ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETO VERSLO VADYBOS KATEDRA

Milda GRIGELYT Ė

AMAT Ų PL ĖTROS TENDENCIJOS IR POVEIKIS KAIMO TURIZMO VERSLO PL ĖTRAI LIETUVOJE

Magistrant ūros studij ų baigiamasis darbas

Studij ų sritis: Socialiniai mokslai

Studij ų kryptis: Vadyba

Studij ų programa: Žem ės ūkio verslo vadyba

Akademija, 2012 2

Baigiam ųjų darb ų ir egzamin ų vertinimo komisija:

(Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. 103-KB, 2012 m. balandžio 24 d.)

Pirmininkas prof. habil. dr. P. Žukauskas, Vytauto Didžiojo universitetas

Nariai:

1. doc. dr. A. Gargasas, Aleksandro Stulginskio universitetas 2. doc. dr. A. Astromskien ė, Aleksandro Stulginskio universitetas 3. doc. dr. D. Makut ėnien ė, Aleksandro Stulginskio universitetas 4. mg. A. Pukinskien ė, Lietuvos žem ės ūkio konsultavimo tarnyba

Mokslinis vadovas doc. dr. A. Astromskien ė, Aleksandro Stulginskio universitetas

Recenzentas doc. dr. R. Dapkus, Aleksandro Stulginskio universitetas

Katedros ved ėjas doc. dr. A. Gargasas, Aleksandro Stulginskio universitetas

Oponentas prof. dr. V. Atko čiūnien ė, Aleksandro Stulginskio universitetas

3

SANTRAUKA

Milda GRIGELYT Ė

Amat ų pl ėtros tendencijos ir poveikis kaimo turizmo verslo pl ėtrai Lietuvoje

Magistrant ūros studij ų baigiamasis, 67 puslapi ų, 24 paveikslai, 11 lentelių, 49 literat ūros šaltiniai, 3 priedai, lietuvi ų kalba. PRASMINIAI ŽODŽIAI: amatai, amatininkyst ė, kaimo turizmas, bendradarbiavimas. Tyrimo objektas – kaimo amat ų ir kaimo turizmo b ūkl ė Lietuvoje. Tyrimo tikslas – įvertinti kaimo turizmo reikšmingum ą kaimo amat ų pl ėtrai Lietuvoje. Uždaviniai: 1) išanalizuoti ir įvardinti amatininkyst ės ir kaimo turizmo s ąsaj ų teorinius aspektus; 2) identifikuoti Lietuvos kaimo amat ų pl ėtros poveik į kaimo turizmo pl ėtrai; 3) pagr įsti amat ų ir kaimo turizmo bendradarbiavimo pl ėtros galimybes. Tyrimo metodai: mokslin ės literat ūros ir statistini ų duomen ų analiz ė, lyginamieji ir apibendrinimo metodai, anketin ės apklausos ir grupin ės diskusijos metodai, statistiniai duomen ų apdorojimo metodai ir kokybin ė turinio analiz ė. Tyrimo rezultatai: • pirmojoje darbo dalyje pateikta amatininkyst ės samprata ir raida, kaimo turizmo samprata ir raida. Nustatytos amatininkyst ės ir kaimo turizmo s ąsajos. • antrojoje darbo dalyje pateikti tyrimo programa ir metodika, išanalizuota amat ų ir kaimo turizmo b ūkl ė Lietuvoje, sukurta amatininkyst ės ir kaimo turizmo s ąsaj ų ir veiklos pl ėtros kryp čių login ė schema. • tre čiojoje darbo dalyje pateikiami ir analizuojami gauti tyrimo rezultatai. Atliktas amat ų ir kaimo turizmo bendradarbiavimo Lietuvoje pl ėtros galimybi ų tyrimas parod ė, jog amatinink ų ir kaimo turizmo sodyb ų šeiminink ų bendradarbiavimas sąlyginai mažas. Pagrindin ės išvados: • Lietuvoje augantis amatinink ų mugi ų dalyvi ų ir lankytoj ų skai čius rodo amatinink ų gamini ų pasi ūlos ir paklausos augim ą. 4

• Bendradarbiaujant kaimo turizmo paslaug ų teik ėjams ir amatininkams padid ėtų bendro produkto konkurencingumas prieš vietin ės ir užsienio rinkos panašius produktus. • Amatininko ir kaimo turizm ą vykdan čio verslininko bendradarbiavimas teikt ų abipus ę naud ą ir kurt ų prid ėtin ę vert ę abiem bendradarbiaujan čioms pus ėms.

Darbo tyrimo rezultatai publikuoti Aleksandro Stulginskio universiteto student ų mokslin ėje konferencijoje „Jaunasis mokslininkas – 2012“ straipsni ų rinkinyje: GRIGELYT Ė, M. Kaimo turizmo veikl ų pl ėtros kryptys. 5

SUMMARY

Milda GRIGELYT Ė

Trends of Crafts Development and Its Impact on Rural Tourism Development in Lithuania

The final work of postgraduate studies consists of 67 pages, 24 figures, 11 tables, 49 references, 3 attachments, in the Lithuanian language. KEY WORDS: crafts, rural tourism, collaboration. Research object – state of crafts and rural tourism in Lithuania. Research aim – to evaluate the importance of rural tourism to crafts development in Lithuania. Objectives: 1) to analyze and determine the theoretical links between the craft and rural tourism; 2) to evaluate the impact of crafts on rural tourism development; 3) to motivate opportunities of cooperation development between crafts and rural tourism. Research methods: analysis and synthesis of scientific literature, questionnaire. Research results: • The first part represents conception and development of the craft and rural tourism, identifies links between the craft and rural tourism. • The second part presents the research program and methology, analyzes condition of craft and rural tourism in Lithuania, composes a logical scheme of craft and rural tourism links and trends of development. • The third part provides an analysis of the obtained results, completes feasibility study of crafts and rural tourism co-development in Lithuania. The main conclusions are: • Collaboration of rural tourism service providers and artisans increases the competitiveness of the produce to similar products in local and foreign markets. • Collaboration of craft and rural tourism entrepreneurs provides mutual benefits and creates added value for both cooperating parties. Research results were published in collection of articles of students‘ scientific conference “The young scientists – 2012” articles: GRIGELYT Ė, M. Directions of rural tourism development. 6

TURINYS

ĮVADAS ...... 8 1. AMATININKYST ĖS IR KAIMO TURIZMO TEORINIAI ASPEKTAI...... 10 1.1. Amatininkyst ės samprata ir raida ...... 10 1.2. Kaimo turizmo samprata ir raida...... 15 1.3. Amatininkyst ės ir kaimo turizmo s ąsajos...... 19 2. KAIMO AMAT Ų IR KAIMO TURIZMO LIETUVOJE SĄSAJ Ų ANALIZ Ė...... 25 2.1. Tyrimo programa ir metodika...... 25 2.2. Kaimo amat ų Lietuvoje b ūkl ės analiz ė ...... 27 2.3. Kaimo turizmo Lietuvoje b ūkl ės analiz ė...... 29 3. AMAT Ų IR KAIMO TURIZMO BENDRADARBIAVIMO PL ĖTROS LIETUVOJE GALIMYB ĖS...... 36 3.1. Amat ų ir kaimo turizmo s ąsaj ų identifikavimas...... 36 3.2. Amatininkyst ės ir kaimo turizmo bendradarbiavimo pl ėtros priemon ės...... 50 IŠVADOS...... 54 LITERAT ŪRA ...... 56 PRIEDAI ...... 60 7

PAGRINDINI Ų S ĄVOK Ų ŽODYN ĖLIS

Tradicinis amatas – individuali ar kolektyvin ė veikla, pagr įsta iš kartos į kart ą perduodama patirtimi ir specialiais įgūdžiais, skirta tautinio paveldo produkt ų nuolatiniam suk ūrimui ir realizavimui. Tradiciniams amatams priskiriamas tradicini ų gamini ų gaminimas, tradicini ų veisli ų augal ų ir gyv ūnų veisimas bei auginimas, j ų produkt ų gavyba, gamtos g ėrybi ų rinkimas ir perdirbimas, tradicini ų paslaug ų teikimas. (LR Tautinio paveldo produkt ų įstatymas Nr. X-1207) Sertifikavimas – proced ūra, kuria įvertinama, ar tautinio paveldo produktas, tradicinio amato meistras, tradicini ų amat ų mokymo programos, tradicin ės mug ės atitinka jiems keliamus reikalavimus. Atitiktis paliudijama dokumentu – sertifikatu. (LR Tautinio paveldo produkt ų įstatymas Nr. X-1207) Tradiciniai gaminiai – nemasin ės gamybos amatinink ų dirbiniai, maisto gaminiai, liaudies muzikos instrumentai ir kiti etninio materialaus paveldo gaminiai, pagaminti iš tradicini ų žaliav ų, naudojantis rank ų darbu ir kitomis senosiomis arba jas atitinkan čiomis naujomis technologijomis ir išsaugant unikalias kokybines gamini ų savybes ir sud ėtį. LR Tautinio paveldo produkt ų įstatymas Nr. X-1207) Tradiciniai gaminiai – nemasin ės gamybos amatinink ų dirbiniai, maisto gaminiai, liaudies muzikos instrumentai ir kiti etninio materialaus paveldo gaminiai, pagaminti iš tradicini ų žaliav ų, naudojantis rank ų darbu ir kitomis senosiomis arba jas atitinkan čiomis naujomis technologijomis ir išsaugant unikalias kokybines gamini ų savybes ir sud ėtį. (LR Tautinio paveldo produkt ų įstatymas Nr. X-1207) Tradicini ų amat ų centras – įstatym ų nustatyta tvarka įsteigtas viešasis arba privatus juridinis asmuo, tenkinantis tradicini ų amat ų amatinink ų interesus, besir ūpinantis tradicini ų produkt ų gamyba ir pl ėtra, teikiantis tradicini ų amat ų mokymo, konsultavimo, eksperto ir kitas paslaugas. (LR Tautinio paveldo produkt ų įstatymas Nr. X-1207) Kaimo turizmo paslauga – savarankiška, už užmokest į turistams kaimo gyvenamojoje vietov ėje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3 000 gyventoj ų, teikiama apgyvendinimo paslauga, kai kartu sudaromos s ąlygos tenkinti maitinimo, poilsio, pramog ų ar rengini ų organizavimo poreikius. (LR Turizmo įstatymas Nr. VVII-667) Turistas – fizinis asmuo, kuris pažintiniais, profesiniais dalykiniais, etniniais, kult ūriniais, rekreaciniais, sveikatinimo, sveikatingumo, religiniais ar specialiais tikslais keliauja po savo šal į ar į kitas šalis ir bent vienai nakvynei, ta čiau ne ilgiau kaip vienus metus apsistoja ne savo nuolatin ėje gyvenamojoje vietoje, jeigu ši veikla n ėra mokymasis ar mokamas darbas lankomoje vietov ėje. (LR Turizmo įstatymas Nr. VVII-667)

8

ĮVADAS

Daugelyje besivystan čių šali ų siekiama panaudoti kult ūrinio paveldo objektus, kartu su kaimo turizmo veiklos pl ėtra, socialiniam ir ekonominiam kaimo vietovi ų vystymui. Kaimo turizmas yra sud ėtinga pramon ės šaka, apimanti ne tik skirtingus ekonominius veiksnius, bet ir aplinkosaugos, vietin ės bendruomen ės interesus. S ėkminga turizmo pl ėtra įtakoja daugelio žmoni ų poreiki ų patenkinim ą bei skatina tarpusavio bendradarbiavim ą. Kaimo turizmas vis dažniau naudojamas, kaip priemon ė skatinti gyvybingum ą, socialin ę regeneracij ą apleistose kaimo vietov ėse, kuriose pasitelkiant gamtinius ir žmogiškuosius išteklius, formuojamas poilsiautojams patrauklus produktas. Tikslingai pl ėtojamas kaimo turizmas gali tapti pajam ų ir užimtumo šaltiniu kaimo bendruomen ėms, skatinti kitas alternatyvias žem ės ūkiui veiklas. Amatininkyst ė – alternatyvi žem ės ūkio veikla, svarbi šalies etnokult ūros dalis, nes būtent amatai per menin ę išraišk ą ir naudojamus simbolius atspindi žmoni ų gyvenimo poky čius ir tradicijas. Amatai pla čiai nagrin ėjami meniniu ir istoriniu aspektais ta čiau amatininkyst ė visais laikais buvo ir ekonomin ė veikla, daranti įtak ą ne tik amatininkams, bet ir visai visuomenei, susaistytai ekonominiais tarpusavio ryšiais. Tyrimo problema. Neištirtos arba ištirtos nepakankamai kaimo amat ų pl ėtros tendencijos ir poveikis kaimo turizmo verslo pl ėtrai. Nagrin ėjant mokslin ę literat ūrą, pasteb ėta, jog daug d ėmesio skiriama kaimo turizmo verslo esamai situacijai (Hopien ė, 2009; Sirusien ė, 2009) konkurencingum ą didinantiems veiksniams nagrin ėti (Gargasas, 2009; Ramanauskien ė, 2010; Astromskien ė, 2010), ta čiau amatininkyst ės pl ėtros tendencijos, s ąveika ir poveikis kaimo turizmo verslo pl ėtrai – nauja tema ir Lietuvos autori ų darbuose mažai nagrin ėta. Taip pat pasteb ėta problema, jog daugumai kaimo gyventoj ų, besiver čian čių amatais, tr ūksta verslumo, vadybos žini ų, gamybos apimtys yra mažos, gaminius sud ėtinga realizuoti, tod ėl jau čiamas poreikis sustiprinti ši ą alternatyvi ą žem ės ūkiui veiklą. Tyrimo objektas – kaimo amat ų ir kaimo turizmo b ūkl ė Lietuvoje. Tyrimo tikslas – parengus amatininkyst ės ir kaimo turizmo s ąsaj ų teorin į model į pagr įsti kaimo amat ų ir kaimo turizmo bendradarbiavimo skatinimo priemones. Iškeltam tyrimo tikslui pasiekti sprendžiami uždaviniai : 1) išanalizuoti ir įvardinti amatininkyst ės ir kaimo turizmo sąsaj ų teorinius aspektus; 2) identifikuoti Lietuvos kaimo amat ų pl ėtros poveik į kaimo turizmo pl ėtrai; 3) pagr įsti amat ų ir kaimo turizmo bendradarbiavimo pl ėtros galimybes. Tyrimo laikotarpis: 2006 – 2011 metai.

9

AMATININKYSTĖS IR KAIMO TURIZMO TEORINIAI ASPEKTAI

Amatininkystės samprata ir raida

Amatininkystės ir kaimo turizmo sąsajos

1 ETAPAS1 Kaimo turizmo samprata ir raida

Metodai: MLA, SDA, AM

KAIMO AMATŲ PLĖTROS POVEIKIO LIETUVOS KAIMO TURIZMO VERSLUI ANALIZĖ IR VERTINIMAS

Kaimo amatų Lietuvoje būklės analizė Kaimo amatų ir kaimo turizmo Tyrimo programa ir metodika sąsajų identifikavimas Kaimo turizmo Lietuvoje būklės analizė Metodas – grupinė diskusija 2ETAPAS

Metodai: SDA, AM, LM

AMATŲ PLĖTROS IR KAIMO TURIZMO BENDRADARBIAVIMO PLĖTROS GALIMYBĖS

Amatų ir kaimo turizmo bendradarbiavimo Amatų ir kaimo turizmo bendradarbiavimo vertinimas plėtros galimybės Metodas – anketinė apklausa 3 ETAPAS3 Metodai: SDAM, KTA 1 pav. Magistrant ūros studij ų baigiamojo darbo login ė schema (sudaryta autor ės)

Darbe taikyti teoriniai ir empiriniai tyrimo metodai : Mokslin ės literat ūros analiz ė (MLA) naudota analizuojant amatininkyst ės, bei kaimo turizmo samprat ą ir raid ą. Statistini ų duomen ų analiz ė, lyginamoji, apibendrinimo metodai (SDA, LM, AM) taikyti tiek teorin ėje, tiek analitin ėje darbo dalyse. Siekiant pagr įsti amat ų ir kaimo turizmo bendradarbiavimo pl ėtros galimybes paruošta anketa ir atlikta apklausa. Grupin ės diskusijos (angl. focus group ) metodas taikytas identifikuoti kaimo amat ų ir kaimo turizmo s ąsajas. Statistiniai duomen ų apdorojimo metodai ir kokybin ė turinio analiz ė (SDAM, KTA) taikyti apdorojant apklausos rezultatus. Darbo metu išanalizuotos ir nustatytos amatininkystės ir kaimo turizmo teorin ės s ąsajos, įvertintas Lietuvos kaimo turizmo pl ėtros poveikis kaimo amat ų pl ėtra ir pagr įstos amat ų ir kaimo turizmo bendradarbiavimo pl ėtros galimyb ės. 10

1. AMATININKYST ĖS IR KAIMO TURIZMO TEORINIAI ASPEKTAI

1.1. Amatininkyst ės samprata ir raida

Amatininkyst ė tai žmogaus įgūdžiai ir technika susiformav ę iš poreikio pasigaminti atitinkamus daiktus ir taip palengvinti buit į. Mokslininkai P. Dormer (1997), B. Metcalf (2002) ir P. Betjemann (2008) amatininkyst ę įvardina, kaip pirm ąjį industrin ės gamybos ir dizaino žingsn į, kuris atspindi kult ūrin ę visuomen ės evoliucij ą, ta čiau sunkiai įspraudžiam ą į konkre čius apibr ėžimus. Tuo tarpu Valstybinis turizmo departamentas (2007) amatus apibrėžia, kaip svarbi ą šalies etnokult ūros dal į ir reikšming ą kaimo ekonomin ę veikl ą. Taigi miesto ir kaimo amatai n ėra du tapat ūs dalykai, ta čiau vienas kitam neprieštaraujantys ir nekonkuruojantys tarpusavyje. Mokslininkai (Dormer, 1997; Mikailionis, 2004; Metcalf, 2002) teigia, jog amatininkyst ė stoja prieš masin ę, bevard ę produkcij ą, kuria dirbinius turin čius individualaus autoriaus bruož ų. Taip pat tai smulkaus verslo forma, kuri ą galima analizuoti ir kaip socialin į jud ėjim ą, neturint į lyderi ų, paremt ą intuicija, formuojant į tautin ę savimon ę bei gražinant į kasdienin ę aplink ą. Amatininkyst ės samprata yra glaudžiai susijusi su meno suvokimu. Vertinant amatinink ų dirbinius Ch. T. McCormick ir K. K. White (2011) pabr ėžia, jog b ūtent amatai per menin ę išraišk ą ir naudojamus simbolius atspindi žmoni ų gyvenimo poky čius, tradicijas, tik ėjim ą, ritualines apeigas. Amat ų ir meno suart ėjimas, raida ir poky čiai skatina nagrin ėti amatininkyst ę ne tik meniniu, bet ir istoriniu aspektu tai atspindi skirting ų autori ų (Dormer, 1997; Ch. T. McCormick, K. K. White 2011; Metcalf, 2002) amat ų vertinimas, kaip nat ūralios civilizacijos istorija arba tiesiog kult ūrin ė evoliucija, prasid ėjusi nuo primityvizmo ir pamažu per ėjusi prie industrializacijos. Antra vertus, S. R. Epstein (2008) teigia, jog amatininkyst ė visais laikais buvo ir ekonomin ė veikla, daranti įtak ą ne tik amatininkams, bet ir visai visuomenei, susaistytai ekonominiais tarpusavio ryšiais. P. Greenhalgh (2002) teigia, jog kei čiantis laikme čiui, persipinant skirtingoms kult ūroms, tobul ėjant technologijoms labai svarbu puosel ėti tradicinius amatus. B. Metcalf (2002) pažymi, kad XIX a. atsirado moderni ų amat ų s ąvoka. Tai reiškia, jog amatininkai atsisak ę tradicini ų form ų, rašt ų, spalv ų atsigr ęžė į mad ą, prad ėjo kurti prabangius dekoro elementus, aksesuarus, ieškoti nauj ų form ų ir medžiag ų. Antra vertus, b ūtent tradiciniai amatai yra itin puosel ėjami ir skatinami, kaip šalies etnin ės kult ūros dalis. V.Mikailionis (2004) ir Ch. T. McCormick (2011) tradicinius amatus apib ūdina, kai amatininkas savo rank ų darbu, pasitelk ęs iš kartos į kart ą perduodamus įgūdžius, technologijas ir vietos žaliavas, sukuria atitinkamus dirbinius. Amatininkyst ės raid ą sud ėtinga suskirstyti į konkre čius periodus, nes kiekviena tauta ir net atskira gentis amžiams kei čiantis evoliucionavo skirtingai, atsižvelgiant į geografin ę pad ėtį ir klimat ą naudojo skirtingas medžiagas, technologijas, simbolius. Mokslinink ų (P. Betjemann, 11

2008; E. Tylor, 2010; S. J. Bronner, 2011; Ch. T. McCormick, K. K. White 2011) teigimu viena iš problem ų analizuojant amat ų raid ą yra tai, jog evoliucin ės doktrinos neaiškina tradicij ų ir amat ų panašum ų tarp geografine prasme pla čiai išsid ėsčiusi ų grupi ų. Moksliniai tyrimai dažniau atliekami remiantis istorine kult ūros raida visuotiniu lygiu nei analizuojant atskir ų grupi ų vystym ąsį. Garsus angl ų antropologas E. Tylor (2010) teig ė, jog b ūtent tradiciniai amatai gentin ėse bendruomen ėse buvo įstatymo, tvarkos ir kult ūrin ės raidos pagrindas, paskatin ęs civilizacijos pl ėtr ą. Amat ų svarb ą civilizacijos raidai pasaulyje įžvelgia ir T. McCormick bei K. K. White (2011) teigdami, jog tyrin ėjant skirtingas pasaulio kult ūras amatai atspindi istorin ę taut ų migracij ą, skirting ų kult ūrų s ąveikas, kurios įtakojo globalin ę civilizacij ą ir technologij ų raid ą. Apibendrinant galima daryti išvad ą, jog tradicini ų amat ų raid ą pasaulyje galima suskirstyti į keturis pagrindinius etapus, kurie apima amatininkyst ės susiformavim ą ir per ėjim ą prie industrializacijos (žr. 1 pav.).

