odėje“. Trūkstami veikalo fragmentai buvo atkurti. Apimtimi ir struktūra „Pasija pagal Morkų“ daug paprastesnė už savo pirmtakes. Matyt, kompozitorius turėjo atsižvelgti į konkrečias aplinkybes – buvo perstatoma dainavimo mokykla, reikėjo keltis į kitas patalpas. Be to, jis jau buvo patyręs, kiek sunkumo teko įveikti statant „Pasiją pagal Matą“.

Šeši „Brandenburgo koncertai“, vieni geriausių Bacho instrumentinės muzikos pavyzdžių, sukurti Ketene (1717-1723), kur kompozitorius vadovavo kunigaikščio rūmų kapelai ir grojo klavesinu. Kaip įprasta Bacho laikais „Brandenburgo koncertuose“ išskiriamas ne vienas instrumentas, o jų grupė, rungtyniaujanti su ansambliu. „Brandenburgo koncertai“ artimi concerti grossi tipui, pagrįstam nedidelės koncertuojančių instrumentų grupės ir viso orkestro priešprieša. Solo grupei dažniausiai pavedamas pirmųjų ansamblio instrumentų vaidmuo.

„Muzikinę kaukę“ Bachas sukūrė 1747 m. grįžęs į Leipcigą, kur susitiko su Prūsijos karaliumi Frydrichu II (fleitininku ir kompozitoriumi). Karaliaus pasiūlyta tema kompozitorius parašė monumentalų polifoninį veikalą, kuriame apibendrino savo kontrapukto meną, ir pavadino jį „Muzikine auka“. Kūrinys pribloškia įkvėpimo jėga ir didingu užmoju.

4. REPERTUARO KAITA IR KAMERINIO MUZIKAVIMO ŽANRO SPECIFIKA 2018- 2020 METAIS

Labai svarbus ir ryškus pokytis ansamblio „Musica humana“ istorijoje – tai naujojo meno vadovo bei dirigento pasikeitimas. Nuo 2018 metų prof. A. Vizgirdą pakeičia prof. dr. Robertas Beinaris. Naujojo meno vadovo bei dirigento iniciatyva iškart ansamblyje vyksta ir kiti svarbūs įvykiai: rengiamos naujos programos, nauji projektai, išleistas ansamblio naujas CD - „Vizijos“, prasideda naujas Varėnos krašto muzikos festivalis „Su Palaimintuoju Teofilijumi 2019“. Išlieka didelis dėmesys lietuviškai muzikai, kamerinės muzikos vasaros festivalio „Kuršių nerija“ tęstinumas, rengiami koncertai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

4.1. Naujojo meno vadovo programiniai pokyčiai ir indėlis

„Pirmasis 2019-uosius Filharmonijos koncertų metus sausio 6 d. pradėjo ansamblis „Musica humana“ ir šis pasirodymas kolektyvui buvo ypatingas – pristatytas naujasis meno vadovas: ansamblio įkūrėją ir ilgametį entuziastingą vadovą Algirdą Vizgirdą pakeitė maestro ugdytinis, kūrybingas kolega Robertas Beinaris.“.27 Robertas Beinaris – dabartinis ansamblio „Musica humana“ meno vadovas ir dirigentas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, meno daktaras, pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros vedėjas, Vilniaus Juozo Tallat - Kelpšos konservatorijos ir Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos mokytojas. „Robertas Beinaris gimė 1977 Kaune. Baigė Kauno J. Naujalio muzikos gimnaziją pas mokytoją Vytautą Masteiką. Mokėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje docento Romualdo Staškaus obojaus klasėje. 2003 baigė meno aspirantūros studijas. 2002-2003 stažavosi Lyono nacionalinėje muzikos konservatorijoje prof. Jean-Louis Capezzali ir Jerome Guichard obojaus klasėse. R. Beinaris dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, , nuo 2000 metų dirba Lietuvos nacionalinės filharmonijos kameriniame ansamblyje „Musica Humana“, yra šiuolaikinės muzikos ansamblio „Gaida“ narys.“. 28 R. Beinaris organizuoja Lietuvos obojininkų čempionatą, tarptautinį L. Vėbros obojininkų konkursą, tarptautinį „Muzikinė akvarelė“ konkursą, tarptautinį J. Pakalnio atlikėjų puč. ir muš. muzikos instrumentais konkursą, Tarptautinį obojininkų festivalį, yra jo meno vadovas. 2007 m. įkūrė Lietuvos obojų kvartetą ir buvo jo meno vadovas; nuo 2009 m. Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionate pelnė geriausio solisto prizą. R. Beinaris yra J. Pakalnio respublikinio konkurso (II vieta) laureatas ir Tarptautinio obojininkų konkurso Lenkijoje diplomantas. 2001 m. laimėjo I vietą tarptautiniame J. Andrejo pučiamųjų instrumentų konkurse

27 Straipsnis https://www.muzikusajunga.lt/naujiena/naujasis-ansamblis-musica-humana-vadovas 28 Straipsnis https://www.muzikusajunga.lt/nariai/robertas-beinaris

Rygoje. Obojininkas grojo solo su Toskanos, Insbruko, Lvovo filharmonijos bei garsiausiais Lietuvos orkestrais. Koncertavo su Čiurlionio, Kauno styginių kvartetais, „Banchetto musicale“. Kaip solistas ir įvairių kamerinių ansamblių narys koncertavo JAV, Švedijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Norvegijoje, Danijoje, Suomijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Belgijoje, Šveicarijoje, Čekijoje, Ukrainoje; dalyvavo daugelyje Lietuvos ir užsienio kamerinės muzikos festivalių; dažnai atlieka lietuvių kompozitorių muziką ir yra pirmas kūrinių atlikėjas. Obojininko atliekami kūriniai skamba daugiau nei dešimtyje kompaktinių plokštelių tarp jų – dvi solinės: „Lietuviškos muzikos mozaika“ ir „Obojaus ornamentai“. Nuo 2014 m. jis įtrauktas į „Buffet Group“ (Prancūzija) medinių pučiamųjų instrumentų firmos žymiausių obojininkų sąrašą, 2015 m. apdovanotas Lietuvos muzikų sąjungos „Auksinio disko“ prizu, o 2017 m. suteiktas profesoriaus vardas.

