LIETUVOS METINĖ STRATEGINĖ APŽVALGA 2019, 17 Tomas 11 David Schultz* Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo Akademija Hamline Universitetas, Sent Polas, Minesota, JAV
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
ISSN 2424-4562 Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas LIETUVOS METINĖ STRATEGINĖ APŽVALGA 2019 17 tomas Vilnius 2019 Lietuvos metinė strateginė apžvalga – tai periodinis recenzuojamas mokslo leidi- nys, kuriame pristatoma kompleksiška ir nuolatinė iš esmės svarbių Lietuvos nacionalin- iam saugumui pokyčių, kurie vyksta tarptautiniu sisteminiu, regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu, analizė. Redakcinė kolegija: Eitvydas Bajarūnas (Užsienio reikalų ministerija), Stefano Guzzini (Upsalos universitetas, Danijos tarptautinių santykių institutas), Algimantas Jankauskas (Vilniaus universitetas), Pertti L. Joenniemi (Rytų Suomijos universiteto Karelijos institutas), Kimitaka Matsuzato (Tokijo universitetas, Japonija), Petr Kratochvíl (Tarptautinių santykių institutas, Praha, Čekija), Šarūnas Liekis (Vytauto Didžiojo universitetas) Jūratė Novagrockienė (Lietuvos karo akademija), Žaneta Ozoliņa (Latvijos universitetas), Žygimantas Pavilionis (Lietuvos Respublikos Seimas), Daivis Petraitis (Krašto apsaugos ministerija), Andžej Pukšto (Vytauto Didžiojo universitetas), András Rácz (Pázmány Péter katalikų universitetas, Vengrija) Gintautas Surgailis (Lietuvos karo akademija), Vaidotas Urbelis (Krašto apsaugos ministerija), Juozas Kačergius (Lietuvos karo akademija) Egidijus Vareikis (Lietuvos Respublikos Seimas), Ramūnas Vilpišauskas (Vilniaus universitetas). Atsakingasis redaktorius: Gediminas Vitkus (Lietuvos karo akademija, Vilniaus universitetas) Kalbos redaktorė: Jolanta Budreikienė Leidinys leidžiamas lietuvių ir anglų kalbomis. Leidinys lietuvių kalba referuojamas duomenų bazėje Lituanistika. Leidinys anglų kalba referuojamas šiose tarptautinėse duomenų bazėse: • Baidu Scholar • CEJSH (The Central European Journal of Social Sciences and Humanities) • Celdes • CNKI Scholar (China National Knowledge Infrastructure) • CNPIEC • DOAJ • EBSCO (relevant databases) • EBSCO Discovery Service • Elsevier - SCOPUS • Google Scholar • International Political Science Abstracts (IPSA) • International Relations and Security Network (ISN) • J-Gate • JournalTOCs • Naviga (Softweco) • Primo Central (ExLibris) • ProQuest (relevant databases) • ReadCube • ResearchGate • SCImago (SJR) • Summon (Serials Solutions/ProQuest) • TDOne (TDNet) • Ulrich’s Periodicals Directory/ulrichsweb • WorldCat (OCLC) © Straipsnių autoriai, 2019 © Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2019 3 Turinys Pratarmė ............................................................................................................................5 Globalios tarptautinės sistemos raidos tendencijos ir Lietuva ............ 9 Amerikos užsienio politika Donaldo Trumpo laikais ............................................11 David Schultz Donaldo Trumpo administracijos saugumo politika ir jos reikšmė Baltijos šalims .......................................................................................37 Gerda Jakštaitė Donaldo Trumpo tarptautinė ekonominė politika pasaulio sistemos perspektyvos požiūriu ...................................................................................................63 Valentinas Beržiūnas Strateginis stabilumas: Tango šokama dviese? .........................................................97 Ieva Karpavičiūtė Europos saugumo sistemos kaita ........................................................................ 123 Nacionalizmo vaidmuo XXI a. tarptautinių santykių sistemoje ........................125 Nortautas Statkus Putino ir Europos kraštutinių dešiniųjų aljansas: kur veda suartėjantys interesai? ................................................................................157 Veronica Arridu, Arūnas Molis Europos saugumo architektūra po Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos: ateities scenarijai ...................................................................177 Vytautas Isoda Lietuvos Rytų kaimynai ............................................................................................... 195 Baltijos šalių gynybos scenarijai: kam ruoštis ........................................................197 Lukas Milevski Baltijos šalių saugumizavimas: Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo retorikos analizė .........................................................................211 Erikas Kaukas Rusijos – Baltarusijos karinis bendradarbiavimas: teorija ir praktika ............231 Virgilijus Pugačiauskas Baltarusių tapatybės naratyvų konstravimas: baltarusių kalba .........................247 Juljan Jachovič Nacionalinio saugumo aspektai ............................................................................ 