Vilniaus universitetas TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ IR POLITIKOS MOKSLŲ INSTITUTAS Politikos mokslų bakalauro programa Bakalauro darbas GIEDRĖ ULYTĖ IV kurso, 2 grupės studentė DAUGYBINĖS PILIETYBĖS KONCEPTAI LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIME BAKALAURO DARBAS Darbo vadovė: Prof. Natalija Arlauskaitė Vilnius, 2019 Bakalauro darbo vadovės išvados dėl darbo gynimo: ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................ ................ ................................................. ........................ (data) (v., pavardė) (parašas) Bakalauro darbas įteiktas gynimo komisijai: .............. ........................................................................ (data) (Gynimo komisijos sekretorės parašas) Bakalauro darbo recenzentas: ........................................................................... (v., pavardė) Bakalauro darbų gynimo komisijos įvertinimas: ................................................................................................................................................ Komisijos pirmininkas: Komisijos nariai: 1 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtiname, kad įteikiamas darbas (Daugybinės pilietybės konceptai Lietuvos Respublikos Seime) yra: 1. Atliktas mano pačios ir nėra pateiktas kitam kursui šiame ar ankstesniuose semestruose; 2. Nebuvo naudotas kitame Institute/Universitete Lietuvoje ir užsienyje; 3. Nenaudoja šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikia visą panaudotos literatūros sąrašą. Giedrė Ulytė Vardas, pavardė (parašas) 2 BIBLIOGRAFINIS APRAŠAS Ulytė, G. Daugybinės pilietybės konceptai Lietuvos Respublikos Seime: Politikos mokslų specialybės, bakalauro darbas / VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas; darbo vadovė N. Arlauskaitė. – V., 2019 – 40 p. Reikšminiai žodžiai: lojalumas, daugybinė, dviguba, pilietybė, pilietis, referendumas, išsaugojimas, priklausymas, ribojimas, Seimas, diskursas, konceptai, emigrantas Šiame darbe nagrinėjama pilietinio lojalumo (ne)dalumo problema. Teorinėje dalyje yra aptariamas pilietybės ir daugybinės pilietybės konceptai, analizuojami daugybinės pilietybės aiškinimo ir argumentavimo būdai pradedant tautiniu ribojimo pagrindu, tęsiant pilietybės kompleksiškumo raiška per visuomenės ribojimo projektus sudarant priklausomybės sąveiką, atskleidžiant koncepto problematiškumą trumpai aptariamos pilietybės alternatyvos. Empirinėje dalyje pateikiama Lietuvos Respublikos parlamente vykusių renginių, susijusių su daugybinės pilietybės tema, diskurso analizė, kuria siekiama prisidėti prie supratimo, kaip ir kokie daugybinės pilietybės konceptai konstruojami, kokį priklausymą ir pilietinės bendruomenės ribojimą siūlo kuriami daugybinės pilietybės įvaizdžiai. Prieinama išvadų, kad daugybinės pilietybės konceptas daugiausia siejamas su socialine aptvara fiziškai valstybės ribose, daugybinio piliečio lojalumas yra konstruojamas pasitelkiant emigranto įvaizdžius. 3 Turinys 1. ĮVADAS: Nuo dvigubos iki išsaugotos pilietybės Darbo aktualumas..................................................................................................................5 Darbo problema.....................................................................................................................7 Objektas.................................................................................................................................9 Tikslas ir uždaviniai.............................................................................................................10 Literatūros apžvalga.............................................................................................................10 2. TEORIJA IR METODOLOGIJA. Pilietybės sampratos ir jų analizės būdai Teorinis pagrindas................................................................................................................16 Metodologija........................................................................................................................18 3. EMPIRINĖ DALIS. Diskusijų LR Seime tyrimas 1. Bendro konteksto pristatymas Dabartinė tvarka.................................................................................................21 Konstitucinis teismas apie pilietybę...................................................................22 Gegužės 12 d. referendumo klausimo turinys....................................................24 2. Tyrimas............................................................................................................................25 2. 