LIETUVOS PROJEKTAVIMO NAR ö Į M ON I Ų ASOCIACIJOS N A R YS KOMPLEKSAS BENDRASIS PLANAS. TOMAS METAI ATESTATO Nr. 0428 RENGIMO ETAPAS. U-0990 KONCEPCIJOS RENGIMO IV 2010 STADIJA

ALYTAUS RAJONO DAUGAI SAVIVALDYB ö

DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS

RENGIMO ETAPAS. SPRENDINIAI

PLANAVIMO ORGANIZATORIUS: ALYTAUS RAJONO SAVIVALDYB öS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS

BENDROJO PLANO RENG öJAS: UAB „URBANISTIKA“

PAREIGOS PAVARD ö PARAŠAS

DIREKTORIUS J. JAZAVITAS

DIR. PAV. VYR. ARCHITEKTAS L. NAUJOKAITIS

PROJEKTO VADOV ö (A1225) A. GRIG ŪNIEN ö DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 1

DAUG Ų MIESTO TERITORIJOS BENDROJO PLANO SUD öTIS

RENGIMO ETAPAS

1. ESAMOS B ŪKL öS ANALIZ öS STADIJA I Tomas Esamos b ūkl ÷s analiz ÷s aiškinamasis raštas Br ÷žiniai: 1.1. Esamos b ūkl ÷s žem ÷s naudojimo br ÷žinys M 1:5 000; 1.2. Esamos b ūkl ÷s inžinerin ÷s infrastrukt ūros br ÷žinys M1:5 000.

2. KONCEPCIJOS RENGIMO STADIJA II Tomas Koncepcijos rengimo aiškinamasis raštas Pagrindiniai br÷žiniai: 2.1. Miesto erdvin ÷s raidos koncepcija (Pirmas ir Antras variantai M 1:5 000); 2.2. Miesto teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai (Pirmas ir Antras variantai M 1:5 000);

III Tomas Strateginis pasekmi ų aplinkai vertinimas

3. SPRENDINI Ų KONKRETIZAVIMO STADIJA IV Tomas Sprendini ų konkretizavimo aiškinamasis raštas Br ÷žiniai: 3.1. Miesto išor ÷s strukt ūra, miesto teritorijos rib ų urbanistin ÷s pl ÷tros br ÷žinys M 1:50 000; 3.1. Žem ÷s naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentai M 1:5 000; 3.2. Gamtinio kraštovaizdžio apsauga M 1:5 000; 3.3.Gyvenam ųjų teritorij ų, socialin ÷ ir aptarnavimo infrastrukt ūra M 1:5 000; 3.4. Žali ųjų plot ų sistemos vystymas M 1:5 000; 3.5. Nekilnojamo kult ūros paveldo išsaugojimas, rekreacijos ir turizmo infrastrukt ūra, rekreacini ų teritorij ų vystymas M 1:5 000; 3.6. Susisiekimo infrastrukt ūra M 1:5 000; 3.7. Inžinerin ÷ infrastrukt ūra M 1:5 000.

SPRENDINI Ų PASEKMI Ų VERTINIMO ETAPAS

V Tomas Sprendini ų poveikio vertinimas

BAIGIAMASIS ETAPAS

VI Tomas Bendrojo plano viešo svarstymo ataskaita

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 2

TURINYS

Darb ą parengusi ų specialist ų s ąrašas 4

ĮVADAS 5

1. MIESTO IŠOR öS STRUKT ŪRA 8 Daug ų miestas šalies, Alytaus regiono ir Alytaus rajono urbanistin ÷s strukt ūros 1.1. 8 pl ÷tros kontekste 1.2. Daug ų miesto įtakos (pl ÷tros) zonos 9 MIESTO STRUKT ŪRA IR TERITORIJOS 2. NAUDOJIMO REGLAMENTAI 11 2.1. Miesto strukt ūra 11 2.2. Miesto teritorijos žem ÷s naudojimas 15 2.2.1. Miesto užstatomos ir neužstatomos teritorijos 16 2.2.2. Miesto teritorijos funkcin ÷s zonos ir tvarkymo reglamentai 17 2.3. Teritorin ÷ pl ÷tra ir miesto teritorijos balansas 22 2.4. Miesto teritorij ų pl ÷tros strategija 23 2.5. Sprendini ų įgyvendinimo prioritetai 24 3. KRAŠTOVAIZDŽIO APSAUGA 27 3.1. Gamtinio karkaso formavimas 27 3.2 Gamtinio kraštovaizdžio ir biologin ÷s įvairov ÷s apsauga 32 3.3. Žali ųjų plot ų sistemos vystymas 34 4. NEKILNOJAMOJO KULT ŪROS PAVELDO APSAUGA 40 4.1. Kult ūros vertybi ų apsaugos lygmenys ir tikslai 40 4.2. Kult ūros paveldo tvarkybos, naudojimo ir atgaivinimo prioritetai 40 4.3. Kult ūros paveldo tvarkybos ir naudojimo reglamentavimas 41 4.4. Kult ūros paveldo naudojimo turizmui gair ÷s 42 4.5. Apsaugos įgyvendinimo ir steb ÷senos (monitoringo) principai 43 4.6. Nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų s ąrašas 43 5. GYVENAM ŲJŲ TERITORIJ Ų PL öTRA 44 5.1. Gyvenam ųjų teritorij ų pl ÷tros strategija 44 5.2. Daug ų miesto gyventoj ų skai čiaus kaitos prognoz ÷ 45 5.3. Būsto pl ÷tros prognoz ÷ 47 5.3.1. Gyventoj ų užimtumo strukt ūros poky čių prognoz ÷ 48 5.3.2. Paslaug ų infrastrukt ūros poreikio prognoz ÷ 49 5.4. Gyvenam ųjų teritorij ų pl ÷tra 50 5.5. Mažaaukšt ÷s ir sodybin ÷s statybos pl ÷tra 50 5.6. Daugiaaukšt ÷s statybos pl ÷tra 50 SOCIALIN ö APLINKA IR KULT ŪRA, REKREACIJA IR 6. TURIZMAS 52 6.1. Švietimo infrastrukt ūra 52 6.2. Asmens sveikatos prieži ūros infrastrukt ūra 53 6.3. Socialin ÷ infrastrukt ūra 54 6.4. Kult ūrin ÷ infrastrukt ūra 55 6.5. Prekybos infrastrukt ūros tinklo miesto teritorijoje vystymas 56 6.6. Rekreacija ir turizmas 56 7. PRAMON öS, VERSLO TERITORIJ Ų VYSTYMAS 60

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 3

7.1. Pramon ÷s ir nauding ųjų iškasen ų teritorijos 60 7.2. Bendras nauj ų teritorij ų poreikis ir poreikio tenkinimas 60 8. SUSISIEKIMO SISTEMA 62 8.1. Daug ų miesto išor ÷s perspektyviniai susisiekimo ryšiai 62 8.2. Automobilizacijos lygis 62 8.3. Viešasis transportas 63 8.4. Daug ų miesto gatvi ų tinklas 64 8.4.1. Transporto sraut ų prognoz ÷ pagrindin ÷se Daug ų miesto gatv ÷se 64 8.4.2. Daug ų miesto gatvi ų kategorijos 64 8.5. Aptarnavimo infrastrukt ūra 66 8.5.1. Automobili ų stov ÷jimas ir laikymas 66 8.5.2. Degalin ÷s 67 8.6. Bevariklis transportas 67 8.7. Rekomenduojami Daug ų miesto susisiekimo infrastrukt ūros projektai 68 9. TECHNIN ö INFRASTRUKT ŪRA 69 9.1. Ekoinžinerin ÷ infrastrukt ūra 69 9.1.1. Vandentieka 69 9.1.2. Vandenvala 70 9.1.3. Lietaus nuotekos 71 9.1.4. Atliek ų tvarkymas 71 9.2. Energetin ÷s infrastrukt ūros vystymas 72 9.2.1. Elektros energijos tiekimas ir gamyba 72 9.2.2. Gamtini ų duj ų tiekimas 73 9.2.3. Šilumos tiekimas 74 9.3. Ryši ų infrastrukt ūros vystymas 74 9.4. Įgyvendinimo prioritetai 75 9.4.1. Ekoinžinerin ÷s infrastrukt ūros vystymo prioritetai 75 9.4.2. Energetikos infrastrukt ūros vystymo prioritetai 75

PRIEDAI Anykš čių rajono savivaldyb ÷s tarybos sprendimas 2007-01-25 Nr.TS-36 PAGRINDINIAI ŽEM öLAPIAI 1. Miesto išor ÷s strukt ūra M 1:30 000 1. Žem ÷s naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentai M 1:5 000),

Reglament ų lentel ÷ 2. Gamtinio kraštovaizdžio apsauga M 1:5 000 3. Gyvenam ųjų teritorij ų, socialin ÷ ir aptarnavimo infrastrukt ūra

M 1:5 000 4. Žali ųjų plot ų sistemos vystymas M 1:5 000 5. Nekilnojamojo kult ūros paveldo išsaugojimo, rekreacijos ir turizmo

infrastrukt ūra, rekreacini ų teritorij ų vystymas M 1:5 000 6. Susisiekimo infrastrukt ūra M 1:5 000 7. Inžinerin ÷ infrastrukt ūra M 1:5 000

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 4

DARB Ą PARENGUSI Ų SPECIALIST Ų S ĄRAŠAS

UAB „URBANISTIKA“

1. Alicija Grig ūnien ÷ - darbo vadov ÷:

2. Linas Naujokaitis – projekto konsultantas - koordinatorius.

3. Giedr ÷ Ratkut ÷ - Ska čkauskien ÷:

4. Dalia Bagdonait ÷:

5. Rasa Rudyt ÷-Murauskien ÷

6. Valdas Maleckas

7. Nijol ÷ Ku činskien ÷:

VGTU TERITORIJ Ų PLANAVIMO INSTITUTAS

8. Prof. dr. Marija Burinskien ÷:

9. Prof. dr. Jūrat ÷ Jurevi čien ÷:

10. Dovil ÷ Lazauskait ÷:

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 5

ĮVADAS

Daug ų miesto teritorijos bendrojo plano rengimo teisin ÷ aplinka

Daug ų miesto teritorijos bendrasis planas parengtas vadovaujantis: • Alytaus rajono savivaldyb ÷s tarybos 2009 m. geguž ÷s 28 d. sprendimu Nr. K- 193 „D ÷l pritarimo projekto rengimui“. • 2009 m. lapkri čio 18 d. Alytaus rajono savivaldyb ÷s administracijos direktoriaus patvirtinta Planavimo darb ų programa. • Planavimo s ąlygomis išduotomis Daug ų miesto bendrojo plano rengimui. • 2010 m. liepos 29 d. Alytaus rajono savivaldyb ÷s tarybos sprendimu Nr. K-260 „D ÷l Daug ų miesto bendrojo plano erdvin ÷s raidos koncepcijos aprobavimo“. • Galiojan čiais bendrojo planavimo dokumentais: Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, Alytaus apskrities bendruoju (generaliniu) planu, Alytaus rajono savivaldyb ÷s teritorijos bendruoju planu. • Galiojan čiais specialiojo ir detaliojo planavimo dokumentais.

Daug ų miesto teritorijos bendrasis planas rengiamas remiantis Lietuvos įstatymais, Vyriausyb ÷s nutarimais, taisykl ÷mis ir kitais norminiais dokumentais reglamentuojan čiais planavim ą, o taip pat 2009 m. spalio 5 d. paslaug ų sutartimi Nr. 600. Planavimo s ąlygos, kuriomis remiantis ruošiamas Daug ų miesto teritorijos bendrasis planas:

• Alytaus rajono savivaldyb ÷s administracijos Architekto tarnybos planavimo sąlygos Nr. SL2-20, 2009-06-30; • Alytaus apskrities viršininko administracijos planavimo s ąlygos Nr. 3-1339- (10.2), 2009-06-25; • Alytaus regiono AAD planavimo s ąlygos Nr. ARST-5-120A, 2009-06-25; • KPD Alytaus TP planavimo s ąlygos Nr. 2A-139, 2009-06-22; • Lietuvos automobili ų keli ų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos planavimo sąlygos Nr. PS-187, 2009-06-17; • Alytaus rajono savivaldyb ÷s administracijos Komunalinio ūkio skyriaus planavimo s ąlygos, 2009-06-18; • Akcin ÷s bendrov ÷s „Lietuvos dujos“ Kauno filialo raštas Nr. G-764, 2009-06- 18; • UAB „Tele2“ raštas Nr. ER-RJ-SD-6090, 2009-06-09; • Valstybin ÷s įmon ÷s „Alytaus regiono keliai“ planavimo s ąlygos Nr. PS1-24, 2009-06-14; • RST Alytaus regiono Alytaus skyriaus raštas Nr. 30310-137, 2009-06-05; • Alytaus apskrities priešgaisrin ÷s prieži ūros skyriaus raštas Nr. 59-26(8.117), 2009-06-17; • Alytaus apskrities viršininko administracijos Žem ÷s tvarkymo departamento Alytaus rajono žem ÷tvarkos skyriaus planavimo s ąlygos Nr. (1.49)D-5, 2009- 06-12; • TEO LT, AB planavimo s ąlygos Nr. 2-210/2009, 2009-06-12; • Lietuvos Respublikos Ryši ų reguliavimo tarnybos raštas Nr. (28.37)1B-3450, 2009-06-10; • Alytaus Visuomen ÷s sveikatos centro planavimo s ąlygos Nr. R1-669(4.24), 2009-06-11; • Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Keli ų policijos skyriaus raštas Nr. 52-S-6409, 2009-06-10;

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 6

• Alytaus rajono savivaldyb ÷s administracijos Žem ÷s ūkio skyriaus planavimo sąlygos Nr. Ž ŪS-203, 2009-06-08.

Daug ų miesto teritorijos bendrojo plano tikslai ir uždaviniai, rengimo eiga

Bendrasis planas – teritorij ų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorij ų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvin ÷ koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai (LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJ Ų PLANAVIMO ĮSTATYMAS 1995 m. gruodžio 12 d. Nr. I-1120 Vilnius. Nauja įstatymo redakcija nuo 2004 m. geguž ÷s 1 d.). Bendrasis planas – svarbiausias miesto teritorij ų planavimo dokumentas, sprendžiantis darnaus vystymo uždavinius, įgyvendinantis miesto vizij ą ir pl ÷tros prioritetus.

Pagrindiniai Daug ų miesto bendrojo plano tikslai – sudaryti palankiausias s ąlygas miesto teritorijos darniam vystymuisi, užtikrinant prielaidas teigiamai ekonomikos ir socialinei raidai, kartu nepadarant žalos aplinkai, sudaryti optimalias gyvenimo, darbo ir poilsio s ąlygas miestiečiams, užtikrinant j ų gyvenamosios aplinkos kokyb ę, bei pasi ūlyti kokybiškas ir išskirtines rekreacijos ir turizmo, kurortinio gydymo ir sveikatinimo paslaugas, paremtas vietiniais gamtiniais bei kult ūriniais ištekliais, miesto sve čiams. Rengiamo Daug ų miesto teritorijos bendrojo plano pagrindiniai tikslai, suformuluoti 2009 m. lapkri čio 18 d. Administracijos direktoriaus patvirtintoje „Planavimo darb ų programoje“ bei Technin ÷je užduotyje, yra šie:

• Suformuoti Daug ų miesto teritorijos vystymo erdvin ę koncepcij ą, nustatyti teritorijos tvarkymo, naudojimo ir apsaugos prioritetus, teritorij ų funkcines zonas, nurodan čias teritorijos integruotum ą ir (ar) jos ypatumus; • Nustatyti Daug ų, kaip kurortinio miesto pl ÷tros kryptis, suformuojant kurorto tip ą; • Sudaryti prielaidas rekreacini ų areal ų stiprinimui, organiškai gyvenamosios ir rekreacin ÷s paskirties zon ų tinklo s ąveikai; • Nustatyti kult ūros paveldo r ūši ų apsaugos prioritet ų zonas; įvertinti paveldo objekt ų fizin ę b ūkl ę ir numatyti priemones b ūkl ÷s pagerinimui; numatyti kult ūros paveldo objekt ų naudojimo, parengimo lankymui (pritaikymui turizmo reikm ÷ms galimybes); • Tobulinti miesto istoriškai susiklosčiusi ą urbanistin ę strukt ūrą bei formuoti architekt ūrin ę erdvin ę kompozicij ą; • Numatyti miesto teritorij ų gyvenimo ir aplinkos kokyb ę gerinan čias priemones, formuoti bendro naudojimo želdyn ų bei apsaugini ų želdyn ų sistem ą, formuoti rekreacines zonas; • Pl ÷toti miesto inžinerin ę, susisiekimo ir kit ą visuomen ÷s poreikiams tenkinti reikaling ą infrastrukt ūrą; • Nustatyti miesto teritorijas, kurioms privaloma rengti ar keisti detaliuosius planus, nustatyti ši ų teritorij ų naudojimo, tvarkymo, apsaugos prioritetus ir veiklos juose apribojimus; • Numatyti priemones, užtikrinan čias gamtos ištekli ų racional ų naudojim ą, kraštovaizdžio tvarkym ą, ekologin ę pusiausvyr ą, gamtinio karkaso formavim ą, gamtos ir kult ūros paveldo objekt ų išsaugojim ą; • Rezervuoti teritorijas komunikacini ų koridori ų ir kit ų visuomen ÷s poreikiams reikaling ų objekt ų statybai;

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 7

• Nustatyti planuojamos teritorijos užstatymo aukš čio ir intensyvumo parametrus; • Pagal bendrus vyraujan čius požymius išd ÷styti planuojamos teritorijos dalis (zonas), nurodant pagrindin ę tikslin ę žem ÷s naudojimo paskirt į, naudojimo b ūdą ir (ar) pob ūdį (pob ūdis pažymimas tais atvejais, kai jo turinys įtakoja numatomo teritorijos tvarkymo reglamento reikalavimus); • Įvertinti kult ūros paveldo objekt ų gamtin ÷s aplinkos ir kraštovaizdžio dabartin ę būsen ą, ypatumus, nustatyti j ų saugojimo principus.

Naujasis Daug ų miesto bendrasis planas turi tapti praktišku planavimo dokumentu, suprantamu miesto gyventojams, norintiems gyventi jaukiame, patogiame mieste. Bendrasis planas turi tarnauti priimant sprendimus d ÷l investicij ų, tapti stabilum ą mieste užtikrinan čiu garantu, tapti pagrindiniu miesto statyb ų kodeksu, koordinuojan čiu visuomen ÷s, valdžios, verslo veiksmus, bei leidžian čiu racionaliai panaudoti esamus išteklius.

Teritorij ų planavimo dokumento rengimo etap ą sudaro esamos b ūkl ÷s analiz ÷s stadija, koncepcijos rengimo stadija, sprendini ų konkretizavimo stadija. Atlikus Daug ų miesto teritorijos bendrojo plano esamos b ūkl ÷s analiz ę, buvo pereita prie antrosios rengimo etapo stadijos – teritorijos vystymo koncepcijos. Rengiant Daug ų miesto teritorijos bendrojo plano koncepcij ą buvo remiamasi Europos S ąjungoje visuotinai priimta tvaraus (tausojan čio ir subalansuoto) vystymosi ideologija. Tam, kad nustatyti, apib ūdinti ir įvertinti galimas reikšmingas Daug ų miesto teritorijos vystymo koncepcijos įgyvendinimo pasekmes aplinkai, buvo atliktas strateginis pasekmi ų aplinkai vertinimas. Strateginio pasekmi ų aplinkai vertinimo metu buvo konsultuotasi su tam tikromis valstyb ÷s ir savivaldyb ÷s institucijomis, visuomene, buvo atsižvelgta į ši ų konsultacij ų ir kit ų viešum ą užtikrinan čių proced ūrų rezultatus. 2010-07-29 Alytaus rajono savivaldyb ÷s tarybos sprendimu Nr. K-260 „D ÷l Daug ų miesto bendrojo plano erdvin ÷s raidos koncepcijos aprobavimo“ buvo patvirtinta Daug ų miesto bendrojo plano dalis – teritorijos vystymo erdvin ÷s raidos koncepcija.

Ilgalaik ÷ miesto teritorijos subalansuotos pl ÷tros koncepcija buvo parengta 20-čiai met ų. Ja vadovaujantis rengiami, detalizuojami bendrojo plano sprendiniai. Detalizuoti Daug ų miesto teritorijos vystymo sprendiniai rengiami 10-ties met ų laikotarpiui – iki 2020 met ų.

Pateikiama Daug ų miesto teritorijos bendrojo plano sprendini ų medžiaga suskirstyta į 9 skyrius, iliustruotus grafikais ir schemomis. Grafin ę dal į sudaro br ÷žiniai, parengti pagal patvirtintoje Planavimo darb ų programoje Sprendini ų konkretizavimo stadijoje numatyt ų br ÷žini ų temas: Miesto išor ÷s strukt ūra; Žem ÷s naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentai; Reglament ų lentel ÷; Gamtinio kraštovaizdžio apsauga; Gyvenam ųjų teritorij ų, socialin ÷s ir aptarnavimo infrastrukt ūros pl ÷tojimas; Žali ųjų plot ų sistemos vystymas; Kult ūros paveldo objekt ų išsaugojimas, rekreacijos, turizmo pl ÷tojimas, rekreacini ų teritorij ų vystymas; Susisiekimo infrastrukt ūra; Inžinerin ÷ infrastrukt ūra.

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 8

1. MIESTO IŠOR öS STRUKT ŪRA

1.1. Daug ų miestas šalies, Alytaus regiono ir Alytaus rajono urbanistin÷s strukt ūros pl ÷tros kontekste.

Teritorijoje, kuri iki 2010 met ų liepos 1 dienos buvo priskiriama Alytaus apskri čiai (toliau tekste Alytaus apskritis), yra susiklost ęs gana tolygus (išskyrus apskrities pietrytin ę dal į) gyvenam ųjų vietovi ų tinklas, kuriame dominuoja kiek gyventoj ų skai čiumi, tiek ir ekonominiu socialiniu potencialu apskrities centras Alytus, kuris priskiriamas regioninei A kategorijai.

Alytaus apskrities periferin ÷ pad ÷tis (didel ÷ apskrities teritorijos dalis yra pasienio zonoje) ir didel ÷ ekonomin ÷ socialin ÷ diferenciacija tarp gyvenam ųjų vietovi ų suformuoja atitinkamas gyvenam ųjų vietovi ų tinklo pl ÷tojimo nuostatas, kurios turi remtis darnaus vystimosi strategija ir realizuotis regionin ÷s politikos priemon ÷mis. Neži ūrint bendro ir, tuo pa čiu, miest ų gyventoj ų skai čiaus maž ÷jimo, urbanizacijos procesas vyks augant ekonomikai ir ger ÷jant gyvenimo kokybei. Gyvenamosios vietov ÷s vystysis vis ų pirma vidini ų teritorini ų rezerv ų sąskaita, o didesni ir spar čiau augantys miestai – užimant gretimas teritorijas.

Alytaus apskrityje susiklost ÷ keli ų hierarchini ų lygi ų gyvenam ųjų vietovi ų tinklas J į sudaro: • Alytus – regiono (apskrities) centras ir Alytaus rajono savivaldyb ÷s centras, • Druskininkai, Lazdijai ir Var ÷na – atitinkam ų savivaldybi ų centrai, • Daugai , Simnas, Veisiejai – miestai, potencialiai galintys tapti savivaldybi ų centrais, • Merkin ÷ – miestelio status ą turinti vietov ÷, ta čiau d ÷l savo geografin ÷s pad ÷ties, istorin ÷s praeities ir patogios dislokacijos prie magistralini ų ir krašto keli ų, galinti tapti perspektyviu savivaldyb ÷s centru.

Apie Daugus galima pasakyti, kad per Bendrojo plano sprendini ų įgyvendinimo laikotarp į ( iki 2020 met ų) miesteliui numatoma dvejopa pl ÷tra: • perspektyvinis naujos savivaldyb ÷s centras, • galima kurortin ÷ vietov÷, siekianti įteisinti savo rekreacin į status ą.

Ši pirmoji priemon ÷ n÷ra savitiksl ÷, jos tikslas – pad ÷ti kurtis pilietinei visuomenei, sužadinti visuomen ÷s iniciatyvas vietose, didinti administracinius geb÷jimus ir sudaryti palankias s ąlygas ekonomikai, infrastrukt ūrai vystyti ir gyvenimo kokybei gerinti.Tolimesnio urbanistini ų centr ų vystymo kryptys diferencijuojamos priklausomai nuo miesto administracinio statuso, dydžio, socialinio ekonominio potencialo ir pagrindini ų funkcij ų: Nauj ų galim ų savivaldybi ų (Daug ų, Simno, Veisiej ų, Merkin ÷s) pagrindin ÷s vystymo kryptys b ūtų: • savivaldybi ų bendruomeni ų pastang ų inicijavimas ir r ÷mimas verslui pl ÷toti, • gyventoj ų įtraukimas į aktyvi ą veikl ą, stiprinant savivaldyb ÷s potencial ą, • savivaldybi ų strategini ų pl ÷tros plan ų rengimas ir j ų įgyvendinimo priemoni ų realizavimas.

Visi aukš čiau išvardinti esami ir naujai steigiami savivaldybi ų centrai, j ų tarpusavio ryšiai sudaro apskrities urbanistin į karkas ą, kuris apskrities lygmenyje detalizuoja ir papildo šalies urbanistin į karkas ą, pateikt ą ir patvirtint ą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. Šiame urbanistiniame karkase pagrindin į stiprinant į vaidmen į atlieka

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 9

Alytus ir Druskininkai. Pastarieji d ÷l savo specifin ÷s funkcijos, pakankamo potencialo ir teritorinio išsid ÷stymo realiai tampa didelio piet ų Lietuvos rekreacinio regiono centru, kuriame Daugai kaip kurortin ÷ vietov ÷ užims reikšming ą rekreacinio centro pad ÷tį.

Įvertinant abi Daug ų miestelio pl ÷tros nuostatas Bendrojo plano kontekste, jos viena kitai neprieštarauja, o tik papildo. Iki 2020 m. numatoma įkurti kurortin ÷s vietov ÷s status ą turint į savivaldyb ÷s centr ą.

1.2. Daug ų miesto įtakos (pl ÷tros) zonos

Daug ų miesto teritorija konsoliduojama su Daug ų kaimo, Salos teritorijomis, kaip buvo numatyta ankstesniajame Bendrajame plane (reng ÷jas „Urbanistika“ 19XXm.). Didžiausi ą įtak ą Daug ų miesteliui turi teritorijos esan čios vakarin ÷je miestelio dalyje, kurios priskirtos Ugž zonai, jose galima tolimesn ÷ gyvenam ųjų teritorij ų pl ÷tra, o link kelio galima infrastrukt ūrai , pramon ÷s bei sand ÷liavimui skirtos teritorijos. Tai s ąlygoja gretimybi ų ryšius susijusius su užstatytos teritorijos pl ÷timu vakar ų kryptimi. Tai ypa č patogu, nes priart ÷jama prie esamo kelio, kas leidžia pl ÷toti su susisiekimo infrastrukt ūra ir sistemos aptarnavimu, krovini ų sand ÷liavimu ir panašius verslus.

Perspektyvi ų gyvenam ųjų vietovi ų pl ÷tros zona ( X – Ugž ), išsid ÷sčiusi į vakarus nuo Daug ų. Statyba galima teritorij ų planavimo dokumentuose numatytose teritorijose, skirtose gyvenamosioms, pramon ÷s ir sand ÷liavimo objekt ų, komercin ÷s paskirties ir smulkaus verslo, rekreacini ų objekt ų išd ÷stymui ;

Miestelis išsid ÷st ęs Didžiulio(Daug ų) ežero pusiasalyje, tod ÷l tolimesn ÷s pl ÷tros galimyb ÷s ribotos ir ši tiek teoriškai tiek praktiškai galima vakar ų kryptimi, kurioje numatyta perspektyvi ų vietovi ų pl ÷tros zona. Rekreaciniu vietovi ų arealu zona ( XI – Rž ). juose esan čios gyvenamosios vietov ÷s, tarp j ų – tvarkytini ir remtini vienkiemiai, smulk ūs kaimai, kuriuose pl ÷tojami tradiciniai amatai, paslaugos, pramogos, verslas, turizmas. Šiose vietov ÷se rekreacini ų statini ų statyba gali b ūti detaliuosiuose planuose numatytose vietose arba jau esamose sodybose, pertvarkant esamus statinius.

