LIETUVOS ARCHEOLOGIJA. 2004. T. 25, p. 17-44. ISSN 0207-8694 BROMES (LIUNGBIU) KULTŪRA LIETUVOJE

EGIDIJUS ŠATAVIČIUS

Liungbiu (dan. Lyngby) kultūra išskirta XX a. 3-4 me gyvenvietę (Mathiassen, 1946), kuri palinologiškai da­ dešimtmetyje pagal Norre Lyngby radinius Jutlandijos pu­ tuota Aleriodo laikotarpiu (Iversen, 1946). Kadangi joje siasalio (Danija) šiaurės vakaruose. Čia dar 1889 m. van­ nebuvo rasta tipiškų raginių kaplių/kirvių, buvo bando­ denyno skalaujamo klifo papėdėje buvo surastas originalus ma skirti atskirą Bromės kultūrą (Mathiassen, 1946). Tuo iš šiaurės elnio rago pagamintas dirbinys - ilgas ir truputį tarpu daugelis tyrinėtojų ją vadino dvigubu Liungbiu- lenktas kamienas su nupjauta rože ir karūna bei sutrum­ Bromės vardu. Septintajame dešimtmetyje Pietų Švedijo­ pinta akine atšaka - vadinamasis Liungbiu tipo kaplys/ je (Skonėję) ištyrus panašaus tipo Segebro gyvenvietę ir kirvis. Vėliau šiaurės elnio ragų ir kaulų aptikta limninių tyrimų duomenis paskelbus spaudoje, išskirta platesnė nuosėdų sluoksnyje, kuris atsidengė staigiai eroduojant Segebro-Bromės (Taute, 1968, p. 212-214) ar net Liung- klifui. Tai leido spėti, jog originalus dirbinys irgi slūgsojo biu-Bromės-Segebro grupė (Clark, 1975, p. 66-98), tu­ šiame sluoksnyje bei kad jis pagamintas tada, kai šiaurės rėjusi priklausyti platesniam kultūriniam ciklui. Šiuo elniai dar buvo aptinkami šiose platumose. Kiek vėliau metu Skandinavijos ir PV Baltijos regiono tyrinėtojai pla­ tokių dirbinių surasta ir kitur. Kai kuriais atvejais jie slūg­ čiau vartoja Bromės pavadinimą, kurio laikytis siūlo ir sojo vėlyvojo ledynmečio sluoksniuose. Jau 1896 m. apie šio darbo autorius. Tuo tarpu slaviškuose kraštuose pla­ šiuos radinius Danijos teritorijoje rašė Sophus Müller čiau vartojamas Liungbiu (=Lyngby) pavadinimas. (Müller, 1896). Vėliau jų geografija plėtėsi. 1917 m. Pirmą kartą apie Lietuvoje surastus Bromės-Liungbiu R. Stimming publikuoja Havelio baseine bei Brandenbur­ kultūros radinius 1966m. paskelbė R.Rimantienė Eže­ go žemėje (Stimming, 1917), o 1923 m. Gustav Schvvan- ryno paleolitinių titnago dirbtuvių medžiagai aptarti skir­ tes paskelbia Šlezvigo-Holšteino žemėje aptiktus panašius tame straipsnyje. Su šia pietvakariniame ir pietiniame dirbinius bei praplečia jų geografiją rytų kryptimi iki Len­ Pabaltijyje paplitusia kultūra ji siejo Ežeryno 9, 15 ir 16 kijos (Schwantes, 1923a; 1923b). Panašių dirbinių taip aikšteles bei nurodė, jog gyvenviečių, turinčių panašų ra­ pat aptikta Vakaruose - Vestfalijoje (Brandt, 1933), Šiau­ dinių kompleksą, Pietų Lietuvoje yra ir daugiau, pavyz­ rėje - Skonėję (Althin, ... 1949) bei Rytuose - Rytprū­ džiui, Maskauka (prie Senosios Varėnos), Mergežeris-5 siuose (Gross, 1937; 1940). Tačiau 1915 m. Norre Lyngby (prie Naujosios Varėnos), Duobupis-lb bei prie Derež- klifas vėl pateikia siurprizą. Šįkart randamas masyvus iš nyčios upelio (Jablonskytė-Rimantienė, 1966). Be to, tuo­ titnaginės skeltės pagamintas įkotinis antgalis kartu su vė­ met R. Rimantienė į archeologinę literatūrą įvedė terminą lyvojo ledynmečio augmenijos liekanomis-tarpjųberžo „Pabaltijo Madlenas = Pabaltijo Madleno kultūrų grupė", keružio ir arktinio gluosnio/karklo. Vėliau atlikta žieda­ vartojamą „apibendrinti visoms Šiaurės Europos vėlyvo­ dulkių bei sporų analizė patvirtino, kad minėti radiniai jo paleolito kultūrinėms grupėms, kurias tarpiniais ryšiais priklauso Driaso III laikotarpiui (III žiedadulkių zona) galima susieti su Orinjaku, priešingai Svidrinei kultūrai, (Wersen, 1942). kurioje žymūs, nors taip pat netiesioginiai, ryšiai su So- Taigi visi tuo metu sukaupti duomenys G. Ekholm, liutrenu" (Jablonskytė-Rimantienė, 1966, p. 91). Trum­ G. Schwantes, G. Clark ir kitiems tyrinėtojams Pietų Skan­ piau tariant, šis terminas sieja visas Pietų - Pietryčių dinavijoje bei Šiaurės Vokietijoje leido išskirti naują vė­ Baltijos regiono vėlyvojo paleolito kultūras ir atskiras jų lyvojo ledynmečio kultūrą (Ekholm, 1925; 1926; grupes, išskyrus Svidrų kultūrą. Schwantes, 1923b; Clark, 1936). Tačiau visapusiškesnis Šis terminas kiek plačiau paaiškintas 1971 ir 1984 m. ir detalesnis dirbinių kompleksas paaiškėjo tik 1944- išleistose monografijose, kuriose pažymima, jog jis ne tik 1946 m. tyrinėjant Danijos Zelando saloje esančią Bram­ nusako kultūrinę priklausomybę, bet ir epochą, nes tai susiję su pirmųjų gyventojų įsikūrimu Pietų ir Rytų Pa­ šiol nėra nustatyta. Žinoma tik tai, jog radiniai surinkti baltijyje. Biolingo-Driaso III laikotarpiu Pietų Pabaltijy­ aukštai virš upės vandens lygio iškilusiame.krante je atsirado savitų kultūrų variantų, įgavusių net atskirų (PiiMameHe, 1971, c. 23; Rimantienė, 1974, p. 53). Atro­ kultūrų vardus. Tačiau daugumoje Rytų Pabaltijo pamin­ do, jog tai galėtų būti III-V upės viršsalpinė terasa. Ra­ klų randama kelių kultūrų bruožų, todėl pasitelktas bend­ dimvietė aptikta K. Jablonskio (šifras Va 128). Iš viso jis ras Pabaltijo Madleno kultūrų grupės vardas (PuMaiiTene, čia surinko apie 60 titnago radinių, pasidengusių stora 1971, c. 19-20; Rimantienė, 1984, p. 16-17). Panašios balkšva patina. Vėlyvesnių radinių šioje vietoje nerasta mintys pastaruoju metu pakartotos ir kituose įvairių tyri­ (išskyrus 1-2 paviršines nuoskalas be patinos). Šios ra­ nėtojų darbuose (Rimantienė, 1996, p. 9-57; Butrimas, dimvietės radiniai paskelbti R. Rimantienės (PuManTeHe, ... 1999). 1971, c. 23,pnc. 9). Trumpai apie Liungbiu-Bromės kultūrą yra užsimi- • Skaldymo technika. Visi radiniai nuskelti nuo viena- nęs ir T. Ostrauskas. Jis, remdamasis Skandinavijos šalių galių skaldytinių. Naudota grubi kieto skėlimo technika, tyrinėtojais, apibūdino pagrindinius tipologinius ir tech­ pasižyminti stambiomis aikštelių liekanomis ir smūgio vie­ nologinius kriterijus bei pateikė preliminarų datavimą. Be toje susiformavusiu burbuliuku-pusrutuliu bei stambia to, prabėgom užsiminė apie jo paties tyrinėtoje Varėnės- kuprele. Pastarajai būdingos stambokos išskalos bei šalia 2 gyvenvietėje aptiktą ir Bromės kultūrai priskirtiną tit­ besidriekiantys įvairaus dydžio įtrūkimai. Atlikus refitin- nago dirbinių koncentraciją-aikštelę. Kaip jų analogus gą nustatyta, kad absoliuti dauguma skelčių ir nuoskalų tyrinėtojas nurodė Ežerynų 15 ir 16 aikšteles (Ostraus­ nuskelta nuo dviejų skaldytinių; tik vienas didysis rėžtu­ kas, 1999, p. 8-10, pav. 1). Tuo tarpu šio darbo autorius kas (2:7 pav.) pagamintas iš kitokio titnago, nes jis pasi­ glaustai apie Bromės kultūrą yra užsiminęs tarptautinio dengęs taškuota storoka balkšva patina. Beje, jis ir surastas interdisciplininio seminaro metu, pristatydamas Lietuvos truputį atokiau nuo pagrindinio lizdo (šifras Va 128'). vėlyvojo paleolito ir ankstyvojo mezolito medžiagą. Skai­ Radiniai. Skaldytinių, jų liekanų ar fragmentų neras­ tytame pranešime ir išleistose tezėse pateikiami svarbiau­ ta. Skaldos grupę sudaro 33 nuoskalos (12 stambių, 16 si paminklai, jų topografija, dirbinių tipai, apdirbimo vidutinio dydžio ir 6 smulkios) ir 14 skelčių (7 sveikos, 3 technika ir datavimas (Šatavičius, 1998b). apatinės dalys, 1 vidurinė dalis, 2 viršutinės dalys ir 1 frag­ mentas). Antrinio apdirbimo atliekoms skirtinos 5 rėžtu- BROMĖS KULTŪROS GYVENVIETĖS kinės nuoskalos, iš kurių viena retušuota proksimaliniame gale, bei 1 pseudomikrorėžtukas (2:2 pav.). Autoriaus duomenimis, šiuo metu Lietuvos teritori­ Dirbinių kategorijai priskirtini 7 radiniai. Visų pirma joje yra aptikta per 30 Bromės kultūros dirbinių radim­ tai vienas pakankamai smulkus (3,91x0,96x0,37 cm dy­ viečių ir gyvenviečių (Maskauka-6, Mitriškės-5n, 6a, 6b, džio) antgalis su vidutinio dydžio statmenu retušu suformuota Derežnyčia-6, 30, Mergežeris-8, Ežerynų 9, 11, 15-17 platoka įkote. Antgalio įkotė yra skeltės proksimaliniame aikštelės, Titnas-lC, Žuvintai-1, Vilnius-2, Glūkas^, gale. Aikštelės liekana su kuprele pašalinta nulaužiant, Lieporiai ir kt.). Daugiausia jų aptikta Pietų Lietuvoje; kurio facetė beveik visiškai užretušuota. Viršūnė natūrali pavienių kompleksų randama ir Rytų, Vidurio bei Šiaurės (2:1 pav.). Rėžtukų surasta 3 vienetai: 2 retušiniai su įstri­ Lietuvoje. Tačiau pateikti realų Bromės kultūros komplek­ žu ašmenėliu, pagaminti iš skelčių dalių (2:6-7 pav.), bei sų paplitimo žemėlapį dėl netolygaus atskirų šalies regio­ 1 nuskeltinis vienkryptis įstrižas (gretima rėžtukiniam nu- nų ištirtumo šiuo metu nėra tikslinga. skėlimui kraštinė truputį pataisyta plokščiu retušu), taip Lietuvoje surasti Bromės kultūros kompleksai iki šio­ pat pagamintas iš skeltės dalies (proksimalinė dalis nu­ lei dar nebuvo detaliau aprašyti. Neanalizuotas ir jų in­ laužta) (2:5 pav.). Visų rėžtukų rėžiamosios briaunos pla­ ventorius. Tad šiai spragai iš dalies užpildyti ir yra čios (4-5 mm pločio); dviejų jų suformuotos dviem, o skiriamas šis straipsnis. Beje, kadangi daugelis darbe mi­ vieno - vienu nuskėlimu. Beje, didysis rėžtukas ženkliai nimų objektų įvairių tyrinėtojų darbuose interpretuojami apgadintas vėlesniais laikais. Surasti ir 2 galiniai gremžtu­ skirtingai, neapsieita ir be detalesnio šaltinių bazės apra­ kai, pagaminti iš nuoskalų (2:3-4 pav.). Abiejų ašmenėliai šymo: čia pateikiamas pagrindinių Bromės kultūrai pri­ ryškiai išgaubti ir suformuoti stambiu nuožulniu-statmenu skirtinų kompleksų sąrašas, trumpai pažymint kiekvieno retušu. Pagal proporcijas vienas jų trumpas, o kitas-pail­ objekto lokalizaciją, titnago apdirbimo techniką ir suras­ gas (bet nelabai). Be to, kolekcijoje yra ir viena briauninė tus radinius (1 pav.). nuoskala, kurios dešiniojoje pusėje esantis išsikišimas pa­ Maskaukos-6 radimvietė (Varėnos r., Jakėnų sen.) retušuotas gremžtukiniu retušu (2:8 pav.). yra apie 3 km į šiaurės rytus nuo Senosios Varėnos, kai­ Mitriškių-5 radimvietė (Varėnos r. ir sen.) buvo di­ riajame Merkio krante. Tiksli radimvietės lokalizacija iki deliame pustomame smėlyne, einant nuo 2 ir 3 radimvie- 1 pav. Bromės kultūros (•) gyvenviečių ir radimviečių paplitimas Lietuvoje. 1 - Maskauka-6; 2 - Mitriškės-5n, 6a, 6b; 3 - Derežnyčia- 6; 4 - Derežnyčia-30, 31; 5 - Mergežeris-8; 6 - Varėnė-2; 7 - Ežerynas 9, 11-13, 15-17; 8 - Titnas-lC; 9 - Margionys; 10 - Žuvintai-1; 11 - Vilnius-2a ir 2b; 12 - Margių „Sala"; 13 - Barzdžio miškas; 14 - Glūkas^; 15 - Lieporiai; 16 - Katra-1; 17 - Jakėnai-2b (Duobupis-1 b); 18 - Drąseikiai-2; 19 - Stavidvaris; 20 - Margiai-1; 21 - Varėna (1953 žvalgyb. eksp.); 22 - Grybaša (kolekcija); 23 - Kašėtos (kolekcija); 24 - Dubos ež. (kolekcija); 25 - Rudnia (kolekcija); 26 - Merkys ir Ūla (kolekcija).

