IŠ TAUTOS PRAEITIES

Audronė Veilentienė Nepriklausomybė ar unija? Steigiamojo Seimo požiūris į santykius su Lenkija

Audronė Veilentienė – istorikė, Kauno technologijos universiteto muziejaus vedėja; adresas: K. Donelaičio g. 73, LT-44029 , el. paštas: [email protected]; mokslinių interesų sritys – Lietuvos parlamentarizmo ir aukštojo mokslo istorija 1918–1940 m.

Anotacija. Straipsnyje analizuojama Lietuvos Steigia- Įvadas mojo Seimo požiūris į santykius su Lenkija, derybos su Lenkija ir Vilniaus lenkų politinėmis grupėmis siekiant atgauti Vilniaus kraštą. Steigiamasis Seimas ėmėsi įvairių priemonių siekdamas atgauti Vilniaus kraštą: pasiuntė 1920–1921 m. Steigiamasis Seimas labai aktyviai reiškėsi delegaciją į Varšuvą, užmezgė kontaktus su Vilniaus lenkų ne tik formuojant Lietuvos užsienio politikos koncepciją, politinėmis grupėmis, pateikė pasiūlymus ir Varšuvai, ir bet ir kartu su Užsienio reikalų ministerijos atstovais Vilniui. Lietuvos valdžia žadėjo leisti vietiniams lenkams dalyvavo beveik visose derybose ir delegacijų sudėtyse. vartoti gimtąją kalbą mokyklose, bažnyčiose ir savivaldy- Šiuolaikinėje istoriografijoje Lietuvos užsienio politikos bėse, vėliau net užsiminė apie teritorinę autonomiją, tačiau problemos daugiausia analizuojamos remiantis Užsienio šie pažadai lenkams pasirodė per menki. Lietuvos lenkų reikalų ministerijos ir diplomatų veikla. Tyrinėjimuose sukurtas „Didžiosios Lietuvos“ projektas, patobulintas Seimo vaidmuo Lietuvos užsienio politikoje aptariamas lenkų federalistų, virto Hymanso projektu. Lietuva šiose fragmentiškai ir nėra įvertintas. Taip pat retai pateikiama derybose parodė didelį nuolaidumą siekdama savo tikslo, Seimo nuomonė užsienio politikos klausimais, beveik tačiau Lietuvos visuomenė griežtai pasipriešino suvere- netyrinėta Seimo narių diplomatinė veikla ar įtaka de- niteto apribojimui. Hymanso projektui pritarė Lietuvos ryboms. Istoriografijoje, rašant apie derybas Varšuvoje delegacija, kai kurie Vyriausybės nariai bei liaudininkų neminima, kad tai faktiškai buvo Seimo delegacija, nes frakcijos lyderiai, tačiau Seimas atsižvelgė į visuomenės šios delegacijos pirmininkas ir 2 nariai buvo Steigiamojo nuomonę ir projektą atmetė. Seimo nariai, atstovavę didžiausioms frakcijoms. Be to, Prasminiai žodžiai: derybos, delegacija, autonomija, istoriografijoje dažnai daroma klaida ir rašoma, kad dele- federacija, konfederacija. gacijos pirmininkas buvo krikščionių demokratų atstovas kunigas Justinas Staugaitis1, nors delegacijos pirmininkas Abstract. The article analyses the attitude of the Lithua- buvo vienas liaudininkų lyderių daktaras Jonas Staugaitis2. nian Constituent Assembly (Seimas) towards the relations Mažai tyrinėtos ir Lietuvos Seimo atstovų ir Vilnijos lenkų with Poland as well as negotiations with Poland and Polish derybos Vilniuje 1921 m. vasario–balandžio mėnesiais. political groups in the region with the aim to regain Istorikai Česlovas Laurinavičius ir Rimantas Miknys savo this region. For this purpose, the Constituent Assembly straipsniuose pateikė informacijos apie kairiųjų partijų resorted to various measures: sent a delegation to Warsaw, atstovų derybas, pasinaudodami šių derybų tarpininko established contacts with the Polish political groups in Mykolo Riomerio dienoraščiu, tačiau ši informacija yra the , came up with certain proposals both nepilna, nes autoriai nepanaudojo kitų šaltinių. Lietuvos ir for Warsaw and Vilnius. The Lithuanian government gave Lenkijos derybos Briuselyje buvo analizuojamos Lietuvos promises that the Polish language could be used in schools, ir Lenkijos santykių kontekste (R. Žepkaitė, P. Losovskis churches and municipalities and even hinted about territo- (P. Losowski3)). Hymanso pasiūlymus ir Lietuvos vyriausy- rial autonomy; however, for the Polish side these promises bės požiūrį tyrinėjo Aldona Gaigalaitė4. Algimantas Kas- seemed insufficient. Therefore, Lithuanian Polish launched paravičius analizavo Lietuvos delegacijos nario, valstiečių a project “Major ” which, improved by the Polish liaudininkų lyderio Seime M. Sleževičiaus patyrimą Briu- federalists, became Hymans project. In these negotiations selyje5, o Lietuvos viešosios nuomonės požiūrį į santykius Lithuania made significant concessions in order to reach su Lenkija nagrinėjo Audrius Abromaitis6. Seimo požiūris į its aim, but the Lithuanian society strongly objected to the Hymanso projektą buvo aprašomas fragmentiškai, mažai delimitation of sovereignty. Though the Lithuanian delega- tirtos Seimo frakcijų bei žymesnių Seimo narių nuostatos tion, some Government members and the leaders of the šiuo klausimu, taip pat netyrinėtos šio projekto ištakos Populist fraction approved of this project, Seimas took into bei autorystė. consideration public opinion and rejected the project. Analizuojant šią temą remtasi pagrindiniu šaltiniu – Stei- Key words: negotiations, delegation, autonomy, federa- giamojo Seimo stenogramomis, taip pat panaudota Stei- tion, confederation. giamojo Seimo Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų V e il nti n ė

