Vilniaus universitetas TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ IR POLITIKOS MOKSLŲ INSTITUTAS

Politikos mokslų bakalauro programa Bakalauro darbas

GIEDRĖ ULYTĖ IV kurso, 2 grupės studentė

DAUGYBINĖS PILIETYBĖS KONCEPTAI LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIME

BAKALAURO DARBAS

Darbo vadovė: Prof. Natalija Arlauskaitė

Vilnius, 2019

Bakalauro darbo vadovės išvados dėl darbo gynimo: ......

...... (data) (v., pavardė) (parašas)

Bakalauro darbas įteiktas gynimo komisijai:

...... (data) (Gynimo komisijos sekretorės parašas)

Bakalauro darbo recenzentas:

...... (v., pavardė)

Bakalauro darbų gynimo komisijos įvertinimas:

......

Komisijos pirmininkas: Komisijos nariai:

1

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtiname, kad įteikiamas darbas (Daugybinės pilietybės konceptai Lietuvos Respublikos Seime) yra:

1. Atliktas mano pačios ir nėra pateiktas kitam kursui šiame ar ankstesniuose semestruose; 2. Nebuvo naudotas kitame Institute/Universitete Lietuvoje ir užsienyje; 3. Nenaudoja šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikia visą panaudotos literatūros sąrašą.

Giedrė Ulytė

Vardas, pavardė (parašas)

2

BIBLIOGRAFINIS APRAŠAS

Ulytė, G. Daugybinės pilietybės konceptai Lietuvos Respublikos Seime: Politikos mokslų specialybės, bakalauro darbas / VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas; darbo vadovė N. Arlauskaitė. – V., 2019 – 40 p.

Reikšminiai žodžiai: lojalumas, daugybinė, dviguba, pilietybė, pilietis, referendumas, išsaugojimas, priklausymas, ribojimas, Seimas, diskursas, konceptai, emigrantas

Šiame darbe nagrinėjama pilietinio lojalumo (ne)dalumo problema. Teorinėje dalyje yra aptariamas pilietybės ir daugybinės pilietybės konceptai, analizuojami daugybinės pilietybės aiškinimo ir argumentavimo būdai pradedant tautiniu ribojimo pagrindu, tęsiant pilietybės kompleksiškumo raiška per visuomenės ribojimo projektus sudarant priklausomybės sąveiką, atskleidžiant koncepto problematiškumą trumpai aptariamos pilietybės alternatyvos. Empirinėje dalyje pateikiama Lietuvos Respublikos parlamente vykusių renginių, susijusių su daugybinės pilietybės tema, diskurso analizė, kuria siekiama prisidėti prie supratimo, kaip ir kokie daugybinės pilietybės konceptai konstruojami, kokį priklausymą ir pilietinės bendruomenės ribojimą siūlo kuriami daugybinės pilietybės įvaizdžiai. Prieinama išvadų, kad daugybinės pilietybės konceptas daugiausia siejamas su socialine aptvara fiziškai valstybės ribose, daugybinio piliečio lojalumas yra konstruojamas pasitelkiant emigranto įvaizdžius.

3

Turinys 1. ĮVADAS: Nuo dvigubos iki išsaugotos pilietybės Darbo aktualumas...... 5 Darbo problema...... 7 Objektas...... 9 Tikslas ir uždaviniai...... 10 Literatūros apžvalga...... 10 2. TEORIJA IR METODOLOGIJA. Pilietybės sampratos ir jų analizės būdai Teorinis pagrindas...... 16 Metodologija...... 18 3. EMPIRINĖ DALIS. Diskusijų LR Seime tyrimas 1. Bendro konteksto pristatymas Dabartinė tvarka...... 21 Konstitucinis teismas apie pilietybę...... 22 Gegužės 12 d. referendumo klausimo turinys...... 24 2. Tyrimas...... 25 2. 1. Pirmas etapas...... 25 Kalbantieji...... 25 Temos...... 27 2. 2. Antras etapas...... 31 Argumentų sisteminimas ir pilietybės režimas...... 30 2. 3. Trečias etapas...... 35 Valstybės ir piliečio dvipusis lojalumas ir galios santykiai...... 35 Daugybinio piliečio – emigranto įvaizdžiai...... 37

4. IŠVADOS IR PASTABOS Išvados ir pastabos...... 42

Summary...... 45 Literatūros ir šaltinių sąrašas...... 46

4

1. ĮVADAS: nuo dvigubos iki išsaugotos pilietybės

DARBO AKTUALUMAS

Lietuvos Respublikos (LR) pilietybę turinčio asmens statusas iš esmės ir drastiškai pasikeitė 2004 metais. Lietuvai įstojus į Europos sąjungą, valstybės pilietis kartu įgijo teises ir privilegijas, kurias suteikia narystė ES. Gilėjanti europinė integracija nuolatinio asmenų judėjimo atžvilgiu valstybes nares paskatino ir skatina imtis skirtingų politinių sprendimų efektyviai piliečių kontrolei užtikrinti. Viena vertus, pastebimi liberalūs sprendimai, pavyzdžiui, mažinami nuolatinio gyvenimo valstybėje reikalavimai, toleruojama daugybinė pilietybė. Kita vertus, imamasi ir pilietybės instituto varžymo priemonių, pavyzdžiui, įvedamos tam tikros integracijos sąlygos, pilietybės testai, o ypatingais atvejais net ir nuostatos, leidžiančios pilietybę panaikinti.1 Lietuvos piliečiams tapimas Europos sąjungos nariais itin reikšmingas asmeniniu lygiu, bet kokie pilietybės politikos ir teisinio reguliavimo pokyčiai daro įtaką jų gyvenimui. Nuo 2004 iki 2018 pabaigos atitinkamai suintensyvėjo ir tarptautinė migracija į ir iš Lietuvos. Laisvo asmenų judėjimo galimybe pasinaudojo ir iš Lietuvos emigravo daugiau nei 650 tūkstančių asmenų (651 155).2 Per tą patį laikotarpį imigravusių asmenų skaičius taip pat žymiai augo nuo 5,5 tūkstančių asmenų per 2004 metus iki beveik 29 tūkstančių per 2018 metus, iš viso imigravusių asmenų – 223 100.3 Tuo tarpu, Statistikos departamento duomenimis, grįžo 147 679 piliečiai.4 Sunku nepastebėti reikšmingo lūžio visų trijų tipų duomenų lentelėse, staigūs kiekybiniai pokyčiai įvyksta 2011 metais. Ši trumpa statistikos apžvalga demonstruoja kiekybiškai ženklų emigracijos mastą vertinant visą valstybės dydį. Atsižvelgti svarbu ir į Lietuvos diasporos – lietuvių ir lietuvių kilmės asmenų, kurių tikslų skaičių sudėtinga nustatyti, kad potencialiai pilietybės išsaugojimo įgyjant kitą pilietybę klausimas yra aktualus didžiajai daliai apibūdintų asmenų. Dar vienu intensyviu kalbėjimo apie daugybinę pilietybę „šuoliu“ galima laikyti 2018 metus, kai pilietybės išsaugojimas buvo paskelbtas kaip viena iš trijų nacionalinės iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ idėjų. Svarbu atkreipti dėmesį į keletą aspektų apie šią iniciatyvą – jos tikslus ir kalbėjimo apie daugybinę pilietybę būdą. Visos šios iniciatyvos idėjos vadinamos „proveržio“, tikslas – „suburti visuomenę ir kurti šimtmečio sulaukusią Lietuvą tokią, kad ateities kartoms paliktume ją klestinčią ir

1 Maria Margarita Mentzelopoulou ir Costica Dumbrava, „Acquisition and loss of citizenship in EU Member States“, European Parliamentary Research Service: 2018, 2 Lietuvos statistikos departamentas, „Emigrantai“, 2019, [Žiūrėta 2019-02-19] 3 Lietuvos statistikos departamentas, „Imigrantai“, 2019, [Žiūrėta 2019-02-19] 4 Lietuvos statistikos departamentas, „Grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai“, 2019, [Žiūrėta 2019-02-19] 5 drąsiai judančią į priekį.“5 „Dvigubos pilietybės įteisinimas“ – taip suformuluota viena iš proveržio idėjų, paskelbta simboliškai 2018 metų vasarį vykusiose Didžiojoje idėjų ir pokyčių konferencijoje, nors artimiausią laikotarpį prieš referendumą girdimi balsai griežtai kritikuojantys tokią formuluotę, toliau deklaruojama, kad ši idėja, kaip ir kitos dvi, ves „Lietuvą į priekį dar 100 metų“. Idėjos kilmę galima suprasti kaip bendrai kylančią iš visos visuomenės dalių, teigiama, kad susivienijo žiniasklaida, valstybės vadovai, idėjas skelbia visuomenė ir ekspertai. Valstybės prioritetine idėja, dėl kurios įgyvendinimo ir formuluotės nesutariama, kelia esminį klausimą – apie ką šis pilietybės išsaugojimas arba dvigubos pilietybės įteisinimas, ar jie skiriasi, kokia ir ar egzistuoja vieninga daugybinės pilietybės idėja Lietuvoje? Į šiuos klausimus bus ieškoma atsakymų šiame darbe. 2018 metais, greitai po Idėjos paskelbimo, Seime nutarta 2019 skelbti Pasaulio lietuvių metais.6 104 Seimo nariai pritarė bendrai Seimo pozicijai, kad Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) turi išskirtinį vaidmenį diasporai, Lietuvos valstybingumui, nepriklausomos demokratinės valstybės tęstinumui, pabrėžia bendruomenės veiklą puoselėjant tautinę tapatybę ir su ja susijusius kultūrinius atributus, mini ir Lietuvių Chartos svarbą, kuria įsteigta bendruomenė, teigiamas jos milžiniškas vertybinis krūvis, „pamatinės lietuvių ir tautinės bendruomenės teisės, vertybės, principai“. Dar išskiriamas PLB indėlis atkuriant valstybės nepriklausomybę ir integruojantis į organizacijas, kurios atitinka ir referendumo formuluotėje numatytus kriterijus.7 „Pasaulio lietuvių metai būtų galimybė apmąstyti naujai asmens ir tautos tapatybes, kurios kosmopolitėjančiame pasaulyje yra takios.“ – sakė Seimo narys Stasys Tumėnas.8 Tokiu dėmesiu rodoma užsienio lietuvių idėjinė svarba valstybei. Lietuvos Respublikos Seimo pavedimu šių metų balandžio 2 dieną prasidėjo referendumo viešinimo kampanija. Kampaniją organizuojanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija siekia informuoti visuomenę „apie privalomuoju referendumu dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo teikiamo spręsti klausimo svarbą Valstybės ir Tautos gyvenimui.“9 Konstitucijos 12 straipsnis skelbia, kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.“10 Oficialiame Vyriausybės internetiniame puslapyje laikotarpį iki referendumo galima pamatyti kvietimą apsilankyti specialiai šiam tikslui sukurtoje svetainėje, kurios internetiniame adrese užkoduotas teiginys „pilietybė svarbu“. Referendumo klausimo svarbą įrodo ir Vyriausybės kanceliarijos užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų agentūros „Spinter tyrimai“

5 Idėja Lietuvai, „Apie iniciatyvą“, Vilnius, 2018, , [Žiūrėta 2019-04-09] 6 Eugenijus Jovaiša, Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Pasaulio lietuvių metais“ projektas, Vilnius, 2018, 7 Ten pat 8 Stasys Tumėnas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 78 (2019 m. kovo 13 d.), 14-15 9 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, „Rengiamasi visuomenės informavimui apie referendumą dėl pilietybės išsaugojimo“, Vilnius , [Žiūrėta 2019-04-09] 10 Lietuvos Respublikos Konstitucija, 12 straipsnis, Vilnius, 1992 6 apklausa, atlikta 2019 metų vasario mėnesį. Tyrimo metu apklaustieji 1006 asmenys nuo 18 iki 75 metų atsakinėjo į klausimus apie referendumą. Kad referendumas dėl pilietybės išsaugojimo vyks, žino 80% apklaustųjų. Su teiginiu, kad referendumas yra svarbi pilietinės pozicijos išraiška visiškai sutiko arba sutiko 89% asmenų. 65% apklaustųjų teigia apsisprendę dalyvauti referendume gegužės 12 dieną. Vis dėlto informacijos apie referendumą visiškai pakanka ir pakanka mažiau nei pusei (45%) respondentų, jos nepakanka ir greičiau nepakanka beveik pusei (49%). Be to, didesnė dalis asmenų teigė, kad klausimas yra svarbus Tautos gyvenimui (45%), kiek mažesnė pritarė klausimą esantį svarbų ir valstybei (40%).11 Atlikta apklausa rodo, kad daliai respondentų informacijos trūkumas nėra kliūtis nusprendžiant dalyvauti referendume. Šio tyrimo rezultatai talpinami oficialioje vyriausybės informacinėje svetainėje www.pilietybesvarbu.lt.12

DARBO PROBLEMA

Valstybės leidžiamoji valdžia nesėkmingai bando pateikti Pilietybės įstatymo pataisas, kvestionuoti jų atitikimą konstitucinei doktrinai, visgi, pasikartojantys bandymai visada baigiasi Konstitucinio teismo (LR KT arba KT) išaiškinimais, kad teikiami įstatymų projektai prieštarauja svarbiausiam valstybės dokumentui – Konstitucijai. Stokojama politinių diskusijų, siekiant suprasti, su kokiomis reikšmėmis siejama daugybinė pilietybė, kaip ji konceptualizuojama. Daugybinės pilietybės reguliavimo prieštarą pastebi Leif Kalev ir Henry Sinivee, kurie vertino Lietuvos daugybinės pilietybės režimo kaitą. Laikotarpyje nuo 1997 iki 2014 pasiektas pilietybės režimo dinamikos rezultatas – potencialas pokyčiams, vis dėlto, neaišku, pozityviems ar negatyviems daugybinės pilietybės atžvilgiu. Taip pat vertintas 2014 metais buvęs daugybinės pilietybės prieinamumas gimimu buvo įmanomas, natūralizacijos keliu draudžiamas. Konstitucinis reguliavimas apibendrintas kaip negatyvus – daugybinė pilietybė negalima, visgi konstitucinis Pilietybės įstatymas pozityvus - daugybinę pilietybę leidžia. Prieinama išvadų, kad, nors Lietuvai trūksta galutinio teisinio aiškumo dėl požiūrio į daugybinę pilietybę, pokyčiai tikėtini po 2014 metų. Autoriai pastebi, kad daugybinės pilietybės liberalizavimo niša yra pilietybės įstatymo atvejai, kai daugybinė pilietybė įmanoma gimimu bei nėra ribojami atvejai, kuriais suteikiama ši teisė.13 Konstitucijai aiškiai draudžiant būti Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu, sukurtas konfliktas ir erdvė

11 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, „Pilietybė – svarbu: du trečdaliai gyventojų apsisprendę dalyvauti referendume dėl pilietybės išsaugojimo“, [Žiūrėta 2019-04-09] 12 Vilniaus politikos analizės institutas panašiu metu atliko panašaus pobūdžio tyrimą savo apimtimi išsamesnį ir gilesnį, kuriuo įvertino, kad statistiškai pagal dabartines nuostatas balsuoti už ar prieš ir rinkėjų aktyvumo rinkimuose tendencijas apskritai, yra neįmanoma, kad referendumas įvyktų. Šio tyrimo duomenis komentuosiu vėliau darbe. 13 Leif Kalev ir Henry Sinivee, „Multiple Citizenship: Rhetoric and Regime Change“, Tallinn University, 11-12, [Žiūrėta 2019-03-05] 7 jį didinti plečiant Pilietybės įstatymo išimtinius atvejus. Ši situacija, kai pilietybės ribojimas plečiasi bei rengiamasi Konstitucijos keitimui referendumu, kyla daugybinio lojalumo koncepto problema. Rogers Brubaker, aiškindamas modernią pilietybės sąvoką, vartoja socialinės, „visuomeninės aptvaros“ (social closure) terminą, kuris „žymi tam tikrą formalų elementą socialiniame gyvenime, išreiškia to socialinio gyvenimo atvirumą ar uždarumą bei jo laipsnį.“14 Meilutė Taljūnaitė straipsnyje „Sociologinė pilietybės samprata ir modeliai“ pilietybės apibrėžimu yra linkusi laikyti supratimą, kad visi visuomenės nariai yra piliečiai, visi piliečiai paklūsta įstatymams ir yra lygūs prieš juos.15 Pilietybės supratimas kaip nuolatinis teisinis ir politinis teisinis asmens ir valstybės ryšys pateikiamas Lietuvos pilietybės teisės ekspertų bei užsienio mokslininkų. Visgi Taljūnaitė pastebi teisinio apibrėžimo trūkumus: neaišku, kokie esminiai pilietybės supratimo požymiai turėtų būti išskiriami. Nuo šių esminių bruožų išskyrimo priklauso teisinio reguliavimo turinys.16 Pilietybės teisinis reguliavimas kinta, todėl svarbu suprasti kaitos turinį, kontekstą, kilmę. Kadangi teisiniam reguliavimui įtaką daro socialinė praktika, galima sakyti, kad, siekiant suprasti dabartinius debatus dėl Lietuvos respublikos pilietybės teisinio reguliavimo keitimo svarbu analizuoti ir paaiškinti (kalbines) praktikas. Tai leistų suprasti, koks supratimas, šio darbo atveju, pasirinkus režimo sąvoką, apie pilietybę vyrauja dabar, kodėl ir kaip siekiama supratimą keisti. Lietuvoje pilietybės įstatymas bei Konstitucijos kaita didžiąja dalimi yra Seimo diskrecijoje. Jones teigia, kad politinės kalbos iššifruoti iki pirminio intereso neįmanoma dėl diskursyvios – interesą reiškiančios – struktūros, visgi politinės kalbos rėmuose tyrinėti įmanoma intereso produkavimą, identifikavimą, jo siekimą.17 Leif Kalev pažymi, kad diskusijos apie daugybinę pilietybę suteikia informacijos apie pačių diskusijų apimtį, kryptį, argumentaciją ir viešosios diskusijos dalyvius. Esminių aspektų nagrinėjimas pilietybės diskusijose suteikia žinojimą, kokie ir kurie reikšmių sluoksniai ir aspektai debatuose artikuliuojami ir kaip diskusijos siejasi su leidžiančiąja ir ribojančiąja daugybinės pilietybės pozicijomis. Be to, atveria galimybes platesniam pilietybės konceptualizavimui.18 Leif Kalev ir Henry Sinivee empirinių tyrimų pagalba pateikia itin įdomias išvadas, lygindami penkias Centrinės ir Rytų Europos valstybes daugybinės pilietybės teorinių teiginių priimamumo visuomenėje atžvilgiu. Gauti rezultatai tiriant Estiją, Latviją, Lietuvą, Slovakiją ir Kroatiją verti dėmesio. Pavyzdžiui, teorinis teiginys, kad „Nelygybė piliečių teisėse neatsiranda, jei teisės proporcingai atitinka pareigas“ empiriškai pasitvirtino tik Lietuvos atveju.

14 Brubaker, 43, vertimas Sauliaus Pivoro 15 Meilutė Taljūnaitė, „Sociologinė pilietybės samprata ir modeliai“ FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA 2 (2004), 1 16 Ten pat, 1 17 Gareth Stedman Jones, Languages of Class: Studies in English Working Class History 1832-1982. Cambridge: Cambridge University Press, 1983, 25 18 Leif Kalev ir Henry Sinivee, „Multiple Citizenship: Rhetoric and Regime Change“, Tallinn University 8

Kadangi Lietuvos Respublikos parlamentas yra riboto prieinamumo viešoji erdvė, pakankamai svarbu įvertinti riziką, kad renginių dalyviai tam tikra prasme gali būti paveikti socialinės stratifikacijos. Tai suvokiama kaip socialinių darinių egzistavimas visuomenėje. Darinių atstovai naudojasi skirtingu valdžios ir materialinių vertybių, teisių, pareigų ir privilegijų bei prestižo turėjimo lygiu. Arba – tai socialinių padėčių hierarchija, kuri rodo nelygų turto, galios ir prestižo pasiskirstymą visuomenėje, dėl kurios nelygybė perduodama kitoms kartoms.19 Reikia įvertinti ir tai, kad tam tikri stratifikacijos lemiami ribotumai Seimo viešojoje erdvėje gali egzistuoti.

