Lietuvos Vėjo Energetikos Klasterio Formavimas

Strategin ė savivalda ISSN 1648-5815 Strategic Self-Management 2005 Nr.1(2) www.eksponente.lt/ssz Stasys Paulauskas, Aleksandras Paulauskas LIETUVOS V ĖJO ENERGETIKOS KLASTERIO FORMAVIMAS FORMATION OF LITHUANIAN WIND ENERGY CLUSTER Naujadaros straipsnis / Innovations‘ article

Lietuvos v ėjo energetikos klasterio formavimas

Doc. dr. Stasys PAULAUSKAS. Strategin ės savivaldos instituto direktorius. Pagrindin ės mokslini ų tyrim ų kryptys: savivaldos teorija, strateginio valdymo metodologija, energetikos, j ūrų ūkio, švietimo pl ėtra, saviugdos informacin ės technologijos. Adresas: Baltijos pr. 123-61, LT-93224 Klaip ėda. Tel.:+37046350560, e-mail: [email protected] Assoc. Prof. dr. Stasys PAULAUSKAS. Director of Public institution Strategic Self-Management institute. Main areas of scientific research: theory of self-management, methodology of strategic management; development of energy, maritime economy, education, self-improvement information technologies. Address: Baltijos pr. 123-61, LT-93224 Klaipeda. Phone: +37046350560, e-mail: [email protected]

Mgr. Aleksandras PAULAUSKAS. Lietuvos energetikos instituto doktorantas. Lietuvos v ėjo energetik ų asociacijos direktorius. Pagrindin ės naujadaros sritys: v ėjo energetikos technologijos, regionin ė pl ėtra. Adresas: Baltijos pr. 123-61. LT-93224 Klaip ėda. Tel.:+37046350560, e-mail: [email protected] Mgr. Aleksandras PAULAUSKAS. Post Graduate Student of Lithuanian Energy Institute. Director of Lithuanian wind energy association. Main areas of innovations: wind energy technologies, regional development. Address: Baltijos pr. 123-61. LT-93224 Klaip ėda. Phone : +37046350560, e-mail: [email protected]

Anotacija Vyraujant centralizuotam elektros ūkiui, kurio pagrind ą sudaro branduolinis, naftos ir duj ų kuras, v ėjo energetikos galimyb ės ilg ą laik ą buvo ribotos. Ta čiau pritaikius pagrindinius Europos S ąjungos darnaus vystymosi, lygi ų galimybi ų, regionin ės pl ėtros principus bei modernius naujadaros ir strategin ės savivaldos metodologinius poži ūrius, nacionalin ė v ėjo energetika atsiveria kaip neabejotinai pažangi ir perspektyvi verslo sritis. Įsteigus Lietuvos v ėjo energetik ų asociacij ą formuojasi moderni v ėjo energetikos verslo šaka. Straipsnyje nagrin ėjamas ES metodologin ės kult ūros įtakoje vykstantis Lietuvos v ėjo energetikos verslo srities tapimo procesas. Pagrindiniai žodžiai : vėjo energetika, darnus vystymasis, darnos kult ūra, naujadara, strategin ė savivalda.

Abstract Dominating of centralized electricity economy, grounded on nuclear, oil and gas fuel, the possibilities of wind energy were limited many years. But applied main methodological principles of European Union – sustainable development, equal possibilities, regional development and modern innovations and strategic self-management methodological outlooks, national wind energy discovers as definitely progressive and prospective business branch. After establishing of Lithuanian wind energy association the new modern wind power economy branch is forming. In this article are analyzing Lithuanian wind power branch becoming process. Key words : wind power, sustainable development, sustainability culture, innovations, strategic self-management.

Recenzentai – prof. habil. dr. Remigijus Čiegis ir prof .habil. dr. Matas Tamonis

Įvadas

Problemin ė situacija. V ėjas yra ekologiškai švarios, atsinaujinan čios energijos šaltinis, kurio panaudojimas elektrai gaminti pastaruoju metu pasaulyje auga taip pat spar čiai, kaip kompiuterija ir mobilusis telefono ryšys. Europos ir Skandinavijos šalys daug d ėmesio skiria šios energetikos srities pl ėtrai. Lietuvoje v ėjo energetika aktyviau imta dom ėtis tik pastaraisiais metais, s ąryšyje su pl ėtojama energetikos ūkio reforma bei integracija į Europos S ąjungos ūkį. Netgi nusprendus uždaryti Ignalinos atomin ę elektrin ę iki 2009 met ų, nacionalin ėje energetikos strategijoje v ėjo energetikai buvo numatyta itin kukli vieta. Buvo planuojama 2015 metais iš v ėjo gaminti tik 0,5% visos šalies elektros energijos. 2002 met ų spalio m ėnes į įsteigta Lietuvos v ėjo energetik ų asociacija išsik ėlė pagrindin į veiklos tiksl ą – sukurti Lietuvos v ėjo energetikos ūkio šak ą ir išpl ėtoti šios draugiškos gamtinei aplinkai, nereikalaujan čios kuro importo, energetikos kult ūrą. Tai įgalino pakoreguoti nacionalin ės energetikos bei vėjo energetikos strateginius prioritetus. Pagrindinis šio darbo tikslas yra, remiantis pasaulio ir Europos S ąjungos v ėjo energetikos pl ėtros tendencijomis ir atsižvelgus į Lietuvos v ėjo energetikos galimybes, apibr ėžti šio energetikos sektoriaus formavimo raid ą. Šiam tikslui įgyvendinti sprendžiami šie pagrindiniai uždaviniai: 1. Apžvelgti v ėjo energetikos strategijos formavimo metodologinius principus; 2. Įvertinti Lietuvos v ėjo energetikos raidos b ūkl ę ir galimybes.

1 Strategin ės savivaldos institutas Strategic Self-Management Institute www.eksponente.lt/ssi Strategin ė savivalda ISSN 1648-5815 Strategic Self-Management 2005 Nr.1(2) www.eksponente.lt/ssz Pagrindinis tyrimo objektas – Lietuvos v ėjo energetikos verslo šakos k ūrimas. Pagrindin ė hipotez ė – Lietuvos v ėjo energetikos verslo šakos pl ėtros galimybes lemia palanki ES darnaus vystymosi metodologin ė kult ūra ir pozityvus strateginis šios veiklos vystymas, kuriant ir įgyvendinant strategin ės savivaldos sistem ą. Pagrindiniai tyrimo metodai : v ėjo parametr ų matavimai, investicinis projektavimas, poveikio aplinkai analiz ė, strateginis modeliavimas. Pagrindin ės duomen ų baz ės: Mokslin ės inovacin ė bendrov ės „Eksponent ė“ kartu su Norvegijos ir Jungtini ų taut ų ekspertais atlikti Lietuvos v ėjo energetikos galimybi ų studij ų, v ėjo j ėgaini ų park ų investicini ų projekt ų bei Europos ir pasaulio v ėjo energetikos organizacij ų duomenys.

1. Lietuvos v ėjo energetikos strategijos formavimo metodologiniai principai ir įrankiai

Ūkin ės veiklos kult ūros raidai b ūdinga nuosekli fizin ės, ekonomin ės ir darnaus vystymosi kokybini ų pakop ų kaita 1. Vertinant dabartin ę Lietuvos ūkin ės veiklos kult ūrą, stebime per ėjimo nuo daiktin ės prie ekonomin ės kokyb ės procesus. Nors formuojant nacionalin ę energetikos strategij ą pla čiai operuojama ekonomikos įrankiais, vienu esminiu pažangios v ėjo energetikos ribojan čiu veiksniu išlieka fizinei kult ūros kokybei b ūdingi technikos kriterijai. Užimantys dominuojan čią pozicij ą elektros rinkoje elektros tinklo operatoriai pirmiausiai kelia technini ų reikalavim ų kriterijus technini ų tinklo parametr ų užtikrinimo poži ūriu. Ekonomikos gi kult ūra pirmiausiai koncentruoja d ėmes į į ūkin ės veiklos efektyvumo kriterijus. Ekonomikos poži ūriu, turint pakankamai l ėšų, daugel į technini ų problem ų galima išspr ęsti. Ta čiau reikalaujamos investicijos turi tenkinti ekonominio efektyvumo kriterijus. Nauj ų veiklos sri čių atskleidimas dažnai susietas su naujausi ų metodologini ų sistem ų bei princip ų įsisavinimu. V ėjo energetikos raida yra to charakteringas pavyzdys. Skaičiuojant šios energetikos r ūšies produkcijos vieneto savikain ą remiantis vyraujan čiu dabarties ūkyje tiesiogini ų gamybos kašt ų metodu, dažnai padaroma išvada, kad v ėjo energetika yra per brangi ir d ėl to neperspektyvi. Pritaikius pagrindinius Europos S ąjungos darnaus vystymosi, lygi ų galimybi ų, regionin ės pl ėtros principus bei modernius naujadaros ir strategin ės savivaldos metodologinius poži ūrius, nacionalin ė v ėjo energetika atsiveria kaip neabejotinai pažangi ir perspektyvi verslo sritis.