30 A udronė ISTORIJA 2 0 0 9 / 4 L X V I / 7 6

partijos ir Lietuvos valstiečių sąjungos (toliau – LSLDP ir jungos tarpininkavimą, plebiscitą, toliau pasiūlė atidėti teri- LVS) bloko ir šių partijų centro komiteto posėdžių proto- torinių klausimų svarstymą ir pradėti derėtis dėl draugiškų kolų medžiaga (Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos santykių užmezgimo. Pradėjus tai svarstyti, Lenkijos pusė rankraščių skyriuje Liaudininkų partijos fondas – f. 191), pasiūlė karinę ir ekonominę konvencijas. Derybos nutrūko. partijų laikraščių straipsniai bei amžininkų atsiminimai. 1921 m. sausio 7 d. delegacijos pirmininkas dr. Jonas Stau- Be to, naudotasi studijomis apie to laikotarpio politinę gaitis ir grįžo į Kauną gauti instrukcijų10. Kai situaciją ir užsienio politiką. Varšuvoje pasklido žinia, kad išvažiavę nariai negrįš, likę Tyrimo tikslas – atskleisti Lietuvos Steigiamojo Seimo delegacijos nariai S. Digrys ir Z. Žemaitis gavo daugybę požiūrį į santykius su Lenkija po generolo L. Želigovskio kvietimų į įvairius partinius ir nepartinius, privačius ir pu- akcijos, išanalizuoti derybas su Lenkija ir Vilniaus lenkų siau oficialius pasitarimus. Tuo metu lietuviams paaiškėjo politinėmis grupėmis bei P. Hymanso projekto vertinimus. lenkų požiūris į Lietuvą: tautiniai demokratai – endekai Tyrimo metodai: aprašomasis, analizės ir lyginamasis. ir apskritai dešinieji norėjo aneksuoti dalį Lietuvos, likusi dalis, jų nuomone, galėjo egzistuoti kaip tautinė valstybė, o Lenkijos socialistų partija (PPS) ir kiti kairieji norėjo prisijungti visą Lietuvą federaciniais ryšiais. Tarp abiejų 1. Varšuvos derybos šių grupių vyko arši kova ir Seime, ir spaudoje. Tuo metu Lenkijoje ir Vilniaus krašte endekai turėjo daugumą, to- dėl Lenkijos politikoje vyravo aneksionistai. Neoficialių susitikimų metu lenkų kairiųjų atstovai lietuviams leido 1920 m. gruodžio – 1921 birželio mėnesiais Steigiamojo suprasti, kad jie atsisakytų unijos ar federacijos idėjos, Seimo nariai dalyvavo 4 derybose su lenkais: 2 oficia- bet Lietuvai reikalinga kantonų sistema ir tuo klausimu liose – su Lenkija ir 2 neoficialiose – su Vilniaus lenkais. lietuviams reikėtų susitikti su Vilniaus kairiosiomis partijo- Tautų Sąjungai pasiūlius ginčą su lenkais dėl teritorijų mis11. Beje, atrodo, kad lenkų politikai unijos ir federacijos spręsti plebiscitu, 1920 m. gruodžio 7 d. į Varšuvą iš- terminus tuomet vartojo lygiagrečiai. Po šių pasikalbėjimų važiavo Seimo delegacija: liaudininkų atstovas dr. Jonas lenkai pamatė, kad federacijos projektai yra nerealūs, nes Staugaitis, krikščionis demokratas kunigas Vladas Jurgutis, lietuviai siekia visiškos nepriklausomybės, todėl reikėjo socialdemokratas Stasys Digrys ir aukštųjų kursų vedėjas kito pagrindo naujoms deryboms. Tada buvo pasiūlytas Zigmas Žemaitis7. kantonų projektas, artimas federacijos idėjai. Tačiau nėra Delegacija rūpinosi lietuviais belaisviais, susitiko su aišku, kaip po I pasaulinio karo Europoje buvo supranta- Lenkijos užsienio reikalų ministru Eustachijum Sapieha, mas „federacijos“ terminas. Tuo metu Lietuvos delegacija su kuriuo kalbėta apie plebiscitą ginčijamose teritorijose. išgirdo apie „Vidurio Lietuvos kantono“ projektą, kurį Lietuvių – lenkų derybose dalyvavo taip pat Prancūzijos, jai įteikė generolas Aleksandras Babianskis12. Šį projektą Anglijos, Italijos, Japonijos ir Ispanijos atstovai. Delegacijos delegacija pasiuntė Vyriausybei. uždaviniai buvo nurodyti instrukcijoje, kurioje pabrėžta, Delegacijos nariai dr. J. Staugaitis ir Z. Žemaitis praneši- kad svarbiausias delegacijos tikslas – „ieškoti pamato mus apie delegacijos veiklą Varšuvoje padarė Steigiamojo susitarti su lenkais, kad išvengus plebiscito. Šiam tikslui Seimo LSLDP ir LVS bloko posėdžiuose13. Z. Žemaitis pasiekti delegacija privalo ne tik tartis su valdžia, bet ir atkreipė dėmesį, kad Lenkijoje susidariusi klaidinga nuo- ieškoti kontakto su parlamento frakcijomis ir vadovaujan- monė apie Lietuvą dėl pabėgusių iš Lietuvos POW dalyvių čiomis politinėmis sferomis“8. pateikiamos neteisingos informacijos. Be to, Lenkijoje 1921 m. sausio 17 d. Seimo 55-ajame posėdyje užsienio buvo vykdomos dvi politikos – viena endekų (tautininkų reikalų ministras Juozas Purickis papasakojo apie delegaci- demokratų) vadovaujamo Seimo, antra – Juzefo Pilsudskio. jos siūlymus: 1) laisvas tranzitas ir derybos dėl ekonominių 1921 m. vasario pradžioje J. Pilsudskis per vizitą Prancū- konvencijų, 2) lenkams personalinė ir nacionalinė autono- zijoje prašė duoti jam „laisvas rankas“ Lietuvos atžvilgiu. mija Rytuose, 3) visuotina amnestija visiems lenkams, nusi- Tik Lietuvos diplomatų aktyvios veiklos dėka J. Pilsudskiui kaltusiems prieš Lietuvos valstybę. Opozicijoje esantiems nebuvo pritarta14. Tautos pažangos partijos vadovams Antanui Smetonai ir J. Purickio užsienio politika Seime buvo vertinama ne- Augustinui Voldemarui pradėjus spaudoje kaltinti delegaci- vienareikšmiškai. Tai rodo ir 1921 m. vasario 1 d. LSLDP ją per dideliu nuolaidumu lenkams, delegacijos pirmininkas ir LVS frakcijų posėdyje vykusios diskusijos dėl užsienio dr. Jonas Staugaitis krikščionių demokratų laikraštyje „Lais- reikalų ministro pranešimo15. Dr. Jonas Staugaitis paaiš- vė“ pateikė 12 punktų Lietuvos pasiūlymą Lenkijai, kurių kino, kad krikščionys demokratai labai pasitiki užsienio 6-asis punktas žadėjo „plačią decentralizaciją“9. Tai reiškė, reikalų ministru, todėl nenorėjo debatų po jo pranešimo. kad Rytų Lietuvai gali būti suteikta teritorinė autonomija. Jis pabrėžė, kad J. Purickis veikė kontaktuodamas su Sei- Šio pasiūlymo J. Purickis Seimo posėdyje nepaminėjo, o mu – Užsienio reikalų komisija, Mažuoju Seimu, tačiau jis tai rodo, kad kai kada Užsienio reikalų ministerija Seimui matė blogą pasiuntinybių darbą, kaltino „pažangiečius“, pateikdavo nepilną informaciją ir tik pradėjus sklisti įvai- kurių labai daug buvo Užsienio reikalų ministerijoje, o riems gandams, pradėdavo aiškinti spaudoje. J. Purickį gynė. Seimo nariai Vladas Lašas ir Kazys Škirpa Lenkija iš pradžių taip pat buvo nustebinta Lietuvos matė klaidų Lietuvos užsienio politikoje – delsimas ir pasiūlymų, tačiau netrukus vėl ėmė kalbėti apie Tautų Są- svyravimas, aiškios linijos neturėjimas.

Nepriklausomybė ar unija? Steigiamojo Seimo požiūris į santykius su Lenkija ISSN 1392-0456 31 IŠ TAUTOS PRAEITIES

