Nr. 15-16 (333–334– 774–775)

2011 m. balandþio 21– geguþës 4 d.

3-9 p. Proza Dainius VANAGAS

Poezija Eugenijus ALIÐANKA

Liudas GUSTAINIS Aptikus Grajauskà

Vytautë ÐAPOKAITË Ar neprisvilo prisiminimø puodas?

Valdemaras KUKULAS Ðautuvas, kuris niekada neiððaus Nijolë RAIÞYTË Gabrielë Petkevièaitë-Bitë: raðytoja, pedagogë, politikë, filantropë

11-15 p. Romualdas RAKAUSKAS Fotovi(t)raþai 36 Alina RAMANAUSKIENË Nakties vigilija Gediminas JANKUS Pranaðiðkas idealisto kûrëjo iððûkis nûdienai

Aldona RUSECKAITË

Osvaldas JABLONSKIS. ,,Atvertos durys“. 1988 m. Po raðytojø suvaþiavimo 2p. Sidabro ðviesa 13 p. neiðmeskime kaukiø Suvaþiavimas . 2011 m. balandþio 21–geguþës 4 d., Nr. 15-16 (333–334–774–775)

na, o Literatûros fondo vadovas My- kolas Karèiauskas jau buvo ið spek- Po raðytojø suvaþiavimo neiðmeskime kaukiø taklio pasprukæs. Kadangi visi minëti organai pateikæ raðtiðkas ataskaitas, Aldona RUSECKAITË paruoðæs rinkiminæ kalbà, skaitë jà kurias po nosimi turëjo beveik kiek- greitakalbe, kad daugiau pasakytø, vienas raðytojas, jiems kalbëti kaip ir Penktadienio vakarà gráþtant ið nors visi su jo programa esame susi- nebuvo apie kà. Bandþiau iðprovo- Vilniaus á Kaunà, ið Lietuvos raðytojø paþinæ ið anksto. Supratau, kad jau- kuoti J. Rutkauskienæ, ar daug klubo ataskaitinio rinkiminio suvaþiavimo, noji talentingoji mûsø raðytojø kar- darbuotojos turi uþraðiusios visokiø visà kelià leidosi saulë – tokia didelë, ta, kuriai plius minus apie trisdeðimt uþsceniniø ádomybiø ið rengiamø ðvelniai auksinë, nepridengiama net (ir daugiau...), norëjo pirmininko raðytojø vakarø, bet Janina tik paslap- automobilio skydeliu, plieskë tiesiai poste matyti savo guru poetà Anta- tingai ðyptelëjo... Pasvarstëme porà akysna – teko sëdëti uþsimerkus. Ga- nà, kuris ðiaipgi jaunimui jau neat- suvaþiavimo dokumentø, tai tebuvo lop ji nusileido kaip kokio didþiulio stovauja, buvæs lyderis J. Liniauskas pavirðiumi nuplaukæ projektai, nau- teatro uþdanga, ir palengva ëmë sëlin- pora meteliø netgi jaunesnis. Taèiau jajai valdybai pavedëme juos sukal- ti tamsa. Tuomet pamaniau – gal die- kol kas nelabai suprantu, kokias prie- ti kieèiau. Tuomet jau galëjo pra- nà praleidau ne realiame gyvenime, voles ir troðkimus, kokius pokyèius sidëti audringos diskusijos apie vis- o dalyvavau vaidinime... ir naujoves iðtikimieji kolegos nori kà, apie niekà. Kas domino artistus ir Prieð spektaklá, kaip ir áprasta, uþkrauti ant talentingojo, inteligen- statistus? Daug keliaujanti Ineza Ju- daug triukðmo – rinkosi pagrindiniø tiðko nuovargio persmelkto, jokiø zefa Janonë papriekaiðtavo, kad Me- ir antraplaniø vaidmenø atlikëjai, ar- administraciniø pareigø iki ðiol ne- no kûrëjo asociacijos paþymëjimas tistai ir statistai – Lietuvos raðytojø kankinto Poeto? Pagyvensim – pa- negalioja uþsienyje, su juo negali ne- sàjungos nariai, kuriø sàraðuose yra Jonas Liniauskas naujajam pirmininkui Antanui A. Jonynui matysim, juk naujajam pirmininkui mokamai áeiti á muziejø, o ir Lietuvo- perdavë simboliná Rûpintojëlá. 366, o kad ávyktø rinkiminis ir bûtø linkime didelës sëkmës! Tad ið karto je lankantis teatre ar koncerte norëtøsi jo grieþtenybë kvorumas, reikia pusës ir iðduodu, kad didþiule balsø per- lengvatø. Aiðkintasi, daugiausia infor- plius vieno plunksnuoèio, anot svara A. A. Jonynas tapo raðytojø macijos suteikë Kornelijus Platelis. raðytojo Eugenijaus Ignatavièiaus. Ið valdþia. O man atrodo, kad mes An- Vidmantë Jasukaitytë pageidavo, kad pradþiø pagrindiniø veikëjø – tanà ne iðrinkome – tiesiog vienbal- mûsø paþymëjimai bûtø oresni, o ne Raðytojø sàjungos pirmininko Jono siai paskyrëme... Kadangi visi kiti spy- popierëliai kaip dabar... Dar kalbëta Liniausko, jo pavaduotojos Birutës riojosi lyg oþiai ant tilto, niekaip ne- apie „Sodrà“, honorarø mokesèius. Jonuðkaitës – veiduose átampa: ar tie sutiko kandidatuoti ir sudaryti bent Taip diskusijos ir iðseko, daugiau lyg kaprizingieji kûrëjai teiksis susirink- vaidybinæ konkurencijà, ginklà á sa- ir nebuvo apie kà ðnekëti, o rinkimø ti, ar nepaklys ieðkodami T. Ðevèen- ve atsuko prozininkë Eligija Volod- rezultatai vis dar nesusumuoti. Taigi kos gatvës ir Vilniaus pedagoginio kevièiûtë – pati pasisiûlë, per 5 mi- posëdá iðtiko krizë – pirmininkauto- universiteto II rûmø... nutes sugalvojo programà, kuri turëjo jai nutraukë veiklà ir paleido visus Kvorumas yra! Atvyko netgi ge- ir racionalø grûdà, netgi visus labai rûkyti, vaikðèioti, kalbëti. Taip stupu- rokai daugiau – 210, neregëtas daly- pralinksmino. Kandidatë prisi- èiuojant koridoriuje praëjo daugiau kas! paþino, kad yra daug metø dirbusi nei valanda – supratome, kad balsø Pirmasis veiksmas. Erika Drun- Lietuvos invalidø draugijos pirmi- skaièiuotojø reikëjo paskirti ne pen- gytë, kaip dera poetei, suvaþiavimà ninko pavaduotoja, o kuo èia per kis, o visà deðimtá. Galop komisija pa- pradëjo filosofiðkai gelmingu daug ta Raðytojø sàjunga skiriasi... Ir sirodë, R. Ðerelytë ir V. Martinkus eilëraðèiu, neávardydama, jog pati yra Uþ kûrybinius nuopelnus lietuviø literatûrai apdovanoti Marcelijus uþ tai Eligija gavo 16 balsø. pratæsë treèiàjá veiksmà, A. Þagraka- autorë, todël per pertraukà autoriaus Martinaitis ir Jonas Mikelinskas. Á Raðytojø sàjungos valdybà siûlë lytë perskaitë svarbiuosius balsavi- teisiø sargai puolë klausinëti – kieno Zenono BALTRUÐIO nuotraukos kas kà norëjo, kà kas buvo su savo mo protokolus. Tuomet dar ávyko ke- tai kûrinys? Pagalvojau, jeigu bûtø, nis ir naujajam pirmininkui nebus Taèiau turime pripaþinti, kad ið grupelëmis aptaræ ið anksto. Kadan- letas nusilenkimø – V. Sventickas pavyzdþiui, mano – ar gauèiau ið Eri- perduotas, o ir pagal stotà netiktø) ataskaitininkø áspûdingiausias buvo gi iðkelta 20 kandidatø, o reikëjo áteikë J. Liniauskui aukðèiausià kos honorarà?.. Kartu posëdþiui pir- neðiojæs J. Liniauskas teikë ataskai- Revizijos komisijos pirmininko E. Ig- iðrinkti keturiolika, brûkðèiojimø LATGOS apdovanojimà „Aukso mininkaujantis Liutauras Degësys tà, kurios trukmë nebuvo nustatyta. natavièiaus praneðimas. Jis ir pavadi- pieðtuku pakako. Problemiðkiausia þvaigþdæ“, o J. Liniauskas – nauja- bandë apibûdinti, kas, po galais, yra Pirmininkas gana lakoniðkas, taèiau no raðytojus plunsknuoèiais. Finan- buvo sudaryti Revizijos ir Etikos ko- jam pirmininkui A. A. Jonynui tas tipas raðytojas: þmogus, kuriam kai kuriais atvejais labai tiesus: tas sinë ataskaita paraðyta vaizdingo ap- misijas, kuriose dirbti kolegos dël vi- Rûpintojëlio skulptûrëlæ su palinkëji- niekas nesvetima, magas, nevarþomas nemokëjo nario mokesèiø, anas ne- sakymo ar spalvingos esë forma, klau- sai nesuprantamø prieþasèiø baisiai mu visais rûpintis vienodai... Tiesa, jokiø ribø, galintis iðgalvoti, kurti, lankë valdybos posëdþiø – teþino sytojai panardinti á þodyno metafo- kratësi. Ieðkodama bent keliø kandi- J. Liniauskas simpatiðkàsias savo ko- pralenkti skrupulingàjá mokslinin- bent pasibaigus kadencijai! Manau, rystæ, að tuose þodþiø soduose datø á revizorius, apklausiau visà salæ, leges – visas Raðytojø sàjungos kà; fokusininkas, daþnai be honora- spustelëti reiktø ir dirbant, kam gi mes girdëjau besisukiojant du milijonus gerai, kad bent kaunietis Stanislovas darbðèiàsias tarnautojas – apipylë ro, bet su „honoru“... Netiesiogiai renkame tuos kolegas á valdybà, jei- litø, kuriuos kaþkaip suvartojo tie Abromavièius sutiko bûti ðios komi- gëlëmis. pasiûlë per suvaþiavimà sugyventi gu jie paskui nelanko posëdþiø, nie- plunksnuoèiai... Net pirmininkaujan- sijos pirmininku. Paskutiniajame veiksme scenoje draugiðkai, graþiai susitarti. Kiek ki- ko netriûsia bendram labui... Tiesa tis L. Degësys neiðlaikë ir suðuko: per Postø posteliø siûlymais baigësi liko tik pagrindinis veikëjas – pirmi- taip netrukus prabilo Marcelijus Mar- kanda, bet randø nepalieka. Ir B. Jo- visà gyvenimà nesu girdëjæs tokios antrasis veiksmas – tuomet kaip ko- ninkas A. A. Jonynas. Jis paskelbë tinaitis, jo kitas vaidmuo. Poetui ne- nuðkaitë, kaip pirmininko pavaduo- vaizdingos buhalterinës ataskaitos! kiais senais laikais visi tvarkingai, su graþiausià þinià: LRS suvaþiavimo patrauklu, kad knygos tampa projek- toja, apgailestavo, kad per keletà (Be abejo, visos ataskaitos bus antspauduotais talonais stojome stu- laureatà uþ kûrybinius nuopelnus lie- tais, produkcija, pelnu, o kultûra – metø në vienas raðytojas neatëjo su iðklotos kultûrinëje spaudoje, ir skai- dentø valgykloje á eilæ pietauti uþ dy- tuviø literatûrai per pastaruosius ket- viena ið verslo srièiø. Neramu, kad gera idëja ir pasvarstymais, kaip jà tytojai galës gilintis...) kà. Ðita gyvatiðkai ilga eilë buvo ma- verius metus – já suvaþiavimo daly- vieðasis literatûrinis gyvenimas ákûnyti. Graþiu þodþiu paminëjo tik Taip baigësi pirmasis veiksmas. loni ir ádomi, nes èia ðnekuèiavosi viai rinko ið deðimties á biuletená prisnûdæs, kad valstybës veiksmuose Graþinà Mareckaitæ, kuri pasiûlë Pertrauka. Visi iðkriko rûkyti, gerti vieni su kitais, nebuvo nuobodþiau- áraðytø iðkiliø pavardþiø. Laimëjo nejuntama raðytojø visuomeninë po- árengti Juditos Vaièiûnaitës skve- kavos ar toliau varyti rinkiminës kam- janèiø vieniðiø. M. Martinaitis ir Jonas Mikelinskas, zicija, nebëra tokiø „provokatoriø“ relá – reikalai juda... Birutë ataskaità panijos agitacijà, nes ðiokia tokia Kol vyko treèiasis veiksmas, balsø surinkæ vienodai balsø. Laureato pre- kaip kitados Albertas Zalatorius, Vy- baigë apeliuodama á sàþines – bent átampa visgi tvyrojo. Prasidëjo antra- skaièiuotojø komisija, vadovaujama mijos iðraiðka – 10 dienø poilsis Ni- tautas Kubilius, Rimvydas Ðilbajo- jau po vienà naujai iðleistà knygà á sis veiksmas. Teko pirmininkauti su poetës Agnës Þagrakalytës, kaþkur dos „Plunksnoje“, tad ið karto imta ris. Tarp raðytojø veikia grupeliø Raðytojø sàjungos bibliotekà reiktø oriuoju Valentinu Sventicku. pasislëpusi dëliojo mûsø biuletenius, aiðkintis – ar dviem klasikams teks principas – tu apie mane, að apie ta- atneðti... Kolegos smalsavo, kas gi tie Neþinau, ið kur man ta garbë? Bet o tolesná vyksmà reþisavo Renata atostogauti viename kambaryje?.. ve... Galop – ar perskaitome vieni kitø posëdþiø pravaikðtininkai, ir ið B. Jo- vaidmuo yra gerai! Kà èia daug ap- Ðerelytë ir Vytautas Martinkus. Pa- Pati tikriausia, neatðaukiama, ne- knygas? nuðkaitës gavo tikslià statistikà: per raðinëti, viskas vyko tarsi po rimtø gal darbotvarkæ á scenà prie pulto li- suþaista, nesuvaidinta akimirka – kai Siuþetas ið lëto judëjo pirmyn: kadencijà buvo 32 valdybos repeticijø. Á naujojo Lietuvos raðytojø po LRS teritoriniø skyriø vadovai – suvaþiavimo pradþioje stovëjome nu- E. Drungytë skaitë Marijos Macijaus- posëdþiai, iðvardyta, kiek kuris na- sàjungos pirmininko postà niekas Rimantas Èerniauskas ir Viktoras leidæ galvas, prisimindami per ketve- kienës laiðkà, skirtà suvaþiavimo da- rys jø praleido... Pirmininko pava- kandidatuoti nenori, nenori – nors tu Rudþianskas, kurio smalsusis V. Sven- rius metus IÐËJUSIUOSIUS. Visa kita lyviams – tai ne tik sveikinimas, bet duotoja informavo, kad per kadenci- kà! Jaunosios (ir ne tik) kartos atsto- tickas pasiteiravo: kà Kaune iðsirin- dar gali bûti ir vaidinimas, ir pokðtas, ir raginimas atsigræþti á vertybes. jà priimta 39 nauji nariai, o devy- vai ðaukë, jog visus balsus atiduoda kote meru? (Valentinai, reikia paèiam ir realybë, kuri kasdien kinta. Kultûros viceministras Deividas Sta- niems kandidatams Raðytojø sàjun- Antanui A. Jonynui, juo vièvienaièiu sekti þiniø naujienas!), Raðytojø klu- Viena uþdanga nusileido, kita vël ponkus pasveikino ministro Arûno gos durys buvo uþtrenktos, valdyba pasitiki, kaip antai kaþkada klasikë bo karalienë Janina Rutkauskienë, pakyla naujam veiksmui, kuris jau Gelûno vardu, o Seimo pirmininkës jø kûrybà ávertino prastai... Þemaitë – Povilu Viðinskiu. Antanas leidyklos direktorë Giedrë Ðorienë, turi prasidëti, neiðmeskime kaukiø... Irenos Degutienës teksto jautrûs þodþiai ir pripaþinimas – Lietuvos LRS revizijos komisija valstybë skolinga menininkams – tei- Lietuvos raðytojø sàjungos valdyba, iðrinkta 2011 m. kia vilties, kad geresni laikai tikrai balandþio 15 d. suvaþiavime Stanislovas Abromavièius ateis – tik kokiø mes jø norëtume? Rimantas Èerniauskas Vytautas Martinkus Ineza Janonytë-Buitkuvienë (Ineza Juzefa Pasibaigus sveikinimams á scenà Liutauras Degësys Jonas Liniauskas Jononë) lipo vis dar pagrindiniai veikëjai: Vytautas Dekðnys Aidas Marèënas Vladas Vaitkevièius aðtuonerius metus áspûdingà juodà, Erika Drungytë Danielius Muðinskas tikros odos Raðytojø sàjungos pirmi- Benediktas Januðevièius Donatas Petroðius LRS etikos komisija ninko portfelá (jis, be abejo, asmeni- Antanas A. Jonynas Kornelijus Platelis Birutë Jonuðkaitë Viktoras Rudþianskas Vytautas Bubnys Rimantas Kmita Valentinas Sventickas Robertas Keturakis Antanas Ðimkus Elena Karnauskaitë-Maþeikienë 2 . 2011 m. balandþio 21–geguþës 4 d., Nr. 15-16 (333–334–774–775)

Tai tarsi antstatas, papildomas svoris, kai negana átikti sau, o dar bûtina átikti ir ki- tiems. Taèiau nereikia apsigauti: að nebu- vau nei apsileidæs, nei juo labiau mizan- tropas, tik niekaip negalëjau nusipurtyti minties: bûti ádomiam – tai laukti dëme- sio, kuris svaigina gerokai labiau uþ bet koká svaigalà. O að – uþsispyræs abstinen- tas, gal tai vaikystës kaprizas, uþgaida, prie kurios taip prijunkau, kad buvo principo reikalas jos nepaminti. Negana to, man at- Dainius VANAGAS rodë, jog kiekvienas kvaiðalas daþnai var- tojamas praranda savo fantasmagoriðkà po- veiká. Bûti ádomiam – laikinas sprendimas, o paskui vis arèiau ir arèiau á pogrindá, á nepasitenkinimà, á sulaukiamo dëmesio niekinimà. Nesiruoðiu svaigintis, þinia, gal Interakcija man pavyks tapti kuo nors, kas eina prieð gamtà, þodþiu, prieð malonumà. O ðtai mano brolis – kitoks. Jis buvo am- bicingas ir dievaþi, jei ne jo trumparegiðku- mas, galëjo net istorijà perraðyti (gal kaip Autoriaus asmeninio archyvo tik dabar perraðinëja?); taèiau bûta vien nuotrauka linksmybiø ir retai kada apsieita be moterø. Kodël pasakoju tik apie iðsiskyrimus? Pati kelionë jø link dar niekuomet nebuvo ver- ta plunksnos, að, tiesà sakant, esu sau net Buvome dar visai maþi, kai mama pa- peiliai – per didelë terlionë mûsø maþoms, kintas savo darbo vaisiais: tapo toks nepa- uþgynæs kalbëti apie tai, kas patogu, malo- reiðkë: mes – brolis ir að – esame nemirtin- silpnoms rankoms. kenèiamai bjaurus, kad naktimis uþmigda- nu, nes ten, kur trûksta, þodþiai prideda, gi. Jei bûtø leptelëjusi, kad savaitgalá ke- Suprantu: tai skamba maþumëlæ grotes- vau tik mamai liovusis kûkèioti. Galiau- bet kur jau gana, kur proporcijos nepri- liausime prie jûros, bûtume dþiûgavæ, o tà- kiðkai, bet juk, ðiaip ar taip, buvome vai- siai jis pribrendo savo gulbës giesmei. ekaiðtingos – atima. Juk, sutikite, ið pa- kart tik gûþtelëjome peèiais. Mamai, tenka kai, mums patiko þaisti. O ðiurpà kelia tik Neþinau konkreèiø aplinkybiø, bet vienà baigø mûsø veidai iðlieti, ið taðkø, ið be- pripaþinti, stigo fantazijos: ji vis suko, vy- tai, kas gali suþeisti, todël nieko keista, kad ðeðtadienio vakarà ið peties nusitaðë ir ap- atodairiðko, taèiau apvilto noro bûti kab- niojo, raitë þodþius, kol galiausiai pyk- nei ðiurpo, nei ðleikðtulio vaikystëje ne- svaigæs patraukë pas mylimàjà. Bûdamas leliu. Nors vargu ar kas pasikeistø padarius telëjusi, kad nesugeba paaiðkinti, ëmë þer- jautëme (að, beje, ir dabar nejauèiu). Tai – poetiðkai iðgveræs bei norëdamas jai at- kitokià iðvadà. Iðvadø metas praëjo; liko ti pavyzdþius: jei leisite palyginti – tebuvo it dilgëliø pri- kerðyti, nusprendë – atsipraðau uþ bana- vien kalbëjimo simuliacija, o gal tiksliau – Jei kada uþsnûdus pievoje jus per- silietimai, na, o kam gi dilgëlës gali atro- lybæ, taèiau ne að kuriu istorijà – nusiþudy- radiacija – tirðtas kalbos spinduliavimas, vaþiuos traktorius, tai nereiðkia, kad baig- dyti ðiurpios? Ir að tik todël ðitai sakau, kad ti. Kiek nerangiai ásliuogë pro vartelius ir, didesnis ar maþesnis intensyvumas, ir tai sis kaip Felio Antanui. neatrodytume iðkrypæ. kieme susiradæs jaukø, patogø medelá, pasi- viskas: jokiø rezultatø, tik pastanga vis la- Jis buvo vienas ið tø, kuriuos kaime my- Graþus buvo mûsø laikas, ir nenuostabu – kabino ant ðakos. Tiesà sakant, nedrásèiau biau ir labiau susvetimëti sau, nes, vadina- li vaikai, taèiau negerbia suaugusieji, baimës juk nepaþinome. Ðtai brolis, kol laþintis, ar jis pamirðo apie savo nelygybæ, si, kodël gi ne? Þodþiai nebeveda, netgi þodþiu, ðaunus, lengvabûdis vyrukas. Apie pabodo, po karus vaþinëjo, apdovanojimus bûtent – atimtà teisæ numirti, ar kaip tik ðis neklaidina. Kadaise jie buvo vaikai, jo nuotyká mums në vienu þodþiu nebuvo glëbiais namo neðë. O að buvau vietinis did- þinojimas já paskatino ryþtis tokiai atrak- ieðkojæ globos ir rûpestingumo. Dabar, uþsiminta, uþtat televizija lyg nuoðirdus ir vyris, nemëgau keliauti. Net studijø metais cijai. Ðiaip ar taip, po valandëlës bûti svy- uþaugæ, sustiprëjæ, jie atlieka dësningà jau- atviras bièiulis iðrëþë istorijà net nemirk- mieste jauèiausi kaip bitë be avilio. ruokliu jam ágriso; bandë iðsinerti ið kil- nesniosios kartos judesá – atsiþada. Þodþiai telëjusi; taigi mamai teko taikstytis su mûsø Bûtent dël to ði istorija ir nëra apie ma- pos, bet kaklas buvo taip kietai áverþtas, sau, mes sau. Retais savaitgaliais su- þinojimu. ne. Kas mano, su visa derama pagarba skai- kad net rankø á virðø kilstelti negebëjo. sibëgam, pasidalijam „gerai–blogai gyve- – O jei nusivoliosite nuo pastoliø, tai tytojui að ir norëèiau pasilikti sau, o kas Ðiek tiek pasvarstæs nusprendë, jog kol kas ni–ar sotus–ar turi pinigø“ þiniomis. Argi gal tik ðiek tiek perðtës, vos mirksná kità. priklauso jaunesniajam broliui, padalysiu nieko padaryti negalima, teks miegoti èia, kam nors rûpës, jei sakysi, kad tai mano Þinoma, buvome kvaili vaikëzai, èia ir visiems, nes jis pats vargu ar rastø tam lai- kilpoje. kûnas ir kraujas, va, ðitas þodis? Jis jau to- pridëti nëra kà, taèiau vis tiek ne bukap- ko; uþtat esu tikras, kad neprieðtarautø. Taip ðmaikðèiai bekabantá ir atrado ry- kià, mielieji, bièiuliø kompanijà aplink sa- roèiai; nepatikëjome, net kvatoti pradëjo- Mes, tiesa, nebendraujame. te. Ið pradþiø, aiðku, kilo sumaiðtis; auka – ve yra subûræs, kad visø reikðmiø në nesu- me, tarsi mums sektø juokø pasakà. Ma- O buvo ádomu kaip reta. Prieð imdama- kalbu apie merginà – dar tebevilkëdama gaudysi. Iðtarsi, kaip buvai ápratæs, o nu- mai, pasirodo, nebuvo linksma; ásiuto ga- sis kokios avantiûros linksmai suðnypðda- naktinius ir þiovaudama nepridengta bur- skambës visai kitaip, nes nelengva pa- lutinai, tarsi bûtume jà áþeidæ. Staiga ji vo man á ausá: „Na ir pabandyk, kad gud- na atitraukë uþuolaidas, o tada rëkë, vëliau stebëti, kaip greitai neatpaþásti tø, kuriuos pranyko rûsyje ir netrukus gráþo su tëèio rus, numirti.“ Ir nurûkdavo paðëlusiu grei- bëgo, o gal bëgo rëkdama, neþinau, paþadi- uþauginai. medþiokliniu ðautuvu. Prisimenu, dar lip- èiu. no tëvus, þodþiu, viskas vyko kaip dera iðti- Að taip ir þinojau, në kiek neabejojau, dama laiptais uþtaisë ginklà, o kas vyko Taèiau kartais nemirtingumas stodavo kus tokiai delikaèiai situacijai. Ðeimynai kad prasprûs mano nuobodumas! Ir kad að toliau – gana elementaru: pirmàjà parako skersai kelio. Dar paauglystëje brolis, ma- susispietus po pseudolavonu, ðis jiems irgi norësiu ðiek tiek dëmesio, kurio – kaip èiurkðlæ suvarë á brolá, jo veidas tyt, vedamas slogumo, kad yra vienui vie- gëdingai pamojavo ir pirðtais parodë, kad áþûliai, gal net nepamatuotai gyriausi – ðliukðtelëjo ant manojo, o po akimirksnio nas, visà turimà bei menamà ðvelnumà pa- neatsisakytø pagalbos. esà visai nevartoju. Turiu atsipraðyti uþ manasis – ant lango. bandë suðerti auksaplaukei, gyvenusiai ne- Atomazga dësninga: kas nesuprantama, savo iðsiðokimà, uþ vienareikðmiðkà ne- Kai atsimerkiau, kambarys jau buvo su- toli mûsø sodybos, beje, jau turëjusiai sa- buvo palaikyta nors ir sumaniu, bet jokiu koherentiðkumà. Daugiau, paþadu, neiðlei- tvarkytas, langas nuvalytas. Ðalia manæs pa- vo rûpintojëlá. Kiekvienà syká girdint „ne“, bûdu nepateisinamu pokðtu, tad jis, rodos, siu ið akiø brolio, jis karðtesnis, taigi maþële, gan tingiai peikëjosi brolis. Nubin- broliui dingojosi, jog tai uþmaskuotas tik man vienam pasirodë juokingas. Turbût daugsyk ádomesnis. dzinau prie veidrodþio; skruostus muðë „taip“, ir kaskart, kai buvo galima ásitikin- në nereikia sakyti, kad mergina, taip bjau- Ðtai, jau bûdamas jaunuolis, jis paþino raudonis, man net pasirodë, kad bûtent da- ti, kad situacija beviltiðka, jis buvo tikras, riai iðgàsdinta, atsimokëjo jaunëliui tokiais tikinèià moterá. Ar jos ðvelnumas, ar raibu- bar visos pasaulio tetos sakytø: „Na ir kad bet kurá mirksná ávyks persilauþimas. tirðtais, riebiais þodþiais ir panieka, jog vi- liuojantis dþiaugsmas, ar ðiaip koks kapri- graþumas gi ðito bernioko.“ Kai ðis þaidimas pabodo, nusprendë, jog sos viltys apie kerðtà, bûtent – pasodintà zas já patraukë – nedrástu spëti. Viskas – Ieðkojau mamos, taèiau namie buvome bûtø garbinga kaip reikiant ásiþeisti, ir vos kaltës daigelá – iðnyko akimirksniu. tai, þinia, nieko nauja – klostësi kuo pui- vieni. Radau jà darþe, ravinèià agurkus. Dar tik ði kûrybinë mintis brolá aplankë, Kalbant atvirai, mano brolis buvo itin kiausiai iki pat tos akimirkos, kai liovësi ið tolo ëmë ðaukti: „Na, ar nesakiau?“ jaunëlis tuètuojau ëmësi darbo: kasdien ûmaus bûdo; visiðkai nejautë savo vertës, klostytis. Neþadu smulkintis: determiniz- Netrukus atkûrë brolis. Purkðtavo, kad nuo ryto ligi vakaro brûþindavo mintis at- todël nuolat grûmësi su átampa ir skendëjo mas galbût ir visai padori ramybës forma, jo reabilitacija truko ilgiau. Atrodo, kurá siminimais, kuriuose, kaip jam atrodë, bu- naujuose sumanymuose. Ðie, mano nuomo- taèiau ðiandien nëra mistikos poreikio. Tai- laikà dël to jautë nuoskaudà, ypaè pradþio- vo labiausiai paniekintas. Siekdamas ne, bûdavo kvailoki, taèiau á klausimà, gi tiesiog (vadinasi, atsitiktinai) liovësi je; bûdavo, vos tik mama iðeina á darbà, ryðkesnio efekto, pradëjo ðiurkðèiai elgtis kodël pasakoju apie já, o ne apie save, ga- klostytis. kvieèia mane á dvikovà: pirmiausia jis man su kiekvienu sutiktuoju bei postringauti liu atsakyti vienareikðmiðkai: að, nors ir la- sukneþina galvà, paskui að jam, ir, aiðku, apie tuðtybæ, vos iðgirdæs ðnekant kà nors bai solidus bei iðsilavinæs, esu siaubingai Nukelta á 7 p. matuojam vienas kito atgijimo laikà. To- graþaus. Svarbiausia, þinoma, buvo tai, kad nuobodus. Ir tai anaiptol ne liga ar pikta kios linksmybës truko neilgai: mama, pa- minëta mergaitë þinotø ðá teatraliðkà siel- lemtis, kuri pagailëjo man Don Kichoto stebëjusi tirpstanèius ðovinius, „perkando“ vartà. polëkio, uþtat su kaupu atseikëjo biurokrato mus ir iðbarusi paslëpë ðautuvà. Be jo bu- Viskas klostësi be maþiausiø nesklan- dulkiø. Ne, viskas kur kas paprasèiau: man vo gerokai sunkiau. Kauptukai, plaktukai, dumø ir, galima sakyti, brolis buvo paten- rodësi, kad bûti ádomiam – per daug vargo. 3 KAUKO LAIPTAI . 2011 m. balandþio 21–geguþës 4 d., Nr. 15-16 (333–334–774–775)

world port centre kabinuos á gyvenimà visom keturiom visais pelekais visais vaizduotës raðmenimis ir ta senyva moteris baltu maudymosi vël laikini namai kostiumëliu gal net patys laikiniausi stovinti pakelta koja jogos poza vienai nakèiai be jokios laikinos moters ásikûnijæs hieroglifas kasryt èia kaip þuvëdra sustingsta miestas pavargusio jûrininko veidu ant liepto sulaikiusi kvëpavimà gerardas sako didþiausias europos uostas regis nebekvëpuoja jau penkiasdeðimt metø o laivas kuris matos pro vieðbuèio langà tiek pat kiek að gaudau orà trumpam nuleidæs inkarà á drumstà kanalà þuvis ir þuvëdra didþiausias pasauly du atsitiktiniai eþero dëmenys kruizinis skruzdëlynas mery queen vienoje ryto lygtyje pavadinimà perskaitau pats

