VšĮ Lietuvos regioninių tyrimų institutas (LRTI)
KULTŪRINIO IR GAMTINIO POTENCIALO PANAUDOJIMO TURIZMUI DRUSKININKUOSE IR APYLINKĖSE GALIMYBIŲ STUDIJA
Kaunas 2003 m. gruodis
2 TURINYS
ĮVADAS...... 3 1. GAMTOS IR KULTŪROS TURIZMO IŠTEKLIŲ POTENCIALO IR PANAUDOJIMO TURIZMUI VERTINIMAS...... 4
1.1. KULTŪRINIŲ IŠTEKLIŲ ANALIZĖ IR PRITAIKYMAS TURIZMUI ...... 4 1.2. GAMTINIŲ IŠTEKLIŲ ANALIZĖ IR PRITAIKYMAS TURIZMUI...... 10 2. APLINKOS KOKYBĖS ĮVERTINIMAS...... 14 3. DRUSKININKŲ IR APYLINKIŲ TURISTINĖ INFRASTRUKTŪRA...... 15
3.1. DVIRAČIŲ IR PĖSČIŲJŲ TURIZMO TRASOS...... 15 3.2. VANDENS TURIZMO TRASOS ...... 17 3.3. AUTOMOBILIŲ TURIZMO TRASOS ...... 18 4. DRUSKININKŲ IR APYLINKIŲ TURIZMO PASLAUGŲ SEKTORIUS IR JO PLĖTROS GALIMYBĖS...... 19 5. DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS IR TURIZMO PASLAUGŲ TEIKĖJŲ TURIZMO RINKODAROS VEIKLOS VERTINIMAS ...... 25 6. TURIZMO VERSLO POREIKIŲ BEI VERSLO APLINKOS ĮVERTINIMAS...... 31 7. VIETINIŲ BEI UŽSIENIO TURISTŲ SRAUTŲ VERTINIMAS...... 40
7.1. BENDROSIOS SITUACIJOS LIETUVOJE APŽVALGA...... 40 7.2. BENDRŲJŲ TURISTŲ SRAUTŲ DRUSKININKUOSE IR APYLINKĖSE VERTINIMAS ...... 43 7.3. UŽSIENIO TURISTŲ SRAUTŲ DRUSKININKUOSE IR APYLINKĖSE VERTINIMAS ...... 50 8. DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS BIUDŽETO ANALIZĖ ...... 51 9. ESAMOS PROGRAMOS IR PROJEKTAI, PALIEČIANTYS DRUSKININKŲ BEI LIŠKIAVOS – MERKINĖS – MARCINKONIŲ REGIONĄ ...... 53 10. DRUSKININKŲ IR APYLINKIŲ TURIZMO IŠVYSTYMO ESAMOS SITUACIJOS SSGG ANALIZĖ...... 55 11. PASIŪLYMAI TURIZMO PRODUKTAMS PLĖTOTI DRUSKININKUOSE IR APYLINKĖSE...... 56 12. PASIŪLYMŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS ...... 58
PRIEDAI
______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 3
ĮVADAS
Gerėjanti ekonominė situacija bei augantis pragyvenimo lygis Lietuvoje sudaro palankias sąlygas turizmo plėtrai. Šalies tarptautinė integracija sudaro palankias galimybes turizmo verslui ir turizmo paslaugų sektoriui plėsti. Turizmo plėtrą Lietuvoje sąlygoja bendrosios ir specifinės prielaidos: Bendrosios prielaidos – auganti ekonomika, kylantis gyvenimo lygis, patogi Lietuvos geografinė padėtis, pakankamai gera bei besivystanti ryšių, transporto infrastruktūra, besiplečiantys ekonominiai ryšiai su užsienio šalimis (užsienio investicijos, eksportas) ir pan. Specifinės prielaidos – gamtinių ir kultūrinių išteklių gausa, įsijungimas į tarptautinius kultūrinio turizmo programų tinklus, etninių grupių susidomėjimas ir pan. Dėl šių prielaidų ateityje prognozuojamas turizmo srautų didėjimas Lietuvoje. Bet kokia turizmo forma ir turistų tikslai neatsiejami nuo turizmo išteklių, kurie sukuria turizmo produktus pažintiniam, poilsiniam ir kitokiam turizmui vystyti. Turizmas yra viena iš svarbiausių galimybių išsaugoti ir plėtoti šalies ir atskirų regionų kultūrinį identitetą bei savitumą, panaudojant gausius šalies kultūros ir gamtos išteklius. Turizmo kultūros ištekliams priskiriami archeologijos, istorijos, meno, mokslo ir technikos paveldo objektai, folkloras, tradicijos ir liaudies amatai, šiuolaikiniai meno kūriniai ir mokslo pasiekimai, kolekcijos, kiti kultūros objektai ir saugomos teritorijos, kurių vertybės sudaro galimybes naudoti jas profesinio, pažintinio, kultūrinio ir kitokio turizmo tikslais. Turizmas suteikia prasmę senųjų pilių, rūmų atstatymui, savitų kraštovaizdžių apsaugai, socialinių ir istorinių reiškinių respektavimui, tai pat didina bendruomenės narių domėjimąsi kitų kraštų gamta, kultūromis. Turizmo gamtiniais ištekliais apibrėžiami miškai, želdynai, vandens telkiniai, mineraliniai ištekliai, gamtos paveldo objektai, tinkami ir galimi pritaikyti žmonių poilsiui ir laisvalaikiui. Vertingiausi ir įdomiausi gamtiniai turizmo objektai pritaikytini pažintiniam, kultūriniam ir ekoturizmui, kaimo turizmui ir kitokiam aktyviam ir pasyviam poilsiui. Tačiau kultūrinio turizmo ištekliai, kaip viena esminių Nacionalinės turizmo plėtros programos krypčių ir gamtiniai ištekliai šiandien nepakankamai išnaudojami ir mažai pritaikyti turizmo reikmėms (būtinosios infrastruktūros stoka, nepakankama aplinkos kokybė). Naujų turizmo centrų ir produktų kūrimas turi dideles perspektyvas, tačiau būtina aktyviau spręsti kultūros ir gamtos objektų parengimo lankymui ir pritaikymo turizmo infrastruktūrai klausimus, remiantis trim pagrindiniais principais: Išsaugojimas – Panaudojimas – Propagavimas. Galimybių studijos tikslas – parengti Druskininkų kurorto ir apylinkių rekreacinio regiono gamtinio ir kultūrinio turizmo plėtros galimybių vertinimą, išanalizuoti turistų srautus ir poreikius, nustatyti rekreacinių vietovių traukos potencialą ir jo panaudojimo įvairioms turizmo formoms būdus.
______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 4 1. GAMTOS IR KULTŪROS TURIZMO IŠTEKLIŲ POTENCIALO IR PANAUDOJIMO TURIZMUI VERTINIMAS
1.1. Kultūrinių išteklių analizė ir pritaikymas turizmui
Šalies, regiono ar vietovės kultūrinė aplinka perteikia tos teritorijos materialinių bei dvasinių vertybių visumą, jų lygį nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. Todėl kultūrinės aplinkos savitumas yra viena iš svarbiausių kultūrinį turizmą skatinančių priežasčių. Pagal LR Turizmo įstatymą kultūrinė aplinka yra vadinama „kultūros ištekliais”1, kuriuos būtų galima skirstyti į tris kategorijas: 1. Praeities medžiaginiai kultūros objektai (nekilnojamosios ir kilnojamosios kultūros paveldo vertybės). 2. Dabarties nemedžiaginė kultūrinė raiška (kultūrinių renginių metu atgimstančios etnokultūros tradicijos, susipynusios su šiandienine kultūra). 3. Kiti su kultūra susiję objektai (pvz. muziejai).
1. Praeities medžiaginiai kultūros objektai Pietinės Lietuvos dalies arealas Lietuvos nacionalinės turizmo plėtros programos turistinių gamtos bei kultūros išteklių suvestinėje pažymėtas kaip vienas vertingiausių Lietuvoje. Vienas iš svarbiausių tokio įvertinimo kriterijų – kultūros vertybių gausa bei įvairovė areale. Siekiant detaliau įvertinti studijoje nagrinėjamos teritorijos kultūros vertybių gausą ir įvairovę, buvo surinkti duomenys apie šioje teritorijoje esančias kultūros vertybes. Kadangi į nagrinėjamą zoną įeina Druskininkų savivaldybės bei Dzūkijos nacionalinio parko (NP) teritorijos, surinkti duomenys suklasifikuoti atsižvelgiant į savivaldybės ir nacionalinio parko ribas, Dzūkijos NP teritorijoje labiau išskiriant didesnius lankytojų traukos centrus – miestelius bei kaimus, pasižyminčius didesne kultūros paveldo objektų gausa (žr. priedas1). Nemuno turistinės trasos galimybių studijoje (2002 m.) pažymėta, kad „nemaža dalis kultūros vertybių yra susikoncentravusi Nemuno vidurupio zonoje” (užfiksuoti 253 objektai). Iš jų 70 nekilnojamų kultūros paveldo vertybių yra Druskininkų savivaldybės ir Dzūkijos NP (t.t. Varėnos savivaldybėje) teritorijose (1 lentelė). 1 lentelė Lankytinos kultūros paveldo vertybės
Eilės Nr. Teritorija Kultūros vertybių skaičius (vnt.) 1. Druskininkų savivaldybė 32 2. Dzūkijos NP: 37 3. Liškiava 7 4. Merkinė 13 5. Subartonys 4 6. Zervynos 3 7. Marcinkonys 5 8. Margionys 3 9. Kapiniškės 2
Nustačius kultūros vertybių skaičių bei išskyrus jas pagal pobūdį, Druskininkų kurorte ir jo apylinkėse įvardinta: • Istorinės vertybės (14 objektų). Didžiausia jų sankaupa išsiskiria Dzūkijos NP teritorija; • Archeologijos vertybės – (8 objektai). (Dėl mažo patrauklumo, vystant kultūrinį, pažintinį turizmą į šią studiją neįtrauktos kai kurios archeologijos vertybių rūšys (senkapiai, radimvietės) )
1 Lietuvos Respublikos Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymas// Valstybės žinios, 2002, Nr. 9-1211. ______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 5 • Architektūros vertybės (21 objektas). Didžiąją dalį šios grupės sudaro senosios vilos Druskininkų mieste, Leipalingio dvaro rūmai ir etnografiniai (gatviniai) kaimai nacionaliniame parke; • Memorialinės vertybės (7 objektai) – daugiausiai žymių žmonių atminimui pastatyti paminklai; • Mitologiniai akmenys (3 objektai) – nedidelė objektų skaičiumi grupė (randama tiek Druskininkų savivaldybės, tiek Dzūkijos NP teritorijose); • Urbanistinės vertybės (1 objektas) – Merkinės miestelio senoji dalis.
Kultūros paveldo įvairovė pagal kultūros paveldo objektų pasiskirstymą Druskininkų kurorto ir apylinkių teritorijoje yra gana plati - nuo pavienių istorijos, archeologijos, architektūros, urbanistikos vertes turinčių kultūros vertybių iki intensyvios jų sankaupos vietovių. Remiantis Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) bei natūrinių tyrimų informacija nustatyta, kad didžiausia kultūros paveldo objektų sankaupa Druskininkų savivaldybės zonoje – Druskininkų mieste. Jame galima aplankyti net 18 kultūros paveldo objektų. Didžioji jų dalis turi architektūrinę vertę. Daugiausiai tai 19 a. pab.-20 a. pr. statytos medinės dekoratyviai puoštos vilos, susikoncentravusios senojoje miesto dalyje (Laisvės a., šv. Jokūbo, Maironio gatvėse). Leipalingio seniūnijoje esantys Leipalingio dvaro rūmai - viena iš svarbiausių architektūrinių-istorinių Dzūkijos vertybių. Nemaža dalis Druskininkų mieste esančių skulptūrų sukurtos palyginus neseniai ir todėl dar negali būti įtrauktos į sudarytą kultūros vertybių registrą (Nekilnojamų kultūros vertybių įstatymas, 1994 m.), tačiau atsižvelgiant į jų patrauklumą, jos taip pat įtrauktos į Druskininkų mieste lankytinų objektų sąrašą (Druskininkų TVIC duomenys) (2 lentelė).
2 lentelė Dekoratyviniai statiniai Druskininkų mieste
Eilės Skulptūros pavadinimas Nr. 1. Paminklas Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Mindaugui (skulptorius V. Kašuba) 2. Dekoratyvioji skulptūra „Prie šaltinio” (skulptorius K. Dimžlys) 3. Skulptūra „Vyturys” (skulptorius D. Matulaitė) 4. Skulptūra „Žmogus – laivas” (skulptorius J. Arčikauskas) 5. Skulptūra „Muzika” (skulptorius D. Zundelavičius)
Dzūkijos NP teritorijoje didžiausi traukos centrai kultūros paveldo objektų sankaupos atžvilgiu yra Merkinės miestelis, Liškiavos, Subartonių, Zervynų, Marcinkonių, Margionių, Kapiniškių kaimai (žr. 1 lentelę). Juose įvairios vertės (archeologinės, architektūrinės, istorinės, memorialinės ir kt.) kultūros paveldo objektai yra pasiskirstę beveik tolygiai (po 1 ar 2 objektus miestelyje). Didesniu patrauklumu išsiskiria Merkinė, vienas seniausių Lietuvos miestų, įsikūręs Nemuno ir Merkio santakoje, senoji Dzūkijos sostinė. Merkinėje dar iki šių dienų gyvos juodosios keramikos degimo tradicijos. Liškiava garsi respublikinės reikšmės architektūros paminklais - bažnyčia su vienuolynu ir Liškiavos pilimi (išlikę bokšto liekanos ir svirnas). Vietinės reikšmės architektūros paminklai - gatviniai Švendubrės, Latežerio kaimai, kupetinis sielininkų kaimas Žiogeliuose, Zervynų, Dubininko, Lynežerio, Musteikos kaimai, išsiskiriantys archaišku išplanavimu, senovinėmis pirkiomis, svirnais ir kluonais. Turizmui reikšmingiausi kultūros paveldo objektai. Kultūros vertybių reikšmingumas turizmui apibrėžtas jas klasifikuojant į 3 orientacines kategorijas: a) tarptautinės reikšmės; b) nacionalinės; c) vietinės.
______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 6 Klasifikacijos kriterijais pasirinkta keletas aspektų: jų pristatymas ir palyginimas su kitais artimais užsienio ir Lietuvos objektais specialioje mokslinėje ir turistinėje literatūroje; susidomėjimo laipsnis dabartinėje turizmo veikloje (informacija iš TVIC ir savivaldybės); transportinio pasiekiamumo galimybė; apžvalgos galimybė (t.t. artimos aplinkos estetika) ir kt. (žr. priedas 2).
3 lentelė Kultūros paveldo objektų ir muziejų pasiskirstymas pagal reikšmingumą
Eilės Reikšmė (A – tarptautinė, B – nacionalinė, C – Teritorija Nr. vietinė): objektų skaičius (vnt.) 1. Druskininkų savivaldybė A – 2; B – 4; C – 27 2. Dzūkijos NP A – 1; B – 6; C –30 3. Liškiava A-1; B – 2; C – 4 4. Merkinė B – 3; C – 6 5. Subartonys B – 1; C – 3 6. Zervynos C – 3 7. Marcinkonys C – 5 8. Margionys C – 3 9. Kapiniškės C – 2
Atsižvelgiant į pateiktus kriterijus nustatyta (žr. 3 lentelė), kad du kultūros paveldo objektai, priskiriami tarptautinio reikšmingumo turizmo kultūriniams ištekliams yra Druskininkų savivaldybės teritorijoje. Šioje zonoje taip pat įvertinti ir tie objektai, kurie priskiriami nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo vertybėms. Dzūkijos NP teritorijoje tarptautinės reikšmės objektams priskiriamas 1, o nacionalinės reikšmės – 6 objektai. Likusieji 27, esantys Druskininkų savivaldybės teritorijoje ir 30 Dzūkijos NP zonoje kultūrinio ir pažintinio turizmo atžvilgiu priskiriami vietinės reikšmės objektams
2. Nemedžiaginė kultūrinė raiška (kultūriniai renginiai) Apibūdinant regiono kultūrinę aplinką kultūrinio turizmo kontekste, svarbu įvardinti galimą nemedžiaginės kultūros raišką nagrinėjamoje teritorijoje. Viena iš jos formų - įvairūs kultūriniai renginiai, kurie apimdami įvairias kultūros sritis, aktyvina pirmiausia vietinės bendruomenės gyvenimą. Šio pobūdžio nemedžiaginė kultūros raiška yra labai svarbi kultūrinio ir pažintinio turizmo plėtroje, kadangi dažnai kultūriniai renginiai organizuojami ne tik vietiniams gyventojams, bet ir užsienio turistams, tačiau jų tematika ir pristatymas visuomenei skiriasi. Atsižvelgiant į renginių lankytojų poreikius, nagrinėjamoje teritorijoje vykstantys kultūriniai renginiai suklasifikuoti pagal reikšmingumą: • tarptautinę reikšmę; • nacionalinę reikšmę; • vietinę reikšmę. Tokio pobūdžio klasifikacija atlikta atsižvelgiant į Druskininkų savivaldybės, Varėnos rajono savivaldybės kultūros skyrių, Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro pateiktą informaciją bei į tam tikrus atrankos kriterijus: oficialų renginio apibrėžimą, dalyvių sudėtį, jau esantį populiarumą vidaus ir užsienio rinkoje (žr. priedas 3). Tokiu būdu nagrinėjamoje teritorijoje įvardintini 27 kasmet organizuojami kultūriniai renginiai. Nustatyta, kad Dzūkijos NP ir Druskininkų savivaldybės teritorijoje rengiami 4 tarptautinės reikšmės kultūriniai renginiai, kurie pagal renginio tematiką yra muzikinio pobūdžio. Nacionalinės reikšmės kasmetinių kultūrinių renginių skaičius didesnis, iš jų 6 yra muzikiniai, 4 – kompleksiniai, 2 – teatriniai renginiai (kiti nacionalinės reikšmės renginiai rengiami ne kasmet). Vietinio reikšmingumo renginiai - daugiausiai folklorinio pobūdžio, vykstantys miesteliuose (pvz. miestelių dienos) bei kaimuose, atsižvelgiant į kalendorinių švenčių datas (Joninės, Petrinės ir t.t.). ______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 7
3. Kiti su kultūra susiję objektai Įvertinant šalies, regiono kultūrinę aplinką kultūrinio turizmo kontekste, svarbu įvardinti ir esamus muziejus, teatrų ir koncertinių organizacijų, parodų sales. Šiame studijos skyriuje plačiau aptariami muziejai. Druskininkuose ir jų apylinkėse esantys muziejai šiuo metu įtraukti į esamus ekskursijų maršrutus. Nustatyta, kad daugiausiai muziejų yra Druskininkų savivaldybės teritorijoje, konkrečiau Druskininkų mieste (7) (žr. priedai 1, 2). Dauguma muziejų – tai regioninę kultūrą atstovaujantys objektai, kuriuose kaupiama išskirtinė to krašto istorinė informacija (įvykiai, žymūs ten gyvenę asmenys, krašto istoriją atspindintys daiktai). Tarptautinę reikšmę šiuo atveju būtų galima priskirti Grūto parkui, bei M. K. Čiurlionio muziejui, atsižvelgiant į ankščiau pateiktus kriterijus. Kiti muziejai, esantys Druskininkų ir jų apylinkėse, priskirtini vietinio reikšmingumo objektams. Šiame skyriuje aptarti kultūriniai renginiai bei kiti su kultūra susiję objektai (muziejai) šiuo atveju yra tipiški ir dažniausiai panašiom formom pasikartojantys kituose regionuose, tačiau būdami vieni iš kultūrinės aplinkos kuriamųjų faktorių, darniai papildo bendrąją visumą bei pagyvina kultūrinį gyvenimą. Tai ypač aktualu, atsižvelgiant į kultūrinio bei pažintinio turizmo plėtojimą. Apibendrinant nagrinėjamos teritorijos kultūrinę aplinką būtų galima teigti, kad ji yra savita Nemuno vidurupio kontekste dėl kultūros vertybių sankaupos bei jų įvairovės viename areale. Pagal turimus duomenis šis arealas yra unikalus ir visos Nemuno upės zonoje2, o taip pat galima daryti prielaidą, kad ir visos Lietuvos kontekste.
4.Kultūrinių išteklių panaudojimas turizmui Kultūros išteklių panaudojimas turizmui yra efektyvi kultūros vertybių išsaugojimo ir propagavimo priemonė, tačiau nereglamentuojamo turizmo poveikis, ypač kultūros paveldo vertybių pritaikymas turistų aptarnavimui, neretai susijęs su šių vertybių žalojimu. LR Nekilnojamų kultūros vertybių apsaugos įstatymas ir poįstatyminiai aktai specialiai nereglamentuoja turistinės veiklos paveldo apsaugos požiūriu. Kita vertus, nemažai istorijos ir architektūros pastatų dabar nenaudojami ir pasmerkti sunykimui. Taigi, siekiant juos išsaugoti, konservacijos priemonių nepakanka. Kultūros vertybių panaudojimas galimas tokiais tikslais3: • ekspoziciniais tikslais: muziejams, galerijoms, parodoms, kultūriniams renginiams, kompleksinėms ekspozicinėms programoms; • pritaikant turizmo paslaugų infrastruktūrai: apgyvendinimui, maitinimui, kultūriniams centrams, konferencijų ir renginių centrams, mokymo centrams, gyvajai etnokultūrinei veiklai ir pan.; • kompleksinio pobūdžio priemonėms; • netiesioginio pobūdžio priemonės – šalies ir turizmo įvaizdžio formavimo priemonėse (leidiniuose, video medžiagoje ir pan.); • tyrimų tikslais;
Ekspozicinei funkcijai gali būti panaudojami objektai, turintys didelę vertę, maksimaliai išsaugoję savo interjero ir eksterjero autentiškumą bei aplinkos savitumą. Tai vertingiausi istorijos, architektūros bei urbanistikos paminklai. Infrastruktūros plėtrai gali būti panaudojami objektai, smarkiai ar visai praradę autentiškas savybes, bet turintys ryškius kultūrinės vertės požymius arba jau turintys infrastruktūrinę paskirtį.
2 Nemuno turistinės zonos išvystymo galimybių studija. Kauno regiono plėtros agentūra (KRPA), Kaunas, 2002 (saugoma VTD).
