DOCSLIB.ORG

Vasario 16-Osios Kūrėjai Ir Puoselėtojai 2017 M

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Vasario 16-Osios Kūrėjai Ir Puoselėtojai 2017 M LIETUVOS MUZIEJŲ KELIAS VASARIO 16-OSIOS KŪRĖJAI IR PUOSELĖTOJAI 2017 M. GEGUŽĖS 18–RUGSĖJO 27 D. programa Gegužės 18–birželio 18 d. ŽEMAITIJOJE Birželio 19–liepos 30 d. AUKŠTAITIJOJE Liepos 31–rugpjūčio 13 d. MAŽOJOJE LIETUVOJE Rugpjūčio 14–rugsėjo 3 d. DZŪKIJOJE Rugsėjo 4–rugsėjo 27 d. SUVALKIJOJE Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejui Lietuvos muziejai skyrė penkerių metų renginių ciklą – nacionalinį kultūros paveldo aktualini- mo, kultūros ir meno sklaidos bei mo- dernių muziejinių iniciatyvų edukacinį projektą – „Lietuvos muziejų kelias“. Šiemet Lietuvos muziejų asociacijos organizuojamame projekte dėmesys skiriamas Vasario 16-osios kūrėjams ir puoselėtojams. 2012 m. prasidėjęs projektas vyksta jau šeštąjį kartą ir pradeda ke- tvirtuosius minėto penkerių metų renginių ciklo metus. Ankstesniuose renginiuose muziejai kvietė pažvelgti į sukauptas archeologines vertybes, lietuvių liaudies meną, įvairias dvarų kultūros formas. Kitąmet numatomi renginiai skatins apmąstyti ir šiuolaikiškai išreikšti svarbiausius Lietuvos Respublikos pasiekimus, todėl pasitinkant šimtmetį tikslinga aktualizuoti Vasario 16-osios Lietuvą kūrusių asmenų gyvenimus, jų darbą, atminimą. Šiemet „Lietuvos muziejų kelias“ susies memorialinius muziejus, pri- statys jų eksponatus, vietoves, kitus atminties ženklus, tradicines šventes ir bendruomenes buriančius renginius. Juose bus prisimenami prie Lietu- vos valstybės atkūrimo prisidėję ir ją puoselėję žmonės: rašytojai, švietėjai, dailininkai, Nepriklausomybės Akto signatarai ir kitos ryškios asmenybės. Jau tapo tradicija, kad „Lietuvos muziejų kelias“ prasideda Tarp- tautinę muziejų dieną – gegužės 18-ąją ir baigiasi rugsėjo 27-ąją – Pasaulinę turizmo dieną. Šiemet keliauti pradėsime nuo Žemaitijos, tau- tos dainiaus Jono Mačiulio-Maironio gimtinės Pasandravyje, tada leisi- mės į Aukštaitiją, aplankysime Mažąją Lietuvą, Dzūkiją ir rudenį nusikėlę Nubudom kalbos geležy. į Suvalkiją, kelią baigsime Ožkabaliuose, dr. Jono Basanavičiaus tėviškėje, Prašvitom raides pažinę. sodyboje-muziejuje. Lankytojų statistika rodo, kad bėgant metams „Lietuvos muziejų ke- Ir perskaitėm šitaip: „Graži lias“ sulaukia vis didesnio visuomenės susidomėjimo. 2014 m. renginiuo- se apsilankė 54 tūkst. žmonių, 2015-aisiais sulaukta per 95 tūkst. liaudies Tu, mano brangi tėvyne!“ meno vertybių mylėtojų. 2016 m. dvarų kultūros aktualinimo tema susi- domėjo rekordinis lankytojų skaičius – 157 tūkstančiai. /Justinas Marcinkevičius Valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse „Lietuvos muziejų kelias“ Iš ciklo „Pavasario balsai Pasandravy“/ kviečia į šimtą renginių, kuriuos paruošė 55 muziejai iš visos Lietuvos. Juose įvairiomis formomis – nuo virtualių turų, edukacinių užsiėmimų, parodų atidarymų, diskusijų iki teminių popiečių ir minėjimo vakarų – bus pristatomi Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai. Šiųmetėje progra- moje – ryškių, taurių ir kūrybingų asmenybių, kurių vardai glaudžiai susiję Viršeliuose: Lietuvos Nepriklausomybės Akto fragmentas. su meno, grožio, tarnavimo Tėvynei, pasiaukojimo, meilės ir vilties temo- (Akto originalas saugomas Vokietijos užsienio reikalų ministerijos mis, pristatymas. Politiniame archyve, R21717, lap. 83.) Lietuvos muziejų vardu kviečiu aktyviai dalyvauti renginiuose ir kar- Lietuvos kontūrų trispalvės vėliavos fragmentas (Rokiškio krašto muziejaus archyvo iliustracija). tu atverti šimtą istorijos langų į Vasario 16-osios Lietuvą kūrusių žmonių gyvenimus, vertybinį pasirinkimą, jų atminimą, darbus ir svarbą ateičiai. Vidiniuose puslapiuose: Kelmės krašto, Rokiškio krašto, Panevėžio kraštotyros, Pasvalio krašto, Lazdijų krašto, Šiaulių „Aušros“, Kretingos, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės, Lietuvos Raimundas Balza nacionalinio bei Lietuvos dailės muziejų ir Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos Lietuvos muziejų asociacijos vadovas-valdybos pirmininkas archyvo nuotraukos Birželio 1–16 d. gargždų krašto muziejus Gegužės 18–birželio 18 d. Sodo g. 5, gargždai, tel. (8 656) 15501 13.00–14.00 Edukacinių užsiėmimų ciklas, skirtas supažindinti joje lankytojus su Vasario 16-osios reikšme Lietuvai ir Nepriklausomybės ŽEMAITI Akto signatarais (jų biografijomis, diplomatine ir kt. veikla). Dėmesys sutelkiamas į iš Klaipėdos r. kilusį Nepriklausomybės Akto signatarą Jurgį Šaulį. Po užsiėmimų teorinės dalies dalyviai gegUžėS 18 d. (ketVirtadieniS) žinias gilins atlikdami praktines užduotis. raseinių krašto istorijos muziejus Užsiėmimai mokami. Būtina užsisakyti iš anksto tel. 8 656 15501. muziejaus g. 3, raseiniai, tel. (8 612) 21400 maironio lietuvių literatūros muziejus Birželio 2 d. (penktadieniS) rotušės a. 13, kaunas, tel. (8 37) 20 74 77 kelmės krašto muziejus dvaro g. 15, kelmė, tel. (8 614) 94140 lietuvos muziejų kelio povilo Višinskio memorialinis muziejus „Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai“ atidarymas. Ušnėnų k., Užvenčio sen., kelmės r. renginys vyks poeto maironio gimtinėje 10.00 Edukacinė programa-ekskursija „Tautiškumo žadintojas (pasandravio istorinis draustinis, pasandravio g. 9, Siručių k., pagojukų Povilas Višinskis“. Renginys prasidės P. Višinskio memorialinėje sen., raseinių r.) sodyboje trumpa pažintine ekskursija ir edukaciniu užsiėmimu 15.00 Muzikos, poezijos, atminties įamžinimo vakaras „Povilo Višinskio gyvenimas ir veikla“. Vėliau bus vykstama į „Kur Dubysos atkrančiai žali!“ vietas, menančias lietuvių tautos nacionalinį budimą ir P. Višinskio Programoje: veiklą: į Užvenčio dvarą, kuriame XIX a. pab. gyveno rašytoja poezijos skaitymai, klasikinės muzikos koncertas. Dalyvauja aktorė ir Šatrijos Ragana, vėliau – Nepriklausomybės Akto signataras Jonas režisierė Virginija Kochanskytė, dainininkas (tenoras), Kauno valstybinio Smilgevičius, į visuomenės veikėjo, Šaulių organizacijos įkūrėjo muzikinio teatro solistas Egidijus Bavikinas, pianistė, Kauno valstybinio Vlado Putvinskio Graužikų ir Šilo Pavėžupio dvarus, kurie istoriškai choro koncertmeisterė Beata Vigraitė, LSMU akademinis choras „Neris“, svarbūs kaip draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo, lietuvybės meno vadovas ir dirigentas Tomas Lapinskas. skleidimo centrai. Renginys nemokamas. gegUžėS 18–Birželio 18 d. Apie dalyvavimą būtina informuoti iš anksto tel. (8 614) 94140. poeto maironio tėviškė (pasandravio istorinis draustinis) Bernotų k., pagojukų sen., raseinių r., tel. (8 611) 06390 Paroda „Jono Mačiulio-Maironio gyvenimo keliu: archyviniai dokumentai liudija“. Parodos rengėjas – Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka. Parodos lankymas nemokamas. gegUžėS 18–Birželio 30 d. Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus padalinys Baublių muziejus muziejaus g. 10, Bijotų k., Šilalės r., tel. (8 685) 27768 Paroda „Aleksandras Stulginskis – Lietuvos valstybės kūrėjas“. Eksponuojamos Prezidento A. Stulginskio gyvenimo ir veiklos fotografijos bei dokumentinė medžiaga. Paroda veiks iki birželio 30 d. Parodos lankymas – su muziejaus bilietu. gegUžėS 18 d. (ketVirtadieniS) 11.30 Kultūrinės atminties renginys „Šimtmečio belaukiant: Birželio 2 d. (penktadieniS) Prezidentas Aleksandras Stulginskis“. mažeikių muziejus Renginys nemokamas. V. Burbos g. 9, mažeikiai, tel. (8 614) 49603 Birželio 1–liepoS 31 d. 16.00 Parodos „Praeities šviesuoliai Lietuvos užkaboryje“ atidarymas. žemaičių muziejus „alka“ Parodoje bus eksponuojama 11-os Mažeikiuose gimusių šviesuolių muziejaus g. 31, telšiai, tel. (8 684) 75 372 laiškai, nuotraukos, asmeniniai dokumentai ir daiktai. Paroda veiks iki liepos 31 