VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Klaidas

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS POLITIKOS MOKSLŲ IR DIPLOMATIJOS FAKULTETAS POLITOLOGIJOS KATEDRA

Klaidas Gevorkian

LIETUVOS IR LENKIJOS DVIŠALIŲ SANTYKIŲ DINAMIKA (2007–2018)

Bakalauro baigiamasis darbas

Politikos mokslų studijų programa, valstybinis kodas 612L20005 Politikos mokslų studijų kryptis

Vadovė Dr. Gintarė Žukaitė (Parašas) (Data)

Apginta Prof. dr. Šarūnas Liekis (Parašas) (Data)

Kaunas, 2020 TURINYS

SANTRAUKA ...... 3 SUMMARY ...... 4 SANTRUMPŲ SĄRAŠAS ...... 5 LENTELIŲ IR GRAFIKŲ SĄRAŠAS ...... 6 ĮVADAS ...... 7 1. PAGRINDINIAI LIBERALIZMO IR REALIZMO TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ TEORIJŲ BRUOŽAI...... 12 1.1 Liberalizmas tarptautiniuose santykiuose ...... 12 1.2 Realizmas tarptautiniuose santykiuose ...... 16 2. ISTORINĖ LIETUVOS IR LENKIJOS SANTYKIŲ APŽVALGA (1988–2007) ...... 22 2.1 Politinis dialogas ...... 22 2.2 Ekonominis bendradarbiavimas ...... 26 2.3 Bendradarbiavimas saugumo srityje ...... 30 2.4 Tautinių mažumų klausimai ...... 33 3. LIETUVOS IR LENKIJOS SANTYKIAI 2007–2018 ...... 36 3.1 Politinio dialogo vystymasis ...... 40 3.2 Ekonominis ir energetinis bendradarbiavimas ...... 48 3.3 Bendradarbiavimas saugumo srityje ...... 56 3.4 Tautinių mažumų klausimų nesutarimai...... 60 IŠVADOS ...... 65 LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS ...... 68

Gevorkian, K. Lietuvos ir Lenkijos dvišalių santykių dinamika (2007–2018): Politikos mokslų bakalauro baigiamasis darbas / vadovė dr. G. Žukaitė; Vytauto Didžiojo universitetas, Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas, Politologijos katedra. Kaunas, 2020. 78 p.

SANTRAUKA

Šiame darbe yra analizuojami Lietuvos ir Lenkijos valstybių santykiai nuo 2007 iki 2018 metų. Pasirinktos keturios svarbiausios ir abiejų valstybių santykiams aktualiausios bendradarbiavimo dimensijos: politinio dialogo vystymas, ekonominis ir energetinis bendradarbiavimas, bendradarbiavimas saugumo srityje, tautinių mažumų klausimai. Darbo objektas – Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika (2007–2018). Darbo tikslas – Ištirti Lietuvos ir Lenkijos santykių raidą nuo 2007 iki 2018 metų, išskiriant keturias pagrindines dvišalių santykių dimensijas: politinio dialogo vystymas; ekonominis ir energetinis bendradarbiavimas; bendradarbiavimas saugumo srityje; tautinių mažumų klausimai. Darbo tikslui pasiekti keliami šie darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti dviejų pagrindinių tarptautinių santykių teorijų – liberalizmo ir realizmo – pagrindinius teiginius. 2. Aptarti Lietuvos ir Lenkijos dvišalių santykių situaciją iki 2007 metų. 3. Išanalizuoti Lietuvos ir Lenkijos politinio dialogo raidą dvišaliuose santykiuose nuo 2007 metų. 4. Įvertinti ekonominio ir energetinio bendradarbiavimo mastus tarp valstybių nuo 2007 metų. 5. Išnagrinėti saugumo ir gynybos politikos raidą tarp valstybių nuo 2007 metų. 6. Išskirti pagrindinės probleminės srities šių dviejų valstybių dvišaliuose santykiuose – tautinių mažumų klausimų – esamos būsenos priežastis nuo 2007 metų. Darbo metodai: Siekiant tinkamai įgyvendinti darbo tikslą ir atlikti išsikeltus uždavinius, darbe yra naudojamas aprašomasis metodas. Atskirose struktūrinėse darbo dalyse naudojami skirtingo mokslinio pobūdžio tyrimo metodai: pirmoje dalyje naudojama mokslinės literatūros analizė, antroje – dokumentų analizė ir mokslinės literatūros analizė, trečioje – turinio analizė (konkrečiai – prezidentų kalbų analizė) ir dokumentų analizė. Išvados: Dvišaliai Lietuvos ir Lenkijos santykiai vystosi dinamiškai skirtingai, priklausomai nuo santykių dimensijos. Politinio dialogo vystymas nėra itin stabilus ir daugeliu atvejų priklauso ne tik nuo bendradarbiavimo kokybės kitose santykių dimensijose, bet ir nuo asmeninių valstybių prezidentų savybių. Ekonominis ir energetinis bendradarbiavimas bei bendradarbiavimas saugumo srityje vystosi užtikrintai stabiliai. Bendradarbiavimas tautinių mažumų klausimais labiausiai komplikuotas ir dinamiškas.

Gevorkian, K. The dynamics of Lithuanian-Polish bilateral relations (2007–2018): Bachelor Thesis in Political Science / supervisor Assoc. dr. G. Žukaitė; Vytautas Magnus University, Faculty of Political Science and Diplomacy, Department of Political Science. Kaunas, 2020. 78 p.

SUMMARY

This thesis analyzes the relations between Lithuania and Poland from 2007 to 2018. Four most important and relevant dimensions of cooperation between the two countries were selected: development of political dialogue, economic and energy cooperation, security cooperation, and issues of national minorities. The object of the thesis – the dynamics of Lithuanian-Polish relations (2007–2018). The aim of the thesis is to study the development of Lithuanian-Polish relations from 2007 to 2018, distinguishing four main dimensions of bilateral relations: development of political dialogue; economic and energy cooperation; security cooperation; issues of national minorities. To achieve the goal of the thesis, the following tasks are set: 1. To analyze the main statements of the two main theories of international relations – liberalism and realism. 2. To discuss the situation of bilateral relations between Lithuania and Poland until 2007. 3. To analyze the development of Lithuanian-Polish political dialogue in bilateral relations since 2007. 4. To assess the extent of economic and energy cooperation between states from 2007. 5. To examine the development of security and defense policy between states since 2007. 6. To single out the reasons for the issues of problematic relations between the states when it comes to questions on the topic of national minorities since 2007. Methods of work: In order to properly implement the goal of the thesis as well as the set tasks, the work uses a descriptive method. Different structural parts of the work use research methods of different scientific nature: the first part uses the analysis of scientific literature, the second – document analysis and analysis of scientific literature, the third – content analysis (specifically – analysis of presidential languages) and document analysis. Conclusions: Bilateral relations between Lithuania and Poland are developing dynamically differently, depending on the dimension of the relations. The development of political dialogue is not very stable and, in many cases, depends not only on the quality of cooperation in other dimensions of the relationship, but also on the personal qualities of the presidents. Economic and energy cooperation and security cooperation are developing in a stable manner. Cooperation on the questions related to national minorities is the most complex and dynamic field of the bilateral relations.

SANTRUMPŲ SĄRAŠAS

SSRS – Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga NATO – North Atlantic Treaty Organization – Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos TS – tarptautiniai santykiai ES – Europos Sąjunga VU TSPMI – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas TUI – tiesioginės užsienio investicijos EUR – eurai ESBO – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija LITPOLBAT – Lithuanian–Polish Peace Force Battalion – Lietuvos-Lenkijos batalionas tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti LITPOLUKRBRIG – Lithuanian–Polish–Ukrainian Brigade – Lietuvos-Lenkijos-Ukrainos brigada LLRA – Lietuvos lenkų rinkimų akcija LRS – Lietuvos rusų sąjunga LR – Lietuvos Respublika BVP – bendras vidaus produktas GIPL – Gas Interconnection Poland–Lithuania – Lietuvos Lenkijos dujotiekis SGD – suskystintos gamtinės dujos VAE – Visagino atominė elektrinė ICAO – International Civil Aviation Organization – Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija SAR – International Convention on Maritime Search and Rescue – Tarptautinės jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencija JGKC – Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras

LENTELIŲ IR GRAFIKŲ SĄRAŠAS

Lentelių sąrašas:

Lentelė Nr. 1: Liberalizmo ir realizmo tarptautinių santykių teorijų palyginimas...... 20 Lentelė Nr. 2: Svarbiausi Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą skirtingose dimensijose nusakantys susitarimai (2007–2018) ir aktualūs teisės aktai...... 38 Lentelė Nr. 3: Lietuvos ir Lenkijos prezidentų kalbų ir pasisakymų (2007–2018) raktažodžių dažnumo lentelė (politinio dialogo vystymo dimensija)...... 41 Lentelė Nr. 4: Lietuvos ir Lenkijos prezidentų kalbų ir pasisakymų (2007–2018) raktažodžių dažnumo lentelė (ekonominio ir energetinio bendradarbiavimo dimensija)...... 54 Lentelė Nr. 5: Lietuvos ir Lenkijos prezidentų kalbų ir pasisakymų (2007–2018) raktažodžių dažnumo lentelė (bendradarbiavimo saugumo srityje dimensija)...... 60 Lentelė Nr. 6: Lietuvos ir Lenkijos prezidentų kalbų ir pasisakymų (2007–2018) raktažodžių dažnumo lentelė (tautinių mažumų klausimų dimensija)...... 61

Grafikų sąrašas:

Grafikas Nr. 1: Lietuvos eksporto į Lenkiją ir importo iš Lenkijos apimtys bei prekybos su Lenkija balansas 2004–2007 metų laikotarpiu...... 29 Grafikas Nr. 2: Lietuvos eksporto į Lenkiją ir importo iš Lenkijos apimtys bei prekybos su Lenkija balansas 2007–2018 metų laikotarpiu...... 49

ĮVADAS

Lietuvos ir Lenkijos valstybių santykius ir jų raidą būtų galima vertinti kaip labiausiai permainingus ne tik per paskutiniuosius 30 nepriklausomos Lietuvos metų, bet ir istorinius šimtmečius, aprėpiančius laikotarpį nuo 1385-ais metais pasirašytos Krėvos sutarties iki XX a. pabaigos ir bendro abiejų valstybių istorinio priešo – Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos (SSRS) – žlugimo. Per bendrą beveik 700 metų apimties istoriją šių dviejų valstybių santykiuose būta visko: nuo pusė amžiaus trukusių Haličo-Voluinės karų tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos iki bendros Lietuvos ir Lenkijos pajėgų strateginės pergalės Žalgirio mūšyje 1410 metais, nuo daugiau nei du šimtmečius trukusios bendros valstybingumo raidos po Abiejų Tautų Respublikos pavadinimu bei kartu įgyvendintos antrosios rašytinės Konstitucijos pasaulyje idėjos iki Vilniaus krašto aneksijos tarpukario laikotarpiu, nuo rašytojų Adomo Mickevičiaus, Česlovo Milošo ir Mykolo Riomerio tautinių tapatybių klausimo nesutarimo iki 1997-ais metais oficialiai patvirtintos Lietuvos ir Lenkijos strateginės partnerystės, nuo bendrų diplomatinių pergalių Ukrainoje (Oranžinė revoliucija) ir tuometinėje Gruzijoje (Michailo Sakašvilio valdžios išlaikymas) iki tautinių mažumų klausimo nestabilumo šiandien. Žvelgiant per paskutinį 20-ies metų laikotarpį, Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamikoje ši prieštaringumo tendencija iš esmės nesikeitė – Dalios Grybauskaitės pasirinkimas savo pirmosios prezidentavimo kadencijos metu vykti pirmaisiais vizitais į Švediją ir Latviją, o ne Lenkiją, kaip tai iki tol darė antrieji ir tretieji nepriklausomos Lietuvos prezidentai Valdas Adamkus ir Rolandas Paksas, rodo ir vėl permainingą Lietuvos užsienio politikos poziciją santykių su Lenkija klausimu1. Šiandien, naujajam Lietuvos prezidentui esant Gitanui Nausėdai, permaininga Lietuvos ir Lenkijos santykių tendencija panašu, jog tęsis – pastarasis pirmuoju savo vizitu vyko į susitikimą su dabartiniu Lenkijos prezidentu Andrzej Duda Lenkijoje2, o taip pat, kartu su savo žmona, praėjusių metų lapkričio 22 dieną dalyvavo 1863–1864 m. sukilimo dalyvių ir vadovų laidotuvių ceremonijoje Vilniuje, kurioje mūsų šalies Prezidento kvietimu dalyvavo ir Lenkijos Prezidentas su savo pirmąja ponia3. Lyginant su Dalios Grybauskaitės prezidentavimo laikotarpiu, užsienio politikos pokytis Lenkijos atžvilgiu yra akivaizdus – pastaroji pirmosios kadencijos metu nei

1 Šemeta, Mantvydas. 2019. „Pirmieji išrinktųjų Lietuvos prezidentų užsienio vizitai“. Alfa, 2019 07 15. Prieiga per internetą: https://www.alfa.lt/straipsnis/50395821/pirmieji-isrinktuju-lietuvos-prezidentu-uzsienio-vizitai. Žiūrėta: 2020 02 15. 2 Korsakovaitė, Urtė. 2019. „Pirmasis Nausėdos užsienio vizitas – simbolinis, bet džiuginantis kaimynus“. LRT, 2019 07 13. Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1078302/pirmasis-nausedos-uzsienio-vizitas- simbolinis-bet-dziuginantis-kaimynus. Žiūrėta: 2020 03 11. 3 Pranešimas spaudai. 2019. „G. Nausėdos ir A. Dudos susitikimas: svarbiausi klausimai ir vakarienė su žmonomis Trakuose“. Lietuvos rytas, 2019 11 21. Prieiga per internetą: https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2019/11/21/news/lenkijos-ir-lietuvos-prezidentu-susitikimas-svarbiausi- klausimai-ir-vakariene-su-zmonomis-trakuose-12658015/. Žiūrėta: 2020 03 11.

7 pirmuoju, nei antruoju savo užsienio vizitu nevyko į Lenkiją, o 2012-ais metais buvo atsisakyta vykti net į Lenkijos Nepriklausomybės dienos minėjimą4, kas parodo, jog tuometinės Prezidentės užsienio politikos prioritetų viršuje santykiai su Lenkija tikrai nebuvo. Taigi, permainingų Lietuvos ir Lenkijos dvišalių santykių dinamika tęsiasi. Darbo temos naujumas. Išnagrinėjus įvairius mokslinius darbus, nustatyta, jog Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamikos tema akademinėje aplinkoje nėra reta, tačiau reikalaujanti reguliarios peržvalgos dėl permainingų Lietuvos ir Lenkijos santykių politinėje arenoje bei išliekančio temos aktualumo dėka politinių aplinkybių. Esant itin dinamiškiems dvišaliams santykiams, pakankamai svarbu ir naudinga yra bandyti juos prognozuoti. Visgi tai galima daryti tik tokiu atveju, jeigu yra pakankamai informacijos ir jos skirtingų interpretacijų apie iki esamojo laiko besivysčiusius dvišalius valstybių santykius. Tokiu atveju galima kurti tam tikrus struktūrinius modelius pagal matomas tendencijas konkrečių valstybių santykiuose ir tokiu būdu prognozuoti, kaip galėtų vystytis santykiai netolimoje ateityje. Darbo temos aktualumas. Jau tradicija tapusios permainos Lietuvos ir Lenkijos valstybių dvišaliuose santykiuose verčia permąstyti tokio nestabilumo priežastis. Artima ir stabilumu remta partnerystė su Lenkija yra kaip niekad svarbus prioritetas Lietuvos valstybei, ypatingai po 2014 metais įvykusios Krymo aneksijos, kuri paklojo poreikį dar aktyviau žvelgti Vakarų kryptimi bei sėkmingiau integruotis į NATO organizacijos veiklą. Lenkija yra ne tik tiesioginis Rytų Europos regiono tiltas į glaudesnę integraciją su Vakarų Europos valstybėmis, bet ir tarptautinio saugumo garantas Lietuvai, dėka planuojamos nuolatinės NATO kareivių bazės Lenkijoje5. Be viso to, Lenkija yra antras svarbiausias ekonominis partneris Lietuvai – pagal 2018 metų duomenis, Lietuvos ir Lenkijos dvišalės prekybos apyvarta siekė 5,8 mlrd. EUR6. Glaudžios partnerystės svarbą pabrėžia ne tik Prezidentas Gitanas Nausėda, bet ir Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, praėjusių metų rugsėjo 17 dieną susitikęs su Lenkijos Premjeru Mateusz Morawiecki7. Taigi, reaktyvios užsienio politikos atžvilgiu, ne tik vystyti, bet ir kalbėti apie Lietuvos ir Lenkijos santykius mus verčia paskiausios politinės aktualijos regione.

4 Molotokas, Elenas. 2014. „D. Grybauskaitės kadencija: yra gerų darbų, bet...“. Delfi, 2014 05 23. Prieiga per internetą: https://www.delfi.lt/pilietis/voxpopuli/d-grybauskaites-kadencija-yra-geru-darbu-bet.d?id=64849463. Žiūrėta: 2020 03 12. 5 „NATO vadovas patvirtino planus dėl JAV karinės technikos sandėlio Lenkijoje“. Kauno diena, 2019 04 02. Prieiga per internetą: https://m.kauno.diena.lt/naujienos/pasaulis/ekonomika-ir-politika/nato-vadovas-patvirtino-planus-del-jav- karines-technikos-sandelio-lenkijoje-908011. Žiūrėta: 2020 03 12. 6 Užsienio reikalų ministerija. Lietuvos ir Lenkijos dvišalės prekybos duomenys 2018 metais. Prieiga per internetą: https://urm.lt/default/lt/lietuva-lenkija. Žiūrėta: 2020 03 13. 7 Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2019. „Premjeras: glaudi partnerystė su Lenkija – svarbiausias užsienio politikos prioritetas“. 2019 09 17. Prieiga per internetą: https://lrv.lt/lt/naujienos/premjeras-glaudi-partneryste-su-lenkija- svarbiausias-uzsienio-politikos-prioritetas. Žiūrėta: 2020 03 13.

Darbo problema. Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos ir Lenkijos dvišaliai santykiai yra itin dinamiški bei kupini įvairių santykių lūžių, yra būtina pastaruosius išnagrinėti identifikuojant esmines priežastis, dėl kurių santykiai tampa geresni ar blogesni. Savo atveju išskyriau keturias pagrindines dimensijas, pagal kurias ir nagrinėsiu Lietuvos ir Lenkijos dvišalių santykių dinamiką nuo 2007 iki 2018 metų: politinį dialogą, ekonominį ir energetinį bendradarbiavimą, bendradarbiavimą saugumo srityje, tautinių mažumų klausimus. Darbo objektas. Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika (2007–2018). Darbo tikslas. Ištirti Lietuvos ir Lenkijos santykių raidą nuo 2007 iki 2018 metų, išskiriant keturias pagrindines dvišalių santykių dimensijas: politinio dialogo vystymas; ekonominis ir energetinis bendradarbiavimas; bendradarbiavimas saugumo srityje; tautinių mažumų klausimai. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti dviejų pagrindinių tarptautinių santykių teorijų – liberalizmo ir realizmo – pagrindinius teiginius. 2. Aptarti Lietuvos ir Lenkijos dvišalių santykių situaciją iki 2007 metų. 3. Išanalizuoti Lietuvos ir Lenkijos politinio dialogo raidą dvišaliuose santykiuose nuo 2007 metų. 4. Įvertinti ekonominio ir energetinio bendradarbiavimo mastus tarp valstybių nuo 2007 metų. 5. Išnagrinėti saugumo ir gynybos politikos raidą tarp valstybių nuo 2007 metų. 6. Išskirti pagrindinės probleminės srities šių dviejų valstybių dvišaliuose santykiuose – tautinių mažumų klausimų – esamos būsenos priežastis nuo 2007 metų. Darbo metodai. Siekiant tinkamai įgyvendinti darbo tikslą ir atlikti išsikeltus uždavinius, darbe yra naudojamas aprašomasis metodas. Tarptautinių santykių sampratai, teorinėms prielaidoms, taip pat skirtingoms tarptautinių santykių disciplinos teorijoms analizuoti yra naudojama mokslinės literatūros analizė. Istorinei Lietuvos ir Lenkijos santykių (1988–2007) dinamikai apibūdinti yra naudojama dokumentų analizė ir mokslinės literatūros analizė. Lietuvos ir Lenkijos dvišalių santykių dinamikai nuo 2007 iki 2018 metų išanalizuoti pagal keturias išskirtas dimensijas yra naudojama turinio analizė (konkrečiai – prezidentų kalbų analizė) ir dokumentų analizė. Literatūros ir šaltinių apžvalga. Teorinėje darbo dalyje, apibūdinant liberalizmo ir realizmo tarptautinių santykių teorijas, buvo naudojamos įvairių akademikų knygos, kuriose pastarieji aprašo liberalizmo ir realizmo tarptautinių santykių teorijų struktūrinių įkvėpėjų, suformavusių šių teorijų pirminius pagrindus, idėjas. Aprašant šias teorijas buvo naudojamasi šiomis knygomis: Oliver Daddow International Relations Theory (2013); Eric B. Shiraev International Relations (2014); Dana Gold, ir Stephen McGlinchey International Relations (2017);

Helen V. Milner Interests, Institutions, and Information: Domestic Politics and International Relations (1997); Paul R. Viotti, ir Mark V. Kauppi International Relations Theory: Realism, Pluralism, Globalism (1993); John A. Vasquez, ir Colin Elman Realism and the Balancing of Power: A New Debate (2003), ir keliomis kitomis mažiau svarbiomis knygomis bei straipsniais. Antroje darbo dalyje, aprašant Lietuvos ir Lenkijos istorinę apžvalgą (1988–2007), yra remiamasi šiomis knygomis: Česlovas Laurinavičius, Egidijus Motieka, ir Nortautas Statkus Baltijos valstybių geopolitikos bruožai. XX amžius (2005); Andžej Pukšto, ir Giedrė Milerytė Lietuva ir Lenkija XX amžiaus geopolitinėje vaizduotėje. Straipsnių rinkinys (2012); Dovilė Jakniūnaitė Ambicingas dešimtmetis: Lietuvos užsienio politika 2004–2014. Straipsnių rinkinys (2015); Mindaugas Norkevičius, Gintarė Lukoševičiūtė, ir Ieva Masiliūnaitė Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika: nuo istorinės patirties iki šiuolaikinės situacijos. Straipsnių rinkinys (2015); Vladas Sirutavičius, ir Raimundas Lopata Lenkiškasis istorijos veiksnys Lietuvos politikoje (2011). Šioje dalyje taip pat remiamasi įvairiais žiniasklaidos straipsniais, Lietuvos Respublikos teisės aktais, randamais Lietuvos Respublikos Seimo tinklalapyje (https://e-seimas.lrs.lt), taip pat ir Lietuvos statistikos departamento (https://www.stat.gov.lt/) , Lietuvos banko (https://www.lb.lt/), Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (http://urm.lt/), ir Lenkijos Respublikos ambasados Vilniuje (www.wilno.msz.gov.pl/) tinklapių duomenimis. Trečioje darbo dalyje buvo atliekama dokumentų bei teisės aktų analizė ir prezidentų kalbų analizė. Atliekant dokumentų ir teisės aktų analizę, daugiausiai buvo naudoti Lietuvos Respublikos Seimo (https://e-seimas.lrs.lt) ir Lietuvos teisės aktų registro (https://www.e-tar.lt/) tinklapiai. Atliekant prezidentų kalbų analizę, remtasi Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus (http://archyvas.lrp.lt/) bei Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės (https://grybauskaite.lrp.lt/) oficialiais tinklapiais, taip pat ir Lenkijos Respublikos Prezidentūros puslapiu (https://www.prezydent.pl/). Trečioje darbo dalyje taip pat buvo naudoti žiniasklaidos straipsniai ir keletas papildomų knygų, kurios jau buvo minėtos anksčiau. Darbo struktūrinės dalys. Darbą sudaro įvadas, trys pagrindinės dalys, išvados, literatūros ir šaltinių apžvalga. Įvade yra pateikiamos dvi įžanginės pastraipos, kuriose trumpai apžvelgiamas Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas nuo prieš-valstybinių istorinių šimtmečių (1385-ųjų) iki šiandienos (2020-ųjų). Pirmojoje darbo dalyje yra pateikiamas teorinis darbo pagrindas – aptartos dvi populiariausios tarptautinių santykių teorijos (liberalizmas ir realizmas), kurių teorinėmis prielaidomis buvo remtasi rašant šį darbą. Aptariant abi teorijas, buvo įvardinti pagrindiniai jų istoriniai įkvepėjai bei dabarties vystytojai, taip pat trumpai apibūdintas istorinis išsivystymas bei apžvelgtos abiejų teorijų esminės

10 prielaidos, lemiančios jų šalininkų požiūrį į saugumą, žmogaus prigimtį ir valstybės valdymo struktūrą. Antroje darbo dalyje yra pateikiama istorinė Lietuvos ir Lenkijos santykių apžvalga nuo 1988- ųjų iki 2007-ųjų. Istorinė apžvalga yra pateikiama per keturias aktualiausias valstybių santykiuose išskirtas dimensijas: politinį dialogą, ekonominį bendradarbiavimą, bendradarbiavimą saugumo srityje, tautinių mažumų klausimus. Trečioje darbo dalyje yra analizuojama Lietuvos ir Lenkijos dvišalių santykių dinamika nuo 2007-ųjų iki 2018-ųjų. Santykių dinamika nagrinėjama per keturias aktualiausias santykių dimensijas: politinio dialogo vystymąsi, ekonominį ir energetinį bendradarbiavimą, bendradarbiavimą saugumo srityje, tautinių mažumų klausimų nesutarimus. Yra atliekama dokumentų analizė ir prezidentų kalbų analizė.

1. PAGRINDINIAI LIBERALIZMO IR REALIZMO TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ TEORIJŲ BRUOŽAI

Sistemingai bei konstruktyviai Lietuvos ir Lenkijos dvišalių santykių dinamikos analizei atlikti yra reikalingas tam tikras pagrindas, kurio generalinėmis faktinėmis tezėmis būtų galima remtis ir laipsniškai prieiti konkretesnes išvadas savo darbe, kurios padėtų analizuoti Lietuvos ir Lenkijos santykius per skirtingas dimensijas. Vienas iš būdų pradėti nagrinėti dvišalius ar daugiašalius valstybių santykius yra tarptautinių santykių teorijų išsiskyrimas bei jų apsirašymas. Šiame skyriuje aptarsiu dviejų pagrindinių tarptautinių santykių teorijų – liberalizmo ir realizmo – pagrindinius bruožus, pagal kuriuos šios dvi politinės teorijos ir aiškina procesus tarptautinių santykių erdvėje.

1.1 Liberalizmas tarptautiniuose santykiuose

Liberalizmo tarptautinių santykių teorija formaliai atsirado po Pirmojo pasaulinio karo, tačiau jos idėjiniais įkvėpėjais yra laikomi daug anksčiau gyvenę ir kūrę mąstytojai. Pagrindiniais keturiais liberalizmo tarptautinių santykių teorijos įkvėpėjais yra įvardinami John Locke (1632–1704), Charles-Louis Montesquieu (1689–1755), Immanuel Kant (1724–1804) ir Adam Smith (1723– 1790)8. Žymus britų politologas Oliver Daddow savo knygoje International Relations Theory: The Essentials (2013) šį sąrašą papildė dar keturiomis žymių istorinių mąstytojų pavardėmis – Desiderius Erasmus Roterodamus (1466–1536), Hugo Grotius (1583–1635), Jeremy Bentham (1748–1832) ir Abraham Lincoln (1809–1865)9. Atsižvelgiant į visų mąstytojų gyvenimo laikotarpius, nesunku pastebėti, jog nemaža dalis jų gyveno bei kūrė visiškai skirtingais laikotarpiais. Tai rodo liberalizmo, kaip ideologinės idėjų bazės, neišsenkamumą ir aktualumą ilgoje laiko perspektyvoje. Neabejotina, jog skirtingos šių mąstytojų aplinkos bei gyvenamieji laikotarpiai lėmė ir skirtingą požiūrį į liberalizmą, ko rezultate ir pati liberalizmo tarptautinių santykių teorija laiko tėkmėje vienaip ar kitaip evoliucionavo bei keitėsi. Liberalizmo šalininkai remiasi šiomis pamatinėmis prielaidomis požiūryje į valstybės padėtį tarptautinių santykių arenoje10: 1. tarptautinės organizacijos, nevyriausybinės organizacijos ir kitokio pobūdžio kolektyviniai judėjimai yra pagrindiniai tarptautinės arenos veikėjai, o ne valstybės;

8 Pukszto, Andrzej, Jakštaitė, Gerda, ir Česnakas, Giedrius. 2013. International relations: didactical guidelines. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, p. 19. 9 Daddow, Oliver. 2013. International Relations Theory: The Essentials. SAGE, p. 85–86. 10 B. Shiraev, Eric. 2014. International Relations. New York: Oxford University Press, p. 71–79.

