DOCSLIB.ORG

Rasa Dilytė Jonažolės (Hypericum L.) Genties Rūšių Organų Lyginamoji

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Rasa Dilytė Jonažolės (Hypericum L.) Genties Rūšių Organų Lyginamoji VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS BOTANIKOS KATEDRA RASA DILYTĖ JONAŽOLĖS (HYPERICUM L.) GENTIES RŪŠIŲ ORGANŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ MAGISTRO DARBAS (Botanika) Moksliniai vadovai dr. E. Bagdonaitė doc. dr. G. Kmitienė Vilnius – 2006 Turinys 1. ĮVADAS …………………………………………………………….. 4 2. LITERATŪROS APŽVALGA ……………………………………… 5 2.1.Vegetatyvinių augalo organų suskirstymas ir morfologinė sandara… 5 2.1.1. Šaknies morfologinė sandara …………………………………….. 7 2.1.2. Stiebo morfologinė sandara …………………………………….. 10 2.1.3. Lapo morfologinė sandara ……………………………………… 12 2.2. Sėklos morfologinė sandara …………………………………….… 17 2.3. Vegetatyvinių augalo organų anatominė sandara …………….….. 20 2.3.1. Stiebo anatominė sandara ………………………………………. 20 2.3.2. Šaknies anatominė sandara ……………………………………... 23 2.3.3. Lapo anatominė sandara ……………………………………...… 24 2.4. Jonažolės (Hypericum L.) botaninių ir biologinių tyrimų apžvalga .27 2.4.1. Klasifikacija, taksonominė įvairovė ir paplitimas ………….…... 27 2.4.2. Jonažolės (Hypericum L.) morfologija …………………………. 35 2.4.3. Fitocheminė sudėtis …………………………………………….. 40 2.4.4. Gydomosios savybės ir panaudojimas ……………………….…. 43 2.4.5. Vaistinės žaliavos rinkimas, apdorojimas ir standartizavimas …. 45 2.4.6. Paprastosios jonažolės (Hypericum perforatum) auginimas……. 46 3. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ……………………….…….. 49 4. TYRIMŲ METODIKA IR MEDŽIAGA …………………….….…. 50 5. JONAŽOLĖS (HYPERICUM L.) ŪGLIO ANATOMINĖS SANDAROS SAVITUMAI ………………………………… 58 5.1. Paprastosios jonažolės (Hypericum perforatum) lapo anatominės sandaros savitumai ………………………………………………….... 58 2 5.2. Keturbriaunės jonažolės (Hypericum maculatum) lapo anatominės sandaros savitumai …………………………………………………….. 64 5.3. Jonažolės (Hypericum L.) stiebo anatominės sandaros savitumai .. 68 6. JONAŽOLĖS (HYPERICUM L.) SĖKLŲ BIOLOGIJA ……..…. 76 6.1. Paprastosios jonažolės (Hypericum perforatum) sėklų daigumas ... 76 6.2. Keturbriaunės jonažolės (Hypericum maculatum) sėklų daigumas .84 7. PAPRASTOSIOS JONAŽOLĖS (HYPERICUM PERFORATUM) MORFOLOGINIŲ POŽYMIŲ ĮVERTINIMAS ……………………....93 7.1. Paprastosios jonažolės (Hypericum perforatum) morfologinių požymių ir produktyvumo įvairavimas, 2004 m. …………………...… 93 7.2. Paprastosios jonažolės (Hypericum perforatum) morfologinių požymių ir produktyvumo įvairavimas, 2005 m. ……………………. 101 7.3 Paprastosios jonažolės (Hypericum perforatum) morfologinių požymių ir produktyvumo įvairavimo 2004 – 2005 m. palyginimas ... 110 8. IŠVADOS …………………………………………………………. 119 LITERATŪRA ………………………………………………………. 121 SANTRAUKA ………………………………………………………. 128 ABSTRACT …………………………………………………….…… 130 3 Įvadas Vaistiniai augalai sudaro ypatingą naudojamų augalų grupę, nes apima žymiai, didesnį rūšių skaičių negu kitos augalų grupės. Jonažolė (Hypericum L.) yra vaistinis, kartu ir dažinis augalas. Hypericum L. gentis yra paplitusi visoje Europoje, Vakarų Azijjoje, Afrikoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Australijoje ir apima apie 380 rūšių (Robson, 1977). Pastaraisiais metais jonažolės preparatai yra pripažinti lygiaverčiais klasikiniams sintetiniams antidepresantams. Be to, jonažolės preparatai naikina mikrobus, virusus, stabdo oksidacijos procesus (Gaedcke, 1997 a). Jonažolės vaistinėje žaliavoje (Hyperici herba) yra daug veikliųjų medžiagų, kurios pasižymi farmakologiniu poveikiu. Vienos iš svarbiausių yra naftodiantronai (hipericinas, pseudohipericinas ir jų dariniai). Šie junginiai randami tik Hypericum L. gentyje, o ypač daug šių medžiagų susikaupia paprastojoje jonažolėje (Hypericum perforatum). Taip pat šios genties rūšyse randami flavonoidai (kvercitinas ir jo