HW Telšiai, 1938 m. kovo m. 3 d. 9 (636) N r.
P*l(BnMH*HHHil»OTBHMnpa«a)IIMiWMHBHaMIMI ačiamepasa^ mww*t—»ywi niniiiiu II I*mf**m****mm**tm*'m y Austrija gina savo nepriklausomybę suimti šnipai Po Hitlerio kalbos ir įvykusių Žymi austrams diena, kada darbiniu* Austrijos viduje pakeitimų buvo lau Icai, ūkininkai ir miestiečiai būrėsi apie Jungtinių valstybių federalinio sau kiama, kad Austrijos vyriausybe be Austrijos kanclerj patriotinio fronto gumo departamento viršininkas Edga pasipriešinimo pamažu leis įvykti vadą Schuschniggą, tuo rodydami ras Hooveris praneša, kad New Vorke Austrijos Vokietijos susijungimui. Ta bendrą Austrijos patriotų vieningumą, trys asmenys suimti už šnipinėjimą čiau, pasirodo, Austrija nėra perdaug remiant nepriklausomą laisvą Austriją, svetimos valstybės naudai, Suimtųjų klusni Hitleriui/ Neseniai Austrijos tarpe yra viena moteris, Jfe stengėsi kancleris Schuschniggas pasakė taip Lėktuvu uislmui* išgauti karines paslaptis Ir jas parduoti lauktą kalbą. Savo kalboje Sėhuschnlg- 5 žmonės svetimai valstybei Suimtoji moterį* gas pabrėžė, kad paskutinieji (vykiai yra Johanna Hoffmann Iš Dreideno, dar nereiškia, kad Austrija išsižada Vasario 25 d„ kaip matyti sugedus Šukuotoją laive »Ėuropa,« Suimtieji nepriklausomybės, Jis pareiškė: »Mes motorui, buvo priverstas nusileisti vyrai yra Ountheris Gustavas Runrl* paliekam laisvi, ir dėl savo laisvės prancūzų karo lėktuvas l& Chau* chas, buvęs amerikiečių kariuomenėm kovosim iki mirties! Taip esam pasi teaurouKO lėktuvų bazės, netoli Tourso. viršila, Ir Erlchas Glaseris, amerikiečių ryžę, ir neabejoju, jog laimėsim. Lig Nusileisdamas lėktuvas atsimušė | kariuomenės kareivis. Run'richasv prisi- šiolinėse derybose mes nuėjom tiek ūkininko namą. Lėktuvas užsidegė ir pažines, kad jau pardavęs svetimos toli. kiek tik galėjom; bet dabar mes tuojau sudegė* Visi penki juo skridę valstybės agentui savo surinktas žinias pasakom; pakanka, Ir toliau nė žings asmenys ^ du karininkai ir trys pus- apie Amerikos krantų ir Panamos ka nio!* karininkai sudegė, nalo stiprinimą, •.-'••' Šie drąsūs Schuachniggo Žodžiai Vo kietijoj buvo sutikti su pasipiktinimu. Niekas netikėjo, kad jis išdrįstų tai pasakyti. Dabar, turbūt, Vokietija gal voja, kaip pralaužti tą nelemtą pas)* priešinimą, nes aišku, kad Vokietija nesustos pusiaukely ir neišsižadės sa vo užmačių. Ir šiaip ar taip galvosi me, vis tik Hitleriui turės nusileisti Austrija, jeigu jos realiai neparems kitos didžiosios valstybės* Austrijoje kanclerio Schuschniggo kalba sutikta su didžiausiu pasitenki nimu ir pritarimu. Po kanclerio Schusch niggo kalbos vakare Vienoje ir kituo se Austrijos miestuose žmonės būrėsi patriotinėms manifestacijoms, keldami ovacijas Schuschniggul. Šimtai tūks *» tančių žmonių traukė gatvėniis, dai nuodami patriotines dainas ir karto* darni jvairius tautinius šūkiusi Vienoje didžiulė minia žmonių susirinko prie Marijos Teresės paminklo, kur sukėlė Įspūdingą manifestaciją už kanclerj Schuschniggą. Vasario 24 d, buvo Au$MJo$ nacionalsocialistai dmitomitųoja
1 *mi»» J^Wfjp«ĮJ)jfNB,i»»,-s«*»ti-( *«S*« Kauno Viešoji 2 pusi, ŽEMAIČIŲ PRIETELIUS 9 Nr. LIETUVOS ĮVYKIAI
Švietimo reikalai Konstitucijoje Paminėtus Estijos nepriklau (Pabaiga) ir trečiasis r- (134 štr.) mokyklų ir somybės dvidešimtmetis auklėjimo įstaigų uždavinius ūkiniu ir b) Nei atskiri piliečiai, nei organi politiniu atžvilgiais. Vasario 23 d. Lietuvoje buvo Iš zacijos, laikančios mokyklas ir auklėji kilmingai paminėta mūsų kraštui labai mo įstaigas, negali geriau už pačią vals Kas liečia asmenybės ugdymą, tai draugiškos Estijos valstybės 20 metų tybę, pankte I paminėtus, tikslus nu tam tikra mūsų spaudos dalis yra lin nepriklausomybės sukaktis.; Ta proga statančią, paremti tais" tikslais auklėji kusi įžiūrėti naujoje , Konstitucijoje į suruoštas iškilmes buvo atvykęs Es mo ir švietimo darbo; \' • perdidelį tos asmenybės pavergimą tijos švietimo ministeris Jaaksonas. c) švietimo ir auklėjimo darbe at-. valstybei. Ši spaudos dalis dėl to no - Šventės proga Lietuvos Valstybės Pre« skiri piliečiai ir ratkančfoš^mokyklaš re zidentas A. Smetona Estijos Preziden bei auklėjimo įstaigas organizacijos būtų suteiktas didesnis vaidmuo pri tui Regentui K. Patsui pasiuntė šito gali turėti pasistačiusios kitokius tiks vatinei iniciatyvai ir eventualiai priva kio turinio sveikinimo telegramą: 'Es lus, negu valstybės laikomos, mokyk tinėms mokykloms, skiriant joms iš tijos nepriklausomybės 20 metų su los, nes dėl tos, daugiausia, priežas valstybės iždo subsidijas. kaktuvių proga prašau Jūsų Ekscelen ties privatinės mdkyklos ir yrą stei I tai tenka atsakyti, kad mūsų lai ciją priimti karščiausius sveikinimus ir giamos; kaisi kada gyvenimas darosi vis labiau linkėjimus, kuriuos itin nuoširdžiai d) tvarkydama švietimą ir auklėji sudėtingas, mokyklose uždavinys ne reiškiu su visu .kraštu jūsų asmeninei mą, valstybė daugiausia parengia tam gali būti vien abstraktiškas asmenybės laimei ir Estijos gerovei/c tikslui planą, taikomą ilgesniam laikui. ugdymas, kaip kad tai buvo skelbiama Tuo tarpu privatinės mokyklos tame liberalizmo įsigalėjimo laikais. Dabar < Tarėsi Lietuvos vyskupai plane yra pastovus, beveik nuolat be- iš mokyklos reikalaujamą, kad ji be sikeičiąs elementas ir dėl to trukdąs Vasario pradžioje įvykusi vyskupų asmenybės ugdymo, dar parengtų jau konferencija buvo dėl tam tikrų prie valstybės parengto švietimo ir aidėji nuolį ir praktiškam gyvenimui, kad ji mo darbo vykdymą; žasčių pertraukta. Dabar- vasario 23 d. įdiegtų jam pareigos jausmą, kad ji Kaune vėl buvo susirinkę visi Lietu e) įvedus privalomą pradžios išmokytų jį dirbti. Dėl to visai teisin mokslą ir nustačius valstybės laikomų vos vyskupai ir tarėsi svarbiais šių gai nauja Konstitucija 38 str. nustato, dienų kiaušiniais. mokyklų tinklą, lygiagretė privatinė kad jaunuolio dvasinės ir fizinės jėgos iniciatyva toje srityje ir nėra būtina. turi būti taip lavinamos, kad jis galė Lietuva pralaimėjo Prancūzijai 3. Kaip jau anksčiau buvo minėta, tų pritaikinti jas dvasiniame gyvenime. istorinės lietuvių tautos gyvenimo są Tatai reikia pabrėžti, kaipo svarbią Vasario 26 d. vakare Paryžiuje lie lygos nebuvo palankios jos kultūrinei mūsų gyvenimo sąlygomis švietimo tuviai sportininkai žaidė tarpvalstybi pažangai. Rusų carizmo laikais net darbo kryptį. Ligi šiol mes esame tu nes krepšinio rungtynes Lietuva — lietuvių spauda buvo uždrausta, o rėję neproporcingai daug bendro la Prancūzija. Nors Lietuvos krepšinio mokyklos buvo steigiamos politiniais vinimo mokylų ir labai mažai dėmesio rinktinė yra Europos meisteris, tačiau rusinimo tikslais. Valstybė siekdama esame kreipę į įvairias specialias, ypač prieš prancūzus neatsilaikė ir pralošė užkišti susidariusias čia iš praeities amatų, mokyklas. 