1.1. Darnos kult ūros puosel ėjimas

2000 m. įvyk ęs ES virš ūni ų susitikimas pri ėmė vadinam ąją Lisabonos strategij ą, kurioje pagrindiniu ES tikslu iki 2010 m. nurodomas „ES tapimas konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis gr įsta ekonomine sistema pasaulyje, užtikrinan čia darn ų vystym ąsi, daugiau ir geresni ų darbo viet ų, didesn ę socialin ę sanglaud ą“2. Europos S ąjunga ypating ą d ėmes į skiria pažangiems ir demokratiškiems horizontaliems pl ėtros principams, svarbiausi iš kuri ų yra darnaus vystymosi, lyg ų galimybi ų, regionin ės pl ėtros ir žini ų visuomen ės k ūrimas. Kiekvieno j ų įgyvendinimas nacionaliniame ūkyje vienu ar kitu aspektu palie čia v ėjo energetikos pl ėtros galimybes. Charakteringas v ėjo energetikos kaip modernios ir ekologiškai švarios ūkin ės bruožas yra tvirta orientacij ą į pažangiausius Jungtini ų Taut ų ir Europos S ąjungos darnaus vystymosi metodologinius principus. Daugiau nei 150 valstybi ų atstovai 1992 metais Rio de Žaneiro pasiraš ė deklaracij ą d ėl aplinkos apsaugos ir pl ėtros bei Darbotvark ę XXI amžiui 3. Darnioji pl ėtra grindžiama vis ų Pasaulio valstybi ų, socialini ų grupi ų, atskir ų asmen ų atsakomybe už gamt ą bei žmonij ą ir įgyvendinama j ų bendromis pastangomis. Svarbus vaidmuo tenka aplinkos apsaugos švietimui. Darnus vystymasis 4– tai ilgalaik ė, nuolatin ė visuomen ės pl ėtra, siekiant tenkinti žmonijos poreikius dabar ir ateityje, racionaliai naudojant bei papildant gamtos išteklius, išsaugant Žem ę ateities kartoms. Verta pasteb ėti, kad Lietuvoje angliškas terminas „ sustainable“ ilgai netur ėjo vieningo atitikmens. Įvair ūs autoriai jį vert ė kaip tolydžioji, subalansuota, tvarioji, remiamoji ir kt. Ta čiau rengiant šios pažangios kult ūros pl ėtros nacionalin ę strategij ą5, buvo priimtas darnaus vystymosi terminas. Pagrindiniai darniojo vystymo aspektai yra:

1 Paulauskas S. Demokratin ė savivalda: Kaip patobulinti Lietuvos valstyb ės valdym ą. Klaip ėda: Klaip ėdos Rytas. 2000. P.59. 2 Lisbon European Council 23 and 24 March 2000 Presidency Conclusions. http://www.europarl.eu.int/summits/lis1_en.htm 3 Agenda 21 4 ( sustainable development –angl .) 5 Nacionalin ė darnaus vystymosi strategija. http://www.am.lt/files/cd_lt.pdf . 2 Strategin ės savivaldos institutas Strategic Self-Management Institute www.eksponente.lt/ssi Strategin ė savivalda ISSN 1648-5815 Strategic Self-Management 2005 Nr.1(2) www.eksponente.lt/ssz aplinkos apsaugos (pl ėtra, nepažeidžiant gyvosios ir negyvosios gamtos proces ų harmonijos, tausojant gamtos išteklius ir biologin ę įvairov ę); ekonominis (efektyvi pl ėtra, teisingai paskirstant gamtos išteklius); socialinis (žmoni ų savarankiškumo ir visuomeninio tapatumo pl ėtra, skatinant visus dalyvauti priimant sprendimus bei sprendžiant visas aplinkos apsaugos problemas); kult ūrinis (pl ėtra, atitinkanti kult ūros ir etikos vertybi ų nuostatas). 1996 m. Baltijos j ūros regiono šali ų vyriausybi ų vadovai nutar ė Darbotvark ės 21 deklaracijos nuostatas išvystyti bei pritaikyti Baltijos j ūros regionui. Tai tapo Baltic 21 proceso – darnaus vystymosi Baltijos j ūros regione pradžia. 1998 m. vienuolikos šali ų užsienio reikal ų ministrai, tame tarpe ir Lietuvos, pasiraš ė Baltic 21 – program ą, užtikrinan čią Baltijos j ūros regiono darn ų vystym ąsi. Šiuo metu į veiklos program ą įtraukti 7 ūkio sektoriai – žem ės ūkis, energetika, žvejyba, miškininkyst ė, pramon ė, turizmas, transportas ir 2000 m. buvo įtrauktas papildomas sektorius – švietimas. Nors visos 11 Baltijos j ūros regiono šalys yra skirtingos ekonominiu, socialiniu bei aplinkosauginiu poži ūriu, ta čiau visos jos sutaria d ėl darniojo vystymo ilgalaiki ų tiksl ų įgyvendinimo visame regione. Atsakomyb ė už kiekvieno ūkio sektoriaus darn ų vystym ąsi yra paskirstyta tarp visų šali ų, pvz., Lietuva kartu su Suomija yra atsakinga už miškininkyst ės ūkio pl ėtr ą. Kiekvienam ūkio sektoriui yra numatomi pirmaeiliai ir ilgalaikiai tikslai bei indikatoriai, kuriuos stebint, yra sprendžiama apie pl ėtros eig ą. Pirmaeiliai tikslai, kurie turi b ūti pasiekti energetikos sektoriuje iki 2030 m yra.: a) pagrindiniai energijos resursai, pagr įsti naujomis technologijomis, turi b ūti prienami visiems žmon ėms; b) energijos tiekimas neturi begaliniai iki kritines ribos didinti aplinkos užteršim ą; c) turi b ūti panaikinta rizika, susijusi su branduolin ėm atliekom bei branduolin ės energijos gamyba; d) turi b ūti užtikrintas ilgalaikis nepertraukiamas energijos tiekimas žaliav ų valdymo pagalba. Ilgalaikiai energetikos sektoriaus tikslai susieti su: a)energijos taupymu; b)energijos panaudojimo efektyvumo didinimu, įskaitant ir bendr ą šilumos bei elektros energijos gamyb ą; c) atsinaujinan čių energijos šaltini ų panaudojimo didinimu ir d)aukšto anglingumo gamtinio kuro keitimu į mažo anglingumo. Siekiant darniai vystyti Baltijos j ūros region ą energetikos sektoriuje yra numatyta didinti atsinaujinan čių energijos šaltini ų panaudojim ą bei, naudojant gamtin į kur ą, mažinti (arba bent jau nedidinti) kenksming ų išmetim ų į aplink ą kiekio. Nepertraukiamas energijos tiekimas turi b ūti užtikrintas žaliav ų valdymo pagalba (kuro diversifikavimas), t.y. energijai gaminti turi b ūti naudojamos įvairios kuro r ūšys tam, kad neb ūti priklausomiems nuo vienos kuro r ūšies. Dalyvaudami 2002-2003 metais Šiaur ės šali ų ministr ų tarybos surengtuose Švedijoje Stokholme Karališkosios technikos mokyklos Interneto kursuose „ Sustainable development: theory and practice “ atlikome nam ų darb ą ir įvertinome Lietuvos darnaus vystymosi kult ūros b ūkl ę. Žvalgomoji apskri čių administracijos ir savivaldybi ų darbuotoj ų apklausa parod ė, kad m ūsų šalyje vyrauja „ ekonomikos augimo “ poži ūriai. Integruojantis į ES ir šiai bendrijai reikalaujant Lietuvoje spar čiai pl ėtojama „ aplinkos apsaugos “ kult ūra, kuri iki šiol dar nevaidina lemiamo vaidmens, lyginant su ekonomikos augimo prioritetais. Įprasta ES darnaus vystymosi metodologija ir kult ūra, pasižyminti siekimu vienod ą reikšm ę skirti ekonomikos, gamtosaugos ir socialiniams prioritetams, pabr ėžiant priimam ų sprendim ų atsakingum ą prieš ateities kartas, mūsų šalyje yra nulin ės b ūsenos. Ekonomikos augimo prioritetais gr įsta Lietuvos nacionalin ė ir ūkio pl ėtros strategijos. Tiesiogini ų gamybos kašt ų apskaita gr įsta šalies finans ų sistema. Darnaus vystymosi kult ūra reikalauja diegti „ aplinkos apskait ą“6, „ žali ąją apskait ą“7. Aplinkos ministerijos parengtoje ir Vyriausyb ės patvirtintoje nacionalin ėje darnaus vystymosi strategijoje yra daug iš esm ės teising ų orientyr ų bei teigini ų, deja mažai kas žino, kaip j ą įgyvendinti, nekei čiant senosios valdymo sistemos ir kult ūros. Praktin ės darnos kult ūros stokos pasekm ės yra labai reikšmingos Lietuvos atei čiai. Ekonomikos augimo prioritet ų suabsoliutinimas energetikos sektoriuje stabdo alternatyviosios energetikos pl ėtr ą, nepamatuotai daug d ėmesio skiriama „pigios“ (vertinant iš „ ekonomikos augimo “ pozicij ų) - naftos, duj ų, branduolin ės energetikos vystymui. Siekiant pateisinti tok į pasirinkim ą operuojama tiesiogini ų gamybini ų kašt ų metodu apskai čiuota energijos kaina. Jeigu prie 8,5 cent ų už 1 kWh pagamintos IAE elektros energijos kašt ų prid ėtume poveikio gamtinei ir socialinei aplinkai žal ą, tai ši energetikos r ūšis neatrodyt ų pati priimtiniausia. Darnos kult ūros stygius lemia netolygi ą šalies regionin ę pl ėtr ą ir ištis ų region ų nuskurdinim ą intelekto bei verslo pl ėtros galimybi ų poži ūriais. Stinga darnos pl ėtojant ypating ą Lietuvai paj ūrio region ą, kur

6 (environmental accounting– angl ), 7 ( green accounting– angl ). 3 Strategin ės savivaldos institutas Strategic Self-Management Institute www.eksponente.lt/ssi Strategin ė savivalda ISSN 1648-5815 Strategic Self-Management 2005 Nr.1(2) www.eksponente.lt/ssz trumpoje paj ūrio atkarpoje atsiranda vis daugiau pavojing ų aplinkai naftos, chemini ų preki ų terminal ų. Neabejojame, kad skaitytojai žino dar daug pavyzdži ų, kur stinga darnos kult ūros m ūsų gyvenime. Švietimo sistema dar ne įsisavino darnos kult ūros ugdymo strategijos. Ned ėstant aukštosiose mokyklose sunku išmokyti darnaus vystymo princip ų ir metod ų nacionalinio lygio, region ų ir savivaldybi ų darbuotojus, kurie rengia ir priima strateginius sprendimus. Darnos kult ūrą vert ėtų patobulinti ir Seimo nariams bei j ų pad ėjėjams. ES žini ų visuomen ės ir mokymosi vis ą gyvenim ą orientyrai reikalauja suformuoti viening ą nuolat veikian čią ir tobul ėjan čią nacionalin ę darnos kult ūros puosel ėjimo sistem ą.