Vlado skruzdëlës ant virðutinio denio BRAZIÛNO neáskaitomais veidais nesuskaièiuojamos cûgo saulëgràþos nuotrauka kiek jø dar þemiau vaterlinijos kur blaðkos felinio þvëris ir ta vienuolë tikrasis kelionës perpetuum mobile Eugenijus ALIÐANKA pamenu tik uþsidegë burna kuri karpo saulëgràþø þiedus neprinokusius vieðpaties áþadus nuo raudonøjø pipirø ar juo atplaukei klausia gerardas saulëtoj sodo pusëj prastovëjau iðsiþiojæs lietuje ne sakau juo iðplauksiu ir neða juos á celës prieblandà net lauktuvëms laiko neliko kartu su visais tais kurie ir tik tada palengvëja kur iðretëjæs nuo maldø oras sëdi prieplaukos bare verèia kvëpuoti giliau tarsi girdint ant lagaminø ir margaspalviø ryðuliø mylimojo þingsnius kitapus durø ir tik tada palengvëja laukdami komandos kai nuleis trapà jauna cukinija aidþioje laiptinëje kai apsiauni sunkius batus ðeimomis plûstels á paþadëtàjà amerikà kur jëzaus ðirdis paveiksle ant sienos su pernykðèio purvo gurvuoliais ant padø daugkartinë ozono skylë vis dar atrodo kad nepradëjai gyventi emigruoju á rudená tramdyk vaizduotæ pro kurià spinduliuoja snieguotos alpiø tik ðiaip per dienas svyruoji per paèius karðèius kai dulka liepþiedþiais tai buvo prieð ðimtà metø sako gerardas virðûnës lyg sustojusio laikrodþio svarmuo ir prakaitas grauþia akis dabar jie tik valgo hamburgerius vyskupo maironio rigi kulmas keturiø kaip vëjarodë keiti sapnø kryptá kelis kartus nusikabinu nuo sienos paveikslus ir geria prëskà kavà ið áproèio kantonø eþeras per naktá kuriuose ðypsos liûdnai mano gyvieji ir skrajojantys olandai kiekvienas pats sau laivas mano poncijus pilotas mirusieji paþadëtoji þemë ir kapinës pats sau labirintas minotauras monos lizos maniera jø protëviai gráþta kruiziniais laivais ir tas brolis arvydas ir siûlø kamuolio galas pabuèiuoti blykstës nusviesti monetos á kanalo vidurá prieð trisdeðimt metø kurio nepagauni nusikabinu visà vasarà austus voratinklius kà tik gráþæs ið armijos þaidþia kaþkas su tavimi tarsi katë su pele prisigrûdu kiðenes akmenø ir að atsiskaitau smulkiais uþ kavà trumpais pranciðkono plaukais o tau atrodo kad esi vienas nuo zabarijos vieðkelio ámetu á tuðèià puodelá didele ozono ðirdim visa kas bûtina nieko daugiau skamba kaip paþadas atsigræþiantis á kiekvienà dailesnæ merginà kraunies mintinai iðmoktus daiktus ech dar ir tà ekologiðkà jaunà cukinijà mûsø pramintas broliu saulëgràþa tarsi á pirmà kelionæ ið motinos darþo ieðkantis savo bûsimo sûnaus motinos ar paneðiu vienas savo kuprinæ savo kryþiø bijantis prasilenkti savo milinæ be skiriamøjø þenklø zugersee su pleistrais ant nuospaudø kovo idos ir ta sesuo rudu nuotakos abitu sode nepadailintas grimo kambary plaukioju rytais eþere ðvenèianti savo auksines vestuves toks koks esu kareivis be karo nuo vieno geltono plûduro iki kito græþias á saulæ su ðypsena atsiverèiu kovà per patá vidurá be mylimøjø ðerpø atgal kol drebuliø bangos ima vilnyti gal tik man taip atrodo ið lango kur ir buvo skirtukas gráðiu sakau bûtinai gráðiu vëstanèiais kaulais ðeðëlinëj gyvenimo pusëj netyèia paliktas kito skaitytojo pamëginsiu sugráþti dar kartà þuvies judesiai tikslûs oro padavimai gal visai atvirkðèiai ir vos áskaitomas komentaras jeigu galios letos tranzitinë viza á plauèius tikslûs atmuðimai gal tai saulë græþias ir ðypsos pageltusiame paraðtës sniege jeigu galësiu susimokëti valtininkui saugokis kovo idø uþ kontrabandà uþ virðytà greitá raudonais ðlamanèiais þinau ðis sezonas ne man lapais latais frankais obolais net kraujas per naktá uþðàla o dienà vël ið naujo na ðtai gráþti neiðvykæs vël polaidþio melancholija tai tik dar viena trumpa kelionë vël atleidþia mano taip rûpestingai taip ir sakyk auksaburni kauptas kaltes trumpa kelionë namo turëèiau bëgti susikrovæs paskubom alpen milch amunicijà spengsmà kairiojoj ausy opas ir orø prognozes arba taip kaip stoviu kildavau á kalnus tylus su vienais jausmø apatiniais prieð auðrà vos ðvintant kol nepaþliugæ ledynai bet nepajudu ið vietos tik netyèia á uolà sukibirkðèiavus geleþis tiek kartø bëgta ar prarajon nuðokuojantis akmenukas jeigu bent po centà uþ kiekvienà paþadindavo olose miegantá þiurkënà jau uþtektø bilietui á romà ar paryþiø ir tada su pirmu saulës spinduliu banaliausià pasaulio sostinæ pasitinkanèiu perëjos balne tiek tos vaizduotës cezari krisdavau á slëná laukiantis pargráþtanèiø varnënø ðaukdamas nomadø dievo vardà uþgriûdavau kaip debesies ðeðëlis mieganèius vyrus imdavau á nelaisvæ pusryèius ruoðianèias ið kolekcijos moteris valgiau jø ozonu kvepianèià duonà parsiveþiau dar vienà ir gëriau jø vynuogiø kraujà kelionæ ar turëèiau pridurti iðtraukiu ið kuprinës kad tai buvo ryto vaizduotës þygiai visa permirkus atsiduoda kad perëjos balne vakarykðtëm kojinëm nuðèiuvæs tik þvelgdavau á siuþeto pamuðalas prairæs saulës nutviekstus slënyje miestus be draminës kulminacijos traukë mane ðis neámanomas geografiniu poþiûriu sësliøjø vyndariø ir duonkepiø gyvenimas galëjo bûti sëkminga artikuliuotas reljefas bet mano gyvenimas buvo labiau neámanomas intriguojantys personaþai aðtri neáprasta lietuvio lieþuviui virtuvë Romo JUÐKELIO nuotrauka 4 KAUKO . 2011 m. balandþio 21–geguþës 4 d., Nr. 15-16 (333–334–774–775) LAIPTAI

foriðkai, mums visiems jau seniai putojanèiø televizijos laidø, þmo- laikas apsirengti lengvesniais gaus orumà þeminanèiø reklamø rûbeliais...“ (p. 25-26). ir nuolatos kartojamø menkaver- Aptikus Grajauskà G. Grajausko raðiniai tokie, kad èiø filmø srautai. Taip, G. Grajaus- galima cituoti kone kiekvienà sa- kas teisus, ið pradþiø stengiesi Liudas GUSTAINIS gal todël ir pavadinimas toks „le- kiná, taèiau mes jo tekstus jau „suknistà ðlamðtà“ nugrûsti niniðkas“, taèiau, akimis permetæs apibrëþëme kaip lengvus ir þais- ðiukðliadëþën, net ir be lotoso Vargu ar reikia pristatinëti Gin- kelias pastraipas, kaþkada buvæs mingus, ne tokius, kurie be galo lapø iðmoksti kaip Lotofagø ðalies taro Grajausko esë tiems, kurie áþvalgus skaitytojas nori nenori rimti ir dvasingi, todël nëra gyventojas akimirksniu viskà nors retkarèiais pavarto populia- turi pripaþinti, kad raðinys nepik- prasmës dar kartà iðmintingai uþmirðti, taèiau po kurio laiko pa- riausiø mûsø laikraðèiø arba jø in- tas, papuoðtas ávairiomis fantazi- linkèioti galvomis – ádomiau it stebi, kad tau apskritai niekas ternetiniø variantø puslapius, o jos vëliavëlëmis, todël bendras sniego gniûþtëmis pasimëtyti au- neádomu, o tavo sàmonës laukas tie, kurie atprato nuo skaitinëji- áspûdis toks, tarsi ið sausumos toriaus tinklais sugaudytomis tampa ðvarus kaip þarnynas po mo, ir taip neieðkos nei G. Gra- bûtø dvelktelëjæs lengvas ironi- mintimis. iðvalymo – jautiesi, lyg bûtum pa- jausko esë knygos „Maþumy- jos brizas. Taip, sutinku, nereikëtø kraus- tekæs á Marso planetà, kai viskà nai“*, nei apskritai spausdinto Na taip, naktá, nes dienà brizas tytis ið proto vykstant á Frankfur- tenka pradëti nuo nulio, nors Mar- þodþio – ðitie mûsø broliai kol kas turëtø pûsti ið jûros. to knygø mugæ, o ir Lietuvos se, kaip, beje, ir Lietuvoje, tektø pasitenkina televizijos lûpomis. Tikriausiai todël ironijos bri- nebûtø nusausinusi tokia emigra- pradëti ne nuo nulio, o nuo atmo- Nors, tarkim, atsirado toks pi- zas ir liûdnokas – kad naktinis ir cijos banga, jeigu iðtisos kartos sferos (sukûrimo). lietis, kurá apsnigo kur nors kai- dar veikiamas pilnaties ir nakties nebûtø girdytos ir ðertos mitais O dabar ðtai atsiverèiame G. Gra- me ar Niujorko priemiestyje, ir jis ðeðëliø. apie stebuklinguosius Vakarus, jausko esë „Bohema LT“ (p. 38). ten snaudë pusnynuose arba gal Tokia visa knyga – ðvelniai iro- apie poetø mitybà, tepaluotø trak- nebûtø ir tokio vergiðkumo, noro Joje aptinkame toká pamàstymà: ir gimtajame mieste sàmoningai niðka, net ðiek tiek melancholiðka, torininkø þmonas, lietuviðkà hu- átikti, jeigu anksèiau nebûtø „...svarbiausias panaðumas su tik- nebuvo atsivertæs jokio laik- nors sarkastiðkø gaideliø taip pat morà, apie objektyvumà, Klaipëdà reikëjæ klampoti per visuotinio ràjà bohema – tas nenumaldomas raðtëlio, o galbût ûmai atsibudo gausu. Akivaizdu, kodël: nëra nie- ir daugybæ kitø dalykø. Þinoma, skurdo tundrà. menininko svetimumo, nereika- ið depresijos arba alkoholinës ko- ko sunkiau, kaip raðyti apie da- kai kuriomis temomis bûtø gali- Gerai, bet jeigu jau taip atsiti- lingumo visuomenei jausmas... mos ir neþinia kodël ávirto pro bartá: kaip tu jà teisingai at- ma suremti ietis, taèiau diskutuo- ko, argi bûtina pasiduoti minèiai, bûti menininku – ðnabþdëti gir- knygyno duris, tiesiog pasiklydo, spindësi, jeigu visi stengiasi iðgy- ti su G. Grajausko mintimis nepa- jog kità prismaugæs arba nustûmæs tam arba mirusiam á ausá...“ (p. 40). supainiojo su alubariu ir nosimi venti, kiekvienas tai supranta skir- vyktø, nes jis ið anksto numato vi- nuo bûties liepto imsi staiga ir at- Taikliai pastebëta, kaip kulka ásibedë bûtent á ðità G. Grajausko tingai, vienas kito apskritai nesu- sus ámanomus variantus ir patei- rasi savo laimæ? sabalui á tarpuaká pataikyta. Toks knygelæ. Èia jis pakraipë nosá ir pranta, o ir tai, kà suvokia, su rea- kia juos skaitytojui – nevargina Laikinai gal ir galima patikëti bûtø Sibiro medþiotojo palygini- pakëlë beveik permatomas mëly- lybe turi maþai kà bendra. liepdamas paèiam màstyti: skai- tokia galimybe, taèiau juk ðirdies mas. Taèiau tiksli mintis tuo ir ski- nas akis á pardavëjà. Ði pasitaikë G. Grajausko tekstai lengvi ir tytojo atþvilgiu tai itin pagarbus gilumoje visi viskà þino, tik kvai- riasi nuo sumedþioto sabalo – ji supratinga, ne olandiðkais batais pagavûs, o sarkazmas tikriausiai autorius. Arba, kitais þodþiais ta- leliais apsimeta. ðaukte ðaukiasi pratæsimo. Þino- gi prekiavo, truktelëjo ðnervëmis dël to simpatiðkas, kad poetas juo riant, jo poþiûris apima labai daug Taigi bepigu juoktis, nors, ki- ma, bûtø galima toliau kalbëti ávirtëlio kvapø, ir bûtent kvapai maskuoja neviltá, kuri nori neno- poþiûriø. ta vertus, kà veikti nesijuokus, jei- apie bohemos þmoniø kabarojimà- paðnabþdëjo jai reikalingà atsa- ri sukelia viduriø spazmus ne tik Taèiau, paþvelgus kitu kampu, gu verkti norisi? si ákvëpimo kalnø atbrailomis, ta- kymà: taigi ir aiðkina ji, kad kiek- jam, bet ir skaitytojui: sakytum, neámanoma ir nesikalbëti, nes Tuomet jau ir derëtø savæs pa- èiau, màstant apie svetimumo, ne- vienas Grajausko esiukas prilygs- autorius savo kûriniais ieðko kûnà glostanèia ðilkine suknele klausti – kokios reikëtø vidinës reikalingumo visuomenei jausmà, ta alaus bokalui, tik pigiau iðeina – valstybëje dingusio sveiko proto; apvilkta jo ironija provokuoja nuostatos, kad gyvenimà pradë- teisingumo dëlei tektø nukrypti uþ vieno kainà gauni 33. Tiek jeigu aptiktø kur snaudþiantá, gei- iðsiþioti ir kà nors leptelëti. tum ásismeigæs kuolà lietuviðko- nuo poeto paþymëto takelio á ðalá kartø gali trumpam apsvaigti ir pa- dautø paþadinti, taèiau ir neras- Vadinasi, nieko kito nelieka, je plynëje, o ne kur nors Holivu- ir pastebëti, kad toli graþu ne vien krizenti, nereikia në mëlynanosiø damas nenustoja raðyti – juk ka- tik atsisakyti komentatoriaus de ðunimi arba kiemsargiu? tik menininkai iðgyvena ðá nerei- draugijos ieðkoti. da nors turëtø rastis prieþastis, ku- vaidmens, imti ir tæsti tai, kà au- Taip arba kaip nors panaðiai kalingumo visuomenei ir net sau Tai kas gi jis, tas G. Grajaus- ri sveikà protà uþmigdë. torius pradeda rutulioti, ir, jeigu Frankfurto knygø mugës temà ga- paèiam jausmà. Jame murkdosi kas, koks nors humoristas, ar kà, Ðiaip ar taip, visuose raðiniuo- pavyktø tinkamai ásiterpti, kitas lima plëtoti iki pirmøjø gaidþiø. iðtisos visuomenës grupës, ypaè pasiteirautø minëtas pilietis, ir èia se G. Grajauskas iðlieka dþentel- skaitytojas galëtø þaisti jau su Na, o dabar perðokime á kità vyresnio amþiaus þmonës, paaug- pardavëjai tektø nurausti bei imti menas – jeigu ir atvirai iðreiðkia mano mintimi – taip iðeitø kaþkas mûsø bendro gyvenimo lysvæ – liai, netgi studentija, o pagaliau veblenti, kad ir taip, ir ne, o ka- prieðiðkà poþiûrá, pavyzdþiui, á fa- panaðaus á dþiazo improvizacijas, pakvaiðusios televizijos kam- tai patiria visi nors kiek màstan- dangi iki galo neaiðku, tai vargðui natizmà (esë „Fanatikai moder- þinoma, jeigu mano pratæsimai barëlius be rankenø. Ðtai kelios tys asmenys. Þodþiu, ðiuo jausmu paklydëliui neliktø kitos iðeities, niame pasaulyje“, p. 86), niekada nepasirodytø perdëm banalûs ar- iðtraukëlës ið G. Grajausko esë praþysta meilës savo paties egzis- tik atsiversti pirmà pasitaikiusá neperþengia þmoniðkumo ribos ir ba visiðkai ne á temà. „Apie teisingà atmintá“ (2011-02- tencijai stygius, ir nieko èia dau- esiukà ir èia pat knygyne perskai- á savo tekstus neásileidþia panie- Prisipaþinsiu, ástrigo vaizdelis 09, Bernardinai.lt): „Televizoriu- giau nepridësi. Toliau jau – visos tyti. Akivaizdu, þmogelis jau se- kos ir patyèiø. ið esë „Mano miestas“ (p. 119) – je vis tie patys strapinëjantys pus- savinaikos, tarp jø ir emigracijos, nokai rankose nelaikæs jokios Kitaip nei kai kurios mûsø te- apie tai, kaip vaikigaliø protuose proèiai... Ir tie patys iki gyvo kau- programos. Be abejo, menininkai knygos, uþtat gal tektø jam net ir levizijos laidos, kuriose patyèios sovietø laikais pasireiðkë Vakarø lo ágrisæ veidai, tie patys tai iðgyvena itin stipriai, be savi- ant vienos kojos pastovëti – kaip suvokiamos kaip humoras, o pas- civilizacijos sudievinimas: jûrei- mëgëjiðkos pjesës personaþai – vi- saugos instinkto, taèiau juos gervei. Idant G. Grajausko mintys kui dar atsiranda þmoniø, iðkiðan- viø parveþta kramtomoji guma suose TV kanaluose vienu metu. gelbëja tai, kas paradoksalu – pri- kur nors neuþstrigtø ir lengviau èiø galvas ið kanapiø ir aikèioja- „sunkiai ásivaizduojamu bûdu ke- Lyg visa likusioji Lietuva bûtø gimties gelmëse jie suvokia ypa- nutekëtø. nèiø, ið kur tie mûsø vaikai liaudavo ið burnos á burnà, pa- jau emigravusi... Smegenys – sub- tingà savo misijà ir nenukrypda- Sakysim, atsivertë jam 101 pus- iðmoksta tyèiotis vienas ið kito ir maþu dingstant visiems skonio ir tilus mechanizmas. Nereikalingà mi jà vykdo. lapis, o ten – esë „Kultûros klau- ið viso pasaulio. kvapo poþymiams, leidþiantiems informacijà jos tiesiog blokuoja. Tik baiginëdamas ðias pasta- simu“. Panaðius pavadinimus bu- Aptarinëjant esë knygà, sunku atskirti bananinæ gumà nuo Nufiltruoja, paþymi „suknistas bas supratau, kad ið tikrøjø jos ne- vo pamëgæs ir Leninas. Taigi pra- neminëti temø ir idëjø, kurios jau- braðkinës, kol galø gale kuris nors ðlamðtas“ ir nugrûda ðiukðlia- reikalingos. Kadangi þmogaus ke- deda þmogus skaitinëti ir ið karto dina autoriø, taèiau ðiuo atveju tai laimingasis savininkas jà netyèia dëþën... Bene radikaliausia atmin- tinimai yra viena, o tai, kà jis pa- suvokia, jog tekstas – perdëm gro- gana keblu. Visø pirma todël, kad nurydavo, – laimë tyso ir tæsësi ties poþiûriu buvo tokia lotofagø gimdo – visiðkai kita. Nesvarbu teskiðkas, persisunkæs sarkazmu, G. Grajauskas raðo apie viskà: beveik amþinybæ“ (p. 125). padermë ið „Odisëjos“ – jie tol net ir tai, kad, kaip teigia G. Gra- Kaip pratæsti ðitoká vaizdelá? kramsnodavo ypatingos rûðies lo- jauskas, ðitie raðinëliai yra viso jo Labai paprastai. Ne tik lietuviø toso lapus, kol visos atminties gyvenimo reikalas, jo karas. Taip, *** tauta, bet ir visa Rytø Europa, taip raukðlës iðsilygindavo...“ mintys ádomios, neprieðtarauju, pat ir Afrika já pratæsë. G. Grajaus- Panaðiai dësto ir Alis Balbie- taèiau skaitant dþiugesá þadina ne Bûti ir egzistuoti. kas uþèiuopë vienà ið daugelio rius: „Mes gyvi ir dël to, kad su- paèios mintys, jos tikriausiai Pavyzdþiui, þvaigþdë, kuri, anot mokslininkø, jau neegzistuoja, masinës emigracijos prieþasèiø – gebame „uþmirðti“ („Literatûra ir galëtø bûti ir kitokios; ið tiesø bet vis dar yra, esa, bûna – ðvieèia, ir kà tu jai! vakarietiðko gyvenimo mitologi- menas, „Lotofagø ðalis“, 2009- skaitytojà nuginkluoja iki jo pra- Ar ámanomas prieðingas pavyzdys – kad ko nors nebûtø, taèiau zacija, sudievinimas. Juk ne vie- 09-25). sismelkiantis raðytojo dþiugesys, egzistuotø? nam teko patirti, kas atsitinka Du autoriai lyg susitaræ postrin- kurá jis patiria tas mintis gaudy- þmonëms, kuriuos suvaro á aptva- Kodël gi ne. Tarkim, tuðtuliukës mûsø mintys, teorijos, hipotezës, gauja apie tà patá, o vieðas de- damas ir apvilkdamas graþiais rà ir ilgà laikà visaip jame kanki- strukcijos, iðprotëjimo ir tyèioji- marðkinëliais. galø gale – pats egzistencializmas... na. Vos tik vartai atsiveria, visi mosi procesas tæsiasi, nes sveikas Toli graþu ne kiekvieno auto- kaip akis iðdegæ puola bëgti, kur protas tiesiog nepaklausus. Man riaus tekstai bûna tokie kiaurai akys mato, ypaè jeigu apie kitus taip pat nieko kito nelieka, tik pri- permatomi ir svaiginantys. *** pasaulio kraðtus ilgais kanèios sidëti prie kuklaus televizijos þiû- Bûtent taip misija ir ásikûnija. vakarais sekamos roþinës pasakos. rovø balso ir gromuliuoti pa- Bûtø gerai, kad blogai... Juo labiau neteko sutikti në vie- minëtas autoriø mintis. Ne, èia ne Mao Dzedungo lozungo parafrazë. Veikiau prieðingai. no, kuris panorëtø uþveisti rûtø Tikriausiai idealiu atveju taip Paraðo þmogus, sakykim, eilëraðtá ir já uþplûsta euforija. Taèiau po darþelá buvusio konclagerio teri- ir turëtø bûti: raðiniai juk ir ku- * Gintaras Grajauskas, Maþumy- pusvalandþio jis pradeda nujausti, jog netrukus atsëlins nusivyli- torijoje. riami tam, kad skaitytojai juos nai. – Vilnius: „Versus aureus“, mas. O dabar pagalvokim, kà skaity- prarytø, o vëliau sapnuotø, ir to- 2010. Blogai nujauèia? tojas patirs, jeigu paskaitys esë kiu bûdu tekstai atgytø, ágautø „Apie muges ir juokdarius“ (p. 24). Bûtø gerai, kad blogai. vis kitas gyvybës formas. Ten randame tokià mintá: „Lyg Todël ir tæsiu mintis apie tai, mus bûtø kas prakeikæs nuolat ir kaip mano ir mano kaimynø bei cave canem nuolat árodinëti, kad esame ne jø atþalø psichikà veikia nenu- kvailesni uþ kitus. Kalbant meta- trûkstami bukumu ir patyèiomis 5 KAUKO LAIPTAI . 2011 m. balandþio 21–geguþës 4 d., Nr. 15-16 (333–334–774–775) Ar neprisvilo Ad rem prisiminimø puodas? Rentgenas (LT) Vytautë ÐAPOKAITË ávertinimas, siekiant gal ir to pa- ties, ko siekia sveikas protas – pa- Marija DJAÈENKO deginti. Taèiau lietuvës kovin- „O gerai pagalvojus, þodþiai la- tvirtinimo, kad gyventi galima, gos, jos nepasiduoda, teritorijà 1 bai graþiai atspindi ir mûsø paèiø gyventi smagu ir gyventi verta.“ Lietuvos moterys dosnios (vis- okupuoja ir papus vis dar degi- santyká su realybe. Ðtai neturime Toks pat kûrybos principas vyrau- kà atiduoda vaikams ir vyrui), tau- na, krûtine stoja prieð teisësau- tam tikrø þodþiø – ir, ko gero, ja ir knygoje „Prisiminimø prisi- pios (plaukus daþosi paèios, ker- gininkus. todël ir neturime, nes nëra tokios minimai“. Kiekvienos esë pradþio- pasi pas drauges, antakius daþo – Tai degink tu tuos savo pa- bûtinybës, taigi nëra ir tokios rea- je pateikiamas retorinis klausimas, neámenamais bûdas – ðaukðtelyje pus, að tai tikrai nebedeginsiu. Bu- lybës“, – knygoje „Prisiminimø problema ar trumpas vaizdelis pa- kaitindamos peroksidà ir antakiø vo laikas, o dabar krûties vëþiø prisiminimai“* teigia visø gerbia- màstymams, kurie inicijuoja to- daþus, pirktus dar 1982 m., ren- padaugëjo, taigi dirbu toká darbà, mas intelektualas, aktyvus kultû- lesnæ teksto eigà: mintis veja mintá, giasi pigiø drabuþiø parduotuvëse tiek prisiklausau. rininkas ir mylimas vaikø literat- vaizdas – vaizdà, kûrinys kompo- ásigytais skarmalais), pavargusios – O tai jei pagaus? ûros autorius Liutauras Degësys. nuojamas asociacijø principu. Kri- (jos tiesiog niekada nemiega), do- – Kas pagaus? Sakysiu, jûs Þodþio menas – individuali ir skir- tiðkumui perteikti nëra daug bûdø, rovingos (guli daþniausiai su sa- paþiûrëkit á jà, kokià krûtinæ ji gali tinga þmogaus duotybë. Vieni esa- neretai tekstai balansuoja ant niû- vo vyrais ir tai it þydës – dël rep- rodyt, neturi ji tø papø. me iðkalbesni, kiti – maþiau po- raus pamokslavimo ribos. L. Degësio daþnai pateikiamos naujais pa- rodukcijos), kai kurios gobðios – Aha, o að greit stryktelësiu stringaujantys, taèiau beveik visi esë, nesvarbu, kuriame rinkinyje, traukliais aspektais. Visuomenës (nieko neiðmeta, viskà suvalgo nuo smëlio, atsistosiu prieð pat su pasigërëjimu stebime nuosek- kartais prislegia, pasak Rasos Ge- sugedimo ieðkoma giliau, ne pa- paèios, ne kiaulës, jø neturi, todël juos pusnuogë ir sakysiu: liai, logiðkai, vaizdingai, svarbiau- èaitës, sunkiasvoriais pamokslais – virðiniuose vandenyse. Filosofinë- srebia ir savaitës senumo buro- „Paþiûrëkit, juk tikrai, neturiu að sia – protingai kalbantá þmogø. „tarsi ásakmiai dorovæ skelbiantys psichologinë þmogaus sàmonë, su- kienæ, prarûgusius kotletus tø papø, ne-tu-riu.“ 2 Perprasti þodþio menà – vadinasi, moralai nuo kalno.“ Tad ne visi pratimo, màstymo analizë pateikia kramsnoja, ið sugiþusio pieno pa- – Pilna jie turi problemø ir be turëti tinkamà áranká savo vidi- kûriniai pasiekia átaigumo maksi- savitø interpretacijø ir, pasak auto- daro varðkës ir jà suvalgo, á pape- tavo ðpygos dydþio papø, niam „að“ iðreikðti. Nesvarbu, ar mumà, kai kurie atrodo pernelyg in- riaus, „labai norëdamas gali pama- lijusià sudþiûvusià duonà dantis paþiûrëk á tas senmerges... þodis uþraðytas, ar tiesiog iðtartas – dividualistiniai, t. y. iðreiðkiantys tyti bet kà – pasistengti, ásiþiûrëti, lauþos), ðeimyniðkos (tuokiasi, Ir teisybë. Lietuvos pareigûnai kiekvienas kà nors koduoja. Sma- tik vienà sprendimo variantà ar vie- pasitelkti teorijas apie þmogaus pri- gimdo, verda, kepa, minko, rau- turi problemø, didþiausia, kaip ir giausia skaitytojui ar klausytojui, nà þiûros á aktualijas taðkà kaip tei- gimtá, prisiminti graþiø pavyzdþiø“. gia, skalbia, græþia, dþiovina, mez- visø lietuviø – maþa alga arba kai kodo prasmë atitinka jo, suvokëjo, singiausià. Taèiau skaitytojo valia Galbût ið èia kilo ir knygos pava- ga, neria, siuvinëja, veda vaikus á maþa pensija. Ið tiesø ðalia tokios lûkesèius. O kadangi L. Degësio in- rinktis: raðytinis tekstas suteikia ga- dinimas – „Prisiminimø prisimini- darþelá, sodina, ravi, augina, pjau- didelës tautinës problemos kitos teresø spektras platus, jis visuomet limybæ sustoti, praleisti, neskaity- mai“. Tik atsigræþæ á save, ásiklausæ na, kala, lipdo, suka lemputes, atrodo juokingos ir ðventva- turës juo sekanèiø ir apþavëtø ti, perðokti – ieðkoti lûkesèius ati- á vidiná balsà, permàstæ patyrimus neða ðiukðles, eina á tëveliø susi- giðkos. Kaip antai padidëjæs chu- gerbëjø bûrá. tinkanèiø vietø. O tokiø ðioje kny- galime kà nors pakeisti: „Pa- rinkimus (vienos), ruoðia pamokas liganizmas, alkoholizmas, nesu- L. Degësys – poetas, eseistas, goje gausu. vyzdþiais negalima árodyti nieko, ir t. t., todël niekada ir nemiega). skaièiuojamos vagystës, valkata- mokslininkas, filosofas, baigæs Turint galvoje centrinæ knygos kadangi pavyzdþiais galima pa- Lietuvos vyrai – TIKRI VYRAI vimas. Lietuvos keliuose dabar ap- psichologijos studijas Vilniaus tezæ pravartu prisiminti kelis au- aiðkinti bet kà.“ (mëgsta muðtis, daþniau muðti, o skritai, regis, nesilaikoma taisyk- universitete, humanitariniø toriaus sakinius apie kalbà: „Ir nuo Knygos formatas ir apipavidali- daþniausiai tiesiog kabinëtis prie liø, tai tiesiog iðgyvenimo kova mokslø daktaras, tad jo áþvalgos þodþio kardo, ir nuo þodþiø tva- nimas itin gerai apgalvoti: patogus savo moterø, niekuo dëtø praei- (ir vairuotojams, ir pëstiesiems)... grástos tvirtu þiniø pamatu. Filo- no, ir nuo þodþiø dykumø iðgelbëti dydis (tilps ir á nedidukæ rankinæ), viø, ypaè aká traukia kitos spal- Emigracija – tai ne tautos, o gry- sofo moksliniø tyrimø kryptis – galëtø ne tik kalbos, bet ir atsako- ðiuolaikiðkas, kontrastingas virðelis, vos individai ir, þinoma, pederas- nai prezidentës D. G. garbës rei- socialinë, meno ir ugdymo filo- mybës jausmas... / Kas pakelia þodá ðmaikðèios iliustracijos, pieðtos jaunos tai (netikri vyrai), darbðtûs (dalá kalas. Prostitucija, þmoniø preky- sofija, turbût todël jis puikus pe- – nuo þodþio ir þûva... / Kas nepa- dailininkës Mortos Griðkevièiûtës. algos, kurios neprageria, parneða ba, narkotikø prekyba Marijos dagogas, dëstytojas (2008 m. kelia – þûva taip pat...“ Autorius Kiekviena esë turi prieðlapinæ iliust- namo), iðprusæ (beveik visi baigæ þemëje neegzistuoja, tai Vakarø iðrinktas vienu ið 10 geriausiø Lie- visuose kûriniuose apeliuoja á racijà, kurios, beje, nuteikia links- vadybà, kiti ekonomikà, o liku- pramanas. O korupcija – pavel- tuvos dëstytojø), etikos ir pilieti- þmogiðkumà, á þmogiðkàsias ver- mai ir pozityviai. Ðiandienos menø sieji statybø inþinerijà bei mecha- das. Lietuviai korupcijà gerai nio ugdymo vadovëliø autorius tybes ir jø nykimà. Prieð pradëda- jungimosi pasaulyje ðis sprendimas nikà), nemëgsta ginèytis (pasiu- priþiûri, todël ji auga. bei bendraautoris. L. Degësys mi skaityti knygà visuomet atrodo moderniai. nèia „nachuj“), iðkalbingi (varto- Veiklos Lietuvoje taip pat ne- iðleidæs 8 poezijos knygas vaikams paspëliojame, ar autoriui pavyks L. Degësio kûryboje sutelpa ja daug jungtukø, kaip antai apstu, todël ir vaikø èia begalë. ir suaugusiesiems, filosofiniø esë pasakyti kà nors nauja, suintriguo- akylas þvilgsnis á pasaulá, poetinë „blet“, áterpiniø, tokiø kaip uni- Tokia bûtø neprofesionali asme- rinkinius. Savo raðinius daþnai ti arba galiausiai net paveikti skai- pasaulëjauta ir skvarbus þodis. Jo versalusis þodelis „blet“, jau ninë teorija. Plaèiau. publikuoja internetinëje erdvëje, tytojà ir priversti ðá tà permàstyti. eseistikà smagu ir skaityti kaip minëtas „nachuj“, reèiau vartoti- Namie (daþniausiai virtuvëje rengia kultûros komentarus Lietu- L. Degësys turi galiø nusigauti iki ðiandieniniø aktualijø interpreta- nas, taèiau labai skambus – „by- arba svetainëje) sëdi du statisti- vos radijui, nuolat palaiko glaudø adresato suvokimo. Ar tai bûtø pa- cijà, ir tyrinëti kaip raðytiná meno bi“), iðtikimi (veda savo bobas, niai lietuviai, vaikinas ir mergi- ryðá su skaitytojais, dalyvauja kult- ties skaitomas komentaras arba esë kûriná. Tad perskaièiusi knygà ga- kai uþstato vaikà), jautrûs na. Þiûri televizoriø ar tiesiog ûriniuose projektuose, nes tai, pa- (beje, dauguma knygos „Prisimi- liu tvirtai atsakyti á recenzijos pa- (iðklausæ paguodþia maþdaug spokso á vienà, kartais du atskirus sak jo, „skatina lankstumà, atviru- nimø prisiminimai“ tekstø pa- vadinime iðkeltà klausimà – puo- taip: „Pochuj, nesiparink.“). Dar taðkus. Jis – á televizoriaus ante- mà, verèia perinterpretuoti teori- raðytos radijo laidose skaitytø ko- das ne tik neprisvilo, bet dar ir taip ispanë Laura pastebëjo iðskirti- nà, ji – pro langà (niekada vienas nes ir kultûrines konstantas“. Ðiais mentarø pagrindu), ar kitas kûri- skaniai „pagaminti“ ne daþnam nius lietuviø vyrø veido bruoþus, á kità, nes meilës Lietuvoje nëra, metais autorius nominuotas 2011- nys, autoriui, jo paties þodþiais ta- pavyksta. Perskaièius rinkiná pa- iðsiðovusius skruostikaulius. Var- tiesiog ábruktos tiesos, jog dvi- øjø Astridos Lindgren Memorial riant, daþniausiai pavyksta „su- sàmonëje ðmësteli kitas mûsø lite- tydama teatralø nuotraukas, buvo deðimt penkeriø bent jau turi gy- Award (ALMA) premijai laimëti. trikdyti jaukià skaitytojo minèiø ratûros, kultûros didþiavyris – Val- staèiai pakerëta. Neiðsklaidþiau vent poroje, jei, be abejo, vis dar Naujausia L. Degësio esë kny- tëkmæ“. O jei susimàstome, gali- demaras Kukulas. Ðiek tiek iliuzijos iðduodama, jog teatralai esi nevedæs / netekëjusi). Fone ga „Prisiminimø prisiminimai“ me teigti, jog knygos tikslas pa- grieþtesnis, reèiau matomas ir gir- vieninteliai tokie Lietuvoje, nes skamba koks nors banalus kokios itin tiks þmonëms, nusivylusiems siektas. Filosofinë logika, pasvars- dimas, bet taip pat puikiai iðma- iki skausmo neturtinga mûsø vals- banalios uþsienio laidos lietu- nûdienos tvarka gimtinëje. Ne pa- tymams pastûmëjantys klausimai, nantis aðtraus þodþio menà. Aktu- tybë moka jiems toká pat skaus- viðkas re-make’as (kitaip tariant, slaptis – tokiø tarp mûsø nemaþai. nekonkretûs atsakymai arba jø ne- alijø esë tampa vis populiaresnës, mingà minimumà, kurio jiems katastrofa). Tad skaitytojai, besidþiaugiantys buvimas, skatinantys savianalizæ – tai savotiðkas supaþindinimas su mënesiui uþtenka cigaretëms ir Vyras prabyla: Tai blet, gal pa- graþia ir ramia ðiandiena, geriau te- pagrindinis esë kûrimo principas. naujienomis, jø komentavimas, „raðalui“. simylim? Arba tada vaþiuojam á gu bëga tolyn nuo sarkastiðko au- Tobulos þodþiø ir minèiø þaismës, sprendimo paieðkos ir kitokio Lietuva – baisiai nyki ðalis su „Akropolá“. toriaus poþiûrio. „Prisiminimø pri- giliamintës ir aktualios pastabos, poþiûrio iðsakymas. Diskusija su labai nykiais þmonëmis. Tai ypaè Moteris atsako: Vël á „Akro- siminimai“ savo tematika, stiliu- tinkanèios ir kaip laisvalaikio pa- skaitytoju prapleèia ðio akiratá – iðryðkëja vasarà, nes ðiuo metu polá“? mi, idëjomis labai primena skaitymai, ir kaip rimtø apmàstymø tad naudokimës proga. akivaizdu, jog lietuviø jau niekas Vyras: Daugiau nëra kur... prieðpaskutinájá esë rinkiná „Ki- ar diskusijø provokatoriai. nedþiugina – nei kaitrûs saulës Moteris: Tai jei jau mylësimës, taip nei kitaip“. Tam tikra prasme Knygoje aktyviai màstoma apie spinduliai, nei... daugiau nieko gal pasidarom vaikà? tai pastarosios knygos tæsinys, pa- profesijas, alkoholá, tolimus neto- * Liutauras Degësys, Prisimi- nesugalvoju. Paplûdimiuose aps- Vyras: Nu pochuj... pasidarom, pildymas naujomis mintimis, ak- limus kraðtus, nusikaltimus-sukly- nimø prisiminimai: esë. – Vilnius: tu pareigà atliekanèiø ir saulëje pil- bus kà veikt. tualijø „paðvieþinimas“. Apie „Ki- dimus, iðsilavinimà, màstanèius-ne- „Alma litera“, 2010. vus kaitinanèiø tautieèiø, taèiau jø taip nei kitaip“ autorius yra sakæs: màstanèius þmones, didvyrius ir veidai byloja, jog tai menkas ma- Tinkamiausias laikas aplanky- „Kitaip nei kitaip nuostata reika- svajotojus, menà, apgaules, gyve- 1 Interviu su filosofu ir raðytoju lonumas, juk visad taupiau ir pa- ti Lietuvà (jei jau nëra kitos iðei- lauja átampos, viskà komplikuoja, nimo dramas, apie tai, kas matosi Liutauru Degësiu. Int. psl. Balsas, togiau namie ant sofos pasivarty- ties) – þiema. Kai sniegas suþim- kvieèia nepasitikëti situacijos ar ar nesimato, persivalgymà, prisimi- 2009 03 13. Int. prieiga: www.bal- ti, distancinio valdymo pultelá ba raganø kaulais, kai girdisi lau- teorijos aiðkumu, paprastumu ir nimus, mokslà, recesijà, refleksijà, sas.lt. „pakankinti“, saulëgràþas pa- kuos vëju pavirtusi tëvynës rau- akivaizdumu. (...) Tas tikrasis Ki- be abejo – apie politikà, ekonomi- gliaudyti, alaus atsigerti. Lietuvos da, kai nenumaldomas ðaltis uþda- taip nei kitaip revoliucingumas ir kà, galø gale – apie meilæ ir laimæ. 2 Liutauras Degësys. Prisimi- silpnajai lyèiai apskritai maþa ro lietuvius jø lûðnose ir kaþkoks bûtø ne tik kritiðkumas, bet ir me- Temø spektras platus, apimantis vi- nimø prisiminimai // Rasa Geèaitë. veiklos pajûry. Moterys, ypaè vy- keistas ilgesys krûtinëj iðtraukia ta-kritiðkumas, kaip to kritiðkumo sas kasdienybës aktualijas, o kad Int. savaitraðtis Atgimimas, 2010 resnës, liûdi savojo pliaþo nete- butelá degtinës, kai drebanèia jos nepasirodytø pernelyg elemen- 10 01. Int. prieiga: http://www.at- kusios, kur ne taip gëda bûdavo (vargu ar nuo þvarbos) ranka pri- tarios, ávilktos á rafinuotà filosofiná gimimas.lt / Knygos / Liutauras- drapanas nusimesti, o ir papus bei pildomi stikliukai, kai prailgæ va- pamuðalà. Ðiandieninës problemos Degësys. – Prisiminimø prisimini- kai kà labiau necenzûriðko pa- karai suskamba daina. gvildenamos ávairiapusiðkiau, mai. 6 KAUKO . 2011 m. balandþio 21–geguþës 4 d., Nr. 15-16 (333–334–774–775) LAIPTAI