3 Nacionalinė kultūrinio turizmo plėtros programa. Uab”Urbanistika”, Vilnius, 1998. ______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 8 Kompleksiniam panaudojimui tinkami tie objektai, kurių vaizdo ir struktūros autentiškumas yra dalinai pakeistas ar dalinai sunykęs. Tai didžiulė grupė įvairių architektūros paveldo objektų. Architektūros paveldo kultūrinę vertę geriausiai išsaugotų pritaikius: • pilis ir rūmus - reprezentacinėms, mokslo, kultūros, švietimo reikmėms (muziejams, bibliotekoms, švietimo įstaigoms ir renginiams); • buvusių dvarų sodybas - turizmo, poilsio, mokslo ir administravimo įstaigoms, • neveikiančius vienuolynus ir kitus sakralinės paskirties pastatus - viešbučiams, moteliams, poilsio ir gydymo įstaigoms; • gyvenamuosius pastatus pagal ta pačią funkciją. Populiariausias nekilnojamųjų kultūros vertybių panaudojimas – įvairaus pobūdžio muziejų steigimas nenaudojamuose objektuose. Tai taip pat viena iš paveldo objektų išsaugojimo formų. Atlikus tyrimus, pastebėta, kad šiuo metu kultūros paveldo objektų, kurie yra panaudojami įvairioms muziejų būstinėms, fizinė būklė yra žymiai geresnė už nenaudojamų šioje srityje. Taip pat dėl pastatuose esamo muziejaus, šie kultūros paveldo objektai yra įtraukiami į daugelį turistinių maršrutų. Muziejų steigimui dažniausiai yra naudojami architektūrinę, istorinę ar memorialinę vertę turintys pastatai, kuriuose dažniausiai eksponuojami vietinės reikšmės su ten gyvenusiais asmenimis susiję daiktai, teikiama informacija apie juos pačius, taip pat apie netoliese vykusius istorinius įvykius. Druskininkų mieste kultūros paveldo objektuose įsikūrę keturi muziejai - Druskininkų miesto muziejus (buvusi vila „Linksma”), Ž. Lipšico muziejus (buvusi Markevičiaus vila), M. K. Čiurlionio muziejus (M.K.Čiurlionio tėvų namai, nors šis pastatas dar nėra įtrauktas į Kultūros paveldo centro kultūros vertybių registrą), kraštotyros muziejus viename iš buvusio dvaro pastatų. Kita iš Druskininkų kurorte ir jo apylinkėse esančių kultūros paveldo panaudojimo formų – pritaikymas turizmo infrastruktūrai. Kultūros paveldo objektai gali būti pritaikomi ne tik ekspozicijoms, renginiams, apžiūrėjimui, bet ir pagrindinėms apgyvendinimo, maitinimo ir kt. paslaugoms teikti. Pavyzdžiui, Druskininkuose, Maironio gatvėje esančiose buvusiose vilose šiuo metu įsikūręs centras „Dainava”, teikiantis visą kompleksą kurorto paslaugų. Kol kas daugelis kultūros vertybių Druskininkų mieste yra neprižiūrimos ir nyksta. Atsižvelgiant į jų blogą fizinę būklę, leista jas kardinaliai rekonstruoti pritaikant apgyvendinimo paslaugų – viešbučių plėtrai. Kaip pavyzdys galėtų būti apleisti pastatai (įtraukti į architektūrinių vertybių sąrašą) netoli Druskininkų gydyklų, centriniame parke. Šiuo metu planuojama juos rekonstruoti ir įkurti modernų viešbutį, o T. Kosciuškos gatvėje buvusią vilą ir šalia esantį pastatą įsigijo viešbutis „Regina” ir ketina panaudoti jį savo plėtrai. Kai kurių kultūros paveldo vertybių panaudojimo forma yra kiek kitokia, visų pirma atsižvelgiant į jos kultūrinę vertę ir visuomeninę reikšmę bei į išlikusį autentiškumo laipsnį. Tokio pobūdžio nekilnojamosioms kultūros paveldo vertybėms galima taikyti tik reprezentacinę funkciją. Kaip pavyzdį analizuojamoje teritorijoje galima pateikti daugumą Merkinės, Liškiavos architektūrinę ir archeologinę vertę turinčių kompleksų (Merkinės bažnyčia, buvusi miesto rotušė, piliakalnis; Liškiavos piliakalnis ir pilies bokštas, Liškiavos bažnyčia ir vienuolynas), kurie šiuo metu yra įtraukti į daugelį siūlomų turistinių maršrutų. Šiemet planuojamas Liškiavos vienuolyno rekonstrukcijos projekto įgyvendinimas. Siekiant formuoti reprezentacinį Druskininkų regiono įvaizdį būtina išnaudoti visą galimų priemonių kompleksą. Buvę dvarai ir palivarkai - tai ypatingos kultūrinės vertės objektai. Senoji Lietuvos bajoriška kultūra, turinti įdomios Vakarų Europos idėjų ir madų, susieta su lietuviškos pasaulėjautos ir kultūros šaknimis, šiandien protingai restauruojant minimą epochą ir išmintingai papildant lietuvišku etninės kultūros paveldu, jau atnešė gerų ir įdomių rezultatų (pvz. Burbiškio dvaras). Turistas yra išsiilgęs erdvės, specifiškos ir kitokios informacijos, kitokių pojūčių ir nelinkęs pasitenkinti sostinių ar didesnių miestų siūlomais tradiciniais išgyvenimais. Todėl, visų pirma, labai svarbu Leipalingio dvarą ir dvaro parką “prikelti” kaip naujam gyvenimui, ir pristatyti kaip Dzūkijos regioninį kultūros centrą. Viename iš dvaro pastatų dabar įsikūręs kraštotvarkos muziejus, ______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 9 kuriam būtinas remontas, kituose – biblioteka, mokykla, medžio dirbtuvės. Rekonstruotame dvare galėtų įsikurti svečių namai, konferencijų salės, atsirastų daug pramoginės veiklos – pasivažinėjimai karieta, jodinėjimas žirgais, vyktų koncertai pastatytoje vasaros estradoje. Sutvarkytame dvaro parke atirastų pėsčiųjų takai, puošti gėlynais, palapinių miestelis, laužavietės.Dvaras galėtų tarnauti ir kaip jaunimo užimtumo centras. Puiku būtų atstatyti Semeniškės ežero Baltąjį tiltą. Įvertinant tai, kad šiandien turistai vykdami į kitą šalį jos kultūrinio identiteto ieško kultūros pavelde, reikia ypač didelį dėmesį skirti į jo reprezentatyvų pristatymą. Natūralu, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių lankymas yra populiaresnis tuomet, kai juose ar jų aplinkoje vyksta mišrūs kultūriniai – pramoginiai renginiai arba siauresnio pobūdžio teminiai renginiai susiję, su tam tikro objekto istorija bei pristatymu. Kitas iš būdų pritraukti į regioną daugiau vietinių ir užsienio turistų, o tuo pačiu ir propaguoti esamą regiono kultūros paveldą - kultūrinių renginių organizavimas. Renginių turizmas Lietuvoje vis dar mažai išnaudojamas. Kultūriniai renginiai skirstomi į: • šventes; • festivalius; • parodas; • nuolatinį kultūrinį gyvenimą (teatrai, muziejai). Kultūriniai renginiai būna tradiciniai (kasmetiniai festivaliai, kalendorinės šventės) ir proginiai (dainų šventės, valstybės ir miestų jubiliejinės datos). Pvz. tradicinio tarptautinio Dainavos krašto folkloro festivalio Druskininkuose metu gali būti rengiamos ir tautodailininku muges, ir nacionalines virtuves pristatymas – kulinarinio paveldo propagavimas. Būtina tik reikiamo lygio informacija. Pagal nacionalinę kultūrinio turizmo plėtros programą vienas iš geriausių kultūros vertybių panaudojimo bei populiarinimo būdų – „panaudoti jas rengiant įvairius renginius, priimant svečius bei išlaikant istorines tradicijas, daug dėmesio skiriant ekspozicijoms, parodoms, meno bei kultūriniams renginiams”4. Šiandien nuolatinės muziejų ekspozicijos yra mažiau lankomos, nes populiaresnės tampa vienkartinės parodos. Ta pati situacija ir su kultūros paveldo objektais. Lankytojų jie pritraukia dvigubai daugiau, kai juose ar šalia jų yra organizuojami masiniai renginiai, vyksta konferencijos. Taip pat jie yra ir daug efektingiau populiarinami, kadangi daugelio stebėtojų atmintyje išlieka įspūdingų renginio akimirkų motyvai. Deja, kultūros paveldą panaudoti renginių organizavimui visoje Druskininkų ir apylinkių teritorijoje šiandien dar yra gana sudėtinga. Norint surengti nacionalinio, o tuo labiau tarptautinio reikšmingumo renginius ar konferencijas, reikia kultūros paveldo vertybę paruošti lankymui, atsižvelgti į jos fizinę būklę ir į tai, kiek ji gali būti patraukli svečiams. Šiuo atveju objekto kultūrinė vertė nėra svarbiausias rodiklis. Aplinkos ir pačio objekto estetinė būklės kokybė bei turistinis patrauklumas šioje srityje yra labai svarbūs lankytojų pritraukimo faktoriai. Reikšmingesni, kultūros paveldą propaguojantys renginiai, Merkinės miestelyje – „Dzūkijos kultūros kongresas”, etnografinė šventė – vyksta autentiškoje aplinkoje, kadangi pats Merkinės miestelis turi urbanistinę vertę ir yra įrašytas į Kultūros paveldo centro (KPC) kultūros vertybių registrą. Druskininkų savivaldybės teritorijoje ir tolimesnėse Druskininkų apylinkėse yra įdomių etninių gatvinių senųjų miškininkų ir sielininkų kaimų ir sodybų fragmentų (Žiogeliai, Latežeris, Švendubrė), kurie atstovauja mūsų lietuviškąjį identitetą ir gali būti įtraukti ne tik į nacionalinės, bet ir į tarptautinės reikšmės turistines trasas. Minėtuose etniniuose kaimuose yra apleistų sodybų, kurias pritaikius turizmui būtų galima plėtoti etninį turizmą – nacionalinės kultūros ir netradicinės buities tyrinėjimą. Šiuo metu Druskininkų savivaldybė ruošia projektą „Senoviškos tradicijos 21 amžiuje”, kuriuo bus siekiama atkurti tipinę Lietuvos Panemunių dzūkų kaimo erdvinę bei planinę struktūrą, atgaivinti senąsias etnotradicijas. Šio projekto dėka Dzūkijos nacionalinio parko etnokultūriniame draustinyje esančiame Žiogelių kaime ruošiama įkurti etnokultūrinį kaimelį. Šis kaimas svarbus
4 Nacionalinė kultūrinio turizmo plėtros programa. UAB „Urbanistika”, Vilnius, 1998, (saugoma VTD). ______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 10 kaip kultūrinė vietovė. Jis yra lyg ir uždaroje erdvėje, todėl čia yra išlikusi XVIII - XIX a. susiformavusi kaimo planinė struktūra, žemėnauda, dėl kurių išryškėję architektūrinės, urbanistinės bei istorinės vertės požymiai. Numatoma, kad šis etnokultūrinis kaimelis bus panaudotas kompleksiškai: 1. Restauruotas ir perkeltas į Žiogelių kaimą XIX a. autentiškas Panemunių dzūkų namas; 2. Atgaivinti senieji dzūkų amatai ir verslai; 3. Rengiami folkloro koncertai bei festivaliai; 4. Populiarinamas regiono kulinarinis paveldas. Šalia esantys kiti etnokultūriniai kaimai, kaip Latežeris, Švendubrė šiuo metu taip pat yra aktyviai lankomi – įtraukti į daugelį turistinių maršrutų. Švendubrėje planuojama įkurti etnografinį kaimą, tačiau dėl pasienio zonos čia gali kilti problemų. Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje esančiuose kaimuose intensyviai gaivinami senieji amatai (amatų mokymo stovyklos-puikus etnografinių kaimų panaudojimo būdas) , tradicijos – Margionių, Musteikos kaimuose audžiama, Mančiagirėje pinami krepšiai, nepamirštos drevinės bitininkystės ir juodosios keramikos tradicijos, gaivinami vakarėliai, rengti lenkų okupacijos laikais 1920-1939 m. Vakarėlių metu rodomi vaidinimai. Druskininkų savivaldybės teritorijoje esantis Grūto parkas ir Dzūkijos NP įtraukti ir į tarptautinį kultūros kelią “Parkų ir sodų kelias”. Ši tema Europoje buvo pasirinkta dar 1993 metais, surinkus visus ekspertus, kurie galėtų nurodyti pagrindines su šia tema susijusias kultūrines bei gamtines vertybes. Atsižvelgiant į istorinių parkų Lietuvoje įvairovę, 2000 m. daugelis Lietuvos istorinių parkų (Palangos, Burbiškio, Plungės ir kt.) buvo įtraukti į tarptautinį šios tematikos kultūros kelią. Druskininkų savivaldybėje savo unikalumu išsiskyrė Grūto parkas, savitas bei informatyvus istorine prasme ne tik pačios Lietuvos, bet ir Europos kontekste. Grūto parkas – tai vienas iš kompleksinio turizmo išteklių panaudojimo pavyzdžių, sukuriant eilę turizmo produktų ir paslaugų. Dėl istorinių etnografinių kaimų gausumo į šį kultūrinį turizmo kelią įtrauktas ir Dzūkijos NP. Deja, šiuo metu Druskininkų ir NP teritorijoje dar stokojama įvairių kultūrinės tematikos turistinių maršrutų, kurie galėtų pasiekti tiek vietinio, tiek ir tarptautinio reikšmingumo lygmenį. Nauji turistiniai maršrutai paskatintų pažintinį kultūrinį turizmą Druskininkuose ir apylinkėse ir taip būtų išnaudoti kultūros paveldo objektai. Tokie maršrutai gali būti klasikiniai, skirti apžvalginėms ir pažintinėms kelionėms (urbanistika, architektūra, taikomoji dailė, muziejai, parkai) arba specializuoti, orientuoti į profesiją ir hobi (architektūra, parkai, muziejai, istorija, etnologija ir pan.), taip pat orientuoti į socialinius ir etninius poreikius (religija, kilmė, šaknų ieškojimas) bei į mokymo programas (pvz. gamtosaugos ir švietimo). Pvz., per Merkinę ir Liškiavą rekomenduojamas nacionalinis kultūrinis maršrutas „Lietuvos istorinė atspara” – vienas iš kultūros ir istorijos objektų apjungimo ir pritaikymo turizmui pavyzdžių.
1.2. Gamtinių išteklių analizė ir pritaikymas turizmui
Lietuvos ir atskirų jos regionų gamtinė aplinka bei kraštovaizdžių kompleksai yra labai palankūs rekreacijai ir turizmui organizuoti. Lietuva savo ištekliais yra turtingesnė už kai kurias Europos šalis, pvz. Daniją, Olandiją, Vidurio Lenkiją, Baltarusiją5. Sąlyginai vėsų klimatą ir kalnų nebuvimą kompensuoja ežerų, miškų, upių gausa. Šiuo atžvilgiu patrauklus ir savitas visas Pietų Lietuvos regionas. Lietuvos nacionalinėje turizmo plėtros programoje Pietų Lietuvos regionas įvardintas kaip vertingas ne tik kultūriniu palikimu, bet ir vaizdingu kraštovaizdžiu. Šioje teritorijoje vaizdingiausios gamtinio kraštovaizdžio erdvės susipina su patraukliu lankytojams kultūros paveldu.
5 Turizmo plėtros iki 2015 m. strategija. Lietuvos regioninių tyrimų institutas (LRTI), 2002 (saugoma LRTI). ______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 11 Druskininkų savivaldybės ir jos apylinkių gamtinius išteklius sudaro vandens telkiniai ir jų pakrantės, rekreaciniai miškai ir kiti želdynai, rekreacinės ir saugomos teritorijos, estetiškai vertingi gamtinio kraštovaizdžio dariniai ir vaizdai bei saugomi kraštovaizdžio objektai. Druskininkų, kaip kurorto egzistavimo pagrindas yra mineralinio ir mineralizuoto vandens radimvietės. Druskininkuose trykšta 7 unikalūs chloridinių natrio ir kalio vandenų šaltiniai. Druskininkų kurortas įsikūręs viename miškingiausių respublikos arealų. Didžiulio pušynų masyvo, juosiančio kurortą, bendras plotas yra daugiau kaip 50 tūkst. ha. Pagrindinė dalis aplinkinių miškų priklauso Druskininkų miškų urėdijai, likusi – Veisiejų (kairiajame Nemuno krante).Ypač didelę reikšmę turi rekreaciniai miškai, kurie sąlygoja kurorto vertę, jo mikroklimatą, poilsio ir turizmo galimybes. Rekreaciniams miškams priskiriami miesto miškai ir miškų ūkio sanitarinės zonos miškai. Miškai ypač tinkami rekreacijai, sudaro net 94 proc. visų analizuojamos teritorijos miškų. Iš jų 39 proc. tinka intensyviam poilsiui, tai didžioji dalis greta kurorto esančių miškų bei dalis miškų prie Latežerio, Ilgio ir Grūto ežerų. 55 proc. miškų priskirtini saikingo naudojimo zonai (trumpalaikiam poilsiavimui). Druskininkų savivaldybės ir Dzūkijos NP miškai pasižymi ypatinga mažųjų miško gėrybių: grybų, uogų, vaistažolių, medžiojamų žvėrių ir paukščių gausa. Ežerai, esantys Druskininkų ir NP teritorijoje sudaro apie 10 % (49 ežerai) visų Lietuvos ežerų. Tarp žymiausių – Žuvinto, Avirio (vienas švariausių ežerų Lietuvoje), Grūto, Ilgio, Glėbio, Liškiavio, Vilko, Šaulio, Latežerio ežeras su unikalia žemapelke. Pastarajame įsikūrusi juodųjų žuvėdrų kolonija, todėl ežeras su unikalia aplinka puikiai tiktų ekoturizmui vystyti. Druskininkų savivaldybėje yra ir keletas tvenkinių, vienas patraukliausių poilsiui – Vijūnėlio. Per NP ir Druskininkų kurortą prateka didžiausia Lietuvos upė Nemunas. Gausu šaltinių ir sraunių šaltavandenių upių – Skroblus, Grūda, Ūla, Merkys, Šalčia. Pakankamai didelis ežerų skaičius ir upių tinklas sudaro palankias sąlygas vandens turizmui, žvejybai. Nemuno baseino ežeruose gausu lydekų, lynų, karšių, vėgėlių ir kitų žuvų. Dzūkijos NP išsiskiria šaltinių gausa ir įvairove, ypač jų daug Skroblaus upelio slėnyje. Skroblaus aukštupio ir Ūlos akies verdenėse (virduokliuose) nuolat kunkuliuoja stipraus vandens srauto keliamas smėlis. Labai savitas ir "Bobos daržo" šaltinis Skroblaus ištakose ar Uciekos šaltinis prie Nemuno, kur vanduo srūva iš giliai į požemius vedančių urvų. Versminio ežeras tarp Marcinkonių ir Kašėtų savo pavadinimą gavo nuo galingų povandeninių šaltinių, trykštančių iš ežero dugno. Šaltinių gausu ir Grūdos, Merkio, Nemuno pakrantėse, o Merkinės apylinkėse versmių gausa išsiskiria Kempės upelio slėnis, įspūdingi ir prie Mikalauciškės ežerėlio esantys šaltiniai. Saugomos teritorijos Saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros vertybes, biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultūros vertybes. Unikalioms Pietų Lietuvos regiono gamtos ir kultūros vertybėms išsaugoti suformuotas tankus saugomų teritorijų tinklas, kuris ypač raiškus Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje (žr. priedas 4). Dzūkijos NP suskirstytas į keturias funkcines zonas: konservacinę, apsauginę, rekreacinę ir ūkinę. Konservacinę zoną (26580 tūkst. ha) sudaro parko teritorijoje įkurti 3 rezervatai ir 27 draustiniai (žr. priedas 4): • kraštovaizdžio 7; • geomorfologiniai 9; • hidrografiniai 2; • telmologiniai 4; • botaninis 1; • memorialinis 1; • etnokultūriniai 2; • urbanistinis 1.
______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 12 Ne mažiau reikšmingos rekreacijai ir ekoturizmui yra saugomos miškų ūkio teritorijos (draustiniai) ir Druskininkų savivaldybės teritorijoje: • Druskininkų botaninis; • Avirės hidrografinis; • Raigardo kraštovaizdžio; • Baltosios Ančios herpetologinis; • Stračiūnų herpetologinis; • Gerdašių entomologinis; • Vilko botaninis; • Cimakavo ornitologinis.
Draustiniai Druskininkų savivaldybės ir Dzūkijos NP teritorijoje tinkami pažintiniam turizmui įdomiems objektams lankyti. Druskininkų botaninio draustinio ribos eina vos už kilometro nuo miesto centro. Ten galima įrengti pažintinį ekologinį taką, teritorijoje yra įrengti keli takeliai pasivaikščiojimui. Ekoturizmui puikiai tinkamas Cimakavo ornitologinis draustinis, išsiskiriantis šimtametėmis pušimis, užpelkėjusio upelio slėniu. Legendomis ir padavimais apgaubtas Raigardo kraštovaizdžio draustinis – didžiausias Lietuvoje slėnis. Tai unikali vieta ne tik ekoturizmo takams įrengti, bet ir ekskursijoms su gidais organizuoti, maršrutui, pvz., “M.K.Čiurlionio keliais” sukurti. Pagal Saugomų teritorijų įstatymą, šie draustiniai įgauna juridinę apsaugos formą – draudžiama naikinti kultūros paveldo kompleksus, natūralią gamtą, skatinama veikla, susijusi su saugomų kompleksų ar objektų (kultūros vertybių) propagavimu, taip pat ir kultūrinis turizmas6. Griežčiausias apsaugos režimas taikomas gamtiniuose rezervatuose – juose nevykdoma jokia ūkinė veikla. Vertingiausi gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio kompleksai yra identifikuoti specialiais tyrimais, turi apibrėžtas ribas ir juridinį valstybės saugomų teritorijų statusą. Atsižvelgiant į įstatymais numatytus lankymo apribojimus šios teritorijos suskirstytos į riboto lankymo ir lankytinos be apribojimų (4 lentelė). Turizmo aspektu vertingiausia yra Dzūkijos NP teritorija.
4 lentelė Valstybės saugomų teritorijų lankymo apribojimai Druskininkų savivaldybės ir Dzūkijos NP teritorijose
Eilės Nr. Parkai, draustiniai Kiekis Ribotas lankymas Laisvas lankymas 1. Kraštovaizdžio draustiniai 9 Leidžiamas 2. Botaniniai draustiniai 3 Leidžiamas 3. Telmologiniai draustiniai 4 Leidžiamas 4. Geomorfologiniai draustiniai 9 Leidžiamas 5. Hidrografiniai draustiniai 3 Leidžiamas 6. Kultūriniai draustiniai 4 Leidžiamas 7. Herpetologiniai draustiniai 2 Leidžiamas 8. Entomologinis 1 Leidžiamas Iš viso: 35
Gamtiniams turizmo ištekliams priskiriami ir saugomi kraštovaizdžio objektai, kurių vertingiausi paskelbti gamtos paminklais. Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje yra 35 valstybės saugomi gamtos paveldo objektai, kurie gali būti patrauklūs jei ne įprastam pažintinio turizmo
6 Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymas// Valstybės žinios, 2001, Nr.9-628 ______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 13 vartotojui, tai gali pritraukti įvairių specialistų dėmesį. 18 gamtos paveldo objektų yra paskelbti gamtos paminklais. Reikšmingiausi turizmui gamtos paveldo objektai: • Krušonių ir Uciekos skardžiai dešiniame Nemuno krante; • Ūlos skardžiai tarp Zervynų ir Mančiagirės; • Mardasavo skardis dešiniame Merkio krante tarp Mardasavo ir Puvočių; • Rudnios (prie Skrobliaus upės) cirkas bei pietinis ir šiaurinis kalvaragiai; • Trakiškių kalvagūbris dešiniajame Ūlos krante; • Didžioji Jonionių griova ir Sarkajiedų dauba kairiame Nemuno krante žemiau Merkinės; • Bajorės ir Siuvėjo rėvos Nemune; • Skroblaus versmės; • Šaltinis „Ūlos akis”; • Snaigupėles atodanga (Gailiūnų k.); • Velnio akmuo (Švendubrės k.) Saugomiems gamtos paveldo objektams priskirti 25 medžiai – Zervynų ąžuolas ir 24 drevėtos pušys arba drevės – senosios bitininkystės reliktai. Dzūkijos nacionaliniame parke yra paruošti lankymui ir daugiau išskirtinių medžių, nepatekusių į saugomų objektų sąrašus. Turtinga Druskininkų ir NP regiono biologinė įvairovė – labai svarbi ne tik ekoturizmo vystymui. Kai kurios rūšys aptinkamos šiame regione, Vakarų Europos šalyse yra visai išnykusios arba labai retos. Todėl identifikavus moksliniais metodais gamtines rūšis ir buveines, kurios yra svarbios ES šalims bei įvertinus jų būklę, rengiamas tinkamų apsaugai teritorijų sąrašas. Dėl to steigiamas Europos ekologinis tinklas ,,Natura 2000”, kuris papildys saugomų teritorijų sistemą. Dzūkijos nacionalinis parkas yra išskirtas kaip buveinių ir paukščių apsaugai svarbi teritorija, kurioje aptinkamos šios saugomos Europos Bendrijoje rūšys: žalvarnis, lėlys, ligutė, tetervinas, žvilgančioji riestūnė, plačialapė klumpaitė, pelkinė uolaskėlė, žvilgančioji riestūnė, plikažiedis linlapis, vėjalandė šilagėlė bei kitos saugomos rūšys. Ūlos upėje identifikuota europinės svarbos natūrali buveinė 3260 upių sraunumos su kurklių bendrijomis, todėl reikėtų paminėti. Ūlos upė taip pat svarbi upinės nėgės apsaugai, Skroblaus upė yra išskirta kaip mažosios nėgės buveinė. Kraštovaizdžio vizualinė / estetinė kokybė Estetinė kraštovaizdžio kokybė – svarbus ir visuotinai pripažintas vietovės patrauklumo turizmui potencialas. Turistiniu aspektu įvertinta Druskininkų savivaldybės ir Dzūkijos nacionalinio parko teritorija ir joje esantys kraštovaizdžio, hidrografiniai, geomorfologiniai ir kt. draustiniai, turintys saugomų teritorijų statusą, kartu integruoja savyje ir didelę dalį estetiškai vertingų peizažų, svarbių turizmui. Tačiau šių vertingų gamtinių ir kultūrinių saugomų kraštovaizdžių juridinės ribos ne visada sutampa su vaizdingiausių peizažų arealais ir ribomis. Taip yra todėl, kad aplinkosaugoje iki šiol vyrauja gamtosaugos prioritetas, mažiau dėmesio skiriant psichologiniams – emociniams aspektams. Skirstant į kategorijas bei atrenkant peizažus iš bendrojo Lietuvos kraštovaizdžio terpės, naudoti tokie atrankos ir vertinimo kriterijai: A. Erdvinė struktūra: reljefas; vandenys; augalija, žemės paviršius; reljefo, vandenų I augalijos santykis; antropogeniniai elementai. B. Emociniai faktoriai: bendras įspūdingumas; apžvelgiamumas; unikalumas; elementų gausa ir įvairovė; spalvingumas; antropogeninių elementų rolė; asociatyviniai elementai. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus kriterijus, pagal kraštovaizdžio vizualinę/estetinę kokybę Druskininkų apylinkėse esanti Liškiavos ir Merkinės zonos siūlomos priskirti tarptautinės reikšmės vietovėms. Vaizdingi kraštovaizdžiai ir nuo Ūlos, Grūdos skardžių, Kapiniškių kalvų.