2. valstybės sprendimus, taip pat ir išsikeliamus uždavinius tarptautinėje erdvėje, daugiau lemia smulkesni veikėjai valstybės viduje, besivaržantys dėl sprendimų priėmimo galios; 3. valstybių tikslų išsikėlimas tarptautinių santykių erdvėje daugiausiai paremtas piliečių gerovės užtikrinimu; 4. žmonija iš prigimties užprogramuota ieškoti stabilumo, tad ir valstybės pastarojo siekia, kadangi ne jos, bet žmonių subjektai yra svarbesni tarptautinių santykių sistemos veikėjai; 5. valstybės saugumą supranta per tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvas. Liberalizmo tarptautinių santykių teoretikai tiki, jog tarptautinės organizacijos atlieka pirminės rolės vaidmenį dvišaliuose ir daugiašaliuose valstybių santykiuose. Jas sudarantys smulkesnieji subjektai konkuruoja tarpusavyje dėl sprendimų priėmimo galios, todėl valstybių sprendimus tarptautinių santykių arenoje veikiau lemia tam tikros bendruomeniškai sutartos ir visuomenės gerovei palankios moralinės prielaidos, o ne struktūrinių jėgų pragmatizmas. Kadangi žmonija instinktyviai ieško stabilumo, o karas ir konfliktai sukelia atvirkštinį efektą, dėl šios priežasties tarptautinių santykių dinamika suvokiama tik per tarptautinės taikos tikslą, kuris užtikrintų visų valstybių saugumą. Galios ir jos mastą nusakančių materialiųjų resursų disponavimu liberalai nesiremia, kadangi nemato prasmės eiti į konfliktą, tokiu būdu rizikuojant valstybės stabilumu. Dėl šios priežasties karinė galia liberalams nėra svarbi, o dialoge tarp demokratinių valstybių karinės galios manipuliacija nesiremiama. Bendradarbiavimas tarp valstybių, anot liberalizmo teorijos, turi vykti ne tik taikos pagrindu, bet ir ekonominės ir kultūrinės gerovės tikslais. Propaguojant bendradarbiavimą tarp demokratinių valstybių ne tik taikos, bet ir kitų sričių pagrindu, yra užtikrinamas valstybių vienos nuo kitos priklausomumas, o tai mažina konfliktų galimybes. Nagrinėjant liberalizmo tarptautinių santykių teorijos pamatinius bruožus, reikėtų išskirti tai, jog kiekvieną iš jų vienaip ar kitaip įkvėpė istoriniai mąstytojai. Socialinio kontrakto tarp valstybės ir piliečių, dėl pastarųjų teisių, pareigų ir laisvių apibrėžimo bei individualizmo idėjos yra siejamos su John Locke ir Charles-Louis Montesquieu filosofijomis. Minėtieji mąstytojai, išskirdami šių dviejų idėjų svarbą visuomenei, iš esmės siekė nubrėžti ribas valdžios funkcijoms, kad pastaroji nevaržytų piliečių laisvių ir teisių, tačiau tuo pačiu užtikrintų stabilumą ir saugumą visuomenės piliečių atžvilgiu. Ekonomikos srityje liberalizmo tarptautinių santykių teorijos pagrindinis įkvėpėjas buvo Adam Smith, savo veikale Wealth of Nations (1776) aprašęs laissez-fair ekonominį principą, kuris buvo priešprieša tuometiniam tradiciniam feodaliniam monopolistiniam ekonomikos valdymui, pasižyminčiam valstybės tiesioginiu ekonomikos valdymu visose srityse. Laissez-fair ekonomikos principas remiasi tobulosios konkurencijos idėja, kuri sako, jog ekonominė sistema veikia geriausiai ir efektyviausiai tada, kai valstybė nesikiša į prekių ar darbo pasiūlos bei paklausos

13 dinamiką. Ekonominio liberalizmo idėja šiuo pamatiniu modeliu yra paremta net ir šiandien, su tam tikromis išlygomis, priklausomai nuo skirtingų situacijų. Kito mąstytojo Immanuel Kant filosofija liberalizmo tarptautinių santykių teorijai suteikė tikėjimo demokratine sistema ir tarptautine taika pagrindą. Pastarasis išvystė idėją, jog valstybės, kuriose vyrauja bei dominuoja liberalios vertybės, neturi pagrindo eiti į konfliktus viena prieš kitą11. Tokį įsitikinimą filosofas grindė tuo, jog liberalias valstybes daugiausiai valdo piliečiai, o pastariesiems nėra jokio racionalaus pagrindo eiti į konfliktus su kitomis valstybėmis. Kant‘o filosofija suteikė pagrindą susikurti demokratinės taikos idėjai, kuria ir remiasi liberalizmo tarptautinių santykių teorija. Nepaisant to, jog liberalizmo tarptautinių santykių teoriją daugiausiai formavo istorinių mąstytojų bei filosofų veikaluose išdėstytos idėjos, visgi praktiniai įvykiai tarptautinėje arenoje taip pat turėjo įtakos. Visiškai neatsitiktinai liberalizmo tarptautinių santykių teorija susiformavo po Pirmojo pasaulinio karo, kadangi tada iškilo poreikis apsvarstyti priežastis, dėl kurių įvyko konfliktas, o taip pat ir išanalizuoti valstybių-dalyvių motyvus, dėl kurių pastarosios nusprendė ryžtis įsitraukti į konfliktą su kitomis valstybėmis. Esminis tikslas buvo siekis užkirsti visas įmanomas galimybes dar vienam tokio pobūdžio kruvinam konfliktui, siekiant sukurti sistemą, pagal kurios kriterijus būtų galima numatyti vienokius ar kitokius motyvus, leidžiančius prognozuoti ir tokiu būdu išvengti konfliktų tarp valstybių. Pagrindiniais praktinį svarbos pagrindą liberalizmo tarptautinių santykių teorijai paklojusiais istoriniais įvykiais būtų galima laikyti 1918 metų tuometinio JAV prezidento Woodrow Wilson paskelbtą 14-os punktų programą, skelbusią inovatyvų, naują, liberalų ir taikos idėja pasižymintį požiūrį į tuometinę globalią situaciją po karo, o taip pat ir Tautų Lygos įsteigimą, kurią Oliver Daddow apibūdina kaip „konkretų ir patį geriausią pavyzdį, pagrindžiantį globaliai paplitusios liberalizmo ideologinės minties įsivyravimą tarptautinių santykių sferoje po Pirmojo pasaulinio karo“12. Tam, kad būtų galima konstruktyviau ir nuosekliau suprasti liberalizmo doktrinos požiūrį į valstybės vaidmenį tarptautinių santykių arenoje, reikėtų išnagrinėti liberalų požiūrį į pamatines valstybės padėtį konstruojančias sritis: saugumą, žmogaus prigimtį, valdymo struktūrą (žr. 1 lentelę). Saugumo atžvilgiu, karų ir konfliktų suvokimas, liberalų nuomone, nėra natūrali tarptautinių santykių būsena. Šiam įsitikinimui liberalai turi validų argumentą – svarbiausiais tarptautinių santykių veikėjais jie nelaiko valstybių, kadangi pastarosios tėra konstruktas ir jas sudaro žmonės, su atskirais interesais, tikslais, poreikiais, charakterio savybėmis, todėl ir formuojantys interesų grupes, t. y. įvairias organizacijas tiek globaliu, tiek nacionaliniu mastu. Taigi, tarptautines bei nevyriausybines organizacijas, o taip pat ir visus kitokio pobūdžio judėjimus

11 Gold, Dana, ir McGlinchey, Stephen. 2017. International Relations, p. 47. 12 Daddow, Oliver, ten pat, p. 89.

– tiek turinčius apibrėžtą konkretų juridinį statusą, tiek ir neformalius – liberalai laiko tokio pat svarbumo ar net svarbesniais tarptautinių santykių veikėjais lyginant su valstybėmis, o tai veda prie sąlygos, jog natūrali žmonių būsena yra stabilumas, lemianti tai, jog karas negali būti natūrali žmonių būsena, taigi, ir tarptautinių santykių būsena. Taikos ir stabilumo užtikrinimą bei palaikymą liberalizmo tarptautinės santykių teorijos šalininkai laiko esmine natūralia tarptautinių santykių sistemos būsena saugumo atžvilgiu. Žmogaus prigimties atžvilgiu, liberalai dažnai yra laikomi idealistais, optimistais ir net utopistais13. Pastarieji tiki pozityviai nuteikiančia žmonių prigimties idėja, teigiančia, jog žmogus siekia asmeninių interesų tik per laisvės, saugumo, ekonominės gerovės prizmes, kaip įmanoma labiau vengiant konfliktų su kitais subjektais. Liberalizmo tarptautinių santykių teorijos šalininkai yra įsitikinę, jog, dėka savo socialinės prigimties, žmonės savo interesų įgyvendinimą mato daugiausiai per bendruomeniškumo ir bendradarbiavimo su kitais individais modelį, kadangi tokiu atveju laimi visos pusės ir visi lieka patenkinti, jeigu tik pavyksta suderinti skirtingus interesus14. Galutinis šios teorijos šalininkų tikslas, kuriuo jie tiki, yra galimybė sukurti socialinį, politinį, ekonominį visuomenės modelį, kuris būtų grįstas bendradarbiavimu bei būtų naudingas kiekvienam visuomenės individui asmeniškai, tokiu būtų visiškai likviduojant bet kokią konflikto tikimybę tiek valstybės viduje, tiek ir išorėje. Kiti elementai, kurie įeina į šį generalinį tikslą, yra tikėjimas žmonių gebėjimu savyje atrasti vidinį potencialą, talkinantį bendram visuomenės stabilumui ir gėriui, taip pat tikėjimas, jog kiekvienas žmogus savyje turi poreikį visokeriopai (morališkai, technologiškai, moksliškai, ir t. t.) progresuoti15. Valdymo struktūros atžvilgiu, Oliver Daddow išskyrė keturis esminius liberalų požiūrio taškus į valstybės valdymą (žr. 1 lentelę). Pirmasis iš jų demokratiją nusako kaip tinkamiausią, geriausią ir labiausiai suderinamą su žmonijos prigimtiniu siekiu progresuoti valstybės valdymo santvarką. Antrasis, artimai susietas su liberalizmo teorijos požiūriu į saugumą bei žmogaus prigimtį, o taip pat ir aptartas jau anksčiau, yra įsitikinimas, jog tarptautinių santykių arenoje valstybės nėra pagrindiniai visą dinamiką nustatantys veikėjai, didesnę įtakos galią priskiriant tarptautinėms organizacijoms ir kitokio pobūdžio žmonių iniciatyvos paskatintiems judėjimams. Trečiasis liberalizmo tarptautinių santykių teorijos šalininkų požiūrio į valstybės valdymo struktūrą punktas apibrėžia valstybės struktūrinio valdymo pobūdį, t. y. tai, ką Tomas Janeliūnas savo knygoje D. Grybauskaitės doktrina: Lietuvos užsienio politikos kaita 2009–2019 (2019) aprašė kaip „veikėjo ir

13 Daddow, Oliver, ten pat, p. 89–90. 14 Pukšto, Andžej, Jakštaitė, Gerda, ir Česnakas, Giedrius, ten pat, p. 20. 15 Daddow, Oliver, ten pat, p. 86–87.

15 struktūros santykis“16. Liberalai tiki, jog valstybė nėra vienalytis tarptautinių santykių veikėjas, kuris be išimties elgtųsi pagal racionaliai patvirtintas struktūrines taisykles, o, kaip išskiria Helen V. Milner savo knygoje Interests, Institutions, and Information: Domestic Politics and International Relations (1997), „veikiau sudarytas iš daug smulkesnių veikėjų, kurie tarpusavyje bendradarbiauja ir tuo pačiu varžosi dėl sprendimų priėmimo galios politikoje“17. Liberalizmo tarptautinių santykių teorijos šalininkai tiki, jog valdymo struktūra ir priimami sprendimai tarptautinių santykių plotmėje labiau priklauso nuo individualiai sutvertų ir todėl subjektyvių vienetinių veikėjų daugumos nei racionaliai sprendimus priimančių bei tradiciškai įsigalėjusių struktūrinių jėgų. Paskutinysis valdymo struktūros bruožas, kurį išskiria liberalizmo TS teorija, yra valstybių priklausomumas viena nuo kitos, užtikrinantis, jog demokratiška ir liberalių nuostatų valstybė negali taikyti konfliktą iššauksiančių elgesio metodų dvišaliuose santykiuose su analogiškai tokia pat valstybe, kadangi tai reikštų pavojų jos pačios stabilumui. Liberalizmo tarptautinių santykių doktrina yra tinkama nagrinėti Lietuvos ir Lenkijos santykius, kadangi, nepaisant dažnai komplikuoto politinio dialogo dėl tautinių mažumų situacijos, Lietuva ir Lenkija sėkmingai bendradarbiavo ekonomikos ir saugumo srityse. Ekonomikos atžvilgiu tai įrodo 2007–2018 metų laikotarpyje stabiliai augusios prekybos importo ir eksporto apimtys bei įvairūs dvišaliame ir daugiašaliame kontekste įgyvendinami energetikos projektai, o saugumo atžvilgiu valstybes nuolatos vienijo euroatlantinės integracijos siekiai bei bendras abiejų valstybių regioninės grėsmės šaltinis, dar labiau paskatinęs bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Lenkijos saugumo srityje po 2014 metų Krymo aneksijos – Rusija.

1.2 Realizmas tarptautiniuose santykiuose

Realizmas, kaip tarptautinių santykių doktrina, buvo suformuotas maždaug 1930-aisiais, kaip atsakas iki tol didžiausią populiarumą tarptautinių santykių analizėje turėjusiai liberalizmo teorijai. Realistai kritikavo liberalizmą dėl pastarojo normatyvinio požiūrio į tarptautinius santykius, o ne realaus bei praktiniais pavyzdžiais paremto vertinimo, kokį siūlo realizmo doktrinos atstovai. Realizmo doktrina ypatingo palaikymo tarptautinių santykių tyrėjų tarpe susilaukė Antrojo pasaulinio karo metu, kada žlugo liberalizmo doktrinos vienas iš postulatų, t. y. Tautų Lyga, o su jos žlugimu ir taika pasaulyje. Būtent Antrasis pasaulinis karas privertė tarptautinių santykių teoretikus

16 Janeliūnas, Tomas. 2019. D. Grybauskaitės doktrina: Lietuvos užsienio politikos kaita 2009–2019. Vilnius: Eugrimas, p. 19–39. 17 V. Milner, Helen. 1997. Interests, Institutions, and Information: Domestic Politics and International Relations. Princeton, New Jersey: Princeton University Press, p. 11.

16 kritiškiau pažvelgti į liberalizmo doktriną, tokiu būdu suteikiant tuometinėmis pasaulinėmis aplinkybėmis remtą įtikinamą pagrindą realistų tarptautinių santykių interpretacijoms. Realistų požiūris į valstybių padėtį tarptautinių santykių erdvėje dažniausiai remiasi šiomis penkiomis prielaidomis18: 1. valstybės yra pagrindinės tarptautinės sistemos veikėjos („aktorės“); 2. valstybės išsikeltų uždavinių įgyvendinimą vykdo racionaliai; 3. valstybių uždavinių išsikėlimas tarptautinėje arenoje dažniausiai paremtas egoistinėmis paskatomis – siekiu įgyti galios ir saugumo; 4. tarptautinių santykių arena yra suformuota veikti anarchiškai, tad valstybės užprogramuotos savimi pasirūpinti pačios; 5. valstybės saugumą užsitikrina per turimos galios disponavimą kitų atžvilgiu. Realizmo tarptautinių santykių doktrina teigia, jog valstybės savo kiekvieną uždavinį tarptautinių santykių arenoje racionaliai pasveria, t. y. pragmatiškai įvertina, kiek galią nusakančių resursų uždavinio įgyvendinimas atsieis ir kokios naudos jis atneš. Įgyvendinimui yra iškeliami visi galimi scenarijai ir būdai, o pasirenkamas tas, kurio santykinė nauda tarp kaštų ir rezultatų bus didžiausia. Kadangi kiekviena tarptautinės sistemos veikėja (valstybė) turi skirtingus interesus, realistai vertina, jog tarptautinių santykių arena yra kovos už išlikimą laukas, kuriame resursai yra riboti, tad trumpalaikė vertė dažnai pranoksta ilgalaikę. Dėl šios priežasties valstybės, siekdamos didinti savo galią ir įtaką kitų valstybių atžvilgiu, orientuojasi į, pirmiausia, karinės galios plėtrą ar prieigą prie laikinųjų resursų, pavyzdžiui, naftos telkinių. Saugumas, priešingai nei mano liberalai, užtikrinamas ne pasyvumu, diplomatiniu tonu ar siekiu kooperuotis su kitomis valstybėmis, bet nuolatiniu galios resursų didinimu bei jų disponavimu, siekiant prevencijuoti potencialiai grėsmingų naujų konkurentų atsiradimą. Nors realizmas, kaip tarptautinių santykių teorija, buvo suformuotas vėliau nei liberalizmas, visgi realistų idėjų įkvėpimo šaknys veda į dar ankstesnius laikus nei liberalizmo. Paul R. Viotti ir Mark V. Kauppi savo knygoje International Relations Theory: Realism, Pluralism, Globalism (1993) pagrindiniais realizmo įkvėpėjais įvardina graikų istoriką Thucydides (460 pr. Kr. – 400 pr. Kr.), italų diplomatą, rašytoją ir filosofą Niccolo Machiavelli (1469–1527), anglų kilmės vieną iš moderniosios politinės filosofijos atradėjų Thomas Hobbes (1588–1679), vokiečių teisininką, diplomatą ir teologą Hugo Grotius (1583–1645), prūsų kilmės karininką ir karo teoretiką Carl von Clausewitz (1780–1831) ir anglų istoriką, diplomatą, žurnalistą ir tarptautinių santykių modernųjį teoretiką Edward Hallett Carr (1892–1982)19.

18 W. Legro, Jeffrey, ir Moravcsik, Andrew. 1999. Is Anybody Still a Realist? , International Security, 24, 2, p. 12–19. 19 R. Viotti, Paul, ir V. Kauppi, Mark. 1993. International Relations Theory: Realism, Pluralism, Globalism. New York: Macmillan, p. 37–42.

Kiekvienas iš minėtųjų realizmo įkvėpėjų, nesvarbu, kada gyveno, kūrė ir mąstė, vienaip ar kitaip prisidėjo prie realizmo tarptautinių santykių teorijos susiformavimo šiandien. Thucydides yra laikomas vienu pirmųjų realizmo ir, aplamai, tarptautinių santykių studijų disciplinos kūrėjų20. Graikų istorikas itin taikliai nusakė visos realizmo paradigmos idėjų esminį branduolį savo veikale The Peloponnesian War, pabrėždamas karinės bei politinės galios reikšmę tarptautiniuose santykiuose, siekiant daryti įtaką kitiems ir tokiu būdu paklusti tau. Niccolo Machiavelli savo veikale The Prince aprašė pragmatiškosios politikos ir diplomatijos taikymą tarptautiniuose santykiuose. Jo aprašytoji pragmatiškoji politika-diplomatija remiasi karinės ir kitų praktinę vertę nusakančių materialiųjų elementų galia, o ne ideologiniu, moraliniu ar etiniu kodeksu politinės- diplomatinės strategijos taikyme tarptautiniuose santykiuose. Tuo tarpu Thomas Hobbes veikale Leviathan pabrėžė rule of law griežtą taikymą valstybės visuomenėje, kadangi tikėjo, jog žmogaus prigimtis yra gyvuliška ir pastaroji realizuojasi tada, kada individo saugumo instinktyvūs poreikiai nėra patenkinami įdiegto valstybės saugumo mechanizmo21. Rule of law nusako visų visuomenės individų ir subjektų identišką atskaitomybę prieš sutartai priimtą teisės kodeksą, neemancipuojant nei vienos visuomenės subjektyvios grupės, tokiu būdu visiems užtikrinant vienodą saugumo lygį. Kitas mąstytojas Hugo Grotius matė tarptautinius santykių sistemą dar vienu realizmo politinei teorijai alternatyviu būdu – labiausiai akcentavo anarchinę tarptautinių santykių prigimtį ir būtinumą sukurti tarptautinės teisės normų kodeksą, kurio visos valstybės privalėtų laikytis tiek taikoje, tiek kare22. Kitaip tariant, Hugo Grotius savo veikaluose siekė parodyti, jog tarptautinių santykių konkurencinėje aplinkoje galia yra visko pamatas, tačiau disponavimas ja turi vadovautis ir tam tikromis moralės nuostatomis ar vertybėmis. Akivaizdu, jog realizmo doktrinos kūrėjų ir šalininkų išreikštos mintys buvo aktualios ir svarbios įvairiais skirtingais laikotarpiais, todėl pats realizmas, kaip tarptautinių santykių teorija, laiko plotmėje taip pat keitėsi ir turėjo skirtingus raidos etapus. Įprastai yra išskiriami trys realizmo tarptautinių santykių teorijos raidos etapai: klasikinis realizmas, neorealizmas ir neoklasikinis realizmas23. Klasikinio realizmo pagrindiniais aprašytojais yra laikomi Edward Hallett Carr ir Hans Joachim Morgenthau, vystę teoriją po Antrojo pasaulinio karo, kai realizmas sulaukė sąlyginai daug palaikymo tarptautinių santykių tyrėjų tarpe. Neorealizmo (arba struktūrinio realizmo) pirmuoju kūrėju yra laikomas Kenneth Waltz, aprašęs šį realizmo raidos etapą Šaltojo karo pabaigoje savo knygoje Theory of International Politics. Neoklasikinį realizmą, kol kas moderniausią realizmo

20 R. Viotti, Paul, ir V. Kauppi, Mark, ten pat, p. 37. 21 Daddow, Oliver, ten pat, p. 110. 22 R. Viotti, Paul, ir V. Kauppi, Mark, ten pat, p. 41–42. 23 A. Vasquez, John, ir Elman, Colin. 2003. Realism and the Balancing of Power: A New Debate. New Jersey: Pearson Education, p. 5–7.

18 raidos etapą, aprašė tokie žymūs tarptautinių santykių tyrėjai, kaip Gideon Rose ar Randall Schweller, atlikę tai XXI amžiaus aušroje. Siekiant geriau suprasti realizmo doktrinos požiūrio į valstybės vaidmenį tarptautinių santykių arenoje priežastis, reikėtų nusakyti realistų esminius principus per identišką trijų sričių sistemą, kurią Oliver Daddow naudojo apibūdinant liberalizmo tarptautinių santykių teoriją (žr. 1 lentelę), t. y. doktrinos šalininkų aprašytą požiūrį į saugumą, žmogaus prigimtį ir valdymo struktūrą. Saugumo atžvilgiu, realistai, priešingai nei liberalai, karą ir konflikto galimybę mato kaip sąlyginai realią tarptautinių santykių būseną, todėl realizmo šalininkai teigia, jog tam visados reikia būti pasiruošus. Kaip ir liberalai, realistai stabilumą tarptautiniuose santykiuose irgi vertina bei jo siekia, tačiau realizmo doktrina tarptautinę kooperaciją tarp valstybių ir tarptautinę taiką vertina naiviai bei utopiškai, o ne praktiškai įgyvendinamai, todėl pastarieji stabilumą supranta per saugumo užtikrinimą valstybės galios disponavimu kitų tarptautinių santykių veikėjų atžvilgiu, o ne siekiant bendradarbystės su jais. Realistai kooperaciją tarp valstybių vertina kaip laikiną ciklą, kuris yra užprogramuotas pasibaigti vienokiais ar kitokiais nesutarimais, galinčiais iššaukti konfliktą ar net karą, todėl tam reikia būti pasiruošus. Galiausiai, realistai požiūryje į saugumą nacionalinių valstybės interesų užtikrinimą mato kardinaliai priešingai nei liberalai – pragmatinių galios elementų disponavimas, pavyzdžiui, karinių resursų potencialas, realizmo doktrinoje yra laikomas viena iš pagrindinių interesų užtikrinimo priemonių. Žmogaus prigimties klausimu, realistų vienas iš pagrindinių postulatų, įkvėpęs realizmo doktrinos požiūrį į žmogų tarptautiniuose santykiuose, yra Thomas Hobbes Leviathan, kuriame autorius pavaizduoja žmonių pasaulį be valstybių egzistencinio koncepto, t. y. neegzistuoja valstybės, yra tik žmonės ir jų galimos bendruomenės, kurios, deja, taip pat veikiausiai neegzistuotų, kadangi žmonės elementariai vienas kito bijotų, nes neegzistuotų joks apsaugos mechanizmas nuo brutalaus ir necivilizuoto elgesio24. Hobbes priėjo išvadą, jog žmonija ir pasaulis, kuriame nėra valstybių, atsigręžtų į savo metafizinius prigimtinius instinktus, t. y. rūpintųsi, kaip išgyventi šaltoje ir žiaurioje realybėje. Taigi, kad išspręsti žmonių nepasitikėjimo ir baimės vienas kitu problemą, atsirado socialiai sukonstruoti subjektai, t. y. valstybės. Visgi Hobbes pastebi, jog atsiradus valstybėms prigimties dilema niekur nedingo, o viskas tiesiog persikėlė į aukštesnę erdvę, t. y. tarptautinius santykius tarp valstybių. Valstybės lygiai taip pat nepasitiki ir bijo viena kitos, kadangi jose yra užkoduota lygiai ta pati žmonijos metafizinė prigimtis – juk valstybės, kaip fiziniai subjektai neegzistuoja, o yra sudarytos iš žmonių ir jų bendruomenių. Valdymo struktūros atžvilgiu, realizmo doktrina ir jos šalininkai neįvardina konkrečios geriausios valstybės valdymo formos, tačiau demokratijos ja taip pat nelaiko. Anot realistų, liberalų

24 Daddow, Oliver, ten pat, p. 110–111.

19 aprašyta demokratija yra veikiau utopinis bei idealistiškas nei praktikoje įgyvendinamas valstybės valdymo variantas, dėka netobulos Charles Darwin aprašytos žmonių prigimties teorijos, kuria tiki realistai. Realizmo doktrina taip pat teigia, jog tarptautinių santykių sistemos pagrindiniai ir svarbiausi veikėjai yra valstybės, o ne tarptautinės ar visuomeninės organizacijos bei kitokio pobūdžio žmonių judėjimai, kaip teigia liberalizmo atstovai. Realistai taip pat teigia, jog valstybės yra vienalytės (unitarinės) veikėjos, kurių sprendimus ir elgseną tarptautinių santykių arenoje daugiausiai lemia ne smulkūs įtakos skleidėjai, bet oficialūs valstybę reprezentuojantys asmenys, pavyzdžiui, prezidentas ar premjeras. Toks požiūris paremtas tikėjimu, jog valstybės yra maksimaliai racionalūs sprendimų priėmėjai, o sprendimų logiką daugiausiai lemia ne visuomenės subjektai (organizacijos, bendruomenės, judėjimai), bet struktūrinės jėgos, nuo kurių ir priklauso tarptautinių santykių dinamika. Apibendrinant, realizmo doktrina struktūrinio valdymo atžvilgiu labiausiai sureikšmina valstybės galią nusakančių pragmatiškųjų komponentų disponavimą kitų valstybių atžvilgiu tarptautinių santykių arenoje, kadangi realistai netiki tarptautinės taikos ar kooperacijos koncepcijomis dėka „Darvinistinės“ žmogaus kilmės teorijos.

1 lentelė. Liberalizmo ir realizmo tarptautinių santykių teorijų palyginimas. Tarptautinių santykių teorija Liberalizmas Realizmas Požiūris į saugumą 1) Karas ir konfliktai tarp 1) Konkurencija tarp valstybių valstybių nėra natūrali yra natūrali tarptautinių tarptautinių santykių būsena; santykių būsena; 2) Taika ir stabilumas 2) Stabilumas suprantamas ne tarptautiniuose santykiuose yra per tarptautinę taiką, o visko pamatas; saugumo užtikrinimą galios 3) Nacionaliniai valstybės disponavimu; interesai gali ir turėtų būti 3) Nacionaliniai valstybės ginami ne karinėmis interesai užtikrinami per priemonėmis. pragmatinių galios elementų disponavimą. Požiūris į žmogaus prigimtį 1) Tikėjimas pozityviąja 1) Tikėjimas „Darvinistine“ žmonių prigimties teorija; žmonijos prigimties teorija; 2) Tikėjimas žmonių proto 2) „Darvinistinė“ žmonijos galia; prigimties teorija atsispindi ir 3) Tikėjimas žmonių gebėjimu tarptautiniuose santykiuose, įžvelgti savyje vidinį nes valstybės, kaip TS veikėjai, potencialą, talkinantį yra sutvertos iš žmonių ir jų visuomenės bendram gėriui; bendruomenių. 4) Tikėjimas visuotiniu 3) Žmonijos metafiziniai progresu (moksliniu, instinktai pranoksta įpirštą technologiniu, moraliniu, tikėjimą bendruoju visuomenės socialiniu, ir t. t.). potencialu ir visuotiniu progresu. 20

Požiūris į valdymo struktūrą 1) Demokratija yra 1) Realistai neįvardina tinkamiausia valdymo geriausios valdymo formos, struktūra žmonių prigimčiai tačiau jos taip pat nelaiko realizuoti; demokratiją; 2) Valstybės nėra pagrindiniai 2) Valstybės yra pagrindiniai tarptautinių santykių sistemos tarptautinių santykių sistemos veikėjai; veikėjai. 3) Valstybės nėra sutvertos 3) Valstybės yra sutvertos veikti vienalyčiu (unitariniu) veikti vienalyčiu (unitariniu) pagrindu; pagrindu; 4) Valstybių priklausomumas 4) Realistai netiki tarptautinės viena nuo kitos yra pagrindinė kooperacijos ar tarptautinės tarptautinių santykių sąlyga, taikos pasaulyje galimybe dėl užtikrinsianti taiką pasaulyje. „Darvinistinės“ žmogaus prigimties teorijos. (sudaryta autoriaus pagal: Oliver Daddow International Relations Theory; Paul. R. Viotti, Mark V. Kauppi International Relations Theory: Realism, Pluralism, Globalism; Andžej Pukšto, Gerda Jakštaitė, Giedrius Česnakas International Relations: didactical guidelines)

Realizmo tarptautinių santykių doktrina yra tinkama nagrinėti Lietuvos ir Lenkijos santykius, kadangi, nepaisant sėkmingo bendradarbiavimo ekonomikos ir saugumo srityse bei politinio dialogo vystyme, susijusiame su šiomis dvejomis santykių dimensijomis, Lietuva ir Lenkija pastebimai aštriai konkuravo tautinių mažumų klausimo atžvilgiu. Konkurencija yra nesunkiai įžvelgiama viso laikotarpio metu nuo 1988-ųjų iki 2018-ųjų, skirtingais laikotarpiais kintant tik šios konkurencijos eskalavimo lygiui.

2. ISTORINĖ LIETUVOS IR LENKIJOS SANTYKIŲ APŽVALGA (1988–2007)

Lietuvos ir Lenkijos valstybių dvišalių santykių raidą iki 2007 metų būtų galima vertinti kaip sąlyginai stabilų abiejų modernių valstybių santykių istorijos etapą, kadangi santykiai visose srityse, išskyrus tautinių mažumų dimensiją, vystėsi laipsniškai šiltėjančia tendencija. Nors istorinės ir geopolitinio nestabilumo aplinkybės lėmė kai kurių sričių, pavyzdžiui, ekonomikos ir energetikos, lėtesnį vystymąsi dvišalių santykių atžvilgiu, visgi reikėtų pastebėti, jog tos pačios aplinkybės taip pat davė ir atvirkštinį efektą, skatinantį bendradarbiavimą kitose srityse. Tos pačios istorinės bei geopolitinės prielaidos dalinai suvienijo abi valstybes bendriems tikslams, pavyzdžiui, euroatlantinei integracijai, o pastarųjų įgyvendinimas labiausiai realizavosi itin svarbiose politinio dialogo bei saugumo srityse. Sąlyginai stabilų dvišalių santykių šiltėjimą iki 2007 metų lėmė ir vidiniai abiejų valstybių pokyčiai bei prezidentų asmenybės, kurių vaidmuo užsienio politikos krypčių formavime yra pakankamai svarus, žinant, jog abiejų valstybių valdymo formos turi tiek parlamentinio, tiek prezidentinio valdymo ypatumų. Siekiant konstruktyviai įvertinti ir aprašyti Lietuvos ir Lenkijos santykius laikotarpyje nuo 1988-ųjų iki 2007 metų, viso laikotarpio santykių dinamiką nagrinėsiu per keturias išskirtas esmines ir Lietuvos bei Lenkijos santykiams aktualiausias dimensijas: politinis dialogas; ekonominis bendradarbiavimas; bendradarbiavimas saugumo srityje; tautinių mažumų klausimai.