Žaliavos Produkcija Darbo jėga Produkcija Darbo jėga

2 pav. Amatininkyst ės raidos etapai (sudaryta autor ės)

Kaip matyti 1 paveiksle amatininkyst ės raidos etapai n ėra suskirstyti į konkre čius periodus ir nors skirtinguose žemynuose, regionuose šie etapai vyko ne tuo pa čiu metu, ta čiau jų eiliškumas visur sutapo. Vos susik ūrus bendruomen ėms kiekvienas j ų narys mok ėjo pasigaminti bui čiai reikalingus daiktus ir įrankius, žaliavas rasdamas gamtoje arba, v ėlesniais laikais, pats jas užsiaugin ęs. Antrame etape – did ėjant žmoni ų poreikiams ir atrandant nauj ų medžiag ų prad ėjo rastis žmon ės, kurie geriau už kitus perprasdavo atitinkam ų gamini ų technologijas, apdirbim ą ir savo gaminiais apr ūpindavo vis ą bendruomen ę. Žaliavos b ūdavo įsigyjamos iš bendruomen ės nari ų arba naudojami gamtos resursai. Tre čiame etape prad ėjo pl ėstis ir augti bendruomen ės, formuotis gyvenviet ės ir miestai. Augant vartojimui ir ple čiantis rinkai prad ėjo kurtis amatinink ų dirbtuv ės, kurios tapo gamykl ų prototipu – amatininkų dirbtuv ėse dirbdavo bendruomen ės nariai, būdavo naudojamos vietin ės arba atsivežtin ės žaliavos. Paskutiniame, ketvirtame etape amatai prad ėjo pamažu nykti, j ų viet ą už ėmė didel ės gamyklos, kuriose dirbdavo jau ne tik vietin ės bendruomen ės nariai, bet ir atvyk ėliai iš aplinkini ų krašt ų. 12

Lietuvoje augantis amatinink ų mugi ų dalyvi ų ir lankytoj ų skai čius rodo amatinink ų gamini ų pasi ūlos ir paklausos augim ą. Jei kaimo turizmo paslaug ų konkurencingumui didinti yra diegiamos įvairios priemon ės, tai apie amatus to pasakyti kol kas negalima. Pagal Lietuvos Respublikos žem ės ūkio ministro 2008 m. rugs ėjo 1 d. įsakym ą Nr. 3D- 481 tradiciniai amatai Lietuvoje yra klasifikuojami į tris pagrindines grupes, kurias sudaro 67 skirting ų amat ų (žr. 1 pried ą). Tuo tarpu, V. Mikailionis išskiria 10 pagrindinių tradicini ų Lietuvos amat ų r ūši ų (žr. 3 pav.).

Apavas Augalai Apranga Bitės Architektūra Daržovės Darbo įrankiai ir reikmenys Gamtos gėrybės Gėrimai Gyvuliai Interjeras Grūdiniai augalai Maistas Laukinė gyvūnija Muzikos instrumentai Maistiniai augalai Namų apyvoka Medžiokliniai gyvūnai Susisiekimas Paukščiai Taikomasis ir paprotinis menas Pluoštiniai augalai Tekstilė Vaismedžiai Vaikų ugdymo priemonės Vėžiagyviai Žuvys Tradicinių muzikos instrumentų gamyba Pynimas Audimas ir mezgimas Maisto ruošimas Dirbiniai iš molio Muzikavimas Medžio drožyba Namų apyvoka Juvelyrika Pastatų priežiūra Dirbiniai iš akmens Susisiekimas Kaliadirbystė Verbų rišimas Švenčių organizavimas Kalvystė Vokalinis muzikavimas

3 pav. Tradicini ų Lietuvos amat ų sritys ir pagrindin ės r ūšys (sudaryta autor ės)

Kaip matyti 3 paveiksle tradicini ų amat ų koncepcija Lietuvoje yra aiškiai apibr ėžta, suskirstyta į skirtingas grupes pagal veiklos pob ūdį t. y. tradicinius gaminius, produktus, dirbinius objektus, tradicini ų veisli ų augalus, gyv ūnus ir j ų produktus, bei tradicines paslaugas. Matoma, jog V. Mikailionis, kaip pagrindines amat ų r ūšis, išskiria tik 10 tradicini ų gamini ų ir objekt ų, priklausan čių I amat ų grupei. Toks amat ų r ūši ų skaidymas rodo poži ūrį į tradicinius amatus ne kaip į bendr ą kult ūrinio paveldo visum ą, bet kaip į atskiras veiklas. Valstybinis turizmo departamentas amatus ir j ų verslo sritis skirsto sekan čiai: tekstil ė (verpimas ir vilnos apdirbimas, audimas, mezgimas ir n ėrimas, siuvin ėjimas, tautinio kostiumo gamyba, juostos, l ėlės ir žaislai), pynimas, oda (dailioji ir avalyn ė), juvelyrika, kalvyst ė, gintaro juvelyrika, margu čiai, verbos (verb ų rišimas, floristika, gamtin ės medžiagos), šiaud ų dirbiniai, 13 popieriaus karpiniai, nam ų statyba (krosnininkyst ė, m ūrininkyst ė, stogdengyst ė), medžio darbai (drožyba, staliai, dailid ės ir kt. darbai), akmens darbai (akmentašyst ė, akmenskaldyst ė ir kt.), muzikos instrumentai, keramika, kulinarija (duonos ir pyrago gaminiai, pieno produktai, viešasis maitinimas ir kt.), g ėrimai (alaus ir kt. svaigieji g ėrimai), bitininkyst ė, augalininkyst ė (vaistini ų augal ų ir prieskoni ų auginimas, miško g ėrybi ų rinkimas, ekologini ų tradicini ų augal ų auginimas ir perdirbimas). 2007 m. buvo priimtas LR Tautinio paveldo produkt ų įstatymas (Žin., 2007, Nr.77-3043), LR žem ės ūkio ministerijos duomenimis iki 2012 m., remiantis šiuo įstatymu, Lietuvoje buvo 322 sertifikuoti amatininkai ir 47 amat ų veiklos. Amatinink ų pasiskirstymas pagal amat ų sritis atsispindi 4 paveiksle.

50 41

ius 40 35 č

skai 30 24

ų 23 23 20 19 19 20 14 14 11 10 9 8 8 8 8 10 Amatinink

0

s s a s s a s s ė ė . ė ė . s ė ė a a a b a t t a . t k t a . a t t y s s . s i s . t s s m m m y y m , y r y m s a y y i i m ž i i s y i a p i o n k b g a k l v j k k d š r n l ė m e r y n i z i e m a in n u o i d e m v a n i i K u D P n i n i j s n n A r i ž j i u K v o i i y M o l J r u k l o d r r s u o t o i i o ia a o a S d v Ž s u K d č i Ž p š Ž a P p k a a M , , u s s a a a Š m m i i b b r ir i d d p p a a s o o n s e ė i P M Sertifikuoti amatai 4 pav. Lietuvos amatinink ų susiskirstymas pagal sertifikuot ų amat ų r ūšys Lietuvoje 2011 m. (sudaryta autor ės pagal LR žem ės ministerijos duomenis)

2011 m. Lietuvoje daugiausia užfiksuota sertifikuotų amatinink ų, kurie užsiima kepimu (41), audimu (35), maisto ruošimu (24), drožyba (23), pynimu (23), puodininkyste (20), kryždirbyste, kuri 2001 m. įrašyta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevr ų s ąraš ą, ir mezgimu užsiima po 19 amatinink ų. Grafike neatsispindi tos amat ų r ūšys, kuriomis ver čiasi mažiau nei aštuoni Lietuvos amatininkai, pilnas sertifikuot ų amat ų r ūši ų pasiskirstymas Lietuvoje pateikiamas 2 priede. Tuo tarpu, 2007 m. LR ūkio ministro ir LR žem ės ūkio ministro birželio 7 d. išleistame įsakyme Nr. 4-232/3D-288 skelbiami Lietuvi ų etnin ės kult ūros draugijos atlikto tyrimo 14 rezultatai, kuriais buvo nustatyta, jog Lietuvoje yra 2268 amatininkai. Šis tyrimas išryškina problem ą, jog nuo 2005 m. nebuvo atliktas pakartotinis amatų b ūkl ės vertinimas, n ėra žinomas amatinink ų skai čiaus kitimas, kaip amatininkyst ės pl ėtr ą įtakojo Lietuvos kaimo pl ėtros 2007- 2013 m. programa. Tuo tarpu, Lietuvos statistikos departamentas amatinink ą vertin ą, kaip technin į darbinink ą tod ėl n ėra duomen ų kiek asmen ų Lietuvoje ver čiasi amatais. Akivaizdu, kad iki 2012 m. tik nedidel ė dalis amatinink ų buvo sertifikav ę savo gaminius ir veiklas. Tai rodo, jog tautinio paveldo registras neatspindi tikrojo amatinink ų skai čiaus. 2007 m. LR ūkio ministro ir LR žem ės ūkio ministro birželio 7 d. išleistame įsakyme Nr. 4-232/3D-288 skelbiama, jog Europos S ąjungos finansin ė parama kaimo turizmo ir tradicini ų amat ų projektams Lietuvoje buvo skirta pagal dvi priemones: Specialiosios žem ės ūkio ir kaimo pl ėtros programos (toliau vadinama – SAPARD) III krypties „Ekonomin ės veiklos pl ėtra ir alternatyvi ų pajam ų skatinimas“ 2 sektori ų „Kaimo turizmo ir poilsio paslaugos“ ir 5 sektori ų „Tradiciniai amatai“ bei pagal Lietuvos 2004–2006 met ų Bendrojo programavimo dokumento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausyb ės 2004 m. rugpj ūč io 2 d. nutarimu Nr. 935 „D ėl Lietuvos 2004–2006 met ų bendrojo programavimo dokumento patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 123-4486), 4 prioriteto 4 priemon ės „Kaimo vietovi ų pritaikymo ir pl ėtros skatinimas“ veiklos grup ę „Kaimo turizmo ir amat ų skatinimas“. Ta čiau pažymima, jog pagal SAPARD krypties 5 sektori ų „Tradiciniai amatai“ paraišk ų paramai gauti nebuvo pateikta. Tradicini ų amat ų pardavimo b ūdai Lietuvoje įvardinti kaip asmeninis pardavimas savo gyvenamojoje aplinkoje, pardavimas pagal užsakymus iš dirbtuvi ų, pardavimas per tarpininkus, mug ėse, turguose ir parodose, barteriniai mainai. Ta čiau menkas amatinink ų verslumas ir nesugeb ėjimas dirbti šiandienin ėmis rinkos s ąlygomis mažina tradicinio gaminio galimybes. Taip pat tr ūksta susistemintos informacijos apie tradicinius amatus, n ėra nuoseklios rinkodaros. Dėl ši ų priežas čių reikalinga kryptinga ir valstyb ės mastu vykdoma tradicini ų amat ų produkt ų rinkodara (2007 m. LR ūkio ministro ir LR žem ės ūkio ministro įsakymas Nr. 4-232/3D-288) Mokslininkai (Markevi čius, 2006; Guš činskien ė, Čiburien ė, 2009; Astromskien ė, Ramanauskien ė, 2011) verslum ą apib ūdina kaip geb ėjim ą organizuoti ne tik gamyb ą, bet ir komercij ą, jog verslum ą reikia vertinti kaip žmogaus asmenini ų savybi ų ir išor ės veiksni ų rinkin į. Verslum ą įtakojantys vidiniai veiksniai tai išsilavinimas ir kvalifikacija, darbo stažas, amžius, vidin ės savyb ės, kaip ryžtingumas, profesin ė rizika, vadybos įgūdžiai, patirtis, tuo tarpu išoriniai veiksniai – situacija rinkoje, produkcijos paklausa ir kaina, vyriausyb ės politika. Nors Europos S ąjungos finansin ė parama tradicini ų amat ų projektams Lietuvoje buvo skirta pagal dvi priemones ta čiau n ėra duomen ų kaip parama įtakoja kaimo amat ų pl ėtr ą ar amatininkams pakanka informacijos apie paramos gavim ą ir įsisavinim ą. Sekan čios problemos: susistemintos informacijos apie tradicinius amatus ir vieningos rinkodaros nebuvimas, 15 amatininko tapatinimas su darbininku, rodantis nepakankam ą šios veiklos vertinim ą. Anot mokslinink ų (Dormer, 1997; Mikailonis, 2004; T. McCormick, K. K. White 2011; Metcalf, 2002) amatininkas, pirmiausia, yra menininkas, o tuomet verslininkas, galintis sukurti darbo viet ą ne tik sau, bet ir bendruomen ės nariams.

1.2. Kaimo turizmo samprata ir raida

Daugelyje pasaulio šali ų kaimo vietoves stengiamasi pritaikyti rekreacijai ir turizmo reikm ėms (Roberts, Hall, 2004), tai l ėmė, jog kaimo turizmas tapo svarbia ir spar čiai augančia pramon ės šaka. Antra vertus, mokslininkai (Haralambopoulos, Pizam, 1996; Chuang, 2010) kaimo turizm ą vertina ne tik kaip ekonomin ę veikl ą, bet ir reiškin į, kurio pl ėtra įtakoja vietos gyventojus. Kaip teigia mokslininkai (Sharpley, 1996; Briedenhann, Wickens, 2004; Mitchell, Hall, 2005; Ch. F. Chen, P.Ch. Chen 2010) kaimo turizmas vis dažniau naudojamas, kaip priemon ė skatinti gyvybingum ą, socialin ę regeneracij ą apleistose kaimo vietov ėse, kuriose pasitelkiant gamtinius ir žmogiškuosius išteklius, formuojamas poilsiautojams patrauklus produktas. Tikslingai pl ėtojamas kaimo turizmas gali tapti pajam ų ir užimtumo šaltiniu kaimo bendruomen ėms, skatinti kitas alternatyvias žem ės ūkiui veiklas. Sėkminga turizmo pl ėtra įtakoja daugelio žmoni ų poreiki ų patenkinim ą bei skatina tarpusavio bendradarbiavim ą. Kaimo turizmo sektorius nuolat auga ir teikia verslininkams papildom ų pajam ų. Nors pastaraisiais metais pastebimas kaimo turizmo sodybų skai čiaus augimas ta čiau poilsiautojams suteikt ų nakvyni ų skai čius – maž ėja (žr. 5 pav.).

630 350000 615 610 321700 588 590 590 320000

570 293700 546 290000 550 538 531 530 Sodybos 252800 260000 Turistai 510 245400 246500 227500 490 230000 470

450 200000 2006 2007 2008 2009 2010 2011 Metai

Sodyb ų skai čius Turist ų skai čius 5 pav. Kaimo turizmo sodyb ų ir turist ų skai čius (sudaryta autor ės pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2011) 16

Pagal 5 paveikslo duomenis, matomas kaimo turizmo sodyb ų skai čiaus did ėjimas laikotarpyje nuo 2006 met ų iki 2010 metų. Kaimo turizmo sodyb ų skai čius išaugo 2,82 proc. palyginus 2008 metus su 2006 metais. Šiam kaimo turizmo sodyb ų skai čiaus augimui įtakos tur ėjo Lietuvos naryst ė ES, ger ėjanti ekonomin ė situacija tiek šalyje, tiek užsienyje bei spar čiai did ėjantis turist ų skai čius. Turist ų skai čius išaugo 31,03 proc. 2008 metus palyginus su 2006 metais. Lyginant 2010 metus su 2008 metais kaimo turizmo sodyb ų skai čius padid ėjo 8,06 proc., ta čiau turist ų skai čius analizuojamais metais sumaž ėjo 29,28 proc. Tolesniam kaimo turizmo sodyb ų skai čiaus augimui įtakos tur ėjo stipriai išaug ęs turist ų skai čius 2008 metais, bei naujas 2007-2013 met ų Kaimo pl ėtros planas, pagal kur į ES parama, kaimo turizmo verslams, tapo lengviau prieinama, ta čiau prasid ėjusi pasaulin ė ekonomin ė kriz ė 2008 metais lėmė ženkl ų turist ų skai čiaus sumaž ėjim ą. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, lyginant 2010 su 2009 metais, kaimo turizmo sodybose ils ėjosi 1,6 proc. mažiau Lietuvos gyventoj ų ir 52 proc. mažiau užsienio turist ų. Dauguma poilsiautoj ų sodyboje apsistodavo tik savaitgaliui – vidutin ė Lietuvos gyventojo apsistojimo trukm ė 1,7 dienos, užsienie čio – 2,1 dienos. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos duomenimis 70 proc. vis ų kaimo turizmo paslaug ų yra suteikiama geguž ės-rugs ėjo mėnesiais t.y. šiltuoju met ų laiku. Šiuos rodikl į galima pagr įsti suskirs čius sodybas pagal prioritetin ę veiklos srit į (žr. 6 pav.).

20,8 20,0

15,0 ius, proc. ius, č

skai 10,0 ų 6,8 6,5 6,5 6,5

Sodyb 4,9 4,9 4,5 5,0 3,9 4,2 3,9 3,9 2,9 2,6 2,3 2,6 1,9 1,6 1,9 1,6 1,0 0,6 1,0 0,6 0,6 0,6 0,3 0,0 0,3 0,0 0,0

ų s s ų us no ė ė li a u dos lši g ėžio t ė e iau Ka ip T ura ev Š Utenos Aly Vilniaus n Ta a Kla arijampol P Apskritys M

Švent ės, seminarai Ramus poilsis Aktyvus, pažintinis turizmas

6 pav. Lietuvos kaimo turizmo sodyb ų pasiskirstymas pagal apskritis ir veiklos pob ūdį 2011 m. (sudaryta autor ės pagal Lietuvos kaimo turizmo asociacijos duomenis) 17

Iš 6 paveiksle pavaizduot ų duomen ų matomas netolygus kaimo turizmo sodyb ų pasiskirstymas pagal veiklos pob ūdį skirtingose Lietuvos apskrityse. Apskrityse, kurios turtingos miškais, ežerais, vaizdingu kraštovaizdžiu (Utenos, Alytaus, Klaip ėdos, Telši ų, Taurag ės ir kt.) daugiau ram ų poils į si ūlan čių sodyb ų, tuo tarpu aplink didžiuosius miestus (Vilni ų, Kaun ą) daugiau sodyb ų teikian čių šven čių, seminar ų organizavimo paslaugas. Daugiausia vis ų kaimo turizmo sodyb ų – įsik ūrusios Utenos apskrityje (30,2 proc.), iš kuri ų net 20,8 proc. si ūlo ram ų poils į, o 6,5 proc. viet ą švent ėms ir renginiams. Tam įtakos turi ežeringas ir miškingas kraštovaizdis bei geografin ė pad ėtis – s ąlyginai nedidelis atstumas nuo didži ųjų Lietuvos miest ų Vilniaus, Kauno ir Panev ėžio. Didžiausias sodyb ų, si ūlan čių šven čių organizavimo paslaugas įsik ūrusios Kauno apskrityje – 6,8 proc. Mažiau nei 20 proc. kaimo turizmo sodyb ų si ūlo aktyv ų ir pažintin į turizm ą, didžiausias jų skai čius – Kauno (4,9 proc.), Vilniaus (3,9 proc) ir Alytaus (3,9 proc.) apskrityje. Tuo tarpu Šiauli ų ir Taurag ės apskrityse n ėra nei vienos sodybos teikian čios tokias paslaugas poilsiautojams. Europos kaimo turizmo federacijos (EuroGites) 2011 m. duomenimis, net 54 proc. poilsiautoj ų iš kaimo turizmo tikisi aktyvaus poilsio (jodin ėjimo, važin ėjimo dvira čiais, žygi ų ir pan.). Šven čių ir verslo rengini ų organizavimas n ėra išskiriamas, kaip atostog ų dalis. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos Jurbarko skyriaus vadov ė K. Van čien ė, dalyvavusi tarptautin ėje maisto pramon ės, žem ės ūkio ir sodininkyst ės parodoje „Žalioji savait ė 2012“, teigia, jog didžioji dalis parodos lankytoj ų dom ėjosi pažintinio, aktyvaus turizmo galimyb ėmis Lietuvoje, taip pat kult ūriniu poilsiu, galimybe dalyvauti tradicin ėse švent ėse ir mug ėse. Tokia tendencija gal ėtų paaiškinti užsienio turist ų skai čiaus maž ėjim ą, nes didžioji Lietuvos kaimo turizmo sodyb ų si ūlo ram ų, pasyv ų poils į arba organizuoja pramoginius renginius. Lietuvos statistikos departamento 2011 m. IV ketv. duomenimis BVP nukrito 5,6 proc. palyginus su ankstesniu laikotarpiu. Mokslininkai (Snieška, 2002; Pribeanu, 2011) teigia, jog būtent BVP yra svarbiausias ekonominis veiksnys, įtakojantis kaimo turizm ą. Šiuo rodikliu galima paaiškinti vietinio turizmo rinkos s ąsting į – žmon ės taupydami link ę atsisakyti atostog ų arba trumpinti j ų trukme. Antra vertus, reikia ieškoti galimybi ų, kaip pl ėtoti versl ą ir ekonominio sunkme čio metu, kaip teigia K. N. Dervitsiotis (2011), ekonominio nuosmukio met ą svarbu išnaudoti savo verslo pl ėtrai, nes tai galimyb ė iš naujo įvertinti savo tikslus ir vizij ą, ieškoti nauj ų strategini ų ir rinkodarini ų sprendim ų.Taip pat ekonominio sunkme čio metu verslas gali būti palaikomas lojali ų klient ų d ėka. Lojalumas yra traktuojamas kaip išmatuojama kategorija, kuri gali b ūti traktuojama dvejopai – kaip elgsenos lojalumas ir poži ūrio lojalumas, kitaip vadinamas pirmenyb ės prek ės ženklui teikimas (Bivainis, Vilkait ė 2010). A. Kuusik (2007) teigia, jog elgsenos lojalum ą 18 nulemia individo pasirinkimai, skatinami psichologini ų priemoni ų, tod ėl lojalumo s ąvokos nereik ėtų suprasti vien kaip pakartotinius pirkimus, ar, nagrin ėjamu atveju, pakartotin į apslankym ą toje pa čioje kaimo turizmo sodyboje. Susisteminus mokslini ų publikacij ų kaimo turizmo vadybos tematika nagrin ėtą medžiag ą, sudaryta lentel ė su kaimo turizmo veikl ą įtakojan čiais veiksniais (žr. 1 lentel ė).

1 lentel ė. Kaimo turizmo veikl ą įtakojantys veiksniai (sudaryta autor ės) Kaimo turizm ą įtakojantys mikro veiksniai Kaimo turizm ą įtakojantys makro veiksniai
Verslininko, vystan čio kaimo turizmo veikl ą,
Ekonomin ė pad ėtis Lietuvoje ir Europoje. asmenin ės savyb ės, patirtis.
Valstyb ės politika kaimo turizmo klausimais.
Klient ų lojalumas.
Konkurentai ir j ų vykdoma kaimo turizmo veikla.
Personalo kvalifikacija.
Alternatyv ūs kaimo turizmui poilsio praleidimo b ūdai.
Sodybos įranga, aplinkos sutvarkymas.
Rekreaciniai ištekliai (ežerai, up ės, miškai, paj ūris).
Rinkodaros strategija (paslaug ų kainos,
Mažai urbanizuotas kaimo vietovi ų kraštovaizdis. rezervacijos sistema, reklama ir t.t.).
Šalies, kurioje vystoma veikla, infrastrukt ūra.
Sodyboje si ūlom ų paslaug ų spektras.
Šalies, kurioje vystoma veikla, gyventoj ų emigracija.
Šalies, kurioje vystoma veikla, klimatas.
Šalies, kurioje vystoma veikla, įvaizdis.

