LIETUVOS ŢEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS VERSLO VADYBOS KATEDRA

Edvinas JOKŪBAUSKAS

KAIMO TURIZMO VEIKLOS PLĖTROS KRYPTYS RASEINIŲ RAJONE

Magistrantūros studijų baigiamasis darbas

Studijų sritis: Socialiniai mokslai

Studijų kryptis: Vadyba ir administravimas

Studijų programa: Ţemės ūkio verslo vadyba

Akademija, 2011 2

Baigiamųjų darbų ir egzaminų vertinimo komisija:

(Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. 112 - Kb, 2011 m. balandţio 29 d.)

Pirmininkas prof. habil. dr. P. Ţukauskas, Vytauto Didţiojo universitetas

Nariai:

1. Doc. dr. A. Gargasas, Lietuvos ţemės ūkio universitetas 2. Prof. dr. J. Čaplikas, Lietuvos ţemės ūkio universitetas 3. Doc. dr. A. Astromskienė, Lietuvos ţemės ūkio universitetas 4. Doc. dr. J. Kirstukas, Lietuvos ţemės ūkio universitetas 5. Prof. dr. V. Atkočiūnienė, Lietuvos ţemės ūkio universitetas 6. Doc. dr. L. Marcinkevičiūtė, Lietuvos ţemės ūkio universitetas 7. Doc. dr. A. Raupelienė, Lietuvos ţemės ūkio universitetas

Mokslinis vadovas doc. dr. A. Astromskienė, Lietuvos ţemės ūkio universitetas

Recenzentas doc. dr. A. Gargasas, Lietuvos ţemės ūkio universitetas

Katedros vedėjas doc. dr. A. Gargasas, Lietuvos ţemės ūkio universitetas

Oponentas lekt. dr. S. Navasaitienė, Lietuvos ţemės ūkio universitetas

3

TURINYS

ĮVADAS ...... 9 1. KAIMO TURIZMO PASLAUGŲ TEORINIAI ASPEKTAI...... 11 1.1. Kaimo turizmo paslaugų ypatumai ...... 11 1.2. Kaimo turizmo paslaugų įvairovė ir lemiantys veiksniai ...... 16 2. KAIMO TURIZMO BŪKLĖS RASEINIŲ RAJONE ANALIZĖ ...... 26 2.1. Tyrimo metodika ...... 26 2.2. Tyrimo objekto charakteristika ...... 27 2.3. Tyrimo rezultatai ...... 32 2.4. Raseinių rajono kaimo turizmo sodybų veiklos vertinimas ...... 37 3. KAIMO TURIZMO RASEINIŲ RAJONE PLĖTROS GALIMYBĖS ...... 41 IŠVADOS ...... 51 LITERATŪRA ...... 52 PRIEDAI ...... 55

4

SANTRAUKA

Edvinas JOKŪBAUSKAS

Kaimo turizmo veiklos plėtros kryptys Raseinių rajone

Magistrantūros studijų baigiamasis darbas, 71 puslapiai, 27 paveikslai, 10 lentelės, 32 literatūros šaltiniai, 5 priedai, lietuvių kalba. PRASMINIAI ŢODŢIAI: Turizmas, paslauga, kaimo turizmo paslauga. Tyrimo objektas – Raseinių rajono kaimo turizmo sodybų veikla. Tyrimo tikslas – išanalizavus kaimo turizmo sodybų paslaugų įvairovę lemiančius veiksnius Raseinių rajone, įvertinti kaimo turizmo sodybas bei numatyti kaimo turizmo sodybų veiklos plėtros kryptis. Uţdaviniai: 1. teoriniu aspektu aptarti kaimo turizmo paslaugų esmę, paslaugų įvairovę ir ją lemiančius veiksnius; 2. įvardinti Raseinių rajone esančius rekreacinius kaimo turizmo išteklius; 3. atlikti kaimo turizmo sodybų veiklos vertinimą Raseinių rajone; 4. pagrįsti kaimo turizmo sodybų veiklos plėtros kryptis Raseinių rajone. Tyrimo metodai: Tiriant ir analizuojant kaimo turizmo paslaugų esmę, paslaugų įvairovę ir ją lemiančius veiksnius naudoti mokslinės literatūros analizės ir sintezės, lyginimo metodai. Tiriant Raseinių rajone esančius rekreacinius kaimo turizmo išteklius naudojami dokumentų analizės ir nestruktūrizuoto interviu metodai. Atliekant Raseinių rajono kaimo turizmo sodybų veiklos vertinimą buvo apklausti 8 sodybų šeimininkai naudojant struktūrizuotą interviu metodą. Gautai informacijai apdoroti naudojami duomenų analizės, sintezės, lyginimo, grafinis ir apibendrinimo metodai. Rengiant Raseinių rajono kaimo turizmo sodybų veiklos plėtros kryptis naudojami dokumentų analizės ir apibendrinimo metodai. Tyrimo rezultatai: pirmojoje darbo dalyje pateikta kaimo turizmo paslaugos samprata ir paslaugų įvairovė. Išnagrinėti kaimo turizmo paslaugų įvairovę lemiantys veiksniai. antrojoje darbo dalyje pateikta tyrimo metodika, tiriamo objekto charakteristika bei analizuojami gauti tyrimo rezultatai. Atliktas tyrimas leido nustatyti kokias 5

paslaugas teikia kaimo turizmo sodybų šeimininkai, į kokį poilsį jie labiau orientuojasi, kokius išteklius naudoja kurdami įvairias paslaugas, įvertintos sodybos. trečiojoje darbo dalyje pateikiamos kryptys, kaip kaimo turizmo sodybos galėtų padidinti paslaugų įvairovę panaudodamos šio krašto rekreacinius išteklius. pagrindinės išvados: 1. Raseinių rajono kaimo turizmo sodybos labai silpnai naudoja šio krašto kultūros vertybes. 2. Nustatyta, kad Raseinių rajono kaimo turizmo sodybų šeimininkai kurdami paslaugas labiau vadovaujasi savo patirtimi, negu vartotojų poreikiais, o tai jiems daţniausiai ir neduoda didelės naudos. 3. Paslaugų įvairovei padidinti siūloma Raseinių rajono kaimo turizmo sodybų šeimininkams sukurti įvairių dviračių, ţygių ir automobilių maršrutų, kurie apimtų ir šio krašto kultūros vertybes. Tyrimo laikotarpis: 2005 – 2011 metai. Darbo tyrimo rezultatai publikuoti studentų mokslinės konferencijos straipsnių rinkinyje: Jaunasis mokslininkas 2011.

6

SUMMARY

Edvinas JOKŪBAUSKAS

Rural Tourism Development Trends in Raseiniai District

Final work of University Postgraduate Studies, 71 pages, 27 figures, 10 tables, 32 references, 5 appendixes, in the Lithuanian language. KEY Words: tourism, service, rural tourism. Object of the research – activities of rural tourism homesteads in Raseiniai district. Aim of the research – to analyse the factors determining the variety of rural tourism services in Raseiniai district, to evaluate rural tourism homesteads and to provide development opportunities of rural tourism trends. Objectives: 1. to discuss the theoretical aspects of rural tourism services, their variety and determinants; 2. to identify recreational resources of rural tourism in Raseiniai district; 3. to conduct assessment of rural tourism homesteads in Raseiniai district; 4. to develop rural tourism development trends in Raseiniai district. Research methods: analysis and synthesis of scientific literature, comparative and unstructured interview methods, data collection, analysis, synthesis, summary and graphical representation methods. Research results:  The first part presents concept of rural tourism services and variety of services, analyzes the diversity of rural tourism determinants.  The second part presents research methodology, characteristics of the investigation object and analyzes results of the study. The completed research enables to determine the services provided by owners of rural tourism homesteads; the resources used and to evaluate the homesteads.  The third part presents the trends of service variety increase in rural homesteads by using local recreational resources.  The main findings:  In Raseiniai district rural tourism homesteads make poor use of local cultural

values. 7

 Owners of rural tourism homesteads in Raseiniai district in creating services better follow their own experience but consumer needs, which usually do not give significant benefits.  To increase the diversity of services provided in Raseiniai rural tourism homesteads it is proposed to develop a variety of cycling, hiking and car routes,

which include local cultural values.

Research period: 2005 - 2011. Research results were presented in collection of articles of students’ scientific conference: „Jaunasis mokslininkas 2011”.

8

PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ ŢODYNĖLIS

Apgyvendinimo paslauga – būtinos apgyvendinimui sąlygos ir veiklos, kuria tenkinami turisto nakvynės ir higienos poreikiai, rezultatas (Valstybės ţinios, 1998). Paslauga – veiksmas ar serija veiksmų, kurie būdami neapčiuopiamos prigimties pasireiškia sąveika tarp vartotojo ir paslaugų darbuotojo, pastarajam pasiūlius fizinius išteklius, prekes ar sistemas vartotojo problemoms spręsti (Kotler and Bloom, 1984). Turistas – fizinis asmuo, kuris paţintiniais, profesiniais-dalykiniais, etniniais, kultūriniais, rekreaciniais, sveikatingumo, religiniais ar specialiais tikslais keliauja po šalį ar į kitas šalis ir apsistoja bent vienai nakvynei, tačiau ne ilgiau kaip vienerius metus uţ savo nuolatinės gyvenamosios vietos ribų, jei ši veikla nėra mokymasis ar apmokamas darbas lankomoje vietovėje (Valstybės ţinios, 1998). Turizmo paslauga – fizinių ir juridinių asmenų veikla, kuria tenkinami turistų kelionės organizavimo, apgyvendinimo, maitinimo, veţimo, informacijos, pramogų ir kiti poreikiai (Valstybės ţinios, 1998). Turizmo ištekliai – turistinį interesą turintys objektai ar vietovės (Valstybės ţinios, 1998). Rekreaciniai ištekliai – gamtinės ar kultūrinės aplinkos savybės, tinkamos ţmonių visaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui organizuoti (Valstybės ţinios, 1998). Infrastruktūra – įvairių objektų, aptarnaujančių planuojamą teritoriją ir jos naudotojus, kompleksas (inţineriniai tinklai, takai, keliai, privaţiavimai, komunaliniai aptarnavimo ir kiti aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai) (Kaimo turizmas, 2008). Kaimo turizmo sodyba – teisės aktų nustatyta tvarka įformintas sodybinis ţemės sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju pastatu (namu) ir jo priklausiniais (ūkiniais, buitiniais, verslo pastatais ir įrengimais), kuriuose yra sudarytos sąlygos teikti kaimo turizmo paslaugą ir ne daugiau kaip 20 apgyvendinimui skirtų kambarių (numerių) (Kaimo turizmas, 2008). Kaimo turizmo paslauga – kaimo gyvenamojoje vietovėje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3000 gyventojų, ūkininko sodyboje ar individualiame gyvenamajame pastate teikiama turizmo paslauga (Kaimo turizmas, 2008). Stovyklavietė – rekreacinėse teritorijose, ţemės ūkio ar kitos paskirties, išskyrus miškų ūkio paskirties, ţemėje trumpalaikiam poilsiui ir (ar) nakvynei palapinėse ar gyvenamosiose automobilio priekabose įrengta vieta, kurioje turi būti sudaromos sąlygos palapinėms statyti, higienos poreikiams tenkinti, atliekoms rinkti. Joje gali būti išdėstyti: lauko baldai, pavėsinės, sporto ar laisvalaikio įrengimai, automobilių stovėjimo aikštelės, lauţavietės, tualetai, informacijai skirti statiniai (Kaimo turizmas, 2008). 9

ĮVADAS

Turizmas šiandien yra viena iš sparčiausiai augančių verslo šakų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Kasdien kuriami nauji turistiniai maršrutai, kuriais keliauja tiek organizuoti, tiek savarankiški turistai, turintys skirtingų tikslų: pamatyti, suţinoti, susipaţinti su naujomis tradicijomis, papročiais, kulinariniu paveldu, patirti naujų pojūčių, pakeisti aplinką, susirasti draugų ar tiesiog pailsėti ir gerai praleisti laiką. Neţiūrint, kad prieš 10 metų A. Armaitienė ir A. Vaidelys (2002), akcentavo, kad miesto gyvenimo ritmas, tempas ir aplinka vis labiau vargina ţmones ir skatina juos ieškoti galimybių grįţti į gamtą, tai aktualu ir šiandiena. Keliaudami į kaimą turistai nori išvengti miesto streso ir susvetimėjimo bei kontrolės praradimo, kai darbas, visuomenė ir aplinka diktuoja savo taisykles, kurioms ţmogus turi paklusti, jeigu nori „neiškristi iš ţaidimo“. Viena iš sparčiausiai vystančių Lietuvos turizmo atšakų – kaimo turizmas, kuris ne tik leidţia tolydţiai plėtoti regiono ekonomiką, bet ir padeda išspręsti vieną aktualiausių problemų – Lietuvos kaimo gyventoju uţimtumą. Todėl kaimo turizmas turi būti palaikomas bei plėtojamas Lietuvos Respublikoje lygiai su kitais reikšmingais verslo sektoriais (Ţilinskas, Maksimenko, 2008). Kaimo turizmas – veiksminga gamtos ir kultūros paveldo vertybių, kultūros ir tradicijų išsaugojimo priemonė. Turizmas suteikia prasmę senųjų dvarų, rūmų atstatymui, vandens ar vėjo malūnų panaudojimui, savitų kraštovaizdţių apsaugai, socialinių ir istorinių reiškinių pristatymui, didina bendruomenės narių domėjimąsi gamta, tradicijomis ir papročiais. Mokslinė problema. Kaimo turizmas šiandienai yra viena iš sparčiai augančių alternatyvių verslo sričių Lietuvoje, tačiau paslaugų pasiūla yra gana ribota. Ne išimtis ir Raseinių rajonas. Nors per 5 metų laikotarpį sodybų skaičius išaugo daugiau negu 2 kartus, tačiau poilsio ir pramogų paslaugų struktūra iš esmės nesikeičia. Nesant poilsio, paslaugų ir pramogų įvairovės maţėja klientų srautai, sodybų uţimtumas ir pajamingumas. Problemos aktualumas. Sparčiai besivystančioje visuomenėje šiandiena vis didesnės svarbos sulaukia kaimo turizmo sodybos visame pasaulyje. Vis daugiau poilsiautojų nori pabūti graţioje, ramioje gamtoje, pasigerėti kraštovaizdţiu, pasimėgauti kulinariniu paveldu ir pasidţiaugti pramogomis, kurias gali pasiūlyti kaimo turizmo sodybos. Visi poilsiautojai yra skirtingi ir jų norai skirtingi, todėl sodyboms yra labai sunku visiems įtikti. Vieniems jie palieka didţiulius įspūdţius, o kitiems nepasitenkinimą. Didėjant kaimo turizmo sodybų skaičiui, didėja ir konkurencija. Poilsiautojų atţvilgiu ši konkurencija būtų į naudą, nes skatintų sodybų šeimininkus kurti ir diegti vis daugiau naujų ir įdomių paslaugų. Tačiau Raseinių rajono kaimo turizmo sodybų šeimininkai nesureikšmina šios konkurencijos grėsmės ir nesistengia sugalvoti 10 kaţką naujo ir įdomaus, o tiesiog teikia tas pačias paslaugas, kurios yra visur populiariausios – pokylių su nakvyne organizavimas. Jei ši situacija greitai nepasikeis, tuomet sodybų šeimininkai rizikuoja prarasti poilsiautojus, kurie mieliau vyks į kitas sodybas esančias kituose rajonuose ar šalyse. Hipotezė – Raseinių rajone ne visų kaimo turizmo sodybų šeimininkai naudoja kultūrinius išteklius norėdami paįvairinti paslaugas ir pritraukti daugiau poilsiautojų. Tyrimo objektas – Raseinių rajono kaimo turizmo sodybų veikla. Tyrimo tikslas – išanalizavus kaimo turizmo sodybų paslaugų įvairovę lemiančius veiksnius Raseinių rajone, įvertinti kaimo turizmo sodybas bei numatyti kaimo turizmo sodybų paslaugų plėtros kryptis. Tyrimo uţdaviniai: 1. teoriniu aspektu aptarti kaimo turizmo paslaugų esmę, paslaugų įvairovę ir ją lemiančius veiksnius; 2. įvardinti Raseinių rajone esančius rekreacinius kaimo turizmo išteklius; 3. atlikti kaimo turizmo sodybų veiklos vertinimą Raseinių rajone; 4. pagrįsti kaimo turizmo sodybų veiklos plėtros kryptis Raseinių rajone. Tyrimo metodai: Tiriant ir analizuojant kaimo turizmo paslaugų esmę, paslaugų įvairovę ir ją lemiančius veiksnius naudoti mokslinės literatūros analizės ir sintezės, lyginimo metodai. Tiriant Raseinių rajone esančius rekreacinius kaimo turizmo išteklius naudojami dokumentų analizės ir nestruktūrizuoto interviu metodai. Atliekant Raseinių rajono kaimo turizmo sodybų veiklos vertinimą apklausta 8 sodybų šeimininkai naudojant struktūrizuotą interviu metodą. Gautai informacijai apdoroti naudojami duomenų analizės, sintezės, lyginimo, grafinis ir apibendrinimo metodai. Rengiant Raseinių rajono kaimo turizmo sodybų veiklos plėtros kryptis naudojami dokumentų analizės, lyginimo ir apibendrinimo metodai.

11

1. KAIMO TURIZMO PASLAUGŲ TEORINIAI ASPEKTAI 1.1. Kaimo turizmo paslaugų ypatumai

Norint suvokti, kas tai yra kaimo turizmo paslauga, reikėtų visų pirma išsiaiškinti sąvoką „turizmas“. Skirtingi autoriai šią sąvoką skirtingai interpretuoja, tačiau pagrindinė mintis pas visus yra ta pati, kad tai yra laikinas buvimas uţ nuolatinės gyvenamosios vietos ribų. Pasak A. Grišinos (2005) turizmas - ţmonių veikla, susijusi su kelione ir laikinu buvimu uţ nuolatinės gyvenamosios vietos ribų, ne ilgiau kaip vienerius metus, jei ši veikla nėra mokymas ar mokamas darbas lankomoje vietoje. Turizmas plačiąja prasme apibrėţiamas kaip tam tikra veikla, kurią trumpą laiko tarpą vykdo turistas (turizmo paslaugų vartotojas) ne savo namuose laisvalaikio praleidimo ar verslo tikslais. Turizmo paslaugos gali būti traktuojamos kaip „ypatingos“ paslaugos, pasiţyminčios daugialypiškumu (Paslaugų ..., 2008). Turizmas – kelionės siekiant pailsėti, patirti naujų įspūdţių ar pasilinksminti. Nors pastaruoju metu terminas labiau reiškia išvykimą iš savo gyvenamosios ar dabartinės aplinkos ribų (Vikipedija, 2011). Anot A. Astromskienės, J. Ramanauskienės, A. Gargaso ir V. Vanagienės (2009), Lietuvos turizmo sektorius turi galimybes augti, nes turi didelį kultūrinį ir gamtinį potencialą, kurį sudaro savitas ir turtingas kultūros paveldas. Viena turizmo verslo sričių yra kaimo turizmas. Kaimo turizmo plėtojimas maţina nedarbą, sudaro palankias sąlygas kaimo gyventojams rūpintis savo šeimos ateitimi, skatina ţmonių tarpusavio bendravimą, supratimą, nuolatinį tobulėjimą ir kaimo gyventojų socialinį aktyvumą. Tai ypač svarbu dabar, kai ţmonės stengiasi atsigauti po krizės ir kai jaučiamas tam tikras kaimo gyventojų nusivylimas nedarbu ir aktyvumo sumaţėjimu. Kaimo turizmas – veiksminga priemonė norint išsaugoti kultūros paveldo vertybes, gerinti ekologinę būklę, plėtoti tiesioginį ţemės ūkio produktų pardavimą ir saugoti gamtos groţį (Ţalys ir kt., 2006). Taigi, kas tai yra kaimo turizmas poilsiautojui? Anot A. Astromskienės ir R. Sirusienės (2005), kaimo turizmas poilsiautojui yra:  pirmiausia tai gamta: gaivus oras, ţavingas kraštovaizdis, ţalios pievos, graţūs laukai, švarūs vandens telkiniai, augalijos ir gyvūnijos pasaulis;  kaimo ramybė: jokio triukšmo, jokio nervingumo ir skubėjimo, jokios fizinės ir psichologinės įtampos;  tiesioginis bendravimas su ţmonėmis – nuoširdţiais ir dėmesingais, mandagiais ir paslaugiais; 12

 ramus poilsis: jokio tempo, jokių nurodymų, reikalavimų ar reţimo;  švara ir tvarka: sodyboje ir aplink ją, jauku name ir kambaryje. Visa tai poilsiautojui yra svarbu rasti poilsiui pasirinktoje kaimo sodyboje. Aptarus kas tai yra kaimo turizmas reikia aptarti sąvoką „paslauga“, kad būtų lengviau įsivaizduoti, kas tai yra „Kaimo turizmo paslauga“. Paslaugą apibrėţti yra labai sunku, nes paslaugų įvairovė yra didţiulė. Kaip teigia N. Langvinienė ir B. Vengrienė (2008), pateikiama paslaugos sąvoka turi daugelį reikšmių, apimančių veiklą nuo asmeninės paslaugos iki paslaugos kaip produkto sudedamosios dalies. Todėl apibūdinant paslaugą trukdo ir tai, kad visuomet atsiras reiškinių, netelpančių į bet kurį iš apibrėţimų. Pavyzdţiui, lengvasis automobilis ar koks kitas tolimas nuo paslaugos produktas gali supanašėti į paslaugą vartotojui, jei pardavėjas stengiasi pritaikyti prekę prie individualių šio produkto vartotojo reikalavimų. Suformuluoti tobulą paslaugos apibrėţimą yra labai sudėtingas uţdavinys, nes bet koks paslaugos apibrėţimas gali būti sukritikuotas, todėl, kad visuomet atsiras reiškinių, kurie visuotinai pripaţįstami paslaugomis, tačiau netelpa į tą apibrėţimą. Uţsienio mokslininkai paslaugą apibrėţia kaip: Veiksmas ar veiksmų serija, pasireiškianti asmenų kontaktu su fiziniu įrengimu ar mašina, suteikianti pasitenkinimą vartotojui (Leithinen, 1983). Bet kokia nauda ar veikla, kurią viena šalis gali pasiūlyti kitai, pasiţymi neapčiuopiamumu ir tuo, kad nėra nuosavybės rezultatas. Jos išraiška gali būti nesusieta su fiziniu produktu (Ketler, Bloom, 1984). Veiksmas ar serija veiksmų, kurie būdami neapčiuopiamos prigimties pasireiškia sąvoka tarp vartotojo ir paslaugų darbuotojo. Teikiant paslaugą veikla tampa kliento ar vartotojo poreikių tenkinimo priemone (Gronroos, 1988). Kaip matyti, pateiktuose apibrėţimuose akcentuojama, kad paslauga yra procesas, kai vyksta vartotojo ir paslaugos teikėjo sąveika. Visi autoriai apibrėţdami paslaugą naudoja panašias paslaugų savybes ne išimtis ir Lietuvos autoriai (ţr. 1 lentelę).