glikozidai), floroglucinolai (hiperforinas, adhiperforinas), taninai, eteriniai aliejai, ksantoninai ir kt. (Upton, 1997). Sparčiai didėjanti jonažolės vaistinės žaliavos paklausa tiek pasaulinėje, tiek Lietuvos rinkoje, motyvuoja detalesnius šio augalo tyrimus. Lietuvoje kaip vaistinis augalas pripažinta tik paprastoji jonažolė (H. perforatum) (Grinevičius, 2001). Lietuvoje jonažolės vaistinė žaliava renkama vaistinėse cenopopuliacijose. Tačiau, įvertinus H.perforatum morfologinius požymius ir produktyvumą, nustatyta, kad gamtinėms šių rūšių cenopopuliacijoms būdingas didelis heterogeniškumas (Radušienė, Bagdonaitė, 2001, 2002; Bagdonaitė et al., 2001; Bagdonaitė, Radušienė, 2002). Aukštos kokybės vaistinė žaliava gaunama tik kultūriniuose plotuose, kuriuos galima įrengti mažai derlingose žemėse. Norint sėkmingai auginti jonažolės (Hypericum L.) rūšis kultūroje, būtina ištirti jų sandaros savitumus, įvertinti morfologinius požymius bei produktyvumą. 4 2. Literatūros apžvalga 2.1. Vegetatyvinių augalo organų suskirstymas ir morfologinė sandara Organas – organizmo dalis, turinti jam būdingą sandarą ir atliekanti tam tikrą funkciją. Pagrindinių augalo organų ir metamorfozių idėją 1790 m. pasiūlė poetas ir filosofas V. Getė. XIX a. botanikai patvirtino, kad pagrindiniai augalo organai – šaknis, stiebas ir lapai. Po Č. Darvino evoliucijos teorijos (1859) paskelbimo, kilo ginčai, kurie iš šių augalo organų yra pirminiai. Vieni botanikai teigė, kad stiebas, kiti – šaknis. Tik ištyrus riniofitus paaiškėjo, kad stiebas ir šaknis vystėsi tolygiai ir yra vienodos svarbos augalo organai, tik lapas išsivystė vėliau kaip stiebo darinys. Taigi, sudėtingas daugialąstis sėklinio augalo organizmas evoliucionavo iki morfologinių ir fiziologinių skirtumų susidarymo tarp atskirų augalo organizmo dalių; t.y. atsiradus organams. Pradžioje buvo manoma, kad egzistuoja daugelis organų; vėliau jie buvo suskirstyti į : stiebą, lapą ir šaknį (šiuo metu traktuojama kaip į : ūglį ir šaknį ) ( Esau. 1969 ). Stiebo, lapo ir šaknies tarpusavio sąveika bei viso augalo sąveika ilgą laiką buvo ir iki šiol lieka viena svarbiausių augalų morfologijos problemų. Šioje sąveikoje svarbiausias klausimas, ar iš esmės skiriasi augalo organai vienas nuo kito, o gal jie yra vieno pagrindinio struktūrinio elemento pakitimas ( Esau, 1971 ). Kita diskusijos tema ir daugelio tyrimų objektas – morfologinė magnolijūnų augalų kilmė. Sutinkama su tokiu požiūriu, kad žiedas homologiškas ūgliui, o žiedo dalys – lapams. Sąlyginis augalo organizmo padalijimas į morfologines kategorijas: stiebą, šaknį ir žiedą (jei yra), yra patogus aptarti ir patį augalą, ir jo funkcijas ( Esau, 1969 ). Magnolijūnų augalų organai skirstomi į grupes: vegetatyvinius ir generatyvinius. Vegetatyviniai organai – šaknis ir ūglis, kuris sudarytas iš stiebo ir ant jo besiformuojančių pumpurų ir lapų. 5 Generatyviniai organai – tai dauginimosi organai. Magnolijūnų generatyviniai organai yra šie: žiedas, vaisius ir sėkla. Kartais gali ir nebūti žiedo. Šaknis – požeminis augalo organas. Ji atlieka dvi pagrindines funkcijas (Tutajuk 1980 ): 1) padeda įsitvirtinti augalui dirvoje bei antžeminei daliai išsilaikyti vertikaliai; 2) mineralinės mitybos funkcija: siurbia vandenį su jame ištirpusiomis mineralinėmis druskomis. Be šių pagrindinių funkcijų šaknis sintetina amino rūgštis, hormonus, alkaloidus bei kitas organines medžiagas, kurios išnešiojamos į kitus augalo organus. Kai kurių augalų šaknys gali kaupti atsargines maisto medžiagas. Šaknys gali būti ir vegetatyvinis dauginimosi organas. Ūglis – stiebas, su ant jo esančiais pumpurais ir lapais. Tai antžeminė augalo dalis, ašinis augalo organas. Yra ir tokių pakitusių formų, kur visos šios dalys nėra aiškiai išskirtos. Čia aptarsiu tipišką magnolijūnų vegetatyvinį ūglį. Ūglis – pagrindinis induočių augalų organas, kaip ir šaknis