čių į Derežnyčią. Atrodo, buvo į rytus nuo Mitriškių-4 ir nika: stambios aikštelių liekanos su smūgio taško burbu­ į vakarus nuo Mitriškių-6 radimviečių (Rimantienė liuku, ryškia kuprele ir jos išskėlimais bei įtrūkimais. At­ 1974:56). Tiksli radimvietės padėtis šiuo metu nėra nu­ likus refitingą nustatyta, kad čia sunaudota keletas titnago statyta. Radimvietė aptikta K. Jablonskio. Jis, 1954-58 m. riedulių. rinkdamas paviršinę medžiagą, išskyrė 4-5 atskiras smul­ Radiniai. Surasti 8 skaldytiniai: 2 vienagaliai (lieka­ kias aikšteles (šifrai Va 1090•"• "•<•"). Bromės kultūros radi­ nos), 4 dvigaliai (2 su viena aikštele ir 2 su skirtingais nių aptikau n aikštelėje (pagal Lietuvos archeologijos frontais) bei 2 fragmentiški, kurie naudoti tiek skeltėms, atlasą - č aikštelė (Rimantienė, 1974, p. 56)). n aikštelė tiek nuoskaloms nuskelti. Skaldos grupę sudaro 177 nuos- buvo vakarinėje smiltyno dalyje tarp Mitriškių-4c ir 5o kalos (tarp jų 34 stambios - skaldytinių formavimo ir reno- aikštelių. Iš viso čia surinkti 229 radiniai, pasidengę stora vavimo atliekos) bei 39 skeltės (kelios jų galbūt su balta patina. utilizacija). Antrinio apdirbimo atliekų nerasta. Skaldymo technika. Bemaž visi radiniai nuskelti nuo Dirbinių kategorijai skirtini 2 radiniai. Surastas 1 dir­ vienagaliųskaldytinių. Naudota grubi kieto skėlimo tech­ binio fragmentas - skeltės apatinė dalis, kuri puslankiu 2 pav. Maskaukos-6 gyvenvietės radiniai. retušuota smulkiu statmenu (paviršiniu) retušu (išlikusi ksimalinis galas šonuose retušuotas smulkiu-vidutinio dy­ smulki aikštelės liekana). Galbūt tai antgalio įkotės frag­ džio statmenu retušu. Viršūnė irgi padrikai paretušuota. mentas. Antrasis dirbinys - rėžtukas, pagamintas iš at­ Gali būti, jog tai antgalis. Be to, dar yra 2 šoninėse plaišos. Jis nuskeltinis dvikryptis (vidurinis). Rėžiamasis kraštinėse paretušuotos skeltės, paveiktos utilizacijos, bei ašmenėlis facetuotas (2,1 cm pločio). 1 kirvelio tipo dirbinys - stambi paviršinė (su žieve) siau­ Mitriškių-6 radimvietė (Varėnos r. ir sen.) buvo di­ rajame krašte išdaužyta nuoskala. deliame pustomame smėlyne tarp Derežnyčios upelio ir b aikštelė yra į rytus nuo a aikštelės. Iš viso čia su­ Senosios Varėnos, apie 1,5 km į šiaurę nuo minėto upe­ rinkta apie 60 titnago radinių. Dauguma jų (50 vienetų) lio, ant viršutinės terasos (~ 15 m aukščio virš vandens ly­ pasidengę stora balta-melsva patina (2 perdegę) ir skirtini gio), į rytus nuo Mitriškių-5 bei šalia Derežnyčios-11 Bromės kultūrai, o likusieji patinos neturi ir atstovauja radimvietės (Rimantienė, 1974, p. 56). Tiksli radimvietės Svidrų kultūros ankstyvajam etapui. padėtis šiuo metu nėra nustatyta. Radimvietė aptikta Skaldymo technika. Visi radiniai nuskelti nuo viena­ K. Jablonskio. Jis, rinkdamas paviršinę medžiagą, išsky­ galių skaldytinių. Naudota grubi kieto skėlimo technika, rė 3^1 atskiras aikšteles (šifrai Va 107a-b'c'°). Bromės kul­ pasižyminti stambiomis aikštelių liekanomis, smūgio taš­ tūros radinių aptikau a ir b aikštelėse. ko burbuliuku, ryškia kuprele su išskala ir įtrūkimais. At­ a aikštelė yra šiaurinėje buvusio smiltyno dalyje, ar­ likus refitingą nustatyta, jog visa skalda yra nuo kelių čiau Mitriškių-2 gyvenvietės. Iš viso čia surasta per 30 tit­ vienagalių skaldytinių. nago radinių, kurių dauguma (26 vienetai) pasidengę stora Radiniai. Surasti 2 vienagaliai skaldytiniai (stipriai balta-melsva patina. Jie ir priskirtini Bromės kultūrai. sunaudoti). Abu jie artimi skaldytinių su rankenėle tipui. Skaldymo technika. Visi radiniai (išskyrus vieną) nu­ Antrinio apdirbimo atliekoms priskirtina viena rėžtukinė skelti nuo vienagalių skaldytinių. Naudota grubi kieto skė­ nuoskala. Skaldos grupę sudaro 41 nuoskala (25 stam­ limo technika: stambios aikštelių liekanos, ryški kuprelė bios ir 16 smulkių) bei 6 skeltės (1 stambi): 3 sveikos, 2 su išskala ir įtrūkimais. viršutinės dalys ir 1 apatinė dalis. Radiniai. Surastas tik vienas netaisyklingas skaldyti- Dirbinių šioje aikštelėje nerasta. nis, kuris galbūt buvo panaudotas rėžtukui gaminti (dvie­ Jakėnų-2 (Duobupio-1) radimvietė (Varėnos r., Ja- juose priešinguose galuose yra po nuskeltinį ir retušinį kėnų sen.) yra aukštutinėje Duobupio terasoje, buvusia­ rėžtuką (?)). Skaldos grupę sudaro 12 nuoskalų, 3 skeltės me smiltyne, prie kelio iš Bartelių į Akmens kaimą, į ir 1 atplaiša. Antrinio apdirbimo atliekų nerasta. vakarus nuo raistelio (Rimantienė, 1974, p. 38). Tiksli ra­ Dirbinių kategorijai priskirtini 9 radiniai. Surasti 2 dimvietės padėtis šiuo metu nėra nustatyta. Radimvietė antgaliai. Pirmasis (3,75x1,52x0,63 cm dydžio) pagamin­ aptikta K. Jablonskio. Renkant paviršinius radinius iš­ tas iš ne visai taisyklingos skeltės. Stambi ir stora įkotė skirtos 3-4 atskiros aikštelės (šifrai Va 25°- b-d). Bro­ išskirta ruošinio proksimaliniame gale priešpriešiniu re­ mės kultūros radinių aptikau b aikštelėje. Iš viso čia tušu. Įkotės kairiojoje pusėje retušas yra dvipusis. Išliko surasta kiek mažiau nei 10 titnago radinių, iš kurių 3 skėlimo aikštelės liekanos centrinė dalis (kitkas nuretu- pasidengę stora balta-melsva patina. Pastarieji ir priskir­ šuota). Viršūnė beveik natūrali, tik kairiojoje pusėje ne­ tini Bromės kultūrai. žymiai pataisyta smulkiu plokščiu retušu (3:5 pav.). Skaldymo technika. Visi dirbinių ruošiniai nuskelti Antrasis antgalis (>3,8x> 1,31x0,37 cm dydžio) fragmen­ nuo vienagalių skaldytinių. Naudota gruboka kieto-pusiau tiškas - nulaužta apatinė įkotės dalis ir kairioji pusė su kieto skėlimo technika. smaigaliu. Stambi plati įkotė išskirta skeltės proksimali­ Radiniai. Aptiktas 1 smulkus ir plokščias vienagalis niame gale priešpriešiniu retušu: averso kairiojoje pusėje skaldytinis, naudotas tiek skeltėms, tiek nuoskaloms gau­ jis labai smulkus ir statmenas, o reverso kairiojoje pusėje - ti. Nei skaldos, nei antrinio apdirbimo atliekų nerasta. stambus ir nuožulnus (3:6 pav.). Dirbinių kategorijai priskirtini'2 radiniai - antgalis ir Surasti 2 gremžtukai. Abu jie galiniai su įstrižais aš- gremžtukas. Pirmasis dirbinys (>3,21x1,22x0,32 cm dy­ menėliais. Pirmasis (distalinis) pagamintas iš skeltės vi­ džio) pagamintas iš pakankamai taisyklingos skeltės. Ryš­ durinės dalies ir yra ilgasis, o antrasis (proksimalinis) - iš kiai išskirta plati įkotė suformuota ruošinio proksimaliniame briauninės skeltės viršutinės dalies, pailgas. Aptiktas vie­ gale vidutinio dydžio vertikaliu retušu. Tiek įkotės smaiga­ nas vienkryptis vertikalus rėžtukas (0,6 cm pločio), paga­ lys, tiek antgalio viršūnė nudaužti (3:2 pav.). Antrasis dir­ mintas iš skeltės vidurinės dalies (gali būti, jog tai rėžtukinė binys gremžtukas - galinis, pailgas su ryškiai išgaubtu nuoskala, kurios tik skėlimo žymės atrodo kaip rėžtuko). ašmenėliu ir pagamintas iš nuoskalos. Rinkinyje yra ir vienas specialios paskirties dirbinys, pa­ Dercžnyčios-6 radimvietė yra Varėnos r. ir sen. gamintas iš plačios netaisyklingos nuoskalos, kurios pro­ Tiksli radimvietės padėtis šiuo metu nėra žinoma. Pagal literatūroje pateikiamą informaciją yra Derežnyčios upe­ rasta daug įvairaus laikotarpio radinių (dauguma paleoliti­ lio dešiniojo kranto ilgame smėlyne tarp Derežnyčios-5 niai). R. Rimantienė išskyrė 3 radinius (antgalis ir 2 retu­ gyvenvietės ir buvusio geležinkelio pylimo, netoli tilto šuotų skelčių dalys) kaip ankstyviausiojo periodo per minėtą upelį (Rimantienė, 1974, p. 26; PHMaiiTeiie, (PiiMaiiTCiie, 1971, c. 25). Iš naujo peržiurėjas rinkinį, išsky­ 1971, c. 25). Radimvietė surasta K. Jablonskio (šifras riau 13 radinių kompleksą, pasidengusių stora balta-mels- Va 14). Radimvietės teritorija pakankamai didelė, todėl joje va patina. Kiti radiniai jos neturi arba ji daug plonesnė. Skaldymo technika. Visi radiniai nuskelti nuo viena- Aptiktas tik 1 antgalis. Tačiau jis fragmentiškas - iš­ galiųskaldytinių. Pagal išlikusius 7 radinių proksimalinius liko tik įkotinė dalis (>3,9x1,48x0,79 cm dydžio). Pakan­ galus nustatyta, jog naudota gruboka kieto skėlimo tech­ kamai stora įkotė suformuota proksimaliniame skeltės gale nika, pasižyminti stambokomis aikštelių liekanomis, smū­ stambiu statmenu retušu. Reverse yra keletas plokščio, gio taško burbuliuku, ryškia kuprele su išskala ir įtrūki­ grubaus ir giliai į kūną įeinančio retušo negatyvų, - jais mais. pašalinta kuprelė bei didžioji dalis aikštelės liekanos. Vė­ Radiniai. Skaldytiniųšiame komplekse nėra. Nerasta liau antgalio įkotinė dalis perdirbta į rėžtuką (3:4 pav.). ir antrinio apdirbimo atliekų. Skaldos grupę sudaro 3 nuos- Surasta 14 rėžtukų. Dauguma jų pagaminti iš stam­ kalos ir 3 skeltės (apatinė ir vidurinė dalis bei fragmentas). bių nuoskalų, tik keletas iš skelčių ir skaldytinių. Vyrauja Dirbinių kategorijai priskirtini 7 radiniai. Vienintelis retušiniai - 9 vienetai, tarp kurių 7, turintys tiesų ašmenė­ antgalis pagamintas iš nuoskalos (ar netaisyklingos skel­ lį (5 su rėžtukiniu išskėlimu abiejuose šonuose, o vienas tės). Jis fragmentiškas, nulaužta viršūne (>4,22x>2x0,48 cm kombinuotas su dvikrypčiu viduriniu). Nuskeltinių dvi­ dydžio). Įkotė yra ruošinio proksimaliniame gale, ji ryš­ krypčių vidurinių surasta 3 egz. (1 kombinuotas su retu- kiai įimta bei suformuota stambiu-vidutinio dydžio stat­ šiniu tiesiu ašmenėliu), o vienkrypčių vertikalių - 1 egz. menu retušu. Beje, dešiniojoje įkotės pusėje vienas retušo (pagamintas iš skeltės). Gremžtukų rasta 10 vienetų. Visų negatyvas nuspaustas iš aversinės pusės (dvipusis retu- jų ryškiai išgaubtas ašmenėlis. Vyrauja pagaminti iš šas). įkotės smaigalys suformuotas mikrorėžtukiniu ar nuoskalų ir tik 1 iš skeltės dalies. Tipologiškai 3 galiniai, 6 pseudomikrorėžtukiniu būdu. Antgalio viršūnės išlikusi netaisyklingi ir 1 fragmentiškas. Be to, kolekcijoje dar dalis dešiniojoje kraštinėje pataisyta smulkiu-vidutinio dy­ yra 4 stambios retušuotos nuoskalos; 2 nenustatyti dirbi­ džio plokščiu-nuožulniu retušu (3:9 pav.). nių fragmentai, kurių vienas primena Zinken tipo dirbi­ Surasti 2 gremžtukai. Abu jie nuoskaliniai, galiniai, nio viršūnę; 2 retušuotos skeltės (viena sveika įstrižai trumpi, turi ryškiai išgaubtą ašmenėlį. Vienintelis rėžtu­ retušuota viršūne, o kitos - vidurinė dalis padrikai retu­ kas yra retušinis su tiesiu ašmenėliu (0,3 cm pločio) ir pa­ šuotomis kraštinėmis). gamintas iš nuoskalos. Surastas ir 1 kvadrato fonuos Mergežerio-8 gyvenvietė (Varėnos r. ir sen.) yra į specialios paskirties dirbinys, kuris beveik visu perimet­ pietvakarius nuo Naujosios Varėnos, Mergežerio pelkės ru retušuotas gremžtukiniu retušu. Galbūt tai apskritas (buv. ežero) pietinio galo kyšulyje, apie 10 m aukštyje, gremžtukas (?). Šis dirbinys pagamintas iš nuoskalos. Be ant fliuvoglacialinės kilmės terasos pakraščio-šlaito. Tuo to, rinkinyje dar yra 2 skelčių vidurinės dalys su retušuo­ tarpu kyšulio aikštelės centre aptikta vėlesnio laikotarpio tomis šoninėmis kraštinėmis. radinių. Gyvenvietė surasta K. Jablonskio 1942 m. (šif­ Derežnyčios-30 radimvietė yra Varėnos r. ir sen. Tiks­ ras Va 56). Gyvenvietės teritorija plačiau nežvalgyta. Sa­ li radimvietės padėtis šiuo metu nežinoma. Iš Lietuvos vo metu R. Rimantienė išskyrė ir paskelbė apie aptiktų archeologijos atlaso galima susidaryti tokį vaizdą: ji yra 10 radinių, pasidengusių įvairaus storio balkšva-melsva Derežnyčios upelio dešiniajame krante, į vakarus nuo abi patina, grupę (PiiManTene, 1971, c. 23-24, piic. 10). Varėnas jungiančio kelio, ant viršutinės fliuvoglacialinės Skaldymo technika. Sprendžiant iš surinktų radinių terasos, nuo buvusio mažo ežeriuko (29 stovyklos vaka­ negatyvų krypties, ruošiniai buvo nuskeliami nuo viena- rinis pakraštys) iki tos vietos, kur upelis prieina prie tera­ galių skaldytinių. Naudota kieto skėlimo technika (tik 2 sos šlaito (Rimantienė, 1974, p. 28). Radimvietė aptikta ir radiniai turi išlikusį proksimalinį galą): platokos aikštelės radiniai surinkti K. Jablonskio (šifras Va 86b). Gyvenvietės liekanos ir įtrūkimai bei išmušimai kuprelėje. teritorija gana didelė, tad joje surasta keliolika tūkstančių Radiniai. Skaldytinių nerasta. Nerasta ir šiam kom­ įvairaus laikotarpio titnago radinių. Peržiūrėdamas rinkinį pleksui skirtinų skelčių bei nuoskalų. Antrinio apdirbimo išskyriau >50 radinių, pasidengusių stora balta patina (kuri atliekoms skirtina keturkampio formos smulki rėžtukinė kartais sukreidėjusi), grupę. Juos čia ir aptarsime. nuoskala (ar pseudomikrorėžtukas) su išretušuotu įdubi­ Slrnldymo technika. Visi radiniai nuskelti nuo viena- mu (nuo kuprelės pusės) ir priešinga kryptimi (iš viršaus) galių skaldytinių ir pasižymi kietu skėlimu: stambiomis retušuotu galu (4:5 pav.). aikštelių liekanomis, ryškia kuprele bei jos išskala, įtrūki­ Dirbinių kategorijai skirtini 9 radiniai. Antgalių bu­ mais ir smūgio taško burbuliuku-pusapskritimiu. vo 4 egz. Dėl skirtingo išlikimo juos aptarsime atskirai. Radiniai. Surastas skaldytinis su viena aikštele, ta­ Pirmasis (4,73x1,17x0,57 cm dydžio) pagamintas iš šo­ čiau skaldyta iš abiejų pusių (frontai dalinai persikloja). ninės skeltės (dešinėje pusėje išliko senasis paviršius). Bu­ Skaldos grupę sudaro įvairaus dydžio skeltės ir nuoska­ koka masyvi įkotė išskirta ruošinio proksimaliniame gale los, kurių čia surasta keliasdešimt vienetų. Dirbinių kate­ stambiu ir itin statmenu retušu. Aikštelės liekana su kuprele gorijai priskirtini 32 radiniai, kuriuos plačiau ir aptarsime. pašalinta ją nulaužus. Viršūnė natūrali (4:3 pav.). Antrasis 4 pav. Mergcžcrio-8 gyvenvietės radiniai. antgalis susilipdė iš 2 fragmentų: abi jo dalys pasidengu­ Skaldymo technika. Visi radiniai nuskelti nuo viena- sios skirtingo storio patina. Bendras dirbinio dydis - galių skaldytinių. Naudota grubi kieto skėlimo technika: >5,2x 1,52x0,66 cm. Jis pagamintas iš skeltės. Įkotė smaila, stambios aikštelių liekanos, ryški kuprelė su išskala ir įtrū­ išskirta ruošinio proksimaliname gale stambiu statmenu kimais. Naudota titnago žaliava, turinti rausvų juostelių. retušu. Viršūnė kairėje pusėje įstrižai nusklembta stam­ Radiniai. Surasta keletas stipriai sunaudotų vienaga- biu, nuožulniu, bet paviršiniu retušu. Antgalio eksploata­ lių skaldytinių, naudotų tiek skeltėms, tiek nuoskaloms cijos metu jo viršūnės dešiniojoje pusėje atsirado smulkus nuskelti (Ostrauskas, 1999, p. 9, pav. 1:4-5). Komplekse rėžtukinis negatyvas. Po to antgalis perlūžo, o jo įkotė yra 2 iš netaisyklingų skelčių ar nuoskalų pagaminti įko- buvo panaudota rėžtukui gaminti: vienas retušuotas įko- tiniai antgaliai. Abu jie fragmentiški, itin plačiomis įkotė- tės kraštas pašalintas 2 rėžtukiniais nuskėlimais (4:4 pav.). mis. Pirmojo (>3,75x2,lx0,47 cm dydžio) įkotė sufonnuota Trečiasis antgalis fragmentiškas, išliko tik dalis plunks­ ruošinio proksimalinėje dalyje priešpriešiniu smulkiu ir stat­ nos su įkote (>3,62x 1,78x0,72 cm dydžio). Jis irgi pa­ menu retušu. Didžioji jos dalis nudaužta (Ostrauskas, 1999, gamintas