18:25. Pažymėtina, kad Prancūzijoj lie spragas, įveda privalomą pradžios Kas liečia privatines mokyklas, tai tuviai sportininkai buvo nuoširdžiai mokslą ir _norėdama, kad tas mokslas nauja Konstitucija - leidžia privatinę sutikti ir aukštai vertinami. visiems būtų prieinamas, nustato, kad iniciatyvą ten, kur ta iniciatyva atitin valstybės if savivaldybės laikomose ka įstatymų reikalavimus. Tuo būdu Žemaičių plentas pradžios mokyklose mokslas yra ne Konstitucijos 28 str. numato, kad vals mokamas (40 str.). Prieš trejus metus pradėtas sta tybės pripažintos bažnyčios bei kitos tyti ir jau baigiamas didysis Žemai 4. Atsižvelgiant į aukščiau nurody tolygios tikybinės organizacijos gali čių plentas (171 km ilgio), kuris jungs tus valstybės gyvybinius reikalus nau r laikyti dvasines mokyklas dvasinin beveik tiesia linija laikiną Lietuvos joje Konstitucijoje yra nustatyta ir ati kams ruošti. sostinę Kauną su Lietuvos uostu Klai tinkama mokyklų bei auklėjimo įstai Čia yra paminėti tik svarbiausi ar pėda, 1937 m. pradėta statyti antroji gų paskirtis, Apie tą paskirtį Konsti tiksliau sakant, tiesioginiu būdu švie tarptautinės reikšmės plento magistra tucijos 3$ Str. skaitomer timą ir auklėjimą UeČiantieji naujos lė, būtent Aukštaičių plentas (153 km ^Valstybė rūpinasi, kad jaunų dva Konstitucijos nuostatai. Tačiau, naujo ilgio), kuris jungs Kauną siu Latvija sinės ir fizinės jėgos būtų taip lavina je Konstitucijoje yra dar ne vienas per Kėdainius, Panevėžį ir Biržus. Per mos, kad jis galėtų pritaikinti jas dvav straipsnis, kuris netiesioginiu būdu pirmąjį plentų statybos dešimtmetį buš siniame ir ūkiniame Lietuvos gyveni paliečia švietimą ir auklėjimą, nusta pastatyta apie 700 km naujų plentų. me.* Be to, prie inokyklų ir auklėjimo tydamas tam tikrus valstybės uždavi įstaigų uždavinių turi būti priskaitytas nius, kurie auklėjimo ir švietimo pa Bųš nauja mokinių uniforma 44 str. nuostatas, kuris šitaip skamba: galba gali būti pasiekti. Visų šitų »Piiiečitii auklėjama darbo meilė ir straipsnių nuostatų tikslas yra taip Švietimo ministerija nuo ateinančių kūrybinė darbo dvasia,* ir 134 str. sutvarkyti švietimą ir auklėjimą Lietu mokslo metų pradžios yra pasiryžusi nuostatas: »Valstybei ginti piliečiai voje, kad mūsų kraštas turėtųšiuo įvesti naują moksleivių uniformą. Nau atitinkamai prirengiami* atžvilgiu geriausias sąlygas kultūrinei jos uniformos projektą parengė dail. Nesunku yra suprasti, kad pirma ir ūkinei pažangai, vidaus tvarkai ir L, Kazokas. Naujos uniformos švarkas sis aukščiau pacituotas (3a str;; nuo vienybei ir saugumui Iš oro.; bus su atidarytu kaklu, t. y., su kakla statas liečia vadinamą asmenybės vis raiščiu. Uniformos spalva bus pilkai pusišką ugdymą, 9 antrasis ~44 Str.) melsva. *, 9Nr. ŽEMAIČIŲ PRIETELIUS 3 pūsi. Golgota, mokslas ir mistika Pagal med. d-rą Hynek Tokia antraštė 1936 metų gale Visiškai sudegino. Kristaus drobulė pasirodė garsaus čekų chirurgo Hy- J, MAČERNIS dingo be pėdsakų-r-kaip iš tam tikrų neko knyga; *Golgotha, Wissenschaft ša nuo jų iki žemės lekia tūkstančiais raštų matyti, ji buvo pavogta ir pa u. Mystik« (Badenia — Verlag, Karls- ir net milijonais metų, lėkdama į se dovanotą Prancūzijos karaliui, kuris ruhe), Hynekės seniau buvo bedievis, kundę po 300000 kilometrų, Ir visgi tačiau pasiskubino vogtu daiktu grei bet pamatęs, kad viena jo labai sun Šių dienų mokslas gali gana tiksliai čiausiai nusikratyti, padovanodamas kiai ir seniai serganti pącijentė staiga pasakyti, iš kokių medžiagų sudaryti ją vienam savo valdininkui. Kurį laiką pagijo dėl stigmatizuotosios mergai tie baisiai tolimi dangaus kūnai, ko ta drobulė taip ėjo iš rankų į rankas, tės — Teresės Neumanaitės —r mal- kioje būklėje randasi ta medžiaga, koki kol 1452 m. pateko į Savojos herco dos, jis ėmė tą faktą studijuoti, nu- yra4ųivaigždžiųiemperatūm gų, dabartinio Italijos karaliaus pro važiavo pas Teresę Neumanaitę, ją greičiu ir kur jos lekia ir kitką. Ir stebėjo, tenai įsitikino, kad tikrai per visa tai mokslo priemonėmis išskaito šių dienų. Popiežius Sikstas IV pripa ją pasireiškia Aukštesnė Galybė. Hy- ma iš menko šviesos spindulėlių žino jos tikrumą ir bažnyčią, kuri nekas tampa karštas katalikas, kuris pluoštelio, kurs pakeliui buvo gal mili buvo pastatyta jos saugojimui, leido stengiasi surasti galimai daugiau Kris jonus metų. Jeigu nuo Kristaus kan pavadinti >Sancta Capellat, Toje baž taus pasireiškimo faktų. Tas ji prive čios iki mūsų dienų butų užsilikęs nyčioje drobulė buvo laikoma altoriuje,, dė susipažinti ir su Turine (Italijoj) koksai panašus pluoštelis, XX amžiaus gražioje sidabrinėje dėžėje* 1532 m. saugojama drobulė, j kurią buvo su mokslas sugebėtų iš to pluoštelio ta bažnyčia sudegė ir vos bepavyko vyniotas Kristaus kūnas, padedant jį daug ką išskaityti. Ir tikrai, toksai išgelbėti minėtąją dėžę su drobule. laikinai į karstą. Drauge su kitais gy brangus liekanų pluoštelis išgulėjo Sidabrinė dėžė jau tirpo ir drobulė dytojais ir gamtininkais Hynekas daug krikščioniškoje žmonijoje 19 šimtme tarpais pradegė. Kelios pradegimo pasidarbavo išskaitymui to, kas į tą čių tinkamai nepažintas ir neįvertintas. skylės yra išlikusios ir iŠ 1349 m* drobulę yra įrašyta. O išskaityti jiems Kristus stebėtinu būdu įrašė savo gaisro. 1524 m. vienuolės užlopė tas pavyko labai daug. Tų jų darbų re kančios istoriją į drobulę, į kurią jis skyles. 1578 m. Milane siautė baisus zultatus čia aš ir pasistengsiu trumpai buvo suvyniotas po nuėmimo nuo maras. Milano vyskupas ir kardino atpasakoti. kryžiaus, bet įrašė taip, jog tą raštą las Karolius Borromeus, norėdamas tik XX amžiaus mokslas tesugebėtų išmelsti maro prašalinimą, pasižadėjo Dabartinis žmogus savo tikėjimui išskaityti, Šitoksai įrašymo būdas, ma pėsčias nueiti ir pagarbinti Kristaus reikalauja neabejotinai tikrų, gerai tyt, tam buvo reikalingas, kad įtikini drobulę. Savojos hercogas, norėdamas nustatytų pagrindinių faktų. Dabarti mo labiausiai reikalingasis XX am senukui palengvinti kelionę, liepė mi niam protaujančiam žmogui ne taip žiaus žmogus neabejotinai matytų, kad nėtą drobulę atvežti į jo antrą rezi lengva bėra pasitenkinti vien kitų (pav., jis turi reikalo ne su kokio žmogaus, denciją Turiną. Nuo 1578 m, ta dro evangelistų) liudijimais. Dabartinis bet su autentišku paties Išganytojo bulė ir pasilieka iki šių dienų tenai mokslas, žinodamas žmogaus, kaip specialiai tam tikslui pastatytoje labai liudininko, palyginti, nedidelį patikėti- raštu. gražioje koplyčioje, tos koplyčios gra numą, stengiasi kiek galėdamas tyri Istorija pasakoja žiame altoriuje. (B, d) nėjimo vyksme žmogų, pakeisti ko — Pas evangelistą Morkų skaitome: kiais automatiškai ir tiksliai registruo »Jau vakare... atėjo Juozapas iš Ari- jančiais aparatais, kurie nepasiduoda matiejos, kilnus tarybos narys, kurs KUNIGU DĖMESIUI jokiai iliuzijai, sugestijai ar atminties taip pat laukė Dievo karalystės; jis - * '*..