d. Virtuali dailininko Adomo Galdiko darbų ir Atidarymo renginys nemokamas. Vėlesnis parodos lankymas – su muziejaus bilietu. asmeninių daiktų paroda. Sudaryta ir www.muziejusalka.lt tinklapyje eksponuojama virtuali paroda Miesto šventės metu XIX a. rūbais persirengę aktoriai miestiečius ir iš „Alkos“ muziejuje saugomo rinkinio. šventės svečius kvies atvykti į parodos atidarymą. Birželio 3 d. (ŠeŠtadieniS) Birželio 9 d. (penktadieniS) žemaičių dailės muziejus rietavo oginskių kultūros istorijos muziejus parko g. 1, plungė, tel. (8 686) 58531 l. ivinskio g. 4, rietavas, tel. (8 448) 68992 žemaitės memorialinis muziejus Bukantės dvaro sodyba, 11.00 Parodos „Mano autografas Lietuvos 100-mečio metraštyje“ godelių k. 4, Šateikių sen., plungės r., tel. (8 618) 74169 pristatymas. Parodoje eksponuojami Rietavo savivaldybės 12.00 Renginys „Žemaitė – lietuvybės puoselėtoja“, skirtas rašytojos gimnazijų ir mokyklų moksleivių konkursiniai-kūrybiniai darbai. 172-osioms gimimo metinėms paminėti. Programoje – folkloro Konferencija „Rietavo krašto šviesuoliai Lietuvos koncertas ir Šateikių kultūros centro spektaklis. valstybingumo 100-mečio kelyje“ ir ją lydinčios Renginys nemokamas. fotodokumentinės parodos, skirtos iškiliausioms Rietavo krašto asmenybėms, pristatymas. Birželio 7 d. (trečiadieniS) Parodos veiks iki liepos 6 d. lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Renginiai nemokami. Vėlesnis parodų lankymas – su muziejaus bilietu. dr. Jono Šliūpo memorialinė sodyba-muziejus Vytauto g. 23, palanga, tel. 8 670 88037 Birželio 10 d. (ŠeŠtadieniS) 12.00 Renginys „Jonas Šliūpas – lietuvių nacionalinio judėjimo Vyskupo motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus veikėjas ir Lietuvos valstybės kūrėjas“. m. Valančiaus g. 9, nasrėnų k., kretingos r., tel. (8 445) 48722 Programoje – muziejaus ekspozicijos lankymas, muziejininkės 12.00 Konferencija „Vyskupas Motiejus Valančius ir jo bendražygiai Sigutės Bendikienės paskaita „Jonas Šliūpas – lietuvių nacionalinio kovoje už gimtąjį žodį spaudos draudimo laikotarpiu“ judėjimo veikėjas ir Lietuvos valstybės kūrėjas“. Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos Renginys nemokamas. (Mokyklos g. 2) aktų
Load more

Recommended publications
  • Gidas EN.Pdf
    MAP OF THE LEFT AND RIGHT BANKS OF NEMUNAS 1 Kaunas Cathedral 8 Gelgaudiškis 2 Kaunas Vytautas Magnus Church 9 Kiduliai 3 Raudondvaris 10 Kulautuva 4 Kačerginė 11 Paštuva 5 Zapyškis 12 Vilkija 6 Ilguva 14 Seredžius 7 Plokščiai 15 Veliuona 1 2 3 THE ROAD OF THE SAMOGITIAN BAPTISM A GUIDE FOR PILGRIMS AND TRAVELERS LITHUANIAN CATHOLIC AcADEMY OF SCIENCE, 2013 4 5 UDK 23/28(474.5)(091)(036) CONTENTS Ro-01 Funded by the State according Presenting Guide to the Pilgrimage of the Baptism to the Programme for Commemoration of the Baptism of Samogitia of Samogitia to the Hearts and Hands of Dear and the Founding of the Samogitian Diocese 2009-2017 Readers Foreword by the Bishop of Telšiai 7 The project is partly funded Kaunas Cathedral 15 by THE FOUNDATION FOR THE SUPPORT OF CULTURE Kaunas Vytautas Magnus Church 20 Raudondvaris 23 Kačerginė 27 Zapyškis 30 Texts by mons. RImantas Gudlinkis and Vladas LIePUoNIUS Ilguva 33 Project manager and Special editor Vytautas Ališauskas Plokščiai 36 Assistant editor GIeDRė oLSeVIčIūTė Gelgaudiškis 39 Translator JUSTINAS ŠULIoKAS Kiduliai 42 editor GABRIeLė GAILIūTė Kulautuva 45 Layout by VIoLeta BoSKAITė Paštuva 47 Photographs by Vytautas RAzmA, KeRNIUS PAULIUKoNIS, Vilkija 50 TOMAS PILIPONIS, Arrest Site of Priest Antanas Mackevičius 52 also by ARūNAS BaltėNAS (p. 119), VIoLeTA BoSKAITė (front cover, Seredžius 54 p. – 105, 109 top, 112 top, 113 bottom, 114, 125, 128, 129, 130, 133 bottom, 134 top, 141), Klaudijus Driskius (p. 85 bottom), Veliuona 57 PAULIUS SPūDyS (p. 48 bottom), AntanAS ŠNeIDeRIS (p. 37), Gėluva. Birutkalnis 60 SigitAS VarnAS (p.