labai svarbus augalo gyvenime. Per vieną vegetacijos periodą iš pumpuro išsivystęs ūglis vadinamas metūgliu. Daugiamečiai augalai sudaro vienas po kito paeiliui susiformuojančių metūglių sistemą. Todėl tiksliau ūglį būtų galima charakterizuoti, kaip išsišakojusį stiebą su lapais ir pumpurais, išsivysčiusį iš pumpuro ar pumpuro užuomazgos per vieną vegetacinį periodą ( Kursanov, 1966 ). Stiebo dalis, kur išsidėsto pumpurai ir prisisega lapai vadinama bambliu. Bamblį turi visi stiebai. Yra augalų, kurių bamblių vieta daugiau teorinė ir matoma neryškiai. Jei lapas ar jo makštis pilnai apgaubia stiebą, tai bamblys yra vadinamas uždaru (skudutis, rugys ). Jeigu lapas ar pumpuras prisitvirtina iš visų pusių- atviri (kiaulpienė ). Stiebo dalis, esanti tarp dviejų bamblių – tarpubamblis ( Tutajuk, 1980 ). Yprastai ant stiebo būna keli bambliai ir keli tarpubambliai. Jie kaitaliojasi išilgai stiebo ir sudaro metamerinę sistemą. Stiebo lapuotumas ir bamblių būvimas, tai požymis, kuris skiria stiebą nuo šaknies. Skiriami ilgaūgliai ir trumpaūgliai. Ant jų paprastai išsivysto žiedpumpuriai ir vaisiai ( Isajinas, 1964 ). Morfologijoje išskiriami dvejopi ūgliai – vegetatyviniai ir generatyviniai. Vegetatyviniai ūgliai įprastu atveju atlieka orinės mitybos funkciją – fotosintezę. Nors fotosintezę atlieka lapai, stiebas – pagrindinis apytakos organas, atliekantis mechaninę laidumo, o kartais ir apsauginę (Vasilev, 1988 ). Taip pat stiebas atlieka ir 6 atraminę funkciją. Kartais stiebai gali pakisti ir virsti sporofikuojančiu stiebu bei sandeliuoti maisto medžiagas. Sporofikuojantys stiebai – žiedai. Tokie stiebai yra vadinami generatyviniais. Jie atlieka reproduktyvinę funkciją (Vasilev, 1978 ). Nei stiebas be lapų (nunykusių ar rudimentinių ), nei lapai be stiebo negali funkcionuoti (Vasilev, 1978). Stiebo būtinas elementas – pumpuras. Pumpuras – naujo ūglio užuomazga. Pumpurai turi tam tikrą išsidėstymo tvarką. Jie gali išsidėstyti spirale, mentūriškai, priešais vienas kitą, serijomis. Pumpurai užtikrina neribotą ūglio augimą ir šakojimąsi. Šakojimasis – tai naujų stiebo sistemų susidarymas. 2.1.1. Šaknies morfologinė sandara
Load more

Recommended publications
  • Phytochemical Analysis, Antioxidant and Antibacterial Activities of Hypericum Humifusum L
    FARMACIA, 2016, Vol. 64, 5 ORIGINAL ARTICLE PHYTOCHEMICAL ANALYSIS, ANTIOXIDANT AND ANTIBACTERIAL ACTIVITIES OF HYPERICUM HUMIFUSUM L. (HYPERICACEAE) ANCA TOIU1, LAURIAN VLASE2, CRISTINA MANUELA DRĂGOI3*, DAN VODNAR4, ILIOARA ONIGA1 1Department of Pharmacognosy, Faculty of Pharmacy, “Iuliu Hatieganu” University of Medicine and Pharmacy, 8, V. Babes Street, Cluj-Napoca, Romania 2Department of Pharmaceutical Technology and Biopharmaceutics, Faculty of Pharmacy, “Iuliu Hatieganu” University of Medicine and Pharmacy, 8, V. Babes Street, Cluj-Napoca, Romania 3Department of Biochemistry, Faculty of Pharmacy, “Carol Davila” University of Medicine and Pharmacy, 6, Traian Vuia Street, sector 2, Bucharest, Romania 4Department of Food Science, Faculty of Food Science and Technology, University of Agricultural Sciences and Veterinary Medicine, 3-5, Manăştur Street, Cluj-Napoca, Romania *corresponding author: [email protected] Manuscript received: January 2016 Abstract The study focused on the chemical composition, antioxidant and antibacterial evaluation of Hypericum humifusum aerial parts. Total phenolic content (TPC), total flavonoid content (TFC) and total hypericins (TH) were determined by spectro- photometric methods, and the identification and quantitation of polyphenolic compounds by LC/UV/MS. Ethanolic extracts were the richest in total phenols (8.85%), flavonoids (4.52%) and total hypericins (0.12%). Gentisic, caffeic and chlorogenic acids, hyperoside, isoquercitrin, rutin, quercitrin, and quercetin were identified and quantified by HPLC/UV/MS. The antioxidant potential determined by DPPH assay showed a better antioxidant activity for H. humifusum ethanolic extract and a positive correlation between the antioxidant properties, TPC and TFC. Antimicrobial activity by dilution assays, minimal inhibitory concentration and minimal bactericidal concentration were assessed. H. humifusum aerial parts represent an important alternative source of natural antioxidants and antimicrobials.