Gretimyb ÷s susisiekian čios su Daug ų miestelio užstatymo riba pietin ÷je dalyje skirtinos rekreacinei paskir čiai, kas leidžia geriau panaudoti vertingas kraštovaizdžio poži ūriu teritorijas, pl ÷toti paslaugas bei pramogas sietinas su turizmu ir rekreacija. Pietin ÷s pusiasalio dalies teritorijos panaudojimas rekreacijai teigiamai įtakos Daug ų miestelio gyventoj ų gyvenimo kokyb ę, nes užtikrins nauj ų darbo viet ų k ūrim ą, skatins ekonomin į viso miestelio augim ą, vertingos gamtiniu-rekreaciniu poži ūriu teritorijos leis pl ÷toti tradicinius amatus, paslaugas, skatins su turizmu susijusius verslus, o tuo pa čiu taps papildomu traukos centru Piet ų Lietuva keliaujantiems turistams. Esama ir pl ÷totina pusiasalio pietin ÷s dalies teritorija yra dvi gretimyb ÷s, kurios visapusiškai įtakoja viena kit ą , o vienos vystymasis skatins ir kitos teritorijos augim ą. Dabartiniai Daugai su turima infrastrukt ūra neišvengiamai pradin ÷je stadijoje bus donoru, kurio paslaugomis naudosis pietin ÷s teritorijos dalies naujakuriai, tuo tarpu ateityje j ų sukurtomis paslaugomis ir pramogomis bei verslais bus užtikrinta Daug ų miestelio gyventoj ų tolimesn ÷ gyvenimo kokyb ÷.

Vertinant Daug ų miestelio išorin ę aplink ą gyvenimo kokyb ÷s ir susisiekimo sistemos poži ūriu reikia pasteb ÷ti, kad šiaurin ÷je dalyje miestelio pl ÷tr ą riboja 128 krašto kelias Valkinink ų geležinkelio st.-Daugai- Alytus. Šis Alytaus rajono krašto kelias turi dideli ų rezerv ų perspektyvoje praleisti žymiai didesnius transporto srautus, prieš tai atlikus jo modernizavim ą.

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 10

Pagrindiniai išorin ÷s aplinkos raidos tikslai yra rezervuoti teritorijas vakarin ÷je ir šiaurin ÷je Daug ų miestelio dalyje link krašto kelio 128 Valkinink ų geležinkelio st.- Daugai- Alytus, kad sudaryti galimyb ę pl ÷sti mažaukšt ę gyvenam ąją statyb ą bei pramon ę ir versl ą. Tuo tarpu pietin ÷je pusiasalio dalyje numatyti rekreacini ų teritorij ų pl ÷tr ą.

Tokiu b ūdu bus sudarytos s ąlygos įgyvendinti abu Daug ų miesto bendrajame plane numatytus tikslus- įkurti Dauguose savivaldyb ÷s centr ą ir kurortin ę vietov ę.

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 11

2. MIESTO STRUKT ŪRA IR TERITORIJOS NAUDOJIMO REGLAMENTAI

Daug ų miesto bendrojo plano sprendiniai nurodo miesto vystymosi kryptis ir teritorin ÷s pl ÷tros prioritetus iki 2020 met ų. Bendrojo plano sprendiniuose nenagrin ÷jami atskiri sklypai. Pavieni ų sklyp ų žem ÷s naudojimo režimai bei tvarkymo ir apsaugos reglamentai nustatomi žemesnio lygmens teritorij ų planavimo dokumentuose – teritorijos specialiuosiuose ir/ar detaliuosiuose planuose. Bendrojo plano sprendiniai užtikrina prad ÷tų planavimo darb ų ir statyb ų t ęstinum ą, garantuoja investicij ų stabilumą.

2.1. Miesto strukt ūra

Bendrojo plano sprendiniai iki 2020 m. parengti pagal miesto teritorijos vystymo koncepcij ą, nusta čiusi ą miesto teritorijos pl ÷tros prioritetus iki 2030 met ų. Koncepcijoje nustatyti miesto teritorijos vystymo tikslai ir pagrindin ÷s pl ÷tros kryptys toliau konkretizuotos bendrojo plano sprendiniuose.

Patvirtintas II koncepcijos variantas (miesto pl ÷tra integruojant gretimas užstatytas teritorijas) - tai darnios miesto pl ÷tros perspektyva, formuojanti optimali ą miesto strukt ūrą, nustatant miesto teritorijos naudojimo funkcinius prioritetus. Koncepcijoje numatoma Daug ų miesto teritorin ÷ pl ÷tra ryt ų ir vakar ų kryptimis, prijungiant Salos ir Daug ų kaim ų užstatytas teritorijas. Šias teritorijas tikslinga integruoti į miesto strukt ūrą, kad užtikrinti teritorij ų kompleksin į planavim ą ir išvengti stichin ÷s urbanizacijos. Šie miesto teritorin ÷s pl ÷tros sprendiniai užtikrinta ir ankstesni ų miesto bendr ųjų (generalini ų) plan ų sprendini ų t ęstinum ą. Miesto centro teritorijoje skatinamas administravimo, biur ų, kult ūrini ų, komercini ų objekt ų koncentravimas tuo didinat centro aktyvum ą, jo fizin ÷s b ūkl ÷s gerinim ą. Šiame variante si ūloma ne tik gyvenam ųjų teritorij ų renovacija, bet ir nauja pl ÷tra. Naujos teritorijos įsisavinamos kompleksiškai, rezervuojant plotus viešosioms erdv ÷ms, infrastrukt ūrai. Planuojama miesto želdyn ų sistema integruojanti rekreacinio potencialo teritorijas. Miesto pl ÷tros teritorijos vakar ų dalyje prie krašto kelio, išskiriama pramon ÷s ir verslo prioriteto teritorija, kurioje skatinamos gamybos, sand ÷liavimo, logistikos veiklos.

Daug ų miesto teritorijos strukt ūrą (ži ūr. patvirtint ą miesto teritorijos koncepcij ą) sudaro miesto planin ÷ ir erdvin ÷ strukt ūra, pagrindini ų miesto funkcini ų zon ų išsid ÷stymas ir tarpusavio ryšiai bei charakteringos miesto morfostrukt ūros element ų įvairov ÷. Miesto erdvin ę strukt ūrą siekiama vystyti sudarant optimal ų balans ą tarp urbanizuot ų ir laisv ų erdvi ų, saugant verting ą kraštovaizd į.

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 12

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 13

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 14

Pagrindiniai optimalios Daug ų miesto strukt ūros vystymo principai yra:

• miesto centro formavimas, saugant esam ą fizin ę aplink ą, pritaikant j ą kintantiems poreikiams; • funkcinis ir fizinis neefektyviai naudojam ų centro teritorij ų pertvarkymas, miesto centro gyvybingumui skatinti; • miesto lokali ų centr ų k ūrimas ir stiprinimas; • urbanistini ų jung čių - miesto pagrindini ų gatvi ų tinklo formavimas, miesto ryši ų funkcionavimo užtikrinimas, • gyvenamosios aplinkos, vieš ųjų erdvi ų ir kit ų teritorij ų modernizavimas; • polifunkciškum ą skatinantis funkcinis ir fizinis neefektyviai naudojam ų teritorij ų pertvarkymas (konversija); • užstatymo strukt ūrizavimas; • nekilnojamojo kult ūros paveldo apsauga; • gamtinio karkaso element ų saugojimas; • rekreacini ų centr ų stiprinimas ir rekreacini ų teritorij ų pl ÷tra; • miesto ir priemies čių pl ÷tros suderinamumas.

Daug ų miesto teritorijos koncepcijos pagrindu parengti miesto teritorijos bendrojo plano sprendiniai, kuriuose numatytos priemon ÷s:

• užtikrinan čios gyvenimo kokyb ÷s augim ą; • leidžian čios valdyti miesto pl ÷tr ą pagal darnios pl ÷tros principus.

Planuojamos Daug ų miesto urbanistin ÷s strukt ūros įgyvendinimas yra ilgas miesto pl ÷tros rezultatas, o jos tolimesn ÷ kaita priklausys nuo ateities visuomenini ų, socialini ų ir ekonomini ų proces ų. Pagrindinis tikslas, vystant miest ą ir tobulinant miesto strukt ūrą, yra sudaryti optimalias gyvenimo, darbo ir poilsio s ąlygas miestie čiams, užtikrinant j ų gyvenamosios aplinkos kokyb ę,

Pagrindinio tikslo siekiama įgyvendinant darnaus vystymo principus:

• vystant policentrišk ą miesto strukt ūrą; • skatinant daugiafunkcin į žem ÷s naudojim ą; • skatinant vidin ę miesto teritorijos pl ÷tr ą, racionaliau urbanizuojant teritorijas; • skatinant verslo, paslaug ų infrastrukt ūros ir ūkin ÷s veiklos vystym ą, didinant gyventoj ų užimtum ą.

Bendrojo plano sprendiniai parengti laikantis ši ų reglamentavimo princip ų, taikom ų atsižvelgiant į planuojam ų miesto teritorij ų užstatym ą:

1. Esamos užstatytos teritorijos:

Miestelio istorinis centras - urbanistinio draustinio teritorija – saugoma urbanistin ÷ strukt ūra, jos vertingosios savyb ÷s: gatvi ų tinklas, istorin ÷s aikšt ÷s planas, užstatymo fragmentas, siekiama jo vertyb ÷s požymi ų išlaikymo ir perdavimo ateinan čioms kartoms. Teritorija saugoma ir tvarkoma pagal specialiuosius paveldosaugos planus ir reikalavimus; palaikomas smulkus verslas ir gyvenamoji funkcija. Si ūlomas polifunkcinis žem ÷s naudojimas, apimantis komercini ų, visuomenini ų, gyvenam ųjų ir rekreacini ų objekt ų statyb ą.

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 15

Miesto centro teritorija – tvarkoma ir formuojama saugant vertinguosius istorinio centro urbanistin ÷s strukt ūros elementus, siekiama centro gyvybingumo, fizin ÷s aplinkos kokyb ÷s, ekonominio aktyvumo ir socialin ÷s integracijos skatinimui. Skatinama funkcij ų įvairov ÷, palaikoma visuomenin ÷ - komercin ÷ ir gyvenamoji funkcija; siekiama labai geros architekt ūros erdvi ų ir užstatymo kokyb ÷s.
Modernizuojamos teritorijos, kuriose skatinama funkcij ų įvairov ÷.
Konvertuojamos teritorijos – neefektyviai naudojamose pramon ÷s, gamybini ų, komunalini ų objekt ų teritorijose.
Esamos daugiaaukš čio ir mažaaukš čio užstatymo gyvenamosios teritorijos – gyvenam ųjų pastat ų ir teritorij ų modernizavimas, socialin ÷s infrastrukt ūros ir darbo viet ų pl ÷tra.

2. Naujos pl ÷tros teritorijos vystomos kompleksiškai, siekiant darnios pl ÷tros. Planuojant numatomas teritorinis rezervas inžinerinei ir susisiekimo infrastrukt ūrai, socialinei infrastrukt ūrai bei bendrojo naudojimo ir apsauginiams želdiniams. Tai:
naujos mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos už miesto juridini ų rib ų;
naujos integruot ų funkcij ų intensyvios pl ÷tros teritorijos (nauji lokal ūs centrai) miesto ribose ir už miesto juridini ų rib ų;
naujos rekreacin ÷s, turizmo infrastrukt ūrai pl ÷toti teritorijos miesto ribose ir už miesto juridini ų rib ų;
naujos ekstensyvios pl ÷tros teritorijos (mažo užstatymo intensyvumo teritorijos) miesto ribose ir už miesto juridini ų rib ų.

3. Miesto žaliosios ir rekreacin ÷s teritorijos:

Skatinama rekreacinio naudojimo funkcija, pertvarkant, renovuojant, konvertuojant esamas užstatytas teritorijas ir numatant nauj ų rekreacini ų teritorij ų įsisavinim ą.
Gamtinio karkaso elementai; teritorijos, kuriose dominuoja želdiniai, miškai, bendrieji želdynai, vandenys; palaikoma rekreacin ÷ funkcija.

Miesto viešosios erdv ÷s turi b ūti saugios, komfortiškos ir kokybiškos. Numatomas planuojam ų ir esam ų miesto žali ųjų plot ų kokybinis pagerinimas, sukuriant privalom ą rekreacin ę infrastrukt ūrą. Naujai užstatomose teritorijose planuojama želdynų sistema.

2.2. Miesto teritorijos žem ÷s naudojimas

Bendrojo plano sprendiniai nurodo miesto teritorijos funkcines zonas, kuriose nustatyta galima žem ÷s naudojimo paskirtis ir žem ÷s naudojimo b ūdai bei užstatymo intensyvumo ir aukštingumo reglamentai. Planuojamos funkcin ÷s zonos ir nustatyti ši ų zon ų tvarkomieji reglamentai pavaizduoti Daug ų miesto bendrojo plano sprendini ų pagrindiniame br ÷žinyje. Planuojamos funkcin ÷s zonos apima atskiras miesto dalis, pasižymin čias gamtin ÷s aplinkos ir urbanistini ų s ąlyg ų bei prioritetini ų teritorijos funkcini ų interes ų panašumu. Sprendiniuose numatyti esminiai funkcinių zon ų pl ÷tros principai, formuojantys subalansuot ą polifunkcin į miesto atskir ų kvartal ų užstatym ą.

Bendrojo plano sprendini ų pagrindiniame br ÷žinyje išskirtos funkcinio naudojimo prioriteto zonos pažym ÷tos atitinkamomis spalvomis. Funkcini ų zon ų pagrindiniai

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 16 tvarkymo, naudojimo ir apsaugos reglamentai nurodyti reglament ų lentel ÷je. Nustatyti šie reglamentai:

• vyraujantys teritorijos (funkcin ÷s zonos) požymiai; • galima pagrindin ÷ tikslin ÷ žem ÷s naudojimo paskirtis ir naudojimo b ūdas; • rekomenduojama teritorij ų (atskir ų funkcini ų zon ų) strukt ūros sandara; • galimas maksimalus užstatymo intensyvumas; • galimas maksimalus pastat ų aukštingumas.

2.2.1. Miesto užstatomos ir neužstatomos teritorijos

Siekiant užtikrinti Daug ų miesto patvirtintoje koncepcijoje iki 2030 met ų numatyt ą pl ÷tros vystym ą ir gamtini ų bei kult ūros paveldo teritorij ų apsaug ą, sprendiniuose iki 2020 met ų numatytos miesto teritorijos (funkcin ÷s zonos) skirstomos į užstatomas ir neužstatomas teritorijas. Planuojamos neužstatytos teritorijos užtikrina miesto gamtin ÷s aplinkos apsaug ą.

1. Užstatomos teritorijos .

Reglament ų lentel ÷je surašyti šioms teritorijoms nustatyti teritorijos naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentai.

Sprendiniuose išskirtos šios užstatomos teritorij ų funkcin ÷s zonos: 1. Miesto centro teritorija . Teritorija, skirta centrini ų funkcij ų – valdymo, administravimo, kult ūrini ų funkcij ų koncentravimui, vyrauja visuomenin ÷, komercin ÷, rekreacin ÷ ir gyvenamoji funkcija; siekiama labai geros architekt ūros erdvi ų ir užstatymo kokyb ÷s, saugoma urbanistin ÷ strukt ūra, užstatymo charakteris ir principai.

2. Ribojamo užstatymo miesto centro teritorija. Teritorija, skirta centrini ų funkcij ų – valdymo, administravimo, kult ūrini ų funkcij ų koncentravimui, vyrauja visuomenin ÷, komercin ÷, rekreacin ÷ ir gyvenamoji funkcija; siekiama esamo užstatymo kokyb ÷s gerinimo, nedidinant esam ų pastat ų tūri ų.

3. Mišri teritorija (tame tarpe lokalini ų centr ų teritorija). Naujai planuojama paslaug ų teritorija ir/arba esamos užstatytos teritorijos pertvarkymas į paslaug ų teritorij ą, skirt ą miesto gyventoj ų aptarnavimui. Tai teritorijos, kuriose tur ÷tų dominuoti darbo vietos. Skatinama funkcij ų įvairov ÷ - visuomenin ÷ (skirta bendruomen ÷s poreikiams reikaling ų objekt ų – kult ūros, švietimo, sveikatos apsaugos objekt ų statybai), komercin ÷ (prekybos, paslaug ų ir aptarnavimo objekt ų, administracini ų pastat ų ir kit ų pastat ų, skirt ų su taršia gamyba nesusijusioms darbo vietoms, statybai), rekreacin ÷ ir gyvenamoji funkcija. Ši funkcin ÷ zona sprendini ų pagrindiniame br ÷žinyje diferencijuojama pagal teritorijos naudojimo intensyvum ą. Pl ÷trai numatytos vidutinio, mažo užstatymo intensyvumo bei ekstensyvaus užstatymo teritorijos.

4. Teritorijos visuomen ÷s poreikiams, specializuotos ir kompleks ų teritorijos . Tai teritorija, kuri skirta visuomen ÷s poreikiams, socialinei veiklai, aptarnavimo ir paslaug ų veiklai, turizmo infrastrukt ūrai, rekreacijai ir kitiems specialiems poreikiams realizuoti (prekybos, parod ų, kongres ų, UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 17

sporto, turizmo ir rekreacijos, pramog ų, mokslo ir studij ų, sveikatos apsaugos, maldos nam ų). Ši funkcin ÷ zona skirstoma į vidutinio užstatymo intensyvumo visuomen ÷s poreikiams skirtas teritorijas, ekstensyvaus užstatymo visuomen ÷s poreikiams skirtas teritorijas bei rekreacines (ilgalaikio poilsio statini ų statybos) teritorijas.

5. Gyvenamoji teritorija . Tai teritorija, kurioje dominuoja gyvenamoji veikla, kartu su jai aptarnauti reikalinga socialine, paslaug ų ir kita infrastrukt ūra. Pagal užstatymo intensyvum ą ši zona diferencijuojama į vidutinio, mažo užstatymo intensyvumo bei ekstensyvaus užstatymo teritorijas.

6. Verslo, gamybos ir pramon ÷s teritorija . Funkcin ÷ zona, kurioje dominuoja verslas, gamyba, pramon ÷, sand ÷liai. Ši teritorija skirta darbo viet ų k ūrimui. Šioje funkcin ÷je zonoje gyvenamoji statyba negalima. Planuojama veikla neturi daryti neigiamo poveikio greta esan čioms gyvenamosioms teritorijoms;

7. Infrastrukt ūros teritorija . Teritorija skirta infrastrukt ūros objekt ų statybai;

8. Atliek ų saugojimo, r ūšiavimo ir utilizavimo teritorijos .

2. Neužstatomos teritorijos .

Sprendiniuose išskirtos šios neužstatom ų teritorij ų funkcin ÷s zonos: 1. Vieš ųjų erdvi ų, atskir ųjų želdyn ų teritorija . Tai teritorijos skirtos bendram viešam naudojimui (viešos miesto erdv ÷s) – atskirieji rekreacin ÷s paskirties želdynai (parkai, skverai, aikšt ÷s ir žaliosios jungtys); 2. Atskirieji apsaugin ÷s ir ekologin ÷s paskirties želdynai ; 3. Rekreacin ÷s teritorijos ; 4. Konservacin ÷ teritorija; 5. Mišk ų teritorija. Tai miško park ų ir miesto mišk ų teritorija; mišk ų teritorija skirta gyventoj ų poilsiui; 6. Inžinerin ÷s infrastrukt ūros (susisiekimo ir inžinerini ų tinkl ų koridori ų) teritorija; 7. Vanden ų teritorija . Tai up ÷s, tvenkiniai ir kiti vandens telkiniai; .

2.2.2. Miesto teritorijos funkcin ÷s zonos ir tvarkymo reglamentai

Miesto funkcin ÷ strukt ūra – tai pagrindini ų miesto dali ų funkcini ų zon ų, aptarnavimo centr ų, magistralini ų gatvi ų tinklo teritorinio išsid ÷stymo pob ūdis ir tarpusavio ryšiai. Miesto sprendiniuose taikomas polifunkcinio zonavimo metodas, kai miesto teritorija dalinama į funkcines zonas, išskiriant prioritetin ę žem ÷s naudojimo funkcij ą.

Prioritetin ÷ naudojimo funkcija teritorijoje reiškia, kad teritorijoje pirmiausia numatoma vystyti nurodyt ą veikl ą ir kitos galimos veiklos r ūšys negali šiai veiklai daryti neigiamo poveikio. Vyraujanti funkcija nustatyta pagrindiniame br ÷žinyje parodytai funkcinei zonai, kuri išskiriama spalva, o ne nagrin ÷jamam rajonui.

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 18

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 19

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010

DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 20

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 21

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 22

2.3. Teritorin ÷ pl ÷tra ir miesto teritorijos balansas

Sprendiniuose numatytos miesto teritorijos funkcin ÷s zonos sudaro tarsi kraštotvarkin į fon ą, kuriame realizuojasi ir funkcionuoja urbanistinio vystymo bei ekologinio kompensavimo – gamtinio karkaso, strukt ūros.

Planuojamos Daug ų miesto urbanistin ÷s strukt ūros, su nustatytomis funkcin ÷mis zonomis bei žem ÷s naudojimo reglamentais, įgyvendinimas yra ilgas miesto pl ÷tros rezultatas, o jos tolimesn ÷ kaita priklausys nuo ateities visuomenini ų, socialini ų ir ekonomini ų proces ų.

Miesto administracin ÷se ribose esan čios laisvos teritorijos nebepatenkina vis ų miesto perspektyvinio fizinio augimo poreiki ų, tod ÷l perspektyvin ÷ miesto teritorin ÷ pl ÷tra planuojama ne tik miesto administracin ÷se ribose, bet ir priemiestin ÷je zonoje. Patogiausios miesto pl ÷trai už miesto administracini ų rib ų teritorijos yra vakar ų (Daug ų k.) ir ryt ų (Salos k.) kryptimis. Iš viso planuojama nauja miesto pl ÷tros teritorija sudaro apie 334 ha plot ą. Esamas Daug ų miesto teritorijos plotas (164,24 ha) padid ÷ja dvigubai, ta čiau akcentuojame, kad dauguma nauj ų (už miesto administracini ų rib ų) miesto pl ÷tros teritorij ų jau yra užstatytos (Daug ų, Salos kaim ų užstatytos teritorijos).

Bendrojo plano sprendiniai analizuoja miesto funkcin ÷s strukt ūros – pagrindini ų miesto funkcini ų zon ų, aptarnavimo centr ų, gatvi ų tinklo teritorinio išsid ÷stymo pob ūdį ir tarpusavio ryšius. Funkcini ų zon ų pasiskirstymas planuojamoje miesto teritorijoje pateikiamas 2.3.1. lentel ÷je

Teritorijos balansas 2.3.1. lentel ÷ Teritorijos

plotas Nr. Teritorijos (funkcin ÷s zonos) pavadinimas ha % 1. Miesto centras 5,77 1,73 1.1. Miesto centro teritorija 4,76 1.2. Ribojamo užstatymo miesto centro teritorija 1,01 2. Mišri teritorija 28,18 8,43 2.1. Vidutinio užstatymo intensyvumo teritorija 3,79 2.2. Mažo užstatymo intensyvumo teritorija 21,54 2.3. Ekstensyvaus užstatymo teritorija 2,85 Teritorija visuomen ÷s poreikiams, specializuotos ir 3. 25,39 7,60 kompleks ų teritorijos 3.1. Vidutinio užstatymo intensyvumo visuomen ÷s 9,11 poreikiams skirtos teritorijos 3.2. Ekstensyvaus užstatymo visuomen ÷s poreikiams skirtos 4,38 teritorijos 3.3. Rekreacin ÷s (ilgalaikio poilsio statini ų statybos) 11,90 teritorijos 4. Gyvenamoji teritorija 88,17 26,38 4.1. Vidutinio užstatymo intensyvumo teritorija 1,75 4.2. Mažo užstatymo intensyvumo teritorija 68,41 4.3. Ekstensyvaus užstatymo teritorija 18,01 5. Verslo, gamybos ir pramon ÷s teritorija 13,41 4,01 6. Infrastrukt ūros objekt ų teritorija 0,14 0,04

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 23

7. Atliek ų saugojimo, r ūšiavimo ir utilizavimo teritorija 0,24 0,07 8. Atskirieji rekreacin ÷s paskirties želdynai 72,59 21,72 9. Atskirieji apsaugin ÷s ir ekologin ÷s paskirties želdynai 21,35 6,39 10. Miškai 22,38 6,69 11. Konservacin ÷ teritorija 1,95 0,58 12. Rekreacin ÷s (trumpalaikio poilsio) teritorija 9,76 2,92 Inžinerin ÷s infrastrukt ūros koridori ų teritorija (t.t. 38,36 11,47 13. vandenviet ÷) 14. Vandenys 6,58 1,97 Viso: 334,27 100

Sprendiniuose išskirtos užstatomos teritorijos – miesto centras, mišrios teritorijos, gyvenamosios teritorijos, teritorijos visuomen ÷s poreikiams, specializuotos ir kompleks ų teritorijos, verslo, gamybos, pramon ÷s teritorijos, inžinerin ÷s infrastrukt ūros objekt ų teritorijos, atliek ų saugojimo, r ūšiavimo ir utilizavimo teritorijos sudaro 48,26% planuojamos miesto teritorijos. Neužstatomos teritorijos – atskirieji rekreacin ÷s paskirties želdynai, atskirieji apsaugin÷s ir ekologin ÷s paskirties želdynai, miškai, rekreacin ÷s (trumpalaikio poilsio) teritorijos, konservacin ÷ teritorija, infrastrukt ūros koridori ų teritorijos, vandenys užima 51,74% planuojamos teritorijos. Toks užstatom ų ir neužstatom ų teritorij ų balansas yra palankus miestui, esan čiame gamtiniame karkase bei siekian čiame kurortin ÷s teritorijos statuso.

2.4. Miesto teritorij ų pl ÷tros strategija

Pagrindin ÷ sprendiniuose numatyta vidin ÷s miesto strukt ūros tobulinimo kryptis yra esam ų kvartal ų renovacija ir neefektyviai panaudot ų teritorij ų modernizavimas bei konversija, siekiant gyvenam ųjų, darbo, poilsio viet ų darnos.

Bendrojo plano sprendiniuose nustatytoms urbanizuojamoms teritorijoms taikomi strateginiai vystymo b ūdai:

1. miesto teritorij ų saugojimas (konservavimas, restauravimas); 2. miesto teritorij ų modernizavimas - atgaivinimas 3. miesto teritorij ų modernizavimas - atnaujinimas; 4. miesto teritorij ų konversija; 5. miesto nauj ų teritorij ų įsisavinimas – nauja pl ÷tra.

1. Saugojimas - pl ÷tra, taikoma saugomoms ir kitoms teritorijoms, kai nustatomas saugojimo režimas, tikslu išsaugoti verting ąsias savybes, j ų nekei čiant. Bendrajame plane nustatytoms saugomoms teritorijoms (vis ų pirma Daugių senamies čio urbanistinio draustinio bei nekilnojamo kult ūros paveldo teritorijoms) pl ÷tros bei tvarkymo sprendinius nustato ši ų teritorij ų specialieji ir planavimo dokumentai. Bendrojo plano sprendiniai šioms teritorijoms galioja tik išlaikant šioms teritorijoms nustatytus speciali ųjų plan ų apsaugos reglamentus. . 2. Modernizavimas – atgaivinimas (revitalizacija) . Šis b ūdas naudojamas tvarkant miesto centro ir greta jo esan čių kvartal ų teritorijas. Siekiama centrin ÷s dalies gyvybingumo, ekonominio aktyvumo didinimo, fizin ÷s aplinkos kokyb ÷s gerinimo,

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 24 nauj ų funkcij ų, estetini ų savybi ų diegimo – kokybini ų aspekt ų pl ÷tojimo didinat teritorij ų patrauklum ą.

3. Modernizavimas – atnaujinimas. Atnaujinimas skatinamas beveik visose užstatytose miesto teritorijose. Pagrindinis šio vystymo b ūdo tikslas – kompleksinis užstatyt ų kvartal ų pastat ų, aplinkos ir inžinerin ÷s infrastrukt ūros renovacija. Daug ų miestui, siekiant kurortin ÷s teritorijos statuso, ypa č svarbus rekreacini ų teritorij ų modernizavimas. B ūtinas ši ų teritorij ų patrauklumo didinimas estetin ÷mis savyb ÷mis, rekreacini ų teritorij ų infrastrukt ūros atnaujinimas, k ūrimas. Modernizuojant esamas urbanizuotas teritorijas, nauja statyba galima baigiant formuoti nebaigtas užstatymo strukt ūras miesto kvartaluose, pl ÷tojant socialin ę, paslaug ų, rekreacin ę ir kit ą infrastrukt ūrą.

3. Miesto teritorij ų konversija – pl ÷tra, kurios tikslas planavimo priemon ÷mis gerinti esam ų teritorij ų aplinkos kokyb ę, kei čiant esam ą tikslin ę žem ÷s naudojimo paskirt į ir (arba) žem ÷s naudojimo b ūdą. Neefektyviai naudojam ų užstatyt ų teritorij ų naujas panaudojimas pl ÷trai - tai taršios bei neefektyvios pramon ÷s, komunalini ų bei kit ų užstatyt ų teritorij ų naujas funkcinis panaudojimas. Tokiose miesto pl ÷tros zonose skatinamas teritorijos naudojimo daugiafunkciškumas, kuriant naujas darbo vietas bei palanki ą investicijoms aplink ą, sudarant s ąlygas taršos mažinimui, aplinkos, užstatymo, susisiekimo ir inžinerin ÷s infrastrukt ūros atnaujinimui.