Siekiant numatyti kaimo turizmo veiklos kryptis b ūtina atsižvelgti į mikro ir makro veiksnius (žr. 1 lentel ė). Mikro veiksniai tai verslininko, vystan čio kaimo turizmo veikl ą, asmenin ės savyb ės, patirtis, vertyb ės ir nuostatos, tai pagrindinis veiksnys, kuris lemia vykdom ą rinkodaros strategij ą, sodybos vidaus ir išor ės prieži ūrą, personalo vadyb ą ir net sodyboje si ūlom ų paslaug ų spektr ą. Makro veiksniai – sunkiai numatomi ir įtakojami. Tai ekonomin ė pad ėtis šalyje ir pasaulyje, valstyb ės, kurioje vykdoma veikla, politika, įstatym ų baz ė, šalies gyventoj ų emigracija, kuri kaimo turizmo sodybai gali b ūti tiek neigiamas (maž ėja gyventojus skai čius šalyje), tiek teigiamas (emigrantai poilsiauti gr įžta į gimtin ę) veiksnys. Pritraukiant užsienio turistus didel ę reikšm ę turi šalies geografin ė pad ėtis, susisiekimo galimyb ės (l ėktuv ų, traukini ų maršrut ų dažnumas ir pan.), įvaizdis, pasienio tarnyb ų darbas. Svarbus išorinis veiksnys – panašias paslaugas teikiantys konkurentai. Lietuvoje šiuo metu veikl ą vykdo 615 kaimo turizmo sodybų tod ėl svarbu steb ėti konkurent ų veikl ą ir rasti b ūdų, kaip pritraukti ir išlaikyti klientus. Kaimo turizmui konkurencija sudaro ir alternatyv ūs atostog ų praleidimo būdai – kelion ės į užsienio šalis, turizmo operatori ų si ūlomos paslaugos, poilsis viešbutyje ar sve čių namuose. Kaimo turizmo pl ėtra nereiškia vien vietini ų ar užsienio turist ų skai čiaus kitimo. Tai sud ėtinga ekonomin ė ir ūkin ė veikla įtakojanti kaimo bendruomen ę ekonominiu, socialiniu, kult ūriniu ir aplinkosauginiu aspektais. B ūtent d ėl ši ų priežas čių kaimo turizmo verslui reikalinga ne tik parama, bet ir kontrol ė. 19

1.3. Amatininkyst ės ir kaimo turizmo s ąsajos

Pasak D. R. Kausar ir Y. Nishikawa (2010) d augelyje besivystan čių šali ų siekiama panaudoti kult ūrinio paveldo objektus, kartu su kaimo turizmo veiklos pl ėtra, socialiniam ir ekonominiam kaimo vietovi ų vystymui. Kaimo turizmas yra sud ėtinga pramon ės šaka, apimanti ne tik skirtingus ekonominius veiksnius, bet ir aplinkosaugos, vietin ės bendruomen ės interesus. R. Adamonien ės ir V Šilingien ės (2008) teigimu kaimo verslo potencialo didinimui svarb ūs vidiniai kaimo gyventoj ų verslum ą skatinantys veiksniai ir palanki verslui aplinka bei valstyb ės parama. Valstyb ės parama verslo aplinkai kaime gerinti suteikiama per Lietuvos kaimo pl ėtros 2007-2013 m. program ą. Gyvenimo kokyb ės gerinimas kaimo vietov ėse, didinant užimtum ą, per ėjimo prie ne žem ės ūkio veiklos r ėmimas, pagrindini ų paslaug ų kaimo gyventojams ir verslumo skatinimas vieni iš III krypties tiksl ų „Gyvenimo kokyb ė kaimo vietov ėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“. Nacionalin ės mok ėjimo agent ūros duomenimis šiam krypties įgyvendinimui Lietuvoje 2007-2013 m. skirta 888,9 mln. Lt parama, tai sudaro 11,2 proc. visos Lietuvos kaimo pl ėtrai skirtos Europos s ąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto l ėšų paramos. Tuo tarpu kaimo turizmas sukuria darbo vietas ir pajamas daugiau nei 615 šeim ų, sertifikuoti tradiciniai amatai – 322 šeimoms. 2007 m. LR ūkio ministro ir LR žem ės ūkio ministro įsakyme Nr. 4-232/3D-288 rašoma, jog pristatin ėjant Lietuvos turizmo produktus tarptautinei rinkai tikslinga kaimo turizmo paslaugas ir tradicin ę amatininkyst ę pristatyti kartu, skatinant ne tik kaimo turizmo ir tradicini ų amat ų jungtin ę veikl ą, bet ir kaimo turizmo paslaug ų įvairum ą. Kaimo turizmo paslaug ų ir amatininko gamini ų, produkt ų rinkodaros kompleksas sudarytas pagal Ph. Kotler ir G. Armstrong (2010) (žr. 7 pav.).

7 pav. Kaimo turizmo ir amatininko gamini ų rinkodaros 6P kompleksas (sudaryta autor ės pagal Ph. Kotler ir G. Armstrong, 2010) 20

Kaip matyti 7 paveiksle kaimo turizmo paslaugas ir amatininko gaminius, produktus veikia tie patys rinkodaros elementai – procesai ir žmon ės, pasiskirstymas, kaina, r ėmimas. Procesuose tiek kaimo turizmo paslaug ų teik ėjams, tiek amatininkams svarbu pakeisti vertybines orientacijas iš konkurent ų į partnerius, nes bendradarbiavimo skatinimas kurt ų sezoniškum ą mažinan čius produktus, pad ėtų ugdyti verslinink ų kompetencij ą rinkodaros, kokybiško, novatyvaus produkto suvokimo srityse. Iki šiol n ėra suformuotos vieningos ir standartizuotos kaimo turizmo sodyb ų paslaug ų kainodaros, kuri b ūtų lengvai suprantama Lietuvos ir užsienio turist ų. R ėmimo procesas tur ėtų mažinti universalios reklamos srautus, bet kurti konkre čias priemones, pritaikytas skirtingoms rinkoms. Radus partnerius pritraukti paramos vystomam verslui ir savireklamos tikslais. Ieškoti nauj ų reklamos b ūdų. Bendradarbiaujant kaimo turizmo paslaug ų teik ėjams ir amatininkams padid ėtų bendro produkto konkurencingumas prieš vietin ės ir užsienio rinkos panašius produktus. Tod ėl skatinant tiesioginius pardavimus reikia ieškoti galimybi ų informacijos talpinimui tarptautin ėse rezervacijos sistemose, siekiant pritraukti užsienio turistus ieškoti partneri ų užsienyje, kuriems deleguoti tiesioginio pardavimo funkcijas. Viena iš priežas čių amatininkyst ės ir kaimo turizmo s ąsaj ų paieškoms ir j ų stiprinimui – did ėjanti kaimo turizmo paslaug ų paklausa, tuo tarpu daugeliui amatinink ų vis dar sud ėtinga rasti viet ą rinkoje, tapti matomais. Ši tendencija tur ėtų skatinti verslininkus kurti naujas paslaugas ir telkti priemones konkurencingumui didinti (Ramanauskien ė, Astromskien ė, Andri ūnas 2010). Tai lemia, kad tiek amatininkas, tiek kaimo turizmo sodybos šeimininkas turi geb ėti suprasti savo verslo ir aplinkos s ąveik ą, steb ėti ir prognozuoti situacij ą rinkoje, pagrindini ų ir potenciali ų konkurent ų elgsen ą, formuoti verslo strategij ą (Markevi čius, 2002; Ramanauskien ė, 2010). Bendradarbiavimas su vietos amatininkais kaimo turizmo sodybos šeimininkui pad ėtų sukurti didesn ės prid ėtin ės vert ės produkt ą klientui, paskatinti sve čią apsistoti ilgesniam laikui, per amatininkyst ę pažinti vietos papro čius ir tradicijas, išleisti daugiau pinig ų – įsigyti vietos amatinink ų pagamint ų produkt ų, suvenyr ų. Tuo tarpu amatininkui toks bendradarbiavimas pad ėtų didinti savo žinomum ą, gerinti vadybos ir komunikacijos žinias, realizuoti gaminius. D ėl šios priežasties susitarime dalyvaujan čios šalis turi įvertinti savo vidinius procesus ir suderinti verslo sandorio pri ėmimo trukm ę. Forman ir Markus (2005) manymu ryšiai, užmegzti tarp bendradarbiaujan čių verslinink ų yra oficial ūs, patvirtinti formali ų, įstatymiškai pagr įst ų sutar čių taip pat, galimi ir neformal ūs susitarimai. Galima teigti, jog palaikant bendradarbiavimo ryšius n ėra prarandamas kiekvienos pus ės savarankiškumas, nes tokie ryšiai gr įsti savanoriška partneryste, o ne priverstiniais santykiais. Breda (2006) teigia, jog partnerystei yra b ūdingas aukštas įsipareigojimo laipsnis, kuris užtikrina bendradarbiaujan čių verslinink ų ilgalaikius ryšius, pagr įstus susitarimo tikslais 21 siekiant pripažinimo ir konkurencingumo. Antra vertus, A. Norta ir P. Grefen (2007) teigia, jog bendradarbiaujan čių pusi ų poži ūriui į versl ą nesutapus bendradarbiavimas gali tapti ne verslo progres ą skatinan čiu, o stabdan čiu veiksniu. Mokslininkai (Kangayi, Rose Olfert, Partridge, 2009) pažymi, jog nors priimta į bendradarbiavim ą kaimo vietov ėse žvelgti, kaip į teigiam ą socialin į reiškin į, ta čiau glaud ūs bendruomen ės ryšiai gali įtakoti tokias problemas, kaip naujakuri ų diskriminacija ar korupcija. Ko pasekoje, id ėjos išsisems, bendruomen ė atsiribos nuo nauj ų nari ų ir bendruomeniniais santykiais paremtas verslas nustos progresuoti, praras konkurencingum ą (Sätre-Åhlander, 2001). Nors turizmo verslo sistemos dalyviai siekia aktyvuoti informacij ą ir žinias, jog padidint ų kuriamo turizmo produkto vert ę globalios vert ės grandin ėje (Ch. F. Chen, P.Ch. Chen 2010), ta čiau b ūtina pažym ėti, jog kaimo turizmo ir amatininkyst ės bendradarbiavimo sukuriamos paslaugos turi atspind ėti kaimo aplink ą ir išryškinti kaimo išskirtinius bruožus, remtis vietov ės fiziniu, socialiniu ir kult ūriniu potencialu, panaudoti esamus statinius, įtraukti vietos bendruomen ę (Atko čiūnien ė, 2011). Siekiant sudaryti palankias s ąlygas alternatyvi ų kaimo versl ų pl ėtrai b ūtina sukurti kokybišk ą ir visiems prieinam ą produkt ą, kuris teikt ų naud ą ne tik versle dalyvaujantiems subjektams, bet ir bendruomenei. Kaimo turizmo sodybos veikla suinteresuoti ne tik sodybos šeimininkas ar amatininkas ir j ų šeimos nariai, tod ėl reik ėtų atsižvelgti ir į socialin ę atsakomyb ę savo bendruomenei ir šaliai (žr. 8 pav.). Mokslininkas A. Carroll (1979) teigia, jog pl ėtojant versl ą b ūtina suderinti savo pageidavimus su geb ėjimu tarnauti kitiems, atsižvelgti į visuomen ės poreikius, nes priešingu atveju verslas nustos jud ėti į priek į.

8 pav. Kaimo turizmo ir amatininkyst ės suinteresuotos grup ės (sudaryta autor ės) 22

Kaip matyti 8 paveiksle kaimo turizmo verslas ir amatininkyst ė veikia tas pa čias suinteresuotas grupes. Didžiausia įtaka daroma šeimos nariams bei, jei versle yra samdom ų darbuotoj ų – darbuotojams. Tiesiogiai įtakojami ir klientai, kuriems suteikiamos paslaugos ar parduodami amatininko gaminiai. Bendruomenei daroma įtaka pasireiškia per nauj ų darbo viet ų suk ūrim ą, nauj ų investicij ų pritraukim ą, taip pat poveik į aplinkai. Tiek kaimo turizmo verslas, tiek amatininkyst ė netiesiogiai įtakoja šal į, kurioje vykdomas verslas, ir tos šalies visuomen ę. Tarptautiniai rinkai netiesioginis poveikis daromas tuo atveju jei aptarnaujami užsienio klientai, kurie po atostog ų sve čioje šalyje namo parsiveža ne tik prisiminimus, nuotraukas, bet ir kelion ės metu įsigytus suvenyrus. Kaimo turizmo veiklą bei amatininkyst ę įvardinus, kaip alternatyvius kaimo verslus jų darom ą poveik į skirtingoms grup ėms galima nagrin ėti trijose plotm ėse t. y. kult ūrin ėje ir socialin ėje, ekonomin ėje bei aplinkosaugin ėje. Svarbu pamin ėti, jog n ėra absoliu čiai teigiamo ar neigiamo poveikio. 9 paveiksle pateikiama alternatyvi ų kaimo versl ų poveikis bendruomenei trimis aspektais, įvertinant kiekvieno poveikio teigiamas ir neigiamas savybes.

9 pav. Alternatyvi ų kaimo versl ų ekonominis, aplinkosauginis, kult ūrinis ir socialinis poveikis bendruomenei (sudaryta autor ės pagal Ch. F. Chen ir P. Ch. Chen, 2010)

Kaip matoma 9 paveiksle alternatyv ūs verslai bendruomen ę veikia trimis aspektais: kult ūriniu ir socialiniu, ekonominiu bei aplinkosauginiu. Kult ūrinio ir socialinio poveikio vienas iš teigiam ų aspekt ų yra tai, jog puoselėjami tradiciniai amatai ir švent ės, saugomas kult ūrinis paveldas, taip pat did ėja bendruomen ės nari ų, dalyvaujan čių veikloje, tautin ė savimon ė, patriotiškumas, gilinamos žinios apie savo krašt ą ir papro čius. Šio poveikio neigiamas aspektas – kult ūros naikinimas, kur į gali įtakoti tradicij ų modifikacijos prisitaikant prie klient ų poreiki ų ar paviršutiniškas tradicij ų interpretavimas. Alternatyv ūs kaimo verslai bendruomenei daro ir ekonomin į poveik į, kuris apima teigiamus elementus, kaip nauj ų įstaig ų ir įmoni ų steigim ąsi, did ėjant į gyventoj ų užimtum ą. Augantis ekonominis kaimo vietov ės patrauklumas pritraukia 23 daugiau investicij ų taip pat surenkama daugiau mokes čių, kas leidžia gerinti infrastrukt ūrą – skirti didesn į finansavim ą švietimui, sveikatos prieži ūrai ir pan. Poveikio aplinkai teigiami elementai yra tai, jog pl ėtojant alternatyvius verslus ir ypa č kaimo turizm ą, bendruomen ę skatint ų labiau r ūpintis gamtos resurs ų išsaugojim ų. Antra vertus, padid ėję poilsiautoj ų srautai ar besiple čiantis vietos verslas didint ų buitini ų atliek ų srautus, vandens ir oro užterštum ą, taip pat did ėtų piktavališk ų išpuoli ų prieš gamt ą gr ėsm ė. Daugeliui užsiiman čių amatais kaimo gyventoj ų tr ūksta verslumo ir vadybos žini ų, gamyba yra nedidel ės apimties ir dauguma produkcijos net nepatenka į rink ą. Tuo tarpu, amatininkui bendradarbiaujant su kaimo turizm ą vykdan čiu verslininku stiprinami ne tik tarpusavio ryšiai, bet ir sukuriama papildoma vert ė klientui, sustiprinami atostog ų metu poilsiautoj ų patirti įsp ūdžiai. Kaip teigia I. Pustylnick (2011) kaimo turizmo sodybos amatus tur ėtų pasitelkti sezoniškumo mažinimui. Apibendrinant skyriuje aptartas amat ų ir kaimo turizmo s ąsajas sudaryta login ė schema (žr. 10 pav.).

Įspūdžių sustiprinimas, pridėtinė vertė ir išskirtinumas

Suvenyrų svečiams Demonstracinės gamyba amatininko dirbtuvės

Tradicinių švenčių Edukaciniai užsiėmimai organizavimas svečiams

Kaimo turizmo sodyba Tiesioginis ryšys Amatininkas

Kaimo turizmo sodybos Gaminių realizavimas statyba (prekybos stendai)

Kaimo turizmo sodybos Maitinimo paslaugos įrengimas, interjero elementai

Gaminių realizavimas, žinomumo didinimas, vadybos įgūdžių stiprinimas 10 pav. Amatininkyst ės ir kaimo turizmo s ąsaj ų login ė schema (sudaryta autor ės)

Kaip matyti 10 paveiksle amatininko ir kaimo turizmo sodybos šeimininko bendradarbiavimas teikia abipus ę naud ą. Kaimo turizmo sodybos statybai, eksterjero ir interjero puošybai gali b ūti samdomi amatininkai (pvz.: stogdengiai, krosnininkai, drož ėjai, kalviai ir kt.), maisto produktai įsigyjami iš vietini ų gamintoj ų, kas pad ėtų pastariesiems papras čiau realizuoti produkcij ą, tuo tarpu kaimo turizmo sodybos sve čiams b ūtų kuriama papildoma paslaug ų vert ė, 24 stiprinami įsp ūdžiai, suteikiama galimyb ė apži ūrėti ūkį iš kurio gaunami maisto produktai ir pan. Taip pat viena iš papildom ų veikl ų poilsiautojams gal ėtų b ūti sudaryta galimyb ė apsilankyti amatininko dirbtuv ėse, susipažinti su tradicini ų dirbini ų gamyba. Svarbiausia, jog kaimo turizmo sodybos šeimininkas ir amatininkas siekt ų konstruktyvaus bendradarbiavimo, galin čio ne tik pa įvairinti veikl ą, sukurti papildom ų pajam ų, bet ir prapl ėsti verslo perspektyvas. Apibendrinant teorin ę dal į galima teigti, jog amatininko ir kaimo turizm ą vykdan čio verslininko bendradarbiavimas teikt ų abipus ę naud ą ir kurt ų prid ėtin ę vert ę abiem bendradarbiaujan čioms pus ėms. Amatininkams vis dar sunku rasti viet ą rinkoje ir b ūti matomiems, priešingai nei kaimo turizmo verslui, kuris šiuo metu spar čiai populiar ėja. Bendradarbiaudami amatininkas ir kaimo turizmo verslininkas sukurt ų papildom ą teigiam ą efekt ą, kuris b ūtų vienodai naudingas abiem pus ėms. 25

2. KAIMO AMAT Ų IR KAIMO TURIZMO LIETUVOJE S ĄSAJ Ų ANALIZ Ė

2.1. Tyrimo programa ir metodika

Remiantis magistrant ūros studij ų baigiamojo darbo login ė schema (žr. 1 pav.) sudaryta tyrimo programa ir metodika. Anot R. Tidikio (2003) moksliniai tyrimai turi tiksl ą ne tik konstatuoti, nagrin ėti tikrov ę, bet ir numatyti, kaip ši tikrov ė keisis ateityje. Iškeltam tikslui pasiekti sprendžiami uždaviniai, nagrin ėjama amatininkyst ės ir kaimo turizmo verslo vystymosi eiga, s ąsajos taškai, bei siekiamos numatyti kaimo amat ų pl ėtros ir kaimo turizmo bendradarbiavimo pl ėtros galimyb ės. Tyrimo objektas – kaimo turizmo sodybos, priklausan čios Lietuvos kaimo turizmo asociacijai. Tyrimo tikslas – įvertinti kaimo turizmo reikšmingum ą kaimo amat ų pl ėtrai Lietuvoje. Iškeltam tyrimo tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai: 1) įvertinti Lietuvos amat ų b ūkl ę ir j ą įtakojančius veiksnius; 2) nustatyti Lietuvos kaimo turizmo b ūkl ę ir j ą įtakojan čius veiksnius; 3) pagr įsti amat ų ir kaimo turizmo bendradarbiavimo pl ėtros galimybes. Lietuvos amat ų b ūkl ės vertinimas atliktas apib ūdinant s ąsajas tarp ūkininkavimo s ąlyg ų skirtinguose regionuose, nedarbo lygio teritorin ės sklaidos ir amat ų pasiskirstymo, pateikti lyginamieji ir apibendrinimo metodai. Lietuvos kaimo turizmo b ūkl ės vertinimas atliktas apib ūdinant s ąsajas tarp ūkininkavimo sąlyg ų teritorin ės sklaidos ir kaimo turizmo sodyb ų pasiskirstymo, taip pat pateikti lyginamieji ir apibendrinimo metodai. Siekiant pagr įsti amat ų ir kaimo turizmo bendradarbiavimo pl ėtros galimybes paruošta anketa (žr. 3 pried ą) ir atlikta apklausa. Respondentai apklausai buvo atrinkti neatsitiktine paranki ąja atranka t. y. buvo apklausiami lengviausiai prieinami respondentai – Lietuvos kaimo turizmo asociacijos nariai. Anketos buvo platinamos Lietuvos kaimo turizmo asociacijos rajon ų skyri ų susirinkim ų metu, taip pat Asociacijos nariams siun čiamos elektroniniu paštu. Statistinis imties dydžio nustatymas, kai visuma yra maža, atliekamas naudojant Paniotto formul ę: 1 n = ; 1 2 + N čia n – reikiamas respondent ų skai čius; – paklaida; N – visumos nari ų skai čius. 26

Tyrimo metu į anketos klausimus atsak ė 182 Lietuvos kaimo turizmo asociacijos narys (n). Pasinaudojus pirma formule įvertintas atliktos apklausos patikimumas ( p = 1− ).

