LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJA LIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAI

Antisovietinis ginkluotas pasiprieðinimas Valkininkø kraðte 1944–1949 metais

Mindaugas Pocius Lietuvos istorijos institutas

Ávadas Pokario pasiprieðinimo istorijos regioniniai tyrimai gali bûti visoje Lietuvoje vykusiø politiniø, visuomeniniø ir ûkiniø procesø mikromodeliai, todël jie reikalingi ir svarbûs. Antra vertus, jie taip pat gali iðryðkinti tik konkreèiam kraðtui bûdingus ir unikalius bruoþus, sàlygotus praeities tradicijø, geografijos ypatumø ar kitø ap- linkybiø. Tad ir Valkininkø kraðtas turi savø bruoþø. Ilgà laikà lietuviai èia gyveno veikiami ið pietø bei rytø apjuosianèio lenkø etnoso bei turëjo senas ginkluoto ir nesmurtinio kultûrinio pasiprieðinimo svetimøjø priespaudai tradicijas. 1919 m. lenkams okupavus Vilniaus kraðtà, Valkininkø ir gretimose apylinkëse susikûrë bei aktyviai veikë lietuviø partizanai. „Perlojos respub- likos“ gynëjai iðgarsëjo ypaè stipriu patriotizmu bei charakteriu. Lenkija Vilniaus kraðte vykdë diskriminacinæ etninæ politikà lietuviø ir kitø tautø atþvilgiu, todël iðlaikyti tautinæ, pilietinæ savimonæ sàlygos buvo gana sunkios. Bet tai kartu formavo ir tam tikrà dvasiná „kietumà“ – rezistenciná nusiteikimà. Naciø okupacijos metu Valkininkø valsèiaus gatviniai-rëþiniai ar miðraus tipo kaimai pasirodë kaip sovietiniø partizanø átakai atsparios, kolektyvizmo principo vienijamos bendruomenës. Galime prisiminti Darþininkø, Darguþiø, Krûminiø ir kitø kaimø savisaugà (sargybas) nuo raudonøjø diversantø (partizanø). Tikëtina, jog skir- tingai nuo daugelyje Lietuvos regionø susiklosèiusios vienkiemiø sistemos, pietryèiø Lietuvos kompaktiniai gatviniai kaimai sudarë sàlygas gilesnei kaimo bendruomenës integracijai ir vieningumui. Specifinë Valkininkø kraðto ypatybë buvo ir didelis jo miðkingumas, sudaræs palankias sàlygas pogrindinei kovai. Ðio straipsnio tyrimo objektas – Valkininkø kraðto antisovietinis ginkluotas pasiprieðinimas, jo raida ir ypatybës 1944–1949 m. Dirbant buvo keliami ðie uþdaviniai:

1. Nuðviesti pasiprieðinimo sovietiniam reþimui eigà, raiðkà. 2. Aptarti pogrindþio organizacines struktûras ir vadovybæ. 3. Iðryðkinti Valkininkø kraðto pasiprieðinimo specifikà.

Autorius nepretenduoja pateikti iðsamø, visiðkai tikslø pasiprieðinimo kovos ar sovietiniø represijø vaizdà. Ðis darbas – tai tik pirmas þingsnis, stengiantis atskleisti dramatiðkàjá pokario laikotarpá Valkininkø apylinkëse. Valkininkø kraðto antisovietinio pasiprieðinimo istorija nëra specialiai tyrinëta. Apie ðiame regione 1944–1946 m. veiku- sius partizanø dalinius knygoje „Lietu- 1 Kasparas K. Lietuvos karas (Antroji Sovietø Sà- vos karas“1 raðë Kæstutis Kasparas. Ne- jungos agresija. Pasiprieðinimas. Ofenzyvinës gy- nybos tarpsnis 1944 m. vasara – 1946 m. pava- maþai informacijos apie legendiná laisvës saris) (toliau – Kasparas K. Lietuvos karas...), kovotojø vadà Antanà Radþiø-Ðturmà pa- Kaunas, 1999, p. 325, 536–538, 552–553.

© www.llt.lt 1 Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðas patvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21. LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJA LIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAI sakojama straipsniø ir dokumentø rinkinyje „Lietuvos naikinimas ir tautos kova (1940–1998)“2. Rengiant straipsná, daugiausia informacijos suteikë dokumentinë medþiaga bei pasiprieðinimo dalyviø ir liudytojø atsiminimai, saugomi Lietuvos ypatingajame ar- chyve (fondas K-1, apyraðai 3, 15 – MGB Trakø apskrities skyriaus bylos, ap. 58 – baudþiamosios bylos). Pirmiausia paþymëtini pasiprieðinimo dalyvio Vinco Benkaus atsiminimai „Val- kininkø kraðto ir Valkininkø parapijos partizanai“3 ir partizanø þvalgo Broniaus Radþiaus apþvalga „Kovos Valkininkø miðkuose“4. Juose labai daug svarbios, niu- ansuotos informacijos, kurios negalima rasti saugumo dokumentuose. Apie Geleþinio Vilko rinktinæ bei Onuðkio–Valkininkø–Eiðiðkiø batalionà bei jo vadovybæ daug su- þinome ið Lietuvos laisvës kovos sàjûdþio Gynybos pajëgø vado Adolfo Ramanausko- Vanago atsiminimø knygos „Daugel krito sûnø...“5 bei dokumentø rinkinio „Lietuvos partizanø Dainavos apygarda (1945–1952 m.)“6. Vertingos medþiagos pateikë isto- rikas Romualdas Arlauskas, pasiprieðinimo liudytojas Stanislovas Saulënas ið Èiþiû- nø kaimo, partizano A. Radþiaus-Ðturmo brolis Stasys Radþius bei buvæ partizanai Aloyzas Èerniauskas-Skautas ið Krûminiø kaimo ir Juozas Tolvaiða. Praëjus daugeliui metø, liudytojø atsiminimai nëra visai patikimi. Saugumieèiø dokumentuose taip pat randame nemaþai klaidingø þiniø – kai kuriø pasiprieðinimo dalyviø vardai, pavardës, vietovardþiai, gimimo metai ar uþfiksuoti ávykiai iðkraipyti, vyrauja painiava nusakant organizacines struktûras, todël ið anksto atsipraðome uþ kai kuriuos netikslumus, kurie galëjo patekti ir á ðá straipsná. Ypaè nelengva rekonst- ruoti 1944–1945 m. pirmosios pusës ávykius, kadangi saugumas turëjo labai apytik- rius duomenis, o partizanø dokumentø beveik neiðliko Taip pat trûksta trëmimus atspindinèiø ðaltiniø (yra apibendrinantys skaièiai apie kitus Trakø apskrities vals- èius), todël ði tema liko nenagrinëta. Tiriant pasirinktà objektà, daþniausiai naudoti indukcinis ir analitinis-naratyvinis tyrimo metodai. Norëtøsi atkreipti dëmesá á tai, kad negalime þvelgti á Valkininkø kraðto pa- siprieðinimà atsietai nuo jo kaimyniniø srièiø bei nuo visoje Lietuvoje vykusiø pro- cesø. Pasiprieðinimo prieþastys, istoriniai procesai èia buvo tokie pat kaip ir visoje Lietuvoje. Partizanø bûriai judëdavo ið valsèiaus á valsèiø, ið vienos apskrities 2 Lietuvos naikinimas ir tautos kova (1940–1998) (to- á kità. Pavyzdþiui, nuolatinis judëjimas liau – Lietuvos naikinimas...), sudarë Izidorius vyko tarp Varënos apskrities Varënos, Ignatavièius, Vilnius, 1999, p. 132–135. 3 Benkus V. Valkininkø kraðto ir Valkininkø parapi- Perlojos, Rudnios valsèiø, Alytaus apskri- jos partizanai (toliau – Benkus V. Valkininkø krað- ties Daugø valsèiaus ir Trakø apskrities to...) atsiminimai, rankraðtis, Stasio Radþiaus as- Eiðiðkiø, Onuðkio, Kalesninkø bei Val- meninis archyvas. Pastaba: Vincas Benkus gimë 1929 m. Jakënø kaime. Bûdamas paauglys, pla- kininkø valsèiø. Kartais Valkininkø kraðte tino partizanø atsiðaukimus, kitaip rëmë pasi- veikdavo aplinkiniø valsèiø pogrindþio prieðinimà. 4 Radþius B. Kovos Valkininkø miðkuose (toliau – bûriai, o valkininkieèiai þygiuodavo á ávai- Radþius B. Kovos Valkininkø...), uþraðai, maðin- raus pobûdþio operacijas Alytaus bei Va- raðtis, Stasio Radþiaus asmeninis archyvas, l. 7. 5 Ramanauskas-Vanagas A. Daugel krito sûnø... rënos apskrityse ar Onuðkio valsèiuje. (toliau – Ramanauskas A. Daugel krito...), Vil- Teritorinë-administracinë Valkininkø ir nius, 1999, p. 59, 363–364. 6 gretimø valsèiø priklausomybë pokario Lietuvos partizanø Dainavos apygarda (1945–1952 m.) (toliau – Lietuvos partizanø Dainavos...) dokumen- metais keitësi. Iki 1946 m. birþelio mën., tø rinkinys, Vilnius, 2003, p. 20, 76.

© www.llt.lt 2 Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðas patvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21. LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJA LIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAI kai buvo ásteigta Varënos apskritis, Varënos valsèius, taip pat Druskininkø, Mar- cinkoniø, Merkinës, Rudnios valsèiai priklausë Alytaus apskrièiai. 1950 m. birþe- lio mën. apskritys buvo panaikintos, sudaryti rajonai ir Valkininkø valsèius pri- skirtas Eiðiðkiø rajonui. Straipsnio chronologines ribas (1944–1949 m.) lëmë keletas kriterijø. 1944-ieji metai pasirinkti dël labai aiðkaus motyvo – 1944 m. vasarà prasidëjo antroji sovietø okupacija, kûrësi pirmieji laisvës kovotojø daliniai, prasidëjo ginkluotas pasiprieði- nimas. Nors vietiniai partizanø daliniai ið esmës buvo sunaikinti 1946 m. pabaigoje, taèiau atskiros kovotojø grupelës ið kaimyniniø valsèiø Valkininkø apylinkëse veikë maþdaug iki 1950 m., o pavieniai kovotojai iðsislapstë net iki 1953 m. Sovietø sugráþimas ir pasiprieðinimo pradþia 1944 metais 1944 m. liepos mënesá, vydama vokieèius, Raudonoji armija ásiverþë á Lietuvà. Valkininkø valsèiuje, kaip ir visoje ðalyje, sugráþæ sovietai ëmësi kurti vietinës ad- ministracijos aparatà ir represines struktûras. Netrukus prasidëjo prievartinë mobi- lizacija á SSRS kariuomenæ bei stribø bûriø formavimas. Sovietø valdþia palaipsniui pradëjo ágyvendinti sovietizacijos politikà, kuri buvo lydima grubaus þmogaus laisviø ir teisiø pamynimo, susiklosèiusios gyvenimo sanklodos ir tradicijø lauþymo, smurto ir „antisovietinio elemento” persekiojimo. Represinës struktûros stribø bûrius formavo daugiausia ið varguomenës ir deklasuotø, daþnai kriminaliniø polinkiø turinèiø as- menø, buvusiø raudonøjø partizanø bei sovietø valdþios simpatikø. Në vienas vyras neiðëjo á stribus ið patriotiðko Èiþiûnø kaimo, o toks kaimas tada tikriausiai nebuvo iðimtis. Besislapstæ nuo armijos jaunuoliai ir neátikæ komunistams gyventojai buvo gaudomi, muðami ir kalinami. Nuo Valkininkø miestelyje ásikûrusios stribø bei en- kavëdistø águlos teroro labai kentëjo civiliai gyventojai bei pogrindþio rëmëjai. Ypa- tingu þiaurumu pasiþymëjo Pirèiupiø kaimo stribai Vladas Uþdavinys ir Stasys Ka- valiauskas. Kartà jie be jokios prieþasties Valkininkø miestelyje nuðovë Poðalèiø kaimo gyventojà Stasá Èesná. Po kiek laiko nuvyko á Poðalèius pas jo tëvà Ignà Èesná, kurá muðë, þiauriai kankino ir, iðsivaræ á kiemà, nuðovë. Turtà iðsigabeno, o trobesius padegë. Negana to, pakeliui á miestelá minëti stribai sutiko ir nuðovë ið darbo gráþtantá to paties kaimo gyventojà Stasá Biþokà7. Vëliau panaðiai þuvo Urkioniø kaimo gy- ventojas Antanas Uþgiris. Niekuo nekaltas partizano tëvas senukas Stasys Benkus ið Jakënø kaimo buvo þiauriai kankintas stribø bûstinëje. Samanës prisigëræ stribai, norëdami uþmaskuoti kankinimø pëdsakus, matyt, patys padegë savo bûstinæ, laiku nepraneðë gaisrininkams ir net bandë trukdyti gesinti pastatà. Kunigas A. Bardiðaus- kas praðë iðleisti ið rûsio pagalbos besiðaukiantá senukà, taèiau girti kolaborantai atrëþë: „Tegu banditas dega, o jei painiosies po kojomis, tai ir tave pas já ámesim“8. Panaðûs sovietø ir jø parankiniø veiksmai, natûralus laisvës ir saugumo siekis sukëlë gyventojø gynybinæ reakcijà – pasiprieðinimà. Daugelis eiliniø gyventojø bei pogrindþio dalyviø tikëjo greitai kilsianèiu karu tarp Vakarø valstybiø ir SSRS, manë, kad, pasibaigus karui, tarptautinës organizacijos privers sovietus atitraukti okupacinæ kariuomenæ ið Lietuvos. Jaunimas neno- rëjo tarnauti svetimoje kariuomenëje, gul- 7 Radþius B. Kovos Valkininkø..., p. 1. dyti galvas fronte, todël daugelis ðau- 8 Ten pat, p. 4.

© www.llt.lt 3 Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðas patvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21. LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJA LIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAI kiamojo amþiaus vyrø pradëjo slapstytis. Iki rugsëjo pradþios Valkininkø valsèiuje á Raudonàjà armijà buvo paðaukti 833 vyrai. Á mobilizacinius punktus atëjo 210, ið jø 49 iðsiuntë á kariuomenæ, 141 atleido dël darbo, 20 dël ligos. Mobilizacijà boikotavo net 623 vyrai9. Ið pradþiø vengiantys karo verpeto bei partizanauti pasiryþæ Valki- ninkø valsèiaus vyrai laikësi Rûdninkø girioje, ðalia Èiþiûnø bei Pirèiupiø kaimø esanèiuose karo meto raudonøjø partizanø bunkeriuose. Rudená susiformavo Stasio Aleksos-Varpo vadovaujamas keliø deðimèiø par- tizanø bûrys, kuris veikë Darþininkø ir Èebatoriø kaimø apylinkëse. Ginkluotë buvo gana áspûdinga: 6 rankiniai kulkosvaidþiai, 10 automatø, 30 ðautuvø, pistoletai, gra- natos. Netrukus partiniai ir sovietiniai aktyvistai patyrë pirmuosius pogrindþio smû- gius – spalio 27 d. Miðtûnø kaime partizanai suðaudë apylinkës tarybos pirmininkà Apolinarà Michailovská ir jo þmonà, apylinkës sekretorius Bronislavas Radis buvo iðsivestas á neþinià10. Lapkrièio 18 d. Pirèiupiø kaime partizanai apðaudë ir apmëtë granatomis apylinkës tarybos pirmininko Kavaliausko trobà, kuri sudegë11. Viena áspûdingiausiø partizanø kariniø operacijø buvo ávykdyta naktá ið lap- krièio 10 á 11 d., kai S. Aleksos-Varpo vadovaujamas apie 40 vyrø dalinys puolë Valkininkø miestelá. Laisvës kovotojai, susirinkæ prie popieriaus fabrikëlio (1 km nuo miestelio), buvo paskirstyti á tris grupes, kurios gavo konkreèias karines uþduotis. Pirmasis bûrys, vadovaujamas S. Aleksos-Varpo, puolë paðtà ir nutraukë ryðá su Trakø apskrities centru. Antrasis bûrys, vadovaujamas Antano Baryso-Narcizo, puolë milicijos poskyrá, apðaudë já ið dviejø pusiø ir nukovë valsèiaus komunalinio ûkio vedëjà Plikaitá, suþeidë milicininkà Truðkinà ir jo þmonà, paleido ið daboklës suim- tuosius. Treèiasis bûrys, vadovaujamas Motiejaus Èesnio-Lapkrièio, puolë ir sudegino valsèiaus vykdomojo komiteto pastatà, ten rastus dokumentus, ryðiø mazgà, pa- 9 NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko ma- siëmë kooperatyvo prekes, suðaudë Val- joro Ruèkino 1944 08 30 suvestinë LSSR vidaus kininkø apylinkës tarybos pirmininkà reikalø liaudies komisarui generolui majorui J. Bar- A. Blochà. Mûðio metu vienam skyriui, taðiûnui, LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1727, l. 45. 10 NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko ma- puolanèiam nuo Geluþës upelio pusës, joro Ruèkino 1944 08 30 suvestinë LSSR vidaus sumaniai ir dràsiai vadovavo Antanas reikalø liaudies komisarui generolui majorui J. Bar- taðiûnui, LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1727, l. 143. Radþius-Ridikas. Miestelio puolime da- 11 NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko pa- lyvavo Ambraþas Petruðis, broliai Vin- vaduotojo leitenanto Chabanovo 1944 12 01 pa- þyma, LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1727, l. 143. cas ir Vladas Balkës, broliai Stasys ir 12 Kaðëta A. Dainavos apygarda. Ginkluoto pasi- Pranas Kasaièiai, Aloyzas Èerniauskas- prieðinimo pradþia, Laisvës kovø archyvas, Kau- Skautas, Stasys Peèiukonis, Junda, Adol- nas, 1996, t. 17, p. 14; NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko pavaduotojo leitenanto Cha- fas Peèiukonis, Juozas Zaremba, Jonas banovo 1944 12 01 paþyma, LYA, f. K-1, ap. 3, Èironas ir kt.12 1944m. pabaigoje á S.Alek- b. 1727, l. 145; Ambraþo Petruðio tardymo pro- tokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 44707, l. 12–13. sos-Varpo daliná ásiliejo Poðalèiø, Dar- 13 Stasys Verseckas-Aviþa 1941 m. tarnavo Pabra- þininkø kaimø apylinkëse ir pietinëje dës poligone. Prasidëjus karui, jam nepavyko pa- bëgti ið Raudonosios armijos, todël buvo evakuotas Rûdninkø girios pusëje bazavusi Stasio á Rusijos gilumà. Bûdamas kulkosvaidininkas, tris Versecko-Aviþos13 keliolikos vyrø grupë. metus kovojo 16-osios lietuviðkosios divizijos gre- tose. Dalyvavo Kursko ir Oriolo mûðiuose, buvo Keitësi dalinio vadovybë. S. Aleksa tapo tris kartus suþeistas. Divizijai áþengus á Lietuvà, S. Versecko pavaduotoju, o buvæs S.Alek- jis dezertyravo ir gráþo á namus. 1945 m. spalio sos pavaduotojas M. Èesnys-Lapkritis, mënesá legalizavosi, taèiau vëliau NKVD já su- ëmë ir nuteisë. Miræs. (Þr. Benkus V. Valkininkø subûræs 13 kovotojø bûrá, atsiskyrë nuo kraðto...)

