VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS

ISTORIJOS FAKULTETAS LIETUVOS ISTORIJOS KATEDRA SOCIALINIØ MOKSLØ KATEDRA

Lietuvos lokaliniø tyrimø padëtis

Moksliniø straipsniø rinkinys

VILNIUS 2005 UDK 316(474.5) Li285

Redakcinë kolegija: pirmininkas prof. habil. dr. Alvydas Nikþentaitis (Lietuvos istorijos institutas) nariai: doc. dr. Raimonda Ragauskienë (Lietuvos istorijos institutas) dr. Tadas Tamoðiûnas (Lietuvos suaugusiøjø ðvietimo ir informavimo centras)

Recenzentai: prof. habil. dr. Arvydas Virgilijus Matulionis (Socialiniø tyrimø institutas) doc. dr. Filomena Kavoliûtë (Vilniaus universitetas) dr. Liudas Glemþa (Piliø tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Sudarytojai: doc. dr. Aivas Ragauskas (Vilniaus pedagoginis universitetas) doc. dr. Vladas Senkus (Vilniaus pedagoginis universitetas) lekt. Þydrûnas Maèiukas (Vilniaus pedagoginis universitetas)

ISBN 9955-20-078-2 TURINYS

4 Áþanga 5 Ingë Lukðaitë. Lokalinës istorijos sampratos 12 Alvydas Nikþentaitis. Lokalinës istorijos tyrimai Lietuvoje: naujas iððûkis Lietuvos istoriografijoje? 16 Romualdas Grigas. Lokalumas ir tapatybë (identitetas): sociopolitologinës áþvalgos 27 Juozas Vytautas Uzdila. Daugiadalykiðkumas lokalinës istorijos tyrimuose 34 Birutë Salatkienë. Mikro- ir makrosantykis archeologiniuose tyrimuose 40 Vladas Senkus. Globalizacija ir lokalumas: politologiniai aspektai 44 Eugenija Krukauskienë. Lokaliniø lyginamøjø sociologiniø tyrimø galimybës tiriant kultûriná identitetà 49 Anelë Vosyliûtë. Monografinis metodas sociologijoje: samprata ir raida 59 Kæstutis Ðvedas. Graþutës regioninio parko kultûros paveldo objektø geografinis vertinimas 69 Romualdas Povilaitis. Kraðtotyros vaidmuo lokaliniuose tyrimuose 74 Þydrûnas Maèiukas. Kraðtovaizdþio istorijos tyrimai Didþiojoje Britanijoje 82 Vida Girininkienë. Fotografijos panaudojimas tarpukario Lietuvos istorijos lokaliniuose tyrimuose 94 Nelë Asadauskienë. Ðeimos istorijos rekonstrukcijos ðaltiniai: baþnytinës metrikø knygos 99 Auksë Ðerstobojeva. Vieðosios istorijos lokaliniai tyrimai JAV 103 Robertas Jurgaitis. Regioninë ir lokalinë istorinë periodika Lietuvoje 1990– 2005 metais: lokaliniø tyrimø iniciatyvos 121 Juozas Bagdanavièius. Socialiniai bei ekonominiai lokaliniø tyrimø aspektai Vilniaus pedagoginio universiteto magistrantø sociologø darbuose 124 Algirdas Stanaitis. Vilnius pedagoginio universiteto Geografijos katedrø atliekamø lokaliniø sistemø tyrimø raida, padëtis bei perspektyva 128 Jonas Sireika. Ðiauliø apskrities vietoviø lokalinës istorijos tyrimai: moksliðkumo, reprezentatyvumo, pragmatizmo aspektai 132 Asta Steikûnienë. Lokalûs tradiciniø amatø ir jaunimo etnokultûriniø orientacijø tyrimai Lietuvos þemës ûkio universitete 137 Tomas Baranauskas. Lietuvos miestø ir miesteliø pirmøjø paminëjimø datos 143 Raimonda Ragauskienë. Visuotinumas ir lokalumas XVI–XVIII a. socialinëje Birðtono raidoje 149 Rita Regina Trimonienë. Socialiniø santykiø XVII–XVIII a. tyrimai ir lokalinë istorija 155 Deimantas Karvelis. Radvilø Birþø pilies þmonës 1589–1655 metais: netradicinë lokalinë bendruomenë karo ir taikos aplinkoje 171 Aivas Ragauskas. Metropolio ir provincijos komunikacijos ypatybës: Varðuva ir Kurtuvënai XVIII a. antroje pusëje 177 Sandra Grigaravièiûtë. Skandinavai Klaipëdos kraðte 1923–1939 metais 189 Valdas Selenis. A. Smetonos lituanistikos instituto Istorijos skyriaus 1939 m. veikla, siekiant iðsaugoti Lietuvos dvarø ir baþnyèiø raðytiná istoriná paveldà 193 Irena Ðutinienë. Jaunimo regioninio identiteto konstravimo ypatumai lyginamuoju aspektu: Latvija, Lietuva, Norvegija 204 Viktorija Þilinskaitë. Lokaliniø jaunimo grupiø komunikaciniø ypatumø lyginamasis tarptautinis tyrimas 209 Daiva Vaiðnienë. Klaipëdos kraðto aukðtaièiai: bendruomeniø sàveikos kalbinis aspektas 213 Regina Tamulaitienë. Sportas kaip socialinis-kultûrinis reiðkinys regiono istorijoje (1990–2005 m.) 4 LOKALÛS TYRIMAI

ÁÞANGA

Vilniaus pedagoginiame universitete pradëtas titucijø – Vilniaus pedagoginio universiteto, Lie- ágyvendinti bendras Socialiniø mokslø ir Lietuvos tuvos istorijos instituto, Lietuviø kalbos instituto, istorijos katedrø lokaliniø tarpdalykiniø tyrimø pro- Socialiniø tyrimø instituto, Ðiauliø universiteto, jektas, orientuotas á didesnes ar maþesnes vietos Lietuvos þemës ûkio universiteto, „Versmës“ lei- bendruomenes, taip pat tautines maþumas, jø po- dyklos – atstovai. Leidinio sudarytojus ypaè dþiu- reikius, pirmiausia istorinæ, socialinæ, kultûrinæ ir gina sutelktas skirtingø kartø tyrëjø kolektyvas, teritorinæ aplinkà, vietos identitetà. Metodologið- pradedant jau pripaþintais Lietuvos kultûros isto- kai jis skleidþiasi mikrodiskurso erdvëje, o jo ob- rijos, lokalumo tyrimø specialistais ir baigiant pra- jektas apibrëþtinas kaip lokalumo fenomenas – dedanèiaisiais mokslininkais, studentais. ávairios Lietuvos mikrovisuomenës, veikianèios Moksliniø straipsniø rinkinyje pirmà kartà ana- ávairiose mikroteritorijose, pradedant regionais ir lizuojama Lietuvos lokaliniø tyrimø teorija, raida baigiant ðeimomis. Local studies jau seniai papli- ir praktika ávairiø humanitariniø ir socialiniø moks- tæ JAV ir Vakarø Europoje. Tyrimø projektà papil- lø, pirmiausia istorijos, sociologijos ir geografijos, do ir 2005 m. rudená pradëta vykdyti istorijos ma- kontekste. gistro studijø programa „Lokalioji Lietuvos istorija“. Pirmiausiai leidinyje aptariama lokalumo sam- Pastaruoju metu socialinëje istorijoje vyksta prata, lokalumo ir regionaliðkumo santykiø, loka- struktûralizmo krizë – tai pripaþásta ir Jürgenas Koc- liniø tyrimø metodø problematiðkumo, lokaliniø ka. Lokalinë istorija yra viena ið iðeièiø, leidþian- tyrimø daugiadalykiðkumo problemos, nurodomi èiø vietos lygmeniu pabandyti realizuoti totali- lokaliniø tyrimø ir kraðtotyros santykiai ir pan. Gre- nës istorijos idëjà ilgo laiko kontekste, iðbandyti ta to pristatoma lokaliniø tyrimø raida, padëtis ir mikroistorinio diskurso galimybes lokalinës isto- galimos perspektyvos Lietuvos lokalinës istorijos rijos, kaip visuotinës istorijos, kontekste, lyginti já istoriografijos kontekste, plëtojant kai kurias dar su makroistoriniu, nagrinëti proceso ir ávykio, vi- maþai iðplëtotas tyrimø kryptis, kurios turi pakan- suomenës ir asmens, vietos, regiono ir nacionali- kamai gilias tradicijas Europos istoriografijoje. nes sàveikas. Lokalinë istorija, lokalinës studijos Straipsniø autoriai nemenkà dëmesá skyrë ir loka- apskritai tiesiog verèia plëtoti tarpdalykiðkumà, liniø tyrimø metodams, taikomiems sociologijo- vengti siauro tematinio ar chronologinio specia- je, istorijoje, politologijoje, archeologijoje, geog- lizuotumo, o atvirkðèiai, siekti integracijos bei uni- rafijoje, aptarti. versalumo. Lokaliniai tyrimai leidþia siekti fun- Dël „geleþinës“ makrodiskurso átakos tyrinë- damentinës ir taikomosios dermës. Jie perspektyvûs tojams neretai atrodo, jog mikrodiskursas, taip pat ir tuo, jog organiðkai veda prie lyginamøjø tyri- lokalus, yra netgi nemoksliðkas. Taèiau prelimi- mø, prie regionalistikos, kaip manoma, bene svar- nari analizë rodo, jog taip vadinamieji makroty- biausios artimiausiø deðimtmeèiø pasaulinio isto- rimai daþnai yra tiesiog „uþslëpti“, chaotiðki lo- rijos mokslo krypties. kaliniai tyrimai, kitaip tariant, – paremti lokaliniais Lokalumo, vietos, bendruomeniðkumo svarba duomenimis. Dël tos prieþasties leidinyje nagri- vis labiau suvokiama ir edukacijos, pirmiausia mo- nëjama ir makro- ir mikrotyrimø santykio, ypaè kyklinës, kontekste. Lokaliniuose tyrimuose ypaè lokaliniø tyrimø reprezentatyvumo, problema. perspektyvios bendruomeniðkumo studijos. Daþna situacija, kai tarsi akivaizdûs teoriniai Ágyvendinant anksèiau minëtà tyrimø projek- postulatai praktiðkai bûna sunkiai realizuojami, tà jau ávyko keli moksliniai seminarai ir konferen- ir atvirkðèiai, konkretûs tyrimai stokoja bet kokio cijos, skirtos lokaliniø tyrimø problematikai. 2004 metodologinio krûvio. Tai susijæ su tyrimø medþia- m. publikuotas moksliniø straipsniø rinkinys „Lo- gos kiekybe ir kokybe, tyrëjø gebëjimais ir kt. Ðia kalios bendrijos tarpdalykiniu poþiûriu“ (Vilnius, prasme svarbûs straipsniø rinkinio tekstai skirti kon- 2004. – 88 p.). Pastarasis teminis moksliniø straips- kretiems lokaliniams tyrimams, chronologiðkai ap- niø rinkinys pratæsia minëtà tradicijà ir yra skirtas imantiems platø laikotarpá nuo Lietuvos viduram- Lietuvos lokaliniø tyrimø padëèiai aptarti. þiø iki naujausiøjø laikø. Tematiniu poþiûriu – tai Straipsniø rinkinio autoriai – istorikai, sociolo- atskirø vietoviø, personalijø, ðeimø, bendruome- gai, geografai ir archeologai, skirtingø mokslo ins- niø daugiadalykinë analizë.

Sudarytojai Aivas Ragauskas, Vladas Senkus, Þydrûnas Maèiukas L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 5

LOKALINËS ISTORIJOS SAMPRATOS Ingë Lukðaitë

Lietuvos istorijos institutas, Kraþiø g. 5, LT–01108 Vilnius El. paðtas: [email protected]

Santrauka Lokalinës visuomenës sampratos istoriografi- rimø vaidmená pilietinës visuomenës ugdymui ir joje yra siejamos su regiono, istorinës kultûrinës tø tyrimø perspektyvas, áþvelgia ir nemaþa grës- srities, kultûrinës srities sàvokomis ir yra nuo jø miø, jei ðie tyrimai nëra pakankamo mokslinio priklausomos. Regionas gali bûti suvokiamas: kaip lygio, jei tyrimai yra orientuoti á paskirø kultûri- ðiuolaikinës valstybës, Europos kontinento, Euro- niø reiðkiniø vaidmens iðkëlimà, netiriant jø for- pos Sàjungos dalis; aptariamos istorinës kultûri- mavimosi aplinkybiø ir jø reikðmës kultûros kom- nës, istorinës etnografinës srities sampratos. Lo- plekse suvokimo. Tyrimø fragmentiðkumas gali bûti kalinë istorija istoriografijoje suvokiama kaip panaudojamas ne tik visuomenës konsolidacijai, ávairaus masto visuomenës bendrijos (visuomeni- bet ir dezintegracijai. Ði kaimynø (Lenkijos ir Vo- nës grupës, smulkiosios visuomenës struktûros da- kietijos ) istoriografijos patirtis yra verta dëmesio. lies ar tø daliø struktûros), kurioms bûdingas tam Straipsnyje bandysime atsakyti á kelis klausi- tikras kultûros reiðkiniø kompleksas, raida. Nag- mus: kas istoriografijoje nulemia lokalinës visuo- rinëjami veiksniai, formuojantys lokalinës visuo- menës sampratø variantus ir koks galëtø bûti vie- menës kultûros kompleksus. nas ið daugelio lokalinës visuomenës tyrinëjimø Raktaþodþiai: lokalinë istorija; regionas; isto- konceptualizacijos bûdø. Todël straipsná sudarys rinë kultûrinë sritis; kultûrinë sritis; kultûrinë ap- kelios dalys. Apþvelgsime lokalinës visuomenës skritis; visuomenës struktûros smulkiosios dalys; sampratas Europos etnologijoje ir kai kuriø istori- visuomenës grupës; lokalinës grupës; regioninis kø darbuose. bendruomeniðkumas; bendruomenës identitetas; tautos identitetas; kultûros kompleksas, kraðtoty- Dëstymas ra; kasdienybës kultûra. Lokalinës visuomenës sampratø yra ne viena, nes ji yra priklausoma nuo to, kaip suprantamos ir Ávadas apibrëþiamos kultûros ir jos raidos kategorijos Problema. Perþvelgæ mûsø istoriografijà paèia bei sàvokos, kaip antai: kaip suvokiama kultûra, plaèiausia prasme galime konstatuoti, kad loka- visuomenë, kultûros modelis, kultûros stilius, kul- linë istorija raðoma ir tyrimai vykdomi jau gana tûros konfigûracija, subkultûra, regionas, istorinë ilgà laikà, iðleistos knygos uþima ne vienà lenty- kultûrinë sritis, kultûrinë sritis (Kulturraum), kul- nà. Taèiau visi áþvelgiame, kad bûtina atidþiau tûrinë apskritis (Kulturbezirk, Kulturkreis), smul- panagrinëti paèios lokalinës istorijos sampratas, kesnës kultûros reiðkiniø paplitimo sritys, visuo- jas pasitikrinti, kadangi jø yra ne viena, ir daþno- menës grupës, lokalinës grupës. Èia dëmesá kai svarstome tokiø veikalø vertæ, mintyse apsi- sutelksime á regionø ir lokalinës istorijos sampra- brëþdami skirtingus tyrimo objektus arba jø arti- tø santyká. Aptarsime, kokie santykiai sieja ir ski- kuliuotai nepateikdami. Kita vertus, daþnai ria lokalinës istorijos tyrimus ir kraðtotyrà, mate- neiðnaudojame ðiuolaikiniø humanitariniø ir so- rialinës kultûros (taip vadinamuosius Sachkultur) cialiniø mokslø teikiamø galimybiø lokalinës is- tyrimus, lokalinës istorijos ir kasdienybës istorijos torijos tyrimus konceptualizuoti ir taip susmulki- santyká. Antra, pabandysime pasiûlyti lokalinës name klausimus, siauriname tyrimo objektus, istorijos tyrimø, kuriø atspirties taðku pasirinktu- tyrimus darome fragmentiðkus, fragmentus inter- me kultûros istorijos tyrimus, jø problematikà – pretuojame kaip visumà. kaip vienà ið galimybiø tuos tyrimus konceptua- Nekyla abejoniø dël to, kad lokalinës istorijos lizuoti. tyrimai teikia daug galimybiø pilietinei visuome- Lokalinës visuomenës ir jos kultûros samprata nei ugdyti, lojalumà valstybei skatinti, tirti ir pa- yra priklausoma nuo to, kokius atskaitos taðkus teikti bendros istorinës patirties reikðmæ ðiuolaiki- pasirenka istoriografija ir kà ji laiko tyrimø objek- nei visuomenei. Kita vertus, kaimyniniø ðaliø tu. Lokalinës istorijos samprata turbût labiausiai mokslininkai, svarstantys lokalinës visuomenës ty- priklauso nuo to, kaip yra suvokiamas regionas, 6 LOKALÛS TYRIMAI

kadangi dauguma lokalinës istorijos sampratø yra tybës dalis) Lenkijos regionas bûtø vakarinë Bal- paremtos prielaida, kad lokalinë istorija yra tam tarusija, Didþioji Lenkija ir kt., o regiono ribos ga- tikrus bruoþus, savybes turinti regiono dalis. linèios nesutapti su ðiuolaikinës valstybës sieno- Regiono sampratø ðiuo metu jau yra ne viena; mis, jis esàs teritorija, „kuriai yra bûdinga istorinës þiniasklaidoje, formuojant vieðàjà nuomonæ, skir- raidos skirtingumas (kai kada ir savos administra- tingos sampratos yra vartojamos sinonimiðkai, nors cinës ribos)“4 ; regiono iðskyrimo pagrindà sudaro kartais jos yra diametraliai prieðingos. Todël trum- visuomeninës struktûros, jo pagrindà sudarytø ma- pai apþvelgsime, kaip yra suvokiamas regionas. þoji visuomenës struktûros dalis, jai tinka mikro- Pagal vienà ið sampratø aiðkinama, kad regionas sintezës tyrimai5 . yra valstybës, t. y. politinës struktûros, administ- K. Buczekas teigë, kad regiono sampratos pa- racinis padalinys, turintis jam bûdingø bruoþø. Ið grindas yra istorinë sritis, „sutampanti su valstybi- esmës apie tokià regiono sampratà buvo disku- nës teritorinës organizacijos vienetu“, ir kurioje tuojama per visà XX a. Lenkijos istoriografijoje susidaro socialinis organizmas, siejamas daugiau (specialiose studijose, straipsniuose, VI ir XIV vi- ar maþiau tvirtø ryðiø. Regionas esàs tarpinis tva- suotiniuose Lenkijos istorikø suvaþiavimuose, jø rinys tarp valstybës ir gyvenvietës. Istorikas loka- medþiaga iðleista 1935 m. ir 1994 m.). Regiono linës istorijos objektu laikë visai nedidelës loka- sampratos esmæ sudarë tai, kad atskaitos taðku pa- linës bendrijos tyrimà. Jo nuomone, ðvietimui sirenkama valstybë, regionas sudaro jos dalá, tos svarbiausi esà lokaliniai tyrimai, o regioniniais ty- dalies iðsiskyrimas ið visumos jau buvo apibûdi- rimais remtis manë esant tikslinga tik tais atvejais namas skirtingai. Buvo svarstomi ið esmës tokios ir ten, kur Lenkijoje (1935 m. Lenkijos valstybës sampratos niuansai (juos XIV visuotiniame Lenki- politikø ir istorikø supratimu) buvo istorinës sri- jos istorikø suvaþiavime apþvelgë Zenonas Gul- tys6 . donas, o H. Samsonowiczius toká poþiûrá vertino Taip apibrëþus regionà ðioje diskusijoje loka- kaip archaiðkà)1 : vieni teigë, kad regiono sam- linës istorijos objektu istorikai nurodo kurià nors pratos pagrindas, arba atspirties taðkas, turás bûti nedidelæ visuomeninæ bendrijà: pavietà, kaimà, ðiuolaikinis valstybës administracinis padalijimas miestelá, miestà, miesto dalá ar net gatvæ ir teigia, ir regionas esàs ðiuolaikinës valstybës dalis (E. Ma- kad daþniausiai tai yra teritoriniu pagrindu susi- leczynska , G. Labuda, Zenon Guldon ir kt.)2 ; so- dariusi bendrija, parodanti, kad yra susijusi glau- ciologo S. Ossowskio ir istoriko R. Wapinskio nuo- dþiais vietiniais ryðiais, taèiau þvelgiant á visumà mone, regiono pagrindà sudaro regioninis jai esanti nebûdinga istorinës raidos specifika. J. To- bendruomeniðkumas (zbiorowoúã), t. y. teritorijos polskis neapibrëþë, kas turëtø bûti lokalinës isto- bendrijoje susiformavæs atskirumo pojûtis, taèiau rijos objektu, taèiau ið bendro konteksto galima dar netapæs tautiniu apsisprendimu, t. y. svarbiau- manyti, kad tai taip pat kaip regiono atveju turëtø siu poþymiu jie iðskyrë savo tapatybës suvokimà; bûti nedidelë visuomenës struktûros dalis, o rem- regionas suvokiamas kaip bendruomenës, kurios damasis to meto sociologijos áþvalgomis tas dalis identitetas brandos poþiûriu dar yra nepasiekæs tau- apibûdino atskirai – kaip smulkiàjà visuomenës tos identiteto lygio, gyvenama teritorija3. J. To- socialinës struktûros dalá ir visuomeninæ grupæ. Pas- polskio nuomone, regionas gali bûti apibûdina- taroji esanti funkcinë visuma, jos elementø ar da- mas dvejopai: kaip valstybës arba kaip kontinento liø veikimas turi visumos pobûdá, taèiau jos atski- dalis, regiono istorija esanti kartu ir visuotinës is- ras buvimas reliatyvus, t. y. neámanomas, torijos dalis; pirmuoju atveju (kai regionas yra vals- pavyzdþiui, atskiro ûkio, kaimo bendruomenës7 .

1 Samsonowicz H., Historiografia regionalna w Polsce po II wojnie úwiatowej, Kwartalnik Historyczny, 1987, Nr, 1, s. 279–292; Guldon Z., Kilka uwag o historii regionalnej i lokalnej, Pamiætnik XIV Powszechnego Zjazdu Historyków Pols- kich, Warszawa, Toruñ, 1994, t. 1, s. 79–84. 2 Maleczyñska E., W sprawie badañ nad historià lokalnà (artykuù dyskusyjny), Úlàski Kwartalnik Historyczny, „Sobótka“, t. 15, 1960, Nr 3; Labuda G., Zadania i cele historii regionalnej w systemie historiografii, Rocznik Kaliski, 1977, t. 10, s. 20–21. 3 Ossowski S., Zagadnienie wiæzi regionalnej i wiæzi narodowej na Úlàsku Opolskim, in S. Ossowski, Dzieùa, Warszawa, 1967, t. 3, s. 200 ir kt.; R. Wapinski, Historia regionalna a narodowa, Komunikaty Mazursko-Warmiñskie, 1978, Nr. 2, s. 157–158. 4 Topolski J., Zaloýenia metodologiczne badañ regionalnych w zakresie historii, Dzieje Najnowsze, 1973, r. 5, z. 2, s. 23. 5 Topolski J., Metodologija historii, Warszawa, 1973, p. 527–528. 6 Buczek K., Zagadnienia regionalizmu w nauczaniu historii w szkole úredniej, in: Pamiætnik VI Powszechnego Zjazdu Historyków Polskich w Wilnie, Lwów, 1935, t. 1, s. 542–253; Buczek K., O regionach historycznych, Maùopolskie Studia Historyczne, 1964, rocz. 5, z. 3–4, s. 147. 7 Topolski J., Metodologia historii, Warszawa, 1973, s. 528. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 7

Nagrinëjusieji tautinës kultûros problematikà ypatybës, religija, taèiau pavieniuose tyrimuose lokalinæ bendrijà siejanèius ryðius iðkëlë á pirmà jie daþnai naudojami nesistemingai, kartais tie- planà, o jø susidarymo paþinimà vertino kaip svar- siog pasirenkant vienà kurá nors kaip dominuojan- bià tautinës kultûros tyrimø dalá (J. Kuczynskis, J. tá. J. Kiaupienë, remdamasi Kanadoje dirbanèio J. Wiatras)8 . Moderniosios tautinës kultûros „Ma- istoriko Danieliaus Stono studija ir tarptautinio pro- þosios tëvynës“ (tëvonijos, lokalinës bendrijos) su- jekto „Vidurio Rytø Europos istorija“ argumenta- vokimo kaità iki viso kraðto, simboliðkai suvokia- cija, Lietuvos Didþiàjà Kunigaikðtystæ priskiria Vi- mo kaip tëvynë, XVI a. ir tokio suvokimo reikðmæ durio Europos rytinei daliai, kuri apibrëþiama kaip modernios tautinës kultûros sampratai nagrinëjo teritorija, esanti tarp vokiðkai ir italiðkai kalban- A. Kùoskowska9 . èiø kraðtø ir Rusijos, ðioje teritorijoje, istorikø nuo- Kitokias regiono sampratas teikia ðiuolaikinës mone, esama bendrø tapatumo bruoþø11 . politinës ir socialinës istorijos interpretatoriai, po- Europos etnologai ir kai kurie kultûros istori- litologai, kuriems atskaitos taðkas yra Europos kon- kai12 jau seniai yra ásivedæ sàvokas didþiosios tinentas, o jame – Europos Sàjunga. Pagal vienà ið kultûrinës sritys, arba didieji kultûriniai regionai sampratø regionu vadinama viena kuri ið Europos (kitaip sritys ar provincijos), ir analogiðkai – smul- daliø, iðeinanèià uþ valstybiø ribø, jungianèiø tam kesniosios kultûrinës sritys, ir joms apibûdinti þy- tikrus bruoþus turinèias visuomenes ir tik ið dalies miai nuosekliau aptarë ir pagrásèiau taikë kriteri- sutampanèiø su valstybiø sienomis. Pagal kità sam- jus. Etnologijoje aiðkiai suformuluota kultûros pratà regionu gali bûti vadinamos uþ valstybiø sie- regiono (cultural region, Kulturraum)13 samprata, nø esanèios teritorijos, kuriø gyventojø daugumà pagal kurià tai esanti tam tikra teritorija, kurioje arba þymià dalá sudaro jos etninës daugumos dalis, gyvena bendrijos, kuriø kultûrai yra bûdingi spe- esanti kitoje valstybëje ir kitos tautos apsuptyje, t. cifiniai bruoþai, nustatomi remiantis ávairiais kri- y. kitose valstybëse gyvenanti vienos kurios nors terijais, iðskiriantys jà nuo kitø teritorijø, taèiau valstybës pagrindinës etninës bendrijos dalis (nors kartu turintys bendrø bruoþø su kitais kultûros re- ta teritorija daþniausiai taip pat yra miðri etniniu gionais, taèiau dël jø didumo vis dar diskutuoja- poþiûriu, pvz., Kosovas, Kalnø Karabachas Azar- ma. Dauguma kriterijø yra nustatyti didiesiems beidþane ir t. t.). Tokia regiono samprata, ko gero, kultûriniams regionams iðskirti. Jie gali turëti me- visai netolima lokalinës bendruomenës sampratai. todologinæ reikðmæ lokalinës visuomenës sampra- Ir skirtingus, ir bendrus bruoþus regionui apibû- tai, todël juos aptarsime kiek detaliau. Etnologai dinti teikia politinës, socialinës istorijos tyrëjai ir jau nuo XX a. pirmosios pusës pagrástai skyrë sà- Europos etnologai10 . Politinës istorijos ir politolo- vokas istorinë sritis ir istorinë etnografinë sritis14 ; gø ðiuo metu gana plaèiai yra aptariami Vakarø iðbandæ kultûrinës antropologijos mokyklos kul- Vidurio, Ðiaurës ir Rytø Europos, Vidurþemio jûros tûros arealo sàvokà tyrimams, konstatavo, kad ji regionai. Tokiam skirstymui buvo renkamasi vi- netinka Europos realijoms, kadangi ði sàvoka api- sas pluoðtas kriterijø: geografinës bei klimato sà- brëþiama be istorinës raidos, etniniø savybiø ir po- lygos, politinës istorijos patirtis, ûkio pobûdis, vi- litinës patirties komponentø, o ðie dalykai ypaè suomenës socialinës struktûros bendrybës ir svarbûs Europos raidai apibûdinti15 . Apibendrinus

8 Kuczyñski J., Indywidualnoúã i ojczyzna. Filozoficzna problematyka kwestii narodowej, Warszawa, 1972; Wiatr J., Naród i pañstwo. Socjologiczna problematyka kwestii narodowej, Warszawa, 1969. 9 Kùoskowska A., Kultury narodowe u korzeni, Warszawa, 1996, s. 52–73. 10 Brunn G. unter Mitarbeit von Flender A. und Degenhardt W., Regionalismus in Europa, Region und Regionalität in der Sozialgeschichte des 20. Jahrhunderts, hrsg, v. W. Bramke, Leipzig, 1995. 11 Kiaupienë J., Penki ðiuolaikiniø Vidurio Rytø Europos istorikø þvilgsniai á Lietuvos Didþiàjà Kunigaikðtystæ, Lietuvos istorijos metraðtis. 2002 metai, Vilnius, 2003, t. 1, p. 121–123; 12 Wiegelmann G., Theoretische Konzepte der Europäischen Ethnologie. Diskussionen um Regeln und Modelle, Münster, 1990; Wiegelmann G., Ertrag und Aufgaben volkskundlicher Kulturraumforschung, Volkskundliche Kulturraumforschung heute, red. H. L.Cox und G. Wiegalmann, Münster, 1984; G. Wiegelmann, Regionalstrukturen in der westfalischen Volks- kultur, Westfalische Forschungen, 1987, Bd. 37, S. 99–104; Tas pats, Volkskultur in Westfalen, Der Raum Westfalen, red. F. Petri, Münster. 1989, t. 6(1), S. 94–129; M. Trojan, Wprowadzenie do etnologii Europy. Orientacje, problemy, zaùoýe- nia badawcze, ser. Acta Universitatis Wratislaviensis, Wrocùaw, 1994, no 1634. 13 Culture Area; Cultural region, General Ethnological Concepts by Ake Hultkranz: International Dictionary of Regional European Ethnology and Folklore, Copenhagen, 1960, vol. 1, p. 76–78; Kwasniewski K., Region kulturowy; Staszczak Z., Kràg kulturowy, Sùownik etnologiczny, terminy ogólne, pod red. Zofii Staszczak, Warszawa-Poznañ, 1987, s. 304– 306.; Kulturbezirke, Kulturräume sàvokas apibûdino S. Svensson, Einführung in der Europäische Erthnologie, Meisen- heim am Glan, 1973, S. 52–61; Wiegelmann G., Volkskundliche Kulturraumforschung heute, Münster, 1989. 14 Êóøíåð Ï. È., Ýòíè÷åñêèå òåðèòîðèè è ýòíè÷åñêèå ãðàíèöû, Ìîñêâà, 1951, ñ. 105. 15 Trojan M., Wprowadzenie do etnologii Europy. Orientacje, problemy, zaùoýenia badawcze, Wrocùaw, 1994, s. 165. 8 LOKALÛS TYRIMAI

kriterijus, kuriais remiantis gali bûti iðskirti didieji rinius Latvijos, Lietuvos rajonus, ir ðiaurinë, ap- kultûros regionai, galima juos sugrupuoti á ðiuos imanti vakarinæ ir ðiaurës vakarines Estijos dalis); pluoðtus: 1) geografijos ypatybës (pavirðius, van- pasritys savo ruoþtu skirstomos á istorinius etno- denys, klimatas, augmenija ir gyvûnija); 2) ûki- grafinius rajonus, pavyzdþiui, Dzûkija, Aukðtaiti- niai; 3) istorinës, politinës raidos kriterijai; 4) et- ja ir Latvijos pietrytinë dalis, o pietvakarinëje pa- niniai, kalbos; 5) religiniai; 6) visuomeniniai, srityje – Sûduva, Kurþemë ir Þiemgala18 . Ðie 7) kultûrinio paveldo; 8) tapatybës suvokimo. Prie smulkiausi padaliniai, ko gero, galëtø bûti supran- vieningos nuomonës dël Europos kultûriniø regio- tami kaip lokalinës istorijos teritorijø pagrindas. nø neprieita. Paminësime tik kelis ið jø, kurie vie- Europos etnologai konstatavo, kad ðiø didþiø- naip ar kitaip susijæ su Lietuvos teritorija. M. Ha- jø kultûros regionø tyrimai yra paþengæ netoli, o berlandtas, jungdamas ávairius anksèiau paminëtus þymiai rezultatyvesni yra maþøjø regionø tyrimai, kriterijus, bet ypaè akcentuodamas kalbos vaid- ið kuriø bûtø galima paminëti metodikos poþiûriu mená, tautø susigrupavimà á kalbø ðakas, pasiûlë iðsiskirianèià ir ypaè platø problemø ratà aprëpian- toká Europos suskirstymà: 1. Rytø Europa ir rytinë èià G. Wiegelmano studijà apie Westfalijà: joje Centrinës Europos dalis (baltai, vokieèiø termini- nagrinëjami istoriniai procesai, formavæ liaudies ja tariant, ir ðiaurës slavai); 2. Pietrytinë Europa kultûrà nuo XIV a. (Hanzos laikø), kultûriniø ryðiø (pietø slavai, Turkija, Vengrija, ir moderniosios Bal- poveikis ûkiui ir kasdieniniam gyvenimui, liau- kanø tautos: rumunai, albanai, graikai); 3. Centri- dies buities formoms, nagrinëjama politinës pri- në ir Ðiaurës Europa (skandinavai, vokieèiai, Nie- klausomybës kaitos vaidmuo kultûros raidai19 . derlandø tautos); 4. Vakarø Europa ir pietvakarinës Dauguma etnologø tuos bruoþus nustato etno- dalies pusiasaliai (Didþiosios Britanijos tautos, ro- logijos metodais, pasitelkæ materialinës kultûros manø tautos) 5. Kiti rajonai16 . Pats autorius paste- tyrimus, tikybos ir tikëjimø, liaudies meno formø bëjo tokio skirstymo trûkumus. C. Arensbergas ir ir vaizdiniø tyrimus, tapatybës tyrimus, nustaty- R. Andersonas akcentavo kultûros istorijai ypaè dami kai kuriø dirbiniø formø, jø technologijø, vaiz- svarbø gyvenimo bûdo kriterijø17 . Vieno kriteri- diniø ir kt. paplitimo sritis. Ne bet kokia atsitikti- jaus iðkëlimo pavojus regionui apibûdinti paste- niø kultûros reiðkiniø sankrova gali tarnauti bëjo ne vienas etnologas, ir buvo konstatuota, kad regionui apibûdinti. Apibûdinimui tinka kultûros ûkio tipø paplitimo teritorijos dar nëra regionai. reiðkiniø visuma, kuri vadinama kultûros komplek- Rusø tarybiniai etnografai N. Èeboksarovas, B. V. so (culture complex, Kulturkomplex) sàvoka. Kul- Andrianovas teigë, kad istorinës etnografinës sri- tûros kompleksas yra vienas nuo kito priklausan- tys skiriasi nuo etniniø, tautø apgyventø teritorijø èiø arba integruotø kultûros reiðkiniø ar bruoþø tuo, kad pirmosiose daþniausiai nesà savito iden- visuma. Ðios sàvokos samprata, pirmiausia pateik- titeto; regionus galima iðskirti pagal kai kurias kul- ta 1900 m. L. Frobenijaus, kito per visà XX a., ta- tûros bendrybes, paplitusius kultûros elementus èiau dar tebevartojama. Ðiuolaikinë istoriografija (tarp jø ir ûkininkavimo tipus), bendrumo elemen- regionui apibûdinti jau reikalauja atsiþvelgti á jo tai galá atsirasti dël kultûriniø kontaktø, o kiek- kultûrinius ryðius ir jo vietà, reikðmæ tarp tø kul- vienoje srityje galá bûti ávairios ûkininkavimo for- tûriniø ryðiø. mø kombinacijos. Ðiø etnografø nuomone, Tad kur èia yra lokalinës istorijos vieta? Ame- didþiausias padalinys esanèios provincijos, o Eu- rikieèiø kultûros istorijos koncepcijø tyrëjai loka- ropoje jø esà trys: Vakarø, Rytø Europos ir Vidur- linæ istorijà ávardija kaip vienà ið kultûros istorijos þemio jûros; Rytø Europos provincija skirstoma á tyrimø modeliø20 . M. Trojanas, paraðæs ávadà á Eu- 4 sritis: Pabaltijys, Moldavijos–Ukrainos, Rusijos– ropos etnologijà ir joje specialø skyriø apie loka- Baltarusijos ir Volgos–Kamos. Toliau skirstymas liniø bendrijø monografijas, teigia, kad lokalinës smulkinamas á pasritis (Pabaltijyje jø esà pietry- istorijos tyrëjas savo tyrimø objektu gali rinktis ne tinë, apimanti pietrytinæ Estijos ir rytines Latvijos tik nedidelës bendrijos – kaimo, miestelio, bet ir bei Lietuvos dalis, pietvakarinë, apimanti vaka- didesniø vienetø, pavyzdþiui, kalnø slëniø, salø,

16 Haberlandt M., Die indogermanischen Volker des Erdteils, Illustrierte Völkerkunde, red G. Buschan, Teil 2, Stuttgart, 1926, S. 1–305. 17 Nurodoma remiantis Trojan M., Wprowadzenie do etnologii Europy. Orientacje, problemy, zaùoýenia badawcze, Wrocùaw, 1994, s. 75, 166. 18 Àíäðèàíîâ Á. Â., ×åáîêñàðîâ Í. Í., Èñòîðèêî ýòíîãðàôè÷åñêèå îáëàñòè (Ïðîáëåìû Èñòîðèêî ýòíîãðàôè÷åñêîãî ðàéîíèðîâàíèÿ), Ñîâåòñêàÿ ýòíîãðàôèÿ, 1975, ò. 3, Ìîñêâà, ñ. 18–19. 19 Wiegelmann, G., Volkskultur in Westfalen, Der Raum Westfalen, red F. Petri, Münster, 1989, t. 6(1). 20 Biersack A., Local Knowlegde, Local Historie: Geertz and Beyond, The New Cultural History, ed. and with an Intro- duction by Lynn Hunt, [s. d.], Berkley-Los Angele-London, p. 72–96. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 9 parapijø, pavietø, etniniø ir religiniø anklavø ar sluoksniuose paplitæ kultûros reiðkiniai, jø sklai- salø, bendrijas. Tad pirmiausia, matyt, galima su- da likdavo nepaþástama ir neapibûdinta. Etnolo- tarti, kad lokalinës visuomenës istorijos tyrimø gai visoje Europoje dëmesá buvo sutelkæ á liaudies objektas yra lokalinës bendrijos, jø istorinës raidos kultûrà, t. y. á ið esmës vieno visuomenës sluoks- bei kultûros tyrimai jos gyvenamoje teritorijoje, ta- nio – valstieèiø, o XX a. antrojoje pusëje ir á mies- èiau paèios bendrijos dydis, apimtis gali bûti labai telelënø, miestieèiø kultûros tyrimus; á miestelë- ávairi. Pirminis, smulkiausias jos elementas galëtø nø kultûrà pabandyta paþvelgti kaip á liaudies bûti sociologijoje ir etnologijoje vartojama sàvoka kultûros dalá21 . Þymiai plaèiau po visuomenës visuomenës struktûros smulkieji dariniai. Patá smul- struktûros sudëtiniø daliø kultûros reiðkiniu þval- kiausià jø apibûdina lokalinës grupës sàvoka: pa- gësi kultûros sociologai, taèiau jie, iðskyrus kelis stovi teritorinë bendrija, susidedanti ið ðeimø, ku- þymiausius, daþniausiai tyrë savo meto visuome- rias jungia kaimynystës ryðiai ir ryðiai, susidaræ dël næ. Kasdienybës tyrimø ëmæsi istorikai iðkëlë uþ- bendrø visuomeninio pobûdþio veiksmø, daþniau- daviná pirmiausia apraðyti ir pagal iðgales tirti tam siai besikuriantys tiesioginiø kontaktø metu. Loka- tikro pasirinkto chronologinio laikotarpio visø vi- linës bendrijos plaèiausias apimtis tenka aptarti jau suomenës sluoksniø, iðskyrus valstieèius (jie te- paèiam tyrëjui ir pasirinkimà argumentuoti. Loka- bebuvo etnologø valdos), kultûrà. Kasdienybës kul- linës visuomenës tyrimø metodø yra daug, ir jie bus tûrai tirti renkamasi ávairiausi visuomeniniai nagrinëjami kituose ðios knygos straipsniuose. dariniai ar jø gyvenamos teritorijos, pavyzdþiui, Kyla klausimas, ar taip suprasti lokalinës ben- Hanzos miestai, didieji miestai, dvarai valstybë- drijos tyrimai skiriasi nuo kraðtotyros ir taip vadi- je, rûmai ir kt. Tai parengë dirvà tyrimams, kaip namosios kasdienybës kultûros tyrimø? Jei tai yra funkcionuoja kultûros reiðkiniai skirtinguose vi- tas pats, ar ið viso reikia dar keliø sampratø? suomenës sluoksniuose. Ypaè daug pasistûmëta Kraðtotyra (Landeskunde, Heimatsgeschichte) tiriant miestø bendrijø kasdiená gyvenimà. Tad ið yra nepakeièiama visuomenës daliø, jos struktû- esmës ðie tyrimai tik ið dalies ir tik kartais sutam- riniø padaliniø, individo emocionaliajam ryðiui pa su lokaliniø bendrijø tyrimais. Istorikai, kas- su valstybe, kultûra nustatyti; ji viena ið kultûri- dienybës istorijos tyrëjai iki pat XX a. pabaigos nës ir istorinës atminties ugdymo bûdø. Nuo loka- labai menkai naudojosi etnologø, kultûros socio- linës visuomenës istorijos tyrimø jà turëtø skirti ir logø ádirbiu. Suartinti ir praturtinti poþiûriø, meto- tyrimo metodai, ir keliami uþdaviniai. Kraðtotyra dø, paradigmø ávairovæ XX a. antrojoje pusëje ëmë- (Landeskunde, Heimatsgeschichte) daþniausiai si turti Vokietijos etnologai, parengæ veikalà (nors ir ne visada, atsiþvelgiant á autoriø profesio- „Kasdienybës kultûros istorija“22 . Aptaræ kasdie- nalumà, iðkeltus medþiagos kaupimo, tyrimo ir nybës istorijos santyká su istoriniais materialiosios sintezavimo lygio uþdavinius) yra ávairaus pobû- kultûros (Sachforschung), kultûros regionø tyrinë- dþio medþiagos kaupimas apie lokalinës visuo- jimais ðioje srityje siûlë mokslo ðakø bendradar- menës, lokalinës grupës arba tiesiog tam tikros biavimo kelià. vietovës gyventojø gyvenimà. Jei raðant kraðtoty- Istorikai, nagrinëjæ XX a. lokaliniø tyrimø isto- riná veikalà ðis darbas atliekamas nuosekliai, ap- riografijà, konstatavo, kad pasirinkus tokià loka- rëpiamos ávairios kultûros sritys, jis gali tapti kon- linæ bendrijà tyrimo objektu daþnai kyla pavojus, ceptualiø tyrimø ðaltiniu, iðtekliø kaupimu. jog jà tiriantys ar apraðantys veikalai taps ávairiø Kasdienio gyvenimo (vok. k. – Alltagskultur) faktø rinkiniu. Galima tarti, kad jø sëkmæ ir reikð- tyrimai yra artimi ir lokalinës visuomenës ir krað- mæ visuomenei, kultûrai paþinti sudaro ne pats totyros darbams, taèiau ne tapatûs. Pradëjus bræs- objektas, ne jo mastas, o gebëjimas já konceptu- ti kultûros istorijai kaip istorijos mokslo discipli- aliai tirti, matyti tiriamø reiðkiniø vietà, vaidme- nai (jau daugiau kaip prieð pusantro ðimto metø) ná, funkcionavimà þymiai platesniuose tyrimo ob- istorikai pastebëjo, kad kultûros istorijos, prieðin- jektuose, t. y. áþvelgti vykstanèius procesus gai nei etnografijos ar liaudies kultûros, tyrinëji- apskritai ir tyrinëjamoje dalyje. mo ðaltinius sudaro didþiausiø, iðkiliausiø elito kul- Tyrimo metodai ir metodologija gali bûti ávai- tûros artefaktø, tekstø, idëjø tyrimas; ðie ðaltiniai rûs. Istorikams ypaè verta tirti, kaip formuojasi lo- galëjo apibûdinti tik labai siauros visuomenës gru- kalinë bendrija, jos kultûros bruoþø ypatybës ir pelës kultûrà, o didþiosios visuomenës dalies kul- kartu bendrieji bruoþai, kultûros kompleksas pla- tûra, jos funkcionavimas, ávairiuose visuomenës tesniame regione.

21 Stadt–Land–Beziehungen. Verhandlungen des 19. Deutschen Volkskundekongresses in Hamburg vom 1. bis 7, Okto- ber 1973, hrsg. von Gerhard Kaufmann, Göttingen, 1975; Kulturelle Stadt–Land–Beziehungen in der Neuzeit, hrsg. von G. Wiegelmann, Münster, 1978. 22 Geschichte der Alltagskultur, Aufggabe und neue Ansätze, Hrsg. von G. Wiegelmann, Münster, 1980. 10 LOKALÛS TYRIMAI

Iðvados religijø, rajonai, sritys su ryðkiai dominuojanèia religija, bet ir su religinëmis maþumomis, vienti- Apibendrinant apþvelgtus veikalus, galima sos religijos poþiûriu sritys; kaimyninës skirtingø teigti, kad lokalinës bendrijos kultûros komplek- tikybø bendrijos); sà, jo bendruosius ir specifinius bruoþus, kaip ir 9. Kultûrø komunikacijos sàlygos (kaip for- regionø ar plaèiø kultûros srièiø, formuoja labai muojasi kultûros kompleksai lokalinëse bendruo- panaðûs arba net ir tie patys veiksniai: menëse arti didþiøjø prekybiniø keliø, bendruo- 1. Lokalinës bendrijos priklausymas stambiai, menëse, kurios ðimtmeèiais yra átraukiamos á kultûros tæstinumo bruoþus turinèiai kultûros sri- prekybà, kultûrinius mainus ir ávairiausio pobû- èiai, regionui ir ryðiai su stambiajame kultûros re- dþio kultûrinius kontaktus, ir palyginus uþdaros gione ar srityje dominuojanèia kultûra, priklausy- bendruomenës, to uþdarumo sàlygos, rezultatai); mas etninës bendrijos (genties, tautos, 10. Skirtinga ar panaði lokaliniø bendruome- moderniosios tautos) kultûros raidai; niø formavimosi istorinë patirtis. Pavyzdþiui, Klai- 2. Geografinës, teritorijos klimato ypatybës: pëdos kraðto ir Vilniaus kraðto bendrijø istorinë pa- vienaip gyvena pajûrio, pamariø þvejø grupës ir tirtis, kuri programavo kultûros tæstinumo kitaip – Sûduvos derlingø þemiø bendruomenës; trûkinëjimà (bendra abiem sritims buvo pokario jas apibûdinantys, jas suformavæ ir susidaræ ben- repatriacijos, nors ir á skirtingas valstybes), kultû- drijos kultûros elementø kompleksai turës ir ben- ros komplekso raidos irimà, skaidë bendruomenæ drø, ir skirtingø bruoþø; á skirtingas kultûrines, tautines ir politines orien- 3. Ûkininkavimo tipai, ûkininkavimo bûdø tacijas, kartu formavo ir þymiai tvirtesnius, grieþ- kombinacijos (gali bûti tiriama lokalinës bendri- tesnius tapatybës pareiðkimus ir reikalavimus tai jos padëtis bendrame ûkiniame regione, kokios tapatybei realizuoti, palyginus su ramesnës kul- sàlygos formavo, pvz., Lietuvos Didþiosios Kuni- tûros raidos teritorijomis. Kita vertus, dël gyveni- gaikðtystës palivarkinio laþinio tipo ûkininkavi- mo tam tikrais istorijos laikotarpiais skirtingose mo zonoje buvusias skirtingas èinðinio ir laþinio valstybës teritorijose su kitokia ûkio, ekonomikos ûkio kombinacijas, jø variacijas ar èinðinio ûkio ir kultûrine aplinka formavosi tose bendrijose skir- dominavimà); tingi kultûros elementai ir skirtingi kultûros kom- 4. Geopolitinës kraðto sàlygos: ar stabdþiusios pleksai; tyrimo objektà sudarytø ir bendrøjø Lie- kultûros raidà, formavusios uþdarumà, ar atvirkð- tuvos kultûros raidos bruoþø iðlaikymas lokalinëse èiai, skatinusios intensyvià kultûrø sàveikà (teri- bendrijose, bendrøjø raidos tendencijø interpreta- torijos buvimas daþnai vykstanèiø karø, karo veiks- vimas ir specifiniø bruoþø formavimasis; mø apimtose zonose ar gyvenimas ilgus 11. Ðiuolaikinëje istoriografijoje jau negalima laikotarpius taikaus gyvenimo sàlygomis, gyve- apeiti kultûrinës atminties vaidmens kultûros rai- nimas valstybingumo, okupacijos ar kolonijinio dai apibûdinti, o ypaè lokalinës bendruomenës is- pavaldumo sàlygomis; gyvenimas arti prekybiniø torijai interpretuoti. Kultûrinë atmintis yra vienas keliø ir t. t.); ið galingø kultûros tapatybæ formuojanèiø, kultû- 5. Politinës raidos ir priklausomybës sàlygos: ros raidos tæstinumà palaikanèiø veiksniø; etninës bendrijos, jos dalies raida skirtingose vals- 12. Lokalinës visuomenës charakteristikas ga- tybëse (Didþiosios ir Maþosios Lietuvos kuriø nors lëtø iðryðkinti inkultûracijos sàlygø tyrimai: ko- bendrijø kultûros raida), skirtingoje kultûrinëje ap- kiomis sàlygomis, koks modelis vyrauja vienos kar- suptyje (pasieniø sritys, iðeiviø bendruomenës), tos patyrimà ir þinias apie pasaulá perteikiant kitai skirtingomis politinio valdymo sàlygomis (abso- kartai, t. y. kaip, ko, kiek ir kur buvo mokomasi liutinës monarchijos, diktatûros sàlygomis ar de- (namie, vargo mokykloje), kokia ðvietimo siste- mokratinëse valstybëse); ma vyravo, koká mokymo turiná teikë (jis atitiko 6. Etninë kraðto sudëtis, kalbinë situacija, kal- tautos, valstybës, etninës grupës poreikius ar ne- binë apsuptis: teritorijose, kuriose ryðkiai vyrauja tenkino tø poreikiø; taip skatino ar stabdë moder- valstybëje dominuojanti tautinë bendrija, etniniu nizacijà), kiek ji apëmë visuomenæ, kiek ir ko- poþiûriu miðriose teritorijose (miestuose, pasienio kiose ðalyse mokytasi, kiek gráþtama á lokalinæ zonose), etninëse enklavose ir salose; etniniø ry- bendruomenæ, su kokia patirtimi gráþtama, kiek ðiø pobûdis, intensyvumas, kraðto kultûrinës rai- lokalinë bendrija yra tik donoru. dos tæstinumas ar kultûros raidos dezintegracinës Visa tai deramai tiriant gali padëti apibûdinti tendencijos; lokalinæ bendruomenæ, turëti átakos jos vaidmens 7. Demografinë regiono, valstybës, tautos ir ir vietos didesnio kultûrinio regiono, valstybës, tau- lokalinës bendrijos raida; tos, subkultûros srièiø ar kultûrinës srities forma- 8. Tikybinës orientacijos (pavyzdþiui, Didþio- vimuisi bei padëti kultûros raidai apibûdinti, gali sios Lietuvos miestai, kuriuose vyrauja daugelis tapti jos paþinimo instrumentais. Tad lokalinës vi- L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 11 suomenës istorijà dël jos tyrimo metodikos ir kon- The following factors forming the complexes ceptualumo lygio galima paversti skirtingø moks- of culture of local society are being analyzed: 1) lo þanrø kûriniu: ji gali bûti tik empiriniu apraðy- its belonging to the region having features of mu, apraðø rinkiniu. Jei jis bus sistemingas, tai tas cultural continuity, to cultural sphere, to the rinkinys gali tapti ðaltiniu, iðtekliø fiksacija, bet development of culture of ethnic community kartu gali tapti ir rimta interpretacija, stipriai pa- (tribe, nation, modern nation); 2) geographical, pildanèia bendràjà kultûros raidos charakteristi- climatic territorial characteristics; 3) farming types; kà, jos paþinimà. 4) conditions of geopolitical country development; 5) conditions of political development and Summary dependency; 6) ethnical composition, language, situations of language use; 7) demographic The Conception of Local History development of region and local community; 8) The conception of local society in religious orientation; 9) conditions for culture historiography is related to the concepts of communication; 10) historical experience of local regional, historical – cultural and cultural spheres community and its surroundings; 11) development and it is dependent on them. The predominant part of cultural memory; 12) character, models and of region as a modern state in Polish historiography features of enculturation. of the XX century is described, the prevailing view The history of local society does not coincide of historians and politologists on the region as the with the method and object of its research, with European continent and as the part of the European the regional studies and daily history. Considering Union is presented. The conception of historical – the methodology of the research and conceptuality cultural and historical – ethnographical sphere in level the history of local society can be the Polish historiography and Soviet ethnography is empirical description, if it is systematic it can compared; the local history here is understood as become the fixation of resources, if it is researched a smaller part of this sphere or as a whole conceptually it can become the cognitive way to historical – cultural sphere. The local history in know the culture development, the history of the ethnology of the Western and Northern Europe region, nation and state culture. is understood as a development of community (a Key words: local history; region; historical social group, a small part of society structure or a cultural sphere; cultural sphere; cultural county; structure of these parts) of various societies which small parts of society structure; social groups; local is characteristic for appropriate complex of cultural groups; regional sociality; community identity; phenomena. national identity; culture complex, regional studies; daily culture. 12 LOKALÛS TYRIMAI

LOKALINËS ISTORIJOS TYRIMAI LIETUVOJE: NAUJAS IÐÐÛKIS LIETUVOS ISTORIOGRAFIJOJE? Alvydas Nikþentaitis

Vilniaus pedagoginis universitetas, T. Ðevèenkos g. 31, LT–03111 Vilnius Lietuvos istorijos institutas, Kraþiø g. 5, LT–01108, Vilnius El. paðtas: [email protected] Santrauka Straipsnyje aptariama Lietuvos lokalinës isto- atspirties taðkà, arba lokalinës istorijos sampratos rijos tyrimø situacija, keliamas klausimas, kaip etalonà, su kuriuo lyginant ir bûtø galima apibû- lokaliniai tyrimai Lietuvoje koreliuoja su analo- dinti lokalinës istorijos tyrimø padëtá Lietuvoje. giðkomis tyrimø kryptimis vakarø istoriografijoje. Nors pastaruoju metu Lietuvoje daug ir daþnai Pristatomas XX a. antrosios pusës Vakarø Europos pagrástai kalbama apie lituanistikos tyrimø objekto istoriografijos lokalinës istorijos, arba mikroistori- specifiðkumà, visgi kalbant apie lokalinës istori- jos, tyrimø fonas – Giovanni’o Levi’o, Philippe’s jos tyrimus Lietuvoje neiðvengiamai tenka atsi- Arieso, Detlevo Peukerto darbai, „Analø“ mokyk- græþti á Vakarø istoriografijà lokalinës istorijos klau- los indëlis, akcentuojant ðiuolaikinës istoriografi- simais. Tik tokiø lokalinës istorijos sampratø dëka, jos vertybines nuostatas raðyti „ne istorijà apie kai- jas lyginant, ir galima bus susivokti, kokia loka- mà, o atlikti tyrimà kaime“. Analogiðkai aptariama liniø tyrimø bûklë yra ðiø dienø Lietuvoje. Lietuvos lokaliniø tyrimø padëtis, ávertinamas Lie- Kaip ir dera istorikui, straipsná pradësiu nuo tuvos etnologø indëlis bei reikðmingi mikroistori- trumpos lokalinës istorijos tyrimø istorinës apþval- jos tyrimai. Akcentuojamos tam tikros lokaliniø gos. Nors atskirø vietoviø istorijø tyrimø tradicija tyrimø problemos Lietuvos istorijos moksle, pir- yra labai sena, lokalinës, arba mikroistorijos, ty- miausiai nepakankama tarpdisciplininiø tyrimø rinëjimø tradicijø ðiandienine prasme pagrindas plëtra. buvo padëtas santykinai nesenai, pirmieji istori- Raktaþodþiai: lokalinë istorija; lokalinës isto- niai tyrinëjimai ðia tema prasidëjo tik XX a. rijos tyrimai; mikroistorija; istoriografija. aðtuntajame deðimtmetyje, o vienu ryðkesniø nau- jos tyrinëjimø krypties formuotojø buvo italø isto- Dëstymas rikas Giovanni Levi1 . Naujos tyrimø krypties atsiradimà ir turiná, apie Konferencijos organizatoriø graþiai iðleista pro- kurá kalbësime kiek vëliau, ið esmës lëmë po Ant- gramëlë-kvietimas pradedama þodþiais: „Lokali- rojo pasaulinio karo susiklosèiusi situacija Vaka- niai tyrimai senokai uþima svarià vietà tarp dau- rø pasaulio istoriografijoje. Siekdama atsikratyti gelio socialiniø ir humanitariniø mokslø“, o mano nacionalistiniø ideologijø pagrindëjo vaidmens, ávardyta praneðimo tema (tegul ir su klaustuku) Vakarø istoriografija po 1945 m. vis labiau pradë- kalba apie eventualiai naujus iððûkius Lietuvos jo nusisukti nuo politinës istorijos, vienos domi- istoriografijai ir, galima teigti, prieðtarauja vienai nuojanèios nacijos vaidmens tyrinëjimø ir atsigræ- svarbiausiø konferencijos rengëjø teziø. Tai kaip- þë á dar maþiau ideologizuotas temas: ekonomikà, gi yra ið tiesø? Kokia lokalinës istorijos tyrimø si- kultûrà, visuomenæ. Kadangi Antrojo pasaulinio tuacija Lietuvoje, kaip lokalinës istorijos terminu karo pabaiga sutapo su didþiøjø istoriniø asmeny- apibrëþiami lokalinës istorijos tyrimai koreliuoja biø krize, dël to pokarinë biografistika vëlgi iki su analogiðkø tyrimø apibrëþimais Vakarø ðalyse? pat XX a. aðtuntojo deðimtmeèio iðgyveno didelæ Á ðiuos klausimus að ir sieksiu atsakyti savo gal krizæ2 , istorikø darbuose istorija tapo vis labiau kiek ir provokuojanèiame straipsnyje. nuasmeninta. Didþiøjø asmenybiø vieta marksis- Bandant atsakyti á pagrindiná praneðime kelia- tinëje istoriografijoje uþëmë gamybiniø jëgø, o mà klausimà, ar lokalinës istorijos tyrimai yra nau- ypaè populiarioje ir ilgà laikà dominuojanèias po- jas iððûkis Lietuvos istoriografijai, reikia rasti tà zicijas uþëmusioje socialinëje istorijoje ávairiø so-

1 Cit. pagal: Medick H., Mikro- Historie, Schultze W. (Hrsg.), Sozialgeschichte, Altagsgeschichte, Mikro- Historie, Göttin- gen, 1994, S. 40–53 (èia p. 44). 2 Raphael L., Geschichtswissenschaft im Zeitaleter der Extreme: Theorien, Methoden, Tendenzen von 1900 bis zur Ge- genwart, München, 2003. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 13 cialiniø, ekonominiø struktûrø tyrinëjimai. Nuas- vi’o þodþiais: mikroistorikas ne raðo apie kaimà, meninta ir praradusi ðaknis istorija tapo panaði á taèiau tiria kaime. Tad ðiuolaikinës lokalinës is- miesto futbolo ar krepðinio komandà, kurioje þai- torijos tyrinëtojo tyrimo objektas yra lokali vieto- dë vien tik legionieriai. Lokalinei istorijai, arba vë, kasdienis gyvenimas, tiesiogiai besisiejantis mikroistorijai, taip suprantant istorijà, savaime aið- su jo ðeimos istorija bei tos ðeimos ar þmoniø gru- ku, èia nebuvo palikta jokios vietos, ðis tyrimø pës socializacijos procesais. objektas nebuvo laikomas vertu istorikø dëmesio, Taip apibûdinæ Vakarø lokalinës istorijos tyri- ið jos dar XX a. septintajame deðimtmetyje buvo nëtojø objektà, gráþkime á Lietuvà ir paþvelkime, atvirai ðaipomasi3 . kokia èia susiklostë situacija lokalinës istorijos ty- Visuomenës poreikiø pasikeitimas buvo pagrin- rimuose. dinë varomoji jëga, padiktavusi mikroistorijos at- Bandant atsakyti á ðá klausimà, reikëtø á istoriog- siradimà. Atsikandusi didþiøjø, vienai tautai skirtø rafijà Lietuvoje paþvelgti kiek plaèiau, visø pirma istorijø, visuomenë pradëjo kelti istorikams naujus klausiant paèiø savæs apie prielaidø lokalinei isto- klausimus, apie kuriuos, sakykime, dar tarpukario rijai susiformuoti egzistavimà arba apie kasdieny- laikotarpiu nebuvo padoru kalbëti. Lokaliniams ty- bës tyrimø padëtá Lietuvoje. Jau vien atsakymas á ðá rimams kelià atvërë „Analø“ mokykla, o jos tyrimø klausimà nëra vienareikðmiðkas. Jeigu mes paþvelg- tematikà formavo tokios fundamentalios studijos sime á atskirus istorikø V. Sirutavièiaus, R. Praspa- kaip: Philippe’o Aries’o apie vaikystæ ir mirtá4 , Det- liauskienës, Marcinkevièienës ar etnologo Þ. Ðak- levo Peukerto studija apie XX a. I pusës jaunimà ir nio bei kitø tyrimus6 , galime konstatuoti, kad kt. Ðiam kontekstui gana gerai tinka ir femizmo mikroistorijos pagrindas – kasdienybës istorija uþ- istorijos studijø atsiradimas. Taigi lokalinës istori- ima tvirtà vietà Lietuvos etnologø darbuose, ja, de- jos tematikà galima palyginti su daugelyje Vakarø ja, tik pradeda domëtis Lietuvos istorikai. Kita ver- ðaliø populiariomis „Big brothers“ laidomis, su tam tus, ðiuose tyrimuose iðryðkëja vienas svarbiausiø ðiø tikru skirtumu: greta maþø þmoniø istorijø mikro- tyrimø minusø: Lietuvoje, skirtingai nuo Vakarø is- istorija tyrinëja ir jø gyvenimà, taèiau ne centri- toriografijos, dar sunku kalbëti apie tarpdisciplini- niuose valstybiø regionuose. nius istorikø ir etnologø tyrimus – bûtinà (metodø Jeigu bandytume reziumuoti mikroistorijos at- prasme) sàlygà mikroistoriniams tyrimams atsirasti. siradimo procesà, nesunku pastebëti, kad jos pa- Nepaisant bendrø teoriniø prielaidø lokalinei grindiniu varikliu buvo visuomenës pakitæ intere- istorijos tyrimø krypèiai atsirasti arba tø prielaidø sai, o pati mikro-, arba lokalinë, istorija atsirado, silpnumo, visgi bent jau pastaraisiais metais daug viena vertus, kaip prieðprieða iki tol dominavusiai kalbama apie lokalinæ istorijà, pagal „Versmës“ socialinei istorijai, taèiau kartu perimdama kai leidyklos iðleistø monografijø skaièiø Lietuva jau, kuriø anksèiau egzistavusiø istoriniø mokyklø, tarp atrodo, ðiandien lenkia mikroistoriniø tyrimø pra- jø ir socialinës, metodus. dininkes Vakarø pasaulyje. Net jau vien ðis iðkal- Kalbant apie mikroistorijos atsiradimà, svarbu bus faktas leidþia spëti, kad èia, atrodo, mes su- pastebëti ir kitas tendencijas, visø pirma giminin- siduriame su tuo atveju, kada skirtingai vartojamos gø istorijai mokslø atþvilgiu. Jeigu nuo pat XIX a. sàvokos tampa nesusikalbëjimo prieþastimi. Ðià buvo siekiama istorijà atskirti nuo etnografijos ir prielaidà visiðkai patvirtina vieno þinomo kultû- sociologijos, tai atsiradus mikroistorijai ðios moks- rininko reakcija á naujàjà lokalinës istorijos tyri- lo ðakos vël stipriai suartëjo, kadangi kai kuriais mø programà Vilniaus pedaoginiame universite- atvejais lokalinës istorijos tyrinëtojai netgi perë- te: „Vargu ar VU gali istorikø „sielø“ prekybos më anksèiau vien tik etnologø tiriamas temas5 . efektyvumu varþytis ir su Vilniaus pedagoginiu uni- Tad visgi kuo Vakaruose uþsiima mikroistori- versitetu, kuris neseniai paskelbë ávedæs naujà ma- jos tyrinëtojai? Á ðá klausimà bûtø galima atsakyti gistrantûros programà. Pagal jà bus tyèia rengia- jau kartà èia minëto italø istoriko Giovanni’o Le- mi regionø ir vietos bendruomeniø istorikai. Leisiu

3 Plg. Braudel F., Geschichte und Soziologie, to paties, Schriften zur Geschichte. Bd. 1: Gesellschaften und Zeitstruktu- ren, Stuttgart, 1992, S. 99–121 (èia p. 113). 4 Aries P., Geschichte des Todes, München, 1999 (9 leidimas); Detlev Peukert, Jugend zwischen Krieg und Krise. Lebens- welten von Arbeiterjungen in der Weimarer Republik, Köln, 1987. 5 Burghartz S., Historische Anthropologie Mikrogeschichte, Eibach Ö. J., Günter Lottes (Hrsg.), Kompass der Geschich- tswissenschat, Ein Handbuch, Göttingen, 2002, S. 207–218 (èia p. 209–210). 6 Sirutavièius Vl., Nusikaltimai ir visuomenë XIX amþiaus Lietuvoje, Vilnius, 1995; Praspaliauskienë R., Nereikalingi ir pavojingi: XVIII a. pabaigos – XIX a. pirmos pusës elgetos valkatos, plëðikai, Vilnius, 2000; Marcinkevièienë D., Vedusiøjø visuomenë: santuoka ir skyrybos Lietuvoje: XIX amþiuje – XX amþiaus pradþioje, Vilnius, 1999; Ðaknys Þ., Jaunimo gyvenimas Lietuvoje XIX a. pabaigoje – XX a. I pusëje: brandos apeigos, daktaro disertacija, Vilnius, 1996. 14 LOKALÛS TYRIMAI

sau retoriðkai paklausti, kokiais specialiais meto- torija prieðtarauja bûtent ðiø didþiøjø istoriniø te- dais reikia mokyti, pvz., Balbieriðkio arba Babtø mø paþinimui, kitaip formuluojant problemà, rei- istorijos þinovà“7 . Tokia reakcija net ir nelokali- kia pabandyti atsakyti á klausimà, ar tikrai mikro- nës istorijos tyrëjams, taèiau bent kiek besidomin- istorijoje á mikroskopinius istoriniø procesø tiems istoriografinëmis naujovëmis sugeneruoja tyrinëjimus neámanoma átraukti globaliø temø? mintá, kad autorius akivaizdþiai painioja lokali- Jau minëtas italø istorikas Giovanni Levi yra nës istorijos, arba mikroistorijos, tyrimus ir kraðto- kartà pareiðkæs, kad mikroistorijos tyrinëtojas ra- tyrà, Vokietijoje þinomà Landeskunde vardu. Pas- ðo ne apie kaimà, taèiau tiria kaime. Manau, ðis tarosios objektu vokieèiø istorikai laiko istorijos pasakymas geriausiai atspindi mikroistorijos es- poveiká gamtiðkai susiformavusioje vietoveje ir mæ. Darbai, kuriuose apraðoma kaimo, miestelio ragina tirti istoriniø ávykiø, asmenybiø, vietoveje ar vienos bei kitos ðeimos istorija, vargu ar gali ásikûrusiø institucijø poveiká vietovës raidai8 . sudominti platesná skaitytojø ratà. Kitas dalykas, Ðá apibrëþimà vertëtø prisiminti prieð metant jei tyrinëjant vieno kaimo istorijà, konkreèiø þmo- þvilgsná á „Versmës“ leidyklos leidþiamà lokali- niø gyvenimo istorijas siekiama platesniø proble- niø monografijø struktûrà. Net ir detaliai nesigi- mø sprendimo. Èia mes greitai priartëjame prie liant á visø jø turiná, jau ið paèiø ðiø monografijø jau iðvardytø globaliø problemø, ar tai bûtø tautos struktûriniø daliø: gamta, praeitis / istorija, áþy- formavimosi istorijos, ar industrializacija, ar kitas mûs þmonës ar atskirai neiðskirtos institucijos9 aki- svarbus istorinis procesas. Kaip ðie procesai atro- vaizdþiai matome, kad lokalinæ istorijà su kraðto- dë ið vieno ar kito kaimo gyventojø, vienos ar ki- tyra sutapatina ne tik mano anksèiau cituotas tos ðeimos perspektyvos? Paulius Subaèius, bet ir didþiausios „lokaliniø“ mo- Istorijos didieji procesai niekados nepalieèia nografijø serijos leidëja „Versmës“ leidykla. vienodai visø vieno ar kito regiono gyvenimø. Prieð Þinoma, atskiruose ðios serijos knygø straips- deðimtmetá vokieèiø istorikas Hansas Medickas niuose su tam tikromis iðlygomis galima rasti lo- paskelbë beveik 700 puslapiø darbà „Weben und kalinës istorijos tyrimo Vakarø istoriografijos pras- Überleben in Laichingen vom 17. bis 19. Jahrhun- me pavyzdþiø, kaip antai R. Merkienës straipsná dert. Untersuchungen zur Sozial-Kultur und Wirt- Veliuonai skirtame tome10 , taèiau ir ðie atskiri pa- schaftsgeschichte in den Perspektiven einer loka- vyzdþiai negali tarnauti lokalinës istorijos tyrimø len Gesellschaft Altwürtenbergs“ (Göttingen, etalonais Lietuvos istoriografijoje. 1995). Savo tyrimo objektu jis paëmë ilgà, beveik Lokalinë istorija, arba mikroistorija, jeigu ji ne- trijø ðimtø metø pereinamàjá laikotarpá – ið prie- nori virsti tik atskirø gyvenvieèiø istoriniu apraðy- ðindustrinio laikotarpio á industriná. Jo iðeities tað- mu, turi turëti ir konkreèias sàsajas su makro-, ar- kas buvo patikrinti Makso Weberio teiginius apie ba globaliàja, istorija. Galbût bûtent dël ðios protestantiðkàjà etikà, kuri buvo artima kapitaliz- prieþasties mikroistorijos tyrinëjimai ligi ðiol nëra mo dvasiai, ir dël to bûtent protestantiðkuose krað- visø istorikø pripaþintas tyrinëjimo objektas. Kai tuose yra pastebimi didesni industrializacijos pa- kurie gerai pasaulyje þinomi tyrinëtojai, pavyz- siekimai nei, pavyzdþiui, katalikiðkuose kraðtuose. dþiui, Jürgenas Kocka, ir toliau laikosi skeptiðkos Archyviniø dokumentø dëka tyrinëdamas ivairia- nuostatos mikroistorijos atþvilgiu11. Ið tikrøjø èia pusá þmogaus gyvenimà nedideliame kaime, gali kilti tam tikrø abejoniø ir net prieðprieðø. Mik- þmoniø poþiûrá á darbà, jø tarpusavio santykius ir roistorijos prieðininkai neretai ðiam tyrinëjimo ob- t. t. jis ið tikro galëjo konstatuoti, kad ðioje vieto- jektui prieðprieðina didþiàsias istorines temas, ar vëje dominavo protestantiðkoji etika, taèiau ji pati tai bûtø industrializacija, ar moderniø tautø for- savaime nepadëjo kapitalizmo idëjoms ásiskverbti mavimasis ir kt. Jø nuomone, bûtent tokios globa- á ðio kaimo gyvenimà12 . lios temos ir leidþia geriau paþinti praeitá. Su to- Kai kam galbût Vokietijos pavyzdþiai gali pa- kiais teiginiais, aiðku, bûtø sunku diskutuoti ir kà sirodyti per daug tolimi, todël leiskite pateikti lie- nors jiems prieðprieðinti, taèiau ar tikrai mikrois- tuviðkà pavyzdá, kurá nesenai, kalbëdamas apie

7 Subaèius P., Universitetas: galvos ir paðaukimai, Kultûros barai, 2005, Nr. 4, p. 16. 8 Probleme und Methoden der Landesgeschichte, P. Fried (Hrsg.), Darmstadt, 1978, S. 272. 9 Plg. tomà, skirtà Veliuonai. 10 Merkienë I. R., Kultûrinio teritorinio tapatumo iðraiðka ir tradicijø pavidalai kaimo gyvenime (XIX a. antroji pusë ir XX a. pirmoji pusë, Veliuona, Vilnius, 2001, p. 589–696. 11 Kocka J., Sozialgeschite zwischen Struktur und Erfahrung. Die Herausforderung der Alltagsgeschichte, Geschichte und Aufklärung, Göttingen, 1989, S. 29–44 (èia p. 43). 12 Cit. pagal: Medick H., Mikro- Historie, Schultze W. (Hrsg.), Sozialgeschichte, Altagsgeschichte, Mikro- Historie, Göttin- gen, 1994, S. 40–53 (èia p. 45–48). L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 15 savo ðeimos istorijà, papasakojo vienas kolega. riaspalviai, ir jø negalima vertinti vadovaujantis Tai istorija apie viename Lietuvos kaime, nutolu- vienu vieninteliu kriterijumi. Greta globaliosios siame nuo laikinosios sostinës maþdaug 40 kilo- regiono, valstybës istorijos mikroistorija bûtent ir metrø, gyvenusá viengungá kaimo vaikinà Jonà, siûlo naujas alternatyvas, iðimtis ið didþiøjø isto- kuris Joniniø proga su savo veþimu kasmet vaþiuo- rinës raidos strategijø, kurios gali pasirodyti ir ne davo á Kaunà ir ið ten savaitei á motinos idealiai iðimtimis, o galbût paralelûs, ligi ðiol nepaþinti sutvarkytus namus parsiveþdavo Kauno prostitutæ. istorijos procesai. Kà duoda ði ádomi ir gal kiek pikantiðka smulkme- Ar turime mes tokius lokalinës istorijos tyrimus na visos Lietuvos istorijai? Nei daug, nei maþai, Lietuvoje? Bent man atrodo, kad galbût (be kele- kadangi jis ið esmës koreguoja mûsø susiformavu- tos iðimèiø) ne, todël leiskite man nuimti klaustu- sá poþiûrá apie Lietuvos kaimà ir jo þmones kaip kà, esantá mano straipsnio pavadinime. konservatyvios moralës vertybiø saugotojus. Þi- noma, galbût ði mikroistorijos smulkmena ir ne- Summary apverèia mûsø þinojimo „aukðtyn kojom“, taèiau suteikia mûsø paþinimui kità perspektyvà, o mû- Research of Local History in Lithuania: sø bendrà paþinimà daro multiperspektyvø. a New Challenge in Lithuanian Analizuojant vieno kaimo istorijà ar net vienà Historiography? istorijos epizodà globalios istorijos kontekste gau- The article deals with the situation of research tà rezultatà galima pavadinti iðimtimi ið taisyk- of local history of Lithuania and how the local lës. Taèiau jei vieno kaimo istorijà palyginsime research in Lithuania is related to the parallel trends su regiono istorija, gali atsitikti taip, kad já jau bus of research in the Western historiography. The galima pavadinti „normalia iðimtimi“, kitaip ta- background of local and microhistorical research riant, èia mes susiduriame su situacija, kurià yra of historiography of Western Europe of the second gerai charakterizavæs kitas italø istorikas Edoar- half of the XX century – the works of Giovanni do Grendi: „Reikia pastebëti, kad istorikas visada Levi, Philippe Aries, Detlev Peukert, contribution dirba su netiesioginiais praeities liudininkais. To- of “Annales School” emphasizing provisions of kioje situacijoje atsitinka daþnai taip, kad neápras- modern historiography to write “not history about tas dokumentas liudija apie neáprastai „normalià“ the village but to carry out the research in the situacijà, ir jau vien dël to tokie dokumentai yra village” – is presented. The condition of Lithuanian 13 ypaè svarbûs“ . Ðis Grendi’o pasakymas yra reikð- local research is described in parallel, the mingas dar ir tuo, kadangi jis, o kartu mikroisto- contribution of Lithuanian ethnologists is rija leidþia rekonstruoti procesus, kurie neatitin- evaluated, and the significant research of ka didþiøjø istoriniø procesø schemø, taèiau microhistory is evaluated as well. Appropriate visiðkai nereiðkia, kad jie laikytini anomalijomis. problems of local research in Lithuanian history Þmoniø gyvenimas dideliame regione, ar tai bûtø science are highlighted, first of all, the insufficient Europa, ar vienos valstybës teritorija, niekados ne- development of interdisciplinary research. sirutulioja tik pagal vienà vienintelá teisingà sce- Key words: local history, research of local narijø. Istoriniai procesai yra daugialypiai ir ávai- history, microhistory, historiography.

13 Cit. pagal: Medick H., Mikro- Historie, Schultze W. (Hrsg.), Sozialgeschichte, Altagsgeschichte, Mikro- Historie, Göttin- gen, 1994, S. 40–53 (èia p. 44). 16 LOKALÛS TYRIMAI

LOKALUMAS IR TAPATYBË (IDENTITETAS): SOCIOPOLITOLOGINËS ÁÞVALGOS Romualdas Grigas

Vilniaus pedagoginis universitetas, Ðevèenkos g. 31, LT–03111 Vilnius El. paðtas: [email protected] Santrauka

Straipsnis grindþiamas sociologinëmis bei poli- resnio etnokultûrinio lokalumo, taip pat ir þmoniø tologinëmis áþvalgomis. Jø iðeities pozicijomis tam- tapatybës iðsaugojimo bei tæsimo pastanga. Tokià pa globalizacijos sklaida ir dël jos poveikio vyks- pastangà visø pirma dera suvokti kaip socialiniø tanti tautos (lietuviø) delokalizacija. Ðiø diskursø ryðiø plëtojimo ir jø kokybës uþtikrinimo ðaltiná. kontekste pateikiama detalesnë lokalumo bei ta- Þodþiu, globalizacija ne tik sprendþia, bet ir patybës apibrëþtis: akcentuojamas ir sustruktûrina- pati gimdo pasaulio integralumo, socialinës tvar- mas egzistuojantis santykis tarp „savæs“ ir „kito“. kos átvirtinimo problemas. Didþiojoje arenoje vël Atskleidþiama lokalumo ir tapatybës sàsajingumo ir vël iðkyla tie patys civilizacijos metami iððû- dialektika, ypatingà dëmesá kreipiant á kintanèio kiai – klausimai: koks iðties turëtø bûti santykis pasaulio kontekstà, á delokalizacijos pobûdá ir ei- tarp tradicijos ir modernybës, susisaistymo ir atsi- gà. Autoriaus mintis konkretizuojama, kreipiant ribojimo, autoriteto ir jo nuvertinimo, altruizmo ir þvilgsná á lietuviðkojo lokalumo bei tapatybës kon- savanaudiðkumo, tvarkos ir chaoso; tarp lokalu- tûrus, jø kritiná ávertinimà. Iðskleidþiama lietuvið- mo ir visuotinumo, tautiðkumo ir supranacionalu- kojo lokalumo bei tapatybës paieðka, vëlgi mintá mo... To santykio ieðkojimas yra tapæs nuolatiniu konkretizuojant á archaiðkumo dimensijà. Ávertina- tyrëjø rûpesèiu. mas lokalumas kaip teoriniø koncepcijø prieiga. Antrasis. Lietuviø tautos ir lietuvybës (tautinës Straipsnio pabaigoje kritiðkai ávertinama socio- tapatybës) delokalizacija ðiandien tapo rûsèios re- kultûrinës tapatybës slinktis sociotechnologinës alybës þenklu. Ji labai þenkliai yra paveikusi jau- tapatybës link ir viso to, taip pat etnosocialinës nàjà kartà. Prisiriðimas prie tëviðkës, prie Tëvynës delokalizacijos pasekmës. Bendros áþvalgos at- ir jos istorinio kultûrinio paveldo tapo trapus ir dez- skaitos taðku imamas tautos tvarumas ir jo povei- integralus. Pastebësime, kad delokalizacija, ko- kis moderniai valstybei. kiais aspektais jà aiðkintume: migraciniais ar kul- Raktaþodþiai: lokalumas; tapatybë; sàsajingu- tûriniais, nacionalinës savivokos ar pilietinio mas; delokalizacija; integralumas; tauta; valstybë. sutarimo ir pan., yra lietuviams skaudesnë nei, tar- kim, vokieèiams ar lenkams, jau neminint skan- Ávadas dinavø. Ilgus ðimtmeèius lietuviø, kaip tautos, tà- sa, tariant poeto J. Aisèio þodþiais, buvo netàsi, o Iðkelta problema, kuriai skirtas ðis straipsnis, màstytojo St. Ðalkauskio teigimu: lietuviai – „tauta, pradedama analizuoti pasitelkiant du ávadinius dis- kuri niekada nëra buvusi tuo, kuo galëjo bûti...“ kursus: globalizacijos ir delokalizacijos. Tik XIX a. antroje pusëje pradëtas konstruoti la- Pirmasis. Ðiuolaikinis, aiðkiai á rinkos funda- biau á modernià panaðëjanèios tautos vaizdinys mentalizmà pasukæs pasaulis meta drastiðkus ið- ir, þinoma, pati tauta. Bet toji paþanga pasirodë bandymus bei iððûkius maþoms tautoms, jø iden- trapi ir pagal dabartines realiàsias jëgas neadek- tiðkumui. Ypaè toms tautoms, kurios yra vati á prieká ðuoliuojanèiam pasauliui... iðgyvenusios ilgesná savo tapatybës slopinimo lai- Lokalumo bei tapatybës (identiteto) problema- kotarpá. Tokioms tautoms priklauso ir lietuviai. Ðiai tika mums, lietuviams, ypaè aktuali dar ir dël tos tautai yra aktualiausia vis labiau ásitvirtinantis ir prieþasties, jog tautos kaip istorijos ir kultûros sub- visaapimantis socialinës átampos laukas: skirtin- jekto suvoktis iki ðiol nëra tapusi bent kiek labiau gos, tarp savæs susiprieðinanèios, dël iðoriniø ir ypaè iðplëtota, juolab susistemintos diskusijos objektu. vidiniø trinèiø kibirkðèiuojanèios evoliucinio vyks- Taip kalbëdamas galvoju ne tik apie sociologus ar mo trajektorijos. Ðalia universaliø technologijø, kultûrologus, bet ir apie politologus, istorikus ir globalios ekonomikos bei informacijos srautø, ða- net apie ekonomistus. Tautos suvoktis galëtø bûti lia eurointegraciniø procesø vis dëlto ir toliau la- plëtojama kad ir dviejø, nuo pat civilizacijos at- bai ryðki iðlieka tautinës, nacionalinës ir netgi siau- siradimo nuolatos besigrumianèiø socialumo ten- L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 17 dencijø kontekste. Kalbame apie amþinà konflik- atveju, jeigu rutininë lokalinës erdvës praktika yra tà tarp istorinio ir kultûrinio bei utilitarinio ir prag- praturtinama bendrø vertybiø; jeigu rûpinamasi jø matinio sàmoningumo atmainø. Istoriniu bei kul- diapazonu, t. y. jeigu nuolat kuriamas prasminis, tûriniu sàmoningumu vadiname tà þmoniø, jø etnokultûrinis socialiniø santykiø tinklas. organizuotø grupiø ir valstybës institucijø elgesio Visuotinai þinoma, kad, pavyzdþiui, Japonija ið ki- dimensijà, kuri grindþiama tautos istorine atmin- tø ðaliø iðsiskiria savo kultûros partikuliarumu, kuris vi- timi, jos kultûriniu paveldu, taip pat tautos tvaru- sai valstybei suteikia didesná gyvybingumà. Taèiau ma- mo idëja. Utilitarine bei pragmatine sàmoningu- þiau þinoma, kad kiekvienas ðios ðalies regionas taip pat pasiþymi iðskirtiniais etnokultûriniais poþymiais ir mo atmaina vadiname þmoniø sàmonëje, kad kiekviena organizacija, kokia ji bebûtø: didelë ar socialiniø struktûrø bei institucijø veiksmuose vis maþa, taip pat siekia unikalesnio savo veido ir jo puo- labiau ásitvirtinanèius savanaudiðko racionalumo, selëjimo. Visa tai natûraliai atsispindi ir tautos, ir valsty- vartotojiðkumo ir juslingumo pradus, taip pat tais bës elgsenoje. Tokiame ðtai visuotinumo ir lokalumo de- pradais grindþiamà finansiná, politiná ir þiniask- rinyje ir slypi japoniðkosios civilizacijos galia. laidos suokalbiðkumà1 . Taigi þvelgiant ið sociopolitologinio màstymo Sukonkretindami lokalumo bei tapatybës dis- pozicijø, lokalumas reiðkia tam tikrø iðskirtiniø so- kursà, galëtume formuluoti tokius klausimus: ko- cialiniø bei kokybiø poþymiø visumà, kuri yra bû- kie mes, lietuviai, istorijos pradþioje buvome? ko- dinga vienai ar kitai gyvenamajai terpei ar terito- kius elgsenos bruoþus ji mûsø protëviams ápirðo? rijai ir kuri pasiþymi vieno ar kito laipsnio tæstinumu. kas mes ðiandien esame ir kokiais ryt tapsime? kà Kalbant konkreèiau, galima iðskirti du lokalu- pasauliui mes davëme ir ar galime kà savitesnio mà nusakanèius poþymius. Tai: a) poþymiai, su- duoti? Apskritai ar lietuviø tauta, gyvendama ðalia sijæ su istorine atmintimi ir kultûriniu paveldu. Tai kitø, iðlieka tvari ir kaip tas jos tvarumas persiduo- praeitá nusakanti klasë. Ðie poþymiai iðsiskiria ne da Lietuvos valstybei ir apskritai eurointegracijai?.. tik ryðkesniu partikuliarumu, bet kartu atlieka ir labai reikðmingà, bendras tæstines vertybes teikian- Lokalumo apibrëþtis tá, socialinio veiksmo subjektus vienijantá vaid- mená. Tai þmoniø istoriná ir kultûriná socialumà Visuomenës modernumas tiesiogiai sietinas su bei sàmoningumà ugdantys poþymiai; b) poþy- bendràja, visuotine kultûra. Kuo modernesnë vi- miai, susijæ su þmoniø pragmatine, utilitarine veik- suomenë, tuo ir socialinës erdvës daugiau – tuo la ir tos veiklos nulemtu gyvenimo bei elgsenos daugiau ir visuotinumo. Taèiau tai jokiu bûdu ne- bûdu. Tai kasdienës praktikos gimdomus ekono- reiðkia, kad lokalumas, lokalinë kultûra tampa at- minius, politinius, socialinio dominavimo ir kitus gyvena. Gal greièiau atvirkðèiai... Be lokalumo interesus nusakantis blokas. neásivaizduojamas gyvybingas, atsinaujinantis Vietovëje funkcionuojanti verslo ámonë gali þen- universalumas. Taip, prieðtaravimas tarp lokalu- kliai paveikti èia gyvenanèiø þmoniø santykius: eko- mo ir universalumo egzistuoja, jis pakankamai aki- nominius, dorovinius, politinius ir net estetinius ásitiki- vaizdus, áþiebiantis konfliktus. Bet konfliktai at- nimus. Jie gali bûti slopinami, arba atvirkðèiai, – labiau siranda ten, kur universalumas demonstratyviai iðskleidþiami ir átvirtinami. ignoruoja lokalumà, o pastarasis – universalumà. Kokia suminëtø klasiø ir jø elementø kombi- Kaip gamtoje ávairovë puikiai dera su visuotinu- nacija? Ar ji skatina glaudesná socialiná sàsajin- mu (kad ir gamtos ciklø, geografiniø zonø ir kt. gumà (koherentiðkumà), ar atvirkðèiai, lokaliná so- pavidalu), taip ir visuomenëje lokalumo ir univer- ciumà dezintegruoja? Jau ðtai toks, supaprastintas salumo ryðys, jø pusiausvyra sudaro socialinio vyks- lokalumo poþymiø skirstymas kelia mintis ne tik mo energetiná ðaltiná. apie santykio tarp praeities ir dabarties reikðmin- Pasaulio visuomenës organizacija vyksta per gumà, bet ir apie kultûros normatyvumà, jos tæs- lokalinius centrus. Pastarøjø vaidmuo priklauso tinumà, þmoniø dvasines sàsajas. Kita vertus, tai nuo to, koks bus juos sudaranèiø segmentø vidinis mums nurodo sociumo modalumà ir kintamumà. integralumas (koherentiðkumas). Socialinio vyks- Daþnëja atvejai, kai nykstant pirmosios klasës po- mo dalyviø bendra savivoka visada bus tvirtesnë þymiams socialiniuose santykiuose „ásimeta“ susvetimë- ten, kur reiðkiniai, procesai, kultûros srautai, taip jimo, nepasitikëjimo vieni kitais „bacila“. Nunykstant pat ir to paties socialinio veiksmo kartotinumas istorinæ atmintá ir kultûriná paveldà iðreiðkiantiems ar- tefaktams bei simboliams, þmoniø socialiniai santykiai bus labiau suvokti2 . Lokalumas þmonëms teikia ágauna ne tik labiau delokalizuotà, bet ir dezintegruo- bendrumo, tikrumo, saugumo jausmà. Bet tik tuo tà pavidalà.

1 Apie ðias socialumo atmainas mûsø plaèiai raðyta: Grigas R., Tautos ir valstybës sàmoningumo atmainos: atskirties anatomija (lietuviø tautos atvejis), Tautinës tapatybës dramaturgija, Vilnius: VPU leidykla, 2005, p. 11–29. 2 Edenson T., National Identity, Popular Culture and Everyday Life, Oxford: Berg, 2002. 18 LOKALÛS TYRIMAI

Detalesnis lokalumo poþymiø iðskyrimas ir jø resnis elgsenoje negu dzûkas. Pastarasis labiau iðsiskirs klasifikacija yra pakankamai specifinë tema, to- ne tik emocionalumu, atvirumu, bet ir elgsenos moty- dël ðiame straipsnyje ji nebus plëtojama. Taèiau vacijos elementais. èia pateikiamø apmàstymø kontekste tam tikrà Ketvirta. Lokalumas, kurá lemia visa tauta, jos lokalumo (ir já nusakanèiø objektø) gradacijà pa- pagrindu suformuota valstybë, pastarosios tvarky- teikti tikrai pravartu. Analitiná dëmesá fokusuojan- mosi praktika. Pastebësime, kad tautos ir valsty- èiu pamatu èia galëtø bûti socialiniø santykiø tin- bës sutapimo laipsnis, jø organiðkumo, vienovës klai, jø laipsniðkumas (etapiðkumas). Remiantis problema – atskiro dëmesio verta problema. Jos tokia epistemologine pozicija, galima iðskirti ke- suvokimas pirmiausia vertintinas kaip ðio tipo lo- letà lokalumo dimensijø. kalumo bruoþø nustatymo, jø iðskleidimo teorinë Pirma. Lokalumas, kurá lemia su individo pir- bei metodologinë prieiga. mine socializacija susijusi gyvenamoji terpë (jà Kaip parodë Europos tyrimai (1999 m.), ið visø ðio sudaro ðeimos þidinys, mokykla, bendraamþiø gru- kontinento ðaliø lietuviai pasirodë kaip didþiausi pesi- mistai, taip pat maþiausiai pasitikintys savos valstybës pës, gyvenamosios aplinkos kultûrinis organiza- institucijomis4 . Tai rodo tarp valstybës ir jos gyventojø vimasis, socialiniø ir psichologiniø santykiø tin- susiformavusià atskirtá. klai ir pan.). Ði terpë, kaip pirminës átaigos ðaltinis, Penkta. Lokalumas, kurá veikia bendrais kul- duoda pakankamai ryðkø „uþtaisà“, kuris asmená tûriniais bruoþais pasiþymintis atskiras pasaulio gali lydëti visà gyvenimà. regionas ir kuris gali bûti apibrëþtas tokia sàvoka Tradicinis kaimieèio ðeimos þidinys („bûstas“) turë- kaip superetnosas. Tokio darinio analogais galëtø jo labai aiðkø etnokultûriná, etnodoroviná, etnotechno- loginá ir kt. tæstinumà. Jis buvo akumuliacinio pobûdþio. bûti: JAV, Rusija, Kinija – ðalys, kurios vaidino ir Miestieèio ðeimos bûstas kultûros prasme labiau delo- tebevaidina tautø maiðymosi, taip vadinamojo kalizuotas. „tautø katilo“ vaidmená. Europos Sàjunga gali bû- Atlikto specialaus sociologinio tyrimo duomenimis ti vertinama kaip aiðki paraiðka ðio tipo superet- (Lietuvos studentø apklausa), tautiðkumo ugdymas pa- nosui ásitvirtinti. gal agentus (poveiká, átakà) pasiskirsto maþdaug taip: Gerai þinome, kad europinio lokalumo pamatai tëvai ir artimieji – 57 proc., baþnyèia – 48 proc., ben- glûdi krikðèionybëje, uþgimusioje kaip graikø, romë- draamþiai – 18 proc., mokykla – tik 15 procentø.3 nø ir hebrajø kultûrø sintezës atvejis. Renesanso pa- Antra. Lokalumas, kuriam átakà daro teritorinë gimdytas protestantizmas savo ruoþtu atvërë kelià ka- bendruomenë (parapija, seniûnija ir pan.), iðsiski- pitalizmui, kuris ðiandien rodo vis aiðkesnius rinkos rianti vienais ar kitais specifiniais savo inte- fundamentalizmo ir vartotojiðkos visuomenës bruoþus, gralumo bruoþais. Konkretesnë tokios bendruome- kuriuos savo ruoþtu skatina þmogaus teisiø ir laisviø uþtikrinimas. Ði prieðtaringø poþymiø Europoje siste- nës apibrëþtis – tyrimo programos bei tyrëjø ma tampa jos tautø „susikalbëjimo“ ir sàsajingumo atri- susitarimo dalykas. butais. Kaimo teritorinë bendruomenë pagal daugelá po- Toks lokalumo dimensijø (arba lygiø) iðskyri- þymiø visada skirsis nuo miesto bendruomenës, kurià labiau lemia bendroji, arba visuotinë, kultûra. Taèiau mas yra gana santykinis. Realybëje lokalumas yra net ir greta esanèiø kaimo gyvenvieèiø sociokultûrinis sinkretiðko pobûdþio, t. y. já charakterizuojantys veidas gali skirtis, atsiþvelgiant á susiklosèiusias bendra- elementai tarp savæs suaugæ prieþastiniais ryðiais. vimo bei veiklos tradicijas, á praktikuojamà ar neprak- Taèiau, kaip parodëme, yra dominantës, kurios la- tikuojamà istorinæ atmintá, kultûriná paveldà, buvusius biau bûdingos vienam ar kitam lygiui. ar esamus lyderius (ðviesuolius). Jau ið to, kà pateikëme anksèiau, ryðkëja, jog Treèia. Lokalumas, kuris yra susijæs su ðalies lokalumo problematikos pasirinkimas pakanka- etnografinëmis, gamtinëmis sritimis. Iðlikæ aki- mai erdvus. Pagaliau ir paèios lokalumo apibrëþ- vaizdûs etnoantropologiniai elementai èia persi- ties kriterijai gali bûti „dreifuojantys“, t. y. pri- pynæ su modernumo elementais, suprantama, do- klausantys nuo tai problemai reiðkiamo intereso minuojant pastariesiems. ir, þinoma, nuo mokslo krypties. Tradiciðkai so- Lietuva susideda ið keleto etnokultûriniø srièiø, ku- ciologà ar kultûrologà gali labiau dominti þemes- rios taip pat skiriasi ne tik gamtovaizdþiu, bet ir geolo- niosios, o politologà ar istorikà aukðtesniosios lo- giniais þemës sluoksniais. Ðiø srièiø gyventojø ir antro- kalumo pakopos. Bet tai jokiu bûdu nevertintina pologiniai (iðorinës iðvaizdos), ir psichologiniai, ir kaip koks riboþenklis, egzistuojantis tarp sumi- kalbësenos, ir net veiksenos bruoþai dar ir ðiandien tarp savæs skiriasi. Þemaitis bus taupesnis kalboje ir santû- nëtø mokslø.

3 Antinienë D., Lietuvos studentijos tautinio tapatumo nuostatos ir jø raiðka, daktaro disertacija, sociologija, Kaunas: KTU leidykla, 2005. 4 Europa ir mes, Vilnius: Gervelë, 2001. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 19

Identiteto (tapatybës) apibrëþtis asmens identitetà, bet ir pats nuo jo priklauso. Toks nuolatos „revizuojamas“ ávaizdis ir tautinis Lokalumas yra tiesiogiai susijæs su vietove, su identitetas gali praturtëti, suvokus, jog tauta yra: objektu ir priklauso jø socialinëms charakteristi- – socialinës evoliucijos pagimdytas iðskirtinis þmo- koms. Jos – akumuliacinio, tæstinio pobûdþio. Tos niø bendruomeninio sutarimo, kultûros akumuliavimo charakteristikos, þinoma, skirtingu laipsniu per- ir savitesnio jos plëtojimo bûdas; duodamos socialiniams subjektams: asmenims ir – dorovinio autoriteto valstybei ir jos pilieèiams ási- jø organizuotoms grupëms. Jeigu lokalumas yra kûnijimas; „pririðtas“ prie vietovës, tai tapatybë, kaip ir pa- – pilieèius siejantys prigimtiniai, istoriniai, etnokul- tûriniai (dvasiniai, simboliniai), ekonominiai ir politiniai tys subjektai, yra labiau migruojanti, greièiau kin- saitai; tanti nuo aplinkybiø. Tapatybë yra subjektø, so- – pasaulio bendruomenës dalis, per kurià pasireið- cialinio veiksmo dalyviø (agentø), o ne vietovës kia pasaulio ávairovë, globalinis socialinis vyksmas ir charakteristika. Tapatybë nusako, kokiais iðskirti- tvarkos palaikymas. niais bruoþais skiriasi tas ar kitas subjektas: indivi- Todël tautiðkumà, tautiná identiðkumà turëtu- dualus ar kolektyvinis nuo jam panaðiø. Supranta- me vertinti ne tik kaip tautos tæstinumo garantà, ma, kad lokalumas, kaip vietovës charakteristika, bet ir kaip þmogaus egzistencijos, bendravimo su „aktyviai dalyvauja“ kuriant subjekto tapatybæ, kitais prasminá pamatà. Anot þinomo tinklavei- taèiau jis toli graþu nëra vienintelis ðio proceso kos visuomenës tyrinëtojo M. Castellso, „pagrin- veiksnys ar agentas. Kur kas platesniu mastu ku- diniu socialinës prasmës ðaltiniu tampa tapatumo – riant tapatybæ dalyvauja bendroji, arba visuotinë, kolektyvinio ir individualaus, primesto ar sukonst- kultûra. Taèiau ir ji nepajëgi uþslopinti to, kà sub- ruoto – paieðka“, ir kad þmoniø grupavimasis vyks- jektui davë lokalumas, t. y. temperamentà, bûdo ta „pamatiniø tapatumo kategorijø – religiniø, et- bruoþus, savità istorinës atminties, istoriniø faktø niniø, teritoriniø, nacionaliniø – pagrindu“. Ðis interpretavimà ir pan. Labiau integruotame nûdie- autorius atkreipia dëmesá á tai, kad religinis fun- nos pasaulyje klasikinë tapatybës formulë: „Kas damentalizmas (koks jisai bebûtø: islamiðkasis ar esu? Ið kur kilau?“ vis labiau pasipildo egzistenci- judaistinis) ðiais laikais „tapo galingiausiu asme- niai klausimai: „Kam gyvenu? Kuo noriu ir kuo ninio saugumo bei kolektyvinio telkimosi veiks- galiu bûti?“... niu“6 . Tapatybë yra sukomponuota ið daugelio sudë- tiniø elementø: tautinio, socialinio, religinio, kul- Lokalumo ir identiteto tûrinio, regioninio, profesinio ir t. t. Tø elementø kaita labai netolygi, kaip netolygus bûna ir vienø sàsajingumas ar kitø sudedamøjø dominavimas, vaidmuo. Iden- Bûtina atskirai pabrëþti: ir lokalumas, ir iden- titetas (tapatybë) – procesas, trunkantis visà gy- titetas, kaip socialiniai reiðkiniai, gali bûti suvo- venimà. Èia ásipina nuolat kintanti profesinë veik- kiami tik per jø santyká su „kitu pasauliu“. Taèiau la, istorinë atmintis bei kultûrinis paveldas, dël jø to santykio abi pusës yra nuolat, o nûdien dar ir poveikio besiformuojantis pilietiðkumas ir nacio- spartëjanèiai „dreifuojanèios“. O tai reiðkia, kad nalinis patriotizmas. Identiteto tyrinëtojas D. Mil- lokalumo bei tapatybës „gaudymas“ yra, vaizdþiai leris, ávertindamas ávykusius ir vykstanèius poky- tariant, panaðus á „medþioklæ su varovais“... San- èius, mano, jog tautinë tapatybë nebûtinai privalo tykis su „kitu“ pasauliu, jo turinys bei kryptingu- bûti asmeninio identiteto elementu5 . Bet vis dël- mas gali bûti nusakytas remiantis ávairiais krite- to kai mes kalbame apie tapatybæ, daþniausiai rijais. Ðiuo atveju mes pasiremsime Socialinio kalbame apie etninæ, tautinæ ar nacionalinæ tapa- veiksmo doktrinos kriterijumi, kuris neatsiejamas tybæ. Jeigu pirmoji yra „stabilesnë“, tai kitos dvi ir nuo teleologinio. Kalbant suprantamiau, ir lo- atmainos, labiau iðreikðdamos ne kultûrinæ, bet kalumas, ir identitetas implicitiðkai savyje aku- politinæ tautos, visuomenës organizacijà, yra vos muliuoja tam tikrø tikslø sieká. Taèiau toká sieká ne pastoviai „iðrandamos“ ir perkonstruojamos, at- reguliuoja, „árëmina“ bûtent viena ar kita socia- siþvelgiant á keliamus socialinius bei politinius linio veiksmo programa arba doktrina. Galëtume tikslus bei á tai, kokios istoriniø faktø bei procesø ávardyti ne vienà, o ið karto kelias „veikianèias“, interpretacijos dominuoja. Ðie pastebëjimai bû- lokalumo ir identiteto implicitiðkumà lemianèias dingi ir paèios tautos ávaizdþiui, kuris ne tik lemia programas. Pavyzdþiui:

5 Miller D., In Defence of Nationality, Journal of Applied Philosophy, 1993, no 10, p. 1. 6 Castells M., Tinklaveikos visuomenës raida, Informacijos amþius: ekonomika, visuomenë ir kultûra, Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2005, I d., p. 19. 20 LOKALÛS TYRIMAI

- etnocentristinë saviteiga ir gintis; „konteineriu“ ir jo „turiniu“ bruoþø. „Konteinerio“ dë- - pilietinës visuomenës siekis; ka ágyta tapatybë èia gali prasiverþti viena ar kita kryp- - visuotinës gerovës siekis; timi orientuota energinga veikla. Taèiau ásivaizduoja- - verslinës antreprenerystës siekis; mas ir prieðingas atvejis. Toji lokali vietovë gali bûti pavirtusi (ar paversta) á „tuðèià kriauklæ“ ar „geleþiná - tautos ir valstybës tvarumo ir jø organiðku- narvà“, kuris yra praradæs bet koká efektyvesná, pozi- mo (vienovës) siekis; tyvesná poveiká asmeniui, jo tapatybei. Pastaràjà iðim- - orientavimasis á eurosuperetnosà ir pan. tinai gali formuoti virtualusis interneto tipo pasaulis; ar- Ðis dialektinio santykio mechanizmas (tegu ir ba apskritai – individas gali pasilikti nuoðalëje nuo netiesiogiai), gana iðsamiai iðskleistas ir A. Gid- pozityvaus poveikio. Vietovës lokalumas (teisingiau, jà denso struktûracijos, ir Pierro Bourdieu struktûri- charakterizuojanèios, jai bûdingos kokybës) tarnauja nëje veiksmo teorijose. Abiejø esmæ galime nu- ne tik kaip subjektø „susiþinojimo“, „susikalbëjimo“ tar- sakyti labai lakoniðkai, sutelkdami dëmesá á pininkas. Ne maþiau svarbu pabrëþti kitkà... Lokalu- santyká, egzistuojantá tarp subjekto ir struktûros. mas gali tarnauti kaip socialinës energijos „amþinasis“ ðaltinis, kaip tà energijà reguliuojanti, nukreipianti „ðer- Struktûra, kuri savyje akumuliuoja socialines ko- dis“. kybes, keièiasi atitinkamai nuo veiksmo. Rekonst- Dabar galime pereiti ir prie praktiðkesnio klau- rukcinæ veiksmo kokybæ savo ruoþtu lemia habi- simo. Ar galima nefantazuojant, ávertinant dabar- tas, t. y. socialinis kapitalas (ekonominis, ties pasaulio prieðtaringumà, t. y. iðsaugant realy- kultûrinis, informacinis, simbolinis ir pan.). Veiks- bës jausmà, surasti rezervø, kurie praturtintø tarp mo dëka ðis kapitalas „nusëda“ tiek struktûroje, subjektø ir struktûros (lokalinës vietovës) egzis- tiek tarp subjektø, suformuodamas socialiniø san- tuojantá santyká? Tai yra ar ámanoma tà santyká tykiø tinklà7 . Kaip matome, ðios teorijos neigia paversti sàsajingesniu, integralesniu? Gal tiesiog individo ir visuomenës objektyvizmo ir subjekty- po pavirðiniu þemës sluoksniu glûdi ir visø mûsø vizmo prieðprieðà; akcentuoja bûtent dialektiná kojomis yra mindþiojami visai realûs, bet papras- (arba holistiná) ryðá tarp socialinio agento ir struk- èiausiai pamirðti rezervai? Ðtai taip tiesmukai su- tûros. Socialinës struktûros vaidmená gali atlikti formulavæs klausimà, á já beveik ir atsakiau. Te- ne tik ðeimos þidinys, mokykla, bet ir teritorinë lieka tik sukonkretinti, apie kà kalbama. Aiðkiau bendruomenë su joje, t. y. jos gyvenamojoje vie- atsakysiu prof. Vaiduèio Laurëno, bene iðkiliau- tovëje, iðsiskleidusiais socialiniø santykiø tinklais. sio mûsø politinës sociologijos þinovo, citata: Anksèiau lakoniðkai paminëti teiginiai mums „<...> lietuvis, net gyvendamas Lietuvoje, gali leidþia geriau suvokti lokalumà lemiantá mecha- prarasti ir neretai jau praranda savo etninæ, kultû- nizmà. Já galima bûtø apibûdinti dar ir tokia þo- rinæ ir teritorinæ tapatybæ, nes jis tampa tiesiog dine konstrukcija: joks subjektas negali bûti visið- pasauliniu vartotoju. Antra vertus, net ilgam pa- kai laisvas nuo já supanèio socialinio konteksto, likæs Lietuvà, lietuvis gali neprarasti, o neretai ir bet visgi jis turi pasirinkimo tame kontekste lais- nepraranda savo etninës, kultûrinës ir teritorinës væ. Kuo liberalesnë visuomenë, tuo ta laisvë erd- tapatybës“9 . Ðioje savo turiniu turtingoje citato- vesnë, bet kartu ir... pavojingesnë, jeigu tautà ir je, ðalia kitø mums reikðmingø akcentø atranda- jos valstybæ yra apnikusi socialinës bei politinës me ir glaudaus, organiðko ryðio tarp lokalumo ir dezintegracijos liga. tapatybës akcentà. Juo ir pratæsime pokalbá apie V. Kavolis, ieðkodamas efektyvesniø metodø civili- lietuviðkojo lokalumo bei tapatybës bûklæ. zacijø ir kultûrø lyginamajai analizei, dëmesá yra at- kreipæs á vienà ið reikðmingiausiø socialinës realybës paþinimo grandþiø – á struktûros bei energijos tarpusa- Lietuviðkieji lokalumo ir tapatybës vio ryðá, iðskirdamas keletà to santykio atvejø8 . Bûtent kontûrai kai kuriuos tø atvejø elementus mes ir pabandysime adaptuoti, þvelgdami á lokalumo ir tapatybës sàsajas. Ávairios reformos ir socialiniai sukrëtimai, uti- Vieno ar kito lygmens lokalinæ vietovæ mes galime ási- litarinës-pragmatinës elgsenos ásitvirtinimas ir ki- vaizduoti kaip „konteinerá“, kuris savyje talpina turtin- tos panaðios prieþastys bendruomeniná, socialiná gà istorinæ atmintá, kultûrinæ bei praktinës (darbinës) sutarimà pavertë labai rimta Lietuvos problema. veiklos patirtá, þodþiu, turtingai iðplëtotus socialinius san- tykius. Toks „konteineris“ (ar tai bûtø ðeimos namai, kai- Taèiau ar galima màstyti apie jos sprendimà apei- mas, ámonë, miestas ar valstybë) gali, tarkim, „be dide- nant lokalumà ir su juo susijusià tapatybæ? Atsa- liø pastangø“ asmeniui suteikti tapatinimosi su kymas èia nevienareikðmis. Bendruosius tø reið-

7 Giddens A., Elements of the Theory of Stuctuation, The Constitution of Societ, Cambridge: Polity Press, 1984; Bourdieu P., Practical Reason On the Theory of Action, Cambridge: Cambridge University Press, 1998. 8 Kavolis V., Civilizacijø analizë, Vilnius: ALK, Baltos lankos, 1998, p. 170. 9 Laurënas V., Tautos delokalizacijos trauma, Tautinës tapatybës dramaturgija, Vilnius: VPU leidykla, 2005, p. 174. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 21 kiniø kontûrus mes visi gerai þinome. Kalbant be tamumo perspektyvà, tai pasikeitus dviem kartom uþuolankø – jie nëra palankûs nei lietuviø tautos jau gali nelikti ir lietuvybës puoselëtojø, nes re- tæstinumui, nei valstybës stabilumui palaikyti. aliausi dabar atrodo vartotojiðkos visuomenës Papildomà supratimà apie ðiuolaikinius lokalumo agentai“13 . ir tapatybës bruoþus mums gali duoti Socialiniø tyrimø Þinoma, galima nuolankiai susitaikyti su glo- instituto 2004 m. atliktø tyrimø duomenys. Pagal ðiame balizacijos ákyriai perðamu rinkos fundamentaliz- tyrime taikytà metodikà, 1 reiðkia identifikavimàsi pir- mu, su vartotojiðkos visuomenës ásitvirtinimu. Ga- moje, o 5 – paskutinëje vietoje. Pakankamai reprezen- lima nematyti istorinës atminties ir etnokultûrinio tatyvi apklausa parodë, kad su Lietuva identifikuoja- masi labiausiai – 1,8 balai. Toliau bûtø gyvenvietë – paveldo, kurie ðiandien yra pamirðtami, nuraðo- 1,9 balo, regionas (Dzûkija, Þemaitija ir pan.) – 3,1 ba- mi. Apskritai galime nematyti humanistinës kul- lo, Europa – 3,7 balo. Tapatinimasis su pasauliu uþëmë tûros pralaimëjimø prieð ekonominá merkantiliz- paskutinæ vietà – 3,4 balo10 . Kaip matome, tapatinimasis mà ir utilitarizmà. Taèiau prie ko veda naudos su Lietuva ir su gyvenviete pats stipriausias. Visa tai tar- principas, iðstumdamas prasmës principà? Turëji- si ir neblogi, optimizmà palaikantys, lokaliná tapatumà mo instinktas prieð buvimo principà? Kà tai reið- rodantys þenklai... Taèiau neskubëkime su panaðaus po- kia, galima pamatyti ne tik ið totalinio dvasinës, bûdþio iðvadomis. dorovinës kultûros nuosmukio, bet ir ið globalinio „Eurobarometer“ agentûros 2002 m. tyrimai paro- dë, kad Europos Sàjungos senbuvëse tapatinimuisi su mûsø planetos klimato pasikeitimo, daþnëjanèiø savo tauta pirmenybæ atiduoda: 93 proc. Britanijos bei gamtos kataklizmø. Rinkos fundamentalizmas sa- Airijos, 95 proc. Suomijos, o Italijos net 98 proc. gyven- vo interesams pajungdamas visuomenës infor- tojø11 . Kaip matome, Europa „be sienø“ nesumenkino, mavimo priemones ir net politines struktûras, te- bet atskirais atvejais sustiprino tautinio tapatumo jaus- gu ir gerindamas þmoniø, tautø komunikavimo ir mà. To paties tyrimo duomenimis, tø, kurie didþiuojasi materialinio gyvenimo sàlygas, vis dëlto suka dva- savo tautybe, tarp lietuviø buvo kas antras (55 proc.), siniø, taip pat gamtiniø gyvenimo sàlygø blogini- tarp lenkø – 91 proc., o tarp vengrø – net 99 proc. mo, jø rizikos didinimo kryptimi. Kito mûsø ðalyje atlikto labiau specializuoto tyri- mo, skirto nustatyti studentijos tautinio tapatumo nuo- statas ir jø raiðkà, duomenimis, vaizdas Lietuvoje yra Lokalumo ir tapatybës sklaidos gerokai „liûdnesnis“. Abejingø tautiðkumui nustatyta 36 paieðka: empirinës áþvalgos proc. studentø, aiðkiø modernistø (tapatinanèiø save su „pasaulio pilieèiu“) – 15 proc., dvejojanèiø („dualistø“) Globalizacija, jos sudëtinis komponentas eu- – 27,5 proc., o su aiðkia tautine (nacionaline) orienta- rointegracija – objektyvus, nuo þmoniø valios ma- cija uþfiksuota tik 21 proc. Treèdalis apklaustøjø stu- þai tepriklausantis procesas. Taèiau tai nereiðkia, dentø gana aiðkiai pareiðkë, jog pirmai progai pasitai- kad negatyviosioms ðio proceso pusëms negali bûti kius Lietuvà paliktø visam laikui...12 prieðprieðinamos labiau organizuotos pastangos ið- Ið to, kas pasakyta, pakanka formuluoti klau- saugoti, o gal ir sustiprinti civilizacijos humanis- simà: privalu aktyviau ieðkoti netradiciniø priei- tiná kryptingumà, suprantama, tam protingai, su gø, kurios leistø fundamentaliau nusakyti to bû- iðmanymu panaudojant multikultûriná paveldà. vio, kuriame esame atsidûræ, prieþastingumà ir Prie tokiø pastangø, kaip jau buvo uþsiminta, pri- ne maþiau aiðkius jo negatyviuosius padarinius, klausytø lokalumo bei tapatybës puoselëjimo ir siejant juos tiek su tautos tæstinumu, tiek su Lie- jø modernaus plëtojimo ideologija bei strategija. tuvos valstybingumu. Vienas ið tokiø netradiciniø Beje, priminsime, kad pastarieji dalykai yra pa- bûdø yra jau mûsø minëto prof. V. Laurëno sufor- kankamai aiðkiai akcentuojami Europos Sàjungos muluota tautos delokalizacijos traumos koncep- dokumentuose, tarp jø ir Konstitucinëje sutartyje. cija. „Lietuviai mano atsispyræ komunistinei tau- Taèiau tokios pastangos gana daþnai, net ir neásibë- tos delokalizacijai: internacionalizacijai ir gëjusios, gæsta mûsø delokalizuotoje nacionalinëje sa- rusifikacijai, – raðo ðis autorius. – Sovietiniais me- vivokoje ir „pavargusiame“, keisto drovumo bruoþø ági- tais lietuvio kasdienybë iðliko lokali. O dabar de- jusiame tautiniame mentalitete. Mûsø èia akcentuojama lokalizuojama ir jo kasdienybë“. Toliau jis pridu- strateginio màstymo bei labiau sufokusuotos elgsenos pa- ria: „Tradicinio tautos idealo poþiûriu perspektyva stanga pirmiausia vertintina ne siekiant kaþin kokiø ide- niûri. Net jei dabartinë delokalizacija turëtø gráþ- alizuotø tikslø (kaip kad gali ið pirmo þvilgsnio atrodyti), bet grynai praktiniø, netgi, drástume sakyti, utilitariniø

10 Matulionis A. V., Tapatumo ávardijimas: sociologiniø tyrimø duomenys, Tautinës tapatybës dramaturgija, Vilnius: VPU leidykla, 2005, p. 203. 11 Lapinskas A., Europieèiai neiðsiþada tautiðkumo, Lietuvos aidas, 2002 09 23. 12 Antinienë D., Lietuvos studentijos tautinio tapatumo nuostatos ir jø raiðka, daktaro disertacija, sociologija, Kaunas: KTU leidykla, 2005. 13 Laurënas V., Tautos delokalizacijos trauma, Tautinës tapatybës dramaturgija, Vilnius: VPU leidykla, 2005, p. 184. 22 LOKALÛS TYRIMAI

tikslø. Paaiðkinimas èia gana paprastas. Daugiau negu Daugelyje Lietuvos smulkesniø administraci- akivaizdu, jog bauginanèiai pleèiasi destruktyvumo ele- niø teritoriniø vienetø pavieniø entuziastø pastan- mentais besipuoðianti socialinë politinë organizacija ir gomis yra surinkta ir publikuota gausi enciklope- destruktyviosios socializacijos tendencija. Matome, kaip dinio pobûdþio medþiaga, kurioje ta vietovë toliau, savo juodàja skraiste apgobdamas jaunàjà kartà, apraðoma ávairiais aspektais. Tokio pobûdþio lei- nebyliai slenka susvetimëjimas, egocentrizmas, dvasi- niø, doroviniø vertybiø, tiesiog þmogiðkøjø santykiø nu- diniai, kuriuose akcentuojamas lokalumas, ypaè vertëjimas. brangintini, þvelgiant ið jaunosios kartos meilës Tëvynë prasideda nuo namø, nuo jø slenksèio, savo gimtajam kraðtui ugdymo pozicijø. Tëvynës nuo mokyklos ir nuo gyvenvietës, nuo to, kokios suvokimas, tautinë tapatybë prasideda bûtent nuo prasminës idëjinës bei dorovinës nuostatos èia yra tëviðkës... Taèiau neteko pastebëti, kad Ðvietimo praktikuojamos. Tëvynë, kaip teritorinæ apibrëþtá ir mokslo ministerija ðiuos leidinius siûlytø panau- turintis darinys, be tautos neegzistuoja. O jeigu ir doti tos vietovës mokyklø veikloje, pavyzdþiui, egzistuoja, tai tik kaip nevisavertis, dvasia á save dëstant istorijà. nekvieèiantis, vien kokià nors savà naudà teigian- Po nepriklausomybës atkûrimo praktiðkai nutrûko tis dalykas. Tëvynë-teritorija yra uþpildyta istori- trapi, sovietmeèiu dar egzistavusi tradicija mokiniams organizuoti ekskursijas po istorines Lietuvos vietas. Kur niais ávykiais, faktais, socialiniø santykiø tinklais, dabar á Vilniø atvykæ moksleiviai veþami? Á „Akropo- kurie „audþiami“ panaudojant gyvenusiøjø kartø lá“... Tai labai akivaizdus liudijimas apie ávykusá ir vyks- kultûriná palikimà, jø praktikuotas dorovines nuo- tantá kultûros posûká utilitarinës, vien vartojimà pripa- statas bei elgesio etalonus. Kiekvienas Tëvynës- þástanèios visuomenës kryptimi. O mûsø artimiausi teritorijos segmentas gali skirtis nuo kitø savo ið- kaimynai lenkai neásivaizduoja jaunosios kartos ugdy- skirtinumu: kitokiu pobûdþiu, ið kitokiø elementø mo be konkreèios istorinës medþiagos panaudojimo, be sudëliota istorine atmintimi; kitaip panaudotu ar mokyklos ir paèiø tëvø organizuojamø daugybës pa- naudojamu kultûriniu paveldu; kitaip, atsiþvel- þintiniø ekskursijø. giant á tai, kokios yra asmenybës-lyderiai, susi- Vienos ar kitos teritorijos ar vietovës lokalu- klostanèiais socialiniø santykiø tinklais. Prie viso mas gæsta, iðsigimsta, jeigu èia esantys istorinës to turime pridëti teritorijos gamtiná bei kultûriná atminties bei kultûrinio paveldo klodai uþkloja- landðaftà, jo tvarkymo praktikà. mi uþmarðties ir abejingumo dulkëmis; jeigu jie Jei piliakalnis ar alkakalnis bus apaugæs krûmais ar nepanaudojami praturtinant þmoniø socialiniø san- dilgëliø atvaðynais, jeigu èia bus áprasta palikinëti pra- tykiø tinklus. Pagaliau ir jaunosios kartos pilieti- mogautojø atliekas, tokia vietovë skleis ne anø laikø nis ugdymas, kuriam skiriama tiek daug dëmesio, atminties signatûras, bet abejingumà visam tam, kà ga- liks visada nevisavertis, formaliai deklaruojamas, lime pavadinti ne tik istorine atmintimi, bet ir þmoniø jeigu jis nebus organiðkiau siejamas su lokalumu, dvasine kultûra. su gyvenamosios terpës socialinëmis charakteris- Jeigu tiems dalykams neskiriama deramo dëmesio, tikomis; jeigu á gyvàjà praktikà tuo ar kitu bûdu jeigu ant visa tai, apie kà kalbame, nusëda uþmarðties nebus ávedami èia glûdintys, bet pamirðti istori- ir abejingumo dulkës, Tëvynë ið dvasinës pavirsta gry- nai geografine. niai ávykiai ir faktai, kultûros reiðkiniai ir simbo- Dël konkretesnio pavyzdþio imkime kad ir mû- liai. Be ðitø dalykø á arenà „iðstumiamas“ asmuo sø bendrojo lavinimo mokyklø praktikà. nebesuvokia ne tik Tëvynës, bet ir tampa utilita- Buvo tikëtasi, kad bus dëstoma lietuviø etno- rinio bei pragmatinio socialumo ákaitu, auka. kutûra kaip mokomoji disciplina. Buvo parengta ir jos programa. Buvo entuziastø, kurie manë, kad Archaiðkumas: tarp uþmarðties ir mokiniai vidurinëje mokykloje pramoks ir lietu- prisikëlimo viø liaudies dainø, ir lietuviðkø tradicijø elemen- tø, ir apskritai ágis pagarbos savo tëvø ir seneliø Nekelia didesniø abejoniø, kad lietuviø tautos kultûrai. Visa tai nepasiteisino. Etnokultûros ele- kultûrinë praeitis, dvasinio gyvenimo praktikavi- mentø dëstymas tapo iðmëtytas po kitas discipli- mas, net ir dabar uþsilikæ fragmentai byloja apie nas, ðitaip devalvuojant ne tik patá dëstymo ob- jos sàsajas su pirmaprade, indoeuropietiðkàja (dar jektà, bet ir mokiniø patriotiná ugdymà. Taip pat vadinama arijø) kultûra. Ðios sàsajos ypaè akivaiz- pastebima tendencija Lietuvos istorijos dëstymà dþios kad ir neátikëtinose lietuviø kalbos sintak- siaurinti, uþpildant jai skirtas valandas dëstant Vi- sinëse, fonetinëse ir prasminëse paralelëse su þmo- suotinæ istorijà. Kai kuriose mokykloje Lietuvos niø dvasinæ kultûrà bei civilizacijà uþfiksavusia istorijai teskiriamas vos ketvirtadalis, netgi penk- sanskrito kalba. Kaip pavyzdá imkime kad ir tau- tadalis istorijos disciplinai skirtø valandø. O juk tos sàvokà. Sanskrite dhauta reiðkia – kas yra ðva- Atgimimo metais Visuotinei ir Lietuvos istorijai ru, iðskalbta, iðgryninta. Argi tai nesusisieja su lie- buvo sutarta valandø skirti po lygiai. tuvio sàmonëje (ir pasàmonëje) tebeglûdinèiu L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 23 tautos kaip „iðgryninto“ socialinio reiðkinio suvo- taip jas apibûdina: „Manykime, kad pirmieji su- kimu, teisingiau, tokio reiðkinio siekiu? Palygin- tartiniø giedotojai kadaise turëjo ir saugojo savà kime su sàvokomis narod, people, nation ir tà pras- poetiniø bei muzikiniø formuliø sistemà, tinkan- miná bei emociná skirtumà, apie kurá kalbame, èià ritualiniam muzikavimui, antraip mûsø nebû- iðkart pajausime. Arba kad ir sakralinë, gilia kos- tø pasiekæs bei paveikæs sutartiniø magijos dvelks- mologine (filosofine) iðmintimi bei prasme alsuo- mas, sklindantis ið amþiø glûdumos“15 . janti frazë: tat twam asi – tai tu esi... Ðiuo intarpu Piktnaudþiauti plaèiau aptariant sutartines – tenorëta skaitytojui priminti, kad kiekviena na- tà lietuviø etnokultûros lobio (o kartu ir tautinës cionalinë kalba nuo kitø gali skirtis savo vartoja- tapatybës) sudedamàjá elementà – ðiame straips- mø sàvokø prasminëmis konotacijomis ir kad pa- nyje bûtø nelabai atsargu. Taèiau pasiteisinsime þodiniai vertimai ir tø vertimø nekritiðkas tuo, kad ir sociologams „retkarèiais“ pravartu pa- vartojimas mus gali nukreipti nuo gilesnës, tikro- sidomëti gretutiniø srièiø bei disciplinø subtilybë- vei adekvatesnës prasmës suvokimo. Suprantama, mis. Dël iðsamesnio suvokimo apie tai pateiktina kad visa tai yra neatsietina ir nuo tautinio identið- dar keletas vertinimø. kumo, jo sklaidos. Þinomas lietuviø kompozitorius K. V. Banaitis Þmogaus, tautos dvasinio gyvenimo nuvertë- dar prieðkario metais raðë: „Tos sutartinës, dainuo- jimo bei deficito laikais vël ir vël tenka þvelgti á jamos sekundomis, vietomis aðtrokais disonansais tai, kas gali pasitarnauti dvasinës, etninës kultû- – tai tikras mûsø liaudies muzikos lobis! Sakytum, ros tæstinumui. Nûdieniniø ispanø dvasios mes ne- lietuvës kaimo dainininkës iðsilavino, taip sakant, ásivaizduojame be subtiliai ðokamo flamenko; ðko- emancipavo disonansà senø senovëje ir ðimtme- tø – be vyriðkø languotø sijonëliø ir dûdmaiðio; èiais pralenkë Europos muzikos modernistus“16 . moldavø – be moldavaneskos; gruzinø – be poli- O ðtai kà apie sutartines yra teigæs þydø kilmës foninio dainavimo, kuriame nuostabi, tonacijomis muzikologas Edvinas Geistas (1933–1942 m. gy- persiliejanti melodija uþgoþia þodþius... Prieð tre- venæs Lietuvoje): „Mistinis tiltas, vedantis nuo su- jetà metø turëjome progà pamatyti ir iðgyventi ai- tartiniø iki mûsø laikø muzikiniø reiðkiniø, yra áro- riø ansamblio „Lord of the Dance“ pasirodymà: dymas, kad ðis lietuviø ankstyvø dainø tipas yra ne tik senasis airiø ðokio ritmas èia atgimë þiûro- neiðnykæs <...>. Muzika pasiliko tokia pati, ir jos vus kerinèia modernizuota atlikimo forma, bet ið- ciklas primena Budos ratà“17 . girdome ir senàsias airiø melodijas, dainavimà... O ðtai autentiðkas jau mûsø dienø sutartiniø O kà mes, lietuviai, unikaliausio ið savo lobyno klausytojos Rûtos Lukoðevièiûtës vertinimas: „Kà galime pasiûlyti sau ir pasauliui? Ðiuo atveju so- girdime ðitose giesmëse, kad sëdim ðimtai nuð- ciologiná þvilgsná meskime tik á vienà vienintelá, èiuvæ? Nenorëdami, kad baigtøsi. Apsalæ nuo ðva- prideramo dëmesio nesulaukiantá reiðkiná – á ar- rumo ir skaidrumo. Ir lengvumo. <...> Ið kur tas chaiðkàsias lietuviø sutartines. giedojimas? Tas nuðèiuvusiø ðirdþiø plazdëjimas Ðtai kaip jas apibûdina ðiuolaikiniai pasaulio jø besiklausant? Tas þodþiais nenusakomas pajau- tautø muzikinës kultûros tyrinëtojai B. Avramec- timas, kad kaþkas neapèiuopiamo tæsiasi it siûlas sas ir V. Muktupavelsas: „Sutartiniø tradicija la- nuo tø, nuometuotø parugëse, per dabartá – á atei- bai sena, tobula ir subtili, jas galima laikyti savo- tá. Kokià? Kada? Kas ir kada giedos?“18 tiðka elitine, pusiau profesionalia muzikos rûðimi. Jau prieðkario Lietuvoje sutartiniø giedojimas <...> Sutartinës – tai polifoninis dainavimas, be buvo uþgesæs ir beveik nebepraktikuotas vieðuo- to, joms bûdinga tiek muzikos, tiek ir teksto po- se pasirodymuose. Sovietmeèiu taip pat. Bet ðtai lifonija: vienu metu skamba dvi muzikos linijos, Atgimimo metais, 8-ajame ir 9-ajame jau praëju- ir kartu galima girdëti tekstà (taip vadinamàjá rin- sio amþiaus deðimtmeèiuose, daugelis lietuviø fol- kiná) bei priedainá (taip vadinamàjá pritariná)“14 . kloro ansambliø stengdavosi „pasipuoðti“ sutarti- Anot mûsø muzikologës Daivos Vyèinienës, „su- nëmis, ypaè kas koncertuodavo uþsienio ðalyse. tartinës, kaip rodo daugelis poþymiø <...>, seno- Transformuota muzikine forma sutartiniø dvasia joje lietuviø (ar baltø?) tradicijoje neabejotinai bu- ákûnyta mûsø kompozitoriø Broniaus Kutavièiaus, vusios sudëtine svarbiø apeigø dalimi“. Toliau ji Algirdo Martinaièio, Antano Jasenkos muzikinë-

14 Avramecs B., Muktupavels V., Pasaulio muzika, Vilnius: Kronta, 2000, p. 89. 15 Vyèinienë D., Archaiðkosios sutartinës – tiltas á modernøjá Europos pasaulá, Tautinës tapatybës dramaturgija, Vilnius: VPU leidykla, 2005, p. 341–342. 16 Kuèiûnas A., Kazimieras Viktoras Banaitis, Kultûros barai, 1990, Nr. 1, p. 23. 17 Geist E., Antikes und Modernes im litauishes Wolkslied, Kaunas: Pribaèis, 1940, p. 65. 18 Vyèinienë D., Archaiðkosios sutartinës – tiltas á modernøjá Europos pasaulá, Tautinës tapatybës dramaturgija, Vilnius: VPU leidykla, 2005, p. 346. 24 LOKALÛS TYRIMAI

je kûryboje. Anot muzikologës D. Vyèinienës, „ga- Visi puikiai suvokiame: universalumas, visuo- limi ir dar kitokie sutartiniø ir ðiuolaikinio meno tinumas, telkdamas pasaulio visuomenæ, nuverti- sàlyèio taðkai. Tai galëtø bûti autentiðko atlikimo na lokalumà. Þinoma, tautø bei valstybiø sàsajin- deriniai su vizualiuoju ar taikomuoju menu, pan- gumas savaime aktualizuoja bendraþmogiðkàsias, tomima ir pan. Ðiuolaikiniam pasauliui turëtø bû- bendrakultûrines vertybes ir problemas. Taèiau bû- ti ádomus ir patrauklus archaiðko sutartiniø ámon- tø tikrai neapdairu, jeigu nesiremtume savo loka- tavimo ir modernaus meno derinys“19 . Ko trûksta? liàja patirtimi ir savo gyvenamosios terpës teikia- Labai nedaug. Pagarbos praeièiai, mûsø prosene- mais iðgyvenimais. Taip sakydamas galvoju ne tik liø kurtai ir praktikuotai kultûrai. Trûksta tautinës apie kritiðkesná ir kûrybiðkesná teorijø, uþgimusiø savivokos ir nacionalinio patriotizmo. Trûksta su- kitoje terpëje, adaptavimà, bet ir dràsesná savøjø pratimo, kad tauta, kuri neþino savo ðaknø ir nuo iðskleidimà. Stebint jaunøjø mokslininkø darbus jø atsiriboja, pasmerkta socialiniam dûlëjimui ir galima suformuluoti vienà mums nemalonià iðva- iðnykimui. dà: vis labiau ásigali nekritiðkas kitokiame pasau- Aiðkius tokio dramatiðko reiðkinio poþymius regi- lyje uþgimusiø teorijø atpasakojimas ir jomis se- me kad ir Lietuvoje rengiant „Eurovizijos“ konkursus. kimas. Daþnëja atvejai, kai net nebeuþsimenama Jø rëmëjai ir rengëjai, në kiek nesidrovëdami savo ben- apie tos paèios problematikos darbus, paraðytus drapilieèiø, tarsi skuba atsiriboti nuo viso to, kas vadi- savojoje Tëvynëje ir savøjø autoriø. nama lietuviðkumu, ir siekia beveidþiais iðtirpti pasau- Lokalumas pasireiðkia per tai, kà ir kaip mes lio triukðme. Vargu ar tokia elgsena ir jà toleruojanti tauta nusipelno kitø tautø pagarbos... analizuojame kitø tautø kultûras bei civilizaci- jas. Daþniausiai ieðkome analogø arba skirtybiø, o neretai (nûdien, ko gero, daþniau) – ko mums Lokalumas kaip teoriniø patiems trûksta, ko mes pasigendame savo tapa- koncepcijø prieiga tybëje, lygindami jà su ásivaizduojamu civilizuo- Plaèiai pasaulyje þinomi JAV sociologai R. Nis- tumu. Skaitant mûsø iðkiløjá màstytojà V. Kavolá, betas ir P. Bergeris sociologinæ mintá, jos paieðkà nuolat kirbëdavo mintis, kad jis raðë bûtent apie yra prilyginæ menams, pabrëþæ iðskirtiná intuici- tai ir akcentavo (greièiausiai intuityviai) tuos kul- jos, nuojautos vaidmená. Panaðiai kaip raðytojas tûros ir vakarietiðko civilizuotumo bruoþus, kuriø kartais net nesàmoningai plëtoja savo romano kon- mums, ilgà laikà izoliuotiems nuo normalaus evo- cepcijà bei siuþetà, pasiremdamas gyvenamosios liucinio vyksmo, taip stigo. Galime formuluoti net- aplinkos siûloma medþiaga, taip ir sociologas, po- gi atsargià prielaidà, jog labiau iðryðkintas mûsø litologas ar kultûrologas, imdamiesi vienos ar ki- lokalumas bei tapatybë tik pagyvintø toká lygina- tos temos, daþniausiai vadovaujasi tuo, kà jam mosios analizës metodà. Þinoma, su sàlyga, jei- ásiûlo aplinkinis pasaulis, jame knibþdanèios, kun- gu mes patys gerai, iðmintingai suvoktume ne tik kuliuojanèios aktualiausios problemos. save, bet ir tà pasaulá, su kuriuo lyginamës. Pra- Lietuviø literatûros klasikas Vaiþgantas yra atvirai vartu taip pat pastebëti, kad plëtojant lokalumo prisipaþinæs, kad vos ne visus personaþus ëmë bei siu- bei tapatybës lyginamàjà analizæ, vienodai yra þetus savo kûriniams jisai sëmësi ið gimtojo Malaiðiø kai- reikðminga ne tik savikritiðkumas, bet ir teigia- mo ir jo apylinkiø (kurios ðiandien atrodo tarsi bûtø nu- mo, partikuliarumu (lokalumu) iðsiskirianèio pra- siaubtos baisiausio maro...). Mûsø tautietá Algirdà do paieðka ir jo akcentavimas. Be pastarojo daly- Greimà iðgarsinusi semiotika atsirado dar ir kaip intui- ko neásivaizduojamas nei lokalumo, nei tapatybës tyvi pastanga prisiliesti prie nepaþintø, nesuvoktø pa- iðsaugojimas (kas beveik tolygu tautos, kaip kul- liktos savo Tëvynës, jos praeities klodø (pavyzdþiui, to- tûros neðëjos, kolapsui). Ið ðio teiginio darytina ið- kiø miglose iðtirpusiø kaip Sovijaus mitas). Ðiø eiluèiø autorius irgi neatsitiktinai savo monog- vada, jog ir mûsø, t. y. mokslo bendruomenës, uþ- rafijose yra pateikæs keletà iðplëtotø sociologinës teori- davinys yra aktyviau, dràsiau plëtoti su mûsø nës minties konstrukcijø: socialiniø átampø Lietuvoje lokalumu bei tapatybe susijusià ir teorinæ mintá, laukai, tautos civilizacinë negalia, tautos egzistencijos ir empirines paieðkas. Svarbu niekada neuþmirð- tikslas, tautos saviteigos bûviai istorijos ir civilizacijos ti, kad þmonija susideda ið tautø ir tëvyniø, ið të- erdvëje ir kt. Prie lokalinës realybës inspiruotø auto- viðkiø ir ðeimos þidiniø, panaðiai kaip þmogaus riaus pastangø taip pat priklausytø paraðytas ir JAV lie- kûnas – ið organø, audiniø ir molekuliø... Kokie tuviø dienraðtyje „Draugas“, taip pat atkartotai kolek- tie segmentai: savyje integralûs ar aiþëjantys? Lo- tyvinëje monografijoje „Tautinës tapatybës kalizuota tëvynë, lokalizuota tapatybë ir globa- dramaturgija“ (2005) paskelbtas Pasaulio Lietuviø De- klaracijos tekstas (atnaujinta 1949 m. Lietuviø Charta). lizuotas pasaulis gali puikiai sutarti, jeigu gerbia-

19 Vyèinienë D., Archaiðkosios sutartinës – tiltas á modernøjá Europos pasaulá, Tautinës tapatybës dramaturgija, Vilnius: VPU leidykla, 2005, p. 349. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 25 ma tradicija, o pastaroji neprieðprieðinama visuo- „Beveidë valstybë” sunkiai ásivaizduojama tinumui. Toks atvejis sustiprina visø á pansistemà esant brandþiai pilietinei visuomenei – pastaro- áeinanèiø segmentø sàsajas, o per tai – paèios sis- sios nariai pasiþymi kitokia, t. y. brandesne poli- temos gyvybingumà bei egzistenciná prasmin- tinio màstymo bei socialinës elgsenos kultûra; gumà. aukðtesne socialiniame procese dalyvaujanèiøjø ir þmoniø, ir institucijø solidarumo, sàmoningu- Iðvados mo kokybe. „Beveidë valstybë”, gindama savo pozicijas, visada bus linkusi pilietinës visuome- Gali bûti, kad ðiandien, visuotinai akcentuo- nës sklaidà pristabdyti. Kai kalbame apie þmoniø jant vien þmogaus teises ir laisves, deklaruojant dalyvavimà, ásivaizduojame bûtent tas jø pilieti- vien laissez faire (nevarþomos veiklos) principà, nës raiðkos, pilietinio bendradarbiavimo formas þmogaus esybë keièia savo esmæ, o þmogaus dva- bei bûdus, tà vertybiná pamatà, kurá sudaro ne vien sios galias – kompiuterinës galios, ir bûtent jos pragmatiniai, kasdienybës iðkeliami utilitariniai ima lemti jo tapatybæ. Ir ðios galios iðlygina ne tik interesai, bet taip pat ir tæstinës tautos, jos tvaru- þmoniø galimybes, bet ir jø tapatybes, jø esybes. mo bei valstybinio susitelkimo vidinis iðgyveni- Panaðu, kad tos kompiuterinëmis bei rinkodarinë- mas, kuris neásivaidzuojamas be lokaliniø, savy- mis galiomis formuojamos tapatybës (identitetai) je integruotø centrø. iðstumia tradiciniu ir ypaè sociokultûrinio lokalu- Valstybë negali bûti tvari, jeigu ji funkcionuo- mo keliu formuotas tapatybes. Taèiau èia pat kir- ja atsietai nuo tautos (ar nacijos), jos identiðku- ba klausimas, ar þmogus, praradæs sociokultûrinæ mo. Tauta yra jos suverenas, ir valstybë yra tautos tapatybæ ir jà pakeitæs á sociotechnologinæ ar so- saviteigos, saviorganizavimosi, jos lokalumo ir cioinformacinæ, netampa labiau panaðus á zom- identiðkumo saugojimo ir plëtojimo bûdas. Ðtai bá, kurá neþinia ið kokio taðko valdo neþinomas, kodël tas bûdas neturëtø bûti suvedamas á þmoniø visada uþ dvigubos ar trigubos ðirmos besislepian- ar jø organizuojamø grupiø grynai pragmatiniø in- tis ðeimininkas. Na, o jeigu þmogaus tapatybëje teresø bei jø visumos tenkinimà, tø interesø „ap- nëra Tëvynës ir jà teigianèiø lokalumo bruoþø, tai tarnavimà”. Valstybingumas negali bûti kreipia- gal tas vertybes kur kas lengviau pakeièia tuðèia- mas vien á praktiniø, kasdieniniø þmogaus ar garbës karjeros, materialinës savinaudos, neribo- visuomenës reikmiø tenkinimà; teisinëmis normo- jamo hedonizmo, individualizmo ir kitø jusliniø mis ar politiniais „þaidimais“ reguliuojamà ir á em- poreikiø siekis? Dar blogiau, kai tuo siekiu ima- pirikà suvedamà socialinæ elgsenà. Valstybës tva- ma vertinti kitus, visà socialiná vyksmà... Kai visa rumui átakos turi dar ir istorinës atminties bei tai persmelkia valstybës politines ir, kas dar blo- kultûros paveldo praktikavimas, tautinës tapaty- giau, jaunosios kartos ugdymo institucijas. bës puoselëjimas, t. y. sudvasintas socialinis rið- Dël paspartëjusio tautinës tapatybës, apskritai lumas, sàsajingumas. Bûtent toks kriterijus, verti- kultûros, ypaè lokalinës, nuvertëjimo ir jo nulem- nant valstybingumà, turëtø bûti vienas ið pamatiniø to politinio veiksmo nevisavertiðkumo (taip pat ir nediskutuojamø. Kaip vargu ar diskutuotina ir politikos cinizmo) turbût galima paaiðkinti ir tà tai, kad lietuviø socialinë politinë organizacija Lietuvai bûdingà reiðkiná, á kurá daugelis valsty- praranda á visumà atskirus segmentus jungiantá bës teorijø atkreipia dëmesá ir kurá P. Dunleavy ir „skiediná“: nuo religingumo ar ðeimos tradicijø nu- B. O’Leary yra apibendrinæ kaip „beveidës vals- nykimo iki gyvenimo, kuris primena þmogaus, tybës” modelá. Kalbame apie valstybæ, kuri atsi- esanèio oro uoste ar skrendanèio laineriu, bûse- ribojusi nuo istorinës sàmonës ir kultûrinio pavel- nà do praktikavimo susilpnina savo moraliná Taigi ið to, kas buvo anksèiau minëta, suformu- pajëgumà ir vidiná integralumà; ji tampa pasyviu luotinas teiginys: lietuviø tautos tæstinumas, jos mechanizmu, kurá kontroliuoja jëgos, veikianèios egzistencijos prasmingumas (tiek Europos Sàjun- jau uþ formaliosios, oficialiosios politikos ribø. Re- gos, tiek ir pasaulio kontekste), taip pat jos visa- ali valdþia èia priklauso tik tam tikroms, ypatin- valstybiðkas (ir visaeuropiðkas) integralumas ir tva- gomis galiomis disponuojanèioms socialinëms gru- rumas tiesiogiai priklauso ir priklausys nuo to, 20 pëms . Èia savo „juodus sparnus“ekonomikoje kokiu laipsniu valstybëje yra ir bus gerbiama is- lengviau iðskleidþia laicizmas (laissez faire prin- torinë, kultûrinë atmintis (lokalumas) bei tautinis cipo suabsoliutinimas) ir smurtas visuomenëje, identiðkumas; kaip tuo pagrindu yra ir bus ugdo- anot H. Kurnitzky’o, „dvi to paties medalio pusës; mas valstybës pilieèiø, taip pat valdþios bei pri- 21 abi – civilizuotos visuomenës þlugimo þenklai“ . vaèiø institucijø nacionalinis sàmoningumas.