vau. Nuo maþumës maniau, jog nemalonu, netgi nepraktiðka turëti savo paþiûras, nes visada at- Interakcija siras protingesnis uþ tave ir su- kritikuos, paðieps visus taip my- Ðautuvas, limus manymus ir samprotavi- mus. Taip siaubingai sukriti- Atkelta ið 3 p. galëjæs. Nors, mano poþiûriu, ne- kuos, kad net atsikirsti nerasi dera taip dràsiai priskirti jam kuo. Ðá kritikà vëliau sumals ki- kuris niekada Broliui toptelëjo, kad jeigu pa- laurø, juk, ðiaip ar taip, jam pa- tas, ðá – treèias, o ketvirtà galbût saulio pabaiga egzistuoja, tai – lengvëjo, ar ne? að ir pats sudorosiu, ratas uþsi- kodël gi ne – gal jai lemta pra- Juokinga, bet jis galbût ir pats vers, ir jau niekuomet nepaliaus sidëti kaip tik dabar? Taip pra- Dievà tikëjo, tarsi instinktyviai, suktis. Tad – manydavau – ge- neiððaus sidëjo dar viena sriûbaujanèio purkðtaudamas ir spjaudydama- riau neturëti nieko, kà bûtø gali- trubadûro kelionë, gerokai sis, nes nesijautë didis, nors ir ne- ma sukritikuoti. perðlakstyta nevilties kvepalais. mirtingas. Antai, bûdavo, priðne- Að jam ir ðákart neatsakiau, to- Valdemaras KUKULAS paþeminimu. Festivalyje eilëraðèiai Istorija bûtø taip seilëtai, tarsi be ka dalykø, apie kuriuos kitas liau skyniau obuolius, viso labo ne skaitomi, o iðdainuojami, iðgie- idëjos ir polëkio pasibaigusi, jei galbût patylëtø, priðneka tarsi er- papraðiau, kad atneðtø daugiau Jaunieji þino, kad jø kûryba nie- dami, suðokami, pademonstruoja- ne ðios moters taurumas. Matyda- zindamas, tarsi juokdamasis, o dëþiø. Galbût já ásiutino mano kam nerûpi, ir dël to nëmaþ nesi- mi ant kino sienos, ir vienintelis ma mano brolá kokybiðkai besi- drauge tarsi prisipaþindamas: abejingumas; staiga dingo në jaudina („Veikiausiai niekas nieka- tokios „poezijos“ vertinimo krite- kamuojantá (tenka pripaþinti, dar- – Að labai laukiu, – skindamas þodþio netaræs, o po keliø aki- da ðioje sferoje nesiatrofavo, tiesiog rijus lieka atlikëjo temperamentas; bas buvo nepriekaiðtingas, prak- obuolius iðgirdau dudenant á ausá, – mirkø pajutau, kaip uþtiðkau ant kintant socialiniam kontekstui, ne- kadangi ðokama ne poromis, o mi- tiðkai neámanoma nesiþavëti, mat kad turistinis autobusas, veþantis raudonskruosèiø obuoliø. likus bûtinybës tiesiogiai socialiai niomis, iðtisomis salëmis, tai ir apie panaudota didþioji dalis poetiniø katalikiðkos mokyklos auklëti- Vos tik pramerkiau akis, jø vël angaþuotis ir kovoti uþ valstybës menà èia jau seniai nekalbama. atributø: kiek ámanoma kvailesnë nius, dar visai jaunus vaikyèius, neliko, ir tai kartojosi kelissyk, laisvæ, poezija nusprendë uþsiimti Kaip reikëtø tokiø, kaip A. Kazi- apatija, iðdidi mizantropija, tylos á Vatikanà, susidurtø su sunk- kol galiausiai liovësi. Gulëjau kiek ádomesne ir meniniu poþiûriu liûnaitës, straipsniø antologijos ar dozës tabletëmis ar tiesiai á venà, veþimiu, na ar ðiaip nugarmëtø á ant þemës, saulæ dengë dvivamz- labiau priderama veikla – pasimas- almanacho! Kaip tokie prisipaþini- vandeningas þvilgsnis, na, þodþiu, griová ir kad në vienas neliktø dis, o já laikàs brolis nirðiai alsa- turbuoti“ – Auðra Kaziliûnaitë „Ste- mai viskà sustatytø á savo vietas ir jis savo vaidmená visuomet gyvas. vo. Ne iðkart suvokiau já ðau- buklingas apsiaustas, poezija ir kaip viskà argumentuotø, moty- iðgræþdavo iki paskutinio siûlo), Atsisuku, o jis vaiposi, laukia, kiant: „kabakai“, „Nemunas“, vasario 3- vuotø! Be ðito „intelektualinio pa- vienà ankstyvà vasaros ar þiemos kaip sureaguosiu. Stengiuosi bûti – Nedrásk, girdi, nedrásk manæs 9 d.). Jaunieji mato, kad tokia ane- muðalo“ kritika, vos prabilusi apie vakarà ji uþsuko pas mus á namus. ðiuolaikiðkas, dël to nekritikuo- niekinti, ðunsnuki tu. Manai, ne- miðka ir neatsakinga jø pozicija jaunuosius, ima mikèioti ir Jiedu ilgai ðnekuèiavosi, nors, damas pasiteirauju, kodël. suprantu? Iðklausai mane, áverti- glumina vyresniuosius kûrëjus ir èiaudëti, nes dëmesá tenka koncen- kaip dabar prisimenu, tekalbëjo – Pasidarys lengviau, ir bus ni, o pats në þodþio nepratari, sle- apskritai stabiliàjà visuomenës truoti ne á tai, kà kalbi ir kà apta- ji viena. Klausiausi prisisiurbæs graþu, tarsi radus paskutinæ piesi, paskui sau tyliai panosëje dalá, ir tai jiems patinka, tai juos rinëji, o á savo judesiø koordinaci- prie rozetës, buvau jau beprade- dëlionës dalá. Ne vienas að lau- murmi, koks að atgrasus, koks skatina tà visuomenæ dargi specia- jà: jauti, kad klaidþioji, svyruoji, o dàs nuobodþiauti, kai iðgirdau jà kiu progos nebetikëti; dingtø veltëdis, savimyla. Negi tau taip liai erzinti savo neatsakingumo ma- vis viena turi apsimesti, kad eini tariant: „Melsiuosi, kad tau kuo kaltë, kad kaþkaip ne taip, kaþkaip sunku atsakyti, taip sunku supyk- nifestacijomis, o jungtis su ankstes- tvirtai. Tiesa, tai palengvintø tik greièiau palengvëtø...“ Ir supra- prastai gyveni, nes visi kampai pil- ti, na, kodël tau nusispjaut, ðik- niàja kûrybos tradicija apskritai ig- jaunøjø poezijos suvokimà (bet ji tau, kad netrukus prasidës kaþin ni gudroèiø, spygaujanèiø, kad esi niau. Kuo mane laikai, a? Ar save noruoti („Neþinia, ar visuomenë ap- bent jau ðiuo metu gausiausia), taè- koks itin ekscentriðkas þaidimas. klaidingame kely. O atsakomybë – kuo nors laikai? gaubë poezijà prietarø ir mitø ap- iau maþa kà padëtø interpretuoti Nesuklydau. Vos tik ji iðëjo, kaip tau atrodo? – nëra infekcija: Jis stipriau áspaudë ginklà man siaustu, kuris jà padarë nematomà, vyresniuosius ir vyriausiuosius, ku- brolis uþsibarikadavo kambaryje, dangus griûdamas neperduos jos á nosá, ir, rodës, vël ðaus, taèiau ar mûsø herojë savanoriðkai ja pri- riø kûrybos problemos bemaþ tos spëèiau, kad màstë, bet, geriau pa- þmogui, nëra net minties, kad jis ûþavo toliau: dengë savo gleþnus petukus. Aiðku paèios. Bet situacija vienoda: visi galvojus, kam gi jam màstyti, jei pats, þmogus, dievu taptø. Ir – Na ir kas, kad turiu silpnybæ tik tai, kad Lietuvoje jai nepavyko þaidimai suþaidþiami ðalia arba uþ gali nirðti, ir sakau tai be ironi- þinai, jei þmonija iðties gali bûti neteisingiems atsakymams – tu prisitaikyti prie karinio konteksto, tikrosios literatûros lauko, á jà paèià jos, be paðaipos. Màstymas, kaip didinga, jei ji gali pranokti gyv- nebandei, tu neþinai, kiek juose kuris leistø joti ant kokio nors po- net nebandant ásibrauti. Meninë ir þodþiai, nesuteikia nei iðvadø, ûnus, su kuriais palyginta visuo- dþiaugsmo. Na ir kas, kad þaidi- eto ar poetø visuomenës prieðakyje kûryba tapo þaidimu, nors net ak- nei veikimo pagrindo, uþtat met krûpteli, tai tik tà akimirkà, mas man – visa ko matas, o gerbti ir demonstruoti kelià laisvës link“, lam matyti, kaip juokingai atrodo ánirðis – sutikite, tai bene ákvëpi- kai pripaþins progresà esant ne- að jau nieko negerbiu. Jei manai, ten pat). Negana to, jaunieji aki- ðeðiasdeðimtmetis, þaidþiantis mo forma – veikia tonizuojamai. sibaigianèia proto – prokuroro – kad dël to gali mane niekinti, va- vaizdþiai nesidomi net vieni kitø slëpyniø. Literatûra virto pramoga, Brolis priëmë iððûká. O, jis bu- kaltinamàja kalba beprasmybei, dinasi, niènieko, niènieko nesu- kûryba, ir tai jiems leidþia adekva- nors net ðiandieninës beraðèiø mo- vo didþiai ásiutæs: tik pamany- kuri dievaþi niekuo nenusikalto, pranti. Að juk visà laikà bandþiau, èiau identifikuoti savo vienatvæ, ku- kyklos absolventui turëtø bûti kit, ji melsis. Pagunda árodyti, nebent tuo, kad yra, bet kam ðai- kol tu laukei. Að stengiuosi bûti, ri tampa vieninteliu jø vertingumo aiðku, kad pramoginë funkcija gali kad maldø niekas neiðklauso, pytis ið savæs – kokia gi tai kaltë? o tu skini obuolius, ar supranti? kriterijumi („Laisvë. Koks juokin- bûti viso labo dalinë ir pagalbinë kurstë ugná, tad jis ëmësi visø Ir jei þmonija iðties nori bûti di- Jis patraukë ginklà nuo mano gas þodis. Ypaè „interpretacijø nar- meno funkcija. Kitaip mes jau reikiamø priemoniø, jog þaizdos – dinga, ji uþèiaups prokurorà, ku- veido ir pritûpë virð jo. Jo balsas ve“ uþsidariusiam ir susigalvotame kalbësime velniai þino apie kà, tik uþgauta savimeilë – neuþsit- riam në motais, kad jo tirada jau rimo, ðalo: cirke save demonstruojanèiam ne apie menà. rauktø, o kraujas liautøsi senø seniausiai virto daugiaseri- – Ar tau atrodo, kad man skau- nûdienës Lietuvos menininkui, ku- Dvideðimt penki vasario kultû- kreðëjæs. Kaskart átaræs atslen- jine muilo opera, pykinanèiu du, kai vakarais prieð miegà pasi- ris pats to nenorëdamas kartkartëmis rinës periodikos autoriai ávairiau- kant palengvëjimà, jis pasipur- savæs gromuliavimu, uþèiaups já, teiravæs: „Veidrodëli veidrodëli, pastebi, kad jo cirke nëra þiûrovø“, siomis elipsëmis ir dar ávairesniais tydavo it ðlapias ðuo ir dar gi- o pati iðkilmingai, iðdidþiai pasi- pasakyk, kas pasaulyje nuo iliu- ten pat). Trumpai apibendrinant ga- ratais suka apie literatûrà, á jà taip liau suleisdavo á save iltis. Þino- baigs. Ne verkðlenanèia, seklia ar zijø nutukæs labiausiai?“ – iðgirs- lima tarti, kad ðiandieniniai jaunieji ir nepataikydami (iðskyrus gal po- ma, jaunëliui knietëjo, kaip ir skysta saviþudybe, o dailiu mir- tu savo vardà? Në kiek. Að në vie- programiðkai atsisako dalyvauti rà trejetà atvejø). Ásidëmëtina, kad pirmàsyk, kad jo sudarkytà kailá ties ritualu, kuris neturës iliuzijø, nos vilkduobës neapeisiu ir në kultûros kûryboje ir paèioje kultûro- visi dvideðimt penki gudrûs (o tai regëtø mûza. Butaforinës kanèios, tokiø kaip „bëgimas nuo“ – nuo vienø spàstø nevengsiu, ir, þinai, je, sàmoningai rinkdamiesi gyveni- visai kas kita negu protingi ar tuo kurios paklausa visada virðija pa- gyvenimo tuðtybës (kam taip dar daugiau – niekada nesimoky- mà uþ literatûros ir po literatûros („Ar labiau iðmintingi) ir þino, jog per- siûlà, afiðavimas juk ir yra jos pa- ásiþeisti?), nuo skausmo (kam siu ið savo klaidø, kad neatsirastø ðio straipsnio autorë mato save tame nelyg nutolti nuo pagrindinio lite- grindas; tyliai kenèia tik turin- taip susileisti?) ar „bëgimas á“ – á në vieno, iðdrásusio pavadinti ma- cirke? Aiðku, mato. Kaip maþà ratûros lauko pavojinga – tada pra- tieji prieþastá. Visa savo bûtimi ramybæ (tarsi kaþkada bûtumëm ne pragmatiku. dryþuotà tigriukà arba savimi paten- rastum profesinius orientyrus ir bet jis tarsi ðaukte ðaukë, kad ðtai, kunkuliavæ), á kûrëjo rankas (...), Jis pakilo ir ranka nusivalë kintà opðrø. Kaip kartais ðokoladi- kas lengvai apkaltintø neprofesio- man nelengvëja, matai? Tavo na ir visas likæs vilties rekvizi- lûpas: niu medaliu palepintà stirnaitæ ar nalumu, bet ðtai þaisti literatûrà jos maldos, mergyt, ðiek tiek buk- tas. Tai bus pirmasis nepereina- – Ir nedrásk manæs niekinti, tu, iltingà ðernà, mëgstantá pasiknai- paèios papëdëje visai patogu ir sau- suoja, nemanai? Ir taip toliau su masis ritualas – savitikslës apei- ðliuþe. Að bent savo klaidà turiu, sioti savo iðëdose. Visi mes save ma- gu: kà reikia, pasiimi ið pagrindi- didþiausia pagarba pagieþos ins- gos. O kol kas, iki pasirodant ðiam o tu, o kà tu turi? tome tame cirke, ir jei to nemato- nio masyvo ir pasinaudoji, ko ne- titutui. autobusui, many vis dar kirba Në nepajutau, kad tai klausi- me, tai tik todël, kad ðiuo metu ási- pasieki, suþaidi pagal bendras þai- Brolis, regis, jau minëjau, bu- kaþin kokia fundamentali betiks- mas; gulëjau po obelimi ir galvo- jungëm kità minèiø kanalà“, ten dimo taisykles ir, þiûrëk, produk- vo iðties atkakli bûtybë. Nenu- lingumo stoka. Vis dar atrodo, jau, kokia gausybë vaisiø dar te- pat). Uþtat koks gyvenimas èia, tas jau gatavas. Bene labiausiai su- stebèiau, jei ðis vaidmuo bûtø ne- kad ne be reikalo èia esu, kad ei- belauþo ðakas, o dienos vis trum- ðalia literatûros ir uþ literatûros! Ne- vaidintu profesionalumu skaityto- ribotam laikui pavergæs jo sà- nu, nors man ir neþinomas, taèiau pyn ir trumpyn. atsitiktinai A. Kaziliûnaitë operuo- jà bando apgauti Irna Labokë monës ritmà, redukavæs visas tai- vis tiek svarbias vietininko parei- O brolis vis ðaukë, spjaudësi, ja cirko ir narvo metaforomis („Spektras“, „Barometras“ – „Ne- sykles iki vienui vieno þaidimo. gas. dar dabar girdþiu: (ásidëmëkime, kad èia buvo cituo- munas“, vasario 17 - kovo 2): sàly- Taèiau ðákart jam pasisekë ir ið ni- Brolio ðnekëjimo nemëgau, ne – Sakyk, iðgama, na, pasakyk jama viena talentingiausiø, jei ne giniu siuþeto karkasu ðiandien jau veliacijos griuvësiø jis iðsikapa- todël, kad jo nesuprasèiau ar kad bent þodá! talentingiausia, jaunoji poetë, bet nieko nesuklaidinsi, tad I. Labokë nojo nesuþeistas, mat ði tyli, ðvelni bûtø nemalonu klausytis; tiesiog – Kad neþinau, kà, broli. Ge- ir to dar nebûèiau sureikðminæs, apgaudinëja detaliu to karkaso de- ir niekuo dëta moteris atsitiktinai atrodë, jog jis perdëm nesavaran- riau tu kalbëk, – pabandþiau nu- jeigu balandþio „Metuose“ jos koravimu („Spektras“ net tiesiogi- nusilauþë sprandà. Að net laik- kiðkas, vis tyko kritikos ar prita- siðypsoti. programos nebûtø patvirtinæs ir ne ðio þodþio prasme apie tai), ir raðèio iðkarpà turiu, va labai, net rimo – bet kokio kontakto. Ðtai Jis apmaudþiai dëbtelëjo á ma- praplëtæs visas penketas kitø sàly- ðitai jai neblogai pavyksta. labai neáprasta antraðtë: „Varno- kad ir dabar, tiesà sakant, kas man ne ir mesdamas ðautuvà á þolæ giðkai jaunøjø poetø). Þmogui, ku- mis susigundæs rotveileris nuri- darbo, kà jis galvoja ar kaip jauèia- iðkoðë: riam gyvenimas poezijos festiva- dena upës ðlaitu já vedþiojusià si? O juk að galbût taip sakau vien – Tu man bjaurus, – ir nuëjo lyje pakeitë gyvenimà poezijoje, Nukeltaá8p. moterá.“ Pasitraukus varþovui dël to, kad já mëgstu. ðalin. neiðvengiamai visi gyvenimo po- loðimas baigësi, o mano brolis pa- Jis visuomet turëjo kà pasaky- Kà gi. O jis man patiko: toks ezijoje ir poezijai atributai asoci- sijuto laisvas ir galø gale nu- ti, o að net kà tylëti vargiai rasda- veiklus, gyvas. juojasi su priespauda, vergove, 7 KAUKO LAIPTAI . 2011 m. balandþio 21–geguþës 4 d., Nr. 15-16 (333–334–774–775)

metø ásivaizdavome, kad televi- zijos herojai taps svarbesni uþ ðeimos narius ir þmona muð vyrà, sutrukdþiusá jai þiûrëti serialà, Ðautuvas, kuris niekada neiððaus kurio herojus jau seniai virto jos mylimuoju?). R. Lukauskaitës eilëraðèius, jei bûtø mano valia, Atkelta ið 7 p. prastas tolimø laikø atsiminimo sai nepatriotiðkas bomþas Stasiû- bûtent ðiø autoriø eksperimenti- iðleisèiau kaip sociologinæ moko- uþraðymas, kam tada tie ekskursai nia“ laikau vienu svarbiausiø pas- niuose verlibruose (paradoksalu, màjà priemonæ, bet kol kas ne kaip Bet autorë pamirðta, kad kuo á patá raðymà? Nejauku kà tik tarojo meto savo poetiniø atra- bet dar ir eksperimentinio tradicio- poezijà. Kita vertus, turint galvo- graþesnë dëþutë, tuo vertingesnis, iðvardytø autoriø gretoje minëti dimø: „èia ne mano ðalis nes manæs nalisto Donaldo Kajoko) surandu je ðiandieninës literatûros situaci- brangesnis daiktas jame turi bûti profesionalø poetà ir prozininkà èia niekas nemyli / niekas netiesia grieþèiausià vidinæ eilëraðèio jà (ne tik poezijos), gal sociologinë supakuotas, o prasmës jos tekstuo- Leonardà Gutauskà („Gyvûnø ka- rankos nesako davai imk iðgerti / struktûrà, kurios reikalauju ið kiek- eilëraðèio vertë net svarbesnë uþ se neiðspausi net pasitelkdamas talogas“ – „Literatûra ir menas“, nusuðildo minkðtosios gruoblëtas vieno gero poetinio (ir ne tik po- estetinæ? moderniausius literatûrologijos vasario 18), bet kà darysi, jei ir pro- asfaltas tëvynës / ir lietus nepra- etinio) kûrinio. Atrodytø, sveti- Tad kas ið tø dvideðimt penkiø metodus. Priblokðti, pergàsdinti fesionalas kartais uþsiþaidþia uþri- plauna akiø tad einu prisimerkæs“ mesniø mano prigimèiai poetø, perþengia tikros literatûros terito- mus norëtø Ramunë Karlonienë by, taip ir neákopdamas á paèios (nevykusi paskutinë eilutë). kaip A. Valionis ir G. Norvilas, rijà? Be jokiø abejoniø, Elena Kar- („Senolë“, „Gnomo paslaptis“ – literatûros gûbrá: apie ðias jo no- Norëtøsi patikëti Dianos Ðarakaus- negali bûti, o jø kûrybai jauèiu nauskaitë („Nemunas“, vasario 3 - „Literatûra ir menas“, vasario 25): veletes ne noveletes, sakmes ne kaitës (vasario - kovo „Metai“) me- neginèijamà pagarbà. Apie Roko 10). Neátikëtina, kad tokia kas- bendravimas su velniais, pasirodo, sakmes galima pasakyti tai, kas jau ninio ir asmeninio iðgyvenimo in- Baniûno eilëraðèius galiu pasaky- dienë, buitinë semantika, suvaldy- paveldimas, ypaè jei apie ðiuos da- kalbëta apie blogiausius (bet ne ge- tensyvumu, verèianèiu eilëraðtá ti tik tiek: uþkabino, lauksiu dau- ta valingos meninës struktûros, lykus pasisakoma garsiai, ir tai ap- riausius) ðio autoriaus eilëraðèius – plëtotis griûvant bangai ant ban- giau. Pamaèius grafiná ðio auto- staiga virstø bûties universalija. sakyme lemia begalæ aðarø, ðiurpø, viskas pernelyg graþu, dekoraty- gos, eilutei ant eilutës, nuo kalbëji- riaus eilëraðèio pieðiná, ðiurpas nu- Nemaniau, kad ið tuometiniø baimiø, bet skaitant nei baimës, nei vu ir kièiðka, kad bûtø tikra. Mari- mo skubrumo ir jaudulio nuolat purto: M. Macijauskienë, Gynë Di- moksleiviukø – Virgilijaus Gasi- aðaros nesikaupia, greièiau ja Macijauskienë sentimentalius, uþspringstant ir uþsikosint, bet, neikaitë, Julija Jekentaitë ir dar liûno, Valdo Daðkevièiaus, Aure- prieðingai – nuo veido taip ir ne- nors ir gerai ornamentuotus vaiz- viena, tokia jau buvo Marija Jur- deðimtys vargetø, siuvanèiø ant to lijaus Katkevièiaus ir kitø pa- nuslysta ðypsena, matant, kokios delius („Literatûra ir menas“, va- gelevièienë (o kas ið jos liko, kai paties kurpalio. Iðprotëti galima! naðaus intelektualinio rango jau- beviltiðkos autorës pastangos su- sario 25) verèiau tiesiai vadintø at- virto Mari Poisson?), antra, meniná Bet skaitai abejingiausià pasauly nuoliø bûrio – ði mergina kuo nors gyvinti leisgyvá pasakojimo teks- siminimais, nes iki savarankiðko vaizdà grindþiant kultûriniu abejingiausio þmogaus pastebëji- iðsiskirtø (o dar beviltiðkos seriji- tà. Toje paèioje þaidimø aikðtelëje, ðios autorës kûrybos masyvo jie ávaizdþiu, ypaè jei tas ávaizdis in- mà, ir staiga supranti, kad gal tai ir niø poetø gamintojos ir labai vi- nors ir gerokai arèiau literatûros, tikrai neiðaugs, o kaip atsiminimai terpretuojamas pasauliniu mastu, yra vienintelis iðsigelbëjimas ðian- dutiniðkos poetës Bronës Liniaus- atsiduria Virgilijus Verðulis su vaizdeliai bûtø vertinami pagal tai, net labai intensyvø eilëraðtá gali- dieninëje situacijoje, gal tai tikra- kienës mokinë!), bet, pasirodo, ji „Bjauria istorija“ (vasario - kovo kiek apskritai vertingas ir reikðmin- ma tæsti be galo, ir vis tiek jis ne- sis ðiandieninës poezijos pilie- gyveno, ir to uþteko, kad rastøsi ge- „Metai“): nesibaigiantis sapnø (ar- gas yra M. Macijauskienës gyve- bus savarankiðkas (turiu galvoje tiðkumas: „Nusipirksiu puslitrá ro- ra poezija. Þinoma, be jau minëto ba fantazijø) vërinys vertingas tuo, nimas ir kûryba. tekstà „mano tëvas Hamletas“). At- mo / atsiloðiu këdëj / Paskæsiu „intelektualinio rango“ E. Karnaus- kad jie ne ðiaip glaudþiami vienas Dar sudëtingesniais ir kompli- rodo, kad Evaldo Ignatavièiaus dûmø debesiuos / Ir tai tebus / kaitë bûtø likusi J. Jekentaitës, prie kito – sapnai nuosekliai aiðki- kuotesniais viraþais apie poezijà, („Literatûra ir menas“, vasario11) Maþos bananø respublikos / Vil- G. Dineikaitës, M. Macijauskienës na, gilina vienas antrà, taip vis ki- literatûrà suka vasario periodikos poetiná lauþelá poezijos plynëse tys ir nesëkmës.“ Neþinau, gal ir deðimèiø kitø panaðiø autoriø tu kampu pasukdami autoriø do- eilëraðtis – tiek jaunøjø, tiek pa- taip pat kaþkas jau seniai kûrena vëliau R. Baniûnas pasirodys esàs gretose, be talentas yra likimas, o minanèià socialinæ problemà, bet èiø vyriausiøjø. Kaip visada, la- (pirmiausia praëjusio amþiaus kitoks, gal dabar já ásidëmëjau tik likimas yra talentas, ir dabar ði au- tà vertæ sumenkina sapnø sekos su- biausiai apstulbina Jonas Jakðtas aðtuntojo, devintojo deðimtmeèio todël, kad panaðios poezijos, kaip torë puoðia graþià Klaipëdos lite- darymo principas: apsakymas pa- (vasario - kovo „Metai“), ðvenèian- debiutantai), bet tai nereiðkia, kad pacituotos eilutës, ðiandien ypaè ratûrinæ þemæ. Birutë Jonuðkaitë raðytas ne stiprëjanèios, o krinta- tis garbingà aðtuoniasdeðimtmetá. ið tos paèios „medþiagos“, ið tos laukiu, pagaliau gal apskritai klys- („Katilina“ – „Nemunas“, vasario nèios átampos tonacija, todël jis Perskaitai pirmàsias publikacijos paèios fragmentiðkos pasaulio pa- tu. Ðiaip ar taip, nesakau, kad R. Ba- 3 - 10) ne pirmà kartà pademonst- neiðvengiamai atrodo per ilgas. Jo- eilutes („Ir medþius, ir þoles neða jautos negalima susikurti savo nuo- niûnas jau poezijos lauke. Toli iki ruoja, kad sugeba kurti puikø me- no Kiriliausko „Dvelkiantis ðalè- siauèiantys vëjai. / Kai rytais seklios poetinës sistemos, kuri at- poezijos lauko ir Mantui Balakaus- niná tekstà, bet kodël taip nutin- iu þmogus“ („Literatûra ir menas“, iðsiskleidþia keisti augalai, / Ir skirtø nuo kolektyvinio kalbëjimo. kui („Literatûra ir menas“, vasario ka, kad ten, kur tekstas suðvyti vi- vasario 4) taip pat bando apsimes- medþius, ir þoles neða siauèiantys Tiesa, jei E. Ignatavièius tokià ir 25), ir Rosanai Lukauskaitei („Ma- somis semantinëmis ir intona- ti moderniu ir profesionaliu, ir jei vëjai“) ir daugiau skaityti nesino- kuria, ið vienos publikacijos to ne- lonus nenaudëlis“ – „Ðiaurës cinëmis spalvomis, nesuintriguo- apsakymui taikysime mëgëjiðko ri. Bet tuo ádomiau galvoti apie jau pamatysi, o pirmojoje knygoje jis Atënai“, vasario 4), bet abu ðiuos ja nei tematika, nei problematika raðymo kriterijus, turësime pri- sparèiai pasitraukianèià 1930-øjø jokiø programø, kûrybos uþduoèiø autorius sieja tai, kad neprofesio- (kaip „katilinos“ atveju), o ten, kur paþinti, kad tai pavyksta: sëdi sau kartà: iðties tie vytautiniai metai sau nekëlë. Bent dabar man atrodo nalumas, amato neiðmanymas prieð dëmesys sukoncentruojamas ant suoliuko þmogus, sëdi taip il- turëjo bûti paþenklinti kaþkokiu svarbu pastebëti, kad ðio autoriaus jø paèiø valià daro juos savitus ir bûtent á þmogaus likimà, neviltin gai ir nuosekliai (gal net metø me- prakeiksmu ar palaima, jei su- (dar nesakau – poeto) miniatiûros ádomius. Antra, smalsu jau dabar varo pasakojimo elementarumas? tus), kad galiausiai virsta visuoti- gebëjo pagimdyti ir Justino Mar- yra gerokai sëkmingesnës uþ ne matyti ir skaityti, kaip atrodys lie- Sakyèiau, viena koja á tikros lite- ne paslaptimi, neleidþianèia gy- cinkevièiaus, Alfonso Maldonio, taip seniai „Nemune“ pademonst- tuviðkas eilëraðtis, kai já pradës kurti ratûros teritorijà áþengë ir Romas venti gretimo namo gyventojams. Algimanto Baltakio plejadà, ir ruotas Gintaro Patacko gaudynes, ðiandieninis ketvirtokas, didþiau- Daugirdas su „Atkarpomis“ Bet paslapties áminëjo laukia toks triskart persivertëlá Vytautà Bloþæ, neatgaunant kvapo ir pametus bet sias beraðtis visoje Europoje (beje, („Ðiaurës Atënai“, vasario 4), bet pat metafizinës paslapties likimas. ir poetinës bejëgystës èempionà kokià kryptá. Atsibodo kalbëti ðiandien skambino ðeðëliø teatro tai paskutinis toks pagyrimas: ðis Ir viskas èia bûtø gerai, jei ne J. Jakðtà, ir totalià vargo pelæ M. Ma- apie Dovilës Zelèiûtës dvasinæ reþisierius Petras Mendeika ir pa- autorius, manau, ne tik mane bai- mëgëjiðkas versijø, kas tas þmogus, cijauskienæ. Viskas iðsitenka, tel- anemijà ir absoliuèià poetinæ be- tvirtino, kad nûdien ðeðtokai sep- gia „uþknisti“ savo produktyvu- iðskaièiavimas: uþuot sukonkre- pa viename laike, viename ideo- kalbystæ („Literatûra ir menas“, va- tintokai nesupranta to, kà dar prieð mu. Suprasèiau, jei tai bûtø tautos tinæs, sudaiktinæs teksto stilistikà, loginiame ir estetiniame diskurse, sario 18), nors kiekvienoje jos penkerius metus suprato pirmokai ar bent apibrëþtos socialinës jos autorius jà tik sujaukia, kitaip ta- kuris kitose literatûrose bûtø publikacijoje vis dëlto gerano- antrokai). Pirma, visa transcenden- dalies poetas, kurio kûrybos riant, á paslaptingà kalbëjimà apie iðsidriekæs per penkias nesutaiko- riðkai þiûrëdamas bûtinai suras- cija, visi transcendentiniai dydþiai þmonës lauktø burnas iðþiojæ. Da- paslaptá jis kaip disonansà áterpia mas stilistikas. Nepaisydamas pa- tum po vienà visai neblogà bus sudaiktinti, subuitinti („Tai ne- bar turime reikalà su labai kontro- nereikalingo buitiðkumo. Algirdas garbos dviem pastarosioms kny- eilëraðtá (ðioje – prieðpaskutinis), vykëlis dangus iðvogë mûsø ðilu- versiðku autoriumi, garantuoju, Vaseris („Dovana“ – „Literatûra ir goms, drastiðkai teigiu, kad, jei ne- bet koks graþus D. Zelèiûtës pa- mà / ir paðto dëþutæ prikrëtë lanks- kad jo kûrybos perprodukcija ke- menas“, vasario 11) kaip tik ið visø sutramdys nevaldomo poetinio veikslas jai dedikuotame Dalios Ja- tinukø nesàmoniø“), antra, net nuo lia toká pat skaitanèiosios visuo- jëgø stengiasi iðgauti nors laðà pa- kalbëjimo srauto, iðleidæs dar dvi zukevièiûtës eilëraðtyje (ten pat)! þmogaus valios nepriklausomos menës pasiprieðinimà, koká këlë slapties perdëm elementarioje is- knygas, greta J. Jakðto atsidurs Vidurnakty kaip likimas ásiverþia stichijos bus priverstos elgtis pagal kasmënesinës E. Mieþelaièio pub- torijoje, ir apsakymas palieka dirb- Stasys Stacevièius (tie patys „Me- susivëlusi ir ásiaudrinusi ragana ir paèius elementariausius buitinius likacijos. Dar visai neseniai, pa- tinumo, schematiðkumo áspûdá. tai“): dabar jo eilëraðèiai su tikro- pareikalauja: raðyk eilëraðtá apie standartus („Po metø tuo paèiu lai- sisakydamas uþ R. Daugirdà (ið Iliustratyvius ir kalbos poþiûriu sios poezijos lauku jau vos vos su- mane! Ar D. Zelèiûtë ásivaizduoja, ku / viskas labai gerai girdisi uþ sie- esmës ir dabar uþ já pasisakau, bet klaikiai neskoningus Astridos Pet- silieèia, bet tvirtai á já nepatenka kiek koncepcijø, kiek pasaulio ir nos / ir nëra prasmës apsimetinëti nepritariu jo gyvenimo literatûro- raitytës vaizdelius apie Salomëjà (ar tai profesionalo patetika: „Vël þmogaus sampratø sukasi apie ðá kad namuose / niekas neuþuodþia je praktikai), pabrëþdavau: tai pa- Nërá („Þaliojoj girioj po deðimties stebuklo – ið nemigos – melst? Pa- vaizdiná? O, jei ðis vaizdinys konspiracijos kvapo“), treèia, kiek- grindinis jaunøjø treneris. Dabar metø“ – „Literatûra ir menas“, va- prastumo – ið ryto? / Ið þlugusios raðytø jos eilëraðèius, kokià poetæ viena tikrovës apraiðka bus suvo- jo treniruotieji seniai iðtirpo, o jei sario 11) atsibodo ir aptarinëti, bet meilës – kad perdegt nebûtø klai- turëtume! Negaliu vieno aptarinëti kiama kaip niekada nebuvusi tik- mokytoju já pripaþásta tik Algi- jeigu cituojamas juodraðtis iðties ku?“). Prie panaðios klasikinës ar Artûro Valionio („Nemunas“, va- rovë, nes tikroji tikrovë yra ant- mantas Lyva, geriau tokios mo- yra S. Nëries, bûtø nemaþa intriga. klasikinæ imituojanèios poetikos sario 17 - kovo 2), man jis kol kas rinë, antikultûrinë, virtuali tikrovë kyklos lietuviø poezijai visai ne- Þinoma, ji priklausytø jau kitai – bando glaustis Vidmantas Gudas neásivaizduojamas be tandemo su („Interjero dizainerio apmàstytas reikia. Reikia tokios mokyklos, ne groþinës literatûros – srièiai, bet („Literatûra ir menas“, vasario 4), Gyèiu Norvilu: abu vienodai racio- kitas þingsnis – / koplyèia ir namø kaip Herkaus Kunèiaus, tik vëlgi vis dëlto... Visiðkai nesupratau bet èia dar didesnë problema: nuo nalizuoja poetiná kalbëjimà, netgi kinas viename“). Áspûdis toks, tar- per savo perprodukcijà jis kartais Aleksandro Sako „Obuoliø þolëje“ autentiðkos, vienkartinës ir vien- iracionalià tikrovës apraiðkà ins- si po keturiasdeðimties metø skai- taip nuklysta á lankas, kad darosi intencijø (ten pat): jeigu èia kartiðkos poezijos lauko já skiria tinktyviai paversdami racionalios tytum Ray’aus Bradbury’o „451 gëda minëti ir ðio autoriaus pa- kûrinëlis apie tai, kaip tas kûrinëlis pirmiausia Pauliaus Norvilos per- proto formulës segmentu, abu vie- Farenheito“ ir ðiurptum. Bet vardæ. Aèiû Dievui, „Pradëta, ne- raðomas ir paraðomas, per maþa fokorta, o ðá nuo savitumo regalijø nodai „miestina“ gamtà, net jei ji paþiûrëkim: septyniasdeðimt pro- pabaigta istorija“ (vasario – ko- kûrybinës psichologijos slaptøjø atitolina nepajudinamas Tomo ir mieste iðlieka tik gamta, abu vie- centø R. Bradbury’o fantasmago- vo „Metai“) subalansuota ir sti- signalø ir jø apmàstymø, jei èia pa- Venclovos autoritetas, tad V. Gu- nodai universalø miesto gyvenimà rijø iðsipildë (kol kas tik gaisrinës listiðkai, ir tematiðkai. Nepaisant do situacija – jau net ne antrinio, ir buitá sugeba paradoksaliai pa- nevaþiuoja deginti namø biblio- to, vis viena nuobodi. Bet geriau o tretinio, ketvirtinio produkto si- versti intymios savo biografijos sa- tekø, bet jei pasaulis eis ten, kur jau nuobodis negu keliasluoksnë, tuacija. Vis dëlto, nors verdiktas vastimi. Svarbiausia, kad ne klasi- dabar eina, po poros deðimtmeèiø keliakryptë ir keliaprasmë eklek- grieþtas, ðio autoriaus eilëraðtá „Vi- kinës tonacijos eilëraðèiuose, o sulauksime ir to; ar prieð dvideðimtá tika. 8 KAUKO . 2011 m. balandþio 21–geguþës 4 d., Nr. 15-16 (333–334–774–775) LAIPTAI

