BARACKAS OBAMA: TRIMATIS SPAUSDINIMAS DERAMASI DĖL PINIGŲ 16 P

ATOMINIAME PROJEKTE BARACKAS OBAMA: TRIMATIS SPAUSDINIMAS DERAMASI DĖL PINIGŲ 16 p. TREJI NUSIVYLIMO METAI 30 p. ŽADA GAMYBOS REVOLIUCIJĄ 46 p.

4,99 Lt www.veidas.lt 2011 spalio 31 Nr. 44

BRONISLOVAS LUBYS in memoriam

Nr. 44, 2011 m. spalio 31–lapkriãio 6 d. TURINYS

Savaitės interviu „Praradome pakabą, LIETUVA ant kurios žmonės galėtų EKSPRESAS SAVAITĖ ...... 8–11 kabinti vertybes“, – SENTENCIJOS ...... 13 mano Dominikonų SAVAITĖS INTERVIU: „Praradome pakabą, ant kurios ordino vienuolis brolis žmonės galėtų kabinti vertybes“, – mano Dominikonų Pijus Eglinas OP ordino vienuolis brolis Pijus Eglinas OP ...... 14 ENERGETIKA: atominiame projekte deramasi dėl pinigų . . .16 TYRIMAS: Lietuvos TVF fobija paremta ir mitais . . . . .18 PINIGAI: valstybės 2012 m. piniginė: ką rodo visų 14 p.

biudžetų skaičiai ...... 20 A.UFARTO "BFL" NUOTR.

VERSLAS VIRŠELIO TEMA: B.Lubys dar nesitikėjo išeiti ...... 22 Privačiuose Lietuvos PASAULIS medicinos KAIMYNAI: Latvijos vyriausybė – pasmerkta? ...... 28 KATASTROFOS: stichijos atskleidė silpnąsias centruose valstybių puses ...... 29 lankosi jau JAV: treji nusivylimo Baracku Obama metai ...... 30 trečdalis VISUOMENĖ pacientų. ISTORIJA: Interpolas svastikos voratinklyje ...... 32 TEMA: privačiuose Lietuvos medicinos centruose lankosi jau trečdalis pacientų ...... 34 34 p. SVEIKATA: privati medicina gydo sveikatos apsaugos “VEIDO” ARCHYVO NUOTR. sistemos skaudulius ...... 38 MAISTAS: Vilniuje plinta sveiko maisto restoranai . . . .43 MOKSLAS: trimatis spausdinimas žada gamybos Vilniuje plinta sveiko maisto restoranai revoliuciją ...... 46 TECHNOLOGIJOS: karuose dėl idėjų naudojamos bet Vilniuje po truputį atsiranda netradicinių kokios priemonės ...... 48 restoranų – viename siūlomas termiškai neapdorotas maistas, kitame svečius sutinka ir pakalbina patys šeimininkai, KULTŪRA trečiame kėdes atstoja pagalvėlės ant žemės, o įeiti į salę galima tik PROFILIS: „Nemaukite visų ant bendro kurpalio“, – nusiavus batus. aukštojo mokslo optimizatorių prašo Vilniaus dailės akademijos rektorius A.Klimas ...... 50 PARODOS: „tapyti niekada nevėlui ...... 52 TEATRAS: apžvelgiame, kokias premjeras Lietuvos teatruose išvysime lapkričio mėnesį ...... 53 RUDENS SKAITINIAI: ištrauka iš tikrai įdomaus, į lietuvių kalbą išversto T.Lepnerio veikalo „Prūsų lietuvis“ . . . . .54 43 p. “VEIDO” ARCHYVO NUOTR. LAISVALAIKIS SPORTAS: ar tapsime irklavimo ir treko dviračių Naujų slidinėjimo potyrių ekspertų šalimi? ...... 56 TURIZMAS: naujų slidinėjimo potyrių lietuviai ieško lietuviai ieško užsienio užsienio kurortuose ...... 58 SVEIKATA: Lietuviai iš gulimųjų kelionių grįžta į kurortuose balneologinius kurortus ...... 60 Kasmet slidinėti svetur vyksta daugiau nei 10 tūkst. KOMENTARAI Lietuvos gyventojų. O lapkričio REDAKTORIAUS LAIŠKAS ...... 6 pradžia – pats slidinėjimo D.URBONAITĖ svarsto, kaip pralenkti šiandieną . . . . .11 kelionių pirkimo įkarštis. A.BAČIULIS: gal ponui Ž.Plytnikui metas keisti darbą .12 A.ŠINDEIKIS apie verslininką par excellence ...... 27 58 p.

R.MILAŠIŪNAS svarsto, kodėl mirusius mylime labiau “VEIDO” ARCHYVO NUOTR. nei gyvuosius ...... 62 Viršelis: a.a. Bronislovas Lubys; BFL nuotr.; „Veido“ fotomontažas

VEIDAS ● 2011 10 31 5 Leidžia UAB „Veido“ periodikos leidykla EKSPRESAS Redaktoriaus Ïodis leidėjas Algimantas Šindeikis direktorius Andrius Valacka ISSN 1392-5156 Steigimo liudijimas Nr. 1451 Leidžiamas nuo 1992 m. Reikšmingiausia verslo Redakcijos adresas: A.Goštauto g. 8, (I a.), LT-01108 figūra šį dvidešimtmetį Gintaras Vilnius Sarafinas Telefonas: 262 6813 Faksas: 262 2407 El. paštas: [email protected] eidas“ gana dažnai rašė apie a.a. Bro- Ypač svarbu tai, kad B.Lubys nebuvo godus ir nesi- nislovą Lubį, podažniai jį kalbindavo, bet vaikė prabangos. Jis neturėjo lėktuvų, jachtų nei pilių „Vtai daugiausia buvo tekstai apie verslą ir užsienyje. Dažnai važinėdavo mažiuku „Smart“ auto- apie politiką. Apie jį kaip apie žmogų žinojome mažai. mobiliu. O kiek labdaros yra skyręs, kiek žmonių ar Staigi jo mirtis sukrėtė ir nukreipė į gilesnius apmąsty- renginių bei projektų parėmęs, tai net įvertinti sunku. Savaitinis iliustruotas žurnalas mus bei palyginimus su kitais Lietuvos verslininkais. Tikriausiai tūkstančius: pradedant padegėliais, talentin- 2011 m. spalio 31 d. Aišku viena – tai buvo galinga, bet kartu santūri ir gais rašytojais, gabiais studentais ir baigiant visokiau- Nr. 44 (990) Lietuvai ypač reikalinga figūra, be siais kultūros centrais ar miestų Vyriausiasis redaktorius to, geras pavyzdys kitiems vers- B.Lubys visada mąstė ne šventėmis. Jo dėka Lietuvoje atsi- Gintaras Sarafinas lininkams. Lietuvai, kaip valsty- vien apie savo verslą, bet rado nemažai skulptūrų ir pamin- Vyr. redaktoriaus pavaduotoja bei, jis ypač svarbus, nes sukūrė ir apie visą valstybę. klų, dviračių takų, renovuota vaikų Giedrė Bolzanė, tel. 264 9433 visiškai lietuvišką koncerną, dau- darželių. Per penkerius metus lab- Atsakingoji sekretorė giau nei 5 tūkst. darbo vietų, darbuotojams mokėjo ne darai ir paramai jis atseikėjo 20 mln. Lt, o juk galėjo už Sonata Bajoraitė, tel. 264 9418 minimalias, o kone dvigubai didesnes nei šalies šiuos pinigus nusipirkti jachtą ar malūnsparnį. Skyriai Vidaus politika – J.Kučinskaitė, A.Lėka, vidurkis algas. Jo koncernas buvo ir yra vienas di- Gal todėl Jonavoje ir Plungėje jis buvo pusdievis, A.Bačiulis, tel. 264 9432 džiausių eksportuotojų bei mokesčių mokėtojų. Jonava net „Lubianka“ buvo vadinama. Ar daug Verslas – J.Laurinėnaitė, J.Mockuvienė tel. 264 9418 Žinoma, atsiras tvirtinančių, kad „Achemą“ jis pri- žinote miestų, kuriuos miestiečiai iš pagarbos vadintų Visuomenė – A.Jovaiša, V.Stoškuvienė, vatizavo pusvelčiui, bus aiškinančių, kad jis buvo perne- kokio verslininko vardu? Ar daug žinote lietuvių darb- K.Vyšniauskas Kultūra – R.Baltrušaitytė, tel. 264 9418 lyg prorusiškas ar kad jo lobistinė veikla pernelyg kieta davių, kuriuos darbuotojai gerbtų ir būtų patenkinti Užsienis – R.Janužytė, tel. 264 9423 ir ne visai skaidri, ir jie bus teisūs. Sunkiai pozityvių ver- mokamų atlyginimų dydžiu? Fotoredaktorė – L.Gušauskienė tinimų apie B.Lubį pririnktų tiek energetikos ministras Žinoma, valdžiai ir politikams B.Lubys nebuvo labai Bendradarbiai Z.Balčytis, S.Besagirskas, O.Bložienė, Arvydas Sekmokas, tiek tikriausiai ir prezidentė Dalia parankus ir simpatiškas, nes dažnai įžūliai primesdavo B.Burgis, I.Genytė, V.Gaidys, Grybauskaitė. Bet jis vis tiek buvo didis ir iš esmės po- savo valią, keldavo didžiulius reikalavimus ir argumen- V.Landsbergis, N.Mačiulis, A.Maldeikienė, R.Milašiūnas, A.Narkevič, E.Pukšta, zityvus pavyzdys kitiems. Kodėl taip teigiame? Štai tuotai kritikuodavo. Kita vertus, juk prieš rinkimus D.Puslys, D.Pūras, T.Ramanauskas, keletas argumentų: privatizaciją mūsų šalyje galima B.Lubys vienoda suma paremdavo daugumą Lietuvos J.Rojaka, J.Rudokas, K.Sprindžiūnaitė, V.Tauraitė, R.Vainienė, V.V.Landsbergis laikyti vienu labiausiai nevykusių ir ydingų projektų, partijų. Be to, jo ambicijos ir reikalavimai versdavo Kalbos redaktorės bet tai jau istorija. Jos metu šimtai tūkstančių žmonių greičiau suktis ministerijas ir įvairias valstybines konto- V.Kundrotienė, B.Valickienė, privatizavo gamyklas, įmones, kitą turtą. Tačiau dau- ras. Tarkime, jis planavo statyti nuosavą dujų terminalą, tel. 264 9425 giau kaip pusės tų gamyklų ir to turto po dvidešimties ir tai Lietuvai būtų naudinga: juk lygindami mes žino- Vyr. dizainerė metų nebėra. Tarkime, kur šiandien „Ekranas“, „Kuro tume, ko reikalauti iš valstybinio terminalo statytojų. L.B.Paukštytė apratūra“, „Vilniaus vingis“, „Inkaras“, „Alytaus teks- Apskritai B.Lubys visada mąstė ne vien apie savo Reklama tilė“ ar „Žalgirio“ gamykla? Jų nebėra. O B.Lubiui ir verslą, bet ir apie visą valstybę. Gal kartais gudrauda- R.Lukšienė, A.Papievienė, tel. 264 9422 kai kuriems kitiems talentingiems verslininkams iš pri- vo, gal kartais klysdavo, gal kartais turėdavo pernelyg Platinimas ir prenumerata vatizuotų įmonių pavyko sukurti klestinčius ir valstybei didelį apetitą, bet iš tiesų jis buvo reikšmingiausia G.Strazdienė, tel. 264 9424 didelę naudą duodančius koncernus. verslo figūra šį dvidešimtmetį. Gerąja prasme. ● Administratorė M.Aleksandravičienė, tel. 262 6813

Spausdino UAB „Spaudos kontūrai“, Savaitės nuotraukos Vakarinė g. 1, Vilnius

TiraÏas audituojamas Visos teisės saugomos © 2011 UAB „Veido“ periodikos leidykla. Žurnale „Vei- das“ paskelbtą informaciją galima platinti ar naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse tik gavus raštinį UAB „Veido“ periodikos leidykla sutikimą. Rankraščiai negrąžinami ir nerecenzuojami Prenumerata 2011 m. „Veido“ prenumerata internetu:

„Respublikos“ platinimo tarnybose; pri- vačiose platinimo tarnybose ir redakcijoje – kiekvieną darbo dieną; Lietuvos paštuose – iki mėnesio 20 d. Lietuvos prenumeratoriams: 1 mėn. – 21 Lt, 3 mėn – 63 Lt, 6 mėn. – 126 Lt, 12 mėn. – 252 Lt. ES valstybių prenumeratoriams (su pri- statymu) apmokėjimas čekiais arba gry- naisiais redakcijoje 1 mėn. – 55 Lt, 3 mėn. – 165 Lt, 6 mėn. – 330 Lt, 12 mėn. – 660 Lt. Kitų valstybių prenumeratoriams A.STANEVIČIAUS, BFL NUOTR. 1 mėn. – 85 Lt, 3 mėn. – 255 Lt, Praėjusią savaitę Lietuva atsisveikino su vienu iškiliausių savo verslininkų Bronislovu Lubiu: "Achemos 6 mėn. – 510 Lt, 12 mėn. – 1020 Lt. grupės" prezidentas palaidotas savo gimtajame mieste Plungėje Už laiškų, reklaminių bei „PR“ raidėmis pažymėtų straipsnių turinį redakcija neatsako 6 VEIDAS ● 2010 11 31

EKSPRESAS Lietuva ŽINIASKLAIDA Labdara ir parama Paskelbtas tyrimas apie Lietuvos 61 proc. žiniasklaidos kaitą Tiek Lietuvos gyventojų teigia per nterneto vartotojų dalis Lietu- nės žiniasklaidos (tinklaraščių, pastaruosius metus daugiau ar ma- Ivoje 2005–2010 metais išau- socialinių tinklų) įsiliejimas į žiau lėšų aukoję labdarai. Tai liudija go nuo 34,3 iki 60,5 proc., laik- bendrą žiniasklaidos lauką. RAIT sociologinis tyrimas. raščių ir žurnalų skaitomumas Neigiami – dėl interneto naujie- sumažėjo apie 4 proc., popu- nų specifikos sumažėjusi ži- 29 Lt liariausių interneto tinklalapių niasklaidos turinio kokybė, įžei- Tokią vidutinę sumą labdarai skiria tie auditorija padvigubėjo ir viršijo džiančios, smurtą skatinančios šalies gyventojai, kurie aukoja. milijoną lankytojų per mėnesį, informacijos sklaida interneto beveik dešimtadaliu sumažėjo komentaruose, komentatorių 2 proc. didžiausių Lietuvos televizijų anonimiškumas, su technolo- Tik tiek Lietuvos gyventojų per metus žiūrimumas, tačiau apie 5 proc. gijų kaita nesuspėjanti žiniask- aukoja daugiau nei po 100 Lt. išaugo radijo klausomumas. laidos priežiūros sistema, susi- Tokios išvados skelbiamos formavęs visuomenės požiūris, 322,7 mln. Lt naujausioje ataskaitoje „Map- kad internetinė žiniasklaida yra Tiek lėšų paramos Lietuvoje oficialiai ping Digital Media: Lithuania“ nemokama. Tyrimą atliko BNS gauta per 2010 metus. Tai 4,7 proc. (liet. „Sudarant skaitmeninės me įvardijami išaugęs informa- redaktorius Artūras Račas, in- daugiau nei 2009 m. žiniasklaidos žemėlapį: Lietu- cijos prieinamumas ir nuomo- ternetinės komunikacijos spe- va“). nių pliuralizmas, suaktyvėjęs cialistas Džiugas Paršonis ir ry- 69,5 mln. Lt Kaip teigiami žiniasklaidos kai- dialogas tarp žiniasklaidos šių su visuomene konsultantas Tiek paramos Lietuvos asmenims ir tos aspektai aptariamame tyri- priemonių ir skaitytojų, sociali- Liutauras Ulevičius. ● organizacijoms suteikė užsienio šalių juridiniai asmenys. NAUJOVĖ 30,4 mln. Lt Autobusuose – bevielis interneto ryšys Tiek paramos suteikė Lietuvos ir už- į mėnesį keleivių vežimo tas – ten taip pat neužilgo atsi- viams naršyti internete, skaityti sienio šalių anoniminiai teikėjai bei fi- Šbendrovė „Kautra“ visuose ras specialūs ženkliukai. elektroninius laiškus ir taip pa- ziniai asmenys. tarpmiestiniuose ir kai kuriuose „Pirmi pradėjome vežti dvira- įvairinti keliones“, – tvirtina priemiestiniuose autobusuose čius, pirmi savo autobusuose „Kautros“ marketingo direkto- įdiegė bevielį interneto ryšį įdiegėme ir interneto ryšį. Ne- rius Gintautas Pakusas. („Wi-Fi“). Keleiviai šiuo ryšiu ga- mokamas internetas leis kelei- Priminsime, kad šį projektą lės naudotis nemokamai. bendrovė įgyvendina kartu Šiuo metu interneto ryšys jau su bendrove „Omnitel“ – veikia daugiau nei 130, o iki „Kautros“ auobusuose įmon- spalio pabaigos veiks 150 tuoti ryšio modemai naudos „Kautros“ autobusų. „Mobi- šios telekomunikacijų ben- lūs“ autobusai yra paženklin- drovės 3G mobiliojo interne- ti specialiais lipdukais, o sve- to tinklą. Tiesa, šis ryšys ne- tainėje padengia visų Lietuvos kelių, www.autobusubilietai.lt kelei- tad tam tikruose ruožuose viai galės sužinoti, ar jų pasi- keleiviams teks tenkintis su- 80 proc. rinktame reise veikia interne- mažėjusia interneto sparta. ● Tiek visos suteiktos paramos tiek per- PREKYBA nai, tiek užpernai aukotojai teikė pini- ginėmis lėšomis. Daugėja prabangių laikrodžių pirkėjų rekybininkai laikrodžiais jančius laikrodžius, kuriems su- kategorijai priskiriami žmonės, 18,6 proc. Pšiuos metus vadina laikro- gedus vėl įsigyja naują, naudo- kuriems laikrodis siejasi su kokia Tiek visos paramos sudarė labdarių džių rinkos pagyvėjimo metais. dami jį pagal pagrindinę paskirtį nors ypatinga proga ir paprastai aukos materialinėmis vertybėmis. Pa- Pavyzdžiui, „Chronos“ salone – tiesiog pažiūrėti, kiek yra va- yra dovanotas. slaugos sudaro mažiausią paramos vis daugiau nuperkama po 6, 8 landų. Kita grupė – tai pirkėjai, Per pastaruosius trejus metus dalį – tik 1,7 proc. ar net 17 tūkst. Lt kainuojančių kuriems laikrodis – neatsiejama labiausiai – apie 15–20 proc. – laikrodžių. Salono vadovui Vidui įvaizdžio dalis, ir paprastai – tai smuko prekyba pigiais kiniškais Jankauskui pavyko parduoti garsių prekių ženklų, brangių laikrodžiais. Šiems laikrodžiams Nuo 54 tūkst. iki laikrodžių net ir už 70 ar 80 laikrodžių savininkai. O trečiai didžiausią smūgį sudavė mobi- tūkst. Lt. Tiesa, daugiausiai pir- lieji telefonai, laikrodžiai kom- 37,2 tūkst. Lt kėjų laikrodžiui paprastai skiria piuteriuose, automobiliuose ar Tiek sumažėjo vidutinis vieno Lietu- po 800–900 Lt. Žinoma, tai buitinėje technikoje, nes dau- vos juridinio asmens suteiktos para- prabangių laikrodžių salono guma žmonių tiesiog nebeturi mos dydis nuo 2006 iki 2010 m. specifika. Tuo tarpu vidurinės poreikio turėti laikrodį. Dėl tos klasės pirkėjai laikrodžius pa- pačios priežasties apie 10 50 proc. prastai perka už 200–300 Lt. proc. sumenko ir 100–500 Lt Tiek visos paramos pernai suteikė Vil- Šiaip jau prekybininkai laikro- kainuojančių laikrodžių parda- niaus apskrityje esantys juridiniai as- džių pirkėjus skirsto į keletą vimas. Tačiau prabangių laik- menys. grupių. Vieni perka pigius, ki- rodžių poreikis ne tik nesu- ●

Šaltinis: Statistikos departamentas niškus, apie 20–50 Lt kainuo- menko, bet netgi didėja.

8 VEIDAS ● 2011 10 31 PUSLAPYJE PANAUDOTOS „VEIDO“ ARCHYVO, „BFL“ NUOTR. Lietuva EKSPRESAS TENDENCIJA Vedybų sutartį Lietuvoje sudaro kas RENGINIAI keturiasdešimta pora Lilijos edybų sutarčių Lietuvoje „Iš esmės tai nėra masinis sukaupę turto dar iki santuo- Gubaidulinos Vkasmet daugėja: nuo reiškinys, o įtakos sprendimui kos sudarymo, arba tie, kurie 2002-ųjų, kai tokias sutartis dėl sutarties pasirašymo vis tuokiasi antrą ar trečią kartą, rečitalis per metus pasirašė vos 24 dar turi baimė parodyti nepa- o ankstesnio santuokinio gy- poros, dabar tokių venimo patirtis sutarčių skaičius tampa paskatini- šalyje išaugęs iki mu apsidrausti. daugiau nei 500 per Vis dėlto kol kas metus. Šiuo metu, daugiausiai advo- Centrinės hipotekos katai sulaukia duomenimis, Lietu- daugiau užsu- voje iš viso yra su- kančių pasiteirau- daryta per 3 tūkst. ti apie vedybines vedybų sutarčių. sutartis, o ne jas etvirtadienį 19 val. Šv. Kotrynos Maždaug pusė jų pasirašyti. Beje, Kbažnyčioje solinį koncertą rengia pasirašoma iki su- smalsesnės šiuo nuostabiu balsu visus lietuvius pernykš- darant santuoką, li- požiūriu yra mo- čiame TV projekte „Triumfo arka“ nu- kusi dalis – jau po terys, tačiau tokių rungusi operos solistė ir vokalo peda- vedybų. Ir nors to- sutarčių iniciato- gogė iš Tatarstano Lilija Gubaidulina. kios sutartys iš tie- riai vis dėlto daž- Dabar sopranas – daugelyje scenų pa- sų populiarėja, ta- niau būna vyrai. geidaujama viešnia, savo pasirodymus čiau nuo Vakarų ša- Priminsime, kad planuojanti metus į priekį. Koncerte su lių šiuo požiūriu vis standartinės ve- Šv. Kristoforo kameriniu orkestru skam- dar atsiliekame 3–4 kartus, sitikėjimą sutuoktiniu ir dažnai dybų sutarties parengimas ir bės A.Vivaldi, W.A.Mozarto, V.Bellini, nes ES vedybines sutartis vi- skeptiški visuomenės vertini- patvirtinimas notaro biure G.Puccini kūriniai. ● dutiniškai pasirašo 6–8 proc. mai“, – sako advokatas Remi- šiuo metu kainuoja 150–300 porų, o Lietuvoje – tik 2,5 gijus Rinkevičius. Lt, na o už individualios vedy- proc. porų, t.y. kas keturias- Pasak advokatų, Lietuvoje bų sutarties parengimą, jei Simfoninis dešimta santuoką sudaranti dažniausiai tokias sutartis pa- nėra ginčų, reikia mokėti pora. sirašo žmonės, kurie yra arba 400–800 Lt. ● orkestras su

MITYBA ispaniška gitara Šaldyto maisto paklausa mažėja idėjant žmonių susidomė- nuomonei, kad šaldytas mais- šaldytą žuvį ir jos gaminius – Djimui sveika mityba, Lietu- tas nesveikas – vadovė tvirti- tai sudaro apie 50 proc. nuo voje mažėja šaldyto maisto na, kad pagamintas produktas viso šaldyto maisto. Šis pro- paklausa. Kaip „Veidą“ infor- staigiai užšaldomas ir vartoto- duktas populiarus, nes švie- mavo didžiausio preky- žios žuvies pasirinki- bos tinklo „Maxima“ at- mas nėra didelis. 45 stovė ryšiams su visuo- proc. viso šaldyto mene Olga maisto sudaro šaldyta Malaškevičienė, jau kele- kulinarija (koldūnai, pi- rius metus šaldyto mais- cos ir t.t.). Tuo tarpu to pardavimas kasmet šaldytos daržovės ir enktadienį 19 val. Kongresų rū- mažėja. „Dabar logisti- vaisiai sudaro tik 5 Pmuose visus Ispanijos draugus Lie- nės sistemos leidžia grei- proc viso šaldyto mais- tuvos valstybinis simfoninis orkestras čiau išvežioti šviežią to. „Prekiaujant šaldytu kviečia į koncertą „Ispanija–Lietuva maistą ir paskirstyti po maistu labai jaučiamas 20:20“. Į dirigento pultąšįkartą užkops parduotuves. Parduotu- sezoniškumas, pavyz- Ispanijos Ekstremaduros orkestro vių gausa leidžia patogiai džiui, žiemą, ankstyvą meno vadovas Jesus Amigo. Taip pat apsipirkti nors ir kasdien, pavasarį, kai mažėja pirmą kartą mūsųšalyje pasirodys gita- o žmonės labiau domisi šviežių daržovių pa - ros virtuozas Pablo Sainzas Villegas. sveika mityba, todėl daž- siūla, išauga šaldytų Koncertas, kuriame skambs lietuvių ir niau ir renkasi šviežią daržovių paklausa, nes ispanų kompozitorių kūriniai, skirtas maistą“, – komentavo tokios daržovės šaldo- abiejų valstybių diplomatinių santykių O.Malaškevičienė. mos tokioje temperatū- dvidešimtmečiui paminti. ● Tuo tarpu šaldytus gami- roje, kad išliktų visos nius gaminančios įmo- maistinės savybės“, – nės „Liūtukas ir ko“ di- tvirtina rektorė Valdemara Rita Kaz- ją pasiekia be jokių konser- O.Malaškevičienė. Beje, lauskienė mažėjantį vantų ar kitokių priedų. sunkmečiu lietuviai pradėjo pardavimą sieja ne su požiūrio Didžiausiame prekybos tinkle dažniau gaminti namie, todėl kitimu, o su krizės pasekmė- pirkėjai iš šaldyto maisto asor- kasmet populiarėja ir šaldyta mis. Ji prieštarauja paplitusiai timento dažniausiai renkasi tešla. ●

VEIDAS ● 2011 10 31 9 EKSPRESAS Verslas NEDARBAS

Rimantas Vaitkus Sėkmingas profesinis mokymas mažina Buvęs ūkio viceministras nedarbą Naujuoju Visagino alyse, kur sėkmingai įdieg- Geros atominės elektrinės di- Štas profesinis mokymas, rektoriumi paskirtas nedarbo lygis yra mažesnis, Rimantas Vaitkus. teigia darbo rinkos ekspertai. Anksčiau R.Vaitkus yra vadovavęs „Mes pernelyg susitelkę į „Rytų skirstomiesiems tinklams“, aukštąjį mokslą. Mažoms ir „IBM Lietuvai”. vidutinėms kompanijoms, ku- Andrius Kubilius rios samdo daugiausiai, Premjeras reikalingi darbuotojai su pro- Vyriausybė nus- fesiniais įgūdžiais. Aukštesni prendė, kad nuo kitų įgūdžiai ne visada reiškia metų gegužės kasos aukštąjį išsilavinimą. Vienas da- aparatai turės atsirasti lykas visada pasitvirtina – ša- visose dengtose Lietu- lyse, kur sėkmingai įdiegtas vos turgavietėse. Premjeras viliasi, profesinis mokymas, jaunimo buvo 9,5 proc., o Lietuvoje praktiką – tris dienas per kad tai leis labiau pažaboti šešėlinį nedarbas yra mažesnis“, – birželį – net 15,6 proc. Mažiau- savaitę kompanijose verslą. Briuselyje surengtoje pro- siai bedarbių šiose trijose ša- jie dirba nuo dvejų iki ketverių Alma Vaitkunskienė gramos „Work@Youth” (Darbas lyse ir tarp jaunų žmonių – Vo- metų. O šias išlaidas dalijasi „Citadeles“ banko ir jaunimas) diskusijoje apie kietijoje jaunimo nedarbas įmonės ir Vyriausybė. Dažniau- valdybos pirmininkė jaunimo nedarbą teigė Euro- 2010 m. siekė 9,9 proc., siai praktiką baigęs jaunuolis Per devynis šių metų pos prekybos ir pramonės Olandijoje – 8,7 proc., Austrijo- toje pačioje įmonėje ir lieka mėnesius bankas rūmų asociacijos „Eurocham- je – 8,8 proc. Tai yra perpus dirbti. Geras profesinis moky- „Citadele“ kartu su bres“ ES reikalų patarėja švieti- mažiau nei ES vidurkis ir ke- mas padėtų spręsti nedarbo antrine bendrove mui, inovacijoms ir verslumui turis kartus mažiau nei Ispani- problemą ir Lietuvoje, nes po- „Citadele faktoringas ir lizingas“ Margarete Rudzki. joje, kur jaunimo nedarbo lygis reikis tokių darbuotojų yra. gavo 6,9 mln. Lt pelno. Tuo pačiu Šiuo metu profesinio mokymo siekia 41,6 proc. Lietuvoje jau- „Darbdaviams labiausiai rei- laikotarpiu pernai bankas buvo srityje labiausiai pažengusios nimo nedarbas 2010 metais kalingi kvalifikuoti specialistai, patyręs nuostolių. yra Vokietija, Olandija ir Austri- taip pat buvo vienas didžiausių turintys profesinį pasirengimą – ja – būtent šiose šalyse nedar- tarp ES šalių – 35 proc. Vokieti- tokie darbo pasiūlymai sudaro Rimantas Germanas bo lygis yra mažiausiais. Rug- joje, kuri labiausiai pažengusi apie du trečdalius visų siū- „Vilniaus energijos“ pjūtį Olandijoje nedarbo lygis profesinio rengimo srityje, lymų“, – informavo Vilniaus teri- komercijos direktorius siekė 4,4 proc., Vokietijoje – 6 beveik du trečdaliai jaunuolių, torinės darbo biržos direkto- Viešųjų pirkimų tarny- proc., Austrijoje – 3,7 proc., tuo besimokančių profesinėse riaus pavaduotoja Bronislava ba aptiko virtinę pažei- tarpu ES nedarbo lygio vidurkis mokyklose, atlieka apmokamą Katinienė. ● dimų „Vilniaus energijos“ vykdytame šilu- mos tiekimo tinklų įvadų statybos darbų pirkimo konkurse. VPT APKLAUSA reikalauja nutraukti 4,84 mln. Lt vertą sutartį, kurią šilumininkai ES parama padeda vytis išsivysčiusias pasirašė su koncerno „Icor“ ES šalis įmonėmis. augiau nei trys ketvirtada- paaiškėjo iš savaitraščio „Vei- duos didžiausios naudos šaliai,

Blogos naujienos Viktoras Dliai apklaustų Lietuvos das“ užsakymu tyrimų bend- apklausiamųjų vertinimai nebe- Valentukevičius gyventojų įsitikinę, kad iš Euro- rovės „Prime consulting“ atlik- buvo tokie pozityvūs: „taip“ at- „Lietuvos dujų“ pos Sąjungos kaip parama tos naujausios sociologinės ap- sakė mažiau nei penktadalis re- gen. direktorius gaunami milijardai Lietuvai klausos. Tačiau pasidomėjus, spondentų, „ne“ – daugiau nei Valstybinė kainų ir en- padeda vytis išsivysčiusias ES ar Europos Sąjungos finansinė penktadalis, o daugiau nei ergetikos kontrolės šalis. Pažangos nepastebi tik parama Lietuvoje skiriama tam, pusė mano, kad taip teigti gali- komisija, nustačiusi 22,4 proc. respondentų. Tai kam jos labiausiai reikia ir kas ma tik iš dalies. ● ne vieną pažeidimą bendrovėje „Lietuvos dujos“, praėjusią savaitę Jūsų vertinimu, ar gaudama ES paramą Jūsų nuomone, ar Europos Sąjungos jai skyrė 350 tūkst. Lt baudą. Lietuva vejasi išsivysčiusias ES šalis, ar finansinė parama Lietuvoje skiriama vis labiau atsilieka? (proc.) tam, kam jos labiausiai reikia ir kas Ireneuszas Fąfara duos didžiausios naudos šaliai? (proc.) „ORLEN Lietuva“ gen. direktorius Vejasi 77,4 Iš dalies 57,6 Bendrovei „Orlen Vis labiau atsilieka 0,2 Lietuva“ už 2009 Nežinau 0,4 metais gamtai padary- tą žalą teismas priteisė sumokėti 7 mln. Lt. Žala Stovi vietoje 22,4 Taip 19,2 Ne 22,8 buvo padaryta, kai iš produktotiekio išsiliejo 50 tonų dyzelino. Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2011 m. spalio 24–26 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

10 VEIDAS ● 2011 10 31 PUSLAPYJE PANAUDOTOS „BFL“, „DREAMSTIME“, MARTYNO AMBRAZO IR „VEIDO“ NUOTR. KOMENTARAS RINKA Įsiskolinimai bankams Pralenkti šiandieną pražudo jau mažiau bendrovių ankrotai, kurių dažniausia Sustabdyti ratą „nuo atlyginimo iki Deimantė Urbonaitė, priežastis buvo skola B atlyginimo“ reikia šiandien, nes „Swedbank“ Asmeninių bankams, darosi vis retesni – „tinkamas metas“ gali taip ir neateiti. finansų instituto ekspertė dabar Lietuvoje jau kurį laiką stebimas bankrotas įmonių, ku- r kada pagalvojote, kiek kartų per metus, vartydami spalvotus žur- rios nebeturi didesnių įsi- nalus su žymių žmonių atostogų nuotraukomis, stebėdami „Travel“ pareigojimų bankams, tačiau kanalo transliacijas ar socialiniame tinkle peržiūrėdami egzotiškas ekonomikos sunkmečio sąly- A draugų nuotraukas, pajuntate sukirbant pavydą? Turbūt net pasidaro šiek gomis išsilaikyti nesugebėjo. tiek liūdna, kai prisimenate, jog kitąmet atostogoms ir vėl galėsite leisti tik Šią tendenciją įžvelgia Na- išvyką prie vėsokos Baltijos jūros ilgąjį liepos 6-osios savaitgalį? O kiek Nau- cionalinės bankroto administra- torių asociacijos valdybos jųjų metų jau sutikote pasižadėdami, kad „kitąmet Kalėdoms taupysiu ir pirmininkė Renata Kaladytė. Jos ruošiuosi iš anksto“, „savo finansus planuosiu atsakingiau“, ar duodami kitą teigimu, šiuo metu dažniausiai per tą patį laikotarpį bankrutavo finansinį pažadą, kurį vėliau pamirštate dar sausiui neįpusėjus? bankrutuoja statybos ir preky- 792 įmonės, o 2009 m. – 984 Sakysite – o kas belieka? Gyvenimas yra toks, koks yra, ir pagal savo ga- bos įmonės. „Statybos įmonės bendrovės. limybes daugiau sau leisti negalite. Ir dabar dažniau tenka pagalvoti ne apie vis dar bankrutuoja dėl bankų Pasak R.Kaladytės, administra- kitų metų atostogas, o kaip išsiversti iki kito atlyginimo. Tad nieko keisto, vykdomos kreditavimo politikos toriai iš praktikos žino, kad nau- kad net minties nekyla apie galimybę atsidėti pinigų vasaros atostogoms, pasikeitimo, o prekybos įmonės jus verslus dažniausiai „nužu- kai iš vieno atlyginimo gruodžio mėnesį tenka apmokėti išaugusias bankrutuoja dėl negebėjimo tin- do“ nesugebėjimas sumokėti sąskaitas už šildymą bei elektrą, paruošti Kalėdų stalą, nupirkti eglutę ir kamai konkuruoti su prekybos mokesčių (ypač „Sodrai“). Pra- būtinai kažką padėti po ja. O kaip pasirengti šildymo sezonui, kai centrų vykdoma sutartine politi- dinis 10 tūkst. Lt įstatinis kapita- atostoginiai pinigai jau būna išleisti atostogoms, o joms pasibaigus reikia ka“, – sako ekspertė. Tiesa, las dažnai būna per mažas, kad dar ir viskuo aprūpinti į mokyklą einančią atžalą? Taip ir sukame visus bankrotų skaičius gerokai įmonė per pirmus metus suge- metus užburtą ratą „nuo algos iki algos“. sumažėjo. Šiemet per pirmą bėtų įvesti prekę ar paslaugą į O jeigu artėjant šventinei Kalėdų Įsitikinimas, kad pusmetį bankroto procedūros rinką ir kartu sumokėti visus savaitei netikėtai išloštumėte loterijoje, pasirūpinti rytdiena pradėtos 672 įmonėms – pernai mokesčius. ● pavyzdžiui, 500 Lt? Tokios sumos tikriau- nepavyks, kartais per- siai kaip tik ir užtektų Kūčių vakarienei, KAINOS kalėdiniam pietų stalui ir smulkmenėlėms, nelyg įsitvirtina mūsų kurias dovanosite šeimynykščiams. Štai čia mąstyme. Pagal benzino kainas Lietuva būtų galima savęs paklausti: ar sutaupytą – devyniolikta Europoje pajamų dalį, kurią būtumėte skyrę šventiniams rūpesčiams, atidėtumėte kitų metų išlaidoms, ar vis dėlto pinigus išleistumėte kitur? O ar kada usijos tyrimų agentūra „RIA- pagalvojote, kad tokį loterijos bilietą (su garantuota grąža) tikrai gau- RAnalitika“ 32 Europos šalis tumėte, jeigu kas mėnesį nuo gegužės iki Kalėdų atidėtumėte po 60 Lt? išrikiavo pagal tai, kokią kainą Įsitikinimas ar nuojauta, kad šiandienos poreikių aplenkti ir pasirūpin- šių šalių gyventojai moka už de- ti rytdiena nepavyks, kartais pernelyg įsitvirtina mūsų mąstyme, ir to galus. Paaiškėjo, kad Lietuva at- daryti net nebandoma. Liepos viduryje, kai pats laikas prisiminti šildymo sidūrė 19-oje vietoje: mes už sąskaitas ir pradėti kaupti pinigus, net 40 proc. bendrovės „Spinter tyri- benziną mokame brangiau ne Benzino kainos mai“ atliktos apklausos respondentų teigė šildymo sezonui nesiruošiantys tik už rusus, baltarusius, lenkus Europoje (Lt už litrą) ir to daryti apskritai neketinantys. ar estus, bet ir už Ispanijos ir net 1. Norvegija 5,98 Metų pabaigoje išlaidos išauga ne tik dėl karštesnių radiatorių, bet ir dėl turtinguosius Liuksemburgo gy- 2. Graikija 5,76 ventojus. Beje, pats pigiausias 3. Nyderlandai 5,68 žiemos švenčių maratono. 2010 m. gruodį mažmeninės apyvartos benzinas, kaip paaiškėjo, yra ... prieaugis, palyginti su metiniu vidurkiu, buvo 18,9 proc. Tad pakili kalėdinė Rusijoje ir Kazachstane, kur lit- 19. Lietuva 4,63 nuotaika iš tiesų skatina plačiau atverti pinigines. Vis dėlto dovanų pirkimą ras degalų kainuoja 2,2 Lt. Na, o 20. Ispanija 4,53 planuoja, jų sąrašus sudarinėja, biudžetą numato ir palankiausius pirkimo brangiausiai, virš 5 Lt už litrą, už 21. Liuksemburgas 4,48 variantus apsvarsto tik kas septintas lietuvis – tokius duomenis atskleidžia degalus tenka mokėti Norvegijo- 22. Estija 4,4 2010 m. atlikta AFI kalėdinė apklausa. je, Graikijoje ir Nyderlanduose. ... Atostogaudami ir planuodami atostogas lietuviai dažnai taip pat Įdomu tai, kad labiausiai per me- 28. Lenkija 4,03 laikosi jiems ekonomiškai nenaudingų biudžeto planavimo įpročių. Daž- tus benzinas pabrango ne tik 20. Ukraina 3,23 niausiai liepos ir rugpjūčio mėnesiais atostogaujantys tautiečiai poilsiui valiutos devalvaciją išgyvenan- 30. Baltarusija 2,33 ruoštis ima tik likus mėnesiui iki atostogų pradžios. Lietuvių atostogų čioje Baltarusijoje, kur jo kaina 31. Rusija 2,2 kultūra ir pasirengimas joms gerokai skiriasi nuo senųjų Europos valsty- šoktelėjo daugiau nei 60 proc., 32. Kazachstanas 2,2 bių gyventojų. Šie laikosi nusistovėjusių tradicijų ir atostogas planuoja bet ir Ukrainoje (27 proc.). Taip Šaltinis: RIA mažiausiai prieš metus. pat gana ženkliai, daugiau nei mo tyrimo analitikai pateikė ir Tiesa ir tai, kad vieni minėtas išlaidas padengti iš vieno mėnesio atly- 10 proc., benzinas brango Airijo- benzino kainas kituose žemy- ginimo turi daugiau galimybių nei kiti. Bet tokių nedaug. Turėti čia ir je, Italijoje, Austrijoje ir Slovakijo- nuose. Taigi, pigiau negu dau- dabar – to norėtųsi kiekvienam. Deja, auksinėmis monetomis besipurtan- je. Beje, Lietuvoje benzino kaina gelyje Europos šalių litras benzi- tis avinėlis būna tik pasakose. Kad pinigų būtų dabar, jais reikia per metus išaugo 8,9 proc., o no kainuoja Brazilijoje (3,73 Lt), pasirūpinti labai iš anksto. Sustabdyti ratą „nuo atlyginimo iki atlygini- vienintelė Europos šalis, kur Kinijoje (2,68 Lt) ar JAV (2,5 Lt), mo“ reikia šiandien, nes „tinkamas metas“ gali taip ir neateiti. benzinas per metus ne tik ne- na o pigiausias benzinas yra Ku- Iki Kalėdų liko dar aštuonios savaitės – ką per tą laiką dar galite brango, bet netgi atpigo, buvo veite – čia litras degalų kainuoja padaryti, kad sausį svaigintų ne finansinės pagirios, o vasaros atostogų Lenkija. Įdomu ir tai, kad aptaria- vos 60 lietuviškų centų. ● planai? ●

VEIDAS ● 2011 10 31 11 KOMENTARAI Gal ponui Ž.Plytnikui reikėtų keisti darbą?