20 Dunleavy P., O‘Leary B. Valstybës teorijos. Liberaliosios demokratijos politika, Vilnius: Eugrimas, 1999, p. 377. 21 Kurnitzky H., Necivilizuota civilizacija, Vilnius: Dialogo kultûros institutas, 2004, p. 82. 26 LOKALÛS TYRIMAI

Summary delocation and its course. Author concretizes his notion by setting his glance and critically Locality and Identity: Providences of estimating the shape of Lithuanian locality and Socio-political Science identity. The retrieval of Lithuanian locality and The article is grounded on providences of identity is unfolded using the dimension of sociology and political sciences. The baseline of archaism. Locality is estimated as the approach these providences is the spread of globalization to the theoretic conceptions. and under its influence – delocation of Lithuanian At the end of the article author critically nation. In the context of these discourses the more estimates the transformation of socio-cultural detailed description of locality and identity is identity into socio-technological and the outcomes presented: the relation between “oneself” and of ethno-social delocality. The baseline of the “another” is highlighted and structurized. The providence is the stability of the nation and its dialectics of correlation between locality and effect on the modern state. identity is disclosed, paying special attention to Keywords: locality, identity, correlation, the context of the changing world, nature of delocality, integrity, nation, state. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 27

DAUGIADALYKIÐKUMAS LOKALINËS ISTORIJOS TYRIMUOSE Juozas Vytautas Uzdila

Vilniaus pedagoginis universitetas, T. Ðevèenkos g. 31, LT–03111 Vilnius El. paðtas: [email protected]

Santrauka

Lokalinës istorijos tyrimai orientuojami á paly- Raktaþodþiai: lokalinio tyrimo paradigma; dau- ginti apibrëþtà erdvæ – valsèiø, seniûnijà, parapi- giadalykiðkumas; intersubjektyvumas; interdiscip- jà, kaimà... Tokiai istorijai paraðyti randamas pre- liniðkumas; intrasubjektyvumas. tekstas: artëja Lietuvos tûkstantmeèio (1009–2009) jubiliejus, parapijos ásteigimo metinës, Lietuvos Ávadas nepriklausomybës atstatymo data. Lokalinë isto- rija raðoma ir dël daugybës kitø intencijø: tenki- Lokalinës istorijos knygø gausa – geriausias ar- namas ið tos vietovës kilusiø þmoniø episteminis gumentas, kad mûsø valstybei ir tautai rûpi savo smalsumas, sudaroma prielaida á praeitá nuëjusiø praeitis (ið kur mes atëjome?) ir ateitis (á kur mes ávykiø priminimui ir interpretavimui, autoriaus kû- einame?). „Versmës“ leidyklos leidþiamø kraðto- rybinës galios áprasminimui. tyros monografijø serija „Lietuvos valsèiai“ vëlgi Atskirai vietovei (valsèiui, parapijai) skirti kû- liudija: ið atskiros vietovës iðëjæ inteligentai suvie- riniai ávardijami pagal disciplininæ paradigmà. Jie nija kûrybines pastangas – juos visus sieja meilë vadinami kraðtotyros monografijomis, pavyzdþiui, gimtinei. Á aruodà tautos, kuri tvirtai pasirinko ribo- „Versmës“ leidyklos serija „Lietuvos valsèiai“, me- tà reprodukcijà ir iðsivaikðèiojimà po pasaulá, turi muarais ar atsiminimais, vietovës istorija, etno- bûti suneðta jei ne viskas, tai daug kas: þilos seno- grafija, mikroistorija. Taigi lokalinis tyrimas – sà- vës atsiminimai, valsèiuje dirbusiø ir ið èia kilusiø lygiðkas ávardijimas, kadangi daþniausiai ðviesuoliø biografijos, kultivuoti þemdirbystës pa- sumanymà realizuoja ávairiø kûrybos ir mokslo sri- proèiai, statybos patirtis, liaudies metereologija, èiø atstovai: raðytojai ir dailininkai, fotografai ir vietovardþiai, dainuojamoji ir kitokia tautosaka... reþisieriai, istorikai ir pedagogai, teologai ir mu- Tos didþiulës „Versmës“ leidyklos knygos lyg pasi- ziejininkai. turinèio ûkininko dukters kraièio skrynia: telpa tai, Ðio straipsnio autoriø domina ne apskritai dau- ko ateityje gali prireikti. Tinka turimà lokalinæ is- giadalykiðkumas lokalinës istorijos tyrimuose, o jo torijà ir kraðtotyrà palydëti metodologinio pobûdþio lydinys atskiro autoriaus kûriny, kas vadinama in- pastebëjimu: daugiau turima medþiagos, negu va- terdiscipliniðkumu. Geriausias tokio sumanymo ir liojama jà konceptualiai pateikti. jo ágyvendinimo palyginimas – tai mozaika, kurià Todël lokalinei istorijai, áskaitant kraðtotyrà, sudaro tarsi atskiri akmenëliai. Jie monografijoje tampa vis didesnë ir sudëtingesnë problema jau taip sudëliojami, kad jø dermë darytø daugialypës uþraðytø istoriniø faktø ir ávykiø interpretacija. Ið visybës áspûdá. Todël interdiscipliniðkumas (istori- èia – tolesnis þingsnis: interpretuoto teorinis ápras- ja, etnografija, politika, ekonomika, demografija, minimas. folkloras, pedagogika, lingvistika) dël vidinës vie- Pirmiausia paprastai paraðomas lokalinës isto- nybës, sinkretiðko autoriaus màstymo tampa inter- rijos tyrimas (kolektyvinë straipsniø knyga, vieno discipliniðkumu. Já kûrybos akte persmelkia auto- autoriaus pajëgomis – mokslinë monografija, ið- riaus vedanèioji mintis, interpretacinis pajëgumas, leidþiami surinkti atsiminimai), o jau po to reflek- emocinis patyrimas. Disponuoti interdiscpliniðku- tuojama: kas gi èia moksliniu poþiûriu vertinga, mu yra tolygu turëti lokalinës istorijos tyrimo me- kokiam þanrui tà visybæ galima priskirti, koks nau- todà. dotas tyrimo metodas(-ai). Taikydamas fenomenologinio tyrimo metodà, Neteko aptikti tokiø istorijos knygø ar straips- autorius bendrina patirtá, kuri buvo ágyta raðant niø rinkiniø, kuriuose lokalinis tyrimas bûtø aptar- tas daugiadalykiðkumo aspektu. Regis, labiau pa- monografijas „Sunkûs ir viltingi metai“1 ir „Ðeðto- tys istorikai pasisako uþ lokalinio tyrimo moksliná kai XX amþiuje. Kraðtas ir þmonës“2 . grynumà ir þanrø nemaiðymà. Jei esi istorikas, tai

1 Uzdila J. V., Sunkûs ir viltingi metai, Vilnius: Lietuvos mokslas, 2003; antroji laida – 2004. 2 Uzdila J. V., Ðeðtokai XX amþiuje. Kraðtas ir þmonës, Vilnius: VPU leidykla, 2005. 28 LOKALÛS TYRIMAI

tiri ir bendrini faktus paklusdamas ðio mokslo tra- aplinkybes, o architektas analizuoja to kraðto sta- dicijai ir logikai, o ne kaþkaip kitaip – nesiverþi tinius. Þinoma, tai, kas èia teigiama, lyg idealios kalbëti uþ kitø mokslo srièiø specialistus (geogra- schemos variantas: specialistai atstovauja ávai- fus, sociologus, demografus). Þodþiu, pats istori- rioms veiklos sritims. Ið tiesø tikrovëje ne visada kas turi apsèiai darbo: surinkti archyvinæ medþia- taip esti, ir uþtat tenka apie liaudies medicinà ra- gà, surikiuoti ávykiø ir faktø sekà, atlikti lyginamàjà ðyti ne medikui, o rezistenciná pasiprieðinimà ana- analizæ, ne tik viskà, kas surinkta, iðdëstyti, bet ir lizuoti ne istorikui. Ið èia seka kita mintis: niekas interpretuoti ar jau þinomà interpretacijà praplës- ið anksto negali turëti lokalinio tyrimo monopo- ti (perinterpretuoti). lio. Kas rodo tokiai srièiai entuziazmà, tas tampa Daugiadalykiðkumo problema lokaliniame ty- joje besispecializuojanèiu tyrëju. rime atsiranda dël kitø mokslo ir kûrybos srièiø Ðio straipsnio autorius, pradëjæs á ðeðtokieèiø atstovø aktyvaus dalyvavimo. Sakysim, gimsta su- klubà burti kraðtieèius (1995 m.), þinojo pirmøjø manymas turëti savo valsèiaus, parapijos ar kai- dalyviø lûkestá – turëti savo miestelio (o gal ir pa- mo istorijà. Tada susirenka to kraðto (ar ið jo kilæ) rapijos?) istorijà. Bandyta þengti pirmà þingsná – suinteresuoti atstovai, tarp kuriø gali bûti ir gali surinkti atsiminimus. Pirmieji atsiminimai (tie ávai- nebûti istorikø. Dabarties situacija tarsi primena rûs apimtimi, raðtingumu ir meniðkumu, dalykið- XX a. pradþià: dirba tautos þadinimo darbà visi, kumu ir moksliðkumu straipsniai) parodë, jog lau- kas tik gali: kunigai, inþinieriai, ûkininkai, gydy- kia sudarytojo tie sunkumai, su kuriais jau buvo tojai, mokytojai... Ðiandien lokaliná tyrimà atlie- susidûræ istoriografai. „Ið rankraðèiø pasirodë, – ka tai srièiai turintys intencijø asmenys. raðë Adolfas Ðapoka, – kad kiekvieno ið bendra- Suinteresuoti savo gimtøjø vietoviø – valsèiø darbiø turima kiek savotiðka paþiûra á visà mûsø ir parapijø – istorijos raðymu þmonës sprendþia tautos praeitá <...>. Tad reikëjo paðalinti nevieno- pirmos svarbos problemà. Tai medþiagos kaupi- dà atskirø faktø interpretavimà“4 . Suprantama, mas ir jos surikiavimas. Antai knygos „Mes ið Le- Lietuvos (arba jos valstybingumo) istorija kaskart liûnø parapijos“ (2002 m.)3 sudarytojas poetas Al- paraðoma dël atrastø (archyvuose ir raðytiniuose gimantas Baltakis akcentuoja savo darbo keblumà: ðaltiniuose) naujø faktø bei jø interpretacijø. Kas „Sunkiausia buvo jà ne tiek suredaguoti (taisyta kita lokalinës istorijos tyrimas – tenka pirmiems su saiku, stengtasi toleruoti ávairiausias autoriø pa- pradëti ir duoti pretekstà interpretacijai. Tekstas, þiûras, iðsaugoti jø braiþà), kiek surikiuoti, nes vie- kuris nebuvo patekæs á istoriko akiratá, nuo ðiolei ni raðë plaèiai, kiti – lakoniðkai, vieni aprëpë de- á já patenka ir tokiu, istoriniu tampa arba turi ga- ðimtmeèiø panoramà, kiti atmintyje atgaivino vos limybæ juo tapti, tikslinama jau apraðyto ávykio vienà kità praeities epizodà“ (p. 9). Tad iðleista (kaip Kalniðkës kautyniø) versija, mitiðkas nara- knyga apie Leliûnus ar kità vietovæ daro ávairia- tyvas pateikiamas racionalesniu bûdu dël átikina- lypiø fragmentø ir iðsamiai gvildentø temø vieny- mumo ir dabarties skaitytojo rezonanso... bës áspûdá. Viskà „suvienija“ ið to kraðto kilæs ir Kai istorikas pastebi vargus, patirtus raðant Lie- uþtat daug kà þinantis bei pats iðgyvenæs skaity- tuvos istorijà, tai tie atsiradæ keblumai vis dëlto tojas. Jis savo ruoþtu atlieka bûtinas rekonstrukci- ámanomi ðvelninti ar net paðalinti dël gero autoriø jas ir mato istorijos nuotrupas ar fragmentus buvu- profesinio pasirengimo. Kas kita, kai lokalinës is- siø ávykiø grandinëje. O kà daryti ið kito kraðto torijos knygos raðomos neprofesionalø. Tada atsi- kilusiam skaitytojui? Skaityti selektyviai, tik tai, randa tiesiog neámanomi realizuoti sunkumai: ka- kas tenkina paþintinio intereso poreiká? tastrofiðkai pristingama autoriø (pasakotojø), Lokalinës istorijos ir kraðtotyros knygos (straips- neámanoma taikyti vienodø moksliðkumo kriteri- niø rinkiniai, monografijos, tiesiog atsiminimai ar jø, bent kiek subalansuoti paraðytø straipsniø ap- dar daug kas kita) pasirodë Lietuvoje kaip kom- imties, struktûros ir stilistinës manieros. pleksiniø tyrimø, ekspedicijø, kuriose dalyvavo Dël tokiø prieþasèiø teko pirminá sumanymà – ávairiø mokslo srièiø atstovai, surinktos medþia- iðleisti Ðeðtokø kraðtui skirtø straipsniø ir atsimini- gos bendrinimas. Dar vëliau tokio tipo knygos reng- mø knygà – ið esmës koreguoti, tiesiog ágyvendin- tos vienijant pastangas kuriam nors entuziastui – ti kità iniciatyvà, o bûtent: paèiam paraðyti kelias paprastai kraðtieèiø klubo prezidentui. Tad iðleis- monografijas, kuriose bûtø panaudoti kraðtieèiø toje knygoje paskiras autorius atstovauja savo pa- prisiminimai. þintinei srièiai: etnografas raðo apie darbo papro- Ðio straipsnio tikslas – iðryðkinti, kaip lokali- èius, pedagogas aptaria pradþios mokyklos ákûrimo nës istorijos monografijose „Sunkûs ir viltingi me-

3 Mes ið Leliûnø parapijos: Leliûnai XX amþiuje, sud. A. Baltakis, Vilnius: Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2002. 4 Lietuvos istorija, red. A. Ðapoka, Kaunas, 1936, p. V. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 29 tai“, Ðeðtokai XX amþiuje. Kraðtas ir þmonës“ á iðsaugoti tokià gausybæ faktø ir juolab atminty ið- vientisà pasakojimo, apraðymo, analizës ir inter- laikyti 1016 puslapiø mokslinio teksto sugestyvu- pretavimo audiná (moksliná tekstà) integruojama mà. Regis, tokios, ypaè didelës knygos tegali bûti daugiadalykinë patirtis, priklausanti nuo daugia- fragmentiðkai skaitomos, nes vientisai jas perskai- lypio objekto ir pasakotojo dalykinës bei profesi- tyti prireiktø mënesio kito intensyvaus darbo, kà nës patirties. gali atlikti veikiau specialistas, o ne eilinis skai- Lokalinës istorijos tyrime taikydamas fenome- tytojas. nologiná metodà, autorius vadovaujasi filosofine Tenka pripaþinti, kad lokalinio tyrimo, skirto nuostata: praeitis nei gali, nei turi bûti bandoma Ðeðtokams, autorius pats su tokio pobûdþio sunku- atkurti (tai neámanomybë), nes ji „gyvena“ tik at- mais susidûrë ir teko jam ieðkoti galimybiø juos skiro asmens sàmonëje. Raðyti lokalinæ istorijà – maþinti. Visø pirma galvota apie toká daugiada- tai fiksuoti sàmonës vaizdus, bandyti daugybæ to- lykiðkumà, kurá galima sàlygiðkai pavadinti lini- kiø atðvaitø subendravardiklinti, susekti tarp jø gi- jiniu. Kiekvienas autorius paraðo straipsná, iðdës- minystæ ir atsirandanèius tiesiog neámanomus su- tydamas savo turimà (istorinæ, kraðtotyrinæ, derinti skirtumus bei prieðtaravimus. Autorius, etnografinæ, tautosakos ar dar kitokià) medþiagà, remdamasis subendravardiklintu sàmonës vaizdu, darydamas bendrinimus ir, suprantama, daþniau- per savo santyká su knygos skaitytoju tampa vos siai be sàðaukø su kitais (tokiose knygose sàðau- ne visa þinanèiu ir, svarbiausia, pirmàkart tai, kà kos – reta iðimtis). jis tik vienas þino, pasakojanèiu ir interpretuojan- Kas kita kurti vientisà kraðto vaizdà. Beje, to- èiu. kia bûtinybë – kurti vientisà vaizdà – aptinkama ne tik lokalinës, bet ir visuotinës (vieðosios ar mak- Dëstymas roistorijos) istorijos tyrimuose. Antai Normanas Da- viesas, monografijos ,,Europa. Istorija“ autorius, Daugiadalykiðkumas ir interdiscipliniðkumas. kalba apie tà vaizdà, kurá pamato viena pora akiø, Tik ið pirmo þvilgsnio gali atrodyti, kad daugiada- perfiltruoja vienos smegenys ir uþraðo viena plunks- lykiðkumas ir interdiscipliniðkumas reiðkia beveik na7 . Tenka manyti, kad tai, kà vienose smegeny- tà patá: lokalinës istorijos tyrime panaudojama ávai- se perfiltruoja autorius, galës pamatyti ir viena pora riø mokslinio paþinimo srièiø patirtis. Ið tiesø taip skaitytojo akiø. Tik tenka abejoti dël 1330 pusla- nëra. Daugiadalykiðkumas kaip atskirybë funkcio- piø teksto aprëpties ámanomybës vienose smege- nuoja tose kraðtotyros ir lokalinës istorijos knygo- nyse ir vëlgi jose galimo perfiltravimo vyksmo, se, kurios sudarytos kaip straipsniø rinkiniai. Jose kai tenka ásidëmëti tokià gausybæ faktø, sekti tarp straipsniø autoriai gvildena atskiras temas. Antai jø ryðá. Tai atskiros diskusijos vertas klausimas. Ra- etnologo V. Maèiekaus sudarytoje knygoje „Þio- ðyti knygas galvojant tik apie moksliniø reikala- 5 biðkis“ vienas autorius apraðo Þiobiðkio apylin- vimø ágyvendinimà? Raðyti galvojant apie tai, kam kiø senovæ, kitas – Aukðtaitijos piliakalnius, tre- mokslas tarnauja – skaitytojui, jo recepcijai ir aki- èias – apylinkiø mitologines vietas, ketvirtas – raèiui? Þiobiðkio parapijos istorijà iki 1940 m. ir t. t. Uþ- Normano Davieso pastebëjimas reikðmingas tat visi straipsniai ar prisiminimai surikiuojami á lokalinës istorijos tyrëjui tuo, kad sukauptà me- ciklus – gamta, praeitis, etninë kultûra, kalba, tau- dþiagà, kuri kitokia ir negali bûti, o visuomet tik tosaka. Kas tada galëtø atlikti to intelektualiojo daugiadalykiðka, bûtina iðanalizuoti turint meto- transformatoriaus vaidmená? Geriausiai ðis vaid- dà (fenomenologiná ar kità). Tai reiðkia turimø faktø muo tiktø knygos sudarytojui. Tokiu atveju jam ir poþiûriø indoktrinavimà. Viskas, kas turima, ve- dar kartà tektø raðyti monografijà, kurioje bûtø visa riama ant vieno mieto, kuriamas vientisas ir nuo- analizuojama, bendrinama ir interpretuojama. Pa- seklus vaizdas, uþmezgama intriga ir toliau ve- prastai sudarytojai raðo pratarmes, kuriose aiðki- dama nuo pirmo iki paskutinio knygos puslapio. na knygos paraðymo aplinkybes ir sumini nusipel- Vadinasi, autorius turi gebëti vienam moksliniam nusius autorius. V. Maèiekus, minëdamas 60 audiny sudëlioti daugiadalykiðkumà (bûtø prieðy- autoriø paraðytus 70 straipsniø, akcentuoja tik bë – èia raðyti uþ vienos mokslo srities specialis- moksliniams darbams keliamø reikalavimø pai- tà, o èia – uþ kitos, t. y. demonstruoti linijiná dau- 6 symà . Tad daugiadalykiðko audinio subendravar- giadalykiðkumà). Todël daugiadalykiðkumas diklinimà tokiu atveju tenka atlikti paèiam skai- tampa interdiscipliniðkumu dël taikomo tyrimo me- tytojui, kuris, tenka abejoti, ar gali savo atminty todo ir dël autoriaus subjektyvumo (bet ne subjek-

5 Þiobiðkis, sud. V. Maèiekus, Vilnius: Versmë, 2000. 6 Ten pat, p. 14. 7 Davies N., Europa. Istorija, Vilnius: Vaga, 2002, p. 10. 30 LOKALÛS TYRIMAI

tyvizmo), kuris, kaip ásitikinta, metaforiðkai nu- vyzdþiø... Inventorizacijos sàraðai – labiau me- sakomas: viena pora akiø pamato, vienos smege- dþiaga lokalinei istorijai, o ne istorija. Mat nelie- nys perfiltruoja. Èia tinka Edwardo Halletto Car- ka vietos autoriaus analizei ir interpretacijai. rio minimas Oakeshotto pastebëjimas: ,,Istorija Tiesa, retam kam, raðanèiam gimtinei skirtà yra istoriko patirtis“8 . Subjektyvumas reiðkia ir tai, knygà, pasiseka atsikratyti tokio noro – pateikti kad ir jà, lokalinæ istorijà, kuria ne kas kitas, o jos þmoniø sàraðus ar tautosakos pavyzdþius. Regis, autorius. Tokia istorija tik tada kuriama, kai ji ra- ðiø eiluèiø autoriui labiau pavyko intelektualiai ðoma. O tas, kuris raðo, negali nereikðti savo nuo- interpretuoti isotorijos faktus monografijoje „Sun- monës, negali nerodyti já uþplûdusio jaudulio (þi- kûs ir viltingi metai“, o maþiau – knygoje „Ðeðto- noma, ne atviro, o sutramdyto ir vëlgi ið objektyvios kai XX amþiuje. Kraðtas ir þmonës“ (joje susigun- distancijos vertinamo). Lokalinë istorija – tai pa- dyta pateikti kelis tautosakos kûrinius). èiø ávairiausiø veiksmø ir ávykiø seka mikroaplin- Daugiadalykiðkumas ir interdiscipliniðkumas koje ir jø visø, drauge paimtø, seka laike. Kas juos knygoje„Ðeðtokai XX amþiuje. Kraðtas ir þmonës“. seka, tas labiau sureikðmina laikà: ásimindamas Taigi pirma paraðoma knyga, o po to galvojama, praeitá, ásivaizduoja ateitá (dar kiti istorikai, pa- kodël ji taip buvo sumanyta ir koks realizuotas vyzdþiui, L. B. Namieras, sako – atsimena ateitá). metodas. Tiksliau, niekados teorinë refleksija au- Todël daugiadalykiðkumas, perfiltruotas autoriaus toriaus nepalieka ramybëje. Tik darbo ákarðtyje smegenø, subjektyviai nuspalvintas, selektyviai labiau màstoma, kaip ir kokia seka pateikti ávy- interpretuotas, tampa interdiscipliniðkumu (vieno kius ir faktus. Juos pateikiant, siekiama, anot E. autoriaus intelektualine transformacija). H. Carrio, turëti savo standartà, kuris padeda nu- Lokalinës istorijos autorius, susekdamas ávy- statyti ávykiø svarbà. Tas standartas vëlgi sunkiai kius, atskleisdamas jø saviraidà, pats vis privers- nusakomas, nes jis grindþiamas turimu galvoje tiks- tas persikelti nuo vieno ávykio prie kito, ásiþiûrëti lu, kuris, beje, raðant nuolat keièiasi. Patikimas á tai, kas tame laike svarbiau – poetinis uþsianga- tokio standarto branduolys – Lietuvos þmoniø, þavimas, paproèiø savitumas, darbinë veikla ar áskaitant lokalinæ bendruomenæ, kova uþ savo ða- þmoniø kûrybinis polëkis. Interdiscipliniðkumo sa- lies politinæ laisvæ ir nepriklausomybæ, nuolatinis votiðkas palydovas yra intersubjektyvumas. Tai judëjimas uþ geresná ir prasmingesná gyvenimà, kintanti jaudulio bei nuostabos tëkmë, kuri atsi- kada iðlaisvinamos þmogaus kûrybinës potenci- randa vis keliaujant ið vienos vietovës á kità, ási- jos ir jos nukreipiamos reformuojamai ateièiai. Be jauèiant tai á vieno, tai á kito pristatomo asmens abejonës, tokio standarto paieðkai tarnauja praei- dvasinæ bûsenà. ties ir dabarties sintezës áprasminimas. Lyg regi- Ir dar apie tai, ko, regis, neteko aptikti istorikø, ma toji ateitis, kuri rodo praeities vertinimo bûdà kaip Edwardo Halletto Carrio, pastebëjimuose ir objektyvumo pastangà. Galø gale tas standar- ,,Kas yra istorija?“ – tai intrasubjektyvumo. Intra- tas asocijuojamas su epochos tendencijomis. Ge- subjektyvumas – tai vidinis saviþinos vyksmas ar- riau, kai ásisàmoninama ne tik atëjusios, bet ir bû- ba sàmonës judëjimas vertikale, kada kilusios simos epochos tendencija. emocijos tramdomos, ávedamas jø balansas. Mat Taigi knyga „Ðeðtokai XX amþiuje. Kraðtas ir raðanèiam lokalinæ istorijà (atitikmuo – savo gim- þmonës“ yra interdisciplininë, apmesta ir atausta tinei skirtà knygà), daug visokiø pagundø kuo nors ið ávairialypiø faktø. Jos mokslinis audinys – dau- „susirgti“, kaip antai: sentimentalumo uþkratu, pa- giasluoksnis, ir já ávardyti nëra lengva. Þinoma, sijusti buvusios ðlovingos praeities apraudotojo dël aiðkumo tai daryti privalu. Kai raðoma apie vaidmeny, vaikystës ir jaunystës þygiø adorato- gyvenvieèiø (miestelio ir kaimø) ðimtmeèio isto- riumi. Savy subalansuoti subjektyvø patyrimà – rijà, svarbios dar ir prieigos: o kas gi iki tolei ðia- tai vëlgi intelektualiai modifikuoti istorijos kûri- me kraðte gyveno? koká poveiká Ðeðtokø raidai darë mo vyksme kilusias jausmines pagavas. Nuo to- baudþiavos gadynë? spaudos draudimo metai? ko- kio balanso, kuris bûtinas, interdiscipliniðkumas va uþ lietuviðkà þodá? Monografijos sumanymas tik laimi. ásakmus – atliepti á ankstesnës istorijos vyksmà, Interdiscipliðkumo prieðybë – á lokalinio tyri- kad bûtø atsakyta, o ið kur gi mes, XX a. þmonës, mo tekstà brukimas nemodifikuotø istoriniø fak- atëjome ir kas gi tada buvo, kai dar Ðeðtokø mies- tø, o atskirø þanrø poþiuriu vienetø, kaip antai: telio nebuvo. Tenka manyti, kad pasakojimas apie kaime gyvenusiø valstieèiø sàraðø, vidurinæ mo- Ðeðtokø dvarà, Pileckø Ðeðtokø kaimà ir aplink kyklà baigusiø laidø suvestiniø, papasakotø isto- miestelá iðsidësèiusius sodþius bent ið dalies atsa- rijø ir legendø, dainø ir smulkiosios tautosakos pa- ko á skaitytojui rûpimus klausimus.

8 Carr E. H., Kas yra istorija, Vilnius: Vaga, 1999, p. 22. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 31

Kas kita vietovë konkretesniame, jau ðimtme- ká pasakotojui, ir jis labiau paklûsta fakto inter- èio vyksme. Ðiuo poþiûriu XX a. nëra sena praei- pretacijos galimybei, o ne institucionalizuotoms tis, o tokia, kurià ámanoma analizuoti fenomeno- monografijos þanro nuostatoms. Taigi mokslinio logiðkai, t. y. per ðiame ðimtmetyje gyvenusiø ir meninio pradø dermë monografijoje taipogi pri- þmoniø, ypaè artëjusiø prie ðimto metø, sàmonës klauso interdisciplininiam uþmojui. prizmæ. Raðytojas Edvardas Viskanta ir profeso- Po gyvenimo prie Kirsnos upës antroji, vëlgi rius medikas Chackelis Kibarskis – du ryðkûs, sa- svarbi dimensija – tai kraðtas, vadinamas Kirsna- viti ir nepakartojami veik viso amþiaus gyvenimo va. Moksliniu poþiûriu tiriama jo dalis – Ðeðtokai ðiame kraðte liudytojai. Jø paèiø gyvenimiðka pa- ir jø apylinkës. Pirmiasia landðaftas, per ðimtmetá tirtis – aukso vertæ turinti, nes tiesiog neámanoma iðliekantis tokiu paèiu ar giminingu pavidalu (ty- dar kam nors lenktyniauti. Nebent gali juos ðiek vuliuoja Rimieèio ir Naujienos eþerai, teka Kir- tiek atausti kito pasakotojo patyrimas, knygoje tai- snos ir Kiaulyèios upelës, ið tolo aká veria Ruda- pogi pasitelktas. Ir visa tai dël atkuriamo Ðeðtokø minos, Elveriðkiø ir Gumbeliø piliakalniai, dunkso ir jø apylinkiø vaizdø ávairiapusiðkumo ir ávairia- Kalniðkës ir Zelionkos miðkai, nutásta Delnickø ir nybës. Delnicos lygumos), ir kartu landðaftas dël þmo- XX a. Ðeðtokø kraðto istorija laiko parametrø gaus pragmatinës invazijos pakeistas (kelis kar- poþiûriu gali bûti grieþtai, prisilaikant chronolo- tus tiesinama ir gilinama Kirsnos upës vaga, prie gijos ir laisviau, tik kai kà paminint (kada nuties- patvenktos Kiaulyèios atsiranda dirbtinis Lankø tas geleþinkelis, paleisti kursuoti traukiniai, kada eþeras, numelioruotos pievos ir dirvos, iðkirstos gi- ir kam vietovë administraciðkai priskirta, kada bu- raitës apnuogina kalnelius ir slënius). vo atidaryta mokykla, ásteigta parapija ir pastaty- Kraðtotyra, tenka ásitikinti, labiau laimi, kai ta bei paðventinta nauja medinë baþnyèia ir kt.), mokslui bûdingà objektyvumà lydi kitoniðkas, me- nuðviesta. Monografijoje pasirinktas atrasis varian- niðkas landðafto vaizdavimas: Rimieèio legenda, tas dël suprantamos prieþasties: vengta skaitytojo baudþiavos ir pobaudþiavinës gadynës vaizdai, atmintá varginti datomis. Manyta, kad pakanka paukðèiø klegesio Kirsnos balose (pievose) apra- paminëti buvusius ávykius, apibûdinti praûþusias ðymai... Beje, á XXI a. atëjæs Ðeðtokø kraðto þmo- laikmeèio audras, kur labiau rûpi esmë, o ne tiks- gus jau supanèià gamtinæ aplinkà dël màþtanèiø lûs ir chronologiðki laiko rëmai. Juolab kad ryð- kontaktø su ja kitaip mato ir iðgyvena. Todël bent kiausiø kraðto asmenybiø pristatymas iðsamiau retsykiais smagu atsigræþti á praeitá, paklausyti, dëstomas laiko parametrø poþiûriu. kaip màstë ir kalbëjo protëviai. Vis dël pagarbos Istorijos vyksmà bene ryðkiausiai perteikia gy- atminèiai. Tiesa, tie beletristiniai vaizdai ágauna venimo dimensija. Miestelënø (daugiausia ama- savarankiðkà prasmæ, ir istoriko ranka raðytas tek- tininkø ir jø iðmokytø vaikø) ir ûkininkø gyveni- sas tampa kitoks. Tai autoriaus klaida ar kas kita, mas (tradicijos senoje sodyboje tæsinys ir parodys knygos gyvybingumas. naujakurystë – sodybvietës puoselëjimas gauta- Ne vienas skaitytojas skuba, kaip parodë „Sun- me ar pirktame þemës rëþy) – svarbiausi lokalinio kiø ir viltingø metø“ leidimas, ðià knygà pavadin- tyrimo faktai, kurie savy turi ávairius struktûrinius ti kraðtotyros darbu. Ið tiesø toks, kraðtotyrinis san- sandus – etiná, etnografiná, demografiná... Beje, das monografijos audiny ryðkus, bet anaiptol jis gyvenimas yra ne tik tai, kas per materialinës ir nei vienintelis, nei vyraujantis. Dël to knyga ne- dvasinës kultûros prizmæ gerai matoma (dirbami gali bûti taip, vienpusiðkai kraðtotyros knyga va- darbai, auginami sodai sodeliai, priþiûrimi gyvu- dinama. liai, ûkininkavimo naujovës, koks þmoniø ben- Kraðtotyrai konkurentiðkas kitas, etnografinis dravimas, kaip ðvenèiamos ðventës, leidþiami ðio- pradas – daþni darbo ir buities apraðymai, ðventa- kiadieniai), bet ir tai, kas lyg to ledkalnio po dieniø ir ðiokiadieniø religinës apeigos, ateinan- vandeniu paniræ – mintys, viltys ir lûkesèiai. To- èiojo á pasaulá recepcija, krikðtas Ðeðtokø baþny- dël knygoje siekta moksliná pasakojimà grásti ir èioje ir sutiktuvës gimtojoje gryèioje, durpiø vienais, ir kitais faktais, kurie priklauso nuo tiria- kasimo vaizdai (beje, lietuviø etnografijoje retai mo objekto. Kartais jø analizë ir interpretacija ly- aptinkami). Ðeðtokø kraðto etnografijos atskiras klo- dima ne mokslui bûdingo objektyvaus pasakoji- das – ðeimos gyvenimo paproèiai ir tradicijos, tu- mo, o labiau subjektyvaus ir emocingo, labiau rinèios sàðaukø su demografija ir familistika. artimo beletristiniam uþmojui þodþio. Tenka ma- Visi èia paminëtieji knygos pradai (istorinis, nyti, jog lokalinës istorijos knygose tie fenome- kraðtotyrinis, etnografinis, ðeimotyrinis, demogra- nai, kurie apraðomi (turintys ne tik iðorinius, vi- finis) drauge su visais kitais (tautosakiniu, toponi- siems gerai matomus, bet ir vidinius, nuo stebëtojo mikos, politiniu, estetiniu ir kt.) sudaro vientisà akies paslëptus dëmenis), daro gráþtamàjá povei- moksliná audiná, kurá pateikiant siekta svarbiau- 32 LOKALÛS TYRIMAI

sio – intriguoti skaitytojà, kad greta visuotinës ar kia, kai istoriniai faktai intelektualiai transformuo- Lietuvos istoriografijos knygø gali bûti padëtos ant jami ir iðvengiama á moksliná tekstà brukti atski- stalo lokalinës istorijos monografijos. Tokia, inter- rus ir savarankiðkus vienetus: kaimo bendruome- disciplininë lokalinës istorijos studija – iðkart pa- niø sàraðus, inventorizacines apyskaitas, literatûros sakojimas ir apraðymas, teiginiai ir vertinimai. Siek- ar tautosakos pavyzdþius... Kas kita – beletristi- ta, kad deskriptyvinis (apraðomasis) monografijos nës ir mokslinës interpretacijos dermë, kuri labiau klodas bûtø ne savatikslis (tatai ið knygos darytø atitinka apraðomo ir interpretuojamo objekto ta- medþiagos studijai áspûdá), o sustyguotas su presk- patumà ir tarnauja tam paèiam tikslui – iðsames- riptyviniu (vertinamuoju ir interpretaciniu) klodu. niam ir visapusiðkesniam gimtinës ávykiø sekos Manyta, kad skaitytojui labiau svarbu ne atskirai atskleidimui. paimti apraðymai, o pasakojimo ir vertinimo vie- 4. Interdiscipliniðkumas lokalinio tyrimo mo- nybë. Todël bandyta iðkart ir teikti faktus, ir juos nografijoje glaudþiai sietinas su intersubjektyvu- interpretuoti. mu, kada mokslinëje knygoje skiriama vietos emo- Beje, ámanoma interpretuoti tai, kas vertina- ciniam jauduliui ir nuostabai. Remiantis ma þmogaus poþiûriu, kas visuotinai vertinga ir pasakotojø atsiminimais, visa ta autentiðka krað- unikalu. Gyvybiðkoji eigastis, vyriðkojo ir mote- to ir jame buvusiø ávykiø interpretacija atliekama riðkojo pradø kûrybiðkas pasireiðkimas, miestelë- ið akiraèio neiðleidþiant þmoniø iðgyvenimø, ypaè no ir ûkininko gyvenimo prasmës ieðkojimai – vis vertingø emociniø potyriø. Juos autoriui tenka su- tie visuotinai reikðmingi fenomenai, kurie bûdin- bendravardiklinti ir autentiðkumà savaip pastip- gi paprastiems þmonëms (lokalinës istorijos sub- rinti: ir jis pats ten buvo, viskà savo akimis sekë jektams) ir didþiûnams (valstybës ir nacijos isto- arba ið maèiusiø þmoniø girdëjo, iðsaugojo tvyro- rijos subjektams). Þmogiðkoji bûtis ir vienus, ir kitus jusias laikmeèio nuotaikas, kaip gimtinës bran- vienodai persmelkia. giausià relikvijà. Daugiadalykiðka faktø interpre- tacija paprastai yra palydima ávairialypio Iðvados emocinio rezonanso, kuris èia vadinamas inter- subjektyvumu. Jausminës pagavos atsiranda au- 1. Daugiadalykiðkumas yra tai, kas raðant lo- toriui einant nuo vieno objekto prie kito, nuo vie- kalinës istorijos monografijà gali bûti priskirta me- no ávykio prie kito, kà tinka vadinti horizontaliàja dþiagai, tarnaujanèiai bûsimos knygos daugiak- slinktimi erdvëje ir laike. Ðià slinktá lydi kita, ver- lodiðkumui ir ávairialypiðkumui. Vieno autoriaus tikalioji, atsirandanti dël saviþinos diktuojamo ba- monografija paprastai atsisako èia sàlygiðkai va- lanso, saiko pajautos, objektyvumo gynimo. Tai dinamo linijinio daugiadalykiðkumo, t. y. neiðplë- intersubjektyvumo vidinë kontrolë. Ðá teorinës re- tojami apraðomo objekto savarankiðki aspektai, fleksijos vyksmà tinka vadinti intersubjektyvumu. kuriuos galima bûtø vadinti socialiniu, ekonomi- 5. Keldamas daugiadalykiðkumo ir interdiscip- niu, kraðtotyriniu, etnografiniu, demografiniu, ling- liniðkumo, intersubjektyvumo ir intrasubjektyvu- vistiniu ar dar kitokiu. mo dermës klausimà, straipsnio autorius nepreten- 2. Vieno autoriaus paraðytoje lokalinës istori- duoja á baigtinæ tiesà. Daug kas lieka jos monografijoje daugiadalykiðkumas tampa in- hipotetiðkame lygmenyje, ir todël reikalinga isto- telektualiai transformuotu, labiau tinkamu vadin- rikø ir jiems artimø mokslo srièiø specialistø po- ti interdiscipliniðkumu. Tai ávairiø gimtojo kraðto lemika. Siekta ne atsakyti á keliamà klausimà, o istorijos pradø (socialinio ekonominio, paprotinio, labiau ko kito – sudaryti pretekstà mokslinei po- bendruomeninio, egzistencinio ir t. t.) subendra- lemikai. vardiklintas traktavimas, ágaunantis knygos visy- bëje labiau ne apraðomàjá, o vertinamàjá pobûdá. Todël interdiscipliniðkumas aprëpia ne tik ávairiø Summary mokslo krypèiø ar ðakø patirtá, bet ir kûrybinës raið- Multi-disciplinary Research in Local kos ávairovæ, kada derinama mokslinë ir beletris- Studies tinë raðymo maniera (vieno objekto apraðymui la- biau tinka meninis, o kito – mokslinis stilius). A monograph on local history, which is 3. Paraðius ir iðleidus lokalinës istorijos monog- otherwise called a history book, is interdisciplinary rafijas „Sunkûs ir viltingi metai“ ir „Ðeðtokai XX involving diverse facts. Its scientific texture is amþiuje. Kraðtas ir þmonës“, siekiama, pasitel- multilayered and it is not easy to define it precisely. kus teorinæ refleksijà, màstyti, kada kûrybinës pa- However, it is necessary to explain it for the sake stangos ir jos vaisiai atitinka objektyvumo krite- of clarity. In writing a century’s history of rijus bei tokios, lokalinës istorijos monografijos settlements it is important to take into specifikà. Autoriaus manymu, didesnë sëkmë lau- consideration the people who used to live in this L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 33 region, the effects of serfdom on the development of visible things created by material and spiritual of Ðeðtokai, a ban on Lithuanian press, a fight for culture (work being done, gardening, tending the Lithuanian word. The monograph aims to cattle, innovations in farming, socializing, investigate the prehistory of the town of Ðeðtokai holidays and work-days) but also of people’s to see where we , the 20th century people, came thoughts, hopes and expectations. Therefore, the from. Hopefully, story about Ðeðtokai manor house, scientific investigation is based on both aspects of Pileckai Ðeðtokai village and the settlements human experience depending on the object of situated around the small town at least partly cover investigation. Sometimes the events are analyzed the relevant questions. and interpreted from the subjective, emotional The settlement in the course of the country is rather than the objective point of view a different matter. In this respect, the 20th century characteristic of scientific style. It should be noted is not a distant past. It yields to a that the phenomena, both visible and inner, phenomenological analysis, i.e. it can be analyzed concealed from the observer’s eye, have a though the consciousness of this century’s people, reversible effect on narrator and he submits to fact especially those who were nearly a hundred years interpretation rather than to official requirements old. The writer Edvardas Viskanta and professor of of the monograph also belongs to an medicine Chackelis Kibarskis are two distinct, interdisciplinary scope. unique witnesses if this region’s life of nearly all Regional studies contain an ethnographic the century. Their own life experience has an element – frequent descriptions of work and modes immense value as it is inimitable. The present book of life, religious rituals on holidays and workdays, also re-creates the fullness and diversity of Ðeðtokai the arrival of a baby, christening at Ðeðtokai church and its environs. and a warm welcome in a native hut, scenes of A 20th century history of the Ðeðtokai region peat digging (though seldom found in Lithuanian can be strictly outlined chronologically. It can also ethnography). A separate layer of the Ðeðtokai be illuminated in a freer way with a few mentions region’s ethnography is made up of traditions of a of the time when the railway was built and first family life which are related to demography and trains started running, when the area was divided family studies. into administrative units, a school was opened, a All the elements of the monograph (historic, parish founded and a new wooden church ethnographic, family studies’, demographic) consecrated. In the monograph, the second case together with all the rest (folk-lore, toponymic, has been chosen not to bother the reader with the political, aesthetic etc.) form an integral scientific dates. It was thought that it would suffice to mention texture them main purpose of which was to intrigue the events which best reflected the turmoil of the the reader, to prove that books on local history can century, as the author was concerned with the co-exist with monographs on world or Lithuanian essence rather than the precise chronological history. An interdisciplinary work on local history frames of the times. The more so, as the region’s is woven from narration and description, statements most distinct personalities are introduced within and evaluation. The aim of the monograph was to the boundaries of the period. combine the descriptive and prescriptive In all likelihood, the course of history is best (evaluative and interpretative) elements. It was reflected by life itself. Town-dwellers’ (mostly believed that the reader’s interest would be more craftsmen and their children educated by them) engaged by the unity of story-telling and and farmers’ life (a way of life in an old farm-stead interpretation and not by separate descriptions. For and settling in, tending carefully a farm-stead in this reason, an attempt has been made to present a given or bought patch of land) are the most the facts and interpret them. significant facts of local history which include Keywords: multi-layered structure in the local different structural components: ethical, studies of local history; interdisciplinary; ethnographic, demographic. Life consists not only intersubjectivity; intrasubjectivity. 34 LOKALÛS TYRIMAI

MIKRO- IR MAKROSANTYKIS ARCHEOLOGINIUOSE TYRIMUOSE Birutë Salatkienë

Ðiauliø universitetas, P. Viðinskio g. 38, LT–76352, Ðiauliai El. paðtas: [email protected] Santrauka

Archeologijos paveldas yra svarbi istorijos paveldo Kernavë, Ðeimyniðkëliai ir kt.), taèiau tai greièiau dalis, prisidedanti prie tautinës savasties formavimo iðimtys, o ne taisyklë. Vietovës lokalumo sampra- bei iðlaikymo. Jo tyrinëjimas, ypaè intensyvus pas- tos neapibrëþtumas apsunkina ir lokaliniø prois- taraisiais deðimtmeèiais, þymiai praplëtë ir pagili- torës tyrimø problematikos suformulavimà bei me- no þinias apie kraðto proistoræ, materialinæ ir dvasi- todikos taikymà. Ðiø problemø iðvengia istorinë næ kultûrà. Aktyvi tiriamoji veikla þenkliai padidino archeologija, kurios tyrimø objektai yra dvarø so- bendrà duomenø kieká ir ágalino iðplësti tyrimø pro- dybos, miestai, miesteliai, pilys, vienuolynai. Mi- blematikà. Pastaraisiais deðimtmeèiais vis plaèiau nimais atvejais archeologijos tyrimai visø pirma taikomi ir vis svarbesni tampa lokaliniai tyrimai, kai yra lokaliniai, turintys mikroistorijos matmená. nauju poþiûriu nagrinëjamos svarbios visuomenës, Dël minëtø prieþasèiø Lietuvoje ðiuo metu lo- ûkio, kultûros problemas. Ðio straipsnio tikslas – ap- kaliniai proistorës tyrimai dar labai nedaug kur tarti archeologijos paveldo struktûrà ir apþvelgti at- taikomi. skiras jo dalis mikro- ir makrotyrinëjimø aspektu. Lie- tuvos archeologinëje literatûroje beveik nëra darbø, Dëstymas tirianèiø archeologijos paveldà kaip visumà, todël straipsnyje pateikiamas archeologijos paveldo struk- Archeologijos paveldo struktûra tûros modelis siûlomas kaip galimybë, o ne kaip nu- Archeologijos paveldas yra labai sudëtingas ir sistovëjusi tradicija. Straipsnyje kiekviena archeo- daugiareikðmis, sunkiai suvokiamas tiesiogiai, be logijos paveldo dalis bus apþvelgiama atskirai, mokslinës interpretacijos, paaiðkinimo, rekonstruk- bandant nustatyti, kiek joms bûdingi mikro- ir mak- cijos, todël daþniausiai visuomenei bûna þinomi roistorijos bruoþai. atskiri tik jo elementai – piliakalniai, pilkapiai, ra- Raktaþodþiai: archeologijos paveldas; arche- diniai, ekspozicijos muziejuose. Archeologijos pa- ologinë vieta; archeologinis radinys; archeologi- veldo visumà sudaro keturi nevienareikðmiai ele- nis dirbinys; mikroistorija; makroistorija; proisto- mentai, apimantys materialiná, informaciná ir rës modelis. mentaliná lygmená. Tai: – archeologinës vietos; Ávadas – archeologiniai radiniai ir jø rinkiniai; – tyrimø apraðai, publikacijos, mokslo darbai; Problema. Didelë problema lokaliniuose pro- – proistorës modelis visuomeninëje sàmonëje. istorës tyrimuose yra vietovës, mikroregiono sam- Archeologinës vietos yra archeologijos pavel- prata. Ðiuolaikiniai administraciniai vienetai – kai- do pagrindas, nekilnojamoji jo dalis, proistorës ty- mas, seniûnija, savivaldybë, – á kuriø tyrimus dabar rimø objektas, esminë jos paþinimo galimybë bei orientuojasi lokaliniø monografijø rengëjai, pro- ðaltinis. Jø visuma teoriðkai apima tiek esanèias istorëje, skirtingai nuo istorinio laikotarpio, ðaknø neatrastas, tiek saugomas, tiek ir jau sunaikintas, neturi. Lietuvos archeologijos mokslas dar nëra taèiau þinomas archeologines vietas. Lietuvos ar- sukaupæs tiek duomenø ir iðtobulinæs tokios me- cheologinio paveldo objektø paieðka, registracija todikos, kuri leistø patikimai iðskirti atskirø prois- ir kartografavimu buvo susidomëta XIX a. pabaigo- torës epochø mikroregionus visame kraðte. Esa- je1 , ði veikla buvo tæsiama pirmosios nepriklauso- ma keleto pavyzdþiø (Ðventoji, Kretuonas, mybës metais2 ir sovietiniu laikotarpiu3 , kokybið-

1 Ïîêðîâñêèé Ô. Â., Aðõåîëîãè÷åñêàÿ êàðòà Âèëåíñêîé ãóáåðíèè, Âèëüíà, 1893; Ïîêðîâñêè Ô. Â., Aðõåîëîãè÷åñêàÿ êàðòà Êîâåíñêîé ãóáåðíèè, Âèëüíà, 1899. 2 Tarasenka P., Lietuvos archeologinë medþiaga, Kaunas, Marijampolë, 1928. 3 Lietuvos TSR kultûros paminklø sàraðas, Vilnius, 1973; Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius: Mintis, 1974–1978, I–IV. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 35 kai atnaujinta pastaraisiais deðimtmeèiais4 . Arche- Ypatinga kilnojamojo archeologijos paveldo da- ologiniø vietø sàraðø ir registrø sudëtis nuolat kin- lis yra muziejø ekspozicijos, kuriose dirbiniai ro- ta dël keleto prieþasèiø. Pirmoji ið jø bûtø nuola- domi ne pavieniui (kaip savaiminës vertybës), bet tinis sàraðø pildymas naujai atrastais objektais, yra sujungiami á vientisà vaizdà – atskiros vietovës ypaè ryðkus pastaraisiais metais. Antroji – arche- ar viso kraðto proistorës raidos rekonstrukcijà. ologiniø vietø ardymas, kartais ir sunaikinimas kaip Labai svarbià archeologijos paveldo dalá su- gamtos stichijø ir þmogaus veiklos pasekmë, kai daro tyrimø apraðai, publikacijos ir mokslo dar- atskiri objektai iðbraukiami ið saugomø kultûros bai. Dël proistorës tyrimø objekto – materialiniø vertybiø sàraðø. Treèioji prieþastis – paveldo sam- þmoniø veiklos liekanø þemëje, vandenyje – spe- pratos ir atskirø jo elementø turinio bei vertës kai- cifikos archeologijos mokslo ðaltiniai yra ne tik ta. Taip ið archeologiniø vietø sàraðø á atskiras kul- radiniai, bet ir ávairiø specialiø tyrimø bei labora- tûros vertybiø kategorijas buvo iðskirtos mitologinës toriniø analiziø rezultatai. Archeologiniø tyrimø vietos, istorinio laikotarpio kapinaitës. Taigi arche- mokslinës ataskaitos ir archeologiniø vietø tyri- ologinës vietos, kaip nekilnojamo kultûros pavel- mø publikacijos sudaro duomenø pagrindà, kuris do kategorija, ið esmës yra tik tam tikro laikotarpio naudojamas rekonstruojant ir interpretuojant pro- saugomø kultûros vertybiø visuma. istoræ mokslo darbuose, formuojanèiuose proisto- Kitas archeologijos paveldo elementas yra ar- rës modelá. Archeologijos istorijoje yra nemaþa cheologiniai radiniai, sukaupti muziejø rinkiniuo- atvejø, kai sunaikinamos archeologijos vietos, ne- se ir privaèiose kolekcijose, taip pat ir esantys „juo- iðlieka ir jø radiniai muziejø archeologijos rinki- dojoje“ rinkoje. Jie skirtini kilnojamø vertybiø niuose arba tie rinkiniai dingsta, taèiau iðlieka ty- kategorijai. Iki atradimo momento archeologiniai rimø ir radiniø publikacijos. Tais atvejais radiniai, kaip archeologinës vietos sudëtinës da- publikacija tampa vienintele informacija apie ar- lys, sudaro su ja vieningà visumà, taèiau nuo ra- cheologinæ vietà ir jos radinius. Ði informacija ið- dimo momento jie tampa atskiromis, savarankið- lieka archeologijos mokslo apyvartoje ir iðlaiko komis vertybëmis. Atsiþvelgiant á tai, ar buvo rasti tam tikrà archeologinës vietos vertæ. atsitiktinai, ar surinkti kasinëjimø metu, archeo- Ketvirtàja archeologijos paveldo sudedamàja loginiai radiniai yra atskiriami nuo archeologinës dalimi gali bûti laikomas proistorës modelis vi- vietos ir praranda su ja tiesioginá ryðá, kadangi nie- suomenës sàmonëje. Tai bûtø nematerialusis, men- kada nebûna á jà gràþinami. Be to, muziejø rinki- talinis paveldas. Su tam tikromis iðlygomis já ga- niai ir privaèios kolekcijos iðsaugo archeologinius lima bûtø palyginti su istorine atmintimi, taèiau radinius ir tuo atveju, kai pati archeologinë vieta atminties parametras èia neþymus. Jis kiek dau- sunaikinama netyrinëta ar iðtirta, toje vietoje at- giau iðlikæs lingvistinëje tradicijoje, kai piliakal- liekant þemës darbus, statybas ir panaðiai. niai dar ir ðiandien aplinkiniø gyventojø vadina- Tyrinëjimø metu surinktus radinius sieja tam- mi piliukais, pilalëmis, pilimis, pilies kalnais, prûs tarpusavio ryðiai, iðliekantys ir muziejø rin- taèiau laidojimo vietos su proistore tokio ryðio ne- kiniuose. Vienos archeologinës vietos radiniø vi- iðlaikë. Senkapiai, pilkapiai vadinami kapmilþiais, sumà sudaro smulkesniø struktûrø – tam tikro milþinkapiais, ðvedkapiais, prancûzkapiais. Le- kultûrinio sluoksnio horizonto, pilkapio, kapo ir gendinë praeitis tarsi atstoja proistorës laikotarpá, pan. – kompleksai, siejami tos paèios archeologi- kurio realumas jau uþmirðtas, o po to jau seka is- nës vietos. Atsitiktiniai radiniai net ir tada, jei ið torinës atminties kategorijos, realiø istoriniø ávy- vienos radimvietës jø sukaupiama keletas ar kelias- kiø atðvaitai. deðimt, saistomi kur kas silpnesniø ryðiø, kadangi Ir vis dëlto proistorës modelá visuomenës sà- jau prarastas jø tarpusavio sàryðis. Archeologinis monëje reikëtø laikyti archeologijos paveldo da- radinys be tikslios metrikos yra visai savarankiðka limi dël to, kad jis, formuojamas nuo XIX a. pabai- archeologijos paveldo dalis, nesiejama su jokia ar- gos, jau turi tam tikras tradicijas. Be to, nuo ðio cheologine vieta, taèiau iðlaikiusi tam tikrà vertæ modelio ryðkumo ir suvokimo laipsnio priklauso technologijos ir tipologijos poþiûriu. materialiojo archeologijos paveldo iðlikimo gali- Archeologiniai radiniai sudaro atskirà archeo- mybë, paveldosaugos idëjø bei veiklos sklaida. logijos paveldo dalá ne vien kaip kilnojama ver- Proistorës modelá visuomenës sàmonëje formuoja tybë, bet daugeliu atvejø kaip duomenys apie jau archeologijos mokslo atspindþiai vieðojoje erdvëje sunaikintas archeologines vietas. (mokslo populiarinimo straipsniai, televizijos lai-

4Lietuvos Respublikos nekilnojamø kultûros vertybiø registras, Archeologiniø vietø sàraðas, http://www.kpc.lt/registras/ registras.html; Kultûros paminklø enciklopedija. Rytø Lietuva, Vilnius, 1996, 1998, t. 1, 2; Lietuvos piliakalniai, Atlasas, Vilnius, 2005, t. 1. 36 LOKALÛS TYRIMAI

dos, reportaþai ið kasinëjimø), mokyklos istorijos Duomenø átraukimas á archeologijos mokslo apy- kursas, muziejø ekspozicijos ir ðiuo metu popu- vartà archeologinei vietai suteikia makrovertæ ir liarëjanèios gyvosios archeologijos ðventës. Su makroprasmæ. proistorine atmintimi gali bûti siejamos atskiros archeologinës vietos (daþniausiai piliakalniai) ir Archeologiniai radiniai ir jø legendos, kuriamos apie archeologines, mitolo- gines, laidojimo, kuo nors iðsiskirianèias kraðto- rinkiniai vaizdþio vietas. Tenka pripaþinti, kad proistorës Kaip archeologinës vietos, taip ir archeologi- modelis visuomenës sàmonëje kol kas gana frag- niai radiniai, priklausydami tam tikriems univer- mentiðkas ir blankus, o sunkiausiai suvokiamas jo saliems tipams (darbo árankiai, ginklai, papuoða- elementas yra senovës „senumas“. lai, buities daiktai), visada yra makroistorijos dalis, taèiau vietiniai resursai (þaliavos, vietiniai meist- Archeologinë vieta mikro- ir rai), vietinës formos, vietinës tradicijos suteikia jiems lokalumo parametrà. Áveþtinës þaliavos ir makroistorijos poþiûriu gaminiai vietovëje plinta vietiniais mainø ir pre- Vietos, kuriose yra iðlikæ þmoniø veiklos pëd- kybos keliais, kartais buvusiais stambesniø traktø sakø, arba archeologinës vietos, niekada nebûna dalimis ar atðakomis. Archeologiniai radiniai at- atsitiktinës. Jø padëtá kraðtovaizdyje senovës ben- spindi vietiná dirbiniø kompleksà, gamybos tradi- druomenës pasirinkdavo taip, kad ji geriausiai ati- cijas ir vietines mainø galimybes (mikro-), taèiau tiktø gyvenamos, gamybos ar laidojimo vietos rei- priklauso universaliems tipams, todël turi ir mak- kalavimus. Todël archeologinës vietos visada roparametrà. glaudþiai susijusios su gamtinëmis sàlygomis, rel- Atsitiktinai aptikti archeologiniai radiniai kar- jefu, vietos ekosistema ir resursais. Ðiuo poþiûriu tais iðlieka vietiniø gyventojø namuose, vietiniø visos archeologinës vietos priklauso tam tikram mokyklø ir kitø þinybø muziejëliuose, privaèiose mikroregionui ir yra veikiamos bei paèios turi áta- kolekcijose, taip pat cirkuliuoja „juodojoje“ rin- kos bendriesiems vietovës raidos procesams. Vie- koje. Tyrinëjimø metu sukaupti archeologiniai ra- tovës tam tikro laikotarpio archeologinës vietos diniai saugomi valstybiniuose – savivaldybiø, res- bûna susijusios tarpusavyje, taèiau esama ir peri- publikiniuose ir nacionaliniuose, – kartais uþsienio mamumo, ryðiø, siejanèiø skirtingø epochø objek- ðaliø muziejuose. Pagal saugojimo vietà archeo- tus. Lokalinis archeologiniø vietø kompleksas, jø loginiø radiniø ryðys su kilmës (archeologine) vie- iðsidëstymas erdvëje ir raidos modelis visada bû- ta yra skirtingas, taip pat skirtingas ir jø lokalumo na savitas, bûdingas tik tai vietovei. Kita vertus, matmuo. Glaudþiausià ryðá su vietove iðlaiko ra- archeologiniø vietø tipai yra universalûs, tai gy- diniai, kuriuos iðsaugojo vietos gyventojai, daþ- ventos vietos, laidojimo vietos, gamybos vietos ir nai tiksliai þinantys jø radimo vietà, taip pat vie- kt. Archeologiniø vietø forma, matmenys papras- tos muziejuose eksponuojami radiniai – kaip vietos tai bûdingi archeologinei kultûrai ar etniniam re- proistorës elementai. Kur kas silpnesnis ryðys su gionui, todël jos visada turi ir makroparametrà. vietove sieja nacionaliniuose bei uþsienio muzie- Paveldosauga, átraukdama archeologinæ vie- juose sukauptus archeologinius radinius. Èia jie tà á savo sistemà, suteikia jai naujas prasmes ir rodomi þymiai platesniame kontekste – kaip ar- vertes. Visø pirma ji vertinama iðlikimo laipsnio, cheologinës kultûros, etnoso, proceso elementai. kompleksiðkumo bei iðsaugojimo galimybës, pa- Beveik visai ryðys su radimviete nutrûksta tada, veldonaudos poþiûriu ir átraukiama á vietiná ar res- kai radiniai pakliûva á „juodàjà“ rinkà ar antikva- publikiná registrà, o iðimtinais atvejais á Pasaulio riatus. Tokiu atveju radimo vieta tampa nesvarbi, paveldo sàraðà. Archeologinë vieta saugoma kaip o daþnai yra grieþtai slepiama. Ðios kategorijos tam tikros vietovës paveldo objektas, taèiau átrau- archeologiniai radiniai, praradæ ryðá ne tik su vie- kimas á saugomø objektø sàraðus (Pasaulio pavel- ta, bet ir su kultûra, etnosu, procesu, tampa senie- do registrà) archeologinei vietai suteikia ir mak- nomis, iðkasenomis, raritetais, prekëmis. Kaip pa- roistorijos parametrà. vyzdá galima bûtø paminëti Papilës kapinyno Archeologijos mokslo poþiûriu archeologinës radinius. Papilës mokyklos muziejuje eksponuo- vietos vertë priklauso nuo jos iðtirtumo, duomenø jami ið kapinyno surinkti atsitiktiniai radiniai, jais (radiniai, informacija) kiekio, duomenø prieina- nuðvieèiant gilià vietovës senovæ5 . Papiliðkis mumo (publikacijos, probleminiai mokslo darbai). R. Kviecevièius yra surinkæs nedidelæ kapinyno

5 Lietuvos Respublikos nekilnojamø kultûros vertybiø registras, Archeologiniø vietø sàraðas, http://www.kpc.lt/registras/ registras.html; Kultûros paminklø enciklopedija. Rytø Lietuva, Vilnius, 1996, 1998, t. 1, 2; Lietuvos piliakalniai, Atlasas, Vilnius, 2005, t. 1. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 37 radiniø kolekcijà, kurià tvarkingai laiko ir net eks- kultûrinë ar etninë priklausomybë, aptariama pa- ponuoja savo namuose6 . Dalis kapinyno radiniø minklo vieta bendruose proistorës procesuose. Me- po 1955 m. tyrinëjimø pateko á Ðiauliø „Auðros“ dþiagos apie paminklà publikavimas ir interpre- muziejø7 . Èia jie jau reprezentuoja þiemgaliø ma- tacija átraukia já á archeologijos mokslo apyvartà terialinæ kultûrà. Lietuvos nacionalinio ir Vytauto ir suteikia makroistorijos matmená. Didþiojo karo muziejaus rinkiniuose saugomi Pa- Maþiausia mikroistorijos dalis iðlieka proble- pilës radiniai neeksponuojami, kadangi yra atsi- miniuose mokslo darbuose, kuriuose keliant ir tiktiniai, o ekspozicijoms pakanka medþiagos ið sprendþiant ilgalaikiø procesø, didesniø ar maþes- tyrinëtø paminklø. Segæ ið Papilës kapinyno ðiø niø teritorijø, proistorës periodø ir epochø proble- eiluèiø autorei teko matyti vieno juvelyro ranko- mas pasinaudojama medþiaga apie archeologi- se, á kurias ji pateko dël savitos formos, o ne kaip nius paminklus. tam tikros vietovës proistorës elementas. Lokaliniø archeologiniø tyrimø tradicijos Lie- Archeologiniø radiniø saugojimas muziejuose tuvoje dar nëra susiformavusios, neiðryðkëjusi jø padaro juos integralia valstybinio muziejø fondo problematika, nëra nusistovëjusios metodikos. Kaip dalimi ir suteikia jiems makroparametrà, taèiau anksèiau buvo minëta, neaiðki ir pati lokalumo likdami vietovëje, ið kurios kilæ, jie iðlaiko ir lo- samprata proistorës laikotarpiu, todël ðiuo metu kalumo matmená. samprotauti apie lokaliniø archeologiniø tyrimø reikalingumà, naudà, efektà bûtø gana sudëtin- Tyrimø apraðai, publikacijos, ga. Taèiau galima apþvelgti archeologines publi- kacijas, spausdinamas lokaliniø tyrimø ar monog- mokslo darbai rafijø tipo leidiniuose. Pirmuosius minëto tipo Archeologiniø vietø tyrimuose ir publikacijo- leidinius iðleido Lietuvos kraðtotyros draugija XX se taip pat esama mikro- ir makroistorijos para- a. septintajame–aðtuntajame deðimtmeèiuose. metrø, taèiau jø santykis èia nevienodas. Kasinë- Beveik visuose leidiniuose vietovës proistorei ski- jimai ir jø metu atliekama mokslinë fiksacija bei riami profesionaliø archeologø straipsniai, nors kai laboratorinë analizë visada yra lokalûs, kadangi kuriuose proistorë visai neminima8 . Straipsniuose tiriama konkreti vieta, jos fizinë aplinka, resur- pateikiama bendra tos vietovës archeologijos pa- sai, pozityvûs ir negatyvûs gamtos ir þmoniø veik- minklø apþvalga su kiekvieno jø komentaru9 . Esa- los faktoriai. Archeologinës vietos uþimama teri- ma ir chronologinio proistorës raidos nuðvietimo, torija, atskiri jos struktûriniai elementai, jø remiantis paminklø tyrinëjimø rezultatais ir jø me- iðsidëstymas ir tarpusavio santykiai taip pat bû- dþiaga10 . Tokios paèios tvarkos laikësi ir emigra- dingi tik tai vietai. Todël archeologiniø tyrimø cijoje iðleistø lokaliniø monografijø sudarytojai. mokslinë ataskaita kaip ðaltinis turi daugiausiai Kaip pavyzdá bûtø galima pateikti leidiná, skirtà mikroistorijos bruoþø. Makroistorijos dëmuo joje Panevëþiui. Ðiame leidinyje iðspausdintas platus ryðkiausiai iðreiðkiamas pagal archeologinius dir- ir iðsamus þymiausio prieðkarinës Lietuvos arche- binius, kurie daþniausiai bûna bûdingi ne tiek ar- ologo J. Puzino straipsnis11 . Autorius, laikydama- cheologinei vietai, kiek platesniam arealui – ar- sis Lietuvos proistorës periodizacijos, nuðvieèia cheologinei kultûrai, etnosui, periodui. kraðto proistoræ, remdamasis medþiaga apie tyri- Makroistorijos matmuo didesnis publikacijose nëtus paminklus ir atsitiktiniais radiniais. Ðiuolai- ape archeologinæ vietà ar paminklà. Tokioje pub- kinës lokalinës monografijos ið esmës laikosi to likacijoje pateikiami apdoroti duomenys, tipolo- paties principo, populiariausios yra apþvalgos12 , gizuoti radiniai, pagrindþiama chronologija bei reèiau nuðvieèiama vietovës proistorës eiga13 , ta-

6 Salatkienë B., Papilës archeologiniai paminklai ir jø tyrinëjimai, Papilë, Vilnius: Versmë, 2003, p. 128. 7 Ten pat, p. 136 8 Dieveniðkës, Vilnius: Vaga, 1968. 9 Nakaitë L., Þvilgsnis á Merkinës archeologijos paminklus, Merkinë, Vilnius: Vaga, 1970, p. 21–28. 10 Tautavièius A., Dubingiø apylinkiø archeologiniai paminklai, Dubingiai, Vilnius: Vaga, 1971, p. 27–38; Tautavièius A., Archeologijos radiniai ir paminklai, Kernavë, Vilnius: Vaga, 1972, p. 26–44; Tautavièius A., Seniausios praeities liudinin- kai, Rietavo apylinkës, Kaunas, 1992, p. 5–11; Kulikauskas P., Seniausios praeities liudininkai, Erþvilkas, Vilnius: Mintis, 1970, p.13–48. 11 Puzinas J., Ðis tas ið Panevëþio proistorës, Panevëþys, Chicago, 1963, p. 45–59. 12 Zabiela G., Daugyvenës pakranèiø archeologijos paminklai, Daugyvenës kraðtas, Kaunas, 1998, p. 14–22; Salatkienë B., Gruzdþiø seniûnijos archeologijos paminklai, Gruzdþiai, Klaipëda, 1999, p. 21–41; Ramanauskaitë V., Archeologijos paminklai, Lygumai, Vilnius: Versmë, 2001, p. 47–59; Salatkienë B., Kurðënø kraðto archeologijos paminklø ir jø tyrinë- jimø apþvalga, Kurðënai, Klaipëda, 2003, p. 12–33; Steponaitis V., Archeologijos paminklai, Raguva, Vilnius: Versmë, 2001, p. 63–73; 13 Tautavièius A., Seniausia praeitis, Veliuona, Vilnius: Versmë, 2001, p. 63–78. 38 LOKALÛS TYRIMAI

èiau esama ir naujø tendencijø. Tai tyrinëtø ar- bûdá ir jo kaità. Galima manyti, kad lokaliniø ar- cheologijos paminklø publikacijos14 arba vieno cheologiniø tyrinëjimø problematika galëtø bûti tipo archeologijos paminklø, pavyzdþiui, laidoji- praplësta ir kitomis kryptimis. Kaip pavyzdá gali- mo vietø, apþvalga15 . Ne visose mûsø dienomis ma bûtø pateikti keletà temø: Vietovës archeolo- leidþiamose lokalinëse monografijose proistoræ giniø vietø visuma, tipologija ir tarpusavio ryðiai; nuðvieèia archeologai. Þagarës monografijoje pro- Vietovës archeologiniø vietø ir gamtinës aplinkos istorës duomenys panaudoti istorinio pobûdþio santykis; Archeologiniø vietø sklaida vietovëje; straipsnyje16 , taèiau platesnës jos apþvalgos në- Vietovës apgyvendinimas ir jo kaita; Vietovës ûkio ra. Pasitaiko ir ne specialistø parengtø straipsne- raidos ypatumai; Vietovë platesnio regiono kon- liø, kur talpinama medþiaga, surinkta ið spaudos, tekste. vietiniø þmoniø pasakojimø17 . Visi anksèiau minëti straipsniai parengti remian- Proistorës modelis visuomeninëje tis muziejuose, archyvuose ir mokslo leidiniuose sukauptais duomenimis, atrenkant juos, kartais sàmonëje publikuojant medþiagà apie anksèiau tyrinëtus pa- Nematerialusis archeologijos paveldas taip pat minklus, jà interpretuojant, neorganizuojant nau- turi makro- ir mikroistorijos bruoþø. Archeologi- jø archeologiniø vietovës tyrimø. nës vietos folkloro tradicijoje retai buvo siejamos Ið visø aptariamojo pobûdþio leidiniø iðsiskiria su proistore. Apie jas sukurtos legendos siejamos Lietuvos istorijos instituto parengtas leidinys „Mer- su mitologija, milþinais, jø gyvenimu ir mirtimi ar kinës istorijos bruoþai“18 – kaip lokalinës istorijos bent uþkastais lobiais, vaiduokliais, su prasmegu- tyrimo ir publikavimo problematikos bei metodi- siomis baþnyèiomis. Tokia tradicija bûdinga ne kos pradininkas. 2000–2001 m. Merkinës apylin- vien mûsø kraðtui. Antai Didþiosios Britanijos me- këse buvo atliekami þvalgomieji tyrimai, ieðkant galitai taip pat apipinti legendomis apie mergi- naujø archeologijos paminklø, tikslinama þino- nas, sekmadiená nëjusias á baþnyèià, o ðokusias mø paminklø lokalizacija, kai kurie jø tyrinëti (vi- ratelá, uþ kà paverstas akmenimis22 . Jie vadinami duramþiø kapinynas)19 . Remiantis ðiais tyrimais milþinø namais23 , velnio strëlëmis, kuriomis jis bei anksèiau sukauptais duomenimis buvo parengti ðaudæs á krikðèioniø kaimà, bet nepataikæs24 . Men- labai platûs ir iðsamûs straipsniai, nuðvieèiantys talinæ prarajà, skirianèià proistoræ nuo dabarties, atskirus Merkinës apylinkiø proistorës laikotar- teko áveikti besiformuojanèiam archeologijos pius20 . Archeologiniais duomenimis remiamasi ap- mokslui, kuris beveik visà XIX a. sunkiai brovësi raðant ir ankstyvàjà Merkinës miesto istorijà21 . pro visuomenës sàmonëje ásitvirtinusá bibliná isto- Merkinës apylinkiø archeologijos paminklai tiria- rijos modelá, kuriame proistorës nebuvo ir bûti ne- mi ir interpretuojami ieðkant jø tarpusavio ryðio galëjo. Ikicivilizacinë þmonijos bûties idëja ir bei priklausomybës tiek laike, tiek ir erdvëje. Ðis samprata yra palyginti nauja, todël jos modelis leidinys leidþia tikëtis, kad lokaliniai archeologi- visuomenës sàmonëje gana miglotas. Praeitis yra niai tyrimai ásitvirtins Lietuvos archeologijos moks- svetimas kraðtas, anot þymaus paveldosaugos spe- le kaip nauja kryptis. cialisto D. Lowenthal25 , – klaidus, nejaukus, ne- Aptartojo leidinio pobûdis konkretus – istorijos paþástamas. Taèiau atskiri to kraðto objektai trans- bruoþai, todël archeologiniai straipsniai nuosek- formuojami ir ájungiami á dabarties tradicijas. Kaip liai, chronologiðkai atskleidþia vietovës apgyven- pavyzdá galima bûtø paminëti Joniniø ir kitas ka- dinimà, pripratimà prie jos, gyventojø veiklos po- lendorines ðventes, rengiamas ant piliakalniø,

14 Vaðkevièiûtë I., Ðukioniø kapinynas, Lygumai, Vilnius: Versmë, 2001, p. 59–86; Salatkienë B., Papilës archeologijos paminklai ir jø tyrinëjimai, Papilë, Vilnius: Versmë, 2003, p. 126–174. 15 Urbanavièius V., Senosios Seredþiaus laidojimo vietos, Seredþius, Vilnius: Versmë, 2003, p. 73–86. 16 Ðenavièius A., Þemgaliai istorijos bûvyje: laimëjimai ir netektys, Þagarë, Vilnius: Versmë, p. 42–63. 17 Ðernas V., Pilkapiai, alkakalniai, senkapiai, Daugyvenës kraðtas, Kaunas, 1998, p. 22–27. 18 Merkinës istorijos bruoþai, Vilnius, 2004. 19 Ten pat, p. 27. 20 Ostrauskas T., Akmens ir þalvario amþiai, Merkinës istorijos bruoþai, Vilnius, 2004, p. 29–60; Vaitkevièius V., Geleþies amþiaus paminklai, Merkinës istorijos bruoþai, Vilnius, 2004, p. 61–82. 21 Vaitkevièius V., Meriknës miestas XIII–XIV amþiuje, Merkinës istorijos bruoþai, Vilnius, 2004, p. 83–110; Kvizikevièius L., Vaitkevièius V., Meriknës miestas XV–XVIII amþiuje, Merkinës istorijos bruoþai, Vilnius, 2004, p. 111–142. 22 Sykes H., Mysterious Britain, London, 2003, p. 19. 23 Ten pat, p. 21. 24 Ten pat, p. 29. 25 Lowenthal D., The Past is a Foreign Country, Cambridge, 1985. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 39

àþuolø sodinimà aikðtelëse, netgi jei tà daro aukðti rà. Mokslo darbuose dominuoja makroparamet- valdþios pareigûnai. Tai yra bandymas tarsi susi- ras. Lokaliniø archeologiniø tyrimø problematika sieti su tolimiausia praeitimi, tapusia svarbia tau- ir tradicija dar tik formuojasi. tinës savasties dalimi. Todël archeologiniø vietø 4. Proistorës modelis visuomenës sàmonëje yra suvokimà kaip ryðá su seniausia praeitimi galima formuojamas dël mokyklos, muziejø ekspozici- laikyti proistorës modelio apmatais. Daþniausiai jø, renginiø átakos. Èia dominuoja makroparamet- prie „savø“ piliakalniø renkasi vietos bendruome- ras, kadangi vietovës archeologinës vietos men- në, ir tai traktuotina kaip mikroparametras. Dar kai siejamos su proistore. 1933 m. kraðtotyrininkø ir muziejininkø suvaþia- vime Ðiauliuose vienas ið pirmøjø Lietuvos arche- Summary ologø Balys Tarvydas kalbëjo, kad geriausias kul- tûros paveldo apsaugos „ástatymas“ yra baimë ir Proportion of the Micro and pagarba, turëdamas galvoje, jog archeologijos pa- Macroparameter in Archaeological minklø iðsaugojimas ar sunaikinimas daþniausiai Investigation priklauso nuo vietos bendruomenës poþiûrio. The archaeological heritage consists of the Taèiau net ir „savas“ piliakalnis sàmonëje sie- archaeological monuments, the archaeological jamas su abstrakèia „senove“ labiau nei su kon- artifacts and their collections in museums, the kreèia vieta. Todël proistorës modelis, besiformuo- scientific reports and publications and of the model jantis visuomenës sàmonëje, turi daugiau makro- of prehistory. The archaeological monument nei mikroistorijos bruoþø. Lokaliniam modeliui for- sustain micro dimension as the object of local muotis trukdo proistorës procesø trukmë ir univer- landscape, recourses and as expression of local salumas, vietovës sampratos neapibrëþtumas, tie- community’s capability but macro parameter is sioginës archeologiniø vietø sàsajos su proistore provided them by heritage protection and nesuvokimas, taip pat personalijø, ávykiø ir ka- scientific interpretation of it’s data. The lendoriniø datø, kaip istorinës atminties jungia- archaeological artifacts has dimension of micro mojo audinio, nebuvimas. history in local museums and collections but became the exponent of archaeological culture, Iðvados ethnic area or period in national and foreign 1. Fizine prasme archeologinë vieta visada ið- museums with parameter of macro history. The lieka lokalinë (mikro-), taèiau paveldosauga ir ar- scientific report of archaeological excavations cheologijos mokslas suteikia jai ir regioninæ ar uni- always has weight of micro history. The versalià (makro-) prasmæ ir vertæ. employment of its materials in solving of main 2. Archeologiniai dirbiniai ir jø rinkiniai kil- problems of prehistory (long-lasting processes, mës poþiûriu iðlaiko mikroparametrà, taèiau tipo- technologies, ethnic development, commu- logijos poþiûriu ágauna makroprasmæ. Privaèiose nication) have dimension of macro history. The kolekcijose ir „juodojoje“ rinkoje jie visai praran- sufficient degree of consciousness’s of prehistory da lokalumo parametrà ir tampa „seniena“. in social mind is a main basic of archaeological 3. Mokslinëse ataskaitose dominuoja mikro- heritage protection in local and state level. parametras, fiksuojantis konkreèios archeologinës Key words: archaeological heritage; archaeo- vietos tyrimus. Publikacijos, átraukianèios arche- logical site; archaeological excavation; archae- ologinës vietos duomenis á mokslinæ apyvartà ir ological artifact; micro history; macro history; proh- juos interpretuojanèios, jai suteikia makroparamet- istory model. 40 LOKALÛS TYRIMAI

GLOBALIZACIJA IR LOKALUMAS: POLITOLOGINIAI ASPEKTAI Vladas Senkus

Vilniaus pedagoginis universitetas, T. Ðevèenkos g. 31, LT–03111 Vilnius

Santrauka Straipsnyje aptariamos ðiuolaikinës globaliza- nës, finansinës, ekologinës, demografinës, epide- cijos tendencijos, esmë, problemos, interpretaci- minës, karinës ir t. t. – organizmas1 . jos, apþvelgiama kita – lygiagreti ir oponuojanti Globalizacija nëra paprasta tendencija, jos ne- globalizacijai – lokalumo tendencija, jos svarba ámanoma apibûdinti vienu þodþiu, nebent pabrë- visuomenës gyvenime, lokalios vertybës, lokalu- þiant garsiàjà Kenièi’o Omae’jaus (Kenichi Oh- mo tyrimai pokomunistinëje Lenkijoje bei jø pra- mae) 1989 m. paskelbtà tezæ apie „pasaulá be dþia ir aktualumas Lietuvoje. sienø“2 . Jos esmë – ne tik tai, kad áprastinës politinës Ávadas valstybinës sienos tampa pralaidþios, „skaidrios“, bet apskritai praeitin nueina tas gyvenimas, kur Dël globalizacijos ðiandien daug ginèijamasi. þmones skyrë laikas ir erdvë. Dauguma vyriausybiø ir pagrindiniø politiniø par- Dabar pasaulis tarsi sumaþëjo, ryðiai paspartë- tijø pritaria globalizmo filosofijai, siekdamos pa- jo, astronominës pinigø sumos þaibiðkai keliauja sinaudoti naujomis pasaulinës ekonomikos teikia- per pasaulá paspaudus kompiuterio mygtukà. momis galimybëmis. Neretai þmonës ásivaizduoja, kad globaliza- Kita vertus, ið esmës iðsivysèiusiose, taip pat ir cija – tai procesas, einantis „ið virðaus á apaèià“, besivysèiusiose ðalyse kilo antiglobalistinis judë- kad tai vieninga globalinë sistema, uþdedanti sa- jimas. vo antspaudà ant visø ir visko pasaulyje. Ðios aplinkybës skatina ávairiø srièiø moksli- Toks poþiûris áþvelgia globalizacijoje visuoti- ninkus tirti globalizacijos bei su ja susijusius loka- nës niveliacijos – socialinës, ekonominës, kultû- lumo reiðkinius. rinës, pasaulio ávairovës – panaikinimo grësmæ. Raktaþodþiai: globalizacija; lokalumas. Ið tikrøjø mes þiûrime tas paèias televizijos lai- Tikslas – apþvelgti pagrindines globalizacijos das, perkame tas paèias ar panaðias prekes, val- kryptis, globalumo ir lokalumo sàveikà, lokaliø gome vienodà maistà ir pan. problemø svarbà visuomenës gyvenime bei jø ty- Taèiau globalizacija nëra vienpusis, tiesiaei- rimø aktualumà. gis procesas. Metodas – apraðomasis analitinis. Globalizacija eina koja kojon su lokalizaci- jos, regionalizacijos, polikultûriðkumo tendenci- Dëstymas jomis. Svarbiausias antrojo tûkstantmeèio pabaigos – Ðis procesas turi daugybæ prieþasèiø ir raiðkos treèiojo tûkstantmeèio pradþios reiðkinys yra glo- formø. balizacija. Ji reiðkia þmonijos savitarpio priklau- 1. Maþëjant nacionaliniø (tautiniø) valstybiø somybæ. Pasaulis tapo globaliniu kaimu. Masinës galimybëms kontroliuoti savo ekonomikà ir poli- informacijos priemonës praneða apie bet kurá ávy- tikà, jø valdþia, antra vertus, „kyla“ aukðtyn bei ká ið kiekvieno uþkampio. Rinka tapo globaline – „prasiskverbia“ þemyn. prekiø, paslaugø, kapitalø, technologijø judëji- Anksèiau þmonës identifikavo save su tauta, mas. Globalinës apimties tapo grësmës – tiek ka- dabar vis daþniau jie identifikuojasi su vietos rinës, tiek ekologinës. bendruomene, sava provincija, religine arba etni- Þmonija pirmà kartà istorijoje gyvena ne vien ne grupe. lokalinëse niðose – gentinëse, valstybinëse, im- Neatmestina, kad ir religinis fundamentaliz- perinëse, regioninëse, kontinentinëse, bet kaip vis mas tapo atsaku á globalizacijà. didesnës savitarpio priklausomybës – informaci- 2. Hosmogenizacijos grësmë, ypaè jei ji sie-

1 Gulczyñski M., Panorama systemów politycznych úwiata, Wydawnictwo Sejmowe, Warszawa, 2004, s. 416. 2 Õåéâóä Ý., Ïîëèòîëîãèÿ, Ìîñêâà: ÞÍÈÒÈ ÄÀÍÀ, 2005, ñ. 173. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 41 jama su svetima, nepriimtina átaka, kelia politiná ganèiu tarptautiniu organizacijø vaidmeniu. Tarp arba kultûriná pasiprieðinimà, o tai savo ruoþtu ska- jø yra sava klasifikacija. Yra transnacionalinës or- tina susidomëjimà nykstanèiomis kalbomis, ma- ganizacijos, vykdanèios savo ágaliojimus ne kaþ- þumø kultûromis arba dar daugiau – prieðinimusi kuriose konkreèiose valstybëse, o daugybës vals- paèiai globalizacijai daþniausiai antiglobalisti- tybiø atþvilgiu. niø socialiniø judëjimø forma. Dauguma tokio pobûdþio organizacijø atsira- 3. Ir besivystanèioms, ir iðsivysèiusioms ðalims do po Antrojo pasaulinio karo: SNO, EEB ir jø ápë- globalizacija neða daþniausiai ne tam tikrà, api- diniai. brëþtà globalinës monokultûros formà, o sudëtin- Jei tarptautinës organizacijos vykdo tarpvals- gesnius socialinës ir kultûrinës ávairovës mode- tybinius susitarimus, jos (bent jau teoriðkai), veik- lius. Besivystanèios ðalys absorbuoja Vakarø damos sutartinai, nepaþeidþia valstybiø suvere- vartojimo prekes ir informacijos produkcijà toli niteto4 . graþu ne taip, kaip kempinë sugeria vandená – Bûdingas politinës globalizacijos akcentas – visa tai vienaip ar kitaip ásisavinama per vietos tarpvalstybiðkumo principas skiria já nuo ekono- kultûrà. minës ir kultûrinës globalizacijos; pastaraisiais at- Antra vertus, ir iðsivysèiusios ðalys nesikrato vejais paprastai pasitelkiami nevalstybiniai ir rin- pasauliniø kultûros mainø – uþ savo Coca-Cola, kos veiksniai. Be to, iðlaikydama idealistiná Makdonaldà, jos patiria vis didesná nevakarietið- palankumà pasaulinës vyriausybës idëjai, politi- kø religijø, medicinos, meno, muzikos, literatø- në globalizacija atsilieka nuo kultûrinës ir ekono- ros poveiká3 . minës globalizacijos. Globalizacijà galima traktuoti ekonominiu, po- Ðiandien pasaulinë vyriausybë tëra vien toli- litiniu ir kultûriniu matu. ma perspektyva, kalbëti galima vien apie globa- Ið ekonominës globalizacijos sàvokos aiðkëja, linæ pilietinæ visuomenæ, apimanèià transnacio- kad ðiandien në viena nacionalinë ekonomika nëra naliniø korporacijø, nevyriausybiniø organizacijø sala: visas nacionaliniø valstybiø ekonomikas vei- ir tarptautiniø spaudimo grupiø veiklà. Taèiau ne- kia pasaulinë ekonomika. ginèijama, kad globalizavimas reiðkia ir didëjan- Komunizmo þlugimas suteikë globalizacijai tá nacionaliniø valstybiø suvereniteto apribojimà, galingà pagreitá – á globalinës sistemos orbità kas dar vadinama delokalizacija, nes ðaliø vyriau- átrauktas stambus valstybiø blokas, anksèiau bu- sybëms vis sunkiau kontroliuoti prekiø, asmenø ir væs uþ jos ribø. pinigø judëjimà, neminint informacijos kontrolës. Galima teigti, kad ekonominë globalizacija Nors toks valstybiø funkcinio ir teritorinio suvere- padëjo þlugti komunizmui: viena, demonstraci- niteto neatitikimas kai kà gàsdina, jis pirmiausia niu efektu, kai paaiðkëjo, kokia bedugnë skiria apriboja diktatûrø ir autoritariniø reþimø galimy- Vakarus nuo Rytø; antra, valstybiø pozicijos susil- bes, suteikia daugiau pasirinkimo demokratiniø pnëjimas ekonomikos valdymo sferoje – taip pat, ðaliø visuomenei. beje, globalizacijos pasekmë. Globalizavimas turi ir teigiamø ir neigiamø pu- Kultûrinë globalizacija sukuria sàlygas, kad in- siø. formacija, prekës ir ávaizdis vienoje ar kitoje pa- Neigti globalizavimo poveiká yra beprasmið- saulio dalyje susilietø á vienà globaliná srautà – su ka, o bandyti apsisaugoti nuo jo ekonomiðkai ne- neiðvengiamomis pasekmëmis, kol kultûriniai skir- naudinga. tumai tarp tautø, regionø ir þmoniø daugiau ar ma- Vienas „The New York Times“ þurnalistas taik- þiau suvienodëja. liai pastebëjo: globalizavimas yra lyg saulëtekis. Ðis procesas turi ir toká aspektà kaip „makdo- Jo vis vien nesustabdysi, todël geriausia mëgautis naldizacija“, taèiau jo varomoji jëga yra informa- ir pasinaudoti jo pranaðumais, kartu stengiantis ma- cinë revoliucija, palydovinio ryðio, telekomuni- þinti galimus neigiamus padarinius5. kacijos tinklø, interneto, kitø informaciniø Globalizacijos kontekste iðkyla ir lokalumo pro- technologijø tipø, globaliniø informaciniø agen- blema. tûrø plitimas. Socialiniuose (ir kituose) moksluose lokalumas Bûtina pabrëþti, kad kultûra tiek tarnauja glo- neturi aiðkiai apibrëþtos, vienos, nekintamos erd- balizacijai, tiek jai ir prieðinasi. vës. Tai santykinë kategorija, traktuojama plates- Politinë globalizacija pirmiausia pasireiðkia au- nës socialinës erdvës kontekste: namas – gyven-

3 Õåéâóä Ý., Ïîëèòîëîãèÿ, Ìîñêâà: ÞÍÈÒÈ ÄÀÍÀ, 2005, ñ. 173. 4 Ten pat, p. 175. 5 Tarptautinë politika: komentarai ir interpretacijos, sud. R. Lopata, M. Laurinavièius, Vilnius: Eugrimas, 2002, p. 27. 42 LOKALÛS TYRIMAI

vietë, kaimas – valsèius, valsèius – apskritis, ap- Lokalumo idëja buvo atsakas á politinio, eko- skritis – ðalis, pagaliau ðalis (valstybë) – þemynas nominio, kultûrinio gyvenimo centralizavimà. Jà (pasaulis)6. realizuojant imta skirti daugiau dëmesio loka- Su lokalumo samprata susijusios ir tokios so- lioms problemoms – artimiausiai gyvenamajai ciologinës kategorijos kaip lokalinë bendruome- aplinkai. Ðis judëjimas labai sustiprëjo nuo pra- në (bendrija), lokalinë sistema. ëjusio amþiaus aðtuntojo deðimtmeèio – daugë- Lokalumo sàvoka siejama su ðiomis sàvoko- jo lokaliø spaudos leidiniø, radijo ir televizijos mis: decentralizacija, periferinis, partikuliacija, programø, socialinës rûpybos, ðvietimo institu- lokalinis patriotizmas. cijø ir t. t. Nuo devintojo deðimtmeèio ðie judë- Jam oponuoja (prieðprieðinamas) centralizmas, jimai paplito ir Vidurio bei Rytø Europoje, besi- globalizmas, universalizmas. vaduojanèioje ið totalitarizmo ir autoritarizmo Lokalinë tvarka koncentruoja socialiná gyve- pasekmiø. nimà lokalinëse bendruomenëse bei skelbia jø pri- Lokalumo idëja kaimyninëje Lenkijoje paly- oritetà platesniø dariniø atþvilgiu. ginus plaèiau tyrinëta po Antrojo pasaulinio karo, Centralizuota tvarka, prieðingai, numato stam- nors lokaliø bendruomeniø tyrimus varþë mark- besnio darinio (valstybës ir jos institucijø) vado- sistinës ir lenininës bei stalininës teorijos ir ideo- vavimà lokalinëms bendruomenëms. logijos rëmai. Ðiø dviejø socialinës tvarkos tipø evoliucija ne- Tradicines lokalines kaimø ir maþø miesteliø vienareikðmë. Negalima teigti, kad visuomenë bendrijas valdþia traktavo kaip konservatyvumo, evoliucionuoja nuo centralizmo iki lokalizmo, ar tamsybës, atsilikimo atramà. Daþnai buvo remia- atvirkðèiai, kadangi ávairiu metu ir ávairiose vie- masi Markso teiginiu apie „kaimo gyvenimo idio- tose ðie du tipai funkcionavo greta vienas kito, tizmà“. Buvo teigiama, kad kaimas, kuriame vy- tradicinëse Azijos visuomenëse vyravo centrali- ravo privatûs valstieèiø ûkiai, yra senøjø sistemø zuota tvarka, o Vakarø Europoje, Ðiaurës Ameri- (feodalinës, kapitalistinës) atrama, kad jø lieka- koje – labiau lokalinë tvarka. nos yra konservatyvumas, religingumas, individu- Galima konstatuoti, kad ðie tipai plëtojosi tam alizmas, t. y. vertybës, prieðingos socialistinei ide- tikromis „bangomis“, priklausydami nuo tarptau- ologijai. tinio civilizacinio-kultûrinio konteksto, ûkio kri- Oficialioji ideologija atsispindëjo kultûroje, ziø ir karø, kurie stiprino centralizacijà, skatino groþinëje literatûroje (apysakos, radijo laidos, fil- socialinio gyvenimo globalizacijos procesus. mai, dainos ir kt.). Neteisinga bûtø teigti, kad lokalizmà ar glo- Spauda daþnai kritikavo lokaliná patriotizmà, balizacijà galima paðalinti ið visuomenës gyve- já traktuodama kaip partikuliarizmà, atsilikimà. nimo. Posûkis prie lokalumo problemos Lenkijoje pra- Lokalumas kaip vertybiø ir normø visuma yra sidëjo praëjusio ðimtmeèio devintajame deðimt- tam tikra ideologija, kurios esmë – viena pagrin- metyje. Tuo metu pradëta vykdyti plati tarpdis- diniø tikrosios demokratijos prielaidø – decentra- ciplininiø tyrimø (sociologijos, socialinës lizacija ir teritorinës savivaldos raida. Ði ideolo- geografijos, ekonomikos, teisës, politologijos) pro- gija paremta, viena vertus, centralizuoto valdymo, grama. Jos iðdavos paskelbtos keliose deðimtyse kita vertus, decentralizuotos savivaldos argumen- biuleteniø „Lokalinë raida – regioninë raida – te- tais: ritorinë savivalda“. Tyrëjai akcentavo nepanau- – centralizuotas valdymas yra neefektyvus – dotas raidos galimybes, glûdinèias lokalinëse sis- centrinë valdþia, turëdama pernelyg plaèià veik- temose. Buvo raðoma apie „uþmigdytà raidos los sritá, negali ásigilinti á visus specifinius lokali- potencialà“, kurá bûtina iðlaisvinti ir panaudoti niø bendruomeniø poreikius; sprendþiant artimiausios lokalinës aplinkos pro- – maþos lokalios bendrijos aktyvesnës, geriau blemas. þino savo poreikius, sëkmingiau derina asmeni- Lokaliniai tyrimai buvo vykdomi ávairiomis nius ir grupiø interesus; kryptimis ir orientacijomis – ekologine, interak- – maþos lokalios bendrijos sudaro palankias cine, socialine psichologine, humanistine (F. Zna- sàlygas socialiniam ir kultûriniam tapatumui ug- mickio inicijuota), struktûrine funkcine (anksèiau dyti. kartais buvo vadinama sisteminiu poþiûriu, o vë- XIX a. Jungtinëse Valstijose ir Europoje kilo ju- liau praturtintos ávairiø globalinës sistemos bei mo- dëjimas, siekæs suaktyvinti ir plëtoti lokalias ben- dernizacijos, endogeninës, centro ir periferijos rai- drijas, vadinamas community development. dos teorijø.

6 Encyklopedia sojologii, Warszawa: OFICYNA NAUKOWA, 1999, t. 2, s. 13. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 43

Sistemos pokyèiai Lenkijoje (pirmiausia 3. Pasaulyje stiprëja lokaliniai procesai, lo- 1990 m. priimtas Teritorinës savivaldos ástatymas) kalios socialinës tvarkos, lokaliø vertybiø vaid- dar labiau sustiprino dëmesá lokalinëms proble- muo ir tyrimai. moms, kurios glaudþiai susijusios su savivaldos pro- 4. Pradëtus Lietuvoje lokalumo tyrimus, juos blema7 . bûtina tæsti, plësti, gilinti, átraukiant daugiau ávairiø Lokalumo tyrimai prieð keletà metø pradëti pla- mokslo krypèiø ir ðakø tyrëjø – pirmiausia socia- èiau vykdyti ir Lietuvoje: organizuojamos moksli- liniø ir humanitariniø mokslø krypèiø. nës konferencijos, skelbiami moksliniai straipsniai. Þymus lietuviø tautinës tapatybës raidos ir per- Summary spektyvø tyrëjas prof. habil. dr. R. Grigas teigia, kad kosmopolitizmo plëtros, lokaliniø (tarp jø ir Globalization and Locality: tautiniø, nacionaliniø) kultûrø tylaus ar atviro ig- Politological Aspects noravimo era, atrodo, baigiasi; „lokaliðkumas ieð- The article deals with the tendencies of modern kos ir suras naujesniø, modernesniø savo raiðkos globalization, its essence, problems and 8 formø“ . interpretations. The other local tendency, which is parallel and opponent to globalization, its Iðvados importance in the social life, local values, local 1. Svarbiausia pastarojo meto þmonijos gyve- researches in post communistic Poland, the nimo tendencija yra globalizacija, kuri iðreiðkia beginning of them and their urgency in Lithuania viso pasaulio savitarpio priklausomybæ. are looked over in the article. 2. Globalumo tendencija nëra vienintelë – yra Key words: globalization; locality. daugybë lokaliø, grupiniø, tautiniø, etniniø, netu- rinèiø visuotinio pobûdþio procesø.

7 Encyklopedia sojologii, Warszawa: OFICYNA NAUKOWA, 1999, t. 2, s. 13. 8 Grigas R., Socialiniø átampø Lietuvoje laukai (kritinë sociologinë XX a. pabaigos panorama), Vilnius, 1998, p. 146. 44 LOKALÛS TYRIMAI

LOKALINIØ LYGINAMØJØ SOCIOLOGINIØ TYRIMØ GALIMYBËS TIRIANT KULTÛRINÁ IDENTITETÀ Eugenija Krukauskienë

Socialiniø tyrimø institutas, Saltoniðkiø g. 58, LT–08105 Vilnius El. paðtas: [email protected] Santrauka

Lokaliniø lyginamøjø sociologiniø tyrimø ga- Tiriant gyventojø grupiø kultûriná identitetà, ski- limybës pirmiausia susijæ su mikrofaktoriais – res- riasi jo apibrëþimai ir atitinkamai indikatoriai, pa- pondentø atranka, tyrimo metodika; taip pat su gal kuriuos jis yra nustatomas („diagnozuojamas“). makrofaktoriais – lyginamø objektø socialine ap- Labiausiai skiriasi esencialistinis (autentiðkasis) ir linka bei socialiniais-ekonominiais, socialiniais- konstruktyvistinis poþiûriai á kultûriná identitetà. kultûriniais, geografiniais bei istorinës raidos skir- Esencialistinio poþiûrio á identitetà ryðkiausiu at- tumais. stovu laikomas Charles Tayloras, kuris savo þymia- Gyventojø grupiø kultûrinis identitetas daþ- me veikale „Autentiðkumo etika“ raðo apie iden- niausiai analizuojamas tarpusavyje lyginant ob- titetà: „Savo tapatybæ að galiu apibrëþti tik kà nors jektus miestas – miestas, miestas – kaimas ar re- reiðkianèiø dalykø kontekste. Nustumti ðalin isto- gionas – regionas. Lokaliniø lyginamøjø rijà, gamtà, visuomenæ, solidarumo reikalavimus, sociologiniø tyrimø galimybës atskleidþiamos pa- viskà, iðskyrus savo asmená, tolygu nuðluoti visa, gal tà paèià metodikà tyrinëjant Vilniaus ir Kauno kas pretenduoja á reikðmingumà. Tik gyvendamas miesto gyventojø kultûriná identitetà bei trijø ða- pasaulyje, kuriame iðties svarbu istorija, gamtos liø – Lietuvos, Latvijos ir Norvegijos – besimo- reikmës, mano artimøjø poreikiai, pilietinës parei- kanèio jaunimo kultûriná identitetà. gos, Dievo paðaukimas ar dar kas ið ðiø nepaprastai Lyginamoji analizë atskleidë vyraujantá etno- svarbiø dalykø, að galiu apibrëþti savo tapatybæ, lingvistiná lietuviø miestieèiø kultûrinio identite- kad ji nebûtø triviali“2 . to pobûdá, o tarp nelietuviø – labiau teritoriná. Ana- Tokio pobûdþio identifikavimasis iðlieka aktu- lizë parodë, kad besimokanèio jaunimo kultûrinis alus, taèiau, kaip pastebi Wendy Griswold, ðiuo- identitetas tirtuose ðaliø regionuose skiriasi ne tiek laikinis poþiûris pabrëþia konstruktyvistiná iden- dël ðaliø ar regionø ypatumø, bet labiau priklauso titeto pobûdá, kai jis nëra pastovus ir fiksuotas, bet nuo to, kokiam visuomenës sluoksniui jie daþniau lankstus, nestabilus, ávairiai interpretuo- atstovauja. jamas3 . Þmonës gali gan lengvai keisti grupinæ, Raktaþodþiai: kultûrinis identitetas; lokaliniai bendruomeninæ narystæ, uþsiëmimus, religijà, pi- lyginamieji tyrimai. lietybæ ir daugelá kitø dalykø. Autentiðkà poþiûrá á identitetà ji ávardija kaip kultûriná uþsispyrimà, Ávadas kuris paremtas etniðkumu, rase, religija, kalba ar jø kombinacijomis. Kultûrinio identititeto funkcio- Dar Emile Durkheimas veikale „Sociologijos navimo ir tyrimo problemiðkumà nusako Stuartas metodo taisyklës“ raðë, kad lyginamoji sociologi- Hallas, teigdamas, kad nuo to laiko, kai kultûrinë ja nëra atskira sociologijos ðaka, tai ta pati socio- ávairovë vis labiau ir labiau yra moderniojo pa- logija, kuri liaujasi buvusi grynai apraðomoji ir saulio neiðvengiamybë, o etninis absoliutizmas 1 stengiasi aiðkinti faktus . Lyginamasis metodas so- yra vëlyvojo modernizmo regresyvus bruoþas, di- ciologijoje taikomas pastaràjá ðimtà metø, nors dþiausi pavojai dabar iðkyla dël tautinio ar kultû- tiek ji tik pradëjus taikyti, tiek ðiais laikais kartais rinio identiteto formø – naujø ir senø, – besisten- yra problemiðka. Pagrindinës lokaliniø lyginamø- gianèiø iðsaugoti savo identitetà pasirenkant jø sociologiniø tyrimø problemos susijæ su lygina- uþdaros kultûros versijas ar bendruomenes, kada mø charakteristikø apibrëþimu ir operacionaliza- vis daþniau susiduriama su problemomis, mëgi- vimu. nant sugyventi su kultûrinio identiteto skirtumais4 .

1 Durkheim E., Sociologijos metodo taisyklës, Vilnius: Vaga, 2001, p. 138. 2 Taylor Ch., Autentiðkumo etika, Vilnius: Aidai,1996, p. 57. 3 Griswold W., Cultrures and societies in a changing world, London: Sage Publications, 2004, p. 109. 4 Hall S., Culture, community, nation, Cultural Studies, 1993, vol. 3, p. 349. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 45

Lietuvai ástojus á ES, Lietuva tapo atviresnë kul- tas – miestas, miestas – kaimas ar regionas – re- tûrø átakoms, bet kartu jos kultûrinë sklaida ágavo gionas. Tokiø tyrimø vykdymas ir duomenø inter- naujas formas. Didëjant emigracijai, kartu atsi- pretacija kiekvienu atveju gali priklausyti nuo so- randa galimybës susipaþinti su kitomis kultûromis cialiniø-ekonominiø, socialiniø-kultûriniø, ir ásisàmoninti savojo kultûrinio identiteto savitu- socialiniø-geografiniø bei istoriniø skirtumø. mà. Ðiame darbe lyginami kultûrinio identiteto Kultûrinis identitetas globalizacijos sàlygomis lokaliniai tyrimai, turintys vienodus indikatorius, gali bûti interpretuojamas transformacijø plotmë- tapaèias poþymiø charakteristikas. je, atmetant kraðtutines „skeptikø“ ar „hiperglo- Tyrimo objektas – miestieèiø ir besimokanèio jau- balistø“ pozicijas. Esant iðbalansuotam poþiûriui nimo kultûrinis identitetas lokaliniuose tyrimuose. á globalizacijà, galima teigti, jog ji greièiau re- Tyrimo tikslas – lokaliniø lyginamøjø sociolo- fleksyvus procesas, kuriam bûdingas daugiakryp- giniø tyrimø galimybiø tiriant kultûriná identitetà tis kultûros srautø veikimas, todël ðalys tik trans- atskleidimas. formuoja savo struktûras, bet turi pakankamai Problemos iðtirtumas. Iðsamiausi kultûrinio galiø. Nors kultûrinis identitetas vis daþniau tam- identiteto lokaliniai tyrimai atliekami Vilniaus pe- pa laisvai pasirenkamu þaidimu, deklaratyviu sa- dagoginiame universitete, Kauno Vytauto Didþiojo væs reprezentavimu, taèiau nepraranda prasmës universitete, Socialiniø tyrimø institute. Tyrimuo- ir klasikinë kultûrinio identiteto formulë „Ið kur se lyginamoji analizë daþniau naudojama ávairiø mes atëjome? Kuo esame ir kur einame? Kuo mes tiriamøjø poþiûriø lyginimui pasitelkiant vienà ap- norëtume ar galëtume bûti?“ klausà. Ðiame straipsnyje lyginant mëginama at- Tyrinëjant kultûriná identitetà, tiek tarpusavy- skleisti skirtingø objektø kultûrinio identiteto ty- je lyginant objektus miestas – miestas (konkre- rimo duomenis pagal modelá miestas – miestas, èiai Vilniø ir Kaunà), tiek regionas – regionas (kon- regionas – regionas. kreèiai Alytaus regionà Lietuvoje, Cësio – Tyrimo metodas – lyginamoji analizë. Latvijoje, Ostfoldo ir Telemarko – Norvegijoje), buvo iðskirtos vienodos kultûrinio identiteto cha- Dëstymas rakteristikos – tapatinimasis su tauta, teritorija, kultûra bei paproèiais, kalba, religija, istoriniu Analizuojant ðiuolaikiná postmodernø pasaulá likimu. Remiamasi Lietuvos filosofijos ir socio- vis daþniau sutinkami diskursai apie kultûrinio logijos instituto 1994–1995 m. atliktais reprezen- identiteto konstravimo ávairovæ. Tai galime pa- tatyviais tyrimais (atsitiktinë tikimybinë gyven- matyti ne tik lygindami ávairiø ðaliø gyventojø tojø atranka) Vilniaus ir Kauno miestuose, taip identitetø charakteristikas ar stebëdami skirtumus; pat Socialiniø tyrimø instituto ir Norvegijos PIPE tos paèios kultûros atstovai taip pat gali reprezen- 2003 m. projekto „Besimokanèio jaunimo tyri- tuoti kultûros, kaip makromodelio, mikroreikðmes mas“ duomenimis (tikslinë jaunimo atranka). – netapaèius kultûrinius identitetus. Ðiuo atveju Lyginant objektus miestas – miestas vilnieèiai kultûrinio identiteto lokaliniai lyginamieji tyrimai ir kaunieèiai tyrimo metu buvo atrenkami atsitik- ágauna konkreèià prasmæ. tinës atrankos principu, imties dydþiai atitiko san- Atliekant tokio pobûdþio tyrimus tenka apsi- tyká su generalinëmis aibëmis, todël apklaustø brëþti lokalumo turiná. Britø sociologinës mokyk- þmoniø kiekis Kaune buvo maþesnis nei vilnie- los atstovas Anthony Gidensas veikale apie visuo- èiø, nors lyginamøjø tyrimø atveju geriau bûtø, menës konstravimà vaizdþiai apibûdina kad imtys bûtø vienodos. Atsiþvelgiant á miestø lokalumà: jis gali svyruoti atsiþvelgiant á atitin- tautinës sudëties skirtumus, buvo atskirai lygina- kamas ribas. Gali bûti kambario, namo, gatvës, mos lietuviø ir nelietuviø gyventojø charakteris- cecho, nedidelio miestelio ar stambaus megapo- tikos. lio lokalumas ir netgi valstybës (nacijos), t. y. da- Lyginamoji analizë parodë, kad miestieèiai lie- lykø, turinèiø aiðkiai apibrëþtas ribas ar sienas. tuviai daþniau tapatinasi su tam tikros kultûros, Apibûdinant lokalumo santyká su regionalumu, pa- paproèiø, o ne su to paties tikëjimo þmonëmis, brëþiama, kad kiekvienas lokalumas gali bûti re- nors kaunieèiams kalba svarbesnë nei paproèiai, 5 gionalizuojamas . palyginti su vilnieèiais. Toliau pagal tautybæ pa- Konkretûs lokaliniai lyginamieji kultûrinio teikiami vilnieèiø ir kaunieèiø identifikavimosi identiteto tyrimai, kuriuose teko dalyvauti, papras- prioritetai maþëjanèios svarbos tvarka. tai atliekami tarpusavyje lyginant objektus mies-

5 Giddens A., The Constitution of Society, Cambridge: Polity Press, 1984, p. 185. 46 LOKALÛS TYRIMAI

VILNIAUS kultûra, istorinis tauta kalba teritorija tikëjimas LIETUVIAI paproèiai likimas

KAUNO kultûra, istorinis tauta kalba tikëjimas teritorija LIETUVIAI paproèiai likimas

VILNIAUS istorinis kultûra, teritorija tikëjimas kalba tauta NELIETUVIAI likimas paproèiai

KAUNO istorinis kultûra, kalba teritorija tauta tikëjimas NELIETUVIAI likimas paproèiai

Kaunieèiø ir vilnieèiø poþiûrio á kalbà skir- tus ir slavus. Jie baltams labiau linkæ priskirti tumus lemia lyginamø miestø socialinës kultû- tautas pagal gyvenamà teritorijà, bendrà istori- rinës aplinkos skirtumai, pirmiausia tautinë su- ná likimà, o ne pagal etnolingvistinæ priklauso- dëtis. Vilniuje nelietuviø beveik dvigubai mybæ, t. y. baltams priskiria ne vien lietuvius ir daugiau. Vilnieèiai, palyginti su kaunieèiais, latvius. 37 proc. vilnieèiø nelietuviø, 44 proc. daþniau ne tik girdi nelietuviðkai ðnekant, bet kaunieèiø nelietuviø nurodë, kad baltams pri- ir daþniau patys bendrauja su nelietuviais jø kal- skirtinos panaðaus istorinio likimo tautos – lie- ba, todël tarp jø maþiau suteikianèiø pirmeny- tuviai, latviai ir estai (su iðnykusiomis baltø tau- bæ kalbai, kaip kultûrinës identifikacijos rodik- tomis / gentimis), o po 16 proc. tiek vienø tiek liui. Ðiuo aspektu lygindami vilnieèius ir kitø jø mano, kad baltai – tai lietuviai, latviai, kaunieèius turime atsiþvelgti á Vilniaus ir Kau- estai ir Ðiaurës ðaliø tautos. Iðsamiau ðie klau- no gyventojø sudëties formavimosi istorinius simai analizuojami leidinyje „Miestieèiai“6 . skirtumus, ypaè á tarpukario laikotarpá, lëmusá Vykdant tarptautiná dviejø regionø (regionas lenkø tautybës þmoniø gausëjimà Vilniuje. Len- – regionas) tyrimà, ypatingas dëmesys ðalyse tu- kai labiau nei kitø tautybiø miestieèiai tapa- rëtø bûti skiriamas pasirenkamø tirti regionø sa- tinasi su tos paèios religijos ar tikëjimo þmonëmis, vitumams. Aptariamu atveju regionø pasirinki- todël tikëjimas, kaip kultûrinio identifikavimosi mà nulëmë platesni nei kultûrinio identiteto charakteristika, Vilniaus nelietuviams atsiduria tyrimai, ágyvendinant PIPE projekto tikslus, t. y. treèioje vietoje, o Kauno nelietuviams, tarp ku- regionai buvo parinkti anksèiau. Siekiant neut- riø daugiausia rusø, – paskutinëje (ðeðtoje) vie- ralizuoti socialinius, geografinius bei istorinius toje. Apskritai lyginamoji analizë atskleidë vy- norvegø ir baltø ðaliø skirtumus, Norvegijoje bu- raujantá etnolingvistiná lietuviø miestieèiø vo tiriami du regionai. Tirto jaunimo kultûrinio kultûrinio identiteto pobûdá, o tarp nelietuviø identiteto skirtumai tarp Norvegijos regionø lei- miestieèiø – labiau teritoriná. do nustatyti identiteto formavimosi iðteklius ðio- Nelietuviams miestieèiams labiau bûdinga je ðalyje. Ðio tyrimo specifinis bruoþas buvo ir identifikacija su to paties istorinio likimo þmo- tas, kad buvo tiriamas tik panaðaus amþiaus vi- nëmis. Kitatauèiams pastarasis tapatinimosi bû- durinëje mokykloje besimokantis jaunimas. Ly- das buvo ypaè aktualus tiriamuoju laikotarpiu, ginamoji analizë atskleidë, kad visø keturiø re- kada po Lietuvos nepriklausomybës paskelbi- gionø – Alytaus, Cësio, Ostfoldo ir Telemarko – mo tebuvo praëjæ ketveri metai. Nelietuviai, ta- moksleiviai prioritetà teikia etnolingvistiniam pæ Lietuvos pilieèiais, pasirinko bendrà istoriná identifikavimosi bûdui, nors lietuviø jaunimas likimà su lietuviais, daþnai juo motyvuodami pirmenybæ teikia religijai, palyginti su kultûra, ávairiø baimiø dël savo ateities slopinimà. Ne- paproèiais bei teritorija. Toliau pagal ðalis pa- lietuviams miestieèiams teritorinë kultûrinë teikiami tarptautinio lyginamojo tyrimo moks- identifikacija, kuri suponuoja ir istorinio likimo leiviø identifikavimosi prioritetai maþëjanèios charakteristikas, reiðkiasi ir per jø poþiûrá á bal- svarbos tvarka:

6 Miestieèiai, sud. E. Krukauskienë, Vilnius: Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, 1997. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 47

kultûra, istorinis LIETUVA tauta kalba tikëjimas teritorija paproèiai likimas

kultûra, LATVIJA tauta kalba teritorija istorinis likimas tikëjimas paproèiai

kultûra, istorinis NORVEGIJA tauta kalba teritorija tikëjimas paproèiai likimas

Latviø moksleiviams tikëjimas maþiausiai svar- jaunimas, pasiþymintis polinkiu á emigracájà (ke- bus tarp tirtø kultûrinio identiteto charakteristikø, tinimu iðvykti ið Lietuvos), didelë jø dalis yra pa- o norvegai já paþymëjo prieðpaskutinëje vietoje. buvojæ uþsienyje, bendravæ su kito tikëjimo þmo- Tai aiðkintina ðalyse vyraujanèiø religijø skirtu- nëmis, todël yra daugiau besitapatinanèiø su savo mais ir jø átakos savitumais bei tam tikru tradicio- tikëjimo þmonëmis. Taèiau apskritai visø ðaliø nalizmu7 . Algimantas Valantiejus pastebi, kad moksleiviams bûdingas etnolingvistinis identifi- „nors identiteto konstravimo samprata Lietuvoje kavimosi bûdas, o kultûrinio identiteto skirtumus XIX a. paskutiniais deðimtmeèiais sietina su ling- labiau lemia ne ðalies socialiniai-kultûriniai savi- vistiniu idealu, istorijos faktai rodo, kad anksty- tumai, o tai, kokiam visuomenës sluoksniui jie vojo nacionalizmo formavimosi laikotarpiu sim- atstovauja. Kaip Lietuvoje, taip ir Norvegijoje bolinës identiteto konstravimo reikðmës buvo daug moksleiviai, kurie save priskiria þemesniems ávairesnës. Visø pirma stiprus tapatumo ir teisëtu- sluoksniams, labiau identifikuojasi su religinëmis mo ðaltinis buvo religija, specifinis lietuviø tradi- bendruomenëmis, o ne su savo tauta. cionalizmo tipas“8 . Tarptautinis lyginamasis tyrimas parodë, kad Toks iðsaugotas tradicionalizmo tipas bûdingas visose tirtose ðalyse jaunimo kultûrinis identitetas ne tik tirtiems Alytaus regiono moksleiviams, bet, nëra patvarus, kadangi tiriamieji ne visus savo pla- kaip parodë vëlesni tyrimai, ir kitiems lietuvið- nus gali ir nori ágyvendinti savo ðalyje: jie norëtø kiems provincialumo sindromu pasiþyminèiø Lie- mokytis uþsienyje, uþsidirbti ar pakeliauti. Noras tuvos regionø gyventojams, skirtingai nei didmies- emigruoti (ar jie ketina ilgesniam laikui iðvykti ið èiø gyventojams. Prisimenant dviejø miestø – savo ðalies) nëra iðskirtinis lietuviams: ilgesniam Vilniaus ir Kauno – tyrimà, didmiesèiø lietuviams laikui iðvykti ið savo ðalies labiausiai pageidauja ne tiek svarbu tapatintis su to paties tikëjimo þmo- Latvijos Cësio moksleiviai, po to minëtinas Nor- nëmis kaip tirtam Alytaus jaunimui. Religinio iden- vegijos Ostfoldo jaunimas, o Alytaus jaunimas pa- tifikavimosi bûdas labiau priimtinas lenkø tauty- þymëtinas treèioje vietoje. Kitame Norvegø re- bës gyventojams. Lietuviai multikultûrinëje gione maþiau norinèiø emigruoti, bet tik lyginant aplinkoje daþniau ieðko kultûrinio identiteto at- su Alytaus regiono miestieèiais, o lyginant su Aly- skirties nuo bendras religines orientacijas turinèiø taus regiono rajonø gyventojais skirtumo nëra. Ðis kitatauèiø. Reikia pastebëti, kad ðiø dviejø tyri- lyginamasis tyrimas leido nustatyti, kad kultûri- mø lyginimas yra sàlygiðkas, kadangi jie nëra sin- nës identifikacijos skirtumus lemia ne tiek ðalis, chroniniai, dviejø miestø tyrimas vyko beveik de- regionas, bet daugiau priklausymas konkreèiam ðimt metø anksèiau nei dviejø regionø. Kaip parodë visuomenës sluoksniui. Þinant, kad Norvegija në- naujas Socialiniø tyrimø instituto reprezentatyvus ra Europos Sàjungos narë ir neigiamà nuostatà na- 2004 m. Lietuvos gyventojø tyrimas, ið esmës iden- rystei Europos Sàjungoje yra pareiðkusi tvirtai ir tifikavimasis su konkreèia religija labiau susijæs motyvuotai, matyti, kad ji susiduria su tomis pa- su globalinëmis orientacijomis. Pastarojo tyrimo èiomis kultûrinio identiteto formavimo problemo- duomenys rodo, kad visos Lietuvos jaunimo iki 20 mis kaip ir Europos Sàjungos narës. metø kultûrinio identifikavimosi charakteristikø Kultûrinio identiteto lyginamøjø sociologiniø hierarchijoje tikëjimas nëra taip svarbus kaip Aly- tyrimø laukas pleèiasi, augant naujajai emigraci- taus to paties amþiaus jaunimui. Alytuje pagal jos bangai. Konkreèiø ðaliø ar miestø lietuviø ben- tikslinæ atrankà buvo tirtas aktyvus, besimokantis druomenës turi tam tikrø lokalumo poþymiø ir jø

7 Krukauskienë E., Trinkûnienë I., Þilinskaitë V., Jaunimo kultûrinis identitetas: prioritetai, nuostatos, etninë kultûra, Vil- nius: STI, Eugrimas, 2003, p. 22–23. 8 Valantiejus A., Dvi istorinio aiðkinimo alternatyvos: Miroslavo Hrocho ir Czesùawo Miùoszo tezës, Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2001, Nr. 1–2, p. 40. 48 LOKALÛS TYRIMAI

kultûrinis identitetas gali bûti tyrinëjamas ne tik Summary atliekant sinchroninius lyginamuosius tyrimus, bet ir diachroninius, pavyzdþiui, longitudinius: ren- Possibilities of Local Comparative giant tø paèiø þmoniø apklausas kas keletà metø Sociological Research for Study of ir fiksuojant identiteto pokyèius viena ar kita lin- Cultural Identity kme. Lyginamasis besimokanèio jaunimo tyrimas We can see differences not only in comparing atskleidë, kad visø trijø ðaliø jaunimas ne tik orien- characteristics of inhabitants’ identity of different tuojasi á mokymàsi ar darbà svetur, bet ir yra pa- countries, but also people of the same country can stebimai veikiamas kaimyniniø ðaliø kultûros, ypaè represent culture-as micro-significances of macro- tø ðaliø, su kuriomis jø valstybës turëjo bendrø is- model – different cultural identities. torijos tarpsniø. Tai galima paaiðkinti geopoliti- Possibilities of local comparative sociological koje vartojamu kultûrinës gravitacijos terminu, kai research links at first with micro-factors – as savarankiðka ðalis gali dar ilgà laikà iðlikti kultû- selection of respondents, methods of study, and riniame kitos ðalie lauke. with macro-factors – as social environment of objects and social-economical, social-cultural, Iðvados geographical and historical differences. 1. Lokaliniø tyrimø rezultatai gali bûti lygi- Cultural identity of compared groups of nami, kada tiriamø objektø charakteristikos ir res- inhabitants is more often analysed in relation town pondentø atrankos tipai atitinka. – town, town – village or region – region. 2. Lyginant kultûrinio identiteto lokaliniø ty- Possibilities of local comparative sociological rimø rezultatus tenka atsiþvelgti á socialinius kul- research are being discovered using the same tûrinius, istorinës raidos tirtø miestø ir ðaliø skirtu- methodology studying cultural identity of mus. inhabitants of Vilnius and Kaunas, and cultural 3. Palyginti du miestai bei atlikti du kultûri- identity of students in three countries – Lithuania, nio identiteto tyrimai leido nustatyti, kad: 1) lie- Latvia and Norway. tuviams miestieèiams bûdingas etnolingvistinis Comparative analysis discovered, that cultural kultûrinis identitetas, nelietuviams miestieèiams identity of town-dwellers Lithuanians is more labiau bûdingas teritorinis identifikavimosi bûdas; ethno-linguistic, cultural identity of non- 2) Lietuvos, Latvijos ir Norvegijos besimokanèio Lithuanians - more of territorial kind. Analysis jaunimo kultûrinis identitetas tirtuose ðaliø regio- shows, that cultural identity of students in three nuose skiriasi ne tiek dël ðaliø ar regionø ypatu- countries depend more on representation of mø, bet labiau priklauso nuo to, kokiam visuome- specific strata of society, less – on specifics of nës sluoksniui jie atstovauja. country and region. Key words: cultural identity; local comparative research. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 49

MONOGRAFINIS METODAS SOCIOLOGIJOJE: SAMPRATA IR RAIDA Anelë Vosyliûtë

Socialiniø tyrimø institutas, Saltoniðkiø g. 58, LT–08105 Vilnius El. paðtas: [email protected] Santrauka

Straipsnyje nagrinëjama monografinio meto- kas. Jø paraðyti darbai priskirtini ne vien ðiai mokslo do sociologijoje samprata ir vieta sociologijos is- krypèiai, bet yra susijæ ir su ûkio teorijos ir istori- torijoje. Autorë ðá metodà aiðkina kaip vieno so- jos, teisës, etnografijos, socialinës geografijos, so- cialinio darinio (ðeimos, kaimo) visapusiðkà cialinës istorijos ir kitomis disciplinomis. Ðiame analizæ, ryðiø tarp tiriamo objekto daliø atskleidi- straipsnyje analizuojami socialinës monografijos mà; tai kokybinës analizës bûdas. Straipsnyje pa- atstovø paraðyti veikalai taip pat sietini ir su pa- teikiamos ðiuo metodu paraðyti autoriø sociologø minëtomis mokslo sritimis. XX a. pirmos pusës so- F. Le Play’jaus, D. Gusti’o, F. Bujako, V. Stanevi- ciologinës monografijos yra ir kaimo sociologijos èiaus veikalai, jø pagrindiniø darbø analizë, moks- srities darbai. Kaip paþymi M. F. Keenas ir J. Mu- linës veiklos charakteristika, ánaðo á sociologijos cha3 , ðios krypties tyrinëjimai tuo metu buvo la- istorijà vertinimas. Plaèiau tyrinëjamos socialinës bai iðplitæ, nes valstieèiø klasë buvo visuomenëje monografijos apie Matuizø Balandiðkiø kaimà gausiausia, atspindëjo nacionalines tradicijas, tau- (autorius V. Stanevièius) problematika, metodai, tos kultûrà. Religija, kalba, tautiniai paproèiai, atskleidþiami ðios XX a. antro deðimtmeèio Lietu- kuriuos stengësi iðlaikyti valstieèiø klasë, buvo vos kaimo bendruomenës bruoþai. svarbûs visos visuomenës identiteto bruoþai. Raktaþodþiai: monografinis metodas ir jo at- Sociologijos istorijos tyrinëjimai padeda nusta- stovai – F. Le Play, D. Gusti, F. Bujakas, V. Stane- tyti trûkinëjanèiø sociologinio paþinimo „gaba- vièius; sociologijos istorija. lø“ genezæ, pobûdá ir trukmæ, jø sàsajas su kitø mokslø tyrimais bei rezultatais. Ankstesniø kartø Ávadas visuomenës mokslø atstovø darbai reikðmingi tuo, jog èia iðryðkëja ne tik to meto mokslinës minties Sociologijos istorijos objektas nëra galutinai plëtros problematika, bet ir visuomenës sociali- suformuotas; dar ir dabar Lietuvos sociologai nuo- nës, politinës bei kultûrinës realijos, þmoniø el- lat ieðko ðiai mokslo srièiai priskirti galimø dar- gesio motyvai, jø nuostatos. Ðiuolaikiniams mokslo 1 bø . Ið dalies tai susijæ su tuo, jog ir sociologijos atstovams tai leidþia ásigilinti á ávairiø laikotarpiø objektas ryðkëja tik tarpukaryje; M. Romeris, 1920 visuomenës ypatumø ir struktûros skirtumus, diag- m. dalyvavæs Treèiajame tarptautiniame sociolo- nozuoti socialiniø dariniø pokyèius. gijos kongrese Romoje, 1934 m. raðë, jog „kol tarp Ðiame straipsnyje siekiama apibrëþti monog- paèiø sociologø eina ginèas apie tai, kas tai yra rafinio metodo vietà sociologijoje (nagrinëjant sociologija ir kuri yra ðio mokslo sritis, tol dar ne- ðiuo metodu paraðytø darbø turiná), iðryðkinti eu- galima laikyti sociologijos visiðkai nusistovëju- ropietiðkø tradicijø vaidmená V. Stanevièiaus dar- 2 siu mokslu . Kadangi profesionaliø visuomenës rai- be apie Vilniaus kraðto Matuizø Balandiðkiø kai- dos tyrinëtojø tuo laiku nebuvo, þmoniø mà (1923). Tai galëtø bûti prielaida atkreipti gyvensenos vaizdà pateikdavo turintys sociologo dëmesá á dar netyrinëtus veikalus apie Lietuvos orientacijà (o ne uþsiëmimà) intelektualai – aukð- lokalijas, jø bendruomeniø bûvá bei praeities so- tøjø mokyklø profesoriai, dvasininkai, þurnalistai, cialines reikðmes. Autorë tikisi, kad tai paskatin- visuomenës veikëjai, filosofai. Pavyzdþiui, pirmo- tø atkreipti didesná sociologø dëmesá á tarpdiscip- jo sociologijos vadovëlio „Sociologija“ (1910) au- lininius tyrimus, visuomenës analizei padëtø torius K. Ðaulys buvo visuomenininkas, dvasinin- panaudoti ávairesnius metodus.

1 Ið Lietuvos sociologijos istorijos, ats. red. A. Vosyliûtë, Vilnius: Socialiniø tyrimø institutas, Lietuvos sociologø draugija, 2003, 4 knyga. 2 Treèiasis tarptautinis sociologijos kongresas Romoje, Kaunas, 1920. 3 Keen M. F., Mucha J., Eastern Europe and its Sociology, Eastern Europe in Transformation. The impact on Sociology, ed. M. F. Keen and J. Mucha, London: Greenwood Press,1994, p. 4–5. 50 LOKALÛS TYRIMAI

Monografiná metodà galima suvokti tiek ið me- Sociologijos metodologijos ir istorijos tyrinë- todologiniø darbø apie já, tiek ið darbø, paraðytø toja J. Platt paþymi, jog tarp Amerikos sociologi- ðiuo metodu. Sociologijos metodologijos ir istori- nës minties darbø ðis metodas visada priskiriamas jos tyrinëtojai vis ið naujo ávertina ðio metodo pra- kokybinës analizës krypèiai ir, jos tyrimø duome- naðumus ir trûkumus. Kreipti dëmesá á mokslo pa- nimis, visada yra statistiniø metodø prieðingybë10 . veldà (jo sàvokø aparatà, prasmes), á tyrimo metodø ávairovæ ypaè aktualu dabar, kai visuo- Dëstymas menës moksluose analizës bûdø „uniformizmà“ Monografinio metodo bruoþai keièia pliuralizmas4 . Esama darbø, vertinanèiø atskirus ðio metodo Tyrimo metodø pasirinkimas priklauso nuo ti- atstovus (O. Bedinos – apie D. Gusti’o filosofines riamojo objekto prigimties, teoriniø tyrimo prielai- socialines paþiûras, I. Kono – apie F. Le Play’jaus dø. Taèiau monografija galima pavadinti gana pla- tyrimø reikðmæ to meto visuomenotyroje). Monog- èià moksliniø darbø sritá – tai studija, skirta vienai rafiniø tyrimø bûtinumà visuomenës struktûrai su- problemai, asmeniui, epochai, vietovei, objektà vokti nurodo èekø tyrinëtojas M. Katriakas5 . Apie aiðkinanti iðsamiai, nuo jo atsiradimo, apraðomi vi- atskiras monografinio tyrimo formas bei sociolo- si jo ryðiai. Sociologinë monografija daþniausiai ginës monografijos atstovus raðë ávairiø ðaliø so- suprantama kaip kokio nors socialinio darinio (ðei- ciologai: M. Dionas – apie Le Play’jaus darbus, mos, bendruomenës, miesto) apraðymas. J. Szczepanskis, S. Nowakowskis, A. Komende- Sociologinëje literatûroje monografinis meto- ra6 ir kiti – apie F. Bujako, M. Èernia7 – apie das kartais apibûdinamas kaip metodas, susijæs su D. Gusti’o ir t. t. specialiø tyrimo technikø bei medþiagos rinkimo Naujas, jau subrendusios XX a. 60–70 metø so- metodø panaudojimu. Pavyzdþiui, Szostkiewic- ciologijos atstovø þvilgsnis á vietoves buvo ypaè zius monografinius tyrimus sutapatina su tam tik- rezultatyvus, monografijø srautas vis daugëja. Tai ros teritorijos tyrimais (badanie terenowe) ir jø ið- sociologiniai darbai, daugiausiai skirti vienai pro- skirtinumu laiko tiesioginio stebëjimo blemai, susijæ su etnografija, antropologija, kul- panaudojimà, ilgà tyrinëtojo buvimà tiriamojoje tûros tyrimais, susidedantys ið daugelio daliø: P. aplinkoje11 . J. Lutynskio nuomone, monografi- Rambaudas raðo apie kalnuotas vietoves („Eco- niams teritorijos tyrimams reikia panaudoti daug nomie et sociologie de la montagne“), O. Lewis ávairiø metodø bei procedûrø, nes tyrimo objektas apie Meksikos kaimà Tepoztlan, P. J. Kusniero grupë yra sudëtingas, susietas vidiniais ryðiais; svarbiau- apie Viriatino vietovës praeitá ir dabartá, J. Berque siais jis laiko ðiuos metodus – tipologinæ analizæ, apie vieno egiptietiðko kaimo socialinæ istorijà tiesioginá tyrinëtojo pasirinkto objekto stebëjimà XX a., L. Bernotas ir R. Blancarte apie prancûzø pakankamai ilgà laikà, o kiekybinës technikos Nouville kaimà (iðsamià bibliografijà þr.: „Przeg- vaidmuo èia nëra esminis12 . làd socjologiczny“, 1963, 2 tomas). Taèiau naudojamø metodø bei technikø ne- Metodologinius svarstymus apie monografiná galima laikyti pagrindiniu kriterijumi, nustatant metodà, jo taikymà, pranaðumus bei trûkumus sa- sociologiniø monografijø skirtumà nuo kitos rû- vo darbuose pateikia S. Novakas8 , W. L. Goode, ðies sociologiniø tyrimø, pavyzdþiui, pagrástø P. K. Hattas ir kt. Dabartiniai sociologai paþymi reprezentatyviom apklausom, statistiniø meto- svarbiausiø ðio metodo atstovø átakà sociologijos dø taikymu analizëje. Ðis metodas apibûdinamas raidai, jos krypèiø bei problematikos susiformavi- visø pirma pagal bendrà visuomeniniø reiðkiniø mui (pvz., apie D. Gusti’o darbø átakà rumunø so- suvokimo ir tyrimo specifikà, t. y. jo esmæ sudaro ciologijai, apie F. Le Play’jaus átakà prancûzø so- tyrimo duomenø organizavimas taip, kad bûtø ciologø tyrimams9 ). pabrëþiama vientisa tiriamojo socialinio objek- to struktûra, kad socialinis objektas bûtø suvo-

4 Ehrlich St., Pluralizm – paradygmatem nauk spoùecznych? Studia socjologiczne, 1988, Nr. 1. 5 Katriak M., Aplikacia monografickeho pristupu pri skumani socialnej struktury, Sociologia, 1972, Nr. 4. 6 Komendera A., Socjologiczne monografie wsi w Polsce, Studia socjologiczne, 1973 Nr. 2. 7 ×åðíÿ Ì., Ñîöèîëîãè÷åñêèå èññëåäîâàíèÿ â Póìûíèè, Ñîöèîëîãèÿ è èäåîëîãèÿ, Ìîñêâà, 1965. 8 Metody badan socjologicznych, red. S. Nowak, Warszawa, 1960. 9 Brooke M. Z., F. Le Play engineer and social scientist, London: Longman, 1970. 10 The case method in sociology, Current sociology, 1992, vol. 40, p. 25. 11 Szostkiewicz S., Procedury i techniki badañ socjologicznych, Warszawa, 1960. 12 Lutyñski J., Antropologiczna monografia terenowa i badania spoùeczno-kulturowych przeobraýen w Polce wspoùc- zesnej, Przeglàd socjologiczny, 1961, t. XV, Nr. 2, p. 36–59. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 51 kiamas kaip tam tikra visuma ir parodomi ryðiai Kraðtovaizdþio ir gyvenamøjø vietø þenklai for- tarp tos visumos daliø. muoja gyventojø asmenybes, turi átakos jaunimo Taigi monografiniais tyrimais galima vadinti socializacijos procesui. Kaimø erdviø pokyèiai ro- bandymus kuo visapusiðkiau apraðyti tam tikrà vi- do jø ekonominio ir socialinio iðsivystymo lygme- sumà (kaimà, miestà, ðeimà, gamyklà ar kità ko- ná, fiksuoja plëtros galias. kià nors institucijà); tai, anot A. Podgoreckio, ati- tinka sociologijos socialinës diagnostikos Ið monografinio metodo istorijos funkcijà13 . Pagrindinis monografinio metodo skir- tumas nuo kitø tyrimø tipø yra tyrinëtojo poþiûris Sociologinës monografijos (objektas – ðeima) á tyrimo objektà, bûtent tai, kaip tyrinëtojas su- pradininku yra laikomas Fredericas Le Play (1802– pranta já kaip savarankiðkà susidomëjimo objek- 1882). Jis priskiriamas prie visuomeniniø reforma- tà, o ne kaip platesnës klasës objektø (reiðkiniø) toriø, yra sukûræs mokyklà, kurios átaka ryðki net XX a. prancûzø (ir ne tik) sociologijai. Lenkijoje reprezentantà. Ðiuo aspektu S. Novakas14 skiria 17 du sociologiniø tyrimø tipus: 1) apibendrinantá vienas ið pirmøjø jo pasekëjø buvo L. Gorski . F. Le (statistiná) bûdà, kai objektas tiriamas kaip tam Play’jaus moksliniø darbø ðaltiniai – oficialûs duo- tikros platesnës objektø ar reiðkiniø kategorijos at- menys, tiesioginiø stebëjimø rezultatai, gausi fak- stovas; 2) monografiná, kai tiriamasis objektas yra tinë medþiaga apie darbininkø gyvenimo ir darbo autonominis tyrinëtojo dëmesio vienetas. sàlygas. Ji surinkta pagal vienodà anketà darbuo- Sociologiniø monografijø tikslas yra tiek tiria- jantis inþinieriumi kelioniø po Europos ámones me- mosios visuomenës (visuomeninio objekto, reið- tu. Ðià medþiagà jis paskelbë 1855 m. ðeðiø tomø 18 kinio) statuso patvirtinimas tam tikru laikotarpiu, veikale „Europos darbininkai “. Darbininkø pa- tiek visuomeniniø permainø tam tikro socialinio dëtá F. Le Play èia atskleidþia per ðeimø biudþetø vieneto atþvilgiu uþfiksavimas. Klasikinio pavi- analizæ; ðeimà, pritardamas O. Comte’i, laikë visø dalo sociologine monografija (F. Bujako, D. Gus- visuomeniø stabiliu elementu, todël galinèiu bûti ti’o darbai) siekiama kuo plaèiau apraðyti pasi- mokslinio stebëjimo vienetu. rinktà objektà, nors dabartinë sociologinë Ðiame F. Le Play’jaus darbe ir kituose jo vei- monografija turi tendencijà koncentruoti dëmesá kaluose naudotø anketø modelio struktûra: 1. Ti- á vienà ar kelias tiriamojo objekto problemas, o riamosios vietovës gamtos, darbo organizavimo, kitas traktuoti kaip tiriamøjø reiðkiniø fonà (taip tos vietovës ðeimø ir tiriamøjø ðeimø moraliniø ir vadinamoji probleminë monografija). Sociologë religiniø áproèiø stebëjimai; 2. Ðeimos nariø ûkio K. Adamus vertina monografinius darbus kaip þy- biudþeto (pajamø ir iðlaidø) tyrimas; 3. Ávairiø so- miai detalesnius, palyginti su atrankiniais ið visos cialinës konstitucijos elementø analizë. F. Le Play populiacijos (pastarøjø rezultatais siekiama rep- ðeimà traktuoja kaip pagrindiná visuomenës struk- rezentuoti siauresnæ problematikà, bet daugiau ge- tûros elementà, iðliekantá visose visuomenëse ir pratæsiantá jø nariø biologinæ egzistencijà, savo ografiniø taðkø)15 . Monografijose atskleidþiama vietoviø erdviø nariams uþtikrinantá iðsilaikymà, supaþindinantá struktûra, jø ryðys su gyvenimo bûdo elementais, individà su visuomenës kultûrine aplinka, tradici- ávairiø vietø funkciniai ir estetiniai bruoþai. So- jomis. 19 cialiniø monografijø autoriai vertina ðiø vietø (dir- F. Le Play’jaus darbe „Ðeimos organizacija“ bamos þemës, kraðtovaizdþio, bûstø, vieðøjø erd- pateiktas Lavedeno vietovës ðeimos monografi- viø, vartojimo) identifikacijà su gyventojø elgesiu, nis tyrimas. Apibûdinæs istorinius ðeimos formos iðryðkina ir interpretuoja jø prasmes, todël ðiuos pokyèius, autorius pereina prie ðios vietovës ap- darbus galima priskirti ir erdvës sociologijos kryp- raðymo: jos dirvoþemio, verslø bei populiacijos padëties, Caurerets bendruomenës pasiskirstymo èiai16 . Vietoviø vaizdai atspindi þmoniø veiklos ini- pagal amþiø, lytá; nagrinëja pasirinktà objektà – ciatyvas, tampa kolektyvinës savivokos dalimi. gausià þemdirbio Josepho Py’jaus ðeimà. Autorius

13 Podgorecki A., Pií funkcji socjologii, Studia socjologiczne, 1966, Nr. 3, p. 227. 14 Metody badan socjologicznych, red. S. Nowak, Warszawa, 1960. 15 Adamus K., Monografie wsi w Polsce: przeglàd problematyki badawczej, Etnografija Polska, 1959, 2 kw. 16 H. Lefebvre, The Production of Space, Blackwell Publishers, 1994. 17 Gorski L., Poglàd na ekonomiczne potrzeby gospodarstw mniejszych, Kraj, 1849, t. 15; L. Gorski, Okræg Czarski pod wzglædem gospodarczym i przemyslowym, Kraj, 1849, t. 15. 18 Le Play F., Les ouvriers europeens, etudes sur les travaux, la vie domestique el la condition morale des populations ouvriers de l’Europe, Paris, 1855. 19 Le Play F., L’organization de la famille, Paris, 1871. 52 LOKALÛS TYRIMAI

ðeimos struktûrà skiria pagal lytá, amþiø, civilinæ mingas Lenkijos moksliniame gyvenime vien tuo, padëtá, religijà, áproèius, higienà, visuomeniná ðei- kad iðleido apie ðimtà tomø medþiagos, kurios pa- mos statusà, apraðo ðeimos egzistavimo priemo- grindinis leidimo iniciatorius ir rengëjas buvo F. nes – naudojamos þemës, ûkio árengimø, turimø Bujakas. Èia buvo pateikta daug empiriniø duo- gyvuliø skaièiø, gamybos priemoniø, ðeimos na- menø apie valstieèius, ypaè jø ûkinæ situacijà. riø (moterø, vyrø, vaikø) darbà ûkyje. Knygoje pa- Pulavø institutas skatino tyrimo darbus kaimo pro- teikiamas maisto, patiekalø sàraðas, gyvenamojo blematika, sistemingai rinko medþiagà ir doku- namo baldai, ðeimos nariø aprangos (vyrø, mote- mentacijà; iðsamiau paþinti valstieèiø, kaip gau- rø, iðeiginiø ir kasdieniø) apraðai, tolesniuose sky- siausios tuo laiku visuomenës klasës, gyvenimo riuose nagrinëja pagrindinës ðeimos, kaip maþos sàlygas buvo bandoma atliekant tyrimus ið ávairiø organizacijos, fazes, paproèius bei institucijas, pa- mokslo krypèiø: ekonomikos, sociologijos, istori- laikanèias fizinæ ir moralinæ ðeimos jëgà, patei- jos, etnologijos. kia ðeimos biudþeto – pajamø, iðlaidø (maistui, F. Bujako susidomëjimui sociologija didelës áta- bûstui, aprangai, pasilinksminimams, sveikatai kos turëjo F. Le Play’jaus mokykla ir vokieèiø eko- palaikyti) – struktûrà. nomistø tyrimai; ðalia jau egzistavusiø spekulia- F. Le Play’jaus darbuose naudoti metodai yra tyviniø darbø jis atkreipë dëmesá á konkreèias ðie: statistinis matuotinø dalykø (ðeimos pajamø, tuometinës Lenkijos visuomenës socialines, eko- iðlaidø, ðeimos nariø amþius) pateikimas; kruopð- nomines problemas ir jas tyrë, remdamasis stebë- èiø apklausos lapø panaudojimas; tiesioginis jimo, anketø, interviu tyrimø rezultatais. Þymiau- (ájungtas) stebëjimas (participant observation); in- si, turintys iðliekamà vertæ F. Bujako darbai – tai terviu (pokalbiai) su tiriamos ðeimos nariais bei sociologinës monografijos, kuriø objektai – kon- juos paþástanèiais asmenimis. kreèios lokalijos – Maðkienicø, Þmiàcos kaimai, Þymus monografinio metodo atstovas buvo Fran- Limanovos miestelis ir Galicijos sritis; monogra- ciszekas Bujakas (1875–1953). Jis pirmasis Lenki- fijos pagrástos atida socialinio gyvenimo proble- joje pradëjo monografinius kaimø tyrimus, sukûrë moms ir jø sprendimui. Tai, kaip pripaþásta dauge- sociologinës monografijos mokyklà. Tai plataus pro- lis sociologø, sociologiniai darbai par filio mokslininkas; jo domëjimosi sritys – ekonomi- excellence22 . Autorius yra parengæs ir keturias kai- ka, istorija, sociologija, geografija20 . mø sociologines monografijas. Valstietiðka kilmë, tvirtas ryðys su kaimu (kaip F. Bujakas tam tikra prasme pratæsë Le Play’- pats F. Bujakas paþymi savo autobiografijoje „Ma- jaus mokyklos idëjas, daugiausia domëdamasis no protinio vystymosi kelias“) ið dalies nulëmë ir ûkinëmis problemomis. Nuo Le Play’jaus monog- jo mokslinius interesus21 . Krokuvos universitete stu- rafijø jos skiriasi objekto poþiûriu ir pagrindinio dijavo istorijà, geografijà, ekonomikà, statistikà, visuomenës vystymosi veiksnio iðskyrimu. F. Le antropologijà, kultûros istorijà, kai kuriø sociolo- Play (ypaè jo mokiniai) akcentavo geografinio gø darbus (L. Gumplowicziaus, Espino, H. Spen- veiksnio vaidmená visuomenës gyvenime, o F. Bu- serio), Jogailos universiteto Krokuvoje profesorius jakas iðkëlë istorinio vientisumo svarbà kaimø ben- (1909–1918 ir 1946–1952 m.); 1919–1921 m. dir- druomeniø gyvenime; daug dëmesio jis skyrë ir bo Varðuvos universitete, 1922–1942 – Lvove; Len- kaimo ekonominëms sàlygoms tirti. kijos ûkinës istorijos kaip savarankiðkos discipli- Pirmojoje monografijoje apie Maðkienicø kai- nos kûrëjas, þymus ûkio ir visuomenës istorijos mà23 F. Bujakas aptaria geografinæ padëtá, praeitá, tyrinëtojas. Aktyviai dalyvavo Lenkijos visuome- demografines, þemës naudojimo problemas. Tiria niniame gyvenime; 1925 m. suorganizavo Smul- klausimus, susijusius su tuomet paplitusiu reiðki- kiø ûkiø tyrimo skyriø prie Pulavø instituto (Insty- niu – emigracija uþdarbiavimo tikslais. Toliau ap- tut Pulawski). Jis analizavo lenkø kaimo þemës taria pramonës, kredito, prekybos ir ûkio klausimus. ûkio struktûros permainas. F. Bujakas sudarë an- Ið visuomeniniø problemø dëmesá skiria ðeimø su- ketà tirti lenkø valstieèiø padëtá. Anketa buvo pa- darymui, kaimo paproèiams bei nuostatoms, ðvie- skelbta keliasdeðimtyje þurnalø. Z. Bronikowskis timo, baþnyèios átakai, santykiams kaime ir kt. jos rezultatus apibendrino darbe „Drogi postæpu Monografija apie Þmiàcos kaimà24 (1903) lai- chlopa Polskiego“. Minëtas Pulavø institutas reikð- koma didþiausiu Bujako pasiekimu, ir, kaip paþy-

20 http://pl.wikipedia.org/wiki/Franciszek_Bujak. 21 Ehrlich St., Pluralizm – paradygmatem nauk spolecznych? Studia sociologiczne, 1988, Nr. 1. 22 Gusti D., Opere, Bucharest: Editura Academiei, vol. 5, p. 102. 23 Bujak F., Maszkienice, Krakow, 1914. 24 Bujak F., Þmiàca, wieð pow. Limanowskiego, Kraków, 1903. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 53 mi A. Komendera, tebëra metodologinis modelis poþymiu darbas priartëja prie vëlesniø sociologi- ir tolesnëms sociologø tyrinëtojø kartoms25 . Ðio nes problemas analizuojanèiø monografijø – tai kaimo monografijà sudaro keturiolika skyriø: I – tarsi aðis, apie kurià sukasi visas kaimo gyveni- kaimo padëtis, jo klimatas, dirvoþemiai; II – kai- mas. Autorius nagrinëja 1900–1911 m. gyventojø mo praeitis, apgyvendinimas XV–XVIII a., bau- amþiø, uþdarbá, biologinës struktûros pakitimus, dþiavinis ûkis, dvaro ir kaimo santykiai ir kt.; III konstatuoja higienos, sveikatingumo pagerëjimà, – gyventojø migracija XIX a., bendras kaimo svei- mirtingumo sumaþëjimà. F. Bujakas bandë daryti katingumas; IV – þemës padalijimo problemos, átakà tuometinei ekonominei ir socialinei politi- nuosavybës struktûros pokyèiai, valstieèiø ir kam- kai: siûlë padidinti emigracijà, apriboti gyvento- pininkø santykiai ir kt.; V – teisës ir paproèiai, jø prieaugá, kelti ðvietimà kaime, siunèiant vals- susijæ su nuosavybe, paveldëjimo paproèiai ir kt.; tieèiø vaikus mokytis. Jis gilinasi ir á subjektyvià VI – þemës valdymo bûdai; VII – gyvuliø augini- socialinio gyvenimo sferà, t. y. paþiûrø, motyva- mas; VIII – uþdarbiavimo santykiai, emigracijos cijos, áproèiø vertinimà. Apraðydamas kultûrinius uþdarbiavimo tikslais kryptys ir pasekmës; IX – santykius, pateikia kaimo paproèiø, konfliktø tarp prekyba, kreditas, problemos, susijusios su ama- gyventojø, vaikø ir tëvø, socialinio gyvenimo ak- tais, turgûs; X – valstieèio trobos sutvarkymas, dë- tyvumo, ðvietimo institucijø veiklos, baþnyèios vima apranga, kaimo sveikatingumo padëtis, ðei- átakos bendruomenës gyvenimui apraðymà. mø sudarymo paproèiai; XI – nacionalinës ir Samprotaudamas apie sociologiniø monogra- politinës sàmonës bûklë; XII – kaimo religinis gy- fijø rengimo principus, vertingiausiais mokslinin- venimas, ðvietimo padëtis, knygø skaitymas; XIII – kams faktais F. Bujakas laikë tuos, kuriuos galima bendravimo paproèiai, þmoniø darbðtumas, liau- iðmatuoti, todël savo monografijose daugiausiai dies tautosakos situacija. analizuodavo demografinius ir ekonominius duo- Monografijoje apie Limonovos miestelá26 F. Bu- menis, aiðkinosi, kokiomis aplinkybëmis, kokiems jakas plaèiai aptaria istorinæ padëtá, maþiau dë- veiksniams dalyvaujant ávyksta stebimieji ávykiai. mesio skiria þemës ûkio klausimams, nagrinëja Jis ypaè pabrëþë duomenø patikimumo svarbà. F. kilnojamojo turto, pramonës, amatø, prekybos, kre- Bujakas manë, jog tyrinëtojo atliekama faktø kla- dito vartojimo, gyvenimo sàlygø, aprangos, svei- sifikacija ir analizë, remiantis medþiaga, surink- katos ir kt. klausimus. Jis pateikia dviejø ðeimø ta kitø þmoniø (jam nedalyvaujant), yra visiðkai (krikðèioniø ir þydø), kurias laiko vidutinëmis (fi- priklausoma nuo jø individualaus patyrimo ir gali ziniu, protiniu, moraliniu, ûkiniu ir visuomeniniu neatitikti objektyvios padëties. Nors tokio tyrimo poþiûriais), biudþetø formavimo, iðlaidø ir paja- rezultatai gali bûti vertingi ir teoriðkai pateisina- mø struktûrà; ðiuo poþiûriu analizë sutampa su Le mi, bet abejotina, kiek jie atitinka realybæ. Play’jaus tyrimais. Aptardamas dvasinës kultûros F. Bujakas tyrinëtojui kelia didelius reikalavi- problemas, F. Bujakas analizuoja neraðtingumo ir mus: jis turi stengtis visapusiðkai paþinti visus so- kitokius ðvietimo klausimus, aptaria paproèius, cialinius reiðkinius, ne tik remtis savo patyrimu, moralines þmoniø nuostatas, politinius santykius. bet ir já kontroliuoti, pasiremdamas kuo platesniø Vertindamas socialinius sluoksnius, autorius ak- visuomenës sluoksniø atstovø nuomone. Èia turi- centuoja Limanovos smulkiàjà burþuazijà ir jos mi galvoje tie individai, kurie kuria tiriamuosius ideologijoje mato socialinio atsinaujinimo gali- santykius – taip bûtø iðvengta vienaðaliðkumo ir mybæ bei prielaidas maþø miesteliø gyventojø so- netikslumø. cialinei veiklai aktyvinti. Limanovos monografi- Svarbiausi metodai, anot jo, yra: a) tiesioginis ja reikðminga dël jos áþangoje pateiktø stebëjimas, b) ávairiø tiriamos vietovës statistiniø metodologiniø autoriaus pastabø apie sociologo (demografiniø, ûkio padëties) duomenø rinkimas, tyrinëtojo pozicijas: paties tyrinëtojo dalyvavimo c) apklausos lapo panaudojimas (apklausiant ti- bûtinumà renkant duomenis, pageidavimà medþia- riamàjá kolektyvà arba tik kai kuriuos valstieèius, gos rinkimui pasitelkti ávairius gyventojø sluoks- kurie gerai þino vietos situacijà; ðá metodà ið da- nius. lies galima vadinti ekspertø metodu). F. Bujakas Antrojoje monografijoje apie Maðkienicø kai- naudojosi anketomis, tirdamas neraðtingumo, ðvie- mà27 pagrindinë analizuojama problema – tai þmo- timo padëties ir kitus klausimus, stengdamasis jø niø emigracija uþdarbiavimo tikslais; èia aptaria- duomenis kontroliuoti ávairiais bûdais – tiesiogi- mos valstieèiø buitinës sàlygos iðeivijoje. Ðiuo niu stebëjimu, pasitelkdamas ekspertus. Jo nuo-