•'• silpnumui. Ne vienas bedievis ar abe drąsiai įėjo pas Pilotą ir prašė Jėzaus Prašau Oerb. Kunigus atsiliepti/ jojantis Šiandien pasakytų, jog jis ti kūno. Pilotas stebėjosi, kad Jis būtų kurie turite šių asmenų fotografijas, kėtų, jeigu tikėjimo pagrindiniai faktai jau miręs, ir pasišaukęs šimtininką reikalingas man klišėms pasidaryti būtų nustatyti su XX amžiaus moks klausė jo, ar Jis jau miręs. Patyręs parašytai Istorinei Kęstaičių bažnyčios lo tikslumu. Taip, bet kaip XX am tai iš šimtininko, jis dovanojo kūną panaikinimo (rusų sugriauta 1886 m.) žiaus mokslui beprieiti prie įvykių, Juozapui. Juozapas nupirko paklodę, monografijai, būtent: 1) Kęstaičių baž kurie buvo prieš 1900 mėtų? nuėmęs Ji įvyniojo į paklodę, paguldė nyčios, 2) Alsėdžių dekano Sedos kle Dievas nuo seno žinojo, kad bus Jį kape, iškaltame uoloje, ir pririto bono kun. Jono Tamošausko, 3) Al šiandieninės psichinės struktūros žmo akmenį prie kapo angos* (Mork. XV, sėdžių klebono kun, Pranciškaus Ma nių, kuriems bus sunku pasitikėti vien 42-^46)..— >Atėjo taip pąt ir Niko žeikos, 4) Kauno gubernatoriaus Mel- kitų liudijimais. Jis žinojo, kad ateis demas, kurs buvo anksčiau atėjęs pas nickio, 5) Telšių sprauniko Popovo ir laikai, kada supą ^onėjusi žmonija Jėzų nakčia, ir atnešė apie Šimtą sva 0) kitas fotografijas, susijusias su baž sielos gelmėje ilgėsis Išganytojo, bet, rų (apie 21-23) kilogramus myros ir nyčios naikinimo įvykiais. Jo nesurasdama, graibstysis įvairių aibės mišinio. Juodu paėmė Jėzaus Taip pat — fotografijas baigiamai »fiurerių*. Tai žmonijai j tikrąjį kelią kūną ir aprišo jį marškomis su kve rašyti * Kražių skerdynių* monografijai atvesti Išganytojas paliko tokių savo palais, kaip buvo žydų paprotys lai šių asmenų: 1) Šiluvos dekano ir kle doti (Jono XIX, 39-40). realaus ant žemės gyvenimo pėdsakų, bono kun. Pranciškaus Jastrembskior prie kurių betarpiai galėtų prieiti ir Paskiau eilėje senovės raštų yra 2) Kelmės klebono kun. Karolio Jau- tikslusis XX amžiaus mokslas. minimą, kad ta paklodė ar drobulė gėlio, 3) Raseinių sprauniko Vichma- Kad supratus, kaip tai gali įvykti buvo saugojama tai Jeruzalėje, tai no ir 4) Kražių pristovo Hofmano. nežiūrint didelio atstumo, kurs skirią Konstantinopoly, kol per Kryžiaus ka Jei žinote, kas tų fotografijų turi, mus nuo Išganytojo, laikų, paimsiu rus 1204 metais ta drobulė pateko prašau malonėti man pranešti. Rašyti kitą pavyzdį. j prancūzų rankas ir pagaliau atsidūrė šiuo adresu: Kaunas, Vilniaus g. 22/ 4. Atstumas nuo mūsų iki kitų žvaigž Besancono katedroje. 1349 m. vieną Kun. P* Veblaitis džių yra taip baisiai didelis, jog švie- naktį žaibas trenkė į tą katedrą ir ją Kauno Kurijos archyvo vedėjas 4 pusi. ŽEMAI Č I U P R l E T E L I U S Mb«i*MMkaniiiMkikMkiN*»i«BilliW»^^
S Kuli. P. Maielts Palonų diena lę Jis nelaimingas, Tokiam žmogui ninkai yra tie, kurie pasipuošia dorais, Jėzus Kristus šv. Jotto Auksaburnio kilniais darbais Ir savo esmės atžvilgiu Katalikų Bažnyčia, pradėdama Ga lūpomis nuolat skundžiasi: >Dieną ir atrodo taip gražūs, taip nekalti, kaip vėnios metą, šventina pelenus, jais naktj, rytą ir vakarą sekiojau paskui gražios, nekaltos žydinčios gėlės. barsto galvas tikinčiųjųir kiekvienam tave, beldžiaus j tavo širdį, siūliau Gavėnios metu kaip tik ir yra kartoja šią Skaudžią tiesą: » Atsimink, tau amžinosios garbės vainiką, o tu, geriausia proga labiau susikaupti, žmogau, jog dulkė esi ir dulke pavir nedėkingasis, nuo manęs pabėgai ir nuoširdžiau suprasti save, peržvelgti si!* Jati Senajame įstatyme Dievas bėgdamas mano dieviškąjį veidą savo dorybes ir nedorybes ir uoliau per pranašą Jeremiją reikalavo, kad ir nuodėmingais purvais apdrabstei, Ko- V pasiruošti tolimesniems, krikščioniškai žydai pelenais barstytus (Jerem, XX r dėLmaoLMP-padarei? Argi—al^esu—suprastiems-gyvemmoJtygiams^-IMai ^lrndaugelfsrTij^arctarėTT^ javo priešas? Pasakyk! * pasiseks, jei bflsime kuo arčiau su Pelenai mums primena gyvenimo Kristumi, su tuo, kurs pasakei *Aš trumpumą ir atgailos reikalingumą, Kristaus pasninkas esu kelias, gyvenimas ir tiesa*, su Kad žmogaus gyvenimas yra, palygin Jėzus Kristus, prieš pradėdamas tuo, kurs žmogų apibėrė tikrosios ti, (abai trumpas, tur but, niekas savo viešąjį išganingąjį darbą, kaip išminties trupinėliais, kurs žmogų neabejoja, bet# kad žmogus turi daryti sako šv R *štas, pasninkavo 40 dienų apgaubė Dievo ir artimo meilės ugni atgailą -f-, matyt, ne visiems supranta* ir 40 nakčų. Tuo jis paliko mums mi. Štai kį sako Šv, Augustinas; ma, Ka gi šiuo reikalu Jėzus Kristus pavyzdį, kad ir mes, norėdami ką •Pažvelk, krikščioniškoji siela, j Jėzaus sako? btai jo žodžiaU *Djtrykite atgai nors rimtai dirbti, pirmiau turime žaizdas,'. matyk mirštančiojo kraują, lai*. (Mat IV, 17); Kitoj dar griežčiau; pasiruošti, $usikaupti, kuo daugiau domėkis vaduotojo vertybėmis! Jis * Jei nedarysite atgailos, visi pražilsi-. įsigyti dvasios stiprybės. lenkia savo galvą, kad tave bučiuotų; te!* (tuk. XIII, 3). ; Rtmto^ doro darbo iį mūsų juk jo širdis atverta, kad tave mylėtųį jo Iš tikrųjų, žmogus •— ne angelas, labai daug reikalaujama. Gia Dievas rankos iškeltos, kad tave apkabintų; Žmogaus gyvenimo takai ir takeliai laukia, čia tėvynė, čia artimas tiesia jis pasiaukojo, kad tave išlaisvintų,* nuodėmėmis iškloti. Ir jeigu jis neda drebančią ranką, prašydamas pagalbos, ro atgailos, tuo pačiu dažniausiai nė čia nuolat stela kuždena, kad ir jos nebedaro skirtumo tarp gėrio ir blo neužmirštume, Ir Jėzus Kristus pabrė Kino „Šatrija" gio, tarp tiesos ir melo, tarp išganymo žia; kad darbo laukas labai didelis, o ir pražūties. Jis nebesidžiaugia dėl darbininkų visai mažą. Mat, daugelis Šią savaitę bus rodoma gražiausia savo gerųjų darbų ir nebeliudi dėl žmonių tikrojo darbo dirbti nenori, ir visų laukiama filmą: „Kartą pava blogųjų. Jam vis tiek pat. Toks Žmo daugelis tik savimi džiaugiasi, tik sari", kurioje vaidina Žavioji daininin gus sielos atžvilgiu panašus j pievoj savo ydoms vergauja, gyvena kartu kė Jeanėtte Mac Donald. Seansų numintą žolę, j palaužtą medžio šake- su vėjais ir audromis. Gerieji darbi* pradžia 6 ir 8 v, v.