OBJEKTAS

Daugybinės pilietybės konceptualizavimo diskursai LR Seime yra šio darbo objektas. Lietuvos Respublikos parlamentas yra riboto prieinamumo, vis dėlto, viešoji erdvė, kurioje reiškiasi diskursyvios praktikos. Jurgen Habermas yra laikomas viešosios erdvės sąvokos kūrėju. Viešoji erdvė pirmiausia reiškia socialinio gyvenimo sritį, kurioje gali susiformuoti turinys, galintis virsti viešąja nuomone, o prieiga garantuota visiems piliečiams. Piliečiai gali veikti – atlikti komunikacinį veiksmą - kaip viešasis kūnas, kai nėra varžomi, tariasi neribotai. Jis išskiria tris komunikacinio veiksmo funkcijas: (1) informacijos perteikimas, (2) socialinių santykių kūrimas, (3) nuomonės ir jausmų išraiškos.20 Andrew Edgar knygoje, kurioje aiškinami to paties Habermas konceptai, teigiama, kad viešąją erdvę galima apibrėžti kaip socialines institucijas, kurios sudaro galimybę vykti racionaliems debatams tarp piliečių, kurių metu siekiama formuoti viešąją nuomonę. Diskusijos komunikacinė forma gali varijuoti, visgi idealiu atveju viešoji erdvė turėtų būti atvira visiems, o sprendimo laisvė nesuvaržyta.21 Iš esmės reikia pastebėti, kad viešosios erdvės teorijoje svarbi dalyvių visavertė bei lygiavertė interakcija labiau, nei pati erdvė savo fiziniais parametrais. Viešojoje erdvėje vykstantys renginiai yra nagrinėjami atsižvelgiant į jų kaip pirminių informacijos šaltinių vertę, kadangi informacijos šaltiniai nėra apdirbti, rūšiuoti pagal tam tikrus poreikius. Šio darbo objektą – daugybinės pilietybės konceptus Lietuvos Respublikos parlamento viešojoje erdvėje siekiu būti suprastą kaip visos Lietuvos Respublikos viešąją erdvę, turinį šioje erdvėje kaip galimą analogiją diskusijų apie daugybinę pilietybę turiniui visoje Lietuvos viešojoje erdvėje.

19 Valdas Pruškus „Sociologija: teorija ir praktika“ Vilnius: Vilniaus teisės ir verslo kolegija: 2004, 80 20 Jurgen Habermas, et al. "The public sphere: An encyclopedia article (1964)." New German Critique 3: 1974, 49-55 21 Andrew Edgar, „Habermas: the key concepts”, London: Routledge, 2006 9

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Šiuo darbu siekiama išsiaiškinti, kaip konceptualizuojamas lojalumas, kokie daugybino piliečio įvaizdžiai konstruojami sąveikoje su kitais piliečiais ir valstybe diskusijose apie daugybinę pilietybę Lietuvos Respublikos 2016-2020 metų (laikotarpio iki referendumo 2019 m. gegužės 12 d.) kadencijos Seime. Tyrimo tikslinis klausimas konstruotas remiantis Seyla Benhabib (autorės teorija plačiau pristatoma vėlesniuose skyriuose) – kaip daugybinės pilietybės politinio konflikto atveju yra konceptualizuojamas pilietybės universalumas atžvilgiu asmenų, kurie siekia išsaugoti Lietuvos pilietybę įgydami tam tikros kitos valstybės pilietybę Tikimasi, kad tyrimas prisidės prie supratimo, koks lojalumas tarp valstybės ir piliečio yra konstruojamas kaip priimtiniausias, pageidaujamas šiandieninėje Lietuvoje; išsiaiškinti, kokius politinio priklausymo projektus ir jų ribas konstruoja kalbantieji; kokią tarppilietinę bei piliečių ir valstybės sąveiką galima įžvelgti. Bandymas atsakyti į šiuos klausimus gali padėti plačiau aiškintis, kaip vykdoma priklausymo politika ir jos kontrolė: reguliavimas, ribojimas, formavimas. Pritaikius apsibrėžtą metodinį modelį, diskurso analizės pagalba, keliomis pakopomis išnagrinėti Seime vykusias diskusijas apie daugybinę pilietybę: 1. Pristatyti pagrindines konfliktines diskusijų ašis ir kalbėtojus. 2. Po metodologiškai nusistatytų duomenų analizės išgryninti dominuojančius argumentus už ir prieš daugybinę pilietybę, pagal juos įvertinti siūlomo režimo atvirumą. 3. Pirmame etape pristatomi kalbantieji bei diskusijų esminių lūžių apžvalga. Antrame etape medžiaga sisteminama argumentų už ir prieš daugybinę pilietybę lentelėje. Trečiame etape daugybinės pilietybės samprata įprobleminanama platesniame priklausymo, ribojimo politikos bei pilietybės kaip socialinės aptvaros kontekste, todėl tyrimo duomenys sisteminami grupuojant skirtingomis kategorijomis, siekiama atskleisti sampratos kompleksiškumą. Tokiu būdu tikimasi plačiau paaiškinti, kokio tipo lojalumas tarp valstybės ir piliečio yra konstruojamas diskusijų dalyvių Seimo viešojoje erdvėje. 4. Pateikti rezultatus bei išvadas, kokie daugybinio lojalumo konceptai konstruojami bei įvertinti teorinės bei empirinės dalies sąveiką.

LITERATŪROS APŽVALGA

Tautinė valstybė, kaip pagrindinis modernios valstybės modelis, tautą savaime laiko valstybės pagrindu ir esme. Valstybės suverenitetui palaikyti tauta apibrėžiama teisiškai, tautos nariams suteikiant pilietybę. Friedrich Meinecke išskiria du supratimus, kurie taikomi apibrėžiant apsisprendimo teisę. Pirmasis kalba apie istoriškai suvokiamą tautą, savy turinčią „išsirutuliojusią tautos asmenybę“, kitas požiūris racionalus, tautą suvokiantis kaip žmonijos padalinį, kurio rėmai abstraktūs ir be individualaus turinio. Vis dėlto, abu supratimus autorius griežtai kritikuoja už

10

„visiškai formalistinę nacionalinio suvereniteto doktriną.“22 Du šimtmečius pilietybė ir tautybė, Derek Heater teigimu, buvo politiniai Siamo dvyniai, kadangi pilietybė buvo organizuojama, modeliuojama pagal tautinės valstybės modelį., kai valstybė suvokiama kaip etninis organizmas, o ne piliečių susivienijimas, sąjunga.23 Pilietybės koncepcija yra neatskiriama nuo šalies suvereniteto principo bei su suverenitetu susijusių kitų veiksmingumo, abipusio pripažinimo ir tarpusavio sąveikos principų.24 Iš esmės moderniajame pasaulyje dominuoja du tradiciniai pilietybės įgijimo būdai: jus soli (gimimu teritorijoje) ir jus sanguinis (pagal tėvų kilmę). Tomas Hammar teigia, kad tautinė valstybė yra griaunama iš viršaus ir apačios, nes tam tikros funkcijos ir kompetencijos yra perleidžiamos tvarkyti netautiniams institutams, nacionalinę pilietybę gali sugriauti atsiradusios už tautinės ir tautos dalių pilietybės formos.25 Naujos modernios pilietybės formos suprantamos kaip grėsmė nacionalinei pilietybei, nes yra už nacionalinės pilietybės ribų. Svarbu atkreipti dėmesį būtent į ribojimą kaip vyraujantį aiškinimą apie pilietybę. Literatūroje pastebima, kad Lietuvoje pastaraisiais metais vyksta intensyvesnės diskusijos ir iniciatyvos atviresnės pilietybės politikos link.26 Jas aptaria Leif Kalev ir Henry Sinivee darbe, kuriame tiria ne tik viešąjį diskursą medijose, o gilinasi ir į penkių valstybių konstitucijas ir pilietybės įstatymų raidą. Visgi darbas turi šiokių tokių metodinių trūkumų Lietuvos valstybės atveju, kadangi tyrimui imama tik medijų skleidžiama medžiaga anglų kalba tikintis, kad tai veiks tarsi filtras svarbiausioms diskusijos pozicijoms atrinkti, visgi teisingai save kritikuoja patys autoriai, kad toks pasirinkimas atveria kelią itin glaustoms ir paviršutiniškoms pozicijoms dominuoti darbe. Jame taikomi kiekybiniai ir kokybinius metodus, nors pagrindinis dėmesys skiriamas kokybiniam, struktūruotam ir dedukciniam metodui. Vis dėlto, vertinant Lietuvos pozicijas pilietybės politikos perspektyvų, atvirumo atžvilgiu, vadovautasi prielaida vykdyti referendumą kartu su 2016 metų parlamento rinkimais, tad požiūris į daugybinę pilietybę vertintas pozityviau, nei buvo iš tiesų.27 Suvokiant, kad Leif Kalev ir Henry Sinivee darbas turi trūkumų, šiame darbe bus remiamasi jų sudaryta aiškiai apibrėžta teorinių argumentų už ir prieš daugybinę pilietybę lentele. Su pilietybe bendruomenės nariai apibrėžiami kaip lygiateisiai, šią lygybę Thomas Humphrey Marshall vadina pagrindine ir sieja su visateise naryste bendruomenėje.28 Keldamas sociologinę

22 Friedrich Meinecke, Weltburgertum und Nationalstaat, 34, cituota iš Rogers Brubaker, Pilietybė ir tautiškumas Prancūzijoje ir Vokietijoje, Vilnius: Pradai, 1998, 286 23 Derek Heater, „What is Citizenship?“, Padstow, Cornwall: Polity Press, 2002, 95 24 Meilutė Taljūnaitė, „Sociologinė pilietybės samprata ir modeliai“ FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA 2 (2004), 1-2 25 Tomas Hammar, „State, nation and dual citizenship“, William Rogers Brubaker, Immigration and the politics of citizenship in Europe and North America 83, 1989, 278-279 26 Leif Kalev ir Henry Sinivee, 9 27 Leif Kalev ir Henry Sinivee, 13 28 Thomas Humphrey Marshall, Citizenship and Social Class and Other Essays, Cambridge: Cambridge University Press, 1950, 8, cituota iš Rogers Brubaker, Pilietybė ir tautiškumas Prancūzijoje ir Vokietijoje, Vilnius: Pradai, 1998, 43 11 hipotezę jis aiškina, kad pamatinė žmogaus lygybė yra užtikrinama per visišką priklausymą bendruomenei, jį apibendrindamas pilietybės sąvoka. Tapti valstybės piliečiu teisinėje demokratinėje valstybėje reiškia įgyti tam tikras teises ir pareigas, kurios, pasak Ralf Dahrendorf, iš principo yra universalios.29 Operacionalizuodamas pilietybės sąvoką Rogers Brubaker skirsto ją į dvi kategorijas, kurias aiškina konkrečiais pavyzdžiais. Pirmiausia, pilietybę autorius vadina tautiškumo išraiška, kuri yra savita. Prancūzijos atveju ji labiau valstybiškai centruota ir asimiliacinė – jau antros kartos migrantas automatiškai įgyja Prancūzijos pilietybę. Antruoju atveju, Vokietijos piliečiai apibrėžiami pagal bendrą kilmę, pilietybės institutas lengvai pasiekiamas etniniams vokiečiams, sunkiai – imigrantams nevokiečiams. Prancūzijos pilietybės modelis - ekspansyvus ir asimiliacinis, Vokietijos – suvaržytas diferencialus. Tokio pilietybės suvokimo priežastimi autorius mano esantį šalių elitų tikrumo dėl veiksmingos asimiliacijos (ne)turėjimą (nekvestionuoja, kad suvokimas apie pilietybę turi būti kuriamas elitų). Autorius pripažįsta sąmoningai atmetantis instrumentinius šalių politikos ir praktikos aiškinimus (pavyzdžiui, piliečių kiekio kontrolė), o siekia parodyti kultūrinę raišką. Tautiškumo supratimo ir valstybės interesų nesiekiama priešinti. Norima parodyti, kad sprendimus apie pilietybės formą ir raišką lemia ne ekonominiai, demografiniai ar kariniai interesai. Pilietybės turinį tarpiškai veikia arba sudaro savivoka, kultūrinės išraiškos, galvosena bei kalbėsena apie tautiškumą.30 Lietuvoje socialinės antropologijos darbą atlikęs Darius Daukšas specifiškai tikslina pilietybės konstravimą būtent Lietuvoje. Gindamas Mairead Nic Craith idėją, kad pilietybė turi stipriai išreikštą kultūrinę dimensiją – pilietybės konceptas bei kultūra veikia bendrame kontekste ir numato tam tikrą santykį tarp individo ir bendruomenės, 31 jis tiria pilietybės įstatymo ir pilietybės suteikimo procedūros atitikimą vienas kitam. Autorius teigia, kad etninis principas naujuosiuose pilietybės įstatymuose verčia keisti požiūrį ne tik į pilietybę, bet ir į valstybingumą apskritai. Savo susidomėjimą konstravęs klausimu, kaip giminystės ir „kraujo“ samprata yra nustatoma suteikiant Lietuvos pilietybę lietuvių kilmės asmenims, tai yra, kaip nustatoma Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme apibrėžta lietuvių kilmė. Ištyrus kilmės nustatymo procedūrą, prieita išvadų, kad kriterijai visiškai arba iš dalies nesiremia giminystės ryšiais, kaip yra apibrėžta pilietybės įstatyme. Darbe taip pat rodomas kilmės aiškinimo instrumentalumas, kurį autorius mato labiau kultūrinį nei biologinį. Savo darbą papildymas lauko tyrimo Kuršėnuose įžvalgomis, autorius pastebi, kad etniškumo (socialinio priklausymo, apibrėžtumo, kas yra „mes“) ir pilietinės narystės (formalus teisinių taisyklių

29 Ralf Dahrendorf, Modernusis socialinis konfliktas, Vilnius, „Pradai“, 1996, cituota iš Meilutė Taljūnaitė, „Sociologinė pilietybės samprata ir modeliai." FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA 2, 2004, p. 1 30 Rogers Brubaker, Pilietybė ir tautiškumas Prancūzijoje ir Vokietijoje, Vilnius: Pradai, 1998, 36-39 31 Mairead Nic Craith, „Culture and Citizenship in Europe. Questions for Anthropologists“, Social Anthropology 12.3, 289-300 12 rinkinys) sampratos, žmonių supratimu, persidengia, sutampa.32 Autorius kritikuoja daugumos kultūrą implementuojantį Pilietybės įstatymą ir jo taikymą, kuris pasireiškia ne tik čia, bet ir viešajame diskurse tai pastebi iš diskusijų Lietuvos parlamente analizės.33 Pilietybės konceptą kaip išskyrimą ir ribojimą plačiąja prasme panašiai kritikuoja šių laikų temos ekspertės – Seyla Benhabib bei Nira Yuval-Davis. Pirmoji autorė klausia, kaip atskirtųjų – įvairaus tipo mažumų – balsai yra įtraukiami viešojoje erdvėje. Jos teigimu, tai vyksta kontekstualizacijos būdu, per demokratinio kartojimo procesą, teisės generalizavimus, normatyvų ir utopijų išskyrimas teisėje, taip pat kontekstualizavimas vyksta pačiu dialogo būdu, klausimais, supriešinimu. Norima pasakyti, kad šiuolaikinės konstitucinės demokratijos yra pritaikiusios tam tikrą universalių žmogaus teisių modelį valstybėje, tai yra, pavyzdžiui, per Žmogaus teisų deklaracijos interpretaciją – kartojimą specifiniame kontekste.34 Trumpai tariant – kaip konkrečiu atveju, pavyzdžiui, politinio konflikto procese, konceptualizuojamas universalumas tam tikrų mažumų atžvilgiu. Šio darbo kontekste klausimas būtų toks: kaip daugybinės pilietybės politinio konflikto atveju yra konceptualizuojamas pilietybės universalumas atžvilgiu asmenų, kurie siekia išsaugoti Lietuvos pilietybę įgydami tam tikros kitos valstybės pilietybę. Šiuo atveju daugybinės pilietybės teisė būtų, Benhabib teigimu, „kitų teisė“. Remiantis juo formuojamas ir darbo tikslas. Be to, įkvėpta Hannah Arendt, Benhabib kalba apie teisę turėti teises, teisę būti pripažintam ir atpažįstamam žmogumi nepriklausomai nuo pilietybės, Ženevos konvenciją ji įvardija kaip revoliucingą įvykį, kuris skatina griauti pilietybės ribas ir į žmones žvelgti pirmiausia, kaip į piliečius. Svarbi jos įžvalga, kad legalizmas virto klaidinančiu ir klaidingu etosu – įsitikinimu ir būdu kalbėti, apibrėžiančiu teisės ir politikos santykį iš esmės.35 Yuval-Davis tiria pilietybės fenomeną kaip priklausymo politikos politinio projekto dalį. Šie projektai bando mobilizuoti žmones ir pateikti tik vieno tipo priklausomumą.36 Dėl savo neapibrėžtumo pilietybės konceptas politinėje sferoje naudojamas kaip įtraukiantis arba išskiriantis organizavimo principas, naudojamas tiek politinei mobilizacijai, tiek depolitizavimui. Yuval-Davis pilietybę vadina daugiasluoksniu konstruktu. Savo knygoje „Gender and nation“ ji kalba apie asmeninį bei kolektyvinį santykį su pilietybės fenomenu, o taip pat, kaip toks santykis susijęs su