© www.llt.lt 4 Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðas patvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21. LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJA LIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAI dalinio ir ëmë veikti Onuðkio ir Varënos valsèiuose, Pamerkiø miðke14. 1944 m. bai- giantis pogrindþio dalyviø bei besislapstanèiø nuo kariuomenës jaunuoliø skaièius smarkiai iðaugo. Nepaprastà reikðmæ pogrindþiui iðsilaikyti turëjo kaimo bendruomenës parama, aktyvûs rëmëjai bei ryðininkai. Neámanoma iðvardinti partizanams daug padëjusiø visø rëmëjø ir ryðininkø pavardþiø. Paminësime tik kai kuriuos. Tai Jakënø kaimo gyventojai Jonas, Bronius, Jadvyga, Teofilë, Antanina ir Juzë Èironai, tuomet vietos þmoniø pravardþiuoti Baltaûsiais Èironais. Jø sodyba stovëjo prie pelkës, atkampioje vietoje, todël lengviau buvo iðvengti nepageidaujamø akiø. Pas juos laisvës kovotojai visada rasdavo prieglobstá, gaudavo pavalgyti, atsigaudavo moraliai bei fiziðkai. Mið- ko vietovë vadinosi Galaþydopievis15. Taip pat reikia paminëti aktyvius rëmëjus bei ryðininkus Marcelæ Budënienæ, Jonà Antulá ið Krûminiø kaimo, Motiejø Kerðá ir Juozà Stanulá ið Papiðkës kaimo, Juozà Kondratavièiø ið Degsnës kaimo, Juozà Tolvaiðà, Juzæ Valeckaitæ, Rozalijà Zaleckienæ, Stasá Lusà, Motiejø Balkæ ið Jakënø kaimo, kuriø dauguma pateko á lagerius. Pasiprieðinimo apogëjus 1945 metais 1945 m. sausio 8 d. ávyko Valkininkø valsèiaus pirminës partinës organizacijos susirinkimas. Posëdþiui pirmininkavo Petras Þûkas ir sekretorius Stasys Ðukaitis. Partieèiai svarstë, kaip vyksta valstybinës prievolës pristatymas, kaip surenkami pi- nigai tankø kolonoms, kaip platinami loterijos bilietai, kaip vyksta miðko kirtimas Donbasui. P. Þûkas pastebëjo, kad „duoklë silpnai pristatoma“. Pieno surinkta 50%, mësos 90%, ðiaudø ir ðieno – 50%, grûdø – 50%. Loterijos bilietø pavyko iðplatinti tik uþ 4 000 rubliø, tankø kolonoms surinkta tik 7 700 rubliø (tai labai maþi skai- èiai – M. P.). P. Þûko manymu, tokios menkos gyventojø paramos valstybei prieþas- tis – „banditizmas“. Sekretoriumi partieèiai iðsirinko S. Ðukaitá. Po deðimties dienø kitame uþdarame vietos bolðevikø posëdyje paþymëta, kad Valkininkø valsèius atsi- liko nuo kitø valsèiø pagal valstybinius pristatymus, neiðrinkti apylinkiø tarybø ko- mitetai, neávykdytas miðko kirtimas Donbasui16. Visa tai rodë, kad sovietizacija vals- èiuje stringa, gyventojai nusistatæ prieð sovietø okupacinæ santvarkà ir jos neremia. Metø pradþioje intensyviai vyko pogrindþio bûriø vienijimosi procesas. Vasario 5 d. Onuðkio valsèiaus Meðkuèiø kaime susirinko apie 180 partizanø. Ávyko bûriø vadø pasitarimas, kuriam vadovavo Juozas Matukevièius-Vilkas. Jame dalyvavo Varë- nos, Onuðkio, Daugø ir Valkininkø vals- èiuose veikusiø partizanø daliniø vadai: Aleksandras Kaukolis-Pavasaris, Vaclo- 14 NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko pulki- ninko Roþavskio 1945 07 07 paþyma, LYA, f. K-1, vas Voveris-Þaibas, Martynas Vièkaèka- ap. 3, b. 1729, l. 200; NKVD-NKGB Vilniaus ope- Vasara, Jonas Dambrauskas-Siaubas, Jo- ratyvinio sektoriaus virðininko pavaduotojo majoro nas Jakubavièius-Rugys, M. Èesnys-Lap- Smirnovo ir NKVD Trakø apskrities skyriaus vir- ðininko pulkininko Roþavskio 1945 07 07 paþyma, kritis, S. Verseckas-Aviþa ir kiti. Jie sutiko LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1729, l. 206. savo bûrius sujungti ir perleisti J.Matu- 15 Benkus V. Valkininkø kraðto... 16 LKP(b) Valkininkø valsèiaus pirminës partinës or- kevièiaus-Vilko priklausomybën. Susivie- ganizacijos 1945 01 08 posëdþio protokolas, LYA, nijusiems partizanams po dviejø dienø f. 180, ap. 1, b. 1, l. 3; LKP(b) Valkininkø vals- èiaus pirminës partinës organizacijos 1945 01 17 teko stoti á netikëtas kautynes su oku- uþdaro posëdþio protokolas, LYA, f. 180, ap. 1, pantø vidaus kariuomenës 17 kariðkiø b. 1, l. 7.

© www.llt.lt 5 Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðas patvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21. LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJA LIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAI daliniu, kuris „ðukuodamas“ kaimus þygiavo Onuðkio valsèiaus Miguièioniø kaimo apylinkëse. Didþiulë laisvës kovotojø kiekybinë persvara ágalino pasiekti pergalæ. Kautynëse þuvo 12 rusø kareiviø ir jiems vadovavæs vyresnysis leitenantas Glucho- v‘as, 4 kariðkiai buvo paimti á nelaisvæ ir suðaudyti. Vienam valkininkieèiø bûriui sumaniai ir narsiai vadovavo A. Radþius-Ridikas. Deja, kautynëse krito 9 laisvës kovotojai, du buvo sunkiai suþeisti ir du lengvai. Valkininkieèiai aukø neturëjo. Kita bendra karinë operacija ávykdyta kovo 7 d., kuomet J. Matukevièiaus- Vilko, M. Vièkaèkos-Vasaros, M. Èesnio-Lapkrièio bei S. Versecko-Aviþos bûriai Onuðkio valsèiaus Bytautoniø miðke, Þilinø kaimo apylinkëse surengë pasalà „liaudies gy- nëjams“, lydëjusiems apskrities partijos instruktorius á mitingà mobilizuoti „darbo gyventojus ðieno paruoðimui ir iðveþimui“. Sutartinai atidengæ ugná, partizanai nukovë 7 stribus, du partijos instruktorius ir du veþikus. Kiti kolaborantai iðsivertë ið veþimø ir pabëgo. Partizanai suðaudë ir kiek anksèiau ant kelio sulaikytus Valkininkø ge- leþinkelio darbininkà Kerá bei jo sûnø, tarnavusá stribu. Po sëkmingai ávykdytos uþduoties partizanø bûriai pasitraukë á Naujienø kaimà17. Valkininkø kraðto geografinë padëtis lëmë tai, kad lietuviai pirmaisiais pasi- prieðinimo metais kontaktuodavo su lenkø pogrindþiu. Naciø okupacijos laikø arðus konfliktas dël Vilniaus kraðto priklausomybës nebuvo atnaujintas, nes bendras prie- ðas vertë taikiai koegzistuoti abi tautas. 1944–1945 m. Rudaminos, Turgeliø, Jaðiûnø, Eiðiðkiø valsèiuose bei kaimyniniuose Baltarusijos Varanavo ir Rodûnios rajonuose veikë stipri apie 250 lenkø partizanø vienijusi Armijos krajovos (AK) Ðiaurës grupuo- të, kuriai vadovavo J. Borysewiczius-Krysia. 1945 m. sausio 21 d. þuvus J. Borysewi- cziui-Krysiai, vadovavimà Ðiaurës grupuotei perëmë poruèikas Michalas Êukowskis- Szary, kurá vasario 6 d. Eiðiðkiø valsèiuje nukovë NKVD operatyvinë grupë. Po Szary mirties AK Ðiaurës grupuotei ëmë vadovauti Ludwikas Nienartowiczius-Mazepa18. Armijos krajovos bûriø atþvilgiu lietuviø partizanai laikësi neutralumo poli- tikos pagal principà – mes jums netrukdome ir jûs mums nekliudykite. Netgi buvo bandymø kooperuotis bendrai kovai. Bûtina paminëti unikalø Lietuvos ir Lenkijos antisovietiniø ginkluotø pasiprieðinimø istorijoje atvejá, kai 1945 m. kovo 16 d. vien- kiemyje netoli Valkininkø (apie 9 km á ðiaurës vakarus nuo miestelio) ávyko Armijos krajovos ir lietuviø pogrindþio vadø susitikimas. Lenkams atstovavo Eiðiðkiø vals- èiuje veikæ 4 bûriø vadai: Michal Tietianec-Mysliwy, Wladyslaw Janczevskij-Lalus, Wladyslaw Mostickij-Filar ir Czeslaw Staciewicz-Smialy. Ið lietuviø pusës á pasita- rimà atvyko bûriø vadai J. Matukevièius-Vilkas, jo pavaduotojas A. Kaukolis-Pava- saris, V. Voveris-Þaibas, M. Vièkaèka-Vasara, A. Èesnys-Atëjûnas bei S. Verseckas- Aviþa. Apie 100 Armijos krajovos kovotojø iðsidëstë 1,5 km á vienà pusæ, o apie 80 lietuviø partizanø iðsidëstë apie 1–1,5 km á kità pusæ nuo sodybos, kurioje tarësi daliniø vadai. Posëdis tæsësi visà parà. Abiejø tautø pogrindþio vadai pasiekë visiðkà tarpusavio sutarimà, supratimà ir nuta- rë bendromis jëgomis kovoti prieð NKVD ir sovietø valdþios atstovus bei keistis 17 Burþuaziniø nacionalistø gaujø siautëjimas Dzûkijoje (toliau – Burþuaziniø nacionalistø...), dokumentai, VI reikalinga informacija, nepuldinëti vie- rinkinys, parengë V. Ditkevièius, Vilnius, 1964, ni kitø, o ateiti á pagalbà vieni kitiems, p. 78–84; LYA, f. K-1, ap. 58, b. 41262/3, l. 160. 18 uþpuolus NKVD kariuomenei. Lietuviai Bubnys A. Armija krajova ir sovietinis reþimas Lietuvoje 1944–1945 metais, Lietuvos archyvai, kà bylo- perdavë lenkams anksèiau sulaikytà ir ja KBG dokumentai, Vilnius, 1999, t. 13, p. 38–39.

© www.llt.lt 6 Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðas patvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21. LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJA LIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAI ryðiais su èekistais átartà lenkaitæ19. Ádomu pastebëti, kad dar prieð ðá susitikimà (vasario mën.) lietuviai kartu su Armijos krajovos kariais Eiðiðkiø valsèiuje netoli Gilviniðkiø ir Samarakiðkiø kaimø dalyvavo bendrose kautynëse prieð NKVD daliná. Ten buvo apsistojæs A. Kaukolio-Pavasario dalinys, o gretimame Kudlø kaime – Ar- mijos krajovos, kurie tarpusavyje palaikë ryðá. Vienam lietuviø bûriui vadovavo A. Ra- dþius-Ðturmas. Kai enkavëdistai uþpuolë lietuvius, lenkai pradëjo ðaudyti ið kitos pusës. Rusai pateko á kryþminæ ugná. Per dvi valandas trukusá susirëmimà nuo èekistø kulkø þuvo trys partizanai: Jonas Kuklys ið Kukliø kaimo, Jonas Marcinkonis- Kovas ið Èebatoriø kaimo ir Juozas Jurgelevièius ið Miðtûnø kaimo20. Kautynëse þuvo ir du lenkai, kuriuos vëliau palaidojo Vëþioniø kapinëse. Enkavëdistai tik susirinko nukautuosius ir iðsineðdino. Vietiniø gyventojø pasakojimais, enkavëdistø þuvo daug daugiau nei partizanø. A. Kaukolio-Pavasario bûrys pasitraukë á Noèios miðkus Bal- tarusijoje, kur, iðbuvæs apie savaitæ, gráþo atgal21. Daugiau bendrø lenkø ir lietuviø kovos veiksmø nëra þinoma. Daugelis Armijos krajovos bûriø buvo sunaikinti, lega- lizuoti arba jø nariai pasitraukë á Lenkijà iki 1945 m. rudens. Vëliau Eiðiðkiø valsèiuje lenkø pogrindþio beveik nebeliko. Valkininkø apylinkëse veikæ partizanai daþnai kursuodavo po gretimus Varë- nos, Onuðkio bei Eiðiðkiø valsèius. 1945 m. sausio mën. Varënos valsèiaus Pabaronës kaime, Andriaus Dringelio sodyboje enkavëdistai apsupo nedidelæ kovotojø grupelæ. Uþvirë kautynës, kuriose þuvo Albinas Rizgelis, Stasys Verseckas ið Èiþiûnø kaimo ir Vytautas Kukë. Á rankà suþeistas Vincas Rizgelis pabëgo á Kamorûnø kaimà, bet enkavëdistai pagal pëdsakus já pasekë ir pirtyje pasislëpusá suëmë. Kerðydami uþpar- tizanø rëmimà, enkavëdistai A. Dringelio namà su visais pastatais sudegino22. Sëk- mingos lietuviams kautynës ávyko vasario 13 d. rytà, kuomet NKVD Valkininkøvals- èiaus poskyrio virðininko Roman‘o vadovaujama 9 stribø bei milicininkø grupë ið- vyko á Macelius sulaikyti Raudonosios armijos dezertyro. Atskubëjæ á kaimà, stribai pamatë, kad ið partizanø rëmëjø Tado ir Kazio Jurgelevièiø trobos iðëjo 3 raudonar- mieèiø uniformomis apsirengæ vyrai. Á klausimà „Kas tokie?“, stribai iðgirdo atsaky- mà – „Savi“. Tada ið Jurgelevièiø sodybos á „liaudies gynëjus“ pasipylë ðautuvø ug- nis. Roman’as bandë organizuoti gynybà uþ darþinës, bet jo pavaldiniai visiðkai pakriko. Apie 25 partizanø grupë kauty- 19 Bubnys A. Armija krajova ir sovietinis reþimas Lietuvoje 1944–1945 metais, Lietuvos archyvai: Kà niø metu nukovë 2 stribus, milicininkus byloja KBG dokumentai, Vilnius, 1999, t. 13, p. 40; Kovalevská ir Jokûboná suþeidë. Net nesu- Vaclovo Kislovskio 1945 08 17 tardymo proto- kolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 14392/3, t. 2, l. 33. sirinkæ nukautøjø, pasimetæ kolaborantai 20 Jie palaidoti Ðalèininkø rajono Miðtûnø kaimo kapi- pabëgo á Valkininkus. Broliai Jurgelevi- nëse. Du þuvæ lenkai palaidoti Vëþioniø kapinëse. 21 èiai, pagrástai tikëdamiesi þiauraus kerðto, Lietuvos naikinimas..., p. 132–135; Benkus V., Valki- ninkø kraðto..., p. 2; V. Saulëno liudijimas autoriui. paëmë savo gyvulius, turtà ir pasitraukë 22 Radþius B. Kovos Valkininkø..., p. 2. 23 á miðkus kartu su laisvës kovotojais23. NKVD–NKGB operatyvinës grupës Trakø apskrièiai virðininko papulkininkio Ryþkovo ir NKVD Tra- Atëjus pavasariui, partizanai su- kø apskrities skyriaus virðininko pulkininko Ro- rengë dar kelias rezultatyvias atakas prieð þavskio 1945 02 16 tarnybinis raðtas LSSR vi- daus reikalø liaudies komisarui generolui majorui okupantus ir jø rëmëjus. Balandþio mën. J. Bartaðiûnui, LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1728, l. 75; pradþioje A. Radþiaus-Ridiko vadovau- Papulkininkio F. Husarovo 1945 02 17 tarnybi- jamas bûrys prie Poðalèiø kaimo suren- nis raðtas NKVD–NKGB operatyvinës grupës Trakø apskrièiai virðininkui papulkininkiui Ryþkovui, LYA, gë pasalà NKVD kareiviams ir du ið jø f. K-1, ap. 3, b. 1728, l. 284–285.