Iliustracija Nr. 4. Prof. dr. Robertas Beinaris ir ansamblis „Musica humana“. (Prieiga per internetą: https://www.filharmonija.lt/lt/atlikejai/musica-humana.html).

Jo iniciatyva 2019 m. „Musica humana“ koncertavo Daugpilyje, Latvijoje, vasario 16 d. LR ambasadoje Baltarusijoje, Minske. Ansamblis tapo pagrindinis atlikėjas kasmetiniame jaunųjų kompozitorių konkurse „Mano nata“, Inicijuotas festivalis „Varėnos krašto muzikos festivalis su Palaimintuoju Teofiliumi“, taip pat išleistas CD albumas „Vizijos“. 2019 – 2020 m. surengtos programos „A. Vivaldi muzikos ekspresijos“, „Muzikiniai šachmatai“, „68 min.“, pastatytas sceninis veikalas V. Striaupaitės – Beinarienės miuziklas „Sidabrinis Ežerinis“ (eiliuoto teksto autorė – Alma Karosaitė), bei dar vienas koncertas LR ambasadoje Minske Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30 – mečio proga.

Nuo tada, kuomet R. Beinaris tapo ansamblio vadovu, rodo didelę iniciatyva siekdamas praturtinti ansamblio repertuarą ir galimybes, įnešti ansambliui naujovių, organizuoja daugiau koncertų ne tik tėvynėje, bet ir užsienio šalyse.

Ansamblio narių atsiliepimai (iš interviu) apie naujojo meno vadovo indėlį:

„Ansamblio veikla ir repertuaras pasipildė naujais projektais, ypač edukaciniais. Bet esminės gairės išliko – įdomios ir aukšto meninio lygio programos, dėmesys lietuviškai muzikai, „Kuršių nerijos“ festivalio tęstinumas, ieškant naujų formų net ir pandemijos metu.“ 29

„Robertas Beinaris, puikiai pažįstantis šį ansamblį nuo A iki Z. Labai natūraliai perėmė kolektyvo vadovavimą. Jis dar labiau plečia kolektyvo repertuarą ir galimybes naujiems projektams su įvairiais solistais, atlikėjais ir kolektyvais netikėčiausiose erdvėse. Ansamblis yra visur kviečiamas, laukiamas ir turi daugybę koncertų. Robertas - puikus vadovas. Jaunas, energingas, nepaprastai kūrybingas, nuostabus muzikantas ir dar prie viso šito labai nuoširdus, sąžiningas, jautrus, supratingas ir šiltas žmogus. Nuoširdžiai džiaugiuosi ansamblio meno vadovu ir linkiu kiekvienam kolektyvui turėti bent panašų.“ 30

„Labai svarbu, kad R. Beinaris yra pozityvus, veržlus, bet kartu ir reiklus vadovas. Labai vertinam jį už diplomatiškumą ir sąžiningumą. Manau, puiku, kad prieš tapdamas „Musica humana“ meno vadovu, R. Beinaris ilgus metus grojo ansamblyje, jis puikiai pažįsta kolektyvą iš vidaus. Su nauja jaunatviška energija ir užsidegimu kuriame naujus planus, siekiame savo tikslų ir tikimės, kad pavyks juos visus įgyvendinti.“ 31

„Pasikeitus meno vadovui, ansamblis įgavo veržlumo, tapo labiau pastebimas socialinėse medijų erdvėse. Koncertų programų įvairovė skatina naujų atlikėjų paieškas, koncertai tampa spalvingesni tiek atlikėjų, tiek jų kūrinių pasirinkimo dėka. Kai kurios koncertinės programos tapo labiau koncentruotos, programiškos, vienijamos bendros temos, motyvo. Atsirado daugiau kameriškumo (muzikavimas kvarteto, kvinteto sudėtyje).“ 32

29 Interviu D. Tumėnaitė - Vizgirdienė 30 Interviu I. Girdžiūnaitė 31 Interviu R. Grakauskaitė 32 Interviu T. Bandzaitytė - Puplauskė

4.2. CD „Vizijos“

„Naujausios ansamblio ir solistų įrašytos kompaktinės plokštelės iniciatorius yra nuo praeitų metų „Musica humana“ vairalazdę iš prof. A. Vizgirdos perėmęs Robertas Beinaris. CD pateikiama beveik penkių šimtmečių Lietuvos autorių muzikos panorama nuo XVI a. pabaigos iki XXI amžiaus, nuo Renesanso iki mūsų dienų. Didžiąją dalį kompozicijų ansambliui aranžavo Gediminas Kviklys.“ 33