    [Show full text]
  • Vasario 16 Akto Signatarai
    ŠIAULIŲ GIMNAZIJOS AUKLĖTINIAI – VASARIO 16-OSIOS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAI 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba priėmė nutarimą, skelbiantį apie nepriklausomos, demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimą. Šis nutarimas dar vadinamas Lietuvos Nepriklausomybės Aktu, jis yra vienas iš svarbiausių moderniosios Lietuvos valstybės dokumentų. Lietuvos Tarybos nariai, 1918 m. vasario 16 d. pasirašę Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Iš kairės sėdi: Jonas Vileišis, Jurgis Šaulys, Justinas Staugaitis, Stanislovas Narutavičius, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Kazimieras Šaulys, Steponas Kairys, Jonas Smilgevičius; stovi: Kazimieras Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Mykolas Biržiška, Alfonsas Petrulis, Saliamonas Banaitis, Petras Klimas, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas, Pranas Dovydaitis Fot. Aleksandra Jurašaitytė, TVK Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašė 20 signatarų. Keturi iš jų buvo Šiaulių gimnazijos auklėtiniai: Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, Alfonsas Petrulis, Jonas Vileišis. Jų vardai aukso raidėmis įrašyti ne tik Šiaulių gimnazijos, bet ir nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo istorijoje. ALFONSAS PETRULIS (1873–1928) Alfonsas Petrulis gimė 1873 m. rugpjūčio 4 d. Kateliškių kaime (dabar Biržų rajonas) valstiečių šeimoje. Iki 1884 m. A. Petrulis buvo mokomas namie, o sulaukęs 11 metų mokslus tęsė Šiaulių gimnazijoje. Paskutiniais mokslo metais (1888–1889 m.) jaunajam A. Petruliui teko mokytis rusų, lotynų, graikų ir vokiečių kalbų, literatūros, istorijos, algebros ir geometrijos dalykų. 1889 m. rugsėjo 11 d. išduotame gimnazijos baigimo pažymėjime rašoma, jog 1884 m. rugpjūčio mėn. A. Petrulis buvo priimtas į pirmą klasę ir mokėsi iki 1889 m. rugsėjo 9 d., kai buvo perkeltas į šeštą klasę. Šiaulių gimnazijoje jis pasižymėjo puikiu elgesiu, mokėsi gerai. Alfonsas Petrulis – Šiaulių gimnazijos mokinys. 1885 m. J. Arnsono fotoateljė, Šiauliai LMAVB A. Petrulis savo paties prašymu iš šeštos klasės buvo išleistas tęsti mokslų kunigų seminarijoje, tačiau tik 1891 m.
    [Show full text]
  • Lietuvių Konferencija, Jos Reikšmė, Anykštėnų Dalyvavimas
    Lietuvių konferencija, jos reikšmė, anykštėnų dalyvavimas Prof. Antano Tylos pranešimas Vilniaus anykštėnų sambūrio renginyje 2017 m. vasario 11 d. Signatarų namuose Vilniuje Svarbiausi Lietuvių tautos XX a. darbai yra Lietuvos suverenios valstybės atkūrimas, jos plėtojimas ir lietuvių tautos egzistencijos užtikrinimas, po to nepriklausomybės atkūrimas ir jos 27 metų turininga ir permaininga tąsa, kurioje būdami mes susirinkome šiame name, kur buvo priimtas, pasirašytas Vasario 16-osios aktas. Artėja 100-metis nuo vasario 16-osios Akto, atkūrusio Lietuvos modernią demokratinę valstybę. Aktas buvo pamatinis politinis naujosios Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos plėtotės, jos įsijungimo į pasaulio suverenių valstybių sąjungą dokumentas. Jo atsiradimo galimybės, motyvai ir įgyvendinimas mums visada buvo, yra ir bus ne tik svarbūs, kaip politinis pamatas, bet ir pilietinį aktyvumą žadinantys bei pilietinį brandumą nuolatos skatinantis veiksnys. Susirinkome paminėti 99-ąsias Vasario 16-osios Akto metines. Su šia data tampriai susijusi 1917 m. rugsėjo 18–23 d. Vilniuje vykusi Lietuvių konferencija (LK). Šįmet minime jos šimtmetį. Tad minint Vasario 16-osios šventę prasminga yra prisiminti kuo Lietuvių konferencija yra svarbi Lietuvos suverenaus valstybingumo atkūrimo istorijoje. Šiame pranešime trumpai apžvelgsiu LK genezę, jos reikšmę ir priminsiu žmones kurie telkėsi prie LK organizavimo, jos užduočių ir sprendimų formulavimo, politinės institucijos sukūrimo. Taip pat pateiksiu duomenis apie Lietuvos valstybės atkūrime dalyvavusius anykštėnus – jų vardus, pavardes, profesiją. Manau, kad tai labai aktualu. Mes visi matome, kad elektroninėje žiniasklaidoje banguoja diskusija dėl mūsų egzistencinės alternatyvos – „Kodėl verta likti lietuviais?“ Mūsų filosofai aiškina, kad esame etinė tauta, kuriai būdingas žmogiškumas ir iš jo išplaukiantis gebėjimas suprasti kitų džiaugsmą ir skausmą. Tad žvilgterėkime, kokius jausmus demonstruoja Lietuvių konferencijos meto mūsų tauta.