1 1 1 1 = − = − = 055,0 ; n N 182 394 p = 1− 055,0 = 946,0 . Atlikto tyrimo statistinis patikimumo laipsnis yra standartinis 94,6 proc. Tyrimo laikotarpis: 2011 05 02 – 2011 12 23. Apklausos duomenims apdoroti naudota MS Office Exel 2003 programa. Lietuvos kaimo turizmo asociacija, tyrimo laikotarpiu, vienijo 67 proc. t. y. 394 iš 615 Lietuvos kaimo turizmo sodyb ų. Siekiant identifikuoti galimas kaimo amat ų ir kaimo turizmo s ąsajas Lietuvoje naudotas grupin ės diskusijos (angl. focus group ) metodas. Šis metodas taikytas kaip papildoma priemon ė po apklausos, siekiant nustatyti amat ų ir kaimo turizmo bendradarbiavimo pl ėtros tendencijas. Grupin ės diskusijos metodo tyrimo imtis sudaryta atsižvelgiant į B. Bitino, L. Rupšien ės ir V. Žydži ūnait ės (2008) rekomendacij ą, jog siekiant kruopš čiai ištirti problem ą, labiau tinka mažesn ė nei 8 žmoni ų grup ė, sudaryta iš grup ės nari ų turin čių homogenin ę nuomon ę tyr ėjui aktualiu klausimu, šiuo atveju – kaimo amat ų ir kaimo turizmo s ąsaj ų identifikavimas. Grupin ės diskusijos tema: kaimo amat ų ir kaimo turizmo s ąsajos Lietuvoje. Data: 2012 03 07. Sesijos trukm ė: 40 min. Vieta: LR žem ės ūkio r ūmai, K. Donelai čio g. 2-201, Kaunas. Duomen ų fiksavimo tipas: sesijos protokolas. Grupin ės diskusijos dalyviai: • Laima Ma čionien ė – sodybos Var ėnos r. šeiminink ė, amatinink ė. • Lina Černiauskien ė – sodybos Var ėnos r. šeimininkė, sertifikuota amatinink ė, Dzūkijos Nacionalinio parko lankytoj ų centro ved ėja. • Marijona Striaukien ė – etnografin ės sodybos Plung ės r. šeiminink ė. • Valdas Gaidelis – sodybos Ignalinos r. šeimininkas, amatininkas. • Žygimantas Šarakauskas – etnografin ės sodybos Šilut ės r. šeimininkas. • Roma Zalensien ė – sodybos Kauno r. šeiminink ė. Grupin ėje diskusijoje dalyvavo šeši asmenys, su kuriais buvo iš anksto sutarta susitikimo vieta ir laikas, diskusijos tema ir klausimai sesijos dalyviams buvo pateikti iš anksto. Apklausai pasirinkti asmenys, užsiimantys kaimo turizmo verslu ta čiau vienaip ar kitaip susij ę su kaimo amatais. Kadangi visi grupin ės diskusijos nariai priklauso Lietuvos kaimo turizmo asociacijai, 27 yra tarpusavyje paž įstami tai diskusija vyko sklandžiai, dalyviai vieni kit ų nesivarž ė ir dr ąsiai reišk ė nuomones. Grupin ės diskusijos dalyviams buvo pateikti sekantys klausimai: 1. Kaip vertinate amat ų b ūkl ę Lietuvoje? 2. Ar esate susipažin ęs su LR Tautinio paveldo produkt ų įstatymu? Jei taip, įvardinkite šio įstatymo teikiamus privalumus amatininkams. 3. Kaip vertinate situacij ą kaimo turizmo rinkoje? 4. Prašome įvardinti amatinink ų ir kaimo turizmo sodyb ų veiklos s ąsajas. Grupin ės diskusijos rezultatai pateikiami tolimesn ėje amat ų ir kaimo turizmo b ūkl ės analiz ėje ir vertinime.

2.2. Kaimo amat ų Lietuvoje b ūkl ės analiz ė

Lietuvoje augantis tradicini ų mugi ų dalyvi ų ir lankytoj ų skai čius rodo amatinink ų gamini ų paklausos augim ą. L. Šatavi čiūtė (2008) teigia, tradicini ų amat ų gaivinimas ir skatinimas prasid ėjo XX a. pradžioje kuomet buvo imtasi ypating ų priemoni ų t. y. kompleksas id ėjini ų-teorinių ir praktini ų-ūkini ų veiksm ų, prad ėtos rengti amatinink ų pavyzdini ų gamini ų parodos, mug ės, prad ėtas jungimosi ir kooperavimo sistemos k ūrimas, v ėliau virt ęs dail ės kombinatu ir kitokiais daili ųjų amat ų gamybos dariniais. Siekdamas užtikrinti tautinio paveldo produkt ų valstybin ę apsaug ą, išsaugoti sukaupt ą tradicini ų amat ų patirt į ir tautinio paveldo produktus kaip neatsiejam ą m ūsų etnin ės kult ūros dal į bei pritaikyti juos dabarties poreikiams, Lietuvos Respublikos Seimas 2007 m. birželio 26 d. pri ėmė Tautinio paveldo produkt ų įstatym ą (Žin., 2007, Nr. 77-3043), kurio tikslas – užtikrinti tautinio paveldo produkt ų valstybin ę apsaug ą, įgalinti sukauptos tradicini ų amat ų ir kulinarinio paveldo patirties išsaugojim ą ir sklaid ą. Ta čiau iki pat 2007 m., kuomet buvo priimtas LR Tautinio paveldo produkt ų įstatymas, nebuvo aiški tautini ų amat ų s ąvok ą ir klasifikacija. Antra vertus, net ir pri ėmus š į įstatym ą daugelis su amatininkyste susijusi ų problem ų nebuvo išspr ęstos – iki šiol n ėra susistemintos informacijos apie tradicinius amatus, nuoseklios rinkodaros. Grupin ės diskusijos metu buvo iškelta ir daugiau problem ų, susijusi ų su tradicini ų amat ų sertifikavimu. Susisteminus diskusijos duomenis pasteb ėta, jog didžioji dalis nesklandum ų kyla iš skirting ų poži ūri ų, informacijos stokos. Pirm ą grup ę amatinink ų sudaro tie, kurie n ėra susipažin ę su LR Tautinio paveldo įsakymu, iš vis nežino apie sertifikavimo galimyb ę. Antra grup ė – amatais besiver čian čių kaimo žmoni ų neturi kompiuterinio raštingumo įgūdži ų ir nors yra gird ėję apie Tautin į paveld ą ta čiau nežino kur ieškoti informacijos, jiems tr ūksta ryžtingumo imtis priemoni ų. Taip pat, yra amatinink ų, kurie nesupranta sertifikavimo naudos, nemato 28 prasm ės to daryti, tokių amatinink ų skeptišk ą poži ūrį lemia asmenin ės savyb ės ir įtarumas vertinant visas naujoves. Lietuvos amat ų b ūkl ės vertinimas atliktas apib ūdinant s ąsajas tarp ūkininkavimo s ąlyg ų skirtinguose regionuose – vidutin ės ūkin ės vert ės žem ės kainos 2010 m. ir sertifikuot ų kaimo amatinink ų pasiskirstymas Lietuvoje 2011 m. pavaizduotas 11 paveiksle. Lietuvos amatinink ų susiskirstymas pagal sertifikuot ų amat ų r ūšis Lietuvoje pateiktas 2 priede.

11 pav. Vidutin ės ūkin ės vert ės žem ės kainos 2010 m. ir sertifikuot ų kaimo amatinink ų pasiskirstymas Lietuvoje 2011 m. (LR žem ės ūkio ministerija)

Kaip matyti 11 paveiksle daugiausia kaimo amatininkų yra įsik ūrusi ų tose vietov ėse kur ūkin ės paskirties žem ės vert ė – aukšta, taip pat aplink didžiuosius Lietuvos miestus. Lietuvos darbo biržos duomenimis daugiausia darbingo amžiaus bedarbi ų 2012 met ų sausio 1 d. buvo registruota, rajonuose kur vidutin ė ūkin ės vert ės žem ė mažiausia, Utenos (14,4 proc.), Alytaus (13,9 proc.), Plung ės (13,4 proc.) teritorin ėse darbo biržose. Keturiose teritorin ėse darbo biržose registruotas nedarbas buvo mažesnis nei šalyje. Mažiausiai bedarbi ų buvo, tuose rajonuose kur vidutin ė ūkin ės vert ės žem ės kaina – aukš čiausia, Klaip ėdos (9,9 proc.), Vilniaus (10,0 proc.) ir Kauno (10,1 proc.) teritorin ėse darbo biržose. Nors LR Tautinio paveldo įstatymas apibr ėžia kas yra tradicinis amatininkas ta čiau Lietuvos darbo birža duomen ų atskirai apie amatininkus neteikia, amatininkai yra prilyginami darbininkams t. y. techniniams darbuotojams. Grupinės diskusijos metu išsakyta nuomon ė, kad amatininkas visais laikais buvo, pirmiausia, menininkas, ir verslininkas, galintis sukurti darbo viet ą ne tik sau, bet ir bendruomen ės nariams tod ėl lyginimas su masin ėmis specialyb ėmis n ėra teisingas. Taip pat, jog ieškant problem ų išorin ėje aplinkoje reik ėtų atkreipti d ėmes į ir į kiekvieno individo asmenin į poži ūrį į savo veikl ą ir verslum ą – savišviet ą ir vadybos žini ų 29 tobulinim ą, nauj ų id ėjų paiešk ą, nes vykstant amatinink ų niveliacijai dirbiniai prarand ą autentiškum ą.

2.3. Kaimo turizmo Lietuvoje b ūkl ės analiz ė

S. J. Page ir D. Getz (1997) pabr ėžia, jog analizuojant kaimo turizmo veikl ą dažnai painiojamos dvi s ąvokos: poilsis ir pramogos. Taip pat, jog kaimo turizm ą suvokiant tik, kaip pasyv ų poils į kaime, skirt ą poilsiautojams šis ignoruojamas kaip verslo forma galinti pritraukti keliautojus ir turistus, siekian čius aktyviai praleisti atostogas. Grupin ės diskusijos dalyviai sutartinai teig ė, jog kaimo turizmas n ėra vienalyt ė paslauga, o paslaug ų paketas – nakvyn ė, maitinimas, pramog ų organizavimas, informacijos apie lankytinus objektus suteikimas klientui. 2011 m. Lietuvos kaimo turizmo atliktoje nari ų apklausoje išryšk ėjo tendencija, jog trump ėja apsistojimo sodybose trukm ė. Šias tendencijas patvirtina ir Lietuvos statistikos departamento duomenys – nors 2011 m., palyginti su 2010 m., kaimo turizmo sodybose ils ėjosi 11,1 procento daugiau poilsiautoj ų ta čiau 2011 m. vidutin ė poilsio kaimo turizmo sodyboje trukm ė buvo 1,79 nakvyn ės (2010 m. – 1,67). Turist ų skai čiaus pokytis ir apsistojimo kaimo turizmo sodyboje trukm ės kitimas 2006-2011 m. pavaizdas 12 grafike.

350000 2,5

300000 2,09 288200 2 1,85 259200 1,91 1,78 1,67 1,79 250000 232200 220700 217800 214200 1,5 200000 Dienos Turistai 150000 1

100000 0,5 50000 25800 34400 33450 27600 13200 20600 0 0 2006 2007 2008 2009 2010 2011 Metai Lietuvos gyventojai Užsienie čiai Vidutin ė poilsio trukm ė

12 pav. Kaimo turizmo sodyb ų Lietuvos ir užsienio turist ų skai čius, vidutin ė poilsiautojo poilsio kaimo turizmo sodyboje trukm ė (sudaryta autor ės pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2011)

30

Kaip matyti 12 grafike nuo 2006 met ų iki 2008 met ų Lietuvos gyventoj ų, poilsiavusi ų kaimo turizmo sodybose, skai čius tolygiai did ėjo. Daugiausia poilsiautoj ų sulaukta 2008 metais. Mažiausias poilsiautoj ų sulaukta 2010 metais, kuomet visuotinio ekonominio nuosmukio metais. Vidutin ės apsistojimo trukm ės kitimas sutampa su užsienio turist ų srauto kitimu t. y. nuo 2006 met ų iki 2007 met ų rodikliai did ėjo, v ėliau nuo 2007 met ų iki 2010 met ų – maž ėjo, rodikli ų padid ėjimas matomas 2011 m. Grupin ės diskusijos metu įvardinti veiksniai, įtakojantys turist ų skai čiaus maž ėjim ą kaimo turizmo sodybose, jose praleidžiamo laiko trump ėjim ą. Tai kiekvienais metais augantis klient ų poreikis specializuotoms paslaugoms t. y. vis daugiau poilsiautoj ų pageidauja ne tik vietos nakvynei, bet ir pilnai paruošto atostog ų paketo: maitinimo, sudaryt ų turistini ų maršrut ų, pramogini ų ar edukacini ų rengini ų. Pasteb ėta, jog bendravimui su užsienio turistais didel ę įtak ą turi tai, jog kaimo turizmo sodyb ų šeimininkai nekalba angl ų, vokie čių kalbomis, antra priežastis – elektronini ų laišk ų ignoravimas, kuris lemia, jog užsienio turistui, jei kaimo turizmo sodybos n ėra tarptautin ėse rezervacin ėse sistemose, tampa ne įmanoma užsisakyti viet ą poilsiui Lietuvos kaime. Antra vertus, siekiant pritraukti daugiau užsienio turist ų, tikslin ėms užsienio rinkoms turi b ūti sukurti specialiai joms pritaikyti turizmo produktai bei užtikrinama reikiama infrastrukt ūra. Grupin ės diskusijos dalyviai nurod ė, jog tikslin ės kaimo turizmo šalys yra Rusija, Vokietija, Lenkija bei šalys, kuriose kalbama angl ų kalba. Išanalizavus atitinkam ų šali ų turist ų poreikius turi b ūti pasirinktoms užsienio šalims sukurtas specialiai joms tinkantis kaimo turizmo produktas ir įvestas į pasirinktos šalies rink ą kaip bandomasis. Turizmo paslaug ą klientas pirmiausia perka, o tik v ėliau naudojasi. Poilsiautojams gali nepatikti kaimo sodyb ų teikiamos paslaugos, ta čiau jis j ų negali gražinti. B ūtina, kad paslaugos atitikt ų tikr ąjį produkt ą, tod ėl turi b ūti užtikrinta teikiam ų paslaug ų kokyb ė. Tam yra b ūtina, kad sodybos atitikt ų kokybinius reikalavimus specializacijai ir „gandr ų“ sistemai. Grupin ės diskusijos metu buvo priimta išvada, jog aktyviausi ir labiausiai link ę bendradarbiauti kaimo turizmo sodyb ų savininkai Lietuvoje yra susivienij ę į Lietuvos kaimo turizmo asociacij ą.Sėkmingam turizmo veiklos vystymuisi b ūtina s ąlyga informacijos sklaida ir pateikimas apie teikiamas paslaugas visuomenei. Pavien ės kaimo turizmo sodybos reklamuojasi periodiniuose leidiniuose – žurnaluose, laikraš čiuose, kataloguose. Dažnai pasirinkti leidiniai nesuteikia norimo rezultato, kadangi reklamuojamasi tuose leidiniuose, kuriuos kažkas pasi ūlė, ir nekreipiamas d ėmesys į tai, kokia auditorija renkasi pastaruosius leidinius skaito. Tod ėl, anot grupin ės diskusijos dalyvi ų, reikia mažinti universalios reklamos ir skirti daugiau palaikymo konkretiems produktams konkre čiose rinkose. 31

Lietuvos kaimo turizmo sodyb ų pasiskirstymui įtakos turi ne tik ežeringi ir miškingi kraštovaizdžiai, gaus ūs rekreaciniai ištekliai, bet ir žem ės derlingumas skirtinguose Lietuvos regionuose (žr. 13 pav.).

13 pav. Lietuvos Respublikos žem ės našumo vertinimo žem ėlapis ir kaimo turizmo sodyb ų pasiskirstymas Lietuvoje 2011 m. (LR žem ės ūkio ministerijos ir Lietuvos kaimo turizmo asociacijos informacija)

Kaip matyti 13 paveiksle daugiausia kaimo turizmo sodyb ų yra įsik ūrusios prastos agrarin ės b ūkl ės žem ėse – Utenos apskrityje (32,7 našumo balai) įsik ūrusios 113 kaimo turizmo sodybos, Vilniaus apskrityje (34,2 našumo balai) – 57 kaimo turizmo sodybos. Tuo tarpu teritorijose, kuriose vyrauja derlingi plotai kaimo turizmo sodyb ų įsik ūrę mažai, Marijampol ės apskrityje (44,8 našumo balai) – 14 kaimo turizmo sodyb ų, Šiauli ų apskrityje (43,0 našumo balas) – 8 kaimo turizmo sodybos. Taip pat galima pasteb ėti, jog kaimo turizmo sodyb ų skai čius didesnis vaizdingose Lietuvos vietose – paj ūryje, ežeringose, miškingose vietov ėse, kur dauguma kaimo turizmo sodyb ų šeimininkai si ūlo ram ų poils į, taip pat aplink didžiuosius Lietuvos miestus kur didžioji kaimo turizmo sodyb ų dalis teikia šven čių organizavimo paslaugas (žr. 6 pav.). Šiuo metu Lietuvos sertifikuot ų amatinink ų ir kaimo turizmo sodyb ų pasiskirstymas yra priešingas t. y. teritorijoje, kurioje žem ės našumo balas aukštas įsik ūrę daugiau sertifikuot ų amatinink ų, nei teritorijose, kuriose žem ės našumo balas žemas, tuo tarpu kaimo turizmo sodybų pasiskirstymas yra priešingas. Kaimo turizmas ir amat ų veikla teikia socialin ę ir kult ūrin ę naud ą: atsiranda socialiniai kontaktai tarp vietini ų gyventoj ų ir turist ų, išauga kult ūrinio paveldo svarbumo bei apsaugos suvokimas, atsiranda tvirtesni ryšiai tarp vietos gyventoj ų. Vystoma bendruomen ės vietin ė ekonomika, ger ėja pragyvenimo lygis, tausojamas kult ūrinis paveldas ir socialin ės vertyb ės. 32

Susisteminus Lietuvos statistikos departamento, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos duomenis sudaryta 2 lentel ė.

2 lentel ė. Sertifikuot ų amatinink ų, kaimo turizmo sodyb ų, kaimo vietovi ų gyventoj ų ir ūkinink ų pasiskirstymas Lietuvos apskrityse 2011 m. (sudaryta autor ės)

Žem ės ūkio Kaimo Gyventoj ų, kaimo Sertifikuot ų naudmen ų turizmo vietovėse, Ūki ų Vidutinis Apskritys amatinink ų įvertinimas sodyb ų skai čius met ų skai čius ūkio dydis skai čius našumo skai čius pradžioje balais 51 69164 34,6 7725 8,45 Alytaus 19 52 188056 43,8 15631 8,57 Kauno 50 36 101036 36,2 10920 7,98 Klaip ėdos 37 14 87978 44,8 11417 9,87 Marijampol ės 19 19 110116 43,2 11473 11,80 Panev ėžio 26 8 125413 43,0 10718 13,40 Šiauli ų 32 11 71169 37,2 9386 10,99 Taurag ės 2 33 67991 33,6 7888 10,64 Telši ų 8 113 71246 32,7 12261 10,47 Utenos 25 57 181226 34,2 14497 6,50 Vilniaus 101

Kaip matyti 2 lentel ėje sertifikuot ų amatinink ų mažiausia tose apskrityse, kur žem ės ūkio naudmen ų našumo balas didelis. Marijampol ės apskrityje, kurioje žem ės ūkio naudmen ų našumo balas didžiausias (44,8) vienam amatininkui vidutiniškai tenka 4630 kaimo vietov ės gyventojai, Panev ėžio (43,2) – 4235 kaimo vietov ės gyventojai. Tuo tarpu Utenos apskrityje, kurioje žem ės ūkio naudmen ų balas mažiausias (32,7), vienam amatininkui vidutiniškai tenka 2849 kaimo vietov ės gyventojai, Vilniaus (34,2) – 1794 gyventojai. Kaimo turizmo sodyb ų skai čiaus pasiskirstymas pagal žem ės ūkio naudmen ų našumo bal ą – priešingas nei amatinink ų pasiskirstymas, daugiau kaimo turizmo sodyb ų žem ėse, kuri ų našumo balas mažesnis nei 40 t. y. prastos agrarin ės b ūkl ės žem ėse ir vaizdingose Lietuvos apskrityse, kaip Utenos (113 sodyb ų) ir Klaip ėdos (36 sodybos). LR ūkio ministerijos duomenimis didžioji sertifikuot ų amatinink ų dalis savo gaminius realizuoja naudodami tiesioginius pardavimus. Š į teigin į grindžia didelis amatinink ų skai čius Vilniaus (31,3 proc.), Kauno (15,7 proc.), Klaip ėdos (11,6 proc.) apskrityse. B ūtent didžiuosiuose miestuose vyksta daugiau šven čių, rengini ų, mugi ų, kuriuose amatininkai gali prekiauti savo gaminiais, taip pat ar čiau miest ų įsik ūrę amatininkai turi didesn ės galimyb ės pirk ėjų sulaukti dirbtuv ėse. 33

Siekiant identifikuoti amatininkyst ės ir kaimo turizmo s ąsajas Lietuvoje atliktas tyrimas. Tyrime, vykdytame 2011 geguž ės 02 d. – gruodžio 23 d. buvo apklausti 182 Lietuvos kaimo turizmo asociacijos nariai. Lietuvos kaimo turizmo asociacija vienija kaimo turizmo paslaug ą teikian čias sodybas ir regionini ų turizmo centr ų darbuotojus, kurie tyrime nedalyvavo. Respondent ų pasiskirstymas pagal apskritis pavaizduotas 14 grafike. Apklausa buvo vykdyta visose Lietuvos apskrityse.