1.2. Naujadaros kult ūros puosel ėjimas

Lietuvoje v ėjo energetikos, kaip ir daugelio naujovi ų, pl ėtr ą riboja vis dar išliekan čios jau nebereikalingos, stabdan čios raid ą ūkio valdymo strukt ūros ir j ų r ūpestingai saugojama valdymo kult ūra . Tai apgaulingas ir slogus praeities palikimas. Nors sovietme čiu buvo pla čiai deklaruojamas mokslinio poži ūrio į visuomen ės reikal ų tvarkym ą pob ūdis, tikrov ėje naujovi ų k ūrimo ir diegimo procesai buvo suspenduoti, kas nemaža dalimi prisid ėjo prie visos prieštaringos socializmo sistemos žlugimo. Paveldėjusi sovietinio mokslo form ą Lietuvos mokslo sistema šiandien mažai kur gali pasigirti naujov ėmis ir atradimais. Pasaulio banko ekspert ų vertinimu Lietuvoje neveikia naujadaros sistema. Tam turi įtakos išlikusi scholastin ė, valstyb ės finansuojama mokslini ų tyrim ų ir aukštojo mokslo sistema, neorientuojanti ir neskatinanti mokslinink ų tyrin ėti ir pl ėtoti bei diegti į praktik ą naujus poži ūrius. Mokslo, kaip mokslini ų tyrim ų, veikla buvo organizaciniai susieta su švietimu, kaip pedagogine praktika. Mokslo terminui dažnai suteikiama ir mokymo prasm ė. Dauguma Lietuvos mokslo laipsnius ir vardus turin čiu specialistu dirba švietimo sektoriuje. Daugelyje universitet ų n ėra mokslini ų tyrim ų laboratorij ų, kurios vykdyt ų mokslinius tyrimus. Tod ėl mokslininkams dažnai tenka apsiriboti užsienyje atliekam ų tyrim ų apžvalga. Mokslinis produktyvumas vertinamas pagal skelbt ų prestižiniuose mokslo leidiniuose straipsni ų skai čių (?). Tokia mokslo vertinimo sistema pasižymi lygiavos pagrindu įgyvendinamu socialiniu teisingumu, ta čiau ji neskatina mokslo rezultat ų – nauj ų poži ūri ų, sprendim ų ir atradim ų. D ėl to mokslas kaip naujovi ų k ūrimo sistema pagal difuzijos dėsn į perleido savo pozicijas mažesnio intelekto ir pastang ų reikalaujan čiai pedagoginei praktikai. O be to, valstyb ė skiria nedaug d ėmesio mokslui. Moksliniai tyrimai mažai integruoti į valstybes savivaldos ciklus. 2002 metais investicijos į mokslinius tyrimus sudar ė tik 0,68% nuo BVP 8. Lietuvai tapus ES nare atsiranda galimybi ų gr ąžinti mokslui deram ą prasm ę ir pasir ūpinti jo integravimu į visuomen ės gyvenimo reikal ų tvarkym ą. Vakar ų pasaulis mokslo vaidmen į visuomen ėje išreiškia per inovacij ų9 kategorij ą, kaip naujovi ų k ūrimo ir įgyvendinimo veikl ą, kuri ą pagal prasm ę labai tikt ų pavadinti naujadara . Šis lietuviškas inovacij ų atitikmuo perkelia akcent ą nuo charakteringos sovietme čiui scholastin ės naujov ės sau supratimo į naujovi ų darymo veiklos samprat ą.

1.3. Strategin ės savivaldos kult ūros formavimas

Prad ėto leisti tarptautinio mokslo darb ų žurnalo „Strategin ė savivalda“ 10 login ė konstrukcija grindžiama nat ūraliai vykstan čia socialine inversija, kada socialin ė s ąveika transformuojasi iš valdymo į savivaldos kokyb ę, o valdym ą vis labiau pakei čia savivalda. Demokratin ėje visuomen ėje tokio reiškinio, kur į būtų tikslinga įvardinti „valdymu“, jau beveik n ėra. Teisini ų ir ekonomini ų elgesio normatyv ų įvairov ė įgalina kiekvien ą subjekt ą valdytis , kurti ir įgyvendinti savo veiksm ų programas. Savivaldos pl ėtros pozicija atitinka žmogaus laisv ės ir nepriklausomyb ės did ėjimo tendencij ą. Strategin ė savivalda – tai pažangi socialini ų santyki ų kokyb ė ir vadybos kult ūra, gr įsta raidos modeliavimu ir harmonizavimu, remiantis pažangiais darniojo vystymo principais. Šio pažangaus žurnalo steig ėjas ir leid ėjas - pirmoji Lietuvoje nevalstybin ė mokslini ų tyrim ų įstaiga “Strategin ės savivaldos institutas”. Žurnalo kolektyviniais nariais tapo Šiauli ų universitetas, Lietuvos k ūno kult ūros akademija, Mokslin ė inovacin ė bendrov ė “Eksponent ė”, Vakar ų Lietuvos verslo kolegija, Klaip ėdos verslo kolegija, Kolpingo kolegija, Lietuvos v ėjo energetik ų asociacija (LVEA), Klaip ėdos socialini ų moksl ų kolegija. Šalies ūkio ateitis gi priklauso nat ūraliai besiformuojantiems savarankiškiems susivienijimams – „klasteriams “, kuriuose bus derinami vis ų suinteresuot ų kiekvienos ūkio šakos veiklos rezultatais institucij ų

8 Mokslo darbuotojai ir j ų veikla. Statistikos biuletenis (lietuvi ų-angl ų kalbomis). Vilnius, 2002. 9 ( innovations - angl. ) 10 Mokslo darbai „Strategin ė savivalda“, ISSN 1648-5815 ( http://www.eksponente.lt/ssz ) 4 Strategin ės savivaldos institutas Strategic Self-Management Institute www.eksponente.lt/ssi Strategin ė savivalda ISSN 1648-5815 Strategic Self-Management 2005 Nr.1(2) www.eksponente.lt/ssz ir verslo įmoni ų interesai. Tie susivienijimai perims dirbtinius ūkio valdymo ministerij ų ir žinyb ų r ūpes čius. Tod ėl LVEA įstatuose numatyta sukurti nacionalin į v ėjo energetikos klaster į, parengti v ėjo energetikos strategij ą ir įtvirtinti j ą Lietuvos v ėjo energetikos įstatymu. Ateis laikas pozityviai pl ėtoti pažangi ą veikl ą. Vienas esmini ų žurnalo projekt ų - Naujadaros tinklas „Darnos kult ūra“, kuriuo siekiama į ši ą pažangi ą ir ypatingai ES bei JT toleruojam ą veikl ą įtraukti kuo daugiau mokslo, inžinerijos ir kult ūros puosel ėtoj ų. Pasirašyta sutartis su Vilniaus universiteto Kauno humanitariniu fakultetu d ėl bendradarbiavimo pl ėtojant darnos kult ūrą. Daugiausiai nuveikęs šiuose baruose prof. habil. dr. Remigijus Čiegis yra žurnalo vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas.

1.4. V ėjo energetikos sektoriaus strategin ės savivaldos formavimas

Lietuvos v ėjo energetikos sektorius formuojamas pasinaudojant v ėjo energetikos ciklo modeliu pagal šios veiklos nuoseklum ą. Šis ciklas prasideda šakos strateginiu programavimu ir užsibaigia v ėjo energetikos logistika (1 lentel ė)

1 lentel ė. Lietuvos v ėjo energetikos veikl ų strukt ūra ir funkcijos lentel ė Veiklos Funkcijos Strateginis programavimas − Šakos strategijos k ūrimas; − Teisini ų ir normatyvini ų akt ų rengimas; − Organizacin ės strukt ūros formavimas; − Finansavimas (investicijos, v ėjo energetikos kooperatyvai); − Steb ėjimas. Rinkodara − Rinkos tyrimai; − Naujadar ą; − Kainodara; − Paskirstymas; − Rėmimas. Mokslas − vėjo energetikos technikos, gamtos ir socialini ų moksl ų tyrimai; − galimybi ų studijos; − vėjo energetikos inžinerijos, ekonomikos ir vadybos specialist ų rengimas. Vėjo j ėgaini ų pramon ė − jėgaini ų projektavimas; − gamyba; − technin ė prieži ūra; − remontas ir modernizavimas; − utilizavimas. Vėjo j ėgaini ų park ų statyba − vėjo j ėgaini ų park ų projektavimas; − finansavimas; − žem ės sklyp ų parinkimas ir įsigijimas (nuoma); − privažiavimo keli ų, fundament ų, įžeminimo įrengimas; − prijungimas prie elektros tinkl ų. Logistika − Elektros energijos transportavimo organizavimas; − Elektros energijos pardavimas; − Elektros energijos kompensavimas; − Atsiskaitymai. Utilizavimas − Vėjo j ėgaini ų park ų išmontavimas; − Įrangos utilizavimas; − Fundament ų išardymas; − Aplinkos ir želdini ų sutvarkymas.

Siekiant užtikrinti spar čią Lietuvos v ėjo energetikos pl ėtr ą svarbu suformuoti veiksni ą sektoriaus strategin ės savivaldos sistem ą, kurioje b ūtų nuosekliai ir efektyviai įgyvendinamas visas jo savivaldos ciklas, susidedantis iš ši ų pagrindini ų etap ų: 1. Pl ėtros program ų rengimas; 2. Sprendim ų pri ėmimas; 3. Pl ėtros program ų įgyvendinimas; 4. Program ų įgyvendinimo kontrol ė11 . Sutinkamai su sektoriaus savivaldos ciklu formuojama jo organizacin ė strukt ūra (1 pav.). Joje pl ėtros program ų rengimo grandyje telkiamos organizacijos, vykdan čios strateginio valdymo uždavinius (strategin į planavim ą, rinkodar ą, naujadar ą, finansavim ą). J ų veikl ą koordinuoja pl ėtros tarnyba. Sprendim ų pri ėmimo organas yra Nacionalin ė v ėjo energetikos taryba. Taryb ą sudaro suinteresuot ų valdymo institucij ų, v ėjo energetikos sektoriaus įmoni ų, mokslo institucij ų ir vartotoj ų organizacij ų atstovai.