„Ankstyviausi šaltiniai apie Lietuvoje skambėjusią muziką siekia vėlyvojo renesanso laikus. Tai Vilniuje saugomi du anoniminių autorių natų rankraščiai - Kražių ir Sapiegų vargonininkų tabulatūros. Iš jose užrašytų renesansinių šokių buvo sudaryta siuita „Musica antiqua Vilnensis“ („Senoji Vilniaus muzika“), kuria ansamblis Musica humana jau keletą dešimtmečių pristato publikai ankstyvąją Lietuvos muziką. Šio laikotarpio ansamblio repertuarą papildė ir keletas su Vilniumi susijusių jėzuitų muzikinių veikalų. Iškiliausias iš jų, be abejo, yra iš Žemaitijos bajorų kilęs Žygimantas Liauksminas, pasižymėjęs itin plačiu išsilavinimu. Parašė pirmąjį Lietuvoje ir vieną pirmųjų Europoje muzikos teorijos vadovėlį, susidedantį iš trijų knygų: „Ars et praxis musica“, „Graduale pro exercitatione studentium“ ir „Antiphonale et psalmos“, išleistų net keletą kartų, o jo retorikos vadovėlis buvo toks populiarus, kad buvo išleistas net 11 kartų Braunsberge, Miunchene, Prahoje, Vienoje, Kelne ir kt., be to dar parašė originalią graikų kalbos gramatiką. Čia skamba jo giesmės „Kai žmogus į nuodėmę nupuolė“ (iš „Graduale...“, Advento giesmės) instrumentinė versija. XVI a. muziką atstovauja Vilniaus jėzuitų kolegijoje 1571-75 m.studijavusio ir 1593-97 Vilniaus universitete dėsčiusio kompozitoriaus Jono Branto (1554- 1602) „Iesu dulcis memoria“ („Švelnus Jėzaus prisiminimas“). Po to, kai Martynas Krečmeris Vilniuje 1650 m. įstojo į jėzuitų ordiną ir studijavo Vilniaus akademijoje, darbui po 2-3 metus į Vilnių buvo atvykęs dar keletą kartų. Paskutinį kartą 1688 m. buvo tapęs Vilniaus akademijos vicekancleriu ir studijų prefektu. Laikomas vienu geriausių kompozitorių tarp jėzuitų, nors iš gana gausios jo muzikinės kūrybos išliko tik vokalinis instrumentinis „Motetto Sacerdotes Dei, benedicite Dominum“ („Motetas Dievo kunigai, šlovinkite Viešpatį“). Ansamblis atlieka įžanginę instrumentinę dalį „Symphonia“. Renesanso ir baroko epochų sandūros Lietuvos muziką papildo LDK didžiojo etmono Kristupo Radvilos ir LDK kanclerio Albrechto Stanislovo Radvilos Vilniaus rūmų vargonininko Andriaus Rohačevskio (Andrea Rohaczewski) polifoninio stiliaus „Canzona“. LDK ir Abiejų tautų respublikos žydėjimo laikotarpių faktiškais Lietuvos valdovais buvo kunigaikščių Radvilų ir Oginskių dinastijos. Jie ne tik rūpinosi savo rūmų menine aplinka,

33 Straipsnis https://www.bernardinai.lt/2019-10-08-musica-humana-nauja-sezona-pasitinka-su-lietuviu-muzikos-cd- vizijos/?fbclid=IwAR1UAxo5PEveQZqanXmdp5SXuDQvsMvkvyS9lLNDn4TuAkc7-veC2xAGGgA

23 orkestrais, bet ir patys kaip muzikos kūrėjai pasiekdavo gana aukšto lygio. Toks buvo ir kunigaikštis Motiejus Radvila (1749-1821), nuo 1790 metų buvęs Vilniaus kaštelionu. Kūrė daugiau styginiams instrumentams. Ansamblis Musica humana pateikia Sonatinos G-dur smuikui ir fortepijonui pirmos dalies transkripciją fleitai, obojui ir styginiams. Dar didesnės muzikinės sėkmės sulaukė Mykolas Kleopas Oginskis, kompozitorius, politinis veikėjas, LDK iždininkas, 1794 m. sukilimo metu vadovavęs Ukmergės, Švenčionių ir Breslaujos apskričių sukilėliams, bendravęs su daugeliu žymiausių savo laiko Europos muzikų, savo išskirtiniu išsilavinimu pelnęs jų didelę pagarbą ir palaidotas Florencijoje greta Dantės ir Mikelandželo. Jo žymusis „Atsisveikinimas su Tėvyne“ yra tik vienas iš 14 žavių polonezų, greta valsų, mazurkų, dainų, operos „Bonapartas Kaire“ ir kt. Įraše skamba Polonezas d-moll, pritaikytas obojui ir styginiams. M.K. Oginskio anūkas grafas Mykolas Oginskis Plungėje pastebėjo ir muzikos kelyje globojo žymiausią lietuvių menininką Mikalojų Konstantiną Čiurlionį. Šis tapo ne tik pasaulinės reikšmės dailininku, bet ir klojo pamatus lietuvių profesionaliajai muzikai, buvo pirmųjų simfoninių veikalų autorius, vokalinės ir instrumentinės muzikos kūrėjas. Jo trumpame gyvenimo kelyje fortepijono preliudai ir pjesės rodė greitą kūrybos stiliaus kaitą nuo švelnaus romantizmo iki sudėtingų ekspresionistinių išraiškos priemonių. Ansamblio atliekami Penki preliudai pritaikyti styginiams yra iš ankstyvesniojo kūrybos periodo, jie paženklinti talentu ir jautria lietuviškos gamtos ir dainos įkvėpta gaida. Trijų toliau skambančių kūrinių autoriai yra ne tik šių metų jubiliatai, kiekvieną jų galime vadinti savos kartos lietuvių muzikos klasikais. Kompozitorių, vargonininką, chorvedį, dirigentą, pirmojo lietuviško muzikinio žurnalo ir aukštosios muzikos mokyklos steigėją Juozą Naujalį pripažįstame centrine lietuvių tautinio atgimimo muzikos figūra, vienu iš lietuvių profesionalios muzikos pradininkų. Kūryboje jis orientavosi į chorinę, bažnytinę ir vargonų muziką, sukūrė simfoninę poemą, instrumentinių kūrinių. Vienintelė pjesė styginių kvartetui „Svajonė“ yra šio žanro lietuvių muzikos perlas. Prie aktyviausių XX a. pirmos pusės lietuvių muzikų galime priskirti ir Juozą Tallat-Kelpšą. Kūryboje orientavosi į klasikinės ir liaudies muzikos tradicijas. Tą liudija ir išplėtota lietuvių liaudies daina „Šokinėjo pana Ona“. Šimtmečio jubiliatas kompozitorius Eduardas Balsys lietuvių muzikos klasiko vardą užsitarnauja giliu ir fundamentaliu muzikos, jos išraiškos priemonių pažinimu, puikiu simfoninio orkestro spalvų panaudojimu. Naujai suskambo jo redaguota M.K. Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“. Paliko daug stambių muzikinių veikalų, kamerinės, vokalinės, teatro ir kitų muzikos žanrų kūrinių. Giliu jausmu persunkta ansamblio atliekama „Rauda“ iš baleto „Eglė žalčių karalienė“ paženklinta didelio meistro ranka. Mūsų amžininkų, aktyvių šių dienų muzikos kūrėjų meną ansamblis Musica humana pristato vokalinės-instrumentinės muzikos pavyzdžiais. Šeši kompozitoriai savitomis muzikinėmis priemonėmis įprasmina talentingų poetų žodį. Tarp žymiausių E. Balsio