13

1 lentelė. Paslaugų savybės (sudaryta autoriaus) Autorius Metai išskirtos paslaugų savybės: N. Langvienė ir B. Vengrienė 2008 paslauga – tai veikla; ji neapčiuopiama; paslauga – tai santykiai, nors ne visuomet akivaizdţiai matomi, ir t.t.; klientų poreikių tenkinimas; veikla, kurią gali atlikti tik kitas asmuo (ši aplinkybė išryškina savitarnos ir paslaugos skirtumus); būtinai dalyvauja ir paslaugos teikėjas, ir vartotojas. L. Bagdonienė ir R. Hopenienė 2005 neapčiuopiamumas; heterogeniškumas (nevienalytiškumas); nepatvarumas; vartotojo dalyvavimas paslaugos teikimo procese; paslaugos teikimo ir vartojimo vienovė (vienalaikiškumas); nuosavybės nekeičiamumas.

Taigi, apibendrintai paslaugą būtų galima apibūdinti kaip bet kokią veiklą ar naudą, kurią viena šalis gali pasiūlyti kitai ir kuri negali tapti nuosavybe. Paslaugos teikimas gali būti susijęs arba nesusijęs su materialiu produktu. Tokia veikla, kaip kambarių nuoma, indėlių banke aptarnavimas, kelionės lėktuvu, gydymo paslaugos, plaukų kirpimas, automobilių remontas, sporto varţybų transliavimas, kino filmų demonstravimas, ar advokato konsultacijos, vadinama paslaugų teikimu. Apibendrinus paslaugos sąvoką, galima bandyti išsiaiškinti kas tai yra „kaimo turizmo paslauga“. Kaimo turizmas gana sudėtinga veikla. Tai ne viena atskira paslauga, kaip pavyzdţiui, televizorių remontas. Tai ištisa poilsio paslaugų grupė, viena kitą papildanti, kai viena be kitų nelabai ir egzistuoja. Kaimo turizmo paslauga neatsiejama nuo apsigyvenimo kaimo aplinkoje. Tai pagrindinė kaimo turizmo paslauga, kurią papildo ištisas poilsio paslaugų kompleksas (Astromskienė, Sirusienė, 2005). Kaimo turizmo paslauga – kaimo gyvenamojoje vietovėje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3000 gyventojų, ūkininko sodyboje ar individualiame gyvenamajame pastate teikiama turizmo paslauga, kurios teikėjai privalo:  turėti turistams apgyvendinti pritaikytą sodybą ar atskirus pastatus, kuriuose apgyvendinimui skirtų kambarių (numerių) yra ne daugiau kaip 20;  sudaryti kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimus atitinkančias sąlygas (Kaimo turizmas, 2008). Kaimo turizmo sodybų šeimininkai vienu metu siūlo ne vieną, o keletą rekreacinių paslaugų, kurios skiriasi ne tik savo paskirtimi, vartojimo būdu, emociniu poveikiu, bet ir teikimo būdu, priemonėmis. Kaimo turizmo paslaugos pripaţinimas kompleksine daugialype paslauga, verčia sodybos šeimininką pasirūpinti visų paslaugos komponentų (ţr. 1 pav.) – apgyvendinimo, maitinimo, pramogų tarpusavio suderinamumu (Kaimo turizmas, 2008). 14

Maitinimo Poilsio Apgyvendinimo paslauga paslaugos ir Kaimo turizmo paslauga kaimo kaimo pramogos paslauga turizmo sodyboje turizmo kaimo turizmo sodyboje sodyboje

1 pav. Kaimo turizmo paslaugos modelis (sudaryta autoriaus pagal Kaimo turizmas, 2008)

Norint parinkti tinkamą paslaugų komplektą, kaimo turizmo sodybos šeimininkas turi kuo daugiau suţinoti ko poilsiautojas norės. Taigi, atsiranda tam tikra sąveika tarp paslaugos teikėjo ir vartotojo, kuri iššaukia tam tikrą kaimo turizmo paslaugos vartojimo procesą (ţr. 2 pav.).

Kaimo turizmo Sąveika, informacija Kaimo turizmo paslaugos teikėjas paslaugos vartotojas Rekreaciniai ištekliai

Kaimo turizmo paslaugos paruošimas

Vartotojas naudojasi paslauga

Efektas

Pajamos ir informacija Emocinis pasitenkinimas

2 pav. Kaimo turizmo paslaugos vartojimo procesas (sudaryta autoriaus).

Kaip matyti 2 paveiksle, kaimo turizmo paslaugos teikėjas (toliau – KTP teikėjas) gavęs tinkamą informaciją iš poilsiautojo ir pasinaudodamas visais galimais rekreaciniais ištekliais stengiasi kaip įmanoma geriau patenkinti poilsiautojo norus. To pasekoje KTP teikėjas uţ gerai suteiktas paslaugas gauna atitinkamas pajamas ir informaciją apie paslaugos patenkinimo lygį. O poilsiautojas gauna emocinį pasitenkinimą (jei paslauga atitiko jo norus, tai šis pasitenkinimas teigiamas, jei neatitiko tuomet neigiamas). 15

Ţinoma, kaimo turizmo paslaugas negali teikti kiekvienas vos tik uţsinorėjas. Sodybų šeimininkai norintys teikti kaimo turizmo paslaugas turi atitikti tam tikrus reikalavimus:  Kaimo turizmo paslaugos teikėjai, informuodami turistus, privalo pateikti tikslią ir teisingą informaciją apie kaimo turizmo paslaugos teikimo vietą, apgyvendinimo ir kitų teikiamų paslaugų pasirinkimą ir kainas. Apgyvendinimo paslaugos paros kaina, nurodyta uţsakymo priėmimo metu, negali būti didinama turisto atsiskaitymo uţ suteiktas paslaugas metu.  Patalpos turi būti švarios, tvarkingos ir saugios bei nuolat priţiūrimos, kad jose nebūtų pelių, vabzdţių ar kitų kenkėjų. Uţ aplinkos bei patalpų prieţiūrą atsako paslaugų teikėjas. Svečių kambarių parametrai turi būti ne maţesni negu nurodyta higienos normoje HN 118:2002 „Apgyvendinimo paslaugų saugos sveikatai reikalavimai“, o apgyvendinimui naudojama įranga turi tenkinti šios normos reikalavimus.  Aktyvaus poilsio (pramogų) tikslais gali būti nuomojama arba suteikiama naudotis bendra tvarka atitinkama įranga ir priemonės, taip pat įrengiamos sportinių ţaidimų aikštelės. Visa įranga ir priemonės turi būti tvarkingos, nuolat priţiūrimos ir atitikti saugaus naudojimo reikalavimus.  Kaimo turizmo paslaugos teikėjai turi sudaryti kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimus atitinkančias sąlygas ir turėti paţymėjimą apie šių reikalavimų įvykdymą. Kaimo turizmo paslaugos teikimo paţymėjimą išduoda savivaldybė, kurios teritorijoje teikiama ši paslauga, arba jos įgaliota institucija, ir pateikia informaciją Nacionalinei turizmo informacijos sistemai (Rekreacija ir turizmas, 2011). Taigi, išanalizavus ir aptarus įvairių autorių literatūrą, galima išskirti pagrindinius kaimo turizmo paslaugų ypatumus (ţr. 2 lentelę).

2 lentelė. Kaimo turizmo paslaugų ypatumai (sudaryta autoriaus) Kaimo turizmo paslaugų Apibūdinimas ypatumai Tai procesas, veikla Tai KTP teikėjo (kaimo turizmo sodybos šeimininko) sąveika su vartotoju (poilsiautoju), kuris naudojasi jo siūlomomis paslaugomis. Neapčiuopiama Vartotojams sunku suvokti ir įvertinti paslaugos naudą, kol ja nepasinaudoja, nes ji nepasiduodanti daiktų paţinimo logikai. Tai santykiai KTP teikėjo ir vartotojo santykiai ir sąveika iššaukia paslaugos atsiradimą ir jos egzistavimo sąlygos. Heterogeniškumas Geografiniu poţiūriu visos sodybos yra labai išsisklaidţiusios ir visų sodybų (nevienalytiškumas) šeimininkai stengiasi naudoti to krašto tradicijas, todėl identiškų paslaugų nėra. Tai sąlygoja ir skirtingi paslaugų deriniai, teikimo formos, terminai, nauda vartotojui ir kainų skirtumai. 16

Apibendrintai galime teigti, kad kaimo turizmo paslauga yra kompleksinė paslauga kurią gauna poilsiautojas proceso metu, o paslaugas teikiantis sodybos šeimininkas turi atitikti tam tikrus reikalavimus, kad galėtų šią paslaugą suteikti.

1.2. Kaimo turizmo paslaugų įvairovė ir lemiantys veiksniai

Šiandiena kaimo turizmas visame pasaulyje yra labai populiarus dėl turizmo paslaugų įvairovės. Kiekvienais metais visos kaimo turizmo sodybos stengiasi pasiūlyti kuo gausesnį paslaugų kiekį, kad pritrauktų kuo daugiau poilsiautojų, turistų. Anot J. Ramanauskienės ir Z. Vagonio (2010), kaimo turizmo, kaip ekonominio socialinio reiškinio ir ūkininkavimui alternatyvios veiklos, pradţia laikytini 1994 m., kada Lietuvos ūkininku sąjungos iniciatyva vyko pirmieji seminarai apie kaimo turizmo plėtros galimybes Lietuvoje. Tačiau, pasak A. Astromskienės (2009) kaimo turizmo, kaip ekonominės veiklos kaime pradţia laikytini 1997 m., pirmiesiems poilsio paslaugų teikėjams susibūrus į Lietuvos kaimo turizmo asociaciją, kuri nedelsiant be savo narių konsultavimo ir mokymo ėmėsi aktyvios poilsio kaime paslaugų populiarinimo veiklos. Tuomet asociacijai priklausė vos 7 kaimo turizmo sodybos, o šiandiena jai priklauso net 388 sodybos. Asociacija vienija ne tik kaimo gyventojus, teikiančius kaimo turizmo paslaugas, bet ir ţemės ūkio mokyklas, kitas mokymo institucijas, rengiančias turizmo ir kaimo turizmo organizavimo specialistus, kai kurių rajonų savivaldybes. Kaimo turizmo objektai tapo maţais kultūros centrais kaimo bendruomenėse, kuriose vyksta dailininkų plenerai, droţėjų ir skulptorių kūrybinės stovyklos, konferencijos, seminarai, etninės šventės, kulinarinio ir etninio paveldo atnaujinimas.

3 lentelė. Kaimo turizmo sodybų skaičius, vnt. (sudaryta autoriaus pagal statistikos departamento duomenis, 2011) Vidutinis vietų Kaimo turizmo Kaimo turizmo skaičius vienoje sodybų skaičius sodybų skaičius sodyboje Vietų skaičius Metai Lietuvoje Raseinių rajone Lietuvoje iš viso: 2003 355 3 13 4 468 2004 361 3 15 5 442 2005 398 4 17 6 735 2006 531 4 17 9 273 2007 538 5 18 9 637 2008 546 6 19 10 229 2009 588 10 21 12 230 2010 590 11 21 12 421

17

Kaimo turizmo sodybų skaičius ir jose teikiamų paslaugų pasiūla didėja (ţr. 3 lentelę), vadinasi, daugėja klientų ir didėja konkurencija. Todėl, anot J. Ramanauskienės ir Z. Vagonio (2010), tolesnė kaimo turizmo verslo sėkmė labiau priklauso nuo to, kaip paslaugos tiekėjai sugeba tenkinti besikeičiančius vartotoju poreikius, pasiūlyti kokybiškas ir naujas paslaugas. Pasak A. Urbio, I. Vainienės ir A. Armaitienės (1999), kaimo turizmas – gana sudėtingas reiškinys. Panašios paslaugos yra vadinamos vienu kaimo turizmo pavadinimu. Tačiau, jos tarpusavyje skiriasi savo tikslu. Kaimo turizmo paslaugų įvairovei didţiulę įtaką daro poilsiautojų poreikiai. Kaip ţinia, kiekvienas ţmogus turi skirtingus poreikius. Kas vienam poilsiautojui yra įdomu kitam gali būti nuobodu ir atvirkščiai. Todėl visos sodybos savaip stengiasi sudominti ir pritraukti poilsiautojus rengdamos įvairius paslaugų komplektus, kad galėtų prisitaikyti prie kuo didesnių poilsiautojų poreikių ir norų. Kiekvienais metais poilsiautojai nori pamatyti, patirti ir suţinoti kaţką naujo ir įdomaus. Todėl, pasak A. Astromskienės, J. Ramanauskienės, A. Gargaso ir V. Vanagienės (2009), kaimo turizmo verslo sėkmė daugiau priklausys nuo to, kaip paslaugos tiekėjai sugebės nuspėti besikeičiančius vartotojų poreikius, pasiūlyti kokybiškas ir naujas paslaugas. Lietuvoje siūloma kaimo turizmo paslaugų įvairovė (ţr. 3 pav.) per pastaruosius 5 metus išliko iš esmės panaši. Visos sodybos teikia panašias paslaugas ir nedaug sodybų yra kurios gali sau leisti teikti jas visas. Norint teikti tam tikras paslaugas reikia ir papildomų investicijų, todėl daugelis sodybų teikia tik minimalius paslaugų paketus. Ţinoma kiekvienais metais stengiasi teikti vis daugiau paslaugų, tačiau bendrame vaizde paslaugų struktūra iš esmės lieka ta pati.

Vasaros ir ţiemos sezonais: Sporto salė su sportiniu inventoriumi; jodinėjimas; ţvejybos įrankiai; pirtis; sauna; baseinas; ţygiai; konferencijos; šventės; ramus poilsis; amatų dirbtuvės; pagrindinių gamtos objektų lankymas ir groţėjimasis peizaţais; laukinės gamtos stebėjimas; nacionalinių ir regioninių parkų lankymas; daţasvydis.

Vasaros sezonas: Valtys; baidarės; dviračiai; vandens Ţiemos sezonas: Slidinėjimas; čiauţymas ant dviračiai; karietos; krepšinio, futbolo, ledo; nardymas į ekete. tinklinio, rankinio aikštelės; paplūdimiai.

3 pav. Kaimo turizmo paslaugų struktūra Lietuvoje (sudaryta autoriaus) 18

Kitose šalyse yra teikiama dar daugelis kitokių paslaugų. Pavyzdţiui, Graikijoje ir Turkijoje yra labai populiarus nardymas jūroje su specialia įranga. Galbūt, Baltijos jūroje ir Lietuvos eţeruose nėra tokių graţių ţuvų ir vandens augmenijos, todėl tai ir nesiryţtama siūlyti, arba tai tiesiog per brangu. Taip pat kitose šalyse yra populiaros paslaugos: paţintinis turizmas; šunų kinkiniai; parasparniai; oro balionai; kopimas į kalnus su specialia įranga; pasivaţinėjimai po kalnus su kalnų motociklu; pasivaţinėjimai kalvuotose vietovėse su sniego motociklu; plaukiojimai jūroje, upėje ir eţere su vandens motociklu; mėgstantiems aktyvias pramogas poilsiautojams rengiamos įvairios rungtys (orientacinis sportas; taikliausio metiko į krepšį ir t.t.), . Lietuvoje dauguma sodybų yra nedidelės (vidutinis vietų skaičius vienoje sodyboje 21) galbūt, todėl sodybų šeimininkai siūlo tiek nedaug pramogų, paslaugų. Šiame darbe bus bandoma nustatyti prieţastis Raseinių rajono sodybose, kodėl jie nesiūlo vienokių ar kitokių paslaugų. Pasak turizmo verslo atstovo (TUI Travel PLC) Claude Perignon (2011), turistai nebenori tik gulėti pajūryje, jie labiau išrankūs ir jų poreikiai darosi vis labiau „multicentriniai“, apjungiantys daug įvairių dalykų ir ne vienoje šalyje (Turizmo perspektyvos..., 2011). Todėl, Lietuvos kaimo turizmo sodybos turėtų atkreipti į tai dėmesį ir pasistengti siūlyti kaip įmanoma daugiau ir įvairesnių paslaugų, kad pritrauktų kuo daugiau ne tik Lietuvos, bet ir uţsienio poilsiautojų. Anot C. Gronroos (1990), kaimo turizmo paslaugų paklausa labiausiai priklauso nuo vietovės rekreacinių išteklių. Lietuvoje yra palankios rekreacinės sąlygos, leidţiančios plėtoti kaimo turizmo verslą. Lietuvos Respublikos ţemės ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvos rekreacinis potencialas yra tinkamas kaimo turizmo plėtrai ir jį sudaro gausūs miškai (32 proc. šalies teritorijos), tankus vidaus vandenų tinklas (2 850 eţerų ir 760 upių), kultūros paveldo objektai ir tradiciniai amatai. Turizmui ypač patrauklios saugomos teritorijos (5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų, 26 draustiniai). Lietuvos kultūros vertybių registre uţregistruota apie 25000 kultūros paveldo objektų, iš jų daugiau kaip 7000 – valstybės saugomi kultūros paveldo objektai. Turizmui svarbios išlikusios pilys, gynybinio paveldo objektai, baţnyčios ir vienuolynai, dvarai ir dvarų sodybos, istoriniai parkai, etnografiniai kaimai ir pramonės paveldas (Ţilinskas, Maksimenko, 2008). Kaip matome Lietuvoje yra palankios sąlygos visiems plėtoti kaimo turizmo verslą, tačiau autoriaus nuomone ypatingas dėmesys turi būti skiriamas ekonomikos diversifikavimui kaimo regionuose, kuriuose ūkininkavimas tampa ne vieninteliu sektoriumi šioje ekonomikos šakoje. Anot prof. Mečislovo Treinio, ūkininkų vaidmuo iš esmės keičiasi. Jie tampa ne tik kaip maisto produktų gamintojai, bet ir erdvės, skirtos rekreacijai, kūrėjai, kultūrinio paveldo sergėtojai (Treinys, 2002). Ūkininkai diversifikavę veiklą ir pritaikę savo ūkyje kaimo turizmą gali ţenkliai padidinti gaunamas pajamas. Ţinoma, kiekvienas ūkininkas norėdamas išsiaiškinti 19 perspektyvias, pelną duodančias verslo sritis turėtų atlikti tyrimus ir išsiaiškinti, ar jam geriau taikyti tradicinius etnografinius amatus, ar apgyvendinimo paslaugas ir t.t. J. Ramanauskienė ir V. Trijonytė atliko tyrimą „Kaimo turizmo paslaugų kokybė ir jos gerinimo kryptys“ ir nustatė, kad kaimo turizmo paslaugos gali būti skirstomos į tris grupes: 1) pagrindinės (privalomosios) paslaugos – apgyvendinimas, maitinimas; 2) papildomosios paslaugos – aptarnavimas, dušas, lyginimas, vaikų prieţiūra, seminarų/konferencijų organizavimas ir pan.; 3) pagalbinės (specialiosios aktyvaus ir pasyvaus laisvalaikio ir poilsio organizavimo paslaugos) – siūlomos kaimo turizmo sodybos šeimininkų naudojant jų specialųjį inventorių, ir individualaus pasirinkimo uţsiėmimai, kuriems gali įtakos turėti regione vykstantys renginiai, atvykimo prieţastis, hobi, susidomėjimas kultūrine regiono sankloda. Pagrindinės kaimo turizmo siūlomos paslaugos yra:  apgyvendinimas;  maitinimas;  aktyvios pramogos (krepšinis, tenisas, šaudymas, slidinėjimas, ţygių rengimas, baidarių nuoma ir t.t.). Apgyvendinimo paslaugų pasiūla kaimo turizmu uţsiimančiose sodybose yra gana įvairiapusė. Tai individualūs gyvenamieji namai, ūkininkų sodybos ar jų dalys, vasarnamiai, sodo, ţvejų, medţiotojų nameliai ar tiesiog atskiri kambariai šiose patalpose (Astromskienė, Sirusienė, 2005). Anot I. Vainienės ir kt. (2001), kaime turistams maitinimo paslauga gali būti teikiama:  toje pačioje sodyboje, derinant su kitomis apgyvendinimo paslaugomis;  maitinimo įmonėje, esančioje: kitoje sodyboje, netoliese esančioje kavinėje, valgykloje, bare ir kt.;  derinant abu variantus (pusryčius gali valgyti gyvenamoje sodyboje, o pietus – kitoje maitinimo įmonėje). Ţinoma, dauguma sodybų stengiasi pačios pasiūlyti maitinimo paslaugą, nes jei ji yra toliau nuo kitų maitinimo įstaigų ir tai sukelia poilsiautojams keblumų norint pavalgyti, tuomet jie nebenori daugiau vykti į tokias sodybas. Bet renkasi mieliau tas, kurios šią paslaugą teikia. Be to, ši paslauga sodybų šeimininkams sukuria galimybę parodyti šio krašto kulinarinį paveldą (šiuo atveju Raseinių rajone kulinariniam paveldui priskirtini cepelinai su mėsa) ir taip padidinti sodybos gaunamas pajamas. Pasak I. Vainienės ir kt. (2001), maitinimo paslauga sudaro apie 60 proc. visų kaimo turizmo pajamų. Todėl, šią paslaugą atsisakydamos sodybos praranda nemaţa dalį pajamų. 20