120 113

100 ius

č 80 62 skai 57 ų 60 51 52 36 Sodyb 33 40 33 29 21 16 19 20 14 8 8 11 8 3 0 2 0

s o ų s ų us no os ė i li ė i s u d ol ėž u š ė p v a el lyta Ka ip e Ši urag T ilniaus A a n Uteno V Kl Pa Ta Marijam Apskritys

Viso Apklausoje dalyvavusi ų

14 pav. Apklausoje dalyvavusi ų, Lietuvos kaimo turizmo asociacijai priklausan čios, kaimo turizmo sodybos (sudaryta autor ės)

Kaip matyti 14 paveiksle daugiausia buvo apklausta kaimo turizm ą vykdan čių verslinink ų Taurag ės (72,7 proc.), Kauno (63,5 proc.), Klaipėdos (58,3 proc.), Marijampol ės (57,1 proc.) apskrityse. Šiauli ų apskrityje į anketos klausimus neatsak ė nei vienas respondentas, Telši ų apskrityje į klausimus atsak ė 2 kaimo turizmo sodyb ų savininkai t. y. 6,1 proc. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos nariai yra žymimi patentuotu ženklu – žaliame fone stovin čiu baltu gandru. Taip pat gandrais žymimos kaimo turizmo sodyb ų kvalifikacin ės kategorijos Asociacijos tarybos suteikiamos nariams įvertinus sodybos įrengimo ir poilsio kaime paslaug ų teikimo lyg į. Visos Lietuvos kaimo turizmo asociacijos nari ų sodybos skirstomos į 5 kategorijas suteikiant joms vieno, dviej ų, trij ų, keturi ų ir penki ų gandr ų ženklus, N ženklu žymimos nauji ir Tarybos dar ne įvertinti nariai. Aktyviausi buvo 3 gandr ų klasifikacijai priklausan čių sodyb ų savininkai, j ų apklausta 94. Tyrime dalyvavo vis ų kvalifikacini ų kategorij ų sodyb ų savininkai. 34

3 lentel ė. Respondent ų pasiskirstymas pagal sodybos klasifikacijas ir dydį proc. (sudaryta autor ės pagal apklausos duomenis)

Sodybos Respondentai Sodybos dydis – miegam ų viet ų skai čius kategorija iš viso ... ≤10 10<... ≤20 20<... ≤30 30<... ≤40 40<... ≤50 50<... 1 gandras 0,9 – – 0,9 – – – 2 gandrai 17,5 5,3 5,6 2,1 1,8 1,8 0,9 3 gandrai 52,8 6,1 18,4 13,3 4,5 2,6 7,9 4 gandrai 23,8 0,9 5,3 1,8 7,9 1,8 6,1 5 gandrai 2,8 – – – – 1,8 0,9 Nauja sodyba 1,8 – 1,8 – – – – Iš viso 100 12,3 31,1 18,1 14,2 8,0 15,8

Kaip matyti 3 duomen ų lentel ėje daugiausia kaimo turizmo sodyb ų, galin čių talpinti nuo 10 iki 20 sve čių, 18,4 proc. ši ų sodyb ų priklauso trij ų gandr ų kvalifikacinei kategorijai. Mažiausias skai čius sodyb ų, turin čių vieno gandro kategorij ą (2) ir naujai į Asociacij ą priimt ų sodyb ų (3). Respondent ų skai čiaus pasiskirstymas pagal apskritis proporcingas Lietuvos kaimo turizmo asociacijos nari ų skai čiui, išskyrus, Šiauli ų apskrityje, kurioje iš aštuoni ų nari ų apklausoje nedalyvavo nei vienas.

4 lentel ė. Respondent ų pasiskirstymas pagal apskritis ir sodybos sezonin į darbo laik ą proc. (sudaryta autor ės pagal apklausos duomenis) Respondentai iš Sodyba dirba visus metus Šeimininkai gyvena sodyboje Apskritis viso Taip Ne Taip Ne

Alytaus 8,8 7,9 0,9 4,4 4,4 Kauno 18,4 17,5 0,9 7,9 10,5 Klaip ėdos 11,4 7,0 4,4 8,8 2,6 Marijampol ės 4,4 4,4 – 1,8 2,6 Panevėžio 1,8 1,8 – 1,8 1,8 Taurag ės 4,4 2,6 1,8 3,5 0,9 Telši ų 0,9 0,9 – 0,9 – Utenos 34,2 28,1 6,1 13,2 21,0 Vilniaus 15,8 14,9 0,9 9,7 6,1 Iš viso 100 100 100

Analizuojant tyrimo rezultatus nustatyta, kad didžiausias apklaust ų respondent ų kiekis – Utenos apskrityje (34,2 proc.), mažiausias – Telši ų (0,9 proc.). 81 apklausos respondentas atsak ė, jog jie veikl ą kaimo turizmo sodyboje vysto ištisus metus nors joje ir negyvena. Daugiausiai respondent ų negyvenan čių kaimo turizmo sodyboje ta čiau veikl ą vystan čių ištisus metus – 35

Utenos (23,3 proc.) ir Kauno (15,4 proc.) apskrityse, mažiausiai – Taurag ės (1,3 proc.) ir Klaip ėdos (3,8 proc.) apskrityse. 78 respondentai – sodyboje gyvena ir kaimo turizmo veikl ą vykdo visus metus, daugiausia j ų įsik ūrę Utenos (50,0 proc.) ir Vilniaus (23,1 proc.) apskrityse, mažiausiai Alytaus (6,4 proc.) ir Marijampol ės (6,4 proc.) apskrityse. 13 respondent ų atsak ė, jog nors sodyboje gyvena ta čiau veikl ą vykdo ne ištisus metus, ši ų respondent ų pasiskirstymas apskrityse yra – Utenoje – 37,5 proc., Taurag ės – 25,0 proc., o Kauno, Klaip ėdos ir Vilniaus apskrityse respondent ų skai čius vienodas – po 12,5 proc. Daugiausiai Lietuvos kaimo turizmo asociacijai priklausan čių sodyb ų yra Utenos ir Vilniaus apskrityse. Apklausoje taip pat buvo aktyviausi ši ų apskri čių kaimo turizmo sodyb ų šeimininkai. Mažiausiai nari ų asociacija turi Šiauli ų ir Taurag ės apskrityse. Apibendrinant galima teigti, jog kaimo turizmo sodyb ų skai čiaus pasiskirstymas pagal žem ės ūkio naudmen ų našumo bal ą – priešingas nei amatinink ų pasiskirstymas, daugiau kaimo turizmo sodyb ų nederlingose žem ėse ir vaizdingose Lietuvos apskrityse. Didel ė amatinink ų ir kaimo turizmo sodyb ų dalis yra įsik ūrę aplink didžiuosius Lietuvos miestus.

36

3. AMAT Ų IR KAIMO TURIZMO BENDRADARBIAVIMO PL ĖTROS LIETUVOJE GALIMYB ĖS

3.1. Amat ų ir kaimo turizmo s ąsaj ų identifikavimas

Amatininkyst ės ir kaimo turizmo bendradarbiavimo tyrimas atliktas remiantis sudaryta amatininkyst ės ir kaimo turizmo bendradarbiavimo poveikio ir veiklos pl ėtros kryp čių schema (žr. 15 pav.). Iškeltam tyrimo tikslui pasiekti sprendžiami uždaviniai, nagrin ėjama amatininkyst ės ir kaimo turizmo verslo vystymosi eiga, s ąsajos taškai, bei siekiamos numatyti kaimo amat ų ir turizmo bendradarbiavimo pl ėtros galimyb ės.

Kaimo turizmo Tiesioginė nauda poilsiautojui: sodyba Netiesioginė nauda poilsiautojui – papildomos pramogos, suvenyrai ir kt. įspūdžių sustiprinimas

Suvenyrai, meno Amatai dirbiniai, edukacinės Sodybos interjero ir programos ir kt. Etnografija eksterjero elementai, šeimininkų apranga Tradicinės šventės, Menai festivaliai, plenerai ir kt. Natūralios medžiagos Ekologija sodybos statybai ir įrengimui, atliekų Tradiciniai maisto rūšiavimas ir kt. gaminiai ir gėrimai, Kulinarija kulinariniai šou ir kt. Galimybė susipažinti su tradiciniais ūkio darbais, Pirtinimosi paslaugos, Ūkininkavimas ūkyje išauginti sveikatingumo kursai, Sveikatinimas produktai, naminiai žolininkystė ir kt. gyvūnai ir kt.

Amatininkas Amatininkas Amatininkas

Bendruomenė

15 pav. Amatininkyst ės ir kaimo turizmo bendradarbiavimo poveikio ir veiklos pl ėtros kryp čių praktin ė schema (sudaryta autor ės)

Kaip matyti 15 paveiksle kaimo turizmo teikiamas paslaugas galima suskirstyti į dvi grupes – teikian čias tiesiogin ę ir netiesiogin ę naud ą poilsiautojui. Tiesiogin ė nauda poilsiautojui tai paslaugos ar gaminiai, visos papildomos paslaugos ar gaminiai, kurie įskai čiuoti arba ne į nakvyn ės kain ą, iš anksto užsakomi, yra aiškiai apibr ėžiami ir suvokiami, kaip kuriantys 37 prid ėtin ę kaimo turizmo paslaugos vert ę. Tai gali b ūti edukaciniai užsi ėmimai ir parodomosios programos, tradicini ų šven čių ir festivali ų organizavimas, suvenyrai, meno dirbiniai, vietin ės gamybos maisto produktai ir g ėrimai, sveikatinimosi paslaugos, kaip pirtininko ar žolininko teikiamos paslaugos ir pan. Tuo tarpu netiesiogin ę naud ą poilsiautojui galima apib ūdinti, kaip elementus, kurie sustiprina poilsio kaime įsp ūdžius: kaimo turizmo sodybos interjero ir eksterjero apipavidalinimo medžiagos ir stilistika, sodybos šeimininkų ir darbuotoj ų apranga, namini ų gyvuli ų kolekcijos ir pan. Kaip matyti paveiksle, visus elementus kaimo turizmo sodybos šeimininkas gali suorganizuoti ar pagaminti pats, ta čiau, siekiant paslaug ų įvairov ės – bendradarbiauti su vietin ės bendruomen ės amatininkais. Tyrime dalyvavusi ų 70,2 proc. respondent ų nurod ė, kad j ų kaimo turizmo sodybos apstatytos baldais iš tradicini ų medžiag ų, 42,1 proc. respondent ų kaimo turizmo sodybose išlaik ę architekt ūrinio etninio regiono statini ų strukt ūrą (žr. 16 pav.)

Stilizuota tautinė, etnografinė šeimininkų apranga 5,3%

Etnografinių eksponatų saugojimas 21,1%

Koplytstulpiai, kryžiai, būdingi atskiriems etniniams regionams 13,2%

Indai iš tradicinių medžiagų 30,7%

Austos lovatiesės 20,2%

Lininė patalynė, staltiesės 35,1%

Baldai iš tradicinių medžiagų 70,2% (mediniai, pintiniai)

Išlaikyta architektūrinė etninio 42,1% regiono statinių struktūra

0,0%0 20,0%20 40,0%40 60,0%60 Sodybų skaičius, proc. 16 pav. Kaimo turizmo sodyb ų s ąsajos su etnografiniais atributais (sudaryta autor ės)

Analizuojant tyrimo rezultatus nustatyta, kad nei vienas respondentas nepasirinko vis ų galim ų atsakym ų, 1,8 proc. atsak ė, jog j ų sodybose galima rasti visus etnografinius elementus, išskyrus, tautin ę sodybos šeiminink ų aprang ą. Tuo tarpu 22,8 proc. respondent ų nepasirinko jokio galimo atsakymo varianto – toki ų kaimo turizmo sodyb ų daugiausia Vilniaus (6,1 proc.) ir Kauno (5,3 proc.) apskrityse, Panev ėžio ir Telši ų apskrityse sodyb ų, neturin čių nei vieno etnografinio elemento, n ėra. Kaimo turizmo sodyb ų, kuriuose išlaikytas architekt ūrinis etninis 38 regiono statini ų stilius, daugiausia j ų įsik ūrusios Utenos (15,8 proc.), Kauno (7,0 proc.) ir Klaip ėdos (6,1 proc.) apskrityse, mažiausiai – Panev ėžio (0,9 proc.), Taurag ės (0,9 proc.) ir Telši ų (0,9 proc.) apskrityse. Analizuojant pasteb ėta, jog etnografiniai elementai sodybos apipavidalinime dažniau pasitaiko nedidel ėse, talpinan čiose iki 20 poilsiautoj ų kaimo turizmo sodybose: išlaikyta architekt ūrin ė etninio regiono statini ų strukt ūra (19,3 proc.), baldai iš tradicini ų medžiag ų (29,8 proc.), linin ė patalyn ė ir stalties ės (16,7 proc.), indai iš tradicini ų medžiag ų (18,4 proc.). Dažniausiai kaimo turizmo sodybose sutinkamas etnografinis atributas – baldai iš tradicini ų medžiag ų, net 21,9 proc. tokiais baldais apstatytos nedidelės, galin čios priimti nuo 10 iki 20 poilsiautoj ų, sodybos (žr. 4 lentel ė).

5 lentel ė. Kaimo turizmo sodyb ų, turin čių etnografini ų atribut ų, pasiskirstymas pagal dyd į proc. (sudaryta autor ės pagal apklausos duomenis)

Sodybos dydis – miegam ų viet ų skai čius Sodybos s ąsajos su etnografija ... ≤10 10<... ≤20 20<... ≤30 30<... ≤40 40<... ≤50 50<... Išlaikyta architekt ūrin ė etninio regiono 5,3 14,0 5,3 10,5 1,8 6,1 statini ų strukt ūra Baldai iš tradicini ų medžiag ų (medis, 7,9 21,9 11,4 12,3 4,4 12,3 metalas, pintiniai) Linin ė patalyn ė, stalties ės 5,3 11,4 3,5 10,5 1,8 2,6 Austos lovaties ės 0,9 10,0 2,6 5,3 0,9 1,8 Indai iš tradicini ų medžiag ų 2,6 18,0 2,6 3,5 1,8 4,4 Koplytstulpiai, kryžiai, b ūdingi – 4,4 0,9 3,5 0,9 3,5 atskiriems etniniams regionams Etnografini ų eksponat ų saugojimas 3,5 8,0 1,8 4,4 1,8 2,6 (muziejus, ekspozicija) Stilizuota tautin ė, etnografin ė šeiminink ų 1,8 2,6 0,9 – – – apranga Iš viso 27,2 90,4 28,9 50,0 13,2 33,3

Kaip matyti iš 5 lentel ėje pateikt ų duomen ų daugiausia etnografini ų atribut ų yra nedidel ėse, galin čiose priimti nuo 10 iki 20 poilsiautoj ų, ir didel ėse, galin čiose priimti nuo 30 iki 40 poilsiautoj ų, sodybose. Pagal gautus apklausos duomenis mažiausiai etnografini ų atribut ų kaimo turizmo sodybose, talpinan čiose daugiau nei 40 poilsiautoj ų, ir mažiausiose sodybose, kuriose gali apsistoti iki 10 poilsiautoj ų. Stilizuota tautine, etnografine apranga dažniau puošiasi sodyb ų, galin čių priimti nuo 10 iki 20 poilsiautoj ų, šeimininkai, tuo tarpu didesni ų sodyb ų, galin čių priimti nuo 30 ir daugiau poilsiautoj ų, šeimininkai stilizuota tautine apranga nesipuošia. Tyrimo metu pasteb ėta, jog sodybos kvalifikacin ė kategorija, vertinama gandrais, ženklaus poveikio sodybos etnografiškumui nedaro t. y. s ąsaj ų tarp sodybos etnografiškumo ir sodybos vertinimo gandrais nepasteb ėta. 39

Didinant kaimo turizmo sodyb ų s ąsajas su etnografija silpniausia, bet lengviausiai stiprintina sritis – stilizuota tautin ė, etnografin ė šeimininkų apranga. Ši ą srit į b ūtų galima stiprinti sodybos šeimininkų ar darbuotoj ų aprang ą papildant tautiniais raštais, motyvais, amatinink ų sukurtais aksesuarais. Grupin ės diskusijos metu pasteb ėta, jog stilizuota tautin ė apranga puikiai der ėtų ne vien tik etnografinio stiliaus sodybose, ta čiau tokiu b ūdu atkreipiamas poilsiautoj ų d ėmesys į atskir ų Lietuvos region ų išskirtinius bruožus, poilsiautojus skatint ų dom ėtis lietuvi ų etnografija, susipažinti su simboliais. Tyrime dalyvavusi ų 85,1 proc. respondent ų klausime apie kaimo turizmo sodybos s ąsajas su amatais nepasirinko n ė vieno galimo atsakymo varianto. Iš tyrime dalyvavusi ų respondent ų tik 10,5 proc. atsak ė, jog j ų kaimo turizmo sodyboje demonstruojami tradiciniai amatai, tradicin ės amat ų mokymo programos organizuojamos 5,3 proc. kaimo turizmo sodyb ų, o tradicini ų meno dirbini ų įsigyti galima 5,3 proc. sodyb ų (žr. 17 pav.).

5,3%

0,5%

5,3%

4,4%

10,5%

0,0% 5,0% 10,0%

17 pav. Kaimo turizmo sodybos s ąsajos su amatais (sudaryta autor ės)

Daugiausia sodyb ų, kuriuose demonstruojami tradiciniai amatai galima rasti Utenos (2,6 proc.) ir Kauno (2,6 proc.) apskrityse, Marijampol ės ir Panev ėžio apskrityse n ėra nei vienos sodybos, kurioje b ūtų galima susipažinti su tradiciniais amatais. Sertifikuotas amat ų centras įkurtas 1 kaimo turizmo sodyboje Taurag ės apskrityje. Analizuojant tyrimo rezultatus pasteb ėta, jog iš 8 sodyb ų, kuriuose įkurtos tradicini ų amat ų dirbtuv ės tik 5 galima įsigyti meno dirbini ų, tuo tarpu visose kaimo turizmo sodybose, kuriose organizuojamos amat ų mokymo programos įsigyti meno dirbini ų n ėra galimyb ės. Tai rodo, jog n ėra išnaudota galimyb ė poilsiautojui patikusius eksponatus įsigyti ar kitaip j į sudominti ir paskatinti atostog ų įsp ūdži ų sustiprinimui įsigyti suvenyr ų. Antra vertus, akivaizdu, 40 kad Lietuvos kaimo turizmo sodybose bendradarbiavimas su amatininkais, tradiciniais menais yra santykinai mažas. Siekiant nustatyti kaimo turizmo sodyb ų, turin čių s ąsaj ų su amatais, pasiskirstym ą ir tendencijas pagal sodybos dyd į sudaryta 6 lentel ė.

6 lentel ė. Kaimo turizmo sodyb ų, turin čių s ąsaj ų su amatais, pasiskirstymas pagal dyd į proc. (sudaryta autor ės pagal apklausos duomenis)

Sodybos dydis – miegam ų viet ų skai čius Sodybos s ąsajos su amatais ... ≤10 10<... ≤20 20<... ≤30 30<... ≤40 40<... ≤50 50<...

Sodyboje demonstruojami tradiciniai 0,9 4,4 0,9 0,9 1,8 1,8 amatai Tradicini ų amat ų dirbtuv ės sodyboje 0,9 0,9 – – – 2,6 Organizuojamos tradicini ų amat ų – 2,6 – 1,8 0,9 – mokymo programos Sertifikuotas amat ų kiemas (centras) – 0,5 – – – – Sodyboje galima įsigyti meno dirbini ų 1,8 0,9 1,8 – – 0,9 Iš viso 3,6 9,3 2,7 2,7 2,7 5,3

Kaip matyti iš 6 lentel ėje pateikt ų duomen ų daugiausia s ąsaj ų su amatais turi nedidel ės, galin čios priimti nuo 10 iki 20 poilsiautoj ų, ir pa čios didžiausios, galin čiose priimti daugiau nei 50 poilsiautoj ų, kaimo turizmo sodybos. Pagal gautus apklausos duomenis mažiausiai s ąsaj ų su amatais yra kaimo turizmo sodybose, talpinan čiose daugiau nuo 20 iki 50 poilsiautoj ų, bei mažiausiose sodybose, kuriose gali apsistoti iki 10 poilsiautoj ų. Net 85,1 proc. apklausos respondent ų į klausim ą apie kaimo turizmo s ąsajas su amatais nepasirinko nei vieno galimo atsakymo varianto. Kaimo turizmo sodyb ų ir amatininkyst ės s ąsajos yra nedidel ės, vos 10,5 proc. sodyb ų demonstruojami tradiciniai Lietuvos amatai. Stiprinant šias s ąsajas pirmiausia kaimo turizmo sodyboms reik ėtų sudaryti galimyb ę poilsiautojams įsigyti amatinink ų dirbinini ų net ir tose sodybose kur n ėra įrengtos dirbtuv ės, neorganizuojamos tradicini ų amat ų mokymo programos. Nedidel ė amatinink ų gamini ų ekspozicija padidint ų poilsiautoj ų susidom ėjim ą amatinink ų darbais, b ūtų sudarytos s ąlygos įsigyti vietin ės gamybos suvenyr ų, kurie sustiprint ų poilsiautoj ų patirtus įsp ūdžius ir gal ėtų tapti ne tik lauktuv ėmis artimiesiems, bet ir suvenyr ų apie puik ų poils į kaimo turizmo sodyboje primenan čiu visus metus. Grupin ės diskusijos dalyviai pasteb ėjo, jog poilsiautojai dažnai teiraujasi apie jiems įdomius ir gražius sodybos interjero elementus, domisi kur jų įsigyti tod ėl suk ūrus galimyb ę iškart tok į pat į ar panaš ų dirbin į nusipirkti b ūtų sukuriamos papildomos pajamos ne tik amatininkams, bet ir kaimo turizmo sodyboms, kuriuos šiuos gaminius padeda realizuoti. 41

Tyrime dalyvavusi ų 11,4 proc. respondent ų nurod ė, jog j ų sodybose yra įkurtas skulpt ūrų parkas, plenerai taip pat rengiami 11,4 proc. kaimo turizmo sodyb ų. Tik 1 apklausoje dalyvav ęs respondentas nurod ė, jog jo kaimo turizmo sodyboje įkurtas meno objekt ų parkas (žr. 18 pav.).

Sodyboje yra meno objektų parkas 0,5%

Sodyboje yra dailės galerija 4,4%

Sodyboje yra skulptūrų parkas 11,4%

Sodyboje yra vasaros estrada 6,1%

Sodyboje rengiami festivaliai 7,9%

Sodyboje rengiami plenerai 11,4%

Sodybos šeimininkai užsiima menine veikla 8,8%

Sodybos šeimininkai groja muzikos 6,1% instrumentais 0 5 10 0,0% 5,0% 10,0% Sodybų skaičius, proc. 18 pav. Kaimo turizmo sodyb ų s ąsajos su menine veikla (sudaryta autor ės)

Analizuojant tyrimo rezultatus pasteb ėta, jog n ėra nei vieno apklausoje dalyvavusio respondento, kuris į klausim ą apie sodybos s ąsajas su menine veikla b ūtų pasirink ęs visus galimus atsakymo variantus. Tuo tarpu net 66,7 proc. kaimo turizmo sodyb ų n ėra joki ų tiesiogini ų s ąsaj ų su menine veikla. Pasteb ėta, jog sodybose, kuriose organizuojami meninink ų plenerai yra ir skulpt ūrų parkai (3,5 proc.), dail ės galerijos (2,6 proc.). Sodyboje, kurioje įkurtas meno objekt ų parkas šeimininkas ne tik užsiima menine veikla, bet ir organizuoja plenerus, yra įkūręs skulpt ūrų park ą. Daugiausia plener ų organizuoja sodybos, įsik ūrusios Utenos (3,5 proc.) ir Kauno (2,6 proc.) apskrityse, sodyb ų, kuriose įkurti skulpt ūrų parkai daugiausia Kauno (2,6 proc.) apskrityje. Taip pat pasteb ėta, jog iš 12 sodyb ų, kuriose įrengtos vasaros estrados, 11 sodyb ų šeimininkai groja muzikos instrumentais. Kaimo turizmo sodyb ų, turin čių s ąsaj ų su menais, pasiskirstymas pagal sodybos dyd į – miegam ų viet ų skai čių pavaizduotas 7 lentel ėje. Kadangi pagal Lietuvos kaimo turizmo asociacijos įstatus, vienam poilsiautojui privalo b ūti skirta ne mažiau nei 0,03 ha tod ėl viet ų skai čius leidžia daryti išvadas ir apie kaimo turizmo teritorijos užimam ą plot ą. 42

7 lentel ė. Kaimo turizmo sodyb ų, turin čių s ąsaj ų su menine veikla, pasiskirstymas pagal dyd į proc. (sudaryta autor ės pagal apklausos duomenis)

Sodybos dydis – miegam ų viet ų skai čius Sodybos s ąsajos su menais ... ≤10 10<... ≤20 20<... ≤30 30<... ≤40 40<... ≤50 50<...