iš skeltės. Stora įkotė suformuota ruošinio p. 9, pav. 1:1). Antrojo (>3,77x2x0,53 cm dydžio) antga­ proksimaliname gale stambiu ir itin statmenu retušu (vie­ lio nudaužta viršūnė, o įkotė taip pat suformuota proksi­ noje vietoje jis dvipusis). Ji buka: išliko centrinė aikšte­ malinėje ruošinio dalyje, tik šį kartą priešpriešiniu stambiu lės liekanos dalis ir kuprelė. Plunksnos lūžio briaunos ir nuožulniu retušu (viena kraštinė retušuota iš abiejų pu­ abiejuose šonuose yra po rėžtukinį nuskėlimą(4:2 pav.). sių). Ruošinio proksimalinis galas gamybos metu paša­ Ketvirtojo antgalio išliko tik viršūnės ar įkotės tiksliau lintas nulaužiant (Ostrauskas, 1999, p. 9, pav. 1:2). Be to, nenustatoma dalis (>2,88x>l,36x>0,52 cm dydžio), ku­ komplekse yra 1 masyvus nuskeltinis vienkryptis rėžtu­ rios vienas šonas dalinai pakaitom retušuotas skirtingos kas (su plačia facetuota rėžiamaja briauna) ir masyvus krypties (iš averso ir reverso) stambiu ir itin statmenu grąžtas-yla. Abu jie pagaminti iš stambių nuoskalų (Ost­ retušu (4:1 pav.). rauskas, 1999, p. 9, pav. 1:3, 6). Be to, rinkinyje dar yra 2 galiniai gremžtukai (vienas iš Manau, jog Bromės kultūrai reikėtų skirti ir kitą ne­ skeltės viršutinės dalies, kitas iš nuoskalos). Abiejų ašmenė- toliese rastą įkotinį antgalį. Jis (5,4x2,4x0,4 cm dydžio) liai ryškiai išgaubti ir suformuoti distaliniame gale stambiu pagamintas iš nuo vienagalio skaldytinio nuskeltos skel­ nuožulniu retušu (nuoskalinis primena pusiau apskritą). Pa­ tės. Plati įkotė suformuoto ruošinio proksimalinėje dalyje gal proporcijas vienas jų trumpas, kitas - pailgas (4:7-8 pav.). vidutinio dydžio-stambiu statmenu retušu. Ruošinio ba­ Aptikti ir 2 rėžtukai. Pirmasis pagamintas iš stambokos šone zinis galas pašalintas jį nulaužus. Antgalio viršūnė abie­ paretušuotos rėžtukinės nuoskalos, kurios viršutiniame ga­ juose šonuose smulkiai paretušuota (5:1 pav.). le yra dviem itin trumpais nuskėlimais suformuotas dvi­ Nemažai Bromės kultūrai priskirtinų kompleksų ap­ kryptis vidurinis rėžiamasis ašmenėlis (4:9 pav.). tikta ir tyrinėjant Ežerynų (Alytaus r., Raitininkų sen.) tit­ Antrasis - retušinis su įstrižu ašmenėliu ir pagamin­ nago kasyklas ir dirbtuves. Vietovė yra Nemuno dešiniajame tas iš anksčiau minėto strėlės antgalio įkotės. Rėžiamoji krante, ant pirmos-ketvirtos viršsalpinės terasos. Iš pietų briauna suformuota 2 nuskėlimais ir yra 0,34 cm pločio. pusės ją supa Aksupės upelis, iš rytų-buvęs ežeras (dabar Šiam kompleksui skirtina ir plačios nuoskalos viršutinė nusausinta pelkė), nuo kurios paviršiaus aukščiausia pa­ dalis, kurios šoninėse kraštinėse yra nereguliarus stam­ minklo teritorijos vieta iškilusi daugiau kaip 20 m. Vaka­ bus retušas (4:6 pav.). ruose ši mišku apaugusi ketera pamažu pereina į pirmą Varėnės-2 gyvenvietė (Varėnos r. ir sen.) yra kairia­ terasą. Keteros viršus nelygus - paveiktas eolinių procesų, jame Varėnės upės krante, jai ištekėjus iš Varėnio ežero, į o išilgai jos aukštutinės aikštelės driekiasi ilgų kopų (?) vo­ pietus nuo buvusio Alytaus-Varėnos geležinkelio tilto per lai. Paminklas surastas K. Jablonskio. Jis 1959 m. čia iš­ Varėnę liekanų, ant 13,5 m aukščio viršutinės terasos (III- skyrė keletą atskirų aikštelių. Vėliau, jau 1964 m., tyrimus IV terasa) (Ostrauskas, 1998a, p. 37). Šios gyvenvietės čia atliko R. Rimantienė. Tuomet apie 0,3 km2 dydžio plo­ šiaurinę dalį aptiko K. Jablonskis (įvardyta kaip Varėnės te išskirtos 26 titnago radiniųpaplitimo aikštelės. Visi radi­ upės č stovykla). Gyvenvietės teritorija žvalgyta 1995 m., niai surasti iškart po samanomis, o užpustytose teritorijose - o 1996-1997 ir 1999 m. tyrinėta T. Ostrausko. Ištirtas apie po iškastinės velėnos sluoksniu. Kultūrinio horizonto sto­ 400 m2 dydžio plotas (Ostrauskas, 1998a; 2000b). Gyven­ ris svyravo 10-40 cm ribose. Dar kartą peržiūrėjus visų vietė nevienalaikė. Čia gyventa įvairiu akmens amžiaus aikštelių medžiagą, neabejotinai Bromės kultūrai prisky­ laikotarpiu. Tyrinėtame plote buvo aptikta 5-6 m skers­ riau 9, 11-12, 13 (dalis komplekso), 15-17 aikšteles. Čia mens patinotų titnago radinių koncentracija, skirtina Bro- aptarsime tik žymesnes aikšteles. mės kultūrai (Ostrauskas, 1998a, p. 38). Iš viso šioje 9 aikštelė buvo paminklo teritorijos centrinės da­ aikštelėje surasta kiek daugiau nei šimtas titnago radinių. lies rytiniame pakraštyje, tarp 8 (pietuose) ir 13 (šiaurėje) titnago radinių, kurių dauguma priskirtini Bromės kultū­ rai. Pastarieji nuo Svidrų technokomplekso išsiskyrė sa­ vo stora balta-melsva patina. Toliau aptarsime tik Bromės kompleksui priskirtus radinius. Skaldymo technika. Dauguma skelčių ir nuoskalų nuskelta nuo vienagalių skaldytinių. Naudota gruboka kie- to-pusiau kieto skėlimo technika, pasižyminti stambo­ komis aikštelių liekanomis, ryškiomis kuprelėmis su vidutinio dydžio išskala ir įtrūkimais. Radiniai. Surasti 58 skaldytiniai. Tipologiškai jie skirstytini į vienagalius (35 egz.), dvigalius (17 egz.), su pakeistu skaldomuoju frontu (3 egz.), netaisyklingus (1 egz.) ir fragmentiškus (2 egz.). Tarp vienagalių vyrau­ ja plokščios formos, nors keletas yra kūgio-piramidės for­ mos. Daugumos aikštelės facetuotos. Tarp dvigalių su 2 aikštelėmis 3 egz. buvo su skirtingais frontais ir 14 su ben­ dru frontu. Skaldos grupei galima priskirti apie 60% viso titnago radinių. Dažniausiai tai įvairaus dydžio skaldyti­ nių paruošimo ir taisymo atliekos - nuoskalos. Skelčių palyginti nedaug, tik ~20% visos skaldos. Antrinio apdir­ bimo atliekų nerasta. Dirbinių kategorijai priskirtina 11 radinių. Aptikti 2 antgaliai. Pirmasis (4,91x1,69x0,5 cm dydžio) pagamin­ tas iš storokos skeltės, kuri skėlimo metu neteko savo ba­ zinės dalies. Plati įkotė išskirta ruošinio proksimaliniame gale stambiais (kairioji pusė) ir vidutinio (dešinioji pusė) dydžio statmenu retušu. Viršūnė truputį buka - užsibaigia trumpa skersine kraštine, kuri keliose vietose turi po retu- šo negatyvą. Be to, dešinioji kraštinė viršuje įstrižai pa­ retušuota, suformuojant nedidelį įdubimą (6:2 pav.). Antrojo antgalio išliko tik perdegęs įkotės fragmentas (>2,94x>l ,58x>0,43 cm dydžio). Plati įkotė išskirta ruo­ šinio proksimaliniame gale stambiu beveik statmenu re­ tušu. Aikštelės liekana palikta, tik kraštuose dalinai nuretušuota (6:1 pav.). Kolekcijoje yra 2 rėžtukai. Vienas jų retušinis su įstri­ žu ašmenėliu ir pagamintas iš stambios nuoskalos, ku­ rios šoninėse kraštinėse grubiu ir stambiu retušu suformuoti platūs įdubimai. Viršuje - stambaus retušo suformuotas įstrižas ir truputį įgaubtas ašmenėlissu fa- cetuotu rėžtukiniu nuskėlimu viename krašte (1,29 cm 1 i ' i • pločio). Antrasis rėžtukas - nuskeltinis vienkryptis (vertikalus). Jis taip pat pagamintas iš masyvios nuos­ £^ kalos, kurios viename šone yra masyvus išretušuotas įdu­ 5 pav. Bromės kultūros antgaliai iš Varėnės-2 gyvenvietės (1) ir bimas, o kitame - facetuotas rėžtukinis nuskėlimas Lieporių (pavienis radinys) (2). (1,26 cm pločio). Surastos ir 5 nuoskalos (2 stambios) su retušuotom šoninėm kraštinėm. Be to, kolekcijoje yra aikštelių, nedidelėje įkalnėje. Aikštelė nevienalaikė, 2 kirvelio tipo dirbiniai. Abu jie primena skaldytinius ir 20x10 m dydžio. Jos žemutinėje dalyje dominavo Bro­ pagaminti iš rieduliukų. Vienas jų yra pleišto formos iš­ mės, o viršutinėje - Svidrų kultūros radiniai (Jablonsky­ ilginiame pjūvyje (vienoje šoninėje plokštumoje yra žie­ tė-Rimantienė, 1966, p. 97). Iš viso čia surasta per 3170 vės lopas). Ašmenys apdaužyti. Kitas - lęšio formos 6 pav. Bromės kultūros antgaliai iš Ežerynų titnago kasyklų: 1-2 - 9 aikštelė, 3-16 aikštelė, 4-15 aikštelė, 5-6-17 aikštelė. skerspjūvyje. Šonai daugmaž simetriškai apskaldyti tik technika, pasižyminti stambiomis aikštelių liekanomis, vienoje iš plokštumų. Ašmenys apdaužyti. smūgio taško burbuliuku, ryškia'kuprele su išskala ir 11 aikštelė buvo vakarinėje didžiojo pylimo pašlai­ įtrūkimais. tėje, ėjusioji išilgai per visą aukščiausią miško dalį, tarp Radiniai. Šioje aikštelėje surasti 22 skaldytiniai. Ti­ 10 (pietuose) ir 12 (šiaurėje) aikštelių. Aikštelė užėmė pologiškai jie skirstytini į vienagalius plokščius, kūginius, 10x8 m dydžio plotą, o nuo 10 aikštelės teskyrė siauras piramidinius (10 cgz.); dvigalius (7 egz.); su pakeistu fron­ ruožas, kuriame radinių neaptikta. Iš viso čia surasta per tu (1 egz.) ir fragmentiškus (4 egz.). Dvigalius savo ruož­ 1460 titnago radinių (Jablonskytė-Rimantienė, 1966). Be­ tu dar galima suskirstyti į turinčius vieną aikštelę, tačiau veik visi radiniai storai patinoti (balkšvi). skaldytus iš dviejų priešingų galų (2 egz.), ir tipiškus dvi­ Skaldymo technika. Labai daug skaldos nuskelta nuo galius su dviem aikštelėm (5 egz.). Skaldos grupę sudaro vienagalių skaldytinių. Naudota grubi kieto skėlimo apie 1430 įvairaus dydžio skelčiųirnuoskalų. Tarp pasta- rujų yra ir daug skaldytinių formavimo bei taisymo atlie­ mavimo bei taisymo atliekų. Kiek mažiau nei 1/5 šio kie­ kų. Apie 1/6 šio kiekio sudaro skeltės ir jų dalys. Tarp kio sudaro skeltės. Jos dažnai fragmentiškos: trūksta vir­ skelčių pastebimas didelis fragmentiškumas. Maždaug 1— šūnių ir/ar bazinių dalių. Antrinio apdirbimo atliekoms 2% skelčių averse yra dvikrypčio skaldymo negatyvai. priskirtinos 5 stambios rėžtukinės nuoskalos su viena re­ Antrinio apdirbimo atliekų nerasta. tušuota kraštine ir/ar galu. Dirbinių kategorijai priskirtini 8 radiniai. Komplekse Dirbinių kategorijai skirtini 24 radiniai. Vienintelis yra 3 rėžtukai. Pirmasis yra nuskeltinis dvikryptis (viduri­ antgalis (6x1,76x0,71 cm dydžio) pagamintas iš skeltės, nis) ir pagamintas iš skeltės viršutinės dalies. Jo rėžiamojo kurio plati įkotė suformuota vidutinio dydžio statmenu ašmenėlio plotis - 0,75 cm. Kiti du rėžtukai pagaminti iš retušu, o pats proksimalinis galas nulaužtas bei dalinai stambių nuoskalų-skaldytinių gabalų. Vieno jų rėžiamasis užretušuotas, bandant įkotės galą padaryti smailą. Viršū­ ašmenėlis suformuotas tiesiu retušu ir nuskėlimu, o antrojo nė natūrali, užsibaigia įstriža ir truputį įgaubta kraštine, viename gale yra vienkryptis vertikalus, o kitame - dvi­ kurios smaigalys ties dešiniąja kraštine smulkiai paretu­ kryptis šoninis rėžiamasis ašmenėlis. Pastarųjų dviejų rė- šuotas (6:4 pav.). žiamieji ašmenėliai yra 1-2,75 cm pločio. Retušuotų Gremžtukų surasta 8 egz.: 7 galiniai (5 pagaminti iš nuoskalųsurasta 5 egz. Vienos jųparetušuotas reverso kraš­ nuoskalų, 2 iš skelčių) ir 1 galinis šoninis (pagamintas iš tas ties viršūne (R. Rimantienės interpretuotas kaip antga­ viršutinės nuoskalos dalies). Pagal proporcijas - 7 pailgi lis), kitų 4 šoninėse kraštinėse yra padrikas retušas. ir 1 ilgasis. 7 turi ryškiai išgaubtą ašmenėlį, o 1 - įgaubtą Pastaba. Nepatinoti radiniai (1 dvigalis skaldytinis, ašmenėlį. Rėžtukų surasta 12 egz. Beveik visi plačiais ir stambusis rėžtukas ir keletas skelčių bei nuoskalų), atro­ itin plačiais rėžiamaisiais ašmenėliais (tarp 0,31 ir do, nepriklauso šiam kompleksui ir greičiausiai skirtini 2,57 cm). Pastarieji dažnai facetuoti. Tipologiškai jie skirs- 12 aikštelei (Svidrų kultūra). tytini įretušinius (6 egz.), nuskeltinius dvikrypčius (5 egz.) 15 aikštelė irgi yra šiaurinėje paminklo teritorijos da­ ir nuskeltinius vienkrypčius (1 egz.). Tarp retušinių rėž­ lyje, tarp 14 (pietuose) ir 16 (šiaurėje) aikštelių ir nuo pas­ tukų 2 buvo su tiesiu (iš nuoskalos ir skaldytinio dalies, tarosios nutolusi apie 40 m. Ši aikštelė buvo pakankamai pastarasis kombinuotas su nuskeltiniu horizontaliu), 3 su maža - apie 9x5 m dydžio. Tačiau radinių ji gana turtin­ įstrižu (2 iš skeltės ir 1 iš skaldytinio; po vieną kombi­ ga. Iš viso čia surasta per 2420 titnago radinių (Jablons­ nuota su nuskeltiniu vertikaliu) ir 1 su įgaubtu ašmenėliu kytė-Rimantienė, 1966). Dauguma radinių buvo be patinos (iš skeltės dalies; rėžtukiniai išskėlimai abiejuose kam­ ar vos vos pasidengę melsvoka patina. puose). Tarp dvikrypčių vyravo šoniniai - 3 egz. (2 iš skel­ Skaldymo technika. Vyrauja nuskėlimai nuo viena- čių apatinių dalių ir 1 iš skaldytinio), o vidurinių tebuvo 2 galių skaldytinių (>65%). Naudota kieto skėlimo techni­ (iš vidurinės skeltės ir apatinės nuoskalos dalies). Vienin­ ka, tačiau švelnesnė nei 11 ar 16 aikštelėse. Jai būdinga telis vienkryptis rėžtukas pagamintas iš apatinės nuoska­ vidutinio dydžio lęšio formos aikštelių liekanos, stambo­ los dalies, kurios viršutinės briaunos abiejuose kampuose kos kuprelės su išskala ir įtrūkimais. Tačiau skeltės pla­ yra suformuota po rėžiamąją briauną. tesnės ir ne tokios taisyklingos, kaip nuskeltos nuo dvigalių Be to, komplekse yra 2 retušuotos nuoskalos, kurių svidrinių skaldytinių. pirmoji vienoje šoninėje kraštinėje turi išretušuotą įdubą Radiniai. Šioje aikštelėje surasta 40 skaldytinių: 15 vie- (gal bandė daryti retušinį rėžtuką?), o antrosios vienas nagalių, 18 dvigalių, 1 su pakeista skėlimo kryptimi ir 6 kraštas iš abiejų pusių retušuotas plokščiai. Yra surastas fragmentiški. Vienagaliai skaldytiniai naudojimo metu ki­ ir vienas vadinamasis kirvelis - tai masyvi kvadrato už­ to nuo plokščių ar riedulio formos (kai skaldoma tik dalis apvalintais kampais formos paviršinė nuoskala, kurios šoninio paviršiaus) iki piramidinių-kūginių (naudotas be­ abiejose šoninėse kraštinėse yra po stambų išretušuotą įdu­ veik visas šoninis paviršius). Pusę dvigalių skaldytinių kie­ bimą. Tačiau tariami ašmenys jokių darbinės veiklos po­ kio sudarė skaldytiniai su dvipusiu skaldymu, tačiau tik su žymių neturi. Todėl manyčiau, jog tai galėjo būti nebaigtas viena aikštele. Tikriausiai tai buvo vienagaliai skaldytiniai gaminti retušinis rėžtukas. pataisyta viršūne. Kitą dalį sudaro tipiški dvigaliai skaldy­ Pastaba. Tikėtina, kad kai kurie radiniai, pasidengę tiniai su 2 aikštelėm. Tačiau jie plokšti ir platūs, o skaldo­ storoka balta-melsva patina, gali būti kaip priemaiša iš mieji frontai nevisiškai sutampa, t. y. jie ženkliai skiriasi kitų aikštelių ir datuotini ankstesniu laikotarpiu. Neatmes­ nuo dvigalių svidrinių skaldytinių (tik 1 priminė svidrinį) tina ir Svidrų kultūros priemaišos tikimybė (keletas dvi­ ir tikriausiai interpretuotini kaip vienagaliai, kurių pakeis­ galių skaldytinių bei keliolika taisyklingesnių skelčių). ta skaldymo kryptis. 