24 kompozicijos mokinių yra (taip pat jubiliatas) Jonas Tamulionis. 1982 m. sukurtos „Septynios meilės elegijos“ pagal nuostabias Justino Marcinkevičiaus eiles buvo dažnos ansamblio Musica humana repertuaro palydovės. Čia įrašytos dar mūsų laisvės priešaušryje pro geležinę uždangą prasimušusios Bernardo Brazdžionio „Trys maldos“, persunktos stingdančiu Sibiro šalčiu ir 1989 m. J. Tamulionio jautriai perteiktos muzikinėmis priemonėmis. Reta muzikos ir žodžio sąveikos klausa apdovanotas ir kitas E. Balsio mokinys Algirdas Martinaitis. Ansamblio neretai atliekama kantata „Cantus ad futurum“ ar „Muzikinė auka“ toli peržengia nacionalines ribas. Trys dainos – išskirtinio talento brolių poeto Marcelijaus ir kompozitoriaus Algirdo Martinaičių bendradarbiavimo vaisius. Čia susilieja išraiškingas poetinis žodis, liaudiška dvasia, universali Kukučio alegorija ir ne mažiau jautri muzikinė poetika. Jaunos muzikų bangos dėka per paskutinį praeito amžiaus ketvirtį Klaipėda tapo vienu iš Lietuvos šiuolaikinės muzikos centrų. Šiandien čia darbuojasi daug talentingų menininkų, vyksta šiuolaikinės muzikos, džiazo ir kt. festivaliai. Abu čia pristatomi kūrėjai atstovauja J. Juzeliūno kompozicijos mokyklai. Naujosios bangos priekyje stovėjo ir kompozitorius Remigijus Šileika, eilę metų vadovavęs Lietuvos kompozitorių sąjungos Klaipėdos skyriui, organizavęs keletą šiuolaikinės muzikos festivalių „Marių klavyrai“ bei parašęs knygų šiuolaikinės muzikos kompozicijos, harmonijos ir analizės klausimais. Jo daina sopranui ir styginiams „Snieguoto pasaulio melodija“ slepia daug kompozicinių planų ir šelmiškų vingių. Su didele jėga į Klaipėdos muzikinį gyvenimą įsiveržė ir kompozitorė Loreta Narvilaitė, 1994 m. pradėjusi naujosios muzikos festivalį „Kopa“ ir pastaruosius dešimtmečius dedanti daug pastangų šiuolaikinės muzikos plėtrai. Kūryboje vyrauja originalūs kameriniai instrumentų ir vokalo deriniai. Vienam naujausių kūrinių „Solitude“ („Vienatvė“) L. Narvilaitė pasirinko XX a.I pusės prancūzų siurrealistinės krypties poeto Paulo Eluard`o ir to laikotarpio Baltarusijoje gimusio ir jidiš kalba rašiusio impresionistinio-simbolistinio stiliaus amerikiečių poeto Josepho Rolnicko eiles. Ansamblio Musica humana repertuarą savo originalia muzikos kalba parašytais kūriniais nuolat papildo kompozitorė Vaida Striaupaitė-Beinarienė. Jos kūrybinis diapazonas platus – nuo nedidelių pjesių vaikams iki galingo „Te Deum“. Platus ir literatūrinis tekstų pasirinkimo spektras. Kūryboje dažnai naudoja netradicinius instrumentų garso išgavimo būdus. Ypatingos dvasinės šviesos nušviestą tragiško likimo poeto Vytauto Mačernio viziją „Nubudimas“ kompozitorė perteikia vaizdingais muzikiniais potėpiais. Lietuvos valstybės ir tautos atgimimo dainiaus poeto Justino Marcinkevičaius eilės nuolat traukia muzikos kūrėjų dėmesį, nemažai jų yra tapę liaudies dainomis. Kompozitorė Galina Savinienė, naudodama lengvosios muzikos stilistines priemones ir jautrias Justino Marcinkevičiaus eiles pasiekė didelio poveikio. Jų kūrybos vaisius daina „Lietuva“ yra tapusi vienu iš tautos atgimimo himnų, dainų švenčių repertuaro puošmena.“34 Taip savo

34 G. Kviklys. Straipsnis CD „Vizijos“

25 straipsnyje apie CD „Vizijos“ rašo ansamblio „Musica humana“ narys, bei daugelio šio disko kompozicijų aranžuotojas Gediminas Kviklys.

CD „Vizijos“ albume esančius kūrinius 2019 metais spalio 13 dieną ansamblis „Musica humana“ atliko gyvai, pristatymo koncerte Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje.

Iliustracija Nr. 5. CD „Vizijos“. (Prieiga per internetą: https://www.buffet- crampon.com/en/artist/robertas-beinaris/?fbclid=IwAR0juZyoPhCvzcsfAg6L6NAzE- GpNdwh1J604TZrrhFJY1RGvzeNB1hBClA).