32 Darius Daukšas, „Defining belonging: citizenship as a form of ethnic inclusion and exclusion. The case from post- soviet Lithuania“, Acta Historica Universitatis Klaipedensis. Studia Anthropologica II: Defining Region: Socio- Cultural Anthropology and Interdisciplinary Perspectives 13, Klaipėda: 2006, 71-74 33 Daukšas, 78 34 Seyla Benhabib „The Rights of Others. Aliens, Residents and Citizens“, Yale University, 2004 35 Seyla Benhabib ir Paul Linden-Retek, „Judith Shklar‘s Critique of Legalism“, The Cambridge Companion to the Rule of Law, 2018, 1-19 36 Nira Yuval–Davis, „Situated Intersectionality, Inequality and Bordering Processes“ pranešimas konferencijoje „7th International Conference of Young Folklorists „Negotiations of Belonging“, University of Tartu Narva College, 2017- 10-4 13 nacionalizmo ir bendruomenės sąvokomis. Diskusija tęsiama socialinių teisių, socialinių skirtumų aiškinimu, ieškoma sąsajų su daugiakultūriškumu ir lyties santykiu.37 Yuval–Davis atsiriboja nuo teisinio, piliečio – valstybės santykio aiškinimo, ji teigia, kad priklausymas yra apie emocijas, prisirišimą, namų pojūtį, nesvarbu, kur namai yra, nes tai egzistencinis namų supratimas. Čia saugumas ir priklausymas yra labai susiję. Priklausymo politika yra dalis didesnio politinio projekto, kuris konstruoja ribas to, kur jaučiamasi, priklausoma ar ne. Jos teigimu, egzistuoja bendras santykis tarp politinio priklausomybės projekto, kuris konstruoja diskursą. Šį diskursą asmenys priima galvodami prie priklausymą, tuo pat metu yra galvojančių apie hegemoninį priklausymo supratimą, kurie determinuoja politinio projekto turinį, be abejo, konkuruojantį su kitais supratimais. Taip pat autorė atskiria tapatybės politiką nuo priklausymo, nes tapatybės politika ignoruoja socialinį pozicionavimą, savęs identifikavimą, emocinį prisirišimą, normatyvines vertybes, individus ir bendruomenes. Svarbu suprasti, kad diskursai ir praktikos nepaveikia tuo pačiu būdu, todėl reikia studijuoti kasdieną esantį tarpusavio ryšį.38 Taigi literatūroje matomos kelios priešpriešos. Pirmiausia, pilietybės instituto arba pilietybės teisių universalizavimo problema, ji matoma kaip grėsmė valstybės suverenitetui arba kaip niša mobilizuoti visuomenę tam tikru primestu būdu, tokiu atveju, teigiama, keliant grėsmę žmogaus teisėms. Pilietybės problematika atsiskleidžia ją aiškinant asmeniniu, individo lygmeniu, pilietybė dar suprantama kaip priklausymas, socialinė aptvara. Atsiskleidžia būtina pilietybės įgijimo prielaida – priklausymas tam tikro tipo grupei, kuri dažniausiai apibrėžiama elito. Dažnai priklausymas apibrėžiamas kaip būtinai tautinis, taip jį universalizuojant tik tam tikru būdu mažumų atžvilgiu. Oponuojančius supratimus galima rasti ir aiškinimuose apie individo kaip piliečio ir nepiliečio veikimą visuomenėje ir valstybėje. Kvestionuojant liberaliosios demokratijos, paremtos laisva rinka efektyvumu, akademinėse diskusijose imamasi vis aktyviau kalbėti apie visuomenės organizavimą decentralizuojant bei organizuojant interesų pagrindu, tokiu atveju, manoma, būtų pasiekti labiau informuoti sprendimai. Massiimo la Torre aiškina, kad alternatyva pilietybei galėtų būti įtaka (entrepreneurship) grįstas veikimas, kadangi asmuo pirmiausia turi tik asmenininius interesus ir preferencijas. Pilietybės galios gali būti suteikiamos tik individams sukūrus stiprius tarpusavio ryšius ir išgryninus bendrą politinę poziciją. Tik tai suteikia legitimaciją veiksmui ir operavimui konstitucine galia. Siekdamas atliepti homo economicus ir homo politicus poreikius jis siūlo išeitį – ekonominę ir politinę konstitucijas. Tokia išeitis siūloma, nes nacionaline bendruomene kaip demokratiniu subjektu pasitikėti negalima dėl neišsakyto pasižadėjimo demokratijai, ir problema taip pat gali būti socialinis

37 Nira Yuval–Davis, „Gender and Nation“, London: SAGE Publications, 1997, 81 38 Nira Yuval–Davis, „Situated Intersectionality, Inequality and Bordering Processes“ 14 pasidalijimas, kelių tautų gyvenimas kartu ir panašiai.39 Bandydamas išspręsti pilietybės problemą autorius siūlo skirstyti valstybės gyvenimo sferas ir naudoti atskirus taisyklių rinkinius, taigi, dar daugiau struktūrų ir priklausymo formų. Tokiomis alternatyvomis reiškiasi pilietybės kaip pagrindinio asmens atributo ir pripažinimo bendruomenės dalimi kvestionavimas ir galimas svarbos menkėjimas ateityje. Vienas didžiausių pilietybės institutui keliamų iššūkių, teigiama, yra klausimas, ar daugybinė pilietybė turėtų būti saugoma tarptautinės teisės ir netgi suvokiama žmogaus teisių kontekste. Knygoje „At Home in Two Countries“ Peter J. Spiro, vadinamas vienu geriausių šios problemos ekspertų, pastebi, kad apskritai, daugybinė pilietybė nebėra išimtinis, o visgi, vis labiau tampa globaliai paplitusiu reiškiniu.40 Svarstymai apie daugybinę pilietybę yra tiesiogiai susiję su valstybės suvereniteto varžymu, be to, dabartinė aktyvios migracijos situacija bei globalus žmogaus teisių, civilinių ir socialinių teisių užtikrinimo svarba pasaulyje sukuria aplinką skatina mąstyti apie suvereniteto ribas. Istoriškai pilietybė buvo matoma kaip labiau politinis nei kultūrinis konceptas, o moksliškai tarsi labiau priklauso sociologinei nei antropologinei tyrimų sričiai.41 Tokį loginį aiškinimą neigia Marshall, išskirdamas civilinius, politinius ir socialinius pilietybės aspektus, ignoruodamas kultūrinę dimensiją. Toks Marshall pateiktas „kultūriškai aklas“ pilietybės aiškinimas buvo plačiai naudojamas aiškinant individo ir valstybės santykį. Vis dėlto, šį „aklumą“ keitė akademinė bendruomenė, pavyzdžiui, Bryan Stanley Turner, apibrėždamas pilietybę kaip tam tikrų praktikų: teisinių, politinių, ekonominių ir kultūrinių, rinkinį, kuris apibrėžia asmenį kaip tos visuomenės narį.42 Reikia pripažinti, kad dėl savo kompleksinės prigimties pilietybės samprata ir toliau išlieka tarpdisciplininės mokslinės diskusijos lauke, o globalizacija ir modernių visuomenių kūrimasis kelia problemų apibrėžiant individo ir makro visuomeninių struktūrų santykį šiomis dienomis. Pilietybę suvokiant kaip visapusiškai probleminį konceptą, siūloma ją keisti interesais grįsta naryste bendruomenėje. O žvelgiant į konceptą kaip struktūruojantį visuomenę įrankį, pastebimas asmenų skirstymas, ribojimas pilietybės kaip universalizuoto priklausymo tam tikrai konkrečiai bendruomenei pagrindu.

2. TEORIJA IR METODOLOGIJA

TEORINIS PAGRINDAS

39 Massimo la Torre, „A demented world – politics without politics, state without state“, conference „Europe in hard times: what‘s to be done?“, Tallin University, School of governance, Law and Society, 2018-02-08, 40 Liav Orgad, “At Home in Two Countries: The Past and Future of Dual Citizenship" Peter J. Spiro. New York, New York: New York University Press, 2016. Pp. Vii, 191. Index.”, 2018 112 American Journal of International Law, 789 41 Mairead Nic Craith, „Culture and Citizenship in Europe. Questions for Anthropologists“, Social Anthropology 12.3, 289 42 Bryan Stanley Turner, „Contemporary problems in the theory of citizenship“ Citizenship and social theory 24, SAGE Publications, 1993, 2 15

Šioje dalyje bus aptariamas vartojamas žodynas, aprašomos teorijos bei pristatomos koncepcijos ir vartojamos sąvokos. Pirmiausia aprašoma Konstitucinio teismo pozicija pilietybės klausimu, aptariami pilietybės ir daugybinės pilietybės konceptai, analizuojami daugybinės pilietybės aiškinimo būdai pradedant tautiniu ribojimo pagrindu, tęsiant pilietybės kompleksiškumo raiška per visuomenės ribojimo projektus sudarant priklausomybės sąveiką, atskleidžiant koncepto problematiškumą aptariamos ir pilietybės alternatyvos – priklausymas bendruomenei interesų pagrindu. Pilietybę mokslininkai pabrėžia turinčią itin platų ir įvairų aiškinimą. Siūloma skirstyti pilietybės suvokimą kaip konceptą arba režimą. Visgi, kaip konceptas jis gali būti platus, tačiau kaip režimas, privalo būti legalus ir konkretus.43 Aiškiai atskirdami konceptą nuo režimo, Kalev ir Sinivee pabrėžia jų tarpusavio neatsiejamumą, priklausomybę. Pilietybė kaip režimas įtvirtina praktinį pilietybės koncepto vystymą, autoriai naudoja Sheena Kennedy Dalseg apibrėžimą, kad „pilietybės režimas yra struktūra, pagrindas, pagal kurį grindžiami santykiai tarp valdžios institucijų ir piliečių.“44 Pridedama, kad santykis svarbus ir „naudingas siekiant užfiksuoti istoriškai neapibrėžtus pilietybės vykdymo skirtumus.“45 Režimas matomas iš teisinio reguliavimo ir jo komentavimo, o konceptas pasireiškia viešuose svarstymuose, kurie įprastai vyksta esamo pilietybės režimo kontekste. Taigi tai vienas kitą kuriantys ir papildantys suvokimai, tad, galima teigti, kad nenuoseklus režimo ir koncepto kaip pilietybės politikos vystymas valstybėje kelia problemų. Darbe vartojamos daugybinės pilietybės arba rečiau – keliapilietybės ar dvigubos pilietybės sąvokos apibūdina reiškinį, kai asmuo turi daugiau nei vieną pilietybę. Nors pilietybę kaip režimą galima struktūruotai paaiškinti remiantis normomis ir teise, pilietybės konceptas mąstytojų ir mokslininkų pripažįstamas turintis savy neišsprendžiamų vidinių prieštaravimų, vadinamų aporia.46 Nors pilietybės koncepto liberalėjimui nagrinėti dažnai renkamasi lyginamoji teisinio valstybės lauko analizė, pastebima, kad vien tik vyraujanti teisinio diskurso analizė, paremta pasirinktų teisinių elementų rinkinių tyrimu, nėra pakankama tokiam teisiniam fenomenui kaip daugybinė pilietybė išspręsti. Lyginamąjį metodą kritikuojanti Dorota Pudzianowska, tirdama Lenkijos daugybinės pilietybės teisinį lauką, pastebi, kad per pastaruosius trisdešimt metų mokslinė

43 Leif Kalev ir Henry Sinivee, 2 44 Sheena Kennedy Dalseg, „Local Institutions and Citizenship Regimes in the Eastern Arctic“, Edmonton, Alberta: 2012, cituota iš Leif Kalev ir Henry Sinivee, „Multiple Citizenship: Rhetoric and Regime Change“, Tallinn University, 3, [Žiūrėta 2019-02-21] 45 Jane Jenson, „The European Union´s citizenship regime. Political and social rights in the era of new governance“ Short draft prepared for Contested Meanings: Democratic Practice and Principles across Cultural Boundaries, Belfast, cituota iš Leif Kalev ir Henry Sinivee, 3 46 Leif Kalev ir Henry Sinivee, 3 16 prieiga prie daugybinės pilietybės tyrimo kinta, ir teigia esant būtinumą į konceptą žvelgti kompleksiškai.47 Kitaip nei anksčiau minėtame darbe, šiame nutarta gilintis į nemedijuotus šaltinius, todėl svarbu suprasti, kuo nemedijuotas turinys pasižymi. Kęstas Kirtiklis straipsnyje aptaria institucinę ir socialinio konstruktyvizmo mediatizacijos teorijų sroves ir daro išvadą, kad klasikinės medijų teorijos klydo nepaisydamos jų sąveikos su socialiniu pasauliu, o institucinę medijų teoriją pastebi savo veikimu primetančią kitoms socialinės tikrovės institucijoms medijų logiką.48 Seime vykusių renginių analizės pasirinkimas motyvuotinas medijuotumo (mediated angl.) požiūriu. Šis aspektas svarbus šiuo požiūriu, kadangi svarstyta nagrinėti leidinio „Pasaulio lietuvis“ turinį, kuris yra medijuotas – pristatomas turinys yra suformuotas žiniasklaidos, suvokimas apie pristatomus dalykus yra formuojamas. Renginiai ir Seimo posėdžiai yra tiesioginis šaltinis, todėl, bent iš dalies galima teigti, kad išvengiama grėsmės, kuri kyla medijuotiems šaltiniams – medijų sukurtas įvykių variantas dažnai neatitinka realybės. Be to, teigia Denis Wu, žiniasklaidoje pateikiama informacija yra ribota ir dažnai vienakryptė. Komunikacijos teoretikai pastebi, kad randasi nauja kryptis – medijuota politika.49 Tai pastebi ir Sonia Livingstone, teigdama, kad tai vis dažnesnė komunikacijos tyrimų tendencija, kai analizuojami nebe santykiai tarp medijų ir politikos, o medijuota politika.50 Atsiribojimas nuo medijuoto turinio kiek panašėja į antropologinės prigimties turinio ir teorijų analizę. Tyrinėti parlamentines diskusijas nėra naujovė, pavyzdžiui, mokslininkė Aleksandra Maatsch studijoje apie Vokietijos, Vengrijos ir Lenkijos nacionalinės pilietybės politikos pokyčius daugiausiai dėmesio skiria politikų debatams parlamentų plenariniuose posėdžiuose tai darydama diskurso analizės metodu.51 Ne tik erdvė kaip kontekstas ar ribos yra svarbios šiame darbe. Pasirinkta diskurso analizė kaip priemonė, kuri teksto formą suvokia kaip užuominą kontekstui suprasti, yra naudojama tekso funkcijoms aprašyti. Teigiama, kad didžiausią įtaką formuotis šiai prieigai davė funkcionalistinis kalbos supratimas ir sisteminė – funkcinė lingvistika. Funkcionalistinė kalbėjimo samprata remiasi dviem prielaidomis: (1) kalbėjimas suprantamas kaip veiksmas, kuris padeda veikėjui siekti tikslų ir keičia aplinką, ir teigiama, kad (2) kalbėjimas vienu metu atlieka kelias skirtingas funkcijas, o ne vien tik informacijos perdavimo. Aiškindama diskurso analizės technikas, Inga Vinogradnaitė primena, kad kalbėjimo teorinės prieigos siekia analizę pagrįsti būtent

47 Dorota Pudzianowska, "The Complexities of Dual Citizenship Analysis." Central and Eastern European Migration Review 6.1 (2017): 15-30, 48 Kęstas Kirtiklis, „Mediatizacijos teorijos statuso komunikacijos tyrimuos problema“, Informacijos mokslai 71: 2015, 25-34, 49 Denis Wu, “Homogeneity Around the World?: Comparing the Systemic Determinants of International News Flow between Developed and Developing Countries.” Gazette (Leiden, Netherlands), vol. 65, no. 1, Feb, 2003, pp. 9–24 50 Sonia Livingstone, „On the Mediatization of Everything“ ICA Presidential Address 2008, Journal of Communication, 59(1): 2009, cituota iš Kirtiklis, 25 51 Aleksandra Maatsch, Ethnic Citizenship Regimes: Europeanization, Post-war Migration and Redressing Past Wrongs, New York, 2011 17 lingvistiškai, taiko į tekstą orientuotą diskurso analizę, diskurso analizė taikoma reikšmės kūrimo produktams.52 Čia remiamasi Michael Halliday, kuris diskurso analizę aiškina per funkcionalistinį kalbos supratimą, teigia, kad kalbėjimo funkcijos yra: (1) ideologiniai kalbėjimo efektai – kaip kalbėjimas įtvirtina dominavimo ir nelygybės santykius visuomenėje, (2) valdymo ir disciplinavimo įgyvendinimas, (3) socialinis tikrovės konstravimas. Visoms grupėms būdinga diskurso funkcijas sieti su kalbėjimo poveikiu ar efektais, jo galia daryti įtaką politinei ir socialinei tikrovei.53 Šiam darbui pasirinktas toks viešojo diskurso supratimas. Diskursas darbe suprantamas ir kaip socialiai konstruojamas pasaulio supratimas, apie kurį kalba Bourdieu. Vadovaujantis šiuo supratimu, tekstų analizė atliekama darant prielaidą apie pasaulio konstravimą, Bourdieu aiškina idėją, kad egzistuoja tokios kalbėjimo pozicijos, „kurios leidžia kurios leidžia vienašališkai primesti tam tikrą pasaulio konstruktą kitoms grupėms.“54 Tokia prieiga leis identifikuoti socialiai konstruojamus daugybinės pilietybės konceptus.

METODOLOGIJA

Šiame darbe pasirinkta taikyti diskurso analizės tyrimo metodą. Tokį pasirinkimą apibrėžti galima kaip kalbos vartojimo, tekstų nagrinėjimą. Kadangi tekstų analizės tradicijoje yra susiformavusios kelios pagrindinės, svarbu jas pristatyti bei paaiškinti pasirinktą būdą. Diskurso analizėje išskiriamos susiformavusios tradicijos yra: pokalbių analizė, sociolingvistika, diskursyvinė psichologija, kritiška diskurso analizė bei socialinio pokyčio studijos. Diskurso analizė pasirinkta todėl, kad darbo tyrimo objektas yra parlamento viešoji erdvė, kurioje intensyviai ir nuolatos reiškiasi diskursyvios socialinės praktikos, kitaip tariant, aplinkos veikimas paremtas diskusijomis ir tekstų kūrimu. Diskurso analizė plačiąja prasme yra tekstų tyrimo technika, kur dėmesys krypsta į tyrinėjamo teksto formą – „objektyviai“ atpažįstamus išorinius teksto požymius. Kadangi šiame darbe daugiausia ir pagrindinis dėmesys bus skiriamas sakytiniams tekstams, atsiranda galimybė tyrimo techniką turtinti tokiais išoriniais teksto požymiais kaip intonacija, mimika, kūno kalba, kalbos pauzės ir panašiai. Interpretuojant teksto formas planuojama pasinaudoti galimybe aprašyti teksto kontekstą – socialines sąlygas, kuriomis tekstas yra gaminamas. Metodo stilius – dedukcinis. Tyrimo dizainas sociologinis, nagrinėjamos kasdienio gyvenimo praktikos tekstų pavidalu. Leif Kalev darbe pristatyta metodika bus iš dalies pritaikyta darbe, tačiau, empiriniai duomenys bus lietuviški, ne angliški šaltiniai, šis dalykas turėtų leisti atskleisti gilesnes, grynesnes įžvalgas ir pozicijas. Šiame darbe remiamasi Leif Kalev išgrynintu metodu, pateiktu lentelės forma,

