Lietuvos Kultūros Bendruomenės Viešas Laiškas
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
Lietuvos Respublikos Prezidentei Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetui LIETUVOS KULTŪROS BENDRUOMENĖS VIEŠAS LAIŠKAS 2017 m. birželio 28 d. Nors Lietuvos Respublika artėja prie savo šimtmečio ir skaičiuoja 27-erius metus nuo valstybingumo atkūrimo, apmaudu matyti, kad kultūra iš- rinktų valdžios atstovų vis dar nėra suprantama kaip esminis šalies kūrimo ir žmonių sugyvenimo pamatas. Valstybė tiek 1918-aisiais, tiek 1990-aisiais buvo sukurta iš kultūros, jos kultūros žmonių išmintimi, įžvalgomis ir pastan- gomis. Kalbėdami apie tarpukario Lietuvą mes pirmiausia prisimename kul- tūros įvykius ir žmones; šiandien net ginčijamės dėl paminklų jiems, įrašome kultūros reiškinius į pasaulio paveldo sąrašus. Tačiau dabar kultūra suprantama tik kaip fasadinis iškilmingas vakaras Valstybės dienos proga, ne pirmo būtinumo laisvalaikio forma, kuriai skirtos visuomenės lėšos gali būti atimtos ištikus bet kokiai krizei. Vìsos Lietuvos partijos kultūrą suprasdavo ir supranta kaip nebūtiną prabangą, kurią galima sau leisti patenkinus bazinius poreikius, nors seniai įrodyta esminė kultūros įtaka mažinant socialinę gyventojų atskirtį, priklausomybių ligų sukeliamas problemas, smurto apraiškas. Bet valdžiai reikia argumentuoti tik ekonomi- nę kultūros naudą, nors kultūringa visuomenė yra viena pagrindinių, jei ne svarbiausia šalies vystymosi sąlyga ir mūsų tapatybės, išskirtinumo pasaulyje pagrindas. Turtingos pasaulio šalys, į kurias lygiuojamės kaip į sėkmės pavyz- džius, pirmiausia yra turtingos todėl, kad kultūrą ir švietimą prieš daugiau nei šimtą metų suvokė kaip žmonių gerovės pagrindą, kaip investiciją, kuri visada atsiperka. Trumparegiškas žvilgsnis į ateitį ir realių prioritetų stoka, vienašališki ir net slapti sprendimai liudija apie cinišką valdžios požiūrį į kultūros sritį ir pavojingai priartėjusią kultūros krizę, grąžina Lietuvą į ikivalstybinį lygį. Sku- būs ir nepagrįsti mokesčių didinimai dėl biudžeto, bet ne dėl žmonių, bei norai perrašyti demokratiškomis vertybėmis grįstus, kultūros sritį depolitizuojan- čius įstatymus didina nesaugumą ir skatina vidinę ar fizinę emigraciją. Mes, Lietuvos kultūros bendruomenės žmonės, įvairių kultūros institucijų bei orga- nizacijų atstovai, suvokdami savo atsakomybę prieš čia gyvenančius ir gyven- siančius žmones, neturime teisės tylėti. MES REIKALAUJAME: • pagarbos kuriančiam ir kūrybą patiriančiam žmogui, kaip bet kuriam šalies piliečiui; • liautis niekinus kuriančių žmonių ir kultūrą skleidžiančių institucijų darbą, sunkinti jį nepagrįstais reikalavimais ir didinamais mokesčiais; • balansuoti valstybės biudžetą ir vykdyti mokesčių politiką taip, kad tai at- spindėtų rūpestį mūsų šalies žmonių gerove, o ne tik formalius pasiekimus ir skaičius dokumentuose; • nustoti šalies vystymąsi, laimės indeksus ir įvairias problemas matuoti vien ekonominiais parametrais; • spręsti šalies kultūros reikalus tariantis su institucijomis, organizacijomis, o ne vienašališkai ir nepagrįstai – tik taip valdžia gali susigrąžinti prarastą pa- sitikėjimą ja; • kultūrą pripažinti svarbiu veiksniu