2.1 Politinis dialogas

Politinio dialogo atžvilgiu Lietuvos ir Lenkijos santykiai prasidėjo išties pozityviai, labiausiai dėka geopolitinės situacijos regione. 1988 metais, labiau nei kada nors anksčiau, Rytų Europos regione buvo jaučiamas Sovietų Sąjungos pavergtų tautų dar nuo Antrojo pasaulinio karo puoselėtas tikslas išsilaisvinti iš imperinės priespaudos. Nors Lenkija, priešingai nei Lietuva, nebuvo tarp minėtųjų pavergtų tautų bei turėjo savo nepriklausomą valstybę teritoriniu atžvilgiu, visgi Sovietų Sąjunga laikė pastarąją savo įtakos zonoje, kontroliuodama Lenkijos vidaus bei užsienio politiką. Abiejų valstybių iš esmės identiškos nuotaikos išsilaisvinimo iš priespaudos aušroje sudarė sąlygas aktyvesniam dvišalio politinio dialogo vystymuisi. Tuometinių politinių aplinkybių kontekste reikšmingumo piką pasiekus „Solidarumo“ ir Tautinio Sąjūdžio judėjimams abejose valstybėse, pastarųjų lyderiai ir atstovai mezgė aktyvų abipusį kontaktą tiek tiesiogiai, tiek ir nuotoliniu būdu. Tai įrodo ir sąlyginai dažni „Solidarumo“ judėjimo atstovų apsilankymai Vilniuje nuo pat Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklos pradžios. Pastarieji aktyviai domėjosi tuometinėmis demokratizacijos procesų tendencijomis Lietuvoje ir ieškojo bendradarbiavimo galimybių su

Sąjūdžio judėjimu, nepamiršdami pasidomėti ir vietinių lenkų situacija Vilniuje. Vienas iš tokių „Solidarumo“ judėjimui itin artimų asmenų buvo žymus Lenkijos istorikas Marek Karp, dažnai lankęsis Lietuvoje ir dėjęs daug vilčių, jog santykiai tarp dviejų valstybių būtų kaip įmanoma labiau artimi25. Dar vienu šiltų santykių tarp abiejų valstybių judėjimų pagrindu būtų galima laikyti ir 1989 m. rašytus laiškus. „1989 m. lapkričio mėnesį lietuvių ir lenkų inteligentai apsikeitė bičiuliškais laiškais: „Laišką bičiuliams lietuviams“ pasirašė dvidešimt du (Bronislaw Geremek, Marek Karp, Adam Michnik, Andrzej Wajda, ir kt.), o antrąjį – laišką „Bičiuliams lenkams“ – dvylika (Vytautas Landsbergis, Bronius Leonavičius, Justinas Marcinkevičius, Vytautas Nasvytis, ir kt.) abiejų šalių žinomų meno, kultūros, politikos asmenybių“26. Artimi ir itin draugiški abiejų valstybių santykiai pasiekė apogėjų po 1991 metų sausio 13 dienos įvykių – tada Lenkijos valstybė pasmerkė smurto panaudojimą bei palaikė Lietuvos siekį išsikovoti nepriklausomybę. Toks aktyvus abiejų judėjimų atstovų bendravimas itin racionaliai suprantamu pagrindu – bendra kova prieš sovietinę priespaudą – įrodo, jog dvišalis politinis dialogas išsilaisvinimo aušroje išties klestėjo ir pakankamai pozityviai nuteikė abi valstybes dvišalių santykių ateities atžvilgiu. Laikotarpis po iškovotos Lietuvos nepriklausomybės buvo vertinamas iš esmės gerai, su tam tikrais keliais niuansais, kurie galimai kiek trukdė dar sėkmingesniam politinio dialogo vystymuisi tarp valstybių. Santykius vertinti iš esmės gerai mus verčia itin svarbūs mūsų naujai atkurtai valstybei susitarimai su Lenkija – 1992 m. sausio 12–14 d., tuometinio Lenkijos Užsienio reikalų ministro Krzysztof Skubiszewski vizito metu Vilniuje, buvo pasirašyta „Deklaracija dėl draugiškų santykių ir kaimyninio bendradarbiavimo tarp Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos“ bei Konsulinė konvencija27, tokiu būdu Lietuvai įgyjant dar artimesnį bendradarbiavimo pagrindą su Lenkija, kuris buvo ypatingai svarbus dėl geopolitinės situacijos regione, subyrėjusiai Sovietų Sąjungai vis dar siekiant išlaikyti savo įtakos galioje Rytų Europos valstybes. „Deklaracija dėl draugiškų santykių ir kaimyninio bendradarbiavimo tarp Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos“, o taip pat ir Konsulinė konvencija buvo itin svarbūs pasiekimai santykiuose tarp Lietuvos ir Lenkijos, kadangi šie du dokumentai suteikė galimybę politinio dialogo vystymo būdu pradėti derybas dėl Draugiškų santykių sutarties tarp abiejų valstybių. Deklaracijos ir Konsulinės konvencijos svarbą dar būtų galima akcentuoti ir tuo, jog iki 1994 metų balandžio mėnesio tai buvo vieninteliai du dokumentai, reglamentuojantys Lietuvos ir Lenkijos dvišalius santykius.

25 „Nepriklausomybės sąsiuviniai“. 2016. „Lenkija: nuo ultimatumo iki draugiškų santykių deklaracijos“. LRT, 2016 07 24. Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/143356/lenkija-nuo-ultimatumo-iki-draugisku- santykiu-deklaracijos. Žiūrėta: 2019 11 11. 26 Gritėnas, Paulius. 2017. „Lietuvos ir Lenkijos santykiai: žiūrėjimas į ateitį pro praeities akinius“. 15min, 2017 06 10. Prieiga per internetą: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/lietuvos-ir-lenkijos-santykiai-ziurejimas-i-ateiti- pro-praeities-akinius-57-810056. Žiūrėta: 2019 11 11. 27 Skolimowski, Janusz. 2014. „Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimas“. L24, 2014 04 25. Prieiga per internetą: http://l24.lt/lt/politika/item/32137-lenkijos-ir-lietuvos-bendradarbiavimas. Žiūrėta: 2019 11 11.

Kita dalis analitikų, pavyzdžiui, žymūs Lietuvos istorikai Česlovas Laurinavičius ir Egidijus Motieka bei politologas Nortautas Statkus, 1992–1993 metų laikotarpį Lietuvos ir Lenkijos santykiuose vertina kaip beveik atvirai konfrontacinį28, tokio vertinimo pagrindine priežastimi įvardindami Lietuvos valstybės primygtinai teikiamą reikalavimą Lenkijos valstybei pasmerkti istorinę Vilniaus krašto aneksiją 1920 metais. Visgi pagrindo tokiam matymui neliko jau 1994-ais metais, kada tuometinis Lietuvos Prezidentas Algirdas Brazauskas ir Lenkijos Vadovas Lech Walęsa pasirašė Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį29. Šios sutarties antro straipsnio du punktai iš esmės prevencijuoja bet kokių pretenzijų reiškimą teritorinio vientisumo klausimais dvišaliu pagrindu: „1. Susitariančiosios Šalys pripažįsta nepažeidžiama esančią tarp jų ir teritorijoje pažymėtą sieną ir abipusiai įsipareigoja besąlygiškai gerbti jų suverenumą ir teritorinį vientisumą; 2. Šalys patvirtina, kad neturi viena kitai jokių teritorinių pretenzijų, o taip pat nereikš tokių pretenzijų ateityje.“30 Sutarties pirmajame puslapyje taip pat akcentuoti ir kiti svarbūs klausimai, pavyzdžiui, užsimenama apie bendrus euroatlantinės integracijos tikslus ar pabrėžiama būtinybė artimiau bendradarbiauti dėl sunkios istorinės praeities bei vis dar neišblėsusio pavojaus dėka imperinių tradicijų ir jos siekių nestokojančios Rusijos. Besibaigiant tuometinio Lietuvos Prezidento Algirdo Brazausko prezidentavimo kadencijai, iškilo dar viena pozityviai Lietuvos ir Lenkijos dvišalius santykius nuteikianti žinia – 1997 metais buvo patvirtinta Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė, lėmusi sėkmingą abiejų valstybių vėlesnę integraciją į ES ir NATO. Sutapę abiejų valstybių nacionaliniai tikslai lėmė tai, jog bendradarbiavimas tarp valstybių ir toliau šiltėjo, o prie šios santykių šiltėjimo tendencijos prisidėjo ir artima bičiulystė tarp Algirdo Brazausko bei Aleksandro Kvasnevskio, apie kurią buvęs Lenkijos Prezidentas trumpai užsiminė ir žurnalistės Editos Mildažytės bei režisierės Ramunės Sakalauskaitės bendrai rengtame dokumentiniame filme „Algirdas Brazauskas: liudijimai“31. Valdui Adamkui pakeitus Algirdą Brazauską ir užėmus naująsias prezidento pareigas, santykių šiltėjimas tik dar labiau suintensyvėjo. Kaip teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Marjušas Antonovičius, „iš pradžių santykius palaikė Lietuvos ir Lenkijos noras kuo greičiau integruotis į Europos Uniją ir NATO, vėliau bendra Valdo Adamkaus ir Lecho Kaczynskio vizija dėl mūsų regiono ateities ir politinio

28 Laurinavičius, Česlovas, Motieka, Egidijus, ir Statkus, Nortautas. 2005. Baltijos valstybių geopolitikos bruožai. XX amžius. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, p. 306. 29 Gritėnas, Paulius, ten pat. 30 Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis. 1994. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.11154. Žiūrėta: 2020 05 20. 31 Dovidavičienė, Snieguolė. 2010. „Mildažytė: prezidentas Brazauskas režisavo filmą apie save“. Alfa, 2010 07 27. Prieiga per internetą: https://www.alfa.lt/straipsnis/10379919/mildazyte-prezidentas-brazauskas-rezisavo-filma-apie- save. Žiūrėta: 2020 05 19.

24 vystymosi“, o pastarajam antrino ir politologas Andrzej Pukszto, teigdamas, jog tiek Algirdas Brazauskas, tiek Valdas Adamkus paklojo darnia partneryste remtus pamatus Lietuvos ir Lenkijos valstybių santykiams32. Tokį politologų vertinimą argumentuoja ne tik sėkminga Lietuvos ir Lenkijos valstybių transatlantinė integracija (Lenkija ir Lietuva NATO narėmis tapo atitinkamai 1999 ir 2004 metais, o į ES abejos valstybės įstojo tais pačiais 2004 metais), bet ir anuomet įtvirtintas abiejų valstybių bendradarbiavimas per prezidentų konsultacinį komitetą, tarpparlamentinę Seimų asamblėją, o taip pat ir Vyriausybių bendradarbiavimo tarybą. Be viso to, Valdas Adamkus ir Lech Kaczynski aktyviai kūrė partnerystės bloką su JAV administracija ir G. W. Bush priešaky. Pastarieji siekė užkirsti kelią imperialistiniams Rusijos siekiams dominuoti ir daryti įtaką pokomunistinio bloko valstybėse – Gruzijoje, Ukrainoje, Moldovoje, Baltarusijoje, o ši proamerikietiška pozicija Rytų Europos regioninės ateities klausimu suartino ne tik abejas valstybes su JAV, bet ir sustiprino jų pačių – Lietuvos ir Lenkijos – dvišalius santykius33. Prie to paties vertėtų pridurti ir tai, jog Valdas Adamkus palaikė itin šiltus ryšius su abejais tuometiniais Lenkijos prezidentais – Aleksander Kwasniewski ir Lech Kaczynski – ne tik formalių tarptautinių vizitų metu, bet ir neformalioje aplinkoje, kur pastarųjų nelydėjo jokie antrieji asmenys. Artimą Valdo Adamkaus ir Lech Kaczynski draugystę įrodo ir Valdo Adamkaus išsakyti šilti žodžiai po tragiškos Lenkijos vadovo žūties 2010 metais: „Ta tragedija atėmė iš mūsų ne tik politiką, Lenkijos valstybės vadovą, bet ir žmogų, kurį gerai ir artimai pažinojau. Net negaliu pasakyti, kiek sykių buvome susitikę – Lietuvoje, Lenkijoje, įvairiuose tarptautiniuose renginiuose“34. Tuo tarpu su Aleksander Kwasniewski buvęs Lietuvos valstybės prezidentas šiltus santykius palaiko lyg šiol – 2012 metais pastarieji bendravo viename iš Knygų mugės renginių35, o 2016 metais diskutavo apie jau atšalusius Lietuvos ir Lenkijos santykius bei to priežastis buvusio Lenkijos Prezidento Aleksander Kwasniewski vizito į Lietuvą metu36.

32 Rimaitė, Viktorija. 2019. „G. Nausėda rado D. Grybauskaitės iškastą „duobę“ – ar pavyks ją užlyginti?“. Lietuvos rytas, 2019 09 06. Prieiga per internetą: https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2019/09/06/news/g-nauseda-rado- d-grybauskaites-iskasta-duobe-ar-pavyks-ja-uzlyginti--11628036/. Žiūrėta: 2019 11 12. 33 Mieldažė, Edita. 2011. „Lietuvos ir Lenkijos santykių dugnas: dialogo beieškant“. Apžvalga, 2011 05 14. Prieiga per internetą: http://apzvalga.eu/lietuvos-ir-lenkijos-santykiu-dugnas-dialogo-beieskant.html. Žiūrėta: 2019 11 12. 34 „Valdas Adamkus: Lechas Kačinskis puikiai suprato Lietuvą“. TV3, 2010 04 12. Prieiga per internetą: https://www.tv3.lt/naujiena/uzsienis/383780/valdas-adamkus-lechas-kacinskis-puikiai-suprato-lietuva. Žiūrėta: 2019 11 12. 35 Vireliūnaitė, Lauryna. 2012. „Valdas Adamkus ir Aleksandras Kwasniewskis: kai pradedi eiti prezidento pareigas, tavo gyvenimas baigiasi“. 15min, 2012 02 25. Prieiga per internetą: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/valdas-adamkus-ir-aleksandras-kwasniewskis-kai-pradedi-eiti- prezidento-pareigas-tavo-gyvenimas-baigiasi-56-199034. Žiūrėta: 2019 11 12. 36 „V. Adamkus: Lietuvos ir Lenkijos santykiai apgailėtinai atšalo“. Diena, 2016 09 28. Prieiga per internetą: https://www.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/v-adamkus-lietuvos-ir-lenkijos-santykiai-apgailetinai-atsalo-773282. Žiūrėta: 2019 11 12.

Prieš apibendrinant Lietuvos ir Lenkijos politinio dialogo vystymąsi nuo 1988 iki 2007 metų, vertėtų pridurti ir keletą pastebėjimų apie trumpą Rolando Pakso prezidentavimo laikotarpį sąlyginai trumpoje atkarpoje nuo 2003 metų vasario mėnesio iki 2004 metų balandžio mėnesio. Nepaisant to, jog Rolando Pakso prezidentavimo laikotarpis į nepriklausomos Lietuvos istorijos rėmus įsirėžė kaip bene skandalingiausias laikotarpis dėl pastarojo apkaltos, visgi Lietuvos ir Lenkijos santykių kokybės tai nepaveikė, o dalis ekspertų net mano, kad santykiai tarp valstybių būtų išlikę tokie pat geri kaip ir prie Valdo Adamkaus. Tokiam požiūriui paremti argumentų tikrai yra: 2003 metų Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose Rolandą Paksą palaikė didžioji dalis Lietuvos lenkų37, o antruoju užsienio vizitu pastarasis pasirinko būtent Lenkiją, tad tai rodo, jog Rolandas Paksas buvo pasirengęs ir toliau tęsti artimus bei glaudžius santykius tarp kaimyninių valstybių. Taigi, apibendrinant Lietuvos ir Lenkijos politinio dialogo vystymąsi nuo išsilaisvinimo iš po geležinės uždangos aušros iki 2007 metų, akivaizdu, jog pastarasis vystėsi sklandžiai ir laipsniškai šiltėjo. Iki Lietuvai atgaunant nepriklausomybę, Lietuvos ir Lenkijos santykius vienijo ne tik identiška pozicija Sovietų Sąjungos atžvilgiu, bet ir artimas dvišalis politinis dialogas tarp dviejų tautinių judėjimų – lenkų „Solidarumas“ bei lietuvių „Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis“. Kiek vėliau, Lietuvai pavykus iškovoti nepriklausomybę, o Lenkijai – išsilaisvinti iš Sovietų Sąjungos satelitinių valstybių „skėčio“, abiejų valstybių šiltą ir vieningą politinį dialogą grindė 1994 metų balandžio 26 dieną pasirašyta draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis, iki galo išsprendusi abiejų valstybių teritorinių vientisumų klausimus. Vėliau sekė ir abi valstybes vieniję euroatlantinės integracijos tikslai, o taip pat ir bendradarbiavimą skatinančių nuolatinių dvišalių institucijų steigimas, kurių įgyvendinimui ženkliai pasitarnavo artima draugystė tarp abiejų valstybių prezidentų. Šiltą politinį dialogą tarp valstybių iki 2007 metų įrodo ir itin šilta bičiulystė tarp vėlesnių abiejų šalių prezidentų Valdo Adamkaus bei Lech Kaczynski. Pastaruosius ypatingai vienijo bendra pozicija partnerystės bloko su JAV kūrimu, o taip pat ir Rusijos įtakos pokomunistinio bloko valstybėse skleidimo klausimu.

2.2 Ekonominis bendradarbiavimas

Ekonominio bendradarbiavimo atžvilgiu Lietuvos ir Lenkijos santykiai iš pradžių buvo migloti ir neišvystyti, tiesa, ne dėl abiejų valstybių kaltės, o istorinių bei geopolitinių aplinkybių.

37 „R. Paksas žada stiprinti bendradarbiavimą su Lenkija“. Delfi, 2003 01 08. Prieiga per internetą: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/rpaksas-zada-stiprinti-bendradarbiavima-su-lenkija.d?id=1773944. Žiūrėta: 2019 11 12.

Lietuvai išsivadavus iš sovietinės priespaudos ir atgavus nepriklausomybę, nenuostabu, jog iškilo ekonominių sunkumų, kadangi nuo pamatų teko restruktūrizuoti visą ekonomikos veikimo valstybėje principą, kad būtų galima prisitaikyti prie vakarietiškos krypties rinkos, t. y. pereiti nuo planinės ekonomikos principų į rinkos ekonomikos taikymą. Dėka tokių restruktūrizacijos metu neišvengiamų ekonominių procesų kaip prekių deficitas ir ypatingai staigi infliacija, tam tikru metu teko riboti prekių importą ir eksportą atitinkamai iš ir į Lietuvos valstybę, tad natūralu, jog ekonominiai santykiai su kaimyninėmis valstybėmis, tame tarpe ir Lenkija, klestėti negalėjo. Iki pat 1993–1994 metų intensyviai buvo pertvarkoma ir pildoma eksporto bei importo reglamentacija, ruošiami muitinės darbo tvarką aiškinantys teisės aktai, įvedami atnaujinti prekių muitai, ir t. t. Tiesa, vertėtų paminėti keletą svarbiausių prekių judėjimą ir susisiekimą tarp piliečių liečiančių dvišalių susitarimų tarp Lietuvos ir Lenkijos, kurie buvo priimti dar iki 1994 metų: Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės tarptautinių pervežimų automobiliais sutartis (reglamentuoja efektyvesnį ir palengvintą keleivių bei krovinių pervežimą tarp abiejų valstybių)38; Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl geležinkelių susisiekimo per valstybinę sieną (reglamentuoja tiesioginį, netrikdomą ir mažiau biurokratizuotą keleivių bei prekių judėjimą geležinkelių būdu tarp valstybių)39; Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl sienos perėjimo punktų (nustato pralaidesnę sienos perėjimo punktų sistemą)40; Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos (reglamentuoja palankesnę ir saugesnę TUI41 sistemą tarp abiejų valstybių piliečių bei juridinių asmenų atitinkamai abejose valstybėse)42; Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės civilinio oro susisiekimo sutartis (plėtoja iki tol nereglamentuotą civilių gyventojų keliavimą lėktuvais tarp abiejų valstybių)43; Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl bevizinio važiavimo (pati svarbiausia sutartis iš visų paminėtųjų šiame sąraše, leidžianti abiejų valstybių piliečiams keliauti tarp Lietuvos ir Lenkijos darbo ar laisvalaikio tikslais beviziu rėžimu

38 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės tarptautinių pervežimų automobiliais sutartis. 1992. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.131532. Žiūrėta: 2020 05 20. 39 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl geležinkelių susisiekimo per valstybinę sieną. 1992. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.22661. Žiūrėta: 2020 05 20. 40 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl sienos perėjimo punktų. 1992. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.37303. Žiūrėta: 2020 05 20. 41 TUI – tiesioginės užsienio investicijos. 42 Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. 1992. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.11187. Žiūrėta: 2020 05 20. 43 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės civilinio oro susisiekimo sutartis. 1992. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.11190. Žiūrėta: 2020 05 20.

27 nevaržomai iki 90-ies dienų nuo sienos kirtimo dienos, su galimybe šį terminą pratęsti)44. Visi šie dvišaliai susitarimai, o ypatingai – paskutinysis, rodo abipusį norą plėtoti ne tik diplomatinius, bet ir ekonominius ryšius tarp valstybių jau nuo pat išsilaisvinimo iš sovietinės priespaudos. Taigi, nors ir prekių importo ar eksporto atžvilgiu bendradarbiavimas tarp valstybių buvo sąlyginai ribotas, visgi minėtieji pasiekti dvišaliai susitarimai rodo neabejotiną abiejų valstybių tendenciją vystyti glaudesnius ekonominius santykius. Būtent šie susitarimai paklojo pagrindą sėkmingam abiejų valstybių tolesniam ekonominiam bendradarbiavimui. Tolesnis dvišalis bendradarbiavimas ekonomikos srityje iš esmės per daugiausiai nesikeitė – 1995 metais buvo pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje45, kuriuo abi pusės įgalino pasienio infrastruktūrinių projektų vyksmą, sklandesnį ir platesnį bendradarbiavimą tarp abiejų valstybių pasienio regionų, o taip pat ir dvišalį pasienio tarnybų bendradarbiavimą sienų pažeidimų klausimais, kadangi abiejų valstybių atstovai pripažino, jog pastarieji kelia nemenkų ekonominių nuostolių. Kaip politologė Ieva Gajauskaitė pastebi, šis dvišalis susitarimas iš esmės „atspindėjo bendros vizijos kūrimą – Lietuvos ir Lenkijos sienos tapsmą vidine ES siena“46, tad euroatlantinės integracijos tikslas po truputį įgavo ne tik žodinį, bet ir praktinį vaizdą. Nors importo ir eksporto apimtys iki 2002 metų ir toliau stagnavo (pavyzdžiui, 2002 metais Lietuvos ir Lenkijos prekybos apyvarta siekė 602,7 mln. EUR ir, palyginus su 2001 metais, apyvarta sumenko maždaug 12,4 proc.47), o tai iš dalies liudija apie galimai labiau teorinę bei deklaratyvią Lietuvos ir Lenkijos strateginę partnerystę nei realiai veikiančią praktikoje, visgi atsirado šioks toks proveržis tarpvalstybinių energetinių bei infrastruktūros projektų srityje – prasidėjo Via Baltica ruožo per Lietuvą statybos, geležinkelio linijos tarp Vilniaus ir Varšuvos modernizacija, o taip pat ir elektros tinklų jungimo iniciatyva. Taip pat derėtų pridurti, jog 2001– 2002 metų dvišalės prekybos apyvartos mažėjimui įtakos galėjo turėti ir vidinės valstybių problemos, neturinčios nieko bendro su sprendimų priėmimu užsienio politikos klausimais, tame tarpe ir dvišaliame kontekste. Viena iš tokių problemų anuomet buvo aukštas nedarbingumo lygis Lenkijoje (kas penktas galintis dirbti asmuo neturėjo darbo).

44 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl bevizinio važiavimo. 1993. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.11158. Žiūrėta: 2020 05 20. 45 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje. 1995. Prieiga per internetą: https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.22475. Žiūrėta: 2020 05 20. 46 Gajauskaitė, Ieva. 2012. „Lietuvos–Lenkijos strateginės partnerystės evoliucinė analizė“ iš Lietuva ir Lenkija XX amžiaus geopolitinėje vaizduotėje. Straipsnių rinkinys / Sudarytojai Andžej Pukšto, ir Giedrė Milerytė, p. 234. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla. 47 Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje. Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimas. Prieiga per internetą: http://www.wilno.msz.gov.pl/lt/bendra_informacija/lenkijos_ir_lietuvos_bendradarbiavimas/. Žiūrėta: 2020 05 21.

Prieš apibendrinant Lietuvos ir Lenkijos ekonominio bendradarbiavimo dimensiją iki 2007 metų, vertėtų atkreipti dėmesį į dvišalio konteksto rėmuose pasikeitusią importo ir eksporto dinamiką laikotarpyje nuo 2004 iki 2007 metų. Per šį laikotarpį Lietuvos eksporto į Lenkiją apimtys padvigubėjo, o importo iš Lenkijos atžvilgiu apimtys padidėjo beveik pustrečio karto (žr. 1 grafiką). Atitinkamai Lenkija 2007 metais Lietuvai buvo trečia svarbiausia ekonominė partnerė importo atžvilgiu, nusileidžianti tik Rusijai ir Vokietijai, bei ketvirta svarbiausia eksporto atžvilgiu (nusileidžianti Rusijai, Latvijai ir Vokietijai)48. Visgi, tarkime, importo atžvilgiu, bendradarbiavimo apimtys per minėtųjų ketverių metų laikotarpį sparčiausiai augo su Lenkija. Tokias pasikeitusias ekonominio bendradarbiavimo tendencijas išties būtų galima vertinti kaip konstruktyvaus darbo dvišaliame kontekste vaisius.

1 grafikas. Lietuvos eksporto į Lenkiją ir importo iš Lenkijos apimtys bei prekybos su Lenkija balansas 2004–2007 metų laikotarpiu (sudaryta autoriaus pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis)

2500 1892 2000 1468 1500 1038 1000 762 684 786 525 360 500

Mln. Eur Mln. 0 2004 2005 2006 2007 -500 -402 -513 -1000 -784 -1500 -1106

Eksportas Importas Balansas Linear (Eksportas) Linear (Importas) Linear (Balansas)

Nors tendencingai augantį neigiamą prekybos apyvartos balansą būtų galima interpretuoti kaip savotišką Lietuvos ekonominę priklausomybę nuo Lenkijos ir patį faktą, jog Lenkijai Lietuva nėra tokia svarbi ekonominio bendradarbiavimo atžvilgiu, visgi reikėtų suprasti, jog ši tendencija šių dviejų konkrečių valstybių bendradarbiavimo atžvilgiu iš esmės yra neišvengiama dėka pastebimai skirtingų rinkos pajėgumų, kurie geriausiai atsispindi tiesioginių užsienio investicijų vertinime – 2007 metais Lietuvos TUI Lenkijoje siekė vos 105,59 mln. Eur (beveik 10 proc. visų Lietuvos TUI užsienyje)49. Tokie skaičiai, savaime suprantama, jokios apčiuopiamai didesnės įtakos Lenkijos

48 Prekių eksportas, importas pagal šalis ir teritorijas (2004–2007). Lietuvos statistikos departamento duomenys. Prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?#/. Žiūrėta: 2020 05 21. 49 Lietuvos tiesioginės investicijos užsienyje pagal šalį (2004–2007). Lietuvos banko duomenys. Prieiga per internetą: https://www.lb.lt/lt/lietuvos-tiesiogines-investicijos-uzsienyje-pagal-sali-1?ff=1&date_interval%5Bfrom%5D=2004- Q1&date_interval%5Bto%5D=2007-Q4&relation=314&sids=125690-A-line_125717-A-line. Žiūrėta: 2020 05 21.

29 ekonomikai turėti negali. Tuo tarpu Lenkijos TUI Lietuvoje 2007 metais buvo didesnės beveik 18 kartų – siekė 1812,82 mln. Eur (kiek daugiau nei 17 proc. visų Lietuvoje esančių TUI iš užsienio)50. Beveik penktadalis Lietuvos tiesioginių užsienio investicijų iš kitų valstybių yra vien tik iš Lenkijos, tad tokie skaičiai, neabejotinai, gali ir veikiausiai turi įtakos Lietuvos ekonomikai. Ši tendencija dvišaliuose ekonominiuose santykiuose tarp valstybių veikiausiai nesikeistų net ir po šimtmečio, kadangi skirtumai tarp rinkos pajėgumų yra tiesiog per dideli. Visgi to nereikėtų baimintis, nors ir Lenkija įgyja tam tikros svertinės politinės galios dvišaliame dialoge. Tai nebūtinai reiškia, jog pastaroji bus panaudota politinio dialogo vystyme, ypatingai atsižvelgiant į tai, jog abiejų valstybių politiniai interesai iš esmės nulemti būti identiški ar bent jau panašūs dėka geopolitinės situacijos regione. Apibendrinant Lietuvos ir Lenkijos dvišalio ekonominio bendradarbiavimo iki 2007 metų dimensiją, prasidėję sunkiai ir miglotai dėka istorinių aplinkybių regione, ekonominiai santykiai palaipsniui įsibėgėjo ir nuo 2004 metų prekybos apimtys stabiliai augo, o energetiniai bei infrastruktūriniai dvišaliai bei daugiašaliai projektai įgijo vis realesnį vaizdą praktikoje. Didžioji dauguma bazinių dvišalių susitarimų, reglamentuojančių įvairią su ekonomika tiesiogiai ir netiesiogiai susijusią veiklą, buvo pasirašyti dar iki 2000-ųjų metų. Pastaraisiais abejų valstybių atstovai parodė akivaizdų interesuotumą bendradarbiauti ekonomikos srityje, tad paklojus visus esminius pagrindus vystytis ekonominiams santykiams pagal rinkos ekonomikos sąlygas, vaisiai netruko pasirodyti – nuo 2002 metų buvo pradėti įgyvendinti svarbūs tarpvalstybiniai projektai, o nuo 2004 metų, valstybėms tapus ir ES narėms, pagaliau pradėjo stabiliai augti ir dvišalės prekybos apimtys. Sėkmingą abiejų valstybių bendradarbiavimą įrodo ir politizuoto ekonominio sandėrio pavyzdys – „Mažeikių naftos“ prijungimas prie „PKN Orlen“ 2006 metais dėka geopolitinių aplinkybių regione. Taigi, Lietuvos ir Lenkijos ekonominius santykius iki 2007 metų neabejotinai galima būtų vertinti teigiamai.

2.3 Bendradarbiavimas saugumo srityje

Nepriklausomybės aušroje Lietuvos ir Lenkijos dvišalis karinis bendradarbiavimas saugumo srityje iš esmės neegzistavo. Valstybės palaikė viena kitą daugiausiai politinės retorikos bei diplomatijos atžvilgiu kovoje prieš bendrą priešą – Sovietų Sąjungą. Palaikymas itin sustiprėjo po 1991 metų sausio 13-osios įvykių, kada atkurtai Lietuvos nepriklausomybei kilo didžiausia grėsmė.

50 Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje pagal šalį (2004–2007). Lietuvos banko duomenys. Prieiga per internetą: https://www.lb.lt/lt/tiesiogines-uzsienio-investicijos-lietuvoje-pagal-sali-1?ff=1&date_interval%5Bfrom%5D=2004- Q1&date_interval%5Bto%5D=2007-Q4&relation=310&sids=122984-A-line_123011-A-line. Žiūrėta: 2020 05 21.