CD „Vizijos“ albume skambantys kūriniai:

1. Anonimas Siuita ,,MUSICA ANTIQUA VILNENSIS“

Cancona 2. Chorea 3. Ricercar 4. Danza 5. Trio 6. Saltarella (Gedimino Kviklio aranžuotė)

2. ŽYGIMANTAS LIAUKSMINAS (1596 – 1670)

,,Kai žmogus į nuodėmę puolė“ iš ,,Graduale pro execisione studentium“

(Gedimino Kviklio aranžuotė)

3. JONAS BRANTAS (1554 – 1602)

,,Jesu dulcis memoria“ (Gedimino Kviklio aranžuotė)

4. MARTYNAS KREČMERIS (1631 – 1696)

Symphonija ir Presto iš moteto ,,Sacerdotes Dei benedicite Dominum“ (Gedimino Kviklio aranžuotė)

5. ANDRIUS ROGAČEVSKIS (1593 – 1656) Canzona

(Gedimino Kviklio aranžuotė)

6. Motiejus Radvila (1749-1800) - Sonatina I dalis Allegro fleitai, obojui ir styginiams (Gedimino Kviklio aranžuotė) Solistai: Algirdas Vizgirda (fleita), Robertas Beinaris (obojus)

7. MYKOLAS KLEOPAS OGINSKIS (1765-1833)

Polonezas d –moll solistas ROBERTAS BEINARIS (Gedimino Kviklio aranžuotė)

8. MIKALOJUS KONSTANTINAS ČIURLIONIS (1875-1911)

Penki preliudai styginiams - Grave.Tranquillo. Andante. Con moto. Lento

9. JUOZAS NAUJALIS (1869-1934) „Svajonė“ styginiams

10. Juozas Tallat-Kelpša (1889-1949) – išplėtota lietuvių liaudies daina „Šokinėjo pana Ona“ (Gedimino Kviklio aranžuotė), solistė Simona Liamo (sopranas)

11. Eduardas Balsys (1919-1984) „Rauda“ (Gedimino Kviklio aranžuotė)

12. JONAS TAMULIONIS (1949 g.) ,,Trys maldos‘‘ Bernardo Brazdžionio tekstas 1.Vakaro vizija 2. Be motinos Tėvynės. 3. Trys maldos

Solistas STEIN SKJERVOLD

13. Remigijus Šileika (1950 g.) Snieguoto Pasaulio melodija sopranui ir styginiams Solistė Simona Liamo (sopranas)

14. ALGIRDAS MARTINAITIS (g. 1950)

Trys dainos sopranui ir ansambliui

„Naktis o diena“, „Kukučio turgus“, „Žemaičių plentas“ (Marcelijaus Martinaičio žodžiai) (Roberto Beinario transkripcija) Solistė Simona Liamo (sopranas)

15. LORETA NARVILAITĖ (g. 1965) „Solitude“ baritonui, obojui ir violončelei, tekstas Paul Eluard ir Joseph Rolnick (2015)

Atlieka: STEIN SKJERVOLD, ROBERTAS BEINARIS, EVALDAS PETKUS

16. VAIDA STRIAUPAITĖ - BEINARIENĖ (1977 g.)

,,Nubudimas‘‘ Tekstas Vytauto Mačernio sopranui, obojui ir klavesinui

Atlieka: SIMONA LIAMO, ROBERTAS BEINARIS, GEDIMINAS KVIKLYS

17. Galina Savinienė (g. 1946) – Lietuva (žodžiai Justino Marcinkevičiaus)

Solistė Simona Liamo (sopranas), (Gedimino Kviklio aranžuotė).

4.3. I – asis Varėnos krašto muzikos festivalis „SU PALAIMINTUOJI TEOFILIJUMI 2019”

Dar vienas ryškus naujojo meno vadovo ir dirigento Roberto Beinario indėlis ansambliui – I – asis festivalis su palaimintuoju Teofilijumi – 2019. „Dvasingai, prasmingai ir ypatingai gražiai kasmet švenčiamos Sekminės Babriškėse. Kiekvienais metais rūpestingojo parapijos klebono, kun. Pranciškaus Čivilio pastangomis ir rūpesčiu mažutė, bet labai jauki bažnytėlė Sekmines sutinka bent šiek tiek atnaujinta ir būna proga tądien visiems drauge pasidžiaugti bei padėkoti geros valios žmonėms už paramą. 2019 metais Sekminių dieną bažnytėlėje prasidėjo Varėnos krašto muzikos festivalis „Su palaimintuoju Teofiliumi 2019“, kurio globėjas – kunigas Pranciškus Čivilis. Šv. Mišių metu buvo pašventina architekto Brunono Bakaičio sukurta festivalio vėliava. Po Šv. Mišių festivalis „Su palaimintuoju Teofiliumi 2019“ prasidėjo įspūdingu kamerinės muzikos ansamblio „Musica Humana“, kurio meno vadovas yra Robertas Beinaris, koncertu „Iš širdies į širdį“.“ 35 Koncerto programoje skambėjo – J. S. Bacho, G. F. Hendelio, P. Beinario, M. K. Čiurlionio, J. Naujalio, J. Tallat – Kelpšos, G. Savinienės ir V. Striaupaitės – Beinarienės kūriniai. Juos atliko Simona Liamo (sopranas), Robertas Beinaris (obojus), Evaldas Petkus (violončelė), Gediminas Kviklys (klavesinas, vargonai).

Iliustracija Nr. 6. Varėnos krašto muzikos festivalio „Su Palaimintuoju Teofilijumi“ logo.

Antrajame festivalio koncerte „Dzūkų atžalynas“ po bažnytėlės skliautais skambėjo A. Vivaldžio, Ch. Danclos, B. Dvariono, K. Vasiliauskaitės, A. Piazzolos kūryba (Urtė Akulavičiūtė – sopranas, fleita, Rokas Volungevičius – tenoras, Justė Marija Stramkauskaitė – smuikas, Gabrielė Šukaitytė – smuikas, Aistis Tamulevičius – akordeonas bei jaunių choras „Varėnė“). Ir

35 Straipsnis https://varena.lt/naujienos/svenciant-sekmines-babriskese-prasidejo-varenos-krasto-muzikos-festivalis-su- palaimintuoju-teofiliumi-2019/?fbclid=IwAR11ME3sj79Qg4- 73Yh8BuEKjBbSgg2VGXxInwS49ZVhQv_LmPjgkUZtWQ8

28 trečioji festivalio programa, pavadinta „Svajos“ užbaigė festivalį su C. Debussy, A. Račiūno, G. Puccinio, M. Maraiso ir M. K. Čiurlionio muzikiniais šedevrais, kuriuos atliko Brigita Beinarytė (fleita), Robertas Beinaris (obojus), Gabrielė Beinarytė (arfa), Ramunė Grakauskaitė (smuikas).