269 Technologinės plėtros tendencijų kariuomenėje poveikis mažųjų valstybių gynybai ...........................................................................................271 Giedrius Česnakas Astravo atominė elektrinė Lietuvos užsienio politikoje: tikslai, priemonės ir ateities perspektyvos ..............................................................293 Justinas Juozaitis Lietuvių jaunimo jautrumas informacinėms atakoms: įsigilinimo tikimybinis modelis ir galimos atakų temos......................................339 Raminta Stankutė-Søsted 5 Pratarmė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centras drauge su partneriais Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetuose pristato septynioliktąjį „Lietuvos metinės strateginės apžvalgos“ tomą, kuriame publi- kuojamos 2018–2019 metais parengtos Lietuvos ir užsienio tyrėjų studijos ir mokslo straipsniai, skirti Lietuvos ir viso Baltijos regiono saugumo ir gynybos aktualijoms. Šioje laidoje publikuojama keturiolika mokslo darbų, kurie pagal nuosekliai palaikomą tradiciją yra sugrupuoti į keturias pagrindines dalis. Pirmojoje leidinio dalyje „Globalios tarptautinės sistemos raidos ten- dencijos“ publikuojamos keturios studijos, kurios analizuoja Lietuvai svar- bų tarptautinį sisteminį kontekstą. Net trys tekstai skirti nemažai sumaišties į transatlantinės saugumo bendrijos gyvenimą įnešusio Donaldo Trumpo prezidentavimo implikacijoms. David Schultz savo specialiai „Lietuvos metinei strateginei apžvalgai“ parašytame straipsnyje „Donaldo Trumpo eros Ameri- kos užsienio politika“ iš trejų metų perspektyvos imasi apmąstyti JAV prezi- dento padarytus užsienio politikos pokyčius ir prognozuoja, kad Trumpo pa- sekėjų laukia dar didesni iššūkiai, susiję su būtinybe veikti pasaulyje, kuriame Amerika jau nebėra dominuojanti. Gerda Jakštaitė savo tekste analizuoja JAV saugumo politiką Trumpo prezidentavimo metu, ypatingą dėmesį skirdama kariniam saugumui ir NATO vaidmeniui jame, ir vertina jos reikšmę Baltijos šalims. Valentinas Beržiūnas savo straipsnyje ieško atsakymų į du klausimus: kodėl JAV prezidento administracija vykdo protekcionistinę prekybos politi- ką ir kaip ši politika veikia transatlantinius santykius bei Lietuvos tarptautinę padėtį. Ketvirtoji šios publikacijos dalies studija „Strateginis stabilumas: Tan- go šokama dviese?“, kurią parengė Ieva Karpavičiūtė, atsigręžia į dabartines branduolinio atgrasymo ir strateginio stabilumo kintančias sąlygas ir raidos tendencijas. Autorė konstatuoja, kad, nepaisant to, kad iš esmės tebegalioja pa- grindiniai dar dvipolio pasaulio laikais susiklostę strateginio stabilumo prin- cipai, šiandieninis strateginis stabilumas darosi sudėtingesnis, asimetriškesnis, todėl branduolinėms valstybėms reikia peržiūrėti savo doktrinas ir politiką, kad atlieptų svarbiausius strateginius pokyčius. Antroji „Lietuvos metinės strateginės apžvalgos“ dalis „Europos saugu- mo sistemos kaita“, kuri skirta iššūkių regioninio saugumo analizei, sudaryta iš trijų darbų. Nortautas Statkus nagrinėja nacionalizmo – vienos iš didžiųjų XIX ir XX amžių ideologijų atsigavimo fenomeną. Nacionalizmo silpnėjimas ir nykimas buvo beveik savaime suprantamas reiškinys XX amžiaus pabaigoje. Tačiau Jungtinės Karalystės sprendimas išstoti iš Europos Sąjungos, Donaldo 6 Trumpo išrinkimas JAV prezidentu ir kraštutinių dešiniųjų partijų sustiprėji- mas Europoje paskatino diskusijas apie nacionalizmo vaidmenį XXI a. tarp- tautinėje sistemoje. Straipsniu norima atsakyti į klausimą, ar ši nacionalizmo reanimacija – ilgalaikė tendencija ar tik epizodas, pagrindžiantis jo silpnėjimo prognozes. Kraštutinių dešiniųjų partijų stiprėjimo reiškinį taip pat nagrinėja Veronica Aridu ir Arūnas Molis. Šių tyrėjų straipsnis „Putino ir Europos kraš- tutinių dešiniųjų aljansas: kur veda interesų konvergencija?“ pateikia tris ga- limus šio aljanso raidos scenarijus ir jų pasekmes tolesnei Europos Sąjungos raidai. Europos saugumo architektūros raidos ir politinių procesų prognozavi- mu užsiima ir Vytautas Isoda savo straipsnyje „Europos saugumo architektūra po Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos: ateities scenarijai“. Autorius išgrynina tris alternatyvias scenarijų siužetines linijas: glaudesnę Eu- ropos saugumo ir gynybos sąjungą; naująjį šaltąjį karą ir globalios „anglosfe- ros“ atgimimą. Trečiosios leidinio dalies „Lietuvos Rytų kaimynai“ dėmesio centre – didžiausia Rytų kaimynė Rusija ir jos artimiausia sąjungininkė Baltarusija. Lukas Milevski savo specialiai „Lietuvos metinei strateginei apžvalgai“ parašy- tame straipsnyje „Baltijos gynybos scenarijai: kam ruoštis?“ įvairiais aspektais nagrinėja tris hipotetinius Rusijos agresijos prieš Baltijos šalis variantus: dvi- prasmišką invaziją, t. y. vadinamąjį hibridinį karą; skubotą, menkai paruoštą, neapgalvotą Rusijos invaziją ir gerai suplanuotą