© www.llt.lt 7 Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðas patvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21. LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJA LIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAI nukovë. Balandþio 21 d. 4 km nuo geleþinkelio stoties 15 partizanø grupë apðaudë NKVD valsèiaus poskyrio virðininkà lydëjusius stribus. Partizanø pagalbininkui Bro- niui Radþiui praneðus, geguþës mën. pradþioje prie Krûminiø kaimo partizanai nu- ðovë stribà Lugavojø ir gyventojus terorizavusá paruoðø agentà24. Deja, dël pogrindþio dalyviø neatsargumo didelë tragedija, tiksliau pasakius – þudynës, ávyko Miðtûnø kaime geguþës 1 d. pavakaræ. Tà kartà per Atvelyká pas Anastazijà Grieþienæ á ðokiø vakarëlá susirinko Miðtûnø, Jakënø, Naniðkiø, Èebatoriø kaimø jaunimas, partizanø rezervistai bei ryðininkai. Enkavëdistai su stribais atsi- tiktinai apie tai suþinojo ir apsupo sodybà. Vos suëjæ á vidø, saugumieèiai suriko: „Iðkelt rankas!“ Jonas Èironas, grojæs mandolina, kirto stribui ir laimingai pabëgo. Tuomet kitas „liaudies gynëjas“ Juozas Dûkðta pasistatë ant ðulinio rentinio kulkos- vaidá ir pradëjo ðaudyti á bëganèiuosius bei á trobos vidø. Nuo kulkø krito partizanas Pranas Kuèinskas, rezervistai Stasys Verbickas, Adolfas Peèiukonis, Juozas Benkus ir Jonas Junda. Suþeidë Jonà Dingelevièiø ir Jonà Radþiø, kurie vëliau saugumieèiø nelaisvëje nuo þaizdø mirë. J. Dûkðta nuðovë ir bandantá pabëgti savo pusbrolá Au- gustà Dûkðtà. Taip pat stribai suþeidë dvi merginas bei Stasá Peèiukoná. Kas bëgo per virtuvës langà, tiems pasisekë, mat toje pusëje budëjæs skrebas Stasys Grieþë buvo prievarta paimtas á tarnybà, todël ðaudë „Dievui á langus“. Suimtas Stepas Junda bu- vo þiauriai sumuðtas ir iðsiøstas á Igarkà. Toks pat likimas iðtiko Aleksandrà Versec- kà, kuris atsidûrë Vorkutos lageriuose ir ten mirë25. Praëjus porai dienø (geguþës 4d.), dar vieno skaudaus smûgio neiðvengë S. Versecko-Aviþos bûrys – karinës èekistinës operacijos metu þuvo 6 kovotojai, 3 buvo suimti, ið jø – Motiejus Puzas-Lydeka26. 1945 m. þiemà prasidëjo pogrindþio organizaciniø struktûrø intensyvaus for- mavimosi ir vienijimosi laikotarpis. Balandþio 4 d. þuvus J. Matukevièiui-Vilkui, Trakø apskrityje veikusiems partizanø bûriams ëmë vadovauti A. Kaukolis-Pavasaris. Birþe- lio mën. Eiðiðkiø, Valkininkø bei Onuðkio valsèiuose savarankiðkai veikusius, bet tar- pusavyje ryðius palaikiusius partizanø bûrius suvienyti ir paimti savo vadovybëninicia- tyvos ëmësi pogrindinë organizacija Lietuvos partizanø sàjunga (LPS). Organizacijà 1945 m. kovo mën. ákûrë ir jai vadovoZig- mas Raulinis27. LPS vadovai turëjo ambicin- 24 Benkus V. Valkininkø kraðto..., p. 2. gø planø ir siekë suvienyti visà Lietuvos 25 Benkus V. Valkininkø kraðto..., p. 2. pasiprieðinimà. Z. Raulinio pavaduotojas 26 LYA, f. K-1, ap. 58, b. 37607/3, l. 13. 27 Zigmas Raulinis buvo vokieèiø karinës þvalgybos administracijai Matas Mastauskas-Vilkas (abvero) parengtas kaip desantininkas diversantas rûpinosi LPS komitetø (rinktiniø) apskri- ir lëktuvu permestas á Lietuvà 1945 m. pradþioje. 28 Kasparas K. Lietuvos karas..., p. 325. tyse kûrimu. Geguþës 26 d. jis atvyko á 29 1945 m. birþelio pradþioje LPS struktûroje veikë Valkininkø valsèiaus Krûminiø kaimà ir, Ðvenèioniø, Geleþinio Vilko (Valkininkø) ir Gedi- mino (Utenos, Rokiðkio apskr.) rinktinës, buvo pa- lydimas partizano Vytauto Norkûno-Ne- laikomas ryðys su 5 LLA apylinkës – Didþiosios ries, susisiekë su bûriø vadais A. Kauko- Kovos apygardos, Tigro-Sakalo rinktinës ir Dzûkø liu-Pavasariu, S. Versecku-Aviþa, M. Èes- grupës ðtabais. Laikinasis Valkininkø komitetas buvo perorganizuotas á Trakø apskrities komitetà, va- niu-Lapkrièiu, M.Vièkaèka-Vasara bei Bo- dovaujamà Adolfo Baublio-Merkio, su nariais – leslovu Poðkumi-Naru. Pasitarimø metu ryðiø virðininku V. Èernaièiu-Ðaltiniu, Henriku Ri- boku, Leonu Kuncevièiumi-Sakalu ir kt. Birþelio buvo nutarta Onuðkio, Valkininkø ir ið da- 20–23 d. NKVD suëmë LPS ðtabo narius. Neiðvengë lies Eiðiðkiø valsèiuje ákurti Geleþinio Vilko areðto ir M. Mastauskas bei Valkininkø–Trakø komi- teto nariai (iðskyrus A. Baublá), todël ryðys su L. Ta- rinktinæ28. Paþadëjæs atsiøsti LPS atstovà rasevièiumi nutrûko ir ateityje nebuvo atnaujin- karininkà, M. Mastauskas gráþo á Vilniø29. tas. (Þr.: Kasparas K. Lietuvos karas, p. 552–553.)

© www.llt.lt 8 Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðas patvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21. LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJA LIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAI

Patriotiðki Krûminiø kaimo gyventojai nuo pat sovietø sugráþimo vykdë pogrindinæ veiklà. Geguþës mën. pradþioje A. Kaukolio-Pavasario ryðininkas Silvestras Norkûnas- Audra30 Vilniuje nupirko raðomàjà maðinëlæ ir kartu su klieriku Kuncevièiumi Krûminiø kaime iðleido keliasdeðimt atsiðaukimø bei leidiná „Á laisvæ“31. Netrukus (birþelio 2 d.), M. Mastausko paskatintas, ið Vilniaus á Valkininkø ir Onuðkio valsèiø apylinkes vienyti partizanø bûriø bei perduoti juos LPS vadovybei atvyko nepriklausomos Lietuvos kariuomenës leitenantas mokytojas Leonas Tarase- vièius. Per kelis mënesius L. Tarasevièius, pogrindyje pasirinkæs Aro, Lûðies slapy- vardþius, uþmezgë ryðius su M. Vièkaèkos-Vasaros, J. Dambrausko-Siaubo, A. Kau- kolio-Pavasario, J. Jakubavièiaus-Rugio, M. Èesnio-Lapkrièio, V. Voverio-Þaibo bûriais ir juos sujungë á Geleþinio Vilko rinktinæ. Taèiau ryðio su besiformuojanèios Dai- navos apygardos vadovybe neturëjo32. Vienintelá kartà birþelio mën. jis buvo susitikæs su A. Ramanausku-Vanagu, kuris jam padarë „tikro idealisto“ áspûdá. Deja, L. Ta- rasevièiaus ryðiai su LPS nutrûko, nes organizacija liepos pradþioje buvo sunaikinta, sutartame ryðio punkte Vilniuje niekas neatsiliepë33. Geleþinio Vilko rinktinës organizavimà trukdë NKVD kariuomenës liepos 4– 8 d. vykdytas Valkininkø miðkø „ðukavimas“. Partizanai neiðvengë aukø – liepos 6 d., gavæ praneðimà ið informatoriaus, netoli Ðlaito, Pamerkiø kaimø èekistai surengë karinæ operacijà prieð S. Versecko-Aviþos bûrá ir nukovë 5 partizanus, 3 suëmë34. Liepos 26 d. netoli Kaniûkø kaimo (Onuðkio vls.) þuvo A. Kaukolis-Pavasaris. Rugpjûèio 4–5 d. Daugø (Alytaus apskr.) ir Onuðkio valsèiuose Geleþinio Vil- ko rinktinës daliniai surengë pirmàjà Lietuvoje plataus masto baudþiamàjà akcijà prieð kolaboravimu kaltintus gyventojus. Ið viso buvo suðaudyti 48 tikri ir tariami kolaborantai bei jø artimieji. Valkininkieèiai ðiuose kontroversiðkai vertinamuose veiks- muose nedalyvavo. NKVD sureagavo labai stipriai – pradëjo masinius siautimus, areðtus, krëtë miðkus ir kaimus, priguþëjo tûkstanèiai vidaus kariuomenës kariðkiø. Partizanai buvo iðblaðkyti, jø veiklà enkavëdistams pavyko kuriam laikui visiðkai suparalyþiuoti. Iðkart po ðiø ávykiø S. Verseckas-Aviþa, M. Èesnys-Lapkritis, S. Alek- sa-Varpas ir V. Norkûnas-Neris norëjo susitikti su masines represijas organizavusiu rinktinës vadu L. Tarasevièiumi-Aru, todël, jo ieðkodami, atvyko pas M. Vièkaèkà- Vasarà á Burboniø miðkà (Onuðkio vls.). Neþinia, apie kà jie norëjo pasikalbëti, taèiau iðeidamas V. Norkûnas-Neris prikaiðiojo M. Vièkaèkai: „Prisivirëte koðës, dabar patys jà ir srëbkite“35. Ið ðios frazës galima spëti valkininkieèiø vadus buvus nepatenkintus tokiais prieðtaringais ir didelius nuostolius rinktinei atneðusiais gretimø valsèiø par- tizanø veiksmais. Dzûkijoje centralizacijos ir orga- 30 nizaciniø struktûrø formavimosi proce- Galbût V. Norkûno-Neries brolis? 31 Kasparas K. Lietuvos karas..., p. 325. sas rudená beveik uþsibaigë. Rugpjûèio 32 Kasparas K. Lietuvos karas..., p. 536–538, 552. 10 d. Dzûkø grupës vado pulkininko lei- 33 Ramanauskas A. Daugel krito..., p. 59. 34 NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko pul- tenanto Juozo Vitkaus-Kazimieraièio pa- kininko Roþavskio 1945 10 20 tarnybinis raðtas stangomis Geleþinio Vilko rinktinë pa- LSSR vidaus reikalø liaudies komisarui generolui majorui J. Bartaðiûnui, LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1730, galiau buvo ájungta á Dzûkø grupës l. 233. sudëtá, kuri lapkrièio 18 d. pavadinta A 35 Pocius M. Partizaninis pasiprieðinimas Lietuvoje (vëliau – Dainavos apygarda). Geleþinio 1944–1953 m., kova su kolaboravimu kaltintais gy- ventojais (daktaro disertacija), Vilnius, 2005, l. 83; Vilko rinktinæ tuomet sudarë du batalio- Burþuaziniø nacionalistø..., p. 84.

© www.llt.lt 9 Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðas patvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21. LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJA LIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAI nai: Onuðkio–Eiðiðkiø–Valkininkø bei Varënos–Rudnios. Pastarajam tuomet vadovavo atsargos leitenantas mokytojas Lionginas Ðvalka-Ðernas, jo pavaduotojai buvo Adolfas Baublys-Merkys ir J. Jakubavièius-Rugys. L. Tarasevièius-Aras dël NKVD kariuome- nës siautimo patyrë sunkø psichiná sukrëtimà, todël reorganizuotos Geleþinio Vilko rinktinës vadu nuo rugsëjo 1 d. buvo numatytas kapitonas Petras Petrënas-Virðaitis, taèiau dël savavaliðko pasiðalinimo nuo pareigø jis apygardos vado lapkrièio 5 d. ásakymu buvo iðbrauktas ið partizanø sàraðø, o rinktinës vadu paskirtas Varënos- Rudnios bataliono vadas L. Ðvalka-Ðernas. Gruodþio 4 d. mûðyje prie Mardasavo kaimo (Varënos vls.) þuvus L. Ðvalkai, rinktinei vël ëmë vadovauti pasveikæs L. Ta- rasevièius-Aras, iki tol formaliai ëjæs Onuðkio–Eiðiðkiø–Valkininkø bataliono vado pareigas. Ið esmës nuo rugsëjo 22 d. ðiam batalionui vadovavo Vincas Kukë – Ait- varas, Ðilas. Gruodþio 31 d. Dainavos apygardos vadas J. Vitkus-Kazimieraitis ofi- cialiai ásakë L. Tarasevièiui laikinai eiti Geleþinio Vilko rinktinës vado pareigas36. 1945 m. liepos mën. Lietuvoje prasidëjo pirmieji partizanø ðeimø trëmimai ir masinis, daug nuostoliø pogrindþiui ir taikiems gyventojams atneðæs NKVD kariuo- menës siautëjimas. Liepos 17 d. ið Trakø apskrities sovietø valdþia iðtrëmë 44 par- tizanø ðeimas (180 þmoniø): ið Onuðkio valsèiaus – 15, Kaiðiadoriø – 12, Þasliø – 9, Þieþmariø – 5. Ið viso iki rugsëjo 3 d. ið Trakø apskrities NKVD iðtrëmë 295 þmones (77 ðeimas). Daugiausia nukentëjo Onuðkio valsèius – buvo iðtremta 45 ðei- mos (150 þmoniø). Valkininkø kraðto þmonës, lyginant su kitais valsèiais, tàkart nukentëjo daug maþiau (nëra tiksliø duomenø), taèiau partizanø bûriai patyrë di- dþiuliø nuostoliø. Nuo birþelio mën. 1 d. iki rugpjûèio mën. 20 d. Aviþos bûrys neteko 15 partizanø (NKVD 1 suëmë, 7 nukovë, 7 legalizavo), o Lapkrièio dalinys – 25 (9 nukovë, 8 suëmë ir 8 legalizavo)37. Ðalia kovos su pogrindþiu sovietø valdþia vykdë dar ir ekonominæ finansinæ prievartà – vertë gyventojus duoti valstybines paskolas po 50–100 rubliø (maþiausia suma buvo 25 rb) ir iðduodavo obligacijas. Ið þmoniø atimdavo sëti atveþtà vasarojø, javus, o pasëtus þieminius rugius neleisdavo nusipjauti. Tokia ûkinë bei represinë naujos valdþios politika skaudþiai palietë daugelá valsèiaus þmoniø38. Negana to, geguþës–birþelio mënesiais per Pietø Lietuvà á Leningrado sritá specialûs rusø kon- vojai varë milþiniðkas galvijø kaimenes, atimtas ið Rytø Prûsijos vokieèiø ûkininkø. Nuo gyvuliø nukentëjo Valkininkø, Darguþiø, Èiþiûnø kaimø þmoniø pasëliai. Atëjus þiemai, neturëdami paðaro, ûkininkai plëðë ðiaudinius stogus ir jais ðërë iðbadëjusius gyvulius. Pasibaigus karui, didelë dalis pasiprieðinimo dalyviø nutarë registruotis, nes jau nereikëjo bijoti þûti fronte. Antra vertus, taip stengtasi apsaugoti savo ðeimas nuo iðtrëmimo, kai kurie kovotojai suprato, kad tolesnis ginkluotas pasiprieðinimas neteko perspektyvos, nusivylë greito karo tarp Vakarø valstybiø ir Sovietø Sàjungos gali- mybe. 1945 m. vasarà ir rudená vykusi legalizacija, nuolatinës þûtys, areðtai smarkiai praretino pogrindþio gretas. Neþinia kokiais sumetimais spalio mën. pradþioje nu- traukti kovà nutarë keli pagrindiniai Val- kininkø kraðto partizanø vadai. NKVD 36 Kasparas K. Lietuvos karas..., p. 536–538. legalizavo S. Verseckà-Aviþà ir 2 jo bû- 37 NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko pulki- rio partizanus – S. Aleksà-Varpà ir Mo- ninko Roþavskio 1945 08 20 paþyma, LYA, f. K-1, ap. 18, b. 75, l. 209. tiejø Verbickà-Vytená. Beveik tuo paèiu 38 Liudytojo S. Saulëno pasakojimas autoriui.