2. Derybos su Vilniaus lenkų dalyvavo derybose su Lietuvos Seimo kairiųjų atstovais. Be politinėmis grupėmis to, P. Losovskis pažymėjo, kad 1920 m. kovo ir balandžio sandūroje Vilniuje įvyko vadinamasis Lenkijos demokrati- jos suvažiavimas (Zjezd Demokracji Polskiej), jis priėmė nutarimą padalinti Lietuvą į tris kantonus, kurių centrai 1920 m. gruodžio pabaigoje į Vilnių tartis „tremtinių, būtų Minskas, Vilnius ir Kaunas. Visi jie kartu federaciniais grįžtančių iš Rusijos, klausimais“ buvo nuvažiavę M. Rio- ryšiais turėjo būti sujungti su Lenkija. Vilniaus kraštas turėjo meris ir Lietuvos socialdemokratų partijos (toliau – LSDP) būti vidurinysis kantonas, nuo to kilo pavadinimas „Litwa frakcijos lyderis Steponas Kairys16, tačiau jų kelionės tikslas Srodkova“, kuris neteko prasmės, kai derybose su Sovietų buvo – susitarti su Vilniaus lenkais dėl derybų. Kairieji Sąjunga Rygoje Lenkijos delegacija atsisakė Minsko. J. Pil- Vilniaus lenkų veikėjai žadėjo atvažiuoti į Kauną pasitarti sudskis šį pavadinimą priskyrė „Laikinosios valdančiosios su visuomenės veikėjais, tačiau neatvyko. Valstiečių liau- komisijos“ (Tymczasowa Komisja Rządząca) nariams23. dininkų bloko prezidiumo posėdyje 1921 m. sausio 3 d. Pranešimą iš Vilniaus derybų LSLDP ir LVS blokui padarė nutarta deleguoti į Vilnių Seimo narę Feliciją Bortkevičienę, V. Račkauskas24. „Odrodzienie“ jis pavadino J. Pilsudskio kuri susitiktų su Vilniaus lietuviais ir perduotų kvietimus „idėjos padaru“, konstatavo, kad žydai ir baltarusiai su- atvykti į Kauną Vilniaus lenkų liaudies sąjungos „Odrodze- tinka su Lietuvos Konstitucijos nuostatomis. J. Makauskas nie“ (Atgimimas) (Polskij związek ludovyj „Odrodzenie“) papildė, kad Vilniaus atstovai organizuotai žada atvažiuoti atstovams17. Sausio 19 d. bloko prezidiumo posėdyje derėtis į Kauną, o F. Bortkevičienė pastebėjo, kad kairiųjų M. Riomeris pranešė, kad „Odrodzenie“ atstovai neatvyks, pažiūrų Vilniaus visuomenės grupės vis labiau linksta tačiau laukia liaudininkų atstovų. Nutarta pasiųsti Feliciją Lietuvos pusėn25. Bortkevičienę, Vytautą Račkauską ir Joną Makauską18. Šie pasitarimai apibendrinti ir abiejų pusių pareiškimai M. Biržiška ir M. Riomeris rašė, kad Seimo liaudininkų bei bendra rezoliucija paskelbti „Lietuvos“ oficioze, įverti- frakcijos delegacija – F. Bortkevičienė, V. Račkauskas, nant derybas kaip sveiką žingsnį26. „Lietuvoje“ informuota, J. Makauskas ir socialdemokratų atstovas K. Venclauskis kad liaudininkų ir socialdemokratų partijų atstovai nuvyko atvyko į Vilnių 1921 m. vasario 23 d., prie jų prisidėjo iš į Vilnių pamėginti tiesiogiai susitarti su socialinėmis nuos- Varšuvos grįždami Z. Žemaitis, B. K. Balutis ir I. Jonynas19. tatomis jiems artimomis lenkų, gudų ir žydų grupėmis. Ofi- M. Riomeris buvo šių derybų iniciatorius ir tarpininkas, cioze palankiai vertinamas faktas, kad Vilniaus klausimas bet baiminosi, kad nepavyks susitarti. Jis rašė, kad vasario pagaliau perkeltas iš tarptautinės plotmės (santykiai tarp 22 d. iš Varšuvos į Vilnių susitikti su Lietuvos delegacija Lietuvos ir Lenkijos) į Lietuvos vidaus plotmę. Šis faktas atvyko generolas A. Babianskis, Lietuvos lenkas, gimęs vadinamas dideliu šių visuomeninių grupių laimėjimu. Kauno gubernijoje. Jis laikraštyje „Kurjer Polski“ atspaus- Antrasis pliusas – tai bandymas sukonkretinti Lietuvos dino Lietuvos projektą iš lietuviškojo Kauno ir lenkiškojo valstybės vidaus sutvarkymą, neskriaudžiant nė vienos Vilniaus kantono bei paruošė Lietuvos ir Lenkijos karo tautinės grupės. Be to, tai pirmosios derybos su lenkais, konvenciją20. Po susitikimų su lietuviais Varšuvoje, kurios baigėsi ne santykių nutraukimu, bet noru tęsti po- A. Babianskis pamatė, kad lietuviai nenori nei unijos, nei kalbius ir toliau. Neaišku, ar šios derybos buvo Vilniaus federacijos su Lenkija, todėl parengė naują „Didžiosios lenkų iniciatyva, ar inspiruotos J. Pilsudskio. Seimo nariai Lietuvos“ projektą, artimą federacijai, kurį 1921 m. vasario su L. Želigovskiu nebuvo susitikę, bet jis ieškojo kontakto 22 d. išspausdino oficioze „Lietuva“21. Šie faktai rodo, kad su Lietuvos valdžia27. Vilniuje kairiosios lenkų partijos buvo Lietuvos Seimo atstovų vizitas į Vilnių ir A. Babianskio silpnos, kaip ir Lenkijoje čia vyravo endekai. projekto spausdinimas buvo suderinti. 1921 m. kovo 3 d. Tautų Sąjunga panaikino sprendimą 1921 m. kovo 1 d. abi pusės – Lietuvos Seimo atstovai rengti plebiscitą ir vietoj jo pasiūlė tiesiogines derybas, bei „Odrodzenie“ pateikė Lietuvos valstybės sutvarkymo tarpininkaujant Tautų Sąjungos atstovui. Taip pat Tautų projektus. „Odrodzenie“ projekte Lietuva padalinta į Sąjunga pareikalavo atšaukti L. Želigovskį, apriboti lenkų du kantonus – Kauno ir Vilniaus, su atskirais Seimais ir kariuomenės skaičių iki 15 000, atitraukti Lietuvos ka- Vyriausybėmis. Bendrus reikalus sprendžia abiejų Seimų riuomenę į krašto vidų, Lietuvai aprūpinti Vilniaus krašto delegacija pagal Austrijos–Vengrijos pavyzdį, o vykdo ben- gyventojus maistu ir sėklomis28. Šis sprendimas pasėjo dra Vyriausybė iš kelių ministrų, reziduojančių Vilniuje. Be nerimą Vilniaus krašte, lenkai bijojo Lietuvos kariuome- to, šis projektas numatė glaudžius ryšius su Lenkija, tačiau nės puolimo. Lenkijos Seimo narys ir socialistų partijos jie priklausytų nuo to, kaip būtų užtikrintos tautybių teisės generalinis sekretorius M. Niedzialkovskis parašė laišką Vilniaus krašte. Jei tautybių teisės būtų užtikrintos tokiu LSDP vadovui, Seimo nariui S. Kairiui, prašydamas, kad būdu, kaip pasiūlė „Odrodzenie“, santykiai su Lenkija galėtų Lietuva nepultų Vilniaus, ir žadėdamas priešintis lenkų apsiriboti bendrais kariniais ir užsienio politikos sprendimais ofenzyvai prieš Kauną29. Atsakyme M. Niedzielkovskiui bei kultūriniu, finansiniu ir ūkiniu bendradarbiavimu. O jei LSDP centro komitetas parašė, kad savo taikius ketini- nebūtų dviejų kantonų valstybės, tai reikėtų Lietuvą susieti mus socialdemokratai įrodė nuostatomis dėl plebiscito su Lenkija federaciniais ryšiais – su bendru Lietuvos–Len- ir važiuodami derėtis į Varšuvą ir Vilnių, kaltino Lenkijos kijos Seimu ir bendra Vyriausybe22. Panašu, kad kovo 1 d. socialistų partiją dėl neaiškios pozicijos užsienio politikoje, Lietuvos liaudininkų delegacijai pateiktas „Odrodzenie“ „Didžiosios Lietuvos“ idėjos, L. Želigovskio ir Vilniaus Seimo rėmimo30. projektas galėjo būti sukurtas A. Babianskio, kuris taip pat V e il nti n ė