25 Komendera A., Socjologiczne monografie wsi w Polsce, Studia socjologiczne, 1973, Nr. 2, p. 179. 26 Bujak F., Limanova, Kraków, 1902. 27 Bujak F., Maszkienice, Kraków, 1914. 54 LOKALÛS TYRIMAI

mone, reikia naudoti kuo platesnæ tyrimo techni- monografijos struktûrà sudarë: 1) aplinkos (geog- kø amplitudæ, nes taip bus kuo tiksliau suþinota rafinës, geologinës, fizinës, istorinës) studijavi- sudëtinga visuomeninë realybë. mas, t. y. socialinio gyvenimo sàlygø analizë, 2) Kaip paþymi M. Èernia28 , ryðkiausias etapas pasireiðkimø – ekonominio, dvasinio, teisinio, po- Rumunijos sociologijos istorijoje buvo Bukareðto litinio, administracinio pobûdþio reiðkiniø – ana- mokyklos, kuriai vadovavo Dimitrie Gusti, veik- lizë, 3) socialiniø grupiø (ðeimos, amþiaus gru- la. Svarbiausia ðios mokyklos savybë – ryþtinga pës ir kt. institucijø) apþvalga. orientacija á tiesioginius konkreèios socialinës re- Kaip paþymi Rumunijos sociologijos istorijos alybës tyrimus. D. Gusti (1880–1955) yra vienas tyrinëtoja M. Larionescu31 , D. Gusti’o átaka jau- ið pagrindiniø monografinio metodo atstovø. Jo gru- èiama ir dabar: jau po 1989 m. pagal jo sociolo- pë laikësi tarpdisciplininës paradigmos bei socio- ginës monografijos paradigmà ðalyje buvo atlikti loginio integralizmo principo, pabrëþdami socio- keliø kaimø tyrimai, o 2001 m. ákurtas Rumunijos logijos ir politikos ryðá. Sociologinës monografijos socialinis institutas (the Romanian Social Institu- objektu laikydamas socialiná vienetà – kaimà, D. te), kuris atitinka jo 1921 m. ákurtos mokslinës ins- Gusti sukûrë garsià monografinio metodo mokyk- titucijos principus. là (the Bucharest School of Monograph Sociolo- gy29 ), XX a. antrame ketvirtyje patraukusià dau- V. Stanevièius – monografinio gelio Europos ir Amerikos sociologø dëmesá. 1925–1948 m., jam vadovaujant 2 500 tyrëjø (230 metodo atstovas Lietuvoje individualiø projektø), buvo iðtirta 626 ðalies kai- Kaimo, kaip ryðkaus ekonominio ir kultûros fe- mai30 . Stebina ir socialinio vieneto tyrimo visa- nomeno (á vienà vienovæ junganèio gamtos, þmo- pusiðkumas. D. Gusti pasisakë uþ ávairiapusá so- gaus veiklos, istorinës kaitos ir kitus elementus), cialinës realybës tyrimà, taigi prieð kabinetinæ apraðymo bûdai priklauso nuo autoriø tapatumo spekuliatyvinæ sociologijà, o vertino empirinius su viena ar kita intelektualine kryptimi, þanru ir tyrimus, atliktus anketavimo bei tiesioginio ir akty- pan. Groþinëje ir populiarioje literatûroje daþnai vaus stebëjimo bûdu. Jis nesutiko ir su ta empirinës pabrëþiamas kaimo romantiðkumas, gamtovaiz- sociologijos kryptimi, kurios atstovai panaudoda- dþiø groþis, kaimo þmoniø dorovinës vertybës, uni- vo anketas, surinktas pasitelkus nekvalifikuotus as- versalumas, gyvenimo paprastumas. Kaimas daþ- menis. nai suvokiamas kaip miesto kultûrà ir civilizacijà Sociologija, anot D. Gusti’o, neturi apsiriboti maitinantis ðaltinis. Egzistuoja ir etnografiniø kai- tik lokaliais tyrimais ir surinktais duomenimis. mo tyrimø apraðomoji tradicija: O. Kolbergo, T. Jos tikslas – duomenis apdoroti ir apibendrinti iki Narbuto, S. Daukanto darbuose galima rasti ávai- tam tikro lygio (teorijos). Jis sukûrë originalià so- riø vietoviø ankstyvojo laikotarpio materialinës ir ciologinæ sistemà: sociologijà jis suvokë kaip dvasinës kultûros bruoþø apraðymà. mokslà apie visuomenæ, kaip vienà visumà, o Vitoldo Stanevièiaus sociologinë monografija socialinæ realybæ – kaip aplinkos ir socialiniø jun- apie Vilniaus kraðto Matuizø Balandiðkiø kaimà32 giniø pasireiðkimø kompleksinæ sistemà. Aplin- yra viena ið nedaugelio monografijø, kurioje ap- kà (milieu), arba fonus (cadres, background), D. raðoma XX a. antro deðimtmeèio Lietuvos kaimo Gusti suvedë á dvi kategorijas, susidedanèias ið socialinë, ekonominë padëtis bei visuomeniniai keturiø elementø. Pirma kategorija – nuolatinë, santykiai. Ðio darbo paraðymà lëmë to meto Len- nepertraukiama (permanente) arba natûrali, su- kijos (ir okupuoto Vilniaus kraðto) þemës ûkio kri- sidaranti ið kosminio ir biologinio fonø, antra – zës, reikalavusios nedelsiamos reformos. Kaip eko- socialinë, susidedanti ið istoriniø ir psichologi- nomikos profesorius jis buvo vienas ið pagrindiniø niø fonø. Aplinka (fonai) veikia socialinæ realy- ðios reformos rengëjø; to prielaida V. Stanevièius bæ ir verèia kurti ekonomines, dvasines, sociali- manë esant apskrièiø bei valsèiø ûkiniø ir socia- nes, politines, juridines vertybes. O tai jau liniø santykiø apraðymus (Witold Staniewicz pasireiðkimai (manifestations). Socialinio vieneto (1888–1966) – ekonomistas, sociologas, su pertrau-

28 ×åðíÿ Ì., Ñîöèîëîãè÷åñêèå èññëåäîâàíèÿ â Póìûíèè, Ñîöèîëîãèÿ è èäåîëîãèÿ, Ìîñêâà, 1965. 29 Diaconu M., The Sociological School of Dimitries Gusti, Sociological Documentary, Bucuresti: Editura Eminescu, 2000. 30 Gusti D., Opere, vol. 5, Bucharest: Editura Academiei. 31 Larionescu M., Romania. Three Social Science Disciplines in Central and Eastern Europe. Handbook on Economics, Political Science and Sociology (1989–2001), ed. M. Kaase and V. Sparschuh, Bonn–Berlin: GESIS / Social Science Information Centre, 2002, p. 505. 32 Staniewicz W., Matujzy Bolondziszky. Studium spoùeczne i gospodarcze, Wilno: Pogoñ, 1923. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 55 komis dirbo Vilniaus universitete (1933–1937 – rek- kiø ûkiø Balandiðkiø kaime XVIII–XIX a. buvo ypaè torius), nuo 1945 m. – Poznanës universitete. Pa- aktualûs baudþiaviniai santykiai. XVII a viduryje skelbë apie 100 publikacijø þemës ûkio reformos, Matuizø Balandiðkiø kaime buvo 12 sodybø, èia ðvietimo klausimais). gyveno 115 þmoniø (55 moterys, 60 vyrø), jiems V. Stanevièiaus sociologinës monografijos priklausë 832 deðimtinës þemës. Apraðydamas struktûrà sudaro geografinës padëties, þemës pa- 1846 m. Versekos dvaro inventoriø ir socialinius dalijimo bei dirbimo, Matuizø istorijos, valstie- bei ekonominius santykius, monografijos autorius èiø demografinës bei ekonominës padëties, mig- pateikia þemës dirbimo, gyvuliø auginimo prak- racijos, kultûriniø santykiø, ðeimos, buities tikà, atskleidþia þmoniø gyvenimo bûdo bruoþus. apraðymas. Palyginus su F. Bujaku, V. Stanevièius Tada á baudþiavà eidavo 16–50 metø moterys, 18– þymiai socialiðkesnis ir kritiðkesnis: parodo socia- 55 metø vyrai, ten dirbdami nuo saulës patekëji- linës dezorganizacijos reiðkinius, Lenkijos val- mo iki nusileidimo34 . Per metus valstieèio ðeima dþios abejingumà Matuizø valstieèiø poreikiams, turëdavo apie 104 rublius pajamø. V. Stanevièiaus þemà kultûriná bei ðvietimo lygá. Autorius pabrë- nuomone, jø padëtis nebuvo labai bloga, be to, þia, jog ekstensyvus þemës naudojimas „valstie- gyvenimà sunkino girtuoklystë (kurià skatino ir èiø ðeimoms negali uþtikrinti pakankamos egzis- dvaras, turëjæs degtinës varyklà ir karèiamà) ir tencijos”, analizuoja vis didëjantá þemës plotø þmoniø neiðprusimas. V. Stanevièius stebi dar ga- smulkinimo reiðkiná ir to stabdþius – migracijà, na tvarkingai organizuotà, tradicinës kultûros pa- vedybas materialiniu pagrindu. Apraðomi ir feo- proèiais bei vertybëmis besiremianèià bendruo- dalinio valdymo padariniai – valstieèiø ûkinës menæ. veiklos ir kultûros pasyvumas, globos poreikis. Ver- Kaimo bendruomenës gyvenime buvo paste- tindamas kaimo monografijø pobûdá, tai pastebi bimos dvi tendencijos: a) ðeimos, giminës uþda- ir J . Szczepañskis33 . rumas (apsirûpinant gyvenimo priemonëmis, kau- V. Stanevièius taip pagrindþia monografijoje piant savo pajëgas, didinant nuosavybæ, auginant naudotø metodø bûtinumà: pagrindiniu metodu jis vaikus), b) dalyvavimas visuomeniniuose proce- laiko betarpiðkà stebëjimà, tai „susipaþinimas su suose: talkinant, kartu ðvenèiant, tvarkant kaimo þmonëmis vietoje, ásiskverbimas á visus santykius reikalus, prekiaujant, dalyvaujant religinëse apei- <...>, betarpiðkas medþiagos rinkimas“. Be to, jis gose, kultûriniame gyvenime. Buvo bûdingi ben- naudojo kaimo administraciniuose organuose gau- dradarbiavimo, dominavimo – paklusimo, darnos tà oficialià medþiagà, papildydamas jà vietoje (o kartais ir nesutarimø) tipo santykiai. Socialinë surinkta medþiaga, taip pat pasitelkë 1921 m. gy- tvarka buvo atgaminama analizuojant þmogaus ventojø suraðymo duomenis. Svarbià reikðmæ jis polinká á vienos ar kitos grupës (ðeimos, giminës, teikë ekspertiniam ir interviu metodams – didelæ tautos, kaimo) idëjas ir vertybes. medþiagos dalá surinko ið pokalbiø su keliolika Visuomenëje vyko natûralus susiskirstymas pa- geriausiai informuotø valstieèiø. gal privatinës nuosavybës dydá, turtà, þemæ, pa- V. Stanevièius pesimistiðkai galvoja apie kai- status, ûkio padargus, gyvulius, ðeimos tipà bei mo ateitá. Jis siûlo tokias reformas: didinti ûkiø jos socialines funkcijas ir reikðmæ bendruomenë- naðumà, kelti ûkininkavimo kultûrà, siekti geres- je, jos nariø sugebëjimus. Privaèios iniciatyvos sà- nio gyventojø iðsilavinimo. lygomis buvo svarbu þinoti, kà kiekvienas kaimo Matuizos Balandiðkiai – tai Eiðiðkiø apskrièiai þmogus mainais galëtø suteikti kitam, kokiø pa- priklausantis vidutinio dydþio Vilniaus kraðto kai- slaugø galima tikëtis kaime (ðie bruoþai dabarti- mas (tad galintis atskleisti ðio kraðto þemdirbiø nëmis sàlygomis vël atgaivinami). Kaime yra kal- socialines, kultûrines, ekonomines problemas), vis, siuvëjas, batsiuvys, þmonës kartais esantis Lydos (nutolæs nuo ðio miesto 45 km) ir Vil- uþdarbiauja medþiodami, gaudydami þuvis ir vë- niaus (nutolæs 60 km), kaip svarbiø ekonominiø ir þius, rinkdami grybus. kultûriniø centrø, átakos zonoje. Sekdamas kitø Ðeimø gyvenimo bûdo pagrindà sudarë priva- vietoviø monografijø modeliais, V. Stanevièius ap- tinë nuosavybë, pagrásta paveldëjimo teise. Kiek- taria kaimo þemiø derlingumà, geografinæ padë- viena karta pritaikydavo vyresniøjø gyvenimo, dar- tá, archeologinius ir istorinius duomenis, demogra- bo, ðeimø sukûrimo, ûkiø tvarkymo patyrimà. finæ bei socialinæ visuomenës padëtá, kaimo Kadangi tradicinëje visuomenëje pokyèiai yra la- istorijos bei kultûros bruoþus. Nedideliame, pen- bai lëti, skirtingø kartø pasaulio suvokimas ir ver-

33 Szczepañski J., Socjografija, Wiedza i Ýycie, 1950, Nr. 4, p. 416–417. 34 Le Play F., Les ouvriers europeens, etudes sur les travaux, la vie domestique el la condition morale des populations ouvriers de l’Europe, Paris, 1855, p. 25. 56 LOKALÛS TYRIMAI

tybiø sistema skirdavosi nedaug. Socialinë bran- gyvintø verslus, vadovautø kooperaciniam judë- da buvo pasiekiama per socializacijà, dalyvau- jimui. jant ðeimai, giminei, kaimo bendruomenei. To meto visuomenëje buvo svarbus turgus kaip Ið kaimo þmoniø vieðosios nuomonës atsisklei- þmoniø susibûrimø, pirkimo ir pardavimo, varþy- dþia bendruomenës nariø poelgiø ir veiksmø ver- tuviø ir santarvës, konkurencijos ir kompromisø tinimo sistema, pagrásta tradiciniø, turinèiø galià sudarymo, politikavimo ir linksmybiø vieta. vertybiø pripaþinimu, o kitø atmetimu. Kaimo au- Autorius apraðo dar tradicinæ kultûrà propaguo- toritetai, bendruomenës nariai, kà nors pripaþin- janèio kaimo gyvenimo bûdà, kuriam bûdingas dami ar pagirdami, paskatindavo ir patvirtindavo beveik natûralus ûkis, ryðkiai atskirta kasdiena nuo suaugusiø ir jaunø þmoniø gyvenimo bûdo, elge- ðvenèiø, pati socialinæ kontrolæ vykdanti kaimo sio atsakingumo faktus. Ðeimos gyvena atskiruo- bendruomenë, stiprus paproèiø vaidmuo. Taèiau se ûkiuose, o bendrose socialinëse erdvëse (tur- pamaþu nyksta kaimo uþdarumas: maisto produk- guose, baþnyèioje, talkose, kaimo susirinkimuose, tai parduodami miestieèiams, kaimo vyrai po ka- vakarëliuose, þemës ûkio rateliuose) kuriami so- riuomenës iðvyksta uþdarbiauti svetur, merginos lidarumo, kooperacijos, o kartais ir konfliktiniai ieðko tarnysèiø miestuose. XIX a. pabaigoje pra- santykiai. Kultûros sakralizacija palengvindavo sideda emigracija á Amerikà: 1905–1914 m. ið Vil- auklëjimà, socialiniø ir moraliniø normø laikymà- niaus, Kauno, Gardino gubernijø kasmet iðvykda- si, konfliktø iðsprendimà. Socialinë baimë buvo vo 14–24 tûkstanèiai þmoniø. Po Pirmojo susijusi su ligomis, nederliais, prieðø ásiverþimu. pasaulinio karo, kaip nurodo V. Stanevièius, jau Tai buvo aiðkinama kaip duotais Dievo. Ypaè ryð- iðvyksta Amerikoje gyvenanèiø matuizieèiø ðei- kiai V. Stanevièius apraðo Pirmojo pasaulinio ka- mos – moterys ir vaikai, t. y. prasideda pasyvios ro padarinius – daugelio ûkiø sunaikinimà, mate- emigracijos etapas. Tad þymiai iðauga geografi- rialinius nuostolius, ðeimø iðblaðkymà ir þmoniø nis þmoniø mobilumas, o emigravæ gyventojai per- netektis. teikia ir kitø tautø gyvensenos modelius; keièiasi Bendruomenëje nuo seno buvo suformuoti pa- tradicinë ðeimos struktûra, identiteto bruoþai. Ur- galbos, globos, gailestingumo sampratos bei el- banizmo vertybës tampa patrauklios. gesio modeliai, kurie garantuodavo pagalbà savo Iðskirtiniai kaimo þmonës, turintys aukðtà sta- nariams, jiems patyrus nesëkmæ, nuskurdus, susir- tusà (nors kartais ir ne visada labai gerbiami), yra gus, nusenus. Kaimo gyventojams bûdingas ma- kunigas, dvarininkas, gydytojas, ðaltyðius, polici- þas raðtingumas: 1921 m. gyventojø suraðymo duo- ninkas, pribuvëja. Kompetencijos centrai, á kuriuos menimis, ið 216 gyventojø tik 11 moka skaityti, o kreipiamasi, esant svarbiems atvejams, yra dva- 3 – skaityti ir raðyti (tai daugiausia Versekos mo- ras, baþnyèia, administracija, mokykla. kyklos mokiniai). 1922 m. ákurta mokykla gyven- Matuizø Balandiðkiø þmonës turëjo aiðkius, tojai labai dþiaugiasi, nes vaikai èia iðmoksta ne apibrëþtus vaidmenis: valstieèio, jaunos mergi- tik raðto, bet ir tvarkos, ðvaros, ágyja dràsos (V. nos ar motinos, vedusio vyro ir t. t. Vaidmuo api- Stanevièiaus pastebëjimu, pradëjæ lankyti mokyk- brëþdavo veiksmø sistemà, teises ir pareigas, at- là vaikai bûna blogai iðsivystæ, panaðûs á lauki- sakomybës ir lûkesèiø turiná, solidarumà su viena nius þvërelius)35 . Kaip svarbø trûkumà V. Stanevi- ar kita grupe. Vëliau atsiranda nauji vaidmenys: èius paþymi þmoniø tamsumà bei pabrëþia, jog iðeivio á miestà (darbininko, tarnaitës), emigranto jis – tai þmoniø apatijos ir nepakankamo darbðtu- á Amerikà ar Prancûzijà. Policijai ir administraci- mo prieþastis. Matuizieèiai nuo seno yra suma- nei valdþiai þmonës nëra labai palankûs, þiûri á nûs, taèiau jø darbas nëra labai intensyvus. Ið pri- juos skeptiðkai. gimties jie yra inteligentiðki, gerai orientuojasi, Socializacija vykdavo kaimo ðeimos, bendruo- gerbia kitø uþmojus. Neigiamos jø savybës – pa- menës aplinkoje. Paaugliai nepatirdavo atotrûkio vydumas, átarumas36 . ir prieðtaravimø tarp norimo ir esamo, savo iðraið- Anksèiau prekybos sferoje vyravo perpardavi- kà ir svarbà suvokdavo ypaè per pareigas namø nëtojai þydai, kurie, geriau orientuodamiesi, tie- ûkyje. Pareigos keitësi jiems augant. Biologinis siai ið valstieèiø namø supirkinëdavo gyvulius, jaunimo brendimas buvo glaudþiai susijæs su jø maisto produktus. Vëliau patys valstieèiai iðmo- socializacija, uþimtumu, vaidmens reikðmingu- ko geriau prekiauti, taèiau, V. Stanevièiaus nuo- mu. Tradicijos padëdavo susiorientuoti suaugusiøjø mone, kaime trûko mokytø þmoniø, kurie galëtø pasaulyje, maiðtas prieð jø vertybes nebuvo ryð- organizuoti þemës ûkio produktø supirkimà, pa- kus. Jaunimui buvo aiðku, ko galima tikëtis atei-

35 Staniewicz W., Matujzy Bolondziszky. Studium spoleczne i gospodarcze, Wilno: Pogoñ, 1923, p. 121. 36 Ten pat, p. 129. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 57 tyje. Jø savybës nebuvo taip iðryðkinamos, kriti- varþo asmenybës teises, o palieka tik prisitaiky- kuojamos, reikalavimai apsiribodavo tradicinës mà, vargà, uþtraukia sunkià (daþniausiai mote- kultûros vertinimais ir normomis: mat egzistavo rystës) naðtà. nedaug institucijø, kuriø funkcijos buvo susijusios Konfliktiniais þidiniais nebuvo (kaip dabar) vy- su auklëjimu, átraukimu á savas struktûras. Kaimo ro ir þmonos ásipareigojimai profesijai, aktyvus da- geografinës erdvës platumas jø fiziniam brendi- lyvavimas visuomeniniame, kultûriniame gyve- mui sudarydavo geras sàlygas, o ðeimos, kaimy- nime, jø individualizacija, saviraiðka, o dël to – nø, bendruomenës vieðoji nuomonë jiems garan- motinos ar tëvo priedermiø apleidimas, ðeimos pri- tuodavo psichologiná saugumà. vatumo paþeidimas. Nesutarimai buvo sprendþia- Jaunimo asmenybës kûrimas vykdavo per ta- mi susitaikymu ir iðsiaiðkinimu, o ne iðsiskyrimu patybës su suaugusiø gyvenimo modeliais paieð- ar susvetimëjimu, kaip yra dabar. Þmogaus vidi- kas. Ypatingos svarbos naujà socialiná statusà jiems niai konfliktai vyko tai prisiderinant prie kito (per suteikdavo áþengimas á „gaspadoriø tarpà“. Tai ðei- moralinæ vaizduotæ, kuri iðpleèia jo laisvæ), tai mos sukûrimas, nuosavybës valdymo ir gavimo nugalint kito nuostatas, tai priimant kanèià kaip faktas. Jau maþdaug nuo 20 metø jaunuoliai skirs- pasiaukojimo, orientavimosi á tobulumà þymæ. Ið- tydavosi: vieni likdavo ûkyje, kiti iðeidavo uþdar- tuokos nebuvo kaip konfliktø tarp sutuoktiniø spren- biauti á dvarus, dalis merginø iðtekëdavo á kitus dimo bûdas. kaimus, kai kurie jaunuoliai iðeidavo á rekrûtus (ir Vartojimo sociologijos tyrinëtojams gali bûti retai sugráþdavo), kiti tapdavo amatininkais ir pan. naudingi V. Stanevièiaus apraðyti kaimieèiø mity- Santykiai su artimaisiais, kaimynais buvo svar- bos bûdai. Pagrindiniai produktai buvo duona, bul- bi þmogaus jausmø ir emocijø iðraiðkos forma ir vës, darþovës. Skirtingi buvo kasdieniai ir ðvenèiø vieta. Èia koncentruodavosi þmogaus poþiûriai, valgiai. Arbata, kava, cikorija, degtinë buvo var- tarpasmeniniai ryðiai. tojami per pasilinksminimus, ðeimos ðventes, lai- V. Stanevièiaus apraðytame ðeimos modelyje dotuves. Þmonës valgydavo tris kartus per dienà, pastebima þymiai kuklesnës, negu yra dabar, jos pagal religinius reikalavimus grieþtai laikydavosi nariø pretenzijos á teisumà, pranaðumo siekimà, pasninko. Autorius paþymi, jog ir neturtingos ðei- gi pabrëþiama pagarba bei paklusnumas tëvø va- mos nebadauja, nors ir valgo kukliai. Ðvenèiø me- liai bei jø gyvenimo bûdui. Þmonës èia paprastes- tu iðgëræ degtinës, vyrai (ypaè jaunimas) daþnai ni, maþiau konfliktuoja su savo prigimtimi, yra patriukðmauja. Taèiau V. Stanevièiui neteko gir- didesnëje santarvëje su kitais, su supanèia aplin- dëti, jog kaime gyventø nors vienas ûkininkas, ku- ka ir kultûra. ris pasigertø dienos metu be jokios progos. Ðeimà vienija solidarumu pagrástas þemdirbio Saldumynai (saldainiai, medus), rieðutai, vai- darbas, privatinë nuosavybë, priklausymas tai pa- siai (daþniausiai auginami dvarø soduose) buvo èiai katalikiðkai aplinkai ir kultûrai. Ðeimø sukû- perkami turguose ar prie baþnyèios. Jauèiami sai- rimà autorius pateikia kaip dviejø asmenø, darbi- tai su kitomis kultûromis: perkami audiniai, paga- ninkø, dviejø ûkiø susijungimà, ûkio papildymà minti Lodzëje, degtinë – Poznanëje. (ne visada pagrástà jaunøjø meile), pabrëþia tokiø V. Stanevièiaus sociologinë monografija apie ðeimø geram funkcionavimui svarbias jaunøjø sa- Matuizø Balandiðkiø kaimà pratæsia ðio metodo vybes: darbðtumà, geranoriðkumà, ûkiðkumà. Ðei- taikymo europines tradicijas ir yra bene vieninte- moje svarbus moters vaidmuo. Akcentuojama, jog lis to laikotarpio empirinio pobûdþio darbas Lie- ðeima yra ypatinga visuomenës struktûros jëga. V tuvos sociologijos istorijoje; ði monografija leidþia Stanevièius pateikia visuomenës nuomonæ apie orientuotis á palyginamàjá tyrimà, atitinkantá ðiuo- moterá: ji yra vertinama sumani, mokanti ávairius laikinës sociologijos reikalavimus ir fiksuojantá ti- ûkio darbus mergina, kuri net bûdama neturtinga riamos vietovës (ir kitø panaðiø kaimø) visuome- yra tinkamesnë santuokai nei nedarbðti ir ið netur- nines permainas. tingesnës ðeimos. Nesutarimus ðeimoje, pasiskirs- tymà á opozicines grupes nulemdavo: a) iðanksti- Iðvados në nepalanki nuomonë apie naujo nario (þento, marèios) ðeimà, ðios ðeimos gyvenimo bûdà (ûkio Vietoviø monografijos pabrëþia tos erdvës reikð- pajëgumà ir prieþiûrà, tvarkingumà, darbðtumà, mingumà, paraðyti apie tam tikrà vietà (miestà ar vaikø auklëjimà), b) ambicijø lygis, t. y. noras jaus- kaimà) tekstai yra ne tik kultûriniai faktai, bet ir ti, jog jø poþiûris á gyvenimà, asmenybë yra pra- galios paraiðka þmoniø istorinei sàmonei. Monog- naðesni, nesiderinti prie kitø nuomonës, c) suvo- rafija apie erdvës vienetà sustiprina jo statusà, ága- kimas, kad santuokos saitai uþgniauþia þmogø, lina þmoniø gyvenimo bûdo vaizdø atgaminimà, nesuteikia laukiamo ir ásivaizduojamo gërio, su- rekonstruoja ávairiø laikø visuomenës socialinius santykius bei struktûras. 58 LOKALÛS TYRIMAI

Summary monographs were carried out in accordance with the Gustian interdisciplinary paradigm The and Monographic method in sociology: the his sociological principles and methods as the conception and development theoretical foundation of empirical surveys, In the paper the monographic method in sociologic integralism, direct and active sociology, its ideas, history and manifestation in observation, interdisciplinary cooperation in the various European countries (including Lithuania) survey. is analysed. The authoress displays the Polish sociologist F. Bujak (1875-1953) was the significance of this qualitative approach successor of F. Le Play school, the organizer of the especially in the villages and local communities villages sociological research. He was closely studies where the environment and styles of life, connected with agrarian reform in the country. production and consumption, economic life, social F. Bujak investigated three Polish villages, as development, culture, history, psychological and Maszkienice (1903), Þmiàca (1903), Limanova etnographical traits of the inhabitants were (1902), Maszkienice (1914); his scientific works revealed. were par exellence sociological, they were The iniciator of monographic method in grounded on participant observation, statistical sociology is F. Le Play (1802-1882) who as materials of localities, on the data of engineer, social scientist and the social reformer questionnaires. investigated the conditions of work and life of The social monograph about the Lithuanian Europe working class. This material was published village Matuizos Balandiðkiai (written 1923 by 1855 in 6 volumes named „The European W.Staniewicz , economist, professor of Vilnius workers...“. F. Le Play used this structure in the university) provides the discription, classification investigation: 1) the environment of population, and inventory of the nature and social objects in its work and family living condition, moral habits, space. The history of places, set of relations and 2) the budgets of families, 3) the analysis of the forms of life are the main elements of this social elements of social conditions. Very significant monograph. The author reveals the continuity of social monograph of F. Le Play was „The history, structuralization of people and educational organization of the family“; the used methods and level; they experienced the transition from an procedures of this work and there revealed problems agricultural to a primarily market society. The influenced the development of the monograph increasing significance of education and literacy method and the formation of the family‘s sociology is emphasized. V. Staniewicz analysses the social object. world as network of social positions and roles, the D. Gusti (1880-1955) constructed the famious formation and the styles of life of peasants families, Bucharest School of Monograph Sociology; emigration and consumption. between 1925 and 1940 in Romania villages a Social monographs were the expression of strong trend of empirical reserach produced a positivistic tendencies in science against large number of monographs based on annual speculative sociology. All the leaders of the research projects conducted by teams of students monograph method greatly stimulated the or other groups. Consisting of scholars from development of empirical sociology in Europe. various disciplines, approximately 2500 team Keywords: monographic method in sociology, members participated in 230 individual projects and its representatives F. Le Play, D. Gusti, and studied 626 villages. Integral village F. Bujakas, W. Staniewiczius; history of sociology. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 59

GRAÞUTËS REGIONINIO PARKO KULTÛROS PAVELDO OBJEKTØ GEOGRAFINIS VERTINIMAS Kæstutis Ðvedas

Vilniaus pedagoginis universitetas, Studentø g. 39, LT–08106 Vilnius, El. paðtas: [email protected]

Santrauka

Straipsnyje nagrinëjama Graþutës regioninio nyje nebus nagrinëjami prosëliðkos kultûros atsi- parko, esanèio Zarasø ir Ignalinos rajonuose, kul- radimo klausimai, kadangi tai istorikø ir archeo- tûros paveldo objektø dabartinë bûklë. logø priedermë. Kultûros paveldas yra suskirstytas á kategori- Istorinë Sëlos padëtis Lietuvos ir Latvijos tar- jas pagal objektø svarbà ir paskirtá. Didþiausias pribyje lëmë abiejø ðaliø pastangas tyrinëti sëliø dëmesys skirtas piliakalniams ir pilkapiams, ka- gyventas teritorijas. Prisidëdami prie ðiø tyrimø dangi juose yra iðlikusi svarbi faktinë medþiaga, 2003 ir 2004 m. vasaromis su Auðra Lamanauskie- bylojanti apie ðiose teritorijose gyvenusias sëliø ne, kuri apie tai raðë bakalauro darbà, atlikome gentis. Sukauptø natûriniø duomenø pagrindu at- piliakalniø ir pilkapiø geografiná vertinimà. liktas piliakalniø ir pilkapiø geografinis vertini- Buvo pabandyta paþvelgti á ðiandien iðliku- mas. Jam atlikti buvo sukurta originali metodika, sius piliakalnius ir pilkapius ið geografiniø pozi- kuri leido nustatyti dabartinæ ðiø svarbiø paveldo cijø. Juo labiau kad yra árodytas ryðys tarp geog- objektø bûklæ. rafiniø sàlygø ir kultûros paveldo objektø. Apibendrinti rezultatai rodo, kad tiek piliakal- Etnografinëje literatûroje iðryðkëja faktai, árodan- niø, tiek pilkapiø bûklë yra prasta. Parko teritori- tys, kad etniniø þemiø ribos sutampa su skirtin- joje trûksta informacijos apie objektus, jie sun- gomis gamtinëmis ribomis. Yra ir kiti akivaizdûs kiai pasiekiami, apaugæ piktþolëmis, krûmais, duomenys. Pavyzdþiui, akmeniniai pilkapiai su pilkapiai iðkasinëti „lobiø ieðkotojø“ ar kitaip su- degintø ir nedegintø þmoniø kapais yra paplitæ darkyti. Graþutës regioninio parko direkcija, Za- riedulingose Dzûkø aukðtumose ir bûdingi jot- rasø ir Ignalinos rajonø savivaldybiø bei seniûnijø vingiams1 . Smëlingose ir molingose lygumose, administracija turëtø skirti didesná dëmesá pavel- kuriose nëra rieduliø, tokie pilkapiai neaptinka- do objektø apsaugai ir jø populiarinimui. mi. Kraðtovaizdþio kompleksø koreliacijà su lai- Raktaþodþiai: kultûros paveldas; piliakalniai; dojimo paminklais atspindi 1 paveikslas2 . Minë- pilkapiai; regioninis parkas. tose lygumose pilkapiai yra apjuosti grioviø. Kalbant apie sëliø laidojimo tradicijas pilkapiuo- Ávadas se, reikia paþymëti, kad ðis mirusiøjø laidojimas èia iðliko ilgiau negu kitur. Bëda ta, kad trûksta Lietuvos lokalinëmis teritorijomis galima lai- tyrinëjimo duomenø, be to, neaiðkios sëliø are- kyti ir 30 regioniniø parkø. Vienas jø – Graþutës alo ribos. regioninis parkas, kuris yra Zarasø kraðte. Tai se- Graþutës regioniniame parke taip pat yra aki- nøjø ðio kraðto gyventojø – sëliø þemë. Sëliai yra vaizdus ryðys tarp kraðtovaizdþio elementø ir pi- viena ið baltø genèiø, kuriø teritorinës ribos yra liakalniø bei pilkapiø. Piliakalniai daugiausia ið- nustatytos tik apytiksliai. Taèiau jø gyventoje te- sidëstæ kalvotame moreniniame reljefe, eþerø ir ritorijoje iðliko daug praeities liudininkø, tarp jø upiø pakrantëse, tai yra ten, kur buvo geriausios piliakalniai, pilkapiai ir pilkapynai. Juose slypi gynybinës ir gyvenimo sàlygos. Pilkapiø daugiau- mokslui labai svarbûs faktai. Archeologiniai duo- sia yra smëlingoje fliuvioglacialinëje lygumoje, menys leidþia atkurti istorinius procesus ir paly- kurioje vyrauja lengvi, sausi smëlio ir þvirgþdo ginti skirtingø istoriniø laikotarpiø kultûrinæ iðraið- gruntai. Tai patvirtina ir A. Tautavièiaus tyrinëji- kà. Ðis bûdas yra vienas ið patikimiausiø, kai mai jotvingiø gyventose teritorijose3 . M. Gimbu- kalbama apie prieðistorinius laikus. Taèiau straips-

1 Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, 1997. 2 Seibutis A., Etninës paleogeografijos pradmenys, Vilnius, 2002 3 Tautavièius A., Jotvingiai, dainaviai, sûduviai, poleksënai, Vilnius, 1977, t. 2. 60 LOKALÛS TYRIMAI

1 pav. I – XIII a. laidojimo paminklø koreliacija su kraðtovaizdþio specifika Kraðtovaizdþio kompleksai: 1 – prieðpaskutiniojo apledëjimo aukðtumos, 2 – Baltijos aukðtumos, 3 – moreninës plynaukðtës, 4 – fluvioglacialinës lygumos, 5 – limnoglacialinës lygumos, 6 – Nemuno ir Neries slëniai; pilkapynai: 7 – sampilai, sukrauti ið akmenø (krûsniniai), 8 – sampilai supilti ið akmenø ir þemiø (labai akmenuoto grunto); 9, 10 ir 11 – sampilai supilti ið þemiø (neakmenuoto grunto); pilkapynø su þemiø sampilais dydþiai: 9 – pilkapyne ir 20 pilkapiø, 10 – pilkapyne – 21–50 pilkapiø, 11 – pilkapyne – 51 ir daugiau pilkapiø; 12 – senkapiai; apjuosimo pobûdis: 13 – akmenø vainikas, 14 – griovys, 15 – miðrus (A. Seibutis, 2002).

tienës nuomone, labai ádomi yra dirvoþemiø tipø tai. Ið jø 24 yra áregistruoti teisiniuose dokumen- sàsaja su klëèiø tipø paplitimu4 . Geomorfologi- tuose, o 35 nëra registruoti; nis-litologinis pradas ryðkus ir vëlesnio bei dabar- archeologijos paveldo, kurá sudaro 42 objek- tinio laidojimo vietoms5, 6 . tai. Ið jø 37 registruoti, o 5 vietinës reikðmës – ne- Visi apþvelgti ir daugelis kitø gamtinës ávairo- registruoti; vës veiksniø akivaizdþiai byloja, kad gamtiniai architektûros paveldo, kuriam atstovauja 4 ob- kraðtovaizdþio kompleksai yra tiesioginës þmo- jektai (tarp jø respublikinës reikðmës paminklas niø gyvensenos atspindys, todël jø negalima ig- Dûkðto dvaro sodyba); noruoti nagrinëjant prieðistoriniø ir vëlesniø laikø urbanistikos paveldo, kuriam priskiriamas Sa- gyventojø istorinius aspektus ir kultûros paveldà. lako aikðtës planas ir Antalieptës centrinë dalis; dailës paveldo, kurá sudaro 26 objektai, ið jø 11 Graþutës regioninio parko yra vietinës reikðmës; technikos paveldo, kuriam priskiriamas Anta- paveldo struktûra lieptës malûnas, hidroelektrinë bei Tiltiðkiø ma- Graþutës regioninio parko paveldas susideda ið: lûnas; istorijos paveldo, kuriam priskiriami 59 objek- etnografinio paveldo, kuriam priklauso 5 ob- jektai.

4 Gimbutienë M., Baltai prieðistoriniais laikas, Vilnius, 1985. 5 Nemanis I., Zarasø rajono kultûros paveldas, Zarasai, 1977. 6 Vitaitë R., Sëliø paveldas ir dabartis, Zarasai, 2002. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 61

Atliekant dabartinës bûklës vertinimà yra atsi- veik visi jie vasarà nepriþiûrimi, apleisti, apaugæ þvelgiama á tai, kaip objektas atrodo labiausiai piktþolëmis, krûmais ir medþiais. Taigi Graþutës lankomo sezono (vasaros) metu. Jeigu objektas su- regioninio parko administracijai ir seniûnijoms, tvarkytas, atitinka saugomiems objektams kelia- kuriø þemæ jie puoðia, yra kà veikti. mus reikalavimus, sutvarkyta aplinka, nuolat pri- þiûrimas ir lankomas, tuomet jis vertinamas 10 Pilkapiø ir pilkapynø vertinimas balø. Kai objektas apleistas, apaugæs krûmais, ap- þëlæs aukðta þole su piktþolëmis, neðienaujamas, Parko pilkapiø ir pilkapynø iðsidëstymà atspin- apaugæ takai, vedantieji iki objekto, tuomet jis di 2 paveikslas. Daugiausia pilkapiø buvo supilta vertinamas 0 balø. Kai objektas ðiek tiek priþiû- IX–XII a. Seniausias Kloviðkiø pilkapynas datuo- rimas, vertinama tarpiniu balu nuo 0 iki 10. tas IV–VII a. Didelë dalis pilkapiø yra netyrinëti Pagal pateiktà metodikà Graþutës regioninia- arba iðkasinëti „lobiø“ ieðkotojø. me parke buvo atliktas piliakalniø ir pilkapiø bei Geografinis vertinimas iðryðkino panaðià pil- pilkapynø vertinimas. Pavyzdys pateiktas 1 len- kapiø, kaip ir piliakalniø, bûklæ. Geriausiai su- telëje. Apibendrinti duomenys mums leidþia tvir- tvarkyti yra Deguèiø pilkapiai (26 balai), Suba- tinti, kad tokia metodika pasiteisino. Mûsø nuo- tiðkiø pilkapynas (21 balas) ir Salako pilkapynas mone, toks, kad ir ne iðsamus kompleksinis (21 balas). Labiausiai apleisti yra Kloviðkiø (5 ba- vertinimas tinka ir kitiems kraðtovaizdyje esan- lai), Galminø (4 balai), Èepeliðkiø (6 balai), Rûs- tiems objektams. Suprantama, kad pateikta len- teikiø (7 balai) ir kiti. Vidurkis tik 14–15 balø. telë netinka objektams, esantiems urbanizuotoje Pilkapynø dabartinæ bûklæ atspindi Subatiðkiø pil- aplinkoje vertinti. Vertinant tokius kultûros paveldo kapiø ir Lûþø pilkapyno, Samaukos pilkapyno nuo- objektus, reikëtø ájungti papildomus kriterijus ir traukos (3 pav.). suteikti jiems atitinkamus prioritetus. Taèiau ben- dras principas iðliktø ir turëtø atspindëti jø bûklæ, Iðvados o kartu ir jø vertæ vertinimo metu. 1. Ásteigus Graþutës regioniná parkà ûkinës veiklos apribojimas pristabdë agresyvià urbanis- Piliakalniø vertinimas tinæ plëtrà ir sustiprino gamtos ir kultûros paveldo Graþutës regioniniame parke yra 9 piliakalniai. objektø apsaugà. Taèiau maþai reguliuojama Jø iðsidëstymà atspindi 2 paveikslas. Visame Za- veikla vis dar kenkia parko kraðtovaizdþiui ir kul- rasø rajone yra 37 piliakalniai. Juos tyrinëjo F. Po- tûros paveldo vertybëms. krovskis, P. Tarasenka, V. Urbonavièius, Lietuvos 2. Atliktas archeologiniø paveldo objektø ge- istorijos instituto darbuotojai ir kiti. Duomenys apie ografinis vertinimas iðryðkino tai, kad daugelis ðiø dabartinæ piliakalniø bûklæ pateikti 2 lentelëje. objektø yra gerai iðsilaikæ, turi respublikinæ ver- Atlikus vertinimà paaiðkëjo, kad netgi geriau- tæ, taèiau jø prieþiûra ir informacija lankytojams sios bûklës Deguèiø ir Sokiðkiø piliakalniai áver- yra nepakankama. Parko administracijai ir seniû- tinti tik 26 ir 23 balais ið 40 galimø. Labiausiai nijoms reikia atlikti bûtinus darbus. apleisti, nepriþiûrimi yra Zokoriø (8 balai) ir Biel- 3. Apibendrinus visà turimà informacijà gali- kauèiznos (9 balai). Vertinimo vidurkis – 15–16 ma konstatuoti, kad Graþutës regioniniame par- balø. Maþus balus nulemia ðie pagrindiniai trûku- ke sukauptos didelæ reikðmæ Zarasø kraðtui turin- mai: nëra informacijos, todël piliakalnius sunku èios vertybës, kuriø apsaugai reikia skirti þymiai surasti, suradus nelengva iki jø prieiti, uþlipti. Be- didesná dëmesá. 62 LOKALÛS TYRIMAI , 1999, Kaunas) Graþutës regioninio parko planavimo schema ( 2 pav. 2 Graþutës pav. regioninio parko piliakalniai, pilkapynai ir pilkapiai L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 63

Lûþiø pilkapynas

Subatiðkiø pilkapynas

Samaukos pilkapynas

3 pav. Graþutës regioninio parko pilkapiø dabartinë bûklë (nuotraukos autoriaus) 64 LOKALÛS TYRIMAI 1 lentelë 1 e m i t þ m g d

bûkl áren Pasta laiptel pager pagrin rodyklæ rodyklæ Iðvalyti Iðvalyti staèiame staèiame kelio, pa kelio, Rekomen marðrutà marðrutà

balais 26 balai 26 balai Ávertinimas Ávertinimas

Gera, bûklë virðûnæ virðûnæ objekto objekto Dabartinë Yra takai á piliakalnio piliakalnio sutvarkytas. sutvarkytas.

Nëra kelio. kelio. apraðu schema- schema- stendas su stendas Piliakalnio Piliakalnio þenklø nuo pagrindinio pagrindinio Informacija apie objektà objektà apie papëdëje yra yra papëdëje nukreipianèiø nukreipianèiø

Galima kitomis Objekto Objekto lengvuoju lengvuoju galimybës privaþiuoti privaþiuoti aplankymo transportu ir ir transportu priemonëmis priemonëmis

nuo kelio kelio 1 km Atstumas pagrindinio pagrindinio

reljefe padëtis padëtis stambiai stambiai kalvotame kalvotame Zarasø raj., moreniniame moreniniame Deguèiø sen., ir topografinë ir topografinë Administracinë Administracinë

Objekto Objekto reikðmës kategorija kategorija Respublikinës Respublikinës

Objekto Objekto Deguèiø piliakalnis piliakalnis pavadinimas pavadinimas Deguèiø piliakalnio bûklës vertinimas bûklës piliakalnio Deguèiø L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 65 2 lentelë 2 Graþutës regioninio parko piliakalniø dabartinës bûklës ávertinimas (balais) ávertinimas bûklës dabartinës piliakalniø parko regioninio Graþutës 66 LOKALÛS TYRIMAI L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 67 68 LOKALÛS TYRIMAI

Summary original method was composed which enabled to evaluate present status of these important sites of Geographical Assessment of the heritage. Cultural Heritage of Grazhute Regional As summarized results show both mounds‘ and Park barrows‘ state is poor. Information about these sites Grazhute Regional Park is in Zarasai and is scarce in the territory of the park. Often it is Ignalina regions. Present status of the cultural difficult to reach these subjects; they are weed- heritage of the park is discussed . grown and hidden among bushes, many dug holes The cultural heritage is divided into categories made by the treasure-hunters or decayed in some according to their importance and purpose. The other ways. Municipalities of different level should main regard is paid to castle-mounds and barrows pay greater attention to the protection and (tumulus) as they hide a lot of important facts about popularization of these cultural sites. one of Lithuanian tribes – sëliai. Based on collected Keywords: cultural heritage; castle-mound; expeditional data, geographical assessment of barrow (tumulus); regional park. mounds and barrows was fulfilled. For this purpose, L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 69

KRAÐTOTYROS VAIDMUO LOKALINIUOSE TYRIMUOSE Romualdas Povilaitis

Lietuvos þemës ûkio universitetas, Studentø g. 11, Akademija, LT–53351 Kauno rajonas El. paðtas: [email protected]

Santrauka

Aptariant lokaliniø tyrimø vietà, svarbu iðsi- tyrimø reikðmë yra suvokiama tiek mûsø ðalyje, aiðkinti jø santyká su kraðtotyra. Esminë kraðtoty- tiek Europoje. Bûtinumas juos vykdyti etnografi- ros, kaip kultûros reiðkinio, savybë yra lokalumas. niø regionø lygmenyje teisiðkai yra átvirtintas Et- Lokalûs yra ne tik kraðtotyros objektai bet ir sub- ninës kultûros valstybinës globos pagrindø ástaty- jektai. Svarbios kraðtotyros ypatybës – laiko ir ty- me. Europos Sàjungos politika, akcentuojanti rimo sferos beribiðkumas, artimumas þmogui, dë- regionø plëtrà bei jø kultûros paveldo iðsaugoji- mesys kaimui, ávairovës teigimas ir kt. – daro jà mo svarbà, sudaro prielaidas gentinio (taip pat lo- alternatyva globalizacijai. Globalumo ir lokalu- kalinio) paveldo iðsaugojimui. Bûtø tikslinga ðios mo prieðprieðoje kraðtotyra yra rimtas lokalumo globos objekto sampratà iðplësti, neapsiribojant pagalbininkas. vien stambiais regionais, o átraukiant á já ir smul- Raktaþodþiai: kraðtotyra; lokaliniai tyrimai; kesnius lokalius objektus. globalizacija. Kraðtotyros ir lokaliniø tyrimø santykiui anali- zuoti dëmesio skiriama nedaug. Gausioje kraðto- Ávadas tyrinëje literatûroje, pateikianèioje daugybæ tyri- mø metu sukauptos medþiagos, pasigendame jos Ðiuolaikiniame visuomenës raidos etape, gi- paèios, kaip reiðkinio, apmàstymo. Literatûroje, lëjant prieðtaravimams, kylantiems ið moderni- vienaip ar kitaip apraðanèioje paèià kraðtotyrà, zavimo ir globalizacijos reiðkiniø, vis didesnæ akcentuojami visø pirma praktiniai ðios veiklos reikðmæ ágyja lokalumo, kaip atsvaros globalumui, aspektai ir reèiau jos pedagoginë auklëjamoji funk- vaidmuo. Saugojant humanistines tradicijas loka- cija bei poveikis jaunimo humanitarinës kultûros lumas vaidina labai pozityvø vaidmená. Ávairiø ugdymui3 . Filosofø, sociologø ir istorikø darbuose srièiø þinovai, tyrinëjantys tautos kultûrà, pabrë- retai galima aptikti tiek kraðtotyros vaidmens lo- þia, kad kraðto paþinimas, jo tyrimas ir ðiø tyrimø kaliniuose tyrimuose klausimus, tiek paèios krað- rezultatø propagavimas visuomenëje yra neatski- totyros esmës problemos analizæ. Ið tokio pobû- riamas nuo paèios tautos ir jos humanistiniø dva- dþio darbø galima iðskirti Klaipëdos universiteto 1 siniø savybiø iðsaugojimo . Lokaliniai tyrimai ir konferencijø, skirtø miesto, kaimo, regiono kultû- su jais labai artimai susijusi kraðtotyra, neatitrûks- ros aspektams analizuoti, leidinius4 . Nors ðiose ta nuo konkreèios vietovës ir konkretaus þmogaus. konferencijose lokalumo problema buvo nagrinë- Kraðtotyra teigia þmogiðkumà, „maþàjá þmogø“ jama daugiausiai centro ir periferijos santykio bei parodo kaip reikðmingà ir svarbø, ji tiria neiðse- miesto fenomeno aspektu, lokalumo sampratai at- miamà lokaliniø gyvenimo reiðkiniø ávairovæ, abst- skleisti yra ádomios atskiros autoriø mintys, ka- rakcijos ir bendrybës jai kur kas maþiau reikðmin- dangi tiek centras, tiek regionas ar provincija yra gos. Kraðtotyra lokaliems tyrimams suteikia savità ne globalûs, o lokalûs, nors kultûros prasme ne- spalvà ir prasmæ, daro juos patrauklius þmonëms, vienareikðmiai reiðkiniai, simbolizuojantys kul- susietiems su tiriama vietove. Tarkim, kraðtotyri- tûros erdvës poliarizacijà. Kai kurios ðiø leidiniø ninkø surinkta vietovës istorija gali, vaizdingai autoriø mintys padeda geriau suvokti taip pat ir tariant, „priversti krustelti kraðto þmoniø vaikø, kraðtotyros, kaip kultûros reiðkinio, esmæ. Apie lo- 2 gyvenanèiø savo gyvenimus, ðirdis“ . Lokaliniø kalumà kaip kultûros fenomenà, pabrëþdamas jos

1 Etninë kultûra atkurtoje Lietuvos Respublikoje. Konferencijos medþiaga: Lygë, 1997. 2 Tvereèiaus kraðtas, sud. I. Seliukaitë, Vilnius: Diemedþio leidykla, 2001, p. 3. 3 Steikûnienë A., Humanitarinës kultûros ugdymas pasitelkiant kraðtotyrà, Socialiniø – humanitariniø mokslø vaidmuo universitetinio ugdymo sistemoje. Kaunas: Akademija, 2000, p. 34–35. 4 Miestas ir þmogus: mitai ir utopijos, Mokslinës konferencijos medþiaga: praneðimai, tezës, Klaipëda, 1990; Miestas ir þmogus: regionas ir regioninë kultûra. Mokslinës konferencijos medþiaga: praneðimai, tezës, Klaipëda, 1991. 70 LOKALÛS TYRIMAI

ir globalumo prieðprieðà bei akcentuodamas kul- Galima teigti, kad kraðtotyrai reikðmingiau ne tûrø ávairovës reikðmæ, kalba K. Stoðkus5 . Ið jo tei- visuomenë apskritai, ne visuomenë globalia pras- giniø galima daryti argumentuotà iðvadà apie ðiø me, netgi ne tauta ar ðalies gyventojai kartu pa- kultûrø paþinimo ir tyrimo kraðtotyros priemonë- ëmus, o bendruomenë, kaimas, miestelis, gimi- mis svarbà. në, atskiras þmogus. Kraðtotyros objektas susideda Savitu aspektu á lokalumà paþvelgiama fun- visø pirma ið atskirø, konkreèiø þmoniø gyveni- damentaliame leidinyje „Europos mentaliteto is- mø, jø patyrimø, iðgyvenimø, pojûèiø, jausmø, vil- torija“, kuriame vienas skyrius yra skirtas erdvës, èiø, vizijø. Þmonës kraðtotyroje ne bevardës vie- kaip reiðkinio, sampratai ávairiose istorinëse epo- nodos plytos, ið kuriø supintas puoðnus statinys – chose6 . Kai kuriuose darbuose, ieðkant etniðkumo valstybë ar kitas stambus sociumas, o skrynia, pil- ir valstybingumo sàsajø, atkreipiamas dëmesys á na deimanèiukø, kurie vertingi patys savaime. aisèiø (baltø) lokalumo kultûriná savitumà bendry- Kraðtotyra operuoja ryðkiomis detalëmis, þmogaus bës Europos tautø kontekste, iðskiriant ir labiau atmintyje iðsaugotais ir subjektyviai atspindëtais lokalius objektus – etnografinius regionus7 . Svar- gyvenimo faktais, akumuliuojanèiais savyje juos bûs lokalumo kaip globalumo prieðprieðos aspek- iðgyvenusiø þmoniø dvasinæ bûsenà, pasaulëjau- tai atskleidþiami darbuose, skirtuose globalizaci- tà, atspindinèià konkreèioje vietovëje gyvenan- jai analizuoti, visø pirma jos poveikiui kultûrai8 . èiø arba gyvenusiø þmoniø savitumà, jø tarmes, Tyrimo tikslas – iðanalizuoti kai kurias kraðto- tradicijas, paproèius. Kraðtotyros objektas yra ne tyros, kaip reiðkinio, savybes ir tuo remiantis at- tik lokalios teritorijos materialinës ir dvasinës ver- skleisti jos ryðá su lokaliniais tyrimais. tybës, bet ir jos antropologinio savitumo poþymiai, Tyrimo objektas – kraðtotyra ir jos sàsajos su kurie atspindi ne tik bendruosius etnoso bruoþus, lokalumo fenomenu. bet ir lokaliø þmoniø grupiø (etnografiniø regionø Tyrimo metodas – buvo naudojami teorinës ir smulkesniø dariniø) bruoþus. Kalbame ne tik apie literatûros ir kitø ðaltiniø analizës bei lyginamasis mentalinius ir psichologinius, bet ir fizinius jø sa- metodai. vitumo poþymius. Kraðtotyra teigia naujàjá antro- pocentrizmà, kuris leidþia suvokti þmogaus buvi- Dëstymas mà laike ir savo sukurtø daiktø pasaulyje. Svarbus kraðtotyros savitumas yra tas, kad jos Norëdami atskleisti kraðtotyros ir lokaliniø ty- objektas, galima sakyti, neturi ribø. Kraðtotyra gali rimø ryðá, turime paþvelgti á kraðtotyros, kaip kul- tirti ir tiria viskà – materialinæ ir dvasinæ kultûrà, tûros fenomeno, savybes. Kraðtotyra apskritai yra þmoniø gamtinæ ir socialinæ aplinkà, patá þmogø. lokali. Net bûdama nelokalia, jà suvokiant kaip Kraðtotyrà domina visa þmoniø veikla – tiek ma- viso kraðto, didelës teritorijos, kuri jau galbût per- terialinë, tiek organizacinë, tiek socialinë ir, be þengia lokalaus objekto sampratà, tyrimà, ji vis abejo, bene labiausiai dvasinë. Pastarojoje krað- tiek bus lokali, nes jà bet kokiu atveju sudaro lo- totyrai rûpi vëlgi visos dvasinës veiklos pusës – kaliø tyrimø suma. Bet koks kraðtas nëra vienti- tiek kognityvinë, tiek projektinë, tiek simbolinë. sas, jis visada susideda ið gausybës lokaliø ele- Ir visa tai tiriama lokaliniame lygmenyje. mentø. Vertingesnë dalis kraðtotyroje, ko gero, yra Tose þmogaus veiklos srityse, kurios reikalau- ne ta, kuri susijusi su visuma, bendrybe, lokaliø ja gilaus profesinio pasirengimo, specialiø þiniø tyrimø analize, apibendrinimu, jeigu tai, grieþtai ir kur kraðtotyrai, atrodytø, nëra kà veikti, ji vis kalbant, apskritai gali bûti laikoma kraðtotyros funk- tiek turi savo niðà, kurioje susiejamas lokalumas cija. Galbût tai jau perþengia kraðtotyros rëmus ir su ðiomis „elitinëmis“ þmoniø veiklos rûðimis. Tai turi bûti vadinama kokio nors mokslo vardu, o at- mokslo istorijos tyrinëjimai per konkreèiø mokslo skirø lokaliø tyrimø „brangakmeniai“ sudaro visà þmoniø gyvenimo ir veiklos prizmæ. Kiek bebûtø kraðto mozaikà. Kraðtotyros ypatybë yra ta, kad globaliai vertingi mokslininkø darbo rezultatai, jokia visuma, joks suminis vaizdas neegzistuotø kiek jie patys savo reikðmingumu arba màstymo be tø „brangakmeniø“ – lokaliø tyrimø visumos. bûdu bûtø pakilæ virð konkretaus þemës gabalë- Juk kraðtas neegzistuoja be smulkesniø ir net pa- lio, visi jie yra lokalûs savo kilme, visi jie forma- èiø smulkiausiø elementø – valsèiø, kaimø, ben- vosi, brendo tam tikroje lokalioje, konkreèioje ge- druomeniø, dvarø, ðeimø, atskirø individø. ografinëje, socialinëje, kultûrinëje aplinkoje.

5 Stoðkus K., Vietoj áþangos, Etninë kultûra, Etninës kultûros globos tarybos informacinis leidinys 2004, Vilnius, 2005, p. 2–4. 6 Europos mentaliteto istorija, Vilnius: Aidai, 1998. 7 Baðkys V., Apie patikimas reikðmes tautovaizdþio valstybëje, Mûsø kraðtas. Lietuvos kraðtotyros draugijos leidinys, 2000, Nr.12, p. 146–160. 8 Tomlinson J., Globalizacija ir kultûra: ALK „Mintis“, 2002. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 71

Kraðtotyrininkai pajëgûs sëkmingai tirti visø be ið- meèiø patirtá bei tradicines vertybes, daþnai ne- imties mokslo þmoniø gyvenimo, kelià, aplinkà, pelnytai pamirðtas arba nustelbtas laikinø. Ilges- kurioje jie formavosi, veikë, gyveno ir tuo padëti nis ir gilesnis bendravimas su senàja kultûra, ge- atskleisti visuomenei reikðmingø asmenybiø vaid- riausiai iðlikusia kaime, leidþia kitaip suvokti ir mená lëmusius veiksnius. pajusti laikà, gyvenimo prasmæ, laimæ, o tuo at- Kraðtotyros ypatybë yra ir ta, kad ji tiria ne tik veju, kada kraðtotyroje dalyvauja jaunimas, gal- dabartá, bet ir praeitá. Nepaisant to, kokie ðiuose bût pirmà kartà pamàstyti apie visa tai. Gilesnis tyrimuose taikomi metodai – renkami þmoniø pa- dalyvavimas kraðtotyroje leidþia tarsi persikelti á sakojimai, fiksuojami prisiminimai, kaupiamos savo vaikystæ, tapti labiau natûraliu, gamtiðku. materialinës kultûros vertybës, vykdomos sociolo- Kraðtotyra, gebëdama bûti savotiðku tiltu á praei- ginës apklausos ar kita, – tai daro kraðtotyros ob- tá, á tradicines gyvenimo formas, archainá, mito- jektà neiðsemiamà ne tik tiriamø visomenës gy- loginá màstymà, leisdama atsigræþti atgal, pasi- venimo sferø, bet ir tiriamo laiko klodø prasme. þiûrëti po savo kojomis, paþvelgti á dangø ir taip Tai pasakytina ne tik apie praeitá, kuri neiðsemia- bent laikinai atsikratyti nuolatinio gyvenimo tem- ma, nes „neturi pradþios“, bet ir apie dabartá, kuri po, susvetimëjimo, varginanèio civilizuotà mies- taip pat neiðsemiama, nes greitai virsta praeitimi. to þmogø, yra patraukli veiklos rûðis. Taèiau kraðtotyra kraðto istorijà tiria savitai: jà do- Svarbi karðtotyros ypatybë yra ta, kad jos sub- mina ne bendrasis jos procesas, o jo apraiðkos lo- jektai yra „lokalûs“. Ðioje veikloje, be atstovø ið kalioje erdvëje. Toks poþiûris leidþia suvokti isto- ðalies – mokslo centrø, paprastai sutelktø sostinëje rijà kitu, gana svarbiu aspektu – per lokaliø ir kituose didmiesèiuose, aktyviai dalyvauja vie- bendruomeniø ir atskirø asmenybiø prizmæ. Tuo tos visuomenë, gerai paþástanti savo kraðtà ir jo þmo- istorinë kraðtotyra suteikia istorijos procesui þmo- nes. Jø pagalba padeda atskleisti vietovës ypatu- giðkumà, suþmogina paèià istorijà, neretai mëgs- mus, subtiliausius gyvenimo stiliaus, kultûros, tanèià abstrakèias, nors ir teisingas schemas. istorinio likimo niuansus. Ðis kraðtotyros subjektø Ypatingà vietà lokaliuose tyrimuose uþima kai- lokalumas yra jos stiprioji pusë, nes be vietos tyrëjø mo tema. Tai lemia tiek kaimo vaidmuo lietuviø pagalbos daugelio tyrimø atlikti neámanoma. Ga- tautos raidoje, tiek tai, kad lietuviø etninëje kul- lima teigti, kad tik sujungus vietos tyrëjø ir aukðto tûroje tradicinës kaimo kultûros elementai yra pa- lygio specialistø profesionalø ið mokslo centrø jë- kankamai ryðkiai iðreikðti. Kaimo erdvëje dar te- gas, kraðtotyroje galima pasiekti optimaliø rezul- bëra iðlikusios svarbios dvasinës ir materialinës tatø. Be skvarbios specialistø minties ir patyrimo vertybës, kita vertus, vyksta spartus ðio socialinio negalima pakankamai giliai susivokti gausios em- kultûrinio reiðkinio tradicinio pavidalo kitimas, ku- pirinës medþiagos apie tiriamà vietovæ sraute, pa- rá galima ávardyti ir kaip nykimà. Kaimo posiste- kankamai giliai jà apmàstyti, o be vietos tyrëjø ta mëje lokalumas yra kur kas labiau iðreikðtas negu medþiaga bûtø ne tik kur kas skurdesnë, bet ir daþ- urbanistinëje. Apskritai kaimai yra kur kas labiau nai sunkiai suvokiama ne vietos þmogui. Apskritai ávairûs ir skirtingi negu miestai. Kiekvienas kai- kraðtotyroje visur matome individualybes. Tai ir jos mas, kuo jis senesnis ir tradiciðkesnis, tuo labiau tyrimo objektas – pateikëjai, ir subjektas – tyrëjai. yra lokalumo fenomenas. Jo gyventojai yra apri- Tarp pastarøjø pakanka prisiminti tokias asmeny- boti ypaè lokalios erdvës, savitø bendruomenës bes kaip Matas Slanèiauskas, Balys Buraèas, Pe- ryðiø, kuriuos nepakartojamus daro kiekvieno jos liksas Bugailiðkis, Èeslovas Kudaba. nario prigimtinis savitumas. Kiekvienas kaimas turi Naujas problemas lokalumo poþiûriu iðkelia kaþkà nepakartojama ir ypatinga. ðiuolaikinis visuomenës raidos etapas, kuriame ryð- Mûsø ðalies, kaip ir daugelio kitø, kraðtotyroje këja globalumas su þmonijos vienijimosi tenden- kaimo tyrimai yra ypaè reikðmingi. Tai lemia ne cija. Dabartinis laikmetis daþnai ávardijamas kaip tik minëtos prieþastys. Kraðtotyra yra artima kai- ypaè spartaus globalizavimo laikmetis. Tai laiko- mo paþinimui ir dël to, kad jos paskirtis, be kitø, tarpis, kada, anot Zygmunto Baumano, bûti loka- yra atlikti relaksacinæ funkcijà tyrëjø atþvilgiu. liam globalizuotame pasaulyje reiðkia tarsi socia- Bendravimas su kaimo þmonëmis, ypaè seniau- linio atskirtumo ir nuosmukio þenklà9 . Madinga siàja karta, ásiklausymas ir nesàmoningas ásijau- nûdienos ideologija siûlo rûpintis ne savo lokali- timas á jø dvasiná pasaulá leidþia tyrëjams patiems niø gyvenimo formø, bet vienos, bendros, visai tarsi trumpam sugráþti á maþiau civilizuotà visuo- atviros, visai vienodos, atitrûkusios nuo þemës pa- menæ, pajusti praeities dvasià, suvokti tûkstant- saulinës kultûros kûrimu10 . Viena ið globalizaci-

9 Bauman Z., Globalizacija: pasekmës þmogui, Vilnius, Strofa, 2002, p. 9. 10 Stoðkus K., Vietoj áþangos, Etninë kultûra. Etninës kultûros globos tarybos informacinis leidinys 2004, Vilnius, 2005, p. 2. 72 LOKALÛS TYRIMAI

jos paveikto þmogaus savybiø yra bevietiðkumas. Vertëtø paminëti ir tai, kad lokaliniø tyrimø Vertybiniø orientacijø bei emocijø poþiûriu ji në- kontekste kraðtotyra gali bûti praktiðkai labai efek- ra neutrali. Ðiuolaikinis þmogus, vis labiau pra- tyvi sprendþiant daugelá aktualiø problemø. Vie- rasdamas asmeninius iðgyvenimus, susijusius su na ið jø – tradiciniø amatø ir verslø gaivinimas, o vietovës pajauta, praranda ir meilæ savam krað- tai svarbu tiek mûsø visuomenës, ypaè kaimo, tui. Globalizacija unifikuoja, vienodina, siûlyda- miesteliø, visos provincijos apskritai plëtros ir jos ma þmonijai patogumà ir kartu gimdo nuobodulá þmoniø verslumo ugdymo poþiûriu, tiek etninës ir dvasiná bukumà. Kraðtotyra pasireiðkia kaip at- kultûros tradicijø iðsaugojimo prasme. Ði proble- svara tokiai tendencijai. Ji, kaip minëta, tiria lo- ma nëra lokali, ji akcentuojama bene visose Eu- kalinius dalykus ir tuo yra artima þmogui, nes lo- ropos Sàjungos ðalyse. Kraðtotyra, kaupdama me- kali, artima þmogui erdvë yra saugi, jauki, dþiagà apie tradicinius amatus ir verslus, yra suprantama. Ðioje erdvëje funkcionuoja tradici- nepakeièiamas pagalbininkas jà sprendþiant. Ki- nës „Gemeischaft“ tipo bendruomenës. ta vertus, patys tradiciniai amatai yra akivaizdus Erdvës samprata ávairiose epochose europie- lokalumo fenomenas. Remiantis Valerijos Soda- èio sàmonëje kito, visø pirma tai buvo susijæ su no pateiktais tradiciniø amatø kriterijais, jie tie- jos emocine puse11 . Ðiandien siûloma globali erd- kia produktus, kurie remiasi vietos iðtekliais, turi vë daugeliui emociðkai dar nëra priimtina, maþø savo gyvavimo istorijà, susijusià su vietos papro- maþiausiai ji dar negali pakeisti „maþojo pasau- èiais ir technologijomis. Galima pridurti, kad tai lio“. Tiesa, globaliame pasaulyje erdvë „susitrau- tie produktai, kurie tenkina visø pirma vietos gy- kia“: atstumai jau ima nieko nereikðti. Bet ði glo- ventojø poreikius, kurie gali bûti ir specifiniai. Lo- balaus þmogaus erdvë neágyja lokalios erdvës kalumas, ryðys su konkreèia vietove, regionu yra savybiø, jos jaukumo, greièiau prieðingai, erdvës esminë tradiciniø amatø ir verslø charakteristika. susitraukimas globaliu mastu sunaikina lokalios Juos atgaivinti, tà ignoruojant, neámanoma. Kitu erdvës pranaðumus, nes globalus þmogus nejau- atveju amatai ir verslai egzistuos, bet jie jau ne- èia ir nemato skirtybiø, vietiniø savitumø, jos jam bebus tradiciniai. nepatogios, todël jis tas skirtybes naikina. „Glo- baliam“ þmogui bûdinga savita erdvës kaip ir sa- Iðvados va lokalumo bei globalumo santykio (visø pirma vertybiniu aspektu) samprata. Jis kitaip suvokia 1. Kraðtotyra yra vienas ið lokaliniø tyrimø bû- visà pasaulá. Globalizavimo veikiamas pasaulis dø. Lokalumas glûdi paèioje jos esmëje. Lokalûs panaðëja, tampa vis labiau vienodas, vis maþiau yra tiek kraðtotyros objektai, tiek subjektai. Krað- ávairus ir kartu nuobodus. totyros vertæ sudaro bûtent lokaliø tyrimø rezulta- Kraðtotyra savo esme yra prieðinga ðiam pro- tai, kurie, kartu paëmus ir juos apibendrinus, pa- cesui, nes ji teigia ávairovæ. Jos rezultatai atspindi teikia suminá kraðto vaizdà. neiðsemiamà socialinës ir gamtinës þmogaus ap- 2. Kraðtotyros objektas yra labiausiai susijæs linkos ávairovæ. Kraðtotyra geba þmogui parodyti su nedidelëmis bendruomenëmis, maþomis þmo- ðios ávairovës vertæ ir pasireiðkia kaip alternatyva niø grupëmis, ðeimomis, atskirais konkreèiais þmo- vienodumui, nuoboduliui, atotrûkiui nuo gamtos nëmis, jø patyrimu, jausmais, iðgyvenimais. Tuo ðaknø, bûdingø globalizmui. Þinoma, ji toli graþu pasireiðkia kraðtotyros humanizmas ir tam tikras nëra pajëgi sustabdyti globalizavimo procesø, ta- antopocentrizmas. èiau gali teigti lokalumà, fiksuodama ávairovæ, 3. Svarbià vietà kraðtotyroje uþima kaimo ty- savitus kultûros reiðkinius, kaupdama vietos fak- rimai. Kaimo posistemëje lokalumas, ávairovë ir tus ir taip saugodama tautos atmintá. Jeigu tai, kà savitumas, paremtas tiek kaimo bendruomeniø, fiksuoja ir iðsaugo kraðtotyra, ir netaps gyvàja tra- tiek atskirø jos nariø savitumu, yra stripriai iðreikð- dicija, vis tiek tai nenueis veltui. Ir ne tik dël to, tas. kad tokiu bûdu bus sukaupta vertinga medþiaga 4. Globalizmo, kuriam bûdinga þmogaus be- mokslo tyrimams. Tikëtina, kad bent dalis to, kà vietiðkumo ir ryðiø su lokaliais objektais – gimti- atmintyje iðsaugojo ir iðsaugos kraðtotyra kaip va- ne, kraðtu, gimine – praradimo tendencija, kon- kar dienos arba nûdienos kultûros palikimà, susi- tekste kraðtotyra pasireiðkia kaip tam svarbi darius palankioms sàlygoms, atgims. Natûralus alternatyva. Ðiandieninëje visuotinëje globalumo þmonijos noras iðsaugoti kultûros ávairovæ leidþia ir lokalumo konfrontacijoje ji yra svarbus lokalu- to tikëtis. mo pagalbininkas.

11 Europos mentaliteto istorija: Vilnius, Aidai, 1998, p. 526. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 73

Summary Regional studies searching all spheres of life, the past and the present. The objects and subjects of The Role of Regional Studies in Local regional studies are also local. Because of these Iinvestigations characteristics in present days regional studies are Local investigations and regional studies are alternative for globalisation. In conflict of closely connected. It’s important to explore that globalisation and localisation regional studies connection. In article is analysed regional studies gives much support to localisation. and revealed its characteristics: humanity, Keywords: regional studies; local investi- attention to rural areas, to community, to person. gations; globalisation. 74 LOKALÛS TYRIMAI

KRAÐTOVAIZDÞIO ISTORIJOS TYRIMAI DIDÞIOJOJE BRITANIJOJE Þydrûnas Maèiukas

Vilniaus pedagoginis universitetas, T. Ðevèenkos g. 31, LT–03111 Vilnius El. paðtas: [email protected]

Santrauka

Straipsnyje analizuojama lokalinës istorijos ir statyti vienos ið lokalinës istorijos tyrimø ðakos – konkreèiai vienos ið lokalinës istorijos tyrimø ða- kraðtovaizdþio istorijos istoriografijos raidà XX a. kos – kraðtovaizdþio istorijos istoriografijos raida antrosios pusës Didþiosios Britanijos mokslo ins- XX a. antrojoje pusëje. Orientuojamasi á dviejø titucijose. Ði disciplina lokalinës istorijos konteks- esminiø problemø nuðvietimà: pirma, kraðtovaiz- te Didþiojoje Britanijoje uþima reikðmingà vietà. dþio istorijos, kaip disciplinos, sampratos konteks- Jos tyrimai atliekami daugelyje lokalinës istorijos tas, antra, kraðtovaizdþio istorijos istoriografijos tyrimø centrø bei universitetø (Centre for English susiformavimas ir tyrinëjimai. Kraðtovaizdþio is- Local History, Leicester University; Centre for Lo- torijos tyrimai pasiþymi savitais bruoþais ir sun- cal History, Nottingham University), disciplina kumais, kylanèiais ið daugiadalykiniø tyrimø me- átraukta á lokalinës istorijos magistrantûros studijø todø taikymo, ávairiapusiø: istoriniø, programas (Rytø Anglijos, Exeterio, Keelio, Lan- archeologiniø, kartografiniø, geografiniø ir t. t. ðal- kasterio, Leièesterio, Liverpulio, Manèesterio, tiniø panaudojimo, multiperiodiðkumo (skirtingø Njiukastlio, Notinghemo, Oksfordo, Susekso, Var- istoriniø epochø informacijos) suvaldymo, á kà ten- viko universitetuose)1 , leidþiami specializuoti ka atsiþvelgti pradedant tyrimus. Straipsnyje pri- kraðtovaizdþio istorijos þurnalai2 , tyrimø rezulta- statoma, kaip kraðtovaizdþio istorija, bûdama pa- tai populiarinami televizijos laidose (Time Team)3 . kankamai jauna istorijos disciplina, Didþiojoje Straipsnyje norëtume nuðviesti dvi esmines pro- Britanijoje nuëjo ryðkø raidos pasikeitimø kelià, blemas: pirma, pateikti kraðtovaizdþio istorijos, pradëjusi paprasèiausiais agrarinio ir urbanistinio kaip disciplinos, sampratos kontekstà, antra, pri- kraðtovaizdþio apraðymo tekstais ir iðsivysèiusi iki statyti kraðtovaizdþio istorijos istoriografijos susi- kompleksiniø tyrimø ir naujø: sakralinio, rituali- formavimà ir tyrinëjimus. Kraðtovaizdþio istorijos nio, mentalinio kraðtovaizdþio konstruktø anali- tyrimai pasiþymi savitais bruoþais ir sunkumais, zës. Straipsnyje siekta parodyti galimybes ir bû- kylanèiais ið daugiadalykiniø tyrimø metodø tai- dus naujiems Lietuvos istorijos ir Lietuvos lokalinës kymo, ávairiapusiø: istoriniø, archeologiniø, kar- istorijos tyrimams. tografiniø, geografiniø ir kt. ðaltiniø panaudojimo, Raktaþodþiai: kraðtovaizdis; kraðtovaizdþio is- multiperiodiðkumo (skirtingø istoriniø epochø in- torija; istoriografija; kultûrinis kraðtovaizdis; so- formacijos) suvaldymo, á kà tenka atsiþvelgti pra- cialinis kraðtovaizdis; daugiadalykiðkumas. dedant tyrimus. Straipsnyje pristatoma, kaip krað- tovaizdþio istorija bûdama pakankamai jauna Ávadas istorijos disciplina, Didþiojoje Britanijoje nuëjo ryðkø raidos pasikeitimø kelià, pradëjusi papras- Lokalinës istorijos tyrimai Lietuvoje, nepaisant èiausiais agrarinio ir urbanistinio kraðtovaizdþio pakankamai gausios ir vis didëjanèios jø kieky- apraðymo tekstais ir iðsivysèiusi iki kompleksiniø bës, dar tik formuojasi, ne visada net paèiø tyri- tyrimø ir naujø: sakralinio, ritualinio, mentalinio nëtojø, istorikø aplinkoje suvokiama tokiø tyrimø kraðtovaizdþio konstruktø analizës. Atsiþvelgus á vieta ir reikalingumas. Dël ðios prieþasties be ga- tyrimø klausimynà, problematikà, ðaltiniø ir me- lo aktualus yra lokaliniø tyrimø teorinës refleksi- todø naudojimà, galima iðskirti bent tris kraðto- jos bei praktiniø tyrimø aspektø nuðvietimas ne vaizdþio istorijos tyrimø formavimosi etapus: a) vien Lietuvos masteliu, bet ir Europos istoriogra- iki XX a. vidurio, kai pasirodo pirmieji tyrimø ban- fijos kontekste. Pastarojo straipsnio tikslas – pri- dymai, formuluojami teoriniai metodologiniai dis-

1 Local history courses-what’s on offer where, http://www.local-history.co.uk/Courses/index.html; þiûrëta 2005 11 02. 2 Landscape History, http://www.britarch.ac.uk/sls/slsjour.html; þiûrëta 2005 11 03; Landscapes Journal, http://www.wind- gather.co.uk/landscapes.htm; þiûrëta 2005 11 03. 3 Time Team, http://www.channel4.com/history/timeteam/; þiûrëta 2005 10 16. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 75 ciplinos uþdaviniai; b) XX a. vidurys – XX a. 8–9- ryðá su aplinka bei ilgametes pastangas savo ap- asis deðimtmeèiai – tyrimø susiformavimas; c) XX linkà pakeisti. Ðiuo poþiûriu lokalinë istorija pir- a. 9–10-tasis deðimtmeèiai – XXI a. pradþia – nau- miausiai turi bûti kultûrinës ekologijos istorija”4 . joji kraðtovaizdþio istorija. Kraðtovaizdþio istorija (Landscape history, kai Praneðimo informacija surinkta ið paskutiná de- kada nurodoma ir labiau specializuota jos atðaka ðimtmetá Didþiojoje Britanijoje iðleistø studijø ir kraðtovaizdþio archeologija – Landscape arche- straipsniø rinkiniø. Tarp svarbiausiø iðskirtini: ology) laikytina pakankamai jauna disciplina, su- H. S. A. Foxo, Landscape history: the countrysi- siformavusi daugiausia dël Didþiosios Britanijos de, Oxford companion to local and family history, istorijos mokslo poveikio. Disciplinos atsiradimà London, 1996. Informacija kolektyviniø straips- skatino XX a. vidurio Vakarø Europos istorijos ty- niø rinkinyje: Landscape: the richest historical re- rimuose populiarëjusi istorinës antropologijos pa- cord, ed. Della Hooke, Society for Landscape Stu- radigma, taip pat senas ir gilias tradicija Britani- dies, Supplementary series 1, 2000: C. C. Taylor joje turëjusios istorinës geografijos tyrinëjimai (Plus fours in the wardrobe: a personal view of land- (1954 m. iðleistame darbe Historical Geography scape history), Della Hooke (The appreciation of J. B. Mitchellas5 istorinës geografijos tyrimø ob- landscape history), John Chandler (The Discovery jektà apibrëþë kaip teritorijø apgyvendinimo, þe- of landscape); Richardo Muiro, Landscape Encyc- mëvaldos ribø, dirvoþemio ir vegetacijos zonø is- lopaedia: A Reference Guide to the Historical torijà. Anot J. B. Mitchello, „istorinë geografija – Landscape, London, 2004. Informatyvus iðlieka ir kartu ir mokslas apie þmogaus ir gamtos santy- kraðtovaizdþio istorijos istoriografijos klasikinis kius, istorinës þemdirbystës, gamybos, prekybinës darbas – W. G. Hoskinso The Making of the En- komunikacijos, gyventojø tankumo, natûraliø ið- glish Landscape (naudotasi 1985 m. reprintu). Ma- tekliø ir erdviniø santykiø tyrimø istorija“. nytume, kad straipsnyje pateikta informacija ga- Ðiuolaikiniø kraðtovaizdþio istorijos teoretikø lëtø prisidëti prie naujø Lietuvos lokalinës istorijos darbuose kraðtovaizdþio istorija apibrëþiama pa- tyrimø ir studijø galimybiø bei padëtø formuoti naðiomis kategorijomis. Ðtai Leièesterio universi- lokaliniø tyrimø perspektyvas. teto Anglijos lokalinës istorijos tyrimø centro pro- fesoriaus Haraldo S. A. Foxo nuomone, Kraðtovaizdþio istorijos disciplinos kraðtovaizdþio istorija – „tyrimas, kuriuo siekia- samprata ma atskleisti þmogaus veiklos gamtoje artefaktus bei jø (þmoniø) elgesio aplinkoje padarinius“6 . Didþiosios Britanijos universitetø studijø pro- Aberdyno universiteto profesorius Rièardo Muiro gramose bei tyrinëjimø projektuose svarbø vaid- teigimu, „kraðtovaizdþio istorija tiria þmoniø gy- mená lokalinës istorijos kontekste vaidina kraðto- venimo ir vystymosi vyksmà, kultûrinio paveldo vaizdþio istorijos disciplina. Reikðmingas jos vietà aplinkoje“7 . Kaip pastebi jau minëtas H. S. vaidmuo magistrø studijø programose, kai kurios A. Foxas, svarbiausias akcentas, jog „kraðtovaiz- ið jø orientuotos vien á kraðtovaizdþio istorijos, ar- dþio istorija yra pirmiausiai þmoniø ir jø veiklos ba kraðtovaizdþio archeologijos, studijas. istorija“8 ar, tiksliau, „praeities bendruomeniø ir Teorinëje literatûroje taip pat nurodomas glau- aplinkos sandûros bei sàveikos istorija“9 . dus lokalinës ir kraðtovaizdþio istorijos ryðys, ne- Vienas ið kraðtovaizdþio istorijos tyrinëtojø ir vengiant nurodyti, jog pastaroji netgi gali formuo- pelnytai laikomas disciplinos pradininku Wilja- ti ar orientuoti lokalinës istorijos tyrimø kryptis. mas G. Hoskinsas ðià situacijà nuðvietë kitais þo- Dar 1966 m. inauguracinëje paskaitoje English Lo- dþiais: „Socialinës ir ekonominës istorijos tyrimai cal history: the past and the future (Anglijos loka- neámanomi be atskleidimo, kokioje aplinkoje for- linë istorija: praeitis ir ateitis) Leièesterio univer- mavosi vieni ar kiti procesai. Prieðingu atveju dau- siteto profesorius Wiljamas G. Hoskinsas teigë: gelio socialinës-ekonominës raidos procesø mes „Mes privalome tirti lokalias bendruomenes ir jø paprasèiausiai nesuprasime“10 . Tad galima tvirtin-

4 Hoskins W. G. (biografija – Þ. M.), Oxford companion to local and family history, London, 1996, p. 224. 5 Chandler J., The Discovery of landscape, Landscape: the richest historical record, edited by Della Hooke, Society for Landscape Studies, Supplementary series, 2000, no 1, p. 133. 6 Fox H. S. A., Landscape history: the countryside, Oxford companion to local and family history, Oxford, 1996, p. 266–273. 7 Muir R., Introduction, Landscape Encyclopaedia: a referent guide to the historic landscape, Windgather Press, Bolling- ton, Macclesfield, 2004, p. V–VI. 8 Fox H. S. A., Landscape history: the countryside, Oxford companion to local and family history, Oxford, 1996, p. 267. 9 Landscapes Journal, http://www.windgather.co.uk/landscapes.htm; þiûrëta 2005 11 16 10 Fox H. S. A., Landscape history: the countryside, Oxford companion to local and family history, Oxford, 1996, p. 266. „We ought to place all types in their human background and relate them to the social and economic history of their immediate surroundings. Without this we can only dimly understand what we are looking at”. 76 LOKALÛS TYRIMAI

ti, kad kraðtovaizdþio istorijos leidþia ágyvendin- priverstas gerai iðmanyti tiek viduramþiø, tiek ti kompleksiðkesnius lokalinës istorijos tyrimus. moderniàjà istorijà, nes jo uþdavinys yra parody- Kraðtovaizdþio istorijos tyrimø objektas – kul- ti kraðtovaizdþio kaità nuo seniausiø laikø iki tûrinis kraðtovaizdis, socialinis kraðtovaizdis11 (bri- ðiø dienø. tiðkoje istoriografijoje – human landscape; sàvo- Kraðtovaizdþio istorijos tyrinëtojas taipogi su- ka sukurta geografø ir nurodanti skirtumà tarp siduria su ávairiapusiais ðaltiniais ir tik nuodug- pastarojo bei gamtinio kraðtovaizdþio, kurio ne- niai juos ávertinæs gali tikëtis efektyvaus rezulta- palietë þmoniø veikla), atspindintis skirtingø so- to. Ne visada pakanka raðytiniø ðaltiniø, cialiniø grupiø, skirtingø religiniø bendruomeniø, patvirtinanèiø vienos ar kitos vietovës aplinkos, skirtingos lyties þmoniø poveiká aplinkai. pastatø kaità, todël svarbûs tampa archeologiniai Pakankamai specifinës yra kraðtovaizdþio is- tyrimai. Ypatinga reikðmë, ypaè kalbant apie se- torijos tyrimø mokslinës metodologinës problemos. nesnius laikus, tenka vietovardþiø istorijos tyri- Kraðtovaizdþio istorikui reikia specifinio þvilgs- mams, kadangi pastarieji paliudija, kokia veikla nio á praeitá kampo, kuris kartu reikalauja naudoti vertësi ar galëjo verstis konkreti lokalinë bendruo- skirtingø humanitariniø, socialiniø ir net gamtos menë. mokslø informacijà – istorijos, archeologijos (vi- Labai glaudûs yra kraðtovaizdþio istorijos ir is- duramþiø archeologija, industrinë archeologija), torinës demografijos tyrimø ryðiai. Kraðtovaizdþio geografijos, botanikos ir biologijos, naudoti mo- istorikà domina, kaip ir kà fiksuoto skaièiaus þmo- dernias technologijas: fotografijà, aerofotografi- niø grupë, bendruomenë gali nuveikti apibrëþto- jà, kartografijà. Taigi kraðtovaizdþio istorija iðsi- je teritorijoje, galiausiai kaip ji ðià teritorijà, ap- skiria daugiadalykiðkumo kontekste kaip linkà veikia esant demografiniam augimui ar bandymas apjungti skirtingø mokslø tyrimø meto- nuosmukiui. Saviti apgyvendintø teritorijø mode- dus. liai, jø didëjimo ar menkëjimo kryptys, laukø sis- Istorijos tyrimuose mokslininkas pagal tam tik- temos (field system) ar þemës apdirbimo formø rus kriterijus yra nusistatæs chronologines tyrimo pasikeitimai yra tiesiogiai paveikti ðios demogra- ribas – metus, deðimtmeèius, amþiø, apsibrëþæs finës plëtros netolygumø13 . sutartinius periodus (proistorë, viduramþiai, nau- Pats kraðtovaizdis taipogi yra reikðmingas ðal- jieji laikai) ir atlieka tik nusibrëþto laikotarpio tinis, ir jo „skaitymo“ ávaldymas (geografijos me- tyrimà. Kraðtovaizdþio istorijos tyrimø atveju tra- todø naudojimas) yra neabejotinas paliudijimas, dicinis istorinio laiko grupavimo principas beveik rodantis praeities aplinkos padëtá. Pasak W. G. Hos- negalioja, nes kraðtovaizdþio istorija operuoja kinso, „kraðtovaizdis pats savaime tiems, kurie þi- „ilgojo istorinio laiko“ kategorijomis. Kraðtovaiz- no, kaip já reikia perskaityti ir interpretuoti teisin- dþio tyrimas reikalauja multiperiodiðkumo prin- gai, yra turtingiausias istorinis ðaltinis, koká galima cipo taikymo12 – kraðtovaizdþio kaita pastebi- turëti. Jame glûdi atradimai, kuriø negalima at- ma tik per ilgesnio laiko kategorijas, todël rasti fiksuotuose raðytiniuose ðaltiniuose, o galbût medievistas privalo iðmanyti naujøjø laikø isto- apie juos raðytiniuose ðaltiniuose apskritai nebu- rijà, lygiai kaip „modernistas“ – viduramþiø is- vo paminëta“14 . Ðioje vietoje kraðtovaizdþio isto- torijà, siekdami parodyti inercines jëgas, nulë- rikas, kaip ir archeologas, yra priverstas naudotis musias kraðtovaizdþio kaità. Galiausiai ir ávairiausiomis technikos priemonëmis ir jomis kraðtovaizdþio istorikas, tiriantis konkreèios vie- fiksuota informacija – fotografijos, oro fotografi- tovës, regiono kraðtovaizdþio kaitos istorijà, yra jos, aukðèiø, ilgiø matavimai ir kita15 .

11 Lietuviø tyrinëtojø darbuose figûruoja tiek kultûrinio, tiek socialinio kraðtovaizdþio sàvokos Kavoliûtë F., Lietuvos kultûrinio kraðtovaizdþio tyrimai ir jø perspektyvos, Geografija Lietuvoje (Geography in Lithuania): skirta 29-ajam tarp- tautiniam geografø kongresui „Gyvenimas ávairovëje“, Vilnius, 2001, p. 160–163; Kavoliûtë F., Lietuvos kultûrinio krað- tovaizdþio iðtakos, Geografijos metraðtis, 2000, t. 33, p. 20–21; A. Bumblausko vartojama socialinio kraðtovaizdþio sà- voka galbût tiksliau atitinka angliðkàjá variantà (Bumblauskas A., Senosios Lietuvos istorija 1009–1795, Vilnius, 2005, p.185). 12 Fox H. S. A., Landscape history: the countryside, Oxford companion to local and family history, Oxford, 1996, p. 272: „multi-period study“. 13 Ten pat, p. 267: „The nature of the human landscape has a central place here: decline in population creates a particular type of settlement pattern, engendering a type of labour deployment conductive to further demographic decline. < > pressure of population on the land which, among other factors, encouraged the people of some townships to adopt the two-field system of cultivation, probably, we now think, in the 10th or 11th centuries.“ 14 Hoskins W. G., The Making of the English Landscape (reprinted in Penguin Books), London, 1985, p. 14. 15 Hooke D., The appreciation of landscape history, Landscape: the richest historical record, ed. D. Hooke, Society for Landscape Studies, Supplementary series, 2000, no 1, p. 143–154 (èia p. 143–144). L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 77

Kraðtovaizdþio istorijos tyrimai þymiai gilesni ir informatyvesni istorijos klodai. Galiausiai dar apie 1897 m. Maitlandas raðë, Kraðtovaizdþio istorija (Landscape history) lai- kad „istorinë informacija, svarbi jo laikø studen- kytina jauna disciplina. Kraðtovaizdþio istorijos tui, po keliasdeðimt metø neatrodys tiek reikðmin- teorinëje literatûroje akcentuojama, kad stimulu ga, kai jos vietoje iðkils nauji duomenys. Fotogra- pradëti ðios rûðies tyrimus buvo 1955 m. pasirodæs fijos, kuriø tuo metu buvo nedaug, taps iðtisu novatoriðkas Leièesterio universiteto profesoriaus archyvu, leisianèiu naujai permastyti iki tol bu- Wiljamo G. Hoskinso darbas The Making of the vusius istoriografijos pasiekimus“18 . English Landscape (Anglijos kraðtovaizdþio rai- Greta pastarøjø dviejø istorikø XX a. pirmojoje da), kuriame buvo pagrásta ðios disciplinos ir jos pusëje ir viduryje ásikomponavo geografas seras tyrimø svarba bei metodai ðiuolaikinëje istoriog- Henris Clifordas Darby (1909–1992), nuveikæs di- rafijoje. delá darbà rekonstruojant viduramþiðkàjá kraðto- Kita vertus, naujausiuose darbuose, skirtuose vaizdá. Savo tyrimus jis pradëjo istorinës geogra- kraðtovaizdþio istorijos genezei, neatsisakoma ðios fijos srityje, dar 1936 m. paskelbdamas Istorinës disciplinos iðtakø kiek pasendinti. Ðtai Johnas geografijos vadovëlá, tyrinëjimus vainikavo jo fun- Chandleris straipsnyje The Discovery of landsca- damentinë septyniø tomø knyga The Domesday 16 pe , nurodo, kad specifinës apraiðkos stebëti ir Geography of England (publikuota 1952–1977 m.), analizuoti aplinkà ir þmoniø veiklà joje pastebi- kurioje remiantis Paskutiniojo Teismo knygos in- mos Anglijoje vëlyvøjø viduramþiø, naujøjø lai- formacija rekonstruojama Anglijos geografinë ap- kø vienuoliø, keliautojø: Tomo Burtono (†1437 m.), linka ankstyvøjø ir brandþiøjø viduramþiø epochø Johno Lelando (1503–1552 m.), Johno Aubrey’jaus sandûroje19 . (1625–1697 m.) darbuose. XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusës Britanijos moksle nurodytinos bent trijø tyrinëtojø – kraðtovaizdþio istorijos pirmtakø Kraðtovaizdþio istorijos tyrimø pavardës ir tyrinëjimai. susiformavimas 1955–1979 m. Pirmiausiai garsiojo medievisto ir teisës isto- XX a. ðeðtajame deðimtmetyje pasirodë H. P. riko Frederiko Wiljamo Maitlando (1850–1906) R. Finbergo The local historian and his Theme studija Domesday book and Beyond bei Frederiko (Leicester, 1952 ), M. Beresfordo History on the Seebohmo (1833–1912) darbas The English Villa- Ground (London, 1957) ir pirmiausiai Wiljamo ge Community: an Essay in economical history G. Hoskinso The Making of the English landsca- (1883). Tai darbai, kuriuose ypatingas dëmesys ski- pe. Ðis autorius akademinei ir plaèiajai auditori- 17 riamas istorinei kartografijai . jai iðdëstë savo sintezuojanèias mintis tiek apie Anot F. Maitlando, keli þemëlapio fragmentai lokalinæ istorijà, tiek apie kraðtovaizdþio istori- gali bûti daug iðkalbingesni nei keletas paragrafø jà joje. Istoriografijoje labiau ásigalëjo ir kraðto- raðytinio teksto. Metaforiðkai pats F. Maitlandas vaizdþio istorijos tyrimø susidomëjimà paskati- Anglijos þemëlapiø, vietovardþiø tyrinëjimus lai- no pastarasis darbas20 . kë palimpsestais, kur po regima informacija slypi

16 Chandler J., The Discovery of landscape, Landscape: the richest historical record, ed. D. Hooke, Society for Landsca- pe Studies, supplementary series no 1, 2000. 17 F. W. Seebohm (1833–1912), teisininkas, bankininkas ir istorikas. Jo darbas Anglijos kaimo bendruomenë (The English Village Community, 1883) ilgà laikà laikytas fundamentaliu lokalinës ir agrarinës istorijos kontekste. 18 Kalbëdamas apie specifiðkà Maitlando susidomëjimà aplinkos kaita, britø istorikas J. Chandler’is atkreipë dëmesá á to meto Viktorijos laikø Anglijoje egzistavusius du poþiûrius á aplinkà. Pirmasis, tradicinis-biblinis poþiûris apie gamtà ir aplinkà „kaip apie paveldà nuo Nojaus arkos laikø“ ir antrasis, naujai besiformuojantis evoliucinis-darvinistinis aplinkos (gamtos) modelá artimesnis Maitlandui. Minëtas britø istorikas nurodë Maitlando giminystës ryðius su Darvinø ðeima. Religinio suvokimo dominavimas, anot J. Chandlerio, uþkirto kelià kraðtovaizdþio istorijos studijoms plëtotis XIX a. ir anksèiau. Charakteringa, kad XIX a. antroje pusëje didþiojoje dalyje lokaliniø istoriniø draugijø Didþiojoje Britanijoje jø nariais buvo iðimtinai anglikonø dvasininkijos atstovai. 19 Darby H.C. et al., The Domesday Geography of England, Cambridge, vol. 1–7, 1952–1977. 20 „One that ranks with the most influential historical works of the 20th century“. 78 LOKALÛS TYRIMAI

Svarbiausias akcentas, kad W. G. Hoskinso21 mai, kaimiðkosios Anflijos suþydëjimas, pastatai darbas The Making of the English landscape, pa- ir parkai. sirodæs 1955 m., sugriovë iki tol paplitusá anglø 6. Parlamentiniai aptvërimai ir kraðtovaizdis istoriografijos teiginá, jog XX a. antrosios pusës An- (Parlaimentary Enclosure and the landscape): ap- glijos kraðtovaizdis yra XVIII a. aptvërimø, XVIII– tvërimø mastai, aptvërimo duomenys, naujasis XIX a. pramoninës revoliucijos rezultatas. Darbas kraðtovaizdis, laukai, gyvatvorës, medþiai, keliai, parodo, kaip minëtas kraðtovaizdis nuëjo þymiai ûkiø namai. ilgesná kelià nuo pat ankstyvøjø viduramþiø an- 7. Industrinë revoliucija ir kraðtovaizdis (the glo-saksø periodo ar net ankstesnio romënø val- industrial revolution and the landscape): anksty- dymo periodo. vasis industrinis kraðtovaizdis, vandens jëga ir van- Taigi ði pionieriðka studija atspindi chronolo- dens malûnai, garo jëga ir lûðnø kvartalai. giðkà Anglijos kraðtovaizdþio istorinæ raidà nuo 8. Keliai, kanalai ir geleþinkeliai (Roads, Ca- romënø laikotarpio iki lûþio – Juodosios Mirties nals and Railways). periodo (1348–1350 m.), tolesnis svarbus etapas – 9. Miestø kraðtovaizdis (The Landscape of industrinës revoliucijos XVIII a. iki pat XX a. pa- Towns): miestø planavimas, atviri miestai, mies- sikeitimø. tai turgø centrai. Darbà sudaro 10 skyriø, kurie skaidomi dau- 10.Kraðtovaizdis ðiandien (The landscape to- giau ar maþiau tradicinës politinës istorijos atþvil- day). giu: Darbo charakteringas bruoþas taip pat yra ga- 1. Kraðtovaizdis prieð anglo-saksø apgyvendi- na nesudëtingas naratyvas, kuriame dominuoja ag- nimà (Landscape before English Settlement): iki- rarinio ir urbanistinio kraðtovaizdþio aptarimas, romëniðkasis kraðtovaizdis, Vakarø þemiø laukai ypaè, sakytume architektûrinis aspektas – stati- ir ûkiai, romëniðkoji Britanija. niai kraðtovaizdyje. Ásidëmëtinas ir ypatingas dë- 2. Anglo-saksø apgyvendinimas (The English mesys istorinës demografijos bûklës konstatavi- Settlement): kaimai ir laukai, kaimeliai, kaimø mas atskirais periodais ir tik ið èia atsiskleidþianti ribos ir planai, kai kuriø anglo-saksø þemiø ribos, socialinio kraðtovaizdþio dinamika. skandinavø apgyvendintos teritorijos. 3. Viduriniø amþiø Anglijos vidinë koloniza- Kraðtovaizdþio istorijos cija (The colonization of medieval England): krað- tovaizdis 1086 m., miðkingø vietoviø ávaldymas klausimyno ir tyrimø plëtra XX a. þemës ûkio poreikiams, pelkës, liûnai, dykynës 9–10-ajame deðimtmetyje (durpynai), pastatai kraðtovaizdyje. Savotiðka lûþio data kraðtovaizdþio istorijos is- 4.Juodoji Mirtis ir po jos (Black Death and toriografijoje laikytini 1979 m., kai pasirodo Krað- after): kaimø tuðtëjimas, naujoji kolonizacija, nau- tovaizdþio tyrimø draugijos (Society for Landsca- ji pastatai. pe Studies) metraðtis Landscape history 5. Tudorø Anglija (Tudor to Georgian England): (1976–1998, t. 20). Aplink jà susitelkæ skirtingø kraðtovaizdis 1500 m., Middlando laukø aptvëri- institucijø tyrinëtojai, nemaþa jø dalis – to paties

21 Hoskins W. G., Oxford companion to local and family history, London, 1996, p. 223–224: Wiljamas G. Hoskinsas (1908–1992), be to, kad buvo vienas vedanèiøjø savo laikotarpio lokalinës istorijos korifëjø Didþiojoje Britanijoje, kartu buvo entuziastingas jos populiarintojas. Magistro diplomà ágijo Exeterio universitete 1935 m. (apgindamas darbà Indust- ry, Trade and People in Exeter 1688–1800), dëstytojavo Leièesterio universiteto koledþe. Skirtumai tarp jo gimtojo De- vono ir Leièesterðyro kraðtovaizdþio sudomino istorinio kraðtovaizdþio kaitos problemomis. Tuo metu Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu W. G. Hoskinsas paraðo darbà Midland Peasant, publikuotà tik 1957 m., kuriame ryðkëjo kraðtovaizdþio istorijos apmatai – lokalinës bendruomenës tyrimas atsiþvelgiant á topografijos, demografijos, ðeimos istorijos, vietos sta- tiniø, þemës ûkio ir amatininkystës ekonomikos aspektus. 1948 m. jis tampa Leièesterio universiteto koledþo profesoriu- mi ir Anglijos lokalinës istorijos tyrimø centro vadovu. Greta to 1951–1965 m. profesorius W. G. Hoskinsas skaito Ekono- minës istorijos kursà Oksfordo universitete, 1968 m. atsisako vadovaujamo darbo Anglijos lokalinës istorijos tyrimø centre ir atsideda vien moksliniams tyrimams. Tuo metu paraðytos Local history in England (1959), Fieldwork in Local history (1967) ir The age of plunder: The England of Henry VIII (1976). Ir galiausiai þinomiausiais jo darbas The Making of the English Landscape (1955). Knygos populiarumas lëmë, kad Hodder and Stoughton leidykla ëmë leisti iðtisà knygø serijà, skirtà atskirø Anglijos grafysèiø kraðtovaizdþio istorijai nuðviesti. Tuo pat metu Hoskinsas ásijungë á medijø veiklà – BBC televizija 1976–1978 m. transliavo jo vedamà laidà apie Anglijos kraðtovaizdþio istorijà, kurios pagrindinë problema – þmogaus veikla já supanèioje aplinkoje, aplinkos pokyèiø istorija. 1978 m. laidø pagrindu pasirodë W. G. Hoskinso dar- bas One Man’s England. Hoskinso darbas reikðmingas ir istorinës geografijos, miesto istorijos, ðeimos istorijos, architek- tûros istorijos tyrinëtojams. Vëlesniu laikotarpiu W. G. Hoskinsas domëjosi istorinës demografijos problemomis, daugia- meèiø derliø ir gamtos sàlygø tyrimais, kaip jie veikë bendruomeniø gyvenimo dinamikà. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 79

W. G. Hoskinso mokiniai, þenkliai iðsiplëtë krað- tø britiðkoji istoriografija pasistûmëjo bûtent krað- tovaizdþio istorijos ribas chronologiniu, erdviniu, tovaizdþio archeologijos srityje, akcentuodama tematiniu, konceptualiniu poþiûriu. Kartu kaip dis- dviejø istoriniø periodø – prieðistorinio-keltiðkojo ciplina tuo metu kraðtovaizdþio istorija turëjo mil- ir romëniðkojo – tyrimus25. Kraðtovaizdþio arche- þiniðkà poveiká bendrajai edukacijai, þenkliai pri- ologijos tyrimai evoliucionavo ir tematiniu pobû- sidëjo prie diskusijos apie ekologijos vietà, dþiu. Tokios temos kaip prieðistorinës atminties, ekologiniø sistemø kaità ðiandieniniame pasau- mentalinis kraðtovaizdis ar agrarinio kraðtovaiz- lyje. dþio planavimas romëniðkuoju periodu bûtø ne- Itin ryðkus buvo chronologiniø ribø iðsiplëti- ámanomas kraðtovaizdþio istorijos disciplinos for- mas – nuo anglo-saksø migracijø iki mezolito, nuo mavimosi pradþioje – Richardo Bradley, Marko XIX a. iki moderniojo kraðtovaizdþio tyrimø22 . Corney tyrimai26 . Ðie tyrimai bene geriausia at- W. G. Hoskinso ir kitø kraðtovaizdþio istorijos spindi kraðtovaizdþio istorijos raidos dinamikà, vy- pionieriø darbuose kraðtovaizdþio objekto pradþia kusià XX a. pabaigoje. laikyta anglo-sakø migracijos á britø salas V a. pra- Ryðki disciplinos plëtra naujausiøjø laikø kryp- dþioje ir po to sekusi jø kolonizacija. Ne maþiau timi. Ankstyvàjá menkà kraðtovaizdþio istorikø do- reikðmingame kraðtovaizdþio istorijai W. Hoskin- mëjimàsi ðiuo periodu, kaip teigiama, ið dalies so darbe, pasirodþiusiame dar 1949 m. Midland lëmë asmeninës istorikø preferencijos. W. G. Hos- England, proistorijos ir romëniðkajam periodui skir- kinso biografai nurodo, jog istorikas paprasèiau- ta vos keletas puslapiø, o darbe The Making of the siai nemëgo artimosios praeities istorijos ir jai sky- English Landscape vos 18 puslapiø ið 235. W. G. rë taip pat nedaug dëmesio. Ne maþiau Hoskinso manymu, V a. pr. anglo-saksø kolonistai reikðmingas buvo ir bendras suvokimas, jog isto- britø salose atrado þmogaus veiklos nepaliestà rijos, kaip mokslo, ribos baigiasi apie 1950 m., kraðtovaizdá: „the great majority of the english set- todël daþniausiai kraðtovaizdþio istorijos tyrimai tlers faced a virgin country“23. baigti XIX a., nuðvieèiant kraðtovaizdþio bûklæ. Dabartiniai kraðtovaizdþio istorijos tyrinëtojai To negalima pasakyti apie naujàjà kraðtovaiz- savo objekto tyrimø pradþià Anglijoje nukelia á dþio istorijos istoriografijà, tyrinëjanèià modernøjá mezolito laikus 8 000–10 000 pr. Kr., o socialinio kraðtovaizdá. Pastarieji tyrimai orientuoti á XX a. kraðtovaizdþio kaitos pradþia siejama su pastaro- priemiesèiø istorijà (A. A. Jackson darbai)27 , ðiuo- sios epochos medþiotojø ir rinkëjø ûkine veikla. laikiniø parkø istorijà (P. Eversono tyrimai), miðkø Charakteringiausiu tokio tyrimo pavyzdþiu galë- raidà XX a.28 ir kt. tø bûti I. G. Simmons studija The Environmental Galima kalbëti ir apie tam tikrà erdvinæ britið- impact of later Mesolitic Cultures24 . Neabejotina kosios kraðtovaizdþio mokyklos sklaidà anglo-sak- jog, ðiuo metu britiðkoje kraðtovaizdþio istoriog- siðkoje bei ið dalies skandinaviðkoje mokslo tra- rafijoje pripaþástamas palaipsniðko kontinuiteto, dicijoje – tokia dvasia paraðytos Amerikos, Ðvedijos kaitos nuo senø laikø, o ne trumpalaikio egzista- (netgi Kretos salos) kraðtovaizdþio istorijos. vimo ir „mirties be pëdsako“ modelis. Net pats W. Kraðtovaizdþio istorijos turinys taip pat þenkliai Hoskinsas vëlesniuose savo darbo pakartotinuose kito. Pastaruosius penkiolika metø kraðtovaizdþio leidimuose (1977 m.) pripaþino nepakankamà dë- istoriografija labiau akcentuoja atskirø objektø – mesá kraðtovaizdþio archeologijos objektams, pro- dvarø, kaimo pastatø, ûkio sodybø, ûkio laukø, istorijos kraðtovaizdþiui. Per pastaruosius 20 me- miðkø – probleminius29 arba siauresniø chronolo-

22 Taylor C. C., The plus fours in the wardrobe: a personal view of landscape history, Landscape: the richest historical record, ed. by Della Hooke, Society for Landscape Studies, Supplementary series, 2000, no 1, p. 157–158. 23 Hoskins W. G., The Making of the English Landscape, London, 1955, p. 36–37. 24 Simmons I. G., The Environmental impact of later Mesolitic Cultures, Edinburgh,1996. 25 Fleming A., The Dartmoor Reaves, London, 1988; Barett J., Bradley R., Green M., Lanscape, Monuments and Society. The Prehistory of Cranborne Chase, Cambridge, 1991; Bradley R., Entwhistle R., Raymond F., Prehistoric Land Divisions on Salisbury Plain, London, 1994; The Archeological Excavations of a Prehistoric Landscape: excavations on Arran 1978-1981, ed. J. Barber, Edinburgh, 1997; Stoertz C., Ancient Landscapes of the Yorkshire Wolds, Swindon, 1997. 26 Bradley R., Mental and material landscapes in prehistoric Britain, Landscape: the richest historical record, ed. D. Hooke, Society for Landscape Studies, Supplementary series, 2000, no 1, p. 1–11; Corney M., Characterising the land- scape of Roman Britain: Review of the study of Roman Britain 1975–2000, ten pat, p. 33–45. 27 Jackson A. A., Semi-Detached London, Didcot, 1991. 28 Skipper K., Thetford Forest: Making a Landscape 1922–1997, Norwich, 1997. 29 Rackham O., The Last Forest, London, 1989; Bettey J. H., Estates and the English Countryside, London, 1993; Landsca- pe and power, ed. W. J. T. Mitchell, Chicago, 1994; Emery A., Greater Medieval Houses of England and Wales 1300– 1500, Cambridge, 1996, vol. 1; Barnwell P. S., Giles C., English Farmsteads 1750–1914, Swindon, 1997. 80 LOKALÛS TYRIMAI

giniø periodø kraðtovaizdþio tyrimus30 . Tad skel- Dël kraðtovaizdþio istorijos populiarumo ir do- biamos monografijos apie anglijos dvarø ir kai- mëjimosi gan sunku apibrëþti jos tyrimø ribas ir miðkojo kraðtovaizdþio raidà, Viduramþiø Angli- (ar) sujungti visas jos dalis á vienà visumà. Tai ypaè jos ir Velso namus, Anglijos ûká, atskirø socialiniø sunku padaryti ir dël skirtingø mokslø, disciplinø grupiø santyká su aplinka31 ir kt. (taip orientuojan- medþiagos ir rezultatø naudojimo, juolab kad kai tis á tam tikrà chronologiná laikà). Pasak vieno ið kurios ið tø disciplinø netgi jaunesnës nei pati krað- ðiuolaikiniø kraðtovaizdþio istorijos metodologi- tovaizdþio istorija. Taèiau tiek senosios discipli- jos autoritetø C. C. Tayloro, pastarieji tyrimai ypaè nos – archeologija, geografija, vietovardþiø stu- svarbûs ðios disciplinos tolesnei raidai, antra ver- dijos, architektûros istorija, tiek naujosios – tus, nurodomi ir pavojai, nes kraðtovaizdþio isto- paleobotanika, palinologija, ávairios datavimo sis- rikas, pasinëræs á atskirø detaliø tyrimà, papras- temos – buvo pritaikytos kraðtovaizdþiui tirti34 . èiausiai nebegalës pateikti konkreèios vietovës Kai kurios tyrimø problemos, nors dabar yra su- kraðtovaizdþio kaleidoskopinës ávairovës32 . dëtinë kraðtovaizdþio istorijos tyrimø dalis, gana Anot to paties C. C.Tayloro, svarbiausi yra kon- sunkiai skynësi sau kelià. Pirmiausiai tai pasaky- ceptualiniai tyrimø skirtumai. Pradiniai paprasti tina apie industriná kraðtovaizdá (beje, ðios kryp- ir elementarûs disciplinos tikslai per paskutinius ties pradininkas taip pat W. G. Hoskinsas), kurá deðimtmeèius kito á visiðkai naujus kraðtovaizdþio tyrinëjæ mokslininkai su retomis iðimtimis pradþio- vertinimus, á juos buvo þvelgiama ið kito þiûros je uþsiimdavo tik smulkiu vietovës ir jos radinio kampo. Greta socialinio kraðtovaizdþio evoliuci- registravimu. Dabartiniu metu pasinaudojus ir in- jos tyrimø labai perspektyvûs paèiai kraðtovaiz- dustrinës archeologijos metodais ði kryptis yra vi- dþio istorijai plëtojami aplinkos poveikio, ekolo- suotinai pripaþinta kraðtovaizdþio istorijos ðaka35 . gijos, mentalinio kraðtovaizdþio tyrimai, dar Analogiðkas atvejis ir metodologinës problemos þinomi „ritualinio kraðtovaizdþio“, „simbolinio dël kraðtovaizdþio istorijos bei taip vadinamosios kraðtovaizdþio“, „mentalinio kraðtovaizdþio“, fe- Vernacular architecture (lokalinës, kaimiðkosios nomenologijos vardu.33 Tai tyrimai, kurie atliepia architektûros) likimo. Kur taip pat neapsieita be „naujosios geografijos”, „naujosios archeologijos”, ilgà laikà trukusio „blusinëjimo“ apie gegniø, sà- „naujosios istorijos” dvasià. ramø, stogø tipus. Tik paskutinæ dekadà iðleisti dar- Ðiuolaikinei istorijos mokslo situacijai, anot C. bai pastaràjá pastatø tipà susiejo su kraðtovaiz- C. Tayloro, kraðtovaizdþio istorija reikðminga dar dþiu36 . Paskutinë ið besiplëtojanèiø perspektyviø vienu aspektu, glaudþiai susijusiu su XX a. reali- tyrimø krypèiø – moderniø kariniø struktûrø studi- jomis ir visuomeniniais sàjûdþiais. Èia kalba eitø jos ar, tiksliau, Antrojo pasaulinio karo kraðtovaiz- apie ekologizmo judëjimà, ypaè ryðkø XX a. ant- dþio istorijos tyrimai (akcentas dedamas á gyny- roje pusëje ir iki mûsø dienø ir besireiðkiantá ávai- binius Britanijos árenginius, statinius bunkerius, riausiomis veiklos formomis. Viena ið tokiø veik- slëptuves ir kt.), siekiant parodyti 1940–1942 m. los srièiø galëtø bûti ir kraðtovaizdþio istorijos Anglijos karinio kraðtovaizdþio istorijà. átraukimas á medijas (beje, ði kryptis plëtota nuo pat disciplinos mokslo pradþios), edukacinë veik- Iðvados la orientuota á suaugusiøjø ðvietimà. Ðtai tikriau- siai populiariausia Didþiojoje Britanijoje istorinë 1. Daugiadalykinë kraðtovaizdþio istorijos dis- televizijos laida Time Team (Laiko komanda), pa- ciplina Didþiosios Britanijos lokalinës istorijos kon- gal savo struktûrà yra kraðtovaizdþio istorijos pra- tekste uþima vienà ið dominuojanèiø tyrimø kryp- moginë-edukacinë laida. èiø, yra sudëtinë lokalinës istorijos studijø ir istorinës edukacijos dalis.

30 Rowley T., Anglo-Saxon Settlement and Landscape, 1974. 31 Thorpe H., The Lord and the Landscape,1965. 32 Taylor C. C., The plus fours in the wardrobe: a personal view of landscape history, Landscape: the richest historical record, ed. D. Hooke, Society for Landscape Studies, Supplementary series, 2000, no 1, p. 158. 33 Tuan Y. F., Landscapes of Fear, Oxford, 1979; Fumagalli V., Landscapes of Fear, Oxford, 1994; Bender B., Landscape: Politics and Perspectives, 1993; Tilley C., Phenomenology of Landscape, Oxford, 1994. 34 Dimbleby G. W., The Palynology of Archaeological Sites, London, 1985; Aitken M. J., Science-based Dating Methods in Archaelogy, London, 1990; Evans J., Land and Archaeology, Stroud, 1999. 35 Palmer M., Post-medieval industrial landscapes: their interpretation and management, Landscape: the richest histori- cal record, ed. D. Hooke, Society for Landscape Studies, Supplementary series, 2000, no 1, p. 119–131. 36 Johnson M., Housing Culture, London, 1993; Pearson S., Vernacular buildings in the Landscape, The Archaeology of Landscape, ed. P. Everson, Manchester, 1998, p. 166–182. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 81

2. Disciplinos ir kraðtovaizdþio istorijos tyri- important disciplines and part of scholarship in the mø pradþia – 1955 m. iðleistas fundamentalus bri- Great Britain. First of all, the paper summarizes tø istoriko W. G. Hoskinso darbas The Making of understanding of the definition of the landscape the English Landscape, nors britiðkoje istoriogra- history; it’s subject (human landscape and it’s fijoje mokslo tradicijoje pirmtakais galëtø bûti ir elements), interdisciplinary research methods and F. W. Maitlando, F. Seebohmo, H. C. Darby’jaus sources, the practice of landscape history that tyrinëjimai. involves multi – period studies or has complex 3. Per pastaruosius deðimtmeèius kraðtovaiz- relationships between the human landscape and dþio istorijos tyrinëjimuose iðryðkëjo naujos tenden- demography. Secondly, the paper shows the cijos, kai nuo naratyvinio agrarinio ir urbanistinio development of landscape history as a proper kraðtovaizdþio apraðymo pereita prie kompleksi- discipline, from the first important attempts by F. niø tyrimø ir naujø: sakralinio, ritualinio, mentali- W. Maitland, F. W. Seebohm, H. C. Darby, to the nio kraðtovaizdþio konstruktø analizës. Taip iðplëstos fundamental work The Making of the English tematinës, chronologinës, konceptualinës sociali- Landscape (1955) by W. G. Hoskins, and the new nio kraðtovaizdþio tyrimø ribos. Sisteminga kraðto- temporal, spatial, thematical and conceptual vaizdþio istorijos tyrimø plëtotë Lietuvoje galëtø advances in the knowledge of Landscape history þenkliai praturtinti Lietuvos istorijos ir Lietuvos lo- since the publication of The Making of the English kalinës istorijos istoriografijà. Landscape. Chronologically, it means the extension of the time-scale for the history of the man-made Summary landscape; conceptually it means the study of the impact of those landscapes on human thought, like Research of Landscape History in ritual, symbolic landscapes, landscapes of mind. Great Britain Keywords: Landscape; Landscape history; The paper deals with the two questions on so Cultural landscape; Social Landscape; multi – called Landscape history; witch is one of the most disciplinary. 82 LOKALÛS TYRIMAI

FOTOGRAFIJOS PANAUDOJIMAS TARPUKARIO LIETUVOS ISTORIJOS LOKALINIUOSE TYRIMUOSE Vida Girininkienë

Vilniaus pedagoginis universitetas, T. Ðevèenkos g. 31, LT–03111 Vilnius El. paðtas: [email protected] Santrauka

Straipsnyje aptariamas fotografo, kaip asme- tografo uþfiksuotus vaizdus, ávykius, þmones lai- nybës, vaidmuo uþfiksuojant savo laikmeèio ob- kyti pagrindiniu konkreèios vietos ir laikmeèio lo- jektus, ávykius, þmones. Teigiama, kad vieno fo- kalios istorijos tyrimo ðaltiniu. tografo nuotraukose, jas suradus, iððifravus ir Tyrimo metodai – apraðomasis, lyginamasis, apraðius, geriausiai atsispindi konkreèios vietovës istorinis antropologinis. (kaimo, miestelio) ir laikmeèio þmoniø pasaulë- jauta, estetinës normos ir t. t. Dëstymas Gerai iðtyrus vieno fotografo gyvenimo kelià, fotografavimo bûdus, aplinkà, kurioje jis dirbo ir Fotografija buvo didelis iðradimas, fenomenas, kita, jo darbai gali bûti pagrindinis ðaltinis loka- iki ðiol keliantis ir susiþavëjimà, ir nuostabà. Pir- linës istorijos tyrimuose. Dëstyme remtasi dviejø miausiai dël to, kad þiûrintis á nuotraukà þmogus fotografø kûrybos analizëmis: Antano Mickaus (ið visuomet yra dviejuose laikuose: mato dabar prieð Veliuonos) ir Jono Sinkevièiaus (ið Papilës). ðimtmetá ar net seniau fotografo matytus vaizdus Raktaþodþiai: lokali istorija; fotografija; me- ir þmones. nininkas; fotografas; A. Mickus; J. Sinkevièius. Anot Virginijaus Kinèinaièio, praeities ir da- barties susidûrimas viename taðke iðjudina taria- mos dabarties pastovumà, ir mes pasijuntame nuo- Ávadas latinëje laiko tëkmëje1 . Kyla klausimas, kokia ir Fotonuotraukø panaudojimo tikslingumas ávai- kieno „dabartis“ yra senosiose nuotraukose, kas riø srièiø mokslo tyrimø darbuose nekelia jokiø yra tas þmogus, kuris jà fiksavo, ir kuo ta „senoji abejoniø. Jos naudojamos kaip pagalbinë priemo- dabartis“ svarbi ðiandien. Ne paslaptis, þiûrint á në, iliustruojant tekste apraðomus objektus, ávy- fotografijas, daþnai subyra susikurti ávaizdþiai, kius, þmones. Todël labai daþnai nëra kreipiamas vaizdai, nes su fotografu nepasiginèysi, jis visuo- dëmesys á fotografà (iðskyrus fotografijos istorijai met teisus – taip buvo! Tai nenuginèijama foto- skirtus darbus, bet jø nëra daug), ypaè jei jis nuo- grafijos vertë. traukos antrojoje pusëje nëra uþdëjæs savo spau- Nuo pat fotografijos atsiradimo buvo bandyta do. Daþnai bandoma fotografijas vertinti remian- suvokti jà kaip menà, taèiau nustatyti meno kri- tis meno kriterijais, bet lokalioje istorijoje tai nëra terijus ðioje srityje yra sunku. Juk fotografija ið es- esminis dalykas. Lokaliuose tyrimuose fotografi- mës nieko nekuria, o tik uþfiksuoja tai, kas tuo ja gali bûti svarbiausias ðaltinis, nes joje uþko- metu buvo. duota ir fotografo ir jo aplinkos þmoniø pasaulio Fotografijos mëgëjiðkumo ir profesionalumo suvokimas, paproèiai, estetinës normos ir kt. To- sàvokos svarstytos jau XIX a. Tuo metu, aptariant dël kyla klausimas, ar galima kalbëti apie foto- mëgëjiðkumo sàvokas, buvo akcentuojama pro- grafo, kiekvienu konkreèiu atveju pagrindinio vei- fesinë veikla kaip pagrindinis pragyvenimo ðalti- këjo, pajautà tiriant miesteliø, kaimø, nis, o profesionalumas buvo suvokiamas kaip veik- bendruomeniø istorijas. los rezultato kokybë, neatsiþvelgiant á tai, ar Tikslas – remiantis literatûra ir konkreèiais pa- fotografija – komercija ar pomëgis2 . vyzdþiais, iðanalizuoti ir nustatyti tam tikrus ga- Diskusijos fotografijos meniðkumo klausimais limus fotografijos, kaip savarankiðko ðaltinio lo- tarpukario Lietuvoje prasidëjo 1932 m. Jas paska- kalioje istorijoje, suvokimo ir vertinimo kriterijus. tino gruodþio 18 d. Nepriklausomø dailininkø drau- Bandyta atsakyti á klausimà, ar galima vieno fo- gijos salone (Kaune) þurnalisto ir raðytojo Petro

1 Kinèinaitis V., Fotografija ir laikas, Mokslinës konferencijos „Fotografija. Paveldas ir dabartis“ tezës, Ðiauliai, 1993, p. 13. 2 Matulytë M., Vilniaus fotografija. 1858–1915, Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilnius, 2001, p. 38. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 83

Babicko surengta pirmoji asmeninë fotografijø pa- riø dëka jos bûna eksponuojamos, reprodukuoja- roda. Pirmasis apie ðià parodà raðæs Juozas Tumas mos, perkamos, kolekcionuojamos, sulaukia vie- (Vaiþgantas) straipsnyje „Ar foto – menas?“ teigë: nokiø ar kitokiø apdovanojimø, arba prieðingai, „Jei fotografas ar tapytojas tegaudys realybæ, te- jas nuvertina vieðoji nuomonë, vadinasi, tokios bus meisteriai amatininkai. Bet jei abu lauks mo- fotografijos priskirtinos menui“6 . Remiantis ðiuo mento ar ieðkos tam tikros pozicijos, kada siuþe- kriterijumi, ko gero, visi ar bent daugelis maþø tas pareiðkia kurá meniðkàjá savitumà, tai abu bus miesteliø tarpukario fotografø darbø galëtø bûti menininkai“3 . Ðis straipsnis laikomas pirmuoju te- laikomi meno kûriniais. oriniu straipsniu Lietuvos fotografijos istorijoje. Taèiau lokalinëje istorijoje gali bûti ir kiti ver- Tarpukario Lietuvoje profesionaliais fotografais tinimo kriterijai. Tarpukario fotografai uþ pinigus buvo laikomi tie, kurie vertësi fotografija ir ið jos ir be jø sàþiningai fiksavo savo laikmetá: vestu- pragyveno. Fotomëgëjais buvo laikomi tie, kurie ves, krikðtynas ir laidotuves, svarbesnes ðventes ir nesivertë fotografijos amatu, o ieðkodami formø jaunimo sueigas, gamtà, þmones ir jø darbus. Nuo- tobulino fotografijà meniniu poþiûriu. Tai buvo uþ- traukø iðliko gana daug, ir toje gausybëje sunku fiksuota Lietuvos fotomëgëjø sàjungos ástatuose nustatyti, kas vertinga, o kas ne. Laiko prasme Kaune 1933 m. sausio 15 d. Taigi miesteliø foto- kiekviena sena nuotrauka yra vertinga. Mûsø klau- grafai, fotografavæ ne tik dël pinigø, bet ir dël po- simu artimesnës yra Amerikos raðytojos Susan Son- mëgio, buvo nustumti á ðonà ir fotografijos darbø tag mintys, kuriose ji fotografà vertina kaip laisvà parodose (galbût su retomis iðimtimis) nedalyva- kûrëjà: „Tie, kurie dar bando apibrëþti fotografijà vo. Jø darbai nebuvo skelbiami ir „Fotomëgëjo“ kaip menà, visada mëgina nustatyti tam tikrà po- þurnale, geriausiu atveju tik periodikoje, iliust- zicijà. Bet tai neámanoma: kad ir kokios vaisin- ruojant koká nors ávyká, ir daþniausiai be fotografo gos bûtø pastangos apriboti fotografijà tam tikro- pavardës. Miesteliø fotografai liko neávertinti, uþ- mis temomis ar technikomis, jos pasmerktos mirðti, daþnai ir neþinomi. Iðskyræs keliolika pa- puolimui ir þlugimui. Pati fotografija ið prigimties èiø þymiausiø tarpukario fotografø (Vytautà Au- yra laisvo matymo forma, o talentingose ranko- gustinà, Antanà Lauþadá, Ignà Stropø, Petrà Loèerá se – patikima kûrybos priemonë“7 . ir kt.), Lietuvos fotografijos istorijos autorius Virgi- Minëtà fotografo „laisvo matymo formà“ loka- lijus Juodakis teigia: „Visi jie buvo tik amatinin- lioje tarpukario istorijoje reikia suvokti ne tik kaip kai ir nieko vertingo nenuveikë“4 . savità pasaulio suvokimo interpretacijà, bet ir kaip Gera pradþia laikytina Stanislovo Þvirgþdo pareigà arba atsakomybæ áamþinti ðalia esanèius knyga „Mûsø miesteliø fotografai“, Lietuvos foto- þmones bei jø aplinkà likimo skirtoje laiko tëk- menininkø sàjungos iðleista 2003 m. Ðios knygos mëje. Pajutæs kûrybos laisvæ ir palaimà, fotogra- autorius, nurodydamas, kad maþø miesteliø foto- fas buvo visur: ir dþiaugsme, ir liûdesyje, ir ðven- grafø darbais jis susidomëjo 2000 m. gruodá, tei- tëje, ir gamtoje, ir, þinoma, savo fotoateljë. Reikia gia, jog tai tik didelio darbo pradþia5 . pasakyti, kad ne visas nuotraukas tarpukaryje jie Ðiuo metu daugelio tarpukario fotografø dar- þymëdavo savo spaudais; neteko jø matyti ant lai- bai yra iðbarstyti ávairiuose albumuose, negaty- dotuviø ar daugelio kitø proginiø nuotraukø. Ta- vai neiðlikæ. Jø palikimo tyrimas yra sudëtingas èiau jø daug yra ant portretø, gamtos vaizdø, ðven- dar ir dël to, kad daugelio jø biografijos taip ir liko èiø akimirkø, kitaip tariant, ant „graþiø“ nuotraukø. neparaðytos. Daugumos tarpukario fotografø naudota technika Nesigilinant á fotografijos ir meno santyká, rei- buvo panaði, tad ir fotografavimo manieros, vizu- kia pasakyti, kad tos diskusijos tæsiasi iki ðiol. Tai aliai erdvæ praplësti skirtos dekoracijos buvo pa- atsispindi 1995 m. Ðiauliuose vykusioje konferen- naðios. Ir naudoti vaidybiniai elementai ið pirmo cijoje „Paveldas ir dabartis“. Diskusijas meniðku- þvilgsnio atrodo tokie pat. Ir tik surinkæs vieno ar mo klausimais lyg ir apibendrino akad. Algirdas kito fotografo palikimà, gerai ásigilinæs á jo darbus Gaiþutis, pastebëdamas, jog fotomeno apibûdini- (apie tai galima spræsti perþiûrëjus ne maþiau kaip mas turëtø bûti ne tik teorinis, bet ir aprëpiantis jo 300–500 nuotraukø), gali suvokti, kad juos vienà praktiná funkcionavimà: „Kokios bebûtø fotogra- nuo kito skiria poþiûris á tai, kà jie fotografavo. fijos neáprastos ir keistos, taèiau jei jos kaþkam Ne ið karto supranti, kad ne visose nuotraukose sukelia emociná iðgyvenimà, mintis, diskursà, ku- svarbiausia faktas. Be abejo, vienokia ar kitokia

3 Tumas J., Ar foto – menas? Lietuvos aidas, 1932, gruodþio 21. 4 Juodakis V., Lietuvos fotografijos istorija (1854–1940), Vilnius, 1996, p. 71. 5 Þvirgþdas S., Mûsø miesteliø fotografai, Vilnius, 2003 (tekstas pirmajame virðelyje). 6 Gaiþutis A., Fotomenas ir kritikos problema, Fotografija. Paveldas ir dabartis, d. II, Ðiauliai, 1995. 7 Sontag S., Apie fotografijà, Vilnius, 2000, p. 131. 84 LOKALÛS TYRIMAI

prasme vertingos visos senos nuotraukos, bet foto- èius aplinkybëms, pavyko paraðyti dviejø fotografø grafo pasaulio suvokimui vertingiausios tos, ku- biografijas ir perþiûrëti jø palikimà – abiem atve- rios atspindi nuotaikà, pasaulëjautà, emocines bû- jais iki tûkstanèio nuotraukø. Sëkmæ nulëmë tai, senas. Ar ne stebuklas: vieno fotografo matyme kad veliuonieèio Antano Mickaus (1898–1973) di- ðiandien áþvelgsime daugybæ kolektyviðkumo ap- desnæ nuotraukø ir stiklo negatyvø dalá iðsaugojo raiðkø. Ðia prasme fotografijos dar laukia iðsamûs jo sûnus Kazys Vytautas. Papiliðkio (Akmenës r.) tyrinëjimai ir apibendrinimai. Jono Sinkevièiaus (1907–1987) nuotraukø gana Todël lokalioje istorijoje labai svarbu atkurti daug turi Papilës Simono Daukanto memorialinis fotografo gyvenimo kelià. Ar jis buvo visuomeni- muziejus, kurio direktorë Danutë Jadvyga Veisie- ninkas, ar tik gyvenimo stebëtojas, ar buvo vie- në maloniai leido jomis pasinaudoti. Apklausus nintelis savo vietovëje, ar mëgo bendrauti, ar bu- artimuosius, paþástamus, pavyko susidaryti vaiz- vo atsiskyrëlis, ar labiau mëgo fotografuoti savo dà apie ðiø fotografø charakterius, jø fotografavi- ateljë, ar lauke, ar dirbo tik pagal uþsakymus, ar mo technikà ir stiliø. Abu fotografai buvo talentin- ir be jø ir t. t. Lokali istorija suteikia galimybes ir gi. Antanui Mickui fotografavimas nebuvo prasmæ tokiems tyrimams, bet, kaip jau buvo mi- pagrindinis uþsiëmimas: gyvenamojo namo pirma- nëta, ðis tyrimas yra ilgas procesas. Surinkti ir nu- jame aukðte buvo siuvykla ir vilnø karðykla. Netgi statyti vieno fotografo palikimà ið ávairiø asmeni- iðkaboje, kurià A. Mickus ásirengë antrajame na- niø albumø dël ávairiø prieþasèiø nëra lengva. Ne mo aukðte apie 1928 m., ásteigæs fotoateljë su stik- visada ir þmonës yra patiklûs. Pavienës nuotrau- liniu stogu, buvo uþraðyta „A. Mickaus vilnø kað- kos atspindi tik faktus, kurias nors reikðmingas de- tuvai ir fotografija“. Vëliau didþiulis uþraðas tales, ávykiø momentus, bet ne daugiau. „Fotografija. A. Mickaus“ buvo tiesiog ant namo Kaip pavyzdá tokio nesëkmingo bandymo gali- sienos9 (þr.: 1 nuotr.). Taip buvo kuriamas ávaizdis, ma paminëti Leono Karaliûno albumà „Senasis Jo- kuriam A. Mickus teikë nemaþai reikðmës. niðkis. Fotografijos raida nuo 1895 iki 1945 metø“8 . Ðiauliuose, bajoro Kazimiero Sinkevièiaus ðei- Fotografijos raida ðiame albume yra labai pavirðu- moje, gimæs sûnus Jonas, kaip ir jo broliai, buvo tiniðka, iðsamesni yra pasiskaitymai apie Joniðkio nagingas ir muzikalus. Tëvas Ðveicarijoje buvo miesto istorijà nuo XIII a. iki 1940 m. Daugelyje mokinæsis laikrodininko ir juvelyro amato, to ið- nuotraukø nëra nurodyta, kam jos priklauso, netiks- mokë ir savo tris sûnus. Tëvas ið klausos grojo ar- liai suformuluoti uþraðai po nuotraukomis, pvz., monika, mokëjo jà sukonstruoti, tai irgi paveldë- „nuotrauka P. Kaminsko“ nereiðkia, kad jis yra jos jo vaikai. Dar ir ðiandien Papilëje, kur Sinkevièiai autorius. Trûksta datø, tekstø po nuotraukomis, tiks- nuo 1914 m. gyveno, þmonës atsimena visais in- lumo, yra neaiðkûs nuotraukø atrankos kriterijai. strumentais grojusá Jono brolá Apolinarà. Kai kuriø nuotraukø, pvz., 1931 m. geguþës 31 d. Deja, Jono Sinkevièiaus biografijà teko susi- potvynio, yra labai daug, o kai kurie ávykiai visai rinkti po kruopelytæ, nes jis Papilëje gyveno tik neatsispindi. Neaiðkus ir nuotraukø iðdëstymas. Në- iki 1944 m. Fotografavo apie 15 metø (1929–1944). ra nei ávykiø sekos, nei vientisesnës chronologijos. 1943 m. sudegë Kazimiero Juozapavièiaus namas, Joniðkio fotografijos raidos ðiame leidinyje taip pat kurio antrajame aukðte fotoateljë buvo ásirengæs nëra, nes paèios nuotraukos neanalizuojamos. Þi- Stasys Vaitkevièius, vëliau jà pardavæs Jonui Sin- noma, gali bûti ir toks albumas, anot sudarytojø (?), kevièiui. Teigiama, kad jis savo ápëdiná iðmokæs neiðbaigtas, tik ið dalies uþpildantis istorinës atmin- fotografavimo gudrybiø (þr.: 2 nuotr.). 1944 m. pa- ties spragà, taèiau tuomet jis turëtø vadintis papras- baigoje J. Sinkevièius buvo áskøstas uþ sovietiniø èiau, ne taip pretenzingai, o bûtent: „Joniðkio miesto valdþios ástaigø, Rainiø miðko ir kt. fotografavi- 1885–1945 metø vaizdai nuotraukose“. Kadangi tai mà ir kalintas Rusijos lageriuose. Gráþæs 1946 m., yra nuotraukø albumas, sudarytojo (L. Karaliûno) iðsikëlë á Kurðënus, dirbo laikrodininku ir á rankas pavardë neturëtø bûti nurodyta virðelyje kaip kny- nebeëmë fotoaparato, jo net neturëjo. Kurðënuo- gos autoriaus. Turëtø bûti aiðkiai ávardyta: sudarë se iðgarsëjo kaip labai nagingas laikrodininkas, ir Leonas Karaliûnas, tekstà paraðë Leonas Karaliû- në vienas ið tenykðèiø gyventojø net nenutuokë, nas ir Jonas Nekraðius. kad Papilëje jis buvo garsesnis kaip fotografas10 . Ðio straipsnio autorë tyrinëjo keliø tarpukario Abu fotografai fiksavo viskà: gamtà, kultûri- miesteliø fotografø palikimà. Palankiai susiklos- nius renginius, ðventes, þmones, ávykius (þr.: 3, 4,

8 Karaliûnas L., Senasis Joniðkis. Fotografijos raida nuo 1895 iki 1945 metø, 2005 (leidimo vieta nenurodyta), p. 7. 9 Girininkienë V., Veliuonieèiø kasdienybë Antano Mickaus nuotraukose (1925–1937), Liaudies kultûra, 2001, Nr. 1, p. 48–54. 10 Girininkienë V., Sinkevièiø ðeima ið Papilës, Mokslas ir gyvenimas, 2002, Nr. 6, p. 20–21; Girininkienë V., Fotografas Jonas Sinkevièius, Papilë, Vilnius, Versmë, 2004, 1 d., p. 703–724. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 85

5, 6 nuotr.), tarp jø ir „raudonàsias gurguoles“ buvo visko. Faktai dokumentuose ir atsiminimuo- 1940 m., pirmuosius sovietinius renginius ir kt. se liudija buvus rietenø, skurdo, muðtyniø. Bet mi- A. Mickus labai mëgo fotografuoti ið virðaus, yra nëti fotografai jø nefiksavo. Ðiø fotografø interpre- daug tokiø Veliuonos vaizdø (þr.: 7, 8 nuotr.). Jo tacijos atsispindi jø ir tø, su kuriais jie bendravo, fotoateljë buvo savotiðkas kultûros centras, èia nuo- t. y. kultûringø, iðsilavinusiø, turtingø þmoniø, pa- lat lankësi vietiniai ir atvykæ ið Seredþiaus bei ki- saulio modelá, tiksliau, jo ðviesiàjà pusæ. Remda- tø artimesniø vietoviø mokytojai, tarnautojai, mu- miesi minëtø asmenø nuotraukomis, galëtume zikantai, jie èia ateidavæ ne tik nusifotografuoti, tiksliai iðvardyti visuomenines grupes ir asmenis, bet ir pasikalbëti (þr.: 9,10 nuotr.). Turëjo kelias suteikusius ðiems miesteliams iðskirtinumo þymiø. dekoracijas, buvo sukûræs malonià aplinkà. Tai labai svarbu, jei sutiksime su þymiuoju britø A. Mickaus nuotraukø buvo paskelbta periodiko- istoriku Edvardu Halletu Carru, teigusiu, jog „is- je, ávairiuose pirmosios nepriklausomybës metø torija negali bûti raðoma, jei istorikas neranda nors leidiniuose, Kaune spausdintuose atvirukuose, kokio sàlyèio su galvosena þmoniø, kurie yra jo bet... be pavardës. Jø autorystë buvo nustatyta tik kûrinio veikëjai“11 . dabar, sutikrinus su negatyvais. Ðia prasme vieno asmens fotonuotraukos yra Beje, A. Mickaus namuose rinkosi nariai slap- savarankiðkas ðaltinis, lokalioje istorijoje – vie- tos pogrindinës organizacijos „Lietuvos laisvës var- nas svarbiausiø. A. Mickaus ir J. Sinkevièiaus nuo- pas“, kuriai priklausë ir sûnus Kazys Vytautas. Te- traukose svarbus ne tik ávykis, dar svarbesnë – jo ko uþ tai A. Mickui lageriuose pasëdëti. eiga. A. Mickaus nuotraukose lyg kino filme uþ- Savo nuosavø namø neturëjæs Jonas Sinkevi- fiksuoti 1930-ieji m. Veliuonoje. Tai ir Veliuonos èius labiau mëgo fotografuoti gamtoje. Jis taip pat visuomenës veikëjai, nusifotografavæ prie Vytau- fotografavo visus Papilës ávykius ir þmones, bet to Didþiojo paminklo maketo 1929 m. Tarp jø ir labiausiai – vaizdingas Ventos upës apylinkes. Sa- dailininkas Apolinaras Ðimkûnas, sukûræs ðá pa- ko, ásigijo dviratá ir kas rytà aplëkdavo pamëgtas minklà. Yra apie 10 nuotraukø, kuriuose atvaiz- vietas. Nemëgæs þmoniø susibûrimø, negëræs ir duotas iðkilmingas paminklo atidengimas 1930 m. nerûkæs, bet nepaisant to buvo papiliðkiø mëgia- birþelio 29 d. Fotografuota ið virðaus – gerai ma- mas, o ypaè – jaunimo. J. Sinkevièiaus nuotrau- tosi aikðtë ir þmonës. Labai retas vaizdas tarpuka- kose gausu jaunø þmoniø, teatriðkai susodintø, su- rio nuotraukoje – paminklas nufotografuotas ið nu- rikiuotø, sustatytø, kartais net po kelis kartus per garos: taip labai gerai matosi á já atsisukusiø dienà ir vis kitose vietose (þr.: 12, 13 nuotr.). Ne- þmoniø minia (þr.: 14 nuotr.). Yra Vytauto Didþio- paprastai graþûs ir iðraiðkingi peizaþai, daþniau- jo paveikslo kelionës á Seredþiø 1930 m. liepos siai su þmonëmis. Uþsidirbdavo, matyt, ið foto- 16 d. vaizdø. Jaudinantis vaizdas: iðpuoðtas gar- grafavimo fotoateljë: sprendþiant ið iðlikusiø laivis, moterys baltomis skarelëmis prie Nemuno. nuotraukø, joje mëgo lankytis turtingi papiliðkiai Iðsamiausias ið visø mano kada nors fotografi- ir aplinkiniø vietoviø gyventojai. A. Mickus taip jose matytø ciklø yra Simono Daukanto skulptû- pat mëgo fotografuotis tarp ðeimos nariø ar jauni- ros, paminklo statymo ir atidengimo Papilëje nuo- mo; já lengva atskirti: visada su skrybële. Toks ávaiz- traukos. Jø yra apie 40. Tarp jø 9, kuriose dis. nufotografuoti Papilës visuomenininkai, skulpto- Ir A. Mickaus ir J. Sinkevièiaus nuotraukose – rius Vincas Grybas ir jo padëjëjas Pranciðkus Mi- visas miestelio gyvenimas. Galima neskaityti teks- kutaitis ir kiti, stovintys ar sëdintys prie Simono to, þiûrëti tik nuotraukas. Besigilindamas paþinsi Daukanto statulos, o vëliau ir prie pastatyto pa- valdþios pareigûnus, mokytojus, artistus, visuome- minklo (þr.: 15, 16, 17 nuotr.). Toliau – paminklo nininkus. Ant daugelio nuotraukø yra spaudai, ant statymo vaizdai iðkilmiø dienà; 1930 m. rugsëjo kai kuriø ranka uþraðytos ir datos. Kai kuriø ren- 21-àjà. Eisena á Papilës piliakalná, kur palaidotas giniø nuotraukø yra ne po vienà, o po kelias – jos Didysis Þemaitis, ðventës dalyviai prie kapo (þr.: papildo viena kità ir pateikia iðsamesná vaizdà. 18 nuotr.), neatidengto ir atidengto paminklo vaiz- Abu nemëgo skubëjimo, dirbo ásigilindami. Joks dai, ið visø pusiø fotografuoti þmonës (þr.: 19 tekstas neperteiks tø vaizdø, kurie yra nuotrauko- nuotr.). Daugybë þymiø bei garsiø þmoniø. Ant se. Ne vienoje nuotraukoje, o jø cikle! visø nuotraukø spaudas: „Fotografija. J. Sinkevi- Graþûs miesteliai, graþi gamta, nepaprastai gra- èius. Papilë“. Daugelis to laikotarpio nuotraukø þûs þmonës. Tai buvo minëtø fotografø pasaulis, pagaminta ant fabrikinio standartinio fotopopie- kurá matydami ðiandien taip galvojame ir apie ve- riaus. Tos nuotraukos – atvirukai paplito po Lietu- liuoniðkius, ir apie papiliðkius. Nors, suprantama, và. Pavyko rasti vienà, kurioje 1930 m. rugsëjo

11 Carr E. H., Kas yra istorija? Vilnius, 1999, p. 25. 86 LOKALÛS TYRIMAI

23 d. uþraðytas toks tekstas (þr.: 20 nuotr.): „At- Iðvados minèei 1930 V. D. m. Papilei Simono Daukanto pamenklas, atidengimo iðkilmes. Ásivaizdink, ko- 1. Atrenkant ir panaudojant fotonuotraukas lo- ká pastati Papilei pamenklà. Tà dienà labai negra- kalios istorijos tyrimams svarbiausius reikia lai- þus oras, neaiðkei nuimtas Lietuvos Ministeris pir- kyti ne jø meniðkumo ar kitus vertinimo kriterijus, mininkas saka prakalbà, karo orkistras grieþë o paties fotografo pajautas, jo matymà, kurá galë- Lietuvos himnà, daugibies þmoniø minia stovi be tume ávardyti kaip „laisvo matymo formà“. kiepuriø, o ðauliø komanda stovi orti paminklà. 2. Lokalios istorijos tyrimai leidþia fotografà Ásivaizdink, kad ir tavo Juozas stovi ðauliø koman- vertinti kaip subjektà, asmenybæ, vienà ið pagrin- do. Oð ant savo galvos ádeisu krislelá, kad þinotu- diniø veikëjø konkreèioje lokalioje vietovëje, o mei, kurio vietoi stovu ir kotras esu“ (taisyta tik jo palikimà vienu ið pagrindiniø ðaltiniø tos srities raðyba – V. G.). mokslo darbuose. Tai labai svarbu lokaliniuose ty- Toliau J. Sinkevièiaus nuotraukose turgaus rimuose. aikðtës vaizdai be tvorelës apie paminklà, o po 3. Likdamas beðaliðku stebëtoju, save iðreikð- trejø metø – jau su ja, grupës mokytojø, mokslei- damas per individualià patirtá, fotografas uþfik- viø, visuomenininkø, ávairiomis progomis susto- suoja ir palieka atmintyje kolektyvinës atminties jusiø prie Simono Daukanto. pëdsakus. Dalá minëtø nuotraukø, saugomø Simono Dau- 4. Fotografo palikimas, ðio palikimo analizë ir kanto memorialiniame muziejuje Papilëje, kopi- skelbimas suteikia konkreèioms vietovëms (mies- jø 2003 m. padovanojau Rasai Grybaitei, raðiu- teliams, kaimams) iðskirtinumo þymiø. Visa tai siai straipsná Papilës monografijai apie savo veikia vietos bendruomenæ, gali bûti sëkmingai ir senelá – skulptoriø Vincà Grybà. Ið jos dalis nuo- ádomiai panaudota mokiniø pilietiðkumo ugdymo traukø pateko Nijolei Tumënienei, tuo metu pra- procese. dëjusiai rengti monografijà apie Vincà Grybà. De- ja, minëtoje knygoje, iðleistoje 2004 m.12 , Summary nenurodyta nei fotografo pavardë, nei þinomi mû- sø nustatyti asmenys. Yra ir klaidø, pvz., pamin- The Use of Photography in Local klas su tvorele (p. 87) datuotinas ne 1930, o 1933 Research of Interwar Lithuania m. data, nes bûtent tø metø pavasará jis buvo ga- The role of a photographer as a personality fixing lutinai sutvarkytas13 . Juk bûtent dël ðios prieþas- the objects, events and people of his living period ties – tvorelës skulptorius Vincas Grybas neatvy- is discussed in the paper. It is stated that in the ko á paminklo atidengimo iðkilmes. photographs of a single photographer after having Suprantama, ðios smulkmenos nëra esminiai found, deciphered and described them the world dalykai, ypaè ne papilëniðkiams. Taèiau èia, Pa- outlook, aesthetic norms, etc., of the people of a pilëje, kur yra S. Daukanto kapas, namas, kuria- concrete place (a village, a small town) are best me jis praleido paskutiniuosius savo gyvenimo me- of all reflected. tus, paminklas centrinëje miesto aikðtëje, tai The works of a single photographer after having prigæstantis, tai vël atgaivinamas Simono Daukan- researched his life, his photo–taking ways, the to atminimas, – kiekviena smulkmena, susijusi su environment in which he worked, etc., may be ðiuo vardu, yra labai svarbi. Jos, smulkmenos, svar- included into local history studies. The creative bios ir lokaliai istorijai, nes bûtent ið jø sulipdo- analyses of two concrete photographers–Antanas mas korys, kurá galëtume ávardyti bendru mieste- Mickus (from Veliuona) and Jonas Sinkevièius lio ar kaimo ávaizdþiu. (from Papilë) are presented in the paper. Key words: local history; photography; artist; photographer; A. Mickus; J. Sinkevièius.