    [Show full text]
  • Peasant Populists in the Political Life of Lithuania 1926–1940
    VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY INSTITUTE OF LITHUANIAN HISTORY Mindaugas TAMOŠAITIS PEASANT POPULISTS IN THE POLITICAL LIFE OF LITHUANIA 1926–1940 SUMMARY OF DOCTORAL DISSERTATION HUMANITIES, HISTORY (05 H) KAUNAS, 2011 The dissertation will be defended extramurally. The right to confer doctoral degree was granted to Vytautas Magnus University together with the Institute of Lithuanian History by Resolution No. 926 of the Government of the Republic of Lithuania of 15 July 2003. The dissertation will be defended at the Council of the Humanities Area History Field of Vytautas Magnus University and the Institute of Lithuanian History. Scientific consultant: Assoc. Prof. Dr. Pranas Janauskas (Vytautas Magnus University, Humanities, History – 05 H) Chairman: Prof. Dr. Šarūnas Liekis (Vytautas Magnus University, Humanities, History – 05 H) Members: Prof. Dr. Zenonas Butkus (Vilnius University, Humanities, History – 05 H) Assoc. Prof. Dr. Saulius Kaubrys (Vilnius University, Humanities, History – 05 H) Prof. PhD Alfred Erich Senn (University of Wisconsin, Humanities, History – 05 H) Assoc. Prof. Dr. Vygantas Vareikis (Klaipėda University, Humanities, History – 05 H) The official defence of the dissertation will be held on 6 May 2011, at 2 p.m. at a public meeting of the Council of the Humanities Area History Field at Vytautas Magnus University, Adolfas Šapoka Auditorium (No. 508), K. Donelaičio str. 52. Address: K. Donelaičio str. 52, LT – 44244, Kaunas, Lithuania Tel: (8-37) 32 78 36 The summary of the dissertation was distributed on 31 March 2011 The dissertation is available at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, the libraries of Vytautas Magnus University and the Institute of Lithuanian History 2 VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS Mindaugas TAMOŠAITIS VALSTIEČIAI LIAUDININKAI LIETUVOS POLITINIAME GYVENIME 1926 -1940 M.
    [Show full text]
  • Represuotieji Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarai
    1 SOVIETINĖS REPRESIJOS IR LAISVĖS KOVOS MOTERYS IR PARTIZANINIS KARAS ............................................................................................. 9 TRĖMIMAI, OPERACIJA „VESNA“ IR NEBYLI STATISTIKA ............................................................ 21 PARTIZANŲ DOKUMENTAI IR LAIKO KAPSULĖS ........................................................................ 29 1949-ŲJŲ BALTIJOS „BANGŲ MŪŠA“ .......................................................................................... 43 „MAN TAIP IR NETEKO RAGAUTI TĖVO DARYTO VYNO...“ ........................................................ 53 ANTANAS SNIEČKUS: MITAI IR TIKROVĖ ..................................................................................... 59 2 NEUŽMIRŠTOS ASMENYBĖS REPRESUOTIEJI LIETUVOS REPRESUOTIEJI LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAI ....................................... 71 NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAI VIENIŠAS DISIDENTAS.................................................................................................................... 81 Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, šeši 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos VYTAUTAS KALADĖ: „NE DĖL ŽEMŲ PASKATŲ BUVAU AKTYVUS DALYVIS KAUNO ĮVYKIUOSE“ .............. 95 Nepriklausomybės Aktą pasirašę Lietuvos Tarybos nariai tapo komunistinio UŽ LITERATŪRĄ REPRESUOTAS JONAS LAUCĖ: „VISI MANĘS KRATĖSI IT RAUPSUOTOJO“ ................ 105 teroro aukomis. Kazys Bizauskas ir Pranas Dovydaitis – sušaudyti, Vladimiro kalėjime mirė kunigas Vladas Mironas, tremtyje Altajaus krašte – Donatas RIMO BUROKO
    [Show full text]
  • Vasario 16-Osios Akto Signatarai Ir Jų Pagerbimas
    IV. Valstybės atkūrimo šimtmečio įprasminimo ir valstybės kūrėjų įamžinimo pogrupis Vasario 16-osios akto signatarai ir jų pagerbimas Nr. Signataras Gimimo bei mirties data ir vieta Kaip pagerbtas Kas planuojama 1. Saliamonas 1866 m. liepos 15 d. 1996 m. sodybos vietoje Vaitiekupių kaime – Atminimo lenta Saliamonui Banaičiui Banaitis Vaitiekupiuose, Sintautų v. - koplytstulpis bei paminklinis akmuo. Kauno autobusų stotyje (S.Banaitis buvo jos 1933 m. gegužės 4 d. Kaune 1996 m. prie namo Kaune (Rotušės a. 23), kuriame įkūrėjas). leidėjas gyveno - memorialinė lenta. Monografija. Rengia Lietuvos nacionalinis 1997 m. pavadinta. gatvė Romainiuose. muziejus Šakiuose jo vardu pavadinta gatvė. 2001 m. išleistas pašto ženklas. Vardas įamžintas Sintautų bažnyčioje. 2002 m. Viliaus Užtupo knyga „Saliamonas Banaitis“. 2. Jonas 1851 m. lapkričio 23 d. 1996 metais pastatytas įspūdingas paminklas Rapolo Jakimavičiaus darbo paminklas Basanavičius Ožkabaliuose, Bartninkų v., Vilkaviškyje. Vilniaus Senamiestyje. Vilkaviškio aps. - 1927 m. vasario 2002 metais paminklas J.Basanavičiui atidengtas Gedimino Jokūbonio darbo biustas 16 d. Vilniuje Palangoje. Marijampolės Basanavičiaus aikštėje arba Paminklai J.Basanavičiui dar prieškaryje pastatyti gatvėje. Ylakiuose, Utenoje, Kaune, Birštone. Rasų kapinių takų ir prieigų prie Jono Įsteigta Jono Basanavičiaus premija. Basanavičiaus kapo ir Vileišių mauzoliejaus. 2001 metais su Jonu Basanavičiumi išleista sidabrinė 50 litų moneta. Išleistas pašto ženklas iš serijos „Vasario 16-osios akto signatarai“. Kitas pašto ženklas su J.Basanavičiumi išleistas 2008 metais. Jono Basanavičiaus gimnazijos yra Vilniuje ir Kaune, Ukmergėje ir Bartninkuose. 3. Mykolas 1882 m. rugpjūčio Vilniuje Mykolo Biržiškos vardas suteiktas gimnazijai. Atminimo lenta Vilniuje prie Vytauto Biržiška 24 d. Viekšniuose, Šiaulių apskritis - 1990 m. Kauno Dainavos mikrorajone Biržiškų vardu Didžiojo gimnazijos pastato 1962 m. rugpjūčio 24 d.