52 Inga Vinogradnaitė, „Diskurso analizė kaip politikos tyrimo metodas“, Vilniaus universitetas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, Vilnius: 2006, 7-9, 15-16. Autorė nurodo į Halliday (1978) funkcionalistinę sampratą. 53 Michael Alexander Kirkwood Halliday, Language as Social Semiotics: The social interpretationof language and meaning, Hodder Arnold, London, 1978 54 Pierrie Bourdieu, Language and Symbolic Power. Cambridge: Polity Press, 1992, cituota iš Vinogradnaitė, 33-34 18 elementarias už ir prieš pozicijų įžvalgas gilinant temos kompleksiškumą padėsiančiais atskleisti teoriniais šaltiniais. Vėliau argumentai suprantami platesniame akademinių diskusijų kontekste. Duomenys buvo ieškomi naudojantis LR Seimo internetiniu puslapiu, kuriame talpinamos posėdžių stenogramos, Lietuvos Respublikos Seimo Youtube platforma. Paieška stenogramose vykdyta naudojant žodį „pilietybė“ be galūnės -ė (įtraukiami visi linksniai), paieška Seimo renginių vaizdo įrašų peržiūrai atlikta peržiūrint visų patalpintų įrašų pavadinimus ir juos kritiškai atsirenkant pagal pavadinimą, kuris visiškai ar iš dalies susijęs su pilietybės tema. Manyta atsisakyti įtraukti valstybinių švenčių minėjimus Seime, iškilmingus Seimo posėdžius, vis dėlto, peržvelgus jų turinį ir įvertinus, kad iš esmės medžiaga atitinka viešosios Seimo erdvės kriterijus, nuspręsta iškilmingus posėdžius įtraukti. Taigi duomenų prieinamumo ribose nagrinėjami į oficialias Seimo internetines platformas įkelti renginių vaizdo įrašai bei posėdžių stenogramos (iš viso 152). Empirinių duomenų nagrinėjimo atskaitos tašku svarstyta pasirinkti keletą kitų reikšmingų datų, vis dėlto, autorei įvertinus, nuspręsta, kad jokios žymios reikšmės ar skirtumo tyrimui kitas artimas laike atskaitos taškas nepadarys, rinktasi iš Seimo kreipimųsi į Konstitucinį teismą, Konstitucinio teismo nutarimų dėl referendumo tvarkos ir vykdymo paskelbimo datų. Taip pat vertintas ir galimų ankstesnių datų pasirinkimas, peržiūrėtos Seimo posėdžių ir visos Seimo internetinės informacinės sistemos skelbiama informacija susijusi su pilietybe. Pavyzdžiui, tyrimo pradžios tašku svarstyta laikyti 2017 metų spalio 20 dieną, kadangi tą dieną Konstitucinis teismas paskelbė, kad daugybinės pilietybės išplėtimas galima tik referendumu pakeitus Konstituciją. Vis dėlto, tokių ar panašių išaiškinimų būta ir anksčiau, kadangi pastaraisiais metais į Konstitucinį teismą referendumo galimybių bei Konstitucijos 12 straipsnio keitimo tema buvo daug. Kadangi daugybinės pilietybės klausimas politinėje dienotvarkėje keliamas reguliariai, atsižvelgiant į tai, kad darbas orientuojasi respublikos Seimo ribose vykusiomis diskusijomis, nuspręsta pradžios tašku laikyti 2016-2020 metų Seimo darbo pradžią. Tad apsibrėžta apimtis laike yra nuo 2016 metų lapkričio 14 dienos, kai įvyko pirmasis šios kadencijos Seimo posėdis, iki 2019 referendumo dėl Konstitucijos 12 straipsnio keitimo, referendumo ir tyrimo laikotarpio pabaigos data gegužės 12 d. Pasirinkta duomenų apimtis yra fiziškai ribojama viešoji erdvė – Lietuvos Respublikos Seimo rūmai, apimtį savo pobūdžiu sudaro visos daugybinės pilietybės temai aktualios ir viešai prieinamos diskusijos šioje erdvėje, kurios nėra medijuotos – pirminiai pasiekiami šaltiniai. Darbe bus remiamasi anksčiau minėtų autorių Kalev ir Sinivee sudaryta lentele su teoriniais ir empiriniais argumentais už ir prieš daugybinę pilietybę. Lentelės vertimas pateikiamas čia:55

55 Leif Kalev ir Henry Sinivee, 6 lentelė, 5-6 (vertė šio darbo autorė) 19

Teoriniai argumentai už daugybinę pilietybę Teoriniai argumentai prieš daugybinę pilietybę 1. Daugybinis arba daugialypis lojalumai 1. Pilietybė yra nedaloma, tik nedviprasmiškas yra vis labiau plintantis reiškinys, kuris ryšys tarp valstybės ir piliečio gali būti aukštos yra ir būdas pripažinti tikrus ir kokybės. suvokiamus ryšius ir lojalumą. 2. Daugėja asmenų, gyvenančių daugiau nei 2. Aiškių ryšių tarp piliečio ir valstybės trūkumas vienoje valstybėje ir aktyviai veikiančių komplikuoja demokratijos ir civilinių teisių jų bendruomenėse. Jų veikla turėtų būti užtikrinimą. paskatinta. 3. Atvirų durų politika padėtų 3. Tam tikri piliečiai turės daugiau teisių nei kiti: natūralizacijai įvykti ir skatintų balsavimo teisė keliose vietose, mokesčiai vienoje integraciją. Problemos ir konfliktai tarp valstybėje, o privalumai keliose ir panašiai. nacionalinių bendruomenių gali būti išspręsti pasitelkiant kooperaciją ir susitarimus. 4. Daugybinė pilietybė skatina 4. Tikimybė išvykti, jei situacija pablogėja kosmopolitines, tarptautines vertybes ir rezidavimo šalyje. lojalumą. 5. Daugybinės pilietybės draudimas rodo 5. Susirūpinimas, kad imigrantai kelia grėsmę valstybės neigiamą požiūrį į imigrantus, o nacionalinei kultūrai šalyje, kurioje reziduoja; leidimas palengvina laisvą judėjimą tarp šališkas balsavimas, ypatingai didelės imigrantų valstybių bei skatina tarptautinę bendruomenės atveju. Daugiau konfliktų dėl ekonomiką. etninės priklausomybės, kurie daro įtaką valstybės vienybei. 6. Valstybė įgyja daugiau galios šalyse, 6. Daugybinė pilietybė sulėtina ir sumažina kuriose gyvena didelis skaičius emigrantų imigrantų integraciją: ryšys su kilmės valstybe yra su daugybine pilietybe. Šie piliečiai yra palaikomas, visapusiškas supratimas apie piliečio savo kilmės valstybės vertybių vaidmenį sulėtėja. Menksta pilietybės vertės ir propaguotojai kitoje šalyje, kurioje prasmės supratimas. gyvena. 7. Daugybinė pilietybe yra neišvengiama, 7. Lojalumo konfliktai svarbiose pozicijose bei kadangi kai kuriose valstybėse tai valstybės tarnyboje, taip pat kariniai leidžiama. įsipareigojimai, ypač, susiję su karine prievole. 8. Daugybinės pilietybės atveju galima 8. Problemos dėl diplomatinės apsaugos, pasirinkti efektyvią pilietybę, kuri leidžia tarptautinės civilinės teisės (paveldėjimas, išspręsti konfliktus dėl karo prievolės, mokesčiai ir panašiai). diplomatinės apsaugos ir teisinių aktų. 9. Piliečių teisių nelygybė neatsiranda, jei 9. Poreikis atstovauti užsienio piliečių interesams teisės atliepia proporcingas pareigas. ir tam nukreipti pastangas, kurios sumažins išteklius atstovauti vietos piliečių interesams. 10. Nėra įrodymų, kad kelias pilietybes 10. Daugybinė pilietybė didina saugumo rizikas turintys asmenys, palyginus su vieną tiesiogiai ir netiesiogiai, užsienio piliečiai turi per pilietybę turinčiais asmenimis, aktyviau daug įtakos parlamento rinkimuose ir kitose dalyvauja veikloje, kuri yra grėsmė politikos sferose, visuomenėje ir ekonomikoje. valstybės nacionaliniam saugumui.

Argumentai – citatos arba jų apibendrinti perfrazavimai lentelėje vizualiai padės aiškiau pamatyti dominuojančius argumentus.

20

Sistemingai suskirsčius argumentus remiantis lentele, tekstai bus analizuojami platesniuose kontekste, remiantis anksčiau parašyta teorija bus stengiamasi struktūruoti analizę keliais etapais pagal kompleksiškumą. Pirmame etape nagrinėjant pasirinktas ryškiausias citatas jau naudotas lentelėje bei papildant citatomis ar jų apibendrinimais. Atrinkta medžiaga bus nagrinėjama kelių pamatinių teoriškai autorių – Nira Yuval-Davis, Seyla Benhabib bei Rogers Brubaker teorinės minties pagrindu taip analizei suteikiant daugiau gylio, plečiant pilietybės koncepto kontekstą, sampratą įprobleminant platesniame priklausymo, ribojimo politikos bei pilietybės kaip socialinės aptvaros kontekste siekiant atskleisti jos kompleksiškumą. Tam įvykdyti, tyrimas bus tęsiamas trečiame etape informaciją sisteminant kategorijomis. Tokiu būdu tikimasi plačiau paaiškinti, kokio tipo lojalumas tarp valstybės ir piliečio yra konstruojamas diskusijų dalyvių Seimo viešojoje erdvėje. Empirinės dalies skyriai ir poskyriai apimtimi tolygūs nebus, kadangi medžiagos kiekis konkrečia tema proporcingai skiriasi, tad skyrių apimtis dalinai atliepia temos diskutavimo kiekį ir kokybę, gylį, intensyvumą, dalyvių įsitraukimą, aspekto probleminimą.

3. EMPIRINĖ DALIS: diskusijų LR Seime tyrimas

Šioje darbo dalyje, prieš diskusijų apie daugybinę pilietybę Seime tyrimą, pirmiausia bus pristatytas dabartinis pilietybės reguliavimo įstatymas, glaustai aptarta Konstitucinio teismo pozicija dėl Pilietybės įstatymo keitimo bei aptartas referendumo dėl pilietybės išsaugojimo turinys taip siekiant suteikti platesnį ir aiškų teisinį kontekstą. Po konteksto dalies aprašomas atliktas Seime vykusių renginių vaizdo įrašų kalbų bei Seimo posėdžių stenogramų tyrimas, diskutuojama su teorija.

Dabartinė tvarka

Kaip pastebi Leif Kalev, pilietybės režimas aiškinamas apibrėžiant institucines nuostatas ir taisykles, supratimus, kurie formuoja politiką ir įstatymų leidybą valstybėje.56 Todėl labai svarbu suprasti ir apžvelgti dabartinę Lietuvos Respublikos pilietybės teisinę bazę tam, kad būtų suprastas režimo teisinis fonas, nuo kurio atsispiriama diskusijoms. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje daugiausia diskusijų ir pokyčių reikalaujama apeliuojant į dvyliktą straipsnį: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo numatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pilietybės

56 Leif Kalev ir Henry Sinivee, 3 21

įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“57 Numatytųjų atskirų pilietybės išsaugojimo, teisės turėti kitas pilietybes atvejų išskiriama dešimt58: 1. Lietuvos Respublikos pilietybę asmuo įgijo gimimu; 2. Asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.; 3. Asmuo išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.; 4. Asmuo, esantis ištremtųjų ar išvykusių iki 1990 m. kovo 11 d.; palikuonis; 5. Sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos šalies pilietybę; 6. Yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jei jis įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių, iki tol, kol jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymo 17 straipsnio I dalį; 7. Yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jei jį, Lietuvos Respublikos pilietį, iki kol jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai ir todėl jis įgijo kitos valstybės pilietybę; 8. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis; 9. Asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei; 10. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

Konstitucinis teismas apie pilietybę

Kadangi pilietybės išsaugojimo klausimas Lietuvoje neišvengiamai iš esmės yra Konstitucijos keitimo klausimas, pagrįsta ir vertinga glaustai apžvelgti ir nustatyti Konstitucinio teismo poziciją pilietybės klausimu. Nors vienos tolygios pilietybės aiškinimo linijos neįžvelgsime dėl žmogiškųjų faktorių – pilietybę konstituciškai aiškina ne vienas Konstitucijos ekspertas ir Konstitucinio teismo teisėjas, vis dėlto, galima padaryti keletą apibendrinančių įžvalgų bei atrasti dominuojančius leitmotyvus. Pirmiausia, Konstitucinio teismo pilietybės suvokimas yra griežtai vertybinis ir privalomai neprieštarajantis pagrindiniam šalies įstatymui.59

57 Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1992, 12 straipsnis, 58 Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymas, 2010 gruodžio 2 d., Nr. XI-1196, 59 Išsamiai pilietybės sąvoką, daugybinės pilietybės išplėtimo teisinį foną aiškina LR KT kanclerė ir VU profesorė Ingrida Danėlienė, „Referendumas dėl daugybinės pilietybės: esminiai konstituciniai klausimai ir atsakymai“, Vilnius, 2019, , [Žiūrėta 2019-04-30] 22

Kadangi pagal Lietuvos Konstituciją, svarbiausi valstybės klausimai yra sprendžiami referendumu, svarbu ne tik išsiaiškinti referendumo klausimo svarbą, bet ir skirti dėmesio suprasti, ką reiškia referendumas apskritai. Referendumų ekspertė, politologė Aušrinė Jurgelionytė skatina giliau pažvelgti į referendumo konceptą. Jos teigimu, įvykę ir pavykę referendumai buvo tie, kurie buvo makro lygmens – idėjiniai – tai yra referendumai dėl Konstitucijos 1992 metais ir Europos sąjungos 2003 metais, kitaip tariant nepriklausomybės ir eurointegracijos idėjinių prasmių. Vilniaus politikos analizės instituto rengtoje diskusijoje Jurgelionytė sakė, kad pilietybės išsaugojimo referendumas irgi galėtų būti idėjine konotacija makro - idėjinio lygmens. Ji pastebi, kad stengiamasi jį paversti naudingą tik tam tikroms grupėms. Galiausiai ji skatina susimąstyti, ar mes norime, kad referendumas prilygtų idėjiniam, visa jungiančiam, turinčiam bendrą tikslą lygmeniui, ar labiau darbiniam ar net populistiniams lygiui?60 Jurgelionytė disertacijoje, kurioje nagrinėja Lietuvoje vykusius referendumus, pabrėžia, kad iš 12 organizuotų referendumų, tik 4 įvyko nubalsavus teigiamai, 4 neigiamai, 4 neįvyko. Lietuvos referendumų praktika nuo 2000 metų yra susijusi su europine dimensija. Pasirinkusi racionalistinę prieigą, ji prieina išvadų, kad politinėm kampanijoms prieš referendumus Lietuvoje būdingas argumentų (re)konstravimas, remiantis pamatinėmis vertybėmis ir idėjomis kaip suverenumas, laisvė, kurios, kintant diskursui, išliko iš esmės nepakitusios. Europinė dimensija diskurse konstruojama kaip viena svarbiausių gelminių vertybinių ramsčių.61 Aiškiai ir argumentuotai bendrą situaciją, kodėl Seimas negali tik savo valia įteisinti daugybinės pilietybės, yra pateikusi Seimo Migracijos komisija: „Konstitucinis Teismas (toliau – KT) 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimuose ir 2013 m. kovo 13 d. sprendime yra pasakęs, kad tokia Konstitucijos nuostata reiškia, jog dviguba pilietybė gali būti tik „labai retas, išimtinis, atskiras“ reiškinys, jis negali būti suprantamas išplėstinai, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo. Šiame sprendime KT išaiškino, kad „pagal Konstitucijos 148 straipsnio 2 dalį Konstitucijos I skirsnio nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu” ir 2017 m. spalio 20 d. KT sprendimu pabrėžė, kad „referendumu nepakeitus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Seimas negali įstatymu nustatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos Respublikos ir įgiję Europos Sąjungos arba (ir) Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės

60 Aušrinė Jurgelionytė, Vilniaus politikos analizės instituto atlikto tyrimo pristatymas ir diskusija „Referendumas dėl dvigubos pilietybės: lūkesčiai ir realybė“, Vilnius, 2019-04-09, nuo 26:30 min. 61 Aušrinė Jurgelionytė, „ŽINIASKLAIDA IR KOMUNIKACIJA. Europinė dimensija Lietuvos referendumų kampanijose“, Kaunas, 2015, 71 tomas, 7-12, 22 23

narės pilietybę, gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. 62 Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme lojalumas suprantamas kaip asmens teisinis ryšys pilietybės išraiška tik su viena valstybe. Tokiu būdu, aiškinama, kad yra užtikrinamas valstybės saugumas.63 Aiški situacija, kad vienintelis teisinis būdas įteisinti daugybinę pilietybę Lietuvoje yra referendumas, buvo jau 2013 metais, 2017 metais patikino, kad vienintelis teisinis būdas – referendumas – reiškia, kad Seimas negali keisti Konstitucijos savo valia, o toks KT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

2019 gegužės 12 d. referendumo klausimo turinys

Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos šalies pilietis. Gegužės 12 dieną plebiscitu teiktas spręsti klausimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo įgyjant kitos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę. Tiksli Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo formuluotė yra tokia: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“64 LR Konstitucijoje valstybės geopolitinė orientacija išreikšta negatyviuoju ir pozityviuoju aspektais. Negatyvusis yra išreikštas Konstitucijos akte „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“, pozityvusis skelbiamas Konstituciniame akte „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“. Būdami Konstitucijos sudedamąja dalimi, šie aktai nurodo, jog kriterijus atitinkančios valstybės vadovaujasi demokratinėmis vertybėmis, taip pat gerbia žmogaus teises ir laisves.65 2018 metų pradžioje konstituciniu įstatymu apibrėžta, kas yra integracijos kriterijus atitinkantieji. Įstatymo 4 straipsnyje teigiama, kad „pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos

62 Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas, sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2003 m. gruodžio 30d., 2006 m., lapkričio 13 d., nutarimų, 2013 m. kovo 13 d. sprendimo nuostatų išaiškinimo, Nr. KT14- S7/2017, Vilnius: 2017 63 Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, 1996, Vilnius, 64 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, „Dažnai užduodami klausimai“, [Žiūrėta 2019-04-17] 65 Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos politikos įgyvendinimo grupės pažyma Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nr. I-1392 4 ir 16 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto aiškinamasis raštas, 2017, Vilnius, 2 24 kriterijus atitinka užsienio juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos, įsteigtos valstybėse, kurios neįeina į buvusios Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos pagrindu įkurtas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybių sąjungas arba sandraugas ir kurios yra bent vienos iš šių sąjungų, susitarimų ar organizacijų narės: Europos Sąjungos, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, Europos ekonominės erdvės susitarimo, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos.“66 Konstitucinio įstatymo 4 straipsnyje, 2 dalyje aiškinama, kad Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinka šio straipsnio ankstesnėje dalyje nurodytų valstybių piliečiai ir šių užsienio valstybių nuolatiniai gyventojai, taip pat ir Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, kurie jos pilietybės neturi.

TYRIMAS

Tyrimas pristatomas keliais etapais. Pirmiausia, aptariami kalbantieji, tada diskusijų apie daugybinę pilietybę teminė įvairovė, siekiant parodyti, kaip laike kito bendras diskusijų turinys, aktualizavimo ir argumentavimo būdai, išskiriami esminiai retorikos lūžiai bei pagrindiniai kalbantieji. Antra, pritaikoma argumentų už ir prieš daugybinę pilietybę lentelė, siekiant lentelės rėmuose įvertinti, ar ir kokie argumentai dominuoja, atvirą ar uždarą pilietybės režimą konstruoja kalbantieji. Trečiu analizės etapu siekiama, atsižvelgiant į tai, kad pasirinkta metodinė lentelė neaprėpia ir nevisiškai tinka siekiant detaliau ir kokybiškiau išnagrinėti dominuojančius diskursus ir suprasti, bandoma suprasti, kokius daugybinės, kokios piliečių ir valstybės sąveikos konstruojamos. Surinkti duomenys kategorizuojami išskiriant daugybinės pilietybės pagrindu diskursyviai konstruojamas piliečių grupes, čia kreipiamas dėmesys į konstruojamus piliečių profilius, ieškoma priklausymo politinių projektų bei bendruomenės ribojimo konstruktų remiantis Yuval-Davis, Benhabib. Keliapakopis tyrimo duomenų pristatymo ir nagrinėjimo būdas padės suprasti daugybinės pilietybės sampratų kompleksiškumą bei pristatyti diskusijų Seimo viešojoje erdvėje plotį.

Pirmas etapas Kalbantieji

Tiriamuoju laikotarpiu galima išskirti pagrindinius ir epizodinius daugybinės pilietybės referendumo kalbančiuosius. Čia aptariamas bendras visų kalbėtojų fonas. Seime pasisakiusiųjų daugybinės pilietybės tema tiriamu laikotarpiu tikrai daug.