32 A udronė ISTORIJA 2 0 0 9 / 4 L X V I / 7 6

Tuo metu neoficialios Lietuvos Seimo atstovų derybos sienų, Rytų Lietuvai žadama autonomija, bet pareikšta, su Vilniaus lenkais tęsėsi. Liaudininkų pavyzdžiu pasekė kad tai vidaus klausimas. Seimo krikščionių demokratų blokas. M. Biržiška rašė, V. Čarneckis krikščionių demokratų bloko vardu pasiūlė kad 1920 m. balandžio 20 d. į Vilnių atvyko Steigiamojo prieš pradedant tartis pareikalauti „restauruoti Suvalkų Seimo krikščionių demokratų atstovai Juozas Vailokaitis sutartį“ ir atitraukti lenkų kariuomenę už demarkacijos lini- ir Kazimieras Jokantas išsiaiškinti lenkų dešiniųjų grupių jos. Siūlė nerašyti į sutartį pasižadėjimų Rytų Lietuvos gy- nuostatas Vilniaus ir Lietuvos atžvilgiu31. 1921 m. balan- ventojams, nes tokiu būdu Lietuva būtų įtraukta į Lenkijos džio 24–26 d. jie susitiko su lenkų visuomenės grupėmis: politikos orbitą. Seimo vicepirmininkas dr. Jonas Staugaitis tautiniais demokratais, krikščionimis demokratais, demo- taip pat pasiūlė preliminariose derybose reikalauti Suvalkų kratais „krajovcais“, „Odrodzenia“ bei dvarininkų grupe. sutarties pildymo bei sutikti tiekti Rytų Lietuvai maisto ir Savo pranešime apie pasikalbėjimus su Vilniaus lenkų sėklos, jei Lietuva pati galės kontroliuoti. Jis pastebėjo, kad grupėmis Seimo nariai rašė, kad prieita prie tokios išvados: padaryta klaida – perdaug kalbėta su Varšuva ir per mažai „Lietuva nepriklausoma valstybė – savo nepriklausomybės su Rytų Lietuvos visuomene. Ši klaida jau taisoma, bet gynime remiasi Lenkija“32. Lietuvos atstovai sutiko, kad ši praleistas momentas suartėti su Rytų Lietuvos visuomene, formulė svarstytina. Visos lenkų grupės tikino, kad Lenkija kai Vilnius priklausė Lietuvai36. nemano griauti etnografinės Lietuvos valstybingumo ir K. Venslauskis, kalbėdamas LSDP vardu, kritikavo Vy- nesiųs savo kariuomenės į tą Lietuvos teritoriją, kurioje riausybės politikos neaiškumą okupuotų Lietuvos žemių yra įvykę rinkimai į Steigiamąjį Seimą. Diskusijos vyko atžvilgiu, išreiškė nepasitikėjimą Antantei. Jis aiškino, kad ramiai ir rimtai, buvo bandoma ieškoti išeities iš susi- reikia Vilniaus krašto gyventojų apsisprendimo, reikia leisti dariusios padėties. Seimo nariai pastebėjo, kad Vilniaus jiems rinkti savo savivaldybę. Lenkų atstovas Bronislavas lenkų visuomenė yra fanatiškai suagituota ir paniškai bijo, Liausas Lenkų frakcijos vardu Seime pasisakė už valstybinę kad Vilniaus vėl neužimtų Lietuvos kariuomenė, nes toks Lietuvos nepriklausomybę, tačiau norėjo matyti daugia- žingsnis jiems tolygus okupacijai ir vergijai. Jie manė, jeigu tautę valstybę ir išvengti karo su Lenkija. J. Purickis lenkų Lietuva garantuotų, kad nesiųs savo kariuomenės į Vilnių kalbą pavadino „žinoma sirenos daina“, bet, jo nuomone, ir suteiks galimybę ne tik tautinėms, bet ir visuomenės reikia realiai žiūrėti į gyvenimą. grupėms dalyvauti valstybės sudaryme, tuomet tarp lenkų Lietuva pasiuntė į Briuselį solidžią delegaciją: pirminin- visuomenės atsiras grupių, remiančių Lietuvą. kas – , nariai – Petras Klimas, Tomas 1921 m. kovo pradžioje į Kauną buvo atvažiavęs gen. Naruševičius, Oskaras Milašius, Seimo atstovai – liaudinin- A. Babianskis33. Neaišku, kodėl nutrūko sėkmingai prasi- kas Mykolas Sleževičius, krikščionis demokratas Vladas dėjusios derybos su Vilniaus lenkais. M. Riomeris teigė, Jurgutis ir Žydų reikalų ministras Maksas Soloveičikas37. kad prasidėjus Lenkijos ir Lietuvos deryboms Briuselyje, Lietuvos delegacija, pasikvietusi tarptautinės teisės juristą tiesioginiai Kauno ir Vilniaus kontaktai tapo antraplaniai Andre Mandelstamą, Briuselyje paruošė sutarties projektą ir užsimezgę kontaktai nutrūko34. Lenkijos Seime daugu- su Lenkija dėl Vilniaus ir jo srities. Projektas paruoštas pa- mą turėjusiems endekams negalėjo patikti „Didžiosios gal J. Purickio kalbą Seime, tik Rytų Lietuvai siūloma „plati Lietuvos“ projektas bei lietuvių ir Vilniaus lenkų derybos, kultūrinė autonomija“. E. Galvanauskas projektą nuvežė nes jie siekė aneksuoti Vilniaus kraštą. Galbūt norėdami į Paryžių, T. Naruševičius – į Londoną38. Neaišku, kodėl nutraukti Lietuvos ir Vilniaus lenkų derybas, o galbūt projektas nebuvo paruoštas Lietuvoje, galbūt neturėjo norėdami nutraukti Briuselio derybas, lenkai pranešė už- tarptautinės teisės specialistų. sienio spaudai, kad Lietuvos vyriausybė pradėjo derybas Derybų metu M. Sleževičius tyrė, analizavo tarptautinę su L. Želigovskio vyriausybe35. situaciją, per vertėją bendravo su Tautų Sąjungos ir Antan- tės šalių atstovais, padėjo rengti įvairių sutarčių su Lenkija projektus, konsultavo delegaciją politiniais klausimais. Be to, laiškais iš Briuselio į Kauną LSLDP ir LVS bloko prezidi- 3. Hymanso projektų vertinimai umui stengėsi informuoti apie Lietuvos tarptautinę padėtį ir koreguoti tinkama linkme Seimo ir Vyriausybės darbą. Savo laiškuose rašydamas apie stringančias derybas, M. Sleževičius ragino stiprinti kariuomenę, nes Lenkija Tiesioginės derybos tarp Lietuvos ir Lenkijos prasidėjo gali pulti Lietuvą, ragino Vyriausybę sudaryti konvenciją 1921 m. balandžio 20 d. Briuselyje tarpininkaujant Bel- su Latvija ir Estija. M. Sleževičius, taip pat delegacijos gijos atstovui prie Tautų Sąjungos P. Hymansui. Lietuva dauguma, klaidingai galvojo, kad didžiosios valstybės ruošėsi deryboms su Lenkija – 1920 m. balandžio 20 d. nepripažins visų Lenkijos sienų39. posėdyje užsienio reikalų ministras padarė nepaprastąjį Lenkų delegacija vilkino derybas, nes tuo metu buvo pranešimą, norėdamas išsklaidyti neteisingus gandus. ruošiamas sukilimas Aukštutinėje Silezijoje, kuris savo sce- Seimo nariai diskutavo apie pažadus lenkams, derybų narijumi buvo panašus į L. Želigovskio avantiūrą. Įvykiai taktiką. J. Purickis nurodė ne tik laisvą tranzitą ir išėjimą Silezijoje pakenkė Lenkijos autoritetui, o Lenkijos Seimo prie jūros, ekonominius santykius lygiais pagrindais, o netgi Užsienio reikalų komisija, spaudžiant endekams pareiškė sutiko kartu su Lenkija įeiti į Baltijos valstybių sąjungą. nepasitikėjimą užsienio reikalų ministru E. Sapieha ir jis Teritorijos klausimu nutarta laikytis sutarties su Rusija dėl turėjo atsistatydinti40.

Nepriklausomybė ar unija? Steigiamojo Seimo požiūris į santykius su Lenkija ISSN 1392-0456 33 IŠ TAUTOS PRAEITIES