Šeimininkai groja muzikos instrumentais 0,9 0,9 0,9 0,9 – 2,6 Šeimininkai užsiima menine veikla 1,8 3,5 0,9 0,9 0,9 0,9 Sodyboje rengiami plenerai 0,9 1,8 1,8 3,5 1,8 1,8 Sodyboje rengiami festivaliai – 2,6 1,8 1,8 1,8 – Sodyboje yra vasaros estrada – 1,8 1,8 – 0,9 1,8 Sodyboje yra skulpt ūrų parkas – 3,5 0,9 2,6 1,8 2,6 Sodyboje yra dail ės galerija 0,9 – 1,8 0,5 – 0,9 Sodyboje yra meno objekt ų parkas – – – – 0,9 – Iš viso 4,5 14,1 9,9 10,2 8,1 10,6

Kaip matyti iš 7 lentel ėje pateikt ų duomen ų daugiausia s ąsaj ų su menine veikla turi nedidel ės, galin čios priimti nuo 10 iki 20 poilsiautoj ų, ir pa čios didžiausios, galin čios priimti daugiau nei 50 poilsiautoj ų, kaimo turizmo sodybos. Pagal gautus apklausos duomenis mažiausiai s ąsaj ų su menine veikla yra kaimo turizmo sodybose, talpinan čiose iki 10 poilsiautoj ų, bei didžiausiose kaimo turizmo sodybose, kuriose gali apsistoti daugiau nei 50 poilsiautoj ų. Į klausim ą apie kaimo turizmo sodybos s ąsajas su menine veikla ir menais nei vieno galimo atsakymo varianto nepasirinko daugiau nei pus ė apklausoje dalyvavusi ų respondent ų (66,6 proc.). Kaimo turizmo sodyb ų ir meno, kult ūrini ų rengini ų s ąsajos yra nedidel ės, vos 11,4 proc. sodyb ų organizuojami plenerai, šventes ir festivalius rengia dar mažesnis sodyb ų skai čius. Švent ės, renginiai, tradiciniai festivaliai gal ėtų b ūti puiki prek ė sezoniškumui mažinti – kameriniai koncertai, poezijos vakarai pritraukt ų sve čius net ir šaltuoju metu laiku. Grupin ės diskusijos nariai vienbalsiai sutar ė, kad jei kaimo turizmo sodyboje yra galimyb ė tai tradicini ų šven čių organizavimas padeda stiprinti ryšius su vietos bendruomene, taip pat pritraukti ir sudominti poilsiautoj ų. Tokia veikla reikalauja daug laiko ir organizacini ų sugeb ėjim ų ta čiau kaimo turizmo sodyb ą paver čia mažu kult ūros židiniu ir traukos centru. Tyrime dalyvavusi ų 39,5 proc. respondent ų nurod ė, jog j ų kaimo turizmo sodybose sudaryta galimyb ė įsigyti vietin ės gamybos produkt ų. 36,0 proc. respondent ų nurod ė, jog sodyboje poilsiautojams suteikiamos individuali kepsnin ė ir kepimo įranga.

43

36,0%

35,1%

3,5%

14,9%

10,5%

10,5%

12,3%

10,5%

6,1%

39,5%

32,5%

0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0%

19 pav. Kaimo turizmo sodyb ų s ąsajos su kulinarija (sudaryta autor ės)

Analizuojant 19 paveikslo duomenis matyti, kad daugiausiai yra kaimo turizmo sodyb ų kuriose yra galimyb ė poilsiautojams įsigyti vietin ės gamybos produkt ų. Apklausus respondentus paaišk ėjo, kad tokia paslaug ą teikia 72 kaimo turizmo sodybos, arba 39,5 proc. vis ų apklaust ųjų. Individualias kepsnines su kepimo įranga kiekvienam numeriui teikia 36 proc. apklaust ų kaimo turizmo sodyb ų šeiminink ų. R ūkyklos yra 64 kaimo turizmo sodybose, tai sudaro 35,1 proc. vis ų apklausoje dalyvavusi ų kaimo turizmo sodyb ų. Tradicinius g ėrimus gamina 14,9 proc., o tradicinius m ėsos produktus – 12,3 proc. vis ų apklausoje dalyvavusi ų kaimo turizmo sodyb ų šeiminink ų. Medaus, tradicinius duonos bei tradicinius m ėsos gaminius gamina vienodas kaimo turizmo sodyb ų skai čius. Atlikus apklaus ą paaišk ėjo, kad toki ų sodyb ų yra 19, o tai sudaro 10,5 proc. respondent ų. Sodyb ų kuriose organizuojami kulinariniai šou ir sodyb ų kurios priklauso paveldo tinklui yra nedaug, atitinkamai 6,1 proc. ir 3,5 proc. Kaimo turizmo sodyb ų, turin čių sąsaj ų su kulinarija, pasiskirstymas pagal sodybos dyd į – miegam ų viet ų skai čių pavaizduotas 8 lentel ėje. Kaimo turizmo sodyb ų, turin čių s ąsaj ų su kulinarija, pasiskirstymas pagal sodybos dyd į – miegam ų viet ų skai čių matomas sekan čioje lentel ėje. 44

8 lentel ė. Kaimo turizmo sodyb ų, turin čių s ąsaj ų su kulinarija, pasiskirstymas pagal dyd į proc. (sudaryta autor ės pagal apklausos duomenis)

Sodybos dydis – miegam ų viet ų skai čius Sodybos s ąsajos su kulinarija ... ≤10 10<... ≤20 20<... ≤30 30<... ≤40 40<... ≤50 50<...

Valstybin ėje maisto ir veterinarijos – 6,1 3,5 7,0 4,4 10,5 tarnyboje įregistruota virtuv ė Galimyb ė įsigyti nat ūrali ų (vietin ės 3,5 11,4 9,6 5,3 2,6 7,0 gamybos) produkt ų Organizuojami kulinariniai šou – 3,5 1,8 0,9 – – Sodyboje gaminami tradiciniai pieno – 3,5 – 2,6 2,6 1,8 produktai Sodyboje gaminami tradiciniai m ėsos – 1,8 – 2,6 0,9 4,4 produktai Sodyboje gaminami tradiciniai duonos – 2,6 0,9 2,6 0,9 3,5 gaminiai Sodyboje gaminami medaus produktai – 3,5 2,6 1,8 0,9 1,8 Sodyboje gaminami tradiciniai g ėrimai – 3,5 3,5 3,5 0,9 3,5 Sodyba priklauso kulinarinio paveldo – 1,8 – 1,8 – – tinklui Sodyboje yra r ūkykla 3,5 12,3 7,0 7,0 2,6 3,5 Kiekvienam numeriui individuali 5,3 9,6 7,9 5,3 2,6 5,3 kepsnin ė, kepimo įranga Iš viso 12,3 59,6 36,8 40,4 18,4 41,3

Kaip matyti iš 8 lentel ėje pateikt ų duomen ų daugiausia s ąsaj ų su kulinarine veikla turi nedidel ės, galin čios priimti nuo 10 iki 20 poilsiautoj ų, ir pa čios didžiausios, galin čios priimti daugiau nei 50 poilsiautoj ų, kaimo turizmo sodybos. Pagal gautus apklausos duomenis mažiausiai s ąsaj ų su kulinarija yra kaimo turizmo sodybose, talpinančiose iki 10 poilsiautoj ų, bei kaimo turizmo sodybose, kuriose gali apsistoti daugiau nuo 40 iki 50 poilsiautoj ų. Į klausim ą apie kaimo turizmo sodybos s ąsajas su kulinarija nei vieno galimo atsakymo varianto nepasirinko daugiau beveik tre čdalis apklausoje dalyvavusi ų respondent ų (28,1 proc.). Kaimo turizmo sodybose, kuriose n ėra Valstybin ėje maisto ir veterinarijos tarnyboje įregistruotos virtuv ės poilsiautojams suteikta galimyb ė naudotis kepsnine ir kepimo įranga (26,3 proc.) ar sodyboje įrengta r ūkykla (21,9 proc.) Skatinant bendradarbiavim ą su vietos amatininkais ir bendruomene taip pat sukuriant poilsiautojams papildom ų paslaug ų reik ėtų sudaryti s ąlygas įsigyti vietos gamintoj ų produkt ų. Jei virtuv ės įrengimui, maisto gamybai reikia papildom ų l ėšų ir laiko tai poilsiautoj ą nukreipti pas kaimo mo čiut ę, kepan čią duon ą, ar gaminan čią sviest ą n ėra sud ėtinga. Grupin ės diskusijos metu pasteb ėta, jog poilsiautojai sodybos šeimininko dažnai teiraujasi ar yra galimyb ė įsigyti medaus ar m ėsos gamini ų, tradicini ų g ėrim ų tod ėl tai, jog šalia kaimo turizmo sodybos galima įsigyti nat ūrali ų kaimišk ų produkt ų tur ėtų b ūti pozicionuojama kaip sodybos privalumas. 45

49,1%

12,3%

47,4%

3,5%

23,7%

63,2%

73,7%

71,1%

0,0% 20,0% 40,0% 60,0%

20 pav. Kaimo turizmo sodyb ų s ąsaja su ekologija (sudaryta autor ės)

Pagal 20 pav. duomenis matyti, kad beveik trys ketvirtadaliai vis ų kaimo turizmo sodyb ų vidaus apdaila bei pastatai pastatyti iš nat ūrali ų medžiag ų. Atitinkamai tokias kaimo turizmo sodybas turi 73,7 proc. ir 71,1 proc. vis ų apklausoje dalyvavusi ų respondent ų. Nat ūrali ą linin ę arba medvilnin ę patalyn ė naudoja 115 kaimo turizmo sodyb ų, tai sudaro 63,2 proc. vis ų respondent ų. Beveik pus ė respondent ų nurod ė, jog j ų kaimo turizmo sodybose yra valymo įrenginiai bei šiukšli ų r ūšiavimo infrastrukt ūra. Atitinkamai tai sudaro 49,1 proc. bei 47,4 proc. Daugiau nei dešimtadalis (12,3 proc.) apklaust ų kaimo turizmo sodyb ų šeiminink ų naudoja atsinaujinan čius energijos šaltinius. Tik 6 respondentai nurod ė, kad j ų sodybose yra gaminama sertifikuota ekologiška produkcija.

9 lentel ė. Kaimo turizmo sodyb ų, turin čių s ąsaj ų su ekologija, pasiskirstymas pagal dyd į proc. (sudaryta autor ės pagal apklausos duomenis)

Sodybos dydis – miegam ų viet ų skai čius Sodybos s ąsajos su ekologija ... ≤10 10<... ≤20 20<... ≤30 30<... ≤40 40<... ≤50 50<... Pastatai iš nat ūrali ų medžiag ų 7,9 14,9 14,0 10,5 2,6 6,1 Vidaus apdaila nat ūraliomis 7,9 17,5 13,2 9,6 4,4 6,1 medžiagomis Balta patalyn ė linin ė arba medvilnin ė 7,0 17,5 8,8 7,0 2,6 7,0 Patalai kimšti nat ūraliomis medžiagomis - 8,8 2,6 2,6 0,9 1,8 Sodyba gamina sertifikuot ą ekologišk ą 0,9 0,9 0,9 - - - produkcij ą Sodyboje r ūšiuojamos atliekos 5,3 12,3 8,8 4,4 2,6 4,4 Sodyboje naudojami atsinaujinantys 0,0 5,3 0,9 0,9 1,8 0,0 energijos šaltiniai Valymo įrenginiai sodyboje 3,5 10,5 7,0 7,0 4,4 5,3 Iš viso 32,5 87,7 56,1 42,1 19,3 30,7 46

Kaip matyti iš 9 lentel ėje pateikt ų duomen ų daugiausia s ąsaj ų su ekologija turi nedidel ės, galin čios priimti nuo 10 iki 20 poilsiautoj ų, ir vidutin ės, galin čios priimti nuo 20 iki 40 poilsiautoj ų, kaimo turizmo sodybos. Pagal gautus apklausos duomenis mažiausiai ekologišk ų sprendim ų galima rasti kaimo turizmo sodybose, talpinan čiose nuo 40 iki 50 poilsiautoj ų. Į klausim ą apie kaimo turizmo sodybos s ąsajas su ekologija nei vieno galimo atsakymo varianto nepasirinko nedidel ė apklausoje dalyvavusi ų respondent ų (7,9 proc.). Sertifikuota ekologiška produkcija yra gaminama sodybose, talpinan čiose iki 30 poilsiautoj ų. Iš apklausos rezultat ų matyti, jog ekologijos srityje stiprintina sritis yra šiukšli ų r ūšiavimas, nes tai pats papras čiausias žingsnis link tvaraus ir atsakingo verslo. Visuomenei vis labiau domintis nat ūralumu ir sveika gyvensena žingsnis link ekologijos verslininkui pad ėtų pritraukti nauj ą poilsiautoj ų segment ą. Tuo labiau, jog grupin ės diskusijos dalyviai pasteb ėjo, jog susidom ėjimas tvar ų ir atsaking ą versl ą vykdan čiomis sodybomis auga, ta čiau kol kas Lietuvoje yra tik viena sertifikuota ekologiška sodyba. Apibendrinant apklausos rezultatus, galima teigti, kad kaimo turizmo sodyb ų šeimininkai stato bei vysto ekologiškas bei nat ūralias kaimo turizmo sodybas siekdami prisivilioti daugiau poilsiautoj ų.

50,9% Pirties kvapai

10,5% Pirties sveikatingumo kursai

Pirtininko paslaugos 18,4%

Sodyjoje auginamos žolelės procedūroms 14,0%

Įvairios žolelių arbatos, pirties meniu 37,7%

Galvos apdangalai, chalatai, 36,8% skalbiamos šlepetės

Vantos klientams 68,4%

Pirtis „kubilas“ 37,7%

Pirtis „jurta“ 1,8%

Turkiška pirtis 3,5%

Suomiška pirtis 31,6%

Lietuviška pirtis 54,4% Garinė pirtis 48,2%

020 40 60 0,0% 20,0% 40,0% 60,0% Sodybų skaičius, proc. 21 pav. Sveikatingumo kompleksas kaimo turizmo sodybose (sudaryta autor ės) 47

Iš 21 paveikslo duomen ų matyti, kad daugiau nei pus ė, 54,4 proc. vis ų apklaust ų kaimo turizmo šeiminink ų savo sodybose turi Lietuviškas pirtis. Kiek mažiau yra sodyb ų su garine bei kubilo tipo pirtimis. Atitinkamai tokias pirtis turi 48,2 proc. ir 37,7 proc. respondent ų. Suomiškas pirtis turi 58 kaimo turizmo sodyb ų šeimininkai, tai sudaro 31,6 proc. apklausoje dalyvavusi ų respondent ų. Mažiausi ą dal į sudaro turkiška pirtis bei pirtis „jurta“ atitinkamai 3,5 proc. ir 1,8 proc. Apklausus respondentus paaišk ėjo, kad 68,4 proc. sodyb ų šeiminink ų duoda vantas pirtimi besinaudojantiems poilsiautojams. Pirties kvapus naudoja 93 kaimo turizmo sodyb ų šeimininkai. Galvos apdangalus, chalatus, skalbiamas šlepetes bei įvairi ų žoleli ų arbatas, pirties meniu savo sodybose turi atitinkamai 36,8 proc. ir 37,7 proc. respondent ų. Pirtininko paslaugas teikia 34 kaimo turizmo sodybos, kurios sudaro beveik penktadal į vis ų apklaust ų respondent ų. Iš vis ų apklausoje dalyvavusi ų kaimo turizmo sodyb ų šeiminink ų, 26 šeimininkai arba 14 proc. vis ų apklaust ųjų savo sodyboje augina žoleles proced ūroms. Pirties sveikatingumo kursai vyksta 19 sodyb ų, o tai sudaro 10,5 proc. vis ų apklaust ų respondent ų.

10 lentel ė. Kaimo turizmo sodyb ų, turin čių sveikatingumo komplekso element ų, pasiskirstymas pagal dyd į proc. (sudaryta autor ės pagal apklausos duomenis)

Sodybos s ąsajos su sveikatingumo Sodybos dydis – miegam ų viet ų skai čius elementais ... ≤10 10<... ≤20 20<... ≤30 30<... ≤40 40<... ≤50 50<... 7,0 12,3 9,6 6,1 4,4 7,0 Garin ė pirtis 2,6 15,8 9,6 7,0 5,3 9,6 Lietuviška pirtis 0,9 10,5 4,4 5,3 5,3 4,4 Suomiška pirtis – – 2,6 – 0,9 – Turkiška pirtis – – 0,9 – 0,9 – Pirtis „jurta“ 3,5 6,1 10,5 7,9 3,5 6,1 Pirtis „kubilas“ 7,0 18,4 14,9 9,6 6,1 7,9 Vantos klientams Galvos apdangalai, chalatai, skalbiamos 2,6 11,4 7,0 3,5 6,1 5,3 šlepet ės 4,4 10,5 7,9 6,1 3,5 3,5 Įvairios žoleli ų arbatos, pirties meniu Sodyboje auginamos žolel ės 2,6 2,6 1,8 2,6 1,8 1,8 proced ūroms 2,6 5,3 3,5 2,6 0,9 2,6 Pirtininko paslaugos 0,9 2,6 3,5 1,8 0,9 0,9 Pirties sveikatingumo kursai 7,0 16 9,6 7,0 3,5 6,1 Pirties kvapai Iš viso 41,1 111,5 85,8 59,5 43,1 55,2

Kaip matyti iš 10 lentel ėje pateikt ų duomen ų daugiausia sveikatingumo komplekso element ų turi nedidel ės, galin čios priimti nuo 10 iki 20 poilsiautoj ų, ir sodybos, galin čios priimti 48 nuo 20 iki 40 poilsiautoj ų. Pagal gautus apklausos duomenis mažiausiai sveikatingumo komplekso element ų galima rasti kaimo turizmo sodybose, talpinan čiose iki 10 poilsiautoj ų. Į klausim ą apie kaimo turizmo sodybos s ąsajas su sveikatingumo paslaugomis nei vieno galimo atsakymo varianto nepasirinko nedidel ė apklausoje dalyvavusi ų respondent ų dalis (8,8 proc.). Pasteb ėta, jog 4,4 proc. kaimo turizmo sodyb ų si ūlo poilsiautojams pirties kvapus nors ir n ėra įsirengusios pirties. Pageidaujant užsisakyti pirtininko paslaugas ar pirties sveikatingumo kursus sodyb ą galima rinktis nuo mažiausios, talpinan čios iki 10 poilsiautoj ų, iki didžiausios, talpinan čios daugiau nei 50 poilsiautoj ų. Stiprintina kaimo turizmo sodyb ų sritis – pirtininko kursai. Grupin ės diskusijos nariai nurod ė, jog poilsiautojai dažnai pirt į traktuoja vien kaip papildom ą pramog ą ta čiau ne įvertina pirties sveikatinimo savybi ų. D ėl ši ų priežas čių pirtininko paslaugos ar pirties sveikatingumo kursai gal ėtų tapti ritualu, sudominan čiu bet kuriuo met ų laiku. Apibendrinant rezultatus galima teigti, kad vyrauja kaimo turizmo sodybos kuriose yra Lietuviško tipo pirtis. Labiausiai paplit ę vantos bei pirties kvapai.

15,8%

7,9%

10,5%

22,8%

33,3%

55,3%

0,0% 15,0% 30,0% 45,0%

22 pav. Kaimo turizmo sodybos s ąsaja su ūkininkavimu (sudaryta autor ės)

Apklausus respondentus, paaišk ėjo, kad didžioji dalis kaimo turizmo sodyb ų šeiminink ų yra ūkininkai, kurie, pagal 22 pav. duomenis, sudar ė 55,3 proc. vis ų apklaust ųjų. Galimyb ę įsigyti ūkyje išaugint ų produkt ų teikia 61 kaimo turizmo sodybos šeimininkas, tai sudaro 33,3 proc. iš vis ų apklausoje dalyvavusių sodyb ų šeiminink ų. Poilsiautojai turi galimyb ę dirbti tradicinius ūkio darbus 41 kaimo turizmo sodyboje, toki ą galimyb ę nurod ė 22,8 proc. vis ų 49 apklausoje dalyvavusi ų respondent ų. Tarp kaimo turizmo sodyb ų šeiminink ų yra 29 bitininkai, kurie laiko bitynus savo sodybose. Mažiausi ą dal į, iš vis ų tyrime dalyvavusi ų kaimo turizmo sodyb ų, sudaro sodybos, kurios turi namini ų gyv ūnų kolekcijas ir demonstruoja tradicinius sezoninius ūkio darbus, atitinkamai 7,9 ir 10,5 proc. Toliau šiame skyrelyje bus nagrin ėjamas kaimo turizmo sodyb ų susijusi ų su ūkininkavimu pasiskirstymas pagal sodybos dyd į (žr. 11 lentel ę).

11 lentel ė. Kaimo turizmo sodyb ų, turin čių s ąsaj ų su ūkininkavimu, pasiskirstymas pagal dyd į proc. (sudaryta autor ės pagal apklausos duomenis)

Sodybos dydis – miegam ų viet ų skai čius Sodybos s ąsajos su ūkine veikla ... ≤10 10<... ≤20 20<... ≤30 30<... ≤40 40<... ≤50 50<...