12 Tumënienë N., Vincas Grybas. Gyvenimo ir kûrybos drama, Vilnius, 2004. 13 Girininkienë V., Simonas Daukantas ir Papilë, Papilë, Vilnius: Versmë, 2004, 1 d., p. 1025. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 87

1 nuotr. Antano Mickaus fotoateljë Veliuonoje 1932 m. Tuo metu namo iðorë buvo apkalta pierais, viena jo siena ir dalis stogo ástiklinta, pertvarkytas fotoateljë vidus, ásigyta naujø dekoracijø. Iðorinëje namo sienoje didelëmis juodomis raidëmis buvo uþraðyta: „Fotografija. A.Mickaus“ . A. Mickaus nuotr. Ið K. V. Mickaus albumo

2 nuotr. Jonas Sinkevièius (pirmoje eilëje pirmas ið kairës) savo mokytojo Stasio Vaitkevièiaus fotoateljë, Papilëje. Apie 1928 m. S. Vaitkevièiaus nuotr. Ið J. Sinkevièienës albumo

3 nuotr. Gedimino paminklas ir Gedimino kapo kalnas. Apie 1935 m. A. Mickaus nuotr. Ið K. V. Mickaus albumo 88 LOKALÛS TYRIMAI

4 nuotr. Ðventadienis Veliuonoje. Apie 1935 m. A. Mickaus nuotr. Ið K. V. Mickaus albumo

5 nuotr. Antano Mickaus ðeima. Ið kairës: Antanas Mickus, jo þmona Antanina, sûnus Kazys Vytautas, duktë Pranë ir A. Mickaus padëjëjas fotografas Kazimieras Griûðia. 1932 m. sausio 1 d. A. Mickaus nuotr. Ið K. V. Mickaus albumo

6 nuotr. Veliuonos mokytojai. Apie 1935–1937 m. A. Mickaus nuotr. Ið K. V. Mickaus albumo L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 89

7 nuotr. Nemuno potvynis ties Veliuona. 1932 m. balandþio 6 d. A. Mickaus nuotr. Ið K. V. Mickaus albumo

8 nuotr. Veliuonos panorama nuo Gedimino kapo kalno. Apie 1930 m. A. Mickaus nuotr. Ið K. V. Mickaus albumo

9 nuotr. Daþnas A. Mickaus sveèias Beatrièës Grincevièiûtës brolis Vaitiekus (ið Ilguvos). Apie 1930–1935 m. A. Mickaus nuotr. Ið K. V. Mickaus albumo 90 LOKALÛS TYRIMAI

11 nuotr. Antano Mickaus sûnus Kazys Vytautas (sëdi uþ dekoracijos vairo) su seserimi ir pusseserëmis. 1934 m. A. Mickaus nuotr. Ið K. V. Mickaus albumo

10 nuotr. Keliaujantis muzikantas su savo palydovais – ðunimis. Apie 1937 m. A. Mickaus nuotr. Ið K. V. Mickaus albumo

12 nuotr. Elena Vëþauskaitë (pirmoji ið kairës) su draugëmis prie Ventos. Apie 1931 m. J. Sinkevièiaus nuotr. Ið I. Katkienës albumo

13 nuotr. Elena Vëþauskaitë (pirmoji ið kairës) su draugëmis pievose prie Ventos. Apie 1931 m. J. Sinkevièiaus nuotr. Ið I. Katkienës albumo L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 91

14 nuotr. Vytauto Didþiojo paminklo (skulpt. Apolinaras Ðimkûnas) atidengimo iðkilmës Veliuonoje. 1930 m. birþelio 29 d. A. Mickaus nuotr. Ið K. V. Mickaus albumo

15 nuotr. Simono Daukanto paminklo statymo Papilës komiteto nariai prie S. Daukanto statulos. Ið kairës: virðaitis Jonas Daunys, teisëjas Kavoliûnas, klebonas Antanas Ðveistrys, pradinës mokyklos vedëjas Pranas Ðliauteris. 1930 m. rugpjûtis. J. Sinkevièiaus nuotr. Ið I. Katkienës albumo 92 LOKALÛS TYRIMAI

17 nuotr. Skulptorius Vincas Grybas (antras ið kairës) ir jo padëjëjas Pranciðkus Mikutaitis (sëdi ðalia, su 16 nuotr. Kunigas ir poetas Stasius Bûdavas prie skrybële) su meistrais ið Papilës prie pastatyto paminklo. S. Daukanto statulos. 1930 m. rugpjûtis. 1930 m. rugpjûèio pabaiga. J. Sinkevièiaus nuotr. Ið J. Sinkevièiaus nuotr. Ið S. Daukanto memorialinio I. Katkienës albumo muziejaus Papilëje fondø

18 nuotr. Simono Daukanto paminklo (miestelyje) atidengimo ceremonijos dalyviai prie S. Daukanto kapo Papilës piliakalnyje. Deðinëje (prie paminklo) stovi ðvietimo ministras Kazimieras Ðakenis, toliau (kairëje) su ðaulio uniforma – Antanas Þmuidzinavièius; kairëje (prie paminklo) treèias stovi Antanas Raudonis (kapo paminklo autorius), toliau – Pranas Ðliauteris, prof. Mykolas Birþiðka. 1930 m. rugsëjo 21 d. J. Sinkevièiaus nuotr. Ið S. Lukienës albumo L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 93

19 nuotr. Simono Daukanto paminklo atidengimo iðkilmëse kalba prof. Mykolas Birþiðka. 1930 m. rugsëjo 21 d. J. Sinkevièiaus nuotr. Ið I. Katkienës albumo

20 nuotr. Nenustatyto asmens uþraðas ant nuotraukos- atviruko su J. Sinkevièiaus spaudu. 1930 m. rugsëjo 23 d. Ið Papilës S. Daukanto vidurinës mokyklos muziejaus fondø 94 LOKALÛS TYRIMAI

ÐEIMOS ISTORIJOS REKONSTRUKCIJOS ÐALTINIAI: BAÞNYTINËS METRIKØ KNYGOS Nelë Asadauskienë

Vilniaus pedagoginis universitetas, T. Ðevèenkos g. 31, LT–03111 Vilnius El. paðtas: [email protected] Santrauka

Straipsnyje aptariama vienos ið pagrindiniø ðei- procesams koreguojamos istorikø tyrimo objektø mos istorijos rekonstrukcijos ðaltiniø grupës – baþ- parinktys – nuo valstybës valdanèiojo elito ðeimø nytiniø metrikø knygø iðlikimo ir saugojimo bûk- istorijø pereinama prie demografiniais sociologi- lë, bandoma atsakyti á klausimus: ar ámanoma niais duomenimis paremtø apibendrinanèiø tyri- nuosekli personalinës giminës istorijos rekonstruk- mø. Ið jø kaip ryðkesnius pavyzdþius galima pa- cija bei atskiro regiono pasirinktø socialiniø gru- minëti: prancûzø istoriografijoje – Jano-Luiso piø kompleksinë ðeimos istorijos rekonstrukcija. Flandrino „Ðeima: namai, seksualumas senojoje Lietuvoje baþnytiniø metrikø knygø sudarymo visuomenëje“1 , vokieèiø – Richado Zigerio „So- tradicija pradeda formuotis XVI a. Seniausios ið- cialinë ðeimos istorija Vakarø ir Centrinëje Europo- likusios knygos datuotinos XVI a. paskutiniais me- je (XVIII pab. – XX a.)“2 ; anglø – Lawrenso Stone tais. Didþioji parapijø metrikos knygø dalis sau- „Ðeima, seksualumas ir vedybos Anglijoje, 1500 – goma Lietuvos valstybës istorijos archyve, kai kuriø 1800“3 . Pasiremdami plaèia ðaltiniø baze auto- parapijø knygos – paèiø parapijø archyvuose, nors riai apibendrintai pristato atskirø epochø ir atskirø ádomiø kai kuriø parapijø dokumentø galima rasti socialiniø sluoksnø ðeimos modelius bei jø kaità. paèiose netikëèiausiose vietose – ávairiø biblio- Lietuviø istoriografijoje analogiðkø tyrimø kol kas tekø ir muziejø rankraðèiø skyriuose, kolekcionie- nëra, taèiau pradiniai momentai formuojasi, pa- riø rinkiniuose, dalis saugoma uþ Lietuvos ribø. vyzdþiui, D. Marcinkevièienës „Vedusiøjø visuo- Skirtingø Lietuvos regionø parapijø informaciniø menë: santuoka ir skyrybos Lietuvoje XIX amþiu- duomenø saugyklø iðlikimo ir iðsaugojimo situa- je – XX amþiaus pradþioje“4 bei etnologø tyrimø cija skirtinga. Akivaizdi ir kita problema: iðliku- apibendrinimas – A. Vyðniauskaitës, P. Kalniaus, sios baþnytinës knygos nëra geros bûklës, o dël R. Paukðtytës veikalas „Lietuviø ðeima ir papro- nuolatinio vartymo dar labiau nusidëvëjo, didþio- èiai“5 . Ávertinant nemaþà jaunosios kartos istori- ji jø dalis ðiuo metu yra iðiræ, jø tekstai iðblukæ. kø ádirbá, ateityje galima tikëtis ir platesnio masto Taigi istorikui, pradëjusiam atskiros ðeimos ar re- darbø. Tikëtina, kad intensyvës domëjimasis at- giono ðeimø kompleksiná tyrimà, reikia atsiþvelgti skirø ðeimø istorija. Tiek bendrieji, tiek mikrostruk- á baþnytiniø knygø iðsaugojimo ir prieinamumo tûriniai tyrimai reikalauja gilios pirminiø ðaltiniø galimybes. Vienose Lietuvos vietovëse tiek atski- atrankos ir iðtyrimo. Lietuviø mentalitete nëra su- ros giminës, tiek bendras ðeimos struktûros mode- formuotos genealoginës sampratos ir ðeimos isto- lis rekonstruotinas, kitose – ne. rijos paþinimo vertybiniø kriterijø bei refleksijos. Raktaþodþiai: ðeimos istorija; genealogija; baþ- Ðiuo atveju apibendrinimus darau ne apie bendrai nytinës pakrikðtytøjø, susituokusiøjø, mirusiøjø maþai istorija besidominèius þmones, o apie pa- registracijos knygos. sirinkusius istorijos studijas. Pavyzdþiui, Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto istori- Ávadas jos specialybës I kurso studentams prieð keletà me- tø ávesta Pagalbiniø istorijos mokslø disciplina, XX a. antros pusëje Vakarø Europos istoriogra- kurià að ir dëstau. 3 paskaitos bei 2 seminarai pa- fijoje vis ryðkiau iðsiskiria ðeimos ir ðeimyniniø gal mano sudarytà programà skiriami genealogi- santykiø tyrimo kryptis. Veikiant demokratizacijos niams tyrimø metodams, ðeimos medþiui kon-

1 Flandrin J. L., Familles. Parenté, maison, sexualité dans l’ ancienne société, Paris, 1984. 2 Sieder R., Sozialgeschichte der familie, Frankfurt am Main, 1996. 3 Stone L., The family, sex and marriage in England 1500–1800, Penguin Books, 1979. 4 Marcinkevièienë D., Vedusiøjø visuomenë: santuoka ir skyrybos Lietuvoje XIX amþiuje – XX amþiaus pradþioje, Vil- nius, 1999. 5 Vyðniauskaitë A., Kalnius P., Paukðtytë R., Lietuviø ðeima ir paproèiai, Vilnius, 1995. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 95 struoti. Studentams skiriama keletas savarankið- jimo bûklæ bei atsakyti á klausimus: ar ámanoma ko darbo uþduoèiø, viena ið jø – savo genealogi- nuosekli asmens giminës istorijos rekonstrukcija nio medþio komponavimas: privaloma identifikuo- bei atskiro regiono pasirinktø socialiniø grupiø ti 4 giminës kartas (nuo tyrëjo). Darbas laikomas kompleksinë ðeimos istorijos rekonstrukcija. tuo vertingesniu, kuo daugiau kartø (be privalo- Ðios grupës ðaltinis – tiek struktûrine, tiek in- mø: að – tëvai – seneliai – proseneliai) ir nariø formacine bei publikavimo prasme daugiau iðnau- nurodoma. Rezultatas gana liûdinantis. Iðanaliza- dotas ir pristatytas ne istorikø, o filologø6 . vus pastarøjø trejø metø 192 stacionariniø ir ne- akivaizdiniø studijø studentø pateiktas jø gimi- Baþnytinës metrikø knygos nës istorijas (giminës medþiai ir giminës dosje) iðaiðkëja, kad gimininiai ryðiai ir jø þinojimas la- Áraðø apie krikðtijamus, besituokianèiuosius bei bai silpnas, daþnu atveju nenustatyti proseneliø mirusiuosius sudarymo tvarkos tradicijos LDK pra- vardai, itin daþnas atvejis, kai neþinoma prose- dëjo formuotis XVI a. 1579 m. Þemaièiø vyskupo neliø mergautinës pavardës (78 atvejai). Ádomu Merkelio Giedraièio praðymu apaðtaliðkasis nun- tai, kad daugiau studentø agnatinæ giminystës li- cijus Jonas Andriejus Kaligaris (ATR nuncijavo nijà þino prasèiau nei matrilinijinæ. Darbø apra- 1578–1581 m.) á Þemaitijà atsiuntë vizitatoriø Tark- ðuose daþnas teigia, kad pagrindiniai informaci- vinijø Pekulà. Vizitatorius lankësi ávairiose para- jos ðaltiniai buvo tëvai ir seneliai, metodas – pijose, tikrino baþnyèiø bûklæ, stebëjo pamaldas, interviu. Tik nedaugelis ðeimø turi sutvarkytus ir kalbëjosi su dvasininkais ir pasaulieèiais. Stebë- karta ið kartos perduodamus ðeimos dokumentø jimø rezultatus vizitatorius apraðë. Tarp kitø pa- bei fotografijø archyvus. Galime teigti, kad rinku- stabø randami ir ðie nurodymai, „kad klebonas ra- siøjø informacijà ðeimose neiðugdyta ðeimos do- ðytø jø [krikðtytojø – N. A.] vardus ir pavardes ðiam kumentø kaupimo ir perdavimo keièiantis kartoms reikalui skirtose knygose; taip pat ir besituokian- tradicija. Manyèiau, kad identiðka (o gal dar ir èiøjø vardus ir pavardes turi áraðyti ðiam reikalui 7 blogesnë) situacija visos Lietuvos mastu. skirtoje knygoje“ . Uþ ðio reikalavimo nesilaiky- Jeigu iðkyla poreikis rekonstruoti ðeimos isto- mà buvo grasinama 2 kapø bauda. Galima daryti rijà, neretas natûraliai susiduria su informacijos prielaidà, kad XVII a. parapijø klebonai jau nuo- spragomis. Nesvarbu, kà pasirinksime tyrimo ob- sekliai fiksavo pakrikðtytuosius ir besituokianèiuo- jektu – atskiros giminës istorijà ar tam tikros so- sius. Dël baþnyèiø gaisrø, plëðimø, karø metu, ne- cialinës grupës ðeimos modelio kaità tam tikroje tinkamo saugojimo didþioji dalis ankstyvøjø laiko atkarpoje, – vienu ið pagrindiniø ðaltiniø bus uþraðø mûsø laikø nepasiekë, ankstyviausiø, ið baþnytinës metrikø knygos bei visuotiniø gyven- XVI a., jø beveik nëra. Ne itin gausus ir XVII a. tojø suraðymø duomenys. Ðia ðaltiniø grupe tenka baþnytiniø metrikø paveldas. Valstybiniu mastu naudotis tiek konstruojant savo ðeimos istorijà, tiek ankstyvøjø uþraðø apsauga niekas nesirûpino, jø raðant lokalinës bendruomenës ar visuminiø at- saugumas ir saugojimo kokybë priklausë nuo pa- skirø socialiniø grupiø ðeimø tiriamàjá darbà. Pa- èiø parapijø klebonø. Ankstyvosios knygos raðy- vyzdþiui, prancûzø ðeimos istoriografijai (kad ir tos lotynø (XVI–XVIII a. pr.), vëliau – lenkø ir lo- minëtame J. Flandrino darbe) parapijø metrikø duo- tynø kalbomis (XVIII a.). XVII a., matyt, aktualesniu menys – viena ið kertiniø tyrimo atsparos taðkø. laikyta pakrikðtytøjø ir susituokusiøjø áraðymas, Tà patá galime pasakyti ir apie D. Marcinkevièie- nes áraðø apie mirusiuosius nëra, jie pasirodo tik nës tyrimà (jo metu naudotasi Varniø, Veikðniø, nuo XVIII a. pr. Pagal nuo XVIII a. nusistovëjusius Ariogalos parapijø 1835–1915 m. baþnyèiø met- reikalavimus krikðto knygose turëjo bûti áraðoma – rikø knygomis). Metrikos knygø duomenys reika- pakrikðtijimo áraðo data, gimimo data, kûdikio var- lingi demografiniams, genealoginiams, istorinës das, vaiko tëvø vardai ir pavardës (bûtinai moti- kalbotyros, istorinës geografijos, oikonomikos, kul- nos mergautinë), tëvø gyvenamoji vieta, liudinin- tûros ir tradicijø istorijos ðakiniams ir kompleksi- kai ir jø gyvenamoji vieta; santuokø registracijos niams tyrimams. knygoje: santuokos data, besituokianèiøjø vardai Ðio straipsnio tikslai – aptarti vieno ið pagrin- ir pavardës, kilmës vietos, liudininkai, liudininkø diniø ðeimos istorijos rekonstrukcijos ðaltiniø gru- gyvenamosios vietos; mirèiø registracijos knygo- pës – baþnytiniø metrikø knygø iðlikimo ir saugo- je: kas informavo apie mirtá, mirties data, mirties

6 Apanavièius R. J., XVIII a. Raguvos parapijos metrikø knygø iðraðai, Raguva, Vilnius, 2001, p. 140–143; Garliauskas V., Lietuviðki Ðiaulënø baþnyèios áraðai 1719–1738 metø santuokø metrikuose, Archivum Lithuanicum, Vilnius, 2001, t. 3, p. 213–252; Garliauskas V., Tauragnø valsèiaus kaimø vardai istorijos ðaltiniuose, Tauragnai, Vilnius, p. 1041–1062; Gar- liauskas V., XVII a. Molëtø baþnyèios krikðto ir santuokos metrikø knyga, Vilnius, 2004. 7 Þemaièiø vyskupijos vizitacija (1579), pareng. L. Jovaiða, Vilnius, 1998, p. 5–7. 96 LOKALÛS TYRIMAI

prieþastis, kur palaidotas. Atskirais atvejais gali- galëjo bûti noras apsaugoti parapijos gyventojus ma rasti ir papildomø pastabø, pvz., apie tais me- nuo sovietiniø represijø, jø vaikus nuo tarnavimo tais parapijà palietusià stichinæ ar socialinæ ne- sovietø kariuomenëje. laimæ. Ðiuo metu didþioji perduotø valstybës þinion XVIII a. pab. Vilniaus vyskupijos iniciatyva buvo knygø dauguma saugoma Lietuvos valstybës isto- pradëti daryti dalies parapijø seniausiø turimø met- rijos archyve (toliau – LVIA), kai kuriø parapijø rikø knygø nuoraðai. Tiesa, dalis nuoraðø labai ne- knygos tebesaugomos paèiø parapijø archyvuo- tikslûs: ypaè netiksliai nuraðomos gimimo ir krikðto se. Nors senø parapijø dokumentø galima rasti pa- datos, vardai, kiek tiksliau – pavardës ir gyvena- èiose netikëèiausiose vietose, pavyzdþiui, Lietu- møjø vietø pavadinimai. Lietuvà ájungus á Rusijos vos nacionalinëje bibliotekoje saugoma imperijos sudëtá, ðis darbas buvo tæsiamas, XVIII 1668–1918 m. originalø ir nuoraðø Raguvos baþ- a. pab. – XIX a. pradþ. knygos raðytos lenkø kalba nyèios dokumentø kolekcija, kurià bibliotekai su lotyniðkais intarpais. Toks áraðymas vyrauja iki 1974 m. padovanojo teisës istorikas Vytautas Rau- XIX a. penkto deðimtmeèio. Vëliau raðyta rusið- deliûnas (Rankraðèiø skyrius, f. 125). Ávairiø para- kai. pijø senø knygø galima rasti Vilniaus universiteto Susikûrus nepriklausomai Lietuvos valstybei, bibliotekos rankraðèiø skyriuje (pvz., Joniðkëlio vyskupijø administracijos atkreipë dëmesá á senø- XVIII a. pr.), Lietuvos nacionalinio muziejaus sau- jø áraðø saugojimà ir reglamentavo naujø knygø gyklose (pvz., ávairø metø Klovainiø, Seduvos ir vedimo tvarkà – á parapijas siøstiems vizitatoriams kt.), Lietuvos mokslø akademijos bibliotekos ran- greta kitø pareigø buvo privaloma ir metrikø áraðø kraðèiø skyriuje ir kt. valstybinëse saugyklose. Da- bei knygø saugojimo tvarkos kontrolë. 1940 m. lis senø knygø iðliko paèiose parapijose, pvz., Alan- pabaigoje baþnytinës knygos buvo perimtos á vals- tos baþnyèioje saugomos knygos nuo 1656 m., tybës Centriniø metrikø archyvarø globà. Nema- Joniðkio – nuo 1599 m., Molëtø – nuo 1682 m. ir þà bendrà senøjø dokumentø netektá visos parapi- t. t. Nemaþa dalis gali bûti iðsibarsèiusi po ávairiø jos patyrë Antro pasaulinio karo metais. Po karo kolekcininkø namus. parapijø administratoriai, raginami baþnytinius ar- LVIA saugoma visø Lietuvos konfesiniø ben- chyvus perduoti á valstybës archyvus, elgësi ávai- druomeniø (iðskyrus karaimus) metrikø knygos. riai. Vieni besàlygiðkai pakluso, kiti slëpë ar net Gausiausia katalikø dekanatiniø metrikø knygø. naikino. Toká elgesá lëmë daugelis faktoriø. Vie- Chronologiðkai ankstyviausios – XVII a., vëlyviau- nas ið knygø slëpimo (ar net naikinimo) motyvø sios – 1940 m. rugpjûèio mënesio8 .

Seniausios baþnytinës metrikø knygos, saugomos LVIA Vietovë, konfesija Gimimø áraðai Santuokø áraðai Mirèiø áraðai Merkinë (katalikø) 1604–1691 1619–1636 1757 Ðiluva (katalikø) 1624–1625 1622–1631 1748–1787 Vilnius (evangelikai 1631 XIX a. pr. XIX a. pr. reformatai) Këdainiai (evangelikai 1641 1641 1641 reformatai)

Matome, kad gimimø ir santuokø áraðø knygos registracijos knygos; Tauragës – 1834 m. Archyvo iðlikæ nuo XVII a., o tø pat parapijø fiksuoti mirèiø darbuotojø duomenimis, didþioji liuteronø ben- áraðai pradedami tik XVIII a. (Merkinëje – 1757 druomeniø parapijiniø knygø dalis saugoma Vo- m.; Ðiluvoje – 1748 m.). kietijos archyvuose. Ankstyviausios staèiatikiø bendruomenës met- Ið evangelikø reformatø (Birþai, Deltuva, Kë- rikø knygos yra ið XVIII a. pradþios. Gausiausi XIX dainiai) (f. 606) nuosekliausi ir informatyviausi Kë- a. rinkiniai. dainiø parapijos metrikiniai áraðai. Archyve sau- Sentikiø knygos saugomos ið Zarasø parapijos, gomos knygos nuo 1641 m. Vilniaus evangelikø Mikalavo ir Rimkø (Jonavos raj). Ankstyviausios: bendruomenës gimimø áraðai fiksuoti nuo 1631m., Rimkø –1824 m., Mikalavo –1870 m. bet rinkiniai turi dideliø chronologiniø spragø. Liuteronø bendruomenës knygø nëra gausu. Totoriø áraðai metrikø knygose yra iðlikæ ið Ankstyviausios Birþø (1723 m.), Meteliø (1722 m.) XIX a. – keturiasdeðimties totoriø kaimo meèetë gimimø, santuokø (1717 m) bei mirèiø (1717 m.) (1834–1870 m.) (f. 603).

8 Uþ pateiktà informacijà dëkoju LVIA konfesijø, asmenø ir giminiø dokumentø skyriaus vedëjai Auðrai Rutulienei. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 97

Þydø bendruomenës metrikos áraðai datuotini jø dalá kreiptis á ávairius Lietuvos archyvø depar- tuo paèiu XIX a. (f. 728) ankstyviausi áraðai – 1837 tamento skyrius. Ði situacija praktiðkai nepakito m. Þydø metrikø vedimo knygose giminystës ry- iki dabar. ðius gana sunku identifikuoti, nes iki XIX a. pab. Savo giminës istorija besidomintieji asmenys. nëra pavardþiø áraðø, o nurodoma vardas ir gyve- Bajorai ieðkojo áraðø apie bajorystës árodymus, kiti namoji vieta. tiesiog norëjo nustatyti proseneliø kilmës vietà, tur- Visuose XVII ir XVIII a. metrikø knygø rinki- tinæ padëtá. Ðiuo metu baþnytinës pakrikðtytøjø, su- niuose gausios chronologinës spragos. Vienø pa- situokusiøjø ir mirusiøjø registravimo knygos kelia rapijø knygos nuoseklesnës, kitø saugyklose iðli- itin didelá iðeiviø ið Lietuvos susidomëjimà. Tai po- kæ tik fragmentai. Sunkiausiai tirti ir restauruoti zityvus procesas – rinkdami duomenis apie protë- Uþnemunës ðeimø struktûriðkumà. Lietuvoje kny- vius net ir gerokai nutolæ nuo tiesioginio sàlyèio su gø skaièius minimalus. Visiðkai nëra Ðakiø, Kudir- istorijos studijomis asmenys sukaupia tam tikrà in- kos Naumiesèio metrikø knygø. Dalis knygø sau- formacijos bazæ, kuri leidþia formuoti bent jau abst- goma Suvalkø valstybiniame archyve. Tiksliø raktø lokalios teritorijos, su kuria susijusi jø protë- duomenø apie fondus nëra, þinoma, kad ten sau- viø veikla, istorinës raidos sampratà. Kilmës vietos goma, pavyzdþiui, Kapèiamiesèio 1809–1913 m. segmento jausminës aspiracijos itin aktualios di- baþnytinës knygos. Ið atskirø Uþnemunës parapi- dëjant mûsø tautos migracijai ir jaunimo kosmopo- jø archyve saugomos knygos tik nuo 1922 m. lie- litizmui, ypaè atsiþvelgiant á tai, kad pastaruoju pos mën. Karaliauèiaus ir Klaipëdos kraðto metri- metu smarkiai jauèiama tautinio pasididþiavimo kø knygos Antrojo pasaulinio karo iðvakarëse jausmo stoka. Deja, ávairiais atvejais norint tikslin- perveþtos á Vokietijà. Ðiuo metu Rytø Prûsijos pa- ti savo protëviø gyvenimo faktus tenka susidurti su rapijø archyvai saugomi Vokieèiø genealogijos ávairiomis informacijos stygiaus problemomis. Tai- centre Leipcige bei Evangelikø baþnyèios centri- gi knygos nuolat „dirba“, todël nuolat naudojamos niame archyve Berlyne. Istoriko Domo Kauno duo- dëvisi. Pagal finansines iðgales jos restauruojamos menimis, Vokieèiø genealogijos centre Leipcige ir mikrofilmuojamos. saugomos Katyèiø, Kintø, Klaipëdos, Kretingalës, Parapijø saugyklose situacija dar kritiðkesnë. Plaðkiø, Priekulës, Rusnës, Vanagø, Verdainës, Visø pirma nëra tiksliø duomenø, kiek ir kokio po- Vieðvilës metrikø knygos; Evangelikø baþnyèios bûdþio dokumentø iðsaugojo atskiros parapijos. centriniame archyve Berlyne – Juodkrantës, Klai- Duomenims ið parapijose saugomø knygø rinkti pëdos, Plaðkiø, Priekulës ir Vieðvilës baþnyèiø met- reikalingas kiekvienos vyskupystës vyskupo rað- rikø knygos9 . tiðkas leidimas. Kai kuriø vyskupijø saugyklose Akivaizdu, kad skirtingø Lietuvos regionø pa- taip pat saugoma daug senø metrikø knygø, pa- rapijø informaciniai duomenø kaupiniai skirtin- vyzdþiui, þinoma, kad gausûs fondai sukaupti Kau- gos iðlikimo ir iðsaugojimo bûklës. Kyla ir kita pro- no arkivyskupijoje. Ta pati situacija ir atskirose blema: jau ir taip ne geriausios bûklës baþnytinës baþnyèiose. Jau minëta, kad kai kurios parapijos knygos dël nuolatinio vartymo vis labiau dëvisi, turi itin senas knygas, taèiau niekur apie jas duo- daugelis knygø ðiuo metu yra iðirusios, jø tekstai menø nerasime. Reikia lankytis, teirautis. Taèiau iðblukæ. Kas ðiø knygø „vartotojai“? net ir tuo atveju, jei þinoma, kad parapijos archy- Istorikai. Baþnytinës knygos naudojamos ne tik ve galima rasti senà ir itin vertingà knygà, tam ðeimø tipø analizei ar atskiros giminës rekonst- patikrinti reikia parapijos klebono sutikimo gera- rukcijai, jomis pasinaudojo daþnas istorikas, savo noriðkai bendradarbiauti. Saugojimas klebonijø pa- tyrimo objektu pasirinkæs atskirà personalijà – tiks- talpose taip pat priklauso nuo parapijos administ- linami duomenys apie tiriamøjø asmenø (ar as- racijos suvokimo, kiek ðie ðaltiniai svarbûs. Neretu mens) ðeimà, gimtàjà vietà. atveju knygos laikomos netinkamomis sàlygomis, Filologai. Baþnytinës knygos – svarbus ir filo- irsta nuo drëgmës ir ávairiø organiniø paþeidimø. loginiø tyrimø ðaltinis, bûtent filologø atliekami Istorikai ðios grupës istorinio ðaltinio apsauga ir tyrimai mums ir teikia pagrindines apibendrintas iðsaugojimu kol kas domisi gana menkai – tokia þinias apie knygø struktûros bûklæ, uþraðymø spe- jau Lietuvos senøjø dokumentø tvarkymo specifi- cifikà. ka, – ne tiek daug dar spëta publikuoti, net Lietu- Asmenys, dël teisiniø ar kitø prieþasèiø turin- vos Metrikai, kitiems, maþesnës vertës ðaltiniams tys gauti informacijà apie savo giminaièius. Po tvarkyti nëra nei laisvø rankø, nei pinigø! Bet pra- Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo ástatymai dël eis dar keletas deðimtmeèiø, ir net XIX a. pabai- turto gràþinimo privertë didelæ Lietuvos gyvento- gos baþnytinës knygos dël nusidëvëjimo visiðkai netiks naudoti.

9 Kaunas D., Maþosios Lietuvos kultûros paveldas: iðsaugojimo ir aktualinimo reikðmës, Draugas, 2003 m. birþelio 14 d. 98 LOKALÛS TYRIMAI

Iðvados books as one of the main group of sources for reconstructing the family history. It also attempts Vietoj iðvadø daryèiau keletà akcentiniø api- to provide an answer to the questions whether a bendrinimø. Svarbiausia Lietuvos baþnytiniø met- consistent reconstruction of the personal kinsfolk rikø knygø saugykla yra Lietuvos valstybës istori- history and also a complex reconstruction of the jos archyvas (knygos saugomos nuo XVII–XX a. family history of a chosen social group in a specific penkto deðimtmeèio). Taèiau tai, ko archyve ne- region is possible. rasime (tam tikrø regionø ar tam tikrø laikotarpiø The majority of metrics books are stored in the knygø), galime aptikti paèiose netikëèiausioje Archives of the Lithuanian state, some parish vietose – bet kurio senus raðtø rinkinius kaupian- registers are kept in the parish archives, although èio valstybës archyvo rankraðèiø skyriuose. Ne- some interesting parish documents may be found maþa dalis saugoma uþ Lietuvos ribø (Vokietijos, in most unexpected places – in the manuscript Lenkijos, Baltarusijos archyvuose), dalis – paèio- departments of various libraries and museums, se parapijose ar kolekcininkø rinkiniuose. Taigi collectors’ collections, some of them are in custody istorikui, pradëjusiam atskiros ðeimos ar regiono outside the territory of Lithuania. Data files of ðeimø kompleksiná tyrimà, reikia atsiþvelgti á baþ- various Lithuanian regional parishes are in different nytiniø knygø iðsaugojimo ir prieinamumo gali- preservation and endurance condition. Due to mybes. Pavyzdþiui, Aukðtaitijos teritorijoje re- continuous browsing through, the books konstrukcija ámanoma, nes didþioji dalis ðio increasingly wear out, and the majority of them regiono parapijø knygø nesunkiai prieinama – sau- are presently ripped apart and the is text faded goma LVIA. Taèiau visiðkai kita situacija Uþne- out. Thus, the historian who has started a complex munëje arba Klaipëdos kraðte. investigation of a specific family or families of the region should take into consideration the Summary preservation and accessibility possibilities of the ecclesiastical metrics books. In one regions of Sources of Family History Lithuania, the model of both, the specific kinsfolk Reconstruction: Ecclesiastical Metrics and the general family structure, is reconstructable, Books whilst in the other ones this is not possible. The article discusses the condition of Key words: family history; kinsfolk; preservation and storage of ecclesiastical metrics ecclesiastical metrics books of christened, married, dead. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 99

VIEÐOSIOS ISTORIJOS LOKALINIAI TYRIMAI JAV Auksë Ðerstobojeva

Vilniaus pedagoginis universitetas, T. Ðevèenkos g. 31, LT–03111 Vilnius El. paðtas: [email protected]

Santrauka

Vieðoji istorija atsirado XX a. 8-ame deðimt- programà, bet ir pradëjo leisti iki ðiol tebeleidþia- metyje ir per 30 metø ji labai toli paþengë Jung- mà þurnalà „Vieðasis istorikas“ (“Public Histo- tinëse Amerikos Valstijose: yra daugiau kaip 50 rian“), skirtà vieðajai istorijai, taip pat ásteigë Na- vieðosios istorijos magistrantûros programø, dau- cionalinæ tarybà vieðajai istorijai (National council gybë organizacijø, skirtø vieðajai istorijai, dau- on public history), ðios tarybos nariai dabar yra ne gybë agentûrø, kur realizuojama vieðoji istorija. tik Amerikos, bet ir Australijos, Anglijos ir kitø ða- Lokalinës istorijos ðaknys Jungtinëse Amerikos liø pilieèiai. Per kelis deðimtmeèius vieðoji isto- Valstijose gilesnës uþ vieðosios istorijos: jau nuo rija JAV labai toli paþengë: yra daugiau kaip 50 XIX a. pabaigos ir iki XX a. 8-ojo deðimtmeèio for- magistrantûros programø, daugybë organizacijø, mavosi lokalinës istorijos organizacija. Ir vieðoji skirtø vieðajai istorijai, daugybë agentûrø, kur re- istorija, ir lokalinë istorija suprantama kaip taiko- alizuojama vieðoji istorija1 . Kodël gi atsirado vie- moji istorija, taèiau jei lokalinæ istorijà bûtø ga- ðoji istorija ir kaip ji apibrëþiama? XX a. 8-ame lima priskirti prie mikroistorijos, tai á vieðàjà isto- deðimtmetyje iðryðkëjo istorijos studijø programø rijà áeitø ir mikro-, ir makroistorija. krizë, nes jose vyravo teorinis aspektas, o prakti- Raktaþodþiai: vieðoji istorija; lokalinë istorija. niam buvo skirta maþai dëmesio. Tad nebuvo aið- ku, kà daryti su tuo teoriniu „bagaþu“ baigus univer- Ávadas sitetà. Studentams buvo siûlomos dvi iðeitys: eiti dirbti á mokyklas ir perduoti ágytas þinias jaunes- Ðis straipsnis yra daugiau informacinio pobû- niajai kartai arba tapti mokslininkais. Tad susirûpi- dþio. Straipsnio tema yra vienas ið mano raðomo nus istorijos mokslo pritaikomumu ir perspektyvu- bakalauro darbo aspektø. Pasirinktas bûtent toks mu buvo pradëtos kurti vieðosios (dar kitaip praneðimo pavadinimas, nes lokaliniai tyrimai yra vadinamos – taikomosios) istorijos studijø progra- neatsiejamai susijæ su vieðàja istorija Jungtinëse mos, kurios atvërë naujas perspektyvas jaunajai kar- Amerikos Valstijose. Ðiame straipsnyje bus apta- tai: imtos steigti ávairios organizacijos, vienijan- riamas laikotarpis nuo XVII a. pabaigos iki ðiø die- èios istorikus mëgëjus ir profesionalius istorikus, nø. pasisakanèius uþ istorijos praktiná ágyvendinimà. Straipsnio tikslas – supaþindinti su Jungtiniø Roberto Kelley’jaus sugalvotas terminas public Amerikos Valstijø lokalinës istorijos padëtimi re- history (lietuviðkai vieðoji istorija) susilaukë daug miantis vieðàjà istorija. ávairiø nuomoniø ir diskusijø. Dauguma vieðøjø is- Straipsnyje bus kalbama apie vieðosios istori- torikø teigia, kad vieðoji istorija yra visa istorija, jos ir lokalinës istorijos atsiradimà, apie jø sam- kuriama uþ akademijos, universiteto ribø ir skirta pratà bei tarpusavio santyká. didesnei, o ne tik mokslinei publikai. Ðtai keli su- sijæ vieðosios istorijos apibrëþimai ar apibûdinimai: Dëstymas a) „„Public history” means the presentation of Vieðosios istorijos atsiradimas ir historical knowledge to a general public audien- ce. Public history takes many forms – museum pre- apibûdinimas sentations, television documentaries, historic pre- Pravartu apþvelgti vieðosios istorijos atsiradi- servation projects, collection and recording mà, aptarti ðá terminà bei jo interpretacijas. projects, and the re-translation of traditional his- Vieðosios istorijos pradininku Jungtinëse Ame- torical knowledge into modern to give some rikos Valstijose yra laikomas Robertas Kelley, ku- examples“2 (Vieðoji istorija – tai istoriniø þiniø ris ne tik sukûrë pirmàjà vieðosios istorijos studijø pateikimas vieðai auditorijai. Ji apima daug sri-

1 Gardner J. B., LaPaglia P. S., Public history: essays from the field, Florida, 2004, p. 29–38. 2 What is public history, http://www.publichistory.org/ what_is/definition.html; þiûrëta 2005 09 29. 100 LOKALÛS TYRIMAI

èiø: muziejø pristatymà, istorijos iðsaugojimo pro- kio aiðkaus ir apibrëþto termino apie já aptikti dis- jektus, rinkimo ir registravimo projektus, tradici- kusijø ir ginèø Jungtinëse Amerikos Valstijose sun- nës istorijos vertimà á moderniàjà, kad bûtø gali- ku. Pavyzdþiui, lokalinës istorijos tyrinëtoja Ca- ma pateikti kai kuriuos pavyzdþius), – Jessica rolina Kammen lokalinæ istorijà supranta kaip Elfenbein, Baltimorio universiteto vieðosios isto- praeities ávykiø, þmoniø ar grupiø studijas tam tik- rijos specializacijos direktorë; roje apibrëþtoje geografinëje erdvëje, studijas, grás- b) „Public history most often refers to the em- tas dokumentiniø árodymø ávairove, atsiþvelgiant ployment of historians in history-related work out- á dabartiná, regioniná ir nacionaliná kontekstà. Ap- side of academia, and especially to the many ways skritai galima bûtø teigti, jog lokalinë istorija Jung- in which historians recreate and present history to tinëse Amerikos Valstijose suprantama kaip tai- the public and sometimes with the public“3 (Vie- komoji istorija, orientuota á tam tikros vietovës ðoji istorija susijusi su darbu uþ akademijos (univer- bendruomenæ, jos identiteto saugojimà bei iðryð- siteto, mokymo ástaigos) ribø ir ypaè su daugeliu tø kinimà per materialø ir dvasiná paveldà. bûdø, kuriais istorikai atgaivina ir pateikia istorijà Paminëtinas ir lokalinës istorijos organizaci- visuomenei, o kartais – ir su paèia visuomene), – jos atsiradimas ir jos eiga Jungtinëse Amerikos Vals- Michael Gordon, Viskonsino-Milvaukio universi- tijose, ypaè Viskonsino valstijoje, besiformuojan- teto Istorijos fakulteto profesorius adjunktas; ti Lokalinës istorijos draugija, kurios sukûrimas ir c) „Public history is history, practically ap- plëtra buvo pavyzdþiu kitø valstijø lokalinëms plied. It is based on the understanding that history draugijoms. Lokalinë istorija Jungtinëse Amerikos is not taught solely in the classroom, but is learned Valstijose turi daug gilesnes ðaknis nei vieðoji is- in a variety of places, and in a variety of ways“4 torija. Dar XIX a. pabaigoje Viskonsino valstijos (Vieðoji istorija yra praktiðkai taikoma istorija. Ji istorijos draugijos direktorius Reubenas Goldas grásta supratimu, kad istorija nëra mokoma tik mo- Thwaitesas, matydamas didëjantá kaupiamos me- kykloje, bet ir ávairiose vietose bei ávairiais bû- dþiagos kieká, suvokë lokaliniø istorijos draugijø dais. Vieðieji istorikai skleidþia istorinæ informa- Viskonsino valstijoje reikalingumà. Jo vizija bu- cijà plaèiajai publikai per institucijas: archyvus, vo sukurti organizacijà su daug padaliniø, kurie istorinius namus ar bendrijas, muziejus, konsulta- bendradarbiautø tarpusavyje visoje Viskonsino vimo firmas, bibliotekas, tinklapius. Jie yra pirmi- valstijoje. Jo dëka 1899 m. Viskonsino valstijoje niø ir antriniø ðaltiniø tiekëjai), – Emma Wilmer, buvo ákurtos pirmos lokalinës asociacijos ir jø spar- Jungtiniø Amerikos Valstijø Vieðosios istorijos re- èiai daugëjo5 . 1916 m. draugijos protokoluose bu- sursø centro redaktorë; vo paþymëta: „Mûsø susijungimo ir bendradarbia- d) „Public history is a set of theories, methods, vimo planas su Viskonsino lokalinëm istorijos assumptions, and practices guiding the identifi- bendrijom siûlomas kaip modelis kitoms valsti- cation, preservation, interpretation, and presen- joms“. Net po 25 metø ðis teiginys vis dar buvo tation of historical artifacts, texts, structures, and aktualus kitoms valstijoms. Iki XX a. vidurio loka- landscapes in conjunction with and for the pub- linës istorijos bendrijø veikla dël Pasauliniø karø lic“ (Vieðoji istorija yra teorijø, metodø, prielaidø tai nutrûkdavo, tai atsigaudavo6 . Bet 1950-aisiais, ir pratybø rinkinys, kurio dëka identifikuojami, ið- pleèiantis ir augant lokalinës istorijos draugijø skai- saugomi, interpretuojami ir pristatomi istoriniai ar- èiui, lokalinës istorijos judëjimas po truputá ágavo tefaktai, tekstai, struktûros ir kraðtovaizdis kartu apibrëþtumo: lokalinës organizacijos dabar apë- su visuomene ir paèiai visuomenei), – Debra më vienà bendruomenæ ir jos apsuptá. Buvo sukur- DeRuyve, Jungtiniø Amerikos Valstijø Vieðosios ta lauko tyrimø programa, kuria remiantis lokali- istorijos resursø centro redaktorë. nës istorinjos draugijos rinko istorinius artefaktus, rankraðèiø medþiagà ir vëliau jà pristatydavo Vis- Lokalinës istorijos apibûdinimas ir konsino valstijos istorijos draugijai. Ði programa labai suartino Viskonsino valstijos istorijos drau- atsiradimas gijà ir jos padalinius. Buvo pradëti telkti lokali- Terminas local history iðvertus á lietuviø kalbà niai istorikai lauko tyrimams. Taip pat kasmet bu- reikðtø vietovës istorijà. Mano nuomone, dël to- vo organizuojamos kasmetinës ekskursijos po

3 Introduction to public history, http://www.uwm.edu/People/mgordon/hist700.html; þiûrëta 2005 11 02. 4 What is public history, http://www.publichistory.org/ what_is/definition.html; þiûrëta 2005 09 29. 5 A new idea (1896–1913), http://www.wisconsinhistory.org/localhistory/articles/new_idea.asp; þiûrëta 2005 10 31. 6 Different directions (1914–1941), http://www.wisconsinhistory.org/localhistory/articles/different_directions.asp; þiûrëta 2005 10 31. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 101

ðalies istorijos draugijas. O nuo ðeðto deðimtme- torija yra daug platesnis terminas, o lokalinë isto- èio imta steigti daug muziejø, kur buvo ir yra eks- rija suprantama daugiau kaip vieðosios istorijos ponuojami sukaupti ávairûs darbai ir kolekcijos7 . sudëtinë dalis, kitaip sakant, jà galima bûtø ávar- XX a. septintame deðimtmetyje ima kurtis Vis- dyti kaip mikroistorijà vieðosios istorijos atþvil- konsino valstijos istorijos draugijos padaliniai, ku- giu. Ji orientuota á tam tikros vietovës bendruome- rie palaikë ryðius su visomis Viskonsino valstijos næ, jos identiteto saugojimà ir iðryðkinimà. lokalinës istorijos draugijomis. Kad bûtø lengviau Problema kyla kalbant apie lokalinës ir vieðo- palaikyti tà ryðá, Viskonsino valstijos istorijos drau- sios istorijos studijø programø aspektà. Vieðosios gija padalijo Viskonsino valstijà á 7 regionus ir ið- istorijos studijø programose lokalinë istorija iðski- rinko atsakingus þmones atstovauti savo regiono riama kaip viena ið tyrinëjamø srièiø, bet yra lo- lokalinës istorijos bendrijø interesams8 . kalinës istorijos studijø programø, kuriose neuþsi- XX a. aðtuntajame deðimtmetyje buvo ypaè su- menama apie santyká su vieðàja istorija. Visgi sidomëta istorija visais aspektais. Tuo metu iðryð- pagrindinis vieðosios bei lokalinës istorijos reali- këjo skirtumas tarp maþesnëse lokalinës istorijos zavimas vyksta per mokslinius praktinius tyrimus, bendrijose dirbanèiø savanoriø (dar vadinamø is- todël studijø ástaigose pagrindinis dëmesys skiria- torikais mëgëjais) bei didesnëse istorijos bendri- mas praktikoms, kuriø metu maþesnëse lokalinës jose dirbanèiø profesionaliø istorikø. Pradëta rû- istorijos organizacijose ar stambesnëse instituci- pintis mokymo programø ásteigimu, ávairiø bûreliø jose ágyvendinami projektai bei tyrimai. Galima prie lokalinës istorijos draugijø prieþiûra ir finan- paminëti pavyzdá, kaip Longvudo universiteto vie- savimu. Imta suvokti, jog istorikai, savu noru uþ- ðosios istorijos studijø metu vyksta praktinë veik- siimantys lokaliniais tyrimais (istorikai mëgëjai), la: 1999 m. vieðosios istorijos specialybës studen- ir profesionalûs istorikai gali padëti vieni kitiems: tai buvo pakviesti á vieno kaimo restauruojamà istorinës draugijos suvokë, kad profesionalûs isto- sodybà. Jie turëjo sukataloguoti laiðkus, aktus ir rikai gali padëti jiems bandant suvokti istorijos kitus dokumentus, taip pat restauruoti visas iðblu- metodologijà ir interpretacijà, bûtinus efektyviø kusias, suplyðusias, suglamþytas nuotraukas, ku- edukacijos programø komponentus. Dauguma rios buvo rastos name. Ðio kaimo direktoriø taryba akademikø á lokalinës istorijos agentûras ir orga- tikëjosi, kad gal bus rastas ir tikrø ûkiniø pastatø nizacijas pradëjo þiûrëti kaip á materialios kultû- vietoviø þemëlapis. Atliekant ðá sumanymà, bu- ros saugyklas ir archyvinius tyrimo centrus. Jie á vo paimtos þemëje rastos iðkasenos ûkiniø pasta- pastaruosius ëmë þvelgti kaip á potencialias bûsi- tø pamatams nustatyti. Ðios praktikos metu buvo mas darbovietes jø studentams bei kaip sambû- naudojama ir kompiuterinë áranga, kad studentai rius, kur bûtø galima diskutuoti su didelëmis en- galëtø mokytis dokumentø ir nuotraukø apie isto- tuziastingomis auditorijomis9 . Nors Jungtinëse rinæ vietovæ restauravimo technikos bei iðmanytø Amerikos Valstijose ir ðiomis dienomis dar vis vyks- internetiniø tinklapiø vadybà10 . Taigi matyti, kad ta ginèai tarp istorikø mëgëjø ir profesionaliø is- ne tik apibrëþta vietovë uþima svarbià vietà kaip torikø, bet patyrinëjus ryðius tarp mokslo, studijø vieðosios istorijos tyrinëjimø objektas, ðiuolaiki- institucijø ir ávairiø istorijos draugijø, galima pa- niø technologijø pritaikymas taip pat atlieka reikð- matyti, kad jau daug nuveikta ir vis dar veikiama mingà vaidmená taikomosios istorijos tyrimuose. istorikus mëgëjus ir profesionalus telkiant bendra- Atkreiptinas dëmesys ir á tai, kad ir vieðàja, ir darbiauti. lokaline istorija buvo susidomëta tuo paèiu metu, tai yra XX a. aðtuntajame deðimtmetyje, kai atlie- Santykis tarp lokalinës ir vieðosios kant lokalinius tyrimus buvo norima ugdyti ávai- riapusá vieðosios istorijos specialistà, galintá moks- istorijos liðkai, kvalifikuotai atlikti tyrimus, juos pateikti Panagrinëjus vieðosios istorijos ir lokalinës is- mokslinei ir plaèiajai visuomenei organizuojant torijos apibrëþimus iðryðkëja, jog vieðosios ir lo- ávairias prezentacijas, taip pat gebantá organizuotai kalinës istorijos santykis nëra tolygus. Vieðoji is- vykdyti tyrimø ir edukacijos projektus.

7 Revitalizing Outreach (1941–1960), http://www.wisconsinhistory.org/localhistory/articles/revitalizing_outreach.asp; þiûrëta 2005 10 31. 8 A New Era (1960–1982), http://www.wisconsinhistory.org/localhistory/articles/new_era.asp, þiûrëta 2005 10 31. 9 J. D. Briton, Making an academic connection, http://www.ohiohistory.org/resource/oahsm/notebook/julaug1989.html; þiûrëta 2005 10 01. 10 Welch D., Teaching Public History: strategies for undergraduate program development, Public Historian, 2000, t. 25, no 1, p. 77. 102 LOKALÛS TYRIMAI

Iðvados Public history since it was made up by Robert Kelley made a real progress: more than 50 public Taigi ir vieðoji, ir lokalinë istorija Jungtinëse history graduate programs, many organizations for Amerikos Valstijose suprantama kaip taikomoji is- public history and associations, where public torija, kurios mokomasi ir kuri taikoma uþ akade- history is being practiced. It is considered that the mijos ribø. Ir nors lokalinë istorija turi daug giles- public history is history practically applied outside nes ðaknis Jungtinëse Amerikos Valstijose nei academia. vieðoji istorija, taèiau pastarajai atsiradus XX a. By the end of nineteenth century the first local aðtintajame deðimtmetyje lokalinë istorija tapo historical associations were established in the state labiau suprantama kaip vieðosios istorijos sudëti- of Wisconsin. During six decades it has developed në dalis. to much larger organization with its affiliated societies in every region of Wisconsin. Summary In the eight decade of the twentieth century it was seen a growing interest in history at all levels Local Researches in Public History in in the United States of America that brought public the United States of America and local history closer to each other. This interest The aim of this article is to introduce the origins had made some changes in history field. Public of public and local history, to present a selection and local history are understood as applied history of descriptions of the public history to the reader from then, but the difference is that the local history and what the local history is, and to reveal the is being understood more as an area of research of connection between local and public history. public history. Key words: public history; local history. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 103

REGIONINË IR LOKALINË ISTORINË PERIODIKA LIETUVOJE 1990–2005 METAIS: LOKALINIØ TYRIMØ INICIATYVOS Robertas Jurgaitis

Vilniaus pedagoginis universitetas, T. Ðevèenkos g. 31, LT–03111 Vilnius El. paðtas: [email protected]

Santrauka

Straipsnyje aptariama lietuviðkosios regioninës periodikos pavyzdþiai3 bei juose publikuojami ir lokalinës istorinës periodikos atsiradimo aplin- tekstai. Dþiugu, jog ðiuos periodinius leidinius ban- kybës bei chronologija, galimi alternatyvûs klasi- do uþfiksuoti ir kai kurie enciklopediniai leidi- fikacijos variantai. Daugiausiai vietos skiriama re- niai4 . Taèiau iðsamios Lietuvos regioninës ir loka- gioninës ir lokalinës istorinës periodikos konkreèiø linës istorinës periodikos analizës, iðskyrus vienà pavyzdþiø aptarimui, jø ávairovës bei savitumo pa- kità atskiro leidinio apþvalginá bei recenziná ryðkinimui. Siekiant atskleisti lokaliniø tyrimø ini- straipsná5 ar proginæ bei anotacinæ þinutæ, nëra ciatyvø pobûdá analizuojamos ðios rûðies istorinës atlikta. Ðiuo poþiûriu iðskirtinas tik Rièardo Ðilei- periodikos 1990–2005 m. raidos tendencijos, iðryð- kos straipsnis6 , kuriame siekiama ne tik aprëpti këjusios rengimo bei leidybos problemos. kiek ámanoma platesná provincijos kultûriniø lei- Raktaþodþiai: bibliografija; enciklopedija; diniø spektrà, bet ir aptarti platø leidybos proble- metraðtis; regioninë ir lokalinë istorinë periodika; mø diapazonà. Nors daþniausiai þinomi bent vie- lokalinë monografija; lokaliniai tyrimai; kolonti- nas ar keli7 regioninës ir lokalinës istorinës tulai, tiraþavimas. periodikos pavyzdþiai, taèiau platesnis jø spek- tras, ávairovë ir specifika daþniausiai lieka nesu- Ávadas vokti. Siekis ne tik uþpildyti ðià, daugiau informa- cinio pobûdþio spragà, bet ir aptarti regioninës ir XX a. lietuviðkosios istorinës periodikos raida, lokalinës istorinës periodikos raidà Lietuvoje, jos klasifikacijos bei leidybos problemos jau aptartos rengimo ir leidybos problemas bei perspektyvas 1 istoriografijoje , pateiktos ir kai kurios reikðmin- paakino ryþtis ðiam darbui. gos áþvalgos ar pirmieji pastebëjimai, susijæ su re- Lietuviðkoji istorinë periodika atsiranda tik gionine istorine periodika2 . Visa tai gerokai pa- 1921 metais8 . Tarpukariu galima ieðkoti ir lietu- lengvino ir ðá tyrimà, kaip, beje, ir tæstiniame viðkosios regioninës bei lokalinës istorinës peri- leidinyje „Lietuvos istorijos bibliografija“ pradëti odikos iðtakø, o tai reikëtø sieti su „Ðiauliø met- fiksuoti kai kurie regioninës ir lokalinës istorinës raðèio“, skirto ne tik Ðiauliø miestui, bet ir

1 Wisner H., W krægu litewskich czasopism historycznych, Zapiski historyczne, 1991, t. LXI/4, s. 137–140; Karvelis D., Lietuvos istorinë periodika 1988–1996 metais, Mûsø praeitis, 1997, t. 5, p. 151–171. 2 Urbonas V., Lietuviø þurnalas: nuo pirmojo numerio iki ðiø dienø, Trakai, Vilnius, 1993, p. 130; Urbonas V. Lietuviø þurnalas ir jø sistemos kûrimas tipologiniø modeliø pagrindu, Trakai, Vilnius, 1999, p. 90, 93, 97, 105, 114, 118, 119; Karvelis D. Lietuvos istorinë periodika 1988–1996 metais..., p. 158, 162, 168. 3 Plg.: Istorijos periodika ir tæstiniai leidiniai, Lietuvos istorijos bibliografija. 1996, sud. I. Tumelytë, Vilnius, 2000, p. 13– 15; Istorijos periodika ir tæstiniai leidiniai, Lietuvos istorijos bibliografija. 1997, sud. I. Tumelytë, Vilnius, 2002, p. 13–16; Istorijos periodika ir tæstiniai leidiniai, Lietuvos istorijos bibliografija. 1998, sud. T. Baranauskas, Vilnius, 2005, p. 15–19; Istorijos periodika ir tæstiniai leidiniai, Lietuvos istorijos bibliografija. 1999, sud. I. Tumelytë, Vilnius, 2005, p. 12–16. 4 Þurnalistikos enciklopedija, Vilnius, 1997, p. 13, 25, 124, 487, 489, 578, 583. 5 Bielinienë J., „Þemaièiø praeities“ 10 knygø, Kultûros barai, 2002, Nr. 8/9, p. 106–110; Jurgaitis R., Deðimt Þiemgalos þurnalo numeriø, Kultûros barai, 2003, Nr. 6, p. 92–93; Kazilionytë V., Ðiaurietiðki atsivërimai: idëja ir realybë, Ðiaurie- tiðki atsivërimai, 2004, Nr. 1, p. 24–26; Maskuliûnienë D., Maskuliûnas B., Gimtojo kraðto topika þuranale „Ðiaurietiðki atsivërimai“ – ryðkus regioninës savimonës þenklas, Lietuviðkos spaudos keliai Ðiaurës Lietuvoje: 1864–1904–2004, Ðiauliai, 2005, p. 326–337. 6 Ðileika R., Provincijos nûdienos kultûros leidiniø sklaida ir refleksija, Eskizai, 2002, p. 96–103. 7 2004 m. radviliðkieèiai pradëjæ leisti þurnalà „Radviliðkio kraðtas“ þinojo tik anykðtënø ir ukmergiðkiø leidþiamus lei- dinius „<...> Po anykðtënø ir ukmergiðkiø Radviliðkio rajono kultûrininkai yra tretieji, ryþæsi ðiam leidybos darbui“ þr.: Ðidlauskas A., Kelionë Prasidëjo, Radviliðkio kraðtas, 2005, Nr. 2, p. 3. 8 Wisner H., W krægu litewskich czasopism historycznych..., s. 137. 104 LOKALÛS TYRIMAI

apskrièiai, leidyba 1930–1938 metais9 . Akivaiz- lutës)12 . Taèiau netrukus atsiranda ir keletas lo- du, jog ði tradicija sovietmeèiu buvo nuktrûkusi ir kalinës istorinës periodikos leidiniø. 1991 m. ið- atgimë su Lietuvos Sàjûdþio iðprovokuota kultû- leidþiamas pirmasis þurnalo „Anykðèiai“ nume- rinio sàjûdþio banga, o atkûrus Lietuvos nepriklau- ris, be to, tais paèiais metais pasirodo ir somybæ ir sutvarkius ástatyminæ bazæ10 , ágavo pa- ukmergiðkiø paruoðtas almanachas „Eskizai“13 ir greitá ir pasiekë lyg tol neregëtus mastus, pradëtos kt. Tad galima teigti, jog 1990–1991 m. lygeg- ágyvendinti gan skirtingos leidybinës koncepci- riaèiai atsiranda tiek regioninë, tiek lokalinë is- jos, iðryðkëjo gan savitos lokaliniø tyrimø inicia- torinë periodika, o bëgant metams pastebimos tyvos. Ðá procesà Romualdas Ozolas gan taikliai ryðkios ðio þanro periodiniø leidiniø gausëjimo ávardijo kaip „provincijø renesansà“11 . Tokia ávai- bei ávairëjimo tendencijos. rovë norom nenorom praðosi kiek didesnio dëme- Dalis regioninës ir lokalinës istorinës periodi- sio bei atidesnës analizës. kos leidëjø deklaruoja tæsiantys savo pirmtakø pra- Ðio straipsnio tikslas – ne tik pabandyti pateik- dëtà darbà. „Þemaièiø þemë“ savo pirmatakais ti regioninës ir lokalinës istorinës periodikos sam- laiko ne tik 1941–1944 m. Telðiuose leistà to pa- pratos metmenis, aptarti jos galimus klasifikaci- ties pavadinimo savaitraðtá, bet ir 1991–1993 m. jos variantus, taèiau pabandyti iðskirti lokaliniø Palangoje ëjusá laikraðtëlá „A mon sakaa?“14 . Tà tyrimø iniciatyvø pobûdá bei svarbiausias rengi- patá bûtø galima pasakyti ir apie „Ðiauliø metrað- mo ir leidybos problemas 1990–2005 m. laikotar- tá“, tæsiantá 1930–1938 m. analogiðku pavadini- piu. mu leisto leidinio tradicijas, o nuo devintosios kny- Metodai – analitinis-apraðomasis ir lyginama- gos Ðiauliø miesto savivaldybë ðio leidinio rengimà sis. ir leidybà perleido ir tarpukario leidëjui Ðiauliø „Auðros“ muziejui. Periodinës spaudos tyrinëtojø Dëstymas gan taikliai pastebëta, kad tokio pobûdþio tæsti- Regioninës ir lokalinës istorinës numas, ypaè aiðkios pradininkø idëjø apibrëþtys neretai riboja kûrybinæ laisvæ15 , taèiau kintanèios periodikos atsiradimas ir lietuviðkosios istorinës sàmonës konfigûracijos ge- klasifikacija rokai pakeitë ir minëtø leidiniø veidà. Tenka pa- stebëti, jog lyginant su minëtaisiais pirmtakais, Iðtakos ir tæstinumo problema. Piemieji regio- galime fiksuoti ryðkius pokyèius, nes pagausëjo ninio ir lokalinio pobûdþio istoriniai leidiniai at- ar tiesiog atsirado istoriniø teksø. Taèiau daugu- siranda 1990 m., iðkart po Lietuvos nepriklauso- ma regioninës ir lokalinës istorinës periodikos lei- mybës atkûrimo. Pirmiausia pastebimos kiek diniø esti visiðkai nauji, kaip ir naujas pats reiðki- ryðkesnës regioninio pobûdþio istorinës periodi- nys. kos kûrimo tendencijos. 1990 m. pradedama leisti Apibrëþtys. Vertëtø aptarti ir regioninës bei lo- „Þemaièiø praeitis“, taèiau ádomu tai, kad di- kalinës istorinës periodikos sampratà. Nekyla di- desniuose ir etniðkai bei istoriðkai aiðkiau iðreikð- desniø abejoniø dël Lietuvos periodiniø leidiniø tuose regionuose (pvz., Þemaitijoje) siekta lai- tipologiniuose variantuose iðskiriamos „regioninës kytis subregioniðkumo principø, ir pradëti leisti spaudos“16 koncepto. Taèiau dël ilgà laikà perife- leidiniai skirti ne visam regionui, bet tik jo da- rinei periodikai apibûdinti istoriografijoje naudo- liai. Pavyzdþiui, 1990 m. pradedamas leisti Si- to „vietinës spaudos“ koncepto vartojimo pasta- mono Stanevièiaus bendrijos metraðtis „Aitva- ruoju metu pagrástai suabejota. Remiantis daugelio rai“, kuriuo siekta burti ir á savo bendradarbiø bûrá Europos valstybiø patirtimi, siûloma tokio pobû- átraukti pietryèiø þemaièius (nuo Raseiniø iki Ði- dþio vietinius leidinius vadinti „lokaline spau-

9 1930–1938 m. Ðiauliuose buvo iðleistos penkios „Ðiauliø metraðèio“ (red. P. Bugailiðkis) knygos. Nors galima pastebëti ðio metraðtinio pobûdþio leidinio neiðbaiktà koncepcijà, taèiau neabejotinai já galima laikyti lietuviðkosios regioninës ir lokalinës istorinës periodikos pirmtaku. 10 Didþiausià átakà turëjo 1990 m. vasario 9 d. priimtas (ásigaliojæs nuo kovo 1 d.) Spaudos ir kitø masinës informacijos priemoniø ástatymas. Plaèiau apie tai þr.: Urbonas V., Lietuviø þurnalas ir jø sistemos kûrimas..., p. 90; Tapinas L., Lietuvos þiniasklaidos priemoniø ir jø sistemos teisinës bazës kûrimas, Naujosios þiniasklaidos formavimasis Lietuvoje (1988– 1998 m.), Vilnius, 2000, p. 9. 11 Ozolas R., Provincijø renesanas, Ðiaurietiðki atsivërimai, 2002, Nr. 1 (12), p. 1. 12 Girdzijauskas J., Simono Stanevièiaus bendrijos deðimtmetis, Aitvarai, Kaunas, 2001, t. 11, p. 12. 13 Urbonas V., Lietuviø þurnalas ir jø sistemos kûrimas..., p. 90, 93. 14 Mukienë D., „Þemaitiu þemë“ – „A mon sakaa?“ idieju teesinys, Þemaièiø þemë, 1994, Nr. 1, p. 1. 15 Ðileika R., Provincijos nûdienos kultûros leidiniø sklaida ir refleksija..., p. 96. 16 Plg.: Urbonas V., Lietuvos þurnalistikos istorija: periodinë spauda, Klaipëda, 2001, p. 246–264. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 105 da“17 . Pasinaudodami ðiomis áþvalgomis, vietinius terijus, siekiant apibrëþti regioninës ir lokalinës is- periodinius leidinius taip pat vadinsime lokaliniais, torinës periodikos sampratà, yra ne tik aiðkiai isto- nes daugelis ið jø orientuojasi á kiek didesnio, ne- riniø (tiek moksliniø, tiek populiariø), bet pirmiau- sutapatinamu su konkreèia vietove vieneto, daþ- sia regioninæ ir lokalinæ istorinæ sàvimonæ niausiai apibûdinamo „kraðtu“, skaitytojø ratà. Ta- formuojanèiø tekstø egzistavimas. Nors kiekybës èiau atsakyti á klausimà, kas yra regioninë ir lokalinë klausimas esti antraeilis, nes ir negausûs, bet nuo- istorinë periodika, nëra taip paprasta. Akivaizdu, lat pasirodantys tam tikro regiono ar vietovës isto- jog tai pirmiausia susijæ su vieno ið istorinës peri- rijos tyrimams skirti kokybiðki tekstai gali suvai- odikos klasifikacijos variantø pasirinkimu. Ðá uþ- dinti svarbesná vaidmená ugdant regioninæ ar vietinæ daviná kiek apsunkina ir fragmentiðkai aptarta ben- istorinæ savimonæ nei gausûs, taèiau itin nekoky- droji istorinës periodikos samprata, trukdanti taikyti biðki19 tekstai. Taèiau tenka pastebëti, kad kieky- vieningus klasifikacijos kriterijus18 . Taèiau, matyt, bës aspektas daþniausiai atsispindi ir tiesiogiai ko- nekyla didesniø abejoniø, jog susiduriame su isto- reliuoja su leidinio pavadinimu ar jo paantraðte, rine periodika, kai antraðtëse skamba aiðkiai arti- todël daþniausiai þodis „istorija“ áterpiamas tik to- kuliuotos frazës „istorijos metraðtis“, „praeitis“. Nors kiuose leidiniuose, kuriuose beveik pusæ ir didesnæ ðiais atvejais kalbëdami regioninës ir lokalinës is- dalá sudaro istorinio pobûdþio tekstai. Reikëtø torinës periodikos kontekste dviprasmybiø galima atskirti ir kai kuriems regionams ar vietovëms skir- iðvengti tik aiðkiai apibrëþus siekiamus tikslus. Tar- tus periodinius leidinius, kuriuos vargu ar galëtume kim, po pavadinimais „Kauno istorijos metraðtis“, priskirti prie istorinës periodikos. Prie tokiø regio- o juolab „Ðiauliø metraðtis“ gali slypëti ne tik orien- ninæ ar lokalinæ savimonæ puoselëjanèiø, taèiau tacija á ðiø vietoviø ar jas supanèiø regionø tyri- istorinës periodikos funkcijø neatliekanèiø iðskirti- mus, bet ir ðiø vietoviø ar jas reprezentuojanèiø nai kultûrinio pobûdþio leidiniø, reikëtø priskirti nuo institucijø, t. y. teritoriðkai ar instituciðkai apibrëþ- 1995 m. iki ðiol leidþiamà savaitraðtá „Þemaièiø to „istorikø cecho“ tyrimø rezultatø publikavimà. saulutë“20 , 1990–1992 m. kaip „Panevëþio tiesos“ Kita vertus, iðkyla pagrástas klausimas, ar toks at- priedà leistà ir Liudos Jonuðienës radaguotà leidiná skyrimas apskritai bûtinas, nes puikiai tarpusavyje „Senvagë: Panevëþio þurnalas“21 . Panaði, taèiau galima derinti ir ðiuos abu aspektus. Panaðiai skam- kiek komplikuotesnë situacija susidaro kalbant apie banèios bet ið keletos segmentø susidedanèios pa- Stasio Tumëno redaguojamà tautinës minties alma- antraðtës „Kraðto kultûros istorijos puslapiai“, „Isto- nachà „Ðiaurës Lietuva“. Ðio leidinio puslapiuose rijos ir kultûros þurnalas“, „Kultûros ir istorijos pasirodantys istorikø profesionalø parengti istoriniai leidinys“ taip pat liudija apie sieká vykdyti istori- straipsniai22 paávairintø ne vienà regioninës peri- nës periodikos funkcijas, reflektuoti istorinius, o ðiais odikos leidiná, taèiau jie nëra vyraujantys. Tad „Ðiau- atvejais pirmiausia kultûros istorijos reiðkinius. Ta- rës Lietuva“ – kultûrinio pobûdþio almanachas, tu- èiau kiek daugiau problemø iðkyla, kai istoriniai rintis kiek ryðkesnæ literatûrinæ, bet ne istorinæ tekstai publikuojami leidiniuose pasitelkiant mas- pakraipà. Kiek specifinë situacija susidaro norint kuojanèias antraðtes („kultûros þurnalas“, „etnokul- apibûdinti Kurtuvënø regioninio parko leidþiamà tûros paveldo leidinys“ ir pan.), uþslepianèius ðià, metraðtá „Kurtuva“. Ðá metraðtá paskatino leisti Vil- t. y. nors ir dalinæ, taèiau kartu ir istorinæ leidinio niaus universiteto Botanikos ir genetikos katedros paskirtá. Tokiais atvejais þvigsnis krypsta ne á kar- darbuotojai, vykdæ mokslinius tyrimus Kurtuvënø tais visiðkai nieko nesakanèias leidiniø antraðtes ar regioniniame parke23 . Nuo 1995 m. leidþiamame paantraðtes, bet á tekstø pobûdá ir paskirtá. Tad nors ir R. Tamulaièio sudaromame metraðtyje pasirodë ir kiek subjektyvokas, taèiau bene pagrindinis kri- ir nemaþa istorinio pobûdþio publikacijø skirtø Kur-

17 Burneikienë G., Rajonø laikraðèiø vieta lietuviø periodikos sistemoje, Naujosios þiniasklaidos formavimasis Lietuvoje (1988–1998 m.), Vilnius, 2000, p. 31, 34–35. 18 Karvelis D., Lietuvos istorinë periodika 1988–1996 metais..., p. 152. 19 Ðiuo konkreèiu atveju kokybiðkumas / nekokybiðkumas suprantamas plaèiàjà prasme turint omeny tiek tekstø formà ir stiliø, tiek jø pobûdá ir iðliekamàjà vertæ. 20 Ðileika R., Provincijos nûdienos kultûros leidiniø sklaida ir refleksija..., p. 99. 21 Leidëjais ávardijami „Panevëþio tiesa“ ir Panevëþio miesto Kultûros skyrius, o pirmojo numerio pratarmëje akcentuo- jama, jog tai Panevëþio miesto kultûros þurnalas „Miesto kultûros þurnalas stengsis ir sieks atspindëti ir prisidëti prie miesto kultûros vystymo, vadovaudamasi jos istorinio perimamumo, nedalomumo, dorovingumo ir atvirumo principais“ þr.: Áþanga, Senvagë, 1990, Nr. 1, p. 3. 22 Pðibilskis V. B., Peliksas Bugailiðkis: visuomenës veiklos ir kultûros arimuose, Ðiaurës Lietuva, 1994, p. 3–7; Trimonienë R. R., Ið Ðiauliø kraðto aristokratijos gyvenimo. Nagurskiø giminë, ten pat, p. 45–47; Pðibilskis V. B., Ðiauliø apygardos lietuviø meno ir mokslo centras naciø okupacijos metais, Ðiaurës Lietuva, 2001, p. 50–55. 23 Tamulaitis R., Mielas skaitytojau, Kurtuva, 1995, Nr. 1, p. 4. 106 LOKALÛS TYRIMAI

tuvënø ir Geluèiø dvarams24 , Kurtuvënø parapijos tûrà, tematikà, tiraþà“30 . Viena vertus, tai puikiai istorijai25 bei ðio kraðto archeologiniams pamin- iliustruoja tokiø leidiniø specifikà bei atskleidþia klams26 , Ventos–Dubysos kanalo27 ir Valatkiø kai- egzistuojanèias problemas, taèiau ir gerokai ne- mo28 istorijoms, be to, palyginti nemaþa dëmesio ramina. Susidaro áspûdis, jog daugelis analogið- skirta etnokultûrinëms temoms29 . Taèiau ir ðiuo at- kø, ypaè lokalinës periodikos, leidiniø pradeda- veju „Kurtuvos“ puslapiuose istoriniai tekstai yra mi leisti be aiðkiø strateginiø orientyrø31 . Nemaþà pavieniai, o daugiausiai dëmesio skiriama gamtos vaidmená ðiame kontekste vaidina teritorinio api- mokslø tyrimø publikacijoms. Ðis pavyzdys aiðkiai brëþtumo pasirinkimas ir ði ávairovë. Èia daugiau- parodo, jog panaðaus pobûdþio leidiniuose sëkmin- siai problemø sukelia ne tiek regioninio pobûdþio gai dera ávairiø mokslø lokaliniai tyrimai, be to, (pasirenkant aiðkiai iðskirtinà etnografiná ar isto- tokiuose leidiniuose jiems suteikiamas komplek- riná regionà), kiek maþesniø dariniø (miesto, rajo- siðkupo atspalvis. no, subregiono) pasirinkimas. Tad teritorinio api- Klasifikacijos variantai. Nors bendrieji Lietu- brëþtumo prasme istorinio pobûdþio periodikà vos istorinës periodikos klasifikacijos principai jau galëtume suskirstyti á 3 grupes: a) regioninio, b) aptarti istoriografijoje, taèiau ðiø kriterijø taiky- lokalinio ir c) miðraus pobûdþio leidinius. Pasta- mas regioninei ir lokalinei istorinei periodikai gan rosios klasifikacijos pagrindu konstruojamas ir ðis problematiðkas. Kodël? Ne tik todël, kad regioni- straipsnis, taèiau toli graþu ji negali atspindëti re- nës ir lokalinës istorinës periodikos gan platus lei- gioninës ir lokalinës istorinës periodikos ávairo- dëjø spektras ir siekimas pristatyti bei propaguoti vës ir specifikos, tad, suprantama, galimi ir kiti savos institucijos, organizacijos siekius, taèiau ir klasifikacijos variantai. Pagal publikacijø pobûdá todël, jog daugeliu atvejø siekiama balansuoti tarp ir turiná taip pat galëtume iðskirti 3 grupes: a) moks- populiarumo ir moksliðkumo, tarp ásivaizduojamø linio, b) populiaraus ir c) miðraus pobûdþio leidi- skaitytojø poreikiø ir realiø galimybiø. Tad regio- nius. Pagal periodiðkumà ir leidinio pobûdá galë- ninei ir lokalinei istorinei periodikai gan svarbus tume suskirstyti á a) þiniasklaidinæ periodikà (2 ir skaitomumo kriterijus ne tik kaip perkamumo, o daugiau numeriø per metus); b) metraðtinæ peri- kartu ir finansinës sëkmës garantas, bet ir kaip sa- odikà (1 numeris per metus), c) monografinæ pe- votiðkas propaguojamø idëjø priimtinumo bei ga- riodikà, t. y. tæstinius teminius, kartais net monog- limø perspektyvø indikatorius. Kai kurie lokalinio rafinio pobûdþio straipsniø rinkinius ar autorines pobûdþio leidiniai, tik pradëjæ savo egzistavimà, studijas (pasirodo kas keleri metai). Galima bûtø jau deklaruoja sieká derintis prie skaitytojø pagei- iðskirti ir ryðkiausius ðiø klasifikacijos variantø pa- davimø, o kas keisèiausia, keisti „leidinio struk- vyzdþius (þr.: 1 lentelæ). 1 lentelë Lietuvos regioninës ir lokalinës istorinës periodikos klasifikacijos variantai Klasifikacijos variantai Grupës Istorinës periodikos pavyzdþiai (iðskirtinumo kriterijus) 1 variantas a) regioninë „Dainava“, „Suvalkija“, „Þemaièiø þemë“ ir kt. (teritorinis apibrëþtumas) b) lokalinë „Anykðèiai“, „Radviliðkio kraðtas“, „Ðiaurietiðki atsivërimai“ ir kt. c) miðri „Aitvarai“, „Þemaièiø praeitis“, „Þiemgalos kraðto praeitis“ 2 variantas a) mokslinë „Kauno istorijos metraðtis“, „Vilniaus istorijos (publikacijø pobûdis ir turinys) metraðtis“ b) populiari „Suvalkija“, „Þemaièiø þemë“ ir kt. c) miðri „Þiemgala“, „Þemaièiø kraðto praeitis“ 3 variantas a) þiniasklaidinë „Suvalkija“, „Þemaièiø þemë“ ir kt. (periodiðkumas ir leidinio pobûdis) b) metraðtinë „Aitvarai“, „Eskizai“, „Kupiðkis“, „Ðiauliø metraðtis“ ir kt. c) monografinë „Þemaièiø praeitis“, „Þiemgalos kraðto praeitis“

24 Valuþytë J., Buvusi Kurtuvënø dvaro sodyba, Kurtuva, 1996, Nr. 2, p. 5–14; Janavièius L., Apie Geluèiø dvarà ir Jana- vièius, Kurtuva, 2000–2001, Nr. 6–7, p. 71–75. 25 Maèiulis D., Ið Kurtuvënø parapijos istorijos, Kurtuva, 1996, Nr. 2, p. 23–26. 26 Salatkienë B., Kurtuvënai – piliakalnis, dvaras, miestelis, Kurtuva, 1996, Nr. 2, p. 15–22. 27 Maèiulis D., Ventos–Dubysos kanalas, Kurtuva, 1995, Nr. 1, p. 64–67. 28 Kirðinaitë A., Senasis Valatkiø kaimas, Kurtuva, 2000–2001, Nr. 6–7, p. 63–70. 29 Braziulis R., Etninë kultûra regioniniame parke, Kurtuva, 1995, Nr. 1, p. 6–9; Purvinas M., Purvinienë M., Kurtuvënø apylinkës Lietuvos etnokultûrinio paveldo mozaikoje, Kurtuva, 1997, Nr. 3, p. 3–6. 30 Januðevièienë A., Istorijos þingsniai, Radviliðkio kraðtas, 2004, Nr. 1, p. [4]. 31 Urbonas V., Lietuviø þurnalai ir jø sistemos kûrimas..., p. 125. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 107

Periodikos ávairovë ir savitumas þiniasklaidinio pobûdþio ketvirtinis periodinis leidinys, lyginant su kitais leidiniais, daro didþiau- Regioninë istorinë periodika. 1994 m. Palan- sià átakà regioninës istorinës savimonës formavi- goje pradëtas leisti populiaraus pobûdþio þurna- muisi. las „Þemaièiø þemë“. Tiesa, 1993 m. rugpjûèio 1996 m. Marijampolëje pradëtas leisti kultû- 1 d. vykusiame antrajame „Þemaièiø kultûros ros istorijos leidinys „Suvalkija“. Tiesa, ðio leidi- draugijos“ suvaþiavime nutarta kartu su tais pa- nio bendrasis apibûdinimas bei paantraðtë kito (þr.: èiais metais ákurta „Þemaièiø akademija“ leisti 2 lentelæ). Tokia paantraðèiø kaita neabejotinai þemaitiðkà þurnalà. 1993 m. iðleistas ir vienin- liudija apie strateginio pobûdþio paieðkas, kurias telis þurnalo „Þemaitija“ numeris, skirtas Simo- galëjo nulemti ir leidybos finansavimo proble- no Daukanto 200 m. sukakèiai, taèiau pastebë- mos34 . Ðio þurnalo steigëjas – Prano Vaièaièio drau- ta, jog tokiu pavadinimu periodinis leidinys jau gija, o leidþia specialiai ðiam tikslui ákurta VðÁ egzistuoja. Tad pavadinimas pakeistas, o suma- þurnalo „Suvalkija“ redakcija. Nors paèiø leidëjø nymas publikuoti tekstus tiek bendrine lietuviø daþniausiai propaguojama kiek siauresnë etnokul- kalba, tiek þemaitiðkai iki ðiol liko iðskirtiniu „Þe- tûrinë leidinio pakraipa35 , taèiau ðis leidinys ne- 32 maièiø þemës“ bruoþu . Muziejininkës Danu- abejotinai – platesnio pobûdþio kultûrinis þurna- tës Mukienës redaguojamame þurnale daugiau- las36 . Nors specialiø rubrikø ðiame leidinyje nëra, siai spausdinamos publikacijos, susijusios su taèiau istorinio pobûdþio tekstams skiriamas ið- Þemaitijos istorijos, kultûros, paveldo, kalbos, skirtinis dëmesys. Beje, krenta á akis ir perdëm tautosakos temomis, be to, pristatoma „Þemai- jubiliejinës istorinës sàmonës propagavimas, nes èiø kultûros draugijos“ ir „Þemaièiø akademijos“ daugelis straipsniø skirti ávairiausio pobûdþio ju- veikla. Nors pirmuosiuose þurnalo numeriuose biliejams. Antai D. Akstino straipsnis apie Myko- bent jau dalá publikuotø tekstø bûtø galima pa- là Krupavièiø skirtas ðio þymaus politiko ir visuo- 33 vadinti moksliniais , taèiau palaipsniui vyrau- menës veikëjo 115-osioms gimimo ir 20-osioms jantys tapo populiarinamieji ar net informaciniai mirties metinëms37 ir pan. Taèiau „Suvalkijos“ þur- straipsniai, taip nulemdami ir leidinio pobûdá. nalo puslapiuose talpinami ir þymiø tyrinëtojø V. Pastaraisiais metais pereita prie teminiø atskirø Merkio38 , V. Andriulio39 straipniai, kaip ir funda- þurnalo numeriø parengimo, 1998 m. treèiasis mentalesni, net á moksliniø publikacijø kategori- numeris skirtas seniesiems Þemaitijos dvarams jà galintys pretenduoti tekstai40 . ir miesteliams, 2000 m. ketvirtasis – kunigaikð- Nuo 1998 m. Kaune leidþiamas paminklosau- èiø Oginskiø kultûrinëms tradicijoms Þemaitijo- gininko Vytauto Didþpetrio redaguojamas leidi- je, 2004 m. treèiasis – Telðiø rajono paveldui „Tel- nys „Þiemgala: istorijos ir kultûros þurnalas“. Nors ðiø rajonas: kultûros paveldas“, 2005 m. antrasis – þurnale neakcentuojama, taèiau neabejotina, jog Mosëdþio kraðtui „Mosëdis: istorija ir dabartis, ðis leidinys idëjine prasme tæsia 1990–1997 m. leis- kultûra, paveldas ir „akmenø liga““, o treèiasis – to „Þiemgala: kraðto kultûros laikraðtis“ tradici- kultûriniam turizmui Þemaitijoje „Kultûrinis tu- jas41 . Þinoma, forma ir turinys kokybiðkai pakito: rizmas Þemaitijoje: istorija, þmonës, lankytinos padidëjo apimtis, pagerëjo poligrafinë kokybë, ið- vietos, muziejai“ ir pan. Verta pabrëþti, jog ðis siplëtë temø ávairovë ir skaitytojø ratas. Ðie ryð-

32 Mukienë D., „Þemaitiu þemë“ – „A mon sakaa?“ idieju teesinys, Þemaièiø þemë, 1994, Nr. 1, p. 1. 33 Vaitkevièius V., Unikalus paminklas Auksûdyje? Þemaièiø þemë, 1995, Nr. 2, p. 14–16; Songaila E., Bilevièiai, Þemai- èiø þemë, 1995, Nr. 4, p. 33–38; Rowell S., XV a. vidurio privilegija Þemaitijai, Þemaièiø þemë, 1997, Nr. 2, p. 6–9 ir kt. 34 Ðileris Z., Suvalkietiðka substinencija, Suvalkija, 2000, Nr. 3, p. 80. Taèiau ðis leidinys iðskirtinas kaip sugebantis pri- traukti privaèius rëmëjus, þr.: 2000-øjø metø „Suvalkijos“ rëmëjai, Suvalkija, 2000, Nr. 3, p. 81. 35 „<...> kultûrinë gimtojo kraðto bûtis visuomet praðosi globos. Pirmiausia – analitinio poþiûrio á regionø etnokultûros savastá“, þr.: Ðileris Z. „Suvalkijos“ spindesys ir skurdas, Suvalkija, 1999, Nr. 6, p. 2. 36 Patys leidëjai ðitaip pristato savo leidiná: „Suvalkijos“ þurnalas skiriamas gimtajai Suvalkijai pagraþinti, laiko iðbandy- mus atlaikiusioms dvasinëms vertybëms atskleisti, lyg ir pamirðtiems arba ðalikelën nustumtiems inteligentams atminti, pagaliau visai „paðeðupiø civilizacijai“ prikelti! „Suvalkija“ – tai Jûsø gilesnë paþintis su ðio kraðto kultûros istorija“, þr.: Redakcija, Kultûros þurnalas „Suvalkija“, Suvalkija, 2000, Nr. 3, p. 81. 37 Akstinas D., Mykolas Krupavièius ir Lietuva, Suvalkija, 2001, Nr. 1, p. 26–27. 38 Merkys V., Dr. Vinco Kudirkos Lietuva, Suvalkija, 1999, Nr. 6, p. 3–6. 39 Andriulis V., Teisës ir teisingumo kûrimo baruose, Suvalkija, 2002, Nr. 1, p. 24–27. 40 Viliûnas D., Marijampolës Marijonø senovë, Suvalkija, 2000, Nr. 2, p. 9–50. 41 Istoriografijoje tæstinumas aiðkiai pastebimas, þr.: Ðileika R. Provincijos nûdienos kultûros leidiniø sklaida ir refleksija..., p. 97. Kai kada „Þiemgalos“ draugija pristatoma ir kaip ðio þurnalo steigëja, þr., Lietuvos kultûros leidiniø katalogas 1998–1999, sudarytoja D. Zovienë, Vilnius: Atviros Lietuvos fondas, 1998, p. 48. 108 LOKALÛS TYRIMAI

kûs pokyèiai jau pastebëti recenzentø42 , kaip, be- leidëjas buvo „Dzûkø kultûros draugë“, taèiau tiek je, lyginant su kitais panaðaus pobûdþio leidiniais redaktoriai, tiek leidybos patneriai kito (þr.: 2 len- ir nuo pirmojo numerio iðryðkëjæs þurnalo moks- telæ). Istorinio pobûdþio publikacijø randame tra- liðkumas43 . Savaime suprantama, jog tai nevisið- diciniais tapusiuose skyriuose „Istorija“, „Dzûkø kai mokslinis leidinys, taèiau bent pusæ, o kai ka- kaimai“, jø galima aptikti ir trumpalaikëse rubri- da ir daugiau straipsniø sudaro recenzuoti tekstai kose „Alytaus miestui – 420 metø“ ir kt. Reikëtø su uþraðu „mokslo darbas“, kurie talpinami iðski- pastebëti iðskirtiná ðio leidinio dëmesá kaimø isto- riamame skyrelyje „Þiemgalos tyrinëjimai“. Èia rijoms46 . Tiesa, tai bûna ne visada iðsamûs, pirmi- randame ávairioms mokslo sritims – archeologi- niais ðaltiniai paremti tyrimai, daþniausiai prisi- jai, archeologijos istorijai, antropologijai, dailë- minimais ar momentiniais pastebëjimais paremti tyrai, etnologijai, architektûros istorijai, istorijai, trumpuèiai pasakojimai. Iðsiskiria ir atskirø vieto- kalbotyrai, kraðtotvarkai, kultûros istorijai, urba- viø, pavyzdþiui, Alytaus, Punios, Leipalingio, ju- nistikai ir kt. – priskirtinø tyrimø. Ið kitø leidiniø biliejams skirti proginiai straipsniai47 , daþniausiai „Þiemgala“ iðsiskiria ir kritinëmis recenzijomis, tampantys pirmaisiais þurnalo tekstais, suteikian- kuriø stokoja daugelis panaðaus pobûdþio periodi- èiais bendràjá fonà ir visam numeriui. Pirmajame niø leidiniø. Dar vienas ir kiek maþiau pastebëtas ir pagal apimtá didþiausiame skyriuje „Istorija“ esa- bruoþas – tai solidi redakcinë kolegija, suburta ma ne tik tradicinio pobûdþio publikacijø, skirtø pirmiausia atsiþvelgiant á kompetencijà, bet ne archeologiniams paminklams48 , personalijoms49 , priklausymà kraðtieèiø organizacijoms. Leidëjø tautiniø maþumø istorijai50 , taèiau siekiama pa- keliami tikslai pirmiausia nukreipti á identiteto pa- teikti ir regioninio pobûdþio tyrimø apibendrini- ieðkas ir pilietiðkumo ugdymà: „Leidinio tikslas – mus51 . Iðskirtini Ðarûno Ðimkevièiaus straipsniai, supaþindinti su Lietuvos Þiemgala visus besido- skirti tiek Alytaus miesto, tiek viso regiono XX a. minèius ðio kraðto praeitimi ir dabartimi. <...> Tai periodiniø leidiniø leidybos istorijai52 ir turintys padës paþinti Mûðos kraðto dvasines ir materiali- ne tik svarbià iðliekamàjà vertæ, bet galintys pa- nes vertybes, suprasti savitumus – istorijà, tarmæ, sitarnauti ir vykdant tolesnius Lietuvos periodinës etninæ kultûrà, padës ugdyti Lietuvos Þiemgalos spaudos istorijos tyrimus. skaitytojà-pilietá“44 . Lietuvos Þiemgala, arba tie- Lokalinë istorinë periodika. 1991 m. Anykð- siog Þiemgala, leidëjø pirmiausia suprantama kaip èiuose pradëtas leisti þurnalas „Anykðèiai: kraðto Ðiaurës Lietuvos arba istorinës Þiemgalos pietinë kultûros istorijos puslapiai“. Nors pirmojo nume- dalis, taèiau þurnale esama tekstø, kuriuose tyri- rio leidëjai buvo Anykðèiø rajono kultûros pavel- mø objektas yra visa istorinë Þiemgalos teritori- do tarnyba, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Þukaus- ja45 . Tad nors ir ðiuo metu publikuojami pavieniai ko memorialinis muziejus, taèiau vëliau latviø tyrinëtojø darbai, taèiau padidinus tokiø „Anykðèiai“ tapo tik muziejaus leidiniu. Tik nuo publikacijø skaièiø þurnalas gali tapti svarbiu tarp- treèiojo numerio ávesta numeracija rodo, jog pra- tautiniø tyrimø forumu. dþioje atsargiai buvo màstoma apie tæstinumo per- 2000 m. pasirodë dar vienas regioninis peri- spektyvà. Gausiø istoriniø publikacijø aptinkame odinis leidinys „Dainava: dzûkø kultûros þurna- tradicinëse rubrikose „Þvilgsnis á istorijà“, „Istori- las“. Nors pagrindinis ðio þurnalo iniciatorius ir ja“, „Atodangos“, „Archyvø puslapiai“, „Atmin-

42 Platesná ðio leidinio pristatymà ir svarbiausiø publikacijø aptarimà þr.: Jurgaitis R., Deðimt „Þiemgalos“ þurnalo nume- riø, Kultûros barai, 2003, Nr. 6, p. 92–93. 43 Minkevièius J., „Þiemgala“ – ne tik Þiemgalai, Literatûra ir menas, 1998 m. spalio 24 d., Nr. 43. 44 Didþpetris V., Redaktoriaus þodis, Þiemgala, 1998, Nr. 1, p. 2. 45 Gerhards G., Þiemgalos gyventojai V–XVIII a., Þiemgala, 2000, Nr. 2, p. 2–5; Gudavièius E., Þagarë XIII a. Þiemgalos ávykiø fone, Þiemgala, 2002, Nr. 2, p. 16–18; Vasiliauskas E., Þiemgala XII–XIII a., Þiemgala, 2003, Nr. 2, p. 3–10. 46 Jaciunskienë M., Geiðtarai, Dainava, 2001, Nr. 1, p. 70; Arbaèiauskienë M., Gervënai, ten pat, p. 70–71; Maslauskienë G., Aleknonys, ten pat, p. 71; Èerniauskienë M., Takniðkës, Dainava, 2002, Nr. 1, p. 24–25; Velièka J., Vangeloniø kai- mas, Dainava, 2002, Nr. 2, p. 27–31; Zurlienë A., Mano kaimas – Liepakojai, Dainava, 2003, Nr. 1, p. 29–30. 47 Þepkaitë R., Þvilgsnis á Alytaus praeitá, Dainava, 2001, Nr. 1, p. 3–4; Dþervus P., Punios miestui – 500, Dainava, 2003, Nr. 1, p. 2–6; Kuckailis J., Leipalingiui – 500, Dainava, 2003, Nr. 2, p. 3–4. 48 Puðkorius A., Archeologijos objektai Alytaus apskrityje, Dainava, 2001, Nr. 1, p. 18–19. 49 Vanagienë B., Diplomatas Bronius Kazys Balutis, Dainava, 2002, Nr. 2, p. 16–18; Anièas J., Karininkas Antanas Juoza- pavièius, Dainava, 2003, Nr. 2, p. 17–20. 50 Plauðinytë S., Alytaus þydai 1918–1939 m., Dainava, 2002, Nr. 2, p. 6–11. 51 Abromaitis V., Ûlos kraðtas senovëje, Dainava, 2002, Nr. 1, p. 8–11, 2002, Nr. 2, p. 12–15. 52 Ðimkevièius Ð., Alytaus miesto periodinë spauda 1920–1940 metais, Dainava, 2002, Nr. 1, p. 5–7; Ðimkevièius Ð., Dzûkijos kraðto periodinë spauda 1988–1992 metais, Dainava, 2003, Nr. 1, p. 17–21. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 109 tis“, „Tëviðkë“ ir kt. Keista, taèiau kai kada ðis dimo etapà remiamës ðiø istoriniø þemiø palikimu þurnalas pristatomas kaip regioninis leidinys53 . To- ir ðiuolaikine raiðka, tvirtindami istorijos ir kultûros kiø bruoþø, savaime suprantama, jis neturi (tai lei- puoselëjimo svarbà – iðlikimà“61 . Pastaruoju metu dëjø suvoktas „regionas“, apimantis Anykðèiø ra- iðsikristalizavo pagrindinës trys struktûrinës alma- jono ribas). Anykðèiai – iðskirtinë Lietuvos vietovë, nacho dalys: „Iðtakos“, „Áþvalgos“, „Raiðka“, ið ku- o ðis iðskirtinumas atsispindi ir þurnalo puslapiuo- riø bent jau pirmoji neabejotinai skirta istoriniø teks- se, kuriuose daþnai galime sutikti pripaþintø ar- tø, kuriø pastaruoju metu akivaizdþiai pagausëjo, cheologø, archyvistø, istorikø publikacijas. A. Du- publikavimui. Kadangi iki ðiol dar neparaðyta Uk- bonio54 , T. Baranausko55 , G. Zabielos56 straipsniai mergës istorija, ðià spragà bandoma uþpildyti pub- daþniausiai skirti senajam Anykðèiø istorijos klo- likuojant apþvalgines studijas. Viena ið jø – Uk- dui, D. Butëno57 XVIII a. atskirø vietoviø praeities mergëje gimusio lenkø þurnalisto M. Surwiùùo 1973 tyrimams. Iðskirtini A. Tylos ávadiniai tekstai58 , api- m. paraðytas kompiliacinio pobûdþio darbas62 , ku- bendrinantys ir duodantys reikðmingà ðios vieto- riame Ukmergës miesto ir apylinkiø istorija apþvel- vës praeities ávertinimà daþniausiai gerokai pla- giama iki 1919 metø. Tad ne tik ði, savo apimtimi tesniame Lietuvos istorijos kontekste. Þurnalo gerokai didesnë, bet sveikintini ir gerokai maþesni puslapius pagyvina ávairiø laikotarpiø ðaltiniø pub- bei sunkiau (ypaè vietiniams kraðtotyrininkams) pri- likacijos59 , taèiau kiek keistokai atrodo dauge- einami lenkø tyrinëtojo Romano Aftanazio tekstu- liui prieinamø enciklopediniø tekstø tiraþavi- kai apie Leonpolio63 , Vepriø64 dvarus iðversti ið len- mas60 . Susidaro áspûdis, jog pastaruoju atveju kiðkojo daugiatomio originalo65 . Taèiau keistokai bandoma uþpildyti þurnalo komplektacijos spra- atrodo tiraþavimas nesunkiai prieinamø Jono Ma- gas. Taèiau tenka apgailestauti, jog vieno ið pir- tuso tekstø66 , kuriø pagrindinis perspausdinimo ðal- møjø lokalinio pobûdþio þurnalø leidyba 2003 m. tinis neseniai didþiuliu tiraþu perleista ðio istoriko dël finansiniø sunkumø buvo nutraukta. monografija apie Ðvitrigailà67 . Tiesa, prie ðiø dirb- 1991 m. pasirodë ir pirmasis Ukmergës kultûros tinai „pagamintø“ straipsniø vienu atveju nuoroda þurnalo „Eskizai“ numeris. Nuo 2002 m. pakitusi á monografijà ávardijama kaip literatûra, kitu – kaip paantraðtë á „Deltuvos kultûros almanachà“ tik pa- ðaltinis. Tokiø tekstø ðiame almanache esama ir tvirtina ryðkëjanèià tendencijà – sieká tapti regio- daugiau. Taèiau ðis leidinys iðsiskiria gausiomis ir ninio pobûdþio leidiniu: „<...> Dëviltavos (Deltu- vertingomis ðaltiniø publikacijomis (daþniausiai ver- vos) þemë, apëmusi plaèias ðiandieniniø Ukmergës, timais ið lenkø kalbos)68 , taèiau pastebëtinas ir daþ- Molëtø, Anykðèiø, Utenos, Ðirvintø rajonø teritori- nas jø trûkumas – retai kada nurodoma tiksli origi- jas... Þengdami þingsná á naujà kultûros þurnalo lei- nalo saugojimo vieta.

53 Lietuvos kultûros leidiniø katalogas 1998–1999, sud. D. Zovienë, Vilnius: Atviros Lietuvos fondas, 1998, p. 16. 54 Dubonis A., Mindaugo sostapilis: istoriko komentaras, Anykðèiai, 1991, [Nr. 1], p. 12–13; Dubonis A., Ið Anykðèiø Ðv. Mato baþnyèios ir klebonijos praeities (XV a. vidurys – XVIII a.), Anykðèiai, 1994, Nr. 7, p. 10–11; 55 Baranauskas T., Praeities pëdsakai Anykðèiø kraðto vietovardþiuose, Anykðèiai, 1994, Nr. 7, p. 18–22. 56 Zabiela G., Skiemoniø parapijos senovë, Anykðèiai, 2003, Nr. 20, p. 2–6. 57 Butënas D., Troðkûnø apylinkës XVIII a. pabaigoje, Anykðèiai, 1994, Nr. 7, p. 4–7. 58 Tyla A., Anykðèiai mûsø gyvenime, Anykðèiai, 1992, Nr. 3, p. 1–3; Tyla A., Anykðèiø miesto 560 metø kelias, Anykðèiai, 2001, Nr. 18, p. 2–4. 59 Stanislovo Augusto 1792 m. privilegija, Anykðèiai, 1992, [Nr. 2], p. 2–3. Publikuojami S. Kairio laiðkai Povilui Viðins- kiui, Felicijai Bortkevièienei saugomi Vilniaus universiteto bibliotekos rankraðtyne, þr.: Gadliauskaitë D., Stepono kairio laiðkai, ten pat, p. 18–20. 60 Poskyryje „Mûsø Anykðèiai“ pateikiamos iðtraukos ið B. Kviklio leidinio „Mûsø Lietuva“, Lietuvos tarybiniø enciklope- dijø plg., Anykðèiai, 1994, Nr. 7, p. 24–27. 61 Redkolegija [pratarmë], Eskizai, 1999, Nr. 10, p. 2. 62 Surwiùùo M., Vilkmergës miesto ir Vilkmergës apskrities gyventojø kovø uþ laisvæ istorinë apþvalga, Eskizai, 2003, p. 3–45. 63 Aftanazis R., Leonpolis ant Ðventosios, Eskizai, 2002, p. 26–27. 64 Aftanazy R., Vepriø dvaras, Eskizai, 2003, p. 53–54. 65 Aftanazy R., Dzieje rezydencji na dawnych kresach Rzeczypospolitej, wydanie drugie przejrzane i uzupeùnione, Wrocùaw, Warszawa, Kraków, 1993, t. 4 (Województwo wileñskie), s. 188–190, 419–420. 66 Matusas J., Ukmergës mûðis, Eskizai, 2001, p. 12–15; Matusas J., Ukmergës mûðio pralaimëjimo prieþastis, Eskizai, 2004, p. 7–10. 67 Beje, ðioje monografijoje taip iðskirtø tekstiniø daliø nëra plg., Matusas J., Ðvitrigaila Lietuvos didysis kunigaikðtis, Vilnius, 1991, p. 124–146. 68 Ukmergës bajorø seimelio 1773 m. vasario 9 d. nutarimas dël pavieto gyventojø apdëjimo papildomais mokesèiais, kad atstatyti sudegusià pijorø mokyklà, Eskizai, 1995, Nr. 8, p. 9; Vilkmergës seniûno ir pasiuntinio jo ðviesybës Pono Tadeuðo Kosciolkovskio pasisakymas 1776 metø rugpjûèio 30 dienos Seimo penktojoje sesijoje, Eskizai, 2003, p. 46–47 ir kt. 110 LOKALÛS TYRIMAI

1993 m. Panevëþyje pasirodë pirmasis Vinco perimento vargu ar bûtume suvokæ analogiðkais Ruzo parengtas „Raguvos praeities“ tomas, kurio atvejais iðkylanèias problemas. pratarmëje iðdëstomi svarbiausi siekiai: „Ði kny- 1994 m. Ðiauliø mero Arvydo Saldos iniciaty- gelë – tai pirmasis bandymas apþvelgti savo þe- va atnaujintas dar tarpukariu rengto „Ðiauliø met- mæ ir pasipasakoti, prisiminti, uþfiksuoti. <...> Þi- raðèio“ leidimas, o tæstinumà byloja numeracijos nios apie Raguvà spaudoje iki ðiolei tik tradicijø iðlaikymas (pirmoji knyga ávardyta ðeð- fragmentiðkos, iðbarstytos. Taèiau daug dokumentø tàja). Atskirose „Ðiauliø metraðèio“ knygose sie- saugoma Lietuvos archyvuose ir muziejuose. Tai kiama apraðyti pastarøjø dvejø ar trejø metø ávy- ir paskatino ðios knygelës autorius – raguvieèius kius, pateikti socialinio bei ekonominio miesto pradëti savo gimtinës studijas“69 . Vëliau prie su- gyvenimo apþvalgas. Taip ðeðtoji knyga skirta darytojø prisijungus Romualdui Samavièiui buvo 1990–1993 m., septintoji – 1994–1995 m., aðtun- parengti dar du tomai, taèiau treèiasis, pasirodæs toji – 1996–1998 m., devintoji – 1999–2002 m. 1998 m., jau buvo paskutinis. Iðskirtinas antrasis laikotarpiams. Gan taikliai apibûdinta, jog „„Ðiau- tomas, turintis aiðkiausià teminæ kryptá – jo paan- liø metraðtis“ – tai tarsi miesto gyvenimo praei- traðtë „Kultûra ir ðvietimas“. Tad trumpam pasiro- ties panorama“77 . Reikëtø pritarti iðsakytam tei- dþiusi gan greitai uþgæso unikali vieno miestelio giniui, kad ðis metraðtinio pobûdþio leidinys ir jo apylinkiø praeities tyrimams skirta serija, tie- akivaizdþiai uþpildo moderniøjø laikø Ðiauliø sa, padëjusi pagrindus „Lietuvos valsèiø“ serijoje miesto istorijos sintezës kaip atskiro leidinio ne- pasirodþiusiai lokalinei monografijai „Raguva“ buvimà78 . Svarbu iðskirti ir tai, jog kai kuriose kny- (2001)70 . Ávertinant minëtøjø trijø tomø iðliekamà- gose publikuojami ir fundamentalesni tyrimai. An- jà vertæ reikia pastebëti, jog pirmiausia krenta á tai septintojoje knygoje skelbiamas archeologës akis vertingos ðaltiniø publikacijos71 ar atskirø do- B. Salatkienës straipsnis apie Lieporiø kapinynà79 , kumentø vertimai á lietuviø kalbà72 . Tiesa, nema- o devintojoje – istorikës R. R. Trimonienës ið Lie- þa dëmesio skirta archeologiniams paminklams73 , tuvos Metrikos 95 knygos parengta 1618 m. Ðiau- numizmatikai74 , svarbiausiø XX a. laikotarpiø ap- liø klebonijai skirto revizoriø potvarkio publika- þvalgai75 , personalijoms76 . Didesnioji ðiø straips- cija tiek originalo kalba80 , tiek su vertimu á lietuviø niø dalis paraðyta remiantis iki tol neskelbtais ar- kalbà81 bei paaiðkinimais. Taèiau ðie tekstai „ið- chyviniais dokumentais, taèiau esama ir pavieniø krenta“ ið bendro konteksto, nes skirti senajam Lie- perspausdintø straipsneliø. Akivaizdu, jog tokia tuvos istorijos laikotarpiui, kuris „Ðiauliø metrað- serija greitai „iðsikvëpë“ dël suprantamø prieþas- tyje“ tarsi lyg ir „uþmirðtamas“. Likusieji ðio èiø: 1) siauras bendradarbiø ratas ir 2) per smulkus leidinio straipsniai esti daugiau informacinio ap- tyrimo objektas. Taèiau be ðio gan ádomaus eks- þvalginio, kartais net publicistinio pobûdþio. Lei-

69 [Pratarmë], Raguvos praeitis, Panevëþys, 1993, t. 1, p. [2]. 70 „Versmës“ leidyklos iðleistoje lokalinëje monografijoje „Raguva“ nemaþa dalis tekstø buvo perspausdinta ið testinio leidinio „Raguvos praeitis“, þr.: Jurgaitis R., Lokali istorija „Lietuvos valsèiø“ serijos monografijose, Lokalios bendrijos tarpdalykiniu poþiûriu, Vilnius, 2004, p. 28, 31. 71 Apanavièius R. J., Raguvos parapijos XVIII amþiaus metrikø knygø iðraðai, Raguvos praeitis, Vilnius, 1997, t. 2, p. 31– 46; Maciejauskienë V., 1852 m. Raguvos Romos katalikø tikëjimo tikinèiøjø sàraðas, ten pat, p. 47–62; 1540 m. rugsëjo 3 d. Þygimanto Senojo raðtas minintis Raguvos dvarà (transkribavo Zigmantas Kiaupa), Raguvos praeitis, Vilnius, 1998, t. 3, p. 14–15. 72 1610 m. balandþio 7 d. Raguvos dvaro, Ukmergës pavieto, inventorius (vertë Z. Namavièius, asmenvardþiø vertimà konsultavo V. Maciejauskienë), Raguvos praeitis, Panevëþys, 1993, p. 11–35. 73 Steponaitis V., Raguvos–Pakritiþio senkapis, Raguvos praeitis, Vilnius, 1997, t. 2, p. 18–28. 74 Aleksiejûnas V., Alanèiø (Panevëþio raj.) XVII–XVIII a. monetø lobis, Raguvos praeitis, Vilnius, 1997, t. 2, p. 29–30. 75 Samavièius R., Trumpa miestelio istorijos apþvalga Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu (1918–1940 m.), Raguvos praeitis, Panevëþys, 1993, t. 1, p. 50–59; Samavièius R., Sovietinës okupacijos pirmieji metai, ten pat, p. 60–65; Sama- vièius R., Vokieèiø okupacijos metai, ten pat, p. 66–71. 76 Ruzas V., Juozas Straðevièius – 1831 m. sukilimo dalyvis ir istorikas, Raguvos praeitis, Panevëþys, 1993, t. 1, p. 40–42. Taèiau iðskirtinas R. Samavièiaus straipsnis, skirtas istorikës J. Deveikës-Navakienës pristatymui ir jos bibliografijos suda- rymas, þr.: Samavièius R., Istorikë Jonë Deveikë-Navakienë ir jos mokslinis palikimas, Raguvos praeitis, Vilnius, 1998, t. 3, p. 131–137; Jonës Deveikytës-Navakienës svarbesniø darbø bibliografija, ten pat, p. 135–137. 77 Pratarmë, Ðiauliø metraðtis. 1994–1995, Ðiauliai, 1996, kn. VII, p. 5. 78 Pratarmë, Ðiauliø metraðtis. 1999–2002, Ðiauliai, 2003, kn. IX, p. 6. 79 Salatkienë B., Lieporiø archeologiniø paminklø kompleksas, Ðiauliø metraðtis. 1994–1995, Ðiauliai, 1996, kn. VII, p. 161–168. 80 Konfirmacja JKM ordynaty PP. Revizorów na plebanià Szawelskà, Ðiauliø metraðtis. 1999–2002, Ðiauliai, 2003, kn. IX, p. 243–247. 81 Ponø revizoriø potvarkio Ðiauliø klebonijai patvirtinimas, vertë ir komentarus paraðë R. R. Trimonienë, ten pat, p. 247–251. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 111 dinio funkcionalumà didina sudaromos „pavardþiø linio pobûdþio, daugiausia istoriniais straipsniais, rodyklës“, taèiau ðios dalies „keistokà“ ávardiji- tiek lengvesnio þurnalistinio stiliaus kraðtotyros ma neabejotinai reikëtø pakeisti ir pavadinti as- raðiniais, biografinëmis publicistinëmis apybrai- menvardþiø rodyklëmis. Tad siekiant ávertinti vi- þomis, literatûros kritikos kalba, gyvesniu þodþiu – sumà, akivaizdu, jog ðis leidinys daugiausiai skirtas pokalbiais, iðsisakymais, jaunøjø kûrybos þo- pastarojo meto, t. y. laikotarpiui po 1990 m. Lie- dþiu“84 . Taèiau á akis pirmiausia krenta ir kiek keis- tuvos nepriklausomybës atkûrimo, ávairaus pobû- tokai skamba Pasvalio kraðto apibûdinimas regio- dþio tyrimams. Taèiau krenta á akis tarpukariu leisto nu, kaip, beje, ir leidinio ávardijimas regioniniu. ir dabar rengiamo „Ðiauliø metraðèio“ pagrindinis Savo, kaip istorinio leidinio, paskirtá pirmiausia skirtumas, tai virtimas tik Ðiauliø miesto, bet ne pateisina á moksliniø straipsniø kategorijà galin- regiono leidiniu. tys pretenduoti archeologø Ilonos Vaðkevièiûtës85 , 1999 m. Pasvalyje pradëti leisti bibliotekinin- Romo Jarockio86 , istorikø Antano Tylos87 ir Valdo kës Vitalijos Kazilionytës redaguojami „Ðiaurie- Rakuèio88 tekstai. Tiesa, pastarajame straipsnyje tiðki atsivërimai: kraðto kultûros, istorijos laikrað- pasirenkamas ne tik Pasvalio kraðto, bet ir Ðiaurës tis“. Nors pirmaisiais metais pasirodë 9 numeriai, Lietuvos ar net visos LDK situacijos aptarimas. Esa- kuriuose nemaþa dëmesio buvo skiriama istori- ma tekstø, skirtø istoriniø dokumentø pristaty- nëms temoms, taèiau pirminë tokio leidinio idëja mams89 , atsiminimø publikacijoms90 , kaimø isto- buvo leisti ne laikraðtukà, bet þurnalà. Ðiems su- rijø kraðtotyriniams tyrimams91 , taèiau atkreiptinas manymams buvo lemta iðsipildyti gan greitai. Jau dëmesys á gan savitas vietinës inteligentijos tyri- 2000 m. pasirodë pirmasis þurnalinio varianto nu- mø iniciatyvas. Viena vertus, tik sveikintinos dis- meris, vëliau kiek pakoreguota ir paantraðte „Pa- kusijos su pripaþintais atskirø srièiø autoritetais, svalio kraðto istorijos ir kultûros þurnalas“. Tad ki- juolab pateikiant konkreèius argumentus, taèiau to ne tik iðvaizda, bet ir redaktoriai, leidëjai. Paèiø neretai atskiros vietovës, kaip tyrimø objekto, pa- leidëjø aiðkiai iðdëstyti tikslai liudija, kad þurna- sirinkimas ir jo sureikðminimas liudija apie filoto- le siekiama aprëpti ne tik ávairaus pobûdþio kul- pinio pobûdþio aspiracijas. Pastarosios bûdingos tûrines, bet kiek daugiau stabtelti prie istoriniø te- Krinèino praeities tyrinëtojo Algimanto Kamins- mø82 . Tad leidëjai „siekia iðsaugoti Ðiaurës ko, beje, pasiraðinëjanèio Krinèiaus slapyvardþiu, Lietuvos, apribotos Pasvalio kraðto teritorija, tur- publikacijoms, kuriose iðskiriamas ir savitai su- tingà istorijos, kultûros palikimà, iðsaugoti ir da- voktas tyrimo objektas: „Krinèinistika – tai istori- bartinës kultûros raiðkà. Iðsaugoti tam, kad iðlik- jos mokslo sritis, apimanti Krinèino istorijà“92 . Ta- tume kultûros (ne civilizacijos) þmonëmis, gerai èiau kai kurios ðio su pirminiais ðaltiniais dirbanèio suvokianèiais savàjà kraðto istorijà, gebanèiais kur- vietinio tyrinëtojo publikacijos galëtø patraukti ir ti visavertæ kultûrà regione“83 . Ágyvendinant ðiuos tyrinëtojø profesionalø, pirmiausia istorikø ir kal- tikslus siekiama tarpusavyje derinti archeologi- bininkø, dëmesá93 . jos, istorijos, etnografijos, tautosakos ir kitø srièiø 2003 m. vasará pasirodë pirmasis almanacho temas, kurios itin svarbios siekiant skatinti regio- „Kupiðkis: kultûra ir istorija“ numeris. Menotyri- ninæ ar vietinæ istorinæ savimonæ. „Á skaitytojà ninko Vidmanto Jankausko kuruojamame leidinyje „Ðiaurietiðki atsivërimai“ prabyla tiek labiau moks- pagal savo pobûdá iðskirtini istoriniai skyreliai „Is-

82 Kad ðiame leidinyje vyrauja istorinës temos pastebima ir naujausiuose tyrimuose, þr.: Maskuliûnienë D., Maskuliûnas B., Gimtojo kraðto topika þuranale „Ðiaurietiðki atsivërimai“..., p. 330. 83 Kazilionytë V., Ðiaurietiðki atsivërimai: idëja ir realybë, Ðiaurietiðki atsivërimai, 2004, Nr. 1, p. 25. 84 Ten pat, p. 25. 85 Vaðkevièiûtë I., Pasvalio þemës senovë, Ðiaurietiðki atsivërimai, 2002, Nr. 2, p. 4–7. 86 Jarockis R., Kur ieðkoti Pasvalio „iðtakø“? Ðiaurietiðki atsivërimai, 2003, Nr. 1, p. 5–6. 87 Tyla A., Senoji Pasvalio mokykla, Ðiaurietiðki atsivërimai, 2001, Nr. 1, p. 2–4. 88 Rakutis V., Lietuvos kariuomenë Ðiaurës karo metu 1700–1721 m., Ðiaurietiðki atsivërimai, 2003, Nr. 1, p. 7–13; 2003, Nr. 2, p. 10–14. 89 Pristatomi istoriniai dokumentai saugomi Pasvalio kraðto muziejuje, þr.: Kazlauskas A., Tylûs kaip sliekai – dokumentai. Todël pakalbinkime skaitydami, Ðiaurietiðki atsivërimai, 2000, Nr. 1, p. 8–9. 90 Poðka A., Ið knygneðiø gadynës. Knygneðio Jono Paðkevièiaus atsiminimai ir atsiminimai apie já, uþraðyti 1928 m., Ðiaurietiðki atsivërimai, 2005, Nr. 1, p. 22–25. 91 Rutkauskienë E., Gegobrasta – „gegutës brasta“: kaimo istorijos bruoþai, Ðiaurietiðki atsivërimai, 2003, Nr. 2, p. 17–21. 92 Krinèius A., Krinèinistika, arba vieno dokumento istorija (skiriu pradedanèiajam istorikui), Ðiaurietiðki atsivërimai, 2005, Nr. 1, p. 52. 93 Krinèius A., Lituanizmai ir tarmës momentai senuosiuose Krinèino dokumentuose (1554–1795), Ðiaurietiðki atsivëri- mai, 2003, Nr. 2, p. 15–16; Krinèius A., Seniausioji Pasvalio baþnyèios knyga (1697–1703), Ðiaurietiðki atsivërimai, 2004, Nr. 2, p. 46–51. 112 LOKALÛS TYRIMAI

torijos puslapiai“, „Tëviðkënai“, „Kaimø istorijos“, mus. Taèiau á akis krenta ir pirmuosiuose nume- „Rezistencija“, „Atsiminimø puslapiai“, „Pavel- riuose jauèiamas autoriø stygius, nes almanachas das“ ir kt. Pirmuosiuose dviejuose numeriuose tik daþniausiai uþpildomas paèiø rengëjø ir talkinin- kolontituluose nurodoma leidinio numeracija liu- kø parengtomis publikacijomis, o kai kurie ið jø dija dar ne itin ryþtingai iðreikðtà tæstinumo sieká, sugeba paraðyti net po 3 straipsnius. Tai liudija, taèiau kolektyvinis leidinio rengimas ir aiðkus dar- jog almanacho rengëjams dar teks pasidarbuoti bø pasiskirstymas liudija apie ðiø tikslø ágyvendi- buriant gausesná bendradarbiø bûrá. nimo potencialias galimybes. Iðskirtinis ir dëme- 2004 m. pradëtas leisti vienas ið paskutiniø lo- sys istorinëms temoms, nes ið 8 asmenø rengëjø kalinës istorinës periodikos pavyzdþiø „Radvilið- grupës net 2 atsakingi uþ ðios srities kuravimà: Vio- kio kraðtas“. Ðio leidinio steigëjams ir leidëjams leta Aleknienë (kraðtieèiai, istorija), Auðra Jonu- Radviliðkio vieðajai bibliotekai ir Vilniaus radvi- ðytë (istorija)94 . Tradiciðkai nemaþa vietos alma- liðkënø bendrijai á redakcinæ kolegijà pavyko pri- nache skiriama þymiø ðio kraðto asmenybiø traukti þinomus istorikus ir muziejininkus Meèis- pristatymui, taèiau, iðskyrus vienà kità straipsná, lovà Juèà, Aleksandrà Ðidlauskà, Romualdà Budrá, daugeliu atvejø tai yra kompiliacinio pobûdþio taèiau þurnalas rengiamas kolektyviniu principu tekstai, turintys tik populiarinamàjá krûvá95 . Ne- be aiðkiai iðreikðto lyderio. Nors pirmiausia de- uþmirðtamos ir kaimø istorijos, pradedant iðsamiais klaruojami populiarinamieji leidinio tikslai103 , ta- pirminiais ðaltiniais paremtais tyrimais96 ir baigiant èiau aiðkiai iðreiðkiamas ir istorinis jo pobûdis104 . publicistiniais pasakojimais97 . Pastaruoju atveju Ðalia vyraujanèiø kompiliacinio ir kraðtotyrinio interviu pagalba atliekamas paprasèiausias þur- pobûdþio105 talpinami ir mokslinæ iðliekamàjà ver- nalistinis tyrimas98 . Esama ir archyviniais doku- tæ turintys tekstai. Ðiuo poþiûriu iðskirtinas pirmi- mentais paremtø fundamentalesniø straipsniø apie niais ðaltiniais paremtas M. Juèo senosios Baiso- Kupiðkio valsèiø 1843–1929 m.99 bei 1918–1940 galos parapijos istorinis tyrimas106 bei m.100 ir vietinæ þydø bendruomenæ tarpukariu101 , E. Prascevièiaus straipsnis, skirtas Tendþiogalos taèiau ir ðiuos vargu ar bûtø galima pavadinti moks- valsèiui107 . Beje, antrajame numeryje talpinami liniais. Taèiau esama ir þinomø tyrinëtojø moks- á neseniai Lietuvos kraðtotyros draugijos iðleistà linëse konferencijose skaitytø praneðimø pagrin- lokalinæ monografijà „Ðiaulënai“ (2004) netilpæ du parengtø tekstø102 . Gan savitai atrodo kituose tekstai108 . Beje, yra nemaþa publikacijø, skirtø per- analogiðkuose leidiniuose neegzistuojantis skyre- sonalijoms, o ypaè iðskirtinas Irenos Valikonytës lis „Spaudoje raðyta“, kuriame publikuojamos prieð straipsnis apie kraðtietá profesoriø Meèislovà Ju- 100 ir 90 metø skelbtos iðtraukos ið periodinës spau- èà109 . Esama ir ne itin pavykusiø pirminiø ðaltiniø dos. Tai pirmiausia galëtø suteikti naujø impulsø publikacijø, todël nekyla abejoniø, jog geriausiai ir paskatinti vietinius kraðtotyrinio pobûdþio tyri- kai tokio darbo imasi tyrinëtojai profesionalai. An-

94 Rengia, Kupiðkis, 2004, Nr. 2, p. [1]. 95 Aleknienë V., Rytø Aukðtaitijos svieto budintojas – kunigas Jonas Katelë, Kupiðkis, 2004, Nr. 2, p. 41–47; Jankauskas V., Knygneðiø kariuomenës generolas – Felicijonas Lialis, Kupiðkis, 2004, Nr. 2, p. 51–56, 64–67. Beje, prie pastarojo straips- nio publikuojami F. Lialio laiðkai Aleksandrui Dambrauskui-Jakðtui. 96 Jankauskas V., Mituva. Civinskiai, Kupiðkis, 2003, Nr. 1, p. 54–61; Jankauskas V., Braþiðkiai, Kupiðkis, 2004, Nr. 2, p. 69–75. 97 Matulionis P., Nodiejiðkiai, Kupiðkis, 2003, p. 66–67; Vilèinskas K., Stuburai, ten pat, p. 68; Marcinkevièiûtë-Balzienë A. Buvæs Stroðiûnø kaimas, Kupiðkis, 2004, Nr. 2, p. 87–89. 98 Daugelá tokiø pasakojimø apie kaimø praeitá ið vienintelio pateikëjo uþraðë V. Aleknienë. 99 Totoris A., Kupiðkio valsèius 1843–1929 m., Kupiðkis, 2004, Nr. 2, p. 15–23. 100 Keniauskas A., Kupiðkio valsèius 1918–1940 metais, Kupiðkis, 2003, Nr. 1, p. 26–36. 101 Vileiðis D., Kupiðkio þydø bendruomenë 1918–1940 m., Kupiðkis, 2004, Nr. 2, p. 23–35. 102 Butvilaitë R., Laurynui Gucevièiui, Kupiðkis, 2003, Nr. 1, p. 13–14; Ðaknys Þ., Jaunimo bendravimas, ten pat, p. 70–73. 103 „Ðis leidinys – tai pirmas bandymas iðleisti publicistiná, kultûrinæ ir istorinæ reikðmæ turintá periodiná leidiná apie Rad- viliðkio kraðtà. Tokio þurnalo, kuris savo temomis aprëptø praeitá ir dabartá, pasigesta seniai, trûko ir istoriniø þiniø apie Radviliðkio kraðtà, þymius þmones, istorinæ vertæ turinèius paminklus“, þr.: Èeponis A., Bûsimøjø darbø pradþia, Radvi- liðkio kraðtas, 2004, Nr. 1, p. 3. 104 Januðkevièienë A., Istorijos þingsniai, Radviliðkio kraðtas, 2004, Nr. 1, p. [4]; „Praeitis nuo mûsø neatsitraukë taip toli, kad jau bûtø laikas jà pamirðti. Þurnalas tampa ir tikrai taps rajono veiklos veidrodþiu, istorijos gaivintoju, moksleiviø auklëtoju ir gyvenimo mokytoju“, þr.: Ðidlauskas A., Kelionë prasidëjo, Radviliðkio kraðtas, 2005, Nr. 2, p. [3]. 105 Prascevièiûtë L., Radviliðkio kraðto knygneðiai, Radviliðkio kraðtas, 2005, Nr. 2, p. 9–12. 106 Juèas M., Senoji Baisogalos parapija, Radviliðkio kraðtas, 2004, Nr. 1, p. 33–37. 107 Prascevièius E., Kur buvo Tendþiogalos valsèius? Radviliðkio kraðtas, 2004, Nr. 1, p. 28–32. 108 Ið ðiø publikacijø iðskirtinas E. Tamulionio straipsnis, þr.: Tamulionis E., Ðiaulënø dvaro rûmø istorija, Radviliðkio krað- tas, 2005, Nr. 2, p. 13–17. 109 Valikonytë I., Einantis prasmingu mokslo keliu, Radviliðkio kraðtas, 2005, Nr. 2, p. 18–19. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 113 tai Mindaugo Briedþio skelbiamame Jono Kazi- skelbti tekstai, netilpæ á ðios bendrijos parengtà ir miero Vazos privilegijos Ðeduvai vertime esama Viduklës 750 metø jubiliejaus proga iðleistà loka- netikslumø ir klaidø110 . linæ monografijà „Viduklë“ (2002). Tad dvylikta- Miðrûs variantai. Prie ðios grupës periodiðkai sis tomas pristatomas kaip ðios monografijos pa- pasirodanèiø leidiniø reikëtø priskirti keletà tæs- pildymas ar savotiðkas priedas114 . Beje, ðeðtasis tiniø serijø. 1990 m. pasirodë iki ðiol leidþiami du tomas buvo skirtas Lietuvos laisvës kovotojø at- nauji Þemaitijos regionui skirti daugiatomiai lei- minimui bei pristatomi Kæstuèio apygardos parti- diniai „Aitvarai“ ir „Þemaièiø praeitis“. 1999 m. zanø veiklos tyrimai115 . Be vieno kito moksliniams pradëta leisti panaðaus pobûdþio serija, skirta Ðiau- darbams keliamus reikalavimus atitinkanèio ir tu- rës Lietuvos praeities tyrimamas – „Þiemgalos rinèiø didþiulæ iðliekamàjà vertæ straipsnio116 , rei- kraðto praeitis“. Taèiau atskirai iðskirtini moksli- këtø pripaþinti, jog „Aitvarø“ puslapiuose gausu niai leidiniai – 1998 m. pradëtas leisti „Kauno is- perspausdinamø tekstø (net ið rajoninës spaudos torijos metraðtis“ ir 2006 m. pasirodysiantis pirmasis puslapiø), be to, daugelis esti tik kraðtotryrinio po- „Vilniaus istorijos metraðèio“ numeris. bûdþio117 . Nereikëtø uþmirðti, jog esama ir svar- Konferencijose skaitytø praneðimø pagrindu biø ðaltiniø, o tarp jø ir faksimilinio pobûdþio, pub- komplektuojamas ir nuo 1990 m. leidþiamas S. likacijø (pvz., Paupio baþnyèios archyvo Stanevièiaus bendrijos metraðtis „Aitvarai“ pir- dokumentø publikacija118 ). Taèiau pastaruoju me- miausia siekia „suartinti mokslà su kraðtotyra“111 . tu S. Stanevièiaus bendrija keièia savo veiklos po- Nors literatûrologo Juozo Girdzijausko kuruojamo bûdá ir vengdama mechaniðko pasikartojimo nu- metraðtinio pobûdþio periodinio leidinio pirmieji tarë neberengti kasmetiniø konferencijø, o numeriai buvo plonyèiai sàsiuvinukai, taèiau pa- metraðtá „Aitvarai“ leisti nereguliariai, tik susikau- laipsniui jø apimtis didëjo ir iki 2001 m. ðiame pus pakankamam medþiagos kiekiui119 . Ðis aplin- leidinyje „bendradarbiavo per 100 autoriø, buvo kybiø nulemtas apsisprendimas, reikia tikëtis, leis paskelbta 146 studijos bei straipsniai ir atsimini- atsisakyti pigiø kraðtotyriniø bei perspausdinamø mai. Buvo raðoma istorijos, mitologijos, tautosa- tekstø. kos, teisës, ðvietimo, rezistencijos, kalbos, litera- 1990 m. pradedama leisti archeologo Adomo tûros, teatro, muziejininkystës bei paminklosaugos Butrimo kuruojama tæstinë serija „Þemaièiø pra- temomis“112 . Nepaisant tokio plataus temø spek- eitis“. Ðios serijos atskiri tomai buvo komplektuo- tro reikia pripaþinti, jog istorinës temos ðiame lei- jami surengtø moksliniø konferencijø ar vykdytø dinyje vyraujanèios. Juolab iðskirtinis ðio leidinio ekspedicijø metu sukauptos medþiagos pagrindu. bruoþas – dëmesys atskirø vietoviø praeièiai, nes Jeigu iki aðtuntojo tomo kompleksiniai atskirø vie- iðleisti atskiri tomai skirti Paupio, Raseiniø, Kal- toviø tyrimai sudarë tik dalá120 , o kità daþniausiai nujø, Kelmës, Ðilalës ir Ðvëkðnos istorijos tyri- uþimdavo visam Þemaitijos regionui skirtos pub- mams113 . Paskutiniajame tome taip pat buvo pa- likacijos, parengtos kasmetinëse konferencijose

110 Vien tik nuoroda, kad „rankraðèio nuoraðas skelbiamas ið LDK kanceliarijos knygos“ ar sugretinimai „Mazovijos (in- fliantø) (Livonijos)“ liudija apie ne itin pasitikëjimà kelianèius komentarus, þr.: Briedis M., Pirmoji Ðeduvos miesto privi- legija, Radviliðkio kraðtas, 2005, Nr. 2, p. 11–12. 111 Girdzijauskas J., Simono Stanevièiaus bendrijos deðimtmetis..., p. 12. 112 Ten pat, p. 13. 113 Aitvarai, Vilnius, 1994, t. 4 (Raseiniai. Paupys); Aitvarai, Klaipëda, 1996, t. 5 (Ðvëkðna); Aitvarai, Vilnius, 1998, t. 8 (Kelmë). Pastarasis tomas kartu skirtas ir bendrijos nario Zigmanto Pociaus atminimui, todël dalis tekstø skirta ðiam asme- niui; Aitvarai, Kaunas, 1998, t. 9 (Ðilalë); Aitvarai, Kaunas, 1999, t. 10 (Paupys. Kalnujai). 114 Aitvarø redaktoriø kolegija, Pratarmë, Aitvarai, Kaunas, 2003, t. 12, p. 3. 115 Aitvarai, Kaunas, 1998, t. 6 (Kæstuèio apygardos partizanai). 116 Baliulis A., Ið Raseiniø praeities, Aitvarai, Vilnius, 1994, t. 4, p. 18–26; Mediðauskienë Z., Lietuvos dvarai – ekonominio ir kultûrinio gyvenimo centrai XIX amþiuje, Aitvarai, Kaunas, 2003, t. 12, p. 19–27. 117 Neatsitiktinai ðis leidinys priskiriamas prie kraðtotyriniø, þr.: Urbonas V., Lietuviø þurnalai ir jø sisitemos kûrimas..., p. 114 (5 lentelë. Specialieji þurnaliniai leidiniai). 118 Ið Paupio baþnyèios bei parapijos istorijos, Aitvarai, Kaunas, 1999, t. 10, p. 77–124. Beje, dalis Paupio parapijos archyvo dokumentø publikuota ir kaip P. Globio straipsnio skirto Paupio istorijai priedai, þr.: Aitvarai, Vilnius, 1994, t. 4, p. 127–137. 119 Girdzijauskas J., Simono Stanevièiaus bendrijos deðimtmetis..., p. 14. 120 Pavandenei skiriama treèdalis pirmojo tomo (Þemaièiø praeitis, 1990, t. 1, p. 176–232), Þemaièiø Kalvarijai ir Birþu- vënams skiriama pusë antrojo tomo (Þemaièiø praeitis, 1993, t. 2, p. 151–254, 255–282), o treèdalá treèiojo tomo uþima Vytauto Didþpetrio studija, skirta Linkuvos parapijos baþnyèios ir karmelitø vienuolyno istorijos tyrimams (Þemaièiø praeitis, t. 3, p. 190–265). Tiesa, atskiri tomai skirti Varniams (Þemaièiø praeitis, 1996, t. 4), Sedai (Þemaièiø praeitis, 1997, t. 5), Pavandenei (Þemaièiø praeitis, 1996, t. 6). 114 LOKALÛS TYRIMAI

skaitytø praneðimø pagrindu121 , tai nuo devintojo gëjai, èia „spausdinami svarbiausi duomenys apie tomo ne tik padidëjo serijos leidiniø formatas, bet þiemgaliø genties iðtakas, jø gyvenimo bûdo ypa- buvo pereita tik prie monografinio pobûdþio at- tumus, istorijà, apgyventos teritorijos ribas, Lietu- skirø Þemaitijos vietoviø tyrimo. Iðleistos didþiu- vos valstybës ir baltø genèiø santykius, þiemgaliø lës apimties lokalinës monografijos, skirtos Rena- kalbos reliktus, Þiemgalos vardo paminëjimà rað- vui122 , Alsëdþiams123 . Bûtø netikslinga aptarinëti to paminkluose“129 . Tad ðiame rinkinyje publikuo- atskiras publikacijas, nes ði serija jau sulaukë ið- jami ne tik archeologës I. Vaðkevièiûtës130 ir isto- samesnio pristatymo124 , taèiau reikëtø pastebëti riko E. Gudavièiaus131 straipsniai, skirti senosios iðryðkëjanèias kompleksiniø lokaliniø tyrimø ini- Þiemgalos istorijai, bet ir atskirø vietoviø132 ar dva- ciatyvas. Ðioje serijoje publikuojami archeologi- rø133 bei parapijø134 istorijos tyrimai. Tomas bai- jos, antropologijos, geografijos, etnologijos, isto- giamas skyriumi „Kraðto praeities vaizdai“, ku- rijos, menotyros, netgi medicinos mokslams riame publikuojamos senosios fotografijos ir priskirtini tyrimai. Kadangi kai kurie serijos tomai atvirukai ið A. Miðkinio kolekcijos. Beje, straips- buvo parengti iðnaudojant Vilniaus dailës akade- niø santraukos spausdinamos anglø, latviø ir vo- mijos intelektualines pajëgas, akivaizdu, kad bent kieèiø kalbomis. jau paskutinëse monografijose vyrauja menotyri- 1998 m. pasirodë pirmasis, turbût iki ðiol soli- niai tyrimai, suteikiantys tam tikro iðskirtinumo ir dþiausias mokslinis regioninës ir lokalinës istori- ðiai serijai. Verta pabrëþti, jog ðios serijos suma- nës periodikos metraðtinis leidinys „Kauno istori- nytojams ir leidëjams pavyko suburti þymiausius jos metraðtis“, kurá leidþia Vytauto Didþiojo Lietuvos, netgi Lenkijos, tyrinëtojus, bent kiek dau- universiteto Humanitariniø mokslø fakulteto Isto- giau prisilietusius prie Þemaitijos praeities tyri- rijos katedra. Jau nuo pirmojo numerio iðryðkëjo mø. Jø straipsniai, ðaltiniø publikacijos neabejo- svarbiausios struktûrinës dalys, iðskiriamos pagal tinai padëjo pagrindus naujos „Þemaitijos publikacijø pobûdá: „straipsniai“, „studijos“, „pub- istorijos“125 parengimui. likacijos“, „recenzijos, anotacijos“ ir kt. Taèiau „Þiemgalos“ draugijos iniciatyva 1999 m. pra- esama ir atskiriems tomams specifiniø poskyriø. dëta leisti nauja serija – „Þiemgalos kraðto praei- Antai pirmajame tome esti skyrius „Fredos istori- tis“. Nors serijos pavadinimas byloja apie regio- niai tyrimai“, treèiajame – „Kaunieèiai“ ir pan., ninio pobûdþio Ðiaurës Lietuvos praeities tyrimams taèiau bene labiausiai iðsiskiria nuo antrojo tomo skirtà leidiná, taèiau atskiroms vietovëms skirtos pasirodantis originalus skyrius „Seminaras“, ku- Algimanto Miðkinio monografinio pobûdþio stu- riame publikuojami nedidelës apimties Kauno is- dijos liudija apie iðskirtiná dëmesá kur kas lokales- torijos tyrimams skirti ðio universiteto geriausi stu- niems tyrimams. Ðioje serijoje publikuotos istori- dentø darbai135 . Esama ir teminiø ðio leidinio tomø. nës bei urbanistinës raidos studijos apie Linkuvà126 , Pavyzdþiui, ketvirtasis tomas sukomplektuotas Þeimelá127 , Vaðkus128 . Þinoma, kiek keistokai at- 2002 m. geguþës 14–15 d. mokslinëje konferen- rodo vieno tyrinëtojo tyrimo rezultatais uþpildo- cijoje „Kaunas 1972: alternatyvioji kultûra, poli- ma serija, neturinti analogø lyginant su kitais pa- tinis protestas ir kultûrinë rezistencija“ skaitytø naðaus pobûdþio leidiniais. Tiesa, antrasis serijos praneðimø pagrindu136 . Taèiau nereikëtø ið akiø tomas – straipsniø rinkinys „Þiemgala“ jau orien- iðleisti pagrindinio ðio mokslinio leidinio tikslo, tuotas á visà regionà ir, kaip pristato patys paren- kuris buvo suformuluotas jau pirmojo tomo pratar-

121 Didesnioji dalis pirmojo tomo skirta 1990 m. Varniø konferencijos medþiagos publikavimui (Þemaièiø praeitis, 1990, t. 1, p. 3–175), pusæ antrojo tomo sudaro antrosios konferencijos praneðimai (Þemaièiø praeitis, 1993, t. 2, p. 3–150) ir pan. 122 Renavas, Vilnius, 2001 (Þemaièiø praeitis, t. 9). 123 Alsëdþiai, Vilnius, 2002 (Þemaièiø praeitis, t. 10). 124 Bielinienë J., „Þemaièiø praeities“ 10 knygø, Kultûros barai, 2002, Nr. 8/9, p. 106–110. 125 Butrimas A., Aleksandravièius E., Nikþentaitis A., Vaivada V., Þulkus V., Þemaitijos istorija, Vilnius, 1997. 126 Miðkinis A., Linkuva: istorinë urbanistinë raida (iki 1969 m.), Kaunas, 1999 (Þiemgalos kraðto praeitis, t. 1). 127 Miðkinis A., Þeimelis: istorija ir architektûra, Kaunas, 2000 (Þiemgalos kraðto praeitis, t. 3). 128 Miðkinis A., Vaðkai: istorinë urbanistinë raida (iki 1969 m.), Kaunas, 2005 (Þiemgalos kraðto praeitis, t. 4). 129 Pratarmë, Þiemgala, Kaunas, 1999, p. 5 (Þiemgalos kraðto praeitis, t. 2). 130 Vaðkevièiûtë I., Þiemgala ir jos gyventojai V–XII amþiuje, ten pat, p. 7–30. 131 Gudavièius E., Paskutinis þiemgaliø sukilimas, ten pat, p. 31–43. 132 Baliulis A., Ið Pasvalio istorijos, ten pat, p. 44–63. 133 Lukðionytë-Tolvaiðienë N., Karpiø dvaras Joniðkëlyje, ten pat, p. 130–140. 134 Didþpetris V., Pakruojo baþnyèios „Nevalninkø“ brolija, ten pat, p. 96–104. 135 Kiaupa Z., Þodis apie seminarà, Kauno istorijos metraðtis, Kaunas, 2002, t. 3, p. 231. 136 Antanaitis K., Pratarmë, Kauno istorijos metraðtis, Kaunas, 2003, t. 4, p. 7–8. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 115 mëje: „Metraðèio tikslas – vienyti Kauno istorijos Lokaliniø tyrimø iniciatyvos ir jø tyrinëtojus, suteikti jiems galimybæ skelbti savo tyrimø rezultatus“. Beje, gan aiðkiai iðskirtas ir reikðmë „Kauno istorijos metraðèio“ objektas – „Kauno is- Neabejotinai pagrindinë ir svarbiausia lokali- torija nuo seniausiø laikø iki mûsø dienø, visos jo niø tyrimø iniciatyva, priklausanti regioninës ir praeities sferos“137 . Atskirø publikacijø aptarinë- lokalinës istorinës periodikos leidëjams, – tai sie- jimas, manytume, nëra prasmingas ne tik dël vie- kis telkti nuolatiniø bendradarbiø bûrá ir paskatin- tos stokos, taèiau akivaizdu, kad ateityje turëtø ti tam tikro regiono ar atskirø vietoviø iðsames- bûti parengta ðio leidinio bibliografinë rodyklë. nius tyrimus. Tad koordinacinës kompleksiniø Tokio leidinio prasmingumas akivaizdus, nes ne tyrimø funkcijos itin aiðkiai iðreikðtos pirmiausia tik padidintø „Kauno istorijos metraðèio“ funkcio- á mokslinius tyrimus besiorientuojanèios regioni- nalumà, bet ir kompensuotø atskiriems tomams nës ir lokalinës istorinës periodikos leidëjø139 . Sie- nesudaromø asmenvardþiø bei vietovardþiø rodyk- kiant ágyvendinti ðá tikslà, leidiniai kompektuoja- liø trûkumà. mi ne tik uþsakomaisiais moksliniais straipsniais, Panaðaus pobûdþio tæstinis mokslo leidinys tu- bet ir rengiant mokslines konferencijas bei ekspe- rëtø bûti „Vilniaus istorijos metraðtis“, kurio pir- dicijas. Pavyzdþiui, kasmetiniø konferencijø dë- masis tomas pasirodys 2006 m. pabaigoje. Solidi ka komplektuojami S. Stanevièiaus bendrijos met- redkolegija (pirmininkas doc. dr. Aivas Ragaus- raðèio „Aitvarai“ numeriai (bent jau taip buvo kas) ir kelios koordinacines leidëjø funkcijas vyk- daroma iki 2001 m.)140 , laikantis ðio principo nuo dysianèios institucijos: Vilniaus pedagoginio uni- 1990 m. pradëta leisti „Þemaièiø praeities“ seri- versiteto Lietuvos istorijos katedra, Lietuvos ja141 , kasmetiniø moksliniø konferencijø, skirtø istorijos instituto Miestø tyrimø skyrius, VðÁ Piliø Kauno praeièiai142 , medþiaga tampa pagrindu su- tyrimo centras „Lietuvos pilys“ bei VðÁ Vilniaus darant naujà „Kauno istorijos metraðèio“ tomà ir rotuðë turëtø uþtikrinti aukðtà moksliná lygá. „Vil- pan. Þinoma, uþpildant tokio pobûdþio iniciaty- niaus istorijos metraðèio“ leidëjai orientuojasi ne vø stokà kai kada pasukama lengviausiu keliu ir tik á Vilniaus miesto plaèiàja prasme, bet ir á Vil- pradedami tiraþuoti jau publikuoti tekstai. niaus kraðto kompleksinius tyrimus138 . Tad pagal Dar vienas svarbus ir aiðkiai paèiø leidëjø ið- ðá kriterijø, kaip ir „Kauno istorijos metraðtis“, ðie reikðtas siekis – tai istorinës periodikos leidyba leidiniai priskirtini regioninës ir lokalinës istori- kaip etapinis reiðkinys, daþniausiai kaip pradinis nës periodikos miðriai grupei. etapas, orientuotas á fundamentalesniø darbø pa-