^O^niiu) • k^^^Fmmammp. m- Z>mc>gž>udLys Mot f o? Vienas visada atleidžia*. mose snaudančio miško. Spiegiantis Sduavdam Stubįym ryto vėjas ėmė nešti dulkes, smėlį ir Žmogžudys išbėgdamas garsiai ęmtmm— III—MM— trinktelėjo prieangio duris. Greitais ji.no, jis net sudrebėjo, »Ką aš„. pa*., kitus lengvesnius daiktus; Žmogžudys žingsniais perbėgo tuščią gatvę ir pa dariau, ką padariau?* išsprūdo žodžiai pabudo, patrynė smėlio prineštas akis, sileido j pakalnę Sunkios atskarusios iš pabalusių lupų, o kūnas apsikniau perbraukė delnu išretėjusius plaukus kelnės kliudė jam bėgti, ir jis dažnai bė ant šaltų paplentės akmenų. Kiše ir atsikėlė. , * • griūdavo, susidauždamas tai kelius ar nėj sužvingo, lyg tretgiai eržilai, susi * '• • ... • • . • alkūnę, kol pasiekęs varpinę, ramiau kalusios sidabro monetos. Staiga jis Pro skystus debesis vikriai kilo praėjo kleboniją, lauku apsuko nuova atsipeikėjo ir atsiminė viską, griebė saulė, gyva, linksma, bet žmogžudys dą ir išėjo j plentą nuvargęs, visas jas, bet įoš buvo tokios slidžios ir kitoks: lėtai ir apsiblausęs vilkosi uždusęs. drėgnos. Išsitraukęs pamatė, kad pini vos gyvas plentu. Prieš akis, pakalnėj, Jis buvo dar tik 40-tų, daugiausia gai buvo apsivėtę apkrekėjusiu krauju. rangės, kaip auką betykanti barškuolė, 42* jų metų amžiaus, bet dvi stambios —v Kraūjast — riktelėjo ir sviedė upelis, Žmogžudžio kojos linko, nors raukšlės jau buvo įsišaknijusios nuo abiem saujom vogtus penkltčius į tvirtos, bet jau pervarytos. akių lig apatinių lupų. Veido bruožai dumbliną griovj, Jis, lyg elektros Kaip nelaųnei debesys ėmė tamsė- buvo griežti; Didelės, plieninės spalvos purtinamas, ėmė pasiutiškai drebtėti, ti, glaustis j Icupetą, Iš su rytmečiu akys raudonavo, lyg krauju pasruvu ėmė keikti savo neapgalvotą žygi, linksma besistiepianti saulutė dabar sios* Augalotas kūnas buvo pridengtas plūdo save, sąvb motiną, visus tur kaž kur dingo, Aptemo. Trenkė žaibas. suplyšusiais skudurais, p pro prasegtą tuolius, viskąl Bet niekas jo nenura Bėglys išsigando rimtai. Pritrenktas švarką baltavo plati, apnuoginta kruti* mino, niekas nepaguodė. Tik šaltas staigaus ir artimo trenksmo, pakilo tinė. vakaro vėjas užt-ult, lyg ledu, perpūtė, visas išbalęs, »Dievas kerštauja* — Šis žmogus ką tik nusikalto, pa j j visą įkaitusį ir pakelės medžių vir dingtelėjo jam mintis. Staiga juodas smaugdamas miestelio auksakalį. Au šūnėm siaubingai nuaidėjo toliau. Kaž debesys užsikabino už išbėginių pušų, syse dar buvo girdėti nužudytojo kur toli bėgdamas arklys suprunkštė, ir tiršti, dažni lašai pradėjo kristi duslus gargaliavimas. Šiurpus vaizdas ir vėl kankinanti tyla... ant plento, aplink* visur.,. Pakalnėj jam prieš visas jo pastangas atsinau- Aušo. Grigo ratai nusirito už tolu (Tęsinys 7 pusi.) 9 Nr. ŽEMAIČIŲ PRIETELIUS 5 pusl. • Kunigų pakeitimai O kaip su žemaičiais?.. Kun. Antanas Petrauskas MIC, vietoje kun. Dargio MIC, skiriamas Žem. Kalvarijos klebonu. Kun. Ant. Visi, kurie mokykloje mokėmės sąjungininkų prieš lenkus. Mat tokia Šveistrys, Papilės administratorius, istorijos, žinome 1387 metų reikšmę žemaitiška natūrą. Krašto labui pakęs skiriamas Beržoro bažnyčios rekto- Lietuvai. Tada įvyko Lietuvos krikštas. jis bet kokią auką, savam vadui mei riumi Kun. Pr.Tamošauskas, Pašal Nuo to laiko dabar suėjo 550 metų. lę ir prisirišimą garantuos jis net ir tuonių administratorius, skiriamas Pa- Ta proga šiemet švenčiame brangias didžiais išsižadėjimais, bet svetimųjų, pilės administratoriumi. Kun. Adolf. sukaktuves,- krikščioniško gyvenimo kurie jo laisve žaistų, nepakęs niekada. Paukštys, Sedos šv. Jono bažnyčios Jubiliejų. Bet man vis knežėjo vienas Žemaičiai prieš ordinus, taip pat rektorius, skiriamas Pašaltuonių ad- klausimas. Jis, lyg įkyriai zirziantis ir prieš lenkus kovojo ne dėl pagoniš- ministratoriumi. Kun. Juoz. Ugintas, uodas,neleido pilnai pajusti jubiliejauskojo tikėjimo.Tiesa, savo tikėjimą jie Varsėdžių administratorius,skiriamas džiaugsme. brangino, mylėjo. Taip. Juk pagoniš Mykoliškių administratoriumi. Kun. Tai darė kita cifra. 1413 metai kasis tikėjimas anuo metu buvo vie- Dom. Audzevičius, Mykoliškių admi- Juk žemaičiai kaip tik šiais metais, nintelis ryšys, jungiąs juos su virš- nistratorius, skiriamas Karklėnų admi- ne anais, šventė didžiąją krikšto šven gamtiniu gyvenimu. Jis buvo kelias nistratoriumi. Kun. Jon. Janauskas, tę. Vadinasi, Žemaičių krikšto Dievybėn. Bet krikščionių tikėjimui Karklėnų administratorius,skiriamas į jubiliejus skaito ne 550, o 525 žemaičiai buvo artimi. Kristaus moks Varsėdžius admmistratoriumi. Kun. metus. Žemaičių Vyskupystė buvo lo spinduliai jau buvo palietę jų šir Sim. Žulpa, Beržoro bažnyčios rekto- įsteigta dar ketverius metus, vėliau, dis. Bet Dievui tarnauti jie norėjo rius, skiriamas Kulių antrojon altarijon. Tuo bildu tarp Lietuvos ir Žemaičių likdami laisvi. Tai pareiškė ir žemai- krikšto susidaro skirtumas beveik čių delegacija Konstancijos santarybo- .30 metų. Kodėl gi taip įvyko? Gal je 1415 metais.Popiežiaus ir aukš Maršas Jaunystei žemaičiams primetamas nerangumas tųjų dvarininkų ir valdovų akivaizdo- padarė tai, kad jie atsiliko taip ilgą ję 60 žemaičių atstovų galingai keliais Tokia antrašte neseniai išleista kelio galą - net 30 metų. atvejais pasakė: ,,Kadangi norime graži jaunuomenei pasiskaityti knyga, Ypač šiuo atveju bet kokį prime- būti tikram krikščionimis, tai pirmą ypač mokslus einančiam jaunimui. Au- tamą nerangumą žemaičiai drąsiai norime Dievui tarnauti, o paskui- toriaus A'fonso Sušinsko nedidelės, grąžina atgal. 1387 metais žemaičiai kam norėsime. bet gražios pretenzijos; štai autoriaus liko nepakrikštyti dėl žymiai svarbes Žemaičiai su Ordinu ir lenkais kreipimasis į skaitytoją? ,,Jei nors vie- nių priežasčių. Jie tada buvo pakviesti kovojo politinių motyvų vedami. Dėl nas knygos lapas nors vienam pažeis- į kūmus krikštą priimantiems lietu krašto laisvės, dėl bočių žemės, dėl tam jaunystės žiedui padėtų, nors vie viams, tą garbingą krikšto tėvų pa žmogaus teisių. Šitoje kovoje žemai nam ištroškusiam žiedeliui gaiviu dan reigą, saugoti lietuvių laisvę, jiems čiai mums duoda didžio pasiaukojimo gaus lašeliu pabūtų, jos autorius šven- pavedė pačios to laiko aplinkybės. Ir ir nuostabaus patvarumo pavyzdžių. tą džiaugsmą gautų, jo tikslas ir tada žemaičiai Lietuvos krikšto metu krašto Jie kartų kartoms išugdė laisvės jau butų pasiektas... sargyboje budėjo garbingai. Šitame troškimo ir tėvynės meilės nuostabaus Gaivios rasos čia daug, tai opti didžiame pašaukime jie buvo ilgų puikumo žiedų. Todėl keliai, kuris mizmo himnas jaunystei, heroizmui, dešimtmečių užgrūdinti. žemaičių būde suformavo atsparumą, darbui, Kristui ir visa kas gera, švie- Jau tada, kai Lietuvos valstybė dar atkaklumą, žemaitišką užsispyrimą, yra su ir ideališka. Turinys daugiausia gimė, karaliaus Mindaugo laikais, garbingas kelias, tais privatumais taikytas mokslus einančiam