Pedagogë ir filantropë Gabrielë Petkevièaitë-Bitë: G. Petkevièaitë savo ðeimos ne- sukûrë, taèiau nuo maþens uþaugi- no ir á mokslus iðleido naðlaitá An- tanà Kasperavièiø, globojo brolio raðytoja, pedagogë, politikë, filantropë Vladislovo vaikus, ðelpë neturtin- gus moksleivius, daug padëjo ir po- Iðkilmingi minëjimai ir parodos etës Salomëjos Nëries vyrui skulp- toriui Bernardui Buèui. Skulpto- rius, prisimindamas savo mokyto- Nijolë RAIÞYTË linkiniams. Jos kûryba jà, pasakojo: „Buvau daug pieðæs persmelkta meilës Lietu- ir namuose, niekieno nemokytas. O Toli graþu ne kiek- vai ir þmonëms.“ Pa- Puziniðkyje mane mokë pati Petke- vienas raðytojas, net ir nevëþieèiø renginiø vièaitë. Ji man duodavo popieriaus garbus klasikas, jubilie- ciklà pratæsë Panevëþio ir pieðtukø, mokë pieðti ir akvarele. jaus proga sulaukia to- J. Miltinio dramos teat- Daþniausiai tai buvo pieðimas ið kio iðskirtinio dëmesio, ras, vakare parodæs spek- natûros. Dvare buvo liustrø, indø. koks ðámet parodytas ið taklá „Bitë“ (reþisierius Ji paaiðkindavo, kaip juos pieðti, Panevëþio kraðto kilu- Vytautas Kaniuðonis). Pa- kaip komponuoti pieðiná. Dabar siai prozininkei Gabrie- grindiná G. Petkevièaitës- aiðku, kad Petkevièaitë tinkamai lei Petkevièaitei-Bitei. Bitës vaidmená atliko mokë mane elementariø pieðimo Lietuviø literatûros ir Eleonora Koriznaitë, taisykliø: kaip laikyti pieðtukà, tautosakos institutas Þemaitës – Eleonora Ma- kaip komponuoti. Þodþiu, – ji ma- Vilniuje surengë so- tulaitë. Renginius Pa- no pirmoji tikra pieðimo mokytoja. lidþià konferencijà nevëþyje vedë aktorius ir Kai kuriuos mano pieðinius ji pasi- „Gabrielë Petkevièaitë: reþisierius Albinas Kele- likdavo sau, kai kuriuos neðdavau- privatûs ir vieði kultûri- ras. si namo. Didesnis ten atliktas dar- nio gyvenimo mode- G. Petkevièaitë-Bitë – Profesorë Viktorija Daujotytë bas buvo vytis nepriklausomybës liai“, Lietuvos bankas á politikë, kandidatë á konferencijoje Panevëþyje. paskelbimo proga (akvarelë). O apyvartà iðleido 50 Lt Lietuvos prezidentes prieð kursø pabaigà, kai ji nutarë, sidabrinæ kolekcinæ Bitininkë kad man reikia stoti á gimnazijà, proginæ monetà 10 000 Populiariausia visø Silpnos fizinës sveikatos, taèiau uþdavë nupieðti rankas. Pasisodi- vienetø tiraþu (dailinin- jubiliejiniø parodø stiprios dvasios ir stoiðko charak- nau brolá ir nupieðiau. Zikaras dël kas Rimantas Eidëjus), nuotrauka – „G. Petkevi- terio (já grûdino ir aplinkybës: ma- tø rankø mane ir priëmë. Jis mano AB „Lietuvos paðtas“ – èaitë su Steigiamojo Sei- mos neteko devyneriø, mokësi darbus visados parodydavo Petke- naujà paðto þenklà ið se- mo pirmojo posëdþio grieþtoje vokiðkoje Mintaujos vièaitei ir Lindei. Atsimenu, kaip rijos „Þymûs þmonës“ moterø grupe 1920 m. gimnazijoje, augo su globos reika- Lindë pagyrë mane uþ iniciatyvà (dailininkë Auðrelë Rat- geguþës 15 d.“ Raðyto- laujanèiais broliais, anksti pradëjo dalyvauti monetø konkurse.“ kevièienë), Maironio lie- ja atidarë ðá Seimà. Mai- talkinti tëvui, daktarui Jonui Leo- Panevëþio gimnazijoje raðytoja tuviø literatûros muziejus ronio lietuviø literat- nui Petkevièiui ne tik vaistinëje, dëstë lietuviø, vokieèiø kalbas, dai- Kaune pakvietë á minëji- ûros muziejuje sureng- bet ir dideliame ûkyje) G. Petkevi- lyraðtá, Lietuvos ir visuotinæ istori- mà ir parodà „G. Petke- toje parodoje eksponuo- èaitë nebuvo vien tik turtingo tëvo jà, pasaulinæ literatûrà, pati parengë vièaitë-Bitë: raðytoja, jamas ir pakvietimas – bajoro iðlaikytinë. Baigusi bitinin- keletà vadovëliø mokykloms. Te- pedagogë, politikë“ (pa- jame G. Petkevièaitë Gabrielë Petkevièaitë-Bitë apie 1877 m. Rygoje. kystës kursus, pati ásteigë per 50 avi- resë Bukauskienë, tyrinëjusi G. Pet- rodà rengë ðio raðinio au- Steigiamojo Seimo atida- V. MALINOVSKIO nuotrauka liø bitynà. „Èia ji ûkininkauja, ðei- kevièaitës pedagoginæ veiklà, pa- torë ir dailininkë Vikto- rymo proga kvieèiama á mininkauja, tëvà karðina, vaikus stebëjo: „Naujos medþiagos Lietu- rija Paliokienë), E. Vaièekausko katedroje vyksianèias pamaldas. tiðkumà Bitæ galima lyginti su Vin- moko, naðlaièius globoja, mokslei- vos vidurinës mokyklos kûrimosi knygyno leidykla Panevëþyje iðlei- Ðiandien jau primirðtas, o gal kai cu Kudirka, Povilu Viðinskiu, Juo- vijà proteguoja, literatûrà skleidþia istorijai teikia Bitës veikla Pa- do iðsamø raðytojos „Karo meto die- kam ir visai neþinomas faktas, kad zu Tumu-Vaiþgantu.“ ir pati daug raðo, jau tokiø da- nevëþio gimnazijoje: asmenybës noraðèio“ tritomá. Visgi áspûdin- G. Petkevièaitë kartu su labdarin- Tà paèià dienà po pietø Pa- lykëliø, kurie sudaro jai geros be- ugdymo bûdai, mokymo turinio giausi minëjimai vyko raðytojos gos draugijos „Þiburëlis“ pirmi- nevëþio kraðtotyros muziejaus ko- letristës vardà“ (Vaiþganto Raðtai. formavimas. Èia atsiskleidë iki ðiol gimtajame kraðte. Kovo 30 d., ninke Felicija Bortkevièiene, An- lektyvas (direktorius Arûnas Ast- T. XIII. Kaunas. 1929 m. ). neþinomi Bitës kûrybiniai ir orga- ðvenèiant jos gimtadiená, Pa- tanu Smetona ir Kaziu Griniumi ramskas) pakvietë á parodos „G. Pet- Originalià ir retà nuotraukà, ku- nizaciniai sugebëjimai, jos princi- nevëþio apskrities G. Petkevièaitës- 1926 m. kandidatavo á Lietuvos pre- kevièaitë-Bitë: kilni pareiga kilti ir rioje G. Petkevièaitë áamþinta kar- pingumas ir dràsa, kovojant uþ sa- Bitës vieðoji biblioteka (direktorë Ri- zidento postà. Didele balsø persva- kelti“ atidarymà. Profesionalià ir tu su kitomis Klementinos Macu- vo pedagoginius principus.“ ma Maselytë) surengë konferencijà ra prezidentu buvo iðrinktas K. Gri- ádomià parodà parengë muziejaus levièiûtës vedamø bitininkystës ,,Kultûros laukas G. Petkevièaitës- nius, taèiau tai, kad raðytoja iðkëlë Raðytoja Istorijos skyriaus vedëja Jûratë Gai- kursø dalyvëmis Tiðkevièiaus dva- Bitës ir ðiuolaikinëje Lietuvoje“. Jà savo kandidatûrà, rodo jos dràsà delienë ir Etninës kultûros skyriaus re Deltuvoje (1885 m.), ðiandien Maironio lietuviø literatûros mu- pradëjo ir áþanginæ kalbà pasakë ir pasitikëjimà savimi. vyresnioji muziejininkë Vitalija saugo Panevëþio kraðtotyros mu- ziejuje surengtoje parodoje lankyto- Lietuvos respublikos prezidentë Vasiliauskaitë, dailininkë Dan- Moterø teisiø gynëja ziejus, taèiau jos kopijà lankyto- jai pamatys ir pirmuosius G. Petke- Dalia Grybauskaitë, kalbëjo kultû- guolë Gailiûnaitë. Ðià raðytojos jai gali pamatyti ir Maironio lie- vièaitës knygø, iðleistø dar lietu- ros ministras Arûnas Gelûnas. Pro- G. Petkevièaitë buvo aktyvi mo- 150-osioms gimimo metinëms skir- tuviø literatûros muziejuje sureng- viðkos spaudos draudimo metais, fesorë Viktorija Daujotytë savo pra- tà parodà rëmusi Seimo pirmininkë terø teisiø gynëja, ypaè aðtriai pa- toje parodoje. Puikios bajoraièiø leidimus. Kuklios, plonytës, pagel- neðime paþymëjo: ,,Pagal anksty- sisakiusi prieð prostitucijà ir Irena Degutienë atidarymo renginy- ir dvarininkaièiø suknelës, origi- tusios knygelës ðiandien jau – bib- và sàmoningumà, pagal savo parei- vieðuosius namus. Paleistuvystës je kalbëjo: ,,G. Petkevièaitë-Bitë nalios skrybëlës, madingos to me- liografinë retenybë. Eksponuojamas gas tautai, visuomenei, kultûrai, mylëjo þmones, jais rûpinosi. Ji vi- namus vadino „þmonijos gëda“, to merginø ðukuosenos. Raðytoja apsakymas „Tëvas ir sûnus“ (1900), valstybei suvokimà, pagal pilie- ,,bjauria dëme“. 1907 m. pirmajam sà save, kaip ta bitelë, iðdalijo ap- taip pat puoðniai ir madingai apsi- iðleistas Schoenkës spaustuvëje Lietuvos moterø suvaþiavimui pa- rengusi. G. Petkevièaitës bièiulë Tilþëje, drama „Kova“ (1900), taip rengë nuostatus, skaitë jame refe- Þemaitë (kartu jos, P. Viðinskio su- pat iðspausdinta Tilþëje, Otto v. ratà, ragindama moteris mokytis, paþindintos ir paskatintos, slapy- Mauderodës spaustuvëje, pa- ðviestis, vaduotis ið tamsybës, prie- vardþiu „Dvi Moteri“ paraðë keletà veikslëlis ið moksleiviø gyvenimo tarø, „vyrø despotizmo“ ir „paèiø dramø) gyveno skurdþiau, rengësi ,,Nebepirmas“ (1902), pirmasis apsileidimo“. Raðytoja kalbëjo: kukliau, daþnai ryðëdavo skarelæ. raðytojos apsakymø rinkinys ,,Kris- „Neturime dar mes uþmirðti ir tos tie- Pasakojama, kad þmonës, kurie jø ne- lai“ (1905), iðleistas Vilniuje, Juo- sos, jog visokios teisës, niekuomet paþinojo, Þemaitæ daþnai palaiky- zapo Zavadskio spaustuvëje, ,,Karo ir niekam jos nebuvo duodamos, bet davo G. Petkevièaitës tarnaite. Pa- meto dienoraðtis“ (1925), romanas visuomet imamos.“ 1910 m. Vilniu- nevëþieèiø spektaklyje „Bitë“ su- ,,Ad astra“ (1933) ir kitos knygos. Pa- je iðleistoje knygelëje „Apie mo- kurta átikinama XIX a. pab.-XX a. rodoje rodoma ir þymiausio G. Pet- terø klausimà“ samprotauja: „Kas pr. Rusijos carizmo valdomos Lie- kevièaitës-Bitës asmenybës ir kûry- ðliûbo priesaikà sustatë, verèianèià tuvos atmosfera, ðviesuoliø kova dël bos tyrinëtojo Juozo Jasaièio mo- moteræ paklusnumà prisiekti? Kas lietuviðkos spaudos atgavimo (ðito- nografija apie raðytojà, ir 2009 m. paglemþë turtø didþiausias dalis? je veikloje dalyvavo ir G. Petke- Lietuvos raðytojø sàjungos leidyk- Kas uþdaro mokyklos duris mote- vièaitë), o ir aktoriø drabuþiai to- los iðleistas Nijolës Kliukaitës biog- rims trokðtanèioms mokslo? Kas kie, tarsi jie kà tik bûtø nuþengæ ið rafinis romanas ,,Bitë“. Ðalia knygø neprileidþia moterø uþimti pel- senø pageltusiø nuotraukø. Áspûdin- eksponuojami G. Petkevièaitës ran- ningø vieðpatystës tarnautojø gai perteiktos iðtraukos ið G. Petke- kraðèiai, laiðkai, atvirlaiðkiai, vizi- vietø? Kas uþdaro moteris paleis- vièaitës „Karo meto dienoraðèio“. tinës kortelës. tuvystës urvuose? Kam tie urvai Pirmojo pasaulinio karo metais reikalingi? Kas juos lanko? Ir ant raðytoja kiek galëjo ðelpë visus al- Zenono BALTRUÐIO visø tø klausimø, tikrø gyvenimo kanus, uþklydusius á jos gimtàjá Pu- nuotraukos kruvinø þaizdø – bus vienas atsa- ziniðkio dvarà: tiek rusus, tiek vo- kymas: vyrai kaltininkai, tik vy- kieèius; tik buvo viena sàlyga: pa- rai! Jie neprileidþia moterø niekur! likit ðautuvus uþ durø! Parodos atidarymas Maironio literatûros muziejuje. Jie vieni ástatymus raðo!“ 9 Jaunieji . 2011 m. balandþio 21–geguþës 4 d., Nr. 15-16 (333–334–774–775)

Fortepijono genijus – pirmà kartà Lietuvoje Talentas visà kûriná atlieka tobulai, puikiai jauèia klausytojø pomë- Bûsimø kritikø varþytuvës gius ir siekia pasisekimo tarp publikos. O genijus atlieka viskà savaip ir ne visada randa kontaktà su publika. Jis nebijo publikos ignoravimo ir Kauno apskrities Juozo Naujalio muzikos gimna- raðytiniø opusø þanras, nei apimtis, nei tematika). vieðumo scenoje. zijoje vyksta ávairiausi konkursai – èia rungtyniauja Tekstus vertino solidi komisija: muzikologai Lina Rusø pianistas ir kompozitorius A. Goldenveizeris pianistai, stygininkai, pûtikai, choro dirigentai. Yra Stankevièiûtë, Rimutë Brilienë, Julius Kuzinas, Kau- net solfedþio konkursas, padedantis pamëgti ðià ne- no filharmonijos vadybininkë Lina Krëpðtaitë, gim- Muzika gali dþiuginti, sukelti pakiliø emocijø, o suskambus nostalgija lengvà disciplinà. Trûko gal tik muzikos kritikø var- nazijos choro dirigavimo ir muzikos teorijos skyriaus dvelkianèioms natoms mes paskæstame ðvelnaus liûdesio bangose. Muzika þytuviø; spragà nusprendë uþpildyti Muzikos teori- pirmininkë Audronë Marcinkevièiûtë. Konkurso lau- gali átraukti á savo sûkurá ir ilgai nepaleisti, ji nuramina ar uþgauna jautriau- jos skyriaus mokytojos Irma Jankauskienë ir Euge- reatai gavo kvietimus á Kauno muzikinio teatro spek- sias sielos stygas. Garsø lavina pripildo mûsø sielà nepaprastø ir tikrø jausmø. nija Þakienë, surengusios raðiniø konkursà „Koncer- taklius, á Filharmonijos koncertà, geriausi autoriai Kad muzika gali viskà, mums árodë vienas geriausiø pasaulio pianistø tø saliø duris pravërus...“ Jos pasiûlë vyresniø klasiø sulaukë savaitraðèio „Nemunas“ palaikymo – jie pel- Eugenijus Kissinas. Jis gimë Maskvoje 1971 m., groti pianinu pradëjo ávairiø specialybiø moksleiviams iðbandyti jëgas ver- në prenumeratà ir galimybæ iðvysti savo raðiná sa- bûdamas vieneriø, dvejø metukø jau grojo ir improvizavo ið klausos, tinant muzikinius ar teatrinius ávykius (neribotas nei vaitraðèio puslapiuose. pirmà vieðà koncertà atliko deðimties metø, pasaulinæ karjerà pradëjo 1985 m. Ðiuo metu jis neprilygstamo pasaulyje talento pianistas. Muzi- „Naujosios muzikø kartos“ ros akademijoje. Meistriðkumo totojiðkumas ir banalumas. Jau- kalumas ir interpretacijø gelmë, o kartu tobulas virtuoziðkumas E. Kissi- vasaros festivalis kursai ir individualios pamokos èiau bendrystæ su jaunaisiais atli- nui pelnë iðskirtinæ vietà ne tik tarp savo kartos, bet ir tarp visø laikø buvo rengiamos Nacionalinës këjais ir akademijos studentais, „Naujoji muzikø karta“ – Lie- pianistø. Jis nuolat kvieèiamas koncertuoti visame pasaulyje, bendradar- M. K. Èiurlionio mokyklos aktø tarsi bûèiau kitokios, ypatingos, biauja su geriausiais orkestrais ir dirigentais. E. Kissinas pelnë begalæ tuvos muzikos organizacija, lei- salëje, LMTA centriniuose rû- geresnës þmoniø bendruomenës dþianti publikai susipaþinti su ta- muzikiniø apdovanojimø. Daugybës premijø ir pagyrimo þodþiø nusi- muose ir Tuskulënø dvare. dalis. Pasaulinio lygio atlikëjai pelnë jo áraðai. lentingiausiais jaunaisiais pasau- Man teko dalyvauti ðiame kul- buvo malonûs, draugiðki ir ið pa- lio atlikëjais ir skatinanti susido- 2010 m. lapkrièio 2 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre tûros projekte, todël su dþiaugs- þiûros tokie paprasti, kad gatvëje skambëjo ðio pianisto interpretuojami dviejø kompozitoriø romantikø, ypaè mëjimà klasikine muzika. Ji orga- mu galiu pasidalyti maloniais niekada neatkreiptum á juos dë- nizuoja koncertus Lietuvos bei pasiðventusiø fortepijoninës muzikos kûrimui, F. Chopino ir R. Schuman- áspûdþiais. Festivalio metu stebë- mesio. Tik gaila, kad ið visos Lie- no kûriniai. Ðiuos autorius atlikëjas pasirinko neatsitiktinai – 2010 m. pasaulio salëse – Berlyno filhar- jau net kelis nuostabiø, ákvepian- tuvos ir pasaulio suvaþiavusiø monijoje, Niujorko Carnegie visas pasaulis ðventë minëtø kompozitoriø 200 gimimo metines. Pirmoje èiø asmenybiø koncertus – K. Uins- akademijos „studentø“ gretose be- koncerto dalyje skambëjo aðtuonios R. Schumanno Fantastinës pjesës op. Hall, Londono Wigmore Hall ir ko ir styginiø kvarteto „Chordos“ veik nebuvo „èiurlioniukø“. Nors kt. – kuriø metu pristatomos pir- 12, Noveletë Nr. 8 fis moll, op. 21. Kontrastingai atliktos nuo pirmøjø natø, atliekamà F. Chopino Koncertà festivalis vyko jø mokyklos salë- jos prikaustë klausytojø dëmesá. Antroje koncerto dalyje skambëjusiø visø mo ryðkumo þvaigþdës: pianistai fortepijonui Nr. 1, A. Gryniuko, se, kaþkodël jie nusprendë rengi- Kasparas Uinskas (Lietuva), pres- keturiø F. Chopino baladþiø interpretacijose atsiskleidë áspûdingiausios pia- I. Lovèinskio ir M. Kultyðevo re- ná ignoruoti... nisto talento spalvos. Suþavëtiems, pakilusiems ið savo këdþiø ir entuziastin- tiþinio XIII P. Èaikovskio kon- èitalius bei I. Wunderio atlieka- kurso laureatas Miroslavas Kulty- gai praðantiems biso klausytojams E. Kissinas padovanojo dvi meistriðkas F. mà tà patá F. Chopino Koncertà Chopino valsø – cis-moll ir As-dur – interpretacijas. Publikai nerimstant, ðevas (Rusija), rudená vykusio fortepijonui. Ið visø muzikantø Visuomenës poþiûris XVI Fryderyko Chopino konkur- koncertà uþbaigë populiariuoju F. Chopino Scherzo b-moll. didþiausià áspûdá paliko A. Gry- Deja, festivalio koncertai ne- Ðis koncertas – svarbus Lietuvos muzikinio gyvenimo ávykis. Jo gene- so laureatas Ingolfas Wunderis niukas, kuris, nors suþalotas po (Austrija), Aleksejus Gryniukas pritraukë labai daug þiûrovø, or- ralinis rëmëjas – Vladimiro Romanovo fondas. Ðio stulbinanèio pianisto sunkios traumos ir koncerto metu ganizatoriai vos nepatyrë nuosto- pasirodymu pasigërëti susirinko tiek paprasti muzikos mylëtojai, tiek pro- (Ukraina – Didþioji Britanija), sëdintis ant specialios këdës, tie- Igoris Lovèinskis (JAV), smuiki- lio. Galbût kalta vasara – daug kas fesionalûs Lietuvos pianistai. Ne paslaptis, kad mûsø teatras nepasiþymi siog pribloðkë originaliu kûriniø iðvykæ, o gal þmonëms vis dar gera akustika, taèiau tai netrukdë susilieti su nuostabia fortepijono muzika ninkai Andrejus Baranovas ir Ser- suvokimu ir puikia technika. Nors gejus Malovas (Rusija), Alexan- baugu praverti klasikinës muzikos ir gërëtis ja. Pribloðkiamas virtuoziðkumas, þërinti technika ir ið ðirdies prieð koncertà buvau maèiusi koncerto salës duris. Festivalis bu- sklindantis muzikalumas. Kai visa tai yra profesionaliai suderinta, tokio deris Gilmanas (Vokietija), ope- vaizdo medþiagà, kur A. Gryniu- ros solistai Sandra Januðaitë ir Eu- vo deramai iðreklamuotas – Vil- atlikimo pamirðti neámanoma. Po koncerto ilgai mintyse skambëjo F. Cho- kas atlieka F. Liszto Ðeðtàjà niuje ant daþnos autobusø stote- pino baladþiø fragmentai. S. Rachmaninovas yra pasakæs: „Puikus kûrinio genijus Chrebtovas (Lietuva), ba- Vengriðkàjà Rapsodijà, vis tiek janistas Aleksandras Hrustevièius lës galëjai pamatyti koncertø afi- atlikimas reikalauja ne tik techninio meistriðkumo. Visa, kas graþiausia, buvo sunku patikëti, kad tokia ga- ðas, o internete reklamos mirgëjo reikalauja daugybës apmàstymø. O technika – tai tik pradþia.“ (Ukraina) bei gitaristas Wimas der linga technika gali derëti su uni- Herderis (Olandija). Vienas ið beveik kiekviename informaci- Skambant E. Kissino atliekamai muzikai galëjai jausti, kaip kiekvie- kalia interpretacija. A. Gryniukas niame tinklalapyje. Liûdna, kad nas garsas kaþkà kalba. Atlikëjas átikinamai ðneka visiems suprantama svarbiausiø „Naujosios muzikø koncerte grojo J. S. Bacho Partità kartos“ tikslø – ne tik pristatyti þmonës to ne tik neávertina, bet ir kalba. Kiekvienas klaviðo paspaudimas – tarsi iðtartas þodis, kuris tobu- B-dur, W. A. Mozarto Sonatà Nr. piktinasi. Pavyzdþiui, prieð pat lai atspindi tiek kompozitoriaus, tiek atlikëjo vidinius pasaulius, mintis, publikai ryðkiausius atlikëjus, bet 11 A-dur, kurios pirmoji dalis su- ir padëti jauniems muzikantams festivalá viename naujienø tinkla- emocijas. Juk nepaprastai graþu, kai atlikëjas eina á scenà atvira ðirdimi ir jaudino iki aðarø, F. Liszto „Me- lapyje galëjai paskaityti toká ko- pasinëræs á muzikà gyvena ja, be to, iðlieka savimi, nesistengdamas ko daryti karjerà, o tai konkuruojan- fisto valsà“ Nr. 1, pribloðkusá to- èiame muzikos pasaulyje labai mentarà: „Ko tas Uinskas taip re- nors suvaidinti ar imituoti. Fortepijonas – tarsi tarpininkas tarp atlikëjo ir bula technika, ir S. Prokofjevo Að- klamuojasi, juk klasikinë muzika klausytojø. Kiekvienas jo muzikoje gali iðgirsti ðá tà ádomaus. Gal todël sunku. tuntàjà Sonatà, o bisui – F. Cho- Vilniuje, Kaune, Klaipëdoje ne „Makdonaldas“, kam versti jà bilietai á ðio garsaus pianisto koncertà iðperkami vos paskelbus datà ir pinà. Mazurka a-moll atlikta taip kièu...“, taip pat nestigo piktø pa- vietà, o salës bûna sausakimðos susiþavëjusiø klausytojø. organizuojamus pasaulyje pripa- jautriai, kad salëje nebuvo girdë- þintø atlikëjø koncertus „Naujo- sityèiojimø ið nuoðirdþiø organi- Milda JUCIÛTË ti në garselio. Nukëlæs rankas nuo zatoriø pastangø. Bet juk klasiki- sios muzikø kartos“ atstovai pra- klaviatûros A. Gryniukas pirmiau- Sapnas numeris penki deda supaþindindami klausytojus në muzika niekada nevirs kièu, o sia iðgirdo atodûsius, o tik paskui jos populiarinimas visada nusi- Daþnas, kà nors iðgirdæs apie naujà ðokio spektaklá Lietuvoje, tokià su trumpa atlikëjo biografija. Ori- – griausmingas ovacijas. ginali mintis – leisti jauniems, pelno tik sveikinimø. Tokie ko- naujienà susieja su Kauno ðokio teatru „Aura“. Nieko nuostabaus, juk tai daþnai dar mokykloje tebesimo- mentarai árodo, kad didþioji Lie- vienintelis municipalinis tokio þanro teatras mûsø ðalyje. Ðá kartà „Aura“ kantiems muzikantams „apðildy- Akademija tuvos visuomenës dalis sugadin- þiûrovus kvietë ávertinti kûriná svajingu, taèiau ðiuolaikiðkai ðmaikðèiu ti“ publikà, t. y. pagroti vienà ið- ta masinës kultûros, nepakanti jo- pavadinimu „Sapnas Nr. 5“. Ðiuo spektakliu reþisierius Andrius Kurie- kilø kûriná prieð pasirodant pa- Vasaros akademijoje su mani- kioms naujovëms ir dar nepribren- nius nusprendë paspëlioti: jei þmogus, per naktá regintis tris keturis sap- grindiniam atlikëjui. Tokia idëja mi dirbo M. Kultyðevas, Alekse- dusi klasikinei muzikai. Galbût ðie nus ir plëtojantis jø siuþetus, sulauktø ir penktojo, kà jis regëtø, koks padeda atsiskleisti jaunesniems, jus Gryniukas ir K. Uinskas, kiek- þmonës, jei nors kartelá iðdrástø at- bûtø paskutinysis jo sapnas prieð pabundant? bet ryðkø talentà turintiems þmo- vienas jø davë naudingø ir origi- eiti á koncertà ir pasiklausyti, ið- „Sapno Nr. 5“ premjera ávyko 2009 m. balandþio 17 d., taèiau að ðá spek- nëms. Be to, organizacija daþnai naliø patarimø, kaip groti pasi- eitø ið jo geresni, ne tokie pikti. taklá pamaèiau 2010-øjø gruodþio 27 d. Jam pasirinktas vëlyvas metas – rengia edukacines programas rinktus kûrinius. Mûsø profesijo- Pabaigai reiktø paminëti, kad 22 valanda – ið pradþiø nustebino, taèiau vëliau supratau: juk tai beveik pats bendrojo lavinimo mokyklose, je svarbu iðgirsti daugelá nuomo- liepos pradþioje prasidëjo ne- laikas sapnuoti. Taigi vëlø vakarà BLC verslo centre, Elipsës salëje rinkosi kad su aukðèiausio lygio klasi- niø ir interpretacijø, kad galëtum áprasti karðèiai, todël ruoðtis fes- teatro gerbëjai, norintys iðvysti naujàjá ðokio trupës pasirodymà. Publikà kine muzika galëtø susipaþinti ir sukurti savo atlikimo vizijà. Pra- tivaliui tapo itin sunku. Kol dau- þavëjo ne tik neáprasta erdvë, bet ir prieblandoje plunksnose „miegantys“ kitoká kelià pasirinkæs jaunimas. verèia kiekvienas pastebëjimas, gelis þmoniø mëgavosi saule ir il- ðokëjai bei muzikos garsai, nukeliantys kaþkur tolyn – galbût á pirmàjà mie- Juk aistra universalioms, nesens- netikëtas palyginimas, maþiausia sëjosi prie eþerø, muzikantai ,,ke- go fazæ, kità laikà, o gal á paslaptingà ðalá. Spektaklis „Sapnas Nr. 5“ „susi- tanèioms vertybëms reikalinga iðduota gudrybë. Labiausiai man pë“ pritemdytose klasëse... Be to, glemþë“ visà menø sintezæ. Vienoje erdvëje – mimeziø, judesio, muzikos, ne tik muzikantams, bet ir pla- ásiminë A. Gryniuko meistriðku- dël aukðtos oro temperatûros lë- ðviesø ir dekoravimo menai. Kaip ir kiekvieno ið mûsø, A. Kurieniaus sapne èiajai visuomenei. Ið patirties þi- mo pamoka: grojau Fryderyko èiau vaþiuodavo traukiniai, tad daugybë simboliø. Dominuoja juoda, balta ir raudona spalvos – þmogaus nau, kad nemaþa dalis mokslei- Chopino Baladæ Nr. 3, o kuriozið- kartà vos nepavëlavau á M. Kul- jausmø, galbût net gyvenimo etapai. Kontrastuodamos jos kuria tam tikras viø dabar nuolat lankosi klasiki- kas nutikimas neabejotinai buvo tyðevo koncertà. Traukinys buvo nuotaikas: juoda ir balta padeda atpaþinti charakteriø tipaþus. Juodas ap- nës muzikos koncertuose ir net- M. Kultyðevo pamoka. Atskubë- stotyje likus 15 minuèiø iki ren- siaustas simbolizuoja tamsias nenugalimas jëgas, juo vilkintis personaþas gi pradëjo groti kokiu nors mu- jusi á LMTA auditorijà, suþinojau, ginio pradþios, todël turëjau imti lyg pranaðas lediniu veidu þengia per scenà, jo þingsniai tvirti ir bauginantys. zikos instrumentu! kad pianistas beveik nekalba an- taksi ir lenktyniniu greièiu ðvilp- Tuo metu baltom drapanom vilkintys ðokëjai nuolat blaðkosi, jø mimikos gliðkai, o að nemoku rusiðkai. Taigi ti Vilniaus gatvëmis iki Ðokio te- nepastovios, besikeièiantys judesiai dinamiðki ir nenuspëjami. Jie blaðkosi teko griebtis gestø kalbos ir keliø atro... Bet nesigailiu – buvo ver- po sapnà, ieðko iðëjimo, pagalbos, ryðio vienas su kitu. Nuotaikà padeda Festivalis þinomø vokiðkø þodþiø. M. Kulty- ta. „Naujosios muzikø kartos“ fes- kurti ir muzika, svyruojanti nuo klasikiniø iki modernistiniø melodijø. Þiû- ðevas net paskambino mobiliuo- tivalis – man svarbiausias vasa- Didþiausias „Naujosios muzi- rovams tik áþengus á sapnà veiksmas vyksta lëtai, leidþia mums groþëtis ju telefonu vienai ið renginio or- ros ávykis, jis gerokai pakeitë akimirkomis. Vis labiau grimztame á miegà. Spektaklis neturi aiðkaus, pasa- kø kartos“ organizuotas renginys – ganizatoriø, kad iðverstø man ið màstymà ir paskatino labiau tikë- praëjusiø metø liepos 7-16 d. Vil- kojanèio ar atpasakojanèio siuþeto. Bet ar sapnui jo reikia? Ar mokame val- rusø kalbos svarbià mintá. Bet mu- ti tuo, kas man svarbu. Viliuosi, dyti sapnus, ar visada matome juose, kà trokðtame? A. Kurienius nekûrë ir niuje vykæs pirmasis klasikinës zika – universali kalba, tad ir ðià toks originalus kultûros projektas muzikos festivalis ir akademija. aiðkios erdvës, kurioje vyktø veiksmas. pamokà atsimenu kaip vienà ið vyks dar daugelá metø ir visiems Kai kurie þiûrovai po premjeros pasakodami savo áspûdþius teigë, jog Pasaulyje pripaþinti jauni pianis- vertingiausiø. jauniesiems muzikantams linkiu tai ir instrumentininkai 10 vaka- nusivylë – trûko aiðkumo, kliudë chaosas, nebuvo judesio darnos. Visgi Festivalyje dalyvavau 5 die- jame dalyvauti. O kol laukiame siûlyèiau á ðá spektaklá paþvelgti ið kitos pusës – nelaukti tikslaus dësty- rø ið eilës koncertavo modernioje nas, o mano ypatingà patirtá vai- vasaros, susitiksime „Naujosios Nacionalinës M. K. Èiurlionio mo ir antraðèiø, bet pasiduoti muzikos garsams ir judesiui, susitapatinti nikavo Tuskulënø dvare sureng- muzikø kartos“ organizuojamuo- su atmosfera ir leisti savo vidiniam „að“ susapnuoti sapnà, paremtà ne mokyklos Ðokio teatro salëje, o tas akademijos dalyviø koncertas, se koncertuose, kurie liudija, kad dienomis dalijosi patirtimi vasa- svetima, atpasakota patirtimi, bet asmeniniu, unikaliu, nepakartojamu ir kuriame grojau ir að. Tvyrojo ne- gerai klasikinei muzikai lemta gy- tik jums paþástamu iðgyvenimu. Ne viskas turi bûti suprantama, ne visada eilinë atmosfera – tiek daug jau- vuoti ir bûti iðgirstai ne tik muzi- viskas gali bûti suprantama. nø, ávairiø tautybiø þmoniø vie- kantø, bet ir visuomenës. Ar ir tu nori pasinerti á penktà sapnà? noje vietoje, visø jø þvilgsniai nu- kreipti aukðèiau, nei ðiø laikø var- Inga LAUKAITYTË Eglë VOVIERYTË 10 . 2011 m. balandþio 21–geguþës 4 d., Nr. 15-16 (333–334–774–775)

Fotovi(t)raþai 36 Romualdas RAKAUSKAS dailës muziejaus apsaugai, kaip dar gyvas bûdamas pats autorius ne- maþà kolekcijà perdavë Paryþiaus Gamtos ðventovës kûrëjas nacionalinei bibliotekai. Gerai, kad Pagaliau po dvideðimties metø, albumo pabaigoje pamatome bent piniginio paramstymo sulaukusi, du maþiukus pavyzdþius, kurie pasirodë dar Atgimimo pradþioje vien ið pagarbos unikaliam fotogra- parengta, bet po leidyklø griûties fijø apiforminimui galëjo bûti pus- paslaptingai pradingusi Jono Kal- lapinio dydþio, ir tada akivaizdþiai velio monografija, kurià naujai su- ásitikintume, kaip atrodytø leidi- darë Stasys Þvirgþdas ir iðleido Lie- nys, iðsaugojus tuos J. Kalvelio tuvos fotomenininkø sàjungos fo- aprëminimus. tografijos fondas. Knyga pakiliai Tiesa, po keleriø metø, suþinojæs lengva, nes dailininkë Ramybë ðità pagraþinimo paslaptá, Vaclovas Glinskytë subtiliai pajautë kruopð- Straukas tyliai pasisavino autoriná taus esteto darbuose glûdinèià gam- iðradimà ir savo kopas taip pat tos ramybæ ir parinko optimalius fo- pradëjo kalvelinti. Nesu girdëjæs, tografijø dydþius bei bûtinø baltø kaip á tokià nepraðytà giminystæ su- erdviø proporcijas. reagavo Jonas, bet, prisimindamas jo legendinæ ramybæ, manau, kad uþsidegæs cigaretæ tyliai ðyptelëjo ir toliau sau dëliojo lëtaeigius pa- galvojimus. Ramø, draugingà Jono bûdà ati- tiko ir jo maþakalbystë. Aleksandras Macijauskas albume prisimena, kaip Vilniaus fotogalerijoje J. Kal- velio penkiasdeðimtmeèio parodos atidarymo metu Antanas Sutkus bandë iðprovokuoti ir susirinkusie- siems paskelbë, kad ðásyk ir Jonas tars reikðmingà þodá, bet visi iðgir- dome tik jam vienam ámanomà trumpiausià atsakymà – ne. Maþakalbio J. Kalvelio kûrybos rinktinë – daugiatekstë. Tokios kurioms paaiðkinti bûtina suraðyti vanojimais gerbiamà J. Kalvelio slaptis“. Bet gal trys ávadinio uþmo- „antkapinio“ þanro neraðytos tai- sudëtingø tarptautiniø terminø pi- kûrybà. Be to, su Skirmantu Valiu- jo straipsniai pagal monografines Mes, vyresnieji, gerai prisimena- syklës. (Tikriausiai jau derëtø sa- ramidæ. Kondensuota menine jëga liu paraðë ávadiná straipsná „Gam- taisykles patrigubina ir leidinio me- me Jono atrastus ir jo fotografijoms kyti – seniai suraðytos.) Tarsi tik jos ið karto pasiekia þiûrovo dva- tos fragmentø poetas“. Nors pagal niná svorá? netikëto skambumo suteikdavusius þodþiø vainikais apdëliota kûryba sios gelmes. apibendrinanèiø áþvalgø kondici- Trumpai þvilgtelëkime, kokiais pilkø pustoniø aprëminimus. Tokie tampa sakrali ir paminkliðkai átei- Sudarytojas S. Þvirgþdas surin- jà pradþiai geriau bûtø tikæs baigia- pakylëjimais uþsieniniai profesio- firminiai aukðèiausios kokybës pa- sinta. Ið tikrøjø atvirasielëms J. Kal- ko per kelis deðimtmeèius Lietuvo- mojoje albumo dalyje spausdina- nalûs meno vertintojai palaimina rodiniø darbø atspaudai – nepakar- velio fotografijoms visai nebûtinas je ir uþsieniuose publikuotus me- mas Tomo Pabedinsko raðinys J. Kalvelá: „Maþyèiuose fragmen- tojami. Iðlikusius reikëtø surinkti ir þodinis tarpininkavimas. Èia ne notyrininkø pasvarstymus apie tuo „Ásiþiûrëjimas á tylà“ arba tokios pat tuose jis randa apibendrinimà, kurá patikëti kvalifikuotai Lietuvos ðiuolaikinës performansø pinklës, metu ávairiausiose parodose apdo- plotmës S. Valiulio „Peizaþo pa- Cezanne’as ar van Goghas matë glo- balioje realybëje“ (Valentinas Mi- chalkovièius); „Jis sujungia þvaigþ- dës taisyklæ su gëlës formule, smil- telëje atgaivina bûties bedugnæ, atome moko iðvysti miriadus galak- tikø“ (Viktoras Diominas); „Savo grafiniu pieðiniu jos (kopos) prime- na japonø ar kinø grafikà“ (Marija Stafeckaja); „Fotomenininkas pa- naðiai kaip Paganini sugeba pasi- telkti vizualinei pjesei vienui vie- nà stygà. Tai primena tapybinius muzikinius Èiurlionio svajoniø rit- mus“ (V. Diominas). J. Kalvelio fotografijø sàsajas su M. K. Èiurlionio „Pasaulio sutvëri- mu“ áþvelgia ir èekø fotografas bei teoretikas Vladimiras Birgusas. O monografijos ávadinio straipsnio autoriai net du sykius „Miðko“ ir „Kopø“ ciklus sugretina su mûsø meno genijaus kûryba.