137 Pratarmë, Kauno istorijos metraðtis, Kaunas, 1998, t. 1, p. 5. 138 Tæstinio mokslo leidinio „Vilniaus istorijos metraðtis“ koncepcijos metmenys, http://www.vim.lt/Rubrikos.Apie_mus.htm; þiûrëta 2005 11 20. 139 1998 m. pradëtame leisti istorijos ir kultûros þurnale „Þiemgala“ pabrëþiama, kad „reti ðio kraðto istorijos ir kultûros paveldo objektø tyrimai, jø publikacijos, retos radijo ir televizijos laidos paskatino sutelkti neabejingus kraðto istorijai ir kultûrai tyrinëtojus reguliariai raðyti þurnalui“, þr.: Didþpetris V., Redaktoriaus þodis, Þiemgala, 1998, Nr. 1, p. 2. 140 S. Stanevièiaus bendrija surengë eilæ kasmetiniø konferencijø daugelyje Þemaitijos vietoviø: Viduklëje (1989, 1994), Kraþiuose (1990, 1995), Raseiniuose (1992), Ðvëkðnoje (1993), Kelmëje (1996), Ðilalëje (1997), Paupyje (1998). Be to, dvi konferencijos surengtos ir Vilniuje (1991, 1999). Plaèiau þr.: Girdzijauskas J., Simono Stanevièiaus bendrijos deðimtmetis, Aitvarai, Kaunas, 2001, t. 11, p. 12. 141 Pirmasis „Þemaièiø praeities“ tomas sukomplektuotas 1990 m. liepos 27–29 d. Varniuose vykusios konferencijos skai- tytø praneðimø pagrindu (ðioje konferencijoje buvo perskaitytas 21 praneðimas), þr.: Gutautas S., Þemaièiø praeièiai skirta konferencija, Lietuvos istorijos metraðtis. 1990 m., Vilnius, 1992, p. 217–218. Vëliau, Þemaièiø akademijos orga- nizuotø konferencijø geografija gerokai iðsiplëtë, jos vyko Varniuose (1994, 1995, 1996 m.), Sedoje (1995 m.), Pavande- nëje (1996 m.), Telðiuose (1996 m.), Plungëje (1996 m.), Ðiauliuose (1996 m.), Kurðënuose (1996 m.), Renave (1997 m.), Plateliuose (1998 m.), þr.: Milius V., Dvi konferencijos Þemaitijoje, Lietuvos istorijos metraðtis. 1996 m., Vilnius, 1997, p. 484–485; Martinavièienë L., Mokslinë konferencija Þemaitijos ðirdyje, ten pat, p. 492–494; Lenkimaitë R., Iðsamiau apie Þemaièiø akademijà, þr.: http://samogitia.mch.mii.lt/KULTURA/akademija.lt.htm; þiûrëta 2005 11 13. 142 Nuo pirmosios 1996 m. gruodþio 19–20 d. surengtos mokslinës konferencijos „Kauno miesto ir kraðto istorija“, kuri surengta Vytauto Didþiojo universiteto Humanitariniø mokslø fakulteto Istorijos katedros iniciatyva, iki ðiol jau ávyko 9 tokios mokslinës konferencijos. Plaèiau apie tai þr.: Vaièenonis J., Penkios Kauno istorijos konferencijos 1996–2001 m., Lietuvos istorijos metraðtis. 2001 m., Vilnius, 2002, t. 1, p. 272–274; Vaièenonis J., Kauno istorijos konferencijos 1996– 2001 m., Kauno istorijos metraðtis, Kaunas, 2003, t. 4, p. 382–383; Varsackytë R., Kelionë Kauno praeitin, Lietuvos isto- rijos metraðtis. 2003, Vilnius, 2004, t. 1, p. 219–222; Varsackytë R., Septintasis Kauno istorijos pavasaris, Kauno istorijos metraðtis, Kaunas, 2004, t. 5, p. 341–343. 116 LOKALÛS TYRIMAI

rengimà. Daugelyje regioninës ir lokalinës istori- suteikti. Tad ðiame kontekste atsikleidþia dar vie- nës periodikos pirmøjø numeriø vedamuosiuose na regioninës ir vietinës istorinës periodikos tei- jau aiðkiai iðdëstomas siekis ateityje parengti ðiam giama pusë, kuri, matyt, skatina ne tik konkuren- kraðtui skirtas bibliografijas, enciklopedijas, net- cijà, bet suteikia galimybiø ieðkoti ir naujø gi akademines istorijas ir pan. Tarkime bibliografijø tekstinës bei vizualinës informacijos pateikimo sudarymo ir akademiniø istorijø parengimo tiks- formø. las aiðkiai iðsakytas „Kauno istorijos metraðèio“143 , „Vilniaus istorijos metraðèio“144 leidëjø. O encik- Rengimo ir leidybos problemos lopedijø parengimo daþniausiai siekia lokalinës Bandant ávertinti kai kuriø regioniniø leidiniø istorinës periodikos leidëjai145 . Beje, daugelyje re- gioninës ir lokalinës istorinës periodikos leidiniø vertæ jau ne kartà pastebëtas, ir, sakytume, gan galime pastebëti teminius straipsniø ciklus, ið ku- taikliai ryðkus istorinës refleksijos trûkumas. Nors riø ateityje neabejotinai gali iðsirutulioti kur kas refleksijos sieká ar bent jos uþuomazgas galima fundamentalesni darbai. pastebëti daugelyje regioninës ir lokalinës istori- Ádomu tai, kad regioninë ir lokalinë istorinë pe- nës periodikos puslapiø, taèiau itin retai tai per- riodika, paprastai turinti derintis prie skaitytojo ir teikiama moderniomis formomis, daþniausiai vy- naujø laikmeèio iððûkiø, rodo kur kas didesná lanks- rauja sentimentalûs ir patetiðki, tiesiog 150 tumà ir imlumà naujovëms. Jau istoriografijoje pa- faktografinio pobûdþio pasakojimai . Kalbant stebëta, kad vienas pirmøjø Lietuvoje istorinës pe- apie tekstinës informacijos perteikimo formas, aki- riodikos leidiniø, kuriama 1990 m. buvo pradëta vaizdu, jog vyrauja monologinio pobûdþio pasa- spausdinti straipsniø santraukos uþsienio (anglø) kojimai, tad regioninio bei lokalinio pobûdþio lei- diniø turiná neabejotinai paávairintø „apskritøjø kalbomis, – „Þemaièiø praeitis“146 , taèiau iki ðiol istorinëje periodikoje taip ir liko be atgarsio „Þiem- stalø“ inscenizacijos, diskusijos, kritinës recenzi- galos“ iniciatyva spausdinti santraukas keliomis jos ir kt. Nors pastaruoju metu ði situacija akivaiz- dþiai keièiasi, taèiau tekstø „kokybës“ arba iðlie- uþsienio kalbomis147 . Beje, vieni ið pirmøjø Lie- tuvoje regioninio pobûdþio leidiniai „Þemaièiø kamosios vertës problema akivaizdi, nes namaþa þemë“, „Þiemgala“ turi ne tik savo internetines dalis istorinio pobûdþio tekstø (neretai net su nuo- rodomis) esti viso labo silpnokos kompiliacijos. svetaines148 , bet èia galima rasti iðtisinius tekstus. Tad ðiuos periodinius leidinius dràsiai bûtø galima Ypaè tai pasakytina apie proginius straipsnius, skir- pavadinti ir pirmaisiais regioninës istorinës peri- tus áþymioms asmenybëms. Tad kai kurie jubilie- odikos internetinës arba naujosios þiniasklaidos jiniø straipsniø perkrauti leidiniai maþø maþiau- siai esti nuobodoki. Taèiau ðis klausimas tampa pavyzdþiais149 . Kaip bebûtø paradoksalu, taèiau daugelio moksliniø, daþniausiai vadinamø pres- dar aktualesnis, kai susiduriame su tekstø tiraþa- tiþiniø istoriniø periodiniø leidiniø, kuriems, ro- vimu. dos, perkamumo faktorius turëtø maþiausiai rûpë- Perspausdinimas, arba tapaèiø tekstø tiraþavi- ti (pastarieji uþsitikrinæ valstybiná finansavimà), mas, itin opi problema, kiek daugiau bûdinga lo- tokios galimybës savo skaitytojams iki ðiol negali kalinei istorinei periodikai. Tokiø tekstø gausiau

143 Kiaupa Z., Dvi mokslinës konferencijos. Kada turësime Kauno istorijà? Darbai ir dienos, 1997, Nr. 5 (14), p. 301–302; Pratarmë, Kauno istorijos metraðtis, Kaunas, 1998, t. 1, p. 5–6. 144 Tæstinio mokslo leidinio „Vilniaus istorijos metraðtis“ koncepcijos metmenys, http://www.vim.lt/Rubrikos.Apie_mus.htm; þiûrëta 2005 11 20. 145 2004 m. pradëjus leisti „Radviliðkio kraðtà“ buvo iðsakyta mintis, jog ðio leidinio pagalba atlikus pradiná duomenø kaupimo etapà ateityje bus iðleista Radviliðkio kraðto enciklopedija „<...> þurnalas – gera galimybë kaupti duomenis apie Radviliðkio kraðtà, jo þmones, todël ateityje galima tikëtis ir Radviliðkio kraðto enciklopedijos“, þr.: Èeponis A. Bû- simø darbø pradþia, Radviliðkio kraðtas, 2004, Nr. 1, p. 3. Tenka pastebëti, jog kai kurie leidiniai net pradëdavo spausdinti enciklopedinio pobûdþio tekstus, þr.: Þiemgalos enciklopedija, Þiemgala: kraðto kultûros laikraðtis, 1992, Nr. 6 (7), p. 4. 146 Wisner H., W krægu litewskich czasopism historycznych..., s. 141; Karvelis D., Lietuvos istorinë periodika 1988–1996 metais..., p. 158. Tik 1992 m. iðleistame „Lietuvos istorijos metraðtyje. 1990 m.“ straipsniø santraukos spausdinamos kon- gresinëmis kalbomis, tiesa, kai kur lygiagreèiai paliekant ir santraukas rusø kalba. 147 Jau nuo pirmojo numerio pasirodymo „Þiemgalos“ þurnale spausdinamos santraukos anglø ir latviø kalbomis, o nuo 1999 m. – anglø, latviø ir vokieèiø kalbomis. Tai daþniausiai nurodomas kaip iðskirtinis ðio leidinio bruoþas, þr.: Ðileika R., Provincijos nûdienos kultûros leidiniø sklaida ir refleksija..., p. 97. 148 „Þemaièiø þemë“, http://samogitia.mch.mii.lt (ðioje internetinëje svetainëje galima surasti 2001–2005 m. þurnalo nu- merius); „Þiemgala: istorijos ir kultûros þurnalas“, http://www.ziemgala.lt/z/index.html. 149 Kitø regioninës ir lokalinës istorinës periodikos leidiniø internetiniø svetainiø, kai kada nurodomø istoriografijoje, deja, nepavyko aptikti, plg.: Ðileika R., Provincijos nûdienos kultûros leidiniø sklaida ir refleksija..., p. 103. 150 Maþeikis G., Regioninës savimonës plëtros problemos, Ðiaurës Lietuva, 2001, p. 7. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 117 pasitaiko ukmergiðkiø rengiamame almanache 2003 m. pradëtas leisti almanachas „Kupiðkis“, „Eskizai“151 ir tæstiniame leidinyje „Aitvarai“152 . taèiau visà Aukðtaitijos regionà apimanèio leidi- Kiek maþiau, taèiau panaðiø pavyzdþiø esama nio iki ðiol neturime. Tiesa, pastaruoju metu bent „Suvalkijos“153 , „Ðiaurietiðkø atsivërimø“154 pus- jau á pietinæ Aukðtaitijos regiono dalá siekia orien- lapiuose, o geriau paieðkojus, matyt, tokiø straips- tuotis ukmergiðkiø leidþiamas almanachas „Eski- niø surastume beveik kiekviename leidinyje. Blo- zai“, taèiau kol kas ði iniciatyva esti tik deklara- giausia tai, kad kai kuriais atvejais tokie straipsniai tyvaus pobûdþio. O Ðiaurës Lietuvai ir Þemaitijai tampa vieninteliais konkretaus numerio istoriniais skirti net keli periodiniai leidiniai. Pavyzdþiui, tekstais, o dar blogiau, jog nenurodoma apie jo Ðiaurës Lietuvoje galima áþvelgti ir beuþsimez- perspausdinimà. Tokio reðkinio egzistavimas, vie- ganèios konkurencijos apraiðkas tarp regioninës na vertus, liudija apie tyrinëtojø dëmesá atskiriems ir lokalinës istorinës periodikos. Taèiau kai kuriuo- regionams ir sieká populiarinti savo naujausiø ty- se regionuose (pvz., Þemaitija) galima pastebëti rimø rezultatus (jeigu jie tokiuose leidiniuose at- ir gan ádomià tendencijà – istorinës periodikos spe- siranda paèiø tyrinëtojø iniciatyva), taèiau, kita cializacijà, t. y. vieni leidiniai skiriami moksliniø vertus, straipsniai daþniausiai „tiraþuojami“ loka- tyrimø rezultatø publikavimui, kiti – populiarini- linëje istorinëje periodikoje, nes jos leidëjai daþ- mui. Þemaitijos atveju tokia specializacija, ma- niausiai neturi kitos alternatyvos. Tad didesniais tyt, ið anksto buvo permàstyta ir strategiðkai pa- ar maþesniais mastais ðis reiðkinys egzistuoja, o rengta, nes tiek vieno, tiek kito pobûdþio leidinius tai neabejotinai signalizuoja apie kai kuriø leidë- (ryðkiausi pavyzdþiai – „Þemaièiø praeitis“ ir „Þe- jø ribotas galimybes savarankiðkai inicijuoti moks- maièiø þemë“) leidþia tos paèios organizacijos linio pobûdþio lokalinius tyrimus, todël daþniau- (ðiuo atveju – „Þemaièiø akademija“ ir „Þemai- siai apsiribojama tik tokiø tyrimø populiarinimu èiø kultûros draugija“). Maþesniuose regionuo- ar tiesiog tiraþavimu paprasèiausiai perspausdi- se, o juolab orientuojantis á subregionà tokia spe- nant mokslinius tekstus ar jø fragmentus. Ðiandien cializacija praktiðkai itin sunkiai ágyvendinamas þinomi ir keli pagrindiniai bûdai, siekiant iðveng- dalykas. Taèiau akivaizdu, kad toks „dubliavi- ti ðios problemos: 1) tai tokiø tekstø, neretai iðsa- mas“ kartais esti nepageidaujamas, ypaè tais at- mesniø ir redaktoriø plunksnos nepaliestø, rankrað- vejais, kai susiduriama su finansavimo klausi- tiniø variantø publikavimas, 2) kitakalbiø tekstø mais. Tiems patiems fondams ar kitoms vertimas á lietuviø kalbà bei 3) pageidaujamø teks- finansinius iðteklius teikianèioms institucijoms tø aktualizuotas pristatymas ar paprasèiausia ano- pateikti projektai maþø maþiausiai konkuruoja tacija155 . Greièiausiai egzistuoja ir kiti galimi va- tarpusavyje. Juolab tiek ávairiø fondø, tiek savi- riantai, kuriuos, tikimës, suras kûrybingi ir valdybiø projektø atrankos komisijos dar retai at- energijos nestokojantys lokalinës istorinës periodi- siþvelgia á leidiniø turinio bei poligrafinæ koky- kos leidëjai. bæ, apimtá, iðleikamàjà vertæ, galiausiai Verta pastebëti, jog regioninës ir lokalinës is- visuomenës ar akademinës bendruomenës porei- torinës periodikos kiekis ir geografinis pasiskirsty- kius, tad daþniausiai finansuojamas esti abstrak- mas atskleidþia dar vienà svarbià problemà. Kai èiai suvokiamas leidybinis vienetas. kuriuose Lietuvos regionuose pastebima akivaiz- dþiai didesnë istorinës periodikos koncentracija, Iðvados kituose gi – ryðkus tokiø iniciatyvø trûkumas. Ðia- me kontekste iðryðkëja ir tam tikra regioninë spe- 1. Nors pirmuoju lietuviðkosios regioninës ir lo- cifika. Tarkime, nors nuo 1991 m. Anykèiuose ren- kalinës istorinës periodikos pirmtaku gali bûti lai- giamas vietinis þurnalas „Anykðèiai“, o komas 1930–1938 m. Ðiauliuose leistas „Ðiauliø Ukmergëje almanachas „Eskizai“, galiausiai nuo metraðtis“, taèiau galime pastebëti ir ðio leidinio

151 Plg.: Zabiela G., Baranauskas T., Deltuvos þemë, Lietuvos istorijos metraðtis. 1995 m., Vilnius, 1996, p. 5–14; Zabiela G., Baranauskas T., Deltuvos þemë, Eskizai, 1999, Nr. 10, p. 3–8; Baranauskas T., Kur buvo Lietuvos þemë? Lituanistica, 2002, Nr. 2 (50), p. 3–18; Baranauskas T., Kur buvo Lietuvos þemë, Eskizai, 2004, p. 56–63; Puzinas J., Sûduviø problema, Aidai, 1965, Nr. 2, p. 73–80; Puzinas J., Sûduviø problema, Eskizai, 2004, p. 64–68. 152 Plg.: Butrimas A., Aleksandravièius E., Nikþentaitis A., Vaivada V., Þulkus V., Þemaitijos istorija, Vilnius, 1997, p. 175– 180, 256–264; Aleksandravièius E., Þemaitija XIX amþiuje: kraðtas ir valdymas, Aitvarai, Kaunas, 1998, t. 9, p. 90–98. 153 Plg.: Jurginis J., Karaliauèiaus lituanikos likimas, Pergalë, 1978, Nr. 2, p. 144–151; Jurginis J., Karaliauèiaus lituanikos likimas, Suvalkija, 2003, Nr. 1, p. 3–8. 154 Plg.: Tyla A., Senoji Pasvalio mokykla, Lietuviø katalikø mokslø akademijos metraðtis, 2000, t. 17, p. 53–58; Tyla A., Senoji Pasvalio mokykla, Ðiaurietiðki atsivërimai, 2001, Nr. 1, p. 2–4. 155 Ðá „metodà“ daþniausiai naudoja „Kauno istorijos metraðèio“ leidëjai, plg.: Rudzinskaitë K., Trys Kauno istorijos tarps- niai, Kauno istorijos metraðtis, Kaunas, 1998, t. 1, p. 266–269 ir kt. 118 LOKALÛS TYRIMAI

koncepcijos neiðbaigtumà. 1990 m. atkûrus Lie- rûðies istorinës periodikos siekis per uþsakomuo- tuvos nepriklausomybæ ir sutvarkius ástatyminæ ba- sius straipsnius, mokslines konferencijas, ekspe- zæ pradëti leisti pirmieji regioninës ir lokalinës dicijas vykdyti koordinacines kompleksiniø tyri- istorinës periodikos leidiniai „Aitvarai“, „Anykð- mø funkcijas. Be to, regioninës ir lokalinës istorinës èiai“, „Þemaièiø praeitis“ ir kt. Tad 1990–1991 periodikos leidimas paèiø leidëjø daþniausiai su- m. laikytini lietuviðkosios regioninës ir lokalinës vokiamas kaip etapinis reiðkinys siekiant pareng- istorinës periodikos atsiradimo metais. ti fundamentalesnius darbus: bibliografijas, encik- 2. Regioninës ir lokalinës istorinës periodikos lopedijas, lokalines monografijas, netgi gausumas ir ávairovë verèia ieðkoti tinkamø kla- akademines istorijas. sifikacijos variantø. Ðiame straipsnyje pasiûlyti trys 4. Regioninës ir lokalinës istorinës periodikos alternatyvûs klasifikacijos variantai pirmàjá pasi- rengimo ir leidybos 1990–2005 m. situacija iðryð- renkant pamatiniu. Pagal pirmajá variantà ðios rû- kino keletà aktualesniø problemø – tai istorinës ðies istorinë periodika skirstoma á regioninæ, loka- refleksijos stokà bei iðplitusá tekstø tiraþavimà. Taip linæ ir miðrià, pagal antràjá – á mokslinæ, populiarià pat akivaizdûs regioninës ir lokalinës istorinës pe- ir miðrià, pagal treèiàjá – á þiniasklaidinæ, metrað- riodikos pasiskirstymo netolygumai (pvz., Aukð- tinæ ir monografinæ. taitijoje vyrauja lokalinë, o Þemaitijoje regioni- 3. Gan skirtingos regioninës ir lokalinës istori- në istorinë periodika). Ryðkus ir populiarinamojo nës periodikos leidybinës koncepcijos iðryðkino ir pobûdþio ðios rûðies istorinës periodikos vyravi- savitas lokaliniø tyrimø iniciatyvas. Iðryðkëja ðios mas. 2 lentelë Lietuvos regioninës ir lokalinës istorinës periodikos leidiniai 1990–2005 m. Nr. Leidinio pavadinimas ir Leidëjas ir / ar Leidybos Leidimo Periodiðkumas leidëjø pristatomas steigëjas (ástaigø koordinatorius metai pobûdis ar organizacijø (atsakingi pavadinimai) asmenys) 1. Anykðèiai (kraðto kultûros A. Baranausko ir Redaktorius 1991–2003 Nr. 1–20 istorijos puslapiai) A. Vienuolio- Vygandas Þukausko Raèkaitis memorialinis muziejus; Anykðèiø rajono kultûros paveldo tarnyba (1991 m.) 2. Aitvarai (S. Stanevièiaus S. Stanevièiaus Ats. redaktorius 1990–2003 T. 1–12 bendrijos metraðtis) bendrija Juozas Girdzijauskas 3. Dainava (Dzûkø kultûros Dzûkø kultûros Redaktoriai: 2000–2005 Nr. 1–10 þurnalas) draugë; Lietuvai Laima pagraþinti Stankevièiûtë draugijos Alytaus (2000–2001 m.), miesto ir rajono Vytautas skyrius (2000– Nedzinskas 2001 m.); Alytaus (2001–2002 m.), apskrities literatø Audronë klubas „Tëkmë“ Jakunskienë (nuo (nuo 2002 m.) 2003 m.) 4. Eskizai (Ukmergës Lietuvos kultûros Vyr. redaktorius 1991–2005 Nr. 1–15 kultûros þurnalas (1991– fondo Ukmergës Kæstutis Èesnaitis 1999); Ukmergës kultûros taryba (1991– (1991–1997); almanachas (2001), 1997); Ukmergës Vytautas Deltuvos kultûros kultûros draugija Èesnaitis (nuo almanachas (nuo 2002 m.) (nuo 1999 m.) 1999 m.) 5. Radviliðkio kraðtas Radviliðkio 2004–2005 Nr. 1–2. (kultûros ir istorijos vieðoji biblioteka; leidinys) Vilniaus radviliðkieèiø bendrija L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 119

6. Raguvos praeitis Parengëjai 1993–1998 T. 1–3. Vincas Ruzas, Romualdas Samavièius (nuo 1997 m.) 7. Kauno istorijos metraðtis Vytauto Didþiojo Vyr. redaktorius 1998–2005 T. 1–6. universitetas Zigmantas Kiaupa 8. Kupiðkis (kultûra ir Sudarytojas 2003–2005 Nr. 1–3. istorija) Vidmantas Jankauskas 9. Suvalkija (kultûros istorijos Prano Vaièaièio Vyr. redaktorius 1997–2005 Nr. 1–34 leidinys (1996–1999), draugija; VðÁ Zenius Ðileris etnokultûros istorijos þurnalo leidinys (1999–2001), „Suvalkija“ etnokultûros paveldo redakcija leidinys (nuo 2001 m.) 10. Ðiauliø metraðtis Ðiauliø miesto Rengëjas Jonas 1994–2003 Kn. 6–9 savivaldybë; Sireika (1994– Ðiauliø „Auðros“ 1999); sudarytoja muziejus (nuo Virginija 2003 m.) Ðiukðèienë (nuo 2003 m.) 11. Ðiaurietiðki atsivërimai M. Katiliðkio Redaktoriai: 1999–2005 Nr. 1–19 (Kraðto kultûros, istorijos vieðoji biblioteka Vitalija laikraðtis (1999), Pasvalio (1999–2003 m.); Kazilionytë kraðto kultûros, istorijos þurnalo (1999–2002), leidinys (1999–2004), visuomeninë Albinas Pasvalio kraðto istorijos ir redakcija (nuo Kazlauskas kultûros þurnalas (nuo 2004 m.) (2003), Antanas 2004 m.)) Ðimkûnas (nuo 2004 m.) 12. Þemaièiø þemë. Þemaitiu Regionø Redaktorë 1994–2005 Nr. 1–49 þemë (regionai, istorija, kultûriniø Danutë Mukienë kultûra, ðvietimas, iniciatyvø centras literatûra, paveldas) (nuo 2005 m.); Þemaièiø kultûros draugija (1994– 2004); Þemaièiø akademija; Þemaièiø akademinio jaunimo korporacija „Samogitia“ (nuo 2000 m.) 13. Þemaièiø praeitis Þemaièiø kultûros Ats. redaktorius 1990–2004 D. 1–11. draugija; Adomas Þemaièiø Butrimas akademija 14. Þiemgala (istorijos ir VðÁ „Þiemgalos“ Ats. redaktorius 1998–2005 Nr. 1–16. kultûros þurnalas) leidykla ir sudarytojas Vytautas Didþpetris 15. Þiemgalos kraðto praeitis „Þiemgalos“ Ats. redaktorius 1999–2005 T. 1–4. draugija; Vytautas VðÁ „Þiemgalos“ Didþpetris leidykla

120 LOKALÛS TYRIMAI

Summary variant the historical periodical of this type is divided into regional, local and mixed, according Regional and Local Historical to the second variant – into scientific, popular and Periodical in Lithuania in 1990–2005: mixed, according to the third – into periodicals of The Initiatives of Local Research mass media, chronicle and monograph. The article deals with the circumstances of Different publishing conceptions of regional origin of Lithuanian regional and local historical and local historical periodical highlighted the periodical but more attention is paid to the characteristic initiatives of local research. The discussion of particular examples (15 publications striving of this type of historical periodical to are analyzed deeper), their diversity and execute the coordinational functions of complex characteristics. In order to reveal the nature of the research with the help of ordered articles, scientific initiatives of the local research the tendencies of conferences and expeditions is emphasized. 1990–2005 historical periodical development of Moreover, the publishing of regional and local this type are being analyzed as well as problems historical periodical is understood by its publishers of redaction and publishing. as staged phenomenon in order to prepare more Even though the predecessor of Lithuanian fundamental works: bibliographies, encyc- regional and local historical periodical can be lopaedias, local monographs, even academic treated “Siauliai metrastis“ (“Siauliai chronicle“) histories. The situation of preparation and published in Siauliai in 1930–1938 we still can publishing of regional and local historical notice the roughness of the concept of this periodical in 1990–2005 highlighted some more publication. The first regional and local historical actual problems, i.e. lack of historical reflection periodicals such as „Aitvarai“ (“Brownies“), and spread of texts’ printing. The unequivalence „Anyksciai“, „Zemaiciu praeitis“ (“The Past of the of division of regional and local historical Lowlanders“) etc. were started to publish after periodical is clearly seen (e.g. local periodical Lithuania regained its independence in 1990. So prevails in Aukstaitija (Highland) while regional the year 1990–1991 is treated as the beginning of historical periodical prevails in Zemaitija Lithuanian regional and local historical periodical. (Lowland). The domination of historical periodical Richness and diversity of regional and local of popular character is clearly seen as well. historical periodicals makes search for appropriate Key words: bibliography; encyclopaedia; classification variants. There are offered three chronicle; regional and local historical periodical; alternative classification variants while the first local monograph; local research; catchwords, one is chosen as the basic. According to the first printing. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 121

SOCIALINIAI BEI EKONOMINIAI LOKALINIØ TYRIMØ ASPEKTAI VILNIAUS PEDAGOGINIO UNIVERSITETO MAGISTRANTØ SOCIOLOGØ DARBUOSE Juozas Bagdanavièius

Vilniaus pedagoginis universitetas, Ðevèenkos g. 39, LT–03111 Vilnius

Santrauka

Straipsnyje nagrinëjami socialiniai bei ekono- Magistrantûra yra aukðtesnioji studijø univer- miniai lokaliniø tyrimø aspektai Vilniaus pedago- sitete pakopa. Tai studentø pasirengimas aukðtos ginio universiteto magistrantø sociologø darbuo- kvalifikacijos profesiniam darbui ir savarankið- se, pabrëþiama teorinë ir praktinë ðiø darbø kiems moksliniams tyrimams. Magistrantø socio- reikðmë. Tautos likimas daug priklauso nuo jau- logø darbuose atsispindi esminis sociologijos tiks- nosios kartos átraukimo á moksliná tiriamàjá darbà. las – tyrinëti tikràjà visuomenës veiklà ir vystymàsi, Magistrantûra yra aukðtesnioji universitetiniø stu- operuojama apibendrinimais, bûdingais sociolo- dijø pakopa. Tai studentø pasirengimas aukðtos giniam màstymui. kvalifikacijos profesiniam darbui. Magistrantai so- Magistrantai sociologai remiasi faktais, jø dar- ciologai remiasi socialiniais faktais, jø darbai nu- bai nukreipti á tiesos paieðkas ir padeda kritiðkai kreipti á tiesos paieðkas ir padeda kritiðkai ávertin- ávertinti informacijà, gaunamà ið kasdieninio gy- ti informacijà, gaunamà ið kasdieninio gyvenimo. venimo. Ðiuo atveju sociologai atlieka tarytum Dauguma darbø priklauso mezolygiui arba mik- socialinio gydytojo vaidmená. Dauguma darbø pri- rolygiui. Pasigendama makrolygiu raðomø darbø. klauso mezolygiui (konkreèios sociologijos ðakos) Atskirø magistrantø darbø analizë parodë, kad jø arba mikrolygiui (taikomoji sociologija). Pasigen- kokybë þenkliai pagerëjo. Dauguma darbø yra lo- dama darbø makrolygiu, t. y. ið socialinës filoso- kalinio pobûdþio. fijos arba teorinës sociologijos. Raktaþodþiai: magistrantai; magistrø darbai; Surinkti socialiniai faktai ir neretai magistran- lokaliniai tyrimai. tø mechaniðkai sujungti nëra tiesos atspindþiai. Norint gauti patikimø teoriniø iðvadø, reikia nau- Dëstymas dotis nagrinëjamo dalyko teorinëmis paradigmo- mis. Todël „teorinë paradigma sociologams yra Tautos likimas labai priklauso nuo jaunosios pagrindinis visuomenës vaizdas, drausminantis ir kartos ásitraukimo á moksliná tiriamàjá darbà. Ta- teisinga linkme nukreipiantis tyrëjo màstymà bei èiau ðis darbas yra vienas ið sudëtingiausiø bei rei- mokslinio tyrimo procesà. Taèiau empiriniai fak- kalaujantis ne tik gilaus moksliniø þiniø suprati- tai taip pat veikia teorijas ir leidþia sociologams mo, bet ir kantraus, pasiaukojamo darbo. vienas teorijas patvirtinti ir atmesti arba patobu- Norint geriau paþinti socialinius reiðkinius, bû- linti kitas”1 . tina kompleksiðkai juos tirti ir nagrinëti ið ávairiø Panagrinëkime iðsamiau keletà magistrantø pozicijø, naudojant socialiniø mokslø metodolo- darbø: Gracijos Pleikienës magistro darbà „Tauta gijà ir metodus. Vieninga tikrovës reiðkiniø paþi- ir nacionalinë valstybë eurointegracijos sàlygo- nimo logika mokslinius tyrimus daro efektyves- mis (Lietuvos atvejis)2 , kurio vadovas prof. R. Gri- nius ir uþtikrina aukðtesná jø lygá. Tai ypaè svarbu gas; Auðros Lydienës darbà „Korupcija mokyklo- tyrinëjant socialinius reiðkinius, kuriuos determi- je: Vilniaus miesto viduriniø mokyklø mokytojø, nuoja objektyvûs ir subjektyvûs veiksniai, istori- tëvø ir moksleiviø nuostatos“3 , kurio vadovas prof. nës perspektyvos, visuomenës plëtros tendenci- V. Pruskus; Neringos Vitkauskienës darbà „Kaiðia- jos.

1 Maconis J. J., Sociology, New Jersey: Prentice-Hall, 1997. 2 Pleikienë G., Tauta ir nacionalinë valstybë eurointegracijos sàlygomis (Lietuvos atvejis), Magistro tezës, Vilnius, 2005. 3 Lydienë A., Korupcija mokykloje: Vilniaus miesto viduriniø mokyklø mokytojø, tëvø ir moksleiviø nuostatos, Sociologi- jos magistro baigiamasis darbas, Vilnius, 2005. 122 LOKALÛS TYRIMAI

doriø rajono pedagogø kvalifikacijos tobulinimo 60 proc. magistro darbo, o likusioji dalis (40 proc.) bûklë ir perspektyvos“4 – vadovas doc. T. Tamo- empirinë. Pastarojoje apibrëþtos pagrindinës prie- ðiûnas; V. Jasevièiaus darbà „Socialinë parama ðei- þastys, skatinanèios pedagogus dalyvauti korup- mai Lietuvoje: jos vertinimas“5 , kurio vadovas prof. ciniuose mainuose, iðsiaiðkintas korupcijos papli- J. Bagdanavièius. timas Vilniaus miesto vidurinëse mokyklose, G. Pleikienë apibrëþia eurointegracijos proce- identifikuota labiausiai paplitusi korupcijos forma sà ir jo raidos mechanizmà, apibendrina moksli- mokyklose, iðsiaiðkinta, kaip moksleiviai, jø të- nes interpretacijas tautinës tapatybës, nacionalu- vai ir pedagogai vertina korupcijà, pateiktos re- mo ir pilietiðkumo raidos plotmëje, aptaria komendacijos kovai su korupcija mokykloje. Pa- pilietiðkumà kaip naujøjø amþiø fenomenà ir jo sitvirtino keturios tyrimo hipotezës: 1) pedagogai santyká su tautiðkumu, áþvelgia lietuviø tautos per- ryþtasi dalyvauti korupciniuose mainuose dël sun- spektyvas vykstant integracijai á Europos Sàjun- kios materialinës padëties; 2) Vilniaus miesto mo- gà. Magistrantë suformulavo tris ginamas tezes ir kyklose korupcija egzistuoja, taèiau nëra plaèiai jas sëkmingai apgynë. Ji árodë tautiðkumo svarbà paplitæs reiðkinys; 3) labiausiai paplitusi korupci- eurointegracijos ir globalizacijos kontekste, taip jos forma mokyklose – dovana mokytojui; 4) mo- pat tautiðkumo ir pilietiðkumo sampratos ávairo- kiniai, jø tëvai ir pedagogai korupcijà vertina nei- væ, tø reiðkiniø santykio prieðtaringumà. Empiri- giamai. Remiantis tyrimo duomenimis, pateiktos nëje darbo dalyje aptariamas atliktas kokybinis rekomendacijos kovai su korupcija mokykloje ap- interviu su ávairaus amþiaus respondentais tautið- ima mokytojø atlyginimø didinimà, moksleiviø, kumo bei pilietiðkumo suvokimo ðiuolaikiniame mokytojø ir moksleiviø tëvø bendruomenës for- Lietuvos valstybës plëtojimosi etape klausimais. mavimà ir kitas svarbias priemones. Iðvados apima teorinës ir empirinës tyrimo daliø Treèiasis nagrinëjamas magistro darbas yra N. pagrindinius klausimus. Interviu atskleidë optimis- Vitkauskienës „Kaiðiadoriø rajono pedagogø kva- tiðkà poþiûrá á lietuviø tautiðkumo perspektyvà Eu- lifikacijos tobulinimo bûklë ir perspektyvos“. Áva- ropos ðaliø sandraugoje, nors nemaþa dalis ap- de pabrëþiama problemos reikðmë. Tyrimo proble- klaustøjø iðreiðkë susirûpinimà dël mûsø mà nusako pedagogø kvalifikacijos tobulinimo tautiðkumo ateities. Pastebima, jog palaipsnis gy- svarba ðiuolaikiniø iððûkiø atþvilgiu ir empiriniø venimo lygio kilimas vis labiau iðlaisvins þmones duomenø trûkumas. Darbe iðtirta bendrojo lavini- nuo egzistenciniø rûpesèiø ir suteiks jiems gali- mo mokyklø pedagogø kvalifikacijos tobulinimo mybæ skirti daugiau dëmesio saviðvietai, kultûri- bûklë ir perspektyvos, remiantis empiriniu tyrimu niam gyvenimui, dvasingumo ugdymui, tautiniø Kaiðiadoriø rajone. Ðio tyrimo metu buvo atlikta tradicijø puoselëjimui. Daugelis G. Pleikienës ap- anketinë pedagogø apklausa ir interviu su Kaiðia- klaustø respondentø mano, jog didþiausia atsako- doriø rajono ðvietimo ir kultûros paslaugø centro mybë uþ sàlygas tautos tæstinumui sudaryti tenka darbuotojais. Iðsiaiðkinta, kad pedagogø motyva- valstybei (valdþiai). Kiek maþiau vilèiø dedama cija tobulinti kvalifikacijà priklauso nuo jos sude- á pilieèiø visuomenines organizacijas. Vyrauja nuo- rinamumo su jø individualiais poreikiais, tikslais, monë, kad bûtent valstybë turi pasirûpinti tautos praktine veikla, moraline ir materialine parama. ekonomine ir dvasine gerove, saugia aplinka. Kol kas trûksta ávairesnio pobûdþio ir kokybiðkes- A. Lydienës magistro darbe „Korupcija mokyk- niø renginiø, atitinkanèiø jø poreikius, daugiau dë- loje: Vilniaus miesto viduriniø mokyklø mokyto- mesio kvalifikacijos tobulinimui mokytojai negali jø, tëvø ir moksleiviø nuostatos“ pagrindþiama dar- skirti dël laiko ir lëðø stokos. Mokytojai tebesijau- bo problema, apibrëþiama korupcijos fenomeno èia nepakankamai mokantys uþsienio kalbas, to- samprata, apþvelgiama korupcijos tipologija ir ko- dël turi maþai dalyvavimo tarptautiniuose rengi- rupcijos paplitimas Lietuvoje, aptariama korup- niuose patirties. Tebevyrauja tradicinës cijos átaka visuomeniniam gyvenimui, iðskirtos ko- kvalifikacijos këlimo formos: kursai, seminarai, sa- rupcijos pasireiðkimo schemos, iðanalizuoti varankiðkos literatûros studijos. Pedagogai pastebi korupcijos paplitimo ðvietime ypatumai: reiðki- atestacijos sistemoje naudojamà þiniø vertinimo mosi lygmenys, kilimo prieþastys, labiausiai pa- netobulumà, o kvalifikacijos këlimo rezultatus sieja plitusios ðvietimo sistemoje kyðininkavimo formos: su átaka mokiniø mokymuisi. Magistrantë nurodo dovanos, favorizmas ir protegavimas remiantis gi- pagrindines kliûtis, trukdanèias regioninës kvalifi- minystës ryðiais. Teorinë tyrimo dalis apëmë apie kacijos tobulinimo institucijoms siekti savo tikslø.

4 Vitkauskienë N., Kaiðiadoriø rajono pedagogø kvalifikacijos tobulinimo bûklë ir perspektyvos, Magistro baigiamasis darbas, Vilnius, 2005. 5 Jasevièius V., Socialinë parama ðeimai Lietuvoje: jos vertinimas, Sociologijos magistro baigiamasis darbas, Vilnius, 2005. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 123

Tyrimas parodë, kad pedagogai optimistiðkai þiûri deda kritiðkai ávertinti informacijà, gaunamà ið á kvalifikacijos tobulinimo sistemos perspektyvas. kasdieninio gyvenimo. Ketvirtas aptariamas magistranto sociologo dar- 3. Dauguma darbø priklauso mezolygiui (kon- bas tema „Socialinë parama ðeimai Lietuvoje: jos kreèios sociologijos ðakos) arba mikrolygiui (tai- vertinimas“. Ávade nagrinëjama tyrimo problema, komoji sociologija). Pasigendama darbø makro- jos aktualumas, tikslas, uþdaviniai, mokslinës hi- lygiu, t. y. ið socialinës filosofijos arba teorinës potezës, tyrimo metodologija, metodika ir strate- sociologijos. gija. Darbas susideda ið dviejø pagrindiniø daliø: 4. Atskirø magistro darbø analizë parodë, kad teoriniø tyrimø pagrindø ir tyrimo rezultatø. Teori- jø kokybë þenkliai pagerëjo: moksliðkai pagrindþia- nëje darbo dalyje iðanalizuota ðeimos deinstitu- ma nagrinëjama problema, tiksliau formuluojami dar- cionalizacijos prieþastys, socialinës paramos po- bo tikslai ir uþdaviniai, geriau formuluojami teori- litika Lietuvoje, valstybës paramos ðeimai sistema niai ir praktiniai sociologiniai klausimai. Iðvados ir jos efektyvumas, negatyvios elgsenos skatini- atspindi tiek teorinæ, tiek ir empirinæ darbo dalá. mo elementai socialinës paramos sistemoje ir re- 5. Dauguma darbø yra lokalinio pobûdþio, t. formos bûtinumas. Empirinëje darbo dalyje patei- y. nagrinëjamos problemos yra regioninës arba na- kiami struktûrizuoto interviu su ekspertais cionalinës. rezultatai ir anketinës respondentø apklausos re- zultatai. Pateikiama ádomi respondentø nuomo- Summary në apie poveiká, kurá ðeimoms daro socialinës ið- mokos ir kompensacijos. Tyrimai parodë, kad reikia The Social-economic Local Research in padidinti paramà ðeimoms, auginanèioms vaikus; a Masters of Sociology Scientific diferencijuoti vaiko globos paðalpos iðmokos dy- Examination Papers of Vilnius dá; padidinti minimalià pajamø ribà ir MGL; keis- Pedagogical University ti paðalpø skyrimo sàlygas, atsiþvelgiant á realias The main idea of the article is the social economic gyvenimo sàlygas; supaprastinti reikalavimus pa- local aspects analysation, the practical and theoretic ramai gauti, socialines paslaugas derinti su paðal- meaning of VPU masters-sociologists work. pomis. Formuluodamas iðvadas, magistrantas at- The Magistracy is an upper level of studies in siþvelgia á socialiniø darbuotojø, dirbanèiø su the university. It is Students preparation for a higher ðeimomis, nuomonæ. Kelia nerimà tai, kad dalis professional occupation. Social-economics ðeimø dël galimybës gauti paðalpas apsisprendë examination papers use social facts, the aim of neregistruoti santuokos, nenustatinëti net vaiko të- their job is in searching for truth so this activity vystës. Taip pat dalis ðeimø apsispræsdavo gimdy- helps to think critically or estimate somebodies ti vaikus dël galimybës gauti paðalpas. Socialinës knowledge. The majority of examination papers iðmokos skatina uþsiregistruoti darbo birþoje, ta- belong to meso-levels or semi levels and to èiau maþai skatina spræsti ásidarbinimo problemas. microlevels. There is lack of macrolevel. In conclusion, the examination of postgraduate Iðvados examination papers has shown that the quality of 1. Magistrantø sociologø darbuose atsispindi writing at this moment has became better. Most esminis sociologijos tikslas – tyrinëti tikràjà vi- scientific examination papers have a local suomenës veiklà ir plëtrà, operuojama apibendri- character. nimais, bûdingais sociologiniam màstymui. Key words: postgraduates; masters’ works; lo- 2. Magistrantai sociologai remiasi socialiniais cal researches. faktais, jø darbai nukreipti á tiesos paieðkas ir pa- 124 LOKALÛS TYRIMAI

VILNIUS PEDAGOGINIO UNIVERSITETO GEOGRAFIJOS KATEDRØ ATLIEKAMØ LOKALINIØ SISTEMØ TYRIMØ RAIDA, PADËTIS BEI PERSPEKTYVA Algirdas Stanaitis

Vilniaus pedagoginis universitetas, Studentø g. 39, LT–08106 Vilnius El. paðtas: [email protected]

Santrauka

Straipsnyje pristatomi Vilniaus pedagoginio yra didesnë ar maþesnë teritorija, t. y. lokalinë universiteto Gamtos mokslø fakulteto atliekami sistema. lokaliniø sistemø tyrimai. Akcentuojama tokiø ty- Paminëtina, kad lokalinius tyrimus vykdo ir kitø rimø svarba geografijos moksle – didelë dalis ge- Gamtos fakulteto specialybiø dëstytojai bei stu- ografiniø tyrimø skirta ávairaus lygio lokalinëms dentai. Ypaè tai bûdinga biologams ir ið dalies che- sistemoms nagrinëti. Pristatoma ir lokalinës siste- mikams, nors ðie mokslai priskiriami kitoms sri- mos geografijos moksle samprata, jà apibrëþiant tims. Biologija priklauso biomedicininiams, o tam tikra teritorija, kurià riboja gamtinës ar admi- chemija – fiziniams mokslams. nistracinës ribos. Atskirai aptariami lokaliniø sis- Dël to lokaliniai tyrimai bûdingi ne tik socia- temø atskirø komponentø, taip pat ir kompleksi- liniams ar humanitariniams mokslams, jie yra ne niai ðiø sistemø tyrimai. Paþymimas visos fakulteto tik jø monopolija. Ðiuos tyrimus daugiau ar ma- akademinës bendruomenës indëlis tiriant lokalias þiau vykdo daugelio mokslø atstovai. sistemas – apþvelgiama tiek studentø dalyvavi- Ðiame straipsnyje nagrinëjama Vilniaus peda- mas lokaliniø sistemø tyrime, kur akcentuojamas goginio universiteto Geografijos katedrø atlieka- ir auklëjamasis aspektas, tiek fakulteto moksli- mi tyrimai, sukaupta patirtis, kalbama apie susi- ninkø raðomi moksliniai straipsniai bei ginamos formavusiø ðiø tyrimø sistemà. Skirtingo lygio daktaro disertacijos. lokalinius tyrimus atlieka ne tik dëstytojai, bet ir Raktaþodþiai: lokalinës sistemos; lokaliniø sis- studentai, raðydami kursinius, bakalauro (buvusius temø tyrimai; lokaliniai tyrimai. diplominius) bei magistro darbus. Ávadas Dëstymas Geografija – mokslø sistema, kuri apima gam- Lokalinës sistemos – svarbiausias tos ir visuomenës mokslø ðakas, tirianèias gamti- geografijos tyrimø objektas nius ir gamybinius teritorinius kompleksus bei jø komponentus. Ji susideda ið dviejø sàveikaujan- Lokalinë sistema geografijoje suvokiama kaip èiø posistemiø – fizinës, arba gamtinës, ir ekono- tam tikra teritorija, kurià riboja gamtinës arba ad- minës-socialinës, arba visuomeninës, geografijos. ministracinës ribos. Natûralesnë yra gamtiniø ri- Taigi geografija – integruotas mokslas, kurio tyri- bø nulemta lokalinë sistema. Jos pavyzdþiu gali mo objektas yra geografinë aplinka su jos kompo- bûti eþeras, pelkë, eþero, pelkës ar upës basei- nentais – gamta, gyventojais, ûkiu1 . nas. Ðioje teritorijoje vykstantys gamtiniai ir vi- Dabartinis jos priskyrimas prie fiziniø mokslø suomeniniai-socialiniai procesai vienas kità le- (fizikos, matematikos, chemijos, astronomijos) në- mia bei formuoja lokalinës sistemos raidà. ra tikslus. Jis atitinka tik gamtinës geografijos tu- Lokalinë sistema, nusakoma pagal administ- riná. Visuomeninë geografija priskirtina sociali- racines ribas, yra kaimo, miestelio, seniûnijos, niams mokslams. miesto, savivaldybës ar net apskrities teritorija. Geografijos mokslas remiasi ekspedicijø metu Jos ribos nustatytos dirbtinai ir daþnai nesutampa atliktais tyrimais, stacionariniø stebëjimø duome- su natûraliø lokaliniø sistemø ribomis. Seniûnija nimis, teritorijos kartografavimu, statistikos duo- ar administracinis rajonas gali priklausyti keliems menø panaudojimu. Specifinis geografijos duome- upiø baseinams, keliems kraðtovaizdþiams ar skir- nø sisteminimo ir dësningumo atskleidimo bûdas tingiems fiziniams bei geografiniams rajonams.

1 Kudaba È., Tarybø Lietuvos enciklopedija, Vilnius, 1985, p. 601–602. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 125

Geografijai, kuri atlieka gamtos, gyventojø ir net ir atskiriems Europos regionams. Èia gali bûti ûkio tyrimus, beveik idealiai tinka vykdyti loka- priskiriami darbai, susijæ su apledëjimø suformuoto liniø sistemø tyrimus. Visuomeninë geografija, pri- reljefo tyrimu, Nemuno upës baseinu, ledyninës klausydama socialiniams mokslams, paremta vi- kilmës eþerais ir jø paplitimu, gyvenvieèiø tipais, suomenës raidos dësniais, taèiau ji yra glaudþiai bioprodukcinio ûkio bruoþais ir t. t. susijusi su gamtine geografija. Juk neámanoma ra- Geografijoje plaèiai atliekami ávairaus lygio cionaliai nagrinëti gamybos paskirstymo, plëtros ir sudëtingumo lokaliniø sistemø tyrimai. Tokius dësningumø ar gyvenvieèiø iðdëstymo principø tyrimus vykdo ir Vilniaus pedagoginio universite- neatsiþvelgiant á gamtines sàlygas. Gamtinës ge- to geografai: dëstytojai ir geografijos programà stu- ografijos vykdomi tyrimai privalo atsiþvelgti á vi- dijuojantys studentai. Ðiø tyrimø pagrindu raðomi suomenës daromà poveiká gamtinei aplinkai. kursiniai, bakalauro bei magistro darbai, rengia- Atliekant lokaliniø sistemø kompleksinius ty- mos daktaro disertacijos, moksliniai ir mokslo po- rimus, sistematizuojami ir apibendrinami ávairûs puliarinimo straipsniai. Lokaliniai tyrimai buvo at- duomenys apie gamtà, gyventojus, ûká, kultûrà liekami per visà Vilniaus pedagoginio universiteto bei socialinæ organizacijà. Taigi tokie tyrimai pa- Geografijos katedrø egzistavimo laikmetá, t. y. per teikia „vieningà apibendrinantá þvilgsnᓠá gam- 60 metø. tos, ûkio ir socialinius bei teritorinius reiðkinius. Ilgainiui Geografijos katedrose susiformavo to- Be to, daþnai atliekami ne kompleksiniai, bet kia lokaliniø sistemø tyrimø tradicija. komponentiniai lokaliniø sistemø tyrimai. Iðski- Pirmosios pakopos lygio tyrimus plaèiai vykdo riamos dvi tokiø komponentiniø tyrimø kryptys: stacionarinio ir neakivaizdinio skyriaus studentai, gamtiniai ir visuomeniniai (ekonominiai-sociali- raðydami kursinius ir bakalauro darbus. Tokiø dar- niai) tyrimai. Taip pat gali bûti atliekami dar de- bø tematika pakankamai plati, bet daþniausiai su- talesni tiek vienos, tiek kitos krypties atskirø kom- sijusi su gamtinës ar visuomeninës geografijos at- ponentø lokaliniai tyrimai. Tarp gamtinio skirø komponentø nagrinëjimu. Teritoriniu poþiûriu pobûdþio lokaliniø tyrimø gali bûti vykdomi rel- kursiniai darbai skirti kaimo, seniûnijos, eþero ba- jefo, hidrografiniai, klimato ir mikroklimato, au- seino, saugomos teritorijos kurio nors komponen- galijos ir kitø komponentø tyrimai. Prie visuome- to apraðymui. ninës krypties tyrimø priskirtini gyventojø ir Bakalauro darbuose lokalinë teritorija gali bû- gyvenvieèiø sistemos, pramonës ir verslø, biopro- ti nagrinëjama ir kompleksiðkai. Tokiø darbø pa- dukcinio ûkio, kultûros bei ðvietimo ástaigø, rek- vyzdþiais gali bûti: · seniûnijos gamtinës sàlygos, reaciniø vietø ir kitokie tyrimai. · upës baseino gamtinës sàlygos, · eþero baseino geografinis apibûdinimas, · regioninio parko ge- Lokaliniø tyrimø sistema ografinis apibûdinimas, · rajono gyventojai ir gy- venvietës ir kt. Pagal mokslo darbuotojø, dëstytojø ir studentø Antrosios pakopos lokaliniø sistemø tyrimus atliekamø lokaliniø sistemø tyrimø intensyvumà vykdo kai kurie magistrantai ir katedrø dëstyto- geografijoje iðskiriamos dvi tyrimø pakopos (ly- jai. Tarp magistrantø tokià galimybæ turi tie, kuriø giai). darbai yra tæstinio pobûdþio ir kurie tokiam dar- Pirmoji tyrimø pakopa atitinka empiriná paþi- bui vykdyti turi noro ir sugebëjimø. Geografijos nimo lygá. Ðiuo metu yra renkami bei saugomi duo- katedros puoselëjama tradicija, kad kuo daugiau menys apie ávairias lokalines sistemas ar atskirus stropesniø studentø vykdytø tæstinius darbus ta pa- jø komponentus, juos bandoma sisteminti. Surinktø èia tema. Pageidautina, jog pradëjus raðyti kursi- duomenø nesistengiama plaèiai apibendrinti ar nu- ná darbà ir toliau studijuojant, jis bûtø iðplëtotas statinëti tarpusavio komponentiniø ryðiø. iki magistro. Toks studentas, raðydamas magistro Toliau lokalinës sistemos nagrinëjamos remian- darbà, vykdo ekspedicinius-lauko tiriamuosius dar- tis geografijoje naudojamais moksliniais metodais. bus. Jø metu atlieka ávairius matavimus, kasa ka- Tai jau antroji tyrimø pakopa. Ðiuo metu svarbu sinius, renka græþiniø duomenis, vykdo anketinæ atskleisti esamus prieþastingumo ryðius tarp atskirø gyventojø apklausà, bendrauja su vietiniais þmo- gamtiniø ir visuomeninës aplinkos komponentø, nëmis bei kraðtotyrininkais. nustatyti jø svarbà lokalinëje sistemoje. Svarbiau- Tokiø magistro darbø pavyzdþiu galëtø bûti: sia sukauptø duomenø bei jø kaitos pagrindu prog- · seniûnijos geografinis apibûdinimas, · rajono kai- nozuoti galimà tolesnæ lokalinës sistemos raidà. mo gyventojø ir gyvenvieèiø raida po Antro pa- Sukauptø duomenø, gautø atlikus lokaliniø sis- saulinio karo, · eþero baseino gamtinës sàlygos, temø tyrimus, pagrindu daromi platesnio pobûdþio · regioninio parko panaudojimas poilsiui bei tu- apibendrinimai, kurie jau iðeina uþ lokaliniø sis- rizmui ir kt. temø tyrimø ribø. Jie bûdingi visam kraðtui arba 126 LOKALÛS TYRIMAI

Lokaliniø sistemø tyrimus atlieka ir katedrø dës- Didelë dalis magistro darbø, kuriuose nagrinë- tytojai, rengdmi daktaro disertacijas, atlikdami jamos lokalinës sistemos, yra bakalauro, o nere- praktinio pobûdþio ûkiskaitinius-uþsakomuosius tai ir kursiniø darbø tæsiniai. Tokiø darbø tematika darbus, rinkdami medþiagà moksliniams ar moks- apima ne tik gamtinæ ir visuomeninæ geografijà, lo populiarinimo darbams. Apie tai tolimesniame bet ir demografijà, ekologijà, gamtosaugà, edu- skyriuje. kologijà. Geografijos katedrø dëstytojø atliekami loka- Vilniaus pedagoginio universiteto linës tematikos darbai yra susijæ su daktaro diser- tacijø raðymu. Tokiems tyrimams parama gauna- geografø darbai apie lokalines ma ið Valstybinio mokslo ir studijø fondo bei kitø sistemas bei darbø tematika ðaltiniø. Vilniaus pedagoginio universiteto Geografijos Ið parengtø daktaro disertacijø paminëtinas Da- katedrose atlikta daug ir ávairaus lygio darbø, su- riaus Èesnavièiaus darbas „Didþiøjø Lietuvos mies- sijusiø su lokaliniø sistemø nagrinëjimu. Tai kur- tø priemiestiniø zonø þemës naudojimo geografi- siniai, bakalauro (buvæ diplominiai), magistro dar- niai ypatumai (Vilniaus ir Klaipëdos priemiesèiø bai. Aukðtesnio lygio darbø – daktaro disertacijø, pavyzdþiu) ir Virginijaus Gerulaièio darbas „Mer- monografijø – þenkliai maþiau. kio baseino upiø slëniø apgyvendinimo raida“. Bakalauro (anksèiau diplominiai) ir magistro Mokslo ir studijø fondas finansavo lokalinio po- darbai geografijos katedrose raðomi nuo 1965 me- bûdþio darbus, susijusius su Dzûkijos ir Þemaiti- 3 tø. Nuo to laiko parengta daugiau kaip 350 diplo- jos nacionaliniø parkø , Trakø miesto ir apylinkiø miniø, apie 200 bakalauro ir 130 magistro darbø. geodemografiniais, ekonominiais ir socialiniais ty- Ið jø ne maþiau kaip 3/5 yra susijæ su lokaliniø rimais. Rytø Norvegijos tyrimø institutas finansa- sistemø nagrinëjimu. Visi diplominiai, bakalauro vo projektà „Aukðtaitijos nacionalinis parkas: kai- 4 ir magistro darbai saugomi katedrø archyvuose2 . mai ir gyventojai“ . Tarp buvusiø diplominiø darbø dominavo em- Miestø savivaldybës remia tokius projek- pirinio pobûdþio darbai, kuriuose nagrinëjama tus, kurie susijæ su jø teritorija ir yra taikomo prak- ávairiø rajonø bendras geografinis apibûdinimas, tinio pobûdþio. Plungës rajono savivaldybë rëmë 5 rajonø lankytinos ir saugotinos vietos, gyventojai projektà, skirtà Plungës rajonui , o Telðiø apskri- 6 ir gyvenvietës. Parengti darbai minëtais aspektais ties savivaldybë – projektà, skirtà apskrièiai . Ty- apëmë visus Lietuvos rajonus. Kitø diplominiø dar- rimø pagrindu iðleista monografija „Þemaièiø þe- bø tematika labai ávairi. Tai eþerø ar jø grupiø ge- më“. ografinis apibûdinimas, atskirø miestø geografinë Vilniaus miesto savivaldybë rëmë tokius pro- apþvalga, darbai yra skirti atskiriems kaimams, jektus: „Vilniaus miesto verslo teritorinës sklaidos kolûkiams, tarybiniams ûkiams, buvusioms ûkiø þemëlapis“, „Socialinæ paramà gaunanèiø asme- 7 centrinëms gyvenvietëms, draustiniams ir kitoms nø ir bedarbiø padëties Vilniaus mieste analizë“ . lokalinëms sistemoms. 2001–2004 m. dalyvauta tarptautiniame pro- Bakalauro darbø tematika dar ávairesnë. Be jekte „Regionø konkurencingumas pereinant á rin- anksèiau minëta tematika paraðytø darbø, atsira- kos ekonomikà“. Já finansavo Lenkijos Ministrø do ir kitokio pobûdþio, t. y. tokiø, kurie geriau ati- Taryba. Projekte dalyvavo Baltarusija, Latvija, Lie- tinka pasikeitusià politinæ bei ekonominæ ðalies tuva ir Lenkija. Tyrimø metu buvo nagrinëjamos 8 situacijà. Tai darbai apie rezistencijos sàlygas at- Alytaus ir Utenos apskritys . skiruose administraciniuose rajonuose, atskirø re- Dar 1996 m. buvo organizuota konferencija gioniniø parkø geografinis apibûdinimas, rajonø „Gimtinës geografijos mokymas bendro lavinimo ûkininkø geografija, darbai apie rajonø ekologi- mokykloje“, skirta lokalinio pobûdþio tyrimams. nes sàlygas, klimato ypatybes, miestø gyventojø Jà rëmë Plungës akcinë bendrovë „Linø audiniai“ 9 nacionalinës sudëties kaità ir t. t. ir uþdaroji akcinë bendrovë „Baltai ir Co“ .

2 VPU Geografijos katedrø archyvas, Diplominiai, bakalauro, magistro darbai, Vilnius, 1965–2005. 3 Stanaitis S., Dzûkijos nacionalinis parkas: kaimai ir gyventojai, Vilnius, 2001. 4 Stanaitis S., Aukðtaitijos nacionalinis parkas: kaimai ir gyventojai, Vilnius, 1998. 5 Garunkðtis A. ir kt., Plungë – Babrungo kraðtas, Kaunas, 1993. 6 Kontvainas R. ir kt., Þemaièiø þemë, Vilnius, 1999. 7 Stanaitis S., Èesnavièius D., Vilniaus miesto teritorinës sklaidos þemëlapis. Tyrimø ataskaita, Vilnius, 2002. 8 Stanaitis A., Kontvainas R., Alytaus ir Utenos apskrièiø ámoniø ypatumai ûkio transformacijos sàlygomis, Geografija, Vilnius, 2005, t. 41, 1 sàs., p. 28–33. 9 Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministerija, Gimtinës geografijos mokymas bendrojo lavinimo mokykloje, Vil- nius, 1996. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 127

Lokaliniø tyrimø perspektyva, Iðvados problemos 1. Lokaliniø sistemø tyrimas uþima svarbià vie- Lokaliniai tyrimai, sudarydami þenklià tyrimø tà geografijos moksle. Didelë dalis geografiniø ty- dalá geografijos moksle, bus vykdomi ir ateityje. rimø skirta ávairaus lygio lokalinëms sistemoms Vilnius pedagoginio universiteto Geografijos ka- nagrinëti. Geografiniai tyrimai, apimantys gam- tedrose jie bus atliekami tol, kol veiks paèios ka- tos, gyventojø ir ûkio tyrimus, idealiai tinka kom- tedros ir bus sudarinëjamos geografijos studijø pro- pleksiniam lokaliniø sistemø nagrinëjimui. gramos. Tas pats pasakytina ir apie biologijos bei 2. Lokalinë sistema geografijoje suprantama chemijos mokslus. kaip tam tikra teritorija, kurià riboja gamtinës ar Geografijos katedrose nagrinëjant lokaliniø ty- administracinës ribos. Tokiø sistemø pavyzdþiu ga- rimø perspektyvà, pirmiausiai kyla klausimas, ar li bûti eþeras, pelkë, upës baseinas, kaimas, se- visi esami rezervai panaudoti, kokios ðiø tyrimø niûnija, savivaldybë. ateities galimybës? Manome, kad ateityje yra ga- 3. Vilniaus pedagoginio universiteto Geografi- limybiø ðiuos tyrimus tobulinti ir plësti. Lokalinius jos katedrose daug dëmesio skiriama ávairaus ly- tyrimus turëtø atlikti geografijos specialybës ma- gio lokaliniø sistemø tyrimams. Jie skirti tiek at- gistrantai. Jie per dvejus metus gali tirti nedideles skiriems, tiek ir kompleksiniams ðiø sistemø teritorijas, o vëliau parengti darbus, kurie bûtø pub- komponentams apibûdinti. likuojami, skelbiami visuomenei. 4. Duomenø, gautø tiriant lokalines sistemas, Ðiems tyrimams reikia racionaliau panaudoti pagrindu daromi platesnio pobûdþio apibendrini- lauko praktikas, ypaè praktikà, numatytà magist- mai, raðomi moksliniai straipsniai, daktaro diser- rantø programoje. Dabar programoje apsiriboja- tacijos. ma edukologiniu turiniu, neretai kartojama baka- 5. Studentø dalyvavimas lokaliniø sistemø ty- lauro programa. Tokios praktikos metu rime turi svarbià auklëjamàjà reikðmæ. Juk meilë magistrantas atliktø ekspedicinio pobûdþio tyri- ir pasididþiavimas gimtuoju kraðtu siejamas su mus, detaliai susipaþintø su tiriamuoju objektu. kraðto gamtiniø, istoriniø kultûriniø objektø, ku- Lokaliniams tyrimams vykdyti labai svarbi fi- rie yra lokaliniø tyrimø objektai, paþinimu. nansinë rëmëjø parama. Jø paieðka yra gana ak- tuali. Tyrimus gali remti ne tik Mokslo ir studijø Summary fondas ar atskiros savivaldybës, bet ir verslinin- kai, atskiros institucijos. Tiesa, jø remiami tyri- Research of Local Systems in mai daþniausiai yra gamybinio praktinio pobûdþio. Geography Departments of Vilnius Taèiau tokiø tyrimø metu surinkti duomenys gali Pedagogical University: Development, bûti panaudoti platesniems apibendrinimams, Status and Prospects mokslinio pobûdþio straipsniams rengti. Local systems is the most important subject of Dirbant pedagoginá darbà, vykdyti mokslinius, geographical investigations. Such investigations tarp jø ir lokaliniø sistemø, tyrimus nëra lengva. are carried on in Geography departments of the Dideli pedagoginio darbo krûviai, pasirengimas VPU, and results are discussed in research works paskaitoms ir praktiniams uþsiëmimams atima of students, bachelors, masters as well as in daug laiko. Moksliniams tyrimams telieka savait- doctoral theses. Students‘ involvement in these galiai ar atostogos. Nëra lëðø rengti ekspedicijoms, researches are important from the educational point be kuriø gamtinio pobûdþio lokaliniø sistemø ty- of view. Love for and pride in the motherland is rimai praktiðkai neámanomi. Brangiai kainuoja linked with the knowledge of one‘s native land samdyti transporto priemones, trûksta lëðø prie- thus with investigations of local systems. taisams, kurie bûtini tyrimams atlikti. Dirbant in- Keywords: local; system; geography; territory; tensyvø pedagoginá darbà, moksliniams tyrimams bachelor; master. laiko beveik nelieka. Dël to tokius tyrimus vykdo tik stipriai pasiryþæ ir entuziaztingi þmonës. 128 LOKALÛS TYRIMAI

ÐIAULIØ APSKRITIES VIETOVIØ LOKALINËS ISTORIJOS TYRIMAI: MOKSLIÐKUMO, REPREZENTATYVUMO, PRAGMATIZMO ASPEKTAI Jonas Sireika

Ðiauliø universitetas, Viðinskio g. 38, LT– 76352 Ðiauliai El. paðtas: [email protected]

Santrauka Ðiauliø apskrityje per pastaràjá deðimtmetá kom- logai, sociologai ir kiti mokslininkai. Jø atliktà ti- pleksiðkai tyrinëtos kai kurios vietovës, iðleistos lo- riamàjá darbà vainikavo „Versmës“ leidyklos ið- kalinës monografijos apie Þagaræ, Gruzdþius, Kur- leistos knygos „Lygumai. Staèiûnai“ ir „Papilë“4 , ðënus, Lygumus, Staèiûnus ir Papilæ. Jose talpinami priklausanèios Lietuvos valsèiø serijai. Kaip pa- lokaliniø tyrimø rezultatai. Ðiame straipsnyje ban- þymëjo Lietuvos kraðtotyros draugijos pirmininkë doma analizuoti paskelbtus atliktø istorijos tyrimø I. Seliukaitë, lokaliniø tyrimø rezultatø paskelbi- rezultatus moksliðkumo, reprezentatyvumo, prag- mo tikslas yra „gràþinti atmintá ðiandien gyvenan- matizmo aspektais. Straipsnio autorius daro iðva- èiai ir kurianèiai kartai, áduoti seneliø iðsaugotà dà, kad pateiktos medþiagos apimtimi, moksliniu atmintá á anûkø lûpas, iðmokyti juos branginti gim- brandumu, praeities nuðvietimo laipsniu ið visø kny- tinæ, didþiuotis þmonëmis, sukûrusiais materiali- gø iðsiskiria „Lygumai. Staèiûnai“ ir „Papilë“. Mo- nes ir dvasines vertybes“5 . Ið tiesø globalizacijos nografija „Lygumai. Staèiûnai“ laikytina labiausiai sàlygomis postmodernistinës kultûros akivaizdo- pavykusiu lokalinës istorijos darbu. je atskirø vietoviø sparèiai nykstanèios atminties Raktaþodþiai: Istorija; praeitis; lokalinë istori- ir praeities tyrimas bei iðsaugojimas yra itin aktu- ja; lokaliniai istorijos tyrimai; lokalinë monogra- alus. Jis aktualus ne tik todël, kad padeda plëtoti fija; moksliðkumas; pragmatizmas. istorijos mokslà, bet ir todël, kad gali prisidëti prie tautinio identiteto iðsaugojimo, tautos gyvasties Ávadas palaikymo. Nors Ðiauliø apskrities vietoviø lokaliniai tyri- Per paskutiná deðimtmetá Ðiauliø apskrityje, mai aktyviai vykdomi jau apie deðimt metø (ne- kaip ir visoje Lietuvoje, suaktyvëjo lokalinës is- átraukiant Ðiauliø miesto), bet iki ðiol jie nesusi- torijos tyrimai. Juos vykdë Ðiauliø universiteto Is- laukë bent kiek didesnio istorikø dëmesio, nëra torijos katedros dëstytojai, Ðiaurës Lietuvos isto- moksliniø straipsniø, kuriuose bûtø bandoma ap- rijos centro darbuotojai, Vilniaus pedagoginio þvelgti nuveiktà darbà, iðleistas knygas. universiteto istorikai, istorikai, dirbantys ðalies Ðio straipsnio tikslas – aptarti Ðiauliø apskri- mokslo ir kultûros ástaigose. Atskirø apskrities vie- ties vietovëms skirtus istorinius darbus moksliðku- toviø lokaliniø tyrimø iniciatyva priklauso Lietu- mo, reprezentatyvumo, pragmatizmo aspektais. vos kraðtotyros draugijai, kuri organizavo komplek- sines ekspedicijas á atitinkamas vietoves (kraðtotyros ekspedicijas po Lygumø ir Staèiûnø Dëstymas valsèiø suorganizavo Þiemgalos draugija, o Papi- Ðiauliø apskrities vietovëms skirtos knygos ty- lës valsèiø tyrinëjo Versmës leidyklos suburti moks- rinëjimø apimtimi, moksliniu brandumu nëra vie- lininkai ir kraðtotyrininkai). Kraðtotyros ekspedi- nodos. Sàlygiðkai jas bûtø galima suskirstyti á dvi cijose surinktos ir apdorotos medþiagos pagrindu grupes. Pirmajai grupei priskirtinos knygos „Gruz- parengti ir iðleisti leidiniai „Þagarë“1 , „Gruz- dþiai“ ir „Kurðënai“, antrajai – „Lygumai. Staèiû- dþiai“2 , „Kurðënai“3 . Kompleksinëse ekspedici- nai“ ir „Papilë“. Pirmosios grupës knygos yra pa- jose prie kraðtotyrininkø prisijungë istorikai, filo- lyginti nedidelës apimties (iki 500 psl.), parengtos

1 Þagarë, Vilnius, Versmë, 1998, p. 911. 2 Gruzdþiai, sud. L. Varkalienë, Vilnius: Þuvëdra, 1999, p. 462. 3 Kurðënai, sud. I. Seliukaitë, Klaipëda: S. Jokuþio leidykla-spaustuvë, p. 503. 4 Lygumai. Staèiûnai, sud. R. Jurgaitis, Vilnius: Versmë, 894 p.; Papilë, sud. V. Girininkienë, Vilnius: Versmë, I d., p. 1072. 5 Seliukaitë I., Ekspedicijos derlius. Gruzdþiai, p. 67. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 129 kraðtotyrininkø iniciatyva ir daugiausia jø jëgo- ti laikomos grynomis monografijomis. Jos taip pat mis. Antrosios grupës knygos yra kelis kartus di- nëra ir kraðtotyros darbø rinkiniai. Pavadinimas desnës apimties, parengtos dalyvaujant ir vado- lokalinës monografijos, manau, gali bûti vartoja- vaujant profesionaliems istorikams, pasitelkus mas tiktai nesant geresnio, tikslesnio þodþio, at- daugiau jëgø ið akademiniø institucijø. Leidinys, spindinèio darbo turiná. skirtas Þagarei, ðiuo poþiûriu uþima tarpinæ padë- Ne visi Ðiauliø apskrities vietovëms skirti dar- tá. Jis atsiremia á Vilniaus universiteto kraðtotyri- bai domina ðio straipsnio autoriø, o tik tie, kurie ninkø ekspedicijà, suorganizuotà dar sovietme- priskirtini istorijai ir reprezentuoja vienà ar kità èiu, 1975 m., kai domëtis lokaline istorija ir kultûra vietovës praeities pusæ, aspektà, faktà. Dauguma nebuvo skatinama. Matyt, todël ir tos ekspedici- istorinës medþiagos yra patalpinta skyriuje, kuris jos kompleksiniø tyrinëjimø rezultatai, praturtinti vienose knygose vadinamas „Praeitimi“9 , kitose – vëliau surinktø duomenø ir moksliðkai apdoroti, „Istorija“10 . Vienoká ar kitoká pavadinimà turinèio pasiekë skaitytojà tiktai treèiojo tûkstantmeèio ið- skyriaus turiná sudaro ir moksliniai straipsniai, ir vakarëse. kraðtotyros darbai. Taigi turinys yra tas pats, o pa- Visø èia nagrinëjamø knygø struktûra panaði: vadinimas – skirtingas. Èia galima áþvelgti dile- yra skyriai apie proistoræ, istorijà (praeitá), kultû- mà, nes ðios sàvokos nëra tapaèios. Sàvokos pra- rà, ðvietimà, kalbà, þymius þmones. Lietuvos vals- eitis reikðmë – buvusieji laikai, tai, kas jau buvo. èiø serijos knygose dar raðoma ir apie gamtà. Ta- Ði sàvoka yra neutrali, neangaþuota. Istoriniame èiau yra ir skirtumø, atspindinèiø tam tikrø akcentø diskurse ji vartojama maþai. Sàvoka istorija turi lokalinës istorijos tyrinëjimuose kaità. Antai kny- keletà reikðmiø. Visø pirma ji reiðkia mokslà, ti- goje „Þagarë“ raðoma apie tradicinæ kultûrà, o mo- riantá praeitá, o paskui pasakojimà (naratyvà) apie nografijose „Gruzdþiai“ ir „Kurðënai“ – apie kul- praeitá, ir galiausiai ji gali reikðti tà patá, kà ir sà- tûrà apskritai, knygose „Lygumai. Staèiûnai“ ir voka praeitis, tai yra buvusius laikus. Istorikai pa- „Papilë“ – apie etninæ kultûrà. Kalbai daugiau dë- prastai vartoja ðià sàvokà pirmàja ir antràja reikð- mesio skiriama Lietuvos valsèiø serijai priklau- me. Vartojant antràja reikðme sàvoka praeitis nëra sanèiose knygose, kur savo tyrinëjimø rezultatus tapati sàvokai istorija, nes ne visa praeitis yra is- aptarë filologai J. Pabrëþa, S. Tumënas, G. Èepai- torija. Kaip raðo garsus britø istorikas E. H. Karras, tienë ir kiti6 . Pasidþiaugus atskiroms apskrities vie- ne visi praeities faktai yra istoriniai. Kiekvienas tovëms skirtø knygø „derliumi“, kyla klausimai praeities faktas gali tapti istoriniu tik tuo atveju, dël jose dëstomos medþiagos objektyvumo (moks- jeigu istorikas iðkelia jo svarbà ir reikðmæ11 . Ame- liðkumo), praeities reprezentatyvumo ir pagaliau rikieèiø istorikas H. White pabrëþia, kad tikri ávy- pragmatizmo, t. y. ðiø knygø naudingumo, pato- kiai patys savaime dar nëra istorija12 . Kadangi ana- gumo naudotis. Pirmiausia derëtø apsispræsti, kaip lizuojamame lokaliniø monografijø skyriuje turëtume vadinti ðias knygas. Leidinio, skirto Kur- pirmiausia talpinami istorikø darbai, moksliniai ðënams, áþangoje LKD pirmininkë I. Seliukaitë ra- straipsniai, tai skyriaus pavadinimas „Istorija“ bû- ðo, kad tai yra „dar viena kraðtotyros knyga“7 ir tø visiðkai tinkamas. Bet kadangi ðiame skyriuje kad „knygos struktûra panaði á kitø lokaliniø mo- spausdinami ir kraðtotyros darbai, ir atsiminimai, nografijø“8 struktûrà. Vadinasi, kraðtotyros knyga ir net archyviniai dokumentai, dël to atsiranda tu- yra ir lokalinë monografija. Atrodo, kad I. Seliu- rinio atitikimo pavadinimà problema. Ðioje situ- kaitë èia nëra tiksli, nes þodþiai „lokalinë mo- acijoje atrodo, kad skyriaus pavadinimas „Praei- nografija“ suponuoja moksliná leidiná, ne kraðto- tis“, kaip yra lokalinëse monografijose „Þagarë“ tyriná, kuriam nekeliami mokslo reikalavimai. ir „Lygumai. Staèiûnai“, mokslo poþiûriu labiau Taèiau monografijoje „Kurðënai“ ir kitoms vieto- vykæs, labiau priimtinas, nes ten talpinama me- vëms skirtose knygose spausdinami ne tik moks- dþiaga yra apie buvusius laikus. Jos pateikimo for- liniai straipsniai bet ir kraðtotyros darbai, atsimi- ma ðiuo atveju nëra svarbi. Manytina, kad sky- nimai, tautosaka, o Lietuvos valsèiø serijos riaus pavadinimo „Praeitis“ pakeitimas „Istorija“ leidiniuose – ir archyviniai dokumentai. Taigi lokalinëse monografijose „Gruzdþiai“, „Kurðënai“, mokslo poþiûriu nagrinëjamos knygos negalëtø bû- „Papilë“ yra þingsnis atgal. Mano nuomone, ðis

6 Þr.: Papilë, p. 11. 7 Seliukaitë I., Kurðënai, p. 5. 8 Ten pat, p. 6. 9 Þr.: Þagarë, p. 42; Lygumai. Staèiûnai, p. 10. 10 Þr.: Gruzdþiai, p. 459; Kurðënai, p. 501; Papilë, p. 125. 11 Karr E. H., Kas yra istorija, Vilnius: ALK, Vaga, 1999, p. 106. 12 White H., Naratyvo vertë vaizduojant tikrovæ, Vilnius: Baltos lankos, 1995, Nr. 5, p. 37. 130 LOKALÛS TYRIMAI

skyrius galëtø bûti pavadintas „Istorija ir atmin- nëse monografijose nemaþai dëmesio skiriama tis“. prieðistorei, bent kelis straipsnius monografijoms Analizuojant lokaliniø monografijø moksliðku- paraðiusi B. Salatkienë iðsamiai ir detaliai supa- mà svarbus dalykas yra jose pateiktø teiginiø ir þindina savo skaitytojus su seniausiais laikais. Di- samprotavimø pagrástumas, kuris, be kita ko, pri- dþioji dalis vëlyvøjø viduramþiø ir naujøjø laikø klauso ir nuo turimos informacijos bazës, t. y. moks- reprezentuojami silpniau. Tai suprantama, nes ir linës literatûros ir ðaltiniø. Lokalinëse monografi- ðaltiniø bazë èia negausi, ir visuomenës interesas jose „Lygumai. Staèiûnai“, „Papilë“ mokslinë nëra stiprus. Lokalinëse monografijose aiðkiai do- literatûra ir ðaltiniai naudojami plaèiai, monog- minuoja XIX a. antros pusës – XX a. pirmos pusës rafijose „Þagarë“, „Gruzdþiai“, „Kurðënai“ moks- istorija, kuri yra glaudþiai susijusi su Lietuvos is- linë literatûra ir ðaltiniai, ypaè archyviniai doku- torijos aktualijomis – tautiniu sàjûdþiu, valstybës mentai, yra naudojami maþiau. Knygoje ir nepriklausomybës atkûrimu, buvusiais okupa- „Gruzdþiai“ autorius ne visur pateikë nuorodas, ciniais reþimais, pasiprieðinimu jiems, – todël da- todël ið viso neaiðku, kuo jis remiasi ir kiek jo ty- bar aktuali. Bene geriausiai nuðviesti pirmosios rinëjimø rezultatai pagrásti13 . Lietuvos Respublikos laikø vietoviø politinës isto- Vienu ið moksliðkumo poþymiø bûtø galima lai- rijos ir savivaldos klausimai. Juos nagrinëja isto- kyti lokalinës medþiagos pateikimà ðalies, o kar- rikai J. Skirius19 , J. Misevièius20 , R. Èepas21 ir kiti. tais, esant reikalui, ir Europos kontekste. Konteks- Beje, monografijose „Þagarë„ ir „Papilë“ dalis me- tas padeda geriau suprasti vietos raidos tendencijas dþiagos dubliuojasi. „Papilëje“ apie valsèiaus sa- ir specifikà. Daugelyje lokalinëse monografijose vivaldybæ yra raðoma dviejuose straipsniuose22 . patalpintø straipsniø istorinio konteksto paisoma, Taèiau socialiniø santykiø ir ûkio problemos pa- vietos faktai ir reiðkiniai nagrinëjami platesnia- liestos maþai. Ið pokario laikotarpio temø daugiau- me istorijos fone. Ðiuo atþvilgiu lokalinës istorijos sia dëmesio skiriama ginkluotai rezistencijai. Is- darbai nesiskiria nuo darbø, kuriuose nagrinëja- torikës A. Malinauskaitës ir þurnalisto L. Rozgos ma visos ðalies istorija. straipsniuose23 bandoma parodyti partizanø kovos Moksliðkumas numato ir iðvadas, apibendrini- prieð okupaciná reþimà sudëtingumà, nevengia- mus. Ðiauliø apskrities vietovëms skirtuose dar- ma paminëti ir kontroversiðkø tos kovos momen- buose apibendrinimams ir iðvadoms paprastai ski- tø. Tai, be abejo, sveikintina, nes dël politikos áta- riama maþai vietos. Daugiau dëmesio tam skiria kos istorijai daugelyje darbø ginkluotos tik istorikës R. Trimonienë ir B. Salatkienë. Jø rezistencijos tema linkstama graþinti partizanø straipsniai atrodo labiau akademiðki nei kitø au- veiklà. toriø. Lokalinëse monografijose apskrities vietoviø Kaip nuðvieèiama Ðiauliø apskrities vietoviø praeitis nuðvieèiama nevienodai: Ðiauliø rajono praeitis? Lietuvos valsèiø serijos lokalinëse mo- kraðtotyrininkø iðleistose monografijose liko daug nografijose yra pateiktos trumpos vietoviø istori- istorikø nenagrinëtø problemø, o „Versmës“ lei- jos apþvalgos, kurias paraðë istorikai A. Ðenavi- dyklos iðleistose monografijose stengiamasi rep- èius14 , R. Jurgaitis15 , R. Trimonienë16 , rezentuoti praeitá kuo plaèiau, neapeinant net vi- P. Spurgevièius17 , A. Baliulis18 . Jie aptarë svarbiau- sai neþymiø objektø, stengiantis á kuriamà sias tyrinëjamø objektø raidos tendencijas, pro- valsèiaus istorijà áraðyti kuo daugiau faktø ir pa- cesus ir problemas. Monografijose „Gruzdþiai“ ir vardþiø. Dël to ðios leidyklos monografijos „Pa- „Kurðënai“ tokiø apþvalgø pasigendama. Lokali- pilë“ medþiaga nebesutilpo á didelio formato dau-

13 Þr.: Jocys V., Gruzdþiø dvaro istoriniai tyrimai, Gruzdþiai, p. 400–408. 14 Ðenavièius A., Þagarë XV–XIX a.: raidos problemos, Þagarë, p. 63–133. 15 Jurgaitis R., Ið seniausios Lygumø praeities, Lygumai. Staèiûnai, p. 93–95; Jurgaitis R., Lygumø miestelis ir jo apylinkës XIX a. antrojoje pusëje – XX a. pradþioje, Lygumai. Staèiûnai, p. 139–157. 16 Trimonienë R., Papilës istorija nuo XIII iki XVI a., Papilë, p. 174–190. 17 Spurgevièius P., Papilë XVII-XIX a., Papilë, p. 244–256. 18 Baliulis A., Lygumø dvaras ir miestelis XV–XIX a., Lygumai. Staèiûnai, p. 96–99. 19 Skirius J., Kurðënø miestas ir valsèius 1918–1940 metais, Kurðënai, p. 90–119. 20 Misevièius J., Gruzdþiø miestelis ir valsèius 1918–1940 metais, Gruzdþiai, p. 58–71; Misevièius J., Jurgaitis R., Lygumø. Staèiûnø valsèius 1918–1940 metais, Lygumai. Staèiûnai, p. 160–196. 21 Èepas R., Papilës valsèiaus savivaldybë 1918–1940 metais, Papilë, p. 278–305. 22 Þr. Sireika J., Papilës valsèiaus administracinë ir politinë raida 1918–1940 metais, Papilë, p. 266–278; Èepas R., Papilës valsèiaus savivaldybë 1918–1940 metais, Papilë, p. 278–305. 23 Malinauskaitë A., Partizaninis judëjimas 1944–1953 metais, Kurðënai, p. 126–144; Rozga L., Rezistentø kovos Papilës kraðte po Antrojo pasaulinio karo, Papilë, p. 361–366. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 131 giau kaip 1 000 psl. knygà, prireikë antrosios da- 1. Tyrinëtø vietoviø istorinë praeitis nuðviesta lies. Ði aplinkybë verèia pamàstyti apie praeities nevienodai. Geriausiai nuðviesta Lygumø, Staèiû- reprezentacijos apimtis, nuðvieèiamø objektø nø ir Papilës vietoviø praeitis. reikðmingumà vietovës istorijai ir net naudojimo- 2. Ið lokaliniø monografijø moksliðkumu, ra- si patogumà. Viena vertus, lokalinëje monogra- cionaliu medþiagos iðdëstymu iðsiskiria Lietuvos fijoje patalpinta daugybë faktinës medþiagos tar- valsèiø serijos darbai „Lygumai. Staèiûnai“ ir „Pa- si liudytø, kad praeitis nuðviesta gerai, kita vertus, pilë“. kyla klausimas, ar faktø ir vardø gausa, kaip yra 3. Visos nagrinëtos lokalinës monografijos ski- kai kuriuose straipsniuose, ar reiðkiniø analizë, ten- riasi nuo áprastø monografijø daugiausia faktø gau- dencijø nustatymas yra svarbiausias dalykas lo- sumu, kai kuriuose straipsniuose pasigendama kon- kalinëse monografijose? Man atrodo, kad lokali- ceptualumo. nëse monografijose reikëtø ieðkoti pusiausvyros 4. Labiausiai pavykusi lokalinë monografija ne tarp ðiø dalykø, per daug nenukrypstant á vienà ar tik moksliðkumo, reprezentatyvumo, bet ir prag- kità pusæ. matiðkumo poþiûriu yra „Lygumai. Staèiûnai“. Kad bûtø patogu skaitytojams (ypaè tyrinëja- mos vietovës), lokalinë monografija neturëtø bûti Summary pernelyg didelë ir bûtø su reikalingais priedais – asmenvardþiø ir vietovardþiø rodyklëmis, infor- Historical Research of Ðiauliai District macija apie straipsniø autorius, þemëlapiais. „Ly- Localities: Aspects of Scietific gumuose. Staèiûnuose“ yra asmenvardþiø ir vie- Character and Pragmatism tovardþiø rodyklës, pateiktos trumpos þinios apie Some localities of Ðiauliai district have been autorius ir valsèiaus þemëlapis. „Lygumai. Staèiû- explored lately. The local monographs Þagarë, nai“ yra vienintelë lokalinë monografija, kurioje Gruzdþiai,Kurðënai, Lygumai. Staèiûnai, Papilë vietovardþiø raðyba sunorminta, dauguma vieto- were published. The Results of the complex vardþiø sukirèiuoti. „Papilëje“ asmenvardþiø ro- explorations carried out by historians, philologists, dyklë taip pat yra, bet joje neiðvengta netikslu- ethnographers and other researchers are 24 mø . Lokalinëje monografijoje „Papilë“ announced in the monographs. This article deals informacija apie autorius pernelyg lakoniðka, kai with the analysis of the historical material, which kuriais atvejais apsiribojama vienu þodþiu. Pavyz- is presented in the local monographs. The analysis dþiui, nurodoma, kad autorius yra istorikas. Kito- of the material shows that the historical past of the se lokalinëse monografijose nëra nei asmenvar- mentioned localities is examined unequaly. Best dþiø, nei vietovardþiø rodykliø, nei valsèiø of all is investigated the past of Lygumai. Staèiûnai þemëlapiø. and Papilë rural districts. On the ground of the analysis of the material the author of this article Iðvados makes a conclusion that the best local monograph Paanalizavus Ðiauliø apskrities vietoviø loka- is Lygumai. Staèiûnai. linius tyrimus, galima padaryti keletà prelimina- Keywords: History; Past; local History; local riø iðvadø: history Research; Monograph; Pragmatism.

24 Þr.: Papilë, p. 1066 (èia vietoj vieno autoriaus – J. Sireikos nurodomi du – J. Sereika ir J. Sireika). 132 LOKALÛS TYRIMAI

LOKALÛS TRADICINIØ AMATØ IR JAUNIMO ETNOKULTÛRINIØ ORIENTACIJØ TYRIMAI LIETUVOS ÞEMËS ÛKIO UNIVERSITETE Asta Steikûnienë

Lietuvos þemës ûkio universitetas, Studentø g. 11, Akademija, LT–53351 Kauno rajonas El. paðtas: [email protected] Santrauka Straipsnyje pristatomi lokalûs tradiciniø ama- Siekiant ðiø tikslø bûtina ávairiais bûdais stiprinti tø ir jaunimo etnokultûriniø orientacijø tyrimai, kaimo ekonominá potencialà, plëtojant tradicinius vykdyti ir vykdomi Lietuvos þemës ûkio universi- ir netradicinius amatus, verslus, kaimo turizmà, ag- tete. Analizuojama tradiciniø amatø ir verslø Kau- roturizmà ir kità þemës ûkiui alternatyvià veiklà. no kraðte bei Lietuvoje situacija ir galimybës to- Pastaruoju metu daug dëmesio skiriama tradiciniø limesnei jø plëtrai bei populiarinimui. Pateikiama amatø ir verslø gaivinimui bei plëtrai kaime, kadan- kaimo jaunimo (Kauno rajono mokyklø mokiniø) gi amatai, sudarydami sàlygas pragyventi nors ne- ir Lietuvos þemës ûkio universiteto studentø ver- didelei visuomenës daliai, sulaiko þmones savame tybiniø orientacijø á etnines tradicijas, kalbà, kai- kraðte ir gimtojoje vietoje. Be to, kurdami dirbinius mà ir kt. analizë. pagal kraðto tradicijas, amatininkai prisideda prie Raktaþodþiai: tradiciniai amatai; lokalumas; etninës kultûros puoselëjimo. Taèiau valstybës ins- etninës tradicijos; vertybinës orientacijos. titucijø ir pilietinës visuomenës subjektø pastangos iðsaugoti etnokultûriná paveldà ne visada yra veiks- Ávadas mingos dël objektyviø prieþasèiø – didëjanèio ða- lies atvirumo, socialiniø, ekonominiø ir juos lydin- Eurointegraciniø procesø kontekste savojo et- èiø gyvenimo bûdo pokyèiø Lietuvoje. niðkumo suvokimas ir iðlaikymas tampa aktualia Kultûriniø tradicijø raidos tendencijos pasta- vertybe. Kiekviena tauta ádomi pasauliui savo sa- ruoju metu taip pat prieðtaringos: globalizacijos vitumu: bûdingu gyvenimo bûdu, pasaulëjauta, kal- procesø átaka joms itin þenkli. Ypaè tai bûdinga ba, paproèiais, tautosaka, tautodaile, muzika, ga- jaunimui, labiausiai pasiduodanèiam ávairiai kul- mybos ágûdþiais bei áproèiais, buities ypatumais. tûrinei átakai. Tad galima daryti prielaidà, kad jau- Etniniø tradicijø puoselëjimas atspindi visuomenës nimo kultûrinës orientacijos keisis pakankamai pilietinæ brandà bei valstybës kultûros politikos nuo- sparèiai. Kadangi tiek paties kaimo, tiek lietuviø statas, ástatymais reglamentuojant etninës kultûros etniniø tradicijø likimà lems jaunimo gebëjimas apsaugà. Todël dabartiniu laikotarpiu vis labiau ak- ir noras jas iðlaikyti, aktualu tirti tiek tai, kaip ðiø centuojamas kaimo darnios plëtros modelis, ap- tradicijø laikomasi, tiek konkreèius ðio proceso imantis sàsajas tarp miesto ir kaimo ir tiksliau api- ypatumus. Lietuvos þemës ûkio universitetas sa- brëþiantis daugiafunkciná kaimo ir þemës ûkio vo absolventus labiausiai orientuoja á veiklà kai- vaidmená visuomenei, aktualizuojantis kaimo reikð- mo vietovëse, todël vykdomi lokalûs tyrimai – tiek mæ ateities kartoms. Programiniame dokumente Eu- tradiciniø amatø bei verslø gaivinimo, tiek jauni- ropos kaimiðkøjø srièiø chartija tarp kitø pagrindi- mo kultûriniø nuostatø analizë – yra svarbûs kai- niø tikslø formuluojami ir tokie: kaimo vertybiø, mo plëtros kontekste, ieðkant galimø ðiø proble- gyvenimo bûdo, kultûros vertybiø ir kitø panaðiø mø sprendimo bûdø bei priemoniø. socialiniø bendruomenës funkcijø apsauga, krað- Lietuviø etninës kultûros, tradiciniø amatø pro- tovaizdþio kaip rekreacijos ðaltinio ir pagrindinio blemø analizæ randame A. Vyðniauskaitës1, V. Mi- kapitalo turizmui plëtoti apsauga ir tausojimas, pa- liaus bei kitø etnologø darbuose2. Sociologiniu bei rama kaimiðkoms sritims, kad jos iðliktø gyvybin- filosofiniu aspektais etnokultûriniø tradicijø pa- gos ir bûtø iðsaugotas sveikas ekonominis, sociali- dëtis bei perspektyvos buvo nagrinëtos R. Grigo3, nis, kultûrinis kaimo gyvenimas. K. Stoðkaus bei kitø autoriø4. Taèiau pasigendama

1 Vyðniauskaitë A., Etninë kultûra ir pilietiðkumo ugdymas problemos, perspektyvos, Liaudies kultûra,1998, Nr. 6(63). 2 Povilaitis R., Dvasiniai kaimo plëtros politikos aspektai, Tradicijø ir novacijø darna kuriant atvirà visuomenæ, Kaunas, 1999; Etninë kultûra atkurtoje Lietuvos Respublikoje, Vilnius, 1997. 3 Grigas R., Tauta ir tautiðkumas nûdienos pasaulyje (sociologinë interpretacija), Filosofija. Sociologija, 2001, Nr.1; Grigas R., Socialiniø átampø Lietuvoje laukai, Vilnius, 1998. 4 Sociologija – praeitis ir dabartis, Kaunas, 1997. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 133 glaudesnio ryðio tarp etnologiniø tyrimø, nukreip- dar gyvos, taèiau muzikos instrumentai gamina- tø daugiausia á atskirø, konkreèiø srièiø analizæ, mi tik Kulautuvoje. ir kultûrologiniø bei sociologiniø darbø, pateikian- Amatø tyrimai periodiðkai vykdomi ir kasmet èiø labiau apibendrintà tautos dvasinio bûvio vaiz- Lietuvos þemës ûkio universiteto organizuojamø dà. Nepakankamai tiriami modernios, globaliza- parodø metu. Ðiuo atveju tyrimo geografija iðsiple- vimo tendencijø veikiamos ðiuolaikinës kultûros èia, kadangi respondentai atstovauja ávairiems Lie- reiðkiniai bei jø sàveika su lietuviø tradicine kul- tuvos regionams. 2004 m. tyrimo metu buvo ap- tûra. klausti 74 amatininkai. Gautais duomenimis, 41,7 Tyrimo tikslas ir uþdaviniai: 1) iðsiaiðkinti tra- proc. savo dirbinius pristaèiusiøjø buvo ið Kauno diciniø amatø Kauno kraðte bei Lietuvoje situaci- apskrities, 12,5 proc. – ið Panevëþio apskrities, ið jà, jø gaivinimo bei populiarinimo galimybes; 2) Ðiauliø apskr. – 9,8 proc., ið Telðiø apskr. – 8,4 proc., atskleisti kaimo jaunimo ir Lietuvos þemës ûkio ið Utenos ir Vilniaus apskrièiø – po 5,6 proc., ið Ma- universiteto studentø poþiûrá á etnines tradicijas. rijampolës apskr. – 7,0 proc., ið Klaipëdos apskr. – Tyrimo objektas – Kauno rajono amatininkai 4,2 proc., ið Tauragës apskr. – 2,8 proc., Alytaus bei tautodailininkai; deðimties Kauno rajono mo- apskrièiai atstovavo 1,4 proc. amatininkø. Tarp vi- kyklø – Babtø, Èekiðkës, Domeikavos, Eþerëlio, sø amatø gaminiø vyrauja gaminiai ið medþio (42,5 Jonuèiø, Karmëlavos, Noreikiðkiø, Raudondvario, proc), pinti gaminiai sudarë 17,8 proc. produkci- Vandþiogalos viduriniø bei Piliuonos pagrindinës jos, gaminiai ið keramikos – 15,1 proc., þymiai ma- 6 ir 11–12 klasiø mokiniai ir Lietuvos þemës ûkio þiau tekstilës ir gaminiø ið lino (5,48 proc.), papuo- universiteto I bei II kurso Ekonomikos ir vadybos, ðalai sudarë 4,11 proc., o gaminiai ið odos – tik 1,37 Miðkø ûkio, Vandens ûkio ir þemëtvarkos fakulte- proc., visiðkai nepristatomi dirbiniai ið metalo. Pa- tø studentai. prastai visi respondentai specializuojasi tik vieno- Tyrimo metodai – apraðomasis, lyginamasis, li- je srityje – net 72,6 proc. atsakiusiøjø nurodë neuþ- teratûros apþvalga ir statistiniø duomenø analizë. siimantys papildomais amatais. Ádomu tai, kad didþioji dalis respondentø (73,2 Dëstymas proc) amatininkyste ëmë verstis tik atkûrus nepri- klausomybæ (11–15 metø dirba 34,3 proc., 6–10 Tyrimo duomenys ir jø aptarimas metø – 31,5 proc., 2–5 metus – 6,8 proc.). Moty- Lokalius tyrimus Lietuvos þemës ûkio univer- vai labai panaðûs: ekonominis nuosmukis, ámo- sitete koordinuoja Kaimo kultûros institutas. Tra- niø bankrotai ir bedarbystë vertë ieðkoti niðos dar- diciniø amatø tyrimai buvo vykdyti 2004 m., re- bo rinkoje, nors daþnas respondentas savo miant Kauno miesto ir Kauno rajono dabartinæ veiklà iki tol traktavo kaip laisvalaikio savivaldybëms. 2004 m. vasarà studentø kraðto- pomëgá, saviraiðkos bûdà. Tai liudija ir responden- tyros ekspedicijos metu buvo renkami duomenys tø atsakymai apie tai, kaip iðmoko amato: 43,7 apie amatø paplitimà Kauno mariø regioninio par- proc. – savarankiðkai, 18,4 proc. – ið tëvø ir sene- ko kaimuose, taip pat gauti duomenys ið visø 23 liø, 17,2 proc. – mokykloje, kursuose, 13,8 proc. Kauno rajono seniûnijø. Remiantis gautais duo- – ið kitø amatininkø, ið kitur – 6,9 proc. Pusë visø menimis paaiðkëjo, kad Kauno rajone yra daugiau apklaustøjø dirba su savo ðeimos nariais (50,0 nei 100 þmoniø, savo veiklà priskirianèiø tradici- proc.), 27 proc. – vieni. Amato tradicijø kruopð- niams amatams. Neretai tradiciniams amatams èiai laikosi 40,9 proc., o 45,5 proc. nurodë, kad priskiriama ir tautodailë, kadangi riba tarp jø daþ- laikosi tiek, kiek leidþia sàlygos. Tik 3 proc. ma- nai sunkiai nubrëþiama. Daugiausia rajone me- no, kad laikytis amato tradicijø yra per brangu. dþio droþëjø ir kryþdirbiø, nemaþai keramikø ir Dirbiniai paprastai realizuojami visoje Lietuvoje puodþiø, tekstilininkø ir audëjø. Buvo analizuo- (82,4 proc.), uþsienyje – tik nedidelë dalis (9,5 tas amatininkø geografinis pasiskirstymas: dau- proc.). Tai daroma mugiø ir parodø metu, nedide- giausia amatais besiverèianèiø yra Garliavoje ir lë dalis realizuojama tautodailës parduotuvëse Garliavos apylinkiø seniûnijose, Domeikavoje, (15,5 proc.), likusieji turi savo parduotuvæ, kios- taip pat Vilkijoje, Taurakiemyje, Raudondvaryje. kà, vietà turguje, dirba pagal uþsakymus ir kt. Kiek maþiau amatininkø Akademijos, Karmëla- Su sunkumais realizuojant savo gaminius ne- vos, Ringaudø, Neveroniø seniûnijose. Beveik nëra susiduria tik penktadalis apklaustøjø (20,5 proc.), iðlikusiø amatø tradicijø Babtuose, Alðënuose, jos kartais kliûèiø iðkyla 60,3 proc. dirbanèiøjø, o be- nyksta Lapëse, Rokuose, Kulautuvoje. Ádomi ir pa- veik penktadaliui ði problema kyla nuolat. Kaip èiø amatø pasiskirstymo geografija: audëjø, puo- pagrindinë prieþastis nurodoma: dþiø, medþio droþëjø pasiskirstymas beveik toly- a) þmonës neperka gaminiø, nes neturi pini- gus visose vietovëse, kur amatininkystës tradicijos gø (24,4 proc.); 134 LOKALÛS TYRIMAI

b) þmonës neperka dël kitø prieþasèiø (2,5 Lietuvos þemës ûkio universiteto studentai, dau- proc.); giausia pirmakursiai. Ðis kontingentas tyrimui pa- c ) dideli mokesèiai ( 20,0 proc. ); sirinktas tiek dël savo socialinës kilmës, tiek dël d) trûksta gamybos þiniø ir ágûdþiø (–); universiteto profilio, kaip labiausiai tinkantis iðreikð- e) trûksta verslo þiniø ir ágûdþiø (–); ti provincijos jaunimo ir bûsimos kaimo inteligen- f) didelë konkurencija (21,9 proc.); tijos orientacijas. Siekta iðlaikyti proporcijà tarp stu- g) trûksta tinkamø þaliavø (2,5 proc.); dijuojanèiø socialinius bei inþinerinius mokslus, h) nëra tinkamø sàlygø dirbti (patalpø, árengi- vyrø ir merginø. mø, árankiø) (3,7 proc.); Pirmoje anketos dalyje, kurios tikslas buvo iðsi- i) trûksta lëðø (10,6 proc.); aiðkinti mokiniø ir studentø þinias, susijusias su po- j) trûksta laiko (7,5 proc.); puliariausiomis etnokultûrinëmis tradicijmis, testo k) trûksta sveikatos (2,5 proc.); forma buvo pateikta 19 klausimø su atsakymø va- l) kitos prieþastys (nëra palaikymo, þmonës ne- riantais, nurodant paþymëti teisingus. Ðios anketos vertina) (4,4 proc.). dalies pabaigoje respondentai atsakë á klausimà, ið Tam, kad bûtø galima plësti gamybà, o tai leis- kokiø ðaltiniø jie gavo ðias þinias (buvo pateikta tø kalbëti apie tradiciniø amatø gaivinimà, res- keletas atsakymø variantø). Paaiðkëjo, kad apie et- pondentai visø pirma pasigenda valstybës para- nokultûrines tradicijas tiek ðeðtø, tiek vienuoliktø mos, mokesèiø lengvatø. Toliau eilës tvarka bei dvyliktø klasiø mokiniai, tiek studentai dau- nurodoma: trûksta lëðø, laiko; trûksta árangos, dar- giausia suþinojo ið tëvø (atitinkamai 77,1 proc., 77,6 bo jëgos; gaiðtamas laikas realizuojant produkci- proc., 83, 5 proc.). Senelius, kaip ðiø þiniø ðaltiná, jà; trûksta reklamos. Taèiau savo veiklà perspek- nurodë 61,1 proc. ðeðtø, 61,8 proc. vienuoliktø bei tyvia laiko 48,6 proc. apklaustøjø, tuo abejoja – dvyliktø klasiø mokiniø ir 72,3 proc. studentø. Tik 38,9 proc. Net 46,4 proc. respondentø priklauso ðeðtokai senelius nurodë treèioje vietoje, á antràjà Tautodailininkø sàjungai, norëtø priklausyti 18,8 iðkeldami mokyklà (64,3 proc.). Kitø respondentø proc., o 34,8 proc. apklaustøjø nemato prasmës vertinimu, mokykla yra treèias pagal reikðmæ þi- priklausyti kokiai nors organizacijai, kadangi nei niø apie etnokultûrines tradicijas ðaltinis. Já nurodë darbo ar realizacijos sàlygoms, nei mokesèiø leng- 56,1 proc. vyresniøjø klasiø mokiniø ir 70,2 proc. vatø poþiûriu tai neturi jokios átakos. Nepaisyda- studentø. Taigi vyresniøjø kartø ir mokyklos vaid- mi visø trukdþiø, savo veiklà plësti pageidautø muo, perteikiant tautos tradicijas jaunimui, akivaiz- net 88,7 proc. respondentø. dus. Dalis respondentø þiniø ðaltiniu nurodë þiniask- Jaunimo etnokultûriniø orientacijø tyrimas bu- laidà (ypaè spaudà ir televizijos laidas) bei kitus vo vykdytas 2003 m. Ðiuo metu jis yra kartoja- juos supanèius þmones – draugus, gimines, tëvø mas. Tyrimui kelti ðie uþdaviniai: paþástamus, o kai kurie ðeðtokai – ir prosenelius. a) þiniø lygmens nustatymas (atskleisti, ar Þymiai menkesnæ reikðmæ supaþindinant su etno- mokiniai ir studentai sugeba teisingai apibûdinti kultûrinëmis tradicijomis jaunimui turi kultûros cen- kai kurias populiariausias lietuviø etnines tradici- trai. Daugiau kaip treèdalis studentø nurodë dar vie- jas ir koks yra ðiø þiniø ðaltinis); nà etnokultûriniø tradicijø paþinimo ðaltiná – b) gebëjimø lygmens ávertinimas (iðsiaiðkinti universitetà. Pagal svarbà jiems jis yra ketvirtoje mokiniø ir studentø gebëjimus uþsiimti kai kuria vietoje. Paþymëtina, kad studentai, iðklausæ priva- tradicine etnine veikla); lomà etnologijos kursà (kuris dëstomas Ekonomi- c) vertybiø lygmuo (iðtirti kai kurias mokiniø kos ir vadybos, o nuo 2005 m. ir Vandens ûkio ir ir studentø vertybines orientacijas ir nustatyti, ko- þemëtvarkos fakultetuose), universitetà, kaip et- kià vietà tarp jø uþima tradicinës etninës ir mo- nokultûriniø þiniø ðaltiná, nurodë 3,5 karto daþniau, dernios kosmopolitinës vertybës); negu jo neiðklausæ studentai. d) praktinës veiklos lygmuo (nustatyti, kiek Nors etnokultûriniø tradicijø þinojimas yra la- minëtoms jaunimo grupëms yra bûdinga gyvoji bai svarbus, taèiau jo nepakanka, kad ðios tradi- etninë tradicija). cijos bûtø giliau ádiegtos jaunimui. Gilesná lyg- Ið viso buvo apklausti 526 mokiniai, ið kuriø 280 mená rodo gebëjimai uþsiimti tradicinës veiklos mokësi ðeðtoje, o 246 – vienuoliktoje bei dvylikto- rûðimis. Dalis anketos klausimø, ið kuriø kai kurie je klasëse. Mokyklos buvo parinktos taip, kad pusë buvo skirti tik merginoms, turëjo atskleisti ðiuos jø jø atitiktø labiausiai urbanizuotas Kauno rajono gy- ágûdþius. Rezultatai pateikiami 1 lentelëje. venamàsias vietoves, o kitos – tipiðkas kaimo vie- Pastebima tendencija, kad didëjant responden- toves. Pusëje pasirinktø mokyklø daug dëmesio ski- tø amþiui, maþëja etnokultûrinës veiklos gebëji- riama etnokultûriniam mokiniø lavinimui, kitose mai. Tai galima paaiðkinti pastaraisiais metais su- kur kas maþiau. Kita apklaustøjø grupë buvo 242 aktyvëjusiu etnokultûriniu auklëjimu mokyklose. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 135

1 lentelë Jaunimo gebëjimai uþsiimti tradicine veikla (proc. nuo atsakiusiøjø skaièiaus)

6 kl. mokiniai 11–12 kl. mokiniai studentai Moka ðokti tradicinius lietuviø 58,6 54,1 52,2 ðokius Moka dainuoti tradicines 71,6 56,1 52,7 lietuviø dainas Moka groti tradiciniais lietuviø 38,8 24,3 11,3 muzikos instrumentais Galëtø pasekti lietuviø pasakø 78,4 70,4 65,7 Moka þaisti tradicinius lietuviø 76,3 58,5 40,0 judriuosius þaidimus Moka marginti marguèius 89,3 73,1 85,8 Moka pasigaminti Uþgavëniø 96,7 87,4 79,3 kaukæ Moka iðsiausti tautinæ juostà 5,2 12,1 15,2 (tik mergaitëms) Moka megzti (tik mergaitëms) 89,6 89,6 85,1 Moka paruoðti Kûèiø stalà (tik 87,5 91,1 94,1 mergaitëms)

Galima iðkelti ir kità prielaidà, kad bræsdamas jau- nurodo 6 kl. mokiniai). Gerokai maþesná susido- nimas nutolsta nuo etnokultûriniø tradicijø ir kai mëjimà kelia veiklos rûðys, susijusios su etninë- kuriuos ágûdþius pamirðta. Respondentø mokëji- mis tradicijomis. Pagal populiarumà (maþëjanèia mø lygis gali kelti tam tikrø abejoniø, nes á pra- tvarka) nurodytinos tokios veiklos rûðys: tautiniai ðymà iðvardyti, kokius tradicinius lietuviðkus ðo- ðokiai (gana populiarûs tarp mergaièiø), kraðtoty- kius jie moka ðokti, kokias dainas geba dainuoti, ra, dalyvavimas folkloro kolektyve, tautodailë ir kokias pasakas gali pasekti, tai padarë tik maþa tautosakos bûrelis. Studentø vertinimai panaðûs. dalis. Be to, tarp nurodytø pasakø yra labai daug Nors etnokultûrinës veiklos rûðys populiarumu ne- nelietuviðkø („Raudonkepuraitë“, „Snieguolë ir gali prilygti kitoms, taèiau didelis susidomëjimas septyni nykðtukai“ ir t. t.). kelionëmis po Lietuvà ir ne pats þemiausias krað- Kitas deðimties klausimø blokas turëjo atskleisti totyros vertinimas leidþia manyti, kad, randant pa- jaunimo orientacijas etniniø ir pastaruoju metu ak- trauklesnes tradicijø perteikimo formas, pavyktø tyviai plintanèiø kosmopolitiniø dvasiniø verty- labiau sudominti jaunimà. biø atþvilgiu. Já sudarë tiek bendro pobûdþio, tiek Ávertinant tai, kad jaunimui didelæ átakà daro konkretûs klausimai, kuriø visuma leidþia susida- muzika, buvo pateiktas klausimas apie jaunimo ryti iðsamesná vaizdà apie jaunimo nuostatas. Klau- muzikiná skoná. Gauti duomenys rodo, kad tradi- simai turëjo atskleisti jaunimo polinká á atskiras cinës lietuviø muzikos populiarumas vienodai þe- veiklos rûðis, kurios galëtø bûti svarbios iðsaugant mas visose respondentø grupëse. Taèiau atsaky- ir atgaivinant etnokultûrines tradicijas. mai á bendro pobûdþio klausimus rodo pakankamai Mokiniai (11–12 kl.) geriausiai vertino ðiuolai- ryðkià jaunimo orientacijà á tradicines etnines ver- kinës muzikos klausymà ir keliones po Lietuvà. tybes. Kad senàsias lietuviø tradicijas iðsaugoti yra Labai mëgstama, bet kiek maþiau populiaria veik- „verta“, nurodo 79,6 proc. 11–12 klasiø mokiniø la laikomas sportas, kompiuteriniai þaidimai (tà ir 83,7 proc. studentø. Ávertindami lietuviø kalbos 136 LOKALÛS TYRIMAI

reikðmæ sau, 45,7 proc. mokiniø ir 54,2 proc. stu- ti panaudojami ðiuolaikinës rinkodaros principai, dentø nurodë, kad ji jiems labai didelë, o 41,6 nes Lietuvoje amatø rinka nuolat siaurëja, jauèia- proc. mokiniø ir 34,0 proc. studentø, – kad didelë. mas gaminiø perteklius. Geresnes verslo sàlygas Tik 6,5 proc. mokiniø ir 3,4 proc. studentø jai tei- turi tik galintys savo dirbinius realizuoti uþsienyje. kia nedidelæ reikðmæ, o 2 proc. mokiniø ir 2,9 proc. 2. Jaunimo þinias apie etnokultûros reiðkinius studentø apskritai neteikia reikðmës. bei gebëjimus jas taikyti praktikoje stipriai lemia Ðios subjektyvios nuostatos yra reikðmingos, ta- vyresniosios kartos – tëvai, seneliai, kartais ir pro- èiau vargu ar gali bûti laikomos etniniø tradicijø seneliai. Tai liudija apie didþiulæ ðeimos reikðmæ iðlikimo garantu dël tarp jaunimo dominuojanèiø iðsaugant ir perteikiant etnokultûrines tradicijas. nuostatø keisti socialinæ aplinkà. Tik 20,1 proc. 3. Visos jaunimo grupës turi nemaþai þiniø apie 11–12 klasiø mokiniø ir 7,1 proc. studentø nurodë lietuviø etninæ kultûrà ir gebëjimø uþsiimti kai ku- norintys po mokyklos (universiteto) baigimo gy- riomis tradicinëmis veiklos rûðimis, taèiau pastebi- venti kaimo vietovëje. Dar 13,4 proc. ir 9,9 proc. ma, kad kai kuriose srityse jaunesniø mokiniø ge- jø teigë, jog neþino savo ketinimø. Visi kiti, pir- bëjimai lenkia vyresniøjø respondentø gebëjimus. miausia merginos, nori gyventi mieste. Tai leidþia manyti, kad kai kurios þinios ir gebëji- Norà baigus mokyklà (universitetà) likti gyventi mai pamirðtami, nes jie nëra praktikuojami. Lietuvoje nurodë tik 40,2 proc. 11–12 klasiø mo- 4. Nors jaunimas aukðtai vertina lietuviø et- kiniø ir 54,3 proc. studentø. Net 39,7 proc. moki- nokultûrines tradicijas ir savo kalbà, taèiau veik- niø ir 23,1 proc. studentø sieks ásikurti uþsienyje. los rûðys, susijusios su jomis, daþnai yra nepopu- Jaunimas nevienodai vertina tradicines lietu- liarios, ne visos etnokultûrinës ðventës yra daþnai viø ðventes. Tvirèiausias pozicijas turi Kûèios. Stu- ðvenèiamos ir vienodai vertinamos. Jas stelbia nau- dentai jas daþniausiai mini pirmoje vietoje. Ta- jos, modernesnës veiklos rûðys ir ðventës, daþnai èiau lygindami tradicines ðventes su kitomis savo neturinèios nieko bendra su lietuviø tradicijomis, ðvenèiamomis ðventëmis pirmoje vietoje tiek mo- taèiau patrauklios jaunimui savo pramogine for- kiniai, tiek studentai nurodë savo gimtadienio ma, o gal ir turiniu (pvz., Helovynas, Valentino ðventæ. Skirtumas tik tas, kad gimtadienio ðven- diena ir kt.). timas mokiniams akivaizdþiai dominuoja, o stu- 5. Dël globalizavimo poveikio didelë dalis jau- dentams ði ðventë beveik prilygsta Kûèioms ir Nau- nimo yra linkusi kardinaliai keisti savo socialinæ jiesiems metams. Velykos uþima vidurinæ pozicijà aplinkà – persikelti ið kaimo á miestà ar emigruoti vertinimo skalëje, jos nurodomos 5–6 vietoje. Ma- á kitas ðalis. Ðiame kontekste galimybës iðsaugoti þiausiai reikðmingomis laikomos Vëlinës ir Rasos. lietuviø etnokultûrines tradicijas atrodo ne itin op- Tai rodo, kad lietuviø etnines ðventes stipriai vei- timistiðkai. kia naujos tradicijos, turinèios pramoginæ, þaidy- binæ formà. Tyrimas iðkëlë daug naujø klausimø, Summary á kuriuos atsakyti galima tik iðplëtojus tokio pobû- dþio tyrimus iki tikros, nuolat veikianèios etno- The Local Researches of Handicraft kultûriniø tradicijø bûvio ir kaitos monitoringo sis- and Ethnocultural Orientations of Youth temos lygio, kà ðiuo metu ir ketinama atlikti. In Lithuania Agricultural University Globalisation acts all kind of human life, Iðvados changes our culture and traditions. It is actual to 1. Tradiciniø amatø gaivinimui ir plëtrai bûti- clear the situation of handicraft in Lithuania and na sudaryti palankesnes ekonomines sàlygas, taip project the means and methods for its preservation pat plaèiau propaguoti etninës kultûros reikðmæ vi- and intensification. It‘s actual to analyse the suomenëje, ypaè tarp jaunimo. Tradiciniø amatø attitude of youth to our ethnic culture, traditions plëtrà stabdo menkas amatininkø verslumas, þiniø and rural life too. The article is based on results of stoka dirbti ðiuolaikinëmis rinkos sàlygomis. Visið- sociological investigations, made in 2003 -2004 kai nebuvo pasinaudota galimybëmis gauti para- years in Kaunas region and Lithuania.There are mà amatininkystei ið SAPARD programos lëðø – ne- analysed the knowledge of young people on ethnic buvo pateikta në viena paraiðka amatø plëtros culture, abilities to use this knowledge in practice. projektams. Bûtina ugdyti amatininkø gebëjimus Keywords: handicraft; ethnic culture; tradition; ðioje srityje. Amatø dirbiniø populiarinimui turi bû- value orientation. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 137

LIETUVOS MIESTØ IR MIESTELIØ PIRMØJØ PAMINËJIMØ DATOS Tomas Baranauskas

Lietuvos istorijos institutas, Kraþiø g. 5, LT–01108 Vilnius El. paðtas: [email protected]

Santrauka

Iki ðiol informaciniuose leidiniuose neretai nu- kretaus miesto ar miestelio istorija. Antai 2003 m. rodomos netikslios atskirø vietoviø pirmo pami- Panevëþyje, minint miesto 500 metø jubiliejø, ati- nëjimo ar ákûrimo datos. Kartais tos datos iðveda- dengtas paminklas Aleksandrui – puikus miesto mos ið legendinës istorijos, paremiamos pradþià áprasminantis akcentas, atskleidþiantis Pa- sufalsifikuotais ar abejotinais ðaltiniais, kyla ið is- nevëþio specifikà. Tai nëra eilinis paminklas ku- toriografiniø nesusipratimø, perkeliamos ið kitos riam nors kultiniam Lietuvos valdovui, o pamin- panaðiai vadintos vietovës istorijos. Bûna ir taip, klas bûtent tam valdovui, kurio laikais ákurtas kad ðaltinis yra patikimas, bet nëra nustatyta tiks- Panevëþys. li pirmojo paminëjimo data, arba tas ðaltinis nëra Deja, ðiam miestø ir miesteliø istorijos pradþios pirmasis vietovës paminëjimas. Net kai yra þino- áprasminimo judëjimui iki ðiol nëra sukurta ele- ma miesto ákûrimo data, gali kilti problemø dël mentariø moksliniø prielaidø. Enciklopedijose, þi- ðioje vietoje anksèiau buvusiø gyvenvieèiø trak- nynuose ir kituose informaciniuose leidiniuose ne- tavimo. Todël daugelio miestø ir miesteliø istori- retai nurodomos netikslios ar apskritai nieko bendra jos pradþia dar reikalauja platesniø tyrinëjimø. su realybe neturinèios atskirø vietoviø pirmo pa- Raktaþodþiai: miestai; miesteliai; chronologi- minëjimo ar ákûrimo datos, o vietiniai kraðtotyri- ja; Vilnius; Kaunas; Ðiauliai; Ðiaulënai; Klaipëda; ninkai kartais sukuria ir dar kurioziðkesnes versi- Panevëþys; Marijampolë; Telðiai; Tauragnai; Tau- jas. Algimanto Miðkinio ir Kazio Ðeðelgio roþë; Papilë; Palanga; Viduklë; Ukmergë; Þaga- bandymas suvesti á vienà vietà tokias datas, davë rë; Rumðiðkës; Anykðèiai. apgailëtinà rezultatà su gausybe fiktyviø, daþnai tiesiog ið pirðto lauþtø datø1 . Kur kas rimtesnis El- Ávadas manto Meilaus bandymas surinkti pirmàsias Lie- tuvos gyvenvieèiø ávardijimo miestais ir mieste- Pastaruoju metu vis labiau populiarëja ávairiø liais datas, bet pastarosios tik atskirais atvejais miestø ir miesteliø jubiliejai, rengiamos miestø sutampa su pirmuoju vietovës paminëjimu2 . Þi- dienos, formuojasi vietos istorijà áprasminanèios noma, negalima nepastebëti ir tam tikros paþan- tradicijos. Tai rodo didëjantá visuomenës dëmesá gos, ypaè pastebimos pastaruoju metu pasirodant savo gyvenamos vietos istorijai. Miesto ar mies- vis daugiau ir aukðtesnio lygio lokalinës istorijos telio pirmojo paminëjimo raðytiniuose ðaltiniuo- tyrinëjimø. se data tampa svarbiu vietinio identiteto simbo- Didesniø abejoniø niekada nekëlë pirmojo Vil- liu. Minimi jos jubiliejai, ji áraðoma niaus paminëjimo data – 1323 metai3 . Tiesa, më- informaciniuose stenduose, informacinëje litera- gëjiðkuose raðiniuose galime uþtikti ávairiø versi- tûroje, tampa savotiðko tos vietovës þmoniø pasi- jø – nuo T. Èackio paskelbtos versijos apie niekam didþiavimo objektu, liudijanèiu vietovës senumà, iki ðiol neþinomame XII a. islando Snorr-Sohno ran- aktualizuoja tà epochà, kada prasidëjo ðio kon-

1 Miðkinis A., Ðeðelgis K., Miesto gyvenvieèiø tinklo vystymasis Lietuvoje iki XX a. vidurio (1940 m.), Lietuvos TSR aukð- tøjø mokyklø mokslo darbai. Statyba ir architektûra, 1965, t. 4, sàs. 2, p. 215–240; Ðeðelgis K. Lietuvos urbanistikos istorijos bruoþai (Nuo seniausiø laikø iki 1918 m.), Vilnius, 1996, p. 71–75. 2 Meilus E., Þemaitijos kunigaikðtystës miesteliai XVII a. II pusëje – XVIII a. (Raida, gyventojai, amatai, prekyba), Vilnius, 1997, p. 162–170. Likusios Lietuvos dalies miestelius autorius apþvelgia papildydamas S. Aleksandrovièiø: Meilus E., Lietuvos miestø ir miesteliø iðsidëstymo raida (XVII a. antroje pusëje – XVIII a.), Lietuvos TSR aukðtøjø mokyklø mokslo darbø rinkinys. Urbanistika ir rajoninis planavimas, Lietuvos teritorijos apgyvendinimo raida 1988, Nr. 15, p. 60–80; Alexandrowicz S., Geneza i rozwój sieci miasteczek Biaùorusi i Litwy do poùowy XVII w., Acta Baltico-Slavica, Biaùys- tok, 1970, t. 7, s. 47–108. 3 Jurginis J., Vilniaus miesto ákûrimo klausimu, Lietuvos TSR mokslø akademijos darbai. Serija A, 1959, t. 1 (6), p. 103–113; Venclova T., Vilnius: vadovas po miestà, Vilnius, 2001, p. 13. 138 LOKALÛS TYRIMAI

kraðtyje neva minimus Vilniø ir Trakus (Velni, Tryk)4 paþymëjæs, kad XIV a. I pusës Livonijoje „Kalëdø iki diletantiðkø siûlymø Vilniaus ákûrimo data lai- metai [prasidedantys gruodþio 25 d. – T. B.] buvo kyti Mindaugo karûnavimo datà, nes jis neva ka- naudojami daþniau negu Apsireiðkimo ar Ásikûni- rûnavæsis Vilniuje, o Vilnius buvæs Voruta5 . Taèiau jimo (kovo 25 d.)“, ir nëra jokio pagrindo manyti, ir moksline prasme Vilniaus pirmojo paminëjimo kad Gedimino laiðkas bûtø datuotas Apreiðkimo datos problema nëra tokia paprasta, kaip gali pa- metais10 . Tad ðiuo metu reikia orientuotis á tradi- sirodyti ið pirmo þvilgsnio. Pirmà kartà Vilnius pa- ciná ðiø laiðkø datavimà. minëtas 1323 m. sausio 25 d. datuotame Gedimi- Dar 1930-aisiais Kaunas atðventë savo 900 metø no laiðke. Taèiau èia pat iðkyla pora problemø. „jubiliejø“11 , nors 1030 m. data, kai Palemono sû- Pirma, paèiame laiðke sakoma, kad „prieð dvejus nus Kunas tariamai ákûrë Kaunà12 , jau në ið tolo metus“ Vilniuje buvo pastatyta dominikonø baþ- nebeatitiko to meto bendrosios istoriografijos ly- nyèia6 . Kai miestas pirmà kartà paminimas met- gio. Tai rodo, kad net didþiøjø miestø atveju loka- raðtyje, jo paminëjimo data laikoma ne metrað- linës istorijos tyrimai atsilieka nuo bendros isto- èio paraðymo, o ávykio dël kurio jis ir paminëtas, riografijos raidos, ir ði tendencija iðlieka iki ðiol, data. Taip vertinant ir minëtà laiðkà, pirmojo Vil- nors Kauno atveju ði problema jau tarsi áveikta. niaus paminëjimo data reikëtø laikyti 1321-uo- Vëliau net ir tam tikro moksliðkumo siekianèiuo- sius m., kai ávyko laiðke minimos dominikonø baþ- se veikaluose buvo dar galima uþtikti diletantið- nyèios statyba7 . Antra problema yra istoriografinio kø samprotavimø apie Kauno paminëjimà Idrisio pobûdþio: Alvydas Nikþentaitis yra pareiðkæs nuo- veikale (1140–1154 m.)13 , bet ðiaip jau ðiuo metu monæ, kad minëtas laiðkas datuotinas 1324 m., yra pakankamai ásigalëjusi moksliðkai pagrásta nes metø pradþia laikytas kovo mënuo, taigi 1324- nuomonë, kad Kaunas pirmà kartà paminëtas 1361 øjø sausis dar priskirtas praëjusiems 1323-iesiems m.14 metams8 . Priëmus ðià nuomonæ, seniausiais Vil- Ðiauliø pirmojo paminëjimo data irgi ið paþiû- niuje suraðytais Gedimino laiðkais tektø laikyti ros yra aiðki – 1236 m. Tiesa, Ðiauliø paminëjimas 1323 m. geguþës 26 d. laiðkus, o dominikonø baþ- 1236 m. rugsëjo 21 d. (Ðiauliø mûðio iðvakarëse) nyèios statyba persikeltø á 1322 metus9 . Vis dëlto nuo seno këlë nemaþai diskusijø. Dar ir ðiandien A. Nikþentaièio nuomonës nepalaikë naujausio kai kurie latviø autoriai neatsisako istoriografijo- Gedimino laiðkø sàvado sudarytojas S. Rowellas, je seniai atmestos versijos, kad 1236 m. paminëta

4 Czacki T., O litewskich i polskich prawach, o ich duchu, êródùach, zwiàzku i o rzeczach zawartych w pierwszem Statucie dla Litwy 1529 roku wydanem, Warszawa, 1800, t. 1, s. 8–9. Tai esàs rankraðtis, kurá Kopenhagos bibliotekoje matæs ir iðraðà T. Èackiui atsiuntæs Lenkijos pasiuntinys Danijoje. Gal turëta galvoje Oddo Snorrasono „Olavo Triugva- sono saga“ (apie 1190 m.), kurioje pasakojama apie norvegø konungà Olavà Triugvasonà (995–1000), jaunystëje keletà metø praleidusá Vladimiro Sviatoslavièiaus dvare? Oddui Snorrasonui taip pat priskiriama Ingvaro Keliautojo saga, kurios herojus yra kariavæs prieð þiemgalius ir 1041 m. þuvo Rusioje (Kjartansson H. S., From the frying pan of oral tradition into the fire of saga writing: the precarious survival of historical fact in the saga of Yngvar the Far-Traveller, Sagas & Societies: International Conference at Borgarnes, Iceland, 2002, http://w210.ub.uni-tuebingen.de/dbt/volltexte/2004/1070/. 5 Blynas M., Lietuvos Vytis, karalius Mindaugas, Medininkai ir..., Vilnius, 1993, p. 38–42. 6 Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gedeminne illustrans ( Gedimino laiðka)i, tekstus, vertimus bei komen- tarus parengë S. C. Rowell, Vilnius, 2003, p. 46–49; plg.: Puzinas J., Vilniaus 650 metø sukaktis – miesto ar Gedimino sostinës? Rytø Lietuva. Istoriniø bei etnografiniø studijø rinkinys, Chicago, 1980, p. 17–18. 7 Ádomu, kad dar M. Stryjkowskis Vilniaus ákûrimà datavo 1321 ar 1322 m.: Stryjkowski M., Kronika Polska, Litewska, Ýmódzka i wszystkiej Rusi, Warszawa, 1846, t. 1, s. 369, 372; plg.: Vijûkas-Kojelavièius A., Lietuvos istorija, Vilnius, 1989, p. 205. 8 Nikþentaitis A., Dël Gedimino laiðkø autentiðkumo (1. Gedimino laiðkai Hanzos miestams), Lietuvos TSR mokslø aka- demijos darbai. Serija A, 1987, t. 4, p. 96. 9 Nikþentaitis A., Gediminas, Vilnius, 1989, p. 91. 10 Chartularium Lithuaniae..., p. XVIII, XLI. 11 Bièiûnas V., Kaunas, 1030–1930, Kaunas, Marijampolë, 1930 (fotogr. leid., Kaunas, 1999). 12 Ðià datà pirmasis nurodë Narbutas T., (Lietuviø tautos istorija, Vilnius, 1994, t. 3, p. 170 (Narbutt T., Dzieje staroýytne narodu Litewskiego, Wilno, 1838, t. 3)), sukonkretindamas dar M. Stryjkowskio pareikðtà nuomonæ, kad Kunas miræs 1040 m. (Stryjkowski M., Kronika..., t. 1, p. 86; Stryjkowski M., Która przedtym nigdy úwiatùa nie widziaùa, Kronika polska, litewska, ýmódzka i wszystkiej Rusi, Królewiec, 1582, s. 84, http://www.wbc.poznan.pl/dlibra/docmetada- ta?id=1804. 13 Geèiauskas E., Ugnies garbintojø miestai arabø geografo Idrisio 1154 metø veikale, Lietuvos aukðtøjø mokyklø mokslo darbai. Istorija, 1998, t. 37, p. 63–64; Maksimaitienë O., Lietuvos istorinës geografijos ir kartografijos bruoþai, Vilnius, 1991, p. 116. 14 Kiaupa Z., Kada ákurtas Kaunas, Mokslas ir gyvenimas, 1979, Nr. 7, p. 25–26. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 139

Soule yra Vecsaulë prie Bauskës15 . Taèiau nors ðian- tinio Panevëþio miesto dalis su aplinkiniais kai- dien nebëra rimtesnio pagrindo abejoti vietovar- mais), kad jis ten ákurtø baþnyèià19 . Panevëþio dþio Soule tapatumu su Ðiauliø þeme16 , kyla rim- vardas dokumente dar neminimas, taèiau prie baþ- tø abejoniø, ar tikrai Ðiauliø þemës centras XIII a. nyèios iðaugæs miestelis vëliau vadinamas Pane- buvo dabartiniai Ðiauliai, ásikûræ paèiame þiem- vëþio vardu (1503 m. miestelá „Ostrove“ jau buvo galiø þemiø paribyje. Atrodo, kad XIII–XIV a. Sou- pradëjæs kurti Trakø vaivada Jonas Zabþezinskis, le, terra Sauleorum centrà labiau tiktø sieti su Ðiau- kuris perleido baþnyèiai savo pastatytà karèemà lënais ir prie jø esanèiu Kudinø piliakalniu (Ðiaulës ir suprojektuotà turgaus aikðtæ). kalnu)17 . Ákûrimo data þinoma ir Marijampolës atveju – Klaipëda, Panevëþys ir Marijampolë – vieni ið miestà ákûrë marijonai 1758 m. Prienø seniûnës nedaugelio Lietuvos miestø, kurie savo istorijà pra- Butlerienës dovanotoje þemëje. Tiesa, ðiuo atve- deda ne nuo atsitiktinio pirmojo paminëjimo, o ju gali kilti problemø, kaip traktuoti iki tol Mari- nuo ákûrimo datos. Ta proga verta pabrëþti, kad jampolës vietoje (arba ðalia pirminës Marijampo- gyvenvietës ar miesto „pirmojo paminëjimo“ bei lës) buvusá Paðeðupio kaimà (minimà nuo 1667 „ákûrimo“ sàvokø nedera painioti, kaip daþnai net m.) ir jo pagrindu apie 1736 m. ákurtà Starapolës sàmoningai daroma. miestelá20 . Jie – tarsi Marijampolës pirmtakai, ta- Nekelia abejoniø treèiojo Lietuvos miesto – èiau literatûroje tai traktuojama skirtingai: kaip Klaipëdos pradþios data. Miesto pradþia – 1252 Marijampolës miestelio ákûrimas ðalia Starapo- m. liepos 29 d., kai Vokieèiø ordino didþiojo ma- lës21 arba kaip Starapolës pavadinimo pakeitimas gistro vietininkas Eberhardas Zeinas ir Kurðo vys- á Marijampolæ22 . kupas Henrikas susitarë dël pilies „vietoje, kur upës Kai kurie miestai ir miesteliai savo istorijà pra- Nemunas (Memela) ir Danë (Danga) suteka“ sta- deda nuo labai ginèytinø datø. Utenos pirmojo pa- tybos18 . Netrukus pastatyta pilis gavo Memelbur- minëjimo data laikomi 1261 m.23 , taèiau istoriog- go vardà (vëliau – Memelis, lietuviðkai – Klaipë- rafijoje seniai priimtas teiginys, kad 1261 m. da). datuotas ir Mindaugui priskiriamas donacinis ak- Panaðus ir Panevëþio atvejis. Lietuvos didysis tas, kuriame, be kita ko, minima ir Utena, ið tiesø kunigaikðtis Aleksandras 1503 m. rugsëjo 7 d. do- tëra XIV a. pabaigos falsifikatas24 . Pirmasis tikras vanojo Ramygalos klebonui „Salà“ (Ostrow) tarp Utenos paminëjimas – 1373 m. vasario mën. (apie Nevëþio ir Lëvens bei tarp Vilktupio eþero ir Zur- 14 d.) þinutë Hermano Vartbergës Livonijos kro- blio pievos (tai á ðiauræ nuo Nevëþio esanti dabar- nikoje25 .

15 Ìçrmanis U., Latviø tautos nutikimai, Kaunas, 1998, p. 70; Grîns G. R., Saules kauja. Kâdas laupîtâju avantûras gals, Latvietis, 2000 09 21–27, Nr. 36 (64), p. 2, http://home.parks.lv/latvietis/36_64septembris/lapa2.htm; Auzâns V., Saules kaujâ atkal uzvar vecsaulieði, Bauskas dzîve, 2003 09 22 (apie Saulës mûðio minëjimà Vecsaulëje), http://www.tvnet.lv/ news/latvia/regions/index.php?id=2022621; Latvijas vçsture, red. O. Kostandas, Rîga, 1992, http://www.skyforger.lv/lv/ stasti/stasti_zobens.htm; Dedumietis D., Saules kauja 1236 gada septembrî. Lokalizâcijas mçìinâjums, Latvijas Vçsture. Jaunie un Jaunâkie Laiki, 2001, Nr. 2 (42), p. 16–25, http://www.historia.lv/alfabets/S/sa/saules_kauja/raksti/dedumie- tis.htm. 16 Gudavièius E., Saulës mûðis ir Ðiauliai, Ðiauliø praeitis ir dabartis, Vilnius, 1986, p. 24–37; Batura R., Lietuvos pergalë Ðiauliø (Saulës) mûðyje 1236 m. Mûðio tarptautinë reikðmë, atminties tradicija, mûðio laukas ir memorialas, Ðiauliai, 2005, p. 77–84. 17 Baranauskas T., Lietuvos medinës pilys raðytiniø ðaltiniø duomenimis, Lietuvos archeologija, 2003, t. 24, p. 63. 18 Liv-, Esth- und Curländisches Urkundenbuch, hrsg. von F. G. Bunge, Reval, 1853, Bd. 1, col. 295–296 (Nr. 236). 19 Codex diplomaticus ecclesiae cathedralis necnon dioeceseos Vilnensis (Kodeks dyplomatyczny katedry i diecezji Wileñskiej), Kraków, 1948, t. 1 (1387–1507) / wydali J. Fijaùek i W. Semkowicz, s. 676–679; Lenkijos karaliaus Aleksan- dro donacijos aktas, vertë R. Majauskienë, P. Mikelinskas, http://www.paneveziomuziejus.lt/tyrinejimai/istorija/saltiniai/ aleksandras/aleksandras.htm; Maksimaitienë O., Pirmosios þinios apie Panevëþio miestà, Lietuvos TSR Mokslø akade- mijos darbai. Serija A, 1961, t. 2 (11), http://www.paneveziomuziejus.lt/tyrinejimai/istorija/krasto_istorija/maksimaitie- ne1/maksim_visas.htm. 20 Totoraitis J., Sudûvos Suvalkijos istorija, Marijampolë, 2003, d. 1, p. 423–425. 21 Ten pat. 22 Vanagas A., Lietuvos miestø vardai, Vilnius, 1996, p. 143, 146. 23 Baliulis A., Utena, Utenos kraðto enciklopedija, sudarytojas ir spec. redaktorius Gediminas Isokas, Vilnius, 2001, p. 229, http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/miestai_ir_miesteliai/miestai_ir_miesteliai.htm#Utena. 24 Maleczyñski K., W sprawie autentycznoúci dokumentów Mendoga z lat 1253–1261, Ateneum wileñskie, 1936, Nr. 11, s. 47–49. 25 Vartberges Hermaòa Livonijas Hronika ( Hermani de Wartberge Chronicon Livoniae), no latînu valodas tulkojis, priekðvârdu un komentârus sarakstîjis Ç. Mugurçviès, Rîga, 2005, p. 128–129; Baranauskas T., Lietuvos medinës pilys raðytiniø ðaltiniø duomenimis, p. 91. 140 LOKALÛS TYRIMAI

Iki pat paskutinio meto buvo itin supainiota pir- Tam, matyt, turëjo átakos dar 1999 m. iðleista so- mojo Telðiø paminëjimo data. Dar visai neseniai lidi mokslinë „Palangos istorija“, kurioje Alvydas buvo nurodomos fiktyvios 1317, 1398 m. datos26 . Nikþentaitis, atkreipæs dëmesá á 1161 m. datà mi- Pastaruoju metu apsistota prie 1450 m. datos, bet ninèio ðaltinio vëlyvumà (1431 m. dokumentas) ir ir jà pagrindþiantis dokumentas nëra iðlikæs. Jis netikslumus (þygis priskiriamas Valdemaro I sû- buvo þinomas tik XIX a. istorikams (A. L. Jucevi- nui Danijos karaliui Abeliui – ið tiesø karalius Abelis èiui, A. Prekeriui), todël ir ðios datos patikimumas buvo Valdemaro II sûnus ir valdë 1250–1252 m.), dar nëra visiðkai aiðkus27 . Vis dëlto ja remdamiesi padarë iðvadà, kad 1161 m. data nëra patikima ir telðieèiai ðiemet atðventë 555-asias miesto meti- negali bûti laikoma pirmuoju Palangos paminëji- nes. mu31 . Vis dëlto èia nesinorëtø dëti taðko: 1161 m. Dar viena problema – abejotinas ar klaidingas epizodà nagrinëjusio Edgaro Andersono manymu, ðaltiniuose minimø vietovardþiø tapatinimas su ðaltinis gali atspindëti realius ávykius. A. Nikþen- dabartiniais vietovardþiais. Tauragnai ðiemet at- taitis, deja, neaptarë ir nepaneigë E. Andersono ðventë 750 metø jubiliejø. 1255 m., kaip pirmojo argumentø: 1) Valdemaras I turëjo nesantuokiniø Tauragnø paminëjimo data, pagrásta tø metø Min- sûnø, ið kuriø þinomas kunigaikðtis Christoforas, daugo Sëlos dovanojimo akte paminëta Thovra- gali bûti, kad Abelis – kitas neþinomas nesantuo- xe, kurià reikëtø tapatinti ne su Tauragnais, o su kinis Valdemaro I sûnus; 2) karaliaus titulas galë- Tauroþe – upeliu, átekanèiu á Ðventàjà Anykðèiø jo bûti pridëtas vëlesnio perraðinëtojo, þinojusio rajone ir prie jo buvusiu Laðiniø piliakalniu28 . Kitas apie karaliø Abelá, Valdemaro II sûnø: sunku pa- Tauragnø paminëjimas bûtø 1261 m. Mindaugo tikëti, kad tokio masto chronologinë klaida bûtø Sëlos dovanojimo akte, bet tai jau minëtas XIV a. padaryta ruoðiant falsifikatà teisinëms pretenzi- falsifikatas, kuriame autentiðko 1255-øjø akto Tau- joms pagrásti – tai panaðiau á menkai Danijos is- roþë (Thovraxe) paverèiama Tauragnais (Thowrag- torijà iðmananèio perraðinëtojo klaidà; 3) doku- gen). Tad pirmàjá tikrà Tauragnø paminëjimà ten- mente paminëtos datos gerai dera prie bendros ka nukelti á 1373 m.29 Danijos istorinës raidos (Valdemaras I rëmë impe- Nepagrásta kai kuriose mokslinëse studijose ið- ratoriaus Frydricho I iðkeltà antipopieþiø Viktorà kelta hipotezë iðpopuliarino ir klaidinanèià Papi- IV (1159–1164) ir siekë imperatoriaus paramos, to- lës pirmojo paminëjimo datà – 1253 m. Tais me- dël negalëjo rengti þygiø prieð artimesnes Dani- tais sudarytame Pietø Kurðo dalybø akte, Ceklio jai pietø Pabaltijo þemes, buvusias Vokietijos áta- þemëje, paminëta ðiandien patikimai nelokali- kos sferoje, o tik prieð tolimesnes – Kurðà, Estijà; zuojama vietovë Pilene, Antano Salio atsargiai tik po Viktoro IV mirties, 1168 m. susitaikæs su po- sieta su Papile, taèiau Ceklio þemë nesiekë ðio pieþiaus Aleksandro III ðalininku arkivyskupu Es- miestelio, o ir pavadinimo panaðumas menkas, jo kiliu ir jo padràsintas, Valdemaras I puolë Riuge- akivaizdþai per maþa, norint susieti ðias vietoves. no salà, o 1169 m. gavo popieþiaus Aleksandro III Tikràja pirmojo Papilës paminëjimo data reikia padëkà uþ kovà prieð imperatoriø ir jo antipopie- laikyti 1339 m.30 . þius – tai gerai dera su Kurðo vyskupø kronikos Vienas ið retesniø atvejø, kai esant abejotinai þinia, kad danø 1161 m. paskirtas pirmasis Kurðo pirmojo paminëjimo datai ðvenèiama vëlesnë da- vyskupas Ernemordas popieþiaus buvo patvirtin- ta, yra Palanga. Palangos istorijos pradþia susijusi tas 1169 m.)32 . Taigi ðis klausimas dar reikalauja su dviem datom – 1161 m. birþelio 15 d., kai, pa- gilesniø moksliniø studijø ir diskusijø. sak Kurðo vyskupø kronikos, danai puolë Palangà, Apskritai galima pastebëti, kad 1253 m. yra ir 1253 m., kai Palanga minima Pietø Kurðo daly- istorijos pradþia bent 16-kai dabartiniø Lietuvos bø akte. Vis dëlto 2003-aisiais Palanga atðventë miestø ir miesteliø. Tais metais sudaryti du infor- 750 metø jubiliejø, orientuodamasi á antràjà datà. matyvûs aktai: 1253 m. balandþio 4 (ar 5) d. Pietø

26 Vanagas A., Lietuvos miestø vardai, Vilnius, 1996, p. 248. 27 Telðiai: straipsniai ir istorijos dokumentai, sud. V. Vaivada, Vilnius, 1994; Vaivada V., Pradþiø beieðkant..., Kalvotoji Þemaitija, 2005 06 13. 28 Baranauskas T., Lietuvos valstybës iðtakos, Vilnius, 2000, p. 201. 29 Baranauskas T., Lietuvos medinës pilys raðytiniø ðaltiniø duomenimis, p. 90. 30 Baranauskas T., Zabiela G., Ceklis 1253 metais: istorinë-archeologinë analizë, Þemaièiø istorijos virsmas ið 750 metø perspektyvos, Vilnius, 2004, p. 34; Trimonienë R. R., Papilës istorija nuo XIII iki XVI amþiaus, Papilë, vyr. red. V. Girinin- kienë, Vilnius, 2004, d. 1, p. 175–183; Baranauskas T., Lietuvos medinës pilys raðytiniø ðaltiniø duomenimis, p. 86. 31 Nikþentaitis A., Palanga XIII–XV amþiais, Palangos istorija, Klaipëda, 1999, p. 105–106. 32 Andersen E., Early Danish missionaries in the Baltic countries, Gli inizi del Cristianesimo in Livonia-Lettonia, Città del Vaticano, 1989, p. 259–267. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 141

Kurðo dalybø aktas33 ir 1253 m. liepos mënesio Mindaugo brolis, paminëtas 1219 m. Prisiriðus prie Mindaugo donacinis aktas34 . Pirmajame pirmà kar- istorinio Dausprungo laikø, sukurta fiktyvi 1225 tà minimos tokios vietovës kaip Gargþdai, Karte- m. Ukmergës „ákûrimo“ data. Dar 1975 m. iðkil- na, Palanga, Skuodas, Mosëdis, Alsëdþiai, Neva- mingai atðvæstas su ðia data susietas 750 metø „ju- rënai, Þarënai, Rietavas, Gardai (dabar Þemaièiø biliejus“42 , o 1225 m., kaip miesto „ákûrimo“ da- Kalvarija), atskirame dokumente paminëta Kre- ta, iki ðiø metø buvo nurodoma Ukmergës tinga35 , antrajame akte nurodyti Kraþiai, Lauku- savivaldybës tinklalapyje43 . va, Raseiniai, Betygala, Ariogala, Veisiejai36 . Tai Dar toliau ið legendø iðvesdami savo istorijos kompleksiniai ðaltiniai, iðsprendþiantys ið karto pradþios datà nuëjo þagarieèiai. Reali pirmojo Þa- keliø vietoviø pirmojo paminëjimo datos klausi- garës paminëjimo data problemø nekelia – tai 1254 mus. Abejoti galima tik dël kai kuriø interpreta- m. Þiemgalos dalybø aktas44 . Taèiau, remiantis vie- cijø: Palangos atveju – ar tai tikrai pirmas pami- tinëmis legendomis, kad Þagarë esanti senesnë uþ nëjimas, Nevarënø atveju – ar tikrai tie Nevarënai, Rygà, sukurta fiktyvi pirmojo Þagarës paminëjimo nes Nevarënø apylinkëse visai nëra to meto ar- data – 1198 m., kuri perkelta ið Rygos istorijos45 . Ji cheologiniø paminklø37 . iki ðiol nurodoma turistinëje-informacinëje litera- Kai kuriø miestø ir miesteliø pirmojo paminëji- tûroje46 , o 1998 m., dalyvaujant Prezidentui Val- mo datos apskritai laikytinos kuriozais. Antai Viduklæ dui Adamkui, buvo iðkilmingai atðvæstas tariamas kai kurie informaciniai leidiniai priskiria prie 1253 Þagarës 800 metø jubiliejus, ta proga Þagarei su- m. Mindaugo dovanotø valsèiø38 , tarsi nenorëdami teiktas herbas. jos iðskirti ið tais metais ið tiesø minimø kaimyniniø Kai kurie informacinëje literatûroje pasitaikan- valsèiø – Raseiniø, Kraþiø, Laukuvos – tarpo. Tuo tys netikslumai yra menkesnio pobûdþio, bet irgi patikëjæ viduklieèiai 2003-iaisiais rengësi ðvæsti sa- nesuteikia pasitikëjimo dabartine lokalinës istori- vo miestelio 750 metø jubiliejø, taèiau turëjo nusi- jos padëtimi. Antai visa literatûra apie Rumðiðkes vilti: ið tiesø Viduklë minima tik nuo 1352 m.39 nurodo fiktyvià ðio miestelio paminëjimo datà – Ukmergë pirmà kartà paminëta 1333 m. Her- 1381 m., paimtà ið T. Narbuto interpretacijø. Tik- mano Vartbergës kronikoje40 , taèiau ilgà laikà buvo roji data – 1382 m. liepos 1 d. – skiriasi nedaug, bet paplitæs teiginys, neva ji ákurta 1225 m.41 Data siejama su visai kitu ávykiu47 . Anykðèiø atveju ilgà iðvesta ið Lietuvos metraðèiø (Bychovco kronikos) laikà buvo nurodoma 1442 m. data48 – tai vienas legendinëje dalyje nurodytos Ukmergës ákûrimo ið nedaugelio atvejø, kai tikroji miesto istorijos pra- sàsajos su Dausprungu, kuris legendoje laikomas dþia buvo pavëlinta. Tik 1992 m., ruoðiantis minëti Palemono bendraþygiu, o istorijoje þinomas kaip miesto 550 metø jubiliejø, susigriebta, kad Anykð-

33 Liv-, Esth- und Curländisches Urkundenbuch, Bd. 1, col. 327–329 (Nr. 249). 34 ̳íäà¢, êàðîëü ˳òîâ³³, ó äàêóìýíòàõ ³ ñüâåä÷àíüíÿõ (Mindowe, rex Lithowiae, in litteris et testimoniis), óêëàä., ïàäðûõòî¢êà äà âûäàíüíÿ, ïåðàêëàä À. Æëóòê³, Ìåíñê, 2005, c. 25. 35 Liv-, Esth- und Curländisches Urkundenbuch, Bd. 1, col. 319 (Nr. 246). 36 Baranauskas T., Deidulë I., 1253-ieji Lietuvos istorijoje, Voruta, 2003 01 11, Nr. 1 (523), http://www.voruta.lt/artic- le.php?article=202. 37 Baranauskas T., Zabiela G., Ceklis 1253 metais..., p. 22–23. 38 Paþintis su Lietuva. Lankytinos vietos, turizmo paslaugos, Vilnius, 1995, p. 68; Raseiniø rajonas: rajono istorijos frag- mentai, Þemaièiø þemë, 2005, Nr. 3, p. 36–38, http://samogitia.mch.mii.lt/Zurnalas/2005_3_Raseinu_rajonas.htm. 39 Die Chronik Wigands von Marburg, Scriptores rerum prussicarum, Leipzig, 1863, Bd. 2, p. 519. 40 Vartberges Hermaòa Livonijas Hronika (Hermani de Wartberge Chronicon Livoniae), no latînu valodas tulkojis, priekðvârdu un komentârus sarakstîjis Ç. Mugurçviès, Rîga, 2005, p. 76–77; Baranauskas T., Lietuvos medinës pilys raðy- tiniø ðaltiniø duomenimis, p. 96. 41 Miðkinis A., Ukmergë, Lietuvos TSR urbanistikos paminklai, Vilnius, 1987, t. 10, p. 6; Gelûnas S., Ukmergës ir apylinkiø praeities apþvalga nuo seniausiø laikø iki 1940 metø, Ukmergë, 1994, p. 4. 42 Petronis J., Ukmergë, Vilnius, 1976, p. 3, 5. 43 Ðiuo metu [þiûrëta 2005 11 18] data jau pataisyta á 1333 m., http://www.ukmerge.lt. Konferencijos „Lietuvos lokaliniø tyrimø padëtis“ (2005 11 07–08) iðvakarëse dar tebebuvo nurodoma 1225 m. data. Prieð kurá laikà nugriautas ir 1225 m. datà skelbiantis áraðas prie ávaþiavimo á miestà. 44 Liv-, Esth- und Curländisches Urkundenbuch, Bd. 1, col. 347 (Nr. 265). 45 Baranauskas T., Apie tariamà Þagarës jubiliejø, Voruta, 1998 09 26, Nr. 35 (365), p. 8 (Sidabrë, Joniðkis, 1998 10 20, Nr. 120, p. 3) 46 Þagarë, paruoðë V. Paulauskienë, B. Skiparienë, G. Zalagënas, Kaunas, 2004, p. 4. 47 Baranauskas T., Kada pirmà kartà paminëtos Rumðiðkës? Voruta, 2005 10 08, Nr. 19 (589), p. 1, 2 (Atspindþiai, Kaiðia- dorys, 2005 08 19, Nr. 64 (904), p. 3, 5), http://www.voruta.lt/article.php?article=860; http://www.versme.lt/ka- da_pam_rum.htm. 48 Jurginis J., Tëvynës paþinimas: istorijos apybraiþos, Kaunas, 1989, p. 13–14. 142 LOKALÛS TYRIMAI

èius mini ir dviem metais ankstesnis, 1440 m. do- toje anksèiau buvusiø ar galëjusiø bûti gyvenvie- kumentas49 . Dokumentas buvo paskelbtas dar XIX èiø traktavimo, jø tæstinumo, svarstant vietovës a. ir naudojamas istoriografijoje50 , bet nepatekæs á istorijos pradþios problemà. raðanèiøjø Anykðèiø istorijos apybraiþas akiratá. Summary Iðvados Dates of the First References to Ið aptartø pavyzdþiø galima padaryti iðvadà, Lithuanian Cities and Towns kad iki ðiol egzistuojanti informacinë, enciklope- dinë literatûra ðiuo poþiûriu nekelia pasitikëjimo, Recently anniversaries of various cities and daugelis miestø ir miesteliø pradþios datø dar rei- towns have gained popularity. Town holidays are kalauja nuodugnesniø tyrinëjimø. Pagrindines pro- organised and local history traditions are formed. blemas galima suskirstyti á tokias grupes: This shows a growing public interest in the history 1. Legendinës istorijos problema – datos, iðve- of native settlements. The date, when the city or damos ið legendø. Kauno atveju tai jau praeitis, town was first mentioned in the written sources, bet Þagarës atvejis rodo, kad tokiu bûdu iðgautos turns into an important local identity symbol. fiktyvios datos vis dar goþia tikràjà istorijà. Unfortunately, this movement for perpetuation of 2. Falsifikatø problema – datos, pagrástos ne- the beginning of local history is short of a sufficient scholar basis. Encyclopaedias and other patikimais ir abejotinais ðaltiniais bei falsifikatais. informational publications often provide imprecise Prie ðios grupës reikëtø priskirti Utenos atvejá, taip or even absolutely inconsistent dates of the first pat pirmojo Palangos paminëjimo problemà. Ne reference or establishment of separate settlements, visi abejones keliantys ðaltiniai turi bûti besàly- whereas local activists of regional studies sometimes giðkai atmesti – kai kuriais atvejais vis dar reikëtø produce even more curious versions. platesniø moksliniø diskusijø. Major problems can be broken into the following 3. Istoriografiniai nesusipratimai – datos, pagrás- groups: 1) the problem of legendary history – dates tos neegzistuojanèiais ðaltiniais, atsiradæ netiksliai are extracted from legends; 2) the problem of interpretavus istoriografines prielaidas ar dël kitos falsifications – dates are extracted from unreliable techninës klaidos. Tai Rumðiðkiø, Viduklës atvejai. or questionable sources or falsified documents; 3) 4. Istoriografiniai „miraþai“ – datos, paremtos historiographical errors – dates based on non- klaidingu vienos vietovës istorijos faktø perkëli- existent sources, inaccurate interpretation of mu á kitos, panaðiai vadintos vietovës istorijà, kaip scientific assumptions or even technical errors; 4) buvo Papilës atveju. Kai kuriais atvejais dël to ga- historiographical “mirage” – dates based on limi moksliniai ginèai, pvz., dël Soule-Ðiauliø, transferring historical facts referring to another Thovraxe-Tauragnø tapatumo. location to the one with a similar name; 5) precise 5. Tikslios datos problema – chronologinës pro- dating problem relevant to chronological blemos, interpretuojant þinomus ir patikimus ðal- interpretation of well-known and reliable sources; tinius. Ne visuose ðaltiniuose nurodoma tiksli da- 6) the problem of later dating, when the date of the ta (ypaè mënuo, diena). Daþnai tokiais atvejais first reference remains unknown for the local history; nieko negalima padaryti, lieka susitaikyti su in- and 7) the problem of city establishment, when the formacijos spraga. Bet bûna ir tokiø atvejø, kai first reference message announces establishment datà patikslinti ámanoma arba kai data reikalauja of the city or town. In this case, when the beginning teorinio apmàstymo, kaip buvo Vilniaus atveju. of local history is discussed, there may be problems 6. Pavëlintos datos problema – tai atvejai, kai concerning assessment and continuity of earlier pirmasis vietovës paminëjimas nëra þinomas lo- settlement, which did or could exist in that particular kalinëje istorijoje, kaip buvo Anykðèiø atveju iki location. More detailed research of the early history 1992 m. of cities and tows could successfully resolve all of 7. Miesto ákûrimo problema – tai atvejai, kai the abovementioned problems. pirmasis vietovës paminëjimas yra praneðimas apie Key words: cities; towns; chronology; Vilnius; miesto ar miestelio ákûrimà. Tai idealus atvejis – Kaunas; Ðiauliai; Ðiaulënai; Klaipëda; Panevëþys; prasmingesnë data, nei atsitiktinis pirmas pami- Marijampolë; Telðiai; Tauragnai; Tauroþë; Papilë; nëjimas, taèiau gali kilti problemø dël ðioje vie- Palanga; Viduklë; Ukmergë; Þagarë; Rumðiðkës; Anykðèiai.