16 aikštelė tyrinėta šiaurinėje paminklo teritorijos da­ Skaldos grupę sudaro per 2350 įvairaus dydžio skel­ lyje. Ji yra tarp 15 (pietuose) ir 17 (šiaurėje) aikštelių, čių ir nuoskalų. Tarp pastarųjų yra daug ir skaldytinių for­ negilioje lomelėje prie graužo pylimo. Aikštelė užėmė apie 10x8 m dydžio plotą. Radiniųji neturtinga. Iš viso čia su­ įvairaus dydžio nuskėlimų, kurių 70% galima indentifi­ rasta per 320 titnago radinių (Jablonskytė-Rimantienė, kuoti kaip skeltes. Likusi dalis - daugiausia skaldytinių 1966). Dauguma radinių buvo be patinos ar vos vos pasi­ formavimo ir taisymo atliekos. Antrinio apdirbimo atlie­ dengę melsvoka patina. kų nerasta. Skaldymo technika. Dauguma skaldos nuskelta nuo Dirbinių kategorijai priskirtini 9 radiniai. Aptikti 2 vienagaliųskaldytinių. Naudota grubi kieto skėlimo tech­ vienašoniai antgaliai, pagaminti iš grubių nuo vienagalio nika: didokos aikštelių liekanos, masyvios kuprelės su iš- skaldytinio nuskeltų skelčių. Abiejų gamybos technolo­ skala ir įtrūkimais. gija vienoda, skiriasi tik pačių dirbinių dydis: didesnysis Radiniai. Šioje aikštelėje surasta 16 skaldytinių, tarp yra 7,4x1,33x0,98 cm, o mažesnysis-4,38x1,7x0,81 cm kurių 10 vienagalių, 5 dvigaliai ir 1 fragmentiškas. Vie- dydžio (6:5-6 pav.). Antgalių kairysis šonas ištisai retu­ nagalių skaldytinių forma įvairuoja tarp plokščių ir pail­ šuotas itin stambiu statmenu retušu: didesniojo egzem­ gų „su rankenėle" bei viena skaldomąja plokštuma plioriaus jis dvipusis, o mažesniojo - vienpusis. Tokiu pat (pradinė fazė) ir kūginių-piramidinių su visu skaldomu vienpusiu retušu išskirtos ir abiejų antgalių įkotinės dalys šoniniu paviršiumi (būdingi baigiamajai fazei). Tarp dvi- kairiojoje kraštinėje. Be to, jos užima daugiau nei pusę galių skaldytinių 3 buvo paplokšti simetriški, o 1 - domi­ dirbinio ilgio. Abiem atvejais ruošinio proksimalinis ga­ nuojančio vienos krypties skaldymo. Skaldos grupę sudaro las paliktas, o aikštelės liekana beveik visiškai pašalinta apie 300 įvairaus dydžio nuskėlimų, kurių tik -30% gali­ retušu. Skėlimo kuprelė bandyta aplyginti plokščiu re­ ma indentifikuoti kaip skeltes. Likusi dalis - daugiausia tušu, ypač tai ryškiai matyti mažesniajame dirbinyje, kur skaldytinių formavimo ir taisymo atliekos. Antrinio ap­ viršutinis (didesnysis) negatyvas išmuštas dar prieš re­ dirbimo atliekų nerasta. tušuojant įkotės kraštus, o mažesnieji (apatiniai) yra Dirbinių kategorijai priskirtini 3 radiniai. Visų pirma smulkūs ir gilūs - labiau primena išmušimus. Abiejų ant­ tai masyvus ir grubus antgalis (5,12x1,78x0,55 cm dy­ galių viršūnės yra distaliniame ruošinio gale. Gali būti, džio), kurio plati įkotė ryškiai išskirta skeltės proksimali­ jog mažesniajame antgalyje ji suformuota mikrorėžtu- niame gale stambiu statmenu retušu. Liko nepašalinta kiniu būdu. stamboka aikštelės liekana masyvia skėlimo kuprele ir ryš­ Surasti ir 5 rėžtukai, tarp kurių 2 nuskeltiniai dvikryp­ kiais įtrūkimais reverse. Antgalio viršūnė kairėje pusėje čiai, o 3 retušiniai. Visi jie pagaminti iš nuoskalų, rėžtuki- pataisyta stambiu-vidutinio dydžio statmenu retušu, pri­ niai nuskėlimai facetuoti. Be to, surasta viena nuožulniai menančiu negilų įdubimą (6:3 pav.). Surastas ir vienas rėž­ retušuotu pakraščiu nuoskala. Terastas 1 galinis pailgas tukas tiesiu retušiniu ašmenėliu. Jis pagamintas iš nuos- gremžtukas, pagamintas iš skeltės. Aptiktas ir 1 kirvelio kalos, nuskeltos nuo dvigalio skaldytinio. Rėžtukinis nu- tipo dirbinys, pagamintas iš skaldytinio liekanos. Ašme­ skėlimas facetuotas (0,6 cm pločio). Be to, surasta ir 1 nys išgaubti (kaip skobto), viename jų šone yra dvikryp­ nuoskala nuožulniai retušuotu pakraščiu. tis rėžtukinis nuskėlimas. 17 aikštelė buvo aukščiausioje ir šiauriausioje pa­ Titno ežero titnago kasimo ir apdirbimo vieta (Varė­ minklo teritorijos dalyje, nedidelėje lomelėje, kuriais trijų nos r., Kaniavos sen.) yra apie 1,5 km į šiaurę nuo Rud­ pusių supo iki 1 m aukščio kopos. Į pietus nuo jos buvo nios kaimo, abipus Varėnos-Rudnios kelio, rininės kilmės 16 aikštelė. Aikštelė užėmė apie 12x8 m dydžio plotą. Ra­ Titno (Citno) ežervietės bei į ją įtekančios Žvirgždos upe­ diniųji neturtinga. Iš viso čia surasta kiek mažiau nei 3000 lio šiauriniame aukštame krante, ant dviejų viršutinių fliu- titnago radinių (Jablonskytė-Rimantienė, 1966). Šiuo metu voglacialinės kilmės terasų. Paminklo reljefas stipriai muziejuje saugoma tik ~600 titnago radinių. Nerasta di­ išraižytas įvairaus dydžio griovų, termokarstinių įgriuvų džiosios dalies nuoskalų. Radiniai pasidengę itin plona ir duobių. Jis užima maždaug 900x600 m dydžio miško melsva patina. plotą. Išartų kvartalinių proskynų paviršiuj e ir kasant šur- Skaldymo technika. Dauguma skaldos nuskelta nuo fus pavyko lokalizuoti 5 gamybines'aikšteles. Keturios jų vienagalių skaldytinių. Naudota gruboka kieto ir pusiau (A, B, D, E) priskiriamos Svidrų (IX tūkst. pr. Kr.), o vie­ kieto skėlimo technika: didokos aikštelių liekanos, stam­ na (C) - Bromės (X tūkst. pr. Kr.) kultūroms (Šatavičius, bokos kuprelės su išskala ir įtrūkimais. 2000). 2000 m. šio darbo autorius tyrinėjo po vieną abie­ Radiniai. Šioje aikštelėje surasti 47 skaldytiniai, tarp jų kultūrų aikštelę. Čia aptarsime tik Bromės kultūros aikš­ jų 22 vienagaliai, 18 dvigalių (12 su dviem, o 6 su viena telės tyrimų rezultatus. aikštele), 6 su pakeista skaldymo kryptimi (2 su dviem, o 1C aikštelėje, statokos kalvos šlaite, ties jos viršūne, 4 su keliomis aikštelėmis) ir 1 amorfinis. Vienagalių skal­ buvo ištirtas tik 10 m2 dydžio plotelis, radinių gausumu ir dytinių forma įvairuoja nuo plokščių ir pailgų „su ranke­ tankumu pralenkęs visus iki šiol tyrinėtus objektus. Iš vi­ nėle" iki kūginių-piramidinių. Skaldos grupę sudaro -500 so perkasoje surinkta per pusę milijono titnago radinių, svėrusių daugiau nei vieną toną. Nustatyta, jog šioje vie­ mais. Ašmenys suleisti įvairių krypčių stambiais nuskėli- toje buvo tiek pats titnagas kasamas, tiek skaldytiniai pa­ mais. Vienas šių dirbinių yra visiškai sveikas ir, rnatyt, ruošiami, tiek pusfabrikačiai — skeltės bei nuoskalos dar nenaudotas, kitas apysveikis, o likę - fragmentiški (iš­ nuskeliamos. Be to, tai pirmoji vieta Lietuvoje, kur titna­ likusios tik pentys). Taip pat surasta keletas grubiai retu­ go žaliava buvo išgaunama šachtiniu būdu. Aptiktos apie šuotų nuoskalų. 2,5 m gylio ir 45-50° nuolydžiu iškastos angos-tuneliai, Žuvintų-1 gyvenvietė (Alytaus r., Verebiejų sen.) yra kurių skersmuo - -1,5-2 m. Kai kurių šachtų sienelės, apie 800 m į vakarus nuo Žuvintu kaimo ir apie 200 m į saugantis užgriuvimų, sutvirtintos mediniais rąsteliais. Vi­ rytus nuo Bambenos dešiniojo kranto, masyvaus iškyšu­ so šio vargo tikslas buvo aptikti 10-30 cm storio suplau­ lio į palias (supelkėjęs Žuvinto ežero pakrantės ruožas) tas riedulingas-titnagingas juostas kreidos, aleurito ar šiauriniame gale. Pietinė gyvenvietės dalis yra ant stato- moreninio priemolio kloduose. Kol kas ištirta tik labai ne­ ko molingo šlaito, o šiaurinė - lygioje, žemoje ir pažliu­ didelė šio komplekso dalis, tačiau nustatyta, jog šachtoms gusioje pievoje. Atsižvelgiant į Žuvinto ežero raidos kasti labiausiai tiko kalvos šlaitai, nes iš čia lengviau ir ypatybes galima teigti, jog gyvenvietė buvo įkurta ant lim­ greičiau buvo galima prisikasti prie derlingo horizonto. noglacialinių vandenų abraduoto statoko moreninio kranto Tuo tarpu kalvos viršus šachtoms kasti nenaudotas. Tad šlaito ir šalia esančios antros terasos aikštelės dalies. Gy­ tikėtina, jog ateityje, tyrinėjant žemesnes kalvos šlaitų vie­ venvietės kultūrinis sluoksnis pietinėje dalyje sunaikin­ tas, bus surasta ir gilesnių ar net tarpusavyje besijungian­ tas ilgalaikio arimo, o šiaurinėje padengtas deliuviu ir čių šachtų (Šatavičius, 2002a). koliuviu. Šis paminklas autoriaus surastas 1995 m. Iš vi­ Visi titnago radiniai pasidengę stora balta (kartais so šiaurinės paminklo dalies paviršiuje surinkta per 60 melsva) patina. Nepatinotų radinių surasta tik maždaug titnago radinių, tarp kurių išsiskiria 31 radinys, pasiden­ 100 vienetų. Pasitaikė ir perdegusių titnagų. gęs stora balta patina (10 iš jų yra perdegę). Dauguma Skaldymo technika. Visa skalda ir dirbinių ruošiniai radinių stipriai aplaužyti ariant žemę. Šiam kompleksui buvo nuskeliami nuo vienagaliųskaldytinių naudoj ant gru­ dar gali būti priskirta 17 radinių su plonesne balkšva- bią kieto skėlimo techniką: stambios aikštelių liekanos, melsva patina (Šatavičius, 1996b). dažnai centre įgaubtos (V raidės formos); masyvios kup­ Skaldymo technika. Visa skalda ir dirbinių ruošiniai relės su stambia išskala ir įtrūkimais; šerpetojantis pavir­ nuskelti nuo vienagalių skaldytinių naudojant kieto skėli­ šius. Naudotas šviesiai pilkas titnagas. mo techniką: stambokos aikštelių liekanos, masyvi kup­ Radiniai. Tyrimų metu surasta apie 300 skaldytinių, relė su išskala ir įtrūkimais. Apie tai leidžia kalbėti 11 kurių absoliuti dauguma yra vienagaliai. Dvigalių kate­ radinių, kurių yra išlikęs proksimalinis galas. Naudotas gorijai galima priskirti tik keliolika radinių, tačiau ir jie vietinis pilkas titnagas. greičiausiai buvo vienagaliai, dvigalio skaldytinio požy­ Radiniai. Surasti 4 skaldytiniai: 3 jų vienagaliai, o vie­ mių įgavę po skaldytinio viršūnės pataisymo, kurio metu no pakeista skaldymo kryptis. Visi jie stipriai sunaudoti - viršūnė dažniausiai pašalinama stambiu nuskėlimu, o li­ paplokšti arpiramidės-kūgio formos. Aikštelės tiesios, su­ kęs negatyvas labai primena skaldytinio aikštelę; nuo jos formuotos vienu nuskėlimu arba facetuotos. Naudoti tiek retkarčiais nuskeliamos ir koreguojančios skaldomąjį fron­ skeltėms, tiek nuoskaloms nuskelti. Skaldos grupę suda­ tą nuoskalos. Skaldytinių forma priklausė nuo žaliavos ro 18 nuoskalų ir 2 skeltės (viršutinės dalys). Antrinio ap­ dydžio, t. y. titnaginio riedulio ar jo fragmento formos ir dirbimo atliekų nerasta. eksploatacijos lygio. Vyrauja paplokšti, prizmės formos, Dirbinių kategorijai priskirtini 7 radiniai. Tai 3 šoni­ tačiau nemažai surasta ir „su rankenėle" bei kūgio- nėse kraštinėse retušuotos nuoskalos, 1 specialios paskir­ piramidės formos skaldytinių. Aikštelės tiesios, suformuo­ ties dirbinys (iš nuoskalos) smulkiu plokščiu-nuožulniu tos vienu nuskėlimu arba facetuotos. Skaldytiniai naudoti retušu suformuotu snapeliu bei 1 masyvi skeltė, kurios tiek skeltėms, tiek nuoskaloms nuskelti. Didžiąją skaldos šoninėse kraštinėse yra smulkus utilizacinis retušas. Ap­ grupės dalį sudaro įvairaus dydžio nuoskalos, atsiradu­ tiktas ir 1 Zinken tipo dirbinėlis iš skeltės dalies, kurios sios paruošiant, eksploatuojant ir renovuojant skaldytinius- viršuje suformuotas šiek tiek lenktas spyglys. Be to, rin­ 75% viso radinių kiekio, likusi dalis tenka įvairaus dy­ kinyje yra ir 1 kombinuotas dirbinys, pagamintas iš nuos­ džio ir formos skeltėms. Tarp pastarųjų vyrauja nelabai kalos, kurios proksimaliniame gale smulkiu-vidutinio taisyklingos, jų ilgio ir pločio santykis svyruoja tarp 2:1- dydžio nuožulniu retušu suformuotas ryškiai išgaubtas 3:1. Antrinio apdirbimo atliekų kol kas neidentifikuota. gremžtukinis ašmenėlis, o dešiniajame šone - smulkus Dirbinių kategorijai priskirtini 4 kirvelio tipo radiniai. spyglys (grąžtas-yla ar Zinken tipo dirbinėlis). Visi jie gaminti iš stambių nuoskalų, kurių šoninės briau­ Vilniaus-2 gyvenvietė (Vilniaus m.) buvo keliasde­ nos suformuotos itin stambiu statmenu retušu ar nuskėli- šimt metrų į pietvakarius nuo Vilniaus-1 arensburginės gyvenvietės, už nedidelės lomelės. Deja, tikslesnė padė­ Katros-1 gyvenvietė (Varėnos r., Kaniavos sen.) yra tis iki šiol nėra nustatyta. Gyvenvietė surasta K. Jablons­ 2,35 km į pietvakarius nuo Paramelio kaimo ir apie 2,3 km kio, kuris 1942-1949 m. rinkdamas paviršinę medžiagą ta pačia kryptimi nuo Katros pralaidos per kelią Varčna- išskyrė 3-4 atskirus lizdus (šifrai V 2a-b-c) (Rimantienė, Paramelis bei 0,93 km į šiaurės rytus nuo jos pralaidos 1974, p. 78). Iš naujo peržiūrint rinkinį, pavyko rasti tik 2 per kelią Paramelis-Katra prie Katros kaimo, Katros upės aikštelių (V 2a-b) radinius. šiauriniame krante. Gyvenvietė įkurta ant limnoglaciali­ a aikštelėje iš viso surinkta 14 radinių, pasidengusių nės kilmės smėlėtos pakilumos, kurią šiuo metu iš visų stora-plona patina. Jie skirtini Bromės kultūrai. pusių juosia pelkės: šiaurės vakaruose - Čepkelių aukšta­ Skaldymo technika. Sprendžiant iš surinktų radinių pelkė, pietryčiuose - Katros upės žemapelkė, o šiaurės negatyvų krypties, ruošiniai buvo nuskeliami nuo viena- rytuose ir pietvakariuose nuo gretimų aukštumėlių skiria galių skaldytinių. Naudota gruboka kieto ir pusiau kieto 100-200 m pločio supelkėjusios lomos-protakos. Šiuo skėlimo technika: stambokos aikštelių liekanos, ženklios metu centrinė pakilumos dalis virš Katros upės vandens kuprelės su įtrūkimais bei išmušimais. lygio iškilusi iki 2,5 m. Daugelyje vietų smėlėtos pakilu­ Radiniai. Surasti 3 skaldytiniai: 2 dvigaliai (iš vieno mos šlaitai žemi, nuolaidūs. Gyvenvietė tyrinėta 1998— bandyta pagaminti nuskeltinį vienkryptį rėžtuką) ir 1 frag­ 1999 m. Bromės kultūros radinių aptikta perkasos 32 (2-7 mentiška liekana. Skaldos grupei galima priskirti 5 nuos- sluoksniai) pietiniame gale (ištirtas tik aikštelės pakraštys). kalas ir 2 skeltes. Antrinio apdirbimo atliekų nerasta. Nuo kitų įvairialaikių titnaginių radinių pastarieji skyrėsi Dirbinių kategorijai priskirtini 4 radiniai. Vienintelis tipologiškai ir skaldymo technikos grubumu. Preliminariai antgalis (3,25x1,54x0,6 cm dydžio) pagamintas iš trum­ Bromės kultūrai galima priskirti ~30 titnago radinių. pos skeltelės. Buka ir ryškiai išskirta įkotė suformuota Skaldymo technika. Visa skalda ir dirbinių ruošiniai proksimaliniame ruošinio gale stambiu ir itin statmenu nuskelti nuo vienagalių skaldytinių naudojant kieto skėli­ retušu. Ruošinio bazinė dalis nepašalinta: išliko aikštelės mo techniką: stambokos aikštelių liekanos, masyvi kup­ liekanos centrinė dalis. Viršūnė natūrali (3:1 pav.). Gremž­ relė su išskala ir įtrūkimais. Naudotas „importinis" pilkas tukas tėra tik 1. Jis galinis, pailgas ir pagamintas iš nuos- titnagas. kalos. Rėžtukų surasta 2 egz.: vienas jų retušinis įstrižu Radiniai. Skaldytinių nerasta. Skaldos grupę sudaro ašmenėliu (priešingas galas irgi retušuotas statmenu retu­ 15-20 nuoskalų ir keletas skelčių. Antrinio apdirbimo at­ šu), o kitas - nuskeltinis vienkryptis (vertikalus). Abu jie liekų nerasta. pagaminti iš skelčių, o rėžiamieji ašmenėliai facetuoti. Dar Dirbinių kategorijai priskirtini 2 radiniai. Tai šoninėje vienas retušinis įstrižu ašmenėliu rėžtukas, pagamintas iš kraštinėje stambiai retušuota nuoskala ir masyvus antgalis. nuoskalos, surastas kiek atokiau nuo šios aikštelės (šifras Pastarasis pagamintas iš grubios skeltes (5,24x2x0,78 cm V 2"). dydžio). Plati ir stora įkotė suformuota ruošinio proksi­ Pastaba. Gali būti, jog šioje aikštelėje surasti radiniai maliniame gale (išliko aikštelės liekanos centrinė dalis) yra 2 skirtingų laikotarpių: pasidengę stora balta patina - itin stambiu statmenu retušu. Ikotės viena kraštinė labiau ankstesni, o plona melsva - vėlesni. Be to, čia surastas ir įimta. Viršūnė nežymiai nusklembta stamboku statmenu 1 nepatinotas radinys - kaltelis, datuotinas daug vėlesniu retušu (3:10 pav.). laikotarpiu. Glūko—4 radimvietė (Varėnos r. ir sen.) yra miške, į b aikštelėje iš viso surasta 13 titnago radinių, 11 jų šiaurę nuo upelio, jungiančio Glūko ir Varėnio ežerus, ir į pasidengę stora balta patina ir priskirtini Bromės kultūrai. rytus nuo jį kertančio kelio. Radiniai aptikti šio upelio Skaldymo technika. Dauguma skaldos ir dirbinių ruo­ smėlėtame kranto šlaite (Rimantienė, 1974, p. 37). Ra­ šinių nuskelti nuo vienagalių skaldytinių. Naudota gru­ dimvietė surasta K. Jablonskio (šifras Va 21b). Jos padėtis boka kieto ir pusiau kieto skėlimo technika: stambokos iki šiolei nėra tiksliai nustatyta. Tarp įvairialaikių radinių aikštelių liekanos, ryški kuprelė su išskala bei įtrūkimais. vienas išsiskyrė savo storoka melsva-balkšva patina (kiti Radiniai. Surastas 1 skaldytinio fragmentas. Skaldos jos neturėjo). Jis paskelbtas R. Rimantienės (PHMaHTene, grupei galima priskirti 4 nuoskalas (2 atvejais tai apskal­ 1971, c. 65-66, puc. 56). Tuo tarpu šio straipsnio auto­ dyti titnago gabalai) ir 2 skeltes. Antrinio apdirbimo at­ riaus nuomone, jis skirtinas Bromės kultūrai. liekų nerasta. Radiniai. Šis vienintelis įkotinis antgalis (8,6x2,86x1 cm Dirbinių kategorijai atstovauja 4 radiniai - gremžtu­ dydžio) pagamintas iš netaisyklingos skeltes, kuri kietu- kai, kurių 3 yra galiniai (2 pailgi ir 1 trumpas), o 1 pusiau pusiau kietu skėlimu nuskelta nuo dvigalio skaldytinio. apskritas. Visi jie pagaminti iš nuoskalų. Plati ir stora įkotė suformuota ruošinio proksimaliniame Pastaba. 