MOKSLINIAI STRAIPSNIAI SALTINil) PUBLTK ACJJOS
ERAZMO VITELIJAUS (CIOLEKO) PIRMUTINES DIENOS ROMOJE. ISTRAUKOS IS JONO BURKARDO 1501 MET1J DIENORASCIO LIBER NOTARUM
K~STUTIS PAULIUS ZYGAS Arizonos valstybinis universitetas, JAY
Profesorius Kr:stutis Paulius Zygas (g. 1942 m.) studijavo architektfirq ir meno istorijq Harvardo universitete. Apgyne daktaro diser tacijq avangardo ir modernizmo tema Cornelio universitete. 1977- 1984 m. deste architektiiros istorijq Piet11 Kalifornijos universite te, nuo 1985 m. iki dabar desto Arizonos valstybiniame universitete. Architektiiros projektus yra vykdifs Bastone ir Londone. Archi tekttlros istorijos vasaros kursus skaite Romoje, Florencijoje ir Venecijoje. 1991- 1992 m. buvo f);tauto Didi iojo universiteto Mem1 ir hwnanitarinit1 mokshlfakulteto dekanas. Yra paskelbifs studijlj apie Paiaislio vienuoly nq ir Sv. Kazimiero koplyCiq: , Dogma, Art and Politics: Roman Aspects of St. Casimir 's Chapel in Vilnius", Journal of Baltic Studies, t. XXVII, Nr. 3, 1996; , The Spirit ofAusterity and the Materials of Opulence: Architectural Sources of St. Casimir's Chapel in Vilnius", Journal of Baltic Studies, t. XXXI, Nr. 1, 2000, pavasaris; , The Symbolic Geometry of the Baroque Camaldolese Monastery at Paiaislis ", Meno istorija ir k.titika, Nr. 5: Siluva Lietuvos kultiiroje, Kaunas, 2009.
Erazillo Vitelijaus Cioleko (1474--1522) vaidmuo Lie dviejl! popiezil! ir jl! ipedinil! buvo tas, kad vieni norejo, tuvos istoriografijoje dazniausiai iskeliamas del jo 1501 ill. jog Sventasis Sostas butl! Roilloje, kiti - kad Avinjone. keliones i Roml! Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes Del to visa Europa susiskalde. Anglija, Danija, Vengrija, ir Vilniaus vyskupystes reikalais, o ypac del jo prakal Airija, Norvegija, Svedija, Lenkija, Sventoji Roillos imperija bos, pasakytos popieziui Aleksandrui Vl. 1 Cia bandysi ir Siaures ltalija bendrai reme Roilloje esantj popiezil!. Pran me aptarti tos audiencijos pagrindl! ir eillisaro prieilliillo clizija, Aragonas, Kastilija ir Leonas, Kipras, Burgundija, aplinkybes.2 Mus11 pagrindinis saltinis bus popieziaus Savoja, Neapolis ir Skotija reme Avinjone gyvenanti popie ceremonijl! illeistro Jono Burkardo dienorascio Liber zil!. 1409 ill. Ba:lnycios konsilija, susirinkusi Pizoje, bande notarum irasai. J. Burkardas stebejo Vitelijl} nuo pat jo · issprysti klausiml! del sios keistos padeties, bet tik paastrino atvykimo, skyre jam nuolatini deillesi, kartais beveik situacijl!, isrinkdailla trecil!ii popiezil!. Taip atsi.rado trys Sven nepaleido is akil}. Istorikas Kazimierzas Hartlebas truill tl!ii Sostl! uzimantys popiezi.ai, kiekvienas galejo ekskomuni pai aptare J. Burkardo vaidmeni, susijusi su tuo 1501 m. kuoti du kih1s. Galop Konstancos susirinkimas (1414--1418) Vitelijaus apsilankyillu ir audiencija Sventajame Soste.3 u:lbaige sill Ba:lnyCil! ska1danCil! painiavl! ir kontroversijl!, pri Taciau jis sutruillpino J. Burkardo irasus, neisspausdino versdamas visus tris popiezius atsistatydinti ir pakeisdamas viso lotynisko teksto. Cia pateikiaille visl! J. Burkardo juos naujai isrinktu popieziuilli Martynu V lotyniskl! irast) transkripcijl! kartu su vertiillu i lietuvil} Tuo keturiasdesiillties illeh! laikotarpiu valdovq kriks kalbl! (zr. priedl!) 0 Cioniskos istikiillybes pareiskimas pasidare svarbesnis Vitelijaus pasiuntinybe i Roml! buvo pagrista sena tradi negu bet kada anksCiau. Naujai i sostus atejy karaliai turejo cija - k:rikscionio karaliaus lojalumo pareiskimu Sventajaill pasirinkti tarp popieziaus Avinjone, Romoje arba trumpai Sostui. Si tradicija atsekama net nuo 689 ill. , kada Anglijos rezidavusiojo Pizoje. Pasirinky vienl! ar kitl!, valdovai jam Vakarq Saksonijos karalius Kaedvallas atkeliavo i Roml!, pasil!sdavo specialiai paskirtl! eillisarl!, kuris savo karaliaus kad popiezius ji pakrikstytl}. Toki11 gestl} prestizas smar vardu tl! popiezil! pripazindavo teisetu sv. Petro ipediniu kiai pakilo nuo 800 ill., popieziui Leonui III paCioje Sv. ir Kristaus vikaru zeilleje. Tokie eillisal'l! prisistatyillai vir Petro bazilikoje karunavus Karoli Didi.ii Sventosios Ro to proga valdovams pasigirti savo kaip Dievo palaimintqjl} illOS iillperatoriumi. Aillziams begant si cereillonija igijo Jaiillejiillais, kurie budavo irodomi ernisaro svitos prasma varian1l!, transformavosi. Sios tradicijos politiniai atspal tnumu ir Sventajam Soshli atvez1l! dovanl! gausuillu bei viai sillarkiai isryskejo Didziosios Vakarq scbizmos laiko kokybe. XV a. si ceremonija galutinai isitvirtino. tarpiu, ardant Katalikq baznyCil! nuo 1378 ill. iki 141 7 m. Kazimierui Jogailaiciui 1492 m. illirus, Lietuvos ponl} Schizilla prasidejo paci11 kardinoll! iniciatyva.4 1378 m. taryba Vilniuje isrinko Aleksandrl! Jogailaiti Lietuvos di pavasari vykusioje konklavoje Urbonas VI tapo popie dziuoju kunigaiksciu. Inauguracijos cereillonialai praside ziumi. Taciau per kelis illenesius kardinolai apsigalvojo jo Vilniaus pilyje, baigesi Sv. Stanislovo katedroje. 5 Vys ir pakeite savo nuomony apie,ji. Rugpjuti vel susirinko kupas Albertas Taboras, tuomet vadovavys Vilniaus die konklava ir isrinko popiezil} Kleillensl! VII, nors nese cezijai, palaiillino naujl!ii valdovl! per iskilmingas apeigas niai teisetai isrinktas popiezius Urbonas VI tebebuvo katedroje. A. Taboras, buvys tarp Aleksandro artirniausil} sveikas ir gyvas. Abu pasiskelbe esantys tikrieji Sv. Pet patarejl!, turejo ji informuoti apie krikscionil} valdoYll par ro apastalo ipediniai, legalus popieziai su visomis jiems eigl! isreiksti savo Jojaluilll! Sventajam Soshli.6 priklausanCioillis teiseillis ir privilegijoillis. Nedelsdami Taciau, neatsizvelgdaillas i kin! Europos valdovq el abu paskyre naujus kardinolus, kurie veliau isrinkda gesi, Aleksandras neskubejo tuctuojau ivykdyti to tradi vo tl! popiezil} ipedinius. Ryskiausias skirtuillas tarp tl} cinio pagarbos ir paklusnuillo gesto. Lietuvos didysis ku-