11 Paulauskas S. Savivaldos dialektika. Teorija, metodologija, modeliai. Klaip ėda: Klaip ėdos universitetas. 1999. –p. 251. 5 Strategin ės savivaldos institutas Strategic Self-Management Institute www.eksponente.lt/ssi Strategin ė savivalda ISSN 1648-5815 Strategic Self-Management 2005 Nr.1(2) www.eksponente.lt/ssz

1 pav. Nacionalinio v ėjo energetikos klasterio modelis

Tarybos sprendimus įgyvendina v ėjo energetikos administracija. Program ų įgyvendinimo kontrol ė vykdoma per sektoriaus pl ėtros steb ėsen ą.

1.5. Lietuvos v ėjo energetikos raidos indikatoriai

Remiantis darnaus vystymosi principais, m ūsų sudaryti pagrindiniai šeši v ėjo energetikos pl ėtros indikatoriai (2 lentel ė). Instaliuotas galingumas parodo sumin į vis ų Lietuvoje instaliuot ų v ėjo j ėgaini ų galingum ą megavatais (MW). Antrasis indikatorius parodo, kuri ą dal į nuo viso instaliuoto šalies elektros energetikos sektoriuje j ėgaini ų galingumo sudaro v ėjo energetikos paj ėgumas. Jis išreiškiamas procentais.

2 lentel ė. Lietuvos v ėjo energetikos indikatoriai Eil. Nr. Indikatorius Matavimo vienetai 1. Įdiegtas galingumas MW 2. Dalis nuo bendro galingumo % 3. Pagamintos energijos kiekis per metus GWh 4. Dalis nuo bendro pagamintos energijos kiekio per metus % 5. Užimt ųjų sektoriuje skai čius (socialinis indikatorius) Darbuotoj ų skai čius 6. Ekologinis indikatorius Išmetam ų CO 2 duj ų ekvivalentas

Tre čiasis indikatorius parodo v ėjo j ėgaini ų pagamintos energijos kiek į per metus gigavatvaland ėmis (GWh). Ketvirtasis indikatorius parodo dal į nuo bendro pagamintos energijos kiekio per metus ir išreiškiamais procentais. Penktasis indikatorius yra socialinio pob ūdžio ir parodo užimt ųjų (žmoni ų) skai čių visame Lietuvos vėjo energetikos sektoriuje. Šeštasis yra ekologinis indikatorius, kuris parodo, kiek kuro deginimo metu išsiskirian čių teršal ų įgalina išvengti viena v ėjo j ėgaini ų pagalba pagaminta kilovatvaland ė. Šis indikatorius matuojamas išmetam ų CO 2 duj ų ekvivalentu.

2. Lietuvos v ėjo energetikos b ūkl ė ir pl ėtros galimyb ės

Lietuvos v ėjo energetika turi gana spalving ą istorij ą. Peržvelg ę istorinius šaltinius radome, kad v ėjo energijos panaudojimo praktikos reikm ėms ištakos siekia XVI amži ų. Pla čiausiai v ėjo mal ūnai naudoti gr ūdams malti. XVII a. gravi ūrose galima pamatyti paj ūryje susib ūrusius v ėjo mal ūnus, naudotus vandeniui pakelti ir r ąstams lentpj ūvėse pjauti. XVIII a. Lietuvos teritorijoje veik ė per 200 v ėjo j ėgaini ų. XX a. pradžioje Lietuvoje buvo apie 800 v ėjo mal ūnų. Kai kurie j ų išliko iki ši ų dien ų. Tai rodo, kad Lietuvoje v ėjo buvo visada ir jis buvo panaudojamas praktikos reikm ėms.

6 Strategin ės savivaldos institutas Strategic Self-Management Institute www.eksponente.lt/ssi Strategin ė savivalda ISSN 1648-5815 Strategic Self-Management 2005 Nr.1(2) www.eksponente.lt/ssz

2.1. Lietuvos v ėjo energetikos galimybi ų raida

Centralizuotame ūkyje daugel į dešimtme čių skyrus prioritet ą naftos, duj ų ir atominiam kurui, pramonin ė v ėjo energetika nebuvo vystoma. Tod ėl Lietuvoje ji labai atsiliko nuo Baltijos j ūros regiono šali ų, toki ų kaip Danija, Vokietija, Švedija, Norvegija, kur ši “žaliosios” energijos r ūšis ne tik pla čiai išvystyta, bet su ja siejama tolesn ė energetikos pl ėtra. Atsiliekame taip pat nuo Latvijos ir Estijos. Savo pagamint ų v ėjo mal ūnų Lietuvoje buvo galima pamatyti visada. Deja d ėl prast ų technini ų sprendim ų jie greitai sugesdavo. Šiuolaikin ės v ėjo energetikos ūkio šakos, siekian čios iš v ėjo gaminti elektros energij ą, formavimosi apraišk ų galima sutikti jau paskutiniajame XX a. dešimtmetyje. Pramonin ės reikšm ės v ėjo energetika Lietuvoje nu ėjo tam tikr ą bandym ų ir klaid ų keli ą. 1990 metais dvi įmon ės - “V ėjas Ltd.” ir “J ėgain ė Ltd.” prad ėjo projektuoti ir gaminti bandomuosius v ėjo j ėgaini ų pavyzdžius. „V ėjas Ltd.“ Palangoje instaliavo keturis mažus v ėjo generatorius, kurie po keleri ų met ų buvo demontuoti. 1991 metais ta pati įmon ė įreng ė 60 kW savo gamybos v ėjo j ėgain ę netoli Prien ų. Ta čiau ši j ėgain ė taip ir nebuvo prijungta prie elektros tinkl ų d ėl brangios pajungimo savikainos. Toliau buvo tobulinama j ėgain ės konstrukcija, ta čiau viskas sustojo paruošiamojoje stadijoje. 1993 metais „J ėgain ė Ltd.“ Kaune suprojektavo, pagamino ir įreng ė 60 kW galios v ėjo j ėgain ę. Tai pa čiai įmonei priklauso kita 45 kW v ėjo j ėgain ė. 10 kW v ėjo j ėgain ė buvo pagaminta Klaip ėdos Universitete. Ji buvo suprojektuota šiltnamiui šildyti, ta čiau buvo pažeista audros ir liko nesutaisyta. Kauno Technologinis Universitetas band ė suprojektuoti mažos galios 2-4 kW v ėjo generatorius. Panaši ų savo gamybos maž ų galingum ų v ėjo j ėgaini ų galima aptikti daugelyje Lietuvos viet ų, ta čiau j ų niekaip negalima laikyti rimtomis pretenzijomis į pramonin ę v ėjo energetik ą. Per pastaruosius metus Lietuvoje buvo atlikta keletas v ėjo energetikos mokslini ų tyrim ų ir galimybi ų studij ų. Lietuvos žem ės ūkio projektavimo instituto energetikos departamentas, vadovaujamas Dr. Igno Šateikio, atliko eil ę v ėjo energetikos mokslini ų tyrim ų. Lietuvos energetikos institutas ir jo atsinaujinan čių energijos šaltini ų laboratorija, vadovaujama prof. habil. dr. V. Katino, vykdo v ėjo energetikos galimybi ų Lietuvoje mokslinius tyrimus. Iš peržvelgtos istorijos matome, kad Lietuvos v ėjo energetika yra mažai išpl ėtota. Pagal sektoriaus išvystymo institucines stadijas galima pasteb ėti, kad v ėjo j ėgaini ų projektavimo, gamybos, įrengimo, eksploatavimo ir utilizavimo kult ūra ėmė formuotis tik pastaraisiais metais. Lietuvos atsilikim ą v ėjo energetikos srityje l ėmė dvi pagrindin ės priežastys. Pirmoji j ų – labai gerai išvystyta centralizuota elektros energetika ir maža, vertinant tiesiogini ų gamybini ų kašt ų poži ūriu, Ignalinos atomin ėje elektrin ėje pagaminamos elektros energijos kaina. Vienos kilovatvaland ės elektros energijos pagaminimo savikaina yra tik 6,5 cento. Antroji priežastis buvo ta, kad Lietuvos energetikos instituto Atsinaujinan čių energijos šaltini ų laboratorijos mokslininkai, vertindami v ėjo energetikos galimybes r ėmėsi hidrometeorologini ų sto čių atliekam ų matavim ų duomenimis 10 metr ų aukštyje virš žem ės paviršiaus, pri ėjo išvados, kad m ūsų šalyje vėjo parametrai yra per menki pramoninei v ėjo energetikai pl ėtoti. Pozityv ų Lietuvos v ėjo energetikos pl ėtros poži ūriu vaidmen į suvaidino 1994 metais sukurta v ėjo energetikai pl ėtoti Mokslin ė inovacin ė bendrov ė „Eksponent ė“12 . Kartu su Norvegijos elektros įmone „Nord Trondelag Elektrisity Board“ bei Norvegijos energetikos technologij ų institutu ši įmon ė įreng ė B ūting ėje 30 m aukš čio v ėjo matuokl į. 1996-1997 metais atlikti v ėjo matavimai paneig ė oficiali ą nuomon ę – buvo nustatyta, kad vidutinis metinis v ėjo greitis v ėjo j ėgaini ų rotoriaus ašies - 50 metr ų aukštyje sudaro 7,4 m/s. O tai prilygsta pla čiai vystan čių v ėjo energetik ą šali ų, pvz. Vokietija, Danija, Švedija, Latvija, Lenkija ir kt. vėjo energetiniams parametrams. Šios ūkio šakos galimybi ų k ūrime pažang ų vaidmen į vaidina Lietuvos energetikos instituto region ų energetikos pl ėtros laboratorija, kuri nagrin ėja v ėjo energetikos regioninius ypatumus ir rengia šios pažangios srities mokslininkus.