2 ncpatinotos nuoskalos skirtinos daug vė­ gale stambiu nuožulniu-statmenu ir priešpriešiniu retu­ lesniam laikotarpiui. šu. Pats įkotės galas užapvalintas retušu - taip pašalinta aikštelės liekana (tačiau išliko dalis kuprelės su įtrūkimais). Tam tikrų neaiškumų iškyla bandant nustatyti ir kai Antgalio viršūnė pačiame smaigalyje nežymiai pataisyta kurių kompleksų kultūrinę priklausomybę, pvz., Šale- smulkiu statmenu retušu (7:4 pav.). ninkų-2 komplekse vyrauja minkšto skėlimo technika, 1992 m., tyrinėjant Lieporių (Šiaulių m. pietinis pa­ tuo tarpu turimas antgalis turi daugiau bromiškų bruo­ kraštys) viduriniojo geležies amžiaus gyvenvietę (vad. žų. Panaši situacija ir su Samantonių gyvenvietės anks­ B. Salatkienė), buvo surastas ir pavienis titnago dirbinys, tyvuoju inventoriumi, kur tarp ankstyvajam Svidrui ar pasidengęs stora balkšva su pilkais taškais patina (Salat­ Arensburgui būdingų radinių yra ir antgalių stambiomis kienė, 1996, p. 47). Jis priskirtinas Bromės kultūrai. plačiomis įkotėmis. Be to, čia yra ir keletas gremžtukų Radiniai. Šis vienintelis įkotinis antgalis (6,66x1,7x0,58 cm su žemu darbinio ašmens kampu (PHMaHTeHe 1971, dydžio) pagamintas iš netaisyklingos skeltės, kuri nu­ pnc. 99:3-5, 8). skelta nuo dvi galio skaldytinio. Plati ir buka įkotė išskirta ruošinio proksimaliniame gale vidutinio dydžio-stambiu PAPLITIMAS nuožulniu-statmenu retušu. Ruošinio bazinis galas ga­ mybos metu pašalintas nulaužiant, o atsiradusi lūžio Anksčiau Bromės kultūra buvo laikoma grynai Pie­ facetė užretušuota. Antgalio viršūnė dešiniojoje kraš­ tų Skandinavijos fenomenu, nes šių kompleksų tebuvo tinėje pataisyta vidutinio dydžio nuožulniu retušu randama Danijos ir Pietų Švedijos teritorijose. Pasta­ (5:2 pav.). raisiais dešimtmečiais panašaus turinio kompleksų su­ Bromės kultūrai skirtinų radinių randama ir Margių rasta ir Šiaurės Vokietijoje, Lenkijoje (Schild, 1975, „Salos" (3:8 pav.) gyvenvietėje (Šatavičius, 1996a; 1998a) p. 262-267; Kozlowski S., p. 1975; Bagniewski, 1999, bei Margionių (Ostrauskas, 1998b, p. 466-467; 2000a) pav. 13:l;Burdukiewicz, 1999,p. 102-104) bei dar to­ titnago gavybos ir apdirbimo vietoje, tačiau šių objektų liau į rytus - Dnepro, Volgos aukštupiuose bei Pripetės tyrimai dar tik pradėti ir išsamesnės analizės teks kurį lai­ baseine (Sinitsina, 1999; CnHHUbiHa, 1996; 3ann3HHK, ką palaukti. Tuo tarpu Margių-1 ir Barzdžio miško gy­ 1989b, c. 12-20). Skirtinguose geografiniuose regio­ venvietėse taip pat surasta Bromės kultūros dirbinių nuose šie kompleksai įvardijami atskirais vardais: Pers- (Rimantienė, 1999b, pav. 19:3, 7, 13, 17; 1999, p.188, tunkos (Szymczak, 1987; 1992), Valdajaus ar Pobolio pav. 16:1), tačiau ši milžiniška medžiaga iki šiolei lieka (Sinitsina, 1999; 2002), Rytų Lingbi (=Liungbiu) ir nuodugniau neapdorota. Tipiškų Bromės kultūros dirbi­ Krasnoseljės (Zaliznyak, 1999; 3ajii3HHK 1995a, c. 7- nių yra paviršiniuose rinkiniuose iš Derežnyčios-31 9; 1999, c. 211-224), Grensko (KceH30B, 1999) kultū­ (PHMaHTeHe, 1971, pnc. 13:1), Stavidvario vienkiemio (La­ ros. Jais siekiama nusakyti tam tikrus, nors ir nelabai pių valsčius, Kauno r.), Drąseikių-2 (3:3 pav.), Varėnos žymius ar net menamus skirtumus nuo tikrųjų Bromės (1953 m. žvalgyb. eksped., šalia piliakalnio) (3:7 pav.),BaI- technokompleksų. Tačiau ir šiuo metu bemaž pusė vi­ tašiškių (Z. Gloger kolekcija) (8:2 pav.). Nemažai Bromės sų Bromės kultūros kompleksų (daugiau nei 150) yra kultūrai priskirtinų radinių, ypač antgalių, yra surinkęs ir surasta Pietų Skandinavijoje, ypač Danijos teritorijoje. W. Szukievvicz Kašėtų (7:1-3 pav.), Rudnios (8:4 pav.) Čia tyrinėtos tokios žinomos gyvenvietės kaip Brom- (Sulgostovvska, 1989, lent. XXII:4), Grybašos (8:3 pav.), me (A, B, C, D), Stoksbjerg Vest, Stoksbjerg, Fensmark, Dubos ežero bei Merkio-Ūlos (3:11; 7:5-6; 8:6 pav.) Bro I-II, Trollesgave, Ellensbanke (Zelandas); L,ven- kolekcijose. Be to, keletas Bromės kultūros antgalių yra holm, Langą I-IV, Ramsgard I-VII, Sovind (Jutlandi­ I. ir L. Savickiu rinkiniuose (Lenkija) iš Derežnyčios ja) (Andersen, 1973;Fisher, 1991;Madsen, 1983). Tuo (8:1 pav.) bei Kašėtų-Marcinkonių (8:5 pav.). tarpu Pietų Švedijoje - Skonėję - šiuo metu tėra žino­ Paminėtinas Dubičių-3 gyvenvietėje antroje perka­ ma tik truputį daugiau nei 20 šios kultūros kompleksų: soje surastas dirbinys interpretuotas kaip antgalis (Riman­ Segebro, Finjakarr, Vangamossen, Mollerod, An- tienė, 1999a, p. 100-101, pav. 22:1). Tačiau atidžiau navalla, Fjalkinge, Algustorp, Ystadomradet, Harlosa, apžiūrėjus nustatyta, kad tai tėra paprastas apsizulinęs pa­ Karlsro irkt. (Andersson, Knarrstrom, 1999). Švedijo­ plokščias titnago žaliavos rieduliukas. je pavienių Bromės tipo antgalių randama ir toliau į Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pas mus ir kaimyni­ šiaurę-šiaurės vakarus, pavyzdžiui, Skogstuna (į pie­ niuose kraštuose per daug kompleksų priskiriama postbro- tus nuo Geteborgo) rasta Bromės antgalių kartu su stam­ minėms kultūroms (=Arensburgui, Grenskui, Krasnoscl- biomis skcltėmis. Panašaus tipo antgalių aptikta net jei). Pavyzdžiui, antgaliai smailomis ilgomis įkotėmis pietinėje Norvegijoje. Tačiau pastarųjų kompleksų da­ (PHMaHTeHe, 1971, pnc. 19:1-2), atsižvelgiant į Danijoje tavimas šiuo metu dar nėra aiškus, tad ir jų priskyrimas rastus analogus (Fischcr, Nielsen, 1987, pav. 14:A), turė­ Bromės kultūrai kol kas nepatvirtintas (Knarrstrom žo­ tų būti skiriami vėlyvajai Bromės kultūrai. dinė informacija). 7 pav. Bromčs kultūros antgaliai iš Kašėtų (1-3) ir Mcrkio-Ūlos (5-6) kolekcijų bei Glūko-4 gyvenvietės (4). 8 pav. Bromės kultūros antgaliai iš Derežnyčios (1), Baltašiškių (2), Grybašos (3), Rudnios (4), Kašėtų-Marcinkonių (5) ir Merkio- Ūlos (6) kolekcijos. Iš I. ir L. Savvickių (1, 5), Z. Gloger (2) ir W. Szukievvicz (3-4, 6) rinkinių. Pagal: Sulgostovvska, 1989; 3ajri3HJiK, 1999.

Pagrindiniai Bromės kultūros kompleksai Vokietijo­ SKALDYMO TECHNIKA. je yra Borneck-Mitte, Pinnberg (lb sluoksnis), Klein PAGRINDINIAI DIRBINIAI Niendorf A, Tolk A; Lenkijoje - Bohatery Lesne-2, Ryd- no X/59, IV/60, Nowy Mlyn Ia ir Ib, Wožna Wieš-1 Bromės kultūros titnago apdirbimo technologija, paly­ (Kozlovvski J., Kozlovvski S., 1975, c. 256-258; 1977, ginti su ankstesnėmis ir vėlesnėmis epochomis bei kultū­ c. 187-193, žemėlapis 13; Kozlovvski S., 1975; Schild, romis, technologiškai buvo pakankamai paprasta. Ši tech­ 1975; Szymczak, 1992; Kempisty, SuIgostowska, 1991). nologija atidžiai išnagrinėta remiantis Titno-lC gyvcn- vietėje surastais radiniais. Bromės kompleksams būdingi tiek Danijos, tiek Lietuvos ar rytesnių kraštų komplek­ stambūs vienagaliai skaldytiniai, kurių forma - nuo stam­ suose galima surasti įvairaus dydžio antgalių. Be to, tyri­ baus plokščio iki kūginio-piramidinio ar pusiau cilindri­ nėtojams neturint galimybės realiai pamatyti ir išmatuoti nio. Tuo tarpu pasitaikantys pavieniai dvigaliai skaldyti­ antgalių, jų matmenys dažniausiai perskaičiuojami iš įvai­ niai tiesiomis aikštelėmis dažniausiai yra ne kas kita, kaip rių iliustracijų, tad įsivelia nemažai klaidų, kurios toliau tie patys vienagaliai skaldytiniai, tik pakeista jų skaldy­ plinta į kitus leidinius. Labiau tikėtina, kad šie parametrai mo kryptis. Be to, dvigalio skaldytinio požymių vienaga­ priklausė nuo naudojamos žaliavos rieduliukų dydžio, tai­ liai skaldytiniai dažnokai įgauna pataisius jų viršūnes. syklingumo ir kokybiškumo (šie rodikliai rytinėse terito­ Skaldytiniai paruošiami kaip galima paprasčiau: nuske- rijose dažnai esti prastesni). liant masyvias nuoskalas nuo aikštelės ar vienpusiu ap- Plati ir stora įkotė suformuojama ruošinio aversinės skaldymu. Nuo taip paruoštų skaldytinių tiesioginiu smū­ pusės proksimalinio galo abiejose šoninėse kraštinėse giu ir kietu ar pusiau kietu skėlimu buvo nuskeliamos stam­ stambiu statmenu retušu. Dažniausiai ji ryškiai išskiria­ bios, plačios ir ne itin taisyklingos skeltės, kurių vidutinis ma. Skėlimo kuprelė kartais gali būti dalinai ar visiškai ilgio ir pločio santykis atitinkamai yra -3:1. O tai savo pašalinta plačiu, plokščiu nuskėlimu-retušu dar prieš pra­ ruožtu rodo, jog nebuvo pakankamai aiškios ribos tarp dedant retušuoti įkotės kraštines (tuo skiriasi nuo svidri- skelčių ir nuoskalų. Ypač būdingas požymis - skaldytinio nių antgalių, kurių įkotės reverse plokščiai retušuojamos skaldomojo fronto viršutinės dalies, ties aikštelės kraštu, jau suformavus šonines kraštines). Pagal įkotės apdirbi­ pataisymai, pašalinant nuskeliamų ruošinių paliktas ašt­ mą išskiriamos dvi antgalių grupės. Pirmajai grupei pri­ rias briaunas tarp negatyvų. Dėl to kompleksuose aptin­ skiriami antgaliai, kurių įkotė suformuota nepašalinus kamas didelis kiekis smulkių nuoskalėlių ir mikroskelte- skėlimo aikštelės liekanos. Antrojoje grupėje skėlimo aikš­ lių. Be to, kompleksai pasižymi nedideliu skelčių frag­ telės liekana pašalinama retušuojant įkotę, kuri tampa už­ mentiškumu (mažiau nei 40%). Apibendrinant galima būtų apvalinta ar smaila. Be to, dažniau nei pirmojoje grupėje pasakyti, jog naudota neekonomiška (išlaidi) ir kartu pa­ čia pašalinama ir skėlimo kuprelė. Antgalių viršūnė daž­ prasta bei greita titnago apdirbimo technologija. Tokia pat niausiai paretušuojama įvairaus dydžio statmenu, įstrižu titnago apdirbimo technologija buvo būdinga ir klasiki­ retušu (Taute, 1968; Fischer, 1991; Fischer, Nielsen, 1987). niams Bromės kultūros kompleksams Pietų Skandinavi­ Kartais viršūnės retušas primena ir seklų įdubimą. Kam joje. Matyt, tokiai technologijai įsivyrauti leido geros ko­ naudoti šie antgaliai - ietims ar strėlėms - nuspręsti nėra kybės titnago žaliavos gausumas jaunuose moreniniuose lengva. Daugumos vėlesnių Arensburgo ir Svidrų kultūrų landšaftuose (Madsen, 1996). antgalių svoris - 2-3 g. Be to, ir daugelis tyrinėtojų sutin­ Bromės technokompleksams būdingas labai mažas re­ ka, kad jie naudoti strėlėms. Tai patvirtina ir surastos lie­ tušuotų dirbinių tipų - įrankių - kiekis. Tai tik antgaliai, kanos. Tuo tarpu Bromės kultūros didesniųjų antgalių gremžtukai ir rėžtukai. Kartais dar aptinkama grąžtų/ylų svorio vidurkis yra kur kas didesnis nei 5 g. Toks ženklus ir įvairiai retušuotų skelčių bei nuoskalų. Be to, jai nebū­ skirtumas leidžia manyti, kad jie greičiausiai naudoti kaip dinga mikrorėžtukinė ruošinio dalijimo technika (Fischer, iečių viršūnės. 1991, p. 113). Visa tai būdinga ir Lietuvoje surastiems Gremžtukai sudaro antrą pagal gausumą dirbinių kate­ kompleksams. goriją. Dažniausiai jie gaminti iš plačių skelčių. Vyrauja Antgaliai stambūs, gaminti iš ilgų, plačių ir grubių galiniai ilgi ir pailgi, neretušuotomis šoninėmis kraštinė­ skelčių, dažnai ne itin taisyklingomis šoninėmis kraštinė­ mis. Tačiau nevengta ir su platesniu darbiniu ašmenėliu mis. Jų ilgis paprastai viršija 5,5 cm. Tačiau pasitaiko ir gremžtukų, ypač rytesnėse teritorijose. Kaip ir P. Skandi­ daug smulkesnių - tik 3-4 cm dydžio. Todėl kai kurie ty­ navijoje, dauguma Lietuvoje surastų gremžtukų irgi turi rinėtojai, remdamiesi ženkliais antgalių matmenų skirtu­ žemą(<60°) darbinio ašmens polinkio kampą (Madsen, 1983; mais, bandė juos skirstyti į tam tikras grupes. Pavyzdžiui, Andersen, 1972,p. 28). Tarp rėžtukų vyrauja nuskeltiniai dvi­ W. Taute išskyrė 3 tipus: stambūs (>5,5 cm ilgio ir plates­ krypčiai, toliau eina retušiniai. Tarp pastarųjų daugumą su­ ni nei 1,7 cm), siauri ir ilgi bei trumpi (mažesni nei 5,5 cm daro egzemplioriai įstrižai retušuotu ašmenėliu. Nuskcltinių ilgio ir iki 1,7 cm pločio); pastarųjų dviejų tipų antgalius vienkrypčių rėžtukų kompleksuose randama nedaug. Rėž­ laikė pereinamojo tipo įarensburginius (Taute, 1968). Kiti tukai gaminti iš stambių nuoskalų. Būdingas požymis - daž­ tyrinėtojai dar pasitelkia ir technologinius principus (Fis­ nai rėžtukams (rečiau gremžtukams) gaminti panaudojamos cher, 1985). Panašūs morfometriniai rodikliai dažnai nau­ ir sulūžusių antgalių įkotinės dalys. Tokių dirbinių ap­ dojami „vakarietiškiems" Bromės kultūros kompleksams tinkama visoje Bromės kultūros teritorijoje (Taute, 1968; nuo rytuose esančių atskirti (Szymczak, 1987; 1992; Si- Kozlovvski J., Kozlowski S., 1975, p. 256-258; Fischer, nitsyna, 2002). Deja, toks metodas nedaug ką duoda: pvz., Nielsen, 1987,pav. 18:C, 19:F; Andersen, 1973,pav. 44). Vienas būdingiausių Bromės kultūros raginių dirbi­ ankstyviausioje A aikštelėje tarp 12 antgalių 83% buvo nių yra iš šiaurės elnio rago, nupjovus rožę ir sutrumpi­ su išlikusia skėlimo kuprele ir aikštele, o 17% ji buvo pa­ nus akinę atšaką, padarytas vadinamasis Liungbiu tipo šalinta, tuo tarpu vėlyviausioje B aikštelėje tarp 9 antga­ kaplys/kirvis. Sutrumpinta akinė atšaka užsibaigia įvai­ lių tik 37% buvo su skėlimo kuprele ir aikštele, o 63% ji riai: kirvelio formos ašmenimis, plokščia aikštele ar net jau buvo pašalinta. Dažniau retušuota jų viršūnė. Panaši įdubimu. Dalis šių dirbinių datuojami ir Aleriodo laikotar­ padėtis ir kalbant apie gremžtukus. Ankstyvajame A kom­ piu. Pavyzdžiui, Centrinėje Skonėję (Švedija), Mickelsmos- plekse atsekamas didesnis kiekis gremžtukų retušuotom sen pelkėje, aptiktas toks dirbinys datuotas 10980±110 BP šoninėm kraštinėm: tarp 10 vienetų 26% buvo retušuotais (Aleriodo pabaiga) (Fisher, 1991). Tačiau kokia jų tikroji ir 74% neretušuotais šonais; tuo tarpu vėlyvajame B kom­ paskirtis, iki šiolei nėra aišku. plekse tarp 20 vienetų 12% buvo retušuotais ir 83% nere­ Atrodo, Bromės kultūrai priskirtini ir iš kaulo-rago tušuotais šonais, t. y. pirmųjų kiekis ženkliai sumažėja. pagaminti žeberklai