4. Nauja urbanizuojam ų teritorij ų pl ÷tra – tai nauj ų teritorij ų įsisavinimas, kei čiant žem ÷s tikslin ę paskirt į iš žem ÷s ūkio ir mišk ų ūkio paskirties į kit ą paskirt į. Tai nauj ų, neužstatyt ų teritorij ų urbanizavimas. Naujos pl ÷tros teritorijos įsisavinamos tik parengus ši ų teritorij ų specialiuosius ir/arba detaliuosius planus, įrengus susisiekimo ir inžinerin ę infrastrukt ūrą, bendrojo naudojimo teritorijas bei želdynus. Kartu su gyvenamosios paskirties objekt ų statyba naujos pl ÷tros teritorijose numatyta prekybos, paslaug ų ir švietimo objekt ų statyba, užtikrinant geras gyvenimo, darbo ir poilsio s ąlygas gyventojams. Išnaudojant esamas gamtines vertybes bei siekiant Daug ų miest ą vystyti kurortine teritorija, numatomas nauj ų rekreacini ų teritorij ų formavimas.

Bendrojo plano sprendiniuose nustatytoms urbanizuojamoms teritorijoms taikant visus strateginius pl ÷tros b ūdus, b ūtina išsaugoti gamtinio karkaso elementus, kult ūros paveldo objektus, suformuoti kokybišk ą urbanistin ę strukt ūrą ir architekt ūrinius sprendinius.

2.5. Sprendini ų įgyvendinimo prioritetai

Konkretizuojant bendrojo plano sprendinius, planuojama miesto teritorija suskirstyta į nagrin ÷jamus rajonus, kuri ų riba pagrindiniame br ÷žinyje pažym ÷ta juodu kont ūru. Kiekvienas atskiras rajonas turi savo numer į. Bendrojo plano sprendiniuose išskirti rajonai nustato (rekomenduoja) nagrin ÷jam ą teritorij ą rengiant specialiuosius ir/arba detaliuosius planus (ži ūr. 2.2.1 lentel ÷je). Esamoje urbanizuotoje teritorijoje, kurioje yra išvystyta susisiekimo ir inžinerin ÷ infrastrukt ūra rekomenduojama rengti mažesni ų kvartal ų (sklyp ų ar j ų grup ÷s) detaliuosius planus, pritarus miesto savivaldyb ÷s administracijai.

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 25

Rekomenduojami rengti žemesnio lygmens teritorij ų planavimo dokumentai 2.2.1. lentel ÷ Miesto Funkcin ÷s teritorijos Nr. zonos Rengiami teritorij ų planavimo dokumentai nagrin ÷jamas pavadinimas rajonas 1 2 3 4 1. Miesto 1.1 Saugomos teritorijos specialusis planas (SP) centras 1.1 Teritorij ų detalieji planai (DP)

2. Mišri 2.2, 2.3, 2.1 Atskir ų teritorij ų DP teritorija 2.4, 2.5, 2.6, 2.7, Viso rajono DP arba DP koncepcija, nustatanti 2.8 mažesnes teritorijas su inžinerin ÷s infrastrukt ūros koridoriais DP sprendiniams rengti. 2.2, 2.3 Saugomos teritorijos SP 3. Teritorija 4.1 Atskir ų teritorij ų DP visuomen ÷s poreikiams ir specializuot ų 4.2, 4.3, 4.4, 4.5 Viso rajono DP arba DP koncepcija, nustatanti kompleks ų mažesnes teritorijas su inžinerin ÷s teritorija infrastrukt ūros koridoriais DP sprendiniams rengti. Mažesni ų teritorij ų/ sklyp ų (teritorij ų apribot ų esamomis gatv ÷mis ar geležinkelio linija) DP 4. Gyvenamoji 3.1, 3.2, 3.3, 3.4, Atskir ų teritorij ų DP teritorija 3.6, 3.7, 3.11, 3.12 3.5, 3.8, 3.9, 3.10, Viso rajono DP arba DP koncepcija, nustatanti 3.12, 3.13, 3.14 mažesnes teritorijas su inžinerin ÷s infrastrukt ūros koridoriais DP sprendiniams rengti. Mažesni ų teritorij ų (teritorij ų apribot ų esamomis gatv ÷mis ar esamo miško bei vandens telkinio kranto linija ir t.t.) DP 3.2 Saugomos teritorijos SP

5. Verslo, 5. Viso rajono DP arba DP koncepcija, nustatanti gamybos, mažesnes teritorijas su inžinerin ÷s pramon ÷s infrastrukt ūros koridoriais DP sprendiniams teritorijos rengti. Mažesni ų teritorij ų (teritorij ų apribot ų esamomis gatv ÷mis ar esamo miško bei vandens telkinio kranto linija ir t.t.) DP 6. Konservacin ÷ 6. Saugomos teritorijos SP teritorija

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 26

Naujos pl ÷tros teritorijose, prieš rengiant atskir ų teritorij ų ar sklyp ų detaliuosius planus, si ūloma parengti planuojam ų gatvi ų raudon ųjų linij ų specialiuosius planus.

Rengiant žemesnio lygmens teritorij ų planavimo dokumentus, b ūtina įvertinti ekologin ÷s apsaugos zonas, kurios pagal apsaugos pob ūdį Daug ų miesto teritorijos bendrajame plane yra: 1) bendrosios ekologin ÷s apsaugos - požemini ų vanden ų (vandenvie čių), paviršinio vandens telkini ų apsaugos zonos. Miesto paviršini ų vandens telkini ų pakran čių apsaugą reglamentuoja paviršini ų vandens telkini ų pakran čių apsaugos juost ų ir zon ų nustatymo specialieji planai; 3) fizin ÷s apsaugos - paveldo objekt ų, elektros linij ų, ryši ų linij ų bei kit ų infrastrukt ūros objekt ų fizin ÷s apsaugos zonos; 4) vizualin ÷s (regimosios) apsaugos - paveldo objekt ų bei kit ų objekt ų vizualin ÷s (regimosios) apsaugos zonos - tai plotai, kuriuose aplinkos keitimas gali pakenkti ši ų objekt ų aplinkai ar trukdyti juos apžvelgti; 5) sanitarin ÷s apsaugos - gamybini ų ir komunalini ų objekt ų, žem ÷s ūkio įmoni ų bei kit ų ūkio ir infrastrukt ūros objekt ų sanitarin ÷s apsaugos zonos. Rengiant specialiuosius arba detaliuosius teritorij ų planavimo dokumentus, siekiant išvengti galimo neigiamo poveikio žmoni ų sveikatai aplink esamus ar planuojamus stacionarius taršos šaltinius (gamybinius ir komunalinius objektus bei kitus ūkio ir infrastrukt ūros objektus), vadovaujantis „Sanitarini ų apsaugos zon ų rib ų nustatymo ir režimo taisykl ÷mis“ (2004-08-19 LR SAM įsakymas Nr. V-586, Žin., 2004, Nr.134-4878) turi būti tvirtinamos, nustatomos ar tikslinamos sanitarin÷s apsaugos zonos.

Rengiant žemesnio lygmens teritorij ų planavimo dokumentus, miesto bendrojo plano sprendiniai (funkcini ų zon ų ribos, susisiekimo ir inžinerin ÷s infrastrukt ūros trasos) tikslinami pagal specifinius gamtinius ir urbanistinius teritorij ų požymius, ypating ą svarb ą teikiant gamtos ir kult ūros paveldo apsaugai.

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 27

3. KRAŠTOVAIZDŽIO APSAUGA

3.1. Gamtinio karkaso formavimas

Bendrosios nuostatos

Bendroji šalies teritorijos gamtinio karkaso erdvin÷ koncepcija ir lokalizavimo modelis buvo nustatyti LR Seimo patvirtintame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. Šio modelio sudarymo principai remiasi 2001 m. priimtame LR Saugom ų teritorij ų įstatyme įteisinta gamtinio karkaso sampratos geoekologine koncepcija. Pagal ją - gamtiniu karkasu suprantamas vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorij ų tinklas, užtikrinantis ekologin ę kraštovaizdžio pusiausvyr ą, gamtinius ryšius tarp saugom ų teritorij ų, kit ų aplinkosaugai svarbi ų teritorij ų ar buveini ų, taip pat augal ų ir gyv ūnų migracij ą tarp j ų.

Gamtinio karkaso nustatym ą formuoja siekiai:

sukurti vientis ą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorij ų tinkl ą, užtikrinant į kraštovaizdžio geoekologin ę pusiausvyr ą ir gamtinius ryšius tarp saugom ų teritorij ų, sudaryti prielaidas biologinei įvairovei išsaugoti;
sujungti didžiausi ą ekologin ę svarb ą turin čias buveines, j ų aplink ą bei gyv ūnų ir augal ų migracijai reikalingas teritorijas;
saugoti gamtin į kraštovaizd į ir gamtinius rekreacinius išteklius;
didinti šalies miškingum ą;
optimizuoti kraštovaizdžio urbanizacijos bei technogenizacijos ir žem ÷s ūkio pl ÷tr ą.

3. Gamtinis karkasas jungia įvairias teritorijas: rezervatus, draustinius, valstybinius parkus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus, ekologin ÷s apsaugos zonas, taip pat mišk ų ūkio, gamtines rekreacines ir ekologiškai svarbias agrarines teritorijas. Neaplenkia jis miest ų ir miesteli ų (urbanizuot ų ) teritorij ų, tik šiuo atveju svarbiausioji jo paskirtis:

reguliuoti kraštovaizdžio urbanizacijos ir technogenizacijos pl ÷tr ą;
suformuoti mieste gamtinio – ekologinio kompensavimo teritorij ų tinkl ą, kuris pad ÷tų užtikrinti aplinkos sveikum ą, b ūtų susietas su priemiestyje esan čiomis gamtin ÷mis teritorijomis;
sudaryti prielaidas esamos miesto biologin ÷s įvairov ÷s išsaugojimui ir gausinimui;
išsaugoti gamtin į kraštovaizd į ir gamtinius rekreacinius išteklius;
saugoti ir įveisti želdynus bei želdinius.

Būtina pabr ÷žti, kad gamtinis karkasas, kaip ekokompensacin ÷ sistema yra objektyvus teritorinis kompleksas, kuris funkcionuoja nepriklausomai nuo žmogaus ar jo sukurt ų institucij ų nor ų.

Gamtin į karkas ą sudaro:

1) geoekologin ÷s takoskyros – teritorij ų juostos, jungian čios ypatinga ekologine svarba bei jautrumu pasižymin čias vietoves: upi ų aukštupius, vandenskyras, aukštum ų ežerynus, kalvynus, pelkynus, priekrantes, požeminių vanden ų intensyvaus maitinimo ir karsto paplitimo plotus. Jos skiria stambias gamtines ekosistemas ir palaiko bendr ąją gamtinio kraštovaizdžio ekologin ę pusiausvyr ą; UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 28

2) migraciniai koridoriai – sl ÷niai, raguvynai bei dubakloniai, kitos teritorijos, kuriomis vyksta intensyvi medžiag ų, energijos ir gamtin ÷s informacijos sraut ų apykaita ir augal ų bei gyv ūnų r ūši ų migracija.

3) geosistem ų vidinio stabilizavimo arealai – teritorijos, galin čios pakeisti šonin į nuot ÷kį ar kitus gamtin ÷s migracijos srautus, taip pat reikšmingos biologin÷s įvairov ÷s poži ūriu: želdini ų masyvai ir grup ÷s, nat ūralios pievos, pelk ÷s bei kiti vertingi stambi ųjų geosistem ų ekotopai. Šios teritorijos kompensuoja neigiam ą ekologin ę įtak ą gamtin ÷ms geosistemoms;

Pagal svarb ą gali b ūti skiriamos europin ÷s, nacionalin ÷s, regionin ÷s ir rajonin ÷s (vietin ÷s) reikšm ÷s gamtinio karkaso dalys.

Veiklos apribojimus gamtinio karkaso teritorijose nustato LR Saugom ų teritorij ų įstatymas (Žin. 2001, Nr.108-3902), Gamtinio karkaso nuostatai (Žin., 2010, Nr. 87 – 4619) bei visa eil ÷ kit ų, veikl ą saugomose teritorijose reglamentuojan čių dokument ų. Gamtinio karkaso reglamentas teritoriškai diferencijuojamas pagal į jo sud ÷tį patenkan čių žem ÷s naudmen ų ūkines kategorijas. Gamtinio karkaso teritorijose skatinama veikla, kuria užtikrinama kraštovaizdžio ekologin ÷ pusiausvyra, saugomas nat ūralus kraštovaizdžio pob ūdis, palaikoma ir didinama gamtin ÷ įvairov ÷, vykdomi rekultivacijos bei renat ūralizacijos darbai. Jam priklausan čiose rekreacin ÷s, mišk ų bei žem ÷s ūkio paskirties teritorijose draudžiama statyti pramon ÷s įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrol ÷s (TIPK) leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus. Leidžiama veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologin ę pusiausvyr ą ir ekosistem ų stabilum ą, atkuria pažeistas ekosistemas ir yra vykdoma pagal teritorij ų planavimo dokumentus.

Konkretizuoti sprendiniai gamtiniam karkasui Daug ų miesto teritorijoje formuoti

Įvertinus Daug ų miesto pad ÷tį regionin ÷je gamtinio karkaso sistemoje, miesto teritorin ÷s s ąrangos ypatumus, potenciali ų gamtinio karkaso teritorij ų b ūkl ę, išskiriamas gamtinio karkaso teritorijas, turin čias kompensuoti urbanistinio – ūkinio vystymo poveik į projektuojamose Daug ų miesto teritorijos ribose atstovauja: • regionin ÷s svarbos Daug ų ežeryno geosistem ų vidinio stabilizavimo arealas.

Geoekologin ÷s takoskyros ir migraciniai koridoriai planuojamos teritorijos ribose neišskiriami. Lokalizuojant gamtinio karkaso teritorijas projektuojamose Daug ų miesto ribose, laikomasi Alytaus apskrities ir Alytaus rajono savivaldyb ÷s teritorijos bendruosiuose planuose patvirtinto gamtinio karkaso modelio.

Daug ų ežeryno geosistem ų vidinio stabilizavimo arealas yra vienas iš dviej ų (antrasis – Žuvinto ) regionin ÷s svarbos, skiriam ų Alytaus rajono savivaldyb ÷s teritorijoje. Jis apima Dz ūkų aukštumos pakraštin ÷je dalyje esant į ežer ų (Didžiulio, Suvingio, Gilio, Mainios, Noso, Neveiglo, Gil ūšio, Padaugalai čio, D ÷luko, Nedzingio ir kt.) kompleks ą. Šio vidinio stabilizavimo arealo pad ÷tį Alytaus rajono savivaldyb ÷s teritorijoje iliustruoja 3.1. pav . (dalis arealo nusit ęsia į gretimos Var ÷nos rajono savivaldyb ÷s teritorij ą).

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 29

Visa planuojama Daug ų miesto teritorija pilnai patenka į aukš čiau pristatyto geosistem ų vidinio stabilizavimo arealo ribas, (t.y. išskirtos gamtinio karkaso teritorijos užima 100% miesto teritorijos ploto).

3.1. pav . Ištrauka iš Alytaus rajono savivaldyb ÷s teritorijos bendrojo plano sprendini ų br ÷žinio ,,Gamtinis karkasas“.

Įvertinant į planuojamas Daug ų miesto ribas patenkan čių gamtinio karkaso teritorij ų geoekologin į potencial ą - patikimas, ribotas, silpnas, pažeista teritorija, yra nustatomos sekan čios kraštovaizdžio nat ūralumo apsaugos ir formavimo tipus išreiškian čios, gamtinio karkaso teritorij ų tvarkymo kryptys : 1. išlaikomas ir saugomas esamas nat ūralus kraštovaizdžio pob ūdis ( S1 ); 2. palaikomas ir stiprinamas esamas kraštovaizdžio pob ūdis ir nat ūralumas (S2 ); 3. gr ąžinami ir gausinami kraštovaizdžio nat ūralum ą atkuriantys elementai (S3 ), tame tarpe: 3.1. neužstatytose gamtinio karkaso teritorijose, išlaikiusiose s ąlyginai nat ūral ų kraštovaizdžio pob ūdį ( S3.1 );

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 30

3.2. dalinai užstatytose ir dalinai praradusiose nat ūrali ą kraštovaizdžio strukt ūrą ir /ar gamtinius elementus gamtinio karkaso teritorijose ( S3.2 ). 4. silpno geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijos ( S0 ) 5. pažeistos gamtinio karkaso teritorijos ( Sp ). Detalus išskirt ų gamtinio karkaso element ų teritorinis išsid ÷stymas planuojamose Daug ų miesto teritorijos ribose teikiamas br ÷žinyje – ,, Gamtinis karkasas M 1:5000 “, apskaita pagal nustatytas gamtinio karkaso teritorij ų tvarkymo kryptis 3.1.1 lentel ÷je. Reikia pažym ÷ti, kad išskirt ų gamtinio karkaso element ų ribos yra priderintos prie reljefo bei kit ų kraštovaizdžio element ų rib ų ir atitinka bendr ą gana smulk ų kraštovaizdžio erdvin ÷s teritorin ÷s strukt ūros element ų mastel į planuojamoje teritorijoje.

3.1.1 lentel ÷. Gamtinio karkaso teritorijos ir j ų tvarkymo kryptys Daug ų mieste

% Gamtinio karkaso sud ÷tin ÷s dalys ir j ų tvarkymo Plotas (ha) (miesto teritorijos kryptys ploto, 334,26 ha) VIDINIO STABILIZAVIMO AREALAI (S) ∗∗∗ 334,26 100 S1 - išlaikomas ir saugomas esamas nat ūralus 20,42 6,1 kraštovaizdžio pob ūdis S2 -palaikomas ir stiprinamas esamas kraštovaizdžio 90,95 27,2 pob ūdis ir nat ūralumas S3 - gr ąžinami ir gausinami kraštovaizdžio nat ūralum ą 36,34 10,9 atkuriantys elementai, tame tarpe: S3.1 . – neužstatytose gamtinio karkaso teritorijose, 19,66 5,9 išlaikiusiose s ąlyginai nat ūral ų kraštovaizdžio pob ūdį S3.2 . – dalinai užstatytose ir dalinai praradusiose 16,68 5,0 nat ūrali ą (gamtin ę) kraštovaizdžio strukt ūrą ir/ar gamtinius elementus gamtinio karkaso teritorijose S0 – silpno geoekologinio potencialo gamtinio karkaso 75,7 22,6 teritorijos Sp – pažeistos gamtinio karkaso teritorijos 110,85 33,2 VISAS GK 334,26 100

∗∗∗ - indeksas br ÷žinyje ,,Gamtinis karkasas M 1:5000“

Pirmojo kraštovaizdžio nat ūralumo apsaugos ir formavimo tipo zonos (S1) yra išskiriamos patikimo geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijose – santykinai nat ūraliose Didžiulio bei Padaugalai čio ežer ų pakrant ÷se, apaugusiose dr ÷gn ų augimvie čių medynais (vyrauja juodalksnynai). Šio tipo teritorijos lokalizuotos palyginti nedidel ÷je planuojamos teritorijos dalyje – 6,1% viso jos ploto.

Min ÷tosios teritorijos, išsaugojusios ekologinio kompensavimo potencial ą, vertinamos kaip Daug ų miesto gamtinio karkaso funkcionavimo pagrindas, kurio perspektyva susijusi su racionaliu jose augan čių želdini ų – mišk ų ir kit ų žali ųjų plot ų išsaugojimu ir tvarkymu, j ų regeneracinio potencialo puosel ÷jimu, rekreacinio naudojimo reguliavimu bei nustatyto tvarkymo režimo užtikrinimu. Išskirtose teritorijose ( SI) perspektyvoje turi b ūti išlaikoma esama žem ÷s naudojimo paskirtis – mišk ų ūkio paskirties žem ÷ bei naudojimo b ūdas – rekreacini ų, apsaugini ų mišk ų sklypai.

Antrasis kraštovaizdžio nat ūralumo apsaugos ir formavimo tipas yra lokalizuotas riboto geoekologinio potencialo gamtinio karkaso - mišrios naudmen ų mozaikos santykinai

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 31 nat ūraliose gamtin ÷se teritorijose (tiksliau j ų dalyje), kur nedideli miško medyn ų, kr ūmyn ų ploteliai kaitaliojais su žolin ÷s augalijos (piev ų, pelkini ų bendrij ų) lopin ÷liais. Tai santykinai bene gausiausiai atstovaujamas (antras pagal gausum ą po pažeist ų gamtinio karkaso teritorij ų) gamtinio karkaso teritorij ų tipas, kuriam tenka net 27,2 % planuojamos teritorijos ploto. Jis yra išskiriamas tam tikrose Didžiulio bei Padaugalai čio ežer ų pakran čių atkarpose, santykinai nat ūraliose tarpukalvin ÷se įdubose, gausiau sutinkamose pakraštin ÷se (pietrytin ÷je ir šiaur ÷s vakarin ÷je) planuojamos teritorijos dalyse. Dabartiniu metu tai ekstensyviai naudojamos, o tiksliau apleistos, d ÷l netinkam ų s ąlyg ų užstatymui ar žem ÷s ūkio veiklai vykdyti teritorijos, esan čiose tiek žem ÷s ūkio, tiek laisvo valstybinio žem ÷s fondo žem ÷se.

Ši ų teritorij ų tvarkymas yra sud ÷tingesnis, reikalingas tiek esam ų funkcij ų subalansavimas, tiek regeneracin ÷s (atkuriamosios) priemon ÷s ekologin ÷ms kompensacin ÷ms gamtin ÷s strukt ūros galioms stiprinti, išsaugojimo nuo tolimesnio gamtinio kraštovaizdžio transformavimo užtikrinimas. Aktualu didinti želdini ų kiek į, pirmenyb ę teikiant kiek įmanoma nat ūralesnei žolinei augmenijai ar medynams. Siekiant pagerinti šiam tvarkymo tipui priskirt ų gamtinio karkaso teritorij ų funkcionalum ą ir tvarkymo efektyvum ą, jos tur ÷tų b ūti įjungiamos į formuojam ą tarpusavyje besijungian čių miesto žali ųjų plot ų – atskir ųjų rekreacin ÷s bei apsaugin ÷s ir ekologin ÷s paskirties želdyn ų, miesto mišk ų sistem ą.

Tre čiasis kraštovaizdžio nat ūralumo apsaugos ir formavimo tipas - gr ąžinami ir gausinami kraštovaizdžio nat ūralum ą atkuriantys elementai, taikytas silpno geoekologinio potencialo ir miesto aplinkoje sunkiai išvengiamos antropogenin ÷s veiklos sukult ūrintose Daug ų miesto gamtinio karkaso teritorijose, kuri ų tarpe vyrauja bemiškiai ir kitais medynais neapaug ę plotai su žoline augmenija ir kitos sukult ūrintos teritorijos su pasitaikan čiais urbanistiniais elementais. Toks antropogenin÷s veiklos įtakos rezultatas apima apie 10,9% nagrin ÷jam ų gamtinio karkaso teritorij ų ploto. Reikia pažym ÷ti, kad šis tvarkymo tipas nustatomas tose silpno geoekologinio potencialo gamtini ų karkaso teritorij ų dalyse, kurios yra itin svarbios pilnaver čio gamtinio karkaso funkcionavimo užtikrinimui ( Didžiulio ir Padaugalai čio ežer ų pakran čių atkarpose).

Tre čioji gamtinio karkaso teritorij ų tvarkymo kryptis, įvertinant sukult ūrinimo laipsnio nelygiavertiškum ą ir esam ų urbanistini ų element ų gausum ą, yra diferencijuojama į:
neužstatytos gamtinio karkaso teritorijos, išlaikiusiose s ąlyginai nat ūral ų kraštovaizdžio pob ūdį (S3.1);
dalinai užstatytos ir dalinai praradusiose nat ūrali ą (gamtin ę) kraštovaizdžio strukt ūrą ir/ar gamtinius elementus gamtinio karkaso teritorijos (S3.2).

Siekiant stiprinti teritorij ų ekologinio kompensavimo funkcijas, pirmuoju atveju (S3.1.) prioritetas teikiamas rekreacin ÷s bei apsaugin ÷s ir ekologin ÷s paskirties želdyn ų įveisimui ir darniam tvarkymui, įtraukiant šios tvarkymo krypties gamtinio karkaso teritorijas į formuojam ą tarpusavyje besijungian čių miesto žali ųjų plot ų sistem ą.

Antruoju atveju (S3.2.) teritorij ų, kurios susiformavo d ÷l žem ÷s naudojimo pažeidžiant ekologin ÷s pusiausvyros s ąlygas, nesilaikant racionalios gamtonaudos reikalavim ų, tvarkymas yra sud ÷tingesnis. Prioritetas teikiamas išlikusi ų gamtini ų kraštovaizdžio element ų išsaugojimui, j ų fragmentacijos mažinimui, ne mažesnio už nustatytas normas priklausom ųjų želdyn ų ploto įveisimui kitos paskirties žem ÷s sklypuose. Konkre čios ši ų gamtinio karkaso teritorij ų (S3.1 ir S3.2) tvarkymo priemon ÷s turi b ūti

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 32 nustatomos rengiant detaliuosius ar specialiuosius atskir ų miesto dali ų (reglamentuojam ų rajon ų) planus.

Planuojamose Daug ų miesto ribose nemaž ą ploto dal į (22,6 %) užima sukult ūrintos teritorijos - vyrauja bemišk ÷s ir kitais medynais neapaugusios, nuo paviršinio vandens telkini ų labiau nutolusios, nedideliu reljefo raiškumu pasižymin čios agrarin ÷s naudmenos, kuri ų geoekologinis potencialas vertinamas kaip silpnas (S0). Šios teritorijos pasižymi santykinai mažesniu jautrumu antropogeninei veiklai, prioritetas jose teikiamas Daug ų miesto urbanistinei pl ÷trai, formuojant tarpusavyje besijungian čios atskir ųjų želdyn ų strukt ūras bei užtikrinant ne mažesnio už nustatytas normas priklausom ųjų želdyn ų įveisim ą.

Dominuojan čią pad ÷tį planuojamoje Daug ų miesto teritorijoje užima antropogeninis (kult ūrinis) - žmogaus veiklos sukurtas ir jo samb ūvį su aplinka atspindintis kraštovaizdis, kuris gamtinio karkaso geoekologinio potencialo vertinimo poži ūriu priskiriamas pažeist ų gamtinio karkaso teritorij ų kategorijai. Tai teritorijos, praradusios nat ūrali ą kraštovaizdžio strukt ūrą ir /arba vertingiausius gamtinius elementus, j ų dalis ir nebegalin čios atlikti ekologinio kompensavimo funkcij ų. Pažeistos gamtinio karkaso teritorijos Daug ų mieste užima 33,2 % jo ploto.

Pažeist ų gamtinio karkaso teritorij ų atžvilgiu n ÷ra nustatomos kraštovaizdžio nat ūralumo apsaugos ir formavimo kryptys. Šiose teritorijose pagrindinis d ÷mesys kreiptinas į miesto žali ųjų plot ų sistemos privalom ųjų grandži ų – atskir ųjų rekreacin ÷s bei apsaugin ÷s ir ekologin ÷s paskirties želdyn ų grandži ų palaikym ą ir formavim ą, priklausom ųjų želdyn ų plot ų norm ų užtikrinim ą (Žin., 2007, Nr. 137-5624). Reikia pažym ÷ti, kad miesto ribose esan čiose gamtinio karkaso teritorijose želdiniai tur ÷tų b ūti gausinami siekiant padidinti gamtin ÷s aplinkos ekologin į arba rekreacin į pilnavertiškum ą.

3.2. Gamtinio kraštovaizdžio ir biologin ÷s įvairov ÷s apsauga

Bendr ąją šalies teritorijos gamtinio kraštovaizdžio įvairov ÷s (jo geogenetinio fondo) apsaugos sistem ą užtikrina specialus, pagal LR Saugom ų teritorij ų įstatym ą įsteigt ų instituciškai (turin čių administracij ą) ir neinstituciškai organizuot ų konservacin ÷s apsaugos prioriteto (išsaugan čių)1 bei kompleksini ų2 saugom ų teritorij ų tinklas.

Daug ų miesto ribose (tame tarpe planuojamose) bei gretimose apylink ÷se n ÷ra gamtinio kraštovaizdžio įvairov ÷s apsaug ą vykdan čių konservacin ÷s apsaugos prioriteto ar kompleksini ų saugom ų teritorij ų, tame tarpe n ÷ra įsteigt ų vietinio lygmens - savivaldyb ÷s saugom ų draustini ų ar gamtinio kraštovaizdžio objekt ų. Daug ų miesto savivaldyb ÷s bendrajame plane neteikiami pasi ūlymai d ÷l nauj ų saugom ų teritorij ų ar objekt ų steigimo. Tai b ūtų specialaus aplinkosauginio planavimo dokument ų tikslas.

1 Konservacin ÷s apsaugos prioriteto (išsaugan čios) teritorijos – teritorijos, kuriose saugomi unikal ūs arba tipiški gamtinio ir (ar) kult ūrinio kraštovaizdžio kompleksai bei objektai ir biologin ÷ įvairov ÷.