© www.llt.lt 10 Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðas patvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21. LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJA LIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAI metu M. Èesnys-Lapkritis iðvedë legalizuotis brolá Antanà Èesná-Atëjûnà, Juozà Mo- þená-Klajûnà ir Juozà Norkûnà-Þilvitá39. Nepaisant þymaus pogrindþio nariø skaièiaus sumaþëjimo, likæ laisvës kovo- tojø bûriai metø pabaigoje toliau atkakliai prieðinosi. Lapkrièio 29 d. apie 22 val. Þvingeliðkiø kaime 11 stribø bûrys, vadovaujamas NKVD Valkininkø valsèiaus po- skyrio virðininko vyresniojo operatyvinio ágaliotinio jaunesniojo leitenanto Bryndin‘o ir milicijos poskyrio virðininko jaunesniojo leitenanto Nemkov‘o40 susidûrë su Prano Januðausko-Aro41 ir Stasio Legetavièiaus-Auðros vadovaujamu apie 12 kovotojø da- liniu. Partizanai pas rëmëjà Stasá Levanovská prausësi pirtyje, kai netikëtai buvo uþklupti, taèiau nesutriko, greitai susiorientavo ir puolimà atmuðë. Stribai ið mûðio lauko pabëgo. Gráþo á sodybà tik kitos dienos rytà su pastiprinimu. Pagal abejotino tikslumo enkavëdistø duomenis, partizanai turëjo nuostoliø, taèiau kokiø – nebuvo nustatyta. Vëliau, tardydami gyventojus, èekistai suþinojo, kad mûðyje dalyvavo par- tizanai Augustas Levanovskis-Lietus, V. Voveris-Þaibas, Liepa, Jautis, Berþas, Grikis, Lapë, Ðermukðnis ir kiti42. 1945 m. pabaigoje pogrindyje liko tik tvirtai apsisprendæ toliau tæsti kovà partizanai. Geleþinio Vilko rinktinë 1946 metais 1946 m. vasario 10 d. sovietø valdþia organizavo „rinkimus“ á SSRS Aukð- èiausiàjà tarybà. Geleþinio Vilko rinktinës vadai Lûðis, Siaubas, Þaibas ir Rugys, gavæ nurodymus ið J. Vitkaus-Kazimieraièio, sausio 27 d. Varënos valsèiaus Karpiðkës kaime surengë pasitarimà, kuriame apsvarstë ðio rinkiminio farso sutrukdymo pla- nà, buvo pasiûlymø jungtis á stambesnius karinius vienetus. Taèiau uþbaigti su- sirinkimo nepavyko, nes netikëtai pasirodë vidaus kariuomenës dalinys. Atsitrau- kimo bei susiðaudymo su NKVD operatyvine grupe metu þuvo du partizanai. K.Ver- seckà-Puðkinà suþeidë ir jis mirë Varënos valsèiaus Pabaronës kaimo A. Stankevièiaus sodyboje43. Lengviau suþeistas A. Radþius-Ðturmas prisiglaudë Darþininkø kaime, kur já vaistais aprûpindavo J. Jakubavièius-Rugys. Taèiau ðie nuostoliai nesukliudë numatytoms prieðrinkiminëms priemonëms. Ið tiesø aktyvûs prieðrinkiminiai veiks- mai prasidëjo dar iki vadø pasitarimo. Antai sausio 14 d. apie 115 vyrø partizanø dalinys atëjo á Krûminiø kaimà ir per- spëjo gyventojus neiti balsuoti, kitaip 39 NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko pul- grasino kaimà sunaikinti. Kità dienà, kininko Roþavskio ir NKVD-NKGB Vilniaus ope- persirengæ rusø uniformomis, Miðtûnø ratyvinio sektoriaus virðininko pavaduotojo ma- joro Smirnovo 1945 10 09 tarnybinis raðtas LSSR kaime partizanai suðaudë rinkiminës ko- NKVD komisarui generolui majorui Bartaðiûnui, misijos naræ, Èebatoriø apylinkës tary- LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1729, l. 278. 40 Stribø þygyje á Þvingeliðkiø kaimà dalyvavo ir bos pirmininkæ Apolonijà Galinienæ, jos Valkininkø valsèiaus vykdomojo komiteto pirmi- vyrà Juozà Galiná ir vyro brolá Jonà Ga- ninkas Laurukaitis. liná. NKVD duomenimis, mirties baus- 41 Saugumieèiø duomenimis, Pranas Januðauskas anksèiau dirbo Valkininkø paðto virðininku. mes ávykdë J. Dambrausko-Siaubo 6 par- 42 NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko pul- tizanø bûrys. Kaip raðoma enkavëdistø kininko Roþavskio ir NKVD-NKGB Vilniaus ope- ratyvinio sektoriaus virðininko pavaduotojo ma- dokumentuose, akcijoje dalyvavæs K. Ver- joro Smirnovo 1945 12 04 tarnybinis raðtas LSSR seckas-Puðkinas neva taip J. Galiná nu- NKVD komisarui generolui majorui Bartaðiûnui, baudæs uþ tai, kad ðis NKVD ástaigaisu- LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1730, l. 15. 43 Kitais duomenimis – Alytaus valsèiaus Padvarið- teikë þiniø apie partizanø judëjimà. Ki- kës kaime.

© www.llt.lt 11 Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðas patvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21. LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJA LIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAI tà dienà enkavëdistai suëmë 6 pogrindþio rëmëjus44. Netoli Ðarkiðkës kaimo rinkimø iðvakarëse buvo nupjauti 7 telefono stulpai, taip pat buvo nutrauktas telefoninis ryðys linijoje Varëna–Alytus ir Varëna–Valkininkai. Giraitës kaimo apylinkëse iðklijuoti at- siðaukimai, draudþiantys gyventojams balsuoti. Ið Giraitës bei Matuizø apylinkiø tarybos pirmininkø ir sekretoriø, rinkiminiø komisijø nariø partizanai paëmë raðtið- kus pasiþadëjimus nedalyvauti ir nevykdyti rinkimø agitacijos. Giraitës pradinës mo- kyklos mokytojas Jonas Skliutas pasiraðë tokio turinio pasiþadëjimà:

Giraitë, 1946, 1. 13. Pasiþadëjimas Að, þemiau pasiraðæs Giraitës pradinës mokyklos mokytojas Jonas SKLIUTAS, pasiþadu neraginti pilieèius balsuoti uþ SSRS 1946 metø vasario 10 d. ir pats uþ SSRS nebalsuosiu. Uþ savo ásipareigojimo ne- vykdymà atsakau savo gyvybe.

Paraðas J. Skliutas45.

Rinkimø dienà partizanai apðaudë Giraitës rinkiminæ apylinkæ ir rinkimines urnas neðiojusius sovietinius aktyvistus. Netoli Ðarkiðkës kaimo buvo apðaudyta oku- pantø karinë grupë, taèiau susirëmimo metu þuvo Juozas Matuiza-Alksnis. Panaðius pogrindþio veiksmus enkavëdistai uþfiksavo ir kitose valsèiaus vietose. Vengdami balsuoti, 70 rinkëjø ið Puèkornës kaimo iðvaþiavo á Vilniø neva apsipirkti46. Skaudø nuostolá partizanai patyrë balandþio 3 d., kai, informatoriui praneðus, Varënos valsèiaus Pabaronës kaime MVD vidaus kariuomenës 261 ðauliø pulko 2 bataliono 5 kuopos kariðkiai uþpuolë rinktinës vadavietæ Adomo Stankevièiaus name. Nelygiose 45 minutes vykusiose kautynëse þuvo Geleþinio Vilko rinktinës ir Onuðkio– Eiðiðkiø–Valkininkø bataliono vadas L. Tarasevièius-Lûðis (suþeistas nusiðovë) bei jo adjutantas Adolfas Kalanta – Kiðkis, Kostas. Okupantams pavyko sulaikyti pro- pagandos ir þvalgybos skyriaus virðininkà Adolfà Uþdaviná-Dobilà47. Dainavos apy- gardos vadas J. Vitkus-Kazimieraitis Geleþinio Vilko rinktinës vadu paskyrë V. Kukæ- Ðilà. Rinktinë buvo pertvarkyta, perduodant Varënos–Rudnios (kitaip – 3) batalionà Merkio rinktinei. Ðiam batalionui vadovauti paskyrë J. Jakubavièiø-Rugá, jo pavaduo- toju tapo A. Baublys – Merkys, Vytas. Geleþinio Vilko rinktinëje liko 2 batalio- nai: Onuðkio–Eiðiðkiø–Valkininkø (vë- 44 NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko pul- kininko Roþavskio 1946 01 19 tarnybinis raðtas liau pavadintas 1-uoju), turëjæs apie 40 LSSR vidaus reikalø liaudies komisarui generolui partizanø, ir Daugø (vëliau pavadintas majorui J. Bartaðiûnui, LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1731, 2-uoju), jungæs apie 30 partizanø. Onuð- l. 34–40. 45 Lietuvos partizanø Dainavos apygarda , p. 106; MVD kio–Eiðiðkiø–Valkininkø batalionui, su- Trakø apskrities skyriaus virðininko pulkininko Ro- darytam ið dviejø bûriø, ëmë vadovauti þavskio 1946 01 26 specpraneðimas, LYA, f. K-1, ap. 15, b. 3099, l. 30–31. J. Dambrauskas-Siaubas, jo pavaduoto- 46 Burþuaziniø nacionalistø , p. 98–99. jas buvo Stasys Legetavièius-Auðra. Á Dau- 47 MVD Valkininkø valsèiaus poskyrio vyresniojo lei- tenanto Pavlovskio 1946 04 03 praneðimas, LYA, gø (2-àjá) batalionà buvo performuota f. K-1, ap. 15, b. 3091, l. 2. V. Voverio-Þaibo vadovaujama Geleþinio 48 Kasparas K. Lietuvos karas..., p. 538. Pastaba: Iki maþdaug 1946 m. rugsëjo mën. ba- Vilko grupë, sugráþusi atgal ið Dzûkø talionai vadinosi valsèiø, kuriuose veikë, vardais, rinktinës pavaldumo48. vëliau jiems buvo suteikti skaièiø pavadinimai.

© www.llt.lt 12 Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðas patvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21. LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJA LIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAI

Rugpjûèio 15 d. daugelyje valsèiaus kaimø vyko Þolinës vakarëliai. Enkavë- distai tikëjosi, kad juose gali dalyvauti partizanø, todël su uþduotimi krësti miðkus, kaimus ir ieðkoti partizanø buvo iðsiøstos NKVD vidaus kariuomenës 261 ðauliø pulko 5 kuopos, dislokuotos Valkininkuose, 4 þvalgybinës paieðkos grupës. Naktá ið 15 á 16 d. viena grupë Senøjø Naniðkiø kaime, legalizuoto partizano Motiejaus Ver- bicko-Vytenio troboje pastebëjo pro langà ðvieèianèià ugnelæ49. Pas M. Verbickà buvo atvykæs su juo Vilniuje „netyèia“ susipaþinæs „studentas“ MGB agentas Aleksejus Ðkutko, kuris neva slapstësi nuo saugumo ir norëjo susisiekti su pogrindþio vadais. Á susitikimà atëjo Geleþinio Vilko rinktinës vadas V. Kukë-Ðilas ir A. Radþius-Ðtur- mas. Vos tik jie suëjo á namà, tarpduryje pasirodë du rusø kareiviai. Prasidëjo su- siðaudymas. V. Kukæ-Ðilà nuðovë prie stalo, M. Verbickas-Vytenis ðoko pro langà, bet krito pakirstas kulkos. A. Radþius-Ðturmas susiðaudymo pradþioje iðpuolë priemenën, po to ðaltakraujiðkai susimaiðë su kareiviais ir tuo pasinaudodamas laimingai pa- sitraukë. A. Ðkutko „stebuklingai“ liko gyvas ir, paëmæs nukauto partizano ginklà, su saugumieèiais iðvyko á Valkininkus. Vëliau Senøjø Naniðkiø kaime valstybës sau- gumas suëmë rinktinës ryðininkà Juliø Kaziukoná50. Dël dideliø nuostoliø rugpjûèio 23 d. Geleþinio Vilko rinktinë apygardos vado ásakymu buvo iðformuota, o jos li- kuèiai prijungti prie Dzûkø ir Merkio rinktiniø51. Klastingos saugumieèiø operacijos dëka rugsëjo 2 d. á susitikimà su NKVD specialiosios grupës agentais smogikais, apsimetusiais tikrais partizanais, atëjo ir ið pasalø buvo suðaudyti: buvusio Onuðkio–Eiðiðkiø–Valkininkø (1-ojo) bataliono vadas J. Dambrauskas-Siaubas, jo pavaduotojas S. Legetavièius-Auðra, Jonas Dulius- Klevas, Vaclovas Budrevièius-Lietus ir sodybos, kurioje ávyko susitikimas, ðeiminin- kø Blaþoniø ðeima52. Onuðkio–Eiðiðkiø–Valkininkø (1-ajam) batalionui savo inicia- tyva ëmë vadovauti A. Radþius-Ðturmas. Tiesà pasakius, ið bataliono buvo likæs tik nedidelis Merkio vardo bûrys, kuris veikë Valkininkø, Eiðiðkiø ir Varënos valsèiuo- se. Merkio rinktinës vadas A. Ramanauskas-Vanagas rugsëjo 28 d. raportavo Dai- navos apygardos vadui Dominykui Jëèiui-Àþuoliui apie padëtá Geleþinio Vilko rink- tinës veikimo ribose. Jo duomenimis, ið rinktinës tuomet liko tik vienas bûrys, kurá sudarë A. Radþius-Ðturmas, A. Barysas-Narcizas, P. Januðauskas-Aras, partizanassla- pyvardþiu Sakalas, Aleksandras Nalivaika-Jazminas bei sunaikinto J. Dambrausko- Siaubo bûrio keli vyrai, kurie laikësi buvusio 2-ojo (Daugø) bataliono vado V.Vove- rio-Þaibo bûryje. Iðlikusiems partizanams vadovauti A. Ramanauskas paskyrë A.Ra- dþiø-Ðturmà, „kuris yra baigæs keturis skyrius, bet labai energingas ir dràsus“. Ðturmui buvo pavesta „dar iki pirmo sniego“ sudaryti sësliøjø partizanø dalinëlius kaimuose53. Be kovos su okupantais ir stri- bais, partizanai nevengë po perspëjimø bausti kolaboruojanèius vietinës admi- 49 NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko majo- nistracijos darbuotojus, partinius akty- ro Kerino 1946 08 22 informacinë suvestinë LSSR vi- daus reikalø liaudies komisarui generolui majorui vistus bei ðnipinëjimu kaltintus civilius J. Bartaðiûnui, LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1732, l. 177. gyventojus. Tai buvo sudëtinë kovos su 50 Benkus V. Valkininkø kraðto..., p. 5. 51 Lietuvos partizanø Dainavos..., p. 20; Benkus V. komunistø vykdoma prievartine kraðto Valkininkø kraðto..., p. 5. sovietizacija dalis. Jeigu laisvës kovoto- 52 Pocius M. MVD–MGB specialiosios grupës Lie- tuvoje 1945–1959 m., Darbai, Vilnius, 1996, Nr. 1, jai bausdavo sovietø valdþios pareigû- p. 49–72. nus ar su okupantais bendradarbiavu- 53 Lietuvos partizanø Dainavos..., p. 76.

© www.llt.lt 13 Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðas patvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21. LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJA LIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAI sius civilius gyventojus, tai daþniausiai tam vienoks ar kitoks pagrindas bûdavo. Net pasitraukæ ið pareigø sovietiniai pareigûnai bûdavo baudþiami. Antai 1946 m. va- sario 7 d. Valkininkø miestelio pakraðtyje buvo rastas sunkiai suþeistas apgirtæs buvæs apylinkës tarybos pirmininkas Feliksas Kazlauskas, kuris greitai mirë54. Ne- trukus, aiðkindamiesi ávykio aplinkybes, saugumieèiai suëmë pirmininko nuþudymu átartà Silvestrà Blaþulioná, kuris kovo 1 d. pabëgo ið NKVD Valkininkø poskyrio areðtinës, taèiau persekiojanti operatyvinë grupë já pavijusi nuðovë55. Birþelio 7 d. Valkininkø valsèiaus vykdomojo komiteto finansø instruktorius Murajevskis iðvyko á Senøjø Naniðkiø kaimà tikrinti pieno pristatymø ir dingo be þinios. Saugumieèiai átarë, kad já suðaudë Rugio bûrys. Rugpjûèio 2 d. netoli Darguþiø kaimo partizanai nuðovë buvusá Valkininkø valsèiaus vykdomojo komiteto pirmininkà Aleksandrà Jan- kaitá, kurá sovietø valdþia buvo atleidusi ið pareigø uþ blogà darbà56. Gruodþio 17 d. Dzûkø rinktinës Geleþinio Vilko grupës bûrys Urkioniø kaime suðaudë apylinkës tarybos sekretoriø Vladà Lusà, ðnipinëjimu kaltintus jo sûnø Albertà, Marijà Versoc- kienæ ir jos dukrà Jadvygà57. Opø materialinio apsirûpinimo klausimà partizanai daþnai spræsdavo uþpul- dami valstybines ámones, nes tokià veiklà traktavo kaip teisëtà. Naktá ið spalio 26 á 27 d. Merkio rinktinës 3-iojo (Varënos) bataliono partizanai Boleslovas Poðkus- Naras, Bronius Didika-Alksnis, Julius Karpis – Vieversys, Aleksas, Juozas Kaziulio- nis-Klevas, Algirdas (vokietis) ir Merkio bûrio vadas A. Radþius-Ðturmas Matuizø kaime sulaikë naujà „Chevrolet“ amerikoniðkà automobilá, nuvaþiavo á tame pat kai- me buvusá kooperatyvà ir ið jo konfiskavo 18 angliðkø padëvëtø tamsios spalvos ðvarkø, 9 baltinius, 5 kelnes, 130 siûlø ritiniø, 100 degtukø dëþuèiø, 2 palaidines, 180 m medþiagos baltiniams, 50 kg cukraus, 100 kg miltø, 2 kg tabako, 300 papirosø, 9 poras kalioðø ir 8 kg muilo. Minëtus daiktus partizanai susikrovë á maðinà, pa- sivëþëjo iki saugios vietos, perdëjo á veþimus, automobilá sudegino ir pasitraukë. Daiktai pagal poreikius buvo paskirstyti 58 3-iojo bataliono partizanams . 54 NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko pul- 1946 m. lapkrièio 14 d. kautynëse kininko Roþavskio 1946 02 14 tarnybinis raðtas LSSR vidaus reikalø liaudies komisarui generolui su okupanto kariuomenës daliniu þuvus majorui J. Bartaðiûnui, LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1731, A. Radþiui-Ðturmui59, Merkio bûriui ëmë l. 108. vadovauti A. Barysas-Narcizas. Bûrio li- 55 NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko pul- kininko Roþavskio 1946 03 01 tarnybinis raðtas kuèius sudarë tik P. Januðauskas-Aras, LSSR vidaus reikalø liaudies komisarui generolui Stasys Babraitis-Aukðtaitis ir A. Nalivai- majorui J. Bartaðiûnui, LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1731, l. 139. ka-Jazminas, kurie 1947 m. ásiliejo á Mer- 56 NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko ma- kio rinktinës 3-iojo (Varënos) bataliono, joro Kerino 1946 08 22 informacinë suvestinë LSSR vidaus reikalø liaudies komisarui generolui ma- vadovaujamo J. Jakubavièiaus-Rugio ir jorui J. Bartaðiûnui, LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1732, jo pavaduotojo A. Baublio-Vyto, bûrius. l. 177. 1947 m. pradþioje MGB Trakø ap- 57 NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko pa- pulkininkio Krainovo 1947 09 03 paþyma LSSR skrities skyriaus virðininkas papulkininkis valstybës saugumo ministrui D. Jefimovui, LYA, Krainovas informavo centrinæ vadovybæ, f. K-1, ap. 3, b. 1741, l. 152. 58 Merkio rinktinës 3 bataliono vado pavaduotojo kad Trakø apskrityje nuo 1944 m. ru- A. Baublio-Vyto raportas rinktinës vadui Adol- dens veikæs J. Dambrausko-Siaubo 131 fui Ramanauskui-Vanagui apie Matuizø kaime kovotojø dalinys, sudaræs Geleþinio Vil- 1946 10 29 ávykdytà operacijà, LYA, f. 3377, ap. 55, b. 271, l. 47–48. ko rinktinës branduolá ir jungæs 4 bû- 59 Apie jo þûtá plaèiau priede Nr. 1.