Kiekvienas turistas (poilsiautojas) rinkdamasis kaimo turizmo sodybą turi nusistatyti sau kriterijus, ko norės poilsiaudamas:  aktyvaus poilsio;  pasyvaus poilsio;  sodybos ramioje, atokioje vietoje su graţiu kraštovaizdţiu;  sodybos prie tvenkinio ir t.t. Aktyviam poilsiui kaimo turizmo sodyboje yra įrengiamos sportinių ţaidimų aikštelės. Pavyzdţiui, krepšinio, teniso, tinklinio aikštelės. Jei sodyba yra prie vandens telkinio, tuomet sodybos šeimininkas pasistato pirtį, įsigyja valčių, baidarių, ţvejybos reikmenų ir įrengia maudymosi aikštele, jei nėra telkinio vandens, tuomet įrengia baseiną. Taip pat aktyviam poilsiui priskiriami pasivaţinėjimai dviračiais, karietomis, motociklais, slidinėjimas, jodinėjimas ir dar daug kitų pramogų, kurias sodybų šeimininkai stengiasi pasiūlyti poilsiautojams. Tačiau prieš leidţiant naudotis pramogomis, kurioms yra reikalingos specialios saugumo priemonės, svečiai turi būti supaţindinami su saugos reikalavimais ir atitinkamų saugos priemonių naudojimu. O visa įranga ir priemonės turi būti tvarkingos, nuolat priţiūrimos ir atitikti saugaus naudojimo reikalavimus. Ţinoma, nevisos sodybos gali pasiūlyti toki dideli pramogų asortimentą, todėl šiame darbe bus bandoma išsiaiškinti, kodėl šiandiena sodybos siūlo nedidelį paslaugų asortimentą ir kas tam turi daugiausiai įtakos? Pasyvus poilsis pasireiškia kada vengiama sudėtingos ar intensyvios veiklos, siekiama pailsėti, atsipalaiduoti, sumaţinti įtampą, pakeisti aplinką. Šiuo metu ţmogui labiau priimtinas pasyvus poilsis, nes grįţus namo po sunkios darbo dienos norisi likusį laiką praleisti ramybėje su šeima arba prie kompiuterio ar televizoriaus. Kaip darbą keičia poilsis, taip ir mąstymą keičia „tuščia galva“. Kiekvienas ţmogus turi savo individualų darbo ir poilsio ritmą, tai kai ţmogus pasirenka pats sau tinkamą darbo krūvį ir atsipalaidavimo būdą. Poilsis labai stipriai įtakoja kiekvieno ţmogaus gyvenimą. Būtent nuovargis trukdo toliau tobulėti. Kiekvienas dirbantis ţmogus turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį. Geriausias poilsis tas, kuris susijęs su kultūra ir savišvieta. Tuomet ir pats tobulėji, ir naujas įgautas ţinias gali panaudoti savo darbe. Todėl pasyvus poilsis labiau tinka tiems kurie nori ne tik atsipalaiduoti ir pailsėti, bet ir pasisemti naujų ţinių. Pasyviam poilsiui būdinga: gulėjimas gamtoje, ramioje vietoje; knygų skaitymas; televizijos ţiūrėjimas ir t.t. Tačiau toks poilsis Lietuvoje nėra labai populiarus, nes dauguma poilsiautojų mieliau renkasi aktyvų poilsį. Tačiau kodėl taip yra? Ar ši pasyvaus poilsio paslauga yra per brangi poilsiautojams? Poilsiautojas ţinodamas kokio poilsio nori ir nusistatęs tam tikrus kriterijus gali lengviau išsirinkti sau tinkamą sodybą. Išsirinkimą palengvina tai, kad daugiau nei pusė Lietuvos kaimo turizmo sodybų priklauso Lietuvos kaimo turizmo asociacijai (priklauso 388 iš 590 21 esamų), kur jos yra skirstomos į 5 kategorijas suteikiant joms vieno, dviejų, trijų, keturių ar penkių gandrų ţenklus. Šios komfortiškumo kategorijos nustatomos pagal asociacijos tarybos patvirtintus klasifikavimo nuostatus. Kategorijos suteikiamos laikantis Europos šalyse taikomos sodybų komfortiškumo nustatymo patirties, kuri pagrįsta tam tikrais vertinimo kriterijais – atitikimu tam tikriems reikalavimams.

4 pav. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos patentuotas ţenklas

Šis ţenklas (ţr. 4 pav.) ţymi poilsio kaime sodybą - Asociacijos narę. Jį naudoja Asociacijos nariai savo reklamos priemonėse. Vienu gandru įvertinta sodyba turi minimaliausią kiekį paslaugų, kurį gali pasiūlyti klientams, o penkis gandrus turinti sodyba yra komfortiškiausia ir:  puoselėja regioninę, etninę kultūrą;  saugo kultūrinį paveldą;  akcentuoja kulinarinį paveldą;  sodyboje akcentuotini etnografiniai elementai: stogas, priebutis, prieklėtis, langai, langinės, namų puošybos elementai, vidaus atributai. Kadangi bėgant metams poilsiautojų skaičiai darosi vis didesni ir sodybų šeimininkams yra per sunku visiems klientams įtikti turimomis paslaugomis, tai verčia kaimo turizmo sodybas specializuotis į tam tikras sritis. Tuomet jiems yra lengviau patenkinti poilsiautojų norus, kadangi orientuojasi tik į tam tikrą klientų segmentą. Specializacijų gali būti daug ir įvairių. Lietuvos kaimo turizmo asociacija savo informacinėje sistemoje nurodo tokias sodybų pasirinkimo galimybes: 1. specializuota sodyba ramiam, pasyviam poilsiui; 2. specializuota sodyba dviratininkams; 3. specializuotos sodybos ţvejams; 4. ekologiška poilsio kaime sodyba; 5. sveikatingumo atostogos kaimo sodyboje; 6. vaikų poilsio kaime sodyba; 7. jodinėjimo atostogos kaimo sodyboje. 22

Neţiūrint į tai, kokiems klientams bus rengiama sodyba, pirmiausia turi būti įgyvendinti visi bendrieji kaimo turizmo paslaugoms keliami reikalavimai. Tuo pačiu pasirūpinama specialiu inventoriumi ir priemonėmis, būtinomis specializuotų pramogų ir paslaugų teikimui, pvz., ruošiant sodybą šeimoms su kūdikiais, būtina pasirūpinti visomis kūdikių prieţiūros priemonėmis ir inventoriumi. Ţinoma, visa tai yra įvertinama nustatant paslaugų kainą. Kai kurioms specializuotoms paslaugoms ir pramogoms būtina pateikti ir saugaus naudojimo instrukcijas, pvz., naudojimosi keltuvais, nusileidimo lynais instrukcijos turėtų būti pačioje matomiausioje vietoje. Sodyboms, teikiančioms aktyvaus poilsio paslaugas, kurių teikimo metu naudojami sudėtingi įrenginiai, rekomenduojama šalia paslaugų saugumo, pasirūpinti ir paslaugų bei klientų draudimu (Kaimo turizmas, 2008). Tačiau, pradėti plėtoti kaimo turizmo verslą nėra taip lengva, kaip visi mano, nes yra susiduriama su įvairiomis kliūtimis. Ivica Čačic (2011), išskyrė kliūtis su kuriomis susiduria turizmo plėtotojai pietryčių Europoje:  neadekvati ţemės kaina;  apie 5 metus trunkantis dokumentų rengimo laikotarpis;  projekto finansavimo kaštai ir statybos kaštai nėra suderinti tarpusavyje;  didelis viešbučių sezoniškumas (pvz., Kroatijoje 64 proc. visų turizmo srautų trunka 4 mėnesius) (Turizmo perspektyvos..., 2011). A. Astromskienė, J. Ramanauskienė, A. Gargasas ir V. Vanagienė straipsnyje „Lietuvos kaimo turizmo raida ir pokyčius įtakojantys veiksniai“ (2009), išskyrė veiksnius, kurie daugiausiai daro įtakos Lietuvos kaimo turizmo raidai: 1) kaimo turizmo paslaugų teisinis reglamentavimas; 2) finansinė parama kaimo turizmo verslo plėtotei; 3) kaimo turizmo verslininkų mokymas ir konsultavimas. Šios trys veiksnių grupės turi glaudţius tarpusavio sąryšius - tik teisiniais aktais įteisinus kaimo turizmo paslaugas ir apibrėţus jų teikėjus - finansinės paramos gavėjus tapo įmanomas investicinės paramos kaimo turizmo verslo plėtrai tikslingas panaudojimas. Šalia investicinės paramos daugeliui kaimo verslininkų trūko praktinės patirties kaimo turizmo paslaugų teikimo srityje, teko mokytis ir naudotis konsultantų pagalba. Taip pat galime pastebėti, kad Lietuva susiduria su panašiomis problemomis kaip ir pietryčių Europa. ES ir Lietuvos kaimo plėtros fondų teikiamos paramos Lietuvos gyventojams labai stipriai padeda kuriant kaimo turizmo sodybas. Šių lėšų dėka daugiau ţmonių ryţtasi įkurti kaimo turizmo sodybas, kaip ţinia senus išlikusius dvarus atstatyti yra labai brangu, todėl savomis lėšomis to padaryti beveik niekas nesiryţta. Taip pat tai skatina konkurencingumą ir 23 didina paslaugų asortimentą. Turint daugiau lėšų yra daug lengviau sudaryti sąlygas teikti platų paslaugų asortimentą. Norėdami teikti kaimo turizmo paslaugas (maitinimo, apgyvendinimo, pramogų ir t.t.), fizinei asmenys turi turėti verslo liudijimą ir įvairiausius leidimus (paţymas, kad atitinka saugos reikalavimus). J. Ramanauskienė ir Z. Vagonis (2010), atliktame tyrime nustatė, kad 22,2 proc. kaimo turizmo paslaugu teikėju vertinimu, teisiniai bei biurokratiniai suvarţymai yra viena iš pagrindiniu verslo plėtros kliūčių. I. Vainienė ir kt. (2001), teigia, kad kaimo turizmo, kaip verslo, plėtra tiesiogiai ir netiesiogiai priklauso nuo šių politikos krypčių:  Ekonominės politikos – kaimo turizmui, kaip ţmogaus veiklai, ypač aktualios ekonominės politikos kryptys yra rinkos reguliavimas, subsidijos, dotacijos ir kt.  Turizmo politikos, tiesiogiai veikiančios kaimo turizmą per įstatymus ir kitus norminius dokumentus.  Agrarinės politikos, kuri apima sprendimus, susijusius su ţemės ūkiu – pagrindine ūkine veikla kaime.  Finansų politikos, nes ji apima sprendimus, susijusius su mokesčiais, kuriuos turi mokėti kaimo turizmo verslininkai.  Viešosios tvarkos palaikymo, kuris tiesiogiai siejasi su nusikalstamumu kaime.  Švietimo politikos, nes teisinga kaimo turizmo plėtra be švietimo neįmanoma.  Socialinės politikos, kuri ypač svarbi pagyvenusiems kaimo ţmonėms.  Aplinkos apsaugos, nes kaimo turizmas naudoja gamtinius išteklius, ir kt. Taigi, šiuo metu Lietuvoje jaučiamas labai didţiulis informacijos stygius. Daugelis kaimo gyventojų susiduria su įvairiomis problemomis bandydami uţregistruoti ūkį arba bandydami gauti įvairius leidimus teikti apgyvendinimo, maitinimo ar kitokias paslaugas. Nors ir dabar vyksta įvairūs ţmonių apmokymai, kad galėtų teikti kaimo turizmo paslaugas, tačiau dar daugeliui viskas yra per sudėtinga ir neretai kreipiasi į konsultantus pagalbos arba tiesiog baigia verslą net nepradėję. Pavyzdţiui, Vokietijoje informacijos stygius nėra taip stipriai jaučiamas. Erikos Ribašauskienės teigimu (2010), Vokietijoje yra kuriama informacinė visuomenė. Kaimo plėtros politikos prioritetas – profesinis mokymas. Taip pat yra sukurta atostogų ir laisvalaikio kaime programa. Siekiama, kad parama kaimo plėtrai būtų integruota, planai ir projektai supaprastinti, valdţios darbas, tvirtinant projektus, paspartintas (Ribašauskienė, 2010). Taip pat Lietuvoje yra nepakankamai išplėtota kaimo infrastruktūra (privaţiavimai, vandens tiekimas, nutekamojo vandens apdorojimas, interneto prieigos) yra nepalankios sąlygos kaimo turizmo plėtrai. Nors Lietuva turi gerai išvystytą vietinių kelių tinklą, vis dėlto regioninių ir vietinių kelių būklė yra prasta, kadangi dauguma jų yra ţvyrkeliai. Elektros tiekimas yra gerai išvystytas, tačiau naujai įsikuriančios ar persitvarkančios kaimo turizmo sodybos susiduria su 24 problema prie ūkio sodybų ar kitos paskirties pastatų pajungiant elektrą ar nutiesiant privaţiavimus. Dar viena problema su kuria susiduria kaimo turizmo sodybos yra sezoniškumas. Lietuvoje daugiausiai poilsiautojų sodybos sulaukia vasaros sezonu, nes tuomet jie gali pasiūlyti daugiau paslaugų. Ţinoma dviračių ir vandens trasų, bei informacinės sistemos dar nėra labai išplėtotos Lietuvoje. Tačiau ţiemos sezonu sodybos susiduria su dar didesnėmis problemomis, nes tuomet jų paslaugų asortimentas būna daug maţesnis. Labai maţai yra sodybų, kurios turi įsirengusios slidinėjimo trasų, todėl ţiemos sezonu daugiau poilsiautojų išvyksta į uţsienį. Galbūt Lietuva ir negali pasigirti didţiuliais kalnais, tačiau ji garsėja kaip eţerų ir nedidelių kalvų kraštas. O ţiemos metu ant ledo galima sugalvoti įvairiausių pramogų. Šiame darbe mėginsime išsiaiškinti, kodėl ţiemos metu sodybos siūlo tiek nedaug paslaugų. Vokietijoje, kaip ir Lietuvoje, aktuali sezoniškumo problema. Todėl bandydami bent iš dalies šią problemą sumaţinti jie sparčiai plėtoja sveikatinimo turizmą, nes daugėjant gyventojų, kuriems jau yra virš 50 metų jie mieliau vyksta gydytis ar palaikyti sveikatos į sveikatingumo sodybas, viešbučius. Pavyzdţiui, Slovakijoje, kuri garsėja savo įspūdingo dydţio ir groţio kalnais (Krivano kalnas; Demeniovo stalaktitų ir stalagmitų urvai), kaimo turizmo sodybos įsikūrusios kalnų slėniuose neturi didelių sezoniškumo problemų. Jų sodybos labai populiarios, nes galima gauti labai platų paslaugų asortimentą bet kokiu metų laiku. Ir vasaros ir ţiemos metu galima kopti į kalnus, vaţinėti dviračiais, slidinėti nuo kalnų ir t.t. Lietuvoje daugiausiai problemų sukelia sodybų šeimininkams, tai rekreacinių išteklių trūkumas. Ne visos sodybos kuriamos kur yra daug visokiausių išteklių, tačiau reikėtų išsiaiškinti, kodėl jos kuriasi būtent ten? Galbūt dauguma sodybų orientuojasi tik į pokylių, įvairių švenčių ir konferencijų sritį, o ne į poilsį kaime, dėl šios prieţasties siūlomas paslaugų asortimentas yra toks maţas. Todėl norėdami pritraukti poilsiautojų (lankytojų) sodybų šeimininkai turi labai pasistengti kuriant paslaugas su ribotais ar net minimaliais rekreaciniais ištekliais. Šiame darbe bus bandoma nustatyti Raseinių rajono sodybų pasirinktas specializacijas, t.y. į ką jos labiau orientuojasi: į konferencijas, šventes, aktyvias pramogas ar ramų poilsį. Aptarus kaimo turizmo paslaugų įvairovę lemiančius veiksnius, juos galima pavaizduoti grafike suskirstant nuo maţiau svarbaus (ţemiausia pakopa) iki labai svarbaus (viršutinė pakopa) (ţr. 5 pav.).

25

Paklausa, didėjantys poreikiai Turimos nuosavos lėšos Rekreaciniai ištekliai Infrastruktūra Struktūrinių fondų parama Tiksli, išsami informacija, mokymai ir konsultavimas Kaimo turizmo paslaugų teisinis reglamentavimas

5 pav. Kaimo turizmo paslaugų įvairovę lemiantys veiksniai (sudaryta autoriaus)

Apibendrintai galima teigti, kad kaimo turizmo paslaugų įvairovė daugiausiai priklauso nuo vis labiau didėjančių poilsiautojų poreikių ir lėšų, kurių pagalba jas bandoma įdiegti kuo daugiau paslaugų. Ţinoma, norint įdiegti naujas paslaugas susiduriama ir su visokiais trukdţiais: informacijos, rekreacinių išteklių ir lėšų trūkumais, teisinio reglamentavimo sunkumais.

26

2. KAIMO TURIZMO BŪKLĖS RASEINIŲ RAJONE ANALIZĖ 2.1. Tyrimo metodika

Tyrimas atliekamas norint įvertinti Raseinių rajono kaimo turizmo sodybų veiklą. Taip pat norima išsiaiškinta ar visus galimus rekreacinius išteklius kaimo turizmo sodybų šeimininkai panaudoja savo veikloje. Hipotezė – Raseinių rajone ne visų kaimo turizmo sodybų šeimininkai naudoja kultūrinius išteklius norėdami paįvairinti paslaugas ir pritraukti daugiau poilsiautojų. Tyrimo objektas – Raseinių rajono kaimo turizmo sodybų veikla. Tyrimo tikslas – išanalizuoti kaimo turizmo sodybų veiklą Raseinių rajone, jas įvertinti ir numatyti veiklos plėtros kryptis. Tyrimo uţdaviniai: 1. Įvardinti Raseinių rajone esančius rekreacinius išteklius; 2. Išanalizuoti Raseinių rajono kaimo turizmo sodybų teikiamas paslaugas; 3. Atlikti kaimo turizmo sodybų veiklos vertinimą Raseinių rajone; 4. Pagrįsti kaimo turizmo sodyboms veiklos plėtros kryptis.

Norint nustatyti Raseinių rajone esančius rekreacinius išteklius naudojamas dokumentų analizės metodas. Pasak Irenos Luobikienės (2009), istoriniai ir šiuolaikiniai dokumentai yra vertingas socialinių tyrimų dokumentų šaltinis. Išskirtinis mūsų visuomenės bruoţas gali būti platus dokumentų akivaizdumo demonstravimas, kuris tradiciškai yra surinktas ir išlaikytas. Raseinių rajono kaimo turizmo teikiamoms paslaugoms nustatyti naudojamas struktūrizuotas ir nestruktūrizuotas interviu metodai. Apklausa vykdoma visuose (11) Raseinių rajono kaimo turizmo sodybose. Siekiama nustatyti, kodėl būtent tokios paslaugos yra teikiamos, kas tam turi daugiausiai įtakos ir kokius rekreacinius išteklius panaudoja teikiant paslaugas. Surinktiems duomenims apdoroti naudojami duomenų analizės, lyginimo ir sisteminės analizės metodai. Duomenų analizės metodu, remiantis pirmine informacija, norima atskleisti tyrimo kintamųjų ryšius. Lyginimo metodas naudojamas norint palyginti kaimo turizmo sodybas tarpusavyje, kuo viena ar kita pranašesnė uţ kitą ir t.t. O sisteminės analizės metodu viskas susisteminama. Hipotezei patikrinti anketoje sudaryti klausimai kaimo turizmo sodybų šeimininkams, kad patikrintumėme, kokius išteklius naudoja teikiant įvairias paslaugas ir pramogas. Raseinių rajono kaimo turizmo sodybų vertinimui atlikti naudojama prof. J. Ramanausko 2010 metais publikuota „Lietuvos kaimo turizmo sodybų vertinimo metodika“. Nors šis metodas rašoma tinka visoms sodyboms vertinti, tačiau taip nėra, nes sodybos 27 nepriklausančios kaimo turizmo asociacijai nėra suskirstytos į komfortiškumo kategorijas (ţr. 5 lentelę), t.y. „gandrus“ ir norint pritaikyti šį metodą daromi vertinimo kriterijų pakeitimai, kad būtų galima įvertinti visų sodybų komfortiškumą (ţr. 4 lentelę).

4 lentelė. Sodybų komfortiškumo tipai (sudaryta autoriaus) Poţymiai Balai Svorio Svorio 1-100 koeficientas koeficiento [a] grupėje balai Kriterijai [b] [a*b] 1. Komforto balai Įvertinimo rezultatai:

Sodyba su labai maţu komfortiškumu Taip/Ne ≈20 0,3

tipas Sodyba su maţu komfortiškumu Taip/Ne ≈40 0,3 Sodyba su vidutiniu komfortiškumu Taip/Ne ≈60 0,3

Sodybos Sodyba su dideliu komfortiškumu Taip/Ne ≈80 0,3 Sodyba su labai dideliu komfortiškumu Taip/Ne ≈100 0,3

5 lentelė. Sodybų komfortiškumo tipai (J. Ramanauskas, 2010) Poţymiai Balai Svorio Svorio 1-100 koeficientas koeficiento [a] grupėje balai [b] [a*b] Kriterijai 0,3 1. Komforto balai Įvertinimo rezultatai:

Nauja (neįvertinta) sodyba Taip/Ne 20 0,3

1 Gandras Taip/Ne 40 0,3 tipas 2 Gandrai Taip/Ne 50 0,3

3 Gandrai Taip/Ne 60 0,3 Sodybos 4 Gandrai Taip/Ne 80 0,3 5 Gandrai Taip/Ne 100 0,3

Rengiant Raseinių rajono kaimo turizmo veiklos plėtros kryptis naudojami dokumentų analizės ir apibendrinimo metodai. Nustačius nepanaudotus rekreacinius išteklius parengtos konceptualioss kaimo turizmo sodybų veiklos Raseinių rajone plėtros kryptys.