49 Baliulis A., Anykðèiai XV–XVIII a., Anykðèiai istorijoje, literatûroje, atsiminimuose, Vilnius, 1992, p. 51. 50 Skarbiec dyplomatów, wyd. I. Daniùowicz, Wilno, 1862, t. 2, p. 173 (Nr. 1764); Semkowicz W., O litewskich rodach bojarskich zbratanych ze szlachtà polskà w Horodle roku 1413, Lituano-Slavica Posnaniensia. Studia historica, Poznañ, 1989, t. 3, p. 65; Wojtkowiak Z., Litwa Zawilejska w XV i pierwszej poùowie XVI w., Poznañ, 1980, p. 74. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 143

VISUOTINUMAS IR LOKALUMAS XVI–XVIII A. SOCIALINËJE BIRÐTONO RAIDOJE Raimonda Ragauskienë

Vilniaus pedagoginis universitetas, T. Ðevèenkos g. 31, LT–03111 Vilnius El. paðtas: [email protected] Santrauka

Straipsnyje analizuojamas lokalumo ir visuo- vykti netgi vienos ðalies lygmenyje, todël norint tinumo santykis pasirinktos bendruomenës – XVI– aprëpti ðaltiniø gausà ir pasiekti tematinæ integ- XVIII a. Birðtono valsèiaus socialinëje raidoje. Ap- racijà bûtina susiaurinti geografines ribas. Nors ir tarus Vakarø Europos autoriø darbus, kuriuose kelta kaip paradoksaliai tai skambëtø, „totali arba in- lokalios vietovës problema makro- ir mikroistori- tegruota istorija“ praktiðkai reiðkia lokalinæ isto- jos kontekste, pastebëta, kad jø metu gautos iðva- rijà2 . Ilgà laikà tradiciðkai tokia istorija buvo pa- dos pildo bendrøjø istorijø (sinteziø) vaizdà ir ve- liekama tik kraðtotyrininkø dëmesiui. O tø paèiø rifikuoja egzistavusias teorines ir praktines analistø prieð 40 metø pradëti tyrimai atvërë nau- áþvalgas. Remiantis atliktu konkreèiu ilgo laiko jo tipo lokalinës istorijos tyrimo galimybes. Tre- (XVI–XVIII a.) Birðtono bendruomenës socialinës èios kartos „Analø“ mokyklos atstovo Emmanue- raidos tyrimu, straipsnyje iðskiriami procesai, to lio Le Roy’jaus Ladurie mikroistoriniai lokaliniai meto Birðtono visuomenëje vykæ lygiagreèiai su tyrimai „Langedoko valstieèiai“ (1966 m.), o vë- visa LDK, taip pat tokie procesai, kurie buvo bû- liau „Oksitanijos kaimas Montaju“ (1982 m.)3 de- dingi tik tai birðtonietiðkai bendruomenei. Gauti taliai atkûræ mikroprocesus: nedidelës bendruo- duomenys pasitelkiami jau iðtirtoms bendrosioms menës valstieèiø, amatininkø ir kt. paprastø LDK problemoms papildyti, jas patikslinti ar pa- þmoniø gyvenimà, leido kalbëti ir apie bendres- neigti. nes makrotendencijas: multikultûrinæ tradicijà, re- Raktaþodþiai: makro- ir mikroistorija; totali (in- liginius ir kultûrinius skirtumus tarp raðtingø ir ne- tegruota) istorija; lokali bendruomenë; socialinë raðtingø ir pan. raida; Birðtono valsèius, XVI–XVIII a.; centras; pe- Makro- ir mikroistorijos santykis keliamas dau- riferija. gelyje kitø naujos lokalinës istorijos tyrimø: Si- mona Cerutti XVII a. Turino medþiagos pagrindu Ávadas sprendë socialinës stratifikacijos mieste proble- mà; Vokietijos kaimo ekonomikos funkcionavi- Problema. XX a. viduryje „Analø“ mokyklos mà, ðeimos ir giminës vietà XVIII–XIX a. Nekaros istorikø raginimas atliekant tyrimus atsisakyti te- kaimo pavyzdþiu nagrinëjo Deividas Sabeanas; matinës ir kartu skaidanèios specializacijos, o XVIII a. þydø ir krikðèioniø santykiai nedidelëje siekti paþinti þmoniø gyvenimà su visa jo ávairo- Vokietijos kaimo bendruomenëje aptarti Klaudi- ve, kurti „totalinæ / visuotinæ arba integruotà isto- jos Ulbrich darbe; teorinius mikroistorijos aspek- rijà“ nepraranda savo aktualumo ir ðiandien. Kita tus pateikæs Hansas Medickas, praktiðkai juos ágy- vertus, vieno ið þymiausiø analistø Fernando Brau- vendino darbe apie Laichencheno vietovæ. delio darbas „Vidurþiemio jûra ir vidurþiemio pa- Analizei pasirinkæs maþà, vos apie 1 600 gyven- 1 saulis Pilypo II laikais“ (1947 m.), kuriame buvo tojø turinèià vietovæ Viurtenberge, pagrindë tyri- nuðviesti ávairûs minëtos temos aspektai: fizinë mo moto: lokalinë istorija kaip visuotinë istorija. geografija ir demografija, ekonominis ir sociali- Socialinæ XIX a. Anglijos skurdo problemà Tomas nis gyvenimas, politinës struktûros ir Pilypo II bei Sokollas tyrinëjo Esekso varguomenës pavyzdþiu jo prieðininkø politika, parodë, kad totalios arba ir pan. Minëtø tyrimø metu gauti rezultatai ir ið- integruotos istorijos idealo tokiame didþiuliame vados pildo bendrøjø istorijø, taip vadinamøjø sin- areale pasiekti neámanoma. Sunkiai tai gali pa-

1 Áðîäåëü Ô., Ñðåäèçåìíîå ìîðå è ñðåäèçåìíîìîðñêèé ìèð â ýïîõó Ôèëèïïà II, Ìîñêâà: ßçûêè ñëàâÿíñêîé êóëüòóðû, 2003. 2 Òîø Äæ., Còðeìëåíèe ê èñòèíe, êaê îâëaäeòü ìacòeðcòâîì èñòîðèêa, Ìîñêâà: Âecü ìèð, 2000, c. 126. 3 Le Roy Ladurie E., Oksitanijos kaimas Montaju: 1294–1324 metai, Vilnius: Algimantas, 2005. 144 LOKALÛS TYRIMAI

teziø, vaizdà, atskirais atvejais verifikuoja egzis- telkiama bendroji LDK patirtis ir spartëjantys Ne- tavusias teorines ir praktines áþvalgas4 . muno vidurupio regiono tyrimai. Tad gauti rezul- Lokalinis, vietos bendruomenës istorinis tyri- tatai gali bûti laikomi tik ið dalies reprezentaty- mas Lietuvoje taip pat gali atsakyti á daugelá ben- vûs. drøjø istoriniø klausimø, juos patvirtinti ar paneigti. Ne maþiau svarbu aptarti ðaltiniø, tiksliau, ðal- Lietuva nëra ir niekada nebuvo vien tik didieji tiniø gausos problemà. Deja, atliekant Birðtono centrai Vilnius ar Kaunas. Negalime tapatinti cen- bendruomenës tyrimà nebuvo galima taip plaèiai tro istorijos ar politinës ir ekonominës, socialinës taikyti mikroistorinio metodo ir taip iðsamiai pri- ir kultûrinës centro istorijos su visa Lietuvos isto- statyti Birðtono praeities, kaip tai padarë vokieèiø rija. Ir centras, ir periferija yra neatsiejamos ben- istorikas Hansas Medicas savo darbe. Lietuvos ty- dros Lietuvos istorijos dalys, abiejø paþinimas bû- rinëtojai, H. Medico teigimu, visgi priversti „ty- tina visos Lietuvos istorijos paþinimo sàlyga. Nëra rinëti vietoves, o ne tyrinëti vietovëse“. Nors Birð- vieno vien nacionalinio laiko dimensijos, nacio- tono kraðto raida ið kitø Lietuvos vietoviø iðsiskiria nalinë istorija negali pakeisti regioninës ir loka- raðytiniais ðaltiniais dokumentuotos istorijos se- linës istorijos. Lietuva – tai kaip tik daugiau smul- numu, nedaug rasime Lietuvoje vietoviø, apie ku- kesniø miestø, miesteliø ir gyvenvieèiø kraðtas. rias raðyta jau XIV ðimtmetyje, o retrospekcija lei- Gyvenimas visais ðimtmeèiais nesustojo ir inten- dþia daryti iðvadas apie èia buvusá valsèiaus centrà syviai tekëjo taip vadinamojoje periferijoje. Èia jau ir XIII a. Taèiau iðkyla Lietuvos lokalinëms vie- gyveno sëslesni valstieèiai ir miestieèiai, èia sa- tovëms áprasta ðaltiniø stygiaus problema. Archy- vo rezidencijas ir dvarelius kûrë Lietuvos diduo- valijø teko ieðkoti iðblaðkytø net trijø valstybiø – menë. Gal tik gyvenimas èia turëjo savo specifi- Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos – keliolikoje archyvø kà, buvo maþiau intensyvus. bei rankraðtynø. Taèiau daþnai rastos þinutës lei- Tikslas – remiantis atliktu XVI–XVIII a. Birðto- do tik fragmentiðkai atstatyti istoriná vaizdà. Ne- no visuomenës tyrimu5 , bus bandoma aptarti ke- iðliko Birðtono dvaro knygos, o koká detalesná vaiz- letà (ið daugelio) mikro- ir makro-, arba lokalumo dà galima susidaryti, kai net perþiûrëjus ir visuotinumo, aspektø socialinëje minëtos visuo- keliasdeðimt iðlikusiø XVI–XVIII a. Kauno pavie- menës raidoje. Birðtono lokaline bendruomene lai- to þemës ir pilies teismø knygø randi atskirus fak- koma istorinis Birðtono valsèius su centru – valdo- tus, telpanèius vos á kelis lapus, o apie tæstinumà, vo dvaru, Birðtono karaliðkoji giria, Birðtono detalesnius þmoniø tarpusavio ryðius nëra ir kal- miestelis bei valsèiaus teritorijoje buvæ privatûs bos. Tad palyginti negausiai iðlikæ birðtonietiðki kaimai, dvarai, dvareliai ir palivarkai. Siekiama (ypaè XVII a.) ðaltiniai, jø nekompleksiðkumas – iðsiaiðkinti: 1) kokie procesai XVI–XVIII a. Birðto- gana ryðki visuotinë problema, bûdinga daugeliui no visuomenëje vyko lygiagreèiai su likusia LDK Lietuvos vietoviø. dalimi, 2) kokie procesai, bûdingi daugeliui LDK Metodas – raðant straipsná naudotasi lyginamuo- vietoviø, Birðtone vyko skirtingai ir 3) kas buvo ju tyrimo metodu. iðskirtina, specifiðkai bûdinga tik ðiai visuomenei. Vykusius procesus ir tendencijas leidþia nustatyti Dëstymas pasirinktas pakankamai ilgas 300 metø laikotar- pis. Svarbu iðskirti ir dar vienà – tai reprezentaty- Visuotinumo aspektai. Jie ryðkiausiai matyti vumo problemà. Ðiuo atveju norint nustatyti vi- vertinant ilgalaikes ekonomines bei administra- suotinumo ir lokalumo aspektus tikslingiausia bûtø cines plëtros tendencijas. Tokie bendrieji visoje minëto laikmeèio Birðtono bendruomenæ lyginti LDK vykæ procesai kaip valakø reforma, mieste- su panaðø administraciná statusà turinèia bendruo- lio prekymeèio privilegijos gavimas, XVII a. ka- mene. Kadangi Birðtono valda per visà laikotarpá rai ar XVIII a. ekonominis pakilimas tiek pat buvo iðlaikë karaliðkosios stalo valdos statusà, taigi ir bûdingas ir Birðtono bendruomenei. XVI a., kaip lyginti geriausia bûtø su kita karaliðkàja valda. ir visà LDK laikotarpá, galima ávardyti Birðtono Deja, tokiø tyrimø stokojama, o lyginimui pasi- „Aukso amþiumi“. Birðtono valsèius uþima lyde- rio pozicijà Nemuno vidurupyje. Tai pirmiausia

4 Sabean D., Property, Production and Family in Neckarhausen, 1700–1870, New York: Cambridge University Press, 1990; Microhistory and the Lost Peoples of Europe, ed. E. Muir, G. Ruggiero, Baltimore, London, 1991; Medick H., Mikro-Historie, Sozialgeschichte, Alltagsgeschichte, Mikro-Historie. Eine Diskussion. Hrsg. von W. Schulze, Göttingen, 1994, S. 40–53; Îáîëåíñêàÿ C. B., Ìåäèê Õ., Îïûò ñîïðÿæåíèÿ ìèêðî- è ìàêðîèñòîðèè, Èñòîðèê â ïîèñêå, Ìîñêâà, 1998, ñ. 110–118; Sokoll Th., Essex Pauper Letters, 1731–1837, Oxford, 2001; Ïðîøëîå – êðóïíûì ïëàíîì: ñîâðåìåííûå èññëåäàâàíèÿ ïî ìèêðîèñòîðèè, ñåðèÿ ïåðåâîäîâ, ïîä ðåä. Ì. Êðîìà, Ò. Çîêîëëà, Þ. Øëþìáîìà, Ñàíêò-Ïåòåðáóðã, 2003. 5 Ragauskienë R., Karaliðkojo Birðtono praeitis. Istorinë raida iki XIX a., Vilnius: Petro ofsetas, 2004. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 145 dvaro bei miestelio klestëjimo laikotarpis. Veikian- dikliai. Praktiðkai XVIII a. pabaigoje pagal uþ- èiame valdovo dvare Birðtone XVI a. apsilankë 7 imtas ir dirbamas þemes pasiektas XVII a. pra- karûnuotieji asmenys. Jiems ir gausiam bûriui dva- dþios lygis, nors ir toliau Birðtono gyventojai, gy- riðkiø, LDK didikams, aptarnauti buvo sukurta spe- venæ valstybinëse seniûnijos þemëse, vertësi ciali amatø infrastruktûra. Vos 1518 m. paminëtas iðimtinai þemës ûkiu9 . Galiausiai ekonominá ge- miestelis po valakø reformos ir prekymeèio privi- rëjimà lydëjo administraciniu poþiûriu stabiliza- legijos gavimo 1578 m. turëjo jau 83 miestieèiø vusi padëtis. Lietuvos teritorija po prijungimo prie ðeimas, kai kurie ið jø buvo net antros kartos mies- Rusijos tapo imperijos dalimi. Birðtonas kartu su tieèiai. Tai daugelio LDK privaèiø ar valstybiniø deðinëje Nemuno pusëje likusia Prienø seniûni- miesteliø bruoþas. Kaip XVI a. Stakliðkës netolie- jos teritorija pagal naujà administraciná suskirs- se ar Panevëþys Upytës paviete, XVI a. pabaigos tymà áëjo á Vilniaus gubernijà10 , netrukus perva- Birðtonas – ið þemës ûkio, o ne ið amatø gyvenan- dintà á Lietuvos gubernijà. XVIII a. paèioje tis miestelis. Pagrindinë jo funkcija buvo aptar- pabaigoje, o greièiausiai paèioje XIX a. pradþio- nauti dvarà. Visuotinio pakilimo iðraiðka tenka lai- je seniûnija buvo pervadinta arba, tiksliau, atga- kyti ávairaus dydþio privaèiø dvareliø, palivarkø vo senàjá Birðtono vardà. Istorijos ratas apsisuko. ir kaimø iðaugusià paklausà, ryðkø nekilnojamojo Birðtonas XV a. davæs vardà ir pradþià valsèiui, turto kainø kilimà6 . po to seniûnijai, po centro reikðmiø pasikeitimo XVII a. pro ðalá nepraëjo visà Lietuvà nunio- XVII a. pradþioje neteko turëto vardo ir tapo Prie- kojæ karai su Rusija bei Ðvedija ir marø prover- nø seniûnijos dalimi. XVIII a. pabaigoje pavyko þis. Lokalûs demografiniai rodikliai papildo ir susigràþinti turëtà istoriná pavadinimà ir tapti se- konkretina Jerzy’jaus Morzo tyrimus. 1654 m. pra- niûnijos centru. sidëjæs karas su Maskva su pertraukomis truko iki 1667 m., 1655–1660 m. Lietuvà dar puolë ir Tarp visuotinumo ir lokalumo Ðvedija. Birðtonas abiejø svetimø kariuomeniø buvo nuniokotas, taip pat kentëjo nuo savos ka- Skirtingai nei kitose vietovëse Birðtone vykæ riuomenës veiksmø, pagaliau be pëdsakø nepra- procesai. Kai kurie Birðtono istorijos tyrimo duo- ëjo 1624 ir 1652 m. Lietuvà pasiekusios maro pan- menys verifikuoja istoriografijoje pastebëtas ten- demijos proverþis. Jei per XVII a. negandas LDK dencijas. Prie tokiø ðá kartà paminësiu dvi. Tai valdø neteko apie 48 proc. gyventojø, o Kauno pavieto stambinimo XVII a. ir antroponimikos aspektai. nuostoliai buvo vidutiniðkai apie 40,5 proc. gy- Istoriografijoje, nagrinëjanèioje XVII a. agrarinius procesus, priimta teigti apie valdø stambinimo ten- ventojø7 , tai Birðtono valsèiuje, 1677 m. duome- nimis, netektys siekë daugiau kaip 60 proc. Re- dencijas minëtame ðimtmetyje. O Birðtono me- tame kaime bent pusæ visø valakø liko dþiaga rodo visiðkai prieðingas ûkiø smulkëjimo apgyvendinti, daug daþniau nurodyti tuðti, ne- tendencijas. Apie 20 proc. to laikmeèio ûkiø kai- dirbami valakai. Buvo ir visai iðtuðtëjusiø kai- na svyravo nuo 5 iki 10 kapø graðiø, tai yra buvo mø, pavyzdþiui, Igliðkiø vaitijoje tokiø bûta net labai menkos. Smulkëjimo procesas buvo masi- 4: po 20 valakø dydþio Skripiðkiø ir Ringavos kai- nis ir ilgalaikis. Birðtone já nulëmë ðeimos kaip mai, 9 valakø Esiûkliø kaimas ir 2 valakø Palu- ûkinio subjekto skaidymasis. Galbût èia specifi- ka buvo ta, kad gimdavo daugiau sûnø, kuriems giniø kaimas8 . Negana to, iki tol beveik 400 me- tø egzistavæs Birðtono valsèius tiesiog iðnyko, jo þemës buvo dalijamos po lygiai. Tikslaus atsaky- 11 vietoje atsirado Prienø seniûnija, o Birðtono dva- mo á ðià problemà kol kas neturiu . ras, miestelis ir giria pavirto naujos seniûnijos da- Naujas bendràsias iðvadas galbût leis daryti limi. Visa tai lydëjo centro perkëlimo ir Birðtono birðtonietiðki antroponimikos ir toponimikos aspek- ekonominio silpnëjimo procesai. tai. Antroponiminëje literatûroje jau seniai paste- XVIII a. vëlgi labai ryðkios bendrosios LDK ten- bëtas vietovardiniø pavardþiø formavimosi pro- dencijos: 4–5-ajame deðimtmeèiuose stabilizuo- cesas. Birðtono valsèiaus duomenys leidþia kalbëti jasi ekonominë padëtis, gerëja demografiniai ro- ir apie atvirkðtiná vyksmà: susiformavusiø pavar- dþiø pakeitimà vietovardine pavarde. Labai iðkal-

6 Pavyzdþiu gali bûti stiprëjantis XVI a. Birðtono dvaras. Duomenis apie já ir miestelá þr.: Àêòû èçäàâàåìûå Âèëåíñêîþ êîììèññèåþ äëÿ ðàçáîðà äðåâíèõ àêòîâ, Âèëüíî, 1898, ò. 25, ñ. 108 etc. 7 Morzy J., Kryzys demograficzny na Litwie i Biaùorusi w II poùowie XVII wieku, Poznañ, 1965, s. 152–153. 8 Lietuvos valstybës istorijos archyvas (toliau – LVIA), f. SA, Nr. 3765, 2 d., l. 194–216 v. 9 LVIA, f. SA, Nr. 3774, l. 454–468 v.; Lietuvos mokslø akademijos biblioteka, rankraðèiø skyrius (toliau – MAB, RS), f. 136, Nr. 17. 10 Strelcovas S., Kauno pavieto ribø kaita: XVI a. vidurys – XVIII a. pabaiga, Kauno istorijos metraðtis, 2003, t. 3, p. 279. 11 Ragauskienë R., op. cit., p. 127. 146 LOKALÛS TYRIMAI

bingi Birðtono Siponiø valdos XVI a. pab. – XVII a. viduryje, nes daþniausiai taip vadintos maþes- a. pirmos pusës duomenys. Minëtu laikmeèiu toje nës þemës, uþusieniai. Sustambinta valda gauda- valdoje gyveno keletas valsèiuje gerai þinomø pa- vo naujo savininko vardà. Pavyzdþiui, neapgy- siturinèiø þemioniø. Greta jø turëtø pavardþiø ret- vendintas Dovtianiðkes, Petraðkovðèiznà ir karèiais ðaltiniuose nurodydavo priedëlá Sipovi- Lideikovðèiznà gavo á Lietuvà atsikëlæ maskvë- èius, reiðkusá þemionio gyvenamà vietà. nai Kiseliai, netrukus jie ir aplinkiniai ðias valdas Pavyzdþiui, ðaltiniuose sutinkamas Mikalojus Ja- ëmë vadinti Kiselevðèizna ar Kiselevðèina, vëliau novièius Moðalas, dar kartais pavadinamas Zales- Kisieliðkëmis. Taip pat XVI a. kartu su paèia valda kiu, kai kada vadinamas ir Mikalojumi Janovièiu iðnyko ir kai kuriø kaimø vietovardþiai: Girvënai, Moðalu Sipovièiumi. Tai neturëjo bûti atsitiktinu- Jauneikovièiai, Dubki ir Gabrialovskas. Taigi XVI mas ar raðtininko klaida. Moðalas buvo gerai þi- a. Birðtono þemëlapis gerokai skyrësi nuo ðian- nomas Sipovièiuose þemionis, labai daþnai ad- dieninio: dalies dabartiniø vietoviø dar ið viso ne- vokataujantis vietiniams þemës teismuose. buvo, kitos buvo pavadintos kiek kitaip, o dar kai Panaðiø atvejø bûta ne vienas. Þemionis Motiejus kurios tiesiog iðnyko13 . Augustinovièius Zaleskis taip pat daþnai vadina- mas dar ir Sipovièiumi. O jo sûnus Jokûbas apskri- Birðtono specifiðkumai tai jau tampa Jokûbu Sipovièiumi. Arba Valenti- nas ir Mikalojus Jurkovièiai vëlesniuose Greta istoriniø tendencijø visuotinumo paste- dokumentuose tampa Jurkovièiais Sipovièiais. Var- bima ryðki istorinë vietovës specifika. Pateiksiu gu ar tai buvo atsitiktinumas. Gali bûti, kad XVI bent 3 ryðkesnius kultûrinio pobûdþio pavyzdþius: a. pabaigoje, vis dar nesant nusistovëjusiai pavar- 1. Kitose vietovëse nesutinkamas karaliðkumo as- dþiø raðymo tradicijai, ðá syká vietovardis tapo pa- pekto vientisumas: a) pilies, vëliau dvaro bei mies- grindu pavardei pasikeisti. Juk Jurkovièiø tëvas telio ir Birðtono apylinkiø priklausymas valdovams Adomas ir jo brolis bei sûnûs XVI a. vadinami Jur- (karaliaus stalui) per visà XIV–XVIII a., b) daþni kovièiais, kol XVII a. pradþioje sûnûs jau tampa valdovø apsilankymai Birðtono apylinkëse minë- tu istoriniu periodu, c) valdovo dvaro su visa jam Sipovièiais12 . Naujø duomenø birðtonietiðka medþiaga pa- aptarnauti skirta infrastruktûra egzistavimas Birð- teikia toponimikos tyrinëtojui. Vien XVI a. Kauno tone. O viena ryðkesniø dvaro funkcijø – karalið- pavieto þemës teismø medþiagos duomenys nu- kojo þirgyno prieþiûra. 1574 m. „Karaliðkosios þir- rodo labai platø vietovardþiø spektrà. Þinant ten gø kaimenës ordinacijoje“ tarp dar keliø LDK gyvenusius asmenis, matyti patroniminës (Sipo- dvarø, auginusiø stambias þirgø kaimenes, mini- nys, Þvirgþdënai, Verbyliðkës, Jackonys, Dzinge- mas ir Birðtono dvaras, 1574 m. turëjæs net 71 ka- liðkës, Babronys ir kt.) ir hidrografinës (Panemu- raliðkà þirgà. Kiek plaèiau paminëtina apie pa- nis, Paverkniai, Nemaniûnai (dab. Nemajûnai) èius dvaro statinius, kadangi retoje vietovëje tiek kilmës pavadinimø gausa. Kai kurie vietovardþiai ilgai veikë ir funkcionavo provincinis valdovo dva- atspindëjo su Birðtono giria susijusià veiklà – Bû- ras. Rekonstrukciniai duomenys remiasi vien iðli- dos, pabrëþë vietovës gamtines ypatybes, miðkin- kusia inventorine medþiaga, kurioje daþniausiai gumà – Ðilaièiai ar Ðilënai. Nemaþa dalis XVI a. ið viso nenurodomos buvusiø pastatø apimtys, ne vietovardþiø, kaip ir paèios vietovës, iðnyko, kai visuomet aiðki situacinë jø padëtis. Istoriografi- kurie netgi tame paèiame amþiuje. Ypaè tai at- joje pakankamai detaliai tirta XVI a. pab. – XVII spindi vietovardþiai su galûne -ðèizna: Bolkovðèiz- a. pr. Radvilø mediniø rezidencijø padëtis, api- na, Dulevðèizna, Jaroslavðèizna, Kiselevðèizna, bendrinti kai kuriø valdovø dvarø duomenys. Ið Kubovðèizna, Lialevðèizna, Lideikovðèizna, Ma- darbø aiðkëja bendrojo XVI–XVII a. LDK (medi- chovðèizna, Malevðèizna, Petraðkovðèizna, Po- nio) dvaro ansamblio modulis. Tokiam dvarui pri- deikovðèizna, Rimkovðèizna, Serafinovðèizna, Si- klausë dvaras su statiniais: aptvertoje teritorijoje povðèizna, Ðeðovðèizna, Taðlikovðèizna. Ið 16 praëjus ávaþiuojamuosius vartus gyvenamieji na- tokiø XVI a. þemës teismo knygose minimø Birð- mai, virtuvë, kepykla, bravoras, svirnas, ðunidës, tono valsèiaus vietoviø ávardijimø iki mûsø dienø arklidës ir kiti 13–14 ûkiniø pastatø. O karaliðko- pakeitæ formas liko bene 2 – Kiesieliðkës ir Sipo- jo Birðtono medinio dvaro modulyje bûta ið viso nys. Dauguma jø, siekiantys XV a. pabaigà ar dar 15 statiniø: 1. Gyvenamasis namas: I aukðtas – ankstesnius laikus, iðnyko stambinant valdas XVI dvi seklyèios, priemenë ir laiptinë su laiptais; II

12 Kauno pavieto þemës teismo knyga 1596–1597 m. Vilniaus universiteto biblioteka, rankraðèiø skyrius, f. 7, Nr. 31, l. 49, 175. Taip pat kitos XVII a. pradþios tame fonde esanèios Kauno pavieto þemës teismø knygos. 13 Ragauskienë R., op. cit., p. 65. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 147 aukðtas – dvi seklyèios, priemenë, galerija / prie- kymui klebonas mokëjo 100 auksinø algà ir aprû- butis, kamara, du tualetai. 2. Antras gyvenamas pindavo maistu16 . Stakliðkieèiai apie visa tai te- namas pradëtas statyti. Visa gyvenamøjø namø galëjo svajoti, matyt, jø klebonai nepasiþymëjo teritorija aptverta þabø tvora. Ûkiniai statiniai: tokia erudicija arba savo dëmesá daugiau kreipë 3. Ávaþiuojamieji vartai; 4. Svirnas su paklëèiu; á kitus, bet ne ðvietimo reikalus. po svirnu aludë; 5. Maþas svirnelis; 6. Gyvena- 3. Retas vienoje ir nedidelëje teritorijoje tau- masis namas (priemenë, seklyèia, kamara, tuale- tinis ir religinis margumas. Birðtonas – svetimða- tas); 7. Didesnis gyvenamasis namas (su dviem liø mëgiama vietovë. Dël unikalaus ir vaizdingo seklyèiomis); 8. Maþas namelis, virtuvë; 9. Pirtis; gamtos peizaþo á vietovæ XVI–XVIII a. këlësi ir 10. Bravoras; 11. Kepykla; 12–13. Dvejos arklidës èia nuolat apsigyveno uþsienieèiai. XVI a. pr. val- (vienos labai didelës, 60 sieksniø ilgio); 14–15. dovø Aleksandro Jogailaièio ir didþiosios Lietu- Prie arklidþiø dvejos virtuvës su mûriniais þidi- vos kunigaikðtienës Elenos dëka á Birðtonà këlësi niais. Visa dvaro teritorija aptverta. gyventi iðeiviai ið Maskvos: kunigaikðèiai Holov- 2. Specifinë ypatybë – mokyklos veikla Birð- èinskiai, Mikitinièiai, Kiseliai, Ignatovièiai, Mi- tono valsèiaus teritorijoje – Prienuose XVIII a. Aið- chailovièiai ir daugelis kitø. Èia savo verslus pra- kumo dëlei pateiksiu Stakliðkiø pavyzdá. Nors nuo dëjo plësti pirkliai ið vakarø: Hansas Skopas bei XVII a. vietos bajorai kreipësi á valdytojà su pra- Piotras Tidmanas, Bolemanas Hanusas Baltasis, ðymu steigti Stakliðkëse mokyklà, ji nepradëjo Hanusas Sudormanas ir kiti. veikti nei tuomet, nei dar po ðimto metø. 1782 m. Stepono Batoro dëka nuo XVI a. pabaigos Birð- vizitacijos akte nurodyta, jog Stakliðkëse parapi- tone ir jo apylinkëse apsigyveno vengrai. Net 40 jinë mokykla, nors Vilniaus vyskupas ir liepë, dar metø karaliaus paskirti Birðtono laikytojai buvo nebuvo pastatyta, nieko negirdëti ir apie darakto- garsieji vengrai karininkai Gabrielius ir Vladislo- riø. Skirtumas nuo ankstesnio ðimtmeèio dar ir tas, vas Bekeðai, Kasparas Horvatas taip pat Kotryna kad XVIII a. antroje pusëje Stakliðkiø parapijie- Uþali. Antràjà tëvynæ èia surado vengrø bajorai èiai nebereiðkë noro mokytis ar mokyti savo vai- Sekel Mikluðas, Marijanuðas, Jonuðas Eperjeðas, kus. „Paprasta liaudis, ponø apkrauta [darbu], ne- Francas Liudemas ar Stanislovas Dragatas. Grei- pajëgia savo vaikø leisti á mokyklà, o smulkieji èiausiai jokioje kitoje LDK vietovëje, iðskyrus Vil- bajorai, labiau pasiturintys, laiko savo namuose niø ar Gardinà, vengrai nebuvo taip gausiai ásikû- bakalaurus“14 . Dvejus metus klebonas samdæs da- ræ kaip Birðtono valdoje. raktoriø, buvo priverstas jo paslaugø atsisakyti, nes Jau XVII a. viduryje Birðtonà perëmë valdyti neatsirado norinèiø mokytis15 . Gana paradoksali airiø kilmës grafai Butleriai. Pirmojo valdytojo gra- ðvietimo amþiui ir kartu tipiðka, kaip ir daugelyje fo Gotardo Vilhelmo Butlerio palikuonys XVIII a. Lietuvos vietoviø, padëtis. Net ir tose parapijose, pradþioje apsigyveno Birðtono apylinkëse, ðias vie- kur prie baþnyèiø veikë mokyklos, tëvai nelabai toves ëmë laikyti savo tëvonija, privaèiomis jø norëjo leisti vaikø á mokslà. Pavyzdþiui, visame valdomis tapo birðtonietiðki Siponys ir kitos þe- Kauno dekanate 1781 m. mokyklas lankë 211 vai- mës. kø, o kai kuriose parapijose per metus pakrikðty- Vietovëse gausià ne vietiniø grupæ sudarë taip davo dvigubai daugiau. Ðvietimo reikalai labai vadinamieji „savi“ svetimðaliai – rusënai, vëliau priklausë nuo klebono asmenybës. Ne veltui birð- prie jø prisidëjo asimiliavæsi maskvënai, taip pat tonietiðkoje Prienø parapijoje, kur XVIII a. pabai- þydai ir totoriai. goje klebonavo þymus ðvietimo epochos atstovas Mykolas Pranciðkus Karpavièius, 1781 m. mokyklà Visuotinumo ir lokalumo aspektø XVI–XVIII a. lankë net 83 vaikai. Mokykla ið klebono gaudavo Birðtono raidoje bûta þymiai daugiau. Pateikiau knygø, elementoriø parapijinëms mokykloms, pa- tik keletà. Taèiau ir jie rodo, kad lokalinës ben- vyzdþiui, 1782 m. turëjo kunigo Claude’s Fleury’- druomenës tyrimas gana perspektyvus ir bendràja jaus katekizmà, Teodoro Vagos Lenkijos istorijà, istorinës raidos paþinimo prasme. Kai kas patiks- geografijos ir gamtos istorijos pradþiamoksliø. Vai- linama ar tik patvirtinama, bet galima rasti ir rim- kus 1782 m. mokë jaunas, kiek per 20 perkopæs tesniø korekcijø. Juk tikslas vienas – kuo tiksles- daraktorius ið Þemaitijos Aloyzas Rimða. Jo iðlai- nis ano meto þmoniø gyvenimo paþinimas.

14 Vyskupo Ignoto Jokûbo Masalskio Kauno dekanato vizitacija 1782 m., pareng. Jogëla V., Vilnius, 2001, p. 143. 15 MAB, RS, f. 43, Nr. 17180. 16 Vyskupo Ignoto Jokûbo Masalskio Kauno dekanato vizitacija 1782 m., p. 467. 148 LOKALÛS TYRIMAI

Iðvados mokyklos veikla Birðtono valsèiaus teritorijoje (XVIII a.), taip pat retas vienoje ir nedidelëje te- 1. Naujo tipo lokalinës istorijos galimybes (mik- ritorijoje tautinis ir religinis margumas. ro- ir makroistorijos santykis) atvërë „Analø“ mo- kyklos pradëti darbai XX a. 5-ajame deðimtmetyje. Ðiuo metu Vakarø Europoje tebeplëtojami nedide- Summary liø bendruomeniø tyrimai (mikrotyrimai) leidþia kal- Universality and Locality in the Social bëti apie bendresnes makrotendencijas. Development of Birstonas in XVI–XVIII 2. XVI–XVIII a. Birðtono lokalinës bendruome- Centures nës (istorinis Birðtono valsèius su centru valdovo dvaru, Birðtono karaliðkoji giria, Birðtono mieste- The article deals with the relation between lis bei valsèiaus teritorijoje buvæ privatûs kaimai, locality and universality in the social development dvarai, dvareliai ir palivarkai) raidoje taip pat ryð- of chosen community – Birstonas district in XVI– kûs visuotinumo ir lokalumo aspektai. Visuotinu- XVIII centuries. After discussing the works of mo aspektai ryðkiausiai matyti vertinant ilgalai- authors of the Western Europe where the problem kes ekonomines ir administracines plëtros of local territory was raised in the context of macro- tendencijas. and microhistory it was noticed that their 3. XVII a. Birðtone vykæs valdø stambinimas conclusions complete the view of general history bei XVI–XVII a. toponimikos ir antroponimikos as- (synthesis) and verify available theoretical and pektai verifikuoja istoriografijoje pastebëtas ten- practical insights. In accordance with the long – dencijas. Pavyzdþiui, Birðtono valsèiaus duome- term (XVI–XVIII centuries) research of social nys leidþia kalbëti apie susiformavusiø pavardþiø development of Birstonas community the processes pakeitimà vietovardine pavarde. which happened in the society of that time 4. Birðtono lokalios bendruomenës iðskirtinu- Birstonas in parallel with GDL are distinguished mà, jos specifikà rodo kitose vietovëse nesutinka- as well as the processes which were characteristic mas karaliðkumo aspekto vientisumas: pilies, dvaro only for this community of Birstonas. The received bei miestelio ir Birðtono apylinkiø priklausymas data is used for completion, specification or valdovams (karaliaus stalui) per visà XIV–XVIII a., disclaimer of researched general GDL problems. daþni valdovø apsilankymai apylinkëse bei val- Key words: macro- and microhistory; total dovo dvaro su visa jam aptarnauti skirta infrastruk- (integrated) history; local community; social tûra egzistavimas Birðtone. Netipiðkai ankstyva development; Birstonas district, XVI–XVIII centuries; centre; periphery. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 149

SOCIALINIØ SANTYKIØ XVII-XVIII A. TYRIMAI IR LOKALINË ISTORIJA Rita Regina Trimonienë

Ðiauliø universitetas, P. Viðinskio g. 38, LT–76352 Ðiauliai

Santrauka

Socialinës istorijos tyrimo objektas yra visuo- Raktaþodþiai: socialinë ir lokali istorija; Adu- menë, susidedanti ið atskirø individø ir jø grupiø. tiðkio dvaras; sàvokos þemionis ir bajoras. Socialinës istorijos uþdaviniai yra artimi lokalinës istorijos tyrëjø sau keliamiems tikslams. Lokalinë Ávadas istorija, arba mikroistorija, yra artimiausia þmogui ir jo elgsenai, parodo já kasdieninëje veikloje. Va- Socialinës istorijos tyrimo objektas yra visuo- karø Europos istorijos moksle pastebima tendenci- menë, susidedanti ið atskirø individø ir jø grupiø. ja mikroistorijos pagrindu tyrinëti universalios isto- Tokie istorijos ðaltiniai kaip gyventojø suraðymai, rijos reiðkinius. Tokiu pavyzdþiu gali bûti G. Duby, apklausos, ávairûs registrai, dvarø inventoriai, kontr- tyrinëjæs riterystës fenomeno atsiradimo istorijà aktai leidþia atlikti visuomenës stratifikacijà, pa- Prancûzijoje, tyrimo pagrindu panaudojæs lokalià matyti atskirø grupiø tarpusavio ryðius, atsekti de- XI–XII a. bendruomenæ Mâcono grafystëje. mografiniø pokyèiø tendencijas. Garsus prancûzø Ðio praneðimo tikslas – remiantis vieno Adutið- medievistas G. Duby pastebëjo, kad vien tik toks kio dvaro ir miestelio bei baþnyèios itin gausiais tyrimø kampas yra per siauras ir klaidingas. Socia- archyvais pasekti, kiek turima lietuviðkø „mâconø“ linës istorijos tyrëjui, kuris yra priklausomas ne tiek medþiaga leidþia formuluoti panaðias socialinës nuo ekonominiø sàlygø, kiek nuo nusistovëjusio istorijos problemas. Viena ið tokiø problemø – þem- þmoniø sàmonëje ávaizdþio, turi bûti svarbus tø in- valdþiø terminijos (ðlëkta, bajorai, þemionys) ir sam- dividø ar jø grupiø poþiûris á jø paèiø padëtá visuo- pratos kasdieniame gyvenime kaita XVI–XVIII a., menëje. O pastarasis yra, þinoma, ne tiksli realy- 1 kuri istoriografijoje vis dar kelia nemaþà painiavà. bës refleksija, bet paveiktas daugelio faktoriø . Anot XVI a. galutinai atsiskyrë privilegijuotieji ir „nepri- G. Duby’jaus, socialinë istorija taps nepriklauso- vilegijuotieji“ bajorai. Bajorai tapo daugiareikðme mu mokslu, kai materialinës civilizacijos ir kolek- sàvoka. Adutiðkio dvaro pavyzdys rodo, kad bajo- tyviniø paþiûrø istorijas susies á vienà. Socialinë rø deklasacija tæsësi ir XVII–XVIII a. Adutiðkio dva- istorija faktiðkai yra visø þmoniø istorija, o indivi- ro dokumentuose nebuvo aiðkiai iðskirtos sàvokos das yra objektas istorinio tyrimo, kuriame jis yra þemionis ir bajoras. Vienose inventoriuose minimi pagrindinis veikëjas. Visuomenæ veikia skirtingi vien tik þemionys, kituose ðios dvi sàvokos varto- ekonominiai, politiniai ir mentaliniai faktoriai, ku- jamos paraleliai, be jokio aiðkaus kriterijaus. Ter- rie negali bûti atskirti, iðskyrus tuos atvejus, kai rei- minø þemionis ir bajoras vartojimas nebuvo nusi- kia atlikti mokslinæ analizæ. Todël socialinë isto- stovëjæs ir Lietuvos teisëje bei dalykinëje rija turi remtis skirtingø ðaltiniø – raðytiniø, raðtvedyboje. Visgi 1739 m. Adutiðkio inventoriaus naratyviniø, teisiniø, religiniø, tautosakos, groþi- palyginimas su vëlesniais 1784 m. Rietavo nuosta- nës literatûros ir t.t. – visomis þiniomis ir visa me- tais leidþia teigti, kad bajorai buvo þemesnës ka- dþiaga. Socialinë istorija turi atsiþvelgti á kiekvie- tegorijos þmonës negu þemionys. Keltina prielai- nà praeities liekanà – archeologø iðkastus iðlikusius da, kad Adutiðkio dvaro dokumentuose minëti árankius ir padargus; senojo kraðtovaizdþio pëdsa- þemionys yra kilæ ið privilegijuoto luomo, o bajorai kus; kartografinius þemës planus, meno kûrinius, 2 prilygintini III Lietuvos Statute iðskiriamiems boja- religines giesmes ir kt. rinams. Tai patvirtina ir baþnyèios krikðto metrikø Socialinës istorijos tyrëjas turi pabandyti atskirti áraðai, kuriuose vienas ið þemioniø ávardijamas lo- skirtingø lygmenø individø ar jø grupiø ryðius ir tyniðku nobilium terminu. pamatyti jø tarpusavio átakà, pavyzdþiui, kaip eko- nominës jëgos gali paveikti etinæ struktûrà3 .

1 Duby G., The Chivalrous Society, Berkeley-Los Angeles-London: University of California Press, 1984, p. 1–2. 2 Ten pat, p. 3. 3 Ten pat, p. 4. 150 LOKALÛS TYRIMAI

Socialinës istorijos uþdaviniai yra artimi loka- datos, vietovardþiø pavadinimai, ideologiniai linës istorijos tyrëjø sau keliamiems tikslams. Lo- ðtampai apie menkà provincijos kultûriná gyveni- kalinë istorija, arba mikroistorija, yra artimiausia mà ir pan. Kita vertus, kol kas trûksta darbø, kur þmogui ir jo elgsenai, parodo já kasdieninëje veik- per atskiro regiono ar vietovës tyrimus analizuo- loje, kartu iðtrindama skirtumus tarp iki tol laikytø jamas tam tikras socialinës istorijos reiðkinys. Kaip „svarbiø“ ávykiø ir kitø „nesvarbiø“, tarp „istori- puikius tokiø tyrimø pavyzdþius galëèiau pami- niø“ asmenø ir „neistoriniø“. Mikroistorikai ana- nëti A. Ragausko5 , E. Saviðèevo6 , J. Karpavièie- lizuoja atskirø individø, kurie gyvena atitinkamoje nës7 ir kt. darbus. kultûrinëje terpëje, ja naudojasi ir per savo veiklà keièia jos struktûras, komunikavimà ir tarpusavio Adutiðkio dvaro ir miestelio sàveikà. Lokalinës istorijos tyrëjams lengviau pa- sekti nedidelës, daþnai uþdaros þmoniø grupës po- istorijos tyrimai bei socialinës þiûrius, refleksijas á ávairius reiðkinius ir veiksnius4 . istorijos problemos Naudodamiesi ribotais erdvine prasme, bet ávai- Adutiðkio dvaras ir miestelis skaièiuoja ne vie- riais (raðytiniais, naratyviniais, archeologiniais, no ðimtmeèio istorijà. Pasekti jà leidþia labai tur- kartografiniais ir kt.) ðaltiniais, lokalinës istorijos tinga XVI–XIX a. archyvinë medþiaga (ne vienas tyrëjai juos turi detaliai analizuoti ir interpretuo- tûkstantis ávairiø dokumentø), saugoma Mokslø ti. Tuo tikslu naudojami daugelis tyrimo metodø: akademijos bibliotekoje, Lietuvos istorijos archy- semiotinis, fenomenologinis, hermeneutinis, sta- ve Vilniuje. Jà papildo XVII–XVIII a. krikðto, mi- tistinis, apraðomasis ir kt. Lokalinë istorija, kaip rusiøjø bei santuokø registracijos knygos, kuriø þinia, gali geografiðkai apsiriboti konkreèios gy- dauguma laikoma Adutiðkio Ðvè. M. Marijos Ðkap- venvietës, vietovës tyrimais, bet gali apimti ir ið- lierinës parapijos baþnyèioje. Tokia archyvinë me- tisà regionà (pavyzdþiui, nuo Pabaltijo iki Þemai- dþiaga yra gana unikali tiek dël savo ðaltiniø gau- tijos). sumo, tiek dël visapusiðkumo. Joje atsispindi G. Duby, tyrinëdamas riterystës fenomeno at- kasdienis materialus bei religinis dvasinis Adutið- siradimo istorijà Prancûzijoje, tyrimo pagrindu pa- kio bendruomenës gyvenimas. ëmë lokalià XI–XII a. bendruomenæ Mâcono gra- Pirmosios þinios apie Adutiðká uþfiksuotos Lie- fystëje. Kaip raðo istorikas, ðis tyrimas tæsësi daugiau tuvos Metrikos knygose. Tai 1501 m. rugsëjo 14 negu 20 metø. Nuodugni dokumentø analizë lei- d. Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Aleksandro pri- do mokslininkui atskleisti Mâcono grafystës pa- vilegija Smolensko miesto teisëjui (okolnièiui) ir vyzdþiu senosios ir naujosios aristokratijos ðeimø Molodeèno vietininkui Ivanui Koðkai8 . Ta pati, tik struktûrà, giminystës, teisinius ir turtinius ryðius patikslinta privilegija buvo pakartota 1507 m. lie- bei jø sàsajas su naujo reiðkinio – riterystës gimi- pos 5 d. Joje iðvardyti dvarui uþraðyti 60 duokli- mu. Visgi G. Duby neapsiribojo vien tik genealo- ninkø: Daugus ir Vainius, Ivaðka, Venka, Nareika, giniais tyrimais, bet ðá reiðkiná nagrinëjo per to meto Jukna, Radutis, Jaunius, Momeika, Daniuðis, Ro- socialinio elgesio, vyraujanèiø ideologijø prizmæ. dia, Rusinas, Stanis, Kreitis, Mikoðas, Januðas, Rad- Ðio praneðimo tikslas – remiantis vieno Adutið- ka, Jucius, Narkëjus, Voigintas, Chacus, Marty- kio dvaro ir miestelio bei baþnyèios archyvais pa- nas, Subaèius, Macas, Petka, Velièka, jo sûnus sekti, kiek turima lietuviðkø „mâconø“ medþiaga Ivaðka, Anelis, Teðilas Jancevièius, Andrius Ne- leidþia formuluoti panaðias socialinës istorijos pro- kraðevièius, Janka Litvinavièius, Bogdanas Gosti- blemas. Paprastai publikuojant studijas apie vie- lavièius, Sakelis Linksmavièius, Fedka Milonevi- nà ar kità miestelá, valsèiø apsiribojama nuodug- èius, Duksa Butkevièius, Rakavièiai, Godelis nia ðaltiniø, istoriografijos apie tiriamàjá objektà Chudinavièius ir kt.9 Privilegijoje pateiktas pir- analize, bandoma atkurti ávairiø laikotarpiø vie- masis Adutiðkio dvaro ir Svyriø gyventojø sàraðas, tovës ir jos bendruomenës istorijà. Tokios publika- kuriame uþfiksuota vietiniø gyventojø vardai ir cijos atskleidþia daugelá naujø neþinomø dalykø: pavardës. Jos tikriausiai gerokai iðkraipytos, ta- tikslinamos istoriografijoje klaidingai ásigalëjusios èiau matyti, jog daugelis jø dar nekrikðèioniðkos.

4 Egholm L., The microhistorical landscape. Introduction and History, http://www.hum.ku.dk/histnet/publikationer/arbej- dspapirer3/egholm.html; Gray Marion W., Microhistory as Universal History, Central European History, 2001, vol. 34, no 3, p. 419-431. 5 Ragauskas A., Vilniaus miesto valdantysis elitas: XVII a. II pusëje (1662–1702), Vilnius, 2002. 6 Saviðèevas E., Þemaitijos valdþios elitas nuo XV a. pradþios iki XVI a. vidurio. Daktaro disertacijos tezës, Vilnius, 2004. 7 Karpavièienë J., Moteris Vilniuje ir Kaune XVI a. I pusëje: gyvenimo sumiestinimo Lietuvoje atodangos, Vilnius, 2005. 8 Lietuvos valstybës istorijos archyvas (toliau – LVIA), f. 386, Lietuvos Metrika, kn. 6, l. 204. 9 Lietuvos Metrika (1499–1514), Vilnius, 1995, kn. 8, Nr. 219. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 151

Nuo 1514 m. Adutiðkio dvaras atsidûrë Radvilø tieèiø kategorijà. Anot E. Gudavièius, XVI a. ga- giminës rankose10 . Per Jono Radvilos dukterá Onà lutinai atsiskyrë privilegijuotieji ir „neprivilegi- Adutiðkio dvaras XVI a. pab. perëjo á Kiðkø ran- juotieji“ bajorai. Bajorai tapo daugiareikðme sà- kas. 1608–1614 m. Stanislovas Kiðka fundavo ne voka16 . vienà baþnyèià Lietuvoje, tarp jø ir Adutiðkio. 1608 Adutiðkio dvaro pavyzdys rodo, kad bajorø de- m. gruodþio 27 d. Vilniuje raðytame raðte Vilniaus klasacija tæsësi ir XVII–XVIII a. Apie XVI a. Adu- kanauninkas Stanislovas Kiðka savo Adutiðkio val- tiðkyje gyvenusius bajorus nëra iðlikæ þiniø. Pir- das paskyrë Vilniaus vyskupijos kapitulai. Ðiuo ak- mosios þinios apie Adutiðkyje ir aplinkiniuose tu jis siekë iðpirkti savo protëviø ir jo paties „pa- kaimuose gyvenusius bajorus mus pasiekë ið 1608 klydimus“ – pasitraukimà nuo Katalikø baþnyèios, m. Vilniaus kapitulos kanauninko dovanojimo rað- naujai statomà baþnyèià skirdamas Ðvè. Merge- to, kuriuo dovanoja kapitulai Adutiðkio dvarà su lës Marijos ir savo globëjø ðv. Stanislovo ir ðv. Ka- jam priklausanèiais palivarkais, ðlëkta, þemioni- zimiero garbei11 . Nuo ðiol iki pat XIX a. dvaras ir mis, bajorais. 1634 m. inventoriuje jau suraðytos miestelis priklausë Vilniaus vyskupijos kapitulai. 7 þemioniø ðeimos, karo atveju staèiusios 7 ½ ar- Istorinëje literatûroje plaèiai tyrinëta bajorø þe- klio; tai Stanislovas Ðvalkûnas, Jonas Heibavièius, mëvaldos problema. Þinome, kad XVI a. smulkûs Mikalojus ir Valentas Rakauskai, Eustafijus Go- þemvaldþiai sudarë apie 80 proc. visø bajorø þe- lovka, Vaitiekus Jankevièius ir Jonas Izaikovskis, mës12 . Þemaitijoje, J. Ochmanskio skaièiavimais, Blaþiejaus sûnus. Beje, tuo metu Adutiðkio klebo- 1667 m. bajorø, valdþiusiø dvarus, tebuvo apie 40 nu buvo Feliksas Izaikovskis, kuris ir sudarë in- proc.13 Kartu istoriografijoje buvo atkreiptas dë- ventoriø. Pagal inventoriaus nuostatus 1 arkliui ið- mesys á bajorijos visuomeninæ stratifikacijà. Tie- statyti turëjo turëti po 8 valakus þemës17 . Kaip sa, iki ðiol nëra iðspræsta tiek bajorijos ar ðlëktos matyti ið inventoriaus, Adutiðkio þemionys atliko kaip luomo, tiek ðio luomo struktûros terminolo- karinæ tarnybà. Kaip þinia, pastaroji buvo „ðlëk- ginës painiavos problema14 . Istoriografijoje paste- tytës“ árodymas. Deja, daugiau duomenø apie mi- bëta, kad vis labiau ásitvirtinant ðlëktos terminui, nëtø þemioniø kilmæ, giminystës ryðius duomenø terminas bajoras deklasavo, palaipsniui nustojo nëra. Negali padëti ir baþnyèios metrikø knygos reikðti privilegijuotà ðlëktos luomà. 1528 m. LDK (nors pagal 1830 m. baþnyèios inventoriaus duo- kariuomenës suraðyme minimi bajorai, þemionys menis, turëtø bûti 1622–1700 m. santuokø metri- ir ðlëkta. Ðios trys sàvokos rikiavo þemvaldþius kø knyga, taèiau ji greièiausiai nëra iðlikusi. Anks- nuo turtingiausiø iki vargðø (neturinèiø savo pa- tyviausia krikðto knyga siekia 1688 m.)18 . Beje, valdiniø). Kita vertus, ðios sàvokos turëjo ir regio- 1621 m. Þemaitijos vyskupo Stanislovo Kiðkos rað- ninius reikðmiø skirtumus: þemionys figûravo Pa- te Adutiðkio vaitu skiriamas pavaldinys ið Liacho- lenkëje (Bresto vaivadijoje) ir Volynëje, bajorais vièiø kaimo Semionas Jankevièius. Uþ tarnybà jam buvo vadinami gyvenantys Lietuvoje ir Baltarusi- suteikiama 0,5 valako þemës, ir jis tampa lais- joje, o ðlëkta – Þemaitijoje15 . vas19 . Sunku pasakyti, kiek bendro yra tarp 1634 XVI a. teisinës ir ûkinës reformos galutinai pri- m. minimo Vaitiekaus Jankevièiaus ir jo bendra- skyrë bajorijos þemutiná sluoksná – tarnus valstie- pavardþio Semiono. Jei giminystæ bûtø galima áro- èiams. Pagal Valakø reformos nuostatus bajorai dyti, tai atrastume valstieèiø ábajorinimo faktà, þygininkai („bojarzy putni“) nebegalëjo atlikti ka- kà grieþtai draudë III Lietuvos Statutas. rinës tarnybos. Bajorai buvo ápareigoti árodyti sa- 1674 m. inventoriuje suraðyti þemionys ir ba- vo bajorystæ prieð teismà. Tie, kurie to nesugebëjo jorai Jankevièiai (net 10 ðeimø; ið Jankevièiø at- árodyti pagal tëvo ir motinos linijà, perëjo á vals- siskiria Daðkevièiai, Petravièiai bei Adomas Ki-

10 Trimonienë R., Adutiðkio dvaras ir miestelis XVI–XVIII a., Adutiðkio kraðtas, Vilnius, 2003, p. 15. 11 MAB RS, f. 43-3827. 12 Ìåíæèíñêèé Â., Ñòðóêòóðû ôåîäàëüíîãî çåìëåâëàäåíèÿ, Èñòîðèÿ ÑÑÑÐ, 1987, ¹ 3, ñ. 164–178. 13 Ochmanskis J., Senoji Lietuva, Vilnius 1996, p. 243. 14 Ten pat, p. 240; Kiaupienë J., Mes, Lietuva. Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës bajorija XVI a. (vieðasis ir privatus gyvenimas), Vilnius, 2003, p. 62–70. 15 Sienkiewicz W., Bojarzy – szlachta i ziemianie w dobrach prywatnych w Wielkim Ksiæstwie Litewskim w pierwszej poùowie XVI wieku, Zapiski historyczne, 1983, t. XLVIII, z. 4, p. 33–63; Bùaszczyk G., Litwa na przeùomie úredniowiecza i nowoýytnoúci 1492–1569, Poznañ, 2002, s. 204–205. 16 Gudavièius E., Lietuvos europëjimo keliais, sud. A. Bumblauskas, R. Petrauskas, Vilnius: Aidai, 2002, p. 155–167. 17 MAB RS, f. 43–3931. 18 LVIA, f. 694–3852. 19 MAB RS, f. 43–3914 („Dla czego czynimy go walnym s poù wùoki od wszakich powinnoúci“). 152 LOKALÛS TYRIMAI

sielius), laikantys 6 valakus þemës. Greièiø 6 va- pervesti á laþininkus. Tinkamesnius, tvarkingesnius lakus valdë Petravièiai, Semenavièiai, Traèiûnø bajorus gi dvaro administratorius turi surinkti ir áteikti ir Lotyðo (Latvio) 6 ðeimos. Heibavièiø vyriðkos jiems planus23 . Ið inventoriaus suþinome, kad jeigu linijos septyni atstovai tuo metu turëjo 12 valakø Rakauskas buvo pervestas á laþininkø kategorijà, þemës. Ið jø iðsiskyrë Martynas, turëdamas 1,5 va- tai kitas Adutiðkio þemionis Juozas Greièius tarnau- lako þemës, bei Jonas Michalovskis, laikæs 1 va- damas tapo þemioniø vëliavos leitenantu. XVIII a. lakà. Andriuðiðkiø uþusienyje gyveno Stanislovas viduryje inventoriuje minimi tik þemionys-sodybi- Heibavièius, valdæs net 2 valakus þemës, bei Jur- ninkai. Þemioniø dvaro tarnyboje palikta ne dau- gis Bedunka – ¼ valako. Anksèiau minëta þemio- giau kaip 18, kurie turi dvarui atlikti treèio pëdo niø Golovkø ðeima gyveno Dailidiðkiø ir Daðkið- prievolæ24 . 1791 m. kapitulos komisijos pasiûlymuo- kiø uþusieniuose. Penki vyriðkos linijos atstovai se, kaip reikëtø pertvarkyti Adutiðkio dvaro valdy- laikë vos 4 valakus þemës. Trys Rakauskai gyve- mà, pabrëþiama, kad „þemionys nuo èinðininkø tu- no Ðvalkûniðkiø uþusienyje ir valdë 2,5 valako rëtø skirtis tik tuo, kad pirmieji turi prievolæ gabenti þemës. Beje, 1634 m. minëtø þemioniø Ðvalkûnø raðtus ir atvykti á rezidencijà, kai èia yra urëdas, nebeliko. Gal iðnyko jø vyriðka linija, o per mo- antrieji – pristatyti veþimus, statyti ir taisyti kelià, teriðkàjà susigiminiavo su Rakauskais, Sivickais, atlikti gvoltø darbus, iðveþti javø pëdus“25 ir kt. Koziolais. Baraniðkiø uþusienyje (2 ir ¼ valako) 1795 m. priskaièiuota 153 þemioniø dûmai, 184 – gyveno Vaitiekus Greièius, Jonas Kairys su broliu laþininkø ir 215 èinðininkø dûmø26 . Taigi þemio- ir Gabrielius Michalevièius. Kaziðkiø uþusienyje niø skaièius dvare augo progresyviai – nuo 8 dûmø (5 valakai þemës) gyveno trys Þukauskai20 . Matyti, 1634 m. iki 153 dûmø 1795 m. Þemionis nuo èin- kad Adutiðkio bajorø ir þemioniø skaièius nuolat ðininko ið esmës skyrësi tik atliekamomis prievolë- augo vaikams dalijantis paveldëtus valakus, kartu mis, taèiau mokëjo kaip ir antrasis èinðà. vyko ir pastovus ûkiø smulkëjimas. Kapitulai ne- Kaip matyti, Adutiðkio dvaro dokumentuose në- buvo naudingas didelis þemioniø skaièius, todël ra aiðkiai iðskirtos sàvokos þemionis ir bajoras. Vie- nuolat buvo bandoma dalá nusigyvenusiø ábaudþia- nose inventoriuose minimi vien tik þemionys (1795 vinti. Anot dvaro 1689 m. nuostatø, „labai daug m., 1791 m. 1751 m., 1689 m.). Kitais atvejais ðios þemioniø padaugëjo tarp dirbanèiøjø þmoniø, ku- dvi sàvokos vartojamos paraleliai, be jokio aiðkaus rie yra maþiau tinkami bajorystei [„zemianstwu“ – kriterijaus. Paprastai inventorius suraðydavo baþ- atlikti karinæ prievolæ – R. T.], menka mûsø dvarui nyèios kunigas, kartais kitas pasikviestas asmuo, ir iþdui nauda, todël kai kuriuos gabiausius ið jø pavedus Vilniaus kapitulos administratoriui. Nuo- paliksime þemioniø tarnyboje, o visus kitus ásako- status ir ásakymus turëjo ágyvendinti Adutiðkio dva- me pervesti á sodybininkus ir mokëti èinðà bei at- ro laikytojas-urëdas. Dvaro dokumentai atspindi Vil- likti pastoèiø prievolæ“21 . Taigi ûkiniu poþiûriu da- niaus kapitulos bei Adutiðkio dvaro administratoriø lis þemioniø ið esmës buvo prilyginti valstieèiams. poþiûrá á vis labiau deklasuojanèius vietos þemio- Ið 1714 m. inventoriaus suþinome apie kai kuriø nis. J. Jurginis þemionis ir bajorus priskiria prie vals- þemioniø tolesnæ „karjerà“: Kasparas Petravièius tieèiø, nors pastebi, kad jie atlikdavo kitas prievo- tarnauja virëju pas ponà Neveravièiø. Martynas Ko- les negu èinðininkai ar laþininkai. Istorikas pateikë ziolas turi sklypà Adutiðkio miestelyje, kaip ir kiti 1784 m. Rietavo dvaro nuostatus, kuriuose vartoja- nelaisvi miestelënai moka tokius paèius mokes- mos sàvokos þemionis ir bajoras panaðios á èius22 . Vëlesniuose, t. y. 1739 m., dvaro nuostatuo- vartojamas 1739 m. Adutiðkio dvaro nuostatuose. se nurodyta, jog þemionys, kurie neturi tinkamø Prasikaltusá þemioná Rietavo dvaras „turi tuojau pa- rûbø, kardø, muðkietø, pistoletø, apavo ir jø neágis versti já bajoru, o bajorà, pasiturintá ûkininkà, ga- iki ðv. Mykolo suraðymo ar neparodys Velykø pir- lintá turëti visà þemininko aprangà, graþius namus mos dienos procesijoje, kurie moka èinðà, kurie ap- ir tinkamà visoms toms prievolëms atlikti, tuoj pa- leido savo namus, nedirba þemës, pavyzdþiui, Ka- statyti toje vietoje, ir pakelti þemininku, nes dory- zimieras Rakauskas su trimis suaugusiais sûnumis, bë visada pratus paaukðtinti, o nedorybë – paþe- kurie neturi bajorystæ árodanèiø dokumentø, turi bûti minti þmogø“27 . Skirtingø regionø (Þemaitija ir

20 MAB RS, f. 43–3973, l. 9–10. 21 MAB RS, f. 43–3977, l. 6. 22 MAB RS, f. 43–3991, l. 3–4. 23 MAB RS, f. 43–3997, l. 18 v. 24 MAB RS, f. 43–4000, l. 20, 21, 22v, 25. 25 MAB RS, f. 43–4042, l. 1. 26 MAB RS, f. 43–4045, l. 36. 27 Jurginis J., Lietuvos valstieèiø istorija, Vilnius 1978, p. 135–137. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 153

Aukðtaitija) dvarø nuostatø bajoro apibûdinimas nëti bojarinai þygininkai ir ðarvininkai rodo, kad panaðus: Adutiðkio – „tinkamesnis, tvarkingesnis“, jie kilo ið tarnø kategorijos. E. Gudavièius paste- Rietavo – „pasiturintis ûkininkas“. Visgi pagal sa- bëjo, kad dalykinëje raðtvedyboje terminas bajo- vo socialinæ padëtá nei þeminis, nei bajoras nëra ras buvo vartojamas karo tanams apibrëþti net iki visiðkai tapatinami su valstieèiu. XVII a., o bendroji þemionio sàvoka apie XVI a. Kaip patys Adutiðkio þemionys þiûrëjo á savo II pusæ ëmë reikðti visiðkai eiliná, galintá net ne- socialinæ padëtá? Deja, medþiagos, kuri atspindë- turëti valstieèiø, þemvaldá34 . Galima manyti, kad tø jø poþiûrá á esamà situacijà, maþai. Nëra iðli- Adutiðkio dvaro dokumentuose minëti þemionys kusiø memuarø, uþraðø ar laiðkø. Ðiek tiek gali yra kilæ ið privilegijuoto luomo (nors Jankevièiaus padëti baþnyèios metrikø knygos, kurias dar rei- atvejis verèia tuo abejoti), o bajorai prilygintini këtø nuodugniau pastudijuoti. Matyti, kad nors ir Statute iðskiriamiems bojarinams. Visgi kol kas tai pradëjæ giminiuotis su valstieèiais (1714 m. Mar- tik prielaida, reikalaujanti gilesniø tyrimø. tyno Koziolo sûnus Bartolamiejus buvo vedæs vals- Èia pateikta tik trumpa bûsimo tyrimo, aiðki- tieèio Bartolamiejaus Gruodþio seserá), taèiau dar nantis bajorijos ir ðlëktos stratifikacijos XVI– ir 1789 m. krikðto metrikose (raðytos lotynø k.) pa- XVIII a. procesø ir sàvokø þemionis bei bajoras brëþiamas Koziolø giminës kilmingumas, ávardi- vartojimo ðaltiniuose, problematika. Kartu paro- jant jos atstovus kaip nobilium28 . Jau vien ðis pa- domos galimybës panaudoti vieno ar keliø dvarø vyzdys rodytø, kad þemionis aiðkiai atskiria save archyvinæ medþiagà, kuri mus pasiekë beveik nuo kitø valstieèiø, ávardydamas savo kilmæ. O neiðbarstyta, todël gana iðsami ir visapusiðka. Kita valstieèiø krikðto, santuokos metrikose tokio ið- vertus, trûksta kartografinës, archeologinës bei skyrimo nerasime. ikonografinës medþiagos, kuri galëtø papildyti Terminø þemionis ir bajoras vartojimas nebu- raðytinius ðaltinius. vo nusistovëjæs ir Lietuvos teisëje. III Lietuvos Sta- tuto antrojo skyriaus „Dël karinës tarnybos“ 1 pa- Iðvados ragrafe minimi visi dvasiniai ir pasaulietiniai luomai, iðvardijant kunigaikðèius, ponus ir þemës 1. Socialinës istorijos tyrimo objektas yra at- bei dvaro urëdus, dvariðkius ir þemionis, vëliavi- skiras individas ar jø grupës. Visuomenæ veikia skirtingi ekonominiai, politiniai ir mentaliniai fak- næ ðlëktà29 . Treèio skyriaus „Apie ðlëktø laisves“ 5 paragrafe teigiama, kad bajorai, ðlëkta ir jø dva- toriai, kurie negali bûti atskirti, iðskyrus tais atve- jais, kai reikia atlikti mokslinæ analizæ. Lokalinë rai, þemës niekam nebus dalijamos30 . Dvylikta- me skyriuje „Apie pagalvës mokestᓠjau iðskiria- istorija, arba mikroistorija, tirdama konkreèià vie- ma nauja kategorija – bojarinai þygininkai ir tovæ ar regionà, didþiausià dëmesá sutelkia á èia ðarvininkai, kurie ávardijami kaip tëvoniniai þmo- gyvenuèiø atskirø þmoniø ar bendruomenës veik- là, paproèius, mentalitetà. Pasirinkdamos tuos pa- nës. Greta minëtø bojarinø minimi ir laþininkai31 . Kitame paragrafe minimi paprasto luomo þmonës – èius tyrimo objektus socialinë ir lokalinë istorijos bojarinai arba laþininkai, kurie yra laisvi ir pasi- yra artimos. Þinoma, paprastai skiriasi tø objektø iðraiðka pagal jø gausumà. traukia nuo savo pono32 . Keturiolikto skyriaus „Apie piktadarius“ 1 paragrafe bojarinai ávardija- 2. G. Duby, aiðkindamasis riterijos atsiradimo mi greta tarnø, laþininkø bei nelaisvos dvaro ðei- ir formavimosi reiðkiná, rëmësi konkreèia vienos Mâcono grafystës medþiaga, kuri leido tiriamà mynos33 . Taip III Lietuvos Statute þemionys bei bajorai priskiriami prie privilegijuoto luomo, o taip reiðkiná analizuoti greièiau. Praneðimo tikslas bu- vadinamieji bojarinai yra paprastos kilmës þmo- vo paieðkoti lietuviðkø „mâconø“ ir iðnagrinëti þe- nës, kurie gali bûti tiek laisvi, tiek nelaisvi. Mi- mutinës bajorø-ðlëktø luomo grandies stratifika- cijos procesà.

28 MAB RS, f.43–3991, l. 4.; Adutiðkio Ðvè. M. Marijos Ðkaplierinës parapijos baþnyèia. Krikðto knyga, Nr. 6 (1786 10 29– 1792 12 04), Nr. 176–177. 29 Ñòàòóò Âåëèêîãî êíÿæåñòâà Ëèòîâñêîãî 1588 ãîäà [ýëåêòðîí. ðåñóðñ], ïîäã. Î. Ëèöêåâè÷, Ìèíñê, II sk., 1 §, 2002–2003, http://starbel.narod.ru/statut1588.htm. 30 Ten pat, III sk., 5 § („È ìû íå çâûêëè íèêîìó íèêîòîðûìú ñïîñîáîìú áîÿð, øëÿõòû è èõú èìåíåé, êãðóíòîâú è çåìëü äàâàòè“). 31 Ten pat, XII sk., 12 § („Êãäû áû êîòîðûé ÷îëîâåêú îò÷ûçíûé, áóäü áîÿðèíú ïàíöåðíûé, ïóòíûé àáî òÿãëûé ÷îëîâåêú, î÷û÷ú ïðèðîæîíûé àáî êóïëåííûé < >“). 32 Ten pat, XII sk., 13 § („Eñò ëè áû êîòîðûé ÷îëîâåêú ñòàíó ïðîñòîãî áîÿðèíú àáî òÿãëûé, áóäó÷è âîëüíûì, ïîõîæèìú < >“). 33 Ten pat, XIV sk., 1 § („Êãäû áû õòî ÷èåãî ñëóãó, áîÿðèíà, ÷îëîâåêà òÿãëîãî àáî ÷åëÿäíèêà íåâîëüíîãî < >“). 34 Gudavièius E., Lietuvos europëjimo keliais, sud. A. Bumblauskas, R. Petrauskas, Vilnius: Aidai, 2002, p. 156, 158. 154 LOKALÛS TYRIMAI

3. Gausi Adutiðkio dvaro, miestelio ir parapi- adoption of methodologies employed in diverse nës baþnyèios medþiaga leido pasekti þemionio disciplines. Such investigations have led ir bajoro terminø vartojimo aplinkybes. Þemioniø historians to be able to draw “universal” skaièius dvare augo progresyviai – nuo 8 dûmø conclusions. For example, G. Duby explored the 1634 m. iki 153 dûmø 1795 m. Þemionys viduti- evolution of nobility, knighthood, and the ideals niðkai turëjo apie pusæ valako þemës ir nuo èin- of chivalry across the central Middle Ages in ðininko ið esmës skyrësi tik atliekamomis prievo- France. This investigation was engaged on his lëmis, taèiau mokëjo èinðà. study of feudal society in the Mâconnnais‘local 4. Vilniaus vyskupystës kapitulos administra- community. cija nuolat siekë apriboti þemioniø skaièiø, nusi- The present article attempts to look the gyvenusius ir nepajëgianèius atlikti karinës prie- “Mâconnnais“ materials in Lithuanian archives volës pervesdama á laþininkø kategorijà. and to deduce similar problems of social history. 5. Sàvokos þemionis ir bajoras dokumentuo- Rich archives of Adutiðkis’ estate, town and the se daþnai minimos greta, jø neiðskiriant. Visgi church have survived until present days. They have 1739 m. Adutiðkio inventoriaus palyginimas su vë- led to formulate such tasks. Terminology of nobles lesniais 1784 m. Rietavo nuostatais, leidþia teig- in the Grand Duchy of Lithuania is very complex. ti, kad bajorai buvo þemesnës kategorijos þmo- Such notions ðlëkta, bajorai, þemionys (noblemen, nës negu þemionys. gentry, and landowners) fluctuated down the ages. 6. III Lietuvos Statuto terminijoje iðskiriami bo- In the 16th century nobles have separated into jarinai, kurie yra prilyginami laisviems ir nelais- privileged and unprivileged groups. Notion bajorai viems laþininkams, dvaro ðeimynai, paprastam luo- (noblemen) became polysemous. mui. Keltina prielaida, kad Adutiðkio dvaro Example of the Adutiðkis estate shows a setback dokumentuose minëti þemionys yra kilæ ið privi- of noblemen during 17th and 18th centuries. The legijuoto luomo, o bajorai prilygintini Statute ið- notions of þemionis and bajoras have not skiriamiems bojarinams. Tai patvirtina ir baþny- segregated in the documents of Adutiðkis. In some èios krikðto metrikø áraðai, kuriuoje vienas ið inventories it is used notion þemionis, in other þemioniø ávardijamas lotyniðku nobilium termi- inventories these two notions are paralleled nu. without any definite criterion. Operation of these notions has not steadied in the Lithuanian law and Summary chancellery. Nevertheless on comparison Adutiðkis’ inventory from 1739 and a rulebook of Researches of Social Relations in 17TH Rietavas’ estate from 1784 it is able to maintain and 18TH Centuries and Local History that noblemen belonged to the lower rank than Subject of social history researches is society þemionys. We can treat that origin of these which consists of the single group, the single þemionys (landowners), who are mentioned in the individual; microhistorians analyze the documents of Adutiðkis, is from privileged rank. communication and interactions between Meanwhile bajorai (noblemen) are equal to individuals. Goals of social history are allied to unprivileged rank. Such people (bojarinai) are the purposes of local history. The aim of local mentioned in the Third Lithuanian Statute. It is history or microhistory is “close” description of confirmed in a register of births of Adutiðkis church, actions of people and an analysis of these actions while one of landowner was called in Latin as in every day life. From the late 1970s many nobilium. historians in West Europe have been engaged on Key words: social and local history; Adutiðkis’ the microhistorical investigations. This has led to estate; notions of þemionis (landowner) and bajo- intensive microhistorical analysis and to the ras (nobleman). L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 155

RADVILØ BIRÞØ PILIES ÞMONËS 1589–1655 METAIS: NETRADICINË LOKALINË BENDRUOMENË KARO IR TAIKOS APLINKOJE Deimantas Karvelis

Vilniaus pedagoginis universitetas, T. Ðevèenkos g. 31, LT–03111 Vilnius Santrauka Straipsnyje, remiantis gausia nepublikuota ar- su kitomis lokalinës dvaro visuomenës dalimis. chyvine medþiaga, rekonstruojami neþinomi Rad- Birþø pilies visuomenës rekonstrukcija gali bûti vilø Birþø pilies visuomenës istorijos (nuo pilies tinkamu pavyzdþiu, aiðkinantis LDK netradiciniø pastatymo iki XVII a. vidurio karo su Ðvedija) as- lokaliniø bendrijø gyvensenos ypatumus. Ði tema pektai: pilies funkcionalumo (rezidencinio, forti- atliepia lokalinës istorijos tyrimo objektà tiek te- fikacinio, reprezentacinio) ir centralumo (karinio, ritoriniu (lokalios pilies arealo tyrimas), tiek so- administracinio) pavidalai; pilies visuomenës cialiniu (lokalios dvaro visuomenës vienos struk- struktûra, jos vieta lokalinëje dvaro visuomenëje tûrinës dalies – pilies visuomenës tyrimas) aspektu. (Birþø kunigaikðtystëje); karininkijos sluoksnio ypatumai; svetimðaliø integravimosi á lokalinæ vi- Dëstymas suomenæ klausimas; pilies arsenalo (cekhauzo) þmoniø veikla taikos ir karo metu. Birþø pilis – karinis ir Raktaþodþiai: pilies þmonës; pilies visuomenë; administracinis didikø valdos lokalinë dvaro visuomenë; cekhauzas; cekvartas. centras Ávadas Radvilø pilis Birþuose buvo iðskirtinë institucija tiek ðiauriniuose LDK pavietuose, tiek BK, kadangi Naujøjø amþiø LDK socialinës istorijos tyrinë- abiejuose sociokultûriniuose arealuose neturëjo á jà jimuose luominis aspektas natûraliai yra vyrau- panaðiø analogø. Bastioninës tvirtovës buvimas Rad- jantis, taèiau jis nëra pakankamas norint atskleis- vilø dvarui, Birþø miestui ir visai lokalinei BK visuo- ti neluominiø socialiniø grupiø gyvensenà (pvz., menei savaime kûrë specifiná ryðiø tinklà. Prieð kon- protestantø dvasininkijos, marginaliniø sluoksniø kretizuojant pastarojo skirtingus aspektus, ir pan.). Lokalinës istorijos paradigma ágalina at- pastebësime, kad pilies paveiktos socialinës komu- sigræþti á tokius mikrosociumus, kurie valstybës nikacijos apraiðkø ámanoma ieðkoti keliuose mat- kontekste labiau buvo iðimtys ir epizodai, taèiau menyse ar jø tarpusavio samplaikoje. „Ëmiausi res- be kuriø neásivaiduojamas nuodugnus LDK visuo- tauruoti Birþø pilá ne tik savo valia, bet visos mûsø menës paveikslas. Vienas ið tokiø lokaliniø sociu- giminës, besivadinanèios ðia vieta, valia. Taip pat mø, istoriografijoje iki ðiol nesulaukæs jokio dë- paèios tëvynës valia. Nes labai svarbu, kad pasienis mesio, yra XVI–XVII a. piliø visuomenës. bûtø fortifikuotas kuo geriau ir apsaugotas nuo prie- Klausimas Lietuvos istoriniame kontekste retas, ðo“1 . Ðiuose 1637 m. Kristupo II Radvilos pasakytuo- kadangi LDK, prieðingai nei, pvz., Vokietija ar Len- se þodþiuose matyti trys Birþø pilies reikðmës dimen- kija, kalbamu laikotarpiu negalëtø pasigirti bas- sijos, kuriø þinojimas suponuoja startinæ nuojautà, tioniniø piliø gausa. Ið viso LDK buvo apie dvide- pradedant ieðkoti pilies nulemtø ryðiø pavidalo: as- ðimt piliø, o etninëje Lietuvoje gal tik 2–3. Radvilø meninio konkretaus Radvilos, visos Radvilø gimi- bastioninës pilies Birþuose XVI–XVIII a. istorija nës ir valstybinio. Pilies komunikacinis centralumas pasiþymi iðlikusia gausia ðaltiniø baze, ágalinu- preliminariai yra nujauèiamas, neaiðkus tik jo raið- sia atsirasti gana gausià „birþietiðkà“ istoriografi- kos mechanizmas valstybiniame, gimininiame ir lo- jà. Taèiau pastarojoje iki ðiol nebuvo imtasi api- kaliniame kontekstuose. Visuotinai þinoma, jog pri- bûdinti socialinæ ðios pilies istorijos pusæ, t. y. tirti vaèios tvirtovës, priklausiusios stambioms didikø þmoniø, gyvenusiø pilyje, gyvenimà, juolab iðsi- giminëms, buvo glaudþiai susijusios su jø po visà aiðkinti jø socialinës struktûros ypatumus, ryðius valstybæ iðsibarsèiusiø valdø kompleksais2 . Ne ið-

1 1637. V. 20. Birþai. K. Radvila B., Radvilos valdø administratoriams, Archiwum Gùówny Akt Dawnych, Archiwum Radziwiùùowski (toliau – AR), dz. IV, Ks. 1 b, l. 8v. 2 Dybaú B., Fortece Rzeczypospolitej. Studium z dziejów budowy fortyfikacji staùych w pañstwie polsko-litewskim w XVII wieku, Toruñ, 1998, s. 110. 156 LOKALÛS TYRIMAI

imtis ir Birþø-Dubingiø Radvilø giminë. Birþø pilis kia kita vieta Lietuvoje arti Livonijos sienø nëra buvo ne vienintelë ðiai Radvilø giminës ðakai pri- geriau aprûpinama nei Birþai“6 . Nuo pat pradþiø klausiusi tvirtovë, taèiau vienintelë jos bastioni- pilis buvo fortifikaciðkai funkcionali ir tinkamai pa- në pilis yra etninëje Lietuvoje. Birþø pilis buvo ruoðta atlaikyti didelës kariuomenës ðturmà. Rad- ðiaurinës Lietuvos fortifikacinës sistemos strategi- vila Perkûnas, ragindamas kavalerijos bûrius Livo- niu centru, viso pasienio apsaugos atraminiu tað- nijoje, reikalui esant, ramiai atsitraukti á Birþø pilá, ku. Kalbamu laikotarpiu ji iðsiskyrë ne tik ypatin- tvirtino, jog prieðui prieiga prie pilies yra tik ið vie- ga strategine padëtimi, bet, amþininkø þodþiais nos pusës („nuo senosios baþnyèios“), tad teigë, kad tariant, ir viena stipriausiø (jei ne paèia stipriau- „nors ir didþiausia kariuomenë pultø, lengvai ap- sia) LDK fortifikaciniø sistemø3 . Ði privati pilis ne- ginsite pilies artilerijos dëka tà prieigà“7 . Þodþiai abejotinai buvo valstybinës reikðmës. 1590 m. sei- „noriu su Dievo pagalba restauruoti mano Birþø pi- mo konstitucijoje buvo konstatuota, jog „visi, lá, ir tai ne savo, bet labiau vieðam reikalui“ ar „nuo kurie nori iðlaikyti savo pilis, turi jas aprûpinti þmo- Birþø pilies nemaþai priklauso Respublikos ðlovë ir nëmis, ginkluote ir maistu, kad galëtø atsilaikyti Lietuvos saugumas“ buvo tipiðki Kristupo II instruk- prieð prieðà. Kas negalëtø ar nenorëtø to daryti, to cijose ir laiðkuose. Kristupo II nuostatos, jog „Birþø pilis metui atëjus turi bûti palikta arba sudeginta, praradimas prilygtø visoms Livonijos pilims”, ar tai, o amunicija ir patrankos iðveþtos“4 . Sprendimas jog „nors pilis yra mano bajoriðka tvirtovë, taèiau tarsi sakyte sakë, jog egzistuoja valstybiniam in- labai reikalinga Respublikai“, nelaikytume meta- teresui rûpinèios privaèios pilys, kuriø gyvybin- fora ar perdëtu pilies sureikðminimu8 . Boguslovas gumas savo ruoþtu priklauso nuo privataus intere- Radvila, á kurio latifundijø sistemà iki 1640 m. BK so dalyvavimo ir jo valstybinës sàmonës. Radvilos neáëjo, Birþus laikë svarbiu „giminës lizdu“, prie ir lokalinë BK visuomenë Birþø piliai sukûrë kito- kurio iðkilimo norëjo prisidëti. Vëliau valdovas Jo- ká likimà, nei iðsakyta minëtoje seimo konstituci- nas Kazimieras Vaza nedviprasmiðkai jam aiðki- joje. Ádomus sutapimas, jog kaip tik maþdaug tuo no, jog LDK kraðtø, ypaè Þemaitijos saugumas, tie- metu prasidëjo Birþø pilies statybos, restauravimo, siogiai susijæs su Birþø tvirtovës iðlaikymu9 . Jonuðas renovavimo bei pilies visuomenës gyvavimo isto- Radvila suvokë, jog karo atveju Birþø pilis bus pir- rija. Pilis buvo ðiauriniai vartai á LDK ið Kurðo ir masis objektas, ginantis Lietuvà ið ðiaurës, teigë, Livonijos. 1625 m. Vilniaus vaivada Leonas Sapie- kad jos praradimas „pradþiugintø ir uþsienio, ir vi- ga raðë: „Labai gailiuosi Birþø apsupties, nes þi- daus prieðus“10 . Strategiðkai Birþø pilis buvo svarbi nau, kaip daug nuo jø priklauso. Jei prieðas juos ne tik BK, LDK apsaugos, bet taip pat Livonijos ir uþimtø, atsivertø jam vartai á LDK“5 . Patys Radvi- Kurðo apsaugos kontekste. A. Ðapoka teisus, teig- los taip pat puikiai suvokë pilies interreikðmæ. Rad- damas, jog ðvedai siekë uþimti Birþus ir kitas stra- vila Perkûnas pirmiausia tuo tikslu statë ðià bastio- tegiðkai patogias vietoves (tikriausiai kalbama apie ninæ tvirtovæ. XVII a. pirmosios pusës Livonijos karo N. Radviliðkio ir Èedasø pilaites), ne tik dël inva- atmosferoje „pilies tëvas“ laiðke, adresuotame ne- zijos á LDK gilumà, bet dël minëtø taðkø svarbos, þinomam Kuoknesës pilies águlos karininkui, siû- pridengiant Kurðà ir Karaliauèiø nuo galimo Mask- lë, nepavykus apginti Kuoknesës, visiems pasitraukti vos puolimo11 . Pilies strateginis vaidmuo Kurðo pa- á jo Birþø pilá ir joje apsistoti, tvirtindamas, jog „jo- sienyje buvo gerai suvokiamas ir vëliau12 . Pilies

3 „Bey den Liffländischen Gränzen gegen Semigallien und nicht weit von Radziwiliszki gelegen sambt Dubinki der Herzogen von Radziwil gehörig. Es wird dieser Ort von theils vor die furnembste Vestung in Lithauen < >, Zeille- rum M., Newe Beschreibung des Konigreichs Polen und Grossherzogthums Lithauen, 1663, S. 63. 4 O sluýbie wojennej wùoúcian za dawnej Polski, Przeglàd Poznañski, 1846, t. III, s. 107; Volumina Legum, t. II, 1859, Petersburg, s. 309–310. 5 1625.VIII. 29. Mogiliovas. Sapiega L., K. Radvilai, Archiwum Domu Radziwiùùów, s. 277. 6 1601.III. 2. Varðuva. K. Radvila neþinomam asmeniui, Rusijos Nacionalinë Biblioteka (toliau – RNB), f. 971, ap. 2, Col. Aut.152, l. 77. 7 1601.III. 3. Varðuva. K. Radvila Dembinskiui ir kt. husarø bei kazokø rotmistrams, RNB, f. 971, ap. 2, Col. Aut. 321/1, Nr. 78. 8 1625.VIII.14. Ivania. K. Radvila Vilniaus vaivadai, Sprawy wojenne i polityczne ksiæcia Krzysztofa Radziwiùùa 1621- 1632 (toliau – SWP), Paryý, 1859, s. 509 ; 1625. VII. 22. Sluckas. K. Radvila M. Kuncevièiui, RNB, f. 971, ap. 2, Col. Aut. 321/2,Nr. 47. 9 1637.V.19. Birþai. B. Radvila savo valdø ekonomams, AR, dz. IV, Ks. 1 b, l. 8; „Majàc tedy condi securitatem kraiów ýmudzkich, osobliwie fortecy birýañskiej“, 1659.I.8. Gdanskas. J., K.Vaza B.Radvilai, RNB, f.971, ap.2, aut. 65, l. 33. 10 1617. XII. 17. Frankfurtas prie Oderio. J. Radvila K. Radvila, Zakùad narodowy biblioteki im Ossoliñskich we Wrocùawiu, Nr. 1851/I, l. 41. 11 Ðapoka A., 1655 metø Këdainiø sutartis, arba ðvedai Lietuvoje 1655–1656 metais, Vilnius, 1990, p. 45–46. 12 Birýe, Historisch-politisch-geographischer Atlas der ganzen Welt oder grosses und vollständiges geographisch und kritisches Lexikon, Leipzig, 1744, S. 954. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 157 kompleksinës struktûros (rezidenciniø rûmø archi- zas, provianthauzas, arklidës) buvo labiau tipiðki tektoninë sintezë su fortifikaciniais elementais) ypa- tvirtovei nei rezidencijai. Platus vidinis kiemas tumai bei individualus Radvilø santykis su BK ro- taip pat buvo labiau susijæs su komunikacijos pi- dytø á genealoginá, gynybiná, valstybiná ir, þinoma, lies viduje uþtikrinimu nei rezidenciniais porei- reprezentaciná veiksnius. Pilis Birþø-Dubingiø ða- kiais18 . Karinës, o ne rezidencinës funkcijos do- kos Radviloms kalbamu laikotarpiu reiðkë ne tik minavimà liudija ne tik pilies komplekso struktûra tëvonijos latifundiná centrà, ne tik Birþø kunigaikð- ir pilies vieta Livonijos karø peripetijose, bet ir tystës apsauginá-fortifikaciná þidiná, bet atliko ir faktas, jog Birþø Radvilø fortifikaciniø aspiracijø didikø giminës reprezentacinæ funkcijà. Tai buvo nepastebime kitose jø valdose etninëje Lietuvo- tipiðka tarp Lenkijos-Lietuvos didikø, iðgalëjusiø je, pavyzdþiui, Këdainiuose, Dubingiuose, Svë- savo rezidencinius dvarus tankiai aptverti ávairiais dasuose ar Alantoje, kur buvo dideli rezidenci- fortifikaciniais elementais: grioviais, apkasais, py- niai dvarai ir nemaþa evangeliniø lokaliniø limais, statiniø tvoromis, pakeliamaisiais tiltais, visuomeniø koncentracija. Todël strateginës pi- vartais13 . Radvilø rezidenciniai rûmai buvo inte- lies buvimas buvo specifinis BK visuomenës bruo- grali ir neatskiriama pilies komplekso detalë. Vis- þas, skiriantis jà nuo kitø lokaliniø visuomeniø di- kas buvo suprojektuota taip, kad kiekviena smul- dikø latifundijose. Savo ruoþtu tokio objekto kiausia fortifikaciniø árenginiø detalë bûtø pajungta buvimas negalëjo nenulemti sociumo ryðiø ar net pilies gynybai. Tai pasakytina ir apie rûmus, turë- juos kurti. jusius tapti tvirta uþkarda vakarinës pilies sienos Pilis buvo ne tik apsauga nuo iðorës prieðø, bet gynëjams. Kadangi ið vakarø ir ðiaurës pilá juosë pirmiausia árankis palaikyti stabilumà lokalinëje Ðirvenos eþeras, buvo maþai tikëtina, kad pavo- visuomenëje taikos metu19 . Èia susiduriame su ad- jus piliai gali grësti ið eþero pusës. Pietinëje ir ry- ministracine pilies funkcija. Pilies centralumas BK tinëje pusëje rûmai turëjo suvaidinti lemiamà vaid- lokalinëje visuomenëje pirmiausia pasireiðkë tuo, mená. Be to, gynëjai, dengiami rûmø, sunkiosios jog joje daþnai rezidavo ir gyveno pagrindinis ku- artilerijos ugnimi lengvai galëjo pasiekti rytinius nigaikðtystës pareigûnas – Birþø seniûnas. Ðis urë- ir ðiaurinius bastionus, puolamus prieðo14 . Birþø dininkas retai gyveno Birþø dvare (palivarke), nes pilis apjungë abi pagrindines naujøjø amþiø pi- administravo ne tik ðá, bet visus BK dvarus, be to, lims bûdingas funkcijas – rezidencinæ-gyvenamàjà jis turëjo nemenkà valdþià miesto magistratui. Bir- ir gynybinæ15 . Radvilø kartografas Juzefas þø seniûno administraciniø funkcijø platumas lë- Naronovièius–Naronskis savo klasikiniame vei- më ne tik aktyvø pastarojo vaþinëjimà po BK, bet kale teigë, jog „magnatai statë tvirtoves ne tiek ir tai, jog á pilá ávairiais reikalais atvykdavo visø dël valstybës kariniø poreikiø, kiek dël savo ðlo- BK socialinës struktûros daliø atstovai, daþniau- vës ir pompastikos“16 . Manytume, jog kalbant apie siai – bajorai. BK Papilio, Salamiesèio, N. Radvi- Birþø pilá minëtus du didikø fortifikacinës veiklos liðkio, Saloèiø urëdininkai, tiesiogiai pavaldûs motyvus prioriteto prasme derëtø sukeisti vieto- Birþø seniûnui, visus þemëvaldinius klausimus mis. Birþø pilies gynybinë funkcija pranoko rezi- spræsdavo su juo pilyje. Pilyje minëtas urëdinin- dencinæ17 ir administracinæ. Pilies erdvinë struk- kas atlikdavo svarbiausias savo funkcijas. Pilyje tûra tai patvirtina. Birþø pilies rûmai buvo palyginti buvo atliekamos finansinio atsiskaitymo opera- nedideli ir nepasiþymëjo ámantriu architektoni- cijos, susijusios su valdø uþstatymu, pardavimu, niu dizainu. Pastatai pilies teritorijoje (cekhau- grynøjø pinigø skolinimu20 , èinðo pinigø surinki-

13 Markowski F., Polskie dwory zwyczajne i obronne XVI–XIX w., Lwów, 1935, s. 21–24. 14 Ðvereikaitë I., Birþø pilis XVI a. pab – XVIII a. pr., 1978, p. 41–42, Vilniaus universiteto biblioteka, f. 85, b. 1085. 15 Encyklopedia techniki wojskowej, Warszawa, 1978, s. 195. 16 Naronowicz–Naroñski J., Budownictwo wojenne, s. 48. 17 Nors ir rezidencine prasme Birþø pilis vis tiek laikytina vienais svarbiausiø Radvilø rûmø. Kitø rezidencijø (pvz., Vil- niaus) interjeras buvo kuriamas, kopijuojant Birþø rezidencijos elementus), Instrukcijos feodaliniø valdø administracijai Lietuvoje XVII–XIX a., parengë Z. Kiaupa, J. Kiaupienë, Vilnius, 1985, p. 8. 18 Dybaú B., Twierdza czy rezydencja ? Militarne znaczenie siedzib magnackich w XVII wieku, Rezydencje w úrednio- wieczu i czasach nowoýytnych, red. E. Opaliñski, Warszawa, 2001, s. 76–77. 19 Dybaú B., Fortece < >, s. 55. 20 K. Radvila ásipareigojo Birþø pilyje sumokëti K. Tynkauzui 1 500 auksinø uþ Pagervës palivarkà, 1623. VIII. 8. Birþai. Pagervës palivarko perdavimo aktas, Biblioteka Polskiej Akademii Nauk w Krakowie (toliau-PAN), Nr. 6158, l. 12; J. Radvila ásipareigojo ið J. Sesvegeno pasiskolintus 2 000 auksinø gràþinti Birþø pilyje, 1647. X. 27. Papilys. Palivarko BK uþstatymo aktas, PAN, Nr. 6149, l. 3. 158 LOKALÛS TYRIMAI

mu21 , mokami jurgeltai ne tik pilies þmonëms, privaèiø kariuomeniø ar nuolatiniø valstybiniø pa- bet ir dvaro klientams, dvasininkams22 , siuntinë- jëgø, þmonës, siekæ paðvæsti save karo amatui, tu- jami pasiuntiniai su korespondencija ir ávairiais rëdavo emigruoti25 . Istoriografijoje piliø visuome- pavedimais, sudarinëjami valdø inventoriai ir t. t. nës atskirai turbût nebuvo nagrinëjamos dël keliø prieþasèiø. Pirma, tai labai negausios ir socialiniu Birþø pilies visuomenës struktûros bei etniniu aspektu nestabilios grupës26 . Kita ver- tus, ðaltiniai, leidþiantys rekonstruoti gynybiniø pi- ypatumai liø fortifikacinæ ir architektûrinæ pusæ, yra negau- Lenkø fortifikacijos tyrinëtojas Andrzej Sowa yra sûs, o padedantys nustatyti piliø visuomeniø pastebëjæs, jog ðalia subjektyviø faktoriø XVII a. struktûrà, dar labiau nebylûs. Pilies visuomenës taip piliø reikðmæ lëmë ir objektyvûs veiksniai: karo pat negalima identifikuoti vien su pilies águla, ka- veiksmø daþnumas ir atitinkamos teritorijos visuo- dangi águla sudarë tik vienà, tiesa, svarbiausià, jos menës struktûros ypatumai23 . Tai reikðtø, jog, ti- dalá. Kità jos dalá sudarë taip vadinamieji pilies þmo- riant realø, o ne teoriná konkreèios pilies militariná nës (ludzie zamkowe), turëjæ menkà santyká su ka- funkcionalumà, pirmiausia svarbu nustatyti visuo- ryba ir pritraukti á pilá laikinai – dëka savo profesi- menës (kurià èia vadinsime pilies þmoniø koncep- nës paskirties (valstieèiai, pilies amatininkai, tu), kurios gyvenamajame areale ji stovëjo, santy- miestieèiai). H. Visnerio teigimu Birþø pilies águlà ká su pilimi taikos metu bei atskleisti tos visuomenës sudarë þemionys, rinktiniai ir lauko kariuomenës dalies, kuri nuolat gyveno pilyje, kasdienybës pa- komandiruoti daliniai. Nuolatinës ir stiprios águlos, veikslà. Birþø pilies kontekste ðie samprotavimai anot jo, pilis neturëjo27 . Toliau mûsø faktografijos kelia tokius nagrinëtinus klausimus: 1) koks buvo pagrindu pateikiami ðie tyrinëtojo teiginiai reika- Birþø pilies vaidmuo Livonijos karuose? 2) kokius lautø bent trijø korekcijø. Pirma, pilies águlos bran- Birþø kunigaikðtystës (toliau – BK) visuomenës ry- duolá sudarë samdyti, pastovø jurgeltà gaunantys ir ðius kûrë militarinë pilies paskirtis ir kaip juos keitë pilies administracijai pavaldûs profesionalûs kari- karo veiksmø situacija ? Ðie minëti klausimai verèia ninkai ir pëstininkai, sugebantys naudoti rankinius kalbëti apie savità BK lokalinës dvaro visuomenës24 ir artilerinius ðaunamuosius ginklus. Antra, Visne- karinio pobûdþio struktûrinæ dalá – pilies visuome- rio paminëtos kitos þmoniø grupës águlos dalimi næ. Profesionaliø kareiviø (karininkø) terpë ar laikytinos tik sàlygiðkai, kaip jos papildymas, pri- sluoksnis Lietuvoje buvo negausios arba, taikliu H. trauktas á pilá ordinariniais (prievoliø veiksnys) ir Visnerio pastebëjimu, jos ið viso nebuvo. Dël to, ekstraordinariniais (karo pavojaus veiksnys) atve- kad XVII a. pirmosios pusës LDK nebuvo didesniø jais. Treèia, pilies dvasia28 buvo gyva tiek taikos

21„Oddajàc ten czynsz do ràk urzædnika zamku birýañskiego“, 1590. XI. 18. Birþai. K. Radvilos miðko palivarko sutei- kimo vokieèiui H. Skibai raðtas, Lietuvos mokslø akademijos biblioteka (toliau – MAB RS), f. 25, b. 167, l. 196–197; „Powinien pùaciã < > na urzædzie birýeñskim”, 1604. III. 7. Birþai. K. Patrikoskio raðtas dël uþusienio suteikimo J. Byè- kovskiui, MAB RS, f. 148, b. 3, l. 10; „Pobory poselskie < > vybrawszy od poddanych < > przez ræcæ starosty Birýañskie- go oddawaã powinien“, 1642. I. 2. Birþai. J. Radvilos Panemunës palivarko uþstatymo O. Miunsteriui raðtas, MAB RS, f. 25, b. 167, l. 73–74. 22 Saloèiø valdos Kiemënø bajoras J. Grabovskis jurgelto vykdavo pas Birþø seniûnà, 1628. XII. 28. Birþai. K. Radvilos raðtas J. Grabovskiui, MAB RS, f. 25, b. 167, l. 204; „Pùacàc rzemiesùnikom, koúcielnim, piechocie jurgielty“, 1624. IV. 24. Birþai. K. Skrobovièius K. Radvilai, AR, dz. V, t. 359, Nr. 14507. 23 Sowa A, Rola zamków województa krakowskiego w XVII wieku (do 1660 roku), Studia Historyczne, 1977, z. 4, s. 541. 24 Lokalinë visuomenë (bendrija, bendruomene) – þmoniø grupë, susijusi topografiniu atstumu ir daugiau ar maþiau bendru gyvenimo bûdu, kuris sukuria tiesioginiø ir daþnø tarpusavio kontaktø galimybes. Lokalinë visuomenë laikytina socialine struktûra, kurios atstovai fizinëje erdvëje organizuoja savo gyvenimà kitø struktûrø dëka. Aptariamo laikotarpio BK lokalinæ visuomenæ sudarë ðios sociokultûrinës grupës – BK savininkai didikai Radvilos ir jø ðeima; bajorai (kungaikðtystës bajorai-þemionys; Radvilø dvaro klientai); Birþø miestieèiai ir kunigaikðtystës miesteliø miestelënai; valstieèiai; pilies águlos karininkai ir kareiviai, etninës (vokieèiai) ir etnokonfesinës (þydai, karaimai, totoriai) maþumos. Minëtø grupiø uþdarumo ar tarpusavio komunikabilumo laipsnis labiausiai priklausë nuo to, kaip aktyviai kiekviena jø dalyvavo lokalinës visuomenës gyvenimà jungianèiø institucionaliø elementø (pilies; miesto / miestelio; dvaro; mokyklos; karèemos; baþnyèios) funkcionavime. Poúpiech A., Tygielski W., Spoùeczna rola dworu magnackiego XVII–XVIII wieku, Przeglàd Historyczny, 1978, Z. 2, s. 227; Kùoskowska A., Spoùeczne ramy kultury, Warszawa, 1972, s. 27. 25 Wisner H., Wojsko litewskie I poùowy XVII wieku, Studia i materiaùy do historii woskowoúci (toliau – SMHW), 1973, cz. I, s. 75–76. 26 Birþø pilies visuomenës heterogeniðkumas buvo áprastas to meto pilims. Ðtai netoli buvusios Kuoknesës pilies aktyviàjà visuomenës dalá sudarë svetimðaliai vengrai, rinktiniai, „senieji pilies þmonës” bei bajorai þemionys, 1600. Kuoknesës pilies inventorius, RNB, f. 971, ap. 2, col. aut.321/1, Nr. 68. 27 Wisner H., Wojsko litewskie w XVII w., cz. II, SMHW, 1976, t. XX, s. 20. 28 XVII a. pirmosios pusës fortifikacijos teoretikai pilá laikë kûnu, kurio gyvavimui reikalinga gyva dvasia, t. y. nuolatinë águla, gyvenanti pilyje, þr.: Dybaú B., Fortece < >, s. 59. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 159 metu, tiek karo veiksmams vykstant Livonijos te- valstieèiais, skirti pilies darbams (taikos metu daþ- ritorijoje, tiek jiems persimetant á BK. Radvilos niausiai tai buvo malkø veþimas þiemai), bûtø lai- suvokë, jog jø valdos (BK) saugumas labai priklau- ku siunèiami á pilá35 . Keièiantis pilininkams, se- so nuo pilies pajëgumo, o pastarasis tiesiogiai su- nasis, remdamasis inventoriais, naujajam sijæs su stipria águla. Be abjejo, Radviloms nebu- perduodavo visas pilies kontaktø su valdiniais gi- vo naujiena A. Freitago iðsakytas tvirtinimas, jog jas. Radvila ðá urëdà laikë labai svarbiu pilies vi- pilis, neturinti pakankamo skaièiaus águlos, kelia daus tvarkà uþtikrinanèiu veiksniu. Pilininku pa- didesná nesaugumà, nei ta pilis apskritai prastai tapdavo koks nors vietinis bajoras, bûtinai neegzistuotø29 . Èia kalbama ne tik apie águlos fak- mokantis vokieèiø kalbà, kadangi águlos karei- toriaus svarbà, bet ir apie gynybinës tvirtovës trau- viai ir karininkai daþniausiai buvo svetimðaliai36 . kos krûvá. Pilis, net ir apleista, traukë jei ne savus, Águlos nariø gyvensenos komunikatyvumas tiesio- tai bent prieðus. Todël Radvilos ypaè rûpinosi, kad giai priklausë nuo jø profesiniø funkcijø, militari- Birþø, kaip ir Slucko, pilyje bûtø stipri águla, pa- nio gyvenimo bûdo, kuris neprogramuotø, ir atsi- sirengusi gynybai, kad visas pilies þmoniø kontin- tiktiniø ryðiø su kitais BK sociumo dalyviais gentas bûtø paklusnus administracijai30 . Pilies rû- galimybæ ribojo. Pilyje kareiviai artimiausiai kon- muose buvo atskiros patalpos gyventi águlos taktavo su karininkais, kurie jiems ne tik vadova- komendantui ir pëstininkams su savo vyresniai- vo, bet ir mokë karo meno paslapèiø37 . Eiliniai siais31 . Nors pilá nuo miesto skyrë aukðtas pyli- águlos kareiviai retai iðeidavo ið pilies. Taikos me- mas, taèiau jis nereiðkë pilies gyventojø, taigi ir tu daþniausiai eidavo pilies sargybà. Vartø pasta- kareiviø izoliacijos nuo miestieèiø. Izoliacija, savo te nuolat buvo keletas kareiviø, kuriø funkcija bu- ruoþtu sunkinusi artimesnæ águlos komunikacijà vo ryte ir vakare atidarinëti ir uþdarinëti vartus, o su miestieèiais, buvo juridinë. po deðimtos valandos vakaro budëti ir saugoti38 . Pilis turëjo savo jurisdikcijà, kurios vertikali Uþ pilies ribø kareiviai atsidurdavo, kai kartu su hierarchinë schema iki XVII a. vidurio buvo tokia: valstieèiais, atliekanèiais pastotes, veþdavo á pilá Radvila, BK seniûnas, pilininkas (horodnièius), ka- ar ið jos cekhauzo inventoriø, kurá reikëjo priþiû- rininkai, kareiviai, amatininkai, pilies valsèiaus rëti ir saugoti. Be áprastos águlos pilis buvo tik ke- valstieèiai. Po tvano32 schema pasikeitë taip, jog letà kartø. 1648–1650 m., visiems águlos karinin- pilininko urëdas iðnyko, o atsirado átakinga pilies kams ir kareiviams dalyvaujant J. Radvilos komendanto pareigybë, reikðme nenusileidþianti Ukrainos kampanijoje, pilies sargybà ëjo Birþø BK seniûno ir Birþø vaito urëdams. Pilininkas bu- miestieèiai, 1653 m. Jonuðas Radvila, H. Visnerio vo pavaldus BK seniûnui ir taikos metu vykdë ávai- spëjimu, águlà ketino sudaryti ið Ðiauliø rinktiniø.39 rius ûkinæ pilies su egzistencija susijusius pavedi- Ðaltiniai neatskleidþia pilies águlos gausumo mus, t. y. atliko tarsi pilies ûkvedþio funkcijas33 . Radvilos Perkûno patronato laikais (1589– Jurgeltø sàraðuose sutinkamas tarp kitø amatinin- 1603 m.). Po tëvo mirties Kristupas II „Livonijos kø34 . Greièiausiai jis buvo tuo tarpininku, per kurá pasienyje ðalia Birþø savo lëðomis beveik visuo- reiðkësi BK valstieèiø prievoliø piliai realizacija. met laikë“ po kelis ðimtus kareiviø „ginti sienoms Pilininkas vaþinëjo po ávairius BK dvarus (N. Rad- ir tenykðtiems gyventojams“40 . Aiðku, ne visi jie viliðká, Salamiestá), susitikinëjo su jø valdytojais priklausë pilies águlai. Águlos skaièiø koregavo Bir- ir rûpinosi, kad jauèiai kartu su juos priþiûrinèiais þø dvaro finansinës galimybës, kurios ne visada

29 Zaræbska T., Poczàtki polskiego piúiennictwa urbanistycznego, Warszawa, 1975, s. 305. 30 1621. VIII. 16. K. Radvilos instrukcija tarnams, AR, dz. XI, Nr. 37, l. 180. 31 „Mieszkanie burgrafowi < >, mieszkanie dla piechoty i starszych ich“, AR, dz. IV, Ks. 1 b, l. l. 42 v. 32 Tvanas – XVII a. vidurio karai su Rusija ir Ðvedija. 33 „Horodniczy co porzàdku zamku i budynków przestrzega“, Naronowicz-Naroñski J., Budownictwo <...>, s. 57. 34 1615. Birþai. Pilies klientø ir amatininkø jurgeltai, PAN, Nr. 4335, l. 78–78v. 35 1598. XII. 9. Birþai. J. Sicinskis K. I Radvilai, AR, dz. V, t. 384, Nr. 15523. 36 „Sam widzæ, ýe bez ustawicznego horodniczego w zamku niemoýe bàdz dobry porzàdek“, 1638. IV. ? Mogiliovas. K. Radvila J. Penkalskiui, AR, dz. IV, Ks. 1 b, l. 69v; 1638. VII. 3. Birþai. K. Radvila J. Penkalskiui, MAB RS, f. 148, b. 4, l. 101– 10; “biez horodniczego barzo zùe w zamku”, 1638.VIII. 16. Zabludovas. K. Radvila J. Penkalskis, AR, dz. IV, Ks. 1 b, l. 78v. 37 Chabielski M., Sposób do ukazania obrony < >, Kraków, 1615, Wypisy ýródùowe do historii polskiej sztuki wojennej, z. 8, opr. T. Nowak, Warszawa, 1961, s. 40–41. 38 1631. X. 20. Birþai. K. Radvilos instrukcija klientams, BNIA, f. 694, ap. 3, b.6, l. 131. 39 1648, 1650 m. J. Radvilos instrukcijos Birþø magistratui, Lietuvos nacionalinis muziejus, R-4005, l. 15 v–16; Wisner H., Jonuðas Radvila (1612–1655). Këdainiø ðeðëlyje, Vilnius, 2000, p. 191. 40 1629. II. 19. Varðuva. K. Radvilos kalba seime, Spisek orleañski w latach 1626–1628, opr. U. Augustyniak, W. Sokoùow- ski, Warszawa, 1990, s. 283. 160 LOKALÛS TYRIMAI

buvo plaèios uþtikrinti reikiamà provianto, algos miestieèiø karinæ prievolæ prabilta 1589 m. gegu- kareiviams, aprangos kieká. 1627 m. M. Piuro Bir- þës 1 d. Radvilos Perkûno raðte miestui. Pastarasis þuose sumokëjo uþ mënesá pëstininkams, taèiau dokumentas, taip pat 1590 m. Radvilos fundaci- áspëjo Radvilà, kad daugiau nebebus kuo mokë- nis raðtas Birþø liuteronø baþnyèiai rodo Radvilos ti41 . Skaièius taip pat priklausë nuo padëties karo Perkûno nuostatà átvirtinti ir izoliuoti miestà47 , kà metu. Pastaruoju metu águla iðaugdavo, lyginant tik tapusá magdeburginiu, ir siekimà á miesto ir su taikos metu42 . Ðtai 1601 m. gresiant ðvedø ag- pilies gynybinæ programà aktyviai átraukti visus resijai águlà sudarë 250 þmoniø. Sunku pasakyti, miesto gyventojus. Èia svarbu pastebëti neatsie- kiek ið ðio skaièiaus buvo áprastos águlos kareiviø, jamà pilies-miesto ryðá. Miestas ir pilis buvo susi- nes prie jø tuo metu prisijungë dalis miestieèiø jæ ne tik per bendrà architektoninæ-urbanistinæ bei samdiniø ið ðalies43 . 1622 m. rugpjûtá pilyje kompozicijà bei ûkinius kontaktus48 , bet ir per bu- buvo 64 kareiviai, 1625 m. – 80 rinktiniø ir 30 vimà vientisoje Radvilø kurtoje kunigaikðtystës þemioniø44 . Apskritai pilies águlos skaièius nie- gynybinio centro sistemoje bei tuos paèius þmo- kada neatitiko to meto teoretikø (D. Speckle’s, P. niø iðteklius. Pilies amatininkai paprastai turëjo Sardi’o, A. Freytago, A. Cellariuso) siûlymø. Pa- namus ir gyveno ne paèioje pilyje, bet mieste49 . gal jø skaièiavimus, atsiþvelgiant á pylimo peri- Teigtina, kad miesto ir pilies samplaika buvo tos metro ilgá, bastionø skaièiø ir patrankø pilyje kie- sistemos centrinë aðis, ir tà labai gerai suvokë pa- ká, tokia tvirtovë kaip Birþø turëjo turëti ne maþesnæ tys Radvilos, neatiduodami pirmenybës piliai prieð kaip 2 000 þmoniø águlà45 . Pilies XVII a. pirmo- miestà, arba atvirkðèiai50 . Ðaltiniai leidþia fiksuoti sios pusës istorija rodo, jog geriausiais laikais águ- bent penkis miestieèiø karinës prievolës aspek- los skaièius buvo maþesnis uþ idealøjá apie de- tus: 1) rotuðës gynyba; 2) prievolë turëti mieste ðimt kartø, o blogiausiais – ðimtà kartø. patrankininkà ir já aprûpinti paraku ir sviediniais. Kaip minëta anksèiau, BK dvarø valstieèiai46 Ádomu tai, jog siekta, kad kariniø suraðymø metu ir Birþø miestieèiai, atlikdami tam tikras prievo- miestieèiai kaþkiek susipaþintø su pilies artileri- les, taip pat tapdavo pilies visuomenës dalimi. jos parku ir, reikalui esant, galëtø prisidëti prie Miestieèiø prievolë atlikti karinæ tarnybà buvo vie- patrankø aptarnavimo51 ; 3) dalyvavimas miesto na ið neáprastø galimybiø (áprastomis laikytume fortifikaciniuose darbuose52 , pirmiausia pilant py- miestieèiø kasdienius kontaktus su kitais BK so- limà aplink miestà. 1636 m. Kristupas II, 1640 m. cialinës struktûros dalyviais per þemëvaldos san- Jonuðas Radvila ið kiekvieno miestieèio reikala- tykius, prekybà, religiná (baþnyèia) bei laisvalai- vo kasti miesto pylimà. Ðiam darbui susirinkdavo kio (karèema) bendravimà) ðiems susidurti su visi miestieèiai, atsineðæ savo kastuvus, kirtiklius, bajorais, valstieèiais, svetimðaliais, net paèiais tarà ir kitas priemones. Visam sambûriui vadovau- Radvilomis. Kiekviena BK visuomenës dalis savo davo Radvilos pasamdytas inþinierius. Nors didi- ruoþtu vienaip ar kitaip dalyvaudavo nepaprastai kas reikalaudavo ðiuos darbus atlikti be delsimo, kunigaikðtystës gyvenimà dinamizuojanèiuose gy- taèiau miestieèiai vangiai atlikinëjo ðiuos darbus. nybiniuose poreikiuose. Pirmà kartà apie Birþø Tikriausiai ir prie Kristupo II to bûta, kadangi Jo-

41 1627. V. 15. Vilnius, M. Piuro K. Radvilai, AR, dz. V, t. 269, Nr. 11728. 42 XVII a. pirmoje pusëje valstybinio masto tvirtovëse taikos metu águlà paprastai sudarydavo 20–50 kareiviø, Sowa A., Rola zamków województwa < >, s. 550. 43 Herbst S., Kampania letnia 1601, Przeglàd historyczno-wojskowy, 1931, t. IV, s. 205. 44 „Na piechotæ zamku birýañskiego 200 zùotych na osób 64“, 1622. VIII. 8. Birþai. K. Skrobovièius K. Arciðevskiui, AR, dz. V, t.359, Nr. 14507; 45 Dybaú B., Fortece < >, s. 59–60. 46 Apie BK valstieèiø – rinktiniø santyká su karine tarnyba þr.: Karvelis D., XVI a. pab. – XVII a. pirmoje pusëje dvaro visuomenës komunikacija: BK „tylinèios daugumos“ kultûros bruoþai, LDK: Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorijos studijos, Vilnius, 2001, p. 68–71. 47 „Pomurowaã i opatrzaã, aby miasto w zamknieniu byùo“, 1589. V. 1. Birþai. Radvilos raðtas, Monumenta Reformationis Poloniae et Lithuaniae, s. 133; „Aby miasto w zamknieniu byùo“, 1590. III. 12. K. Radvilos raðtas, AR, dz. VIII, nr. 27, l. 7. 48 Wyrobisz A., Miasta prywatne w Polsce XVI–XVIII w. jako inwestycje kulturalne, Kwartalnik Historii Kultury Material- nej, 1978, Z. 1, s. 49. 49 BNIA, f. 694, ap. 3, b. 6, l. 140–141. 50 „Zamek aby z miastem pospolu jako najlepiej budowany byù i fortyfikowany“, 1619. IX. 15. Dokudovas. K. Radvilos testamentas, Augustyniak U., Testamenty ewangelików reformowanych w Wielkim Ksiæstwie Litewskim, Warszawa, 1992, s. 161. 51 „Ýeby siæ mieszczanie w armatæ wedùug moýnoúci przysposabiali“, MAB RS, f. 25, b. 167, l. 282. 52 Apie tai iðsamiau þr.: Karvelis D., Birþø pilies statyba XVI a. pabaigoje – XVII a. pirmoje pusëje socialinës komunika- cijos poþiûriu, Istorija, 2002, t. LIV, p. 77. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 161 nuðas Radvila miesto vaitui raðydamas apie tai pilies gynyboje, iki 1640 m. amunicija ir ginkluo- minëjo, kad ir „buvæs magistratas nepaklusnumu te aprûpindavo Kristupo II Radvilos urëdininkai63 . ir piktumu nevykdë mûsø dekretø“53 . 1641 m. mies- Jonuðo, Boguslavo ir Liudvikos Karolinos Radvi- tieèiai nesëkmingai praðë Jonuðà atlaisvinti nuo laitës patronavimo laikais rankiniais ðaunamai- pylimo prievolës, 1642 m. reikalavo á ðià prievolæ siais ginklais (muðkietomis), kulkomis ir paraku átraukti miesto þydus, o 1651 m. netgi siûlësi su- miestieèiai turëjo apsirûpinti patys64 . Tiek paèiø rinkti pinigus ir tam pasamdyti þmones54 . Jonuðas suraðymø praktika, tiek tiesioginis dalyvavimas Radvila leido nuo ðios prievolës atsipirkti pini- vykdant visuotinius ðaukimus, pasireiðkæs paval- gais55 ; 4) dalyvavimas kariniuose suraðymuose ir dumu Birþø seniûnui, sutraukdavo miestieèius á pilies gynyboje karo ir gaisro metu, reèiau – sar- pilá ir, skirtingai nei bajorus ar valstieèius-rinkti- gyba pilyje taikiu metu56 . Prievolës vykdymo prie- nius, neiðsiøsdavo á tolimesnes karines kampani- þiûra buvo magistrato þinioje. Dalyvauti vykstant jas. Sargybà pilyje miestieèiai eidavo, nesant jo- visuotiniam ðaukimui Birþø miesto ir pilies gyny- je águlai. 1648 m. visai pilies águlai dalyvaujant bos reikalais miestieèiai privalëjo ne tik kaip þe- Ukrainos kazokø sukilimo malðinime miestieèiai mës turëtojai, bet ir mainais Radviloms uþ miesto saugojo pilá „iki kapitonø ir pëstininkø sugráþi- teisiø iðplëtimà, kaip nurodyta 1636 m. Kristupo mo“65 . Apie tiesioginá miestieèiø dalyvavimà ka- II Radvilos instrukcijoje. Ðià prievolæ turëjo atlik- riniuose veiksmuose ðaltiniuose þiniø nedaug. Tik- ti ne tik visi miestieèiai57 , bet kiekvienas þmo- tai þinoma, jog 1607 m. vasarà ðvedø kavalerijai gus, turintis gyvenamàjà vietà mieste, nors ir bu- artëjant prie BK Kristupo II Radvilos bûriuose, ið- vo nepavaldus magistratui. Tai lietë ir mieste dëstytuose pasaloje prie Nemunëlio Radviliðkio66 gyvenusius þydus ir vokieèius, nelaikytus miesto bei pilyje buvo Birþø miestieèiø. Tiesa, jiems ne- pilieèiais. Á reguliarius karinius suraðymus ir pa- teko susidurti su ðvedais, kadangi ðiuos apie pasa- tikrinimus, vykusius 4 kartus per metus arba pagal là áspëjo Kurðo bajorai, Radvilos vadinami iðdavi- aplinkybes (karo grësmës atveju – kas mënesá ar- kais. Teorinë galimybë Birþø miestieèiams kariauti ba specialiu didiko nurodymu58 ), kiekvienas mies- su ginklu rankose buvo. Laikinai pasitraukus pi- tietis privalëjo vykti pats, o ne iðleisti vietoj savæs lies águlai ir miestà uþpuolus prieðui, miestieèiai koká tarnà ar nesëslø beþemá samdiná59 . Neatvy- privalëjo neiðsibarstyti, o susirinkti á pilá ir ginti kusieji á suraðymus buvo baudþiami vaito nuoþiû- Radvilos garbæ. Iki XVII a. vidurio ðvedø antplû- ra60 . Tø paèiø 1636 m. pabaigoje suraðymø regu- dþio tokia situacija nepasitaikë; 5) prieðgaisrinës liarumas dël per didelio miestieèiø apsunkinimo miesto sistemos kûrimas ir dalyvavimas joje. Mies- buvo sumaþintas iki 2 kartø per metus61 . Suraðy- to bendruomenë kartu kovodavo prieð daþnus gais- mas, aiðku, galëjo bûti ir ekstraordinarinis. 1650 rus. Gaisrai mieste, kuriame didþiàjà dalá namø m. Jonuðas Radvila karo su Maskva grësmës aki- sudarë mediniai statiniai, buvo daþni67 . „Dievo vaizdoje magistratui ásakë po 3 savaièiø surengti apvaizda daþnai aplanko mus gaisro ugnimi“, – miestieèiø suraðymà62 . Birþø miestieèius, kaip ir raðë miestieèiai Jonuðui Radvilai68 . Kovà su ðiuo Slucko, privalëjusius iðkilus poreikiui dalyvauti pavojumi pradëjo Kristupas II jau 1621 m. Birþø

53 1641. IV. 4. Liubèia. J. Radvilos raðtas miestui, LNM, R-4005, l. 13v; MAB RS, f. 25, b. 167, l. 290–291. 54 1641. V. 5. Liubèia. J. Radvila miestui, Yèas J., Birþai. Tvirtovë, miestas ir kunigaikðtystë, Kaunas, 1931, p. 5; Juèas M., Kai kurie Birþø pilies ir senamiesèio istorijos metmenys, Architektûros paminklai, 1972, t. 2, p. 42. 55 „Niech dadzà wszyscy pieniædzmi z placowych wùok“, MAB RS, f. 25, b. 167, l. 301. 56 Monumenta Reformationis < >, s. 133–134. 57 Tyla A., Visuotinio ðaukimo prievolë Lietuvos miestams XVI a. pabaigoje – XVII a., MADA, 1981, t. 1, p. 57. 58 1650 m. Jonuðas Radvila, motyvuodamas neramumais valstybëje paskyrë suraðymà Birþuose kovo 16 d., 1650. II. 25. Vilnius. J. Radvilos raðtas, LNM, R-4005, l. 16. 59 „Z domu swego osobà swoià wychodziù na popis, nieodbywaiàc parobkiem albo jakim naiætym hultaiem“, 1648. X. 8. Zabludovas. J. Radvila miestui, LNM, R-4005, l. 15v. 60 1636. V. 24. Instrukcija Birþø miestui, MAB RS, f. 25, b. 167, l. 282. 61 1636. XI. 29. Birþai. Instrukcija miestui, LNM, R-4005, l. 4. 62 1650. II. 25. Vilnius. J. Radvilos raðtas magistratui, LNM, R- 4005, l. 16–16v. 63 XVII a. I p. K. Radvilos instrukcija S. Grondzkiui, M. Piuro ir kt. tarnams, jam iðvykstant á Livonijà, „Mieszczan teý sposabiaã do tego, aby czasu potrzeby mogùo z nich byã tym zamkom pomoc“, AR, dz. XI, Nr. 37, k. 180. 64 Tyszkiewicz E., op.cit., c. 136–137; 1652. II. 25. Vilnius. J. Radvila miestui, Sëla, GEK-21826/2-14, b.14, l. 22–22 v. 65 1648. X. 8. Zabludovas. J. Radvila Birþø magistratui, LNM, R-4005, l. 15v. 66 „Mieszczan do boiu godnych zostawiwszy“, K. Radvila B. Radvilai, AR, dz. IV, kop. 328. 67 „Pogorzeniem miasta“, „Przez pogorzeniem miasta wszystkiego“, „Z miasta przez pogorzenia onego“ – 1618, 1620, 1645, 1648 m. gaisrai, PAN, Nr. 4334, l. 4,6, 16; Pinkus S., Birþø pilis, Vilnius, 1986, p. 23. 68 LVIA, f. 716, ap. 3, b. 6, l. 17. 162 LOKALÛS TYRIMAI

seniûnui raðydamas savo pastabas apie prieðgais- tikrinanti pëstininkø prieþiûrà ir pritraukimà á pilá. rinës apsaugos taisykles. Bûtent jis sukûrë miesto Treèia, karininkui, turinèiam valdelæ BK, nerei- prieðgaisrinës apsaugos sistemà, á kurià buvo këjo mokëti jurgelto grynaisiais. Jurgeltà gauda- átrauktos ne tik prevencinës priemonës, draudimas vo tik águloje tarnaujantis ir pilyje gyvenantis ka- mieste statyti ûkinius pastatus, bet ir kolektyvinë rininkas71 . Lokalizuoti karininkà savo miestieèiø elgsena gaisro metu69 . Kaip tai buvo kunigaikðtystëje Radvilos siekë ávairiais bûdais: vykdoma? Naktimis mieste budëjo sargyba, sie- ne karo metu, t. y. neturëdami ypatingo poreikio kiant iðvengti galimø ekscesø ar netikëto gaisro. gryniems pinigams, skolindavosi juos ið karininkø Kiekvieno miestieèio namuose turëjo bûti paruo- ir uþstatydavo kokià nors valdà, o pasibaigus su- ða speciali statinë vandens, o kilus gaisrui vëlgi tartam terminui ne gràþindavo pinigus, bet pra- kiekvienas privalëjo su kirviu ir kibiru vandens tæsdavo karininko teises á tà þemæ „iki gyvos gal- bëgti padëti gesinti. Magistratas finansavo gele- vos“, suteikdavo svarbius BK urëdus (pvz., T. þiniø kabliø, skirtø degantiems statiniams griauti, Dyvijus buvo Birþø miesto vaitu; D. Vechmanas pagaminimà. Miestieèiai, pasiþymëjæ gaisro ge- – N. Radviliðkio urëdininku, vëliau – pilies ko- sinimo metu, miesto iþdo buvo skatinami finan- mendantu; B. Zakðevskis – pilies komendantu). siðkai. Magistratas skirdavo du miestieèius (vienà Kartais iniciatyvà rodë pats karininkas. Taip 1620 vietiná ir vienà vokietá), kurie vaikðtinëdavo po m. kapitonas G. Ceridonas, þymus Livonijos visø miestieèiø namus ir tikrino, ar paruoðti kab- kampanijos dalyvis, praðë Radvilos „aprûpinti liai, indai vandeniui, ar tinkamai funkcionuoja bûstu ir duona iki gyvos galvos, bûtent suteikti krosnys. Birþø kunigaikðtystëje palivarkà prie Nemunë- Pilies águlos pëstininkø ir privaèios Radvilø ka- lio, kur anksèiau gyveno þemionis Misievièius“72 . valerijos70 (husarø, kazokø, dragûnø) karininkai Radvilø kurta pilies águlos pëstininkø iðlaikymo buvo iðskirtinë ir ryðiø prasme nekomunikabiliau- sistema, orientuota siekti, kad ðie þmonës „nu- sia pilies visuomenës dalis, kadangi jais daþniau- sëstø“ BK visuomenëje, lëmë, jog pilies águlos siai bûdavo nevietiniai, beveik neturëjæ asmeni- funkcionalumas buvo tik privatus. Valstybiniams niø ryðiø su BK ir Radvilø dvaru plaèiàja prasme reikalams águla tarnavo tuo atveju, kai pati pilis þmonës. Jø ásiliejimà á lokalinæ visuomenæ ypaè LDK pasienyje Livonijos karø metu ágaudavo vals- skatino patys Radvilos. Kristupas II ir Jonuðas Rad- tybinæ rekðmæ. Ðaltiniuose nëra uþfiksuota atve- vilos praktikavo þemiø BK dalijimà jø privaèioje jø, jog Birþø águla kada nors bûtø panaudota ne kariuomenëje tarnaujantiems karininkams. Tai ne- pagal paskirtá, t. y. ne Radvilø giminës karinëms buvo atsilyginimas nukarðusiems klientams uð ið- ir ûkinëms programoms, ar bûtø këlusi pavojø tikimybæ, greièiau didikai siekë sustiprinti BK gy- apylinkiø gyventojams, prieðingai nei taip nu- nybinæ situacijà. Prisimenant BK þemioniø vangø tikdavo kitose pilyse. Ðtai 1636 m. Kristupas II, dalyvavimà Radvilø karinëse programose, kari- turëdamas þiniø apie jam, kaip etmonui, paval- ninkø nusëdimas BK, ypaè dalijant jiems palivar- dþios Dyneburgo pilies águlos naudojimà kaþkie- kus strategiðkai svarbiame pasienyje ties Nemu- no privatiems reikalams, ið Birþø raðë du laiðkus nëliu, buvo tarsi garantija, jog reikiamu momentu Dyneburgo pilies kapitonui, grieþtai nurodyda- karinë pagalba ne tik bus suteikta, bet bus suteik- mas imtis priemoniø, kad „kareiviai, gaunantys ta kvalifikuotai. Kita vertus, karininkas, gyvenan- algà ið Respublikos tarnautø tik Respublikai, bet tis BK, reiðkë dar tris pozityvius veiksnius. Viena, ne privaèiai“ ir kad „pëstininkai, skirti saugoti maþëjo poreikis samdyti karinius klientus ið sve- tenykðtæ vietà, nedarytø kaimyniniø valdø vals- tur, antra, potencialiai karininkas buvo figûra, uþ- tieèiams didþiuliø skriaudø73 .