66 Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, 4 straipsnis, Vilnius, 2018, 25

Pagrindiniai dalyviai, pasisakę reguliariai, beveik kaskart, prasidėjus diskusijoms: Eugenijus Gentvilas, Žygimantas Pavilionis, Vytautas Juozapaitis, Dalia Henke, Linas Balsys, Julius Sabatauskas, Antanas Vinkus, Povilas Urbšys, Agnė Širinskienė, Linas Linkevičius. Šie asmenys savo vaidmeniu diskusijoje verti platesnio aptarimo. Dauguma jų, 2016-2020 metų kadencijos Seimo nariai, kurie buvo darbo grupių ir komitetų, nagrinėjančių daugybinės pilietybės klausimą, nariai. Ypatingai reikšmingą vaidmenį atlieka keli asmenys: Antanas Vinkus, LR Seimo ir PLB komisijos buvęs pirmininkas ir narys, įvairių valstybių tarpparlamentinių grupių narys, vienas aktyviausių daugybinės pilietybės įteisinimo rėmėjų; Dalia Henke – PLB pirmininkė, taip pat viena aktyviausių daugybinės pilietybės rėmėjų, atstovaujanti užsienio lietuvius (reikia pastebėti, kad Vinkaus retorika posėdžiuose ir renginiuose identiška, jis kartojo tuos pačius tekstus, posėdžiuose dažniausiai kalbėdavo apie tą patį, apie ką ir Henke); Žygimantas Povilionis – taip pat yra svarbus diskusijose apie pilietybės išsaugojimą įgyjant kitos šalies pilietybę. Jis į 2016-2020 metų kadencijos Seimą išrinktas Vilniaus Naujamiesčio apygardoje, kur užsienyje užsiregistravę rinkėjai sudarė 39%, o balsavę užsienyje – 57% apygardos rinkėjų skaičiaus.67 Pasisakė reguliariai arba daugiau nei kelis kartus: Stasys Tumėnas, Ramūnas Karbauskis, Gediminas Kirkilas, Andrius Kubilius, Mykolas Majauskas, Mindaugas Puidokas, Guoda Burokienė, Viktoras Pranckietis, Juozas Bernatonis, Jurgis Razma, Kęstutis Masiulis, Juozas Olekas, Aušrinė Armonaitė, Edmundas Putrimas. Visi asmenys, išskyrus Putrimą, yra Seimo nariai. Edmundas Putrimas yra prelatas, ir PLB Sielovados reikalų komisijos pirmininkas. Labai retai arba vieną kartą (viename Seimo posėdyje ar renginyje) pasisakę: Egidijus Jarašiūnas, Saulius Skvernelis (jis 2016-2020 metų ministras pirmininkas), Dainius Paukštė, Aušra Maldeikienė, Kęstutis Glaveckas, Gabrielius Landsbergis, Bronius Markauskas, Laurynas Kasčiūnas, Vytautas Landsbergis, Vida Marija Čigriejienė (čia svarbus ir tremtinės kontekstas), Petras Gražulis, Stasys Šedbaras, Rimantas Jonas Dagys, Edmundas Pupinis, Vida Marija Čigriejienė, Rasa Svetikaitė, Audrius Ažubalis, Irena Degutienė – 2016-2020 metų kadencijos Seimo nariai. Kiti: LR prezidentė Dalia Grybauskaitė, Kristijonas Vizbaras – jaunimo atstovas iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime, Aukštųjų technologijų įmonės, puslaidininkių lazerių laboratorijos „Brolis Seiconductors“ vienas įkūrėjų, Egidijus Jarašiūnas – LR KT teisėjas ir ES Teisingumo teismo teisėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, Vytautas Landsbergis – politikas, visuomenininkas, LR Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, pagal laikinąją Konstituciją buvo faktinis valstybės vadovas.

67 Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija, „Pasaulio lietuvių bendruomenės kmisija svarstė pilietinio aktyvumo ir balsavimo internetu klausimus“, Vilnius, 2017, , [Žiūrėta 2019-05-03] 26

Temos Dviguba, daugybinė, ar išsaugota pilietybė?

Diskusijose apie daugybinę pilietybę kito referendumo dėl Konstitucijos 12 straipsnio keitimo tikslo retorinis, kalbinis apibūdinimas. Jei 2016 ir 2017 metais buvo galima pastebėti, kad dažniausiai vartojama kalbinė išraiška referendumo esmei apibūdinti buvo „dviguba pilietybė“, tai nuo 2018 metų, o ypatingai 2019 metais imta diskutuoti ir net principingai konkuruoti dėl to, kaip kalbine išraiška formuojamas daugybinės pilietybės diskursas. Pastebėti ne tik skirtingi apibūdinimai, o ir tiesioginė konceptų konkurencija: skatinama junginį dviguba pilietybė keisti į daugybinė pilietybė, kalbėti apie Lietuvos pilietybės išsaugojimą šį veiksmą pabrėžiant labiau nei kitos valstybės pilietybės įgijimo veiksmą. Tai galima vertinti kaip retorinę manipuliacinę priemonę, kuri įrodo kalbinių formų vartojimo svarbą konstruojant daugybinės pilietybės konceptus. Pirmą kartą Seimo posėdžių metu atvirai keisti retoriką paskatino Vytautas Juozapaitis 2018 kovo mėnesį posėdžio metu svarstant paskelbimo 2019 metus Pasaulio lietuvių metais: „Aš tik noriu atkreipti jūsų dėmesį ir visų, kurie skelbia dvigubos pilietybės idėją, kad jūs pakeistumėte retoriką ir atsisakytumėte šito termino „dviguba pilietybė“, nes pilietybė gali būti ir triguba, ir keturguba. Mes kalbame apie prigimtinę teisę Lietuvos pilietybės išsaugojimo, kad mes visi turime teisę išsaugoti pilietybę, o ne kokią nors antrą ar trečią įgyti.”68 Jam pritaria Stasys Tumėnas, sakydamas, kad tai „truputį iškreiptai suprantama, ko siekiama ta dviguba pilietybe, kad yra siekiama daug paprastesnių dalykų.”69 2017 metais Dalia Henkė išsakė PLB poziciją, kad referendumui nepritaria ir nurodė aiškias to priežastis: nėra elektroninio saugaus ir slapto balsavimo, per griežta Referendumo įstatymo nuostata (referendumas turi parodyti balsavusių, o ne balsavime nedalyvaujančių nuomonę), galiausiai teigia, kad pirmiausia reikia keisti politinę retoriką ir paruošti visuomenę.70 Dviguba pilietybė savo kalbine išraiška, formuluote priešina visuomenę, teigia Guoda Burokienė: „Aš noriu atkreipti visų dėmesį, kad yra kalbama dėl referendumo tiktai ne dvigubos pilietybės klausimu, o pilietybės išsaugojimo klausimu. Mes nepriešinkime pasaulio lietuvių, kad jiems reikalinga dviguba pilietybė. Visi nori išsaugoti Lietuvos pilietybę. Atkreipiu jūsų dėmesį, kad tai yra Referendumo įstatymas, o Konstitucijoje keičiamas tiesiog 12 straipsnis dėl pilietybės, kad ją sugebėtų išsaugoti žmonės, kuriuos nubloškė likimas į kitą pasaulį, bet jie jaučiasi lietuviais.“71 Dažnai kalbama apie tai, kad išvykęs asmuo nepasirinko išvykti, jis išlaisvinamas iš išvykimo atsakomybės taip tarsi iš jo ir

68 Vytautas Juozapaitis, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 78 (2019 m. kovo 13 d.), 16 69 Stasys Tumėnas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 78 (2019 m. kovo 13 d.), 16 70 Dalia Henkė, Diskusija „Pilietybės išsaugojimas – teisiniai ir politiniai iššūkiai“, 2017-03-08, Vilnius, nuo 11:00 min. 71 Guoda Burokienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 109 (2018 m. birželio 30 d.), 79 27 atimant neigiamą emigranto kaip tėvynės išdaviko kaltę. Tą patį teigė ir Antanas Vinkus.72 Rudens sesijoje 2018 metais pirmąsyk daugybinės pilietybės referendumo retorikoje pavartotas „pilietybės nepraradimo“ pavadinimas.73 Netrukus paskelbta ir referendumu teikiama Konstitucijos pataisos formuluotė, kuri buvo pakeista: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo numatytais atvejais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo numatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstituciniu įstatymu numatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“74 Šioje formuluotėje, kaip ir „išsaugojimo“ atveju kalbine funkcine prasme vartojamas paternalistinis žodynas, valstybės kaip koncentruojančios galią ir valią atleisti ir leisti pilietybę išsaugoti ar neprarasti (pavyzdžiui, atmestas žodžių junginys pilietybės išlaikymas, kuris suponuoja į sprendimo galią turintį pilietybės laikytoja – pilietį). Toks žodynas, svarstant Nira Yuval-Davis priklausymo kategorijomis, byloja apie valstybės kontrolės mechanizmo palaikymą, rodant, kad pilietybė suteikiama ir yra valstybės diskrecijoje, reiškia, ji turi ribojimo galią. Dar svarbu pastebėti, kad Konstitucijos 12 straipsnio keitimo formuluotėje nebuvo teikta ir referendumui teiktoje formuluotėje nėra kalbama ir vartojamas žodis „išsaugoti“ ar „neprarasti“, taip pat, kaip ir nėra sąvokų „dviguba“, „daugybinė“ ar kitų, žyminčių daugiau nei vienos pilietybės konceptą. Tai rodo, kad vartojamu žodynu siekiama konstruoti tam tikrą, pozityvų diskursą. Likus 32 dienoms iki referendumo buvo aiškiai pasakyta, kad tauta nėra mobilizuota referendumui ir aktyvumo nepakaks, remtasi sociologinio tyrimo išvadomis. Replikų, kalbų ir pasisakymų, kad referendumas neįvyks dėl nemobilizuotų rinkėjų, jų neaktyvumo, buvo išsakyta ne kartą ir anksčiau. Referendumas įvardytas kaip pasmerktas buvo jau gerokai prieš jo įvykimą. Galiausiai referendumo tikslus LR Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius įvardija ne patį laimėjimą ar jo įvykimą (iš kalbos leido suprasti kad tai nepasiekiama), o teigiamą, visgi nepakankamą, tautos požiūrį apskritai: „mūsų tikslas yra teigiama žinia, tikslas kad dauguma pasisako už, ir tai būtų nurodymas ir Seimo nariams, ir politikams, ir kandidatams į prezidentus, ir kam tik

72 Antanas Vinkus, , Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 109 (2018 m. birželio 30 d.), 80 73 Viktoras Pranckietis, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 110 (2018 m. rugsėjo 10 d.), 6 74 Ramūnas Karbauskis, , Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 115 (2018 m. rugsėjo 25 d.), 36 28 nori, kad žmonės taip nori“, bei teigia, kad bet kokio aktyvumo teigiamas rezultatas bus paskata rengti antrą referendumą vėliau.75 Taigi nuo 2016 metų esmingai keitėsi tiek pats koncepto pavadinimas: nuo dvigubos prie daugybinės ir pilietybės išsaugojimo, tiek aktualiausios diskusijos: nuo procedūrinių ir nekvestionuojamo bendro teigiamo požiūrio, iki deklaruojamo poreikio tinkamai informuoti visuomenę ir netikėjimo, kad referendumas įvyks.

Seimas ir Konstitucinis teismas

Visą nagrinėtą laikotarpį apie daugybinę pilietybę buvo kalbama daugiausiai siekiant išsiaiškinti, ar ir kaip įmanoma Seimui pakeisti Konstituciją. Diskusijose išryškėdavo Konstitucinės doktrinos išmanymo stoka, referendumo sugrėsminimo retorika (vadinamas „dar vienu Astravu“)76, jo paskelbimo kaip „pralaimėjimo“ tiek prieš Konstitucinį teismą, tiek numanomu jo nepavykimo scenarijumi supratimas, dažnai konstruotas naratyvas, kad daugybinė pilietybė jau yra platus reiškinys, o referendumu jis būtų įteisinamas. 77 Nepasitikėjimo ir atsakomybės dėl daugybinės pilietybės neįteisinimo įvaizdis nuolat kartojosi Seimo viešojoje erdvėje. Naudoti barjero, kliūties apibūdinimus kalbant apie Konstitucinio teismo išaiškinimus, kad Konstitucijos pirmas skirsnis keičiamas tik referendumu, nevengta ir atvirai konstruoti abejonę dėl KT kompetencijos, pavyzdžiui, „Daugeliui iš mūsų anksčiau išsakyta kietakaktiška nuomonė dažnai būna kliūtis po to keisti tą nuomonę. Bet, kaip sakoma, nuomonės nekeičia tik kvailiai ir numirėliai.“78 Dėl teisės aktų, reguliuojančių LR Pilietybės santykius, nuostatų atitikties LR Konstitucijai posėdyje kalbėjęs Julius Sabatauskas siūlo kreiptis į Konstitucinį teismą dėl pilietybės suteikimo turint kitos šalies pilietybę kaip išskirtinai reto atvejo apibrėžimo, nors jau 2013 metais LR KT savo poziciją ir retų atvejų paaiškinimą buvo pateikusi (apie tai kalbėta empirinės dalies pradžioje), siekdamas pakeisti nuostatą į tokius atvejus kaip „paplitusį reiškinį“, nors prieš 4 metus nuo jo pasisakymo situacija buvo paaiškinta ir nekito. Konstitucinio teismo sprendimams sumenkinti kuriami pasikeitusios Lietuvos79 ir pasenusios Konstitucijos80 naratyvai.

75 Linas Linkevičius, kalba Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje, Vilnius, 2019-04-10, nuo 10:50 min 76 Žygimantas Pavilionis, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 42 (2017 m. birželio 13 d.), 17 77 Žygimantas Pavilionis, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 42 (2017 m. birželio 13 d.), 13-14 78 Eugenijus Gentvilas ir Julius Sabatauskas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 38 (2017 m. gegužės 30 d.), 63 79 Julius Sabatauskas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 38 (2017 m. gegužės 30 d.), 62-63 80 Stasys Šedbaras, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 46 (2017 m. birželio 27 d.), 14 29

Seime Konstitucinio teismo pozicija atvirai vadinama „kietakaktiška“, tai rodo, kad įstatymų leidžiamoji valdžia konstruoja suvokimą, menkinantį Konstitucijos viršenybės ir teisinės valstybės principus, paaiškinimai menkinami savo teisine reikšme, vadinami „nuomone“, kurios „nekeičia tik kvailiai ir numirėliai.“81 Tokiomis kalbinėmis reikšmėmis kvestinionuojamas teisinės valstybės valdžios autoritetas bei valdžių pasidalijimo lygybės principai. Daugiausia argumentų dėl daugybinės pilietybės įteisinimo yra kiekybiniai ir teiginiai, kad daugybinės pilietybės reiškinys jau yra paplitęs reiškinys, o ne retas, kaip nustatyta Konstitucijoje.82 Konstitucijos autoritetas menkinamas emociniais teiginiais ar įžeidžiančiais epitetais, pabrėžiant, kad Konstitucija pasenusi laike ir neatliepia dabarties aktualijų, pasisakant už daugybinės pilietybės režimo idėją, kalbama apie „mažėjančią Lietuvą“ bei deklaruojama gimimu privalomas emocinis ryšys su Lietuva „jis [įvaikintas asmuo, aut. past.] bus gimęs lietuviu ir turi jaustis lietuviu.“83 Tokią Konstituciją ir referendumą kaip tautos apsisprendimo būdą menkinančią retoriką ėmė keisti atvirkštinė, Konstituciją ginanti bei referendumą kaip pagarbą piliečių valiai retorika. Imta abejoti Seimo kompetencija iš esmės bei skatinti prisiimti ne sprendėjos, o informacijos apie daugybinės pilietybės naudą skleidėjos, vaidmenį, pabrėžiant, kad negarbinga „keisti žaidimo taisykles“ 84, tai yra, referendumo ir Pilietybės įstatymus.85 Iš esmės svarstyti konceptualiau skatina bei kritikos pokytį iliustruoja Povilo Urbšio mintys: „Jeigu mes kalbame apie tai, kiek mums yra svarbu dabar turėti tą tautą, kuri iš tikrųjų jaustų galią kurti savo valstybę, tai eidami tokiu keliu [procedūrų ir įstatymų keitimu] mes tikrai sukuriame precedentus, kai jiems pasakome, kad jūsų valia yra reikalinga tiek, kiek mes norime, kad jinai būtų išreikšta. Taip, politiškai yra naudinga įteisinti kai kam dvigubą pilietybę, tikrai mes turime opią problemą, kaip suvienyti mus, tuos lietuvius, kurie išsibarstėme, vieni liko Lietuvoje, kiti yra svetur. Bet sutikite, kad yra labai svarbu keičiant vandenį neišpilti kūdikio. O kūdikis yra mūsų laisvė, mūsų nepriklausomybė. Ar jūs nemanote, kad mes labai

81 Julius Sabatauskas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 38 (2017 m. gegužės 30 d.), 63 82 Žygimantas Pavilionis, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 42 (2017 m. birželio 13 d.), 17 83 Guoda Burokienė, , Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 97 (2018 m. gegužės 29 d.), 73 84 Mykolas Majauskas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 103 (2018 m. birželio 21 d.), 25 85 Mykolas Majauskas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 98 (2018 m. gegužės 31 d.), 30, 32 30 daug diskutuojame dėl formos? Bet mes praktiškai nediskutuojame dėl turinio.“86 Kalbėta apie daugybinės pilietybės idėjos diskreditavimą iš esmės.87,88,89 Galiausiai nepasitikėjimo diskursą, paaiškėjus, kad bus organizuojamas referendumas, pakeitė abejonės ir tikinimai, kad visuomenės nuomonė daugybinės pilietybės klausimu yra teigiama arba neigiama. Suabsoliutinant visuomenės nuomone (be jokių statistinių duomenų pateikimo), buvo konstruojami referendumo įvykimo ir neįvykimo scenarijai atitinkamai teigiant, kad visuomenė daugybinės pilietybės įteisinimui pritaria ir nepritaria.90,91 Kita tematinė linija susijusi su susitelkimu informuoti visuomenę apie referendumą, daugiausia agituojant balsuoti už pilietybės išsaugojimą įgyjant kitos, kriterijus atitinkančios, šalies pilietybę.92 Viso tiriamo laikotarpio metu išlaikytas laimėjimo ir pralaimėjimo diskursas.93 Tai, kad buvo bandoma kreipimųsi ir įstatymų keitimo keliu Seime išspręsti daugybinės pilietybės klausimą, leidžia padaryti apibendrinančią įžvalgą: šiais veiksmais Lietuvos politikai bent iš dalies vykdė visuomenę klaidinantį veiksmą.94

Antras etapas. Argumentų sisteminimas ir pilietybės režimas Pateikiama tyrimo duomenų sistemino forma lentelės su argumentais iš Kalev ir Sinivee darbo, siekiama sužinoti, kokia yra argumentų įvairovė, ar diskursai pritaikomi šiam sisteminimo būdui. Teoriniai argumentai už daugybinę pilietybę Teoriniai argumentai prieš daugybinę pilietybę (kursyvu) ir argumentai diskusijose, jei yra (kursyvu) ir argumentacija, jei yra 1. Daugybinis arba daugialypis lojalumai yra 1. Pilietybė yra nedaloma, tik nedviprasmiškas vis labiau plintantis reiškinys, kuris yra ir ryšys tarp valstybės ir piliečio gali būti būdas pripažinti tikrus ir suvokiamus ryšius aukštos kokybės. Apie nedalomą lojalumą ir lojalumą. Kalbėta ne kaip apie lojalumus, buvo kalbama teigiant, kad pilietybė yra o kaip apie dėmesio raišką emigrantams. Tai bus nagrinėjama tolimesniuose