Sodybos šeimininkas yra ūkininkas 3,5 14,0 11,4 8,8 4,4 15 Galimyb ė įsigyti ūkyje išaugint ų 2,6 7,0 9,6 3,5 3,5 7,0 produkt ų Galimyb ė dirbti tradicinius ūkio darbus 2,6 4,4 6,1 4,4 2,6 2,6 Demonstruojami tradiciniai sezoniniai 1,8 2,6 2,6 0,9 1,8 0,9 ūkio darbai Namini ų gyv ūnų veisli ų kolekcijos 0,9 0,9 3,5 – 1,8 0,9 Bitynas sodyboje 3,5 5,3 1,8 1,8 1,8 1,8 Iš viso 14,9 34,2 35 19,4 15,9 28,2

Analizuojant 11 lentel ės duomenis, matyti, kad labiausiai su ūkininkavimu yra susijusios nedidel ės, turin čios 10 – 30 miegam ų viet ų, kaimo turizmo sodybos. Pa čios didžiausios, turin čios daugiau kaip 50 miegam ų viet ų kaimo turizmo sodybos taip pat siejasi su ūkininkavimu. Tarp apklaust ų kaimo turizmo sodyb ų šeiminink ų ūkinink ų daugiausia yra b ūtent šioje grup ėje, tai sudaro 15 proc. vis ų apklaust ų respondent ų. Daugiausia sodyb ų, turin čių galimyb ę įsigyti ūkyje išaugint ų produkt ų bei galimyb ę poilsiautojams padirb ėti tradiciniuose ūkio darbuose, yra 20 – 30 miegan čių viet ų turin čiose sodyb ų grup ėje, atitinkamai tokias galimybes turi 9,6 proc. ir 6,1 proc. iš vis ų apklaust ų respondent ų. Daugiausia bitin ų turi mažos iki 30 miegam ų viet ų turin čios sodybos. Analizuojant pasteb ėta, jog ūkininkams priklausan čiose kaimo turizmo sodybose poilsiautojams n ėra sudaryta s ąlyg ų dirbti tradicinius ūkio darbus, tai gal ėtų b ūti papildoma pramoga susidom ėjusiems. Grupin ės diskusijos metu nustatyta, jog tokia galimyb ė n ėra sudaroma d ėl netinkamo kaimo turizmo sodyb ų šeiminink ų poži ūrio, ta čiau kasdieninius darbus pateikus patraukliai, sugrupavus su kitomis veiklomis, kaip, tarkime, pyrago kepimas iš sode nuskint ų obuoli ų, arba griki ų pjovimas ir malimas tradiciniu b ūdu, dz ūkišk ų band ų kepimas iš pa čio paruošt ų milt ų gal ėtų tapti ne tik papildoma, bet ir pagrindin ė poilsiautojo pramoga. 50

Atlikus anketin ę kaimo turizmo sodyb ų šeiminink ų apklaus ą paaišk ėjo, kad kaimo turizmas glaudžiai siejasi su ūkininkavimu. Vienas iš teigiam ų ūkininkavimo efekt ų kaimo turizmo verslui yra tai, kad poilsiautojus pritraukia galimyb ė steb ėti ūkininkavimo proces ą bei patiems jame dalyvauti. Kaimo turizmas glaudžiai siejasi su ūkininkavimu. Daugiausiai yra toki ų sodyb ų, kuriose baldai pagaminti iš nat ūrali ų medžiag ų, pastat ų vidaus apdaila ir fasado medžiagos nat ūralios. Kaimo turizmo sodybose vyrauja Lietuviškos pirtys. Daugiau nei pus ė apklaust ų kaimo turizmo savinink ų yra ūkininkai. Kaimo turizmo sodyb ų šeimininkai stato bei vysto ekologiškas bei nat ūralias kaimo turizmo sodybas siekdami prisivilioti daugiau poilsiautoj ų. Ta čiau tik labai maža dalis kaimo turizmo sodyb ų šeiminink ų gamina sertifikuot ą ekologišk ą produkcij ą d ėl dideli ų ekologin ės gamybos sertifikavimo reikalavim ų bei mažos informacijos sklaidos apie teigiam ą ekologišk ų produkt ų naud ą. Kaimo turizmo sodyb ų šeiminink ų ir amatinink ų bendradarbiavimas n ėra stiprus, ta čiau ieškant kaimo turizmo pl ėtros galimybi ų, kuriant sezoniškum ą mažinan čius produktus vis daugiau verslinink ų suvokia bendradarbiavimo su amatininkais teikiamus privalumus, kaip papildomos paslaugos, įsp ūdži ų sustiprinimas ir prid ėtin ė kaimo turizmo paslaugos vert ė poilsiautojui.

3.2. Amatininkyst ės ir kaimo turizmo bendradarbiavimo pl ėtros priemon ės

Bendradarbiaujant kaimo turizmo paslaug ų teik ėjams ir amatininkams padid ėtų bendro produkto konkurencingumas prieš vietin ės ir užsienio rinkos panašius produktus. Tod ėl skatinant tiesioginius pardavimus ieškomos galimyb ės kaip amatininkyst ė gal ėtų sukurti prid ėtin ę vert ę kaimo turizmo paslaugai, o kaimo turizmas – pad ėti amatininkams realizuoti gaminius, gilinti j ų vadybos žinias. Didžioji dalis kaimo turizmo sodyb ų sve čių sulaukia tik šiltuoju met ų laiku tod ėl bendradarbiavimas su amatininkais, edukacini ų program ų rengimas pad ėtų pritraukti turist ų ir šaltuoju met ų laiku. Kaimo turizmo sodybos savinink ė L. Ma čionien ė teigia, jog šaukšt ų drožimo ir vilnos v ėlimo pamok ėlės į sodyb ą pritraukia sve čių net ir tuomet kai lauke dargana, o griki ų pjovimas ir k ūlimas padeda užimti visus rugs ėjo ir spalio m ėnesi ų savaitgalius. Edukacini ų program ų ruošimas kaim ų teritorijose, skatint ų poilsiautojus kaimo turizmo sodybose ne tik apsistoti ilgesniam laikui ar atvykti į jas šaltuoju metu laiku ta čiau ir pad ėtų kaimo amatininkams, vedantiems užsi ėmimus, didinti savo puosel ėjam ų amat ų žinomum ą, padidinti savo pajamas nepatiriant papildom ų išlaid ų. Remiantis skirting ų kaimo bendruomeni ų ir kaimo turizmo sodyb ų patirtimi sudaryta 23 schema, atspindinti amatinink ų ir kaimo turizmo sodyb ų bendradarbiavimo galimybes. 51

Edukaciniai užsiėmimai 2. Kaimo 3. Kaimo turizmo turizmo Pažintiniai Šventės ir sodyba Šventės ir renginiai sodyba maršrutai renginiai 1. Kaimo 4. Kaimo turizmo Edukaciniai turizmo Šventės ir renginiai sodyba užsiėmimai sodyba

Edukaciniai užsiėmimai Šventės ir renginiai

Amatininkas Pažintiniai maršrutai

Bendruomenė

23 pav. Amatinink ų ir kaimo turizmo sodyb ų veiklos pl ėtros kryp čių modelis (sudaryta autor ės)

Siekiant į kaimo turizmo sodybas pritraukti daugiau sve čių, bendradarbiaujant kartu su vietos bendruomen ėmis galima organizuoti renginius ir šventes, kuri ų kaimo vietov ėse labai tr ūksta. Tokios švent ės pavyzdžiai – Šiaur ės Lietuvoje kasmet organizuojamas Žagar ės vyšni ų festivalis, vasaros sezono uždarymas Žemaitijos nacionaliniame parke ar tradicin ė dz ūkų Gryb ų švent ė Var ėnos rajone. Taip pat, galima išnaudoti ir jau tradiciniais tapusius renginius, kad pritraukti ir sudominti sve čius ne tik šiltuoju met ų laiku. Kaimo turizmo sodyb ų bendradarbiavimo produktas gal ėtų b ūti – turistini ų, pažintini ų maršrut ų sudarymas, kuomet iš sodybos į sodyb ą poilsiautojas keliaut ų baidar ėmis, dvira čiais ar automobiliu aplankydamas įžymias vietas. Turistas užsisakyt ų jam įdomius ta čiau standartizuotus maršrutus, priklausomai nuo sud ėtingumo, trukm ės ir pan. Toks paslaug ų paketas pritraukt ų daugiau užsienio turist ų, ieškan čių aktyvaus poilsio. Anot grupin ės diskusijos dalyvi ų bendradarbiavimas tarp kaimo turizmo sodyb ų bei amatinink ų ne tik skatint ų kuriant sezoniškum ą mažinan čius produktus, bet ir pad ėtų ilginti vidutin ę poilsiautojo poilsio kaimo turizmo sodyboje trukm ę. Kaip teigia M. C. Torri (2010) daugiau d ėmesio skiriant socialinei partnerystei, tenkinant kaimo bendruomen ės poreikius, bus užtikrinama aukštesn ė gyvenimo. Tuo tarpu, nors verslumas ir yra svarbus smulkaus verslo ekonominio vystymosi elementas, ta čiau vien smulkaus verslo pl ėtojimas neužtikrina kaimo vietovi ų gyvenimo kokyb ės. Grupin ės diskusijos dalyviai taip pat pabr ėžė, jog b ūtina keisti vertybines orientacijas iš konkurent ų ir partnerius bei galvoti apie socialiai atsaking ą versl ą, teikiant į naudai bendruomenei. Remiantis analitine darbo dalimi sudaryta 24 schema.

52

24 pav. Amatininkyst ės ir kaimo turizmo s ąsaj ų ir veiklos pl ėtros kryp čių login ė schema (sudaryta autor ės)

Kaip matyti 24 paveiksle kaimo turizmo sodybos ir amatininkai sudaro bendradarbiavimo rat ą. Įsitraukti į š į rat ą ar ne yra kiekvieno verslininko asmeninis apsisprendimas. Svarbu pamin ėti, jog amatininkai yra bendruomen ės, kurioje dirba, dalis, tuo tarpu, kaimo turizmo sodybos šeimininkas versl ą gali pl ėtoti vietov ėje, kurioje jis pats gyvena arba atvyksta pagal poreik į. Kooperacija tarp amatinink ų pad ėtų prapl ėsti savo gamini ų asortiment ą, tarkime, gaminti atributus ir priemones tradicin ėms švent ėms, indus, skirtus maisto produkt ų realizavimui, kaip medin ės d ėžut ės s ūriams, moliniai indai medui ir pan. Bendradarbiaudami amatininkai pl ėst ų savo veikl ą ir į versl ą įtraukt ų kitus bendruomen ės narius, taip sukurdami nauj ų darbo viet ų ir gerindami gyvenimo kokyb ę. 53

Amatinink ų sukurti gaminiai ir produktai b ūtų naudingi kaimo turizmo paslaugas teikiantiems verslininkams net tik kaip poilsiautojų įsp ūdži ų sustiprinimas materialiomis ir edukacin ėmis priemon ėmis, bet taip pat sodybos sve čiui b ūtų si ūloma didesnis paslaug ų bei pramog ų pasirinkimas ir įgyjamas konkurencinis pranašumas prieš t ą pa čią veikl ą vykdan čius, bet bendradarbiavimo ratui nepriklausan čius verslininkus. Apibendrinant galima teigti, jog didinant kaimo turizmo sodyb ų s ąsajas su amatininkais pirmiausia kaimo turizmo sodyboms reik ėtų sudaryti galimyb ę poilsiautojams įsigyti amatinink ų dirbinini ų net ir tose sodybose kur n ėra įrengtos dirbtuv ės ar n ėra organizuojamos tradicini ų amat ų mokymo programos. Nedidel ė amatinink ų gamini ų ekspozicija padidint ų poilsiautoj ų susidom ėjim ą amatinink ų darbais, b ūtų sudarytos s ąlygos įsigyti vietin ės gamybos suvenyr ų, kurie sustiprint ų poilsiautoj ų patirtus įsp ūdžius ir gal ėtų tapti suvenyru, apie puik ų poils į kaimo turizmo sodyboje primenan čiu visus metus. Taip pat įtraukiant amatininkus į kaimo turizmo veikl ą poilsiautojams b ūtų sukuriamas didesnis pramog ų ir paslaug ų asortimentas.

54

IŠVADOS

1. Tradicini ų amat ų raid ą pasaulyje galima suskirstyti į keturis pagrindinius etapus, kurie apima amatininkyst ės susiformavim ą ir per ėjim ą prie industrializacijos. Lietuvoje augantis amatinink ų mugi ų dalyvi ų ir lankytoj ų skai čius rodo amatinink ų gamini ų pasi ūlos ir paklausos augim ą. Jei kaimo turizmo paslaug ų konkurencingumui didinti yra diegiamos įvairios priemon ės, tai apie amatus to pasakyti kol kas negalima. 2. Tradicini ų amat ų pardavimo b ūdai Lietuvoje įvardinti kaip asmeninis pardavimas savo gyvenamojoje aplinkoje, pardavimas pagal užsakymus iš dirbtuvi ų, pardavimas per tarpininkus, mug ėse, turguose ir parodose, barteriniai mainai. Ta čiau menkas amatinink ų verslumas ir nesugeb ėjimas dirbti šiandienin ėmis rinkos s ąlygomis mažina tradicinio gaminio galimybes. Taip pat tr ūksta susistemintos informacijos apie tradicinius amatus, n ėra nuoseklios rinkodaros. D ėl ši ų priežas čių reikalinga kryptinga ir valstybės mastu vykdoma tradicini ų amat ų produkt ų rinkodara 3. Kaimo turizmo pl ėtra nereiškia vien vietini ų ar užsienio turist ų skai čiaus kitimo. Tai sud ėtinga ekonomin ė ir ūkin ė veikla įtakojanti kaimo bendruomen ę ekonominiu, socialiniu, kult ūriniu ir aplinkosauginiu aspektais. B ūtent d ėl ši ų priežas čių kaimo turizmo verslui reikalinga ne tik parama, bet ir kontrol ė. 4. Bendradarbiaujant kaimo turizmo paslaug ų teik ėjams ir amatininkams padid ėtų bendro produkto konkurencingumas prieš vietin ės ir užsienio rinkos panašius produktus. Tod ėl skatinant tiesioginius pardavimus reikia ieškoti galimybi ų informacijos talpinimui tarptautin ėse rezervacijos sistemose, siekiant pritraukti užsienio turistus ieškoti partneri ų užsienyje, kuriems deleguoti tiesioginio pardavimo funkcijas. 5. Amatininko ir kaimo turizm ą vykdan čio verslininko bendradarbiavimas teikt ų abipus ę naud ą ir kurt ų prid ėtin ę vert ę abiem bendradarbiaujan čioms pus ėms. Amatininkams vis dar sunku rasti viet ą rinkoje ir b ūti matomiems, priešingai nei kaimo turizmo verslui, kuris šiuo metu spar čiai populiar ėja. Bendradarbiaudami amatininkas ir kaimo turizmo verslininkas sukurt ų papildom ą teigiam ą efekt ą, kuris b ūtų vienodai naudingas abiem pus ėms. 6. Susisteminus diskusijos duomenis pasteb ėta, jog didžioji dalis nesklandum ų kyla iš skirting ų poži ūri ų, informacijos stokos. Pirm ą grup ę amatinink ų sudaro tie, kurie n ėra susipažin ę su LR Tautinio paveldo įsakymu, iš vis nežino apie sertifikavimo galimyb ę. Antra grup ė – amatais besiver čian čių kaimo žmoni ų neturi kompiuterinio raštingumo įgūdži ų ir nors yra gird ėję apie Tautin į paveld ą ta čiau nežino kur ieškoti informacijos, jiems tr ūksta ryžtingumo imtis priemoni ų. Taip pat, yra amatinink ų, kurie nesupranta sertifikavimo naudos, nemato 55

prasm ės to daryti, toki ų amatinink ų skeptišk ą poži ūrį lemia asmenin ės savyb ės ir įtarumas vertinant visas naujoves. 7. Turizmo paslaug ą klientas pirmiausia perka, o tik v ėliau naudojasi. Poilsiautojams gali nepatikti kaimo sodyb ų teikiamos paslaugos, ta čiau jis j ų negali gražinti. B ūtina, kad paslaugos atitikt ų tikr ąjį produkt ą, tod ėl turi b ūti užtikrinta teikiam ų paslaug ų kokyb ė. Tam yra b ūtina, kad sodybos atitikt ų kokybinius reikalavimus specializacijai ir „gandr ų“ sistemai. 8. Amatinink ų sukurti gaminiai ir produktai b ūtų naudingi kaimo turizmo paslaugas teikiantiems verslininkams net tik kaip poilsiautojų įsp ūdži ų sustiprinimas materialiomis ir edukacin ėmis priemon ėmis, bet taip pat sodybos sve čiui b ūtų si ūloma didesnis paslaug ų bei pramog ų pasirinkimas ir įgyjamas konkurencinis pranašumas prieš t ą pa čią veikl ą vykdan čius, bet bendradarbiavimo ratui nepriklausan čius verslininkus. 9. Daugiausiai Lietuvos kaimo turizmo asociacijai priklausan čių sodyb ų yra Utenos ir Vilniaus apskrityse. Apklausoje taip pat buvo aktyviausi ši ų apskri čių kaimo turizmo sodyb ų šeimininkai. Mažiausiai nari ų asociacija turi Šiauli ų ir Taurag ės apskrityse. Kaimo turizmas glaudžiai siejasi su ūkininkavimu. Daugiausiai yra toki ų sodyb ų, kuriose baldai pagaminti iš nat ūrali ų medžiag ų, pastat ų vidaus apdaila ir fasado medžiagos nat ūralios. Kaimo turizmo sodybose vyrauja Lietuviškos pirtys. Daugiau nei pus ė apklaust ų kaimo turizmo savinink ų yra ūkininkai. Kaimo turizmo sodyb ų šeimininkai stato bei vysto ekologiškas bei nat ūralias kaimo turizmo sodybas siekdami prisivilioti daugiau poilsiautoj ų. Ta čiau tik labai maža dalis kaimo turizmo sodyb ų šeiminink ų gamina sertifikuot ą ekologišk ą produkcij ą d ėl dideli ų ekologin ės gamybos sertifikavimo reikalavim ų bei mažos informacijos sklaidos apie teigiam ą ekologišk ų produkt ų naud ą.

56

LITERAT ŪRA

1. ADAMONIEN Ė, R.; ŠILINGIEN Ė, V. Lietuvos kaimo gyventoj ų verslumo ypatumai 2. Apie tautin į paveld ą. 2011 [interaktyvus] . Žem ės ūkio ministerija, [ži ūrėta 2012 sausio 5 d.]. Prieiga per internet ą: 3. ASTROMSKIEN Ė, A.; RAMANAUSKIEN Ė, J. 2011. Kaimo gyventoj ų verslumas: problemos ir gerinimo galimyb ės. Management theory and studies for rural business and infrastructure development . 2011. Nr. 5 (29). 4. ATKO ČIŪNIEN Ė, V. 2011. Kaimo turizmo, kaip užimtumo multiplikatoriaus, kaimo vietov ėse teorinis aspektas . Management theory and studies for rural business and infrastructure development . 2011. Nr. 5(29). 5. BETJEMANN, P. 2008. Craft and the Limits of Skill: Handicrafts Revivalism and the Problem of Technique. Journal of Design History . 2008. Nr. 21(2). 6. BITINAS, B.; RUPŠIEN Ė, L.; ŽYDŽI ŪNAIT Ė, V. 2008. Kokybini ų tyrim ų metodologija . Klaip ėda: S. Jokužio leidykla. 7. BIVAINIS, J.; VILKAIT Ė, N. 2010. Vartotoj ų lojalumo nustatymo metodinio potencialo analiz ė. Verslas: teorija ir praktika . 2010. 11(1) 8. BRIEDENHANN, J.; WICKENS, E. 2004. Tourism routes as a tool for the economic development for rural areas – Vibrant hope or impossible dream. Tourism Management . 2004. Nr. 25(1). 9. CARROLL, A. B. 1979. A Three-Dimensional Conceptual Model of Corporate Performance. Academy of Management Review . 1979. Vol. 4, No. 4. 10. CHEN, CH. F.; CHEN, P. CH. 2010. Resident Attitudes toward Heritage Tourism Development. Tourism Geographies . 2010. Vol. 12, No. 4 11. CHUANG, SH. 2010. Rural tourism: perspectives from social exchande theory. Social behavior and personality . 2010. Vol. 38(10) 12. Dėl kaimo turizmo ir tradicini ų amat ų pl ėtojimo kaimo gyvenamose vietov ėse 2007 – 2013 met ų programos patvirtinimo ir įgyvendinimo steb ėsenos darbo grup ės sudarymo . 2007 [interaktyvus]. Lietuvos žem ės ūkio ministerija, [ži ūrėta 2012 m. kovo 26 d.]. Prieiga per internet ą: 13. DERVITSIOTIS, K. N. 2011. The challenge of adaptation through innovation based on the quality of the innovation process. Total Quality Management . 2011. Vol. 22, No. 5. 14. DORMER, P. 1997. The culture of craft . Manchester: Manchester University Press. 57

15. EPSTEIN, S. R. 2008. Craft guilds in the pre-modern economy: a discussion. Economic History Review . 2008. Vol. 61(1) 16. Eurogites quality assessment standards for rural tourism accommodations (international level). 2010 [interaktyvus]. Eurogites qualitool, [ži ūrėta 2012 m. kovo 23 d.]. Prieiga per internet ą: 17. FORMAN, J.; MARKUS, M. L. Research on Collaboration, Business Communication, and Technology: Reflections on an Interdisciplinary Academic Collaboration. Journal of Business Communication . 2005, Vol. 42(1) 18. GREENHALGH, P. 2002. The Persistence of Craft– The Applied Arts Today . London: A&C Black Ltd. 19. GUŠ ČINSKIEN Ė, J.; ČIBURIEN Ė, J. 2009. Lietuvos moter ų verslumo galimybi ų kaita integracijos į Europos s ąjung ą s ąlygomis. Ekonomika ir vadyba . 2009. 14 20. Haralambopoulos, N., & Pizam, A. 1996. Perceived impacts of tourism: The case of Samos. Annual of Tourism Research. 1996. Vol. 23(3) 21. KANGAYI, C.; ROSE OLFERT, M.; PARTRIDGE, M. 2009. Co-operatives and Rural Community Population Growth: Evidence from Canada. The Review of Regional Studies. 2009. Vol. 39, No. 1. 22. KAUSAR, D. R.; NISHIKAWA, Y. 2010. Heritage Tourism in Rural Areas: Challenges for Improving Socio-economic Impacts. Asia Pacific Journal of Tourism Research . 2010. Vol. 15, No. 2 23. KOTLER, Ph.; ARMSTRONG, G. 2010. Principles of Marketing . London: Pearson Education Ltd. 24. KUUSIK, A. 2007. Affecting customer loyalty: do different factors have various influences in different loyalty levels? The University of Tartu, Faculty of Economics and Business Administration Working Paper No 58-2007 11 25. Lietuvos kaimo turizmo asociacija. 2012. Lietuva. Atostogos Lietuvos kaime 2012-2013 . Kaunas. 26. Lietuvos respublikos tautinio paveldo produkt ų įstatymas . 2007 [interaktyvus]. Lietuvos žem ės ūkio ministerija, [ži ūrėta 2012 m. kovo 15 d.]. Prieiga per internet ą: 27. LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEM ĖS ŪKIO MINISTRO ĮSAKYMAS. 2008. Dėl tradicini ų amat ų klasifikacijos aprašo ir tradicini ų amat ų klasifikacijos patvirtinimo 2008 m. rugs ėjo 1 d. Nr. 3D-481. Vilnius 58