2 Kompleksin ÷s saugomos teritorijos – gamtiniu ir (ar) kult ūriniu vientisumu pasižymin čios teritorijos, kuriose pagal bendr ą apsaugos, tvarkymo ir naudojimo program ą sujungiamos įvairi ų apsaugos kryp čių prioriteto, taip pat rekreacin ÷s ir ūkin ÷s zonos.

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 33

Reikia pažym ÷ti, kad parengto Daug ų miesto bendrojo plano sprendiniai iš esm ÷s neprieštarauja LR teritorijos bendrajame plane ir Alytaus apskrities teritorijos bendrajame plane rekomenduojamoms Daug ų regioninio parko steigimo nuostatoms (pla čiau – Esamos b ūkl ÷s analiz ÷ ir vertinimas . Teksto skyrius - 6.1.6. Saugomos teritorijos ) bei Valstybin ÷s saugom ų teritorij ų tarnybos prie Aplinkos ministerijos organizuot ų steigiamo Daug ų RP ir jo zon ų rib ų plano ir tvarkymo programos projekt ų pasi ūlymams ( 3.2 pav .) Daug ų RP steigimo proced ūra šiuo metu yra sustabdyta, kol Saugom ų teritorij ų įstatymo ir kit ų teis ÷s akt ų pakeitimais bus išspr ęstos su nauj ų saugom ų teritorij ų įsteigimu ir veiklos reglamentavimu jose susijusios problemos.

3.2 pav. Ištrauka iš Daugi ų regioninio parko ir jo zon ų rib ų plano (projektas).

Bendr ąją šalies teritorijos biologin ÷s įvairov ÷s (genetinio fondo) apsaugos sistem ą užtikrina speciali pagal LR Saugom ų teritorij ų įstatym ą įsteigt ų saugom ų teritorij ų sistema bei su ja koordinuojamas ir jai subordinuojamas pagal Europos S ąjungos paukš čių (EEC 79/409) ir buveini ų (EEC 92/43) Direktyvas prad ÷tas formuoti europin ę biologin ę svarb ą turin čių Natura 2000 teritorij ų tinklas.

Daug ų miesto ribose (tame tarpe planuojamose) bei gretimose apylink ÷se n ÷ra nustatyt ų europin ę biologin ę svarb ą turin čių buveini ų ar paukš čių apsaugai svarbi ų Natura 2000 teritorij ų.

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 34

3.3. Žali ųjų plot ų1 sistemos vystymas

Bendrosios nuostatos

Žali ųjų plot ų sistema yra nepaprastai svarbi ir neatskiriama miesto urbanistin ÷s strukt ūros dalis, kuri yra formuojama tikslu išsaugoti visuomeniškai ir ekologiškai vertingo gamtinio kraštovaizdžio plotus, j ų visum ą tvarkyti kaip teritorin ę sistem ą, siekiant gerinti ekologines bei rekreacines gyvenamosios aplinkos s ąlygas, kuriant patrauklaus miesto įvaizd į. Žali ųjų plot ų sistema yra miesto teritorijos gamtinio karkaso dalis, pl ÷tojama kaip funkciškai tikslinga ir kompozicijos poži ūriu vieninga strukt ūra.

Žali ųjų plot ų sistemos pl ÷tojimo, diferencijavimo ir tvarkymo reglamentavimas nustatomas įvertinant:

1) Gamtinio karkaso teritorij ų lokalizacij ą, kuri leidžia žaliuosius plotus vertinti sisteminiu poži ūriu, pamatyti kiekvieno j ų reikšm ę visai sistemai ir ne tik kiek jie naudingi gyventojams, bet ir kaip jie palaiko viso gamtinio komplekso gyvybingum ą; 2) Gamtosauginiu poži ūriu reikšmingas ir (arba) vaizdingas gamtines teritorijas , išlaikiusias nat ūralaus arba s ąlyginai nat ūralaus kraštovaizdžio pob ūdį – Didžiulio ir Padaugalai čio pakran čių atkarpas, pelk ÷tus duburius ir lomas tarpukaln ÷se, ežerus jungian čias protakas, kitus išraiškingo ir vaizdingo reljefo paplitimo plotus; 3) Esamus žaliuosius plotus – atskiruosius želdynus ir kitus saugotinus želdinius, miesto miškus , j ų teritorin ę sklaid ą, estetines savybes ir tinkamum ą rekreacijai; 4) Teritorijas, kuriose yra nepalankios ekogeologin÷s s ąlygos užstatymo pl ÷trai ir ūkinei veiklai .

Vadovaujantis miest ų ir miesteli ų teritorij ų bendr ųjų plan ų rengimo taisykl ÷mis (Žin., 2006, Nr. 145 - 5559), LR želdyn ų įstatymu (Žin., 2007, Nr.80-3215), Žem ÷s sklyp ų pagrindin ÷s tikslin ÷s žem ÷s naudojimo paskirties, b ūdų ir pob ūdži ų specifikacija (Žin., 2006, Nr. 45-1633), kaip savarankiški miesto strukt ūros elementai bendrojo plano lygmenyje iš vis ų žali ųjų plot ų išskiriami: mišk ų ūkio paskirties žem ÷je - rekreaciniai miesto miškai (IIB grup ÷) – miesto mišk ų2 pogrupis ir urbanizuot ų teritorij ų viešosios erdv ÷s - atskirieji želdynai 3 , kurie pagal pagrindin ę naudojimo paskirt į gali b ūti rekreacin ÷s, apsaugin ÷s ir ekologin ÷s, memorialin ÷s paskirties (kitos paskirties žem ÷s bendro naudojimo teritorijose).

Daug ų miesto teritorijos bendrojo plano sprendiniuose nustatytose žali ųjų plot ų sistemos teritorijose veiklos ypatumus ir apribojimus nustato LR Želdyn ų įstatymas ( Žin., 2007, Nr. 80- 3215), LR Mišk ų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 96-1872), LR Saugom ų teritorij ų įstatymas (Žin. 2001, Nr. 108-3902), Gamtinio karkaso nuostatai (Žin., 2010, Nr. 87-4619), LR aplinkos ministro įsakymas ,,D ÷l atskir ųjų rekreacin ÷s paskirties želdyn ų plot ų norm ų ir priklausom ųjų želdyn ų norm ų (plot ų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 137-5624).

1 Žalieji plotai – tai apibendrinta s ąvoka, kuri apima mišk ų ūkio paskirties žem ÷je ir kitos paskirties žem ÷je esan čius želdynus ir želdinius. 2 Miest ų miškai – miest ų teritorijose esantys miškai, kuri ų funkcin ÷ paskirtis yra tenkinti miest ų gyventoj ų rekreacines, sanitarijos ir higienos reikmes, sudaryti s ąlygas, palankias rekreacijai, masiniams renginiams gamtoje, gryninti miest ų or ą, gerinti j ų estetin į vaizd ą, formuoti ir palaikyti tam tinkamiausius medynus. 3 Atskirieji želdynai – želdynai, esantys tik jiems skirtuose žem ÷s sklypuose.

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 35

Laikantis LR pilie čių nuosavyb ÷s teisi ų į išlikus į nekilnojam ąjį turt ą atk ūrimo įstatymo 12 str. 3 skirsnio nuostat ų, žali ųjų plot ų sistemos teritorijos priskiriamos Valstyb ÷s išperkamai žemei. Jeigu tokiose teritorijose jau atkurtos pilie čių žem ÷s nuosavyb ÷s teis ÷s, gr ąžintame žem ÷s sklype kapitalini ų pastat ų statyba – negalima, išskyrus poilsio aptarnavimo pastat ų ir rekreacin ÷s infrastrukt ūros objekt ų statyb ą, kuri ą numato toki ų objekt ų išd ÷stymo specialusis planas. Visais atvejais pastat ų ir įrengini ų statyba negalima nat ūrali ų augavie čių bei rekreacini ų želdini ų zonose. Urbanizacijos laipsnis (plot ų po pastatais, įrenginiais ir dirbtin ÷mis dangomis santykis su laisvu žem ÷s paviršiumi) parkuose yra ribojamas ir priklauso nuo želdyno zonos paskirties.

Žali ųjų plot ų sistemos vystymo sprendiniai

Daug ų miesto teritorijos bendrojo plano sprendiniuose planuojama žali ųjų plot ų sistema nustatoma: 1. Maksimaliai išsaugant miesto gamtin ę aplink ą ir žalio miesto įvaizd į bei toliau jį stiprinant; 2. Laikantis gamtinio pagr įstumo principo – miesto žali ųjų plot ų sistemos pagrindas yra gamtinis karkasas, o ypa č tos jo teritorijos, kurios yra išlaikiusios nat ūralaus arba s ąlyginai nat ūralaus kraštovaizdžio pob ūdį ( ži ūr÷ti plane ,,Gamtinio kraštovaizdžio apsauga“ – gamtinio karkaso teritorij ų tvarkymo kryptys S1, S2, S3.1, S3.2.); 3. Formuojant atskiruosius rekreacin ÷s bei apsaugin ÷s ir ekologin ÷s paskirties želdynus naujai įsavinamose miesto zonose ir įjungiant juos į bendr ą miesto žali ųjų plot ų sistem ą; 4. Reikiam ą d ÷mes į skiriant mažiausiai išvystyt ų žali ųjų plot ų sistemos grandži ų – žali ųjų jung čių nustatymui; 5. Planuojant funkciškai tiksling ą ir kompoziciškai viening ą žali ųjų plot ų sistem ą, turin čią tenkinti miesto bendruomen ÷s poreikius, užtikrinti miesto aplinkos ekologin į stabilum ą, formuoti ir gerinti Daug ų įvaizd į bei patrauklum ą siekiant kurortin ÷s teritorijos statuso.

Daug ų miesto teritorijos bendrojo plano sprendiniuose, kaip savarankiški miesto strukt ūros elementai, žali ųjų plot ų sistem ą formuoja:

mišk ų ūkio paskirties žem ÷je – rekreaciniai miesto miškai (II B grup ÷);
kitos paskirties žem ÷je bendro naudojimo teritorijose – atskirieji rekreacin ÷s paskirties želdynai (parkai, skverai, žaliosios jungtys), apsaugin ÷s ir ekologin ÷s paskirties želdynai.

Sprendiniuose fiksuojamas vis ų esamos b ūkl ÷s analiz ÷s ir vertinimo etape inventorizuot ų ir lokalizuot ų žali ųjų plot ų teritorij ų išsaugojimas, Daug ų miesto žali ųjų plot ų sistema teritoriškai ple čiama ir papildoma naujais nariais: rekreacin ÷s paskirties želdyn ų (park ų, skver ų), formuojamu žali ųjų jung čių1, sukabinan čių tarpusavyje daugum ą želdyn ų tinklu.

Nustatyt ų žali ųjų plot ų sistemos sudedam ųjų dali ų teritorin ÷ lokalizacija pateikiama planuose: ,, Pagrindinis br ÷žinys “, ,, Žali ųjų plot ų sistemos vystymas “, apskaita pagal nustatytas kategorijas 3.3.1 lentel ÷je.

1 Žalioji jungtis – ne siauresnis kaip 20 m plo čio atskirasis želdynas, jungiantis miesto želdynus ir miškus mieste ir už jo rib ų į želdyn ų sistem ą, skirtas rekreacijai, darantis poveik į oro masi ų jud ÷jimui ir atliekantis migracijos koridoriaus funkcij ą.

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 36

3.3.1.lentel ÷. Daug ų miesto mišk ų ir atskir ųjų želdyn ų pasiskirstymas

Kategorija Kiekis (vnt.) Plotas (ha) % (miesto ploto, 334,3 ha) Miškai (mišk ų ūkio paskirties žem ÷) Miesto miškai (II B grup ÷) 9 22,38 6,7 Viso: 9 22,38 6,7 Atskirieji želdynai (kitos paskirties žem ÷, bendro naudojimo teritorijos) Atskirieji rekreacin ÷s paskirties:
Aikšt ÷s 1 0,83 0,2
Parkai 2 13,64 4,1
Skverai 7 2,98 0,9
Žaliosios jungtys ir kiti ...* 60,19 18,0 poilsiui skirti želdynai Apsaugin ÷s ir ekologin ÷s paskirties 9 21,23 6,4 Memorialin ÷s paskirties (kapin ÷s) 1 1,53 0,5 Viso: ...* 100,4 30,0 Iš viso: ...* 122,78 36,7 * - susideda iš keli ų ir daugiau plot ų ar atkarp ų, tod ÷l bendras kiekis nekonkretizuojamas.

Visa planuojama Daug ų miesto teritorija pilnai patenka į gamtinio karkaso - regionin ÷s svarbos Daug ų ežeryno geosisitem ų vidinio stabilizavimo areal ą, tod ÷l bendrajame plane teikiami žali ųjų plot ų sistemos formavimo ir vystymo sprendiniai numatomi vadovaujantis ,,Gamtinio karkaso nuostat ų“ (Žin., 2010, Nr. 87-4619) 10 punkto reikalavimais - ,, gamtinio karkaso teritorijose, kurias bendrieji planai numato urbanizuoti, turi b ūti formuojamas tarpusavyje besijungian čios atskir ųjų želdyn ų strukt ūros, sudaran čios ne mažiau kaip 50 % teritorijos ploto“.

Daug ų miesto bendrojo plano sprendiniuose teikiamas planuojamos žali ųjų plot ų sistemos pagrindas - gamtinio karkaso teritorijos, kurios yra išlaikiusios nat ūralaus arba sąlyginai nat ūralaus kraštovaizdžio pob ūdį (ži ūr÷ti plane ,,Gamtinio kraštovaizdžio apsauga“ – gamtinio karkaso teritorij ų tvarkymo kryptys S1, S2, S3.1, S3.2.). Pastarosios - patikimo , riboto ir dalis silpno geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijos užima apie 44 % miesto ploto. Ši ų teritorij ų pagrindu ir yra planuojama žali ųjų plot ų sistema, užimanti 122,78 ha (36,7% miesto teritorijos), tame tarpe atskiriesiems želdynams tenka 100,4 ha (30,0 % miesto teritorijos), miesto miškams - 22,38 ha (6,7 % miesto teritorijos).

Vadovaujantis atskir ųjų rekreacin ÷s paskirties želdyn ų plot ų normomis (Žin., 2007. Nr. 137- 5624) privalomieji (t.y. normuojami) miesto strukt ūros želdynai yra parkai, miesto sodai , skverai . Perspektyvoje Daug ų mieste vienam gyventojui (2019 m. planuojamas gyventoj ų skai čius - 1780) privalom ųjų miesto strukt ūros želdyn ų (park ų, skver ų) tur ÷tų tekti apie 93 m 2. Perspektyvinis rodiklis yra didesnis už normatyvin į1. Didesnio privalom ųjų želdyn ų kiekio išskyrim ą s ąlygoja išskirtin ÷ miesto gamtin ÷ aplinka – visa teritorija patenka į gamtinio karkaso ribas bei tai, kad Daug ų miestas siekia kurortin ÷s teritorijos statuso. Pastarosios aplinkyb ÷s

1 Vadovaujantis LR aplinkos ministro įsakymu ,,D ÷l atskir ųjų rekreacin ÷s paskirties želdyn ų plot ų norm ų ir priklausom ųjų želdyn ų norm ų (plot ų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 137- 5624) Daug ų mieste (maž ų miest ų grup ÷) vienam gyventojui tur ÷tų tekti ne mažiau kaip 20 m 2 atskir ųjų rekreacin ÷s paskirties želdyn ų.

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 37

įpareigoja ypating ą d ÷mes į skirti žali ųjų plot ų kiekybinei ir kokybinei pl ÷totei, kuriant miesto gyventojams ir jo sve čiams patraukli ą bei poilsiui pritaikyt ą aplink ą.

Atskir ųjų želdyn ų tarpe parkai ir skverai yra svarbiausieji bei privalomi miesto strukt ūros ir tuo pa čiu žali ųjų plot ų sistemos elementai. Pagal paskirties ypatumus jie gali b ūti rekreacin ÷s, mokslin ÷s, kult ūrin ÷s, memorialin ÷s ir kt. paskirties. Priklausomai nuo paskirties skiriasi park ų ir skver ų planavimas, j ų dali ų – funkcini ų zon ų sud ÷tis ir dydžiai, želdinimo ir tvarkymo pob ūdis. Principin ÷s Daug ų miesto atskir ųjų želdyn ų funkcinio naudojimo ir tvarkymo kryptys teikiamos 3.3.2 lentel ÷je.

3.3.2. lentel ÷. Daug ų miesto atskirieji želdynai ir j ų funkcinio naudojimo pasi ūlymai

Eil. Teritorijos pavadinimas Paskirtis, si ūlomos funkcijos Nr. 1 2 3 Aikšt ÷s (kitos paskirties žem ÷, bendro naudojimo teritorijos) 1. Turgaus aikšt ÷ Reprezentacin ÷ miesto aikšt ÷ - nemasini ų rengini ų organizavimas, trumpalaikis poilsis, aplinkos pagražinimas Parkai (kitos paskirties žem ÷, bendro naudojimo teritorijos) 2. Daugio (planuojamas) Rekreacin ÷s paskirties – ramiam poilsiui, pažintiniam lankymui, išnaudojant šios vietos teikiamas galimybes apžvelgti Daug ų miesto panoram ą ( įrengiant apžvalgos aikštel ę), tinkamai eksponuojant Daug ų miesto simbol į - Daug į. Želdinimo ir tvarkymo pob ūdis nustatomas parko suplanavimo projekte. 3. Jaunyst ÷s g. (planuojamas) Rekreacin ÷s paskirties – polifunkcinio naudojimo su ramaus (rekreacini ų želdini ų, peizažin ÷mis) ir aktyvaus poilsio (sporto ir žaidim ų, pliaž ų) zonomis. Parkas įrengiamas ir tvarkomas tik pagal parengt ą visos teritorijos projekt ą (projekte nustatytose vietose galima stacionari ų objekt ų, susijusi ų su rekreacinio aptarnavimo funkcijomis statyba). Skverai (kitos paskirties žem ÷, bendro naudojimo teritorijos) 4. Sukil ÷li ų kalnelis Kult ūrin ÷s – rekreacin ÷s paskirties, pažintiniam lankymui, ramiam trumpalaikiam poilsiui. 5. Maironio g. Rekreacin ÷s paskirties - ramiam trumpalaikiam poilsiui, aplinkos pagražinimui. 6. Skverai planuojami (5) Rekreacin ÷s paskirties – trumpalaikiam poilsiui, aplinkos pagražinimui. Skverai įrengiami ir tvarkomi pagal parengtus projektus. Žaliosios jungtys ir kiti rekreacin ÷s paskirties želdynai (kitos paskirties žem ÷, bendro naudojimo teritorijos) - Žaliosios jungtys ir kiti Rekreacin ÷s ir apsaugin ÷s paskirties – ryši ų tarp žali ųjų rekreacin ÷s paskirties plot ų sistemos sudedam ųjų dali ų užtikrinimui, gamtinio želdynai karkaso migracijos koridori ų funkcijoms atlikti. Apsaugin ÷s paskirties želdynai (kitos paskirties žem ÷, bendro naudojimo teritorijos) - Apsaugin ÷s paskirties Apsaugini ų želdyn ų formavimo ypatumai ir tvarkymo želdynai reglamentas nustatomas įvertinant kiekvienos konkre čios vietos gamtin ÷s aplinkos ypatumus ir ekologin ÷s apsaugos tikslus.

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 38

Atskirieji rekreacin ÷s paskirties želdynai išd ÷stomi esamose ir perspektyvin ÷se gyvenamosiose zonose, tikslu tenkinti gyventoj ų trumpalaikio ramaus ar aktyvaus poilsio tam pritaikytoje aplinkoje poreikius. Miesto teritorijos bendrojo plano lygmenyje n ÷ra galimyb ÷s pilnai teritoriškai lokalizuoti vietin ÷s reikšm ÷s želdynus naujai įsavinamose urbanistin ÷s pl ÷tros zonose. Ši ų želdyn ų nustatymas galimas tik žemesnio lygmens teritorij ų (reglamentuojam ų rajon ų) suplanavimo projektuose (vietinio želdyno didžiausias pasiekiamumo spindulys - atstumas nuo kvartalo grup ÷s gyventojo iki želdyno, 300 m).

Atskirieji apsaugin ÷s ir ekologin ÷s paskirties želdynai. Tai savarankiška atskir ųjų želdyn ų grup ÷, išskiriama 21,23 ha plote. Ši ų želdyn ų paskirtis tarnauti konkre čios apsaugos tikslams, priklausomai nuo atitinkamos teritorijos specifini ų ypatum ų. Apsaugin ÷s paskirties želdynai numatomi tam tikrose, ypa č jautriose antropogeniniam poveikiui gamtinio karkaso dalyse, vandens telkini ų, pramon ÷s įmoni ų ir komunalini ų objekt ų, inžinerin ÷s infrastrukt ūros objekt ų apsaugos zonose, keli ų sanitarin ÷s apsaugos zonose ir kt. Ši ų želdyn ų formavimo ypatumai ir tvarkymo reglamentas nustatomas įvertinant kiekvienos konkre čios vietos gamtin ÷s aplinkos ypatumus ir ekologin ÷s apsaugos tikslus.

Atskiruosius memorialin ÷s paskirties želdynus Daug ų mieste atstovauja esamos kapin ÷s, užiman čios 1,53 ha plot ą. Nauj ų kapini ų steigimas perspektyvin ÷se miesto ribose nenumatomas.

Nustatytose atskir ųjų želdyn ų teritorijose negali b ūti formuojami žem ÷s sklypai nuosavyb ÷s teis ÷ms atkurti, privaloma laikytis griežtos nuostatos nevykdyti jose statyb ų. Atskirais atvejais, pagal želdyn ų detal ųjį plan ą numatytose lankytoj ų aptarnavimo zonose, gali b ūti statomi tam skirti pastatai. Visais atvejais pastat ų ir įrengini ų statyba negalima esam ų nat ūrali ų augavie čių bei esam ų želdini ų zonose. Urbanizacijos laipsnis (plot ų po pastatais, įrenginiais ir dirbtin ÷mis dangomis santykis su laisvu žem ÷s paviršiumi) parkuose yra ribojamas ir priklauso nuo želdyno zonos paskirties. Naujai formuojami atskirieji želdynai (pirmoje eil ÷je rekreacin ÷s paskirties) gali b ūti įrengiami ir tvarkomi tik pagal parengtus visos teritorijos (parko, skvero, žaliosios jungties) projektus.

Sprendiniuose planuojami mišk ų ūkio paskirties žemi ų teritoriniai poky čiai did ÷jimo linkme - iki 22,38 ha, 6,7% miesto teritorijos ploto. Šie pasikeitimai susij ę su miškais apaugusi ų teritorij ų rib ų optimizavimu, sprendiniuose numatomu miesto rib ų prapl ÷timu, o tuo pa čiu ir nauj ų miško plot ų įtraukimu, si ūlymais apmiškinti nenaudojam ų žemi ų plotus jautriose gamtinio karkaso teritorijose.

Pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo režim ą ir pagrindin ę funkcin ę paskirt į planuojamose Daug ų miesto ribose esantys miškai priskiriami rekreacini ų mišk ų (IIB grup ÷) – miesto mišk ų pogrupiui. Miškais apaugusi ų teritorij ų tvarkymo reglament ą nustato Lietuvos Respublikos Mišk ų bei Saugom ų teritorij ų įstatymai, Gamtinio karkaso nuostatai, Specialiosios žem ÷s ir miško naudojimo s ąlygos.

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 39

Miesto mišk ų pagrindin ÷ funkcin ÷ paskirtis yra tenkinti gyventoj ų rekreacines, sanitarijos ir higienos reikmes, sudaryti s ąlygas palankias rekreacijai, masiniams renginiams gamtoje, gryninti miest ų or ą, gerinti estetin į vaizd ą, formuoti ir palaikyti tam tinkamus medynus. Šiuose miškuose palaikoma artima nat ūraliai miško strukt ūra. Siekiant pagerinti s ąlygas poilsiui, vykdomos sanitarini ų – higienini ų ir estetini ų savybi ų gerinimo, regini ų formavimo bei medyn ų atsparumo didinimo priemon ÷s, kuriama minimali rekreacin ÷ infrastrukt ūra. Daug ų miesto miškuose galimas ramaus pob ūdžio rekreacinis naudojimas be nakvyn ÷s ir statybin ÷s programos. Konkre čios rekreacini ų mišk ų tvarkymo priemon ÷s turi b ūti numatomos miškotvarkos projektuose.

Miesto teritorijos bendrojo plano rengimo lygmenyje sprendžiami žaliųjų plot ų sistemos dali ų teritorinio išd ÷stymo, rib ų, kiekio, priskyrimo atitinkamai kategorijai ir funkcinio naudojimo klausimai. Detalesniam žali ųjų plot ų sistemos dali ų tvarkymo ir naudojimo reikalavim ų suformulavimui b ūtina parengti special ų “žali ąjį plan ą” - miesto ribose esan čių mišk ų ir atskir ųjų želdyn ų tvarkymo, o taip pat detaliuosius ar specialiuosius teritorinio planavimo dokumentus, kur b ūtų sprendžiami kiekvieno konkretaus želdyno naudojimo ir tvarkymo klausimai, užtikrinant j ų apsaug ą ir pilnavert į funkcionavim ą.

Miesto bendrojo plano lygmenyje n ÷ra sprendžiami priklausom ųjų želdyn ų1 plot ų, teritorinio išd ÷stymo princip ų ir kt. klausimai. Jokiu b ūdu negalima sumenkinti ši ų želdyn ų, kurie yra privalomi urbanizuot ų teritorij ų - gyvenam ųjų, visuomenini ų, pramon ÷s ir sand ÷liavimo objekt ų, komercin ÷s paskirties ir kt. teritorij ų aplinkos komponentai, reikšm ÷s. Priklausomieji želdynai yra labai svarb ūs siekiant gerinti aplinkos kokyb ę (tiek estetin ę, tiek ekologin ę), tenkinant visuomen ÷s sveikos gyvensenos poreikius, palaikant teritorijos ekologin į stabilum ą, sudarant galimybes formuoti įvairaus pob ūdžio erdves, mažinant agresyv ų pastat ų poveik į ir t.t. Šie želdynai gali b ūti parodomi tik atskir ų miesto dali ų arba objekt ų detaliuose projektuose, o j ų plotai nustatomi vadovaujantis LR aplinkos ministro įsakymu ,,D ÷l atskir ųjų rekreacin ÷s paskirties želdyn ų plot ų norm ų ir priklausom ųjų želdyn ų norm ų (plot ų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 137-5624).

1Priklausomasis želdynas – želdynas, esantis kito objekto žem ÷s sklype.

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 40

4. KULT ŪROS PAVELDO APSAUGA

4.1. Kult ūros vertybi ų apsaugos lygmenys ir tikslai

Strateginis Lietuvos teritorij ų planavimo tikslas - įgyvendinti integruot ą saugojimo politik ą, kuri architekt ūros paveldo apsaug ą apibr ÷žt ų kaip esmin į planavimo tiksl ą, skatint ų architekt ūros paveldo restauravimo ir prieži ūros programas 3, pad ÷tų įteisinti kraštovaizd į kaip svarbi ą žmones supan čios aplinkos sudedam ąją dal į, j ų bendro kult ūros ir gamtos paveldo apraišk ą4 bei savasties pagrind ą.

Daug ų miesto bendrojo plano kult ūros paveldo dalis apibr ÷žia Daug ų miesto nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos tikslus, apib ūdina jo tvarkybos, naudojimo ir atgaivinimo prioritetus, teritorinio reglamentavimo reikalavimus, nužymi kult ūros paveldo naudojimo turizmui gaires, apsaugos įgyvendinimo ir steb ÷senos (monitoringo) principus. Konkret ūs nekilnojamojo kult ūros paveldo vertybi ų tvarkybos ir naudojimo reikalavimai nustatomi individualiais arba tipiniais apsaugos reglamentais (jei individual ūs reglamentai nenustatyti), apsaugos specialiaisiais planais, strateginiais planais, tikslin ÷mis programomis ir tvarkomaisiais paveldosaugos darb ų projektais. Kult ūros paveldo objekt ų teritorij ų ir apsaugos zon ų ribos nustatomos arba tikslinamos apsaugos specialiaisiais planais 5 arba individualiais apsaugos reglamentais.

Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol n ÷ra atlikti detal ūs architekt ūriniai, istoriniai ir archeologiniai Miestelio istorinio centro (unikalus objekto kodas17077) tyrimai bei nepakankamai tiksliai nustatytos jo vertingosios savyb ÷s išsamius paveldosauginius tyrimus rekomenduojama atlikti rengiant šios vietov÷s kit ų lygmen ų teritorij ų planavimo ir strategin ÷s pl ÷tros bei paveldosaugos projektus ir programas.

4.2. Kult ūros paveldo tvarkybos, naudojimo ir atgaivinimo prioritetai

Kult ūros paveldo teritorin ÷s apsaugos prioritetas - darni pl ÷tra, kult ūros ir gamtos paveldo apsaugos integravimas, paveldo naudojimas visuomen ÷s reikm ÷ms.