86 Povilas Urbšys, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 142 (2019 m. kovo 10 d.), 42 87 Andrius Kubilius, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 111 (2018 m. rugsėjo 11 d.), 69 88 Egidijus Jarašiūnas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo iškilmingo minėjimo , skirto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25-mečiui, stenogramos e. leidinys (2017 m. spalio 25 d.), 10 89 Mykolas Majauskas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 115 (2018 m. rugsėjo 25 d.), 38 90 Kęstutis Masiulis ir Ramūnas Karbauskis, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 137 (2019 m. sausio 11 d.), 48 91 Viktoras Pranckietis, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 109 (2018 m. birželio 30 d.), 99 92 Viktoras Pranckietis, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 110 (2018 m. rugsėjo 10 d.), 5 93 Linas Linkevičus, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 150 (2019 m. balandžio 11 d.), 39 94 Linas Linkevičius, kalba Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje, Vilnius, 2019-04-10, nuo 16:30 min. 31

skyriuose, iš esmės dominuoja diskursas, privilegija ir nereitinguojama96, tėvynė yra kad tai „tautos išlikimo klausimas.“95 vienintelė97. 2. Daugėja asmenų, gyvenančių daugiau nei 2. Aiškių ryšių tarp piliečio ir valstybės trūkumas vienoje valstybėje ir aktyviai veikiančių jų komplikuoja demokratijos ir civilinių teisių bendruomenėse. Jų veikla turėtų būti užtikrinimą. Kalbama apie imigranto ilgalaikį paskatinta. Nekalbėta. gyvenimą Lietuvoje kaip grėsmę.98 3. Atvirų durų politika padėtų 3. Tam tikri piliečiai turės daugiau teisių nei kiti: natūralizacijai įvykti ir skatintų balsavimo teisė keliose vietose, mokesčiai vienoje integraciją. Problemos ir konfliktai tarp valstybėje, o privalumai keliose ir panašiai. nacionalinių bendruomenių gali būti Nekalbėta. išspręsti pasitelkiant kooperaciją ir susitarimus. Kalbama iliustruojant santuokos atveju, kai keičiasi sutuoktinio pavardė.99 4. Daugybinė pilietybė skatina 4. Tikimybė išvykti, jei situacija pablogėja kosmopolitines, tarptautines vertybes ir rezidavimo šalyje. Nekalbėta lojalumą. Nekalbama. 5. Daugybinės pilietybės draudimas rodo 5. Susirūpinimas, kad imigrantai kelia grėsmę valstybės neigiamą požiūrį į imigrantus, o nacionalinei kultūrai šalyje, kurioje reziduoja; leidimas palengvina laisvą judėjimą tarp šališkas balsavimas, ypatingai didelės imigrantų valstybių bei skatina tarptautinę bendruomenės atveju. Daugiau konfliktų dėl ekonomiką. Nekalbėta. etninės priklausomybės, kurie daro įtaką valstybės vienybei. Laurynas Kasčiūnas daugybinę pilietybę vadina bandymu „išplėsti sąrašą“ bei komplikuoti „mūsų šiandieninės valstybės santykį su mūsų istorine praeitimi.“100

6. Valstybė įgyja daugiau galios šalyse, 6. Daugybinė pilietybė sulėtina ir sumažina kuriose gyvena didelis skaičius emigrantų imigrantų integraciją: ryšys su kilmės valstybe su daugybine pilietybe. Šie piliečiai yra yra palaikomas, visapusiškas supratimas apie savo kilmės valstybės vertybių piliečio vaidmenį sulėtėja. Menksta pilietybės

95 Juozas Bernatonis, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 128 (2018 m. lapkričio 20 d.), 23 96 Kristijonas Vizbaras, Seimo iškilmingo Laisvės gynėjų dienos minėjimo ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijos stenogramos e. leidinys (2019 m. sausio 13 d.) 97 Vida Marija Čigriejienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo minėjimo, skirto Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti, stenogramų e. leidinys (2018 m. birželio 14 d.), 7 98 Laurynas Kasčiūnas ir Linas Kukuraitis, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 35 (2017 m. gegužės 11 d.), 53-54 99Gediminas Kirkilas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 34 (2017 m. gegužės 9 d.), 29 100 Laurynas Kasčiūnas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 34 (2017 m. gegužės 9 d.), 54 32

propaguotojai kitoje šalyje, kurioje vertės ir prasmės supratimas. Kalbėta darant gyvena. Paliesta iš dalies, nes Stasys palyginimą su kelių sąžinių turėjimu.102 Tumėnas Seimo nutarimo „Dėl 2017 metų paskelbimo Kazio Bradūno metais“ labiau kalbėjo apie darbą grįžus į kilmės valstybę po gyvenimo išeivijoje.“101 7. Daugybinė pilietybe yra neišvengiama, 7. Lojalumo konfliktai svarbiose pozicijose bei kadangi kai kuriose valstybėse tai valstybės tarnyboje, taip pat kariniai leidžiama.103 Neišvengiamumas labiau įsipareigojimai, ypač, susiję su karine prievole. motyvuojamas kiekybiškai akcentuojant, Siūloma taikyti tą pačią praktiką, kaip ir kad daugybinės pilietybės reiškinys yra piliečiams, kurie turi daugybinę pilietybę paplitęs Lietuvoje104 ir kad siekiama nustatytais retais atvejais.106 išsaugoti kuo daugiau piliečių.105 8. Daugybinės pilietybės atveju galima 8. Problemos dėl diplomatinės apsaugos, pasirinkti efektyvią pilietybę, kuri leidžia tarptautinės civilinės teisės (paveldėjimas, išspręsti konfliktus dėl karo prievolės, mokesčiai ir panašiai). Nekalbėta. diplomatinės apsaugos ir teisinių aktų. Nekalbama 9. Piliečių teisių nelygybė neatsiranda, jei 9. Poreikis atstovauti užsienio piliečių interesams teisės atliepia proporcingas pareigas. ir tam nukreipti pastangas, kurios sumažins Nebuvo kvestionuota nelygybė savaime, išteklius atstovauti vietos piliečių interesams. tačiau kalbėta apie privilegijas, Nekalbėta. argumentuojant prieš. 10. Nėra įrodymų, kad kelias pilietybes 10. Daugybinė pilietybė didina saugumo rizikas turintys asmenys, palyginus su vieną tiesiogiai ir netiesiogiai, užsienio piliečiai turi per pilietybę turinčiais asmenimis, aktyviau daug įtakos parlamento rinkimuose ir kitose dalyvauja veikloje, kuri yra grėsmė politikos sferose, visuomenėje ir ekonomikoje. valstybės nacionaliniam saugumui. Užsienio piliečių integracija Lietuvoje matoma Nekalbėta. kaip grėsmė.107

101 Stasys Tumėnas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. Leidinys Nr. 16 (2017 m. sausio 12 d.), Vilnius, 2017, 26 102 Vytautas Landsbergis, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo iškilmingo minėjimo, skirto Sąjūdžio 30- mečiui, stenogramos e. leidinys (2018 m. birželio 4 d.), 13-14 103 Antanas Vinkus, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 123 (2018 m. spalio 25 d.), 66 104 Andrius Kubilius, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 42 (2017 m. birželio 13 d.), 14-15 105 Eugenijus Gentvilas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. Leidinys Nr. 38 (2017 m. gegužės 30 d.), 63 106 Antanas Vinkus, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 124 (2018 m. lapkričio 6 d.), 49 107 Laurynas Kasčiūnas ir Linas Kukuraitis, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 35 (2017 m. gegužės 11 d.), 53-54 33

Daugybinės pilietybės režimas yra labiau atviras nei uždaras, vartojamas pozityvus žodynas, kalbama apie integraciją, vis dėlto, integracija yra vienpusė, orientuota į emigrantus, nekalbama apie imigrantų ir pilietybės jau netekusių asmenų vaidmenį Lietuvos pilietinėje visuomenėje. Dažniausiai būdavo kalbama apie tai, kokie tolimesni žingsniai turėtų būti daromi, gilinant užsienio lietuvių ir valstybės sąveiką. Pagrindinis dėmesys ryšiui stiprinti ir sąveikai gilinti, apibendrinant diskusijų turinį, yra politinio dalyvavimo stiprinimas. Užsienio lietuvių politinį aktyvumą, kalbančiųjų nuomone, labiausiai skatintų tokios priemonės kaip elektroninis balsavimas bei atskira rinkimų apygarda, kurią sudarytų tik užsienyje balsuojantys rinkėjai.108 Šių priemonių įgyvendinimas, retorikos turinio prasme, užsienio lietuviams yra svarbiausias ir, manoma, tik tai lemtingai paskatintų lietuvius domėtis Lietuvos vidaus politika ir aktualijomis. Tai rodo, kad už aktyvų užsienio lietuvių dalyvavimą politikoje yra atsakingi ir sprendimo galią turintys Lietuvos politikai, atsakomybė iš mikro – kiekvieno piliečio sąmoningumo – permetama į makro – valstybinį institucijų – lygį, kuriam suteikiama Lietuvos valstybės ir diasporos ryšių stiprinimo galia. Eugenijus Gentvilas įvardija kaip galimą priemonių paketą emigracijai mažinti ir piliečių skaičiui didinti: „dvigubos pilietybės plėtimas, elektroninis balsavimas, specialios apygardos užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams“, - priemonių kompleksiniu poveikiu tikima ir Seime.109 Prezidentė Dalia Grybauskaitė apie daugybinę pilietybę sako, kad neieškoma „bendro gerovės vardiklio, Lietuvos darna virsta visuomenės supriešinimu: <...> gerovė su gynyba“. Taigi gerovės ir gynybos supriešinimą galima interpretuoti kaip aliuziją daugybinės pilietybės pozicijas: teigiamą siejant su gerove, neigiamą – su gynyba.110 Visi šie faktoriai leidžia teigti, kad daugybinės pilietybės režimas yra gerokai labiau atviras nei uždaras. Diskusijų vystymo bei lūžinio retorikos pokyčių nustatymas leidžia teigti, kad pasitvirtina Leif Kalev ir Henry Sinivee teorinė prieiga – režimas matomas iš teisinio reguliavimo ir jo komentavimo, o konceptas pasireiškia viešuose svarstymuose, kurie įprastai vyksta esamo pilietybės režimo kontekste. Tai vienas kitą kuriantys ir papildantys suvokimai, tad, galima teigti, kad nenuoseklus režimo ir koncepto kaip pilietybės politikos vystymas, šiuo atveju – intensyvios procedūrinės diskusijos – kelia problemų

108 „Tam, kad Naujamiesčio rinkimų apygardą sudarytų vien užsienyje balsuojantys rinkėjai, reikėtų, kad 2020 m. Seimo rinkimuose užsienyje balsuotų maždaug 33 tūkst. rinkėjų.“ Taigi atskiro rinkimų apygardos formavimas nėra būtinas siekiant „tikrojo“ ir „vien“ užsienio lietuvių atstovo Seime, reikalingas iš esmės didesnis užsienio lietuvių aktyvumas. Cituota iš LR VRK , [Žiūrėta 2019-05-03] 109 Eugenijus Gentvilas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. Leidinys Nr. 16 (2017 m. sausio 12 d.), Vilnius, 2017, 28-29 110 Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 100 (2018 m. birželio 12 d.), 9 34

Trečias etapas Valstybės ir piliečio dvipusis lojalumas ir galios santykiai Diskusijose dėl daugybinės pilietybės ryškėja trys pagrindinės perspektyvos: emocinė – „tautą vienijantis faktorius“, vertybinė – „moralinė ir psichologinė“ ir teisinė.111 Skirtingai nuo anksčiau aptartos lentelės, kiti argumentai už ir prieš daugybinę pilietybę yra daugiausia vienos rūšies – stipraus emocinio krūvio, išlaikant tematinę emigracijos liniją. Daugybinės pilietybės šalininkai supranta, kad daugybinė pilietybė yra galimybė, kurią valstybė skiria išeiviams, tikėdamiesi pozityvaus apsisprendimo grįžti į Lietuvą.112 Pilietybės išsaugojimo įteisinimas suprantamas kaip demonstracinis veiksmas, skirtas užsienio lietuviams.113 Šio etapo duomenų susisteminimas leidžia teigti kelis dalykus. Daugybinės pilietybės kontekste konstruojamos trijų tipų piliečio ir valstybės sąveikos: 1. Tarp piliečių, turinčių rinkimų teisę, konstruojamas „brolių ir seserų“ sąveikos naratyvas.114 Balsavimas už daugybinę pilietybę yra susitelkimo veiksmas, kurio rezultatas – piliečių ir valstybės sėkmė, sėkmingas ateities santykis.115 2. Tarp valstybės ir piliečio kaip motinos ir vaiko, kai vaikas yra „geras ir teisingas“, jo vaidmuo dominuojantis, pilietis renkasi, tęsti ryšius su valstybe. Jis valstybės kūrėjas. Pabrėžiama pilietybės duotybės – įgijimo gimimu – koncepcija.116 3. Tarp valstybės ir piliečio, kai valstybė – „gailestinga motina“, o pilietis – „prasikaltęs kankinys“, čia dominuojantis vaidmuo yra valstybės, kuri priima piliečius. Šis aspektas yra naujas, kadangi analizės metu pastebėta, kad neretai šiam santykiui aiškinti naudojamas krikščioniškas pasaulio supratimas, kurį palaiko PLB, savo struktūroje turinti Sielovados reikalų komisiją bei Seimo renginiuose nuolat kviesdavusi bažnyčios atstovus pristatyti bažnyčios poziciją. Bažnytinė retorika vartota ir teigiant, kad Seimas „perkrikštijo“ referendumą, „kad ne kažkas kažką duoda, o kažkas kažko neatima.“117 Teigiama, kad bažnyčios žodis yra labai svarbus, o su kunigais sutarta, kad jie pamokslų metu agituotų už pilietybės išsaugojimą.118 Ištisą krikščionišką piliečio

111 Linas Linkevičius, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 142 (2019 m. kovo 10 d.), 45 112 Bronius Markauskas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 109 (2018 m. birželio 30 d.), 80 113 Saulius Skvernelis, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 45 (2017 m. birželio 22 d.), 43 114 Antanas Vinkus, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 135 (2018 m. gruodžio 18 d.), 69 115 Linas Linkevičius, kalba Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje, Vilnius, 2019-04-10, nuo 52:45 min. 116 Antnas Vinkus, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 152 (2019 m. balandžio 26 d.), 26 117 Viktoras Pranckietis, kalba Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje, Vilnius, 2019-04-10, nuo 1:10:30 val. 118 Antanas Vinkus, kalba Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje, Vilnius, 2019-04-10, nuo 1:31:15 val. 35

ir valstybės naratyvą pasakoja Gintaras Grušas. Jis teigia, kad ir tėvynė, ir bažnyčia yra tapačios, nes vadinamos motinomis. Motinos įvaizdį jis taiko valstybei, kuri visada rūpinasi savo vaikais, aukojasi dėl vaikų gėrio, neapleidžia jų, kai jie „eina klystkeliais“, tačiau „Retkarčiais atsitinka, ir tais atvejais Seimas turi nuspręsti, kai motina dėl įvairiausių priežasčių motina nebetinkama globot savo vaikų, kad jinai kažką padaro, kad nesirūpina tais vaikais ir tada pati valstybė kraštutiniam atvejy turi įsiterpti dėl vaikų gerbūvio“, klystkelių metu „motina deda daugiau pastangų: maldose, arba net siekiant būdų ieškoti, kaip išlaikyti tuos ryšius, šeimyninius ryšius su savo vaikais. Bažnyčia taip pat tuo gyvena, neatmeta nusidėjėlių, bet siekia juos grąžinti į savo glėbį. Šiuo atžvilgiu ir Lietuva turi taip elgtis. Lietuvos vaikai yra Lietuvos turtas, Lietuva visada rūpinosi savo vaikais. Kai vaikai atitolsta čia, kuriame visokias programas juos išgelbėti iš nelaimių.“119 Matoma bažnyčios santykio pritaikymas valstybės ir piliečio paternalistiniam sąveikos modeliui, kuriame motina valstybė yra besiaukojanti, kraštutiniais atvejais stokojanti pajėgumo sprendimui priimti – krizės atveju už ją nusprendžia kita, sąmoningesnė valstybė, galima suprasti, kad tai visi piliečiai, turintys rinkimų teisę. Nusidėjėliais vaikais vadinami visi, tėvynę, valstybę motiną (galbūt todėl, kad tėvynė, bet motina, svarbesniam sprendimui valstybė kaip tėvynė sprendžia, o motina aukojasi ir priima) palikę asmenys, kurių išvykimui suteikiami atitolimo, šeimos ryšių slopinimo, nelaimės įvaizdžiai. Taigi pasiteisino Nira Yuval–Davis teorinis požiūris. Stipriai reiškėsi emocinė, vertybinė daugybinės pilietybės linija, kartu konstruotas hegemoninis santykis, emocinio prisirišimo prie namų naratyvai. Priklausymo politika yra dalis didesnio politinio projekto, kuris konstruoja ribas to, kur jaučiamasi, priklausoma ar ne. Konstruojamas hegemoninis priklausymo supratimas (motinos ir vaiko), kuris determinuoja politinio projekto turinį, be abejo, konkuruojantį su kitais universalizuotais supratimais (emigranto - sugrįžusio herojaus kūrėjo).

Dabartinės diskusijos skatina pilietybę suprasti kaip grupių narystę, o ne vieningą individų visumą. Nors Seime, kalbose apie alternatyvų pilietybės reguliavimą iš esmės nagrinėjamu laikotarpiu beveik nekalbėta, kitaip tariant, epizodiškai užsiminta apie pilietybės išsaugojimo alternatyvas, ši idėja svarbi nagrinėjant pilietybės konceptualizavimą Lietuvoje. Išsaugojimo alternatyvos – tai kitos formos nei Lietuvos pilietybė dokumentas, formaliai besiskiriantis su pilietybe gaunamų teisių, privilegijų, pareigų rinkiniu. Pagrindinė Lietuvoje svarstyta alternatyva pilietybei yra Lietuvio pasas. Nors ši alternatyva priešstatoma kaip lygiavertis pasirinkimas užsienyje gyvenantiems lietuviams, siekiantiems išsaugoti Lietuvos respublikos pilietybę įgijus kitos valstybės pilietybę, lygiavertiškumo prasme ji kritikuotina, kadangi „lietuvio pasas“ nesuteikia lygiaverčių teisių, kaip pilietybės turėjimas.

119 Gintaras Grušas, kalba Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje, Vilnius, 2019-04-10, nuo 1:13:30 val. 36

Visgi pagrindinis skirtumas yra labai reikšmingas – Lietuvio pasas nesuteikia jokių politinių teisių. Tokia institucija suteiktų visas kitas pilietines teises, išskyrus politines, tai Vytauto Landsbergio vadinama išeitimi, argumentuojant jos tinkamumą grėsminimo retorika, pasitelkiant Prūsijos valstybės išnykimo atvejį, prideda ir sąmokslo naratyvą: „Mes gi esame iš tikrųjų prūsų kelyje. Prūsai labai griežtai priešinosi. Žinote, ir liko Prūsijos vardas jau Vokietija dabar. Tai Michailo Suslovo planas čia pat – Lietuva liktų be lietuvių. <…> Yra išeitis, yra lietuvio pasas, čia reikia atskirai kalbėti. Be gyvenančiųjų užsienyje teisės balsuoti Lietuvoje, jeigu ten gyveni, nebalsuosi čia, bet grįžęs čia balsuosi ir atliksi visas prievoles Lietuvai.“120 Apibendrinus tris vyraujančius asmens ir Lietuvos valstybės lojalumo konceptus, galima išskirti tris priklausomumo Lietuvos valstybei grupes: 1. Lietuvos respublikos piliečiai – asmenys, įgiję pilietybę gimimu, turintys šią vieną pilietybę, „eiliniai“, „paprasti“, „tradiciniai“ piliečiai. Į šią grupę įtrauktini ir asmenys, kurie atkūrė Lietuvos respublikos pilietybę pagal dabar galiojantį teisinį pilietybės atkūrimo reguliavimą, taigi, daugiapiliečiai, kadangi taip pat turi ir kitą arba kitas pilietybes. 2. Daugybinės pilietybės referendumo suinteresuotųjų grupė – asmenys, išvykę iš Lietuvos po valstybės nepriklausomybės atkūrimo, ir gyvenantys užsienyje, turintys kitos, pagal nustatytus kriterijus Lietuvai draugiškos, valstybės pilietybę 3. Asmenys, turintys Lietuvio pasą – asmenys, neatitinkantys referendumo formuluotėje numatytų valstybių, kurių pilietybę įgijus būtų galima išsaugoti Lietuvos pilietybę, neturintys politinių teisių.121 Šis būdas išlaikyti lojalumą neatitinka Thomas Humphrey Marshall aiškinimo apie pilietybės lygiateisiškumą ir visavertę narystę. Kita vertus, Lietuvio paso konceptas, nors nedaug diskutuotas, ir taip nesuteiktų pilietybės. Teorinėje dalyje aptartame Dorota Pudzianowska supratime pastebima, kad pilietybės kaip teisinio fenomeno tyrimas yra nepakankamas ir reikalauja kompleksinio supratimo.