Po šių įvykių Lenkija pasmerkė Sovietų Sąjungos jėgos panaudojimą prieš Lietuvos piliečius ir jau sekančią dieną prasidėjo protestai Varšuvoje prie SSRS ambasados. Lenkijos valdžia netrukus atšaukė savo ambasadorių iš Maskvos ir pareikalavo suorganizuoti skubią Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) konferenciją sovietų puolimo klausimui aptarti, o taip pat ir pakvietė Lietuvos atstovus į savo delegacijos sudėtį51. Taip pat buvo organizuojamos humanitarinės pagalbos konvojus su įvairiais maisto produktais, rūbais, vaistais ir kitomis buitinėmis priemonėmis į Vilnių iš Lenkijos. Neabejotiną abipusį palaikymą ir šiltų santykių tvirtumą tarp Lietuvos ir Lenkijos įrodo ir tuometinės Aukščiausiosios Tarybos priimtas nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės“, kuriuo tuometinis Lietuvos užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas buvo įgaliotas sudaryti egzilinę vyriausybę Lenkijoje, jeigu Lietuvos valdžia negalės įprastai funkcionuoti Vilniuje po esamų įvykių ir kylančios grėsmės nepriklausomybei52. Nepaisant to, jog Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė instituciniu pagrindu buvo atkurtos netrukus po nepriklausomybės atgavimo, visgi paskutiniai Rusijos kariai iš Lietuvos buvo išvesti 1993 metų rugpjūčio 31-os dienos naktį53, taigi, iki šios datos bet koks mūsų valstybės bendradarbiavimas saugumo srityje, nebūtinai su Lenkija, bet ir su bet kuria kita valstybe dvišaliu pagrindu, formaliai buvo neįmanomas. Lietuvos ir Lenkijos dvišalio bendradarbiavimo saugumo srityje pradžia būtų galima laikyti 1994-uosius metus – tada Vilniuje buvo pasirašytas abiejų valstybių Krašto apsaugos ministerijų susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje. Tada, iki pat 1999-ųjų metų, valstybės daugiausiai bendradarbiavo visų valstybių krašto apsaugos ministerijų praktikai būdingomis buitinėmis, bet būtinomis valstybių saugumui priemonėmis – tarpvalstybiniu pagrindu rengė karius, konsultavosi oro erdvės saugumo klausimais, keitėsi įslaptinta karine informacija54. Naujasis abiejų valstybių bendradarbiavimo saugumo srityje etapas prasidėjo 1999-aisiais – tuomet Lenkija įstojo į NATO ir tokiu būdu tapo realiausia bei greičiausiai įgyvendinama alternatyva Lietuvai tapti šios tarptautinės organizacijos nare taip pat. Lenkijai bendradarbiavimas su Lietuva dėl pastarosios narystės NATO taipogi teikė geopolitinės naudos, kurią Lenkija neabejotinai įvertino prieš imdamasi veiksmų dėl derybų. Kiek pragmatiškas, bet racionaliai

51 Skolimowski, Janusz, ten pat. 52 „Laisvės sargyboje: 1991 metų sausis (Sausio 13-oji)“. Lietuvos Respublikos Seimas, 2020. Prieiga per internetą: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37312&p_t=269438. Žiūrėta: 2020 05 21. 53 Saldžiūnas, Vaidas. 2018. „Paskutiniai Rusijos kariai iš Lietuvos gėdingai traukėsi nakties tyloje: jie jau buvo virtę nevaldoma ir mirtinai pavojinga gauja“. Delfi, 2018 08 31. Prieiga per internetą: https://www.delfi.lt/news/daily/medijos-karas-propaganda/paskutiniai-rusijos-kariai-is-lietuvos-gedingai-traukesi- nakties-tyloje-jie-jau-buvo-virte-nevaldoma-ir-mirtinai-pavojinga-gauja.d?id=78943257. Žiūrėta: 2020 05 21. 54 Vaščenkaitė, Galina. 2015. „Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė: retorinė mirtis ir praktinis gyvenimas“ iš Ambicingas dešimtmetis: Lietuvos užsienio politika 2004–2014. Straipsnių rinkinys / Sudarytoja Dovilė Jakniūnaitė, p. 140. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

31 pasvertas Lenkijos tikslas „pastumti“ NATO išorines sienas labiau į rytus neabejotinai buvo iš anksto įvertintas, tokiu būdu užtikrinant dar stabilesnį ir didesnį saugumą savo valstybei, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją regione, tad naivu būtų traktuoti Lenkijos pagalbą Lietuvai narystės NATO atžvilgiu vien tik kaip draugiškumo mažesnei kaimyninei valstybei ženklą. Pagrindinė priemonė, kuria Lenkija padėjo Lietuvai perimti NATO karinius standartus, buvo bendras Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių batalionas LITPOLBAT, kurio pagrindu Lietuvai atsivėrė galimybė dalyvauti tarptautinėse karinėse pratybose (pvz., „Amber Hope 2001“) ar mokymuose bei misijose kitose užsienio valstybėse (pvz., Makedonijoje, Kosove, Irake, Afganistane, ir t. t.)55. Vertėtų paminėti ir tai, jog Lenkija teikė Lietuvos kariuomenei ir materialią paramą – dovanojo naudotą karinę techniką, suteikė progą Lietuvos kariams keltis kvalifikaciją įvairiose Lenkijos karinio mokymo institucijose. Visgi net ir abejoms valstybėms įgyvendinus esminį transatlantinės integracijos tikslą – tiek Lietuva, tiek Lenkija 2004 metais jau priklausė ir ES, ir NATO – valstybių bendradarbiavimas saugumo srityje visiškai neišblėso. Dėka geografinio artumo, o taip pat ir bendros regioninės grėsmės – Rusijos kaimynystės, abi valstybės tęsė bendradarbiavimą jau NATO organizacijos gretose. Visų pirma, vos Lietuvai įstojus į NATO, buvo nuspręsta nenutraukiamai organizuoti Baltijos valstybių oro policijos misijas, siekiant saugoti ir kontroliuoti Baltijos šalių regiono oro erdvę, daugiausiai nuo grėsmės iš rytų. Lenkijai iki 2007 metų Baltijos valstybių oro erdvę teko saugoti vieną kartą, tačiau vėliau pastarosios įsitraukimas šioje iniciatyvoje ženkliai padažnėjo. Vertėtų pabrėžti ir dar vieną iniciatyvą, kuri kilo po to, kai LITPOLBALT iš esmės įgyvendino visus jam iškeltus uždavinius ir de facto nutraukė savo veiklą 2008 metais56 (faktiškai veikla buvo nutraukta 2007 metų pabaigoje, tačiau sutarties denonsacija įvyko tik metais vėliau) – buvo nuspręsta kurti Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos kariuomenių bendrą brigadą LITPOLUKRBRIG, kurios esminis tikslas buvo užtikrinti saugumą Rytų Europos regione. Nors projekto įgyvendinimas vėliau ir strigo, visgi tikrai ne dėl šios iniciatyvos pagrindinio tikslo neaktualumo ar jo sumenkinimo, o veikiau dėl šalutinių priežasčių, pavyzdžiui, vidinių problemų Ukrainoje, ekonominės krizės ar atšalusių santykių tarp Lietuvos ir Lenkijos dėka tautinių mažumų klausimų. Apibendrinant Lietuvos ir Lenkijos dvišalio bendradarbiavimo saugumo srityje iki 2007 metų dimensiją, vertėtų akcentuoti, jog dialogas saugumo klausimais tarp valstybių buvo bene labiausiai stabilus ir nesikeičiantis. Dinamikos saugumo dimensijoje tarp valstybių tiek dvišaliame, tiek daugiašaliame NATO kontekste iš esmės nebuvo, nes abi valstybes vienijo viena identiška grėsmė –

55 Vaščenkaitė, Galina, ten pat, p. 140–141. 56 Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl bendro karinio dalinio sudarymo tarptautiniam saugumui ir taikai palaikyti bei atkurti denonsavimo. 2008. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.321070?jfwid=-owx42ikoi. Žiūrėta: 2020 05 22.

32 kaimynystė iš rytų. Bendradarbiavimas iki 1994 metų, dėka jau akcentuotų aplinkybių, apsiribojo politinės retorikos, diplomatinio palaikymo, taip pat ir humanitarinės pagalbos teikimo priemonėmis. Vėliau, išvedus paskutiniuosius Rusijos karius iš Lietuvos ir pradėjus abiejų valstybių krašto apsaugos ministerijoms ne tik formaliu, bet ir praktiniu būdu bendradarbiauti, tiek Lietuvą, tiek Lenkiją vienijo transatlantinės integracijos tikslas, tad šiuo pagrindu iki pat 2004-ųjų metų saugumo bendradarbiavimas be didesnių kliūčių tarp valstybių ir vyko. Įgyvendinus transatlantinės integracijos tikslą, buvo atsigręžta labiau į rytus – Ukrainą, Gruziją, tad tolesnis Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas karinio saugumo dimensijoje buvo siektas vykdyti per formatą, kuriuo būtų galima įtraukti pradžiai Ukrainą, o vėliau galimai ir kitas Rusijos įtakos besikratančias valstybes. Taigi, Lietuvos ir Lenkijos dvišalį bendradarbiavimą saugumo srityje iki 2007 metų būtų galima vertinti kaip labiausiai stabilų, profesionalų ir konstruktyviai formuotą dialogą, jeigu lygintume su kitomis išskirtomis dimensijomis.

2.4. Tautinių mažumų klausimai

Akivaizdžiausia ir daugumos politologų nekvestionuojama didžiausia Lietuvos ir Lenkijos dvišalių santykių problema – lenkų tautinės mažumos Lietuvoje padėties dažnai kontroversiškas ir klausimus keliantis vertinimas. Ši problema egzistavo ir buvo dažnai akcentuojama dar iki tada, kai Lietuva neturėjo naujai atkurtos nepriklausomybės, o su Lenkija nebuvo atnaujinti diplomatiniai ryšiai. Tautinių mažumų klausimų dimensija dvišaliuose Lietuvos ir Lenkijos santykiuose iš esmės bene labiausiai „vadovėliškai“ realizmo tarptautinių santykių teoriją atitinkantis pavyzdys tarptautinių santykių disciplinoje. Susidomėjimą lenkų tautinės mažumos padėtimi Lietuvoje galima pastebėti jau nuo „Solidarumo“ judėjimo atstovų vizitų Vilniuje, dar tik besidomint demokratizacijos tendencijomis Lietuvoje, prieš pastarajai įgyjant nepriklausomybę. Nors tada abiejų valstybių, o ir viso regiono susidomėjimo centre buvo Lietuvos bei kitų SSRS pavergtų tautų kovų už nepriklausomybę aplinkybės, visgi Lenkija kartas nuo karto akcentuodavo didesnius lūkesčius savo tautinės mažumos padėties Vilniuje atžvilgiu. Pirmieji realesni ir apčiuopiamesni tokie akcentai buvo atvaizduoti daugiau nei trisdešimties Lenkijos inteligentų pasirašytame memorandume „dėl lenkų padėties Lietuvoje“ 1990-ųjų birželio mėnesį, o tų pačių metų pabaigoje – ir oficialiame Lenkijos užsienio reikalų ministerijos parengtame dokumente „Aide memoire dėl lenkų mažumos poreikių Lietuvos

Respublikoje (1990 11 26)“, kuris buvo įteiktas Lietuvos užsienio reikalų ministerijai57. Šiuo dokumentu iš esmės reikalaujama daugiau teisių lenkų tautinei mažumai Lietuvoje: oficialiai naudojamos lenkų kalbos savivaldos bei valstybinėse institucijose, dvigubos Lietuvos ir Lenkijos pilietybės suteikimo jos norintiems asmenims, atskirų padalinių aukštosiose mokyklose, kurie teiktų reikiamą informaciją lenkų kalba, lenkų kultūros rėmimo iš Lietuvos valstybinio biudžeto, ir t. t. Panašiu laiku taip pat tarp vietinių Vilniaus bei Šalčininkų rajonų lenkų kilo minčių, jog visą Vilniją reikėtų pripažinti bei paskelbti kaip Lenkijos valdomą nacionalinį teritorinį kraštą, kuriame nebūtų pripažįstami ir Lietuvos įstatymai. Lietuvos visuomenė ir valdžia tokias mintis vertino antikonstituciniu pagrindu, vertindama lenkų mažumą kaip lojalią SSRS ir siekiančią sugriauti Lietuvos valstybę58, o Lenkijos užsienio reikalų ministerijos įteiktą oficialų dokumentą dėl platesnių teisių suteikimo Lietuvos lenkams, emancipuojant šią tautinę mažumą tarp kitų Lietuvos visuomenės sudėtyje, traktavo kaip Lenkijos vyriausybės kišimąsi į Lietuvos vidaus reikalus bei į tokią lenkų poziciją atsakė reikalavimu pasmerkti istorinę Vilniaus okupaciją. Pastarosios Lenkija nepasmerkė, tačiau pripažino Lietuvos teritorinį vientisumą su sostine Vilniumi, 1994 metais pasirašydama draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį. Lenkijoje pastarosios sutarties pasirašymas sulaukė dvejopų nuomonių – daugiausiai dėl to, jog dokumente per mažai dėmesio skirta lenkų tautinės mažumos Lietuvoje klausimams59, o sutarties 13-ame ir 14-ame straipsniuose, susijusiuose su lenkų tautine mažuma Lietuvoje, ir taip nesilaikoma įtvirtintų pažadų. Antruoju atveju daugiausiai apeliuojama į tai, jog Lietuvos lenkai ir Lenkijos lietuviai turi turėti sudarytą galimybę „vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį“60. Visgi, kaip Galina Vaščenkaitė pastebi, „ši formuluotė nenurodo, kad Lietuvos lenkų pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomos būtent lenkiškais diakritiniais rašmenimis, o ne lietuviškais rašmenimis, <...> kaip yra dabar“61. Taigi, Lenkijos pozicija dėl šioje sutartyje įtvirtintų pažadų lenkų tautinei mažumai nesilaikymo priklauso nuo interpretacinės perspektyvos.

57 „Nepriklausomybės sąsiuviniai“. 2016. „Lenkija: nuo ultimatumo iki draugiškų santykių deklaracijos“. LRT, 2016 07 24. Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/143356/lenkija-nuo-ultimatumo-iki-draugisku- santykiu-deklaracijos. Žiūrėta: 2020 05 23. 58 Gajauskaitė, Ieva. 2015. „Strateginės partnerystės Lenkijos užsienio politikoje: Lietuvos atvejo analizė“ iš Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika: nuo istorinės patirties iki šiuolaikinės situacijos. Straipsnių rinkinys / Sudarytojai Mindaugas Norkevičius, Gintarė Lukoševičiūtė, ir Ieva Masiliūnaitė. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas; Vilnius: Versus aureus, p. 105. 59 Sirutavičius, Vladas, ir Lopata, Raimundas. 2011. Lenkiškasis istorijos veiksnys Lietuvos politikoje. Vilnius: Vilniaus universitetas, p. 19. 60 Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis. 1994. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.11154. Žiūrėta: 2020 05 24. 61 Vaščenkaitė, Galina, ten pat, p. 158.

Laikotarpyje nuo 1994 iki 2007 metų nesutarimai dėl lenkų tautinės mažumos Lietuvoje teisių niekur nedingo, nepaisant atšilusių santykių tarp valstybių, tačiau pastarieji iškildavo tik epizodiškai. Pasikeitusią tematiką dvišaliame dialoge daugiausiai lėmė bendras transatlantinės integracijos tikslas, paremtas strateginės partnerystės pamatais. Valstybės buvo labiau suinteresuotos bendradarbiauti saugumo, ekonomikos, energetikos bei infrastruktūros projektų vystymo srityse, o situaciją gelbėjo ir tai, jog tuo metu Lietuva demonstravo sąlyginai užtikrintą politinę retoriką tautinių mažumų klausimų sprendimo atžvilgiu. Visgi sėkmingai tiek Lietuvai, tiek Lenkijai tapus ES ir NATO narėmis, Lenkijos politinis elitas vis dažniau pradėjo iškelti ant politinių klausimų pjedestalo lenkų tautinės mažumos padėties problemą dialoge su Lietuvos pareigūnais aukščiausio lygio vizitų metu. Tai iš dalies rodė, jog Lenkijai kiek pabodo laukti pažadų įgyvendinimo iš Lietuvos pusės, tačiau niekas iš esmės nesikeitė, nes, kaip įvardina Galina Vaščenkaitė, Lietuvos politikams vis pritrukdavo ryžto, politinės valios, lankstumo ar net elementaraus bendro sutarimo valstybės viduje62. Iš dalies galima suprasti ir pastarųjų poziciją – šio klausimo sprendimas visados sulaukdavo itin jautrių ir dvejopų reakcijų tiek Lietuvos žiniasklaidos, tiek ir visuomenės tarpe. Apibendrinant Lietuvos ir Lenkijos dvišalį dialogą tautinių mažumų klausimų dimensijoje iki 2007 metų, vienareikšmiškai būtų galima teigti, jog abi pusės taikė pragmatinės politikos praktiką viena kitos pozicijų atžvilgiu. Dinaminių pokyčių šioje dimensijoje nuo pat 1988-ųjų iki 2007 metų praktiškai nebuvo. Būtų galima išskirti nebent laikotarpį nuo 1997 metų, kada buvo patvirtinta Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė ir abi valstybes vienijo transatlantinės integracijos tikslas. Visgi tai tik laikinai nustūmė nesutarimus dėl tautinės lenkų mažumos Lietuvoje į antrąjį planą, o ne juos išsprendė. Vos tik įstojus abejoms valstybėms į ES bei NATO, Lenkijos politikai pirminiu klausimu dvišaliame dialoge akcentavo Lietuvos pareigūnų žadėtuosius pažadus gerinant lenkų tautinės mažumos teisių padėtį Lietuvoje, tačiau Lietuvos politinėms partijoms ir individualiems pareigūnams dažniausiai trukdavo politinės valios ar tiesiog bendro sutarimo, kadangi šio klausimo naratyvas dažniausiai ne itin teigiamai ir dvejopai veikdavo Lietuvos visuomenę. Taip pat įtakos galėjo turėti ir 2004 metų Seimo rinkimai, kuriuose Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovai kandidatavo išvien su Lietuvos rusų sąjunga (LRS)63, atstovaujančia rusų mažumos teises Lietuvoje.

62 Vaščenkaitė, Galina, ten pat, p. 157. 63 Kazėnas, Gediminas, Jakubauskas, Adas, Gaižauskaitė, Inga, Kacevičius, Romualdas, Visockaitė, Asta. 2014. Lenkų tautinės mažumos Lietuvoje identiteto tyrimas. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas. Prieiga per internetą: https://www.researchgate.net/publication/266200071_Lietuvos_lenku_tautines_mazumos_identiteto_tyrimas_Badania_ dot_tozsamosci_polskiej_mniejszosci_narodowej_na_Litwie#pf80. Žiūrėta: 2020 05 24.

3. LIETUVOS IR LENKIJOS SANTYKIAI 2007–2018

2007-ieji metai ir įpusėjusi Prezidento Valdo Adamkaus kadencija į Lietuvos ir Lenkijos santykius įnešė daug naujų pokyčių, o pastarieji nuvedė į kiek permainingą bendradarbystės kelią, ypatingai 2007 metais Lenkijos premjeru tapus pragmatiškosios politikos šalininkui Donaldui Tuskui64, kuriam Lietuva nebuvo pirminis užsienio politikos prioritetas ir atrodė, jog svarbiau yra orientuotis į santykius su ES bei „perkrauti“ dialogą su Maskva65. Šias permainas buvo galima numatyti dar 2004 metais, kai tiek Lietuva, tiek Lenkija galutinai įgyvendino abejas valstybes siejusį esminį strateginės partnerystės tikslą – transatlantinę integraciją, prisijungiant prie ES ir NATO narių gretų. Taip buvo baigtas abi valstybes vienijęs strateginės partnerystės tikslas, tačiau naujasis nebuvo suformuotas, nepaisant to, jog tiek Lietuvos, tiek Lenkijos geopolitinė orientacija sutapo – Rytų politikos formavimas ES ir NATO kryptimi, o taip pat ir kitos abi valstybes siejusios sritys, t. y. energetinio saugumo rizikos sričių identifikavimas, Kaliningrado regiono problematika, Baltarusijos demokratizacijos procesų siekiamybė, etninių ir tautinių mažumų integracijos klausimai, tarpvalstybinės infrastruktūros projektų vystymas66. Kaip rašo VU TSPMI absolventė Margarita Navickaitė savo magistro darbe „V. Adamkaus ir D. Grybauskaitės užsienio politika: agento ir struktūros įtakos dilema“, „prasidėjo naujas užsienio politikos periodas, kurio pradžioje tarp Lietuvos užsienio politikos formuotojų tuo pat metu pastebima ir euforija, ir sumišimas – tarpinė būsena, kuomet formuojasi nauja tapatybė, dedamos pastangos įtvirtinti savo vietą naujoje politinėje, regioninėje, saugumo erdvėje“67. Viena vertus, tai, jog Lietuva ir Lenkija įgyvendino transatlantinės integracijos tikslą, rodo sėkmingo beveik dešimtmetį trukusio darbo vaisius, tačiau taip pat tai sukūrė ir savotišką galvosūkį tuometiniam Lietuvos politiniam elitui – iškilo klausimas, kokį abi valstybes vienijantį tikslą iškelti tolimesnei abiejų valstybių partnerystei. Kurį laiką Lietuvos politinio elito ir žiniasklaidos diskusijose įsitvirtino pagrindinė visus kamuojanti dilema – reikėtų nieko nekeisti ir užsiimti reaktyvia užsienio politika ar visgi veikti aktyviai ir tapti formuojančios užsienio politikos šalininke68. Tiesa, Donaldo Tusko tapimas Lenkijos premjeru, o Radoslaw Sikorski – Lenkijos Užsienio reikalų ministru, lėmė tai, jog situacija tapo dar keblesnė ir Lietuvai santykius su Lenkija nuo 2007 metų teko permąstyti daug nuodugniau nei iki tol.

64 Vaščenkaitė, Galina, ten pat, p. 130. 65 Mieldažė, Edita, ten pat. 66 Gajauskaitė, Ieva, ten pat, p. 236. 67 Navickaitė, Margarita. 2016. „V. Adamkaus ir D. Grybauskaitės užsienio politika: agento ir struktūros įtakos dilema“. Magistro darbas, vadovas prof. T. Janeliūnas, p. 27. Vilnius: Vilniaus universitetas. 68 Daniliausas, Jonas. 2005. „Naujoji Lietuvos užsienio politika“ iš Lietuva po Seimo rinkimų 2004 / Sudarytojas Algimantas Jankauskas, p. 117–119. Kaunas: Naujasis lankas.

Siekiant išsamiai įvertinti ir aprašyti Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamiką nuo 2007 metų iki 2018 metų, buvo išskirtos pagrindinės keturios santykių dimensijos: politinio dialogo vystymas; ekonominis ir energetinis bendradarbiavimas; bendradarbiavimas saugumo srityje; tautinių mažumų klausimai. Šios keturios skirtingos santykių dimensijos suteikė pagrindą nuosekliam ir konstruktyviam Lietuvos ir Lenkijos santykių nuo 2007 iki 2018 metų aptarimui. Siekdamas sėkmingai ir konstruktyviai išanalizuoti Lietuvos ir Lenkijos dvišalių santykių dinamiką nuo 2007 iki 2018 metų per keturias išskirtas dimensijas, pasirinkau tirti esminius dvišalius susitarimus bei teisės aktus, aktualiausius valstybių santykių bendradarbiavimo dimensijoms nusakyti. Tiek dvišalius susitarimus, tiek teisės aktus pasirinkau pagal juose aktualizuotą Lietuvos ir Lenkijos skirtingų santykių disciplinų – ekonomikos ir energetikos, gynybos ir saugumo, kultūros ir švietimo – bendradarbiavimo kontekstą. Ekonomikos ir energetikos atžvilgiu, susitarimuose ir teisės aktuose ieškojau abi valstybes siejančių projektų ar jų įgyvendinimo tikslų. Gynybos ir saugumo atžvilgiu, susitarimuose ir teisės aktuose ieškojau abi valstybes siejančių karinio bendradarbiavimo iniciatyvų dvišalio saugumo arba daugiašalio regioninio saugumo kontekste. Kultūros ir švietimo atžvilgiu, ieškojau kultūrinį bendradarbiavimą nusakančių dvišalių susitarimų ir teisės aktų, kurie apibūdintų lenkų tautinės mažumos Lietuvoje padėtį, kadangi tai viena jautriausių šių dvišalių santykių sričių. Visi svarbiausi dvišaliai ir daugiašaliai susitarimai bei aktualūs mano tematikai teisės aktai buvo pasirinkti tik mano tiriamojo laikotarpio ribose, t. y. nuo 2007 iki 2018 metų, išimtį pritaikant tik vienai deklaracijai kultūrinio bendradarbiavimo srityje, kuri buvo pasirašyta 2019 metais ir padeda analizuoti Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamiką tautinių mažumų klausimų dimensijoje. Atskira politinio dialogo vystymo dimensija dokumentų ir teisės aktų analizei nebuvo išskirta, kadangi politinis dialogas ir jo vystymas iš esmės apima visas tris kitas išskirtas dimensijas, o jo būsena neišvengiamai priklauso ir yra susijusi su dvišalio bendradarbiavimo padėtimi visose srityse. Nagrinėjant dvišalio politinio dialogo vystymąsi tarp valstybių daugiau dėmesio bus skirta prezidentų kalbų analizei. Žemiau yra pateikiama visų tyrimui naudotų dvišalių ir daugiašalių susitarimų bei aktualių teisės aktų lentelė (žr. 2 lentelę). Visi susitarimai ir teisės aktai yra suskirstyti pagal tris dimensijas: ekonomiką ir energetiką, gynybą ir saugumą, kultūrą ir švietimą. Taip pat lentelėje yra išskirti du teisės aktai, kuriuose analizuojama informacija yra tinkama nusakyti visų trijų santykių dimensijų būseną. Lentelės skiltyje „Pavadinimas“ yra pateikiami susitarimų bei teisės aktų pavadinimai, skiltyje „Metai“ – susitarimų ir teisės aktų priėmimo metai, skiltyje „Paskirtis“ – trumpai nusakyta susitarimų ir teisės aktų svarba Lietuvos ir Lenkijos dvišaliams santykiams tiriamuoju laikotarpiu nuo 2007 iki 2018 metų (žr. 2 lentelę).

2 lentelė. Svarbiausi Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą skirtingose dimensijose nusakantys susitarimai (2007–2018) ir aktualūs teisės aktai. Dimensija Pavadinimas Metai Paskirtis

Akcentuota svarba kurti bendrus energetinius projektus su Lenkija. Įvardinti konkretūs dvišaliai ar daugiašaliai energetiniai tikslai, kuriuos reikia pradėti ar baigti įgyvendinti:  bendri elektros tinklai su Lenkija ir Švedija iki 2012 m.;  bendras dujotiekis su Lenkija (parengti strateginį Lietuvos Respublikos nacionalinė 2007 planą iki 2011 m.); energetikos strategija69  susijungimas su Lenkijos dujų tiekimo sistemomis iki 2015 m.;  bendra regioninė gamtinių dujų saugykla su Lenkija Ekonomika ir Baltijos valstybėmis;  bendras suskystintų dujų importo terminalas su ir energetika Lenkija, Latvija ir Estija (parengti galimybių studiją 2007 m.

Atsižvelgiant į padidėjusią energetinę priklausomybę nuo Rusijos uždarius Ignalinos AE, Vyriausybė atnaujino LR nacionalinės energetikos strateginį planą. Lietuvos Respublikos nacionalinė Akcentuotas energetinis bendradarbiavimas su Lenkija energetinės nepriklausomybės 2012 per bendrų projektų įgyvendinimą, įvardinti konkretūs strategija70 projektai:  LitPol Link 1 ir LitPol Link 2 elektros jungtys atitinkamai iki 2015 ir 2020 m.;  Lietuvos ir Lenkijos bendra dujų jungtis.

Reglamentuotos Lietuvos ir Lenkijos dvišalio Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir bendradarbiavimo su įslaptinta informacija taisyklės, Lenkijos Respublikos Vyriausybės 2008 aktualizuotas poreikis dar artimiau keistis slapta susitarimas dėl įslaptintos informacijos informacija abiejų valstybių saugumo užtikrinimo abipusės apsaugos71 tikslais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Įtvirtintas dvišalis bendradarbiavimas vardan piliečių Gynyba ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės saugumo abiejų valstybių oro erdvėse, vidaus saugumas susitarimas dėl bendradarbiavimo 2009 vandenyse, Baltijos jūroje ir virš jos oro erdvėje. aviacinės ir jūrų paieškos ir gelbėjimo Susitarta, jog reguliariai vyks pratybos srityse72 bendradarbiavimo sklandumui užtikrinti.

Sudarytos palankesnės sąlygos dvišaliam ir daugiašaliam Lietuvos Respublikos ir Lenkijos bendradarbiavimui Baltijos oro erdvės saugumo Respublikos sutartis dėl Baltijos 2012 klausimais su Lenkija ir NATO, taip pat ir NATO funkcinio oro erdvės bloko sukūrimo73 pratyboms Baltijos oro erdvėje.

69 Nutarimas „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo“. 2007. Prieiga per internetą: https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.291371. Žiūrėta: 2020 05 20. 70 Nutarimas „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“. 2012. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.429490?jfwid=13i824ax12. Žiūrėta: 2020 05 20. 71 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos. 2008. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.346716. Žiūrėta: 2020 05 20. 72 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo aviacinės ir jūrų paieškos ir gelbėjimo srityse. 2009. Prieiga per internetą: https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.365646. Žiūrėta: 2020 05 20. 73 Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutartis dėl Baltijos funkcinio oro erdvės bloko sukūrimo. 2012. Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAR.EE1F81C8E438. Žiūrėta: 2020 05 20.

Lenkijos Respublikos Vyriausybės, Daugiašalė karinio bendradarbiavimo saugumo tikslais Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir sutartis tarp Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos, kurios dėka 2014 Ukrainos Ministrų kabineto susitarimas įsteigta bendra atskirų karinių junginių brigada dėl bendro karinio vieneto įsteigimo74 LITPOLUKRBRIG.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Įtvirtintas artimesnis valstybių dvišalis kultūrinis Lenkijos Respublikos Vyriausybės bendradarbiavimas per jaunimo mainų, įvairių iniciatyvų 2007 susitarimas dėl Lietuvos ir Lenkijos bei projektų, siekiančių suartinti lenkų ir lietuvių tautas, jaunimo mainų fondo75 finansavimą.

Švietimo įstatymo pakeitimas, sulaukęs kritikos iš Lenkijos Vyriausybės. Šiuo įstatymo pakeitimu buvo Kultūra ir Lietuvos Respublikos Švietimo 2011 išplėstas lietuvių kalbos mokymas tautinių mažumų įstatymas76 švietimas mokyklose ir suvienodintos sąlygos lietuvių kalbos egzamino laikymui lietuvių ir lenkų tautybės asmenims.

Deklaracija „Dėl lenkų tautinės Abi valstybės įsipareigoja pagerinti viena kitos tautinių mažumos Lietuvos Respublikoje ir mažumų padėties situaciją per švietimą, kultūrinį 2019 lietuvių tautinės mažumos Lenkijos bendradarbiavimą, kalbų mokymosi ir įvairių projektų Respublikoje švietimo“77 bei iniciatyvų finansavimą.

Nustatyta LR Vyriausybės programa (tikslai) 2012–2016 Lietuvos Respublikos Vyriausybės metų laikotarpiu įvairiose srityse. Akcentuotas 2012–2016 metų programos 2013 bendradarbiavimas su Lenkija ekonomikos, energetikos, įgyvendinimo prioritetinės priemonės78 Visos trys saugumo, kultūros srityse. dimensijos Nustatyta LR Vyriausybės programa (tikslai) 2016–2020 Lietuvos Respublikos Vyriausybės metų laikotarpiu įvairiose srityse. Akcentuotas 2016 programa 2016–2020 m.79 bendradarbiavimas su Lenkija ekonomikos, energetikos, saugumo, kultūros srityse.

(sudaryta autoriaus pagal Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Lietuvos Respublikos teisės aktų registro tinklalapius)

Šiame skyriuje taip pat yra atliekama Lietuvos ir Lenkijos prezidentų (2007–2018) kalbų analizė. Pasirinktos prezidentų kalbos buvo nagrinėjamos pagal išskirtus raktažodžius. Iš viso buvo pasirinkta 20 raktažodžių – po 5 skirtingus raktažodžius kiekvienai dimensijai. Prie kiekvienos dimensijos buvo sudarinėjamos raktažodžių rezultatų lentelės pagal prezidentą ir jo kadencijos

74 Lenkijos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų kabineto susitarimas dėl bendro karinio vieneto įsteigimo. 2014. Prieiga per internetą: https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/828ec2f2aee711e486d695b7d843f736?jfwid=13i824anrm. Žiūrėta: 2020 05 20. 75 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų fondo. 2007. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.302209. Žiūrėta: 2020 05 20. 76 Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas. 2011. Prieiga per internetą: https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.395105. Žiūrėta: 2020 05 20. 77 Deklaracija „Dėl lenkų tautinės mažumos Lietuvos Respublikoje ir lietuvių tautinės mažumos Lenkijos Respublikoje švietimo“. 2019. Prieiga per internetą: https://www.smm.lt/uploads/documents/naujienos_1/Deklaracija_del_lenku_tautines_mazumos_LR_20191120.pdf. Žiūrėta: 2020 05 20. 78 Nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo“. 2013. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.444678/aSHXOBwDnF. Žiūrėta: 2020 05 20. 79 Nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“. 2016. Prieiga per internetą: https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/886c7282c12811e682539852a4b72dd4. Žiūrėta: 2020 05 20.