Siekiant veiksmingos teritorin ÷s apsaugos b ūtina visus į kult ūros vertybi ų registr ą įrašytus objektus paskelbti saugomais bei nustatyti j ų reikšmingumo lygmenis ir verting ųjų savybi ų pob ūdį. Šiuo metu Valstyb ÷s saugomais objektais yra paskelbtas Miestelio istorinis centras, Žyd ų senosios kapin ÷s (unikalus objekto kodas 11439), Lietuvos kari ų kapai (unikalus objekto kodas 4709) ir Lietuvos partizan ų kapas (unikalus objekto kodas 12209). Reikšmingumo lygmuo ir verting ųjų savybi ų pob ūdis t÷ra nustatytas Lietuvos kari ų kapams ir Lietuvos partizan ų kapui: nacionalinis lygmuo, verting ųjų savybi ų pob ūdis - istorinis (lemiantis reikšmingum ą, svarbus), memorialinis (lemiantis reikšmingum ą, svarbus).

Kult ūros vertybi ų registre Miestelio istorinio centro vertingosiomis savyb ÷mis nurodomas susiklost ęs gatvi ų tinklas, istorin ÷s aikšt ÷s planas, užstatymo fragmentas. Prioritetine tvarka b ūtina aptikslinti ir konkretizuoti šias savybes nustatant Miestelio istorinio centro vertyb ÷s sud ÷tį, apimt į, vertingas dalis ir elementus. Rengiant apskaitos

3 Europos architekt ūros paveldo apsaugos konvencija, 10 str. 2 ir 3 dalys. LR ratifikuota 1999 11 09. Žin., 1999, Nr. 100-2896. 4 Europos kraštovaizdžio konvencija, 5a straipsnis. LR ratifikuota 2002 10 03. Žin., 2002, Nr. 104-4621. 5 Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo taisykl ÷s, 33 sk. Žin., 2005, Nr.81- 2973. UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 41 dokumentus si ūloma atsižvelgti į Miestelio istorinio centro raišk ų žem ÷s paviršiaus reljef ą, teritorijos kompaktiškum ą, užstatymo, želdyn ų ir ežero kompozicin ę s ąveik ą bei unikal ų urbanistinio paveldo element ą - dviej ų istorini ų aikš čių sistem ą.

Konkretizuojant Miestelio istorinio centro verting ąsias savybes ir nustatant jas kitiems į Kult ūros vertybi ų registr ą įrašytiems kult ūros paveldo objektams: Senov ÷s gyvenvietei II , vad. Daugio pilimi (unikalus vertyb ÷s kodas 5753), gyvenamajam namui (vadintam Taico namu, unikalus vertyb ÷s kodas 12208) ir namui Turgaus g. 8 (unikalus vertyb ÷s kodas 11439), reikalinga atlikti archeologinius, architekt ūrinius, urbanistinius, istorinius tyrimus. Archeologinius tyrimus, b ūtinus tikslinat Miestelio istorinio centro ribas bei nustatant Senov ÷s gyvenviet ÷s II, vad. Daugio pilimi, rekomenduojama atlikti prioritetine tvarka.

4.3. Kult ūros paveldo tvarkybos ir naudojimo reglamentavimas

Daug ų miesto nekilnojamojo kult ūros paveldo tvarkyba ir naudojimas yra reglamentuojami LR Saugom ų teritorij ų įstatymo ir LR Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.

Visiems saugom ų kult ūros paveldo objekt ų sklypams ar j ų dalims, kurie yra daiktin ÷s teis ÷s objektai, nustatoma konservacin ÷ (saugojimo) paskirtis 6. J ei kult ūros paveldo objektams ir teritorijoms nustatomas autentiškos paskirties ar tausojamo naudojimo režimas, konservacin ÷ (saugojimo) paskirtis gali b ūti nustatoma ne kaip pagrindin ÷, o kaip papildoma 7.

Nustatant konkre čius reikalavimus statybai į Kult ūros vertybi ų registr ą įrašytiems objektams, kuriems apsaugos zonos n ÷ra nustatytos, taikomi LR Nekilnojam ųjų kult ūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimai (9 str. 5 p.) ir LR vyriausyb ÷s Speciali ųjų Žem ÷s ir miško naudojimo s ąlyg ų XIX p. (Žin., 1992 08 10, Nr. 22-652).

Individual ūs apsaugos reglamentai sudaromi ir išduodami kult ūros paveldo objekt ų valdytojams per 20 darbo dien ų nuo valdytoj ų raštišk ų prašym ų gavimo dienos Kult ūros paveldo departamente (jo teritoriniame padalinyje) ar Savivaldyb ÷s paveldosaugos padalinyje.

Nusta čius, kad būtina skubiai tvarkyti objektus, kurie yra įtraukti į Kult ūros vertybi ų registr ą, ta čiau saugomais nepaskelbti, Alytaus rajono savivaldyb ÷ turi priimti sprendim ą inicijuoti j ų skelbim ą saugomais. Pri ÷mus š į sprendim ą, gali iki 6 m ÷nesi ų būti apriboti ar uždrausti darbai, kurie pa čiame objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje gal ÷tų pažeisti verting ąsias savybes. Jei teritorija ir apsaugos zona nenustatytos, apriboti ar uždrausti darbus galima iki 250 metr ų atstumu nuo objekto. Jeigu d ÷l nepalanki ų klimato s ąlyg ų tr ūkstami tyrimai neatliekami, terminas gali b ūti prat ęstas iki 8 m ÷nesi ų. Per š į termin ą šio įstatymo nustatyta tvarka turi b ūti atlikti tr ūkstami tyrimai, parengtas ir suderintas teritorijos ir apsaugos zonos rib ų projektas, reikalui esant, statinys užkonservuotas ir atlikti kiti kult ūros paveldo objekto skelbimo saugomu proced ūros veiksmai. Nepaskelbus kult ūros paveldo objekto saugomu, nesudarius saugojimo sutarties su jo valdytoju, neskiriant l ÷šų tvarkymui objektas gali b ūti sunaikintas arba žymiai sumenkintos jo vertingosios savyb ÷s.

6 LR Nekilnojamojo kult ūros paveldo apsaugos įstatymas, 11 str. 5 dalis., Žin., 2004, Nr.153-5571. 7 Ten pat, 13 str. 5 dalis. UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 42

Daug ų miesto teritorijos bendrajame plane numatyti Statybos reglamentai išsaugo Miestelio istorinio centro dabartines apžvalgos s ąlygas, jo dominavim ą vaizduose, atsiverian čiuose nuo magistralinio kelio Valkinink ų geležinkelio stotis – Alytus, kurio vedama autoturizmo trasa „Lietuvos istorijos ir kult ūros v ÷rinys“, bei vertingus vaizdus, atsiverian čius nuo gretim ų ežer ų pakran čių. Nors mieste n ÷ra planuojama daugiaaukšt ÷ statyba, rengiant Miestelio istorinio centro special ųjį apsaugos plan ą (arba individual ų jo apsaugos reglament ą) b ūtina patikrinti, kad atskiruose miesto sklypuose planuojama mažaaukšt ÷ statyba aukš čiu, apimtimi ar išraiška nenustelbt ų kult ūros paveldo objekt ų ir netrukdyt ų juos apžvelgti. Specialiuoju apsaugos planu nustatyti konkret ūs (papildomi) statybos apribojimai laikomi integralia teritorijos bendrojo plano kult ūros paveldo apsaugos reikalavim ų dalimi.

Rengiant kitų lygmen ų Daug ų miesto teritorij ų planavimo projektus tikslinga siekti, kad būtų išsaugotas ir stiprinamas miestelio istorinio centro vizualinis dominavimas perspektyviniuose miesto vaizduose ir siluetuose, išlaikytas kraštovaizdžio vaizdingumas. Tikslinga siekti, kad kult ūros vertybi ų apsauga b ūtų integruota su gamtos paveldo apsauga, tinkama teritorij ų pl ÷tros finansini ų ištekli ų dalis skiriama išryškinti ir stiprinti miestelio centro istorinio ir kit ų nekilnojamojo kult ūros paveldo objekt ų verting ąsias savybes.

4.4. Kult ūros paveldo naudojimo turizmui gair ÷s

Kult ūrinio ir pažintinio turizmo pl ÷tra yra vienas pagrindini ų kult ūros paveldo viešojo naudojimo b ūdų. Kult ūrinio turizmo pl ÷tojimas, apimantis atitinkam ų plan ų rengim ą bei reikalingos infrastrukt ūros užtikrinim ą, taip pat ir kraštovaizdžio kult ūrini ų vertybi ų išsaugojimas yra vieni pagrindini ų Lietuvos teritorin ÷s pl ÷tros tiksl ų8.

Išsaugoti nekilnojam ąjį kult ūros paveld ą bei didinti jo patrauklum ą turizmo tikslais – vienas prioritetini ų Alytaus rajono pl ÷tros uždavini ų9. Pl ÷tojant Daug ų miest ą siekiama išsaugoti ir stiprinti jo istoriniam centrui b ūding ą kompleksin ę istorin ę, archeologin ę, urbanistin ę, memorialin ę ir kraštovaizdin ę vert ę sudarant kuo palankesnes s ąlygas visuomenei kult ūros vertybes pažinti, lankyti bei pritaikyti viešosioms reikm ÷ms.

Kult ūriniam turizmui rekomenduojama pirmaeiliai pritaikyti Miestelio istorin į centr ą. Per jo teritorij ą numatyta autoturizmo trasa „Dainavos žiedas“, dvira čių turizmo trasos „Euro Velo 11“ bei „Dz ūkijos žiedas“ padidins visuomenin ę šios saugomos vietov ÷s reikšm ę, skatins vertingosiomis savyb ÷mis pasižymin čių pastat ų restauravim ą ir atgaivinim ą, pritaikym ą paskirtims, susietoms su turizmo pl ÷tra. Planuojama dvira čių turizmo trasa Didžiulio (Daug ų) ežero pakrante žymiai pagerins Žyd ų sen ųjų kapini ų lankymo s ąlygas. Pritaikant Miestelio istorin į centr ą trumpalaikei rekreacijai ir turizmui rekomenduojama išsaugoti ir išryškinti abiej ų istorini ų aikš čių bei Senov ÷s gyvenviet ÷s II, vad. Daugio pilimi, svarb ą miest ų erdvi ų strukt ūroje.

L÷šos Daug ų miestelio bendrojo plano nekilnojamojo kult ūros paveldo sprendini ų įgyvendinimui gali b ūti dengiamos iš valstyb ÷s, Mol ÷tų rajono savivaldyb ÷s, priva čių nekilnojamojo kult ūros paveldo objekt ų savinink ų biudžeto bei tarptautini ų l ÷šų, skirt ų kult ūros ir gamtos paveldo apsaugai bei turizmo pl ÷totei.

8 Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, I skyrius, 2 str., 33 dalis, Žin., 2002, Nr. 110-4852. 9 Alytaus rajono strateginis pl ÷tros planas 2007-2013 metams, uždavinys 3.3.1. UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 43

Rekomenduojama skatinti su kult ūrinio ir pažintinio turizmo pl ÷tra bei kult ūros paveldo tvarkyba susijusias veiklas ir tradicinius amatus. Tikslinga pla čiau įtraukti vietos bendruomen ę į kult ūros paveldo apsaugos planavim ą ir jos įgyvendinim ą. Rekomenduojama numatyti priemones, reikalingas stiprinti vietos gyventoj ų kult ūrinio tapatumo ir pasididžiavimo gyvenam ąja aplinka nuostatas.

4.5. Apsaugos įgyvendinimo ir steb ÷senos (monitoringo) principai

Bendrojo plano kult ūros paveldo apsaugos sprendini ų įgyvendinimo steb ÷sena (monitoringas) turi b ūti vykdoma pagal Nekilnojamojo kult ūros paveldo steb ÷senos taisykles (Žin., 2005, Nr.86-3242). Steb ÷sena (monitoringas) turi b ūti vykdoma periodiškai ir pagal reikalavimus, nustatytus atsižvelgiant į objekt ų tipologijos ypatumus, fizin ę b ūkl ę, teisin ę priklausomyb ę. Steb ÷senos rezultatai turi b ūti naudojami rengiant kit ų lygmen ų Daug ų miesto istorinio centro teritorijos planavimo ir kult ūros paveldo objekt ų tvarkybos dokumentus.

Kult ūros paveldo departamentas valstyb ÷s biudžeto l ÷šomis koordinuoja ir organizuoja steb ÷sen ą, jai metodiškai vadovauja. Savivaldybi ų paveldosaugos padaliniai vykdo steb ÷sen ą (ne re čiau kaip kart ą per penkerius metus turi apži ūr÷ti kiekvien ą vertyb ę), vis ų vertybi ų apži ūros ir būkl ÷s fiksavimo duomenis teikia Kult ūros paveldo departamentui, atlieka poveikio savo saugomoms vertyb ÷ms vertinim ą, apibendrinim ą ir prognozavim ą. Savivaldybi ų paveldosaugos padaliniai, fiksuodami vertyb ÷s b ūkl ę, turi nustatyti vertyb ÷s, jos verting ųjų savybi ų ir aplinkos b ūkl ę, j ą palyginti su b ūkle, fiksuota ankstesn ÷se apži ūrose.

4.6. Nekilnojam ųjų kult ūros vertybi ų s ąrašas

Nekilnojamojo kult ūros paveldo objekt ų s ąrašas pateikiamas lentel ÷je, sudarytoje remiantis 2010 m. liepos m ÷n. 27 d. LR Kult ūros vertybi ų registro duomenimis. Lentel ÷je nurodomas objekto numeris Daug ų miesto bendrojo plano detalizuot ų sprendini ų Rekreacijos, turizmo, gamtos ir kult ūros paveldo pl ÷tojimo br ÷žinyje bei pagrindiniai objekto apskaitos duomenys.

Unikalus Apsaugos Objekto Teritorijos objekto Objekto pavadinimas Kiti objekto kodai zonos nr. plane plotas m2 kodas plotas m2 1 17077 Miestelio istorinis centras U26, UV8 178000 - L135, IP2196, 2 4709 Lietuvos kari ų kapai 48,5 - LA413/571 3 12209 Lietuvos partizan ų kapas IP2343, LA413/582 47 - 4 11439 Žyd ų senosios kapin ÷s L1001, IP2791 18000 - Senov ÷s gyvenviet ÷ II, vad. 5 5753 AV28 - - Daugio pilimi Gyvenamas namas (vadintas 6 12208 IP2342, LA413/583 - - Taico namu) 7 4426 Namas IP1913, LA413/584 - - 8 14713 Stogastulpis IP2488 - -

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 44

5. GYVENAM ŲJŲ TERITORIJ Ų PL öTRA

5.1. Gyvenam ųjų teritorij ų pl ÷tros strategija

Gyvenamosios teritorijos yra esminis veiksnys formuojant miesto strukt ūros model į iki 2030 met ų, numatant visapusiškos miesto pl ÷tros strategij ą. Į Daug ų miest ą siekiant pritraukti jaunus, darbingus žmones, suteikiant galimyb ę įsigyti kokybišk ą b ūst ą mieste, turi b ūti skirtas nuolatinis d ÷mesys esam ų gyvenam ųjų teritorij ų atnaujinimui bei nauj ų gyvenam ųjų teritorij ų pl ÷trai, gyvenimo kokyb ÷s gerinimui.

Gyvenamoji teritorija - tai teritorija, kurioje dominuoja gyvenamoji veikla, kartu su jai aptarnauti reikalinga socialine, paslaug ų ir kita infrastrukt ūra. Pagal užstatymo intensyvum ą, aukštingum ą bei morfologij ą ši teritorija diferencijuojama į vidutinio užstatymo intensyvumo, mažo užstatymo intensyvumo ir ekstensyvaus užstatymo teritorij ą.

Bendrojo plano sprendiniai iki 2020 met ų numato daugiafunkcini ų gyvenam ųjų teritorij ų pl ÷tr ą. B ūst ų pl ÷tra planuojama šiose funkcin ÷se zonose:

1. Miesto centras . B ūsto pl ÷tra galima esamoje užstatytoje teritorijoje, tik atnaujinant esam ą arba atkuriant buvus į užstatym ą, vykdant konversij ą, kai pertvarkomos ir pritaikomos gyvenamai statybai kito funkcinio naudojimo teritorijos, suteikiant nauj ą gyvenimo ir aplinkos kokyb ę.

2. Mišrios teritorijos. B ūsto pl ÷tra galima intensyvinant silpnai apkrautas, nepilnai integruotas į miesto strukt ūrą esamas gyvenam ąsias teritorijas. Teritorij ų intensyvinimo priemones galima naudoti tik įvertinus teritorij ų fizines galimybes daugiafunkciniam pritaikymui darniosios pl ÷tros poži ūriu.

3. Gyvenamosios teritorijos . Esamose užstatytose teritorijose b ūsto pl ÷tra galima numa čius esam ų gyvenam ųjų nam ų ir gyvenamosios aplinkos atnaujinimo strategij ą: • palaipsniui atnaujinant bei gerinant b ūsto kokyb ę ir gyvenam ąją aplink ą. Šis procesas tiesiogiai įtakoja darniosios pl ÷tros įgyvendinimo princip ą, bet nereikalauja nauj ų teritorij ų pl ÷tros; • būsto pl ÷tra galima intensyvinant silpnai apkrautas, nepilnai integruotas į miesto strukt ūrą esamas gyvenam ąsias teritorijas. Teritorij ų intensyvinimo priemones galima naudoti tik įvertinus teritorij ų fizines galimybes daugiafunkciniam pritaikymui darniosios pl ÷tros poži ūriu.

Nauj ų gyvenam ųjų teritorijų pl ÷tra. Užstatant planuojamas naujas gyvenam ąsias miesto pl ÷tros teritorijas, numatoma kompleksin ÷ pl ÷tra, pastatant prekybos, aptarnavimo ir paslaug ų, socialin ÷s, susisiekimo ir inžinerin ÷s infrastrukt ūros objektus, įrengiant atskiruosius želdynus, užtikrinant gyvenimo, darbo ir poilsio sąlygas gyventojams. Naujai užstatomomis teritorijomis laikomos visai naujos pl ÷tros teritorijos ir suplanuotos, bet nebaigtos ar neprad ÷tos užstatyti teritorijos.

4. Teritorijos visuomen ÷s poreikiams, specializuotos ir kompleks ų teritorijos . Vienbu čiai gyvenamieji namai gali b ūti statomi esamose nam ų valdose, kurios neskaidomos.

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 45

Vienbu čiai gyvenamieji namai gali b ūti statomi ir kitose funkcin ÷se zonose, jei tai neprieštarauja susiklos čiusiems užstatymo principams. Neurbanizuojamose teritorijose būsto pl ÷tra galima tik esamose nam ų valdose, kuriose maksimalus užstatymo intensyvumas– 0,2, aukštingumas - 1 aukštas su mansarda, iki 8,5 m.

Planuojant gyvenam ąsias teritorijas numatoma: • būsto pl ÷trai pirmiausia įsisavinti vidinius teritorinius rezervus, panaudojant jau esam ą miesto infrastrukt ūrą; • siekti gyvenam ųjų rajon ų darnios pl ÷tros taikant polifunkciškumo (mišrios žem ÷naudos) planavimo principus; • gyvenam ųjų teritorij ų socialinio, ekonominio ir ekologinio vystymo įgyvendinimas; • modernizuojant ir atnaujinant esamus gyvenamuosius rajonus, gerinti b ūsto ir aplinkos kokyb ę; • sudaryti palankias s ąlygas sod ų bendrij ų teritorij ų konversijai į gyvenam ąsias teritorijas; • verslui, vystan čiam ir pl ÷tojan čiam b ūst ą, sudaryti palanki ą investicin ę aplink ą; • saugoti miesto savitum ą (gamtos ir kult ūros paveld ą) bei gerinti miesto gyvenam ųjų teritorij ų urbanistin į – architekt ūrin į įvaizd į.

5.2. Daug ų miesto gyventoj ų skai čiaus kaitos prognoz ÷

Atsižvelgiant į tai, kad žmoni ų populiacija yra veikiama įvairi ų socialini ų, globalini ų gamtini ų ir kit ų veiksni ų ir žinant, kad j ų poveikio žmogaus elgsenai matematiškai aprašyti ne įmanoma, prognozuojant gyventoj ų skai čiaus kitim ą, naudotasi empirin ÷mis prielaidomis.

Statistikos departamento duomenimis Daug ų miestelio teritorijoje 2010 m. pradžioje gyveno 1396 gyventojai. Gyventoj ų skai čius pastaraisiais metais maž ÷ja. Imant Daug ų miest ą ir jo pl ÷tros zonas išlieka ta pati maž ÷jimo tendencija – gyventoj ų prieaugis yra neigiamas (2006 m. gyveno 1719 gyv, 2008 m. gyveno 1686 gyv.). Daug ų miesto aplinkin ÷se teritorijose vyksta spartesnis gyventoj ų skai čiaus maž ÷jimas, nei mieste (0,4 proc./metus).

Sprendini ų konkretizavimo stadija remiasi Daug ų miesto teritorijos pl ÷tros variantu, taikant koncepcijoje pateikiamas labiausiai tik ÷tinas prognozes. Sprendini ų konkretizavimo stadijoje pateikiami teritorijos vystymo sprendiniai 2010-2020 met ų periodui.

Dinamiškas gyventoj ų skai čiaus kitimas akivaizdžiai parodo, kad per pastaruosius 10 met ų, Daug ų gyventoj ų skai čius prad ÷jo reikšmingai maž ÷ti. Nors 2001-2006 m. pastebimas maž ÷jimo tempo stabilizavimasis, ta čiau nuo 2006 m. maž ÷jimo tendencija tęsiasi (-0,44 % per metus). Imant 2001-2010 m. laikotarp į (2010 m pradžios duomenimis), gyventoj ų skai čiaus sumaž ÷jimas įvertintas 3,5 %.

Atsižvelgiant į esam ą b ūkl ę bei siekiant tinkamai numatyti miesto gyventoj ų skai čiaus kait ą, pateikiamos trys bendro gyventoj ų skai čiaus kaitos variantin ÷s prognoz ÷s 2010- 2020 met ų periodui, įvertinus pesimistin į, labiausiai tik ÷tin ą ir optimistin į scenarijus.

Kaip kryptingai vyst ÷si gyventoj ų skai čiaus dinamika Daug ų miesto teritorijoje per paskutinius dešimt met ų galima matyti 5.2.1 paveiksle. Kartu pateikiama trij ų met ų

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 46 sumin ÷ (miesto ir pl ÷tros teritorij ų) gyventoj ų skai čiaus kaitos kreiv ÷, kurios sprendiniai 2010-2020 m. išsiskiria pasitelkiant min ÷tus prognoz ÷s scenarijus.

1800 1790

1750 ,5 % + 0

1700 1686 1680 ius 1660 č 5 % 1650 + 0, - 0 ,8 % skai - ų 0, 1600 8 % 1590

1550 Gyventoj 1500

1450

1400 1396

1350

Metai

2001 2003 2005 2007 2009 2011 2013 2015 2017 2019

Daug ų miesto gyventoj ų skai čiaus dinamikos kreiv ÷ (2001-2010 m. pradžia) s Daug ų miesto ir pl ÷tros teritorij ų gyventoj ų skai čiaus dinamikos kreiv ÷ (2008-2010 m. pradžia) ÷ ų č ÷ Pesimistinio scenarijaus gyventoj skai iaus dinamikos kreiv (2010-2020 m. pradžia) Labiausiai tik ÷tino scenarijaus gyventoj ų skai čiaus dinamikos kreiv ÷ (2010-2020 m. pradžia)

Krev Optimistinio scenarijaus gyventoj ų skai čiaus dinamikos kreiv ÷ (2010-2020 m. pradžia)

5.2.1 pav. Daug ų m. gyventoj ų kitimo prognoz ÷

1. Sekant pesimistinio scenarijaus kreive matyti, kad gyventoj ų prieaugis bus akivaizdžiai neigiamas ir sieks pus ę dabartinio lygio, o tai reiškia -0,5% per metus. Šio scenarijaus pasekoje 2020 m. planuojamoje Daug ų miestelio teritorijoje gyvens 1590 gyv. Pesimistinio scevnarijaus prognoz ÷ laikoma teoriniu įver čiu, nes pastovi gyventojų maž ÷jimo tendencija reikšt ų visišk ą išnykim ą per atitinkam ą period ą.

2. Atsižvelgiant į pasaulin ÷s kriz ÷s vystymosi chronologij ą, prognozuojama bent penkeri ų met ų ekonomikos recesija. Kadangi Lietuvos ūkis yra neatsiejamas nuo pasaulio ekonomikos, prognozuojamas pesimistinis periodas tur ÷tu tolygiai atsispind ÷ti ir m ūsų valstyb ÷je. Labiausiai tik ÷tino scenarijaus kreiv ÷ rodo 0,8% kasmetin į gyventoj ų skai čiaus maž ÷jim ą iki 2013 m. Prognozuojant sunkme čio pabaig ą Lietuvoje, kai ekonomikos rodikliai prad ÷s ger ÷ti, tik ÷tinas nežymus 0,5% metinis gyventoj ų skai čiaus augimas. Remiantis labiausiai tik ÷tinu scenarijumi, 2020 m. Dauguose gyvens apie 1680 gyventojai.

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 47

3. Kiek įmanoma didžiausi ą gyventoj ų skai čiaus augim ą prognozuoja optimistinis scenarijus. Gyventoj ų skai čiaus dinamika šiuo atveju palaipsniškai ger ÷tų kasmet. Nežymus 0,5% metinis gyventoj ų skai čiaus augimas leist ų 2020 m. kreivei pasiekti 1790 gyv. skai čių.

Siekiant tinkamai identifikuoti švietimo, asmens sveikatos prieži ūros, socialin ÷s ir kult ūrin ÷s ir prekybos infrastrukt ūros tinklo miesto teritorijoje vystymo poreikius bei miesto poreik į teritorinei pl ÷trai, iš bendro gyventoj ų skai čiaus kaitos scenarin ÷s prognoz ÷s, sekan čiuose skyriuose pateikiami konkret ūs švietimo mokslo, asmens sveikatos prieži ūros, socialin ÷s, kult ūrin ÷s ir prekybos infrastrukt ūros tinklo miesto teritorijoje vystymo ir nauj ųjų teritorij ų poreikio sprendiniai.

5.3. B ūsto pl ÷tros prognoz ÷

Būsto pl ÷tros prognoz ÷ 2010-2020 met ų periodui pateikiama remiantis Daug ų miesto teritorijos pl ÷tros koncepcijoje pateiktu optimistiniu gyventoj ų skai čiaus kaitos variantu. Prognoz ÷ pateikiama vienu variantu, nurodant b ūsto pl ÷tros ir teritorinio poreikio pl ÷trai interval ą, atsižvelgiant į tai, kad nagrin ÷jamu periodu gali skirtingai reikštis socialin ÷s bei ekonomin ÷s prielaidos.

Rengiant prognoz ę buvo susidurta su duomen ų tr ūkumu, tod ÷l Daug ų miesto ir jo pl ÷tros teritorijos gyventojui tenkantis naudingas gyvenamasis plotas buvo numatytas apytiksliai apskai čiuojant nauding ą gyvenam ąjį plotą pagal turimus b ūsto tipo ir vidutinius b ūsto ploto, atsižvelgiant į tip ą, duomenis.

Vienas iš pagrindini ų kintam ųjų b ūsto pl ÷tros poreikio prognoz ÷s periodu yra gyventoj ų skai čiaus kaita. Nemažiau svarbus ir kitas kintamasis – gyvenamojo fondo s ąlyg ų ger ÷jimas, išreiškiamas vienam gyventojui tenkan čiu naudinguoju gyvenamuoju fondu, Daug ų mieste ir pl ÷tros zonoje apytiksliai sudaran čiu 48, 5 t ūkst. kv. m. Vienam gyventojui 2008 m. nustatytas tenkantis naudingasis gyvenamasis plotas yra 28,7 m 2 (Daug ų seni ūnijos duomenimis pl ÷tros zonoje 2008 m. buvo 279 gyventojai, miesto gyventoj ų skai čius statistikos departamento duomenimis 2008 m. siek ÷ 1407).

5.3.1. lentel ÷. Prognozuojamas gyvenamojo fondo orikis Daug ų mieste ir jo pl ÷tros zonoje iki 2020 m.