Daugybinio piliečio – emigranto įvaizdžiai

Labai svarbu pastebėti, kad Seime reguliariai pasitaikydavo deklaratyvių pasisakymų ne apie tai, kodėl svarbu įteisinti daugybinę pilietybę, tačiau apibendrinti pasisakymai, kad tai yra „visų“ rūpestis, kurį „visi supranta“ ir to tiesiog reikia valstybei122, tokia retorika nekvestionuojant

120 Vytautas Landsbergis, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo iškilmingo minėjimo, skirto Sąjūdžio 30- mečiui, stenogramos e. leidinys (2018 m. birželio 4 d.), 13-14 121 Rimantas Jonas Dagys, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 109 (2018 m. birželio 30 d.), 80 122 Vytautas Juozapaitis, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. Leidinys Nr. 7 (2016 m. lapkričio 29 d.), 40 37 nesupratimo, vengiant diskusijų teigiamą poziciją absoliutinant123, masiškai konstruojant supratimą, kad pilietybės išsaugojimo įgijus kitos šalies pilietybę, išpildys visų norą susigrąžinti piliečius. 124 Galima išskirti ir kitu pagrindu konstruojamo visuomenės grupavimo pavyzdžių. Grupių ribos grįstos emigracijos laiko, kartų pagrindu: 1. Pirmoji išeivių karta. Tai asmenys, kurie turi teisę į daugybinę pilietybę pagal dabartinę galiojančią teisinę tvarką, kuri numatyta Pilietybės įstatyme, tai yra asmenys, ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. bei jų palikuoniai ir asmenys, kurie išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Apie šią asmenų grupę, jau turinčią teisę į daugybinę pilietybę šnekama labai nedaug, šalininkai naudoja argumentą, kad Lietuvoje jau yra „dvigubų“ piliečių ir nieko blogo dėl to nenutiko, o priešininkai naudoja tą patį jau esamą daugybinės pilietybės egzistavimą kaip pakankamą ir teisingą Lietuvos pilietybės atvirumo reguliavimą, „dėl to nėra jokių abejonių.“125 2. Šių laikų emigrantai, antroji karta, išvykę iš Lietuvos po Nepriklausomybės atkūrimo. Šie asmenys charakterizuojami nevienareikšmiškai. Viena vertus, daugybinės pilietybės šalininkų vadinami „nutekėjusiais protais“, valstybės „ambasadoriais“ užsienyje, kita vertus, Konstitucijos keitimo priešininkų įvardijami „geresnio gyvenimo ieškotojais“, kartais ir „tėvynės išdavikais“. Šie išeiviai ir yra įvardijami kaip „kategorija“.126 Šiai grupei pilietybės išsaugoti negalima, kaip teigia Andrius Kubilius apeliuodamas į Konstitucinį teismą, dėl per didelio galimo piliečių skaičiaus augimo – „padidės skaičius“, ir tai įvardijama, kad yra „vienintelis argumentas“ nesuteikti daugybinės pilietybės.127 Dalia Henke vadina tai diskriminacija ir dabartinę situaciją supaprastina taip: išvykus prie kovo 11 dieną dviguba pilietybė galima, išvykus po šios datos – nebe.128 3. Apie 23 000 pagal galiojantį įstatymą daugybinę pilietybę turinčių piliečių, kurių kiekio pagrindu kvestionuojama Pilietybės įstatymo išimčių retų atvejų nuostata.129 Seimo posėdžiuose ši grupė pavadinama kaip galima būti apkaltinti neteisėtai įgiję kitą ar išsaugoję Lietuvos pilietybę, tolesni kreipimaisi į Konstitucinį teismą sugrėsminami teigiant, kad iš šios grupės jau įgyta daugybinė

123 Ramūnas Karbauskis, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. Leidinys Nr. 16 (2017 m. sausio 12 d.), 31 124 Žygimantas Pavilionis, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. Leidinys Nr. 42 (2017 m. birželio13 d.), 13 125 Andrius Kubilius, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 42 (2017 m. birželio 13 d.), 17 126 Žygimantas Pavilionis, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 38 (2017 m. gegužės 30 d.), 63 127 Andrius Kubilius, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 42 (2017 m. birželio 13 d.), 18 128 Dalia Henke, Diskusija „Pilietybės išsaugojimas – teisiniai ir politiniai iššūkiai“, 2017-03-08, Vilnius, nuo 7:45 min. 129 Andrius Kubilius, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 42 (2017 m. birželio 13 d.), 14-15 38

pilietybė būtų atimta.130 Šių asmenų kaip atvejų pagrindu teigiama, kad daugybinės pilietybės samprata Lietuvoje jau taikoma, kadangi šie atvejai nėra reti, o toks reguliavimas yra pakankamas. 131 Šią teisinę utopiją bandoma paversti norma siekiant normalizuoti daugybinę pilietybę. Ketvirtą kategoriją prideda Andrius Kubilius, kuris emigrantus skirsto į keturias kartas, tai nepopuliarus modelis Seime: „Jeigu sąlyginai suskirstytume visus išeivius taip, kaip mes dažnai diskusijose vartojame tą išeivijos keturių kartų tam tikrą simbolį, tai: pirmoji karta – tie žmonės, kurie išvyko iki Antrojo pasaulinio karo, antroji karta – kuri išvyko iš karto po Antrojo pasaulinio karo iki 1990 metų; trečioji karta – kuri išvyko po 1990 metų; ir ketvirtoji karta, kuri jau gimsta dabar išeivijoje tėvams, kurie išvažiavo po 1990 metų. Pagal dabar galiojantį įstatymą teisę į dvigubą pilietybę turi pirmoji karta, turi antroji karta, po praeitais metais pakeisto Pilietybės įstatymo turi ir ketvirtoji karta, tai yra vaikai, gimę kitose šalyse, kur pagal gimimą jiems automatiškai suteikiama pilietybė, jiems yra paliekama tokiu atveju ir Lietuvos pilietybė. Vienintelė grupė, kuri dabar neturi teisės į antrą pilietybę, tai yra ta trečioji karta, mūsų amžiaus žmonės, išvažiavę po 1990 metų iš Lietuvos į kitas šalis.“132 Dar vienas pagrindas kategorizavimui universalizuojant yra referendumo formuluotėje nurodytų saugių ir nesaugių pagal integraciją valstybių daugybinių piliečių grupės pagal emigraciją: 1. „Saugių“ 43 valstybių užsienio lietuviai, kurie galėtų įgydami šių valstybių pilietybę, išsaugoti ir Lietuvos pilietybę. Remiantis Lietuvos Respublikos Seime užregistruotu Lietuvos Respublikos pilietybės konstitucinio įstatymo projektu Nr. XIIIP-2566, europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus šiuo metu tenkina 43 valstybės (be Lietuvos): Airija, Albanija, Australija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Čilė, Danija, Estija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Izraelis, Japonija, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Juodkalnija, Kanada, Kipras, Kroatija, Latvija, Lenkija, Liuksemburgas, Lichtenšteinas, Malta, Naujoji Zelandija, Norvegija, Nyderlandai, Meksika, Portugalija, Pietų Korėja, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Vengrija, Vokietija. Paryškinti (12) valstybių pavadinimai reiškia, kad tos valstybės atitinka numatytus kriterijus, tačiau nepriklauso PLB.

130 Linas Balsys, Julius Sabatauskas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 46 (2017 m. birželio 27 d.), 15, 16, 17 131 Mindaugas Puidokas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 46 (2017 m. birželio 27 d.), 15 132 Andrius Kubilius, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 42 (2017 m. birželio 13 d.), 14-15 39

2. „Vakarų“ valstybėse gyvenantieji emigrantai, valstybės, kurių lietuviai susibūrę į bendruomenę bei yra Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) tinklo nariai.133 Šios šalys yra PLB tinklo narės bei dauguma jų atitinka pirmame punkte išvardintus kriterijus. Pasaulio lietuvių bendruomenei oficialiai priklauso šių šalių užsienio lietuviai: Airija, Argentina, Austrija, Australija, Baltarusija, Belgija, Brazilija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Sakartvelo (Gruzija), Italija, Ispanija, Islandija, Japonija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė, Kanada, Kazachstanas, Kolumbija, Latvija, Lenkija, Liuksemburgas, Malta, Moldova, Naujoji Zelandija, Norvegija, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rusija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Ukraina, Urugvajus, Uzbekija, Venesuela, Vengrija, Vokietija. Paryškinti (12) valstybių pavadinimai reiškia, kad tos valstybės priklauso PLB, tačiau neatitinka numatytų europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų.

Vis dėlto, egzistuoja valstybės, kurios yra Pasaulio lietuvių bendruomenės narės, tačiau neatitinka referendume numatytų integracijos kriterijų. Šių šalių lietuvių pozicija yra negirdima, o ir, galima sakyti, ignoruojama. Ši problema, kad yra lietuvių bendrijų, kurios oficialiai nėra PLB dalis buvo iškelta Juozapaičio dar 2016 metais, kelia tokių bendruomenių pritraukimo ir atstovavimo problemą.134 Atliktas tyrimas parodė, kad vėliau apie bendruomenių įtraukimą nekalbėta, nors Pavilionis sutiko su problemiškumu, vis dėlto pabrėžia, kad PLB „gimė tų senųjų pokarinių bendruomenių pagrindu, tačiau dabar tos naujosios labai sparčiai mokosi.“.135 Seime vieną sykį buvo bandyta ribotumą pilietybei išsaugoti fiziškai plėsti, Kęstutis Glaveckas: „Tai paprasčiausi darbai, kuriuos mes galėtume padaryti, tai pradėti nuo dvigubos pilietybės, kad ten, kur yra lietuvis, ten jis turi lietuvišką pasą.“136 Pasiteisino Nira Yuval–Davis teorinis požiūris. Stipriai reiškėsi emocinė, vertybinė daugybinės pilietybės linija, kartu konstruotas hegemoninss santykis, emocinio prisirišimo prie namų naratyvai. Priklausymo politika yra dalis didesnio politinio projekto, kuris konstruoja ribas to, kur jaučiamasi, priklausoma ar ne Kitas pagrindas, kuriuo galima suskirstyti piliečius į kelias specifines grupes, yra kuriami universalizuoti emigranto įvaizdžiai: 1. Grįžtančio Lietuvos kūrėjo įvaizdis. Jis kuriamas priverstinės, ne savanoriškos emigracijos naratyvo pagalba, jo herojiškumas paremiamas sunkios integracijos užsienyje naratyvu, toks

133 Pasaulio lietuvių bendruomenės nariais tampama pareiškus norą, tai reiškia, kad tik tam tikrų valstybių (jų šiuo metu 42) lietuvių interesai yra atstovaujami šios bendruomenės. Valstybių narių sąrašas, Pasaulio lietuvių bendruomenė, „Kraštų LB“, , [Žiūrėta 2019-05-01] 134 Vytautas Juozapaitis, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. Leidinys Nr. 7 (2016 m. lapkričio 29 d.), Vilnius, 2016, 40-41 135 Žygimantas Pavilionis, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 38 (2017 m. gegužės 30 d.), 63 136 Kęstutis Glaveckas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 26 (2017 m. balandžio 4 d.), 27 40

lietuvis „tikras, gimęs Lietuvoje, priverstas išvykti“, nes „Lietuvai to nebereikia.“137 Šiame koncepte daugybinės pilietybės įteisinimas konstruojamas kaip valstybės valia priimti grįžtančiuosius klausimas, taigi abejojama labiau valstybės lojalumo raiška, konstruojant herojišką piliečio lojalumą valstybei, o ne, pavyzdžiui, bendruomenei. Seime visos iniciatyvos, susijusios su Pilietybės įstatymo keitimu, suvokiamos kaip sprendimas emigracijai iš Lietuvos mažėti.138 Tokiu sprendimu, teigiama, kad bus sugrąžintas noras grįžti ir sustabdyti norintieji išvažiuoti, o emigranto kuriamo sėkmingo gyvenimo modelio naratyvą papildo „lietuvių galimybės grįžti su savo kapitalu neapmokestinimas“, emigrantas valstybei garantuoja valstybės judėjimą į priekį.139 Šis teiginys rodo ryžtą grįžusį herojų emigrantą apdovanoti, kitaip tariant, privilegijuoti, lyginant su kitais piliečiais. Teigiamo ir kuriančio herojaus naratyvas palaikomas ir pasitelkiant istorinių, valstybei nusipelniusių asmenybių mitą.140 Dar teigiama, kad daugybinė pilietybė reikalinga ateities Lietuvos kūrėjams.141 2. Tie, kurie negrįš. Lojalumas čia suprantamas kaip sąžinė: „Taigi dėl tos globalios Lietuvos taip: jeigu būtų dviguba ar triguba pilietybė, vadinasi, mes apdovanotume savo žmones dviguba, triguba sąžine“.142 Toje pačioje Landsbergio kalboje emigrantai vadinami pasiklydusiomis avelėmis su vilko kailiu, taip konstruojamas ne tik menkavertės sąžinės, bet ir sąmoningumo priimant sprendimą emigruoti piliečio įvaizdis.143 Neigiamas požiūris į daugybinę pilietybę kaip visą lemiantį nuosprendį nebegrįžti į Lietuvą tęsiamas aktyviai. Vis dėlto, šiuo atveju nebegrįžtantieji pašaipiai vadinami vargšiukais, o daugybinė pilietybė – egzaltuotu pataikavimu „parazituojantiems tautiečiams“, kurie Didžiojoje Britanijoje gyvena iš socialinių išmokų.144 Vytautas Landsbergis konceptą papildo emigravusį pilietį vaizduodamas kaip priešiškai nusiteikusį, linkusį į dejones bei baudžiavos laikų nostalgiją ir perkeltine kalba teigia, kad daugybinė pilietybė nepakeis nusistatymo, dėl kurio jie „atsukę nugarą tėvynei.“145 Pilietybė tokiem emigrantams reikalinga tik dėl ekonominių priežasčių.146

137 Antanas Vinkus, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 98 (2018 m. gegužės 31 d.), 31 138 Gabrielius Landsbergis, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 29 (2017 m. balandžio 20 d.), 19 139 Kęstutis Glaveckas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 29 (2017 m. balandžio 20 d.), 18 140 Stasys Tumėnas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. Leidinys Nr. 16 (2017 m. sausio 12 d.), 26 141 Tumėnas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 78 (2019 m. kovo 13 d.), 14-15 142 Vytautas Landsbergis, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo iškilmingo minėjimo, skirto Sąjūdžio 30- mečiui, stenogramos e. leidinys (2018 m. birželio 4 d.), 13-14 143 Ten pat, 13-14 144 Linas Balsys, , Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 27 (2017 m. balandžio 6 d.), 22 145 Vytautas Landsbergis, 8-9 146 Vida Marija Čigriejienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo minėjimo, skirto Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti, stenogramų e. leidinys (2018 m. birželio 14 d.), 7 41

Lojalumas konstruojamas universalizuojant išskirtus emigracijos naratyvus ir universalizuotus emigranto įvaizdžius, emigracijos laiko, valstybės, emocinio santykio su valstybe pagrindais. Pritaikius Seyla Benhabib teorinį mąstymo modelį, tyrimas parodė, kad daugybinės pilietybės politinio konflikto atveju yra konceptualizuojamas pilietybės universalumas atžvilgiu asmenų, kurie siekia išsaugoti Lietuvos pilietybę įgydami tam tikros kitos valstybės pilietybę. Šiuo atveju daugybinės pilietybės teisė būtų, Benhabib teigimu, „kitų teisė“. Pasiteisino Yuval-Davis pateiktas supratimas, kad pilietybė konstruojama kaip įtraukiantis arba išskiriantis organizavimo principas, naudojamas tiek politinei mobilizacijai, tiek depolitizavimui. Pasirinkimas tyrimą organizuoti etapais atliepia Yuval-Davis pilietybę vadina daugiasluoksniu konstruktu, pasižyminčiu neapibrėžtumu. Pasirinkta diskurso analizės metodika susisteminus duomenis iliustruoja funkcionalistinį Michael Halliday kalbos supratimą, kadangi tyrime reiškiasi dominavimo ir nelygybės santykių konstravimas, valdymo ir disciplinavimo įgyvendinimas bei socialinis tikrovės konstravimas.