P. Hymansas 1921 m. gegužės 20 d. pasiūlė projektą, lenkams, kurį delegacija norėjo pasirašyti su didžiosiomis kuriame bandoma spręsti ne tik teritorinius klausimus, valstybėmis. bet ir mėginama suderinti abiejų šalių politinius, karinius Po šio pranešimo Ministras Pirmininkas K. Grinius per- ir ekonominius santykius41. Vienoje jo dalyje numatyta skaitė Steigiamojo Seimo Lenkų frakcijos skundą Tautų Lietuvos teritoriją padalyti į lygiateisius Kauno ir Vilniaus Sąjungai dėl pavojaus lenkų gyvenimui Lietuvoje, neteisin- kantonus. Kitoje dalyje aptarti Lietuvos ir Lenkijos ryšiai: gų Steigiamojo Seimo rinkimų ir t. t. Skundas adresuotas bendros ekonominės ir užsienio politikos tarybos, ekono- Tautų Sąjungai ir Lietuvos užsienio reikalų ministrui buvo minė ir karinė konvencijos. Priėmus šį projektą, mažesnė ir parašytas 1921 m. birželio 19 d., vykstant deryboms, ir silpnesnė Lietuva taptų visiškai priklausoma nuo Lenkijos. greičiausiai buvo suderintas su Lenkijos vyriausybe. Var- Abi pusės priėmė šį projektą kaip derybų pagrindą, tačiau šuvos radijas pranešė, kad Lietuvos Seimo Lenkų frakcijos Lenkijos delegacijai pareikalavus, kad derybose turi da- peticiją Tautų Sąjungai įteikė Lenkijos valdžia. Lietuva lyvauti „Vidurio Lietuvos“ atstovai, 1921 m. birželio 3 d. dar nebuvo gavusi tos peticijos, o Lenkijos vyriausybė derybos nutrūko. Lietuvos delegacija pareikalavo grįžti tą peticiją per savo delegaciją Briuselyje įteikė Tautų Są- prie Suvalkų sutarties vykdymo. jungai. „Lietuva“ padarė išvadą, kad arba tą dokumentą Lenkijos laikraštis „Rzesczpospolita“ rašė, kad Hymanso Lenkų frakcija anksčiau įteikė Lenkijos valdžiai, arba šis projektas nedaug skiriasi nuo Vilniaus lenkų federacijos dokumentas rašytas Varšuvoje49. Visos Seimo frakcijos plano42. „Gazeta Warszawska“ pranešė, kad lenkai įteikė nepritarė tokiam Lenkų frakcijos žingsniui. Diskusijų prancūzams lietuvių-lenkų federacijos projektą43, vėliau šis metu įvyko incidentas – Seimo nariai liaudininkai Jonas laikraštis stebėjosi, kaip A. Babianskio ir federalistų projek- Bildušas ir Kazys Kupčiūnas bei krikščionių demokratų tas, paruoštas Belvedere, galėjo patekti į Hymanso rankas bloko atstovas Antanas Simanauskas, įžeisti lenkų atstovų kaip Aristido Briano (Aristid Briand) ir Arturo Džeimso replikų, juos puolė, bet buvo sustabdyti kitų Seimo narių. Balfūro (Arthur James Balfur) pasiūlymas. Hymanso pro- Lenkų frakcijos narys A. Snelevskis buvo pargriautas, o jektą federalistų nuopelnu vadino ir „Rzeczpospolita“44. į B. Liausą paleista kėdė. J. Bildušas buvo pašalintas iš Šie visi pranešimai rodo, kad Lenkijos endekai A. Ba- 2 posėdžių, o K. Kupčiūnui ir A. Simanauskui pareikštos bianskį vadino J. Pilsudskio patikėtiniu, o jo projektą laikė pastabos. Lenkų frakcijos skundas dar labiau padidino J. Pilsudskio ir federalistų kūriniu, pasiūlytu P. Hymansui. lietuvių nepasitikėjimą lenkų tautine mažuma, B. Liausas Pats A. Babianskis prisipažino esąs Hymanso projekto ir A. Snelevskis liepos 9 d. laikraštyje „Goniec Kowienski“ autorius, tačiau aiškino, kad jo mintys kiek iškraipytos, paskelbė, kad atsisako Seimo nariuo pareigų, o A. Gra- nes J. Pilsudskis reikalauja militarinės konvencijos tarp jevskis, nors nedalyvavo Steigiamojo Seimo darbe, Seimo Lenkijos ir Lietuvos45. Jis paaiškino, kad jo pasiūlymai nario statusą išsaugojo50. buvo spausdinti spaudoje, aptariami susirinkimuose, buvo 1921 liepos 8 d. Seimo 116-ame posėdyje J. Purickis pranešti Lenkijos valdžiai, taip pat žinomi ir Kontrolės pareiškė, kad Lietuvos delegacija sutinka priimti Hymanso komisijai46. A. Babianskis žadėjo sukurti naują projektą, projektą kaip diskusijų bazę, tiek kiek jis neliečia Lietuvos kuriame Lietuva būtų visiškai nepriklausoma, o Vilnius, suvereniteto. Tokią nuolaidą Lietuvos delegacija darė dėl Kaunas ir Klaipėda turėtų teritorinę autonomiją, nes jis Vilniaus, bet tai nereiškė, kad bus priimtas visas projektas. nori, kad Lietuva ir Lenkija susitaikytų. Pasisakė, su kuriais Tautų Sąjungos rezoliucijos punktais Hymanso projektas Lietuvoje sukėlė didelį nerimą ir nesutinka, bet pažymėjo, kad Vyriausybė nenori nutraukti protestų mitingus. Lietuvos delegacija ir Vyriausybė buvo derybų. J. Purickis pranešė, kad Lietuvos Vyriausybė raštu įtarinėjamos priėmusios Hymanso projektą. Tuos įtarimus siųs atsakymą, kad dauguma rezoliucijos punktų yra nepri- skatino Lietuvos Vyriausybės ir Seimo vadovybės laikyse- imtini, ypač dėl Lietuvos kariuomenės atitraukimo į šalies na. Pirmasis Hymanso projektas buvo priimtas kaip disku- vidų, bet nesiųs delegacijos į Briuselį51. M. Sleževičius sijų bazė. „Lietuva“ iš pradžių paskelbusi, kad Vyriausybė pritarė J. Purickio nuomonei pabrėždamas, kad Lenkija sutiko su šiuo pasiūlymu, kitą dieną tai paneigė47. negalima pasitikėti, nes ji sulaužė Suvalkų sutartį, gali vėl 1921 m. birželio 28 d. Tautų Sąjunga priėmė rezoliuciją, tai padaryti ir užimti visą Lietuvą. Socialdemokratų lyderis kurioje nutarė pratęsti derybas Ženevoje, abiejose delega- S. Kairys kritikavo Antantės ir Tautų Sąjungos politiką, cijose dalyvaujant Vilniaus krašto atstovams. Iš Lietuvos tarptautinį imperializmą ir tikėjosi, kad blogėjanti Lenki- reikalaujama atitraukti kariuomenę į šalies vidų, Lenkijai jos ekonominė padėtis išspręs Vilniaus krašto klausimą išvesti kariuomenę iš ginčytinos teritorijos ir kt.48. Lietuvos naudai. Seimas pritarė Vyriausybės sprendimui 1921 m. liepos 6 d. Seimo 114-ame posėdyje E. Galva- nutraukti derybas. Delegacija su raštišku Vyriausybės nauskas, kalbėdamas apie Briuselio derybas, kurios tęsėsi atsakymu vis dėlto buvo nusiųsta, Vyriausybė nusileido 6 savaites, paminėjo, jog net P. Hymansas konstatavo, Antantės spaudimui vėl atsiųsti delegaciją į derybas. kad Lenkijos delegacija nesistengia susitarti, tik kritikuoja Liepos 10 d. Kaune, Rotušės aikštėje, įvyko didžiulė Lietuvos pasiūlymus, o savo nesiūlo. Lietuvos delegacija demonstracija už Lietuvos nepriklausomybę ir prieš Tautų buvo gavusi Vyriausybės nurodymus naudoti visus būdus Sąjungos pasiūlymą, dalyvavo apie 9000 žmonių. Kalbėjo susitaikyti su Lenkija. E. Galvanauskas paminėjo, kad Lie- Seimo LSLDP ir LVS bloko nariai Kazys Kupčiūnas ir Petras tuvos delegacija parašė laiškus Hymansui, juose pateikė Ruseckas bei krikščionių demokratų bloko Darbo federaci- 2 projektus – viename apibrėžti Lietuvos ir Lenkijos san- jos frakcijos (toliau – LDF) atstovas Viktoras Beržinskas. Mi- tykiai, kitame – kultūrinės autonomijos projektas Lietuvos tinge buvo priimta rezoliucija, reikalaujanti atmesti Tautų V e il nti n ė