Nukelta á 12 p.

11 TILTAI . 2011 m. balandþio 21–geguþës 4 d., Nr. 15-16 (333–334–774–775)

Atkelta ið 11 p.

Ar ne per daug ásiûbuoti var- pai? J. Kalveliui visai nebûtinas M. K. Èiurlionio antrininko vaid- akties vigilija muo. Jis uþtektinai didelis ir be gar- Fotovi(t)raþai 36 N siaskambiø epitetø. Nors menoty- rininkai eidami ðiuo tradiciniu ir la- Alina RAMANAUSKIENË mai turtinga spalvø paletë – nuo biausiai iðmindþiotu palyginimø su ðvelniausiø pastoraliniø tonø iki istorijos didþiaisiais keliu leng- Dirigentas Gintaras Rin- varpø iðkilmingà gaudesá prime- viausiai átikina patikløjá þiûrovà. kevièius, Kauno valstybinis nanèiø kulminacijø. Ðypsenà sukelia ir S. Valiulio pastan- choras, (vadovas Petras Bin- Rusijoje paskutiná kartà „Nak- gos J. Kalvelá sutvirtinti dar plates- gelis), Lietuvos nacionalinio ties vigilija“ skambëjo 1926-ai- ne garsiø pavardþiø rikiuote: J. Bul- siais, paskui, dël visiems supran- hakas, J. J. Rousseau, R. M. Rilke, operos ir baleto teatro cho- V. Humboldtas, C. G. Jungas, G. Ba- ras (vadovas Èeslovas Ra- tamø prieþasèiø, tik 1982 m. chelardas, S. Bright, L. Aninskis... dþiûnas), solistai Jovita Toks mokslinis pasaulinio konteks- Vaðkevièiûtë (mecosopra- nas) ir Algirdas Janutas (te- Skleidësi prabangios to perdozavimas ir savo iðprusimo muzikos spalvos demonstravimas gal labiau tinka noras) balandþio 3 d. Kauno daktariniø disertacijø þanrui, bet ap- valstybinëje filharmonijoje tariamojo kûrëjo talento në kiek ne- pristatë Sergejaus Rachma- Tiesà sakant, seniai prie pulto padidina. ninovo chorinës muzikos maèiau stovintá dirigentà, kuris su Naujø fotografiniø technikø ðedevrà „Nakties vigilija“ tokia meile ir atsidavimu diriguotø iðradëjas Povilas Karpavièius nuo- kûriná. lat visiems patardavo neiðmesti ne- („Vsenoðènoje bdenje“). pavykusiø kadrø, o pritaikius so- Kûrinyje reiðkiama nuolan- Prisipaþinsiu – mano simpatijos liarizacijos technikà jiems suteikti kaus tikëjimo, laukimo, pa- ir prielankumas dirigentui G. Rin- naujà meninæ kokybæ. Mus, slapties stebuklo iðsipildymo kevièiui, neabejotinai labai talen- iðpaþástanèiuosius tik reportaþà, ne- bûsena. Bûtent bûsena, o ne tingam, kito. Jaunuoju maestro suviliojo tokie „klystkeliai“, o nuotaika. þavëjausi besàlygiðkai. Vëliau te- kruopðtusis Jonas puikiausiai per- ko kiek nusivilti, ypaè po Gusta- prato sauliðkai sidabruojanèià so- vo Mahlerio VIII simfonijos atli- Apie autoriø liarizacijà ir „Miðko“ ciklui sukûrë kimo. paèius ádomiausius darbus, kurie S. Rachmaninovo „Vigilijos“ papildë lietuviðkos fotografijos interpretacija liudijo apie ðio diri- aukso fondà. S. Rachmaninovas (1873-1943) Kaip èia ðvelniau pasakius, kad patyrë svaigiø kûrybiniø pakilimø gento brandà, jo poþiûrio á atlie- J. Kalvelis nemokëjo fotografuoti ir niûriø atoslûgiø tarpsnius. kamà muzikà pokyèius, suvokimà, þmoniø? Gal ir monografijoje ne- Baigæs Maskvos konservatorijà kad kûrinius ir jø atlikëjus reikia reikëjo rodyti tø keliø banalokø pa- Didþiuoju aukso medaliu, paties ne valdyti, bet jiems tarnauti. Kuo vyzdþiø. Ypaè glumina ant àþuolo Piotro Èaikovskio pripaþintas jo aukðèiau stovi – tuo labiau. Þavëjo ðakos susodintos dvi pusnuogës pa- kûrybiniø tradicijø tæsëju, meni- auftaktø tikslumas, drauge su cho- nelës, primenanèios „Miðko“ ga- ninkas skaudþiai iðgyveno savo ristais ne tik balsu, bet ir kur kas liûnø parodijà ar nevykusá pasiðai- „Simfonijos Nr. 1“ premjeros gilesniais pojûèiais atlikta muzi- pymà. Jonui uþtektinai vien gam- nesëkmæ. Jei ne psichiatro N. Da- ka, lankstûs, plastiðki mostai. Ne tos fotografijos klasiko laurø. Tuo labiau kad gretimuose puslapiuose lio pastangos, ðiandien pasaulis paslaptis, G. Rinkevièiui labai ar- gausu puikiø meniðkai dokumen- tikriausiai maþai kà þinotø apie ne- timas S. Rachmaninovas. Dar stu- tiniø nuotraukø, kuriose já patá paprasto emocinio poveikio ir tau- dijø laikais Peterburge jam teko áspûdingai áamþino þmoniø vaizda- rumo kompozitoriaus muzikà. giedoti „Nakties vigilijà“. „Nuo tø vimo meistrai – A. Macijauskas, Ro- 1915-ieji kûrëjo gyvenime bu- laikø, – teigia maestro, – manyje mualdas Poþerskis, Virgilijus Ðon- vo lemtingi keliais aspektais. Jis glûdëjo didþiulis áspûdis ir bega- ta. Gaila, kad sudarytojas prie pa- perkopë 40-metá, Pirmasis pasau- linis noras atlikti ðá kûriná nuo raðø po fotografijomis ar pabaigos linis karas pasiekë patá ákarðtá, Rusi- pradþios iki pabaigos. Ir ne papras- iðnaðose jø neávardijo, priversdamas joje brendo raudonoji revoliucija. tai, o su dideliu choru. Tai padary- spëlioti, kieno kuri nuotrauka. Nors Tais paèiais metais mirë S. Rachma- ti ryþausi tik ðiemet.“ ið tiesø ten beveik visur R. Poþers- „Didelis choras“, tiksliau, kio autorystë. Tik jis vienas turi to- ninovo kolega Aleksandras Skria- kià brangintinà reporterio pagavà, binas, ne maþesnio talento kom- dviejø galingø Lietuvos chorø kuri leido sukaupti gausø kolegø pozitorius, su kuriuo jiedu lankë sambûris, gniauþë kvapà. Áprasti atvaizdø archyvà. legendinio rusø pedagogo Niko- keturi choro balsai èia skleidësi Skaitydamas monografijos teks- lajaus Zverevo privatø muzikos net á vienuolika (!) savarankiðkø tus ið maskviðkiø menotyrininkø licëjø.... partijø. Itin nuostabûs, þemi Kau- suþinojau, kad Ivano Turgenevo he- Ðie iðgyvenimai ir potyriai atsi- no choro vyrø balsai (basso pro- rojus Bazarovas þemdirbiðkai spindi „Nakties vigilijoje“, kûri- fondo) kûrë pirmapradæ ortodoksø iðsiaiðkino, kad gamta – ne ðven- nyje, kurá pats kompozitorius la- giesmiø groþio ir didybës atmosfe- tovë, o dirbtuvë, ir þmogus joje – bai vertino. Kai kurias liturgijos rà. Superliatyvais galima bûtø ver- tik eilinis darbininkas. Ádomus ir tinti altø grupæ, jø lanksèius, tarsi vertingas apibendrinimas, kurá ðásyk temas jis panaudojo savo paskuti- norëtøsi pakreipti kitaip: fanatiðkai niajame opuse „Simfoniniai medumi pateptus, aksomo praban- kruopðtus darbininkas J. Kalvelis fo- ðokiai“, sukurtame JAV. gà skleidþianèius balsus. tografiniu talentu sukûrë savità Ypaè prasmingai ir átikinamai gamtos ðventovæ. Uþsukus á jo choristø pasiektos dvi kûrinio kul- „Kopø“ smëlio ðventyklà, dvasià Tûkstantmetës vigilijos minacijos: Aukðèiausias liturgijos tradicijos uþpildo ðvari sakralaus sukauptu- pakylëjimas – Vakarinis himnas mo erdvë, kurioje nesinori garsiai („Svete tichij“) ir „Vigilijà“ uþbai- ðûkauti kasdienybæ ir tuo labiau ið Senovës romënai vigilija vadi- gianti didinga giesmë Mergelei smëlio kapstyti þodinius fotografijø no sunkiausià kario budëjimo me- Marijai. vertinimus... Albumas uþbaigiamas simboliðka tà – dvi valandas prieð saulëteká. Kûrinio pradþioje átaigiai ir dviejø àþuolø kompozicija. Taip pa- Krikðèionys perëmë ðià budëjimo raiðkiai prabilo Jovitos Vaðkevi- minkliðkai Stelmuþëje Jonà nufotog- tradicijà. Tai tapo simboline mal- èiûtës kontraltas. rafavo... tikriausiai R. Poþerskis da – budëjimu laukiant Amþino- 15-os giesmiø lavina uþliejo (teks skambinti Romui ir patikslin- sios ðviesos. Rusijos ortodoksai iki klausytojø pojûèius. Nesvarbu, ti). Lietuviðkos fotografijos àþuolo dabar iðlaikë maldø ir giesmiø ri- koká tikëjimà jie iðpaþintø. epitetas J. Kalveliui geriausiai tin- tualà „Vsenoðènoje bdenje“, sie- Gaila, jog Kauno filharmonijos ka, nors tvirèiausià paminklà savo jamà su ðv. Velykomis – Didájá erdvë buvo per maþa ðiam kûriniui kûrybai jis „supylë“ ið biraus kopø ðeðtadiená budëjimu prie Kristaus atlikti. Dar apmaudþiau, kad turbût smëlio. kapo. nesugebësime iðleisti unikalaus Pagerbiant Jono maþakalbystæ, kûrinio kompaktinës plokðtelës. vietoje visø èia mirguliavusiø dau- S. Rachmaninovas genialiai pa- giaþodþiavimø reikëjo trumpai naudojo „Vigilijos“ apeigø gies- „Vigilija“ teliks tà vakarà jà girdëju- drûtai uþraðyti – gera gero fotogra- mes, pasitelkdamas rusø, graikø ir siøjø atmintyje. Mumyse, matyt, fo monografija ir visà „Nemuno“ ukrainieèiø ortodoksø psalmes bei anot Mikalojaus Konstantino Èiur- puslapá uþpildyti vien „Kopø“ ir himnus. Kartkartëmis ðias giesmes lionio, „dar neatsiradæs geresnës „Miðko“ vaizdais. Bûtø ðventa ra- kompozitorius papildë originalio- muzikos troðkimas“. Padëka já þadi- mybë – kaip ir J. Kalvelio gamtos mis temomis. Taèiau iðtikimybë nantiesiems. Visiems! Ypaè diri- baþnyèioje. cerkvinio giedojimo tradicijai to- gentams P. Bingeliui ir È. Radþiû- Jono KALVELIO nuotraukos kia stipri, kad autentiðkai sukur- nui, kruopðèiai, sàþiningai, su be- tas temas sunku atskirti nuo vidu- galiniu atsidavimu rengusiems Jonas Kalvelis prie Stelmuþës àþuolo. 1984 m. ramþiðkøjø. Bendra kûrinio nuo- Kauno valstybiná bei Lietuvos ope- Romualdo POÞERSKIO nuotrauka taika epinë ir didinga. Neapsako- ros ir baleto chorus. 12 . 2011 m. balandþio 21–geguþës 4 d., Nr. 15-16 (333–334–774–775) TILTAI Sidabro ðviesa Audronë MEÐKAUSKAITË

Visai neseniai Kauno valstybinëje filharmonijo- je buvo pristatoma daili- ninko Osvaldo Jablons- kio akvareliø paroda „M. K. Èiurlionio Lietuva“, lydima muzikos garsø. Ir jai tai labai tiko, jei apie akvarelæ prabiltume paèiu populiariausiu, gal kiek trafaretiniu, apibûdinimu: akvarelë – tai dailës poezi- ja. Ji tarsi yra, bet – lyg ir ant iðnykimo, iðtirpimo ri- bos. Vanduo, sugëræs spal- vas, uþlieja ásivaizduotus pavirðius, taèiau tokius tra- pius ir perðvieèiamus, kad beveik nesanèius. O. Jab- lonskiui ðiuos pavirðius ,,Malaiðiø kaimas“. perðvieèianti ir kûriniuose Dailininkui bûdingas realistinis voje, kur vëlai atsiradusi krikðèio- L. Truikiu gëriau arbatà, o su gra- pasklindanti ðviesa yra pa- stilizuotas pieðinys, iðradinga nybë taip ilgai ir tvirtai iðsilaikë. fu V. Zubovu kavà – abi jos ti svarbiausia. Reikðmin- kompozicija, skaidrus potëpis, sub- Jauèiu þmonëse jà esant. neþmoniðko stiprumo. Man tai bu- giausias paieðkø objektas, tilus þalsvai sidabrinis koloritas. – Kodël palikote savo kraðtà? vo baisûs iðbandymai. vedantis preciziðko amato Osvaldas Jablonskis. Vienà skaidrià pavasario dienà – Mano tëvukas prie vokieèiø – Koks buvo platesnis jûsø me- iðmanymo link. Gal todël susitikome su akvarelininku O. Jab- dirbo geleþinkelyje kasininku, ninio paþinimo kontekstas? jis – vienas ið nedaugelio vienin- niui atminti skirtø plenerø arba sa- lonskiu ir kalbëjomës áprastomis todël vëliau turëjome bëgti, kad – Man átakà darë ne tik artimi, tele akvarelës technika dirbanèiø varankiðkø kelioniø po Lietuvà. temomis, daugiausia – apie van- nebûtume iðtremti á Sibirà. Gyve- bet ir garsûs pasaulio menininkai. menininkø. Tiesa, uþsimenama Du darbai – „Rugiø kaimas. dená, spalvas ir ðviesà. Trapias sub- nome keliuose Lietuvos mieste- Labai vertinau Paulá Cezanne’à. apie O. Jablonskio mëginimus ta- Ðv. Jurgio koplyèia“, „Jackoniðkiø stancijas, kurios jo gyvenime paè- liuose, mokiausi ávairiose mokyk- Nuostabiø jo akvareliø teko ma- pyti, taèiau tie bandymai palydëti kaimas. Stauskynë“ – lieti 2009 m., ios svarbiausios. lose. Kai ðeima bëgo, dar buvau tyti nepaprastai graþioje dirbtuvëje pusiau rimtomis, pusiau juokais „Malaiðiø kaimas. T. Vaiþganto maþas vaikas, todël viskas atrodë tarp senø alyvmedþiø. P. Cezan- nuleistomis istorijomis ir pamirðti. tëviðkë“ – 1996 m., taèiau stilis- – Daþnai esate pristatomas kaip tarsi nuotykis. Buvo pavasaris: ne’as liejo tik tai, kas aiðkiausia, O. Jablonskis gimë Telðiuose ir, tiðkai jie liudija tà patá menininko þemaitis, nors, regis, labai seniai upës iðtvinusios, tiltai iðneðti, pie- o kas ne, palikdavo vëlesniam lai- nors Kaune gyvena nuo 1953 m., braiþà. tame kraðte negyvenate. Kà jums vos uþlietos, kupetos skæsta van- kui. Liedavo keliais sluoksniais, savo akvarelëse vis dar su ilgesiu „Darbais stengiausi perteikti reiðkia bûti þemaièiu? deny – nuostabus groþis. Kartais pradþioje derindavo tris spalvas, þvelgia á Þemaitijà. Á Kaunà, po spalvos skambëjimà ir ðvytëjimà, – Man tai labai svarbu. Þemaièiu á mokyklà tekdavo eiti net ketu- o paskui kurdavo toliau. Jis pa- slapstymosi Aukðtaitijoje, kad ðviesos ir ðeðëliø þaismà bei viso jauèiuosi iki ðiol, nors ið gimtø ris kilometrus. Þiemà – sniego likdavo daug ðviesiø vietø, taè- ðeima nebûtø iðveþta á Sibirà, at- to harmonijà erdvëje. Darbø mo- vietø iðvaþiavau dar maþas. Taèiau kupstais, kad neklimptø kojos. iau akvarelë bet kuriuo darbo me- vaþiavo devyneriø metø berniu- tyvus atrinkau ið Dzûkijos, Suval- daþnai sugráþtu, ypaè á Telðius. Pa- Ðeimos klajonës baigësi Kaune. tu galëjo bûti baigta. Ne veltui P. kas, kuris kiek vëliau Lietuvos kijos, Aukðtaitijos ir Þemaitijos, dariau ten nemaþai darbø. Þemaiti- Á penktà klasæ ëjau Dailës mokyk- Cezanne’as laikomas geriausiu dailës institute siekë dailës nes turbût nëra tokios vietos Lie- joje nepaprastai graþi medinë archi- loje. Vëliau dailës mokslus studi- pasaulio akvarelininku. mokslø. O. Jablonskis dëstë Kau- tuvoje, kur mûsø genijus nebûtø tektûra: baþnyèios, varpinës, kop- javau Vilniuje, taèiau dirbti, dësty- Akvarelës technikø yra labai no S. Þuko taikomosios dailës þinomas“, – parodà pristato auto- lyèios. Nuostabûs altoriai, kryþiai. tojauti pradëjau Kaune. Ir dabar daug. Tai aristokratiðkas menas. technikume, nuo 1990 m. – Vil- rius. Manau, tai vienintelë vieta Lietu- dëstau Dailës akademijos Kauno O að lieti pradëjau dar vaikystëje, niaus dailës akademijos Kauno skyriuje, nes pedagoginis darbas nes daþai buvo skaniausi. Dabar dailës institute, taèiau pedagogi- lyg ir prablaðko. kartais ir pats darau daþus su me- nis darbas, rodos, në kiek nekliu- – Akvarelë traukë nuo pat pra- dumi. Dukra atveþa milteliø, o að dë itin aktyviai kûrybinei veik- dþiø? Kodël jà pasirinkote? maiðau. Liejant kartu su kitais lai. Gausios parodos, dalyvavimas – Potraukis akvarelei prabudo daþais, manau, viskas puikiai pa- pleneruose autoriui padëjo tapti dar Dailës mokykloje, nes ten vyks. Su medumi daþus gamina vienu geriausiai þinomø akvare- dëstë Èeslovas Kontrimas. Jis bu- visos geriausios pasaulio firmos. lininkø Lietuvoje. Jo darbø turi vo pirmasis mokytojas, sukûræs ak- Jos turi savø paslapèiø ir receptø. Lietuvos bei uþsienio muziejai, varelininkø bûrelá, kurá lankiau ir – Koks jûsø koloritas? Matau, privatûs kolekcininkai. O. Jablons- að. Dirbome labai aktyviai: pieðda- kad visos spalvos vienodai panau- kio akvareles Lietuvos Respubli- vome, kiekvienà dienà liedavome dotos. kos vadovai oficialiø vizitø metu po dvi akvareles, dalyvaudavome – Pagrindinë mano taisyklë – dovanojo popieþiui Jonui Pauliui parodose. pirmajame sluoksnyje nenaudoti II, Prancûzijos prezidentui Fran- Dailës institute man turëjo áta- juodos spalvos, nes liejant antràjá cois Mitterrandui, JAV viceprezi- kos vienas geriausiø dëstytojø Al- atsiras „purvo“. Að lieju du, kar- dentui Danui Quayle’ui. girdas Petrulis – tapytojas ir pui- tais tris ar net keturis sluoksnius. Dailininkas savo darbus gru- kus akvarelininkas. Kaunas tuo- Labai retai akvarelæ iðlieju ale pri- puoja á ciklus, kurie labiau þymi met buvo tikras akvarelininkø ma, nes tai itin sudëtinga. teminiø, o ne stilistiniø darbø skir- miestas: È. Kontrimas, Algirdas Tuos paèius motyvus kartoju ke- tybiø ribas: „M. K. Èiurlionio ta- Lukðtas, Petras Stauskas. Net Ka- lis kartus. P. Stauskas yra sakæs, kais“ (1973), „Þemaitija“, „Pajû- jetonas Sklërius yra gyvenæs Kau- jog geras akvarelininkas tas, kuris ris“ (abu 1978), akvarelës „Val- ne. Kitados vaþiavau pieðti jo ið deðimties gali atrinkti vienà pa- telë“, „Sode“ (abi 1981), „So- tëviðkës, kurios jau nebëra. vykusá bandymà. dþius“ (1983). Vienas naujausiø – Kaip bendravote su savo ben- – Jûs nesate impulsyvus meni- dailininko ciklø, „Þemaitijos var- draminèiais? Juk kadaise lanky- ninkas, kuris dirba „ið natûros“, pinës“, sukurtas 2006 m. (Gegrënø, davotës net legendinëje „Tulpës“ daug eskizuojate? Alsëdþiø, Tryðkiø varpinës). kavinëje. – Milda Mildaþytë-Kulikaus- Ankstyvosios O. Jablonskio ak- – Atvaþiavau dirbti á Kaunà ir kienë, P. Stauskas ir að kartà vaþia- varelës turi ieðkojimø ir vis kinta- susitikau su Antanu Martinaièiu vome á Vinco Grybo tëviðkæ. nèios stilistikos bruoþø, taèiau bei Rièardu Vaitiekûnu. Mûsø su- Pieðëme jà, kad bent darbuose vëliau kûryba sudaro beveik ab- sibûrimai „Tulpëje“ ar „Metropo- iðliktø. P. Stauskas, pripratæs dirb- soliutø viená. Darbai tæsia ir papil- lyje“ vykdavo ne savaitgaliais, ti gamtoje, sukûrë penkias akvare- do vienas kità, dëliojasi á subtilià nes tada intensyviausiai dirbda- les, o að suspëjau vos dvi. Jis dirba mozaikà, o gal akvareliná Lietuvos vome, o pirmadieniais po darbo. labai greitai ir gerai. þemëlapá, kurá O. Jablonskis braiþo Kartais pavykdavo prisësti prie kûrybinëmis kelionëmis ir jose su- Liudo Truikio staliuko po stikli- kauptais paveikslais. niu skorpionu. Tai buvo iðties Nukelta á 15 p. Kauno filharmonijoje ekspo- áspûdinga asmenybë. Man paþin- nuoti daugiausia pastarøjø metø tys su didþiais þmonëmis prime- darbai, parsiveþti ið M. K. Èiurlio- ,,Dzûko langas“. na kiek komiðkus nutikimus. Su 13 TILTAI . 2011 m. balandþio 21–geguþës 4 d., Nr. 15-16 (333–334–774–775) Pranaðiðkas idealisto kûrëjo iððûkis nûdienai Gediminas JANKUS M. Urbonui tinkamai ir su polëkiu talkina kolegos. Labai Gyèio Padegimo „JAH“ Kauno vykæs Ingos Mikutavièiûtës þemai- valstybiniame dramos teatre – ne- èiuojanèios modernistës Sofijos eilinis, ásimintinas ir etapinis pasta- Èiurlionienës-Kymantaitës pa- tymas, dràsiai lauþantis áprastus su- veikslas, rimtuolio skulptoriaus stabarëjusius stereotipus, sukre- Petro Rimðos (Tomas Erbrëderis), èiantis giluma ir netikëtais spren- lenkø kolegø T. Boy-Þelenskio dimais. Reþisierius, kurio kûrybinë (Henrikas Savickis), Jano Augusto mokykla grásta subtilia ir nuosek- Kisielewskio (Ridas Þirgulis), Ta- lia personaþø dvasinio vyksmo deuszo Micinskio (Artûras analize, itin átaigios ansambliðkos Suþiedëlis) personaþai. Beje, dau- atmosferos kûrimu, skvarbiomis gelis aktoriø atlieka po keletà vi- charakteriø áþvalgomis, ðá kartà nu- siðkai skirtingø vaidmenø, atskleis- stebino moderniø priemoniø gau- dami ir vokalinius, ir ðokio gebëji- sa, mizanscenø ávairove ir netikëtu- mus. Juk spektaklyje skamba mu- mu, skirtingø þanrø sinteze. zika ir dainos (kompozitorius – Scenoje vyksta tikra fejerija, gai- Giedrius Kuprevièius, koncertmeis- valinga ir pakylëjanti, nes palieèia teris – Kæstutis Jakeliûnas), ðoka- labai svarbius ir nûnai itin retai ak- ma (choreografas – Andrius Kurie- centuojamus kûrëjo ir aplinkos Aktoriai Rièardas Vitkaitis (Vincas Krëvë), Sigitas Ðidlauskas (J. A. Herbaèiauskas) ir Egidijus nius). sankirtos klausimus, kûrybos, kaip Stancikas (Balys Sruoga) aptarinëja „sruogizmo“ sàvokà. Taigi tai ne tik verbalinë linija. kanèios iðraiðkos ir iððûkio lemèiai, G. Padegimas, po kruopelæ rink- iðtiks, o áspûdis toks, lyg tai ávyks- Ir ne tik. Jaunasis Herbaèiauskas Itin ryðki judesio ir melodijos, kaip genezæ. Be abejo, tokiems sprendi- damas medþiagà apie J. A. Her- ta dabar. Toks susidvejinimas, pri- (Jaunutis-Vienuolis) bûtent ðiame naujos kokybës ir aukðtesnës pako- mams átakos turëjo ir pagrindinio baèiauskà, visø pirma rëmësi jo menantis senàsias kino kronikas, veiksme atskleidþia tragiðkas atei- pos, simbolika – vëlgi pirmame personaþo – vieno ryðkiausio mûsø kûryba. Moderniosios poezijos padeda átikinamiau charakterizuo- ties uþuomazgas, parodo kûrybos veiksme ji organiðkesnë, labiau modernizmo literatûroje pradinin- posmus keièia iðtraukos ið kritikos ti personaþus. kanèià ir mestà iððûká Dievui. Nuo koncentruota. Net numirëliai (Rai- ko Juozapo Albino Herbaèiausko straipsniø, atsivërimai, dienoraðèiai, Pirmas fantasmagorijos veiks- nerûpestingos kabareto atmosferos monda Ðukytë, Kæstutis Povilaitis, gaivaliðka asmenybë, savo maiðto amþininkø prisiminimai – visa tai mas vyksta Lenkijoje, Krokuvos ka- ir linksmybiø itin jaudinamai ir áti- Ugnë Þirgulë, Auðra Keliuotytë) ar ir dramatizmo kûryboje bei gyve- susidëlioja á literatûriná koliaþà, ku- barete „Þaliasis balionëlis“, antras – kinamai atskleidþiamas herojaus vi- kabareto lankytojai ir padavëjai nime pavyzdþiu prilygstanti iðki- riame atsisakyta tradicinës dra- jau Lietuvoje, akcentuojant garsià- dinis vyksmas, pakylëjimas á dvasi- (Albinas Budnikas, Gabrielë Ani- liausiesiems. Prieðtaringa, stichiðka, minës sampratos, o tai savo ruoþtu jà „Konrado“ kavinæ. Tai, be abejo, nes aukðtumas. Jis kupinas kanèios èaitë, Neringa Nekraðiûtë, E. Va- savo paradoksais ir nelauktais diktuoja ir sceninius sprendinius. paremta J. A. Herbaèiausko biogra- ir grauþaties. JAH-1 – M. Urbonas doklis, Giedrë Ramanauskaitë) itin iððûkiais nuolat miesèionis ir prisi- Taigi ðiuo atveju G. Padegimas prisi- finiais faktais, ir reþisierius, natûraliai ákopia á aukðtesnájá savo jauèia uþkoduotà daþnëjantá ritmà, taikëlius intelektualus ðokiruojan- ima dvigubà krûvá ir atsakomybæ – pabrëþdamas skirtumus tarp jauno, AÐ, tampa JAH antruoju, iðsilaisvi- kylantá ir vël atslûgstantá nerimà, ti figûra prieð mus atsiskleidþia fi- jis ir autorius, ir reþisierius. Manau, tik pradedanèio kurti maiðtaujanèio nusiu nuo ðio pasaulio tuðtybës dþiaugsmo ir nevilties þenklus, losofiniu, istoriniu, literatûriniu, ir kad autorius itin taikliai ávardijo ðá menininko ir brandà pasiekusio pinkliø ir ðëtono spàstø. siunèiamus M. Urbono pakylëto kas, manau, svarbiausia – pra- laisvos dvasios kûriná-koliaþà, vi- kryptingo idealisto bei pranaðo pa- Manau, pirmojo veiksmo átaigu- kalbëjimo ir deklamacijos. naðiðku aspektu. siðkai atitinkantá sceninæ trak- sitelkia du aktorius. JAH-1 – Mika- mà ir poveiká sàlygoja ne tik ðios Be to, manau, ðiame veiksme la- G. Padegimas vertas pagarbos ir tuotæ – „dokumentinë fantasmago- lojus Urbonas, JAH-2 – Sigitas Ðid- detalës. Visø pirma jaunasis JAH èia bai pasisekusi Adomo Jakðto- padëkos ne tik uþ ðio neeilinio mûsø rija“. Akivaizdu, jog remiamasi lauskas. Mano manymu, vykæs pa- nevieniðas. Já supa iðtikimø bendra- Dambrausko (Saulius Èiuèelis) kri- kûrëjo veiklos priminimà. Kultûro- kruopðèiai rankiotais duomenimis, sirinkimas, abu susidoroja su minèiø lietuviø bûrelis (gaila, kad tikos choro scena. Autentiðkas teks- loginë jo veikla atradimais papildë iðlikusiais archyvuose ir muziejuo- didþiuliø dvasiniø pastangø ir kan- neliko vietos Mykolui Romeriui), tas, sklindantis ið ekrano, pagyvi- ne vienà prieðkario teatralo, lite- se, taèiau dokumentika – tik pagal- èios reikalaujanèiais vaidmenimis. palaikantis, pritariantis, remiantis. namas ir visiðkai naujai nuðvinta, rato biografijà. Taèiau J. A. Her- binë priemonë, iðryðkinanti svar- M. Urbonas átikina jaunatviðku Galø gale ir lenkø jaunieji intelek- kai já atlieka improvizuotas choras. baèiauskas tas retas ir ypatingas at- biausius J. A. Herbaèiausko gyve- maksimalizmu, bekompromisine tualai gerbia ir myli mûsø jaunàjá S. Èiuèelio A. Jakðtas, tradicinës ir vejis, kai besàlygiðkai ir nuoðirdþiai nimo ir kûrybos etapus. laikysena, tokiu brangintinu ir romantikà idealistà, o ir mirusiøjø sykiu dogmatiðkos literatûros apo- ásigyvenama bei ásijauèiama á cha- Nereali, anapusinë iliuzija, mi- nûnai retu tikëjimu savo paðauki- pasaulis jam paklûsta, nors bendra- logetas, tampa jaunojo JAH kûry- rizmatiðkos, savo ypatingà paðau- rusiøjø kuþdesiai, kraupûs vaizdi- mu. Átikina lietuvybës aukðtinimu, vimas su Anapiliu itin pavojingas bos arðiu neigëju, beje, kaip ir vi- kimà suvokusios, taèiau nesupras- niai ir faustiðkosios dvasios neri- nors pakanka lenkiðkos-europinës ir graso praþûtim. Ðie trys klodai su- sos tuometinës moderniosios, „de- tos ir amþininkø netgi pajuoktos mas, iððûkis Kûrëjui, puikybë ir nu- kultûros akcentø (ðiaip ar taip, sipina, kartkartëmis pradeda vyrau- kadentinës“ literatûros – ir S. Ky- asmenybës vidinæ dramà. Uþmirð- siþeminimas, nelygi kova su ðio pa- veiksmas – Krokuvoje). ti poþemiø vëlinai ir vëlës, skamba mantaitës, ir Balio Sruogos, Zigmo tas ir literatûros istorijos paraðtëse saulio tuðtybe ir menkybe, virðûniø Kodël pirmasis, lenkiðkasis átaigios paties poeto eilës, nelauk- Gëlës ar Adomo Lasto... Ði tako- atsidûræs raðytojas nûnai kûrybinës siekis, pakilimai ir nuopuoliai, nuo- veiksmas man pasirodë uþbaigtes- tai aidi nerûpestingas JAH „sukur- skyra labai svarbi, nes tai nebuvo grupës pastangomis ir pasiðventi- latinë kanèia, kûrybinë grauþatis – nis, gaivaliðkesnis? Kodël tokie áti- mukur“ ir smagiai kilnoja katiliu- vien literatûriniø mokyklø ginèas. mu tampa mûsø kultûrosofijos visa tai, man regis, yra svarbiausi kinami ir M. Urbonas, ir jau it atei- kus kabareto lankytojai... Visa tai Vëliau, jau Lietuvoje, ðitas nesuta- ryðkiu akcentu, uþima jam pridera- ðios fantasmagorijos motyvai. Kai ties vizija pasirodantis S. Ðidlauskas? tampa ypaè aukðtos prabos deriniu, rimas pasiekë daug platesná, univer- mà vietà. jie vyrauja – laimi visas spektaklis, Kodël tokia nuoðirdi ir draugiðka ap- tikra fejerija, dvasios ir realybës salø lygmená, peraugo á filosofiná Taèiau spektaklis – ne smulkme- atsiskleidþia netikëèiausios hero- linka, tvyranti tarp lenkø ir lietuviø? viesulu. laisvos valios ir uþsakomosios ar niðkas biografinis atpasakojimas, o jaus dvasinio virsmo ir vyksmo de- svarbiausiø, kertiniø bûties, tikëji- talës. Kai dokumentikos ir nekri- mo, meilës ir kûrybinës kanèios tiðkai persijotø amþininkø prisimi- klausimø narpliojimas, pasitelkiant nimø paveiktas autorius juos ak- iðsamø istoriná bei kultûriná kon- centuoja – nukrypstama buitiniø tekstà. Tas kontekstas toks aktua- paveikslëliø link, pranyksta ma- lus ir nûdieniðkas, kad pranaðiðkos giðka atmosfera. Laimei, tokiø vietø pagrindinio personaþo áþvalgos pri- nëra daug. verèia ne tik susimàstyti, bet nera- Taigi G. Padegimas, entuziastin- mina ir sujaudina. gai ir pakylëtai pristatydamas Taip sutapo, kad J. A. Herbaèiaus- mums J. A. Herbaèiauskà, nesinau- ko asmenybë, literatûrinis ir eseis- dojo áprastais draminiais ir sceni- tinis palikimas ne taip seniai niais metodais. Reþisuodamas vei- pradëtas iðsamiau analizuoti (Vaiva kalà, jis dràsiai pasitelkë ðiuolaiki- Naruðienë, Eugenija Vaitkevièiûtë), nes technologijas – scenoje ekrane be to, dar sovietmeèiu iðleistame ne tik keièiasi vaizdai ir kompozi- „Lietuviø literatûros kritikos isto- cijos (videomenininkas – Simonas rijos“ dvitomyje publikuotos kai Glinskis), bet ir vyksta tiesioginë kurios J. A. Herbaèiausko nuosai- monologø ar pokalbiø transliacija, kiausios publikacijos, menkai pertraukianti veiksmà ir taip ne- þinomø literatûrologiniø faktø yra tikëtu rakursu atskleidþianti pateikæ Leonas Gudaitis, Vytau- veikëjø ar pagrindinio personaþo tas Kubilius, kai kuriø prieðkario pamàstymus, jø ateitá ir daþniausiai kultûrininkø memuaruose ðmëkðte- tragiðkus likimus. Tas bylojimas li áspûdþiø apie paslaptingàjá ir lyg ið Anapusinio pasaulio ekrane keistà „dvasregá“ nuotrupos... yra átaigus ir suteikiantis spektak- liui magiðkà aurà. Veikëjai, per- traukdami veiksmà, kalbasi ar pa- Aktorius Mikalojus Urbonas (J. A. Herbaèiauskas jaunystëje) – choro solistas Adomo Jakðto ir Giedriaus Kuprevièiaus „Vampukø operoje“. sakoja apie tai, kas juos dar tik Kauno valstybinio dramos teatro archyvo nuotraukos 14 . 2011 m. balandþio 21–geguþës 4 d., Nr. 15-16 (333–334–774–775) TILTAI