39 laikotarpį, tokiu būdu skaičiuojant, kiek dažnai ir kokiame kontekste prezidentas nurodytu kadencijos laikotarpiu aktualizavo vienas ar kitas valstybių santykius nusakančias temas ir taip prieinant atitinkamas išvadas. Kad toks prezidentų kalbų analizės metodas būtų kaip įmanoma labiau objektyvus ir rezultatai atlieptų taiklų praktinį vaizdą, raktažodžių skaičiavimas rėmėsi žodžių šaknies ir jų prasmės atitikimo principu, t. y. jeigu raktažodis yra „ekonomika“ tai kalboje priskaičiuojami buvo visi žodžiai su šaknimi „ekonom“, atitinkantys žodžio „ekonomika“ bendrinę prasmę. Iš viso buvo išnagrinėta 50 įvairaus formato prezidentinių kalbų: 9 Valdo Adamkaus kalbos, 9 Lech Kaczynski kalbos, 20 Dalios Grybauskaitės kalbų, 7 Bronislaw Komorowski kalbos ir 5 Andrzej Duda kalbos. Bendras visų žodžių skaičius prezidentų pasisakymuose – 64 713 žodžių (44 284 žodžiai Lietuvos prezidentų pasisakymuose ir 20 429 žodžiai Lenkijos prezidentų pasisakymuose). Priežastis, dėl kurios ženkliai skiriasi bendras žodžių skaičius Lietuvos ir Lenkijos prezidentų pasisakymuose, yra labai paprasta – buvo nagrinėjamos kiekvienų metų Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės metinės kalbos, kurios, kaip žinome, yra labai išsamios ir aptariančios visas valstybei aktualiausias metines temas įvairiose srityse. Lenkijoje tokiems metiniams prezidentų pasisakymams tradicijos nėra, tad teko apsiriboti inauguracinėmis kalbomis, įvairių šventinių progų pasisakymais, kalbomis tarptautinių forumų bei diskusijų metu, ir t. t. Visose kalbose iš viso buvo rasti 1383 raktažodžiai (1048 raktažodžiai Lietuvos prezidentų pasisakymuose ir 335 raktažodžiai Lenkijos prezidentų pasisakymuose).

3.1 Politinio dialogo vystymasis

Visų pirma, derėtų išskirti tai, jog nuo 2007 metų pradėjęs prastėti dvišalis politinis dialogas tarp valstybių nėra niekaip susijęs su Valdo Adamkaus užsienio politikos formavimu įpusėjus pastarojo prezidentavimo kadencijai. Lietuvos Prezidentas ir toliau tęsė pagrindinių trijų užsienio politikos tikslų, reglamentuotų 2004 metų politinių partijų susitarime „Dėl pagrindinių valstybės užsienio politikos tikslų ir uždavinių 2004–2008 metais“80, įgyvendinimą, iš kurių vienas buvo taip pat orientuotas į santykius su Lenkija ir kuriuo buvo siekiama plėtoti strateginę partnerystę su pastarąja. Lenkijos ir Lietuvos valstybių prezidentai aktyviai bendradarbiavo Rytų bei Pietų Kaukazo saugumo ir politinės partnerystės klausimais – tiek Valdas Adamkus, tiek Lech Kaczynski 2006–2008 metais dalyvavo GUAM (Gruzijos, Ukrainos, Azerbaidžano, Moldovos) valstybių

80 Politinių partijų susitarimas „Dėl pagrindinių valstybės užsienio politikos tikslų ir uždavinių 2004–2008 metais“. Vilnius: 2004 10 05. Prieiga per internetą: https://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=5042&p_k=1. Žiūrėta: 2019 11 18.

40 vadovų susitikimuose81, o 2008 metais Gruzijos karo įvykių kontekste abu prezidentai atliko itin svarbų vaidmenį vykdami į Gruziją, kur Pietų Osetijos ir Abchazijos okupacinius veiksmus buvo pradėjusi vykdyti Rusija82. Artimi ir šilti santykiai tarp abiejų valstybių vadovų – Valdo Adamkaus ir Lech Kaczynski – nesunkiai įžvelgiami ir jų tuometinėse kalbose, o ypatingai Lietuvos prezidento metiniuose pranešimuose ir dalyje kitų kalbų. Laikotarpyje nuo 2007 metų sausio 1-os dienos iki 2009 metų liepos 12-os dienos (kadencijos pabaigos) Valdas Adamkus net 34-iose skirtingose kalbose nors kartą paminėjo Lenkiją viename ar kitame kontekste83. Iš šių 34 kalbų pasirinkau išsamiai išanalizuoti 7-ias aktualiausias Lietuvos ir Lenkijos santykiams, o taip pat ir 2 metinius pranešimus, kuriuose Lenkija akcentuojama kaip viena svarbiausių ekonominių, energetinių, diplomatinių partnerių. Išanalizavus 9-ias mano pasirinktas Valdo Adamkaus kalbas nurodytu laikotarpiu, nesunku pastebėti diplomatišką Prezidento retoriką. Tarp mano išskirtų raktažodžių politinio dialogo vystymo dimensijai nusakyti, Valdo Adamkaus kalbose dažniausiai pozicionavo žodžiai „partnerystė“, „kaimynystė“ bei „strategija“ (žr. 3 lentelę). Šie žodžiai dažniausiai buvo akcentuojami bendradarbiavimo su ES, NATO, Lenkija, Baltijos valstybėmis, o taip pat ir Rytų partnerystės šalimis kontekste.

3 lentelė. Lietuvos ir Lenkijos prezidentų kalbų ir pasisakymų (2007–2018) raktažodžių dažnumo lentelė.

Kalbų Bendras Raktažodis Prezidentas Laikotarpis sk. žodžių sk. Kaimynystė Strategija Diplomatija Kryptis Partnerystė Valdas Adamkus 2007–2009 9 13 980 29 26 1 11 37 Lech Kaczynski 2007–2010 9 5001 0 3 1 0 7

Dalia 2009–2014 12 16 737 22 21 9 19 9 Grybauskaitė 2014–2018 8 13 567 14 15 3 10 11 Bronislaw 2010–2015 7 9162 5 8 0 4 8 Komorowski Andrzej Duda 2015–2018 5 6266 5 4 0 7 7

Iš viso: 50 64 713 75 77 14 51 79 (sudaryta autoriaus pagal Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus, Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės bei Lenkijos Respublikos Prezidentūros tinklalapius)

Valdo Adamkaus pozicija užsienio politikoje 2007–2009 metais iš esmės nesikeitė ir išliko tokia, kokia ir buvo iki 2007 metų – užtikrintai vakarietiška bei visados ieškanti naujų

81 „Gruzijoje prasideda GUAM lyderių susitikimas“. TV3, 2008 07 01. Prieiga per internetą: https://www.tv3.lt/naujiena/uzsienis/202946/gruzijoje-prasideda-guam-lyderiu-susitikimas. Žiūrėta: 2019 11 18. 82 Navickaitė, Margarita, ten pat, p. 34. 83 Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus kalbos. Prieiga per internetą: http://archyvas.lrp.lt/spaudai/kalbos. Žiūrėta: 2020 05 28.

41 bendradarbystės saitų su kaimyninėmis valstybėmis, net ir tomis, kurios kartais nuvilia ir kelia abejonių, pavyzdžiui, Baltarusija. 2007 metų metiniame pranešime Valdas Adamkus įvardino dvi esmines Lietuvos užsienio politikos kryptis, kurių turi būti laikomasi ir toliau: „Pirma – kartu su strateginiais partneriais kaimyninėse Baltijos valstybių sostinėse, Varšuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje bei Vašingtone siekti efektyvių sprendimų mūsų regiono integracijos gilinime ir glaudesnių saitų su Vakarų Europa. Antra – papildyti užsienio politikos kraitį naujomis politinėmis ir saugumo partnerystėmis Rytuose bei Pietų Kaukaze“ ir tuoj pat pridūrė, jog „svarbu, kad Baltarusija nebūtų atskirta nuo Europos vien dėl jos vadovybės veiksmų“84. Lenkijos kryptis Lietuvos užsienio politikoje buvo akcentuota ir metais vėliau, t. y. 2008 metų Valdo Adamkaus metiniame pranešime – „Subūrėme artimiausius kaimynus kaip didžiausio regione energetinio projekto – naujos modernios atominės elektrinės statybos – patikimus tarptautinius partnerius. Po kalbų, trukusių šešiolika metų, su partneriais Lenkijoje mums pavyko žengti pirmą, bet labai svarbų žingsnį elektros tilto tiesybos link“85. Taigi, akivaizdu, jog Valdo Adamkaus veiksmai užsienio politikos formavimo klausimais nebuvo veiksnys, nulėmęs politinio dialogo prastėjimą tarp Lietuvos ir Lenkijos valstybių nuo 2007 metų. Didžioji dauguma politikos apžvalgininkų ir analitikų santykių prastėjimo pradžia įvardina 2007-uosius metus, kadangi Donaldas Tuskas ir Radoslaw Sikorski užėmė atitinkamai svarbius premjero ir užsienio reikalų ministro postus. Donaldas Tuskas buvo labiau orientuotas į Lenkijos– ES santykių gerinimą, kadangi Lietuvos nelaikė gyvybiškai svarbios Lenkijai partnerės, o tuo tarpu Radoslaw Sikorski aktyviai pasisakė už santykių su Rusija „perkrovimą“86, nepaisant Rusijos vykdytos agresijos Gruzijoje 2008 metais ir Valdo Adamkaus metiniuose pranešimuose bei kalbose agresyvėjančios retorikos Rusijos veiksmų atžvilgiu87. VU TSPMI dėstytoja Galina Vaščenkaitė tokią pasikeitusią Lenkijos poziciją argumentuoja tuo, jog „tapusi visateise ES nare, Lenkija pajuto savo (tiek gyventojų skaičiaus, tiek ekonomikos dydžio nulemtą) potencialą tapti viena iš įtakingiausių ES valstybių“88, o tokie pragmatiškosios politikos šalininkai kaip Donaldas Tuskas ir vėliau – Bronislaw Komorowski, tapęs Lenkijos prezidentu po Lech Kaczynski žūties, šios ambicijos įgyvendinimui buvo tinkamiausi Lenkijos politinio elito atstovai. Taigi, nuo 2007 metų,

84 Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus metinis pranešimas. 2007 04 19. Prieiga per internetą: http://archyvas.lrp.lt/lt/news.full/7764. Žiūrėta: 2020 05 28. 85 Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus metinis pranešimas. 2008 04 15. Prieiga per internetą: http://archyvas.lrp.lt/lt/news.full/8957. Žiūrėta: 2020 05 28. 86 Miniotaitė, Gražina. 2011. „Baltijos valstybių užsienio ir saugumo politikos europeizacijos tendencijos“ iš Lietuvos metinė strateginė apžvalga 2010–2011, p. 140. Prieiga per internetą: http://www.lka.lt/lt/moksline- veikla/leidiniai/lietuvos-metine-strategine-apzvalga.html. Žiūrėta: 2019 11 18. 87 Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus metinis pranešimas, Vilnius, LR Seimas, 2008 04 15. Prieiga per internetą: https://webgate.ec.europa.eu/sr/speech/lietuvos-respublikos-prezidento-valdo-adamkaus-metinis- prane%C5%A1imas-3-dalis-1-dalis-22271-2. Žiūrėta: 2019 11 18. 88 Vaščenkaitė, Galina, ten pat, p. 130.

42 kaip teigia informacijos šaltinis „Apžvalga“, „prasidėjo pragmatinė Lenkijos užsienio politikos era, kurioje, kaip pažymi analitikai, Varšuva puikiai suvokė, kad disponuoja daug didesne nei Lietuvos santykine ir struktūrine galia, todėl gali daryti įtaką dvišalių santykių plėtotei“89. 2009 metų liepos mėnesį Valdą Adamkų LR prezidento poste pakeitė naujoji šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri prie tendencingai nuo 2007 metų prastėjančio politinio dialogo tarp Lietuvos ir Lenkijos savo užsienio politikos formavimo būdu svariai prisidėjo. Visų pirma, vertėtų pastebėti tai, jog naujosios prezidentės laikysena kardinaliai skyrėsi – pastaroji savo retoriką formavo pakankamai griežtu, į nuolaidas ir kompromisus nesileidžiančiu tonu90, priešingu iki tol vyravusiam Valdo Adamkaus politinio dialogo tonui, tad jau iš anksto buvo aišku, jog santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos veikiausiai nebus tokie pat šilti kaip anksčiau, ypatingai po žinios apie Grybauskaitės pasirinktus pirmuosius vizitus į Švediją ir Latviją, o ne Lenkiją, kaip tradiciškai buvo daroma iki 2009 metų. Prie to paties būtų gerai pridurti ir ideologinį politinių pažiūrų aspektą. Nepaisant to, jog Grybauskaitė viešai savo politinių pažiūrų krypties nedetalizavo ir nesiejo savęs nei su viena Lietuvos politine partija, konservatyvios minties įtaka jos vykdomoje užsienio ir vidaus politikoje buvo pakankamai akivaizdi91. Dėl šios priežasties neišvengiamas konfliktas su Lenkijos Užsienio reikalų ministru Sikorskiu buvo užprogramuotas iš anksto. Tai puikiausiai pasimatė 2012 metais, kai pastarojo propaguotas suartėjimas Lenkijos–Rusijos santykiuose lėmė „skambiųjų“ ir visą Rytų Europos regiono politinę padangę nušvietusių Grybauskaitės žodžių paskelbimą vizito Čikagoje metu – „geriau kai kuriuose santykiuose daryti tam tikrą pauzę nei bandyti taisyti, kas šiuo metu nepataisoma“92. Galutinai situaciją pablogino 2010 metų Smolensko aviakatastrofa, kurios metu žuvo pagrindinis Sikorskio taikomos užsienio politikos retorikos oponentas Lech Kaczynski. Ši nelaimė nulėmė tai, jog pagrindine Lenkijos užsienio politikos figūra tapo Radoslaw Sikorski, o užsienio politikos formavimo duetas tarp Grybauskaitės ir Sikorskio Lenkijos ir Lietuvos dvišalių santykių atžvilgiu visiems politikos dalyviams, apžvalgininkams ir analitikams suponavo vieną ir tą pačią išvadą – politinio dialogo vystymas tarp kaimyninių valstybių vienareikšmiškai dar labiau prastės. 2013 metais naujasis LR Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vizito Varšuvoje metu mėgino Lietuvos ir Lenkijos santykius politinio dialogo vystymo atžvilgiu, kaip pats sakė, „grąžinti ant normalių bėgių“, nes, anot jo, „per ilgai buvo nesusikalbama ir, tiesiai sakant, per ilgai buvo

89 Mieldažė, Edita, ten pat. 90 Vaščenkaitė, Galina, ten pat, p. 165. 91 Vaščenkaitė, Galina, ten pat, p. 165. 92 „D. Grybauskaitė apie Lietuvą ir Lenkiją: kai kuriuose santykiuose geriau daryti pauzę nei bandyti taisyti, kas nepataisoma“. Delfi, 2012 06 04. Prieiga per internetą: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/dgrybauskaite-apie- lietuva-ir-lenkija-kai-kuriuose-santykiuose-geriau-daryti-pauze-nei-bandyti-taisyti-kas-nepataisoma.d?id=58849941. Žiūrėta: 2019 11 19.

43 nesikalbama“93. Toks ministro žingsnis nepraslydo pro akis prezidentei Daliai Grybauskaitei ir tuometiniam premjerui Algirdui Butkevičiui – pastarieji sukritikavo tokį ministro poelgį94, tad Linkevičiaus geri siekiai tik dar labiau pagilino jau ir taip gilią prarają tarp Lietuvos ir Lenkijos. Taikliai esamą padėtį įvardino Galina Vaščenkaitė, išsakiusi nuomonę, jog „vieši „ne(su)sikalbėjimai“ aukščiausiame politiniame lygyje tęsėsi toliau“95. Tokia abiejų valstybių dvišalių santykių padėtis iš esmės ir toliau nesikeitė iki tol, kol įvyko Krymo aneksija ir Rusijos ekspansionizmu remta užsienio politika be pasirinkimo galimybės kiek suartino abejas valstybes, leidžiant suprasti, jog, kaip Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausias redaktorius ir žymus Lenkijos istorikas Adam Michnik teigė, ginčai tarp Lietuvos ir Lenkijos yra absurdiški, beprasmiai ir kenksmingi, o naudingi tik Kremliaus įgyvendinamai politikai96. Deja, santykių suartėjimas buvo matomas tik regioninio saugumo, karinio bendradarbiavimo, ekonomikos ir energetikos vystymo klausimais, veikiausiai dėl to, jog Grybauskaitės užsienio politikos formavimo strategija nepasikeitė. Nors ir, Grybauskaitės kadencijos Prezidentūros teigimu, per dvi prezidentavimo kadencijas skaičiuojama, jog įvyko apie 20 Lietuvos ir Lenkijos vadovų susitikimų97, tačiau iš jų buvo tik dveji valstybiniai, o ir pastarųjų 20-ies susitikimų skaičius neiliustruoja tikrosios santykių padėties ir yra labiau kiekybę, o ne kokybę atspindintis rodiklis. Pirmosios kadencijos metu Dalia Grybauskaitė savo kalbų, pasisakymų, taip pat ir metinių pranešimų metu sąlyginai dažnai vartojo raktažodžius „kaimynystė“, „strategija“, „kryptis“ (žr. 3 lentelę), tiesa, jau kiek kitokiame kontekste nei iki tol tai darė Valdas Adamkus. Savo metinių pranešimų metu Prezidentė Lenkiją paminėjo tik 2011 metais ir tik du kartus, iš kurių abu buvo sąlyginai epizodiški, paminint pastarąją kartu su Švedija, kaip alternatyviausią energetinio saugumo garantą. Nei šiame, nei kituose metiniuose pranešimuose nebuvo akcentuojami jokie istoriniai ar kultūriniai saitai su Lenkija, o visas referencijas apie santykius su Lenkija galime įžvelgti nebent už abstrakčių regioninio, kaimyninio, energetinio saugumo išsireiškimų. Taip pat verta pastebėti, jog raktažodį „partnerystė“ Dalia Grybauskaitė savo kalbose vartojo daug rečiau nei tai darė Valdas Adamkus (žr. 3 lentelę). Dalia Grybauskaitė partnerystės raktažodį daugiausiai akcentavo Šiaurės ir

93 „L. Linkevičius atsiprašė lenkų“. Delfi, 2013 02 07. Prieiga per internetą: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/llinkevicius-atsiprase-lenku.d?id=60617107. Žiūrėta: 2019 11 19. 94 „Prezidentė kritikuoja L. Linkevičiaus atsiprašymą Lenkijoje“. Bernardinai, 2013 02 13. Prieiga per internetą: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-02-13-prezidente-kritikuoja-l-linkeviciaus-atsiprasyma-lenkijoje/95390. Žiūrėta: 2019 11 19. 95 Vaščenkaitė, Galina, ten pat, p. 166. 96 Špokas, Edvardas. „A. Michnikas: kam naudingas Lietuvos ir Lenkijos santykių griovimas“. Delfi, 2014 08 21. Prieiga per internetą: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/a-michnikas-kam-naudingas-lietuvos-ir-lenkijos- santykiu-griovimas.d?id=65622006. Žiūrėta: 2019 11 19. 97 „Prezidentūra: Lietuvos ir Lenkijos santykiai labai geri“. Diena, 2019 02 26. Prieiga per internetą: https://www.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/prezidentura-lietuvos-ir-lenkijos-santykiai-labai-geri-902853. Žiūrėta: 2019 11 19.

Baltijos valstybių, Ukrainos, Gruzijos, Moldovos, Kaukazo regiono atžvilgiu, tuo tarpu Valdas Adamkus – Lenkijos. Tai sufleruoja apie kiek pasikeitusią kryptį užsienio politikos įgyvendinime, labiau orientuojantis link Skandinavijos regiono valstybių, konkrečiai – Švedijos, taip pat ir siekiant būti regiono lydere dialoge su Rytų partnerystės valstybėmis, tokiu būdu tampant pastarosioms alternatyviuoju tiltu į ES. Tai įrodo jau 2011 metais Prezidentės išsakyta pozicija metinio pranešimo metu: „Natūralu, jog visose srityse bendradarbiavimas su Šiaurės Europos šalimis išlieka svarbiausias prioritetas“98. Nuolatinį krypties buvimo trūkumą tiek vidaus, tiek užsienio politikoje Dalia Grybauskaitė pirmosios kadencijos metu išsakytose kalbose ir pasisakymuose akcentavo sąlyginai dažnai – raktažodis „kryptis“ buvo minimas beveik dvigubai dažniau nei Valdo Adamkaus kalbose (žr. 3 lentelę). Prezidentės įžvelgiamą krypties trūkumą galima pastebėti jau pirmajame 2010 metų metiniame pranešime: „Pakviesiu įkvėpti pilietinės valios ir politinės drąsos. Ir pripažinti: įstrigome, nes – praradome kryptį“99, taip pat ir trečiajame Prezidentės metiniame pranešime: „Todėl kviečiu ir siūlau: nesiblaškykime, susitarkime dėl kertinių darbų, kad besikeičiančios valdžios judėtų viena kryptimi“100. Panašu, jog Dalia Grybauskaitė šios krypties formavimo ir ėmėsi – tik ne vien tik Lenkijos ar ES struktūrų kryptimi, bet ir Skandinavijos regiono, kas Valdo Adamkaus prezidentavimo metu buvo daroma sąlyginai pasyviai. Pakitusią Lietuvos užsienio politikos kryptį galėjo lemti dvi esminės priežastys: išankstinis Dalios Grybauskaitės nusistatymas dar prieš užimant prezidentės pareigas (tokį nusistatymą galėjo lemti tai, jog 2007 metais Lenkijos premjero poziciją užėmė pragmatiškosios politikos šalininkas Donaldas Tuskas, o Užsienio reikalų ministro – Radoslaw Sikorski, todėl natūraliai buvo nusigręžta Šiaurės valstybių kryptimi ir pirmuoju Prezidentės užsienio vizitu pasirinkta Švedija, kadangi Lenkija, Prezidentės akyse, galėjo prarasti savo kredibilumą dėl santykių „perkrovimo“ su Rusija pozicijos) arba dažnai akcentuojami priekaištai dėl lenkų tautinės mažumos Vilniuje (iš pradžių, dar 2010 metais, prieš pat aviakatastrofą darbo vizitu Vilniuje viešėjęs Lech Kaczynski, išreiškė nusivylimą dėl tuo metu LR Seimo sprendimu atmesto Vyriausybės įstatymo projekto, kuriuo būtų leista rašyti lenkiškas pavardes pagal lenkų kalbos diakritinių ženklų formuluotes101, o vėliau nuolatinį nepasitenkinimą lenkų mažumos padėtimi Vilniuje reiškė po Lech Kaczynski žūties

98 Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas. 2011 06 07. Prieiga per internetą: https://grybauskaite.lrp.lt/lt/metinis-pranesimas-2011. Žiūrėta: 2020 05 28. 99 Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas. 2010 06 08. Prieiga per internetą: https://grybauskaite.lrp.lt/lt/metinis-pranesimas-2010. Žiūrėta: 2020 05 28. 100 Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas. 2012 06 07. Prieiga per internetą: https://grybauskaite.lrp.lt/lt/metinis-pranesimas-2012. Žiūrėta: 2020 05 29. 101 „Prezydent z roboczą wizytą na Litwie“. Prezydent.pl, 2010 04 08. Prieiga per internetą: https://www.prezydent.pl/archiwum-lecha-kaczynskiego/wizyty-prezydenta/wizyty-zagraniczne-lecha- kaczynskiego/art,714,prezydent-z-robocza-wizyta-na-litwie.html. Žiūrėta: 2020 05 29.

Lenkijos prezidentu tapęs Bronislaw Komorowski – vienas iš tokių kartų buvo pastarojo vizito Vilniuje metu 2011 metų vasario 16-os dienos iškilmių metu102). Kad ir kuri priežastis tai būtų, rezultatą jos abi lemia vienodą – politinis dialogas su Lenkija Dalios Grybauskaitės pirmosios prezidentavimo kadencijos metu neišvengiamai suprastėjo. Lenkija išliko svarbia ekonomine, energetine bei karinio saugumo partnere, tačiau labiau dėka geopolitinių priežasčių Rytų Europos regione, o ne bendro intereso vystyti artimus santykius tarp valstybių. Antroji Dalios Grybauskaitės kadencija buvo pažymėta šiokiu tokiu politinio dialogo sušiltėjimu tarp abiejų valstybių, tiesa, daugiausiai ne Prezidentės dėka. Nors ir pastaroji visus stipriai nustebino išvykdama valstybinio vizito į Lenkiją kadencijos pabaigoje, tačiau tai tikrai nebuvo esminis momentas, kiek suartinęs abejas valstybes. Visų pirma, kaip jau buvo minėta, geopolitinė situacija regione nuo 2014 metų iškėlė būtinybę nors kiek „normalizuoti“ santykius tarp valstybių, kadangi iškilo reali, o ne tik teoriškai numanoma geopolitinė grėsmė Rytų Europos regione. Antrosios svarbos priežastimi būtų galima laikyti Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, prisidėjusiam prie to, jog ilgai besitęsęs konfliktas tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir Lenkijos energetikos bendrovės „Orlen“ pagaliau buvo išspręstas, o tai, kad šį Sauliaus Skvernelio iniciatyvos gestą Lenkija įvertino, įrodo Krynicos ekonomikos forumas, 2018-ais metais premjerą įvardinęs metų žmogumi103. Taip pat paminėti vertėtų ir Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį, kuriam 2019 metų liepos 1 dieną buvo įteiktas Lenkijos valstybinis apdovanojimas „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“104. Seimo Pirmininko nuopelnai Lenkijos valstybei labiausiai akcentuojami lenkų tautinės mažumos padėties Lietuvoje atžvilgiu. Kaip vieną iš nuopelnų lenkų tautinei mažumai, buvęs Lenkijos Respublikos Seimo maršalka Marek Kuchcinski įvardina lenkiškų televizijų retransliavimo galimybę, tokiu būdu sumažinant galimybę Lietuvos lenkams būti dezinformuotiems rusiškų televizijų. Seimo Pirmininko apdovanojimas išties daug pasako apie politinį dialogą tarp Lietuvos ir Lenkijos Dalios Grybauskaitės antrosios prezidentavimo kadencijos metu – tai rodo vienareikšmiškai sušiltėjusi politinį dialogą tarp valstybių, kadangi pastarojo koreliacija nuo 2015 metų yra tolygi lenkų tautinės mažumos Lietuvoje padėčiai. Tokią tendenciją pastebėjo ir politologas Marijušas Antonovičius, apibendrindamas Grybauskaitės antrosios prezidentavimo kadencijos poziciją santykių su Lenkija atžvilgiu – „jei santykiai su Lenkijos

102 „Prezydent: Z Dalią Grybauskaite rozmawiałem o sprawach trudnych“. Prezydent.pl, 2011 02 16. Prieiga per internetą: https://www.prezydent.pl/archiwum-bronislawa-komorowskiego/aktualnosci/wizyty- zagraniczne/art,61,prezydent-z-dalia-grybauskaite-rozmawialem-o-sprawach-trudnych.html. Žiūrėta: 2020 05 29. 103 Krištopaitytė, Eglė. „Sugadinti ir vėl gaivinti santykiai su Lenkija“. 15min, data nėra nurodyta. Prieiga per internetą: https://www.15min.lt/media-pasakojimai/grybauskaite-santykiai-su-lenkija-696. Žiūrėta: 2019 11 20. 104 Grigaliūnaitė, Violeta. 2019. „Apdovanojimą Lenkijoje gavęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis prabilo lenkiškai“. 15min, 2019 07 01. Prieiga per internetą: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/apdovanojima- lenkijoje-gaves-seimo-pirmininkas-viktoras-pranckietis-prabilo-lenkiskai-56-1166836. Žiūrėta: 2020 05 24.

46 politikais būdavo aštresni, ji pradėdavo kalbėti aštriau ir priimdavo drastiškesnius sprendimus Lietuvos lenkų atžvilgiu“105. Dalios Grybauskaitės ir Andrzej Duda prezidentinių kalbų raktažodžių dažnumo atžvilgiu, tendencijos iš esmės per daugiausiai nesikeitė, lyginant su Dalios Grybauskaitės pirmąja kadencija ir Bronislaw Komorowski prezidentavimo laikotarpiu. Kiek rečiau Dalios Grybauskaitės metiniuose pranešimuose ir proginiuose pasisakymuose vartoti visi raktažodžiai, išskyrus „partnerystė“, sufleruoja apie kiek atšilusį politinį dialogą su Lenkija (žr. 3 lentelę). Andrzej Duda kalbose raktažodžių dažnumo skaičiai beveik identiški tiems, kurie buvo suskaičiuoti ir Bronislaw Komorowski kalbose (žr. 3 lentelę). Įtampa politiniame dialoge 2015 metais Lenkijos prezidentu tapus Andrzej Duda kiek nuslūgo, tačiau vis tiek išliko dėka vis dar iš esmės nepasikeitusios tautinių mažumų padėties Lietuvoje. Įtampos nuslūgimą labiausiai būtų galima sieti su geopolitine situacija regione, t. y. Krymo aneksijos įvykiais, privertusiais nustumti į šalį antraeilės svarbos nesutarimus dėl tautinių mažumų klausimų ir ant pjedestalo iškelti tokius klausimus kaip regiono karinis saugumas bei energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos, kurią Lietuva sėkmingai ir laipsniškai įgyvendina per bendrus dvišalius energetinius ir infrastruktūrinius projektus su Lenkija. Dialogo šiltėjimą taip pat būtų galima sieti su tokiais abejoms valstybėms nepalankiais energetiniais projektais kaip „NordStream 2“ ir Astravo atominės elektrinės statybos. Tokias nacionalines grėsmes ir tuo pačiu bendradarbiavimo su Lenkija bendrus taškus akcentavo Dalia Grybauskaitė savo 2016 metų metiniame pranešime: „Buvome energetine sala, tačiau jungtimis su Lenkija ir Švedija nutiesėme tiltus į kontinentinę Europą. Randame palaikymą Europos Sąjungoje dėl „NordStream 2“, dėl sankcijų Rusijai, dėl Astravo atominės elektrinės“106. Tokį pat požiūrį išreiškė ir Lenkijos Prezidentas Andrzej Duda savo vizito Lietuvoje metu 2018 metų vasario 16 dieną, akcentuodamas bendrą abiejų valstybių požiūrį energetikos ir saugumo klausimais, taip pat ir artimą ekonominį bendradarbiavimą ir netgi džiugiai paminėdamas lenkų tautinės mažumos Lietuvoje klausimą, dėl kurio derybos pagaliau pradėjo judėti tinkama linkme107. Apibendrinant politinio dialogo būseną Dalios Grybauskaitės prezidentavimo kadencijų metu, būtų galima teigti, jog esminį pokytį permaininguose valstybių santykiuose padarė trys pagrindinės priežastys: 1) pasikeitusi abiejų valstybių politinių lyderių retorika ir laikysena daugiausiai dėka asmeninių politikų savybių, o taip pat ir kiek pakitusios užsienio politikos kryptys – Lenkija orientavosi dar artimiau bendrauti su ES ir kukliai svarstė santykių „perkrovimo“ su Rusija idėją,

105 Krištopaitytė, Eglė, ten pat. 106 Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas. 2016 06 09. Prieiga per internetą: https://grybauskaite.lrp.lt/lt/kalbos/metiniai-pranesimai/2016-m./25366. Žiūrėta: 2020 05 28. 107 „Spotkanie Prezydentów Polski Litwy z mediami. Wypowiedź Prezydenta RP“. Prezydent.pl, 2018 02 17. Prieiga per internetą: https://www.prezydent.pl/aktualnosci/wypowiedzi-prezydenta-rp/wystapienia/art,370,spotkanie- prezydentow-polski-litwy-z-przedstawicielami-mediow-wypowiedz-prezydenta-rp-.html. Žiūrėta: 2020 05 29.