34 A udronė ISTORIJA 2 0 0 9 / 4 L X V I / 7 6

Sąjungos rezoliuciją. Ją pasirašė visų organizacijų atstovai įspėjo, kad galima laukti ypatingų padarinių, jei nebus ir perskaitė Steigiamojo Seimo Pirmininkui Aleksandrui nutrauktos derybos su Lenkija.57 Stulginskiui ir Ministrui Pirmininkui Kaziui Griniui52. Socialdemokratų interpeliacija buvo svarstoma 1921 m. Liepos 10 d. taip pat buvo atspausdintas Seimo sukurto rugsėjo 20 d. Seimo 124-ame posėdyje J. Purickis, atsa- Vyriausiojo Lietuvos gynimo komiteto atsišaukimas „Į vi- kydamas į interpeliaciją įrodinėjo derybų reikalingumą, suomenę“, kuriame buvo rašoma: „Šalin unija su lenkais, gąsdindamas Seimą, kad derybų nutraukimas gali privesti šalin federacija, šalin padalinimas Lietuvos į kantonus!“53 prie karo su Lenkija ir visos Lietuvos okupacijos, aiškino, Atsišaukimą pasirašė komiteto pirmininkas M. Sleževičius, kad derybos padėjo pasauliui geriau suprasti Lietuvos vicepirmininkas Mykolas Krupavičius, iždininkas Oskaras siekimus58. S. Kairys paaiškino, kad socialdemokratai Biuchleris, sekretorius Petras Ruseckas, nariai kun. Juozas interpeliaciją įnešė dėl to, kad, jų nuomone, šiuo metu Vailokaitis, Nachmanas Racmilevičius (visi jie – Seimo yra galutinai sprendžiamas Lietuvos ir Lenkijos ginčas, o nariai), Lietuvos šaulių sąjungos vadas Vladas Putvinskis, derybų objektas yra ne Vilniaus kraštas, o pati Lietuva. Krašto apsaugos ministerijos atstovas majoras Jurgis Byla Pareiškė, kad delegacija, gavusi iš Vyriausybės pataisytą ir baltarusių atstovas Bojevas. kontrprojektą, norėjo atsistatydinti suprasdama, kad tokių Antrasis Hymanso projektas buvo palankesnis Lietuvai, reikalavimų ji negalės apginti. Kaltino užsienio reikalų nes buvo derintas su Lietuvos atstovu Anglijoje Tomu ministrą, kad šis projektas paruoštas skubotai, ir apskritai Naruševičiumi, tačiau projektas buvo pateiktas ne kaip dis- ekspromtu ir neapgalvotai sprendžiami visi svarbūs klau- kusijų pagrindas, o kaip susitarimas, kurį reikėjo priimti54. simai. Socialdemokratai buvo įsitikinę, kad valdžia visais Naujajame projekte Vilniaus kraštui suteikiama teritorinė klausimais buvo nenuosaiki ir nepastovi, o delegacija autonomija Lietuvos sudėtyje, valstybinės kalbos turėjo jaučiasi izoliuota, nepasiruošusi, nesugebanti apginti savo būti lietuvių ir lenkų. pozicijų ir linksta nusileisti pagrindiniais klausimais dėl to, 1921 m. rugsėjo 9 d. 121-ame Steigiamojo Seimo po- kad linksta nusileisti Vyriausybė Kaune. Kaltino krikščio- sėdyje LSDP frakcija įteikė interpeliaciją Ministrui Pirmi- nis demokratus, kad jie siekia sujungti Lietuvą su Lenkija ninkui ir užsienio reikalų ministrui dėl derybų su Lenkija, (tą rodo paskutiniai 3 straipsniai „Laisvėje“), pareiškė prašydami skubiai ją priimti. Interpeliacijoje, pasirašytoje nepasitikėjimą Vyriausybe ir Seimo daugumos politika. Jį Stepono Kairio, Kipro Bielinio, Jono Pakalkos, Eduardo Šu- papildė K. Venclauskis teigdamas, kad nei Vyriausybė, nei kevičiaus, Stasio Digrio, Broniaus Cirtauto, Vinco Čepins- Užsienio reikalų ministerija neparuošė nė vieno projekto kio, Antano Povyliaus ir Jeronimo Plečkaičio, Hymanso deryboms su Lenkija, o visus projektus paskubomis rengė projektas vertinamas kaip bandymas inkorporuoti Lietuvą delegacijos. Nė vienoms deryboms nebuvo ruošiamasi į Lenkijos sudėtį, pastebimas Lietuvos delegacijos nuolai- iš anksto, nebuvo duodamos tikslios instrukcijos. Soci- dumas ir noras priimti projektą, primenamas Vyriausybės aldemokratai norėjo išgirsti aiškų atsakymą, ar priimtas pažadas nesiųsti delegacijos, klausiama, ar Vyriausybė Hymanso projektas kaip derybų bazė, ar ne. Reikalavo mato pavojų, gresiantį nepriklausomos ir demokratinės atsistatydinti Vyriausybę, jeigu ji priėmė šį projektą. Lietuvos ateičiai, jei mato, tai ką mano daryti, kad nebūtų Krikščionis demokratas Justinas Staugaitis kritikavo Hy- sudaryta ši katastrofiška Lietuvai sutartis55. S. Digrys paaiš- manso projektą, vadino jį nepriimtinu Lietuvai, o M. Kru- kino, kad interpeliacijos atsiradimo priežastis yra neaiški pavičius užsipuolė socialdemokratus teigdamas, kad jie Vyriausybės pozicija – Seime pareiškiama griežta nuomo- įnešė interpeliaciją siekdami populiarumo visuomenėje, nė, o užsienio politikoje einama nuolaidų keliu. Tai verčia vadino provokacija ir kt. nerimauti visuomenę ir Seimą, atsiranda sąlygos plisti gan- Interpeliacijos svarstymas buvo tęsiamas 1921 m. rugsė- dams, kuriuos reikia išsklaidyti. Taip pat rugsėjo 9 d. įvyko jo 25 d. 125-ame posėdyje59. Liaudininkų atstovas dr. Jonas Ministrų kabineto ir Seimo Užsienio reikalų komisijos Staugaitis siūlė Seimui daugiau nuolaidų dėl projekto neda- posėdis. Buvo išklausytas ir apsvarstytas T. Naruševičiaus ryti ir, jei Seimui reikės ratifikuoti sutartį, prieš ratifikavimą pranešimas iš Ženevos apie naują rugsėjo 3 d. Hymanso referendumo būdu sužinoti Lietuvos piliečių nuomonę, ar projektą56. Steigiamasis Seimas ir Vyriausybė ilgai negalėjo jie sutinka priimti projektą. Matė didelį pavojų valstybei apsispręsti dėl Hymanso projekto. Delegacija ir Vyriausybė dėl Vyriausybės nuolaidumo. Socialdemokratas Vincas juto didelį Antantės valstybių ir Tautų sąjungos spaudimą Čepinskis pasisakė už derybų nutraukimą, prieš Hymanso priimti projektą. Delegacijos pirmininkas E. Galvanauskas, projektą, bet prisipažino Užsienio reikalų komisijoje rė- Ministras Pirmininkas K. Grinius bei J. Purickis manė, kad męs kantonų sistemą Lietuvos Respublikai. Jis teigė, kad Lietuvai reikia priimti Hymanso projektą, bet išsiderėti Antantė ir Tautų Sąjunga pirmiausia turi pripažinti Lietuvą nepriklausomybės garantijas. de facto ir de jure, nustatyti sienas su Lenkija ir tik tada Rugsėjo mėnesio pradžioje, paskelbus antrąjį Hymanso siūlyti derėtis dėl taikos. projektą, Lietuvoje kilo nepasitenkinimas ir neramumai dėl Nachmanas Rachmilevičius savo trumpoje kalboje vykstančių derybų su Lenkija. Buvo šaukiami susirinkimai, perskaitė Žydų frakcijos deklaraciją, kurioje pasisakė prieš kuriuose reikalauta atmesti Hymanso projektą. Krašto ap- bet kokią sąjungą su Lenkija, ir pareiškė, kad atsakomybė saugos ministras, kariuomenės vadas ir generalinio štabo už Lietuvos likimą tenka ne valdžios atstovams, o dabar- viršininkas rugsėjo 11 d. įteikė slaptą raštą Vyriausybei, tinei Seimo daugumai. Liaudininkas Ladas Natkevičius jame pranešė apie kariuomenės nepasitenkinimą vyks- pastebėjo, kad urmu gaunami protestai prieš Hymanso tančiomis derybomis su Lenkija. Kariuomenės vadovybė projektą rodo visuomenės susirūpinimą, kad nebūtų pa-

Nepriklausomybė ar unija? Steigiamojo Seimo požiūris į santykius su Lenkija ISSN 1392-0456 35 IŠ TAUTOS PRAEITIES