______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 14 2. APLINKOS KOKYBĖS ĮVERTINIMAS
Pušynai, upės, ežerai, sausas smėlingas podirvis, gyvas reljefas formuoja savitą klimatoterapijai palankų mikroklimatą pietinėje Lietuvos dalyje. Tačiau Druskininkų ir apylinkių mikroklimatą įtakoja ne vien gamtiniai faktoriai, bet ir žmonių ūkinė veikla. Ūkinės veiklos neigiami rezultatai ryškiausiai atsispindi atliktuose Druskininkų savivaldybės atmosferos užterštumo tyrimuose. Atmosferos užterštumo lygis nustatytas tiriant kenksmingų gyvenamajai aplinkai medžiagų - dulkių, anglies monoksido, sieros dioksido, azoto dioksido koncentracijas bei triukšmo lygį. Dulkių koncentracijos vidurkis miesto atmosferoje yra 0,054 mg/m3. Tai 7 kartus mažiau negu kurortams nustatyta vienkartinė didžiausia leistina koncentracija (DLK) ir 2 kartus mažesnė negu paros DLK. Centrinėje kurorto dalyje dulkių koncentracija ore santykinai mažesnė negu naujų rajonų rodiklis. Anglies monoksido (CO) koncentracijos vidutinė reikšmė kurorte - 0,329 mg/m3. Šis rodiklis daugiau nei 10 kartų mažesnis negu vienkartinė DLK ir 6 kartus mažesnis negu paros DLK. Didesnė koncentracija užfiksuota privačių gyvenamųjų namų kvartaluose, o taip pat arčiau intensyvaus eismo gatvių. Sieros dioksido (SO2) koncentracijos nustatytas vidurkis yra 0,031 mg/m3. Tai 13 kartų mažiau nei vienkartinė DLK, tačiau kiek viršija paros DLK. Tai būdinga žiemos laikotarpiui (šildymo sezonui). Pagrindinis teršalų šaltinis - katilinės ir sieringą kurą naudojantys privatūs namai. Azoto dioksido (NO2) koncentracijos vidurkis - 0,026 mg/m3 neviršija paros DLK ir 3 kartus mažesnis negu vienkartinė DLK. Labiausiai užterštos teritorijos prie intensyvaus eismo gatvių. Suminis SO2 ir NO2 taršos koeficientas tik nežymiai viršija leistiną DLK Veisiejų - Neravų gatvių rajone bei Neravų gyvenvietėje. Ne mažiau reikšmingas, charakterizuojantis kurorto aplinkos komforto laipsnį yra triukšmo lygis. Druskininkuose šis rodiklis palyginti mažas ir neviršija nei vidutinių, nei maksimalių leistinų normų. Didžiausias triukšmo šaltinis kurorte - automobiliai. Remiantis atliktų vienkartinių matavimų duomenimis, Druskininkų bei Dzūkijos nacionalinio parko teritorijos atmosferos užterštumas atitinka higienines normas, taikomas kurortams bei saugotinoms teritorijoms. Tačiau ateityje didėjant automobilių srautams (tarptautinio transporto srautas, automobilių skaičius), numatoma didesnė oro tarša, bei triukšmingumo laipsnis, ypač Druskininkų savivaldybės teritorijoje. Atsižvelgiant į saugomų zonų svarbą, augmenijos retas rūšis, didelius miškų masyvus jau dabar Dzūkijos nacionalinio parko daugelyje zonų ribojamas automobilių transportas. Aplinkos vertinimo atžvilgiu svarbu įvertinti ir pro Druskininkų savivaldybę bei Dzūkijos nacionalinį parką tekančios didžiausios Lietuvos upės – Nemuno vandens kokybę. Nemuno vandens kokybę formuoja teršalai, atitekantys iš kaimyninių šalių bei teršalai, patenkantys iš didžiųjų Lietuvos miestų ir žemdirbystės rajonų (vieni iš Nemuno upės teršėjų pramoniniai Alytaus ir Gardino miestai. Nemuno vandens kokybė kinta sezoniškai, priklausomai nuo hidrometeorologinių sąlygų. Šiltuoju periodu Nemuno vandenyje vyksta eutrofikacijos procesas, todėl padidėja organinių medžiagų kiekis ir upės vanduo būna prisotintas deguonimi. Šaltuoju periodu, irstant per vasarą susikaupusioms organinėms medžiagoms, padidėja biogeninių medžiagų (azotinių ir fosfatinių) koncentracijos. Nemuno vandens kokybė pagal valstybinę aplinkos monitoringo programą tiriama 10-tyje vietų, taip pat aukščiau bei žemiau Druskininkų. 2000 m. vidutinis metų debitas Nemune aukščiau Druskininkų buvo 176 m3/s (37 m3/s mažesnis už normą). Įvertinus Nemuno vandens kokybę, nustatyta, kad 2000 m. upės vanduo daugumoje vietų buvo mažai užterštas (III klasės). Palyginus penkerių metų duomenis (1996-2000 m.) daugelyje Nemuno tyrimų vietų pastebimas nedidelis organinių ir biogeninių medžiagų koncentracijos mažėjimas bei didesnis vandenyje ištirpusio deguonies kiekis. ______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 15 Pagal azotinių medžiagų vidutines metines koncentracijas vanduo aukščiau Druskininkų buvo švarus (II klasės), žemiau Druskininkų – mažai užterštas (III klasės), o žemiau Kauno ties Kulautuva – vidutiniškai užterštas (IV klasės). Pagal fosfatinių medžiagų koncentracijas upės vanduo daugumoje tyrimų vietų buvo švarus (I-II klasių). Vidutinės fosfatų koncentracijos buvo mažesnės už leidžiamąjį dydį. Vidutinės naftos ir detergentų vertės visose tyrimų vietose buvo mažesnės už leidžiamąjį dydį. Pavojingų teršiančių medžiagų – fenolių ir chlororganinių junginių pesticidų – koncentracijos Nemuno vandenyje buvo mažesnės už nustatymo ribą. 2000 m. buvo tiriamas radionuklidų pernešimo Nemunu intensyvumas. Žiemos – pavasario laikotarpiu pastebimas nežymus kai kurių radionuklidų tūrinio aktyvumo padidėjimas polaidžio metu juos išplovus iš užterštų teritorijų. Pastebimi tik daugiamečiai radionuklidų aktyvumo svyravimai, bet mažėjimo ar didėjimo tendencijos nenustatytos. Nemuno baseino upių (Merkio, Ūlos, Skroblaus) vanduo organinėmis ir biogeninėmis medžiagomis buvo mažai užterštas (III klasės).
3. DRUSKININKŲ IR APYLINKIŲ TURISTINĖ INFRASTRUKTŪRA
Druskininkų ir apylinkių gamtinė ir kultūros paveldo aplinka stipriai veikia ir padeda kurorto ir Dzūkijos nacionalinio parko rekreaciniam - turistiniam potencialui. Šiaurės rytuose ir rytuose prie kurorto lokalizuotas Dzūkijos nacionalinis parkas - reikšminga vietovė ekoturizmui, apimančiam visas gamtinio turizmo formas, kuriose pagrindinis turistų interesas yra gamtos bei gamtinėse teritorijose esančios tradicinės kultūros stebėjimas ir vertinimas7. Sausų pušynų masyvai, Nemuno vaga ir slėnis, apylinkių ežerai sudaro geras sąlygas poilsiavimui, be to šalia, Druskininkų mieste jau yra išplėtota kurorto turizmo aptarnavimo sistema, pritaikyta įvairaus turizmo vartotojui.
3.1. Dviračių ir pėsčiųjų turizmo trasos
Populiarėjant dviračių turizmui Europoje, pradėtas kurti Europos dviračių turizmo maršrutų tinklas “Eurovelo”, kurio iniciatorė – Europos dviratininkų federacija. Šios dviračių trasos maršrutai numatyti per pačias gražiausias ir įdomiausias turistų lankymui Lietuvos vietas, įskaitant ir Druskininkų savivaldybės teritoriją bei Dzūkijos nacionalinį parką. “Eurovelo Nr. 11” tarptautinė dviračių trasa nusidriekia per Leipalingį-Liškiavą-Druskininkus-Grūto parką-Latežerį-Margionis- Puvočius-Mardasavą-Žiūrus. Šiuo metu Druskininkų kurorte yra įrengtų dviračių ir pėsčiųjų takų (žr. priedas 7, 8; 5 lentelė):
Dviračių takai: 1. „Žilvinas” – Grūto ežero link (apie 6,5 km); 2. „Žvaigždžių orbita” – Druskininkai - Švendubrė (žiedinis) – apie 11 km.
Pėsčiųjų takas: 1. „Saulės takas” palei Ratnyčėlę Latežerio link (apie 4 km).
Siekiant maksimaliai panaudoti gamtinį, kultūrinį ir istorinį potencialą reikalingas šių trasų atnaujinimas ir naujų tiesimas. Taip pat čia svarbus ir infrastruktūros sukūrimas: poilsio ir apžvalgos aikštelės, nuomos punktai, informaciniai stendai ir rodyklės, suolai, šviestuvai ir kt. Dviračių takai gali būti pritaikyti neįgaliųjų vežiojimui bei ponių traukiamoms karietoms. Dviračių ir pėsčiųjų trasos įvardijamos kaip vietinio reikšmingumo (miesto) turizmo trasos, tačiau atsižvelgiant į Lenkijos ir Baltarusijos artumą, ši teritorija yra palanki organizuoti tarptautines
7 Kaimo turizmo organizavimas. I. Vainienė ir kt. Eugrimas, Vilnius, 2001. ______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 16 turizmo trasas ir maršrutus, įjungiant esamas Druskininkų turizmo dviračių ir pėsčiųjų trasas į Eurovelo Nr. 11 tarptautinę dviračių trasą ir sukuriant keletą papildomų turizmo trasų atkarpų. Kaip į vieną iš galimybių plėsti tarptautinę dviračių (ir automobilių) trasų sistemą, reikėtų atsižvelgti į numatomą steigti naują Kapčiamiesčio muitinę, kuri būtų dislokuota netoli Druskininkų miesto. Planuojamas ir dar vienas naujas tarptautinis maršrutas Augustavas-Vilnius. Taip pat nuo Kalvarijos ir Lazdijų kelių postų numatoma „Via Baltika” atšaka. Druskininkai patenka į nacionalinės reikšmės dviračių maršrutą „Dzūkijos dviračių žiedas” bei regioninį gamtinio – kultūrinio pobūdžio maršrutą „Dzūkijos parkų žiedas”. “Dzūkijos dviračių žiedas” – tai nacionalinio lygmens projektas, apjungiantis svarbiausius Dzūkijos miestus, kurio maršrutas Pietų Lietuvoje susilieja su Eurovelo 11 trasa: Grūto parkas-Latežeris- Margionys-Puvočiai-Mardasavas- Žiūrai- Lavyso ežero pakrantė-Varėna-Senoji Varėna- Glėbo ežeras-Tolkūnai-ir tęsiasi Alytaus rajono teritorija link Daugų pro Arčiūnus, Didžiulio ežerą. Dviračių trasų tinklas su visa infrastruktūra skatintų aktyvaus poilsio turizmo plėtrą ir didintų turistų srautus. Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje yra siūlomi keturi maršrutai keliaujantiems dviračiais (žr. priedas 7). Jų bendras ilgis parko teritorijoje – 129, 5 km. Dėl neintensyvaus eismo, plokščio arba šiek tiek raižyto reljefo, nesunkiai pravažiuojamų miško keliukų sudaromos geros sąlygos dviratininkams. Jau planuojamos dvi žiedinės dviračių trasos (80 km.) nacionalinio parko teritorijoje. Šiuo metu joms yra ruošiamas projektas, planuojama galima infrastruktūra. Atsižvelgiant į pėsčiųjų turizmo trasų paklausą parke, šiuo metu galutinai įrengti du suženklinti žiediniai pėsčiųjų takai (Zackagirio gamtinis takas, Alkūnės kampo pažintinis takas). Be to, pėsčiomis galima keliauti ir kai kuriais dviratininkų maršrutais. Kadangi Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje savo kultūrinių vertybių gausa išsiskiria du arealai – Merkinės miestelis ir Liškiavos kaimas – pėsčiomis siūlomi kelių valandų maršrutai. PO šias teritorijas tikimasi įrengti daugiau neilgų pėsčiųjų takų, juos atitinkamai suženklinant, paruošiant būtiniausią infrastruktūrą (informaciniai stendai, suoleliai, apšvietimas). Atsižvelgiant į atskirų teritorijų specifiškumą bus rengiami teminiai maršrutai Dzūkijos nacionalinio parko lankytojams. Kaip pavyzdys, šiuo metu ruošiamas projektas „Paukščių turistai” aplink Grybaulios tvenkinius. Tokius maršrutus labai mėgsta užsienio turistai ir specialistai. Čia bus įrengti informaciniai stendai, apžvalgos bokšteliai paukščiams stebėti. Kadangi Dzūkijos NP duomenimis trečdalis parko lankytojų yra užsieniečiai, ypač svarbu akcentuoti regiono kultūrinį identitetą. Dėl to ateityje galima įrengti senovės bitininkystės taką Musteikos apylinkėse, kurio dėka būtų propaguojamas vienas iš seniausių šio krašto verslų – bitininkystė. Apibendrinant, išskiriami dviračių ir pėsčiųjų turizmo trasų trūkumai: • prasta seniau įrengtų specialių dviračių takų būklė (duobės, aplaužyti lauko baldai pakelėse ir kt.); • dviračių ir pėsčiųjų takų sutapatinimas yra diskomfortiškas ir net pavojingas pėstiesiems; • trasose trūksta informacinių ženklų apie gretimus lankytinus objektus; • dažnai prasta tiltelių ar laiptų būklė per trasoje pasitaikančius upelius; • mažai įrengtų atokvėpio aikštelių trasose; • nesaugu atokvėpio aikštelėse, nakvynės vietose (jeigu tai palapinė); • retas maitinimo įstaigų tinklas trasose. Perspektyviausiomis laikomos tos turistinės dviračių ir pėsčiųjų trasos, kurios yra integruotos į paslaugų turizmo infrastruktūros sistemą – yra galimybė keisti transporto priemonę, naudotis tomis pačiomis dviratininkų ir vandens turistų stovyklavietėmis ir pan.
______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 17
5 lentelė Esamų dviračių ir pėsčiųjų turizmo trasų ilgis Druskininkų savivaldybėje ir Dzūkijos nacionaliniame parke
Trasos pobūdis Teritorija Ilgis (km) Dviračių trasa Dzūkijos nacionalinis parkas 193,5 (esamais keliukais), iš jų asfaltu 94 Druskininkų miestas ir apylinkė 55 Iš viso: 248,5 Pėsčiųjų trasa Dzūkijos nacionalinis parkas 16,6 Druskininkų miestas ir apylinkė 24 Iš viso: 40,6 IŠ VISO: 289,1
3.2. Vandens turizmo trasos
Vandens turizmas šiuo metu labai populiarus Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje. Per parką teka iš viso 30 upių ir upelių. Ypač gražų parko kraštovaizdį sudaro Nemuno, Merkio, Ūlos, Skroblaus ir kiti čia esančių upių slėniai. Kadangi šios upės yra daug seklesnės lyginant su Nemuno upės vandens turizmo trasa, čia kaip plaukimo priemonė siūlytinos bemotorės transporto priemonės. Šiuo metu populiariausios pažintiniam bei sportiniam turizmui upės – Merkys, Ūla, Ančia. Kitų upių vagos užvirtusios medžiais. Daugiausiai vandens turistų praplaukia Merkio ir Ūlos upėmis. Šioms upėms taikomas draustinių statusas, todėl žmonių srautas ribojamas. Ūla leidžiama plaukti ne daugiau kaip 5 ekipažams (10 žmonių) per dieną, o piko periodu – ne daugiau kaip 15-20 žmonių per dieną. Plaukiantys Ūla gali nakvoti prie Mančiagirės ir Trakiškių kaimų įrengtose stovyklavietėse. Siūlomas maršruto ilgis 16 km. Merkio upės vandens maršrutas – 37 km. Tačiau jų, kaip vandens turizmo trasų trūkumas – nepakankami išvystyta infrastruktūra – trūksta prieplaukų prie esminių kultūrinių bei gamtinių traukos centrų, nepakankamai sutvarkytos pakrantės. Nors šalia Ūlos upės įrengta 12 stovyklaviečių su suoliukais, laužavietėmis, kur vandens turistai gali išsilaipinti, tačiau jų nepakanka. Ateityje siūlytina įrengti stovyklavietę ir prie Rudnios bei Kriokšlio kaimelių, kur vandens turistai galėtų ne tik išsilaipinti trumpam poilsiui, bet taip pat ir nakvynei. Šiuo metu vandens turistų nakvynės dažnai derinamos su nuolatinėmis kitų turizmo formų mėgėjų poilsiavietėmis, kurios įrengtos Zervynose, Puvočiuose, Merkinėje ir Liškiavoje. Palei Merkio upę taip pat būtina įrengti keletą naujų stovyklaviečių šalia Lankininkų ir Kasčiūnų kaimų. Per Druskininkus ir apylinkes teka Nemuno upė, tinkanti visų rūšių vandens turizmui. Visa Nemuno juosta kiek įmanoma prižiūrima, aprūpinama navigaciniais ženklais, prižiūrimas ir gilinamas farvateris motoriniams krovinių ir (fragmentiškai) keleiviniams laivams. Nemunas trasos galimybių studijoje teigiama, kad išvysčius Nemuno linijinę rekreacinę sistemą Gardinas- Druskininkai-Kaunas-Jurbarkas-Kuršių marios, Druskininkams atitenka pietų Lietuvos turizmo ir poilsio aptarnavimo centro vaidmuo. Tokiu būdu Nemuno vandens turizmo trasa taptų tarptautinės reikšmės trasa (6 lentelė). Vandens trasa Druskininkai – Liškiava šiandien naudojama vietinės reikšmės ekskursijai garlaiviu. Vertinant Nemuno upės, kaip potencialios tarptautinės vandens turizmo trasos būklę, pastebėti tokie bendriausi trūkumai: • stacionarių prieplaukų tinklo trūkumas Nemune (garlaiviams); • mažųjų (arba laikinų) prieplaukų (pvz. debarkaderių) tinklo trūkumas; • trūksta įrengtų stovyklaviečių vandens turistams pakrantėse;
______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 18 • iš viso nėra informacinių ženklų keliaujantiems vandeniu apie lankytinus turistinius objektus pakrantėse; Tarptautiniu mastu – Nemuno vidurupio ir ypač žemupio trasos palankesnės vandens turizmui negu Baltarusijos atkarpoje. Nacionaliniame lygmenyje Nemuno slėnis yra unikalus, palyginti galima nebent su Neries vidurupiu ir žemupiu, tačiau ir ten sąlygos vandens turizmui gerokai prastesnės.
6 lentelė Nemuno vidurupio vandens turizmo trasa
Eilės numeris Reikšmė Turizmo trasos pavadinimas Ilgis (km)
1 B Druskininkai - Kauno HES (kol kas naudojama atkarpomis) 205 2 C Druskininkai – Liškiava 8 Viso: 213
Vieni iš pagrindinių vandens turizmo infrastruktūros objektų yra paplūdimiai. Paplūdimiu laikytina teritorija, esanti vandens telkinio pakrantėje, tinkama ar pritaikyta maudytis su minimalia įranga (persirengimo kabinos, šiukšlių dėžės, lauko baldai, lauko ar biotualetai, įrengtas privažiavimas). Druskininkuose yra trys paplūdimiai (du prie Avirio ir vienas prie Ilgio ežerų) bei pagrindinis miesto paplūdimys prie Vijūnėlio tvenkinio. Vijūnėlio paplūdimys turi minėtą įrangą, paplūdimyje prie Ilgio ežero nėra lauko baldų (suolų, stalų). Pagerinus jų infrastruktūrą bei nuolat prižiūrint, paplūdimius (Avirio, Druskonio ežero) būtų galima pristatyti tarptautinei Mėlynosios vėliavos programai, kuri yra skirta savivaldybėms, plėtojančioms turizmo paslaugas savo teritorijoje. Tai būtų gera reklama, siekiant pritraukti turistus į šį regioną, tuo pačiu būtų užtikrintas ir aplinkosauginių reikalavimų laikymasis.
3.3. Automobilių turizmo trasos
Automobilių turizmo trasos praktiškai sutampa su normalaus keleivinio bei krovininio transporto keliais. Tačiau ne visi automobilių keliai vienodai panaudojami turizmui. Skirtinga atskirų kelių reikšmė ir tarptautinių ar vietinių turistinių ryšių aspektais. Automobilių srautų oficialioje statistikoje turistinis transportas neatskirtas nuo keleivinio. Pagal kelių reikšmę, jų būklę, kultūros ir gamtos išteklių pakelėse patrauklumą ir gausą ekspertinio vertinimo metu išskirtos tarptautinės, nacionalinės ir vietinės automobilių turizmo trasos, kurios jungia svarbiausius regiono miestelius ir kaimus. Automobilių trasų sukuriamas turizmo produktas yra automobilių turizmo maršrutai (žr. priedas 5). Maršrutų trasoms gali būti panaudojamos atsikartojančios, kitiems maršrutams tarnaujančios trasu atkarpos, o atskiru maršrutų trasos būtų apjungiamos. Maršrutai turi būti aprašomi detaliose turizmo schemose. Pro Dzūkijos nacionalinio parko teritoriją praeinančios automobilių turizmo trasos skirstytinos pagal reikšmingumą: Tarptautinės reikšmės: 1. Kapčiamiestis – Leipalingis – Merkinė – Perloja – Senoji Varėna. Trasos dalis Leipalingis – Merkinė (ilgis 31,5 km.) 2. Druskininkai – Leipalingis – Seirijai – Alytus – Prienai – Kaunas. Trasos dalis Druskininkai – Leipalingis (ilgis 21 km.). Nacionalinės reikšmės: 1. Druskininkai – Grūtas –Merkinė – Jieznas – Kruonis – Rumšiškės. Trasos dalis Druskininkai – Grūtas (ilgis 10,5 km.) ir Grūtas –Merkinė (ilgis 28 km.). 2. Merkinė – Marcinkonys – Varėna. Trasos dalis Merkinė - Marcinkonys (27 km.).
______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 19 Vietinės reikšmės automobilių trasoms priskiriami neasfaltuoti vieškeliai, kuriuose įrengta minimali infrastruktūra (stovėjimo aikštelės) šalia esamų traukos objektų (žr. priedas 5) Dėl neišvystytos infrastruktūros, automobilių turizmo trasos nepakankamai paruoštos auto turistams, vaizdingose vietose trūksta erdvių stovėjimo aikštelių automobiliams, šiukšliadėžių, informacinių stendų. Aktuali ir ženklinimo problema – daug kur nėra nuorodų link lankytojams patraukliausių objektų, nenurodyti atstumai iki objektų. Atsižvelgiant į galimą krovininio tranzitinio transporto pagausėjimą, kyla grėsmė ir automobilių turizmo trasų kelių dangai. Kelių eismo suintensyvėjimas bei sutapatinimas su tranzitiniais – transportiniais keliais gali sumenkinti automobilių turizmo trasų patrauklumą bei jų reikšmingumą.
4. DRUSKININKŲ IR APYLINKIŲ TURIZMO PASLAUGŲ SEKTORIUS IR JO PLĖTROS GALIMYBĖS
Šiame skyriuje nagrinėjami Druskininkų kurortui ir apylinkėms būdingi ir iš kitų Lietuvos vietovių išskiriantys turizmo sektoriaus komponentai – turizmo paslaugos ir jas kurianti infrastruktūra. LR teritorijos bendrajame plane pagal arealų patrauklumo kategorijas Druskininkų kurortas laikomas didelio potencialo regioninės svarbos rekreacijos centru, o kartu su apylinkėmis priskiriamas didelio potencialo rekreaciniam arealui. Kraštovaizdžio tvarkymo politikos, išsaugojimo ir panaudojimo požiūriu Merkinės, Druskininkų-Marcinkonių rajonai išskiriami kaip ypač svarbūs nacionalinės reikšmės kultūros vertybių teritoriniai arealai. Druskininkų kurorte ir jo apylinkėse skatintinas plėtoti ne tik kurortinis gydymas, bet ir poilsis gamtoje bei pažintinis turizmas (ypač Merkinėje, Liškiavoje). 1994 metais parengtoje ir LR Vyriausybės patvirtintoje Nacionalinėje turizmo plėtros programoje, 1998 metais parengtoje Kultūrinio turizmo plėtros programoje, Nacionaliniame plėtros plane visa Nemuno slėnio juosta (Druskininkai – Kaunas – Nemuno delta) išskirta kaip viena svarbiausių vietos ir užsienio turizmo zonų. Bendrajame programavimo dokumente Pietryčių Lietuvos miškų ir ežerų regionas išskirtas, kaip turintis palankiausias sąlygas turizmo plėtrai, čia tinkamiausi rekreacijai sausi pušynai užima didžiąją dalį miškų masyvų. Vertingiausi ir įdomiausi gamtinio ir kultūrinio turizmo objektai, galintys pritraukti didžiausius turistų srautus ir yra tinkami aktyviam poilsiui bei kaimo turizmui ir koncentruojasi Dzūkijos nacionaliniame parke. (žr. 1 skyrių) Dėl gausių vietinių kurortinių išteklių – gydomųjų mineralinių vandenų, gydomojo durpinio purvo, mikroklimato, gamtovaizdžio – pagrindinė veiklos sritis Druskininkuose buvo ir išliko sanatorinis (kurortinis) gydymas. Siekiant atgaivinti ir stabilizuoti Druskininkų kurorto veiklą, pradėta orientuotis į platesnę – rekreacinę – veiklą, apimančią ir kurortinį turizmą. Pastaruoju metu vykdomas kurorto atnaujinimas, kurį sąlygojo nauja „kokybės turizmo” idėja, nes kurorto išsilaikymą ir galimybę konkuruoti rinkoje lemia jo įvaizdis, kurortinio turizmo paslaugų bei pramogų infrastruktūra ir aplinkos bei turizmo paslaugų kokybė. Pagal Lietuvos kurortų plėtros koncepcijoje pateiktą kurorto viziją, Druskininkai – tarptautinis rekreacijos centras, skirtas poilsiui, kurortiniam gydymui ir turizmui, pasižymintis šiuolaikine infrastruktūra. Turizmo paslaugų infrastruktūra yra svarbi norint pritraukti lankytojus ir gerai išnaudoti regiono kurortologinius, kultūrinius ir gamtinius išteklius. Siekiant stiprinti Lietuvos turizmo rinką ir didinti šalies patrauklumą, visų pirma reikia plėtoti laisvalaikio leidimo ir pramogų industriją (trūksta pramogų ir laisvalaikio užimtumo vietų, kultūrinių renginių, laisvalaikio organizavimo specifinėms turistų grupėms pagal pomėgius, pvz., žvejyba, medžioklė ir pan., kompleksinių pramogų paketų) bei apgyvendinimo paslaugas (trūksta kempingų, stovyklaviečių, kaimo turizmo sodybų pasiūlos). Toliau turizmo paslaugų infrastruktūra nagrinėjama išskiriant pagrindines ir papildomas paslaugas. Druskininkų kurortas ir jo apylinkės, turintys didžiulį gamtinį ir kultūrinį potencialą, gali tapti ir turizmo infrastruktūros centrais. Pagrindinės šių centrų funkcijos daugialypės, apimančios pagrindines – gydymo, apgyvendinimo, maitinimo, informacijos, pramogų, ir papildomas – ______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 20 ekskursijų organizavimo paslaugos, transporto, sporto, inventoriaus nuomos, žvejybos, grybavimo, muziejų, istorinių paminklų lankymo, kultūrinių renginių, vandens pramogų parko, konferencijų, prekybos suvenyrais, ryšių ir kt. paslaugas, kurios Druskininkus daro išskirtiniais, lyginant su kitais kurortais.