irmoji reakcija, išgirdus, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Betgi už tokius atsakymus į klausimus mokesčių mokėtojai ir moka Žydrūnas Plytnikas nuėjo pas prezidentę ir įteikė jai sąrašą įmonių, pinigus tiek Ž.Plytnikui, tiek kitiems VPT darbuotojams, tiek VRK, tiek Pkurios mainais už paramą partijoms gaudavo valstybinius užsaky- STT, tiek FNTT, tiek Mokesčių inspekcijos ir kitoms tarnyboms, kurios mus, buvo – na, pagaliau! Pagaliau Viešųjų pirkimų tarnyba ėmė dirbti vienokiu ar kitokiu būdu sergsti, kad finansinis politinių partijų rėmimas kaip pridera ir prispaudė uodegą nelegaliam verslo ir politikų ben- neišeitų už įstatymais numatytų ribų. Nes finansiškai remti partijas nei dradarbiavimui. Seniai visi to laukė. privatiems asmenims, nei jiems priklausančioms įmonėms nėra uždraus- Deja, pradėjus gilintis, ką gi ten Ž.Plytnikas nunešė prezidentei, opti- ta. Draudžiama tik parama už akivaizdžius mainus į valstybės užsakymą, mizmas ėmė blėsti. Mat, pasirodo, nunešta buvo ne informa- nes tai jau korupcija. cija apie konkrečius sandėrius, o „bendrosios tendencijos“: O dabar Ž.Plytnikas padarė tai, ką daro žurnalistai, – per ketverius metus politines kampanijas apie 24 milijonais paėmė viešus duomenis ir sulygino. Pats tai prieš kelias parėmusios įmonės laimėjo beveik pusę per šešerius metus savaites dariau su įmonių parama liberalų partijoms ir vykusių didesnių viešųjų pirkimų, kurių bendra vertė – laimėtais konkursais, kuriuos rengia nuo liberalų vadovau- beveik 21 mlrd. Lt. Paprasčiau tariant, buvo paimti vieši Vy- jamų ministerijų įtakos vienaip ar kitaip priklausančios vals- riausiosios rinkimų komisijos duomenys apie paramą parti- tybės įmonės. Ir lygiai kaip Ž.Plytnikas padariau išvadą – joms, atmesta iš fizinių asmenų gauta finansinė parama ir matoma tendencija, kad įmonė, parėmusi partiją, gali tikėtis sulyginta su tokiais pat viešais Viešųjų pirkimų tarnybos laimėti konkursą, kurį skelbia tos partijos veikiama įstaiga. duomenimis. Šaunu, žinoma, bet tam padaryti nereikia būti Tiesą sakant, klausantis, ką Ž.Plytnikas pasakojo nunešęs VPT direktoriumi – užtenka mokėti aritmetiką ir turėti šiek Audrius Bačiulis prezidentei, taip ir kirbėjo mintis: taigi šitas vyras iš manęs ir tiek laiko pasiknisti internete. kitų kolegų žurnalistų duoną atiminėja! Juk žurnalistai, Bet ir tas palyginimas išėjo kažkoks keistokas: imta parama partijoms, sudėlioję partijos rėmėjų sąrašą ir partijos atstovų Vyriausybėje admi- gauta 2004–2007 m., ir lyginta su viešųjų pirkimų konkursų 2004–2011 m. nistruotų viešųjų pirkimų sąrašą, turi kelti klausimus, ar čia nėra korup- rezultatais. Pirma, partijos paramą gavo ir 2008–2011 m. (ir duomenys cijos galimybės. O štai tokie kaip Ž.Plytnikas privalo į tokius klausimus apie ją taip pat yra VRK), antra, 2008-ųjų pa- duoti atsakymus. Matant, kokią nedidelę pelę baigoje vyko rinkimai ir Lietuvoje pasikeitė val- Ar negali būti, kad Ž.Plytnikas, pagimdė toks kalnas, kaip Viešųjų pirkimų džia, tad LSDP, Darbo partijos ir valstiečių liau- nunešęs prezidentei iš esmės tarnyba, sukirbo mintis: ar negali būti taip, kad dininkų koaliciją pakeitė konservatorių ir libe- žurnalistinį tyrimą, tiesiog Ž.Plytnikas, nunešęs prezidentei šį iš esmės ralų koalicija. Tad kokia prasmė lyginti paramą, atidirbinėja globėjai paramą? žurnalistinį tyrimą, tiesiog atidirbinėja globėjai kurią įmonės suteikė, liaudiškai sakant, tą paramą, kurią valstybės vadovė suteikė jam „brazauskiniams-kirkiliniams“, su konkursais, kurie buvo laimimi prie kovojant dėl VPT, kaip institucijos, nepriklausomybės? Juk pamename – „kubilinių-masiulinių“? visus šiuos metus vyko gana rimta kova, ar VPT liks Vyriausybės paval- Žinia, gal Ž.Plytnikui, rengiant pažymą, laiko pritrūko dar ir pas- dumo, ar taps savarankiška „prezidentine“ institucija. Dalia Gry- tarųjų trejų metų viešųjų pirkimų konkursų rezultatams peržiūrėti ir bauskaitė parėmė Ž.Plytniko norą būti atskirtam nuo Vyriausybės, tad pridėti prie pažymos, bet su tokia, atsiprašant, chaltūra eiti pas preziden- Seimas prieš mėnesį nutarė, kad VPT vadovus skirs prezidentas prem- tę – kažkaip nesolidu. jero teikimu. Be to, kažkodėl visuomenei pateikti tik bendrieji paaukotų pinigų ir Dabar, kai jau D.Grybauskaitei prireikė paramos, siekiant įtikinti laimėtų valstybės užsakymų skaičiai, nors, siekiat sugaudyti korupciją, Seimą, kad turi būti uždrausta verslo įmonėms finansiškai remti partijas, būtina detalizuoti: kokia įmonė kuriai partijai aukojo, kokią įtaką Ž.Plytnikas atskubėjo į pagalbą, parengdamas pažymą, rodančią kone viešiesiems pirkimams toji partija tuo metu turėjo, kokiuose konkur- visuotinę politinę korupciją, nors jokių konkrečių įrodymų taip ir neat- suose įmonė dalyvavo, kiek jų laimėjo ir kurią laimėtųjų konkursų dalį nešė (lygiai kaip pavasarį ūkio ministrui Dainiui Kreiviui). paveikė partija, gavusi paramą iš įmonės? Žinia, klausimų daug ir atsaky- Kai matai, kaip puikiai Ž.Plytnikui sekasi rašyti įdomias, įtarimų mus į juos sudėlioti nėra lengva, juoba, pasak Ž.Plytniko, konkursuose kupinas pažymas, taip ir norisi paklausti: o gal kolegai laikas būtų mesti dalyvavo ir juos laimėjo 850 įmonių iš 3 tūkst. verslo bendrovių, auko- tą VPT ir persikvalifikuoti į žurnalistą? Gerų tyrėjų tarp mūsų profesijos jusių partijoms. brolių labai trūksta. ●

suaugusiųjų pokliniką, ir pablogėjo. Pagal tokią Laiškai „Veidui“ idėja jau virto kūnu. Šiuo pačią filosofiją galima Antakalnio vaikų polik- jog įvyks ir kažkas rea- metu Antakalnio poli- daug absurdų pridaryti: linikos neliko laus. Bet kur tau. Štai klinikoje visiškas kodėl, tarkime, į An- Niekaip nesuprantu dau- Klaipėdoje žadėta su- chaosas: vis dar vyksta takalnio polikliniką gumos sveikatos reformų jungti dvi skirtingose statybos ir remonto dar- neperkėlus dar ir tu- esmės ir prasmės. Ar jos gatvės pusėse esančias bai, tarp meistrų vingiuoja berkuliozės ar infekcinių vykdomos tik tam, kad ligonines. Kaip manote, eilės prie registratūrų, ligų poliklinikos, arba viso apskritai vyktų, ar tam, ar jos buvo sujungtos? mamytės su vaikais ir Onkologijos centro. Juk kad pacientams būtų Kaip paaiškėjo, šių planų vežimėliais balansuoja taip sutaupytume net ke- suteikiamos kuo geres- jau atsisakyta. O juk tarp statybininkų ir pa- lis milijonus. Bet juk tai nės gydymo paslaugos, ankstesnis ministras cientų eilių, prie liftų būtų didžiulė nesąmonė. o valstybei išlaidos A.Čaplikas tiek aiškino, kuris irgi liudija, kad Lietu- nutysusios eilės, o O juk nesąmonė padary- sveikatos apsaugai kiek šis sujungimas leistų voje mėgstamos refor- pensininkai sudirgę nuo ta ir vaikų polikliniką su- nebūtų kaip akmuo po sutaupyti net kažkiek mili- mos tik dėl pačių refor- rėkiančių vaikų. Žinoma, jungus su suaugusiųjų. kaklu. Pastaruosius dve- jonų. Dabartinis ministras mų. Kažkas nusprendė, galima tvirtinti, kad taip Tuo išprovokuotas tik jus metus tiek šnekėta R.Šukys šia tema apskri- kad reikia vaikų poli- sutaupyta kažkiek pinigų, didžiulis pacientų nepa- apie ligoninių sujungimo tai nelinkęs šnekėti. kliniką Vilniaus Antakalnio bet sąlygos pacientams sitenkinimas. reformą, kad jau maniau, Arba kitas pavyzdys, mikrorajone perkelti į juk nepamatuojamai Evaldas Morkūnas, Vilnius

12 VEIDAS ● 2011 10 31 Sentencijos EKSPRESAS „Kiekvienas politikas „Už lango jau kitas tūkstantmetis, serga didybės manija: kuriame visi nebe kinko- aš esu pats genialiau- mu transportu sias, o šalia manęs – važinėja. O mes vieni sakome: na, kvailiai.“ gerai, moder- nizuokimės – Lietuvos televizija suneškime anglis Informuoja Irena Degutienė. Dėl to ypač iš visų aplinkinių įdomu, kaip Seime 141 genijus jaučiasi tokioje didelėje kvailių jūroje. Sunku tikriausiai. kalvių į vieną žaizdrą, gal pavyks geresnių vinių nukalti.“ „Dabar dedamos visos pastangos, kad Darbo partija būtų „Delfi“ Įdomu, koks čia kitas tūkstantmetis Rolandui eliminuota iš lyderių gretų ir Paksui prasideda 2011-aisiais. Kažkaip sunku negalėtų nuvary- šiam politikui su laiko pajauta. Gero savaitgalio. ti savo politinių oponentų nuo „Viešųjų pirkimų tarnyba paskelbė valstybės lovio.“ – verslas parėmė partijas 20 mln., o užsakymų gavo už 20 www.uspaskich.eu mlrd. Seniai tokio Viktorui Uspaskichui popso negirdėjau, liūdna ir graudu. Juk prie to lovio taip bet žiniasklaida norisi… rimtu veidu skelbia. Žavu.“ „Valstybės nyksta, kai silpsta valstybinis mąstymas, didėja socia- „Twitter“ Gintaras Steponavičius tarp Viešųjų pirkimų linė atskirtis ir tarpsta nevykusi tarnybos vadovo Žydrūno Plytniko ir dainininkų teisėtvarka. Šiandien visa tai Radži bei Ryčio Cicino mato daug panašumų. regime Lietuvoje.“ „Pasaulis braška. Neramu arabų Alfa.lt šalyse. Graikijoje, Prancūzijoje, Graudenasi Bronius Portugalijoje, Didžiojoje Britani- Genzelis. Na, gal dar ne viskas joje, Čekijoje žmonės taip blogai. išėjo į gatves. Subruzdo visa Europa. Atsibudo „Kai valdininkas nedirba, gal ir net JAV. Atsibusk nėra taip blogai – jis bent netruk- ir tu, lietuvi.“ do ir nekenkia.“ Balsas.lt „Respublika“ Ragina Algimantas Matulevičius. Nė už ką. Darius Mockus visur ieško pozi- tyvių „Alkoholis yra didžiausias mūsų aspektų. Ir priešas. Bet kas sakė, kad mes randa… priešų bijome.“ net veltėdžių TV3 kontorose. Na, šios frazės autorius Vytautas Šapranauskas priešų tai tikrai nebijo. Nors, beje, podažniai jiems pralaimi. „Laimė suvokiama ne galva, o širdimi.“ Heraklitas

PUSLAPYJE PANAUDOTOS „BFL“ NUOTR. EKSPRESAS Îmonòs Brolis Pijus: „Praradome pakabą, galėtų kabinti vertybes“

o vertas šiandienos žmogus, nors ir VEIDAS: Nuo senų laikų religija vaidino tau- tik subjektyviai vartojamos prekės. prisitaikęs prie globalizacijos madų, bet tos moralės sergėtojos vaidmenį. Šiandieni- VEIDAS: Kokią išeitį siūlote materialinio Kpraradęs paprasčiausią žmogiškumą? nis gyvenimas dažnai pamina net elementa- arba dvasios skurdo draskomam žmogui: Šiandien konkuruojame tarpusavyje turtais, rią moralę. Kas mus gali išgelbėti nuo tokio pasinerti į sielovadą, rekolekcijas, maldą? grožiu, sugebėjimais darbe ir visuomeniniais užkrečiamo nuopuolio? PIJUS: Jei kreipsitės pagalbos į psichologą, jis laimėjimais, bet ne tuo, kokią sukūrėme šeimą, PIJUS: Vertybės – tai priemonė siekti tam tikro pasakys – atrask tikėjimą savimi. Tai tiesiog ar sugebėjome ją išsaugoti ir ar dorus augi- tikslo. Vertybės kabinamos tarsi drabužiai ant trypčiojimas vietoje, ir nieko daugiau. Toks name vaikus. Kodėl tik po mirties žmogus gali stabilios pakabos. Šiandien žmogus turi verty- pasakymas nenubrėžia aiškaus tikslo, kurio būti deramai įvertintas, nors gyvas buvo drabs- bių, bet neturi, kur jų sudėti. Kažkas panašaus, reikėtų siekti visą likusį gyvenimą. Vienam orien- tomas purvais? Galbūt dvasiškai subrendusi kai tu ateini į svečius, ir nėra kur padėti palto. tyras – meilė, o kitam – gal kerštas ir žudymas. asmenybė kaip tik ta, kuri stengiasi išsiskirti Tuomet jį meti ten, kur yra vietos: į miegamąjį, Subjektyviai pažvelgus ir vienas, ir kitas yra sau paprasčiausiai gerais darbais. ant grindų. teisūs. Šiandien kiekvienas turi savo tiesą. Ob- Apie šeimą, tautą, valstybę Vėlinių Žmonės puikiai suvokia, kas yra tiesa, jektyvi tiesa arba ignoruojama, arba garsiai išvakarėse kalbamės su Dominikonų ordino meilė, gerumas, tolerancija, bet tiesiog nėra šaukiama, kad tokia iš viso neegzistuoja. Tuomet vienuoliu broliu Pijumi Eglinu OP. pakabos, ant kurios visa tai sukabintų. Turiu kuo toliau, tuo labiau žmonės gyvena subjek- VEIDAS: Kaip manote, kodėl mūsų visuome- meilę, kurią dedu ant lovos, turiu šeimą, kurią tyvų gyvenimą ir praranda motyvaciją atsižvelg- nė, nors ir patyrusi įvairių istorinių sukrėtimų, metu ant grindų. Žmogus neturi tvirtos ti į kitą žmogų. Religija suteikia objektyvų orien- suskubo taikytis prie šiuolaikinio pasaulio atramos ir aiškiai suformuluoto aiškesnio tiks- tyrą, o tikėjimas – tam tikrą nuorodą žvelgti to- blizgučių, atmesdama dvasines vertybes? lo, kuriam tos vertybės galėtų tarnauti. liau. PIJUS: Kiekvieno žmogaus prigimtis – būti Kas yra tikintis žmogus? Ne tas, kuris VEIDAS: Jūsų vertinimu, kodėl dvasininkai laimingam. Vartotojų visuomenė prieš akis turi moka maldas ir reguliariai vaikšto į bažnyčią. dažnai atsiriboja nuo pasaulietinio gyvenimo vieną tikslą – materialinę gerovę, kuri, jos įsi- Pirmoji tikinčio žmogaus tiesa, kad jis turi aktualijų? tikinimu, žmogų padarys laimingą. Štai čia ir tikslą ir jo siekia. Religija sako, kad jei Dievas PIJUS: Matyčiau dvi priežastis. Žmonės, kurie glūdi mūsų suklupimo akmuo. Siekiant tokio yra, tai aš esu pasiryžęs siekti tik paties aukš- turėtų kalbėti bendruomenės, o tai reiškia – tikslo, bet kokios priemonės pamažu tampa čiausio tikslo. Tai ir yra tvirta atrama, ir tada Bažnyčios vardu, dažnai tiesiog bijo būti sutryp- pateisinamos. Nieko nuostabaus, kad tokios vertybės įgauna prasmę. Kad kas minutę galė- ti. Jei kalbėsi nepopuliaria kalba ir kalbėjimo nesveikos, visiškai nekontroliuojamos konkuren- tum savęs paklausti, ar tai, ką šiandien darai, turinys neatitiks minios lūkesčių, būsi sutryptas. cijos į priekį stumiamas žmogus tiesiog sužvėrė- tarnauja tavo galutiniam tikslui. Ar po tokio Pavyzdžiui, prasidėjus karui Irake Va- ja. Tipiški mūsų visuomenės vaizdai, kai lauk- poelgio galėsi pažvelgti Dievui į akis? Kai tikanas aiškiai nurodė, kad šio karo neremia. dami kokio nors išpardavimo žmonės vos ne nėra objektyvaus tikslo, tuomet vertybės lieka Popiežius tiesiog norėjo atkreipti dėmesį, kad iš vakaro užsiima eilę. Mes stebėtinai būtume garbingi ir tiesiai greitai tapome tobulais vartotojais, o šviesiai įvardytume, jog sie- tokioje visuomenėje bet kokios Brolis Pijus: „Vartotojų visuomenėje bet kiama ekonominės naudos. priemonės yra pateisinamos. kokios priemonės yra pateisinamos.“ Pamatytumėte, kokie buvo Vienas dažniausiai šiuo metu žiaurūs internautų komen- skambančių pasiūlymų šiuolaikiniam tarai ir visiškai neadekvati žmogui – būk laisvas. Laisvas nuo ko – pasakymui minios reakcija. nuo savo įsitikinimų, nuomonės? Taigi Netgi matydamas, kad žodžiai ir sąvokos visiškai susipainiojo. tiesiog privalai pasisakyti, Šiandien žodis „laisvė“ iš tiesų yra ver- bijai panašios visuomenės gystės verbalinė išraiška. Tad nieko reakcijos. Pavyzdžiui, Lietu- nuostabaus, kad nūdienos žmonės yra voje svarstant šeimos koncep- sutrikę. Mes vis dar esame paauglystės ciją daugelis pasipiktino, amžiuje, išgyvename pereinamąjį lai- kodėl Bažnyčia kišasi į kotarpį, kai norai neatitinka galimy- pasauliečių gyvenimą. Bet juk bių. Tuomet daiktų gausa tarsi suteikia Bažnyčia yra bendruomenė, mums įsivaizduojamą laisvę. irgi turinti savo nuomonę ir VEIDAS: Gal kaip tik visa tai kyla norinti dalyvauti demokra- dėl mūsų skurdo, neturėjimo? tinėje diskusijoje. PIJUS: Kai pažiūri laidą apie kokius Kita vertus, šiais laikais nors Kambodžos vaikus, tarti žodį „ne- kiekvienas krikščionis turi turiu“ – gėda. Iš bado siaurąja žodžio būti sąmoningas ir suprasti, prasme Lietuvoje niekas nemiršta. Mus kad kunigais norintys tapti dažniausiai provokuoja neteisingai su- studentai neateina iš Dan- vokta konkurencija. Pavyzdžiui, žvel- gaus Karalystės. Jie ateina iš giant į kaimyną kyla noras turėti tiek, tipiškos vartotojų ben- kiek jis, arba dar daugiau. Bazinės druomenės. Šiais laikais žmo- pasaulėžiūros nebuvimas ir nesveikai gus privalo kritiškai vertinti

suvokta konkurencija mus verčia A.UFARTO (BFL) NUOTR. net ir tuos dalykus, kurie sužvėrėti. turėtų būti lyg ir šventi.

14 VEIDAS ● 2011 10 31 Fotosmgis EKSPRESAS ant kurios žmonės

VEIDAS: Kas mėnesį regite daug besituokiančių jaunų žmonių. Prieš altorių jie prisiekia meilę ir ištikimybę, bet gana greitai kas trečia pora išsiskiria. Kodėl šių laikų žmogus taip lengvabūdiškai žiūri į Santuokos sakramentą? PIJUS: Tikiu, kad prie altoriaus prisiekdami vienas kitą mylėti ir gerbti iki mirties žmonės tikrai tuo tiki. Tačiau ką reiškia – aš tave mylėsiu? Dažnai suvokiama, kad tai – tiesiog jausmas, emocija. Tarsi žmonės sakytų: aš tikiuosi, kad tai, ką jaučiu tau dabar, iki pat mirties nepra- Jei prezidentė dings. Meilė yra kur kas daugiau: kai tu tiki, pasitiki tuo žmogum. Meilė pareikalaus, vaidinsiu šeimoje – kai sutuoktiniai stengiasi išlaikyti vienas kito gyvenimą savo ne tik vilką, bet ir rankose, kad jis neiškristų ant žemės. F.Dostojevskio Idiotą. Bijodamas kritiškai mąstyti apie ateitį žmogus dažnai užsimerkia ir guodžiasi abstrakčiu pasakymu, kad viskas bus gerai. O tai tiesiog aklas bėgimas nuo tiesos. Kai ant tokių pagrindų statomi santykiai, nenuostabu, kad greitai ištinka krizė. Būna net ir taip, kad ta krizė jau stovi prie pat altoriaus. Todėl Bažnyčia primygtinai rekomenduoja, kad prieš priimdami Santuokos sakramentą pasiryžusieji tuoktis būtų draugavę apie dvejus metus. Tai laiko tarpas, kai poros jau būna para- gavusios ir gero, ir blogo. VEIDAS: Vis didesnę meškos paslaugą mums daro užsienio įtaka. Ar A.GELŪNO (15 MIN.LT) NUOTR. tikite, kad lietuvių tauta gali atlaikyti globalizacijos šiukšlių antplūdį? PIJUS: Turime suprasti, kad esame neatskiriama pasaulio dalis ir kaip nors izoliuotis neįmanoma. Pats žmogus privalo ugdytis sąmoningumą. Sakyčiau, kad ekonominė krizė daug kam atvėrė akis. Iki jos daugelis savo gyvenimą kūrė ant materialinės gerovės pamatų, manydami, kad tai ir yra esmė. Ekonominė krizė tiesiog per tris dienas sugriovė Jei tauta norės, tai, ką tu tiek metų statei. Tačiau namai buvo statomi ant smėlio, o ne vaidinsiu ne tik ant tvirtų pamatų, gyvenimas kuriamas ne ant uolos, o ant dalykų, Pelenę, bet ir kurie tiesiog pabyra mažiausiam pasipriešinimui atsiradus. Jei žmogus V.Kudirkos nėra kvailas, jis turėtų suvokti, kad iš savo klaidų reikia pasimokyti. Kruglodurovą. Šiandien džiaugiuosi ne tuo, kad vis daugiau žmonių ateina į bažnyčią, o tuo, kad jie kapsto giliai, nori kitaip pažvelgti į savo gyve- nimą. Kitaip sudėlioti knygas lentynoje, nes prieš tai buvo visiškas chaosas. Žinoma, aplinkybės dažnai susiklosto taip, kad neturime laiko ar ga- limybių suformuoti savo tvirtą ir daug apimančią pasaulėžiūrą. Reikia bėgti, skubėti, nes jei aš to nedarysiu, konkurentas mane aplenks. Nieko nuostabaus, kad tuomet išsiugdome paviršutinišką požiūrį. Paradoksalu, kad daugelis tėvų ieško prasmės savo vaikuose, užuot

patys jiems tą prasmę suteikę. Pati didžiausia neatsakomybė, netgi A.GELŪNO (15 MIN.LT) NUOTR. nuodėmė, kai tėvai nenori, bijo, nesugeba savo vaikui parodyti gyvenimo krypties ir padėti surasti gyvenimo tikslo. Pasislepiama už popu- liarių frazių, kad vaikas yra laisvas žmogus ir kai užaugs – pats pasirinks. Įsivaizduokime, kiek tam vaikui reikės išeikvoti gyvenimo metų, kol jis pats atras gyvenimo tikslą. VEIDAS: Galbūt Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčioje steigiamo kariliono varpų gausmas mus paskatins geriems sukrėtimams? Gal toks ir yra Taip. Mes padarysim šio dominikonų sumanymo tikslas? viską, kad tik pasitikė- PIJUS: Dominikonų vienuolynas Prahoje, kuriame gyvenau studijų jimas Lietuvos teismais metais, yra senamiestyje. Ten aplinkui – mažiausiai 50 bažnyčių. Kiekviena nors kiek padidėtų. jų turi laikrodį ir varpą. Varpai skamba vos ne kas 15 minučių. Kai įpran- ti prie tokio varpų gausmo, tai tampa neatskiriama ir labai prasminga kasdienio gyvenimo dalimi. Kiekvienas varpas turi vardą ir netgi surašyti jį gaminusių žmonių arba fundatorių vardai. Varpo dūžis – tai malda. Kiekvienas varpas tarsi meldžiasi už jam atsirasti padėjusius žmones. Kita vertus, manau, kad tai miesto puošmena, kai išskirtinėmis pro- gomis galime klausytis varpų muzikos kaip kokioje Olandijoje, kur beveik kiekvienas miestas turi savo karilioną. Lietuvos žmonės išgąs- dinti ekonominės krizės, bet, visiems kooperuojantis, manau, po kele- to metų varpai Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčioje skambės. ■

Jūratė Mockuvienė K.PETROŠIENĖS NUOTR.

VEIDAS ● 2011 10 31 15 LIETUVA ENERGETIKA Atominiame projekte deramasi dėl

Į Lietuvos Vyriausybės ir Japonijos bei JAV kompanijos „Hitachi-GE elektros biržos kaina yra apie 16 ct/kWh, o 2020-aisiais, kaip skaičiuo- Nuclear Energy“ derybas dėl Visagino atominės elektrinės statybos ja specialistai, įvertinus infliaciją ji įsitraukus regioniniams partneriams, prasidėjo galutinis elektrinės turėtų būti apie 18 ct/kWh. Vėlgi, kainos, elektros savikainos ir akcijų pasiskirstymo derinimas. kaip pabrėžia „Veido“ šaltiniai, tai bus didmeninė, o ne ta kaina, už kurią elektra bus parduodama galuti- itachi Europe“ generalinis dalį pinigų statyboms, bei galimybę parduoti niam vartotojui. direktorius Akira Shimizu pa- savąją elektros energijos dalį savoje rinkoje. Pasak „Veidą“ konsultavusių specialistų, „Hreiškė neturįs nė mažiausių – Kiekvienos iš VAE projekto dalyvių akci- deramai VAE elektros energijos savikainai abejonių, kad Visagino atominė elektrinė jų dalis, atsižvelgiant į tai, kad Lietuva pagal didžiausią įtaką turės projekto atsipirkimo (VAE) bus pastatyta iki 2020 metų. Nors Koncesijos įstatymą automatiškai gauna ne laikas, kurį savo ruožtu labiausiai paveiks derybos dėl pačių svarbiausių kiekviename mažiau kaip 34 proc., o „Hitachi“ tiekia reak- bankų palūkanų dydis ir pasirengimas tokio masto projekte klausimų – galutinės torius bei yra strateginis investuotojas. pirma keleriems metams įšaldyti didžiules kainos, finansavimo šaltinių, inves- lėšas, o paskui dešimtmečiais laukti ticijų atsipirkimo laiko, akcijų jų atsipirkimo. paketo pasidalijimo dar tik praside- Tikriausiai su tuo susijusios ir da ir kol kas vyksta ne itin sklan- pastaruoju metu paskleistos kalbos, džiai, tačiau svarbiausias jų dalyvis, esą būsimosios atominės elektrinės atominių technologijų tiekėjas energijos savikaina sieks net 35 „Hitachi-GE Nuclear Energy“, aki- ct/kWh ar net daugiau. „Taip kalban- vaizdžiai neturi abejonių dėl sėk- tys žmonės tikriausiai pasižiūrėjo, mingos projekto baigties, nes po kokią kainą už atominės energijos kelių mėnesių Lietuvoje ketina ati- kilovatvalandę Turkija moka Rusijai, daryti savo atstovybę. ir perkelia šią kainą į Lietuvą, – svarstė „Veido“ pašnekovai. – Bet, Regioniniai partneriai kiek mums žinoma, turkai taip bran- nenuvylė giai moka tik už tą dalį elektros energijos, kuri pagal sutartį priklauso „Tuo nereikėtų stebėtis, – rusams. Šie savo ruožtu pareikalavo „Veidui“ sakė vienas pareigūnas, di delės kainos tam, kad kaip galima turintis galimybę gauti informacijos greičiau atsipirktų išlaidos, nes rusai apie derybas. – „Hitachi“ VAE pro- nėra ilgalaikiai atominio projekto jektas nuo pat pradžių buvo labai partneriai, tik technologijų ir įrangos „BFL“ NUOTR. „DREAMSTIME“ IR „VEIDO“ ARCH. NUOTR. svarbus, o po avarijos Fukušimos Paaiškėjus, kad Visagino atominės elektrinės partneriai pardavėjai.“ atominėje elektrinėje tapo kone pradinių savo pažadų neatsisako, korporacijos „Hitachi“ „Hitachi“ Lietuvoje yra strateginis strateginiu, išgyvenimo klausimu. prezidento H.Nakanishi’o nuotaika akivaizdžiai pagerėjo investuotojas bei partneris, tad atsi- Tad tikimybė, kad susitarta nebus pirkimo būdas ir laikotarpis jam pri- ar kad japonų pusė iškels kokius nors imtini ilgesni, atitinkamai, pasak pašneko- nepriimtinus reikalavimus, net teoriškai Elektros biržos kaina vų, bus mažesnė ir kaina. Nors rasti dar ne labai maža. Daugiau nerimo gali kelti kai planuojama 18 ct/kWh visi VAE finansavimo šaltiniai. Ato mi nio kurių regioninių partnerių (taip vadinamos projekto finansavimo ypatumas toks, kad projekte dalyvaujančios Lenkijos, Latvijos Taigi iš esmės svarbiausias derybų klau- statyba pagal planą truks penkerius metus, ir Estijos energetikos kompanijos) pozicija. simas yra galutinė būsimos VAE gaminsi- dar metus elektrinė bus derinama, o galuti- Bent jau ligi šiol japonai dėl to labiausiai mos elektros savikaina. „Veido“ šaltinis, nai paleista duoti srovę (bei pelno) ji pradės nerimavo. Tačiau dabar, kai prasidėjo apsi- paklaustas, ar tiesa, kad svarstomos kainos tik 2020-aisiais, tai yra po aštuonerių metų. keitimas informacija, kai „Hitachi“ įsitiki- intervalas yra tarp 10 ir 15 ct už kilovatva- O visą pinigų sumą, reikalingą jai statyti, no, kad visi regioniniai partneriai neatsisa- landę, sakė, jog „svarstomos galimos elekt- reikia turėti dar prieš įgyvendinant projek- ko pradinių savo pažadų ir derybos, kaip ros savikainos intervalas yra mažesnis už tą, priešingu atveju finansinė rizika bus per kiekviename verslo projekte, vyksta dėl jūsų paminėtą maksimumą, bet šiek tiek didelė. Tai reiškia, kad visą statybos laiką investicijų ir pelno dalies, japonų nuotaika didesnis nei siūlytas korėjiečių“. milijardai eurų bus praktiškai įšaldyti. Bet akivaizdžiai pasikeitė į gerąją pusę.“ Atsižvelgiant į tai, kad pernai lapkritį iš taip daroma atsižvelgus į liūdną Suo mijos, Šiuo metu derybose aptariami trys esmi- strateginio investuotojo konkurso netikėtai kurioje atominės elektrinės statyba užsitęsė niai klausimai: pasitraukusi Pietų Korėjos kompanija kelis kartus ilgiau, nei planuota, patirtį. – Galutinė elektrinės kaina, kurią sudaro KEPCO siūlė, jog VAE elektros savikaina reaktorių, logistikos ir statybos darbų bei būtų tarp 7 ir 8 centų už kilovatvalandę, Pinigų ieškos valstybinėse įmonėse branduolinio kuro kaina. galima daryti prielaidą, kad kalba sukasi – Galutinė VAE gaminamos elektros apie 8–10 centų už atominės elektros ener- Tikėtis, kad VAE statybai reikalingus energijos savikaina. Nuo to, kokia ji bus gijos kilovatvalandę. Čia būtina pabrėžti, pinigus, ar bent didesnę jų dalį, bus galima suderėta, priklausys investicijų atsipirkimo kad kalbama apie tą savikainą, už kurią pasiskolinti paprastuose komerciniuose laikas bei ta dalis investicijų, kurią kiekviena VAE akcininkams bus tiekiama elektra bankuose, regis, neverta. Paprastai komer- iš projekto dalyvių prisiims, atsižvelgdama į pardavimui, o ne ta kaina, už kurią akcinin- ciniai bankai nori susigrąžinti lėšas per tai, už kokias palūkanas galės skolintis savo kai paskui patieks elektrą į biržą. Šiuo metu dešimtį, na, per dvidešimtį metų. O čia pla-

16 veidas 2011 / 10 / 31 ENERGETIKA LIETUVA

užsiimantis Japonijos eksporto finansavi- teise priklausančių įmonių lėšų. Pastarosios mu. Tokie bankai yra konservatyvesni, pinigus Vyriausybei galėtų ne tik duoti, bet pinigų imantys mažesnes palūkanas už paskolas, ir skolinti, tačiau už mažesnę metinę pelno nes iš esmės vykdo valstybės politiką. normą, nei tai darytų bankai. Galimas daly- kas, būtent su šiais planais susijusios pastaruoju metu itin išryškėjusios An - driaus Kubiliaus Vyriausybės pastangos išspausti iš valstybinių įmonių kaip galima daugiau pinigų į biudže- ESTIJA tą. Galutinė sutarčių pasirašymo data nesikeičia – šių metų pabaiga arba kitų metų sausis. Dviejų su puse mėnesių, derybininkų požiū- RA Ū riu, turėtų pakakti, juoba japonai, LATVIJA kaip juokaujama, neturi Kalėdų švenčių. Tačiau naujametinės sutartys dar nebus tos, kurios pasirašomos „su fanfaromis“. Visaginas Vieną, Konce sijos sutartį, tarp BALTIJOS J Lietuvos Vyriausybės ir LIETUVA „Hitachi-GE Nuclear Ener - gy“ pasirašys arba energetikos ministras Arvydas Sekmokas, arba jo įgalio- tas derybininkas bei „Hitachi“ įga- liotas atstovas. Joje bus numatyta visa statybų kaina ir ekonominis projek to pagrindimas. Šią sutartį turės patvirtinti ir Seimas. Jam tai LENKIJA padarius, „Hitachi“ pra dės rengti statybų projektą. Kartu, Lietuvai ir regioniniams partneriams užsitikrinus savo dalies finansa- vimą, bus pasirašoma ir Ak- cininkų sutartis, numatysianti visų VAE projekto dalyvių investicijų ir pelno dydžio dalį. Kadangi nuo Lenkijos, Latvijos ir Estijos projekte dalyvauja ne valstybė, o energetikos kompanijos, joms Japonijos ir JAV kompanijos „Hitachi“ vadovai neabejoja, kad naujoji atominė elektrinė nereikės gauti savo šalių parlamentų prita- Lietuvoje iki 2020 m. bus pastatyta rimo. nuojama, kad elektrinė dirbs kokius 60 Manoma, kad šie bankai ir bus pagrindiniai Teigiama, kad dėl šiomis savaitėmis pra- metų, atitinkamai norima išdėstyti ir pasko- projekto finansuotojai. sidėjusio nuolatinio derybų proceso derini- lų grąžinimą. Tokius pinigus (kalba sukasi Lietuvos Vyriausybė taip pat svarsto mo tarp Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, apie 5–6 mlrd. eurų) tokiam ilgam laikotar- galimybę dalį pinigų savo investiticijai į Estijos bei „Hitachi“ abi sutartis – ir piui gali skolinti tik specifinės kreditinės VAE finansuoti ne skolintis iš banko, o Koncesijos, ir Akcininkų – turėtų pavykti įstaigos, tokios kaip Europos investicijų paimti iš valstybės biudžeto, iš elektros pasirašyti vienu metu. ■ bankas ar Japonijos industrinis bankas, energijos tarifų ir iš valstybei nuosavybės Audrius Bačiulis

AKTUALUSIS INTERVIU Į „Veido“ klausimus atsako mi- Bent jau šiuo metu nė vienas iš VEIDAS: Ar derybose aptariama, kokių ša- nistro pirmininko patarėjas derybų dalyvių ar regioninių part - lių verslo įmonės dalyvaus statant VAE? energetikos klausimais Kęstutis nerių neprašo papildomo laiko. Ar nebus taip, kad lenkai, kurių statybi- Škiudas Nors tiesiogiai derybose daly- ninkai iš „Erbud“, „Polbau“ ir „Elektrobu- VEIDAS: Jūsų žiniomis, kiek pa- vauja tik dvi pusės – Energetikos dowa“ bendrovių turi darbo statant atomi- sistūmėjo Lietuvos derybos su ministerijos sudaryta derybų gru- nes elektrines Prancūzijoje ir Suomijoje „Hitachi“ ir partneriais iš Lenki- pė ir „Hitachi“, šiuo metu priėjus patirties, perims visus kontraktus, o Lie- jos, Latvijos bei Estijos? prie pačių svarbiausių, finansinių tuvos statybininkams nieko neliks? K.Š.: Derybos labai pasistūmėju- klausimų derinimo, prasidėjo re- K.Š.: Be abejonės, dėl elektrinės statybos

sios į priekį, visi dalyviai mano, „VEIDO“ ARCHYVO NUOTR. gioninių partnerių – Lenkijos, Lat- bus skelbiami tarptautiniai konkursai ir kai kad anksčiau užsibrėžtas grafikas – iki Nau- vijos ir Estijos energetikos įmonių supažindi- kurių jų sąlygose būtinai bus įrašyta turėti jųjų metų baigti derybas ir pasirašyti Konce- nimas su kai kuriais svarstomais klausimais. darbo atominės pramonės objektuose pa- sijos sutartį tarp Energetikos ministerijos ir Jie savo ruožtu pateikia savo mintis dėl gali- tirties. Tačiau nemanau, kad tokie reikalavi- „Hitachi-GE Nuclear Energy“ bei Akcininkų mo investicijų dydžio ar elektros energijos mai būtų keliami betono liejimo darbams. sutartį tarp visų penkių Visagino atominės kai nų. Tačiau kol kas dar nieko iki galo ne- Viskas priklausys tik nuo Lietuvos verslo su- elektrinės projekto dalyvių – bus išlaikytas. sutarta. ge bė ji mų. ●

2011 / 10 / 31 veidas 17 LIETUVA TYRIMAS „SCANPIX“ NUOTR. TVF fobija paremta ir mitais nimu, užsienio investuotojų dažniausiai Lietuva gėdijasi skolintis pigiai, bet nesigėdija brangiai, todėl, minimi Lietuvos pranašumai – verslo infra - užuot investavę į ekonomiką ar švietimą, milijardus skiriame struktūra, išsilavinusi ir pigi darbo jėga, ženk- palūkanoms mokėti. li finansinė ir nefinansinė parama investuo- tojams, daug stiprių mokslo institucijų, o ežinau, ar tikrai mums reikia TVF be papildomų įsipareigojimų galima didžiausi minusai – biurokratizmas, maža save tiek menkinti ir sakyti, kad skolintis tik prireikus ir už ne didesnes nei 3 rinka. Neneigiant Vyriausybės pastangų „Nmums reikalingas prievaizdas, proc. palūkanas. Tačiau ekspertai ir skaičiai vilioti investuotojus, krizės metais užsienio nes be jo negalime nieko padaryti“, – taip rodo, kad abi skolindamosi iš TVF išlošė. korporacijos į Lietuvą savo IT, klientų aptar- Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misiją Premjeras Andrius Kubilius „Veidui“ yra navimo padalinius noriai perkėlinėjo gal padėti šalims spręsti finansines problemas sakęs, kad didžioji Lietuvos nesiskolinimo iš labiau dėl išaugusio spaudimo taupyti, porei- dar kartą įvertino finansų ministrė Ingrida TVF vertė – atėję į Lietuvą investuotojai, nes kio teikti tokias pat kokybiškas paslaugas už Šimonytė. jie neina į šalį, kuri laukia su ištiesta ranka. mažesnę kainą, tarkime, ne iš Stokholmo, Tačiau mūsų kaimynės – ne tik Latvija, Pagal naujų tiesioginių užsienio investicijų Londono ar Denverio, o Vilniaus, Kauno ar kurios padėtis per krizę buvo kur kas prastes- projektų skaičių Lietuva iš tiesų aplenkė net kurio kito Lietuvos miesto. nė nei Lietuvos, bet ir Lenkija, vie- Žinoma, šalies prestižas tik didė- nintelė ES valstybė, kurios BVP ja, jei šalis sugeba pati išspręsti savo pokyčiai nebuvo su minuso ženklu, Bankų asociacijos preziden- finansines problemas. Tačiau finansų pasinaudojo TVF pagalba. Ar tikrai tas S.Kropas: „Nors Lenkija ekspertas S.Kropas iš pokalbių su jos prarado kitų šalių pagarbą ir skolinosi iš TVF, investuoto- užsienio investuotojais padarė išva- investuotojų pasitikėjimą, ko baimi- dą, jog TVF pagalba jiems kaip tik nasi Lietuvos finansų vyr. architektai? jai prie jos veržėsi kaip suteikia tam tikrą pasitikėjimą ir Mitai ar tikrovė tai, kuo motyvuoja- musės prie medaus.“ garantiją, kad įsipareigojimai bus ma Lietuvos TVF fobija? „BFL“ NUOTR. vykdomi. Taigi labiau mitas nei tikro- vė, kad tiesioginės užsienio investici- Ar TVF parama atstumia Estiją, o tai glosto komplekso, kad estai vis- jos neplaukia ten, kur jau įžengęs TVF. investuotojus kuo geresni, kankinamus lietuvius. Lietuva vienintelė iš keturių kaimynių, kurioje tokių Ar TVF diržas veržia nepakeliamai Žinoma, idealus variantas, kai valstybė projektų per pastaruosius kelerius metus turi protingą valdžią, kuri prieš rinkimus pagausėjo, o ne sumažėjo. Dar vienas mitas – kad TVF verčia imtis nepuola į populizmą, kaip kad prieš 2008 m. Tačiau, pasak Lietuvos bankų asociacijos per žiaurių taupymo priemonių. „TVF nėra rinkimus pasielgė valdžioje buvę socialde- prezidento Stasio Kropo, nors Lenkija skoli- labdaros organizacija, jo tikslas – kad šalis mokratai, gausiai remiami tuomet opozicijo- nosi iš TVF, investuotojai prie jos veržėsi galėtų grąžinti pinigus. Tačiau TVF demoni- je buvusių dabartinių valdančiųjų konserva- kaip musės prie medaus. Lenkijoje nuo 2008 zavimas, kad jis privers devalvuoti nacionali- torių. Estijos vyriausybė elgėsi kitaip, tad ji m. iki šio rugsėjo investavo beveik 667 ben- nę valiutą, kaip buvo Argentinos krizės atve- turėjo rezervų ir skolintis pravalgymui bei drovės (Lietuvoje – 103, Estijoje – 80, ju, neturi pagrindo. Iš esmės padarėme algoms jai nereikėjo. Latvijoje – 79), o įgyvendinami užsienio panašiai tą, ko būtų reikalavęs TVF“, – Kitų mūsų kaimynių – Latvijos ir Lenkijos investuotojų projektai Lenkijoje sudaro apie mano „Danske“ banko vyr. analitikė Baltijos tiesmukai lyginti negalima, nors abi pasinau- tris ketvirtadalius visų keturių kaimynių pro- šalims Violeta Klyvienė. dojo TVF pagalba: pirmoji buvo ties lato jektų. Žinoma, Lenkija pagal gyventojų skai- TVF Europos departamento direktoriaus devalvavimo riba, o lenkams negrėsė joks čių lenkia antroje vietoje pagal šį parametrą pavaduotojas Jamesas Morsinkas „Veidui“ krachas, latviai gavo paskolą prisiimdami atsidūrusią Lietuvą dešimtkart, tačiau skai- taip pat pripažino: „Biudžeto koregavimo griežtus įsipareigojimus, o lenkai pasinaudo- čiai rodo, kad TVF investuotojų neatbaidė priemonės, kurių ėmėsi Lietuva, buvo labai jo nauju TVF pagalbos instrumentu – lanks- ne tik nuo lenkų, bet net ir nuo latvių. panašios į tas, kurias būtų rekomendavęs čia kredito linija, kai pasirašius sutartį su VšĮ „Investuok Lietuvoje“ analitikų verti- TVF.“

18 veidas 2011 / 10 / 31 TYRIMAS LIETUVA

„TVF būtų tikrai reikalavęs Lietuvoje, metrus galėtų derėtis ir Lietuva. Reikėtų siekė 800 mln. Lt, o kitąmet numatyta 2,1 kaip ir Latvijoje, įvesti nekilnojamojo turto sumokėti įsipareigojimo mokestį ir galėtume mlrd. Lt, per artimiausius kelerius metus dar mokestį, dar labiau apkarpyti biudžeto išlai- skolintis tik tuo atveju, jei prireikia, maždaug didės. O TVF Lietuvai prognozuojamas das. Antra vertus, į tai nereikia žiūrėti kaip į iki 7,5 mlrd. Lt dydžio sumą – net tris ketvir- poreikis skolintis ir biudžeto deficitas arti- baubą, nes tai priemonės stabilumui užtik- tadalius, kiek mums reikės kitąmet. miausiais metais – net didesnis nei Latvijos. rinti ir nepatekti į tokią situaciją, į kokią pate- Prevencijos ar lanksti kredito linijos „Matant artėjančią naują audrą, gal būtų kome 2009 m.“, – pabrėžia S.Kropas. sukonstruotos kaip priemo- gerai pradėti derėtis dėl pre- Finansų ministrė I.Šimonytė nesiginčija, nės, tramdančios spekulian- vencinės programos“, – kad 2009-aisiais ir iš dalies 2010-aisiais darė- tus rinkose, nes jos parodo, siūlo Bankų asociacijos pre- me tai, ko būtų reikalavęs TVF, bet atkreipia kad iš TVF galima pasisko- zidentas S.Kropas. Finansų dėmesį, kad 2011 m. Latvijai dėl tarptautinių linti pigiau ir šalis nemokės ekspertas, finansų eksmi- kreditorių spaudimo teko dar kartą kelti nepagrįstai didelės kainos. nistras Eduardas Vilkelis mokesčius, o mes tik nedidinome išlaidų. Vien tokio instrumento atkreipia dėmesį, kad delsti Antra vertus, gal TVF būtų privertęs Lietuvą turėjimas numuša skolini- nereikėtų, nes blogėjant vykdyti esmines struktūrines viešojo sekto- mosi kainą rinkose. situacijai finansų rinkose riaus reformas, ko pačiai daryti pritrūko poli- prie TVF susidarys eilė, tinės valios. Ar išlošėme sąlygos ja pasinaudoti gali nesiskolindami iš TVF būti daug blogesnės. Ar TVF paskola neleidžia pigiai Beje, dabar galėtume iš skolintis rinkose Lietuva iš TVF skolino- TVF skolintis netgi pigiau si tik 1992–1994 m. nei 2008 m.: Lietuva pelnė Kai latviai iš TVF skolinosi už 3,9 proc., S.Kropo nuomone, gal ir TVF reikalavimai būna finansinės drausmuolės var - mes – du su puse karto brangiau. Tačiau, gerai, kad ilgai nesiskoli- žiaurūs, bet teisingi dą, be to, galėtų siekti pasi- pasak Investuotojų forumo vykdomosios nome iš TVF, nes šalis naudoti ne standartine pas- direktorės Rūtos Skyrienės, jei neužtenka negali ilgą laiką skolintis iš fondo, tad kola, o prevencine kredito linija. Tačiau finan- TVF pagalbos, rinkos gali skolinti didesnė- dabar turime erdvę juo pasinaudoti, jei sų ministrė I.Šimonytė, nors sako nelaikanti mis palūkanomis, tačiau gali būti ir atvirkš- pasaulis įkris į naują krizės duobę, juolab, TVF „kaži kokiu velniu“, tikina, kad jokių čiai, nes TVF suteikia garantiją, kad šalis pri- kaip pripažino ir premjero patarėjas finan- sutarčių su TVF pasirašyta nėra ir, reikia žiūrima tarptautinės finansų institucijos. sų klausimais Mykolas Majauskas, skolintis suprasti, kol kas nesirengiama to padaryti. Be to, 2009–2010 m. TVF sukūrė du nau- kitur galimybės mąžta. Belieka pridurti, kad Estijos premjeras jus pagalbos instrumentus kovoti su nepasiti- Paskola paprastai suteikiama penkeriems išsiuntinėjo ES kolegoms laišką, įtikinėda- kėjimu rinkose ir spekuliacijomis – šalys, metams, tad latviams jau tuoj tai bus galvos mas, kad nuolat kovodama su skolų krize ES kuriose padėtis nėra labai kritiška, gali pasi- skausmas. Tačiau Lietuva turi savo labai rizikuoja įklimpti ir nukrypti nuo pagrindinio naudoti lanksčia arba prevencine kredito didelį galvos skausmą – palūkanas. Kredito tikslo – atkurti ekonomiką. Tačiau Lietuva linijomis. S.Kropas primena, kad Lenkija unijos Vilniaus taupomosios kasos analitikui dar daug metų milijardus skirs kitam tikslui – pasinaudojo 30 mlrd. dolerių lanksčia linija, Stasiui Jakeliūnui nerimą kelia labiausiai pustrečio karto didesnėms, nei galėjo būti, Makedonija šiais metais susitarė dėl preven- augęs 2012 m. biudžeto išlaidų straipsnis – palūkanoms mokėti. ■ cinės, dėl kurios pagal dabartinius para- palūkanos už valstybės skolą: 2008 m. jos Aušra Lėka

Skolinimosi poreikio prognozė (BVP proc.)