© www.llt.lt 14 Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðas patvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21. LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJA LIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAI rius, 1945–1946 m. buvo beveik visiðkai sunaikintas. Ið viso iki 1947 m. pradþios en- kavëdistai legalizavo 61, nukovë 31 ir suëmë 32 J. Dambrausko-Siaubo grupuotëspar- tizanus. MGB duomenimis, 1944–1946 m. J. Dambrausko daliná (ið esmës saugumie- èiai turëjo galvoje Geleþinio Vilko rinktinæ – M. P.) sudarë: Valkininkø valsèiujekovo- jæs S. Versecko-Aviþos 18 vyrø bûrys (ið jø 12 MGB legalizavo, 4 suëmë ir 1 nukovë), Onuðkio valsèiuje bazavæsis M. Vièkaèkos-Vasaros 35 partizanø bûrys (ið jø 23 MGB legalizavo, 5 suëmë ir 7 nukovë), Valkininkø valsèiuje veikusi M.Èesnio-Lapkrièio 16 kovotojø bûrys (ið jø 8 MGB legalizavo ir 8 nukovë) ir Onuðkio, Daugø valsèiuje vei- kæs paties J. Dambrausko-Siaubo 61 laisvës kovotojo bûrys (ið jø 26 MGB legalizavo, 15 nukovë ir 14 suëmë). 1947 m. pradþioje kovà tæsë tik 7 sunaikintos Geleþinio Vilko rinktinës partizanai60. Taigi galima padaryti iðvadà, kad 1946 m. pabaigoje dël di- dþiuliø nuostoliø ir legalizacijos ið vietiniø gyventojø sudaryti partizanø bûriai Val- kininkø valsèiuje nustojo egzistuoti. Valkininkieèiø ginkluotas pasiprieðinimas iðseko. DLK Vytauto grupë 1947–1948 metais Gretimai kovojusiems varëniðkiams pavyko iðvengti sutriuðkinimo, todël 1947 ir vëlesniais metais á Valkininkø kraðtà ið gretimø Varënos apskrities Varënos, Per- lojos ir Rudnios valsèiø daþnai uþsukdavo Dainavos apygardos Merkio rinktinës 3- iojo (Varënos) bataliono 2-as bûrys (apie 10 vyrø), vadovaujamas A. Baublio-Vyto. Ðio bûrio partizanai glausdavosi Giraitës, Voriðkës, Jakënø, Geniûnø, Matuizø, Krû- miniø kaimuose, taèiau daþniausiai Urkioniø kaime pas ryðininkus rëmëjus Petrà Tolvaiðà ir du jo sûnus – Juozà ir Stasá. A. Ramanauskas-Vanagas savo atsimini- muose visada labai ðiltai atsiliepdavo apie 3-iojo (Varënos) bataliono kovotojus:

„Apskritai galima pasakyti, kad ðiliniai partizanai veiksmingumu ne- pasiþymëjo, uþtat buvo drausmingi, blaivûs, nepaprastai nuoðirdûs ir teisingi. Jø apranga buvo prasta, maistas daþniausiai labai menkas, judëjimas ribotas, bet jie patyrë maþesnius rusø siautëjimus ir todël iðsilaikyti galëjo daug lengviau“61.

Kartais partizanai gaudavo gana tikslias þinias apie valstybës saugumui dir- banèius gyventojus, taèiau jø sunaikinimas buvo susijæs su nemaþa rizika. Antai 1947 m. kovo 29 d. 3-iojo bataliono 2-o bûrio partizanai Julius Karpis-Vieversys ir A. Barysas-Narcizas nuvyko á Èebatoriø kaimà pas Aleksandrà Balkæ, kuris buvo áta- riamas kaip ið MGB ginklà gavæs informatorius. Priëjæs prie lango, J. Karpis-Vieversys rusiðkai papraðë atidaryti duris. Prisistaèiusi moteris niekaip nenorëjo ásileisti, todël buvo iðdauþtas langas. Tà paèià akimirkà ið kambario pasigirdo dviejø ðautuvø ðû- viai, taèiau jie nieko nekliudë. Partiza- nai irgi atidengë ugná ir, kiek paðaudæ, 60 NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko pa- pasitraukë. Rytojaus dienà apylinkës gy- pulkininkio Krainovo 1947 03 10 paþyma, LYA, ventojai suþinojo, kad mirties neiðvengë f. K-1, ap. 3, b. 1733, l. 178–182. 61 Ramanauskas A. Daugel krito..., p. 359. broliai Aleksandras ir Jonas Balkës, kul- 62 Dainavos apygardos Merkio rinktinës 3 bataliono kos sunkiai suþeidë jø seserá Marcelæ. bûrio vado Adolfo Baublio-Vyto 1947 04 12 rapor- tas rinktinës vadui Adolfui Ramanauskui-Vana- Greitai atvykæ emgëbistai seserá su jos gui prie partizanø susiðaudymà su Èebatoriø kaimo visu turtu iðkraustë á Valkininkus62. gyventojais, LYA, f. 3377, ap. 55, b. 271, l. 71–72.

© www.llt.lt 15 Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðas patvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21. LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJA LIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAI

Kita kolaboravimu kaltintø ir informatoriais dirbusiø asmenø baudimo akcija ávykdyta geguþës 17 d. Matuizø ir Giraitës kaimuose. Tuomet netoli Varënos vals- èiaus ribos A. Baublio-Vyto ir Broniaus Sinkevièiaus-Vanago bûriai sulaikë á durpiø fabrikëlá „Kuleliai“ pramonines prekes veþusià transporto priemonæ. Konfiskavæ pre- kes, partizanai automobiliu nuvyko á Matuizø kaimà ir suðaudë átartus dirbus in- formatoriais V. Petrovà, jo þmonà Bronislavà, M. Matuizà ir J. Jakubavièiø. Gretima- me Giraitës kaime tie patys laisvës kovotojai mirties bausme nubaudë apylinkës tarybos pirmininkà Feliksà Molá, jo pavaduotojà Jonà Rimðà, MGB informatorius „Moisejevà“ ir „Ðèiukà“, taip pat apylinkës sekretoriø Juliø Kerðá, geleþinkelio pri- þiûrëtojà Jonà Lûþà ir durpiø fabrikëlio „Kuleliai“ buhalterá Stanislovà Uþkuroná63. Birþelio 23 d. Butvydoniø kaimo gyventojai Zigmas ir Antanas Andriulioniai buitinio konflikto metu uþmuðë partizanø rezervistø vado pavaduotojà B. Èesoná, kuris pats inicijavo muðtynes ir sukëlë grësmæ A. Andriulionio gyvybei. Saugumieèiai átarë, kad já galëjo uþmuðti ir dël kitø prieþasèiø, nes, jø duomenimis, vietiniai gyventojai labai nemëgo B. Èesonio dël chuliganiðkø veiksmø64. A. Barysas-Narcizas uþ B. Èesonio mirtá ketino kerðyti, taèiau, atrodo, susilaikë nuo atsakomøjø veiksmø65. Þinoma tik tai, kad lapkrièio 12 d. ið Varënos valsèiaus á Papiðkës kaimà atvykæ Merkio bûrio partizanai A. Barysas-Narcizas, Vaclovas Vilkiðkis-Putinas ir J. Voblis-Audra suðau- dë ûkininkà D. Poðkà ir jo þmonà66. Nepavyko iðsiaiðkinti, dël kokiø motyvø buvo ávykdytos ðios mirties bausmës. Rugsëjo 25 d. Varënos bataliono vado pavaduotojo A. Baublio-Vyto vadovaujamas 2-as bûrys ir Felikso Daugirdo-Ðarûno skyrius kon- fiskavo tos paèios durpiø gavybos ámonës teritorijoje buvusios parduotuvës prekes, o Matuizø kaime surengë karo lauko teismà ir nubaudë mirtimi fabrikëlio buhalterá MGB informatoriø Z. Miliûnà, slapyvardþiu „Griða“. Já kaltino èekistams suteikus informacijà apie 5 partizanø, kuriuos birþelio 26 d. nukovë vidaus kariuomenë, bu- vimo vietà. Partizanams kilo átarimas tada, kai aktyvø Sakalo bûrio ryðininkà Jonà Miðkiná saugumas suëmë, o jo partnerá

Z. Miliûnà (tuomet jau partizanavusio 63 NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko pa- Vytauto Miliûno-Ðvyturio brolá) paliko pulkininkio Krainovo 1947 06 03 specpraneðimas informacinë suvestinë LSSR valstybës saugumo laisvëje. Informatoriø tardæs A. Baublys- ministrui D. Jefimovui, LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1733, Vytas jo þmonà iðeidamas perspëjo: „Ta- l. 123–124. vo autobiografijos mes neþinome, todël kol 64 NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko pa- pulkininkio Krainovo 1947 07 02 specpraneðimas kas paliekame gyvà, tikëdamiesi, kad po tri- LSSR valstybës saugumo ministrui D. Jefimovui, jø parø Jûs ið èia iðvaþiuosite“67. Deja, vals- LYA, f. K-1, ap. 15, b. 3101, l. 185. 65 NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko pa- tybës saugumo dokumentai liudija, kad pulkininkio Krainovo 1947 12 02 tarnybinis rað- ávyko apmaudi klaida – Z. Miliûnas jo- tas LSSR valstybës saugumo ministrui D. Jefi- kios naudingos informacijos saugumui movui, LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1567, l. 240. 66 NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko pa- neteikë68. pulkininkio Krainovo 1947 12 02 tarnybinis rað- 1947 m. rugsëjo 25 d. partizanø va- tas LSSR valstybës saugumo ministrui D. Jefi- movui, LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1567, l. 240. dø suvaþiavime A. Ramanauskà-Vanagà 67 NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko pa- iðrinkus Dainavos apygardos vadu, bu- pulkininkio Krainovo 1947 10 03 tarnybinis rað- tas LSSR valstybës saugumo ministrui D. Jefi- vo suvienodinta apygardos organizacinë movui, LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1567, l. 163. struktûra. Merkio rinktinë J.Vitkaus-Ka- 68 NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko pa- pulkininkio Krainovo 1947 10 01 specpraneðimas zimieraièio garbei buvo pavadinta Kazi- LSSR valstybës saugumo ministrui D. Jefimovui, mieraièio vardu. Batalionai pavadinti gru- LYA, f. K-1, ap. 15, b. 3110, l. 71.

© www.llt.lt 16 Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðas patvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21. LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJA LIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAI pëmis. Grupæ sudarë keli bûriai, o bûrys daþniausiai turëdavo kelis skyrius. Kelios grupës sudarë rinktinæ, kelios rinktinës – apygardà. Kazimieraièio rinktinës 3-iasis (Varënos) batalionas buvo pervardintas Didþiojo Lietuvos Kunigaikðèio (DLK) Vytau- to grupe. Metø pabaigoje DLK Vytauto grupës 2-ame bûryje (buvusiame Merkio bû- ryje), be kitø partizanø, dar buvo Vytautas Miliauskas-Ðvyturys69, A. Nalivaika-Jaz- minas ir P. Januðauskas-Aras. Dainavos apygardos vadas Adolfas Ramanauskas- Vanagas taip charakterizavo DLK Vytauto grupës kovotojus:

„Ðia proga tenka pastebëti, kad partizanai perlojieèiai iðsiskirdavo ið kitø vyrø. „Perlojos respublikos“ vardas ne veltui tariamas ir dabar. Perlojieèiai partizanai priþiûrëjo vieni kitus. Vieno uþgavimà, apsi- leidimà ar nusikaltimà laikë visø uþgavimu, apsileidimu ar nusikal- timu. Ðiame dalinyje, kuriame daugumà sudarë vien perlojieèiai (jis vëliau buvo pavadintas DLK Vytauto grupe), visuomet vieðpatavo grieþta drausmë ir broliðkas susiklausymas. Narsa ir pasiðventimas pareigai èia nebuvo atsitiktinis reiðkinys. Apie ðá daliná, kuris nuolat didëjo, galiu atsiliepti tik labai gerai“70.

Ginkluoto pasiprieðinimo kovoje didelá vaidmená vaidino legaliai gyvenæs jau- nimas – partizanø rezervas, kuriuos pogrindyje vadino organizacinio sektoriaus na- riais, rezervistais arba slapukais. Visoje Lietuvoje dideli idealistai buvo gimnazistai. Patriotiniø jausmø skatinami, jie deðimtimis palikdavo mokyklos suolus ir ásijung- davo á pogrindþio gretas. Nebuvo iðimtis ir Valkininkø gimnazija. 1947 m. lapkrièio mën. MGB iðaiðkino ir suëmë Valkininkø gimnazijos jaunimo pasiprieðinimo grupæ, kuriai vadovavo legendinio partizano V. Voverio-Þaibo giminaitis, 7 klasës gimna- zistas Vytautas Voveris-Pantera71. V. Voveris-Pantera ið Onuðkio valsèiuje veikusio Dzûkø rinktinës Geleþinio Vilko grupës bûrio vado Jono Kazlausko-Ðermukðnio dar 1946 m. lapkrièio mën. gavo uþduotá gimnazijoje ákurti organizacinio sektoriaus kuo- pelæ. Pavyko suorganizuoti 7 gimnazistø grupæ, pasiryþusià visomis priemonëmis padëti pogrindþiui kovoti su sovietø valdþia. Jaunuoliai rinko þinias apie okupantus ir kolaborantus, sudarinëjo jø sàraðus, kûrë, daugino bei platino antisovietinio turinio lapelius, rinko ginklus ir per V. Voverá-Panterà perduodavo J. Kazlauskui-Ðermukð- niui. MGB pavyko areðtuoti penkis kuopelës narius: Broniø Glebø, Juozà Karuþà, Juozà Kerðá, Stasá Jankauskà ir Antanà Miluðá ið Darguþiø kaimo72, kuriuos vëliau nuteisë ir jie pakliuvo á lagerius. J. Karuþa mirë kalëjime. Areðto iðvengæs Vytautas Saulënas pasitraukë pas partizanus. Po ðiø suëmimø gimnazistø antisovietinë veikla jau nebeatsinaujino. Taèiau nuo sovietø valdþios nukentëjo ne tik gimnazistai, bet ir jø mokytojai. Apkaltinus antisovietine veikla, ávairiu metu kalëjimuose atsidû- 69 Á pogrindþio gretas ástojo 1947 m. geguþës mën. rë beveik pusë Valkininkø vidurinës mo- Buvæs ryðininkas. kyklos mokytojø patriotø. Tai Henrikas 70 Ramanauskas A. Daugel krito , p. 240. 71 Vytautas Voveris gimë 1929 m. Bakaloriðkiø k. Ribokas, Vincas Kuodzevièius, Juozas 72 NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko pa- Griðkevièius ir Stasys Glebus. Inteligen- vaduotojo vyresniojo leitenanto Kostiuèiko 1948 02 02 tarnybinis raðtas LSSR valstybës saugumo tija, ðviesuomenë, dvasininkai buvo ypaè ministrui D. Jefimovui, LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1567, akylai sekami. Lietuvà ir jos þmones stip- l. 290.

© www.llt.lt 17 Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðas patvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21. LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJA LIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAI riai mylëjusiam klebonui A. Bardiðauskui saugumieèiai primetë aktyvø dalyvavimà neginkluotame pasiprieðinime, suëmë, nuteisë ir iðveþë á lagerius. Raðytojas Liudas Dambrauskas savo lageriø memuaruose apraðo ðviesios atminties kunigà. Manoma, kad A. Bardiðauskas, neiðtvëræs kanèiø ir þeminimo, pasirinko savità mirtá, kai kartà tyèia þengë þingsná á ðalá ið varomos kolonos ir buvo priþiûrëtojø nuðautas (pagal instrukcijà sargybiniai privalëjo iðkart ðauti á toká „paþeidëjà“). 1948 m. antrojoje pusëje, kaip atsakas á masiná pasiturinèiø ûkininkø bei po- grindþio dalyviø ðeimø trëmimà (geguþës 22–23 d.), padaþnëjo pogrindþio baudþia- møjø akcijø prieð sovietø valdþios pareigûnus ir kitus kolaboravimu kaltintus gy- ventojus. Geguþës mën. naktá ið 27 á 28 d. ið Varënos valsèiaus atvykæs apie 10 partizanø bûrys Jakënø kaime suðaudë buvusá partizanø rëmëjà Antanà Balkæ, in- formatoriø V. Uþgirá ir Marijonà Kazlauskienæ. MGB per informatorius ir liudytojus nustatë, kad geguþës 22 d. tremiant aktyvø partizanø rëmëjà ið Jakënø kaimo Stasá Lusà, ðis iðlydintiems já kaimieèiams ðûktelëjæs:

„Mane tremia, bet að þinau, kad tapau skundiko mano ðvogerio A. Balkës auka. Jam ir kai kam dar kada nors papûs pietø vëjas!“ (S. Lusas taip metaforiðkai kalbëjo apie partizanø kerðtà – M. P.).