    [Show full text]
  • (Pirmadienis) Rokiškio Krašto Muziejus Tyzenhauzų G
    AUKŠTAITIJOS REGIONO PROGRAMA. 2017 metai BIRŽELIO 19–LIEPOS 30 D. Birželio 19 d. (pirmadienis) Rokiškio krašto muziejus Tyzenhauzų g. 5, Rokiškis, tel. (8 458) 31 512 16.00 Parodos „Kraštiečiai Lietuvos valstybės kūrėjai“ pristatymas. Dabartiniame Rokiškio rajone yra gimęs 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras, kunigas, ministras pirmininkas Vladas Mironas, ministrai pirmininkai Juozas Tubelis ir Antanas Tumėnas bei žymiausias Lietuvos Respublikos teisininkas, vienas iš Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo sąjūdžio ideologų prof. Mykolas Romeris. Renginys nemokamas. Paroda „Kraštiečiai Lietuvos valstybės kūrėjai“ eksponuojama: Birželio 20–26 d. Panemunėlio universaliame daugiafunkciniame centre (Stoties g. 16, Panemunėlio sen., Rokiškio r.) Birželio 27 d.–liepos 4 d. Rokiškio rajono savivaldybės J. Keliuočio viešosios bibliotekos Pandėlio miesto filiale (Panemunio g. 23, Pandėlys, Rokiškio r. sav.) Liepos 4–10 d. Kriaunų istorijos muziejuje (Kriaunos, Rokiškio r.) Liepos 11–18 d. Rokiškio rajono savivaldybės J. Keliuočio viešosios bibliotekos Ragelių filiale (Ragelių g. 11, Ragelių k., Rokiškio r. sav.). Birželio 19–21 d. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Gedimino pr. 51, Vilnius, tel. (8 5) 249 7028. Tarptautinė paroda „Nepriklausomų valstybių – Lietuvos ir Latvijos – kūrėjai Mintaujos gimnazijoje“. Šiaulių „Aušros“ muziejaus ir G. Eliaso Jelgavos istorijos ir meno muziejaus (Latvija) parodoje pristatomi dviejų tautų (Lietuvos ir Latvijos) atstovai, kurie mokėsi Mintaujos gimnazijoje ir prisidėjo prie nepriklausomų valstybių kūrimo. Tai – Latvijos Respublikos prezidentai Janis Čakstė ir Albertas Kviesis, Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, Lietuvos ministrai pirmininkai Mykolas Sleževičius, Vytautas Petrulis, Juozas Tūbelis, Vladas Mironas ir daugelis kitų asmenybių, darbu ir kūryba prisidėjusių prie abiejų šalių suklestėjimo. Paroda parengta lietuvių ir latvių kalbomis. Parodos lankymas nemokamas. Birželio 19–23 d. Kauno technologijos universiteto muziejus K.