2.2. V ėjo energetik ų asociacijos įsteigimas

Neatsižvelgiant į v ėjo energetini ų parametr ų priimtinumo v ėjo energetikai pl ėtoti identifikavim ą, 2002 met ų spalio m ėnes į nacionalin ės energetikos strategijos versijoje buvo numatyta, kad 2015 iš v ėjo bus gaminama 0,5% visos šalies elektros energijos. Nesutikdami su tokiais strateginiais orientyrais grup ė įmoni ų ir mokslinink ų 2002 met ų spalio m ėnes į įsteig ė Lietuvos v ėjo energetik ų asociacij ą (LVEA) 13 . Pagrindinis asociacijos tikslas - sukurti ir išpl ėtoti viso ciklo Lietuvos v ėjo energetikos, kaip ekologiškai švarios ir pažangiomis technologijomis gr įstos energetikos srities, veikl ą. Svarbu buvo netapti vien Vakar ų šalyse

12 Naujadaros bendrov ės „Eksponent ė“ interneto svetain ė. http://www.eksponente.lt . 13 Lietuvos v ėjo energetik ų asociacijos interneto svetain ė. http://www.vejas.visiems.lt 7 Strategin ės savivaldos institutas Strategic Self-Management Institute www.eksponente.lt/ssi Strategin ė savivalda ISSN 1648-5815 Strategic Self-Management 2005 Nr.1(2) www.eksponente.lt/ssz sukurtos v ėjo j ėgaini ų įrangos pirk ėjais ir neleisti, kad šalies elektros energijos vartotojų sumok ėti pinigai iškeliaut ų į užsien į. O tam reikia išsiugdyti geb ėjimus ir įtraukti į š į versl ą Lietuvos firmas bei verslininkus. Pagrindiniai LVEA uždaviniai: Palanki ų teisini ų ir ekonomini ų galimybi ų v ėjo energetikai pl ėtoti kūrimas; valstyb ės valdymo ir savivaldos institucij ų, v ėjo energetikos versl ų ir mokslo interes ų derinimas; vėjo energetikos kompleksinis vystymas; mokslini ų tyrim ų pl ėtojimas; v ėjo energetikos šakos specialist ų ir mokslinink ų rengimas; palankios visuomen ės nuomon ės apie ekologiškai švari ą v ėjo energetik ą formavimas; asociacijos nari ų teisi ų, susiet ų su asociacijos tiksl ų ir uždavini ų įgyvendinimu gynimas; tarptautini ų ryši ų pl ėtojimas. Asociacijos prezidentas – doc. dr. Stasys Paulauskas, UAB "Eksponent ė" direktorius; viceprezidentas - Juozas Palionis, LR Seimo narys; valdybos nariai: Stasys Skalskis, AB "Sportin ė aviacija" generalinis direktorius; Petras Jonaitis, Lietuvos bioenergetikos ir energijos taupymo asociacijos prezidentas; habil. dr. prof. Matas Tamonis, Lietuvos energetikos instituto Region ų energetikos pl ėtros laboratorijos Vyriausias mokslo darbuotojas. Asociacijos direktoriumi paskirtas Aleksandras Paulauskas, Lietuvos energetikos instituto doktorantas. Dabartiniu metu asociacija jungia 37 v ėjo energetikos entuziastus ir verslininkus. Jos veikloje dalyvauja 17 juridini ų asmen ų – verslo įmoni ų. Tai - AB "Sportin ė aviacija"; D.P ėstininko firma "Hiroma"; Lietuvos energetikos instituto Region ų energetikos pl ėtros laboratorija; UAB "Achema" Hidrostotys; UAB "Autotechnologij ų vystymo centras"; UAB "Avec"; UAB "Eksponent ė"; UAB "Formula-Verner"; UAB "J ūrtransa"; UAB "Konsol ė"; UAB "Matika" ir UAB "Livesta serviso centras" T ŪB "Limatika"; UAB "Ritvida"; UAB "Technogama"; UAB "V ėjo vatas"; UAB "Vinradus"; Vš Į „Energijos taupymo priemon ės“. LVEA inicijavo ir paragino valdžios institucijas kurti palankias teisines ir ekonomines v ėjo energetikos vystymo galimybes; reng ė pasitarimus su energetikos įmoni ų vadovais; teik ė si ūlymus d ėl ruošiam ų teis ės akt ų; dar ė viešus pareiškimus spaudoje, per televizij ą ir radij ą. Pirm ąją Lietuvoje naudot ą 160 kW v ėjo j ėgain ę 2002 met ų spalio m ėnes į įsireng ė Skuodo verslininkas Algimantas Lukošius.

2 pav. Lietuvos v ėjo atlasas 14

Esminis l ūžis kuriant nacionalin ės v ėjo energetikos galimybes įvyko 2002 met ų gruodžio 10 d. surengus iškilming ą steigiam ąjį LVEA susirinkim ą LR ūkio ministerijos sal ėje, kuriame pavyko atkreipti Premjero A.Brazausko bei daugelio ūkio ir šalies valdymo institucij ų atstov ų d ėmes į į perspektyvios v ėjo energetikos šakos pl ėtros b ūtinum ą. V ėjininkai pri ėmė premjer ą į LVEA Garb ės nariu. Po keleto pasitarim ų,

14 Lietuvos v ėjo atlas ą pareng ė Danijos Risoe v ėjo energetikos tyrim ų laboratorija, vykdydama Jungtini ų Taut ų Baltijos šali ų v ėjo energetikos pl ėtros program ą. 8 Strategin ės savivaldos institutas Strategic Self-Management Institute www.eksponente.lt/ssi Strategin ė savivalda ISSN 1648-5815 Strategic Self-Management 2005 Nr.1(2) www.eksponente.lt/ssz iš j ų ir Vyriausyb ės strateginiame komitete, buvo parengti reikalingi teis ės aktai ir - v ėjo atsirado. Vykdydama Jungtini ų Taut ų Baltijos šali ų v ėjo energetikos pl ėtros program ą Danijos Risoe v ėjo energetikos tyrim ų laboratorija pareng ė Lietuvos v ėjo atlas ą (2 pav.).

2.3. Nacionalin ės v ėjo energetikos b ūkl ė

LVEA gali pelnytai didžiuotis savo pasiekimais. Įrodyta, kad v ėjo Lietuvoje yra ne mažiau nei pas kaimynus – Vokietijoje, Danijoje. Per pusantr ų met ų sukurta v ėjo energetikos sektoriaus reguliavimo teisin ė baz ė. Planuojam ą 2015 m. 0,5% tikslin į rodikl į pavyko jau 2009 metais pakelti iki 2,2%. Galima pasakyti, kad per pusantr ų met ų LVEA veiklos efektas jau dabar sudaro 1,7% šalies elektros iš v ėjo gamybos padid ėjim ą. 170MW – tai maždaug 100 vienet ų 1,5MW galios j ėgaini ų numatomas atsiradimas Lietuvoje. Daugiausia j ų bus įrengta paj ūryje. Ekonominiu poži ūriu – tai apie 587 mln. lit ų investicij ų. Gaus darbo šimtai šalies įmoni ų, bus sukurtos nauj ų geb ėjim ų reikalaujan čios darbo vietos, pasipildys šalies ir rajon ų, kuriuose statomos j ėgin ės biudžetai. Per laikotarp į iki 2010 met ų v ėjo j ėgain ės gal ės pagaminti apie 839 GWh elektros energijos, tai įgalins išvengti 166,122 tūkst. ton ų CO 2 teršal ų. Sumaž ėjęs duj ų ir naftos importo poreikis padidins Lietuvos ekonomin ę nepriklausomyb ę nuo Ryt ų valstybi ų kuro tiek ėjų. Visa tai leis pagerinti žmoni ų sveikat ą išvengiant su oro tarša susiet ų pavojing ų susirgim ų ir prisid ėti prie globalinio atšilimo problemos sprendimo. Įkūrus Lietuvos v ėjo energetik ų asociacij ą šios ūkio šakos formavimosi procesai v ėl suaktyv ėjo. 2002 metais UAB „Technogama“ ėmėsi 10 kW j ėgaini ų k ūrimo ir bandom ųjų pavyzdži ų gamybos. Ta čiau jau po met ų teko atsisakyti šios id ėjos. Latvijos v ėjo energetikos asociacijos, suk ūrusios horizontalios v ėjo jėgain ės prototip ą, užsakymu šiai j ėgainei ėmėsi gaminti sparnus žinoma Prien ų sklandytuv ų gamybos įmon ė UAB „Sportin ė aviacija“. Ta čiau panašu, kad ir šis bandymas bus priskirtas prie nes ėkming ų. Pagyv ėjo mokslin ė veikla v ėjo energetikos srityje. Stambiuose Lietuvos universitetuose rengiama eil ė mokslo daktaro disertacij ų. Kauno technologijos universitete 2004 met ų balandžio m ėnes į įvykusioje mokslin ėje konferencijoje „Elektros energetika ir technologijos“ vien v ėjo energetikos tematikai buvo skirta per 12 pranešim ų. Lietuvos v ėjo energetikos mokslinius tyrimus vykdo Lietuvos energetikos instituto region ų energetikos pl ėtros (prof. habil. dr. M.Tamonis) ir atsinaujinan čių šaltini ų (prof. habil. dr. V.Katinas) laboratorijos; UAB “Eksponent ė” rengia v ėjo j ėgaini ų įrengimo “iki rakto” projektus; UAB “Konsol ė” ruošiasi talkinti statant v ėjo j ėgaines; kelios kompanijos projektuoja v ėjo j ėgaini ų parkus. Dabartiniu metu Lietuvoje jau įrengta 6,395 MW v ėjo j ėgaini ų. Tai Algimanto Lukošiaus 160 kW jėgain ė Skuode, jau veikia Kaišiadori ų vyskupijos 630 kW j ėgain ė „Enercon E-40“ Vydmantuose (Kretinga). Asociacijos narys Petras Jonaitis prie Kauno įsireng ė nedidel ę 55kW v ėjo j ėgain ę. Lietuvos ir Danijos kompanija „BNE“ prie Kretingal ės pastat ė 6x900kW viso 5,4MW galios šeši ų NEG Micon „NM45/900“ vėjo j ėgaini ų park ą, kuri ų dar neprijung ė prie elektros tinklo. Nauj ų v ėjo j ėgaini ų parametrai pateikti 3 lentel ėje.