    [Show full text]
  • Qrno. 1 2 3 4 5 6 7 1 CP 2903 77 100 0 Cfcl3
    QRNo. General description of Type of Tariff line code(s) affected, based on Detailed Product Description WTO Justification (e.g. National legal basis and entry into Administration, modification of previously the restriction restriction HS(2012) Article XX(g) of the GATT, etc.) force (i.e. Law, regulation or notified measures, and other comments (Symbol in and Grounds for Restriction, administrative decision) Annex 2 of e.g., Other International the Decision) Commitments (e.g. Montreal Protocol, CITES, etc) 12 3 4 5 6 7 1 Prohibition to CP 2903 77 100 0 CFCl3 (CFC-11) Trichlorofluoromethane Article XX(h) GATT Board of Eurasian Economic Import/export of these ozone destroying import/export ozone CP-X Commission substances from/to the customs territory of the destroying substances 2903 77 200 0 CF2Cl2 (CFC-12) Dichlorodifluoromethane Article 46 of the EAEU Treaty DECISION on August 16, 2012 N Eurasian Economic Union is permitted only in (excluding goods in dated 29 may 2014 and paragraphs 134 the following cases: transit) (all EAEU 2903 77 300 0 C2F3Cl3 (CFC-113) 1,1,2- 4 and 37 of the Protocol on non- On legal acts in the field of non- _to be used solely as a raw material for the countries) Trichlorotrifluoroethane tariff regulation measures against tariff regulation (as last amended at 2 production of other chemicals; third countries Annex No. 7 to the June 2016) EAEU of 29 May 2014 Annex 1 to the Decision N 134 dated 16 August 2012 Unit list of goods subject to prohibitions or restrictions on import or export by countries- members of the
    [Show full text]
  • Quimiotaxonomia Do Género Hypericum L. Em Portugal Continental
    Portugaliae Acta Biol. 19: 21-30. Lisboa, 2000 QUIMIOTAXONOMIA DO GÉNERO HYPERICUM L. EM PORTUGAL CONTINENTAL Teresa Nogueira,1 Fernanda Duarte,1 Regina Tavares,1 M. J. Marcelo Curto,1 Carlo Bicchi,2 Patrizia Rubiolo,2 Jorge Capelo3 & Mário Lousã4 1 Ineti / Dtiq - Estrada do Paço do Lumiar, 1649-038 Lisboa, Portugal; 2 Udst / Dstf - Via P. Giuria, 9 - 10125 Torino, Italia; 3 Inia / Efn / Dcrn - Tapada da Ajuda, 1350 Lisboa Codex, Portugal; 4 Isa / Dppf - Tapada da Ajuda, 1399 Lisboa Codex, Portugal Nogueira, T.; Duarte, F.; Tavares, R.; Marcelo Curto, M.J.; Bicchi, C.; Rubiolo, P.; Capelo, J. & Lousã, M. (2000). Quimiotaxonomia do género Hypericum L. em Portugal continental. Portugaliae Acta Biol. 19: 21-30. Tem vindo a aumentar o interesse terapêutico pela utilização de táxones do género Hypericum L. (família Guttiferae). É conhecida a actividade farmacológica destas plantas desde a medicina tradicional aos mais recentes testes antidepressivos, sendo ultimamente o Hypericum perforatum L. designado por "Prozac natural do século XXI". Na sequência de trabalhos que se têm vindo a realizar no género Hypericum L., apresenta-se um estudo quimio- taxonómico comparativo de treze táxones portugueses continentais (populações espontâneas e cultivadas). Este estudo baseou-se em caracteres taxonómicos - morfológicos e de composição química dos óleos essenciais das seguintes espécies: Hypericum androsaemum L. (“hipericão-do- Gerês”), H. pulchrum L., H. montanum L., H. tomentosum L., H. pubescens Boiss., H. elodes L., H. perfoliatum L., H. linarifolium Vahl., H. humifusum L., H. undulatum Schousb. ex. Willd (“hipericão-Kneip”), H. perforatum L. (“milfurada, erva-de-S.João”), H. calycinum L. e H.