Tremiant S. Luso ðeimà, jo dvideðimtmetë dukra Zosë paspruko nuo jà saugojusiø ka- reiviø. Saugumieèiai padarë iðvadà, jog Z. Lusytë papasakojo partizanams apie tëvo atsisveikinimo þodþius ir nurodë jiems tuos þmones, kuriuos tëvas átarë buvus iðdavi- kais. Partizanø kerðtas buvo nepamatuotai þiaurus, paþeidþiantis vadø nustatytas ko- laborantø baudimo taisykles, kadangi pasmerktus þmones kankino. A. Balkei, prieð já suðaudant, iðsuko rieðus, tarpdury nuplëðë rankø pirðtus, o MGB informatoriui V. Uþ- giriui sulauþë abi rankas, vëliau pasmaugë73. Birþelio 8 d. Naujienø ir Tiltø kaimuose uþ bendradarbiavimà su sovietø valdþia ir rëmëjams keliamà pavojø trys Geleþinio Vilko grupës J. Kazlausko-Ðermukðnio bûrio partizanai suðaudë Kostà Kazlauskà ir buvusá Tiltø apylinkës tarybos pirmininkà Jonà Þemaitá74. Rugpjûèio 5 d. DLK Vytauto grupës Teofilio Valicko-Balio skyrius Poðalèiø kaime kaip sovietinius aktyvistus suðau- dë Stasá Grieþæ ir jo þmonà Karolinà. Rugpjûèio 24 d. Valkininkø pakraðtyje uþ aktyvø darbà sovietams partizanai mirties bausmæ ávykdë Valkininkø gimnazijos direktorei, Trakø apskrities Darbo þmoniø deputatø tarybos deputatei Antaninai Kerðienei. Okupanto represinës struktûros keletà kartø sudavë atsakomuosius smûgius. Didelæ netektá iðgyveno Kazimieraièio rinktinës vyrai, kai rugsëjo 16 d. þuvo jø vadas J. Jakubavièius-Rugys. Spalio 17 d. neto- li Darþininkø kaimo SSRS vidaus ka- 73 NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko pa- riuomenës kariðkiai nukovë Petrà Vai- vaduotojo majoro Otreðko 1948 06 02 tarnybi- nis raðtas LSSR valstybës saugumo ministrui D. Je- sietà-Ðaulá ið Perlojos ir Vladà Saulënà- fimovui, LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1745, l. 108. Këkðtà ið Darguþiø kaimo75. V.Saulënas 74 NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko pa- neseniai buvo gráþæs ið lagerio, taèiau, pulkininkio Krainovo 1948 07 03 tarnybinis rað- tas LSSR valstybës saugumo ministrui D. Jefimo- neradæs iðtremtos ðeimos, iðëjo á miðkà. vui, LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1745, l. 121. Deja, partizanavo tik nepilnà mënesá. 75 NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko pa- pulkininkio Krainovo 1948 09 06 tarnybinis rað- Kurá laikà Valkininkø valsèiuje vei- tas LSSR valstybës saugumo ministrui D. Jefi- kë MGB agentø smogikø specialioji gru- movui, LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1745, l. 275.

© www.llt.lt 18 Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðas patvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21. LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJA LIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAI pë, kurià sudarë A. Kuklys ið Kukliø kaimo (jo tëvas buvo þuvæs kovoje su enka- vëdistais), F. Ðvedas ið Barèiø kaimo (jo ðeima buvo iðtremta á Sibirà) ir V. Zalieckas ið Varënos valsèiaus Dirþamenio kaimo. Apsimetæ partizanais, jie vaikðèiojo po kai- mus tikëdamiesi suþinoti tikrø laisvës kovotojø buvimo vietas, jø ryðininkus ir rë- mëjus, taèiau pikti jø këslai greitai iðaiðkëjo. Agentai smogikai turëjo greitai sprukti á Vilniø76. Pasitaikydavo ir kurioziniø atvejø. Antai gruodþio 17 d. naktá èekistø operatyvinë grupë Lieponiø kaime pastebëjo kaþkur skubanèius du vyrus, kurie staiga pradëjo ðaudyti á kariðkius. Palaikæ nepaþástamuosius partizanais, saugumieèiai ati- dengë ugná ir per apsirikimà nuðovë Valkininkø valsèiaus vykdomojo komiteto de- putatà Juozà Glebø ir Lieponiø apylinkës tarybos pirmininkà Antanà Radþiø. Vëliau ðis ávykis buvo tiriamas, taèiau MGB kariðkiai bausmës iðvengë77. Paskutiniøjø partizanø grupiø þûtis 1949 metais 1949 m. valstybës saugumo þinyba sudavë triuðkinanèius smûgius Varënos ap- skrityje ir Valkininkø apylinkëse veikusiems partizanø bûriams. MGB Valkininkø vals- èiaus poskyriui tuomet vadovavo vyresnysis leitenantas Kulminskij, vyresniuoju opera- tyvininku dirbo leitenantas Ostapenko, operatyviniu ágaliotiniu – leitenantas Urbanaus- kas. Ðie saugumieèiai buvo uþverbavæ 1 agentà ir 55 informatorius78, kuriø padedami sekë partizanø judëjimà bei aktyvius jø rëmëjus Vaclovà Staniulá ið Papiðkës kaimo, Vincà Uþgirá ið Jakënø kaimo ir Vincà Miðkiná ið Voriðkës kaimo, tuomet gyvenusá Darguþiø kaime. Sausio 25 d. Piliakalnio kaime (Aukðtadvario vls.) þuvus DLK Vytauto grupës vadui A. Baubliui-Vytui, vadovavimà perëmë jo pavaduotojas Vincas Kalanta- Nemunas. Grupës ðtabo virðininko pareigas nuo 1948 m. rugsëjo mën. ëjo P. Januðaus- kas-Aras, ðtabe taip pat dirbo Marytë Budënienë ir Vladas Novikevièius. DLK Vytauto grupæ tuomet sudarë V. Kalantos-Nemuno ir Petro Vaitkaus-Genio vadovaujami 2 bû- riai, jungæ apie 40 partizanø. V. Kalantos-Nemuno bûrys turëjo Jono Budëno-Klebono ir Juozo Ðilansko (Ðiluèio, Ðilo) skyrius, o P. Vaitkaus-Genio bûrys – T. Valicko-Balio ir Tarzano skyrius. T. Valicko-Balio skyrius daþniausiai veikë Trakø apskrities Kalesnin- kø ir Varënos apskrities Varënos valsèiuose, taèiau neretai uþsukdavo á Valkininkøkrað- tà. Skyriø sudarë Jonas Kalanta-Mindaugas, V. Miliauskas-Ðvyturys (þuvo 1948m.), Albi- nas Svirskas-Kazokas, Juozas Puvaèiauskas-Puðkinas, partizanas slapyvardþiu Puntu- kas, Kazimieras Berþelionis-Briedis, Petras

Valickas-Vyturys (T. Valicko-Balio brolis), 76 Benkus V. Valkininkø kraðto..., p. 6. Juozas Budënas-Karvelis, lenkas Vladis- 77 NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko papul- kininkio Krainovo 1948 07 03 tarnybinis raðtas LSSR lav‘as Novikeviè‘ius ir V. Vilkiðkis-Puti- valstybës saugumo ministrui D. Jefimovui, LYA, nas ið Papiðkës kaimo J. Budëno-Klebono f. K-1, ap. 3, b. 1745, l. 192, 289, 327. 78 NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko pa- skyriuje buvo jo pavaduotojas A.Barysas- pulkininkio Krainovo 1949 07 06 specpraneðimas Narcizas, Jonas Suchockas-Dainius, Die- LSSR valstybës saugumo ministrui Kapralovui, LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1748, l. 209, 139. medis, Vytautas Saulënas-Þalgiris ið Dar- 79 NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko papul- guþiø kaimo ir Jonas Krauladis-Þilvitis. kininkio Krainovo 1948 09 06 tarnybinis raðtas LSSR valstybës saugumo ministrui D. Jefimovui, LYA, P. Vaitkaus-Genio skyrius (10 kovotojø) f. K-1, ap. 3, b. 1745, l. 275; NKVD Trakø apskri- veikë Eiðiðkiø ir Rudnios valsèiuose, o ties skyriaus virðininko papulkininkio Krainovo Tarzano skyrius (8–10 partizanø) baza- 1949 02 03 tarnybinis raðtas LSSR valstybës saugu- mo ministrui D. Jefimovui, LYA, f. K-1, ap. 3, vosi Marcinkoniø valsèiuje79. Kartais á Val- b. 1747, l. 3–4.

© www.llt.lt 19 Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðas patvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21. LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJA LIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAI kininkø apylinkes atþygiuodavo Dzûkø rinktinës Geleþinio Vilko grupës J. Kazlaus- ko-Ðermukðnio bûrys, kuris jungë apie 10 vyrø ir veikë Onuðkio bei Daugø valsèiuose. Kovo 7 d. MGB vidaus agentø dëka þuvo Dzûkø rinktinës vadas V. Voveris-Þaibas ir Geleþinio Vilko grupës vadas J. Kazlauskas-Ðermukðnis. Geleþinio Vilko grupei, o tiksliau pasakius – vieninteliam iðlikusiam jos bûriui, ëmë vadovauti Bronius Krikð- èiûnas-Dëdë Andrius. Neþinoma, kokiu tikslu sausio 20 d. V. Vilkiðkis-Putinas, J. Budënas-Karvelis ir K. Berþelionis-Briedis bandë verþtis á Ðniûrø kaime (Kalesninkø vls.) gyvenusio MGB ginkluoto agento S. Jazukevièiaus, slapyvardþiu Ðpakas, sodybà. Agentas pra- dëjo ið trobos vidaus ðaudyti, nukovë V. Vilkiðká ir suþeidë J. Budënà, kuris, uþsëdæs ant arklio, bandë bëgti, taèiau agento tëvas dar kartà já ginklu suþeidë ir nusilpusá sulaikë80. Sausio pabaigoje T. Valicko-Balio ir J. Budëno-Klebono skyriø bei F. Daugirdo- Ðarûno grupës vyrai – Puntukas, Stasys Arbaèiauskas-Tigras, Vaclovas Rusas-Eðerys, Dobilas, Miðkinis, Bronius Sinkevièius-Vanagas, Juozas Ðilanskas-Ðilas, Ðpokas ir Ka- lavijas nuvyko á Baltarusijà apsirûpinti maistu. Ið ten pasuko á Valkininkø valsèiø ir sausio 22 d. atsidûrë Tiltø kaime. Apsistojo Vinco Kuklio ið Kukliø kaimo sesers Zosës Vilkiðkienës sodyboje. Tuo paèiu metu MVD Valkininkø poskyrio penki mi- licininkai, vadovaujami poskyrio virðininko leitenanto Muraðkos, Tiltø kaimo apy- linkëse ieðkojo ið tremties vietø pabëgusiø þmoniø ir uþëjo á apylinkës tarybos pir- mininko Juozo Andriulionio namà. Tuo pat metu du partizanai ið minëtosios grupës ieðkojo maisto ir nusprendë patikrinti apylinkës pirmininko atsargas. Pamatæ nepa- þástamus atvykëlius, milicininkai ëmë padrikai á juos ðaudyti, taèiau kulkos nepasiekë tikslo. Tuomet J. Budënas-Klebonas ir Tigras per langus ámetë 5 granatas, kuriø ske- veldros suþeidë vietiná gyventojà Stasá Urbelioná. Kitø aukø nebuvo. Partizanai uþ- degë sodybà ir be nuostoliø pasitraukë81. Vasario 13 d., gavusi informatoriaus praneðimà, saugumieèiø karinë grupë Onuðkio valsèiaus Vergakiemio kaime bandë uþblokuoti 4 partizanus, kurie, neiðstatæ sargybos, vaiðinosi sodybos ðeimininko atneðta samane. Pastebëjæ kareivius, laisvës kovotojai suskubo iðsiverþti ið artëjanèio apsupimo, vëliau nuðovë juos persekiojusius kariðká su ðunimi, taèiau visiðkai atitrûkti nuo prieðo nepavyko. Kautynëse su emgë- bistais prie Gruoþio eþero þuvo J. Budëno-Klebono pavaduotojas, vienas paskutiniøjø Valkininkø kraðto partizanø A. Barysas-Narcizas ið Biekðios kaimo. Taip pat nuo prieðo kulkø krito Dzûkø rinktinës Geleþinio Vilko grupës J. Kazlausko-Ðermukðnio bûrio kovotojas Petras Þydeckas-Lapë82. Du partizanai laimingai pasitraukë. 80 LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1747, l. 18. Tikriausiai patá didþiausià smûgá 81 LYA, f. K-1, ap. 58, b. 43467/3, t. 3, l. 179; LYA, varëniðkiai patyrë birþelio 19 d., kai Per- f. K-1, ap. 3, b. 1747, l. 6–7. 82 NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko pa- lojos valsèiaus Jakuliø miðke netoli Þiû- pulkininkio Krainovo 1949 03 05 tarnybinis rað- rø kaimo valstybës saugumo operatyvi- tas LSSR valstybës saugumo ministrui Gorlins- në grupë apsupo DLK Vytauto tëvûni- kiui, LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1747, l. 38–39. 83 Lietuvos partizanø vadø suvaþiavime 1949 m. jos83 ðtabo slëptuvæ. Jos vietà iðdavë netoli vasario 2–22 d. ásteigus Lietuvos laisvës kovos Lavyso kaimo anksèiau suimtas parti- sàjûdá, buvo pakeisti iki tol naudoti kai kuriø organizaciniø vienetø pavadinimai. Pietø Lietu- zanas. Kai kurie kovotojai pasielgë gana vos sritis pavadinta Nemuno vardu, grupës pa- neáprastai – P. Januðauskas-Aras, Juo- vadintos tëvûnijomis.

© www.llt.lt 20 Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðas patvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21. LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJA LIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAI zas Lukðys-Ûla, Antanas Volungevièius-Desantas ir Alfonsas Stankauskas-Tigras pasi- davë á nelaisvæ, o tëvûnijos vadas V. Kalanta-Nemunas bei Juozas Ðilanskas (Ðilas, Ði- lutis) nusiðovë. Po ðios netekties tëvûnijoje teliko tik vienas Varënos valsèiuje baza- væsis bûrys, kurá sudarë du skyriai: T. Valicko-Balio vadovaujami 7 partizanai slëpësi Kamorûnø miðke, o P. Vaitkaus-Genio84 5 kovotojai turëjo þemines Dainavos miðke85. Vis dëlto aktyviø veiksmø partizanai nenutraukë. Ankstø liepos 4 d. rytà T. Va- lickas-Balys, P. Valickas-Vyturys ir J. Budënas-Klebonas ið Kalesninkø valsèiaus at- vyko á Miðtûnø kaimà. Partizanai iðsidëstë negyvenamame pastate netoli Izidoriaus Radþiaus sodybos, tikëdamiesi vakare surasti nakvynei gráþusá jo brolá Broniø Ra- dþiø, kurá átarë ryðiais su MGB. Sulaukti nakties partizanams sutrukdë netyèia juos pamatæs I. Radþiaus maþametis broliukas. Tuomet vyrai nuëjo á sodybà, iðtardë I. Ra- dþiø apie jo broliø Broniaus ir Stanislovo buvimo vietà. Stanislovas Radþius anksèiau dirbo Vilniuje kalëjimo priþiûrëtoju. Nieko konkretaus neiðgavæ, laisvës kovotojai pa- ëmë ið namø kai kuriuos daiktus, dokumentus, arklá, pastotën ásodino I. Radþiø ir nuvyko á Jono Aliuko sodybà, kadangi þinojo já gavus ið valdþios ginklà. Sutikæs atneðti pistoletà, J. Aliukas iðëjo á kiemà ir bandë pabëgti, taèiau buvo nuðautas. Tas pats likimas iðtiko ir I. Radþiø. 1949 m. antrojoje pusëje Valkininkø kraðte partizanai pasirodydavo labai retai, nes Dainavos apygarda patyrë didþiuliø nuostoliø. Informatoriø, suimtø pogrindþio dalyviø pagalba MGB sunaikino daugelá DLK Vytauto ir Geleþinio Vilko tëvûnijø nariø. Lapkrièio 10 d. Paruèiø miðke þuvo T. Valickas-Balys86. Iðdavus slëptuvæ, 1950 m. geguþës mën. Alytaus apskrities Daugø valsèiaus Junèioniø kaime þuvo Vytautas Saulënas-Þalgiris ið Darguþiø kaimo87. Nëra tiksliai þinoma, kiek þmoniø pokario metais buvo iðtremta ið Valkininkø valsèiaus. Istoriko S. Arlausko duomenimis, daugiausia (apie 100 gyventojø) sovietai iðtrëmë 1951 m. Archyvuose nurodomi tik apibendrinti ið Trakø apskrities iðtremtø þmoniø skaièiai, todël trëmimø tema lieka tolesniø tyrimø uþduotis. 1953 m. rugsëjo 13 d. Kurðiø kaime, Marijonos Versockaitës sodyboje, saugu- mieèiai suëmë paskutiná buvusá Valkininkø kraðto partizanà S. Babraitá-Aukðtaitá88. Iðvados 1. Antisovietinis ginkluotas pasiprieðinimas Valkininkø kraðte skirstytinas á keturis gana skirtingus, ávairiø kriterijø sàlygotus periodus. Pirmasis – 1944 m. va- sara – 1945 m. birþelis, antrasis – 1945 m. liepa – 1945 m. gruodis, treèiasis – 1946 m. sausis – 1946 m. rugpjûtis, ketvirtasis – 1946 m. rugsëjis – 1949 m. pabaiga. 2. Pagrindinës pasiprieðinimà sukëlusios ir generavusios prieþastys buvo ven- gimas tarnauti (pakliûti á frontà) Sovietø Sàjungos kariuomenëje, okupacinës valdþios teroras bei represijos, patriotizmas ir prievartinë sovietizacija, lydima brutalaus gy- venimo sanklodos lauþymo. Valkininkø kraðte rezistencija (tiek ginkluota, tiek ne- 84 Petrà Vaitkø-Gená MGB suëmë 1952 m. ginkluota) prasidëjo 1944 m. vasarà ir 85 P. Januðausko 1949 06 19 tardymo protokolas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 43467/3, l. 32. pagal dalyviø skaièiø bei stiprumà apo- 86 Ramanauskas A. Daugel krito..., p. 585. gëjø pasiekë 1944 m. pabaigoje – 1945m. 87 Benkus V. Valkininkø kraðto...; kitais duomeni- pirmojoje pusëje. 1945 m. birþelio mën. mis – lapkrièio mënesá. 88 1954 07 14 kaltinamoji iðvada, LYA, f. K-1, ap. 58, stichiðko, masiðko, organizaciniø struk- b. 33689/3, t. 3, l. 381.