3 lentel ė. Lietuvoje įrengt ų vėjo j ėgaini ų parametr ų palyginimas Parametrai ENERCON E-40/6.44 MM52/900 Aukštis Lietuvoje 77 m 73,8 m Galingumas 600 kW 200/900 kW Vėjo greitis, kai pradeda suktis rotorius 2,5 m/s 3,5 m/s Vėjo greitis, kai dirba visu paj ėgumu 12 m/s 16 m/s Vėjo greitis, kai saugumo sumetimais sustoja 28-34 m/s 25 m/s Rotoriaus skersmuo 44 m 52,2 m Vėjara čio plotas 1,521 2,140 Vėjara čio mas ė 8,7 t. 16,5 t Rotoriaus apsukos per min. (s ūkiai) 18-34 15/22 Reduktorius nėra 2 pakop ų, pagreitina 1:67,5 karto aps/min. Generatorius Sinchroninis, žiedinis Asinchroninis, su perjungiamu poli ų skai čiumi Įtampa 400 V 690 V Stiebo aukštis 50/58/65/78 61,5/73,8 Elektros energijos gamyba per metus 1,205,131 – 1,410,957 kWh 1,808,367-1,923,912 kWh

Vėjo j ėgain ėms, kuri ų galia neviršija 250 kW, galios kvotos netaikomos ir valstyb ė yra įsipareigojusi supirkti j ų pagamint ą elektros energij ą be apribojim ų po 0,22 Lt./kWh. Tod ėl nemažai verslinink ų, sekdami Danijos, Vokietijos, Švedijos ir kit ų šali ų pavyzdžiu, kuria planus, kaip įsirengti nuosavas v ėjo j ėgaines. Įsigijus ir įsirengus 10 met ų naudot ą 250 kW v ėjo j ėgain ę maždaug už 350 t ūkst. Lit ų, per metus galima gauti apie 90 t ūkst. Lit ų pajam ų. Tuo tikslu reikalingas tinkamas žem ės sklypas ir apie ketvirtadal į

9 Strategin ės savivaldos institutas Strategic Self-Management Institute www.eksponente.lt/ssi Strategin ė savivalda ISSN 1648-5815 Strategic Self-Management 2005 Nr.1(2) www.eksponente.lt/ssz investicijos sumos, kad gauti banko paskol ą. Atsipirkusi per 3,5-4 metus, j ėgain ė dar apie 6 metus kas metai duos peln ą. Ir toki ų projekt ų jau rengiama dešimtys. Ta čiau v ėjo j ėgaini ų įrengim ą sunkina nepritaikyta naujadarai teisin ė tvarka. Projekt ų svarstymas ilgai užtrunka savivaldyb ėse. Daug laiko ir s ąnaud ų reikalauja žem ės sklypo detaliojo plano rengimas bei paskirties keitimas. Nepasireng ę v ėjo energetikos pl ėtrai elektros tinkl ų įmon ės ir j ų vadovai. Vietoje to, kad bendrai spr ęsti pažangios energetikos šakos k ūrimo galimybes, perdavimo tinklus atstovaujanti AB „Lietuvos energija“ ir skirstomojo tinklo operatoriai daugiau d ėmesio skiria tam, kad apsunkinti naujadaros proces ą elektros sektoriuje. AB „Lietuvos energija“ vadovai neigiamai vertina naudot ų v ėjo j ėgaini ų įrengim ą. J ų iniciatyva parengtos labai griežt ų reikalavim ų v ėjo j ėgaini ų prijungimo prie tinkl ų taisykl ės. Tuo metu kai vakar ų Europoje niekas j ėgaini ų neskirsto į naudotas ar nenaudotas, reikšm ę turi tik j ėgain ės parametr ų atitikimas prijungimo prie tinkl ų reikalavimus. Juos gali atitikti tiek naujos, tiek ir naudotos j ėgain ės. Tokios nepagr įstos nuostatos blogina smulki ų verslinink ų galimybes įsirengti j ėgaines, kadangi nauji įrengimai labai brang ūs. Palyginus su automobiliais, dauguma m ūsų šalyje automobili ų yra perkami naudoti. Keistai skamb ėtų draudimas riboti naudot ų automobili ų įsigijim ą. Anaiptol, pirkdami nebrangi ą naudot ą v ėjo j ėgain ę verslininkai siekia be didel ės rizikos įsitikinti šio verslo naudingumu. Tod ėl vienintelis kriterijus tur ėtų b ūti vėjo j ėgaini ų technini ų parametr ų atitikimas prijungimo prie tinkl ų reikalavimus. Jeigu valstybei priklausan čios AB „Ryt ų skirstomieji tinklai“ vadovai apskritai palankiai ži ūri į v ėjo energetikos pl ėtr ą, tai apie bendrov ė „VP market“ priklausan čių AB „Vakar ų skirstomieji tinklai“ darbuotojus to negalima pasakyti. Jie dažnai iškelia tokius aukštus reikalavimus prisijungimo prie elektros tinkl ų įrangai, kuri ų kaina viršija pa čių j ėgaini ų kain ą ir projektai tampa nerentabil ūs. LVEA Valdyba 2004 met ų birželio m ėnes į pakviet ė ši ų tinkl ų įmon ės vadovyb ę prie apskrito stalo pasitarti ir suderinti pozicijas. Juk kitose šalyse tinklai n ėra v ėjo energetikos pl ėtros stabdys. LVEA visumoje v ėjo energetikos raid ą Lietuvoje vertina teigiamai. Bendroje pasipriešinimo naujadarai aplinkoje ši nauja ūkio šaka dar šiaip ne taip sugeba įveikti stagnacij ą ir suramb ėjus į mastym ą. Tam talkina labai pozityvi ES ir Jungtini ų taut ų strategija ekologiškai švarios v ėjo energetikos pl ėtros atžvilgiu. Susir ūpinusios klimato kaitos problemomis pažangios šalys siekia spartinti v ėjo energetikos pl ėtr ą. ES numato jau 2015 metais pasiekti, kad ne mažiau 22% elektros energijos b ūtų gaminama iš atsinaujinan čių šaltini ų. Čia pirmauja Danija ir Vokietija. Lietuva gi iki 2010 met ų įsider ėjo iš ES gaminti tokiu b ūdu ne mažiau kaip 7% elektros. Uždarius Ignalinos atomin ę elektrin ę reik ės iš esm ės spr ęsti, kuriuo keliu pl ėtoti šalies energetikos sektori ų: statant naujas termofikacines elektrines, deginant kur ą ir teršiant aplink ą ar sekant pažangi ų šali ų pavyzdžiu pl ėtoti ekologiškai švari ą „žali ąją elektr ą“. Laikui b ėgant mažta v ėjo energetikos priešinink ų argument ų. B ūdama jau dabar ekologiškai švariausia, ištobulinus techninius sprendimus 2015 metais v ėjo energetika taps dar ir pa čia ekonomiškiausia energetikos r ūšimi. Kuriamos vis galingesn ės ir tyliau dirban čios j ėgain ės, kuri ų parkai įrengiami j ūroje toli nuo žmoni ų aki ų ir kurios visiškai niekam nebetrukdo. Iki šiol v ėjo j ėgain ės negali b ūti panaudotos kaip autonominiai elektros energijos šaltiniai, kadangi nesant v ėjo jos neveikia. Jos gamina ir tiekia elektros energij ą į tinkl ą, kuris nesant v ėjo kompensuoja galios stygi ų. Siekiant išvengti ne visada patogaus bendradarbiavimo su elektros tinklais, mokslo institutai aktyviai ieško ekologiškai švari ų elektros galios generatori ų, kurie įgalint ų kompensuoti galios stygi ų tr ūkstant v ėjo. Norvegai tuo tikslu jau naudoja vandeniliu k ūrenamus kompensacinius elektros generatorius 15 . Tod ėl yra pagrindo tik ėtis, kad netrukus kiekvienas vartotojas gal ės įsirengti ekologiškai švari ą hibridin ę v ėjo- vandenilio elektros j ėgain ę ir autonomiškai apsir ūpinti elektros energija. Nelankst ūs elektros tinklai praras klientus. Danijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Olandijoje steigiami v ėjo j ėgaini ų kooperatyvai, kuri ų pajai j ų savininkams atneša didesnes metines pal ūkanas, nei laikant pinigus banke.

2.4. Regioniniai Lietuvos v ėjo energetikos prioritetai

Remiantis v ėjo matavimais 10 m aukštyje ir orientuojantis į nedideles v ėjo j ėgaines, kuri ų aukštis yra iki 50 metr ų, o taip pat atsižvelgiant į Danijos Risoe laboratorijos parengt ą Lietuvos v ėjo atlas ą (1 pav.), buvo įžvelgtas Lietuvos v ėjo energetikos regioninis pob ūdis. Buvo teigiama, kad v ėjo energetikai pl ėtoti gali būti pritaikyta tik siaura paj ūrio zona. Iš ties ų, labiausiai tinkami v ėjo parametrai yra Vakar ų Lietuvoje. Ta čiau dabartiniu metu, kada yra sukurtos ir toliau kuriamos dar aukštesn ės v ėjo j ėgain ės, kuri ų bokšto aukštis jau viršija 118 metr ų, vis labiau pagr įstu tampa teiginys, kad visa Lietuvos teritorija gali b ūti