    [Show full text]
  • Population Genetic Structure of Tunisian Hypericum Humifusum Assessed by RAPD Markers
    Biologia 66/6: 1003—1010, 2011 Section Botany DOI: 10.2478/s11756-011-0106-2 Population genetic structure of Tunisian Hypericum humifusum assessed by RAPD markers Afef Béjaoui, Abdennacer Boulila,ChokriMessaoud & Mohamed Boussaid* Laboratory of Plant Biotechnology, National Institute of Applied Science and Technology. Centre Urbain Nord, B.P. 676, 1080 Tunis Cedex, Tunisia; e-mail: [email protected] Abstract: The genetic variation within and among seven Tunisian natural Hypericum humifusum L. populations belonging to three bioclimatic zones (sub-humid, upper semi-arid, and lower semi-arid) was assessed using random amplified poly- morphic DNA markers. Eight selected primers produced a total of 166 bands, of which 153 were polymorphic. The genetic diversity within a population, based on Shannon’s index and percentage of polymorphic loci, was relatively high. The level of variation among populations did not differ significantly. However, the variation among populations grouped according to their bioclimates was significant. A high differentiation and a low gene flow were observed at all spatial scales among all populations. The upper semi- arid populations exhibited the highest differentiation. The relationship between genetic and geographic distances was not significant indicating that structuring occurred due to founding events. The UPGMA analysis based on Nei & Li’s coefficients showed that individuals from each population clustered together. The cluster analysis based on genetic distances among populations did not show clear groupings relevant to geographical distances or bioclimates. The high differentiation among populations even through a small geographic range implies the collection of seeds from all populations to preserve, ex-situ, extant variation in the species.
    [Show full text]
  • Buchbesprechungen 247-296 ©Verein Zur Erforschung Der Flora Österreichs; Download Unter
    ZOBODAT - www.zobodat.at Zoologisch-Botanische Datenbank/Zoological-Botanical Database Digitale Literatur/Digital Literature Zeitschrift/Journal: Neilreichia - Zeitschrift für Pflanzensystematik und Floristik Österreichs Jahr/Year: 2006 Band/Volume: 4 Autor(en)/Author(s): Mrkvicka Alexander Ch., Fischer Manfred Adalbert, Schneeweiß Gerald M., Raabe Uwe Artikel/Article: Buchbesprechungen 247-296 ©Verein zur Erforschung der Flora Österreichs; download unter www.biologiezentrum.at Neilreichia 4: 247–297 (2006) Buchbesprechungen Arndt KÄSTNER, Eckehart J. JÄGER & Rudolf SCHUBERT, 2001: Handbuch der Se- getalpflanzen Mitteleuropas. Unter Mitarbeit von Uwe BRAUN, Günter FEYERABEND, Gerhard KARRER, Doris SEIDEL, Franz TIETZE, Klaus WERNER. – Wien & New York: Springer. – X + 609 pp.; 32 × 25 cm; fest gebunden. – ISBN 3-211-83562-8. – Preis: 177, – €. Dieses imposante Kompendium – wohl das umfangreichste Werk zu diesem Thema – behandelt praktisch alle Aspekte der reinen und angewandten Botanik rund um die Ackerbeikräuter. Es entstand in der Hauptsache aufgrund jahrzehntelanger Forschungs- arbeiten am Institut für Geobotanik der Universität Halle über Ökologie und Verbrei- tung der Segetalpflanzen. Im Zentrum des Werkes stehen 182 Arten, die ausführlich behandelt werden, wobei deren eindrucksvolle und umfassende „Porträt-Zeichnungen“ und genaue Verbreitungskarten am wichtigsten sind. Der „Allgemeine“ Teil („I.“) beginnt mit der Erläuterung einiger (vor allem morpholo- gischer, ökologischer, chorologischer und zoologischer) Fachausdrücke, darauf
    [Show full text]
  • Number English Name Welsh Name Latin Name Availability Llysiau'r Dryw Agrimonia Eupatoria 32 Alder Gwernen Alnus Glutinosa 409 A
    Number English name Welsh name Latin name Availability Sponsor 9 Agrimony Llysiau'r Dryw Agrimonia eupatoria 32 Alder Gwernen Alnus glutinosa 409 Alder Buckthorn Breuwydd Frangula alnus 967 Alexanders Dulys Smyrnium olusatrum Kindly sponsored by Alexandra Rees 808 Allseed Gorhilig Radiola linoides 898 Almond Willow Helygen Drigwryw Salix triandra 718 Alpine Bistort Persicaria vivipara 782 Alpine Cinquefoil Potentilla crantzii 248 Alpine Enchanter's-nightshade Llysiau-Steffan y Mynydd Circaea alpina 742 Alpine Meadow-grass Poa alpina 1032 Alpine Meadow-rue Thalictrum alpinum 217 Alpine Mouse-ear Clust-y-llygoden Alpaidd Cerastium alpinum 1037 Alpine Penny-cress Codywasg y Mwynfeydd Thlaspi caerulescens 911 Alpine Saw-wort Saussurea alpina Not Yet Available 915 Alpine Saxifrage Saxifraga nivalis 660 Alternate Water-milfoil Myrdd-ddail Cylchynol Myriophyllum alterniflorum 243 Alternate-leaved Golden-saxifrageEglyn Cylchddail Chrysosplenium alternifolium 711 Amphibious Bistort Canwraidd y Dŵr Persicaria amphibia 755 Angular Solomon's-seal Polygonatum odoratum 928 Annual Knawel Dinodd Flynyddol Scleranthus annuus 744 Annual Meadow-grass Gweunwellt Unflwydd Poa annua 635 Annual Mercury Bresychen-y-cŵn Flynyddol Mercurialis annua 877 Annual Pearlwort Cornwlyddyn Anaf-flodeuog Sagina apetala 1018 Annual Sea-blite Helys Unflwydd Suaeda maritima 379 Arctic Eyebright Effros yr Arctig Euphrasia arctica 218 Arctic Mouse-ear Cerastium arcticum 882 Arrowhead Saethlys Sagittaria sagittifolia 411 Ash Onnen Fraxinus excelsior 761 Aspen Aethnen Populus tremula
    [Show full text]
  • Botanical Reference Collection (331KB)
    Botanical reference collection FAMILY STACE accession SPECIES VERNACULAR NAME 2 Eccremocarpus scaber ? Chilean Glory flower 3 Capparis spinosa Caper 4 Carica papaya Pawpaw 7 Passiflora sp. Passionflower 8 Phoenix dactylifera Date Palm 9 Podophyllum emodi Himalayan May Apple 10 Styrax officinalis Benzoe 1 Asclepias tuberosa Butterfly weed FAMILY STACE ACANTHACEAE accession SPECIES VERNACULAR NAME 1242 Acanthus spinosus Spiny Bear's-breeches FAMILY STACE ACERACEAE accession SPECIES VERNACULAR NAME 293 Acer pseudoplatanus Sycamore 1757 Acer campestre Field maple 1749 Acer campestre Field Maple 297 Acer nepolitanum 296 Acer campestre Field Maple 294 Acer campestre Field Maple 292 Acer monspessulanus Montpelier Maple 295 Acer campestre Field Maple FAMILY STACE AIZOACEAE accession SPECIES VERNACULAR NAME 1668 Carpobrotus edulis Hottentot-fig FAMILY STACE ALISMATACEAE accession SPECIES VERNACULAR NAME 1050 Alisma plantago-aquatica Water-plantain 1051 Alisma plantago-aquatica Water-plantain 19 August 2005 Page 1 of 63 FAMILY STACE AMARANTHACEAE accession SPECIES VERNACULAR NAME 1673 Amaranthus albus White Pigweed 1672 Amaranthus hybridus Green Amaranth 227 Amaranthus retroflexus Common Amaranth 226 Amaranthus hybridus Green Amaranth 225 Amaranthus caudatus viridis Love-lies-bleeding FAMILY STACE ANACARDIACEAE accession SPECIES VERNACULAR NAME 1239 Pistacia lentiscus Mastic 1240 Pistacia terebinthus Terebrinth FAMILY STACE APIACEAE accession SPECIES VERNACULAR NAME 1813 Carum Caraways 562 Bupleurum rotundifolium Thorow-wax 561 Conium maculatum
    [Show full text]
  • Essential Oil Composition of Hypericum Uniglandulosum Hausskn
    International Journal of Nature and Life Sciences (IJNLS) https://www.journalnatureandlifesci.com e-ISSN: 2602-2397 Vol. 1(1), June 2017, pp. 12-16 Essential oil composition of Hypericum uniglandulosum Hausskn. ex Bornm. and Hypericum lydium Boiss. from Turkey Ebru Yüce-Babacan1*, Eyup Bagci2 1Munzur University, Pertek Sakine Genç Vocational School, Tunceli, Turkey 2Fırat University, Science Faculty, Biology Department, Plant Products and Biotechnology Research Lab., Elazığ, Turkey *Corresponding author; [email protected] Received 11 April 2017, Revised 10 June 2017, Published Online: 30 June 2017 Abstract Hypericum uniglandulosum Hausskn. ex Bornm. and Hypericum lydium Boiss. are growing naturally in the Eastern Anatolian region of Turkey and both are represented in the same section, Drosanthe Robson. The essential oils obtained by hydrodistillation from the aerial parts of Turkey native H. uniglandulosum and H. lydium were analyzed by GC, GC–MS. Twenty-six compounds were identified in the essential oils of H. uniglandulosum with pinene (35.1%), undecane (19.2%), benzoic acid (2.7%) and cyclohexasiloxane (2.3%) as main constituents. Fifty-one components were identified in the oil of H. lydium with pinene (58%), pinene (5.10%) and myrcene (3.1%) as the most abundant components. The essential oil compositions of both species have given some clues on the chemotaxonomy of genus and as a resource of natural product. Key words: Hypericum uniglandulosum, Hypericum lydium, GC-MS, essential oil-pinene. 1. Introduction The genus Hypericum L. comprises about 450 species which occur in all temperate parts of the World (Robson, 1977). In Turkey, approximately 95 taxa of 19 sections exist, 45 of which are endemic to Turkey.