© www.llt.lt 21 Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðas patvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21. LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJA LIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAI tûrø centralizacijos ir stipriausio pasiprieðinimo periodas baigësi. Vietiniai partizanø bûriai ásiliejo á Dainavos apygardos Geleþinio Vilko rinktinës Onuðkio–Eiðiðkiø– Valkininkø batalionà, kuris sudarë rinktinës branduolá. 1945 m. liepos–rugpjûèiomën. pogrindis patyrë didþiulius nuostolius, prasidëjo masinë legalizacija, uþsitæsusi iki metø pabaigos. 3. 1946 m. pradþioje susiformavo kokybiðkai naujas atsparos bûvis. Partizanø gretose liko tik tvirtai apsisprendæ toliau tæsti pasiprieðinimà kovotojai, besislapstan- èiøjø nuo tarnybos Raudonojoje armijoje beveik neliko. 1946 m. rugpjûèio mënesá, ko- vose þuvus ar patekus á nelaisvæ daugumai partizanø, taip pat dël masinës legalizacijos Dainavos apygardos Geleþinio Vilko rinktinë buvo iðformuota. 1946 m. pabaigoje vie- tiniø laisvës kovotojø bûriø nebeliko. 1947–1949 m. Valkininkø apylinkëse periodiðkai veikë Varënos apskrities Varënos, Rudnios, Perlojos ir Trakø apskrities Kalesninkøvals- èiuose bazavusi Dainavos apygardos Kazimieraièio rinktinës DLK Vytauto grupë (të- vûnija) bei ið Alytaus apskrities Daugø, Trakø apskrities Onuðkio apylinkiø kilæ par- tizanai, sudaræ Dainavos apygardos Dzûkø rinktinës Geleþinio Vilko grupæ (tëvûnijà). 4. Nuo sovietø valdþios vykdytø trëmimø, areðtø Valkininkø valsèiaus gyven- tojai nukentëjo maþiau nei aplinkiniø valsèiø ar daugelio kitø Lietuvos vietoviø þmonës. Tai sàlygojo keletas faktoriø: a) NKVD vietinius partizanø dalinius sunai- kino arba jø narius legalizavo iki 1946 m. pabaigos, b) buvo gana maþas stambiø ûkiø skaièius – gatviniø-rëþiniø ir kitokio tipo kaimø gyventojai neturëjo daug þemës, todël tik maþà jø dalá represinës struktûros priskyrë „buoþiø“ kategorijai. 5. Valkininkø valsèiuje veikæ partizanai, lyginant su Alytaus, Lazdijø apskri- timis ar gretimu Onuðkio valsèiumi, nevykdë dideliø represijø prieð kolaboravimu kaltintus gyventojus, beveik nepasitaikë þiaurybiø ar savivalës jø ðeimø atþvilgiu. Didþiausi nuopelnai uþ drausmës partizanø bûriuose palaikymà priklauso pavyz- diniams vadams Antanui Radþiui-Ðturmui ir Adolfui Baubliui-Vytui. 6. Gana nuosaikûs kovos su okupacinës komunistø valdþios bendradarbiais priemonës ir bûdai – iðskirtinis Valkininkø kraðte ir visoje Merkio rinktinës teritorijoje vykusio pasiprieðinimo bruoþas. Galimas daiktas, kad já apsprendë specifiðkas kaimo gyventojø mentalitetas, ilgà laikà formuotas ypatingø istoriniø, geografiniø sàlygø, kultûrinës tradicijos, ûkininkavimo sanklodos bei stipraus kaimo þmoniø bendruo- meniðkumo.

Priedas Nr. 1 Legendinis partizanø vadas Antanas Radþius-Ðturmas Valkininkø kraðto partizaninio pasiprieðinimo istorija daug netektø svarbaus, jeigu nebûtø atskirai apraðytas þymiausio ðio kraðto laisvës kovotojo Antano Ra- dþiaus, pogrindyje pasirinkusio Ridiko bei Ðturmo slapyvardþius, gyvenimo ir kovos kelias. Apraðant partizanø kovas, visada kyla pavojus nuslysti á perdëtà herojiza- vimà, norà idealizuoti pasiprieðinimo dalyvius. Taèiau tai, kas þinoma apie Antanà Radþiø ið ávairiø dokumentø, kà papasakojo liudytojai, atskleidþia ðá þmogø kaip iðskirtinæ asmenybæ bei tikrà kará. Antanas Radþius gimë 1923 m. birþelio 17 d. Valkininkø valsèiaus Èiþiûnøkai- me. Ðeimoje augo ðeði vaikai. Tikriausiai didþiausià átakà Antano asmenybei susifor-

© www.llt.lt 22 Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðas patvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21. LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJA LIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAI muoti padarë jo tëvai. Meilæ Lietuvai, jos istorijai bei kultûrai nuo maþens skiepijo tëvas Stasys Radþius, nelegaliai gaudavæs „Auðrà“ bei „Varpà“ ir vakarais ið jø mokydamas vaikus skai- tyti. Motina Karolina, bûdama giliai tikinti moteris, suteikë mo- ralës bei meilës Dievui pagrindus. Kadangi lenkø okupuotame kraðte buvo draudþiamos lietuviðkos mokyklos, Antanas lankë lenkø gimnazijà, taèiau tai nenustelbë jo jausmø Tëvynei, tautið- kumo. Gràþinus Vilniaus kraðtà Lietuvai, jis, bûdamas dar visai jaunas ðeðiolikmetis, ástojo á Ðauliø sàjungà, turëjo ðauliounifor- mà. Naciø okupacijos metais rengësi stoti á generolo P.Plechavi- èiaus organizuotà Vietinæ rinktinæ, taèiau nespëjo, nes rinktinë A. Radþius-Ðturmas buvo paleista. Gimtajame kaime já pravardþiuodavo Smetona ir Girënu, mat neðiojo kepuræ kaip S. Girëno. Triukðmingø pasilinksminimø nemëgo, geriau imdavo knygà, þurnalà ir skaitydavo. Jo draugai, kaimynai kartais ir pasi- ðaipydavo – „kaip Antanas Smetona prie knygos sëdi“89. Brolio Stasio liudijimu, Antanas gerai kurdavo eilëraðèius, buvo plaèiø paþiûrø, didelës valios ir dràsos þmogus. 1944 m. vasarà uþëjus rusams, Antanas Radþius, kaip ir kiti vyrai, në negal- vojo eiti á naujojo okupanto kariuomenæ, gyveno pusiau legaliai, taèiau vienà rugsëjo mënesio dienà buvo sulaikytas beariantis laukà ir prievarta iðveþtas á Pabradës karinæ bazæ. Po keliø dienø jis su keturiais draugais dezertyravo ið Raudonosios armijos ir gráþo á gimtinæ. Kurá laikà slapstësi miðke netoli savo namø, kartais ateidavo pagelbëti tëvams atlikti ûkio darbø. Kartà, ieðkodami vengianèiø kariuomenës vyrø, enkavëdistai apsupo Èiþiûnø kaimà ir bandë areðtuoti rugius tëvams iðkulti atëjusá Antanà, taèiau jis ðmurkðtelëjo tarp dviejø kluonø ir pabëgo. Saugumieèiai, galvo- dami, kad bëglys pasislëpë kluone, padegë trobesius, vëliau suëmë tëvà. Vinco Ben- kaus liudijimu, ákarðèio apimtas Antanas norëjo pasiprieðinti uþpuolikams ir nubëgo pas kaimynà praðyti pistoleto, bet buvo atkalbëtas nuo neprotingo þingsnio. Sulieps- nojæ gimtojo sodþiaus trobesiai uþdegë nepaprastà Antano pasiryþimà kovoti su oku- pantais. Jis pasirinko partizano kelià. Jo tëvà ne kartà saugumieèiai terorizavo siøs- davo ieðkoti sûnaus, kad ákalbëtø já sugráþti. Þadëjo jo neliesti, taèiau Antanas tëvui taip atsakæs: „Tëvai, að jø þiaurumà gerai þinau, okupantams netarnausiu ir jiems nesi- lankstysiu“. Liudytojø pasakojimais, partizanaudamas Radþius turëjo ðirdies draugæ laisvës kovotojà Kazimierà Pûraitæ-Laimu- tæ, kuri daugiausia veikë Onuðkio ir Varënos valsèiuose, taèiau konkreèiø þiniø apie jø draugystæ beveik nëra. Bûdamas sumanus bei ðaltakraujis, ne kartà raitas pra- ðuoliuodavo per Valkininkus pro stribø bûstinæ, þmoniø va- dinamà stribelne. Kità dienà miestelyje sklisdavo kalbos, kad stribams ið baimës buvusios „pilnos kelnës“. Birþelio 10 d. netoli Èiþiûnø kaimo A. Radþius, Verbickas ir Stasys Èerniaus- kas-Kurmis surengë pasalà Darguþiø kaime besilankantiems stribams V. Uþdaviniui, Bulkiniui, gyventojø pravardþiuoja- K. Pûraitë-Laimutë mam Bamboru, ir Jankauskui. Vis tik ðie stribai iðvengë mirties, o su gyvybe atsisveikino minëtø asmenø ieðkoti ke- 89 Benkus V. Valkininkø kraðto...

© www.llt.lt 23 Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðas patvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21. LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJA LIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAI liu vykæs stribas Stasys Kavaliauskas, kuris atsiðaudydamas dar nubëgo prie Mer- kio upës, bet brendant á vandená buvo nukautas. NKVD vadovybë manë, kad S. Ka- valiauskà dël konkurencijos galëjo nuðauti V. Uþdavinys, todël net buvo já kuriam laikui suëmæ90. Narsà jis derino su atsargumu ir intuicija. Jis greit susivokdavo, kaip iðsisukti ið pavojingø situacijø, kada ðauti, kada bëgti, kada palaukti. Ðtai kaip legendinio partizano þygdarbius savo atsiminimuose apraðo Dainavos apygardos vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas:

„Ðioje vietoje man pirmà kartà teko susipaþinti su Valkininkø bata- liono partizanais ir jø vadu Ðturmu. Pastarasis man papasakojo ir apie ankstesnio bataliono vado Ðilo91 þuvimo aplinkybes. Paaiðkëjo, kad Ðilas su Ðturmu ir keliais kovotojais rusø netikëtai buvo apsupti viename name bevakarieniaujant. Ðturmui ir dar vienam partizanui pavyko iðsiverþti ið namo nesuþeistiems. Jie uþëmë pozicijà ir savo ginklø ugnimi bandë padëti iðsiverþti draugams, taèiau Ðilas, atrodo, þuvo prieangyje, o kitas partizanas gal net troboje. Po ðio ávykio Ðturmas savo iniciatyva paëmë vadovavimà batalionui á savo rankas. Vëliau toms pareigoms jis buvo patvirtintas, nes jau ið anksèiau buvo ásigijæs visiðkà visø partizanø pasitikëjimà, o kautynëse su prieðu jau ne kartà parodæs nepaprastà asmeniðkà dràsà. < > Vienà kartà Ðtur- mas, kulkosvaidþiu neðinas ir apsivilkæs rusiðka uniforma, nuëjo á Valkininkø miestelá ir ten nukovë MGB virðininkà, kuris buvo iðveþæs jo ðeimos narius92. Atlikæs uþsibrëþtà uþdaviná, Ðturmas, nors ir rusø persekiojamas, laimingai pasitraukë. Kità kartà Ðturmas, taip pat apsivilkæs rusø uniformà, uþëjo pas vienà gyventojà, kur þinojo esant atvykusá vienà istrebitelá ið Valkininkø miestelio. Ðturmas mokëjo rusø kalbà. Sugalvojæs prie- þastá, apsimetë rusø leitenantu, kuris areðtuoja istrebitelá uþ nepaklus- numà ir liepia eiti su juo miestelin, kuris buvo visiðkai arti. Istrebi- telis ginklà atidavë ir paklusniai sekë paskui Ðturmà. Bet istrebitelis greit suprato, kad vedamas miðkan, ir puolë bëgti, o Ðturmas jávytis. Istrebitelis ðoko pasitaikiusian pakeliui raistan, bet áklimpo. Ðturmas ðoko ið paskos ir, bûdamas stambus vyras, dar giliau suklimpo. Èia prasidëjo imtynës vyras prieð vyrà. Ðturmo pistoletas uþsikirto, o istrebitelis paèiupo Ðturmo rankà ir norëjo pistoletà iðsukti. Paèiuptà rankà pradëjo net dantimis kramtyti. Istrebitelis buvo tvirtas, bet Ðturmas ir èia nugalëjo dëka nepaprastos fizinës jëgos. Po ilgø grumtyniø klampumyne Ðturmas ëmë virðø < > Istrebitelis paliko tûnoti < >“93.

Kartà ðaltakraujiðkumo ir laimës 90 Lietuvos naikinimas..., p. 132–135. dëka Ðturmas iðsisuko nuo, rodësi, neið- 91 Vincas Kukë-Ðilas. 92 vengiamos mirties. 1944–1945 m. þiemà Netikslumas. Ðturmo ðeima buvo iðtremta 1949 m., kai jis jau buvo þuvæs. Valkininkø enkavëdistø ir stribø vado 93 Ramanauskas A. Daugel krito..., p. 364.

© www.llt.lt 24 Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðas patvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21. LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJA LIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAI pavaduotojas leitenantas Ostapenko atsitiktinai pastebëjo ir raitas pasivijo pësèià Ðturmà prie upeliuko tiltelio, vadinamo Maskolatilèiu, ðalia Stasio Verbicko sodybos Èebatoriø kaime. Partizanas per gilø sniegà apibëgo aplink trobà. Matydamas taip nepaspruksiàs, Ðturmas metë po arkliu granatà. Ostapenko, vengdamas skeveldrø, puolë nuo arklio ant þemës, taèiau granata nesprogo. Pasinaudodamas sumaiðtimi, Ðturmas pasileido pakriûte link upelio. Kiek atsipeikëjæs saugumietis vël puolë ant arklio vytis. Ðalia Jakënø kaimo pasivijæs bëglá, enkavëdistas paleido serijà ið auto- mato, taèiau po pirmo ðûvio ginklas uþsikirto94. Toliau pasakojimà papildo A. Ra- manausko-Vanago atsiminimai:

„Kapitonas, ið tolo matydamas, kad Ðturmas neatsiðaudo, su arkliu prilëkë visiðkai arti ir tikëjosi paimti sveikutëlá uþ apykaklës. Pëstieji rusai buvo gerokai atsilikæ. Ðturmas, þinoma, nenorëjo gyvas patekti kapitonui á rankas. Jis atkiðo á kapitonà neveikiantá pistoletà ir puolë prie arklio“95.

Tada prisitaikæs èiupo enkavëdistà uþ kojos ir nutempë þemën, o pats, uþðokæs ant arklio, nujojo. Taip sëkmingai Ðturmui baigësi ðios gaudynës. Deja, tëvà ir sûnø Verbickus, prie kuriø sodybos buvo pastebëtas Ðturmas, Valkininkuose enkavëdistai á veltiná ádëtu svarsèiu þiauriai sumuðë, o jø sodybà sudegino96. Panaðiø neátikëtinø, taèiau tikrø kovos epizodø galima pateikti ir daugiau. Antai kartà Ðturmas, J. Barysas-Kæstutis, A. Barysas-Narcizas ir berankis Armijos krajovos karys Gudelis Naniðkiø kaime uþëjo pas Juoèá. Neþinia, ar buvo iðdavystë ar atsitiktinumas, bet netrukus juos apsupo saugumo bûrys ir ëmë ðaudyti á sodybà. J. Barysà-Kæstutá nukovë beðokantá pro langà, þuvo ir Gudelis, o Ðturmas per sumaiðtá persivertë pro langà ir, kol viskas aprimo, liko gulëti lauke. Vëliau áslinko á kluonà ir taip nepastebëtas pasitraukë. A. Barysui-Narcizui taip pat pavyko pabëgti97. S. Èer- niausko-Kurmio ið Èiþiûnø kaimo liudijimu (nepavyko nustatyti ávykio datos), par- tizanai svarstë apie galimybæ uþpulti Poðalèiø kaime apsistojusià NKVD kariðkiø grupæ. Kol vyrai svarstë, pulti ar nepulti, A. Radþius vienas nuëjo á kaimà, tyliai „nuëmë“ sargybiná ir atsineðë kulkosvaidá su ðoviniø apkabomis. Tokie dràsûs þygiai negalëjo nekelti nuostabos net seniems miðkø „vilkams“. Vykdydamas karines uþduotis, Ðturmo vadovaujamas Merkio bûrys daþnai nuvykdavo á gretimas apskritis. Ne tik paprastiems kaimo gyventojams, bet ir pri- tyrusiems operatyvininkams èekistams kartais atrodydavo, kad Radþius nepagau- namas, nesuþeidþiamas ir nemirtingas. Vienos kautynës vis tik jam buvo lemtingos. 1946 m. lapkrièio 14 d. Alytaus apskrities Daugø valsèiaus Rimënø apylinkëse, tarp Rakatanskø ir Purveliø kaimø, ávy- ko sëkmingiausios Lietuvos laisvës ko- votojø puolamosios kautynës su SSRS 94 Benkus V. Valkininkø kraðto... 95 vidaus kariuomenës daliniu per visà par- A. Ramanausko atpasakota ðio atsitikimo versi- ja kiek skiriasi nuo kitø liudytojø pasakojimø. tizaniná pasiprieðinimà. Jose dalyvavo Èia bandyta jas sujungti. Þr.: Benkus V. Valki- Dainavos apygardos Merkio rinktinës ninkø kraðto...; Ramanauskas A. Daugel krito..., p. 363–364. 3-iojo bataliono vado Jono Jakubavièiaus- 96 Benkus V. Valkininkø kraðto... Rugio vadovaujamas 47-as partizanø 97 V. Saulëno liudijimas autoriui.