Kintamojo pavadinimas, 0ptimistinis metai (matas) variantas Gyventoj ų skai čius, 1686 2008 m. (tūkst. gyv.) Bendras naudingas gyvenamasis fondas, 48,5 2009 m. (t ūkst. kv. m.) Vienam gyventojui tenkantis naudingas gyvenamasis plotas, 28,7 2009 m. (kv. m) Prognozuojamas gyventoj ų skai čius, 1790 2020 m. (t ūkst. gyv.) Papildomas gyvenamojo fondo prieaugis d ÷l gyventoj ų skai čiaus padid ÷jimo, 3,9-4,0 (t ūkst. kv. m), 2020 m. Gyvenamojo fondo prieaugis d ÷l gyvenimo s ąlyg ų ger ÷jimo, 2,0-2,1 (t ūkst. kv. m), 2020 m. UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 48

Prognozuojamas naudingas gyvenamasis fondas, 54, 0-55,0 2020 m. (tūkst. kv. m) Prognozuojamas vienam gyventojui teksiantis naudingas 30,6 1 gyvenamasis plotas, 2020 m. (kv. m)

Prognozuojama, kad 2020 m. siekiant Europos S ąjungos miest ų 2007 met ų gyvenamojo fondo rodikli ų Daug ų mieste ir miesto pl ÷tros zonoje vienam gyventojui teks 30,6 kv. m bendro naudingo gyvenamojo ploto. Šiuo analizuojamu variantu gyvenamasis fondas sudarys 54,0-55,0 t ūkst. kv. m (vidutinis metinis gyvenamojo ploto augimas 10 met ų periodu sudarys 0,55-0,65 t ūkst. kv. m) .

1- Prognozuojamas naudingojo gyvenamojo ploto, tenkan čio vienam gyventojui, padid ÷jimas d ÷l Europos S ąjungos miestuose gyvenamojo fondo lygio pasiekimo iki 2020 m. Remiantis EUROSTAT duomenimis, 2007 metais Europos Sąjungoje mieste vienam gyventojui teko 30, 6 kv. m gyvenamojo fondo.

5.3.1 Gyventoj ų užimtumo strukt ūros poky čių prognoz ÷

Daug ų seni ūnijos duomenimis 2008 m. Daug ų miesto gyventoj ų užimtumo lygis buvo 34,6 proc. nuo vis ų gyventoj ų skai čiaus. Remiantis optimistinio gyventoj ų skai čiaus kaitos scenarijaus prognoziniais duomenis, prognozuojama, kad 2020 m. Daug ų miesto gyventoj ų užimtumo lygis pakils 2,4 proc. (vidutiniškai 0,2 proc. kasmet). Gyventoj ų prieaugio prognoz ÷s bei tik ÷tinos ger ÷sian čios ekonomin ÷s situacijos šalyje pasekoje, 2020 m. Daug ų miesto gyventoj ų numatomas užimtumo lygis sieks 37 proc. nuo vis ų gyventoj ų skai čiaus.

Gyventoj ų skai čius (seni ūnijos duomenimis): 2008 m. - 1686 (584 užimti gyventojai). Gyventoj ų skai čius (prognozuojamas, remiantis jo optimistine dinamika): 2020 m. – 1790 (663 užimti gyventojai).

20,5 %

Viso 2020 : 37,0 % 20,5 % + 2,4 % 10,3 % + 0,8 % 9,50 %

Viso 2008 : 34,6 % 6,30 % 6,10 % 7,0 % + 0,7 %

6,10 %

Kiti sektoriai Sektoriai

Švietimo sektorius Apdirbamosios pramon ÷s sektorius

Sveikatos sektorius Įvairi ų paslaug ų/prekybos sektorius

5.3.1 pav. Daug ų m. gyventoj ų užimtumo lygio prognoz ÷

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 49

Daug ų seni ūnijos duomenimis 2008 metais didžioji dalis gyventoj ų buvo užimta švietimo (20,5 %), įvairi ų paslaug ų/prekybos (9,5 %), apdirbamosios pramon ÷s (6,3 %) ir sveikatos (6,1 %) sektoriuose, kuriuos tiesiogiai įtakoja šalies bei savivaldyb ÷s ekonominis stabilumas. Daroma prielaida, kad did ÷jant poreikiui, kuris atsiras d ÷l prognozuojamo gyventoj ų skai čiaus augimo ir ger ÷sian čių ekonomini ų s ąlyg ų, augimas išryšk ÷s įvairi ų paslaug ų/prekybos, apdirbamosios pramon ÷s sektoriuose. Planuojama, kad 2020 m. šie sektoriai augs atitinkamai 0,8 procentinio punkto (sudarys 10,3 proc. užimt ųjų gyventoj ų skai čiaus) ir 0,7 procentinio punkto (sudarys 7 proc. vis ų užimt ųjų gyventoj ų skai čiaus).

Atlikus švietimo ir sveikatos sistemos darbuotoj ų skai čiaus dinamik ą ir jos priklausomyb ę nuo kintan čių švietimo/sveikatos įstaigose mokini ų/ligoni ų skai čiaus, daroma prielaida, kad švietimo/sveikatos sektoriuje užimt ųjų, gyvenan čių Daug ų mieste, skai čius išliks toks pats arba did ÷s nežymiai.

5.3.2 Paslaug ų infrastrukt ūros poreikio prognoz ÷

Paslaug ų infrastrukt ūros pagal tip ą poreikio prognozes labiausiai įtakoja gyventoj ų sud ÷ties pagal amži ų rodikliai. Nors Daug ų miesto gimstamumas analizuojant Statistikos departamento 2006-2008 m. duomenimis padid ÷jo 1,6 karto, ta čiau nat ūralus prieaugis vis tiek įgij ęs neigiamas reikšmes d ÷l mirtingumo rodikli ų. Atitinkama situacija susiklos čiusi ir Daug ų miesto pl ÷tros zonoje.

Paslaug ų infrastrukt ūra apima švietimo, sveikatos prieži ūros, socialines, kult ūros administracines įstaigas, mažmenin ÷s prekybos, maitinimo, pramonines, aktyvaus poilsio, apgyvendinimo ir kitas paslaugas, teikiamas Daug ų mieste ir numatytoje pl ÷tros zonoje. Paslaug ų infrastrukt ūra palaikoma ne tik miesto ir aplinkini ų teritorij ų gyventojams, bet ir iš toliau atvykstan čiųjų lankytoj ų ir turist ų spektrui.

Optimistiniu variantu prognozuojama, kad Daug ų miesto prognozuojamas gyventoj ų skai čius 2020 metais sieks 1790 gyventoj ų. Paslaug ų infrastrukt ūra naudosis taip pat dalis aplinkini ų rajono teritorij ų gyventoj ų, tod ÷l prognozuojamas paslaug ų infrastrukt ūros naudotoj ų skai čius svyruos nuo 2100 iki 2250, vertinant Daug ų miesto ir pl ÷tros teritorijoje išvystyt ą infrastrukt ūrą.

Paslaug ų infrastukt ūros pagal tip ą poreik į įtakojant gyventoj ų sud ÷ties pagal amži ų rodikliams, numatoma, kad gimstamumas (pagal šalies ir Alytaus rajone gimstamumo situacij ą) Daug ų mieste ir jo pl ÷tros teritorijose išliks toks pat arba padid ÷s nežymiai. To pasekoje, ikimokyklini ų įstaig ų poreikis vertinamas kaip nesikei čiantis.

Sprendinius numatant iki 2020 m., bendrojo lavinimo įstaig ų teikiam ų paslaug ų infrastrukt ūros poreikis prognozuojamas toks pat. Tai įtakos nesikei čianti/ nežymiai did ÷janti 7-18 met ų amžiaus grup ÷s skai čiaus dalis bendroje gyventoj ų skai čiaus sud ÷tyje.

Sveikatos prieži ūros įstaig ų ir socialini ų įstaig ų teikiam ų paslaug ų poreikis d ÷l bendro šalies, rajono gyventoj ų sen ÷jimo procento augs. Jau dabar jau čiami gyventoj ų sveikatos blog ÷jimo rodikliai (apsilankym ų pas gydytojus skai čius kasmet did ÷ja).

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 50

Pastar ųjų met ų duomenimis juntamas did ÷jantis poreikis kult ūrin ÷ms paslaugoms. Nors organizuojam ų kult ūros rengini ų Daug ų mieste sumaž ÷jo, ta čiau lankytoj ų skai čius per paskutinius metus išaugo. Prognozuojama, kad kult ūros įstaig ų teikiam ų paslaug ų poreikis išliks toks pats arba nežymiai augs.

5.4. Gyvenam ųjų teritorij ų pl ÷tra

Pagrindiniai miesto teritorin ÷s pl ÷tros poreikiai siejami su gyvenamosios statybos, gatvi ų tinklo pl ÷tra, did ÷sian čiu bendro naudojimo, visuomenin ÷s, komercin ÷s teritorij ų poreikiu. Teritorij ų pl ÷tra vyks d ÷l prognozuojamo gyventoj ų skai čiaus augimo, gyvenamosios kokyb ÷s ger ÷jimo. Daug ų miesto teritorija did ÷s dvigubai, atsižvelgiant į tai, kad didžioji si ūlomos prijungti prie miesto teritorijos dalis yra kžjau užstatyta. Akcentuotina, jog užstatytas kaim ų teritorijas svarbu integruoti į miesto erdvin ę ir funkcin ę strukt ūras, kad užtikrinti skland ų miesto funkcionavim ą įvairiais aspektais. Planuojant teritorijas siekta glaudaus ryšio tarp to kas sena ir kas kurta naujai.

Daug ų miesto pl ÷tra ne įgavo planuot ų senajame generaliniame plane mast ų – 2300 gyventoj ų 2006 metais (2009 m. Dauguose gyveno 1407 žmon ÷s). Pagal dabartines tendencijas optimistiniu variantu prognozuojama 1790 gyv. 2020 metais. Ta čiau ger ÷jant gyvenamojo fondo s ąlygoms bus reikalingos papildomos teritorijos gyvenamajai statybai (prognozuojama, kad 2020 m. Daug ų mieste 1 gyventojui teks 30,6 kv. m naudingo gyvenamojo ploto, o tai reiškia, kad miestas 2020 m. tur ÷tų pasiekti 2007 m. ES šali ų rodikl į. Įvertinus šiuos faktus bei atsižvelgiant į verslo ir pramon ÷s teritorij ų perspektyvin į pl ÷tros poreik į, Dauguose planuojama pl ÷sti teritorijas.

Reikaling ų teritorij ų plotai gyvenamajai statybai Daug ų mieste nustatyti atsižvelgiant į vidutin ę gyventoj ų skai čiaus kait ą 2010-2020 met ų periodu ir gyventoj ų skai čių 1 ha skirtingo tipo ir aukštingumo statyboje.

Skai čiuojant b ūsto pl ÷tros poreik į Daug ų miesto ir pl ÷tros teritorijoje priimta, kad pagrinde vyks mažaaukš čio ir sodybinio užstatymo pl ÷tra.

5.5. Mažaaukšt ÷s ir sodybin ÷s statybos pl ÷tra

Taikant optimistin ę prognoz ę, kur planuojam, kad gyventoj ų skai čius sieks 1790 kartu priimant, kad 2020 m. žmogui teks 30,6 kv. m naudingo gyvenamojo ploto, pagal dabartinius gyvenamojo fondo duomenis, resurs ų užtekt ų 1535 gyventojams, tod ÷l gyvenamoji mažaaukšt ÷ statyba skai čiuojama 255 gyventojams.

Remiantis prielaidomis, kad mažaaukšt ÷s statybos pastatuose, sodybiniame užstatyme gyvens 12-15 žm./ha., pateikiamas preliminarus teritorij ų poreikis. Vidutinis sklypas Daug ų mieste ir jo pl ÷tros teritorijoje 2020 m. sieks apie 15-20 ar ų. Optimistiniu variantu 2020 m. vien mažaaukšt ÷s statybos ar sodybinio užstatymo teritorijai papildomai reik ÷s apie 17-22 ha nauj ų teritorij ų.

5.6. Daugiaaukšt ÷s statybos pl ÷tra

Daugiaaukš čių gyvenam ųjų nam ų statyba yra numatyta vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamosiose teritorijose, kur planuojamas maksimalus užstatymo intensyvumas yra 0,8. Miesto centro ir integruotose mišriose (polifunkcin ÷se)

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 51 teritorijose planuojam ų gyvenam ųjų teritorij ų maksimalus užstatymo intensyvumas galimas ir didesnis - iki 1,0.

Nauj ų teritorij ų poreikis gyvenamajai statybai skai čiuojamas remiantis prielaidomis, kad daugiaaukšt ÷s statybos pastatuose gyvens 120 žmoni ų viename hektare ir jiems teks 21,3 kv. m. bendro naudingo ploto vienam gyventojui.

Bendra visuomenini ų, komerciniu, gyvenam ųjų (daugiaaukš čių) teritorij ų prioriteto 3.81 ha o tai sudarys 1,14 proc. Didžiausia dalis daugiaaukšt ÷s gyvenamosios statybos numatyta intensyvaus užstatymo gyvenamosiose teritorijose.

Daugiaaukš čius (daugiabu čius) gyvenamuosius namus reik ÷tų statyti tik tose teritorijose, kur jau yra išvystyta socialin ÷ (vaik ų darželiai, mokyklos, aptarnavimo ir paslaug ų objektai), susisiekimo ir inžinerin ÷ infrastrukt ūra.

Miesto vidin ÷ pl ÷tra (modernizuojant esamas daugiabu čių nam ų gyvenam ąsias teritorijas arba vykdant konversij ą, gerinant gyvenamosios aplinkos kokyb ę) turi pirmenyb ę prieš numatyt ą nauj ų gyvenam ųjų teritorij ų pl ÷tr ą.

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 52

6. SOCIALIN ö APLINKA IR KULT ŪRA, REKREACIJA IR TURIZMAS

6.1. Švietimo infrastrukt ūra

Valstybin ÷s švietimo strategijos 2013-2012 met ų nuostatuose numatyta valstyb ÷s ir visuomen ÷s pastangomis sukurti efektyvumo, prieinamumo ir kokyb ÷s reikalavimus atitinkant į mokykl ų tinkl ą. Konkretizuojant sprendinius, remtasi švietimo įstatymu, įpareigojan čiu savivaldybes tur ÷ti pakankam ą pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo švietimo program ų tiek ÷jų tinkl ą. To pasekoje, keliamas tikslas savivaldyb ÷ms – švietimo įstaig ų tinklo pertvarka racionalesbni ų l ÷šų panaudojimo bei mokslo efektyvumo pagrindu. Planuojama optimizuoti švietimo įstaig ų tinkl ą Daug ų mieste:

1) remiantis Alytaus rajono savivaldyb ÷s tarybos 2005 metais patvirtintu sprendimu „D ÷l Alytaus rajono savivaldyb ÷s bendrojo lavinimo mokykl ų tinklo pertvarkos iki 2012 met ų bendrojo plano patvirtinimo“ bei atsižvelgiant į šio sprendimo 2009 pakeitimu, numatyti vidurinio ugdymo programos akreditacij ą bei reorganizacij ą.

2) remiantis Alytaus rajono tarybos sprendimu, kuriuo numatyta pakeisti rajono savivaldyb ÷s bendrojo lavinimo mokykl ų tinklo pertvarkos iki 2012 met ų bendrasis plan ą, planuojama reorganizuoti Daug ų Vlado Mirono vidurin ę mokykl ą. Po reorgabnizacijos mokykla taps ne pagrindine (kaip buvo numatyta anks čiau), o Daug ų Vlado Mirono gimnazija.

6.1.1 lentel ÷. Daug ų mieste švietimo ir mokslo infrastrukt ūrą sudaro 4 švietimo įstaigos, esan čios Daug ų miestelyje Eil. Nr. Įstaigos pavadinimas 1. Alytaus rajono Daug ų vaik ų darželis 2. Alytaus rajono Daug ų Vlado Mirono vidurin ÷ mokykla 3. Daug ų technologijos ir verslo mokykla 4. Alytaus rajono Daug ų miesto ir sporto mokykla

Švietimo įstaig ų tinklo optimizavimas Daug ų mieste remiasi Alytaus rajono savivaldyb ÷s tarybos 2005 metais patvirtintu „Alytaus rajono savivaldyb ÷s mokykl ų tinklo pertvarkos iki 2012 met ų pertvarkos planu“, o taip pat atsižvelgia į šio sprendimo Nr. K-195 „D ÷l Alytaus rajono savivaldyb ÷s bendrojo lavinimo mokykl ų tinklo pertvarkos iki 2012 met ų bendrojo plano patvirtinimo“ 2009 m. pakeitimus. Aukš čiau minimas planas hierarchiškai švietimo įstaig ų optimizavimo srityje yra aukštesnis planavimo dokumentas nei teritorijos bendrasis planas, tod ÷l jo nuostatos automatiškai galioja ir teritorijos bendrajame plane.

Švietimo įstaig ų poreikio kaita Daug ų mieste 2010-2020 met ų periodu identifikuojama vertinant teritorin į švietimo įstaig ų prieinamum ą Daug ų miesto ir aplinkini ų kaimo vietovių gyventojams.

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 53

6.1.2 lentel ÷. Vadovaujantis bendraisiais urbanistiniais principais išskiriamos pasiekiamumo zonos Įstaiga Pasiekiamumo zona, m Vaik ų darželiui 500 metr ų Bendrojo lavinimo mokykloms 750 metr ų

Atsižvelgiant į švietimo švietimo įstaig ų Daug ų mieste tinklo prieinamum ą, bei demografines tendencijas mieste, steigti nauj ų švietimo įstaig ų 2010-2020 met ų periodu nesi ūloma. Konkurencinga mokykl ų aplinka skatina geresni ų rezultat ų siekim ą. Mokiniams teikiama galimyb ÷ įgyti specialyb ę. Vykstantis nat ūralus procesas, tenkina įvairi ų galimybi ų ir motyvacijos mokini ų poreikius.

6.2 Asmens sveikatos prieži ūros infrastrukt ūra

Atsižvelgiant į Alytaus apskrities teritorijos bendr ąjį plan ą, perspekyviniame lokaliame centre – Dauguose numatoma palikti ir išlaikyti esamas asmens sveikatos prieži ūros įstaigas.

Nors Daug ų mieste esan čių gydymo įstaig ų skai čius yra pakankamas, konstatuojama demografin ÷ situacija: maž ÷jantis nat ūralus prieaugis mieste, rodo santykinai didesn į vyresnio amžiaus gyventoj ų skai čių. Tai s ąlygoja sveikatos rodikli ų pablog ÷jim ą. Ši priežastis lemia kuo efektyvesni ų sveikatos apsaugos paslaug ų teikimo priemoni ų užtikrinimo b ūtinyb ę, geresnes prieinamumo s ąlygas:

1) išlaikyti esam ą ligonin ÷s bei klinik ų tinkl ą; 2) išlaikyti esam ą ambulatorini ų sveikatos prieži ūros įstaig ų tinkl ą; 3) palaikyti pl ÷tojam ą elektronin ÷s sveikatos integracijos ir pl ÷tros proces ą; 4) dalyvauti visuomen ÷s sveikatos programose.

Miestelyje įsik ūrusios pagrindin ÷s, pirmines gydymo paslaugas teikian čios sveikatos įstaigos: privati šeimos klinika, ambulatorija, odontologijos klinika. Šeimos klinikoje nuolat dirba šeimos gydytojas ir keli paskirtu laiku atvykstantys gydytojai. Ambulatorijoje nuo 2005 m. atsisakyta vaik ų gydytojo paslaug ų ir bendrosios praktikos gydytoj ų sumaž ÷jo nuo 3 iki 1. Tik ambulatorijos slaugytoj ų skai čius liko nepakit ęs.

Daug ų slaugos ir palaikomojo gydymo ligonin ÷je hospitalizuojam ų žmoni ų skai čius nuo 2006 met ų padid ÷jo 1,4 karto. Ta byloja apie rajone did ÷jant į sergamum ą l ÷tin ÷mis ligomis. Vidutin ÷ hospitalizavimo trukm ÷ – 19 dien ų. Ligonin ÷s pastato b ūkl ÷ yra gera, 2007 m. ji buvo renovuota ir laikoma viena modernesni ų palaikomojo gydymo ir slaugos ligonini ų Alytaus rajone. Daug ų miestelyje veikia stomatologijos klinika ir 2 odontolog ų kabinetai, 2 vaistin ÷s. Didesnis tos pa čios veiklos įmoni ų steigimasis didina j ų tarpusavio konkurencij ą, o tai užtikrina gyventoj ų aptarnavimo kokyb ę bei prieinamum ą.

Pasaulin ÷s sveikatos organizacijos duomenimis, gyventoj ų sveikata 50 proc. priklauso nuo gyvenimo b ūdo, 20 proc. - nuo gyvenamosios aplinkos, 20 proc. nuo paveldimumo, ir tik 10 proc. nuo medicinin ÷s pagalbos.

Prisidedant prie sveikatos apsaugos politikos, įgyvendinant valstyb ÷s deleguotas funkcijas, patvirtintas valstybin ÷s sveikatos programas Daug ų mieste ir jo pl ÷tros zonose teritorijose, atliekant savo gyventoj ų sveikatingumo b ūkl ÷s problemin ę analiz ę, jos pagrindu rengiant kitas su sveikatos veikla susijusias programas (tokias kaip sveikos UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 54 gyvensenos propogavimas, sveiko gyvenimo b ūdo ugdymas) b ūtų užtikrinta kokybiška asmens sveikatos prieži ūra.

6.3. Socialin ÷ infrastrukt ūra

Pagalb ą tenkinti b ūtiniausius poreikius tiems žmon ÷ms, kuri ų gaunamos pajamos yra nepakankamos, o geb ÷jimas pasir ūpinti savimi d ÷l objektyvi ų, nuo j ų nepriklausan čių priežas čių yra ribotas, užtikrinima socialin ÷ parama. Mokamos socialin ÷s išmokos ir teikiamos socialin ÷s garantijos bei lengvatos negali užtikrinti ilgalaikio ekonominio ir socialinio saugumo individui.

Lietuvoje socialini ų problem ų sprendimas vykdomas daugiausiai per valstybin į sektori ų (valstyb ÷s, savivaldybi ų biudžet ų bei Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fond ų l ÷šomis).

Konkretizuojant sprendinius, vadovaujamasi pastar ųjų met ų socialini ų pašalp ų gav ÷jų Daug ų miestelyje did÷jimu. Socialinis ekonomin ÷s kriz ÷s poveikis labiausiai pažeidžiamoms gyventoj ų grup ÷ms: asmen ų, kurie gauna pašalpas Dauguose 2008 metais buvo 13 asmen ų, o per metus j ų skai čius išaugo dvigubai.

Prognozuojama, kad sunkmetis ne tik paveiks labiausiai pažeidžiamas visuomen ÷s grupes, bet ir sukurs naujas socialines atskirties grupes visuomen ÷je. Tod ÷l b ūtina nedelsiant imtis priemoni ų: 1) išlaikyti esam ą socialin ÷s apsaugos lyg į 2010-20120 m. periodu, bet užtikrinti jo did ÷jim ą.

Remiantis socialin ÷s apsaugos ir darbo ministro 2009 m. įsakymu priimtu sprendimu, d÷l projekto finansavimo pagal priemon ę „Nestacionari ų socialini ų paslaug ų infrastrukt ūros pl ÷tra“, socialin ÷s apsaugos lygio did ÷jimui užtikrinti Daug ų mieste numatoma nestacionari ų socialini ų paslaug ų infrastrukt ūros pl ÷tra: Daug ų socialin ÷s prieži ūros centro įkūrimas.

Veikianti Daug ų miesto bendruomen ÷s visuomenin ÷ organizacija „Daugai“, Lietuvos sutrikusio intelekto žmoni ų globos bendrija „Viltis“, o kartu ir naujai įkurtas Daug ų socialin ÷s prieži ūros centras sudarys infrastrukt ūros tinkl ą, kuris 2010-2020 m. periodu miesto gyventojams užtikrins prognozuojamus did ÷sian čius socialini ų paslaug ų poreikius. Lietuvos sutrikusio intelekto žmoni ų globos bendrija „Viltis“ (Alytaus raj. padalinys Daug ų mieste) atlieka svarbi ą ne įgali ųjų socialin ÷s adaptacijos ir integracijos ugdymo funkcij ą. Vienas iš organizacijos tiksl ų – keisti visuomen ÷s poži ūrį į sutrikusio intelekto žmog ų.

Atsižvelgiant į Europos konvencij ą d ÷l tarptautini ų nevyriausybini ų organizacij ų juridinio asmens pripažinimo (ETS Nr. 124) reiškiamas pageidavimas didinti susitarian čiųjų šali ų skai čių.

Nevyriausybin ÷s organizacijos (toliau NVO) įneša svarb ų ind ÷lį ple čiant ir realizuojant demokratin ę visuomen ę bei užtikrinant jos gyvybingum ą, ypač didinant pilie čių suvokim ą ir aktyv ų dalyvavim ą visuomen ÷s gyvenime, ir nemažiau reikšmingai prisideda pl ÷tojant kult ūrin į gyvenim ą ir visuomen ÷s gerov ę.

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 55

6.3.1 lentel ÷. Nevyriausybini ų organizacij ų centro duomenimis pateiktas NVO s ąrašas Eil. Alytaus nevyriausybini ÷ organizacijos (NVO) pavadinimas Nr.

Negalios organizacijos Lietuvos sutrikusio intelekto žmoni ų globos bendrija „Viltis“ Alytaus raj. padalinys Kult ūra-Programos Profesionali ų dailinink ų grup ÷ „Be r ÷mų“ Sportas Daug ų žem ÷s ūkio mokyklos sporto klubas „Daugis“ Alytaus rajono futbolo klubas „Aušra“ Demokratijos skatinimas Alytaus apskrities juod ųjų serbent ų augintoj ų klubas „Daugai“ Daug ų vystymo iniciatyva Daug ų miesto bendruomen ÷s visuomenin ÷ organizacija „Daugai“ Medžiokl ÷ Medžiotoj ų klubas „Daugis“

Kaip ir daugelis Europos s ąjungos valstybi ų per pastaruosius metus pri ÷musi ų teis ÷s aktus, reguliuojan čius valstyb ÷s ir nevyriausybinio sektoriaus santykius, LR vyriausyb ÷ 2010 m. pri ÷m÷ nutarim ą „D ÷l nevyriausybini ų organizacij ų pl ÷tros koncepcijos patvirtinimo“, kuris palengvint ų nevyriausybini ų organizacij ų veikl ą bei skatint ų j ą. To pasekoje b ūtų stiprinamas vevyriausybinio sektoriaus atstovavimas. Siektini tikslai yra diegti naujas nevyriausybinio sektoriaus r ÷mimo ir filantropijos pl ÷tros priemones, sudaryti prielaidas nelie čiamojo kapitalo fondams steigti, galimybes taikyti ilgalaik į programini ų projekt ų finansavim ą ir kt.

6.4. Kult ūrin ÷ infrastrukt ūra

Remiantis Alytaus apskrities teritorijos bendruoju planu, numatoma pl ÷toti Daug ų miesto kult ūros paslaug ų infrastrukt ūrą: 1) ple čiant esam ą kult ūros centr ų tinkl ą, Daug ų mieste si ūloma pastatyti naujus kult ūros namus, 2) išlaikyti esam ą vieš ųjų bibliotek ų tinkl ą, 3) išlaikyti esam ą vieš ųjų muziej ų tinkl ą.

Kult ūra tai ne kas kita, kaip meno, mokslo ir religijos sintez ÷. Ji negali b ūti pateikiama gyventojui prabangos forma, ji turi užpildyti kasdien ę b ūtį. Menin ÷ k ūryba, profesionalusis menas atsispindi k ūrybos įvairov ę, parodo šalies kult ūros lyg į. Valstyb ÷ užtikrina laisvą k ūrybin ę veikl ą, profesionaliojo meno prieinamum ą, meninink ų profesin į parengim ą. Valstyb ÷s parama menininkams ir j ųorganizacijoms s ąlygoja Lietuvos meno paj ÷gum ą konkuruoti pasaulio meno rinkoje.

Daug ų miestelyje veikia vienas kult ūros centras, viena viešoji biblioteka, įsik ūrę adresu Ežero g. 18, viena kult ūrin ÷ nevyriausybin ÷ organizacija, ir yra susib ūrę trys meno kolektyvai, kuriuos lanko 32 miesto ir rajono gyventojai.

Pastar ųjų met ų duomenimis juntamas did ÷jantis poreikis kult ūrin ÷ms paslaugoms. Nors organizuojam ų kult ūros rengini ų Daug ų mieste sumaž ÷jo, ta čiau lankytoj ų skai čius per

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 56 paskutinius metus išaugo. Prognozuojama, kad kult ūros įstaig ų teikiam ų paslaug ų poreikis išliks toks pats arba nežymiai augs.

Esamas kult ūrin ÷s infrastrukt ūros įstaig ų tinklas turi b ūti ple čiamas Daug ų miesto ir jo įtakos zonos gyventoj ų, atvykstan čių vienadieni ų lankytoj ų ir turist ų poreikiams tenkinti. Kult ūrin ÷s infrastrukt ūros tinklo pl ÷tojimas savivaldybi ų miestuose vykdomas remiantis atskiromis rajon ų savivaldybi ų kult ūros pl ÷tros programomis.

2010-2020 met ų periodu kult ūrini ų paslaug ų poreikiui užtikrinti, remiantis Alytaus apskrities teritorijos bendruoju planu, Dauguose siūloma pastatyti naujus kult ūros namus.

