Steigiamojo Seimo Požiūris Į Santykius Su Lenkija
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
IŠ TAUTOS PRAEITIES Audronė VEILENTIENĖ Nepriklausomybė ar unija? Steigiamojo Seimo požiūris į santykius su Lenkija Audronė Veilentienė – istorikė, kauno technologijos universiteto muziejaus vedėja; adresas: k. donelaičio g. 73, LT-44029 kaunas, el. paštas: [email protected]; mokslinių interesų sritys – Lietuvos parlamentarizmo ir aukštojo mokslo istorija 1918–1940 m. Anotacija. Straipsnyje analizuojama Lietuvos Steigia- Įvadas mojo Seimo požiūris į santykius su Lenkija, derybos su Lenkija ir Vilniaus lenkų politinėmis grupėmis siekiant atgauti Vilniaus kraštą. Steigiamasis Seimas ėmėsi įvairių priemonių siekdamas atgauti Vilniaus kraštą: pasiuntė 1920–1921 m. Steigiamasis Seimas labai aktyviai reiškėsi delegaciją į Varšuvą, užmezgė kontaktus su Vilniaus lenkų ne tik formuojant Lietuvos užsienio politikos koncepciją, politinėmis grupėmis, pateikė pasiūlymus ir Varšuvai, ir bet ir kartu su Užsienio reikalų ministerijos atstovais Vilniui. Lietuvos valdžia žadėjo leisti vietiniams lenkams dalyvavo beveik visose derybose ir delegacijų sudėtyse. vartoti gimtąją kalbą mokyklose, bažnyčiose ir savivaldy- Šiuolaikinėje istoriografijoje Lietuvos užsienio politikos bėse, vėliau net užsiminė apie teritorinę autonomiją, tačiau problemos daugiausia analizuojamos remiantis Užsienio šie pažadai lenkams pasirodė per menki. Lietuvos lenkų reikalų ministerijos ir diplomatų veikla. Tyrinėjimuose sukurtas „Didžiosios Lietuvos“ projektas, patobulintas Seimo vaidmuo Lietuvos užsienio politikoje aptariamas lenkų federalistų, virto Hymanso projektu. Lietuva šiose fragmentiškai ir nėra įvertintas. Taip pat retai pateikiama derybose parodė didelį nuolaidumą siekdama savo tikslo, Seimo nuomonė užsienio politikos klausimais, beveik tačiau Lietuvos visuomenė griežtai pasipriešino suvere- netyrinėta Seimo narių diplomatinė veikla ar įtaka de- niteto apribojimui. Hymanso projektui pritarė Lietuvos ryboms. Istoriografijoje, rašant apie derybas Varšuvoje delegacija, kai kurie Vyriausybės nariai bei liaudininkų neminima, kad tai faktiškai buvo Seimo delegacija, nes frakcijos lyderiai, tačiau Seimas atsižvelgė į visuomenės šios delegacijos pirmininkas ir 2 nariai buvo Steigiamojo nuomonę ir projektą atmetė. Seimo nariai, atstovavę didžiausioms frakcijoms. Be to, Prasminiai žodžiai: derybos, delegacija, autonomija, istoriografijoje dažnai daroma klaida ir rašoma, kad dele- federacija, konfederacija. gacijos pirmininkas buvo krikščionių demokratų atstovas kunigas Justinas Staugaitis1, nors delegacijos pirmininkas Abstract. The article analyses the attitude of the Lithua- buvo vienas liaudininkų lyderių daktaras Jonas Staugaitis2. nian Constituent Assembly (Seimas) towards the relations Mažai tyrinėtos ir Lietuvos Seimo atstovų ir Vilnijos lenkų with Poland as well as negotiations with Poland and Polish derybos Vilniuje 1921 m. vasario–balandžio mėnesiais. political groups in the Vilnius region with the aim to regain Istorikai Česlovas Laurinavičius ir Rimantas Miknys savo this region. For this purpose, the Constituent Assembly straipsniuose pateikė informacijos apie kairiųjų partijų resorted to various measures: sent