Kas Ateis ˝ Mano Vietв, Tepadaro Daugiau
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
Nr.18 (291–732) 2010 m. geguþës 13-19 d. 3-8 p. Audronë MEÐKAUSKAITË 280 þmogaus metø festivaliui „Kaunas Jazz“ Alina RAMANAUSKIENË Chopinui, fortepijono poetui Martyna Jatkauskaitë – muzikø aukso medalio laimëtoja Remigijus VENCKUS Álaikinimas ir ávietinimas Aleksandro Ostaðenkovo fotografijose Emilija Jëzualda JAUDEGYTË Iðminties takai Tarptautinio poezijos festivalio Poezijos pavasaris 2010 programa 9p. Andrius JAKUÈIÛNAS Daþaþmogiø Vytautas Þalakevièius Kaune 1984 m. Romualdo RAKAUSKO nuotrauka godos 10 p. „Kas ateis á mano vietà, tepadaro daugiau“ 3p. Vyksmas . 2010 m. geguþës 13-19 d., Nr. 18 (291–732) Daug, bet po vienà Audronë MEÐKAUSKAITË sandras Rubinovas, kuris visas pen- kias dienas praleido apimtas emoci- Antrasis tarptautinis vieno akto- nës ekstazës. Tikriausiai todël dar fes- riaus festivalis „Monobaltija“ ðá sa- tivaliui nepasibaigus jo rankose jau vaitgalá jau pasibaigë. Nebuvo jis buvo dviejø iðvykusiø aktoriø laið- toks ilgas, kaip manë miesto kultû- kai su padëkomis uþ puikià organi- ros valdþios þmonës, ásivëlæ á disputà zacijà, ðiltà atmosferà ir paþadais vël su organizatoriais, tik neaiðku, ar ap- sugráþti. Þinant mûsø finansinæ situ- lankæ teatro salæ, taèiau gana sunkiai acijà, tokie pasiþadëjimai yra beveik pakeliamas tiems, kurie pavasará ið- aukso vertës. keitë á spektaklius. Festivaliai jau to- Taèiau kol kas tenka dþiaugtis ðiø kie yra: jei renkiesi, daþniausiai pa- metø laimëjimais. Nors, pasak A. Ru- matai tai, ko tikëjaisi, arba labai rizi- binovo, tai tik þaidimas, palyginti su kuoji, jei eini visur – pavargsti ir vis- svarbiausia akimirka teatre – iðsipil- ko prisiragavæs sunegaluoji. Ðis ne- dþiusiu kontaktu tarp þiûrovo ir ak- buvo iðimtis. Komisijos þiuri pirmi- toriaus. ninkas Tomaszas Milkowskis teigë, Þiuri komisija, kuri ðiais metais jog jis buvo toks ávairus, kad parodë buvo naujai sudaryta ir dirbo, kaip ne tik atskirus spektaklius, bet ir pa- prisipaþino, labai sunkiai, prizus átei- Festivalis baigësi, bet dar visi kartu. grindines ðiandieninio monoteatro kë ir ávertinimus paskirstë taip: 1 vie- tvirti ir neperkalbami. Sudëtinga ir itin tendencijas: itin tradicinis (o tai ðio- tos laimëtojas – Peteris Schereris uþ skausminga mokytojo, patekusio tarp mis dienomis jau prilygsta iððûkiui) spektaklá „Klamo karas“ (Vengrija); sistemos krumpliaraèiø, istorija sujau- Jurijaus Kraskovo spektaklis „Pami- 2 vietos – Rolandas Kazlas uþ spek- dino visus. Þiûrovai, paveikti puikios ðëlio uþraðai“, muzikinis Nijolës Nor- taklá „Geleþis ir sidabras“ (Lietuva); vaidybos, veikiausiai pasijuto atsakin- mantaitës ir muzikantø kompanijos 3 vietos – Tuukka Vasama uþ spek- gi uþ grimztanèio þmogaus likimà. Vi- bandymas „Selavy!