69 „Straý aby obecna w nocy bywaùa y dla ogniow y dla wszelakich przypadków“, 1636. V. 24. Instrukcija Birþø miestui, MAB RS, f. 25, b. 167, l. 283; 1636. XI. 29. Birþai. K. Radvilos instrukcija miestui, LNM, R-4005, l. 3. 70 Ðaltiniuose jie daþniausiai vadinami rotmistrais. Jais tapdavo ávairûs valdø urëdininkai ir laikytojai, kurie karo metu gavæ kunigaikðèio ðaukiamuosius raðtus, virsdavo rotmistrais, uþsiimanèiais vëliavø suðaukimu. 711648 m. – „P. Capitanowi Boùtowi 200 zù < > Zakrzewskiemu burgrabi 60 < > feltwebliowi 96“; 1654 m. – „Obers- zterowi 300“, MAB RS, f. 148, b. 3, l. 121–122. 72 1620 ? G. Ceridonas K. Radvilai, AR, dz. V, t. 43, Nr. 1881. 73 1636. XI. 10. Birþai. K. Radvila J. Berkui (du laiðkai), RNB, f. 971, ap. 2, Col. Aut 242, l. 84. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 163

Pilies karininkø þemëvalda Birþø Kunigaikðtystëje XVII a. pirmoje pusëje 74 Vardas / pavardë Valdos pavadinimas Metai Suteikimo forma Kapitonas Teofilis Talkûnø km. ir 1640–1650 Uþstatymas Boltas Panemunio pal. – N. Radviliðkio valdoje; Kievliðkiø km. – ? 1632 Leno teise valdoje; Kapitonas Ditrichas Poleidiðkiø pal. – 1637 Uþstatymas Plëjeris, vëliau – Papilio valdoje; rinktiniø poruèikas Krikðèiûnø km. – 1644 Leno teise Papilio valdoje; Poðerovkðèiø pal. – 1647–1655 Leno teise Birþø valdoje Kapitonas Gabrielis Panemunio pal. – N. 1622–1641 Uþstatymas Ceridonas Radviliðkio valdoje Majoras Dovydas Bliûdþiø km. – N. 1650–1655 Leno teise Vechmanas Radviliðkio valdoje; Pauperiø km. – Birþø valdoje 1643 Leno teise Kapitonas Jonas Panemunio pal. ir 1655 Leno teise Vechmanas Astravo pal. prie pilies Majoras Eigirdas ? valda 1650 Leno teise Kapitonas Petras de la Raliðkiø pal. – ? 1653 Uþstatymas Noe valdoje Majoras Kristupas Panemunio pal. – ? 1651 Uþstatymas Viberkas valdoje; Hermaniðkiø pal. – ? Uþstatymas N. Radviliðkio valdoje 1654 Kapitonas Tomas Kraulaièiø uþusienis, 1631–1654 Leno teise Dyvijus Kiluèiø km., Sliþiø km. – Birþø valdoje Kapitonas Ðompenpilas Svirplënø uþusienis – 1631 Leno teise Birþø valdoje

BK, kaip bûdinga visai Respublikai, XVII a. pir- nes. Ðtai kurðieèiai ir livonieèiai buvo svetimða- moje pusëje, aukðtai vertinti svetimðaliai karinin- liai, nors ir gyveno leninëje ATR teritorijoje. Pro- kai, kuriems buvo áprasta po kariniø kampanijø blemà komplikuoja faktas, jog daugelis jø tuo pat apsigyventi LDK. Livonijos, Kurðo, reèiau Prûsijos metu buvo LDK pilieèiai, nes pasienio pavietuose bajorø, tapusiø karininkais, integravimasis á loka- (Þemaitija, Upytë, Ukmergë) nuo 1607 m. galëjo linæ visuomenæ buvo áprastas reiðkinys75 . Tiesa, turëti ir turëjo þemiø (perkant ar ásigyjant vedybø svetimðalio definicija yra gana kebli, daugeliu at- keliu) ir dalyvaudavo ðiø regionø seimeliuose76 . vejø netiksli, kalbant apie karinës aplinkos þmo- Svetimðaliai pëstininkai, sudaræ pilies águlos bran-

74 Á lentelæ neátraukti þemionys, karo metu tarnavæ dragûnø ir pëstininkø poruènikais, vëliavininkais. Átraukti tik tie karininkai, kurie tiesiogiai buvo susijæ su pilies águla, MAB RS, f. 31, b. 842; f. 25, b. 167, l. 51–58, 61–64, 73–80, 85, 88, 105–106, 108–111, 152, 206; LVIA, f. SA, Nr. 15195, l. 256v; Nr. 15196, l. 732; f. 716, ap. 3, b. 3, l. 40v; b. 1374, l. 1v; 1645 m. J. Naronovièiaus-Naronskio BK þemëlapis; BNIA, f. 694, ap. 4, b. 1879, l. 3v; b. 1900, l. 74; Instrukcijos < >, p. 20; Ðaltiniuose sutinkame þymiai daugiau karininkø, gavusiø þemëvaldà ið Radvilø. Jø duomenys á lentelæ neátraukti, nes ne visada ámanoma ávardyti ir lokalizuoti jø laikytà valdà: F. Hanas, Diterlofas, P. Ronas, F. Mëjeris, M. Slepðèas, J. Slepðèas, K. Ðostas ir kt. 75 Wisner H., Wojsko litewskie < >, cz. I, s. 79–80. 76 Rachuba A., Oficerowie cudzoziemskiego autoramentu w armii Wielkiego Ksiæstwa Litewskiego w latach 1648– 1667, Od armii komputowej do narodowej (XVI–XX w.), red. Karpus Z., Toruñ, 1998, s. 58–62; Idem., Armia Wielkiego Ksiæstwa Litewskiego jako czynnik unifikacji narodwej i kulturowej, Przeglàd Historyczny, 1997, z. 2, s. 238. 164 LOKALÛS TYRIMAI

duolá, neatsiþvelgiant á tautybæ, paprastai vadinti vajaus daliniai pateko ðvedams á nelaisvæ83 . Ga- vokieèiø pëstininkais (piechota niemiecka), nors na ilgai Kristupui II ir Jonuðui tarnavæ Butleris (1627 jais bûdavo ne tik Kurðo ir Livonijos vokieèiai77 , m.) ir Donovajus (1654 m.) Radvilø protekcijos bet ir prancûzai bei anglosaksai. Paminëtinas pas- dëka uþ savo karinius nuopelnus gavo Respubli- tarøjø epizodas BK militarinëje visuomenëje. An- kos indygenatà, taip pat valdø84 . Ðaltiniai liudija, glosaksai pëstininkai respublikoje pirmà kartà pa- jog airiai ir anglai ne kartà buvo dislokuojami Bir- stebimi Stepono Batoro laikais. Nors jø niekada þuose85 . Livonijos karo Radvilos finansiniuose do- nebuvo daug, taèiau karybos prasme buvo labai kumentuose uþfiksuota, kad 1622 m. kovo mën. vertingi kaip puikûs ðauliai. Kristupas II Radvila barzdaskuèiui Dovydui86 Birþuose buvo sumokë- ðkotø, airiø ir anglø samdiniø panaudojimu buvo ta 300 auksinø uþ „serganèiø airiø ir kitø svetim- novatorius ne tik BK, bet ir visoje LDK. Tam já grei- ðaliø gydymà“87 . Balandá Birþø pilyje tarp anglø èiausiai paskatino Gustavo Adolfo pavyzdys, ku- pëstininkø dël maisto stygiaus ir algø nemokëji- ris ðvedø kariuomenæ reformavo olandiðku bûdu, mo tvyrojo maiðto atmosfera. Kai kurie pëstinin- t. y. pritraukdamas svetimðalius samdinius78 . Pa- kai bëgo ið pilies ir parsidavinëjo ðvedams. Tik- vyzdþio vaidmená galëjo suvaidinti ir ðkotø vëlia- riausiai taip buvo dël vëluojanèiø grynøjø pinigø vø átraukimas á Karûnos kariuomenës sudëtá 1601 uþ tarnybà mokëjimo. Pëstininkai nenorëjo imti m. Livonijoje79 . Anksèiausia þinia, kurià pavyko dalies pinigø, reikalaudami sumokëti visà atitar- aptikti ðaltiniuose, apie svetimðaliø samdymà ir nautà sumà bei sutartà uþ tarnybà á prieká (ið viso jø dislokavimà BK datuotina 1612 m. Radvilos uþ 7 mënesius)88 . Geguþës mënesá ið kunigaikð- klientas K. Skrobovièius raðë patronui apie 300 èio dvaro iþdo airiø pëstininkams iðmokëta 2000 ðkotø, anglø ir vokieèiø kareiviø Rygoje, ið kuriø auksinø, kas leistø spëti tuo metu Birþuose buvus dalá mëgino pasamdyti. Teigë, jog svetimðaliai ne- ne maþiau kaip 200–250 airiø kareiviø. Astono sutiko vykti á BK, negavæ grynøjø. Vis dëlto uþ anglø pulkui pinigai sumokëti tik 1623 m. pava- nedidelá uþstatà jam pavyko pasamdyti 50 karei- sará. Kapitonas gavo 2 000 auksinø á rankas Varðu- viø80 . H. Visnerio teigimu, ðis verbavimas turëjo voje seimo sesijos iðvakarëse89 . 1625 m. liepos bûti skirtas Kristupo II þygiui prieð Maskvà, kuris mënesá Kristupas II pavedë Jonui Vechmanui kar- tuo metu neávyko, o tolesnis samdiniø likimas ne- tu su Ukmergës pavieto bajorais Livonijoje pasam- þinomas81 . Trys pëstininkø bûriai, vadovaujami dyti 50 „svetimðaliø dragûnø su gera ginkluote“, anglø Arturo Astono (300 þmoniø) ir Jano Donova- tvirtino, jog „mûsø kraðtuose sunku rasti svetimða- jaus (120 þmoniø) bei airio Jokûbo Butlerio (300 liø, todël tenka samdyti ið toli“90 . 1625 m. rugpjû- þmoniø), tarnavo Kristupo II kariuomenëje nuo tá, prieð pat ðvedø okupacijà, Birþø seniûnas uþ- 1621 m. ir dalyvavo uþimant Mintaujos pilá82 . verbavo 20 anglø ir ðkotø, kuriø apgyvendinti 1626 m. pabaigoje prie Vendeno Astono ir Dono- pilyje nesiryþo, o davæs jiems prievaizdà, iðsiun-

77 Funeralinëje to meto literatûroje skaitome, jog 1641 m. Svëdasuose laidojant Kristupà II Radvilà, dalyvavo „vokieèiø raiteliø kornetas, kurá, pagerbdamas savo etmono laidotuves, kaip senas pulkininkas iðstatë Vendeno (dab. Cësys) kaðte- lionas, jo malonybë ponas Korfas. Jis buvo sudarytas ið Kurðo bajorø, daugiausia karininkø, kurie velionio vadovaujami, tarnavo kariuomenëje. Juos vedë rotmistras ponas Sakenas. Þirgø buvo 100“. 78 Nowak T., Wimmer J., Historia oræýa polskiego 963–1795, Warszawa, 1981, s. 316, 350. 79 Du ðkotø pëstininkø bûriai po 300 kareiviø, Wisner H., Kircholm 1605, Warszawa, 1987, s. 69–70. 80 „Staraùem siæ ze wszystkich miar moich, abym mógù o nich < > zaciàgnàã i na wùoúã wywieúã“, 1612. V. 5. Papilys. K. Skrobovièius K. Radvilai, AR, dz. V, t. 359, Nr. 14507. 81 Wisner H., Rzeczpospolita Wazów. II. Wojsko Wielkiego Ksiæstwa Litewskiego, dyplomacja, varia, Warszawa, 2004, s. 126. 82 1620–1625 m. K. Radvilos korespondencijos kopijos, Biblioteka Narodowa w Warszawie, rkps. 87, l. 449. 83 Napiersky G. L., Bödeckers Chronik Livlöndischer und Rigascher Ereignisse 1593–1638, Riga,1890, s. 97. 84 Borowy W., Anglicy, szkoci i irlandczycy w wojsku polskim za Zygmunta III, Studia z dziejów kultury polskiej, Wars- zawa, 1949, s. 310–311; Volumina Legum, t. IV, 1859, s. 219. Pritartume R. Ragauskienës spëjimui, jog Panemunio val- delë, kurià laikë Butleriai, buv. BK. 1637 m. A. Butlerytë, dëkodama Kristupui II uþ paramà po vyro mirties, uþsiminë, jog valdos jai suteikimo raðtas yra pas jos brolá. Pastaruoju laikytume ne G. V. Butlerá, bet kapitonà Jokûbà Butlerá, karinës karjeros pabaigoje turëjusá valdà prie Smolensko pilies (Ragauskienë R., Karaliðkojo Birðtono praeitis. Istorinë raida iki XIX a., Vilnius, 2004, p. 109; 1646. III. 22. Varðuva. Vladislovo Vazos raðtas majorui J. Berkui, Lietuvos Metrika, 121, l.54– 54 v). 85 Karinio turinio ðaltiniuose sàvoka Birþai kartais reikðdavo BK, miestà, taèiau daþniausiai – pilá. 86 Kristupo II Radvilos dvaro gydytojas Dovydas Detelevesas. 87 Lietuvos valstybës istorijos archyvas (toliau – LVIA), f. 716, ap. 3, b. 11, l. 54v. 88 1622. V. 6; V. 18. Birþai. K. Radvila K. Naruðevièiui (du laiðkai), SWP, s. 199; RNB, f. 971, ap. 2, col. aut. 321/2, Nr. 34. 89 LVIA, f. 716, ap. 3, b. 11, l. 56; 1623. I. 3. Vilnius. K. Radvilos raðtas, RNB, f. 971, ap. 2, aut. 115, l. 81. 90 1625. VII. 17. Rubieþevièiai. K. Radvilos raðtai rotmistrams, RNB, f. 971, ap. 2, col. aut. 321/2, Nr. 45, 46. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 165 të á aplinkinius kaimus. Po savaitës „parsidavë- pacijos metu, taèiau ir 1627–1628 metais97 . Sve- liø“ (tai buvo dezertyravæ ðvedø kariuomenës ka- timðaliø karininkø samda ðalia karybos amato kva- reiviai) jau buvo 40: „Jie nori tarnauti Jûsø Ðvie- lifikacijos pranaðumo, turëjo ir savø minusø. Iðki- sybei ir praðo paskirti jiems kapitonà. Jûsø Ðviesybës lus didesnio karinës tarnybos apmokëjimo praðo, kad kapitonas bûtø anglø tautybës“91 . Rug- galimybei tokie lengvai galëjo perbëgti á prieðo pjûèio pabaigoje pilies gynybai tapus kritiðka, Kris- stovyklà, be to, uþsienieèiai buvo sunkiau sukon- tupas II per J. Donovajø mëgino pasamdyti net 300 troliuojami kareiviø verbavimo projektuose, ne vi- svetimðaliø pëstininkø92 . Tiek pasamdyti nepavy- sada, gavæ pinigus, nustatytu metu atvykdavo á ko. Rugsëjá etmono karinëje stovykloje buvo 73 karinæ stovyklà. Etmono teigimu, „su svetimða- Donovajaus vadovaujami pëstininkai. Donova- liais buvo sunkiau“ susitarti nei su kitais98 . jaus bûrys Birþuose neuþsibuvo. 1627 m. iðlaisvi- Integralia ir savita pilies visuomenës dalimi bu- nus pilá nuo ðvedø, jo dalinys jau dalyvavo Dyne- vo cekhauzo (arsenalo)99 personalas. Duomenys burgo pilies gynyboje93 . Anglosaksø buvimà apie já þenkliai paryðkina bendrosios LDK kary- Birþuose liudija ir archeologiniø kasinëjimø metu bos istorijos, ypaè artilerijos istorijos, tendenci- pilies teritorijoje rastos XVII a. pirmosios pusës ðko- jas. Artilerijos parkà aptarnaujanèiø þmoniø struk- tiðkos monetos94 . Epizodinis karinio pobûdþio an- tûrà 1624 m. seime tiksliai apibrëþë pats Kristupas glosaksø lankymasis, negrástas prekybinëmis ar re- II, duodamas ataskaità apie karà su ðvedais Livo- liginëmis prieþastimis, BK, prieðingai nei Radvilø nijoje. Jis nurodë, jog sëkmingam kariniam lauko Këdainiuose95 , XVII a. pirmoje pusëje nesukûrë bei piliø ðturmo patrankø naudojimui reikalingi: prielaidø atsirasti vietos ðkotø bendruomenei. S. visos árangos priþiûrëtojas artilerijos meistras (cek- Alexandrovièiaus tvirtinimas, jog ðkotø Birþuose vartas), petardininkai (patrankininkai) bei karo buvo daug, stipriai perdëtas96. Svetimðaliø dezer- amatininkai (kalviai, staliai ir kt.)100 . Tai tikriau- tyrø-parsidavëliø paslaugomis Kristupas II, nepai- siai buvo susijæ su tuo, jog Radvila ne vienos kam- sant valdovo priekaiðtø, naudojosi ne tik Birþø oku- panijos Livonijoje metu buvo gerai susipaþinæs su

91 „Aby mieli Capitana nacyi swojej Anglika“, 1625. VIII. 2, VIII. 7. Birþai. K. Skrobovièius K. Radvilai, AR, dz. V, t. 359, Nr. 14507. 92 „26 Augusta do P. Donowaiowi daù list przypowiedni“, RNB, f. 971, ap. 2, col. aut. 321/2, Nr. 66. 93 RNB, f. 971, ap. 2, aut.321/2, Nr. 67, l. 50-51; „Donowaiowà piechotæ nadgoniùem na przewozie pod Dynembor- kiem“, 1627. IX. 23. Druja. A. Goiþevskis J. Sapiegai, MAB RS, f. 139, b. 1151. 94Genys J., Tyrinëjimai Birþø pilyje, Archeologiniai tyrinëjimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais, Vilnius, 1986, p. 88. 95 Þirgulis R., Ðkotø bendruomenë Këdainiuose 1630-1750 m., Lietuvos muziejø rinkiniai, Këdainiai, 2002, p. 23–27. 96 Alexandrowicz S., Zaludnienie miasteczek Litwy i Biaùorusi w XVI i pierwszej poùowie XVII w., Roczniki Dziejów Spoùecznych i Gospodarczych, 1965, t. 27, s. 47. 97 „Spisek orleañski“ < >, s. 115. 98 Ðtai garsusis prancûzø kapitonas G. Ceridonas laikinai netgi buvo iðmestas ið tarnybos, nes paëmæs pinigus pëstininkø samdymui, neatvyko á kariuomenæ, RNB, f. 971, ap.2, aut.115, l.113; „Koùo cudzoziemskich ludzi chodzæ pilno, ale z tymi trudniejsza sprawa“,1626.VI.4. Prie Anykðèiø. K. Radvila Smolensko vaivados sûnui, op.cit.,l. 151. 99 Arsenalas (cekhauzas), vok. zeughaus, cajghaus, czekhaus, lot. armamentarium – XIV–XVII a. ginklø sandëlis, pasta- tas, kuriame buvo laikomos patrankos, jø ekspluatavimo inventorius ir rankiniai ginklai. Didþiausi privatûs arsenalai tuo metu LDK buvo Radvilø tvirtovëse Birþuose ir Nesvyþiuje. Istoriografijoje pripaþástama, jog privati artilerija buvo geres- në nei valstybinë. Tvirtinama, jog XVI a. pabaigoje ir XVII a. pirmoje pusëje apskritai artilerija buvo viena labiausiai nepriþiûrëtø LDK kariuomenës struktûrø. Tik Vilniuje veikë pakankamai rimta patrankø liejykla, o valstybiniø piliø (Po- locke, Smolenske, Daugpilyje, Vilniuje ir kt.) arsenalai buvo nepriþiûrëti, disponavo nedideliu patrankø kiekiu. Tik tur- tingiausi didikai galëjo leisti sau papuoðti savo iðtaigingø rezidencijø pylimus masyviomis, meniðkomis ið ketaus nulieto- mis patrankomis. Bûtent tokie buvo Birþø-Dubingiø ðakos Radvilos. Muðkietø ir patrankø ugnies vertinimas buvo bûdingas Kristupui I (1547–1603), Kristupui II (1585–1640) ir jo sûnui Jonuðui (1612–1655). Faktas, jog Birþø arsenalas iki 1625 m. laikytas vienu geriausiø valstybëje, nenusileidþiantis net karaliaus cekhauzams, leidþia vadinti Radvilas artilerijos srities mecenatais. Jie labai rûpinosi Birþø cekhauzu. Didikø testamentuose iðreikðta valia ne tik iðsaugoti Birþø arsenalà, bet já plësti. Kristupas II ypaè rûpinosi arsenalo patrankø stoviu, nuolat teiraudavosi apie já dvaro klientø, asmeniðkai kalbë- davosi Birþø fortifikacijos klausimais su artilerijos þinovais. Neatsitiktinai vienas vokietis artileristas Kristupui II raðë: „Kalbant apie patrankas ir cekhauzà, matau, jog labai tuo rûpinatës“, Sùownik polszczyzny XVI wieku, t. III, Wrocùaw, 1968, s. 143; Budownictwo wojskowe 1918–1935, t. I, Warszawa, 1935, s. 137; Tenka pastebëti, kad Lietuviø enciklo- pedija neteisingai suvëlina Birþø cekhauzo atsiradimo laikà, kalbëdama apie XVII a. pirmàjà pusæ, o XVI a. pabaigoje cekhauzas jau tikrai buvo (Lietuviø enciklopedija, Boston, 1953, t. 1, p. 294; Ñàãàíîâi÷ Ã. Ì., Âîéñêà Âÿëiêàãà Êíÿñòâà Ëiòîóñêàãà ó XVI–XVII ñò., Ìiíñê, 1994, c. 31; Bersohn M., Dawna zbrojownia ksiàýàt Radziwiùùów w Nieswieýu, Warszawa, 1904, s. 11; 1599. VIII. 4. Vilnius. K. Radvilos testamentas; 1619. IX. 15. Dokudovas. K. II Radvilos testamentas, Augustyniak U., Testamenty ewangelików reformowanych w Wielkim Ksiæstwie Litewskim, Warszawa, 1992, s. 93, 161; 1612. Birþai. A. Skrobovièius K. Radvilai, AR, dz. V, t. 374, Nr. 15061. 100 SWP, s. 478. 166 LOKALÛS TYRIMAI

ðvedø kariuomenës vidiniais pokyèiais (tyrinëto- nalo cekvartu. Lenkijoje valdovo arsenalo cek- jø ávardijamais netgi „militarinës revoliucijos“ ter- vartas XVII a. pirmoje pusëje gaudavo 100 auksi- minu), kuriuos norëjo recepuoti valstybëje ir savo nø mënesiná atlyginimà, o provinciniø arsenalø valdose. Birþø cekhauzo personalas buvo ne ið- cekvartai – 30–60 auksinø. Lyginant su Vakarø Eu- imtis, já galima skirti á dvi dalis: urëdininkus ir ama- ropos standartais tai buvo labai nedaug104 . Euro- tininkus. Pirmàjà sudarë þmonës, atsakingi uþ cek- poje artileristai ne tik gaudavo didelá atlyginimà, hauzo bei jo inventoriaus funkcionavimà bet buvo iðlaikomi suluoðinimo atveju105 . Gyve- (cekvartas, patrankininkai arba artileristai (puð- no cekvartas pilies teritorijoje, atskirame name- koriai), parako priþiûrëtojai) ir duodantys priesai- lyje106 . Cekvartas buvo svarbi figûra pilyje. Reikð- kà, antràjà – þmonës, dirbæ ávairius ginkluotës ir me jis pranoko pilies kareivius, amatininkus, kitos amunicijos ekspluatavimo ir remonto darbus darbininkus. 1637 m. pilies restauracijos metu Gre- (ginklininkai, ðaltkalviai, kalviai, raèiai, staliai, goras Pirkas buvo atsakingas uþ visà reikalingo bûgnininkai ir kt.)101 . Paèiame arsenale uþ viskà personalo samdà, taèiau cekvartà skyrë pats Rad- atsakingas buvo cekvartas. Iki 1622 m. Birþø ar- vila107 . Tikriausiai dël ðios prieþasties Birþø pilies senalo personale tokio urëdo ðaltiniai nefiksuoja, cekvarto urëdas átrauktinas á Radvilø klientûros nors tokia arba panaðaus pobûdþio pareigybë ne- terpæ. Tarp cekvarto ir didiko buvo sudaromas abi- abejotinai turëjo egzistuoti nuo pat arsenalo vei- pusis kontraktas, kuriame atsispindëjo cekvarto kimo pradþios, t. y. XVI a. pabaigos. Ankstyvuoju pareigos bei Radvilos ásipareigojimai ðio urëdo at- pilies laikotarpiu rûpintis arsenalu buvo patikima þvilgiu. Cekvartas pasiþadëdavo „iðtikimai tarnau- iðtikimam bajorui, daþniausiai dvaro klientui, aið- ti“ Radvilai, duodavo pilyje priesaikà ir kaip kiti ku, gyvenanèiam pilyje. Iki 1615 m. tokiu buvo dvaro klientai buvo pavaldus Birþø seniûnui. Jis Viðnievskis, tada já pakeitë BK þemionis Slepðèas. negalëjo be didiko ar valdos seniûno þinios pasi- Tiesiogiai uþ patrankø remontà ir paruoðimà karo traukti ið pilies vienai ar kelioms dienoms savo veiksmams buvo atsakingas Birþø seniûnas kartu reikalais. Didikas bendravo su cekvartu ne tik per su horodnièiumi102 . 1622 m. skiriant pirmàjá Birþø valdos administratoriø, bet teikë ir atskiras instruk- cekvartà, neapsieita be neaiðkumo, kam turëtø cijas cekvartui108 . Cekvartas turëjo priþiûrëti cek- bûti pavaldus ir kas turëtø mokëti jam jurgeltà. hauzo inventoriø, rûpintis jo taisymu ir papildy- Tomà Ziðkà lauko (arba karo stovyklos) cekvartu mu, be Radvilos ar BK seniûno þinios negalëjo skyrë lauko etmonas Kristupas II Radvila, nors bu- áleisti á cekhauzà jokio þmogaus, iðduoti kam nors vo priimta, jog toká urëdà skiria pats valdovas. LDK amunicijà bei ginkluotæ, kam nors teikti infor- þemës iþdininkas K. Naruðevièius palaikë toká macijà apie arsenale esanèios ginkluotës apim- Radvilos þingsná monarcho kompetencijos paþei- tá. Privalëjo praneðinëti pilies administracijai apie dimu. Radvila iðsprendë nesusipratimà, paaiðkin- iðdavikus tarp pilies águlos, karo ar pilies apsup- damas, jog lauko cekvartas pavaldus lauko etmo- ties atveju negalëjo pasitraukti ið pilies ar tuð- nui ir yra atsakingas uþ inþinierinius darbus karinëje èiai ðaudyti ið patrankø, privalëjo organizuoti gin- stovykloje – rûpestá patrankomis, sviediniais, pa- klø iðdavimà, taip pat turëjo mokyti jam patikëtus raku, patrankininkø prieþiûrà, blokhauzø, tiltø, kel- patrankininkus, laiku teikti informacijà apie trûks- tø statybos prieþiûrà ir panaðiai103 . Paèio Ziðkos tamà cekhauzo inventoriø, kad bûtø ámanoma klausimas tapo aiðkus iðkart po 1622 m. Livonijos laiku organizuoti jo papildymà. Birþø cekvartas, kampanijos, jam tapus privaèios Birþø pilies arse- prieðingai nei valdovo arsenalo Vilniuje cekvar-

101 „Urzædnicy cekhauzowi y rzemiesnicy“, 1638. XII. 13. Birþø cekhauzo trûkstamo inventoriaus sàraðas, AR, dz. XXVI, Nr. 56, l. 3. 102 1621. VI. 10. Birþai. M. Piuro K. Radvilai, AR, dz. V, t. 269, nr. 11728; AR, dz. XI, Nr. 37, l. 30; 1605 m. Þemaitijos seniûnas, vykdamas ið Bauskës ir uþsukæs á Birþus, negalëjo apsilankyti cekhauze ir pamatyti patrankø, nes horodnièius, kuris turëjo raktus nuo cekhauzo, buvo iðvykæs, AR, dz. V, t. 445, Nr. 17733. 103 Wisner H., Rzeczpospolita Wazów, T. II. Wojsko Wielkiego Ksiæstwa Litewskiego, dyplomacja, varia, Warszawa, 2004, s. 51. 104 Nowak T., Polska technika wojenna XVI–XVIII w., Warszawa, 1970, s. 177; „Tysiàczmi takie urzædy w obcych kra- jach osypuià. A jego (1622 m. cekvartu samdomas Ziðka) siæ dziesiàtkami umowiùo“, 1620–1625 m. K. Radvilos Livonijos karo laikotarpio korespondencija, BN, Nr.87, l. 308. 105 „Którym w cudzych krajach nietylko duýy ýoùd idzie, ale teý opatrzenie in casum okaleczenia bywa dla nich goto- we“, SWP, s. 478. 106 1637 m. instrukcijoje G. Pirkui K. Radvila mini namelá, „kuriame gyvena Ziðka“, AR, dz. IV, kopiariusz, Ks. 1b, l. 18. 107 „O cekwarta ýeby sam XJM rozmowiù“, AR, dz. IV, kopiariusz, Ks. 1b, l. 20v. 108 1637. VIII. 4. Birþai. K. Radvilos instrukcija J. Penkalskiui, AR, dz. IV, kopiariusz, Ks. 1b., l. 43v–44; Instrukcija T. Ziðkai, AR, dz. IV, kopiariusz, Ks. 1b, 172v. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 167 tas109 , nebuvo atsakingas uþ parako ar salietros ið Prûsijos, 1653-1655 m. Kristupas Ðtrevelis116 . gamybà, nes tokius darbus vykdë þemesnioji gran- Cekvartams kartais talkino, dalindamiesi savo eu- dis – patrankininkai. Kontraktà cekvartas patvir- ropinio lygio fortifikaciniu ir artileriniu mentali- tindavo priesaika. Tokia cekvarto tarnybos pra- tetu, konsultuodami patrankø parinkimo klausi- dþios procedûra veikë ir XVII a. antroje pusëje110 . mais, padëdami sudarinëti cekhauzo inventorius, Cekvartas, kaip ir kiti kvalifikuoti amatininkai, Birþuose kurá laikà leidæ garsûs Radvilø klientai – buvo ta figûra, kurios sëslaus apsigyvenimo Bir- 1621–1623 m. K. Arciðevskis, 1640–1641 m. þuose Radvila siekë. 1637 m. Kristupas II G. Pirko A. Freitagas, 1654-1655 m. J. Naronovièius-Na- praðë atsiveþti ið Prûsijos þadëtà cekvartà, taèiau ronskis117 . Prûsijoje pasamdytà artileristà Gotardà ne tik kvalifikuotà cekhauzo sferoje, bet ir norintá Pliaterá, konsultavusá Birþø patrankø liejimo klau- apsigyventi Birþuose111 . Matyt, Pirkas neávykdë simais, Kristupas II padarë nuolatiniu savo klien- ðio Radvilos praðymo, nes ðiek tiek vëliau to pa- tu, suteikdamas valdà Ukmergës paviete prie ties Kristupas II praðë artileristo G. Platerio. Nau- Svëdasø–Kupiðkio vieðkelio118 . jasis cekvartas turëjo bûti ne tik kvalifikuotas ar- Patrankininkai (puðkoriai, artileristai) traktuo- tilerijoje, bet ir iðmanyti viso cekhauzo ti ne tik kaip kareiviai, bet ir kaip keliaujantys inventoriaus paskirtá. Radvilai buvo reikalingas amatininkai, atsakingi uþ patrankø liejimà ir ap- þmogus, galintis ne tik sutvarkyti esamà cekhau- tarnavimà, parako paruoðimà ir ðaudymà mûðio zo turiná, bet sugebësiantis projektuoti cekhauzo metu. Aiðku, XVII a. pirmoje pusëje, skirtingai nei augimà, teisingai paskirstyti ginkluotës papildy- XVI a.119 , patrankininkai jau nebeatlikinëjo eilës mui skirtas lëðas, kuriø cekhauzui BK savininkas funkcijø, perduodamø pilies amatininkams – pa- tikino duosiàs daug. Plateriui nepavykus Prûsijoje rako, sviediniø, kulkø gamybos, artilerijos parko pasamdyti tinkamo þmogaus, taèiau turint infor- amatiniø darbø ir pan. Judëjimo prasme patranki- macijos apie kandidato charakteristikas atitinkan- ninkai buvo mobili pilies visuomenës dalis, ka- tá asmená kitur, Radvila praðë Platerio paraðyti po- dangi paprastai samdyti karinës kampanijos lai- tencialiam cekvartui laiðkà ir taip já pasamdyti112 . kotarpiui ir tiesiogiai dalyvaudavo kariniuose Greièiausiai Plateriui pavyko rasti Prûsijoje cek- þygiuose120 . Jais galëjo tapti bet kokio sluoksnio vartà, nes 1637 m. pabaigoje pilies darbø iðlaidø laisvas þmogus. Nuo patrankos kalibro priklausë sàraðe sutinkame Jokûbà cekvartà, atvykusá kartu jà aptarnaujanèiø puðkoriø skaièius (1–4 þmo- su vienu kasëju ið Prûsijos ir gaunantá 30 auksinø nës)121 . Aukðtos kvalifikacijos artileristø samda Va- per mënesá113 . Cekvarto alga neaugo, o ilgainiui karuose buvo brangus dalykas. K. Arciðevskis ið sumaþëjo dvigubai: 1648 m. jurgeltas siekë 360, Niderlandø raðë Kristupui II á Birþus, jog „Jûsø Ðvie- o 1654 m. – jau tik 180 auksinø114 . Birþø cekvartas sybë èia visada ras inþinieriø ar patrankininkà, buvo dinamiðkas urëdas ne tik funkcijø gausa, bet taèiau jie pigiai tarnauja tik èia, o kai nuvyksta ir pobûdþiu. Kariniø kampanijø metu Radvila já á svetimus kraðtus, reikalauja ne maþiau 100 auk- imdavo stovyklos cekvarto statusu (cegwart obo- sinø per mënesá“122 . 1633 m. jaunasis Jonuðas Rad- zowy)115 . 1622–1638 m. Birþø cekvartu buvo To- vila Paryþiuje buvo uþverbavæs inþinieriø ir piro- mas Ziðka, nuo 1638 m. – Jokûbas Frichtsrichtas technikà, taèiau pastaràjá kaþkas perverbavo123 .

109 1641. II. 28. Varðuva. Vladislovo Vazos raðtas Vilniaus cekvartui Vilhelmpoliui, Lietuvos Metrika, 113, l. 619–619v. 110 1637. VII. 6. Birþai. Cekvarto J. Frichtsrichto pareigø instrukcija ir priesaika, AR, dz. XXVI, Nr. 53;1653. VIII. 18. Birþai. Cekvarto K. Ðtrëvelio pareigø instrukcija ir priesaika, AR, dz. XXVI, Nr. 75, l. 9–11; 1663. III. 5. Birþai. Cekhauzo inven- torius, BNIA, f. 694, ap. 4, b. 1900, l. 80. 111 1637 ? K. Radvila G. Pirkui, AR, dz. IV, kopiariusz, Ks. 1b, l. 29. 112 „Po wtoræ i po dziesiàte pilnie proszæ, abys mi takiego czùowieka naiàù“, 1637. V. 16. Birþai. K. Radvila G. Plateriui, AR, dz. IV, kopiariusz, Ks. 1b, l. 32. 113 1637. Ekstraordinariniø iðlaidø darbininkams inventorius, AR, dz. IV, kopiariusz, Ks. 1b, l. 57v–58, 60v. 114 MAB RS, f. 148, b. 3, l. 121–122. 115 1620–1625 m. K. Radvilos Livonijos karo laikotarpio korespondencija, BN, Nr. 87, l. 308. 116 1620–1625 m. K. Radvilos Livonijos karo laikotarpio korespondencija, BN, Nr. 87, l. 303; 1637 m. ðaltiniai mini ka- pitonà Moskoþenská, atidavusá Ziðkai 10 muðkietø, AR, dz. IV, kopiariusz, Ks. 1b, l, l. 22v; AR, dz. XXVI, Nr. 75. 117 Nowak T., Odnalezenie rækopisu „Artylerii“ J. Naronowicza-Naronskiego z 1665 r., SMHW, 1972, t. XVIII, cz. I, s. 301; 1655. V. 31. Birþø cekhauzo inventorius, AR, dz. XXVI, Nr. 75, l. 2; 118 „Majætnoúci Otockiej < > JMP Gotharda Platera, majora JXM“, LVIA, f. SA, Nr. 15195, l. 946. 119 Baronas D., LDK puðkoriai Þygimanto Augusto laikais (1548–1572), Karo archyvas, 1998, t. XV, p. 24–50. 120 Encyklopedia wojskowa, t. VII, Warszawa, 1937, s. 62. 121 Ìèõàéëîâ À. À., Ðóñêàÿ ãîðîäîâàÿ àðòèëåðèÿ XVII âåêà, Ïñêîâ, 1991, c. 49–56. 122 Giergielewicz J., Wybitni polscy inýynierowie wojskowi, Warszawa, 1939, s. 24–25. 123 Wisner H., Jonuðas Radvila < >, p. 47. 168 LOKALÛS TYRIMAI

Be to, uþsienyje patrankininkai nelaimës karo me- þø ne be pasididþiavimo kalbëjo: „Jei ne mano tu atveju gaudavo piniginæ kompensacijà. Supran- patrankos ir patrankininkai, visas mûsø ðaudymas tama, jog svetimðaliai meistrai sunkiai bûtø vykæ bûtø pavirtæs juoku“130 . 1625 m. iðkilus realiai ðve- tarnauti taip toli (á BK) blogesnëmis sàlygomis124 . dø ásiverþimo grësmei Radvilos siuntë á Birþø pilá Ankstyviausiø þiniø ðaltiniuose apie realø Birþø Slucko patrankininkus, o 1654 m. – Koidanovo131 . patrankininkà turime ið 1617 m, kai BK seniûnas 1654 m. pilyje buvo 4 iðlaikomi patrankininko mo- uþ 100 auksinø jurgeltà bei natûriná iðlaikymà pa- kiniai132 . samdë Kristupà Peipà. Teorinë patrankininko ga- limybë fiksuota jau 1590 m., kai Radvila Perkû- Iðvados nas ápareigojo Birþø miestieèius turëti vienà 1. Pilies kurtø ryðiø pavidalà pirmiausia nulë- patrankininkà125 . 1621 m. klientûrinë sutartis bu- vo pratæsta, jurgeltà paliekant toká patá, o natûriná më tai, jog ji buvo vienintelë BK institucija, turë- iðlaikymà ðiek tiek sumaþinant. Peipa privalëjo jusi valstybinës reikðmës. Tà pripaþino valdovai atlikti ne tik patrankininko, bet ir staliaus darbus, Vazos, valstybës dignitoriai, ávairiø LDK ir Lenki- gamindamas stovus patrankoms. Be to, turëjo ið- jos pavietø bajorai, patys Radvilos, ðvedai. Dël mokyti savo amato du jaunuolius, duotus dvaro ypatingos strateginës padëties ir su tuo susijusios kaip pagalbininkus. BK seniûnas suteikë jam mies- valstybës teritorijos gynybinës funkcijos (ðiauri- te vietà namui ir valstieèiø pastotes, kad ðis grei- niø LDK sienø Þemaitijos, net visos Lietuvos, átrau- èiau atsigabentø á Birþus ðeimà, ásikurtø ir taptø kiant Vilniø, apsauga nuo ðvedø; Kurðo ir Livoni- jos apsauga nuo rusø) ði tvirtovë praaugo lokalios „miestieèiu ir amatininku prie pilies“126 . Radvilos daþnai samdydavo svetimðalius patrankininkus. institucijos ir lokaliø privaèios valdos ryðiø ribas. 1621 m. kovo mënesá ið Mintaujos á Birþus ið Rad- XVII a. 3–4 deðimtmetyje Birþø pilies aprûpinimo vilos stovyklos atsiøstas artilerijos magistras Chris- valstybës lëðomis bei þmonëmis (iki karo ir karo tianas. Gruodá pasamdyti keli patrankininkai ið Ne- metu) ar finansinës kompensacijos Radviloms uþ svyþiaus, jiems sumokëta 72 auksinai. 1622 m. patirtus pilies ekspluatavimo nuostolius valstybës reikalais (po karo) klausimai ne kartà figûravo sei- pilies patrankininku buvo ðvedas Lorensas127 . 1659 m. pilies jurgeltininkø sàraðe paminëti „patrankø muose ir seimeliuose (Birþø pilies klausimà pavy- poruèikas, fejerverkeris ir vokieèiø patrankinin- ko aptikti net 24 seimeliø instrukcijose). Anksèiau minëtas asmeninis Birþø-Dubingiø Radvilø santy- kas“128 . Vis dëlto uþsienieèiø patrankininkø ver- bavimas ne visada pasiteisindavo. Kokybiðkà ar- kis su savo valda, reiðkæsis daþnu lankymusi BK senalo prieþiûrà nebûtinai lëmë specialisto ir tiesiogiai kûræs rezidencinæ-reprezentacinæ pi- geografinë kilmë, labiau jo kvalifikacija. 1637 m. lies ir jos rûmø paskirtá, reiðkë aktyvø privatø di- laiðke artileristui ið Prûsijos G. Pliateriui Radvila dikø interesà. Valstybinio ir privataus interesø ko- praðë ðá, atvykstant á Birþus fortifikaciniams dar- egzistencija bei pilies funkcijø ávairovë lëmë ryðiø, bams, „atsiveþti su savimi pasamdytus tuose rei- kuriuos kûrë ir kuriuose dalyvavo pilies visuome- në ir visa BK visuomenë, savitumus. Taikos ir karo kaluose nusimananèius þmones“129 . Pasitaikyda- vo, kad vietiniai klientai savo kariniu iðsilavinimu, metø kontekstuose ryðiø pavidalas pilies sociali- ágytu uþsienyje, pranokdavo pasamdytus uþsie- nëje erdvëje ðiek tiek skyrësi. nieèius. Kristupas II raðë, jog 1622 m. Mintaujos 2. Pilis taikos metu BK pirmiausia buvo admi- pilies apgultyje vokieèiai patrankininkai „ðovë ke- nistracinis centras. Joje gyveno ir veikë Radvilø lis ðimtus sviediniø, bet tik keli pataikë á pilá, ne- valdþià ir stabilumà valdoje uþtikrinantys klien- minint taikinio vietos, kurià að jiems nurodþiau“. tûriniai ir kariniai svertai (Uþnerio valdø ir BK se- O apie savo klientus ið Slucko, Nesvyþiaus ir Bir- niûnas; dvariðkiai; pilies águla). Kita vertus, kaip

124 1624. Dyskurs ks. K. Radziwilla o podniesieniu wojny inflanckiej, SWP, l. 478. 125 AR, dz. VIII, Nr. 27, l. 7. 126 BNIA, f. 694, ap. 3, b. 6, l. 140–140v. 127 1620–1625 m. K. Radvilos Livonijos karo laikotarpio korespondencija, BN, Nr.87, l. 517; Pinkus S., Birþø pilis, Lietu- vos pilys, Vilnius, 1971, p. 251; 1621–1622 m. karo iðlaidø rejestras, RNB, f. 971, ap. 2, col. aut. 321/2, Nr. 27. 128 1659. VIII. 28. Birþai. K. Karlikas B. Radvilai, MAB RS, f. 31, b. 911, l. 1v. 129 1637. XII. 29. Vyþuonëliai. K. Radvila G. Pliateriui, AR, dz. IV, kopiariusz, Ks. 1b, l. 179v. 130 Òêà÷åâ Ì. À., Áåëîðóññêèé ôåîäàëüíûé ãîðîä XIV–XVIII âåêîâ Ãðîäíî, Disertacijos maðinraðtis Baltarusijos MA bib- liotekoje,1985, Nr.4304, c.345; 1622. III. 4. Mintauja. K. Radvila L. Sapiegai, SWP, p. 167. 131 „Puszkarzów z Sùucka na Birýe posùaù“, RNB, f. 971, ap. 2, col. aut. 321/2, Nr.66; Tyla A., Lietuva ir Livonija XVI a. pabaigoje – XVII a. pradþioje, Vilnius, 1986, p. 181; 132 MAB RS, f. 148, b. 3, l. 121. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 169 valdþios realizavimo vieta ir simbolis pilis traukë pat buvo arsenalo personalas, sudarytas ið cekvar- beveik visas lokalinës visuomenës grupes, negy- to (urëdas atsirado XVII a. 3 deð.), patrankininkø venusias paèioje pilyje: bajorus ir dvaro klientus ir amatininkø. Pradþioje arsenalu rûpinosi Birþø (karinë tarnyba; þemëvaldos tvarkymo áteisinimo dvaro klientai, vëliau cekvartais (karininkui pri- procedûros; korespondencijos pristatymas; jurgeltø lygstanti pareigybë) ar artileristais samdyti artile- iðmokëjimas; lokaliniø BK dvarø administravimo rijoje nusimanantys þmonës, daþniausiai vokie- reikalø tvarkymas; mokesèiø mokëjimas), mies- èiai ið Prûsijos (Frichtsrichtas; Ðtrëvelis; Pliateris). tieèius (karinë tarnyba; jurgeltø iðmokëjimas), þy- 4. Svarbiu lokalinës visuomenës gyvenimo as- dus (finansinës operacijos), totorius (karinë tarny- pektu, turëjusiu átakos gyvenimo bûdo pokyèiams, ba), valstieèius (inventoriø suraðymas). taigi ir ryðiams, buvo karas. Iðskirtini trys periodai, 3. Pilies gynybinë paskirtis ir militarinë trau- kai Livonijos karo veiksmai turëjo tiesioginës átakos ka, dariusi jà kariniu centru, suformavo savità lo- BK teritorijai ar Birþø pilies visuomenei (1600– kalinës visuomenës dalá – pilies visuomenæ. Pas- 1601, 1617–1618, 1621–1622, 1625–1627 m.), taroji buvo skirta saugoti, ginti, aptarnauti ir nors dël ávairiø kariniø ekscesø bei nuolat cirku- aprûpinti pilá. Pilies visuomenë buvo socialiai ir liuojanèios informacijos apie ðvedø ir rusø kariuo- tautiðkai eklektiðkas ir ypaè margas sociumas, nes meniø judëjimus kaimyninëse teritorijose, forma- susidarë iðoriniø (pilies águla) ir vidiniø BK (pilies vusios nuolatinio pavojaus jausmà, teigtina, kad þmonës: amatininkai ir rinktiniai) ryðiø dëka. Pi- BK visuomenë visà XVII a. pirmàjà pusæ gyveno lies águla (profesionalûs karininkai ir pëstininkai) jausdami karo padëtá. Ðioje karinëje kasdienybë- formuota samdos, o pilies þmonës daugiau burti je Birþø pilis daugeliu aspektø reiðkësi kaip socia- prievoliø pagrindu (iðskyrus cekhauzo samdytus linës komunikacijos ir jà lemianèios karinës veik- amatininkus). Águlos gyvenimas tiek taikos, tiek los epicentras. 1. Pilis ne kartà buvo tapusi karine karo metu buvo pakankamai uþdaras ir nekomu- bûstine, ið kurios etmonai (J. K. Chodkevièius, Kris- nikatyvus kitø BK visuomenës grupiø atþvilgiu. tupas I ir Kristupas II Radvilos) vadovavo LDK ka- Tà lëmë ne tiek atskira pilies jurisdikcija nuo mies- riuomenës veiksmams Livonijoje; ðia prasme pi- to jurisdikcijos (kareiviø pavaldumas karininkams; lis buvo korespondencinës informacijos apytakos, kariniø artikulø galiojimas pilies teritorijoje; pili- kurià labai intensyvino karo veiksnys, centru. 2. Pi- ninko urëdo egzistavimas), kiek profesinë águlos lis tarnavo kaip tarpinë karinë bazë, kurioje vyk- paskirtis, beveik nesudariusi progø eiliniams ka- davo kariniai suraðymai, apsistodavo LDK kariuo- reiviams iðeiti uþ pilies teritorijos ribø. Pilininkas menës daliniai. 3. Pilyje saugoti karo belaisviai atliko ryðiø tarp pilies savininko, pilies águlos ir (ðvedai, vokieèiai, latviai, estai). 4. Pilis buvo pro- pilies þmoniø tarpininko vaidmená. Nedidelis nuo- vianto telkimo ir paskirstymo regione centras. Pro- latinës águlos nariø skaièius (20–80 þmoniø) tai- vianto, skirto pilies visuomenei iðlaikyti, ðaltiniai kos metu aiðkintinas finansiniais jos iðlaikymo sun- buvo trys: pajamos ir derlius ið piliai priklausan- kumais bei suvokimu, jog netikslinga laikyti daug èiø palivarkø; rezervai, atsiunèiami ið kitø Radvi- dykinëjanèio karinio personalo. Taikos metu águ- lø valdø; provianto pirkimas uþ BK dvarø lëðas Ry- los kareiviai tik ëjo pilies sargybà ir kartais daly- goje. Karo metu pilis tarnavo ir kaip LDK vaudavo atliekant cekhauzo inventoriaus perve- kariuomenës provianthauzas, uþ LDK iþdo lëðas þimo darbus, kuriø metu susidurdavo su aprûpinantis stovyklø gurguoles. 5. Pilis saugojo valstieèiais. Karinës disciplinos veiksnys objek- lokalinæ visuomenæ nuo potencialiø kariniø pa- tyviai ribojo platesniø kareiviø kontaktø su kitø vojø (ðvedø; valdovo bajorø-þemioniø; ávairiø plë- luomø atstovais galimybes. Águlos ir privaèios Rad- ðikaujanèiø gaujø), ji tam ir buvo pastatyta, kad vilø kavalerijos karininkai turëjo daugiau socia- uþtikrintø BK visuomenës funkcionuojanèiø ryðiø linio bendravimo sàlygø, nes didikai, ypaè Kristu- stabilumà ir nepaþeidþiamumà; karo metu joje pas II ir Jonuðas, valdos saugumo uþtikrinimo tikslu slëpdavosi pilies visuomenei nepriklausæ BK gy- siekë jø integravimosi lokalinëje visuomenëje. Ka- ventojai – bajorai-þemionys, miestieèiai. 6. Iðskir- rininkai buvo áliejami á dvaro / kaimo visuomenæ, tinis pilies arsenalo komunikacinis vaidmuo. Pi- dalijant jiems netoli pilies arba Kurðo pasienyje lies cekhauzas buvo bene svarbiausia pilies palivarkus (uþstato ar leno teise), suteikinëjant struktûrinë dalis, turëjusi ne tik karinës, bet ir rep- svarbius BK urëdus (Birþø vaito; pilininko; lokali- rezentacinës reikðmës (pilies sveèiø lankymosi niø valdø administratoriaus). Ðaltiniuose aptikta vieta; magistrato archyvo saugojimo karo metu keliasdeðimt karininkø, turëjusiø þemëvaldà BK. vieta; patrankø naudojimo elekcinio seimo metu Didþioji jø dalis buvo svetimðaliai: vokieèiai (Bol- galimybë). Livonijos karo metu arsenalo invento- tas; Vechmanai; Plëjeris; Viberkas), prancûzai (Ce- rius ir áranga tarnavo ne tik BK gynybai, bet þy- ridonas; de la Noe). Pilies visuomenës dalimi taip miai platesniu mastu – kaip bene svarbiausia LDK 170 LOKALÛS TYRIMAI

kariuomenës ginkluotës rezervinë bazë (daugkar- kurti prekybinius ryðius; á provianto telkimo pilyje tinis Radvilø patrankø ir muðkietø naudojimas Kur- procesà buvo átraukiami BK geografinëje erdvëje ðo ir Livonijos piliø mûðiuose; ðaudmenø ir parako gyvenanèiø valdovo valdø laikytojai; laikinais pre- rezervø tiekimas; á karo veiksmø zonà gabena- kybiniais centrais tapdavo mobilios karo stovyk- mos karinës amunicijos ir ginkluotës prieþiûra). los. Karo faktorius bent laikinai keitë pilies visuo- Karo metu po BK judëjo þymiai didesni þmo- menës sociostruktûrà, praturtindamas pilies niø srautai nei taikos metu. Á ðiuos srautus karinës karininkø spektrà anglosaksais: airiais (Butleris), veiklos vykdymo ir savo saugumo uþtikrinimo pa- anglais ir ðkotais (Astonas, Donovajus). 1612–1655 grindu ásitraukdavo ir BK gyventojai. Be to, atsi- m. aðtriausiais Livonijos karo momentais ne kartà þvelgiant á kariuomeniø judëjimø marðrutà, vyko pilyje buvo dislokuojama iki keliø ðimtø samdytø nuolatinë abipusë Kurðo ir BK gyventojø migraci- anglosaksø pëstininkø. Pastariesiems paprastai va- ja. BK valstieèiai LDK kariuomenei turëjo prista- dovaudavo jø tautybës karininkai. Tokie kariniai tyti proviantà, atlikti transporto patarnavimus. Birþø daliniai nepasiþymëjo drausme, buvo neprogno- dvaro gydytojai (Matas, Dovydas Detelevesas) pi- zuojami, bet kada galëjo pereiti á ðvedø pusæ, daþ- lyje gydë Livonijos kampanijoje suþeistus karei- nai dezertyruodavo, jø kontaktai su vietiniais gy- vius. BK bajorai-þemionys veþiojo karinæ kores- ventojais buvo minimalûs, o buvimas BK tæsdavosi pondencijà ir áeidami á kazokø bei dragûnø tol, kol buvo patenkinamas jø veiklos pragmati- kavalerijos sudëtá tiesiogiai dalyvavo kariniuose nis motyvas – grynøjø pinigø gavimas uþ karinæ veiksmuose. tarnybà. Karo situacija lokalinei visuomenei ne tik kû- rë naujø ryðiø progas, bet griaunanèiai veikë se- Summary nus. Ypaè BK visuomenæ vargino ávairiø kariniø formuoèiø (ðvedø, Kurðo kunigaikðèiø pavaldiniø, People of Radvilos’ Castle in Birzai in LDK daliniø, Radvilø privaèiø daliniø) veiksmai 1589–1655: Non-traditional Local regione, pasireiðkæ ávairiomis negatyviomis for- Community at the Time of War and momis: teisëtu provianto rinkimu, prievartiniu jo Peace atiminëjimu, tiesioginiu plëðikavimu, valstieèiø The unknown aspects of community history of þudymu. Tai aðtrino konfliktus tarp kareiviø ir vie- Radvilos’ Castle in Birzai (since the castle tiniø gyventojø. Labiausiai nuo ásiverþimø kentë- construction till the war with Sweden in the middle jo N. Radviliðkio valdos gyventojai, gyvenæ prie of the XVII century) are reconstructed in this article pat Kurðo sienos, taip pat Birþø ir Papilio pavaldi- in accordance with nonpublished archive material. niai, gyvenæ netoli pilies. Paþymëtina, kad BK They are: the shapes of castle functionality valstieèiai taip pat patys neatsisakydavo pagun- (residential, fortificational, representative) and dos plëðti iðtuðtëjusius palivarkus. Karas ardë nu- centrality (military, administrative); structure of sistovëjusius prekybinius ryðius: ið pirkliø ir vals- castle community, its place in local estate society tieèiø, mëginanèiø vykdyti áprastines keliones á (in the Duchy of Birzai); features of military Rygà, buvo atiminëjamos prekës, Birþuose ir BK officers; matter of foreigners’ integration into the miesteliuose nebevyko mugës, nefunkcionavo tur- local society; activity of people from castle arsenal gûs. Taèiau karo metu reikðdavosi prekybiniai kon- (armoury) at the time of war and peace. taktai, nebûdingi BK taikos metui: pilis tapdavo Key words: castle people; castle community; bene vienintele vieta, kur BK gyventojai galëjo local estate community; armoury; cekvartas realizuoti savo produkcijà ir taip bent ið dalies at- (warden of armoury). L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 171

METROPOLIO IR PROVINCIJOS KOMUNIKACIJOS YPATYBËS: VARÐUVA IR KURTUVËNAI XVIII A. ANTROJE PUSËJE Aivas Ragauskas

Vilniaus pedagoginis universitetas, T. Ðevèenkos g. 31, LT–03111 Vilnius El. paðtas: [email protected]

Santrauka

Remiantis konkreèiu informaciniu kompleksu – jog didikai Nagurskiai bûdavo ne tik Kurtuvënuo- Nacionalinës M. Maþvydo bibliotekos Rankrað- se, kituose savo dvaruose, Ðiauliuose ar Raseiniuo- èiø skyriuje didikø Nagurskiø Kurtuvënø dvaro ar- se, bet ir Vilniuje, Gardine, pagaliau toje paèioje chyve esanèiais XVIII a. antros pusës rankraðti- Lenkijoje, o kartais ir Vakarø Europoje) per laikrað- niais ir spausdintais laikraðèiais, straipsnyje èius, þurnalus ir kitus leidinius, kaip antai kalendo- atskleidþiamos metropolio ir provincijos – Varðu- rius ir kt., bûdavo gaunama pakankamai daug in- vos ir Kurtuvënø – komunikacijos ypatybës. Tokio formacijos. Ji leido Kurtuvënø dvaro savininkams, pobûdþio – tam tikros socialinës grupës ar terito- kaip ir kitiems didikams, neblogai orientuotis to rijos kontekste – tyrimø iki ðiol nëra atlikta tiek meto politikoje, kaip sakoma, „pasaulyje“. Lenkijos, tiek ir kitoje istoriografijoje, skirtoje XVI– Kurtuvënø dvaro archyve, kuris yra Naciona- XVIII a. spaudos istorijai. Didikø Nagurskiø ir Kur- linëje M. Maþvydo bibliotekoje, iðliko palyginti tuvënø dvaro istoriografijoje ðis aspektas taip pat unikalus XVIII a. antros pusës spausdintø ir ran- neaptartas. Daromos iðvados, jog laikraðèiai – tiek kraðtiniø laikraðèiø rinkinys1 , kuris leidþia pa- varðuvietiðki, tiek uþsieniniai – á ðá provincijos cen- sekti, kaip vienoje rezidencijoje, vienoje ðeimoje trà XVIII a. antroje pusëje patekdavo per Kauno plito informacija, kokie buvo jos gavimo mecha- paðtà. Kurtuvënø savininkai Nagurskiai (ypaè Jo- nizmai, svarstyti, kokià átakà skaitytojams ji ga- kûbo Nagurskio laikais) palaikë tamprius informa- lëjo daryti. cinius ryðius pirmiausia su Varðuva, joje turëjo sa- Iðlikæ rankraðtiniai ir spausdinti laikraðèiai pa- vo korespondentø, kurie uþ pinigus rengë jiems tys savaime yra didelis turtas, ypaè kai jie nedvip- rankraðtinius laikraðèius. Nagurskiai taip pat pre- rasmiðkai susieti su konkreèiais skaitytojais. Vis numeravo ir spausdintus laikraðèius, kitus leidi- dëlto svarbiausia yra ne tai, kas paraðyta konkre- nius, kaip antai kalendorius. Teigiama, jog bûda- èiuose iðlikusiuose egzemplioriuose, o tai, kokie mi provincijoje didikai Nagurskiai komunikacine tai buvo leidiniai, koks buvo jø gavimo mecha- prasme sugebëjo priklausyti taip vadinamajai eli- nizmas, koks galëjo bûti jø poveikis skaitytojams. to kultûrai. Prenumeruojama spauda galëjo prisi- Þinant, jog rankraðtinius laikraðèius uþsakydavo dëti ir prie socialiniø paþiûrø, pvz., valstieèiø at- tik didikø lygio asmenys, toji aplinkybë pasitar- þvilgiu, formavimosi. Be abejo, to negalima nauja ir kaip vienas ið Nagurskiø socialinës padë- pasakyti apie to meto kurtuvëniðkius apskritai. Ðiuo ties indikatoriø. Be to, kai kurie ið jø leidþia nu- atveju akcentuotini ypaè dideli kontrastai. statyti, kas buvo Nagurskiø korespondentai Raktaþodþiai: Kurtuvënai; didikai Nagurskiai; Varðuvoje. Dvaro archyve iðlikæ neáriðti pavieniai rankraðtiniai laikraðèiai; spausdinti laikraðèiai; laikraðèiai vis dëlto leidþia pasakyti daug svarbiø XVIII a. dalykø apie tai, kokia laikraðtine informacija apie Europà, Lenkijà ir Lietuvà galëjo disponuoti Na- Ávadas gurskiai, rezidavæ Kurtuvënuose XVIII a. antroje pusëje. Laikraðèiø pavadinimai taip pat leidþia Bûti fiziðkai provincijoje dar nereiðkia neþino- netiesiogiai spræsti apie kai kurias Nagurskiø pa- ti, kas dedasi pasaulyje. Aiðkiai matyti, jog net bû- saulëvaizdþio ypatybes, socialines politines pa- nant palyginti lokaliame, netgi nuo Vilniaus pa- þiûras ir kt. Abejotina, jog iðties brangiai kainavæ kankamai toli nutolusiame dvare (nekalbu apie tai, laikraðèiai buvo dar kieno nors skaitomi Kurtuvë-

1 Èia ir toliau bus remiamasi: f. 92 – Nagurskiø fondas. Laikinasis dokumentø apraðas, Lietuvos nacionalinës M. Maþvydo bibliotekos Rankraðèiø skyrius (toliau – NMB RS). Ateities tyrimuose bus panaudoti ir ðaltiniai, saugomi Ðiauliø „Auðros“ muziejuje. 172 LOKALÛS TYRIMAI

nuose, nebent Nagurskiai kartais duodavo juos pa- pvz., oficiozo „Kurjer Litewski“ atveju. Archyve skaityti klebonui. iðliko tik „Dodatek do gazety Kurjera Litewskie- Straipsnio tikslas – pabandyti atskleisti metro- go“ ið 1827 m. kovo 28 d. Nr. 37; 1835 m. birþelio polito ir provincijos – Varðuvos ir Kurtuvënø – ko- 21 d. Nr. 72, spalio 9 d. Nr. 119; 1838 m. rugpjûèio munikacijos ypatybes per ðio netoli Ðiauliø buvu- 4 d. Nr. 173 ir 1853 m. lapkrièio 20 d. Nr. 141. Dël sio dvaro savininkø didikø Nagurskiø santyká visø ðiø aplinkybiø preliminariai, taèiau neabejo- daugiausia su varðuvietiðka spauda, spausdinta ir tinai pagrástai galima teigti, kad iðliko tik maþa rankraðtine, XVIII a. antroje pusëje. dalis laikraðèiø, kurie buvo prenumeruojami Kur- Metodai – apraðomasis ir statistinis. tuvënø dvare. Nagurskiai skaitë laikraðèius – tiek rankraðtinius, tiek spausdintus dar iki 1764 m., ka- Ðaltiniai ir istoriografija da ið pagrindø buvo reorganizuotas Lenkijos-Lie- tuvos paðtas, ir jokiu bûdu nebaigë skaityti laik- Minëtieji laikraðèiai yra nesutvarkyti, neapra- raðèiø po paskutiniojo Lietuvos padalijimo. ðyti. Viena vertus, tai blogai, kita vertus, leidþia Tokiø tyrimø – tam tikros socialinës grupës, te- labiau prisiliesti prie to „kaip buvo“. Pavyzdþiui, ritorijos (pvz., miesto) kontekste – iki ðiol nëra at- nemaþai rankraðtiniø laikraðèiø iðliko su vokeliais, likta tiek Lenkijos, tiek ir kitoje istoriografijoje, kurie daþniausiai prapuola, bûna iðmetami kaip skirtoje XVI–XVIII a. spaudos istorijai. Didikø Na- nereikalingi, kai laikraðèiai sutvarkomi. Jie lei- gurskiø ir Kurutvënø dvaro istoriografijoje ðis as- dþia nustatyti, kam buvo skirti laikraðèiai, kokiais pektas taip pat neaptartas. bûdais pasiekdavo adresatà, o kartais nustatyti ir siuntëjà. Informatyvûs atvejai, kada á tà patá vie- netà sudëti spausdinti ir rankraðtiniai laikraðèiai. Laikraðèiai keliauja á Kurtuvënus Tai liudija, jog uþsakovai nesuprieðindavo jø, o Kaip XVIII a. antroje pusëje á Kurtuvënus atke- laikydavo, jog jie papildo vienas kità. liaudavo laikraðèiai? Apie tai betarpiðkiausiai ga- Ikiðiolinë praktika liudija, kad tvarkant archy- lima spræsti ið iðlikusiø keliasdeðimties vokeliø. vus spausdinti laikraðèiai daþniausiai bûna iðima- Ant jø paprastai yra nurodytas kelias, kaip keliau- mi ið vokeliø ir prijungiami prie atitinkamø laikrað- davo paðto siunta. XVIII a. viduryje jie bûdavo ga- èiø kolekcijø. O kadangi daugelis jø bûna be benami paðtu ið Varðuvos per Gardinà, Kaunà ir proveniencijø, tai visam laikui prapuola galimybë Raseinius á Kurtuvënus. Sunkiau pasakyti, kaip jie juos susieti su konkreèiais vartotojais, kurie visuo- patekdavo á dvarà – paðto stotis Kurtuvënuose at- met bûdavo. Nagurskiø archyvo atveju yra kitaip sirado tik paèioje XVIII a. pab. Taèiau uþraðai ant – spausdiniai, kad ir labai menkai iðlikæ, yra inte- vokeliø „w Kurtowianach“ tarsi liudytø, kad jie grali jo dalis, taip kaip ir buvo ið tikrøjø. Minëtas turëjo bûti atgabenami tiesiog á dvarà. Matyt, kur- ðaltiniø kompleksas yra iðskirtinis ir tuo, jog pra- jeris uþ atlygá tiesiog uþsukdavo á já, ir Nagurskio maiðiui jame randame tiek rankraðtinius, tiek spaus- tarnams nereikëjo vykti á Ðiaulius paimti laikrað- dintus laikraðèius. Vis dëlto iðlikæ pavieniai leidi- èiø ir kitø siuntø. Tai, kad paðtas buvo gabenamas niai, o ne jø serijos, taip pat jø chronologija per Raseinius, rodo, jog ið Lenkijos jis buvo veþa- neleidþia tiksliai nustatyti, kokius laikraðèius ir ypaè mas ne per Vilniø, o per Kaunà. kada Nagurskiai prenumeravo. Daugumos jø chro- Ið Ðiauliø paðto sekretoriaus Antonio Rosenbau- nologija sutampa su Jokûbo Nagurskio laikais. mo 1767 m. geguþës 7 d. Kurtuvënø dvaro ekono- Iðliko nepalyginamai daugiau rankraðtiniø laik- mui skirto laiðko, kuriame praneðama, jog ið paðto raðèiø. Matyt, spausdintieji labiau krito á akis ir siunèiami 5 gauti laiðkai ir praðoma priminti J. Na- buvo panaudoti kitiems tikslams, pvz., silkëms vy- gurskiui2 , jog ðis atsiøstø 7 dukatus karaliaus ta- nioti, taip pat galëjo palaikyti kaip maþiau ver- rëjui Henrikui Esenui á Kaunà uþ laikraðèius ir ka- tingi nei rankraðèiai. Retai ant laikraðèiø egzem- lendoriø („za gazety i pamiætnika za rok plioriø yra nurodytas jo gavëjas Nagurskis. Tik terazniejszy“), aiðkiai matyti, jog taip ir buvo. Laik- detali dvaro pajamø iðlaidø knygø analizë leistø raðèiai ir kiti spaudiniai paðto karieta pasiekdavo spræsti, kada ir kokie laikraðèiai buvo prenume- Ðiaulius, o ið èia kurjeris atgabendavo juos á Kur- ruojami. Betgi jau dabar galima teigti, jog Na- tuvënus. Tai, jog taip buvo ir vëliau, liudija dar gurskiai ar jø ekonomai, agentai ir pan. atskirø vienas, t. y. 1791 m. sausio 14 d., A. Rosenbaumo numeriø nepirko. Sunku ásivaizduoti, kad taip jie laiðkas ið Ðiauliø á Kurtuvënus3 . Dvarà pasiekda- galëjo elgtis jau XIX a. Rusijos valdymo laikais, vo ir paðto karietos. Tai rodo þinutë apie tai, jog

2 NMB RS, f. 92, b. A-6018, l. 2. 3 Ten pat. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 173

1786 m. vasario 5 d. apie 5 val. J. Nagurskio þmo- kie“, „Partykularne Wiadomoúci“, tiesiog kaip Var- na paðto arkliais kinkyta karieta atvyko á Kurtuvë- ðuvos laikraðèiai ar visai be pavadinimo, teikia nus4 . analogiðkà informacijà, kaip ir kitiems uþsako- vams skirti laikraðèiai. Juose buvo þinios ið Varðu- Rankraðtiniai laikraðèiai vos, kitø Lenkijos vietoviø, uþsienio – Vienos, Drezdeno ir daugelio kitø vietoviø apie politikos Kaip rodo rankraðtiniø laikraðèiø tvarkymo ana- peripetijas, dvarø gyvenimà, karo veiksmus, ið- lizë, laikraðèiai buvo parengiami Varðuvoje ir siun- skirtinius nutikimus ir kt. èiami á Kurtuvënus. Jie buvo þymiai brangesni nei Kartu su rankraðtiniais laikraðèiais buvo siun- spausdinti. Vienas laiðkas suteikia retà galimybæ èiami ávairiø svarbiø dokumentø nuoraðai. Pvz., nustatyti bent vienà J. Nagurskio korespondentà 1766 m. Seime paskelbta lapkrièio 11 d. Prûsijos Varðuvoje. Ið 1764 m. geguþës 7 d. Roszkowskio ir Lenkijos karaliø deklaracija7 ir kt. ið Varðuvos á Kurtuvënus siøsto laiðko, kuriame jis raðo, jog siunèia laikraðèius ir prideda savo infor- macijà5 , aiðkëja, kad tai galëjo bûti spaudos ty- Spausdinti laikraðèiai rëjams jau kiek þinomas asmuo – Lietuvos Met- Kaip minëta, Nagurskiai skaitë ir spausdintus rikos regentas Roðkovskis. 1766 m. jis buvo laikraðèius (þr.: 1 priedà). Pradëkime nuo Vakarø nuteistas 4 savaites sëdëti bokðte, sumokëti kelis Europos laikraðèiø. Archyve pavyko rasti tik du ðimtus auksinø baudos uþ tai, jog á Gardinà pa- defektuotus Utrechte, Olandijoje prancûzø kalba siuntë rankraðtiná laikraðtá su informacija, jog bû- leisto „Gazette d, Utrecht“ numerius: 1756 m. rug- simasis seimas planuoja panaikinti baudþiavà, sëjo 28 d. (Nr. ?) ir spalio 1 d. (Nr. 79) su priedu ávesti èinðà ir kt. Ðià informacijà jis buvo gavæs ið (Supplement). Kiek ilgai jis buvo uþsakinëjamas Lietuvos, deja, neaiðku, ið kur. Galbût taip pat ið ir skaitomas, sunku pasakyti, taèiau, matyt, tie du Kurtuvënø? Laikraðtis buvo persiøstas á dvarà ir su- numeriai yra tik visos serijos fragmentas. Utrech- këlë minëtas represijas. Beje, tai nebuvo Roðkov- to laikraðtis yra laikomas vienu ið paþangiausiø to skio þurnalistinio darbo pabaiga. Ðtai 1772 m. su- meto Vakarø Europos laikraðèiø, kritiðkai komen- tartá su juo dël laikraðèiø siuntimo buvo sudaræs ir tavæs ir daugelá Lenkijos-Lietuvos ávykiø. Dël to LDK pakancleris Joachimas Chreptavièius6 . Per jis buvo vieðai deginamas, draudþiamas ir taip to- beveik pusæ amþiaus Nagurskiø korespondentai liau. Nepaisant to, uoliai skaitomas reformatorið- galëjo keistis, jø galëjo bûti ir daugiau. kai nusiteikusiø bajorø ir kitø skaitytojø. Vadina- Rankraðtiniø laikraðèiø analizë yra þymiai si, Nagurskiai irgi priklausë prie tokiø asmenø. Toks komplikuotesnë nei spausdintø dël jø gausumo ir spëjimas, berods, yra pamatuotas: gerai þinoma turinio ávairumo. Paþymëtina, jog jie, skirtingai Nagurskiø veikla XVIII a. pab., pagaliau ir vals- nei spausdinti, nebûdavo cenzûruojami. Svarbu tieèiø paleidimas á laisvæ. Galima teigi, jog ir ðis paþymëti, kad rankraðtiniø laikraðèiø chronologi- bei kiti laikraðèiai galëjo prisidëti prie naujovið- ja aiðkiai rodo, kad jie buvo gaunami pradedant kesniø Nagurskiø paþiûrø formavimosi. 1757 m. ir baigiant XVIII a. pab. Kaip ir spausdintø Skaitë Nagurskiai ir pagrindinius Lenkijos laik- laikraðèiø atveju, datos daþniausiai sutampa su raðèius, kuriø leidimas buvo sukoncentruotas Var- Jokûbo Nagurskio valdymo Kurtuvënuose laiko- ðuvoje. Pastaroji buvo spaudos lyderë. XVIII a. jo- tarpiu. Adresato ávardijimas ant vokeliø daþniau- je buvo iðleista net 105 pavadinimø periodiniai siai yra standartinis: „Jaúnie Wielmoýnemu Jmci leidiniai. Tuo pat metu Vilniuje, kuris buvo ðeðto- Panu podkomorzemu Ksiæstwa Ýmujdzkiego, sta- je vietoje, – tik 78 . Pagrindiniu Varðuvos laikrað- roúcie powentskiemu, Panu i Dobrodziejowi“; èiu, kurio, kaip ir daugelio kitø, laikui bëgant bu- „Wielmoýnemu Jmci Panu Nagurskiemu surroga- vo kaitaliojamas pavadinimas, laikytas „Kurjer torowi ziemskiemu Ksiæstwa Ýmujdzkiego, sta- Polski“, „Wiadomoúci Warszawskie“; „Gazeta roúcie powentskiemu, Panu i Dobrodziejowi“ ir Warszawska“. Sakytume, Lenkijos mastu jis atli- pan. ko tokias pat funkcijas kaip ir „Kurjer Litewski“ Apskritai Nagurskiams skirti rankraðtiniai laik- arba „Gazety Wileñskie“ Lietuvoje. Kurtuvënø ar- raðèiai, ávardyti kaip „Particularia Cudzoziems- chyve iðliko per deðimt 1755–1757 m. „Kurjer Pols-

4 NMB RS, f. 92, b. A-6018, l. 3–4. 5 Ten pat, b. A-6942, l. 1–2 6 Varðuva. 1772 02 24. J. Chreptavièiaus laiðkas M. Radvilai, Archiwum Gùówne Akt Dawnych w Warszawie, Archiwum Radziwiùùów, dz. V., Nr. 50, 2166. 7 Varðuvos laikraðtis, 1766 XI 17., NMB RS, f. 92, be signatûros. 8 Hombek D., Prasa i czasopisma polskie w perspektywie bibliologicznej, Kraków, 2001, s. 42–44. 174 LOKALÛS TYRIMAI

ki“ ir jo priedo „Uprzywilejowane Wiadomoúci Z galëjo smarkiai patikti daugeliui didikø ar bajorø, Cudzych Krajów“ egzemplioriø, ðeði „Wiado- ypaè tiems, kurie turëjo tam galimybes. Kaip á tai moúci Warszawskie“ ir jo priedo „Suplement do reagavo Nagurskiai, sunku pasakyti. Wiadomoúci Warszawskich“ egzemplioriai, de- Sunku spræsti, kiek ilgai buvo prenumeruoja- ðimt 1782–1791 m. „Gazeta Warszawska“ ir jo mas lietuviðkas laikraðtis – minëtas „Kurjer Litew- priedø „Suplement do Gazety Warszawskiej“ bei ski“. Kurtuvënø dvaro archyve pavyko rasti tik „Addytament“ egzemplioriø. 1761 m. birþelio 26 d. Nr XXVI egzemplioriø ir Ne visuomet perkami laikraðèiai, þurnalai, 1776 m. kovo 16 d. ir rugpjûèio 10 d. „Addyta- knygos ir kt. bûna skaitomi vienodai intensyviai ment do Gazet Wileñskich“. Reikia galvoti, jog ar apskritai skaitomi. Nagurskiø atveju apie tai tai nebuvo atsitiktiniai numeriai. Spaudos istori- galima spræsti ið jau minëto „Monitor“ þurnalo. jos kontekste svarbu ir tai, jog Nagurskiai galëjo Kurtuvënø archyve iðliko devyni 1773 m. jo eg- bûti vieni ið pirmøjø „Kurjer Litewski“ skaitytojø. zemplioriai. Pirmiausia á akis krenta tai, jog dalis Mat laikraðtis buvo pradëtas leisti 1760 m. balan- jø nëra sudëti pagal puslapiø eiliðkumà, netinka- dþio 18 d. Pirmieji jo egzemplioriai yra didþiulë mai sulankstyti. Skaityti galima, bet reikia varty- bibliografinë retenybë. Apie ðià kurtuvëniðkà spau- ti, sukioti ir pan. Tai labai nepatogu. Ið to galima dà istorikams iki ðiol nebuvo þinoma. daryti preliminarià iðvadà, jog „Monitor“ labai po- Laiko tarpas tarp egzemplioriø – 15 metø. „Ad- puliarus tarp Nagurskiø nebuvo. Juo labiau kad dytamentas“, be abejo, turëjo bûti kartu su pagrin- kiekvienø metø „Monitoriø“ buvo galima nusipirk- diniu „Gazety Wileñskie“ laikraðèiu. Pastarasis – ti ir visà áriðtà, o tokiø tomø Kurtuvënø archyve tai „Kurjer Litewski“ tæsinys. Apskritai gan simbo- nëra. Neiðliko ir kitø metø, kad ir pavieniø eg- liðka, kad vilnietiðko ir utrechtiðko laikraðèiø iðliko zemplioriø, nors, be abejo, tai dar maþai kà sako. vos po du egzempliorius. Mat jiems faktiðkai bûda- Kaip minëta, 1765–1795 m. leistas „Monitor“ bu- vo skiriamas maþiausias dëmesys – pirmu atveju vo taip vadinamojo moralinio pobûdþio þurnalas. dël labai didelës kainos, be to, iðversti straipsniai Pagal pradiná sumanymà þurnalas buvo skirtas bû- ið jø bûdavo skelbiami varðuvietiðkuose laikraðèiuo- tent magnatams ir bajorams, jo iniciatorius – Sta- se. O lietuviðki maþiausiai domino vietos skaity- nislovas Augustas. Leidinyje bendradarbiavo daug tojus, kurie labiausiai vertino þinias ið toliau, tad áþymiø, su karaliaus dvaru susijusiø autoriø, pir- logiðkai dominavo varðuvietiðki laikraðèiai. miausia literatø. Nepaisant visko, ðio leidinio pre- numeravimas, netgi jei ir trumpalaikis, yra pakan- Iðvados kamai iðkalbingas Nagurskiø neeiliniðkumo rodiklis. Prenumeruoti „Monitoriø“ buvo visiðkai 1. Apþvelgus rankraðtinius ir spausdintus laik- kas kita, nei prenumeruoti „Gazeta Warszawska“. raðèius, kurie iðliko Kurtuvënø dvaro archyve, ga- Tai jau liudijo apie þymiai didesnes nei vidutinës lima teigti, jog laikraðèiai – tiek varðuvietiðki, tiek bajoriðkos kultûrines ir kitas aspiracijas. uþsieniniai – á ðá provincijos centrà XVIII a. ant- Leidinio problematika laikui bëgant kito. Yra roje pusëje patekdavo per Kauno paðtà. iðskiriami netgi septyni leidþiamo þurnalo laiko- 2. Nagurskiai (ypaè Jokûbo Nagurskio laikais) tarpiai. 1773 m. já redagavo þymus to meto varðu- palaikë tamprius informacinius ryðius pirmiausia vietis kultûrininkas vokietis Laurynas Mitzleris de su Varðuva, joje turëjo savo korespondentø, kurie uþ pinigus rengë jiems rankraðtinius laikraðèius. Kolof,as, ypaè daug vietos buvo skiriama sociali- niams-politiniams dalykams, taip pat Seimo po- Nagurskiai taip pat prenumeravo ir spausdintus laikraðèius, kitus leidinius, kaip antai kalendorius. sëdþiams9 . Buvo leidþiamas du kartus per savai- tæ – Varðuvoje já buvo galima nusipirkti treèiadiená 3. Bûdami provincijoje didikai Nagurskiai ko- ir sekmadiená. Pasiekdavo jis ir Vilniø, Gudijos munikacine prasme sugebëjo priklausyti taip va- miestus. Nebuvo pamirðtama ir jau minëtoji „mo- dinamajai elito kultûrai. Prenumeruojama spau- ralinë“ problematika. Ðtai þurnalo 11 numeryje da galëjo turëti átakos ir socialiniø paþiûrø, pvz., iðspausdintas didelis straipsnis apie medþioklæ, kuri valstieèiø atþvilgiu, formavimuisi. Be abejo, to ávardijama bjauriu ir laukiniu þaidimu, virstanèiu negalima pasakyti apie to meto kurtuvëniðkius ap- socialine manija, kada medþiotojui niekas dau- skritai. Ðiuo atveju akcentuotini ypaè dideli kon- giau nerûpi. Labai abejotina, kad tokios mintys trastai.

9 Hombek D., Prasa i czasopisma polskie w perspektywie bibliologicznej, Kraków, 2001, s. 145–155. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 175

1 priedas Kurtuvënø dvaro archyve iðlikæ spausdinti laikraðèiai (XVIII a. antra pusë – XIX a. pirma pusë)

NMB RS, f. 92, Laikinas dokumentø apraðas

Ðalis, Laikraðèio (kalendoriaus) Leidiniø datos ir numeriai Kalba miestas pavadinimas (originalo kalba) Olandija GAZETTE D,UTRECHT Prancûzø (Utrechtas) 1756 X 1 Nr. 79 „Supplement“; 1756 IX 28 Nr. ? k., defekt. Lenkija KURJER POLSKI 1755 Nr. X „Uprzywilejowane Wiadomoúci z Lenkø k. (Varðuva) Cudzych Krajów“; (toliau – „UW“); Nr. CXXIV 1756 (be mën., dien.) Nr. CLXII priedas „UW“; Nr. CXLIV priedas „UW“; Nr. CXLVIII priedas „UW“ 1757 (be mën., dien.) Nr. VI priedas „UW“; Nr. XII Nr. XVII priedas „UW“; Nr. XVIII priedas „UW“; Nr. XIX; Nr. XXI priedas „UW“ Lenkija WIADOMOÚCI 1773 II 6 Nr. II priedas „Suplement do Wiadomoúci Lenkø k. (Varðuva) WARSZAWSKIE Warszawskich“ (toliau – „Suplement“) 1773 II 6 Nr. II; II 20 Nr. 15 priedas „Suplement“; II 10 Nr. 12 priedas „Suplement“; II 13 Nr. 13 priedas „Suplement“ II 17 Nr. 14 priedas „Suplement“ Lenkija GAZETA WARSZAWSKA 1782 V 15 Nr. 39, „Suplement“ Lenkø k. (Varðuva) 1783 VI 18 Nr. 49 1789 I 3 Nr. I priedas „Suplement“; I 7 Nr. 2 priedas „Suplement“; I 10 Nr. 3 priedas „Suplement“; I 14 Nr. 4 priedas „Suplement“; I 17 Nr. 5 priedas „Suplement“ 1791 VII 6; Nr. 54 „Addytament“ 1791 VIII 20; VIII 24 Lenkija MONITOR 1773 II 6 Nr. I; II 10 Nr. XII; II 17 Nr. XIV; II 20 Lenkø k. (Varðuva) Nr. XV; II Nr. XVII (tik pirmas puslapis), II 24 Nr. XVI; III 6 Nr. XIX; III 10 Nr. XX, III 13 Nr. XXI Lenkija KURJER WARSZAWSKI 1850 VI 18 Nr. 156 Lenkø k. (Varðuva) Lenkija GAZETA CODZIENNA 1850 II 23 Nr. 52 Lenkø k. (Varðuva) Lenkija GAZETA KRAJOWA Be vietos, datos, numerio Lenkø k. (Varðuva) „Prospektus wiadomoúci politycznych krajowych i zagranicznych pod tytulem Gazeta Krajowa“ Lietuva KURJER LITEWSKI 1761 VI 26 Nr. XXVI Lenkø k. (Vilnius) Lietuva ADDYTAMENT DO GAZET Lenkø k. (Vilnius) WILEÑSKICH 1776 III 16; VIII 10 Lietuva DODATEK DO GAZETY 1827 III 28 Nr. 37 Lenkø k. / (Vilnius) KURJERA LITEWSKIEGO 1835 VI 21 Nr. 72; X 9 Nr. 119 rusø k. 1838 VIII 4 Nr. 173 1853 XI 20 Nr. 141

176 LOKALÛS TYRIMAI

Summary conclusion can be drawn that newspapers from Warsaw as well as foreign newspapers found their Peculiarities of Metropolis and Province way to the centre of province through Kaunas post Communication: Warsaw and office in the second part of the XVIII century. Kurtuvenai in the Second Part of the Nagurskiai, the owners of Kurtuvenai, especially XVIII Century at the times of Jokubas Nagurskis, had tight In accordance with exact information – the information relations with Warsaw, they had there published newspapers and manuscripts of the correspondents who edited manuscript newspapers second part of the XVIII century available in the for money. Nagurskiai also subscribed printed archive of Kurtuvenai estate of noblemen newspapers and other publications such as Nagurskiai in the Manuscript department of the calendars. It is stated that in a communicative sense National M. Mazvydas Library – the peculiarities the noblemen Nagurskiai living in province of communication of metropolis and province, managed to belong to so called elite culture. The Warsaw and Kurtuvenai, are being revealed in the subscribed press could contribute to formation of article. The research of such kind in the context social attitude towards the peasants. Surely it of appropriate social group or territory has not been cannot be said about that time Kurtuvenai carried out so far neither in the XVI-XVIII century inhabitants in general. Very big contrasts are being historiography of Poland nor other country. This emphasized in this case. aspect was not also discussed in the historiography Key words: Kurtuvenai; noblemen Nagurskiai; of Kurtuvenai estate of noblemen Nagurskiai. The manuscript newspapers; printed newspapers; XVIII century. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 177

SKANDINAVAI KLAIPËDOS KRAÐTE 1923–1939 METAIS Sandra Grigaravièiûtë

Vilniaus pedagoginis universitetas, T. Ðevèenkos 31, LT–03111, Vilnius, El. paðtas: [email protected] Santrauka

Straipsnyje, remiantis Lietuvos centrinio vals- vos ir Vokietijos átakø kovos laukas: dalis uþsie- tybës archyvo, Uþsienio reikalø ministerijos, Po- nio valstybiø garbës konsulø sudarë provokiðkai licijos departamento bei Administracijos depar- nusiteikusiø konsulø grupuotæ (pastarajai priklau- tamento fondø medþiaga, 1921–1940 m. së ir skandinavai), kurià A. Merkys visais ámano- periodiniais leidiniais, pateikiami statistiniai duo- mais bûdais bandë persverti, didindamas prolie- menys apie skandinavus Lietuvoje 1924–1940 m., tuviðkai nusiteikusiøjø konsulø grupæ (steigiant atskleidþiamos medþiagos rinkimo ir analizës pro- naujus garbës konsulatus ir garbës konsulais pa- blemos, apþvelgiamas skandinavø judëjimas Klai- skiriant Lietuvai palankius asmenis). Treèia, nuo- pëdos kraðte 1924–1937 m., jø paplitimas ir veik- lat iðkylantis klausimas, kokià átakà provokiðkø los sritys 1932–1937m., parodomos poilsiautojø ið nuotaikø kraðte stiprëjimui galëjo daryti Klaipë- Danijos, Norvegijos ir Ðvedijos judëjimo Klaipë- dos kraðte dirbæ ir gyvenæ imigrantai, kuriø inte- dos kraðto kurortuose 1927–1936 m. tendencijos. resus gynë garbës ar karjeros konsulai Klaipëdoje. Raktaþodþiai: Klaipëdos kraðtas; skandinavai; Tyrimas reikðmingas dël keleto prieþasèiø. Iki danai; norvegai; ðvedai; poilsiautojai; kurortai; ðiol nëra surinkta ir analizuota medþiaga apie uþ- migracija; imigracija. sienio valstybiø pilieèiø, o ypaè skandinavø, kolo- nijà tarpukario Lietuvoje (1918–1940), iki galo ne- Ávadas atskleistas skandinavø indëlis á þemës ûkio, pramonës ir infrastruktûros plëtotæ Lietuvoje. Tyri- Danijos, Norvegijos ir Ðvedijos pilieèiø judë- mo rezultatai galëtø sudominti ir sociologus, tyri- jimas, gyvenimas ir veikla Klaipëdos kraðte mûsø nëjanèius migracijos, imigracijos ir integracijos pro- tyrimo objektu tapo dël keleto prieþasèiø. Pirma, cesus tarpukario Lietuvoje, ar kolegas istorikus, autorë, dirbdama „Maþosios Lietuvos enciklope- analizuojanèius turizmo plëtotæ 1927–1940 metais. dijos“ moksline redaktore, buvo ápareigota para- Tiek Lietuvos, tiek Skandinavijos istoriografi- ðyti straipsná apie uþsienio ðaliø pilieèius ir kon- joje áprasta daugiau dëmesio skirti Lietuvos ir Da- sulatus Klaipëdoje. Tyrimas, pradëtas 2001 m., nijos, Norvegijos, Ðvedijos politiniø, ekonominiø tæsiamas iki ðiol. Antra, aiðkinantis uþsienio vals- ryðiø analizei. Tai þymu tiek skandinavø – Chris- tybiø garbës ir karjeros konsulatø tinklo kûrimàsi tiano Frederikseno, Tomo Kristianseno, Wilhelmo ir funkcionavimà Klaipëdoje, paaiðkëjo, kad Klai- M Calgreno, tiek ir lietuviø – Vaidoto Maþeikos, pëdos kraðto gubernatorius A. Merkys turëjo savà- Sauliaus Pivoro bei autorës darbuose1 . Maþiau dë- jà uþsienio valstybiø konsulinio tinklo Klaipëdoje mesio kreipiama (arba visai nekreipiama) á Skan- vizijà, kurià stengësi ágyvendinti „spausdamas“ dinavijos valstybiø pilieèiø Lietuvoje (o ypaè Klai- Uþsienio reikalø ministerijà ir diplomatus uþsie- pëdos kraðte) gyvenimà ir veiklà2 . nyje. Konsulinis korpusas Klaipëdoje buvo Lietu-

1 Kristiansen T., Det fjerne og farlige Baltikum, Oslo: Institutt for forsvarsstudier, 1992, no 4.; Frederiksen C., Danmark og de baltiske lande 1918–1940, En unders¸gelse af Danmarks syn på, politisk over for og forhold til Estland, Letland og Litauen i mellemkrigstiden, Odense: Specialeafhandling Odense Universitet Center gor Historie, 1997; Carlgren M. W., Sverige och Baltikum, Från mellankrigstid till efterkrigsår. En översikt, Stockholm: CE Fritzes AB, 1993. [Autorë nuoðir- dþiai dëkoja kolegai ið Danijos Dixie Simonsenui uþ galimybæ susipaþinti su minëtø autoriø darbais]; Maþeika V., Dani- jos santykiai su Lietuva 1918–1940 m., Vilnius: LII leidykla, 2002.; Pivoras S., Klaipëdos pripaþinimas Lietuvai ir Ðvedija (1923–1924 m.), Kultûros barai, 2001, Nr. 3, p. 73–77; Grigaravièiûtë S., Skandinavija Lietuvos diplomatijoje 1918–1940 metais, Vilnius: Saulabolis, 2002. 2 Trumpai apie danus Lietuvoje uþsiminë C. Frederiksenas, þr.: Frederiksen C., Danmark og de baltiske lande 1918– 1940. En unders¸gelse af Danmarks syn på, politisk over for og forhold til Estland, Letland og Litauen i mellemkrigstiden, Odense: Specialeafhandling Odense Universitet Center for Historie, 1997, s. 57, 61–62; Apie Danijos „ûkininkø nuomi- ninkø projektà“ Lietuvoje (Kvietiðkio ir Penkiniø dvare bei Aniðkio majorate) þr.: Maþeika V., Danijos santykiai su Lietu- va 1918–1940 m., Vilnius: LII leidykla, 2002. p. 129–143; Apie Danijos garbës konsulo veiklà Klaipëdoje trumpai uþsi- minta autorës, þr.: Grigaravièiûtë S., Lietuvos ir Èekoslovakijos konsuliniai ryðiai 1921–1940 metais, Lietuva ir Èekija, 2004, Nr. 5–7, p. 155. 178 LOKALÛS TYRIMAI

Straipsnio autorei analizuojant danø, norvegø Statistiniai duomenys apie ir ðvedø judëjimà, gyvenimà ir veiklà Klaipëdos kraðte 1923–1939 (taip pat ir Lietuvoje) iðkilo ke- skandinavus Lietuvoje 1924–1940 letas problemø. Pirmoji ta, jog iki ðiol nëra ben- metais dros Danijos, Norvegijos ir Ðvedijos pilieèiø Lie- Statistiniø duomenø rinkimo ir analizës pro- tuvoje statistikos 1921–1940 m. (Klaipëdos kraðte blemos. Lietuvos statistikos metraðèiø 1927–1940 taip pat). Sprendþiant pirmàjà problemà, iðkilo ant- m. analizë parodë, jog iðsamiø ir oficialiø duome- roji – statistikos fragmentiðkumas ir nepatikimu- nø apie skandinavus Lietuvoje (jau neminint Klai- mas. Siekiant iðspræsti pirmàjà ir antràjà proble- pëdos kraðto) yra labai maþai. Juose publikuoti mà, iðkilo treèioji. Nuo 2005 m. sausio 1 d. 1928 m. duomenys apie danus, norvegus ir ðvedus ásigaliojus naujiems ástatymams apie asmens duo- Lietuvoje kiekvieno mënesio 1 dienà (þr.: 1 len- menø apsaugà, nebuvo galima gauti bylø, kuriø telæ), 1929–1931 m. duomenys apie danø norve- pavadinime buvo asmens vardas ar pavardë, bei gø ir ðvedø pasiskirstymà Lietuvos apskrityse (þr.: asmens bylø. Taisyklës „suðvelnëjo“ tik 2005 m. 2 lentelæ), 1932 m. skandinavø judëjimas á Lietu- pavasará, todël praneðimui perþvelgta ir iðanali- và ir ið jos bei 1933–1940 m. (þr.: 3 lentelæ)3 . Na- zuota tik dalis reikiamos informacijos. tûraliai kyla klausimas, kaip surinkti visus reikia- Tyrimas atliktas pasitelkus statistinës analizës, mus duomenis, be kuriø neámanoma analizë, ir ar analizës, pirminiø ir antriniø ðaltiniø lyginimo ir galima juos surinkti? Atsakymas – ir „taip“ ir „ne“. interpretavimo bei ðaltiniø ir istoriografijos greti- Lietuvos statistikos metraðèiuose nesanèià infor- nimo metodus bei remiantis Lietuvos centrinio vals- macijà galima rasti Policijos departamento fonde tybës archyvo (toliau – LCVA) Uþsienio reikalø (f. 394, ap. 3) ir Administracijos departamento fon- ministerijos (f. 383.), Policijos departamento de (f. 1367, ap. 2). Policijos departamento fondo (f. 394) bei Administracijos departamento (f. 1367) 1924–1927 m. bylø perþvalga parodë, jog duo- fondø medþiaga, tarpukario periodiniais leidiniais: menys yra fragmentiðki: ne visø metø kiekvieno „Lietuvos statistikos metraðtis“, „Statistikos þinios“, mënesio bylos yra. Dël to net ir surinkus visus áma- „Tautos ûkis“. Straipsnio tikslas trejopas: 1) pateikti statisti- nomus duomenis liks „baltø dëmiø“, kurias galëtø nius duomenis apie skandinavus Lietuvoje 1924– uþpildyti tik asmens bylø perþiûra. Be to, Klaipë- 1940 m., atskleidþiant rinkimo ir analizës proble- dos kraðto duomenys buvo teikiami nereguliariai, mas; 2) apþvelgti skandinavø judëjimà Klaipëdos jie taip pat buvo tik fragmentiðki. Ámanoma tik kraðte 1924–1937 m., nuðvieèiant, kur daugiau- dalinë duomenø rekonstrukcija apie danø, norve- siai gyveno ir kokiomis veiklos sritimis uþsiëmë gø ir ðvedø pasiskirstymà pagal profesijas (iki 1927 1932–1937 m.; 3) paþvelgti á poilsiautojø ið Da- m. Klaipëdos kraðto duomenys ir Lietuvos, be Klai- nijos, Norvegijos ir Ðvedijos judëjimo Klaipëdos pëdos kraðto, buvo teikiami atskirai) (þr.: 5, 6 len- 4 kraðto kurortuose tendencijas 1927–1936 m. telæ) . Administracijos departamento fonde (f.

3 Lietuvos statistikos metraðtis (toliau – LSM) 1927–1928 m., Kaunas, 1928, t. 2, p. 81–82; LSM 1929–1930 m., Kaunas, 1931, t. 3. p. 72–78; LSM 1931 m., Kaunas, 1932, t. 4, p. 54–58; LSM 1932 m., Kaunas, 1933, t. 5, p. 47; LSM 1932 m., Kaunas, 1933, t. 5, p. 47; LSM 1933 m., Kaunas, 1934, t. 6, p. 54; LSM 1934 m., Kaunas, 1935, t. 7, p. 54; LSM 1935 m., Kaunas, 1936, t. 8, p. 55; LSM 1936 m., Kaunas, 1937, t. 9, p. 55; LSM 1937 m. Kaunas, 1938, t. 10, p. 55; LSM 1938 m., Kaunas, 1939, t. 11, p. 56; LSM 1939 m., Kaunas, 1940, t. 12, p. 56. 4 LCVA, f. 394, ap. 3, b. 556, l. 7a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 557, l. 44a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 558, l. 37a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 559, l. 41a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 560, l. 37a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 561, l. 37a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 562, l. 36a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 563, l. 40a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 564, l. 26a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 565, l. 34a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 566, l. 31a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 571, l. 32a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 572, l. 32a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 573, l. 31a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 574, l. 33a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 575, l. 30a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 567, l. 31a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 569, l. 32a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 570, l. 32a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 576, l. 31a; LCVA, f. 394, ap. 3, b 577, l. 31a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 578, l. 32a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 579, l. 33a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 580, l. 35a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 581, l. 29a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 582, l. 34a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 583, l. 33a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 584, l. 31a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 585, l. 32a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 586, l. 31a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 587, l. 31; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 588, l. 31a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 589, l. 30a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 590, l. 29a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 591, l. 29a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 592, l. 23a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 593, l. 30; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 594, l. 28a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 596, l. 23; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 597, l. 25a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 598, l. 27a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 599, l. 1.; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 556, l. 43; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 557, l. 43a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 558, l. 36a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 559, l. 40a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 560, l. 36a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 561, l. 36a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 562, l. 35; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 563, l. 39; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 574, l. 33a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 579, l. 32a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 580, l. 34a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 581, l. 28a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 582, l. 33a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 583, l. 32a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 584, l. 30a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 585, l. 31a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 586, l. 30a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 587, l. 30a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 588, l. 30a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 589, l. 29a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 590, l. 28a; LCVA, f. 394, ap. 3. b. 591, l. 28a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 592, l. 22a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 594, l. 26a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 596, l. 22a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 598, l. 25a; LCVA, f. 394, ap. 3, b. 599, l. 25. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 179

1367) 2-jo apraðo I–III tomuose surinktos danø, nor- bë informacijà apie uþsienieèiø judëjimà ketu- vegø, ðvedø, praðiusiø leisti apsigyventi Lietuvo- riose Klaipëdos kraðto apskrityse (Klaipëdos mies- je, bylos. Ið bylø sàraðø aiðkëja, kiek danø, norve- to, Klaipëdos, Ðilutës, Pagëgiø). Taèiau optimis- gø ar ðvedø praðë tokio leidimo, kada atvyko, kada tus turëèiau nuraminti, jog visø duomenø surinkti iðvyko ir kiek laiko gyveno Lietuvoje (þr.: 4 len- nepavyks net ir perþvelgus Klaipëdos kraðto sta- telæ), taèiau neperþiûrëjus paèiø bylø, sunku nu- tistikos biuro leistas „Statistikos þinias“, nes Lie- statyti, kiek ið paminëtø asmenø gyveno Klaipë- tuvoje nëra iðlikusio visø ðio leidinio komplektø dos kraðte5 . Kyla klausimas, ar perþiûra padëtø? (yra tik 1928, 1929, 1930, 1932, 1933, 1934, 1935, Atsakymas – ir „taip“ ir „ne“. Pirmiausiai perþiû- 1936, 1937 metø komplektai ir jie ne visi sukom- ra, pareikalavusi nemaþai laiko (dël techniniø ar- plektuoti). Sprendþiant ðaltiniø uþmintus galvo- chyvo galimybiø – iðduodamos tik 5 bylos per die- sûkius autorei labai pravertë ðiø metø pavasará nà), padëtø gauti tik atsakymà á klausimà, ar tarp 1921–1940 m. atlikto tyrimo apie Èekoslovakijos jø buvo gyvenusiø Klaipëdos kraðte, taèiau klau- pilieèius Lietuvoje (taip pat ir Klaipëdos kraðte) simas, kiek skandinavø ið tikrøjø 1923–1939 m. sukaupta patirtis8 . ten gyveno ir dirbo, taip ir liktø atviras. Antra, duo- Skandinavø pasiskirstymas pagal apskritis ir menø, esanèiø Uþsienio reikalø ministerijos fon- profesijas Lietuvoje 1924–1940 metais. Jau pra- de ir Administracijos departamento fonde, paly- dþioje minëjome, kad 1924–1927 m. duomenis ginimas leidþia daryti prielaidà, kad toks darbas (kuriø nëra Lietuvos statistikos metraðtyje) apie bûtø bergþdþias, nes nei vieno asmens pavardës skandinavø veiklà Lietuvoje galime ið dalies re- ið 1932 ir 1935 m. Klaipëdos kraðte dirbusiø ir gy- konstruoti ið Policijos departamento bylø. Surin- venusiø skandinavø sàraðo bei ið 1937 m. pabai- kus ir susumavus esamà 1924–1927 m. informaci- goje pateiktø praðymø pratæsti leidimà gyventi ir jà matyti, kad daugiausiai skandinavø, ypaè danø, dirbti Lietuvoje Administracijos departamento 2 Lietuvoje dirbo þemës ûkyje (tai susijæ su danø apraðo I–III tomuose nëra6 . vykdytu „ûkininkø nuomininkø projektu“), amatø Kur dar bûtø galima rasti reikiamà statistikà? ir prekybos srityje (þr.: 5 lentelæ)9 . 1924–1927 m. Uþsienio valstybiø pilieèiø judëjimo Lietuvoje sta- danø þemdirbiø skaièius turëjo tendencijà maþë- tistika pradëta rinkti tik 1921 metais7 . Centrinis ti, o ðvedø didëti. Maþëjo ir Danijos verslininkø statistikos biuras tik nuo 1922 m. sausio 1 d. pra- Lietuvoje. Tokià tendencijà galima bûtø paaiðkinti dëjo rinkti ir sisteminti þinias apie gyventojø ju- dviem aplinkybëmis: pirma, pripaþinus Sovietø dëjimà Lietuvoje. Todël, savaime suprantama, Sàjungà de jure Lietuva nebebuvo reikalinga kaip skandinavø judëjimà á Lietuvà ir ið jos galëjo fik- tarpinë grandis („vienas Rusijos etapas“) pakeliui suoti tik Vidaus reikalø ministerija ir Uþsienio rei- á Rusijà, ir antra, tam átakos galëjo turëti Lietuvos kalø ministerija, Lietuvos atstovybës bei konsula- atstovybës uþdarymas 1923 m. pabaigoje ir átempti tai uþsienyje arba ELTA. Bûtent ið ELTA‘os santykiai 1924–1925 metais10 . O ðvedø þemdir- biuleteniø galima suþinoti susistemintà informa- biø skaièius turëjo tendencijà didëti (nors ir neþy- cijà apie uþsienieèiø skaièiø Lietuvoje nuo 1927 miai). Tai galima bûtø sieti su 1923 m. pabaigoje m., o Klaipëdos kraðte – ið þurnalo „Statistikos þi- pasiraðytomis Lietuvos þemës ûkio kooperatyvø nios“ (nuo 1921 m. leido Klaipëdos kraðto statis- sàjungos ir Lietuvos ûkininkø sàjungos paskolos tikos biuras) – nuo 1921 m. „Statistikos þinios“ skel- sutartimis su Ðvedija11 . Lietuvos statistikos met-

5 LCVA, f. 1376, ap. 2, b.: 94, 95, 96, 506, 548, 1134, 1309, 1323, 1339, 1473, 1487, 1509, 1511, 1523, 1585, 1746, 2031, 2032, 2053, 2063, 2095, 2096, 2307, 2405, 2406, 2407, 2408, 2409, 2438, 2809, 2885, 3275, 3296, 3641, 3742, 3949, 3950, 3973, 3983, 4071, 4189, 4190, 4194, 4230, 4276, 4356, 4365, 4366, 4367, 4368, 4436, 4649, 4813, 5023, 5029, 5038, 5093, 5098, 5127, 8181, 5275, 5298, 5607, 5679, 5754, 5901, 6023, 6237, 6369, 6407, 6642, 6692, 6718, 6851, 6853. 6 Sàraðas skandinavø, tarnautojø, tarnaujanèiø ámonëse, ir darbininkø, dirbanèiø ávairiose vietose Klaipëdos kraðte pagal gubernatûros duotà darbo leidimà (suraðytas iki 1935 m. spalio 13 d.), LCVA, f. 383, ap. 8, b. 983. l. 225a–226, 230a–231, 233a–234, 241a–242; LCVA, f. 383, ap. 8, b. 988, l. 270, 83, 41, 357. 7 Svetimðaliø ir kurortininkø judëjimas Klaipëdos kraðte 1929 m., Tautos ûkis. 1930, Nr. 5, p. 166. 8 Grigaravièiûtë S., Èekoslovakijos pilieèiai Klaipëdos kraðte (1923–1939) ir Vilniuje (1939–1940). Straipsnis áteiktas almanachui Lietuva ir Èekija, 2005; Grigaravièiûtë S., Czechoslovakians in Klaipëda district, 1923–1939. Straipsnis áteiktas leidiniui Acta Historica Universitatis Klaipediensis. 9 Maþeika V., Danijos santykiai su Lietuva 1918–1940 m., Vilnius: LII leidykla, 2002. p. 129–143; toliau þr.: 4 nuorodà. 10 Grigaravièiûtë S., Skandinavija Lietuvos diplomatijoje 1918–1940 metais, Vilnius: Saulabrolis, 2002, p. 84, 93.; Maþei- ka V., Danijos santykiai su Lietuva 1918–1940 m.: poþiûriai, interesai, politika, Daktaro disertacijos santrauka. Huma- nitariniai mokslai, istorija (05H), Vilnius, 1999, p. 10; Grigaravièiûtë S., Lietuvos konsulatai Skandinavijoje Vilniaus gy- nyboje, Vilniaus klausimas Lietuvos respublikos diplomatijoje (1918–1940 m.). IV mokslinës konferencijos praneðimai, Kaunas, 2003, p. 67. 11 Grigaravièiûtë S., Skandinavija Lietuvos diplomatijoje 1918-1940 metais, Vilnius: Saulabrolis, 2002, p. 85. 180 LOKALÛS TYRIMAI

raðèio teikiami duomenys rodo, kad 1929–1932 þymiai iðauga dël prasidëjusios Telðiø–Kretingos m. daugiausiai skandinavø gyveno Kauno ir Ðiau- geleþinkelio statybos ir uosto gilinimo darbø, ku- liø mieste, Alytaus, Këdainiø, Panevëþio, Taura- riuos laimëjo danø firmos, bei pasaulá apëmusios gës, Vilkaviðkio apskrityse ir Klaipëdos kraðte (þr.: ekonominës krizës18 . Ið 1932 m. uþsienieèiø, dir- 2 lentelæ)12 . Ið pateiktø duomenø matyti, kad 1928– busiø Klaipëdos kraðte, sàraðo matyti, kad Klaipë- 1932 m. skandinavø skaièius Klaipëdos kraðte kas- dos kraðte gyveno ir dirbo 32 Skandinavijos pilie- met augo: 1929 m. sausio 1 d. jø buvo 10, 1930 m. èiai (22 vyrai ir 10 moterø): 4 – Norvegijos, 2 – sausio 1 d. – 14, 1931 m. sausio 1 d. – 18, o 1931 Ðvedijos, 26 – Danijos (þr.: 8 lentelæ)19 . Pusë at- m. gruodþio 31 d. – 2913 . O Lietuvos mastu ryðkë- vykusiø apsigyveno kartu su ðeimomis: þmono- jo kitokia tendencija: skandinavø 1929–1931 m. mis, vaikais ar broliais. Minëtasis sàraðas leidþia maþëjo (þr.: 2 lentelæ)14 . Nuo 1933 m. kasmet ma- paþvelgti ir á skandinavø paplitimà Klaipëdos krað- þëjo ir danø; 1933 m. jø buvo 69, 1935 m. – 50, te: 26 skandinavai gyveno Klaipëdoje, 2 – Jogau- 1937 m. – 34, 1940 m. – 21 (þr.: 3 lentelæ)15 . Ana- duose, 1 – Kalvaièiuose, 1 – Glaudynuose, 1 – logiðka tendencija pastebima ir Klaipëdos kraðte Grikðuose, 1 – Klemiðkëje. Jokio uþsiëmimo ne- (apie tai kitoje dalyje). turëjo vaikai, þmonos ir atvykæ sveèiai (11 asme- nø). Daugiausiai skandinavø dirbo statybose meist- Duomenys apie Klaipëdos kraðte rais arba darbø vedëjais (4 asmenys), uoste narais arba laivø kapitonais (5) bei þemës ûkyje agrono- dirbusius ir gyvenusius mais, veterinarais, ûkio vedëjais ar savininkais Skandinavijos valstybiø pilieèius („dvarininkais“). Savo verslà turëjo du skandina- 1932–1937 m. vai. Du buvo tarnautojai: vienas dirbo privaèioje kontoroje, kitas – valstybinëje ástaigoje dirbo ma- Policijos departamento duomenø analizë ro- tininku Klaipëdos kraðto direktorijoje20 . Pastara- do, kad 1924 m. Klaipëdos kraðte skandinavai nei sis yra Norvegijos pilietis Gunnaras Lillegravenas, dirbo, nei gyveno (þr.: 6 lentelæ)16 . O paþvelgæ á kuris Klaipëdos kraðte gyveno ir valdiðkà darbà Klaipëdos kraðto statistikos biuro paskelbtà infor- dirbo ne vienerius metus. Kiek vëliau, 1937 m. macijà „Statistikos þiniose“ matome, kad 1924 pabaigoje, jis darbavosi matininku Pagëgiø ka- m. vien Klaipëdos mieste gyveno 72 skandinavai dastro ástaigoje ir gyveno Pagëgiuose. Toká pasi- (28 danai, 5 norvegai ir 39 ðvedai) (þr.: 7 lente- tikëjimà norvegu galima bûtø paaiðkinti tuo, jog læ)17 . 1921–1923 m. (iki Klaipëdos kraðto prijun- jo þmona Grete buvo vokietë (gimusi Vokietijo- gimo prie Lietuvos) Skandinavijos ðaliø pilieèiø je). Lillegravenø ðeima á Lietuvà atvyko ið Berge- skaièius turëjo tendencijà didëti, o nuo 1924 iki no 1929 m. ir 1937 m. gruodþio 3 d. gavo Klaipë- 1929 m. – þymiai maþëti. Tam átakos galëjo turëti dos kraðto gubernatûros leidimà gyventi ir dirbti tiek Klaipëdos kraðto prijungimas prie Lietuvos, iki 1938 m. birþelio 1 dienos. G. Lillegravenui uþ tiek vangûs Lietuvos ir Skandinavijos (lyginant su darbà kas mënesá buvo mokama po 680 litø21 . Vokietija ir Latvija) ðaliø ekonominiai ryðiai. O 1935 m. spalio mën. sudarytame „tarnautojø, po 1930–1932 m. skandinavø skaièius Klaipëdoje tarnaujanèiø ámonëse ir darbininkø, dirbanèiø ávai-

12 LSM 1929–1930 m., Kaunas, 1931, t. 3, p. 72–78; LSM 1931 m., Kaunas, 1932, t. 4, p. 54–58; LSM 1932 m., Kaunas, 1933, t. 5, p. 47. 13 Ten pat. 14 Ten pat. 15 LSM 1932 m., Kaunas, 1933, t. 5, p. 47; LSM 1933 m., Kaunas, 1934, t. 6, p. 54; LSM 1934 m., Kaunas, 1935, t. 7, p. 54; LSM 1935 m., Kaunas, 1936, t. 8, p. 55; LSM 1936 m., Kaunas, 1937, t. 9, p. 55; LSM 1937 m., Kaunas, 1938, t. 10, p. 55; LSM 1938 m., Kaunas, 1939, t. 11, p. 56; LSM 1939 m., Kaunas, 1940, t. 12, p. 56. 16 Þr.: 4 nuorodà. 17 Svetimðaliø judëjimas Klaipëdos mieste 1921–1929 metais, Statistikos þinios (Klaipëdos kraðto statistikos biuras), 1930 04 15, Nr. 6, p. 113–115.; Svetimðaliø judëjimas Klaipëdos mieste 1923–1931 metais, Statistikos þinios (Klaipëdos kraðto statistikos biuras), 1932 03 17, Nr. 4, p. 81–82. 18 Frederiksen C., Danmark og de baltiske lande 1918–1940. En unders¸gelse af Danmarks syn på, politisk over for og forhold til Estland, Letland og Litauen i mellemkrigstiden, Odense: Specialeafhandling Odense Universitet Center gor Historie, 1997, s. 61–62; Maþeika V., Danijos santykiai su Lietuva 1918–1940 m., Vilnius: LII leidykla, 2002. p. 181–212. Grigaravièiûtë S., Skandinavija Lietuvos diplomatijoje 1918–1940 metais, Vilnius: Saulabrolis, 2002, p. 162. 19 LCVA, f. 383, ap. 7,b. 1206, l. 23a, 38, 39, 39a, 42a, 43a, 50, 52a, 58a, 60a, 63a, 67, 67a, 70, 71, 72, 74a, 78, 86, 86a, 92a, 104. 20 Ten pat. 21 1937 12 03 LR Klaipëdos kraðto gubernatûros raðtas URM, LCVA, f. 383, ap. 8, b. 987, l. 41. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 181 riose vietose Klaipëdos kraðte pagal gubernatûros niø“ duomenys. Kiekvienais metais, pradedant nuo duotà darbo leidimà“, sàraðe ið 32-jø 1932 m. pa- 1927 m., buvo pateikiami skaièiai apie skandina- minëtøjø skandinavø randame tik keturis: du da- vus, poilsiaujanèius Klaipëdoje (Smiltynëje arba nus, vienà ðvedà ir vienà norvegà (þr.: 9 lente- / ir Kopgalyje), Juodkrantëje, Nidoje, Melnragëje læ)22 . Ðvedas Nilsas Westerlundas, kaip ir norvegas bei Giruliuose. Kai kuriais metais buvo pateikia- G. Lillegravenas, gyveno Lietuvoje su ðeima (þmo- ma statistika ir apie poilsiautojus kituose kurortuo- na Trude ir dviejø su puse metø amþiaus vaiku), se, pavyzdþiui, Rusnëje, Ðilutëje (þr.: 11 lentelæ)28 . dirbo Klaipëdoje mechaniku Degtukø fabrike per Mëgstamiausios „vasarotojø“ ið Skandinavijos bu- mënesá gaudamas 350 litø atlyginimà. Ðeima á Lie- vo Klaipëda, Nida ir Juodkrantë. Tenka apgailes- tuvà atvyko ið Ðvedijos 1929 metais23 . 1937 m. tauti, kad autorei nepavyko surinkti duomenø apie pabaigoje leidimø gyventi ir dirbti Klaipëdos kraðte 1932–1933 m. poilsiavusius Klaipëdos kraðto ku- praðë 4 skandinavai: du ðvedai, norvegas ir danas rortuose skandinavus, taèiau lentelëje pateikti skai- (þr.: 10 lentelæ)24 . 1937 m. gruodþio mën. pratæsti èiai rodo, kad didþiausia poilsiautojø banga buvo – leidimà gyventi ir dirbti Klaipëdoje, kad galëtø 1929–1931 m., ir nuo 1934 iki 1936 m. ið lëto ma- uþsiimti arkliø eksportu, praðë ðvedas Johanas Per- þëjo. sonas bei danas Hermanas Seismanas, gyvenæs ið santaupø Klaipëdoje nuo 1933 metø25 . Iðvados Fragmentiðki 1932–1937 m. duomenys apie skandinavus Klaipëdos kraðte leistø daryti keletà 1. Iðanalizavus pakankamai fragmentiðkus ir iðvadø. Pirma, skandinavø, nuo 1932 m. iki abejotinus pirminiø ir antriniø ðaltiniø teikiamus 1937 m. gyvenanèiø ir dirbanèiø Klaipëdos krað- statistinius duomenis apie Skandinavijos pilieèius te, maþëjo. Antra, skandinavai nebuvo susikon- Lietuvoje, matyti kelios tendencijos: 1) 1924– centravæ kokioje nors vienoje pramonës ðakoje, 1927 m. danø, dirbanèiø þemës ûkio srityje, ma- kaip kad buvo èekai ir slovakai (tekstilës pramo- þëjo, o ðvedø maþëjo neþymiai, bet rodë tenden- nëje), o dirbo ávairiose ûkio srityse. cijà didëti; 2) 1929–1931 m. skandinavø skaièius Lietuvoje maþëjo, o Klaipëdos kraðte didëjo. 2. Lietuvos policijos departamento ir Klaipë- Poilsiautojø ið Danijos, Norvegijos dos kraðto statistikos biuro duomenø analizë pa- ir Ðvedijos judëjimo Klaipëdos rodë, kad pirmojo ðaltinio duomenis reikëtø ver- kraðto kurortuose 1927–1936 m. tinti kritiðkai. Antrojo ðaltinio duomenø analizë rodo, jog egzistavo kelios skandinavø vykimo á tendencijos Klaipëdos kraðtà bangos: 1921–1923 bei 1930– Prie dirbanèiøjø Klaipëdos kraðte statistikos biu- 1932 m. Fragmentiðki 1932–1937 m. duomenys ro nebuvo priskaièiuoti turistai, lankæsi Lietuvos apie skandinavus Klaipëdos kraðte leistø daryti kurortuose. Jø judëjimo statistika pradëta rinkti tik prielaidà, kad skandinavø, nuo 1932 m. iki 1937 m. 1927 metais26 . 1926 m. balandþio 10 d. paskelbus gyvenanèiø ir dirbanèiø Klaipëdos kraðte, maþë- „Svetimðaliø atvykimo ir apsigyvenimo Lietuvos jo. Skandinavai nebuvo susikoncentravæ kokioje kurortuose taisykles“, jie imti ne tik registruoti, nors vienoje pramonës ðakoje, kaip kad èekai ir bet ir skaièiuoti. Taèiau poilsiautojø judëjimas buvo slovakai (tekstilës pramonëje), o dirbo ávairiose fiksuojamas, ir þinios renkamos tik Klaipëdos mies- ûkio srityse. te, Ðilutëje ir viename kitame didesniame Pagë- 3. Poilsiautojø ið Danijos, Norvegijos ir Ðvedi- giø apskrities kaime. Klaipëdos mieste buvo skai- jos judëjimo Klaipëdos kraðto kurortuose 1927–1936 èiuojami turistai, vasarà poilsiaujantys Smiltynës m. apþvalga parodë, kad didþiausia poilsiautojø ir Kopgalio kurortuose, o kituose kurortuose poil- banga buvo 1929–1931 m., ir nuo 1934 iki 1936 m. siautojai registruojami, ir þinios apie juos teikia- jø ið lëto maþëjo. Skandinavø buvo ypaè mëgsta- mos tik vasarà27 . Tà patvirtina ir „Statistikos þi- mi Klaipëdos, Nidos ir Juodkrantës kurortai.

22 Sàraðas svetimðaliø tarnautojø, tarnaujanèiø ámonëse, ir darbininkø, dirbanèiø ávairiose vietose Klaipëdos kraðte pagal gubernatûros duotà darbo leidimà (suraðytas iki 1935 m. spalio 13 d.), LCVA, f. 383, ap. 8, b. 983, l. 225a–226, 230a–231, 233a–234, 241a–242. 23 1937 12 20 Klaipëdos kraðto gubernatoriaus raðtas URM, LCVA, f. 383, ap. 8, b. 988, l. 83. 24 LCVA. F. 383. Ap. 8. B. 988. L. 270, 83, 41, 357. 25 1937 12 14 Klaipëdos kraðto gubernatûros raðtas URM, LCVA, f. 383, ap. 8, b. 988, l. 357. 26 Svetimðaliø ir kurortininkø judëjimas Klaipëdos kraðte 1929 metais, Tautos ûkis, 1930, Nr. 5, p. 166. 27 Svetimðaliø ir kurortininkø judëjimas Klaipëdos kraðte 1929 metais, Tautos ûkis, 1930, Nr. 5, p. 166. 28 Statistikos þinios, Klaipëda, 1928–1937. 182 LOKALÛS TYRIMAI

Summary „Lietuvos statistikos metraðtis“, „Statistikos þinios“ and „Tautos ûkis“. This article presents statistics Scandinavians in Klaipëda district, data on Scandinavians in Lithuania in 1924–1940; 1923–1939 shows motion, location and activity fields of In this article author deals with motion, life and Scandinavians in Klaipëda district in 1924–1937; activity of Scandinavians in Klaipëda district in views tendencies of motion of Scandinavian 1923–1939. Research based on primary and holydaymakers in 1927–1936 to resorts of the secoundary sources as fallows: on the documents Klaipëda district. of the fund of the Ministry of Foreign Affaires (f. Keywords: Klaipëda district; Scandinavians; the 383.), the fund of the Department of Police (f. 394.), Dane; the Swedish; the Norse; holydaymakers; the fund of the Department of Administration (f. resorts; immigration; migration. 1367.) of the Lithuanian Central State archive,

1 lentelë Skandinavø skaièius Lietuvoje 1928 m. mënesiais (kiekvienai 1-ai mënesio dienai) Valstybë / mënuo 01 01 02 01 03 01 04 01 05 01 06 01 07 01 08 01 09 01 10 01 11 01 12 01 DANIJA 71 60 61 62 81 67 84 66 66 71 77 74 NORVEGIJA 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 ÐVEDIJA 13 15 15 14 34 15 15 9 9 10 11 11 IÐ VISO 88 79 80 80 119 86 103 79 79 85 92 89 Sudaryta remiantis: LSM 1927–1928 m., Kaunas, 1928, t. 2, p. 81–82.

2 lentelë Danø, norvegø ir ðvedø pasiskirstymas pagal apskritis Lietuvoje 1929–1932 m.

Apskritis / 1929 1930 1931 1932* IÐ VISO: metai D N Ð D N Ð D N Ð D N Ð `29 `30 `31 `32 Alytaus 9 0 0 11 0 0 6 0 0 4 0 0 9 11 6 4 Birþø 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 Kauno 31 2 5 22 2 7 41 2 7 16 4 16 38 31 50 36 Këdainiø 4 0 0 2 0 0 0 0 0 3 0 0 4 2 0 3 Kretingos 0 0 0 0 0 0 0 0 0 17 0 0 0 0 0 17 Marijampolës 0 0 0 0 0 0 4 0 0 0 0 0 0 0 4 0 Maþeikiø 2 0 0 0 0 0 1 0 0 0 0 0 2 0 1 0 Panevëþio 2 0 0 2 0 0 0 0 0 3 0 0 2 2 0 3 Raseiniø 0 0 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 0 0 0 Rokiðkio 0 0 0 0 0 0 3 0 0 0 0 0 0 0 3 0 Seinø 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 Ðakiø 0 0 0 0 0 0 3 0 0 0 0 0 0 0 3 0 Ðiauliø 13 0 4 14 0 5 5 0 3 9 0 4 17 19 8 13 Tauragës 2 0 0 0 0 0 1 0 2 0 2 0 2 0 3 2 Telðiø 0 0 0 1 0 0 1 0 0 1 0 0 0 1 1 1 Trakø 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 Ukmergës 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 Utenos 0 0 0 0 0 0 1 0 0 0 0 0 0 0 1 0 Vilkaviðkio 4 0 0 4 0 0 1 0 0 6 0 0 4 4 1 6 Zarasø 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 Klaipëdos 7 2 1 10 3 1 15 3 0 22 5 2 10 14 18 29 kraðto Ið viso 74 4 11 66 5 13 60 5 12 81 11 22 89 84 77 114

* 1931 m. gruodþio 31 d. duomenys. Sudaryta remiantis: LSM 1929–1930 m., Kaunas, 1931, t. 3. p. 72-78.; LSM 1931 m., Kaunas, 1932, t. 4, p. 54-58; LSM 1932 m., Kaunas, 1933, t. 5, p. 47. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 183

3 lentelë Skandinavø judëjimas (á Lietuvà ir ið jos) 1931–1940 m.

Metai / Buvo Atvyko Atvyko Neteko Vaikø Ið viso Iðvyko Iðsiøsta Mirë Ágijo Vaikø Ið viso pilietybë sausio legaliai nelega- LR iki 17 áregis- savo LR iki 17 iðregist- 1 d. liai pilie- m. truota noru pilie- m. ruota tybës atvy- tybæ kusiøjø 1931 D 60 ------1931 N 5 ------1931 Ð 12 ------1932 D 81 10 0 0 0 10 22 0 0 0 0 22 1932 N 11 2 0 0 0 2 4 0 0 2 0 6 1932 Ð 22 28 0 0 0 28 26 0 1 0 0 27 1933 D 69 12 0 0 0 12 28 0 1 0 0 29 1933 N ------1933 Ð ------1934 D 52 23 0 0 - 23 24 0 0 1 - 25 1934 N ------1934 Ð ------1935 D 50 16 0 1 - 17 25 0 0 0 - 25 1935 N ------1935 Ð ------1936 D 52 15 0 0 - 15 23 0 0 0 - 23 1936 N ------1936 Ð ------1937 D 34 16 0 0 - 16 15 0 0 2 - 17 1937 N ------1937 Ð ------1938 D 33 10 - 0 - 10 7 - 0 0 - 7 1938 N ------1938 Ð ------1939 D 36 7 - 0 - 7 22 - 0 0 - 22 1939 N ------1939 Ð ------1940 D 21 ------1940 N ------1940 Ð ------

– DUOMENØ NËRA, D – DANIJA, N – NORVEGIJA, Ð – ÐVEDIJA. Sudaryta remiantis: LSM 1932 m., Kaunas, 1933, t. 5, p. 47; LSM 1933 m., Kaunas, 1934, t. 6, p. 54; LSM 1934 m., Kaunas, 1935, t. 7, p. 54; LSM 1935 m., Kaunas, 1936, t. 8, p. 55; LSM 1936 m., Kaunas, 1937, t. 9, p. 55; LSM 1937 m., Kaunas, 1938, t. 10, p. 55; LSM 1938 m., Kaunas, 1939, t. 11, p. 56; LSM 1939 m., Kaunas, 1940, t. 12, p. 56. 184 LOKALÛS TYRIMAI

4 lentelë Praðiusiø leidimo gyventi Lietuvoje skandinavø bylø sàraðas L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 185

Sudaryta remiantis: LCVA, f. 1376, ap. 2, b: 94, 95, 96, 506, 548, 1134, 1309, 1323, 1339, 1473, 1487, 1509, 1511, 1523, 1585, 1746, 2031, 2032, 2053, 2063, 2095, 2096, 2307, 2405, 2406, 2407, 2408, 2409, 2438, 2809, 2885, 3275, 3296, 3641, 3742, 3949, 3950, 3973, 3983, 4071, 4189, 4190, 4194, 4230, 4276, 4356, 4365, 4366, 4367, 4368, 4436, 4649, 4813, 5023, 5029, 5038, 5093, 5098, 5127, 8181, 5275, 5298, 5607, 5679, 5754, 5901, 6023, 6237, 6369, 6407, 6642, 6692, 6718, 6851, 6853. 5 lentelë Danø, norvegø, ðvedø pasiskirstymas pagal profesijas Lietuvoje (be Klaipëdos kraðto 1924–1926 m. ir su Klaipëdos kraðtu 1927 m.) Danai Norvegai Ðvedai Profesijos 24 02 25 02 26 02 27 02 24 02 25 02 26 02 27 02 24 02 25 02 26 02 27 02 01 01 01 01* 01 01 01 01* 01 01 01 01* Amatininkai1010 14 8 0 6 0 0 3 5 7 2 Dvasininkai 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 1 1 Inþinieriai 3 3 1 1 0 0 0 0 0 0 0 1 Gydytojai 0 0 0 0 1 0 0 0 0 0 0 0 Darbininkai 9 8 9 6 0 1 1 1 2 1 0 0 Technikai 1 0 1 0 1 1 0 0 1 0 0 0 Pirkliai 10 8 8 6 0 2 1 0 4 0 1 0 Mokytojai 0 0 1 0 0 0 0 2 0 0 0 0 Mokslininkai 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 0 0 Valstyb. ást. 3 1 1 1 0 0 0 0 0 0 0 0 tarnautojai Privat. ást. 4 1 2 1 0 0 0 0 1 0 0 0 tarnautojai Þemdirbiai 37 37 29 18 0 0 0 0 2 4 4 4 Sveèiai 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 Vaikai iki 17 0 4 2 2 0 0 0 0 7 5 5 3 metø Negalintys 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 dirbti Be 0 1 2 3 0 0 0 0 0 0 2 2 uþsiëmimo Ávairûs 0 0 0 2 0 0 0 1 0 0 0 0 specialistai Ið viso 77 73 70 48 2 10 2 4 20 17 20 14

* duomenys su Klaipëdos kraðtu. Sudaryta remiantis: LCVA, f. 394, ap. 3, b. 556–599. 186 LOKALÛS TYRIMAI

6 lentelë Danø, norvegø, ðvedø pasiskirstymas pagal profesijas Klaipëdos kraðte 1924–1927 m.

Danai Norvegai Ðvedai Profesijos 24 03 25 03 26 03 27 03 24 03 25 03 26 03 27 03 24 03 25 03 26 03 27 03 01 01 01 01 01 01 01 01 01 01 01 01 Amatininkai 0 - 0 0 0 - 0 0 0 - 0 0 Dvasininkai 0 - 0 0 0 - 0 0 0 - 0 0 Inþinieriai 0 - 0 0 0 - 0 0 0 - 0 0 Gydytojai 0 - 0 0 0 - 0 0 0 - 0 0 Darbininkai 0 - 0 0 0 - 0 0 0 - 0 0 Technikai 0 - 0 0 0 - 0 0 0 - 0 0 Pirkliai 0 - 2 1 0 - 0 1 0 - 1 0 Mokytojai 0 - 0 0 0 - 0 0 0 - 0 0 Mokslininkai 0 - 0 0 0 - 0 0 0 - 0 0 Valstyb. ást. 0 - 0 0 0 - 0 0 0 - 0 0 tarnautojai Privat. ást. 0 - 0 1 0 - 0 0 0 - 0 0 tarnautojai Þemdirbiai 0 - 2 1 0 - 0 0 0 - 0 0 Sveèiai 0 - 0 0 0 - 0 0 0 - 0 0 Vaikai iki 17 0 - 0 0 0 - 0 0 0 - 0 0 metø Negalintys 0 - 0 0 0 - 0 0 0 - 0 0 dirbti Be 0 - 1 1 0 - 0 1 0 - 1 1 uþsiëmimo Ávairûs 0 - 1 3 0 - 0 0 0 - 0 0 specialistai Ið viso 0 - 6 7 0 - 0 2 0 - 2 1

– DUOMENØ NËRA. Sudaryta remiantis: LCVA, f. 394, ap. 3, b. 556–599.

7 lentelë Skandinavø judëjimas Klaipëdos mieste 1921–1936 m. Valstybë 1921 1922 1923 1924 1925 1926 1927 1928 1929 1930 1931 Danija 41 42 51 28 45 33 20 18 27 52 68 Norvegija 4 16 2 5 4 5 10 3 2 - 10 Ðvedija 18 29 36 39 22 11 10 4 4 28 63 Ið viso 63 87 89 72 71 49 40 25 33 80 141

– DUOMENØ NËRA. Sudaryta remiantis: Svetimðaliø judëjimas Klaipëdos mieste 1921–1929 metais, Statistikos þinios (Klaipëdos kraðto statistikos biuras). 1930 04 15, Nr. 6, p. 113–115; Svetimðaliø judëjimas Klaipëdos mieste 1923–1931 metais, Statistikos þinios (Klaipëdos kraðto statistikos biuras). 1932 03 17, Nr. 4, p. 81–82. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 187

8 lentelë Skandinavai Klaipëdos kraðte 1932 m. Eil. Vardas ir pavardë Kokios Uþsiëmimas Gyvenamoji Leidimo Iki kada Nr. valstybës vieta gyventi galioja pilietis numeris leidimas 1. Bune Albertas- Danijos Darbø vedëjas Klaipëda 13194 1932 05 17 Viktoras 2. Gustafson Otto Ðvedijos Nar(ûn)as Klaipëda 13032 - 3. Helsing Ove Norvegijos Gyvuliø Klaipëda 13112 1932 04 06 gydytojas 4. Hedegaard Arthur Danijos Laivo vadas Klaipëda 12900 - 5. Hedegaard Helene Danijos Be uþsiëmimo Klaipëda 12901 - 6. Hedegaard Kate Danijos Be uþsiëmimo Klaipëda 12902 - 7. Hoefner Einar Danijos Privatus Klaipëda 11589 1932 05 28 tarnautojas 8. Höpfner Beate-Anna Danijos Be uþsiëmimo Klaipëda 11590 1932 05 28 9. König Anna Danijos Be uþsiëmimo Kalvaièiai 11382 - 10. Jansen Auguste Norvegijos Be uþsiëmimo Klaipëda 6158 - 11. Kiaer Ellinor Danijos Be uþsiëmimo Glaudynai 7615 1932 03 24 12. Koefed-Jensen Svend Danijos Ûkio uþv. Grikðai 4026 - 13. Larsen Kirstine- Danijos Be uþsiëmimo Klaipëda 12981 - Camilla 14. Lillegraven Grete Norvegijos Be uþsiëmimo Klaipëda 12960 1932 07 01 15. Lillegraven Gunnar Norvegijos Matininkas Klaipëda 12335 1932 07 01 Direktorijos valdininkas 16. Maage Axel Danijos pirklys Klaipëda 629 1932 02 01 17. Maage Arla Danijos Be uþsiëmimo Klaipëda 630 1932 02 01 18. Möller Rasmus Danijos Statybos Klaipëda 12933 1932 05 05 meistras 19. Möller Christian Danijos Statybos Klaipëda 13363 1932 02 22 meistras 20. Möller Rasmus- Danijos Uosto pad. Klaipëda 12933 - Michael Darbø meistras 21. Nielsen Jens Ole Danijos Agronomas Klaipëda 13101 1932 06 15 22. Nordlund Jon-Erik Ðvedijos Nar(ûn)as Klaipëda 13114 - 23. Olson Rasmus-Peter Danijos Nar(ûn)as Klaipëda 13362 - 24. Paulsen Ole Danijos Statybos Klaipëda 12932 - meistras 25. Petersen Peter-Artur Danijos Dvarininkas Klemiðkë 4042 1932 02 01 26. Ramson Benno Norvegijos pirklys Klaipëda 6288 - 27. Skojoldberg Viggo Danijos Laivo Klaipëda 13408 1932 05 02 Nielsen kapitonas 28. Söller Karl Danijos Dvarininkas Jogaudai 4418 - 29. Söller Hedwig Danijos Be uþsiëmimo Jogaudai 4419 - 30. Schröder-Petersen Danijos Inþinierius Klaipëda 12934 1932 02 05 Frode 31. Schröder-Petersen Danijos Be uþsiëmimo Klaipëda 13055 1932 02 05 Valborg 32. Werblewsky Berta Danijos Vaistininkë Klaipëda 950 1932 06 05

– DUOMENØ NËRA. Sudaryta remiantis: LCVA, f. 383, ap. 7, b. 1206, l. 23a, 38, 39, 39a, 42a, 43a, 50, 52a, 58a, 60a, 63a, 67, 67a, 70, 71, 72, 74a, 78, 86, 86a, 92a, 104. 188 LOKALÛS TYRIMAI

9 lentelë Sàraðas skandinavø tarnautojø, tarnaujanèiø ámonëse, ir darbininkø, dirbanèiø ávairiose Klaipëdos kraðto vietose pagal gubernatûros duotà darbo leidimà (suraðytas iki 1935 m. spalio 13 d.) Eil Vardas ir Pilietybë Gimimo Ðeimyni- Kada ir ið Darbo vieta Atlygini Gyvena- Lietuviø Leidimo Nr. pavardë data ir në kur ir mas ma k. þinios gyventi vieta padëtis atvyko pareigos per vieta ir dirbti mënesá Nr. (Lt) 1. Heedegard Danijos 1888 05 06 Vedæs, 1930 ið Prekybininkas - Klaipëda, nemoka L 12900 Jensen Kopenhaga þmona – Dancigo Moltkio g. D 1448 Danijos 32 Iki 1935 pilietë 02 05 2. Lillegraven Norvegijos 1899 03 22 Vedæs, 1929 08 Pagëgiø 700 Pagëgiai maþai L 12335 Gunnar Norvegija þmona – 08 ið apskritis, D 1438 Vokietijos Norvegijos valdininkas Iki pilietë apskrities 1935 11 valdyboje 15 3. Niels Danijos 1902 06 12 Nevedæs Ið Bertuliðkiø 75 per Bertuliðkës, moka L 14441 Nelsen Danijoje Lietuvos dvaras, ûkio savaitæ Klaipëdos D 1556 vedëjas apskritis Iki 1935 02 29 4. Westerland Ðvedijos 1908 02 15 Vedæs, 1929 06 Mechanikas 91,15 per Klaipëda, nemoka L 13706 Niels Stokholmas þmona – 28 ið Degtukø savaitæ Manheimo D 928 iki Lietuvos Ðvedijos ðiaudeliø g. 21 1934 12 pilietë fabrike 04 Klaipëdoje – DUOMENØ NËRA. Sudaryta remiantis: LCVA, f. 383, ap. 8, b. 983, l. 225a–226, 230a–231, 233a–234, 241a–242. 10 lentelë Skandinavai, praðæ pratæsti leidimus gyventi ir dirbti Lietuvoje 1937 m. pabaigoje Eil. Vardas ir Pilietybë Gimimo Ðeimyninë Kada ir ið Darbo Atlyginimas Gyvenama Lietuviø Nr. pavardë data ir padëtis kur vieta ir per mënesá vieta k. þinios vieta atvyko pareigos (Lt) 1. Lillegraven Norvegijos 1899 03 22 Vedæs, 1929 08 Pagëgiø 700 Pagëgiai maþai Gunnar Norvegija þmona – 08 ið apskritis, Vokietijos Norvegijos valdininkas pilietë apskrities valdyboje 2. Persson Ðvedijos 1903 05 22 - 1936 ið Arkliø - Klaipëda, - Johann Ðvedija Ðvedijos eksportas á Montës g. Ðvedijà 25 3. Seismann Danijos 1906 01 24 - 1933 ið Gyvena ið - Klaipëda, - Herman Danija Danijos kapitalo Joniðkës g. 2a 4. Westerland Ðvedijos 1908 02 15 Vedæs, 1929 06 Mechanikas 91,15 per Klaipëda, nemoka Niels Stokholmas þmona – 28 ið Degtukø savaitæ Manheimo Lietuvos Ðvedijos ðiaudeliø g. 21 pilietë fabrike Klaipëdoje – DUOMENØ NËRA. Sudaryta remiantis: LCVA, f. 383, ap. 8, b. 988, l. 270, 83, 41, 357.

11 lentelë Poilsiautojø ið Ðvedijos, Danijos, Norvegijos judëjimas Klaipëdos kraðto kurortuose 1927–1936 m. Kuror- Klaipëda Juodkrantë Nida Melnragë / Rusnë Kiti Ðilutë Ið viso tai / Giruliai kurortai Metai D N Ð D N Ð D N Ð D N Ð D N Ð D N Ð D N Ð D N Ð 1927 1 - - - 1 - - - - 0 0 - - - 0 ------1 1 - 1928 1 - 1 2 - 2 0 - 0 0 - 0 0 - 0 0 - 0 0 - 0 3 - 3 1929 4 - 0 4 - 3 2 - 2 0 - 0 0 - - 0 - 0 0 - 0 10 - 5 1930 ------0 ------57 - 32 1931 68 - 63 0 - 0 2 - 11 0 - 0 0 - 0 4 - 0 0 - 0 74 - 74 1932 ------1933 ------1934 2 - 11 0 - 12 2 - 15 0 - 3 0 - 0 0 - 0 0 - 0 4 - 41 1935 4 - 10 0 - 0 3 - 6 0 - 7 0 - 0 0 - 0 0 - 0 7 - 23 1936 0 - 6 2 - 14 1 - 2 0 - 0 0 - 0 0 - 11 0 - 0 3 - 33 – DUOMENØ NËRA. Sudaryta remiantis: Statistikos þinios, Klaipëda, 1928–1937. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 189

A. SMETONOS LITUANISTIKOS INSTITUTO ISTORIJOS SKYRIAUS 1939 M. VEIKLA, SIEKIANT IÐSAUGOTI LIETUVOS DVARØ IR BAÞNYÈIØ RAÐYTINÁ ISTORINÁ PAVELDÀ Valdas Selenis

Vilniaus pedagoginis universitetas, T. Ðevèenkos 31, LT–03111 Vilnius El. paðtas: [email protected]

Santrauka

1939 m. pradëjæs veikti A. Smetonos lituanis- tas, o kur galima ir ásigyti archyvinæ medþiagà, tikos instituto istorijos skyrius kaip vienà ið veik- sudaryti uþsienio archyvø spausdintà katalogà ir los krypèiø numatë suregistruoti istorinæ medþia- apraðymø sàraðà1 . Instituto istorijos skyrius rûpi- gà, tuo metu buvusià Lietuvos dvaruose ir nosi tiek Lietuvos, tiek ir uþsienio archyvinës li- baþnyèiose. Ðiam tikslui buvo iðsiuntinëtos anke- tuanistinës medþiagos kaupimu ir iðsaugojimu2 . tos dvarø savininkams, ávairiø konfesijø dvasinin- Ðios publikacijos tikslas – atskleisti instituto pir- kams ir kitiems privatiems asmenims. Ið respon- maeilës svarbos darbo tëvyniniø archyvø (dvarø, dentø atsakymø istorikai suþinojo, kad lokaliniuose baþnyèiø ir kt.) paveldo registravimo ir saugoji- archyvuose buvo vertingø istoriniø dokumentø. Ta- mo eigà bei rezultatus. èiau tolesná istorinio paveldo registravimo darbà Mums rûpimà temà fragmentiðkai aptarë Vin- sutrukdë okupacijos ir Antrasis pasaulinis karas. cas Trumpa3, Evaldas Bakonis4 ir Dangiras Ma- Raktaþodþiai: paveldosauga; A. Smetonos li- èiulis5 . Ið minëtø autoriø iðsamiausià informacijà tuanistikos institutas; lokaliniai archyvai. pateikë tuometinis instituto darbuotojas V. Trum- pa. Juo sekë ir kiti autoriai. Tai ir visa istoriogra- Ávadas fija, todël raðant darbà daugiausia teko naudotis Lietuvos mokslø akademijos archyve (LMAA) sau- 1939 m. pradëjo veikti prieð gerà deðimtmetá gomo Lituanistikos instituto Istorijos skyriaus fon- planuota steigti pirmoji mokslinio lituanistikos ty- do (f. 2) medþiaga: istorijos skyriaus posëdþiø pro- rimo ástaiga – A. Smetonos lituanistikos institutas. tokolø originalais bei korespondencija su dvarais, Jo istorijos skyriaus pirmajame posëdyje numaty- turinèiais savo archyvus. Ið karto galima paþymë- tos septynios veiklos kryptys, ið kuriø pirmiausia ti, jog ði medþiaga labai fragmentiðka, nes ðiame numatyta rûpintis archyvinës medþiagos invento- fonde saugomos anketos ir laiðkai adresuoti ávai- rizavimu ir apsauga, paruoðti ir iðsiuntinëti anke- riems respondentams, o atsakymø yra labai ne-

1 Dar numatyta rûpintis ásigyti uþsienio archyvuose esanèios Lietuvos istorijai svarbios medþiagos fotokopijø ir nuoraðø, rûpintis, kad Vyriausybë sudarytø atitinkamas sutartis su Latvija, SSRS, Lenkija, Vokietija ir kitomis valstybëmis dël archy- valijø skolinimosi, sudaryti rankinæ bibliotekà, prenumeruoti specialius þurnalus, ruoðti visà su Lietuva susijusios istorinës medþiagos katalogà bei organizuoti istorinës literatûros dalá instituto bibliotekoje, iðleisti pirmà tomà skyriaus þurnalo ,,Lie- tuvos praeitis“; Trumpa V., A. Smetonos lituanistikos instituto istorijos skyrius, Lietuvos praeitis, 1940, kn. 1, sàs. 1, p. 349. 2 Apie Lietuvos pastangas susigràþinti ið sovietinës Rusijos archyvø saugyklø Lietuvos metrikà raðyta A. Kasparavièiaus (þr.: Kasparavièius A., Lietuvos metrikos negràþinimo istorija (1920–1930), Naujasis Þidinys, 1996, kovas, Nr. 3, p. 114– 125), S. Jegelevièiaus (þr.: Jegelevièius S., Lietuvos metrika: kada ir kaip á Lietuvà pateko jos mikrofilmas, Naujasis Þidinys– Aidai, 1999, Nr. 4, p. 114), V. Merkio (þr.: Merkys V., Konstantinas Jablonskis, Kaunas, 191, p. 79). Apie Lituanistikos instituto pastangas susigràþinti Lietuvos metrikà atskirai raðë A. Tyla (þr.: Tyla A., Istorija lituanistikos kontekste, Lituanis- tika: tradicijos, dabartis, perspektyvos, Vilnius, 1999, p. 18–30), L. Anuþytë (þr.: Anuþytë L., Konstantinas Jablonskis ir Lietuvos metrika, Lietuvos metrikos naujienos, 2002, Nr. 6, p. 21–25). Lietuvos konkurentës Lenkijos metrikos susigràþi- nimo klausimu lygiagreèias pastangas aptarë D. Matelskis (þr.: Matelski D., Rewindykacja polskich dübr kultury z Rosji Radzieckiej I ZSRR (1921–1939), Przeglàd Wschodni, t. VIII, z. 2 (30), 2002, s. 391–397). Bene labiausiai atsipirko archy- vinës medþiagos susigràþinimo pastangos J. Puzinui. Jis 1929 m. spalio mën. buvo komandiruotas á Maskvà susipaþinti su tenykðèiais muziejø eksponatais bei jø tvarkymu ir derëtis su Narkomindëlu dël Kauno magistrato archyvo gràþinimo. Ministrui J. Baltruðaièiui padedant jam pavyko atgauti ne tik senojo Kauno magistrato archyvà (nuo 1520 m.), bet ir kitø Lietuvos miestø senuosius archyvus, J. Puzino curriculum vitae (1934 10 22.), LCVA, f. 391, ap. 4, b. 1574, l. 48. 3 Trumpa V., min. str. 4 Bakonis E., Istorijos ir kultûros paminklø apsauga Lietuvoje 1918–1940 metais, Istorija, 1994, t. XXXIII, p. 18–23. 5 Maèiulis D., Kultûros paveldo apsauga nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940), Lituanistica, 2003, Nr. 4 (56), p. 26. 190 LOKALÛS TYRIMAI

daug, be to, ir tie patys atsakymai nëra labai ið- anketas ir laiðkus pasiraðydavo Lituanistikos insti- samûs. Vis dëlto pavyko rasti keletà ádomiø uþuo- tuto Istorijos skyriaus vedëjas I. Jonynas, kartais ir minø bei susidaryti bendrà adresatø tinklo vaizdà jo narys K. Aviþonis. Jø formuluotë identiðka. Pa- (þr.: priedus). vyzdþiui, kreipiantis á dvaro savininkà raðoma: ,,Di- dþiausiai Gerbiamas Pone, Lituanistikos institutas Dëstymas yra gavæs þiniø, kad Tamstos dvare esà uþsilikæ dvaro ir kitokiø dokumentø ið labai senø laikø. Tie doku- Darbo organizavimas mentai gali bûti labai naudingi mûsø kraðto praei- 1939 m. kovo 16 d. pirmajame Lituanistikos èiai paþinti. Turëdamas vilties, kad Tamsta neatsi- instituto Istorijos skyriaus posëdyje A. Ðapoka ið- sakysi suteikti þiniø apie savo þinioje esanèias këlë pirmaeilá ðios institucijos uþdaviná – paèioje archyvalijas, siunèiu Tamstai anketos lapà ir pra- Lietuvoje esanèios medþiagos iðsaugojimà, sure- ðau malonëti á jà atsakyti. Gal Tamsta leistumei gistravimà ir rinkimà6 . Treèiajame posëdyje Z. man (I. Jonynui) ar kam nors kitam mano pavestam Ivinskis pasiûlë sudarius atskirà komisijà pradëti pas Tamstà apsilankyti ir vietoje susipaþinti su ar- inventorizavimo darbà bei nustatyti, kokia me- chyvu“9 . Analogiðki laiðkai iðsiøsti ir 1939 m. liepà dþiaga yra provincijos muziejø, mokyklø, dvarø Dirþuniø dvaro savininkei Laurinavièienei (Ario- ir baþnyèiø rinkiniuose7 . 1939 m. geguþës 9 d. galos v., Këdainiø aps.), Grinkiðkio dvaro savinin- posëdyje nutarta pradëti Lietuvoje esanèios archy- kui J. Rimvydui, Daubos dvaro savininkui (Survilið- vinës medþiagos inventorizavimo darbà – suþi- kyje), Tandþiogalos dvaro savininkui (Grinkiðkyje), noti ir suraðyti, kokia medþiaga yra provincijos Matkaièiø dvaro savininkui (Radviliðkyje)10, rug- muziejø, mokyklø, dvarø, baþnyèiø ir kt. archy- pjûèio mën. – Videniðkiø dvaro savininkui, Vait- vuose. Tam tikslui Lituanistikos instituto Istorijos kuðkio dvaro savininkui Aleksui Moravskiui11, Apy- skyrius sudarë keliolikos klausimø anketà ir jà ið- talaukio dvaro savininkui Zabielai12, Stonkui siuntinëjo ávairiø konfesijø baþnyèioms, muzie- (Laukþemë, Kretingos aps.), Repðiø dvaro savinin- jams, savivaldybëms, gimnazijoms, pradþios mo- kui13. Gelgaudiðkio dvaro savininkui T. Ðemetai I. kyklø inspektoriams ir privatiems asmenims. V. Jonynas iðdëstë ðiek tiek kitokios formos praðymà: Trumpos duomenimis, jø buvo iðsiøsta netoli tûks- ,,Lietuvos praeièiai paþinti labai svarbûs dokumen- tanèio8 . Iki 1940 m. gauta apie 300 atsakymø. tai yra iðsidraikæ ne tiktai po didesnius archyvus ir Iðsamiausiai atsakë evangelikø ir liuteronø baþ- parapijø baþnyèias, bet gausiai yra ir buvusios D. nyèios (80 proc.). V. Trumpa konstatavo, kad ið- L. Kunigaikðtystës diduomenës dvaruose. Jûsø gar- siuntinëdamas anketas Istorijos skyrius atliko tik binga giminë, viena ið seniausiøjø Lietuvoje, kaip pirmàjà uþdavinio dalá, antràjà – per bendradar- tik priklauso prie tø aristokratiðkø ðeimø, kurios bu- bius ir agentus surinkti archyvinæ medþiagà ið dva- vo glaudþiai susijusios su reikðmingais mûsø kraðto rø ir baþnyèiø archyvø – dar tik rengësi atlikti. istorijos ávykiais. Jø liudininkais, be abejo, yra tie Þinoma, kad ið dvarø dalis medþiagos buvo iðveþ- senieji Jûsø giminës dokumentai ir aktai, kurie, kaip ta á Lenkijà, kita þuvo okupacijø, karo ir kitø ne- teko patirti, yra rûpestingai Jûsø surinkti ir dvare ramumø laikotarpiu. saugomi. Norëdamas su jais arèiau susipaþinti bû- èiau Tamstai labai dëkingas, jei Tamsta sutiktumë- Susiraðinëjimas su dvarø te leisti man pas Tamstà tuo reikalu apsilankyti“14. savininkais Panaðaus turinio laiðkas buvo iðsiøstas Aristovos dva- ro ðeimininkui Medekðai15. Dvarams siunèiamose anketose buvo praðoma Visi minëtieji respondentai atsakymuose pa- nurodyti archyvo rûðá, kieno jis nuosavybë ir maþ- þymëjo, jog turi vertingos istorinës medþiagos, ta- daug kurio amþiaus duomenø yra archyve. Visas èiau kokios konkreèiai, jie nenurodë.

6 Lituanistikos instituto Istorijos skyriaus Tarybos protokolas. Posëdis Nr. 1, 1939 m. kovo 16 d., LMAA, f. 2, ap. 1, b. 7, l. 1. 7 Lituanistikos instituto Istorijos skyriaus Tarybos protokolas. Posëdis Nr.3, 1939, kovo 21 d., ten pat, l. 12. 8 Trumpa V., p. 349. 9 1939 m. liepos 26 d. I. Jonyno laiðkas ponui Zigmantui Jasudui Palenkës dvaro savininkui, Kalvarija, LMAA, f. 2, ap. 1, b. 15, l. 22. 10 Ten pat, l. 23. 11 Ten pat, l.34–35. 12 Ten pat, l. 36. 13 Ten pat, l. 44. 14 I. Jonyno laiðkas T. Ðemetai, 1939 m. rugpjûèio 3 d., ten pat, l. 37. 15 Ten pat, l. 43. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 191

Susiraðinëjimas su ávairiø Susiraðinëjimas su kitais konfesijø dvasininkija respondentais Skirtingai negu dvarininkai, pavyzdingiausiai Institutas rinko medþiagà apie Pirmojo pasau- á laiðkus ir anketas atsakinëjo dvasininkai. Akty- linio karo laikotarpio vokieèiø okupacijos repre- viausia buvo evangelikø liuteronø ir katalikø dva- sijas. Pastaroji buvo labai iðblaðkyta. Antai insti- sininkija. Antai I. Jonynas praðë Kaiðiadoriø vys- tutas veterinarijos felèerio V. Majausko praðë kupo J. Kuktos suþinoti Didþiadvario (tarp Molëtø perduoti saugojimui minëtos tematikos vertingus ir Giedraièiø), kuriame buvo didelis archyvas, sa- dokumentus. Skuodo valstybinës gimnazijos di- vininko pavardæ ir adresà16. Kunigas Kalvarijø kle- rektorius instituto Istorijos skyriui praneðë turintis bonas A. Brazaitis suteikë þiniø apie Kalvarijø baþ- dokumentø, atskleidþianèiø vokieèiø trukdymus nyèios ir Palenkës dvaro archyvus17, Meðkuièiø kurti lietuviðkas mokyklas27. baþnyèios klebonas praneðë apie þemëlapius (ko- Ið tuometinës spaudos suþinojæ apie grupës kius nenurodë)18, Utenos kunigas M. Lugauskas þmoniø mëtomus atsiðaukimus, memorandumus, praneðë apie prieðjungtuvinius protokolus, gyven- klijuojamus plakatus, instituto istorikai kreipësi á tojø sàraðus, inventorius19, Akmenës baþnyèios kle- Vilniaus karo komendantà ir Vilniaus universiteto bonas V. Balèiûnas praneðë apie unikalø dokumen- valdytojà prof. I. Konèiø, praðydami perduoti ðià tà, kuris ið karto sudomino instituto darbuotojus. svarbià Lietuvos kultûros istorijai medþiagà insti- Tai vienas 1586 m. datuotas Stepono Batoro þmo- tutui, nes ,,mûsø kariuomenës áþengimas á Vilniø nos Onos dokumentas. Istorijos skyrius paþadëjo ir Vilniaus sritá yra labai svarbus Lietuvos istorijai atlyginti visas dokumento ar jo kopijos iðsiuntimo momentas. Ðiuo momentu Vilniuje ir Vilniaus sri- iðlaidas20. Kamajø baþnyèios klebonas atsakyme tyje gali pasitaikyti ávairiø proklamacijø, atsiðau- nurodë, kad ðios baþnyèios archyve yra dokumentø kimø, plakatø ir kitos nelegalios literatûros. A. S. nuo 1706 m.21, Balbieriðkio baþnyèios klebonas – Lit. in-tas turëdamas tikslà studijuoti ir surinkti vi- kad baþnyèios archyve yra cirkuliarø nuo 1839 sà Lietuvos istorijà lieèianèià medþiagà norëtø tu- m.22, Birþø baþnyèios kunigas J. Uzdzë nurodë, rëti savo archyve aukðèiau iðvardintà nelegalià kad baþnyèioje yra K. Radvilos 1636 m. ir L. K. literatûrà. Toji literatûra bus sunaudojama tik Radvilaitës 1687 m. dokumentai ir kt.23 Deguèiø moksliniam tyrinëjimui < >“28. baþnyèios klebonas minëjo 1768 m. popieþiaus Ið pateiktos citatos matyti, kad Lituanistikos bulës lietuviðkà vertimà, Prienø evangelikø liute- instituto Istorijos skyrius rûpinosi ne tik praeities ronø Baþnyèia atsakë turinti dokumentø ið 1636- archyviniais dokumentais, bet ir tuometiniais po- øjø ir vëlesniø metø24. Laukuvos baþnyèios kle- tencialiais ateities istorikø ðaltiniais, t. y. suprato bonas nurodë ir vienà vyskupo M. Valanèiaus raðtà savo gyvenamo laikotarpio svarbà ir rûpinosi isto- blaivinimo reikalu25. rijos tyrinëjimø ateitimi. Anketos iðsiøstos ir vyriausiajam þydø rabinui, pravoslavø baþnyèios vyskupui metropolitui ir evangelikø liuteronø konsistorijai26. Taèiau atsa- kymø á jas rasti nepavyko.