2011 m. 2012 m. Grąžintina skola Biudžeto deficitas Iš viso Grąžintina suma Biudžeto deficitas Iš viso Latvija 3,7 4,5 8,2 4,5 2,3 6,8 Lenkija 8,4 5,5 13.9 8,3 3,8 12 Lietuva 4,9 5,3 10,2 7,7 4,5 12,2 Šaltinis: TVF Valstybės skola (BVP proc.) Tiesioginių užsienio investicijų projektai

Lenkija 362 56,4 55 56 258 50,9 192 47,1 Lenkija 42,8 137 39,9 44,6 =949

32,8 38,7 39,6 40,5 42 LIETUVA 39 39 Latvija 29,6 Estija 17,1 33 27 25 Latvija LIETUVA 15,6 19 7,2 21 6,6 6 14 =127 4,6 5,6 19 14 =84 Estija 12 =93 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. prognozė 2012 m. prognozė 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. Šaltinis: TVF Šaltinis: „Financial Times“, „Investuok Lietuvoje“ 2011 / 10 / 31 veidas 19 LIETUVA PINIGAI Valstybės 2012 m. piniginė: ką rodo

darbo užmokestis šiemet didės 3,2 proc., o „Veidas“ pabandė susumuoti visas planuojamas kitų metų kitąmet – net 5,5 proc., tad mokos fondas valstybės pajamas bei išlaidas, suskaičiuoti apytikres jų pro- papilnės beveik 8 proc., ekspertai vadina uto- porcijas ir paanalizuoti, ar 2012 m. biudžetų prognozės realios. pija. LPK apklausoje 76 proc. įmonių keisti atlyginimų nežadėjo, 21 proc. ketino šiek tiek alstybės piniginė – su daug skyrelių: iki 11,9 proc. A.Izgorodinas pritaria: nors didinti, o 3 proc. – mažinti. „Taip, įmonių vienur jų turinys skaičiuojamas su ES šiuo metu Lietuvos ekonomikos augimas finansinė padėtis gerėja: antrąjį ketvirtį pel- Vlėšomis, kitur be, vienur tik valstybės lėtėja, bet jis vis dar pakankamai spartus, kad ningumas siekė 6,7 proc., o tuo pačiu metu biudžeto, kitur ir su savivaldybių bei nedarbas mažėtų ne tik dėl emigracijos, bet pernai – 3,5 proc., 2009 m. – 1,5 proc., tad „Sodros“. Tačiau visų išlaidų ir pajamų sumų, ir dėl laisvų darbo vietų. Tačiau naujausia algos galėtų šiek tiek kilti. Tačiau daugiau jų pasiskirstymo pagal sritis niekas neskai- LPK pramonės įmonių apklausa apie šių kaip pusė didžiųjų Lietuvos gamintojų skun- čiuoja. O juk iš esmės tai viena piniginė. metų ketvirtojo ketvirčio lūkesčius rodo neri- džiasi nerandantys aukštos kvalifikacijos spe- Pavyzdžiui, kitąmet valstybės biudžeto skylė, mą keliančias tendencijas: 75 proc. įmonių cialistų ir tik tokiems žada mokėti dideles prognozuojama, sieks apie 0,7 mlrd. Lt, neketina keisti darbuotojų skaičiaus, tačiau algas. Bet pelningumas, vis dar smarkiai atsi- tačiau „Sodra“ gali pritrūkti dar 2,5 mlrd. Lt, norinčių jį mažinti įmonių padaugėjo nuo 7 lieka nuo prieškrizinių 2007 m. pirmojo pus- tad skylutė valstybės piniginėje virs skyle. iki 10 proc., o planuojančių didinti sumažėjo mečio pasiektų 10,5 proc., tad kalbėti apie ypač smarkiai – nuo 26 iki 15 proc. drastišką algų didinimą per anksti. Prognozių viltis – kylančios kainos Vyriausybės prog- Užimtumo ir atlyginimų skai- nozes, kad čiai kyla, kai ekonominis Mūsų pačių, be ES pagalbos, uždirbtų Gyventojų pajamų augimas tęsiasi nacionalinio (valstybės ir savivaldybių) biu- mokestis 9,9 pakankamai džeto pajamos kitąmet planuojamos 9,6 Akcizai proc. didesnės nei šiemet ir turėtų siekti per 21,8 mlrd. Lt. Pagrindo valstybės finansų 8,4 strategų optimizmui suteikė tai, kad iki šių metų pirmojo pusmečio pajamų 22,8 plano pritrūko vos 1,2 proc., o labiau- mokestisPelno siai įkvėpė jų pačių prognozės, kad 3,2 BVP šiemet didės 5,8, o kitąmet – 4,7 proc. Pridėtinėsmokestis vertės įstaigų pajamų Biudžetinių Tačiau kiti finansų ekspertai, įmokos matydami besikaupiančius debesis pasaulio finansų rinko- Valstybės se, skuba mažinti BVP didėji- 2012 m.pajamų 4,6 mo prognozes. „Pasaulio eko- projektas nomikos augimas lėtėja, tad (Valstybės, savivaldybių, pajamos

„Sodros“ biudžetai, su ES Kitos naivu manyti, kad mums, 4,3 mažai ekonomikai, labai pri- parama, proc.) klausančiai nuo eksporto, tai 41 mlrd. Lt, 3 mlrd. Lt neturės įtakos“, – aiškina arba 7,4 proc.daugiau nei Pramonininkų konfederacijos planuojama (LPK) finansų analitikas Alek - 2011 m. sandras Izgorodinas. Kredito unijos Vilniaus taupomosios kasos analitiko Stasio Jakeliūno prognozės dėl BVP poky- čių dar kuklesnės – tesiekia 3–3,5 17,7 proc. Kita eksperto prielaida, kad biu- džeto pajamų didėjimas koreliuojamas Įmokos „Sodrai“ su nominaliu BVP – labiau susietu su ES parama kainų dinamika, paprasčiau tariant, Vyriausybė tikisi, kad kainos toliau smar- 29,1 kiai kils, todėl mokėsime didesnį PVM. S.Jakeliūno skaičiavimu, apie 30–40 proc. šių metų PVM prieaugio – būtent dėl Pagrindinių mokesčių rodikliai kainų didėjimo. Nominalus PVM šiemet turėtų augti 12 proc., o kitąmet – 9 proc. Mokestis 2011 m. planas 6 mėn. plano 2012 m. planas Pokytis palyginti (mlrd. Lt) vykdymas (proc.) (mlrd. Lt) su 2011 m. (proc.) Algos ėmė kilti, bet kažkodėl – PVM 8,3 102,7 9,3 +12,9 GPM 3,5 103,3 4,1 +10,6 viešajame sektoriuje Akcizai 3,5 93,3 3,4 –1,1 Vyriausybė prognozuoja, kad nedarbas Pelno 1,2 89,1 1,3 +12,7 šiemet sumenks iki 15,2 proc., kitąmet – Šaltinis: Finansų ministerija, „Sodra“, „Veidas“

20 veidas 2011 / 10 / 31 PINIGAI LIETUVA

valstybės biudžetą. Kitąmet tikimasi panau- doti rekordinius europinius 7,2 mlrd. Lt, bet visų biudžetų suma šiemet pirmąjį pusmetį panaudota tik 37,1 proc. šių metų porcijos.

ilgai ir pasiekia bent 4,5 proc., o kitąmet jis džiui, valdžia nori mokestį už durpes per Labiausiai didėja palūkanų už skolas turėtų siekti apie 4 proc. Be to, bedarbių penkerius metus padidinti daugiau nei tris- eilutė armija, nors ir mažėja, išlieka didelė, o atlygi- kart. Šie mokesčiai jau buvo padvigubinti nimo tendencijos tiesiogiai priklauso nuo 2010 m. Tuomet tikėtasi surinkti papildomus Kaip aiškina finansų ministrė Ingrida užimtumo“, – aiškina A.Izgorodinas. 20 mln. Lt, bet surinkta netgi 3,4 mln. Lt Šimonytė, skaičiuojant biudžetų išlaidas Finansų analitikas S.Jakeliūnas atkreipia mažiau nei 2009-aisiais. Bet štai ir vėl norima vadovautasi nuostata, kad išlaidos negali dėmesį į dar vieną aspektą: kadangi viešaja- daryti tą pačią klaidą, dėl kurios nukentėtų ir didėti, išskyrus neišvengiamus atvejus. me sektoriuje atlyginimų kelti nežadama, vartotojai, ir įmonės. Kada ateis supratimas, Pavyzdžiui, apie 0,5 mlrd. Lt papildomai rei- vadinasi, visas augimas numatytas privataus kad mokesčių didinimas gali sumažinti biu- kės pensijoms atkurti iki prieškrizinio lygio. sektoriaus sąskaita. Šis apima per 60 proc. džeto pajamas?“ – piktinasi K.Leontjeva. Tačiau labiausiai nerimą kelia tai, kad valsty- darbuotojų, tad čia algos turėtų didėti net Per pirmąjį šių metų pusmetį akcizo bės skolos aptarnavimo mokestis didėja 187 6,5–7 proc. Tačiau iš tikrųjų viskas vyksta mokesčių surinkta 6,7 proc. mažiau, nei pla- mln. Lt ir sieks jau 2,1 mlrd. Lt. atvirkščiai. A.Izgorodinas stebisi, kad vieša- nuota, nors tarifas dyzelinui didėjo. Kitąmet „Liūdna, bet Lietuvoje deficitas vėl maži- jame sektoriuje darbo užmokestis kyla trečią didinamas akcizas tabako gaminiams. Tai - namas ne mažinant biudžeto išlaidas, bet ketvirtį iš eilės, pradedant pernai metų įsipareigojimas ES, tačiau Vyriausybė Briu- tikintis surinkti daugiau mokestinių pajamų. pabaiga (1,9, 2 ir 3 proc.), kai privačiame selį turėtų įtikinėti, kad didesni akcizai Tai reiškia, kad kitąmet vėl didės sąskaita už pernai pabaigoje mažėjo –1 proc., šiemet Lietuvoje gali labiau padidinti kontrabandos viešojo sektoriaus paslaugas: į valstybės biu- kilo 2,3 ir 2,6 proc., o per krizę krito beveik 3 mastus, o ne biudžetą. džetą kiekvienas gyventojas mokesčiais įneš proc. daugiau nei viešajame sektoriuje. „Kai Vyriausybė užsimojusi toliau kovoti su apie 5390 Lt, t.y. 510 Lt daugiau, o į „Sodros“ didėja neramumai finansų rinkose ir darosi šešėline ekonomika: nuo kitų metų gegužės biudžetą – po 3580 Lt, t.y. per 300 Lt daugiau vis brangiau skolintis, o biudžeto deficitas ketinama įvesti kasos aparatus turgavietėse, nei šiemet. Tačiau vargu ar galima tikėtis viršija 7,6 proc. BVP, šiandien geresnės šių paslaugų kokybės. Iš vargu ar tinkamas laikas didinti tiesų nėra priežasčių to tikėtis, nes algas viešajame sektoriuje, juo- LLRI ekspertė K.Leontjeva: „Kitąmet esminių struktūrinių reformų neį- lab oficialiai tikinant, kad jos į valstybės biudžetą kiekvienas vykdyta“, – pabrėžia K.Leontjeva. nedidėja. Kai deramasi dėl mini- Pasak finansų analitiko S.Ja- malaus atlyginimo, Vyriausybė gyventojas mokesčiais įneš apie keliūno, dar viena gana grėsminga tikina, kad dėl įtampos finansų 510 Lt daugiau, o į „Sodros“ biudže- problema yra ta, kad mūsų valsty- rinkose jo negalima didinti, tą – per 300 Lt daugiau nei šiemet.“ bės biudžeto priklausomybė nuo tačiau tai kažkodėl negalioja ASMENINIO ARCHYVO NUOTR. ES lėšų vis labiau didėja: kitų metų patiems valdininkams, kas jau Lietuvos biudžete ES lėšos sudarys šiuo metu didina biudžeto deficitą“, – pikti- kuriose prekiaujam ne maisto prekėmis. 27,7 proc. ES apmoka didžiąją dalį Lietuvos nasi A.Izgorodinas. Tačiau skambios frazės, kad šiais metais iš išlaidų ekonomikai: iš ūkio ministro valdymo šešėlio bus perimta 1 mlrd. Lt, autorystės sričiai numatyto 1,1 mlrd. Lt – beveik 1 mlrd. Didesni mokesčiai – nebūtinai valstybės finansų architektai kratosi. Dar europinis, susisiekimo iš 2,4 mlrd. – 1,1 mlrd,, didesnės pajamos užsibrėžta 100 mln. Lt daugiau nei šiemet žemės ūkio iš 3 mlrd. – 2 mlrd., energetikos gauti valstybės įmonių pelno, ir ne tik dėl iš 420 mln. Lt – ES fondų 370 mln. Lt. Tiesa, Laisvosios rinkos instituto (LLRI) eks- geresnių jų darbo rezultatų: parengtas įstaty- Lietuvai narystė ES taip pat kainuoja: kitą- pertė Kaetana Leontjeva pabrėžia, kad mo projektas, nustatantis pareigą pusę gauto met įmoka į ES biudžetą atsieis 1,1 mlrd. Lt, Vyriausybė tikisi surinkti daugiau mokestinių paskirstytinojo pelno privalomai pervesti į tačiau juk gausime beveik septyniskart dau- „BFL“ IR „VEIDO“ ARCHYVO NUOTR. pajamų ne tik dėl progno- giau. O ką darysime, jei zuojamo 4,7 proc. BVP Valstybės 2012 m.išlaidų projektas ES naujuoju finansavi- augimo, bet ir didindama (Valstybės, savivaldybių, „Sodros“ biudžetai, su ES parama, proc.) mo laikotarpiu nuo 2014 mokesčius. „Nepaisant 43,7 mlrd. Lt, 0,8 mlrd. Lt arba 1,8 proc. daugiau nei planuojama 2011 m. m. lėšų gausime daug ankstesnių pažadų nekelti mažiau? Tai, pasak S.Ja- mokesčių, įmokas į Valstybės valdymas 3,5 Socialinė apsauga 34,1 keliūno, prilygtų dar vie- Garantinį fondą siūloma nai krizei. didinti nuo 0,1 iki 0,2 Poilsis, kultūra, Bet visi minėti skai- religija 2,2 Būstas ir proc., motyvuojant, kad jas komunalinis čiai – tik Vyriausybės reikia atkurti iki prieškrizi- Valstybės ūkis 0,4 pasiūlyti biudžetų pro- nio lygio. Tačiau tas pats skolos jektai. Jie gali kisti, ir dar argumentas negalioja 2009 valdymas 4,8 Švietimas ir niekad nebuvo, kad išlai- m. nuo 18 iki 21 proc. laiki- dų dalį Seimas siūlytų Įmokos į ES mokslas 13,3 nai padidintam PVM tari- mažinti. Atvirkščiai: kas- biudžetą 2,5 fui. Taip pat planuojama met parlamentarai pri- atverti kelią didinti žemės Viešoji tvarka ir siū lo dar kelis milijardus mokestį: dabar taikomas visuomenės Gynyba 2,4 naujų išlaidų, dažniau- 1,5 proc. tarifas, o siūloma apsauga 5,3 siai nukreiptų į tas teri- savivaldybėms leisti jį torijas, kuriose ketina nustatyti nuo 0,01 iki 4 Sveikatos apsauga 12,1 balotiruotis per artėjan- proc. Ydingas ir planas Aplinkos apsauga 2,7 Ekonomika 16,7 čius rinkimus. O Seimo didinti valstybinių gamtos rinkimai – kitąmet. ■ išteklių mokesčius, pavyz- Aušra Lėka Šaltinis: Finansų ministerija, „Sodra“, „Veidas“ 2011 / 10 / 31 veidas 21 VIRŠELIO TEMA B.Lubys dar nesitikėjo išeiti Bronislovą Lubį palaužė didžiausia jo yda – nemokėjimas sustoti. Vienas iškiliausių nepriklausomos Lietuvos verslininkų dar nesitikėjo išeiti, bet jau ne vienus metus tam rengėsi. raėjusį trečiadienį koncerno „Achemos visiškai toks pat kaip mokyklos suole. Ir iki pat sparčiai auganti gamykla Jonavoje garantuos grupė“ prezidentas, Nepriklausomybės gyvenimo pabaigos toks liko, keitėsi tik parei- jam sėkmę, ir neklydo. PAtkūrimo Akto signataras 73 metų gos. Mano dukra kartą pasakė B.Lubiui: „Jūs Bronislovas Lubys amžinojo poilsio atgulė visada man buvote dėdė Bronius, kaip aš Politika buvo didžiausia klaida ten, kur gimė ir praleido vaikystę, – Plungėje, dabar galiu vadinti jus prezidentu?“ O šeimos kape greta savo tėvų ir brolio, netoli B.Lubys atsakė: „Aš tau ir liksiu dėdė Trąšos visada buvo ir liko B.Lubio „arkliu- namų, kuriuose kadaise gyveno. Bronius.“ kas“, ta sritis, kurią jis išmanė geriausiai ir kuri B.Lubys niekad neužmiršo gimtosios Tai ir lėmė B.Lubio sėkmę, kad jis, jaunas padėjo pamatus jo verslo imperijai. Vis dėlto Plungės, o Plungė neužmiršo jo. Čia B.Lubį chemikas, po studijų atvykęs į savo pirmą dar- B.Lubys nuo pat pradžių buvo ir puikus stra- dar prisimena ne kaip milžinišką verslo impe- bovietę – dar tik pradedamą statyti Jonavos tegas, gebantis numatyti įvykius kone dešimt- riją sukūrusį turtuolį, o kaip kuklų, išsišokti azotinių trąšų gamyklą, iš karto ėmė kilti kar- metį į priekį, ir visada kupinas idėjų. Be to, nemėgstantį, santūriai besišypsantį berniūkštį, jeros laiptais: jis visada užburdavo aplinkinius jam stebėtinai sekėsi. Tai atsakymas į klausi- kuris vaikystėje nebuvo nei lyderis, nei uolus paprastumu (ir vėliau, tapęs turtingu bei žino- mą, kaip B.Lubiui, paprastam chemikui iš mokinys, tik svajonių turėjo daug. Ir kai jis, mu žmogumi, „Achemoje“ pirmas suskubda- neturtingos šeimos, pavyko sukurti šiandien tada dar paauglys, jau triūsdavo plytinėje – vo pasisveikinti su gamyklos valytoja, o pietau- apie penkiasdešimt skirtingų įmonių ir 5500 uždarbiavo vežiodamas plytas, nes tėvą davo ne restoranuose, bet vietos valgykloje), darbuotojų turintį koncerną, trečią pagal apy- Apolinarą Lubį, turėjusį mėsinę Plungėje, buvo kupinas idėjų, o dirbo neišpasakytai vartos dydį įmonę Lietuvoje. ištrėmė į Sibirą ir šeima liko be vienintelio daug. „Tai buvo pati Lietuvos chemijos pra- „Man didelį susižavėjimą kėlė jo toleranci- savo maitintojo, žmonės kalbėjo: „Koks monės kūrimosi pradžia, todėl B.Lubys susi- ja, kantrybė, darbštumas bei energija siekiant darbštus vaikis. Jis toli eis.“ dūrė su daug iššūkių. Jis buvo visas atsidavęs tikslų. Jis turėjo aurą šeimininko, kuriuo visi Būsimasis milijardierius Bronius (šitaip profesijai, gilinosi į menkiausias detales“, – tiki bei pasitiki ir kurio atsakomybės, pareigos paprastai, be jokių titulų, B.Lubį iki pat šiol kuo išsiskyrė B.Lubys, prisimena buvęs jo ir reiklumo laipsnis yra aukščiausios prabos, – ➔24 bendražygis prof. An- Koncerno „Achemos grupė“ akcininkai drejus Edvardas Ancu ta. Gamyba „Jam puikiai sekėsi – Akcininkas Akcijų vnt. Proc. visų akcijų kai atvykau dirbti į ● AB „Achema“, trąšų ir chemijos produktų gamyba Bronislovas LUBYS 1488 62 gamyklą, B.Lubys buvo ● UAB „Renerga“, ekologiškai švarios elektros gamyba Marija KAMINSKIEN 168 7 vyr. inžinierius, bet faktiš- iš atsinaujinančių energijos šaltinių Jonas SIRVYDIS 168 7 kai jau valdė visą gamyk- ● AB „Titnagas“, spaustuv *** lą, viskas buvo jo, o ne ● AB „Naujoji Rūta“, konditerijos gamyba ū ● š ų ų ų Ar nas LAURINAITIS 114 4,75 tuomečio direktoriaus UAB „Bio iluma“, durpi granuli ir briket gamyba Rimantas RKLAITIS 106 4,41 ● AB „Kachetijos energodistribucija“, elektros energijos Č rankose“, – prisimena bu- Faustas KRIAU IONIS 96 4 vęs ilgametis „Ache mos“ skirstymas ir tiekimas Gruzijoje, Kachetijos regione Eduardas PLAUŠKA 56 2,33 ● AB „Achempak“, polipropileninių didmaišių darbuotojas, o dabar Jo- Algirdas IVANAUSKAS 48 2 gamyba navos vicemeras Vytautas Juozas Virmantas JURGAITIS 48 2 Česlovas SKIEDRA 48 2 Venckūnas. Finansinis tarpininkavimas AB „Lifosa“ gen. Armantas GINTAUTAS 24 1 ● UADB „Industrijos garantas“, ne gyvybs draudimo direktorius Jonas Dasti - Tautvydas MISIŪNAS 24 1 paslaugos Ž kas priduria, kad būdavo Adomas ADEIKA 12 0,5 ● „Kapitalo srautai“, finansų maklerio paslaugos Pastaba: vienos akcijos nominali vert – 11 250 Lt Šaltinis: Vį Registrų centras, 2010 m. tokių laikotarpių, kai B.Lubys namo iš gamyk- Remonto įmonės vadino jį pažinoję plungiškiai ir artimiausi los negrįždavo net po keletą dienų iš eilės. ● UAB „Iremas“, pramoniniųįrenginių montavimas, bičiuliai) jautėsi atsakingas už motiną ir septy- Statant gamybinius cechus, paleidžiant naujus remontas, metalo gaminiai neriais metais jaunesnį brolį, tėvo tremtis pri- įrenginius jis dirbdavo dieną naktį. ● „Iremas GmbH“, kontaktų paieška ES ir kitųšalių rinkose vertė jį greičiau suaugti. „Buvo kietas inžinierius, mokėjo suformu- Kai plungiškė Nijolė Kirtiklytė-Len - luoti užduotį ir pareikalauti, kad ji būtų laiku Žiniasklaida, leidyba ir reklama ktaitienė, buvusi B.Lubio klasės draugė, po ir gerai įvykdyta, – antrina B.Lubį gerai paži- ● BTV, nacionalinis televizijos kanalas studijų su vyru atvyko dirbti į Jonavą, tuometę nojęs buvęs ilgametis „Achemos“ gamybos ● „Lietuvos žinios“, nacionalinis dienraštis azotinių trąšų gamyklą, iš pradžių sunkiai vadovas Algirdas Giedra. – Bet svarbiausia, ● „Tango reklama“, reklamos paslaugos galėjo patikėti, kad įmonėje skyriaus viršinin- kad tai buvo žodžio žmogus, kuriuo galėjai ● Komercins radijo stotys: „Radiocentras“, „Relax ku dirba tas pats Bronius – kuklusis mokyklos pasitikėti. Žinojome: kad ir kas nutiktų (juk FM“, „Zip FM“, „Rock Fm“, „Russkoje radio“ laikų draugas. „Sužinojau ne iš karto – prieš gamyboje pasitaikydavo ir įvairių incidentų, ● „Naujienos“, Jonavos rajono laikraštis tai pro mane praėjo keletas raštų, adresuotų kai pabirdavo langų stiklai ir panašiai) B.Lubiui, ir aš nustebusi paklausiau, ar čia ne Bronislovas „pridengs“ ir mūsų nepasodins.“ tas pats Lubys iš Plungės. Paaiškėjo, kad tas Taigi B.Lubys iš eilinio specialisto gana pats. Nuėjau pas jį, apsikabinome, ir nuo to greitai tapo svarbiausia figūra azotinių trąšų laiko vėl tęsėsi mūsų draugystė, – pasakoja gamykloje, o žinios apie jo gebėjimus pasklido N.Lenktaitienė, kurią kartu su jos vyru Povilu toli už Lietuvos ribų. B.Lubiui ne kartą siūlė Lenktaičiu B.Lubys laikė vienais artimiausių aukštus postus gamyklose Rusijoje ir kitur, bet savo draugų. – Negalėjau patikėti, kad jis liko jis tik numodavęs ranka. B.Lubys nujautė:

22 „BFL“, „VEIDO“ IR ASMENINIO ARCHYVO NUOTR. veidas 2011 / 10 / 31 VIRŠELIO TEMA

B.Lubys visada žinojo, kad širdis yra jo silpnoji vieta, bet nė nenujautė, kad mirtis jau kvėpuoja į nugarą

Prekyba Kitos bendrovės

● UAB „Agrochema“, trąšų gamyba ir prekyba, agroverslo paslaugųįmonių valdymas ● „Budrus sakalas“ – fizinė sauga, apsaugos sistemų įrengi- ● „Agrochema Latvija“, žems ūkio prekyba ir kompleksins agropaslaugos Latvijoje mas ir priežiūra ● „Agrochema Estija“, žems ūkio prekyba ir kompleksins agropaslaugos Estijoje ● „Projektų centras“, inžinerinės paslaugos ir konsultavimas ● „Liteximp“, žems ūkio prekyba ir kompleksins agropaslaugos Lenkijoje ● „Šilutės hidroprojektas”, projektavimas, susijęs su hidrolo- ● UAB „Žemaitijos grūdai“, grūdų supirkimas giniais įrenginiais ● UAB „Metoil“, prekyba metalo, naftos pramons, chemijos produktais ● „Achemos” mokymo centras, darbuotojų tobulinimas ir ● „Litfert“, trąšų prekyba Prancūzijos, Belgijos, Nyderlandų rinkose kvalifikacijos kėlimas ● UAB „Metoil Chemicals“, chemijos produktų prekyba ● UAB „Poraist“, durpių gamyba, perdirbimas, prekyba ● Agro Baltic GmbH“, trąšų prekyba (Vokietija) Viešbučiai, sveikatos ir pramogų centrai Koncernas „Achemos grupė“ ● „Grand SPA Lietuva“, apgyvendinimo, maitinimo, gydymo, vandens pramogų ir konferencijų paslaugos Praėjusią savaitę B.Lubio Pagrindiniai 2010 m. finansiniai rodikliai ● „Magnus hotel“, viešbučių paslaugos turto paveldėtojai su ki- Pajamos 2,751 mlrd. Lt ● „Palangos vtra“, viešbučių paslaugos tais koncerno akcininkais Ikimokestinis pelnas 88,7 mln. Lt ● „Old Mill Hotel“, viešbučių paslaugos sutarė, kad „Achemos Investicijos 80 mln. Lt ● „Austja“, viešbučių paslaugos Darbuotojų skaičius 5485 grupės“ vadovo pareigas Šaltinis: „Achemos grup“ eis Arūnas LAURINAITIS. e Krova ir logistika

● AB Klaipdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), krova, ro-ro terminalo paslaugos, krovinių sandliavimas, ekspedicins ir logistikos paslaugos ● UAB Krovinių terminalas, naftos ir jos produktų, chemijos produktų primimas, krova į tanklaivius ● UAB „Klaipdos laivų remontas“, laivų remontas; kruizinių laivų terminalo operatoriaus funkcijos ● UAB „Euroga“, transporto ekspedijavimas, laivų frachtavimas ir agentavimas

● ų ų

UAB „KLASCO ekspedicija“, krovos darb organizavimas, krovini ekspedijavimas ▼ ● UAB Klaipdos keleivių ir krovinių terminalas, vandens, užteršto naftos produktais, surinkimas Klaipdos uoste bei valymas ● UAB „Transachema“, krovinių vežimas geležinkeliu ● „Fertigent“, skystųjų trąšų terminalo paslaugos (Belgija) ● UAB Mockavos terminalas, stambaus intermodalinio geležinkelio mazgo ir pramoninio parko projektas ● UAB „Achemarida“, tarptautinis ir vietinis krovinių gabenimas autotransportu, sunkvežimių remontas

2011 / 10 / 31 veidas 23 VIRŠELIO TEMA

B.Lubio grįžimo į verslą iš didžio- sios politikos „Azoto“ akcijos jam buvo parduotos pernelyg pigiai, ko gero, dar ilgai bus prikišama. D.Lubio oponentai neužmiršo ir pramonininko draugystės su ilgamečiu premjeru bei Social de - mokratų partijos vadovu Algirdu Brazausku. Tuo metu buvo vieša paslaptis, kad A.Brazauskas su B.Lubiu visą Lietuvą laiko savo rankose. A.Brazauskas skrisdavo į Maskvą savo bičiulio reikalų tvarkyti, o šis ne veltui ilgą laiką buvo laikomas įtakingiausiu Lie - tuvos verslininku. Tokiu B.Lu bys liko iki pat savo gyvenimo pabaigos, ir šiandien sunku įsivaizduo- ti, kuris verslininkas galėtų bent kiek į jį lygiuotis. Pri siminkime nuolatinę B.Lubio kritiką energetikos strategams bei varžytuves, kas greičiau – stambiausias šalyje B.Lubys su jaunesniuoju broliuku Mokykloje B.Lubys (pirmas iš deši- pramonininkas ar Lietuva pasta- Andriumi nės, 1955 m.) šoko tautinius šokius tys suskystintų dujų terminalą. B.Lubys buvo nuolatinis poli- tikų provokatorius, ir tai, reikia pripažinti, veikė, nors ir ne tiek, kiek tikėjosi pats „Achemos gru- pės“ koncerno vadovas. Šiandien pats energetikos ministras Arvy - das Sekmokas, kurį B.Lubys bū - damas gyvas ne kartą sumalė į miltus, pripažįsta: jų nuomonės dažnokai išsiskirdavo, bet vis dėlto ši kritika stūmė Lietuvos energetikos projektus į priekį. Kas bus dabar, B.Lubio neli- kus? Išeidamas jis paliko tuštu- mą, kuri dar ilgai neužsipildys. Jei kalbėsime apie suskystintų dujų terminalą, B.Lubys tikrai būtų jį pastatęs, bet ar jis iškils ir po pramonininko mirties – labai abejoti-

Nuotraukos iš knygos „Klasės draugai – visam gyvenimui“ (sudarytojas A.Stanevičius) na, nors „Achemos grupės“ akci- Plungės vid. mokyklos rankinio komanda, 1956 m. B.Lubys – penktas iš dešinės ninkai ir deklaruoja, kad jų vedlio ➔23 B.Lubį prisimena koncerno „MG Baltic“ pre- bei energijos; per tiek metų susiformavęs darbai bus tęsiami. zidentas Darius Mockus. – Platus situacijos gyvenimo ritmas, kurio, manau, „ultra racio- Beje, apie B.Lubio žingsnius į didžiąją poli- matymas ir vertinimas, gebėjimas bendrauti nali“ jaunesnių verslininkų karta jau ir negali tiką: kaip pastebėjo buvęs Aukščiausiosios su verslo ir politikos žmonėmis aukščiausiu turėti“, – pasakoja D.Mockus. O „Vilniaus Tarybos (Atkuriamojo Seimo) pirmininko lygiu – savybės, kurias turi vienetai. B.Lubys prekybos“ akcininkas, „NDX energijos“ val- patarėjas Ramūnas Bogdanas, ėjimą į politiką įrodė, kad jam Lietuvoje prilygti negalėjo nie- dybos pirmininkas Ignas Staškevičius sako verslininkas jam ne kartą įvardijęs kaip savo kas.“ B.Lubį prisiminsiantis kaip solidžiausią verslo didžiausią gyvenimo klaidą. „Tačiau tą klaidą D.Mockus prisiminė vieną įsimintiną figūrą per pastarąjį Lietu vos nepriklausomy- jis sumaniai išnaudojo tuoj po atsistatydinimo situaciją, kai B.Lubys jį dar kartą nustebino. bės dvidešimtmetį. „Savo veik la jis sujungė dvi privatizuodamas „Azotą“. Manyčiau, būtent „Kartą skrendant su delegacija iš Biškeko jis epochas. Nors „Achemos grupės“ šaknys dėl privatizacijos aplinkybių jis žegnojosi nuo pasisodino mane lėktuve šalia savęs ir užside- glūdi sovietmetyje, ji sveikai peraugo į moder- savo premjerystės“, – teigia R.Bogdanas. gęs pradėjo pasakoti apie Kirgizijos energeti- nią rinką ir tapo net keleto sričių lydere. Tai Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signa- kos problemas, būdą joms spręsti ir kliūtis, puikiausias pavyzdys, kad talentingas versli- taras Aleksandras Abišala, 1992 m. pusmetį kodėl jų išspręsti nepavyksta. Buvau šokiruo- ninkas sugeba atsiskleisti bet kokiomis aplin- dirbęs komandoje su B.Lubiu (A.Abišala tuo tas, nes Kirgizija yra už 6 tūkst. kilometrų, o kybėmis“, – neabejoja I.Staške vičius. metu buvo premjeras, o B.Lubys – jo pava- sritis, kurios analizei jis skyrė laiko ir energijos, B.Lubiui nestigo ir verslininkui būtino duotojas), tvirtina, kad priežastys buvo kitos: mano požiūriu, visiškai neperspektyvi, uždavi- apsukrumo, gebėjimo tarp juodžiausių pelenų tiesiog jis norėjęs grįžti prie to, ką geriausiai nys – beveik neišsprendžiamas; geriausiu atve- įžvelgti aukso grūdą. Jis puikiai tai įrodė 1994- išmanė. ju neaiškios baigties projektas truktų penke- aisiais, kartu su keletu bendražygių stebėtinai Buvęs artimas „Achemos grupės“ koncer- rius–septynerius metus. Tada ir pagalvojau, pigiai privatizuodamas Jonavos „Azotą“, o no prezidento bičiulis P.Lenktaitis prisimena, kad tai yra tiesiog gyvenimo būdas ir aistra: vėliau – Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją kaip kartą nuvykęs į B.Lubio, tuomečio prem- gilintis, analizuoti, spręsti, negailėti tam laiko „Klasco“ bei kitas dideles įmones. Kad tuoj po jero, rezidenciją rado jį besiruošiantį kelionėn.

24 „BFL“, „VEIDO“ IR ASMENINIO ARCHYVO NUOTR. veidas 2011 / 10 / 31 VIRŠELIO TEMA

„Jis man pasakė: „Povilai, kraunuosi „čemo- teisės reikalų direktorius danus“, grįžtu į Jonavą.“ Kai paklausiau ko - Romualdas Žadeika. B.Lubys: svarbiausi biografijos faktai dėl, jis tepasakė, kad tie, kurie manė, jog galės Ar to būtų norėjęs ● 1938 m. spalio 8 d. gim Plungje, Stefanijos ir Apolinaro Lubiųšei- jį stumdyti kaip pėstininką šachmatų lentoje, B.Lubys? Kalbėdamas moje. č pasirinko ne tą kandidatūrą. „Politikoje man apie savo įpėdinį drau- ● 1956 m. tapo Lietuvos rankinio jaunimo empionu. ● 1957 m. baig Plungs vidurinę mokyklą. nėra ko veikti, grįžtu į gamyklą“, – pasakė gams ir artimiausiems ko - į į ą į Bronius, nors A.Brazauskas norėjo, kad jis legoms jis visada minėda- ● 1958 m. stojo Kauno politechnikos institut , 1963 m. gijo neorga- ninių medžiagų inžinieriaus technologo diplomą. liktų premjeru“, – prisimena P.Lenktaitis. vo tik vieną asmenį – anū - ● 1961 m. susilauk dukters Jūrats. Vliau santuoka su jos motina Į didžiąją politiką B.Lubys taip ir negrįžo, ką, dukters Jūratės sūnų iširo, dukra liko gyventi su tvu. nors visiškai nutolęs nuo jos niekada ir nebu- Adomą Žadeiką, šiuo ● 1963 m. pradjo dirbti statomoje Jonavos azotinių trąšų gamykloje vo. metu dirbantį „Klasco“. (dabar – AB „Achema“) skyriaus viršininku, 1971 m. tapo vyr. inži- B.Lubys vaikaitį tam nieriumi, 1985 m. – įmons vadovu. „Viską paliksiu anūkui“ kryptingai rengė: A.Ža - ● 1990 m. Aukščiausiosios deika studijavo Anglijoje, Tarybos deputatas, Lietuvos Iš tiesų tik versle B.Lubys jautėsi tikruoju grįžęs įsidarbino koncer- Nepriklausomybs Akto sig- šeimininku – laivo kapitonu, kaip sako ne, vienintelis iš šeimos nataras. R.Bogdanas. „Achemos grupės“ koncernas narių tapo jo akcininku. ● 1991 m. LR ministro pirmi- toliau augo, apyvartos didėjo, o B.Lubys tapo Vos prieš keletą mėnesių ninko pavaduotojas. turtingiausiu Lietuvos žmogumi. A.Žadeika su žmona ● 1992–1993 m. penktosios LR Vis dėlto ne visi verslai B.Lubiui sekėsi vie- B.Lu biui padovanojo pir- Vyriausyb s ministras pirmi- A.M.Brazauskas ir B.Lubys nodai gerai. Jis viską žinojo apie trąšas, bet toli mąjį provaikaitį Motiejų. ninkas. gražu nebuvo toks stiprus žiniasklaidos ar „Jis visą laiką savo įpė- ● 1993 m. valstybins įmons „Azotas“ generalinis direktorius. Įkūr viešbučių verslo srityse. B.Lubys stipriai nude- diniu matė tik anūką. Lietuvos pramonininkų konfederaciją, buvo išrinktas jos prezidentu. gė prieš pat krizę daug investavęs Drus - Pamenu, kartą išsikvietė ● 1994 m. kartu su Jonu Sirvydžiu (dabartiniu „Achemos“ gen. direk- ų Į kininkuose, o laikraščio „Lietuvos žinios“, mane darbe, pristatė savo toriumi) ir dar keletu koleg laim jo V „Azotas“ privatizavimo kon- ą ž į ū ą Baltijos TV ir kelių radijo stočių gyvybė metų anūką ir paprašė, kad kurs . Akcijas nusipirko u beveik 31 mln. Lt, k r „Achem “, metais buvo palaikoma tik todėl, kad B.Lubys aprodyčiau jam įmonę. B.Lubys tapo jos vadovu. asmeniškai pasirūpindavo, jog kitos koncerno Kai vaikščiojome po ce - 1994 m. B.Lubys su bendražygiais privatizavo „Azotą“ valdomos įmonės pasidalytų savo pelnais su chus, jaunuolio akyse ma - (dabar – „Achema“) nuostolingomis žiniasklaidos bendrovėmis. čiau susižavėjimą. Supra - B.Lubiui tiesiog buvo svarbu turėti savo laik- tau, kad tai ir yra B.Lubio raštį, radiją ir televiziją. įpė dinis“, – prisimena bu - Kas nuostolingų koncerno verslų laukia vęs „Achemos“ darbuoto- dabar? Regis, ne patys geriausi laikai. Tiesa, jas, Jonavos vicemeras tiek šiuo metu koncernui vadovaujantis vice- V.Venckūnas. prezidentas Arūnas Laurinaitis, tiek „Bronius su anūku „Achemos“ gen. direktorius Jonas Sirvydis siejo labai dideles viltis, – (abu yra koncerno akcininkai) sako, kad nors papildo beveik penkias- B.Lubys ir buvo pagrindinė viso koncerno dešimt metų B.Lubį paži- ašis, jis pasirūpino, jog verslo organizmas nojusi chemijos mokslų sklandžiai funkcionuotų ir jo nesant. Visai daktarė Domicelė Kit- neseniai koncernas parengė plėtros planus iki rienė. – Jis tam buvo spe- ● 1998 m. privatizavo Klaipdos jūrų krovinių kompaniją „Klasco“, 2020 metų, kuriais ir ketinama vadovautis. cialiai rengiamas, moko- svarbią „Achemos“ gaminamų trąšų eksportavimui jūra, vliau tapo „Būdamas plataus mąstymo ir skvarbaus mas. B.Lubys nebuvo nei jos prezidentu. Buvo apdovanotas proto, B.Lubys kūrė sistemą, kuri nebūtų pri- caras, nei karalius ir apie Gedimino II laipsnio ordinu. Tęs pltrą į į ą klausoma nuo vieno konkretaus žmogaus. Jis savo įpėdinius daug ne - sigydamas kitas mones. Su antr ja ž puikiai suprato, kad tokio asmens netekus kal bėjo, bet jis niekada mona susilauk dukters Viktorijos. ● 2001 m. išrinktas koncerno kiltų klausimas, o kas toliau. Taigi B.Lubys ėjo negyveno tik šia diena, kitu keliu ir todėl šiandien koncerne turime bu vo pragmatiškas žmo- „Achemos grup “ prezidentu. ● 2006 m. apdovanotas Belgijos gana efektyvią sistemą, kurią, kaip ir muzikos gus, tad nujaučiu, kad sa- Karūnos didžiuoju karininko ordinu. instrumentą, netekus prezidento reikės per- vo pamaina prieš mirtį ● 2008 m., „Achemos grups“ meti- styguoti. Tačiau gitara turi šešias stygas, todėl tik rai pasirūpino. Tik pa - niam pelnui priartjus prie 500 mln. Lt, ir mūsų versle visi žino, kokią stygą kada laukime, ir patys pamaty- pirmą kartą savaitraščio „Veidas“ išrink- paliesti, kad būtų darni muzika“, – teigia sime.“ „Jis sakydavo: tas turtingiausiu Lietuvos žmogumi. A.Laurinaitis. viską paliksiu anūkui, bet Kad ir kaip būtų, viso „Achemos grupės“ kas žino, gal tik juokavo, – koncerno laukia milžiniški pokyčiai, o kokie svarsto B.Lubio klasės draugė N.Lenk tai - taip greitai. Verslininkas pastaruoju metu jie bus, labai priklausys nuo B.Lubio turto tienė. – Manau, Bronius viską sutvarkė, vis- uoliai rūpinosi sveikata ir planavo sėkmingai paveldėtojų. Praėjusią savaitę Lietuvai atsi- kuo pasirūpino.“ dirbti dar kokį dešimtmetį. Ilgainiui ketino sveikinant su B.Lubiu dar nebuvo aišku, kam Buvęs vieno turtingiausių lietuvių bendra- pasitraukti į nuošalę, pagrindinius koncerno pramonininkas paliko savo akcijas ir ar jis žygis A.Giedra dar pridūrė, kad B.Lubys iš svertus pasilikdamas savo rankose, bet vis apskritai buvo parašęs testamentą. pradžių labai išgyveno taip ir nesusilaukęs labiau įtraukdamas į verslą vaikaitį. Tačiau tai Tačiau beveik nekyla abejonių, kad sūnaus, o nurimo tik supratęs, kad ateityje jį turėjo įvykti gerokai vėliau – tik ne dabar, ne B.Lubio valdytas koncerno 62 proc. akcijų galėtų pakeisti jaunasis anūkas. „Jis labai bijo- šį spalį, kai B.Lubys, regis, dar buvo kupinas paketas turėtų likti velionio šeimos narių ran- jo, kad koncernas nebūtų išdraskytas, todėl ir jėgų, o jo įpėdiniu ruoštam A.Žadeikai – vos kose. Jau pasigirdo versijų, kad vadovavimą siekė sutelkti kontrolinį akcijų paketą savo 24-eri. O tai reiškia, kad šis dar tiesiog per jau- koncernui gali perimti B.Lubio vyresnės duk- rankose“, – teigia A.Giedra. nas tokiai verslo imperijai valdyti. ➔26 ters Jūratės sutuoktinis, „Achemos grupės“ Viena aišku, kad B.Lubys nesitikėjo išeiti