ir investicija į šalies ir jos piliečių atei- tį, taip užkertant kelią emigracijai, mažinant socialinę atskirtį ir prasmingai rūpinantis tiek darbu, tiek laisvalaikiu regionuose; • grąžinti 5 proc. PVM mokestį kultūros ir meno paslaugoms, koks buvo iki 2009 metų; • vykdyti Seimo nutarimais patvirtintus strateginius kultūros politikos atnau- jinimo darbus, numatytus Lietuvos kultūros politikos kaitos gairėse ir XVII Vy- riausybės programos kultūros dalyje bei Vyriausybės nutarimu patvirtintame Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane, kurie negali būti anu- liuoti jokiais priešingais teiginiais dėl „pokyčių krepšelio“; • parengti Lietuvos kultūros politikos pagrindų įstatymą; • pasirašyti Nacionalinį susitarimą, kuriuo dėmesys kultūrai būtų rodomas ne šūkiais ir siekiais, o kasmet augančiu procentu nuo BVP, bet ne mažiau kaip 1 proc. 2018-aisiais. Jei buvo įmanoma sutarti dėl krašto gynybos, turi būti su- tarta ir dėl to, ką svarbu ir verta ginti. PASIRAŠO: Lietuvos dailės muziejus Lietuvos kinematografininkų sąjunga Lietuvos nacionalinė filharmonija Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Lietuvos nacionalinis dramos teatras Lietuvos nacionalinis muziejus Nacionalinis Kauno dramos teatras Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai OKT / Vilniaus miesto teatras Scenos meno kritikų asociacija Vilniaus miesto opera Gintarė Jurkynaitė, dizainerė Stanislovas Abromavičius, rašytojas Arnoldas Akelaitis, garso režisierius Gabrielius Alekna, pianistas Jurgis Aleknavičius, pianistas Artūras Aleksejevas, aktorius Margarita Alper, teatrologė, kultūros žurnalistė Lukas Ambrazaitis Saulius Ambrozaitis Aneta Anra, rašytoja, dramaturgė Vytautas Anužis, aktorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Aurimas Andrijauskas, mokytojas Regina Arbačiauskaitė-Flick, aktorė Brigita Arsobaitė, aktorė Vaclovas Augustinas, kompozitorius, choro dirigentas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Arnas Aukštikalnis, reklamos specialistas Dalia Babilaitė-Abarė, dainavimo dėstytoja Stasys Babonas, rašytojas Algirdas Bagdonavičius, dainininkas Gražina Baikštytė, aktorė Elona Bajorinienė, teatrologė Kamilė Bakšinskaitė Rimantas Balsys, etnologas Aušra Baltrūnienė, socialinė darbuotoja Toma Bandzaitytė, smuikininkė, bibliotekininkė Raimundas Banionis, režisierius Beata Baublinskienė, muzikologė Žilvinas Beniušis, aktorius, pedagogas Miglė Banytė, muziejininkė Gunda Baranauskaitė, violončelininkė Danutė Bardauskaitė, Jokūbas Bareikis, aktorius Modestas Barkauskas, dirigentas Šarūnas Bartas, režisierius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Ričardas Bartašius, aktorius Saulius Bartulis, violončelininkas Vidmantas Bartulis, kompozitorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Edgar Bechter, aktorius Karolina Beinarytė-Palekauskienė, smuikininkė, pedagogė Giedrė Beinoriūtė, režisierė Dalia Bejerienė, rinkodaros specialistė Ilja Bereznickas, režisierius Martynas Bialobžeskis, kompozitorius Monika Bičiūnaitė, aktorė Džeraldas Bidva, koncertmeisteris Petras Bielskis, menotyrininkas Petras Bingelis, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Vidas Bizunevičius, kultūros