jaunimui, vokiečių politikos įgeidis — veržtis į žemaičiai didžiuojasi. bet čia ras daug gerų dalykų ir kai- Rytus - siekė užgniaužti jaunos Lie 1413 metais priėmę krikštą, žemai- miečio berniukas, nes gražūs žodžiai tuvos gyvybę. Atsilaikyti buvo ypač čiai savo šventąjį tikėjimą nuoširdžiai ir patrauklus pamokymas turi visus sunku, nes tai buvo daroma ne var pamilo. Tikėjimo meilė vis stiprėdama veikti. Autorius, matyt, didelis psicho- dan rasės, kaip dabar, bet vardan ėjo iš kartos į kartą. O Kražių, Kens- logas, nes visi knygutės skyriai taip aukščiausių motyvų, vardan viršgam- taičių pavyzdžiai tą meilę patvirtino už širdies tveria ir tokie artimi jaunam, tinių tikslų. Lietuva tai didžiai kovai neišdildomais antspaudais. Nei Marija, neramiam žmogui. O be to, jie pra- turėjo įtempti visas jėgas. O pati geo Dievo Motina, šventosios Žemaitijos skiesti švelnia krikščioniška, asyžietiš- grafinė padėtis žemaičiams lėmė garbę vaikų meilę savo Sūnui paliudijo ypa ka meile ir nuoširdumu. būti tos kovos avant — garde, atseit, tinga to krašto globa iš Šiluvos, Kal- Reikalas parašytas gražiu, literato- pirmose mūšių eilėse. Juk žemaičiai varijos Tverų ir kitų vietų. riniu stilium. Sakiniai trumpi ir kon kyliu įsiterpdami tarp dviejų vokiečių Švęsdamas dvigubą jubiliejų: densuoti, o ne sunarplioti ir ištęsti: ordinų: Livonijos ir Prūsų, buvo 550 metų nuo Lietuvos— krikš- visa tai palengvina skaitytojui suprasti skiriami pirmajai grobio aukai. Bet tasūnių krikšto ir 525 metų nuo mintį ir patį turinį. vyko priešingai. Vieni, ar kitų tautie- žemaičių krikšto, kiekvienas že- Be tos knygos negali likti nei vie čių padedame žemaičiai nesykį triuški- maitis tais jubiliejais didžiuojasi, nai padoresnis jaunuolis ir knygos no priešų galybę. džiaugiasi, ryžtasi į naujų metų žodžiai turi būti įrašyti kiekvieno Kada Lietuvai iškilo nauji pavojai eilę žengti drąsiu, katalikišku moksleivio širdin, kaipo gaivūs rasos iš lenkų pusės, žemaičiai taip pat žingsniu, su jubiliejų dvasia lašeliai. garbingai atliko didžiąsias pareigas mintyje, su Dievo meile širdyje. Knyga rekomenduotina visiems mo savo tautai. Nesykį savo didvyriškom Visa atnaujinti Kristuje! kyklų knygynams, pavasarininkams ir krūtinėm jie rėmė Vytauto Didžiojo plačiai kaimo iaunuomenei planus: ginti bočių žemės laisvę. Pa- Jurgis Raida (Alfonso Sušinsko > Maršas Jau- kentė jie ir tai, kad Vytautas Didysis nystei". Kaina 2,50 Lt). žemaičių krašto kaina pirkdavosi sau Vytautas Mačernis 6 DUSl. Ž E M A .1 Č I U P R t ET E i I U S dapim Nra . KLAJONtS llf ROPOJĘ f 7) Vaclovas tirvys Atsisveikinu su Ispanija Nusibodo iki gyvo kaulo ir troš — Bonas diasl — pasveikino man* didelį susidomėjimą, ėmė klausinėti kau kuo greičiausiai užbaigti klajljno dagiau apie priežastis, Papasakojau, kad no gyvenimą. Išsikraustyti iš Ispanijos te — Bonas dias! *— atsakiau nesi rėjau slaptai nukeliauti J Londoną, kwr buvo tik du keliai ^sausuma per keldamas; yra Lietuvos pasiuntinybė, kuri pade* Pranc&žfją ir laivu. Jsikraustyti laivan Jis atsisėdo ant gretimo suolo ir tų grįžti Lietuvon, Laivas turėjo ih alaptaUiesugebėjaUjJ^et-reikalas-veptt ėmėv*-kaibėtte,-k*H^bP^ apsisukti , geriausiais draugais nuo pat mažų die* Sutemo* Rimkau dviem storais, lai — Kur pasislėpti ant laivo? — pa nų, Papasakojau trumpai jam savo vą su krantine jungusiais lynais (lai klausiau kartą Vigo uoste vieną vo praeitį ir pridūriau, kad vyliaus rasiąs vą, Užsikoriau laimingai, pasiėmiau kietį kurs nusimanė tame dalyke* galimybę iškeliauti slaptai laivu. storą virvę, įlipau į laivo stiebą ir pri — Lįsk pirmon pasitaikiusion aky* Dieną praleidau mieste, o vakare sirišau, Mačiau kaip prieš laivo išplau lėn!—* atsakė. vėl sugrįžau stotin į tą patį vagoną, kimą du kartu apieškojo visą jaivą, Užpakaly liko Vigo, Madridas, Są* išmiegojau kuo ramiausiai, sekantį ry- bet porą valandų vėliau sūpausi ant ragosa. Atsidūriau Valencijoje. Pava* tą atsikėliau daug anksčiau, nusiprau Viduržemio juros bangų ir žiflrėjau, saris pilniauštame grožyje. Gatvėse siau vagone ir buvau jau beišeinąs! kaip tolumoje nyko Valeueljos uosto žmonių pilnai, palmių pavėsyje įsimy kai vįlvatėjo tas pats gelžkelietis, švyturys. Praslinko porą savaičių, kai lėjusių porelėSt bet klajonių įvargin — Šiandien būtinai iškeliausiu lak išvydau vėl romantiškąsias Ispanijos tam visa nebejdomu* Netoli stoties su vu, — tariau gelžkeliečiui taip, lyg pakrantes, bet jau kaipo jurininkas. tikau pažįstamą lietuvį iš Gardino. Pa bučiau turėjęs pilnas kišenes pinigų, savana tarė stotyje nenakvoti, mat, mieste bet netikėjau nei kiek pats savo žo m siautė visuotinas streikas ir kariuome džiais. Belgų karalius Stokholme nė saugojo visas viešąsias vietas. Grė Savivaldybės įrengtoje klajūnams Vasario 28 d. į Stokholmą atvyko sė pavojūs būti sulaikytam, bėt vis tik valgykloje pavalgiau paskutinius pie Belgijos karalius Leopoldas,; Jis atvyko prasiskverbiau pro sargybas. Suradau tus ir nuslinkau į uostą, kur stovėjo dalyvauti savo uošvio, princo Karolio, keleivių vagoną, Įsirengiau vidun ir eilės laivų —iškrovė ir įkrovė įvairias 77 metų amžiaus sukaktuvėse. Princas užmigau, kaip tegali užmigti, kurs ne prekes. Patiko man kažkaip vienas nor Karolis jau visą eilę metų yra švedų miegojo kelias naktis tinkamai, vegų laivas. raudonojo kryžiaus pirmininkas, — Kelk, mokytojau, kelk, čia — — Kiu plaukia? — paklausiau ca- I Stokholmą dalyvauti sukaktuvėse ne vieta miegoti! '—• kažkas tyliai ža rabtnerp, atvyko taip pat norvegų sosto jpėdi* dino. — Į Londoną. r~ atsakė. his su žmona, Danijos princesė Pravėriau akis. Pamačiau šalia sto — f Londoną?! Margarita ir princai Jurgis ir Flemmln* vintį geižkelietj. Jis laikė rankoje ži Garabinero, matydamas tuo mano gas, burį, bet saugojo, kad nešviestų man j akis.. Pažvelgiau viena akimi j gelž- mmm wmm keltetį ir piktumas apėmė, kad sutruk dė patį saldžiaūsįįį miegą, - -^ Kelinta valanda? — paklausiat' piktai. Pusė vienuoliktos, — atsakė man dagiai. Mėginau aiškintis, kad ne laika* dar keltis, bet gelžkelietis ėmė hro liškai įrodinėti, kad jo pareiga esanti niekam neleisti vagone miegoti. Atsi kėliau, išėjau, susiradau kitą vagoną bent kiek nuošaliau, įsirioglinau vidun, bet vos tik spėjau užmigti, kaip pa jutau vagoną iš vietos judant, Staigiai prišokau prie lango, žvilgterėjau ir pa mačiau, kad įvažiavau po perono pa danga. Skubiai nutvėriau apsiaustą, avalinę ir iššokau laukan. Nuošaliam stoties užkampyje užtikau senus l kla sės keleivinius vagonus. J lindau ir už migau. Miegoti taip gera, kad išaušo, saulutė aukštokai pakito, o aš vis dar nesikėliau. Gulėjau* žiurėjau į skyriaus duris Ir visai nepajutau, kaip vagonan įėjo ir tarpduryje pasirodė malonus jauno gelžkeliėčio veidas. ftitterh kalbi vokkžią reichstage (seime) 9 Nr, Ž E M AI Č IŲ PRIETELIUS *^^ Pasaulio įvykiai Rusijoj teisiami komunis- Kinai bėga tų vadai »Domei" agentūros žiniomis, ja- ponų kariuomenė iš Hopėjo ir