168 LIETUVOS PILYS 2009 ERAZMO VITELIJAUS (GIOLEKO) PIRMUTINES DIENOS ROMOJE nigaikstis tmejo kitq neatideliotinll reikalll. Svarbiausias riipestis, be abejones, buvo 1492 m. pabaigoje prasidej!(s karas su Maskvos didziuoju kunigaiksCiu Ivanu III. Konf liktas baigesi Aleksandrui priemus jvairias Lietuvai ne naudingas sqlygas. Be kitko, jis sutiko vesti lvano dukrq kunigaikstyt!( Elenq, ir 1495 m. Vi lniaus katedroje vysku pas A. Taboras jq sutuoke su Aleksandru. Deja, tuo jtampa tarp Vilniaus ir Maskvos nesibaige. Elena liko uoli graikl! krikscioniq baznycios ispazineja, tuo duodama Ivanui III pretekstus kistis j Lietuvos reikalus. Ivanas bande ir kitais biidais nutraukti taikos sutartj. Nenuostabu, kad dar kele rius metus kunigaikscio Aleksandro lojalumo pareiskimo popieziui reikalas nejudejo is vietos. Erazmas Vitelijus Ciolekas (1474-1522), vyskupoA. Ta boro patiketinis, 1494-1495 m. tapo kunigaikscio Alek sandro sekretoriwni ir buvo paskirtas valdovo ir vyskupo emisaru Romoje (1 ir 2 pav.). 7 Nors paskyrimas sutapo su Sventojo Sosto paskelbtais 1500 m. jubiliejiniais me tais, Vitelijus neskubejo keliauti j Romq. Arba nebuvo visiskai pasiruos!(s, arba kelione buvo apgalvotai atideta. Vienaip ar kitaip Vitelijus biitq isveng!(s Amzinqjj miestq 1 pav. Erazmo Vitelijaus (Cioleko) herbas. Is Erasmi Vitellii ( ... ) aplankancill piligrimll srautq. Jjo misijq biitq kreipiama oratio, [Rome, 1501]. IsS. Narbutas, ,Vilniaus prepozito Erazmo Vitelijaus kalba popieziui Aleksandrui VI: tekstas ir jo kontekstai'; daugiau demesio. Vitelijaus pagrindinis valstybinis tikslas Lietuvos didysis kunigaikstis Aleksandras ir jo epocha, Vilnius, buvo pareiks ti apie Lietuvos didziojo kunigaikscio Alek 2007, p. 210. sandro tvirtq istikimyb!( popieziui Aleksandrui VI. Fig 1. The armorial of Bishop Erazmus Vitelius. Unknown art- 1500 m. Iiepos 17 d. Vitelijus isvyko is Vilniaus ir rug ist. Published in Erasmi Vitellii ( ... ) oratio, [Rome, 1501}. pjiicio 18 d. pasieke Kmkuvq.8 K.itt) metq sausio 1 d. jis From S. Narbutas, ,Vilniaus prepozito Erazmo Vitelijaus kalba iskeliavo i Venecijq, jq pasieke vasario 14 d. Pabuvtts joje popieziui Aleksandrui VI: tekstas ir jo kontekstai'; Lietuvos didysis sesias dienas, isvyko j Amzinqjj miestq ir kovo 11 d. jj pa kunigaikstis Aleksandras ir jo epocha, Vilnius, Vilnius, 2007, p. 210. sieke. K.eliones marsrutas sutapo su tiikstanciq piligrimll nueitais keliais - keliaudami jubiliejinill metq proga jie ismyne visus Europos kelius, vedancius j Romq. Kadangi piligrimq keliones siuo laikotarpiu yra tarsi analogai val dovq emisarq apsilankymams Romoje, trumpai sustokime prie jubiliejiniq metq iskilmil). Jubiliejinill metq istakos aptinkamos Senajame Tes tamente ir viduramziq vienuolit) penkiasdesimtmeCit! minejimuose. Romenq jos buvo vadinamos ludi saecula res.9 Sias tradicijas popiezius Bonifacas VIII (1294-1303) jtvirtino oficialiai paskelbdamas 1300 m. annus jubileus. 10 Dalyviai privalejo aplankyti Romq, melstis Sv. Petro bazili koje (trisdesimt dienll is ei les, jeigu yra vietiniai; penkiolika dienq be pertraukos-jeigu piligrimai is tolimesniq krastq), eiti ispazinties ir atgailauti uz savo nuodemes. Jvykdziu siems reikalavimus buvo suteikiama visuotine indulgencija. Be Sv. Petro bazi I ikos, lankytinq baznyciq sqrasq laips niskai papilde Sv. Jono Laterane (Basilica di S. Giovanni in Laterano ), Sv. Pauliaus uz miesto siem) (S. Paolo fuori le Mura) ir Svc. Marijos Didzioji (S . Maria Maggiore) ba zilikos. Veliau buvo pasiiilyta mineti jubiliejinius meh1s kas trisdesimt trejus metus, menant Kristaus gyvenimo am:lil). Taciau tas pasii"ilymas nebuvo priimtas. Popieziaus Pauliaus IT (1464-1471) nutarimu apsistota ties dvidesimt penkerill metq laikotarpiu, kuris tebegalioja iki siq dienll. 2 pav. Spalvota miniatiura, vaizduojanti Jezaus nuplakimq. ir vys kupo Erazmo Cioleko Vitelijaus herbq. Dailininkas nezinomas. IS Vienas jspiidingiausill ceremoniall), kuris vyksta per vyskupo Erazmo Cioleko Vitelijaus Pontifikalo, apie 1510. UNESCO: siuos jubitiejus, yra ,sventqjq durq" isgriovimas kiekvie Virtual Library of Polish Literature, red. M. Adamiec, 2001-2003. noje minetoje sventoveje. Sv. Petro bazilika issiskiria is Fig 2. Illuminated page from The Pontifical of Bishop Erazm Ciolek kitq, nes jos , Sventqsias duris" pats popiezius isgriauna depicting the Flagellation of Christ and the armorial of Bishop K.aledq isvakarese, pries pat ateinancius anno santo (sven Erazm Ciolek. Unknown artist, ca. 1510. UNESCO: Virtual Lib tuosius metus). 11 Popieziaus legatai isgriauna duris ir kito- rary of Polish Literature, Marek Adamiec, ed., 2001-2003.