1. Pirmas etapas......................................................................................................25 Kalbantieji......................................................................................................25 Temos.............................................................................................................27 2. 2. Antras etapas......................................................................................................31 Argumentų sisteminimas ir pilietybės režimas..............................................30 2. 3. Trečias etapas.....................................................................................................35 Valstybės ir piliečio dvipusis lojalumas ir galios santykiai...........................35 Daugybinio piliečio – emigranto įvaizdžiai...................................................37 4. IŠVADOS IR PASTABOS Išvados ir pastabos..............................................................................................................42 Summary.................................................................................................................................45 Literatūros ir šaltinių sąrašas..................................................................................................46 4 1. ĮVADAS: nuo dvigubos iki išsaugotos pilietybės DARBO AKTUALUMAS Lietuvos Respublikos (LR) pilietybę turinčio asmens statusas iš esmės ir drastiškai pasikeitė 2004 metais. Lietuvai įstojus į Europos sąjungą, valstybės pilietis kartu įgijo teises ir privilegijas, kurias suteikia narystė ES. Gilėjanti europinė integracija nuolatinio asmenų judėjimo atžvilgiu valstybes nares paskatino ir skatina imtis skirtingų politinių sprendimų efektyviai piliečių kontrolei užtikrinti. Viena vertus, pastebimi liberalūs sprendimai, pavyzdžiui, mažinami nuolatinio gyvenimo valstybėje reikalavimai, toleruojama daugybinė pilietybė. Kita vertus, imamasi ir pilietybės instituto varžymo priemonių, pavyzdžiui, įvedamos tam tikros integracijos sąlygos, pilietybės testai, o ypatingais atvejais net ir nuostatos, leidžiančios pilietybę panaikinti.1 Lietuvos piliečiams tapimas Europos sąjungos nariais itin reikšmingas asmeniniu lygiu, bet kokie pilietybės politikos ir teisinio reguliavimo pokyčiai daro įtaką jų gyvenimui. Nuo 2004 iki 2018 pabaigos atitinkamai suintensyvėjo ir tarptautinė migracija į ir iš Lietuvos. Laisvo asmenų judėjimo galimybe pasinaudojo ir iš Lietuvos emigravo daugiau nei 650 tūkstančių asmenų (651 155).2 Per tą patį laikotarpį imigravusių asmenų skaičius taip pat žymiai augo nuo 5,5 tūkstančių asmenų per 2004 metus iki beveik 29 tūkstančių per 2018 metus, iš viso imigravusių asmenų – 223 100.3 Tuo tarpu, Statistikos departamento duomenimis, grįžo 147 679 piliečiai.4 Sunku nepastebėti reikšmingo lūžio visų trijų tipų duomenų lentelėse, staigūs kiekybiniai pokyčiai įvyksta 2011 metais. Ši trumpa statistikos apžvalga demonstruoja kiekybiškai ženklų emigracijos mastą vertinant visą valstybės dydį. Atsižvelgti svarbu ir į Lietuvos diasporos – lietuvių ir lietuvių kilmės asmenų, kurių tikslų skaičių sudėtinga nustatyti, kad potencialiai pilietybės išsaugojimo įgyjant kitą pilietybę klausimas yra aktualus didžiajai daliai apibūdintų asmenų. Dar vienu intensyviu kalbėjimo apie daugybinę pilietybę „šuoliu“ galima laikyti 2018 metus, kai pilietybės išsaugojimas buvo paskelbtas kaip viena iš trijų nacionalinės iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ idėjų. Svarbu atkreipti dėmesį į keletą aspektų apie šią iniciatyvą – jos tikslus ir kalbėjimo apie daugybinę pilietybę būdą. Visos šios iniciatyvos idėjos vadinamos „proveržio“, tikslas – „suburti visuomenę ir kurti šimtmečio sulaukusią Lietuvą tokią, kad ateities kartoms paliktume ją klestinčią ir 1 Maria Margarita Mentzelopoulou ir Costica Dumbrava, „Acquisition and loss of citizenship in EU Member States“, European Parliamentary Research Service: 2018, <http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/BRIE/2018/625116/EPRS_BRI(2018)625116_EN.pdf> 2 Lietuvos statistikos departamentas, „Emigrantai“, 2019, <https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu- analize?indicator=S3R0012#/> [Žiūrėta 2019-02-19] 3 Lietuvos statistikos departamentas, „Imigrantai“, 2019, <https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu- analize?indicator=S3R0012#/> [Žiūrėta 2019-02-19] 4 Lietuvos statistikos departamentas, „Grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai“, 2019, <https://osp.stat.gov.lt/statistiniu- rodikliu-analize?indicator=S3R0012#/> [Žiūrėta 2019-02-19] 5 drąsiai judančią į priekį.“5 „Dvigubos pilietybės įteisinimas“ – taip suformuluota viena iš proveržio idėjų, paskelbta simboliškai 2018 metų vasarį vykusiose Didžiojoje idėjų ir pokyčių konferencijoje,