    [Show full text]
  • Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas
    STUDIEN zur Ostmitteleuropaforschung 32 Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas Lithuanian Nationalism and the Vilnius Question, 1883-1940 Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas, Lithuanian Nationalism and the Vilnius Question, 1883-1940 STUDIEN ZUR OSTMITTELEUROPAFORSCHUNG Herausgegeben vom Herder-Institut für historische Ostmitteleuropaforschung – Institut der Leibniz-Gemeinschaft 32 Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas Lithuanian Nationalism and the Vilnius Question, 1883-1940 VERLAG HERDER-INSTITUT · MARBURG · 2015 Bibliografi sche Information der Deutschen Nationalbibliothek Die Deutsche Nationalbibliothek verzeichnet diese Publikation in der Deutschen Nationalbibliografi e; detaillierte bibliografi sche Daten sind im Internet über <http://dnb.ddb.de> abrufbar Diese Publikation wurde einem anonymisierten Peer-Review-Verfahren unterzogen. This publication has undergone the process of anonymous, international peer review. © 2015 by Herder-Institut für historische Ostmitteleuropaforschung – Institut der Leibniz-Gemeinschaft, 35037 Marburg, Gisonenweg 5-7 Printed in Germany Alle Rechte vorbehalten Satz: Herder-Institut für historische Ostmitteleuropaforschung – Institut der Leibniz-Gemeinschaft, 35037 Marburg Druck: KN Digital Printforce GmbH, Ferdinand-Jühlke-Straße 7, 99095 Erfurt Umschlagbilder: links: Cover of the journal „Trimitas“ (Trumpet) of the Riflemen’s Union of Lithuania. Trimitas, 1930, no. 41 rechts: The fi rst watch of Lithuanian soldiers at the tower of Gediminas Castle. 10 28 1939. LNM ISBN 978-3-87969-401-3 Contents Introduction
    [Show full text]
  • Problems of Modern Lithuanian Cultural History DIDACTICAL GUIDELINES
    VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY FACULty OF Humanities DEPARTMENT OF HISTORY Linas Venclauskas Problems of Modern Lithuanian Cultural History DIDACTICAL GUIDELINES Kaunas, 2013 Reviewed by Dr. Modestas Kuodis, Prof. Dr. Jonas Vaičenonis Approved by the Department of History of the Faculty of Humanities at Vytau- tas Magnus University on 30 November 2012 (Protocol No. 3–2) Recommended for printing by the Council of the Faculty of Humanities of Vytautas Magnus University on 28 December 2012 (Protocol No. 8–6) Translated and edited by UAB “Lingvobalt” Publication of the didactical guidelines is supported by the European Social Fund (ESF) and the Government of the Republic of Lithuania. Project title: “Renewal and Internationalization of Bachelor Degree Programmes in History, Ethnology, Philosophy and Political Science” (project No.: VP1-2.2-ŠMM-07-K-02-048) © Linas Venclauskas, 2013 ISBN 978-9955-21-355-0 © Vytautas Magnus University, 2013 Table of contents Preface . 5 Culture and Civilisation . 7 Challenges of Modernity: Views, Identity, Culture . 14 Nature of Culture: of the Lithuanian State or Lithuanian People? . 21 Political Culture . 30 Culture: Spontaneous Creation or Guided and Adminis- tered Process? . 38 Literature: . 57 Preface Dear students, These didactical guidelines will give you an overview of prob- lems of the modern history of Lithuanian culture. During the mod- ern times Lithuania had to overcome a rather complicated period – the country suffered from the occupation of the Tsarist Russia and at the same time it experienced the creation of a modern nation, identity and culture. This process was developed during the exis- tence of the first Republic of Lithuania (1918–1940).
    [Show full text]
  • Vasario 16-Oji – Diena, Labai Reikšminga Kiekvienam Lietuviui, Žinančiam Ir Gerbiančiam Savo Šalies Praeitį
    Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazija Parengė bibliotekininkės 2021-02-10 Mūsų istorija turtinga svarbiomis, pasididžiavimo vertomis ir minėtinomis datomis, tačiau dalis jų yra ne šiaip sau garsios, bet atraminės, pamatinės. Būtent tokia yra Vasario 16-oji – diena, labai reikšminga kiekvienam lietuviui, žinančiam ir gerbiančiam savo šalies praeitį. Kas yra Vasario 16-oji? Vasario 16-oji (Valstybės atkūrimo diena) – nacionalinė Lietuvos šventė, skirta 1918-aisiais Lietuvos Tarybos signatarų pasirašytam Lietuvos nepriklausomybės aktui paminėti. LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTAS – Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad Lietuva atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę, su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis. LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTAS Dokumentas pasirašytas Vilniuje, Pilies g. 26, po to kai dr. Jonas Basanavičius rado kompromisą tarp dešinesnių ir socialdemokratinių pažiūrų politikų. Vasario 16-osios akto tekstą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, o pasirašė 20 tarybos narių. Lietuvos Taryba, pasirašiusi 1918 m. vasario 16 d. valstybės Nepriklausomybės atkūrimo aktą Iš kairės sėdi: Jonas Vileišis, Jurgis Šaulys, Justinas Staugaitis, Stanislovas Narutavičius, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Kazimieras Šaulys, Steponas Kairys, Jonas Smilgevičius; iš kairės stovi: Kazimieras Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Mykolas Biržiška, Alfonsas Petrulis, Saliamonas Banaitis, Petras Klimas, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas, Pranas Dovydaitis Vilnius, 1917 m. rugsėjo 25 d. | Fotografė Aleksandra Jurašaitytė Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas. Alb. 18-6 1918 m. vasario 16 d. tauta galų gale atsiduso tapusi nepriklausoma. Tiesa, kai 20 signatarų išdrįso paskelbti tautos valią, mažai kas tikėjosi, kad tai taps realybe. Tačiau į priekį vedė nesibaigiantis tikėjimas ir nesibaigiantys darbai.