LIETUVOS PILYS 2009 169 ERAZMO VITELTJAUS (CIOLEKO) PIRMUTINES DIENOS ROMOJE se trijose bazilikose. Jubiliejiniams metams baigiantis, pa (Diarium) tapo svarbiu saltiniu Zenonui Ivinskiui tiriant ciq Kaledq isvakarese Sventasis Tevas duris vel uzmurija. sv. Kazirniero kanonizacijos mjsles. P. de Grassis, pradej((s Si ceremonija siejama su Adorno ir Ievos isvarymu is ro eiti Vatikano ceremonijqmagistro pareigas 1506 m., nuolat jaus, taip pat su sena tradicija, pagal kuriq nusikalteliams rase dienorastj iki pat savo mirties 1523 m. Budamas pe baznycios patalpos gali suteikti prieglobsti. Svarbiausia, dantisko budo, jis tapo puikiu ceremonialq kronikininku kad ceremonija primena Kristaus zodzius: ,Jezus kalbejo surasydavo smulkiausius kasdienybes ivykius, pamineda toliau: IS tiesq, is tiesq, sakau jums: as - aviq vartai. [... ] vo detales, pavyzdziui, popieziaus aprangq ir megstamiau As esu vartai. Jei kas eis per mane, bus isgelbetas. Jis jeis sius valgius. AnksCiau budavo manoma, kad Kazimiero ir iseis, ir ganyklq sau ras." 12 Jubiliejiniq met4 iskilmese Jogailaicio kanonizacija galejo ivykti dar popieziaus Leo dalyvavy ir ceremonijas mat(( piligrimai daznai tvirtinda no X pontifikato metu (1513-1521). Tirdamas faktus, Z. vo, kad apsilankymas Romoje juos moraliskai atgaivino, lvinskis atidZiai periiurejo smulkmeniskus P. de Grassio dvasiskai sustiprino. dienorascio jrasus. Kadangi ten jokios Kazimiero kanoni Jubiliejiniq met4 ir kitq baznytiniq svenCiq iskilmes zacijos iskilmes nebuvo paminetos, Z. Ivinskis nusprende, organizuodavo Sventojo Sosto ceremonijq magistras, va kad jaunasis karalaitis tikrai nebuvo kanonizuotas Leono dinamas ceremoniere. Tai labai seniai veikianti tamyba, X pontifikato laikotarpiu. 14 inicijuota dar VII a. Asmuo, einantis sias pareigas, anks Nuo mazdaug XV a. vidurio popieziai erne tobulinti ciau buvo vadinamas praefectus coeremoniarum pontifi Romos urbanistikq ir Vatikano rilm4 architekturq. Nore ciarum, paskui- magister ceremoniarum apostolicarum, ta, kad jq pasaulietiska aplinka - gatves, aikstes, kiemai, galop - ceremoniere ( ceremonrneisteris). Jo pareigos buvo priemimq sales, rumq apartamentai keltq tinkamq pagarbq prizilireti visq sakraliniq ceremonialq, kuriuos Sventasis tikejimui, kuriam jie atstovavo. Taip jau buvo seniai daro Tevas vede arba kuriuose jis atliko svarbq vaidmeni, eigq. ma bazilikq ir katedfl! sakralinese erdvese. Architektliri Sis liturginiq apeigq tvarkytojas laipsniskai erne organi ne apdaila turejo vienq tikslq: pristatyti Apastalinio Sosto zuoti popieziaus pasaulietinius priemimus, jo dvaro etikos autoritetq, garby ir kilnumq visiems svenciq dalyviams, ir vieso elgesio reikalus. Kartais jam tekdavo diriguoti vietiniams miestieciams, taip pat Romoje besilankantiems Vatikano politiniam ir diplomatiniam protokolui istisomis uzsienieciams piligrimams, ambasadoriams, emisarams ir savaitemis, menesiais. t. t. LygiagreCiai isitvirtino ideja, kad popieziaus dvaras Renesanso laikotarpiu trys ceremonmeisteriai - Agos turi atspindeti dangiskq dvarq, kad popieziaus vedamos li tino Patrizi (1468-1483), Jonas Burkardas (1483- 1506) turgijos turi atspindeti dangiskas liturgijas. Buvo siekiama ir Paris de Grassis (1504- 1528) keite vienas kitq be per isryskinti ir pabrezti analogijas tarp dangiskl! ir zemiskl! traukos ir pasiZymejo sistemindami sios senos institucijos hierarchijl!. 15 veiklq Romoje ir Vatikane. Pagal galiojanCias tradicijas Erazmas Vitelijus atvyko i Romq, kuri buvo visiskai visi ceremoniere stengesi uztikrinti vykstanciq ceremoni nepanasi i dabartin(( (3, 6 ir 7 pav.). Miesto perstatymas jq jspudingumq. Tam tikslui buvo komponuojamos atitin ir dailinimas buvo vos pradetas, rezultat4 palyginti mazai. kamos giesmes, pritaikoma muzika, puosiami drabuziai ir Baroko laik4 urbanistiniai pakeitimai atsirado tik kitame kuriama apeigq choreografija. Iskilmingas bendras vaiz simtmetyje popieziaus Siksto V (1585-1590) iniciatyva. das buvo apgalvotai grazinamas, orkestruojamas. Svarbiausios dabartines Romos puosmenos - barokines Atsizvelg((s i popieziaus nurodymq, ceremonrneisteris Sv. Petro bazilikos Vitelijaus laikais dar nebuvo. Senoji A. Patrizi pradejo rasyti ir redaguoti liturginiq apeigq ir bazilika, ankstyvosios kriksCionybes laikotarpiu pastatyta procedurq knygas. J. Burkardas, peremys jo pareigas ir sventove, tuomet svyravo ant sem1 pamah1, bet dar nebuvo archyvq, kruopsCiai ir atsakingai toliau tyse si darbq. 13 Be nugriauta, pakeista dabartine. Panasiai ir su Vatikano ru perimt4 knyg4, J. Burkardas erne aprasineti ir ceremoni mais. Patys popieziai gana neseniai buvo pradej(( gyventi jas, kurias jam paciam teko pritaikyti arba sukurti visai is Vatikane, jame esanCias patalpas plesti ir tobulinti. Latera naujo. Taip atsirado plati dokumentacija ir issamios nuoro no rumai, stovintys paCiame Romos mieste (rytineje Tibro dos busimq kaft4 Vatikano ceremonij4 magistrams. Svar upes puseje ), buvo popiezil! megstamiausia buveine per biq svenciq ceremonialai jsitvirtino; rituall! tvarka buvo istisus simtmecius, pradedant Romos imperatoriaus Kons uztikrinta. Atejus sventadieniui, ceremoniere galejo tiks tantino laikais. Tuo tarpu Vatikano raj one stovejo palyginti liai pakartoti praejusiq metq sventes tvarkq. Tokie uzrasai kuklUs, mazi ir nesvarbus pastatai. Sis Romos priemiestis tampa Jabai svarbus ruosiant jubiliejini4 met4 ceremonijas, erne pastebimai augti mazdaug XV a. pradzioje. 6 pav. kurios, kaip rnineta, kartojosi dvidesimt penkeriq met4 tar matyti, kaip atrode Vatikano rumai ir senoji Sv. Petro ba pais, ir but4 buvy sunku atsiminti jq detales. Naujas cere zilika apytiksliai Vitelijaus apsilankymo laiku. moniere pareigas einantis asmuo, reikalui esant, galejo to Kaip paaiskeja is ceremonmeisterio J. Burkardo die bulinti anksCiau sudarytq apeigq tvarkq, pirma atsizvelg((s norascio Liber notarum irasq, Erazmas Vitelijus buvo i ankstesniq magistrq patirti ir efektingiausius precedentus. jo akiratyje, kai tik atvyko i Vatikanq. Jonas Burkardas Si sena pareigybe isliko iki siq dienq ir tebeklesti. Cere (kartais rasomas Johannes Burckard, Joannes Burchard, moniere pareigas einantis asmuo toliau raso oficial4 dieno Joannis Burckardi, Giovanni Burcardo) gime apie 1450 rastj, tuo tysdamas tradicijq. Jame dokumentuojamos visos m. Niederhaslache (anksciau Vokietijos dalis, dabar Bas svarbiausios ceremonijos, kuriose dalyvauja popiezius. Rhin Prancuzijos Elzase). 16 Nors buvo is nekilmingos sei Ceremonialus tvarkanCi~4 uzrasai yra naudingi do mos, jis mokesi Sv. Florentino kolegijoje Niederhaslache. kumentai, liudijantys svarbesnius istorijos momentus. Baig((s studijas, J. Burkardas buvo priimtas i Strasburo Pavyzdziui, ceremonrneisterio P. de Grassio dienorastis vyskupo sekretoriatq. Galima sakyti, kad jo baznytine kar-
170 LIETUVOS PILYS 2009 ERAZMO VITELIJAUS (CIOLEKO) PIRMUTINES DIENOS ROMOJE