„reguliuojamos“ kûrybos prieð- vidinë dvasios kova gan ryðki, ir prieðà. tai akcentuoja scenografija (sce- Akivaizdu, kieno pusëje liko nografë – Birutë Ukrinaitë). J. A. Herbaèiauskas. Kûrëjo idealiz- Visø pirma tikëjimo simbolis – mas ir apsnûdusios lietuviðkos dva- kryþius, bene svarbiausia detalë sios þadinimas bet kokiais bûdais – scenoje, kulminaciniu momentu ðit kertiniai jo gyvenimo ir veiklos trenksmingai krintantis ir atverian- Lietuvoje akcentai. tis sudarkytà Iðganytojà, tampa aki- Antrame veiksme S. Ðidlauskas – vaizdþia nuoroda á apverstà kryþiø – tikras vulkanas, þaiþaruojantis, ðëtono þenklà. Ðios ðiek tiek spjaudantis siera ir prakeiksmais, uþslëptos „ðëtoniðkos miðios“ be- aiðkinantis, besisielojantis, didin- je, vyksta beveik visà pirmà veiks- gas pranaðo poza ir toks jautrus ir mà, nes tokiø apverstø kryþeliø pri- paþeidþiamas, susidûræs su chamiz- smaigstyta kiekvienoje pastalëje, mu, abuojumu ir debilizmu. Akto- tik vëliau, þenklinant herojaus vi- rius puikiai perteikia kûrëjo, átikëju- diná apsivalymà, jie gràþinami á tin- sio savo misija, audringà bûdà, ne- kamà padëtá. sitaikstymà su bet kokia pusine tie- Scenovaizdis su judanèiais uni- sa, nepakantà melui ir veidmainys- versaliais staleliais, paslaptingomis tei. S. Ðidlauskui tai perteikti be ga- niðomis ir besiplaikstanèiomis bal- lo sunku. Tuo ir skiriasi antrasis tomis drobulëmis ganëtinai veiksmas – èia JAH-2, galima sa- iðraiðkingas ir mistiðkas. Sëkmingai kyti, vieniðas karys. Likæs beveik panaudota ir dalis þiûrovø salës, kai vienas, nesuprastas, girdintis ðonuose susibûræ J. A. Herbaèiaus- daþniausiai patyèias ir pajuokà. ko oponentai kelia triukðmà. Beje, Kurgi toji ðilta, bièiuliðka Kroku- itin informatyvi ir su meile bei iðma- vos atmosfera? Kur lietuviai ben- nymu parengta spektaklio progra- draþygiai? Neatpaþástamai pasikei- ma, kurioje gausybë menkai tusi S. Èiurlionienë-Kymantaitë tik þinomø ar visai neþinomø faktø bei purkðtauja, be þodþiø tipendama biografijø (Sudarytojos – Jurga ,,Dzûkø kapinës“. nuo stalelio prie stalelio... Patrio- Knyvienë ir Monika Jaðinskaitë). tas (Algirdas Pintukas) skiemenuo- Gráþkime á „Konradà“. Be mano ja apie antivalstybinæ veiklà, net minëtø veikëjø, bene pagrindiniai Juozas Tumas-Vaiþgantas (A. Bud- JAH prieðininkai – B. Sruoga (Egi- nikas) bara mûsø idealistà, o apie dijus Stancikas) ir V. Krëvë-Micke- idabro ðviesa B. Sruogà ir Vincà Krëvæ-Mickevi- vièius (Rièardas Vitkaitis). E. Stan- S èiø apskritai atskira kalba... ciko B. Sruogai dar yra galimybë Atkelta ið 13 p. turi ðviesti, atspindëti popieriø ið relë, kaip ir M. K. Èiurlionio tem- Taigi ðioje dalyje J. A. Herba- diskutuoti, ginèytis, pulti, dekla- vidaus. Rimas Bièiûnas, Leonar- pera, bijo saulës ðviesos. èiauskas pabrëþtinai vieniðas, jam ruoti savo tiesas, o R. Vitkaièio si- Að mëgstu daryti eskizus. Galiu das Tuleikis, mano nuomone, bu- Daþai ne tik tapyboje, bet ir ak- tenka didþiulë moralinë naðta ko- tuacija nepavydëtina. Jo herojus tik net prieð deðimt metø pieðtus nau- vo labiau tapytojai nei akvareli- varelëje yra pastoziniai, sunkûs ir vojant uþ savo idealus. Ðiokia to- tampo didþiulá portfelá ir prie stale- doti, todël kartais pasiþymiu bent ninkai, taèiau liejo ant sauso gof- lesiruojantys, skaidrûs, kuriuos ga- kia paspirtimi jam tampa Juozas Ke- lio dëlioja ar susirenka ðachmatø kelias spalvas. Man taip patogu, ruoto popieriaus. Tiesa, dauguma, lima lieti ant virðaus. Pastaruosius liuotis (Aleksandras Kleinas), ku- figûras. O juk J. A. Herbaèiauskas nes galiu keisti, tobulinti kompo- ypaè vilnieèiø, lieja ant ðlapio po- dabar labai daþnai naudoju. O pir- rio skelbtais prisiminimais remiasi gan arðiai konfliktavo su V. Krëve, zicijà. Atsisakau nereikalingø de- pieriaus. Labai daug daþø nute- mam sluoksniui tinka patvarûs reþisierius ir todël kai kurios pasa- taèiau prieðprieðos spektaklyje tarp taliø ir apibendrinu darbus, geriau ka. Keli sluoksniai praktiðkai nu- þemës atspalviai. Liedamas kelis kojamosios scenos tampa J. Ke- jø labai maþai. E. Stancikas átaigus apgalvoju dëmiø dydá, ritmikà. De- plaunami. Að juokais juos vadinu sluoksnius, iðgaunu gylá, todël liuoèio panegirikomis ir monolo- ir impulsyvus, o scenose su mûsø taliø akvarelëse lieka labai ne- „kibirininkais“. Jø akvarelës be- þinios apie daþus ir jø galimybes gais. A. Kleinas, tipinis teigiamo herojumi – pabrëþtinai, ið aukðto, daug. veik tiesiogine þodþio prasme itin svarbios. personaþo tipaþas, gan sëkmingai lyg ex cathedra, kaip tikras profe- – Á savo darbus þiûrite ir kaip á iðmaudytos. – Vis dar dëstote Dailës akade- susidoroja su rizika nuslysti á vien- sorius, dëstantis visiems þinomas dokumentus, galimybæ áamþinti tai, – Vadinasi, egzistuoja kaunie- mijoje, taèiau ðiais laikais, kai ak- planæ traktuotæ ir tampa tinkama at- tiesas, taip provokuodamas impul- ko ateityje neliks? tiðka ir vilnietiðka specifika? Ko- varelës tradicijos po truputá nyksta, svara visai slogiai ir prieðiðkai ap- syvøjá paðnekovà. – Taip, daug akvarelëse uþfik- kia ðiandien Kauno akvarelininkø dirbti ir labai sunku, ir prasminga? linkai. Labai jautri, daugiaprasmë Taèiau ðios kiek subuitintos suotø pastatø jau nebëra. Teko ne- situacija? – Að dëstau akvarelæ keliø spe- J. Keliuoèio ir J. A. Herbaèiausko smulkmenos negali sumenkinti, maþai vaþinëti po Þemaitijà, ma- – Deja, ji nëra gera. Ðiuo metu cialybiø studentams, todël pirmo- þmonos Teonos (Audronë Paðko- mano manymu, bene svarbiausio tyti labai keistø, dabar iðnykusiø akvarelininkø Kaune labai maþai. sios uþduotys visai primityvios. nytë) susitikimo scena. pasiekto spektaklio tikslo – atviro pailgø horizontaliø varpiniø. Net svarbiausia paroda dabar va- Mokome lygiai padengti pavirðiø, „Konrado“ kavinës lietuviðka at- ir kategoriðko kultûrbolðevizmo Ðiaip að esu, galima sakyti, „et- dinasi „Spalva ir vanduo“, kad ga- tamsinti ir ðviesinti, dengti kelis mosfera kuriama panaðiai kaip pir- esmës atskleidimo ir pasmerkimo. nografinis“ menininkas. Dalyvau- lima bûtø aprëpti ne tik akvarelæ, sluoksnius ir panaðiai. Vëliau pra- mame veiksme, tik, kaip minëta, èia „Treèio fronto“ literatûrinio ju pleneruose, ieðkau ádomiø, graþiø bet ir guaðà, temperà. Grynàja an- sideda sudëtingesni darbai. Sunku bièiuliø ir bendraminèiø maþoka. sàjûdþio aktyvistø, bolðevikberniø vietø. Apvaþiuoju baþnyèias, dva- gliðka akvarele nedaug kas dirba. dirbti, kai kurse nëra në vieno ak- Bet galbût reþisierius tai sàmonin- atvira agitacija – viena geriausiø ir rus. Buvo be galo ádomu keliauti Jos specifika tokia, kad neturi lik- varelei gabaus studento. Turi bûti gai akcentuoja. Juk visø srièiø me- áspûdingiausiø spektaklio scenø. po Kaliningrado sritá, Karaliauèiø. ti jokio balto ploto. Net P. Cezan- bent keli lyderiai, kurie supranta, no kûrybos kritika, drastiðki iðsiðoki- Tos raudonomis skepetomis pasi- Ten begalë ádomiø piliø, jø ne’o kûriniai neatitiktø ðio stiliaus, kà jiems sakai. Gabiausi daþniau- mai ir kaviniø gandais apauginti puoðusiø bolðevizmo apologetø griuvësiø. Keista, vokieèiai ðia sri- nes juose daug baltø vietø. siai bûna grafikai ir tapytojai. aðtrûs ir þeidþiantys mûsø herojaus skanduotës, ekrane mirgant doku- timi nelabai domisi, lietuviams tai Manau, akvarelininkø maþëja, Jaunoji akvarelininkø karta lyg apibûdinimai praretino draugø gre- mentiniams kadrams ið stalinistiniø lyg ir svarbiau. nes tai labai sudëtinga technika, ir neturi ið ko augti. Mûsø bûryje tas. S. Ðidlausko JAH ásipainioja á paradø Raudonojoje aikðtëje, kon- Gausu ir su literatûra susijusiø nepaisant klaidinanèio pirmojo jaunø þmoniø taip pat nëra, jiems konfliktines situacijas, sàmoningai centruotai parodo tuometiniø mûsø darbø. Áamþinau daugybæ raðytojø áspûdþio. Jei tapyba aliejumi ne- akvarelë atrodo per daug sudëtinga, provokuoja, þeria patyèias, nuoðir- kai kuriø „ðviesuoliø“ iðdavikiðkà tëviðkiø, nes labai mëgstu skaity- pavyko, gali nuvalyti, dengti ant- todël renkasi tas technikas, kurio- dþiai stebisi, kodël jo nesupranta, ir trumparegystæ. Ðit bûtent èia ir sly- ti. Iðmanau mûsø ir iðeivijos lietu- rà, treèià sluoksná, o dirbant ak- mis greièiau pasiekiamas rezultatas. stengiasi atsakyti tuo paèiu arba pi J. A. Herbaèiausko pranaðiðka viø poezijà. Literatûra domëjosi varele tai neámanoma. K. Sklëriaus Ið tiesø ir man, net ágijusiam nemaþai bent ignoruoti. Nuolat auganèià jëga ir dvasios stiprybë. Bûtent èia visas mûsø dailininkø bûrelis. akvarelës lietos keliais sluoks- patirties, daugokai nepavykusiø átampà suðvelnina muzikiniai intar- jis nesutaikomas stalininiø intelek- – Esate minëjæs apie savo nesëk- niais ant gero, rupaus angliðko bandymø tenka sunaikinti. Kaþka- pai, kuriuos „gyvai“ atlieka G. Kup- tualiniø kokeèiø prieðas. Jis puikiai mingai susiklosèiusius santykius popieriaus, taèiau irgi ðiek tiek da namuose vos nesukëliau gaisro revièius (Leiba Hofmekleris), skam- jautë ir þinojo, kà Lietuvai ir Euro- su tapyba ir drobëmis. „ant ribos“, truputëlá „papurvin- juos degindamas, nes nesinorëjo, banèios lyrinës baladës ir laisva ka- pai gali atneðti Stalino „rojus“ – tik – Taèiau að akvareles lieju ant tos“. Kai kur net panaudotas bal- kad patektø á kieno nors rankas. vinës lankytojø laikysena. Apskri- kanèias, prievartà, vergystæ. Kaip drobës. Gruntuota ji labai gerai tas guaðas atspindþiams, nes labai – Ar jûs ápratæs baigti vienà cik- tai daugelis epizodiniø vaidmenø tik ðiuo aspektu J. A. Herbaèiaus- „priima“ spalvas, nors truputá su- svarbu iðsaugoti ðviesà. Taèiau tai là ir tik tuomet pradëti kità? O gal ásimena, nors daþniausiai jie tik þen- kas pranoko savo oponentus inte- sigarankðèiuoja. Technika gana geriau pasiekti spalvomis, nors dirbate ávairiai? Kà ðiuo metu lie- klai ar punktyrai JAH gyvenimo ir lektualus, apakintus parodomojo sudëtinga, reikalaujanti meistriðkø kai kurios akvarelës firmos ir ku- jate, kokias parodas rengiate? kûrybos dramoje. „darbo þmoniø valstybës“ blizge- gebëjimø, bet spalvos visiðkai ria baltà spalvà, panaðià á tempe- – Dabar su darbais sudëtinga. Dramatizmo ir tragiðkumo nuo- sio ir tokia laikysena prisidëjusius neiðblunka. Turiu prieð dvideðimt rà. Net ir panaudojus baltà, akva- Numatytos parodos M. K. Èiurlio- jautø kupinas J. A. Herbaèiausko prie valstybingumo þlugimo. metø kurtø darbø, kurie ðiuo poþiû- relë ágauna padûmavusá kolorità. nio metams – viena bus eksponuo- gyvenimas scenoje atskleidþiamas G. Padegimas naujuoju pastaty- riu atrodo tiesiog idealiai. Lietu- Kartais panaðiai nutinka ir jama Kauno miesto muziejuje, ir per jo komplikuotà santyká su mu ne tik átaigiomis meninëmis prie- voje niekas tokia technika nedir- maiðant spalvas, todël nepatarti- vëliau Vokietijoje ir Amerikoje. tikëjimo tiesomis. JAH – aliuzija á monëmis sugràþino mums J. A. Her- ba, nors lyg ir yra mëginimø lieti na maiðyti daugiau nei tris. Gaila, kad Kaune trûksta parodi- Senojo Testamento Dievà, taèiau baèiauskà. Reþisierius priminë ant ðilko. Daþai labai ádomûs, juos gali- niø erdviø, todël jas tenka rengti maþai uþuominø apie Naujàjà San- skaudþias ir dramatiðkas pranaðo Kaþkada Berlyne maèiau labai ma be galo tyrinëti. Citrinos gel- ne itin tinkamose vietose. dorà. Kaip senovës pranaðas jis nuo- kûrëjo iðtarmes apie Lietuvà. Jos maþø Paulio Klee akvareliø ant tona ir violetinë – paèios nepatva- – Aèiû uþ pokalbá. lat gundomas ir klaidinamas ðio pa- itin aktualios nûdien. Ðliauþiantis drobës. Jos ypaè subtilios ir spal- riausios, blunkanèios, taèiau taip Dailininko asmeninio archyvo saulio kunigaikðèio, ir, ezoterikos, kultûrbolðevizmas atsigavæs ir gra- viðkai saikingos. Pas mus yra daug graþiai dera viena su kita. Kas ið jø nuotraukos okultizmo bei kabalistikos suvin- so mûsø valstybingumui kaip ka- akvarelininkø, kuriø gausus kolo- liks ateityje, sunku nuspëti. Jas su- kliotas, nelengvai vaduojasi ið ðëto- daise. „Ðëtonas paleistas nuo gran- ritas labiau primena tapytojus. Ma- maiðius gaunamas graþus þaliai no þabangø. Pastatyme ði titaniðka dinës...“ nau, kad akvarelë turi bûti skaidri, pilkðvas atspalvis. Apskritai akva- 15 Vilniaus langas . 2011 m. balandþio 21–geguþës 4 d., Nr. 15-16 (333–334–774–775)

tø gaila, visiðkai iðvengti nepavy- ko. Kadencijà baigæs sàjungos pir- Ir visa tai kada nors iðsipildys mininkas Jonas Liniauskas leido sau iðtarti: „Vienu ið didþiausiø sa- vo veiklos pralaimëjimø laikau Ver- Andrius JAKUÈIÛNAS tëjø sàjungos ákûrimà. Jà kuriant da- lyvavo keturi valdybos nariai – Jauèiu, kad ðá tekstà reikëtø pra- A. A. Jonynas, Eugenijus Aliðanka, dëti pakylëtai – þinoma, ne vaito- Vladas Braziûnas ir Kornelijus Pla- jant dël to, kaip èia nepakeliamai telis. Be jø paramos savo statusu ne- graþu rymoti prie kompiuterio, vis bûtø dar vienos godþios burnos prie uþmetant aká á tiesiai po langu be- Kultûros fondo literatûros dubens. sispieèianèius turistus su fotoapa- Praeità pusmetá mums neliko në ratais (tikiu, UNESCO paveldas nu- kàsnio.“ (Tai – apie sàjungà, kuri sipelno bûti áamþintas, nors geriau LRS vis dar yra nepasiekiamas atmintyje), bet veikiau suvokiant, veiksnumo ir demokratijos pavyz- kad Visbis pirmàjà dienà mano bu- dys, ið kurio reikëtø sukandus dan- vo pamatytas visiðkai kitoks, negu tis mokytis.) Taip pat jis nepraleido bando árodyti spragsinèiø fotoapa- progos neágelti kolegoms dël laiku ratø svirteliø neiðsemiamas opti- nesumokëto nario mokesèio. „Val- mizmas. Tai prie savo dviraèiø ant dybos narys A. A. Jonynas nario suoleliø liûdnai (arba tiesiog – rim- mokesèio nemokëjo nuo 2002 m., tai) sëdinèiø merginø miestas, iðdi- V. Braziûnas maþiau – tik 4 metus“, – dus ir persenæs, ðimtmeèius menan- sakë buvæs pirmininkas. èiomis sienomis – jø niðose dûla Nenorëdamas spekuliuoti gan- pernykðèiø ar uþpernykðèiø dvira- dais ir uþstalës pokalbiø medþiaga èiø griauèiukai – liudijàs, kad jau- apie tai, kas bus, po rinkimø naujo- nystei èia nelabai yra kà veikti. Ins- jo pirmininko pasiteiravau, kokiø tinktyvus, pasàmoninis susisaisty- darbø pirmiausia ketinama imtis, o mas su transporto priemone, tarsi ji juk akivaizdu, kad tarp jø bus ir ne- galëtø jas iðganyti (juk Ðvedijoje Laukiant ,,iðsipildymo“... lengvai iðsprendþiamø, ir – baugu Dievo nëra), poreikis jà turëti ðalia Zenono BALTRUÐIO nuotrauka pasakyti – delikaèiø. „Apie tiks- esanèià, tikrà, negalëjo bûti kilæs lius darbus kalbëti dar ankstoka, – vien ið to, kad dviraèiai èia – pa- sveèiuotis Ukrainoje, ten turëjome botumo trokðtamø reformø, neturë- kis ávardytas A. A. Jonyno kaip sakë A. A. Jonynas. – Visø pirma su grindinë transporto priemonë. Ta- progà pabendrauti su Lvovo raðy- tume piktintis dël jø bukumo. Pa- kandidato programoje – vadinasi, naujai iðrinkta valdyba bandysime me buvo kaþin ko daugiau – dieva- tojais. Be literatûriniø dalykø, ku- stangos kurti scenarijus (tegul ir uto- dingsèiø vëliau kaltinti pirminin- iðsiaiðkinti, kas mums yra palikta. þi daug daugiau. rie tàsyk, þinoma, mums buvo svar- pinius) rodo pasàmoniná troðkimà kà bûtomis ar nebûtomis nuodëmë- Kol neávertinome ástaigos finansø, Vienà vakarà paèiam sau netikë- besni, radome laiko paklausti ko- padaryti visø bûtá geresnæ, o tai vie- mis turëtø kilti gerokai maþiau. taip pat kai kuriø buvusios valdþios tai ánikau skaityti diskusijas mies- legø ir apie Ukrainos miestø plëto- na svarbiausiø bet kokios ámano- Màstydamas apie bûsimà suvaþia- veiksmø pagrástumo, naujus darbus tai.net forume apie vakarinio Vil- jimàsi (plëtojimà), ðalies perspek- mos paþangos sàlygø. Tai – civili- vimà, sausá raðiau: „Bet kokiu atve- planuoti sunku. Be abejo, gali tek- niaus miesto aplinkkelio reikðmæ, tyvas, valdþios poþiûrá á pilieèius. zacijos þelmenys, pradþia, pamatas. ju kirba stiprus átarimas, kad net ir ti atlikti ðá tà nelabai malonaus, naudà ir vykdomus etapus; matyt, Be abejo, mums buvo atsakyta, ta- Gal tik trûksta ágûdþiø atskirti gërá labai uþsislaptinæs, ið paþiûros be- ypaè jei paaiðkës, kad ástaigos biu- kelio, krypties vaizdinys, kaitos me- èiau ðio straipsnio kontekste svar- nuo blogio, tiesà nuo netiesos – vie- veik neutralus kitoniðkumas, – jei dþete þioji skylës. Kaip jau minë- tafora plaukë ið medituojanèiø ties besnis ne atsakymo turinys (nors ni per daug patiklûs, kiti bendrà gërá jis ið viso ryðis þengti á scenà, – vis jau suvaþiavime, stengsimës burti dviraèiais mergaièiø erotizmo, ið jø faktas, kad dël naujo klaikus biurø pernelyg susieja su savo gëriu, ta- dar akylø akiø bus laiku pamatytas, veiklià bendruomenæ, ypaè valdy- rezignacijos ir apmaudo, kad kelias kvartalo Kijeve nugriauta visa se- èiau „maðinëlë“ jau veikia, ir jei ne ir valandëlæ visa auditorija taps vie- ba neturëtø bûti pasyvi stebëtoja, veda tik namo, o ne á Shangri La ar na gatvë, labai iðkalbus), bet juos bukos, agresyvios mûsø didþiosios ninga – kad lemtingà akimirkà ið- todël pirmajame posëdyje siûlysiu bent Stokholmà, Upsalà. Taèiau ta- lydëjæs kiek depresyvus abejingu- þiniasklaidos pastangos atgrasyti drástø pasakyti ne.“ Ðiandienà, pri- jos nariams pasiskirstyti kuruoja- me ákarðtyje domëtis tiesiamu keliu mas: „Ðioje ðalyje vis tiek niekas þmogø nuo pasitikëjimo savimi sigëræs ðventinio limonado (simbo- momis sritimis, nusistatyti tam tik- buvo ir kaþkas baugiai naivaus, dël nepasikeis“, „Nëra prasmës apie tai valstybëje (ak, kaip ðièia bûtø pa- liðkai taip miniu pergales), esu ne- rus prioritetus. Be abejo, vienas ið to vis dar labiau hipotetinë gatvë (nu- kalbëti“, „Mes nieko negalime pa- trauklu pritarti sàmokslø teoreti- paprastai laimingas ir iðdidus, kad pirmøjø realiø darbø bus interneti- tiesta vos treèdalis jos) iðkilo sàmo- keisti“, „Kitaip jau nebus“ ir t. t. Tø kams, áþvelgiant visagalæ Krem- realybë paneigë kitados niûrø ma- nio LRS puslapio sukûrimas, nes nëje kaip kryptis, tàsa, esmë, visið- þmoniø absoliuèiai niekas nesiejo liaus rankà), bûtume, matyt, ja nu- no spëjimà. Tegu ir kiek sutrikdyti, dabartinis rasytojai.lt yra pasenæs kai neiðmatuojama pinigais ir asfal- su valstybe, kuri atrodë esanti kaþ- vaþiavæ kur kas toliau. Taèiau aki- raðytojai visgi nubalsavo uþ tai, kad tiek moraliðkai, tiek savo turiniu.“ to kauðais, neapsakoma brëþiniais ir kur nepasiekiamai toli, visada prie- vaizdu, kad viskas vyksta bent jau ið esmës bûtø atnaujinta atmosfera Pabaigai norëèiau pridurti, kad inþineriniais skaièiavimais. Tà va- ðiðka, slopinanti, agresyvi, buka. tinkama kryptimi – nepernelyg valdybos posëdþiuose, á kuriuos vienas ið pirmøjø ûkio darbø, kuris landëlæ buvau pagrobtas ið Visbio ir Valstybë jiems buvo dviejø mafi- stabèiojant, galutinai nenusiviliant, nuo ðiol skubës nemaþas bûrys ir laukia naujo pirmininko – LRS rû- gràþintas Vilniui – visas apgaubtas jos klanø kovos struktûrinë iðraið- iðlaikant taktà prisipaþinti klydus. jaunesnës kartos autoriø: Donatas mø stogo remontas. Ðis itin simbo- kaþkokio (kvailai?) pilietiðko ákarð- ka, taip pat þmogaus, tiesiai ið ka- Beje, turëtume ryþtis ásibëgëjan- Petroðius, Vytautas Dekðnys, Riman- liðkas darbas galëtø bûti raktas no- èio, susijaudinæs, aktyvus. (Tàsyk lëjimo þengusio prezidento postan, tá procesà pastebëti ne tik globa- tas Kmita, Antanas Ðimkus, Bene- rint suvokti, kodël tiek daug raðy- piktaþodþiui, pasakiusiam, jog tas vieðpatija, bet ne tai, kur jie patys liuose dalykuose, bet ir menkes- diktas Januðevièius ir kt. Yra vilties, tojø suprato ir parëmë kaitos ini- kelias nereikalingas arba kad tai jam jaustøsi dalyvaujantys, esantys. niuose dariniuose. Turiu galvoje kad ðie þmonës, mano bendrakar- ciatyvà. Dabar telieka patiems sau neádomu, matyt, bûèiau kibæs á atla- Regint jø veidus, kaskart nustem- tam tikras institucijas – visø pirma, èiai, demokratijà ástengs matyti kaip palinkëti stiprybës, iðlaikant pozi- pus.) Vëliau supratau, kad susijau- banèius, kad atvykëliams kai kas be abejo, kultûrines, po ilgø sàstin- vienintelá orø egzistavimo principà, tyvià darbinæ dvasià, kuri tvyrojo dinimas visø pirma kilo suvokiant, jø valstybëje atrodo ið principo ge- gio metø pagaliau pasiryþtanèias be kurio visa kûrybinë institucija tie- visà pasirengimo rinkimams laiko- jog ðis kelias rûpi daugybei þmoniø; ra, tapo aiðku, kad mes þiauriai ne- prisimatuoti naujà drabuþá. Ne taip siog netenka pageidaujamo turinio. tarpá. Ir visa tai, apie kà svajojome, deðimtys jø klampojo po statybvie- ávertiname paþangos, kurià per dvi- seniai stebëjome reformuotojø O dabar – ðiek tiek apie drabsty- kada nors iðsipildys. (Èia ir apie tes ir fotografavo, kad galëtø pavie- deðimt nepriklausomybës metø pa- triumfà Akademiniame dramos te- màsi purvais, kurio, kad ir kaip bû- merginas prie dviraèiø – jeigu kà...) tyrë mûsø vargðës smegenys. Nekal- atre – vienvaldystæ praktikavæs ir ðinti nuotraukas forume, skambinë- 26 d., antradiená, 12 val. Prienø r. savival- jo projektuotojams, kvotë savival- bant apie tai, kad valstybës reika- teatrà savo tëvonija pavertæs Adol- lai yra svarbi mûsø visø kasdieniø fas Veèerskis visø teatro þmoniø dybës vieðojoje bibliotekoje (Kauno g. 2A, Prie- dybës klerkus, studijavo ir aptarinë- nai) – valanda su Justino Marcinkevièiaus po- jo brëþinius etc. Tie þmonës rûpino- pokalbiø dalis, – jau vien tai liudi- bendromis pastangomis atstatydin- ja, kad nesàmoningai save su ja sie- tas, ir nors tikros demokratijos teat- ezija. Dalyvauja skaitovë Irena Plauðinaitytë. si, iðgyveno dël projekto eigos tur- 27 d., treèiadiená, 15 val. Raðytojø klube bût ne maþiau negu dël savo gero- jame, vadinasi, pripaþástame jà re dar gali tekti palûkëti (spauda ra- (K. Sirvydo g. 6, Vilnius) – raðytojo Leono Pe- vës, ir tai jiems – baugu pasakyti – esant visø. Águsta turëti ir savo vals- ðë apie galimà naujojo vadovo leckio-Kaktavièiaus 65-meèio paminëjimas su nauja knyga „Þodþiai, neatrodë nesuprantama, pernelyg tybës vizijà, o tai – gal ir nelabai veiklos neskaidrumà), pagaliau bu- kurie neiðduos“. Literatûros almanacho „Varpai 2011 (26)“ sutiktu- naivu; be abejo, ðis uþsiëmimas bu- brandaus, betgi pilieèio savybë, ky- vo suteikta ne tik tam tikra kryptis vës. Renginyje bus áteikta 2011 metø „Varpø“ literatûrinë premija, vo jø hobis, taèiau þodþio „hobis“ lanti ið noro suteikti bendram bû- jos link, bet ir reali galimybë jà pa- pagerbti prizininkai. Dalyvaus raðytojai prof. Petras Braþënas, Henri- menkumas ne tik nesumenkino, bet viui naujà kokybæ. (Neneigiu, kai siekti. Lygiai tokià paèià galimy- kas Algis Èigriejus, Julius Keleras, prof. Vytautas Martinkus, prof. Kæs- dargi sustiprino áspûdá, kad tø þmo- kurie ið tø ásivaizdavimø turbût la- bæ, nors vieni ant kitø iðdrabstæ ge- tutis Nastopka, Leonas Peleckis-Kaktavièius, Silvija Peleckienë, Al- niø egzistavimas valstybëje nëra pa- bai naivûs ir, bûkim atviri, kvaili – rokai maþiau purvo negu teatralai, dona Ruseckaitë, Valentinas Sventickas, kompozitorius Jurgis Juoza- syvus ir todël nebeprasmis. Tegu ir sakykim, hipotetinio þemas paja- balandþio 15-àjà ágijo ir Lietuvos paitis, LR Seimo narys Valerijus Simulik, prof. Saulius Sondeckis, bûdami nuoðalyje, þmonës tikëjo ke- mas gaunanèio, neiðsilavinusio, raðytojai, suvaþiavime balsavæ uþ dailininkas Aloyzas Stasiulevièius. lio sëkme ir jo nauda visiems, pro- kaime gyvenanèio pensijinio am- savotiðkà „permainø koalicijà“, ku- 27 d., treèiadiená, 17.30 val. Birðtono savivaldybës vieðojoje bib- jekto sustabdymà jie tikriausiai bû- þiaus pilieèio vizija, matyt, pir- riai atstovavo poetas, vertëjas, Na- liotekoje (Dariaus ir Girëno g. 12, Birðtonas) – susitikimas su raðytoju Marcelijumi Martinaièiu. Dalyvaus literatûrologë dr. Donata Mitaitë. tø priëmæ kaip asmeninæ nesëkmæ, miausia remtøsi prielaida, kad visi cionalinës premijos laureatas An- vilnieèiai yra vagys ir turi bûti su- tanas A. Jonynas. Be abejo, Raðy- 28 d., ketvirtadiená, 12.30 val. Ignalinos r. Daugëliðkio bibliotekoje katastrofà, þlugimà. Apie tokius (Naujasis Daugëliðkis, Ignalinos r.) – susitikimas su raðytojais Vytautu þmones neraðo mûsø spauda, juos kiðti á kalëjimus; jis mielai pakeltø tojø sàjungoje gal nëra tiek daug sau pensijà iki 3000 litø, priverstø keistinø dalykø, iðskyrus finansiniø Bubniu ir Elena Kurklietyte. Dalyvaus aktorë Graþina Urbonaitë. vengia rodyti televizija, tyli intelek- 28 d., penktadiená, 17 val. Ignalinos r. savivaldybës vieðojoje bib- tualai – tai pilieèiai, trokðtantys ma- valdininkus dirbti uþ dykà, kur nors srautø prioritetines kryptis, todël prie Auðros vartø pastatytø Dràsiaus nauji vëjai vargu ar greit bus paste- liotekoje (Atgimimo g. 20 / 1, Ignalina) – literatûrinis susitikimas su tyti suteikiamà apèiuopiamà kas- raðytojais Vytautu Bubniu ir Elena Kurklietyte. Dalyvaus aktorë Gra- dienës civilizacijos kontûrà. Tur- Kedþio skulptûrà. Bræstantis moki- bimi ið ðalies – ðiaip ar taip, geriau- nukas turbût numatytø bûtinybæ siai apie permainas suþinoma, kai þina Urbonaitë. bût nepasakiau svarbiausio – vals- Geguþës 2 d., pirmadiená, 17.30 val. Raðytojø klube – renginys ið tybës civilizacijos. Katalikø Baþnyèios tarnus bazuoti jø prieðas atsiduria teisme (A. Ve- ciklo „Jauni ir talentingi“. Dalyvauja poetas Donatas Petroðius, forte- Maþiau nei prieð mënesá teko konclageryje, siûlytø legalizuoti èerskio atvejis). Bet yra labai daug pijoninis ansamblis „AmberTrio“: Vitalija Makrickienë (smuikas), marihuanà, norëtø matyti panaikin- vilties (kà ten viltis, tai jau þinoji- Mantas Makrickas (altas), Eglë Kiþytë-Ramonienë (fortepijonas). tà santuokos institutà ir t. t.) Nors mas!), kad visi bendri reikalai, kaip Á renginius áëjimas nemokamas. Informacija tel. (8 5) 2629627, negalime ir negalësime realybëje ir pridera, bus aptariami ásiklausant (8 5) 2617727; el. p. [email protected]. ágyvendinti daugumos pilieèiø ri- á kûrëjø nuomonæ. Bent jau toks sie- 16 . 2011 m. balandþio 21–geguþës 4 d., Nr. 15-16 (333–334–774–775) Spektras

ternete ieðko tik pornografijos. Kiti „Nemunas“ rekomenduoja nepraleidþia progos pasimëgauti artimesniais kontaktais tam maþiausiai tinkamose vietose. Vie- na mergina kartà permiegojo su vi- Kitokio kino klube – „Sekso pamokos“ sa sportininkø komanda. O jau apie kokaino uostymà iki kraujo Gediminas JANKAUSKAS save, o tai ne visada malonu. Pla- ið nosies ir brendþio maukimà tie- taus rezonanso sulaukæs „Amerikos siai ið butelio nëra ko në kalbëti. Antradiená, balandþio 26 d., psichopatas“ demaskavo XX a. pa- Bet ðiame „akvariume“ yra ir vie- Kitokio kino klubo cikle „Kito- baigoje „japiais“ vadintø jaunø na balta varna. Tai skaistybæ savo kia meilë“ þiûrësime komiðkà me- verslininkø idealus ir vertybes. vaikinui sauganti Lorena, kuri lodramà „Sekso pamokos“, sukur- Su panaðia negailestinga ironi- ruoðiasi atsikratyti ðios gëdos va- tà pagal Breto Eastono Elliso ja þvelgiama ir á vadinamàjá „aka- karëlyje „Pasaulio pabaiga“. kûriná. Ðis raðytojas Jungtinëse deminá jaunimà“. Filmo „Sekso Kitaip nei „Amerikietiðki pyra- Valstijose iðgarsëjo romanu „Ame- pamokos“ herojai mokosi pres- gai“, spekuliuojantys panaðia te- rikos psichopatas“, po kurio Nor- tiþiniame Kemdeno koledþe, bet matika, „Sekso pamokos“ nevulga- manas Meileris autoriø apibûdi- jie tikrai nëra mokslø grauþikai. rina jaunimui skirtose komedijose no tokiais þodþiais: „Ellisas rodo Arèiau susipaþástame tik su keliais dominuojanèiø situacijø. Autoriai vyresniosios kartos raðytojams, ðios alma mater auklëtiniais ir pe- þvelgia á savo jaunuosius herojus kaip reikia laikyti rankà ant pul- dagogais. Apie suaugusiuosius kaip á dar vienà prarastà kartà, ne- so. Jis gali rungtis su paèiu Dos- nëra ko në kalbëti: jie geriausiu at- turinèià moraliniø vertybiø ir pa- tojevskiu.“ veju isterikai, alkoholikai ir ma- mirðusià dvasinius orientyrus. Bet B. E. Elliso knygose amerikie- razmatikai. Bet nedaug nuo jø at- tai ne vien paties „sugedusio“ jau- èiai randa nepatrauklià tiesà apie silieka ir jaunoji karta. Vieni in- nimo bëda.