Pagrindines, kurortinio gydymo paslaugas Druskininkuose šiuo metu teikia 9 sanatorijos ir rekonstruota „Druskininkų gydykla”. Šiais metais rekonstruota, moderni „Druskininkų gydykla” teikia aukšto lygio gydymo ir sveikatingumo paslaugas, itin didelio susidomėjimo sulaukė nauji sveikatinimo kompleksai. Gydykla vienu metu gali priimti iki 60 poilsiautojų. Sanatorijos atnaujina savo materialinę techninę bazę, diegia naujas gydymo ir aptarnavimo technologijas, pateikia naujus paslaugų paketus. Visos sanatorijos, išskyrus “Nemuno” sėkmingai dirba net ir nekurortinio sezono metu. Didžiausia šalyje „Eglės” sanatorija įgyvendina didelių investicijų planą, kurio tikslas paversti sanatoriją šiuolaikišku poilsio ir sveikatingumo centru, galėsiančiu konkuruoti su poilsio centrais ir sanatorijomis, esančiais Europos kurortuose. Privataus investuotojo dėka dar šiais metais pradės veikti modernus sveikatos ir poilsio centras „Vilnius”. Daug pacientų gydosi ir ilsisi sanatorijoje „Sūrutis”, vis dar populiari Lietuvos” sanatorija, tačiau čia reikalinga renovacija. „Nemuno” sanatorija dirba tik sezono metu, tačiau dėl prastos fizinės ir materialinės būklės gali būti uždaryta. Sanatorijose veikia gydomojo purvo ir mineralinio vandens vonios, atliekamos įvairios procedūros (hidroterapijos, kineziterapijos, psichoterapijos, fizioterapijos, masažų), teikiamos kitos papildomos paslaugos: pirčių, kirpyklų, kosmetikos kabinetų, transporto, ekskursijų ir kt., poilsiautojams siūlomi specialūs paslaugų paketai, sveikatingumo, laisvalaikio praleidimo, pramoginės programos. Labai populiarūs savaitgaliniai pasiūlymai, sveikatinimo kompleksai, tai taip pat priemonė kurorto paslaugų sezoniškumui lyginti. Vasaros metu sanatorijos užimtos 80-90 procentų, ne sezono metu – 20-30 procentų. Pastaruoju metu jų užimtumas nuolat didėja. Pradėjus sanatorijas modernizuoti, į Druskininkus vis dažniau atvyksta Izraelio, Lenkijos, Vokietijos, Rusijos (Prancūzija, Didžioji Britanija ir Skandinavija jau pradėjo domėtis Druskininkais) piliečių, nes čia gydymo paslaugų pasiūla nesiskiria nuo kitų Europos kurortų paslaugų, tačiau kainos du tris kartus mažesnės negu Vokietijos, Čekijos, Vengrijos ir kituose gydomuosiuose kurortuose. Lenkijoje sanatorijų taip pat nemažai, tačiau kurortinių paslaugų kainos 10 – 20 proc. didesnės. Vis dar mažai į kurortą atvykstančių iš NVS šalių, tai turi įtakos vizų lengvatų nebuvimas. Šią vasarą vienas svarbiausių Amerikos žurnalų „Newsweek” paskelbė 10 geriausių kurortų, tarp kurių geriausiu Europos balneologijos kurortu pripažinti Druskininkai. Šių metų lapkritį Druskininkų kurorto sveikatinimo įstaigų asociacija įstojo į Pasaulinę hidroterapijos ir klimatoterapijos federaciją, dėl to tikimasi Druskininkų kurorto prestižo ir įvaizdžio pasaulyje gerėjimo. Dabar Druskininkuose siekiama įsteigti kurortologijos laboratoriją, rengti kurortologų kongresus ir tarptautines konferencijas.
Apgyvendinimo paslaugos yra viena iš pagrindinių turizmo infrastruktūros dalių. Šiuo metu Druskininkų savivaldybėje apgyvendinimo paslaugas teikia: • sanatorijos (daugiau nei 3000 vietų); • viešbučiai ( apie 400 vietų); • poilsio namai ir svečių namai (daugiau nei 300 vietų); • kaimo sodyba (47 vietos). Daugiausiai vietų (1050) turinti sanatorija „Nemunas” nebeatitinka šiuolaikinio poilsiautojo reikalavimų, dirba minimaliu pajėgumu, todėl sanatorijai būtina rekonstrukcija. Šiuo metu rekonstruojamas „Druskininkų” viešbutis taps moderniu, šiuolaikišku viešbučiu ir sieks gauti atitinkamas licenzijas teikti aukšto lygio apgyvendinimo paslaugas. Moderniu viešbučiu planuojama paversti ir šalia rekonstruotos Druskininkų gydyklos esančias senųjų gydyklų patalpas. Statomi dar keli nauji viešbučiai, pretenduosiantys atitikti 4 žvaigždutes viešbučių klasifikavimo sistemoje.
______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 21 Prie Avirio ir Latežerio ežerų yra išlikusios buvusios poilsio bazės (poilsio namai ir stovyklos), kurių potencialas, jas atgaivinus - apie 450 vietų. Dzūkijos nacionaliniame parke galima apsistoti Marcinkonių etnokultūros ir gamtosauginio švietimo centre, kuriame įrengtas 24 vietų svečių namai. Planuojamas svečių namų plėtros projektas, nes labai trūksta vienviečių kambarių. Nors gamtinės sąlygos kaimo turizmo plėtrai savivaldybėje yra gana palankios, Druskininkų savivaldybės teritorijoje tėra viena kaimo turizmo sodyba (Vidmanto sodyba prie Liškiavio ežero). Tai įtakoja kurorto specializacija gydymo srityje ir gana didelis lovų skaičius apgyvendinimo įstaigose. Daugiau sodybų yra Druskininkų apylinkėse, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje (6). (Puvočių kaime 12 vietų sodyba „Pas Rūtą”, 15 vietų sodyba „Kalno namas” Liškiavoje, Zervynų kaime 20 vietų sodyba, Marcinkonyse ir Kapiniškėse – etnografinės sodybos). Sodybose dažnai siūloma papildomų paslaugų: ekskursijos po Dzūkijos NP, autotransporto, dviračių nuoma, konferencijų salių nuoma, kultūrinių renginių organizavimas; nemokamos paslaugos: valtys, vandens dviračiai, žvejybos įrankiai, sporto inventorius (yra krepšinio, tinklinio aikštelės), biliardas, pirtys ir kt. Pramogų šeimoms ir vaikams organizavimo pavyzdžių galima pasimokyti iš vokiečių. Išradingi kaimo turizmo sodybų savininkai iš supresuotų šiaudų briketų pagamino surenkamus vaikams skirtus namelius, žaidimų aikšteles, kurias žiemą galima įrengti po stogu. Paprasta ir pigu. Kita žavinti pramoga - kukurūzų lauke įrengtas labirintas, kuriame vaikai su tėvais žaidžia nuo ryto iki vakaro. Kaip paprasta: užsėjai lauką, paskui išpjovei traktoriumi koridorius, ir viskas. Turiningą poilsį gali pasiūlyti prie ežerų įsikūrusios poilsiavietės (A. Smaliukienės poilsiavietė prie Avirio ežero, Grūto poilsio bazė prie Gailiekaus ežero). Grūto poilsiavietėje teikiamas visas paslaugų kompleksas: apgyvendinimo, maitinimo paslaugos, banketinės, sporto salės, pirtis, valtys, vandens dviračiai. Mėgstantiems minimalias sąlygas ir turizmą gamtoje, savivaldybės ir apylinkių miškuose prie upių ir ežerų yra stovyklaviečių palapinėms. Druskininkuose ir apylinkėse nėra nė vieno kempingo (yra tik minimaliems poreikiams tinkanti aikštelė prie „Dainavos” centro), galinčio suteikti lankytojams ne tik žemės plotą automobiliui ir palapinei, bet ir kitus patogumus (geriamas vanduo, dušas, tualetai, virtuvė, elektra ir kt.), dėl ko kasmet prarandami turistai. Vis labiau populiarėjant kelionėms lengvaisiais automobiliais ir turistiniais namukais ant ratų („kemperiais”), Druskininkuose jau numatyta įrengti 23 aikštelių autofurgonams ir 20 poilsio namelių kempingą buvusios geležinkelio stoties teritorijoje. Čia vienu metu galėtų gyventi 86 žmonės. Taip pat kempingas planuojamas Dzūkijos nacionalinio parko teritorijos rekreacinėje zonoje prie Merkio (Puvočių kaime). Čia be aikštelių autofurgonams ir poilsio namelių dar būtų įrengtos aikštelės palapinėms. Apgyvendinimo paslaugas teikia ir privatus sektorius, t.y., vietos gyventojai nuomoja savo butus ir kambarius. Tačiau tokias paslaugas dažniausiai siūlo patys butų savininkai, dauguma neturi licencijų tokiai veiklai. Šios apgyvendinimo paslaugos populiarios užsieniečių tarpe, dažnai pageidaujama viso apartamento. Siekiant reklamuoti ir skatinti vieningą ir organizuotą tokio apgyvendinimo paslaugų teikimą, būtina jį įteisinti, tačiau pagal turizmo įstatymą ši veikla nereglamentuojama, „nakvynės-pusryčių” paslauga čia netinka. 2002 m. Druskininkų kurorte buvo apsistoję (nors vienai nakčiai) daugiau nei 53 tūkst. poilsiautojų, iš jų beveik pusė užsieniečių. Pagal Druskininkų TVIC atliktos anketinės analizės duomenis, didžiąją atvykusių lankytojų dalį sudaro atvykstantys gydymosi tikslais ir poilsio- laisvalaikio tikslais (pažintiniais, kultūriniais, sporto), taip pat verslo tikslais (mokymai, konferencijos).
Maitinimo paslaugos – kita intensyviai besivystančių turizmo paslaugų infrastruktūros dalis. Druskininkuose veikia daugiau nei 10 maitinimo įmonių, kavines ir valgyklas turi sanatorijos ir kitos apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės. Ypač lankytojų mėgstami – šašlykinė „Pas armėnus”, picerija „Sicilija”, puikią virtuvę turi viešbučių „Regina”, „Galia” ______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 22 restoranai. Gerų maitinimo įstaigų trūksta miesto centre, tačiau jos gali atsirasti plečiant apgyvendinimo sektorių ir kitas papildomas paslaugas. Druskininkų apylinkėse maitinimo įstaigų tinklas ypač retas (jos teikiamos tik apgyvendinimo įstaigose poilsiautojams). Vertinant maitinimo įmonių paslaugas bei jų kokybę galima teigti, kad ne visos maitinimo paslaugas teikiančių įmonių paslaugos atitiktų atvykstančiojo turisto poreikius. Maitinimo paslaugų kokybę rodo ne tik jose ruošiamas maistas, bet ir interjeras, eksterjeras, aptarnavimo lygis, meniu užsienio kalba, atsiskaitymas kortelėmis, tačiau jų dar vis trūksta. Populiariausiuose restoranuose ir kavinėse organizuojami banketai, pobūviai pagal užsakymus, savaitgaliais vyksta įvairūs renginiai, koncertai.
Turizmo plėtra labai priklauso nuo informacinių paslaugų sistemos būklės. Turizmo informacines paslaugas Druskininkų mieste teikia Turizmo ir verslo informacijos centras bei jo padalinys, o taip pat elektroninis infoterminalas (prie “Statoil” degalinės). Dzūkijos nacionaliniame parke turizmo informacijai teikti įsteigti du lankytojų centrai Marcinkonyse ir Merkinėje. Šie turizmo informaciją teikiantys centrai turi atskiras patalpas, lankytojų lengvai pasiekiami, turi pagrindines komunikacijos priemones. Tokia turizmo informacijos sklaida sudaro geras sąlygas plėtoti turizmą, taip suformuojamas turistinis informacinis regioninis tinklas. Druskininkų TVIC renka ir nemokamai teikia informaciją apie turizmo paslaugas: apgyvendinimo, maitinimo įstaigas, turistinius maršrutus, lankytinas vietas ir renginius, atlieka rezervaciją, leidžia ir platina informacinius leidinius. Centras atnaujina ir palaiko informaciją internetiniame puslapyje. Dar šiais metais TVIC persikels į naujas patalpas, šalia planuojamo kempingo. Tai bus modernus, su erdve laukimo sale centras, kuriame bus galima ir nusiprausti, ir pažiūrėti filmą apie Druskininkus. Nacionalinio parko lankytojų centruose galima rasti ekskursijų vadovą, informacijos apie parko lankymą, stovyklavietes, nakvynę kaimuose, pažiūrėti videofilmų apie parką. Turistams yra parengta įvairių informacijos leidinių lietuvių ir užsienio kalbomis. Lankytojai gali įsigyti žemėlapių su pažymėtomis įdomiausiomis vietomis, lankstukų su pėsčiųjų, dviratininkų ir vandens turistų maršrutais, kitų juos dominančių informacinių leidinių. Lankytojų centruose nuolat veikia dailės parodos, prekiaujama suvenyrais ir parko leidiniais. Marcinkonyse įkurtas etnokultūros ir gamtosauginio švietimo centras. Vizualinės informacijos sistema Druskininkų savivaldybėje išvystyta pakankamai gerai, yra rodyklės į lankomus objektus.
Laisvalaikio ir pramogų paslaugos neatsiejamos nuo pagrindinių – gydymo paslaugų. Tačiau šių paslaugų infrastruktūra Druskininkuose išvystyta nepakankamai, vyrauja tarybinio palikimo liekanos. Organizuojant turizmo paslaugas, reikia atsižvelgti, kiek savo laiko žmonės gali skirti kelionėms, sportui, pramogoms ar kitai veiklai. Tam tikrais periodais poilsiui skiriama gerokai daugiau dėmesio. Išvykoms, kelionėms, pramogoms daugiau laiko tenka savaitgaliais. Atostogų turizmui kaupiami pinigai ir paskiriamos visas atostogų laikas. Druskininkų savivaldybę dažniausiai lanko šių rūšių turistai: • besigydantys ir poilsiaujantys sanatorijose; • vienadieniai ir savaitgalio turistai. Druskininkų kurorto turistinis patrauklumas labai priklauso nuo klimato sąlygų. Turizmui tinkamiausias sezonas trunka apie penkis mėnesius (gegužės – rugsėjo). Viena iš populiariausių besigydančiųjų ir poilsiaujančiųjų sanatorijose laisvalaikio praleidimo formų Druskininkų kurorte yra ekskursijos, muziejų ir kitų objektų lankymas. Informacijos ir lankytojų centruose siūlomos apžvalginės ekskursijos po Druskininkus, aplankant M.K. Čiurlionio memorialinį muziejų, miesto, „Girios aido” muziejus, Jacob’o Lipchitz’o vardo muziejų, skirtą pasaulinio garso skulptoriaus atminimui; taip pat ekskursijos į Dzūkijos nacionalinį parką, aplankant ten esančius muziejus bei etnografinius kaimus ir sodybas (Žiogeliai, Latežeris, Švendubrė). Etnografiniuose kaimuose yra apie 45 - 48 sodybas, kurias būtų galima pritaikyti ______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 23 turistams apgyvendinti. Etnografiniai renginiai, vakaronės labai domina užsienio turistus, o etnografinės sodybos būtų pati tinkamiausia vieta tokiai pramogai. Pritaikius esamą turizmo infrastruktūrą turistų poreikiams, būtų galima tikėtis didesnio atvykstamojo turizmo srautų visoje Pietinėje Lietuvos dalyje. Savo istorinėmis vertybėmis garsi Merkinė, Liškiava, labai populiarios ekskursijos į sovietinių skulptūrų muziejų „Grūto parke”. Didelis dėmesys skiriamas renginių organizavimui. Vasarą įvairūs renginiai miesto svečiams ir gyventojams vyksta centriniame (gydyklų) parke esančioje pramogų aikštėje. Aikštėje yra visa infrastruktūra (kanalizacija, elektra), renginių metu čia lengvai įrengiamas prekybos miestelis. Vasarą aikštės modernioje scenoje vyksta koncertai, vakaronės, o žiemą parke išliejama čiuožykla. Tradiciniais tapo Kurorto šventė, atsisveikinimo su vasara šventė, Druskininkų anekdotų čempionatas, kalendorinės ir valstybinės šventės, Dainavos krašto folkloro festivalis, kalvių festivalis, šeimų stovykla „Šeimos tradicijos”. Šiuo metu yra rengiamas techninis projektas centrinio parko sutvarkymui, kurį įgyvendinus centrinė miesto dalis taptų viena iš poilsiautojų traukos vietų. Įvairių renginių vieta tapo A. Česnulio sodyba-muziejus (malūnas). Naujos kultūrinės tradicijos formuojamos tokiuose renginiuose kaip balandžio 1-osios šventė Grūto parke. Ankščiau daugybę žmonių pritraukdavęs ir dėmesio sulaukdavęs šokių maratonas nebėra toks populiarus, šiai tradicijai atgaivinti ir tęsti reikia naujų idėjų. „Galios” kompleksui priklausantis vasaros amfiteatras šiuo metu dėl nemokamų renginių pagrindinėje aikštėje yra mažai populiarus, ypač prastos būklės prieigos prie šio objekto. Gamtinės ir „Girios aido” muziejaus vertybės labai domina moksleivius, todėl čia galėtų būti įkurta gamtos pažinimo mokykla, kur vaikai galėtų mokytis tiesiog gamtoje. Kitas kurorte ir jo apylinkėse teikiamas turizmo paslaugas galima skirstyti pagal egzistuojančias trasas (automobilių, vandens bei dviračių). Visos šios trasos sudaro pagrindą turizmui Druskininkų apylinkėse vystyti. Priklausomai nuo vietinės infrastruktūros, gamtinių sąlygų bei kultūrinio paveldo atskirose zonose teikiami skirtingi turizmo produktai. Kelionėms automobiliu po Druskininkų regioną yra skirti keturi maršrutai (žr. priedas 5). Į juos įtraukti svarbiausi automobiliais pasiekiami turistiniai objektai bei vietovės. Vandens turizmas - populiariausia aktyvios rekreacijos forma gamtoje Druskininkų apylinkėse. Druskininkų apylinkės turtingos šiai poilsio formai tinkančiomis upėmis, tekančiomis ypač vaizdingomis vietomis. Tai Merkys, Ūla, Šalčia, Visinčia. Šiomis upėmis leidžiamos sportinės-pažintinės kelionės visų tipų bemotoriais laivais. Ūla - viena iš vaizdingiausių ne tik Dzūkijos, bet ir Lietuvos upių, puikiai tinkanti vandens turizmui. Plaukimas ja gana sudėtingas: srauni tėkmė, posūkiai, daugybė išvirtusių medžių. Aukštupyje tekanti plačiomis salpinėmis pievomis, vidurupyje Ūla pereina į kanjonišką slėnį ir teka pro Gudų girioje pasislėpusius senuosius dzūkų kaimus. Tai populiariausias maršrutas turistų tarpe. Upių pakrantėse įrengtos kelios stovyklavietės ir poilsio aikštelės, bet esant tokiam populiarumui jų per mažai. Vandens turizmu vis labiau domisi užsieniečiai, ypač lenkai. Sporto klubas „2000 pėdų” yra sudaręs sutartį su Lenkijos turizmo agentūra ir organizuoja keliones baidarėmis iš Lenkijos į Lietuvą (teikiamos baidarių nuomos, transportavimo, maitinimo, vadovo paslaugos ir kt.). Baidares nuomoja agentūra „Druskininkų gelmė”, privatūs asmenys Dzūkijos nacionaliniame parke ir kitose apylinkėse. Įvairaus sudėtingumo ir trukmės žygius baidarėmis siūlo Druskininkų TVIC, Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centrai (žr. priedas 6). Alternatyvi kelionių vandens trasomis priemonė, vandens turizmo pramogai - 10 vietų plaustai. Jais galima plaukti tik plačiomis srauniomis upėmis, pvz.: Merkio žemupiu ar Nemunu. Taip pat galima plaukti Nemunu – čia leidžiami irkliniai ir motoriniai laiveliai, tačiau ši poilsio forma vis dar mažai populiari dėl prieplaukų, tinkamų maudynėms pakrančių trūkumo. 1880 m. Nemunu iš Druskininkų į Gardiną plaukė garlaivis. Tai buvo populiari pramoga, tačiau jos atgaivinimas kol kas nesvarstytinas dėl sudėtingo vizų režimo pasienyje. Vienintelė ekskursija
______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 24 Nemunu yra iš Druskininkų į Liškiavą. Kadangi nėra prieplaukų, informacinių ženklų apie lankytinus turistinius objektus pakrantėse, pramoginė laivyba Nemune neintensyvi. Poilsiui neišnaudojami Druskininkų savivaldybėje esantys ežerai ir tvenkiniai, dauguma jų užžėlę, retai prie kurio įrengti paplūdimiai. Druskonio ežere galima paplaukioti vandens dviračiais, tačiau kitokiam aktyviam poilsiui organizuoti, ežerą būtina išvalyti ir sukurti atitinkamą infrastruktūrą. Čia būtų galima įrengti šokančius fontanus, dauboje įrengti lauko amfiteatrą. Druskininkų apylinkių ežeruose galima pasiūlyti naują vandens pramogą - plaukimą vandens slidėmis ar banglente, kurios būtų traukiamos ne motorine valtimi, bet kabeliu nutiestu apie ežerą. Tokiu būdu būtų išspręstas motorinių valčių eksploatacijos ribojimas nacionalinio parko ežeruose bei suteikta nauja vandens turizmo pramoga. Sodybų, įsikūrusių prie Avirio, Šaulio ežero, savininkai galėtų organizuoti plaukimą keltu, sustojant poilsiavietėse išsikepti šašlykų, pernakvoti palapinėse ar ant šieno. Žiemą galima būtų organizuoti šventines iškylas vaikams su Kalėdų Seneliu, laužu ir ant jo kepamomis dešrelėmis. Dviračių turizmas ir kelionės pėsčiomis yra palyginti mažai kainuojanti poilsio forma. Druskininkų savivaldybės turistinės zonos tam yra ypač tinkamos. Druskininkų kurorto miškuose yra du, Druskininkų apylinkėse dar trys gerokai ilgesni maršrutai dviratininkams. Kurorto svečių ir vietinių gyventojų mėgstama poilsio zona yra buvęs gydomosios fizkultūros ir klimato terapijos parkas (Dineikos parkas). Parkas buvo labai populiarus, čia veikė nudistų zona. Dabar čia išlikęs Ratnyčios upės link vingiuojantis pėsčiųjų takas „Saulės takas”, šiuo metu labai populiarus šeimų iškyloms, kaskados-maudyklės, pirtys, pavėsinės ir tilteliai, tačiau viskas pasenę, būtina renovacija. Sutvarkius takus, prieigas prie Nemuno, išnaudojant „meilės salos” artumą ir patrauklumą, ypač raiškų gamtovaizdį, čia esantis poilsio parkas ir Druskininkų botaninis draustinis galėtų tapti puikia ekoturizmui tinkama zona. Ekoturizmui išnaudotinas ir tinkamas Raigardo slėnis, kurį būtina tvarkyti, pritaikyti lankymui. Dviračių ir pėsčiųjų takai įrengti aplink kurorto ežerus ir tvenkinius. Dviračius nuomoja kai kurios sanatorijos, svečių namai „Eurista” ir kt. punktai. Druskininkų apylinkėse yra daugiau gamtinių, pažintinių maršrutų pėstiesiems, Marcinkonių šilais veda du takai aktyvaus poilsio mėgėjams, labai populiarūs užsieniečių tarpe (žr. priedas Nr.8). Užsienyje populiarios kombinuotos vandens, automobilių ir dviračių turizmo maršrutų sistemos, kai keičiama transporto priemonė. Tokius maršrutus, kuriant aktyvaus organizuoto poilsio programas, naudinga organizuoti ir Druskininkų apylinkėse (pvz. dvišalis projektas „Gardinas – Druskininkai”). Druskininkų kurorte palanki aplinka ir kitokiai aktyviai veiklai – sportui. 2001 m. įkurtas Druskininkų sporto centras, turintis šiuolaikišką įvairiom sporto šakom pritaikomą sporto salę, treniruoklius yra puiki bazė sportiniam turizmui plėtoti. Sporto centras organizuoja sportininkų treniruočių stovyklas ir varžybas, į kurias atvyksta komandos ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Rusijos, Latvijos. Sportininkais planuojama užsiimti ir rekonstruojamame sveikatos ir poilsio centre „Vilnius”. Galima naudotis sanatorijų ir Druskininkų sveikatingumo centro teniso kortais, sanatorijose ir Druskininkų gydykloje esančiais baseinais. Žiemos turizmui siūlytina išnaudoti kalnuotas vietoves, kurios puikiai gali būti pritaikomos ir vasarą, čia įrengus rodelio trasas8. Tai dirbtinė trasa, kurios pradžioje poilsiautojas įsėda į mėgėjiškas kalnų roges, troso pagalba jis yra užtempiamas į aukščiausią trasos tašką ir paleidžiamas smagiais trasos vingiais. Tokia trasa gali čiuožinėti ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Tokią, čiuožinėjimo mėgėjiškomis kalnų rogėmis (rodelio trasa), paslaugą jau teikia kaimynai latviai, kurie yra įkūrę turizmo bazę, kur teikiama sportinio inventoriaus nuomos paslauga, o žiemos metu teikiama žiemos inventoriaus nuomos paslauga. Druskininkai ir apylinkės turi gausius išteklius ir unikalių turizmo formų paslaugoms vystyti. Dėl ežerų ir upių gausos Druskininkų apylinkėse žvejoti galima ištisus metus. Nacionalinio parko vandens telkiniuose leidžiama žvejoti turint Parko direkcijos patvirtintus leidimus. Žvejybos paslaugos pavieniui teikiamos ir privačiai (kaimo turizmo sodybose, Druskininkuose veikia
8 Pietų Lietuvos vandens turizmo plėtros galimybių studija. VGTU, 2003. ______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 25 visuomeninis žvejų klubas „Karpis”), tačiau organizuota žvejyba kaip paslauga Lietuvoje dar nepopuliari, kai tuo tarpu užsienyje ji labai išplėtota. Dzūkijos kraštas, ypač Marcinkonių apylinkės, nuo seno garsėja grybingomis vietomis ir kasmet sulaukia daugybės grybautojų. Kai kurie turizmo paslaugų teikėjai organizuoja grybavimą ar uogavimą grupėms, tačiau dažniausiai tai yra viena iš savarankiško šeimyninio poilsio formų. Suderinus su Nacionalinio parko teritorijos medžioklės plotų naudotojais, gali būti organizuojamos komercinės žvėrių ar paukščių medžioklės. Kitos pramogų paslaugos, svarbios šiandieniniams poilsiautojams kurortuose yra naktiniai klubai, kino teatrai, kazino, jodinėjimas, kėgliai, biliardas ir kitos netradicinės pramogos. Druskininkuose yra vienas naktinis klubas („Dangaus skliautas”), tačiau netinkantis didesniems koncertams, o kitos uždaros salės (išskyrus sanatorijų sales), tinkančios dideliems renginiams mieste nėra. Biliardo paslaugas teikia dauguma apgyvendinimo įstaigų ir kavinių. Šiuo metu yra statomas privatus pramogų centras, kuriame planuojamos šokių salės, kėgliai ir kt. Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centras poilsiautojams gali suorganizuoti kelionę visureigiais po apylinkes su apgyvendinimu ir pramogine programa kaimo sodybose, taip pat skrydį oro balionu. Kitos išvardintos paslaugos Druskininkuose ir apylinkėse neteikiamos, o tai mažina kurorto patrauklumą. Taip pat Druskininkams trūksta specialių programų šeimoms (nesukurta vaikams tinkama infrastruktūra), turinčioms mažų vaikų, žiemos savaitgalių poilsio programų. Į poilsio programas galima būtų įtraukti paskaitas apie sveiką gyvenseną, narkomanijos prevenciją, mitybą, grožį ir kosmetiką. Organizuojant pramogas Druskininkuose būtų tikslinga įkurti pramoginio pobūdžio kazino. Plėtojant šalutinį – dalykinį turizmą – svarbios konferencijų, seminarų paslaugos, dažnai skatinančios pasirinkti ir kitas, pagrindines (sanatorijų) bei papildomas paslaugas. Druskininkų apgyvendinimo įstaigose esančių konferencijų salių potencialas neišnaudojamas, nors didelių salių kurorte nėra. Kol kas 100 vietų salę turi „Eglės” sanatorija ir 400 vietų bus atidaryta naujajame „Vilniaus” centre. Konferencijų paslaugos galėtų būti alternatyva ne sezoniniam periodui bei pritrauktų aukštas pajamas gaunančių vartotojų rinkos segmentą. Šiuo metu yra rengiamas savivaldybės projektas vandens pramogų parkui įkurti, panaudojant buvusios Druskininkų gydyklos pastatus. Pramogų parką sudarys trys dalys: vandens atrakcijos, pirčių kompleksai ir atrakcijų, žaidimų, poilsio dalis. Tai puiki vieta didelei poilsio ir pramogų zonai, kuri pritrauks į kurortą daug turistų. Planuojant išvystyti aukšto lygio turizmo infrastruktūrą ir didėjančius turistų srautus tikėtinas ir Druskininkų mažųjų lėktuvų aerouosto atgaivinimas.
5. DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS IR TURIZMO PASLAUGŲ TEIKĖJŲ TURIZMO RINKODAROS VEIKLOS VERTINIMAS
2002-aisiais metais Lietuva priimta į Europos kelionių komisiją. Pasirašytos Lietuvai naudingos bendradarbiavimo turizmo srityje sutartys - tarpžinybinė su Baltarusija, Graikija, Kipru ir tarpvyriausybinė trišalė su Estijos ir Latvijos vyriausybėmis, parengti bendradarbiavimo sutarčių su Ispanija, Slovėnija, Kroatija, Ukraina projektai. Šį rudenį Lietuva tapo pirmąja Pabaltijo valstybe, įstojusia į Pasaulio turizmo organizaciją (PTO). PTO formuoja viso pasaulio turizmo vystymosi strategiją, didelis dėmesys skiriamas atskirų regionų ar šalių turizmo plėtrai. Tapusi tikrąja PTO nare, Lietuva įgyja didesnes galimybes įdiegti turizmo sektoriuje modernius rinkodaros principus, susipažinti su kitų valstybių turizmo statistika, įstatyminėmis bazėmis ir nuolat gerinti turizmo paslaugų kokybę. Pastaraisiais metais, gerėjant paslaugų kokybei, susisiekimui, daugėjant turistinės informacijos apie Lietuvą, taip pat ir apie Druskininkų kurortą, pastebimas Vakarų rinkos „grįžimas” bei vyksta rinkos restruktūrizavimas iš NVS šalių. Ankstesniais metais nustatytos prioritetinės Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkos - Vokietija, Latvija, Lenkija, Rusija, Suomija
______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 26 išlieka pagrindinėmis rinkomis. Išskiriant Druskininkus, galima paminėti Izraelį, kaip vieną iš pagrindinių kurorto turizmo rinkų, taip pat NVS šalis. Rinkodara tapo vienu svarbiausių masinės komunikacijos teorijos ir praktikos uždavinių. Jos rezultatas - tai žmonių susidaryta nuomonė apie kokį nors objektą ar reiškinį. Išankstinis teigiamas įvaizdis turi svarbią reikšmę žmonių apsisprendimui vykti į kurį nors miestą, regioną ar šalį. Išankstinis žinojimas apie kelionės poreikių patenkinimo ir kelionės tikslo įgyvendinimo galimybes nulemia kelionės motyvaciją. Tose šalyse, kuriose kurortas yra pakankamai žinomas siekiant pagerinti jo įvaizdį akcentuojamos atskiros, gerų rezultatų pasiekusios veiklos sritys (sanatorinis gydymas), tačiau tose, kuriose dar tik ieškoma potencialių rinkų – svarbi bendra informacija, teikiama pasitelkiant veiksmingiausias rinkodaros priemones. Bendrąjį kurorto įvaizdį formuoja Druskininkų savivaldybė, kiekvienais metais sudaromas rinkodaros planas. Taip pat Druskininkų savivaldybės kompetencija yra organizuoti informacijos teikimą turistams. Informacija yra pagrindinis veiksnys užmezgant pirmą pažintį su Druskininkais ir jų apylinkėmis, todėl jos turiningumas, glaustumas, kokybiškumas lemia pirmąjį įspūdį, kuris suformuoja atitinkamą nuomonę ir ilgam užsifiksuoja žmogaus pasąmonėje. Informacijos kokybė, jos kiekis, prieinamumas ir patrauklumas turi didelę reikšmę atitinkamos nuomonės susiformavimui. Informacija Lietuvos gyventojams. Informaciją apie Druskininkus ir jų apylinkes Lietuvos gyventojai turėtų rasti artimiausiuose centruose, masinėje žiniasklaidoje, specialioje reklamoje ir pan. Ypač svarbi informacija apie kultūrinius, sportinius ir kitus renginius bei pramogas Druskininkuose ir apylinkėse. Ši informacija Lietuvos gyventojams turėtų būti reguliariai pateikiama per žiniasklaidą ir leidinius. Informacija užsieniečiams. Kiekvienam atvykusiam arba besiruošiančiam atvykti informacija apie kurorto galimybes ir paslaugas turi būti lengvai prieinama ir suprantama. Informacijos trūkumas apie lankytinus objektus, turistinius maršrutus, teikiamas paslaugas ir pramogas yra viena iš pagrindinių ir skubiai spręstinų problemų. Atvykusieji į kurortą turistai su turistinėmis firmomis, informaciją gauna iš juos aptarnaujančių agentūrų, bet ši informacija paprastai yra ribota, teikiama agentūros suinteresuotumo ribose. Atvykusieji pavieniai turistai, verslininkai, mokslininkai, konferencijų dalyviai, miesto gyventojų svečiai turi įdėti nemažai pastangų pageidaujamos informacijos paieškai. Šiuo metu labai reikšmingas, populiarus ir efektingas informacijos pateikimo ir gavimo būdas – interneto tinklas. Svarbu pastoviai papildyti ir atnaujinti savivaldybės ir TIC puslapius internete, dalyvauti tarptautinių organizacijų puslapių internete kūrime. Reikia papildyti Druskininkų puslapius internete informacija investuotojams apie sritis, kuriose yra labiausia laukiamos investicijos, apie tų sričių vystymosi tendencijas, apie verslo sąlygas. Savivaldybės delegacijos įvairiuose susitikimuose su kitų miestų ar šalių delegacijomis, turi turėti sukomplektuotą kompaktišką, daugiaplanę informacinę medžiagą apie Druskininkus. Taip pat visų Savivaldybės skyrių atstovai turi turėti tokią informacinę medžiagą visuose tarptautiniuose renginiuose – pasitarimuose, konferencijose, sporto varžybose, koncertuose, dalykinių ir draugiškų vizitų metu ir platinti ją Druskininkais ir apylinkėmis besidominčių asmenų tarpe. Tik aktyviai skleidžiant informaciją apie regioną kitose šalyse, kuriose yra potencialūs lankytojai bei tinkamai aprūpinant išsamia informacija atvykusius svečius, galima juos labiau sudominti galimybėmis, Druskininkuose ar jų apylinkėse atrasti palankią dirvą savo veiklai, įdomiai praleisti laisvalaikį, pailsėti. Didelis dėmesys turi būti skiriamas kurorto pristatymui Lietuvos ambasadose, konsulatuose, prekybos bei tarptautinių organizacijų atstovybėse, bei kituose įvairiuose tarptautiniuose renginiuose. Savivaldybė turi rasti galimybes kuo aktyviau dalyvauti tarptautinių organizacijų veikloje, ypač Baltijos regioninėse organizacijose ir naujų regioninių organizacijų kūrime. Reikalinga skirti pastovų dėmesį bendradarbiavimui tarp Druskininkų ir susigiminiavusių miestų, plėsti bendradarbiavimo sritis, keistis delegacijomis, meno ir sporto kolektyvais, bendrai rengti tų miestų (šalių) kultūros dienas, Europos kalbų metų ir panašius renginius. Didelės galimybės pristatyti ir reklamuoti kurortą yra pasauliniai kongresai ir tarptautinės konferencijos, taip pat meno
______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 27 ir sporto kolektyvų dalyvavimas tarptautiniuose renginiuose: festivaliuose, konkursuose, varžybose. Savivaldybė turėtų skatinti ir remti tokių kolektyvų dalyvavimą tarptautiniuose renginiuose. Pagrindiniai Druskininkų kurorto ir apylinkių turizmo paslaugų teikėjai yra Turizmo ir verslo informacijos centras (TVIC) Druskininkuose, Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų informacijos centrai, kelionių organizatoriai (turizmo agentūros, turų operatoriai) ir sanatorijos bei viešbučiai. Turizmo informaciniai centrai turistams teikia informaciją apie apgyvendinimo paslaugas, ekskursijas, taip pat bendrą turizmo informaciją ir įvairius informacinius leidinius. Taip pat bendradarbiaudami su gidais bei turų operatoriais ruošia turizmo produktus, renka informaciją bei tiria turizmo produktų paklausą (7 lentelė). Turų operatorių (agentūrų) veikla sąlygoja organizuotų turistinių grupių apsilankymą.
7 lentelė Turizmo/lankytojų informacijos centrų produktai/paslaugos
1. Apgyvendinimo paslaugos (kontaktai; tarpininkavimas; viešbučių ir kitų apgyvendinimo vietų rezervavimas) 2. Ekskursijos (ekskursijų užsakymas; pažintinės ir pramoginės ekskursijos (pvz., po Druskininkus, Grūto parką); gamtinės-pažintinės (Dzūkijos NP); specializuotos; muziejai; individualių ekskursijų organizavimas) 3. Bendra turizmo informacija (apie turizmo infrastruktūrą; lankytinas vietas regione ir kitas Lietuvos vietas; pramogas; aktyvaus poilsio galimybes; renginius; paslaugas teikiančių įmonių veiklą (bankus, valiutos keityklas, paštą); autobusų stotis; informacija internetu besiruošiantiems atvykti į Lietuvą) 4. Informacinių leidinių ir reklamos leidyba, leidinių pardavimas (žemėlapiai; miesto planai; lankstinukai; bukletai; atvirutės; spauda) 5. Prekyba suvenyrais 6. Gidas (ekskursijų vadovo paslaugos; informacija apie gidų paslaugas) 7. Patalpų ir įrangos nuoma (renginiams; konferencijoms)
Druskininkų turizmo informacijos centras šiemet reorganizuotas į VšĮ Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centrą ruošiasi teikti informacinę ir praktinę pagalbą smulkaus ir vidutinio verslo subjektams. Centre dirba 6 darbuotojai. Marcinkonių ir Merkinės lankytojų informacijos centrai priklauso Dzūkijos nacionaliniam parkui ir teikia paslaugas šio parko lankytojams. Kelionių organizatoriai (Druskininkuose jų yra 10) teikia gido paslaugas, organizuoja atvykstamąjį ir išvykstamąjį turizmą, vietines keliones ir ekskursijas po Lietuvą. Sanatorijos ir viešbučiai teikia pagrindines gydymo ir/ar apgyvendinimo paslaugas. Turizmo paslaugų teikėjai rinkodarą vykdo per įvairius adresatus ir naudoja šias rinkodaros priemones: • Dažniausiai naudojamos priemonės: bukletai, lankstinukai; internetas; elektroninis paštas; spauda; • Naudojamos priemonės: publikacijos; specializuotos parodos; lauko reklama; specializuotos parodos užsienyje; • Rečiausiai naudojamos priemonės: užsienio spauda; radijo reklama; TV reklama; reklama ant visuomeninio transporto. Skirtingas paslaugų teikėjų veiklos pobūdis ir skirtingi tikslai lemia ir skirtumus pasirenkamose rinkodaros priemonėse.
______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 28 Turizmo informacijos centrai rinkodarai dažniausiai naudoja informacinius leidinius - bukletus, lankstinukus, žemėlapius ir pan., kuriuos jie ir platina, atnaujina ir palaiko informaciją internetiniuose puslapiuose, naudoja elektroninį paštą. Druskininkų TVIC važiuoja į specializuotas parodas Lietuvoje ir užsienyje. Kelionių organizatoriai dalyvauja tarptautinėse parodose užsienyje, taip pat naudojasi interneto ir elektroninio pašto galimybėmis. Sanatorijos ir viešbučiai savo rinkodarai naudoja lankstinukus, bukletus, reklamą Lietuvos spaudoje ir internete, kartais skelbia publikacijas ir naudoja lauko reklamą. Taip pat kartu su Turizmo ir verslo informacijos centru dalyvauja tarptautinėse parodose užsienyje. Turizmo informacijos centrai aktyviau nei kitos organizacijos dalyvauja specializuotose parodose Lietuvoje, Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centras aktyviai dalyvauja tarptautinėse turizmo mugėse. Druskininkų ir jų apylinkių pristatymas tarptautinėse mugėse yra skiriamas svarbiausiam adresatui - užsieniečiams. Šiemet kurorto galimybės buvo pristatytos šiose tarptautinėse turizmo mugėse: Matka (Helsinkis), Baltour (Ryga), Mitt (Maskva), Tour+travel (Varšuva), Tourbusiness (Minskas), Rusakalbių vokiečių mugė Vokietijoje. Kartu dalyvavo ir pagrindinės geriausios Druskininkų sanatorijos „Eglė”, „Vilnius”, „Draugystė”, „Baltarusija”, „Sūrutis”, viešbučiai „Regina” ir „Violeta”, turizmo firma „Relaturas”. Ateityje ypatingą dėmesį reikėtų skirti tarptautinėms mugėms, organizuojamoms Skandinavijos ir NVS šalyse, Rusijoje, Vokietijoje. Savivaldybė turi rekomenduoti regiono turizmo verslo įmonėms tarptautines muges, kuriose tikslinga dalyvauti, skatinti ir remti jų dalyvavimą. Kelionių organizatoriai išsiskiria orientacija į tikslinį vartotoją, todėl dažniau dalyvauja specializuotose parodose užsienyje, užmezga kontaktus su užsienio kelionių organizatoriais, sudaro su jais sutartis, naudojasi užsienio spauda. Sanatorijos ir viešbučiai be visų kitų daugiau dėmesio skiria reklamai spaudoje ir lauko reklamai. Taip pat jų rinkodaroje svarbią vietą užima internetas ir elektroninis paštas. Dauguma jų turi savo interneto svetaines, kurios paprastai parengtos keliomis kalbomis: lenkų, rusų, anglų, vokiečių. Druskininkų savivaldybė, turizmo paslaugų teikėjai vis dažniau į Druskininkus kviečiasi užsienio (Lenkijos, Kaliningrado, Gardino) žurnalistus, kurie rengia reportažus, kuria filmus ir straipsnius, taip pat turizmo verslo atstovus, organizuoja jiems pažintinius turus, supažindina su turizmo galimybėmis regione. Taip pat organizuojamos ir atvirkštinės akcijos, kai savivaldybės atstovai vyksta į užsienio šalis (Lenkiją, Daniją, Švediją ir kt.), ten ieško kontaktų, semiasi patirties kurortų tvarkymo ir plėtros srityje. Turizmo rinkodaros viena iš priemonių – katalogai, lankstinukai, reklaminiai ir kitokio pobūdžio leidiniai, iš anksto turistą supažindina su vietovės kultūra ir tradicijomis, apgyvendinimo, maitinimo įstaigomis, pramogomis. Informacinių leidinių kiekis, kokybė, informatyvumas ir prieinamumas yra svarbūs visiems adresatams. Druskininkų savivaldybė kiekvienais metais skiria vis daugiau lėšų esamų leidinių apie Druskininkus ir apylinkes papildymui ir atnaujinimui, leidiniams apie Druskininkų ir apylinkių muziejus ir lankytinas vietas. Išleisti leidiniai: • katalogas „Kviečia Druskininkai” lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis; • žemėlapis Druskininkai ir apylinkės; • kiti reklaminiai leidiniai. Planuojami išleisti: • lankstinukai „Dviračių takai”, „Turizmo paslaugos”, „Turizmo maršrutai”; „Savaitgalio poilsis Druskininkuose”. Svarbu išleisti reklaminius leidinius apie numatomus kultūrinius ir sportinius renginius kurorte, viešbučių ir privačių apartamentų katalogą, taip pat inicijuoti ir remti video filmų apie Druskininkus sukūrimą.
______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 29 Visų efektyviausios yra rinkodaros priemonės, kurios plėtojamos valstybiniame lygmenyje, toliau – miestų lygmeny, efektyvi valstybinė reklama. Marketinginė Druskininkų ir apylinkių kultūrinio turizmo veikla turėtų būti vykdoma keliais lygiais: 1. Valstybinio valdymo institucijos – Valstybinis turizmo departamentas, Kultūros ministerija. Lietuvos turizmo įvaizdžio formavimas užsienyje; Kultūrinio turizmo propagavimas šalies viduje ir užsienyje Nacionalines turizmo plėtros bei Kultūrinio turizmo plėtros programų rėmuose (pvz. specializuotų leidinių, atskirų kultūrinio turizmo maršrutų parengimas ir platinimas); Dalyvavimo tarptautiniuose kultūriniuose projektuose skatinimas, naujų projektų parengimas kartu su kitomis suinteresuotomis institucijomis; gera priemonė užsienio turistams pritraukti yra valstybinės šventės (pvz. Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimas), jų reklama užsienyje. Itin svarbi LR atstovybių užsienyje reikšmė skatinant turizmą. Siekdamos skatinti nekilnojamųjų kultūros vertybių panaudojimą bei kultūrinio turizmo plėtrą, savivaldybė turėtų: • organizuoti turizmo agentūrų atstovų vizitus, siekiant juos supažindinti su kultūrinio turizmo vystymo galimybėmis regione, informuoti juos apie esamus kultūrinius išteklius; • iš anksto parengti kultūrinių renginių sąvadus. 2. Regioninio/vietinio lygio institucijos - apskričių administracija ir savivaldybė, informaciniai turizmo centrai. Vietos kultūrinių išteklių bei renginių propagavimas, reklaminės medžiagos parengimas bei platinimas. Jų veikla daugiausiai orientuota i vidaus rinką ir vidutinio nuotolio užsienio rinkas. Druskininkų įvaizdžiui yra svarbūs prestižiniai kultūriniai renginiai (klasikinės muzikos koncertai, teatralizuoti istoriniai spektakliai, tarptautiniai liaudies meno festivaliai, dainų šventės, kiti tradiciniai renginiai) kuriuose apsilankę užsieniečiai galėtų susipažinti su vietos kultūriniu lygiu, įvertinti jų organizavimą ir paskleisti kurortui palankų gandą. Užsieniečiams turi būti sudarytos galimybės pasirinkti laisvalaikio leidimo būdus pagal kiekvieno skonį ir pageidavimus. Savivaldybė turi rūpintis prestižiniais renginiais ir skatinti naujų organizavimą. Vietiniai informaciniai turizmo centrai turėtų: • ruošti turizmo produktus bendradarbiaujant su gidais bei turų operatoriais. Konkrečiam produktui pagal pasirinktą temą parengti gali būti sudaromos kūrybinės grupės, pasitelkiant mokslininkus, specialistus. • rinkti informaciją bei tirti turizmo produktų paklausą. 3. Kiti kultūrinio turizmo dalyviai – muziejai, kultūrinių renginių organizatoriai, gidai, turų operatoriai. Kultūrinio turizmo maršrutų, savaitgalio turų bei renginių parengimas, jų reklama savais kanalais. Kartu jie galėtų naudotis valstybinių bei savivaldos institucijų parengtomis marketingo priemonėmis bei platinimo tinklu. Rengiant teminius maršrutus ar pasirenkant kultūros objektus turizmo agentūros pirmiausia kreipiasi į profesionalus – gidus, kurie bendradarbiaudami kartu paruošia produktą. Jie taip pat stebi vykdomus kultūrinių kelių projektus, bendradarbiauja organizuojant renginius ir rengiant medžiagą, iš anksto ruošiasi tų produktų pateikimui vartotojams. Turistinių firmų veikloje, organizuojant turistinių grupių priėmimą, sunkiausia surinkti reikiamą informaciją iš įvairių institucijų apie vykstančius ar numatomus renginius. Organizuojant kultūrinio turizmo maršrutus, pagrindinė problema yra apgyvendinimo paslaugų trūkumas. Ypatingai tai aktualu norint apsistoti pakeliui numatytoje vietoje. Verslo, dalykiniais reikalais atvykusius viešbučių svečius galėtų pakeisti savaitgalio turų turistai. Vienas iš svarbiausių faktorių, lemiančių kultūros objekto aplankymo sėkmę, yra darbuotojų požiūris į lankytojus. Čia reikalinga vadybos bei marketingo ekspertų pagalba, būtina atlikti lankytojų apklausas, identifikuoti jų interesus, nustatyti, kokios lankytojų kategorijos dažniausiai
______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 30 lankosi: ekskursinės grupės, pavieniai atostogautojai, moksleivių grupės ar konferencijų dalyviai. Tai padėtų efektyviau naudoti marketingo priemones. Įėjimo mokestis gali varijuoti priklausomai nuo valandų, savaitės dienų, sezono ar lankytojų kategorijos, galima taikyti nemokamą įėjimą atitinkamomis valandomis ar atskiromis savaitės dienomis, ar pasirenkant atskirą lankytojų kategoriją (moksleiviai, vietiniai gyventojai). Kartu būtina išnaudoti ir alternatyvines objektų panaudojimo galimybes (pvz.: dokumentinių, meninių ar reklaminių filmų kūrimas), kurios gali padėti reklamuoti objektą, suteikti papildomų pajamų objekto išlaikymui. Turėtų būti parengti vietovės rodykliniai ir aiškinamieji planai, ženklai ne tik prie objekto ir eksponatų, bet ir stovėjimo aikštelėse ar pakeliui į objektą. Antra vertus, kultūros paveldo objektų pasirinkimą lemia bendras žinojimas apie juos, todėl muziejų marketingo strategija turėtų būti orientuota ne tik į organizuotus, bet ypatingai į pavienius lankytojus. Kultūros paveldo objektas yra produktas, konkuruojantis regioninėje ar tarptautinėje rinkoje, todėl svarbu, kad platinama informacija būtų tiksli, apibūdinanti objekto tipą, vertybes bei paskirtį: • reklamuojant renginius straipsniai ar reportažai žiniasklaidos priemonėse pateikia išsamesnę informaciją, negu reklaminiai skelbimai, todėl žiniasklaidos atstovai turi būti kviečiami aplankyti objektą, būtina suteikti jiems tikslią informaciją. • būtina platinti informaciją apie rengiamus bei planuojamus renginius turizmo agentūroms, turizmo informaciniams centras bei kitoms suinteresuotoms institucijoms. Išankstinės informacijos apie pagrindinius renginius, metams į priekį, sudarymas yra pagrindinė medžiaga turų operatoriams planuojant savo veiklą. Kitose Europos šalyse kultūros renginių organizacijos pateikia veiklos planus metams ar dviem į priekį. Lietuvoje dėl įvairių priežasčių tokios organizacijos dažnai negali sudaryti metinių renginių planų, pateikia juos pavėluotai, o tuomet iškyla pagrindinė problema - tų renginių marketingo trūkumas. Muziejų vadybos bei marketinginei veiklai vystyti siūlytina inicijuoti projektų parengimą, tam pritraukiant ir užsienio finansinių institucijų (pvz. PHARE) lėšas.