3 pav. S. Petro aikSte ir Sv. Petro bazilika Vatikane apie 1535 m. [ejimas j bazilikq - tie siai po arkada, o jejimas j Vatikano rumus - porta/as de5ineje. Marteno van Heem skercko pie5inys, apie 1535. IS Maarten van Heemskerck - Inventio Urbis, Milan: Berenice, 1990. Fig 3. Old St. Peter's Basilica and piazza circa 1535. Basilica entrance was under the arcade, the gate on the right led to the Vatican Palace. Drawing by Maarten van Heemskerck, reproduced in Maarten van Heemskerck - Inventio Urbis, Milan: Berenice, 1990. jera prasidejo 1475 111., kai jis buvo paskirtas Moutier Nors ceremonmeisterio darbas oficialiai nejpareigojo Grandvalio klebonu, nors jsventintas i kunigus tik kitais J. Burkardo rasyti dienorasti, vadinamq Liber notarum, 111etais. Atvykt;s j Romq 1481 m. jis gavo apastaliskojo jis skrupulingai tai dare. 17 Rase sau paciam, kad ateityje protonotaro titulq. Nors J. Burkardas gyveno Amzina geriau atsimin111 ceremonial11 eigq, panaudo1\1 ankstesni11 ja111e 111ieste, jis vis kilo Elzaso diecezijos hierarchijoje. ceremonial11 vedejq patirtj, neuzmirs111 svarbesni11 momen- 1501 m. tapo Bazelio katedros dekanu, o 1503 m. popie 1'1, jl1 niuans11 ir jvairiq smulkiausi11 detaliq. Nera duomen11 zius Pijus III ji paskyre Orto vyskupu. Ankstyva Pijaus manyti, kad sie uirasai turejo buti istorine jvyki11 ap2val III mirtis sustabde J. Burkardo konsekracijq, bet popie ga, galiausiai ski1ia isleidimui. Pirmajame desimtrnetyje zius Julijus II netrukus jq patvirtino. Tuomet J. Burkardas beveik visi J. Burkardo dienorascio jrasai buvo tiesiogiai jau buvo popieziaus koplycios klierikas ir Sventojo Sosto susijt; sujo tarnyba ir popieziaus dvaro kasdienybe. laisk11 abreviatorius. Berasydamas Liber notarum, J. Burkardas parenge ir Apie 1491 m. J. Burkardas sau pasistate namus Romo isleido keletq veikal11, kurie apibudina Vatikano ceremo je, via del Sudario 44, kurie tebestovi ir siandien. Jstojt;s nialus ir apeigas. 1485 m. jis sutvarke ir publikavo Liber i Santa Maria dell' Anima brolijq, greitai tapo jos klebo Pontificalis; 1488 m. isleido Caeremoniale Episcoporum; nu. Eidamas sias pareigas jis pritare brolijos norui atsta 1495 m. isspausdino Ordo Servandus per Sacerdotem in tyti Santa Maria dell' Anima baznyciq, nes noreta geriau celebratione Missae, kuris laikomas paciu svarbiausiu pasiruosti artejantiems 1500 m. jubiliejiniams metams. J. Burkardo veikalu ir buvo isleistas pakartotinai. Pagrin Konfratrai susitare su architektu Andrea Sansovino, kuris dinis Ordo Servandus turinys tebera dalis dabartinio Ro suprojektavo hales tipo baznyciq. Tai sakralinis pastatas, mos katalik\1 misiolo -Normae Generales. daugiau budingas Siaures Europai negu Italijai. Architek Bunant ceremonmeisteriu J. Burkardui teko organi tas Giuliano da Sangallo veliau uzbaige sios baznyCios zuoti ir vesti daug priemimq ir ceremonial11, kuriq patys fasadq. J. Burkardas mire 1506 m. geguzes 16 d. Jo pa svarbiausi buvo Dono Federigo de AI·agono apsilankymas laikai ilsisi Romoje, Santa Maria del Popolo baznyCioje, Romoje (nuo 1493 m. pabaigos iki 1494 m. pradzios); Ne esancioje arti Flaminijos var111. apolio karaliaus Alfonso II kariinavimas (1494 geguze); J. Burkardas tapo Vatikano ceremoniere 1483 m., Prancuzijos karaliaus Karolio VIII apsilankymas Romoje sumokejys 450 duka111 popieziaus iZdui, kad jsigy111 sias (nuo 1494 m. lapkriCio iki 1495 m. vasario); popieziaus svarbias pareigas. Kaip ceremonial11 magistras jis tarnavo apsilankymas Milano mieste ir susitikimas su imperato popieziams Sikstui IV (1471-1484), lnocentui VIII (1484- riumi Maksimilijonu (nuo 1496 m. liepos iki lapkriCio); 1492), Aleksandrui Vl (1492-1503), Pijui III (1503 m.) ir jubiliejini11 me111 paskelbimas (per 1499 m. Kaledas); po Julijui II (1503-1506 rn.). J. Burkardas isliko ceremoniere pieziaus Aleksandro VI apsilankymas Piombino mieste iki pat savo mirties. Reikia pasakyti, kad ceremoniere da (nuo 1502 m. vasario iki kovo); popieziaus Aleksandro resi vis svarbesne pareigybe Vatikano kurijos reikaluose, VI laidotuves (1503 111. rugpjutis ). J. Burkardas taip pat jos vaidmuo ypac is1yskejo XVI a., jsigalint reformacijai dalyvavo naujosios Sv. Petro bazilikos ke1iinio akmens ir tebevykstant Tridento susirinkimui. padejimo ceremonijoje 1506 m . balandzio 18 d.
LIETUVOS PILYS 2009 17 1 ERAZMO VJTELIJAUS (CIOLEKO) PTRMUTlNES DIENOS ROMOJE
Jubiliejiniais metais Rom<~: aplankiusiq dviejq simtl.J tUkstanCit) piligrimq islaidos praturtino Vatikan<~:, bet is to Baznyciai teko mazai naudos. Popieziaus valdas puole prancuzai ir ispanai, kriksCioniskajam pasauliui grasino turkai, 0 pats popiezius turejo nemazai priesq Italijoje. Gindamasis jis remesi savo gimine, ypac sunumi Cesa re, kuriam teike neribot<~: finansiny ir kariny pagalbq. Kad padidintq pajamas, Aleksandras VI paskyre dvylika naujq kardinoll.J, tukstanciais dukatq papildydamas savo i z d<~:. Kartais jis apkaltindavo kardinolus, Vatikano pareigunus ir Romos turtuolius kokiu nors nusizengimu ir juos !kalin davo. Jlj turtai budavo konfiskuojami, daznas prarasdavo gyvyby. Pats Aleksandras VI mire keistomis aplinkybe mis. Buvo skelbiama, kad nuo maliarijos, bet, atsizve1- giant i ypac greitas ir keistas palaiklj defonnacijas, tikriau siai buvo nunuodytas. Jis pasidare toks nekenciamas, kad Sv. Petro bazilikos kunigai atsisake priimti jo palaikus. Galop buvo priversti, bet tik keturi dvasininkai dalyva vo jo gedulingose misiose. Pijus III, isrinktas popieziu mi 1503 m. konldavoje, draude ma1das uz Aleksandro VI 4 pav. IGupanCio popieziaus Aleksandro VI portretas. Fragmentas sielq, sakydamas, kad ,piktzodziausime meldsdamiesi uz is 1493 m. Bernardino Pinturrichio freskos , Prisiki!limas': Borgia prakeiktuosius". Trumpai pabuvy Sv. Petro bazilikos krip apartamentai, Vatikano rumai. toje, Aleksandro VI palaikai buvo isvezti ir palaidoti Santa Fig 4. Full-length portrait of kneeling Pope Alexander VI, circa Maria in Monserrato deg1i Spagnoli, ispanlj valstybineje 1493. Detail of the Fresco of the 'Resurrection' by Bernardino Pin baznycioje Romoje (5 pav.). turrichio, in the Appartamento Borgia of the Vatican Palace. Erazmas Vitelijus buvo susipazinys su Vilniuje ir Kro kuvoje veikianCiu diplomatiniu protoko1u, bet, atvykys i Rom<~: , turejo greitai suzinoti Vatikano dvaro tvark<~: ir iprocius. Popieziaus rumq elgesio taisykles buvo panasios i kitlj Europos kara1ilj dvat"lj, taciau ir skyresi tam tikromis Erazmas Vitelijus vyko i Romq siekdamas audiencijos ypatybemis. 19 Uztat Vitelijui buvo blttina issiaiskinti Va pas popieziq Aleksandr<~: VI (Rodrigo Borgia), ko gero, tikane veikianCio protokolo niuansus, kad suzinotq, kaip pat! kontroversiskiausiq Sv. Petro !pedin! visoje Katalikt) tvarkomos valdovq, princlj, kardinoll), ambasadoriq, emi baznycios istorijoje. Jo pontifikatas pasizymejo tokiais saflj ir kitq aukstl) sveCil.J fonnalios audiencijos popieziaus skandalais, del kuril) per penkis simtus metq neatsirado akivaizdoje. 20 ne viena teigiamai ji nusviecianti biografija. 