lyvaus kvapà gniauþianèiose lenk- Savaitgalis prie televizoriaus tynëse per minø laukà demilitari- zuotoje zonoje tarp Ðiaurës ir Pietø Korëjos. Vëliau veiksmas þaibiðkai perkeliamas á Honkongà, Kubà, Londonà, kol pagaliau atsiduria Is- landijoje tikruose ledo rûmuose, kur Bondui tenka susirungti su pa- saulinës reikðmës piktadariu Gus- kojai padarai, kurie lyg akis iðdegæ tavu Greivsu. lëks penkiø ðimtø myliø maratonà. Supermenus daþnai vaidinantis Tikros ir ið pirðto lauþtos istorijos Prizas – du milijonai doleriø. To- Bruce’as Willisas „Merkurijaus kià sumà paskyrë ekscentriðkas Las kode“ (ðeðtadienis, 22.40 val., Gediminas JANKAUSKAS berniukà ir pavadino já Moze. Bëgo (penktadienis, 23.00 val., LNK) he- Vegaso kazino ðeimininkas. Prie LNK) ákûnija FTB agentà Artà metai. Vergo sûnus Mozë ir valdo- rojus yra garsus ispanø toreadoras starto linijos susirinko: jaunas ad- Dþefrisà, kuriam tenka sergëti au- Keista, bet Lietuvos televizijos vo sûnus Ramzis augo kartu kaip Manuelis Rodrigesas, kurio nepa- vokatas ið Èikagos, seksuali ir psi- tizmu sergantá berniukà Saimonà. vadovai, galvojantys tik apie savo tikri broliai. Bet iðauðo diena, kai kartojamas meistriðkumas arenoje chopatiðka pilotë, nusigyvenusi Senas þvalgybos asas intuityviai reitingus, net ir ðv. Velykø dieno- vienas jø tapo didþiulës imperijos ir tragiðka mirtis seniai tapo legen- turtuolë, chroniðkas pinigø ðvaist- jauèia, kad kaþkokios jam dar mis grûda á þiûrovø galvas tas paè- valdovu, o kitas – Dievo pranaðu. da. Ne maþiau ryðki ir jo mylimoji ûnas, netikëlis futbolo teisëjas, kà neþinomos jëgos, nuþudþiusios ias pramogines programas, kaip ir Istorinës dramos „Hercogienë“ Lupë Sino. Apie ðià aktoræ ispanai tik ið kalëjimo iðëjæ debiliðki bro- berniuko tëvus, mëgins susidoroti bet koká kità savaitgalá. Dainomis (penktadienis, 22.40 val., Lietuvos sakë: „Ji iðmokë Manuelá gyventi, liukai ir italu apsimetantis ponas ir su maþameèiu liudininku. Spëlio- ir ðokiais su iki koktumo atsibodu- ryto TV) herojë dar prieð ðio filmo bet ji, deja, iðmokë já ir mirti.“ Ak- Bynas. Pasiruoðt. Dëmesio. Startas! jimai pasitvirtina, kai Artas suþino, siais „þvaigþdûnais“ perpildyti be- premjerà praminta XVIII amþiaus torei Penelopei Cruz pavyko per- Vienà „Þiurkiø lenktyniø“ per- jog berniukas atskleidë slaptà kari- maþ visø TV kanalø tinkleliai, nuo- „ðirdþiø princese“. Mat Georgiana teikti dar vienà vaidinamos proto- sonaþà sau áprasta maniera vaidina niø operacijø kodà. stabios ir prasmingos pavasario Spencer yra tolima princesës Dia- tipës charakteristikà: „Vienas jos ryðkus britø komikas Rowanas At- Komedijoje „Metø þmogus“ ðventës dvasià patikimai „laidojan- nos giminaitë. Áamþinta Tomo treèdalis yra Ava Gardner, kitas – kinsonas. O filme „Prilaikyk (sekmadienis, 22.55 val., BTV) tarsi tys“ spalvingos ir vulgarios bana- Gainsborougho nutapytame portre- Karmen, o treèias – didelë proble- lieþuvá“ (ðeðtadienis, 22.20 val., kreivame veidrodyje atgyja JAV lybës liûne. te (1787 m.) ir paðiepta uþ politines ma.“ Lietuvos ryto TV) aktorius persik- vieðos politikos ypatumai. Artëjant Normaliose valstybëse Velykos ambicijas begalëje karikatûrø ledi Penktadienio vakarà 0.15 val. ûnijo á nedidukës parapijos pasto- prezidento rinkimams Amerikoje ir Kalëdos pasitinkamos susimàsty- Georgiana tik XX a. tapo uþ savo per TV3 rodoma komedija „Þiniø riø Valterá Gudfelou. Jis yra tikras ypaè paaðtrëja kadencijà baigianè- ti verèianèiais filmais, sukurtais pa- teises kovojanèiø moterø vëliava. vedëjas“ primins septintojo deðimt- maþos visatos centras, apie kurá io valstybës vadovo Kelogo santy- gal biblinius siuþetus ir primenan- 1774 m. birþelá, likus vienai die- meèio amerikietiðkos TV þvaigþdæ skrieja likusios planetos. Geraðirdis kiai su kitu kandidatu á prezidento èiais apie ryðkiausius þmonijos at- nai iki septynioliktojo gimtadie- Ronà Burgundá – absoliutø femi- kunigas visa ðirdimi atsidavæs Die- postà senatoriumi Milsu. Bekom- stovus, kurie visiems laikams tapo nio, Georgiana Spencer iðtekëjo uþ nizmo idëjø prieðininkà ir pagyrû- vo tarnystei ir amþinai pasinëræs á promisë konkurencija tampa per te- sielos tvirtybës simboliais ir pasi- Devonðyro hercogo Williamo Ca- nà. Jis buvo pripratæs pliurpti vis- pamokslø raðymà bei kità dvasinæ levizijà transliuojamo politinio TV aukojimo pavyzdþiais. Vienintelis vendisho. Po prabangiø vedybø, re- kà, kas tik ðaudavo á galvà. Ir tie- veiklà. Pastorius taip apsëstas pa- ðou pajuokos objektu. toks herojus ðvenèiø dienomis pa- gis, turëjo prasidëti tikra pasaka. Bet sioginiame eteryje skaitydamas suf- rapijos reikalø, kad seniai pamirðo, Aukðèiausius reitingus turinèios sirodys tik... animacinëje pasakoje jaunamartë greitai suprato, kad des- leriu bëganèias eilutes visai nesu- jog tarnauti Vieðpaèiui galima ir ki- laidos tiesioginiame eteryje vienas „Egipto princas“ (sekmadienis, potui sutuoktiniui ji reikalinga tik simàstë apie tai, kà skaito. tokiais bûdais. Pavyzdþiui, neap- þiûrovas suðunka, kad bûtent Dob- 11.15 val., TV3). „Oskarà“ uþ ge- kaip graþus þaisliukas ir bûsimojo Bus linksma ir þiûrint amerikie- leisti savo artimøjø. sas, charizmatiðkasis laidos vedëjas, riausià dainà pelniusio animacinio palikuonio gimdytoja. Ledi Dþi tiðkà komedijà „Þiurkiø lenk- Veiksmo trileriø mëgëjams turëtø persikraustyti á Baltuosius filmo pagrindà sudaro Senojo Tes- anksti turëjo susitaikyti su vyro tynës“ (ðeðtadienis, 17.40 val., skirtø reginiø taip pat netrûks. Fil- rûmus ir uþimti dabartinio preziden- tamento istorija apie tai, kaip Egip- iðtvirkavimais þmonos panosëje ir BTV). Filme matysime visai ne il- me „Pasveikink mirtá kità dienà“ to vietà. Garsus komikas iðkelia sa- te sraunus ir didingas Nilas atplukdë gyvenimu po vienu stogu su jo mei- gauodeges naminiø peliø giminai- (ðeðtadienis, 20.55 val., TV3) akto- vo kandidatûrà, ásitraukia á preziden- á krantà krepðá su kûdikiu. Galin- luþe ir pavainikiais. tes, lenktyniaujanèias dël gabalëlio riaus Pierce’o Brosnano vaidina- to rinkimø maratonà ir árodo senà gasis faraonas Setis ásûnijo maþàjá Pagrindinis filmo „Manoletë“ sûrio. Dël pinigø èia varþysis dvi- mas agentas Dþeimsas Bondas da- tiesà – kur du peðasi, treèias laimi.

tyvinë grupë, Vydûno, M. K. Èiur- þiais darbais paminëti Kultûros die- lionio draugijø nariai, Bendruo- nà. Tegu ji padës kiekvienam þmo- Taikios kultûros tiltais... menës centro ,,Þaliakalnio auðra“, gui, kiekvienai ðeimai priminti pa- Lietuvos universitetø moterø aso- matines kultûros vertybes, ugdys Dalia POÐKIENË iðsaugoti. kos amþiø“ – surengtas M. K. Èiur- ciacijos nariai. supratimà, kad tikroji kultûra yra Ðiais metais ypaè iðkiliai pami- lionio muziejuje. Konferencija pra- Pagrindiná praneðimà ,,Kultûra – dvasinës darnos puoselëtoja ir dar- Balandþio 15-àjà minime Pa- nëta Pasaulinë kultûros diena. Vil- sidëjo paþintimi su M. K. Èiurlio- teisingos evoliucijos pagrindas“ nios visuomenës iðraiðka“. saulinæ kultûros dienà. Daugelyje niuje ir Kaune uþdegti Taikos au- niu. Muziejaus direktorius Osval- skaitë Klausas Dieteris Buckas ið Iðsaugoti kultûros vertybes, valstybiø pakeliama Nikolajaus kurai, iðkeltos Taikos vëliavos. das Daugelis vedë jo paveikslø ir Vokietijos, pasisakymuose dalyva- puoselëti harmonijà ir atmintá Rericho sukurta Taikos vëliava – Kauno m. savivaldybës Vinco Ku- muzikos keliais... Apskrito stalo vo asociacijos ,,Taika per kultûrà“ kvietë ir M. K. Èiurlionio anûkë kultûros vertybiø apsaugos simbo- dirkos vieðosios bibliotekoje ati- diskusijà vedë Europos tarptauti- prezidentas Darius Tamkevièius, Dalia Palukaitienë. lis. Baltame jos fone tamsaus pur- daryta fotografijø paroda ið Reri- nës asociacijos „Taika per kultû- Nepriklausomybës akto signataras Bendruomenës ir seniûnijos ren- puro spalvos amþinybës þiedas cho draugijos archyvø ,,Trejybës rà“ prezidentas Wilhelmas Augus- Algirdas Patackas, Kultûros dienos giniai, skirti Kultûros dienai, tæsia- juosia tris sferas. Tai meno, moks- þenklo istorija“. Kultûros renginiai tatas ir reþisierius Gytis Padegimas. ambasadorë, asociacijos „Taika per si. Surengta Sofijos ir Konstantino lo ir religijos simbolis, Meilës, Gro- kvietë á mokyklas, muziejus, bib- Diskusijose dalyvavo Europos kultûrà“ viceprezidentë dr. Auksë Èiurlioniø atminimo impresija þio ir Iðminties þenklas. 1935 m. liotekas. tarptautinës asociacijos ,,Taika per Narvilienë, Rericho draugijos pir- „Norëèiau visà pasaulá apglëbti. balandþio 15 d. Vaðingtone pasi- Kaune organizuota tarptautinë kultûrà“ delegacijos, Baltijos mininkë Irena Zaleckienë. R. Ba- M. K. È.“, veikia M. K. Èiurlionio raðytas Rericho paktas, pirmàkart konferencija „M. K. Èiurlionis ir miestø sàjungos Kultûros komisi- rauskienë perskaitë kreipimàsi, provaikaièio Dþiugo Palukaièio istorijoje paskelbæs pasauliui apie kultûros erdvë“. jos valdybos nariai, ,,Gyvosios eti- kvieèiantá „valstybës institucijas, kûrybos darbø paroda, skirta S. Ky- genialiø þmoniø sukurtø meno, Pagrindinis renginys – apskritas kos“ komuna, Izraelio ir Lietuvos kultûros ir ðvietimo ástaigas, visuo- mantaitës-Èiurlionienës 125- mokslo ir kitø kultûros paminklø stalas „Kultûra amþinybës rate: is- N. Rericho draugijos, Lietuvos kul- menines organizacijas, bendruome- osioms gimimo, M. K. Èiurlionio unikalumà, bûtinybæ juos ginti ir torinës atminties keliu á naujà tai- tûros dienos ágyvendinimo inicia- nes gera mintimi, atvira ðirdimi, gra- 100-osioms mirties metinëms. 17 Mozaika . 2011 m. balandþio 21–geguþës 4 d., Nr. 15-16 (333–334–774–775) Juodoji vakarienë pas Vaiþgantà *** rybos almanache „Duc in Altum“ (Kilkime á aukðtumas). N. Pipiras pa- spalis apkabinantis klierikø juokà pasakojo almanacho atsiradimo isto- sutanotus þingsnius Katedron rijà, priminë, kad prieð gerà deðimt- prisirpusio nuovargio sonatà metá pasirodë jauno kunigo Arûno pokalbius ir visus iðpaþinimus Þliobos knyga „Tarp dangaus ir þe- mës, arba klierikø laiðkai“. „Ji buvo spalis deklamuojantis pasauliui tarsi gaivus vëjo gûsis ieðkojimø pri- raudono rudens brevijoriø sodrintame ore. O visi ieðkantys, ti- pamilæs vakariniø psalmiø atodûsius kintys ir màstantys þmonës siekia roþinio karoliukø bruzdesá... kuo geriausiai áprasminti savo paðau- kimà. Ðis almanachas – dar vienas Audrius Martusevièius, bandymas praskleisti ðirdies ðydà. Tai „Duc in Altum“ savotiðka Arûno pradëto darbo tàsa. Tam tikra prasme – ðilumos, nuoðir- Juozo Tumo-Vaiþganto muzie- daus pasitikëjimo kitais pradþia. Jau- jus jau ketvirtà kartà kaunieèius pa- èiame, kaip svarbu dalytis ðiluma ir kvietë á atgaivintà „Juodàjà vaka- meile, savo ieðkojimø bei atradimø Kalba kunigas Kæstutis Rugevièius. Karolinos ÐIRVYTËS nuotrauka rienæ“, kuri per keletà metø tapo tra- þodþiu“, – kalbëjo seminaristas ir po- prieklëty ir paklëty, nes pakartoju: ver- kvietë á Vilijampolëje esanèios savo je, ákûnyti svetingà namø ðeiminin- dicine muziejaus ðvente. Tokia va- etas Nerijus. Jis pasidþiaugë, kad kny- ta kurti, nes galimybë kurti, kas sielo- koplyèios kiemelyje vyksianèià po- kà. Kaip jis prisipaþino, „ið pagarbos karienë kanauninko Tumo laikais gà graþiai ir dovanai iðleido Vytauto je susidarà, turi pasireikðti. O kaip – tai ezijos ðventæ – kai tiktai pradës þy- paèiam Vaiþgantui ir èia susirinku- atrodë kitaip: paskutiná vakarà prieð Didþiojo universiteto leidykla, o re- jau tikrojo kûrëjo paslaptis: jis su- dëti ir kvepëti pakalnutës, kuriø gro- siems kunigams“. Aktorius pasidali- Prisikëlimà po iðpaþinèiø klausy- dagavo poetas Robertas Keturakis, randa, nes turi surasti savo kûrybai þybë tenai atsiveria kiekvienà gegu- jo pirmøjø premjeriniø spektakliø mo á klebonijà susirinkdavo dvyli- kad jà puoðia átaigios Gustave’o Do- formà ir kieèiausiose diktatorinëse sà- þæ – ðvento mojaus mënesá. áspûdþiais ir prisiminë jaudulá, kai ka kunigø, apsirengusiø juodomis re iliustracijos ir Pauliaus Petravi- lygose. (...) Kûrëjai privalo atstoti tau- Aktorë Kristina Kazakevièiûtë á suþinojo apie jam skirtà Vaiþganto sutanomis. Vaiþgantas bûdavo try- èiaus pieðiniai. tai ir kitø mokslø virðkinimo apara- muziejø atvyko su savo taksø veis- vaidmená spektaklyje. liktas. Tamsûs kunigø drabuþiai ne- „Juodojoje vakarienëje“ apie ku- tus; jie privalo bûti visokeriopi mo- lës ðuneliu, kuris „vaidino“ Vaiþgan- „Juodoji vakarienë“ baigësi ka- didelëje valgomojo erdvëje suda- riantá þmogø, kûrybos dþiaugsmà, jos kovai, tautos dvasios maitintojai.“ to Kaukà ir labai jaukiai èia jautësi. nauninko Tumo svetainëje, kur visø rydavo juodumo áspûdá, todël ði va- reikðmæ kiekvieno ið mûsø gyveni- Kunigas Alfonsas Bulotas, tarsi O Kristina buvo ásijautusi á Juozo Tu- laukë kuklios pasninkinës vaiðës. To- karienë su pasninko valgiais ir ávai- me kalbëjo Vytauto Didþiojo baþny- pritardamas kunigo Kæstuèio min- mo sesers Marijonos anûkës Joanos li graþu neprilygstanèios Vaiþganto riomis kalbomis apie kûrybà, kul- èios rektorius Kæstutis Rugevièius. Jis tims, akcentavo kûrybos laisvës bû- Nakutytës vaidmená – skaitë jos atsi- ðeimininkiø Emilijos ir Joanos pa- tûrà bei eilëraðèiø skaitymu pava- prisiminë ðiø namø ðeimininkà ka- tinumà, jos kaip slëpinio ir nuosta- minimus apie dëdæ. ruoðtam stalui, ant kurio, anot J. Na- dinta juodàja. nauninkà Tumà, kuris savo publicis- bos iðraiðkà. Taèiau kûrybos nëra be Aktorius Albinas Budnikas nese- kutytës, bûdavo „paduodami tiktai Ðiemet renginyje dalyvavo semi- tikoje nuolatos keldavo kûrybos tikëjimo. Tai puikiai suvokë Vaiþ- niai Gyèio Padegimo sukurtoje fan- pasninko valgiai: ávairios þuvys, la- naristai Nerijus Pipiras, Robertas Ur- prasmës ir svarbos klausimà, jos pa- gantas bei prieðkario laikø patys di- tasmagorijoje „JAH“ vaidina Vaiþ- ðiða, ikra, ungurys, lydeka, þuvies far- bonavièius, Paulius Kontrimas, ku- slaptingà veikimà. Vaiþgantas raðë: dþiausi poetai: Bernardas Brazdþio- gantà, todël visø renginio dalyviø bu- ðai, drebuèiai ir kitokie patiekalai“, riø kûryba iðspausdinta praëjusiais „Tikras kûrëjas, idëjos gimdytojas, nis, Antanas Miðkinis, Jonas Kossu- vo itin laukiamas. Tik ðákart dar neið- taèiau nuoðirdaus bendravimo uþte- metais pasirodþiusiame kunigø kû- kuria laisvëje ir nelaisvëje, klëty, Aleksandravièius. Kunigas visus pa- dráso ateiti su sutana ir èia, muzieju- ko ir visi ilgokai nenorëjo skirstytis... herojams galimybæ tiesiog gyventi ir iðgy- sfera“ pavadinimà traktuoja itin plaèiai ir pa- venti bei tapti „kaþkuo“, – apie spektaklio siruoðusi net iððûkiams. Labiausiai apiben- Medþiams pradëjus sprogti... herojø psichologinius virsmus samprotauja drintas apibrëþimas: þvelgti á pasaulá plaèiai pjesës interpretuotojai, nors tà lemtingàjá ir ne tik ið savo þiûros taðko. Jau ne kartà Audronë MEÐKAUSKAITË sukamos“ lyg vaizdajuostës fragmentas, ryð- „kaþkuo“ þymi labai universalios ir sunkiai kalbëta, jog ekologinë, „þalioji“ sàmonë la- kinant svarbiausius akcentus) jø gyvenimo apibûdinamos þmogiðkosios bûties katego- biausiai domisi ne savo gerove ir iðlikimu, o nuotrupas, kurios veriamos á vientisà dvasi- rijos. Amþinas balansavimas tarp gërio ir blo- aplinkiniais ir visu pasauliu plaèiàja prasme. „Maþutis dinamitas“ nës patirties siuþetà. Ið esmës visos þmoniø gio, padorumo, sàþiningumo, teisingumo, as- „Ekosfera“ – tai aliuzijos á namus, tëvynæ, Ðis spektaklis lyg ir turëjo sprogti Kauno vidinës istorijos panaðios, nors gyvenimai la- meninës laisvës ir savigarbos. Tiesa, visi ðie aplinkà. dramos teatre balandþio 14-17 d., taèiau smû- bai skirtingi. skambûs teoriniai svarstymai spektaklyje Kaip ir visos grupinës, plaèiai temas inter- tirpsta jaukioje ir net kiek ðarþuotoje atmo- pretuojanèios parodos, ði taip pat yra ypaè gis, tiesà sakant, nebuvo itin stiprus. „Penki vakarai“ Gintarà Varnà britø dramaturgës Abi Mor- sferoje. Gal toká áspûdá ðiandieniniam þiûro- marga. Joje dalyvauja net 29 menininkai, tad gan pjesë „Maþutis dinamitas“ sudomino jau Kauno kamerinis teatras balandþio 16, 17 d. vui sukelia grynos ir nepakitusios, pasak re- eklektikos iðvengti neámanoma. Gal todël ji gana seniai, taèiau tik dabar ji pastatyta kar- pakvietë á premjerà – Aleksandro Volodino þisieriaus, minëtosios þmogiðkumo sàvokos. labai primena toje paèioje galerijos salëje tu su jaunais „Utopijos“ teatro studentais – (1919-2001) „Penki vakarai“. Ðá kartà spek- Vaidmenis spektaklyje sukûrë Aleksan- vykstanèià konkursinæ Geriausio metø kûri- aktoriais Elze Gudavièiûte, Vainiumi Sodei- taklis kiek kitoks, nes reþisierius – Algiman- dras Rubinovas, Eugenija Bendoriûtë, Vy- nio parodà, kurioje menininkai pristato po ka ir Dovydu Stonèiumi. Todël reþisierius tas Pociûnas – kviestinis, o tai Kameriniame tautas Gasiliûnas, Gintautas Bejeris, Asta Ste- vienà savo darbà. Ðá kartà galime iðvysti jau (jubiliejiniais metais kvieèiami visi buvæ vy- teatre nëra áprasta. ponavièiûtë, Simona Bladþenauskaitë, suda- anksèiau eksponuotø kûriniø ir skirtø spe- riausieji reþisieriai statyti Kaune naujus spek- Pjesæ galima bûtø vadinti klasikine, taèiau ræ gana margà, taèiau darnià visumà, be aið- cialiai „Ekosferai“. taklius) prisipaþásta, kad tai nëra tikrasis jo tokia ji tik tam tikrai þiûrovø daliai – tiems, kiø lyderiø ir autsaideriø. Algimantas Ðlapikas tiesiogine þodþio prasme atsidûrë parodos centre, nes jo skulp- gráþimas á Kauno dramos teatro scenà, o tik kurie pamena save sovietmeèiu ir yra jà skai- „Ekosfera“ laikina vieta „Utopijos“ spektakliui. tæ ar matæ ekranizacijà. Reþisierius ásitikinæs, tûrinis objektas „Aukojimas“ su didþiule jog pjesë ir ðiandien nëra pasenusi ar prara- Kauno paveikslø galerija kvieèia á paro- krosnimi ir malkomis stovi salës vidury, to- dusi aktualumà, nes joje kalbama apie þmo- dà, kurioje daugelá eksponatø galima liesti, dël patenka ir á prasminá branduolá. O ar toká gaus esmæ, kurià galima atrasti nugrandþius sukti, uostyti, tyrinëti, taèiau susigundanèiø iðbandymà atlaiko, jau kitas klausimas... Ta- nuo jo komunizmo, stalinizmo luobà. Na, ga- ðiomis galimybëmis ne tiek jau daug. Mu- èiau ne ðis vienas darbas skirtas „trumpalai- lime pakeisti ideologinius pavadinimus, jei ziejinë dresûra veikia kaip nepajudinamas kiam þiûrëjimui“ – daugumos koncepcija kitaip sunku transformuoti laikà. „Nors pje- áprotis. Jau tradicinis projektas „Menas + Me- perprantama akimirksniu ir sunkiai iðplëto- sës veiksmas vyksta tolimoje sovietmeèio re- nas bendrauti“ ðiais metais pasuko ekologi- jama. Kai kuriems padeda pridëti tekstai. Sa- alybëje, pasakojimo tema në kiek nepasenu- jos link. Ðeðtà kartà vykstanti paroda „Eko- vo darbà aiðkina ir Auðra Barzdukaitë-Vait- si ir gyva. Jis ir ji, tarsi tarybiniø laikø Pene- kûnienë – já, pavadintà „Gamtos gurmano ka- lopë ir Odisëjas, kaþkada pamilo vienas kità, binete“, galima ne tik apþiûrëti, bet tikriau- iðsiskyrë ir susitiko tik po septyniolikos me- siai ir pauostyti. Grybø pieðiniai komponuo- tø“, – teigia spektaklio kûrëjai. Taèiau sce- jami su buteliuose „supakuotais“ grybais. Ti- nos stilistika labai tirðtai ir ryðkiai nusagsty- këtina, kad tarp jø nebuvo tø, kurie smalsiau- Pastatymas pripildytas keistø, apie likimà, ta sovietmeèio kasdienybës atributika (sce- siuosius pajëgûs á stratosferas nuneðti. stebuklus ir atsitiktinumus kalbanèiø istori- nografijà kûrë Sergejus Bocullo.) To laiko Tai, kad parodoje eksponuojami labai skir- jø, kurias veikëjai – trys trapûs ir gana sutri- bei ideologijos puoselëtas meno realizmas tingi darbai, gali patvirtinti, tarkim, ir teksti- kæ jaunuoliai – pasakoja lyg pristatydami vi- valdo ir A. Pociûno spektaklá. Atrodo, tai pui- lës eksponatai. Lina Zavadskë „Vienos die- dinius savo sielø paveikslus. Visus tris juos kiai dera su Kauno kamerinio teatro galimy- nos siurprizams“ iðsiuvinëjo daugkartinio sieja nauja meilë ir sena, kiek per giliai, labai bëmis. naudojimo sauskelnes, kuriose dabar galima skausmingai ásirëþusi istorija, tarsi leitmoty- Spektaklis paprasta kalba pasakoja papras- rasti labai graþiø „siurprizø“ su vis dar nema- vas kartojama spektaklyje ne vienà kartà. tø þmoniø istorijas. „Jis raðë apie tarybinius loniai dvelkianèia konotacija, Raminta Skir- Nors reþisierius teigë statæs humaniðkà, ðiltà þmones, kurie buvo „jokie“, gràþindamas jø gailaitë prisiuvo „Ðiandieniniø bulviø“, ku- spektaklá apie jautrius ir ypaè trapius þmo- gyvenimui tikràjá turiná, suteikdamas savo riø fotografiná vaizdà beveik bûtø galima su- nes, skausmingø patirèiø bei irimo nuojautø valgyti, Neringa Kisielienë baltais nëriniais jame tikrai netrûksta. Deja, stilistiðkai tai sce- aptraukë dujokaukes – „Motyvacija“, o Bi- noje kartais atskleidþiama kiek tiesmukai ir rutë Sarapienë paprasèiausiai nuaudë dvi „ra- ðiurkðèiai. mias“ drobes. „Spektaklis skirtas tiems, kuriems ið tiesø Parodoje eksponuojami beveik visø áma- ádomi ðiuolaikinio þmogaus bûtis“, – teigia nomø stiliø kûriniai: nuo tapybos iki video- reþisierius, nors èia pat pripaþásta, kad kalba darbø ir instaliacijø. Taèiau toks margumas apie ðiek tiek ne ðios þemës gyventojus (be- visiðkai nesuteikia parodai „svorio“, nes net veik fataliðkai já sekanèius vis naujuose spek- ir geri darbai pasimeta gausoje, kurià þiûro- takliuose), uþsidariusius savo iliuziniø pa- vas daþniausiai priima tik kaip tyrinëtojas. sauliø teritorijose. Aktoriai dëlioja kaleido- Ateina ir pasiþvalgo – lyg po platøjá pasaulá. skopines (scenos daþnai traukiojamos ir „pra- Autorës ir teatrø archyvø nuotraukos