Svarbu paminėti, jog taip pat buvo išleitas festivalio suvenyrinis CD. Diskas tarsi dovana klausytojams su rinktiniais, festivalyje skambėjusiais kūriniais. „Sveikiname Varėnos krašto muzikos festivalio „Su Palaimintuoju Teofilijumi“ dalyvius, atlikėjus ir šio nuostabaus turinio muzikinės plokštelės klausytojus. Sumanymą pradėti muzikos festivalį Palaimintojo Teofilijaus garbei Varėnos krašte ir būtent Bobriškio parapijoje paskatino svarbi istorinė priežastis. Borbiškio (dabar Barbiškių) parapija vienintelę Lietuvoje yra įkūręs Pal. Ark. Teofilius Matulionis 1946 m. vasario mėn. 14 d. Įvertindami šį istorinį faktą, jaučiame nepaprastai artimą dvasinį ryšį su Palaimintuoju ir begalinį dėkingumą. Istorinė atmintis įkvepia mums drąsos Dievui padedant pradėti šio muzikinio projekto įgyvendinimą, pasirenkant pamatinį pobalsį „Tegul Tau Aukščiausias, mano muzika skamba“, kurio pagrindinis tikslas – pagarbinti Dievą ir pagerbti Teofiliaus kankinystę.“36 Tokiu gražiu dėkingumu, sveikinimo žodį išsakė disko aprašyme ir pats kunigas Pranciškus Čivilis.

Kompaktinėje plokštelėje skamba P. Beinario, M. K. Čiurlionio, G. F. Hendelio, C. Franko, A. Corellio, G. Caccinio, S. Rachmaninovo, A. Vivaldžio, J. S. Bacho ir kitų kompozitorių kūriniai.

Iliustracija Nr. 7. CD “Su Palaimintuoju Teofilijumi 2019”.

36 Kunigo P. Čivilio sveikinimas

Ansamblio „Musica humana“ muzikiniai įrašai „Youtube“ platformoje, keletas jų:

1. J. Dvarionaitė – „Andalūzija“ https://www.youtube.com/watch?v=ytr0vp2_Dyo&ab_channel=MusicaHumana 2. J. Bakševičiūtė – „Staugsmas“ https://www.youtube.com/watch?v=Foqxkblt9rg&t=318s&ab_channel=MusicaHumana 3. M. K. Oginskis – Polonezas d – moll https://www.youtube.com/watch?v=ybhqk- L5J9c&ab_channel=Lietuvosnacionalin%C4%97filharmonija 4. E. Balsys – „Rauda“ iš baleto „Eglė žalčių karalienė“ https://www.youtube.com/watch?v=B9Ds4pWSaJY&ab_channel=KazysDaugela 5. A, Martinaitis – Trys dainos iš ciklo „Paserbenčio dainos” https://www.youtube.com/watch?v=dCuehVDFefo&ab_channel=KazysDaugela 6. J. Tallat – Kelpša – „Šokinėjo pana Ona” https://www.youtube.com/watch?v=M5PY4HUNXV4&t=39s&ab_channel=SimonaLiam o 7. A. Martinaitis – Kantata „Cantus ad futurum” https://www.youtube.com/watch?v=Sny4kpl_0r0&ab_channel=dns4006 8. V. Striaupaitė – Beinarienė – „Raktažodis” https://www.youtube.com/watch?v=Uh6U-ittcRA&ab_channel=elzbietantroji 9. A. Vivaldi – Koncertas dviems fleitoms ir orkestrui C – dur https://www.youtube.com/watch?v=thCBIyeIv8k&ab_channel=GretaPocevi%C4%8Di% C5%ABt%C4%97 10. M. Marais – Variacijos „La Folia” https://www.youtube.com/watch?v=CooyoDez1pM&ab_channel=MusicaHumana

IŠVADOS:

1. Ansamblio nariai - tai ryškūs Lietuvos muzikantai, ištikimi savo meniniam pašaukimui baroko ir šiuolaikinės muzikos misijai nūdienos pasaulyje. Ansamblio narių sudėtis plėtėsi, suteikdama daugiau galimybių ansambliui atlikti vis didesnes programas. Išsiplėtusios sudėties ansamblis pradėjo itin aktyviai organizuoti festivalius, ryškiausi - „J. S. Bacho festivalis“, kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“, „Festivalis su Palaimintuoju Teofilijumi 2019“. Festivaliams ansamblis kartu kviečia ryškius Lietuvos ir užsienio šalių solistus, instrumentalistus, chorus, suteikdamas dar įvairesnės harmonijos įspūdingoms programoms.

2. Ryškiausias dėmesys ansamblio muzikiniame kelyje – J. S. Bacho ir baroko laikmečiui bei lietuviškai muzikai. Ansamblis „Musica humana“ ruošia dideles Bacho ir jo sūnų (C. Ph E. Bacho, J. C. Bacho, J. C. F. Bacho) programas, kartu apjungdamas ir lietuvių kompozitorių šedevrus. Neretai ir ansamblio koncertinės programos buvo pavadintos „J. S. Bachas ir lietuviška muzika“, „J. S. Bachas ir Lietuvos muzika“, „Tiltas Bachas - Martinaitis“ ir kt. Ansamblio iniciatyva atsiradę A. Martinaičio „Cantus ad futurum“, B. Kutavičiaus „Medžių kova“ ir O. Balakausko “Šokių siuita“ tapo tikromis jo repertuaro puošmenomis. „Musica humana“ repertuare dažnai galima išgirsti genialių lietuvių muzikos kompozitorių: M. K. Čiurlionio, M. Radvilos, J. Naujalio, M. K. Oginskio, B. Dvariono, J. Juzeliūno, A. Malcio, V. Striaupaitės – Beinarienės, A. Martinaičio, G. Svilainio, V. Germanavičiaus kūrinių. Šalia Bacho ir lietuviškos muzikos ansamblis taip pat atlieka baroko ir klasicizmo genijų kūrinius, tokių kaip: A. Vivaldi, G. F. Hendelio, W. A. Mocarto, J. Haidno kūrinius, daug romantikų muzikos – C. Debussy, M. Ravelio, F. Schuberto, J. Iberto, F. Poulenco, C. Francko ir kt..