© www.llt.lt 25 Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðas patvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21. LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJA LIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAI dalinys, susidëjæs ið trijø bûriø. Pirmajam 15 kovotojø bûriui vadovavo Ðarûnas, antrajam 18 vyrø bûriui vadovavo Rièardas Golðteinas-Lordas ir treèiajam 14 par- tizanø bûriui vadovavo Antanas Radþius-Ðturmas. Purveliø kaime sunaikinæ po- grindþiui kenkusá gyventojà, partizanai, þinodami, kad tokiais atvejais á ávykio vietà atvyksta vietinio garnizono kareiviai, surengë emvëdistams pasalà. Apie 11 valandà sargybinis praneðë, kad nuo Daugø vieðkeliu atvaþiuoja sunkveþimis su rusais. Partizanai parengë ginklus ir uþëmë ið anksto aptartas kautyniø pozicijas. Taèiau okupantai, turëdami skaudþià netekèiø patirtá, iðlipo ið automaðinos neprivaþiavæ iki pasalos vietos maþdaug 300 metrø, likusá atstumà sumanæ áveikti pëstute. Per- tvarkæ iðsidëstymà, partizanai toliau kantriai laukë, taèiau netyèia iððovus vieno kovotojo ginklui, prieðas pradëjo supti ant aukðtumëlës iðsidësèiusá treèiàjá bûrá. Tuomet pirmojo ir antrojo bûrio partizanai pradëjo emvëdistø puolimà ið kitos pusës. Prieðas, pamatæs, kad ið visø pusiø yra supamas, pradëjo atkakliai prieðintis, nes neturëjo kur trauktis. Nors okupantai narsiai gynësi, bet, nepabûgæ jø ugnies, partizanai nukovë 18 prieðø, ið jø 1 kapitonà ir du leitenantus. Ðturmas, sumaniai vadovavæs bûriui, parodë nepaprastà narsumà. Kautynëms jau einant á pabaigà, Ðturmas priartëjo prie apsimetusio negyvu suþeisto rusø kariðkio, kuris staiga ati- dengë á já ugná. Kulka pataikë Radþiui tiesiai á kaktà. Susirëmime þuvo tik vienas Ðturmas, kurio netektá bendraþygiai skaudþiai iðgyveno. Atsitraukdami partizanai sudegino sunkveþimá ir paëmë visus nukautøjø ginklus. Merkio rinktinës vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas uþ kautyniø metu parodytà nepaprastà dràsà po mirties apdovanojo Radþiø garbingais pasiþymëjimo raðtais98. Ilgà laikà saugumieèiai neþinojo, ar Radþius gyvas, ar kur nors þuvo, tik 1947 m. viduryje per informatorius iðsiaiðkino, kad jis nukautas. Tikriausiai dësnin- gas dalykas – Antanas Radþius garbingai þuvo kautynëse su okupantø saugumo kariuomenës daliniu. Jo mirtis buvo tokia pat didvyriðka kaip ir jo kova. Ðturmà ilgà laikà globojæs likimas pasirûpino juo ir po mirties. Kovø draugai Varënos bataliono vado J. Jakubavièiaus-Rugio pavedimu slapta Radþiø palaidojo Druckûnø kaimo ka- pinaitëse ir saugumas niekada jo kapo neatrado. Taip iðvengæs kûno iðniekinimo turgaus aikðtëje ir neþinomo laisvës kovotojo kapo, Radþius lyg dar kartà pasijuokë ið visagalës KGB. Daugelio pasiprieðinimo dalyviø bei liudytojø tvirtinimu, kol Ðturmas buvo gyvas, partizanø gretose buvo geleþinë drausmë, valsèiuje nesirodë nei plëðikai, nei vagys. Jis nevartojo alkoholio ir kitiems draudë tai daryti. Partizanai nesavivaliavo ir neplëðikavo – ateidavo, pavalgydavo ir iðeidavo. Radþiui þuvus, drausmë ëmë ðlubuoti, pasitaikydavo plëðikavimø99. Radþius sakydavo: „Nuðaut lengviau visko, bet þiûrëkim, kad bûtø teisingai“. Kartà kaþkam piktavaliðkai áskundus, neturëdami rimto pagrindo, Krûminiuose partizanai suëmë taikø gyventojà Stasá Dudutá ið Èiþiûnø kaimo ir vedësi á miðkà suðaudyti. Tai 98 Laikinai einanèio Dainavos apygardos Merkio rink- suþinojæs, Radþius atskubëjo á stovykla- tinës 3 bataliono vado pareigas Jono Jakubavi- èiaus-Rugio 1946 12 22 raportas rinktinës va- vietæ ir kreipësi á kovotojus: „Kà jûs da- dui Adolfui Ramanauskui-Vanagui apie kautynes rote, vyrai? Juk nëra jokiø kaltës árodymø. Purveliø kaime, LYA, f. 3377, ap. 55, b. 271, l. 60–62. Visko kaip reikiant neiðsiaiðkinæ, nuþudysi- 99 Vinco Benkaus ir kitø pasiprieðinimo dalyviø liu- te nekaltà þmogø“. Vyrai susiprato ir pa- dijimai autoriui.

© www.llt.lt 26 Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðas patvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21. LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJA LIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAI leido átariamàjá. Tada Ðturmas þmogelá pats palydëjo á miðko pakraðtá ir paleido. Vëliau S. Dudutis Radþiaus mamai atvirai prasitarë: „Koks Jûsø sûnus geras...“100 Kaip ir daugelio partizanø, Ðturmo artimuosius sovietai represavo. 1949 m. balandþio mën. tremiant A. Radþiaus ðeimà, jo maþametis broliukas Vytautas pavymui liûdnai beþiûrintiems kaimo vyrams suðuko: „Vyrai, nenusiminkit, mes dar sugráðim!“ Ir... sugráþo. De- ja, ne visi – tëvas Stasys mirë tremtyje. Atgimimo metais Radþiaus palaikai buvo atkasti ir iðkilmingai perlaidoti Varënos rajono Druckûnø kai- mo kapinëse. Vienas ryðkiausiø Pietø Lietuvos partiza- nø vadø Antanas Radþius-Ðturmas þmoniø atmintyje Paminklas Antanui Radþiui tapo gyva legenda. (1923–1946) Druckûnø k. kapinëse, Varënos r. Priedas Nr. 2 V. Radþiaus nuotr. Valkininkø valsèiaus partizanø sàraðas (ne visi duomenys tikslûs ir iðsamûs)

Pavardë, vardas, Slapyvardis Gimimo metai ir vieta Nuo kuriø metø Þuvo, suëmë tëvavardis pogrindþio narys ar legalizavo

Adomonis Klevas 1913 (?), Miðtûnø k. 1944 legalizavo 1945 Aleksa Stasys, Vinco Varpas 1921, Èebatoriø k. 1944 legalizavo 1945 10; uþ ryðius su pogrindþiu suëmë 1948 05 14, nuteisë Babraitis Stasys, Juozo Aukðtaitis 1913, Darguþiø k. 1944 09 suëmë 1953 09 13 Kurðiø k. Barysas Antanas, Jono Narcizas 1920, Biekðios k. 1944 legalizavo 1945 10, vëliau gráþo tæsti kovà ir þuvo 1949 02 Onuðkio vls. prie Gruoþio eþero Barysas Jonas Kæstutis 1921, Biekðios k. þuvo 1946 m. pabaigoje Jurgiðkiø k. Balkë Matas, Mato Èebatoriø k. Balkë Vincas, Jono Jonelis 1925, Èebatoriø k. legalizavo (?) Balkë Vladas Èebatoriø k. Benkus Juozas, Stanislavo 1922, Jakënø k. þuvo 1945 05 01 Miðtûnø k. Budënas Stasys Krûminiø k. Budrys Jonas, Stasio 1921, Giniûnø k. Èesnys Antanas, Igno Atëjûnas 1920, Poðalèiø k. 1944 legalizavo 1945 10, 1953 m. gyveno Ðilutës r. Ventës k. Èesnys Motiejus, Igno Lapkritis 1920, Poðalèiø k. 1944 legalizavo 1945 10, 1953 m. gyveno Ðilutës r. Ventës k. Èesnulevièius Stasys Meilus (?) Degsnës k. Èesonis Jonas, Jono rezervistas Jakënø k. þuvo 1947 06 23 Jakënø k.

100 Vinco Benkaus liudijimas autoriui.

© www.llt.lt 27 Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðas patvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21. LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJA LIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAI

(tæsinys)

Pavardë, vardas, Slapyvardis Gimimo metai ir vieta Nuo kuriø metø Þuvo, suëmë tëvavardis pogrindþio narys ar legalizavo

Èerniauskas Aloyzas, Skautas 1925, Krûminiø k. 1944 10 legalizavo 1944 12 Vinco Èerniauskas Juozas Krûminiø k. Èerniauskas Motiejus Matiuða Èiþiûnø k. Èerniauskas Stasys, Jono Kurmis 1922, Èiþiûnø k. 1944 08 legalizavo 1945 08 Dingelevièius Jonas, 1924, Miðtûnø k. suþeidë 1945 05 01 Antano Miðtûnø k., tà paèià dienà mirë stribø bûstinëje Dudutis Stasys Èiþiûnø k. Eidukonis Vaclovas, Baravykas 1908, Barteliø k. 1945 pavasaris legalizavo 1945 m., Jurgio 1953 m. nuteisë Gilvinauskas Aleksandras Raibys Èiþiûnø k. Impolitas (?) Þaltys, Darþininkø k. legalizavo, Barankinis partizanai átarë, jog MGB já uþverbavo informatoriumi ir pasaloje nuðovë Januðauskas Pranas, Aras 1903, Barteliø k. 1944 suëmë 1949 06 19 Alekso Perlojos vls. puolant slëptuvæ Junda Jonas, Adomo 1911, Jakënø k. þuvo 1945 05 01 Miðtûnø k. Junda Steponas Jurgelevièius Juozas Miðtûnø k. 1944 þuvo 1945 02 Eiðiðkiø vls., Gilviniðkiø k. Kasaitis Stasys 1944 Kasaitis Pranas, Stanislovo Èebatoriø k. 1944 Kazlauskas Meèislovas Darguþiø k. 1944 Kazlauskas Èeslovas Darguþiø k. 1944 Kaðëta Mielupio k. Keras Juozas, Domininko Nemunas 1926, Darþininkø k. 1944 sulaikë 1945 05 22 ir legalizavo Keras Stasys, Dominyko Sakalas 1923, Darþininkø k. 1944 legalizavo 1945 05 22, vëliau gráþo á bûrá, partizanai pagrástai átarë já tapus informatoriumi, todël 1948 07 05 suðaudë Darþininkø k. Krulevièius Juozas, Jono 1924, Jakënø k. legalizavo Kuèinskas Pranas, Stasio 1926, Èebatoriø k. þuvo 1945 05 01 Miðtûnø k. Kuèinskas Stasys Patytë 1924, Èebatoriø k. suëmë Kukë Vincas Aitvaras, Ðilas 1925, Giniûnø k. þuvo 1946 08 15 Senøjø Naniðkiø k. Kuklys Bronius Gaidys Kukliø k. Kuklys Jonas Kukliø k. þuvo 1945 02 Gilviniðkiø k. Macelis Juozas Darguþiø k. þuvo 1945 05 Inklëriðkiø girioje (Trakø apskr.) Marcinkonis Jonas, Juozo Kovas 1922, Èebatoriø k. þuvo 1945 02 Eiðiðkiø vls., Gilviniðkiø k.; vienas pirmøjø vls. partizanø

© www.llt.lt 28 Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðas patvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21. LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJA LIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAI

(tæsinys)

Pavardë, vardas, Slapyvardis Gimimo metai ir vieta Nuo kuriø metø Þuvo, suëmë tëvavardis pogrindþio narys ar legalizavo

Matonis Juozas, Kazio Klajûnas 1919, Poðalèiø k. 1944 07 legalizavo 1945 10 Miliûnas Vytautas, Petro Ðvyturys 1921, Ðarkiðkiø k. 1947 05 1948 m. Molis Andrius Giniûnø k. Moþenis Juozas, Kazio Klajûnas legalizavo 1945 10 Nalivaika Aleksandras Jazminas Darþininkø k. 1944 09 þuvo 1947 10 28 ar 1947 11 06 Kaziukoniø k. Norkûnas Juozas, Jono Þilvitis 1919, Krûminiø k. 1944 legalizavo 1945 10 Peèiukonis Adolfas, Stasio 1924, Jakënø k. þuvo 1945 05 01 Miðtûnø k. Peèiukonis Povilas, Bevardis 1917, Miðtûnø k. 1944 legalizavo 1945 Motiejaus Peèiukonis Stasys, Adomo Laukucis 1929, Miðtûnø k. suëmë Peèiukonis Stasys, Povilo 1914, Jakënø k. suëmë Petruðis Ambraþas, 1926, Èebatoriø k. suëmë 1945 03 19 Ambraþo Puzas Motiejus, Antano Lydeka 1904, Darguþiø k. suëmë 1945 05 04, be teismo iðveþë á lagerá, taèiau 1946 07 paleido, antrà kartà suëmë 1947 07 22 Pûtys Juozas Aleksonis, Pamerkiø k. 1946 m. ruduo Alksnis Radþius Antanas, Stasio Ridikas, 1924, Èiþiûnø k. þuvo 1946 11 14 Ðturmas Daugø vls., Rimënø apylinkëse Radþius Jonas, Mikalio 1924, Miðtûnø k. nuo suþeidimo mirë 1945 05 01 Miðtûnø k. Rizgelis Albinas Ðaka Èiþiûnø k. þuvo 1945 01 (?) Varënos vls., Pabaronës k. Rizgelis Vincas, Jono 1920, Èiþiûnø k. suëmë 1945 01 Kamorûnø k. ir nuteisë Saulënas Feliksas Èiþiûnø k. Saulënas Vytautas Þalgiris 1926, Darguþiø k. þuvo 1950 05 Daugø vls., Junèioniø k. Saulënas Vladas Këkðtas 1922, Darguþiø k. þuvo 1948 10 17 Darþininkø k. Talakauskas Stasys 1930, Miðtûnø k. þuvo Tolvaiða Juozas Urkioniø k. suëmë 1947 m., nuteisë Urbelionis Alfonsas 1921, (?) Poðalèiø k. kaip partizanø informatorius ástojo á stribø bûrá, bet MGB demaskavo ir suëmë Uþdavinys Juozas Þaltys 1920 (?) Darþininkø k. Verbickas Motiejus Vytenis Naniðkiø k. 1944 legalizavo 1945 10, þuvo 1946 08 15 Senøjø Naniðkiø k. Verbickas Stasys 1928, Jakënø k. þuvo 1945 05 01 Miðtûnø k. Verbickas Vytautas Èiþiûnø k. Verseckas Karolis Puðkinas 1920, Miðtûnø k. nuo suþeidimo mirë 1946 m. sausio pab. ar vasario pr. Pabaronës k.

© www.llt.lt 29 Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðas patvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21. LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJA LIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAI

(tæsinys)

Pavardë, vardas, Slapyvardis Gimimo metai ir vieta Nuo kuriø metø Þuvo, suëmë tëvavardis pogrindþio narys ar legalizavo

Verseckas Povilas Jonukas (?) Èiþiûnø k. Verseckas Stasys Aviþa 1919 ar 1920, 1944 legalizavo 1945 10 Senøjø Naniðkiø k. Verseckas Stasys Ðikðniukas Èiþiûnø k. þuvo 1945 01 Varënos vls. Pabaronës k. Versockas Karalius Ðlaito k. Vilkiðkis Vaclovas Putinas Papiðkës k. þuvo 1949 01 20 Zaremba Juozas Þemaitis Stasys, Jono 1923, Miðtûnø k. 1945 legalizavo 1945 Þydelis Andrius Karvelis 1925, Ðlaito k. legalizavo, nuteisë Þydelis Pranas, Prano Þalgiris 1913, Darþininkø k. Þydelis Stasys Ðaknys Ðlaito k. 1944 þuvo Tiltø k.

Pastaba: Lentelë sudaryta ið ávairiø, kartais ir abejotino patikimumo ðaltiniø, todël ið anksto atsipraðome dël galimø netikslumø. Kai kurie duomenys byloja, kad keletas lentelëje minimø pasiprieðinimo dalyviø vokieèiø okupacijos metais tarnavo policijoje ir galëjo dalyvauti genocido akcijose. Pagrindiniai ðaltiniai: Vincas Benkus, „Valkininkø kraðto ir Valkininkø parapijos partizanai“ (atsiminimai, rankraðtis), Stasio Radþiaus asmeninis archyvas; NKVD Trakø apskrities skyriaus kovos su banditizmu poskyrio vyresniojo operatyvinio ágaliotinio leitenanto Korèemkino 1945 05 10 sudarytas Stasio Aleksos bûrio, veikusio Valkininkø valsèiuje, áskaitinis-personalinis sàraðas, saugomas LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1730, l. 194–195; NKVD Trakø apskrities skyriaus virðininko pulkininko Roþavskio 1945 05 22 specpraneðimas LSSR vidaus reikalø liaudies komisarui gen. mjr. J. Bartaðiûnui, saugomas LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1729, l. 59; kiti MGB Trakø apskrities skyriaus 1944–1950 m. dokumentai.

Priedas Nr. 3

Partizanø þeminë Juozo Tolvaiðos sodyboje Urkioniø kaime (pastatai Nr. 1 ir Nr. 2). Schemas pieðë Almantas Radþius

Pastatas Nr. 1: 1 – landa á tunelá; 1 2 – tunelis; 2 3 – sklypo tvora; 3 4 – landa ið þeminës po malkø rietuve; Nr. 1 4 5 – þeminë

5

© www.llt.lt 30 Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðas patvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21. LIETUVOS LOKALINIAI TYRIMAI. ISTORIJA LIETUVOS VALSÈIAI. VALKININKAI

Pastatas Nr. 2: 1 – ventiliacinë anga; 2 – þeminë; 3 – landa á þeminæ ið gardo

1

2 3

Nr. 2

Straipsnio rankraðtis gautas 2006 06 27, serijos „Lietuvos valsèiai“ Mokslo darbø komisijos ávertintas 2007 09 24, skelbti parengtas 2008 10 17. Straipsnis numatomas spausdinti „Lietuvos valsèiø“ serijos monografijoje „Valkininkai“ (vyr. redaktorë ir sudarytoja Irena Regina Merkienë).

Straipsnio kalbos redaktorius Albinas Masaitis, korektorë Rasa Kaðëtienë, anglø k. redaktorius, vertëjas Aloyzas Pranas Knabikas.

Straipsnio priedai, skelbiami atskirai – specializuotuose skyriuose: 1. Straipsnio santrauka ir jos vertimas á anglø kalbà. 2. Þinios apie autoriø.

Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðas patvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21.

© Skelbiant ar bet kokiu bûdu panaudojant bet kurá svetainës www.llt.lt tekstà ar jo dalá kartu su juo privaloma skelbti interneto svetainës „Lietuvos lokaliniai tyrimai. www.llt.lt“ visà nesutrumpintà pavadinimà, straipsnio autoriø, straipsnio pavadinimà, „Lietuvos valsèiø“ serijos ir monografijos, kuriai straipsnis paraðytas, pavadinimus bei straipsnio paskelbimo svetainëje www.llt.lt datà.

© www.llt.lt 31 Interneto svetainës www.llt.lt pastaba: Ðis anksèiau nepublikuotas tekstas, kurio nuoraðas patvirtintas notaro 2008 10 20, svetainëje www.llt.lt nuolat skelbiamas nuo 2008 10 21.