su dviem eilėm, bet retai išdėstyto­ Gremžtukai retušuotom šoninėm kraštinėm buvo ypač pa­ mis stambiomis užbarzdomis ir užaštrinto kastuvėlio for­ plitę senesnėse Hamburgo ir Federmeserio kultūrose. Be mos pagrindu (Kozlovvski J., Kozlovvski S., 1975, to, A aikštelėje atitinkamai didesnis procentas buvo nu- p. 256-258). skeltinių dvikrypčių rėžtukų, o retušinių - mažesnis, tuo tarpu B aikštelėje matomas atvirkščias procesas - suma­ CHRONOLOGIJA, GRUPĖS žėja nuskeltinių dvikrypčių, bet padaugėja retušinių rėž­ tukų (Fisher, Nielsen, 1987). Vėlyvajame Bromės kultū­ Iki šiolei tik kelios Bromės kultūros gyvenvietės yra da­ ros etape sušvelnėja ir titnago skaldymo technika, daž­ tuotos C14 metodu, mat daugelio jų kultūriniuose horizon­ niau aptinkama dvigalių skaldytinių (Andersen, 1973). tuose nėra išlikę organinės kilmės medžiagų. Trollesgave Šiuo metu vienu seniausių mums žinomų Bromės kom­ (Danija) gyvenvietėje surinkti angliukai C14 metodu datuoti pleksų, remiantis tipologiniais kriterijais, laikoma Loven- 11100±160BPir 11070±120BP,oTL metodu-12000±1400 holm gyvenvietė (Danija). Jos inventoriuje pastebimas BP, 11700±1400 BP ir 11100±1200 BP (čia kalendorinės pereinamasis ryšys tarp Hamburgo kultūros Havelte tipo ir datos). Palinologinė analizė irgi patvirtino priklausomumą ankstyviausiųjų Bromės tipo antgalių. Be to, čia aptikta ir vėlyvojo Aleriodo laikotarpiui. Tipologiškai tai yra Bromės keletas smulkių grąžtų-Zinken tipo dirbinių bei palygin­ kultūros vėlyvasis etapas (Fisher, 1990; 1991). ti daug Wehlen tipo gremžtukų (Madsen, 1983, p. 16-21, Kita Fensmark (Danija) gyvenvietė su klasikiniu Bro­ 28-29, pav. 6-7). Lietuviškoje medžiagoje panašus per­ mės inventoriumi neturėjo organinės medžiagos. Tad da­ einamasis ryšys atsekamas Margių „Salos" gyvenvietės tavimui pasirinktas smėlėtas luitas su smulkiais lapuočio ankstyviausiame komplekse, kuris autoriaus priskirtas Ham­ medžio angliukais, paimtas iš solifliukcinės kilmės sluoks­ burgo kultūrai (Šatavičius, 2002b). nio, kuriame rasta ir titnago radinių. Mėginys datuotas Taigi remiantis įvairiais tipologiniais ir technologi­ 10810±120 BP (Aleriodo-vėlyvojo Driaso riba). Kadan­ niais aspektais galima išskirti 3 atskirus chronologinius gi mėginys paimtas iš solifliukcinio sluoksnio, titnago ra­ Bromės kultūros etapus: ankstyvąjį, klasikinį ir vėlyvą­ dinių ir mėginio vienalaikiškumas nėra visiškai aiškus jį. Ankstyvasis etapas kol kas mažiausiai pažįstamas. (Fisher, 1996). Kaip jau minėta, šių kompleksų inventoriuose atsekama Trūkstant radiokarboninių datų lieka tik vienas - ti­ tam tikrų genetinių ryšių su vėlyvąja Hamburgo kultūra. pologinis būdas datuoti Bromės kompleksus. Jau anks­ Klasikinio etapo gyvenvietės savo kieto skėlimo ir gru­ čiau buvo pastebėta, jog Bromės ir Arensburgo komplek­ baus retušavimo technika ženkliai išsiskiria iš kitų eta­ sai sudaro 2 skirtingas vieno ir to paties įkotinių antgalių pų ir net aplinkinių kultūrinių grupių. Vyrauja antgaliai technokomplekso raidos pakopas. Bromės gyvenvietės yra su nepašalinta bazine ruošinio dalimi, daugiau gremžtu­ laikomos senesnėmis, o Arensburgo - vėlesnėmis. Pir­ kų retušuotomis šoninėmis kraštinėmis ir nuskeltinių dvi­ majai priskirti visi kompleksai, kuriuose yra didesni nei krypčių rėžtukų. Tad nenuostabu, jog tokių gyvenviečių 5,5 cm įkotiniai antgaliai, o antrajai - smulkesnieji (Fis- surasta pakankamai daug. Lietuvoje šiam etapui tikriau­ cher, 1978). Pastarojo meto kasinėjimai bei tyrimai kiek siai skirtini Katros-1, Derežnyčios-30, Titno 1C, Eže­ pakoregavo šią teoriją. Iš naujo peržiūrėjus Bromme gy­ rynų 9, 16 aikštelių kompleksai. Vėlyvojo etapo gyven­ venvietės kasinėjimų medžiagą ir išskyrus atskiras aikšte- viečių surasta daugiausia. Jie išsiskiria sušvelnėjusia tit­ Ies-kompleksus, buvo pastebėti tam tikri skirtumai tarp nago pirminio apdirbimo technika, aptinkami antgaliai čia surastų antgalių bei gremžtukų ir rėžtukų. O tai savo smulkesni, dažnai su pašalinta ruošinio bazine dalimi, ruožtu leido spręsti ir apie jų tipologinę-chronologinę rai­ jų įkotės smailesnės, o viršūnės dažniau nusklcmbiamos dą, einant nuo ankstyvojo etapo į vėlyvąjį. Pavyzdžiui, įstrižu retušu. Šiam etapui tikriausiai skirtinos Maskau- kos-6, Jakėnų-2b, Žuvintų-1, Vilniaus-2a-b, Margių pav. 3:1; Larsson, 1994, pav. 6:4). Atrodo, jog jie labiau „Salos" ir kt. gyvenvietės bei Ežerynų 15, 17 aikštelės. susiję su ankstyvąja ar klasikine Bromės kultūros faze. Atrodo, šios trys raidos stadijos sekė viena po kitos ir Galbūt tai irgi priskirtina Hamburgo ar Federmeserio kul­ jų datavimas vakarinėje ir rytinėje Bromės kultūros teri­ tūrinei įtakai ar palikimui. torijoje per daug nesiskiria. Taigi apibendrinant galima Tuo tarpu kai kurių tyrinėtojų bandymas visus viena- pasakyti, kad Bromės kultūra gamtamoksliniais metodais šonius antgalius sieti su Dnepro aukštupyje paplitusia gi­ datuojama Aleriodo antrąja puse - Driaso III pradžia, o mininga Grensko kultūra (Ostrauskas, 1999, p. 8-9) nėra tipologiškai - Aleriodu-Driaso III pradžia (Fischer, 1991, visiškai logiškas. Visų pirma ir pačiuose Grensko kultū­ p. 110-111). Panašiai turėtų būti datuojami ir Lietuvoje ros kompleksuose tokio tipo antgaliai randami tik pavie­ surasti Bromės kultūros kompleksai. niui ir tai ne visada, tad tai nėra būdingas požymis. Antra, Atskirai minėtini tam tikri specifiniai dirbinių bruo­ gausiau aptinkami jau yra visai kito tipo, nors irgi priski­ žai, pavyzdžiui, tik kol kas mūsų krašte dažniau sutinka­ riami vienašoniams antgaliams. Jie daug smulkesni, ga­ mas antgalių įtvarų formavimas priešpriešiniu retušu, t. y. minti įstrižai ruošiniui ir pašalinus jo bazinę dalį, dažnai kai vienoje kraštinėje jis formuojamas aversinėje, o kito­ dirbinio viršūnė suformuojama ruošinio proksimaliniame je - reversinėje pusėje. Tokių antgalių surasta Varėnės-2, gale ir kt. Paprastai jie įvardijami kaip Altynovo tipo. Tre­ Mitriškių-6a, Glūko-4 gyvenvietėse (3:5-6; 7:4 pav.). Šis čia, reikia skirti vienašonius tiesia ištisai retušuota krašti­ principas (būdas) klasikinei Bromės kultūrai nėra būdin­ ne antgalius nuo tų, kurių viršūnės įstrižas retušas gas. Panašiu būdu antgalių įkotės tebuvo formuojamos susisiekia su įkotės retušu (t. y. laužtai retušuoti) ir kuris Hamburgo kultūros vėlyvojoje Havelte fazėje (Holm, dažnai esti tik paviršinis. Pastarųjų dviejų tipų vienašo- 1996) ir vėliau aptariamos egzistavusioje Arensburgo kul­ niai antgaliai - tai jau vėlesnės Arensburgo kultūros ar tūroje (Taute, 1968, lent. 39, 68, 105; 3ajii3HaK, 1999). postarensburginių kultūrų (Fosnos, Komsos, Janiovo) dir­ Todėl manau, kad šį požymį galima laikyti kaip vieną iš biniai, tik kildintini iš Bromės. Beje, ir pati Grensko kul­ įrodymų, jog Bromės ir Hamburgo kultūras siejo pakan­ tūra nėra visiškai tipologiškai ir technologiškai „švariai" kamai artimas (laiko atžvilgiu) genetinis ryšys. Šio tech­ išskirta, jos datavimas vėlesnis nei Bromės, be to, kai ku­ nologinio principo reliktu tikriausiai reikėtų laikyti ir kai rie baltarusių tyrinėtojai net jos genezės ieško vietinėje kurių antgalių įkotėse aptinkamą dvipusį retušą. Tokių dir­ vėlyvojoje mamutų medžiotojų kultūroje (KOIIMTHH, binių surasta Mergežerio-8, Ežerynų 17 aikštelėje, Mit- 1999; 2000). riškių-6a, Derežnyčios-6 gyvenvietėse (4:2; 6:6; 3:5, Dar keletas žodžių dėl Pabaltijo Madleno kultūrinės 9 pav.). Panašiai pagamintų antgalių kartais aptinkama ir grupės sąvokos tolesnio taikymo. Mano nuomone, jos Rytų Lenkijoje (Borsuki-3, Chwalowice-6) (Siemaszko, reikėtų atsisakyti, nes visų pirma ji netiksliai buvo iš­ 1988, pav. 2; Libera 1988, pav. 2:a). Tuo tarpu apie Vaka­ skirta (kaip priešingybė Svidrų kultūrai). Tuo tarpu, re­ ruose rastus tokio tipo dirbinius dėl schematiško dirbinių, miantis naujausiais duomenimis, Svidrų kultūra irgi ypač retušo, piešimo ką nors konkrečiau pasakyti sunku. priklauso tam pačiam kultūriniam ratui ir net kildintina Šiuo atveju galimas ir kitas dvipusio retušo antgalių įko­ iš vėlyvosios Bromės ar ankstyvojo Arensburgo kultū­ tėse paaiškinimas. Gaminant antgalio įkotę iš grubios skel- ros, t. y. ji nėra genetiškai priešinga Pabaltijo Madleno tės reikėjo retušu pašalinti nemažą jos apatinę dalį, kuri kultūrinei grupei. Nevisiškai korektiška laikau ir kai ku­ buvo plati ir stora. O tai padaryti vien vienpusiu retušu rių tyrinėtojų nuomonę dėl negalimumo Lietuvos vėly­ nėra lengva. Tad šiam atvejui ir pritaikė dvipusį retušavi­ vojo paleolito medžiagoje išskirti atskirų kultūrų mą. Tokią mintį patvirtino ir autoriaus atlikti antgalių ga­ kompleksus, nes daugumas gyvenviečių yra su „maišy­ mybos eksperimentai. tu" inventoriumi (Ostrauskas, 1999, p. 8-10). Laikantis Kol kas lieka neaiškus kompleksų, kuriuose rasta ant­ šio principo tada ir pati Svidrų kultūra Lietuvoje nebūtų galių su viena tiesia ir ištisai retušuota kraštine, datavi­ išskiriama, taip pat nebūtų įmanoma tiksliau detalizuoti mas (Ežerynų 17 aikštelė). Kaip minėta, šie antgaliai yra ir mezolito kultūrinių grupių, nes čia irgi bemaž visi kom­ masyvūs su nepašalinta ruošinio proksimaline dalimi, o pleksai maišyti. Tačiau čia kažkodėl matome visai prie­ tiesioji kraštinė suformuota itin stambiu statmenu, kartais šingą vaizdą (Ostrauskas, 1998c). Beje, ne ką geresnė net dvipusiu retušu. Pavienių tokio tipo dirbinių aptinka­ situacija kalbant apie „švarius" kompleksus, yra ir ma beveik visoje Bromės kultūros teritorijoje (Vyšegora, P. Skandinavijoje, Lenkijoje ar net toje pačioje Ukrai­ Podol III, Grensk, Liutka, Puchovka-9; Nienhagen, Vàn- noje. Tačiau čia kultūrinės grupės vis dėlto skiriamos! gamossen) (CmnmbiHa, 1996, piic. 25:1; Sinitsina, 1999, Tad kai kuriems kolegoms siūlyčiau laikytis vienodų pav. 6:9; KonbiTim, 1999, piic. 6:29; 3ajii3HHK, 1999, principų tiek savo tyrimų srityje, tiek kitų tyrinėjamų epo­ piic. 61:21; Siemaszko, 1999, pav. 4:1; Terbcrger 1996, chų atžvilgiu. KILMĖ IR RAIDA atskiro radinių komplekso išskyrimas nedaug kuo pagel­ bėtų, kaip ir radiokarboninis datavimas, kuris šiuo atveju Kaip jau buvo minėta, Wehlen grupės Federmeserio netinka dėl per didelės paklaidos. Manau, šiai problemai kompleksai ir ankstyviausi Bromes kompleksai turi tą pa­ išspręsti siūlytina tokia išeitis - reikia atsižvelgti į titnagi­ tį Wehlen gremžtukų tipą (su retušuotom kraštinėm). Be nį inventorių. Jeigu pereinamojo tipo komplekse yra bent to, kai kuriose Federmeserio kultūros Wehlen grupės gy­ vienas Zonhoven mikrolitas, tai jis jau priskirtinas Arens­ venvietėse taip pat randama stambių įkotinių antgalių, ku­ burgo kultūrai, o jeigu tokio tipo dirbinių neturima, reikia rie tipologiškai gali būti Bromes antgalių pirmtakai. atsižvelgti į likusį inventorių - visų pirma į turimus ant­ Atsižvelgiant į tai, Bromes kultūra interpretuojama kaip galius bei titnago pirminį apdirbimą ir vieno ar kito kom­ Federmeserio šalutinė atšaka, kuri vystėsi ir egzistavo plekso priklausomybę nulemti vienai ar kitai kultūrai ankstyvojo ir viduriniojo Aleriodo periodu (Fisher, 1991, būdingų dirbinių ar požymių kiekybiškumą. p. 111; Larsson, 1996). Kita vertus, galimi tiesioginiai Bromes kultūros ry­ ŪKIS, SOCIALINĖ STRUKTŪRA šiai ir su Hamburgo kultūros Havelte grupe. Tai ypač žen­ kliai matyti sulyginus Lovenholm gyvenvietės (Bromes Apie Bromės kultūros atstovų ūkį duomenų maža, nes kultūra) medžiagą su Jels-1 kompleksu (Hamburgo kul­ dauguma gyvenviečių įkurtos gerai nudrenuotose smėlėto­ tūra): akivaizdi taupi titnago apdirbimo technika, dėl to se vietovėse, kur organinė medžiaga paprastai neišlieka. buvo išgaunami lengvesni ir smulkesni dirbiniai bei ruo­ Danijos teritorijoje tik Bromme, Trollesgave ir Langą gy­ šiniai, panašūs antgalių tipai, Zinken tipo dirbiniai, Weh­ venvietėse aptikta po keletą žvėrių kaulų. Vienintelė domi­ len gremžtukai (Madsen, 1983, p. 28-29). Šią nuomonę nuojanti rūšis šiose gyvenvietėse buvo briedis. Taip pat palaiko ir Lietuvos teritorijoje išskirtas ankstyviausiasis aptikta pavienių šiaurės elnio, bebro, ernio, gulbės, stirnos Margių „Salos" gyvenvietės kompleksas (vėlyvasis Ham­ ir lydekos kaulų (Mathiassen, 1946; Madsen, 1983; Fis- burgas, turintis Bromes priemaišų) (Šatavičius, 2002b). cher, Nielsen, 1987). Visa tai akivaizdžiai rodo, jog Brom- Daugelio tyrinėtojų nuomone, Bromes kultūros atsto­ mės kompleksai egzistavo šilto Aleriodo laikotarpio metu, vai į Pietryčių Baltijos regioną atėjo iš Vakarų - Danijos kai landšafte vyravo beržų ir pušų retmiškiai su negausia ir Šiaurės Vokietijos teritorijų (PHMaHreHe, 1971, c. 30- plačialapių priemaiša bei miško fauna. Žvejyba irgi turėjo 33; 3aJii3H5iK, 1999, c. 211-216). Be to, Arensburgo kul­ būti plačiai praktikuojama, nes dauguma gyvenviečių įkur­ tūra laikoma tiesiogine Bromes kultūros įpėdine vėlyva­ tos prie gerų žvejybai vietų- ežerų ar upių pakrantėse. Ma­ jame Driaso laikotarpyje (Fisher, 1978; 1996; Rust, 1958). tyt, plačiai verstasi ir rankiojimu. Galima net teigti, kad Bromes ir Arensburgo kompleksai Iš gyvenvietėse aptiktų titnaginių radinių, jų tipolo­ sudaro 2 chronologiškai skirtingas vieno ir to paties įkoti­ ginio pasiskirstymo galima spręsti ir apie čia vykdytą ūkinę nių antgalių technokomplekso raidos pakopas. Tai aiškiai veiklą. Paprastai P. Skandinavijoje išskiriamos 2 Bromės matyti ir iš lietuviškos vėlyvojo paleolito medžiagos. Te­ kultūros gyvenviečių grupės. Pirmajai grupei priklauso reikia sulyginti Maskaukos-6, Mergežerio-8 (Bromes kul­ gyvenvietės, kuriose antgaliai sudaro daugiau nei 40% visų tūra) bei Vilniaus-1 (Arensburgo kultūra) gyvenviečių pa­ titnaginių dirbinių-įrankių kiekio. Čia ypač mažas titna­ grindinius dirbinių tipus. Remiantis ankstyviausių Arens­ go skaldos ir skaldytinių bei gremžtukų ir rėžtukų kie­ burgo kultūros kompleksų datomis (Geldorp I, Olandija; Alt kis. Dominuoja medžioklės įrankiai. Antrajai grupei Duvenstedt LA 121, Vokietija) galima teigti, kad šis pro­ priskirtinose gyvenvietėse rastų strėlių antgaliai sudaro cesas įvyko ne vėliau kaip Aleriodo - vėlyvojo Driaso 20% ir mažiau visų titnaginių dirbinių kiekio. Gausu tit­ sandūroje (Taute, 1968; Clausen, 1996). nago skaldos, skaldytinių. Pagrindinį dirbinių kiekį sudaro Pritarus šioms nuomonėms iškyla tik viena grynai no­ gremžtukai ir rėžtukai. Dominuoja namų ūkio (apyvokos), menklatūrinė problema: kaip atskirti vėlyviausius Bromes t. y. nuolatinės gyvenamosios vietos, dirbinių komplek­ kultūros kompleksus nuo ankstyviausiųjų Arensburgo? tas (Fischer, 1991; Madsen, 1983). Lietuvoje su Arensburgo kultūrine tradicija siejami kom­ Tokį dviejų grupių išskyrimą patvirtina ir gyvenvie­ pleksai anksčiau buvo įtraukti į Vilniaus grupę (Jablons­ čių topografinė padėtis. Visos gyvenvietės, kuriose do­ kytė-Rimantienė, 1964; JI6jioHCKHTe-PHManTene, 1966). minuoja namų ūkio dirbiniai, įkurtos šalia didelių gėlo Vėliau šio termino tyrinėtoja atsisakė (PiiMaiiTene, 1971; vandens šaltinių - ežerų ar upių. Pavyzdžiui, Trollesgave Rimantienė, 1984; 1996), tačiaujis išliko kai kurių užsie­ gyvenvietė įkurta ant buvusio Holmegard ežero kranto. nio tyrinėtojų darbuose, tik čia jis labiau vartojamas per­ Tuo tarpu gyvenvietės, kuriose rastas medžioklės kom­ einamiesiems abiejų kultūrų kompleksams apibūdinti plektas, dažniausiai buvo įkuriamos reliatyviai aukštes­ (Sulgostovvska, 1989; Kozlowski, 1999, p. 31). Tačiau nėse landšafto vietose. Geriausias to pavyzdys - Ommcls- hoved gyvenvietė, įkurta kalvos papėdėje, kur iš mažesnio 2. Bromės kultūros atstovai į Lietuvos teritoriją galė­ nei 5x25 m dydžio ploto surinkta 110 įkotinių antgalių ir tik jo atklysti dar Aleriodo laikotarpio viduryje, X tūkst. 