vadybininkas Artūras Blauzdžiūnas Sergejus Bocullo, scenografas Alma Braškytė, teatro kritikė, vertėja Vytautė Brazdylytė, kultūros projektų vadybininkė Vladas Braziūnas, poetas, vertėjas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Ingrida Bučinskienė, muzikos mokytoja Juozas Budraitis, aktorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Martynas Budraitis, kultūros vadybininkas Audronė Budrytė, pianistė, pedagogė Radvilė Buivydienė, meno vadybininkė Eglė Bujauskienė, socialinė pedagogė Arturas Bumšteinas, kompozitorius, garso menininkas Marius Burokas, poetas, vertėjas Justina Burškaitytė, studentė Kotryna Butautytė, dizainerė Justė Butkė, grimo dailininkė Judita Butkytė-Komovienė, solistė Eligijus Butkus, baleto solistas Gintaras Butkus, keramikas Vaiva Butkienė, keramikė Lina Charlinskienė, mokytoja Jekaterina Čemetova-Pocė, gydytoja Adrija Čepaitė-Palšauskienė, aktorė Tomas Čepaitis, vertėjas Danguolė Čepliauskienė Gabija Čepulionytė, japonologė Odeta Černiauskaitė, studentė Aušra Česnulevičienė, menotyrininkė Tauras Česnulevičius, skulptorius Gintaras Česonis, fotomenininkas Eglė Čiobotienė, pedagogė Saulius Čiučelis, aktorius Tomas Čižmakovas Sigita Dailydaitė, šokėja Algirdas Dainavičius, aktorius Danutė Dainienė, mokytoja Jonė Dambrauskaitė, aktorė Jolanta Dapkūnaitė, aktorė Kazys Daugėla, kompozitorius, dirigentas Kotryna Daujotaitė, kostiumų dailininkė, scenografė Gražina Daunienė, Agnė Dautartaitė-Krutulė, menininkė Jurga Dikčiuvienė, filmų prodiuserė Kęstutis Drazdauskas, kino prodiuseris Justina Eltermanas, prodiuserė Nida Gaidauskienė, kultūros istorikė Asta Galbuogienė, mokytoja Eglė Galinskienė, dailės mokytoja Vytautas Gasiliūnas, aktorius, teatro mokytojas Milda Gasiūnaitė, muziejininkė Sigita Ūla Gečaitė, tapytoja Živilė Gedvilaitė-Ratinienė, muzikos mokytoja, dainininkė Ingrida Gerbutavičiūtė, šokio kritikė Osvalda Gerliakienė, architektė Vytautas Germanavičius, kompozitorius Vilija Gerulaitienė, vertėja Airida Gintautaitė, aktorė Arvydas Girdzijauskas, pedagogas, dirigentas Rūta Girdzijauskienė, muzikė Judita Gliauberzonaitė, vertėja Leonas Glinskis Antanas Gluskinas, režisierius Jurga Gluskinienė, prodiuserė Kirilas Glušajevas, aktorius, režisierius Vesta Grabštaitė, aktorė Algirdas Gradauskas, aktorius, videografas, TV režisierius Gintaras Grajauskas, rašytojas Audrius Gražys, dailininkas Gailė Griciūtė, kompozitorė Laura Grigalūnaitė, dizainerė Robertas Grigas, kunigas, poetas Asmik Grigorian, operos solistė Greta Grinevičiūtė, menininkė šiuolaikinio šokio kūrėja ir atlikėja Airida Gudaitė-Žakevičienė, šokėja Laura Gudzinevičiūtė, rinkodaros specialistė Darius Gumauskas, aktorius Giedrius Gumauskas, vadybininkas Monika Gurskytė, kostiumų dailininkė Adomas Gustainis, video technikas Solveiga Gutautė, keramikė Dalia Ibelhauptaitė, režisierė Renata Idzelytė, aktorė Gytis Ivanauskas, aktorius Viktorija Ivanova, teatro kritikė, kultūros projektų vadybininkė Lolita Jablonskienė, dailėtyrininkė Adomas Jacovskis, dailininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premi- jos laureatas Marijus Jacovskis, scenografas Aleksandra Jacovskytė, scenografė Liudvikas Jakimavičius, rašytojas