Ho- ,,Taasso" žiniomis, šiomis dienomis nano provincijų išstūmusi apie 250. Sovietų Sąjungos vidaus reikalų komi 000 kinų kariuomenės. Tomis pat ži sariato organai baigė kvosti vadina- niomis, didžioji kinų kariuomenė, mosios ,,dešiniųjų trockininkų bloko" esanti 200 kilometrų į pietų vakarus sąmokslininkų grupės narius.Per kvo- nuo Tuijano, bėganti į pietus Gelto- tą paaiškėjo, kad tos grupės organi nosios upės linkui. Dešinįjį kinų zatorių tikslas buvo rinkti svetimoms kariuomenės sparną japonai smarkiai valstybėms žinias apie Sovietų Sąiun- atakuoja. Kinai šitoje srityje bėga į gą, stengtis atplėšti nuo Sovietų Są jungos Ukrainą, Gudiją, Vidurinės kalnus. Azijos respublikas, Gruziją, Armeniją, Azerbaidžianą ir tolimųjų Rytų pajū- Japonų kareivis sumušė rio kraštus ir, pagaliau, pakeisti dabar vokietį gydytoją tinę Sovietų Sąjungos santvarką. Są- moksilninkai jau nuo seniai buvo sve Žinomas, Pauluno ligoninės Šancha- timų vatstybių agentai ir vedė plataus juje vyriausiasis gydytojas prof. Bir- masto šnipinėjimo darbą tų svetimų tas sekmadienį, jam išėjus pasivaikš valstybių naudai. Visai grupei vadova Airijos prezidentas de Valera čioti, buvo ušpultas japonų kareivio vo šiuo metu Meksikoje gyvenąs kuris dabar veda derybų su ir kumščiu bei durtuvo dūriu sužeis Trockis. Daugelis tos grupės narių Anglija. Pažymėtina, kad de tas į akį. veikė pagal tiesioginius Trockio, Bu- :Valera yra karštas ir uolus charino ir Rykovo įsakymus ir pagal katalikas. kai kurių svetimų valstybių kariuome Žmogžudys nės štabuose parengtus planus. Komunistas nušovė (Atkelta iš 4 pusl.) »Tasso« komunikate primenama, bažnyčioj dvasininką kyšojo aukštas gimtojo miestelio baž- kad jau tuoj po 1918 metų spalių re nyčios bokštas. Ten gera pastogė nuo voliucijos Bucharinas ir jo vadinamų- Lubone, Poznanės miesto prie- lietaus, žaibų ir Dievo rūstybės.. Ir jų kairiųjų komunistų grupė ir Troc miestyje, buvo nudurtas laikęs mišias žmogžudys skubiai nubėgo. Sušlapęs kis su savo grupe drauge su kairiai dvasininkas Streichas, kuris laikomas įėjo į bažnyčios prieangį, kur keletas siais eserais organizavo sąmokslą prieš dideliu komunistų priešu. Jį nudūrė elgetų, pamaldžiai klūpodami, kalbėjo Leniną, kaipo Sovietų Sąjungos vy komunistas. Į norėjusį nužudytoją rožančių. Susijaudinęs ištraukė pasku riausybės galvą. Bucharinas, Trockis sulaikyti zakristijoną tas paleido kelis tines, dar savo prakaitu uždirbtas, ir kiti sąmokslininkai,kaip matyti iš šūvius. Zakristijonas ir vienas vaikas grašes ir jas atidavė. Nedrąsiai pravė kvotos dokumentų, siekė pakenkti buvo sužeisti. Pasipiktinusi minia ko rė duris ir įsmuko į pačią bažnyčią. Lietuvos Brastos taikai, nuversti vy- munistą sugavo ir smarkiai apmušė, Ėjo sekmadienio pamaldos. Dešinėj riausybę ir suimti bei užmušti Leni Pagaliau atvyko policija ir jį suėmė. navoj, prie šv. Marijos altoriaus, ną, Staliną ir kitus. Atsakomybėn pa- Policijos žiniomis, komunistai buvo kunigas laikė iškėlęs šv.Ostiją . Marijos traukti: Bucharinas, Rikovas, Jagoda, iš anksto susitarę tą prieš juos nusista- fresko jaukus žvilgsnis susikirto su Rozencholcas, Ivanovas, Černovas, čiusį dvasininką nužudyti. Keliolika jo akim. Vargšas susijaudino, ir ėmė Grinko, Zalenskis, Bessanovas, Ikra- asmenų suimta. į jo galvą grūstis už kits kitą įdomes- movas, Faizula Hodžajevas, Šerango- nės mintys, netolimi praeitis, tos vičius, Zuberevas, Bulanovas, Levinas, Karo pavojus praėjo nekaltos vaikystės dienos. Jo sunki Pletnevas, Kazakovas, Maksimovas ir Čekoslovakijos prezidentas Benešas galva prisispaudė prie pilioriaus. Svai Kriučkovas, Bylą svarstys Sovietų Są- suteikė pasikalbėjimą laikraštininkams, ginąs smilkalo kvapas, slenkantis nuo jungos aukščiausiojo teismo karo ko- Prezidentas, tarp kitko, pareiškė, jog altoriaus, jį, visai nukamuotą, užmigdė. legija. Byla bus svarstoms viešai ko- netikįs, kad netrukus Ėuropoje galįs Sapnuoja: vo 12 dieną. kilti karas. Tačiau Čekoslovakija turi Dievas sveria jo darbus. Bloguo- būti pasirengus visiems galimumams. sius deda į kairiąją lėkštę, geruosius į Amerikoj vėl pavogs JI yra pasiryžusi gintis visomis jėgo- dešinę bet tų blogų tiek daug, jog mis jei kas ją užpultų. Čekoslovaki- jie atsveria dešinįjį petį. Aure, jo turtuolio vaiką ja pageidauja gyventi su visais taikoje, visos atgailos ašaros suteka i dešinią Praėjusį ketvirtadieni dingo turtin- taip pat ir su Vokietija susitarti. Ji ją lėkštę, o primestos, ką tik elgetom go New Yorko advokato sūnus. Buvo veda kolektyvius bendradarbiavimo paaukotos, monetėlės nusveria dešinį- manyta, kad jis buvo pagrobtas kaip su Vakarų Europos didžiosiomis jį svarstyklių petį žemyn. Ach, gailes tik tuo metu, kada ėjo į mokyklą. valstybėmis ir Tautų Sąjunga politiką tingasis Dieve!
Vakar tas sparnas pasitvirtino, nes ir norėtų kuo darniausiai bendradar • . .• •.•;•#.... . •• • -. ' ••• advokatas gavo laišką, kuriuo už biauti ir su visais kaimynais. Čekos- Baigėsi mišios, bet žmogžudys vaiką reikalaujama 60 000 dolerių lovakija neleidžia niekam kištis į savo nebepabudo. Ir kam? Jo siela nuėjo vaduotpinigių. krašto gyvenimą. įsitikinti sapno tikrumu. 8 pust. Ž E M AlČ t Ų PR1ĖTĖ U U S 9 Nf. pažanga . Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1924—26 m, tarp Kužių ir Telšių 8 automotrisas, eiriąnčias iki 70 kni jos susisiekimas tiek geležinkeliais* pastatytasis geležinkelis (56 km) at per valandą ir priimamos dar 4 au* tiek sauskėliais, tiek paštu, telegrafu, siėjo per 8 6 mil, Lt, Ilgiausias tomatmos, einančios iki 120 km per telefonu ar radiju, tiek vandens ke geležinkelis (71 km), kurio didelė valandą Be to» dar turime 7313 kla liais buvo apverktinoje būklėje. Ką reikšmė ne tik Žemaičiams, brt ir sinių ir 3890 prekinių vagonų, 1921 perėmėme iš rusų ar vokiečių, tai visai Lietuvait pamatytas 1930-32 m* m, platieji geležinkeliai turėjo iš viso inivo viskas blogą ir, be to, visko ir už kurj sutarta mokėti firmai 1896 60 stočių ir sustojimo vietų, o šiemet truko, nes visa buvo karo sunaikinta. 100 dolerių. Be to, naujų šakų bei tuntrie 105 stotis ir 93 sustojime Lietuvos geležinkelių užuomazga kelių stotyse nutiesta apie 100 km. vietas, laikoma 1918 m. gruodžio 3 d. 'JNiio Iš vi$> naujųjų geležinkelių statybai Naujiems : garvežiams, automotrl* to laiko pradėta rūpintis iš vokiečių išleista per 337 mil, Lt, Kitiems sotiis, lokomotbrams ir vagonams geležinkelių perėmimu, 1919 m. liepos naujiems darbams ir pagrindiniam pirkti ir seniems remontuoti bei kitoms, 3 ir 4 d. Susisiekimo Ministerijai bu- plačiųjų geležinkelių remontui 1923—' naujoms mašinų statyboms iš viso^ vo perduotas Kaišiadorių Radviliškio 1937 m. išleista 31370000 U už išleista per 39 992000 Lt. ruožas, o liepos 6 d* iš Kaišiadorių i nusavintą geležinkelių reikalams žemę iRadviliŠkj buvo išleistas pirmasis mū ir nukeltus trobesius atlyginta 1346 Keleivių Ir prekių pervežimą* sų traukinys. Nuo šio pirmojo trauki* 000 Lt, bėgiams ir sąvaržoms jsigyti per'20 metų milžiniškai padidėja nio paleidimo prasideda atgimusios išleista 9819000 Lt ir pabėgiams Jsi , Pradžioje ne tik patys geležinke Lietuvos geležinkelių istorija. Nuo tos gyti išleista 19726000 U, Tuo būdu liai ir jų priemonės buvo blogos, bet dienos mūsų traukiniai jau nuolat per 20 nepriklausomybės metų naujų ir garvežiams tinkamo kuro nebuvo. pradėjo eiti nustatytu tvarkaraščiu, o plačiųjų geležinkelių statybai ir visiems Teko naudoti šviežiai pagamintas mal* iš vokiečių perimant vis naujus ruožus kitiems naujos statybos darbams pa kas, kurių taip pat pritrOkdavo. Todėl jų ilgis didėjo. 