7 skeltės bei gremžtukas. Šiai grupei priskiriamos ir Eskeb- pr. Kr. antrojoje pusėje. Šios kultūros kompleksai vėly­ jerg Vest bei Eskebjerg radimvietės (Fischer, 1991). vojo Driaso pradžioje perauga į Arensburgo kultūrą. Dau­ Tačiau kai kurie tyrinėtojai kartais išskiria dar 2 gyven­ guma Bromės kultūros gyvenviečių Lietuvoje priskiriamos viečių grupes: vadinamąsias gyvūnų užmušimo vietas (angl. vėlyvajam etapui. killingsite) ir titnago apdirbimo aikšteles. Pirmoji jų išsiski­ 3. Platesnis Bromės kultūros gyvenviečių pažinimas ria ypač nedideliu dirbinių kiekiu, o antroji - specifiniais dir­ siejamas su ateities tyrimais. Šiuo metu Lietuvos archeo­ biniais ir didžiuliu titnago skaldos kiekiu (Madsen, 1983). logai daugiausia disponuoja tik fragmentiško pobūdžio Panašiai galima suskirstyti ir pas mus surastą Bromės paviršine medžiaga. kultūros medžiagą. Tačiau dėl nevisaverčių kompleksų (di­ džioji dalis yra negausios radinių paviršinės kolekcijos) Autorius dėkoja Lietuvos nacionalinio muziejaus ir tai daryti netikslinga. Galima tik neabejotinai išskirti gy­ Šiaulių „Aušros" muziejaus Archeologijos skyrių darbuo­ venviečių, kuriose buvo kasamas ir apdirbamas titnagas, tojams už leidimą pasinaudoti saugoma medžiaga. grupę. Jai priskiriamos visos minėtos Ežerynų aikštelės, Titno ežero-lC ir Margioniųkompleksai. Gyvenvietės dydis ir vidinė erdvinė struktūra leidžia kal­ LITERATŪROS SĄRAŠAS bėti ir apie ją palikusios bendruomenės socialinę struktūrą. Dauguma plačiau tyrinėtųgyvenviečiųpriklauso išskirtam na­ Althin C. A., Brorson-Christensen B., Berlin H., mų ūkio tipui (Segebro I, Stoksbjerg Vest I, IV, Lovenholm, 1949 - Renfyndet frän Nebbe Mosse och Sveriges sengla- Langą). Kiekviena jų gali būti padalyta į maždaug vienodo cialabebyggelse // Bull. Soc. Roy. des Lettres de Lund (1950). dydžio (apie 40-50 m2) aikšteles - titnago koncentracijos vie­ V.Lund, 1949, p. 115-146. tas, apie kurių centrinius židinius ir koncentruojasi titnagi­ Andersen S. H., 1973 - Bro, en senglacial boplads pä niai įrankiai bei titnago apdirbimo atliekos. Matyt, tai kadaise Fyn // KUML (1972). Kobenhaven, 1973, p. 7-60. stovėjusių „šalašo" tipo pastatų žymės. Palyginti su etnogra­ Andersson M., Knarrström B., 1999 - Senpaleoliti- finiais duomenimis, šias koncentracijas galima priskirti vie­ kum i Skäne. SkrifterNo. 26. Lund, 1999. nai mažai šeimai (3-7 individai), ekvivalentiškai toms, kurios Bagniewski Z., 1999 - Tanged Points and the Problem of Palaeolithic Settlement in Pomerania // Tanged Points Cultu­ yra žinomos primityviose šių dienų medžioklių-rankiotojų res in Europe. Lubelskie materialy archeologiczne. T. XIII. kultūrose. Tačiau atrodo, jog dauguma šeimų gyveno atski­ Lublin, 1999, p. 131-145. rai viena nuo kitos, o gyvenvietės su keliomis koncentracijo- Brandt K., 1933 - Die ersten bearbeiteten Rentierge­ mis-aikštelėmis nėra vienalaikės. weihe aus Westfalen // Mannus. Z. XXV. Berlin, 1933, Finalinio paleolito Aleriodo laikotarpio Bromės kul­ p. 325-331. tūra, palyginti su kitomis kultūromis, lyg ir demonstruoja Burdukiewicz J. M., 1987 - Late Palaeolithic settle­ kultūrinį technologijos, meno ir socialinės organizacijos ments in the Kopanica Valley // Late Glacial in Central Europe. nuosmukį. Tačiau šis nuosmukis tikriausiai atspindi gy­ Culture and Environment. Wroclaw-Warszawa-Kraköw- venimo sąlygų gerėjimą, nes tuomet čia buvo didžiulės Gdansk-Lčdž, 1987, p. 183-213. mažai apgyvendintos teritorijos, palankus klimatas, daug Burdukiewicz J. M., 1999 - Tanged Points in the Su­ įvairaus maisto ir žaliavų, ko niekad nebuvo ankstesniu deten Foreland // Tanged Points Cultures in Europe. Lubels­ Europos vėlyvojo paleolito laikotarpiu. Kadangi pragy­ kie materialy archeologiczne. Lublin, 1999. T. XIII, venimas buvo lengvas, tai niekas to meto žmogaus ne­ p. 102-109. skatino taikyti adaptacinių ir ekonominių strategijų, tokių Butrimas A., Ostrauskas T., 1999 - Tanged Point Cul­ kaip kompleksinė žaliavą taupanti technologija, dekora­ tures in Lithuania // Tanged Points Cultures in Europe. Lu­ tyvinis menas ir toliau siekiantys prekybiniai ryšiai. belskie materialy archeologiczne. Lublin, 1999. T. XIII, p. 267-271. IŠVADOS Clark G. J. D., 1936 - The Mesolithic Settlement of Northern Europe. Cambridge, 1936. Clark G. J. D., 1975 - The Earlier Stone Age Settle­ 1. Bromės kultūros gyvenvietės aptinkamos bemaž ment of Scandinavia. Cambridge, 1975. visoje Lietuvos teritorijoje ir ypač jos pietinėje dalyje. Toks Clausen I., 1996-Alt Duvenstedt LA 121, Schleswig- nevienodas gyvenviečių pasiskirstymas daugiausia sieti­ Holstein - Occurrence of the Ahrensburgian Culture in Soils nas su tyrimų netolygumu. Iš viso šiuo metu žinoma per of the Alleröd Interstadial. A Preliminary Report // The Ear­ 30 šios kultūros gyvenviečių. liest Settlement of Scandinavia - and its relationship with neighbouring areas. Acta Archaeologica Lundensia. Series Iversen J., 1942 - En pollenanalytisk Tidsfaestelse af in 8°, N° 24. Stockholm, 1996, p. 99-110. Ferskrandslagene ved Norre Lyngby // Meddelelser fra Dansk Cullberg C, 1996 - West Sweden: On the Earliest Set­ Geologisk Forening. Z. 10:2. Copenhagen, 1942. tlement // The Earliest Settlement of Scandinavia - and its Iversen J., 1946 - Geologisk Datering af en Senglacial relationship with neighbouring areas. Acta Archaeologica Boplads ved Bromme // Aarboger for Nordisk Oldkyndighed Lundensia. Series in 8°, N° 24. Stockholm, 1996, p. 177-189. og Historic Z. 2. Kobenhavn, 1946, p. 198-231. Ekliolm G., 1925 - Die erste Besiedlung des Ostseege­ Jablonskytė-Rimantienė R., 1964 - Kai kurie Lietu­ bietes // Wiener Prähistorische Zeitschrift. 12. Wien, 1925, vos paleolito klausimai // Lietuvos TSR Mokslų akademijos p. 1-16. darbai, Serija A, 1(16). Vilnius, 1964, p. 35-50. Ekholm G., 1926 - Lyngby - Kultur // Reallexikon der Jablonskytė-Rimantienė R., 1966 - Paleolitinės titna­ Vorgeschichte. 7. Berlin, 1926, p. 324-326. go dirbtuvės Ežerynų kaime (Alytaus rajonas, Raitininkų Fischer A., 1978 - Pä sporet af overgangen mellem apyl.) // Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, Serija A, palasoliticum og mesoliticum i Sydskandinavien // Hikuin. 4, 2(21). Vilnius, 1966, p. 87-100. 1978, p. 27-50. Kempisty E., Sulgostovvska Z., 1991 - Osadnictwo pa- Fischer A., 1985 - Late Palaeolithic Finds // Archaeo­ leoliticzne, mezolitiezne i paraneolitiezne w rejonie Woznej logical Formation Processes. The Representativity of Archa­ Wsi, woj. Lomžyhskie. Polskie badania archeologiczne. eological Remains from Danish Prehistory. Kobenhavn, 1985, Warszawa, 1991. T. 30. p. 81-88. Kobusiewicz M., 1999 - Tanged Point Cultures of Gre­ Fischer A., 1990 - A Late Palaeolithic "School" of Flint- ater Poland. 25 Years from the First Approach // Tanged Points Knapping at Trollesgave, Denmark. Results from Refitting // Cultures in Europe. Lubelskie materialy archeologiczne. Lub­ Acta Archaeologica. Kobenhavn, 1990. Vol. 60, p. 33-49. lin, 1999. T. XIII, p. 110-120. Fischer A., 1991 - Pioneers in Deglaciated Landsca­ Kozlowski J. K., Kozlowski S. K., 1975 - Pradzieje pes: the Expansion and adaptation of Late Palaeolithic so­ Europy od XL do IV tysiąclecia p. n. e. Warszawa, 1975. cieties in Southern Scandinavia // The Late Glacial in Kozlowski J. K., Kozlowski S. K., 1977 - Epoka ka- North-west Europe: Human Adaptation and Environmental mienia na ziemiach Polskich. Warszawa, 1977." Change at the End of the Pleistocene. Council for British Kozlowski S. K., 1975 - Quelques remarques sur le Archaeology, Report 77. Oxford, 1991, p. 100-121. Brommien // Acta Archaeologica. Kobenhavn, 1975. Vol. 46, Fischer A., 1996 - At the Border of Human Habitat. p. 134-142. The Late Palaeolithic and Early Mesolithic in Scandinavia // Kozlowski S. K., 1999 - The Tanged Points Complex // The Earliest Settlement of Scandinavia - and its relationship Tanged Points Cultures in Europe. Lubelskie materialy ar­ with neighbouring areas. Acta Archaeologica Lundensia. Se­ cheologiczne. Lublin, 1999. T. XIII, p. 28-35. ries in 8°, N° 24. Stockholm, 1996, p. 156-176. Larsson L., 1994-The Earliest Settlement in Southern Fischer A., Nielsen F. O. S., 1987 - Senistidens bop- Sweden. Late Palaeolithic Settlement Remains at Finjasjon, ladser ved Bromme. En genbearbejdning af Westerby's og in the North of Scania // Current Swedish Archaeology. 1994. Mathiassen's fund // Aarboger for Nordisk Oldkyndighed og Vol. 2. p. 159-177. Historie (1986). Kobenhavn, 1987, p. 5-42. Larsson L., 1996-The Colonization of South Sweden Fischer A., Tauber H., 1986 - New C-14 Datings of during the Deglaciation // The Earliest Settlement of Scan­ Late Palaeolithic Cultures from Northwestern Europe //Jour­ dinavia - and its relationship with neighbouring areas. Acta nal of Danish Archaeology. Odense. Vol. 5, p. 7-13. Archaeologica Lundensia. Series in 8°, N°24. Stockholm, Gramsch B., 1987 - The Late Palaeolithic in the area Le- 1996, p. 140-155. ying between the River Oder and the Elbe/Havel // Late Glacial Libera J. 1988 - Lišciaki typu Lyngby w inwentarzach in Central Europe. Culture and Environment. Wroclaw- krzemiennych z miądzyrzecza srodkowej Wisiy i Bugu // Lu­ Warszawa-Kraköw-Gdaiisk-Lodz., 1987, p. 107-119. belskie materialy archeologiczne. Lublin, 1988. T. Ill, p. 13- Groß H., 1937 - Pollenanalytische Altersbestimmung 28. einer ostpreußischen Lyngbyhacke und das absolute Alter der Madscn B., 1983 - New Evidence of Late Palaeolithic LyngbyKultur//Mannus. 29:1. Leipzig, 1937, p. 109-113. Settlement in East Jutland // Journal of Danish Archaeology. Groß H., 1940 - Die Rentierjäger-Kulturen Ost­ Odense, 1983. Vol. 2, p. 12-31. preußens//Prähistorische Zeitschrift. 31. Berlyn, 1940, p. 39- Madscn B., 1996-Late Palaeolithic Cultures of South 67. Scandinavia - Tools, Traditions and Technology // The Ear­ Holm J., 1996 - The Earliest Settlement of Denmark // liest Settlement of Scandinavia - and its relationship with The Earliest Settlement of Scandinavia - and its relationship neighbouring areas. Acta Archaeologica Lundensia. Series with neighbouring areas. Acta Archaeologica Lundensia. Se­ in 8°, N°24. Stockholm, 1996, p. 61-73. ries in 8°, N° 24. Stockholm, 1996, p. 43-59. Mathiasscn T., 1946 - En senglacial Boplads ved Brom- me // Aarboger forNordisk Oldkyndighed og Historic 14:2. Zivilisation für die Gliederung der Steinzeit: Auszug aus der Kobenhavn, 1946, p. 121-197. Inaugural-Dissertation. Hamburg, 1923. Müller S., 1896 - Nye Stenalders Former// Aarb ger Siemaszko J., 1988 - Šlad kultury Lyngbyjskiej na sta- for Nordisk Oldkyndighed og Historic Kobenhavn, 1896, nowisku 3 w Borsukach, woj. Bialskopodlaskie // Lubelskie p. 303^19. materialy archeologiczne. Lublin, 1988. T. III, p. 9-12. Ostrauskas T., 1998a - Varėnės 2-oji senovės gyven­ Siemaszko J., 1999. Tanged Points in the Basins of Le- vietė// Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 ga and Elk Rivers // Tanged Points Cultures in Europe. Lu­ metais. Vilnius, 1998, p. 37^0. belskie materialy archeologiczne. Lublin, 1999. T. XIII, Ostrauskas T., 1998b - Akmens amžiaus paminklų žval­ p. 186-63. gymai Varėnos rajone 1996 ir 1997 metais // Archeologiniai Sinitsina G., 1999 - Problems of the Valdai Mesolit- tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, 1998, hic // Tanged Points Cultures in Europe. Lubelskie materialy p. 465-467. archeologiczne. Lublin, 1999. T. XIII, p. 318-324. Ostrauskas T., 1998c - Lietuvos mezolito gyvenviečių Sinitsina G., 2002 - Lyngby Points in Eastern Europe // periodizacija. Daktaro disertacijos santrauka. Vilnius, 1998. Archaeologia Baltica. Vilnius, 2002. T. 5, p. 83-93. Ostrauskas T., 1999 - Vėlyvasis paleolitas ir mezolitas Stimming R., 1917 - Die Renntierzeit in der märkis­ Pietų Lietuvoje // Lietuvos archeologija. Vilnius, 1999. T. 16, chen Havelgegend // Mannus. Z. 8. Berlin, 1917, p. 233-240. p. 7-17. Sulgostowska Z., 1989 - Prahistoria micndzyrzecza Ostrauskas T., 2000a-Tyrinėjimai Margionių titnago ka­ Wisly, Niemna i Dniestru u schylku plejstocenu. Warszawa, syklų ir dirbtuvių komplekse 1999 m. // Archeologiniai tyri­ 1989. nėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000, p. 50-51. Szymczak K., 1987 - Perstunian Culture - the Eastern Ostrauskas T., 2000b-Tyrinėjimai Varėnės 2-ojoje gy­ Equivalent of the Lyngby Culture in the Neman Basin // La­ venvietėje 1999 m. II Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje te Glacial in Central Europe. Culture and Environment. 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000, p. 52-53. Wroclaw-Warszawa-Kraköw-Gdahsk-Lödi., 1987, p. 267- Rimantienė R., 1974 - Akmens amžiaus paminklai // 276. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. Akmens ir žalvario am­ Szymczak K., 1992. Kultūra Perstunska w paleolicie žiaus paminklai. Vilnius, 1974. T. 1, p. 5-83. schylkowym Nižu Srodkowoeuropejskiego // Swiatowit. Rimantienė R., 1984 - Akmens amžius Lietuvoje. Vil­ T. XXXVIII, 1992, p. 143-188. nius, 1984. Szymczak K., 1999 - Late Palaeolithic Cultural Units Rimantienė R., 1996 - Akmens amžius Lietuvoje. Vil­ with Tanged Points in North Eastern Poland // Tanged Points nius (antrasis papildytas leidimas), 1996. Cultures in Europe. Lubelskie materialy archeologiczne. Lub­ Rimantienė R., 1999a - Pelesos paežerių akmens am­ lin, 1999. T. XIII, p. 93-101. žiaus stovyklos ir gyvenvietės // Lietuvos archeologija. Vil­ Šatavičius E., 1996a - Margių „Salos" gyvenvietės ty­ nius, 1999. T. 16, p. 79-103. rimai// Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 Rimantienė R., 1999b - Margių 1-oji gyvenvietė // Lie­ metais. Vilnius, 1996, p. 24-26. tuvos archeologija. Vilnius, 1999. T. 16, p. 109-161. Šatavičius E., 1996b-Žuvinto ežero ir palių pakrančių Rimantienė R., 1999c - Barzdžio miško gyvenvietė // žvalgymas// Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir Lietuvos archeologija. Vilnius, 1999. T. 16, p. 171-202. 