6.5. Prekybos infrastrukt ūros tinklo miesto teritorijoje vystymas

Daug ų miestelyje yra nemažai veikian čių įmoni ų ir įstaig ų. Net šešios įmon ÷s užsiiman čios prekyba maisto produktais ar kitomis prek ÷mis (viena j ų teikia maitinimo paslaugas įsteigtoje kavin ÷je). Viena įmoni ų užsiima mažmenine prekyba įvairiomis prek ÷mis. Likusi ų įmoni ų veikla Daug ų miestelyje yra labai įvairi: atliekami ir automobili ų remonto, keli ų statybos ir prieži ūros darbais, santechnikos, kabelini ų jung čių montavimo darbai, teikiamos medienos pervežimo paslaugos, prekyba duj ų balionais, statybin ÷mis medžiagomis.

Miestelyje esama prekybos ir paslaug ų įmoni ų įvairov ÷ sudaro s ąlygas gyventoj ų patogumui ir komfortabilumui gauti b ūtiniausias paslaugas nevykstant į toliau esan čias vietoves, ta čiau remiantis optimistiniu gyventoj ų skai čiaus kaitos scenarijumi 2010- 2020 m. periodui, bei numatant didesnius lankytoj ų srautus iš gretim ų teritorij ų, Daug ų mieste si ūloma dal į ne įsisavint ų pramon ÷s ir komunalini ų įmoni ų teritorij ų planuojama konvertuoti į komercines įmones.

Daug ų miestelio gyventoj ų saugum ą užtikrina jame įsik ūrusi policijos nuovada, bei Daug ų miestelio gaisrin ÷. Planuojama palaikyti esam ą gyventoj ų saugumo užtikrinimo lyg į.

6.6. Rekreacija ir turizmas

Vystant Daug ų miest ą ir tobulinant miesto strukt ūrą, siekiama pasi ūlyti kokybiškas ir išskirtines rekreacijos ir turizmo, kurortinio sveikatinimo paslaugas. Remiamasi vietiniais gamtiniais bei kult ūriniais ištekliais.

Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane patvirtintomis Daug ų regioninio parko steigimo nuostatomis, rekomenduojama įsteigti regionin į park ą, skirt ą išsaugoti Baltijos aukštum ų konservacinei bei rekreaciniu poži ūriais vertingo ežeruoto moreninio kalvyno kraštovaizdžio etalon ą, jo gamtin ę ekosistem ą bei kult ūros paveldo vertybes. Rekomenduojamos orientacin ÷s Daug ų regioninio parko ribos apima urbanistiniu poži ūriu verting ą Daug ų miest ą.

Daug ų miestas yra įvardijamas kaip kult ūros vertybi ų sankaup ų arealas. Urbanistinio kult ūros paveldo vietov ÷je: Daug ų miesto istoriniame centras ir jo dalys, kur planuojama išlaikyti autentišk ąsias savybes, o esant b ūtinybei atkurti regioniškum ą. Parengti istorini ų dali ų tvarkymo individualius reglamentus.

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 57

Daug ų miesto ir jo pl ÷tros rekreacini ų teritorij ų diferencijavimas, naudojimo kryptys bei tvarkymas remiasi ši ų pagrindini ų veiksni ų priklausomybe:

1) gamtin ÷s aplinkos ištekli ų turtingumo, 2) kult ūros paveldo turtingumo, 3) esamo rekreacin ÷s infrastrukt ūros 1 lygio, 4) vietos gyventoj ų ekonomini ų galimybi ų, 5) aplinkos sveikumo, 6) aplinkos ekologinio atsparumo, 7) socialin ÷s aplinkos saugumo, 8) rekreacinio aptarnavimo tradicij ų.

Įvertinus min ÷tus veiksnius Daug ų miestas priskiriamas(remtasi Alytaus apskrities bendrojo planu) vidutinio potencialo kategorijai pagal apibendrintas rekreacijos ir turizmo teritorin ÷s pl ÷tros galimybes. Sudarytos galimyb ÷s formuoti regionin ÷s reikšm ÷s rekreacines teritorines sistemas bei kompleksus.

Taip pat planuojama kurortinio statuso vietovi ų perspektyva sietina su Daug ų miesto galimybe siekti kurortinio teritorijos statuso. Daug ų miestas iš esm ÷s atitinka LR Vyriausyb ÷s 2006 m. patvirtintus reikalavimus gamtiniams ištekliams. Tai leist ų tikslingai kurti gyventojams naudoti reikaling ą, speciali ą turizmo bei poilsio infrastrukt ūrą, daugiau d ÷mesio skiriant rekreaciniui aplinkos tvarkymui.

Remiantis Alytaus rajono savivaldyb ÷s tarybos aiškinamuoju raštu (d ÷l si ūlymo LR vyriausybei suteikti Daug ų miestui kurortin ÷s teritorijos status ą tikslingumo), siektini veiksniai, užtikrinantys galimyb ę Daug ų miestui suteikti kurortin ÷s teritorijos status ą, yra šie:

1) Daug ų mieste esantys gaus ūs gamtiniai ištekliai (ežerai, miško parkai ir vaizdingas reljefas, švarus oras), formuojantys sveikatai palank ų mikroklimat ą, visiškai atitinka kurortinei teritorijai keliamus reikalavimus. 2) Daug ų miesto turizmo ir poilsio infrastrukt ūra yra aktyviai tvarkoma, pl ÷tojama bei orientuojama į miesto, kaip turizmo ir rekreacijos centro, pl ÷tr ą. Kurortin ÷s teritorijos statusas harmoningai papildyt ų ši ą miesto pl ÷tros krypt į ir suteikt ų papildom ų impuls ų šiai pl ÷trai įgyvendinti. 3) nacionalini ų dvira čių tak ų sprendiniai Alytaus apskrityje, pagrindin ÷s nacionalin ÷s dvira čių trasos: Valstybin ÷ siena (Akmeniai)-Druskininkai- Eigirdonys-Vilnius-Anykš čiai, trasos atkarpa Daugai. 4) Nacionalin ÷s autoturizmo trasos „Nemuno kelias“ lankytinos Daug ų miesto vietos įtrauktos į planus. 5) Nacionalin ÷ vandens turizmo Nemuno trasos lankytinos vietos taip pat apima Alytaus rajono teritorijos lankytinus aktyvaus poilsio objektus Dauguose (pagal LRV nutarim ą 2008-07-09 Nr. 674). 6) Nemuno zonos kaip, kult ūrin ÷s-turistin ÷s zonos, potencialo pl ÷tros ir galimybi ų studijos pl ÷tros koncepcijoje Daugai minimi kaip turintis aukštą potencial ą traukos objektas. 7) Daug ų miestas Alytaus apskrities teritorijos generaliniame plane yra priskiriamas prie perspektyvini ų kurortini ų teritorij ų kartu su Veisiejais ir Nemunai čiu.

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 58

Daug ų miesto, kaip pažintinio turizmo centro reikšm ÷ dar padid ÷tų įkūrus regionin į park ą.

Perspektyvini ų kurortini ų teritorij ų vietov ÷je – Daug ų mieste ir jo pl ÷tros zonose, tikslinga planuoti pliažus, želdynus, miško parkus, viešbu čių, sve čių nam ų, turizmo informacini ų centr ų, turizmo kompleks ų, moteli ų, kemping ų, jaunimo nam ų, SPA kompleks ų, sporto aikštyn ų, golfo aikštyn ų ir kt. panašaus pob ūdžio rekreacin ÷s infrastrukt ūros objekt ų k ūrim ą. Būtina atsižvelgti į savivaldybi ų numatytas vystymo programas bei išd ÷stym ą, specialius bei detalius planus. Planuojama miesto želdyn ų sistema integruojanti tris stambias rekreacinio potencialo teritorijas (miesto rytin ÷je dalyje prie Didžiulio/Daug ų ež., pietin ÷je dalyje prie Didžiulio/Daug ų ež., šiaurin ÷je dalyje tarp kelio Alytus – Vilnius ir Padaugalai čio ež. Rekreacini ų teritorij ų prioriteto zonai planuojama 42, 82 Ha, o tai sudaryt ų apie 12, 81 % vis ų funkcini ų prioritet ų zon ų.

Esam ų ir naujai planuojam ų rekreacini ų teritorij ų galimyb ÷ panaudoti rekreacijai ir turizmui labai priklauso nuo j ų rekreacin ÷s aplinkos kokyb ÷s esminio pagerinimo.

Turist ų srautams suaktyvinti ir tinkamai paskirstyti Daug ų mieste, reikia pl ÷toti itin plataus spektro rekreacines paslaugas, sukurti puikios kokyb ÷s paslaugas teikian čią turizmo paslaug ų infrastrukt ūrą2, galin čią aptarnauti miesto gyventojus ir turistus.

1Rekreacin ÷ infrastrukt ūra – tai poilsio veiklai organizuoti reikalingi viešosios turizmo infrastrukt ūros ir kiti rekreacijos aptarnavimo objektai. 2Turizmo paslaug ų infrastrukt ūra – tai turizmo paslaugoms teikti reikalingi objektai. Turizmo paslaug ų infrastrukt ūra yra svarbi siekiant pritraukti miesto lankytojus ir gerai išnaudoti kurortologinius, kult ūrinius ir gamtinius išteklius. Turizmo paslaugos skirstomos į pagrindines ir papildomas. Pagrindin ÷s turizmo paslaugos Daug ų mieste yra kurortinio gydymo, apgyvendinimo, maitinimo, pramog ų ir turizmo informacijos paslaugos. Papildomos turizmo paslaugos gal ÷tų b ūti – kelion ÷s organizavimo paslaugos, transporto, žvejybos, grybavimo, kult ūrini ų rengini ų, konferencij ų ir kt. turizmo paslaugos.

Daug ų miesto bendrojo plano sprendiniai iki 2020 numato daugiafunkcini ų teritorij ų pl ÷tr ą, kuriose, priklausomai nuo rekreacini ų ištekli ų potencialo, galimas ir rekreacini ų teritorij ų vystymas. Rekreacinio funkcinio prioriteto teritorijos si ūlomos šiose funkcin ÷se zonose:

• teritorijos visuomen ÷s poreikiams ir specializuot ų kompleks ų teritorijos; • ekstensyvaus pritaikymo rekreacin ÷s teritorijos; • rekreaciniai želdynai – parkai, skverai, žaliosios jungtys, papl ūdimiai ir aktyviai rekreacijai skirtos teritorijos; • rekreaciniai miškai, kur numatytas teritorijos naudojimas ekstensyviai rekreacijai, kuriant minimali ą rekreacin ÷s infrastrukt ūros sistem ą, išskyrus planuojamus rekreacinius objektus, pažym ÷tus pagrindiniame ir rekreacini ų teritorij ų pl ÷tros br ÷žiniuose, išlaikant ir saugant esam ą nat ūral ų kraštovaizdžio pob ūdį.

Rekreacini ų pastat ų statyba yra numatyta teritorijose visuomen ÷s poreikiams ir specializuotose kompleks ų teritorijose, kur galimas maksimalus užstatymo intensyvumas yra 0,8 mažo užstatymo intensyvumo teritorijoms ir 1,2 - intensyvaus užstatymo rekreacin ÷ms teritorijoms. Ši ų teritorij ų pl ÷tra sudaro 125,6 ha, tai yra 8,6 %

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 59 visos miesto teritorijos. Planuojamos ekstensyvaus pritaikymo rekreacin ÷s teritorijos užima labai nedidel į miesto teritorijos plot ą - 8,6 ha.

Rekreacinis žem ÷s naudojimas galimas ir kitose planuojamose miesto teritorijos funkcin ÷se zonose, priklausomai nuo esam ų rekreacini ų ištekli ų potencialo. Pagrindiniai Daug ų miesto ir jo pl ÷tros teritorij ų raidos uždaviniai, vystant miest ą kaip rekreacin ę ir kurortin ę vietov ę:

1) pl ÷sti rekreacijai gamtin ÷je aplinkoje specializuot ų teritorij ų tinkl ą ir kurti j ų infrastrukt ūrą; 2) intensyvinti turizmo pl ÷tr ą ir stiprinti jo potencial ą; 3) sudaryti s ąlygas gydomosios (sanatorin ÷s) rekreacijos, turizmo, poilsio ir pramog ų centr ų k ūrimui; 4) gerinti veikian čių rekreacijos objekt ų b ūvį; 5) vystyti maitinimo ir apgyvendinimo paslaug ų, tame tarpe moteli ų ir kemping ų, tinkl ą. 6) sudaryti prielaidas pažinti miesto gamtinei bei kult ūros paveldo įvairovei, eksponuoti svarbiausias jos vertybes; 7) propaguoti saugomo gamtos ir kult ūros paveldo apsaugos ir tvarkymo b ūdus.

Daug ų miesto bendrojo plano sprendini ų tikslas – sudaryti palankias s ąlygas miesto teritorijos darniam vystymuisi, užtikrinant prielaidas teigiamai rekreacijos ir turizmo raidai, kartu nedarant žalos aplinkai.

Rekreacinio prioriteto zonos Daug ų mieste, siekiant kurortin ÷s teritorijos statuso, planuojamos trys: dvi Salos kaimo šiaur ÷s ryt ų ir pietvakari ų pus ÷je palei Didžiulio (Daug ų) ežero pakrantes, o taip pat numatoma tarp esamo krašto (planuojamo magistraliniu) kelio ir Padaugalai čio ežero.

Žali ųjų plot ų sistemai išlaikyti ir pl ÷toti išskiriamos žali ųjų erdvi ų prioriteto zonos, papildytos numatytomis prijungiamuose prie miesto plotuose. Mišraus – žali ųjų erdvi ų ir gyvenam ųjų teritorij ų bei žali ųjų erdvi ų ir visuomenini ų, komercini ų teritorijos išskirtos šiaurin ÷je miesto dalyje.

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 60

7. PRAMON öS, VERSLO TERITORIJ Ų VYSTYMAS

7.1. Pramon ÷s ir nauding ųjų iškasen ų teritorijos

Pramon ÷s ir verslo teritorijos – pramon ÷s, sand ÷liavimo, logistikos objekt ų užstatymo pob ūdžio teritorija, kuriai užstatymo intensyvumas numatomas pagal specifinius poreikius. Nors ši ų teritorij ų intensyvumas n ÷ra įvardijamas, užstatymas neturi b ūti agresyvus miesto foninio užstatymo atžvilgiu, negali sukurti vizualin ÷s taršos.

Pramon ÷s ir verlo teritorijos vystymui planuojama skirti 12,85 ha, kas sudaryt ų 3,84 % bendros vystomos teritorijos.

Numatoma koncentruoti pramonin į, gamybin į užstatym ą vakarin ÷je planuojamos miesto teritorjos dalyje, maksimaliai atitolinus nuo rekreacini ų Didžiulio (Daug ų) ežero teritorij ų.

Daug ų miesto pl ÷tros teritorijos vakar ų dalyje prie krašto kelio, planuojant 2010-2020 m. periodui, išskiriama pramon ÷s ir verslo prioriteto teritorija, kurioje skatinamos gamybos, sand ÷liavimo, logistikos veiklos.

Nauding ųjų iškasen ų teritorijose išdavus leidim ą, nauding ųjų iškasen ų eksploatavimui ir nustatyta tvarka parengus naudojimo projekt ą. Nauding ąsias iškasenas gaklima eksploatuoti Bendrajame plane pažym ÷tose perspektyviniuose nauding ųjų iškasen ų telkiniuose, taip pat kitais teis ÷s akt ų nustatytais atvejais.

Daug ų miesto pl ÷tros teritorijoje yra g ÷lavanden ÷s klinties telkinys. Gali b ūti naudojama r ūgš čioms dirvoms kalkinti, kalk ÷ms degti, šaltinio klinties kietesn ÷s atmainos – statybinio akmens gamybai.

Daug ų mieste šiuo metu eksploatuojam ų kasybos pramon ÷s karjer ų n ÷ra. 2009-2019 met ų periodu si ūloma steigti nauja iškasen ų kasybos pramon ÷s teritorija.

Visuomenini ų, komercini ų teritorij ų prioriteto zonos pirmame variante formuojamos mokykl ų, ligonin ÷s teritorij ų bei esam ų gamybini ų komunalini ų, komercin ÷s paskirties teritorij ų pagrindu. Dar dvi teritorijos planuojamos prie miesto prijungiam ų teritorij ų dalyje, vakar ų pus ÷je. Pramon ÷s ir verslo teritorija išskiriama Daug ų kaimo gamybini ų teritorij ų pagrindu.

Koncentruojant pramon ÷s ir verslo teritorijas planuojamoje miesto vakarin÷je pus ÷je šalia esamo krašto (numatomo magistraliniu) kelio, sumažinama tiek vizualin ÷ tiek fizin ÷ tarša miesto reprezentacin ÷se dalyse, formuojasi patrauklesn ÷s gyvenamos ir rekreacin ÷s teritorijos.

7.2. Bendras nauj ų teritorij ų poreikis ir poreikio tenkinimas

Remiantis bendraisiais urbanistiniais principais, poreikis gyvenamajai statybai koreliuoja su poreikiu visuomenin ÷ms-komercin ÷ms teritorijoms, gatvi ų ir aikš čių tinkl ų ir žaliesiems plotams. Priklausomai nuo atskir ų urbanistini ų vienet ų, j ų specifikos bei pl ÷tros poreiki ų santyki ų išraiška yra skirtinga.

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 61

Atsižvelgiant į tai, kad Daug ų miestas orientuojamas į rekreacinio miesto pob ūdį, pramon ÷s teritorij ų pl ÷tra n ÷ra si ūloma. B ūtina investuoti į esamos pramon ÷s teritorijos modernizacij ą.

Įvertinant poreik į gyvenamajai statybai, nauj ų teritorij ų poreik į taip pat didina ir transporto, paslaug ų infrastrukt ūros vystymo b ūtinumas, visuomenini ų, bendro naudojimo, rekreacini ų teritorij ų pl ÷tra ir pan. Optimistin ÷s prognoz ÷s atveju, 2010- 2020 m. periodui numatoma:

1) gatvi ų/aikš čių tinklui nauj ų teritorij ų reik ÷s apie 4,6-5,6 ha; 2) poreikis žaliesiems plotams, rekreacin ÷ms teritorijoms, bendro naudojimo teritorijoms bus apie 2,7-3,4 ha; 3) poreikis paslaug ų infrastrukt ūros, komercin ÷s, pramonin ÷s veiklos pl ÷trai bus apie 6,2-7,5 ha; 4) Bendras naujos teritorijos poreikis, analizuojant optimistin ÷s prognoz ÷s variant ą siekia 36,5-44,5 ha.

Ple čiant Daug ų miesto ribas, teritorija padid ÷ja dvigubai, ta čiau pabr ÷žiama, kad didžioji numatytos prijungti teritorijos dalis yra jau užstatyta. Akcentuotina, kad užstatytas kaim ų teritorijas svarbu integruoti į miesto erdvin ę ir funkcin ę strukt ūras, kad užtikrinti darni ą pl ÷tr ą bei skland ų miesto funkcionavim ą įvairiais aspektais.

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 62

8. SUSISIEKIMO SISTEMA

8.1. Daug ų miesto išor ÷s perspektyviniai susisiekimo ryšiai

Daug ų miesto išor ÷s keli ų tinkl ą formuos esami valstybin ÷s reikšm ÷s keliai, vienam kuri ų, krašto keliui Nr.128 Valkinink ų gelež. stotis-Daugai-Alytus, pagal aukštesnio lygmens teritorij ų planavimo dokument ų sprendinius (žr. 8.1 pav. ir 8.2 pav.) numatoma magistralinio kelio reikšm ÷. 2025 m. transporto eismo intensyvumas šiame kelyje Daug ų miesto prieigose pagal Alytaus rajono savivaldyb ÷s bendr ąjį plan ą prognozuojamas 4200-6000 aut./par ą, o netoli Alytaus miesto – iki 14600 aut./par ą. Taigi, šis sprendinys visiškai atitinka esamus ir ateityje numatomus konvergencinius Daug ų miesto ir Alytaus, kaip rajono centro, ryšius tiek transportin ÷je, tiek ir ekonomin ÷je-socialin ÷je plotm ÷je.

Rajoniniai keliai – Nr. 1103 Daugai-Skabeikiai-Dusmenys, Nr. 1104 Daugai-Ūta, Nr. 1124 Daugai-Rodžia, Nr. 1128 Daugai-Mešku čiai-Meškasalis – įsijungiantys į Daug ų miesto teritorij ą svarbiausiomis gatv ÷mis, užtikrins ger ą susisiekim ą su aplinkin ÷mis gyvenamosiomis ir rekreacin ÷mis teritorijomis, Alytaus rajono savivaldyb ÷s seni ūnij ų centrais.

8.1 pav. 8.2 pav. (ištrauka iš Alytaus apskrities teritorijos BP) (ištrauka iš Alytaus raj. savivaldyb ÷s teritorijos BP)

8.2. Automobilizacijos lygis

Statistiniai duomenys Lietuvoje kaupiami administraciniais vienetais – savivaldyb ÷mis, apskritimis. Kadangi maži miestai ir miesteliai (tame tarpe ir Daugai) įeina į savivaldybi ų teritorijas, automobilizacijos lygio duomenys, o taip pat ir jo prognoz ÷s pateikiamos tik Alytaus raj. savivaldyb ÷s teritorijai.

Ger ÷janti šalies gyventoj ų socialin ÷ pad ÷tis, nedidel ÷s naudot ų automobili ų kainos, aug ęs paskol ų populiarumas iki 2008 m. ruden į prasid ÷jusio ekonominio sunkme čio ir viešojo transporto tr ūkumai skatino šalies gyventojus spar čiai didinti automobilizacijos lyg į, kuris Alytaus rajono savivaldyb ÷s teritorijoje pastaruosius 10 met ų nuolat augo (žr.

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 63

8.3 pav.). Vystantis ekonomikai, spart ÷jant gyvenimui, did ÷jant gyventoj ų pajamoms, augo ir mobilumo poreikis. Mobilumas kei čiasi kartu su makroekonomikos ir kitais poky čiais, tod ÷l tik ÷tina, jog ekonominio sunkme čio periodu automobilizacijos lygio augimas Alytaus raj. savivaldyb ÷je stabilizuosis. Ta čiau ilgalaik ÷je perspektyvoje jis augs ir tik ÷tina, kad 2020 m. pasieks 500 aut./1000 gyv. (žr. 8.3 pav.). Prognoz ÷ pateikiama atsižvelgiant ir į ES šali ų patirt į, kuri rodo, jog automobilizacijos lygis prisotinim ą pasiekia ties 500-600 aut./1000 gyv. riba.

Automobilizacijos lygio prognoz ÷ Alytaus r. sav.

600

500 500 458 420 423 369 400

283 294 300 250 249 223 239

Aut./1000gyv. 200

100

0 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2020 Metai

8.3 pav.

8.3. Viešasis transportas

Viešajam susisiekimui Daug ų miesto bendrajam plane numatomas reikšmingas vaidmuo siekiant įgyvendinti darniosios miesto pl ÷tros model į, o taip pat įvertinant intensyv ų autobus ų naudojim ą keleivi ų vežimams . Žmoni ų, vykstan čių viešojo transporto priemon ÷mis skai čiaus augimas turi b ūti siejamas su ši ų transporto r ūši ų darbo gerinimu atnaujinant transporto priemones, optimizuojant maršrutin į tinkl ą, mažinant eismo intervalus, koordinuojant autobus ų eismo tvarkaraš čius, gerinant viešojo transporto informacin į lyg į skelbiant vis ų maršrut ų tvarkaraš čius stotel ÷se bei internete.

Kadangi Daug ų miest ą aptarnauja priemiestiniai autobusai, būtina įvertinti viešojo transporto darb ą visoje Alytaus raj. savivaldyb ÷s teritorijoje. Tam tikslui turi b ūti atliktas maršrutinio tinklo tiriamasis darbas, kuriame b ūtų įvertinti gyventoj ų susisiekimo poreikiai viešuoju transportu tarp miest ų ir gyvenam ųjų teritorij ų, keleivi ų srautai pagal maršrutus, stoteli ų ir autobus ų apkrovimai, keleivi ų sraut ų paros dinamika. Tokius tyrimus svarbu atlikti sistemingai siekiant laiku reaguoti į iškilusius naujus susisiekimo poreikius ir užtikrinti efektyv ų viešojo transporto darb ą.

D÷l nedidel ÷s ir pakankamai kompaktiškos Daug ų miesto strukt ūros atskiras miesto viešojo transporto maršrutas ateityje nenumatomas - keleivi ų vežimai ir toliau tur ÷tų būti atliekami tarpmiestiniais ir priemiestiniais autobusais. Ta čiau eismo saugai bei

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 64 sustojim ų pasiekiamumui užtikrinti rekomenduojamas naujas viešojo transporto sustojimas Pergal ÷s gatv ÷je ties Turgaus aikšte įvažiuojantiems priemies čio autobusams į centrin ę miesto dal į, kadangi sustojim ą įrengti Vytauto g. n ÷ra galimybi ų d÷l esamo užstatymo.

Susisiekimo infrastrukt ūros br ÷žinyje pateikiamas esam ų ir rekomenduojam ų viešojo transporto maršrutini ų linij ų ir sustojim ų tinklas bei jo pasiekiamumas.

8.4. Daug ų miesto gatvi ų tinklas

8.4.1 Transporto sraut ų prognoz ÷ pagrindin ÷se Daug ų miesto gatv ÷se

Daug ų miesto teritorijos susisiekimo sistemos sprendiniai formuojami atsižvelgiant į pastar ųjų met ų ekonominius bei susisiekimo poky čius, įvertinant priimt ą Daug ų miesto koncepcijos model į. Vadovaujantis min ÷tais faktoriais, atsižvelgiant į kit ų miest ų bei miesteli ų transporto sraut ų augimo tendencijas, įvertinant prognozuojam ą automobilizacijos lyg į ir urbanizuojam ų teritorij ų pl ÷tr ą apskai čiuotas bendras transporto eismo intensyvumas Daug ų miesto pagrindin ÷se gatv ÷se intensyviausio eismo valandomis 2020 m. (žr. 8.1 lentel ę). O taip pat suformuotas pagrindini ų miesto gatvi ų tinklas nustatant j ų kategorijas (žr. Susisiekimo infrastrukt ūros br ÷žin į).

8.1 lentel ÷. Transporto sraut ų augimo prognoz ÷ svarbiausiose Daug ų miesto gatv ÷se

Eismo intensyvumas Prognozuojamas eismo Kasmetinis Eil. Gatv ÷ 2010 m., intensyvumas 2020 m., procentinis Nr. priv.aut./val. priv.aut./val. augimas 1. Vytauto g. 60-90 95-150 4,0-5,0 2. Daug ų g. 20-64 35-105 4,0-5,0 3. Maironio g. 20-30 30-50 3,5-4,0 4. Pergal ÷s g. 30-114 40-160 apie 3,0 5. Ežero g. 40-84 55-115 apie 3,0

Didžiausias kasmetinis transporto sraut ų augimas 4,0 – 5,0 % intensyviausio eismo valandomis prognozuojamas Vytauto g. ir Daug ų g., kurios turi tiesiogin į ryš į su užmies čio keli ų tinklu ir kurioms numatomos aptarnaujan čių gatvi ų kategorijos.

Maironio g., kuriai taip pat numatoma aptarnaujan čios gatv ÷s funkcija, prognozuojamas 3,5 – 4,0 % kasmetinis transporto sraut ų augimas, kitose pagalbin ÷se, ta čiau transportine prasme gana reikšmingose Pergal ÷s g. ir Ežero g. numatoma, kad transporto eismo intensyvumas kasmet augs vidutiniškai apie 3,0 %.

8.4.2 Daug ų miesto gatvi ų kategorijos

Aukš čiausia Daug ų mieste pagrindin ÷s B1 gatv ÷s kategorija numatoma dabartiniam krašto keliui Nr. 128 Valkinink ų gelež. stotis-Daugai-Alytus (žr. Susisiekimo br ÷žin į ir 8.2 lentel ę).

Pagrindin į aptarnaujan čių (C1 ir C2 kategorijos) gatvi ų tinkl ą sudarys T formos ryšys Vytauto g. ir Maironio gatv ÷mis.

Kiti linijiniai ir žiediniai susisiekimo ryšiai pl ÷tojami pagalbin ÷mis D 1 kategorijos gatv ÷mis , kurios parodytos Susisiekimo infrastrukt ūros br ÷žinyje bei pateiktos 7.2

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 65

lentel ÷je. Likusi ų pagalbini ų gatvi ų (D 2 kategorij ų) tinklas turi b ūti tikslinamas detaliaisiais planais atsižvelgiant į numatom ą gatvi ų paskirt į bei funkcij ą ir nustatant papildom ą j ų klasifikacijos indeks ą (kaip ir D 1 gatvi ų kategorij ų) ir techninius parametrus pagal STR 2.06.01:1999 [...] (D 1-1, D 1-2, D 2-1 ir t.t.)

8.2 lentel ÷. Daug ų miesto planuojam ų gatvi ų kategorijos.