3. Itin svarbus įvykis ansamblio „Musica humana“ muzikiniame gyvenime – naujasis meno vadovas ir dirigentas. Ansamblio įkūrėją ir ilgametį vadovą Algirdą Vizgirdą, 2018 m. gruodį pakeitė maestro ugdytinis, kūrybingas profesorius, obojininkas Robertas Beinaris. Jo iniciatyva plečiamas repertuaras ir kolektyvo galimybės, organizuojami nauji projektai – Varėnos krašto muzikos festivalis „Su Palaimintuoju Teofilijumi“, naujos programos - „A. Vivaldi muzikos ekspresijos“, „Muzikiniai šachmatai“, „68 min.“ su įvairiais solistais, atlikėjais ir kolektyvais. Pastatytas ir atliktas sceninis kūrinys miuziklas kompozitorės V. Striaupaitės – Beinarienės „Sidabrinis Ežerinis“ (eiliuoto teksto autorė – Alma Karosaitė), ansamblis tapo pagrindinis atlikėjas kasmetiniame jaunųjų kompozitorių konkurse „Mano nata“. Naujajam meno vadovui be naujų idėjų pavyksta išlaikyti ir senąsias ansamblio tradicijas - išlieka ypač didelis dėmesys

31 lietuviškai muzikai, tarptautinio kamerinės muzikos festivalio „Kuršių nerija“ tęstinumui.

4. Ansamblis „Musica humana“ sėkmingai reprezentuoja kamerinės muzikos žanro specifiką ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Ansamblis yra maloniai kviečiamas ir laukiamas įvairiuose koncertuose, renginiuose, festivaliuose. Per ilgus metus ansamblis pristatė daugybę idėjų, šimtus koncertų, o jų patirtis ir repertuaro įvairovė užfiksuota daugybėje, iki šiol vis naujomis pildomų, kompaktinių plokštelių. Taigi, ansamblio „Musica humana“ kamerinės muzikos indėlis 2000 – 2020 m. yra labai svarbus reiškinys kultūriniame gyvenime.

***

Man buvo didelis malonumas susipažinti su ansambliu iš arčiau, išanalizuoti ansamblio programinę kaitą, svarbiausius įvykius, naujus projektus, festivalių pagrindinius akcentus. Taip pat buvo labai įdomu išgirsti ansamblio narių patirtis. Svarbu užfiksuoti visą gautą informaciją, kuri bus naudinga ateinančioms kartoms, bei visiems norintiems daugiau pasigilinti į šio ansamblio kamerinės muzikos indėlį kultūriniame gyvenime.

LITERATŪROS SĄRAŠAS:

1. Andrikonytė, A. (2000). „Lietuvos rytas“. Žavus Vilniaus festivalio reveransas Bachui ir lietuviams.

2. Bakučionis, T. (2000). „Muzikos barai“. Festivalis tarp dviejų vandenų.

3. Bakučionis, T. (2000). „Veidas“.

4. Bielskytė, V. (2004). „Panevėžio rytas“. „Musica humana“ suteiks dvasinės ramybės.

5. Bielskytė, V. (2001). „Panevėžio balsas“. Muzikos perlai iš Prancūzijos.

6. Bielskytė, V. (2009). „Panevėžio rytas“. Sekmadienis su Bachu.

7. Festivalis „Kuršių nerija“ – jau 22-ą kartą atkeliauja į pajūrį. [žiūrėta 2021-04-21]. Prieiga per internetą: https://welovelithuania.com/festivalis-kursiu-nerija-jau-22-a-karta-atkeliauja-i-pajuri/

8. J. S. Bacho muzikos festivalio leitmotyvas – metų laikai. [žiūrėta 2021-04-09]. Prieiga per internetą: https://www.lrytas.lt/kultura/meno-pulsas/2017/02/19/news/j-s-bacho-muzikos- festivalio-leitmotyvas-metu-laikai-638295/

9. J. S. Bacho muzikos festivalis. [žiūrėta 2021-04-15]. Prieiga per internetą: http://www.anonsas.lt/portal/categories/81/1/0/1/article/4120/j-s-bacho-muzikos-festivalis

10. Karaška, A. (2007). „7 meno dienos“ . Koncertas Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje.

11. Kviklys, G. „CD „Vizijos“ .

12. Musica humana. [žiūrėta 2021-04-21]. Prieiga per internetą: https://www.filharmonija.lt/lt/atlikejai/musica-humana.html

13. Musica humana ir Bachas. [žiūrėta 2021-04-20]. Prieiga per internetą: https://www.filharmonija.lt/lt/naujienos/ziniasklaidai/archive/musica-humana-ir-bachas.html

14. „Musica humana“ naują sezoną pasitinka su lietuvių muzikos CD „Vizijos“. [žiūrėta 2021-04-10]. Prieiga per internetą: https://www.bernardinai.lt/2019-10-08-musica-humana-nauja-sezona- pasitinka-su-lietuviu-muzikos-cd- vizijos/?fbclid=IwAR1UAxo5PEveQZqanXmdp5SXuDQvsMvkvyS9lLNDn4TuAkc7- veC2xAGGgA

15. Naujasis ansamblio “Musica humana” vadovas. “. [žiūrėta 2021-04-02]. Prieiga per internetą: https://www.muzikusajunga.lt/naujiena/naujasis-ansamblis-musica-humana-vadovas

16. Robertas Beinaris. [žiūrėta 2021-04-05]. Prieiga per internetą: https://www.muzikusajunga.lt/nariai/robertas-beinaris

17. Robertas Beinaris. [žiūrėta 2021-04-16]. Prieiga per internetą: https://www.buffet- crampon.com/en/artist/robertas-beinaris/?fbclid=IwAR0juZyoPhCvzcsfAg6L6NAzE- GpNdwh1J604TZrrhFJY1RGvzeNB1hBClA