2.2. Tyrimo objekto charakteristika

Raseinių rajono savivaldybė yra Kauno apskrities šiaurės vakarinėje dalyje, Ţemaitijoje (ţr. 6 pav.). Rajono centras – Raseiniai. Raseinių rajone yra: 2 miestai – Ariogala ir Raseiniai; 7 miesteliai: Betygala, Girkalnis, Lyduvėnai, Nemakščiai, Šiluva, Viduklė ir Ţaiginys; 590 kaimų. 28

6 pav. Raseinių rajonas Lietuvos ţemėlapyje

Šalies turizmo makroekonominius rodiklius labiausiai įtakoja turizmo produktai, todėl turizmas yra priklausomas nuo konkrečios geografinės vietovės (Berg, 2001). Traukos objektai yra pagrindinė prieţastis, dėl kurios ţmonės keliauja, todėl yra svarbiausi turizmo sistemos komponentai (Goeldner, Ritchie, 2006). Jei turistinėje vietovėje nebūtų traukos objektų (archeologinių, istorinių, architektūrinių ir kt.), tuomet nereikėtų ir kaimo turizmo paslaugų (apgyvendinimo, maitinimo, higienos, transporto ir kt.). Raseinių rajono savivaldybėje yra gausu kultūros vertybių: 43 archeologijos, 24 architektūros, 185 istorijos, 3 istorijos technikos, 110 dailės, ir 8 valstybės saugomi gamtos paveldo objektai. Taip pat yra daug stovyklaviečių, kur poilsiautojai arba turistai gali bet kokiu metų laiku surengti iškilas. Nemaţai galima rasti ir tvenkinių, prie kurių ištisus metus sėdi ţvejai mėgindami pagauti įvairių rūšių ţuvų. Gausu didţiulių miškų, kur galima grybauti, uogauti, medţioti ar tik pabūti gryname ore ir pailsėti. Visa tai gali būti sėkmingai panaudota kaimo turizmo versle siūlant vienokias ar kitokias paslaugas, nes ţinant, kad lankytini objektai daţniausiai įvardinami kaip turizmo traukos vietovės pagrindas. Todėl, turistus ir poilsiautojus skatina atvykti į Raseinių rajoną būtent objektai (ţr. 1 priedą).

29

6 lentelė. Traukos objektų rūšys Raseinių rajone (sudaryta autoriaus pagal Goeldner ir Ritchie, 2006)

Kultūros objektai Gamtos objektai Renginiai Rekreacija Pramogų objektai Istorinės vietos Kraštovaizdis Mega renginiai Ekskursijos Teminiai parkai Bendruomenės Architektūrinės vietos Parkai renginiai Krepšinis Pramogų parkai Architektūrinis stilius Kalnai Festivaliai Plaukimas L klubas Paminklai Augalija Religiniai renginiai Tenisas Sporto kompleksai Apsipirkimo Kulinarija Gyvūnija Sporto renginiai Ţygiai infrastruktūra Prekybos renginiai Pramoninės vietos Dubysa (mugės, turgūs) Kelionės dviračiais - Ţiemos sporto Muziejai Tvenkiniai Įmonių renginiai veiklos - Etnokultūros paveldo objektai Stovyklavietės - Futbolas - Koncertai - - - - Teatras - - - -

6 lentelėje pateikti turistų ir poilsiautojų traukos objektai iš kurių šiandiena populiariausi yra stovyklavietės ir pramogų parkai. Gamtos objektai skatina turistus ir poilsiautojus keliauti, o renginiai, rekreaciniai uţsiėmimai ir kultūriniai objektai motyvuoja turistus ir poilsiautojus pasirinkti vieną ar kitą turistinę vietovę, priklausomai nuo kiekvieno turisto ir poilsiautojo pomėgių, kelionės tikslų ir prioritetų. Raseinių rajone šių traukos objektų yra įvairių. Poilsiautojai ir turistai gali keliauti vandens turizmo maršrutu Dubysos upe su baidarėmis, kuris yra suskirstytas į 9 atkarpas (ţr. 7 pav.):

7 pav. Raseinių rajono turizmo maršrutai 30

1 atkarpa: Maironiai (per Dubysą kelyje Kelmė – Tytuvėnai) – Bulavėnai. 2 atkarpa: Bulavėnai – Lyduvėnai. 3 atkarpa: Lyduvėnai – Kalniškių stovyklavietė (tiltas per Dubysą kelyje Raseiniai – Šiluva). 4 atkarpa: Kalniškių stovyklavietė (tiltas per Dubysą kelyje Raseiniai – Šiluva) – Kaulakiai (tiltas per Dubysą kelyje Raseiniai – Baisogala). 5 atkarpa: Kaulakiai (tiltas per Dubysą kelyje Raseiniai – Baisogala) – Daugodų kaimo stovyklavietė. 6 atkarpa: Daugodų kaimo stovyklavietė – Maslauskiškių malūnas. 7 atkarpa: Maslauskiškių malūnas – slėnis ties Betygala (pėsčiųjų lieptas per Dubysą). 8 atkarpa: Betygala (pėsčiųjų lieptas per Dubysą) – Ugioniai (pėsčiųjų lieptas). 9 atkarpa: Ugioniai – Plembergo tvenkiniai – tiltas per Dubysą prieš Ariogalą. Dviračių maršrutas yra sukurtas nuo Raseinių iki Daugokų kaimo, kur galima apsistoti daugokų stovyklavietėje. Taip pat yra sukurtas vienas maršrutas po Raseinių rajoną automobiliu: Ariogala – Betygala – Šiluva – Raseiniai – Viduklė – Nemakščiai, maršruto trukmė –1 – 2 dienos, maršruto ilgis – 129 km. Plačiau maršrutas aprašytas 2 priede. Ir galbūt ilgiausias maršrutas, tai 3 dienų paţintinis maršrutas „Ţenkime Kultūros paveldo ir istorijos takais“, kurį galima įveikti pasirinktinai (dviračiais, automobiliu ir t.t.). Galime pastebėti, kad Raseinių rajone yra nemaţai kultūros ir gamtos objektų, tačiau jie ne visi yra naudojami kaimo turizmo sodybų šeimininkų, kuriant įvairius turistinius kelionių maršrutus ar paslaugas. Kaip ţinia, į tam tikrą turistinę vietovę turistus ir poilsiautojus daţniausiai pritraukia ne vienas, o keletas traukos objektų, pavyzdţiui, galimybė apţiūrėti miestą ir kaimą, apsipirkti, pailsėti, papramogauti, atsipalaiduoti ar susipaţinti su šios vietovės kultūra. Todėl, norint pritraukti daugiau turistų į Raseinių rajoną reikėtų sukurti daugiau įvairesnių poilsio ir pramogų maršrutų, paslaugų, kurios apimtų daugiau šio krašto kultūros vertybių. Ţinoma, prieš kuriant naujas paslaugas ir pramogas visuomet atsiţvelgiama ir į gyventojų skaičiaus kitimus bei kaimo turizmo sodybų lankomumą šalies ir savivaldybių lygmenimis. Jeigu šalyje ir savivaldybėje yra tendencija ţmonių bei sodybų lankomumo maţėjimui, tuomet ir maţėja polinkis kurti naujas paslaugas ar pramogas. Gyventojų skaičiaus kitimas Raseinių rajone priklauso nuo daugybės vidaus ir išorinių veiksnių. Vienas iš veiksnių būtų – galimybė gyvenamojoje teritorijoje patenkinti ekonominius ir socialinius poreikius. Taip pat didelę reikšmę turi ir subjektyvūs veiksniai: trauka gimtajam kraštui, istorinės tradicijos, susiformavęs poţiūris į vertybes ir kt. Raseinių rajono savivaldybėje gyventojų skaičius nuo 2005 iki 2011 metų turėjo tendenciją maţėti (ţr. 7 lentelę). Galbūt gyventojų skaičiaus maţėjimui įtakos turi ir didelis nedarbo lygis. Tačiau, Raseinių rajono savivaldybė yra geroje geografinėje vietoje ir turi daug kultūros vertybių, kas sukuria geras galimybes turizmo plėtrai. Taip būtų sukurtos papildomos 31 darbo vietos, sudarytų palankesnes ekonomines ir socialines gyvenimo sąlygas naujai atvykstantiems ir vietos gyventojams.

7 lentelė. Raseinių rajono savivaldybės gyventojų skaičiaus kitimas 2005 – 2011 m. (sudaryta autoriaus pagal statistikos departamento informaciją, 2011) Metai Gyventojų skaičius rajone Emigracija Kitimas, proc 2005 43 072 880 - 2006 42 687 812 99,1 2007 42 377 964 99,3 2008 41 895 1155 98,9 2009 41 305 1089 98,6 2010 40 656 1493 98,4 2011 39 476 - 97,1

Nuo 2005 iki 2011 metų gyventojų skaičius kasmet maţėjo apie 1,4 proc. Atrodytų šis maţėjimas yra nedidelis, tačiau 2011 m. palyginus su 2005 m. gyventojų skaičius sumaţėjo net 8,35 proc. O tai yra tikrai nemaţas neigiamas pokytis.

8 lentelė. Poilsiautojų skaičius kaimo turizmo sodybose (sudaryta autoriaus pagal Statistikos Departamento informaciją, 2011)

Metai 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Lietuvos Respublika Suteikta nakvynių, tūkstančiai 440,1 455,4 613,6 615,4 438,2 379,8 Apgyvendinta poilsiautojų, tūkstančiai 155 246,5 293,7 321,7 245,4 227,5 Kaimo turizmo sodybų skaičius 398 531 538 546 588 590 Vidutinis vieno poilsiautojo nakvynių skaičius 2,84 1,85 2,09 1,91 1,79 1,67 Kauno apskritis Suteikta nakvynių, tūkstančiai 48 46,9 101 82,8 70,2 70,3 Apgyvendinta poilsiautojų, tūkstančiai 15,9 29,2 45,3 47,9 46,3 41,8 Kaimo turizmo sodybų skaičius 37 47 56 64 66 65 Vidutinis vieno poilsiautojo nakvynių skaičius 3,02 1,61 2,23 1,73 1,52 1,68

Galima pastebėti, kad 2005 – 2008 metais poilsiautojų skaičius didėjo ne tik Kauno apskrityje, bet ir visoje Lietuvoje (ţr. 8 lentelę). O tokia didţiulė poilsiautojų paklausa skatino kurti naujas kaimo turizmo sodybas, kurių šiuo metu Lietuvoje jau yra net 590, t.y. 48 proc. daugiau negu jų buvo 2005 metais. Ţinoma, pastarieji dveji metai visoms sodyboms buvo sunkesni, nes poilsiautojų srautas ėmė maţėti, t.y. Lietuvoje nuo 2008 iki 2010 metų poilsiautojų sumaţėjo 29,3 proc., o Kauno apskrityje šis maţėjimas buvo maţesnis – 12,7 proc.

32

2.3. Tyrimo rezultatai

Raseinių rajone yra įsikūrusios 11 kaimo turizmo sodybų (ţr. 8 pav.). Plačiau sodybos aprašytos 5 priede. Galima pastebėti, kad dauguma sodybų įsikūrusios netoliese „Dubysos“ upės, t.y. prie vandens turizmo maršruto Dubysos upe, kuris yra labai populiarus Raseinių rajone ir stipriai traukia poilsiautojus, mėgstančius aktyviai papramogauti.

8 pav. Raseinių rajono kaimo turizmo sodybos

Tyrimas buvo atliktas 2011 m. kovo – balandţio mėnesiais, buvo bandoma apklausti 11 kaimo turizmo sodybų, tačiau ne visų sodybų šeimininkai sutiko bendradarbiauti, atsakyti į klausimus ir uţpildyti anketas. Anketa pateikta 4 priede. 5 kaimo turizmo sodybos („Karpynė“, „Kirkšnovė“, „Prie Dubysos“, „Dalios ir Algimanto Babilių“, „Rasos ir Juozo Šlepų“) sutiko ne tik atsakyti į klausimus, bet ir papasakojo kaip sekasi teikti įvairias paslaugas, kokių įvykių yra nutikę ir ką šiuo metu nauja kuria. Kaimo turizmo sodybų („Fliorencija“, „Rokynė“, Modesto Ambrazo) šeimininkai nerado laiko pabendrauti „akis į akį“, tačiau sutiko atsakyti į klausimus elektroniniu paštu. Irenos Pocienės kaimo turizmo sodyba per pastaruosius metus paslaugų neteikė, todėl atsakinėti į klausimus atsisakė. Kaimo turizmo sodybos „Pakalnė“ šeimininkė neturėjo laiko nei susitikti, nei uţpildyti anketas elektroniniu paštu. O kaimo turizmo sodybos „Gojus“ šeimininko anketų taip pat nesulaukta. 33

50 proc. kaimo turizmo sodybų šeimininkai šį verslą plėtoja jau virš 5 metų, taigi jų patirtis yra tikrai nemaţa ir yra labiau susipaţinę su turistų poreikiais, negu kiti savininkai. Šią patirtį kaimo turizmo sodybų šeimininkai stengiasi panaudoti kuriant naujas paslaugas ir pramogas. 9 paveiksle pavaizduota, kas tai yra kaimo turizmo sodyba šeimininkams. Anot sodybų šeimininkų, tai pagrindinis pragyvenimo šaltinis (75 proc.), tačiau kita dalis nurodė, jog tai ir papildomas pragyvenimo šaltinis (25 proc.). Pastebėta, kad šeimininkai, kuriems tai yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis bendrauja su poilsiautojais labai maloniai ir mėgina išsiaiškinti, ko jie nori, o tiems kur tai yra papildomas pragyvenimo šaltinis neskiria daug laiko klientams.

0%

25% Pagrindinis pragyvenimo šaltinis

Papildomas pragyvenimo šaltinis

Hobis

Kita

75%

9 pav. Kaimo turizmo sodybos svarba šeimininkui

Klientai apie kaimo turizmo sodybas ir jų teikiamas paslaugas gali suţinoti įvairiais būdais (ţr. 10 pav.). Populiariausias būdas informacijai skleisti yra kitų sukurtoje internetinėje svetainėje, šį būdą naudoja visi kaimo turizmo sodybų šeimininkai.

9 8 8 7 6 5 5 4 4

Sodybų šeimininkai Sodybų 4 3 2 2 1 1 1 0 Mūsų Kitų Reklaminiai Reklama Skrajutės Parodos ir Kita sukurtoje sukurtoje stendai per radiją ir renginiai internetinėje internetinėje televiziją svetainėje svetainėje

10 pav. Informacija apie savo sodybas šeimininkai teikia 34

Visų sodybų šeimininkai nurodė, kad bendradarbiauja su turizmo informaciniais centrais ir 50 proc. ( 4 sodybų šeimininkai) bendradarbiauja su Lietuvos kaimo turizmo asociacija. 12,5 proc. kaimo turizmo sodybų šeimininkai stengiasi plėtoti ţemaičių kulinarinį paveldą ir 87,5 proc. propaguoja savo kulinariją, pvz.: Dalios ir Algimanto Babilių kaimo turizmo sodyba teikia pirmenybę savo firminiams kepsniams, keptiems ant grotelių, o Vitalijos ir Jordano Kenstavičių – ţuvies patiekalams. Ţuvys yra uţauginamos jų pačių įrengtuose tvenkiniuose. 62,5 proc. sodybų šeimininkų naudoja kultūros paveldo vertybes esančias Raseinių rajone, o 37,5 proc. jų nenaudoja. Buvo pastebėta, kad daugiausiai yra naudojamos šalia sodybos esančios kultūros paveldo vertybės, pvz.: „Kirkšnovė“ ir „Prie Dubysos“ sodybos yra įsikūrusios netoli „Darbutų“ piliakalnio, ant piliakalnio XIX a. viduryje palaidotas I. Bielskis apie kurį, šeimininkų teigimu, sklinda įvairios legendos. „Kirkšnovės“ sodybos šeimininkas yra įrengęs įvairius miško takus iki šio piliakalnio ir kapo. „Prie Dubysos“ sodybos šeimininkas pasitelkė į pagalbą visas įmanomas priemones, kad klientas susipaţintų su senovės kaimo kultūra. Tačiau, sodybų, esančių toliau nuo įvairių kultūros vertybių, šeimininkai stengiasi savo sodyboje panaudoti kuo daugiau etnografinių elementų ir uţimti poilsiautojus, bet nekuria jokių maršrutų aplankyti šias kultūros vertybes. Dalios ir Algimanto Babilių teigimu, naujų maršrutų kūrimas reikalauja daug investicijų ar tai būtų dviračių pirkimas, ar motorolerių, tačiau šios investicijos gali neatnešti tiek pajamų, kiek bus investuota. Todėl jie mieliau investuoja į sodybos plėtrą ir vietų skaičiaus didinimą. Taigi, hipotezė pasitvirtino, kad Raseinių rajone vis dėlto yra kultūros vertybių, kurias ne visos sodybos panaudoja savo veikloje. Daugiausiai klientų, pasak sodybų šeimininkų, būna vasaros metu. Ţinoma, jei pavasaris ir ruduo būna graţūs, tuomet klientų taip pat netrūksta, bet su vasaros sezonu nepalyginsi. Pasak Dalios ir Algimanto Babilių, nors ši ţiema (2010 – 2011 metai) ir buvo ilga bei šalta, tačiau klientų netrūko kaip niekada, o pavasario ir vasaros sezonams sodyba jau uţsakyta. Rasos ir Juozo Šlepų kaimo turizmo sodyboje priešinga situacija. Klientų ţiema visai nebuvo, todėl sodybos veikla ţiemos sezonu buvo „uţšaldyta“. Pasak Rasos ir Juozo Šlepų, jų pagrindiniai klientai piligrimai, kurie daugiausiai vasaros sezonu atvaţiuoja į Šiluvą, o kadangi jų sodyba yra pačioje Šiluvoje ir visai netoli baţnyčios, todėl pas juos apsistoja nemaţai piligrimų. Daugiausiai jų būna per Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidus, kurie vyksta rugsėjo 8-15 dienomis. Per pastaruosius metus 75 proc. sodybų šeimininkų teigė, kad klientų srautas ėmė maţėti, o 12,5 proc. – didėti (ţr. 11 pav.). Pasak Dalios ir Algimanto Babilių, jų sodyboje pradėjus organizuoti katalikiškas stovyklas vaikams klientų skaičius padidėjo. Per vasaros 35 sezoną sugeba priimti net 10 grupių vaikų. O „Karpynėje“ daugiausiai klientų sulaukiama kai prasideda vasarinės ţūklės sezonas. Kaip ţinia čia yra daug tvenkinių, kuriuose gausu visokiausių rūšių ţuvų, tad suvaţiuoja nemaţai ţvejų iš visos Lietuvos praleisti smagiai laiką, o gal būt ir pagaus savo didţiausią laimikį.

Ne, nesikeitė 1

Taip, sumažėjo 6

Taip, padidėjo 1

0 1 2 3 4 5 6 7 Sodybų šeimininkai

11 pav. Klientų skaičiaus kitimas kaimo turizmo sodybose 2010 - 2011 m.

12 paveiksle pateiktos įvairios priemonės, kurių ėmėsi kaimo turizmo sodybų šeimininkai klientams pritraukti. Labiausiai taikoma priemonė yra kainų maţinimas (100 proc.) ir paslaugų kokybės gerinimas (87,5 proc.). Pradėjus stipriai maţėti klientams sodybų šeimininkai nieko nelaukę ėmė maţinti pramogų ir paslaugų kainas, kad bent kiek sumaţintų jų maţėjimą. Dalios ir Algimanto Babilių bei Vitalijos ir Jordano Kenstavičių sodybose labiausiai pasiteisino kainų maţinimas ir naujų paslaugų kūrimo būdai, nes tuomet pastebėta, kad ėmė lankytis daugiau poilsiautojų negu prieš tai.

Kita 3

Naujų paslaugų, pramogų kūrimas 4

Paslaugų asortimento didinimas 3

Paslaugų kokybės gerinimas 7

Reklaminės akcijos 1

Kainų mažinimas 8

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9

Sodybų šeimininkai

12 pav. Priemonės klientams pritraukti į kaimo turizmo sodybas 36

Per pastaruosius metus 50 proc. sodybų šeimininkų stengėsi sukurti kuo daugiau naujų paslaugų ir pramogų, kad pritrauktų daugiau poilsiautojų ir turistų, o 50 proc. nieko naujo nekūrė, tik didino turimų paslaugų ir pramogų kokybę. Pvz.: „Karpynėje“ per pastaruosius metus buvo įrengti boulingo takeliai, pirčių kompleksas, bėgimo takelis, kartingų trasos. Dalios ir Algimanto Babilių sodyboje kuriamos ţaidimų aikštelės: krepšinio, tinklinio, teniso. „Kirkšnovėje“ buvo įrengta paplūdimio tinklinio aikštelė, poilsiavietė prie Dubysos ir plaukimas Dubysa baidarėmis. „Fliorencijoje“ buvo sukurta pramoga – pasiplaukiojimas valtimi. O sodybos „Prie Dubysos“ šeimininkas teigė, kad svarbu ne paslaugų kiekis, o kokybė, todėl jis stengiasi siūlomas paslaugas ir pramogas padaryti kuo kokybiškesnėmis ir tik tuomet kurti naujas. Kuriant naujas paslaugas ir pramogas 62,5 proc. sodybų šeimininkų atsiţvelgdavo į klientų norus ir 27,5 proc. remdamiesi savo patirtimi. Sodybų šeimininkai kūrę paslaugas ir pramogas remdamiesi savo patirtimi nesulaukė didesnio klientų srauto, o tie kurie atsiţvelgė sulaukė klientų pagausėjimo. Kaip ţinia, kaimo turizmo sodybų šeimininkams rūpi ir klientų lojalumas. Populiariausia priemonė yra nuolaidų suteikimas (100 proc.), kiek maţiau populiaresnė – priedų prie paslaugų suteikimas (50 proc.) (ţr. 13 pav). Pasak Dalios ir Algimanto Babilių, jų sodyboje lojaliausiems klientams pritaikoma net iki 50 proc. nuolaida paslaugoms. Tad jų sodyboje kiekvienais metais sugrįţta didelė dalis klientų, o viena senyvo amţiaus pora net 11 metų kaip lankosi ir yra labai patenkinti.