1920 m. sausio 1 d, grindiniam remontui išleista per 96 nenuostabu, kad iš pradžių traukiniai Geležinkelių Valdybos žinioje jau milijonus litų ir 2G milijonų auksinų. nuo Šiaulių arba Virbalio ligi Kauiw buvo 965 km plačiųjų geležinkelių ir Be to, per tą patį laiką naujų siaurųjų eidavo visą parą, Traukiniai dažnai apie 425 km siaurųjų geležinkelių. geležinkelių statybai ir tyrinėjimo dar pakelyje sustodavo ir rinkdavosi mal Klaipėdos kraštui 1923 m, prisijungus bams išleista 1154 000 Lt ir per 2 8 kų kurui, Tuo tarpu dabar mtisų prie D. Lietuvos, plačiųjų geležinkelių mil. auksinų, o iš viso siaut*, geležin geležinkeliais keleiviai gali važiuoti nfe tinklas dar padidėjo 135 knv Tuo kelių statybai, naujiems užpirkimams kiek neblogiau kaip Vakarų Europos butlu plačiųjų geležinkelių gauta Lt 00 ir pagrindiniam remontui išleista per geležinkeliais. Jei pirmo dešimtmečio* km. Tuojau buvo griebtasi šiuos 7 969 000 Lt. Dabar iš viso Lietuvoje gale mūsų keleiviniai traukiniai tegalėjo apleistuosius geležinkelius tvarkyti. yra apie 1818 km geležinkelių linija pasiekti maksimum greiti tik iki 75 Kadangi jų neužteko, tai buvo stato* kurių 1665 km priklauso Susisiekimo km per valandą, tai, pasibaigus antram ma ir naujų geležinkelių, 1922 24 nv Ministerijai. dešimtmečiui ir Įvedus automptrlsas* buvo pastatytas geležinkelis (58 km) 1919 m., pabaigoje Lietuvos gėle* keleiviai geležinkeliais per valandą tarp Kazlų Rudos ir Šeštokų. Šis gėle* žinkeiiai teturėjo vos 79 garvežius, galės nuvažiuoti iki 120 km, žinkelio pastatymas su laikinais medi 60 klasinių ir 776 prekinius vagonus, niais pastatais atsiėjo per 2,2 mil. Lt. 6 šiais metais jau turime 150 garvežių,
SUSTOKI ' . —• Sakyk, drauguži, kas tau laikrodį taip gę* Lietuvos Banko valdomi rai sutaisė? alaus darykla Šiauliuose — Visada žinok, jei tavo laikrodis sugenda, tai nešk pas „GUBERNIJA" įrengė T e I i I u oit »avo alaus O D E R N INI
Prez. A.. Smetonos g*vė N r. 6. (buv. „Alkos" muz.) Patalpos ištaikingai atremontuotos, B, Vai n ą, Geriausias įvairių tWu alus laikrodžių dirbtuvėj Telšiai, tPre^ Av Smetonos g. 21. tuomet tavo laikrodis visuomet eis taisyklingai. tik „Guberiiiįos* O Nr. ŽEMAIČIU P R I E t ELI U S mfmi^mm**'*'**i'mmę*mmi**mm**m\' mmMįmmmmąmmmim*m»''^''''mmmm*mmm mmmmęmi Balandžio 19* 20 Ir 21 £ Telšiuose, Kjunt ŠemlnarŲm rūmuose, pyks Padftka UŽDAROS REKOlEKO/OS jauniems katt vyrams, Rekolekcijas m tins Didžiai Oerb, Telšių K, Semina Augustinas Dlmli OFM* \.. . rijos Rektoriui, O, O. Profeso mm/mm riams, Klierikams ir visiems, pri Varnių mugės nuotykiai Sudegė namai sidėjusiems prie mūsų Mylimo Brolio klier. Leono Starkučio Varniai. Vasario 22 d, "Sfc Sas« Luokė. Vasario 22 d, iš ryto Viėkš* )aidotU¥iHrFeitkiaffler»uoWrdiiatt' nauskasy gyvr Janšaifiių km, (Varnių v.) nelių km, (Luokės valač.) sudegė V, sią padėką. per mugfrVarnruoserpardavė^arkiltir^T r&augetasrsenarmedlitirnamasr vertės StarkuČiai ir OeHaU 315 Lt. Mieste prie jo priėjo hepažia* 400 Lt. Trobesys nedraustas. IS ko ki tarnas vyriškis ir pasiūlė Išgerti, Jėius lo gaisras, rielinoma. •m i» HĮ"*P«> | restoraną, nepažįstamas pirko 2 bu Ugnis sunaikino tris namus Gausingas labdarių susirinkimai telius alaus, kuriuos išgėrę, Po toda- vęs užrūkyti, Sasnauskui pasidarė blo Tverai, Vasario 22 d. Dalgų km i Švėkšna, š. rn. sausio mėn. 27 d. ga ir jis išėjo, Kiemei nepažįstamas (Tverų valsft,) dienos metu sudegė P, buvo gana gausingas labdarybės drau r Sasnauską pritrenkė ir, atėmęs pinigus, Vitkienės gyvenamas namas, A. Do- gijos susirinkimas* Prisirinko pilna pasislėpė, viskio kūtė ir gyvenamas namas po gimnazijos salė, Išrinkta veikli valdy ~~ Tą pačią dieną V, Jakubauskai vienu stogu Ir svirnas, Trobesiai ne* ba 1038 m,, nustatytas veikimo pla gyv, Pupinių km» (Varnių val<&), Var apdrausti. Nuostoliai dideli, siekią pėr nas ir nutarta jsteigti Švėkšnoje naš mų mugėje pardavė už 75 Lt karvę, 2000 U, Gaisras kilo iš nevalomo laičiams prieglaudą, Kįa$nė Gavęs pinigus gerokai j^igėrė ir ėjo | ir apleisto dūmtraukio, J* K Atsisveikino su kun. V* Dargiu namus. Už miesto jj pasivijo A; Gei šas iš Užgirių km, (Varnių valsČ) ir* »Samagonu« kiaules gydė Žemaičių Kalvarija. Kovo mėn, griebęs abiem rankom už gerklės, ėmė Alsėdžiai, Vasario 1Q d, policija 1 d, Žem. Kalvariją apleido kurt. Vin- smaugti, Paskui pavertė ant žemės ir naminės degtinės ieškoti atvyko pas O. cas Dargis M.l.C, kuris čia išbuvo atėmė pinigų apie 70 Lt. Su pinigais Kazlauskiene, gyv. Skirpsčių km, (Al? klebonu virš 4 rių metų, Per tą trum pabėgęs j miestą, fCRestls Sėdžių valso), Kazlauskienė, policiją pą laiką Jis daug pasidarbavo ir spėjo )amačiusi, šoko j tvartus, Policija žmonių tarpe jgyti didžiausią simpati* Vogė popiermalkes kandin ir ten rado išlietos ant mėšlo ją, Išvažiavo j Kauną, kame bus TT Žarėnai. Vasario 19 d. Žarėnų jrogos. Paklausta aiškinosi, kad tai Marijonų namo vyresniuoju, Dieve, esą ne »samagoho« tarogoš, o kiau* padėki policija išaiškino, kad P, MarČius, ąyv. Gedikėnų km, (Žarėnų valšč.) Minijos lems vaistai. Dabar ir visi juokiasi, — Vasario 20 d, buvo Krikščionis- paupėje vogė sukrautas popiermalkes, kad Kazlauskienė gamina naminę ir kojo Mokslo Brolijos pirmasis susi Pas jj rasta pusė metro popiermalkių, žmonėms ir kiaulėms, rinkimas. kurių kleimos buvo jau išlaužytos, Gražus pav-kų vakaras *~ Vasario 20 d, GefiaičiUose pas Vogtas popiermalkes maišydavo su p. StikJ buvo religinis pasikalbėjimas, savosiomis ir pardavinėdavo tiems pa Kaltinėnai* Vasario 27 d, parapi Žmonių susirinko labai daug, Jie visi tiems savininkams, iš kurių vogdavo. jos salėje jvyko pav*kų vakaras. Buvo gyvai interesuojasi tikėjimo klausi Jis bQtų pralobęs, jei niekas nebūtų vaidinimas ^Čigonėlė nemeluoja*, mo« mais bei neaiškumais, kurių daug pa* susekęs, o dabar ūkis už viską atsakys nologas ir choro dainos, Kaltinėnų aiškinta. Žmonės ir dvasios vadas bu ir jis stipriai nukentės, Br, Valluskas pav-kai žada smarkiai ruoštis j jubilie vo patenkinti, kad tokiu būdu galt ar jini kongresą Kaune su dainomis Ir čiau vieni antrus pažinti ir suartėti. Rietave vagystė sportu, Jau vėl organizuojamas pav*kų dūdų orkestras. Daug rūpinasi jauni — Viešojo Atsiskaitymo Įstaigų ir Rietavas* Šiomis dienomis poli mo reikalais kun. K. Klovas, Įmonių Inspekcijos