18 1456 m. jo Teoriskai kalbant, universalus dvasinis popie:Ziaus au dede popie:Zius Kalikstas III jam suteike kardinolo kepu toritetas apeme visus krikscionis pasauliecius ir dvasinin ry, nors tada jis teturejo vos dvidesimt penkerius metus kus. Sventasis Sostas vadovavo visai krikscioniskajai ben ir nebuvo numatys siekti jokios baznytines karjeros. Ro druomenei, net imperatoriams ir karaliams. Be popieziaus drigo Borgia buvo isventintas kunigu po dvylikos metq. sutikimo kara1il) va1dzia buvo laikoma neteiseta. TaCiau Paskirtas Vatikano kurijos vicekancleriu, del silj pareiglj jau XV a. tai buvo daugiau teorinis desnis negu prakti pralobo, tapo vienu is turtingiausilj tos epochos zmonilj. nis politikos veik1os irankis. Vis delto Vatikane vykstan Kardinolas Borgia uzpirko daugiausia balsq korumpuoto Cios ceremonijos patvirtindavo, kad popiezius valdo vis'! je 1492 m. konklavoje, buvo isrinktas popieziumi ir pasi krikscionisk~! pasauli. Taigi audiencijoje priimamas as vadino Aleksandru VI (4 pav.). muo, nusiemys kepury, priartedavo prie soste sedincio Romos gyventojai pritare isrinkimui ir sveikino jo popieziaus ir atsiklaupyS pabuciuodavo jo slepety. Tuo jis administracijq, kuri greitai sutvarke miestq siaubian irodydavo savo paklusnum<~: , pagarb<~: ir istikimyby Kris cius nusikaltelius, padare miestq saugesni negu bet kada taus vikarui zemeje, universalios baznycios pontifikui. si anksciau. Deja, ta tvarka neissilaike per vis<~: pontifika tas gestas demonstravo to asmens dvasiny priklausomyby tq. Dar bunant kardinolu jo ilgamete meiluze grafiene Sventajam Sostui. Tada popie:Zius ceremoningai pakelda Vanozza dei Cattani pagimde keturis jo vaikus. Du is jl.J vo atsik1aupusjji, hyziaus zenk1u pazenklindavo jo kaktq, ypac isgarsejo - legendomis · apsupta Lucrezia Borgia ir smakl·'! ir skruost<~: , tuo parodydamas, kad atvykys asmuo psichopatas, brolzudys Cesare Borgia. T Rom<~: popiezius buvo ma1oniai priimtinas i kriksCionisk~'! bendruomeny, Aleksandras VI pakviete Bramanty, Rafaeli, Michelange kad jis priklauso popieziaus dvasinei prieziurai. Tokie lo ir kitus talentingus menininkus, kurie pamazu pradejo buvo pagrindiniai priemimo ceremonijos metmenys. transformuoti apleistq griuvesilj miest<~: i vienq graziausit) 1501 m. kovo 31 d. Erazmas Vitelijus prisistate po ir !spudingiausil.J Europos sostiniq. Jis reme mokslininkus pieziaus konsistorijoje. 21 ISkilmingai pasisveikinys mine ir rasytojus, mego teatrq, spektaklius, muzikos reCitalius. tu budu, perskaite Lietuvos didziojo ktmigaikscio A1ek Ispanijai, Portugalijai ir Provansui istremus zydus, jiems sandro rast<~: ir tuo formaliai patvirtino valdovo lojalum<~:, suteike prieglobstj. pagarb<~: ir paklusnumq Sventajam Sostui. 22 Tas ganetinai
172 LIETUVOS PILYS 2009 ERAZMO VITELIJAUS (CIOLEKO) PIRMUTINES DIENOS ROMOJE
ilgas tekstas buvo surasytas savotisku stiliumi ir panasus i iskilming'l oracij'l. Viena vertus, jo turinys atitiko seniai nustatytas fommluotes, nes pagrindinis rasto tikslas- pa reiksti apie valdovo lojalum'l popieziui. Kita verh1s, turi nys turejo buti infonnatyvus, sudaryti tinkam'l kontekst'l, buti pagrindu kunigaikscio istikimybes patvirtinimui. To del tekste pateikiama daug bendl1.J zinitl apie Lietuv'l - jos geografint; padeti, gyventojus ir miestus, gamt'l ir gy vunus. Krasto prekyba ir eksportas irgi buvo pamineti. Daug demesio skirta apibudinti Lietuvos dvasint; gerovt; ir jos 1ysius su kaimynais. Aiskinta, kad Lietuva galejo atlikti krikscionybes paribio apsaugos vaidmenj Europos siaureje ir rytuose. Papildydamas lojalumo pareiskimus, kunigaikscio Aleksandro rastas glaustai paaiskino valdo vo kilmt; ir giminystes rysius. Antai, kalbant apie karalit) Kazimier'l Jogailaiti, Cia rasoma, kad jo antrasis sunus taip pat turejt;s Kazimiero vard'l, buvt;s jaunuolis, ,kuris isties pasizymejo mokytumu, puikiais gabumais ir doru gyve nimu, besiruosiantj didesniems dalykams, [jj] pasigrobe pavydi mirtis. Jis, palaidotas kunigaikstystes sostineje, jau beveik dvi desimtis metq garseja daugeliu stebukll!, savo nuopelnais pas Diev'l paremdamas kiekvieno maldas, niekam neleidzia prarasti vilties. Visa tai surasius i vie- 11'! viet
LIETUVOS PILYS 2009 173 ERAZMO YlTELlJAUS (CIOLEKO) PIRMUTINES DIENOS ROMOJE
6 pav. Benedikcijos lozeje popieiius laimina susirinkusius piligrimus. Autorius neiinomas. Piesinys, apie 1560. Reprodukcija is Arizonos valstybinio universiteto Architekturos katedros Vizualinio rinkinio. Fig 6. The Pope blessing pilgrims from the Benediction Loggia. Circa 1560 drawing by an unknown artist. Reproduction courtesy of Arizona State University, School of Architecture - Visual Collections.
dabar jos oficialus pavadinimas yra Svc. Mergeles Mari reikalams, o per mazai - didesniems jvykiams, jll srautui. jos Nekalto Prasidejimo koplycia, ji dar kartais vadinama Taip pat galime apgailestauti, kad per mazai demesio sky Valavicill koplycia. re menams, Vatikane dirbantiems menininkams ir kitiems Kanauninkas Vitelijus viesejo Romoje kelis menesius, kultiiriniams reikalams. Vis delto reikia pripazinti, kad vykdydamas jvairias jam paskirtas uZduotis. Be kit\} reika smulkmeniskas jvykill katalogavimas J. Burkardo balsui ll}, jis turejo jsigyti relikvijll iris Sventojo Sosto isprasyti suteikia autentiskumo. Jis aprasydavo smulkmenas tarsi jvairill privilegijll Vilniaus vyskupijai. Popiezius Alek patikimas reporteris. sandras VI palankiai reagavo j tas peticijas. Pavyzdziui, J. Burkardas skiriasi nuo kit\} aprasanCil}jll tuome Sventasis Sostas leido Vilniaus vyskupui skirti kunigus i tinct Rom:t. Pavyzdziui, Stefano Infessura, dirbcts civi tas baznycias, j kurias anksciau skirdavo tik Lietuvos di lineje Romos tarnyboje, stebejo ir rase nudienct istori dysis kunigaikstis. Apsilankymo Romoje proga popiezius jq. Panasiai dare Paolo Giovio. Mario Sanuto is toliau Aleksandras VI paskelbe Erazm:t Vitelijll apastaliskuoju zvelge i tos dienos Romos jvykius. Venecijos ambasa protonotaru, t. y. jis tapo vienu is aukstas pareigas Romos dorius Antonio Giustinianas ir Ferraros ambasadorius kurijoje einancill prelatl}. Costabili nuolat pranesdavo savo valdzioms veliausias Romos naujienas, gandus ir apkalbas. Butina pamineti MaZdaug nuo 1494 m. J. Burkardas eme kreipti deme ir Francesco Giucciardini, meistriskos Storia d'Italia sj j politinius ir diplomatinius jvykius uz Romos ir popie autoril}, aprepusj lemiamus 1494-1532 m. 1aikotarpio ziaus valdos ribl}. Dienorastyje triiksta jrasll nuo 1492 m. jvykius. liepos iki gruodzio. Be to, yra sesill savaiCill tarpas nuo J. Burkardas issiskiria is visq minetl} autorill ir to 1497 m. bidelio iki liepos ir viso pusmecio nuo 1503 m. del istorikai jam teikia labai daug reiksmes. Kitaip negu vasario iki rugpjucio. Tos spragos nesumazina J. Burkardo sie autoriai, jis gyveno Romos jvykit! sukuryje, pats dienorascio istorines svarbos nusvieCiant Vatikano uzkuli juos stebejo, o ne kartojo is kit\} girdetus anekdotus. Kiti sius 1483-1506 m. laikotarpiu. autoriai rinkdavo zinias ir is aukstl} kardinoll}, ir is ze J. Burkardo rasymo budas ir dienorascio turinys lemia miausiq klierikl}. Todd jll zinios dazniausiai antraeiles, jo vert((. Nors autorius kreipe zvilgsnj j platesnius jvykius, o J. Burkardo - tarsi tyras saltinis. Daznai jis zinodavo jis neatskleide savo nuomones apie tuos jvykius ir paci:t daugiau, negu uzrasydavo. Nera abejones, kad jis turejo politik:t, daugiau apsiribojo faktl} uzrasymu, 0 ypac tiks savll jtarimq apie Vatikane sukamas intrigas. Pavyzdziui, liai pazymedavo oficialius priemimus ir ceremonialus. Ti aisku, kad jis nepritare motefll dalyvavimui oficialiose kras biurokratas, J. Burkardas detalizavo protokolll tvark:t, Vatikano ceremonijose, taciau laikui begant apsiprato. savo pareigl} ir atsakomybes apimtj bei sudetj. Galime buti Labai neutraliai rase apie skandalingas puotas ir balius, nepatenkinti, kad per daug demesio skyre mazybiniams kuriems kiti autoriai skyre daugiau demesio. Nors apie
174 LIETUVOS PILYS 2009 ERAZMO YITELlJAUS (CTOLEKO) PIRMUTINES DTENOS ROMOJE
7 pav. Bendras Ramos vaizdas XV a. pabaigoje. Medzio raizinys is Hartmano Schedelio Liber chronicarum, LVIII. A. Kobergerio spaustuve, Niurnbergas, 1493. Fig 7. General view ofRome at the end of the 15-th century. Woodcut from Hartman Schedel's Liber chronicarum LVIII, Nuremberg: A. Koberger, 1493.