9 8 8 7 6 5 4 4 Sodybų šeimininkai Sodybų 3 2 2 2 2 1 0 Paslaugų Nuolaidų Priedų prie Akcijų Kita orientavimas į suteikimas paslaugų skelbimas tikslinį vartotoją suteikimas

13 pav. Sodybose naudojamos priemonės klientų lojalumui didinti 37

62,5 proc. Kaimo turizmo sodybų šeimininkų mano, kad kaimo turizmas ir ateityje išliks perspektyvus (ţr. 14 pav.), todėl 75 proc. sodybų šeimininkų planuoja vystyti kaimo turizmo veiklą kuriant naujas paslaugas ir plečiant sodybą, o tik 25 proc. nieko nekeis ir toliau teiks turimas paslaugas. Pastebėta, kad šeimininkai, kurie neturėjo nuomonės ir manė, kad šis verslas bus neperspektyvus neinvestuoja daug pajamų į savo veiklą ir sulaukia maţiau klientų.

25%

Bus perspektyvus

Bus neperspektyvus

13% 62% Neturiu nuomonės

14 pav. Kaimo turizmo perspektyvų vertinimas

Atsiţvelgiant į anksčiau 5 paveiksle pavaizduota struktūra, sodybų šeimininkų nuomone tokia tendencija išlieka. Tai, kad daugiausiai įtakos daro paslaugų įvairovės didinimui: paklausa, turimos nuosavos lėšos ir struktūrinių fondų paramos. Kuo didesnė tam tikros paslaugos paklausa, tuo labiau norima ją suteikti, kad būtų pritraukta daugiau poilsiautojų ir turistų.

2.4. Raseinių rajono kaimo turizmo sodybų veiklos vertinimas

Norint įvertinti kaimo turizmo sodybas Raseinių rajone remiantis prof. J. Ramanausko metodika buvo sudaryta vertinimo anketa (ţr. 3 priedą). Anketa suskirstyta į tris dalis. Pirmoje dalyje vertinamas dvaro tipas ir komfortiškumas, antroje dalyje specializacijos poţymiai ir trečioje dalyje pramogos. Vertinant sodybas pagal sodybos tipą ir komfortiškumą kaimo turizmo sodybos galėjo maksimaliai surinkti 30 balų. Vertinant buvo atsiţvelgiama, kur ši sodyba yra – miestelyje, gyvenvietėje ar vienkiemyje, kokias paslaugas teikia – apgyvendinimo, maitinimo, higienos ir sanitarines. Taigi, daugiausiai balų surinko „Karpynė“, „Kirkšnovė“ ir „Rokynė“ po 27, kiek maţiau surinko Dalios ir Algimanto Babilių bei Rasos ir Juozo Šlepų sodybos – 24 (ţr. 15 pav.). 38

30 27 27 27

Balai 24 24 24 25 21 20 15 10 7,5 5 0 Kirkšnovė Karpynė Rokynė Dalios ir Rasos ir Modesto Prie Fliorencija Algimanto Juozo Ambrazo Dubysos Babilių Šlepų Sodybos

15 pav. Raseinių rajono kaimo turizmo sodybų komfortiškumo vertinimas, balais

Antroje dalyje vertinant specializacijos poţymius buvo ţiūrima ar sodyba yra su etnografiniais elementais, ar sodyba yra orientuota į tam tikrą vartotojų segmentą (reabilitacinės paslaugos ir kt.), ar sodybos šeimininkai saugo regiono etninę kultūrą, ar sodyboje puoselėjamas kulinarinis ir kultūrinis paveldas. Šioje dalyje kaimo turizmo sodybos taip pat galėjo maksimaliai surinkti 30 balų. Taigi, įvertinus visas sodybas nustatyta, kad daugiausiai balų surinko „Karpynė“ – 18, kiek maţiau Rasos ir Juozo Šlepų bei „Rokynė“ – 17,4 balo, o maţiausiai surinko „Fliorencija“ ir Modesto Ambrazo sodybos – 2,4 balo (ţr. 16 pav.).

30

Balai 25

20 18 17,4 17,4 16,2 15 15

10 5,4 5 2,4 2,4

0 Kirkšnovė Karpynė Rokynė Dalios ir Rasos ir Modesto Prie Fliorencija Algimanto Juozo Ambrazo Dubysos Babilių Šlepų Sodybos

16 pav. Raseinių rajono kaimo turizmo sodybų specializacijos vertinimas, balais 39

Atsiţvelgiant į ankščiau minėtas specializacijas, kurias pateikia kaimo turizmo asociacija „Karpynė“ labiausiai pasiţymėjo, kad jų sodyba orientuota į ţvejus, kiek maţiau surinkusi Rasos ir Juozo Šlepų sodyba orientuota į piligrimus. Trečioje dalyje buvo vertinamos kaimo turizmo sodybų teikiamos pramogos. Kad vertinimas būtų tikslesnis buvo išvardinta 40 pramogų suteikiant kiekvienai pramogai po 1 bala. Kuo sodyba teikia daugiau pramogų ir kuo tos pramogos daugiau ištobulintos, tuo daugiau sodyba galėjo surinkti balų. Taigi, daugiausiai balų uţ teikiamas pramogas surinko kaimo turizmo sodyba „Rokynė“ – 21,6, kiek maţiau „Kirkšnovė“ – 20,1 ir „Karpynė“ – 19,8 balo, o maţiausiai surinko „Fliorencija“ – tik 5,3 balo (ţr. 17 pav.).

40

Balai 35 30 25 21,6 20,1 19,8 19,7 20 15,1 15 9,7 10,8 10 5,3 5 0 Kirkšnovė Karpynė Rokynė Dalios ir Rasos ir Modesto Prie Fliorencija Algimanto Juozo Ambrazo Dubysos Babilių Šlepų Sodybos

17 pav. Raseinių rajono kaimo turizmo sodybų pramogų vertinimas

Įvertinus visas kaimo turizmo sodybas 100 balų sistemoje pagal apibūdintus kriterijus nustatyta, kad šiuo metu Raseinių rajone geriausia sodyba yra Romo Rudţinsko „Rokynė“, kuri surinko 66 balus, Vitalijos ir Jordano Kenstavičių „Karpynė“ surinko 64,8 balus. Nedaug nuo šių sodybų atsiliko ir Romano Aniulio sodyba „Kirkšnovė“, kuri surinko 62,1 balus (ţr. 18 pav.). Apibendrinant nustatyta, kad šiose kaimo turizmo sodybose daugiausiai akcentuotini etnografiniai elementai, t.y. stogas (čerpinis, nendrių ir kt.), klėtis, langai (senoviniai, nedideli, mediniai), namų puošybos elementai, vidaus atributai. Taip pat teikiama daug ir įvairių paslaugų bei pramogų. Ir šiose sodybose ryškiausiai pasireiškia specializacijos poţymiai, t.y. ţvejai, poilsiautojai mėgstantys aktyvias pramogas (jaunimas) ir poilsiautojai mėgstantys pabūti ramioje aplinkoje, pailsėti.

40

100

Balai 90 80 66 70 62,1 64,8 56,9 60 51,1 50 44,5

40 31,7 30 20,7 20 10 0 Kirkšnovė Karpynė Rokynė Dalios ir Rasos ir Modesto Prie Fliorencija Algimanto Juozo Ambrazo Dubysos Babilių Šlepų Sodybos

18 pav. Kaimo turizmo sodybų vertinimo balai

Išanalizavus ir įvertinus 8 Raseinių rajono kaimo turizmo sodybas pastebėta, kad 7 sodybos labiau orientuotos į aktyvų poilsį, asmeninių švenčių šventimą, baidarių nuomą. „Prie Dubysos“ sodybos šeimininkas pabrėţė, jei jo sodyba būtų orientuota į ramų poilsį, tuomet lankytojų pas juos būtų labai maţai, nes dauguma poilsiautojų ir turistų nori plaukti Dubysos upe baidarėmis arba linksmai pramogauti sodyboje. Romano Aniulio sodyba „Kirkšnovė“ labiau orientuota į ramų poilsį. Ţinoma ties tuo neapsistojama, kadangi turimas ţemės ir miško plotas yra 65 ha, todėl R. Aniuliui nesunku teikti tiek ramiam poilsiui skirtas pramogas, tiek aktyviam. Išanalizavus ir įvertinus visas kaimo turizmo sodybas pastebėta, kad Raseinių rajone kaimo turizmo sodybos naudoja labai maţai gamtinių ir kultūrinių šio krašto išteklių. Dauguma sodybų orientuotos į asmeninių švenčių paminėjimą (gimtadieniai, jubiliejai ir kt.) ir aktyvias pramogas (krepšinis, futbolas, tinklinis, baidarės ir kt.). Vos kelios sodybos orientuotos į ramų poilsį. Nesant didelei paslaugų įvairovei poilsiautojų srautai ir sodybų pajamingumas maţėja, todėl būtina kuo greičiau imtis kokių nors priemonių. Taigi norint, kad Raseinių rajono kaimo turizmo sodybos naudotų daugiau gamtinių ir kultūrinių šio krašto vertybių, būtina sudaryti verslo plėtros modelį, kokiu būdu ir kokie ištekliai galėtų būti panaudoti jų veikloje. Tokiu būdu būtų pritraukta daugiau turistų į šias sodybas ir jie galėtų labiau susipaţinti su šiuo kraštu.

41

3. KAIMO TURIZMO RASEINIŲ RAJONE PLĖTROS GALIMYBĖS

Turizmas yra glaudţiai susijęs su rekreacija, nes abi šios veiklos yra toje pačioje aplinkoje, naudoja tą pačią infrastruktūrą ir konkuruoja dėl erdvės ir finansinių išteklių (Baud – Bovy ir Lawson, 2002):  Siekiant atkurti ir išsaugoti nacionalinį paveldą bei aplinką, naudą patiria tiek turizmas, tiek ir rekreacija;  Aukštos kokybės vietiniai rekreaciniai ištekliai ( pavyzdţiui, krepšinio ir futbolo aikštelės, slidinėjimo trasos) gali sustiprinti domėjimąsi tam tikra turistine vietove, sukurti didesnę paklausą apgyvendinimo, maitinimo ir kitoms paslaugoms;  Rekreacija yra susijusi su teminių parkų ar slidinėjimo kurortų plėtra, siekiant pritraukti pastovius vienadienius turistus. Tokiu atveju, infrastruktūra daugiausiai priklauso nuo pajamų, kurias sukuria vienadieniai lankytojai, poilsiautojai, o ne turistai (pavyzdţiui, Kaimo turizmo sodybos „Kirkšnovė“ ir „Prie Dubysos“ šeimininkai yra įrengę poilsiavietes prie Dubysos upės sodybos teritorijose, kur vasaros metu atvyksta labai daug vietinių vienadienių poilsiautojų, iš kurių gaunamos pajamos yra investuojamos į stovyklaviečių plėtrą). Lauko rekreacija suprantama kaip fizinių, psichinių ir dvasinių jėgų atgavimas lauko sąlygomis (pavyzdţiui, vaikščiojimas, plaukiojimas, lauko ţaidimai ir kt.), kurias šiuo metu geriausiai gali suteikti kaimo turizmo sodybos ir savivaldybių įrengtos poilsiavietės. Pagrindinę šios veiklos paklausą formuoja miestų ir tankiai apgyvendintų vietovių gyventojų poreikiai (ţr. 9 lentelę). O stipriausiai kaimo turizmo sodybų ir poilsiaviečių paklausą įtakoja vietovės infrastruktūra, ištekliai ir keliavimui patrauklus atstumas.

9 lentelė. Vietovė ir rekreacija (Baud – Bovy ir Lawson, 2002) Vietovė Reikalavimai rekreacijai Tankumas Pavyzdţiai (gyventojų/ha) Urbanizuotos Vietos infrastruktūra, skirta mokykloms, 2000 – 3000 Miesto parkai, sporto ir vietovės dirbantiesiems, klubo lankytojams, vietos poilsio centrai. bendruomenei. Miestų apylinkės Infrastruktūra kuriama atsiţvelgiant į aukštą 2000 – 3000 Teminiai parkai, viešieji vartotojų tankumą. paplūdimiai.

Daugiausia ţaliojo ir poilsio veiklų 100 – 200 Priemiesčių sporto ir galimybių. laisvalaikio centrai. 42

9 lentelės tęsinys Vietovė Reikalavimai rekreacijai Tankumas Pavyzdţiai (gyventojų/ha) Vietovės skirtos Infrastruktūra reguliuojama per išsidėstymą, 10 – 150 Savaitgalio poilsiavietės, savaitgaliams tankumą ir pobūdį. slidinėjimo zonos, paplūdimiai, eţerai ir kurortinės teritorijos. Nutolę regionai Saugomos vietovės, grieţta išteklių kontrolė Iki 0,1 Nacionaliniai parkai ir valdymas.

Remiantis 9 lentele populiariausios rekreacinės vietovės Raseinių rajone būtų miesto apylinkės (pavyzdţiui, teminiai parkai, viešieji paplūdimiai) ir vietovės skirtos savaitgaliams (pavyzdţiui, poilsiavietės, kaimo turizmo sodybos). Taip pat rekreacijos paklausai įtakos daro ir laikas, kuris reikalingas nuvykti iki norimos vietos ir laikas, kuris bus leidţiamas tam tikroje vietoje ar veikloje (ţr. 10 lentelę).

10 lentelė. Rekreacijos paklausumas laiko atţvilgiu (Baud – Bovy ir Lawson, 2002) Laikas Rekreacijos vieta Atstumas Keletas valandų Mieste ar jo apylinkėse 1 – 10 km Viena diena Priemiestyje 20 – 100 km Savaitgalis Visas regionas 50 – 200 km Trumpos / ilgos atostogos Laikinas apsigyvendinimas didesniu atstumu

Remiantis 8 lentele, galima teigti, kad turistiniu poţiūriu patraukliausios tos rekreacijos skirtos vietos, kurios nutolusios nuo gyvenamosios vietovės ne maţiau kaip 50 km atstumu. Pavyzdţiui, jei pramogų parkas yra Raseinių mieste, tuomet šio parko lankytojai bus miesto ir jo apylinkių gyventojai iki 50 km atstumu, tuo tarpu turistai – daugiau kaip 50 km nutolusių teritorijų gyventojai, todėl plėtojant kaimo turizmo verslą, rinkodara turėtų būti orientuota į gyventojus gyvenančius nuo 50 iki 200 km. (ţr. 19 pav.). 43

19 pav. Rekreacijos paklausumas laiko atţvilgiu (sudaryta autoriaus pagal Baud – Bovy ir Lawson, 2002)

Remiantis šiais duomenimis galima būtų kiekvienai Raseinių rajono kaimo turizmo sodybai pasiūlyti veiklos plėtros galimybes pasinaudojant Rajone esančiais gamtiniais, kultūriniais ir kt., ištekliais, sudarant įvairaus tipo maršrutus, kaip turistai galėtų susipaţinti su Raseinių kraštu. Kaip ţinia atvykę turistai iš kitų miestų ar šalių neţino tiek daug įţymesnių vietų, kiek vietiniai šio krašto gyventojai, todėl jiems reiktų pateikti šio krašto planą su siūlomais turistiniais maršrutais (automobiliu, baidarėmis, dviračiais, pėsčiomis).

Keliautojas

Atostogauja Lankytojas Ekskursijos

Profesionalus Vienadieniai Profesionalus Turistai turistas lankytojai turistas

Kita Kita Uţsieniečiai Vietos gyventojai Kita Uţsieniečiai Vietos gyventojai Vienadieniai Keliaujantys lankytojai kruizu

20 pav. Keliautojų – lankytojų tipai (Baud – Bovy ir Lawson, 2002) 44

Ţinoma, poilsiautojai turi skirtingus tikslus. Jei jie turi daugiau laiko, tada jie gali sau daugiau leisti visko, o jei jie išvyksta pakeliauti ar pailsėti tik vienai dienai, tai jų ir tikslai bus kiti. M. Baud – Bovy ir F. Lawson išskiria dviejų tipų keliautojus – lankytojus, t.y. turistai ir vienadieniai lankytojai (ţr. 20 pav.). Taigi, teikiant paslaugas sodybų šeimininkai į tai taip pat turi atkreipti dėmesį ir pasiruošti teikti tiek vieniems priimtinas paslaugas, tiek kitiems. Ţinoma, kaimo turizmo sodybų šeimininkai, kad pasilengvintų savo veiklą prieš kurdami paslaugas ir pramogas galėtų pasirinkti ir veiklos kryptį, kurią plėtotų ateityje. Todėl, autorius siūlo šias, 21 paveiksle pavaizduotas kryptis Raseinių rajono kaimo turizmo sodybų šeimininkams.

Kaimo turizmo sodybų veiklos kryptys

Pramogų ir paslaugų Pramogų ir paslaugų Specializacijos stiprinimas įvairovės didinimas tobulinimas

Teikiamų pramogų Kultūros Kulinarinio kokybės tobulinimas paveldo paveldo privatumas privatumas Teikiamų paslaugų kokybės tobulinimas Reabilitacinės ar Maršrutų Bendradarbiavimas kt. paslaugos kūrimas Turizmo Sodybos etnografinių Su ūkininkais bendrovėmis elementų privatumas

Dviračių Su amatininkais Kita kaimo Pėsčiomis Aotomobilių turizmo sodyba

21 pav. Kaimo turizmo sodybų veiklos plėtros kryptys Raseinių rajone (sudaryta autoriaus)

Kaip matome 21 paveiksle pateiktos galimos kaimo turizmo veiklos plėtros kryptys, kurias kaimo turizmo sodybų šeimininkai Raseinių rajone galėtų panaudoti, norėdami savo sodybą padaryti dar patrauklesnę, teikiančią daugiau paslaugų, pramogų, specializuotis į tikslesnį vartotojų segmentą ir patobulinti paslaugas bei pramogas. Kaimo turizmo sodybų šeimininkai pasirinkę kryptį paslaugų ir pramogų įvairovės didinimas galėtų sukurti įvairių maršrutų, t.y. dviračių, pėsčiomis, automobiliu. Šiais maršrutais 45 sodybos galėtų padidinti pajamingumą išnuomodami dviračius (motorolerius), ţygio reikmenis (turistinę kuprinę su reikmenimis, palapinę, miegmaišį) ir ţinoma parduodami maistą kelionei. Be maršrutų kūrimo dar būtų galima bendradarbiauti su ūkininkais (turistams būtų galima parodyti, kaip šiomis dienomis verčiasi ūkininkai, ką augina, galbūt ir įsigytu kokių nors produktų iš ūkininko), amatininkais (turistai galėtų pamatyti kaip yra kuriami įvairūs dirbiniai, galėtų ir patys pamėginti ką nors padaryti bei įsigyti šių dirbinių), turizmo bendrovėmis (į šias kaimo turizmo sodybas būtų atveţami turistai papramogauti ir pavalgyti) ir ţinoma su kitomis kaimo turizmo sodybomis (galbūt kitoje sodyboje esančioje netoliese turistai galėtų gauti tokių paslaugų ar pramogų, kurių patys neteikia, tuomet ir poilsiautojai būtų labiau patenkinti). Pasirinkę kryptį pramogų ir paslaugų tobulinimas, sodybų šeimininkai gali turimas paslaugas ir pramogas patobulinti pagal klientų poreikius pvz., krepšinio aikštelė jei yra ant ţemės, tuomet galbūt galima patiesti specialią dangą arba išasfaltuoti, higienos ir maisto paslaugas teikti tiek sodybos viduje, tiek jos ribose ir t.t. Specializacijos stiprinimas, tai aktualiausia kryptis tiems sodybų šeimininkams, kurie nori priimti daug turistų ir teikti daug įvairių paslaugų bei pramogų, tačiau daţniausiai tobulumo nepasiekia ir klientai lieka nusivylę, kadangi jų norai nebūna pilnai patenkinti. Todėl, autorius siūlo kaimo turizmo sodybų šeimininkams labiau specializuotis tam tikrose srityse, kad turistai būtų labiau patenkinti. Pavyzdţiui, daugelis turistų keliaudami tikisi paragauti šio krašto kulinarinių patiekalų. Ţinoma nereikia atsisakyti ir savo kuriamų patiekalų, tačiau teikiant ir šio krašto kulinarinius patiekalus turistai turėtų didesnę galimybę rinktis ir būtų labiau patenkinti. Tikslesnis klientų segmento pasirinkimas leistų su maţesnėmis išlaidomis prisitaikyti prie jų poreikių (reabilitacinės paslaugos, ţvejai, pokyliai, stovyklos, piligrimystė ir t.t.). Taigi, šių krypčių praktinis pritaikymas kaimo turizmo sodybose galėtų duoti tikrai daug naudos. Turistai būtų labiau patenkinti, kadangi paslaugos ir pramogos būtų tobulesnės ir atitiktų jų lūkesčius. Atsitiktinės atrankos būdu buvo pasirinktos 2 Raseinių rajono kaimo turizmo sodybos, t.y., Dalios ir Algimanto Babilių sodyba bei Vitalijos ir Jordano Kenstavičių sodyba „Karpynė“. Šios sodybos teikia įvairias paslaugas ir pramogas savo sodybos teritorijoje, tačiau nei viena sodyba neteikia jokių paslaugų susijusių su krašto supaţindinimu. Turistams norint aplankyti piliakalnius ar dvarus esančius atokiau nuo sodybos reikia patiems susiţinoti maršrutus ir susirasti transporto priemones, kuriomis norės keliauti. Todėl šioms sodyboms pritaikyta veiklos plėtros kryptis yra paslaugų ir pramogų didinimas sukuriant įvairius maršrutus krašto ir kultūros paţinimui. Vitalijos ir Jordano Kenstavičių sodyba „Karpynė“ (ţr. 22 pav.) yra įsikūrusi geografiškai patogioje vietoje. Šalia - pagrindinė Lietuvos automagistralė Vilnius - Klaipėda. Iki 46

Vilniaus - 173 km, iki Kauno - 73 km., iki Klaipėdos - 137 km., iki Šiaulių - 90 km., iki Panevėţio - 140 km.