žeistas Lietuvos suverenumas. Nurodė, kad informacija pasiūlymus, bet už juos nebuvo balsuota. Šis balsavimas apie derybų eigą buvo skelbiama užsienio laikraščiuose, parodė, kad koalicijos partneriai nesutaria ne tik vidaus, o Lietuvą pasiekdavo praslinkus dviem savaitėms ir cen- bet ir užsienio politikos klausimais. Vis dėlto Seimas nutarė, zoriaus iškarpyta. Ragino Vyriausybę daugiau nenusileisti, kad Hymanso projektas nepriimtinas, nors Tautų Sąjunga nes tai pakenktų Lietuvos suverenumui. darė didelį spaudimą Lietuvos delegacijai ir net 1921 m. Ministras Pirmininkas K. Grinius paaiškino, kad derybų rugsėjo 22 d. posėdyje Lietuva buvo priimta į Tautų Sąjun- jokiu būdu negalima nutraukti, nes tai būtų Tautų Sąjun- gos narius, kad tik ji priimtų siūlomą projektą. gos įžeidimas, stebėjosi, kodėl Seimo nariai taip nusistatę Steigiamojo Seimo stenogramos išsamiai neparodo prieš Hymanso projektą, manė, kad galima jį priimti kaip koalicijos partnerių krikščionių demokratų ir valstiečių derybų bazę, nes tai duotų nemažai ekonominės naudos. liaudininkų pozicijos Hymanso projekto atžvilgiu, nors Jis teigė, kad jei opozicija siekia, kad atsistatydintų ministrų viešai jie Tautų Sąjungos projektą kritikavo, tačiau kaip ir kabinetas, tai nebus kam eiti ministrų pareigas, nes trūksta Vyriausybė ilgai nesiryžo jo atmesti ir svyravo. Tą galima išsilavinusių žmonių. Nepartinis Jurgis Žitinevičius taip pastebėti studijuojant šių partijų dokumentus. Hymanso pat siūlė Vyriausybei atsistatydinti, jeigu dauguma Seimo projektas ne kartą buvo svarstomas Krikščionių demokratų narių ja nepasitiki. partijos centro komiteto posėdžiuose. M. Krupavičiui Užsienio reikalų ministras, atsakydamas į Seimo narių pasiūlius, centro komitetas 1921 m. birželio 14 d. nutarė kritiką citavo griežtas instrukcijas delegacijai, neleidžian- slapta instrukcija paskatinti partijos organizacijas protes- čias daugiau nusileisti, nurodė, kad delegacija neturi tuoti prieš Hymanso projektą. 1921 m. spalio 22 d., spalio įgaliojimų pasirašyti kokią nors sutartį. Vis dėlto Ministro 28 d., lapkričio 19 d. posėdžiuose visi centro komiteto Pirmininko ir užsienio reikalų ministro kalbos socialde- nariai pasisakė prieš projekto priėmimą, nors J. Purickis mokratų frakcijos neįtikino, kad Vyriausybė nepriims pastarajame posėdyje pranešė, kad visi Lietuvos atstovai Hymanso projekto. Vėl kalbėję S. Digrys ir S. Kairys abe- užsienyje pataria priimti projektą, nes priešingu atveju jojo Užsienio reikalų ministerijos paruoštu kotrprojektu, Lietuva liks izoliuota. 1921 m. lapkričio 29 d. posėdyje J. Purickio cituotos telegramos taip pat kėlė abejones dėl kiekvienas centro komiteto narys pasakė savo nuomo- tvirtos delegacijos laikysenos, o K. Griniaus ekonominiai nę – visi buvo už projekto atmetimą. Steigiamojo Seimo paskaičiavimai parodė jo polinkį eiti į kompromisus ir krikščionių demokratų bloko 1921 m. gruodžio 22 d. dar labiau sustiprino socialdemokratų įtarimus dėl blo- posėdyje buvo galutinis balsavimas dėl Hymanso projekto. gos derybų baigties. S. Kairys perskaitė socialdemokratų Vienas balsavo už priėmimą, kiti – prieš60. Šios ištraukos iš frakcijos pereinamąją formulę, kurioje Vyriausybės nuos- protokolų yra labai trumpos, bet pateikia nemažai informa- tatas pavadino faktišku Hymanso projekto priėmimu, cijos. Akivaizdu, kad užsienio reikalų ministras J. Purickis kuris padarys Lietuvą Lenkijos provincija, todėl Seimas įkalbinėjo savo partijos vadovus priimti projektą, todėl šis reiškia nepasitikėjimą Ministrų kabinetu. Atsakydamas klausimas buvo taip dažnai svarstomas. į krikščionių demokratų replikas, kad socialdemokratai Aiškesnį vaizdą apie valstiečių liaudininkų bloko patys nori unijos su lenkais, jis paaiškino, kad su Vladu nuomonę dėl Hymanso projekto rodo jų posėdžių Požela važiavo į Varšuvą ir susitiko su Lenkijos socialistų protokolai. Platesnės diskusijos įvyko 1921 m. rugsėjo partijos (PPS) atstovais, siekdami sulaikyti Lenkiją nuo 21 m. bloko posėdyje. K. Grinius pasisakė už projekto Lietuvos puolimo. Šios derybos naudos nedavė, tačiau priėmimą. Jo nuomonei prieštaravo dr. J. Staugaitis, Lietuvos socialdemokratai išdėstė savo nuomonę Vilniaus P. Ruseckas, L. Natkevičius, A. Tamošaitis. Už priėmimą krašto ir Lietuvos santykių su Lenkija klausimais, be to, pasisakė K. Škirpa argumentuodamas, kad reikia prisidėti grįždami Vilniuje susitiko ir užmezgė ryšius su Vilniaus prie didžiųjų Europos valstybių grupės, nes „ginklo jėga darbininkų atstovais. viešpatauja“, bei M. Sleževičius. P. Ruseckas K. Škirpą Po ilgų diskusijų pasiūlytos 3 pereinamosios formu- apkaltino bailumu61. lės – krikščionių demokratų, valstiečių liaudininkų ir 1921 m. lapkričio 25 d. buvo pasikėsinta prieš Lietuvos socialdemokratų. Zigmo Starkaus krikščionių demokratų delegacijos vadovą E. Galvanauską. 1921 m. gruodžio vardu pasiūlytas tekstas skelbė, kad 1921 m. rugsėjo 3 d. 22 d. Steigiamojo Seimo posėdyje po P. Klimo pranešimo Hymanso pateiktas avanprojektas yra Lietuvai nepriimti- vienbalsiai buvo pritarta vyriausybės nutarimui nepriimti nas ir kad Lietuva negali priimti sąlygų, kurios apribojo Hymanso projekto, bet pasilikti Tautų Sąjungoje62. Šis valstybės suverenumo teises. LSLDP ir LVS blokas pasiūlė sprendimas 1921 m. gruodžio 24 d. praneštas Tautų Sąjun- platesnį tekstą, kuriame reikalaujama vykdyti Suvalkų su- gai. Lietuvos visuomenės protestai nugalėjo. Lenkija taip tartį ir išvesti L. Želigovskio kariuomenę iš Vilniaus srities, pat atmetė Hymanso projektą ir net nelaukdama derybų pareiškiama, kad Hymanso projektas nepriimtinas Lietuvai, pabaigos 1921 m. lapkričio 16 d. nutarė surengti rinkimus teigiama, kad valdžios kontrprojektas siūlo kenksmingus okupuotose Lietuvos vietose. sekretoriatus užsienio politikoje ir ekonomikoje bei karo Lietuvos vyriausybė 1922 m. sausio mėnesį dar bandė konvencijas, ir reikalaujama, kad Vyriausybė griežtai užmegzti tiesiogines derybas su Lenkija, bet jos nepavyko. saugotų Lietuvos suverenitetą. Balsuojant 37 balsais prieš 1922 m. vasario 1 d. Vilniuje sušauktas „Vidurinės Lietu- 34 buvo priimta krikščionių demokratų bloko pasiūlyta vos“ seimas, kuris 1922 m. vasario 20 d. nutarė Vilniaus pereinamoji formulė, nors už ją balsavo tik krikščionys kraštą įjungti į Lenkiją. Lietuvai neliko nieko kito kaip demokratai. Kitos frakcijos pasisakė, kad balsuos tik už savo protestuoti prieš tokią aneksiją, nutraukti visus santykius V e il nti n ė

36 A udronė ISTORIJA 2 0 0 9 / 4 L X V I / 7 6

su Lenkija, o Vilniaus klausimą laikyti atvirą ir kuo dažniau 4 Gaigalaitė, A. Dr. Juozo Purickio veikla siekiant Lietu- jį kelti tarptautinėse organizacijose. vos tarptautinio pripažinimo. Lietuvos užsienio reikalų ministrai 1918–1940. Kaunas: Šviesa, 1999; Gaigalai- tė, A., Žeimantienė, J. Juozas Purickis-Vygandas. Vil- nius, 2004. Išvados 5 Kasparavičius, A. Mykolo Sleževičiaus profilis tarpu- kario Lietuvos užsienio politikoje. Lietuvos užsienio reikalų ministrai 1918–1940. Kaunas: Šviesa, 1999. 6 Abromaitis, A. Kaip kito požiūris į Lenkiją. Lietuvos 1. Steigiamasis Seimas 1920–1921 m. aktyviai padėjo viešoji nuomonė 1920–1923 metais. Darbai ir dienos, formuoti Lietuvos užsienio politiką ne tik svarstydamas 2004, t. 40. svarbiausius užsienio politikos klausimus, bet ir dalyvauda- 7 Mūsų delegacija Varšuvoj. Tėvynės sargas, 1920, mas delegacijų veikloje. Steigiamojo Seimo narių delega- gruodžio 31, nr. 2, p. 16. cijos dalyvavo 2-ejose derybose su Lenkija tarpininkaujant 8 Žepkaitė, R. Lietuva tarptautinės politikos labirintuose Tautų Sąjungai, ir 2-ejose derybose su Vilniaus lenkais. (1918—1922 m.). Vilnius: Mokslas, 1973, p. 112. 2. Lietuvos Steigiamasis Seimas, siekdamas atgauti Vil- 9 D-ras J. Staugaitis. Dėlei Varšuvos derybų. Laisvė, niaus kraštą, ėmėsi įvairių priemonių: pasiuntė delegaciją 1921, balandžio 6, nr. 73, p. 2–3. į Varšuvą, užmezgė kontaktus su Vilniaus lenkų politinė- 10 Varšuvos delegacija sugrįžo. Laisvė, 1921, sausio 9, mis grupėmis, pažadėjo leisti vietiniams lenkams vartoti nr. 6, p. 1. gimtąją kalbą mokyklose, bažnyčiose ir savivaldybėse, 11 Iš mūsų derybų su lenkais (Pasikalbėjimas su mūsų vėliau net užsiminė apie teritorinę autonomiją, tačiau šie delegacijos nariais). Lietuva, 1921, vasario 11, nr. 33, pažadai lenkams pasirodė per menki. p. 1. 3. Lietuvos lenkų sukurtas „Didžiosios Lietuvos pro- 12 Valdžios atsakymas į St. Seimo nario dr. E. Draugelio jektas“, patobulintas Lenkijos federalistų, virto Hymanso paklausimą. Laisvė, 1921, balandžio 3, nr. 71, p. 2–3. projektu. Šis projektas buvo labai palankus lenkams, tačiau 13 1921 01 08 ir 1921 02 10 LSLDP ir LVS frakcijos blo- Lenkijoje valdžią turėjusių aneksionistų buvo atmestas. ko posėdžio protokolai. LMABRS, f. 199–22, l. 142, 4. Per visą derybų su Lenkija eigą Lietuva patyrė didelį 185. Antantės valstybių ir Tautų Sąjungos spaudimą. Kai kurie 14 Liucius Cevolius. Laiškai iš Paryžiaus. Lietuva, 1921, Lietuvos vyriausybės ir Seimo LSLDP ir LVS frakcijų lyderiai kovo 18, nr. 61, p. 1; Pilsudskis važinėjas. Lietuva, norėjo priimti Hymanso projektą, nors ir suprato, kad jis 1921, vasario 10, nr. 32, p. 3. smarkiai apriboja Lietuvos suverenitetą, tačiau Seimas, 15 1921 02 01 LSLDP ir LVS frakcijos bloko posėdžio atsižvelgdamas į visuomenės protestus, nesutiko priimti protokolas. LMAB RS, f. 199–22, p. 179–183. konfederacijos projekto. 16 Iš Vilniaus delegatai grįžo. Laisvė, 1920, gruodžio 31, nr. 24, p. 1. 17 1921 01 03 LVS ir LSLD bloko prezidiumo posėdžio protokolas. LMAB RS, f. 199–102, l. 13. Nuorodos 18 1921 01 19 LVS ir LSLD bloko prezidiumo posėdžio protokolas. LMAB RS, f. 199–104, l. 57. 19 Biržiška, M. Vilniaus golgota. Kaunas, 1930, p. 106. Michał Römer. Dziennik, 1920–1921, t. 28. LMAB RS, 1 Žepkaitė, R. Lietuva ir Didžiosios valstybės 1918– f. 138–2254, l. 110. 1939 m. Kaunas: Šviesa, 1986; Łosowski, P. Stosunki 20 Michał Römer. Dziennik, 1920–1921, t. 28. LMAB RS, polsko – litewskie 1921–1939. Warszawa, 1997; Lau- f. 138–2254, l. 109. rinavičius, Č. Kodėl abejota, bijota ir atsiribota? Lietu- 21 „Didžiosios Lietuvos“ projektas. Lietuva, 1921, vasa- vos vyriausybės požiūris į vidurio Lietuvos problemą; rio 22, nr. 41, p. 1–2. Miknys, R. Masonerijos kuluaruose. Darbai ir dienos, 22 Oswiadczenie Polskiego Związku Ludowego „Odro- 2004, t. 40, p. 253–260, 201–211. dzenie“, w Wilnie, zlozone delegacji ludowcow 2 Steigiamajame Seime buvo 3 Staugaičiai – krikščio- litewskich z Kowna, jako wyrazenie stanowiska w nių demokratų atstovai – kunigas Justinas Staugaitis sprawie przyszlych losow kraju 1921 03 01. LMAB ir Antanas Staugaitis bei liaudininkas – Jonas Stau- RS, f. 199–289, l. 4–5. gaitis, todėl dokumentuose ir spaudoje buvo rašoma 23 Lossowski, P. Stosunki polsko – litewski w latach „dr. J. Staugaitis“ arba „kun. J. Staugaitis“. 1918–1920 ..., p. 274–275. 3 Žepkaitė, R. Diplomatija imperializmo tarnyboje: 24 1921 03 03 LSLDP ir LVS frakcijos bloko posėdžio Lietuvos ir Lenkijos santykiai 1919–1939 m. Vilnius: protokolas. LMAB RS, f. 199–22, l. 202. Mokslas, 1980; Žepkaitė, R. Lietuva tarptautinės poli- 25 Ten pat, l. 203, 204. tikos labirintuose (1918–1922). Vilnius: Mokslas, 1973; 26 Sveikas žingsnis. Lietuva, 1921, kovo 15, nr. 58, p. 1. Łossowski, P. Stosunki polsko – litewskie 1921–1939. 27 Laurinavičius, Č. Kodėl abejota, bijota, atsiribota? Warszawa, 1997. Darbai ir dienos, 2004, t. 40, p. 255.