2011 / 10 / 31 veidas 25 VIRŠELIO TEMA

➔25 Sustoti nepajėgė kos. Vairuotojas kaip visad lūkuria- Apie B.Lubį – buvę kolegos, vo vadovo pasirašytų dokumentų. B.Lubys nebuvo iš tų, kurie konkurentai ir oponentai Tad pramonininko bičiulį po kurio mėgsta skųstis sveikata. Ir atrodė jis laiko pasiekusi žinia, kad B.Lubiui gerai: sulaukęs 73-ejų buvo energin- Darius MOCKUS, važiuojant dviračiu sustojo širdis gas, linksmai nusiteikęs, o dirbo ne koncerno „MG Baltic“ prezidentas (vėliau ekspertai patvirtino, kad ką mažiau nei jaunystėje. Šiandien Pokalbio metu B.Lubys visada užimdavo verslininkas mirė nuo išeminės šir- bet kas patvirtintų, kad B.Lubys bu - 80–90 proc. eterio, ir man, augusiam dzūkų dies ligos), buvo lyg perkūnas iš vo darboholikas, negalėdavęs visiš- šnekorių kultūroje, tikrai nelengva būdavo giedro dangaus. kai atsitraukti nuo koncerno reikalų tiek laiko tylėti ir įdėmiai klausytis, ypač jei po- Vis dėlto B.Lubys visada žinojo, nei savaitgaliais, nei per atostogas. kalbis trukdavo keturias valandas. Bet svar- kad širdis yra jo silpnoji vieta. Jo Edvardas Mikalkinas, „Ache- biausia, kad jis tikrai turėjo ką pasakyti, o kaip tėvas A.Lubys kadaise mirė taip mos“ poliklinikos vyr. gydytojas ir verslo žmogus – ir nuveikti per savo gyveni- pat sustojus širdžiai, namie ramiai mą tiek, kiek kiti net svajoti nepajėgia. artimas B.Lubio bičiulis, sako kaip žiūrėdamas televizorių. Panaši lem- medikas draugo ne kartą prašęs Ignas STAŠKEVIČIUS, tis prieš daug metų ištiko ir jaunes- dirbti mažiau. Net ir kartu atosto- „NDX energijos“ valdybos pirmininkas nįjį brolį Andrių, kuris žuvo, kai šir- gaujant Druskininkuose (ten drauge Man susidarė įspūdis, kad B.Lubys žaibiškai dis staiga liovėsi plakti jam vairuo- vykdavo porąkart per metus) perkąsdavo žmones, atskirdamas, kas kalba jant automobilį. E.Mikalkinui tekdavo nuolat raginti atsakingai, o kas – tuščiai. Charizma jam pel- Nedaug kas žino, kad prieš kele- B.Lubį pailsėti. Vykdamas atosto- nė autoritetą, kurį B.Lubys išnaudodavo rei- rius metus B.Lubiui buvo atlikta gauti B.Lubys visada veždavosi šūsnį kiamiems sprendimams pasiekti. Be to, jis koronarografija – širdies kraujagys- dokumentų, kurių, prezidentui pasi- mokėjo pasakyti kandžiai ir lakoniškai. Pame- lių zondavimas, arba tyrimas, pade- rašius, pasiimti būdavo atsiunčiamas nu, vienam energetikos korifėjui rėžė: „Gali – dantis nustatyti pakitimus vainiki- vairuotojas. tai daryk, negali – išsirašyk viagros!“ nėse širdies arterijose. B.Lubys tuo- „Pamenu, kai pernai buvome Arvydas SEKMOKAS, met išgirdo, kad turi labiau rūpintis Druskininkuose, aš buvau linkęs pa- energetikos ministras savo širdimi. Pra mo nininkas visuo- tingėti, o jis nurimti negalėjo: saky- Tai buvo labai stiprus žmogus, ryški asmeny- met turėdavo su savimi nitrogliceri- davo, važiuojam, daktare (taip mane bė, daug prisidėjusi prie Lietuvos, kaip nepri- no – pirmosios pagalbos vaisto šir- vadino), ir aš neturėdavau kur dingti klausomos valstybės, ekonominio ir energeti- džiai sustreikavus. Tačiau visa tai – sėsdavau ant dviračio ir mindavau nio vystymosi. Galiu drąsiai sakyti, kad pa- žinojo tik patys artimiausi žmonės. kartu. Važinėdavome dviračiais žanga, pasiekta suskystintų dujų terminalo Kitų akyse jis ir toliau liko toks pat kiekvieną dieną ir aš ilgainiui supra- projekto srityje, yra didelis B.Lubio indėlis. energingas, sveikata ir idėjomis tau, kad jo būdo nepakeisiu“, – pasa- Taip, mūsų nuomonės neretai išsiskirdavo, trykštantis žmogus, kuriantis planus koja verslininko bičiulis. bet jo kritika vis dėlto mus vedė į priekį. mažiausiai dešimtmečiui į priekį. Šį spalį atostogų į Druskininkus Jonas DASTIKAS, B.Lubys neapsimetinėjo – jis E.Mikalkinas su B.Lubiu taip pat AB „Lifosa“ generalinis direktorius nuoširdžiai tikėjo, kad toks ir yra. vyko kartu. „Achemos grupės“ pre- Lietuvoje buvo tik du žmonės, kurie, galima Ėmė labiau rūpintis savimi, sveikai zidento po jų laukė itin įtempta dar- sakyti, pažinojo visą Lietuvą, – tai ilgametis maitinosi, bet nė nenujautė, kad botvarkė, tad jis nusprendė šiek tiek premjeras bei Socialdemokratų partijos lyde- mirtis jau kvėpuoja į nugarą. Mirtis atsipūsti. Tačiau likus keletui dienų ris Algirdas Brazauskas ir B.Lubys, su kuriuo užklupo B.Lubį tada, kai jis to iki B.Lubio mirties E.Mikalkinui jis artimai draugavo. Tai buvo šių laikų chemi- mažiausiai tikėjosi: verslininkas atostogas teko skubiai nutraukti – jos patriarchas, į kurį tiek dabar, tiek prieš ke- išėjo neužbaigęs begalės grandiozi- atsirado neatidėliotinų asmeninių turiasdešimt metų, kai B.Lubys buvo dar jau- nių darbų, bet palikęs ryškų pėdsa- reikalų. Bičiuliams atsisveikinant nas specialistas, visi žiūrėjo kaip į autoritetą. ką istorijoje. ■ B.Lubys buvo itin pakilios nuotai- Giedrė Bolzanė Didžiausi B.Lubio socialiniai ventojams. šiomis dienomis, – sakė Klaipėdos universiteto projektai Tad visa Jonava šiandien ne tik gedi didžiausio profesorius, buvęs ilgametis rektorius Stasys Mirus B.Lubiui Lietuva neteko ne tik vieno iški- savo rėmėjo bei maitintojo, bet ir su nerimu Vaitekūnas. – Tikiu, kad B.Lubio įpėdiniai liausių verslininkų, bet ir vieno didžiausių me- laukia žinių, ar bus tęsiami B.Lubio pradėti dar- stengsis tęsti jo darbus, bet viso to pakartoti cenatų. „Achemos grupė“ ir B.Lubys asmeniš- bai. jau neįmanoma. Tokie žmonės gimsta tik kartą kai paramai kasmet skirdavo milijonus litų. Didžiausio savo mecenato neteko ir Klaipėdos per šimtą ir daugiau metų.“ Visai prieš pat mirtį B.Lubys dar spėjo pasirū- miestas, į kurį „Achemos grupė“ pradėjo akty- B.Lubys mėgdavo sakyti, kad tiek, kiek reikia pinti, kad būtų skirta 100 tūkst. Lt naujosios Jo- viai investuoti įsigijusi jūrų krovinių kompaniją sau, vaikams ir anūkams, jis jau seniai uždirbo. navos bažnyčios projektavimo darbams. Tai „Klasco“ bei keletą kitų uosto įmo- Jis buvo įpratęs duoti, ir darė tai su buvo paskutinis mecenato dosnumo gestas. nių. Koncerno lėšomis uostamies- malonumu, nors dėl savo dosnumo Iš viso vien per pastaruosius penkerius metus čio Švyturio gatvėje pastatyta uosto kartais sulaukdavo kitų akcininkų „Achemos grupė“ Jonavai skyrė paramos ir in- triukšmą sulaikanti garso izoliacinė priekaištų. Ypač savo pagrindinio vesticijų, kurių vertė siekia maždaug 20 mln. Lt. siena, rekonstruotos dvi miesto šeimininko globą jautė esami ir buvę Vaikų globos namai, senelių pensionas, neįga- sankryžos, skirta lėšų keletui pa- trąšų gamyklos darbuotojai – savo liųjų veiklos centras, mokyklos, darželiai ir įvai- minklų statyti, o Klaipėdos universi- pirmajam kūdikiui „Achemai“ rios visuomeninės organizacijos buvo nuolat teto, kurio tarybos pirmininku B.Lubys buvo iki B.Lubys puoselėjo ypač šiltus jausmus. Pavyz- remiamos B.Lubio. Be to, „Achemos“ koncer- paskutinių savo gyvenimo dienų, studentams ir džiui, B.Lubio iniciatyva buvo įkurtas „Ache- no lėšomis mieste įrengti dviračių takai, Lietu- mokslininkams kasmet buvo skiriamos stipen- mos“ veteranų, į pensiją išėjusių ilgamečių dar- vos vardo paminėjimo tūkstantmečiui pastaty- dijos bei premijos, parama tyrimams, leidybai, buotojų, klubas, jo nariai nemokamai lanko tas Abraomo Kulviečio paminklas, planuota kompiuterinei įrangai įsigyti. kultūrinius renginius. statyti pramogų ir laisvalaikio centrą bei kartu „Mažai kas žino, kad B.Lubys savo lėšomis fi- Prie vienos didžiausių šalyje verslo imperijų kū- su ES parama įgyvendinti energetikos projek- nansavo ir keturių tomų Lietuvos enciklopedinį rėjo visada driekėsi minios prašytojų, nes jie ži- tą, turėjusį dešimtadaliu atpiginti šildymą gy- leidinį. Du tomai spėjo išeiti, trečias pasirodys nojo: B.Lubys labai retai atsisako padėti.

26 „BFL“, „VEIDO“ IR ASMENINIO ARCHYVO NUOTR. veidas 2011 / 10 / 31 KOMENTARAS LIETUVA Verslininkas par excellence tauraciją. B.Lubys galėjo turėti ne vieną Bronislovo Lubio pavardė Lie - sraigtasparnį ar lėktuvą, bet jų neturėjo. tuvos istorijoje gali būti rašo- Jam to tiesiog nereikėjo. Turėjo „Smart“ ma šalia Petro Vileišio. Ne tik automobilį, dviratį ir didelę širdį. Nedaug valstybės kūrimo ir atkūrimo prašiusiųjų jo pagalbos išeidavo tuščio- mis rankomis. signatarai ar prezidentai, bet ir Nebus per daug pasakyti, kad daugu- verslininkai par excellence ma Lietuvos verslo žmonių tokios dvasios sujungė I bei II Lietuvos Res- stokoja ar apskritai neišsivaduoja iš publikas ir ateityje leidžia tikė- infantiliškos priklausomybės nuo pinigų ir jų teikiamų malonumų. Ką jau kalbėti tis, kad talentingų ir racionalių apie jų kalbos, bendrojo išsilavinimo ar žmonių, galinčių užtikrinti Lie - kultūros išmanymo lygį. Dėka tokių vers- tuvos valstybės tęstinumą, lininkų par excellence, kaip P.Vileišis ar B.Lubys, galime suvokti, į ką Lietuvos mums nepristigs. verslui vertėtų lygiuotis. Jie padeda ūti verslininku valstybei pereinant suvokti, kas yra tik momentinis malonu- iš socializmo į kapitalizmą yra ypa- mas, o kas turi šimtametę vertę.

Btingas išbandymas. Viena vertus, „VEIDO“ ARCHYVO NUOTR. Tapatinant oligarchus su blogiu, tai beribės galimybės laisvoje nuo konku- Lietuvos politikams reikėtų melstis, kad rencijos rinkoje pradėti privatų verslą, Daugelis paskendo greito turto, neribo- tokių oligarchų kaip B.Lubys Lietuvoje kita vertus, tai kartu ir naujo, nepatirto, tos asmeninės galios, unikalių politinių būtų daugiau. Tokio lietuviško kapitalo, savarankiško gyvenimo, kuriame tenka galimybių, susikurtų pasitelkus pinigus, kurį sukūrė ir kuriam atstovavo B.Lubys, pačiam prisiimti atsakomybę už savo liki- verpetuose. Kitiems pavyko išplaukti. kartelė pakelta aukštai. Kitiems panašaus mą, pradžia. Toks žmogus, be jokios abejonės, buvo dydžio kapitalą valdantiems Lietuvos Perėjimas iš socializmo į kapitalizmą B.Lubys. Iš socializmo pasiėmęs tik tiek, verslininkams reikės gerokai pasistiebti ypatingas dar ir tuo, kad neefektyviame kiek galėjo panešti, kai kiti ėmė tiek, kiek norit už jos užsikabinti bent smakru. socialistiniame ūkyje buvo įmonių, kurios galėjo apglėbti, ir nuo naštos parpuolė Arba dirbti ir galvoti ne tik apie pelnus, sugebėjo išlaikyti savo reikšmę bei vertę bei pražuvo. Garbingas šio sudėtingo bet ir apie jų prasmę savo tėvynei. ir kapitalizmo sąlygomis. Sovietinių įmo- Lietuvos dvidešimtmečio gyvenimas vers- Ganėtinai ciniško Vakarų kapitalo aki- nių išliko vienetai. Daugelis dėl objekty- le yra retas bruožas. vaizdoje lietuviško kapitalo egzistavimo vių ar subjektyvių priežasčių anksčiau ar Ar galima B.Lubį lyginti su pirmosios būtinybė yra daugiau nei akivaizdi. vėliau bankrutavo. Gaminusios masinio Lietuvos Respublikos kūrėju, pramoni- Lietuvoje pradėjus vyrauti ciniškam vartojimo produktus sovietinei vidaus ninku, pirmojo Vilniaus dienraščio leidė- skan dinavų kapitalui, per sunkmetį turė- rinkai buvo beviltiškai technologiš- jome puikią galimybę įsitikinti, koks kai atsilikusios ir nesugebėjo konku- Tapatinant oligarchus su blogiu, yra šio kapitalo tikslas ir veikimo ruoti su Vakarų gamintojais, kitos, metodai. Nekilnojamojo turto bur- pakliuvusios į neatsakingų ir verslo Lietuvos politikams reikėtų melstis, bulas, privertęs sumokėti dvigubą talento neturinčių asmenų, sugebė- kad tokių oligarchų kaip B.Lubys kainą už būstus, pavirto akmeniu ant jusių jas nebrangiai privatizuoti, ran- Lietuvoje būtų daugiau. daugelio lietuvių kaklo, o išpūsto kas, taip pat netrukus bankrutavo. nekilnojamojo turto kainos ir toliau Viena išlikusių ir daug metų klestėju- ju Petru Vileišiu? Kaip verslininkui, pučia bankų balansus. Akivaizdu, kad sių įmonių yra „Achema“. Įmonės pro- B.Lubiui sekėsi geriau nei P.Vileišiui. tam tikrais etapais šio kapitalo tikslas dukcija buvo paklausi tiek Rytuose, tiek B.Lubio kapitalas sukūrė daugiau nei 30 apsiriboja pareiga uždirbti pelno savo ak - Vakaruose. Įmonės vadovas Bronislovas įmonių ir yra daug didesnis, nei spėjo cininkams, gyvenantiems Skan di na vi jo je Lubys sugebėjo pasinaudoti šiomis perei- sukaupti Rusijoje inžinieriumi ir geležin- ar kitur. Ar rūpi Vakarų kapitalui mūsų namojo laikotarpio galimybėmis. Yra kelio tiltų statybos rangovu dirbęs valstybė, jos kultūra, ar tai tik rinka, kuri daug manančiųjų, kad tai viso labo tik P.Vileišis. Abu buvo pirmiausia inžinie- moki arba nemoki, perspektyvi arba apsukrus pasinaudojimas nepriklausomy- riai, o tik po to verslininkai. Vienas che- neperspektyvi? Apie jokią Lietuvos vals- bės suteikta galimybe bei gerais politi- mikas, kitas kelių, geležinkelių ir tiltų tybės raidą užsienio kapitalas nesiruošia niais ryšiais, leidusiais sukaupti milijardi- tiesimo inžinierius. Šiuos du verslininkus net diskutuoti. Nes užsienio kapitalas nį turtą. Dėl bendro menko lietuvių vers- skiria šimtas metų, bet sieja ta pati dva- rūpinasi gerove savo valstybėje. lumo ir asmeninio verslo prestižo bei dėl sia. Tiek vienas, tiek kitas stipriai mylėjo Būtų klaida tapatinti B.Lubį su šven- nuolatinių politikų bandymų ieškoti vals- Lietuvą, joje kurdami savo verslą suge- taisiais ar mesijais. Ar laikyti jį moraliniu tybės nesėkmių priežasčių versle tik bėjo neperžengti valstybės interesų ir tautos autoritetu. Jis buvo verslininkas, nedaugelis pripažins, kad tai ne tik gali- taip veikti politiką, kad joje būtų nors lietuviško kapitalo atstovas. Verslas iš mybių, bet ir žmogaus proto bei didelio kiek racionalaus mąstymo, sugebėjimo kiekvieno jame dirbančio reikalauja darbštumo sukurtas turtas, kuris tūkstan- susigaudyti ekonomikoje bei rasti teisin- racionalumo. Jo nesiekiantys versle neiš- čiams lietuvių sukūrė darbo vietas ir leido gus Lietuvos piliečių gerovės kūrimo lieka. Todėl kartais tenka priimti sprendi- kurti savo bei savo šeimų gerovę. kelius. mus, kurie nebus sutinkami masių ploji- Nedaugeliui sugebėjusiųjų pasinaudo- B.Lubys buvo Lietuvos kultūros mece- mais ar susižavėjimo šūksniais. Bet vers- ti pereinamojo etapo unikaliomis galimy- natas, rėmęs Plungės M.Oginskio muzi- las gali išlikti padorus ir orus. Toks, koks bėmis pasisekė šį unikalų verslui ir visai kos festivalį, daugelio vertingų knygų lei- buvo B.Lubio verslas. ■ valstybei etapą nugyventi garbingai. dybą, viešuosius renginius, bažnyčių res- Algimantas Šindeikis

2011 / 10 / 31 veidas 27 PASAULIS KAIMYNAI

V.Dombrovskis (kairėje) galę iškovojusi prorusiška partija nustumia- ir V.Zatleras tapo ma į pašonę, o valdžią pasidalijo senieji poli- koalicijos partneriais tikos vilkai. Tačiau net jei Vakaruose tyliai džiaugia- masi, kad Latvijai vadovaus ne prorusiška ir dažnai populizmu kaltinama jėga, o patyrę politikai (išskyrus radikaliuosius nacionalis- tus), Rusijos problemos nenurašo niekas. JAV analitinio centro “Stratfor” ekspertai pabrėžia, kad Rusijos reakciją sukelia bet koks į provokaciją panašus veiksmas – pavyzdžui, bronzinio kario paminklo iškeldinimas Estijo- je 2007-aisiais. Tad jų nuomone, Maskva beveik neabejotinai gerokai sugriežtins pozici- ją Latvijos atžvilgiu. Dar labiau tai tikėtina, jei Rusija, kaip žada Vladimiras Putinas, taps prezidentine valstybe, tad Latvijos vyriausybės laukia nelengva užduotis – išlaviruoti taip, kad dėl neva nuskriaustų rusakalbių nenukentėtų ekonominiai Latvijos interesai. Latvijos vyriausybė – Peštynės dėl finansų

Kita problema, su kuria susidurs naujoji pasmerkta? Latvijos vyriausybė – tai fiskalinė politika. „SCANPIX“ NUOTR. Mat sudėtingą laikotarpį vis dar išgyvenanti Daugumos koaliciją sudariusios Latvijos partijos išmetė rinki- šalis priversta toliau mažinti valstybės išlaidas. O bet kokį sprendimą bus labai mus laimėjusią konkurentę, tačiau naujoji vyriausybė per silp- sudėtinga priimti turint vos 56 narių dau- na, kad atsilaikytų prieš opozicijos kirčius ir prieš gyventojų gumą 100 vietų parlamente. Tad kaip aiškina nepasitenkinimą. Latvijos politologas Andris Straumanis, šalis Europos mastu gali tapti antrąja Slovakija – augiausiai latvių balsų pirmalaikiuo- valdančiųjų dauguma yra itin trapi, o štai šalimi, kur iš vietos nejuda jokie su pinigais se parlamento rinkimuose gavusi opozicija – nepaprastai galinga. Ir svarbiausia susiję klausimai. Priminsime, kad ne taip Dprorusiška partija “Santarvės cen- šioje stovykloje – 31 “Santarvės centro”, vado- seniai Slovakija pagarsėjo tuo, jog silpna val- tras” ir ją rinkusių Latvijos gyventojų intere- vaujamo Rygos mero Nilo Ušakovo, atstovas. dančioji dauguma tik po kelių mėnesių su sai liko už borto: vyrausybę suformavo buvu- Šie politikai jau derasi su kitais opozicijoje li- opozicija pagaliau susitarė dėl to, ar šalis pri- sio prezidento Valdžio Zatlero “Reformų kusiais išrinktaisiais kaip kuo labiau sutrukdyti tars didesnei silpnųjų euro zonos šalių partija”, premjero Valdžio Dombrovskio valdančiajai koalicijai diktuoti taisykles. finansinei paramai. “Vienybė” ir radikali dešinioji naciona- Kad valdantiesiems nebus lengva, listinė partija “Nacionalinis aljansas”. rodo jau pirmoji jų darbo savaitė. Tokia didelį tarptautinį atgarsį Nors V.Zatleras iš anksto buvo sulaukusių rinkimų baigtis pirmiausia užsitikrinęs pakankamai balsų, sukėlė audringą rusakalbių reakciją: dau- kad taptų Saeimos pirmininku, giau nei savaitę minia protestuotojų tačiau net dviejuose balsavimuose Rygoje supo parlamento pastatą ir taip ir nebuvo išrinktas, o šį postą reikalavo gerbti piliečių valią. laimėjo politikė iš “Vienybės” partijos Šis rusakalbių nepasitenkinimas, Solvita Aboltina. matyt, bus vienas svarbiausių iššūkių nau- Dar sudėtingiau turėtų būti finansų jajai vyriausybei. Turint omenyje, kad ministrui Andriui Vilksui, tą patį postą

Latvijoje jų gyvena apie 30 proc. ir papras- „SCANPIX“ NUOTR. užėmusiam ir ankstesnėje vyriausybėje. tai jie yra aktyviausi protestuotojai šalyje, Minios rusakalbių Rygoje protestavo prieš naujai Žinanant, kokia sudėtinga ekonominė vyriausybės vadovui ir nariams teks labai suformuotą vyriausybę, į kurią nepateko jų situacija Latvijoje, kokia trapi yra val- pagalvoti prieš tariant kiekvieną žodį, kad išrinktas „Santarvės centras“ dančioji dauguma ir suprantant, kad tai nesukeltų Latvijoje daug labiau nei radikalioji koalicijos partnerė yra neprog- Lietuvoje įprastų protestų. nozuojama, bet kokių finansinių sprendimų Jau dabar vyriausybei jie pateikė pirmą Rusija ims kelti problemų? priėmimas gali būti ypač sunkus. Dabar netikėtumą: įpykę dėl savo neva pažei- Taigi nors prorusiška partija ir liko užriby- kiekvienas balsas bus praktiškai lemiamas, o džiamų teisių, rusakalbių aktyvistai Latvijos je, tačiau Rusijos klausimas ateinančius Parlamento nariams gali užeiti noras diktuoti vyriausioje rinkimų komisijoje įregistravo ketverius metus dėl to Latvijai gali tapti tik savo valią ar pateikti savo reikalavimų už parašų rinkimo dėl rusų kalbos nacionalinio dar reikšmingesnis. Juk iš esmės Latvijos savo balsą. statuso įteisinimo akciją. Tad lapkričio 1–30 santykiai su Rusija, palyginti su kitomis Čia kyla nemažai klausimų, kaip nauja- dienomis šalyje kaimynėje bus renkami dviem Baltijos šalimis, yra patys dalykiš- jam, ar tiksliau, senajam finansų ministrui parašai už tai, kad Seime būtų svarstoma ga- kiausi. artimiausiais mėnesiais seksis įgyvendinti limybė rusų kalbą paversti antrąja valstybine Tačiau dabar prabilta apie neišvengiamą planus dar labiau apkarpyti šalies išlaidas, kalba Latvijoje. Latvijos ir Rusijos santykių pablogėjimą, mat biudžeto deficitą sumažinti iki 2,5 proc. BVP Dar sudėtingesnis iššūkis naujajai Latvijos Maskva tikrai neliko sužavėta tuo, kad pirmą ir siekti euro įvedimo 2014-aisiais. ■ vyriausybei glūdi pačiame parlamente. Juk kartą nepriklausomos Latvijos istorijoje per- Rima Janužytė

28 veidas 2011 / 10 / 31 KATASTROFOS PASAULIS

Stichijos atskleidė “SCANPIX” NUOTR. valstybių silpnybes

Praėjusią savaitę Turkiją ir Japoniją sukrėtę žemės drebėjimai, Tailande potvyniai nuniokojo milžiniškus plotus ryžių o Airiją, Italiją, Tailandą siaubę potvyniai pareikalavo ne tik pasėlių, todėl jie turėtų žmonių gyvybių, bet netgi pakeitė geopolitinę situaciją. brangti visame pasaulyje

iek daug gamtos išdaigų per vieną lyderių pačią pirmą nelaimės dieną tele- tropinės liūtys ne tik pridarė beveik 5 savaitę pasaulyje nebuvo jau seniai. fonu pareiškė užuojautą Turkijos vadovui mlrd. JAV dol. nuostolių, bet ir užliejo 62 TPati skaudžiausia praėjusį sekma- Abdullah Gului ir pasiūlė pagalbą. Tiesa, iš 77 Tailando provincijų, padarydamos dienį sukrėtė Turkiją: šalies pietrytinėje Turkija iš pradžių jos išdidžiai atsisakė, žalos 1,4 mln. hektarų žemės plotui ir dalyje esanti Vano provincija nukentėjo tačiau praėjusios savaitės viduryje vis sunaikindamos apie 7 mln. tonų pasėlių. nuo 7,2 balo žemės drebėjimo, sugriovu- dėlto apsigalvojo – Turkijos vadovai patys Pasak didžiausios Tailande pakuotų sio kelis tūkstančius pastatų ir nusinešu- kreipėsi į Izraelį prašydami paramos. ryžių eksporto bendrovės „C.P. Inter- sio (bent jau oficialiais duomenimis) dau- „Beveik neabejotina, kad Izraelis trade“ prezidento Sumetho Laoma- giau nei 500 gyvybių, nors žuvusiųjų Turkijai savo pagalbą pasiūlė ne vien iš rophorno, dėl to tailandietiškų ryžių skaičius gali pasiekti ir tūkstantį. geraširdiškumo, bet eksporto kaina jau Turkijai tai didžiulis smūgis, užklupęs ir siekdamas page- gruodį gali pakilti 21 šalį visiškai tam nepasirengusią. Apie tai rinti dvišalius santy- proc., iki 750 JAV dol. galima spręsti vien iš to, kaip vangiai kius, mat Turkija – už toną. Tai reiškia, kad gyventojams teikiama humanitarinė pa- Izraeliui labai paran- kils ir kitų maisto pro- galba, kaip stinga gelbėtojų ir medikų, ki sąjungininkė, ku- duktų kainos, vadinasi, kaip keli tūkstančiai žmonių jau daugiau rią šalis buvo bepra- didės skurdas, o Jung- nei savaitę gyvena po atviru dangumi, nes randanti“, – teigia tinių Tautų prognozės, negauna ne tik laikinos pašiūrės, bet ir „The Guardian“ ana- kad kasmet augančios paprasčiausių palapinių. litikai. O Turkijos ir Žemės drebėjimas sutaikė Turkijos maisto kainos bent šie- Tačiau ši nelaimė turi ir nemenką Izraelio susitaikymas premjerą R.T.Erdoganą (nuotr. kairė- met sumažės, greičiau- geopolitinę reikšmę, mat jos dėka, kad ir gerokai keistų jėgų je) ir Izraelio prezidentą Sh.Peresą siai netaps realybe. kaip paradoksalu, gali pagerėti Turkijos pusiausvyrą Artimuo- Be to, tikriausiai di- santykiai su Izraeliu. Priminsime, kad šias siuose Rytuose, ypač dės ir automobilių, kom- dvi valstybes, anksčiau palaikiusias paly- dabar, Palestinai sie- piuterių ir kitų prekių ginti draugiškus santykius, supriešino kiant valstybės pri- kainos, mat Tailande būtent humanitarinė pagalba, dėl kurios pažinimo, o arabų užlietos „Honda“, „To- dabar jos gali vėl suartėti. šalims vis priešiškiau yota“ gamyklos, kai ku- Mat pernai Turkijos ir Izraelio konflik- grūmojant Izraeliui. rių pasaulinių IT kom- tas įsiliepsnojo tuomet, kai Izraelis už- panijų padaliniai, o jų puolė Turkijai priklausančius laivus, Potvyniai augins “VEIDO” ARCHYVO NUOTR. pagrindinės bendrovės gabenančius humanitarinę pagalbą į kainas jau spėjo paskelbti didinsiančios produkci- Izraelio blokuojamą Gazos ruožą. Nuo to jos kainas visame pasaulyje. laiko Turkijos tonas tik agresyvėjo, o Kitos praėjusią savaitę šėlusios ne- Savas pataisas šalių ekonomikai pa- Izraelis aikštingai laikėsi pozicijos neat- laimės irgi turės įtakos tarptautinei darė ir praėjusią savaitę Europą siaubę siprašyti už laivų atakas. situacijai, visų pirma – ekonominei. Mat potvyniai. Štai skolose skendinti Italija Tačiau Turkiją ištikusi bėda atskleidė pragaištingi potvyniai, siaubiantys Tai- turės sukrapštyti keliasdešimt milijonų Izraelio silpnumą – paaiškėjo, kad ši landą, pasaulio rinkoms žada maisto pro- eurų nuo potvynių ir nuošliaužų nuken- šalis, pasijutusi vieniša vis priešiškiau duktų, ypač ryžių, brangimą. Juk didžiau- tėjusiems Spezijos, Toskanos ir Ligūrijos nusiteikusiame arabiškame regione, labai sias per daugiau nei pusę amžiaus potvy- regionams, o ne ką tvirčiau besilaikanti norėtų su Turkija iš naujo rasti bendrą nis nušlavė jau per dešimtadalį ryžių Airija bus priversta rasti pinigų potvynių kalbą. pasėlių, ir dar kaip tik šalyje, kuri ryžių padarytiems nuostoliams Dubline kom- Tad Izraelio prezidentas Shimonas eksportuoja daugiausiai pasaulyje. pensuoti. ■ Peresas vienas pirmųjų iš visų pasaulio Tailando vyriausybė jau paskelbė, kad Rima Janužytė

2011 / 10 / 31 veidas 29 PASAULIS JAV Treji nusivylimo Baracku Obama meta Po trejų metų amerikiečiai pagaliau suprato, kad dar neseniai svajonių prezidentu vadintas B.Obama nesugebėjo išpildyti jų lūkesčių gyventi geriau, o kariauti mažiau.

ygiai prieš trejus metus amerikie- linimosi lubas, tad šiuo metu JAV skola čiai džiūgavo: prezidento postą siekia jau beveik 17 trln. dolerių. Llaimėjo tamsiaodis demokratas Ne itin džiugina ir BVP augimas. Štai Barackas Obama, pažadėjęs Amerikai per pirmąjį šių metų pusmetį JAV drastiškų pokyčių. Viskas, pradedant jo ekonomika augo 0,9 proc., o tai tikrai rinkimų šūkiais „Taip, mes galime“, nieko gero. „Mums reikia permainų“ ir baigiant Galiausiai per tuos keletą metų, kol JAV įkvepiančiomis kalbomis, kuriose jis teigė vadovauja B.Obama, gerokai padidėjo in- apsuksiąs JAV ekonomiką aplink ašį ar fliacija (šiemet ji siekia 3,8 proc.). suteiksiąs Amerikai „antrąjį kvėpavimą“ Žinoma, galima sakyti, kad jokie skai- bei į naujas aukštumas pakelsiąs jos čiai negali būti interpretuojami vie- autoritetą, užliūliavo milijonus rinkėjų. nareikšmiškai. Juk ne vien B.Obamos Tačiau praėjus trejiems metams eufori- kaltė, kad JAV skola didėja, o dolerio vertė jos – nė kvapo, B.Obamos aureolė šokinėja. Prie to nemažai prisidėjo ir išblukusi, o amerikiečiai nusiminę dėl to, pasaulinės ekonomikos tendencijos, ir kad į naująjį prezidentą dėjo per daug cunamio nusiaubtos Japonijos susilpnėji- vilčių. mas, ir neramumai Europos padangėje. Robertas D.Hodge’as naujoje savo kny- Pagaliau JAV prezidentas ėmėsi smarkiai goje „Vilties melas“ (The Mendacity of veržti diržus, karpyti valstybės išlaidas ir kt. Hope) pabrėžia, kad B.Obama buvo verti- Tačiau jo pažadai į nagą suimti tur- namas net ne kaip žmogus, o kaip legenda. tuolius iš esmės nebuvo įgyvendinti, ir už Kaip pasaka apie moralinį prisikėlimą, tai B.Obama pelnytai kritikuojamas. kuris „išpirks gėdingos Amerikos praeities Pavyzdžiui, vos prisiekęs, naujasis JAV nuodėmes“. Daugeliui amerikiečių jis vadovas susikomplektavo tokią ekono- buvo tiesiog antrasis Martinas Lutheris mikos patarėjų komandą, kad blaiviau Kingas, ir šis idealizavimas ilgai neleido jo mąstantys amerikiečiai aiktelėjo. Juk šiai įvertinti už realius darbus, kurie, kaip komandai ėmėsi vadovauti krizę sukėlę dabar aiškėja, ne visuomet buvo išmintingi, žmonės. Kaip juos vadina „The Indepen- kilnūs ir drąsūs. dent“ analitikai, tai Billo Clintono laikais Žinoma, galima rasti pateisinimų. Juk reguliavimo varžtus atlaisvinusieji ir buvę B.Obama prezidentu buvo išrinktas itin „Goldman Sachs“ vadovai. „Jie pasis- nedėkingu laikotarpiu – kai siautė tengė, kad bet kokios pastangos sustiprinti pasaulinė krizė, vienas po kito griuvo reguliavimą, apsaugant nuo naujos krizės, bankai, o šimtai tūkstančių vaiduoklius būtų bergždžios, o premijos bankininkams primenančių namų visoje Amerikoje toliau plaukte plauktų“, – teigia JAV pasidabino lentelėmis „parduodama“. ekspertai. Tačiau B.Obama net ir tokiomis aplinky- Beje, šiemet JAV iždo departamento bėmis galėjo nuveikti daugiau. generalinis inspektorius Neilas Barofsky “VEIDO” ARCHYVO NUOTR. pripažino, kad fundamentalios problemos Ekonomika šlubuoja dar labiau Jungtinėse Valstijose vis dar nėra spren- protestai ne tik Niujorke prie Volstri- džiamos: du trečdaliai korporacijų už savo to, bet ir daugumoje kitų JAV miestų. Pirmiausia panagrinėkime skaičius. pajamas nemoka jokio federalinio mo- Žmonės skanduoja nusivylimo šūkius ir B.Obamai tapus prezidentu, nedarbas kesčio. Jų įtaka tokia didelė, kad B.Obama skelbia, kad B.Obama be reikalo giriasi JAV siekė 7,6 proc. Tada atrodė labai bejėgis tesėti ir pažadus neiškeldinti iš smulkiais laimėjimais, nutylėdamas di- didelis, nes amerikiečiai buvo įpratę prie namų amerikiečių, kol nebus atsakyta į džiuosius savo pralaimėjimus. 5 proc. neviršijančio nedarbo lygio. Bet klausimą, ar nekilnojamojo turto burbulas Beje, prie netesėtų tenka priskirti ir dabar jis jau siekia 9,2 proc., o mažesnis nebuvo pučiamas dirbtinai, o paskolos dar vieną B.Obamos pažadą – išsikeltą nei 9 proc. buvo tik du mėnesius iš pas- išduodamos nepagrįstai. tikslą ryžtingai kovoti su klimato kaita: tarųjų 26-ių. Svarbus dar vienas aspektas: neseniai naftos ir anglies gavybos bei perdirbimo Svarbu ir tai, kad B.Obamos kadenci- kompanijos CNN atlikta apklausa paro- korporacijos privertė B.Obamą persi- jos laikotarpiu buvo kilusi visai reali grės- dė, kad net 60 proc. amerikiečių mano, galvoti dėl taršos normų. Taigi JAV ir to- mė JAV doleriui, kurio vertė rugpjūtį jog B.Obama turėtų skirti daugiau dėme- liau išlieka vienos didžiausių teršėjų smuko iki istorinių žemumų. Be to, dar sio problemoms, su kuriomis susiduria pasaulyje. prieš keletą mėnesių pasaulis sulaikęs bankai ir kitos finansų institucijos. Ki- kvapą stebėjo, kuo baigsis JAV skolos taip tariant, labiausiai amerikiečiai iš Sveikatos reforma – per brangi ir krizė, kuri grėsė nemokumu. Tik B.Obamos tikėjosi turtingųjų, bankininkų neteisinga? paskutinę minutę JAV laikinai išplaukė, ir spekuliantų pažabojimo. dirbtinai padidinusios vadinamąsias sko- Juk tą patį byloja ir masiniais virstantys Vienas laimėjimų, kuriais linkęs didžiuo-

30 veidas 2011 / 10 / 31 JAV PASAULIS ai Karinės nesėkmės

Už ekonominių pažadų netesėjimą ar sveikatos reformos trūkumus B.Obamai iš dalies gal ir galima atleisti, tačiau už ketinimų mažinti karinį JAV biudžetą nevykdymą jokio atlaidumo B.Obama tikėtis negali. Priminsime, kad jis žadėjo mažinti karines išlaidas, kurios jo kadencijos pradžioje siekė 44 proc. visų pasaulio valstybių karinėms reikmėms išleidžiamų pinigų. Tačiau šios išlaidos ne tik nesumažintos, bet netgi padidintos ir dabar sudaro kone pusę visų pasaulio valstybių karinėms reikmėms išleidžiamų pinigų. Tai yra 671 mlrd. dolerių.

"SCANPIX" NUOTR. Beje, JAV karinėms išlaidoms lėšų Vis daugiau amerikiečių šiandien jaučiasi apkvailinti rinkiminių dabar atseikėjama daugiau, nei skiriama B.Obamos pažadų sveikatos apsaugai ir švietimui kartu sudėjus. Niekas nesirengia užmiršti ir to, kad B.Obama prieš trejus metus žadėjo Afganistane išrišti Gordijaus mazgą ir pasiekti lūžio tašką, bet šių ketinimų irgi neįvykdė. Tad ką jau kalbėti apie B.Obamos svaičiojimus siekti, kad pasaulyje neliktų branduolinių ginklų ar kad atsirastų didesnis sutarimas tarp tautų. Nei taikos, nei sutarimo tarp tautų šiandien tikrai ne daugiau nei prieš trejus metus. Gal net mažiau, nes palestiniečių

“VEIDO” ARCHYVO NUOTR. ir Izraelio derybos pateko į aklavietę, Iranas toliau išsidir- binėja, o Artimuosiuo- se Rytuose apskritai vyrauja karo nuotaikos. Nenuostabu, kad vi- B.Obamos populiarumas JAV sa ši žlugusių lūkesčių (proc.) puokštė gerokai aptirp- B.Obamos sumanymai nuolat sukelia aršias 2009 m. 51 dė amerikiečių pasiti- kėjimą savo „svajonių“ diskusijas kaip niekada susipriešinusiame 2010 m. 36 JAV Kongrese prezidentu, kuris besie- 2011 m. 26 kia juokingus 26 proc., Šaltinis: CNN nors prieš trejus metus tis pats B.Obama, – tai jo inicijuota JAV jų paslaugos sub- JAV ekonomikos rodikliai buvo 51 proc. sveikatos apsaugos sistemos reforma. sidijuojamos iš 2009 m. 2011 m. Daugeliui nė motais, Tačiau iš tiesų didžiuotis nėra kuo. Visų valstybės biudže- Nedarbas 7,6 proc. 9,2 proc. kad B.Obamos kaden- pirma ši kairuoliška reforma yra itin bran- to. cijos laikotarpiu baigėsi Valstybės skola 12 trln. dol. 17 trln. dol. gus malonumas, per 10 metų JAV biudže- Tačiau pamirš- Osamos bin Ladeno Karinis 494 mlrd. 671 mlrd. tui atsieisiantis 940 mlrd. dolerių. Na, o tama pridurti, kad biudžetas dol. dol. medžioklė, kad šiek tai, kas brangu, reiškia naujus mokesčius. tiems, kurie ne- tiek pagerėjo santykiai Šaltinis: JAV statistikos biuras, „Bloomberg“ Tad jau pirmosiomis savaitėmis po šių priskiriami prie su Europa, gal netgi naujovių įsigaliojimo 2010 m. kovą nepasiturinčių, draudimo paslaugos ne pagerėjo JAV įvaizdis pasaulyje, pradėtas ekonomika slystelėjo žemyn. tik neatpigo, bet ir gerokai pabrango bei ir žodinis santykių „perkrovimas“ su Rusi- Vis dėlto pokyčiai sveikatos apsau- tapo privalomos. Naująja tvarka mė- ja. „Visa tai nublanksta, palyginti su gos sistemoje – nemenki. Juk 32 mln. gaujasi gal tik didžiosios draudimo administracijos patirtomis nesėkmė- iki tol neapdraustų amerikiečių tapo kompanijos, mat ji draudikams garantuo- mis“, – pripažįsta net ir pats JAV prezi- naujosios sveikatos apsaugos sistemos ja dar daugiau klientų ir netgi valstybės dentas, nesitikintis būti perrinktas antrai dalimi. Be to, nepasiturintiems ame- paramą. kadencijai ir netgi neatmetantis galimy- rikiečiams nuo šiol kompensuojami visi Ne veltui respublikonai iki pat šiol bės, kad kitais metais rinkimus laimės ne receptiniai vaistai, nemokamas gy- negali susitaikyti su šia sveikatos reforma Demokratų, o Respublikonų partijos dymas, galiausiai – griežtai kontroliuo- ir ketina teismuose įrodinėti, kad ji buvo atstovas. ■ jamos sveikatos draudimo įstaigos, o neteisėta ir neteisinga. Rima Janužytė

2011 / 10 / 31 veidas 31 VISUOMENĖ ISTORIJA Interpolas svastikos voratinklyje

1936–1946 m. naciai ilgam suniokojo Interpolo reputaciją. terpolo prezidentu, jau paskutiniuoju Istoriniai dokumentai liudija, kad buvęs Interpolo prezi- Trečiojo Reicho atstovu šiame poste. dentas organizavo didžiausią praėjusio amžiaus svetimos Čia kyla klausimas: kodėl Trečiojo Rei- cho vadovai taip atkakliai siekė Interpolo šalies pinigų padirbinėjimo operaciją. vairo? Pasirodo, pagrindinis jų tikslas žengusi į pirmąjį XX a. dešimtmetį funkcijas. Aplinkraštis priminė ultima- buvo pasinaudoti Interpolo sukauptomis Europa pastebėjo, kad visame žemyne tumą: valstybėms buvo siūloma per tris dosjė. Vokiečių policijai atiteko tarptau- Įplinta naujos nusikaltimų formos. savaites atsakyti raštu, o laiku negavus tinių nusikaltėlių kartoteka, kurioje buvo Kaip priešnuodį šiam reiškiniui siūlyta atsakymo bus laikoma, kad valstybė įregistruota apie 3500 vagių profesionalų, įsteigti tarptautinę policiją, tačiau pasiūlymui pritaria. Šis aplinkraštis buvo sukčių, plėšikų, žudikų, daugiau kaip 2000 įgyvendinti šią svajonę sutrukdė Pirmasis pasaulinis karas. Tik jam pasibaigus, 1923 m. rugsėjį policininkai iš 20-ies šalių Vienoje 2-ojo kriminalinės policijos kon- greso metu įsteigė tarptautinę policiją – Tarptautinę kriminalinės policijos ko- misiją. Svarbu tai, kad Lietuva tapo trečiąja pasaulio valstybe (po Vokietijos ir Dani- jos), pripažinusia Interpolą. 1934–1940 m. kriminalinės policijos viršininkas Petras Pamataitis buvo Lietuvos atstovas šioje komisijoje, o nuo 1935 m. – jos viceprezi- dentas. Per daugelį gyvavimo metų Interpolas nemažai prisidėjo prie kovos su nusikals- Įėjimas į Interpolo būstinę Vanzė viloje tumu visame pasaulyje. Bet jo istorijoje būta ir juodų laikotarpių, kai jo veikla ir Interpolo principai buvo tarsi apversti žemyn galva: ženklas informacija, patirtis bei archyvai buvo naudojami visiškai priešingiems tikslams. Priminsime, jog 1934 m. Tarptautinės kriminalinės policijos komisijos nariai nusprendė, kad ateityje jos prezidento postą galės užimti tik Austrijos atstovas. O tai nulėmė Interpolo priklausomybę Ypač slaptoje požemi- nuo politinės padėties Austrijoje. Be to, nėje Zachsenhauzeno kai rinkimus Vokietijoje laimėjo Vokiečių spaustuvėje buvo nacionalinė socialistų darbininkų partija pagaminta 8,9 mln. (NSDAP), vokiečių kriminalinės policijos kupiūrų – 134,6 mln. delegatus Interpole pakeitė Vokietijos svarų sterlingų suma slaptosios valstybės policijos (gestapo) Nuotr. iš asmeninio autoriaus archyvo Nuotr. atstovai. Tuo buvo šiurkščiai pažeisti komisijos įstatai, kuriuose pabrėžta, kad išsiuntinėtas beveik 30-iai pasaulio šalių, pinigų padirbinėtojų bei 5500 narkotikų tai – kriminalinės policijos organizacija. tuo metu priklausiusių Interpolui. pardavėjų. 1938 m. Vokietija ir Austrija susivieni- Teigiamai atsakė 15 valstybių iš 46-ių, jo į vieną valstybę. Netrukus Austrijos tuo metu priklausiusių Interpolui. Taigi Amžiaus pinigų padirbinėjimo policijos prezidentas buvo nušalintas nuo būtinų dviejų trečdalių Interpolo narių operacija pareigų ir į jo vietą paskirtas SS ober- balsų nesurinkta. Negauta atsakymo ir iš fiureris Otto Steinhauslis.: Taip Interpolas Lietuvos, kuri tuo metu jau buvo okupuo- Šiandien tai atrodo kaip nonsensas, gavo naują prezidentą, o gestapas – ga- ta rusų bolševikų. Nekreipdama dėmesio į bet per Antrąjį pasaulinį karą vokiečiai limybę vykdyti savo politiką šioje organi- šiuos „nesklandumus“, 1940 m. rugpjūtį tarptautiniams nusikaltėliams, pinigų pa- zacijoje. Netrukus gestapui atsivėrė visi vokiečių spauda paskelbė, kad Interpolo dirbinėjimo meistrams, netgi parūpino Interpolo archyvai. prezidentu „išrinktas“ Vyriausiosios darbo. Tai yra minėta RSHA įsteigė Reicho saugumo valdybos (RSHA) vir- pinigų padirbinėtojų centrą, vadinamąją Galimybė naudotis Interpolo šininkas Reinhardas Heydrichas. Tiesa, „grupę F-4“. Ši grupė turėjo parengti archyvais šiame poste jis išbuvo neilgai, nes 1942 m. matricas netikriems Anglijos svarams anglai surengė pasikėsinimą, per kurį spausdinti. Su šia užduotimi pinigų 1940 m. birželį Interpolo nariams buvo R.Heydrichas žuvo. padirbinėtojų centras susitvarkė per sep- išsiuntinėtas aplinkraštis, kuriame skel- Naujuoju RSHA šefu buvo paskirtas tynis mėnesius. biama, kad vokiečių saugumo policijos SS obergrupenfiureris Ernstas Kal- Pasirodo, sunkiausia buvo pagaminti vadovas turi perimti Interpolo prezidento tenbruneris, kuris automatiškai tapo In- popierių, kuris būtų visiškai panašus į tą,