22 pav. Kaimo turizmo sodyba „Karpynė“

Siūlomų pramogų ir paslaugų esama tikrai daug, tačiau tarp šių paslaugų nėra jokių siūlomų maršrutų, krašto paţinimui. Todėl, norint pritraukti daugiau poilsiautojų ir turistų bei gauti daugiau pajamų turėtų sukurti šiuos maršrutus: dviračių, ţygių, automobilių. Ţinoma, kuriant šiuos maršrutus reikia atsiţvelgti ir į 20 paveiksle pateiktus keliautojų – lankytojų tipus. Automobilių maršrutas: „Karpynė“ – Raseiniai 5 km atstumas – Sujainiai 10 km atstumas – Blinstrubiškiai 4 km atstumas – Viduklė 3 km atstumas – Jūkainių geomorfologinis draustinis 4 km atstumas – Pašešuvio kraštovaizdţio draustinis 12 km atstumas – Nemakščiai 10 km atstumas – Kalnujai 26 km atstumas – Girkalnis 10 km atstumas – Ariogala 21 km atstumas – Betygala 14 km atstumas – Kaulakiai 11 km atstumas – Šiluva 13 km atstumas – „Karpynė“ 24 km atstumas. Bendras maršruto ilgis būtų – 167 km. Maršrutą būtų galima paskirstyti 2 – 3 dienoms. Kadangi maršrute būtų nurodytos visos įtrauktos vietos ar tai senas dvaras būtų lankomas, ar tai paminklas, todėl turistas galės nesunkiai atsirinkti, kas jam priimtiniau. Kadangi ši sodyba yra labiau orientuota į ţvejus, tuomet maršrute galima įtraukti ir rajone esančius tvenkinius bei upes, kur ţvejai galėtų ir paţvejoti. Dviračių maršrutai turėtų būti du: vienas ilgesnis pripratusiems daug vaţinėti dviračiais ir vienas trumpesnis mėgėjams, kad labai nepervargtų arba vienadieniams lankytojams, kurie nori trumpai pasivaţinėti dviračiais ir pailsėti (ţr. 23 pav.). Trumpesnis maršrutas būtų nuo „Karpynės“ (A) iki Prabaudos piliakalnio, vadinamo Cibikalniu (B). Maršruto ilgis 5 km. 47

Ilgesnis maršrutas būtų nuo „Karpynės“ (A) iki Raseinių miesto parko (C). Pakeliui būtų aplankoma: Prabaudos piliakalnis (B); Tarybinių karių kapinės; Nepriklausomybės paminklas „ŢEMAITIS“; Raseinių krašto istorijos muziejus (buvę arešto namai); Raseinių turizmo ir verslo informacijos centras (buvę arešto namai); Senasis paštas (Zikaro bareljefai, 1934 m.); Legendinis Magdės šulinys, architektas Algirdas Daunora, bareljefų aut. R. Ramanauskas 2005 m.; Koplyčia skirta Laivės kovų dalyviams, architektas Algirdas Daunora. Bareljefų autorius Zenonas Liekis, 2006 m.; Lietuvos partizanų kapai, Raseinių civilinėse kapinėse. Maršruto ilgis 10 km.

23 pav. Turistinis maršrutas dviračiais

Ţygiai pėsčiomis būtų aktualiausi jaunimui, kurie pilni jėgų ir trokšta nuotykių. Ţinoma, ţygio ilgis ir trukmė turi būti gerai apskaičiuoti ir apgalvoti, kad turistai spėtų nuvykti į reikiamą tašką ir sugrįţti (ţr. 24 pav.). Pirmas maršrutas ţygiui būtų paruoštas aplink netoliese esančius tvenkinius. Būtų įrengtos dvi stovyklavietės, kur ţygiuotojai galėtų apsistoti, uţsikurti lauţą ir paţvejoti. Antras maršrutas ţygiui būtų paruoštas kelionei į mišką. Miške galima sukurti įvairių pramogų: orientacinius, lobių ieškotojų, grybavimo varţybos ir t.t. Taip pat būtų įkurta stovyklavietė miške, kur būtų galima apsistoti ir uţsikurti lauţą. Ţinoma, šiai kaimo turizmo sodybai taip pat galima pasiūlyti ir nuolatinę paslaugų bei pramogų tobulinimo kryptį, nes kaip ţinia turistų poreikiai kasmet vis didėja, todėl būtina viska tobulinti. 48

24 pav. Turistinis maršrutas pėsčiomis

Dalios ir Algimanto Babilių sodyba (ţr. 25 pav.) yra įsikūrusi Kaulakių kaime, Pagojukų seniūnijoje ant Dubysos intako Liolingos upelio uţtvankos kranto.

25 pav. Dalios ir Algimanto Babilių kaimo turizmo sodyba

Sodyboje galima poilsiauti, kelti pokylius, vestuves, organizuoti seminarus iki 50 ţmonių. Galima ţvejoti, plaukioti valtimis ar baidarėmis Dubysos upe. Medţiotojams organizuojama medţioklė. Sodyboje yra vaikų ţaidimo aikštelė, rusiška pirtis, baseinas ir t.t.. Sodybos šeimininkai poilsiautojams pateikia daug informacijos apie šį kraštą, įţymias vietoves ir lankytinas vietas, tačiau patys nesiūlo jokių maršrutų ir priemonių šiom vietom aplankyti. Kadangi ši sodyba yra įsikūrusi labai graţioje vietoje, todėl čia būtų palankiausia siūlyti ţygių ir dviračių maršrutus. 49

Dviračių maršrutai būtų du (ţr. 26 pav.): Pirmas maršrutas būtų nuo Dalios ir Algimanto Babilių kaimo turizmo sodybos (A) iki Poeto Jono Mačiulio – Maironio (1862 – 1932) tėviškės (B). Atstumas butų 6 km. Antras maršrutas būtų nuo Dalios ir Algimanto Babilių kaimo turizmo sodybos (A) iki Poeto Jono Mačiulio – Maironio (1862 – 1932) gimtinės (C). Atstumas būtų 9 km. Kad būtų įdomiau grįţti į sodybą dalis kelio būtų per kitą vietą.

26 pav. Dviračių maršrutai D. ir A. Babilių sodyboje

Ţygių maršrutas būtų vienas. Kaip ţinia, ši sodyba vasaros sezonu organizuoja vaikų stovyklas, taigi jiems ţygiai pilni įspūdţių ir nuotykių tikrai patiktų (ţr. 27 pav.).

27 pav. Ţygių maršrutas D. ir A. Babilių sodyboje 50

Pastebėta, kad Dalios ir Algimanto Babilių sodyboje didţiąją dalį poilsiautojų sudaro jaunimas, kuris atvyksta į stovyklas, todėl šiai sodybai reikėtų pagalvoti, galbūt jie galėtų labiau specializuotis į šias stovyklas ir kurti pramogas bei paslaugas priimtinas jaunimui. Kadangi šalia visų Raseinių rajono kaimo turizmo sodybų netoliese yra įvairių kultūros vertybių, todėl visų sodybų šeimininkai norėdami paįvairinti paslaugas ir pritraukti daugiau poilsiautojų gali sukurti tokius maršrutus panaudodami vienokius ar kitokius kultūrinius ir gamtinius išteklius. K. Meethan (2001) teigimu, kultūrinis turizmas, skirtingai nuo kitų turizmo formų ir plėtros priemonių, turi vieną išskirtinį privalumą, t.y. ši verslo forma reikalauja palyginti maţų kapitalinių investicijų. Tuo tarpu grąţa yra nepalyginamai didesnė, nes pritraukiama daugiau turistų, jie būna labiau patenkinti turėdami galimybę labiau susipaţinti su šio krašto kultūra ir to rezultate sodybai atnešama daugiau pajamų. Ţinoma, kuriant maršrutus reikia atsiţvelgti į kokį segmentą poilsiautojų bus orientuotos šios paslaugos. Pvz.: jei kuriamas maršrutas ţygiavimui, tuomet jis bus orientuotas į stipresnius poilsiautojus, kuriems patinka daug keliauti pėsčiomis. Senesnio amţiaus turistai mieliau pasirinktų arba dviračių, arba automobilių maršrutą kultūros objektams aplankyti. Remiantis Boud – Bovy ir Lawson (2002) 8 lentelėje pateiktais duomenimis Raseinių rajono kaimo turizmo sodybos rinkodarą turėtų orientuoti į gyventojus gyvenančius nuo 50 iki 200 km atstumu. Gyventojai gyvenantys iki 50 km atstumu nuo Raseinių gali būti jau ne kartą aplankę Raseinių rajone esančias kultūros vertybes ir jiems bus aktualesnės kitos paslaugos, o ne paţintiniai maršrutai. Tačiau turistai atvykę iš toliau (iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėţio, Šiaulių ir t.t.), galbūt mielai išbandys įvairius maršrutus. Apibendrintai, galima teigti, jei kaimo turizmo sodybos sugebės pasinaudoti Raseinių rajone esančiais rekreaciniais ištekliais ir pasinaudos autoriaus siūlomomis kaimo turizmo sodybų veiklos kryptimis, tuomet yra didelė tikimybė, kad bus pritraukta daugiau turistų į Raseinių rajono kaimo turizmo sodybas. O ţinant, kad gamtinis, kultūrinis ir istorinis paveldas yra esminiai elementai, kuriant rajono, regiono ar net šalies įvaizdį, todėl kultūrinis turizmas gali būti vienas svarbiausių veiksnių, kuriant teigiamą įvaizdį Raseinių rajono ar net visos Lietuvos.

51

IŠVADOS

1. Lietuvoje kaimo turizmo paslaugų įvairovė nėra pakankamai didelė. Ţiemos sezonu paslaugų būna maţiau, galbūt Lietuvos klimatas yra maţiau palankus negu kitose šalyse, tačiau vasaros sezonu kaimo turizmo sodybos teikia nemaţai įvairių paslaugų. 2. Raseinių rajone yra labai daug visokiausių rekreacinių išteklių kaimo turizmo veiklai plėtoti, tačiau kaimo turizmo sodybos šiuos išteklius menkai naudoja. Daugiausiai naudojami gamtiniai ištekliai, o maţiau kultūriniai ir religiniai. 3. Įvertinus 8 kaimo turizmo sodybas Raseinių rajone nustatyta, kad graţiausia, daugiausiai puoselėjanti tikro kaimo vertybes ir teikianti daugiausiai paslaugų yra Romo Rudţinsko „Rokynė“ surinkusi 66 balus, nedaug nuo šios sodybos atsiliko ir kitos, t.y. Vitalijos ir Jordano Kenstavičių „Karpynė“ surinkusi 64,8 balo ir Romano Aniulio sodyba „Kirkšnovė“ – 62,1 balo. Maţiausiai puoselėjanti kaimo įvaizdį ir teikianti paslaugų buvo Modesto Ambrazo kaimo turizmo sodyba surinkusi tik 20,7 balo. 4. Raseinių rajono kaimo turizmo sodyboms pasinaudojus šio krašto kultūros vertybėmis ir autoriaus siūlomomis kaimo turizmo veiklos kryptimis, kurios nukreiptos į paslaugų ir pramogų įvairovės didinimą ir tobulinimą, būtų pritraukta daugiau turistų į šias sodybas, o tai sąlygotų sodybų uţimtumo ir pajamingumo padidėjimą.

52

LITERATŪRA

1. ARMAITIENĖ, A.; GRECEVIČIUS, P.; URBIS, A.; VAINIENĖ, I. 1999. Kaimo turizmas. Mokymo priemonė aukštesniųjų ţemės ūkio mokyklų kaimo turizmo specialybės studentams. Vilnius. 2. ASTROMSKIENĖ, A. 2009. Lietuvos kaimo turizmo verslo pokyčiai ir jų priežastys. Lţūu: mokslo darbai [interaktyvus], nr. 16 (1), [ţiūrėta 2010 m. Spalio 15 d.]. Prieiga per internetą: < http://baitas.lzuu.lt/~mazylis/julram/16/15.pdf >. 3. ASTROMSKIENĖ, A.; RAMANAUSKIENĖ, J.; GARGASAS, A.; VANAGIENĖ, V. 2009. Lietuvos kaimo turizmo verslo raida ir pokyčius įtakojantys veiksniai. Mokslinės konferencijos straipsnių rinkinys [interaktyvus], nr. 1 (6), 42-50 p [ţiūrėta 2010 m. lapkričio 14 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.lzuu.lt/mtr/2009/moksliniu_tyrimu_rezultatai_2009.pdf >. 4. ASTROMSKIENĖ, A.; SIRUSIENĖ, R. 2005. Kaimo turizmas. Knyga sodybų šeimininkams, Kaunas. 5. BAGDONIENĖ, L.; HOPENIENĖ, R. 2005. Paslaugų marketingas ir vadyba. Vadovėlis, Kaunas – Technologija. 6. BERG, L. V. D; BRAUN E; WINDEN W. 2001. Growth clusters in European cities: an integral approach. Urban Studies, 38 (1), p. 185-205. 7. BOUD – BOVY, M; LAWSON, F. 2002. Tourism & Recreation. Handbook of Planning and Design [interaktyvus]. [ţiūrėta 2011 m. balandţio 21 d.]. Prieiga per internetą: < http://books.google.lt/books?id=a5O3ue1suZoC&printsec=frontcover&dq=Baud+%E2% 80%93+Bovy+ir+Lawson&source=bl&ots=Q3x1hA2ogM&sig=_M1yf01PjHBiF0KFSsi Gkf9El-4&hl=lt&ei=pIC- TZKiC4ycOtGDsIIG&sa=X&oi=book_result&ct=result&resnum=2&ved=0CCMQ6AE wAQ#v=onepage&q&f=false >. 8. GOELDNER C.R; RITCHIE J.R.B. 2006. Tourism: Principles, Practices, Philosophies [interaktyvus]. [ţiūrėta 2011 m. balandţio 21 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.google.com/books?hl=lt&lr=&id=Vw-9zWKZh- IC&oi=fnd&pg=PR5&dq=Goeldner+C.R.+and+Ritchie+J.R.B.+Tourism:+Principles,+Pr actices,+Philosophies,+2006&ots=-8ZYMWbhR-&sig=832CSTlFRR3nNK- cT9yZlnfIzxI#v=onepage&q&f=false >. 9. GRIŠINA, A. 2005. Artėjant vasarai [interaktyvus]. [ţiūrėta 2010 m. lapkričio 20 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.btrader.lt/lt/straipsniai/article_detail.php?id=23120 >. 53

10. GRECEVIČIUS, P.; ARMAITIENĖ, A.; VAIDELYS, A. ir kt. 2002. Turizmas. Vadovėlis, Kauno kolegijos leidybos centras. 11. GRÖNROOS, C. (1988). Service quality: The six criteria of good service quality [interaktyvus]. New York: St. John's University Press [ţiūrėta 2010 m. lapkrčio 28 d.]. Prieiga per internetą: < www.questia.com >. 12. GRÖNROOS, C. (1990). Service management and marketing: Managing the moments of truth in service competition [interaktyvus]. Lexington: Lexington Books. [ţiūrėta lapkrčio 28 d.]. Prieiga per internetą: < www.questia.com >. 13. Kaimo turizmas. 2008. Atmintinė verslininkui. Kaunas. 14. KOTLER, P.; BLOOM, P. N. 1984. Marketing professional services. Englewood Cliffs, NJ: Prentice - Hall. 15. LANGVINIENĖ, N.; VENGRIENĖ, B. 2008. Paslaugų reorija ir praktika. Vadovėlis. Kaunas: Technologija. 16. Lietuvos kaimo turizmo asociacija. 2011. Kaimo turizmo informacija [interaktyvus]. [ţiūrėta balandţio 21 d.]. Prieiga per internetą: < www.atostogoskaime.lt >. 17. Lietuvos statistikos departamentas prie LRV. 2010. Kaimo turizmas [interaktyvus]. [ţiūrėta 2010 m. lapkričio 30 d.]. Prieiga per internetą: < http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1440 >. 18. LUOBIKIENĖ, I. 2009. Sociologinių tyrimų metodika. Mokomoji knyga. Kaunas: Technologija. 19. LR Turizmo įstatymas. 1998 m. kovo 19 d. Nr. VIII – 667. Valstybės ţinios, 1998, nr. 32 – 852. 20. MEETHAN, K. 2001. Tourism in global society: place, culture, consumption. New York: Palgrave. 21. Paslaugų teikimo tobulinimas. 2008. Projekto Verslo įmonių ir kolegijų dėstytojų gebėjimų atlikti kokybinius tyrimus ugdymas: tyrimų ataskaitų rinkinys. STUDIJA – KOMPENDIUMAS III tomas, Klaipėda. 22. RAMANAUSKAS, J. 2010. Методика oценки усадьб сельскoгo туризма в Литвe. Клайпедский университет [interaktyvus], [ţiūrėta 2010 m. spalio 15 d.]. Prieiga per internetą: < http://baitas.lzuu.lt/~mazylis/julram/23/101.pdf >. 23. RAMANAUSKIENĖ, J.; TRIJONYTĖ, V. 2008. Kaimo turizmo paslaugų kokybė ir jos gerinimo kryptys [interaktyvus]. Lţūu [ţiūrėta 2010 m. spalio 10 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.lzuu.lt/vadyb/en/23153 >. 54

24. RAMANAUSKIENĖ, J.; VAGONIS, Z. 2010. Kaimo turizmo ir amatų sąveikos nauda, skatinimo galimybės. Lţūu: mokslo darbai [interaktyvus], nr. 86 (39), [ţiūrėta 2010 m. lapkričio 18 d.]. Prieiga per internetą: < www.lzuu.lt/file.doc?id=32154>. 25. Rekreacija ir turizmas. 2011. [interaktyvus]. [ţiūrėta 2011 sausio 2 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.rec.lt/kaimo-turizmo-teisiniai-pagrindai/ >. 26. RIBAŠAUSKIENĖ, E. 2010. Kaimo plėtros tendencijos Lietuvoje ir kitose ES šalyse [interaktyvus]. Prieiga per internetą: < http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=528&z=27 >. 27. TREINYS, M. 2002. Kaimo veiklos daugiafunkciškumas ir bendruomenių funkcijos. Ţemės ūkio mokslai. Nr. 4. Lietuvos mokslų akademijos leidykla. 28. Turizmo perspektyvos pietryčių Europoje. 2011. [interaktyvus]. [ţiūrėta 2011 sausio 19 d.]. Prieiga per internetą: < www.lsa.lt/index.php?1327613731 >. 29. VAINIENĖ, I.; ZALIAPŪGIENĖ, B.; GRICIUS, Z. ir kt. 2001. Kaimo turizmo organizavimas. Mokymo priemonė, Vilnius – EUGRIMAS. 30. Vikipedija, laisvoji enciklopedija. 2011. Turizmas [interaktyvus]. [ţiūrėta 2011 sausio 19 d.]. Prieiga per internetą: < http://lt.wikipedia.org/wiki/Turizmas >. 31. ŢALYS, L.; ŢALIENĖ, I.; IŢDONAITĖ, I. 2006. Lietuvos kaimo turizmo charakteristika ir plėtros politika. Šiaulių universitetas [interaktyvus], nr. 2 (7), [ţiūrėta 2010 m. Spalio 20 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.smf.su.lt/documents/konferencijos/Galvanauskas/2006/Leidinys%202(7)/Zal ys_Zaliene_Izdonaite.pdf >. 32. ŢILINSKAS, V. J.; MAKSIMENKO, M. 2008. Kaimo turizmo darnios plėtros perspektyvos. Klaipėdos universitetas [interaktyvus], [ţiūrėta 2010 m. spalio 10 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.lzuu.lt/vadyb/lt/21312 >.