    [Show full text]
  • Alvaro Cortes Cabrera, Jose M. Prieto, Application of Artificial Neural
    Subjek : Minyak Atsiri Tahun 2004-2008 (478 judul) Alvaro Cortes Cabrera, Jose M. Prieto, Application of artificial neural networks to the prediction of the antioxidant activity of essential oils in two experimental in vitro models, Food Chemistry, Volume 118, Issue 1, 1 January 2010, Pages 141-146, ISSN 0308-8146, DOI: 10.1016/j.foodchem.2009.04.070. (http://www.sciencedirect.com/science/article/B6T6R-4W6XYK9- 1/2/708e866c3d7f370d81917ed145af525a) Abstract: Introduction The antioxidant properties of essential oils (EOs) have been on the centre of intensive research for their potential use as preservatives or nutraceuticals by the food industry. The enormous amount of information already generated on this subject provides a rich field for data-miners as it is conceivable, with suitable computational techniques, to predict the antioxidant capacity of any essential oil just by knowing its particular chemical composition. To accomplish this task we here report on the design, training and validation of an Artificial Neural Network (ANN) able to predict the antioxidant activity of EOs of known chemical composition.Methods A multilayer ANN with 30 input neurons, 42 in hidden layers (20 --> 15 --> 7) and one neuron in the output layer was developed and run using Fast Artificial Neural Network software. The chemical composition of 32 EOs and their antioxidant activity in the DPPH and linoleic acid models were extracted from the scientific literature and used as input values. From the initial set of around 80 compounds present in these EOs, only 30 compounds with relevant antioxidant capacity were selected to avoid excessive complexity of the neural network and minimise the associated structural problems.Results and discussion The ANN could predict the antioxidant capacities of essential oils of known chemical composition in both the DPPH and linoleic acid assays with an average error of only 3.16% and 1.46%, respectively.
    [Show full text]
  • Final Report
    May 2014 Operationalising a metric of nitrogen impacts on biodiversity for the UK response to a data request from the Coordination Centre for Effects 1 Rowe EC, Jarvis S, Hall J, Monteith D, Henrys P, Evans CD & Smart S (2014) Operationalising a metric of nitrogen impacts on biodiversity for the UK response to a data request from the Coordination Centre for Effects. Final report on Defra project AQ0832, “A metric for assessing changes in biodiversity for the UK’s response to a data request under the Convention on Long-range Transboundary Air Pollution”. CEH project NEC05090. Centre for Ecology and Hydrology, ECW, Deiniol Road, Bangor, LL57 2UW. Executive summary As a signatory party to the Convention on Long Range Transboundary Air Pollution (CLRTAP), the UK has been requested to provide biodiversity metrics for use in assessing impacts of atmospheric nitrogen (N) pollution. Models of soil and vegetation responses to N pollution can predict changes in habitat suitability for many plant and lichen species. Metrics are required to relate changes in a set of species to biodiversity targets. In a previous study, the suitability of the habitat for a set of positive indicator-species was found to be the measure, out of potential outputs from models currently applicable to the UK, which was most clearly related to the assessment methods of habitat specialists at the Statutory Nature Conservation Bodies (SNCBs). This report describes the calculation of values for a metric, based on this principle, for a set of example habitats under different N pollution scenarios. The examples are mainly from Natura-2000 sites, and are defined at EUNIS Level 3 (e.g.