32 veidas 2011 / 10 / 31 ISTORIJA VISUOMENĖ

kurį anglai naudojo banknotams spaus- kurie ten esantys darbuotojai ant vadinimu ir palaimintos Adolfo Hitle- dinti. Dėl to netgi buvo pastatyta spe- rankovių mūvėjo raištį su užrašu „Vyriau- rio, iniciatorius bei vadovas buvo In- cialaus popieriaus gamykla. Po kruopščių siosios Reicho saugumo valdybos speciali terpolo prezidentas R.Heydrichas. Tad tyrimų prieita išvada, kad pagrindinė komanda“. Šioje Zachsenhauzeno spaus- jau maža bepasakyti, kad nuo kovos su medžiaga banknotams gaminti turi būti tuvėje buvo pagaminta 8,9 milijono kriminaliniais nusikaltėliais Interpolas be cheminių priemaišų išausta lino drobė, kupiūrų, o tai 134,6 mln. svarų sterlingų labai nutolo. tačiau Vokietijoje tokios nebuvo galima suma. Palyginkime: bendras Anglijos Ir taip buvo ne tik šiuo atveju: A.Hit- rasti. Specialios grupės jos aptiko Turkijo- banko aukso fondas, kuriuo buvo paden- leris Interpolo archyvus ir juose surašytus je, bet vis dar nepasisekė išgauti blizgesio, giama apyvartoje esančių pinigų vertė, nusikaltėlius bei tarptautinius susivieni- būdingo angliškajam originalui. Galop 1933 m. sudarė 137 mln. svarų sterlingų. jimus panaudojo maksimaliai efektyviai, tik dažniausiai juodiems darbams. Dėl to 1936–1946 m. Interpolui buvo suduo- tas didžiulis smūgis, jo autoritetas ir pasitikėjimas juo krito praktiškai iki nulio. Gerai reputacijai atkurti prireikė dešimtmečių Po Antrojo pasaulinio karo, 1946 m., Briuselyje įvykusi konferencija atgaivino įprasto Interpolo veiklą. Tuoj pat buvo priimtas naujas statutas, o komisijos buveinė perkelta į Paryžių. Pavadinimas Operacijos „Bernhardt“ vadovas SS „Interpol“ buvo priimtas kaip telegrafinis šturmbanfiureris Bernhardtas Krugeris: komisijos buveinės adresas. Per pastaruosius 65 metus Interpolui, nors ir iš lėto, pavyko susigrąžinti gerą vardą. Dabar šios su tarptautiniu nusikalstamumu kovojančios pasaulinės organizacijos būstinė palaiko ryšius su viso pasaulio policijos struktūromis. Šiandien Inter- polui priklauso 188 šalys narės. Aprūpinti moderniausiomis paieškos ir tyrimo priemonėmis, Interpolo pareigūnai ir informatoriai naudojasi šimtų tūkstančių nusikaltėlių duomenų bazėmis ir dirba bei informaciją teikia 24 valandas per parą. Pirmenybę ši organizacija teikia ko- vai su terorizmu, korupcija, organizuotu Interpolo prezidentas Vyriausiosios Reicho saugumo nusikalstamumu, prekyba žmonėmis, valdybos viršininkas R.Heydrichas nelegalia prekyba narkotikais, nelegalia Nuotr. iš asmeninio autoriaus archyvo Nuotr. migracija, kontrabanda ir reagavimui į „grupės F-4“ specialistai padarė išvadą, Taigi vokiečiai falsifikatų pagamino tik kitus šiuolaikinius saugumo iššūkius, to- kad Anglijos popieriaus gamykla naudoja 2,4 mln. svarų mažiau. kius kaip nusikalstamumas informacinių ne naują, o jau naudotą lino drobę. Todėl Priminsime, kad Antrojo pasulinio technologijų bei telekomunikacijų srityje. ją plėšydavo į gabalus, kurį laiką ja valy- karo pradžioje keičiant pinigus vienas Priminsime, kad Lietuva, atkūrus davo dirbtuvių patalpas, paskui plaudavo Anglijos svaras ster- nepriklausomybę, į ir gamindavo popierių. Toks popierius jau lingų prilygo 20,4 Per Antrąjį pasaulinį karą Interpolą pasiprašė nė kiek nesiskyrė nuo tikrojo. reichsmarkės (RM). priimama 1991 m. Lygiai taip pat vokiečių pinigų Tačiau per karą vokiečiai tarptautiniams lapkritį, tai yra lygiai padirbinėjimo centras sėkmingai nukopi- Vokietijos valiutos nusikaltėliams, tai yra prieš 20 metų. Netru- javo svarų sterlingų vandens ženklus, o vertė neutraliose ša- pinigų padirbinėjimo meis- kus šis jos prašymas 1940-ųjų pabaigoje R.Heydrichas jau lyse taip krito, kad trams, parūpino darbo. buvo patenkintas. Pa- galėjo džiaugtis pirmaisiais netikrais už anglų svarą tek- kartotinai įstojusi į šią Anglijos pinigais. davo mokėti keturiasdešimt ir daugiau organizaciją ir tapusi 158-ąja jos nare, Zachsenhauzeno konclageryje šalia reichsmarkių. Taigi milijonai faksifikuotų Lietuva privalėjo įkurti nacionalinį biurą, komendantūros buvo įkurta „mažoji svarų vokiečiams buvo tiesiog išsigelbėji- kuris tuoj pat buvo pradėtas formuoti. stovykla“, 18-ojo ir 19-ojo bloko barakai mas ir didžiulė paspirtis. Oficialiai jis buvo įkurtas 1991 m. lap- gerokai skyrėsi nuo visų kitų. Pro baltais Čia dar kartą svarbu atkreipti dė- kričio 30 d. ■ dažais užtepliotus langus neįmanoma mesį, kad šios pinigų padirbinėjimo buvo įžiūrėti, kas daroma viduje. Kai operacijos, pavadintos „Bernhard“ pa- Dr. Petras Stankeras

2011 / 10 / 31 veidas 33 TEMA Privačiuose Lietuvos medicinos centr

??a

Privačiai dirbantis medikas pacientui gali skirti daugiau dėmesio „DREAMSTIME“ NUOTR. Per pastaruosius dešimt metų privačių gydymo centrų tinklas Lietuvoje stipriai išsiplėtė, tačiau visų medicinos paslaugų spektro jie vis dar neapima. Tad ir šiandien dažnam pacientui ir saugiau, ir patogiau kreiptis į viešąsias gydymo įstaigas.

iuo metu Lietuvoje privačių pirminės medikų kabinetų. Pas privatininkus einan- plėtra. Privačiose ligoninėse ir operacinėse ambulatorinės asmens sveikatos prie- tys pacientai tikisi ir kokybiškesnių nėra įvairių sričių specialistų, kurių gali Šžiūros įstaigų, kuriose dirba šeimos gydy- paslaugų, ir daugiau gydytojo dėmesio. prireikti pacientui, ne visur taikomi pažan- tojai, taip pat teikiama nespecializuota psi- Tad nieko keista, kad šiuo metu pas pri- giausi gydymo metodai ar naudojamos chinės sveikatos priežiūra, veikia panašiai tiek, vačiuose centruose dirbančius šeimos gydy- moderniausios technologijos. Be to, pri- kiek ir viešųjų įstaigų. Daugelyje privačių vačiose įstaigose neteikiama centrų, sudariusių sutartis su terito- MRU Strateginio valdymo ir būtinoji pagalba visą parą, rinėmis ligonių kasomis, šeimos gydytojo mažesniuose miesteliuose konsultacijos pacientui nieko nekainuo- politikos fakulteto prodekanė vangiai kuriasi net privatūs ja, nes paslaugos apmokamos iš Privalo- D.Jankauskienė: „Provinci- šeimos gydytojų kabinetai. mojo sveikatos draudimo fondo biudže- joje privatūs šeimos centrai Reikėtų atkreipti dėmesį ir į to. Privačiose gydymo įstaigose valstybė nesikuria. Verslininkų nepri- tai, kad dažniausiai tie patys finansuoja ir gydytojų specialistų pir- gydytojai dirba ir polikli-

mines paslaugas, dienos chirurgiją, taip “VEIDO” ARCHYVO NUOTR. versi kurtis ten, kur jie nenori.“ nikose ar ligoninėse, ir pri- pat brangiai kainuojančius tyrimus. vačiai. Tad ne visada vien tik Tiesa, už brangiau, nei apmoka terito- tojus lankosi jau kas ketvirtas šalies gyvento- piniginės storis padeda apsispręsti, kur nau- rinės ligonių kasos, įkainotas paslaugas jas. O, tarkime, privačių odontologų paslau- dingiau kreiptis: į privatų centrą ar į vals- pacientui tenka primokėti. Daugelyje pri- gomis naudojasi didžioji dalis pacientų. Vis tybinę įstaigą. vačių centrų į priemoką įeina ir kaina už dėlto visa privati medicina Lietuvoje aptar- komfortą bei asmeninio vadybininko nauja tik trečdalį pacientų ir užima vos 7–8 Svarbiau gydytojo kompetencija, paslaugas. Nepaisant to, vis daugiau žmonių proc. rinkos. Europos Sąjungos vidurkis – o ne įstaiga praveria privačių įstaigų duris, norėdami 30–60 proc. išvengti eilių, kurios nutįsusios prie valsty- Ypač lėtai Lietuvoje vyksta stacionarių Vilnietė Roma Pakalninienė per trejus binėse poliklinikose ir ligoninėse dirbančių medicininių paslaugų privačiose įstaigose metus, kol jai buvo diagnozuota Laimo

34 veidas 2011 / 10 / 31 TEMA ruose lankosi jau trečdalis pacientų

liga ir gydomos jos sukeltos komplikacijos, lankėsi ne vienoje privačioje gydymo įstaigoje. Moterį konsultavo ir ne vienas valstybinėje poliklinikoje bei ligoninėje dirbantis medikas. „Valstybine medicina esu labai nusivylusi. Santariškių konsulta- cinėje poliklinikoje mane gydžiusi reuma- tologė skyrė labai stiprių vaistų, neži- nodama šalutinio jų poveikio. Jie ne tik kad nepadėjo, bet sukėlė dar ir alergiją. Be to, medikė net neužsiminė apie reabilitaci- ją, kuri man priklausė“, – nusivylimo neslepia R.Pakalninienė. Gydydamasi valstybinėje įstaigoje ir nejausdama pagerėjimo, moteris kreipėsi į privatų centrą. Čia jai iškart buvo parinkti tinkami vaistai, skirti papildomi tyrimai, iš privačioje įstaigoje dirbančios medikės ponia Roma sužinojo, kad jai priklauso ambulatorinė reabilitacija. „Pagaliau matau viltį, kad išsikapstysiu iš artrito. O.GUREVIČIASU NUOTR. Užteko vienos konsultacijos, o į valstybinį Vienas didžiausių viešųjų gydymo įstaigų trūkumų - eilės prie gydytojų kabinetų centrą vaikščiojau kelis mėnesius. Dabar, jeigu tik įmanoma, stengiuosi aplenkti valstybines gydymo įstaigas. Pas šeimos gy- Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos dytoją lankausi privačiame centre, specia- 300 listų taip pat ieškau privačiuose centruose. 250 221 225 225 211 203 212 Kai reikėjo kardiologo konsultacijos, susi- 201 200 187 170 170 radau gydytoją, dirbantį privačiai centre, 167 165 kuris sudaręs sutartį su teritorinėmis ligo- 150 nių kasomis, todėl jo paslaugos man nieko 100 nekainavo. Taip ieškau ir kitų specialistų“, 50 – pasakoja 59-erių metų moteris. 0 Pas šeimos gydytoją R.Pakalninienė taip pat nė už ką negrįžtų į polikliniką, mat pri- 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. sausis sausis sausis sausis sausis sausis

vataus centro medikai jos sveikata rūpinasi ligonių kasa Šaltinis: Valstybinė labiau nei ji pati. Pavyzdžiui, paskambina ir viešosios įstaigos privačios įstaigos primena, kad laikas atlikti tam tikrus tepalo, nuo kurio jau po kelių dienų pūliniai išsamesnis alergenų tyrimas. Tačiau sužino- tyrimus arba reikėtų pasitikrinti sveikatą pradėjo trauktis, o per porą mėnesių gry- jo tą patį, ką ir Respublikiniame alergologi- pagal vieną ar kitą ankstyvosios diagnos- belis išnyko. jos centre. R.Bikulčienė nemano, kad grei- tikos programą. Dar kartą tuo, kad neverta lankytis pri- tas aptarnavimas privačiuose centruose – Pašnekovės nuomone, į privačius centrus vačiose gydymo įstaigose, R.Bikulčienė įsi- didelis privalumas. Kad patektų pas gydyto- kviečiami dirbti tik geriausi specialistai, o val- tikino, kai nuo kūdikystės alergišką sūnų ją, dirbančią Respublikiniame alergologijos stybinėse įtaigose lieka vidutiniokai. Be to, jie nuvedė į Medicinos diagnostikos ir gydymo centre, jai nė karto nereikėjo laukti ilgiau dėl didelių eilių negali pakankamai laiko skir- centrą, tikėdamasi, jog čia bus atliktas nei savaitę. ti pacientui, nespėja įsigilinti į ligos istoriją. Kita „Veido“ pašnekovė Ramunė Bikulčienė, atvirkščiai, nusivylė privačiai dirbančiais medikais. Jos manymu, ligos gydymo efektyvumas priklauso nuo konkretaus specialisto kompetencijos, o ne nuo įstaigos. Tad moteris nemato prasmės kaskart ploti po šimtą ar daugiau litų už konsultaciją. „Metus laiko kas mėnesį sūnų vedžiojau į privatų alergologijos centrą. Jam buvo diagnozuotas grybelis – nuo padų luposi oda, jie skilinėjo, taip pat ant plaš- takų, rankų ir kojų plito pūliniai. Tepėmės įvairiais tepalais, gėrėm vaistus, tačiau tik šiek tiek pagerėdavo, o paskui liga ir vėl paūmėdavo“, – prisimena vilnietė. Netekusi kantrybės ji kreipėsi į Šeškinės poliklinikos dermatologę. Gydytoja skyrė

2011 / 10 / 31 veidas TEMA

Viešųjų ir privačių įstaigų aptarnaujamų gyventojų skaičius

3000 2794 2676 2571 2531 2562 2492 2500 2000 1500 901 943 1000 684 781 878 870 500 0 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. sausis sausis sausis sausis sausis sausis Šaltinis: Valstybinė ligonių kasa Šaltinis: Valstybinė M.AMBRAZO NUOTR. viešosios įstaigos privačios įstaigos Pasirašyta sutarčių tarp teritorinių ligonių kasų ir gydymo įstaigų 700 627 650 624 617 652 653 590 600 644 531 550 484 583 500 465 450 406 378 400 331 350 300

Brangiai kainuojančios aparatūros gali 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. įsigyti ne kiekviena privati klinika „DREAMSTIME“ NUOTR. Šaltinis: Valstybinė ligonių kasa Šaltinis: Valstybinė viešosios įstaigos privačios įstaigos Privatus sektorius dirba Jos vertinimu, privačiose įstaigose darbas Pasak jos, nenaudinga verslininkams pažangiau geriau organizuotas, pacientams nereikia steigti ir privačias ligonines, nes brangiai Mykolo Romerio universiteto Strate- laukti eilėse, iškart galima gauti tyrimų rezul- kainuojančios aparatūros ne kiekvienas gali ginio valdymo ir politikos fakulteto tatus, apskritai privatus sektorius dirba įsigyti. prodekanė Danguolė Jankauskienė įsitiki- pažangiau, nes daugiau dėmesio skiria Beje, jau ir veikiančiose privačiose ligo- nusi, kad žmogaus pasirinkimas kreiptis į žmogui. ninėse pacientas gauna ne visas paslaugas. privačią ar valstybinę gydymo įstaigą dažnai Vis dėlto sveikatos apsaugos sistema „Privatūs stacionarai neatitinka reikalavimų. priklauso nuo to, koks yra gydytojo ir negali egzistuoti be valstybinio sektoriaus, Pavyzdžiui, juose budi ne visų sričių gydyto- paciento santykis. „Dažnai pacientai išgirdę nes privatūs gydymo centrai nepajėgūs jai. Atlikti sudėtingesnę operaciją pacientui diagnozę pageidauja antros nuomonės, nes pasiūlyti geresnės kokybės už mažesnę gali būti net nesaugu, nes prireikus kito pro- nepasitiki savo gydytoju. Kreipiasi į pri- kainą. Be to, verslininkai skaičiuoja, kokias filio gydytojo – jo nebus. Yra nemažai atve- vačius centrus, nors antrą nuomonę turi paslaugas teikti jiems apsimoka. „Šeimos jų, kai pacientai, prasidėjus komplikacijoms teisę sužinoti ir poliklinikoje ar ligoninėje. gydytojų ir specialistų pirminėms paslau- po operacijų, grįžta į viešąsias ligonines“, – Per dvidešimt dvejus darbo vaikų ligoninėje goms teikti nereikia brangios technikos, nau- teigia sveikatos apsaugos viceministrė Nora metus ne kartą mačiau pacientų, kurie jausių gydymo metodų, todėl šios sritys ir Ribokienė. atvažiuoja atlikę daugybę tyrimų priva- plėtojasi intensyviai, tačiau tik didesniuose VUL Santariškių klinikų gydytoja nefro- čiame centre, nors reikia paprasčiausios miestuose. Provincijoje šeimos centrai logė Eglė Ašakienė pastebi, kad privačiame chirurgo konsultacijos“, – tvirtina D.Jan- nesikuria. Verslininkų nepriversi kurtis ten, centre kartais nesaugu dirbti ir pačiam kauskienė. kur jie nenori“, – dėsto D.Jankauskienė. medikui. Dešimt metų privačiame Vilniaus

Vidutinės paslaugų kainos privačiuose centruose (Lt) Bendras kraujo tyrimas 25–30 Bendras šlapimo tyrimas 20–25 Mišrių alergenų tyrimas 150–200 Pilvo organų echoskopija 150–170 Mamografija (abiejų krūtų ) 100–150 Rentgenograma 50–150 Dienos chirurginės operacijos 1500–4000 Gydytojo specialisto konsultacija 150–200 Gydytojų konsiliumas 400–500

Turintiems gydytojo siuntimą ir apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu pacientams bazinę paslaugų kainą kompensuoja teritorinės ligonių kasos.

Už specialisto konsultaciją pacientas moka 35–40 Lt mažiau, už tyrimus (išskyrus „DREAMSTIME“ NUOTR. kraujo ir šlapimo) – 45–50 Lt mažiau, operacijos kainuoja 500–1000 Lt mažiau. Privačiuose centruose tyrimų rezultatai pateikiami tą pačią dieną

36 veidas 2011 / 10 / 31 TEMA dializės centre pacientams dializės procedūras tai yra pacientai turi mokėti patys. Tai di- Eksministro vertinimas atliekanti medikė sako, kad kartais turi tapti ir džiausias jos trūkumas. Algio Čapliko, bu- kardiologe, ir reanimatologe. „Valstybinėje „Europoje yra gerų pavyzdžių, kai vusio sveikatos ap- ligoninėje visada šalia yra komanda, kuri gali sveikatos draudimas apmoka paslaugas saugos ministro, greičiau suteikti ekstra pagalbą. Tačiau pačios vienodai, nesvarbu, ar jas teikia valdiškos komentaras dializės procedūros privačiame centre įstaigos, ar privačiai praktikuojantys atliekamos taip pat kaip ir Santariškių medikai. Iki tokio derinio Lietuvai dar Tai, kas buvo užsi- klinikose, naudojami ir tie patys metodai. Be labai toli, ir kol kas nematau politinės brėžta prieš trejus to, jas apmoka teritorinės ligonių kasos, tad valios to siekti. Prieš keletą metų buvo metus pradėjus pacientams nieko nekainuoja. Kur jos bus padaryti pirmieji žingsniai mažinant valsty- sveikatos priežiūros reformą, įgyvendinta atliekamos, žmonės dažniausiai renkasi pagal binės medicinos monopolį ir sudarant ga- apie 70–80 proc. Vaistų prieinamumo gyvenamąją vietą“, – atskleidžia A.Ašakienė. limybes apmokėti privačių įstaigų teikiamų gerinimo ir jų kainų mažinimo priemonių paslaugų dalį iš privalomojo sveikatos planas leido pirmą kartą po Lietuvos Sistema nepalanki nei privačiai, draudimo. Tačiau iki šiol išlieka nemaža pri- nepriklausomybės atkūrimo įsivežti kai nei valstybinei medicinai vačių paslaugų teikėjų diskriminacija“, – kri- kurių vaistų. Pagal planą vykdoma ir res- tikuoja gydytojas. truktūrizacija, įgyvendinti beveik visi Privačios ligoninės ir poliklinikos „Kar- N.Ribokienė pabrėžia, kad šiuo metu tiek sveikatos priežiūros įstaigų tinklo opti- diolita“ generalinis direktorius Darius privačios, tiek viešosios įstaigos turi tas mizavimo darbai. Uždaryti neefektyviai Jonutis tvirtina, kad ir kitose šalyse privati pačias teises pasirašyti sutartis dėl asmens dirbę atskiri ligoninių skyriai, perskirstyti medicina neapima viso gydymo paslaugų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų pacientų srautai, beveik visos ligininės, spektro. Mat kai kurią brangią aparatūrą turi apmokėjimo. Pasak viceministrės, 25 proc. kurias buvo numatyta sujungti, susijungė, tik universitetinės ligoninės, o privačioms lėšų skiriama kompensuoti brangiems tyri- išskyrus Klaipėdos universitetinę ir Jūrininkų ligoninę. įstaigoms neverta investuoti dėl mažo tam mams, atliekamiems privačiuose centruose, Jungtis prie Santariškių klinikų nenori ir tikrų paslaugų poreikio. Tačiau, „Kardioli- 14 proc. – dienos chirurgijai. Onkologijos institutas. Direktoriai sten- tos“ vadovo nuomone, pacientai dėl to „Jeigu per mėnesį Lietuvoje gydymo įstai- giasi išlaikyti savo kėdes. Atsisakančių nenukenčia, nes medicininė paslauga, kurios gos atlieka tiek brangių tyrimų, tokių kaip jungtis įstaigų vadovai daro įtaką savi- negali suteikti privati klinika, perkama iš magnetinis rezonansas, kompiuterinė tomo- valdybių taryboms, tad jų atstovai ir merai valstybinės gydymo įstaigos. grafija, rentgenas, kiek valstybė numačiusi priešinasi. Mano nuomone, didžiausia „Privati medicina Lietuvoje plečiasi, didė- apmokėti, visos įstaigos gauna 100 proc. padaryta klaida, kad ligoninės perduotos ja paslaugų prieinamumas pacientams, apmokėjimą. Jeigu viršijamas tokių paslaugų savivaldybėms. atsiliepiant į didėjantį privačios medicinos kiekis valstybės mastu, mokėjimas gydymo Tačiau iš esmės viskas, kas buvo poreikį, ypač chirurginio gydymo, diagnos- įstaigai proporcingai mažėja. Tad turi sumanyta, įgyvendinama. Šiuo metu tinių tyrimų. Pacientams patogu, kad užsire- susimokėti pats pacientas. Tik šeimos gydy- Sveikatos apsaugos ministerija kaip tik gistravę jau kitą dieną gali apsilankyti pas tojų suteiktų paslaugų apmokėjimas neribo- atlieka tyrimą, kurio išvados atskleis, kiek specialistą, gydytojai gali skirti gerokai dau- jamas“, – paaiškina D.Jonutis. lėšų sutaupė aptariama reforma. ● giau dėmesio kiekvienam pacientui, visi rei- D.Pūro nuomone, tokia situacija, kokia kalingi tyrimai neatidėliotinai atliekami mo- susiklostė Lietuvos sveikatos sektoriuje, mediciną galima siūlyti tik pasiturintiems dernia įranga, o planinės operacijos atlieka- nepalanki ne tik privačiai, bet ir valstybinei pacientams. Bet ir jie turėtų pamąstyti, ar mos pacientui patogiu metu. Daugelis pa- medicinai. Mat viešosios poliklinikos ir ligo- verta už medicinos paslaugas mokėti kelis cientų privačiose įstaigose vertina ir jaukesnę ninės yra proteguojamos, o ne prižiūrimos kartus: per mokesčius ir po to dar iš kišenės. aplinką bei skaidrumą, nes už paslaugas steigėjų, ir tai palieka valstybinę mediciną Privačios medicinos prieinamumas padidės, atsiskaitoma kasoje“, – vardija D.Jonutis. „pilkojoje zonoje“ – lieka labai daug dvipras- o ji plėsis tik tuomet, kai bus ryžtasi nebepro- Tačiau už visa tai pacientas turi papildo- mybių dėl paslaugų apmokėjimo (kiek teguoti valstybinio medicinos paslaugų sek- mai susimokėti, net jeigu lėšos už tam tikras pacientas turi primokėti legaliai, kiek – nele- toriaus. Tačiau šiuo metu nematau politinių paslaugas į privatų centrą atkeliauja iš teri- galiai), dėl paslaugų prieinamumo (vieni jėgų, kurios tam ryžtųsi. Tad lieka grėsmė, torinės ligonių kasos. Vilniaus universiteto laukia, kiti susitaria, kad greitai priimtų), taip kad Lietuvos sveikatos priežiūros sistema docento psichiatro Dainiaus Pūro nuomone, pat dėl investicijų panaudojimo ir sistemos dar ilgai gali likti neskaidri ir demoralizuo- esant tokiai sistemai, kokia dabar yra Lietu- skaidrumo bei efektyvumo. ta“, – apibendrina D.Pūras. ■ voje, privati medicina priversta būti brangi, „Dėl sveikatos sektoriaus ydų privačią Vaida Stoškuvienė VISUOMENĖ SVEIKATA Privati medicina gydo sveikatos aps

Eilės prie gydytojų kabinetų durų, tikimybė patekti pas spe- cialistą po kelių dienų, savaičių ar mėnesių – vieni didžiausių sveikatos sistemos skaudulių. Kokybiškų medicinos paslaugų operatyvumu, svarbiu sunkiai susirgusiam ar skubančiam šiuolaikiniam žmogui, išsiskiria privačios medicinos klinikos.

Privačiose klinikose už kokybę ir komfortą pacientams tenka primokėti „VEIDO“ ARCHYVO NUOTR. paaštrino neadekvati (alerginė) bronchų reakcija į infekciją. Skyrus tinkamą gydymą, kuris dėl ligos ir todėl, kad ilgai vartojus antibiotikų susilpnėjo imunitetas, truko ilgiau nei įprasta, moteris pasveiko. Gintaras Juraitis džiaugiasi laiku patekęs pas kardiologus. Visą dieną varginęs krūtinės skausmas ir oro trūkumas, kaip paaiškėjo pri- vačioje medicinos klinikoje, buvo nestabilios krūtinės anginos simptomas, vyriškį reikėjo skubiai hospitalizuoti. Jei ne privati medicinos klinika, kurioje pas kardiologą pavyko patekti tą pačią dieną, Gintaras rytojaus galėjo nebe- sulaukti. Gauti talonėlio skubiam priėmimui pas bendrosios praktikos gydytoją, o juolab – pas kardiologą valstybinėje įstaigoje nė tris- dešimties metų neturinčiam Gintarui nepavyko: dėl jauno jo amžiaus niekas netikėjo, kad būklė gali būti rimta. Privačiose klinikose pacientai kur kas greičiau nei valstybinėse sulaukia ir chirurginės pagalbos. Klaipėdietis kraujagyslių chirurgas Eligi- jus Araminas teigia, kad privačios klinikos gali pasiūlyti lankstesnį darbo grafiką: „Tai patogu ne tik medikui, bet ir pacientui, nes jis gali greičiau patekti pas specialistą. Be to, privačios klinikos turi didesnę pasirinkimo laisvę įsigydamos medicininės įrangos. Jų neriboja reikalavimas skelbti konkursus ir pirkti pigiausią gaminį, tad galima rinktis kokybišką ar patikimesnio gamintojo.“ Kita vertus, pasak E.Aramino, triūsiančio ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, ir

„DREAMSTIME“ NUOTR. Kretingoje esančiame „Northway“ medici- ilnietė Miglė N., kelerius metus Išklausiusi ilgą Miglės istoriją, plaučių nos centre, privačiose klinikose eilės mažes- nesėkmingai gydžiusis lėtinį plaučių ligų specialistė atkreipė dėmesį į vieną nės ir todėl, kad už kokybę bei komfortą Vuždegimą, pasveiko apsilankiusi pas pacientės pasakojimo detalę ir nutarė skirti pacientams tenka mokėti. specialistą pulmonologą vienoje iš privačių tyrimus specifiniams M ir G klasės sostinės medicinos klinikų. Jauna moteris imunoglobulinams kraujyje nustatyti, kad Reformos užkulisiai tikina, kad sėkmės paslaptis tik tokia: pri- galėtų patvirtinti ar atmesti versiją dėl vieno vačiai dirbanti medikė jai galėjo skirti kur kas retai pasitaikančio ligos sukėlėjo. Tyrimai Rimantas Šagždavičius, buvęs Valstybinės daugiau laiko nei iki tol aplankyti valstybinių patvirtino medikės abejones: Miglės ligą ligonių kasos skyriaus vedėjas, daugiau nei medicinos įstaigų specialistai. galėjo sukelti mikoplazmos ir chlamidijos, o 20 metų dalyvaujantis darbo grupėse

38 veidas 2011 / 10 / 31 SVEIKATA VISUOMENĖ augos sistemos skaudulius

Aktualusis interviu Į klausimus atsako „North- prieinamos pacientams iš way“ medicinos centrų di- kitų Lietuvos regionų, rektorė gydytoja užsienio valstybių? Diana Bumelytė. – Pacientų patogumui įkūrėme medicinos centro filialą – Privatūs medicinos centrai Kretingoje, todėl Vakarų Lietu- daug investicijų skiria vos gyventojams patogu nau- dienos chirurgijai, tauso- dotis mūsų paslaugomis. jančioms operacijoms. Ar tai Kretingoje, kaip ir Vilniuje, kon- atitinka pacientų poreikius? sultuoja įvairių sričių specialis- – Mūsų medicinos centre dirba daugiau tai, atliekamos dienos chirurgijos operaci- nei šimtas įvairių sričių aukštos kvalifikacijos. Beje, Kretingos „Northway“ medicinos jos gydytojų specialistų. Turime daug centre lankosi pacientų iš Kaliningrado sri- modernios įrangos, veikia pasaulinius stan- ties, kaimyninės Latvijos. dartus atitinkanti laboratorija. Labora- – Ar jaučiate privačias gydymo įstaigas torinius, rentgeno, echoskopijos tyrimus vienijančių organizacijų, valstybės atliekame labai operatyviai. Netrukus pla- paramą? nuojame įsigyti naują japonišką endoskopi- – Aktyviai dirbti užsienio rinkoms pastaruo- jos aparatą. Mūsų tikslas – greitai diag- ju metu padeda Lietuvos privačių sveikatos nozuoti ligą ir paskirti reikalingą gydymą. priežiūros įstaigų asociacija, kurios nariai sveikatos reformos klausimais, o šiuo metu Persirgusius alinančia liga, po traumų, esame, taip pat ir kai kurios valstybės insti- Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės operacijų, taip pat pavargusius nuo tucijos. Reikalingas didelis, bendras įdirbis, departamento vyriausiasis specialistas, gyvenimo tempo ir streso pacientus taip pat valstybinis požiūris bei parama. pasakoja: „Sveikatos apsaugos reformos kviečiame pasinaudoti reabilitacinėmis Dalyvaujame Lietuvos ambasadų, kon- idėja – pasiekti, kad sveikatos priežiūros sveikatinimo programomis. sulatų organizuojamose verslo misijose, paslaugos priartėtų kuo arčiau žmogaus. Specializuojamės dienos chirurgijos srityje, bendradarbiaujame su užsienio draudimo Idėja gera, konkurenciją ir kartu medicinos atliekame tausojančias radiochirurgines, kompanijomis bei įmonėmis, kurios paslaugų kokybę turėjo gerinti nedidelių pri- lazerines kraujagyslių, odos darinių verčiasi medicininiu turizmu. vačių klinikų atsiradimas. Tačiau kol kas pri- operacijas. Tokios operacijos yra mažai Žinoma, pavienių pacientų, kurie į šalį vati ir valstybinė medicina neturi lygių sąlygų. skausmingos, pooperacinis laikotarpis atvyksta verslo, poilsio, pažintiniais tikslais, Viena vertus, privačios klinikos dažnai gali lengvas ir trumpas. Pacientas po keleto arba užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje, pasiūlyti kokybiškesnes paslaugas, kita ver- valandų gali būti išleidžiamas namo, o į turime gana nemažai. Galime pasidžiaugti tus, pacientui už tai tenka mokėti.“ darbą grįžti jau kitą dieną. Jei reikia, jis ir mūsų kaimynais Rytuose, kurie jau seniai „Privačios medicinos plėtra atsispindi kelių keletui dienų paliekamas stebėti ir gydyti patiki savo sveikatą mūsų šalies gydyto- pastarųjų Vyriausybių strateginiuose bei prog- stacionare. Manome, kad šiais laikais jams. Tačiau vadinamieji medicinos turistai raminiuose dokumentuose, tačiau praktikoje nuolat skubančiam žmogui labai svarbus iš Vakarų Europos tik dabar nedrąsiai šie geri ketinimai dažnai lieka tik „siekiniais“. operatyvumas ir paslaugų kokybė. atranda Baltijos regioną. Tikimės, kad jų Teisiniais ir finansiniais instrumentais ribojant Tai visų pirma ir siekiame užtikrinti. vis daugės, nes teikiame kokybiškas pacientų teisę gauti sveikatos priežiūros – Kokių operacijų atliekama paslaugas, siūlome geresnį paslaugų paslaugas ir apmokėjimą už jas privačiose daugiausiai? prieinamumą ir kainų lygį. asmens sveikatos priežiūros įstaigose, o šioms – Dažniausiai mūsų centre atliekamos venų – Ar privačių medicinos centrų paslau- chirurgijos (klasikinės, lazerinės, ra- gos įkandamos kiekvienam – ir vidutinio – galimybę sąžiningai konkuruoti sveikatos diochirurginės), ortopedinės trauma- storio piniginės savininkui? paslaugų teikėjų rinkoje, sveikatos priežiūros tologinės, plastinės ir rekonstrukcinės – Bent mes stengiamės atitikti kiekvieno sektoriuje sudaromos nepalankios sąlygos pri- chirurgijos, ginekologinės, urologinės, ben- poreikius – siūlome platų kokybiškų vačios medicinos veiklai ir plėtrai. Dėl to drosios chirurgijos, proktologinės, otorino- paslaugų spektrą už optimalią investiciją: Lietuvoje privatus sektorius sveikatos laringologinės operacijos. Bendradarbiau- sveikatinimo, profilaktikos, diagnostikos ir priežiūros srityje sudaro vos septynis procen- jame su teritorinėmis ligonių kasomis, tad gydymo. Buriame pacientus į Sveikatos tus, o daugumoje ES šalių jis siekia nuo 30 iki bazinė dienos chirurgijos paslaugų kaina klubą, jo nariams taikome nuolaidas, 60 proc.“, – „Veidui“ yra teigęs Lietuvos pri- apmokama Privalomojo sveikatos draudi- siūlome įvairias lojalumo programas. vačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos mo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Dir- Siekiame, kad pacientai gautų ne tik prezidentas Laimutis Paškevičius. bame ir su didžiausiomis Lietuvos bei pageidaujamas paslaugas, bet ir pridėtinę „Jei privačioms sveikatos priežiūros pasaulio sveikatos ir gyvybės draudimo vertę. Todėl mūsų centre lankosi įvairaus įstaigoms nebus sudarytos vienodos galimy- bendrovėmis. amžiaus, socialinės padėties ir bės kaip ir valstybinėms, sistema apkerpės“, – Ar jūsų centro teikiamos paslaugos skirtingų tautybių žmonės. ● – mano R.Šagždavičius, prisimindamas laikus, kai tekdavo vykti į vieną ar kitą rajoną įtikinėti vietos funkcionierių, kad nedarytų kamai laiko bei dėmesio kartais išgelbsti gyvy- medicinos skirtumą: „Privačiose klinikose kliūčių privačių klinikų steigimui. bes. Nes, R.Šagždavičiaus teigimu, paieškojęs pacientai už paslaugas atsiskaito kasoje, o Pasak pono Rimanto, buvo baiminamasi, privataus kardiologo, neurologo ar net chirur- valstybinėse stengiasi atsilyginti medikams kad, dalį pacientų perleidus privačių medikų go, žmogus jį gali rasti beveik tą pačią dieną. asmeniškai. Privačiose klinikose, tarp jų ir žinion, dalis žmonių bus neaptarnauta. Šios Vienos didžiausių privačių gydymo „Northway“, nėra eilių ir patekti pas bendro- baimės nepasitvirtino. Nors privatiems me- įstaigų Lietuvoje – „Northway“ medicinos sios praktikos gydytoją galima tą pačią dikams reikia mokėti, eilių nebuvimas ir pri- centrų direktorė gydytoja Diana Bumelytė dieną.“ ■ vačių medikų galimybė skirti pacientui pakan- pastebėjo dar vieną privačios ir valstybinės Daiva Norkienė

2011 / 10 / 31 veidas 39 VISUOMENĖ PR SVEIKATA

Valstybinė ir privati medicina kokybiškas paslaugas. Svarbu paminėti, kad KUL yra sudariusi ne vieną sutartį su turėtų bendradarbiauti privačiomis įstaigomis. Atliekami sudė- tingi laboratoriniai diagnostiniai, his- Visuomenė linkusi manyti, kad privačiose sveikatos priežiūros tologiniai, citologiniai tyrimai, kuriuos įstaigose paslaugų kokybė geresnė nei viešosiose. Tai ne tik siunčia kitos įstaigos. Konsultuojami ir neatitinka tikrovės, bet ir supriešina šiuos medicinos sektorius, tiriami jų nukreipti pacientai, esant kurie našumo dėlei turėtų bendradarbiauti. reikalui teikiamas tolesnis terapinis ar operacinis gydymas. Pagal sutartis su šeimos gydytojais teikiama reikalinga pagalba jų pacientams nedarbo metu visą parą. Be to, daugelis įstaigos specialistų (akušeriai ginekologai, chirurgai, tera- peutai, endokrinologai, neurologai ir kt.) dirba privačiose įstaigose su šeimos gydytojais, prižiūri sudėtingus pacientus, kurie tolesnei priežiūrai nukreipiami į valstybines įstaigas. Ligoninės specialistų brigados vyksta konsultuoti į privačias sveikatos prie- "KUL" ARCHYVO NUOTR. žiūros įstaigas. Ben- Paslaugos privačioms dradarbiavimas ypač medicinos įstaigoms 2010 m. naudingas pacientui, Privačių medicinos įstaigų, nes jo sveikatos prie- sudariusių sutartis su Klaipėdos žiūros klausimai spren- džiami komandoje, jis Sudėtingiausios spindulinio gydymo paslaugos teikiamos tik universitetine ligonine, skaičius 28 viešosiose įstaigose laiku ir vietoje gau- Klinikinių diagnostinių tyrimų, na tinkamą sveikatos veikatos priežiūros paslaugų reika- labai sudėtingų pas- atliktų privačioms įstaigoms, priežiūrą. Privačių svei- lavimus tiek viešosioms, tiek pri- laugų. Privačios įstai- skaičius 70 000 katos priežiūros įstai- Svačioms įstaigoms nustato Sveikatos gos beveik neteikia Histologinių ir citologinių tyrimų, gų vadovai taip pat apsaugos ministerija, taigi reikalavimai yra skubios pagalbos, ku- atliktų privačioms įstaigoms, pripažįsta bendradar- visiems vienodi. Teritorinės ligonių kasos ri sudaro didžiąją dalį skaičius 7500 biavimo naudą. Kaip paslaugas vienodais įkainiais pagal sutartis viešosiose įstaigose pavyzdys Klaipėdoje taip pat apmoka ir viešosioms, ir pri- teikiamų paslaugų. Pvz., KUL teikiamos paminėtinas glaudus bendradarbiavimas vačioms įstaigoms. Tiesa, iš dalies skiriasi kone visos asmens sveikatos priežiūros tarp privačios V.Budanovo greitosios teikiamų mokamų ir nemokamų (tai yra paslaugos, nuo paprasčiausių iki pačių pagalbos tarnybos ir Klaipėdos greitosios apmokamų iš privalomojo sveikatos sudėtingiausių. Čia teikiamos beveik visų medicinos pagalbos stoties. Abipusiu draudimo lėšų) paslaugų apimtys ir san- profilių II lygio ir 31 profilio aukščiausio susitarimu įstaigos dalijasi informacija, tykis, o privačios įstaigos turi teisę imti III lygio paslaugos. Iškirtinės, teikiamos tik ir pas pacientą skuba tos įstaigos bri- priemokas už tas pačias paslaugas, ko viešosiose įstaigose, yra branduolinės diag- gada, kuri yra arčiausiai ir gali greičiau- negali daryti valstybinės įstaigos. nostikos, spindulinio gydymo, rentgenote- siai jį pasiekti. Vis dėlto įstaigos nuosavybės forma KUL patalpose sėkmingai nelemia asmens sveikatos priežiūros pas- KUL vyriausias gydytojas dirba privati šeimos gydytojo laugų apimties ir kokybės: viskas priklauso prof. habil. dr. Vinsas Janušonis: tarnyba, kuriai patalpas iš- nuo įstaigos vadovo, įstaigos personalo „Sveikatos įstaigos nuosavybės nuomojo ligoninės steigėjas – požiūrio į pacientą, jo poreikius. Pavyz- forma nelemia paslaugų Klaipėdos miesto savivaldybė. dys – Klaipėdos universitetinė ligoninė Šios įstaigos glaudžiai ben- "KUL" ARCHYVO NUOTR. apimties ir kokybės.“ (KUL), kurios vadybos kokybės sistema dradarbiauja, ligoninėje ope- sertifikuota, atitinka tarptautinius rei- rapijos, branduolinio magnetinio rezonan- ratyviai atliekami šeimos gydytojų pacien- kalavimus, ISO standartus. Išimčių gali so, daugelis intervencinių procedūrų, tams reikalingi tyrimai, ligoninės specia- pasitaikyti, pvz., galimybėmis už papil- operacijų bei kitos paslaugos. Kita vertus, listai juos konsultuoja, tęsia pradėtą domą mokestį skirti papildomo dėmesio privačios įstaigos turi lėšų, kurias gali ir gydymą. atskiram pacientui, patalpų dizainu ir pan., nori investuoti, bei sutarčių pagrindu KUL yra sudariusi sutartis ir su kito- tačiau tik ne medicininių paslaugų kokybe siekia naudotis jų pacientams reikalin- mis privačiomis organizacijomis, pvz., ir jų teikimo reikalavimais. gomis valstybinių įstaigų teikiamomis Klaipėdos „Dragūno“ ir „Neptūno“, Tikriausiai akivaizdu, kad viešosios paslaugomis. Kretingos motobolo sporto klubais, asmens sveikatos priežiūros įstaigos yra „Limarko“ jūrų agentūra ir pan. sukaupusios didelę patirtį, jų paslaugų Užtikrinti paslaugų prieinamumą, Pagrindinis privačių ir valstybinių spektras platesnis, o ir technologijų kokybę ir galimybę rinktis įstaigų bendradarbiavimo tikslas yra sudėtingumu, apimtimi, įvairiapusišku- sumažinti tarp jų tvyrančią priešpriešą ir mu jos gerokai lenkia privačias asmens Klaipėdos universitetinės ligoninės papildyti viena kitą, integruoti abiejų sveikatos priežiūros įstaigas, kurios sukaupta patirtis, naujausios technologi- paslaugas. ■ orientuotos į siauresnes sritis, neteikia jos ir įranga padeda pacientams teikti Indrė Zimblytė