55

Priedai

56

1 priedas Raseinių rajono kultūros vertybės (sudaryta autoriaus remiantis Raseinių savivaldybės duomenimis )

Raseinių rajono Įţymios vietos savivaldybės Raseiniai Nepriklausomybės paminklas „ŢEMAITIS“; Raseinių krašto istorijos muziejus (buvę arešto namai); Raseinių turizmo ir verslo informacijos centras (buvę arešto namai); Senasis paštas (Zikaro bareljefai, 1934 m.); Legendinis Magdės šulinys, architektas Algirdas Daunora, bareljefų aut. R. Ramanauskas 2005 m.; Koplyčia skirta Laivės kovų dalyviams, architektas Algirdas Daunora. Bareljefų autorius Zenonas Liekis, 2006 m.; Lietuvos partizanų kapai, Raseinių civilinėse kapinėse; Prabaudos piliakalnis, vadinamas Cibikalniu; Tarybinių karių kapinės; Partizanų kapai Gruzdiškės k. Projekto autorius Stanislovas Zelionka, 2008 m.; Padubysio piliakalnis, vadinamas Kaukuru; Ţičkiškės buvusio dvaro sodyba. Ariogala Archeologo Tado Daugirdo koplyčia. Restauruota 2008 m.; Koplyčia Lietuvos partizanams, architektė A.Cikaitė. 1991 m.; Lietuvos partizanų kapai. Atnaujinti 2008 m.; Paminklas Lietuvos kankiniams Ariogalos civilinėse kapinėse, 1991 m.; Selekcininko Dionizo Rudzinsko namas, Vytauto g. 78; Čėkuvos (Ariogalos) buvusio dvaro sodyba; Tarybinių karių kapinės; Ţydų genocido aukų vieta; Gediminaičių stulpai, pastatyti tiesiant Ţemaičių plentą iš laikinosios sostinės į Klaipėdą; Plembergo buvusio dvaro svirnas; Kejėnų piliakalnis; Palukščio dvaro sodyba; Šaltinėlis; Baţavalės piliakalnis. Betygala Vytauto Didţiojo paminklas, skulptorius P. Aleksandravičius, 1930 m.; Tautos kryţius, atstatytas 1989 m. Autoriai R. Ramanauskas, J. Grabauskas; Apeigų koplytėlė ant Betygalos II piliakalnio; Betygalos I piliakalnis; Šv. Jono šaltinėlis, vadinamas Maironio arba Gaivučio vardais; Maslauskiškių vandens malūnas; Burbiškių buvusio dvaro sodyba; Ţibulių buvusio dvaro sodyba; Rociškės piliakalnis. Viduklė Buvusi Viduklės klebonija, XX a. pradţia; Poeto, tautosakininko Simono Stanevičiaus etnografinė sodyba – muziejus; Partizanų kapai Viduklės civilinėse kapinėse; Tarybinių karių kapinės; Ţydų genocido aukų vieta. Šiluva Istorinė miestelio dalis; Katauskių dvaro koplyčia. Restauruota 2008 m.; Lyduvėnų tiltas - vienas iš aukščiausių ir ilgiausių geleţinkelio tiltų Europoje; Skaraitiškės buvusio dvaro sodyba; Katauskių buvusio dvaro sodyba; Ţaiginio buvusio dvaro sodyba; Kryţius Popieţiui Jonui Pauliui II, autorius R. Ramanauskas, 1994 m.; Knygnešio K. Roseno gyvenamasis namas; Tarybinių karių kapinės; Mitologinis akmuo, vadinamas Koplytėlės akmeniu. Girkalnis Biliūnų dvaro sodyba; Senoviniai gynybiniai įtvirtinimai, vadinami Volų pilaite; Gabrieliškės ( Naukaimio) piliakalnis; Tarybinių karių kapinės; Ţydų genocido aukų vieta. Kalnujai Palendrių (Kalnujų ) piliakalnis; Tautosakininko, poeto, ţurnalisto Mečislovo Davainio Silvestravičiaus gimtinė; Kompozitoriaus J. Tallat – Kelpšos gimtinė; Ţydų genocido aukų vieta. Nemakščiai Pšemislo Neveravičiaus technikos muziejus; Pšemislo Neveravičiaus gimtinė; Molavėnų piliakalnių kompleksas: Molavėnų ( Grauţų) ir Molavėnų piliakalniai, Molavėnų ąţuolas, Skirtino akmuo; Pabalčių, Iţiniškių piliakalniai; Ţydų genocido aukų vieta. 57

1 priedo tęsinys

Raseinių rajono Įţymios vietos savivaldybės Pagojukai Poeto Maironio tėviškė Bernotų kaime. Etnografinė sodyba – muziejus; Belozariškio buvusio dvaro sodybos vieta; Tendţiogalos buvusio dvaro sodyba. Paliepiai Partizanų kapai Dumšiškių k. (Obelynė) kryţiaus autorius R. Ramanauskas; Blinstrubiškių buvusio dvaro sodybos vieta. Naudotojas - Blinstrubiškių senelių namai; Galkaičių piliakalnis ir senovės gyvenvietė.

58

2 priedas

Maršrutas po Raseinių rajoną automobiliu: Ariogala – Betygala – Šiluva – Raseiniai – Viduklė – Nemakščiai. Maršruto trukmė –1 – 2 dienos Maršruto ilgis – 129 km

Maršrutą geriausia pradėti nuo Ariogalos. Ariogala – vienas iš seniausių Lietuvos miestų, rašytiniuose šaltiniuose minimas jau 1253 m. Per šį kraštą teka vaizdinga Dubysos upė, kurios slėniai puošia šį miestą. Uţsukus į Ariogalą nereikėtų praleisti progos apţiūrėti menišką baţnyčios altorių, namą, kuriame gyveno selekcininkas, šio mokslo Lietuvoje pradininkas Dionizas Rudzinskas (Vytauto g. 70), NKVD būstinę, kur buvo kankinami ţmonės (Vytauto g. 86), Tado Daugirdo kapą. Galima aplankyti Ariogalos neobarokinę dvibokštę Šv. Arkangelo Mykolo baziliką (Taurupio g. 3). Prieš vykstant į Betygalą galima atsigerti iš gerai ţinomo šaltinėlio, esančio netoli Ariogalos, prie senojo Ţemaičių plento, o greta jo – 1937 m. pastatyti Gedimino stulpai, išlikę po ţeme per sovietmetį. Iš Ariogalos vykstame į Ugionius (13 km). Vietovė garsėja Ţolinės atlaidais, gydomuoju šaltiniu, XIX a. statyta baţnyčia ir, ţinoma, istorine praeitimi. Ugionių baţnyčia – akmens mūro, liaudies klasicizmo stiliaus. Keturkampio formos fasadinėje pusėje keturios keturkampės kolonos ir įrašas „Roku 1836“, statė valstiečiai baudţiauninkai. I. Bušinskis rašo, kad nedidelė mūrinė baţnytėlė čia pastatyta 1784 m. Ugionių dvarininko Marcelino Dirdos. Visgi ta maţa vietovė rugpjūčio 15 dieną sutraukia tūkstančius tikinčiųjų į Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų atlaidus, kurie semdami vandenį iš stebuklingo šaltinio gieda Dievo motinai padėkos giesmę. Pirmoji baţnyčios fundacija buvo iki XVII a. vid. To prieţastis buvo anksčiau minėtas šaltinis, kuris buvo garbinamas dar pagonybės laikais. 1657 m. šaltinyje buvo atrastas Dievo Motinos paveikslas. Šventorius aptvertas mūrine tvora, pietrytinėje pusėje įrengtas šeimyninis laidojimo rūsys. Čia 1891 m. palaidotas Mykolas Malašovskis. „Betygala mūsų, paryžių paryžiau, miesteli, - pačiam Lietuvos vidury, išėję, klajoję, ieškoję, sugrįžę, vėl atveriam tavo šventąsias duris.“ Tokiais ţodţiais prasideda Betygalos himnas, tokiais ţodţiais betygališkiai kviečia į savo miestelį – Betygalą (10 km). Betygala yra apie 14 km atstumu į rytus nuo Raseinių Dubysos slėnio kairiajame krante, prie nedidelio Vieviršės upelio. Gyvuoja toks pasakojimas apie Betygalos vardo kilmę: legendinis Palemonas su savo vyrais plaukdamas aukštyn Dubysos upe, ties Ariogala, paklausęs: „Ar jau yra galas?“, o paplaukęs kiek aukščiau ir apsistojęs tarė: „Bet yra galas“. Iš to ir kilęs Betygalos pavadinimas. Atvykus į Betygalą, tiesiog būtina aplankyti Betygalos I – II piliakalnius, minimus daugelyje istorijos šaltinių. Betygalos I piliakalnis buvo įrengtas kairiojo Dubysos intako Vaškutės krante. Iš trijų pusių jį juosia upelio slėnio dauba, į šiaurę nuo jo yra aukštuma. Norėdami uţlipti ant piliakalnio iš Dubysos pusės, turėsite įveikti stačius 20 – 25 m aukščio šlaitus. Atkeliavus iš Betygalos pro Pilkalnio kapines, rasite daugiau kaip 5 m aukščio pylimą, kuris saugo piliakalnį nuo laukų šiaurinėje pusėje. Čia yra viena aukščiausių rajone vietų – 125 m virš jūros lygio. Nuo šio pylimo saulėtą dieną matyti Šiluvos koplyčios bokštas, graţiai atsiveria Betygalos miestelio panorama. Pasak dr. J. Basanavičiaus, čia stovėjusi XIII – XIV a. rašytinių šaltinių minima Aukaimio pilis. Betygalos II piliakalnis, dar vadinamas Alkos, arba Aukos, kalnu, yra 300 m į pietryčius nuo pirmojo. Greičiausiai tai įtvirtintas pirmojo piliakalnio papilys. Jis datuojamas II tūkstantmečio pradţia, įrengtas aukštumos kampe, prie Betygalos Pilkalnio kapinių. Pasukę per kapines į pietvakarius, tuoj uţ tvoros rasite išlikusį puslankio formos 90 m ilgio, 3 m gylio, daugiau negu 10 m pločio gynybinį griovį. Per šį griovį, tikėtina, buvo suręstas tiltas į beveik 59

2 priedo tęsinys trikampę apie 100 x 70 m dydţio aikštelę. Aikštelės viduryje stovi 1860 – 1866 m. sumūryta penkiakampė dvarininkų Jankovskių koplyčia. Piliakalnį iš pietryčių, pietvakarių ir šiaurės vakarų juosia stačiašlaitės, mišku apaugusios daubos. Ant piliakalnio vyksta Baltų vienybės dienos renginiai, kūrenami lauţai ir t. t. Betygalos miestelio centre – verstas nenuverstas, judintas – neišjudintas Vytauto Didţiojo paminklas (skulptorius Petras Aleksandravičius). Keturi keliai, keturi vieškeliai susikerta ties šventu tautos simboliu. Kur beeisi – ar į mokyklą, ar į baţnyčią, ar į valsčiaus pastatą – vis tiek tave palydės Vytauto ţvilgsnis. Tai buvo vienas iš prieškario tokio pobūdţio paminklų, laimingai išvengęs ţūties nuo sovietinio reţimo veikėjų rankos. Nuo 1928 m. Betygalos centre iškilo Tautos kryţius (aut. J. Kaminskas), kurį 1989 m. atstatė meistrai J. Grabauskas ir R. Ramanauskas. Betygalos miestelyje puikuojasi 1924 – 1930 m. pagal architekto Vladimiro Dubeneckio projektą pastatyta mūrinė neobarokinio stiliaus Betygalos Šv. Mikalojaus baţnyčia, turinti klasicistinių bruoţų. Betygalos kaimų bendruomenė iš anksto susitarus priima lankytojus, turistus, aprodyti savo kraštą, supaţindinti su istorija, papasakoti savo miestelio išskirtinumus, legendas, tradicijas. Betygališkiai mielai pavaišina Dubysos pakrantėse surinktų vaistaţolių arbata, svetingai priima į buvusiame Valsčiaus pastate įsikūrusius bendruomenės namus, aprodo miestelį, muziejų, papasakoja negirdėtų ir neregėtų dalykų apie savo kraštą. „Betygališkiai, kaip savo lemties dovaną, turi ypatingą šaltinėlį. Ţiema ar vasara, kaitra ar speigas, jis vis šneka, srūva, verţiasi ir, perbėgęs kelią, krenta į savo sesers upelytės Vieviršės glėbį. O ši, šiek tiek pasidţiaugusi savo broliuku-intaku, pavinguriavusi, jau įsilieja į ramiosios Dubysos vandenį. Tai ties Betygala, nusileidus nuo aukšto kalno, pakeliui į Maslauskiškį arba į Milašaičius, link „beţdţionių tilto“, – taip poetas Juozas Nekrošius rašo apie Betygalos šaltinėlį. Betygalos apylinkėse, Maslauskiškės kaime stovi Maslauskiškių vandens malūnas. 1864 m. jį pastatė dvarininkas Silvestravičius, o vėliau modernizavo Aleksandras Bodendorfas, kurį vietiniai gyventojai vadino Munduru. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą malūne ne tik malė ir pikliavojo, bet ir pjovė lentas, karšė vilnas. Karui baigiantis, malūną vokiečiai norėjo susprogdinti, tačiau atsitiktinumo dėka jis tik gerokai apdegė. 1948 m. malūnas buvo atstatytas. Darbams vadovavo inţinierius J. Gaidamonis. Iš viso dirbo apie 50 ţmonių. Jie suremontavo apdegusį stogą, uţtvankos pylimą. Malūną atstatė per 3 metus. Atstatytas malūnas per dieną sumaldavo apie 10 tonų grūdų. Jis garsėjo visame valsčiuje, valstiečiai iš anksto įsirašydavo į eilę, tekdavo nakvoti net po keletą parų. Čia dirbo geri specialistai, vietiniai meistrai. Šiame malūne nufilmuotos „Niekas nenorėjo mirti“ scenos. Iš Betygalos vykstame į Pasandravio istorinį draustinį aplankyti poeto Maironio gimtinės (Pasandravyje) ir tėviškės (Bernotuose) (9 km). Pasandravyje yra išlikę gimtojo dvarelio pamatai, svirtinis šulinys su įspūdingo dydţio akmeniniu rentiniu, restauruota akmens mūro pavalkine (pakinktine). Bernotai, Maironio tėvonija, ir dabar akį traukia plotais, senuoju sodu, taip mėgta Maironio „senele“ ledaine, teikusia buitinius patogumus. Maironio sesers sodyboje dabar įkurtas muziejėlis, menantis poeto jaunystę. Pabuvoję poeto tėviškėje toliau vykstame į Šiluvą (16 km). Šiluva – ypatinga vieta ne tik Lietuvoje. Tai Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo ir stebuklingo Švč. Mergelės Marijos paveikslo šventovė. 1608 metais įvykęs apsireiškimas buvo didelė Dievo dovana. Tai pats seniausias oficialiai baţnyčios pripaţintas Marijos apsireiškimas Europoje. Svarbiausi Šiluvos simboliai – maţoji Bazilika ir architekto Antano Vivulskio 1906 m. suprojektuota ir 1912 – 1924 m. pastatyta Šiluvos Švenčiausiosios Dievo Motinos apsireiškimo

60

2 priedo tęsinys koplyčia. Koplyčios pamatus pašventino poetas Maironis. Koplyčioje yra akmuo ant kurio apsireiškė Marija. 2008 metais buvo švenčiamas Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejus. Šiluva atrandama iš naujo. Neįtikėta, kaip toks maţas miestelis per tokį trumpą laiką pasikeitė. Ruošiantis jubiliejui atlikta daug darbų, kurių dėka Šiluva tapo dar graţesnė ir sulaukia dar daugiau lankytojų, maldininkų, svečių, piligrimų, turistų. Pakeliui į Raseinius, uţsukame į Lyduvėnus (13 km). Lyduvėnai – pasakiškai graţi gyvenvietė, 2008 m. paţymėjusi savo įkūrimo 450 – ąsias metines. Miestelį puošia ir garsina Lyduvėnų geleţinkelio tiltas (technikos paminklas), kuris yra vienas iš aukščiausių ir ilgiausių ne tik Lietuvoje, bet ir Pabaltijyje. Jis nutiestas prieš šimtmetį per platų Dubysos slėnį. Tiltas yra 599 m ilgio ir 42,5 m aukščio. Jis uţbaigtas restauruoti 2007 m. Pasigroţėję Lyduvėnais vykstame į Raseinius (17 km), į taip vadinamą senąją Ţemaitijos sostinę. Istorijos šaltiniai liudija, kad XIV a. pab. – XV a. pr. Raseiniai buvo vienas iš svarbiausių Ţemaitijos centrų. XV a. pab. miestui suteiktos savivaldos teisės, Raseiniai tapo apskrities centru – viena pirmųjų Ţemaitijos sostinių. XVI – XVIII a. Raseiniai buvo vienas iš Ţemaitijos religinių centrų: čia veikė 3 katalikų vienuolynai (dominikonų, pijorų, karmelitų), katalikų, kalvinistų, liuteronų baţnyčios. Nuo 1934 m. Raseiniuose, miesto centre, buvusioje Rinkos aikštėje, stovi V. Grybo „Ţemaitis“, simbolizuojantis ţemaičių stiprybę ir atkaklumą kovoje uţ laisvę. Postamente iškalti ţodţiai: AMŢIAIS BUDĖJAU IR VĖL NEPRIKLAUSOMYBĘ LAIMĖJAU. Paminklas atidengtas 1934 m. birţelio 24 d., dalyvaujant 25 tūkstančiams ţmonių ir tuometiniam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai. Tai pagrindinė susitikimų, susibūrimų vieta miesto visuomenei, svečiams, turistams. Miestą puošia XVII a. architektūros ansamblis Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų baţnyčia ir dominikonų vienuolynas. 1642 m. J. Tiškevičius Raseiniuose įkurdino dominikonus, kurie pastatė baroko stiliaus baţnyčią ir vienuolyną. Mieste veikia Krašto istorijos muziejus – viena iš didţiausių kultūros įstaigų rajone, saugančių ir globojančių kultūros paveldą. Ekspozicijos, edukaciniai uţsiėmimai, teminės istorinės, profesionalaus ir mėgėjų meno parodos, mokslinės konferencijos ir seminarai, susitikimai, valstybinių švenčių ir atmintinų datų minėjimai sukviečia į muziejų įvairaus amţiaus ir skirtingų pomėgių ţmones. Muziejaus filialai yra Betygalos miestelyje ir Pagojukų seniūnijoje, Bernotuose, poeto Maironio etnografinė sodyba – muziejus. Taip pat kviečiame aplankyti Prabaudos piliakalnį (pietiniame Raseinių pakraštyje, už miesto reikia pasukti į dešinę, link Mirklių kaimo, o už 200 m sukti kairėn per mišką ir už 50 m matyti šiaurinis piliakalnio šlaitas). Raseinių ţemė pirmą kartą paminėta 1253 m. Mindaugo raštuose, todėl galima teigti, kad Raseiniai tuomet jau buvo nemaţas administracinis centras. XIV a. Raseinių vardas jau daţnai minimas ordino kronikoje, aprašant kryţiuočių ţygius į Ţemaitiją. Į pietus nuo dabartinio miesto, strategiškai svarbioje vietoje, šalia kelio, vedančio į Ariogalą ir Kauną, įrengtas Raseinių piliakalnis, vadinamas Prabauda, Cibikalniu arba Mirklių kalnu. Kol kas šis piliakalnis nuodugniai netyrinėtas, „Todėl negalima atmesti prielaidos čia buvus ir ankstyviausios pilies bei miesto pradţią“, rašė 2007 m. piliakalnio prieigas tyrinėjęs archeologas Olegas Fediajevas. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pabaiga – II tūkst. pradţia. Prabaudos piliakalnis apipintas legendomis. Pasakojama, kad čia senovėje stovėjo pilis, ne kartą atlaikiusi kryţiuočių puolimus. Vienoje iš piliakalnių aukštumų palaidoti pilies gynėjai. Sakoma, kad Prabaudos upė yra šventa ir čia gyveno ţynys Prabaudas. Ţinomi romantiški pasakojimai apie kalno poţemiuose vargstančią kunigaikštytę, laukiančią kariūno, kuris ją išvaduos Joninių naktį. Cibikalnio pavadinimas kartais kildinamas iš „svieto lygintojo“ berno Cibo, kuris slapstėsi kalne iškastoje oloje, pavardės. Kiti pasakotojai, priešingai, mini ţiaurų 61