    [Show full text]
  • Identification of Anti-Inflammatory Constituents in Hypericum Species and Unveiling the Underlying Mechanism in LPS-Stimulated M
    Iowa State University Capstones, Theses and Graduate Theses and Dissertations Dissertations 2011 Identification of anti-inflammatory constituents in Hypericum species and unveiling the underlying mechanism in LPS-stimulated mouse macrophages and H1N1 influenza virus infected BALB/c mouse Nan Huang Iowa State University Follow this and additional works at: https://lib.dr.iastate.edu/etd Part of the Nutrition Commons Recommended Citation Huang, Nan, "Identification of anti-inflammatory constituents in Hypericum species and unveiling the underlying mechanism in LPS- stimulated mouse macrophages and H1N1 influenza virus infected BALB/c mouse" (2011). Graduate Theses and Dissertations. 12234. https://lib.dr.iastate.edu/etd/12234 This Dissertation is brought to you for free and open access by the Iowa State University Capstones, Theses and Dissertations at Iowa State University Digital Repository. It has been accepted for inclusion in Graduate Theses and Dissertations by an authorized administrator of Iowa State University Digital Repository. For more information, please contact [email protected]. Identification of anti-inflammatory constituents in Hypericum species and unveiling the underlying mechanism in LPS-stimulated mouse macrophages and H1N1 influenza virus infected BALB/c mouse by Nan Huang A dissertation submitted to the graduate faculty in partial fulfillment of the requirements for the degree of DOCTOR OF PHILOSOPHY Major: NUTRITIONAL SCIENCES Program of Study Committee: Diane Birt, Major Professor Suzanne Hendrich Marian Kohut Peng Liu Matthew Rowling Iowa State University Ames, Iowa 2011 Copyright © Nan Huang, 2011. All rights reserved. ii TABLE OF CONTENTS ACKNOWLEDGEMENT vi ABBREVIATIONS vii ABSTRACT x CHAPTER 1. INTRODUCTION 1 General introduction 1 Dissertation organization 5 List of references 6 CHAPTER 2.
    [Show full text]
  • Essential Oil Composition of Hypericum Uniglandulosum Hausskn
    International Journal of Nature and Life Sciences (IJNLS) https://www.journalnatureandlifesci.com ISSN: Online Vol. 1(1), June 2017, pp. 12-16 Essential oil composition of Hypericum uniglandulosum Hausskn. ex Bornm. and Hypericum lydium Boiss. from Turkey Ebru Yüce-Babacan1*, Eyup Bagci2 1Munzur University, Pertek Sakine Genç Vocational School, Tunceli, Turkey 2Fırat University, Science Faculty, Biology Department, Plant Products and Biotechnology Research Lab., Elazığ, Turkey *Corresponding author; [email protected] Received 11 April 2017, Revised 10 June 2017, Published online: 30 June 2017 Abstract Hypericum uniglandulosum Hausskn. ex Bornm. and Hypericum lydium Boiss. are growing naturally in the Eastern Anatolian region of Turkey and both are represented in the same section, Drosanthe Robson. The essential oils obtained by hydrodistillation from the aerial parts of Turkey native H. uniglandulosum and H. lydium were analyzed by GC, GC–MS. Twenty-six compounds were identified in the essential oils of H. uniglandulosum with pinene (35.1%), undecane (19.2%), benzoic acid (2.7%) and cyclohexasiloxane (2.3%) as main constituents. Fifty-one components were identified in the oil of H. lydium with pinene (58%), pinene (%5.10) and myrcene (3.1%) as the most abundant components. The essential oil compositions of both species have given some clues on the chemotaxonomy of genus and as a resource of natural product. Key words: Hypericum uniglandulosum, Hypericum lydium, GC-MS, essential oil-pinene. 1. Introduction The genus Hypericum L. comprises about 450 species which occur in all temperate parts of the World (Robson, 1977). In Turkey, approximately 95 taxa of 19 sections exist, 45 of which are endemic to Turkey.
    [Show full text]