a delegation to Warsaw, atstovų derybas, pasinaudodami šių derybų tarpininko established contacts with the Polish political groups in Mykolo Riomerio dienoraščiu, tačiau ši informacija yra the Vilnius region, came up with certain proposals both nepilna, nes autoriai nepanaudojo kitų šaltinių. Lietuvos ir for Warsaw and Vilnius. The Lithuanian government gave Lenkijos derybos Briuselyje buvo analizuojamos Lietuvos promises that the Polish language could be used in schools, ir Lenkijos santykių kontekste (R. Žepkaitė, P. Losovskis churches and municipalities and even hinted about territo- (P. Losowski3)). Hymanso pasiūlymus ir Lietuvos vyriausy- rial autonomy; however, for the Polish side these promises bės požiūrį tyrinėjo Aldona Gaigalaitė4. Algimantas Kas- seemed insufficient. Therefore, Lithuanian Polish launched paravičius analizavo Lietuvos delegacijos nario, valstiečių a project “Major Lithuania” which, improved by the Polish liaudininkų lyderio Seime M. Sleževičiaus patyrimą Briu- federalists, became Hymans project. In these negotiations selyje5, o Lietuvos viešosios nuomonės požiūrį į santykius Lithuania made significant concessions in order to reach su Lenkija nagrinėjo Audrius Abromaitis6. Seimo požiūris į its aim, but the Lithuanian society strongly objected to the Hymanso projektą buvo aprašomas fragmentiškai, mažai delimitation of sovereignty. Though the Lithuanian delega- tirtos Seimo frakcijų bei žymesnių Seimo narių nuostatos tion, some Government members and the leaders of the šiuo klausimu, taip pat netyrinėtos šio projekto ištakos Ė N Populist fraction approved of this project, Seimas took into bei autorystė. E consideration public opinion and rejected the project. Analizuojant šią temą remtasi pagrindiniu šaltiniu – Stei- NTI key words: negotiations, delegation, autonomy, federa- giamojo Seimo stenogramomis, taip pat panaudota Stei- E IL tion, confederation. giamojo Seimo Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų E V 30 udronė A ISTORIJA 2 0 0 9 / 4 L X V I / 7 6 partijos ir Lietuvos valstiečių sąjungos (toliau – LSLDP ir jungos tarpininkavimą, plebiscitą, toliau pasiūlė atidėti teri- LVS) bloko ir šių partijų centro komiteto posėdžių proto- torinių klausimų svarstymą ir pradėti derėtis dėl draugiškų kolų medžiaga (Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos santykių užmezgimo. Pradėjus tai svarstyti, Lenkijos pusė rankraščių skyriuje Liaudininkų partijos fondas – f. 191), pasiūlė karinę ir ekonominę konvencijas. Derybos nutrūko. partijų laikraščių straipsniai bei amžininkų atsiminimai. 1921 m. sausio 7 d. delegacijos pirmininkas dr. Jonas Stau- Be to, naudotasi studijomis apie to laikotarpio politinę gaitis ir Vladas Jurgutis grįžo į Kauną gauti instrukcijų10. Kai situaciją ir užsienio politiką. Varšuvoje pasklido žinia, kad išvažiavę nariai negrįš, likę Tyrimo tikslas – atskleisti Lietuvos Steigiamojo Seimo delegacijos nariai S. Digrys ir Z. Žemaitis gavo daugybę požiūrį į santykius su Lenkija po generolo L. Želigovskio kvietimų į įvairius partinius ir nepartinius, privačius ir pu- akcijos, išanalizuoti derybas su Lenkija ir Vilniaus lenkų siau oficialius pasitarimus. Tuo metu lietuviams paaiškėjo politinėmis grupėmis bei P. Hymanso projekto