40 veidas 2011 / 10 / 31 MEDICINA PR VISUOMENĖ

Poliklinikoje – viskas, ko reikia pacientui Mūsų šalyje vyrauja nuomonė, kad valstybinės medicinos apklausos rezultatai parodė, jog gyventojai pritaria, kad gydytojas atvyktų į ligonio įstaigos yra beviltiškos, pasenusios, tad geriau eiti pas privatų namus tik išskirtiniais atvejais: esant labai gydytoją ir, sumokėjus pinigus, gauti labai aukšto lygio paslau- aukštai temperatūrai (nuo 39 laipsnių), gas. Tačiau moderni aparatūra ir tinkama vadybos sistema jei susirgo vaikas iki trejų metų arba jei sveikatos būklė neleidžia judėti. leidžia valstybinėms įmonėms ne tik neatsilikti nuo privačiųjų, Nemaža dalis respondentų atsakė, esą bet ir kai kuriais atvejais atskleisti nemažai privalumų. gydytojo į namus kviestis neverta, nes turėdamas vien kraujospūdžio aparatą ir tai sostinės Šeškinės poliklinikoje tą pasitikrinti sveikatos. Neįgaliuosius stetoskopą jis nesugebės tiksliai nustatyti pažangia aparatūra atliekami uni- patys lankome kartą per mėnesį, nes diagnozės ir paskirti gydymo. „Reikalinga Šversitetinės ligoninės lygio rent- jiems atvykti sunku. Manau, tai dar vie- ir laboratorija, ir rentgeno aparatūra, ir genologiniai, kardioechoskopiniai, endos- nas mūsų privalumas“, – neabejoja polik- echoskopiniai tyrimai. Žmonės tai supra- kopiniai ir kiti diagnostiniai tyrimai, linikos vadovas. to – daugiau nei moterims atliekama profilaktinė ir diag- 80 proc. jų linkę nostinė mamografija bei krūtų echoskopi- Akių ligų kabinetuose ateiti į polikliniką, nis tyrimas, akių ligų kabinetuose nau- naujausia aparatūra o ne kviestis gydy- jausia aparatūra matuojamas akių matuojamas akių toją į namus“, – ragenos storis, tiriamas akiplotis, atlieka- ragenos storis, tiriamas komentuoja ma šalutinio poveikio neturinti oftal- akiplotis, atliekama J.Kairys. moskopija, naujausios kartos autorefrak- šalutinio poveikio Taip pat klai- tometru tiriamos regos ydos. Įstaigoje neturinti oftalmoskopija dinga manyti, kad veikia moderni laboratorija, poliklinikoje savo atnaujinama odontologinė įran- eilės teks laukti ga, sudarytos puikios reabilitaci- labai ilgai: ūmi- jos sąlygos (pradedant masažais ir niais atvejais ran- specialia fizioterapija, baigiant dama laiko dar tą sporto sale bei vandens pro- pačią dieną – kai cedūromis). tik atsilaisvina Be kita ko, EEE ir Norvegijos gydytojas. Priva-

fondų lėšomis įrengtas vaikų kon- ·E·KINñS POLIKLINIKOS ARCHYVO NUOTR. čiuose kabine- sultacinis kardiologijos ir neu- tuose eilės paprastai šiek tiek rologijos centras, kuriame tei- mažesnės, tačiau juose lankosi tik kiamos kvalifikuotos vaikų kar- tie, kurie išgali primokėti, o į diologo, neurologo konsultacijos, viešąsias įstaigas ateina ir koky- atliekamos kardioechoskopijos, bišką paslaugą gauna bet kas, taip neurosonoskopijos ir kraujagys- pat ir socialiai remtini žmonės. lių doplerinė flaumetrija bei Jie nemokamai gauna ne bloges- elektroencefalografijos Vilniaus nės kokybės paslaugas nei priva- miesto ir viso Vilniaus regiono čiame sveikatos sektoriuje. Įs- vaikams. taigoje atliktas vidinis tyrimas taip Šeškinės poliklinikos direkto- pat parodė, kad gyventojai Šeš- rius Jonas Kairys teigia: „Mūsų kinės poliklinikos gydytojų ir slau- įstaiga pajėgi padaryti ne tik tiek, gytojų darbą vertina gerai arba kiek privatūs gydymo centrai, bet labai gerai.

netgi daugiau. Mūsų techni- ·E·KINñS POLIKLINIKOS ARCHYVO NUOTR. Šiuo metu Šeškinės polikliniko- nės galimybės turi perspektyvą: J.Kairys pabrėžia, kad poliklinikoje dirba patyrę ir atsakingi je sukurta patogi ir unikali tvarka, manau, dar apie septynerius gydytojai, naudojama šiuolaikinė diagnostikos aparatūra kai prireikus konsultacijos šeimos aštuonerius metus mūsų medici- gydytojas savo kompiuteryje iškart ninė aparatūra bus šiuolaikiškiausia. Į namus – tik neišvengiamais parodo pacientui, kokie gydytojai ir ku- Turime viską, kas reikalinga žmogui iš- riuo metu yra laisvi, todėl nereikia siųsti tirti.“ atvejais žmogaus į registratūrą. Visos darbo vietos Galima pridurti, kad poliklinikoje Prieš trejetą metų Šeškinės poliklinika kompiuterizuotos, tad bet kuris personalo veikia ir internetinė registracija, todėl ga- atliko sociologinį tyrimą, siekdama darbuotojas gali pažiūrėti, kada koks gydy- lima nelaukti, kol kas nors atsilieps tele- sužinoti savo pa- tojas laisvas, ir rezervuoti fonu. Gydytojų darbą informacinės siste- cientų nuomonę 80 proc. apklaustųjų linkę pas jį laiką ligoniui. mos palengvino dar ir tuo, kad pro- apie gydytojo iš- atvykti į polikliniką, o ne Beje, Šeškinės polik- gramose yra informacija apie prevencines kvietimo į namus kviestis gydytoją į namus. linikoje taip pat tei- programas, kurias reikia atlikti pacien- reikalingumą. Juk kiamos konsultacijos tams. „Pavyzdžiui, pacientui suėjo 50 dažnai būdavo manoma, kad gydytojai pacientams iš privačių šeimos medicinos metų – mūsų programa šią informaciją vykti pas pacientus linkę mažiau, o gydytojų kabinetų. ■ parodo, ir mes aktyviai kviečiame pacien- pacientams tai – labai patogu. Vis dėlto Indrė Zimblytė

2011 / 10 / 31 veidas 41 VISUOMENĖ PR SVEIKATA Ruduo atnešė peršalimo ligas ir gripą

roelementų. Jame nėra konservantų, jis nekelia rizikos priprasti, todėl galima vartoti ilgą laiką. „Quixx“ gali vartoti suaugusieji ir kūdikiai nuo šešių mėnesių. Kūdikiams (nuo 6 mėnesių) ir vaikams rekomenduojama po 1–2 įpurškimus į kiekvieną šnervę du tris kartus per dieną. Suaugusiesiems – 1–3 įpurškimai į kiek- vieną šnervę du tris kartus per dieną. Imuniteto draugai ir priešai

Didžiausi žmogaus priešai (o gripo virusų ir kitų peršalimo ligų sukėlėjų draugai) – peršalimas, perkaitimas, pervargimas. „Miego poveikį sveikimo procesui turėjau progos patyrinėti prieš keliolika metų, kai

"DREAMSTIME" NUOTR. Lietuvoje siautė sunki gripo epidemija. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 42-ąją šių metų Tuomet pas gydytojus skubiai patekti nebuvo lengva, tad laikraštyje paskelbėme, kad savaitę sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo nemokamai telefonu konsultuojame susir- takų infekcijomis Lietuvoje dar padidėjo. Priminsime, gusiuosius peršalimo ligomis. Mūsų klinika kad šis rodiklis didėja nebe pirmą savaitę. Tad kyla klausimas, buvo privati, ir žmonės galėjo rinktis, ar kaip įveikti minėtas ligas. kreiptis į mus telefonu ir gauti nemokamą konsultaciją, ar eiti į polikliniką. Paskambi- ripu ir ūmiomis virusinėmis kvėpa- jos skyriuje, gydžiau jauną vaikiną, ku- no daugybė peršalimo ligomis, tarp jų gripu, vimo takų infekcijomis (ŪVKTI) riam staiga išsivystė širdies veiklos sergančių žmonių. Daugelis namie turėjo Gšiuo metu serga 44,27 iš 10 tūkst. nepakankamumas. Kardiologai priėjo antibiotikų, mat jie buvo parduodami be Lietuvos gyventojų. Didžiausias sergamu- išvadą, kad vienintelė priežastis – prieš receptų. Patardavau išgerti antibiotikų mo gripu ir ŪVKTI rodiklis užregistruo- tris mėnesius persirgtas gripas.“ (bakterinių komplikacijų profilaktikai) ir tas Kauno (57,3 iš 10 tūkst. gyventojų), Kaunietis docentas, kelių medicininių kuo daugiau miegoti. Sulaukiau daugybės Šiaulių (51,01 iš 10 tūkst. gyventojų) ir išradimų autorius Algimantas Šimkus teigiamų atsiliepimų, žmonės greit sveiko. Vilniaus apskrityse (48,82 iš 10 tūkst. teigia, kad gripas ir kitos peršalimo ligos Įsimintinas atvejis, kai miegas padėjo sunkia gyventojų). nebaisūs tiems, kurie žino, kaip saugotis. gripo forma sirgusiam, 40 laipsnių tem- Pasak mediko, profilaktikai tinka įvairios peratūros turėjusiam verslininkui. Žmo- Peršalo ar gripuoja? imunitetą stiprinančios priemonės (žo- gaus imunitetas buvo silpnesnis dėl lėtinio lelių arbatos ar vaistiniai pervargimo, dažnų kelio- Paprastai žmonės visas panašiais preparatai), o pajutus pir- nių, neišsimiegojimo. Ligo- požymiais pasireiškiančias kvėpavimo muosius peršalimo ligos ninėse nebuvo vietų. Sky- takų ligas vadina vienodai. Vieni sako požymius reikia būti ypač riau antibiotikų ir mig- susirgę peršalimu, kiti teigia pasigavę budriems ir įsitikinti, ar liga domųjų. Žmogus miegojo gripą. Jei liga prasidėjo kosuliu ir bakterinė, ar virusinė. Bak- parą. Kitą vakarą susiruošęs čiauduliu, tai greičiausiai ne gripas – už- terinę ligą būtina tuoj pat lankyti ligonio telefonu pak- sikrėtus gripo virusu sloguoti ir „šlapiai“ pradėti gydyti antibiotikais. lausiau žmonos apie savi- kosėti pradedama tik maždaug trečią Atsikosėjimui lengvinti jautą. Atsakė, kad vyras va- ligos dieną. Gripas prasideda netikėtai: galima vartoti be recepto karieniauja, temperatūros staiga pakyla aukšta temperatūra (gali parduodamo preparato ASMENINIO ARCHYVO NUOTR. nebėra ir jis jaučiasi pui- būti aukštesnė nei 39 laipsnių), jaučiamas „Flavamed“. „Flavamed“ Docentas Algimantas Šimkus kiai“, – pasakoja A.Šimkus. viso kūno silpnumas, krečia šaltis, skauda yra gleives skystinantis vais- teigia, kad gripas ir kitos per- Be to, sergant peršali- galvą, sąnarius, raumenis. Kartais gri- tas, vartojamas sergant kvė- šalimo ligos nebaisūs tiems, mo ligomis būtina gerti pas pasireiškia neįprastais simptomais: pavimo sistemos ligomis. kurie žino, kaip saugotis daug skysčių, laikytis lovos žmogų gali pykinti, jis gali vemti, vidu- Vaistą gali vartoti suaugusieji ir vaikai režimo bent pirmosiomis ligos dienomis ir riuoti ar, pakilus ypač aukštai tempera- nuo šešerių metų, kai kvėpavimo takuose dažnai vėdinti kambarį. ■ tūrai, pradėti kliedėti. susidaro klampių, sunkiai atkosimų Daiva Norkienė Infekcinių ligų gydytoja Julija Petrina gleivių (kitaip tariant, kai kosulys yra paaiškino, kad gripas dažniausiai komp- drėgnas, tačiau sunku atsikosėti). Suskys- likuojasi plaučių uždegimu: „Ši liga gana tėjusios gleivės lengviau pasišalina. klastinga. Jei komplikuojasi plaučių O štai nosies užsikimšimą dėl gleivinės uždegimu, žmogui darosi silpna, jis gali paburkimo bei sekreto nutekėjimą maži- pradėti dusti. Kai kurios sunkios gripo na nosies purškalas „Quixx“. Tai natūra- komplikacijos pasireiškia tik po kelių liai druskingesnis Atlanto vandenyno van- mėnesių. Dirbdama ligoninės kardiologi- duo, turintis vertingų mineralų ir mik-

42 veidas 2011 / 10 / 31 MAISTAS VISUOMENĖ

Vilniuje plinta sveiko maisto restoranai

Vienoje sostinės restorano „Radharanė“ salėje kėdes atstoja pagalvėlės

Vilniuje po truputį atsiranda netradicinių restoranų – viename siūlomas termiškai neapdorotas maistas, kitame svečius sutinka ir pakalbina patys šeimininkai, trečiame kėdes atstoja pagalvėlės ant žemės, o įeiti į salę galima tik nusiavus batus.

eliaujant po užsienio šalis galima ap- keletas išimčių – karštų sriubų. O.Dzindzeleta nori parodyti, kad ir sveikas lankyti labai neįprastų restoranų. Pa- „Tai veganiškas restoranas, čia nėra žuvies, maistas gali būti skanus. „Mūsų protėviai Kvyzdžiui, Maskvoje yra butuose įreng- buvo tokios mitybos pradininkai, tačiau tų restoranų tinklas. Atėjęs į tokį restoraną evoliucijos metu jų mityba pasikeitė. Gamta pats koridoriuje pasikabini paltą, įsitaisai gi- pasirūpina, kad termiškai neapdorotas mais- minaičio svetainę primenančioje patalpoje, o tas būtų skanus, tačiau klausimas, kaip veikia jausmą, kad užsukai į svečius, sustiprina tarp mūsų receptoriai, – jie pamiršo, o galbūt net staliukų besisukinėjantis katinas. Pasaulyje nežinojo tikrojo moliūgų, žiedinių kopūstų, taip pat yra restoranų, kuriuose aptarnauja brokolių skonio“, – mano ponia Olga. įvairiais personažais persirengę padavėjai, Populiariausias patiekalas šiame resto- patiekalus užsisakai per liečiamąjį ekraną, rane – kuskusas iš žiedinių kopūstų ir bro- stovintį ant stalo, ar valgai visiškoje tamsoje. kolių. O be cukraus, pasirodo, įmanoma pa- Lietuvoje šalia įprastinių picų ir cepelinų gaminti net desertus – žaliųjų citrinų tortą, restoranų taip pat ėmė rastis šiek tiek kito- obuolių „Napoleoną“ ar ledus. Saldumo kių. Jie skiriasi interjeru ar patiekalais, tačiau suteikia medus, agavų sirupas ar datulės. panašūs bendra koncepcija – čia siūlomas Daržoves ir vaisius O.Dzindzeleta sten- sveikas maistas, vengiama įvairių priedų ir giasi pirkti Lietuvos ūkininkų turguose ar eko- konservantų prikimštų produktų, perkamos loginiuose ūkiuose. Tai įmanoma padaryti pa- daržovės iš ūkininkų ir neprekiaujama alko- vasarį, vasarą ir rudenį, tačiau žiemą tenka pa- holiu. Sveiko maisto restoranai – nauja, bet sitenkinti parduotuvių asortimentu. Šiemet labai teigiama mada restoranų rinkoje. ponia Olga netgi nupirko sėklų ir paprašė pa- žįstamos ūkininkės pasėti specialiai restoranui ASMENINIO ARCHYVO NUOTR. Sveikas maistas irgi gali būti O.Dzindzeleta su šeima įkūrė „Raw raw skirtų žalumynų ir daržovių – tam tikros rūšies skanus žalio maisto restoraną“ moliūgų, dekoratyvinių kopūstų ir pan. Prieš vienuolika metų ponia Olga kartu Nedidelėje S.Skapo gatvelėje, praside- mėsos, pieno produktų, kiaušinių, cukraus, su šeima – dviem vaikais ir į Sibirą ištremto- dančioje netoli Prezidentūros ir vedančioje į labai mažai naudojame druskos. Pateikiame je lietuvių šeimoje gimusiu vyru Viktoru – iš Pilies gatvę, jau metus veikia šeimyninis ne- patiekalus iš daržovių, vaisių, riešutų, sėklų“, – Rusijos persikėlė gyventi į Lietuvą. O ati- didukas žalio maisto restoranėlis „RawRaw“ restorano koncepciją apibūdina jo direktorė ir daryti tokį restoraną nusprendė dėl dviejų – vienintelis toks visame mieste. Apie jį sos- bendraturtė Olga Dzindzeleta. priežasčių: patys jau ketverius metus maiti- tinėje šiuo metu garsas sklinda iš lūpų į lūpas, Be cukraus? Be druskos? Be mėsos? nasi žaliu maistu, o kulinarija – ponios Olgos tad apsilankyti čia susigundo ne tik žaliaval- Tūlas lietuvis, skaitydamas šiuos ponios hobis. Prieš metus restoraną atidariusi giai, į kuriuos ir orientuota ši vieta. Res- Olgos žodžius, surauktų nosį, įsivaizduo- šeima nesigaili šio sprendimo ir džiaugiasi, toranas iš kitų išsiskiria tuo, kad čia pateikia- damas prėską patiekalų skonį, tačiau ne- kad ateina svečių, kurie domisi sveika mityba mas termiškai neapdorotas maistas ir yra tik derėtų skubėti iš anksto daryti išvadų. ir rūpinasi savo sveikata.

2011 / 10 / 31 veidas 43 VISUOMENĖ MAISTAS R.GUTMANO NUOTR. R.GUTMANO NUOTR. Vegetariško maisto restorane „Radharanė“ daug indiškų simbolių. Čia stengtasi Restoraną „Žaliasis bambukas“ lankytojai pamėgo dėl perkelti Indijos aristokratiško gyvenimo valgymo komfortą patiekalai čia gaminami iš ūkininkų pirktų produktų

Dar viena priežastis, kodėl „RawRaw“ šeimyninėmis Italijos kavinukėms, kuriose taip pat perka iš ūkininkų, stengiasi nenau- žalio maisto restoranėlis vilioja lankytojus, – virtuvės šefas prieina prie lankytojų pak- doti šaldytų produktų, konservantų ar šeimininkų dėmesys. Užsukus čia dažnai ga- lausti, ar skanu, pristatyti patiekalų, priedų, į kepinius deda tikro sviesto. lima pamatyti besisukiojančią visą šeimą, o papasakoti, kur buvo sugauta žuvis. „Mano Vegetarišku ir sveiku maistu verslo vady- ponia Olga restorane būna labai dažnai – ją tikslas buvo kavinėje sukurti namų aplinką. bos bei administravimo studijas baigusi išvysti galima net gaminančią virtuvėje. Didžioji dalis nuolatinių klientų žino mūsų R.Kazickienė susidomėjo su buvusiu vyru „Labai daug bendrauju su klientais. Kartais vardus, žino, kas gamina pyragus ar kitokius įkūrusi jogos centrą. Netrukus gimė tradicija žmonės pabendrauti, paklausti patarimų patiekalus. Jie sako, kad jaučiasi, kaip šeštadieniais gaminti vegetariškų valgių, atvažiuoja net iš kitų miestų“, – atskleidžia kurių po treniruočių paskanaudavo lankyto- žalio maisto restorano vadovė. jai. Tokio maistui paklausa buvo didelė, todėl, skatinama joga užsiimančių žmonių, Pasitinka šeimininkai R.Kazickienė ryžosi įkurti restoraną. Iš pradžių į „Žaliąjį bambuką“ pietauti lėkdavo Nedidelių restoranėlių, kuriuose su sve- jogos entuziastai iš viso Vilniaus, tačiau vė- čiais bendrauja ar juos aptarnauja patys šei- liau šį restoraną pamėgo ir kitokie klientai. mininkai, Lietuvoje labai trūko, tačiau dabar Pietų kompleksas – sriuba, antrasis patieka- jų po truputį daugėja. Metus veikiančiame las, arbata ir desertas čia kainuoja 17 Lt, be „Piccolo Canopi“ restoranėlyje dirba vien jo deserto – 15 Lt. O ant gintarų užpilto van- jauni savininkai: Tadas Žukauskas gamina dens dykai galima gerti kiek telpa. maistą, o jo žmona Karolina Žukauskienė Kitas įdomus Žvėryno restoranas – sena- aptarnauja svečius ir ruošia desertus. Nedi- me name įsikūrusi „Jalta“, kurios interjeras delio restoranėlio valgiaraštis nėra gausus, o primena sovietmetį, tačiau taip pat leidžia firminis patiekalas – lazanija, kurios receptą pasijusti kaip užsukus pas ką nors į svečius. Tadas tobulino beveik pusmetį. Savininkai „Jaltos“ valgiaraštyje – natūralus, iš mėsos, žu- visą maistą gamina vietoje – net lazanijos vies ir sezoninių daržovių gaminamas maistas. lakštus ar makaronus. Maistas visada švie- žias, todėl šiame restorane įprasta rezervuoti Prisėsti galima ir ant žemės staliukus iš anksto, priešingu atveju patiekalų gali nebeužtekti. R.Kazickienė: „Mano tikslas buvo Iš sostinės restoranų išsiskiria ir balandį Naujame, tik rugpjūtį pradėjusiame veikti sukurti namų aplinką kavinėje“ Gedimino prospekte atidarytas vegetariško restorane „Holy Mico’s“ svečius taip pat daž- maisto restoranas „Radharanė“, siūlantis in- nai pasitinka šeimininkė. Tai dar vienas naujas namie“, – tvirtina R.Kazickienė. dišką maistą. Jis įdomus ne tik valgiaraščiu, restoranas Vilniuje, teikiantis pirmenybę svei- „Žaliojo bambuko“ vadovė mano, kad į bet ir interjeru. Pirmos dvi oranžinių spalvų kam ir natūraliam maistui. „Mūsų patiekalai jos kavinę lankytojus traukia ne tiek vegeta- salės niekuo neišsiskiria, tačiau už jų pasislė- be jokių sintetinių priedų, patys gaminame riškas, kiek naminis maistas. Šioje kavinėje pusi trečioji jau kitokia – čia staliukai labai visus padažus, džemus“, – tvirtina restorano didelio patiekalų pasirinkimo nėra – siūlomi žemi, o vietoj kėdžių rikiuojasi pagalvėlės. Pri- „Holy Mico’s“ savininkas Skirmantas Rimkus. tik dienos pietūs, todėl maistas visada sėsti čia galima tik nusiavus batus. „Į šią salę Savininkę dažnai galima sutikti ir pus- šviežias. „Džiugu, kad ateina daug vyrų, nes perkeliamas Indijos aristokratiško gyvenimo antrų metų Žvėryne veikiančioje vegetariško moterys visada labiau rūpinasi savimi. Vyrai valgymo komfortas“, – trečiosios salės idėją maisto kavinėje „Žaliasis bambukas“. „Aš sako: „Mes ne vegetarai, bet pas jus maistas apibūdina „Radharanės“ vadovas Aidas esu ir direktorė, ir virėja“, – juokiasi kavinės kaip namie“, – lankytojų įspūdžius persako Mačiulis. šeimininkė Rūta Kazickienė. R.Kazickienė. Tai jau trečiasis „Radharanės“ restoranas. Moteris atskleidžia, kad visada žavėjosi „Žaliojo bambuko“ savininkė produktus Pirmas buvo atidarytas Kaune, o antras –

44 veidas 2011 / 10 / 31 MAISTAS VISUOMENĖ „RAW RAW ŽALIO MAISTO“ ARCHYVO NUOTR. „VEIDO“ ARCHYVO NUOTR. naminio maisto - „Raw raw žalio maisto“ restorane siū- „Holy Mico’s“ restorane stengiamasi nenaudoti sintetinių priedų ir prie visų lomas termiškai neapdorotas maistas patiekalų gaminami natūralūs padažai

Vilniuje, „Ozo“ prekybos centre. Šio res- dešimt metų atidarė pirmą vegetariško mais- se atsirado daug nereikalingų priedų, kon- toranų tinklo gimimo istorija tokia pati kaip to restoraną Kaune. servantų. „Žmonės pradėjo kreipti dėmesį į ir kitų tokio tipo restoranų: kadaise turėjęs Beje, dar vieną vegetarišką restoraną savo sveikatą ir net grįžti prie ankstesnio gy- transporto, siuvimo įmones, A.Mačiulis res- planuojama atidaryti Šv. Ignoto gatvėje, vie- venimo būdo, kai važiuodavo pas močiutę į toraną nusprendė kurti tapęs vegetariško toj jau uždaryto taip pat vegetariškus pa- daržą pasirinkti daržovių. Be to, manau, kad maisto šalininku ir gamintoju. „Labai patiekalus siūliusio restorano „Baraka“. tai ir mados dalis. Bet jei tapo madinga būti traukė indų vegetariška virtuvė, nes anksčiau Kodėl sostinėje daugėja tokių kavinių? sveikam – tai labai gerai“, – neabejoja vegetariškai nesimaitinome. Įdomu buvo „Manau, žmonės pradeda mąstyti, ką valgo. O.Dzindzeleta. bandyti, eksperimentuoti, o kai pamatai, kad Didėja visuomenės sąmoningumas. Kai Sveiko maisto restoranų vadovai pripažįs- iš tokių paprastų produktų galima padaryti įkūrėme jogos centrą, prieš 11 metų į ta, kad įkurti restoraną, kuriame neprekiauja- nuostabių dalykų, norisi pasidalyti ir su pradedančiųjų grupę ateidavo aštuoni ma alkoholiu, – rizikinga. Neuždirba jie ir kitais“, – aiškina A.Mačiulis. žmonės, o po penkerių – jau keturias- didelių pelnų, tačiau džiaugiasi galėdami Iš pradžių jis gamino šeimai, vėliau ėmė dešimt“, – lygina R.Kazickienė. dalytis su kitais tuo, ką atrado patys. O prie kepti pyragėlius, samosas ir vežti į įmones, o O.Dzindzeleta mano, kad per 10–15 sostinės veido kitokie restoranai labai tinka. ■ kadangi susidomėjimas buvo didžiulis, prieš metų pasikeitė maisto pramonė, produktuo- Jurgita Laurinėnaitė

Netradiciniai restoranai pasaulyje Restoranas Šalis, miestas Kuo ypatingas

„Kayabukiya Japonija, Padavėjų personalą papildžiusios Tavern“ Ucunomija dvi beždžionėlės „Hajime“ Tailandas, Bankokas Aptarnauja robotai „Kinderkookkafé“ Olandija, Vaikai gali padėti gaminti valgį, „Kayabukiya Tavern“ Amsterdamas serviruoti stalą, plauti indus „VEIDO“ ARCHYVO NUOTR. „Dark restaurants“ Lenkija, Varšuva Lankytojai valgo visiškoje tamsoje, dažnai dirba akli darbuotojai SAME JAV, Denveris Gali sumokėti tiek, kiek nori „Disaster Café“ Ispanija, Ljoret de Maras Imituojamas 7,8 balo žemės drebėjimas „Le Spirit Lounge“ Kanada, Monrealis Jei nesuvalgai viso patiekalo, gauni baudą „Pho Garde“ JAV, Patiekalą lankytojas gauna nemokamai, San Franciskas jei spėja suvalgyti nurodytą kiekį per nurodytą „Kinderkookkafé“

„VEIDO“ ARCHYVO NUOTR. laiką, pvz., 50 vištų sparnelių per pusvalandį „Le Train Prancūzija, Mažyčiai traukiniai patiekalus veža ant stalų, Gourmand“ La Valette du Var nėra padavėjų „Restophone“ Prancūzija, Kiekvienas stalas turi telefoną, kuriuo galima susi- Montpeljė siekti su kitu staliuku ir bendrauti, pakviesti šokio „Switch“ JAV, Las Vegasas Sienų ir lubų dizainas keičiasi kas 20 minučių „Traveler JAV, Konektikutas Kartu su patiekalais svečiams padovanojama Restaurant“ naudota knyga „Hajime“

„VEIDO“ ARCHYVO NUOTR. B.E.D. JAV, Majamis Vietoj kėdžių – didelės lovos

2011 / 10 / 31 veidas 45 VISUOMENĖ MOKSLAS Trimatis spausdinimas žada gamybo Galbūt jau netrukus mums nebereikės eiti į parduo- tuvę – tereikės parsisiųsti daikto brėžinius iš interneto ir išsispausdinti jį 3D spausdintuvu. ių metų rugsėjo pabaigoje kompani- cialios apdirbimo mašinos ja „KOR EcoLogic“ pristatė futuris- ar surinkimo linijos. Štai, pa- Štiškai atrodantį automobilį „Urbee“, vyzdžiui, Masačusetso tech- kurio kėbulas ypač lengvas ir patvarus. nologijos instituto (MIT) Tačiau tai ne vieninteliai požymiai, ski- mokslininkas Peteris Schmit- riantys „Urbee“ nuo panašių automobi- tas neseniai išsispausdino lių, – jo kėbulas buvo tiesiog... išspausdin- savo senelio sieninį laik- tas. Tam naudotas procesas, mokslininkų rodį – tereikėjo sukurti vir- vadinamas stereolitografija, arba 3D tualų jo mechanizmo brė- spausdinimu, kai specialus spausdintuvas žinį, ir iš spausdintuvo iš tam tikros medžiagos, pavyzdžiui, buvo išimtas plastikinis perdirbto plastiko, nulipdo bet kokios sieninis laikrodis, kurio formos ir struktūros objektus. mechanizmas veikia. Šis gamybos metodas nėra labai nau- Beje, pastaruoju metu jas – jis naudojamas daugiau nei dešimt 3D spausdinimui pritaiko- metų, tačiau anksčiau tokiu būdu bu- mas ne tik įvairus plastikas, vo gaminami tik produktų prototipai. bet ir kitos medžiagos, Patvirtinus gaminio prototipą, būdavo pavyzdžiui, metalai, per- gaminami specialūs presai, liejimo formos dirbtas popierius, nailonas ir kita mašinerija, kuri galėtų masiškai ir net maistas. Sudėtinges- gaminti tam tikrą prekę. niuose ir brangesniuose tri- Pastaraisiais metais 3D spausdintuvai mačiuose spausdintuvuose gan stipriai atpigo – nuo maždaug 400 naudojami lazerių arba tūkst. (prieš penkerius metus) iki 1000 elektronų pluoštų spindu- “VEIDO” ARCHYVO NUOTR. dolerių už vienetą šiais metais. Todėl šian- liai, kurie nukreipiami į dien trimačio spausdinimo technologija medžiagos miltelius, – susidūrimo vietoje laikas. Iki šiol naudojamos technologi- sulaukia vis daugiau ne tik dizainerių ar šie milteliai išlydomi ir vėliau sukietėja. jos – liejimas, tekinimas, frezavimas bei inžinierių, bet ir gamintojų dėmesio. Ant viršaus pilamas dar vienas miltelių kitos – šalina nereikalingą medžiagą tol, Pasak trimačio spausdinimo rinkos anali- sluoksnis, jis sukietinamas – procedūra kol lieka tik detalė, o medžiagos likučiai tiko Terry Wohlerso, jau dabar apie 20 kartojama tol, kol pagaminamas objek- vėl turi būti išlydyti, kad būtų galima juos proc. 3D spausdintuvais gaminamų tas. Šitaip gali būti sukurtos ypač naudoti. objektų yra galutiniai produktai, o ne pro- smulkios detalės, kurių storis siekia kelias Šis privalumas tampa ypač svarbus, kai totipai. gaminami daiktai iš brangiai Šiandien trimačio spaus- kainuojančių medžiagų. 3D dinimo pramonės vertė spausdintuvais pradėjo aktyviai sudaro apie 1,5 mlrd. domėtis „Airbus“ lėktuvų ga- dolerių, tačiau specialis- mintoja „European Aeronautic tas spėja, kad apie 2020- Defence and Space Company“ uosius ji sieks 5,2 mlrd. (EADS), mat tokiu būdu daug dolerių. Todėl verta iš- efektyviau gaminti oralaiviams siaiškinti, kaip veikia ši būtinas titano lydinio detales. inovacija, kokių poky- “VEIDO” ARCHYVO NUOTR. „3D spausdinimo metu me- čių ji žada ateityje ir ko- Ekologiško automobilio „Urbee“ kėbulas „atspausdintas“ trimačiu džiaga naudojama tik ten, kur dėl pastaruoju metu ži- spausdintuvu. Dėl tokio gamybos būdo jis daug lengvesnis ir tvirtesnis jos reikia. Dėl to šitaip paga- niasklaidoje skelbiama, kad ji sukels dešimtąsias milimetro dalis, – panašaus mintos detalės yra ypač tvirtos ir kartu gamybos revoliuciją. storio yra žmogaus plaukas. Štai spalį apie 60 proc. lengvesnės – tai labai svar- Hanoveryje vykusioje biomedicinos nau- bus kriterijus gaminant lėktuvus“, – teigė Kaip veikia trimatis spausdinimas jovių parodoje „Biotechnica 2011“ Fraun- Andy Hawkinsas, pagrindinis EADS ino- hoferio instituto mokslininkas daktaras vacijų padalinio inžinierius. Iš esmės 3D spausdinimas primena Guenteris Tovaras pristatė 3D spausdin- Svoris yra lemiamas kriterijus aero- įprastą teksto perkėlimą iš kompiuterio tuvu sukurtas dirbtines kraujagysles, nautikos srityje – apskaičiuota, kad vienu ant popieriaus lapo – tokiam spausdintu- pasižyminčias ypatingu elastingumu. kilogramu sumažinus orlaivio svorį, per vui tereikia pateikti skaitmeninį trimatį Šis gamybos būdas turi dar vieną labai metus sutaupoma 3 tūkst. dolerių vertės daikto brėžinį. Pagal jį įrenginio galvutė didelį privalumą – labai taupiai naudoja- degalų, o kartu sumažėja ir išmetamo sluoksnis po sluoksnio purškia medžiagą ma medžiaga, iš kurios gaminamas daik- anglies dvideginio kiekis. nuo apačios į viršų, suformuodama spaus- tas, mat ji sukietinama tik toje vietoje, kur Kita Didžiosios Britanijos inžinierių dinamą objektą. Taip gaminant daiktus reikia, o likę milteliai vėl gali būti naudo- grupė, dirbanti Sautamptono univer- nereikalingos jokios liejimo formos, spe- jami. Taip pat labai sutrumpėja gamybos sitete, trimatį spausdinimą mato kaip

46 veidas 2011 / 10 / 31 MOKSLAS VISUOMENĖ s revoliuciją

didelės istorinės vertės daiktus, jų neišar- Trimačiais spausdintuvais galima dant ar nesulaužant. Ši trimačių spau- pagaminti individualių dinių savybė paskatino kai kurias Kali- formų daiktus tiesiai iš fornijos mokyklas įsigyti 3D spausdintu- kompiuterio ekrano. vus – tai atveria didžiules galimybes Pavyzdžiui, papuošalus mokiniams dar geriau pažinti pasaulį, ar medicininius pavyzdžiui, išsispausdinus žmogaus or- implantus gano kopiją. Deja, šią naujovę sėkmingai atranda ir nusikalstamas pasaulis. Štai vasarą JAV buvo suimta nusikaltėlių gauja, apkaltin- ta pavogusi apie 400 tūkst. dolerių iš paprastų žmonių mokėjimo kortelių. Pasirodo, tam tikslui skirtas priemones gaujos nariai buvo pasigaminę 3D spausdintuvu. Masačusetso technologijos instituto atstovė dizainerė ir architektė Neri Oxman didžiules 3D spausdintuvų per- spektyvas mato statybos, architektūros bei dizaino srityje. Juk tokie spausdintuvai leistų sukurti daug patogesnes, aerodinamiškesnes bei kitų naudingų savybių turinčias formas, kurių negalime pagaminti dėl dabartinių gamybos priemonių apribojimų. Pavyzdžiui, An- trojo pasaulinio karo metais skraidę

“VEIDO” ARCHYVO NUOTR.naikintuvai „Supermarine “VEIDO” ARCHYVO NUOTR. Spitfire“ buvo ypač manevringi dėl neįprastos elipsės pagrindinį nepilotuojamų lėktuvų gamini- kurie papuošalų, avalynės, akinių – pre- formos sparnų, tačiau jų gamyba buvo mo būdą: taip kiekvieno orlaivio para- kių, kurioms labai svarbu individualumas, labai sudėtinga ir brangi, o 3D spausdin- metrus galima būtų pritaikyti pagal tai, gamintojai. tuvu tokį sparną būtų galima pagaminti kokiam tikslui jis skirtas, – laukams Dėl galimybės daiktus gaminti pagal greitai ir nebrangiai. purkšti ar fronto linijoms žvalgyti. individualius reikalavimus trimatis spaus- Kas bus toliau? Kaip žmonės panau- dinimas sėkmingai dos 3D spausdintuvus? Antroji pramonės revoliucija naudojamas ir medi- Šiandien aiškumo dar jau pakeliui cinoje, mat ši tech- nedaug. Aišku tik nologija leidžia ga- viena, kad ilgainiui Vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad minti protezus, pri- jie bus naudojami 3D spausdinimo technologija gali pakeisti taikytus kiekvienam masiškai, nes jų kaina jau gerą šimtmetį vyraujantį masinės pacientui. Pavyzdžiui, kas mėnesį mažėja. gamybos modelį. Juk pastaraisiais dešimt- Didžiosios Britani- Štai birželio mėnesį mečiais stipriai pasikeitė išsivysčiusių šalių jos bendrovė „Within Didžiosios Britani- vartotojų poreikiai ir vis mažiau patrauklūs Technologies“ gami- jos Bato universiteto tampa milijonais vienetų gaminami iden- na pirštų, stuburo, mokslininkas Adrianas tiški produktai. Vartotojas vis labiau verti- sąnarių protezus, o Bowyeris pristatė savo na galimybę įsigyti jo individualiems po- vokiečių kompani- sukurtą 3D spausdin- reikiams pritaikytą daiktą – ar tai būtų jos EOS gaminami tuvą „RepRap“, kai- mobiliojo telefono korpusas, ar konkre- spausdintuvai sėk- 3D spausdintuvų kaina vis mažėja – nuojantį tik apie 2 taus žmogaus pėdai pritaikyti batai. mingai spausdina pigiausias įrenginys šiandien kainuoja tūkst. Lt. Tačiau, ko Kai kurie rinkos analitikai pradeda dantų vainikėlius. kiek mažiau nei 1000 dolerių gero, daug įdomesnė kalbėti apie bręstančią gamybos revoliuci- Be to, šitaip paga- detalė, kad šis įren- ją ir lygina ją su tuo perversmu, kurį minti protezai yra ginys gali „išspausdin- sukėlė Gutenbergo spausdinimo presas. tvirtesni, o jų paviršius gali būti sufor- ti“ pats save. Jei turėsime omenyje pas- Ateityje tokie spausdintuvai dar labiau muotas kaip tikro kaulo, kad prie jų tarojo meto progresą kuriant dirbtinį atpigs, bus atrandama vis daugiau daiktų lengviau prigytų kūno audiniai. intelektą, galbūt jau vertėtų susirūpinti spausdinimo medžiagų ir galbūt tokiu Pasak Didžiosios Britanijos meni- scenarijumi, kuris iki šiol buvo populiarus atveju vartotojui nereikės eiti į parduotu- ninkės Floros Parrott, kai kurie muzie- tik fantastinėje literatūroje ir kine, – vę. Tereikės parsisiųsti iš interneto daikto jai ketina naujausiomis technologijomis mūsų sukurtos mašinos vieną dieną gali brėžinius ir, paspaudus vieną mygtuką, iš nuskenuoti savo eksponatus ir trimatės pradėti gaminti pačios save. ■ 3D spausdintuvo išsiimti reikalingą daik- litografijos būdu pagaminti jų kopijas. tą. Jau dabar šią technologiją naudoja kai Tai leistų mokslininkams tyrinėti ypač Andrius Jovaiša

2011 / 10 / 31 veidas 47 VISUOMENĖ TECHNOLOGIJOS Karuose dėl idėjų pasitelkiamos bet

Pramoninio šnipinėjimo tradi- sunaudoja lėšų, užtat pavogti informaciją cijos kuriamos jau kelis šim- labai paprasta. Be to, apie vagystę idėjų savininkas dažniausiai sužino tik po kurio tus metų, tačiau pastaruoju laiko, kai jas realiais produktais paverčia metu šio „amato“ lydere ir informaciją pasisavinusi šalis. inovatore tapo Kinija. Lietuvai pramoninio šnipinėjimo grės- mė kol kas neturėtų rūpėti: metų pra- palio viduryje JAV komercijos džioje Europos Komisijos parengtos departamentas neleido Kinijos ataskaitos „Innovation Union Score- S bendrovei „Huawei“, gaminančiai board 2010“ duomenimis, mūsų valstybė telekomunikacijų įrangą, dalyvauti ku- pagal išduotų patentų ir inovacijoms riant bendrą visoms valstijoms bevielį skirtų lėšų kiekį atsiduria sąrašo gale, pagalbos komunikacijų tinklą. Pagrin- kartu su Latvija, Rumunija ir Bulgarija. dinis motyvas – nacionalinio saugumo Priekyje puikuojasi Švedija, Danija, klausimai. Suomija ir Vokietija, tačiau net ir šios Toks sprendimas nestebina, mat Senojo žemyno šalys stipriai atsilieka nuo „Huawei“ prezidentas Renas Zhengfei JAV ir Japonijos. Tuo tarpu Europai į yra buvęs Kinijos liaudies išsilaisvinimo nugarą šnopuoja Brazilija ir ypač – Kinija. armijos technologijų specialistas ir vis dar Tačiau šios šalies proveržį gan stipriai gali palaikyti artimus ryšius su Kinijos vy- temdo dideli pramoninio šnipinėjimo riausybe. Telekomunikacijų sritis ypač skandalai tiek anapus, tiek šiapus dėkinga tuo atveju, jei Kinija sumanytų Atlanto. šnipinėti JAV, pasinaudodama „Huawei“ lyg Trojos arkliu, – tinklo prietaisai galėtų būti aprūpinti įranga, galinčia rinkti infor- maciją. Tiesa, kai kurie analitikai spėja, kad šis draudimas neužkirs kelio kiniškiems prietaisams patekti į gyvybiškai svarbius sektorius per įvairius tarpininkus – tik be „Huawei“ prekės ženklo. Nacionalinio saugumo klausimas jau ne pirmą kartą tampa kliūtimi šios bendrovės investici- joms Amerikoje – 2008 m. jai nebuvo leista įsigyti bendrovės „3Com“, o šiemet „Huawei“ turėjo atsisakyti investicijų į 2010 m. įsigytą kompaniją „3Leaf Sys- Kinijos automobilių gamintojai nesibodi kopijuoti žinomų kompanijų gaminių – beveik visos tems“. Be to, 2011-ųjų pradžioje žino- „Honda CRV“ (kairėje) detalės atkartotos kinų bendrovės „Laibao“ visureigyje (dešinėje) ma amerikiečių bendrovė „Motorola“ apkaltino „Huawei“ bei kelis savo buvu- Pramoniniam šnipinėjimui – tus į po karo atsigaunančių Vakarų vals- sius darbuotojus pramoniniu šnipinėjimu beveik 300 metų tybių bendroves. Dauguma karinės ir ir padavė juos į teismą. Ironiška, tačiau nuo pirmųjų pra- civilinės paskirties technologijų ar net Svarbu paminėti, kad ši telekomu- moninio šnipinėjimo bandymų nukentėjo konkrečių produktų staiga būdavo pra- nikacijų milžinė pirmus žingsnius žengia būtent pati Kinija. Manoma, kad XVIII a. dedami naudoti ir už geležinės uždan- ir Lietuvoje – „Huawei“ išmaniuosius pradžioje Prancūzijos jėzuitų ordino gos. Žlugus Sovietų Sąjungai, nemažai telefonus platina visi didžiausi mobiliojo misionierius Francois Xavier d’Entre- darbo netekusių karinės žvalgybos spe- ryšio operatoriai. Be to, praėjusiais collesas iš Kinijos į Europą parvežė cialistų atsigręžė į pramoninio šnipinėji- metais su šia kinų bendrove 7 mln. Lt porceliano gamybos paslaptis. O XIX a. mo sritį. vertės įrangos pirkimo sutartį pasirašė pradžioje Didžiosios Britanijos kompani- Vis dėlto didžiausi paskutinio XX a. „Teo LT“, taip pat „Huawei“ kartu su ja „East India“ pasamdė škotų botaniką ir dešimtmečio šnipinėjimo skandalai su- mobiliojo ryšio operatoriumi „Omnitel“ keliautoją Robertą Fortune‘ą, kad šis iš siję ne su posovietinėmis šalimis, o su ir Vilniaus universitetu pasirašė sutartį Kinijos kontrabanda į Indiją atgabentų Prancūzija bei Vokietija. 1991 m. dėl bendros mokslinės laboratorijos arbatmedžio, jo sėklų ir visas auginimo Prancūzijos žvalgybos struktūrų atstovas steigimo. paslaptis. Pierre’as Marionas pripažino, kad Žinoma, tai nebūtinai turi reikšti, kad Pirmiesiems pramoniniams šnipams 1987–1989 m. Prancūzija šnipinėjo kelias ši bendrovė Lietuvoje ketina užsiimti darbo pakako ir Europoje – jais nuo pat dideles JAV bendroves, tarp kurių buvo ir pramoniniu šnipinėjimu, tačiau įvairios XVIII a. nuolatos „apsikeisdavo“ stiprias IBM bei „Texas Instruments“. Skandalo abejonės gali būti visai pagrįstos – juk, pramonės šakas turinčios Prancūzija ir kulminacija pasiekta, kai buvo mesti įtari- šiandienos pasauliui judant žinių Didžioji Britanija. Vis dėlto labiausiai mai, kad aviakompanijos „Air France“ ekonomikos link, idėjos tampa neįkaino- tokia šešėlinė veikla „išpopuliarėjo“ šal- lėktuvų sėdynėse buvo įmontuota pasi- jama preke. Šią prekę sudėtinga sukurti, o tojo karo laikotarpiu, kai sovietinio bloko klausymo įranga. pats procesas užima nemažai laiko bei šalys intensyviai infiltruodavo savo agen- 1993 m. automobilių gamintoja „Opel“