Vatikane vykstancias sensacijas ir skandalus tikrai zino jdomus ir svarbus saltinis visiems besidomintiems rene jo, J. Burkardas juos nutylejo arba jl.j reiksmy smarkiai sanso kultilra, ypac Vatikano ekleziastine, politine ir di sumazino. Nepaisant sill trilkuml.j, jo Liber notarum liks plomatine istorija.
1 DaZilai minima Erazmo Vitelijaus oracija pirml! katil! pa 10 H. J. Kessler, J. Zacharias, Rome 1300- On the Path of skelbta Vet era monumenta Poloniae et Lithuaniae ... , red. A. Thei the Pilgrim, New Haven and London, 2000. ner, Roma, 1861, t. II, Nr. CCXCIX, p. 277- 280. Veliausil! ap 11 L. Testa, , 1500 - The Jubilee of Alexander VI", Rejoice! tarimq zr. S. Narbutas, ,Vilniaus prepozito Erazmo Vitelijaus 700 Years of Art for the Papal Jubilee, red. M. Calvesi, New kalba popieziui Aleksandrui VI: tekstas ir jo kontekstai", Lietu York, 1999,p. 56-69. vos didysis kunigaikStis Aleksandras ir jo epocha, Vilnius, 2007, 12 Evangelija pagal Jonq 10:7-9, Sventasis Rastas- Senasis p. 210-219. ir Naujasis testamentas, Vilnius, 1998, p. 1697. 2 Noriu padekoti kolegai prof. Bernardui Boyle'ui, kuris pa 13 Apie ceremoniere veiklq popie2iaus dvare Zr. ,Intro tarimais patikslino ir praturtino sill studijl!. duction", At the Court of the Borgia, being an Account of the 3 K. Hartleb, ,Pobyt w Rzymie w r. 1501 i jego przejawy", Reign of Pope Alexander VI written by his Master of Ceremonies Dzialalnosc kulturalna biskupa-dyplomaty Erazma Ciolkn, Lw6w, Johann Burchard, red. G. Parker, London, 1963, p. 7-29. 1929, p. 53--68, J. Burkardas toliau minimas p. 80-87. Pig. S. Lu 14 Z. Ivinskis, ,Ceremonijq magistras tyli", Sv. Kazimieras, kas, , Pietwsze poselstwo Erazma do Rzymu w roku 1501", Erazm 1458-1484, Brooklyn, NY, 1955, p. 79-82. Ciolek: bislatp plocki (1503- 1522), dyplomata polsld XVI-go wieku, 15 J. W. O'Malley, Praise and Blame in Renaissance Rome Warsaw, 1878, p. 16-22. Jis taip pat kreipe demesi i tq 1501 m. audi Rhetoric, Doctrine, and Reform in the Sacred Orators ofthe Pa encijq, bet J. Burkardo vaidmuo liko neaptartas. pal Court, c. 1450-1521, Durcham, 1979, p. 10-11. 4 L. Salembier, , Western Schism", The Catholic Encyclope 16 J. Burkardas placiau aptariamas siuose veikaluose: Hierarchia dia, t. 13, New York, 1912; 2010 m. rugsejo 22 d. :
LIETUVOS PILYS 2009 175 ERAZMO VITELIJAUS (CIOLEKO) PlRMUT!NES DIENOS ROMOJE ad annum MDVI, a cura di Enrico Celani, serija Rerum Italia 23 Casimiriana. Fontes vitae et cultus S. Casimiri I Sv. Kazi rum Scriptores, t. XXXII, d. 1a, I, Citta di Castello, 1907-1914. miero gyvenimo ir k:ulto istorijos saltiniai, sudare, verte, jvad'! ir Sis vei.kalas pakoregavo jvairias ankstesnes rankrascio trans paaiskinimus parase M. Ciurinskas, Vilnius, 2003, p. 151. Teksto kripcijas ir laidas, pvz., J. Burchardi, ,Argentinensis, Capelle originalas: , Alterum vera sui nominis Kasimirum, adolescentem pontificie sacrorum rituum magistri", Diarium sive rerum urba profecto doctrina et excellenti ingenio, ac vite probitate orna narum commentarii (1 483-1506). Texte latin pub lie integrale tissimum, mars invida, maiora parantem, surripuit: qui in urbe ment pour Ia premiere fois (. . .) par L. Thuasne, tome troisieme ducatus primaria sepultus, plurimis citra annos viginti claret mi (1500-1506), Paris, 1885. Angl4 kalba isleista labai sutrumpinta raculis, vota cuiuslibet suis apud deum meritis commendans, ut dienorasCio versija, apimanti tiktai popieziaus Aleksandro VI neminem spe ji-ustrari permittat: que aliquando simul congesta pontifikat'!, zr. ,At the Court of the Borgia, being an Account huic sancte sedi declarabuntur cumulatius. "- Vetera monumen of the Reign of Pope Alexander VI written by his Master of Ce ta Poloniae et Lithuaniae ... , p. 279. remonies Johann Burchard"; J Burchard, Diaries 1483-1492, 24 Popiezi4 nutarirnai isleidZiami trim is budais: enciklikos verte A. H. Matthew, London, 1910. aplinkrasciai, siunciami aukStiesiems Katalik4 ba2nycios hierar 18 J. Loughlin, ,Pope Alexander VI", The Catholic En chams kuriuo nors svarbiu klausimu; breves- trumpi, vidutinis cyclopedia, t. 1, New York, 1907, http://www.newadvent.org/ kai iskilmingi popieziaus rastai ir pranesimai; buies - iskilmin cathen/0 1289a .. htm. giausi popieziaus rastai, uzantspauduoti svino antspaudu. 19 Apie Vatikano dvar'! apskritai zr. P. Partner, ,The Roman 25 ,Sv. Kazimieras ir italai", is lotynq kalbos verte P. Rabi Court and the Papal Palace", Renaissance Rome 1500-1599 - A kauskas, S. J. , Lietuvi1f tautos praeitis, Chicago, 1984, t. VIII, Nr. Portrait ofa Society, Berkeley, 1976, p. 113- 132. 1(29), p. 100- 101. Popieziaus Aleksandro VI laiskas, sutrumpin 20 ,At the Court of the Borgia, being an Account of the Reign tai pavadintas , Capellam B. Mariae ac SS. Andreae et Stanislai of Pope Alexander VI written by his Master of Ceremonies Jo Vilnae visitantibus et adiuvantibus indulgentiae conceduntur", hann Burchard", p. 19-20. isspausdintas Vetera monwnenta Poloniae et Lithuaniae ... , t. II, 21 J. Burckardi, Liber Notarum ab anna MCCCCLXXXIII us Nr. CCCVII, p. 287. Versija pasirode , Codex Diplomaticus [ .. . ] que ad annum MDVI, a cura di Enrico Celani, p. 271- 274; taip pat Dioeceseos vilnensis", zr. Casimiriana. Fontes vitae et cultus Zr. J. Burchardi, ,,Argentinensis, Capelle pontificie sacrorum ri s. Casimiri I Sv. Kazimiero gyvenimo ir /atlto istorijos saltiniai, p. tuum magistri", Diarium sive rerum urbanarum commentarii (1 483- 150--153. Kazimiero kanonizacija issamiau aprasyta: Lietuvilf tautos 15 06). Texte latin pub lie integralement pour !a premiere fois (. ..)par praeitis, p. 4Q.-{)0; taip pat Z. Jvinskis, min. veik., p. 55-68. L. Thuasne, tome troisieme (1500-1506) , p. 120--123. 26 N. Kitkauskas, Vilniaus arkikatedros poiemiai, Vilnius, 22 Vetera monumenta Poloniae et Lithuaniae ... , parenge 1994, p. 7, 30-37; taip pat zr. V. Petkus, Vilniaus arkikatedros A. Theiner, T. 2, Romae, 1861, p. 277- 280. bazilikos koplyCios , Vi lni us, 1994, p. 153-169.
