Telšiai, 1938 M. Kovo M. 3 D. 9 (636) N R
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
HW Telšiai, 1938 m. kovo m. 3 d. 9 (636) N r. P*l(BnMH*HHHil»OTBHMnpa«a)IIMiWMHBHaMIMI ačiamepasa^ mww*t—»ywi niniiiiu II I*mf**m****mm**tm*'m y Austrija gina savo nepriklausomybę suimti šnipai Po Hitlerio kalbos ir įvykusių Žymi austrams diena, kada darbiniu* Austrijos viduje pakeitimų buvo lau Icai, ūkininkai ir miestiečiai būrėsi apie Jungtinių valstybių federalinio sau kiama, kad Austrijos vyriausybe be Austrijos kanclerj patriotinio fronto gumo departamento viršininkas Edga pasipriešinimo pamažu leis įvykti vadą Schuschniggą, tuo rodydami ras Hooveris praneša, kad New Vorke Austrijos Vokietijos susijungimui. Ta bendrą Austrijos patriotų vieningumą, trys asmenys suimti už šnipinėjimą čiau, pasirodo, Austrija nėra perdaug remiant nepriklausomą laisvą Austriją, svetimos valstybės naudai, Suimtųjų klusni Hitleriui/ Neseniai Austrijos tarpe yra viena moteris, Jfe stengėsi kancleris Schuschniggas pasakė taip Lėktuvu uislmui* išgauti karines paslaptis Ir jas parduoti lauktą kalbą. Savo kalboje Sėhuschnlg- 5 žmonės svetimai valstybei Suimtoji moterį* gas pabrėžė, kad paskutinieji (vykiai yra Johanna Hoffmann Iš Dreideno, dar nereiškia, kad Austrija išsižada Vasario 25 d„ kaip matyti sugedus Šukuotoją laive »Ėuropa,« Suimtieji nepriklausomybės, Jis pareiškė: »Mes motorui, buvo priverstas nusileisti vyrai yra Ountheris Gustavas Runrl* paliekam laisvi, ir dėl savo laisvės prancūzų karo lėktuvas l& Chau* chas, buvęs amerikiečių kariuomenėm kovosim iki mirties! Taip esam pasi teaurouKO lėktuvų bazės, netoli Tourso. viršila, Ir Erlchas Glaseris, amerikiečių ryžę, ir neabejoju, jog laimėsim. Lig Nusileisdamas lėktuvas atsimušė | kariuomenės kareivis. Run'richasv prisi- šiolinėse derybose mes nuėjom tiek ūkininko namą. Lėktuvas užsidegė ir pažines, kad jau pardavęs svetimos toli. kiek tik galėjom; bet dabar mes tuojau sudegė* Visi penki juo skridę valstybės agentui savo surinktas žinias pasakom; pakanka, Ir toliau nė žings asmenys ^ du karininkai ir trys pus- apie Amerikos krantų ir Panamos ka nio!* karininkai sudegė, nalo stiprinimą, •.-'••' Šie drąsūs Schuachniggo Žodžiai Vo kietijoj buvo sutikti su pasipiktinimu. Niekas netikėjo, kad jis išdrįstų tai pasakyti. Dabar, turbūt, Vokietija gal voja, kaip pralaužti tą nelemtą pas)* priešinimą, nes aišku, kad Vokietija nesustos pusiaukely ir neišsižadės sa vo užmačių. Ir šiaip ar taip galvosi me, vis tik Hitleriui turės nusileisti Austrija, jeigu jos realiai neparems kitos didžiosios valstybės* Austrijoje kanclerio Schuschniggo kalba sutikta su didžiausiu pasitenki nimu ir pritarimu. Po kanclerio Schusch niggo kalbos vakare Vienoje ir kituo se Austrijos miestuose žmonės būrėsi patriotinėms manifestacijoms, keldami ovacijas Schuschniggul. Šimtai tūks *» tančių žmonių traukė gatvėniis, dai nuodami patriotines dainas ir karto* darni jvairius tautinius šūkiusi Vienoje didžiulė minia žmonių susirinko prie Marijos Teresės paminklo, kur sukėlė Įspūdingą manifestaciją už kanclerj Schuschniggą. Vasario 24 d, buvo Au$MJo$ nacionalsocialistai dmitomitųoja 1 *mi»» J^Wfjp«ĮJ)jfNB,i»»,-s«*»ti-( *«S*« Kauno Viešoji 2 pusi, ŽEMAIČIŲ PRIETELIUS 9 Nr. LIETUVOS ĮVYKIAI Švietimo reikalai Konstitucijoje Paminėtus Estijos nepriklau (Pabaiga) ir trečiasis r- (134 štr.) mokyklų ir somybės dvidešimtmetis auklėjimo įstaigų uždavinius ūkiniu ir b) Nei atskiri piliečiai, nei organi politiniu atžvilgiais. Vasario 23 d. Lietuvoje buvo Iš zacijos, laikančios mokyklas ir auklėji kilmingai paminėta mūsų kraštui labai mo įstaigas, negali geriau už pačią vals Kas liečia asmenybės ugdymą, tai draugiškos Estijos valstybės 20 metų tybę, pankte I paminėtus, tikslus nu tam tikra mūsų spaudos dalis yra lin nepriklausomybės sukaktis.; Ta proga statančią, paremti tais" tikslais auklėji kusi įžiūrėti naujoje , Konstitucijoje į suruoštas iškilmes buvo atvykęs Es mo ir švietimo darbo; \' • perdidelį tos asmenybės pavergimą tijos švietimo ministeris Jaaksonas. c) švietimo ir auklėjimo darbe at-. valstybei. Ši spaudos dalis dėl to no - Šventės proga Lietuvos Valstybės Pre« skiri piliečiai ir ratkančfoš^mokyklaš re zidentas A. Smetona Estijos Preziden bei auklėjimo įstaigas organizacijos būtų suteiktas didesnis vaidmuo pri tui Regentui K. Patsui pasiuntė šito gali turėti pasistačiusios kitokius tiks vatinei iniciatyvai ir eventualiai priva kio turinio sveikinimo telegramą: 'Es lus, negu valstybės laikomos, mokyk tinėms mokykloms, skiriant joms iš tijos nepriklausomybės 20 metų su los, nes dėl tos, daugiausia, priežas valstybės iždo subsidijas. kaktuvių proga prašau Jūsų Ekscelen ties privatinės mdkyklos ir yrą stei I tai tenka atsakyti, kad mūsų lai ciją priimti karščiausius sveikinimus ir giamos; kaisi kada gyvenimas darosi vis labiau linkėjimus, kuriuos itin nuoširdžiai d) tvarkydama švietimą ir auklėji sudėtingas, mokyklose uždavinys ne reiškiu su visu .kraštu jūsų asmeninei mą, valstybė daugiausia parengia tam gali būti vien abstraktiškas asmenybės laimei ir Estijos gerovei/c tikslui planą, taikomą ilgesniam laikui. ugdymas, kaip kad tai buvo skelbiama Tuo tarpu privatinės mokyklos tame liberalizmo įsigalėjimo laikais. Dabar < Tarėsi Lietuvos vyskupai plane yra pastovus, beveik nuolat be- iš mokyklos reikalaujamą, kad ji be sikeičiąs elementas ir dėl to trukdąs Vasario pradžioje įvykusi vyskupų asmenybės ugdymo, dar parengtų jau konferencija buvo dėl tam tikrų prie valstybės parengto švietimo ir aidėji nuolį ir praktiškam gyvenimui, kad ji mo darbo vykdymą; žasčių pertraukta. Dabar- vasario 23 d. įdiegtų jam pareigos jausmą, kad ji Kaune vėl buvo susirinkę visi Lietu e) įvedus privalomą pradžios išmokytų jį dirbti. Dėl to visai teisin mokslą ir nustačius valstybės laikomų vos vyskupai ir tarėsi svarbiais šių gai nauja Konstitucija 38 str. nustato, dienų kiaušiniais. mokyklų tinklą, lygiagretė privatinė kad jaunuolio dvasinės ir fizinės jėgos iniciatyva toje srityje ir nėra būtina. turi būti taip lavinamos, kad jis galė Lietuva pralaimėjo Prancūzijai 3. Kaip jau anksčiau buvo minėta, tų pritaikinti jas dvasiniame gyvenime. istorinės lietuvių tautos gyvenimo są Tatai reikia pabrėžti, kaipo svarbią Vasario 26 d. vakare Paryžiuje lie lygos nebuvo palankios jos kultūrinei mūsų gyvenimo sąlygomis švietimo tuviai sportininkai žaidė tarpvalstybi pažangai. Rusų carizmo laikais net darbo kryptį. Ligi šiol mes esame tu nes krepšinio rungtynes Lietuva — lietuvių spauda buvo uždrausta, o rėję neproporcingai daug bendro la Prancūzija. Nors Lietuvos krepšinio mokyklos buvo steigiamos politiniais vinimo mokylų ir labai mažai dėmesio rinktinė yra Europos meisteris, tačiau rusinimo tikslais. Valstybė siekdama esame kreipę į įvairias specialias, ypač prieš prancūzus neatsilaikė ir pralošė užkišti susidariusias čia iš praeities amatų, mokyklas. 