28. Lietuvos statistikos departamentas. 2012. Lietuvos statistikos rodikli ų duomen ų baz ė. [ži ūrėta 2012 m. kovo 20 d.]. Prieiga per internet ą: 29. MARKEVI ČIUS, P. 2002. Verslininkas ir jo vaidmuo versle . Kauno r., Akademija: LŽ ŪU leidybos centras. 30. MARKEVI ČIUS, P. 2006. Ūkinink ų verslumas naujomis rinkos s ąlygomis. Management Theory & Studies for Rural Business & Infrastructure Development . 2006, Vol. 7. 31. McCORMICK, CH. T.; KENNEDY WHITE, K. 2011. Folklore: and encyclopedia of beliefs, customs, tales, music, and art . Santa Barbara: ABC-CLIO, LLC. 32. METCALF, B. 2002. Contemporary craft: a brief overview. Exploring contemoporary craft history, theory & critical writing . 2002. Canada. 33. MIKAILIONIS, V. 2004. Dėl tradicini ų lietuvos amat ų ir versl ų apib ūdinimo ir s ąrašo. Vilnius. 34. MITCHELL, M.; HALL, D. 2005. Rural tourism as sustainable business: Key themes and issues . Clevedon: Channel View. 35. NORTA, A.; GREFEN, P. 2007. Discovering patterns for inter-organizational business process collaboration. International Journal of Cooperative Information Systems . 2007. Vol. 16, Nos. 3 & 4 36. PAGE, S. J.; GETZ, D. 1997. The Business of Rural Tourism: International Perspectives . Boston: International Thomson Business Press 37. PRIBEANU, G. 2011. The economic recovery og the rural environment throught agrotourism. Agricultural Management / Lucrari Stiintifice Seria I, Management Agricol . 2011. Vol. 13(4). 38. PUSTYLNICK., I. 2001. Using craft tourism to maximize revenue of rural hospitality businessess. XII International Scientific Conference: New Values for Tourism & Community Development , Jun2011. 39. RAMANAUSKIEN Ė, J. 2010. Organizacijos rinkodaros planavimas . Kauno r., Akademija: LŽ ŪU leidybos centras. 40. RAMANAUSKIEN Ė, J.; ASTROMSKIEN Ė, A.; ANDRI ŪNAS, V. 2010. Lietuvos kaimo turizmo verslo konkurencingumo didinimo priemon ės. Management theory and studies for rural business and infrastructure development . 2010. Nr. 5(25). 41. ROBERTS, L.; HALL, D. 2004. Consuming the countryside: Marketing for 'rural tourism'. Journal of Vacation Marketing . 2004, Vol. 10(3) 42. SÄTRE-ÅHLANDER, A. M. 2001. The Social Economy: New Co-operatives and Public Sector. Annals of Public and Co-operative Economics . 2001. Vol. 72(3) 59

43. SHARPLEY, R. 1996. Tourism & leisure in the countryside (2nd ed.). Huntingdon: Elm Publications. 44. SNIE ČKA, V. 2002. Klasteriai: raktas į region ų konkurencingumo didinim ą. Inžinerin ė ekonomika . Nr. 1(18). 45. ŠATAVI ČIŪTĖ, L. 2007. Dailininkas ar amatininkas? Menininkai ir daili ųjų amat ų s ąjūdis tarpukario Lietuvoje. Asmenyb ė: menas, istorija, dabartis . Vilnius: Kult ūrologija. 46. TIDIKIS, R. 2003. Socialini ų moksl ų tyrim ų metodologija . Vilnius: Lietuvos teis ės universitetas. 47. TORRI, M. C. 2010. Community based Enterprises: A Promising Basis towards an Alternative Entrepreneurial Model for Sustainability Enhancing Livelihoods and Promoting Socioeconomic Development in Rural India. Journal of Small Business & Entrepreneurship . 2010. Vol. 23 (2) 48. VALSTYBINIS TURIZMO DEPARTAMENTAS PRIE ŪKIO MINISTERIJOS. 2007. Kaimo turizmo ir amat ų pl ėtros kaimo gyvenamosiose vietov ėse 2007 – 2013 m. programai parengti. Vš Į „Socialin ės ir ekonomin ės pl ėtros centras“. 49. Žem ės ūkio paskirties žem ės pardavimo kainos 2010 m. 2010 [interaktyvus]. Žem ės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, [ži ūrėta 2012 m. kovo 26 d.]. Prieiga per internet ą: 50. Ūkinink ų ūki ų registras . 2012 [interaktyvus]. Žem ės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, [ži ūrėta 2012 m. geguž ės 20 d.]. Prieiga per internet ą:

60

1 priedas TRADICINI Ų AMAT Ų KLASIFIKACIJA

Pagal Lietuvos Respublikos žem ės ūkio ministro 2008 m. rugs ėjo 1 d. įsakymu Nr. 3D-481

TAUTINIO PAVELDO PRODUKT Ų TRADICINI Ų AMAT Ų S ĄVADAS I grup ė. TradiciniaiKLASIFIKATORIUS gaminiai, produktai, dirbiniai, Eil. Nr. Amatas Amatininkas Sritis Rūšis 001 Akmenskaldyst ė Akmenskaldys Architekt ūra Sakraliniai paminklai Statybin ės medžiagos 002 Alaus darymas Aludaris Gėrimai Alus Gaivieji g ėrimai 003 Aliejaus spaudimas Aliejaus spaud ėjas Maistas Aliejai 004 Audimas Aud ėjas Tekstil ė Drabuži ų audiniai Interjero audiniai Juostos 005 Baldininkyst ė Baldžius Interjeras Baldai 006 Batsiuvyst ė Batsiuvys Apavas Avalyn ė 007 Dailidyst ė Dailid ė Architekt ūra Gyvenamieji trobesiai Ūkiniai trobesiai Pagalbiniai trobesiai Visuomeniniai statiniai Gamybiniai statiniai Mažosios architekt ūros 008 Degtin ės varymas Degtindarys Gėrimai Stipriejistatiniai g ėrimai 009 Drožyba Drož ėjas Taikomasis ir paprotinis Buitiniai ir apeiginiai Nammenasų apyvoka drožiniai Virtuv ės reikmenys Darbo įrankiai Žemdirbyst ės įrankiai 010 Juvelyrika Juvelyras Apranga Papuošalai 011 Kailiadirbyst ė Kailiadirbys Apranga Žaliava 012 Kalvyst ė Kalvis Darbo įrankiai ir reikmenys Žemdirbyst ės padargai Gyvulininkyst ės reikmenys Žvejybos reikmenys Architekt ūra Trobesi ų, bald ų apdaila Mažosios architekt ūros Nam ų apyvoka elementai Židini ų, krosni ų inventorius Interjeras Apšvietimo reikmenys 013 Karpymas Karpytojas Interjeras Popieriaus karpiniai 014 Kepimas Kep ėjas Maistas Duona Ragaišiai Pyragai Sausainiai Meduoliai Šako čiai 015 Kepuri ų v ėlimas Kepurininkas Apranga Galvos dangalai 016 Klumpdirbyst ė Klumpdirbys Apranga Avalyn ė 017 Krosnininkyst ė Krosnininkas Architekt ūra Šildymo įrenginiai 018 Kryždirbyst ė Kryždirbys Architekt ūra Memorialiniai paminklai 019 Kubilininkyst ė Kubilius Nam ų apyvoka Rykai maistui ruošti ir 020 Maisto ruošimas Vir ėjas Maistas Grlaikytiūdų gaminiai Bulvi ų gaminiai 61

1 priedo t ęsinys Gryb ų gaminiai Daržovi ų gaminiai Vaisi ų gaminiai Uog ų gaminiai Gėrimai Virta m ėsa ir m ėsos Keptagaminiai m ė sa ir mėsos Vgaminiaiėdarai ir subprodukt ų Pienogaminiai gaminiai Žuv ų gaminiai Kiaušini ų gaminiai 021 Malimas Mal ūnininkas Maistas Gr ūdų malimo gaminiai 022 Margu čių marginimas Margu čių Taikomasis ir paprotinis Apeiginiai dekoratyviniai 023 Mezgimas margintojas Mezg ėjas Aprangamenas dirbiniai Drabužiai Apavas Avalyn ė Interjeras Mezginiai, interjero Darbo įrankiai ir reikmenys puošybos Žvejybos reikmenysn ėriniai 024 Mėsos apdirbimas, Mėsininkas Maistas Sūdyti m ėsos gaminiai apdorojimas, perdirbimas Vytinti m ėsos gaminiai Rūkyti m ėsos gaminiai Žali m ėsos gaminiai 025 Midaus darymas Midininkas Gėrimai Fermentuoti medaus g ėrimai 026 Mūrininkyst ė Mūrininkas Architekt ūra Statiniai Mažosios architekt ūros 027 Muzikos instrument ų Muzikos Muzikos instrumentai Pustatiniaičiamieji gaminimas instrument ų Styginiai strykiniai meistras Styginiai skambinamieji Mušamieji Saviskambiai 028 Odininkyst ė Odininkas Apranga Žaliava Susisiekimas Žaliava 029 Pjov ėjo amatas Lentpjovys Architekt ūra Statybin ė medžiaga 030 Pieno apdirbimas, Pienininkas Maistas Pienas apdorojimas, perdirbimas Sūriai 031 Plytininkyst ė Plytininkas Architekt ūra Medžiagos m ūryti 032 Puodininkyst ė Puodžius Nam ų apyvoka Indai Interjeras Dekoratyviniai dirbiniai 033 Pynimas Pyn ėjas Apavas Avalyn ė Drabužiai Galvos apdangalai Taikomasis ir paprotinis Apeiginiai ar dekoratyviniai Interjerasmenas dirbiniai Baldai Nam ų apyvoka Rykai Indai 034 Ra čiaus amatas Ra čius Susisiekimas Susisiekimo priemoni ų dalys 035 Rėtininko amatas Rėtininkas Nam ų apyvoka Rykai 036 Pakinkt ų dirbimas Pakinktininkas Susisiekimas Pakinktai 037 Si ūlų dažymas Si ūlų dažytojas Tekstil ė Si ūlai 038 Saldumyn ų gamyba Konditeris Maistas Saldumynai 039 Siuvimas Siuv ėjas Apranga Drabužiai Interjeras Skiautiniai 62

1 priedo t ęsinys 040 Siuvin ėjimas Siuvin ėtojas Apranga Drabužiai Interjeras Dekoratyviniai siuviniai 041 Stiklo apdirbimas Stiklius Architekt ūra Statini ų elementai 042 Stalyst ė Stalius Architekt ūra Trobesi ų apdaila, įranga Darbo įrankiai Tekstin ės gamybos prietaisai Tekstil ės prieži ūros įrankiai Tekstil ės pluošto apdorojimo įrankiai Susisiekimas Susisiekimo priemon ės 043 Stogdengyst ė Stogdengys Architekt ūra Trobesi ų elementai Statybin ė medžiaga 044 Šaukš čiaus amatas Šaukš čius Nam ų apyvoka Stalo įrankiai Indai 045 Šulniakasyba Šulniakasys Architekt ūra Mažosios architekt ūros statiniai 046 Tošininkyst ė Tošininkas Nam ų apyvoka Dėklai 047 Verpimas Verp ėjas Tekstil ė Žaliava 048 Vilnos karšimas Karš ėjas Tekstil ė Žaliava 049 Vilnos, milo v ėlimas Vėlėjas Tekstil ė Žaliava Apavas Avalyn ė 050 Vyndaryst ė Vyndarys Gėrimai Fermentuotas vynas 051 Žaislininkyst ė Žaislininkas Vaik ų ugdymo priemon ės Žaislai 052 Žvakininkyst ė Žvakininkas Taikomasis ir paprotinis Apeiginiai ar dekoratyviniai menas dirbiniai 066 Muilo gaminimas Muiladarys Nam ų apyvoka Higienos priemon ės

Eil. Nr. Amatas Amatininkas Sritis Rūšis 053 Tradicin ė augalininkyst ė Augalininkas Rugiai Miežiai Avižos Gr ūdiniai augalai Kvie čiai Grikiai Žirniai Pupos Pluoštiniai augalai Pluoštiniai linai Daržov ės Kop ūstai Bulv ės Morkos Svog ūnai Agurkai Krapai Burokai Ridikai Ridik ėliai Daržov ės arbatoms ir Maistiniai augalai Prieskoniniainuovirams augalai Vaismedžiai Vyšnios Slyvos Obelys Kriauš ės 63

1 priedo t ęsinys Serbentai Agrastai Augalai Augal ų dalys arbatoms ir nuovirams 054 Gamtos g ėrybi ų rinkimas Gamtos g ėrybi ų Grybai rink ėjas Gamtos g ėryb ės Uogos Riešutai, gil ės 055 Žolininkyst ė Žolininkas Maistiniai augalai Gamtos g ėryb ės Medži ų ir kr ūmų produktai Žolarbatomsės arbatoms ir nuovirams ir nuovirams 056 Tradicin ė bitininkyst ė Bitininkas Bit ės Bit ės 057 Tradicin ė gyvulininkyst ė Gyvulininkas Arkliai Avys Gyvuliai Ožkos Galvijai Kiaul ės 058 Tradicin ė medžiokl ė Medžiotojas Laukiniai žv ėrys Laukin ė gyv ūnija Laukiniai paukš čiai Medžiokliniai gyv ūnai Šunys 059 Tradicin ė paukštininkyst ė Paukštininkas Paukš čiai Žąsys 060 Tradicin ė žvejyba Žvejy Gėlavanden ės Akvakult ūra Žuvys Gėlavanden ės j ūrin ės Jūrin ės Vėžiagyviai Gėlavandeniai

Eil. Nr. Paslauga Paslaugos teik ėjas Sritis Rūšis 061 Tradicinis giedojimas Giedotojas Vokalinis muzikavimas Giedojimas 062 Tradicinis muzikavimas Muzikantas Muzikavimas Griežimas Grojimas 063 Tradicini ų rengini ų Rengini ų Šven čių organizavimas Šeimos šven čių, apeig ų organizavimas organizatorius organizavimas Kalendorini ų šven čių Mugiorganizavimasų organizavimas 064 Tradicini ų vaiši ų ruošimas Šeiminink ė Maisto ruošimas Vaiši ų ruošimas 065 Keltininkas Keltininkas Susisiekimas Susisiekimas 066 Muilo gaminimas Muiladarys Nam ų apyvoka Higienos priemon ės 067 Kaminkr ėtyst ė Kaminkr ėtys Pastat ų prieži ūra Pastat ų prieži ūra

64

2 priedas

Lietuvos amatinink ų susiskirstymas pagal sertifikuot ų amat ų r ūšys Lietuvoje 2011 m. (sudaryta autor ės pagal LR žem ės ministerijos duomenis)

Eil. Amatas Amatinink ų Eil. Amatas Amatinink ų Nr skai čius, vnt. Nr skai čius, vnt. 1. Kepimas 41 25. Stogdengyst ė 5 2. Audimas 35 26. Vilnos, milo v ėlimas 5 3. Maisto ruošimas 24 27. Vyndaryst ė 5 4. Drožyba 23 28. Siuvimas 4 5. Pynimas 23 29. Stalyst ė 4 6. Puodininkyst ė 20 30. Gamtos g ėrybi ų rinkimas 4 7. Kryždirbyst ė 19 31. Tradicin ė gyvulininkyst ė 4 8. Mezgimas 19 32. Odininkyst ė 3 9. Pieno apdirbimas, 14 33. Verpimas 3 apdorojimas, perdirbimas 10. Žaislininkyst ė 14 34. Tradicin ė augalininkyst ė 3 11. Juvelyrika 11 35. Batsiuvyst ė 2 12. Kalvyst ė 10 36. Dailidyst ė 2 13. Siuvin ėjimas 9 37. Plytininkyst ė 2 14. Mėsos apdirbimas, 8 38. Tošininkyst ė 2 apdorojimas, perdirbimas 15. Šaukš čiaus amatas 8 39. Muilo gaminimas 2 16. Žvakininkyst ė 8 40. Akmenskaldyst ė 1 17. Žolininkyst ė 8 41. Aliejaus spaudimas 1 18. Alaus darymas 7 42. Krosnininkyst ė 1 19. Baldininkyst ė 7 43. Malimas 1 20. Kubilininkyst ė 6 44. Ra čiaus amatas 1 21. Karpymas 6 45. Si ūlų dažymas 1 22. Margu čių marginimas 5 46. Vilnos karšimas 1 23. Midaus darymas 5 47. Kaminkr ėtyst ė 1 24. Muzikos instrument ų 5 gaminimas Viso 393

65

3 priedas Amat ų ir kaimo turizmo bendradarbiavimo pl ėtros Lietuvoje galimybi ų tyrimo apklausos anketa

1. Nurodykite apskrit į, kurioje vykdote kaimo turizmo versl ą o Alytaus apskrityje o Šiauli ų apskrityje o Kauno apskrityje o Taurag ės apskrityje o Klaip ėdos apskrityje o Telši ų apskrityje o Marijampol ės apskrityje o Utenos apskrityje o Panev ėžio apskrityje o Vilniaus apskrityje 2. Kaimo turizmo sodybos kategorija o 1 gandras o 4 gandrai o 2 gandrai o 5 gandrai o 3 gandrai o sodyba dar ne įvertinta 3. Kiek poilsiautoj ų, savo kaimo turizmo sodyboje, galite priimti vienu metu? o iki 10 o nuo 10 iki 20 o nuo 20 iki 30 o nuo 30 iki 40 o nuo 40 iki 50 o daugiau nei 50 4. Ar J ūs kaimo turizmo veikl ą vykdote visus metus? o Taip o Ne 5. Ar J ūs nuolat gyvenate sodyboje, kurioje vykdote kaimo turizmo veikl ą? o Taip o Ne

6. Kaimo turizmo sodyb ų s ąsajos su etnografiniais atributais? Pasirinkite visus galimus atsakymo variantus. □ Išlaikyta architekt ūrin ė etninio regiono statini ų strukt ūra □ Baldai iš tradicini ų medžiag ų (medis, metalas, pintiniai, nat ūrali oda) □ Linin ė patalyn ė, stalties ės □ Austos lovaties ės □ Indai iš tradicini ų medžiag ų □ Koplytstulpiai, kryžiai, b ūdingi atskiriems etniniams regionams □ Etnografini ų eksponat ų saugojimas (muziejus, ekspozicija) □ Stilizuota tautin ė, etnografin ė šeiminink ų apranga

66

3 priedo t ęsinys

7. Kaimo turizmo sodybos s ąsajos su amatais Pasirinkite visus galimus atsakymo variantus. □ Sodyboje demonstruojami tradiciniai amatai □ Tradicini ų amat ų dirbtuv ės sodyboje □ Organizuojamos tradicini ų amat ų mokymo programos □ Sertifikuotas amat ų kiemas (centras) □ Sodyboje galima įsigyti meno dirbini ų

8. Kaimo turizmo sodyb ų s ąsajos su menine veikla Pasirinkite visus galimus atsakymo variantus. □ Sodybos šeimininkai groja muzikos instrumentais □ Sodybos šeimininkai užssima menine veikla □ Sodyboje rengiami plenerai □ Sodyboje rengiami festivaliai □ Sodyboje yra vasaros estrada □ Sodyboje yra skulpt ūrų parkas □ Sodyboje yra dail ės galerija □ Sodyboje yra meno objekt ų parkas

4. Kaimo turizmo sodyb ų s ąsajos su kulinarija Pasirinkite visus galimus atsakymo variantus. □ Valstybin ėje maisto ir veterinarijos tarnyboje įregistruota virtuv ė □ Galimyb ė įsigyti nat ūrali ų (vietin ės gamybos) produkt ų □ Organizuojami kulinariniai šou □ Sodyboje gaminami tradiciniai pieno produktai □ Sodyboje gaminami tradiciniai m ėsos produktai □ Sodyboje gaminami tradiciniai duonos gaminiai □ Sodyboje gaminami medaus produktai □ Sodyboje gaminami tradiciniai g ėrimai □ Sodyba priklauso kulinarinio paveldo tinklui □ Sodyboje yra r ūkykla □ Kiekvienam numeriui individuali kepsnin ė, kepimo įranga

5. Kaimo turizmo sodyb ų s ąsaja su ekologija Pasirinkite visus galimus atsakymo variantus. □ Pastatai iš nat ūrali ų medžiag ų □ Vidaus apdaila nat ūraliomis medžiagomis □ Balta patalyn ė linin ė arba medvilnin ė □ Patalai kimšti nat ūraliomis medžiagomis □ Sodyba gamina sertifikuot ą ekologišk ą produkcij ą □ Sodyboje r ūšiuojamos atliekos □ Sodyboje naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai □ Valymo įrenginiai sodyboje

67

3 priedo t ęsinys

6. Sveikatingumo kompleksas kaimo turizmo sodybose Pasirinkite visus galimus atsakymo variantus. □ Garin ė pirtis □ Lietuviška pirtis □ Suomiška pirtis □ Turkiška pirtis □ Pirtis „jurta“ □ Pirtis „kubilas“ □ Vantos klientams □ Galvos apdangalai, chalatai, skalbiamos šlepet ės □ Įvairios žoleli ų arbatos, pirties meniu □ Sodyboje auginamos žolel ės proced ūroms □ Pirtininko paslaugos □ Pirties sveikatingumo kursai □ Pirties kvapai

7. Kaimo turizmo sodybos s ąsaja su ūkininkavimu Pasirinkite visus galimus atsakymo variantus. □ Sodybos šeimininkas yra ūkininkas □ Galimyb ė įsigyti ūkyje išaugint ų produkt ų □ Galimyb ė dirbti tradicinius ūkio darbus □ Demonstruojami tradiciniai sezoniniai ūkio darbai □ Namini ų gyv ūnų veisli ų kolekcijos □ Bitynas sodyboje