18 . 2011 m. balandþio 21–geguþës 4 d., Nr. 15-16 (333–334–774–775) Kampas

29 d., penktadiená, 19 val. „Katytë „P“. 21 d., ketvirtadiená, 18 val. Spektaklis tik suaugusiesiems pagal Eve En- Kauno apskrities Juozo Naujalio sler pjesæ „Vaginos monologai“. Reþisie- muzikos gimnazijos mokiniø kon- rius Vytautas Balsys. Spektaklio trukmë – certas „Áþiebkime talento ugná“. 1.30 val. Bilietø kainos – 40 Lt. Koncertmeisterë Jolita Makðtutie- 30 d., ðeðtadiená, 18 val. „Mokëk – duo- në. Koncerte dalyvaus: Airinë Tau- 90-ojo kûrybinio sezono vasario mënesio siu“. Spektaklis-pokðtas. Pagal Gitanos Gu- èaitë (IV kl., fortepijonas, moky- repertuaras gevièiûtës pjesæ „Labas gyvenimas“. Reþi- toja Rasa Rinkevièiûtë), Benediktas Bartulis (VI kl., fortepijonas, sierius Vytautas Balsys. Spektaklio trukmë – 1.10 val. Bilieto kaina – mokytoja Birutë Kumpikienë), Saulë Berezinaitë (VIII kl., fortepijo- 21 d., ketvirtadiená, 18 val. Tavernos salëje (Kæstuèio g. 62) – 30 Lt. nas, mokytoja Birutë Kumpikienë), Stasys Makðtutis (VII kl., klarne- Ingeros Hagerup „Stiklinë arbatos su citrina“. Vienos dalies kome- Teatro kasa (M. Daukðos g. 34) dirba III-V 15-19 val., VI 15-18 tas, mokytojas Vitalius Þemaitis), Antanas Makðtutis (XII kl., klarne- dija. Reþisierë Danutë Juronytë. Spektaklio trukmë – 1 val. Bilieto val., VII – valandà prieð spektaklá, tel.: 40 84 70, 22 60 90. Bilietus tas, mokytojas Vitalius Þemaitis). Áëjimas nemokamas. kaina – 25 Lt. taip pat platina Bilietai.lt. 23 ir 24 d., ðeðtadiená ir sekmadiená, nuo 16 val. Vytauto Di- 21 d., ketvirtadiená, 18 val., 29 d., penktadiená, 12 val., 30 d., dþiojo karo muziejaus sodelyje skambës Johano Sebastiano Bacho ir ðeðtadiená, 15 val. Penktojoje salëje (Laisvës al. 71) – „Moderato- Antonio Vivaldi kûriniai. Karilionu skambins Giedrius Kuprevièius. riai“. Dviejø daliø forumas. Reþisierius Andrius Kurienius. Spektak- Kauno valstybinis lëliø teatras 27 d., treèiadiená, 19 val. menø sintezës audiovizualinis projektas lio trukmë – 1.40 val. Bilietø kainos – 15, 30 Lt. „Atrasti“. Projekto kûrybinë grupë – Rytis Ciesaitis, Sigita Juraðkaitë, 22 d., penktadiená, 18 val. Penktojoje salëje (Laisvës al. 71) – 21 d., ketvirtadiená, 18 val. festivalis „Lietu- Greta Grinevièiûtë, Agnietë Lisièkinaitë, Juliana Tomaðevskaja (ðokis Danielio Daniso „Akmenø pelenai“. Prisiminimø drama. Reþisie- vos teatrø pavasaris“ pristato Menø spaustuvës spek- ir kûryba), Rasa Veiverienë (idëja), Motiejus Bazaras (gyva muzika), rius Agnius Jankevièius. Spektaklio trukmë – 2 val. Bilieto kaina – taklá „Mono sapiens“. Keturi mono spektakliai ir Rolandas Karalius (vaizdo projekcija), Gintautas Velykis (interakty- 15, 30 Lt. mono miuziklas. Reþisierius V. Kublinskas. Bilieto vios projekcijos, ðviesos), Kristina Èiþiûtë, Rita Kazokaitë (kostiumai). 22 d., penktadiená, 18 val. Ilgojoje salëje (Kæstuèio g. 62) – kaina – 20 Lt. Bilieto kaina – 12 Lt, moksleiviams, studentams, senjorams, þmonëms Auðros Marijos Sluckaitës „Antigonë Sibire“. Vienos dalies postdra- 25 d., pirmadiená, 12 ir 14 val. Maþojoje scenoje – premjera su negalia ir turintiems „Daily Card“ nuolaidø kortelæ – 10 Lt. ma pagal Jeano Anouilho „Antigonæ“. Reþisierius Jonas Juraðas. „Gulbë – karaliaus pati“. Lietuviø liaudies pasakos motyvais. Nuo 29 d., penktadiená, 17 val. koncertas „Tau, mama...“. Dalyvaus Spektaklio trukmë – 2 val. Bilietø kainos – 15, 30 Lt. 5 m. Autorë ir reþisierë Nijolë Indriûnaitë, dailininkë Auðra Paukðtie- Vega Maðèinskaitë (sopranas), Grigorijus Darandovas (tenoras), akom- 26 d., antradiená, 18 val. festivalis „Lietuvos teatrø pavasaris“. në, kompozitorius Vidmantas Bartulis. Bilietø kainos – 8, 10 Lt. panuos Dainius Kepeþinskas. Vakarà ves aktorë Virginija Kochanskytë. Penktojoje salëje (Laisvës al. 71) – Gyèio Padegimo „JAH“. Dviejø 25 d., pirmadiená, 17 val. Lietuvos ðlageriø karaliaus Ryèio Cici- Bilieto kaina – 5 Lt. Bilietus galima ásigyti Kauno menininkø namø Mûzø daliø dokumentinë fantasmagorija. Reþisierius Gytis Padegimas. Spek- no koncertas. Dalyvauja: Radþis, grupë „Patruliai“, Liveta ir Petras svetainëje, taip pat visose Tiketa kasose. Informacija tel. 22 31 44. taklio trukmë – 3 val. Bilieto kaina – 30 Lt. Kazlauskai, Giulija, Rûta Morozovaitë. Bilieto kaina – 20 Lt. 27 d., treèiadiená, 28 d., ketvirtadiená, geguþës 4 d., treèiadie- 30 d., ðeðtadiená, 12 val. „Þalias þalias obuoliukas“. Istorija apie XX tarptautinis jaunøjø muzikø festivalis ná, 18 val. Ilgojoje salëje (Kæstuèio g. 62) – Antono Èechovo „Pala- amþinà ir pasiaukojanèià draugystæ. Nuo 6 m. Reþisierius A. Lebeliû- „Kaunas 2011“ ta“. Vienos dalies spektaklis. Inscenizacijos autorius ir reþisierius nas. Bilietø kainos – 8, 10, 12 Lt. Rolandas Kazlas. Spektaklio trukmë – 1.50 val. Bilieto kaina – 60 Lt. Geguþës 1 d., sekmadiená, 12 val. Motinos dienai Maþojoje sce- Balandþio 27 d., treèiadiená, 18 val. Pradedamasis koncertas. 28 d., ketvirtadiená, 18 val. Penktojoje salëje (Laisvës al. 71) – noje – „Meðkiuko gimtadienis“. Muzikinë fëjø pasaka. Nuo 3 m. Juozo Naujalio muzikos gimnazijos simfoninis orkestras (meno va- „Laimingi“. Dviejø daliø spektaklis pagal Friedricho von Schillerio Reþisierë R. Bartninkaitë. Bilietø kainos – 8, 10 Lt. dovas ir dirigentas Jonas Janulevièius). Solistai: Milda Kraujutaitytë „Klastà ir meilæ“. Reþisierius Artûras Areima. Spektaklio trukmë – Teatro kasa (Laisvës al. 87A) dirba IV-V 11-17 val., VI-VII 10- (smuikas), Gabrielë Sutkutë (fortepijonas), Kristina Anusevièiûtë 2.40 val. Bilieto kaina – 30 Lt. 14 val., tel. 22 16 91. Bilietus taip pat platina Bilietø pasaulis. (smuikas), Mangirdas Januðaitis (fortepijonas), Patricija Bautrënaitë 28 d., ketvirtadiená, 29 d., penktadiená, 18 val. Parketinëje sa- (smuikas), Beata Preisaitë (fleita), Laura Barkauskaitë (violonèelë). lëje (Kæstuèio g. 62) – grupë „Laimingi þmonës“ premjera: Bernardo Kauno valstybinis muzikinis teatras Dirigentas Jonas Janulevièius. Bilieto kaina – 10 Lt. Slade „Kitais metais, tuo paèiu laiku“. Dviejø daliø romantinë kome- Balandþio 28 d., ketvirtadiená, 18 val. Beata Preisaitë (fleita), dija. Reþisierius Arvydas Lebeliûnas. Spektaklio trukmë – 2 val. Bi- 21 d., ketvirtadiená, 28 d., ketvirtadiená, 30 d., Marija Juðkovskaja (smuikas, Rusija), Paulius Ðvagþdys (gitara), lietø kainos – 40, 50 Lt. ðeðtadiená, 18 val. premjera – Eltono Dþono, Timo Rai- Kuan Wei Soh (fortepijonas, Singapûras), Gediminas Petras Plëðnys 29 d., penktadiená, 18 val. Ilgojoje salëje (Kæstuèio g. 62) – so „Aida“. Dviejø daliø miuziklas. Reþisierius Vytenis (smuikas). Bilieto kaina – 10 Lt. Timothee de Fombelle „Ðvyturys“. Monospektaklis. Reþisierius Gin- Pauliukaitis, dirigentas Jonas Janulevièius, scenografas Balandþio 29 d., penktadiená, 18 val. solistai: Eva Schäferova taras Varnas. Spektaklio trukmë – 1.10 val. Bilieto kaina – 25 Lt. Adomas Jacovskis, kostiumø dailininkë Aleksandra Ja- (smuikas, Èekija), Georgij Kriþnenko (fortepijonas, Rusija), Mangir- 29 d., penktadiená, 19 val. Maþojoje scenoje (Laisvës al. 71) – covskytë, choreografas Arikas Krupas. Spektaklio truk- das Januðaitis (fortepijonas), Patricija Bautrënaitë (smuikas), David Danielio Daniso „Paskutinë Diuranø daina“. Iðpaþintis. Reþisierius më – 3 val. Bilietø kainos – 20, 30, 40, 65, 75, 80, 150 Lt. Jakobian (smuikas, Armënija). Bilieto kaina – 10 Lt. Agnius Jankevièius. Spektaklio trukmë – 2.30 val. Bilietø kainos – 25 d., pirmadiená, 18 val. Imrës Kalmano „Monmartro þibuok- Balandþio 30 d., ðeðtadiená, 17 val. Augustë Emilija Janonytë 15, 20 Lt. lë“. Trijø veiksmø operetë. Reþisierius Kæstutis Jakðtas, dirigentas (smuikas), Danielius Patrikas Kiðûnas (tûba), Igor Becis (trombonas, 30 d., ðeðtadiená, 18 val. Parketinëje salëje (Kæstuèio g. 62) – Virgilijus Visockis, dailininkë Marija Rubavièiûtë, choreografas Ag- Rusija), Pirkka Sippola (fortepijonas, Suomija), Vilem Vlcek (vio- Liudmilos Razumovskajos ir Aleksandro Obrazcovo „Þvaigþdþiø vai- ris Danileviès (Latvija). Spektaklio trukmë – 3 val. Bilietø kainos – lonèëlë, Èekija). Bilieto kaina – 10 Lt. kas“. Dviejø daliø misterija. Reþisierius Arvydas Lebeliûnas. Spek- 15, 25, 30, 50, 55, 60, 100 Lt. Geguþës 1 d., sekmadiená, 14 val. Baigiamasis koncertas. Daly- taklio trukmë – 2.20 val. Bilietø kainos – 15 Lt. 26 d., antradiená, 18 val. Umberto Giordano „Andrë Ðenjë“. Dviejø vaus Kauno miesto simfoninis orkestras (vyr. dirigentas Modestas Geguþës 3 d., antradiená, 18 val. Penktojoje salëje (Laisvës al. daliø opera. Reþisierius Gintas Þilys, dirigentas Julius Geniuðas, daili- Pitrënas). Solistai: Augustë Emilija Janonytë (smuikas), Danielius 71) – Gyèio Padegimo „JAH“. Dviejø daliø dokumentinë fantasma- ninkas Jonas Arèikauskas. Pagrindines partijas dainuoja Algirdas Ja- Patrikas Kiðûnas (tûba), Eva Schäferova (smuikas, Èekija), Georgij gorija. Reþisierius G. Padegimas. Spektaklio trukmë – 3 val. Bilieto nutas, Nomeda Vilkanauskaitë ir Vytautas Juozapaitis. Spektaklio truk- Kriþnenko (fortepijonas, Rusija), Igor Becis (trombonas, Rusija), kaina – 30 Lt. më – 2.30 val. Bilietø kainos – 10, 15, 18, 30, 35, 40, 100 Lt. Marija Juðkovskaja (smuikas, Rusija), Pirkka Sippola (fortepijonas, 4 d., treèiadiená, 18 val. Lietuvos nacionalinio dramos teatro gast- 27 d., treèiadiená, 18 val. Johano Ðtrauso „Vienos kraujas“. Trijø Suomija), Kuan Wei Soh (fortepijonas, Singapûras), Vilem Vlcek rolës. Penktojoje salëje (Laisvës al. 71) – Vytauto V. Landsbergio veiksmø operetë. Atnaujinimo reþisierius Gediminas Maciulevièius, (violonèëlë, Èekija), David Jakobian (smuikas, Armënija). Dirigen- „Bunkeris“. Vienos dalies spektaklis. Reþisierius V. V. Landsbergis. dirigentas Virgilijus Visockis, atnaujinimo dailininkë Marta Vosyliû- tas Vytautas Lukoèius. Bilieto kaina – 10 Lt. Spektaklio trukmë – 1.40 val. Bilieto kaina – 25 Lt. të, choreografas Aleksandras Jankauskas. Spektaklio trukmë – 3 val. Filharmonijos kasa (L. Sapiegos g. 5) dirba II-VII 14-18 val., tel. 4 d., treèiadiená, 20 val. Lietuvos nacionalinio dramos teatro gast- Bilietø kainos – 15, 25, 30, 40, 45, 50, 100 Lt. 20 04 78. Bilietus taip pat platina Tiketa. rolës. Maþojoje scenoje (Laisvës al. 71) – Birutës Mar „Unë“. Akto- 4 d., treèiadiená, 18 val. studentø koncertas. Dalyvauja VDU 25 d., pirmadiená, Rotuðës aikðtëje – miesto ðventë „Dþiaugs- rës Unës Babickaitës dienoraðèiø motyvais. Reþisierë B. Mar. Spek- Muzikos akademijos Dainavimo katedros studentai ir Kauno valsty- taklio trukmë – 1.10 val. Bilieto kaina – 20 Lt. mingos Velykos“. 13-15 val. spalvinga meninë programa „Velykø binio muzikinio teatro simfoninis orkestras, dirigentas Jonas Janule- þenklai“ prie Velykø medþio, koplytstulpio, simboliniø kiauðiniø. Su- Teatro kasa (Laisvës al. 71) dirba kasdien 10.30-19 val., tel. 22 40 vièius. Bilietø kainos – 5, 10 Lt. 64. Bilietus taip pat platina Tiketa. tiksime Velykæ ir lalauninkus, ridensime marguèius, dainuosime, þai- Teatro kasa (Laisvës al. 91) dirba II-VII 11-14, 14.45-18 val., sime, ðoksime su folkloro ansambliais „Sodai“, „Devyni“, „Sodyba“, tel. 20 09 33. Bilietus taip pat galima ásigyti internetu www.muziki- „Ratilëlis“, „Lygaudë“, studija „Gyvasis folkloras“. Vyks tradicinis Kauno kamerinis teatras nisteatras.lt. tautodailininkø kermoðius. 15 val. grupës „Rondo“ koncertas. 21 d., ketvirtadiená, 18 val. Leonido Andrejevo 21 d., ketvirtadiená, 18 val. 28 d., ketvirtadiená, 17 val. Kauno Ðvè. Mergelës Marijos Ëmi- „Judas Iskarijotas“. Vyksmas su pertrauka. Reþi- Johano Sebastiano Bacho „Pa- mo á Dangø (Vytauto Didþiojo) baþnyèioje – kompozitorës Giedrës sierius Stanislovas Rubinovas. Spektaklio trukmë – sija pagal Jonà“ („Mûsø Vieð- Pauliukevièiûtës kûrybos vakaras-koncertas „GIEDRAlyja“. Daly- 2.10 val. Bilietø kainos – 20, 25 Lt. paties Jëzaus Kristaus kanèia vaus: Kauno styginiø kvartetas, Kauno berniukø chorinio dainavimo 28 d., ketvirtadiená, 18 val. Daivos Èepauskaitës „Kavinë „Pas pagal Jonà“). Atlikëjai: Kauno berniukø ir jaunuoliø choras „Varpe- mokyklos „Varpelis“ 2-3 klasiø choras, Kauno 1-osios muzikos mo- Blezà“. Pasimatymas po dvideðimties metø. Reþisierius Stanislovas lis“ (meno vadovas Ksaveras Planèiûnas), VDU muzikos ir teatro kyklos smuikininkø ansamblis. Rubinovas. Spektaklio trukmë – 1.45 val. Bilietø kainos – 28, 35 Lt. akademijos studentai (doc. Sabinos Martinaitytës ir lekt. Audronës 29 d., penktadiená, 18 val. Dovilës Zelèiûtës „Kûno vartai“. Ret- Eitmanavièiûtës dainavimo klasë), Kauno miesto simfoninis orkest- Balandþio 30 d., ðeðtadiená, 16 val. Àþuolyno parke – Kauno roetiudai. Reþisierë Agnë Dilytë. Spektaklio trukmë – 1.15 val. Bilie- ras (vyr. dirigentas Modestas Pitrënas). Dirigentas Ksaveras Plan- burgundiðkojo choro koncertas „Atsodinkime Àþuolynà kartu“. tø kainos – 16, 20 Lt. èiûnas. Bilieto kaina – 10 Lt. 30 d., ðeðtadiená, 18 val. Konstantino Kostenko „Hitleris ir Hit- 25 d., pirmadiená, 17 val. G. F. Händelio oratorija „Mesijas“. Lietuvos literatûros vertëjø sàjunga rengia seminarà prade- leris“. Dviejø daliø spektaklis. Reþisierius Stanislovas Rubinovas. Atlieka Lietuvos kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas dantiesiems vertëjams ið vokieèiø kalbos Spektaklio trukmë – 2.15 val. Bilietø kainos – 24, 30 Lt. Sergej Krylov), Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. Geguþës 17 d., antradiená, 18 val. LLVS biure (Ðv. Ignoto g. 5- Geguþës 2 d., pirmadiená, 18 val. vakaras, skirtas teatro dailinin- dirigentas Petras Bingelis). Solistai: Ona Kolobovaitë (sopranas), 264). Vedëjas Antanas Gailius. Dalyviai turës iðversti ið anksto jiems ko Sergëjaus Bocullo jubiliejui. Rita Novikaitë (mecosopranas), Edmundas Seilius (tenoras), Liudas pateiktà groþiná tekstà, kuris bus detaliai analizuojamas seminaro me- Geguþës 4 d., treèiadiená, 18 val. Fransua Rablë „Gargantiua ir Mikalauskas (bosas). Dirigentas Petras Bingelis. Bilietø kainos – 20, tu, ieðkant geriausio sprendimo ir aptariant galimus vertimo bûdus. Pantagriuelis“. Uþstalë tikriesiems gurmanams (N-18). Reþisierius 25, 30 Lt. Norinèiuosius dalyvauti kvieèiame registruotis iki 2011 m. balandþio Stanislovas Rubinovas. Spektaklio trukmë – 1.55 val. Bilietø kainos – Geguþës 1 d., sekmadiená, 19 val. „Nubudimas“. Judita Leitaitë 25 d. el. paðtu: [email protected]. El. laiðke praðome trumpai prisistatyti, 40, 50 Lt. (mecosopranas), Nijolë Ralytë (fortepijonas), Robertas Beinaris (obo- iðvardyti savo vertimus, pagrásti norà dalyvauti dirbtuvëse. Jeigu da- Teatro kasa (Kæstuèio g. 74A) dirba I-V 14-18 val., VI-VII 11-18 val., jus). Programoje: V. Striaupaitës-Beinarienës „Nubudimas“ ir kitø lyviai ið anksto pasiûlytø specialias temas, klausimus ar tekstus, gali- tel. 22 82 26. Bilietus taip pat platina Bilietai.lt ir Bilietø pasaulis. kompozitoriø kûriniai, eilës V. Maèernio. Bilietø kainos – 15, 20 Lt. ma á tai atsiþvelgti. Dalyvavimas nemokamas.

Vyriausiasis redaktorius Rëmëjai: ISSN 0134-3149 Viktoras Rudþianskas – tel.: (8-37) 322244, (8-610) 67255 Referentë – Aurina Venislovaitë – tel. (8-37) 322244 Leidþiamas nuo 1967 m. balandþio mën. LIETUVOS RESPUBLIKOS Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas – KULTÛROS RËMIMO Iðeina ketvirtadieniais Donaldas Kajokas (KAUKO LAIPTAI) – tel. (8-37) 322251 FONDAS Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja – SPAUDOS, RADIJO IR Gedimino g. 45, 44239 Kaunas KAUNO MIESTO TELEVIZIJOS RËMIMO Telefonas ir faksas – (8-37) 322244 Graþina Viktorija Petroðienë (TILTAI) – tel.: (8-37) 322266 SAVIVALDYBË FONDAS El. paðtas: [email protected] Naujienø redaktoriai: Audronë Meðkauskaitë – tel. (8-37) 322251, (8-615) 24983 Andrius Jakuèiûnas – tel. (8-611) 98945, el. paðtas: Internetinis adresas: http://www.nemunas.net [email protected] „Nemuno“ sàskaitos AB banke „Swedbank“: Apþvalgininkai: literatûra – Valdemaras Kukulas, Erika LT 147300010002256121 — einamoji sàskaita; Drungytë; fotografija – Romualdas Rakauskas; muzika – LT 097300010002230312 — biudþetinë sàskaita; Indeksas 0079 LT 757300010034284035 — valiutinë sàskaita. Steigëjas ir leidëjas — Lietuvos raðytojø sàjunga Eugenija Þakienë; kinas – Gediminas Jankauskas; teatras – Steigimo liudijimas Nr. 405 Gediminas Jankus. Spausdino UAB „ArxBaltica“ Fotografai: Zenonas Baltruðis, Narcizas Freimanas. Tiraþas 1500 Stilistë – Lina Navickaitë – tel. (8-37) 322251 Prenumeratos kaina mënesiui—9Lt Prenumerata priimama visuose paðto skyriuose, Maketuotojas – Juozas Puþauskas – tel. (8-656) 38529 Rankraðèiø nerecenzuojame ir negràþiname. internetu www.post.lt ir www.prenumerata.lt Buhalterë – Irena Kavaliauskienë – tel. (8-37) 322235, (8-656) 41705 arba redakcijoje 19 Spektras . 2011 m. balandþio 21–geguþës 4 d., Nr. 15-16 (333–334–774–775)

ninës fotografijos kokybës galimy- tyti“ pirðtais; darbø forma yra relje- ta. Taigi ir pagrindiniai dailininko kos, lengviau ásiþiûrëti á jø estetikà ir Kauno karuselë bëmis. Tai fotografijos ir interneto fiðka (tapyba – pastozinë; vietoj gra- þanrai – peizaþai, natiurmortai. perprasti japonø menininko autoriná meno pavyzdys, kai portretai fotogra- fikos atspaudø – kliðës su árëþtu pie- Menininko iðvyka á spalvingà, braiþà. Þinoma, svarbiausias akcen- fuojami internetinëmis kameromis. ðiniu; dominuoja skulptûra ir objek- nuolat þydinèià, ryðkiaspalvæ Flo- tas – subtili fotografijø spalvinë ga- Èia taip pat solo partija atiduodama tai, palankiausi taktiliniam suvoki- ridà sustiprino domëjimàsi natûra- ma, kurià autorius iðgauna tiek nau- Balandþio 20 d. Þaliakalnio funi- tamsiems tonams, neryðkumui, pa- mui). Be lytëjimo, remiamasi kitais lia aplinka. Darbai prisipildë naujø dodamas specialià fotografijø spaus- kulieriaus „F Galerijoje“ atidaroma slaptingumui. Ðiais darbais autorius sensoriniais pojûèiais: klausa, uosle spalvø, prasiplëtë motyvø ávairovë. dinimo technologijà, tiek pastebëda- konkurso „Kaunas Photo Star 2010“ tikrina hipotezæ, ar internetinës tech- (t. y. eksponatai turi garso instaliaci- Egzotiðki augalai, paukðèiai, gyvû- mas „fotogeniðkus“ spalvø derinius laureato, Latvijos fotografo Romano nologijos reiðkia tradicinës fotogra- jas, skleidþia aromatà). Kûriniø siu- nai pagyvino lietuviðkos dailës aplinkoje. Dritso darbø paroda, jà pristatys au- fijos pabaigà, ar atveria naujas meni- þetai pritaikyti ir suaugusiesiems, ir nuotaikà. T. Ozawos ypatingas dëmesys fo- torius. Parodos atidarymà lydi kvie- niø paieðkø sritis. vaikams. Suþavëtas neáprastø vaizdø, tapy- tografijos amatui primena romantið- timas dalyvauti 2011 m. fotografijos Paroda „Muziejus neregiui“ pa- tojas godþiai juos traukë á drobes ir kus ðio meno jaunystës laikus, kai portfolio konkurse „Kaunas Photo pildyta naujais kûriniais: Nacionali- tarsi metraðtininkas fiksavo reginiø XIX a. fotografai nuotraukoms su- Star 2011“, kurio perþiûros vyks ðio M. Þilinsko dailës galerijoje ba- nës premijos laureato Leono Striogos dienoraðtá. Egzotiðkuose motyvuose teikdavo vienetinio kûrinio statusà, festivalio metu, kai 60 atrinktø foto- landþio 19 d. bus pristatyta atnaujin- skulptûra „Autoportretas su triuðiais“, atrasdamas spalvø ritmà, kompona- naudodami specialius fotografijø grafø sutiks 20 fotografijos ekspertø. ta nuolatinës parodos „Muziejus ne- tapytojo Arvydo Brazdþiûno-Dusës vimo þaismingumà ar beveik geomet- spausdinimo bûdus. Kita vertus, ja- Þaliakalnio funikulieriaus virðu- regiui“ kolekcija. sienine tapyba „Paveikslo parafrazë“, rines spalvines formas emocingai at- ponø autoriaus kûrybà vienareikð- tinëje stotelëje ákurta „neformatinës“ Galerijos poþemiuose ákurtas menininkø Auksës Petrulienës ir Da- skleidë aplankyto kraðto augalø ir gy- miðkai priskirti tradicinei meninei fo- fotografijos „F Galerija“ kvieèia su- „Muziejus neregiui“ – galimybë ne- riaus Petrulio instaliacija „Herbariu- vûnø ávairovæ. tografijai nëra lengva. Net ir ðiandien tikti jauno latviø fotografo kûrybà. reginèiam muziejaus lankytojui tak- mas“, skulptoriaus Danieliaus Sodei- A. Kliauga nuo 2008 m. dirba tradicinio fotografijos meno kûrëjai Pernai daugelis tarptautiniø eksper- tiliniu bûdu susipaþinti su moder- kos instaliacija „Viskas turi prasmæ“. kaip laisvas menininkas. Ði perso- daþnai teikia pirmenybæ nespalvo- tø R. Dritsà pastebëjo kaip jaunà ta- niuoju ir ðiuolaikiniu menu. Tai vie- Stiklo menininkas Artûras Rimkevi- nalinë paroda autoriui yra dvylikto- toms nuotraukoms, kuriose iðryðkë- lentà, vertà bûti tarp konkurso laure- nintelis muziejus Lietuvoje, turintis èius autorine technika sukûrë etike- ji. Jas dailininkas rengë Lietuvoje, jantys ðviesiø ir tamsiø tonø kontras- atø. nuolat veikianèià ekspozicijà, skirtà tes Brailio raðtu. Kanadoje, JAV, Jungtiniuose Arabø tai kuria tik jai bûdingà dramatizmà Jo fotografijø serija „Áþanga“ (Auf- akliesiems. takt Emyratuose. ar ásidëmëtinà estetinæ formà. T. Oza- ) vienu metu ir paprasta bei graþi, „Muziejus neregiui“ ákurtas wa renkasi sudëtingesná, bet galbût ir sudëtinga. Lengvoji, paprastoji da- 1997 m., kai Kauno paveikslø gale- Balandþio 18 d. galerijoje „Auk- ádomesná kelià ir bando su þiûrovais lis – nespalvota tradicinë fotografija, rijoje surengta pirmoji Europoje pa- so pjûvis“ atidaroma vilnieèio daili- Japonø fotografas Toshiki Ozawa „kalbëtis“ pasitelkæs spalvas. menanti senus Tri-X juostelës laikus, roda neregiams „Ðeðtojo pojûèio bei- ninko Algimanto Kliaugos tapybos Lietuvos þiûrovams pristato jau Taèiau pasakojimas, kurá galima kai turtingas juodas tonas buvo ge- eðkant“, vëliau – akcija „Dienos sap- paroda. penktàjà fotografijø serijà ið ciklo áþvelgti japonø fotografo darbuose, ros, ekspresyvios fotografijos kozi- nai“ (2002), edukaciniai projektai Jau kelis ðimtmeèius lietuviø akis „Kelionë pastelinëmis spalvomis“ atrodo nuoðirdus ir paprastas. Tai tar- ris. Sudëtingumas prasideda, kai rei- „Grafika. Nuo raiþinio iki...“ bei kiti pripratusi matyti tamsius, niûriø spal- („Journey in Pastel Colors“). Pirmà tum kelioniø pastabos, kuriø neribo- kia apibûdinti, kà fotografas vaizduo- renginiai, kuriuose lankësi ir aklieji. vø vietiniø tapybos meistrø paveiks- parodà, kurioje eksponuoti ðio ciklo ja joks iðankstinis sumanymas, grieþta ja. Ið pirmo þvilgsnio – tai visai nesu- Tai buvo intuityviai gimæ inovaci- lus. Viena vertus, tapybos spalvos lai- darbai, Kauno ir kitø Lietuvos mies- fotografijø serijos koncepcija. Visus sijæ siuþetai: lëktuvas danguje, gat- niai sumanymai, paremti moraline, kui bëgant tamsëja, kita vertus, lietu- tø þiûrovai pamatë 2006 m. Nuo tol T. Ozawos kûrinius sieja tik jo hu- vës praeivis, mergina, apsivyniojusi humaniðka nuostata ir kûrybingumu. viø menininkai, veikiami juos supan- T. Ozawa Lietuvoje parodas rengia manistinis poþiûris á þmogø ir gyve- rankðluosèiu galvà ir þiûrinti pro lan- Tuomet suvokta, kad neetiðka vietoj èios gamtos, daugiausia naudoja tam- kasmet, o savo fotografijose jau spë- nimà. Keliaudamas toli nuo gimto- gà. Tarp Latvijos ir Vokietijos gyve- originalaus kûrinio neregiui pateikti sesnes, þemës spalvas. Todël bet ko- jo mums pristatyti tolimus kraðtus. Is- sios ðalies, japonø fotografas pastebi nantis fotografas ið daugelio savo kopijà, muliaþà arba kitaip já klaidin- kia dailininko iðvyka á ryðkià, saulë- landija, Grenlandija, Naujoji Zelan- tuos kasdienio gyvenimo aspektus, bendraamþiø iðsiskiria uþdaru gyve- ti; nebûtina pataikauti nereginèiam tø spalvø prisodrintà pietietiðkà uþ- dija, Turkija ir Australija – tai tik da- kurie sieja skirtingø kraðtø þmones. nimo ir kûrybos bûdu. Uþuot vaikæ- lankytojui, kad nëra skirtumø tarp re- sienio gamtà lietuviø dailæ papildo lis fotografo aplankytø ir nuotrauko- Tai, kad T. Ozawa nëra linkæs më- sis blizgiai nublukusiø, madingø siu- ginèio ir aklo þmogaus, iðskyrus vie- ávairesniais motyvais ir, be abejo, se áamþintø ðaliø. Kita vertus, ðio au- gautis vien graþiomis kasdienybës þetø ir populiariosios kultûros iko- nintelá – regos aspektà. dþiaugsmingesnëmis spalvomis. toriaus darbai mums leido paþvelgti akimirkomis ir kurti naiviai optimis- nø, R. Dritsas kreipia objektyvà á as- Parodoje „Muziejus neregiui“ Su iðvykomis paðviesëjo ir tapy- ne tik á egzotiðkus kraðtus, bet ið ato- tiná gyvenimo vaizdiná, patvirtina ne meninio gyvenimo emocines erdves: eksponuojami tik originalûs kûriniai tojo A. Kliaugos paletë. Dailinin- kiau pamatyti ir savo paèiø gyveni- tik jo ironiðkas þvilgsnis á ðiandieni- prisiminimus, nuotaikas, atðiaurumà, (skulptûra, tapyba, grafika, tekstilë, kas – tradicinës lietuviðko ekspresio- mà – 2007 m. ávairiuose Lietuvos næ Lenkijos realybæ, bet ir pagarba vieniðumà, neuþtiktrintumà, artimus meninis stiklas bei ðiuolaikinio me- nizmo mokyklos atstovas. Jo moky- miestuose buvo surengtos mûsø ða- jos praeièiai, o ypaè skaudiems isto- þmones, meilæ. Uþuot siekæs ryðku- no pavyzdþiai), instaliacijos ir objek- tojai – Leonardas Tuleikis, Antanas lyje T. Ozawos sukurtø fotografijø pa- rijos tarpsniams. Ið visos serijos iðsi- mo, tikslumo, bûdingo skaitmeninei tai, atspindintys medþiagø, technikø Gudaitis, Algirdas Petrulis, Jonas rodos. Naujausioje jo darbø serijoje skiria fotografijos, kuriose T. Ozawa fotografijai, autorius remiasi visais ga- ir þanrø ávairovæ, skirtingà autoriø Ðvaþas, Silvestras Dþiaukðtas, iðplë- taip pat nëra mums neáprasto tolimø áamþino buvusias Osvencimo ir Auð- limais netobulumais, siekdamas su- kûrybiná màstymà. tojæ ekspresyvø, savità dràsø stiliø, ðaliø gyvenimo atvaizdø. Ðá kartà au- vico koncentracijos stovyklas. Pas- ðvelninti materialaus pasaulio svar- Paroda sudaryta atsiþvelgiant á paskatino ir A. Kliaugà nebijoti gry- torius kvieèia pasidairyti po fotogra- tarieji darbai rodo, kad autorius mo- bà. Naujausia serija „Portretai inter- specifinius neregiø poreikius ir lûkes- no daþo. fijose pastelinëmis spalvomis nu- ka fotografijos kalba perteikti ne tik netinëmis kameromis“ (Web Cam èius, naudojant taktiliná principà bei Kaip ir arsininkø, ðios ekspresio- spalvintà „melancholiðkàjà Lenki- portraits malonius potyrius ir gyvenimo ) – dar vienas autoriaus „ne- kitus subtilius niuansus. Visus kûri- nistinës dailës krypties pradininkø, jà“. dþiaugsmà, bet taip pat – ir nesuvo- siskaitymas“ su tiesioginës skaitme- nius galima liesti rankomis, „nuskai- A. Kliaugos ákvëpimo ðaltinis – gam- Kai fotografijose nelieka egzoti- kiamà siaubà. „Kada nors knygos atëjimas pas Atkreipiame bibliotekininkø ir pla- ka tampa tikruoju bendruomenës trau- þmogø bus prilygintas dieviðkos ug- tesnës visuomenës dëmesá á partnerys- kos centru, kur gimsta originalios idë- nies pagrobimui – nes kuo mes ginsi- tës galimybes, nes Nacionalinës bib- jos, verda ádomios diskusijos, susitin- mës nuo tamsos ir smurto þvëriø, jei liotekø savaitës metu bus ðvenèiamos ka bendraminèiai, kur daug naujoviø ne knyga, kuo ðildom sugrubusià sie- ir minimos kelios tarptautinës dienos ir paþangiø technologijø, bet dar dau- là, kieno, jei ne knygos ðviesa mus ir profesinës ðventës: balandþio 27-oji giau knygos ilgesio, noro pasidalyti vedë ir veda pasaulio ir mûsø paèiø – Medicinos darbuotojø diena, balan- teksto malonumais ar tiesiog pabûti ðirdies labirintais? Keista, kad ligi ðiol dþio 29-oji – Tarptautinë ðokio die- tyloje ir vienatvëje. Todël kvieèiame mes dar nepastatëm paminklo jai“, – na, balandþio 30 d. – Tarptautinë ve- visus skaityti bibliotekoje! raðë poetas Justinas Marcinkevièius, terinarijos diena. Kvieèiame netikë- Susitikime, skaitykime, bendrau- visu savo gyvenimu ir kûryba teigæs tiems atradimams bibliotekose! kime bibliotekose! begalinæ pagarbà ir meilæ „þmonëms, Savaitæ uþbaigs Pasaulinë spau- Lietuvos bibliotekininkø draugija þodþio stogà këlusiems, knygoms, dos laisvës diena – geguþës 3-ioji pa- mûsø lopðá supusioms...“ Ðie poeto þo- gal kalendoriø dar vadinama ir Sau- Nacionalinës Lietuvos bibliote- dþiai, uþraðyti ant Vilniaus universi- lës diena. Tikëkime – jos ðviesos, pa- kø savaitës renginiai Kauno apskri- teto bibliotekos durø – tarsi pamin- vasario optimizmo ir energijos bib- ties vieðojoje bibliotekoje klas visiems, raðantiems þodá, skaitan- liotekai tikrai nepritrûks. Kvieèiame Balandþio 26 d., antradiená, tiems knygà, auginantiems þmogø. ðvæsti kartu – iðradingai, aktyviai ir 12 val. Radastø g. 2, II a. fojë – garsi- Lietuvos bibliotekininkø draugi- linksmai aptarti ádomiausias knygas, niai skaitymai „Poetui Justinui Mar- ja 2011 metø balandþio 26-geguþës susitikti su jø kûrëjais, iðrinkti geriau- cinkevièiui atminti“. 3 dienomis skelbia 11-àjà Naciona- sius metø bibliotekininkus, disku- Balandþio 26 d., antradiená, linæ Lietuvos bibliotekø savaitæ tuoti apie skaitymo, ir spaudos lais- 16 val. Radastø g. 2, II a. fojë – Luk- „Skaityk bibliotekoje!“. vës svarbà, skirti savo 2 proc. gyven- recijos Ðidlauskienës lëliø paroda Savaitë prasidës 2011 m. balan- tojø pajamø mokesèio bibliotekai – „Pabudimas“. dþio 26 d., vidurdiená – 12 valandà naujoms knygoms ir spaudai. Balandþio 27 d., treèiadiená, bendru renginiu visose Lietuvos bib- Balandþio 28 d. 11 val. kartu su 13 val. K. Donelaièio g. 8, III a. fojë – liotekose, skirtu Anapilin iðkeliavu- partneriais, projektu „Bibliotekos pa- susitikimas su knygos „Smagiosios sio poeto Justino Marcinkevièiaus þangai“, tiesioginëje transliacijoje Pelytës Smailytës istorijos“ autore atminimui, jo puoselëtai gimtajai kal- kvieèiame diskutuoti apie naujovið- Jurga Sakalauskaite. bai ir knygai. Tegul tai bus Poeto va- kos bibliotekos kûrimà, o geguþës 2 Balandþio 28 d., ketvirtadiená, landa, kiekvienas – literatas, politi- dienà 11 val. - iðsamiau susipaþinti 11 val. Radastø g. 2, II a. fojë – rengi- kas, pedagogas, dvasininkas, versli- su bibliotekininko profesija video nys-diskusija „Naujoviðka bibliote- ninkas, mokytojas, bibliotekininkas, transliacijoje „Karjeros kelias – bib- ka – kurkime jà patys“. moksleivis ar tiesiog pilietis skaitys liotekininko profesija“. Balandþio 28 d., ketvirtadiená, ar klausysis poeto eiliø, prisimins, pa- Geguþës 3 d. Prezidentûroje su po- 17.30 val. Radastø g. 2, 403 kab. – þins ar atras ið naujo. litikais ir ðalies vadovais diskutusi- Skaitytojø klubo susitikimas „Kny- Minësime ir ðvæsime kiekvienà sa- me apie naujoviðkà bibliotekà, o Kul- gø ekranizacijos: bausti negalima ið- vaitës dienà. Ðiø metø Bibliotekø sa- tûros ministerijoje vyksianèioje ce- teisinti“. vaitë – simbolinë. Ji prasidës iðkart remonijoje apdovanosime geriausius Balandþio 29 d., penktadiená, po Ðv.Velykø, gyvenant pavasarinio 2010 metø Lietuvos bibliotekinin- 15.30 val. Radastø g. 2, salëje – kny- atgimimo, dvasinio prisikëlimo nuo- kus bei geriausià LBD skyriø. gø skirtukø konkurso laureatø apdo- taikomis. Savaitës pradþia sutampa Biblioteka ðiandien tapo svarbiu vanojimas. su Pasauline intelektinës nuosavybës ir lygiateisiu partneriu valdþios insti- Geguþës 2 d., pirmadiená, 13 val. diena, kurios esmë – skatinti kûry- tucijoms, verslininkams, politikams, K. Donelaièio g. 8, salëje – kûrybinës biðkumà, iðsimokslinimà, paþangias kuriuos kvieèia á bendrus projektus, dirbtuvës „Prikelk knygà naujam gy- technologijas ir apsaugoti þmogaus naudingus visuomenës ugdymui ir venimui“. kûrybos vaisius. ðvietimui, ryðiø stiprinimui. Bibliote- Informacija tel. 32 44 37. 20