Nepriklausomybė ar unija? Steigiamojo Seimo požiūris į santykius su Lenkija ISSN 1392-0456 37 IŠ TAUTOS PRAEITIES

28 Tautų Sąjungos nusprendimas dėl plebiscito Vilniuj. 57 Galva, G. Ernestas Galvanauskas. Politinė biografija. Lietuva, 1921, kovo 6, nr. 51, p. 2. Čikaga, 1982, 200 p. 29 Iš laikraščių. Lietuva, 1921, kovo 21, nr. 63, p. 2. 58 1921 09 20 I sesijos 124 posėdis. SSD, Kaunas, 1920– 30 Ten pat. 1922. 31 Biržiška, M. Vilniaus golgota. Kaunas, 1930, p. 112. 59 1921 09 25 I sesijos 125 posėdis. SSD, Kaunas, 1920– 32 1921 04 24–26 pasikalbėjimas su Vilniaus visuome- 1922. nės grupėmis seimo narių Juozo Vailokaičio ir K. Jo- 60 Hymanso projektas vyriausiuose kr. d. p. organuose. kanto. LMAB RS, f. 199–291, l. 1. Krikščionis demokratas, 1928, nr. 1–2. p. 6–8. 33 Kauno kronika. Lietuva, 1921, kovo 10, nr. 54, p. 4. 61 1921 09 01 LSLDP ir LVS frakcijos bloko protokolas. 34 Miknys, R. Masonerijos kuluaruose. Darbai ir dienos, LMAB RS, f. 199–22, l. 296–297. 2004, t. 40, p. 210. 62 1921 12 22 I sesijos 156 posėdis. SSD, Kaunas, 1920– 35 Neišmanymas ar blogas noras. Lietuva, 1921, gegu- 1922. žės 7, nr. 99, p. 1. 36 1921 04 20 I sesijos 82 posėdis. SSD, Kaunas, 1920– Gauta 2009 m. gruodžio 12 d. 1922. Pateikta spaudai 2009 m. gruodžio 28 d. 37 Laiškai iš Briuselio. Lietuva, 1921, gegužės 10, nr. 101, p. 1. 38 Laiškai iš Briuselio. Lietuva, 1921, gegužės 14, nr. 103, p. 2. Summary 39 Kasparavičius, A. Mykolo Sleževičiaus profilis tarpu- kario Lietuvos užsienio politikoje (1919 04 12–10 06 ir 1926 06 15–12 16). Lietuvos užsienio reikalų ministrai 1918–1940 ..., p. 209–210. 40 Sukilėliai ir jų tikslai. Lietuva, 1921, gegužės 12, Independence or Commonwealth: nr. 103, p. 1; Sapiehą palydint. Lietuva, 1921, gegu- the Relationship between the žės 22, nr. 111, p. 1. Constituent Assembly and Poland 41 Briuselio derybos. Nauja derybų fazė. Lietuva, 1921, gegužės 28, nr. 115, p. 1. 42 Tautų Sąjunga agituojanti. Lietuva, 1921, balan- The article analyzes the attitude of the Constituent As- džio 15, Nr. 81, p. 2. sembly (Seimas) towards the relations with Poland as well 43 Patys lenkai išsigando federacijos. Lietuva, 1921, ge- as negotiations with Poland and Polish political groups gužės 5, nr. 98, p. 3. in the Vilnius region with the aim to regain this region. 44 Lenkai dėl TS ir santykių su Lietuva. Lietuva, 1921, Lithuanian Constituent Assembly resorted to various birželio 15, nr. 130, p. 3. measures pursuing this aim: sent a delegation to Warsaw, 45 Pašnekesys su gen. Babianskiu. Lietuva, 1921, rugpjū- established contacts with the Polish political groups of the čio 4, nr. 171, p. 2. Vilnius region, came up with certain proposals both for 46 Babianskis, A. Artimiausios perspektyvos. Lietuva, Warsaw and Vilnius. M. Römeris and A. Babianskis initi- 1921, rugpjūčio 20, nr. 184, p. 1. ated consultations between members of the Lithuanian 47 Vyriausybė sutikimo nėra davusi. Lietuva, 1921, gegu- Seimas and representatives of Polish political groups; žės 29, nr. 116, p. 2. however, these initiatives were approved only by scanty 48 Žinia iš Ženevos. Lietuva, 1921, liepos 2, nr. 143, and not influential Polish People Union “Odrodzenie”, p. 2. which supported J. Pilsudski’s ideas. The Polish com- 49 Trijų frakcijos ministerija arba trupučiuką nepataikė. munity in the Vilnius district was strongly and negatively Lietuva, 1921, liepos 15, nr. 154, p. 1. influenced by the idea that Vilnius might be occupied by 50 Stravinskienė, V. Grajevskis Adolfas, Liausas Bronis- the Lithuanian army; this meant for them occupation and lavas, Šnielevskis Antanas. Lietuvos Steigiamojo Sei- slavery. The Lithuanian government gave promises that mo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas ..., the Polish language could be used in schools, churches p. 154–156, 218–220, 386–387. and municipalities and even hinted about territorial 51 1921 07 08 I sesijos 116 posėdis. SSD, 1920–1922. autonomy; however, for the Polish side these promises 52 Dar dėl Ženevos rezoliucijos. Didelis mitingas – de- seemed insufficient. Therefore, Lithuanian Polish launched monstracija Kaune. Lietuva, 1921, liepos 12, nr. 151, a project “Major Lithuania” which, improved by the Polish p. 1, 3. federalists, became Hymans project. In these negotiations 53 Piliečių balsai. Lietuva, 1921, liepos 10, nr. 150, p. 3. Lithuania made significant concessions in order to reach 54 Žepkaitė, R. Diplomatija imperializmo tarnyboje ..., its aim, but the Lithuanian society strongly objected to the p. 152. delimitation of sovereignty. Though the Lithuanian delega- 55 1921 09 09 I sesijos 121 posėdis. SSD, 1920–1922. tion, some Government members and the leaders of the 56 Ministerių kabineto posėdis. Lietuva, 1921, rugsė- Populist fraction approved of this project, Seimas took into jo 11, nr. 203, p. 1. consideration public opinion and rejected the project. V e il nti n ė

38 A udronė