18. Rugpjūtį Neringoje skambės tarptautinis kamerinės muzikos festivalis „Kuršių nerija“ 2019. [žiūrėta 2021-03-05]. Prieiga per internetą: http://visitneringa.com/lt/informacija/naujienos/rugpjuti-neringoje-skambes-tarptautinis- kamerines-muzikos-vasaros-festivalis-kursiu-nerija-2019

19. Vilniuje vyks V tarptautinis J. S. Bacho muzikos festivalis. [žiūrėta 2021-04-18]. Prieiga per internetą: https://www.filharmonija.lt/lt/naujienos/archive/vilniuje-vyks-v-7qy9.html

20. I-asis Festivalis su Palaimintuoju Teofilijumi 2019. [žiūrėta 2021-04-16]. Prieiga per internetą: https://varena.lt/naujienos/svenciant-sekmines-babriskese-prasidejo-varenos-krasto-muzikos- festivalis-su-palaimintuoju-teofiliumi-2019/?fbclid=IwAR11ME3sj79Qg4- 73Yh8BuEKjBbSgg2VGXxInwS49ZVhQv_LmPjgkUZtWQ8

PRIEDAI:

1 priedas

Interviu klausimai:

1. Muzikavimas ansamblyje „Musica humana“, ką jums tai reiškia/reiškė?

2. Kokią įtaką turėjo repertuaro programinė kaita nuo 2000 iki 2020 metų?

3. Įsimintiniausi koncertai - festivaliai, kokie jų pagrindiniai akcentai?

4. Kokia lietuviškos muzikos įtaka ir reikšmė ansambliui?

5. Festivalis „Kuršių Nerija“. Kokia reikšmė ansamblio koncertiniame gyvenime. Festivalio svarba Lietuvos kultūrai.

6. Naujasis ansamblio meno vadovas, kokie pokyčiai?

2 priedas

Iliustracijos/Nuotraukos:

Iliustracija Nr. 2. Prof. A. Vizgirda (Prieiga per internetą: https://www.filharmonija.lt/lt/naujienos/ziniasklaidai/archive/musica-humana-ir-bachas.html).

Iliustracija Nr. 3. J. S. Bacho muzikos festivalio logo. (Prieiga per internetą: https://www.filharmonija.lt/lt/naujienos/archive/vilniuje-vyks-v-7qy9.html).

Iliustracija Nr. 4. Prof. dr. Robertas Beinaris ir ansamblis „Musica humana“. (Prieiga per internetą: https://www.filharmonija.lt/lt/atlikejai/musica-humana.html).

Iliustracija Nr. 5. CD „Vizijos“. (Prieiga per internetą: https://www.buffet- crampon.com/en/artist/robertas-beinaris/?fbclid=IwAR0juZyoPhCvzcsfAg6L6NAzE- GpNdwh1J604TZrrhFJY1RGvzeNB1hBClA).

Iliustracija Nr. 6. Varėnos krašto muzikos festivalio „Su Palaimintuoju Teofilijumi“ logo.

Iliustracija Nr. 7. CD „Su Palaimintuoju Teofilijumi 2019”.

Ansamblis MUSICA HUMANA (meno vadovas ir dirigentas Robertas Beinaris) Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos choras VIVA VOCE (vadovai Raimondas Katinas, Virginija Katinienė) Senosios muzikos ir šokio ansamblis FESTA CORTESE Solistai: Karalaitė – DOVILĖ KAZONAITĖ (sopranas) arba KRISTINA ZMAILAITĖ (sopranas), Ežerinis – VAIDAS BARTUŠAS (kontratenoras), Vandenė – SIMONA LIAMO (sopranas) Personažai: Teatro vadovas – KRISTUPAS KAVALIAUSKAS, Sraigė – GIEDRĖ POPULAIGĖ, Vėžys – EVALDAS PETKUS, Mama – GINTARĖ KUDARAUSKAITĖ, Tėvas – MINDAUGAS LINKAITIS, Mėsininkutis – ANDRIUS BUTKYS Kompozitorė VAIDA STRIAUPAITĖ-BEINARIENĖ Dirigentas ROBERTAS BEINARIS Eiliuoto teksto autorė ALMA KAROSAITĖ Režisierius KRISTUPAS KAVALIAUSKAS

Iliustracija Nr. 8 Miuziklas „Sidabrinis Ežerinis”

Iliustracija Nr. 9 Miuziklas „Sidabrinis Ežerinis”

Iliustracija Nr. 10 Miuziklas „Sidabrinis Ežerinis”

Iliustracija Nr. 11 Miuziklas „Sidabrinis Ežerinis”

Iliustracija Nr. 12 Miuziklas „Sidabrinis Ežerinis”

Iliustracija Nr. 13 Miuziklas „Sidabrinis Ežerinis”

Iliustracija Nr. 14 Miuziklas „Sidabrinis Ežerinis”

LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA

SĄŽININGUMO DEKLARACIJA DĖL TIRIAMOJO RAŠTO DARBO

2021 m. Gegužės 1 d.

Patvirtinu, kad mano tiriamasis rašto darbas (tema) „Ansamblio „Musica Humana“ kamerinės muzikos indėlis kultūriniame gyvenime 2000 – 2020 m.“ yra parengtas savarankiškai.

1. Šiame darbe pateikta medžiaga nėra plagijuota, tyrimų duomenys yra autentiški ir nesuklastoti.

2. Tiesiogiai ar netiesiogiai panaudotos kitų šaltinių ir/ar autorių citatos ir/ar kita medžiaga pažymėta literatūros nuorodose arba įvardinta kitais būdais.

3. SU PASEKMĖMIS, NUSTAČIUS PLAGIJAVIMO AR DUOMENŲ KLASTOJIMO ATVEJUS, ESU SUSIPAŽINĘS(-USI) IR JAS SUPRANTU.

LAIMA ŠVABAUSKAITĖ