47 tuo tarpu Lietuva koncentravosi kaip įmanoma labiau suartinti santykius su Šiaurės Europos valstybėmis, taip pat ir toliau artimai bendradarbiauti su Baltijos valstybėmis ir tapti tiltu tarp Rytų partnerystės valstybių ir Vakarų; 2) vėliau situaciją santykių šiltėjimo linkme pakoregavo geopolitiniai veiksniai regione – „Nord Stream 2“ projektas, Astravo atominės elektrinės statybos, Rusijos agresija Kryme; 3) besikeičianti politinio elito sudėtis tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje. Šios trys pagrindinės priežastys lėmė tai, jog Lietuvos ir Lenkijos dvišaliai santykiai Grybauskaitės kadencijų laikotarpiu buvo daugiausiai vadinami kaip itin šalti, tiesa, sušiltėję antrosios kadencijos pabaigoje ir suteikę šiokį tokį pozityvų pagreitį dabartinei situacijai, kai naujasis LR Prezidentas yra Gitanas Nausėda. Gitano Nausėdos prezidentavimo laikotarpis yra referuojamas kaip galimai naujasis Lietuvos ir Lenkijos dvišalių santykių etapas, kol kas daugiausiai dėka to, jog naujasis Prezidentas pirmojo užsienio vizito vyko į Lenkiją, o taip pat ir akivaizdžiai siekia vystyti šiltus abipusius santykius per taikomą užsienio politikos retoriką Lenkijos atžvilgiu108.

3.2 Ekonominis ir energetinis bendradarbiavimas

Lietuvos ir Lenkijos dvišaliai ekonominiai ir energetiniai santykiai išties galėtų būti vadinami kaip itin geri, intensyvūs ir stabilūs. Politologai, patys politikai, o taip pat ir žiniasklaidos atstovai dažnai Lietuvos ir Lenkijos santykius ekonomikos ir energetikos dimensijose vertina kaip „konstruktyvaus bendradarbiavimo įrodymą ar bent jau solidžią atsvarą aršiai politinei retorikai ir tautinių mažumų problemoms“109. Ekonominis ir energetinis bendradarbiavimas tarp šių valstybių, priešingai nei politinio dialogo vystymas, nėra nei kiek arba bent jau daug mažiau permainingas. Per pastaruosius 11 metų Lietuvos ir Lenkijos ekonominis bendradarbiavimas ženkliai išaugo, o tai argumentuoja oficialūs skaičiai, kuriuos teikia Lietuvos statistikos departamentas. Nuo 2007 iki 2018 metų Lietuvos eksportas į Lenkiją išaugo beveik tris kartus, o importas – beveik dvigubai (žr. 2 grafiką). Lyginant su kitomis Lietuvos ekonominio bendradarbiavimo valstybėmis partnerėmis, Lenkija neabejotinai yra viena svarbiausių iš jų. Pagal 2018 metų duomenis, Lenkija buvo trečioji eksporto partnerė Lietuvai (~2332 mln. Eur), nusileidžianti tik Rusijai (~3962 mln. Eur) ir Latvijai (~2771 mln. Eur), o importo atžvilgiu situacija iš esmės panaši – Lenkija yra trečia svarbiausia Lietuvos importo partnerė (~3561 mln. Eur), nusileidžianti tik Rusijai (~4395 mln. Eur)

108 Norkevičius, Mindaugas. 2019. „Mindaugas Norkevičius. Lietuvos ir Lenkijos santykiuose naujas etapas?“. LRT, 2019 11 22. Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/1118496/mindaugas-norkevicius-lietuvos-ir- lenkijos-santykiuose-naujas-etapas. Žiūrėta: 2019 11 30. 109 Vaščenkaitė, Galina, ten pat, p. 144.

48 ir Vokietijai (~3700 mln. Eur)110. Šalių prekybos balansas visus 11 metų išliko neigiamas: pats mažiausias jis buvo 2010 metais (~359 mln. Eur), o piką pasiekė 2018 metais, kai siekė net ~1229 mln. Eur (žr. 2 grafiką). Tiesa, ženkliai padidėjęs neigiamas prekybos balansas nebūtinai turi būti suprantamas kaip grėsmingas aspektas. Šiuo atveju neigiamas prekybos balansas parodo tai, jog Lietuvai Lenkija yra daug svarbesnė ekonominė partnerė nei atitinkamai atvirkščiai, tad tai iš esmės suteikia netiesioginės galios Lenkijos politikams vystant dialogą su Lietuva kitais klausimais, pavyzdžiui, tautinių mažumų problemų klausimu, tačiau ar pastaroji šia tiesiogiai nematoma galia naudojasi dialogo vystyme su Lietuva praktiniame lygmenyje yra jau atskiro vertinimo ir analizės vertas klausimas. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog rizikuoti itin artimu bendradarbiavimu ekonomikos, energetikos ir karinio saugumo srityse, ypatingai atsižvelgiant į tai, jog abejas valstybes vienija bendros geopolitinės grėsmės, kurios palaipsniui tampa vis labiau aktualesnės Rytų Europos regione, būtų neracionalu tik dėl tautinių mažumų padėties klausimų. Taipogi vertėtų pastebėti ir tai, jog neigiamas prekybos balansas 2018 metais išaugo ne dėl to, jog sumažėjo Lietuvos eksportas į Lenkiją (iš tiesų jis pastebimai padidėjo net ~183 mln. Eur ir toks prieaugis yra didžiausias nuo 2016 metų), o dėl to, jog Lietuvos importas iš Lenkijos ženkliai padidėjo (~502 mln. Eur prieaugis per paskutiniuosius metus buvo vienas didžiausių per visą dešimtmetį ir pasiekė 2010–2011 metų piką, kai importo iš Lenkijos prieaugis buvo kone identiškas, besiskiriantis tik keliais šimtais tūkstančių Eur.) (žr. 2 grafiką), tad tokią statistiką galima būtų interpretuoti kaip konstruktyvaus ekonominio bendradarbiavimo pavyzdį, nepaisant aršios politinės retorikos tautinių mažumų padėties klausimu.

2 grafikas. Lietuvos eksporto į Lenkiją ir importo iš Lenkijos apimtys bei prekybos su Lenkija balansas 2007–2018 metų laikotarpiu (sudaryta autoriaus pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis)

4000 3561 3059 2720 3000 2447 2500 2493 2618 2227 2332 2112 2071 2024 2057 2149 1892 1817 2000 1569 1308 1210 1400 1397 929 848

1000 786 Mln. Eur Mln. 0 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 -460 -359 -469 -391 -1000 -671 -683 -663 -910 -1106 -1183 -1050 -1229 -2000

Eksportas Importas Balansas

110 Eksportas, importas pagal šalis ir teritorijas, Lietuvos statistikos departamento duomenys. 2018. Prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/uzsienio-prekyba1. Žiūrėta: 2019 11 26.

Kritikos kartais perdėtai pozityviam ir teigiamam Lietuvos ir Lenkijos dvišalio ekonominio bendradarbiavimo vertinimui yra įžvelgiama, jeigu yra lyginamas Lietuvos ir Lenkijos ekonominis bendradarbiavimas su Lietuvos ir Latvijos ekonominiu bendradarbiavimu. Nepaisant to, jog Lenkija yra beveik 5 kartus didesnė savo teritorijos dydžiu, beveik 20 kartų didesnė savo populiacijos skaičiumi, o taip pat pagal BVP perkamąją galią Latviją lenkia beveik 21 kartą111, visgi importuojamų prekių iš Lietuvos atžvilgiu vis dar atsilieka, o ši tendencija nesikeitė per visą Lietuvos, kaip valstybės, egzistavimo laikotarpį. Pagal 2018 metų duomenis, Lenkija importavo prekių iš Lietuvos už ~2332 mln. Eur, tuo tarpu Latvija – už ~2771 mln. Eur112. Tokia statistika suponuoja nuomonę, jog įvardinami itin svarbūs ir intensyvūs Lietuvos ekonominiai santykiai su Lenkija galbūt nėra jau tokie ir „svarbūs bei intensyvūs“. Kritika tokios nuomonės atžvilgiu būtų pakankamai paprasta – šio palyginimo atveju yra pamirštami labai svarbūs geografiniai bei geopolitiniai faktoriai, nulemiantys tai, jog Lenkija importuoja iš Lietuvos mažiau prekių nei tai daro Latvija, nors ir tai argumentuoja Lietuvai karčią tiesą, jog Lietuvai Lenkija yra svarbesnis ekonominis partneris nei Lenkijai Lietuva. Energetinio bendradarbiavimo atžvilgiu, Lietuvos ir Lenkijos santykiai buvo kiek riboti iki 2007 metų, pasižymėję tik energetinio saugumo vardan pasitarnavusiu sandėriu dėl „Mažeikių naftos“ pardavimo, tačiau vėliau pastarieji pastebimai intensyvėjo. Pagrindiniai energetiniai projektai, jungiantys Lietuvos ir Lenkijos valstybes ir į kuriuos derėtų atkreipti dėmesį, yra elektros jungtis „LitPol Link“, GIPL113 dujotiekis bei „Baltic Pipe“ dujotiekis. Iš šių trijų svarbiausių energetinių projektų tik vienas „LitPol Link“ kol kas yra įgyvendintas ir sėkmingai veikiantis šiandien. Pastarasis buvo pradėtas įgyvendinti dar 2008 metais, kai LR prezidentu buvo Valdas Adamkus, o pilnu pajėgumu pradėjo veikti 2016 metais, kai antrąją prezidentavimo kadenciją įpusėjo Dalia Grybauskaitė114. Antrasis pagal svarbą energetikos projektas, kuris, deja, dar nėra įgyvendintas, tačiau yra numatyta, jog pradės veikti 2021 metų pabaigoje, yra GIPL dujotiekis115. GIPL projekto idėjos užuomazgos siekia dar 1992-uosius metus, tačiau parengiamieji darbai prasidėjo būtent 2008–2009 metais, o 2014 metais buvo patvirtinta Europos Sąjungos parama šiam

111 Lenkijos ir Latvijos valstybių palyginimas, „IndexMundi“ duomenys. 2017. Prieiga per internetą: https://www.indexmundi.com/factbook/compare/poland.latvia. Žiūrėta: 2019 11 26. 112 Eksportas, importas pagal šalis ir teritorijas, Lietuvos statistikos departamento duomenys, ten pat. 113 GIPL – Gas Interconnection Poland–Lithuania. 114 Navakas, Naglis. 2016. „LitPol Link“ pradeda veikti įprastu režimu“. Verslo žinios, 2016 02 03. Prieiga per internetą: https://www.vz.lt/sektoriai/energetika/2016/02/03/litpol-link-pradeda-veikti-iprastu-rezimu. Žiūrėta: 2019 11 30. 115 Pakėnienė, Roma. 2019. „Teismas nutraukė bylinėjimąsi dėl GIPL konkurso“. 15min, 2019 11 08. Prieiga per internetą: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/teismas-nutrauke-bylinejimasi-del-gipl-konkurso-664- 1229030. Žiūrėta: 2019 11 30.

50 projektui116, įvertinus pastarąjį kaip valstybinės svarbos projektą. Trečios svarbos projektu būtų galima įvardinti „Baltic Pipe“ dujotiekį, kuris dabartiniame geopolitiniame kontekste yra labiausiai siejamas su atsvara „Nord Stream 2“ projektui. Pastarasis buvo pradėtas vystyti 2009 metais, o 2013 metais buvo patvirtintas finansavimas projekto įgyvendinimui iš Europos Sąjungos lėšų117. Atsižvelgiant į dabartinį geopolitinį kontekstą, šis energetikos projektas yra pirminės svarbos visam Rytų ir Centrinės Europos regionui, kadangi juo tiesiogiai yra siekiama sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų. Iš esmės visi trys minėtieji energetikos projektai tarp Lietuvos ir Lenkijos yra labiausiai orientuoti į regioninį energetikos saugumo užtikrinimą ne tik tarp minėtųjų valstybių, bet ir kitų šalių, pavyzdžiui, prie „Baltic Pipe“ prisijungsiančių Ukrainos, Vengrijos, Slovakijos, Čekijos, Latvijos bei Estijos. Pagrindinis „LitPol Link“, „GIPL“ ir „Baltic Pipe“ energetinių projektų siekis yra vienas ir tas pats – sumažinti regiono energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Bendrą abiejų valstybių interesą artimai bendradarbiauti ekonomikos bei energetikos srityse galima įžvelgti ir dokumentuose bei teisės aktuose, kuriuos išskyriau dokumentų analizės lentelėje ekonomikos ir energetikos dimensijoje (žr. 2 lentelę). Šie dokumentai yra: Lietuvos Respublikos nacionalinė energetikos strategija118 (galiojo nuo 2007 iki 2012 metų) ir Lietuvos Respublikos nacionalinė energetikos nepriklausomybės strategija119 (galioja nuo 2012 metų). Akcentuotą artimą ekonominį bei energetinį bendradarbiavimą su Lenkija taip pat galima įžvelgti ir LR Vyriausybių 2012–2016 m. ir 2016–2020 m. programose. 2007 metais patvirtintoje nacionalinėje energetikos strategijoje mažiausiai 22 kartus tiesiogiai yra minima Lenkija viename ar kitame energetikos krypčių bei tikslų kontekste. Jau trečiuoju pirmosios dalies (bendrųjų nuostatų) punktu yra įvardinama konkreti pagrindinė Lietuvos energetinės strategijos kryptis artimiausiam dešimtmečiui, padėsianti išspręsti sudėtingas energetinės priklausomybės nuo Rusijos problemas: „Yra rimtų energetinio saugumo problemų, kurias Lietuvai vienai būtų labai sunku arba beveik neįmanoma išspręsti. Visų pirma tai gamtinių dujų tiekimo ilgalaikis patikimumas, būsimos naujos atominės elektrinės statyba ir elektros energijos sistemos integracija į ES sistemas. Šiuos strateginius uždavinius galima lengviau išspręsti

116 „Lenkijos ir Lietuvos dujotiekių jungties statybos finansavimui gauta išankstinė ES parama“. LRT, 2016 05 11. Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/136329/lenkijos-ir-lietuvos-dujotiekiu-jungties-statybos- finansavimui-gauta-isankstine-es-parama. Žiūrėta: 2019 11 30. 117 Mikutavičius, Darius. 2019. „Lenkija ir Danija užsitikrino ES finansavimą dujotiekio „Baltic Pipe“ projektui“. Delfi, 2019 04 15. Prieiga per internetą: https://www.delfi.lt/verslas/energetika/lenkija-ir-danija-uzsitikrino-es-finansavima- dujotiekio-baltic-pipe-projektui.d?id=80914311. Žiūrėta: 2019 11 30. 118 Nutarimas „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo“. 2007. Prieiga per internetą: https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.291371. Žiūrėta: 2020 05 26. 119 Nutarimas „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“. 2012. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.429490?jfwid=13i824ax12. Žiūrėta: 2020 05 26.

51 tik glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis Baltijos šalimis – Estija, Latvija ir Lenkija.“120 Akivaizdus Lietuvos interesas kaip įmanoma labiau artimai bendradarbiauti su Lenkija ekonomikos ir energetikos dimensijose nesunkiai pastebimas ir kituose strategijos punktuose, kuriais jau deklaruojami konkretūs siekiami įgyvendinti dvišaliai ar daugiašaliai projektai. Strategijos tikslų skyriuje yra įvardinami šie pagrindiniai strateginiai energetikos tikslai: bendri elektros tinklai su Lenkija ir Švedija iki 2012 m.; susijungimas su Lenkijos dujų tiekimo sistemomis iki 2015 m. (taip pat dujotiekio tiesimo parengiamieji planai – iki 2011 m.); įrengti bendrą regioninę gamtinių dujų saugyklą ir suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) importo terminalą kartu su Lenkija, Latvija ir Estija. 2012 metais, reaguojant į galutinai uždarytą Ignalinos atominę elektrinę bei baigtą įgyvendinti „Nord Stream 1“ projektą, buvo atnaujinta Lietuvos nacionalinė energetikos strategija parengiant naują Lietuvos energetikos strategines kryptis nusakančią studiją – Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją. Pastarojoje akcentuota pasikeitusi Lietuvos energetikos sektoriaus būklė padidėjusios priklausomybės nuo Rusijos atžvilgiu, dėka galutinai uždarytos Ignalinos atominės elektrinės. Lenkija šioje studijoje yra tiesiogiai minima mažiausiai 20 kartų, tad strateginė kryptis iš esmės nepakito ir tik dar labiau sustiprėjo, kadangi akcentuojami jau nauji dvišaliai ir daugiašaliai projektai. Pirminiu elektros energetikos tikslu yra įvardinta „LitPol Link“ elektros jungtis, su jos numatyta eksploatacijos pradžia 2015 metais ir antrosios tokio pobūdžio jungties su Lenkija plėtra iki 2020 metų. Lietuvos esminis tikslas, dėl kurio yra įgyvendinamas šis projektas su Lenkija, yra siekis susijungti su kontinentinės Europos elektros tinklais, tokiu būdu sumažinant elektros energijos importo priklausomybę nuo Rusijos. Kiti du ypatingai svarbūs 2012 metais parengtoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje iškelti tikslai – „sumažinti gamtinių dujų suvartojimą keičiant jas atsinaujinančiais energijos ištekliais“ ir „užsitikrinti dujų tiekimo alternatyvas“121. Šiuos du tikslus buvo užsibrėžta įgyvendinti per SGD terminalo pastatymą Klaipėdoje (tikslas buvo įgyvendintas 2014 metų pabaigoje122), gamtinių dujų saugyklos įrengimą ir taip pat Lietuvos–Lenkijos dujų jungties nutiesimą, tokiu būdu atveriant Europos rinkos pasirinkimus ir Lietuvai. Taigi, abejos nacionalinės energetinės strategijos – tiek 2007 metų, galiojusi iki 2012 metų, tiek ir 2012 metų, galiojanti ir šiandien – nurodo vieną ir tą pačią Lietuvos energetinio saugumo kryptį – bendradarbiavimas su Lenkija, Baltijos valstybėmis, Šiaurės Europa ir Europos Sąjunga yra būtinas ir vienintelis kelias,

120 Lietuvos Respublikos nacionalinė energetikos strategija, 2007. 121 Lietuvos Respublikos nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija, 2012. 122 „Pasirengta saugiai SGD terminalo eksploatacijai“. 15min, 2014 07 22. Prieiga per internetą: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/pasirengta-saugiai-sgd-terminalo-eksploatacijai-664-441948. Žiūrėta: 2020 05 27.

52 kuriuo Lietuva siekia eiti, tokiu būdu vis užtikrinčiau gręžiantis nuo Rusijos energetikos šaltinių. Dėl šios priežasties dinaminių pokyčių Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavime energetikos dimensijoje praktiškai nėra – abi valstybės įžvelgia tas pačias grėsmes, kurių pagrindu ir vysto dialogą bei įgyvendina dvišalius ir daugiašalius projektus, užtikrinsiančius abiejų valstybių ir viso regiono energetinį saugumą. Derėtų paminėti ir dar vieną energetinį projektą, kurio įgyvendinimo idėja buvo pradėta gvildenti 2006–2007 metais. Visagino atominę elektrinę (VAE) buvo planuota pradėti statyti dar 2006 metais, siekiant kompensuoti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo poveikį Lietuvos ekonomikai. Iš pradžių projektą buvo planuojama įgyvendinti kartu su Baltijos valstybėmis, tačiau tais pačiais metais norą prisijungti prie projekto realizavimo išreiškė ir Lenkija, tad pastarajai buvo suteiktas toks leidimas. Buvo planuojama, kad projektas bus įgyvendintas iki 2020 metų, tad visi derinamieji pirminiai žingsniai buvo sėkmingai planuojami iki 2011 metų, kada Japonijos energetikos bendrovė „Hitachi GE Nuclear Energy“ buvo pasirinkta kaip strateginė projekto investuotoja123, tačiau dar tais pačiais metais iškilo pirmoji problema, lėmusi tai, jog kiek vėliau projekto įgyvendinimo idėjos buvo atsisakyta – Lenkija įvertino tai, jog jai pasistatyti atominę elektrinę savo teritorijoje apsimokėtų labiau, tad iš projekto partnerių gretų pasitraukė dar 2011 metais124. Vėliau sekė ir kitos dvi priežastys, lėmusios tai, jog projekto įgyvendinimo buvo atsisakyta – 2011 metų Fukušimos AE avarija125, sustiprinusi susirūpinimą dėl branduolinės energetikos saugumo, bei 2012 metų patariamasis referendumas dėl VAE statybų, kuris parodė, jog projektas visuomenėje yra traktuojamas itin neigiamai126. Šių įvykių aplinkoje „Hitachi“ taipogi pasitraukė iš projekto, tad galiausiai buvo atsisakyta idėjos įgyvendinimo. Ekonomikos atžvilgiu akcentuotą artimą Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą, kaip strateginį valstybių tikslą, galima pastebėti LR 2012–2016 ir 2016–2020 m. Vyriausybių programose. Abiejose programose akcentuoti tam tikri infrastruktūriniai dvišaliai projektai, padėsiantys dar efektyviau vystyti ekonominį bendradarbiavimą tarp valstybių (pavyzdžiui, „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ruožų nuo Lenkijos iki Kauno rekonstrukcija127). Prie to paties, stabiliai augantis ekonominis bendradarbiavimas tarp valstybių prekių importo ir eksporto atžvilgiu taip pat

123 Vaščenkaitė, Galina, ten pat, p. 150. 124 „Pristatytas Visagino atominės elektrinės verslo planas“. Vakarų ekspresas, 2012 04 25. Prieiga per internetą: https://www.ve.lt/naujienos/ekonomika/ekonomikos-naujienos/pristatytas-visagino-atomines-elektrines-verslo-planas/. Žiūrėta: 2019 11 30. 125 „Per sprogimą Japonijos AE sužeisti darbuotojai, evakuota apie 200 tūkst. gyventojų“. Delfi, 2011 03 12. Prieiga per internetą: https://www.delfi.lt/news/daily/world/per-sprogima-japonijos-ae-suzeisti-darbuotojai-evakuota-apie-200- tukst-gyventoju.d?id=43040249. Žiūrėta: 2019 11 30. 126 2012 m. referendumo dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje rezultatai, VRK. 2012. Prieiga per internetą: https://www.vrk.lt/statiniai/puslapiai/2012_seimo_rinkimai/output_lt/referendumas/referendumas.html. Žiūrėta: 2019 11 30. 127 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinės priemonės, 2013.

rodo, jog didelių pokyčių šioje santykių dimensijoje nėra ir ekonominiai santykiai vystosi sklandžiai. Atlikta prezidentų kalbų analizė pagal ekonominio ir energetinio bendradarbiavimo dimensijai atrinktus raktažodžius tik dar labiau patvirtino prieitas išvadas po atliktos dokumentų ir teisės aktų analizės. Tiek Lietuvos, tiek Lenkijos prezidentai tiriamuoju laikotarpiu savo kalbose ypatingai dažnai akcentavo raktažodžius „ekonomika“, „energetika“ ir „bendradarbiavimas“ (žr. 4 lentelę). Nuo 2007 iki 2018 metų abejoms valstybėms vadovavę Lietuvos ir Lenkijos prezidentai minėtuosius raktažodžius savo proginėse kalbose, metiniuose pranešimuose, diskusijose bei verslo forumuose ir kitokio pobūdžio pasisakymuose iš viso paminėjo net 635 kartus (234 kartus akcentavo ekonomiką, 263 kartus – energetiką, ir 138 kartus bendradarbiavimą).

4 lentelė. Lietuvos ir Lenkijos prezidentų kalbų ir pasisakymų (2007–2018) raktažodžių dažnumo lentelė. Kalbų Bendras Raktažodis Prezidentas Laikotarpis sk. žodžių sk. Ekonomika Energetika Projektai Infrastruktūra Bendradarbiavimas Valdas 2007–2009 9 13 980 55 122 23 6 36 Adamkus Lech 2007–2010 9 5001 8 15 3 0 15 Kaczynski Dalia 2009–2014 12 16 737 75 84 28 2 27 Grybauskaitė 2014–2018 8 13 567 53 28 23 3 16 Bronislaw 2010–2015 7 9162 34 5 1 2 24 Komorowski Andrzej Duda 2015–2018 5 6266 9 9 2 2 20

Iš viso: 50 64 713 234 263 80 15 138 (sudaryta autoriaus pagal Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus, Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės bei Lenkijos Respublikos Prezidentūros tinklalapius)

Energetika buvo daugiausiai minėta Rytų Europos regiono energetinio saugumo kontekste ir daug dažniau Lietuvos prezidentų kalbų tarpe, veikiausiai dėl dviejų priežasčių, iš kurių pirmoji būtų ta, jog Valdas Adamkus ypatingai dažnai dalyvaudavo įvairiuose Rytų Europos regiono energetinio saugumo tematikos forumuose bei diskusijose JAV (kelias Valdo Adamkaus kalbas būtent iš tokio pobūdžio forumų man ir teko nagrinėti), o antroji – Lietuvai energetinis saugumas daug aktualesnis ir svarbesnis nei Lenkijai, kadangi pastaroji jau sąlyginai ilgą laiką energetikos srityje sėkmingai bendradarbiauja su kontinentinės Europos valstybėmis, todėl Lenkijos energetinė priklausomybė nuo Rusijos yra daug mažesnė nei Lietuvos. Ekonomikos ir bendradarbiavimo reikšmes atitinkantys raktažodžiai prezidentų kalbose daugiausiai buvo vartojami finansinei padėčiai abejose valstybėse pokriziniame laikotarpyje nusakyti, taip pat ir pabrėžiant būtinybę dar aktyviau bendradarbiauti ne tik vienai su kita, bet ir

Europos Sąjungos valstybių rėmuose. Lietuvos prezidentų kalbose tiesioginę referenciją į ekonominį bendradarbiavimą su Lenkija dažniausiai būtų galima įžvelgti Valdo Adamkaus kalbose, tuo tarpu Dalia Grybauskaitė ekonominį bendradarbiavimą akcentavo labiau bendriniame kontekste, t. y. bendradarbiavimo su ES valstybėmis, neišskiriant nei vienos kaimyninės šalies. Lenkijos prezidentų atžvilgiu ekonomikos tematikos klausimai daugiausiai akcentuoti taip pat bendradarbiavime su ES valstybėmis – nei Lech Kaczynski, nei Bronislaw Komorowski, nei Andrzej Duda mano nagrinėtose jų kalbose ir pasisakymuose atskirai ekonominių santykių su Lietuva neaptarinėjo ir neminėjo. Taip pat kiek nustebino tai, jog abiejų valstybių prezidentai sąlyginai retai akcentavo infrastruktūrinius dvišalius projektus, nors pastarieji buvo vystomi sąlyginai sparčiu tempu. Atlikus abiejų valstybių prezidentų kalbų ir pasisakymų analizę, galima prieiti išvadą, jog dvišalis bendradarbiavimas ekonomikos ir energetikos dimensijose yra aktualus abiejų valstybių tikslas, tiesa, Lenkijos prezidentai savo kalbose ir pasisakymuose tam per daug atskiro dėmesio neskyrė, veikiausiai dėl dviejų galimų priežasčių: 1) šioje dvišalių santykių dimensijoje problemų nėra ir ekonominis bendradarbiavimas sparčiai vystosi (tai rodo jau aptarti prekių importo ir eksporto mastai tarp valstybių), todėl ir nėra reikalo tam skirti daugiau dėmesio nei privaloma; 2) Lenkija suvokia, jog ji Lietuvai yra svarbesnė ekonominė partnerė nei Lietuva jai, todėl Lenkijos prezidentai sąmoningai stengėsi neakcentuoti ekonominio bendradarbiavimo temų, kad situacija nesikeistų. Taip pat būtų galima paminėti, jog abiejų valstybių prezidentų kalbose matomas labai aiškus siekis ir toliau artimai bendradarbiauti energetikos srityje, kadangi abi puses vienija tos pačios energetinio saugumo grėsmės. Apibendrinant dvišalį Lietuvos ir Lenkijos ekonominį bei energetinį bendradarbiavimą nuo 2007 iki 2018 metų, būtų galima prieiti šias esmines išvadas: 1) ekonominiai santykiai prekių importo ir eksporto atžvilgiu stabiliai augo, o arši politinė retorika, daugiausiai kilusi dėl lenkų tautinės mažumos Vilniuje klausimo, didelės įtakos ekonomikos vystymuisi neturėjo. Tiesa, vertėtų pastebėti tai, jog prekių importo ir eksporto balansas Lietuvos atžvilgiu yra neigiamas, tad tai rodo tendenciją, jog, nors ir ekonominis bendradarbiavimas tarp valstybių intensyviai auga, tačiau akivaizdu, kad Lietuvai Lenkija yra svarbesnė ekonominė partnerė nei Lenkijai Lietuva; 2) energetinis bendradarbiavimas iki 2007 metų buvo sąlyginai pasyvus, tačiau besikeičianti geopolitinė situacija lėmė tai, jog abi valstybės neišvengiamai tapo pralaidžios toms pačioms energetinio saugumo grėsmėms, todėl buvo pradėti vystyti bendri energetiniai projektai, kuriais siekiama sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

3.3 Bendradarbiavimas saugumo srityje

Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas saugumo srityje tiek iki 2007 metų, tiek ir nuo 2007 metų iš esmės išliko toks pat – stabilus, užtikrintas ir puoselėtas abipusio intereso. Aktyviai bendradarbiauti saugumo klausimais iki 2007 metų abi valstybes skatino transatlantinės integracijos tikslas, kurį sėkmingai tiek Lenkija, tiek ir Lietuva įgyvendino dar iki 2004 metų. Vėliau buvo nuogąstaujama, jog aktyvi abiejų valstybių karinė partnerystė gali išsisemti, esą nebeliko valstybes vienijančio bendro tikslo, tačiau taip neatsitiko – šalys, dėka geografinio artumo ir bendros saugumo grėsmės, t. y. Rusijos kaimynystės, artimai bendradarbiavo ir NATO rėmuose. Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą saugumo srityje tiek dvišaliame, tiek daugiašaliame kontekste būtų galima traktuoti kaip itin stabilų, pažengusį ir konstruktyvų dviejų valstybių partnerystės pavyzdį. Valstybių dialogą saugumo dimensijoje būtų galima vertinti dar geriau nei ekonominio ir energetinio bendradarbiavimo dimensijoje, kadangi saugumo klausimų srityje dinaminių pokyčių išvis nebūta – Lietuvos ir Lenkijos santykiai šiais klausimais vystėsi viena kryptimi nuo pat 1994- ųjų, kada abiejų valstybių Krašto apsaugos ministerijos pasirašė bendradarbiavimo susitarimą. Nuo 2007 metų šios dvišalių santykių dimensijos aktyvumas Lietuvos ir Lenkijos atžvilgiu yra ypatingai ženkliai pastebimas. Visų pirma, Lenkija itin dažnai dalyvauja 2004 metais NATO iniciatyva įsteigtoje Baltijos šalių oro policijos misijoje – 2020 metų sausio mėnesį Lenkijos karinės oro pajėgos saugo Baltijos valstybių oro erdvę jau devintąjį kartą128, tad tai rodo pastarosios išliekantį interesą saugoti ir prižiūrėti ne tik savo valstybės, bet ir viso Rytų Europos regiono oro erdvę, siekiant užtikrinti kaip įmanoma labiau stabilų regioninį saugumą. Bendrą abiejų valstybių sutarimą saugumo klausimais rodo ir dveji pasirašyti susitarimai 2008 ir 2009 metais, kuriuos išskyriau dokumentų analizės lentelės gynybos ir saugumo skiltyje (žr. 2 lentelę). 2008 metais tarp abiejų valstybių buvo pasirašytas susitarimas dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos, kuriuo buvo reglamentuotos Lietuvos ir Lenkijos dvišalio bendradarbiavimo su įslaptinta informacija taisyklės bei aktualizuotas poreikis dar artimiau keistis slapta informacija abiejų valstybių saugumo užtikrinimo tikslais. Nors, atrodytų, jog toks susitarimas iš esmės daug nereiškia, kadangi yra deklaratyviojo pobūdžio, t. y. tiesiog reglamentuojantis tam tikras taisykles, pagal kurias abi valstybės keičiasi įslaptinta informacija, visgi tokio susitarimo pasirašymą būtų galima interpretuoti kaip tam tikro abipusio pasitikėjimo ženklą. Lenkija buvo 9-oji valstybė, su kuria ši sutartis buvo pasirašyta dar iki 2009-ųjų metų ir netgi buvo aplenktos tokios valstybės kaip

128 Androšiūnaitė, Rūta. 2020. „Baltijos šalių oro erdvėje patruliuoti pradeda Lenkijos aviacija“. Diena, 2020 01 09. Prieiga per internetą: https://www.diena.lt/naujienos/pasaulis/ekonomika-ir-politika/baltijos-saliu-oro-erdveje- patruliuoti-pradeda-lenkijos-aviacija-947333. Žiūrėta: 2020 05 29.