    [Show full text]
  • Istorija Būsiemieji Lietuvos Nepriklau­ Somybės Akto Signatarai Didžiajame Vilniaus Seime
    ISTORIJA BŪSIEMIEJI LIETUVOS NEPRIKLAU­ SOMYBĖS AKTO SIGNATARAI DIDŽIAJAME VILNIAUS SEIME Dr. Vilma Bukaitė Lietuvos nacionalinis muziejus, Signatarų namai, vyresnioji muziejininkė National Museum of Lithuania, House of Signatories, senior museologist Arsenalo g. 1, LT-01143 Vilnius El. paštas [email protected] Santrauka 1905 m. gruodžio 4–5 d. į Didįjį Vilniaus Seimą, paskatintą re- voliucijos, vykusios daugelyje Rusijos žemių, taip pat ir dabartinėje Lietuvos teritorijoje, susirinko apie du tūkstančiai krašto gyventojų. Audringuose susirinkimuose lietuviai diskutavo ne tik apie Rusijos caro Nikolajaus II pasiūlyto būsimo parlamento, t. y. Dūmos, rinkimą. Kalbėta apie savivaldos aktualijas, iškilo ir krašto politinio savaran- kiškumo idėja. Didžiojo Vilniaus Seimo posėdžiuose dalyvavo 11 iš 20 būsimųjų 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų. Straips- nyje nagrinėjamas jų indėlis rengiant šį suvažiavimą ir išryškinamas politinis, idėjinis šio suvažiavimo ir Lietuvos Tarybos ryšys. Vienas iš Didžiojo Vilniaus Seimo sumanytojų ir veikliausių rengėjų buvo Jo- nas Basanavičius, turėjęs svarią tautinės kultūrinės veiklos patirtį, net 25 metus gyveno plačią politinę autonomiją turėjusioje Bulgarijoje. Antanas Smetona, Jonas Vileišis, Steponas Kairys dalyvavo rengiant Mokslo Parlamento studijos 25 | 2018 darbai 11 istorija suvažiavimą, pirmininkavo jo posėdžiams arba talkino formuluojant nutarimus. Po 10 metų jie tapo svarbiomis dešiniosios ir kairiosios po- litinės srovės figūromis, Vilniuje telkusiomis bendraminčius. Ne tik jie, bet ir Donatas Malinauskas, Mykolas Biržiška, Jonas Vileišis įgyven- dino 1905 m. subrendusius sumanymus, dalyvaudami Vilniaus lietu- vių visuomeniniame gyvenime. Kunigai Kazimieras Steponas Šaulys, Vladas Mironas, Alfonsas Petrulis rūpinosi lietuviškos tautinės minties sklaida savo parapijose. Saliamonas Banaitis jau 1905 m. rudenį įkūrė lietuvišką spaustuvę Kaune – pradėjo leisti religinę, šviečiamąją spau- dą ir publicistiką. Stanislovas Narutavičius ėmėsi socialinio teisingumo idėjų įgyvendinimo savo gimtajame krašte.
    [Show full text]
  • Aleksandras Stulginskis – Lietuvos Respublikos Prezidentas
    Iš ciklo „Lietuvos istorijos puslapiai“ (1885-1969) Skirta 130-osioms gimimo metinėms Parengė: Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyr. bibliotekininkė Daiva Jucikaitė, 2015. ●Antrasis Lietuvos Prezidentas. ●1918 m. vasario 16 d. – Lietuvos nepriklausomybės akto signataras. ●Vienas Lietuvos krikščionių demokratų partijos steigėjų. ●Ūkininkų sąjungos steigėjas ir pirmininkas. ●Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas. ●Valstybės Tarybos Tremtinių ir belaisvių grąžinimo komisijos narys ir vadovas. ●Gimė 1885 m. vasario 26 d. Kutulių kaime (dab. Šilalės r.) ●Mirė 1969 m. rugsėjo 22 d. Kaune ● Palaidotas Panemunės kapinėse A. Stulginskio paminklo Jokūbave portretinis bareljefas (skulptorius M. Narbutas, 1991 m.) ●Aleksandras buvo jauniausias – 12-tas vaikas bežemių valstiečių Marijonos ir Dominyko Stulginskių šeimoje. ●Mokėsi Kaltinėnų liaudies mokykloje, metus dirbo Kaltinėnų valsčiaus raštininko padėjėju. ●1904 m. baigė Liepojos gimnazijos 4 klases, 1908 m. – Žemaičių kunigų seminariją Kaune. ●Metus tobulinosi Insbruko universiteto (Austrija) Teologijos filosofijos fakultete. Atsisakė įšventinimo į kunigus. ●1913 m. baigė Halės universiteto (Vokietija) Žemės ūkio institutą. ●Grįžęs į Lietuvą paskirtas Trakų apskrities Alytaus rajoniniu agronomu. ●1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. ●1918 m. gruodžio 26 d. – 1919 m. kovo 12 d. II Mykolo Šleževičiaus Ministrų kabinete – ministras be portfelio. ●1919 m. kovo 12 d. – 1919 m. balandžio 12 d. III Prano Dovydaičio Ministrų kabinete – ministro pirmininko pavaduotojas, vidaus reikalų, maitinimo ir viešųjų darbų ministras. Lietuvos Respublikos ●1919 m. balandžio 12 d. – spalio Steigiamojo Pirmininkas, 7 d. IV Mykolo Šleževičiaus Ministrų einąs Valstybės Prezidento pareigas kabinete – žemės ūkio ir valstybės Aleksandras Stulginskis. turtų ministras. Kaunas, XX a. Stulginskių šeima (apie 1923 m. prezidentūroje Kaune) Ona Matulaitytė-Stulginskienė, Aldona Stulginskaitė ir Aleksandras Stulginskis.
    [Show full text]