16 1939 m. liepos 26 d. I. Jonyno laiðkas Jo Ekscelencijai vyskupui Juozapui Kuktai, Kaiðiadorys, LMAA, f. 2, ap. 1, b. 15, l. 21. 17 Instituto reikalø vedëjo K. Aviþonio laiðkas klebonui A. Brazaièiui, 1939 liepos 27 d., Kalvarija, ten pat, l. 24. 18 Ten pat, 1939 m. rugpjûèio 2 d., l. 38. 19 Ten pat, 1939 m. rugpjûèio 4 d., l. 41. 20 Ten pat, 1939 m. rugpjûèio 4 d. laiðkas, l. 42. 21 Ten pat, 1939 m. rugsëjo 23 d. l. 56. 22 Ten pat, 1939 m. rugsëjo 23 d. , l. 58. 23 Ten pat, l. 59. 24 Ten pat, l. 64, l. 65 25 Ten pat, l. 66. 26 Ten pat, l. 69, 70. 27 Ten pat, l. 80. 28 Ten pat, l. 83. 192 LOKALÛS TYRIMAI

Iðvados Summary 1939 m. vasarà ir rudená Lituanistikos instituto The Work of A. Smetona‘s Institute of Istorijos skyrius archyvinës medþiagos inventori- Lithuanian Studies in the Field of zavimo ir rinkimo reikalu iðsiuntinëjo anketas dva- Preserving the Written Heritage of rø savininkams, ávairiø konfesijø dvasininkams ir Estate and Church Archives. kitiems privatiems asmenims. Daugiausia atsaky- mø sulaukta ið dvasininkijos. Institutas rûpinosi The institute of Lithuanian Studies under kiekvieno vertingesnio dokumento kopijavimu ir president Antanas Smetona‘s name was iðsaugojimu. Taèiau iki 1940 m. nuveiktas tik pir- established in 1939. Historians from this institution mas uþdavinys – iðsiuntinëtos anketos ir surinkta set a task to record all historical documents which nedidelë informacijos dalis apie Lietuvos priva- were situated in various estate and church archives. èius ir baþnyèiø archyvus. Tolesná darbà sutrukdë In order that historians had sent a questionnaires netrukus prasidëjusiø okupacijø ir karo laikotar- to various respondents. They received not so many pis. answers than it could be expected, though some letters contained valuable information. The subsequent events – occupations and World War II retarded following work of institute in the field of preserving the national heritage. Keywords: heritage; A. Smetona‘s institute of Lithuanian Studies; local archives.

Priedai 1 priedas Asmenys, kuriems 1939 m. vasario 28 d. iðsiøstos A. Smetonos lituanistikos instituto Istorijos skyriaus anketos

1. J. Miðkinis, Alytaus muziejaus vedëjas* 12.Kaiðiadoriø muziejaus vedëjas 2. Birþø muziejaus vedëjas 13.Rokiðkio muziejaus vedëjas 3. Kretingos muziejaus vedëjas 14.Inspektorius Navickas, Utena 4. Këdainiø muziejaus vedëjas 15.Zarasø muziejaus vedëjas 5. Maþeikiø muziejaus vedëjas 16.Dusetø kraðtotyros draugija 6. Marijampolës ,,Sodþiaus“ muziejaus 17.Kunigas Baltrûnas, Kupiðkis vedëjas 18.Mokytojas Ðiauèiûnas, Kernavës pradþios 7. Telðiø ,,Alkos“ muziejaus vedëjas mokykla 8. Raseiniø muziejaus vedëjas 19.Kunigas Juozapavièius, Varniø klebonas 9. Kelmës Ðauliø muziejaus vedëjas 20.Kunigas Jonaitis, Alytus 10.Kraþiø muziejaus vedëjas 21.Ðiauliø ,,Auðros“’ muziejaus vedëjas 11.J. Elisonas Panevëþio vyrø gimnazijos 22.F. Bugailiðkis, Ðiauliai direktorius

2 priedas 1939 m. liepos mën. iðsiøstø anketø adresatai ir skaièius** Adresatai Iðsiøstø anketø skaièius Mokytojams, gimn. direktoriams 49 Kauno arkivyskupijos kunigams 148 Kaiðiadoriø vyskupijos kunigams 64 Panevëþio vyskupijos kunigams 122 Telðiø vyskupijos kunigams 133 Savivaldybëms 29

* LMAA, f. 2, ap. 1, b. 15, l. 8. ** Ten pat, l. 16, 20, 27, 31, 32. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 193

JAUNIMO REGIONINIO IDENTITETO KONSTRAVIMO YPATUMAI LYGINAMUOJU ASPEKTU: LATVIJA, LIETUVA, NORVEGIJA Irena Ðutinienë

Socialiniø tyrimø institutas, Saltoniðkiø g. 58, LT–08105 Vilnius El. paðtas: [email protected] Santrauka

Straipsnyje aptariamos jaunimo regioniniø ir supranacionaliniø institucijø globalizacijos ten- identitetø formavimosi sàlygos – simboliniai (kul- dencijø poveikiui didëja „maþøjø“ bendrijø ir te- tûriniai, istoriniai ir pan.) jø konstravimo iðtekliai ritorijø svarba. „Tinklo visuomenës“ teoretiko M. trijø ðaliø (Latvijos, Lietuvos, Norvegijos) regio- Castellso teigimu: „Susiformavo vietos politikos nuose. Aptariant anketinës apklausos metodu at- svarbos didëjimo, plintant globalizacijai, para- likto lyginamojo kiekybinio empirinio tyrimo duo- doksas. Prasmës ir tapatumo ðaltiniu tapo mano menis, iðryðkinami jaunimo regioninio identiteto kaimynai, mano bendrija, mano gatvë, mano mo- formavimosi ypatumai tirtose ðalyse. Tyrimo re- kykla, mano medis, mano upë, mano paplûdimys, zultatai iðryðkino tokiø simboliniø regioninio iden- mano baþnyèia, mano ramybë, mano aplinka“1 . titeto „statybiniø medþiagø“ kaip gamta ir kraðto- Tokie su teritorinëmis bendrijomis susijæ identite- vaizdis svarbà visø ðaliø jaunimui bei ðio identiteto tai priskiriami „gynybiniams“, arba pasiprieðini- iðtekliø – etninës ir ypaè lokalios (kaimo, miesto, mo, identitetams, kuriuos kuria „tokie socialiniai gatvës ir pan.) kultûros ir istorijos – naudojimo ypa- veikëjai, kurie uþima dominavimo logikos nuver- tumus. Nepaisant gana panaðios visø ðaliø jauni- tintà pozicijà ir taip statosi pasiprieðinimo ir iðgy- mo kultûriniø-simboliniø identiteto iðtekliø struk- venimo apkasus, pagrástus skirtingais nuo vyrau- tûros, skirtingas regiono vertinimas ðalyse „centro – janèiø institucijø ar prieðingais joms principais“2 . periferijos“ poþiûriu sudaro prielaidas formuotis Bet teritoriniø bendrijø ir identitetø formavimasis skirtingiems jaunimo regioniniams identitetams: (ar nykimas) – prieðtaringas procesas, þmoniø ryðá Norvegijoje teigiamam, galinèiam pasiprieðinti su teritorija veikia daugybë prieðtaringø veiksniø, „centrø“ galiai ir homogenizuojanèioms átakoms, pavyzdþiui, daugybë tyrinëtojø pastebi ðiuolaiki- Lietuvoje ir ið dalies Latvijoje tyrimo metu buvo niø þmoniø ir kultûrø „iðvietinimo“ (A. Gidden- prielaidø formuotis daugiau ar maþiau neigiamam sas), „delokalizacijos“ (J. B. Thompsonas), „dete- jaunimo regioniniam identitetui. ritorizacijos“, „bevietiðkumo – organiðkà Raktaþodþiai: regioninis identitetas; identite- socialumà kurianèiø vietø nykimo“3 ir panaðias to konstravimas; simboliniai identiteto iðtekliai; tendencijas. Todël tikslinga empiriðkai patyrinëti jaunimas. þmoniø identifikacijas su tokiomis teritorinëmis bendrijomis kaip nacionaliniø valstybiø viduje Ávadas esantys regionai. Tradiciðkai regioninis identite- tas nëra aiðkiai iðreikðtas ir „stiprus“ identitetas, Problema. Identitetø problema sparèiai kintan- ypaè jei jis formuojasi vien administracinës-ûki- èiose ðiuolaikinëse visuomenëse tebëra viena ak- nës veiklos pagrindu ir nëra pagrástas kultûriniu tualiausiø. Ji keliama ávairiuose kontekstuose – regiono savitumu. Ar ðio tipo (adminstraciniø ir ið tiek áteisinant politinius tikslus ir grupiø galios san- dalies kultûriniø bei etniniø ribø) regionuose for- tykiuose, tiek ieðkant individualios prasmës ir pa- muojasi minëti „gynybiniai“ regioniniai identite- stovumo postmoderniose gyvenimo fragmentaci- tai, ar atvirkðèiai, ryðys su regionais nyksta, kuo jose, tiek pasiprieðinimo unifikuojanèioms jis grindþiamas, gali padëti atsakyti empiriniai re- tendencijoms projektuose. Viena ið daugelio da- gioninio identiteto tyrimai. Todël ðio straipsnio tiks- barties pokyèiuose iðryðkëjusiø identitetø kaitos las – lyginant trijø ðaliø – Latvijos, Lietuvos ir Nor- tendencijø yra lokaliø teritoriniø bendrijø ir iden- vegijos – regionuose atlikto tarptautinio empirinio titetø stiprëjimas. Identitetø tyrinëtojai pastebë- tyrimo duomenis nustatyti kai kuriuos jaunimo re- jo, kad didëjant homogenizuojanèiam valstybës gioninio identiteto formavimosi ypatumus.

1 Castells M., The information age, Volume II: The power of Identity, Oxford: Blackwell Publishers, 1997, p. 62. 2 Ten pat, p. 8. 3 Tomlinson J., Globalizacija ir kultûra, Vilnius: Mintis, 2002, p. 117. 194 LOKALÛS TYRIMAI

Metodai ir empirinio tyrimo piø) narys kartu su tai narystei teikiama reikðme ir emocine svarba“5 . Visuomenë visuomet turi nor- apibûdinimas matyviná identitetø repertuarà, kuriamà instituci- Analizuojant empirinio tyrimo medþiagà, nau- jø ir perduodamà per socialiniø vaidmenø ir nor- dojamas lyginamasis metodas, taip pat áprastiniai mø reikalavimus. Bet „institucijø sukurtos normos statistiniai kiekybiniø tyrimø duomenø analizës me- ir vaidmenys tampa identitetais tik tuomet, kai ir todai. Empirinis kiekybinis jaunimo regioninio iden- jei socialiniai veikëjai juos internalizuoja“6 . Ðiuo- titeto tyrimas atliktas panaudojant anketinës apklau- laikiniai identitetai, tarp jø ir socialiniai, konkre- sos metodà. Apklausa atlikta 2004 m. taikant èiose situacijose daþnai individø yra konstruoja- stratifikuotà disproporcinæ atrankà. Pagal ðá atran- mi per individualius pasirinkimus negu per jø kos tipà ið visø populiacijos grupiø (stratø) atrenka- priklausomybæ socialinëms grupëms. Ðiuose pa- mas vienodas apklausiamøjø skaièius neatsiþvel- sirinkimuose, pasak sociologo A. Giddenso, susi- giant á tø grupiø dydá; ðis atrankos metodas leidþia duria lokalûs ir globalûs veiksniai: „Kad ir kokie duomenis patikimai lyginti tarpusavyje, nors nerep- lokalûs bûtø konkretûs individo veiklos konteks- rezentuoja kiekvienos atskirai paimtos stratos. Ap- tai, kurdami savo identitetus, individai prisideda klausti 11–12 klasiø (16–18 metø amþiaus) bendrojo kuriant ir tiesiogiai skatina socialinius pokyèius, lavinimo viduriniø mokyklø mokiniai, gyvenatys ir kuriø padariniai ir implikacijos yra globalûs < >, besimokantys ðiuose administraciniuose regionuo- kuo maþesnæ átakà daro tradicija ir kuo labiau kas- se: Latvijoje – Cësio, Lietuvoje – Alytaus, Norvegi- dienis gyvenimas ið naujo atkuriamas dialektið- joje – Ostfoldo / Telemarko4 regionuose. Besimo- kai sàveikaujant lokalumui ir globalumui, tuo la- kantis jaunimas pasirinktas todël, kad tyrime siekta biau individai priversti susitarti dël gyvenimo tirti tam tikrà regioninio identiteto formavimosi po- stiliaus, esant ávairioms pasirinkimo galimy- tencialà, todël norëta uþfiksuoti ir ketinanèio iðvyk- bëms“7 . Tad konstruojant regioniná identitetà, ne- ti ið regiono jaunimo nuomonæ. Ið viso apklausta 858 pakanka sukurti normatyviná-instituciná ðio iden- mokiniai: Alytaus mieste, Alytaus ir Lazdijø rajo- titeto modelá (institucijø, bendruomenës nuose – po 150 mokiniø, Cësyje – 133, Ostfolde – lygmenyje apibrëþti, kas yra regionas, sukurti jo 134, Telemarke – 141 respondentas. Tirtuose regio- simbolius ir t. t.), jaunimo priklausomybë regio- nuose apklaustas maþdaug vienodas respondentø nui yra sudëtingesnë ir priklauso nuo jø santykio skaièius ið skirtingà urbanizacijos laipsná atspindin- su ðiuo normatyviniu identitetu, jo internalizaci- èiø vietoviø: Alytaus apskrityje – miesto ir rajonø, jos – pasirinkimø, interpretacijø, jam teikiamø Norvegijoje labiau urbanizuoto Ostfoldo ir maþiau reikðmiø. Be to, regioninis identitetas nëra aiðkiai – Telemarko, Latvijos Cësyje – miesto ir rajono. artikuliuotas ir „stiprus“ identitetas nei normaty- viniame, nei asmeniniø identifikacijø lygmeny- Dëstymas je, ir galima manyti, kad jis yra kitimo, formavi- mosi bûklës dël minëtos globaliø ir lokaliø procesø Tiek identiteto, kaip reiðkinio daugiaaspektið- sàveikos, galimo „gynybinio“ identiteto formavi- kumas, tiek daugiadalykiniai jo tyrimai (jis tiria- mosi. Todël jaunimo regioninis identitetas èia su- mas sociologijos, psichologijos, politologijos, ant- voktas ir tirtas ne kaip statiðkas, artikuliuotas ir ropologijos ir kt. mokslø) lemia, kad identiteto baigtinis, o kaip identifikacijos su simboliniais ir sàvoka yra nevienareikðmë ir gali bûti apibrëþia- medþiaginiais jo konstravimo iðtekliais procesas. ma ir suprantama tik konkreèiame kontekste. Ðiuo Ðiame empiriniame tyrime stengtasi visø pirma atveju bus kalbama apie regioniná identitetà jo uþfiksuoti ðio besiformuojanèio identiteto egzis- konstravimo sàlygø poþiûriu. Regioninis identite- tavimo sàlygas, tiriant jaunimo, kaip pasirenkan- tas yra vienas ið socialiniø identitetø, o sociali- èio subjekto, ðio identiteto simboliniø ir materia- niai identitetai susijæ su tais þmoniø savæs apibrë- liø iðtekliø interpretacijas. þimo aspektais, kurie susijæ su þmogaus savo vietos Identiteto konstravimo iðtekliai, M. Castellso visuomenëje suvokimu. Socialinio psichologo H. þodþiais, – „statybinës medþiagos“, yra labai ávai- Tajfelio þodþiais, socialinis identitetas yra ta in- rûs: „Identitetas konstruojamas, statybines medþia- divido savæs apibûdinimo dalis, kuri atsiranda ið gas naudojant ið istorijos, geografijos, biologijos, jo þinojimo, kad jis yra visuomenës grupës (ar gru- gamybos ir reprodukavimo institucijø, kolektyvi-

4 Ðie regionai dalyvavo PIPE (INTERREG III B ) projekte, kuriuo vadovaujantis ir buvo atliktas tyrimas, todël nebuvo galimybës rinktis kitø regionø. 5 Tajfel H., Human groups and social categories, Cambridge: Cambridge University Press, 1981, p. 255. 6 Castells M., The Information age, The power of Identity, vol. 2, Oxford: Blackwell Publishers, 1997, p. 6. 7 Giddens A., Modernybë ir asmens tapatumas, Vilnius: Pradai, 2000, p. 10, 14. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 195 nës atminties ir asmeniniø fantazijø, galios áran- atsispindintys per tai, kaip yra suvokiamas regiono kiø ir religiniø apreiðkimø; taèiau individai, so- savitumas; kita grupë – iðtekliai, jiems saveikaujant cialinës grupës ir visuomenës ðias medþiagas per- su „iðore“. Tai regiono panaðumo ir skirtumo nuo ki- tvarko ir perkuria jø prasmes“8 . Ðie pasirinkimai tø identitetus kurianèiø teritorijø (tautinës valstybës, ir interpretacijos nëra visiðkai subjektyvûs – ren- didþiøjø miestø, Europos ir pan.) bei regiono presti- kamasi ðeimos, gimimo ir kitø aplinkybiø nulem- þo, lyginant su ðiomis teritorijomis, suvokimas. To- tø pasirinkimo galimybiø, taip pat normatyviniø dël ðiuo empiriniu tyrimu siekta: institucionalizuotø reikalavimø – vaidmenø, ver- 1) nustatyti, kiek tirtø ðaliø jaunimui yra svar- tybiø ir pan. – fone. Gimimo vieta su jos gamtine, bûs ir gali bûti panaudoti konstruojant jø identite- socialine, kultûrine, politine ir kitokia aplinka su- tà tokie simboliniai (kultûriniai, istoriniai) iðtek- teikia tiek tradiciniø „prigimtiniø“ socialiniø ir et- liai kaip gamta ir kraðtovaizdis, istorija, etninë niniø ir kultûriniø iðtekliø repertuarà (giminystës, kultûra, lokalûs kultûros ypatumai; bendruomeniniai ryðiai ir vaidmenys, kalba, pa- 2) nustatyti jaunimo regiono vaizdiná, jo pres- proèiai ir pan.), tiek toje teritorijoje veikianèiø tiþà jaunimui lyginamajame kitø iðoriniø teritori- vietos, ðalies, globaliø institucijø kuriamus ir per- jø ir bendrijø kontekste, regioninio identiteto svar- duodamus iðteklius (institucijø kuriamame iden- bà lyginant su kitais teritoriniais identitetais titeto diskurse naudojami ir perkurti, atsiþvelgiant (tautiniu, Europos ir pan.). á jø tikslus, „prigimtiniai“ iðtekliai); svarbûs yra ir materialûs regioninio identiteto iðtekliai – terito- Kultûriniai ir istoriniai jaunimo rija su jos infrastruktûra ir joje veikianèiomis gy- vensenos praktikomis ir pan. Regioninis identite- regioninio identiteto iðtekliai tas, ypaè Alytaus regione, kurio administracinës Tiriant jaunimo regioninio identiteto konstra- ribos beveik sutampa su etnokultûrinëmis Dzûki- vimo iðteklius, svarbu þinoti, kaip jaunimas suvo- jos ribomis, ið dalies persipina su kultûriniu, bet kia patá regioniná identitetà ir jo konstravimo pro- ðie etniniai ir kultûriniai iðtekliai naudojami ir ku- cesà: ar ðis identitetas suvokiamas kaip situacinis – riant tautiná identitetà, tad nuo individo pasirinki- individualiai pasirenkamas ir konstruojamas indi- mo, jo ryðio su regionu svarbos, pobûdþio priklau- vido lygmeniu (ið socialiniø grupiø ir visuomenës so, kiek ir kaip jis juos naudoja, grásdamas ávairius siûlomo normatyvinio repertuaro), tad daugiau pri- savo socialinius identitetus. klausantis nuo individo, ar kaip „priskirtinis“, „pri- Bet kokia identiteto samprata integruoja savyje gimtinis“, tai yra daugiausia nulemtas priklauso- panaðumà ir skirtumà (savitumo ir skirtingumo nuo mybës socialinëms grupëms, bendruomenëms, kitø suvokimà). Todël operacionalizuojant identite- priimant jø siûlomas normas kaip „likimiðkas“. Re- to iðtekliø sàvokà iðskirtos dvi regioninio identiteto zultatai rodo (1 pav.), kad visi moksleiviai regio- simboliniø iðtekliø grupës. Viena ið jø – „vidaus“ ið- niná identitetà visø pirma suvokia kaip „likimà“, tekliai – kultûriniai, istoriniai ir panaðûs simboliai, t. y. nulemtà regiono, kuriame gimë ir augo.

80

72 Gyventi regione 70

63 62 60 60 Mokëti kr að to 58 58 57 57 55 tarmê 52 53 50 50 49 49 47 47 44 45 Šeima kilusi iš 40 40 41 40 regiono 38 37 34 35 34 32 Gimti ir užaugti 30 31 31 30 28 regione 25 23 21 20 20 19 Jaustis krašto žmogumi 10 Domëtis regionu, 0 jo kultûra OstifoldasOstfoldas Telemarkas T elemarkas CëCësissisAlytus Alytus Alytaus Alytaus raj. raj. Lazdijø raj. raj.

1 pav. Kas, Jûsø nuomone, svarbiausia, kad galëtumëte save laikyti savo kraðto þmogumi? (proc.)

8 Castells, ten pat, p. 7. 196 LOKALÛS TYRIMAI

Bet tik Norvegijos jaunimas regioniná identite- dëti normatyviná identiteto lygmená – instituciná ir tà nuosekliai suvokia kaip „prigimtiná“: jiems svar- bendruomeniná (mokyklos, þiniasklaidos, bendruo- biausi „likiminiai“ veiksniai – gimimas ir gyveni- meniniø sàveikø ir kt.) formuojamà regiono vaiz- mas regione. Tai rodo, kad Norvegijos jaunimas diná (2 pav.). Matome, kad visø ðaliø moksleiviø regioniná tapatumà suvokia neproblemiðkai, kaip sàmonëje regiono savitumo modelis panaðus. Svar- „natûralø“, nereikalaujantá asmeninio apsispren- biausi yra kraðtovaizdþio elementai, kiek maþiau, dimo. O Lietuvos jaunimo regioninio identiteto bet svarbios ir kultûros bei istorijos paveldo vietos, suvokimas yra prieðtaringesnis: individualus kog- etninë kultûra, taip pat rodiklis, kurá apibrëþëme nityvinis ir emocinis santykis su regionu: domëji- kaip „vietos kasdienybës kultûra“ (veikiantys vie- masis regiono kultûra, istorija ir priklausomybës tos paproèiai, elgsenos, kalbos ypatumai ir t. t.). Ðis regionui jausmas jiems beveik tiek pat svarbûs kaip kultûros sluoksnis skiriasi nuo etninës kultûros. Ry- ir gimimas (bet nebûtinai gyvenimas) regione. Re- ðys su vietos kultûra ir vietos identitetas formuojasi gioninio identiteto jie nesieja ir su ðeimos kilme ið dalies nesàmoningai, per lokalias kasdienio gy- ið regiono. Ðis prieðtaringumas rodo, kad jø santy- venimo praktikas, siejanèias þmogø su jo gyvena- kis su regionu problemiðkesnis. ma teritorija ir bendrija. Ðis kultûros sluoksnis tik ið Potencialûs kultûriniai bei istoriniai moksleiviø dalies gali sutapti su etnine kultûra. Tai veikiantys regioninio identiteto iðtekliai atsispindi per tai, kaip paproèiai, áproèiai, elgesio bûdai, kuriuos þmogus jie suvokia regiono savitumà, iðskiriantá regionà nuo priima kaip savaime suprantamus, o etninë kultû- kitø teritorijø; tirta, kaip moksleiviai supranta re- ra, tradicija daþnai apjungia kultûros elementus, giono etninës kultûros, istorijos, gamtos paminklø atkuriamus ir gaivinamus pasitelkiant organizuo- ir pan. reikðmæ; ði samprata turëtø daugiau atspin- tas pastangas9 .

3 Gamta ir kraštovaizdis

2,5 Kultûros paminklai

2 Etninë kultûra

1,5 Áþymûs kraðto þmonës 1

Þmoniø fizinë iðvaizda 0,5

0 Bûdingi elgesio OstifoldasOstfoldas TelemarkasTelemarkas CëCësissis AlytusAlytus Alytaus Alytaus raj. Lazdijø Lazdijø raj. bruožai, paproèiai

2 pav. Kiek, Jûsø nuomone, svarbûs ðie dalykai, apibrëþiant Jûsø regiono savitumà? (3 balø skalës vidurkiai nuo 1 – nesvarbu iki 3 – labai svarbu)

Tarp pasiûlytø vertinti bruoþø tiriamiesiems ne- tetø elementas (neatsitiktinai antropologas A. Ap- svarbus tik „antropologinis tipas“ – þmoniø fizinë padurai, kalbëdamas apie etniná identitetà, var- iðvaizda; ji kiek svarbesnë heterogeniðkesnëje toja etnovaizdþio terminà). Ðiuolaikniame pasau- Norvegijos aplinkoje. lyje kraðovaizdis gali bûti stipri identiteto Mokiniams svarbiausias regioninio identiteto konstravimo medþiaga; identitetui svarbi visø pir- simbolinis elementas – kraðtovaizdis (gamtinë ir ma simbolinë kraðtovaizdþio reikðmë, vis maþiau kultûrinë aplinka, þmonëms turinti kultûrines, sim- priklausanti nuo realiø ryðiø su teritorija; „iðvieti- bolines reikðmes). Kraðtovaizdis ypaè svarbus tiek nimo“ procesuose kraðtovaizdþiai „iðsiveþami“ su etniniø, tiek teritoriniø, tarp jø ir lokaliø, identi- savimi, kartais „prarastø tëvyniø“ kraðtovaizdþiai

9 Hobsbawm E., The Invention of Tradition, Cambridge, 1983, chapter 1. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 197 gali turëti net stipresnæ átakà identitetui negu re- Nusakydami regiono savitumo bruoþus norma- aliø (tai rodo daugelio migrantø, tremtiniø ir pa- tyviniu lygmeniu (2 pav.), Alytaus mokiniai jiems naðiø grupiø identitetø konstravimo patirtis). teikia net kiek didesná svorá negu kitø regionø Mokiniø asmeninis santykis su regiono savi- mokiniai. Bet tiriant, kaip identifikacijos proce- tumà nusakanèiais bruoþais ir simboliais nusako se ðie iðtekliai naudojami, t. y. asmeniná jø san- ðiuos bruoþus kaip galimus simbolinius regioni- tyká su jais, matome didelá skirtumà tarp norma- nio identiteto konstravimo iðteklius. Jø reikðmin- tyvinio simboliniø iðtekliø vaizdinio ir jø gumà mokiniams parodo 3 pieðinio duomenys. naudojimo (3 pav.).

50 47 Gamta ir kraštovaizdis 45 39 40 37 37 Kultûros paminklai 35

30 27 26 Etninë regiono 25 kultûra 25 23 21 20 20 17 16 Áþ y mûs krað to 14 15 þmonës 15 13 13 13 13 11 11 10 9 99 10 7 Þmoniø f izinë 556 6 444 4 išvaizda 5 0 11 0 Lokalûs bruoþai OstifoldasOstfoldas T elemarkas elemarkas Cësis Cësis AlytusAlytus AlytausAlytaus raj.raj. Lazdijø Lazdijø raj.

3 pav. Kurie Jûsø kraðto bruoþai, vietos, simboliai svarbiausi Jums asmeniðkai? (proc.)

Visø ðaliø jaunimui svarbiausias identifikaci- vos, ypaè Alytaus miesto, jaunimas kognityvinia- jos su regionu elementas yra gamta ir kraðtovaiz- me lygmenyje mato daug regiono iðskirtinumo dis. Tiek Lietuvos, tiek kitø ðaliø jaunimo regioni- bruoþø (þino regioninio identiteto „ideologijà“), niam identitetui maþai svarbûs tokie simboliai bet jiems asmeniðkai svarbiø regioninio identite- kaip áþymûs regiono þmonës. Norvegijos jauni- to iðtekliø repertuaras atrodo net kiek skurdesnis mui svarbesnë negu lietuviams etninë kultûra (bet negu kitø ðaliø jaunimo. Jis silpniausiai susijæs su labiau urbanizuotame Ostfolde maþiau), Cësio jau- etnine kultûra, maþai svarbûs ir kultûros simbo- nimui svarbus kultûros paveldas (Cësis pasiþymi liai. Tam átakos galëjo turëti jø tëvø kartos ryðio ypaè gausiu kultûros paveldu), Lietuvos jaunimui su tradicine kultûra praradimas dël staigios urba- lokalios kultûros ypatumai svarbesni kaimo vie- nizacijos (pavyzdþiui, Alytuje þymiai maþiau tovëse (bruoþai, nulemti paties gyvenimo atitin- moksleiviø moka vietos tarmæ negu kituose tir- kamoje teritorijoje ir uþsiëmimo kasdienine veik- tuose regionuose, tarp jø ir kaimiðkuose Lietuvos la). Lietuvos ir Latvijos jaunimas skiriasi nuo rajonuose). Norvegijos jaunimo pagal etninës kultûros svar- Vienas ið stipriausiø socialiniø identitetø iðtek- bà: norvegams ji svarbesnë. Taip pat etninë kul- liø yra grupiø, bendrijø, visuomeniø bendros pra- tûra þymiai svarbesnë Alytaus rajono jaunimui ne- eities istoriniai pasakojimai (naratyvai) – „istorija gu miesto ir Lazdijø. Tai gali bûti susijæ tiek su yra identiteto diskursas“10 . Identitetas – tai, „kas skirtingu urbanizacijos laipsniu, tiek ir su Lazdi- mes esame“, jau pagal apibrëþimà reiðkia tæsti- jø, kaip pasienio rajono, situacija. Tad nors Lietu- numà – „kas buvome, ið kur atsiradome ir pan.“

10 Friedman J., Cultural Identity and Global Process, London: Sage publications, 1996, p. 140. 198 LOKALÛS TYRIMAI

3 2,71 2,7 2,6 2,59 2,47 2,46 2,36 2,5 2,3 2,25 2,29 2,18 2,2 2,23 2,09 2,09 2,04 2,06 1,99 1,93 1,92 1,92 1,96 2 1,81 1,79

1,5

1

0,5

0 OstfordasOstfold T Telemarkelemarkas CesisCësis AlytusAlytus AlytausAlytaus raj.raj. Lazdijø Lazdijø raj.

Ðaliesðalies istorija is torija Regionoregiono istorija istorija Jûsøjûsø ðeimos ðeimos istorija ist. mMiesto, iesto, kaimo kaimo istorija ist.

4 pav. Kiek Jus domina ðios istorijos rûðys? (3 balø skalës vidurkiai: 1 – nedomina, 2 – maþai, 3 – labai domina)

Bet regionø, kitaip negu tautø, riðlûs, dokumen- niniai ir lokalûs, ne regioniniai identitetai, bet jø tuoti, iðreikðti paveikiomis simbolinëmis formo- ir kitø lokalumo rodikliø (minëtø lokaliø kultûros mis (paminklø, literatûros, kino ir pan.) regionø bruoþø – áproèiø, gyvensenos formø, susijusiø su istorijos pasakojimai kol kas nesukurti ir vargu ar kasdiene veikla (3 pav.), svarba mokiniams lei- bus kuriami. Todël, kaip matome ið duomenø (4 dþia manyti, kad lokaliame (kaimo, miesto, mik- pav.), istoriniai iðtekliai stipriau negu regiono grin- rorajono, gatvës ir pan.) lygmenyje yra daug po- dþia moksleiviø tautiná ir ðeimø identitetà, net lo- tencialiø regioninio identiteto iðtekliø. kali (kaimo, miesto) istorija jiems kiek svarbesnë Siekiant patikslinti, kokio tipo kultûriniai bei negu regiono. istoriniai identiteto resursai svarbesni Alytaus re- Tad su regiono praeitimi pagal svarbà konku- giono mokiniams bei koks yra tautinio ir regioni- ruoja visos tirtos istorijos rûðys, ypaè mokiniams nio lygmens simboliø santykis jø vertinimuose, tirta svarbi ðeimø istorija. Ðeimø istorijomis – „maþa- ávairaus tipo tautiniø ir regioniniø simboliø svarba isiais pasakojimais“ daþniausiai grindþiami asme- mokiniams (þr.: 1 lentelæ) 1 lentelë Kurios ið ðiø Lietuvos istoriniø ir kraðtovaizdþio vietø, Jûsø nuomone, yra svarbiausios (jas reikëtø labiausiai saugoti, atkurti, lankyti)? (vertinimø nuo 1 iki 13 vidurkiai: kur 1 – svarbiausia vieta, 13 – maþiausiai svarbi) Alytus Alytaus rajonas Lazdijø rajonas Visi Gedimino pilis 2,39 2,66 2,59 2,55 Gamtos rezervatai 4,67 4,29 4,23 4,4 Senosios baþnyèios 5,97 4,81 5,12 5,3 Auðros vartai Vilniuje 5,41 5,63 4,99 5,34 Valdovø rûmai Vilniuje 5,82 7,07 6,25 6,38 Piliakalniai, alkavietës ir pan. 6,75 6,35 6,73 6,61 Tarpukario nepriklausomybës 7,23 6,46 6,49 6,73 paminklai Kaune Sausio 13-osios aukø 6,35 7,05 7,09 6,83 paminklai Holokausto aukø paminklai 7,23 7,07 7,32 7,2 Èiurlionio paminklas ir 7,53 8,28 7,89 7,9 muziejus Kunigaikðèiø paminklai 8,18 7,77 8,25 8,06 Meèetës, cerkvës, sinagogos 10,16 9,8 10,52 10,16 Paminklas R. Kalantai 10,57 10,03 10,21 10,27 L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 199

Mokiniø atsakymai rodo, kad mokiniø istori- Regioninis identitetas, jo svarba moksleiviams nëje sàmonëje tautinio pasakojimo simboliai ir susijusi ir su bendresnëmis jø nuostatomis kultûri- reikðmës yra svarbesni negu regiono ir ryðys su nio savitumo atþvilgiu (þr.: 2 lentelæ). Lietuvos regionu jø nesureikðmina. Tarp svarbiausiø Lie- jaunimui bûdingesnë negu kitiems globalistinë tuvos kraðtovaizdþio vietø jiems yra Gedimino nuostata, kuriai jie pritaria dvigubai daþniau nei pilis, Auðros vartai, o, pavyzdþiui, su Èiurlioniu Latvijos ir Norvegijos moksleiviai. Regionø kul- susijusios jø regiono vietos jiems nëra svarbios. tûriná bei etniná savitumà labiausiai vertina Nor- Bet kiti du paminklø tipai (esantys nuo antros iki vegijos Telemarko (vietovës su turtingesniu etni- penktos vietos pagal svarbà) – gamtos rezervatai niu – kraðtovaizdþio paveldu, negu Ostfoldas) ir ir senosios baþnyèios – atsiskleidë kaip svarbûs Cësio (Latvija) – irgi gausaus kultûros paveldo re- konstruojant regioniná tapatumà. Abu ðie pamin- giono mokiniai. Ðiuose regionuose tik 35–38 proc. klø tipai stipriai susijæ su teritorija, o gamta ir mokiniø pasisako uþ regioniniø kultûrø „iðtipimà“ kraðtovaizdis, kaip matëme, yra svarbus identi- tautinëje ar supranacionalinëse kultûrose; kitose fikacijos su regionu simbolis. Tikëtina, kad re- tirtose vietovëse ðià nuostatà palaiko maþdaug pu- gioniná identitetà galëtø paremti ir mokiniø isto- së mokiniø. Regiono kultûrinis savitumas ðiek tiek rinëje sàmonëje svarbios nacionalinës istorijos svarbesnis kaimiðkesniø rajonø moksleiviams. Tad elementai ir simboliai, esantys regiono teritori- ir ðis rodiklis rodo, kad urbanizacija menkina et- joje. nokultûrinio paveldo svarbà mokiniams.

2 lentelë Nuostatos kultûrinio savitumo atþvilgiu (proc.) NUOSTATOS Norvegija Norvegija Latvija Lietuva Lietuva Lietuva Ostfoldas Telemarkas Cësis Alytus Alytaus Lazdijø raj. raj. REGIONAI Turime saugoti regiono kultûriná 52 63 65 49 56 49 savitumà Visoje ðalyje turi vyrauti vieninga tautos 33 17 20 25 19 33 kultûra, regioniniai skirtumai nesvarbûs Etniniai, tautiniai ir lokalûs skirtumai 13 11 11 25 25 17 ðiuolaikiniame pasaulyje nyksta ir nëra svarbûs

Nagrinëjant ðiø nuostatø ryðá su regiono savi- pat pastebëtina, kad kultûriniai-simboliniai regio- tumo bruoþø asmenine svarba moksleiviams ið- ninio identiteto iðtekliai kiek skurdesni labiau ur- ryðkëja, kad globalistinë nuostata labiausiai susi- banizuotose vietovëse. Rezultatai leidþia atkreipti jusi su gamtos ir kraðtovaizdþio svarba – kultûriðkai dëmesá ir á vietos tapatumo, vietos bendrijø, „ma- neutraliausiais simboliais. Kultûros paveldo, etni- þøjø tëvyniø“ svarbà tarp regioninio identiteto nës kultûros ir lokalios kultûros svarba jaunimui iðtekliø. Tiesiogiai ðis tapatumas nesutampa su re- susijusi su jø teigiama nuostata regionø kultûrinio gioniniu, bet gali bûti panaudotas já kuriant. Ájungti savitumo atþvilgiu, tad formuojant regioniná iden- á atitinkamas ideologijas ðie lokalûs tapatumai gali titetà tokias nuostatas svarbu ugdyti. iðreikðti ir pasiprieðinimà homogenizacijos tenden- Tirtieji aspektai neapima visø regioninio iden- cijoms. titeto iðtekliø, bet leidþia nusakyti kai kurias ðios identifikacijos ypatybes. Visø trijø ðaliø jaunimas Regioninio identiteto apibrëþtis labiausiai linkæs identifikuotis su savo regiono gamta ir kraðtovaizdþiu, etninis ir kultûrinis bei pagal santyká su „iðore“: regiono istorinis paveldas jø identitetui maþai svarbus, nors vertinimas kitø teritorijø kontekste jie þino ir ðias savo regionø ypatybes. Tirtø iden- Minëta, kad identitetai apibrëþiami pagal tar- titeto iðtekliø svarba tirtose ðalyse ðiek tiek skiria- pusavio skirtingumà ar panaðumà, todël empirið- si. Norvegijos jaunimui, nepaisant globalizacijos kai tirti ir kai kurie regioninio identiteto sanykio poveikiø, kiek svarbesnë negu Lietuvos ir Latvi- su kitais teritoriniais identitetais rodikliai. Regio- jos mokiniams etninë kultûra. Lietuvos jaunimas, ninio identiteto santyká su kitais teritoriniais iden- ypaè kaimo vietoviø, kiek labiau susijæs su loka- titetais atspindi ne tik neutrali savo regiono savi- lia kultûra. Alytaus jaunimo santykis su savo re- tumo, skirtingumo nuo kitø teritorijø apibrëþtis, gionu kiek problemiðkesnis, prieðtaringesnis. Taip bet ir jo teigiamas ar neigiamas vertinimas kitø 200 LOKALÛS TYRIMAI

teritorijø atþvilgiu. Stipriai socialinei identifikaci- vienetais. Tiek individualiame, tiek socialiniame, jai kurti reikalingas teigiamas grupës, bendrijos, su institucijø lygmenyje teritoriniø, kaip ir daugelio kuria identifikuojamasi, vaizdinys. Lengviau iden- kitø identitetø, santykis turi ir galios santykiø for- tifikuojamasi su prestiþiðka bendruomene. Todël ti- mas, pagal kurias vienos teritorijos suvokiamos riant regioninio identiteto formavimosi ypatumus kaip centrai, kitos – kaip periferijos. „Centrø“ ga- kitø teritoriniø identitetø kontekste tirta tiek regio- lia daþniausiai yra simbolinë ir priklauso nuo þmo- ninio identiteto svarba tarp kitø teritoriniø identi- niø vertinimø, jø pripaþinimo ar nepripaþinimo tetø, tiek gyvenimo regione patrauklumas moks- „centrais“. leiviams, iðsamiau atspindintis moksleiviø ðio Regioninio identiteto svarbà mokiniams, lyginant identiteto vertinimà lyginant su kitais teritoriniais su kitais teritoriniais identitetais, atskleidþia 5 pav.

80

70 68 64 63 62 60 60 58 55 57 52 52 50 50 49 48 44 40 41 36 37 30 32 24 26 20 21 17 18 17 19 14 14 13 15 10 11 12 10 10 8 7 0 Ostfoldas Telemarkas Cësis Alytus Alytaus raj. Lazdijø raj.

Savo kaimo, miesto Savo regiono Šalies Skandinavijos, Baltijos reg. Europos Pasaulio

5 pav. Kiekvienas þmogus priklauso daugeliui bendrijø. Kuri ið priklausomybiø Jums svarbesnë? (proc.)

Jaunimo identitetø hierarchijoje kaip svarbiau- to ir kiti „tolstantys erdvëje“ identitetai), nuo jo nu- si daugelyje vietoviø tarpusavyje konkuruoja vie- krypstama tik dël didesnës negu regioninio nacio- tos ir tautinis identitetas, regioninis beveik visur at- nalinio identiteto, svarbos. Tad regioninis identite- siduria treèioje vietoje. Supranacionaliniai tas nëra tarp svarbiausiø teritoriniø identitetø. identitetai svarbûs daug maþiau. Ði seka ið esmës Jaunimo gyvenimo savo regione vertinimas, ly- atitinka „lizdiniø“ identitetø modelá (koncentrinio ginant su gyvenimu kitose teritorijose, atskleidþia rato, kurio centre yra asmeninis, toliau ðeimos, mies- regiono patrauklumà jaunimui (6, 7 pav.).

Gyvenimas mano regione blogesnis, negu...

gyv. didžiuosiuose 90 82 šalies miestuose 76 77 80 73 70 65 67 gyv. kituose šalies 58 57 59 60 53 regionuose 50 47 40 37 gy v. kit ose Ry t ø 28 bei Vidurio Europos 30 šal. 18 18 20 14 11 12 gyv. Vakarø bei 8 10 9 5 10 2 4 Ðiaurës Europos ðal. 0 Ostfolda s Te le m a rka s Cë sis A lytus A lyta us ra j. La zdijø ra j.

6 pav. Lyginamasis gyvenimo savo regione vertinimas (proc.) L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 201

Gyvenimas mano regione yra geresnis negu... 90 gyvenimas 77 didþiuosiuose 80 71 miestuose 70 62 gyvenimas 60 54 kituose ðalies 47 47 50 reg. 40 40 42 37 35 40 34 34 32 29 29 28 28 gyv. kitose Rytø bei 25 25 30 Vidurio Europos 18 19 ðal. 20 11 11 10 gyv. Vakarø bei 0 Ðiaurës Ostfoldas Telemarkas Cësis Alytus Alytaus Lazdijø raj. Europos ðal. raj.

7 pav. Gyvenimas mano regione yra geresnis negu....

Didþiausi skirtumai, lyginant regiono gyveni- tarpinëje pozicijoje tarp Lietuvos ir Norvegijos: gy- mà su gyvenimu kitose vietovëse, yra tarp Norve- venimà savo regione Cësio jaunimas vertina kaip gijos ir pokomunistiniø ðaliø jaunimo. Ðie skirtu- nedaug blogesná, negu didþiøjø ðalies miestø, bet mai neabejotinai atspindi realius gyvenimo prestiþiðkesniais „centrais“ jam yra Vakarø bei Ðiau- kokybës, pragyvenimo lygio, nedarbo ir panaðius rës Europos ðalys. Tad Norvegijos jaunimas turi dau- skirtumus, taèiau turi reikðmës ir jaunimo vertybës giausia iðtekliø konstruoti teigiamam, besiprieði- bei nuostatos. Ið pateiktø duomenø matome, kad nanèiam „centrø“ vyravimui regioniniam lyginamuoju aspektu patraukliausi „centrai“ poko- identitetui, o neigiamas savo regiono vaizdinys ki- munistiniø ðaliø jaunimui yra didieji ðalies miestai tø vietoviø kontekste Lietuvos jaunimui teikia ið- ir Vakarø bei Ðiaurës Europos ðalys, o Norvegijos tekliø konstruoti labiau neigiamà savo regiono iden- jaunimui patrauklûs tik didieji ðalies miestai, bet titetà. Kiti Lietuvos regionai savo patrauklumu daug maþiau. Ið moksleiviø atsakymø savo regio- moksleiviams nekonkuruoja su Alytaus regionais: nà vertinant kaip geresná galima nubrëþti atvirkð- jie vertinami maþdaug taip pat kaip savasis, ir jie èià grafiko formà: Norvegijos jaunimas savo regio- jaunimui nëra gravitacijos centrai. nà vertina kaip „centrà“, kuriame gyventi geriau, Ðá vaizdà sukonkretina ávairiø gyvenimo sri- palyginti su beveik visais vietoviø tipais; Cësis yra èiø regione palyginimas su gyvenimu kitur (8 pav.).

Skirtumai nuo gyvenimo didžiuosiuose miestuose Ekonominëje srityje

76 80 69 70 Kultûros srityje 70 62 60 56 56 58 60 54 46 50 43 42 42 Gyvenimo 38 39 3535 35 34 bûdo,tempo 40 30 33 3232 27 28 30 2426 26 24 26 23 24 19 20 19 21 1715 15 Buities, bûsto, 20 12 10 986 8 infrastruktûros 10 0 Gamtinës aplinkos, ekologijos Geresnis Geresnis Geresnis Blogesnis Blogesnis Blogesnis Nesiskiria Nesiskiria Nesiskiria Norvegija Latvija Lietuva

8 pav. Jei matote skirtumus, kokiose srityse jie reiðkiasi labiausiai? (proc.) 202 LOKALÛS TYRIMAI

Kaip matyti, Alytaus jaunimui regiono gyveni- Ðiuos regiono vertinimus atspindi mokiniø gy- mas neturi prestiþo visose srityse, net gamtinæ ap- venimo planai. Norinèiø po mokyklos dirbti ar mo- linkà ir ekologines sàlygas nemaþa jø dalis laiko kytis regione þymiai daugiau Norvegijoje negu blogesnëmis negu didþiuosiuose Lietuvos mies- Lietuvoje ir Latvijoje. Likti regione ketina: 14 proc. tuose ar Vakarø bei Ðiaurës Europoje. Ir atvirkð- Ostfoldo, 34 proc. Telemarko, 10 proc. Cesio, tik èiai, norvegø moksleiviai gyvenimà savo regione 5–7 proc. Alytaus regiono jaunimo. Absoliuti ke- vertina kaip visais atþvilgiais geresná, regionas tinanèiø iðvykti visø regionø moksleiviø daugu- jiems – prestiþiðka „ásivaizduojama bendruome- ma ketina studijuoti. Tad ketinimai iðvykti ið da- në“. Tarp Latvijos jaunimo tiek pat vertinaèiø re- lies susijæ su universitetiniø studijø regione gionà kaip geresná ir blogesná. Lietuvos jaunimui galimybëmis. Bet ir norintys po mokyklos dirbti regiono gyvenimas atrodo labiausiai besiskiriàs Lietuvos ir Latvijos moksleiviai beveik visi ketina nuo gyvenimo didþiuosiuose miestuose bûtent jau- ieðkoti darbo uþ regiono ribø, lietuviai labiau no- nimui svarbiose kultûros, gyvenimo stiliaus srity- rëtø vykti á uþsiená. se, antroje vietoje – ekonominë sritis. Ið dalies tai Nenoro gyventi regione motyvus atskleidþia gali iðreikðti bendrà „provincialumo“ jausmà, kai atsakymai moksleiviø, kurie nenorëtø gyventi re- viskas, kas yra „èia“, vertinama kaip blogesnës gione ir baigæ studijas (Lietuvoje paþymëjo bent kokybës, ir prieðingai, „centrai“ vertinami teigia- vienà motyvà 71 proc. moksleiviø, Latvijoje – 56 mai. Bet akivaizdus ir regiono siûlomø sàlygø ir proc., Norvegijoje – 36 proc.). galimybiø neatitikimas jaunimo poreikiø.

80 Nëra karjeros 73 galimybiø 70 70 71 Nëra darbo 60 56 55 Nëra galim. 50 realiz. kultûros 47 interesus 44 43 Pragyvenimo 40 4039 37 37 lygis žemesnis už 33 kitø reg. 32 31 30 30 30 29 Pragyvenimo 25 26 25 lygis žemesnis už 24 23 23 24 20 20 didþ. miestø Provincialesnis 14 14 13 13 gyv. 10 11 7666 777 4 Užsienyje 0 daugiau galimybiø Ostfoldas Telemarkas Cësis Alytus Alytaus raj. Lazdijø raj.

9 pav. Nenorinèiøjø ateityje gyventi savo regione mokiniø motyvai (proc. nuo atsakiusiøjø)

Labiausiai skiriasi Norvegijos ir pokomunisti- svarbiausiø ðios ðalies moksleiviø motyvø negy- niø ðaliø jaunimo motyvø struktûra: Norvegijoje venti regione. pagrindiniai iðvykimo motyvai yra karjeros gali- Tad lyginant su kitomis teritorijomis Norvegijos mybiø ieðkojimas ir regiono gyvenimo provincia- jaunimo savo regiono ávaizdis teigiamas, Lietuvo- lumas, o svarbiausi pokomunistiniø ðaliø jaunimo je – neigiamas, Latvijos Cësio jaunimo vertinimas iðvykimo motyvai yra nedarbas ir karjeros gali- yra tarpinëje pozicijoje (tai gali bûti susijæ su tuo, mybiø nebuvimas. Didelis dëmesys darbo ir kar- kad ðis regionas ne visai tipiðkas dël turtingo kul- jeros problemoms ið dalies pagrástas. Kita vertus, tûros paveldo ir intensyvesnio kultûrinio gyveni- toks didelis darbo problemø akcentavimas taip pat mo). Tai sudaro prielaidas Norvegijoje formuotis leidþia tikëtis, kad pradëjus gerëti padëèiai ðioje teigiamam, galinèiam pasiprieðinti homogenizuo- srityje gali pradëti gerëti ir regiono prestiþas tarp janèiai „centrø“ átakai regioniniam identitetui. O jaunimo. Bet kultûros, gyvenimo stiliaus, provin- Lietuvoje ir ið dalies Latvijoje regionas vertina- cialumo problema taip pat iðlieka svarbi ir iðspren- mas neigiamai kitø „gravitacijos centrø“ atþvil- dusiose nedarbo problemas ðalyse – tà rodo Nor- giu. Tai sudaro prielaidas formuotis veikiau nei- vegijos pavyzdys, kur provincialumas yra vienas giamam alytiðkiø regioniniam identitetui, o Cësio L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 203 jaunimo vertinimai teikia prielaidø formuotis tiek regioniniam identitetui. Bet kultûriniai-istoriniai teigiamam, tiek neigiamam regioniniam identi- iðtekliai iðlieka ir pasikeitus „gravitacijos“ kryp- tetui. èiai – neigiamam lyginamajam regiono vertini- mui, gali bûti suaktualinti kuriant stipresná regio- Iðvados niná ar vietos identitetà. Empiriniai duomenys atskleidë, kad regioni- nis identitetas visose ðalyse nëra tarp stipriausiø Summary teritoriniø identitetø, bet yra nemaþa jaunimui ak- Youth Regional Identity Construction tualiø simboliniø iðtekliø jam konstruoti. Visose Resources: Comparative Analysis ðalyse jaunimui labai svarbiø sinboliniø iðtekliø (Latvia, Lithuania, Norway) teikia gamta ir kraðtovaizdis, ið dalies lokalus is- torinis paveldas (ðeimø istorijos ir pan.). Tarp kitø The symbolic (cultural, historical, etc.) iðtekliø Norvegijoje kiek svarbesnë etninë kultû- resources of youth regional identity construction ra, Lietuvoje – lokalus „ásiðaknijimas“, ryðys su are analysed in comparative perspective. The main vieta, Latvijos Cësio regione – kultûros paveldas. task of the empirical quantitative research was to Visose ðalyse „vidiniai“, nusakantys regiono sa- investigate the relevance for three Baltic countries vitumà regioninio identiteto iðtekliai kiek skurdesni (Latvia, Lithuania, Norway) region’s youth of the labiau urbanizuotose vietovëse (èia maþiau svar- various regional identity construction resources. bûs etnokultûriniai iðtekliai). Bet kai kuriø ið jø – The study reveals importance of such resources as kultûros paveldo, kraðtovaizdþio svarba maþai pri- landscape for all countries’ youth regional identity klauso nuo urbanizacijos laipsnio. construction as well as different importance of Pagrindinis Norvegijos ir pokomunistiniø ðaliø ethnic culture, local “rooots”, cultural and regioninio identiteto formavimosi skirtumas atsi- historical heritage for different countries’ youth. skleidþia vertinant regionà lyginamuoju poþiûriu. Norwegian youth has stronger than other two Lyginant su kitomis teritorijomis, Norvegijos jau- countries students positive resources to develop nimo savo regiono ávaizdis teigiamas, Lietuvos – „resistance“ regional identity against pressure of neigiamas, Latvijos Cësio jaunimas yra kai ku- the „centers“ and „settled“ attitude towards their riais atþvilgiais tarpinëje pozicijoje. Tai sudaro region, while the negative image of their region prielaidas Norvegijoje formuotis teigiamam, ga- in the context of “center–periphery” relations by linèiam pasiprieðinti homogenizuojanèiai „cen- Lithuanian and partialy Latvian youth can be a trø“ átakai regioniniam identitetui. Lietuvoje ir ið resource for mostly negative regional identity dalies Latvijoje, nepaisant gana gausiø ir moki- construction. niams svarbiø simboliniø regioninio identiteto ið- Key words: regional identity; identity con- tekliø, yra prielaidø formuotis veikiau neigiamam struction; symbolic resources of identity; youth. 204 LOKALÛS TYRIMAI

LOKALINIØ JAUNIMO GRUPIØ KOMUNIKACINIØ YPATUMØ LYGINAMASIS TARPTAUTINIS TYRIMAS Viktorija Þilinskaitë

Socialiniø tyrimø institutas, Saltoniðkiø g. 58, LT–08105 Vilnius El. paðtas: [email protected] Santrauka

Straipsnyje analizuojami lokaliniø jaunimo reikðmingø aiðkinimø, nuo taip vykstanèio pasau- grupiø komunikaciniai ypatumai. Remiamasi me- lio „prasmës kûrimo““3 . dþiaga, surinkta 2003 m., atliekant tarptautiná ly- Besimokanèio jaunimo identiteto formavimuisi ginamàjá baigiamøjø klasiø moksleiviø tyrimà pa- daugiausiai átakos turi tëvai ir mokykla. Tëvai per- gal PIPE projektà1 . Identifikacija su lokalinëmis duoda tradicijas, tuo palaikydami identiteto kon- jaunimo grupëmis panaðiai iðreikðta visuose tir- tinuumà. Mokykla, kaip socializacijos veiksniø tuose regionuose, taèiau komunikaciniø preferen- visuma, apimanti tëvus, bendraamþius, bendra- cijø analizë rodo, kad norvegai elektroniniam ben- mokslius, mokyklines ir tarpmokyklines organi- dravimui daþniau renkasi savo vietovës jaunimà zacijas, formuoja lokalinæ jaunimo kultûrà. Nors nei lietuviai ar latviai, kuriems ádomiau bendrau- ir nebûtinai bûdama ið esmës skirtinga nuo ben- ti su kitø vietoviø savo ðalies jaunimu. Interneto drosios kultûros, ji turi savø bruoþø. narðymo áproèiø ir temø pasirinkimo skirtumai ro- Nors lokalinis identitetas pirmiausia nurodo á do lokaliniø jaunimo grupiø ypatumø skirtumus. tradicijø tæstinumà, ðiuolaikinës technologijos me- Raktaþodþiai: komunikacija; vertybinës nuo- ta iððûká nusistovëjusioms struktûroms ir identite- statos; lokalinis identitetas. tui. Pasaulinë technologijø paþanga kuria naujus supratimus apie asmeniná identitetà, kas suteikia Ávadas naujø aspektø lokaliniam identitetui. Technolo- gijø naudojimo ypatumø skirtumai leidþia plaèiau Komunikacija formuojantis apraðyti ðiuolaikiná jaunimo identitetà. Ðis straips- jaunimo identitetui nis analizuoja lokaliniø jaunimo grupiø komuni- Atliekant lokalinius tyrimus analizuojama lo- kacinius ypatumus, kurie parodo kanalus, kuriais kalinë kultûra ir medþiaga, kuri gali bûti naudo- gaunama identiteto konstravimo medþiaga, ir at- jama konstruojant vietos identitetà. Pastaruoju me- spindi interesø ratà. Technologijø (pvz., namø pra- tu kultûra pradëta nagrinëti ne mëginant deðifruoti mogø, interneto) plëtra kaip „gyvø“ kultûriniø ren- 4 kultûros artefaktø turiná, bet analizuojant kultûros giniø konkurentas sukuria laisvalaikio praleidimo kûrimà(-si) ir reprodukavimà(-si), sklaidos bûdus alternatyvas, kas savo ruoþtu silpnina teritorines ir kanalus. Ðia nuostata remiasi dauguma ðiandie- bendruomenes. Elektroninës komunikacijos prie- niniø kultûros tyrinëtojø. Toks poþiûris susijæs su monës turi globalizuojantá poveiká. Elektroninës pozicija Stuarto Hallo, kuris laikomas vienu ið reikð- þiniasklaidos ir lokalios kultûros, siûlanèios inter- mingiausiø kultûros tyrinëtojø, atkreipusiø dëme- neto informacijos ir naudojimosi juo bûdø inter- sá á kultûros sàsajas su socialiniais procesais, po- pretacijas, formuoja jaunimo identitetà pasaulio kyèiais bei identitetu2 . Jis teigia, kad „kultûra yra bei vietos kontinuume, apimdamos ir kitais bû- ne tiek dalykø – romanø ir paveikslø ar televizijos dais nepaþintus socialinius pasaulius, turinèius skir- programø ir komiksø – talpykla, kiek procesas, tumø nuo konkreèios vietos „gyvenamojo pasau- praktikø visuma. Pirmiausia kultûra yra reikðmiø lio“. kûrimas ir mainai – „reikðmës suteikimas ir perë- Lokalinës jaunimo subkultûros bruoþus atsklei- mimas“ tarp grupës ar visuomenës nariø. Taigi kul- dþia vertybinës nuostatos, pasireiðkianèios per ko- tûra priklauso nuo jos dalyviø supanèiø dalykø munikacinius interesus bei temas. „Nuostata yra

1 http://www.pipeproject.no. 2 Rose G., Visual Methodologies, London: SAGE Publications, 2001, p. 5. 3 Hall S., Introduction, Representation: Cultural Representations and Signifying Practices, ed. S. Hall, London: Sage Publications, 1997, p. 2. 4 DiMaggio P., Mukhtar T., Arts Participation as Cultural Capital in the United States, 1982–2002: Signs of Decline? Poetics, 2004 February, no 32, p. 169–194, p. 169. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 205 vertinamoji bûsena tarp konkreèiø stimulø bei at- toli esanèiais þmonëmis internetas yra neigiamai sako á juos grupiø“5 . Nuostatos yra „kompleksinës vertinamas, nes kuria virtualià tikrovæ, kuri per- sistemos, apimanèios þmogaus ásitikinimus apie keliama á vartotojø kasdiená gyvenimà ir iðkrei- dalykus, jø jausmø dalykø atþvilgiu bei elgesio pia jø pasaulio sampratà. Identifikacija su realia tendencijas tø dalykø atþvilgiu“6 . „Paprastai nuo- ar virtualia grupe parodo jaunimo bendrumà vie- statos abstrakèiø dalykø atþvilgiu vadinamos ver- tos ir pasaulio kontinuume. tybinëmis orientacijomis“7 . Jaunimo vertybinës Bendri interesai yra esminis dalykas tiek ra- nuostatos paprastai formuojasi ne per jø tiesiogi- cionaliai, tiek ir emociðkai identifikuojantis su gru- næ patirtá, o perimant tëvø ar kitø jiems svarbiø pe, ypaè jaunimui. Tirtø regionø jaunimas teigia, þmoniø patirtá. Vertybinës nuostatos nebûtinai le- kad daugiausiai bendrø interesø turi su savo regio- mia atitinkamà elgesá. Jos parodo bendruomenei no jaunimu. Nors ávairiuose regionuose skirtumai bûdingus stereotipus ir pasaulëþiûrà. yra reikðmingi, visur ne maþiau kaip pusë apklaustø Tyrimo tikslas – lokaliniø jaunimo grupiø ypa- moksleiviø teigë turá daugiausiai bendrø interesø tumø analizë remiantis komunikacinëmis prefe- su regiono jaunimu, o su savo ðalies jaunimu ne rencijomis. daugiau kaip treèdalis, su jaunimu ið kitø ðaliø – Tyrimo objektas – lokaliniø jaunimo grupiø ko- ne daugiau kaip deðimtadalis. Identifikavimasis munikaciniai ypatumai8 . turint bendrus interesus iðlieka net ir tuomet, kai Problemos iðtirtumo laipsnis. Nors pastaruoju þmonës palieka konkreèias vietoves. metu nemaþai raðoma apie interneto vartojimà, Svarbus identifikaciniø procesø apraðomasis as- jis nebuvo analizuojamas kaip lokalinës(-iø) gru- pektas yra preferencinë bendravimo grupë. Tie- pës(-iø) ypatumas(-ai). Regioninis identitetas yra sioginio bendravimo pasirinkimas bendrus intere- nemaþai analizuojamas per sàsajas su istorija ar sus turinèio jaunimo paieðkai yra palanki situacija kultûriniu identitetu ir kapitalu, taèiau kol kas in- regioniniam identitetui formuotis ir stiprëti. Pasto- terneto vartojimo ypatumai nebuvo naudojami vie- vios bendravimo grupës yra svarbus identiteto for- tos bendruomenës bruoþams apraðyti. mavimosi veiksnys. Tyrimo metodas – baigiamøjø klasiø mokslei- Alternatyvus identiteto nustatymo klausimas viø elektroninës komunikacijos preferencijø bei buvo orientuotas á emociná identiteto aspektà. Jau- interneto narðymo áproèiø lyginamoji tarptautinë nimo buvo klausiama, su kuo jiems labiausiai pa- analizë. tinka (patiktø) bendrauti interneto pokalbiø sve- tainëse. Tik Cësio ir Lazdijø regionuose jaunimas Dëstymas daþniausiai nurodë savo ðalies jaunimà. Kitø tirtø regionø jaunimas daþniausiai rinkosi viso pasau- Elektroninë komunikacija ir lio jaunimà. Stipriausiai identiteto su vieta emo- identifikavimasis su lokalinëmis cinis aspektas pasireiðkë tirtuose Norvegijos re- jaunimo grupëmis gionuose – apie penktadalis Ostfolde ir Telemarke apklaustø moksleiviø teigë, kad interneto pokal- Elektroninë komunikacija tampa visuotinu biø svetainëse jie labiausiai nori bendrauti su sa- ðiuolaikinio pasaulio bruoþu. Jaunimas yra labiau- vo regiono jaunimu. Savo regiono jaunimas ten siai iðradimais besidominti amþiaus grupë, jie dau- buvo pasirenkamas kaip antras pagal daþnumà po giau nei kitø amþiaus grupiø atstovai naudojasi nekonkretizuoto atsakymo varianto „viso pasau- ávairiomis interneto siûlomomis bendravimo for- lio jaunimas“. Lietuvos ir Latvijos moksleiviai daþ- momis. Nuo pat interneto atsiradimo ir ypaè dël niau nori bendrauti su savo ðalies nei su savo re- galimybës internetu bendrauti su viso pasaulio giono jaunimu. þmonëmis jis tapo prieðtaringai vertinamu socia- Apibendrinant bendravimo preferencijas reikia lizacijos veiksniu. pastebëti, kad racionalus (kognityvinis) identifi- Dël internete pateikiamos informacijos gau- kavimasis su lokalinëmis jaunimo grupëmis yra sos ávairiomis temomis ir galimybës bendrauti su panaðiai iðreikðtas visuose tirtuose regionuose.

5 Eagly A. H. and Chaiken S., The Psychology of Attitudes, Orlando: Harcourt Brace Jovanovich College Publishers, 1993, p. 3. 6 Ajzen I., Fishbein M., Understanding Attitudes and Predicting Social Behavior, Englewood Cliffs, New Jersey: Prentice- Hall, 1980, p. 19. 7 Eagly A. H., Chaiken S., The Psychology of Attitudes, Orlando: Harcourt Brace Jovanovich College Publishers, 1993, p. 5. 8 Analizuojant lokaliniø jaunimo grupiø komunikacinius ypatumus remiamasi medþiaga, surinkta 2003 m., atliekant tarptautiná lyginamàjá baigiamøjø klasiø moksleiviø tyrimà pagal PIPE projektà. Apklausos vyko Lietuvoje, Latvijoje ir Norvegijoje. Apklausta 858 moksleiviai: Ostfolde – 134 respondentai, Telelmarke – 141, Cësyje – 133, Alytaus mieste, Alytaus ir Lazdijø regionuose – po 150 respondentø. 206 LOKALÛS TYRIMAI

Emocinis identifikavimasis per bendravimo gru- interesø grupës gali skirtis nuo bendravimo rato. piø interneto pokalbiø svetainëse preferencijas ro- Elektroninio susiraðinëjimo grupës, nustatomos pa- do Norvegijos jaunimo lokaliná identitetà esant gal vartojamas kalbas, nesutampa nei su bendrø stipresná nei Lietuvos ar Latvijos. interesø grupëmis, nei su pasirinktu geriausiu bû- Internetas teikia dvi bendravimo formas: elek- du surasti daugiausiai bendrø interesø turintá jau- troniná paðtà ir bendravimà interneto pokalbiø sve- nimà. Kalbø vartojimo susiraðinëjant elektroniniu tainëse. Elektroninis susiraðinëjimas susijæs su pa- bûdu skirtumai tarp regionø yra didesni, nei iðvar- stovesniais bendravimo ryðiais, o interneto dijant daugiausiai bendrø interesø turinèias gru- pokalbiø svetainës formuoja santykinai daþniau pes. besikeièianèias bendruomenes. Nors dalis pokal- Interneto pokalbiø svetainëse Lietuvos ir Lat- biø svetainiø organizuoja susitikimus, daugelis dis- vijos moksleiviai bendrauja daþniau nei Norvegi- kusijø dalyviø tiesiogiai niekada nesutinka þmo- jos. Nors dalyvavimas diskusijose internete gali niø, su kuriais jose bendrauja. Bendravimo bûti áprotis, naujos paþinties paieðka, daþnai jis poreikiai ir temos gali skirtis. Identitetà apibrë- kyla ið tiesioginio bendravimo su tuos paèius in- þianèios bendravimo grupës gali bûti nustatomos teresus turinèiais þmonëmis stygiaus. per elektroninio paðto naudojimà ir interneto po- Bendravimo interneto pokalbiø svetainëse skir- kalbiø svetainiø lankymà. tumai rodo, kad daugiausiai bendrø interesø ran- Naudojimosi elektroniniu paðtu áproèiai reikð- dama su kalbanèiaisiais ta paèia kalba. Dalyva- mingai skiriasi tarp ðaliø. Daug didesnë Norvegi- vimo interneto pokalbiø svetainëse skirtumai jos jaunimo dalis susiraðinëja tik uþsienio kalbo- parodo lokaliniø jaunimo grupiø identiteto ypaty- mis. Lietuvos jaunimas daþniausiai susiraðinëja bes. Alytaus miesto jaunimas ið kitø tirtø Lietuvos tik lietuviø kalba. Daug daugiau norvegø ir latviø imèiø reikðmingai iðsiskiria uþsienio kalbø varto- nurodë susiraðinëjantys tiek uþsienio, tiek ir na- jimu bendraujant interneto pokalbiø svetainëse. cionaline kalba. Skirtumai rodo santykiná tirtø Lie- Lietuvos moksleiviams interneto pokalbiø svetai- tuvos regionø jaunimo kultûros uþdarumà. Tele- nës yra patrauklesnë bendravimo forma nei nor- marko jaunimo bendravimo interesai – tautiniø ir vegams. Tik ketvirtadalis apklaustø Lietuvos moks- tarptautiniø kombinacija, Ostfoldo jaunimo loka- leiviø nebendrauja interneto pokalbiø svetainëse, linis identitetas atviriausias. o tokia bendravimo forma nëra patraukli beveik Elektroninio paðto naudojimo tendencijos në- pusei apklaustø norvegø. Dauguma Lietuvos ir Lat- ra vienodos visuose regionuose. Lietuvos ir Latvi- vijos moksleiviø, lankantys interneto pokalbiø jos jaunimas, teigiantis, kad daugiausiai bendrø svetaines, pirmenybæ teikia bendravimui gimtàja interesø turi su savo regiono jaunimu, daþniausiai kalba. susiraðinëja nacionaline kalba; Ostfoldo jaunimas Elektroninio bendravimo skirtumai rodo loka- susiraðinëjimui daþniau pasirenka uþsienio kabà; liniø grupiø bruoþø skirtumus. Nors tai ir nereiðkia Telemarko jaunimas, teigiantis, kad daugiausiai lokalinio identiteto savaime, jaunimo identitetas bendrø interesø turi su savo regiono jaunimu, daþ- skirtinguose regionuose rodo galimybes ir bûdus niausiai þymëjo, jog elektroniniam susiraðinëji- stiprinti lokaliná identitetà. Panaðûs atsakymø apie mui vartoja tiek nacionalinæ, tiek ir uþsienio kal- daugiausiai bendrø interesø turinèias grupes pasi- bas. skirstymai su skirtingais preferenciniø bendravi- Á savo ðalies jaunimà orientuotas Lietuvos jau- mo grupiø pasiskirstymais rodo identiteto ypatu- nimas daþniausiai nurodë, jog vartoja lietuviø kal- mus. Lietuvos jaunimas renkasi greitesná ir bà. Á savo ðalies jaunimà orientuotas Telemarko ir emocionalesná bendravimà interneto pokalbiø sve- Cësio jaunimas daþniausiai teigë susiraðinëjan- tainëse, o norvegams bûdingesnis bendravimas tys ir nacionaline, ir uþsienio kalbomis. Ostfoldo elektroniniu paðtu, nes jis paprastai yra pastoves- jaunimas daþniau uþ kitus þymëjo susiraðinëjimui nis uþ interneto pokalbiø svetainiø lankytojø ratà. vartojantis uþsienio kalbà neatsiþvelgiant á pasi- rinktà bendrø interesø grupæ (72 proc.). Apie du Interneto vartojimo interesai ir treèdalius Telemarko ir apie treèdalis apklaustø Lietuvos moksleiviø susiraðinëja arba pageidautø aspektai susiraðinëti uþsienio kalbomis. Norvegijos jauni- Internetiniai interesai parodo lokaliniø jauni- mas, turintis daugiausiai bendrø interesø su kitø mo grupiø ypatumus. Bendravimo grupës nurodo ðaliø jaunimu, daþniausiai þymëjo, jog susiraði- identitetà su realiomis ar ásivaizduojamomis ben- nëdami vartoja uþsienio kalbà, o kitø regionø jau- druomenëmis, dominanèios temos – identifikaci- nimas nurodë vartojæs tiek nacionalinæ, tiek ir uþ- nës grupës bruoþas. Internetas yra daugiausiai in- sienio kalbas. Tai rodo, kad ásivaizduojamos formacijos pateikiantis þiniø ðaltinis, leidþiantis L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 207 vartotojui paèiam ieðkoti já dominanèios informa- macijos apie masinës kultûros produkcijà ieðkàs cijos ir bûti nepriklausomam nuo informacijos ðal- puslapiuose nacionaline kalba, Norvegijos jauni- tiniø laiko tinklelio. Dël ðios prieþasties interneto mas – uþsienio/tarptautiniuose puslapiuose, ku- narðymo prioritetai labiausiai atspindi narðanèio- riems paprastai bûdinga informacija „ið pirmø lû- jo nuostatas ir interesus. Interesai studijø, politi- pø“. Uþsienio kalbø mokëjimo lygis vargu ar gali kos ir laisvalaikio srityse rodo regionø iðdëstymà bûti paaiðkinimas, tuo labiau kad Norvegijoje ty- vietovës – pasaulio skalëje, skirtumai rodo loka- rimo anketos buvo pildomos anglø kalbos pamo- liniø jaunimo grupiø ypatumus. kø metu, mokytojams klausimynus verèiant á nor- Iðsilavinimas yra vienas svarbiausiø visuome- vegø kalbà. Interneto puslapiø pasirinkimas labiau nës apraðymo aspektø. Iðsilavinimo interesai ir ga- atspindi narðymo áproèius, o ne kalbø mokëjimà. limybës parodo jaunimo integracines galimybes Nors tiek kino, tiek ir muzikos industrija yra ateityje. Lietuvos ir Latvijos respondentø intere- globaliai orientuota, dël maþesniø gamybos kað- sai mokslo srityje yra orientuoti á savo ðalá labiau tø muzika daþniau yra gaminama ir atliekama na- nei norvegø. Tokie skirtumai rodo Lietuvos ir Lat- cionaliniame lygmenyje. Dainininko sëkmës prie- vijos jaunimo identitetà esant periferiná pasaulio þasèiø regione, ðalyje ir pasaulyje ávardijimas kontekste. Tai rodo jø lokaliná identitetà esant pe- leidþia plaèiau paanalizuoti informacijos prefe- riferiná taip pat. Edukaciniai Alytaus miesto jau- rencijas ðioje srityje. Ostfoldo jaunimo poþiûriu nimo interesai rodo juos esant labiau savimi pa- visuose lygmenyse su ryðkia persvara geras balsas sitikinèius nei kitø tirtø Lietuvos regionø jaunimo. ávardijamas kaip svarbiausia atlikëjo sëkmës cha- Pasitikëjimas savimi iðsilavinimo srityje yra susi- rakteristika. Telemarko respondentø atsakymams jæs su identiteto, ypaè vietinio, traktavimu. Kaip bûdinga didesnë dispersija. Tik sëkmei regione su pirmosios PIPE konferencijos Alytuje metu, daly- reikðmingu atotrûkiu nuo kitø bruoþø jie kaip pa- je darbo grupiø dalyvaujantis jaunimas teigë, jog grindiná bruoþà priskyrë gerà balsà. Beveik vieno- jiems nepatinka stereotipai, kurie yra jø ávaizdþio dai daþnai nacionaliniame lygmenyje paþymëti kitø regionø jaunimui pagrindas. Lokalinis iden- geras balsas ir graþi iðvaizda, pasaulio lygmeny- titetas gali bûti pasididþiavimo ir negatyvaus sa- je – graþi iðvaizda ir geri dainø tekstai. Latvijos væs priskyrimo pagrindas. Edukaciniai interesai ro- jaunimas nedideliu skirtumu daþniausiai þymëjo do norvegus esant labiau savimi pasitikinèius ir gerà balsà ir dainø tekstus visuose lygmenyse. Lie- pozityviai save priskirianèius regionui, kai Lietu- tuviø jaunimas gerus dainø tekstus þymëjo þymiai vos ir Latvijos tirtas jaunimas save regionams pri- didesniu daþniu nei norvegai. Jie buvo antroje vie- skiria santykinai negatyviai. toje po graþios iðorës nacionaliniame lygmenyje, Politiniai ir ekonominiai interesai parodo re- po gero balso pasaulio ir regiono lygmenyje. Orien- giono vietà pasaulio kontekste. Kaip edukaciniø tacija á teksto reikðmæ muzikoje auga kartu su pus- interesø atþvilgiu, Lietuvos ir Latvijos jaunimas lapiø nacionaline kalba naudojimu muzikos in- daþniau informacijos apie politikà ieðko ðalies nei formacijos paieðkoms. uþsienio interneto puslapiuose. Laisvalaikis ir spor- Mada yra platesnës orientacijos á masinës kul- tas gali padëti kurti vietinës politikos strategijas tûros produkcijà dalis. Kinas, muzika, mada ir su lokaliniam identitetui stiprinti. Nors Norvegija, ðiomis sritimis susijæ þmonës yra masinës kultûros ypaè Telemarkas, yra garsûs pasaulyje þiemos dëmesio centre, susijæ tarpusavyje bei yra nuolat sportu, ypaè slidinëjimu, jaunimo pasirinkti atsa- þiniasklaidos stebimi. Latvijos ir Lietuvos jauni- kymø variantai nerodo sportà esant svarbø Norve- mas daþniau ieðko informacijos apie menà apskri- gijos jaunimo lokaliniø grupiø bruoþà. Net jei jie tai nei norvegai. Latvijos Cësio regionas garsus gali laisvalaiká leisti sportuodami, tai nëra svar- meno sritimi ir ið regiono kilusiais garsiais meni- bus jø identiteto bruoþas. Orientacija á sportà yra ninkais; Dzûkija – liaudies dainomis ir melodijo- daug ryðkesnis Lietuvos ir Latvijos jaunimo bruo- mis. Kultûrinë ir kûrybinë regionø istorija lemia þas. jaunimo interesus ir yra lokaliniø jaunimo grupiø Ðiuolaikinë pasaulio ekonomika ir komercija identiteto struktûros dalis. ágalina greità kultûrinës produkcijos sklaidà net ir Identitetas per pasirinktas interesø sritis, ypaè labiausiai nutolusiuose pasaulio kampeliuose. Ofi- per srièiø þymëjimà kaip neádomiø, tokiø kurioms cialûs gamintojø ir atlikëjø internetiniai puslapiai, informacija neieðkoma, leidþia prieiti prie iðvadø anonsuojantys ir skelbiantys apie naujus gaminius, apie technologijø naudojimà ieðkant informaci- leidþia publikai greitai susipaþinti su naujieno- jos. Labiausiai regionuose, net ir ðaliø viduje, ski- mis. Nepaisant to, yra nemaþi skirtumai internete riasi poþiûris á muzikà ir kinà. Kitø interesø srièiø ieðkant informacijos apie masinës kultûros produk- atþvilgiu Lietuvos jaunimas atsakymo variantà cijà. Lietuvos ir Latvijos jaunimas nurodë infor- „nesidomiu, neieðkau“ þymëjo daug reèiau. Dël 208 LOKALÛS TYRIMAI

atsakymø „daþniai“ daugelio srièiø atþvilgiu Lat- niau nei latviai domisi politika ir ekonomika; daþ- vijos jaunimas uþëmë tarpinæ pozicijà tarp lietu- niau uþ latvius ir norvegus vertina mokyklinæ in- viø ir norvegø. Ið visø regionø maþiausiai nesido- formacijà, informacijà apie aukðtàjá mokslà, me- minèiø politika ir ekonomika bei daugiausiai nà, sportà ir sportininkus. nesidominèiø kinu ir mada yra tarp latviø. Dominanèios temos apibûdina lokalines jau- Summary nimo grupes. Mokykla, prieðingai nei ðeima, for- muojanti identitetà su vietove, perduoda tautinæ International Comparative Research of kultûrà, o internetas – tarptautinæ. Silpnesnis re- Communicational Peculiarities of Local gioninis identitetas koreliuoja su daþnesniu inter- Youth Groups neto kaip informacijos ðaltinio vartojimu. The article analyses communicational peculiarities of local youth groups. Internet Iðvados: browsing distinguishes youth from other age-groups. 1. Apibendrinant bendravimo preferencijas rei- The Internet supplies much more information than kia pastebëti, kad racionalus (kognityvinis) iden- other mass media and allows independent from tifikavimasis su lokalinëmis jaunimo grupëmis yra screen time information search. For this reason panaðiai iðreikðtas visuose tirtuose regionuose. Internet browsing habits represent attitudes and Emocinis identifikavimasis per bendravimo gru- interests more than other media using habirs. The piø interneto pokalbiø svetainëse preferencijas ro- analysis is based on PIPE project9 financed do Norvegijos jaunimo lokaliná identitetà esant international comparative research of regional stipresná nei Lietuvos ar Latvijos. identity of pupils of two finishing grades from 2. Naudojimosi elektroniniu paðtu áproèiai Ostfold and Telemark regions in Norway, Cesis reikðmingai skiriasi tarp ðaliø. Daug didesnë Nor- region in Latvia, and Alytus town, Alytus and vegijos jaunimo dalis susiraðinëja tik uþsienio kal- Lazdijai regions in Lithuania. bomis. Lietuvos jaunimas daþniausiai susiraðinë- Indentification with local groups in all the ja tik lietuviø kalba. Daug daugiau norvegø ir researched regions is similar, although analysis of latviø nurodë susiraðinëjantys tiek uþsienio, tiek communicational preferencies shows, that of ir nacionaline kalba. electronic communication – e-mail and IRC – 3. Ásivaizduojamos interesø grupës gali skirtis Norwegian pupils prefer youth from their regions nuo bendravimo rato. Elektroninio susiraðinëjimo much more frequently than their Lithuanian and grupës, nustatomos pagal vartojamas kalbas, ne- Latvian peers that are more interested in sutampa nei su bendrø interesø grupëmis, nei su communication with youth from other regions of pasirinktu geriausiu bûdu surasti daugiausiai ben- their countries. drø interesø turintá jaunimà. Internet browsing habits reflect value attitudes 4. Lietuvos jaunimas renkasi greitesná ir emo- and identities and differ in the researched regions. cionalesná bendravimà interneto pokalbiø svetai- Norwegian pupils much more frequently prefer nëse, o norvegams bûdingesnis bendravimas elek- foreign Internet sites for information on different troniniu paðtu. Toks bendravimas paprastai yra topics. Lithuanians less frequently than Norwegians, pastovesnis uþ interneto pokalbiø svetainiø lan- but more frequently than Latvians are interested in kytojø ratà. information about politics and economics; more 5. Interneto narðymo ypatumai, atspindintys frequently than Latvians and Norwegians browse vertybines nuostatas, skiriasi tirtuose regionuose. for information on school subjects, universities, art, Norvegijos baigiamøjø klasiø moksleiviai labiau sports and sports(wo)men. vertina uþsienietiðkus / tarptautinius interneto pus- Key words: communication; value attitudes; lapius informacijos ávairiomis temomis paieðkai. local identity. 6. Lietuviai reèiau nei norvegai, taèiau daþ-

9 http://www.pipeproject.no. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 209

KLAIPËDOS KRAÐTO AUKÐTAIÈIAI: BENDRUOMENIØ SÀVEIKOS KALBINIS ASPEKTAS Daiva Vaiðnienë

Vilniaus pedagoginis universitetas, T. Ðevèenkos g. 31, LT–03111 Vilnius Lietuviø kalbos institutas, Vileiðio g. 5, LT–10308 Vilnius Santrauka Vienas ið reikðmingiausiø nedidelæ vietinæ ben- Ne tik skirtingos kalbos, bet ir tarmës, kaip sa- druomenæ jungianèiø poþymiø yra vietinës ðnek- varankiðkos kalbos sistemos, veikia viena kità. Ðie tos, geriausiai atspindinèios kultûriná savitumà, var- pokyèiai paprastai ne tokie intensyvûs, taèiau ne tojimas. Ðnektos, kaip kalbos sistemos, kitimas yra maþiau svarbûs. Pavienës stipresnës (dominuojan- neatsiejamas nuo regiono ypatumø, sociopoliti- èios) tarmës ypatybës gali gana toli ásikverbti á niø aplinkybiø bei paèios bendruomenës istorinës kaimyninës tarmës plotà ir netgi turëti átakos vie- raidos. Klaipëdos kraðte susiduria dvi bendruome- tos bendruomenës tapatumo raiðkai2 . niø grupës: iðlikusi ne tokia gausi vietiniø gyven- Ðiame straipsnyje aptariamas Klaipëdos krað- tojø bendruomenë ir daug didesnë naujøjø gyven- to pietrytinis plotas yra ádomus abiem – ir kalbø, tojø bendruomenë. Senosios bendruomenës ir tarmiø sàveikos – aspektais. Pirma, èia ilgà lai- pagrindiniai tapatumo poþymiai – kalba, religija kà gyvavo ið esmës dvikalbë – lietuviø ir vokieèiø ir ið dalies tapatinimasis su vokieèiø kultûra. kalbø – bendruomenë, kurioje dominuojanti po- Straipsnyje aptariama, koká poveiká ðie veiksniai zicija teko vokieèiø kalbai. Po Antrojo pasaulinio galëjæ turëti dabartinei tarminei Klaipëdos kraðto karo dalis ðios bendruomenës atsidûrë „svetimo- aukðtaièiø ðnektø diferenciacijai. je“ kalbinëje aplinkoje, kurià sukûrë ið kitø Lie- Raktaþodþiai: Klaipëdos kraðto aukðtaièiai; et- tuvos regionø persikëlæ þmonës, kalbëjæ ávairio- ninis tapatumas; periferinë tarmë; tarminë dife- mis aukðtaièiø ir þemaièiø patarmëmis. Antra, dël renciacija; tarmës ypatybës. Klaipëdos kraðto ekonominiø kontaktø su Lietu- vos Respublikos pasienio regionais ir migracijos Ávadas buvo neiðvengta kai kuriø tarminiø (ypaè þemai- èiø tarmës3 ) ypatybiø sklaidos, kuri taip pat turëjo Vienas ið reikðmingiausiø nedidelæ vietinæ ben- átakos dabartinei Klaipëdos kraðto aukðtaièiø tar- druomenæ jungianèiø poþymiø yra tos paèiõs minei diferenciacijai. kalbõs atmainõs, tiksliau sakant, maþiausio regio- Ðiuos sàveikos procesus neabejotinai lëmë ir ninio kalbos vieneto – ðnektos, vartojimas. Vietos kultûrinio bei religinio tapatumo veiksniai, aið- ðnekta geriausiai atspindi kultûriná vietovës savi- kiai skiriantys protestantiðkas ir daþniausiai su vo- 1 tumà ir bendruomenës charakterá , nes bendrau- kieèiø kultûra besitapatinanèias autochtonø ben- damas þmogus greièiausiai geba identifikuoti pa- druomenes nuo gausesniø naujøjø gyventojø ðnekovà pagal poþymá „savas“ ar „svetimas“. Be katalikø. to, ðnektos, kaip kalbos sistemos, kitimas yra ne- Taigi ðio tyrimo tikslas – nustatyti, koká povei- atsiejamas nuo sociopolitiniø aplinkybiø bei pa- ká bendruomenës sutelktumas daro vietinës èios bendruomenës istorinës raidos. Ði ðnektos ir ðnektõs ir / ar vokieèiø kalbos, kurià daugelis nu- bendruomenës raidos koreliacija ypaè stipri lietu- rodë kaip gimtàjà kalbà, vartojimui bei kaip dël viø kalbos ploto pakraðèiuose, kur ilgà laikà vyko sàveikos su naujai á ðá regionà persikëlusiais gy- intensyvi lietuviø kalbos sàveika su kitomis kal- ventojais galëjo kisti vietos gyventojø kalba ir ta- bomis bei skirtingø etniniø ir / ar religiniø ben- patumas. druomeniø miðimas.

1 Crystal D., Kalbos mirtis, Vilnius: Tyto alba, 2005, p. 45. 2 Aptariami procesai ypaè intensyvûs pagrindiniø lietuviø kalbos tarmiø – aukðtaièiø ir þemaièiø – paribyje. Ðtai vakarø aukðtaièiai ðiauliðkiai, gyvenantys palei þemaièiø tarmës plotà (maþdaug iki Ðiauliø) ir turintys nemaþai bendrø su þemaièiais tarminiø ypatybiø, daþnai priskiria save þemaièiams. Kita vertus, pietø þemaièiai raseiniðkiai, besiribojantys su vakarø aukðtaièiø ðnektomis, linkæ vadintis aukðtaièiais. 3 Vakarø aukðtaièiai kauniðkiai ir Klaipëdos kraðto aukðtaièiai, sud. R. Bacevièiûtë, D. Mikulënienë, V. Salienë, Vilnius: Lietuviø kalbos institutas, 2005, p. 137. 210 LOKALÛS TYRIMAI

Dëstymas nu ten gimusiu gyventoju. Smaliniñkø apylinkëse apklausta 10 gyventojø, Pagëgiø – 18, Katýèiø ir Lietuviø dialektologijoje Maþosios Lietuvos, Juknáièiø – 21. taigi ir Klaipëdos kraðto, tarmës priskiriamos lie- Atkreiptinas dëmesys, kad analizuojant duo- 4 tuviø kalbos periferinëms tarmëms , o aptariama- menis nebuvo atsiþvelgiama á galimà nuspëti pa- sis Klaipëdos kraðto aukðtaièiø plotas yra vakarø gal pavardæ pateikëjo kilmæ, tai yra neskirti aið- aukðtaièiø kauniðkiø tarmës tàsa. Kaip pagrindi- kiai vokiðkos kilmës pavardes turintys pateikëjai niai Klaipëdos kraðto aukðtaièiø ðnektø skirtumai nuo tø, kuriø pavardës galëtø bûti lietuviðkos ar nurodomi: a) ypaè minkðtas l tarimas (kartais kokios kitos kilmës. Tokià nuostatà lëmë pastebë- minkðtinami ir kiti priebalsiai); b) vietininko kei- tos tendencijos, kad ir vieni, ir kiti save laiko vie- timas prielinksnine konstrukcija á su galininku (gy- nos bendruomenës nariais ir jø pateikti atsakymai, 5 venu á Pagëgius ~ gyvenu Pagëgiuose) . Kadangi susijæ su kalba ir etniniu tapatumu, ið esmës ne- iðsamesniø sinchroniniø Klaipëdos kraðto aukðtai- siskiria. 6 èiø ðnektø tyrimø nëra paskelbta , kaip tik tarmë- Taip pat apklausti po Antrojo pasaulinio karo tyros tikslams 2003–2005 m. buvo surengtos trys ið ávairiø Lietuvos regionø á ðias apylinkes atsi- dialektologinës ekspedicijos á aptariamà plotà. kraustæ gyventojai, siekiant nustatyti, kokios lie- Ekspedicijos vyko pagal Valstybinio mokslo ir stu- tuviø kalbos tarmës átaka galëjusi bûti stipresnë dijø fondo remiamà projektà „Regioniniai folklo- tiriamoje vietovëje. ro ir tarmiø tyrimai: Vakarø Lietuva“. Ðiø lauko Apklaustieji vietos gyventojai pabrëþë, kad jø tyrimø rezultatais bus remiamasi ðiame straipsny- vaikystës metais pagrindinë vieðojo bendravimo je. kalba buvusi vokieèiø (net Klaipëdos kraðto ájun- Duomenys rinkti stengiantis aprëpti kuo dides- gimo á Lietuvos Respublikà metais privatus ben- ná Klaipëdos kraðto aukðtaièiø plotà – daugiausia dravimas esà ir toliau vykæs daugiausia vokieèiø Smaliniñkø, Pagëgiø, Katýèiø bei Juknáièiø apy- kalba). Dauguma apklaustøjø nurodo, jog bent kurá linkëse. Ðie tyrimo punktai pasirinkti pagal Lietu- laikà esa lankæ vokiðkas mokyklas ir ilgà laikà viø kalbos atlaso skirstymà. Atkreiptinas dëme- gyvenæ vokieèiø kalbos aplinkoje (ði kalba buvu- sys, kad Lietuviø kalbos atlaso punktai nustatyti si vartojama baþnyèioje, administracinëse ástai- pagal tradicines parapijas, taip atsiþvelgiant á pa- gose, bendraujant su kaimynais ir netgi ðeimose). lyginti sëslø lietuviø gyvenimo bûdà ir bendruo- Beje, vokieèiø kalba gausesnëse ir stipresnëse ben- 7 meniø telkimàsi pagal parapinæ priklausomybæ . druomenëse, pvz., Pagëgiuose, iki ðiol iðliko kaip Taikant interviu ir anketavimo metodà, ap- viena ið kasdienio bendravimo kalbø (skaitomi laik- klausti XX a. pirmoje pusëje (iki 1940 m.) gimæ raðèiai, bendraujama tarpusavyje, kaip nurodë ke- vietiniai gyventojai, sudarantys tradicinæ, ið es- letas pateikëjø, jie màstà taip pat vokiðkai). Pa- 8 mës protestantiðkà ðio kraðto bendruomenæ . Kaip þymëtina, kad vokieèiø kalbos mokëjimas greta tik toji karta, anot Algirdo Matulevièiaus, atspin- „evangelikø“ tikëjimo daugelio pateikëjø patei- dinti kalbinius ir kultûrinius pokyèius, atsiradusius kiamas kaip skiriamasis vietos gyventojø bruoþas, po lietuviø kalbos iðstûmimo ið vieðojo gyveni- tai yra priklausymo tai paèiai bendruomenei 9 mo . Kadangi tokiø pateikëjø nëra daug, galima poþymis. sakyti, kad kai kuriose vietovëse, pavyzdþiui, Vis dëlto beveik visi apklaustieji atsakë, kad Smaliniñkuose, Katýèiuose, pakalbëta su kiekvie- geriau ar prasèiau mokëjæ lietuviø kalbà, tik ne-

4 Morkûnas K., Dël sàvokos periferinës tarmës, Lietuviø kalbotyros klausimai, Vilnius: Academia, 1993, t. 30, p. 7. 5 Vakarø aukðtaièiai kauniðkiai ir Klaipëdos kraðto aukðtaièiai, sud. R. Bacevièiûtë, D. Mikulënienë, V. Salienë, Vilnius: Lietuviø kalbos institutas, 2005, p. 137. 6 Chronologiðkai artimiausià dabartinëms ðnektoms tyrimà (remdamasi XIX a. pabaigos – XX a. pradþios broliø Viliaus ir Makso Gaigalaièiø raðytinio palikimo duomenimis) yra paskelbusi A. Kaukienë (Kaukienë A., Klaipëdos kraðto vakarø aukðtaièiø tarmë: broliø Viliaus ir Makso Gaigalaièiø raðtø kalbos pagrindu, Klaipëda, Klaipëdos universiteto leidykla, 1997). 7 Ðnektø skyrimas pagal parapijas bûdingas ir kitoms sësliai gyvenanèioms kalbinëms bendruomenëms, pvz., ðvedø (Wennstedt O., On the preservation and maintenance of the immaterial cultural heritage, Folklore: Electronic Journal of Folklore, http://haldjas.folklore.ee/folklore/vol17/preserv1.pdf; þiûrëta 2005 10 18). 8 Apklausta keletas vietiniø gyventojø katalikø. Galima spëti, kad kai kurie ið jø yra lenkø kilmës, kitø tëvai arba seneliai atsikëlæ ið Didþiosios Lietuvos. Apklausa atlikta pagal standartinæ sociolingvistinæ pateikëjo charakteristikos anketà (Lietuviø kalbos tarmiø ir jø sàveikos tyrimo programa, Sociolingvistika, sud. L. Grumadienë, V. Èekmonas, Vilnius: Lietuviø kalbos institutas, 1997, p. 16). 9 Matulevièius A., Prûsai, lietuviai, vokieèiai ir lenkai Prûsijoje, Lietuvininkø kraðtas, Kaunas: Litterae Universitatis, 1995, p. 196. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 211 daugelis lietuviø kalbà iðmokæ jau po Antrojo pa- je, taigi galima spëti, kad èia nebuvo tokios in- saulinio karo. Lietuviø kalba kaip namø kalba daþ- tensyvios ir tiesioginës kaimyniniø aukðtaièiø ar niau buvo vartojama maþiau þemës turinèiø ûki- þemaièiø ðnektø átakos, kurià galëjusios patirti pa- ninkø ir samdiniø ðeimose, kai kurie pateikëjai ribio teritorijos. Tiesa, á ðiauræ nuo Pagëgiø esan- nurodo lietuviðkai bendravæ su seneliais. Dides- èiuose kaimuose jau pasitaiko ir aiðkiai þemaitið- nius ûkius turëjæ gyventojai paprastai nurodo, kad kø bruoþø, taèiau jø pasirodymas nëra toks lietuviø kalba jie bendraudavæ tik su samdytais nuoseklus. darbininkais ar atvykusiais ið Didþiosios Lietuvos Vietos gyventojø bendruomenë kompaktiðkiau pirkëjais. Kita vertus, apie 50 proc. apklaustøjø gyvenanti ir turinti daugiau galimybiø bendrauti nurodë, kad jø gimtoji kalba esanti lietuviø, dar tarpusavyje. Matyt, tai leidþia jai iðlikti kiek uþ- 12 proc. jø negalëjo apsispræsti arba nurodë, kad daresnei. Pagëgiuose iðlikusi aktyvi protestantið- vokieèiø ir lietuviø kalbas iðmoko vienu metu10 . ka parapija, vienijanti bendruomenës narius. Kaip Taigi darytina prielaida, kad po Antrojo pasau- jau buvo minëta, gana daþnai vartojama vokie- linio karo atsikëlæ gyventojai turëjæ susidurti su èiø kalba, tai pabrëþiama kaip vienas ið bendruo- vietine tarme kalbanèiais autochtonais. Tad ko- menës atskirties poþymiø. kiø atsikëlëliø ir vietos gyventojø bendruomeniø Maþesnë sàveika su kitaip kalbanèiais naujai- tarminës sàveikos poþymiø esama dabartinëse siais gyventojais greièiausiai ir lëmë palyginti ma- Klaipëdos kraðto aukðtaièiø ðnektose? þà centriniø tarmiø poveiká vietinei lietuviø ðnek- Pagal dabartinæ Klaipëdos kraðto aukðtaièiø tai ir leido jai iðlaikyti konservatyvesnius bruoþus ðnektø tarminæ diferenciacijà galima skirti tris ðnek- bei gana pastebimà vokieèiø kalbos átakos raiðkà. tø grupes. Pirmoji apimtø paèià pietinæ Klaipëdos Daug intensyvesnë asimiliacija su kaimyninë- kraðto dalá apie Smalininkus, Vieðvilæ. Dabar vie- mis þemaièiø tarmëmis uþfiksuota pakraðtinëse tiniø gyventojø ðnekta maþai kuo skiriasi nuo gre- Klaipëdos kraðto aukðtaièiø ðnektose apie Katy- timos Jurbarko apylinkiø ðnektos – daþnai taria- èius ir Juknaièius. Þemaitiðkieji elementai ásismel- ma ðiauriniams vakarø aukðtaièiams bûdinga kæ ne tik á ðnektø fonetikà, bet pakitusios ir kai tæstinë priegaidë, taip pat trumpinamas þodþio ga- kurios morfologinës formos. Greièiausia ðis povei- las, siaurinamas balsis e prieð minkðtàjá priebalsá. kis yra ilgalaikis, juolab kad aptariamos ðnektos Bene geriausiai iðlikæ vietinës ðnektos bruoþai – galëjusios patirti ne tik gretimø pietø þemaièiø minkðtojo l vartojimas, retkarèiais pasitaikanti ðnektø, bet ir Klaipëdos kraðte vartotos vakarø þe- priebalsiø aspiracija (greièiausiai dël vokieèiø kal- maièiø patarmës átakà. Kita vertus, á ðias apylin- bos átakos) bei kai kuriø priebalsiø kietinimas prieð kes po Antrojo pasaulinio karo daugiausia këlësi uþpakalinës eilës balsius (pvz., supùvusos, lietùvu gyventojai ið ávairiø Þemaitijos vietø. Beje, jø kal- ir pan.). ba taip pat gerokai niveliavosi, sunku beatskirti Atkreiptinas dëmesys, kad ðiose vietovëse ap- ðiaurës ir pietø þemaitá – ásigalëjusios tarminës klausti pateikëjai nurodë menkai temokà vokie- ypatybës bûdingos pietø þemaièiø patarmëms. èiø kalbà, kai kurie sakosi mokëjæ, bet pamirðæ, Katyèiø ir Juknaièiø apylinkëse, kaip ir apie taigi vokieèiø kalbos átaka vietinei tarmei netu- Smalininkus, vietos gyventojø nedaug telikæ. Vo- rëjo bûti didelë. Be to, visi apklaustieji nurodë esà kieèiø kalba vartojama bendraujant su giminëmis lietuviai ir nuolat kalbëjæ lietuviðkai. Beje, á ðá Vokietijoje ar sveèiais, palyginti maþiau – kas- plotà këlësi daugiausia kaimyniniø rajonø – Jur- dieniame gyvenime. Tiesa, pusë apklaustøjø nu- barko, Ðakiø – gyventojai, kalbëjæ vakarø aukð- rodë esà vokieèiai ar ðiðioniðkiai. taièiø kauniðkiø patarme, taigi kalba menkai te- siskirià nuo vietos gyventojø. Vietinës ðnektos Iðvados skiriamøjø ypatybiø niveliacijos procesus galëjo paspartinti ir tai, kad èia likæ labai nedaug vietos Apibendrinant pastebëtas tendencijas, galima gyventojø. daryti iðvadà, kad Klaipëdos kraðto ðnektø konser- Geriausiai tipinës Klaipëdos kraðto aukðtaièiø vatyvumas ar spartesnë svarbiausiø ypatybiø ni- ðnektø ypatybës iðlaikytos Pagëgiø apylinkëse. veliacija tiesiogiai susijæ su bendruomenës kom- Ðios ðnektos yra centrinëje aptariamo ploto daly- paktiðkumu, tapatumo bei savo atskirties nuo kitos

10 Gimtosios kalbos pasirinkimas, regis, turëtø bûti neiðvengiamai susijæs su kultûriniu bei etniniu asmens tapatumu. Taèiau iðanalizavus surinktus duomenis teigti, kad esama tiesioginës koreliacijos tarp neformalios tautybës, tai yra atsakymø, kuo save laikà – lietuviais, vokieèiais ar ðiðioniðkiais, – ir gimtosios kalbos, problemiðka. Nemaþa dalis apklaustøjø, vadinanèiø save vokieèiais, gimtàja kalba laikà lietuviø kalbà. Apie Katyèius pasitaikë ir atvirkðtiniø atvejø: lietuviais save laikantys pateikëjai nurodë gimtàjà vokieèiø kalbà. Ðiðioniðkiø pavadinimas apskritai labai retai vartojamas (daþniau pasitaikë apie Katyèius ir Juknaièius). 212 LOKALÛS TYRIMAI

bendruomenës nariø suvokimu. ge – one is a rather small subsisting community of Pietinëse Klaipëdos kraðto aukðtaièiø ðnekto- local inhabitants and another is a much bigger se, kur vietiniø gyventojø bendruomenë nëra gau- community of new residents. The essential featu- si, o atvykusiøjø tarmë maþai skiriasi nuo vietos res identifying the old community are language, ðnektos, kalbiniai bei kultûrinio tapatumo skirtu- religion, and a partial identification with the Ger- mai nëra taip pabrëþiami, ir sparèiau perimamos man culture. The article analyses how could the- kalbos inovacijos. se factors influence the present-day dialectal dif- Centrinës, labiau susitelkusios bendruomenës ferentiation of Klaipëda Region highlanders’ geriau iðlaiko konservatyviuosius vietinës ðnek- subdialects. tos bruoþus. Jø kalboje jauèiama stipri vokieèiø In southern subdialects, where the community kalbos átaka. Nemaþai apklaustøjø gyventojø ta- of local inhabitants is not numerous and the dia- patinasi su vokieèiø ar ðiðioniðkiø kultûra, pabrëþ- lect of newcomers differs from the local subdia- dami protestantiðko tikëjimo skirtumus. lect very slightly, the linguistic and cultural iden- Bene labiausiai kalbiniu poþiûriu pakitusios ar- tity disparities are not so voiced, therefore, èiausiai Þemaitijos esanèios ðnektos, ilgà laikà linguistic innovations are accepted faster. pasienyje gyvavusios greta þemaitiðkø patarmiø. The central and more focussed communities XX a. antroje pusëje jos patyrë dar intensyvesnæ better preserve the conservative characteristics of tiesioginæ asimiliacijà, kai pakraðtines Klaipëdos the local subdialect. Quite a few respondents iden- kraðto teritorijas apgyveno þemaièiai. Ðiaurines tified themselves with German or Šiðioniðkiai cul- Klaipëdos kraðto aukðtaièiø ðnektas ðiuo metu ga- ture, thus highlighting the differences of Protes- lima vadinti tarpinëmis paþemaitës ðnektomis, ið- tantism. laikiusiomis pagrindines aukðtaièiø tarmës ypa- Most likely the subdialects spoken closest to tybes, taèiau itin daug vokalizmo, prozodijos ir Samogitia had undergone biggest change from the netgi morfologijos dalykø perëmusiomis ið þemai- linguistic standpoint. For a long time these sub- èiø. dialects existed on the border alongside Samogi- tian subdialects. At this stage, the Highlanders’ Summary subdialects of the northern Klaipëda Region can be called intermediary subdialects of Sub-Samo- Highlanders of Klaipëda Region: gitia that preserved the main features of Highlan- Linguistic Aspect of Community ders’ dialect, however, taking over much voca- Interaction lism, prosody, and even morphological aspects One of the most significant features uniting a from Samogitians. small local community is the use of local subdia- Keywords: Highlanders of Klaipëda Region; et- lects which best reflect cultural individuality. In hnical identity; peripheral dialect; dialectal dif- Klaipëda Region two community groups conver- ferentiation; features of a dialect. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 213

SPORTAS KAIP SOCIALINIS-KULTÛRINIS REIÐKINYS REGIONO ISTORIJOJE (1990–2005 M.) Regina Tamulaitienë

Ðiauliø universitetas, P. Viðinskio g. 38, LT–76352 Ðiauliai El. paðtas: [email protected] Santrauka

Straipsnyje pristatomos Lietuvos Respublikos sociokultûriniu reiðkiniu visame pasaulyje: priima- sporto permainos po nepriklausomybës paskelbi- mi sporto ástatymai, skiriamos lëðos, suteikiamos mo, aptariami sporto pokyèiai bei raidos tenden- socialinës garantijos sportininkams, sporto darbuo- cijos, sporto istorijos chronologija, sporto vertybi- tojams ir kt. Valstybë, besirûpinanti savo pilieèiø niø orientacijø kaita ir jo átaka visuomenës raidai. socialine-kultûrine raida, yra suinteresuota panau- Raktaþodþiai: kûno kultûra; sportas; sporto po- doti valstybinæ, visuomeninæ ir privaèià iniciaty- litika; sporto istorija. và, didinti þmoniø sveikà gyvensenà ir ugdyti ðias vertybes kurianèià visuomenæ, ðaliø vyriausybës Ávadas turi pripaþinti kûno kultûrà ir sportà kaip efektyvø socializuojantá veiksná, padedantá kurti ir telkti Sportas ðiuolaikiniame pasaulyje yra svarbi vieningesnæ, sveikesnæ ir darbingesnæ visuome- þmonijos kûno kultûros dalis, turinti didelæ átakà næ. visuomenës progresui, veiksminga valstybës ir vi- Tyrimo objektas – sportas kaip sociokultûrinis suomenës telkimo priemonë, jos prestiþo dalis. reiðkinys regiono istorijoje 1990–2005 metais. Sportas yra istoriðkai nulemtas, visuomenës ku- Tyrimo tikslas – iðanalizuoti ir apibendrinti spor- riamas kûno kultûros poþymis. Sportas suvokia- to, kaip sudëtinio kûno kultûros poþymio, kitimà mas kaip sudëtingas daugiaplanis reiðkinys. Jis kaip po valstybës nepriklausomybës paskelbimo, pa- viena ið socialiniø þmoniø gyvenimo srièiø yra teikti sporto raidos chronologijà, specifikà ir ten- neatsiejamai susijæs su valstybiø gyvenimu. Spor- dencijas, iðryðkinti valstybës sporto institucijø sà- to sociokultûrinis vaidmuo vis labiau didëja. Tai rangos modelio kaità ir sporto strategijà rodo ir tokie faktai, kad Jungtinës Tautos 2005 m. sociokultûriniame kontekste. paskelbë Tarptautiniais kûno kultûros ir sporto me- Kûno kultûra ir sportas yra viena ið maþiausiai tais, o Europos Parlamentas ir Europos Taryba pra- Lietuvos istorikø tyrinëjamø temø, susidomëjimo ëjusius (2004) metus paskelbë Europos ðvietimo sulaukusi tik po nepriklausomybës paskelbimo, kai per sportà metais. Sportas niekuomet nebuvo at- autoriø kolektyvas 1991 m. parengë Lietuvos kû- skirtas nuo visuomenës, já visuomet veikë istori- no kultûros ir sporto istorijos pagrindinius bruoþus, nës sàlygos ir visuomenës raidos ypatymai. Vals- o nuo 1992 m. Lietuvos Respublikoje imtos rengti tybiø sporto organizacija ir sistema apspindi ðalies mokslinës konferencijos, kuriø pagrindu iðleisti ekonomines, socialines bei kultûrines sàlygas. straipsniø rinkiniai1 . Glausta ir iðsami atskirø Lie- Kiekviena ðalis turi savità kûno kultûrà ir sportà, tuvos kûno kultûros ir sporto raidos laikotarpiø cha- kur sportas kaip socialinis fenomenas turi bûti su- rakteristika, sporto ávykiø ir konkreèiø faktø tar- vokiamas ir aiðkinamas istoriniame, politiniame, pusavio ryðys bei sàsajos apibendrintos autoriø ekonominiame, socialiniame ir kultûriniame kon- grupës kolektyvinëje monografijoje2 . Kûno kul- tekste. Sportas yra neatsiejama kiekvienos vals- tûros ir sporto pokyèius 1986–1995 m. ðioje mo- tybës socialinës-kultûrinës politikos dalis, dabar nografijoje apibendrina J. Misevièius3 . Lokaliniai kaip niekada anksèiau yra integruotas á visuome- studentø sporto aspektai nagrinëti ir apibendrinti nës gyvenimà. Sportas tampa vis sudëtingesniu leidinyje „Lietuvos studentø sportas“ bei ávairiuo-

1 Istorinë patirtis – sporto ateièiai, red. H. Ðadþius,Vilnius: Kûno kultûros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respubli- kos Vyriausybës, 1992; Istorinë patirtis – nepriklausomos Lietuvos sporto ateièia, (mokslinës konferencijos medþiaga), red. H. Ðadþius, Vilnius: UAB „Karminas“, 1993; Istorinë patirtis – sporto ateièiai (mokslinës konferencijos medþiaga), Kaunas: Raidë, 1994. 2 Lietuvos kûno kultûros ir sporto istorija, ats. red. Ðadþius H., Vilnius: Margi raðtai, 1996. 3 Misevièius J., Kûno kultûra ir sportas Lietuvoje 1986–1990 m., Lietuvos kûno kultûros ir sporto istorija, Vilnius: Margi raðtai, 1996, p. 191–213; Misevièius J., Penkeri nepriklausomos Lietuvos sporto metai (1990–1995), ten pat, p. 220–244. 214 LOKALÛS TYRIMAI

se moksliniuose straipsniuose4 . Kûno kultûros ir vaidmuo ir galimybës pleèiant tarpvalstybinius sporto istorijos metmenys Ðiauliø mieste aptarti santykius, gerinant ryðius su uþsienio ðalimis bei kolektyvinëje monografijoje5 , Ðiauliø metraðèiuo- stiprinant gerà kaimynystæ ir partnerystæ. Per Lie- se6 , o ðio socialinio-kultûrinio reiðkinio raidà, mies- tuvos sportà ir Lietuvai atstovaujanèius sportinin- to sporto pasiekimø analizæ, galimybes puoselëti kus pasaulis suþinojo apie valstybæ, susipaþino su susiklosèiusias tradicijas Panevëþyje apibendri- jos laimëjimais. Ðiuo poþiûriu Lietuvos sportas pe- na M. Marcinkevièiûtë7 . Populiariausiø sporto ða- rëmë pagrindines Vakarø Europos visuomenës mo- kø – krepðinio ir futbolo – raidos analizë pateikia- dernizmo vertybes – polinká á pergales bei konku- ma G. Kalinausko, L. Karaliûno knygose8 . Vakarø rencijà, t. y. ásivyravo viena ið ðiuolaikinio sporto Europos ir Lietuvos kûno kultûros raidos palygini- sampratos krypèiø – rezultatø siekimo sporte kryp- mas aptariamas R. Pacenkos ir S. Kavaliausko tis. Lietuvai tarptautinëje arenoje reikëjo ásitvir- moksliniame straipsnyje9 . tinti sporto laimëjimø reitingus. Svarbiausieji ðios Tyrimo metodai – mokslinës literatûros apiben- krypties rezultatai yra aukðèiausieji Lietuvos ávai- drinimas ir analizë, ðaltiniø ir dokumentø sistemi- riø grupiø sportininkø pasiekimai 1994–2004 m. nimas, klasifikavimas ir apibendrinimas, kokybi- Pasaulio ir Europos èempionatuose bei olimpinë- në ir kiekybinë duomenø analizë. se þaidynëse. Ðiuo periodu kiekvienais metais ati- tinkamai buvo iðkovota: 1994 m. – 97, 1995 m. – Dëstymas 138, 1996 m. – 100, 1997 m. – 169, 1998 m. – 205,1999 m. – 181, 2000 m. – 109, 2001 m. – 248, 1990 m. kovo 11 d. Lietuva atkûrë valstybin- 2002 m. – 247, 2003 m. – 258, 2004 m. – 247 gumà. Ðalis nuëjo sudëtingà persitvarkymo ið pla- medaliai. Be ðiø medaliø, vien Olimpinëse þai- ninës á rinkos ekonomikà kelià, áveikdama dau- dynëse buvo laimëti: 1992 m. – 13, 1996 m. – 12, gelá kliûèiø, sunkumø ir kriziø. Tai neaplenkë ir 2000 m. – 17, 2004 m. – 311 . sporto. Jis ágavo tam tikrà nepriklausomumà, savo Ðalia rezultatø siekimo sporte krypties, kaip ir vidinæ dinamikà, pakito jo ideologinës normos bei kitø ðaliø XX–XXI a. kûno kultûroje, jø organiza- vertybës, sporto visuomenë. Visa tai tik patvirtina cinëje struktûroje, sporto politikoje, Lietuvoje bu- P. Bourdieu teiginá, jog „sporto istorija yra sàlygið- vo svarbi ir kita – antropocentrinë kryptis sporte, kai autonomiðka, netgi jei yra veikta didþiausiø kuri paremta nuostata, kad fizinë veikla yra bûti- ekonominiø ir socialiniø istorijos ávykiø, ji turi sa- na sàlyga normaliam individo funkcionavimui bei vità tempà, savus raidos dësnius, savas krizes, vystymuisi. Lietuvos valstybës nepriklausomybës 10 trumpai tariant, savà specifinæ chronologijà“ . atkûrimas suteikë naujà impulsà kûno kultûros plët- Lietuvos sporto istorijos raidos etapai nagrinë- rai – „Sporto visiems“ sàjûdis palaipsniui virsta jamu laikotarpiu pateikti 1 lentelëje. Joje iðskiria- visuotiniu reiðkiniu: 1996 metais tûkstanèiui ða- mi ir apibendrinami keturi pagrindiniai sporto áta- lies gyventojø teko 22, 1999 m. – 28,1, 2005 m. – kos visuomenëje kitimo etapai: 1986–1988 m. 40 organizuotai sportuojanèiøjø gyventojø. gruodis, 1988 m. gruodis – 1990 m. kovas, 1990 2005 m. 52,40 proc. ðalies gyventojø nesimankð- m. kovas – 1992 m. ir 1992–2005 m., analizuoja- tino ir nelankë sporto pratybø. Lietuvoje daugiau- mas jø turinys ir ypatybës. siai kultivuojamos olimpinës sporto ðakos: krepði- Po nepriklausomybës paskelbimo, pasikeitus nis, futbolas, lengvoji atletika, rankinis ir kt. – 64 ðalies geopolitinei situacijai, dar labiau iðaugo proc. sportuojanèiø, uþsiiminëja 37 olimpinëmis sporto kaip ambasadoriaus tarptautiniams ryðiams sporto ðakomis, nors þymiai padaugëjo ir neolim-

4 Genevièius J., Vilniaus pedagoginio universiteto veiklos raidos bruoþai, Sporto mokslas, 1999, Nr. 2, p. 2–6; Genevi- èius J., Paðkevièius S., Grabauskas È., Lietuvos studentø sportas, Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 1997. 5 Tamulaitienë R., Verðinskienë N., Misevièius J., Ðiauliø sportas, Kaunas: Auðra, 1998; Tamulaitienë R., Lietuvos sportas ir Europos kultûrinë integracija, Sporto mokslas, Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 1999, Nr. 4, p. 48–51; Tos paèios, Lietuvos sportas Europos kultûros kontekste, Europa ir Lietuva, Ðiauliai: Ðiauliø universitetas, 1988, p. 88–92. 6 Ðiauliø metraðtis 1990–1993, VI knyga; Sireika J., Ðiauliai: Saulës delta, 1994; Ðiauliø metraðtis 1994–1995, VII knyga; Sireika J., Ðiauliai: Saulës delta, 1996; Ðiauliø metraðtis 1999–2002, IX knyga; Ðiukðèienë V., Ðiauliai: „Auðros“ muziejus, 2003. 7 Marcinkevièiûtë M., Panevëþio sportas. Istorija ir dabartis, Vilnius: Homo liber, 2003. 8 Kalinauskas G., Vilniaus „Þalgiris“ (istorinë apybraiþa), Vilnius: Diemedis, 2000; Karaliûnas L., Maþos ir didelës krep- ðinio þvaigþdës, Kaunas: UAB „ARX Baltica“, 2001; Karaliûnas L., Odinio kamuolio pavilioti, Kaunas: UAB „ARX Balti- ca“, 2003. 9 Pacenka R., Kavaliauskas S., Sporto kaip socialinio-kultûrinio reiðkinio samprata, Sporto mokslas, 1998, Nr. 4, p. 58– 64. 10 Pacenka R., Kavaliauskas S., Sporto kaip socialinio-kultûrinio reiðkinio samprata, Sporto mokslas, 1998, p. 59. 11 IV Lietuvos sporto kongresas, Nuo kongreso iki kongreso, Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 2005, p. 29. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 215 piniø sporto ðakø sportininkø – kultûrizmas, aero- no kultûros ir sporto veikla, kurios nedraudþia ásta- bika, keliautojø sportas ir kt.12 Lietuvoje, kaip ir tymai, kûno kultûra ir sportu rûpinasi valstybë, kûno visoje Europoje, aiðkiai reiðkiasi visuomenës spor- kultûros ir sporto pratybos yra privalomos besimo- tiðkëjimo tendencija – didëja sporto ðakø ir klubø kanèiam jaunimui, kariuomenëje ir policijoje13 . skaièius, populiarëja sveikos gyvensenos sàjûdis, Tuo buvo pripaþinta ir áteisinta, kad Lietuvos spor- pleèiasi neágaliøjø sportas, sporto elementai ypaè to modelis yra suvienytø valstybiniø ir nevalsty- intensyviai integruojami á su sportu tiesiogiai ne- biniø organizacijø pastangø iðraiðka. susijusias gyvenimo sritis – þiniasklaidà, reklamà, Pradiniame raidos etape sporto organizacijas aprangà, ðnekamàjà kalbà ir kt. Ðiandien visuo- slëgë priimtas Þemës ástatymas, pagal kurá joms menëje ugdoma „èempioniðka“ kultûra, „èempio- reikëjo mokëti mokestá uþ sporto aikðtynus ir spor- niðkas“ mentalitetas – nemëgstame pralaimëju- to baziø uþimamà þemæ. Dël sunkios finansinës siøjø ir nugalëtøjø, visi darbe, moksle, sporte siekia padëties ðio mokesèio jos mokëti nepajëgë, todël bûti pirmi, geriausieji, èempionai. Vyriausybë 1992 m. buvo priversta já panaikinti. Sporto visuomenës problemos ypaè iðryðkëjo Sunkià sporto padëtá paþymëjo tuometinis Respub- bendrame politiniame, ekonominiame ir sociokul- likos Prezidentas A. Brazauskas, kuris palygino tûriniame ðalies raidos kontekste. Reikðminga spor- sportà su þemës ûkiu, patyrusiu toká pat didelá griau- to bendruomenës valstybingumo siekio iðraiðka bu- namàjá poveiká. vo Lietuvos sporto savarankiðkumo idëja ir jos Sudëtinga sporto situacija, sporto specialistø ágyvendinimas, prasidëjæs nuo Lietuvos tautinio nepasitenkinimas bei bloga biudþetiniø lëðø pa- olimpinio komiteto 1988 m. gruodþio 11 d. atkû- naudojimo apskaitos sistema nulëmë Kûno kultû- rimo bei jo tarptautinio pripaþinimo 1991 m. rug- ros ir sporto departamento generalinio direktoriaus sëjo 18 d. Berlyne. Sporto visuomenës nuostata A. Raslano atsistatydinimà 1993 m. balandþio bei aktyvumas politiniø, ekonominiø ir socialiniø- mën. Nauju sporto vadovu tapo V. Nënius, iðkëlæs kultûriniø pokyèiø situacijoje ðiuo periodu atsklei- pagrindiná uþdaviná – suvienyti sporto organiza- dþiamas 1 paveiksle. Nepriklausomybës paskel- cijø pastangas, iðsaugoti sporto specialistus, ieð- bimas ið Lietuvos pareikalavo sporto organizatoriø, koti lëðø ir netradiciniø bûdø sportui remti bei sporto vadovø ryþto naujai tvarkyti ðalies sporto gyveni- organizacijoms paskirstyti darbus taip, kad jos vie- mà. Buvo keièiamas valstybinis kûno kultûros ir na kitos nedubliuotø14 . sporto institucijø modelis – 1990 m pab. ákurtas Nepriklausomybæ atkûrusios Lietuvos sporto Kûno kultûros ir sporto departamentas prie Lietu- politika – tai valstybës strategija ðioje srityje. Ji vos Respublikos Vyriausybës. Valstybës suverenu- turi bûti vientisa, stabili, nepriklausyti nuo asmens, mas vertë sporto vadovus nutraukti Lietuvos spor- jà turi veikti bendra idëja. Abi anksèiau minëtas tininkø dalyvavimà SSRS èempionatuose ir jos ðiuolaikinio sporto sampratos kryptis akcentuoja rinktinëse. Tai sukëlë nevienareikðmæ reakcijà. Lietuvos Respublikos Seimas bei Lietuvos Respub- Svarbiausias to laikotarpio sporto vadovø uþdavi- likos Vyriausybë 2002 m. lapkrièio 12 d. Nr. IX- nys buvo pasiekti tarptautiná pripaþinimà – 1991 1187 nutarime „Dël valstybës ilgalaikës raidos stra- m. rugsëjo 18 d. Berlyne Lietuvos tautinis olimpi- tegijos“, kur iðskiriama, kad „kûno kultûra ir sportas nis komitetas buvo pripaþintas Tarptautinio olim- yra reikðminga ugdymo proceso sudedamoji dalis pinio komiteto nariu. 1992 m. Lietuva prisijungë norint iðauginti darnià ir visavertæ asmenybæ. Áskie- prie Europos sporto chartijos, Sporto etikos kodek- pijæ fizinio aktyvumo poreiká dar jaunystëje, ið- so, pasiraðë daugelá kitø dokumentø. Naujosios, auginsime sveikus, fiziðkai uþsigrûdinusius, pasi- 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 str. rengusius gyvenimui jaunuolius. Atsinaujinanèioje kûno kultûra ir sportas pripaþinti svarbiu sociali- visuomenëje kûno kultûra ir sportas visiems turë- niu reiðkiniu, o 1995 m. gruodþio 20 d. priimtame tø tapti neatsiejama þmogaus gyvenimo dalimi, Lietuvos Respublikos kûno kultûros ir sporto ásta- todël skatinama popamokinë sportinë veikla, vyk- tyme pabrëþiama, kad kiekvienas Lietuvos gyven- domos vaikø vasaros uþimtumo programos, plëto- tojas turi teisæ laisvai pasirinkti fizinio aktyvumo jama sporto klubø veikla, taip pat atrenkami ga- formas ir sporto ðakas, vienytis á sporto organiza- bûs vaikai ir rengiami didþiajam sportui. Didelio cijas, uþsiimti profesionalia sporto veikla, daly- meistriðkumo sportininkai – tai patikimas ir taikus vauti kûno kultûros ir sporto valdyme, uþsiimti kû- bûdas paskelbti pasauliui apie savo ðalá, garsinti

12 IV Lietuvos sporto kongresas, ten pat, p. 15–16; Lietuvos Respublikos kûno kultûros ir sporto strategija 2005–2015 metams, Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 2005, p. 21. 13 Lietuvos Respublikos kûno kultûros ir sporto ástatymas, Vilnius: Respublikinis sporto informacijos ir specialistø tobulini- mo centras, 1995, p. 3. 14 Misevièius J., Penkeri nepriklausomos Lietuvos sporto metai (1990–1995), p. 226. 216 LOKALÛS TYRIMAI

jos vardà pasaulyje“15 . Pabrëþdamas sporto vaid- Per nagrinëjamà laikotarpá valstybës biudþeto mená pasaulio ir individo raidai LTOK prezidentas asignavimø lygis kûno kultûros ir sporto progra- A. Poviliûnas teigia, kad „fizinis groþis, jëga ir moms kito nuo 20–30 proc. 1992 m iki 65 proc. sveikata, iðugdyti fiziniais pratimais ir varþybo- 2005 m. realaus poreikio20 . Lëðos sporto organi- mis, derinami su materialinëmis ir moralinëmis zacijø programoms skirstomos proporcingai, va- vertybëmis, yra tobulo þmogaus sukûrimo sàly- dovaujantis sporto ðakos masiðkumo, meistriðku- gos, kurios tampa jaunimo socialine-kultûrine fi- mo bei sudëtingumo kriterijais. Biudþetinio losofija. Pagrindinë valstybës pareiga – padëti pi- finansavimo proporcijoms buvo pritarta dar tre- lieèiams tapti visavertëmis asmenybëmis, èiajame Lietuvos sporto kongrese (2000), jø nu- turinèiomis gerø dvasiniø ir fiziniø ypatybiø, tvir- tarë laikytis ir ketvirtojo (2005) kongreso daly- tà valià, susivaldymà, pareigingumà, veiklumà, viai: pasirengimo OÞ programai – 20–25 proc., dràsumà ir dvasinæ pusiausvyrà. Visuomenës ir sporto federacijø, asociacijø ir sàjungø progra- valstybës pareiga yra visokeriopai remti sportà, moms – 65–70 proc., asociacija „Sportas visiems“ nes tai yra efektyvus bûdas gerinti þmogaus gyve- – 7–10 proc., kitos programos, tarp jø inventorius nimo kokybæ ir propaguoti sveikà gyvensenà“16 . ir áranga, – 5–8 proc. Tai rodo, kad valstybë la- Valstybës poþiûrá á kûno kultûrà ir sportà rodo biausiai palaiko ir finansuoja rezultatø siekimo ðiems tikslams skiriami pinigai. Tarptautinës olim- kryptá sporte, tik menkà lëðø dalá skiria kûno kul- pinës akademijos 2-ojoje sesijoje, ávykusioje 1995 tûros programoms21 . m. liepos 24–31 d., Belgijos atstovas J. Rogge pa- Lietuvos politinës partijos taip pat lemia ir for- þymëjo, jog „pasaulio sportui reikia pinigø, ir ide- muoja kûno kultûros ir sporto plëtrà. Prieð kiek- aliu atveju jie turëtø eiti ið valstybës ir turëtø bûti vienus rinkimus á Lietuvos Respublikos Seimà par- skirti toms investicijoms, kuriø nenori finansuoti tijos savo programose akcentuoja poþiûrá á ðá privatus sektorius < >, o privatus sektorius turëtø sociokultûriná reiðkiná, iðskiria svarbiausius jo ak- remti tokias sritis, kaip profesionalusis sportas, ne- centus. Pagrindiniø Lietuvos politiniø partijø nuo- átraukiant èia valstybiniø mokesèiø mokëtojø“17 . statas kûno kultûros ir sporto atþvilgiu matome 3 Kûno kultûros ir sporto plëtotë Lietuvoje finan- lentelëje. Ið kai kuriø partijø programiniø nuo- suojama ið valstybës biudþeto, Kûno kultûros ir statø galime daryti iðvadà, kad politiniø partijø sporto rëmimo fondo, savivaldybiø ir privaèiø rë- suinteresuotumas kûno kultûros ir sporto plëtote mëjø lëðomis. Kaip teigia J. Misevièius, duomenø nevienodas. Didþiausià dëmesá ðiai socialiniai apie sporto finansavimà 1988–1990 m. rasti nepa- visuomenës raidos srièiai skiria Naujoji sàjunga vyko, taèiau, jo paskaièiavimais, ið ávairiø ðalti- (socialliberalai) bei Darbo partija. Neproporcin- niø kûno kultûrai ir sportui 1988–1990 m. ið viso ga, diferencijuota, nevienareikðmë partijø nuo- vidutiniðkai tekdavo po 60 mln. rb.18 stata atsispindi ir ið jø poþiûrio á ðiuolaikinio sporto Lietuvos Respublikos biudþeto asignavimai sampratà, kur visos partijos savo programose ak- kûno kultûrai ir sportui 2000–2005 m. laikotar- centuoja maksimaliø rezultatø siekimo, sporto piu pateikti 2 lentelëje19 . Jie rodo, kad valstybës kaip valstybës prestiþo svarbà, kitos remia spor- biudþetas ðiems tikslams iðaugo 2,4 karto (235,6 to visiems idëjà (Liberalø demokratø, Naciona- proc.). Nagrinëjamo laikotarpio pradþioje kûno linë centro partija), treèios (Naujosios sàjunga, kultûros ir sporto biudþetinis finansavimas ma- Darbo, Socialdemiokratø, Liberalø centro) numa- þëjo ir tik 2004 m. padidëjo: ið valstybës biudþe- to ðiø krypèiø simbiozæ, laiko kûno kultûrà ir to – 39,3 proc., ið savivaldybiø – 34,5 proc., Kul- sportà neatsiejama ávairiø visuomenës grupiø tûros ir sporto rëmimo fondo lëðos iðaugo 13 proc. þmoniø gyvenimo dalimi.

15 Lietuvos Respublikos Vyriausybë 2002 m. lapkrièio 12 d. nutarimas „Dël valstybës ilgalaikës raidos strategijos“, Vals- tybës þinios, 2002 m. lapkrièio 27, Nr. IX-1187, 113, p. 24. 16 Poviliûnas A., Kai kurie sporto ir olimpinio sàjûdþio bruoþai visuomeniniu aspektu, Sporto mokslas, 1998, Nr. 4, p. 3–4. 17 Rogge J., Etika ir olimpinis judëjimas, Sporto mokslas, 1995, Nr. 2, p. 54. 18 Misevièius J., Kûno kultûra ir sportas Lietuvoje 1998–1990 m., ten pat, p. 195. 19 IV Lietuvos sporto kongresas, Nuo Kongreso iki kongreso, Vilnius, 2005, p. 43; Lietuvos sporto statistikos metraðtis, Vilnius, 1999, p. 70–76. Lietuvos sporto statistika, Vilnius: Respublikinis sporto informacijos centras, 1996, p. 90–100. 20 IV Lietuvos sporto kongresas. Nuo kongreso iki kongreso, Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 2005, p. 43. Misevièius, ten pat, p. 195; III Lietuvos sporto kongresas, Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 2000, p. 17. 21 Ten pat, p. 43. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 217

Iðvados Summary Sporto visuomenë 1988 m. gruodþio 11 d. at- Sport as a Social Cultural Phenomenon kûrusi LTOK pradëjo ir þymiai sustiprino Lietuvos in the History of Region (1990–2005) valstybingumo sieká, sporto sàjûdis, tapo svarbiau- siu reiðkiniu telkiant visuomenæ, atkuriant ir átvir- The article presents the changes of sport after tinant ðalies nepriklausomybæ ir savarankiðkumà. the declaration of Lithuania‘s independence, also Lietuvos tarptautinio olimpinio komiteto pavadi- it discusses sport changes and development, nimas nebeatitinka ðiandienos realijø ir situaci- tendencies, the changes of sport values and its jos, tikslingiau bûtø já pavadinti Lietuvos oliminiu influence in the state‘s policy. Today sport is a very komitetu. important part in the mankind‘s world and has a Po nepriklausomybës paskelbimo buvo pradë- very great influence in the development of the ta ðalies sportinio gyvenimo reorganizacija – nuo people, makes an actice influence uniting people. centralizuotos sporto valdymo struktûros pereita Sport is perceived as a complicated multiplanned prie demokratinës jo valdymo formos. phenomenon and is a part of people‘s life. Sport Iðanalizavus visuomenës sociokultûrinæ raidà has never been separated from the community and Lietuvoje iðryðkëjo, kad kûno kultûrai ir sportui it has always been influenced by the historical nëra skiriamas pakankamas dëmesys ne tik dël condicions and the pecularities of the society, State finansiniø iðtekliø trûkumo, bet dël koreguotinø sport organizacions and system reflect economical, Lietuvos Respublikos valdþios institucijø poþiû- social and cultural condicions. Every country has rio á ðvietimà, sveikatos prieþiûrà, kultûrà ir spor- its own physical culture and sport. Sport is a social tà kaip efektyvø socializuojantá veiksná, padedan- cultural phenomenon and should be percieved and tá telkti ir kurti vieningesnæ, sveikesnæ ir explained in the context of history, policy economy darbingesnæ visuomenæ. and culture.The state which‘is interested in its Iðlieka netolygus finansiniø iðtekliø paskirsty- inhabitansts social and cultural development mas tarp sporto ðakø, sporto vadybos, taip pat ir wants to use statial and private iniciative in order administravimo trûkumai, nepatenkinama sporto to make the people lead a healthy life,cherish such baziø bûklë, jø trûkumas. values. The state must acknowledge physical Svarbu, kad kûno kultûros ir sporto sàrangos culture and sport as an active method which helps modelyje sàveikautø politinës, vyriausybinës ir to be more affective, healthier and laboriuos. Sport sporto institucijos, o harmoninga jø veikla bûtø is historically conditioned and is the sign of the grindþiama atsakomybës pasidalijimu, kooperuo- society which creates it. tu proceso finansavimu, sporto plëtra regionuose Lithuania‘s rating in European sport is quite high. ir vieðu politiniø partijø programø kûno kultûros ir In this sphere Lithuania meets the European sporto srityje propagavimu bei ágyvendinimu. standard and can become an equal partner in the European Union. Keywords: physical culture; sport; sport policy; sport history. 218 LOKALÛS TYRIMAI

1 lentelë Lietuvos sporto istorijos etapai

Etapai Turinys Ypatybës 1986–1988 Kûno kultûra ir sportu rûpinosi valstybë, vadovavo Respublikinis kûno Pertvarkos laikotarpis, kai kû- kultûros ir sporto komitetas, kuris 1986 04 24 buvo pertvarkytas á Sàjungi- no kultûra, sportas egzistavo gruodis ná-respublikiná LTSR valstybiná kûno kultûros ir sporto komitetà (vad. Z. kaip iki tol. Sporto sàjûdþio Motiekaitis), veikë LSD „Þalgiris“, „Nemunas“, „Dinamo“, „Darbo rezer- pradþia. Demokratinës sporto vai“, „Lokomotyvas“, ásteigta Vyriausioji treneriø taryba. 1988 m. spalio valdymo idëjos atsiradimas – mën. priimtas SSRS MT ir VPSCT, VLKJS CK nutarimas „Dël sporto pirmas oficialus protestas prieð þaidimø meistrø komandø bazëse steigti sporto ðakø klubus“. Pirmi tokie esamà sporto tvarkà. Socialis- sporto klubai: Kauno „Þalgiris“ (krepðinis), Vilniaus „Þalgiris“ (futbolas). tinio lenktyniavimo sporte pa- 1988 m. ásteigta Invalidø sporto federacija, 1988 spalio mën. – Kauno baiga sporto sàjûdþio susirinkimas. 1988 gruodis – 1987–1988 m. kûno kultûros ir sporto komiteto reorganizacija. Priimta Ðalies sportinio gyvenimo re- 1987–2000 m. sporto strategija. 1988 12 11 ávyko LTOK atkuriamasis su- organizacijos pradþia – nuo 1990 03 11 vaþiavimas – ákurtas Lietuvos TOK (prezidentas A. Poviliûnas), kilnaus centralizuotos sporto valdymo elgesio sporte Fair Play sàjûdis. 1988 pab. – sporto ðakø federacijø sava- struktûros palaipsniui pereina- rankiðkumas, naujø kûrimas. 1989 05 13 pirmà kartà paminëta Olimpinë ma prie demokratinës jo val- diena. 1989 spalio mën. prie LTOK ákurta Olimpinë akademija – savaran- dymo formos. kiðka mokslinë ðvieèiamoji organizacija (vad. V. Jasiûnas). 1989 12 26 – sporto veteranø sàskrydis Kaune. 1990 03 11 1990 03 14 paskelbtas kreipimasis á Lietuvos sportininkus, trenerius ir kt. Lietuvos sporto krizë. Geriau- – 1992 nedalyvauti SSRS èempionatuose ir SSRS rinktinëse. Po 1991 m. sausio sieji sportininkai iðvyksta á uþ- ávykiø sudarytas Ágaliotasis olimpinis komitetas (V. Adamkus, V. Chomi- siená, krito sporto rezultatai, èius, Ð. Marèiulionis, A. Sabonis ir kt.). 1990 m. kovo mën. TOK prezi- ieðkoma tarptautinio LTOK dentas Ch. A. Samaranèas iðreiðkë pritarimà Lietuvos savarankiðkumo pripaþinimo. Tikslas – suvie- idëjai. 1990 04 18 LSD „Þalgiris“ tampa savarankiðka. 1990 m. balandþio nyti valstybiniø ir visuomeni- mën. ákurtas Kûno kultûros ir sporto departamentas (nuo 1990 05 24 gene- niø sporto organizacijø pastan- ralinis direktorius – A. Raslanas). 1991–1992 m. buvusiø sporto draugijø gas bendriesiems sporto klau- naikinimas ir sporto klubø kûrimas (1992–200, 1993 m. – 529, 1995 m. – simams spræsti ir tarptautiniø 719, 1999 m. – 1060). Tarptautinis sporto federacijø pripaþinimas – ryðiø plëtimas. 1990 m. gruodþio mën. pripaþinta Alpinizmo, 1991m. birþelio mën. Krep- ðinio, Rankinio, Atletinës gimnastikos. Lietuvos sporto veteranø laiðkas atsisakant dalyvauti bet kokiose varþybose su SSRS vëliava ir raginimas pripaþinti LTOK. Pirmi nepriklausomos Lietuvos sportininkai: Europos atletinës gimnastikos èempionate dalyvauja N. Murnikovienë ir R. Bu- èinskas – laimi aukso medalius. 1992–2005 1991 09 11 LTOK pripaþinimas. Dalyvavimas Barselonos, Albervilio Strateginius klausimus aptaria (1992) olimpinëse þaidynëse. Sporto kongresai: pirmasis – 1993 11 03, ir sprendþia Lietuvos kûno sportà ir toliau laiko vienu ið svarbiausiø socialiniø reiðkiniø, átvirtinanèiø kultûros ir sporto komisija, ðalies nepriklausomybæ, antrasis – 1996 09 16, treèiasis – 2000 04 27, Lietuvos sporto kongresas. ketvirtasis – 2005 04 29. 1993 11 03 priimta Sporto chartija, 1994 m. ákur- Lietuvos sporto strategijoje ta Sporto taryba. 2000 04 27 priimta ilgalaikë sporto strategija iki 2012 m. nurodoma, jog reikia ugdyti 1993 liepos mën. priimtas Labdaros ir paramos ástatymas, kuriame re- sveikà ir fiziðkai aktyvià vi- miantys sportà juridiniai ir fiziniai asmenys buvo ið dalies atleidþiami nuo suomenæ stengiantis kuo dau- mokesèiø. 1995 12 20 priimtas Lietuvos Respublikos kûno kultûros ir giau gyventojø átraukti á orga- sporto ástatymas, áteisinæs LR sporto sàrangos modelá: valstybiniø ir ne- nizuotas ir savarankiðkas spor- valstybiniø sporto organizacijø pareigas, funkcijas ir atsakomybæ. 1995 11 to pratybas, deramai rengti di- 07 ratifikuota Europos antidopingo konvencija ir kt. delio meistriðkumo sportinin- Priimtos pasirengimo Lilehamerio (1994) ir Atlantos (1996) OÞ, Sidnëjus kus OÞ, pasaulio ir Europos (2000) programos – Kûno kultûros ir sporto departamento nutarimas „Dël èempionatams. Valstybiniø ir Lietuvos kûno kultûros ir sporto plëtojimo prioritetø ir programø finansa- nevalstybiniø kûno kultûros ir vimo skyrimo nustatymo“ – nutarta 1999–2004 m. laikotarpiu pritarti 18 sporto organizacijø sàrangos olimpiniø sporto ðakø programø finansavimui (Ugdomø sporto ðakø modelio tobulinimas. 1996 m. buvo per 80, 2005 – 115).

Ðaltiniai: Lietuvos kûno kultûros ir sporto istorija (pagrindiniai bruoþai), ats. red. H. Ðadþius, Vilnius: 1-osios politechnikos mokyklos spaustuvë, 1991; Lietuvos kûno kultûros ir sporto istorija, ats. red. H. Ðadþius, Vilnius: Margi raðtai, 1996. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 219

2 lentelë Lietuvos Respublikos biudþeto asignavimai kûno kultûrai ir sportui 1991–2005 m.

Eil. Metai Biudþeto asignavimai Nr. 1. 1991 3 000 000 rb. 2. 1992 280 000 000 talonø 3. 1993 4 900 000 Lt 4. 1994 9 000 000 Lt 5. 1995 duomenø nëra 6. 1996 20 826 600 Lt 7. 1997 23 337 000 Lt 8. 1998 32 466 900 Lt 9. 1999 26 025 000 Lt 10. 2000 25 920 500 Lt 11. 2001 23 595 000 Lt 12. 2002 23 254 500 Lt 13. 2003 25 201 500 Lt 14. 2004 31 717 000 Lt 15. 2005 36 552 500 Lt

Ðaltiniai: IV Lietuvos sporto kongresas, Lietuvos Respublikos kûno kultûros ir sporto strategija 2005– 2015 metams, Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 2005; III Lietuvos sporto kongresas, Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 2000.

3 lentelë Politiniø partijø nuostatos kûno kultûros ir sporto atþvilgiu Eil. Partijos Politiniø partijø programinës nuostatos Nr. pavadinimas 1. Naujoji Uþtikrinti, kad visø pakopø ugdymo institucijos – savivaldybës, vaikø sàjunga (NS) ir jaunimo visuomeninës organizacijos bei susivienijimai – organi- zuotø jaunimo uþimtumà kaime ir mieste auganèios kartos kûno kul- tûros ir sporto, meninës ir techninës kûrybos, pasirengimo darbui ir gyvenimui veiklà tam skirtuose bûreliuose. Ðià veiklà daugiausiai fi- nansuoti valstybës lëðomis. Skirti deramà dëmesá moksleiviø kûno kultûrai ir sportui. Plëtoti sportà visiems. Remti kûno kultûrà ir sportà biudþeto lëðomis, skatinti savivaldybiø paramà kultûrai ir sportui. Su- daryti sàlygas ir skatinti jaunimo visuomenæ veiklà, kad jaunimas bû- tø sutelktas ir parengtas demokratijos plëtrai, valstybës valdymui ir savivaldai. Remti sportà kaip socialiná reiðkiná, be kitø pranaðumø, tu- rintá savitos kultûrinës, pedagoginës, estetinës ir prestiþo reikðmës, skatinantá vienijimosi, tarptautinio bendradarbiavimo, ðalies pripaþi- nimo ir ávaizdþio formavimo procesus. 2. Liberalø Sprendþiant jaunimo auklëjimo ir laisvalaikio uþimtumo problemas, centro prioritetas bus skiriamas masinio sporto programoms finansuoti. Sie- partija kiant sudaryti palankias sàlygas meistriðkumui kelti bei jo tæstinumui, profesionalaus sporto finansavimas bus siejamas su pasiektais sporto rezultatais. Sporto ir kûno kultûros srityje remsime ir ágyvendinsime vieðosios bei privaèios partnerystës projektus, skatinanèius sporto in- frastruktûros plëtrà. 220 LOKALÛS TYRIMAI

3. Darbo partija Darbo partija siekia parengti kûno kultûros ir sporto veiklos plëtros strategijà, numatant prioritetus. Tobulinti ir plëtoti kûno kultûros ir sporto infrastruktûrà, siekti, kad valstybë skirtø pakankamai lëðø sporto árenginiams ásigyti bei iðlaikyti, jauniems bei perspektyviems sportininkams ugdyti, Lietuvos sporto ávaizdþiui formuoti. Sukurti teisines prielaidas, kurios labiau skatintø mëgëjiðko ir profesionalaus sporto rëmimà. Remti projektus, kurie suteiktø daugiau galimybiø sportuoti bei sveikai gyventi daugeliui gyventojø, numatytø tam rei- kalingos árangos gamybà. Sudaryti sàlygas atskleisti ir ugdyti vaikø bei jaunimo talentus sporto mokyklose bei visuomeniniuose sporto klubuose. Ugdyti þmoniø savimonæ, vieðai aiðkinant sporto svarbà sveikai gyvensenai. Propaguoti socialinæ kûno kultûros ir sporto svar- bà. 4. Lietuvos Þymiai geriau finansuoti vaikø sporto mokyklas, daugiau lëðø skirti socialdemokra- varþyboms rengti, plësti sporto mokyklø tinklà, skatinti sporto masið- tø kumà, plaèiau átraukti á ðià veiklà visuomenæ, sporto veteranus, siekti partija kad darbdaviai dirbantiesiems sudarytø palankias sàlygas sportuoti, (LSDP) sukurti tokià ástatyminæ bazæ, kuri skatintø verslà remti sportà. Nusta- tyti aiðkius kriterijus ir normatyvus, pagal kuriuos bûtø remiamos aukðto sportinio meistriðkumo profesionalaus sporto nacionalinës ko- mandos ar individualûs meistrai. 5. Nacionalinë Sporto valstybinio rëmimo programos plëtojimas, vaikø sporto mo- centro partija kyklø plëtra. 6. Lietuvos Sukurti teisines prielaidas bei ekonominæ sistemà, kuri skatintø kiek- liberalø vieno þmogaus gabumus, kultûros ir sporto mecenavimà ir kitokià pa- demokratø ramà ir sudarytø sàlygas ágyvendinti nacionalinæ kultûros strategijà. partija (LLDP)

Ðaltiniai: Naujoji sàjunga (socialliberalai), Programa. Ástatai. Lietuvos valstybës 2020 metø vizija, Vilnius, 2000; Valstybës þinios, 2002 lapkrièio 27, Nr. 113. L IETUVOS LOKALINIØ TYRIMØ PADËTIS 221 222 LOKALÛS TYRIMAI

Vilniaus pedagoginis universitetas Li285 Lietuvos lokaliniø tyrimø padëtis. Moksliniø straipsniø rinkinys / sud. A. Ragauskas, V. Senkus Þ. Maèiukas. – Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto l-kla, 2005. – 222 p.

ISBN 9955-20-078-2

Moksliniø straipsniø rinkinyje pirmà kartà analizuojama Lietuvos lokaliniø tyrimø teorijos, raidos ir praktikos klausimai ávairiø humanitariniø ir socialiniø mokslø, pirmiausia istorijos, sociologijos, geografijos, kontekste. Aptariama lokalumo samprata, lokalumo ir regionaliðkumo santykiø, lokaliniø tyrimø metodø problematiðkumo, lokaliniø tyrimø daugiadalykiðkumo problemos, nurodomi lokaliniø tyrimø ir kraðtotyros santykiai ir pan. Greta to pristatoma lokaliniø tyrimø padëtis ir galimos perspektyvos Lietuvos lokalinës istorijos istoriografijos kontekste, plëtojant kai kurias dar maþai iðplëtotas tyrimø kryptis, kurios turi pakankamai gilias tradicijas Europos istoriografijoje. Straipsniø rinkinio autoriai – Vilniaus pedagoginio, Ðiauliø, Lietuvos þemës ûkio universitetø, Lietuvos istorijos, Lietuviø kalbos, Socialiniø tyrimø institutø mokslininkai.

UDK 316(474.5)

Lietuvos lokaliniø tyrimø padëtis

Redaktorë Reda Asakavièiûtë Maketuotojas Donaldas Petrauskas

27,75 sp. l. Tiraþas ... egz. Uþsakymas ... Iðleido Vilniaus pedagoginio universiteto l-kla. Spausdino Vilniaus pedagoginio universiteto spaustuvë, Studentø g.