Prancūzija, su kuria šis susitarimas buvo pasirašytas tik 2009 metų birželio mėnesį129. Šį dvišalį susitarimą tarp Lietuvos ir Lenkijos valstybių būtų galima laikyti ne tik kaip deklaratyviojo pobūdžio dokumentą, bet kaip abipusio pasitikėjimo saugumo klausimais įrodymą. Metais vėliau, t. y. 2009 metų spalio mėnesio 19 dieną, buvo pasirašytas ir dar vienas dvišalis susitarimas tarp Lietuvos ir Lenkijos valstybių – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo aviacinės ir jūrų paieškos ir gelbėjimo srityse130. Šis susitarimas paremtas dviejų tarptautinių konvencijų pagrindu – 1944 metų Tarptautinės civilinės aviacijos konvencija (ICAO) ir 1979 metų Tarptautinės jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencija (SAR). Nors esminis susitarimo tikslas yra reglamentuoti dviejų valstybių bendradarbiavimo taisykles asmens ar asmenų (nepriklausomai nuo jų pilietybės) gelbėjimo iš nelaimės Baltijos jūros vandenyse atveju, visgi derėtų atkreipti dėmesį į 6-ąjį susitarimo straipsnį, kuriuo yra išreikštas siekis plėtoti ir stiprinti abiejų valstybių paieškos ir gelbėjimo tarnybų bendradarbiavimą per bendrų ir reguliarių tarpvalstybinių pratybų organizavimą ore bei vandenyje. Už gelbėjimo operacijas Lietuvos atžvilgiu yra atsakingas Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų padalinys ir Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JGKC), tad būtų galima interpretuoti, jog reguliariai rengiamų pratybų metu Lietuvos kariuomenės jūrų pajėgos įgyja gerosios praktinės patirties dirbant su Lenkijos pajėgomis. Nors ir ne tiesioginio saugumo tikslais, tačiau tokį bendradarbiavimo pagrindą taip pat būtų galima laikyti dar viena papildoma platforma, kuria įtvirtinamas dar artimesnis Lietuvos ir Lenkijos dvišalis bendradarbiavimas. Dar vienas svarbus aspektas, įrodantis artimą ir intensyvų Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą saugumo ir gynybos politikos vystyme, yra LITPOLUKRBRIG131 iniciatyvos vystymas nuo 2009 metų. Tai – vienas ambicingiausių ir didžiausių karinio bendradarbiavimo projektų regione, įgyvendinamas ne tik Lietuvos ir Lenkijos valstybių, bet taipogi ir Ukrainos rėmuose132. Ši regioninio saugumo daugiašalė iniciatyva atsirado po to, kai iki tol egzistavusi dvišalė Lietuvos ir Lenkijos karinio saugumo iniciatyva LITPOLBAT įgyvendino jai iškeltus uždavinius. Tai dar vienas regioninio saugumo susirūpinimą, ypatingai po 2014-ųjų metų Krymo aneksijos, vaizduojantis bendradarbiavimo pavyzdys tarp Rytų Europos regiono valstybių. Būtent

129 „Pasirašytas Lietuvos ir Prancūzijos susitarimas dėl įslaptintos informacijos apsaugos“. 15min, 2009 06 26. Prieiga per internetą: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/pasirasytas-lietuvos-ir-prancuzijos-susitarimas-del- islaptintos-informacijos-apsaugos-56-46611. Žiūrėta: 2020 05 30. 130 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo aviacinės ir jūrų paieškos ir gelbėjimo srityse. 2009. Prieiga per internetą: https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.365646. Žiūrėta: 2020 05 30. 131 LITPOLUKRBRIG – Lithuanian–Polish–Ukrainian Brigade. 132 „Nuspręsta tęsti trišalės brigados LITPOLUKRBRIG vystymą ir projektus“. Ekspertai, 2016 12 21. Prieiga per internetą: http://www.ekspertai.eu/nuspresta-testi-trisales-brigados-litpolukrbrig-vystyma-ir-projektus/. Žiūrėta: 2019 11 30.

57 po Rusijos agresijos Kryme buvo susigriebta kaip įmanoma skubiau realizuoti bendros Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos karinio saugumo brigados veikimą, reaguojant į geopolitinę situaciją regione, kadangi iki tol iniciatyvos įgyvendinimas kiek strigo dėl projekto pradžios atidėjimo, nepaisant to, jog įkūrimo dokumentai buvo pasirašyti dar 2009-aisiais. Projekto reguliarų atidėjimą daugiausiai lėmė tuometinės vidaus politikos problemos Ukrainoje. Vertėtų paminėti ir dar vieną dvišalį susitarimą tarp valstybių, kuris tiesiogiai su regioniniu saugumu galbūt ir nėra susijęs, tačiau bendradarbiavimo būseną oro erdvėje tarp Lietuvos ir Lenkijos neabejotinai nusako pozityvia linkme. 2012 metais įtvirtinta Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutartis dėl Baltijos funkcinio oro erdvės bloko sukūrimo133 iš esmės yra dviejų valstybių oro erdvių susivienijimo simbolis. Šioje sutartyje esminiais tikslais yra įvardinami didesnio oro erdvės pralaidumo Lietuvoje ir Lenkijoje siekis, oro eismo valdymo tinklų veiklos efektyvinimas, taip pat ir skrydžių sąnaudų mažinimas. Sutarties 6-ojo straipsnio pirmajame punkte taip pat nurodyta, jog šis bendras Baltijos funkcinis oro erdvės blokas niekaip neapribos dvišalių ar daugiašalių NATO vykdomų pratybų procesų įgyvendinimo, o 20-ajame sutarties straipsnyje net yra reglamentuotos galimybės vykdyti bendradarbiavimą šios iniciatyvos pagrindu, tad šį susitarimą neabejotinai būtų galima interpretuoti kaip dar vieną Lietuvos ir Lenkijos karinio bendradarbiavimo abiejų valstybių oro erdvėse potencialią platformą. Taip pat tai yra potenciali galimybė plėtoti bendradarbiavimą ne tik Lietuvos ir Lenkijos oro erdvėse, bet ir kitų prie sutarties norinčiųjų prisijungti valstybių oro erdvėse – visas prisijungimo prie sutarties sąlygas reglamentuoja susitarimo 30-asis straipsnis. Taigi, galima būtų prieiti išvadą, jog Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas oro erdvėje yra sąlyginai artimas, o taip pat ir potencialus plėtotis ateityje. Aktyvų bendradarbiavimą Lietuvos ir Lenkijos dvišalio saugumo ir gynybos politikoje iliustruoja ir daug įvairaus masto organizuotų karinių pratybų nuo 2007 metų, pavyzdžiui, „Steadfast Jazz“ karinės pratybos 2013 metų lapkritį134. Kiek vėliau, bene didžiausią savo valstybės ir viso regiono saugumo susirūpinimą Lenkijai sukėlė 2014 metų Krymo aneksija, į kurią buvo sureaguota skubiai ir efektyviai – Lenkijos krašto apsaugos ministerija ne tik atnaujino LITPOLUKRBRIG steigimo procesą, bet ir išreiškė poreikį steigti naują NATO bazę Lenkijoje135, taip parodant Rusijai, jog į Krymo aneksiją yra sureaguota atitinkamai, o regioniniu Rytų Europos saugumu bus užtikrinamai rūpinamasi.

133 Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutartis dėl Baltijos funkcinio oro erdvės bloko sukūrimo. 2012. Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAR.EE1F81C8E438. Žiūrėta: 2020 05 29. 134 „Baigėsi NATO pratybos „Steadfast Jazz“. 15min, 2013 11 09. Prieiga per internetą: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/karo-zona/baigesi-nato-pratybos-steadfast-jazz-784-383633. Žiūrėta: 2019 11 30. 135 „Lenkijos premjeras: mums reikia naujos nuolatinės NATO bazės šalyje“. LRT, 2019 08 22. Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1090434/lenkijos-premjeras-mums-reikia-naujos-nuolatines-nato-bazes-salyje. Žiūrėta: 2019 11 30.

Atlikus prezidentų kalbų analizę pagal saugumo bendradarbiavimo dimensijai priskirtus raktažodžius, paaiškėjo, jog abiejų valstybių prezidentai saugumo problemas tiek savo atstovaujamos valstybės, tiek regiono atžvilgiu yra linkę akcentuoti dažniau nei dvišales ar daugiašales strategines partnerystes tarp valstybių. Strateginės partnerystės raktažodis visose prezidentų kalbose buvo akcentuotas vos 17 kartų (žr. 5 lentelę). Tokį sąlyginai retą strateginių partnerysčių akcentavimą prezidentų kalbose būtų galima interpretuoti dvejais būdais: 1) valstybių vadovai taiko realistų aiškinamą pragmatinį elgesį tarptautinių santykių arenoje, t. y. siekia per daug dažnai neišskirti strateginių partnerysčių reikšmės jų valstybės saugumui, kadangi tokiu būdu yra parodoma, jog valstybės pastarųjų per daug nesureikšmina ir taip yra išlaikomas pagarbus bei tvirtas valstybės įvaizdis TS sistemoje; 2) valstybės gerbia ir supranta strateginių partnerysčių reikšmę jų saugumui, todėl yra linkusios akcentuoti tam tikras energetinio ir regioninio saugumo spragas kaip žinutę savo strateginiams partneriams, jog būtų veikiama išvien šių problemų likvidavimo pagrindu. Lietuvos ir Lenkijos santykių atžvilgiu, būčiau linkęs manyti, jog antrasis variantas būtų teisingas Valdo Adamkaus ir Lech Kaczynski valdymo laikotarpiu, tuo tarpu pirmasis variantas – Dalios Grybauskaitės ir Bronislaw Komorowski bei Andrzej Duda prezidentavimo laikotarpiu. Dažniausiai minėtas raktažodis saugumo atžvilgiu abiejų valstybių prezidentų kalbose – grėsmė (žr. 5 lentelę). Visi prezidentai šį žodį viename ar kitame kontekste savo kalbose siejo su Rusijos kaimynyste bei pastarosios keliamomis grėsmėmis abiejų valstybių energetiniam bei ekonominiam saugumui, o taip pat ir viso regiono valstybių teritoriniam vientisumui. Grėsmės akcentavimas prezidentinėse kalbose bei pasisakymuose itin padažnėjo po 2014 metų Krymo aneksijos – pavyzdžiui, Dalia Grybauskaitė įvairialypę Rusijos keliamą grėsmę savo metiniuose 2014, 2015 ir 2016 metų pranešimuose akcentavo mažiausiai 16 kartų. Akivaizdu, jog geopolitiniai įvykiai regione turėjo pastebimos įtakos abiejų valstybių prezidentų kalbų kontekstui po 2014-ųjų metų. Kiti raktažodžiai – „energetinė (ne)priklausomybė“, „energetinis saugumas“, „regioninis saugumas“ – prezidentų kalbose buvo naudoti rečiau nei grėsmių akcentai, bet ženkliai dažniau nei strateginės partnerystės raktažodis. Visų trijų naudotų raktažodžių kontekstas iš esmės toks pat – Rusijos kaimynystės keliama grėsmė regione. Energetinės nepriklausomybės ir energetinio saugumo tikslus dažnai savo kalbose akcentuodavo Valdas Adamkus, kiek rečiau – Dalia Grybauskaitė (žr. 5 lentelę). Lenkijos prezidentai energetikos srities temas aplamai daug rečiau akcentuodavo mano nagrinėtose jų kalbose, tad ir šiuo atveju minėtųjų raktažodžių dažnumas Lenkijos prezidentų kalbose buvo daug mažesnis, nors tam galėjo įtakos turėti ir tai, jog mano nagrinėtų Lenkijos prezidentų kalbos buvo trumpesnės nei Lietuvos prezidentų.

5 lentelė. Lietuvos ir Lenkijos prezidentų kalbų ir pasisakymų (2007–2018) raktažodžių dažnumo lentelė.

Raktažodis Kalbų Bendras Prezidentas Laikotarpis Strateginė Energetinė Energetinis Regioninis sk. žodžių sk. Grėsmė partnerystė (ne)priklausomybė saugumas saugumas Valdas 2007–2009 9 13 980 5 12 14 5 10 Adamkus Lech 2007–2010 9 5001 2 0 1 1 2 Kaczynski Dalia 2009–2014 12 16 737 2 12 10 4 17 Grybauskaitė 2014–2018 8 13 567 4 9 4 6 16 Bronislaw 2010–2015 7 9162 4 0 1 2 5 Komorowski Andrzej Duda 2015–2018 5 6266 0 3 2 8 1

Iš viso: 50 64 713 17 36 32 26 51 (sudaryta autoriaus pagal Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus, Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės bei Lenkijos Respublikos Prezidentūros tinklalapius)

Vertinant Lietuvos ir Lenkijos dvišalį bendradarbiavimą saugumo srityje nuo 2007 iki 2018 metų, būtų galima prieiti išvadą, jog bendradarbiavimas saugumo klausimais buvo užtikrintas, stabilus ir paremtas abipusiu interesu. Aktyvų dialogą saugumo klausimais valstybės palaikė pasirašydamos net tris su saugumu susijusius dvišalius bei vieną daugiašalį susitarimą, taip pat organizuodamos įvairias karines pratybas ir bendradarbiaudamos dėl oro erdvės saugojimo susitarimų. Atlikta prezidentų kalbų analizė patvirtino, jog valstybių bendradarbiavimas karinio ir energetinio saugumo klausimais yra prioritetinis abiejų pusių tikslas, aktualus dėka bendrų geopolitinių grėsmių. Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas saugumo srityje jokių dinaminių pokyčių neturėjo, tad vienareikšmiškai pastarąjį būtų galima vertinti kaip sėkmingą ir užtikrintą.

3.4 Tautinių mažumų klausimų nesutarimai

Akivaizdžiausia dvišalių Lietuvos ir Lenkijos santykių problema – dažnai kontroversiškas nuomones kelianti lenkų tautinės mažumos padėtis Lietuvoje. Šio klausimo aktualumas nagrinėjant ir vertinant Lietuvos ir Lenkijos santykius buvo neišvengiamas tiek ir iki 2007 metų, tiek ir po jų, o taip pat yra neišvengiamas ir šiandien. Lenkų tautinės mažumos padėties Lietuvoje klausimas šių dviejų valstybių dvišalių santykių dimensijoje visados buvo permanentinė sudedamoji santykių darbotvarkės dalis, lemianti valstybės vadovų politinę retoriką viena kitos atžvilgiu. Klausimo aktualumas ypatingai išaugo po to, kai abi valstybės sėkmingai įgyvendino transatlantinės integracijos tikslą 2004 metais – tuomet visuose dvišaliuose aukščiausio lygio pareigūnų

60 susitikimuose Lenkijos atstovai akcentavo vis dar neįgyvendintus 1994 metų draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartyje nurodytus pažadus lenkų tautinės mažumos Lietuvoje padėties atžvilgiu. Visgi Valdui Adamkui esant Lietuvos prezidentu, nesutarimai dėl lenkų tautinės mažumos padėties buvo sąlyginai suvaldomi net ir abejoms valstybėms įstojus į ES. Tai daugiausiai lėmė ne tik abiejų valstybių artimas bendradarbiavimas saugumo, ekonomikos ir energetikos dimensijose bei abi valstybes vienijančios geopolitinės problemos, bet ir itin šiltas bei draugiškas asmeninis ryšys tarp tuometinio Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus ir Lenkijos Prezidento Lech Kaczynski. Atlikta prezidentų kalbų analizė pagal tautinių mažumų klausimų dimensijos raktažodžius tai kuo puikiausiai įrodė – laikotarpyje nuo 2007 iki 2010 metų Lenkijos Prezidentas tautinių mažumų raktažodį paminėjo tik 7 kartus (žr. 6 lentelę), o didžioji dauguma pastarųjų buvo suskaičiuoti jau tada, kai Lietuvos valdymo vairą perėmė naujoji Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

6 lentelė. Lietuvos ir Lenkijos prezidentų kalbų ir pasisakymų (2007–2018) raktažodžių dažnumo lentelė.

Kalbų Bendras Raktažodis Prezidentas Laikotarpis sk. žodžių sk. Tautinės mažumos Tautinė tapatybė Švietimas Kultūra Kalba Valdas Adamkus 2007–2009 9 13 980 0 5 9 20 0 Lech Kaczynski 2007–2010 9 5001 7 0 3 6 3 2009–2014 12 16 737 0 4 8 23 9 Dalia Grybauskaitė 2014–2018 8 13 567 0 1 15 5 1 Bronislaw 2010–2015 7 9162 16 2 9 8 9 Komorowski Andrzej Duda 2015–2018 5 6266 5 0 6 10 11

Iš viso: 50 64 713 28 12 50 72 33 (sudaryta autoriaus pagal Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus, Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės bei Lenkijos Respublikos Prezidentūros tinklalapius)

Vertėtų pastebėti ir tai, jog Valdo Adamkaus prezidentavimo laikotarpiu taip pat buvo pasirašytas lenkų tautinei mažumai Lietuvoje palankus dvišalis susitarimas tarp valstybių. Dokumentų ir teisės aktų analizės lentelės kultūros ir švietimo dimensijos skiltyje (žr. 2 lentelę) išskirtas 2007 metais priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų fondo136 įtvirtina artimesnį valstybių dvišalį kultūrinį bendradarbiavimą per jaunimo mainų, įvairių iniciatyvų bei projektų, siekiančių suartinti lenkų ir lietuvių tautas, finansavimą. Susitarime pažymima, jog dokumentas

136 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų fondo. 2007. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.302209. Žiūrėta: 2020 05 30.

61 priimtas 1994 metų balandžio 26 d. Vilniuje pasirašytu abiejų valstybių draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties pagrindu, o taip pat ir atsižvelgiant į Lietuvos ir Lenkijos strateginės partnerystės įgyvendinimo aplinkybes, tad galima prieiti išvadą, jog Valdo Adamkaus prezidentavimo laikotarpiu žymesnio nusiteikimo prieš lenkų tautinę mažumą tiek visuomenėje, tiek valstybės pareigūnų tarpe nebūta – susitarimo pasirašymas nesulaukė priešiškų nuomonių nei politinio elito gretose, nei visuomenėje. Situacija stipriai keitėsi Daliai Grybauskaitei atėjus į valdžią 2009 metais. Prezidentės politinė retorika Lenkijos atžvilgiu sugriežtėjo, pirmieji vizitai buvo atlikti į Švediją ir Latviją, o situaciją aštrino ir besikeičiantis Lenkijos politinis elitas – svarbius ministro pirmininko ir užsienio reikalų ministro postus perėmė pragmatinės politikos šalininkai Donaldas Tuskas bei Radoslaw Sikorski, pastebimai koregavę Lenkijos užsienio politikos kryptį Lietuvai nepalankia linkme. Vertėtų pridurti ir tai, jog santykiai dar labiau paaštrėjo 2010 metais, kai prieš pat aviakatastrofą Lietuvoje lankėsi Lenkijos Prezidentas Lech Kaczynski. Pastarasis vizito metu išreiškė nusivylimą dėl tą savaitę atmesto Vyriausybės įstatymo projekto Seime, kuriuo pagaliau turėjo būti leista Lietuvos lenkams savo pavardes rašyti pagal visas lenkų kalbos diakritinių ženklų formuluotes137. Lenkijos prezidento postą užėmus Bronislaw Komorowski, buvo kiek sunku prognozuoti, kokios politikos įgyvendinimo pastarasis imsis, kadangi santykiai ekonomikos, energetikos ir saugumo srityse buvo itin artimi, tačiau vis labiau aktualėjanti priešprieša tarp valstybių lenkų tautinės mažumos Lietuvoje padėties klausimu sufleravo apie galimai neigiamą santykių lūžį Lietuvos ir Lenkijos dvišalių santykių dinamikoje. Ilgai netrukus naujasis Lenkijos Prezidentas patvirtino, jog Lenkijos pozicija ekonominio, energetinio ir transatlantinio bendradarbiavimo rėmuose su Lietuva keistis neturėtų: „Buvau, esu ir liksiu glaudesnio bendradarbiavimo su Lietuva šalininkas. Toks mano požiūris gimsta ne vien todėl, kad labai simpatizuoju Lietuvai ir jaučiu jai daug sentimentų, nes mano giminė ten gyveno daugiau kaip 300 metų, tačiau daugiausiai todėl, kad būtent taip suprantu dabartinius Lenkijos interesus“138. Visgi lenkų tautinės mažumos klausimais Bronislaw Komorowski pasirinko sąlyginai pragmatiškos politikos taikymo strategiją, vizitų Lietuvoje metu skirdamas daug dėmesio lenkų tautinės mažumos Lietuvoje atstovams bei akcentuodamas šį klausimą bendroje dvišalių santykių darbotvarkėje kaip vieną svarbiausių ir skubiausių spręsti. Tai įrodo ir mano atlikta prezidentų kalbų raktažodžių dažnumo principu paremta analizė – Lenkijos Prezidentas tautines mažumas

137 „Prezydent z roboczą wizytą na Litwie“. 2010. Prezydent.pl, 2010 04 08. Prieiga per internetą: https://www.prezydent.pl/archiwum-lecha-kaczynskiego/wizyty-prezydenta/wizyty-zagraniczne-lecha- kaczynskiego/art,714,prezydent-z-robocza-wizyta-na-litwie.html. Žiūrėta: 2020 05 30. 138 „Lenkijos prezidentas teigia jaučiantis sentimentų Lietuvai ir nori glaudesnio bendradarbiavimo“. 2011. Delfi, 2011 02 21. Prieiga per internetą: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lenkijos-prezidentas-teigia-jauciantis-sentimentu- lietuvai-ir-nori-glaudesnio-bendradarbiavimo.d?id=42254127. Žiūrėta: 2020 05 30.

62 akcentuojančius raktažodžius savo kalbose vartojo dažniausiai iš visų Lenkijos prezidentų (žr. 6 lentelę). Valstybių dvišalius santykius dar labiau pablogino 2011 metais priimtas LR Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas139. Šio įstatymo pakeitimo 30-ojo straipsnio 1-asis punktas sukėlė daugiausiai pasipiktinimo ne tik Lietuvos lenkams, bet ir Lenkijos Vyriausybei, o tame tarpe ir Lenkijos Užsienio reikalų ministerijai, kurios netruko pasmerkti tokį LR Seimo priimtą įstatymo pakeitimą, taip pat pasmerkiant ir Lietuvos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuri patvirtino šį įstatymo pakeitimą. Minėtuoju straipsnio punktu – „Kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui ir užsieniečiui, turinčiam teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, garantuojamas mokymas valstybine kalba ir valstybinės kalbos mokymasis.“140 – buvo nutarta visose tautinių mažumų neformaliojo švietimo ir bendrojo ugdymo įstaigose reglamentuoti tokį pat nacionalinės lietuvių kalbos mokymui skiriamą laiką, koks yra ir kitos kalbos mokymui. Taip pat buvo nuspręsta nuo 2013 metų suvienodinti lietuvių kalbos brandos egzamino laikymo tvarką tautinių mažumų lietuviams, pritaikant pastarąją prie įprastinės taikomos egzamino laikymo tvarkos visiems Lietuvos piliečiams. Šio įstatymo pakeitimo pagrindu dialogas tarp Lietuvos ir Lenkijos tapo itin šaltas, o 2012 metais politinės retorikos krizė pasiekė turbūt aukščiausią tašką per visą abiejų valstybių dvišalių santykių istoriją nuo diplomatinių santykių užmezgimo 1991-aisiais – tuomet Dalia Grybauskaitė Lietuvos ir Lenkijos santykius viename iš interviu apibūdino kaip tokius, „kuriuose <...> geriau daryti pauzę nei bandyti taisyti, kas nepataisoma“141. Atliktos prezidentų kalbų analizės dėka, buvo prieita viena esminė išvada – tautinių mažumų klausimų aktualizavimas Lietuvos ir Lenkijos dvišalių santykių dinamikoje yra vienos pusės interesų atstovavimo pavyzdys. 29-iose Lietuvos prezidentų išnagrinėtose kalbose laikotarpyje nuo 2007 iki 2018 metų raktažodis „tautinės mažumos“ nebuvo paminėtas nei vieną kartą, tuo tarpu 21- oje Lenkijos prezidentų kalboje – net 28 kartus (žr. 6 lentelę). Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, galima prieiti vienareikšmišką išvadą, jog tautinių mažumų padėties klausimai domina tik Lenkijos atstovus, tuo tarpu Lietuvos Prezidentai laikosi pozicijos visiškai neakcentuoti ir vengti lenkų tautinės mažumos padėties tematinių klausimų dvišaliame dialoge su kaimynine Lenkija. Laikotarpyje nuo 2013 iki 2018 metų dinaminių pokyčių Lietuvos ir Lenkijos santykiuose tautinių mažumų dimensijos atžvilgiu iš esmės nebūta. Įvykę geopolitiniai pokyčiai dėka Krymo aneksijos nesutarimus dėl lenkų tautinės mažumos padėties Vilniuje Lietuvos ir Lenkijos

139 Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas. 2011. Prieiga per internetą: https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.395105. Žiūrėta: 2020 05 30. 140 Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas. 2011. 141 „Kai kuriuose dvišaliuose santykiuose geriau daryti pauzę nei bandyti taisyti, kas nepataisoma“. 2012. Veidas.lt, 2012 06 04. Prieiga per internetą: http://www.veidas.lt/%e2%80%9ekai-kuriuose-dvisaliuose-santykiuose-geriau-daryti- tam-tikra-pauze-nei-bandyti-taisyti-kas-siuo-metu-nepataisoma%e2%80%9c. Žiūrėta: 2020 05 30.

63 dvišaliuose santykiuose nustūmė į antrąjį planą, tačiau jokiu būdu šio klausimo neišsprendė. Abi valstybės supranta, jog regiono karinio saugumo užtikrinimas yra svarbesnis prioritetas nei ginčai dėl tautinių mažumų klausimų.

IŠVADOS

1. Liberalizmo ir realizmo tarptautinių santykių teorijos yra dvi populiariausios teorijos, kuriomis remiantis yra aiškinami tarptautinių santykių arenoje vykstantys procesai. Liberalizmas remiasi pasaulinės taikos idėja, pozityviąja žmonių prigimties teorija, taip pat tikėjimu, jog pagrindiniai tarptautinių santykių veikėjai yra tarptautinės organizacijos, o ne valstybės. Liberalizmo teorija dažnai yra laikoma utopine tarptautinių santykių teorija. Tuo tarpu realizmo tarptautinių santykių teorija kritikuoja liberalizmą dėl to, jog pastarojo šalininkai neperteikia tarptautinių santykių sistemos tokios, kokia ji yra iš tikrųjų, o veikiau pateikia taip, kaip ji utopiškai turėtų atrodyti. Realizmas remiasi tarptautinių santykių sistemos anarchiškumo principu (valstybės siekia ne taikos, bet dominuoti viena kitos atžvilgiu per pragmatinių galios resursų disponavimą), taip pat „Darvinistine“ žmonijos prigimties teorija ir tikėjimu, jog esminius rezultatus tarptautinių santykių arenoje lemia valstybės, o ne tarptautinės organizacijos ar atskiri žmonės. Liberalizmo teorija tinka aiškinti Lietuvos ir Lenkijos santykius per ekonominio ir energetinio bendradarbiavimo bei bendradarbiavimo saugumo srityje dimensijas. Realizmo teorija tinka aiškinti Lietuvos ir Lenkijos santykius per tautinių mažumų klausimų dimensiją. Politinio dialogo vystymui tarp valstybių aiškinti yra tinkamos abi minėtosios teorijos. 2. Lietuvos ir Lenkijos santykius iki 2007 metų būtų galima laikyti kaip itin šiltus ir artimus, daugiausiai dėka abi puses vienijančios identiškos pozicijos karinio ir energetinio saugumo klausimais, taip pat ir Rusijos kaimynystės atžvilgiu. Politinio dialogo, ekonominio bendradarbiavimo, taip pat ir bendradarbiavimo saugumo srityje atžvilgiu Lietuvos ir Lenkijos santykiai nuo 1988 iki 2007 metų buvo dinamiškai šiltėjantys, be jokių svaresnių barjerų, kurie galimai galėtų keisti santykius šiose dimensijose neigiama kryptimi. Tautinių mažumų klausimai šio laikotarpio metu buvo akcentuojami daugiau antrame plane, daugiausiai dėka aktualesnių ir svarbesnių tikslų bei problemų kitose santykių dimensijose (pavyzdžiui, transatlantinės integracijos tikslas ar Rusijos kaimynystės grėsmė saugumo dimensijoje). 3. Dvišalio politinio dialogo dimensija tarp Lietuvos ir Lenkijos nuo 2007 iki 2018 metų buvo itin dinamiška ir kupina struktūrinių pokyčių. Politinis dialogas nuo 2007 iki 2009 metų buvo artimas ir šiltas, daugiausiai dėka Valdo Adamkaus ir Lech Kaczynski asmeninės bičiulystės. Dalios Grybauskaitės prezidentavimo laikotarpiu situacija keitėsi iš esmės – pastarosios retorika ir laikysena Lenkijos atžvilgiu buvo daug griežtesnė, o ir pagrindinė naujosios Prezidentės užsienio politikos kryptis buvo ne Lenkija, bet Šiaurės Europa (konkrečiai – Švedija) ir Baltijos valstybės. Lenkijoje 2010 metais įvykę politinio

elito pokyčiai taip pat tik dar labiau pablogino valstybių santykių būseną politinio dialogo vystymo atžvilgiu. Atsinaujinusi Vyriausybė Lenkijoje pasuko labiau pragmatiškosios užsienio politikos taikymo keliu, todėl dialoge su Lietuva vis dažniau buvo akcentuojami priekaištai dėl lenkų tautinės mažumos padėties Lietuvoje, taip pat ir valstybių užsienio politikos kryptys kiek išsiskyrė – Lenkija orientavosi artimiau bendradarbiauti su ES struktūromis bei kukliai svarstė santykių „perkrovimo“ su Maskva idėją, tuo tarpu Lietuva siekė artimiau bendradarbiauti su Šiaurės Europos valstybėmis ir tuo pačiu būti tiltu tarp Rytų ir Vakarų Europos. Ilgainiui tokia situacija nusistovėjo ir sekantis dinaminis pokytis vyksta jau tik šiandien, t. y. 2020 metais, Prezidento pareigas einant Gitanui Nausėdai. 4. Ekonominio ir energetinio bendradarbiavimo dimensijoje Lietuvos ir Lenkijos santykiai nuo 2007 iki 2018 metų buvo stabilūs ir laipsniškai šiltėjantys. Ekonominio bendradarbiavimo apimtys prekių importo ir eksporto atžvilgiu viso tiriamojo laikotarpio metu, išskyrus ekonominės krizės laikotarpį, stabiliai augo. Energetinis bendradarbiavimas tarp valstybių taip pat sėkmingai intensyvėjo – buvo pradėti įgyvendinti tiek dvišaliai, tiek daugiašaliai strateginiai energetikos projektai. Sėkmingą energetinį bendradarbiavimą tarp valstybių daugiausiai lėmė bendra regioninė grėsmė – Rusijos kaimynystė ir energetinė priklausomybė nuo pastarosios. Ekonominio ir energetinio bendradarbiavimo dimensiją Lietuvos ir Lenkijos santykiuose viso tiriamojo laikotarpio metu būtų galima vertinti kaip stabilios ir intensyvėjančios konstruktyvios partnerystės pavyzdį. 5. Bendradarbiavimas saugumo srityje nuo 2007 iki 2018 metų taip pat buvo itin pavyzdingas bei intensyvėjantis. Iki 2007 metų valstybes vienijo transatlantinės integracijos tikslas, kurio pagrindu ir buvo bendradarbiauta. Vėliau įvykiai Gruzijoje privertė tiek Lietuvą, tiek Lenkiją suprasti, jog aktyvų bendradarbiavimą būtina tęsti ir NATO rėmuose, siekiant užsitikrinti karinį saugumą regione. Reguliariai vykstančios pratybos, dvišaliai ir daugiašaliai susitarimai, o taip pat ir valstybių bendros oro erdvės bloko įkūrimas sufleravo apie ir toliau sėkmingai besitęsiantį karinį bendradarbiavimą tarp valstybių. Visgi 2014 metų įvykiai Kryme lėmė tai, jog saugumo situaciją regione teko įvertinti dar rimčiau – buvo įkurta LITPOLUKRBRIG iniciatyva, kurios pagrindu Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos valstybės bendradarbiauja ir šiandien. Saugumo bendradarbiavimo dimensiją Lietuvos ir Lenkijos santykiuose viso tiriamojo laikotarpio metu būtų galima vertinti kaip konstruktyvios ir nuoseklios partnerystės pavyzdį. 6. Tautinių mažumų klausimai Lietuvos ir Lenkijos dvišaliuose santykiuose bendradarbiavimo konotacijos neturėjo – tai viso mano nagrinėjamo laikotarpio metu (2007–2018) buvo jautriausia ir pažeidžiamiausia santykių dimensija, daug įtakos turėjusi ir politinio dialogo būsenai tarp valstybių. Iki 2009 metų tautinių mažumų klausimai

66 nebuvo tiek aktualūs ir lemiantys politinio dialogo nuotaiką tarp valstybių dėka artimos abiejų valstybių prezidentų Valdo Adamkaus ir Lech Kaczynski bičiulystės. Vėliau, Lietuvos prezidento postą užėmus Daliai Grybauskaitei, o į Lenkijos politinio elito gretas atėjus pragmatiškosios užsienio politikos šalininkams, situacija keitėsi kardinaliai – kontaktas atšalo, valstybės siekė realizuoti daugiau savus interesus nei ieškoti kompromiso, todėl Lenkijos pareigūnai dvišalių susitikimų metu su Lietuvos atstovais vis dažniau akcentavo lenkų tautinės mažumos padėtį Lietuvoje bei reiškė nepasitenkinimą tam tikrais šių klausimų aspektais. Esminiai akcentai, lemiantys valstybių nesutarimą tautinių mažumų padėties klausimais, yra 2011 metais priimta LR Švietimo įstatymo pataisa, taip pat asmenvardžių ir gatvių pavadinimų klausimai. Reziumuojant, tautinių mažumų klausimai dinamiškumo Lietuvos ir Lenkijos santykiams tikrai suteikia, kadangi vienu metu pastarieji yra akcentuojami dažniau, atitinkamai ir veikdami pačių santykių būseną, o esant svarbesniems klausimams (pvz., saugumo dimensijoje) tautinių mažumų klausimai atitinkamai yra nustumiami į antrąjį planą, todėl natūraliai ir dvišalių santykių būsena tampa stabilesnė.

LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

1. Literatūra:

Knygos ir monografijos

1. B. Shiraev, Eric. 2014. International Relations. New York: Oxford University Press, p. 71– 79. 2. Daddow, Oliver. 2013. International Relations Theory: The Essentials. SAGE, p. 85–86. 3. Daniliausas, Jonas. 2005. „Naujoji Lietuvos užsienio politika“ iš Lietuva po Seimo rinkimų 2004 / Sudarytojas Algimantas Jankauskas, p. 117–119. Kaunas: Naujasis lankas. 4. Gajauskaitė, Ieva. 2012. „Lietuvos–Lenkijos strateginės partnerystės evoliucinė analizė“ iš Lietuva ir Lenkija XX amžiaus geopolitinėje vaizduotėje. Straipsnių rinkinys / Sudarytojai Andžej Pukšto, ir Giedrė Milerytė, p. 234. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla. 5. Gajauskaitė, Ieva. 2015. „Strateginės partnerystės Lenkijos užsienio politikoje: Lietuvos atvejo analizė“ iš Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika: nuo istorinės patirties iki šiuolaikinės situacijos. Straipsnių rinkinys / Sudarytojai Mindaugas Norkevičius, Gintarė Lukoševičiūtė, ir Ieva Masiliūnaitė. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas; Vilnius: Versus aureus, p. 105. 6. Gold, Dana, ir McGlinchey, Stephen. 2017. International Relations, p. 47. Janeliūnas, Tomas. 2019. D. Janeliūnas, Tomas. 2019. D. Grybauskaitės doktrina: Lietuvos užsienio politikos kaita 2009–2019. Vilnius: Eugrimas, p. 19–39. 7. Laurinavičius, Česlovas, Motieka, Egidijus, ir Statkus, Nortautas. 2005. Baltijos valstybių geopolitikos bruožai. XX amžius. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, p. 306. 8. Navickaitė, Margarita. 2016. „V. Adamkaus ir D. Grybauskaitės užsienio politika: agento ir struktūros įtakos dilema“. Magistro darbas, vadovas prof. T. Janeliūnas, p. 27. Vilnius: Vilniaus universitetas. 9. Pukszto, Andrzej, Jakštaitė, Gerda, ir Česnakas, Giedrius. 2013. International relations: didactical guidelines. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, p. 19. 10. R. Viotti, Paul, ir V. Kauppi, Mark. 1993. International Relations Theory: Realism, Pluralism, Globalism. New York: Macmillan, p. 37–42. 11. Sirutavičius, Vladas, ir Lopata, Raimundas. 2011. Lenkiškasis istorijos veiksnys Lietuvos politikoje. Vilnius: Vilniaus universitetas, p. 19. 12. V. Milner, Helen. 1997. Interests, Institutions, and Information: Domestic Politics and International Relations. Princeton, New Jersey: Princeton University Press, p. 11

13. Vasquez, John, ir Elman, Colin. 2003. Realism and the Balancing of Power: A New Debate. New Jersey: Pearson Education, p. 5–7. 14. Vaščenkaitė, Galina. 2015. „Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė: retorinė mirtis ir praktinis gyvenimas“ iš Ambicingas dešimtmetis: Lietuvos užsienio politika 2004–2014. Straipsnių rinkinys / Sudarytoja Dovilė Jakniūnaitė, p. 140. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Moksliniai straipsniai

15. Kazėnas, Gediminas, Jakubauskas, Adas, Gaižauskaitė, Inga, Kacevičius, Romualdas, Visockaitė, Asta. 2014. Lenkų tautinės mažumos Lietuvoje identiteto tyrimas. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas. Prieiga per internetą: https://www.researchgate.net/publication/266200071_Lietuvos_lenku_tautines_mazumos_id entiteto_tyrimas_Badania_dot_tozsamosci_polskiej_mniejszosci_narodowej_na_Litwie#pf8 0. Žiūrėta: 2020 05 24. 16. Mieldažė, Edita. 2011. „Lietuvos ir Lenkijos santykių dugnas: dialogo beieškant“. Apžvalga, 2011 05 14. Prieiga per internetą: http://apzvalga.eu/lietuvos-ir-lenkijos-santykiu-dugnas- dialogo-beieskant.html. Žiūrėta: 2019 11 12. 17. Miniotaitė, Gražina. 2011. „Baltijos valstybių užsienio ir saugumo politikos europeizacijos tendencijos“ iš Lietuvos metinė strateginė apžvalga 2010–2011, p. 140. Prieiga per internetą: http://www.lka.lt/lt/moksline-veikla/leidiniai/lietuvos-metine-strategine- apzvalga.html. Žiūrėta: 2019 11 18. 18. W. Legro, Jeffrey, ir Moravcsik, Andrew. 1999. Is Anybody Still a Realist? , International Security, 24, 2, p. 12–19.

Šaltiniai Internetinė žiniasklaida 19. „Baigėsi NATO pratybos „Steadfast Jazz“. 15min, 2013 11 09. Prieiga per internetą: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/karo-zona/baigesi-nato-pratybos-steadfast-jazz-784- 383633. Žiūrėta: 2019 11 30. 20. „D. Grybauskaitė apie Lietuvą ir Lenkiją: kai kuriuose santykiuose geriau daryti pauzę nei bandyti taisyti, kas nepataisoma“. Delfi, 2012 06 04. Prieiga per internetą: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/dgrybauskaite-apie-lietuva-ir-lenkija-kai-kuriuose- santykiuose-geriau-daryti-pauze-nei-bandyti-taisyti-kas-nepataisoma.d?id=58849941. Žiūrėta: 2019 11 19.

21. „Gruzijoje prasideda GUAM lyderių susitikimas“. TV3, 2008 07 01. Prieiga per internetą: https://www.tv3.lt/naujiena/uzsienis/202946/gruzijoje-prasideda-guam-lyderiu-susitikimas. Žiūrėta: 2019 11 18. 22. „L. Linkevičius atsiprašė lenkų“. Delfi, 2013 02 07. Prieiga per internetą: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/llinkevicius-atsiprase-lenku.d?id=60617107. Žiūrėta: 2019 11 19. 23. „Lenkijos ir Lietuvos dujotiekių jungties statybos finansavimui gauta išankstinė ES parama“. LRT, 2016 05 11. Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/136329/lenkijos-ir-lietuvos-dujotiekiu-jungties- statybos-finansavimui-gauta-isankstine-es-parama. Žiūrėta: 2019 11 30. 24. „Lenkijos premjeras: mums reikia naujos nuolatinės NATO bazės šalyje“. LRT, 2019 08 22. Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1090434/lenkijos-premjeras- mums-reikia-naujos-nuolatines-nato-bazes-salyje. Žiūrėta: 2019 11 30. 25. „Lenkijos prezidentas teigia jaučiantis sentimentų Lietuvai ir nori glaudesnio bendradarbiavimo“. 2011. Delfi, 2011 02 21. Prieiga per internetą: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lenkijos-prezidentas-teigia-jauciantis-sentimentu- lietuvai-ir-nori-glaudesnio-bendradarbiavimo.d?id=42254127. Žiūrėta: 2020 05 30. 26. „NATO vadovas patvirtino planus dėl JAV karinės technikos sandėlio Lenkijoje“. Kauno diena, 2019 04 02. Prieiga per internetą: https://m.kauno.diena.lt/naujienos/pasaulis/ekonomika-ir-politika/nato-vadovas-patvirtino- planus-del-jav-karines-technikos-sandelio-lenkijoje-908011. Žiūrėta: 2019 11 10. 27. „Nepriklausomybės sąsiuviniai“. 2016. „Lenkija: nuo ultimatumo iki draugiškų santykių deklaracijos“. LRT, 2016 07 24. Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/143356/lenkija-nuo-ultimatumo-iki-draugisku- santykiu-deklaracijos. Žiūrėta: 2019 11 11. 28. „Nepriklausomybės sąsiuviniai“. 2016. „Lenkija: nuo ultimatumo iki draugiškų santykių deklaracijos“. LRT, 2016 07 24. Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/143356/lenkija-nuo-ultimatumo-iki-draugisku- santykiu-deklaracijos. Žiūrėta: 2020 05 23. 29. „Pasirengta saugiai SGD terminalo eksploatacijai“. 15min, 2014 07 22. Prieiga per internetą: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/pasirengta-saugiai-sgd-terminalo- eksploatacijai-664-441948. Žiūrėta: 2020 05 27. 30. „Per sprogimą Japonijos AE sužeisti darbuotojai, evakuota apie 200 tūkst. gyventojų“. Delfi, 2011 03 12. Prieiga per internetą: https://www.delfi.lt/news/daily/world/per-sprogima-

japonijos-ae-suzeisti-darbuotojai-evakuota-apie-200-tukst-gyventoju.d?id=43040249. Žiūrėta: 2019 11 30. 31. „Prezydent z roboczą wizytą na Litwie“. 2010. Prezydent.pl, 2010 04 08. Prieiga per internetą: https://www.prezydent.pl/archiwum-lecha-kaczynskiego/wizyty- prezydenta/wizyty-zagraniczne-lecha-kaczynskiego/art,714,prezydent-z-robocza-wizyta-na- litwie.html. Žiūrėta: 2020 05 30. 32. „Prezydent z roboczą wizytą na Litwie“. Prezydent.pl, 2010 04 08. Prieiga per internetą: https://www.prezydent.pl/archiwum-lecha-kaczynskiego/wizyty-prezydenta/wizyty- zagraniczne-lecha-kaczynskiego/art,714,prezydent-z-robocza-wizyta-na-litwie.html. Žiūrėta: 2020 05 29. 33. „Prezydent: Z Dalią Grybauskaite rozmawiałem o sprawach trudnych“. Prezydent.pl, 2011 02 16. Prieiga per internetą: https://www.prezydent.pl/archiwum-bronislawa- komorowskiego/aktualnosci/wizyty-zagraniczne/art,61,prezydent-z-dalia-grybauskaite- rozmawialem-o-sprawach-trudnych.html. Žiūrėta: 2020 05 29. 34. „Prezidentė kritikuoja L. Linkevičiaus atsiprašymą Lenkijoje“. Bernardinai, 2013 02 13. Prieiga per internetą: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-02-13-prezidente-kritikuoja- l-linkeviciaus-atsiprasyma-lenkijoje/95390. Žiūrėta: 2019 11 19. 35. „Prezidentūra: Lietuvos ir Lenkijos santykiai labai geri“. Diena, 2019 02 26. Prieiga per internetą: https://www.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/prezidentura-lietuvos-ir-lenkijos- santykiai-labai-geri-902853. Žiūrėta: 2019 11 19. 36. „Pristatytas Visagino atominės elektrinės verslo planas“. Vakarų ekspresas, 2012 04 25. Prieiga per internetą: https://www.ve.lt/naujienos/ekonomika/ekonomikos- naujienos/pristatytas-visagino-atomines-elektrines-verslo-planas/. Žiūrėta: 2019 11 30. 37. „R. Paksas žada stiprinti bendradarbiavimą su Lenkija“. Delfi, 2003 01 08. Prieiga per internetą: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/rpaksas-zada-stiprinti-bendradarbiavima- su-lenkija.d?id=1773944. Žiūrėta: 2019 11 12. 38. „Spotkanie Prezydentów Polski Litwy z mediami. Wypowiedź Prezydenta RP“. Prezydent.pl, 2018 02 17. Prieiga per internetą: https://www.prezydent.pl/aktualnosci/wypowiedzi-prezydenta- rp/wystapienia/art,370,spotkanie-prezydentow-polski-litwy-z-przedstawicielami-mediow- wypowiedz-prezydenta-rp-.html. Žiūrėta: 2020 05 29. 39. „V. Adamkus: Lietuvos ir Lenkijos santykiai apgailėtinai atšalo“. Diena, 2016 09 28. Prieiga per internetą: https://www.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/v-adamkus-lietuvos-ir-lenkijos- santykiai-apgailetinai-atsalo-773282. Žiūrėta: 2019 11 12.

40. Androšiūnaitė, Rūta. 2020. „Baltijos šalių oro erdvėje patruliuoti pradeda Lenkijos aviacija“. Diena, 2020 01 09. Prieiga per internetą: https://www.diena.lt/naujienos/pasaulis/ekonomika-ir-politika/baltijos-saliu-oro-erdveje- patruliuoti-pradeda-lenkijos-aviacija-947333. Žiūrėta: 2020 05 29. 41. Dovidavičienė, Snieguolė. 2010. „Mildažytė: prezidentas Brazauskas režisavo filmą apie save“. Alfa, 2010 07 27. Prieiga per internetą: https://www.alfa.lt/straipsnis/10379919/mildazyte-prezidentas-brazauskas-rezisavo-filma- apie-save. Žiūrėta: 2020 05 19. 42. Grigaliūnaitė, Violeta. 2019. „Apdovanojimą Lenkijoje gavęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis prabilo lenkiškai“. 15min, 2019 07 01. Prieiga per internetą: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/apdovanojima-lenkijoje-gaves-seimo- pirmininkas-viktoras-pranckietis-prabilo-lenkiskai-56-1166836. Žiūrėta: 2020 05 24. 43. Gritėnas, Paulius. 2017. „Lietuvos ir Lenkijos santykiai: žiūrėjimas į ateitį pro praeities akinius“. 15min, 2017 06 10. Prieiga per internetą: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/lietuvos-ir-lenkijos-santykiai-ziurejimas-i- ateiti-pro-praeities-akinius-57-810056. Žiūrėta: 2019 11 11. 44. Korsakovaitė, Urtė. 2019. „Pirmasis Nausėdos užsienio vizitas – simbolinis, bet džiuginantis kaimynus“. LRT, 2019 07 13. Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1078302/pirmasis-nausedos-uzsienio-vizitas- simbolinis-bet-dziuginantis-kaimynus. Žiūrėta: 2019 11 10. 45. Krištopaitytė, Eglė. „Sugadinti ir vėl gaivinti santykiai su Lenkija“. 15min, data nėra nurodyta. Prieiga per internetą: https://www.15min.lt/media-pasakojimai/grybauskaite- santykiai-su-lenkija-696. Žiūrėta: 2019 11 20. 46. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2019. „Premjeras: glaudi partnerystė su Lenkija – svarbiausias užsienio politikos prioritetas“. 2019 09 17. Prieiga per internetą: https://lrv.lt/lt/naujienos/premjeras-glaudi-partneryste-su-lenkija-svarbiausias-uzsienio- politikos-prioritetas. Žiūrėta: 2019 11 10. 47. Mikutavičius, Darius. 2019. „Lenkija ir Danija užsitikrino ES finansavimą dujotiekio „Baltic Pipe“ projektui“. Delfi, 2019 04 15. Prieiga per internetą: https://www.delfi.lt/verslas/energetika/lenkija-ir-danija-uzsitikrino-es-finansavima- dujotiekio-baltic-pipe-projektui.d?id=80914311. Žiūrėta: 2019 11 30. 48. Molotokas, Elenas. 2014. „D. Grybauskaitės kadencija: yra gerų darbų, bet...“. Delfi, 2014 05 23. Prieiga per internetą: https://www.delfi.lt/pilietis/voxpopuli/d-grybauskaites- kadencija-yra-geru-darbu-bet.d?id=64849463. Žiūrėta: 2019 11 26.

49. Navakas, Naglis. 2016. „LitPol Link“ pradeda veikti įprastu režimu“. Verslo žinios, 2016 02 03. Prieiga per internetą: https://www.vz.lt/sektoriai/energetika/2016/02/03/litpol-link- pradeda-veikti-iprastu-rezimu. Žiūrėta: 2019 11 30. 50. Norkevičius, Mindaugas. 2019. „Mindaugas Norkevičius. Lietuvos ir Lenkijos santykiuose naujas etapas?“. LRT, 2019 11 22. Prieiga per internetą: https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/1118496/mindaugas-norkevicius-lietuvos-ir- lenkijos-santykiuose-naujas-etapas. Žiūrėta: 2019 11 30. 51. Nuspręsta tęsti trišalės brigados LITPOLUKRBRIG vystymą ir projektus“. Ekspertai, 2016 12 21. Prieiga per internetą: http://www.ekspertai.eu/nuspresta-testi-trisales-brigados- litpolukrbrig-vystyma-ir-projektus/. Žiūrėta: 2019 11 30. 52. Pakėnienė, Roma. 2019. „Teismas nutraukė bylinėjimąsi dėl GIPL konkurso“. 15min, 2019 11 08. Prieiga per internetą: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/teismas- nutrauke-bylinejimasi-del-gipl-konkurso-664-1229030. Žiūrėta: 2019 11 30. 53. Pranešimas spaudai. 2019. „G. Nausėdos ir A. Dudos susitikimas: svarbiausi klausimai ir vakarienė su žmonomis Trakuose“. Lietuvos rytas, 2019 11 21. Prieiga per internetą: https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2019/11/21/news/lenkijos-ir-lietuvos- prezidentu-susitikimas-svarbiausi-klausimai-ir-vakariene-su-zmonomis-trakuose-12658015/. Žiūrėta: 2019 11 26. 54. Rimaitė, Viktorija. 2019. „G. Nausėda rado D. Grybauskaitės iškastą „duobę“ – ar pavyks ją užlyginti?“. Lietuvos rytas, 2019 09 06. Prieiga per internetą: https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2019/09/06/news/g-nauseda-rado-d- grybauskaites-iskasta-duobe-ar-pavyks-ja-uzlyginti--11628036/. Žiūrėta: 2019 11 12. 55. Saldžiūnas, Vaidas. 2018. „Paskutiniai Rusijos kariai iš Lietuvos gėdingai traukėsi nakties tyloje: jie jau buvo virtę nevaldoma ir mirtinai pavojinga gauja“. Delfi, 2018 08 31. Prieiga per internetą: https://www.delfi.lt/news/daily/medijos-karas-propaganda/paskutiniai-rusijos- kariai-is-lietuvos-gedingai-traukesi-nakties-tyloje-jie-jau-buvo-virte-nevaldoma-ir-mirtinai- pavojinga-gauja.d?id=78943257. Žiūrėta: 2020 05 21. 56. Skolimowski, Janusz. 2014. „Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimas“. L24, 2014 04 25. Prieiga per internetą: http://l24.lt/lt/politika/item/32137-lenkijos-ir-lietuvos- bendradarbiavimas. Žiūrėta: 2019 11 11. 57. Šemeta, Mantvydas. 2019. „Pirmieji išrinktųjų Lietuvos prezidentų užsienio vizitai“. Alfa, 2019 07 15. Prieiga per internetą: https://www.alfa.lt/straipsnis/50395821/pirmieji- isrinktuju-lietuvos-prezidentu-uzsienio-vizitai. Žiūrėta: 2019 11 10. 58. Špokas, Edvardas. „A. Michnikas: kam naudingas Lietuvos ir Lenkijos santykių griovimas“. Delfi, 2014 08 21. Prieiga per internetą: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/a-

michnikas-kam-naudingas-lietuvos-ir-lenkijos-santykiu-griovimas.d?id=65622006. Žiūrėta: 2019 11 19. 59. Užsienio reikalų ministerija. Lietuvos ir Lenkijos dvišalės prekybos duomenys 2018 metais. Prieiga per internetą: https://urm.lt/default/lt/lietuva-lenkija. Žiūrėta: 2019 11 10. 60. Vireliūnaitė, Lauryna. 2012. „Valdas Adamkus ir Aleksandras Kwasniewskis: kai pradedi eiti prezidento pareigas, tavo gyvenimas baigiasi“. 15min, 2012 02 25. Prieiga per internetą: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/valdas-adamkus-ir-aleksandras- kwasniewskis-kai-pradedi-eiti-prezidento-pareigas-tavo-gyvenimas-baigiasi-56-199034. Žiūrėta: 2019 11 12.

Teisės aktai 61. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas. 2011. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.395105. Žiūrėta: 2020 05 20. 62. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas. 2011. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.395105. Žiūrėta: 2020 05 20.

63. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas. 2011. Prieiga per internetą: https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.395105. Žiūrėta: 2020 05 30. 64. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas. 2011.

Sutartys 65. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis. 1994. Prieiga per internetą: https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.11154. Žiūrėta: 2020 05 20. 66. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis. 1994. Prieiga per internetą: https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.11154. Žiūrėta: 2020 05 24. 67. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutartis dėl Baltijos funkcinio oro erdvės bloko sukūrimo. 2012. Prieiga per internetą: https://www.e- tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAR.EE1F81C8E438. Žiūrėta: 2020 05 29 68. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutartis dėl Baltijos funkcinio oro erdvės bloko sukūrimo. 2012. Prieiga per internetą: https://www.e- tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAR.EE1F81C8E438. Žiūrėta: 2020 05 20. 69. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. 1992. Prieiga per internetą: https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.11187. Žiūrėta: 2020 05 20.

70. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl bendro karinio dalinio sudarymo tarptautiniam saugumui ir taikai palaikyti bei atkurti denonsavimo. 2008. Prieiga per internetą: https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.321070?jfwid=-owx42ikoi. Žiūrėta: 2020 05 22. 71. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės tarptautinių pervežimų automobiliais sutartis. 1992. Prieiga per internetą: https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.131532. Žiūrėta: 2020 05 20. 72. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl geležinkelių susisiekimo per valstybinę sieną. 1992. Prieiga per internetą: https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.22661. Žiūrėta: 2020 05 20. 73. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl sienos perėjimo punktų. 1992. Prieiga per internetą: https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.37303. Žiūrėta: 2020 05 20. 74. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės civilinio oro susisiekimo sutartis. 1992. Prieiga per internetą: https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.11190. Žiūrėta: 2020 05 20. 75. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl bevizinio važiavimo. 1993. Prieiga per internetą: https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.11158. Žiūrėta: 2020 05 20.

Susitarimai 76. Lenkijos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų kabineto susitarimas dėl bendro karinio vieneto įsteigimo. 2014. Prieiga per internetą: https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/828ec2f2aee711e486d695b7d843f736?jfwid=13i824anr m. Žiūrėta: 2020 05 20. 77. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje. 1995. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.22475. Žiūrėta: 2020 05 20. 78. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų fondo. 2007. Prieiga per internetą: https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.302209. Žiūrėta: 2020 05 30. 79. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos. 2008. Prieiga per internetą: https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.346716. Žiūrėta: 2020 05 20.

80. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo aviacinės ir jūrų paieškos ir gelbėjimo srityse. 2009. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.365646. Žiūrėta: 2020 05 20. 81. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo aviacinės ir jūrų paieškos ir gelbėjimo srityse. 2009. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.365646. Žiūrėta: 2020 05 30. 82. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų fondo. 2007. Prieiga per internetą: https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.302209. Žiūrėta: 2020 05 20. 83. Politinių partijų susitarimas „Dėl pagrindinių valstybės užsienio politikos tikslų ir uždavinių 2004–2008 metais“. Vilnius: 2004 10 05. Prieiga per internetą: https://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=5042&p_k=1. Žiūrėta: 2019 11 18.

Nutarimai 84. Nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo“. 2013. Prieiga per internetą: https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.444678/aSHXOBwDnF. Žiūrėta: 2020 05 20. 85. Nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“. 2016. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/886c7282c12811e682539852a4b72dd4. Žiūrėta: 2020 05 20. 86. Nutarimas „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo“. 2007. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.291371. Žiūrėta: 2020 05 20. 87. Nutarimas „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo“. 2007. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.291371. Žiūrėta: 2020 05 26. 88. Nutarimas „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“. 2012. Prieiga per internetą: https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.429490?jfwid=13i824ax12. Žiūrėta: 2020 05 20. 89. Nutarimas „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“. 2012. Prieiga per internetą: https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.429490?jfwid=13i824ax12. Žiūrėta: 2020 05 26.

Statistiniai duomenys 90. Eksportas, importas pagal šalis ir teritorijas, Lietuvos statistikos departamento duomenys. 2018. Prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/uzsienio-prekyba1. Žiūrėta: 2019 11 26.

91. Lenkijos ir Latvijos valstybių palyginimas, „IndexMundi“ duomenys. 2017. Prieiga per internetą: https://www.indexmundi.com/factbook/compare/poland.latvia. Žiūrėta: 2019 11 26. 92. Lietuvos tiesioginės investicijos užsienyje pagal šalį (2004–2007). Lietuvos banko duomenys. Prieiga per internetą: https://www.lb.lt/lt/lietuvos-tiesiogines-investicijos- uzsienyje-pagal-sali-1?ff=1&date_interval%5Bfrom%5D=2004- Q1&date_interval%5Bto%5D=2007-Q4&relation=314&sids=125690-A-line_125717-A- line. Žiūrėta: 2020 05 21. 93. Prekių eksportas, importas pagal šalis ir teritorijas (2004–2007). Lietuvos statistikos departamento duomenys. Prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu- analize?#/. Žiūrėta: 2020 05 21. 94. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje pagal šalį (2004–2007). Lietuvos banko duomenys. Prieiga per internetą: https://www.lb.lt/lt/tiesiogines-uzsienio-investicijos- lietuvoje-pagal-sali-1?ff=1&date_interval%5Bfrom%5D=2004- Q1&date_interval%5Bto%5D=2007-Q4&relation=310&sids=122984-A-line_123011-A- line. Žiūrėta: 2020 05 21.

Kiti šaltiniai 95. „Laisvės sargyboje: 1991 metų sausis (Sausio 13-oji)“. Lietuvos Respublikos Seimas, 2020. Prieiga per internetą: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37312&p_t=269438. Žiūrėta: 2020 05 21. 96. 2012 m. referendumo dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje rezultatai, VRK. 2012. Prieiga per internetą: https://www.vrk.lt/statiniai/puslapiai/2012_seimo_rinkimai/output_lt/referendumas/referend umas.html. Žiūrėta: 2019 11 30. 97. Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje. Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimas. Prieiga per internetą: http://www.wilno.msz.gov.pl/lt/bendra_informacija/lenkijos_ir_lietuvos_bendradarbiavimas /. Žiūrėta: 2020 05 21. 98. Lietuvos Respublikos nacionalinė energetikos strategija, 2007. 99. Lietuvos Respublikos nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija, 2012. 100. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas. 2011 06 07. Prieiga per internetą: https://grybauskaite.lrp.lt/lt/metinis-pranesimas-2011. Žiūrėta: 2020 05 28.

101. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas. 2010 06 08. Prieiga per internetą: https://grybauskaite.lrp.lt/lt/metinis-pranesimas-2010. Žiūrėta: 2020 05 28. 102. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas. 2012 06 07. Prieiga per internetą: https://grybauskaite.lrp.lt/lt/metinis-pranesimas-2012. Žiūrėta: 2020 05 29. 103. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas. 2016 06 09. Prieiga per internetą: https://grybauskaite.lrp.lt/lt/kalbos/metiniai-pranesimai/2016- m./25366. Žiūrėta: 2020 05 28. 104. Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus kalbos. Prieiga per internetą: http://archyvas.lrp.lt/spaudai/kalbos. Žiūrėta: 2020 05 28. 105. Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus metinis pranešimas. 2007 04 19. Prieiga per internetą: http://archyvas.lrp.lt/lt/news.full/7764. Žiūrėta: 2020 05 28. 106. Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus metinis pranešimas. 2008 04 15. Prieiga per internetą: http://archyvas.lrp.lt/lt/news.full/8957. Žiūrėta: 2020 05 28. 107. Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus metinis pranešimas, Vilnius, LR Seimas, 2008 04 15. Prieiga per internetą: https://webgate.ec.europa.eu/sr/speech/lietuvos- respublikos-prezidento-valdo-adamkaus-metinis-prane%C5%A1imas-3-dalis-1-dalis-22271- 2. Žiūrėta: 2019 11 18. 108. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinės priemonės, 2013.