15 New energy. Nr.4.2004 www.wind-energie.de 10 Strategin ės savivaldos institutas Strategic Self-Management Institute www.eksponente.lt/ssi Strategin ė savivalda ISSN 1648-5815 Strategic Self-Management 2005 Nr.1(2) www.eksponente.lt/ssz sėkmingai pritaikyta v ėjo energetikai pl ėtoti. Tai patvirtina Vokietijos, Austrijos pavyzdžiai, kur v ėjo jėgain ės išd ėstytos giliai kontinentuose. Kitas, kur kas svarbesnis v ėjo energetikos regioniškumo aspektas susietas su nepakankama elektros gamyba Vakar ų Lietuvos regione. Visa Klaip ėdos šilumin ės elektrin ės gaminama elektros energija suvartojama jos pa čios reikm ėms. Didžiausio Vakar ų Lietuvos miesto elektros energijos vartojimas sudaro 110 MW. Viso Vakar ų regiono vartojimas yra dvigubai didesnis ir sudaro 250 MW. Ta čiau elektros energijos gamintojai Lietuvos teritorijoje išd ėstyti neproporcingai, daugumoje Rytin ėje šalies dalyje. Į Vakar ų region ą elektra transportuojama iš Ignalinos AE ir Elektr ėnų ŠE daugiau nei 400 km. Energijos nuostoliai 300 kV tinkluose sudaro 3-4%. Pl ėtojant rinkos santykius energetikos sektoriuje, atsiejant elektros gamyb ą nuo jos transportavimo ir vartojimo, paj ūrio regiono vartotojams padid ės elektros energijos kaina d ėl didesni ų jos transportavimo kašt ų. Tod ėl yra svarbu ir įmanoma didinti elektros energijos gamybos paj ėgumus Vakar ų Lietuvoje. Kuri energijos r ūšis labiausiai priimtina darniojo vystymo atžvilgi ų? Tik atsinaujinanti energetika. Vakar ų Lietuvoje svarbiausia ir labiausiai priimtina komerciniam naudojimui v ėjo energetika. Ši energetikos r ūšis priklauso nuo sezonini ų elektros vartojimo svyravim ų. Žiem ą v ėjo stiprumas didesnis, kaip ir elektros energijos suvartojimas. Elektros energijos generavimas tur ėtų b ūti proporcingiau išd ėstytas. Suprantama, kad dėl v ėjo netolygumo b ūtina spr ęsti svyravim ų išlyginimo klausimus, panaudojant Kruonio HAE bei įrengiant naujus kompensavimo paj ėgumus. Stebint Danijos, Vokietijos, Švedijos j ūroje įrengtus „off shore“ v ėjo j ėgaini ų parkus, gana patraukliai atrodo Baltijos j ūros ir Kurši ų mari ų panaudojimas v ėjo j ėgain ėms įrengti. Vidutinis v ėjo stiprumas čia siekia 8 ir 7,97 m/s, o tai geriausi rezultatai Lietuvoje. Dan ų firma NEG Micon si ūlė įrengti Baltijos j ūroje Lietuvos teritoriniuose vandenyse net 100 v ėjo j ėgaini ų, kuri ų kiekvienos galia yra 2,75 MW, vėjo j ėgaini ų park ą. Ta čiau Lietuvos vyriausyb ė ir ministerijos pasirod ė nepasirengusios tokiam sprendimui. Iš ties ų, jautrus nedidelis Lietuvai tenkantis j ūrinis arealas reikalauja pirma gerai ištyrin ėti visus galimus toki ų stambi ų objekt ų poveikius aplinkai, j ūros dugnui, krantams, florai ir faunai. Dabartiniu metu š į projekt ą tęsia UAB „AVEC“ kartu su Danijos v ėjo j ėgaini ų gamybos firma „Vestas“. Po 2010 met ų Baltijos j ūroje numatoma įrengti virš 85MW v ėjo j ėgaini ų park ą.

Išvados

Įgyvendinus tyrimo uždavinius buvo pasiektas pagrindinis tyrimo tikslas - remiantis pasaulio ir Europos S ąjungos v ėjo energetikos pl ėtros tendencijomis ir išanalizavus Lietuvos v ėjo energetikos galimybes, suformuotas Lietuvos v ėjo energetikos klasterio modelis. Atliktas tyrimas įgalino padaryti šias pagrindines išvadas: 1. Vėjo energetika yra spar čiausiai auganti energetikos r ūšis pasaulyje, savo tempais prilygstanti kompiuterijai ir mobiliajai telefonijai. Europos S ąjunga, vadovaudamasi darnaus vystymosi metodologija, skiria ypatingai didel į d ėmes į ekologišk ų atsinaujinan čių energijos r ūši ų pl ėtrai, tarp kuri ų ypatinga vieta tenka kuro nereikalaujan čiai ir neteršian čiai aplinkos v ėjo energetikai. 2. Vyraujant stambiajai tradicinei centralizuotai energetikai alternatyviems energijos šaltiniams nebuvo skiriama pakankamai d ėmesio. Vykdant v ėjo matavimus 10 metr ų aukštyje buvo manoma, kad v ėjo parametrai nepakankami pramoninei v ėjo energetikai pl ėtoti. Tod ėl iki šiol Lietuvos v ėjo energetikos sektorius neišvystytas, n ėra v ėjo j ėgaini ų pramon ės.Esminiai poky čiai v ėjo energetikoje prasid ėjo atk ūrus Lietuvos nepriklausomyb ę. Padedant Skandinavijos šali ų įmon ėms buvo atlikti tyrimai ir nustatyta, kad v ėjo parametrai Lietuvoje 50 metr ų aukštyje yra tokie pat kaip Danijoje ir Vokietijoje, šalyse, kuriose pramonin ė v ėjo energetika yra pla čiai išvystyta. 3. Buvo nustatyta, kad v ėjo energetika Lietuvoje turi regionin į pob ūdį. Stipriausi v ėjai vyrauja Vakarin ėje šalies dalyje, kurioje kaip tik n ėra elektros generavimo paj ėgum ų. Praktiškai vis ą 250 MW galios energij ą tenka transportuoti iš šalies Rytin ėje dalyje išsid ėsčiusi ų elektrini ų prarandant kelyje iki 17% elektros energijos. Įsigalint rinkos santykiams energetikoje paj ūrio gyventojams teks brangiau mok ėti už elektros energij ą. Sprendžiant elektros generavimo paj ėgum ų suk ūrimo Vakar ų Lietuvoje uždavin į darniojo vystymo princip ų poži ūriu priimtiniausia yra v ėjo energetika. Tod ėl Vakar ų Lietuv ą si ūloma paskelbti “žaliosios” energijos zona ir įrengti 833MW elektros j ėgaini ų parkus, kurie pilnai patenkint ų šio regiono elektros energijos poreikius. 4. Įsteigus Lietuvos v ėjo energetik ų asociacij ą, buvo sukurtas palankus naujadaros potencialas, kuris lėmė v ėjo energetikos pl ėtros skatinimo įteisinim ą. Per pusantr ų met ų sukurta v ėjo energetikos sektoriaus reguliavimo teisin ė baz ė. Planuojam ą 2015 m. 0,5% tikslin į rodikl į pavyko jau 2009 metais pakelti iki 2,2%. Galima pasakyti, kad per pusantr ų met ų LVEA veiklos efektas jau dabar 11 Strategin ės savivaldos institutas Strategic Self-Management Institute www.eksponente.lt/ssi Strategin ė savivalda ISSN 1648-5815 Strategic Self-Management 2005 Nr.1(2) www.eksponente.lt/ssz sudaro 1,7% šalies elektros iš v ėjo gamybos padid ėjim ą. 200MW – tai maždaug 100 vienet ų 2 MW galios j ėgaini ų numatomas atsiradimas Lietuvoje. Daugiausia j ų bus įrengta paj ūryje. Ekonominiu poži ūriu – tai apie 587 mln. lit ų investicij ų. Gaus darbo šimtai šalies įmoni ų, bus sukurtos nauj ų geb ėjim ų reikalaujan čios darbo vietos, pasipildys šalies ir rajon ų, kuriuose statomos j ėgin ės biudžetai. Per laikotarp į iki 2010 met ų v ėjo j ėgain ės gal ės pagaminti apie 839 GWh elektros energijos, tai įgalins išvengti 166,122 tūkst. ton ų CO 2 teršal ų. Sumaž ėjęs duj ų ir naftos importo poreikis padidins Lietuvos ekonomin ę nepriklausomyb ę nuo Ryt ų valstybi ų kuro tiek ėjų. Visa tai leis pagerinti žmoni ų sveikat ą išvengiant su oro tarša susiet ų pavojing ų susirgim ų ir prisid ėti prie globalinio atšilimo problemos sprendimo. 5. Verta taip pat pažym ėti, kad 2004 metais nepavyko įgyvendinti Vyriausyb ės numatytos 28GWh elektros energijos pagaminimo iš v ėjo. Vietoje numatyt ų 33MW įvedimo į eksploatacij ą, faktiškai prad ėjo veikti 630 Kw j ėgain ė Vydmantuose ir viena naudota 160 kW j ėgain ė Telšiuose. Lietuvos ir Danijos bendrov ė BNE dar 2004 met ų vasar ą pastat ė 5,4 MW v ėjo j ėgaini ų park ą, bet jo nepavyksta prijungti prie tinkl ų. Tai rodo, kad sukurta teisin ė baz ė netenkina praktikos poreiki ų ir trukdo įgyvendinti nacionalinius v ėjo energetikos pl ėtros planus. 6. Spr ęstini v ėjo energetikos pl ėtros Lietuvoje klausimai yra: sukurti v ėjo energetikos klaster į ir v ėjo energetikos ūkio šak ą; formuoti pozityvi ą v ėjo energetikos strategij ą ir teisin ę baz ę; užtikrinti skaidr ų priimt ų v ėjo energetikos teis ės akt ų ir konkurs ų įgyvendinim ą; mažinti biurokratizm ą ir vilkinim ą; užtikrinti energijos supirkimo garantijas ir kainos stabilum ą; didinti elektros gamybos iš vėjo dal į; ruoštis įvesti „žaliuosius sertifikatus“ po 2010 met ų. Ta čiau v ėjo energetikos pažanga ne įmanoma neišsprendus opi ų nacionalin ės naujadaros, darnaus vystymosi ir strategin ės savivaldos pl ėtros problem ų. Tod ėl ir toliau b ūtina kurti galimybes tam, kad v ėjo energetika m ūsų šalyje b ūtų pl ėtojama sutinkamai su pažangiausia ES metodologine kult ūra. Pasinaudojant ES strukt ūriniai fondais pirmiausiai b ūtina pl ėtoti darnaus vystymosi kult ūrą, vykdyti nuolatin į v ėjo energetikos pl ėtros monitoring ą, prad ėti rengti v ėjo energetikos specialistus Lietuvos universitetuose ir kolegijose, ištirti galimybes ir parengti v ėjo energetikos kooperatyv ų steigimo tvark ą, paruošti v ėjo energetikos projektavimo ir gamybos industrijos Lietuvoje vystymo program ą, parengti ir įgyvendinti v ėjo energetikos technikos, gamtos ir socialini ų moksl ų tyrim ų program ą.