2 priedo tęsinys poną Cibickį ir čia prasmegusį jo dvarą. Gali būti, kad Prabaudos piliakalnis vadintas Cibikalniu dėl to, kad čia seniau ganydavosi miestelėnų oţkos, šaukiamos „ciba ciba“. XX a. pradţioje įspūdingas dvikupris piliakalnis buvo iš tolo matomas keliaujančiam į Raseinius, matyt, todėl buvo uţfiksuotas B. Buračo fotografijoje. Apie 1960 m. jis buvo apsodintas pušelėmis ir uţaugęs miškas paslėpė piliakalnį nuo keliaujančių Ţemaičių plentu. Nuo Raseinių, senuoju Ţemaičių plentu pasukame link Kryţkalnio, vaţiuojame iki Viduklės (16 km). Viduklės miestelio pavadinimas reiškia „vidukelė“. Matyt, per šią vietovę ėjo keletas kelių, o jų sankryţoje įsikūrusi gyvenvietė davė pradţią centriniam Viduklės pavieto miesteliui. Dabar pro Viduklę tiesiasi ne tik plentas. Netoliese XX a. pradţioje nutiesta geleţinkelio linija. Viduklės Švento kryţiaus baţnyčia (Simono Stanevičiaus g. 2, Viduklė) yra pirmoji pastatyta Vytauto Didţiojo valia 1416 m., Ţemaičių krikšto metu. Dabartinė medinė 1806 m., neogotikos ir liaudiškų architektūros formų derinys. Jos fundatorius vyskupas Juozapas Arnulpas Giedraitis. Paskutinė rekonstrukcija atlikta 1912 m. Remontas – restauracija 2006 m., minint baţnyčios 200 metų jubiliejų. Aplankius Raseinių rajoną, negalima neaplankyti Jūkanių geomorfologinio draustinio, kuris yra uţ 2 km nuo Viduklės. Jūkainių geomorfologinis draustinis, su nuostabiai įruoštu paţintiniu - rekreaciniu taku – vienas iš svarbiausių ir šiuo metu lankomiausių objektų turizmui. Jūkainių geomorfologinis draustinis apima Viduklės girininkijos Jūkainių miškų masyvą. Jo plotas - 263 ha. Draustinis įkurtas 1992 metais, siekiant išsaugoti Ţemaičių prieškalvėms būdingos apskalautų moreninių gūbrių sališkas liekanas. Draustinis apima Jūkainių mišką ir jo apylinkes. Jūkainių geomorfologinis draustinis su įrengtu paţintiniu – rekreaciniu taku – puiki vieta kultūriniam, paţintiniam, gamtiniam turizmui. Rekreacinės teritorijos puikiai pritaikomos poilsiui, pramogoms. Įrengti takai, turistinė infrastrūktūra. Turistams paprasta paţinti mišką, gamtos vertybes, nes stovi informaciniai stendai, informacinės rodyklės ir t. t. Išskirtinumo vietovei suteikia garsių Lietuvos droţėjų skulptūros, kurios atspindi mitologinius personaţus, įvarius gyvūnus, pagoniškas būtybes ir kt. Nors Jūkainių geomorfologinis draustinis apsuptas numelioruotų, intensyviai naudojamų laukų, tačiau pats Jūkainių miškas, jo pakraščiai ir išlikę kaimeliai byloja tarsi sustojusį laiką. Įdomūs savo sudėtimi medynai, išlikę senų ąţuolynų fragmentai, uţpelkėję upeliai, retų ir apyrečių augalų gausa suteikia šiai vietai paslaptingo jaukumo. Šiame miške gausiai auga plunksninės strugės, plačialapiai ir didţiaţiedţiai katilėliai, didţiaţiedės rusmenės bei menturlapės baltašaknės, kurių kituose į rytus plytinčiuose rajono miškuose beveik neaptiksi. Miške gausiai peri strazdai, geniai, zylės, kėkštai, aptinkama paukštvanagių, jarubių, uţpelkėjusio upelio pakrančių saţalynuose čiulba ţiogeliai, nendrinukės, krakšlės, gyvena nendrinės lingės. Netoli Viduklės (9 km), Kanopėnų kaime, ant neaukštos kalvelės, apsupta aukštų medţių pilkuoja Simono Stanevičiaus memorialinė sodyba – muziejus, kitaip dar pavadinta „Ţemaičių bajoro sodyba – muziejus“. Muziejaus literatūrinio ir buities pobūdţio ekspozicijoje atsispindi S. Stanevičiaus gyvenimo ir kūrybos faktai, įamţintas jo atminimas. Aplankius S. Stanevičiaus sodybą, sukame į Molavėnų piliakalnių kompleksą (12 km). Istoriniai šaltiniai liudija, kad tarp Raseinių ir Nemakščių ošė senovės lietuvių tikėjimo šventoji giria. Girią perskyrė nutiestas geleţinkelis, kuris dabar skiria Jūkainių geomorfologinį draustinį ir Pašešuvio kraštovaizdţio draustinį. Draustiniuose augantys ąţuolai yra gal trečiosios kartos buvusio šventojo ąţuolyno palikuonys. Nors Jūkainių miškas ir Molavėnai ir atskirti mišku bei geleţinkeliu, tačiau tai erdvė, kurią sieja istorija. Dar ir dabar ţmonės, pabuvoję Jūkainiuose, pasivaikščioję, pasigėrėję traukia tiesiai laukų keliukais į Molavėnus (kai leidţia gamtinės

62

2 priedo tęsinys sąlygos) ir atvirkščiai, pabuvoję Molavėnuose, traukia tiesiai į Jūkainius. Todėl šią teritoriją galima laikyti kaip vientisą lankomą objektą, susidedantį iš dviejų dalių. Pašešuvio kraštovaizdţio draustinis yra į šiaurę nuo Pašešuvio kaimo (Viduklės sen.). Plotas – 294 hektarai. Draustinis įsteigtas 1992 metais siekiant išsaugoti raiškų Šešuvio slėnio ir jo intakų kraštovaizdį. Retai kur Lietuvoje išvysi tokius akiai malonius slėnius, apaugusius mišku šlaitus, nuostabią erdvių ir reljefo harmoniją. Miškais apaugęs ir Dubysos bei kitų Ţemaitijos upių išraiţytas Raseinių kraštas – puiki vieta turizmui. Tai, kad šiose vietose nuo senovės buvo gyvenama, byloja puikiai geomorfologiniuose dariniuose įkomponuoti, legendomis ir padavimais apipinti piliakalniai, kuriuos tyrinėjant aiškėja vis nauji, dar niekam neţinomi didvyriškų mūsų protėvių kovų su uţkariautojais istorijos fragmentai. Ţymiausias iš jų - Molavėnų piliakalnių kompleksas yra Nemakščių seniūnijoje, prie Molavėnų ir Grauţų kaimų, šiuo metu gerai pasiekiamoje, ypač paţintiniam turizmui patrauklioje vietoje, ledynmečių upių tėkmių suformuotame moreniniame slėnyje. Poledynmečio upių ir jų intakų tėkmės suformuotuose erozinių raguvų geomorfologiniuose dariniuose gausu senovės baltų gyvenamųjų teritorijų ir gynybinių įrenginių. Molavėnų piliakalnių kompleksas yra svarbus istorijos - archeologijos (piliakalniai, alkakalniai, senkapiai), gamtos (šventgirės, Molavėnų ąţuolas, natūralios pelkės, Skirtinio akmuo) kultūros (anfiteatras, vadinamas „Lukošienės bliūdu“, estrada spektakliams, koncertams, mugių aikštė) ir istorijos (Lietuvos istorikai Molavėnų piliakalnius sieja su garsiaisiais Pilėnais) vertybėmis. Šie objektai svarbūs ne tik Raseiniams, bet ir visai Lietuvai. Pašešuvio kraštovaizdţio draustinis pasiţymi turtingu augalų bei gyvūnų pasauliu. Natūralių miškų fragmentai, išlikusios natūralios ar maţai paliestos šlaitų pievos sąlygoja turtingą gyvūnijos ir augalijos pasaulį. Vien tik ko vertas derlinguose Molavėnų-Grauţų piliakalnio šlaituose plytintis natūralus liepynas, besitęsiantis iki Jaujupio prieigų. Šis nuostabus medynas, kopiantis piliakalnio šlaitais, labai primena parką. Vešlioje ţolinėje dangoje ţelia gojinės miglės, plačialapiai katilėliai, miškiniai vikiai, varpotosios juodţolės, įvairiausi pavasario efemeroidai. Čia gausiai gyvena kikiliai, mėlynosios ir didţiosios zylės, sodinės devynbalsės, bukučiai, svilikai, nereti didieji geniai, juodieji strazdai, lipučiai, aptikti nykstantys Lietuvoje vidutinieji geniai. Nuošaliose draustinio vietose yra stebėtas net miškų slapukas juodasis gandras. Tiek liepyno pakraščiuose, tiek kitose Pašešuvio draustinio vietose stebina gausios retųjų augalų – mėlynųjų palemonų, raudonųjų gegūnių, baltijinių gegūnių, ţalsvaţiedţių blandţių – augavietės. Daţni machaonai. Molavėnų piliakalnio prieigose randami tik Ţemaitijai būdingi juodieji apolonai, mėgstantys saulės šildomus piliakalnių šlaitus. Šešuvyje gyvena ūdros. Senų ąţuolų kamienai priglaudţia retą grybą – ąţuolinę kepeną. Toliau keliaujame į Nemakščius (11 km). Nemakščiai – Ţemaitijos miestelis tarp Kauno - Klaipėdos plento ir Vilniaus – Klaipėdos automagistralės, 5 kilometrai nuo Viduklės geleţinkelio stoties ir 7 kilometrai nuo Rygos – Karaliaučiaus plento. Padavimas sako, kad senovėje dabartinių Nemakščių vietoje augusi didţiulė giria, o prie jos stovėjęs namas, kuriame veikusi smuklė. Tą namą vietos gyventojai namiūkščiu vadinę. Iš to ţodţio ir kilęs vietovės pavadinimas. Laikui bėgant, čia pradėjęs formuotis kaimas, išaugęs į baţnytkaimį. Jį pagal pirmąjį čia stovėjusį namą Namokščiais imta vadinti, vėliau Nemakščiais. 2001 m. pašventinta nauja baţnyčia. Pagrindines lėšas skyrė išeivis prelatas Petras Butkus. Statybą pradėjo klebonas Kazimieras Rimkus, baigė – Romualdas Gečas. 2006 m. liepos mėn. seniūnijos bendruomenė paminėjo Nemakščių 620 metų jubiliejų. Ta proga sukurti ir pašventinti herbas ir vėliava. Ţaliame skyde – auksinis kaspinas su keturiais juodais ratais, virš kurių juoda linija – stilizuotas vaţiuoklės dugnas. Aštuonratė vaţiuoklė – iš Nemakščių seniūnijos kilusio Pšemislo Neveravičiaus išradimas. Simbolių kalboje ratai ir ratų kryţiai, kurie „rieda“ dangaus skliautu, yra saulės, platesne prasme – kosmoso ir jo cikliškos 63

2 priedo tęsinys raidos, tobulumo įsikūnijimas. Ţalia skydo spalva simbolizuoja laisvę, groţį, dţiaugsmą, sveikatą ir viltį. Jubiliejaus datą įamţino miestelio centre iškilęs koplytstulpis (autorius Algirdas Jasilionis). Šventėje skambėjo ţemiečio poeto Algirdo Stepono Dačkevičiaus eilės. 2007 m. Nemakščiuose atkurta Aštuonratės vaţiuoklės draugija (pirmininkas Leonas Tamulevičius), veikusi prieš Pirmąjį pasaulinį karą Šiauliuose. L. Tamulevičiaus iniciatyva pagal P. Neveravičiaus brėţinius atkurta aštuonratė vaţiuoklė ir tėvų Marytės ir Alfonso Tamulevičių sodyboje įkurtas technikos muziejukas. Jo atidarymas vyko 2007 metų liepos mėnesį, minint Nemakščių miestelio jubiliejų. Muziejuke kiekvienas gali rasti kaţką įdomaus ir mielo savo širdţiai. Čia rasite išradėjo P. Neveravičiaus asmeninių daiktų, 2 – ojo amţiaus pradţios technikos vertybių: technikos, variklių, taip pat kalvio, batsiuvio, siuvėjo, audėjos originaliai įrengtas patalpas ir to meto darbo įrankius.

64

3 priedas Kaimo turizmo sodybų ir paslaugų vertinimas (sudaryta autoriaus remiantis J. Ramanausko informacija)

Kriterijai Svorio koeficiento Balai balai 1-100 Grupėje Iš viso Požymiai [a] [b] [a*b] Svorio 1. Komforto balai koeficientas 0,3 Įvertinimo rezultatai: x

Sodyba su labai mažu komfortiškumu Taip/Ne 0,3 Sodyba su mažu komfortiškumu Taip/Ne 0,3 Sodyba su vidutiniu komfortiškumu Taip/Ne 0,3 Dvarotipas Sodyba su dideliu komfortiškumu Taip/Ne 0,3 Sodyba su labai dideliu komfortiškumu Taip/Ne 0,3 Iš viso komforto balų: x Svorio 2. Dvaro specializacijos balai koeficientas 0,3

Regioninės kultūros etniškumo apsauga Taip/Ne 0,06 Kultūros paveldo privatumas Taip/Ne 0,06 Kulinarinio paveldo privatumas Taip/Ne 0,06 Reabilitacinės paslaugos: paslaugos neįgaliesiems, "sunkių" paauglių švietimo, paslaugos po ligų. Taip/Ne 0,06 Sodyba su etnografiniais elementais: stogas, prieangis, veranda, langai, žaliuzės, juvelyriniais darbais namų aprašymas, vidaus Specializacijospožymiai rekvizitai. Taip/Ne 0,06 Iš viso specializacijos balų: x Svorio 3. Pramogos koeficientas 0,4 Sodybos darbai: žolės pjovimas, javų kūlė, bulvių kasimas, karvių 1. melžimas Taip/Ne 0,01 Produktų perdirbimo pamokos: sūrio, naftos, naminio alaus 2. gaminimo Taip/Ne 0,01 Egzotiškų naminių gyvūnų ir paukščių veislių auginimo pamokos: 3. paršelių, povų, didelių galvijų, elnių ir t.t. Taip/Ne 0,01 4. Vonios paslaugos Taip/Ne 0,01 5. Teniso aikštelių prieinamumas Taip/Ne 0,01 6. Jodinėjimas arkliais, poniais Taip/Ne 0,01 7. Važinėjimas keturačiu motociklu Taip/Ne 0,01 8. Mini golfo aikštelių prieinamumas Taip/Ne 0,01 9. Nakvynė stoginėje, medžiuose Taip/Ne 0,01 10. Autorių darbų parodos Taip/Ne 0,01 Bendradarbiavimas su amatininkais ir liaudies amatininkais; 0,01 11. individualios turistų veiklos sąlygų kūrimas Taip/Ne 12. Vietinių, tradicinių gėrimų prieinamumas Taip/Ne 0,01 Turistų supažindinimas su vietos istorija, nacionaliniais 0,01 13. paminklais ir muziejais Taip/Ne 14. Vandens trasų įkūrimas Taip/Ne 0,01 15. Plaukimas plukdyme, vandens dviračiu, valtimi Taip/Ne 0,01 16. Saunos paslaugos Taip/Ne 0,01 17. Skirtingų vandens pramogų pratimai Taip/Ne 0,01 18. Povandeninio plaukiojimo organizavimas Taip/Ne 0,01 19. Pliažo panaudojimas žaidimams Taip/Ne 0,01 65

3 priedo tęsinys

Kriterijai Svorio koeficiento Balai balai 1-100 Grupėje Iš viso Požymiai [a] [b] [a*b] 20. Pasivažinėjimas rogėmis, pakinkytomis arkliais Taip/Ne 0,01 21. Pasivažinėjimas rogėmis, pakinkytomis šunimis Taip/Ne 0,01 22. Žvejyba vasarą ir žiemą Taip/Ne 0,01 23. Ledo ritulys Taip/Ne 0,01 24. Senio besmegenio statybų varžybos Taip/Ne 0,01 25. Ekskursija po atokius gamtinius takus Taip/Ne 0,01 26. Dviračių maršrutų plėtimas Taip/Ne 0,01 27. Orientaciniai apmokymai miške Taip/Ne 0,01 28. Žaidimų aikštelių vaikams prieinamumas Taip/Ne 0,01 29. Gražiausių grybų ir uogų rinkimo konkursai Taip/Ne 0,01 30. Boulingo turnyrai Taip/Ne 0,01 31. Nacionalinių švenčių šventimas Taip/Ne 0,01 32. Galimybė aplankyti muziejų, istorinius paminklus Taip/Ne 0,01 33. Galimybė nueiti į koncertą, teatrą Taip/Ne 0,01 34. Ekskursijos po mišką Taip/Ne 0,01 Bendradarbiavimas su verslininkais, žemės ūkio turizmo 0,01 35. kaimynais tam, kad apsikeistų patirtimi Taip/Ne 36. Trumpas turistų poilsis kaimyniniuose dvaruose Taip/Ne 0,01 37. Krepšinio 3x3 turnyrai Taip/Ne 0,01 38. Sveikatingumo paslaugos (masažas) Taip/Ne 0,01 39. Galimybė pravesti konferenciją, seminarą Taip/Ne 0,01 40. Sportiniai užsiėmimai su treneriu Taip/Ne 0,01 Iš viso pramogų balų: x Iš viso balų: x

66

4 priedas Anketa kaimo turizmo sodybų šeimininkams (sudaryta autoriaus) Gerb. Respondente Šis tyrimas atliekamas norint nustatyti kaimo turizmo perspektyvas Raseinių rajone. Anketą sudarė LŢŪU magistrantas E. Jokūbauskas, anketa yra anoniminė, taigi Jūsų objektyvūs atsakymai būtų labai naudingi, nes jie bus panaudoti magistro baigiamajame darbe. Pasirinktą atsakymo variantą ţymėkite – „X“.

1. Kaimo turizmo sodybos pavadinimas? ......

2. Kiek metų sodyboje teikiamos kaimo turizmo paslaugos: apgyvendinimo, maitinimo, pramogų organizavimo? ......

3. Kiek metų dirbate kaimo turizmo sodyboje? ......

4. Kaimo turizmo sodyba jums: □ Pagrindinis pragyvenimo šaltinis □ Papildomas pragyvenimo šaltinis □ Hobis □ Kita (įrašykite)......

5. Kokiais informacijos šaltiniais teikiate duomenis klientams apie šią kaimo turizmo sodybą? Pažymėkite visus jums tinkamus variantus □ Mūsų sukurtoje internetinėje svetainėje □ Kitų sukurtoje internetinėje svetainėje □ Reklaminiai stendai □ Reklama per radiją ir televiziją □ Skrajutės □ Parodos ir renginiai □ Kita (įrašykite)......

6. Ar bendradarbiaujate su turizmo informaciniais centrais, asociacijomis, kitomis organizacijomis, amatininkais? □ Taip (įrašykite)...... □ Ne

7. Kokį kulinarinį paveldą plėtojate? Pažymėkite visus jums tinkamus variantus □ Ţemaičių □ Aukštaičių □ Suvalkų □ Dzūkų □ Kita (įrašykite)......

67

8. Ar naudojate Raseinių rajone esančias kultūros paveldo vertybes savo veikloje? □ Taip □ Ne

9. Jei 8 klausime nurodėte „Taip“, įrašykite kokiu būdu naudojate (pvz.: ekskursijų organizavime, sodybos tobulinime ir t.t.)? ......

10. Ar per pastaruosius metus pajautėte klientų skaičiaus kitimą? □ Taip, padidėjo □ Taip, sumaţėjo □ Ne, nesikeitė

11. Ar ėmėtės kokių nors priemonių klientams pritraukti? □ Taip □ Ne

12. Jei ėmėtės priemonių klientams pritraukti, kokios jos buvo? Pažymėkite visus jums tinkamus variantus □ Kainų maţinimas □ Reklaminės akcijos □ Paslaugų kokybės gerinimas □ Paslaugų asortimento didinimas □ Naujų paslaugų, pramogų kūrimas □ Kita (įrašykite)......

13. Kokias naujas paslaugas ir pramogas sukūrėte per pastaruosius metus? ......

14. Kokiomis priemonėmis siekiate klientų lojalumo? Pažymėkite visus jums tinkamus variantus □ Paslaugų orientavimas į tikslinį vartotoją □ Nuolaidų suteikimas □ Priedų prie paslaugų suteikimas □ Akcijų skelbimas □ Kita (įrašykite)......

15. Kaip manote, ar kaimo turizmas bus perspektyvus ateityje? □ Taip □ Ne □ Neturiu nuomonės

16. Jūsų ateities planai: Pažymėkite visus jums tinkamus variantus □ Vystyti kaimo turizmo veiklą kuriant naujas paslaugas ir plečiant sodybą □ Šalia šios veiklos pradėti ir kitą □ Nieko nekeisti ir teikti tik turimas paslaugas □ Baigti šį verslą □ Kita (įrašykite)......

Ačiū uţ Jūsų atsakymus 68

5 priedas Raseinių rajono kaimo turizmo sodybos

1. Romano Aniulio kaimo turizmo sodyba „Kirkšnovė“ įsikūrusi Darbutų k., Betygalos sen., LT- 60260 Raseinių r. Sodyboje: Miegamų vietų: 68 Vietų šventėms: 68 Vietų be nakvynės: 200 Numerių: 20 Apgyvendinamų pastatų: 3 Sodyba priklauso kaimo turizmo asociacijai ir turi 4 gandrus.

2. Vitalijos ir Jordano Kenstavičių „Karpynė“ įsikūrusi Gabšių k., Raseinių sen., LT-60192 Raseinių r. Sodyboje: Miegamų vietų: 70 Vietų šventėms: 200 Vietų be nakvynės: 1000 Numerių: 20 Apgyvendinamų pastatų: 1 Sodyba priklauso kaimo turizmo asociacijai ir turi 4 gandrus. 3. Dalios ir Algimanto Babilių kaimo turizmo sodyba įsikūrusi Liolingos g. 17, Kaulakių k., Pagojukų sen., LT-60456 Raseinių r. Sodyboje: Miegamų vietų: 50 Vietų šventėms: 50 Vietų be nakvynės: 50 Numerių: 10 Apgyvendinamų pastatų: 2 Sodyba priklauso kaimo turizmo asociacijai ir turi 3 gandrus. 69

4. Irenos Pocienės kaimo turizmo sodyba įsikūrusi Sujainių k., Paliepių sen., LT-60013 Raseinių r. Sodyboje: Miegamų vietų: 11 Vietų šventėms: 11 Numerių: 5 Apgyvendinamų pastatų: 1 Sodyba priklauso kaimo turizmo asociacijai ir turi 2 gandrus.

5. Artūro ir Loretos Grubliauskų kaimo turizmo sodyba „Prie Dubysos“ įsikūrusi Vandţių k., Betygalos sen., LT-60206 Raseinių r. Sodyboje: Miegamų vietų: 30 Vietų šventėms: 30 Vietų be nakvynės: 200 Numerių: 6 Apgyvendinamų pastatų: 2 Sodyba priklauso kaimo turizmo asociacijai ir turi 2 gandrus.

6. Jolantos Aukštakienės kaimo turizmo sodyba „Pakalnė“ įsikūrusi Kušeliškėse, Šiluvos sen., LT-60424 Raseinių r. Sodyboje: Miegamų vietų: 40 Vietų šventėms: 50 Vietų be nakvynės: 500 Numerių: 3 Apgyvendinamų pastatų: 1 Sodyba priklauso kaimo turizmo asociacijai ir turi 2 gandrus.

70

7. Romo Rudţinsko kaimo turizmo sodyba Palūkščio dvaras „Rokynė“ įsikūrusi Milašaičių k., Ariogalos sen., Raseinių r. sav.

8. Kaimo turizmo sodyba „Fliorencija“ įsikūrusi Fliorencijos k., Pagojukų sen., Raseinių r. sav.

9. Kaimo turizmo sodyba „Gojus“ įsikūrusi Sargelių k., Pagojukų sen., Raseinių r. sav.

71

10. Modesto Ambrazo kaimo turizmo sodyba įsikūrusi Sporto g. 3, Betygala, 60209 Raseinių r. sav.

11. Rasos ir Juozo Šlepų kaimo turizmo sodyba įsikūrusi Jono Pauliaus II g. 11, Šiluva, Raseinių r. sav.