18:25. Pažymėtina, kad Prancūzijoj lie spragas, įveda privalomą pradžios Kas liečia privatines mokyklas, tai tuviai sportininkai buvo nuoširdžiai mokslą ir _norėdama, kad tas mokslas nauja Konstitucija - leidžia privatinę sutikti ir aukštai vertinami. visiems būtų prieinamas, nustato, kad iniciatyvą ten, kur ta iniciatyva atitin valstybės if savivaldybės laikomose ka įstatymų reikalavimus. Tuo būdu Žemaičių plentas pradžios mokyklose mokslas yra ne Konstitucijos 28 str. numato, kad vals mokamas (40 str.). Prieš trejus metus pradėtas sta tybės pripažintos bažnyčios bei kitos tyti ir jau baigiamas didysis Žemai 4. Atsižvelgiant į aukščiau nurody tolygios tikybinės organizacijos gali čių plentas (171 km ilgio), kuris jungs tus valstybės gyvybinius reikalus nau r laikyti dvasines mokyklas dvasinin beveik tiesia linija laikiną Lietuvos joje Konstitucijoje yra nustatyta ir ati kams ruošti. sostinę Kauną su Lietuvos uostu Klai tinkama mokyklų bei auklėjimo įstai Čia yra paminėti tik svarbiausi ar pėda, 1937 m. pradėta statyti antroji gų paskirtis, Apie tą paskirtį Konsti tiksliau sakant, tiesioginiu būdu švie tarptautinės reikšmės plento magistra tucijos 3$ Str. skaitomer timą ir auklėjimą UeČiantieji naujos lė, būtent Aukštaičių plentas (153 km ^Valstybė rūpinasi, kad jaunų dva Konstitucijos nuostatai. Tačiau, naujo ilgio), kuris jungs Kauną siu Latvija sinės ir fizinės jėgos būtų taip lavina je Konstitucijoje yra dar ne vienas per Kėdainius, Panevėžį ir Biržus. Per mos, kad jis galėtų pritaikinti jas dvav straipsnis, kuris netiesioginiu būdu pirmąjį plentų statybos dešimtmetį buš siniame ir ūkiniame Lietuvos gyveni paliečia švietimą ir auklėjimą, nusta pastatyta apie 700 km naujų plentų. me.* Be to, prie inokyklų ir auklėjimo tydamas tam tikrus valstybės uždavi įstaigų uždavinių turi būti priskaitytas nius, kurie auklėjimo ir švietimo pa Bųš nauja mokinių uniforma 44 str. nuostatas, kuris šitaip skamba: galba gali būti pasiekti. Visų šitų »Piiiečitii auklėjama darbo meilė ir straipsnių nuostatų tikslas yra taip Švietimo ministerija nuo ateinančių kūrybinė darbo dvasia,* ir 134 str. sutvarkyti švietimą ir auklėjimą Lietu mokslo metų pradžios yra pasiryžusi nuostatas: »Valstybei ginti piliečiai voje, kad mūsų kraštas turėtųšiuo įvesti naują moksleivių uniformą. Nau atitinkamai prirengiami* atžvilgiu geriausias sąlygas kultūrinei jos uniformos projektą parengė dail. Nesunku yra suprasti, kad pirma ir ūkinei pažangai, vidaus tvarkai ir L, Kazokas. Naujos uniformos švarkas sis aukščiau pacituotas (3a str;; nuo vienybei ir saugumui Iš oro.; bus su atidarytu kaklu, t. y., su kakla statas liečia vadinamą asmenybės vis raiščiu. Uniformos spalva bus pilkai pusišką ugdymą, 9 antrasis ~44 Str.) melsva. *, 9Nr. ŽEMAIČIŲ PRIETELIUS 3 pūsi. Golgota,