Svarbiausieji rinkodaros principai, kuriais savivaldybė ir turizmo paslaugų teikėjai turėtų naudotis kurdami savo regiono įvaizdį, yra šie: • priemonių naudojimas; • informacijos kokybės gerinimas ir informacijos srauto didinimas; • miesto estetinio vaizdo gerinimas; • patrauklios ir įtaigios reklamos kūrimas ir skleidimas; • miesto savitumo išryškinimas; • tiesioginis profesionalus miesto pristatymas svečiams; • verslo, mokslo, kultūros, sporto, pramoginių renginių gausinimas; • miestą reprezentuojančių delegatų aktyvumo, kompetencijos ir respektabilumo ugdymas. Ieškodami potencialių turistų pritraukimo būdų ir siekdami geriau pritaikyti produktus vartotojų poreikiams, įgauti geresnę padėtį konkurencinėje veikloje bei didinti pardavimų kiekį, Druskininkų turizmo paslaugų teikėjai savo paslaugas turi orientuoti į kelis pagrindinius segmentus: 1. Savaitgalio poilsiautojai. Šis segmentas labai svarbus vietinio turizmo skatinimui ir plėtrai. Didėjant žmonių užimtumui, gerėjant kelių būklei ir susisiekimo galimybėms, savaitgalio rekreacija tampa vis populiaresnė, poilsiautojų srautai didėja, todėl daugėja ir savaitgalinių pasiūlymų. Tokių poilsiautojų poreikiai susiję su infrastruktūros kokybe, atrakcijomis ir gerai organizuotu lankytinų objektų pasiekiamumu. Sanatorijos ir viešbučiai siūlo romantiškus savaitgalius, sveikatingumo kompleksus, ekskursijas ir kitokius trumpalaikiam poilsiui skirtus paslaugų paketus. Savaitgalio atostogautojai per trumpą laiką nori patirti kuo daugiau aukštos kokybės potyrių. ______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 31 2. Šeimos. Šeimos yra viena didžiausių savaitgalinio ir ekoturizmo rinkų. Šį segmentą pakankamai lengva pritraukti, bet reikia ypač daug dėmesio skirti jų užimtumui, pramogoms vaikams ir aptarnavimo paslaugų kokybei. 3. Specialių interesų žmonės. Pastaraisiais metais ypač padaugėjo turistų, dalyvaujančių kraštovaizdžio rekreacijoje, iškylaujančių dviračiais, pėsčiomis ir vandens transporto priemonėmis. Ši veikla dažnai tampa pagrindiniu atostogų tikslu. Pastebima galimybė šį segmentą sudominti vietiniu maistu, produktais, paveldu ir kt. Tokiam segmentui priskirtini ir turistai, ieškantys tradicijų, kultūrinių vertybių, taip pat susiję su profesiniais (arba mėgėjiškais) interesais (paukščių stebėjimu, iškilių asmenybių gyvenimu, savo kilmės šaknų ieškojimu ir pan.)
6. TURIZMO VERSLO POREIKIŲ BEI VERSLO APLINKOS ĮVERTINIMAS
Apklaustų įmonių pasiskirstymas pagal teisinį statusą, darbuotojų skaičių, metinę apyvartą, kapitalo sudėtį, teikiamas paslaugas ir klientus. Lietuvos regioninių tyrimų institutui bendradarbiaujant su Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centru, 2003 metų rugsėjo mėn. Druskininkų savivaldybėje bei Liškiavos-Merkinės-Marcinkonių teritoriniame regione buvo atliktas anketinis tyrimas. Jo tikslas – įvertinti turizmo verslo poreikius bei verslo aplinką. Sudaryta anketa elektroniniu paštu buvo išsiųsta jau minėtam informacijos centrui, kuris savo ruožtu jas išplatino įmonėms, teikiančioms turizmo paslaugas Druskininkų savivaldybėje. Su kai kuriomis įmonėmis buvo kontaktuojama tiesiogiai. Iš viso buvo apklaustos 22 įmonės, teikiančios turizmo paslaugas, pasikliautinis intervalas 95 proc., o paklaida ± 3 proc. Tai sanatorijos, kavinės, viešbučiai ir pan. Įmonės buvo pasirinktos atsitiktine tvarka. Sudarytas klausimynas apima informaciją apie apklausoje dalyvavusių įmonių teisinį statusą, metinę apyvartą, veiklos trukmę, teikiamas paslaugas ir pan. Respondentai išreiškė savo nuomonę apie teisinės, finansinės aplinkos elementų bei ekonominių veiksnių įtaką jų verslui, taip pat apie fizinės infrastruktūros esamą situaciją savivaldybės teritorijoje. Respondentai įvardino tai, kas kenkia jų įmonių plėtrai, taip pat tas sritis, kurias jų regione reikėtų plėtoti, pateikė pasiūlymus ir komentarus. 5,26% 15,79% Uždaroji akcinė bendrovė
Individuali įmonė
Kita 57,90% 21,05% Vals tybės įmonė
6.1. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal jų teisinį statusą
Pagal pateiktą 6.1. paveikslą matoma, jog didžiąją apklaustųjų dalį sudaro uždarosios akcinės bendrovės 57,90 proc. Tai yra daugiau nei pusė apklaustųjų. Antroje vietoje individualios įmonės – 21,05 proc. Prie kitų respondentai paminėjo viešąsias įstaigas – 15,79 proc. Valstybės įmonės sudarė 5,26 proc. visų apklaustųjų
______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 5,26% 32 15,79%
9-49 darbuotojai daugiau nei 49 darbuotojai 52,63% 5-9 darbuotojai 1-5 darbuotojai 26,32%
6.2. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal darbuotojų skaičių
Apklaustosiose įmonėse daugiausia dirba nuo 9 iki 49 darbuotojų ir daugiau nei 49 darbuotojai, atitinkamai 52,63 proc. ir 26,32 proc.(6.2. pav.) Įmonės, kuriose dirbančiųjų skaičius svyruoja nuo 5 iki 9, sudarė 15,79 proc., mažiausiai buvo tokių, turizmo paslaugas teikiančių įmonių, kuriose dirba nuo 1 iki 5 darbuotojų t. y. 5,26 proc.
5,26% 10,53%
daugiau nei 500000 42,10% 250000-500000 Lt 15,79% 50000-100000 Lt 100000-250000 Lt Iki 50000 Lt
26,32%
6.3. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal įmonės metinę apyvartą
Kaip respondentai pasiskirstė pagal jų metinę apyvartą pateikta 6.3. paveiksle. Daugiausia yra tokių įmonių, kurių metinė apyvarta viršija 500 tūkst. Lt arba svyruoja nuo 250 iki 500 tūkst. Lt, atitinkamai 42,10 proc. ir 26,32 proc. 5,26 proc. yra tokių įmonių, kurių metinė apyvarta nesiekia 50 tūkst. Lt. 5,26% 15,79%
Nuosavas kapitalas 47,37% Skolintas kapitalas
Valstybės kapitalas Užsienio kapitalas
31,58%
6.4. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal kapitalo sudėtį
Galima daryti išvadą, jog Druskininkų savivaldybėje bei Liškiavos-Merkinės-Marcinkonių teritoriniame regione verslą daugiausia plėtoja uždarosios akcinės bendrovės, kurių metinė apyvarta viršija 500 tūkst. Lt, o dirbančiųjų skaičius svyruoja nuo 9 iki 49. Apklaustųjų įmonių kapitalas daugiausia nuosavas – 47,37 proc. visų respondentų. Analizuojant kapitalo sudėtį, galime teigti, jog daugelis verslininkų žiūri į ateitį, siekia plėsti savo verslą, todėl yra linkę skolintis. 31,58 proc. įmonių naudojasi skolintu kapitalu. (6.4 pav.) Dauguma įmonių teikia maitinimo – 63,16 proc. ir apgyvendinimo – 52,63 proc. paslaugas. Ne mažai įmonių siūlo kelionių organizavimo, gydymo paslaugas – po 26,32 proc. (žr. 6.5. pav.). Dviračių nuomos, prekybos bei transportavimo paslaugas teikia po 21,05 proc. apklaustųjų. Prie kitų paslaugų respondentai minėjo tarpininkavimą, kultūrinių renginių organizavimą.
______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 33
70,00 63,16 60,00 52,63
50,00
40,00 26,32 26,32 proc. 30,00 21,05 21,05 21,05 20,00 15,79 15,79 10,53 10,53 10,00 5,26
0,00
Maitinimo paslaugos Apgyvendinimo paslaugos Kelionų organizavimo paslaugos Gydymo paslaugos Dviračių nuoma Prekybos paslaugos Transportavimo paslaugos Kitos Mokymo paslaugos Inf ormac inės paslaugos Konsultavimo paslaugos Automobilių nuoma
* Analizėje buvo nagrinėti ir tie respondentai, kurie pažymėjo daugiau negu vieną atsakymą 6.5. pav. Respondentų teikiamos paslaugos
Lietuvos ir užsienio turistai sudaro didžiąją apklaustųjų įmonių klientų dalį (žr. 6.6. pav.).
Kita 5,26 26,32 Vietiniai gyventojai 31,58 Užsienio įmonės 31,58 36,84 Užsienio verslininkai, atvykę darbo reikalais 36,84 Lietuvos verslininkai, atvykę darbo 100,00 reikalais 100,00 Lietuvos įmonės Užsienio turistai 0,00 20,00 40,00 60,00 80,00 100,00 Lietuvos turistai proc.
* Analizėje buvo nagrinėti ir tie respondentai, kurie pažymėjo daugiau negu vieną atsakymą 6.6. pav. Apklaustųjų įmonių klientai
Apklausos duomenimis, respondentų teikiamomis turizmo paslaugomis po 36,84 proc. naudojasi dvi klientų iš Lietuvos t.y. įmonės ir verslininkai, atvykę darbo reikalais. Tuo tarpu užsienio verslininkai, atvykę darbo reikalais, ir užsienio įmonės sudarė po 31,58 proc. visų klientų, vietiniai gyventojai – 26,32 proc. Konferencijų, seminarų dalyviai bei sporto klubai buvo įvardinti kaip kiti klientai – 5,26 proc. Išoriniai ir vidiniai veiksniai, įtakojantys turizmo įmonių veiklą bei plėtrą Pateikus įmonių charakteristikas, analizuojami veiksniai, įtakojantys jų verslo aplinką. Nepaisant to, kad per pastaruosius metus turizmo sektoriaus teisinė aplinka pagerėjo (nauja Turizmo įstatymo redakcija įtvirtino pakeitimus, kuriais siekiama geriau apsaugoti vartotojų teises, numatytos palankesnės sąlygos užsiimti kaimo turizmu ir kt.), daugiau nei pusė apklaustųjų – 57,89 proc. – įstatymų kaitą nurodė kaip vieną iš labiausiai jų verslą įtakojančių teisinės aplinkos elementų. 36,84 proc. respondentų nuomone jų įmonės sėkmei trukdo įstatymų nesuderinamumas, 15,79 proc. apklaustųjų teigė, jog teisinė aplinka jų verslui įtakos neturi ( žr. 6.7. pav.). ______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 34
57,89 60,00 50,00 36,84 40,00 30,00 15,79 proc. 20,00 10,00 0,00
Įstatymų kaita Įstatymų nesuderinamumas Neįtakoja
* Analizėje buvo nagrinėti ir tie respondentai, kurie pažymėjo daugiau negu vieną atsakymą 6.7. pav. Labiausiai verslo sėkmę įtakojantys teisinės aplinkos elementai
Iš ekonominių veiksnių, įtakojančių verslo aplinką, pirmoje vietoje – perkamoji vartotojų galia. Ją aktualiausia šiomis dienomis mano esant net 73,68 proc. apklaustųjų. Prie kitų veiksnių buvo paminėtas valiutų santykis su litu (žr. 6.8.pav.).
73,68 80,00 70,00 60,00 50,00 40,00 26,32 proc. 30,00 15,79 10,53 20,00 10,00 0,00
Perkamoji vartotojų galia BVP vienam gyventojui Infliacijos tempai Kita
* Analizėje buvo nagrinėti ir tie respondentai, kurie pažymėjo daugiau negu vieną atsakymą 6.8. pav. Įmonių veiklą įtakojantys ekonominiai veiksniai
Anketinio tyrimo duomenimis, mokesčiai labiausiai įtakoja turizmo verslo sėkmę, tai nurodė 63,13 proc. apklaustųjų. Valiutos kurso svyravimams, paskolų palūkanoms ir kreditavimo galimybėms atitinkamai teko 31,58 proc., 26,32 proc. ir 21,05 proc. 5,26 proc. respondentų teigė, jog finansinės aplinkos elementai jų verslui poveikio neturi (6.9. paveikslas).
70,00 63,16
60,00
50,00 40,00 31,58 26,32
proc. 30,00 21,05 20,00 5,26 10,00
0,00 Mokes čiai Valiutos Pas kolų Kreditavimo Kita kurso palūkanos galimybės svyravimai
* Analizėje buvo nagrinėti ir tie respondentai, kurie pažymėjo daugiau negu vieną atsakymą 6.9. pav.Finansinės aplinkos elementai įtakojantys įmonių veiklą
______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 35 Atliekant apklausą, respondentams buvo pateiktas klausimas ar pakanka informacijos apie paramos-finansavimo fondus. Daugiau nei pusė t. y. 52,63 proc. atsakė, jog jiems trūksta informacijos apie šiuos fondus, o likę 47,37 proc. pasiskirstė taip – 31,58 proc. teigė, jog informacijos pakanka, o 15,79 proc. – jog jos užtenka tik dalinai. Šią susiklosčiusią situaciją iliustruoja 6.10. paveikslas, kuriame ir atsispindi respondentų naudojimasis valstybės teikiamomis lengvatomis. Iš anketoje nurodytų valstybės teikiamų lengvatų, populiariausia buvo parama naujoms darbo vietoms kurti – 52,63 proc.
15,79 SVV skatinimo fondų finansine parama
Konsultacinėmis ir mokymo paslaugomis 15,79 lengvatinėmis sąlygomis pagal verslo plėtojimo programas Mokestinėmis paskolomis ir mokesčių 26,32 lengvatomis įstatymų nustatyta tvarka Vyriausybės ir savivaldybių finansine parama 36,84 pagal SVV plėtros programas 52,63 Parama naujoms darbo vietoms kurti
0,00 10,00 20,00 30,00 40,00 50,00 60,00
proc.
* Analizėje buvo nagrinėti ir tie respondentai, kurie pažymėjo daugiau negu vieną atsakymą 6.10. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal naudojimąsi valstybės teikiamomis lengvatomis
Vyriausybės ir savivaldybių finansine parama pagal SVV plėtros programas naudojosi 36,84 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių. 26,32 proc. respondentų naudojosi mokestinėmis paskolomis ir mokesčių lengvatomis įstatymų nustatyta tvarka, po 15,79 proc. – konsultacinėmis ir mokymo paslaugomis bei SVV skatinimo fondų finansine parama. Aukščiau 6.9. paveiksle buvo pateikti duomenys apie finansinės aplinkos elementų įtaką apklausiamųjų įmonių veiklai. Dauguma respondentų nurodė mokesčių neigiamą poveikį (buvo įvardinti mokesčiai Sodrai). Vis dėlto į klausimą apie mokesčių lengvatų pakankamumą respondentai pasidalijo beveik po lygiai – 47,37 proc. atsakė, jog jų trūksta, o 52,63 proc. atsakė, kad šių lengvatų pakanka.
57,89 60,00
50,00
40,00 31,58 31,58 26,32 30,00
20,00 15,79 10,53
10,00 5,26 5,26
0,00 Savi šaltiniai Paskolos Vietinės Valstybės SVV parama Kita ES Užsienio investicijos parama struktūrinių investicijos fondų parama * Analizėje buvo nagrinėti ir tie respondentai, kurie pažymėjo daugiau negu vieną atsakymą 6.11. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal naudojamus finansavimo šaltinius ______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 36
57,89 proc. apklaustųjų savo verslą plėtoja iš savų finansinių šaltinių (6.11 pav.). Paskolomis naudojasi 31,58 proc. respondentų, vadinasi verslininkai siekia ir toliau plėstis, didinti teikiamų paslaugų asortimentą ne tik kiekybiškai, bet ir stengiasi kelti jų kokybę. Galima daryti išvadą, jog įmonių savininkai nebijo įsipareigojimų bankui, taip pat supranta, jog būtina konkurentabilių turizmo paslaugų ir produktų plėtra. Valstybės bei SVV parama atitinkamai naudojasi 26,32 proc. ir 15,79 proc. apklausos dalyvių. Nedidelė ES struktūrinių fondų parama ir užsienio investicijomis besinaudojančių įmonių dalis – po 5,26 proc. – byloja apie informacijos nepakankamumą šioje srityje. Prie kitų finansavimo šaltinių respondentai paminėjo finansavimą iš miesto biudžeto ir išperkamąją nuomą. Atsakydami į klausimą, kaip jų įmonę veikia valstybės politinė aplinka, respondentai pasiskirstė sekančiai: neigiamą įtaką identifikavo 31,58 proc., teigiamą – 26,32 proc. apklaustųjų, 36,84 proc. nepastebėjo jokios įtakos, o 5,26 proc. teigė, jog tai juos veikia dalinai (6.12 pav.).
68,42 70,00 63,16
52,63 60,00 50,00 40,00 26,32
proc. 30,00 21,05
20,00
10,00 0,00 Turizmo Ekonominė Finansų Socialinė Aplinkos politika politika politika politika apsaugos politika * Analizėje buvo nagrinėti ir tie respondentai, kurie pažymėjo daugiau negu vieną atsakymą 6.12. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal valstybės politikos kryptis, labiausiai veikiančias jų verslo sėkmę
Pagrindinė valstybės politikos kryptis, įtakojanti respondentų verslo plėtrą – turizmo politika, taip mano 68,42 proc. respondentų. Ekonominės politikos svarbą nurodė 63,16 proc. apklaustų įmonių, trečioje vietoje liko finansų politika – 52,63 proc. Kadangi apklaustos įmonės paslaugas teikia ne tik vietos gyventojams ir turistams, bet ir užsienio turistams, verslininkams ir įmonėms, anketoje buvo pateiktas klausimas ar veikia jas kaimyninių šalių politinė, teisinė bei ekonominė aplinka. Teigiamai atsakė 78,95 proc., respondentų nuomone turizmo srautų augimą ir infrastruktūros plėtrą neigiamai veikia vizų gavimo problematika Rytų rinkos (Rusija, Baltarusija, Ukraina) turistams. Paminėtos buvo ne tik Rytų šalys, bet Vakarų ir Vidurio Europos (Lenkija, Vokietija), Azijos (Izraelis) šalys, taip pat jų valiutų santykis bei ekonominė situacija. Likę 21,05 proc. teigė, jog jų plėtros kitos šalys neįtakoja. Iš anketoje pateiktų verslo aplinkos elementų, įtakojančių įmonės plėtrą, klientus respondentai įvardino kaip svarbiausius. Jų įtaka pasiskirstė sekančiai (žr. 6.13. pav.). • užsienio turistai bei poilsiautojai – 78,95 proc.; • vietiniai turistai bei poilsiautojai – 73,68 proc.; • vietiniai vartotojai – 26,32 proc.; • verslo įmonės – 15,79 proc. Norėdamos išsilaikyti rinkoje, įmonės siekia įgyti kuo didesnių konkurencinių pranašumų. Taigi, konkurentų įtakos svarbą nurodė 42,11 proc. respondentų. Darbuotojų bei valstybės įtaka atitinkamai sudarė 36,84 proc. ir 21,05 proc.
______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 37
10,53 Skolintojai (bankai ir kitos f inansinės institucijos) 15,79 Verslo įmonės
Valsty bė 21,05 26,32 Vietiniai v artotojai 36,84 Darbuotojai 42,11 Konkurentai 73,68 Vietiniai turistai bei poilsiautojai 78,95 Užsienio turistai bei poilsiautojai
0,00 10,00 20,00 30,00 40,00 50,00 60,00 70,00 80,00
* Analizėje buvo nagrinėti ir tie respondentai, kurie pažymėjo daugiau negu vieną atsakymą 5.13. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal verslo aplinkos elementus, labiausiai įtakojančius jų verslo plėtrą
Apklausus įmones apie veiksnius, įtakojančius jų verslo plėtrą, svarbu sužinoti respondentų nuomonę apie tai, kas vis dėlto trukdo jų verslo plėtrai (žr. 6.14. pav.).
47,37 50,00
45,00 36,84 40,00 31,58 35,00 26,32 30,00 25,00 15,79 proc. 20,00 15,00 10,00 5,00 0,00 Investicijų Politinis Niekas Teisinė Kvalifikacijos trūku m a s nestabilumas netrukdo si ste m a trūku m a s
* Analizėje buvo nagrinėti ir tie respondentai, kurie pažymėjo daugiau negu vieną atsakymą 6.14. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal veiksnius, trukdančius jų įmonės plėtrai
Labiausiai plėstis trukdo investicijų trūkumas bei politinis nestabilumas, šias priežastis atitinkamai nurodė 47,37 proc. ir 36,84 proc. apklaustų įmonių. Teisinės sistemos aktualumą įvardino 26,32 proc. respondentų, kaip jau minėta anksčiau, įstatymų kaitos svarbą nurodė 57,89 proc. įmonių (atskirų teisinės aplinkos elementų įtakos dydis pateiktas 6.7. paveiksle). 15,79 proc. įmonių mano, kad jų plėtrai trukdo nepakankamai aukšta kvalifikacija. Net 31,58 proc. respondentų teigė, kad jų verslo plėtrai niekas netrukdo.
______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 38 Priemonės, tiesiogiai ir netiesiogiai skatinančios verslo plėtrą bei verslumą.
100,00 100,00 90,00 78,95 80,00 63,16 70,00 52,63 60,00 47,37 50,00 42,11
proc. 40,00 30,00 20,00 10,00 0,00 Telef onas Pašto Faksas Elektroninis Internetas Įmonės turi paslaugomis paštas internetinį puslapį
* Analizėje buvo nagrinėti ir tie respondentai, kurie pažymėjo daugiau negu vieną atsakymą 6.15. pav. Informacinės technologijos, kuriomis naudojasi respondentai
Tarp apklaustųjų įmonių telefonas yra populiariausia informacinių technologijų forma (žr. 6.15 pav.). Pašto paslaugomis naudojasi 78,95 proc., faksu – 63,16 proc. respondentų. Plečiantis informacinei visuomenei, auga ir internetu bei elektroniniu paštu besinaudojančių įmonių skaičius, taigi jomis atitinkamai naudojasi 52,63 proc. ir 47,37 proc. įmonių, internetinius puslapius turi – 42,11 proc. respondentų.
100,00
90,00 84,21 78,95 78,95 80,00 73,68 68,42 70,00 60,00 52,63
50,00 47,37 47,37
proc. 40,00 42,11 30,00 31,58 20,00 21,05 10,00
0,00 i se a se jos je se je ita uo nd do ci ijo o iju K g te ro k iz gu ad lo S a A lev lo r ta p te ta a ka as a ka am e m m e kl os v i la s e iu a k iuo R in y v Re in ac al ac rm D rm f o f o in in os se uv uo et ini Li ut a ta m rp la ta ek a R m kla Re
* Analizėje buvo nagrinėti ir tie respondentai, kurie pažymėjo daugiau negu vieną atsakymą 6.16. pav. Rėmimo formos, kurias naudoja apklaustos įmonės
______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 39 Tarp apklaustų įmonių reklama yra populiariausia rėmimo forma (6.16 pav.). Lietuvos informacinius leidinius (pvz.: „Visa Lietuva”, „Kontaktas” ir kt.) nurodė 84,21 proc. įmonių. Tai efektyvi, vartotojui prieinama ir patogi priemonė susirasti reikiamą informaciją. Tačiau reklamą tarptautiniuose informaciniuose kataloguose (pvz.: EUROPAGES) nurodė dvigubai mažiau t. y. 42,11 proc. respondentų. Nemaža apklaustųjų dalis renkasi reklaminius stendus bei dalyvavimą parodose, po 78,95 proc. Reklamą laikraštyje nurodė panašus respondentų skaičius – 73,68 proc. įmonių. Augant rinkos konkurencingumui, verslo atstovai stengiasi įvairiausiais būdais pritraukti klientus, pavyzdžiui akcijomis ar nuolaidų sistemomis, jas atitinkamai nurodė 68,42 proc. ir 52,63 proc. įmonių. Reklamą televizijoje ar radijuje renkasi 47,37 proc. ir 31,58 proc. įmonių. Lankstinukus, skrajutes, vizitines korteles respondentai išskyrė kaip kitas naudojamas rėmimo formas (21,05 proc. apklaustųjų).
100,00 84,21 78,95 90,00 73,68 80,00 70,00 60,00 50,00
proc. 40,00 30,00 10,53 20,00 10,00 0,00 Seminarai Konsultacijos Kvalifikacijos Kita kėlimo kursai
* Analizėje buvo nagrinėti ir tie respondentai, kurie pažymėjo daugiau negu vieną atsakymą 6.17. pav. Kvalifikacijos kėlimo paslaugos, kuriomis naudojasi respondentai
Įmonės, besirūpindamos savo verslo plėtra, inovacijų diegimu bei konkurencingumo didinimu, dažniausiai dalyvauja rengiamuose seminaruose (84,21 proc. įmonių) bei konsultacijose (pvz.: buvo paminėtos konsultacijos mokesčių klausimais) (78,95 proc. įmonių). Kvalifikacijos kursus pasirinko 73,68 proc. respondentų, prie kitų kvalifikacijos kėlimui naudojamų paslaugų buvo įvardinti užsienio kalbų kursai (6.17 pav.) Siekiant išsiaiškinti turizmo verslo poreikius, įmonėms buvo užduoti klausimai apie tai, kas iš fizinės infrastruktūros netenkina respondentų, bei ką reikėtų plėsti ir plėtoti jų regione (6.18 pav.). 42,11 45,00 40,00 31,58 35,00 30,00 25,00 21,05 21,05
20,00 15,79 proc. 15,00 10,00 5,26 5,26 5,00 0,00 s as o ita na im ug K ki ek la en isi as s t us s p ka S ijo is ac V nik mu ko ele T
* Analizėje buvo nagrinėti ir tie respondentai, kurie pažymėjo daugiau negu vieną atsakymą 6.18. pav. Fizinė infrastruktūra, kuri netenkina respondentų ______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 40 Respondentai, atsakinėdami į klausimą apie fizinės infrastruktūros būklę, dažniausiai minėjo prastą kelių kokybę bei susisiekimą, tokių įmonių atitinkamai buvo 42,11 proc. ir 31,58 proc. Vienodas skaičius respondentų buvo nepatenkinti stovyklavietėmis bei privažiavimu prie ežerų, kitų objektų t. y. po 21,05 proc. Prastas telekomunikacijų paslaugas įvardino 15,79 proc. įmonių, 5,26 proc. apklaustųjų atsakė, jog dabartinė fizinė infrastruktūra atitinka jų keliamus reikalavimus. Pramogų objektai buvo įvardinti kaip trūkstami fizinės infrastruktūros elementai.