“, Januszo Sto- taklá „Odë meilei“(Suomija). sai taip, kaip jis pats uþ vieno savo larskio plastika spektaklyje „Kodas“, Papildomas prizas uþ kûno kalbos mokinio gyvenimà. politiðkai angaþuotas Indreko Taal- pasiekimus ieðkant meninës raiðkos Tiems, kurie jau spëjo priprasti maa „Adolfas“ ir t. t. Vël pasitaikë atiteko Januszui Stolarskiui (spektak- prie pavasarinio monoteatrø mara- stipresniø ir silpnesniø pasirodymø, lis „Kodas“). Specialus prizas iðke- tono, teks trumpam stabtelti. Orga- vël iðsiskyrë þiûrovø nuomonës ir liavo á Rusijà, já iðsiveþë Sergejus nizatoriai pasiraðë skausmingà su- nugalëjo pliuralizmas, taèiau, pasak Barkovskis, vaidinæs paskutiná festi- tartá, kuri ápareigoja praleisti viene- T. Milkowskio, festivalyje nebuvo në valio spektaklá „Goriuchino kaimo rius metus, kad gautø finansavimà vieno spektaklio, kurá reikëtø diskva- istorija“. Tarptautiniø vieno akto- 2012-øjø festivaliui. Kaip graudþiai lifikuoti, o tai labai retas atvejis visø riaus teatrø festivaliø asociacijos di- juokavo A. Rubinovas, „gal jau ta- kitø festivaliø kontekste. Nors ðukës rektoriø diplomas áteiktas aktoriui Peteris Schereris pelnë ir profesionalø, ir þiûrovø þiuri apdovanojimus. da bus atëjæs laikas kultûrai“. Visko jam sëkmës neatneðë (nes Stanislo- I. Taalmaa ið Estijos – dabar jam jau gali bûti... vui Buðkevièiui simbolinës taurelës uþdegta þalia ðviesa kelionëms á ki- spektaklius stebëjo ir 9 þiûrovø komi- reriui. Nors festivalio direktorius më- Graþinos Viktorijos sudauþyti taip ir nepavyko), taèiau jà tus festivalius. sija, kuri savo simpatijø prizà, kaip ir gino juos lengvai ,,spausti“, kad ati- PETROÐIENËS ir teatro archyvo atneðë rûpestingas direktorius Alek- Ir tai dar ne viskas. Salëje visus profesionalai, atidavë vengrui P. Sche- duotø laurus kam nors kitam, jie buvo nuotraukos Viktoras. – Ir, matyt, man reikëjo tai padaryti, nes þodþiai patys pra- „Nemunas“ pristatytas Kaliningrade dëjo atrasti mane.“ Sveèio ið Lietuvos poezija pui- Kaliningrado ir Lietuvos ra- kiai derëjo su Kaliningrado grafi- ðytojai toliau bendradarbiauja: ko J. Peèerskio kûriniais: poetas balandþio 14 d. rusø PEN centro ir dailininkas, aiðku, iki tol nie- Literatûros svetainëje vyko kada nebuvo susitikæ, taèiau jø Kauno kultûros ir meno savait- kûryba kaþkokiu mistiniu bûdu raðèio „Nemunas“ pristatymas, susipynë – literatûra papildë dai- ðio leidinio vyriausiojo redakto- lininko darbus, ir atvirkðèiai. riaus, poeto Viktoro Rudþians- Ypaè jautrus abstrakcionistas ko kûrybos vakaras ir Kalining- J. Peèerskis jau ne kartà pristatë rado grafiko Jevgenijaus Peèers- savo kûrinius parodose Lietuvo- kio parodos atidarymas. je (daugiausia Klaipëdoje), todël dþiaugsmingai priëmë kolegos ið Lietuvos pasiûlymà benradar- Pasveikinti vakaro dalyvius at- biauti. Nuostabus gitaros ir flei- vykæs Lietuvos Respublikos ge- tos duetas, ásikomponavæs á ren- neralinis konsulas Kaliningrade giná, padovanojo klausytojams Vaclovas Stankevièius paþymëjo, keletà rusiðkø romansø; atlikëjos kad niekas taip nesuartins dviejø Tatjana ir Elena ið lietuvio poeto kaimyniniø tautø, kaip kultûriniai kaip dëkingumo þenklà gavo po renginiai, keitimasis kûryba viso- tamsiai raudonà roþæ. se meno srityse. Þodá tarë ir Kali- ningrado PEN centro pirmininkas Sergejus ISAJEVAS, Viaèeslavas Karpenko, kartu su Kaliningradas Aleksejaus POPOVO kolega perdavæs nuoðirdþius lin- nuotrauka këjimus visiems Lietuvos plunks- Rusø PEN centro Literatûros svetainëje – savaitraðèio „Nemunas“ pristatymas. nos broliams. Prie jo linkëjimø rius sakë, kad ðios srities raðyto- èiai þemei. Tiesa, kaliningradie- prisidëjo ir I. Kanto universiteto jams, fotografams ir dailininkams èiai