48 veidas 2011 / 10 / 31 TECHNOLOGIJOS VISUOMENĖ kokios priemonės

tinti tik save. „Juk jei rodai savo produktą pakankamai informacijos, konkursą nu- parodoje ar salone ir leidi visiems traukia. fotografuoti, tai nieko keisto, kad po Panašus atvejis buvo, kai Kinija paskel- kurio laiko rinkoje pasirodo panašių daik- bė planuojanti šalyje paleisti greituosius tų“, – teigia D.Schaefferis. traukinius ir šiuo pasiūlymu susidomėjo Tačiau kartais Kinija imasi ir rimto Prancūzijos verslininkai – juk šioje šalyje šnipinėjimo. Štai šių metų pradžioje trys gerai veikia greitųjų traukinių sistema Prancūzijos automobilių gamintojos „Re- TGV. Tuo metu Prancūzijos ambasada nault“ aukšto rango pareigūnai buvo netgi surengė pusės metų trukmės apkaltinti pramoniniu šnipinėjimu. Pasak apmokymus kinų inžinieriams. Tačiau po kaltintojų, šie pareigūnai Kinijai perdavė kelių mėnesių Kinija pristatė „savo“ grei- svarbią informaciją, susijusią su bendru tąjį traukinį, įtartinai panašų į prancū- „Renault“ ir Japonijos automobilių ga- ziškuosius TGV ar vokiškuosius ICE mintojos „Nissan“ elektromobilio projek- traukinius. tu, kurio vertė viršija 5 mlrd. dolerių. Juk Dar vienas būdas perimti svarbią infor- Kinija taip pat nenori atsilikti nuo „ža- maciją – įsteigti bendrą Kinijos ir kitos liųjų“ automobilių mados. šalies bendrovę. Vėliau pasirodo nauja Dar vienas pavyzdys: 2010 m. pristaty- kiniška bendrovė, kuri gamina identišką tas Kinijoje sukurtas karinis naikintuvas produkciją ir nukonkuruoja vakariečių „Chengdu J-20“. Kai kurių karinių įmonę, – panašiai įvyko, kai pieno pro- ekspertų nuomone, jis labai panašus į duktus ir gėrimus gaminanti bendrovė JAV gaminamą „F-117 Nighthawk“ – kaip „Danone“ pradėjo bendrą veiklą su di-

"DREAMSTIME" NUOTR. džiausia gėrimų gamintoja Kinijoje „Wahaha“. Neatsisako Kinija ir klasikinio papir- kinėjimo. JAV neseniai 32 metus kalėti nuteistas buvęs karinės technikos ir aero- nautikos korporacijos „Northrop“ in- žinierius Noshiras Gowadia, perdavęs Kinijai slaptą informaciją. Praėjusiais metais už šnipinėjimą Kinijai nuteistas ir kitas amerikietis Glennas Shriveris – už tai, kad bandė įsidarbinti CŽV institucijo- je. Iš Kinijos atstovų už tai jis buvo gavęs apie 70 tūkst. dolerių atlygį. Ir tai tik tie atvejai, kai Kinija imasi Naujas Kinijos naikintuvas „Chengdu J-20“ (dešinėje) įtartinai panašus į amerikietiškąjį klasikinių šnipinėjimo būdų, – o juk dar naikintuvą „F-117 Nighthawk“ (kairėje), kuris 1999 metais buvo numuštas virš Serbijos yra daugybė kibernetinių šnipinėjimo "DREAMSTIME" NUOTR. priemonių, atskleista atvejų, kai informa- (JAV bendrovės „General Motors“ tik 1999 m. vienas toks lėktuvas buvo cija buvo pavogta internetu. Virtuali padalinys) apkaltino Vokietijos bendrovę numuštas virš Serbijos. Tuometis Serbijos erdvė vis dažniau tampa ta terpe, kurioje „Volkswagen“ šnipinėjimu po to, kai prezidentas Slobodanas Miloševičius įvykusios informacijos vagystės taip ir „Opel“ produkcijos direktorius Jose Igna- netrukdė Kinijos agentams iš vietinių lieka nepastebėtos. cio Lopezas kartu su dar septyniais dar- gyventojų supirkti numušto naikintuvo Dar 2007 m. buvo atskleistas slaptas buotojais perėjo dirbti pas vokiečius. Byla likučių. tuometinio Didžiosios Britanijos saugu- buvo baigta tik po ketverių metų, kai abi mo tarnybos MI5 vadovo Jonathano kompanijos sutiko pasirašyti susitari- Vis labiau įžūlėjantis Kinijos Evanso pranešimas, išsiųstas daugiau nei mą, kuriuo „Volkswagen“ pasižadėjo šnipinėjimas 300 Vakarų bendrovių vadovams, ku- sumokėti 100 mln. dolerių baudą ir įsigyti riame įspėjama apie kylančią kibernetinio iš „General Motors“ automobilių dalių už Kinija yra tikra pramoninio šnipinėji- šnipinėjimo grėsmę iš Kinijos. ■ 1 mlrd. dolerių. mo lyderė, todėl, kaip ir dera pirmau- Andrius Jovaiša Pastaruoju metu ryškiausia pra- jančiai šaliai, ji atsakinga už daugelį naujų moninio šnipinėjimo lyderė yra Kinija, ir svarbios, su inovacijomis susijusios infor- ypač automobilių pramonės srityje. Tai macijos pavogimo būdų atsiradimą. Vie- 2011 m. prognozuojama indus- aiškiai matyti vien žvilgtelėjus į daugumą nas tokių būdų yra paskelbti konkursą trinio šnipinėjimo žala valstybių kinų gamybos automobilių. Žinoma, daž- kokiai nors technikai įsigyti, o kai Vakarų ekonomikoms (mlrd. dolerių)

niausiai pakanka kinų delegacijai apsi- įmonės pateikia paraiškas ir savo projek- Didžioji Britanija 45 "DREAMSTIME" NUOTR. lankyti automobilių parodoje ir kruopš- tus – atmesti, motyvuojant tuo, kad juos Prancūzija 67 čiai nufotografuoti norimą nukopijuoti dar reikėtų patobulinti. Tada įmonės, Japonija 71 modelį. Pasak buvusio Prancūzijos gyny- konkuruodamos tarpusavyje, Kinijos Vokietija 75 bos atašė Pekine Danielio Schaefferio, užsakovams pateikia vis geresnius projek- JAV 250 Vakarų bendrovės dažniausiai turėtų kal- tus, o šie po kurio laiko, kai jau surenka Šaltinis: „Financial Times“ 2011 / 10 / 31 veidas 49 KULTŪRA PROFILIS Vilniaus dailės akademija neketina atsisakyti padalinių kituose miestuos „Netempkite visų ant bendro kurpalio“, – aukštojo mokslo optimizatorių prašo Vilniaus dailės akademijos rektorius Audrius Klimas. ygindami Lietuvą su Latvija Jis nesupranta, kodėl visos šalies aukš- džiaugiamės, kad mūsų šalis toly- tosios mokyklos tempiamos ant vienodo „Lgiau išvystyta: turime ne du, kaip kurpalio: ar tam, kad valdininkams jų kaimynai, o bent penkis šimtatūkstanti- veiklą kontroliuoti taptų paprasčiau? nius didmiesčius. Tačiau jeigu laikysimės „Nėra vieno modelio, kuris būtų visiems strategijos mažinti universitetinių mokyk- optimalus, antraip jis užkariautų visus lų skaičių atokesniuose miestuose, šio pasaulio universitetus. Taip, Kinijoje yra pranašumo lengvai galime netekti. Juk po 40 tūkst. studentų turinčių univer- realiai nėra jokio kito būdo jaunimui sitetų, bet ar jie mums pavyzdys? Didžiau- provincijoje išlaikyti“, – dėsto Vilniaus sias universitetas nebūtinai yra geriausias. dailės akademijos rektoriumi nuo šių Tarkim, elitinė Karališkoji dailės aka- metų pradžios dirbantis Audrius Klimas. demija Kopenhagoje teturi pusę tūks- Į šias pareigas vieną iš prorektorių tančio studentų. O štai garsiajame Aalto paskyrė akademijos senatas, pasibaigus universitete Helsinkyje sujungtos dizaino kartą jau pratęstai ankstesnio rektoriaus ir jo vadybos studijos, jame mokoma ne Adomo Butrimo kadencijai. Tačiau vien kurti pramoninį dizainą, bet ir jį par- A.Klimo vadovavimo laikotarpis gali ilgai duoti. Mes irgi norėtume išsaugoti savi- netrukti: jau gruodžio mėnesį dabar tumą“, – tvirtina A.Klimas. sudarinėjama VDA taryba skelbs naujo akademijos rektoriaus rinkimus. Tiesa, Dizaino laukia ilgia kelias 55-erių metų profesorius neatmeta ga- limybės juose dalyvauti. Pašnekovas - veikiausiai pirmas Lietu- vos istorijoje profesionalus dizaineris, Išlaikė padalinių tinklą kuriam likimas lėmė tapti rektoriumi. Audriaus brolis dvynys Alvydas – taip pat Vilniaus dailės akademija – vienintelė dizaineris, vadovaujantis Vizualiojo šalyje, iki šiol išlaikiusi mažesniuose mies- dizaino katedrai akademijos Klaipėdos tuose įsikūrusių padalinių tinklą. Ir neža- skyriuje. Klaipėda – brolių gimtasis mies- da jo atsisakyti, nes, pasak A.Klimo, tas. O dizainas... „Tiesiog nieko daugiau jokios atliktos studijos neįrodė, kad tokia mes abu ir nemokam“, – kuklinasi akis akademijos struktūra būtų neracionali. nuleidęs rektorius. neseniai drabužių dizainerių delegacija Atvirkščiai: dabartinis modelis suteikia Naudojuosi proga paklausti, ar Lietu- grįžo iš Maskvoje rengiamo madų galimybę provincijos studentams dažniau vos dizainas turi šansų tapti toks pat konkurso „Russkij siluet“. Jame dalyvavo regėti sostinės profesorius ir išlaikyti pasaulyje matomas ir pelningas kaip du šimtai dizaino mokyklų iš viso panašų studijų kokybės lygį. Štai grafikas, Suomijos. Ir Audriaus akys iškart sužim- pasaulio, demonstruota daugiau nei Nacionalinės premijos laureatas Rimvy- ba: „Suomių dizaino ištakos glūdi senovės keturi tūkstančiai kolekcijų. Vis dėlto tris das Kepežinskas važinėja dėstyti į Kauną, amatuose. Medkirčiams rūpėjo, kaip prizus šiame konkurse laimėjo mūsų o meno istorikas A.Butrimas – į Telšius. išdrožti patogiausią darbui kirvio kotą, absolventų diplominiai darbai“, – džiau- Mažesniuose miestuose, kur ryškesni kokia kirvio ašmenų forma pati tinka- giasi rektorius. menininkai ir menotyrininkai pirštais miausia ir t.t. Per keletą šimtmečių ši suskaičiuojami, tai svarbu. patirtis peraugo į tokį pramoninį dizainą, Dėstytojai pagaliau susipažino Beje, šįmet populiariausia akademijos kuriuo gėrimės šiandien. Tad klaidinga studijų programa buvo architektūros būtų manyti, kad prieš keletą metų Vil- Atsisakius ekstremaliausios pertvarkos studijos Kaune: į vieną valstybės finan- niuje atidarę Dizaino inovacijų centrą ir idėjos – daugelį sostinės aukštųjų mokyk- suojamą vietą ten pretendavo 16 jau- tik šįmet surinkę pirmąjį dizaino vadybos lų paversti Vilniaus universiteto padali- nuolių. O taikomosios skulptūros progra- studentų kursą netrukus varžysimės su niais, tebesvarstomas Lietuvos muzikos ir ma Telšių fakultete, gavusi labai palankų suomiais. Nors veikiausiai esate girdėję teatro bei Vilniaus dailės akademijų užsienio ekspertų įvertinimą, priešingai, apie mūsų diplomantę Eglę Ugintaitę, sujungimas. A.Klimas, kaip ir pirmosios nesulaukė nė vieno stojančiojo. „Pa- kuri sukonstravo lazdą su įmontuota akademijos rektorius Zbignevas Ibel- radoksas, nes patiems Telšiams labai skaitmenine navigacija bei sveikatos hauptas, nėra didelis tokios pertvarkos rūpėjo tokią programą turėti. Dabar ten būklę (kraujo spaudimą, pulsą, kūno tem- entuziastas. Jis primena, kad visos ES lėšomis tvarkoma Masčio ežero peratūrą) tikrinančiais prietaisais ir meninės pakraipos studijos Lietuvoje pakrantė, joje numatytos vietos skulp- laimėjo „Fujitsu“ konkurso didįjį prizą.“ tesunaudoja penkis procentus šalies aukš- tūroms“, – stebisi rektorius. Tai – ne vienintelis pavyzdys. „Visai tojo mokslo biudžeto, taigi sujungus dvi

50 veidas 2011 / 10 / 31 PROFILIS KULTŪRA se Bando užsidirbti patys „Per pastaruosius trejus metus studen- tų skaičius mažai tejudėjo, tačiau dra- matiškas pokytis įvyko pradėjus taikyti studijų krepšelio sistemą: tuomet praradome trečdalį studentų. Bet akademijos biudžetas dėl to beveik ne- pasikeitė, nes dabar valstybės garantuo- jamose vietose studijos finansuojamos šimtu procentų, o anksčiau finansavimas tesiekė 47 proc.“, – aiškina A.Klimas. Savo lėšomis VDA šįmet studijuoja 90 studentų. Tiesa, dauguma jų rinkosi pigiausiai (3,4 tūkst. Lt per metus) kai- nuojančią dailėtyros studijų programą. Dailės bakalauro studijų metai kainuoja daugiau nei 11 tūkst., architektūros – daugiau nei 7 tūkst. Lt. Šalia akademijos veikia atvira dailės, dizaino ir architektūros mokykla, kurioje mokosi savarankiškai lavinantieji savo gabumus, siekiantieji platesnio išsila- vinimo ar besirengiantieji studijoms. Paskaitos šioje mokykloje – mokamos. Pajamų akademijai teikia ir šį pavasarį pradėjusi veikti Nidos meno kolonija. Penkiose jos rezidencijose dažniausiai dirba užsienio menininkai, užsitikrinę savo šalies ar tarptautinių fondų finansinę Audrius Klimas – paramą. „Kai viešėjau ten rugsėjo pa- dizaineris rektoriaus poste baigoje, rezidencijose gyveno JAV, Ja- ponijos, Olandijos, Austrijos atstovai ir viena lietuvė“, – pasakoja A.Klimas. akademijas smarkiai sutaupyti nepavyktų. fakulteto studentas norėdavo pasirinkti Šalia rezidencijų įrengta kuklesnė pas- Priešingai nei Muzikos ir teatro aka- kito fakulteto studijų programos dalyko togė, kurioje apsistoja iki šešių dešimčių demijoje, dailininkų stovykloje tyliai pasi- paskaitas arba pasinaudoti kito fakulteto kūrybinę praktiką atliekančių studentų. keitus rektoriams reikšmingų perversmų, katedrai priklausančiomis dirbtuvėmis, Tikimasi, kad žiemą ši kolonija gerokai susijusių su vadovybe, nevyko. Tik ankstes- jam tai ne visuomet pavykdavo: reikėdavo pagyvins kurorto kultūrinį gyvenimą. nis rektorius A.Butrimas tapo prorektoriu- gauti dekano sutikimą. Dabar menininkų, O akademijai priklausančioje Panemu- mi mokslo klausimais, o A.Klimo turėtą architektų ir dizaine- nės pilyje rekonstrukci- studijų prorektoriaus vietą užėmė garsi rių bendravimas turėtų Dėstytojai, toje pačioje jos darbai tik įsibėgėja. tekstilininkė Eglė Ganda Bogdanienė. tapti laisvesnis ir inten- akademijoje išdirbę „Gavę ES lėšų, pava- Be to, pakeisti du dekanai. Tai lėmė syvesnis. „Netgi dėstyto- penkiolika metų, sarį planuojame baigti pertvarkyta studijų sostinėje struktūra. jai, toje pačioje aka- pirmąjį darbų etapą – „Anksčiau turėjome Vaizduojamosios ir demijoje išdirbę pen- pagaliau susipažįsta. renovuoti du bokštus ir taikomosios dailės bei Architektūros ir kiolika metų, pagaliau susipažįsta fa- vakarinį sparną. Kadangi kieme tebevyks- dizaino fakultetus, o dabar liko Vilniaus kulteto tarybos posėdžiuose“, – ironijos ta archeologiniai tyrimai, šiuo metu jokios (arba bakalauro studijų) fakultetas ir gaidelių neslepia rektorius. parodos pilyje nevyksta, tačiau ateinančią Aukštųjų studijų, apimančių magistran- O kai bendradarbiavimo galimybes vasarą ketiname nudžiuginti turistus tūrą ir doktorantūrą, fakultetas. Kitaip atranda dėstytojai – jas išvysta ir studen- istorinių radinių ekspozicija. Pilyje veiks sakant, pasiskirstėme ne pagal studijų tai. Beje, įvairioms katedroms priklau- kavinė, nedidelis viešbutis su konferenci- profilį, kaip įprasta kituose šalies univer- sančias dirbtuves taip pat numatoma jų sale. Ką gali žinoti, gal ateityje, prastė- sitetuose, o pagal studijų pakopas“, – priskirti naujam, visiems studentams jant studijų finansavimui, akademiją gel- aiškina A.Klimas. prieinamam padaliniui. Todėl jų noras bės būtent tokie objektai“, – svarsto rek- Kam to reikėjo? Pasirodo, naujoji tvar- išbandyti kitas meninės raiškos formas torius. ■ ka griauna tarp fakultetų stūksojusias nebepriklausys nuo mokymo meistrų ar nematomas sienas. Jei anksčiau vieno katedrų vedėjų geranoriškumo. Renata Baltrušaitytė

S.ÎIÌROS NUOTR. 2011 / 10 / 31 veidas 51 KULTŪRA PARODOS Tapyti niekada nevėlu galiūno instaliaciją „Aš nežinojau, Mylimasai, kad bučiuoju tave paskutinį kartą“, skiriamą generolo Stasio Raštikio šeimos tragedijai ir kitų represuotųjų atminimui. Tai – iš archyvų surinktų Lietuvos karininkų šeimų nuotraukų prieš nelaimes rinkinys. Po kiekviena surašyti patirtų represijų faktai. Kaip ir gyvenime, karininkų artimieji atskirti: ant priešingose pusėse esančių sienų eksponuojamos jų moterų ir vaikų portretų grupės. Menininkas nesirengia tapti kaltintoju, tik siekia peržiūrėti užslopintas skausmingas patirtis ir pabandyti suprasti sunkiai suvokiamus likimus.

SAVICKO GALERIJOS ARCHYVO NUOTR. Jaunimas ragina pabusti

„Pabuskit – pasaulis pasikeitė!“ – šaukia Estijos dailės akademijos Teks- tilės dizaino katedros studentai. Jų dar- Augustinas Savickas į savo parodos buose, eksponuojamuose galerijoje atidarymą iš Trakų neatvyko, bet „Artifex“, įprastos tekstilės technikos menininkams ir be jo buvo linksma (mezgimas, siuvinėjimas ir kt.) naudojamos šiuolaikiniame kontekste, kai Sostinės parodų meniu: nuo žilagalvių kur netgi prijungiant elektroniką. peizažų iki mezginių su elektronika. Dvidešimtmetė fotografė Ekvilina Milaševičiūtė savo darbus, kuriuos va- irbtuvė Trakuose didelė ir šviesi. „Mane veikia medžiai, jų besikartojantys rit- dina dienoraščiu, eksponuoja neįprastoje vie- Pro langą matau žaliai nudažytą mai, išraiškinga belapių šakų kančia. Juose šojoje erdvėje – siaurame perėjime, vedan- „Dmedinį namą, simpatišką la- randu poeziją“, – sako parodos autorius. čiame į senamiesčio kiemą. „Šis projektas – puočių peizažą. Dažnai per dangaus mėlynę savotiškas eksperimentas, kaip visuomenė praplaukia romantiški didžiuliai oro balio- Meilė ir partizanai reaguos į viešoje erdvėje esančius meno nai, praskrenda žuvėdros. Tylu čia, galiu kūrinius“, – tvirtina galerijos „Actus magnus“ ramiai tapyti“, – konstatuoja 92 metų tapy- Kitą savaitę tuose pačiuose Radvilų rū- direktorė Jolita Zykutė. Tačiau pasitaiko ir bos patriarchas Augustinas Savickas, kvies- muose bus atiduota pagarbos duoklė 81-erių nepasiteisinusių eksperimentų, todėl nega- damas į savo naujų paveikslų parodą šeimos sulaukusiam Juozui Gecevičiui. Pradėjęs me- rantuojame, kas fotomenininkės nuotraukos galerijoje Vilniuje. Ir tai, dievaži, turėtų nininko karjerą nuo vazų lipdymo, vėliau sostinės užkaboryje ilgai kabės. įkvėpti tvirtybės jo jaunesniems kolegoms. J.Gecevičius neatsispyrė akvarelei. Išbandė ir „Lietuvos aido“ galerijoje kitą savaitę į Kad ir Valdui Antanui Gurskiui, kurio sausą akvarelę: popierius, lengvas teptuko personalinę parodą kviečia jauna dailininkė 75-mečiui skirta apžvalginė paroda šią savaitę brūkštelėjimas, laukimas, po to vėl atsargus Eglė Karpavičiūtė. Savitai pertapydama atidaroma Radvilų rūmuose. Bus ekspo- prisilietimas prie jau išdžiūvusio sluoksnio... Gerhardo Richterio ar Luco Tuymanso kū- nuojami aliejine tapybos technika sukurti Trisdešimt penkerius metus dailininkas mokė rinius, ji perima šiems menininkams būdin- peizažai, portretai, natiurmortai ir figūrinės vaikus Vilniaus Justino Vienožinskio dailės gus potėpius ir taip atskleidžia jų individua- kompozicijos. Šis dailininkas vadinamas mol- mokykloje, o jaunystėje Suvalkijos miškuose laus stiliaus konstravimo mechanizmus. bertinės tapybos meistru. Peizažuose atsisklei- spėjo ir Šarūno rinktinės partizanų ryšininku Menininkė tapybą traktuoja kaip vieną se- džia jo intuicija. Vilniaus senamiestį jis matė pabūti. niausių ir archajiškiausių meno formų, kuri spalvingą, tapė jį ekspresyviais potėpiais. Bet Apie tai užsimenu ketindama pristatyti sunaikina vaizdą jį užkonservuodama. ■ labiausiai V.Gurskis mėgsta tapyti gamtoje. Pamėnkalnio galerijoje rodomą Kęstučio Gri- Renata Baltrušaitytė

Dešimt lapkričio pradžios parodų Vilniuje Nuo spalio 27 d. Vilniaus paveikslų galerijoje – „Nuo kalvystės iki auksaka- Nuo spalio 25 d. Savicko paveikslų galeri- lystės. 1960–1990 m. metalo plastika joje – naujausia Augustino Savicko tapyba LDM rinkiniuose“ Nuo spalio 25 d. Tolerancijos centre – „Jie Nuo lapkričio 4 d. Radvilų rūmuose – atėjo tam, kad pasiliktų. Lenkijos žydai“ Valdo A.Gurskio tapybos apžvalga Nuo spalio 25 d. tekstilės galerijoje „Artifex“ „Bėgančio laiko šviesa“ – Estijos dailės akademijos Tekstilės dizaino Nuo lapkričio 4 d. Pamėnkalnio galerijoje katedros studentų paroda „Pabuskit – – Kęstučio Grigaliūno instaliacija pasaulis pasikeitė!“ „Aš nežinojau, Mylimasai, kad bučiuoju Nuo spalio 26 d. Teatro, muzikos ir kino tave paskutinį kartą...“ muziejuje – „Spalvos ir šokio paviliota“. Nuo lapkričio 8 d. „Lietuvos aido“ Olgos Dubeneckienės-Kalpokienės ▲ galerijoje – Eglės Karpavičiūtės tapyba 120-osioms gimimo metinėms „Iliuzinė realybė“ Nuo spalio 26 d. pėsčiųjų arkoje prie Nuo lapkričio 11 d. Radvilų rūmuose – galerijos „Actus Magnus“ – Ekvilinos Mi- Juozo Gecevičiaus akvarelė ir keramika laševičiūtės fotografijos „Prisilietimas“ „Žemiško grožio daina“

52 veidas 2011 / 10 / 31 TEATRAS KULTŪRA Baliai ir nepatogusis teatras

tro nariai svarsto: bėgti ar pasilikti? Sprendimas priklauso nuo paties G.Iva- nausko vaidinamo Marko. Beje, intrigą dar labiau kursto spektakliui „Marko (Kavolių kabaretas)“ Gyčio pasitelkti lygiaverčiai partneriai: pjesę Jeano Luco Lagarce’o kūrybos motyvais rašė žinoma vertėja Akvilė Melkūnaitė, o kabareto muziką kūrė NIKO vadovas Gediminas Gelgotas. Klaipėdos muzikinis teatras kvies ne į kabaretą, o į spalvingą prancūzų aukš- tuomenės fiestą Paulo Abrahamo ope- retėje „Balius Savojoje“. Tačiau užmojais visus ketina pranokti Kauno muzikinis, lietuvių žiūrovui pristatantis tarptautinį projektą – Giuseppe’s Verdi operą „Atila“. Spektaklis pastatytas kartu su Kavolių kabareto ketveriukė estų menininkais bei tarptautiniu operos G.Ivanausko spektaklyje „Marko“ festivaliu „PromFest“. „Atiloje“ dainuoja jauni atlikėjai, pasižymėję tarptautiniame Spalvų kupinas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro „Balius Savojoje“ vokalistų konkurse „Klaudia Taev“: bosas Anatoli Siuko iš Baltarusijos, amerikiečių Teatrai lapkritį juokins žmones, apie keistas lietuviškų likimo tenoras Erikas Fentonas, estų bosas Mati ir skatins galvoti. vingių sankirtas. Palmas ir lietuvaitė Sandra Janušaitė. rasidėjo politikų ir Nacionalinio Kuo kabaretų iki „Atilos“ „Versmės“ belaukiant dramos teatro reklaminių kauty- Pnių antrasis raundas. Nors „Visuo- Daugiau lapkričio premjerų repertu- Kitas dėmesio vertas reiškinys – menės priešo“ plakatai neragina žudyti, are – jokio „nepatogaus teatro“. Štai atgimstantis lietuvių režisierių susido- tačiau Henriko Ibseno lūpomis kons- Gytis Ivanauskas visus kviečia mėjimas ame- tatuoja: „Mūsų krašto žmonės yra partijų į Kavolių miestelio kabaretą, rikiečių dra- vergai. Argi teisinga, kad kvailieji kuriame keturi keliaujančio tea- maturgu Ten- vadovautų protingiesiems?“ Ir konserva- nessee Wil- torius Mantas Adomėnas, važiuodamas Dešimt lapkričio premjerų liamsu. Lap- gatve, vos spėjo nuspausti stabdžius. Tarsi kritį „Katę ant nujausdamas, kad H.Ibsenas Jono Vait- 5, 6, 27 d. 12 val. Vilniaus maža- įkaitusio skar- kaus rankose Seimo įvaizdžiui (arba jame teatre – „Mama Katinas“. dinio stogo“ re- Rež. Evaldas Jaras „politiniam organizmui“) gali būti žymiai žisuoja Agnius nuodingesnis, nei neįpareigojantys kultū- 5, 6 d. 19 val. Menų spaustuvėje, Jankevičius, o ros ministro raginimai pavaldiniams 8, 9 d. 19 val. Kauno dramos teatre – „Marko gruodį Šiaulių dramos teatre (aišku, nedirbantiems jo algas pasikėlu- (Kavolių kabaretas)“. Rež. Gytis Ivanauskas „Iguanos naktį“ žada pristatyti sioje ministerijoje) kelti streiką. 11, 12 d. 18.30 val. Nacionaliniame dramos tea- Gytis Padegimas. „Skaitant prieš pusantro šimtmečio tre – „Visuomenės priešas“. Rež. Jonas Vaitkus Besiruošiant dar vienai artė- H.Ibseno sukurtą dramą, atspindinčią to 11, 26 d. 18.30 val. Klaipėdos muzikiniame tea- jančiai premjerai – Vilniaus laikotarpio skaudulių spektrą, kyla žmo- tre – „Balius Savojoje“. Rež. Ramūnas Kaubrys mažojo teatro „Vasai Železno- giškas noras jį gretinti ir lyginti su šian- vai“ su aktore Egle Gabrėnaite, dienos negandomis. Tenka pripažinti, kad 11, 29 d. 19 val. Menų spaustuvėje – „Feel Link“. bus įdomu pamatyti, kaip tą patį Šoka Airida Gudaitė, Laurynas Žakevičius karščiuojančių žaizdų ne tik nesumažėjo, Maksimo Gorkio veikalą Mask- bet grėsmingai padaugėjo“, – konstatuoja 11, 30 d. 18 val. Rusų dramos teatre – vos A.Čechovo vardo dailės J.Vaitkus. Tokios režisieriaus išvados, „Ačiū, Margo!“. Rež. Jurijus Ščiuckis teatre interpretavo rusų žvaigž- prisiminus jo ankstesnius pastatymus, 12, 13 d. 18 val. Valstybiniame jaunimo teatre – dė Levas Erenburgas. Mask- nieko gera nežada valstybės organizmo „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“. viečių spektaklis jau šį penkta- skaistybės sergėtojui M.Adomėnui. Antra Rež. Agnius Jankevičius dienį viešės Nacionaliniame vertus, malonu, kad seimūnai nors šitaip 17 d. 18 val., 19 d. 15 val., 20 d. 18 val. Kauno dra- dramos teatre. pripažįsta teatro įtaką visuomenei. mos teatre – „Markizė de Sad“. Rež. Artūras Areima Ten pat lapkričio 22–26 d. Taip pat įdomu, kokių patriotinių jaus- vyks tradicinis lietuvių dra- mų savyje pajėgs įžvelgti Aido Ginio- 25, 27 d. 18 val. Kauno muzikiniame teatre – maturgijos festivalis „Versmė“, „Atila“. Muzikos vadovas Erkis Pehkas čio vadovaujama jaunoji aktorių karta. pristatysiantis dešimtį naujausių „Lietaus žemė“, pasak režisieriaus, bus 30 d. 19 val. Menų spaustuvėje – „Lietaus žemė“. nacionalinių spektaklių. ■ „atviro rato“ principu kuriamas spektak- Rež. Aidas Giniotis lis apie dabar ir seniau gyvenusius Renata Baltrušaitytė

2011 / 10 / 31 veidas 53 KULTŪRA RUDENS SKAITINIAI Teodoras Lepneris: „Lietuviai – labai Netrukus šalies knygynuose pasirodys į lietuvių kalbą išverstas XVII a. kunigo Teodoro Lepnerio veikalas „Prū- sų lietuvis“. Jis tikrai įdomus ir vertingas. Tą liudija ir ši su „Veido“ „Skaitinių“ rubrika pateikiama ištrauka iš devin- tojo veikalo skyriaus – „Apie lietuvių valgius ir gėrimus“. eodoro Lepnerio vardą ne vienas duonos kepalai tokie dideli, tikriausiai įsiminė iš pranešimų kad iš vieno Tilžės mato pūro Tapie skilandžio pripažinimą ES jie iškepa tik keturis. Jie turi garantuotu tradiciniu gaminiu. Iš tiesų šis dar ir tokį keistą garnyrą ir kunigas ir etnografas XVII a. pirmasis patiekalą, kurį labiausiai mėgs- pateikė tokį išsamų mūsų nacionalinio ta valgyti, o jis paruošiamas produkto aprašymą – kaip ir daug kitų su šitaip: ima avižinių miltų, pride- lietuvninkų gyvenimo būdu susijusių da raugo, persijoja miltus per detalių. sietą, šiek tiek įbėrę druskos Penkiolikos skyrių veikalą „Prūsų išverda tirštą tyrę ir valgo šiltą lietuvis“ T.Lepneris parašė 1690 m. – arba šaltą užgerdami pienu priešpaskutiniais savo gyvenimo metais, arba be pieno. Čia jie pasinau- tačiau taiklios jo įžvalgos tebėra vertingos doja avižų pranašumu. Šį savo ir šiandien. Šis tekstas, laikomas antru, valgį jie vadina kisieliumi ir žymiausiu po Mato Pretorijaus „Prūsijos vertina jį taip pat, kaip ir danai įdomybės, arba Prūsijos regykla“ etno- savo tirštai išvirtą grafiniu darbu apie lietuvininkus. Jis grucę, į kurią įde- supažindina su ano meto apranga, maistu, da daug gabalėlių krikštynų, vestuvių, laidotuvių papročiais, sviesto, o į karštą kalba, muzikavimu ir tikyba. grucę įpila šalto Vos išleista T.Lepnerio knyga sulaukė alaus, ir daugumai atgarsio Vokietijoje, bet Lietuvą pasiekė jų ji skanesnė ir Kunigas T.Lepneris pirmasis pateikė gerokai vėliau, trečiame–ketvirtame XIX malonesnė už kokį kad skilandis būtų pripažintas ES ga a. dešimtmetyje. Net Vilniaus universite- pyragą. Daugumoje tas šios knygos neturėjo. Pirmasis mūsų namų verda mote- užsuko pas vieną turtingą raštijoje T.Lepnerio “Prūsų lietuvį” bus rys, kai kur – ir vyrai. Kai jie verda arba valstietį ir paprašė pavalgyti. Valstietis atradęs ir perskaitęs Jurgis Pliateris, jis kepa vištą – jos jie nepjauna, o užmuša atnešė jam jau aprašytą skrandinę dešrą, įtraukė jį į svarbiausių pažintinių lituanis- užtvoję per galvą, – įdeda ir galvą kartu su kurioje buvo sugrūsta mažų paršelių tinių veikalų sąrašą. snapu ir kojomis, kad ant stalo galėtų visą mėsa, ir lietuvis šeimininkas to neneigė, o patiekti. Visi jų patiekalai labai stipriai dar pridūrė, esą tai delikatesas. Tokį *** pasūdyti. Kai jie skerdžia kiaulę ir randa patiekalą jis patiekęs prieš keletą metų ir Lietuvio skrandis atsparus, joje paršelių, jų neišmeta, o sukapoja vienam čionykščiam dvasininkui, kaip Gerai pakels visus valgius, mažais gabalėliais ir sukiša į paskerstos man pats pasisakė. Koks buvo valgis, toks Gėrimą prastą gers ramus. kiaulės skrandį, kad grįžtų ton vieton, kur ir gėrimas. Mat šeimininkas atnešė tam buvę, pakabina tą švarią dešrą kamine, kilmingajam žmogui alaus nepritinka- Lietuviai duonai miltus malasi ran- paskui atsipjauna jos galabėlių, deda mame inde, tame, kuris naudojamas kinėmis girnomis, ir kvietinei duonai, ir kepti ant ardelių ir gardžiuojasi. Visiškai naktį, mat tasai pagamintas iš alavo, o pyragams, kuriuos vadina ragaišiais, juos negaila, kad tokį mielą patiekalą jie vieni tasai valstietis manė, kad jis toks geras aptepa viršuje gruce arba varške, arba suvalgo. Jeigu neranda kiaulėje paršelių, kaip sidabrinė taurė. Man atrodo, kad linų sėmenimis. Jie turi ir kitokių pyragų, ton vieton prikiša sukapotos kiaulienos – šitas kilmingas žmogus geriau būtų kuriuos vadina plyckais. Šiuos aptepa šį gardų valgį jie vadina skilandžiu nuo badavęs ir kentęs troškulį, negu valgęs sviestu, lydytais taukais arba grietine ir Skilwis – skrandis, galima būtų jį vadinti tokias vaišes. Todėl geriausia atsisakyti verda kaip kukulius katile, paprastai, kai skrandine dešra. Vėdarus jie gamina iš tokių jų vaišių ir pasitenkinti vien tik pirmą kartą prieš sėją ariami laukai. Jie nevirtos grucės ir kiaulės kraujo. Kai šviežiai virtu kiaušiniu su druska. Čia turi ir tokių storų pyragų, kuriuos vadina paskerdžia kiaulę, pasikviečia gerų įterpsiu tokį juokingą nutikimą: senais kolytais. Į juos deda tik varškės, o ne draugų viešnagėn. Tai vadina skerstu- laikais keliavo vienas pirklys per mūsų sviesto ir jie panašūs į vokiškus sviestinius vėmis. Apskritai mūsų lietuviai labai Lietuvą su savo reikalais vieną labai pyragus. Jų mieliniai pyragai taip pat ėdrūs žmonės, sakytum, turi vilko skrandį. karštą vasarą ir prašė smuklėse alaus, bet minkomi iš kvietinių miltų, o apie duoną Vos ryte akis pramerkę ir atsikėlę jie jo negavo, o turėjo malšinti troškulį nuo iš sijotų miltų jie nežino nieko be to, ką bemat sako: duok valgyt. Jie netgi turi vienos smuklės iki kitos tokiais žodžiais: nusiperka iš kepėjo arba pamato pas vo- tokią patarlę: perlipus per tvorą, galima Ne turrim Piwa, neturim juodo alaus, o kiečius. Paprasta jų duona yra iš rugių, jai arba reikia pavalgyti. tik lietuviško Allaus. Tad šitas gerasis miltai taip pat sumalami rankinėmis Vienas kilmingas kurfiursto ministras žmogelis tol kentė troškulį, kol atvyko į girnomis. Turtingųjų duona smulki, persi- prieš keletą metų kartą linksmai leido vieną smuklę, kurios smuklininkas buvo jota per tankų plaušų sietą. Kartais jų laiką medžiodamas, bet, kai išalko, vokietis ir atskleidė jam to žodžio Allaus

54 veidas 2011 / 10 / 31 RUDENS SKAITINIAI KULTŪRA ėdrūs žmonės“ dydžio bei mažų glazūruotų indelių ir puodelių, retai kada turi taurelę degtinei, ir tik pasiturintieji turi alavinį butelį, juo atsineša maždaug kvortą gėrimo. Mažus ir vidutinius indelius visi turi išgerti iki dugno, tuomet jie ir vėl pripilami ir būti- nai turi būti išgerti. Kai jie vienas kitą užgeria, tai daro tardami tokius žodžius: Ant Sweikatos. Kitas atsako Gerk sweiks. Paskui paduoda vienas kitam rankas ir abu sako Sweiks, o moterys dar ir pasi- bučiuoja. Paragavę gero gėrimo arba gar- daus kąsnelio, jie sako: Tatai skannu dusźei, tai sielai gardu, mat sakydami „siela“, jie turi galvoje širdį ir visus vidaus organus... ■ Iš vokiečių kalbos vertė Vilija Gerulaitienė

Apie autorių

Teodoras Lepneris (apie 1633–1691 m.) gimė Prūsų Ylavos apskrityje, vokiečių kunigo šeimoje. Jo vaikystė prabėgo Ragainėje, studijavo Karaliaučiaus uni- “BFL” IR “VEIDO” ARCHYVO NUOTR. itin išsamų mūsų nacionalinio produkto skilandžio aprašymą, – tai padėjo mums lengviau pasiekti, versitete, lankė kelis Vokietijos universite- rantuotu tradiciniu gaminiu tus, buvo išvykęs į Daniją. 1665 m. buvo paskirtas pirmuoju naujai įsteigtos reikšmę. Jis į tai atsakęs: dėl to atsakymo, kurių pilvuose yra sugertukai, kurie leng- Būdviečių parapijos vokiečių ir lietuvių kurį gavau tokioje daugybėje smuklių, vai sugeria šitą stiprų gėrimą (turiu galvo- kunigu. Čia gyveno iki mirties. pagalvojau, kad šių apylinkių lietuviai je jų įkaitusias kepenis), dėl to kartais labai ištroškę žmonės, jų kepenys užside- pameta (praradę atidumą) pinigus, skry- Dvidešimt penkerius kunigavimo metus gusios, kadangi visose smuklėse visas alus, bėles, vežimus ir arklius. Kad nuo to Būdviečiuose T.Lepneris įdėmiai stebėjo kurio klausiau, buvo išgertas, bet dabar apsisaugotų, taip pat ir kelionėje vienas lietuvius, jų gyvenseną, lietuvius vertin- išgirdau, koks skirtumas tarp juodo ir jų kitam pagelbėtų, jeigu sulūžtų ratas arba damas misionieriškai – tai buvo vokiečio balto alaus ir kad jie turėjo dar kas nors vežime, be to, jei ir aukštesnio luomo atstovo žvilgsnis į lietuviško balto, o ne juodo prireiktų ištraukti vežimą iš būrus kaip į neišprususius vietos gyven- alaus. Bet ir tas Allaus jiems balos, jie mielai važiuoja į tojus. Vis dėlto išankstinė autoriaus nuos- greitai baigiasi. Turtingieji turgų susidėję su kaimynais, tata nebuvo tokia pabrėžtinai paniekinan- turi kelis ketvirčius alaus ypač dėl to, kad pavasarį ir ti, kaip kituose to meto etnografiniuose tam atvejui, jeigu juos rudenį kelias labai blogas. Jų raštuose – pavyzdžiui, jis pagarbiai aplankytų koks tarnautojas geriamieji indai tokie: didelis atsiliepia apie M.Mažvydą, skiria arba ypatingas draugas. Kai medinis ąsotis, kuriuo jie iš jie būna vieni, geria tik klėties atsineša gėrimus (nes prasčiokus ir išsilavinusius lietuvius. girą, kurią gamina ne vien neturi rūsio) ir iš jo pripildo Paties autoriaus požiūrį atskleidžia tik iš išspaudų ir nuo ant stalo stovintį kubiliuką, šmaikštūs ketureiliai ar dvieiliai kiekvieno duonos atlikusių grūdų, bet į kurį telpa šešios Kulmo skyrelio pradžioje. T.Lepneris žavisi, kad kai kurie – ir iš laukinių kvortos ir kuris vadinasi lietuviai moka patys pasistatyti būstą, obuolių, kurių labai reta, „kieliškas“, iš jo jie gėrimą užsiauginti ir pasigaminti maistą, taip pat iš vandeniu užpiltos užraugtos pila samčiu į mažus indus. Šitie vadinasi pasidaryti apavą, drabužius, pagarbiai duonos. Įprastas mūsų lietuvių gėrimas kaušas arba kaušelis, tai mažas išskob- kalba apie lietuvių vertimąsi žemdirbyste, yra grynas vanduo, kokį davė mielasis tas medinis indas, kažkuo panašus į ją laiko garbinga ir gėdina tuos, kurie Dievas, o ypač, kai ateina ankstyvas sidabrinius ragelius, iš kurių geriama Ka- šaiposi iš kaimo žmonių, ypač nedova- pavasaris, miestuose, kai patys ten ką nors raliaučiuje junkerių namuose. Jie turi dar notina, kai taip elgiasi apsišvietę žmonės. parduoda, jie mielai geria juodą alų, kurį, ir tokį didelį geriamąjį indą, į kurį telpa kaip jau minėta, vadina Piwas, kitaip nei keturios Kulmo kvortos, jis vadinasi kašas Tačiau jam akivaizdžiai nepatiko lietuvių pačių pasidarytą alų. Kai jo per daug išge- ir naudojamas per vestuves ir kitokias valgymo ir gėrimo etiketas. ria, ima garsiai kalbėti, net rėkauti, aršiai puotas. Tauras yra tekintojo ištekinta ir į nieką neatsižvelgdami, o ypač tie, išskobta taurė. Geria jie ir iš vidutinio

2011 / 10 / 31 veidas 55 LAISVALAIKIS TURIZMAS Naujų slidinėjimo potyrių lietuviai ie užsienio kurortuose