Rekomendacinis atstumas Gatv ÷s pavadinimas Kategorija tarp raudon ųjų linij ų, m Kelias Nr.128 Valkinink ų gelež. stotis-Daugai-Alytus* B1 60,0 Ilgis: iš viso B1 (miesto teritorijoje): 1,34 km** Vytauto g. C1 20,0 – 30,0 Dalis Daug ų g. C1 20,0 – 30,0 Ilgis: iš viso C1 (miesto teritorijoje): 1,84 km** Maironio g. C2 20,0 Ilgis: iš viso C2 (miesto teritorijoje): 1,24 km** Dalis Daug ų g. D1 Ežero g. D1 15,0 – 20,0 Pergal ÷s g. D1 15,0 – 20,0 Pergal ÷s g. t ęsinys iki Maironio g. D1 Vilniaus g. D1 15,0 – 20,0 Savanori ų g. D1 15,0 – 20,0 Žemait ÷s g. D1 15,0 – 20,0 Gatv ÷s, apjungian čios Žemait ÷s g. ir Vytauto g. Daug ų k. D1 15,0 – 20,0 Krantin ÷s g. D1 15,0 – 20,0 Taikos g. D1 15,0 – 20,0 Dalis Šviesos g. D1 15,0 – 20,0 Kalv ų g. su t ęsiniu iki Jaunyst ÷s g. D1 15,0 – 20,0 Ilgis: iš viso D1 (miesto teritorijoje): 9,92 km** Visas (B ir C kategorij ų) gatvi ų ilgis mieste: 4,42 km**

* - kelio Nr.128 Valkinink ų gelež. stotis-Daugai-Alytus apsaugos zonos plotis numatytas pagal perspektyvin ę reikšm ę (po 70 metr ų į abi puses nuo kelio briaun ų). Šis plotis miesto teritorijoje gali b ūti koreguojamas tik žemesnio lygmens teritorij ų planavimo dokumentais (specialiaisiais, detaliaisiais planais). ** - gatvi ų ilgiai nustatyti naudojant Gis programin ę įrang ą

Esam ų ir naujai si ūlom ų pagrindini ų (B, C kategorij ų) gatvi ų tinklo tankis užstatytoje miesto teritorijoje (1,6 km 2) siekia 2,7 km/km 2. Šis rodiklis kiek viršija rekomenduojam ą gatvi ų tinklo tank į 2,2 – 2,4 km/km 2, ta čiau j į galime traktuoti kaip optimal ų, kadangi net 1,34 km Daug ų miesto pagrindini ų gatvi ų ilgio sudaro esamas krašto kelias Nr.128 Valkinink ų gelež. stotis-Daugai-Alytus, miesto teritorijoje įgaunantis B1 kategorijos gatv ÷s status ą..

8.2 lentel ÷je, atsižvelgiant į esam ą užstatym ą, pateikiami atstumai tarp gatvi ų raudon ųjų linij ų, kurie yra rekomendacinio pob ūdžio. Raudonosios linijos turi būti tikslinamos atsižvelgiant į ekonominį tikslingum ą, įvertinant priva čias teritorijas, draustini ų ar kit ų saugom ų teritorij ų ribas, esamus ir perspektyvinius inžinerinius tinklus.

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 66

Tikslus gatvi ų raudon ųjų linij ų plotis turi b ūti nustatomas specialiaisiais, detaliaisiais planais.

Pateikiamos gatvi ų kategorijos nustatytos neribotam Daug ų miesto pl ÷tros laikotarpiui siejant gatvi ų tinklo laidumo ir rišlumo rodiklius. Besikei čiant ekonominei ir investicinei situacijai sud ÷tinga numatyti, kur grei čiausiai vyks miesto ir priemiestin ÷s zonos urbanistin ÷ pl ÷tra, tod ÷l patvirtinta miesto gatvi ų tinklo strukt ūra užtikrins j ų pl ÷trai reikaling ų teritorij ų rezervavim ą. Kita vertus, įrengta infrastrukt ūra (nutiesta nauja gatv ÷) gali įtakoti intensyvesn ę urbanistin ę pl ÷tr ą.

Būtina įgyvendinti gatvi ų rekonstrukcijos projektus pagal bendrajam plane nustatyt ų gatvi ų kategorij ų techninius reikalavimus, jei esama j ų b ūkl ÷ neatitinka normini ų parametr ų.

Formuojant bendrajam plane numatom ą gatvi ų tinkl ą bei siekiant užtikrinti eismo saug ą mieste rekomenduojama:

- asfaltuoti gatves su žvyro danga;

- užtikrinti, kad rekonstruojant gatves C1, C2 ir žemesn ÷s kategorijos, kuriomis numatomos viešojo transporto maršrutin ÷s linijos, gatvi ų važiuojamosios dalies plotis būtų ne mažesnis kaip 7,0 m;

- tikslios nauj ų gatvi ų trasos turi b ūti nustatomos detaliaisiais planais projektuojant vis ą gatvi ų ilg į, o ne atskiras jų atkarpas;

- vykdyti avaring ų tašk ų steb ÷sen ą, transporto sraut ų tyrimus. Tam rekomenduojama kaupti bei sisteminti duomenis skaitmenin ÷je formoje (GIS formate);

- riboti transporto sraut ų greit į arti mokykl ų ir kitose didelio žmoni ų susib ūrimo vietose įrengiant technines saugaus eismo priemones (iškili ąsias p ÷sčiųjų per ÷jas, išskirti jas raudona spalva, greit į ribojan čius keli ų ženklus ir pan.).

- rekonstruojant esamas ar tiesiant naujas gatves b ūtina įrengti šaligatvius, dvira čių takus, gatvi ų apšvietim ą įvertinant žmoni ų su negalia poreikius, sankryžose turi b ūti sudarytas pakankamas matymo laukas (matomumo trikampis), kuriame neleistina reklamos ar kit ų objekt ų statyba, medži ų ir kr ūmų sodinimas;

- diegti informacin ę sistem ą mieste: kelio ženklus ar nuorodas į svarbiausius objektus bei traukos punktus, užmies čio keli ų kryptis, informacij ą apie viešojo transporto maršrutin į eism ą.

8.5 Aptarnavimo infrastrukt ūra

8.5.1 Automobili ų stov ÷jimas ir laikymas

Pagal Alytaus raj. savivaldyb ÷je prognozuojam ą automobilizacijos lyg į (500 aut./1000 gyv.) bei gyventoj ų skai čių Daug ų mieste (apie 1680 žm. pagal labiausiai tik ÷tino varianto demografines prognozes priimtam koncepcijos variantui) 2020 m. automobili ų stov ÷jimo viet ų skai čius mieste tur ÷tų siekti 840 viet ų įvertinant tik tai, kad 1 lengvasis automobilis mieste tur ÷s tik vien ą stov ÷jimo viet ą (garaže, aikštel ÷je, gatv ÷je).

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 67

Automobili ų stov ÷jimo miesto centrin ÷je dalyje problemos aktualumas priklausys ne tik nuo automobili ų skai čiaus, bet ir nuo gyventoj ų aktyvumo, įstaig ų koncentracijos, net ir nuo miesto svarbos savivaldyb ÷je. Pagal m ūsų šalies miest ų analogus numatoma, jog Daug ų miesto centrin ÷je dalyje tur ÷tų b ūti bent 5-8 % bendro naudojimo stov ÷jimo viet ų nuo viso lengv ųjų automobili ų skai čiaus mieste, o tai sudarys apie 60 viet ų.

Susisiekimo infrastrukt ūros br ÷žinyje parodytos esamos, esamos, kurios numatomos išpl ÷sti ir naujai si ūlomos automobili ų stov ÷jimo ir laikymo zonos.

Kadangi Lietuvoje n ÷ra bendros ir aiškios automobili ų stov ÷jimo ir laikymo problem ą sprendžian čios strategijos, Daug ų mieste rekomenduojama:

- kontroliuoti, kad automobili ų stov ÷jimo aikšteli ų pl ÷tra nevykt ų užimant vaik ų žaidim ų aikšteli ų, žali ųjų plot ų ar kit ų visuomenin ÷s paskirties teritorij ų;

- kontroliuoti detali ųjų plan ų rengim ą. Juose turi b ūti nustatomas STR 2.06.01:1999 „Miest ų, miesteli ų ir kaim ų susisiekimo sistemos“ automobili ų stov ÷jimo ir laikymo normatyvus atitinkantis stov ÷jimo viet ų skai čius.

8.5.2. Degalin ÷s

Šiuo metu yra 1 veikianti degalin ÷ šalia Daug ų miesto teritorijos, tenkinanti vietini ų gyventoj ų poreikius (žr. Susisiekimo infrastrukt ūros br ÷žin į). Pagal STR 2.06.01:1999 „Miest ų, miesteli ų ir kaim ų susisiekimo sistemos“ 1 degalin ÷ tur ÷tų aptarnauti ne daugiau kaip 1500 automobili ų. Įvertinus prognozuojam ą gyventoj ų skai čių bei automobilizacijos lyg į, Dauguose numatoma dar viena papildoma degalin ÷.

8.6. Bevariklis transportas

Bevariklis transportas turi b ūti skatinama susisiekimo r ūšis d ÷l jo ekonomiškumo, ekologiškumo, humaniškumo ir higieniškumo. Tai yra universali susisiekimo ir aktyvaus poilsio priemon ÷, turinti prioritet ą gyvenamose zonose bei rekreacin ÷se teritorijose.

Šiuo metu neužimantis svarbios pozicijos Daug ų miesto susisiekimo sistemoje, ta čiau kuriam yra didelis poreikis, bevariklis transportas ateityje tur ÷tų tapti svarbia susisiekimo r ūšimi. Tod ÷l mieste turi b ūti skiriama daug d ÷mesio bevariklio transporto bei jo infrastrukt ūros (dvira čių saugojimo aikštelių, informacin ÷s sistemos ir kt.) kūrimui ir pl ÷trai. Dvira čių tak ų tinklas turi tapti sud ÷tine transporto infrastrukt ūros dalimi, o tam b ūtina kurti ir pl ÷toti j ų tinkl ą apjungiant Daug ų miesto ir Alytaus rajono savivaldyb ÷s teritorijos bei tarptautin ę Eurovelo trasas į vientis ą dvira čių tak ų sistem ą, kuri jungs svarbiausius darbo, mokslo, poilsio ir rekreacijos, buities ir kult ūros paslaug ų objektus.

Atsižvelgiant į tai bei įvertinant Daug ų miesto bendrojo plano esamos b ūkl ÷s etape pateiktas išvadas, bendrojo plano sprendini ų konkretizavimo susisiekimo infrastrukt ūros br ÷žinyje parodyti numatomi pagrindiniai (E kategorijos) bevariklio transporto takai bei F kategorijos - pagalbiniai - p ÷sčiųjų ir dvira čių eismo takai, skirti vietiniam susisiekimui tarp nam ų grupi ų, lokalini ų centr ų, rekreacini ų zon ų. Daug ų mieste yra išreikštas susisiekimo dvira čiais poreikis ne tik turizmo, rekreaciniais tikslais, bet taip pat aktualus transportinis pasiekiamumas, tod ÷l dvira čių tak ų tinklas bendrajam plane

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 68 siūlomas pakankamai tankus (žr. 8.3 lentel ę), jungiantis Daug ų ežeryno pakrant ę, miesto centr ą, visuomenin ÷s paskirties objektus, darbo vietas.

Tikslios dvira čių tak ų trasos, j ų techniniai parametrai bei svarbiausi infrastrukt ūros objektai turi b ūti nustatomi žemesnio lygmens teritorij ų planavimo dokumentuose. Būtina kontroliuoti, kad rengiant teritorij ų detaliuosius planus ar nauj ų bei rekonstruojam ų gatvi ų techninius projektus b ūtų suprojektuoti ir dvira čių takai ar pažym ÷tos gatvi ų važiuojamoje dalyje dvira čių eismo juostos, jeigu jie yra numatyti miesto bendrajam plane.

8.3 lentel ÷. Dvira čių tak ų ilgiai Daug ų mieste.

Rekomenduojamas atstumas tarp Kategorija Ilgis, km raudon ųjų linij ų, m E 3,7 10,0-15,0 F 11,2 5,0-10,0

Bevariklio transporto tak ų tinklas turi b ūti kuriamas vadovaujantis ne tik funkcionalumo, ekologiškumo, bet ir eismo saugos principais, t. y. pagrindin ÷s dvira čių trasos turi b ūti apšviestos, pažym ÷tos kelio ženklais, rodykl ÷mis. Miesto teritorijoje B ir C kategorij ų gatv ÷se dvira čių takai pagal galimybes įrengiami atskirti nuo važiuojamosios dalies žali ąja juosta. Užmies čio teritorijoje bevariklio transporto trasos turi b ūti tiesiamos už kelio žem ÷s sankasos rib ų (arba atskiriami nuo važiuojamosios dalies bordi ūru arba apsauginiais aitvarais), atsižvelgiant į kraštovaizdžio ypatumus, taikant reikalingas gamtosaugines priemones, įrengiant apšvietim ą, vandens nutek ÷jimo griovius, pralaidas bei kanalizacij ą, pažymint reikiamais kelio ženklais bei laikantis kit ų projektavimo normomis nustatyt ų reikalavim ų.

8.7. Rekomenduojami Daug ų miesto susisiekimo infrastrukt ūros projektai

Vadovaujantis aukš čiau pateiktais Daug ų miesto teritorijos susisiekimo infrastrukt ūros sprendiniais si ūlomas parengti projektas:

1. P÷sčiųjų ir dviratinink ų tras ų specialusis planas, kuris reglamentuot ų kompleksin ę viso miesto dviratinink ų tak ų tinklo pl ÷tr ą nustatant j ų kategorijas, pl ÷tros eiliškum ą, numatant saugojimo aikšteli ų vietas, informacin ÷s sistemos kūrim ą atsižvelgiant į traukos punktus, integravimo į užmies čio teritorijas bei tarpmiestines ir regionin ÷s reikšm ÷s dviratinink ų trasas faktori ų.

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 69

9. TECHNIN ö INFRASTRUKT ŪRA

9.1. Ekoinžinerin ÷ infrastrukt ūra

9.1.1. Vandentieka

Vadovaujantis Lietuvos respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo įstatymu

Daug ų miesto bendrajame plane numatoma, kad centralizuot ą vandentiek į tur ÷s 95% Daug ų miesto gyventoj ų. Tuo tikslu turi b ūti ple čiami vandentiekio tinklai numatomose pl ÷tros teritorijose.

Daug ų miesto bendrajame plane numatoma, kad visas tiekiamas vanduo atitiks dabar galiojan čią higienos norm ą HN 24:2003 „Geriamo vandens saugos ir kokyb ÷s reikalavimai“. Tuo tikslu turi b ūti renovuojama dalis eksploatuojamo skirstomojo vamzdyno.

Norint įgyvendinti šiuos siekius Daug ų miesto bendrajame plane numatoma:

• Nauj ų vandentiekio tinkl ų pl ÷tra apie 12.65 km Naujai tiesiamas vandentiekio tinklas

Gatv ÷s Ilgis, km

Krantin ÷s g. 1.10 Kalv ų g. 0.90 Šviesos g. 0.30 Sporto g. 0.30 Salos g 0.15 Naujoji g. 0.25 Taikos g. 0.35 Dz ūkų g. 0.40 Maironio g. 1.35 Pergal ÷s g. 1.00 Vilniaus g. 0.20 Savanori ų g. 0.15 Vytauto g. 0.90 Žemait ÷s g. 1.15 Ežero g. 0.35 Daug ų g. 1.90 Daug ų kaimas 1.90 Viso: 12.65

• Numatoma, kad visi ple čiami vandentiekiai bus pritaikyti gaisr ų gesinimui: sukurta žiedin ÷ vandentiekio tinkl ų strukt ūra, parinkti reikiami vamzdyn ų diametrai, įrengti priešgaisriniai hidrantai. Teritorijose, kur n ÷ra numatytas vandentiekis, pagal priešgaisrinius reikalavimus turi b ūti įrengti priešgaisriniai rezervuarai, privažiavimai prie atvir ų vandens telkini ų;

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 70

• Numatoma vykdyti tolesn į eksploatuojam ų požemini ų vanden ų monitoring ą; • Numatoma vykdyti tiekiamo vandens kokyb ÷s kontrol ę ir apie jos rezultatus sistemingai informuoti vietin ÷s savivaldos organus bei visuomen ę.

Projekto grafin ÷je dalyje vaizduojamos visos esamos ir numatytos naujos vandentiekio trasos. Tikslesn ÷ numatom ų inžinerini ų tinkl ų vieta turi b ūti nustatoma rengiant specialiuosius ir detaliuosius planus.

9.1.2. Vandenvala

Vadovaujantis Lietuvos respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotek ų tvarkymo įstatymu

Daug ų miesto bendrajame plane numatoma, kad centralizuotus nuotek ų tinklus tur ÷s 95% Daug ų miesto gyventoj ų. Tuo tikslu turi b ūti ple čiami nuotek ų tinklai numatomose pl ÷tros teritorijose.

Išleidžiamų į paviršinius vandenis nuotek ų kokyb ÷ turi tenkinti ES „Miest ų nuotek ų valymo direktyv ą“ 91/271/EEC reikalavimus. Tam, kad užsibr ÷žti tikslai b ūtų įgyvendinti, turi b ūti rekonstruojami esami nuotek ų valymo įrenginiai, esantys priemiestin ÷je teritorijoje.

Atsižvelgiant į tai, kad direktyva 91/271/EEC įsigalioja Lietuvai nuo 2010m., visi sprendiniai sietini su vandenvala įgauna prioritetin į status ą.

Norint įgyvendinti šiuos siekius Daug ų miesto bendrajame plane numatoma :

Naujai tiesiamas buitini ų nuotek ų tinklas

Gatv ÷s Ilgis, km

Krantin ÷s g. 1.25 Kalv ų g. 0.90 Šviesos g. 0.30 Savanori ų g. 0.15 Naujoji g. 0.20 Taikos g. 0.55 Dz ūkų g. 0.40 Maironio g. 1.20 Pergal ÷s g. 1.00 Vilniaus g. 0.10 Savanori ų g. 0.15 Vytauto g. 0.80 Žemait ÷s g. 0.60 Daug ų g. 1.90 Daug ų kaimas 1.65 Sl ÷gin ÷s nuotek ų linijos 1.05 Viso: 12.20

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 71

• Nauj ų nuotek ų surinkimo tinkl ų pl ÷tra apie 12.20km; • Rekonstruoti esamus nuotek ų valymo įrenginius planuojamo periodo eigoje; • Vykdyti išleidžiam ų į paviršinius vandenis nuotek ų kontrol ę.

Projekto grafin ÷je dalyje vaizduojamos visos esamos nuotek ų trasos, nuotek ų siurblin ÷s. Naujai numatomos nuotek ų trasos ir siurblin ÷s vaizduojamos schematiškai, tikslesn ÷ ši ų inžinerini ų tinkl ų vieta turi b ūti nustatoma rengiant specialiuosius ir detaliuosius planus.

9.1.3. Lietaus nuotekos

Lietaus vandens surinkimo ir valymo sistema yra pakankamai išpl ÷tota miesto inžinerin ÷s infrastrukt ūros sritis, ta čiau n ÷ra valymo įrengini ų. Esam ų tinkl ų b ūkl ÷ prasta. Reljefo nelygumai kelia didelius reikalavimus lietaus vandens surinkimui. Nuo kalv ų staigiai sub ÷gantis didelis vandens kiekis atneša nuostolius statiniams ir gamtai. Reikalinga tinkl ų rekonstrukcija visame mieste. Surenkamas lietaus vanduo prieš išleidžiant į paviršinius vandenis turi b ūti apvalomas.

Daug ų miesto bendrajame plane numatoma:

Pl ÷sti lietaus nuotek ų surinkimo ir tvarkymo sistem ą Daug ų mieste, visu planuojamu periodu: Naujai tiesiamas lietaus nuotek ų tinklas

Gatv ÷s Ilgis, km

Ežero g. 0.60 Maironio g. 0.20 Vilniaus g. 0.30 Vytauto g. 0.30 Daug ų k 1.00 Viso: 2.40

• Nauj ų nuotek ų surinkimo tinkl ų pl ÷tra 2.40km; • Įrengti septynis naujus lietaus nuotek ų valymo įrenginius; • Įrengti šešis naujus išleid ÷jus.

Projekto grafin ÷je dalyje vaizduojamos visos esamos ir numatomos naujos lietaus nuotek ų trasos, išleid ÷jai ir numatomi lietaus nuotek ų valymo įrenginiai. Tikslesn ÷ ši ų inžinerini ų tinkl ų vieta turi b ūti nustatoma rengiant specialiuosius ir detaliuosius planus.

9.1.4. Atliek ų tvarkymas

Dauguose jau funkcionuoja konteinerin ÷ atliek ų surinkimo sistema. Tai priimtiniausia atliek ų surinkimo sistema, kuri diegiama visoje šalyje Atliek ų r ūšiavimas pirmin ÷je j ų surinkimo stadijoje nepakankamas. Dauguose kasmet surenkama apie 300 t buitini ų atliek ų. Stebint susidaran čių atliek ų kiekio augimo tendencijas galima prognozuoti, kad 2020 metais Dauguose susidarys 400 ton ų atliek ų. Siekiant suvaldyti did ÷jan čius atliek ų srautus numatoma:

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 72

• buitines atliekas šalinti tik Alytaus regioniniame s ąvartyne; • biodegraduojan čias (žali ąsias) atliekas atskirti nuo bendro komunalini ų atliek ų srauto; pl÷sti konteinerini ų atliek ų surinkimo aikšteli ų tinkl ą; • rūšiuojamoms atliekoms naudoti specializuotus konteinerius.

9.2. Energetin ÷s infrastrukt ūros vystymas

9.2.1. Elektros energijos tiekimas ir gamyba

Daug ų miestas suvartoja apie 25000 MWh elektros energijos per metus. Pastar ųjų met ų tendencijos rodo elektros energijos neženkl ų poreikio did ÷jim ą. Tai yra b ūdinga daugeliui Lietuvos region ų. Tik ÷tina, elektros energijos poreikiai augs ir ateityje.

9.2.1. pav. Prognozuojami Lietuvos elektros energijos poreikiai.

20 18 14 15 12 13 11 TWh 10 8

5

0 2000 m. 2005 m 2010 m 2015 m

Prognozuojamas optimistinis Prognozuojamas pesimistinis Faktin ÷

9.2.2. pav. Prognozuojami Daug ų miesto elektros energijos poreikiai.

2850 2700 2750 2800 3000 2500 2600 2650 2500 2100 2000 MWh 1500 1000 500 0 2006 2008 m 2010 m 2012 m 2014 m 2016 2018 2020 m.

Prognozuojamas Faktin ÷

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 73

Tam, kad patenkinti šiuos poreikius, miesto elektros tinklas yra prisijung ęs prie bendro Lietuvos perdavimo tinklo per vien ą transformatorin ę. Ši transformatorin ÷ pastotis turi pakankam ą galios rezerv ą, šios transformatorin ÷s galingumas 1030 kV.

Siekiant užtikrinti patikim ą elektros energijos tiekim ą esamiems ir b ūsimiems Daug ų vartotojams numatoma pl ÷sti elektros energijos tinkl ą:

Naujai tiesiamas elektros energijos tiekimo tinklas

Gatv ÷s Ilgis, km

Krantin ÷s g. 0.40 Kalv ų g. 0.35 Šviesos g. 0.30 Jaunyst ÷s 0.45 Ežero g. 0.20 Maironio g. 0.65 Pergal ÷s g. 1.35 Daug ų g. 1.80 Viso: 5.50

• pl ÷sti esam ą elektros energijos paskirstymo tinkl ą; • naujus paskirstymo tinklus tiesti kabelin ÷mis linijomis; • pagal poreik į rekonstruoti esamas transformatorines; • naujas elektros linijas tiesti bendrajame plane numatytuose infrastrukt ūros koridoriuose; • išlaikyti geram techniniam stovyje esam ą elektros energijos perdavimo tinkl ą.

Projekto grafin ÷je dalyje nurodoma 10 kV kabelini ų linij ų ir preliminarios transformatorini ų vietos. Rezervuojamos teritorijos naujoms 10kV linijoms.

9.2.2. Gamtini ų duj ų tiekimas

Daug ų miestas n ÷ra dujofikuotas. Duj ų skirstymo stotis yra į šiaur ę už planuojamos miesto ribos. Pagrindinai dujos yra naudojamos šilumos gamybai Siekiant užtikrinti patikim ą dujotiekio tiekim ą b ūsimiems Daug ų vartotojams numatoma pl ÷sti dujotiekio energijos tinkl ą:

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 74

Naujai tiesiamas dujotiekio tinklas

Gatv ÷s Ilgis, km

Krantin ÷s g. 0.85 Kalv ų g. 0.90 Šviesos g. 0.30 Sporto g. 0.30 Naujoji g. 0.25 Taikos g. 0.35 Dz ūkų g. 0.40 Maironio g. 1.20 Pergal ÷s g. 1.50 Vilniaus g. 0.70 Jaunyst ÷s g. 0.30 Vytauto g. 1.50 Žemait ÷s g. 0.70 Daug ų g. 2.20 Daug ų kaimas 1.85 Viso: 13.30

• pl ÷sti dujotiekio paskirstymo tinkl ą; Numatoma naujus vidutinio sl ÷gio dujotiekius tiesti bendrajame plane numatytuose infrastrukt ūros koridoriuose.

Projekto grafin ÷je dalyje nurodomos orientacin ÷s naujai tiesiam ų dujotieki ų vietos. Tikslesn ÷ ši ų inžinerini ų įrengini ų vieta turi b ūti nustatoma detalaus planavimo eigoje

9.2.3. Šilumos tiekimas

Centralizuoto šilumos tiekimo Daug ų mieste n ÷ra. Gyventojai šilumos teikimu r ūpinasi individualiai. Didžiausios katilin ÷s: Daug ų ,, Vlado Mirono‘‘ vidurin ÷s mokyklos katilin ÷, kurios paj ÷gumas 0.8MW, sunaudoto kuro kiekis 150t. akmens anglies per metus ; Daug ų technologijos ir verslo mokyklos katilin ÷, kurios paj ÷gumas1.7MW sunaudotas kuro kiekis medienos atliek ų 1200-1500 m³ per metus; Daug ų miesto slaugos ligonin ÷s katilin ÷, kurios paj ÷gumas 0.1MW, sunaudojami kuro kiekiai 100t akmens anglies. Daugiabu čiuose namuose įrengta po kelias katilines. Ateityje numatoma Daug ų miest ą dujofikuoti. Šilumos energijai gaminti bus naudojamos dujos.

9.3. Ryši ų infrastrukt ūros vystymas

Neži ūrint to, kad Daug ų ryši ų tinklai yra išvystyti gerai, naujai kuriama informacin ÷ visuomen ÷ reikalauja ir naujo poži ūrio į šios infrastrukt ūros srities vystym ą. Šiuo metu vyksta spartus procesas nauj ų informacini ų technologij ų diegime ryši ų sistemoje. Šis

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010 DAUG Ų MIESTO BENDRASIS PLANAS. Sprendiniai. 75 procesas neaplenkia ir Daug ų miesto. Siekiant, kad šiuolaikin ÷s ryši ų priemon ÷s b ūtų prieinamos visiems visuomen ÷s nariams numatoma: • augant internetinio ryšio priemoni ų svarbai pl ÷toti šviesolaidini ų kabeli ų tinkl ą, leisiantis pla čiajuos čio duomen ų perdavimo prieig ą viešojo sektoriaus institucijoms; • išlaikyti esam ą pašto skyri ų tinkl ą, įrengti juose viešojo interneto prieigas; • laidinis ryšys į naujai užstatomas teritorijas turi b ūti tiesiamas vartotojams ir paslaug ų tiek ÷jams tarpusavyje susitarus.

9.4. Įgyvendinimo prioritetai

9.4.1. Ekoinžinerin ÷s infrastrukt ūros vystymo prioritetai

Ekoinžinerin÷s infrastrukt ūros srityje Daug ų miesto bendrajame plane numatomi šie ilgalaik ÷s perspektyvos prioritetai: • rekonstruoti esamus buitini ų nuotek ų valymo įrenginius planuojamo periodo eigoje; • pl ÷sti Daug ų vandentiek į į naujai statomas ir užstatytas, ta čiau vandentiekio tinkl ų neturin čias teritorijas; • pl ÷sti lietaus nuotek ų tinkl ą, įrengnti naujus išleid ÷jus bei valymo įrenginius; • pl ÷sti Daug ų buitini ų nuotek ų surinkimo sistem ą, nukreipiant nuotekas į esamus valymo įrenginius; • buitini ų nuotek ų tinklai pirmiausia turi b ūti ple čiami naujai užstatomose teritorijose; • pl ÷sti konteinerini ų aikšteli ų tinkl ą skirt ą atliek ų r ūšiavimui. .

9.4.2. Energetikos infrastrukt ūros vystymo prioritetai

Energetikos srityje Daug ų miesto bendrajame plane numatomi šie ilgalaik ÷s perspektyvos prioritetai: • pl ÷sti esam ą elektros energijos paskirstymo tinkl ą; • įrengti skirstomojo dujotiekio tinkl ą į užstatytas ir naujai numatomas užstatyti teritorijas;

UAB „Urbanistika“, U-0990 2010