100,00
90,00 94,74
80,00 73,68 70,00 63,16 60,00 50,00 42,11 42,11 proc. 40,00 36,84 30,00 31,58 31,58 31,58 20,00 15,79 15,79
10,00
0,00 ta Ki
* Analizėje buvo nagrinėti ir tie respondentai, kurie pažymėjo daugiau negu vieną atsakymą 6.19. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal sritis, kurias reikia plėsti ir plėtoti
Remiantis apklaustųjų nuomonę, turistai labiausiai pasigenda sporto aikščių: tai paminėjo 94,74 proc. įmonių. Vietos ir užsienio turistai linkę ilsėtis aktyviai, todėl įmonės nurodė ne tik sporto aikščių plėtros būtinybę, bet kartu ir maudymosi vietų – 73,68 proc., dviračių takų ir kempingų po 42,11 proc. įmonių. Stovėjimo aikštelių tinklą vystyti reikėtų 63,16 proc. respondentų nuomone, privažiavimo kelių, suoliukų, parkų poreikį nurodė po 31,58 proc. apklaustųjų. Vaikų žaidimo aikštelės, atrakcionai buvo nurodytos kaip kitos sritys, kurioms būtina plėtra (6.19 pav.)
7. VIETINIŲ BEI UŽSIENIO TURISTŲ SRAUTŲ VERTINIMAS
7.1. Bendrosios situacijos Lietuvoje apžvalga
Pasaulyje šiandien turizmo klestėjimo ir plėtros laikotarpis. Pasauliniame turizmo versle dirba dešimtys milijonų žmonių, o daugeliui šalių turizmas tapo pagrindine ūkinės veiklos rūšimi ir išgyvenimo galimybe. Turizmo plėtra skatina ir kitų ūkio šakų pagyvėjimą. Transporto sistema, maisto pramonė, statybos pramonė, pramogų verslas, didėjant turistų srautams, tai pat įgauna naujus augimo mastus. Be to, turizmas yra viena palankiausių ūkinės veiklos šakų, nereikalaujančių atsivežtinių žaliavų. Ji susideda iš keleto veiklos sektorių, tokių kaip apgyvendinimas, pramogos, transportavimas, maitinimas. 2000 m. Lietuvos tarptautinis turizmas buvo gana neintensyvus. Lietuvą aplankė beveik 4,1 milijono užsieniečių, t. y. 8 proc. mažiau nei 1999 m., iš jų – 1,1 milijono turistų, o tai 24 proc.
______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 41 mažiau nei 1999 m.. Tačiau pradėjo augti svečių skaičius iš Lenkijos ir Vokietijos. Pastoviai daugėjo turistų iš Skandinavijos, ypač iš Suomijos. 2000 metais kolektyvinio apgyvendinimo įmonėse buvo apsistoję 300 tūkstančių užsieniečių. Lyginant su 1999 m., šis skaičius išaugo 2,3 proc., nakvynių skaičius sumažėjo 3,2 proc., vidutinė buvimo trukmė sumažėjo nuo 3,4 iki 3,2 nakvynės. Daugiausia apgyvendinimo įmonėse svečių buvo iš Vokietijos – 52,1 tūkstančio (7,6 proc. daugiau negu 1999 metais), iš Lenkijos – 38,7 tūkstančio (16,4 proc. daugiau negu 1999 m.), iš Rusijos – 28,3 tūkstančio (daugiau 13,6 proc. nei 1999 metais), iš Latvijos – 23,4 tūkstančio (mažiau 14,3 proc. nei 1999 m.), iš Suomijos – 22,8 tūkstančio (daugiau 8,9 proc. nei 1999 metais). 2001 m. Lietuvos turizmui buvo pakankamai sėkmingi – atvyko daugiau užsieniečių, išaugo jų skaičius apgyvendinimo įmonėse, didėjo susidomėjimas kaimo turizmo paslaugomis bei renginiais. Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis 2001 m. į Lietuvą atvyko 4,2 milijono užsieniečių, t. y. 2,5 proc. daugiau nei 2000 m., o turistų – 1,27 milijono, t. y. 15 proc. daugiau nei 2000 m.. Daugiausiai lankytojų buvo iš kaimyninių šalių: Latvijos – 1,34 mln., Rusijos – 1,18 mln., Baltarusijos – 641 tūkst., Lenkijos – 275 tūkst. Statistikos departamento duomenimis kolektyvinio apgyvendinimo įmonėse 2001 m. gyveno 704 tūkstančiai turistų, (11,4 proc. daugiau nei 2000 m.), jie nakvojo 3 mln. 77 tūkstančius nakvynių (4,6 proc. daugiau negu 200 metais). 354 tūkstančių svečių buvo užsieniečiai (skaičius išaugo 18,3 proc.), jie nakvojo 1 mln. 73 tūkstančius nakvynių (11,4 proc. daugiau nei 2000 metais), o vidutinė buvimo trukmė buvo 3,0 nakvynės. Taip pat kolektyvinio apgyvendinimo įmonėse gyveno 350 tūkstančių Lietuvos gyventojų (t. y. 5,2 proc. daugiau nei praėjusiais metais), jie nakvojo 2 mln. 4 tūkstančius nakvynių (1,3 proc. daugiau negu buvusiu laikotarpiu), o vidutinė buvimo trukmė sudarė 5,7 nakvynės. 2002 metai Lietuvos turizmui buvo sėkmingi. Nors bendras į Lietuvą atvykusių užsieniečių skaičius ir sumažėjo, bet turistų skaičius išaugo, taip pat padidėjo ir pajamos iš atvykstamojo turizmo. Didėjo turizmo paslaugų pasiūla – renovuojamas bei plečiamas apgyvendinimo sektorius, didėjo kaimo turizmo paslaugų apimtys, pradedami vykdyti pramogų bei aktyvaus laisvalaikio pasiūlos plėtros projektai. 2002 metais, Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, į Lietuvą atvyko 3 mln. 999 tūkst. užsienio piliečių (turistų ir vienadienių lankytojų), t. y. 4,7 proc. mažiau nei 2001 metais. Šį sumažėjimą lėmė žymiai kritęs lankytojų iš Latvijos skaičius.
7.1.1. pav. Atvykę į Lietuvą užsienio piliečiai 1998-2002 metais Šaltinis: Valstybinis turizmo departamentas
Didžioji dalis užsieniečių atvyko kelių transportu – 80,3 proc., geležinkeliais – 13,8 proc., oro – 4,2 proc. ir jūrų – 1,6 proc. keliais. Lankytojų atvykusių oro transportu skaičius išaugo 3,2 proc., kitomis transporto priemonėmis sumažėjo: geležinkeliais – 10,8 proc., jūrų transportu – 8,5 proc., keliais – 3,8 proc. ______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 42 Išskyrus mažėjantį lankytojų skaičių iš Latvijos (-14,5 proc.), Rusijos (-0,9 proc.) ir Suomijos (-2 proc.), kitų svarbių rinkų lankytojų skaičius didėjo: Baltarusija (+0,9 proc.), Lenkija (+10,7 proc.), Estija (+0,8 proc.), Vokietija (+2,8 proc.). Žymiai padaugėjo lankytojų iš Airijos (+48 proc.), Ispanijos (+41,6 proc.), Vidurio Europos (+26,6 proc.), Austrijos (+25,9 proc.), Prancūzijos (+18,3 proc.), Nyderlandų (+17,9 proc.), Jungtinės Karalystės (+11,6 proc.). Beje, lankytojų iš ES šalių skaičius išaugo 5,1 proc..
7.1.2. pav. Lankytojų pasiskirstymas pagal šalis 2002 m. Šaltinis: Valstybinis turizmo departamentas
Daugiausiai turistų Lietuvoje lankėsi laisvalaikio, poilsio tikslais (33 proc.), šiek tiek mažiau lankėsi pas draugus, gimines (31 proc.), o verslo, profesiniais tikslais – 23 procentai. Turistų pasiskirstymas pagal apsilankymo tikslą lyginant su 2001 m. praktiškai išliko toks pat. 2002 metais kolektyvinio apgyvendinimo įmonėse gyveno 371 tūkst. Lietuvos gyventojų, o bendras jų nakvynių skaičius siekė 2 mln. 76 tūkst. Lyginant su 2001 metais svečių skaičius išaugo 6 proc., o nakvynių skaičius – 3,6 proc. Deja, mažėjant ligonių kasų finansavimui sanatoriniam gydymui, 24,5 proc. sumažėjo Lietuvos gyventojų skaičius (52 tūkst.) sveikatingumo įmonėse, o nakvynių – 25,8 proc. (653 tūkst. nakvynių). Nepaisant to, gerėjanti ekonominė situacija, geri orai vasarą, pastebimai padidėjęs Lietuvos gyventojų skaičius pajūryje, kaimo turizmo sodybose, turizmo informacijos centruose bei įvairių renginių metu, rodo bendrą vietinio turizmo augimą. 2003 metų pirmąjį pusmetį į Lietuvą atvyko 1mln. 682,6 tūkstančiai užsieniečių, t. y. 6,7 proc. mažiau nei per tą patį 2002 metų laikotarpį. Šį sumažėjimą lėmė lankytojų skaičiaus iš kaimyninių šalių – Rusijos, Latvijos, Baltarusijos, sumažėjimas. Galima įvardinti kelias šio sumažėjimo priežastis. Pirmiausia – tai vizų režimo su Rusija ir Baltarusija pasikeitimai. Vienadienių lankytojų skaičiaus sumažėjimui iš Rusijos turėjo įtakos Rusijos Federacijos priimti teisės aktai dėl muitų įvežant į šalį padėvėtus automobilius. Turistų skaičiaus mažėjimui iš NVS šalių turėjo įtakos ir tai, kad Lietuva savo valiutą susiejo su euru - nukritus dolerio kursui šių šalių gyventojams labai išaugo Lietuvos paslaugų kainos. Tačiau, nežiūrint sumažėjusio lankytojų skaičiaus, vis tik daugiausia lankytojų sulaukta iš kaimyninių šalių: Rusijos (29 proc.), Latvijos (28 proc.), Baltarusijos (14 proc.), Lenkijos (9 proc.). Lyginant su 2002 m. pirmu pusmečiu padaugėjo svečių iš Jungtinės Karalystės (64,7 proc.), Ispanijos (41,1 proc.), Nyderlandų (31,8 proc.), Lenkijos (18,8 proc.), Vokietijos (14,6 proc.), Estijos (8 proc.). Skirstant pagal transporto rūšis, didžiąją dalį, t. y. 81 proc., sudaro lankytojai atvykę kelių transportu. 12 proc. sudaro lankytojai atvykę geležinkeliais. O atvykę oro transportu sudaro 5 proc. ir jūrų transportu – 2 proc. visų turistų. 2003 m. svečių atvykimo į Lietuvą prognozės yra teigiamos, nes tendencijos (lyginant su 2002 m. tuo pačiu mėnesiu, 2003 m. sausį atvykusių svečių sumažėjo 14,8 proc., vasarį – 15,1 ______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 43 proc., kovą – 8,1 proc., balandį – 5,1 proc., gegužę – 3,7 proc., birželį – 0,1 proc.) rodo, kad kiekvieną mėnesį svečių atvykstama vis daugiau ir trečio ketvirčio gale bus pasiektas 2002 m. lygis arba net ir pralenktas. Bendrais apgyvendinimo paslaugų teikėjų vertinimais pirmasis šių metų ketvirtis nebuvo džiuginantis, nes Lietuvos viešbučiuose apsistojo 3,9 proc. mažiau svečių, o bendras atvykstančiųjų skaičius per šį laikotarpį sumažėjo 12,3 proc. Tai leidžia daryti išvadą, kad svečių sumažėjimas pagrinde vyksta dėl vienadienių lankytojų skaičiaus sumažėjimo.
7.2. Bendrųjų turistų srautų Druskininkuose ir apylinkėse vertinimas
Šiame skyriuje atvykstamojo turizmo srautai vertinami remiantis apgyvendinimo įstaigų duomenimis, turizmo informacinių centrų ir transporto srautų rodikliais. Turistų srautai apgyvendinimo įstaigose. Pagal Turizmo įstatymą (1998 m. kovo 19 d. Nr. VIII-667, Vilnius), turistas – asmuo, kuris pažintiniais, profesiniais – dalykiniais, etniniais, kultūriniais, rekreaciniais, religiniais ar specialiais tikslais keliauja po šalį ar į kitas šalis ir apsistoja bent vienai nakvynei už savo nuolatinės gyvenamosios vietos ribų. Tarptautinėje statistikoje visi turizmu užsiimantys keliautojai vadinami lankytojais. Lankytojai – tai asmenys, kurie iš pastoviosios gyvenamosios vietos vyksta į kitą vietą (šalį), kurioje neturi pastoviosios gyvenamosios vietos ne ilgiau kaip 12 mėnesių, o kelionės tikslas nėra toje šalyje apmokama samdomoji veikla. Į lankytojų sąvoką neįtraukiami dirbantieji pasienyje, imigrantai, diplomatai, tranzitiniai keleiviai, pabėgėliai. Pastaraisiais metais į Druskininkus ir jų apylinkes atvyksta vis daugiau turistų, todėl apgyvendinimo paslaugas teikiančių įmonių užimtumo rodikliai auga. Turistų apgyvendinimo paslaugas teikia: • viešbučio tipo įmonės (viešbučiai, moteliai, svečių namai); • specialias apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės (kempingai, poilsio namai, nakvynės namai, sveikatingumo įstaigos). Apgyvendinimo įstaigose gyvenusių turistų skaičius yra tik nedidelė dalis visų regioną aplankiusių turistų. Taip yra dėl to, kad: • daugelis atvykstančių lankytojų apsistoja pas draugus ir gimines; • nemažai yra vienadienių turistų, kurie atvyksta į regioną pažintiniais tikslais. Žemiau nurodytame 7.2.1. paveiksle yra pateikiami duomenys apie pagrindinių Lietuvos kurortų apgyvendinimo įstaigose apsistojusius svečius.
Palanga
Neringa 2002 2001 2000 Birštonas 1999
Druskininkai
0 20000 40000 60000 80000 100000 120000 140000
Druskininkai Birštonas Neringa Palanga 2002 43415 5716 32588 121511 2001 45478 5398 28530 117747 2000 43448 5266 27775 109846 1999 58999 8105 35650 116283
7.2.1. pav. Apgyvendinta svečių apgyvendinimo įstaigose Lietuvos kurortuose 1999-2002 m. Šaltinis: Statistikos departamentas ______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 44
Šiame paveiksle pateikti statistikos departamento duomenys apie apgyvendintų svečių skaičių viešbučiuose, moteliuose, turistinėse bazėse, nakvynės namuose, kempinguose poilsio įstaigose, vaikų stovyklose bei sveikatingumo įstaigose Lietuvos kurortuose 1999-2002 metais. Lyginat šį keturių metų laikotarpį, matyti, kad 2000 metais visuose kurortuose buvo apgyvendinta mažiausiai svečių. Kitais metais apgyvendintų svečių skaičius skirtinguose miestuose labai nevienodas ir svyruojantis. Pagal suteiktų nakvynių skaičių 2001 metais Druskininkams teko 43,7 proc., Palangai – 24,9 proc., Birštonui – 6,5 proc. šalies sanatorinių paslaugų rinkos. Lietuvos kurortų poilsio namų teikiamų paslaugų rinkoje dominavo Palanga – 54,8 proc., Neringa jų teikė 17,7 proc., Druskininkai – 0,6 proc. Birštone šios paslaugos nebuvo teikiamos. Kurortams tenkanti viešbučių paslaugų dalis buvo palyginti nedidelė: Palangai – 6,5 proc., Neringai – 4,5 proc., Druskininkams – 0,8 proc. Tuo tarpu 2002 m. pagal suteiktų nakvynių skaičių visose apgyvendinimo įmonėse dominavo Palanga, kur buvo suteikta 700026 nakvynių, o tai sudarė 23 proc. visų suteiktų nakvynių. Druskininkuose taip pat buvo suteikta nemažai nakvynių – 609734, arba 20 proc. visų nakvynių. Neringoje buvo suteikta 4 proc. nakvynių, o Birštone šis rodiklis, lyginant su visais Lietuvos kurortais, buvo mažiausias ir tesudarė 89710 nakvynių (3 proc.). Šiame skaičiuje didžiausią dalį užėmė nakvynės viešbučiuose ir moteliuose. Palangoje tai sudarė 6,5 proc., Neringoje – 4 proc., Druskininkuose – 1,7 proc., o Birštone šis rodiklis buvo mažiausias ir tesudarė 523 nakvynes. Tačiau 2002 m. lyginant su praėjusiu laikotarpiu, t. y. 2001 m., yra pastebima tendencija, kad mažėja svečių, apsistojančių sveikatingumo įmonėse. Druskininkuose šis rodiklis sumažėjo 13,9 proc., Birštone – 5,7 proc., Palangoje – 5,4 proc. Tuo tarpu apsistojusių poilsio įstaigose svečių skaičius didėja. Palangoje šis skaičius padidėjo 9,3 proc., o Neringoje net 13,2 proc. Pagal statistinius duomenis, Druskininkų miesto savivaldybėje apgyvendinimo įstaigų skaičius kasmet keičiasi labai nežymiai. 2000 m. ir 2001 m. Druskininkuose buvo 19, o 2002 m. – 18 apgyvendinimo įstaigų. Vienu metu jose gali būti apgyvendinta 4151 turistas. Prieš tai buvusiais laikotarpiais šie skaičiai buvo mažesni ir 2000 m. vienu metu apgyvendinimo įstaigose galėjo gyventi 4070, o 2001 m. – 3826 atvykusieji. Šie apgyvendinimo pajėgumai yra pilnai išnaudojami ir netgi viršijami, nes 2000 m. apgyvendinimo įstaigose buvo apgyvendinta 39442 svečiai, 2001 m. – 44000 svečių. 2002 m. šis skaičius dar padidėjo ir sudarė 53265 turistus. Šiame skaičiuje buvo apgyvendinta ir nemažai užsieniečių. Tokia apgyvendintų svečių dinamika atsispindi žemiau pateiktame 7.2.2. paveiksle.
60000 53265
50000 44000 39442 ius 40000
30000 25185 ų skai č i 17308 17946 20000
Sve č 10000
0 2000 m. 2001 m. 2002 m. Metai
Viso Užsieniečiai
7.2.2. pav. Apgyvendinta svečių apgyvendinimo įstaigose 2000 – 2002 m. Šaltinis: Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centras
Viešbučių Druskininkų savivaldybės ribose nėra daug. 1999 m. jų buvo 7, 2000 m. viešbučių sumažėjo iki 4. 2001 m. šis rodiklis nepakito ir išliko toks pats, t. y. buvo 4 viešbučiai. ______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 45 Tačiau, didėjant turistų srautams ir apsigyvenimo vietų paklausai, 2002 m. viešbučių ir motelių skaičius vėl išaugo iki 7. Pažymėtina ir tai, kad visi Druskininkuose veikiantys viešbučiai pagal nuosavybės forma yra privatūs, dirbantys visus metus. Juose vienu metu gali būti apgyvendinama iki 323 svečių. Tuo tarpu 2000 m. ir 2001 m. šios įstaigos galėjo apgyvendinti tik iki 177 klientų. 2002 m. viešbučiuose buvo įrengta 90 papildomų vietų, kuriose svečiai apgyvendinami tik sezoniniu laikotarpiu. Žemiau pateiktame 7.2.3. paveiksle matyti, kiek žmonių buvo apgyvendinta bei kiek nakvynių suteikta Druskininkų viešbučiuose. 2002 m. šiose apgyvendinimo įstaigose buvo apgyvendinta 10185 svečiai, o lyginant su 2000 m. šis skaičius išaugo daugiau nei dvigubai. Lygiagrečiai didėjo ir suteikiamų nakvynių skaičius. Kai 2000 m. buvo suteiktos 8063 nakvynės, tai 2002 m. šis rodiklis išaugo iki 18066 nakvynių. Tuo tarpu 2001 m. matomas turistų srautų nuosmukis. Tiek apgyvendinimo, tiek suteiktų nakvynių skaičius pagal 2000 m. buvo žymiai sumažėjęs.
20000 18066
ius 15000 č 10185
skai 10000 8063 ų 7116 4447 4221 5000 Žmoni
0 2000 m. 2001 m. 2002 m. Metai
Apgyvendinta svečių Suteikta nakvynių
7.2..3. pav. Apgyvendinta svečių ir suteikta nakvynių Druskininkų savivaldybėje 2000 – 2002 m. Šaltinis: Statistikos departamentas
Statistikos departamento duomenimis 2001 m. Druskininkų savivaldybėje veikė keturios poilsio įstaigos (tai poilsio nameliai, vilos ir kitos panašios buveinės, įmonės, kuriose yra teikiamos ribotos viešbučio tipo paslaugos). Šiame skaičiuje buvo trys poilsio įstaigos veikiančios ištisus metus ir viena įstaiga dirbanti tik sezoniniu laikotarpiu. Jose vienu metu galėjo apsistoti 143 turistai. Remiantis statistiniais duomenimis, poilsio įstaigose 2001 metais apsigyveno 1200 svečių, o nakvynių buvo suteikta 2958. Tačiau šių rodiklių negalima palyginti su 2002 m. laikotarpiu, nes tais metais Druskininkuose nebeveikė nei viena poilsio įstaiga. Sveikatingumo įstaigų bei sanatorijų infrastruktūra Druskininkuose yra pakankamai plačiai plėtojama. Per paskutiniuosius dvejus metus Druskininkuose buvo užregistruota 11 sveikatingumo įmonių, kurios dirba bei priima lankytojus ištisus metus. 2001 m. šios įstaigos turėjo 1771 numerį ir vienu metu galėjo apgyvendinti 3506 žmones. Tačiau, didėjant sveikatingumo įmonių paklausai ir augant atvykstančiųjų skaičiui, 2002 m. buvo įrengta daugiau numerių, t. y. šis skaičius išaugo iki 1921, ir sveikatingumo įstaigos galėjo vienu apgyvendinti iki 3738 svečių. Remiantis statistiniai duomenimis, 2001 – 2002 m. Druskininkų savivaldybės sveikatingumo įstaigose apgyvendinamų svečių skaičius mažėjo. 2002 m. buvo apgyvendinta 33230 svečių, o tai yra 13,9 proc. mažiau negu 2001 metais. Suteiktų nakvynių skaičius taip pat nukrito. 2001 m. buvo suteiktos 593663 nakvynės, o 2002 m. – 591668 nakvynės. Taigi šis skaičius sumažėjo 0,3 proc. Pastebėtina ir tai, kad Lietuvos sveikatingumo įstaigose lankosi nemažai užsieniečių. Per 2002 m. Druskininkų sveikatingumo įmonėse apsilankė 16478 užsieniečiai, o tai yra 4,5 proc. daugiau nei 2001 m. Be to, šis skaičius nedaug atsilieka nuo Lietuvos gyventojų apsistojančių šiose įstaigose. 2002 m. Druskininkų sanatorijose buvo apsistoję 16752 lietuviai, tačiau tai yra 26,7 proc. mažiau lyginat su 2001 m. To priežastimi galėtų būti tai, kad užsieniečiams lankytis bei gydytis Lietuvos sveikatingumo kurortuose yra palankesnės sąlygos finansiniu požiūriu ______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 46 nei lietuviams. Lietuvos gyventojai pagal savo gaunamas pajamas dažnai negali sau leisti ilsėtis ar gydytis sveikatingumo kurortuose. Kita svarbia priežastimi gali būti ir tai, kad daugelis žmonių neturi pakankamai informacijos apie teikiamas paslaugas ir jų kainas. Paskutiniuoju metu Druskininkų valdžia vis daugiau dėmesio skiria būtent tokios informacijos teikimui. Ji yra skelbiama internete, Turizmo informaciniame centre ir pan. Transporto srautai. Automobilių skaičius šalyje sparčiai auga. Per pastarąjį dešimtmetį šis rodiklis tik didėjo. Ši transporto priemonių dinamika atsispindi 7.2.4. paveiksle (1995 metais ženklų transporto priemonių skaičiaus sumažėjimą lėmė motociklų perregistravimas, kai motociklų skaičius nuo maždaug 200 tūkst. sumažėjo iki 20 tūkst.).
384 367 400 348 326 341 350 312 301 326 294 277 300 257 265 316 240 304 236 238 315 /1000 gyv. 291
ų 250 212 193 260 175 200 235 208 150 172 190
100
Transporto priemoni 50
0 1994 m. 1995 m. 1996 m. 1997 m. 1998 m. 1999 m. 2000 m. 2001 m. 2002 m. Metai Viso transporto priemonių Lengvųjų automobilių Iš jų individualių
7.2.4. pav. Transporto priemonių dinamika 1994 – 2002 m. Šaltinis: Statistikos departamentas
Nuo 1994 metų iki 1998 metų imtinai Lietuvoje sparčiai augo ir automobilių eismo intensyvumas. 1999-2000 m. dėl Lietuvą ištikusios ekonominės krizės eismo intensyvumas pradėjo mažėti: 1999 m., lyginant su 1998 m., sumažėjo 1 proc., o 2000 metais, lyginant su 1999 metais, sumažėjo 6 proc.. Krovininio transporto eismas 2000 metais išaugo 8 proc., lyginant su 1999 m., o lengvųjų automobilių eismas sumažėjo 4 proc. Nuo 2001 metų eismas vėl pradėjo didėti: pirmojo pusmečio duomenimis, eismo intensyvumas, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo apie 7 proc. O 2002 m. šis rodiklis dar padidėjo ir išaugo 14 proc. Eismo intensyvumo kitimo dinamika 1993-2002 m. atsispindi 7.2.5. paveiksle.