vertinimus. lenkų požiūris į Lietuvą: tautiniai demokratai – endekai Tyrimo metodai: aprašomasis, analizės ir lyginamasis. ir apskritai dešinieji norėjo aneksuoti dalį Lietuvos, likusi dalis, jų nuomone, galėjo egzistuoti kaip tautinė valstybė, o Lenkijos socialistų partija (PPS) ir kiti kairieji norėjo prisijungti visą Lietuvą federaciniais ryšiais. Tarp abiejų 1. Varšuvos derybos šių grupių vyko arši kova ir Seime, ir spaudoje. Tuo metu Lenkijoje ir Vilniaus krašte endekai turėjo daugumą, to- dėl Lenkijos politikoje vyravo aneksionistai. Neoficialių susitikimų metu lenkų kairiųjų atstovai lietuviams leido 1920 m. gruodžio – 1921 birželio mėnesiais Steigiamojo suprasti, kad jie atsisakytų unijos ar federacijos idėjos, Seimo nariai dalyvavo 4 derybose su lenkais: 2 oficia- bet Lietuvai reikalinga kantonų sistema ir tuo klausimu liose – su Lenkija ir 2 neoficialiose – su Vilniaus lenkais. lietuviams reikėtų susitikti su Vilniaus kairiosiomis partijo- Tautų Sąjungai pasiūlius ginčą su lenkais dėl teritorijų mis11. Beje, atrodo, kad lenkų politikai unijos ir federacijos spręsti plebiscitu, 1920 m. gruodžio 7 d. į Varšuvą iš- terminus tuomet vartojo lygiagrečiai. Po šių pasikalbėjimų važiavo Seimo delegacija: liaudininkų atstovas dr. Jonas lenkai pamatė, kad federacijos projektai yra nerealūs, nes Staugaitis, krikščionis demokratas kunigas Vladas Jurgutis, lietuviai siekia visiškos nepriklausomybės, todėl reikėjo socialdemokratas Stasys Digrys ir aukštųjų kursų vedėjas kito pagrindo naujoms deryboms. Tada buvo pasiūlytas Zigmas Žemaitis7. kantonų projektas, artimas federacijos idėjai. Tačiau nėra Delegacija rūpinosi lietuviais belaisviais, susitiko su aišku, kaip po I pasaulinio karo Europoje buvo supranta- Lenkijos užsienio reikalų ministru Eustachijum Sapieha, mas „federacijos“ terminas. Tuo metu Lietuvos delegacija su kuriuo kalbėta apie plebiscitą ginčijamose teritorijose. išgirdo apie „Vidurio Lietuvos kantono“ projektą, kurį Lietuvių – lenkų derybose dalyvavo taip pat Prancūzijos, jai įteikė generolas Aleksandras Babianskis12. Šį projektą Anglijos, Italijos, Japonijos ir Ispanijos atstovai. Delegacijos delegacija pasiuntė Vyriausybei. uždaviniai buvo nurodyti instrukcijoje, kurioje pabrėžta, Delegacijos nariai dr. J. Staugaitis ir Z. Žemaitis praneši- kad svarbiausias delegacijos tikslas – „ieškoti pamato mus apie delegacijos veiklą Varšuvoje padarė Steigiamojo susitarti su lenkais, kad išvengus plebiscito. Šiam tikslui Seimo LSLDP ir LVS bloko posėdžiuose13. Z. Žemaitis pasiekti delegacija privalo ne tik tartis su valdžia, bet ir atkreipė dėmesį, kad Lenkijoje susidariusi klaidinga nuo- ieškoti kontakto su parlamento frakcijomis ir vadovaujan- monė apie Lietuvą dėl pabėgusių iš Lietuvos POW dalyvių čiomis politinėmis sferomis“8. pateikiamos neteisingos informacijos. Be to, Lenkijoje 1921 m. sausio 17 d. Seimo 55-ajame posėdyje užsienio buvo vykdomos dvi politikos – viena endekų (tautininkų reikalų ministras Juozas Purickis papasakojo apie delegaci- demokratų) vadovaujamo Seimo, antra – Juzefo Pilsudskio. jos siūlymus: 1) laisvas tranzitas ir derybos dėl ekonominių 1921 m. vasario pradžioje J. Pilsudskis per vizitą Prancū- konvencijų, 2) lenkams personalinė ir nacionalinė autono-