Literat ūra

1. Butinge Wind Power Plant. Pre-engineering. NTE Engineering. March 1997. 2. Danish Wind Turbine Manufacturers Association. http://www.windpower.dk 3. Directive 2001/77/ec of the european parliament and of the council of 27 September 2001 on the promotion of electricity produced from renewable energy sources in the internal electricity market. 4. Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys ir atliekiniai energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2001 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1474. (Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2004 m. sausio 13 d. nutarimo Nr. 25 redakcija). 5. Energetics decentralization: The future of urban energetics. The materials of international scientific conference. UAB „Eksponente“ ir Lietuvos energetikos institutas. Klaipeda. Lithuania. 1999 04 22-24. 6. Energetics decentralization: The future of urban energetics. The materials of II international scientific conference. UAB „Eksponente“ ir Lietuvos energetikos institutas. Klaipeda. Lithuania. 2002 05 9-11. 7. Energetikos pl ėtros iki 2015 met ų strategija/ Ilgalaik ė Lietuvos ūkio (ekonomikos) pl ėtros strategija. http://www.svarstome.lt. 2002. 8. Energetikos pl ėtros iki 2015 met ų strategija/Ilgalaik ė Lietuvos ūkio (ekonomikos) pl ėtros strategija. http://www.svarstome.lt. 2002. 9. Energy Economist. No 241, 2001 November. 10. Eugenija Farida Dzenajavieiene, Vaclovas Kveselis, Matas Tamonis. Planning of municipal energy sector: methodology, problems, and opportunities. Tarptautinis specializuotas mokslo darb ų žurnalas „Strategin ė savivalda“. Strategin ės savivaldos institutas. Klaipeda. 2004 Nr.1. 11. European Union policy for renewable energy sources. 2001. http://europa.eu.int/comm/energy/index_en.html . 12. Galinis A.,Tarvydas D. V ėjo elektrini ų panaudojimo Lietuvoje galimyb ės. http://www.elektroklubas.lt/tyrimai/2003/(77)vejo_elekt.htm 13. Katinas V. Investigation of wind power parameters, resources and utilization possibilities in the Lithuanian coastal region // Proceed. of the Intern. Conf. 14. Katinas V., Tumosa A. V ėjo energijos panaudojimo galimyb ės Lietuvoje. Vilnius: VĮ "Energetikos agent ūra", Energijos taupymo programos direkcija, 1995. 38 p. 15. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2001 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. 1474. (Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2004 m. sausio 13 d. nutarimo Nr. 25 redakcija) 16. Lietuvos v ėjo energetik ų asociacijos interneto svetain ė. http://www.vejas.visiems.lt . 17. Lisbon European Council 23 and 24 March2000 Presidency Conclusions. http://www.europarl.eu.int/summits/lis1_en.htm . 18. Markevi čius A., Katinas V. V ėjo energetikos pl ėtros tendencijos. // Energetika, 2003. Nr. 1. P.22 –27. 19. Mokslo darbuotojai ir j ų veikla. Statistikos biuletenis (lietuvi ų-angl ų kalbomis). Vilnius, 2002. 12 Strategin ės savivaldos institutas Strategic Self-Management Institute www.eksponente.lt/ssi Strategin ė savivalda ISSN 1648-5815 Strategic Self-Management 2005 Nr.1(2) www.eksponente.lt/ssz 20. Nacionalin ė darnaus vystymosi strategija. http://www.am.lt/files/cd_lt.pdf . 21. New energy. Nr.4.2004 www.wind-energie.de . 22. Paulauskas A Vakar ų Lietuvos regiono v ėjo energetikos techninio potencialo teritorinis pasiskirstymas“, KTU konferencijos medžiaga, 2002 m. geguž ės 9-11 d. Kaunas. 2003. 23. Paulauskas A. V ėjo j ėgaini ų park ų investicini ų projekt ų įvertinimo programin ės įrangos k ūrimas. 2003 m. vasario 5 d. KTU konferencijos medžiagoje publikuotas straipsnis Kaunas. 2004. 24. Paulauskas A., Paulauskas S. Lietuvos v ėjo energetika: galimybi ų k ūrimas./ Statyba ir architekt ūra. 2004. Nr.9. 25. Paulauskas A., Paulauskas S. V ėjo energetika kaip darnos kult ūros katalizatorius. Pranešimas ir tez ės. XIII Pasaulio lietuvi ų mokslo ir k ūrybos simpoziumas. Vilnius. 2005 met ų birželio 30- liepos 2 d. 26. Paulauskas S. Ar paj ūryje suksis v ėjo mal ūnai? /”Kauno diena”, “Klaip ėda”. 1999. Rugpj ūtis –Spalis. 27. Paulauskas S. Demokratin ė savivalda: Kaip patobulinti Lietuvos valstyb ės valdym ą. Klaip ėda: Klaip ėdos Rytas. 2000. 28. Paulauskas S. Kod ėl reikia decentralizuoti energetikos valdym ą / “Savivaldybi ų žinios”, 2001 m. Gruodžio 13. 29. Paulauskas S. Lietuvos j ūrų ūkio koncepcija. /”Klaip ėda”. 2000. Kovas – balandis. 30. Paulauskas S. Nacionalin ės energetikos savivaldos tikslinis modelis / II tarptautin ės mokslin ės konferencijos “Energetikos decentralizavimas: miest ų energetikos ateitis” medžiaga. 2002. geguž ės 2 d. 31. Paulauskas S. Pl ėtoti strategin ės savivaldos kult ūrą / Įvadinis straipsnis. Tarptautinis specializuotas mokslo darb ų žurnalas „Strategin ė savivalda“. Strategin ės savivaldos institutas. Klaip ėda. 2004 Nr.1., p.5-10. 32. Paulauskas S. Savivaldos dialektika. Teorija, metodologija, modeliai. Monografija. Kompaktiniame diske interaktyvus knygos tekstas, kompiuterizuotas treniruoklis su 682 klausimais ir 12 psichologini ų saviugdos test ų. Klaip ėda: Klaip ėdos universitetas. 1999. –p.251. 33. Paulauskas S. V ėjo karštlig ė / “Klaip ėda”, 2003 m. sausio 03 d. 34. Paulauskas S., Paulauskas A. Priorities of Lithuanian wind power. II tarptautin ė mokslin ė konferencija “Energetikos decentralizavimas: miest ų energetikos ateitis”. Klaip ėda. 2002. 35. The wind regime at Butinge, Lithuania. Institute for Energy Technology. Kjeller, Norway. 1996, December. – 23 p. +appendix. 36. V. Adomavičius, P. Bal čiūnas. V ėjo elektrini ų parinkimas. LR mokslas ir pramon ė. Universitetai Lietuvai žengiant į ES ir NATO. Elektros energetika ir technologijos. Konferencijos pranešim ų medžiaga. – Kaunas: Technologija, 2004.– P.72-76. 37. Wind energy in Baltic. Rapports of international conference. Riga. 1996, September. 38. Wind Energy Turns in Strong Performance in 2001. New Records Set in Europe, United States, India. Global Wind Energy Market Report. American Wind Energy Association. 2002. 39. Wind Power Development Program in Baltic States. UNDP. 2000-2004.

Formation of Lithuanian wind energy cluster Paulauskas S., Paulauskas A. Innovations’ article

SUMMARY

Wind is ecologically friendly renewable energy source, which utilisation is growing worldwide same as computers and mobile telephony. Interest to wind power in Lithuania was risen only in last years in connection to economic reform in energy sector of Lithuania and integration into economy of European Union. After decision to close Ignalina nuclear power station till 2009 was provided very modest future of national wind energy. Was planed that only 0,5% of electricity in Lithuania should be produced by wind in 2015 year. Lithuanian wind energy association established in October 2002 settled target – to create national wind power economy branch and develop this environmental friendly and needless for fuel import energy culture. This enabled to correct national energy and wind energy strategic priorities. During 1,5 years legislative basis for wind power regulation was created. Planed target indicator of electricity producing by wind 0,5% in 2015 was risen till 2,2% in 2009 year. LVEA efficiency during 1,5 year was 1,7%. No less 200 MW wind power capacity should be erected in Lithuania until 2010 year. The most of them should be constructed in Sea –coast. Economically this is about 587 million Litas investments. Hundreds of enterprises will receive a job, new high quality required work places will be established, budgets of the State and Municipalities will be replenished. Wind power stations will produced about 839 GWh of electricity during period till 2010 year. This will enable to avoid 166,122 thousand tones of CO 2 pollutions. Reduced demand of oil and gas import will raise economical independency from suppliers of East countries. All that let’s improve health and avoid ills of inhabitants of Lithuania connected to air pollution and participate in decision of problem of global warming. However established legislation don’t’ calls practice needs and don’t let’s implement national wind power development plans. Wasn’t implemented provided by Government production by wind of 28 GWh electricity. Stead 33MW provided to establish only wind power station of 630 kW in Vydmantai and second hand unit of 160 kW in Telsiai were connected to grids in 2004 year. 6x900 kW power stations erected by Lithuanian and Danish company “BNE” still not connected to grids from summer of 2004. It’s necessary to decide the next questions of wind power development in Lithuania: to establish wind energy cluster and economy branch, to form positive strategy and legislations of wind energy, safeguard transparent implementation of lows and tenders, to reduce bureaucracy and protraction, ensure quarantines and stability of energy purchase price; to raise part of electricity produced by wind; to prepare for establishment of “green certificates” after 2010 year. However progress in wind energy is impossible without decision of sore problems of innovations, sustainable development and strategic self-management. So, LWEA will seek that wind energy will be developing in our country in accordance to most advanced methodological culture of EU. Using aid of structural funds at first is necessary to form culture of sustainable development, implement permanent monitoring of wind power development, to start prepare wind energy specialists in universities and colleges of Lithuania, to investigate possibilities and create order for establishment of wind co-operatives, to prepare program of development wind energy industry, to prepare and implement program of R&D in technical, natural and social sciences.

13 Strategin ės savivaldos institutas Strategic Self-Management Institute www.eksponente.lt/ssi