Priedas Feria quarto, XVII11 mensis martii predicti, SS. D. Jono Burkardo lotyniskai parasyto dienorascio N. 12 in secreta consistorio decrevit non facere publi istraukos' cum consistorium pro receptione oratoris magni ducis' Lithuanie; et male, quia conveniebat hujusmodi recep Feria quinta, 2 XP dicti mens is martis, intravit Urbem tioni publicum consistorium. Fecit !amen hoc papa, ne per portam Viridarii4 venerabilis d. 5 Erasmus Vitellius, habere! responsionem oratori dandam diligentius stu prepositus ecclesie vilnensis, orator ill.6 Alexandri magni dere. 13 (p. 272) ducis Lithuanie, fratris germani regum Ungarie, Polonie et Bohemie ac cardinalis Cracoviensis; expectavit in domo Feria quarto, ultima martii,fuit consistorium secretum sive vinea Alexandri Neronis, que fuit olim 'd. Fa/canis, ad in quo Franciscus Remolinus, protonotarius aposto 'ficus, 14 ventum cardinaliumfamiliarum et horam sui introitus; et in gubernator Urbis , filit prefectus in archiepiscopum Ec eadem domo fuit receptus per familias cardinalium Ursini clesie surrentine, pastoris solatia destitute. Hora consis et Capuani. Ascendit equum etfit it receptus ab aliis familiis torii, venerabilis d. Erasmus Vitellius, prepositus Ecclesie omnium cardinalium et pope; equitavit inter Tispostum, 7 vilnensis, orator magni ducis Lithuanie Alexandri, cum qui etiam venit, a dextris, et gubernatorem, a sinistris, ora familia sua, quorum, ut supra dixi, 'XJI'5 erant vestiti ut tares Venetorum et Florentinonan etiam interfitenmt. Papa in introitu ad Urbem, associatus a familiis rr. dd. 16 cardi erat in ilia domo nova Francisci Gabagnes, cubicularii nalium Ursini et Capuani, venit ad palatium, ad cameras secreti pape, tamen intra gelosiam, ne cognosceretur. Hie r. d. Capuani, ubi expectavit finem consistorii. Quo finito, orator habuit XJJ8 scutiferos, omnes in vestibus longis alb is gubernator et alii prelati palatii venenmt ei obviam usque subtus et desuper nigris, et 119 parvos pueros quorum minor ad cameras Capuani, ubi ille expectabat, et induxenmt il erat X annorum, si recte memini, eadem modo vestitos, qui Ium usque ad cameram paramenti pope, ubi, eo dimisso, immediate ante eum et post me equitabant. Associatus fit it ipsi intraverunt cameram in qua erat consistorium et lo ad domum quondam d. Gregorii Polycarpi, magistri regis caverunt se ad sin is tram pope; eorumfiterunt numero V/!. 17 tri bullanan, sub Monte Jordana, in Via Sanguinea sita, in Vocatus deinde orator et post omnisfamilia sua et quidam qua est hospitatus. 10 (p. 271) alii amici sui, qui eum associaverant, orator accessit ad papam, osculatus est pedem ejus et manus et receptus est
176 LIETUVO S PILYS 2009 ERAZMO VITELIJAUS (CIOLEKO) PlRMUTINES DIENOS ROMOJE ad osculum oris; genuflexit iterum et presentavit pape lit atpazintas. Si pasiuntini lydejo dvylika skydininkl.j, visi teras ducis predicti, que erant credentiales patentes, sig ilgais drabuziais, baltais apacioje, juodais virsuje, ir du illo sub impressa, quos papa dedit d. Hadriano, secretario mazi berniukai, kuril.j jaunesnysis buvo desimties me11!, suo. Orator retrocessit extra circulum consistorii in op jeigu gerai atmenu, taip pat apsireng((, kurie iskart pries jj posito pape, ubi genujlexit, ante se habens illud scabellum ir paskui mane jojo. Taip draugijoje palydetas, jis nuvyko i quod introitum consistorii claudit; ego ad ejus sinistram' kitados pono Gregorijaus Polkarpo, bulil.j registro tvarky foi genufiexus continue apud eum. D. Hadrianus legit lit tojo, namus, esanCius Sanguinea gatveje, zemiau Jordana 30 teras predictas ad sinistram pope genujlexus; quibus lee kalno , kuriuose sveciavosi. tis, orator, ut supra genujlexus, fecit orationem omnibus Treciadien!, anksCiau mineto kovo menesio 17-'!iq, laudatam cum optima pronuntiatione et aptitudine, cui miiSl.j svenciausias Ponas (popiezius) slaptoje konsisto papa respondit, prout voluit, et responsionem hujusmodi rijoje nusprende, kad nejvyks viesoji konsistorija priimti conclusit in laudem oratoris, subjungens quod propterea Lietuvos didziojo kunigaikscio legatq, ir blogai, kadangi jaceret eum ex nunc protonotarium apostolicum. Orator tokiam priemirnui jis jau buvo paskelbtts vies'!i LIETUVOS PILYS 2009 177 ERAZMO VITELIJAUS (CTOLEKO) PIRMUTTNES DIENOS ROMOJE sistojo, nusieme savo kepur~ ir nusivilko kap~ , prieme Pirmadieni, anksCiau mineto balandzio 5-~~, ponas jam anksciau paskirt~ mantij~ ir kapison~ ir su popie Erazmas, protonotaras, Lietuvos didziojo kunigaikscio ziaus leidimu nuejo i savo namus, prie namiskilf palydos legatas, surenge atskir~ audiencij~ pas popiezilf, kuriam prisijungus gerbiamam ponui kardinolui Capuani. Sioje savo kunigaikscio vardu dovanojo keturis ispudingiausius konsistorijoje dalyvavo devyniolika kardinollf - Neapo kailius, arba pamusalus riibams. Vienas jlf - sabalo, lio, Sant' Angeli, Rekanatensio vyskupai; San Klemento, vienas - kiaunes, vienas - sermuoneli o ir ivairilf kitl! bei Benevento, Sv. Praksedos, Monte Regalo, Aleksandrino, penkiasdesimt graziausit) sabalo kailil! ir dvi auksines Orsini, Santa Kroces, Agrigento, Kapujos, Kosentino, Ka taures, tuo popiezius buvo labai patenkintas. putakensio, Mutinensio presbiteriai, Senensio, Medicilf, Cezarinio ir Fameses diakonai. Verte K~stutis P. Zygas Redagavo Irena Katiliene K~stutis Paulius Zygas The First Days of Erazm Vitellius-Ciolek in Rome- Notes from Johann Burchard's 1501 Liber notarum Diary Summary The Liber notarum diary of Johann Burchard, Master grand duke's Christian loyalty and submission to the Holy of Ceremonies in the Papal Court from 1483 to 1506, is See. Historians value the oration for its perspectives on the an invaluable document about Renaissance culture in ge Lithuanian state, the diocese of Vilnius, and the nascent neral and Vatican matters in particular. During those deca cult of St. Casimir, but they have generally neglected the des Burchard served five popes in succession, meticulously circumstances attending the consistory and its actual pro recording the ecclesiastical, political, and diplomatic events cedure. By