Kasmet slidinėti svetur vyksta daugiau nei 10 tūkst. Lietuvos gyventojų. O lapkričio pradžia – pats slidinėjimo kelionių pirkimo įkarštis. iemet vasarą slidinėjimo entuziastus žiemos pramogų kompleksas. „Snow“ areną iš eilės šeima slidinėdavo Slovakijos Aukštuo- pradžiugino „Snoras Snow“ arena Drus- gelbsti tai, kad artimiausi panašūs centrai toli siuose Tatruose, nes būdavo palyginti netoli Škininkuose, kurioje 460 metrų ilgio trasa – prie Maskvos ir Vokietijoje. nuvažiuoti automobiliu, be to, pigiau. „Pir- leistis galima ištisus metus. Šis per 100 mln. Lt „Druskininkų slidinėjimo trasos trūku- mąkart pamačius tenykščius kurortus nuo vertės projektas – vienas didžiausių visame re- mas tas, kad joje jautiesi kaip žuvies pirštelis grožio širdis apsalo. Tačiau kai 2006 m. gione. Dabar belieka tikėtis, kad arena sulauks šaldytuve. Mat aplinka statinio viduje prime- ryžomės paslidinėti Italijoje, supratome, kad užtektinai lankytojų ir investicijos atsipirks. na skardinį šaldytuvą arba sandėlį. Žiemą Slovakijos kurortai gerokai atsilieka tiek infra- Profesionalai šioje arenoje treniruotis gali slidinėti aš ten nevažiuočiau, nes man norisi struktūra, tiek paslaugomis“, – įspūdžiais dali- ištisus metus. Vis dėlto labiausiai ji tinka nau- daug erdvės ir aplink matyti gražią gamtą, jasi pašnekovė. Aišku, poilsis Italijoje atsiėjo jokams ar mėgėjams, turintiems gerą progą tokią kaip Slovakijos kurortų eglynai“, – apie 35 proc. brangiau nei Slovakijoje. slidinėti neišvykus už savo šalies ribų. Kad dėsto R.Okuličius-Kazarinas. Turintieji patirties primena, kad nuspren- vėliau netektų gailėtis dėl užsienio kuror- Kalnų slidinėjimo entuziastai pabrėžia, dus slidinėti reikėtų iš anksto atsidėti apie 2000 tuose išleistų pinigų, jei nepavyktų prisijau- kad visos trasos Lietuvoje ar Latvijoje iš tiesų Lt vienam žmogui. Aprangos komplektui – kinti slidžių ir vėjo. skirtos ne šio sporto aistringiems mėgėjams pirštinėms, apsaugoms, šalmui, drabužiams, Pasak aktyviai slidinėjančio kauniečio Ri- ar profesionalams, o norintiesiems tiesiog batams reikėtų skirti 1500 Lt. Slidinėjimo įran- manto Okuličiaus-Kazarino, prieš šešerius smagiai praleisti laisvalaikį. Tikrų kalnų jos gai – slidėms, lazdoms – dar apie 1500 Lt. metus niekas nesitikėjo, kad tokia arena Lie- neatstos. R.Augutytė tvirtina, kad ypač geras laikas tuvoje gali atsirasti. Jei mums už akių būtų rinktis poilsį kalnuose su šeima – per velykines užbėgę kaimynai lenkai ar latviai, tokio žie- Patraukliausia – Italija vaikų atostogas. Tuomet Europos kurortuose mos pramogų komplekso lietuvių versli- baigiasi slidinėjimo sezonas ir taikomos ninkai nebūtų statę. Taip atsitiko su trasa prie Tikrų kalnų kasmet pasiilgsta vilnietės Ra- įvairios nuolaidos. Pavyzdžiui, nieko nekai- Vievio, kurios statybą sužlugdė po atviru sos Augutytės šeima. Nuo nuoja keltuvai. Trūkumas tas, kad žemutinėse dangumi Lenkijoje, netoli Suvalkų, atsiradęs 1999-ųjų penkerius metus trasose nebebūna sniego, todėl reikia kilti aukštyn į kalnus. Gerai slidinėjimo meną Slidininko įrangos kainos (Lt) įvaldžiusių slidininkų nebaido ir tai, kad retkarčiais trasose atsiranda ledo. Slidinėjimo Šalmas 150–250 sezono pabaigoje kur kas mažiau lankytojų, o Akiniai 150 aptarnavimas – toks pat. Slidės su apkaustais, skirtos mėgėjams 700–1500 Ne pirmą sezoną slidinėjančių lietuvių Slidės su apkaustais, skirtos pažengusiems ypač mėgstami ir kiti Italijos kurortai: Bormi- ir sportininkams 1500–3000 jus, Celis prie Zė, Išglas, Val Gardena. Ne kar- Lazdos 70–150 tą išgirsime minint slidininkų Meka tapusius Mėgėjų batai 400–1000 Val di Fassa slėnį ar garsųjį Sella Ronda žiedą. Sportininkų batai 1000–2000 Nemažai pasiturinčių kalnų slidinėjimo Striukė 300–1500 mėgėjų traukia į Šveicarijos, Austrijos, Kelnės 300–800 Prancūzijos slidinėjimo kurortus. Nors šios Šaltinis: „Boardsports“ 56 veidas 2011 / 10 / 31 TURIZMAS LAISVALAIKIS

Savaitė Europos kalnų slidinėjimo kurorte eškoško Slidinėjimo (ski) pasas 400–580 Lt. Taikomos nuolaidos šeimoms, vaikams. Kaina kasmet vidutiniškai padidėja 3–7 proc. Gyvenimas apartamentuose 300–400 Lt (be maitinimo) 3–4 žvaigždučių viešbutyje 950–1900 Lt su pusryčiais ir vakariene Slidžių ir batų nuoma 200–330 Lt (Austrijoje, Italijoje); 345–620 Lt (Prancūzijoje, Šveicarijoje) Užsakomieji skrydžiai 800–1200 Lt (iš Lietuvos į Milano Bergamo oro uostą) Skrydis su pigia oro skrydžių bendrove 400–600 Lt; atskiras mokestis už inventoriaus gabenimą Maisto kainos prekybos centruose 10–15 proc. didesnės nei Lietuvoje Pietūs kalno viršūnėje 50–100 Lt Šaltinis: „Sofa Travel“ „SOFA TRAVEL“ NUOTR.

valstybės ir asocijuojasi su brangesniu bent porą dienų ir pakeliui aplankyti įdomius nuo kalno čiuožė būdama vos pustrečių. pragyvenimo lygiu, tačiau iš anksto užsisa- Europos miestus. Tarkim, jis savo automobi- Okuličiai į Austriją vyko, kai dukrai buvo kius keliones, patiems rezervavus kambarius liu keliaudamas į Austriją nakvynės sustojo vos penki mėnesiai, o tėčiui – 76-eri. Ri- ir žinant vietos specifiką, paatostogauti gali- Vroclave ir Prahoje. manto tėtis ne tik padėjo globoti mažylę, ma išleidžiant ne ką daugiau nei, tarkim, Ita- Pasak kelionių agentūros „Sofa Travel“ bet ir pats šauniai paslidinėjo. Patogiai kel- lijoje. Įgudę slidininkai paprastai su kokia direktoriaus Andriaus Caplevo, labiausiai tuvu pasikėlę su mergaite ant kalno suau- nors turizmo agentūra nuskrenda į kurortą, o patyrę ir kelionei daugiau nei 3 tūkst. Lt galin- gusieji pakaitomis ją prižiūrėjo, kai ši gyvenimo sąlygomis ir slidinėjimo leidimais tys skirti slidininkai paprastai renkasi elitinius erdviame kavinės prieangyje mėgavosi gai- būna iš anksto pasirūpinę patys. Šveicarijos, Prancūzijos, Andoros slidinėjimo viu kalnų oru. kurortus bei 4–5 žvaigždučių viešbučius su Pasirodo, slidžių ir avalynės apstu vos tik Kai kišenėje – du trys tūkstančiai SPA centrais. Taip pat atsiranda vis daugiau ėmusiems stovėti vaikams. Slidinėjimo trasos norinčiųjų slidinėti Siera Nevados kalnyne taip pat pritaikytos mažiesiems ir vadina- Mūsų pašnekovas R.Okuličius- muosiuose varlinukuose pamatysi Kazarinas kalnų slidinėjimo aistra Slidininkė Rasa Augutytė: daug nuo kalno besileidžiančių jau- užsikrėtė prieš keliolika metų. nųjų slidininkų, kuriuos viršuje vie- Tuomet kaip ir daugelis vidutines „Su šeima atostogaujame nas tėvas paleidžia, o apačioje kitas – pajamas gaunančių lietuvių jis vyk- tik Italijos slidinėjimo pasitinka. Užsienio kurortuose tai davo ten, kur arčiau – į Latviją, arba kurortuose, nors esame jau nieko nestebina. Kaip ir tai, kad kur pigiau – į Slovakiją. Dabar jo pasiryžę aplankyti ir kitus: vieniems slidinėjimo kurortuose slidinėjimo vietų geografija stipriai svarbu pasipuikuoti kelis tūkstančius

prasiplėtusi. Ilgainiui patirties ir „VEIDO“ ARCHYVO NUOTR. Austrijos, Šveicarijos“. kainuojančiais kostiumais, kitiems – išmanymo daugėjo, tad ir Austrijoje aukštos kokybės įranga. Pasiūla ir Rimantui pavykdavo rasti šešių vietų aparta- Pietų Ispanijoje, Andalūzijos provincijoje, kur vienų, ir kitų – milžiniška. Tarkime, preky- mentus romantiškame namuke ant uolos už dieną galima slidinėti kalnuose, o po pietų bininkai gali pasiūlyti slidžių su įmontuo- 1200 Lt. Nepatogumas tik toks, kad leisti laiką prie Viduržemio jūros. Yra ir no- tomis mikroschemomis, kurios pagal slydi- kiekvieną dieną reikėdavo važinėti pavojin- rinčiųjų paslidinėti Turkijoje, Suomijoje, mo greitį reguliuoja slidės minkštumą. gais serpantinais, o prisnigus ant automobilio Norvegijoje, Aliaskoje. Įvairesni darosi ir Tokios slidės kainuotų nuo 3 tūkst. Lt. Gali tekdavo dėti grandines. Apsistojus kurorti- pramogavimo būdai: slidinėjama naktį, ieško- jie pasiūlyti ir šalmą su stereomuzikos įranga niuose miesteliuose, slidininkus vežioja regu- ma ne tik slidėms, bet ir snieglentėms pritaiky- bei kitų naujovių. liariai kursuojantis autobusas. tos infrastruktūros. Apibendrinant svarbu paminėti, kad sli- „Veido“ pašnekovai norintiems sutaupyti dinėjimas „dėl mados“ po truputį praranda rekomenduoja vietas slidinėjimo kurortuose Vyksta su vaikais madą. Bent jau į užsienio kurortus paprastai užsisakyti jau rugpjūtį. Beje, Rimantas kri- vyksta išties slidinėjimo aistra užsikrėtę tikuoja tautiečių įprotį iki tikslo ištisą parą Skirtingi pašnekovai atkreipia dėmesį ir į žmonės, jaučiantys tikrą malonumą kelis važiuoti automobiliu. Pasak jo, tai pavojinga, dar vieną prastą lietuvių įprotį – senukus ir kilometrus leistis vingiuota kalnų trasa. Dau- be to, vairuotojui po bemiegės nakties pir- vaikus palikti namie. Iš tiesų ir juos verta guma jų tvirtina, kad atostogos kalnuose miausia rūpi gerai pailsėti, o ne leistis nuo vežtis. Štai, pavyzdžiui, Rasos vaikai slidinėja jiems pačios kokybiškiausios. ■ kalno. Slidininkas pataria atostogas pratęsti nuo trejų ketverių metų, o Rimanto dukra Jūratė Mockuvienė

„Snoras Snow“ arenos slidinėjimo bilietų kainos (Lt) Įrangos nuomos suaugusiesiems kainos Lietuvoje (Lt) Pirmadienis– Savaitgaliai ir penktadienis švenčių dienos Nuomos kainos galioja bilieto pirkimo laikui, bet ne ilgiau kaip vienai dienai Suaugusiesiems 2 val. Visa diena 2 val. Visa diena 45 65 55 75 Slidės+lazdos / snieglentė 19 Batai 15 Šeimai (1 suaugęs ir Lazdos 8 1 vaikas iki 18 m.) 2 val. Visa diena 2 val. Visa diena Šalmas 6 55 95 75 115 Striukė ir kelnės 23

2011 / 10 / 31 veidas 57 LAISVALAIKIS SPORTAS Ar tapsime irklavimo ir treko dviračių Lietuva vadinama krepšinio šalimi, tačiau greta populiariau- sios sporto šakos visada yra keletas kitų, kurių aktualijomis domisi visa valstybė. „Veidas“ pasidomėjo, kurios sporto šakos artimiausiais metais gali pasitraukti į šešėlį, o kurios – nušvisti naujomis spalvomis. portininkai labai dažnai vadinami gali ištikti sporto karalienę lengvąją geriausiais savo šalies ambasado- atletiką. V.Aleknos žvaigždė po tru- Sriais. Be to, jie skatina patriotizmą ir putį leidžiasi, Živilė Balčiūnaitė įkvepia jaunimą sportuoti. Sporto specia- diskvalifikuota dėl dopingo vartojimo, listai pastaraisiais metais nuolat skambina Austra Skujytė jau nepriskiriama prie pavojaus varpais, kad vaikai vis mažiau septynkovės varžybų favoričių, nors juda, jų sveikata prastėja. O kas geriau- dėl apdovanojimų kovoja visada. Apie siai skatina vaikus rinktis aktyvų gyveni- kitus Lietuvos lengvosios atletikos mo būdą? Be abejo, motyvuojantys lyderius – Liną Grinčikaitę, Darių pavyzdžiai. Jei vaikas mato, kad sportuoja Draudvilą, Eglę Balčiūnaitę kol kas tėvai, jei vedasi jį į varžybas, jam tai bus galima kalbėti tik kaip apie kylančias nemažas įkvėpimo šaltinis. Galutinius žvaigždes. bajerus sulaužo ryškiai matomos profe- Sudėtingos padėties iliustracija sionalų pergalės. galima laikyti ir televiziją. Anksčiau Europos ir pasaulio lengvosios atle- „EuroBasket 2011“ įkvėpė rinktis tikos čempionatai buvo tiesiog priva- krepšinį lomi nacionalinio transliuotojo pro- gramoje, buvo užsakomos išskirtinės Nėra geresnio paskatinimo vaikui disko metimo varžybų transliacijos, pradėti lankyti krepšinio treniruotes, nei kad lietuviams per V.Aleknos pa- savo akimis pamatyta Lietuvos rinktinės sirodymus nereikėtų žiūrėti į tuo metu pergalė. Lietuvoje krepšiniui papildomos stadione bėgančius ar į aukštį šo- “VEIDO” ARCHYVO NUOTR. Po profesionalių sportininkų pergalių, vaikų sporto reklamos nereikia, tačiau praūžęs Euro- kančius sportininkus. Buvo tiesiog neį- daugiau nei paprastai pos čempionatas vis tiek sukėlė naują sivaizduojama, kad didžiausia lengvo- susidomėjimo šiuo sportu bangą. Visos sios atletikos metų šventė nebūtų trans- pasaulines studentų žaidynes pasiekė jaunuosius krepšininkus ugdančios įstai- liuojama Lietuvoje. Deja, pastaruosius Lietuvos rekordus. gos sulaukė daug didesnio naujokų dvejus metus būtent taip ir yra. LLAF generalinė sekretorė tikina, kad antplūdžio nei ankstesniais metais. Štai 2010-aiaisis Lietuvos televizija atsisa- pastarųjų metų olimpinių, Europos ir Arvydo Sabonio krepšinio centras Kaune kė planų įsigyti Europos čempionato pasaulio čempionų titulų stygius nenu- treniruotes lankyti norinčių vaikų sulaukė transliacijų teises, o vienas jos vadovų malšino vaikų noro lankyti lengvosios net dvigubai daugiau nei pernai. Rimvydas Paleckis nedvejodamas kaip atletikos treniruotes. „Vaikų yra daug, tik „Būsi kaip Linas Kleiza! Mesi diską vieną priežasčių nurodė pernelyg ma- neturime kur jų visų pakviesti spor- kaip Virgilijus Alekna! Žaisi futbolą kaip žas mūsų sportininkų galimybes kovoti tuoti, – dėl bazių stygiaus apgailestau- Marius Stankevičius!“ – geresnio paska- dėl aukščiausių vietų. Šiemet pasaulio ja N.Medvedeva. – Vaikų lengvosios tinimo sporto naujokams tiesiog negali lengvosios atletikos čempionatas per atletikos treniruotėse daugėja, Vilniuje ir būti. Tokios asmenybės yra kelrodės mūsų televizijas taip pat nerodytas. Esą Kaune jie net netelpa į mūsų grupes.“ žvaigždės savo atstovaujamai sporto dėl to, kad iš dalies sutapo su Europos Permainos ir šiuolaikinėje penkiakovė- šakai. Kuo aukščiau kyla sportininko krepšinio čempionatu. je. Anksčiau prieš bet kokias varžybas žvaigždė, tuo didesnį valstybės finansa- Lietuvos lengvosios atletikos federaci- Lietuva buvo rami – Andrejus Zadne- vimą gauna tos sporto šakos federacija, jos (LLAF) generalinė sekretorė Nijolė provskis ir Edvinas Krungolcas bent vieną tuo daugiau vaikų nori lankyti būtent jos Medvedeva vis dėlto nesutinka, kad jos medalį būtinai parveš. Tačiau A.Zadne- treniruotes. sporto šakai gresia krizė: „Mūsų kelrodė provskio karjerą nutraukė traumos, o Deja, pastovumu šioje srityje Lietuvoje žvaigždė, lengvosios atletikos veidas vis E.Krungolcui šis sezonas buvo nesėkmin- gali pasigirti tik krepšinis. Futbolą gelbsti tiek yra V.Alekna. Jis treniruojasi ir Lon- gas. Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės užsienio žvaigždžių populiarumas ir gar- done kovos dėl medalio. Dar sunku veidu galėjusi tapti Donata Rimšaitė sių kitų šalių klubų mačų transliacijos per pasakyti, kas galėtų užimti V.Aleknos, dabar vilki Rusijos rinktinės sportinį televiziją. Kitų sporto šakų atstovai gali kaip Lietuvos lengvosios atletikos simbo- kostiumą. tvirtinti, kad sėkmė yra labai įnoringa lio, vietą po olimpinių žaidynių. Yra kele- Penkiakovės estafetę ateityje turė- paukštė. tas kandidatų, nenorėčiau išskirti kurio tų perimti Justinas Kinderis ir Laura nors vieno.“ Asadauskaitė, tačiau kol kas neaišku, Karalienė liks be karaliaus? Pašnekovė puikiai vertina jaunąją ar jie pajėgs tapti tokiais pergalių ga- kartą ir atkreipia dėmesį į universiados rantais, kokie buvo A.Zadneprovskis Bene didžiausia krizė, jei kalbėtume vicečempionais šiemet tapusius sprin- ir E.Krungolcas. apie pirmo ryškumo žvaigždžių turėjimą, terį Rytį Sakalauską bei šuolininkę į O štai sunkiojoje atletikoje tebevyksta po nepriklausomybės atkūrimo netrukus aukštį Airinę Palšytę. Abu jie per Ramūno Vyšniausko įpėdinio paieškos.

58 veidas 2011 / 10 / 31 SPORTAS LAISVALAIKIS

Londono olimpinėse žaidynėse ų ekspertų šalimi? planuojamos vietos (pagal 2010 m. spalio 28 d. LTOK Įsiminkite M.Griškonį! patvirtintą sąrašą)

2000-aisiais prieš Sidnėjaus Sportininkas Planuojamos vietos olimpines žaidynes mažai tautiečių Baidarių ir kanojų irklavimas buvo girdėję apie Dainą Gudzine- J.Šuklinas 3–9 vičiūtę. Po žaidynių šaulė tapo viena R.Labuckas ir T.Gadeikis 4–9 didžiausių šalies sporto žvaigždžių. E.Balčiūnas 4–9 2008-aisiais toks pat likimas ištiko A.Duonėla 8–12 buriuotoją Gintarę Volungevičiūtę- Scheidt. Buriavimas Pagrindiniu kandidatu į analo- G.Volungevičiūtė-Scheidt 1–8 giškus 2012-ųjų atradimus šiuo metu galima būtų vadinti irkluotoją Min- daugą Griškonį. Su sportu susiję žmonės gali prieštarauti tokiam įver- tinimui, nes irkluotojas šiemet jau antrą kartą tapo Europos čempionu. Tačiau ar daug kas 2000-aisiais žinojo, kad D.Gudzinevičiūtė dar 1989 m. “VEIDO” ARCHYVO NUOTR. buvo tapusi pasaulio čempione? Mūsų šalyje tikras sporto žvaigždes kuria tik Dviračių sportas olimpinės pergalės, o M.Griškonis S.Krupeckaitė 1–6 kitąmet Londone bus vienas didžiau- G.Gaivenytė 1–6 sių savo rungties favoritų. V.Sereikaitė 4–8 Akademinis irklavimas Lietuvoje R.Leleivytė 4–8 turi labai senas tradicijas, tačiau po K.Sosna 4–8 2000-ųjų Sidnėjuje Kristinos Poplavs- kajos ir Birutės Šakickienės iškovotų Graikų ir romėnų imtynės “VEIDO” ARCHYVO NUOTR. bronzos medalių šios sporto šakos mokyklos naujokų sulaukia dvigubai trigubai M.Ežerskis 5–8 atstovai ilgai neturėjo kuo pasidžiaugti. A.Kazakevičius 5–8 Į buvusias aukštumas irklavimą grąžino M.Mizgaitis 3–8 Regis, neseniai kiekvienas lietuvis, M.Griškonis. E.Venckaitis 5–10 prižadintas vidury nakties, būtų galėjęs Netikėtai Europos irklavimo čem- V.Venckaitis 8–12 pasakyti, kad geriausios Lietuvos dvira- pionais šiemet tapo ir porinę dvivietę tininkės yra Edita Pučinskaitė, Diana Ži- irklavę Saulius Ritteris bei Rolandas Lengvoji atletika liūtė bei seserys Rasa ir Jolanta Polike- Maščinskas, tačiau jiems dar reikės įrodyti, V.Alekna 1–6 vičiūtės. Niekam nereikėjo aiškinti, ir kas ar gali į tokias pozicijas pretenduoti nuolat A.Skujytė 6–12 yra Raimondas Rumšas. Šie dviratininkai ir konkuruoti su M.Griškoniu dėl Lietuvos D.Draudvila 6–12 per visas plento dviračių varžybas kovojo irklavimo simbolio vardo. L.Grinčikaitė 8–16 dėl aukščiausių vietų. Ar Lietuvos irklavimo federacija (LIF) Lietuvos dviračių sporte apsisuko tam pajuto M.Griškonio pergalių rezul- Irklavimas tikras ratas ir į pirmą vietą sugrįžta tre- tatus? „Efektas labai didelis, – džiaugiasi M.Griškonis 4–8 kas. Dabar didžiausia pedalus minanti LIF generalinė sekretorė Inga Okule- Krepšinis Lietuvos sporto žvaigždė yra būtent šios vičienė. – Anksčiau mums visada trūk- Vyrų rinktinė 1–6 dviračių sporto šakos atstovė Simona davo inventoriaus. Mindaugo dėka atsi- Krupeckaitė. Galima sakyti, kad geriau- rado daugiau rėmėjų, gamintojai daro Plaukimas sia 2010 m. Lietuvos sportininkė tvirtai didesnes nuolaidas. Tik bėda, kad to inven- G.Titenis 4–8 artėja prie to statuso, kurį Lietuvoje toriaus dabar neturime kur dėti, labai V.Janušaitis 4–8 turėjo Seulo olimpinių žaidynių treko trūksta bazių. Nauja M.Griškonio valtis Stalo tenisas čempionai Gintautas Umaras ir Artūras kainuoja 30 tūkst. Lt, tokios bet kur R.Paškauskienė 9–16 Kasputis. nenumesi.“ Panaši metamorfozė įvyko ir baidarių Pasak LIF vadovės, norinčių lankyti Sunkioji atletika bei kanojų irklavimo srityje. Pastarąjį irklavimo treniruotes vaikų niekada ne- A.Didžbalis 4–8 dešimtmetį visa šalis žinojo tik du šios trūko, juo labiau kad šį sportą žmonėms R.Vyšniauskas 4–8 sporto šakos lyderius – baidarininkus Egidi- labai rekomenduoja ir medikai. „Tačiau jų Balčiūną ir Alvydą Duonėlą. Kano- Mindaugo indėlis ir čia tikrai juntamas, – Šaudymas jininkus visi buvo tarsi užmiršę. Dabar teigia I.Okulevičienė. – Jo pergalės D.Gudzinevičiūtė 4–8 E.Balčiūnas ir A.Duonėla dar bando atrasti paskatina, priverčia atsigręžti į šį sportą Šiuolaikinė penkiakovė vietos benuvažiuojančiame didžiojo sporto daugiau žmonių. Jos rodo, kad įdėtas dar- E.Krungolcas 1–10 traukinyje, o į pirmąsias pozicijas įsi- bas atsiperka, po ilgo ir nuoseklaus darbo J.Kinderis 3–8 veržė kanojininkai Jevgenijus Šuklinas, būna rezultatai.“ ■ Raimundas Labuckas ir Tomas Gadeikis. Martynas Gedrimas L.Asadauskaitė 4–10

2011 / 10 / 31 veidas 59 LAISVALAIKIS SVEIKATA PR Lietuviai iš gulimųjų kelionių grįžta į b Senas balneologinio gydymo ir sveikatinimo tradicijas puo- selėjančios Birštono sanatorijos „Tulpė“ vadovė neabejoja: tingus gulimasis turizmas Pietų kurortuose lietuviams pabodo. Į sanatoriją ant vaiz- dingų Nemuno kilpų krantų plūsta ir karštligiško bėgimo nualinti karjeros žmonės, ir šeimos su vaikais, be to, dau- gėja ir poilsiautojų iš užsienio.

ei nežinočiau, kad mūsų šalį dar neseniai kamavo ūkio ir finansų „Jkrizė, būtų sudėtinga tiksliai kal- bėti apie žmonių, atvykstančių atgauti sveikatos ar pasilepinti sveikatinimo ir grožio procedūromis, dinamiką. Iš tiesų ypač padaugėjo jaunų šeimų su vaikais, atvykstančių ne mažiau nei savaitei, taip "TULPñS" ARCHYVO NUOTR. "TULPñS" ARCHYVO NUOTR. pat jaunų ir vidutinio amžiaus karjeros žmonių, atvažiuojančių vienai ar porai savaičių intensyvaus darbo. apimtį, parenka po tris arba šešias dienų“, – džiaugiasi Birštone įsikūrusios O ir kainos bei paslaugų kokybės san- gydomąsias procedūras kasdien. O pačių sanatorijos „Tulpė“ direktorė Liucija tykis šiandien lietuvių kurortologų pusėje. procedūrų spektras taip pat itin platus: Patinskienė. Štai vienam asmeniui savaitės kelialapis įvairios gydomosios vonios, purvo ir Lietuvą ir pasaulį niokojusi krizė, su trimis gydomosiomis procedūromis parafino procedūros, gausus pasirinkimas pasak jos, tapo rimta pamoka žmonėms standartiniame Birštono „Tulpės“ sana- masažo procedūrų, kineziterapija, fizio- pradėti labiau rūpintis savo sveikata, nes torijos kambaryje kainuoja apie 875 Lt, o terapija, baseinai. Kalbant medicinos prie sudėtingų išlikimo sąlygų lengviau- su šešiomis procedūromis – apie 945 Lt. kalba, čia gydomi judėjimo ir atramos siai prisitaiko darbingiausi ir konku- Poilsis panašaus aptarnavimo Turkijos pažeidimai, ginekologiniai negalavimi, rencingiausi. „Juk norėdamas kurti sėk- ar Egipto kurortų viešbutyje, perkant virškinimo sistemos, odos, centrinės mingą savo ir artimųjų ateitį pirmiausia kelialapį septynioms dienoms už vadi- nervų sistemos ligos, potrauminiai stresai, turi būti fiziškai ir emociškai – psi- depresija. chologiškai sveikas. O mūsų, medikų Verta paminėti, kad „Tulpės“ kurortologų, uždavinys – puoselėti ir L.Patinskienė, sanatorijos sanatorijos gydomojo kelialapio skatinti tiek fiziškai, tiek emociškai “Tulpė” direktorė: "Mums paslaugų spektras vienas plačiausių, sveiko žmogaus idėją ir teikti maksi- svarbu, kad kiekvienas o kainos, palyginti su kitų Lietuvos maliai kokybiškas sanatorinio kuror- balneologinių kurortų analogiškomis tinio gydymo bei kūno puoselėjimo "TULPñS" ARCHYVO NUOTR. klientas jaustųsi išskirtinis." sanatorijomis, pačios mažiausios. paslaugas“, – aiškina sanatorijos Žmonėms, atvykstantiems trum- vadovė. namosios paskutinės minutės kainą, vie- pam – vienai ar keletui dienų, „Tulpės“ Taigi žvilgtelėkime, kuo konkrečiai nam žmogui irgi atsieitų apie 1000 Lt. specialistai siūlo apie 30 specialių kūno lietuvius bei užsieniečius patraukia Birš- Tačiau į šią kainą įskaičiuotas tik skrydis į puoselėjimo, grožio ir atsipalaidavimo tono sanatorija „Tulpė“. abi puses, maudymasis viešbučio baseine procedūrų bei procedūrų paketų. O tie, ir maitinimas tris keturis kartus per dieną. kurie norėdami ne tik pasigydyti, bet Išsiskiria nuolaidų gausa Už visas kitas paslaugas, pavyzdžiui, pirtį, ir pasigražinti perka paskiras kūno masažus, ekskursijas, tektų pakloti dar puoselėjimo procedūras ar procedūrų Dalis lietuvių jau prisimėgavo pasyviu apie pusę tiek. paketus, gauna nuo 10 iki 15 proc. nuo- gulimuoju turizmu Egipto, Graikijos, „Tulpės“ sanatorijoje už maždaug laidą, priklausančią nuo gydomojo Ispanijos, Turkijos bei kitų šalių pa- tūkstantį litų teikiamos ne tik apgyvendi- kelialapio paketo. plūdimiuose ir suprato, kad sveikatai, o ir nimo paslaugos bei maitinimas tris kar- O jei „Tulpėje“ gydosi ar po sunkios bendrai savijautai daug naudingiau vie- tus per dieną, bet ir individuali gydytojo traumos reabilituojasi vienas šeimos ną savaitę poilsiauti balneologiniame konsultacija, gydomosios, reabilitacinės narys, kiti ligonio artimieji, atvykę kūno kurorte, nei tysoti prie viešbučio baseino. ir sveikatos grąžinimo paslaugos. Sana- puoselėjimo procedūrų, taip pat gauna Savaitės gydymosi ir reabilitacijos efektą torijos gydytojas, pasak L.Patinskie- nuo 10 iki 20 proc. nuolaidas. žmogus junta visus metus ar bent jau nės, kiekvienam klientui individualiai, Birštono sanatorijos „Tulpė“ direk- keletą mėnesių, o tingaus padrybsojimo atsižvelgdamas į jo negalavimus ir torės pavaduotoja rinkodaros ir projek- įspūdžiai nublanksta jau po dviejų nusiskundimus bei kelialapio paketo tų valdymo klausimais Inga Treigienė

60 veidas 2011 / 10 / 31 PR SVEIKATA LAISVALAIKIS balneologinius kurortus

parengta specialių gydomųjų mankštų, kiekvienas lankytojas jaustųsi išskirti- baseino procedūrų, masažų. Taigi, kol nis“, – tvirtina „Tulpės“ direktorė L.Pa- tėvai gydosi ar lepinasi kūno grožio pro- tinskienė. cedūromis, profesionalūs kineziterapeu- „Tulpės“ personalui tai pavyksta, mat tai, masažuotojai ir treneriai atlieka pro- vis daugiau žmonių nusivilia kai kurių cedūras mažiesiems. kurortų didelėmis sanatorijomis dėl L.Patinskienė atkreipia dėmesį, kad spūsčių prie masažo, vonių ar kitų pro- vasarą „Tulpės“ klientų vaikams siūloma cedūrų kabinetų durų, vis dažniau speciali stuburo ir taisyklingos laikysenos paburnoja, kad specialistės dirba tarsi programa. Rudenį ir žiemą ši programa atbulomis rankomis, paskubom. Užtat taip pat taikoma, tačiau ja daugiausia „Tulpėje“ išties juntamas nuoširdus spe- naudojasi birštoniečių, alytiškių ir kau- cialistų darbas ir rūpinimasis pacientu. niečių vaikai. Ypač „Tulpės“ klientai pamėgo kvė- Lietuvių paslaugas vertina pavimo mankštos pilateso bei jogos ir užsieniečiai pratybas. Sanatorijos vadovė taip pat pabrėžia, Pastaraisiais metais itin pagausėjo kad jie kartu su miesto vadovybe, pabrėž- atvykstančiųjų iš įvairių užsienio šalių, dami, jog poilsis Birštono kurorte daugiausia vokiečių, Izraelio gyventojų, išsiskiria tyla, susikaupimu ir ramybe, skandinavų, o ypač Rusijos piliečių. siūlo klientams įvairių nemokamų L.Patinskienė džiaugiasi, kad užsieniačiai edukacinių programų bei renginių, skati- į „Tulpę“ atvyksta ne tik su komerciniais nančių žmogų pažvelgti į savo sielos kelialapiais, bet ir su tų šalių ligonių kasų "TULPñS" ARCHYVO NUOTR. gelmes. „Tulpės“ sanatorijoje profesio- gydomaisiais kelialapiais. „Mums ypač "BFL" NUOTR. nalūs dietologai skaito paskaitas apie svarbu, kad mūsų sanatorinį kurortinį pabrėžia, kad netgi žmonės, atvykę pail- mitybos reikšmę žmogaus gyvenime: kaip gydymą puikiai įvertino garsiausių Sankt sėti į Birštoną ir apsistoję bet kuriame maitintis, kad nesusirgtum, ir kaip – jei Peterburgo ir Maskvos ligoninių specialis- kitame šio miesto viešbutyje ar kitoje susirgai, o bibliotekininkai kartu su psi- tai ir pradėjo čia rekomenduoti vykti savo apgyvendinimo paslaugas teikiančioje ofi- chologais organizuoja knygų ir meno te- pacientams, – pasakoja L.Patinskienė. – cialioje įstaigoje, taip pat gauna 10 proc. rapijos užsiėmimus: moko žmones, kaip Žinoma, Rusija turi labai senas aukšto nuolaidas gydymo ar sveikatinimo pro- pasirinkti, ką skaityti, ir kaip skaityti. lygio sanatorinio kurortinio gydymo tradi- cedūroms. Ir sanatorijos sienos alsuote alsuoja cijas, tačiau pas mus, pasak jų, kokybės ir kainos santykis geresnis. Be to, Tik „Tulpėje“ unikalus mine- Rusijos piliečiams svarbu tai, kad ralinis vanduo „Vaidilutė“ visas mūsų personalas puikiai kalba rusiškai.“ „Tulpės“ direktorė L.Patins- Panašiai apie birštoniečių tei- kienė didžiuojasi, kad jos va- kiamų paslaugų kokybę ir kainą dovaujama sanatorija vienintelė kalba ir vokiečiai, izraeliečiai ar ne tik Birštone, bet ir Lietuvoje skandinavai. „Žinoma, – sako siūlo klientams unikalios chemi- L.Patinskienė, – tenykščiuose bal- nės sudėties – su didesniu bromo neologiniuose kurortuose dau- kiekiu – mineralinio vandens giau prabangos nei pas mus, bet „Vaidilutė“. Šis vanduo ypač kainos taip pat gerokai didesnės, veiksmingas gydant daugelį krau- o atliekamų procedūrų koky- jotakos, virškinimo, ginekologinių "TULPñS" ARCHYVO NUOTR. be mes niekuo nenusileidžiame ir nervų ligų, pasižymi ramina- “Tulpės” klientai ypač pamėgo kvėpavimo mankštos užsieniečiams. Kai kuriems pie- muoju poveikiu centrinei nervų pilateso ir jogos pratybas tiečiams kurortologams dargi sistemai, gerina širdies veiklą. reikėtų pasimokyti iš mūsų; jų Be to, „Tulpės“ specialistai, ben- ramybe: ant jų nuolat kabo vis kitų pranašumas vienintelis – graži gamta ir dradarbiaudami su Prancūzijos kos- menininkų sukurti meno kūriniai, vieną puikūs orai.“ metikais, naudodami mineralinį vandenį parodą keičia kita. Birštono kraštovaizdžiui užsieniečiai „Vaidilutė“ atlieka ir unikalias kos- I.Treigienės teigimu, jų tikslas nėra irgi nelieka abejingi. Juos, pasak L.Pa- metines bei kūno grožio puoselėjimo pro- tapti kuo didesne sanatorija, kuri aptar- tinskienės, užburia tai, kad mindami cedūras. nautų po keletą tūkstančių žmonių: treniruoklį ar plaukiodami baseine pro Šeimoms su vaikais ypač aktualu, kad „Mūsų tikslas – kad žmogus gautų išskir- sanatorijos langą mato po kojomis Nemu- „Tulpė“ yra viena tų retų sanatorijų, tinę paslaugą.“ ną ir visa esybe gali pasinerti į tylą bei kuriose paslaugos teikiamos ir vaikams. „Mes labai gerbiame kiekvieno žmo- ramybę. Relaksacinę atmosferą šiame Daugelis Lietuvos sanatorijų orientuojasi gaus privatumą, todėl užsukę pas mus kurorte kuria net ir unikaliai sutvarkyti tik į suaugusiuosius, o vaikus „palieka“ neišvysite konvejerio, kai vieną pacientą miesto parkai. Jie vilioja pasivaikščioti specializuotoms vaikų sanatorijoms. veja kitas, ir taip nenutrūkstama grandine tiek lietuvius, tiek užsieniečius. ■ Birštono sanatorijoje „Tulpė“ vaikams yra iki darbo dienos galo. Mums svarbu, kad Viktoras Remeikis

2011 / 10 / 31 veidas 61 PASKUTINIS PUSLAPIS

sią nuotaikos svyravimą. Ne tik pajus, bet ir įsidės į širdį. O vėliau pats išgyvens. Kodėl mirusius mylime Taip ir auginame depresijas, nerimus, panikos atakas... O blogiausiu atveju auginame naujus valdžios ponus, kurie suram- bėjusiomis širdimis svarstys balansus, brai- labiau nei gyvuosius? žys kreives, visais būdais Briuseliui įtikti bandys, už skaičių vien tuštumą, bet ne Gyvename taip, kad jokios paprastus žmones matydami. prasmės nebeieškome, sielos Ką ten žmonės, juk jie tik statistiniai vienet sąvoką pamiršome. Meilę netai. Viską galima sukišti į įstatymų sąvar- tynus. Imamės šeimos koncepcijos... keičia seksas, o dvasinį ryšį – Paklausykite, kaip protingai skamba! Šei- piniginis sandoris. mos koncepcija... Ir ji, pasirodo, ne dvasia, bet apibrėžimais apibūdinama. Ir vėl smel- r vėl artėja Vėlinės, vėl degsime žvaku- kiasi į galvą mintis: visuomenės ląstelė. tes ant mirusių artimųjų kapų, nulenksi- Kokių tik sąskambių ir sąvokų nesame Ime galvas, kai kurie nubrauksime ašarą sukūrę! Tačiau žmogui ten vietos vėl mažo- ir tyloje susimąstysime, kad gyvenimas ka lieka. Žmogiškumui – taip pat. Ir girdžiu, pamažu verčia kiekvieno mūsų knygos kaip tūlas valdžios ponas meta, kad mama ir lapus, artindamas tą dieną, kai kas nors vaikas – visai ne šeima, jei vyro šalia nėra... kitas degins žvakutes ant mūsų pačių kapų, Kažkoks niekalas. Anądien mano pacientas apmąstydamas ir savo dalią bei santykį su sako: „O kas aš? Jei palikau tėvų šeimą, mirusiaisiais. Žvelgdamas į tą nesuskaičiuo- gyvenu savo gyvenimą, bet neturiu poros, jamų žvakučių jūrą ir tyloje paskendusius tai ar aš esu kažkokia atmata?“ O gal paliki- artimuosius kapinėse lankančius žmones, me patiems žmonėms susivokti, kada ji nejučia pagalvoji, kad žmogus vis dėlto tik- O.GUREVIČIAUS NUOTR. šeima, o kada tik ląstelė? Bet juk ne, nega- rai dieviška būtybė, nepamirštanti ir anapi- vertinti gyvuosius. Gyvybės kaina šiandien lima. Mat vėl pinigai įvelti – remti, neremti. lin išėjusių artimųjų, išlaikanti savotišką ryšį artėja prie žemiausios ribos. Už kelis šimtus Kažkaip viskas pinigais matuojama. O ir gebanti net pasikalbėti su jais antkapio litų bandantis gyvenimą rikiuoti vienišas kaip kitaip, jei kur pažvelgsi – visur „elitas“ šešėlyje. senolis neturi kam pasiguosti, kad švysčioja. Žurnalai, televizija – visur puoš- Dieviška būtybė... Kiek daug telpa šioje Vyriausybė gerokai daugiau už jo gyvybę nūs vakarėliai, drabužių ir spalvų šėlsmas, sąvokoje. Tai ir Dievo įpūsta gyvybė, ir vertina aritmetiką, rodančią, jog kruopos ir išpuoselėtų kūnų viliotinis. Tas kažkelintą rūpestis bei meilė artimam savo, ir teisinga makaronai paprastam žmogui turi teikti vos kartą aplink pasaulį aplėkė ir visiems, reikia dvasinė nuostata bei tvirtos moralinės verty- ne amžiną palaimą. O vaikus auginančios nereikia, primena, kad nepamirštų. Anas bės. Rašydamas šiuos žodžius nejučia susto- mamos tiesiog, matyt, turi savo pienu išmai- naują automobilį įsigijo, o trečias pagaliau ju ir pradedu galvoje vartyti Biblijos lapus, tinti ne tik kūdikį, bet ir visą šeimą. Juk jei gyvenimo meilę įsitaisė! Jau trečią, bet ir vėl ieškodamas dar kitokių žmogaus apibūdini- nori mažyliui skirti visą šilumą, meilę ir atsi- – gyvenimo... Pasirodo, gyvenimo meilės lyg mų. O mintis išdavikė neša tik keistus kojinės – net kelios būti gali. Tai tada pamąstymus ir prisiminimus iš Šven- Mirusius mylime, juos gražiai pager- ir gyvenimą vertinti nustojame, nes ir tojo Rašto, kuriame, deja žmogus biame, tačiau vos užvėrę kapinių varte- jie gal keli būt gali. Juk gyvename taip, pavaizduotas ir visai ne kaip dieviška kad jokios prasmės nebeieškome, sie- būtybė, bet labiau į nuodėmes bei lius sugebame pamiršti šiltus jausmus los net sąvoką pamiršome. Meilę kei- keistas užgaidas, savanaudiškumą, o ir pykčio iškreiptais veidais išliejame čia seksas, dvasinį ryšį – piniginis san- ne artimo meilę linkęs. Kiek kartų tulžį ant gyvųjų. doris. Ko norėti, jei net psichologu baustas ir atleidimo sulaukęs, kiek save vadinantis pilietis kartą televizo- kartų bartas ir pasigailėtas, bet vis tiek sava- davimą, be kurio niekas negali tapti visaver- riaus ekrane nušvitęs viešai pareiškia, kad norišką nuodėmės kelią pasirenkantis. čiu žmogumi, turi atsisakyti net ir tos para- pasimylėti trise – slapčiausia jo svajonė. Kuo daugiau minčių, tuo daugiau ir abe- mos, kurią mes turėtume skirti kiekvienai Taip ir gyvename, o gal mindomės? jonių. Dabar jau keistas prieštaringumas mamai vien dėl to, kad ji ne pamiršta savo Mirusius pagerbiame, mat nežinia, kas ten apima, dar kartą pažvelgus į jau minėtą kūdikį ir užsidaro girtame tvaike, bet auko- anapus laukia. O gal tikrai kas nors sąskaitą Vėlinių žvakučių jūrą, mirusiuosius lankan- jasi. po mirties pateiks? O gyvuosius galime ir čius žmones... Mirusius mylime, juos gražiai Ne veltui sakoma, kad kardą pakėlęs paspirti, nuvertinti, galime tiesiog jų nema- pagerbiame, tačiau vos užvėrę kapinių var- nuo kardo ir krisi. Nūdienai galima būtų tyti. Jie juk kaip mes – kažkada atstumti, telius sugebame pamiršti šiltus jausmus ir pritaikyti kiek kitokį posakį: kardą pakelsi – kadaise nuskriausti, tai kodėl negalintys ir pykčio iškreiptais veidais išliejame tulžį ant šimtą kardų pasėsi. Nuskriaudęs mamą, pakentėti? gyvųjų, nusisukame nuo kenčiančio ir abe- nuskriausi ir vaiką, o šis skriaus ir kitus, jau Taip visi ir kenčiame vieni kitų pažemini- jingai praeiname pro išmaldos prašantįjį. nuo jo ateityje priklausysiančius... Mama mus, patyčias ir net smurtą. Nuvertiname Nepajėgiame pajusti skausmo kartu su tyliai tokia jau yra, kad viską iškęs, dantis sukan- sielą, dvasingą ryšį su kitais žmonėmis, kampe verkiančiu mažyliu, o jį, pasirodo, ką dusi vaikui geriausius kąsnelius atrinks. paniekiname meilę. Bet ar nenutiks taip, tik paspyrė girtas tėvas ar pamiršo drauges Tačiau jos neviltis ir liūdesys bei nuolatinis kad kada nors per Vėlines jau niekas nebe- bei pelningą darbą, o ne šeimą pasirinkusi naujų valdžios ponų siurprizų laukimas uždegs žvakutės ir ant mūsų kapų? Mat motina. Norėčiau pasakyti kaip nors gra- nepraeis be pėdsakų. Vaikai – geriausi teisė- paaiškės, kad savo sielos žvakutes mes jau žiau, juk tiek švelnių žodžių turime: mama, jai: jie viską jaučia. Mes, suaugusieji, nors seniai užgesinome, bet, pasirodo, jas užpū- mamytė, motulė... Tačiau vien šaltas moti- save ir laikome pasaulio viešpačiais, deja, tėme ir kitiems. ■ nos vardas į galvą teateina. daug ko nebemokame, ką mokėjome vaikai Raimundas Milašiūnas Kažkokiame iškreiptame pasaulyje gyve- būdami. Tik vaikas be žodžių išgirs savo Tarptautinės psichoanalitikų name... Mylime mirusius, bet nustojame motinos sielos virpesius, pajus net menkiau- asociacijos narys

62 veidas 2011 / 10 / 31