jau spëjo á „Nemunà“ ákelti Adskio krislas lituanistikos kabineto lektorë rasis vietos „Nemuno“ puslapiuo- kojà, o viename ið naujesniø nu- Violeta Lopetienë, Kultûros mi- se, nes ádomu, kaip ði þemë, mai- meriø iðspausdinta Jekaterinos Atrodë, Valinskas nukautas, nisterijos konsultantë Nina Pere- tinusi lietuviðkà kultûrà ir litera- Tkaèiovos novelë. Tradiciðkai tenka, apskrities poetai ir raðyto- tûrà, artima lietuvio pasaulëjau- tokius rusø ir lietuviø vakarus ve- Betgi ne – viso labo nokautas. jai. tai, atliepiama ðiuolaikiniame ru- dantis raðytojas Clandestinus Vël jis ringe – þvitrus mitrus, Vyriausiasis leidinio redakto- siðkame þodyje ir mintyje, kokiø perskaitë V. Rudþiansko eilërað- Braute braunas á ministrus, bendrø bruoþø ir skirtumø galë- èiø, jo kûryba skaityta ir lietuviø Kimba á padurkus Prezidentei – tume pajausti slaviðkoje ir baltið- kalba. Ðoumanija beprecedentë! koje regoje, emociniame santyky- „Pasirinkau dvi esmines kûry- je, buitá ir kûrybà veikiant tai pa- bos temas: meilæ ir mirtá, – sakë 2 . 2010 m. geguþës 13-19 d., Nr. 18 (291–732) Nemirtingieji „Kas ateis á mano vietà, tepadaro daugiau“ Gediminas JANKAUSKAS Balandþio 14-àjà reþisieriui Vytautui Þalakevièiui bûtø sukakæ 80 metø. Tà vakarà Vilniaus „Skalvijos“ kino centre þurnalo „Kinas“ ir Lietuvos kinematografininkø sà- jungos darbuotojø dëka vyko labai ðiltas vakaras, kuriame dalyvavo reþisieriaus kole- gos, pasidalijæ su publika prisiminimais apie tai, kaip teko kartu darbuotis, kuriant gar- sius Maestro filmus. Ðá graþø renginá pratæsë vëliau „Skalvijoje“ parodyti V. Þalakevi- èiaus filmai „Adomas nori bûti þmogumi“ (1959 m.), „Niekas nenorëjo mirti“ (1965 m.), „Visa teisybë apie Kolumbà“ (1970 m.), „Nepaþástamo þmogaus pasakojimas“ (1978 m.), „Atsipraðau“ (1982 m.) ir „Þvëris, kylantis ið jûros“ (1992 m.). O LTV2 tris jubiliejinës savaitës dienas rodë dokumentiná filmà „Pastabos gyvenimo bûdo paraðtëse“ (2002 m.). Jame buvo panaudota labai daug medþiagos ið Izoldos Keidoðiûtës TV interviu, kuria- me, tarsi jausdamas þemiðkojo gyvenimo atomazgà, Maestro papasakojo daug dalykø, kuriø anksèiau vieðai negalëjo iðsakyti. „Niekas nenorëjo mirti“: Juozas Budraitis, Laimonas Noreika ir Vija Artmanë. Mokame gerbti tik mirusius vo ðalies kinà á du etapus: iki Jeano-Luco þvilgsniu“ þvelgiant á lietuviðkà „deðimtàjà Friedricho Dürrenmatto paradoksai Godardo ir po. mûzà“ aiðkiausiai matomi bûtent ðio filmo Gaila, kad Lietuvoje tokio monumenta- Manau, kalbëdami apie lietuviðkà vaidy- kontûrai. Todël visiðkai dësningas buvo Abu „visai gerbtini“ V. Þalakevièiaus fil- laus pagerbimo menininkas gali tikëtis tik biná kinà, privalome já taip pat skirstyti á du UNESCO sprendimas kino ðimtmeèio proga mai yra garsiø literatûros veikalø ekranizaci- tuomet, kai iðkeliauja Anapilin. Kol gyveni nelygiaverèius periodus: su Vytautu Þalake- filmà „Niekas nenorëjo mirti“ átraukti á ðim- jos. „Avarija“ (1974 m.) sukurta pagal para- ir esi geriausias savo profesijos atstovas, ne- vièiumi ir be jo. Pirmasis laikotarpis apima to geriausiø filmø sàraðà. Gaila, kad Maestro doksalià ðveicarø dramaturgo Friedricho iðvengiamai bûsi pasmerktas murkdytis in- trisdeðimt septynerius metus nuo 1955-aisiais nesulaukë ðios þinios, nors