contrast, Burchard noted the entourage accom which he had either witnessed or personally organized. panying Ciolek, the status of his Roman hosts, the protocol This study contains a full transcription, accompanied employed, and Ciolek's gifts to the pope. He considered by a Latin-Lithuanian translation, of the diary entries, da each and every one a significant matter, playing a role in ted between March 11 andApril5, 1501 , pertaining to the the conduct of public diplomacy. Collectively they com anival, reception, and papal consistory which Pope Ale plemented the oration, likewise alluding to the self-image xander VI (Rodrigo Borgia) accorded to Erazm Vitellius of the Vilnius diocese and the Lithuanian state. Thus, a Ciolek, envoy of Albert Taboras, Bishop of Vilnius, and fuller picture of Ciolek's 1501 mission to Rome can only Alexander I, Grand Duke of Lithuania, Ciolek's oration at be obtained by taking Burchard's Liber notarum diary en the consistory addressed church matters and conveyed the tries into account. 178 LIETUVOS PILYS 2009 ERAZMO VITELIJAUS (CIOLEKO) PIRMUTINES DIENOS ROMOJE 1 Cia pateikiame istraukas is E. Celani parengtq J. Burkardo 23 L. Thuasne versijoje: etiam. lotyniskai parasyto dienorasCio Liber notarum transkripcijq, nes 24 L. Thuasne versijoje: quinquaginta. jos laikomos tobuliausiomis, issamiausiomis ir patikimiausio 25 L. Thuasne versijoje: duas tatias. mis. Zr. J. Burckardi, Liber Notarum ab anna MCCCCLXXXIII 26 Feria quinta, jovis sancta, VIII aprilis dienos irase J. Bur usque ad annum MDVI, a cura di Enrico Celani, t. II, p. 271- kardas paminejo Jono Sapiegos (d. Joanni Sapieha de Spalcho 274. Taciau kadangi J. Burkardas kartais rase skubedamas ir um, vilnensis diecesis, secretario magni ducis Lithuanie) vaid idiomatiskai, vartojo savitus sutrumpinimus, kai kurie jo jrasai meni iskilmil.j eigoje (p. 274). Tai buvo Jonas, arba Ivaska, Sapie nera visiskai aiskUs ir gali biiti skirtingai interpretuojami. Todel ga (1431- 1520), Lietuvos rastininkas, veliau - LDK kancleris, E. Celani transkripcija kartais skiriasi nuo ankstesnes L. Thuas nuo 1510 m. - Vitebsko, nuo 1514 m. - Pagi rio vaivada ir vieti ne parengtos transkripcijos. Zr. J. Burchardi, , Argentinensis, ninkas, veliau - Trakq vaivada. Capelle pontificie sacrorum 1ituum magistri", Diarium sive re 27 J. Burkardo vartoto orator neisverteme pazodziui. Vite rum urbanarum commentarii (1483- 1506), Texte latin publie lijus buvo tam tikram tikslui laikinai akredituotas valdovo as integralement pour Ia premiere fois [. . .) par L. Thuasne, tome meninis pasiuntinys. Ilgesniam laikui paskirtuosius vadintume troisieme (1 500- 1506), p. 120-123. Tarp E. Celani ir L. Thuas ambasadoriais . ne transklipcijl.j rasti skirtumai nurodomi toliau. 28 Vinea taip pat gali reiksti vynuagyni!, a kartais - altani!, 2 J. Burkardas jrasydavo savaites dienas senu hebrajisku arba belvederj, ant nama stoga esanCii! apzeldintl} paves in((. biidu, kuris skiriasi nuo dabartines tvarkos. Patikrinus 1501 m. 29 Kardinalas Battista (Giambattista) Orsini (1483-1503). kalendoril.j, paaiskejo, kad sekmadienius jis vadino dominica J. Burka.rdo dienorastyje vartota Ursini pavarde dabarrasoma Orsini. arbaferia prima, pirmadienius - feria secunda, antradienius 30 J. Burkardo minetas Jordana kalnas yra Monte Giordano. feria tertia, treciadienius -feria quarta, ketvirtadienius -feria IS tikrl!il.l tai buvo griuvesil.l kupstas, islikys nuo antikines Ramos quinta, penktadienius - feria sexta, sestadienius- sabbato. laikl.j, sudarantis pamatus velesniems pastatams. Vardas siejasi 3 L. Thuasne versijoje: 11. su Giordano Orsini, kuris XIV a. ten pasistate tvirtov(( ir riimus. 4 Porta Viridaria, reiskiantys ,Sodo vartai", stovejo Vati Monte Giordano yra rytineje Tibro upes puseje, priesais Ramos kano gynybines sienos siauriniame ruoze. Tai buvo pagrindinis imperatoriaus Adriano mauzoliejq, i pietus nuo Ponte Sant'An jvaziavimas i Vatikanl} is siaures. Romos miesto siauriniai vartai gelo tilto. Sioje vietoje dabar esantys .rltmai vadinami Palazzo Porta del Popolo stovejo Tibro upes kitoje (rytineje) puseje. Taverna. 5 Sutrumpinimas ,d." reiskia dominus (kartais- ponas arba 31 Puosnios Vatikano ir kitq riiml! sales, skirtos drabuziams viespats, kartais- dvasininkas). laikyti ir persirengti, daznai vadinamos Sa/a dei Paramenti, tad 6 Sutrumpinimas , ill." reiskia illustrissimus (sviesiausias, neaisku, kodel siuo atveju J. Bu.rkardas nepavartojo sio tradici garbingiausias, kilmingiausias). nio posakio. 7 L. Thuasne versijoje: dispostum. 32 Siuo atveju , atviras" reiskia antspaudu neuZklijuotl} ir ne 8 L. Thuasne versijoje: du odecim . uzspausti! laiski!. 9 L. Thuasne versijoje: duodecim. 10 Tai biih! miesto centre, truputi i siaur(( nuo Filippini vie nuolyno. 11 L. Thuasne versijoje: 17. 12 Sutrumpinimas , SS. D. N." reiskia: Sanctissimus Dominus Noster (miisl.j svenciausias Viespats [Jezus Kristus], taip pat tai buvo vienas is popieziaus titull.j). 13 Konsistorija galbiit buvo atideta, kad Vitelijus galetl.j ge riau susipazinti su Vatikano priemimo ceremonijos eigos ir pro tokoll.j niuansais. 14 Romos gubernatorius. 15 L. Thuasne versijoje: duodecim . 16 Sutrumpinimas , n . dd." reiskia: reverendissimi domini (gerbiamiausi ponai, gerbiamiausi dvasininkai). 17 L. Thuasne versijoje: septem. 18 L. Thuasne versijoje: decem et novem. 19 Kardinolai isvardyti hierarchine tvarka, kadangi J. Burkar do laikais ir zemesnio rango dvasininkai galejo tapti kardinolais. 20 Dominica palmarum, IV mensis aprilis, t. y. Palmil.jNerbt! sekmadienio jrase, J. Burkardas paminejo Jono Mikalojaus III Ra dvilos (nobili Joanni Nicolao Radziwilowicz, marescallo magni ducis Lithuanie) vaidmenj iskilmil.j eigoje (p. 273). Minetas as muo- Jonas Radvila (1474--1522), nuo 1500 iki 1510 m. - LDK riimt! marsalas, 1506 m.- Slanimo seniiinas, 1508 m. - Raigardo vietininkas, 1513 m. - Polocko pilininkas, 1514 m.- krasto mar salas, 1518 m.- Drohicino seniiinas, 1522 m. - Trakl.j pilininkas. 21 L. Thuasne versijoje: 5. 22 L. Thuasne versijoje: quatuor. LIETUVO S PILYS 2009 179