4. IŠVADOS IR PASTABOS IŠVADOS Argumentų už ir prieš daugybinę pilietybę skirstymo teorinis modelis sisteminant duomenis pasiteisino tik iš dalies, kadangi, tyrimu nustatytos kitos, nei lentelėje, diskusijų ašys. Diskusijos LR Seime skatina pilietybę suprasti kaip grupių narystę, o ne vieningą individų visumą. Daugybinės pilietybės konceptas siejamas su Rogers Brubaker sukurta „socialinės aptvaros“ samprata ją konstruojant fiziškai valstybės ribose. Remiantis Nira Yuval-Davis pilietybės fenomenu kaip priklausymo politiniais projektais, kuriais bandoma mobilizuoti žmones vienu tam tikru būdu, nustatyta, kad Seimo viešojoje erdvėje projektas konstruojamas remiantis emigranto įvaizdžiais. Identifikuojant teorinės ir empirinės dalių skirtumus, svarbu pastebėti, kad teorinėje dalyje išskirtas pilietybės koncepto daugiasluoksniškumas bei kompleksiškumas nesudarė prielaidų tikėtis, kad empirika parodys pilietybės pagrindu keliamą institucinį konfliktą tarp teisinės ir leidžiamosios valdžių procedūriniu pagrindu (kaip organizuoti daugybinės pilietybės klausimo sprendimą), teorija rodė tik galimą piliečių ir institucijų konfliktą, kurio tyrimas neparodė. o konstruojami lojalumai rodys nepasitikėjimo raišką. Pagrindinės diskusijų ašys: 1. Referendumo reikalingumas. Referendumui suteikiama demonstracinis reikšmė, kuriamas mitas, kad jį surengus visų Lietuvos piliečių ir diasporos sąmonėje įvyks lemtingas pokytis - pavykus ir daugumai nubalsavus už išsaugojimą kuriamas sugrįžtančios Lietuvos mitas. 2. Sampratos „retas“, „atskiras“ kvestionavimas Pilietybės įstatymo formuluotėje prieš daugybinės pilietybės atvejų paplitimą praktikoje. 3. Nepasitikėjimas • Seimo nariais

42

• Konstitucinio teismo institucija • Visuomene

Labai svarbu, kad nepasitikėjimas reiškiasi abejone dėl lojalumo. Abejota tik išeivijos, labiausiai naujosios kartos emigrantų atvejais, abejonių nekelta dėl viengubo lojalumo. Tai rodo, kad viengubas dabartinių piliečių lojalumas valstybės yra suprantamas kaip tinkamas ir geresnis, neabejojama viengubu lojalumu iš esmės, kadangi keliami klausimai tik daugybinio lojalumo pagrindu. Daugybinės pilietybės diskursu konstruojamas nepasitikėjimas Konstitucinio teismo kompetencija ir keliamos abejonės institucijos autoritetu. Pakankamai vieninga, tačiau menkai argumentuota visos Seimo institucijos teigiama pozicija daugybinės pilietybės atžvilgiu pasitelkiant piliečių savinimosi retoriką. Priešininkų pasirinkta naują, modernaus lojalumo formą sugrėsminti, kuriant neigiamus emigranto įvaizdžius. Išryškėjo piliečio ir valstybės santykio aiškinimo konfliktas. Diskusijose išryškėja poreikis vienam iš santykio dalyvių suteikti globėjo, aukštesnį vaidmenį. Tam kuriamo piliečio – kankinio, paklydusio vaiko, o valstybei – motinos, tėvynės, namų, šeimos įvaizdžiai. Tokiais įvaizdžiais konstruojami netolygūs galios ir priklausomybės santykiai, kuriuos kritiniais atvejais reguliuoja institucinė valstybė. Tai rodo valstybės nepasitikėjimą visuomene. Socialinės aptvaros (Brubaker), ribojimo (Benhabib) ir priklausymo (Yuval-Davis) projektai reiškiasi daugybe kuriamų daugybinio piliečio mitų, kuriamų emigracijos naratyvų. Tyrimu pavyko jų išskirti keliais pagrindais: 1. Pagal valstybės nustatytus integracijos kriterijus. Čia daugybinės pilietybės konceptas ribojamas nacionalinio saugumo ir strateginio tarpvalstybinio bendradarbiavimo politiniais ir ekonominiais bei kariniais pagrindais. 2. Pagal oficialų teisinį lojalumą skirstomi į viengubo lojalumo Lietuvos piliečius, daugybinio lojalumo piliečius ir asmenis, kurie pretenduotų į Lietuvio pasą, tokiu skirstymu tarsi išsprendžiant politinio dalyvavimo, konkrečiai tik balsavimo, klausimą. 3. Pagal emigracijos laiką. Daugybinės pilietybės dabartinis konceptas yra pripažįstantis daugybinę pilietybę iki lūžinės datos – 1990 metų kovo 11 dienos, Nepriklausomybės atkūrimo, taigi valstybės, su kuria lojalumas tapo vėl įmanomas, pagrindu. Naujos kartos emigrantai vertinami kaip mažiau nusipelnę daugybinės pilietybės nei emigravę prieš nepriklausomybę. 4. Kuriami universalūs šiuolaikinio emigranto portretai. Daugybinį pilietį konstruoja kaip sugrįžtantį kuriantį emigrantą herojų, kuris ne pats nusprendė išvykti (priverstinio išvykimo faktorius legitimuoja daugybinę pilietybę) arba atvirkščiai – paklydusį, tėvynę išdavusį nusidėjėlį, kuris išvykti nusprendė pats ir jo vertumu išsaugoti pilietybę abejojama.

43

Tyrimui pritaikius teorinį pagrindą, paaiškėjo keli dalykai. Brubaker apibūdinta socialinė aptvara pastebima ir diskusijose Lietuvoje, konceptualiai plečiama tėvynės samprata jos narių įvairovės prasme, kuriant skirtingus emigranto įvaizdžius tokiu būdu daugybinę pilietybę aktualizuojant ne valstybės idėjiniu ir strateginiu konceptualumo pokyčiu, o kuriant demonstracinio procedūrinio kvietimo grįžti naratyvą. Tyrimui itin pasitarnavo Seyla Benhabib akademinės įžvalgos. Emigrantai universalizuoti kaip mažuma, įkontekstinami sąveikoje piliečių bendruomenėje bei su valstybe, per teisės generalizavimą, normatyvų ir utopijų išskyrimas teisėje, taip pat kontekstualizavimas vyksta pačiu dialogo būdu, klausimais, supriešinimu. Taip pat pasiteisino Nira Yuval–Davis teorinis požiūris. Tyrime pastebėta, kad itin stipriai reiškėsi emocinė, vertybinė daugybinės pilietybės linija, kartu konstruotas hegemoninis santykis, emocinio prisirišimo prie namų naratyvai. Priklausymo politika yra dalis didesnio politinio projekto, kuris konstruoja ribas to, kur jaučiamasi, priklausoma ar ne – šiuo atveju pagal integracijos kriterijus. Konstruojamas hegemoninis priklausymo supratimas (motinos ir vaiko), kuris determinuoja politinio projekto turinį, be abejo, konkuruojantį su kitais universalizuotais supratimais (emigranto - sugrįžusio herojaus kūrėjo). Ateities tyrimams šis tyrimas galėtų būti vienu iš pagrindų tirti emigranto sąvoką sąveikoje su piliečio sąvoka, išskyrimą pilietybės pagrindu bei viengubo ir daugybinio pilietinio lojalumo skirtumus, piliečio ir valstybės santykių konstravimas vartojant šeimos retoriką taip pat vertas atskiro nagrinėjimo.

PASTABOS Seime tiriamu laikotarpiu nebuvo apskritai organizuojama renginių, kurie iš esmės būtų diskusinio pobūdžio, tai yra, kuriuose būtų idėjiškai svarstomi argumentai už ir prieš daugybinę pilietybę. Retoriškai diskusijos apie daugybinę pilietybę buvo mažai, daugiau diskutuota apie daugybinės pilietybės referendumą kaip darbinę procedūrą. Nepasiektas idėjinis referendumo lygmuo, nes dominavo darbinės, procedūrinės diskusijos, klausimas daugiausia konstruotas kaip naudos tam tikroms grupėms, daugiausia užsienio lietuviams, jų interesams, raiška. Pastebima, kad ir teiktas referendumu spręsti klausimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo įgyjant kitos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę taip pat yra išskiriančiai ribojančio bei todėl ir diskriminacinio pobūdžio. Tokia formuluote, remiantis tarptautinėmis sutartimis ir fiziškai nustatant pilietybės ribotumą siūlomas socialiai stratifikuojantis, visuomenę skaldantis daugybinės pilietybės konceptas, formuluotė yra iš savęs ribojanti.

44

LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

1. Andrew Edgar, „Habermas: the key concepts”, London: Routledge, 2006 2. Balsys, Linas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 27 (2017 m. balandžio 6 d.) 3. Balsys, Linas, Mindaugas Puidokas, Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 46 (2017 m. birželio 27 d.) 4. Benhabib, Seyla, „The Rights of Others. Aliens, Residents and Citizens“, Yale University, 2004 5. Benhabib, Seyla ir Paul Linden-Retek, „Judith Shklar‘s Critique of Legalism“, The Cambridge Companion to the Rule of Law, 2018 6. Bernatonis, Juozas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 128 (2018 m. lapkričio 20 d.) 7. Bourdieu, Pierrie Language and Symbolic Power. Cambridge: Polity Press, 1992 8. Brubaker, Rogers, „Pilietybė ir tautiškumas Prancūzijoje ir Vokietijoje" Vilnius: Pradai, 1998 9. Burokienė, Guoda, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 97 (2018 m. gegužės 29 d.) 10. Burokienė, Guoda, Rimantas Jonas Dagys, Bronius Markauskas, Viktoras Prackietis, Antanas Vinkus, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 109 (2018 m. birželio 30 d.) 11. Čigriejienė, Vida Marija, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo minėjimo, skirto Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti, stenogramų e. leidinys (2018 m. birželio 14 d.) 12. Craith, Mairead Nic, „Culture and Citizenship in Europe. Questions for Anthropologists“, Social Anthropology 12.3 13. Dahrendorf, Ralf, Modernusis socialinis konfliktas, Vilnius, „Pradai“, 1996 14. Dalseg, Sheena Kennedy „Local Institutions and Citizenship Regimes in the Eastern Arctic“, Edmonton, Alberta: 2012, 15. Danėlienė, Ingrida „Referendumas dėl daugybinės pilietybės: esminiai konstituciniai klausimai ir atsakymai“, Vilnius, 2019, 16. Daukšas, Darius „Defining belonging: citizenship as a form of ethnic inclusion and exclusion. The case from post-soviet Lithuania“, Acta Historica Universitatis Klaipedensis. Studia Anthropologica II: Defining Region: Socio-Cultural Anthropology and Interdisciplinary Perspectives 13, Klaipėda: 2006, 17. Derek Heater, „What is Citizenship?“, Padstow, Cornwall: Polity Press, 2002, 95 18. Gentvilas, Eugenijus, Žygimantas Pavilionis, Julius Sabatauskas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. Leidinys Nr. 38 (2017 m. gegužės 30 d.) 19. Glaveckas, Kęstutis, Gabrielius Landsbergis, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 29 (2017 m. balandžio 20 d.) 20. Glaveckas, Kęstutis, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 26 (2017 m. balandžio 4 d.) 21. Grušas, Gintaras kalba Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje, Vilnius, 2019-04-10 22. Grybauskaitė, Dalia, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 100 (2018 m. birželio 12 d.) 23. Halliday, Michael Alexander Kirkwood, Language as Social Semiotics: The social interpretationof language and meaning, Hodder Arnold, London, 1978

45

24. Hammar, Tomas, „State, nation and dual citizenship“, William Rogers Brubaker, Immigration and the politics of citizenship in Europe and North America 83, 1989 25. Henke, Dalia, Diskusija „Pilietybės išsaugojimas – teisiniai ir politiniai iššūkiai“, 2017-03-08, Vilnius 26. Idėja Lietuvai, „Apie iniciatyvą“, Vilnius, 2018, 27. Yuval – Davis, Nira, „Situated Intersectionality, Inequality and Bordering Processes“ pranešimas konferencijoje „7th International Conference of Young Folklorists „Negotiations of Belonging“, University of Tartu Narva College, 2017-10-4 28. Yuval – Davis, Nira, „Gender and Nation“, London: SAGE Publications, 1997 29. Jarašiūnas, Egidijus, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo iškilmingo minėjimo , skirto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25-mečiui, stenogramos e. leidinys (2017 m. spalio 25 d.) 30. Jenson, Jane, „The European Union´s citizenship regime. Political and social rights in the era of new governance“ Short draft prepared for Contested Meanings: Democratic Practice and Principles across Cultural Boundaries, Belfast, cituota iš Leif Kalev ir Henry Sinivee, „Multiple Citizenship: Rhetoric and Regime Change“, 3 31. Jones, Gareth Stedman, Languages of Class: Studies in English Working Class History 1832- 1982. Cambridge: Cambridge University Press, 1983 32. Jovaiša, Eugenijus, Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Pasaulio lietuvių metais“ projektas, Vilnius, 2018, 33. Juozapaitis, Vytautas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. Leidinys Nr. 7 (2016 m. lapkričio 29 d.) 34. Juozapaitis, Vytautas, Stasys Tumėnas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 78 (2019 m. kovo 13 d.), 16 35. Jurgelionytė, Aušrinė, „ŽINIASKLAIDA IR KOMUNIKACIJA. Europinė dimensija Lietuvos referendumų kampanijose“, 71 tomas, Kaunas, 2015 36. Jurgelionytė, Aušrinė, Vilniaus politikos analizės instituto atlikto tyrimo pristatymas ir diskusija „Referendumas dėl dvigubos pilietybės: lūkesčiai ir realybė“, Vilnius, 2019 37. Jurgen Habermas, et al. "The public sphere: An encyclopedia article (1964)." New German Critique 3: 1974 38. Karbauskis, Ramūnas, Mykolas Majauskas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 115 (2018 m. rugsėjo 25 d.) 39. Kasčiūnas, Laurynas, Gediminas Kirkilas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 34 (2017 m. gegužės 9 d.) 40. Kasčiūnas, Laurynas, Linas Kukuraitis, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 35 (2017 m. gegužės 11 d.) 41. Kerbo, Harold R. Social Stratification and Inequality. New York: McGraw-Hill, 1983 42. Kirtiklis, Kęstas, „Mediatizacijos teorijos statuso komunikacijos tyrimuos problema“, Informacijos mokslai 71: 2015 43. Kubilius, Andrius Žygimantas Pavilionis , Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. Leidinys Nr. 42 (2017 m. birželio13 d.) 44. Kubilius, Andrius, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 111 (2018 m. rugsėjo 11 d.) 45. Landsbergis, Vytautas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo iškilmingo minėjimo, skirto Sąjūdžio 30-mečiui, stenogramos e. leidinys (2018 m. birželio 4 d.) 46. Leif Kalev ir Henry Sinivee, „Multiple Citizenship: Rhetoric and Regime Change“, Tallinn University 47. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vilnius, 1992

46

48. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas, sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2003 m. gruodžio 30d., 2006 m., lapkričio 13 d., nutarimų, 2013 m. kovo 13 d. sprendimo nuostatų išaiškinimo, Nr. KT14-S7/2017, Vilnius: 2017 49. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, 4 straipsnis, Vilnius, 2018, 50. Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, Vilnius, 1996, 51. Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymas, 2010 gruodžio 2 d., Nr. XI-1196, 52. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, „Dažnai užduodami klausimai“, 53. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, „Pilietybė – svarbu: du trečdaliai gyventojų apsisprendę dalyvauti referendume dėl pilietybės išsaugojimo“ 54. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, „Rengiamasi visuomenės informavimui apie referendumą dėl pilietybės išsaugojimo“, Vilnius. 2018 55. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos politikos įgyvendinimo grupės pažyma Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nr. I-1392 4 ir 16 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto aiškinamasis raštas, Vilnius, 2017 56. Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija, „Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija svarstė pilietinio aktyvumo ir balsavimo internetu klausimus“, Vilnius, 2017, 57. Lietuvos statistikos departamentas, „Emigrantai“, 2019, 58. Lietuvos statistikos departamentas, „Grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai“, 2019, 59. Lietuvos statistikos departamentas, „Imigrantai“, 2019, 60. Linkevičius, Linas, kalba Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje, Vilnius, 2019-04-10 61. Linkevičius, Linas, kalba Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje, Vilnius, 2019-04-10 62. Linkevičius, Linas, Povilas Urbšys, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 142 (2019 m. kovo 10 d.) 63. Linkevičus, Linas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 150 (2019 m. balandžio 11 d.) 64. Livingstone, Sonia, „On the Mediatization of Everything“ ICA Presidential Address 2008, Journal of Communication, 59(1): 2009 65. Maatsch, Aleksandra, Ethnic Citizenship Regimes: Europeanization, Post-war Migration and Redressing Past Wrongs, New York, 2011 66. Mairead Nic Craith, „Culture and Citizenship in Europe. Questions for Anthropologists“, Social Anthropology 12.3, 289 67. Majauskas, Mykolas, Antanas Vinkus, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 98 (2018 m. gegužės 31 d.) 68. Majauskas, Mykolas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 103 (2018 m. birželio 21 d.)

47

69. Marshall, Thomas Humphrey, Citizenship and Social Class and Other Essays, Cambridge: Cambridge University Press, 1950 70. Masiulis, Kęstutis Ramūnas Karbauskis, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 137 (2019 m. sausio 11 d.) 71. Meilutė Taljūnaitė, „Sociologinė pilietybės samprata ir modeliai“ FILOSOFIJA. SOCIOLOGIJA 2 (2004), 1-2 72. Mentzelopoulou, Maria Margarita ir Costica Dumbrava, „Acquisition and loss of citizenship in EU Member States“, European Parliamentary Research Service: 2018, 73. Nira Yuval–Davis, „Situated Intersectionality, Inequality and Bordering Processes“ 74. Orgad, Liav, “At Home in Two Countries: The Past and Future of Dual Citizenship" Peter J. Spiro. New York, New York: New York University Press, 2016. Pp. Vii, 191. Index.”, 2018 112 American Journal of International Law, 789 75. Pranckietis, Viktoras, kalba Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje, Vilnius, 2019-04-10 76. Pranckietis, Viktoras, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 110 (2018 m. rugsėjo 10 d.) 77. Pruškus, Valdas, „Sociologija: teorija ir praktika“ Vilnius: Vilniaus teisės ir verslo kolegija: 2004 78. Pudzianowska, Dorota, "The Complexities of Dual Citizenship Analysis." Central and Eastern European Migration Review, Vol. 6, No. 1, 2017 79. Skvernelis, Saulius, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 45 (2017 m. birželio 22 d.) 80. Torre, Massimo la, „A demented world – politics without politics, state without state“, conference „Europe in hard times: what‘s to be done?“, Tallin University, School of governance, Law and Society, 2018-02-08 81. Tumėnas, Stasys, Eugenijus Gentvilas, Ramūnas Karbauskis, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. Leidinys Nr. 16 (2017 m. sausio 12 d.) 82. Turner, Bryan Stanley, „Contemporary problems in the theory of citizenship“ Citizenship and social theory 24, SAGE Publications, 1993, 83. Vinkus, Antanas, kalba Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje, Vilnius, 2019-04-10 84. Vinkus, Antanas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 123 (2018 m. spalio 25 d.) 85. Vinkus, Antanas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 124 (2018 m. lapkričio 6 d.) 86. Vinkus, Antanas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 135 (2018 m. gruodžio 18 d.) 87. Vinkus, Antanas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 152 (2019 m. balandžio 26 d.) 88. Vinogradnaitė, Inga, „Diskurso analizė kaip politikos tyrimo metodas“, Vilniaus universitetas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, Vilnius: 2006 89. Vizbaras, Kristijonas, Seimo iškilmingo Laisvės gynėjų dienos minėjimo ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijos stenogramos e. leidinys (2019 m. sausio 13 d.) 90. Wu, Denis, “Homogeneity Around the World?: Comparing the Systemic Determinants of International News Flow between Developed and Developing Countries.” Gazette (Leiden, Netherlands), vol. 65, no. 1, Feb, 2003

48

SUMMARY

Title: Concept of Multiple Citizenship in the Public Sphere of the Seimas of the Republic of Lithuania

With the constitution clearly not permitting holding Lithuanian citizenship and that of another state, the expanding of exceptions to Law of Citizenship has created a conflict with potential to grow. This situation, when the limitation of citizenship is expanding and preparations are ongoing for amending the Constitution by way of referendum, raises the issues of the concept of multiple loyalties and the (in)divisibility of loyalty. This work aims to understand how loyalty is conceptualized, what are the constructs of multiple citizenship holder’s in connection to other citizens and the state in discussions in regards to multiple citizenship during the 2016-2020 tenure (period leading to the referendum on May 12th 2019) of the Seimas of the Republic of Lithuania. It is hoped that the research will contribute to the understanding of what loyalty between state and citizen is constructed as most acceptable, most desired in contemporary Lithuania; to find out what projects of political membership and their borders are constructed by the speakers; what notions of intercitizens, citizens and state may be perceived. The effort to answer these questions can help further explain the implementation of politics of belonging and its control: regulation, limitation, formation. Tasks: 1. Present the main conflicting axes and speakers of discussions. 2. Following the analysis of methodologically set data - to distill the dominating arguments for and against multiple citizenship, based on which to evaluate the openness of the offered regime. 3. To split the arguments on the basis of civic structure, splitting the research into three stages. 4. To present the results and outcomes of what concepts of multiple loyalties are being constructed. The investigation notes the strong manifestation of the emotional and value-based multiple citizenship, together constructing a hegemonic relations, a narrative of emotional ties to home. The politics of belonging are part of a wider political project, which constructs the boundaries of where one feels whether they belong - in this case by criteria of integration. A hegemonic understanding of belonging is constructed (mother and child), which determines the political project’s content, that no doubt competes with other universalized understandings (emigrant - creator and a returned hero). This work contributes to that understanding. This work could serve as a basis for future research to look at the notion of emigrant in relation to that of a citizen, their detachment by way of citizenship and the differences between the loyalties of single citizenship and multiple citizenship holders.

49