1995 metais. Vilnius, 1996, p. 309-310. Rust A., 1958 - Die jungpaläolithischen Zeltanlagen von Šatavičius E., 1998a- Margių „Salos" akmens amžiaus Ahrensburg. Offa-Bücher. Neumünster. gyvenvietės tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietu­ Salatkienė B., 1996 - Lieporių gyvenvietės I tyrinėji­ voje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, 1998, p. 50-52. mai //Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 me­ Šatavičius E., 1998b - The Final Palaeolithic and Early tais. Vilnius, 1996, p. 47-52. Mesolithic Cultures in Lithuania // Environmental Perspec­ Schild R., 1975 - Požny paleolit // Prahistoria ziem pols- tives on the Sensitive Coastal Areas of the Southeastern Bal­ kich. Paleolit i mezolit. T. 1. Warszawa-Wroclaw-Kraköw- tic Sea, through Times. Interdisciplinary NorFa course, Gdansk, 1975, p. 159-338. programme, 1998, p. 15. Schild R., Pazdur M. F., Vogel J. C, 1999 - Radioch- Šatavičius E., 2000 - Nauji akmens amžiaus paminklai ronology of the Tanged Point Technocomplex in Poland // Rytų ir Pietų Lietuvoje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietu­ Tanged Points Cultures in Europe. Lubelskie materialy ar- voje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000, p. 76-81. cheologiczne. Lublin, 1999. T. XIII, p. 13-15. Šatavičius E., 2002a-Titnago kasimo ir apdirbimo dirb­ Schwantes G., 1923a - Das Beil als Scheide zwischen tuvės prie Titno ežero // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvo­ Pala'olithikum und Neolithikum // Archiv fur Antropologic je 2000 metais. Vilnius, 2002, p. 22-24. N. F. Bd. 20. Heft 1. Braunschweig, 1923, p. 13-41 Šatavičius E., 2002b - Hamburgo kultūros radiniai Lietu­ Schwantes G., 1923b - Die Bedeutung der Lyngby- voje // Lietuvos archeologija. Vilnius, 2002. T. 23, p. 163-186. Taute W., 1968 - Die Stielspitzen-Gruppen im nördli­ KoiiLiTini B. O., 1999 - OHHanbHbiH najieojiiiT n chen Mitteleuropa. Ein Beitrag zur Kenntnis des späten Alt­ Me30JiHT Bepxnero rioAiienpoBia // Tanged Points Cultures steinzeit. Fundamenta. Reihe A, bd. 5. Köln-Böhlau. in Europe. Lubelskie materialy archeologiczne. Lublin, 1999. Terberger T., 1996 - The Early Settlement of Northe­ T. XIII, p. 256-266. ast Germany (Mecklenburg-Vorpommern) // The Earliest Set­ KonbiTini B. 2000 - y HCTOKOB rpencKoii tlement of Scandinavia - and its relationship with KyjibTypu. BopOBKa. MonineB, 2000. neighbouring areas. Acta Archaeologica Lundensia. Series KccinoB B. II., 1999 - HoBbie naMHTiniKH TpeHCKon in 8°,N°24. Stockholm, 1996, p. 111-122. KyjibTypu B BejiopyccKOM TloflnenpoBbe // Tanged Points Zaliznyak L. L., 1999 - Tanged Point Cultures in the Cultures in Europe. Lubelskie materiary archeologiczne. Lub­ Western Part of Eastern Europe // Tanged Points Cultures in lin, 1999. T.XIII, p. 229-240. Europe. Lubelskie materiary archeologiczne. Lublin, 1999. PuMaHTene P.K., 1971 -naneojuiTHMe3onHT JIHTBH. T.XIII, p. 202-218. BnjibHioc, 1971. 3ajiinniiK JI. JL, 1989b - OXOTHHKH Ha ceBepnoro Ciiiiitiibiiia T. B., 1996 - HccjieAOBamie cbunajibHona- OJiem.H yKpanncKoro flojiec-bfl anoxu (bunajitHoro naaeo- JieOJTHTIIHeCKHX naMHTHHKOB B TßepCKOH H CMOJieHCKOH jiHTa. KneB, 1989. oSjiacTHx. C.-rieTep6ypr, 1996. 3ajii3HiiK JI., 1995 - OiHajibHHÜ naaeojuT YKpahiH // 5I6noncKHTe-PiiManTeHe P., 1966 - fIepHO^H3amia Apxeojioriü. KneB, 1995, JV° 1, c. 3-21. Me30JlUTHHeCKHX CTOflHOK JluTBbl // Y HCTOKOB JjpeBHHX KVJlbTyp 3ajibnHK JI., 1999 - «DiHajibHHH najieojiiT niBiiimioro (3noxa Me30Jiirra). Marepnanbi H nccne^OBaHUH no apxeojionm 3axoay CxiflHoT Cßponn. KHIB, 1999. CCCP. jVa 126. MocKBa-JIeiiimrpafl, 1966, c. 75-87.

BROMMIAN (LYNGBY) FINDS IN LITHUANIA

Egidijus Šatavičius

Summary

rd h The Lyngby Culture was discovered during the 3 -4' it did not only indicate the cultural dependence, but also the decades of the 20th century basing on Noire Lyngby finds detected in the northwest part of the Jutland Peninsula (Den­ era, as the term is related to settlement of first residents. mark). According to the author, at present in the territory of Lithuania there are over 30 Brommian find spots and sites In 1996 R. Rimantiene declared for the first time about (Maskauka-6, Mitriškės-5n, 6a, 6b, Derežnyčia-6, 30, the Brommian-Lyngby finds detected in Lithuania in her ar­ Mergežeris-8, Ežerynai 9,11, 15-17, Titnas-lC,Žuvintai-l, ticle for discussion on the Palaeolithic flint workshops mate­ Vilnius-2, Glūkas-4, Lieporiai etc.). Most of them were dis­ rial. She related the Brommian Culture in the southwestern- covered in the Southern Lithuania; single finds were found southern Baltic region to sites 9, 15 and 16 of Ežerynas and in the eastern, central and northern Lithuania. However, pre­ indicated that there were even more settlements with similar sentation of a real distribution map of the Brommian cultural find complexes in the southern Lithuania, for example, complexes is not advisable, as separate regions are not equally Maskauka (near Old Varėna), Mergežeris-5 (near New explored. Varėna), Duobupis- lb and the sites near the River Derežnyčia. Besides, R. Rimantiene introduced a new term in the archaeo­ Stray Brommian finds were found while exploring Margiai logical literature - "Baltic Magdalenian - Group of Baltic "Sala" (Fig. 3:8), Margiai-1, Barzdis Forest settlements, Margioniai flint mining and processing site and in surface col­ Magdalenian Cultures - for generalising of all North Euro­ lections from the Stavidvaris' bowery (Lapės, Kaunas district), pean Late Palaeolithic culture groups, which by inner rela­ Drąseikiai-2 (Fig. 3:3), Varėna (1953, survey near the hillfort) tions can be linked to the Aurignacian, in opposition to the (Fig. 3:7), Baltašiškės (Z. Glogcr's collection) (Fig. 8:2). Most Swiderian culture, where the relations with the Solutran arc of the Brommian finds, especially points, are collected by outstanding, though also indirect." In short, this term com­ W. Szukiewicz in Kašėtos (Fig. 7:1-3), Rudnia (Fig. 8:4), prises all Late Palaeolithic cultures of the southern-southeast Grybaša (Fig. 8:3), Duba Lake and Mcrkys-Ola (Fig. 3:11; Baltic region and their separate groups, except for the 7:5-6; 8:6) collections. In addition, several Brommian points Swiderian Culture. This term was broader explained in the are in the Savickis I. and L. collections (Poland) from monographies published in 1984 and 1996 which stated that Derežnyčia (Fig. 8:1) and Kašėtos-Marcinkonys (Fig. 8:5). However, the artefact detected in trench 2 of Dubiciai-3 settle­ retouch detected in tangs of points (Fig. 4:2; 6:6; 3:5; 9). Similar ment is not a point. It is an ordinary worn-out flat flint cobble. also points were detected in the eastern Poland (Borsuki-3, The Brommian sites found in Lithuania have not been Chwalowice-6). ever described in detail. Their inventory has not been analysed However, the dating of complexes where points have a either. This article, therefore, is intended to close this breach. straight retouched side, is unclear (Ežerynai, Site 17). As I The Brommian flint processing technology was simple have already mentioned, these points are massive, the proxi­ enough from the technological point of view in comparison with mal end of the blank is not removed, and the straight side is earlier and later periods and cultures. This technology is care­ formed up by massive perpendicular, sometimes bifacial re­ fully analysed on the ground of finds detected in the Titnas-lC touch. Stray finds of such type are detected almost in all ter­ flint mine site. The Brommian complexes are mostly represented ritory of the Brommian Culture (Vyshegora, Podol III, by large flint cores with one platform. Their shapes are from Grensk, Liutka, Puchovka-9, Nienhagen, Vangamossen). It large flat to conical-pyramidal or half-cylindrical. Stray-found seems that they are more related with the early or "classi­ cores with two straight platforms usually are same unipolar cores cal" stage of the Brommian Culture. This might be the heri­ with changed percussion direction only. In addition, unipolar tage or influence of the Hamburgian Culture or the cores acquire features of bipolar cores after alteration of their Federmesser Culture. tops. Cores were produced very simply: by spliting massive Meanwhill other explorers try to relate artefacts of this type flakes from the striking platform or by one-sided spliting. Then to the allied Grensk Culture at the source of the Dnieper River. by direct strike or by hard or semi-hard percussion, large, wide This is not logical. Firstly, in the Grensk Culture tanged points and irregular shaped blades were detached from cores. The av­ of this type are rare stray finds and they are not characteristic to erage proportion of their length and width is 3:1 respectively. this culture. Secondly, those widely detected tanged of points This shows that there was no clear limit between flakes and are of different type, though they are attributed to unilateral blades. An especially characteristic feature is trimming of up­ points. They are much smaller and are produced sidelong to the per part of a core along the edge of striking platform in order to blank, after removal of its basic part; the top of artefact is often remove sharp edges between negatives. As a result, a great num­ formed in the proximal end of the blank, with surface retouch ber of small flakes and sporadic microblades were detected. In of the straight side, etc. Unifacial points of this kind are artefacts addition, the complexes are not rich in blade fragments (less of the later Ahrensburgian Culture or the Post-Ahrensburgian than 40%). Summarizing it may be stated that at that time on Cultures (Fosna, Komsa Yenevo) and they originated from uneconomical, but simple and fast flint processing technology those mentioned above. Besides, the Grensk Culture itself was used. The same flint processing technology was character­ is not absolutely defined typologically-technologically. It istic of "classical" Brommian complexes in South Scandinavia. is dated to the later period than the Brommian Culture, and Such technology was likely predetermined by abundance of some Belarus explorers are searching for its genesis in the high-quality flint in young moraine landscapes. local Mammoth Hunters' Culture. Until now, only several Brommian sites were dated by In the opinion of most explorers, representatives of the C14 method, as in the cultural horizons of most of them no Brommian Culture came to the southeastern Baltic Region from organics survived. According to scientific methods, the territories of the western Denmark-the northern Germany. Brommian Culture, therefore, is dated to the 2nd half of The majority of explorers also think that the Ahrensburgian Allerod and the beginning of Dryas III period, and typologi- Culture is considered a direct inheritor of the Brommian Cul­ cally it is dated to the beginning of Allerod -Dryas III period. ture in the late Dryas period. It might be stated that the The Lithuanian Brommian finds should be also dated in the Brommian and Ahrensburgian complexes make up two chro­ same way. nologically different development stages of the one-tanged points Another characteristic feature attracted an attention. It is techno-complex. This is clearly seen even in the Lithuanian Late quite familiar in our country: tangs of points were formed by Palaeolithic records. It is enough to compare the types of main propeller retouch, i.e. one edge was formed on averse side, artefacts from Maskauka-6, Mergežeris-8 (the Brommian Cul­ and the other on reverse side. Such points were found in Varene- ture) and Vilnius-1 (the Ahrensburgian Culture) sites. On the 2, Mitriskes-6a, Glukas-4 sites (Fig. 3:5-6; 7:4). This method grounds of the earliest dates of the Ahrensburgian find com­ is not characteristic of the "classical" Brommian Culture. By plexes (Geldorp I, The Netherlands, Alt Duvenstedt LA 121, the same method tangs for points were formed only in the Germany), it might be stated that this process took place not Havelte Stage of Late Hamburg Culture and later discussed in later than at the turn of the Allerod and the Dryas periods. the following Ahrensburgian Culture. Therefore, I suppose that It we assent to these opinions, only one purely this feature may be considered as an evidence that the nomenclative issue arises: how to sort out the latest Brommian Brommian Culture and the Hamburgian Culture were closely culture complexes from the earliest Ahrensburgian Culture related genetically (time wise). The relict of this technological complexes? In Lithuania such objects used to be included principle may be also considered to be bifacial bidirectional into the Vilnius Group, but lately this term was more popular wirh Polish explorers. So in this case even the radiocarbon Kašėtos (collection); 24-Dubos ež. (collection); 25 - Rudnia method hardly can be of any help. I suppose that the best (collection); 26 - Merkys ir Ūla (collection). ». solution of this problem is to take consideration of flint in­ Fig. 2. Finds Maskauka-6 site. ventory. If during the transition period there was at least one Fig. 3. Brommian tanged points from different Lithuanian Zonhoven microlith, consequently it should attributed to the sites: Vilnius-2 (1), Jakėnai-2b (2), Drąseikiai (3), Ahrensburgian Culture. If such artefacts are unavailable, the Derežnyčia-30 (4), Mitriškės-6 (5-6), Varėna (7), Margiai rest of the complex should be taken into account, firstly points "Island" (8), Derežnyčia-6 (9), Katra-1 (10), Collection of and primary flint processing, as well as their possible be­ Merkys-Ūla(ll). longing to another complex. Fig. 4. Finds from Mergežeris-8 site. Fig. 5. Brommian points from Varėnė-2 site (1) and LIST OF ILLUSTRATIONS Lieporiai (a stray find) (2). Fig. 6. Brommian points from Ežerynai flint mines (9, Fig. 1. Distribution of settlements and find spots of the 15-17 sites). Bromme Culture in Lithuania: 1 - Maskauka-6; 2 - Mitriškės- Fig. 7. Brommian points from the collections of Kašėtos 5n, 6a, 6b; 3 - Derežnyčia-6; 4 - Derežnyčia-30, 31; 5 — (1-3) and Merkys-Ola (5-6) and Glūkas-4 site (4). Mergežeris-8; 6 - Varėnė-2; 7 - Ežerynas 9,11-13,15-17; Fig. 8. Brommian tanged points from collections of 8-Titnas-lC;9-Margionys; 10-Žuvintai-l; 11 - Vilnius-2a Derežnyčia (1), Baltašiškės (2), Grybaša (3), Rudnia (4), ir 2b; 12-Margių „Sala"; 13-Barzdžio miškas; 14-Glūkas- Kašėtos-Marcinkoniai (5) and Merkys-ŪIa (6). Collected 4; 15-Lieporiai; 16-Katra-l; 17-Jakėnai-2b(Duobupis- by I. and L. Sawickis (1,5), Z. Gloger (2) and W. Szukiewicz lb); 18 - Drąseikiai-2; 19 - Stavidvaris; 20 - Margiai-1 ; 21 - (3-4, 6). According to Sulgostowska, 1989; 3ajii3naK, Varėna (1953 žvalgyb. eksp.); 22 - Grybaša (collection); 23 - 1999.

Dr. E. Šatavičius Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, Gauta 2003 10 10 Archeologijos katedra, Universiteto g. 7,01513, Vilnius, tel. 268 7284. el. paštas: [email protected]