revizorius p, Dau cija išaiškino visą eilę asmenų, vogu gėla darė vietos pieninėje reviziją, sių iš miško popiermalkių 1 Gerbiamieji kaimiečiai! Būkite linksmi, tuomet jūsų gyvenimas bus daug lengvesnis. Įsigykite gerą radijo aparatą, tuomet tikrai bus jums linksma. Kas dieną girdėsite iš viso pasaulio įdomiausių naujienų ir gra- žiausių muzikų. Geriausius radijo aparatus, pigiausio mis kainomis ir geriausiomis išsimo- kėjimo sąlygomis gausite tik Karvelio Prekybos Namuose, Telšiuose, Prezid. A. Smetonos g-vė 50. Telefonas 124. Ten pat patvariausiai užkraunami akumuliatoriai. Žemaičių Prietelius Telšiai, 1938 m. kovo 3 d 9 (636) Nr. - Telšių pašte M. Šeimanaitė, nusipirku si pirmą Šaulių Sąjungos loterijos bilietą už TELŠIŲ KRONIKA 1 Lt, laimėjo 100 lt. ' Telšių Vyskupo vizitacijos ~ Šiomis dienomis Telšiuose yra tikri — Vasario 27 d. šaulių namuose įvyko nami svarsčiai ir matai. Dėl netinkamo 1938 m. maršrutas III Telšių šaulių rinktinės kuopų ir būrių svarsčių užlaikymo keletas jau yra nubaustų. I serija vadų metinis suvažiavimas. Suvažiavimą svei- -Vasario 25 d. Telšiuose buvo metinis kino raštu Sąjungos Vadas, žodžiu rinktinės prekymetis -mugė, į kurią suvažiavo ir l.Šateikiai balandžio 29, 17 val. Vadas, apskr Viršininkas, miesto Burmistras, suėjo labai daug žmonių. Vakare pilnos 2. Plateliai 30 Vilniui Vaduoti S-gos vardu prel. Kuodis gatvės buvo girių, dėl ko įvyko keletas 3. Beržoras gegužės 2, 8 ,, ir kt. Susirinkimas nutarė pasveikinti Resp. muštynių ir kitokio triukšmo. ' 4 .Ginteliškė ,, 17 Prezidentą, Kariuomenei Vadą, Saulių S-gos - Vasario 25 d. J. Vagdaris gyv. Al- ,, Vadą ir brolius vilniečius per radiją. Po to sėdžių m., atvažiavo dviračiu į Telšių mugę. 5 Notėnai „ 3 „ padaryta Rinktinės Vado, Tarybos, Kontr. Dviratį paliko Plungės gatvėje pas brolį 6. Barstyčiai ,, 4, ,, Komisijos ir Garbės Teismo pranešimai. kieme, o pats nuėjo „mugiliauti." Netrukus 7. Šatės . ,, 5, ,, Tarybon išrinkta: prel. Kuodis burm. Myli grįžo, bet dviračio neberado. Policija vagi 8. Mosėdis „ 6 mas, F. Mitkevičius, A. Jasūdis, P. Valius seka. • 8 geg. pont. celebra. ir dr. Mitkevičius. Garbės teisman - prel. - Vasario 23 d. tvarkos dabotojai už- Simaitis, Pr. Bastys ir J. Mažutis. Tą pačią kliudė P. Beresną gyv. Gintaučių km. (Tel 9.Skuodas .. 8, ,, dieną įvyko ir šaulių moterų vadžių susirin- šių vls.), ir pas jį rasta naminei degtinei 9 geg. pont. celebra. kimas. gaminti užraugtas raugas. Buvo rasta 10 10. Truikinai ,, 10, ,, „ — Respublikos Prezidento aktu šių metų kibirų statinė. Surašytas jam protokolas ir 11. Lenkimai ,, 11, nepriklausomybės šventės proga Gedimino dabar gresia didelė bausmė. Pažymėtina, ordino 2-jo laipsniu medaliu apdovanota kad Beresna nuolatinis degtindaris ir nuolat 12. Darbėnai ,, 12; ,„ Telšių apskrities viršininko įstaigos tarnau policijos persekiojamai nemeta savo ne 13. Laukžemė ,, 13. toja Elena. Šulcienė ir Rietavo nuovados švaraus „amato". 14. Palanga „ 14, viršininkas J. Miškinis. Gedimino ordino — Vasario 17 d. Nekrušiškių km. (Telšių 15 geg. pont. celebra. 3-jo laipsnio medaliu apdovanoti Nevarėnų vls.) pas Pr. Šapus užtikta troboje už pe 15. Kretinga 15, ,, nuovados virišininkas A. Eimontas ir Alsėdžių čiaus užraugtos naminės degtinės kelius nuovados viršininkas A. Kirkutis litrus. Surašytas protokolai. 16 geg. pont, celebra. — Telšių medžiotojai vasario 20 d. buvo - Vasario iš 18 į 19 d. O. Leibovičiui. 16.Padvariai 17, 15 sušaukė savo draugijos Telšių skyriaus na Turgaus gatvėje, kieme, nežinomi piktadariai Atgal į Telšius. rių susirinkimą. Išrinkta nauja valdyba, ku- nuo ratų numovė du pirmuosius tekinius ir rion įeina; Mališauskas, Urbonas, Jaška, nusinešė. II serija Sedleckis ir Steponavičius. Praeitais metais nukentėjusiam nuo nelaimingo atsitikimo — Vasario 22 d. J. Valavičiui iš Jomantų 1. Plungė 13 rugpiūčio 17 val. skyriaus nariui Bagdonui nutarta išmokėti km.(Telšių vls.)Telšių turguje nežinomi va 15 rugp. pont. celebra. 300 litų pašalpą. giliai nuo arklio nutraukė dekį. 2. Plungė — Liurdas 14 rugp. 8 val. - Vysk. Valančiaus 1. universitete, para - Šiomis dienomis Gintaučių sustojimo 3. Kuliai 15 ,, 17 ,, pijos salėje, paskaitą skaito kovo mėn. 6 d. vietoje nežinomi piktadariai pavogė nuo 4. Vėžaičiai 17 ,, 9 „ kun. kap. P. Patlaba: „Sekmadienis katali- simaforo dvi grandines, kiekvieną po 16mtr . kiškoje šeimoje. Pradžia pusiau 6 val. vaka ilgio ir 80 Lt vertės. 5. Gargždai 17 „ 17 „ ro. Paskaitos metu rodomi paveikslai. - Neseniai „Meškos" kooperatvvo revi 18 rugp. pont celebra. zijos komisija, sudaryta iš p. p. A. Zaus- 6. Mykoliškiai 19 ,, 9 ,, — P. Augustinavičius, „Masčio" fabriko cinsko, Burneikienės, Merkevičiaus ir Kont- savininkas, šiomis dienomis išvyko į Leip rimo, revizavo Telšių apskr. tarnautojų 7, Budriai 19 ,, 17 ,, cigo mugę. Į Telšius grįš kovo mėn. vi kooperatyvą ,,Mešką". Is revizijos paaiškėjo, 8. Jokubavas 20 ,, 17 ,, dury. kad kooperatyvas vedamas labai sumaniai, 9. Kartena 21 „ ,, ,,, ~ Teko sužinoti, kad Telšių V. V. V. sąžiningai ir tvarkingai. Už tai buvo pareikš- 10. Kalnalis 22 ,, ,, ; gimnazijos 8 klasės mokiniai vasario 16 d. ta kooperatyvo vedėjui, p. B. Orvydui padė proga pasiuntė Respublikos Prezidentui ka. 11. Otfišlaukė 23 „ :# kolektyvų prašymą atleisti nuo baigiamųjų . - Šiomis dienomis atitinkamos įstaigos •12. Salantai . 24 „ egzaminų. Prašymo vaisiai kol kas nepaaiški- asmenys revizavo restoranus ir klubus, tik- 25 rugp. pont. celebra. ' • kėjo. rindami degtinės laipsnį. Tvarkoje rasta tik 26 rugp. 17 val. J. Ė. Vyskupas - Telšių Ginklų Fondo skyrius neseniai šaulių klube ir Daujoto restorane, o Ūkinin- grįžta į Telšius. turėjo pasitarimą. Nutarta visame Telšių kų klubui, Minginienės, Šilinskienės ir Fiše- apskrityje surinkti bent 8000 litų ir už juos rio restoranams surašyti protokolai. Sekretorius T. Jokubauskas nupirkti kariuomenei ginklų. Ginklus numa- toma įteikti Telšiuose kariuomenes su visuo- menę susiartinimo šventės proga. Kilnių idėjų draugams Kino „Džiugas" — Vasario 28 d. 10 val. Telšių apskri Leonui Silkiniui, Jevai ties viršininko ištaigoje įvyko policijos sporto Kovo mėn. 4, 6 ir 7 dn. Camilla Horn klubo Telšių skyriaus susirinkimas, per kurį Silkinytei ir Ievai Ja- ir garsusis vengrų baritonas Aleksand- patvirtinta 1937 m. pajamų - išlaidų apys saitei, dėl mamyčių mirties, ras Sved. Filmoje: Sesuo Marija, Fil- kaita, priimta 1938 m. sąmata ir apsvarstyti kiti einamieji skyriaus reikalai. Telšių skyriui reiškiame gilią užuojautą. moje ideališkas viskam dainavimas, vadovauja p. Steponėnas, Telšių apskr. po Sukončių k. pavasarininkai vaidyba, režisūra ir pastatymas, licijos vadas. Seansų pradžia 6 ir 8 val. v. • • • . ' • • • • • v- Laikraščio kaina:metam s 3 Lt. Adresas: Telšiai, Prez. Smetonos Redaktorius — leidėjas: Spaudžia: Vyskupijos Latvijoj 6 Lt. Amerikoj 10 Lt. g-vė Nr. 17.Tel. 20, Kun.Vytautas Motekaitis sp. Telšiuose. Tel. 96