7.2.5. pav. Eismo intensyvumo kitimas 1993 – 2002 m. (proc.) Šaltinis: Statistikos departamentas
______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 47 Be to, Lietuva yra tranzitinė šalis, todėl labai svarbu, kad mūsų keliai būtų patrauklūs tarptautiniam transportui. Į Lietuvą atvykstama lengvaisiais automobiliais, autobusais, sunkvežimiais, geležinkeliais ir kitu transportu. Per paskutiniuosius kelerius metus, t. y. 1999-2002 m., tarptautinio eismo rodikliai didėjo. O tai reiškia, kad Lietuva yra patraukli daugeliui užsieniečių. Užsienio turistų dėmesį labiausiai traukia Lietuvos pajūrio kurortai Palanga ir Neringa, gydomieji (mineraliniai) kurortai Birštonas ir Druskininkai, o taip pat turizmo centrai Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir Šiauliai. Druskininkai yra netoli svarbių magistralinių transporto kelių: plentai veda į Vilnių, Alytų, Gardiną. Remiantis VĮ „Transporto ir kelių tyrimų institutas” duomenimis, vidutinis metinis kelių intensyvumas 2001 m. atsispindi žemiau pateiktoje 8 lentelėje. 8 lentelė Kelių, einančių per Druskininkų regioną, intensyvumas 2001 m.
Ruožas Kelio Nr. Kelio pavadinimas Kelio km. Nuo Iki Metinis vidurkis 95,99 77,54 101,73 1076 A4 Vilnius – Varėna – Gardinas 107,83 101,73 128,64 1332 1,2 0 9,62 739 129 Antakalnis – Jieznas – Alytus – Merkinė 43,52 32,75 57,48 2026 66,45 57,48 80,87 1476 133 Merkinė – Leipalingis 22,8 0 25,85 380
Didžiausias transporto intensyvumo sezoniškumas pastebimas 129 kelyje Antakalnis- Jieznas-Alytus-Merkinė. Galima daryti prielaida, kad tokį eismo intensyvumo išaugimą įtakoja išaugęs turistų skaičius vasaros laikotarpiu. Ir atvirkščiai, transporto intensyvumas sumažėja žiemos laikotarpiu daugiau nei vidutiniškai Lietuvoje todėl, kad tuo metu turistų srautai yra mažiausi. Taigi, keliai yra jautrūs sezoniškumams, todėl galima teigti, kad jie daugiausiai naudojami turistinėms reikmėms. Tarptautinėse metodikose eismo prognozės tiesiogiai yra susiejamos su BVP augimu. Be to, lengvųjų automobilių eismo intensyvumas priklauso ir nuo lengvųjų automobilių skaičiaus ir jų panaudojimo augimo. Rengiant prognozes, yra remiamasi optimistiniu, vidutiniu ir pesimistiniu scenarijais, o gaunami rezultatai svyruoja dideliu intervalu, skirtumai tarp geriausio ir blogiausio scenarijaus yra dideli. Taigi, yra siūloma taikyti tokius eismo intensyvumo augimo scenarijus: • optimistinis – 1994-1998 m. laikotarpiu Lietuvoje sparčiai augo ekonomika, o tai turėjo įtakos transporto eismo intensyvumo didėjimui. Darant prognozes pagal šį scenarijų, galima teigti, kad Lietuvos ekonomika ir toliau sparčiai augs, o tai kartu įtakos ir automobilių kelių transporto eismo augimą; • vidutinis – 1999 m. Rusijos ekonominė krizė palietė ir Lietuvą. Tai rodo 1999-2000 m. automobilių transporto eismo sumažėjimas. Prognozuojant tolesnes tendencijas pagal šį scenarijų, labiausiai tikėtinas variantas yra toks, kad automobilių transporto eismo intensyvumo augimas vėluos penkeriais metais, palyginus su optimistiniu scenarijumi; • pesimistinis – šis variantas labiausiai tikėtinas tuomet, jeigu šalies ekonominė situacija bus nepalanki. Tokiu atveju transporto eismo intensyvumo augimas bus lėtas ir vėluos dešimčia metų lyginant su optimistiniu scenarijumi. Šios eismo intensyvumo prognozės keliams yra pateikiamos 9 lentelėje.
______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 48 9 lentelė Kelių eismo intensyvumo prognozės
Variantas 1999 m. 2005 m. 2010 m. 2015 m. Optimistinis 1,00 1,41 1,84 2,27 Vidutinis 1,00 1,20 1,41 1,84 Pesimistinis 1,00 1,05 1,20 1,41
Remiantis turimais duomenimis, galime daryti prielaidą, kad tiriamame Druskininkų regione transporto srautų intensyvumas ir toliau augs. Pagal šiuos koeficientus 10 lentelėje yra pateikiami eismo intensyvumo analizuojamame regione skaičiavimai iki 2005 m. pagal optimistinį, vidutinį ir pesimistinį variantus.
10 lentelė Transporto srautų intensyvumo prognozės iki 2005 m. Druskininkų ir apylinkių keliuose
Ruožas EI prognozė Kelio Nr. Kelio pavadinimas Kelio km. Nuo Iki Optimistinis Vidutinis Pesimistinis 95,99 77,54 101,73 1517,16 1291,20 1129,80 A4 Vilnius-Varėna-Gardinas 107,83 101,73 128,64 1878,12 1598,40 1398,60 1,20 0,00 9,62 1041,99 886,80 775,95 Antakalnis-Jieznas- 129 43,52 32,75 57,48 2856,66 2431,20 2127,30 Alytus-Merkinė 66,45 57,48 80,87 2081,16 1771,20 1549,80 133 Merkinė-Leipalingis 22,80 0,00 25,85 535,80 456,00 399,00
Apibendrinant, galima teigti, kad nors ir pastebimas ryškus transporto srautų sezoniškumas, tačiau atvykstančiųjų į Druskininkus bei lankančių Liškiavos, Merkinės ir Marcinkonių regionus vis daugėja. Be to, didėja tarptautinio transporto srautai. Didėjant eismo intensyvumui, didės ir turizmo paslaugų vartotojų. Galima daryti prielaidą, kad turizmo paslaugų vartotojų srautai didės tokiais pačiais koeficientais kaip ir transporto srautai. Tai yra pagrindinės priežastys intensyviai plėtoti aptarnavimo infrastruktūrą, kurti naujus verslus bei paslaugas. Turistų srautai turizmo informaciniuose centruose. Turistų srautus Druskininkuose galima analizuoti ir pagal turizmo informacinių centrų lankomumą. Druskininkų savivaldybėje informacijos paslaugas teikia Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centras, o apylinkėse – lankytojų centrai Merkinėje ir Marcinkonyse. Plėtojant turizmą tokios informavimo priemonės vaidina svarbų vaidmenį. Taigi nuo turizmo informacinių centrų darbo priklauso, kokį įspūdį apie Druskininkus ir regiono apylinkes susidaro čia atvykstantieji lankytojai tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio. Druskininkų informacinis centras dirba nuo 1998 metų. Jame teikiama informacija apie muziejus, maitinimo įstaigas, gydymo įstaigas, apgyvendinimo įstaigas, lankytinas vietas, renginius, gidų paslaugas, autobusų nuomą ir pan. O taip pat vykdomos rezervavimo paslaugos, platinami bukletai, žemėlapiai. Centras vykdo bendrus projektus su kitas turizmo sritis aptarnaujančiais objektais. Šis centras turi savo interneto svetainę. Marcinkonių turizmo informacinis centras įkurtas 1998 metais kaip Dzūkijos nacionalinio parko padalinys. Jis leidžia ir platina brošiūras, bukletus, žemėlapius, suvenyrus, taip pat organizuoja ekskursijas, teikia informacija įvairiais turizmo klausimais. Pagrindinė darbo kryptis - Dzūkijos nacionalinis parkas.
______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 49 Merkinės turizmo informacinis centras buvo įkurtas 1996 metų pavasarį. Šis centras dirba kaip Dzūkijos nacionalinio parko padalinys. Centras užsiima tokia veikla kaip maršrutų kūrimu, ekskursijų parko ribose organizavimu. Platesne veikla neužsiimama. Turizmo informacinio centro reikalingumą apibūdina turistų, pasinaudojusių šio centro paslaugomis, didėjantys srautai. Remiantis statistiniai duomenimis, lankytojų skaičius turizmo informaciniuose centruose vis auga. Druskininkų turizmo ir verslo informacinis centras atlieka įvairias apklausas, vykdo tyrimus apgyvendinimo įstaigose bei visame regione. Taigi centras fiksuoja visus atvykstančiųjų srautus į šį regioną. Analizuojant turizmo informacinio centro lankomumą matome, kad lankytojų srautas auga. 7.2.6. paveiksle matome, kaip kito apsilankančių Druskininkuose žmonių skaičius.
70000 61420 60000 53265 50000 34086 44000 28080 poilsiautojų 40000 39442 22134 20068 30000 25185 27164 skaičius 17308 17946 20000 10000 0 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m.1- 11 mėn.
Bendras lankytojų skaičius Iš Lietuvos Iš užsienio
7.2.6. pav. Į Druskininkų regioną atvykusių svečių pasiskirstymo dinamika 2000 – 2003 m. Šaltinis: Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centras
Šie augantys rodikliai rodo, kad turistai linkę naudotis centro paslaugomis. Tai galima pasakyti tiek apie Lietuvos turistus, tiek apie užsieniečius. Šį pokytį galėjo sąlygoti pagerėjęs centro darbas, kylanti paslaugų kokybė. 7.2.7 paveiksle yra pateikiama bendros Merkinės ir Marcinkonių lankytojų centruose apsilankiusių turistų tendencijos. Matyti, kad šiuose regionuose lankosi visai nedaug užsienio turistų. 2000 m. Marcinkonyse ir Merkinėje jų apsilankė 13 proc. nuo bendro lankytojų skaičiaus. 2001 m. užsieniečių į šias apylinkes atvyko daugiau ir jie sudaro 15 proc. bendrame apsilankiusiųjų skaičiuje. Tačiau 2002 m. šis rodiklis vėl pablogėjo ir turistų iš užsienio čia apsilankė tik 12 proc.
19299 20000 17174 17526 18000 16866 16786 15450 16000 14558
ius 14157
č 14000 12000 skai
ų 10000 8000 6000
Lankytoj 4000 2709 2513 2616 2076 2000 0 1999 m. 2000 m. 2001 m. 2002 m. Metai
Bendras lankytojų skaičius Iš Lietuvos Iš užsienio
7.2.7. pav. Marcinkonių ir Merkinės informacinių centrų lankytojų dinamika 1999 – 2002 m. Šaltinis: Marcinkonių ir Merkinės turizmo informacijos centrai
______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 50
7.3. Užsienio turistų srautų Druskininkuose ir apylinkėse vertinimas
Iš ankstesnės analizės matyti, kad turizmo informacinio centro lankomumas didėja. 7.3.1. paveiksle pateikiama užsienio rinkų dinamika.
12000 10452
ius 10000 9082 č 8000 7527 7749 6096 6785 7135 skai 6229 6467 ų 6000 5490 4689 4000 2496 2300 2458 2000 1056 1430 poilsiautoj 0 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m.1- 11 mėn.
Lenkija 135 NVS šalys 169 Izraelis 101 Kitos šalys 50
7.3.1. pav. Užsienio turistų rinkų pasiskirstymas Druskininkuose Šaltinis: Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centras
Kaip matyti iš šio paveikslo, atvykstamasis turizmas auga. 2000 m. į Druskininkus daugiausiai turistų buvo atvykę iš Lenkijos (44 proc.) ir NVS šalių (36 proc.). 2001 m. didžioji dalis (43 proc.) užsieniečių į Lietuvą atvyko taip pat iš Lenkijos. Iš NVS šalių apsilankė 36 proc., iš Izraelio – 8 proc., o turistai iš kitų pasaulio šalių sudarė 13 proc. 2002 m. pagal atvykstančių turistų skaičių lydere išliko Lenkija (41 proc.). Tačiau turistų, atvykusių iš NVS šalių, srautas sumažėjo iki 27 proc. Be to, padidėjo atvykstamasis turizmas iš Izraelio ir 2002 m. jis sudarė 10 proc. Iš kitų pasaulio šalių turistų skaičius taip pat padidėjo iki 22 proc. Iš 2003 m. 11-os mėnesių suvestinės matyti aiškios tendencijos: daugiausiai turistų iš Lenkijos (33,4%), NVS šalių (26,3%), tačiau jų skaičius lyginant su praėjusiais nežymiai pakito; žymiai išaugo svečių iš kitų šalių (22,4%) ir ypač iš Izraelio (17,3%). Taigi, galima teigti, kad Lietuvą atranda vis didesnis srautas naujų turistų. Marcinkonių ir Merkinės regionuose daugiausiai lankytojų buvo sulaukta iš: • Lenkijos; • Vokietijos; • Švedijos; • Prancūzijos; • JAV. Užsienio rinkų procentinis pasiskirstymas Marcinkonių apylinkėse atsispindi 7.3.2. paveiksle.
16% 25% 9%
19% 31%
Lenkija Vokietija Švedija Prancūzija JAV
7.3.2. pav. Užsienio rinkų pasiskirstymas Marcinkonių regione 2002 m. Šaltinis: Marcinkonių turizmo informacijos centras
______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 51
Kaip matyti iš paveikslo, Marcinkonyse daugiausiai lankosi turistai iš Lenkijos (25 proc.) ir Vokietijos (31 proc.). Tačiau nemažai svečių atvyksta ir iš Švedijos, JAV, Prancūzijos. 2002 m. į Merkinės regioną atvykusių turistų pasiskirstymas pavaizduotas 7.3.3. paveiksle.
Lenkija
7% Vokietija 2% 2%2% Švedija 4% JAV 5% 48% Prancūzija Čekija 6% Norvegija 6% Danija 18% Rusija Kiros NVS šalys
7.3.3. pav. Užsienio rinkų pasiskirstymas Merkinės regione 2002 m. Šaltinis: Merkinės turizmo informacijos centras
Kaip matyti, į Merkinę daugiausiai atvykstama iš Lenkijos (48 proc.) bei Vokietijos (18 proc.). Tačiau ir iš kitų Europos valstybių taip pat sulaukiama svečių. Be to, svarbu paminėti, kad visi atvykstantys turistai analizuojamam regionui yra svarbūs. Tokiu būdu yra skleidžiama informacija, stengiamasi kuo efektyviau vykdyti savo veiklą ir taip pritraukti dar didesnius srautus užsieniečių. Didėjantis turistų srautas iš užsienio, leidžia tikėtis toliau augančio susidomėjimo Lietuvos siūlomomis turizmo paslaugomis. Nagrinėjant turistinės plėtros perspektyvas ypatingas dėmesys skiriamas Druskininkų, Kauno, Alytaus ir Neringos savivaldybėms. Paskutiniuoju metu čia atvyksta vis daugiau turistų iš užsienio. Druskininkai yra patrauklūs savo rekreaciniais bei gydomaisiais ištekliais, kurie yra pagrindinis kriterijus renkantis sveikatinimo įstaigas. Druskininkai taip pat traukia turistus ir savo gražiomis apylinkėmis ir išskirtiniu kraštovaizdžiu. Tačiau, kad turistų srautų skaičius ir toliau didėtų, turizmo paslaugos turi būti orientuotos tiek į poilsinį, tiek į gydomąjį, tiek ir į pažintinį turizmą.
8. DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS BIUDŽETO ANALIZĖ
Analizuojant Druskininkų miesto bei Liškiavos, Merkinės ir Marcinkonių regionų skiriamų piniginių lėšų turizmo plėtrai pasiskirstymą, susidurta su duomenų surinkimo problema. Analizuojamu laikotarpiu, t. y. 2000 – 2002 m., Druskininkų miesto savivaldybės biudžeto lėšos buvo gana pastovios, kito mažai. Tačiau panašios tendencijos pastebimos ir kitų Lietuvos kurortų biudžetuose. Ši lėšų dinamika atsispindi 11 lentelėje.
11 lentelė Savivaldybių biudžetų pajamos ir išlaidos (tūkst. Lt.)
Administracinis 1999 m. 2000 m. 2001 m. vienetas Pajamos Išlaidos Pajamos Išlaidos Pajamos Išlaidos Palangos m. sav. 28.220 27.373 29.964 25.132 32.968 29.791 Klaipėdos m. sav. 159.247 158.814 169.692 165.172 174.818 168.783 Klaipėdos r. sav. 42.170 .618 43.696 44.042 43.972 44.384 Kretingos r. sav. 39.625 41.907 29.896 40.311 39.091 40.788 ______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 52 Administracinis 1999 m. 2000 m. 2001 m. vienetas Pajamos Išlaidos Pajamos Išlaidos Pajamos Išlaidos Skuodo r. sav. 32.529 31.819 31.250 29.505 32.455 31.689 Šilutės r. sav. 59.739 61.208 53.825 55.509 48.590 52.695 Neringos sav. 17.155 16.176 15.962 15.883 15.791 15.339 Druskininkų sav. 23.543 23.383 26.577 26.411 29.567 29.200 Birštono sav. 11.747 11.443 12.529 12.154 13.036 12.918 Klaipėdos apskritis 378.684 379.916 384.284 315.706 607.728 383.470 Lietuva 3.207.977 3.295.167 3.207.977 3.295.167 3.233.895 3.315.803 Šaltinis: Statistikos departamentas
Iš pateiktos lentelės matyti, kad Druskininkuose kiekvienais metais gaunama vis daugiau pajamų. Be to, pastebėtina ir tai, kad biudžeto išlaidos, nors ir turi didelius augimo tempus, tačiau gaunamų biudžeto pajamų neviršija. Taigi savivaldybė neturi jokių skolų ar finansinių įsipareigojimų. Druskininkų savivaldybės lėšos, skiriamos turizmui, 2000 metais sudarė 186,8 tūkst. litų. Iš šios sumos didžiausia dalis lėšų buvo skirta turizmo informacinio centro veiklai finansuoti. Taigi šiam prioritetui buvo skirta 62,1 proc. visų turizmo sektoriui skiriamų lėšų. Tuo laikotarpiu Druskininkų savivaldybėje taip pat buvo rengiami įvairūs tarptautiniai projektai bei programos, kurių pagalba buvo naudingiau išnaudojami visi turizmo infrastruktūros ypatumai. 2000 m. iš šių finansavimo šaltinių buvo gauta 6900 litų. 2001 m. situacija labai pasikeitė. Druskininkų savivaldybė skyrė žymiai daugiau lėšų turizmo sektoriaus plėtrai regione. Lyginant su 2000 m., 2001 m. turizmui buvo skirta 1 milijonu 800 litų daugiau. Labai išaugo finansavimas turizmo informaciniam centrui. Šiuo laikotarpiu jam buvo skirta 256,6 tūkstančiai litų, o tai yra daugiau nei dukart didesnės lėšos negu 2000 m. Taip pat turizmo sektoriaus plėtrai lėšų buvo gaunama ir iš kitų finansavimo šaltinių, t. y. buvo vykdomi įvairūs turizmo projektai, rengiamos plėtros programos. Iš šios srities 2001 m. buvo gauta 166,2 tūkst. litų. Tai gana dideli skaičiai lyginat šį laikotarpį su praėjusiais 2000 m. 2002 m. situacija kiek pasikeitė. Savivaldybė sumažino skiriamų biudžeto lėšų dalį turizmui iki 519, 9 tūkst. litų. Taigi lėšos, skiriamos turizmo plėtojimui, sumažėjo 56 proc. Turizmo informacinių centrų finansavimas nors nežymiai, tačiau taip pat sumažėjo. Turizmo informacinio centro veiklos organizavimui buvo skiriama 21 proc. mažiau piniginių išteklių arba 201,9 tūkst. litų. Tačiau 2002 m. regione ypač suaktyvėjo tarptautinių rinkų veikla. Buvo organizuojama ir vykdoma dar daugiau projektų, susijusių su turizmo skatinimu bei inovacijų diegimu. Iš šios veiklos buvo gauta 2 mln. 32,4 tūkst. litų pajamų. Taigi šios lėšos leido kurti naujus turizmo produktus, kurių pageidauja atvykstantys turistai. Pastebima tendencija, kad 2003 m. savivaldybės skiriamų biudžeto lėšų dalis turizmui didėja. Turizmo sektoriui savivaldybės skiriamos lėšos padidėjo iki 666 tūkst. litų. Didėja ir turizmo informacinio centro veiklai savivaldybės skiriamų lėšų dalis. 2003 m. jam buvo skirta 288 tūkst. litų, o tai yra 1,7 proc. daugiau lėšų nei 2002 m. Tačiau pastebėtina tai, kad tarptautinių projektų vykdymas 2003 m. sulėtėjo. Iš šio turizmo finansavimo šaltinio buvo gauta tik 612 tūkst. litų. Šis rodiklis, lyginant su 2002 m., labai sumažėjo – net 70 proc. Savivaldybės biudžeto skiriamos lėšas turizmui pateikiamos 12 lentelėje.
12 lentelė Druskininkų savivaldybės biudžeto skirtos lėšos turizmo priemonių finansavimui 2000 – 2003 m.
2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. Savivaldybės skirtos lėšos 186.800 1.187.600 519.900 666.000 turizmui Iš jų turizmo informaciniam 116.000 256.600 201.900 288.000 ______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 53 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. centrui Kiti finansavimo šaltiniai (PHARE tarptautiniai projektai, 6.900 166.200 2.032.400 612.000 programos ir kita) Šaltinis: Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija
Tuo tarpu apie analizuojamų regionų – Liškiavos, Merkinės ir Marcinkonių, gaunamas pajamas turizmo plėtrai nėra pakankamai duomenų. Šių vietovių turizmo informacinių centrų finansavimu rūpinasi Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerija. Gaunamos pajamos užtikrina ir plėtros tendencijas. Tik skiriant pakankamai lėšų turizmo infrastruktūros plėtrai galima pritraukti vis daugiau lankytojų bei turistų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.
9. ESAMOS PROGRAMOS IR PROJEKTAI, PALIEČIANTYS DRUSKININKŲ BEI LIŠKIAVOS – MERKINĖS – MARCINKONIŲ REGIONĄ
Šiuo metu pagal prieinamus šaltinius rasta virš 25 stambesnių ar smulkesnių programinių ar planavimo darbų, atliktų per pastaruosius 12 metų (teritorinės ar organizacinės bei ekonominės krypties), kurių atitinkamos dalys paliečia Druskininkų bei Liškiavos-Merkinės-Marcinkonių regioną. Nėra galimybių išanalizuoti juos vienodai detaliai. Čia pateiksime informaciją ir trumpus komentarus tik keliolikai atrinktų darbų. Yra rengiami ir keli nauji darbai, kurie dar nebaigti arba neaprobuoti (pvz. Druskininkų strateginis planas, Varėnos rajono plėtros strateginis planas ir kt.). Atrinkti projektai ir programos žemiau pateikiami juos išskyrus į stambesnius strateginės krypties darbus ir labiau lokalizuotus projektus.
Stambesnieji strateginės krypties darbai • Bendras programavimo dokumentas (2003). Šiame dokumente pateikta, kur ir kaip Lietuva investuos Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą 2004-2006 metais. • Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas (2002). Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas yra privalomas formuojant regioninę politiką, rengiant ūkio šakų plėtros strategijas ir programas bei teritorijų planavimo dokumentų projektus. • Nacionalinė turizmo plėtros 2003-2006 metais programa. Valstybinis Turizmo departamentas, Vilnius, 2003. Pateiktos priemonės, kurios tiesiogiai liečia Druskininkų, kaip kurorto turizmo plėtrą: išteklių planavimas ir valdymas, viešoji turizmo infrastruktūra, galimybės išplėsti tarptautines turizmo rinkas. • Turizmo plėtros iki 2015 metų strategija. Lietuvos regioninių tyrimų institutas, Kaunas, 2002. Turizmo plėtros strategijoje numatomos ilgalaikės, prioritetinės turizmo plėtros kryptys, būtinos šalies ir jos regionų turizmo verslo plėtrai skatinti ir efektyviai išnaudoti šalies turistinį potencialą (gamtinius, kultūrinius, rekreacinius, žmogiškuosius bei verslo infrastruktūros išteklius). Strategijos dokumente numatyti tikslai ir veiksmai sustiprins atskirų valdžios institucijų ir privataus verslo sektorių bendradarbiavimo ir ryšių galimybes, įgyvendinant numatytas turizmo plėtros priemones, įsisavinant ir racionaliai panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas turizmo sektoriaus konkurencingumui stiprinti. • Lietuvos respublikos kurortų raidos koncepcija. Lietuvos regioninių tyrimų institutas, Kaunas, 2002. Koncepcijoje pateikta Lietuvos kurortų (Birštono, Druskininkai, Palanga, Neringa) esamos situacijos analizė bei jų vystymo valstybės mastu bei atskirų kurortų priemonių planas. • Regionų kultūros plėtros programa (2002). Šios programos paskirtis – sudaryti administracines, finansines, teisines sąlygas aktyvinti kultūros plėtrą, didinti jos vaidmenį regionuose, taip pat platesnės kultūros paslaugų sklaidos sąlygas ir galimybes gyventojams ______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 54 šiomis paslaugomis naudotis, skatinti kultūros, turizmo, švietimo, verslo ryšius regionuose, regionų bendradarbiavimą; puoselėti regionų etninį bei kultūros paveldo savitumą. • Etninės kultūros plėtros programa. Kultūros ministerija, Vilnius, 2003. Druskininkų bei apylinkių kultūrinio turizmo plėtra tiesiogiai siejasi su šios programos vienu iš tikslų - skatinti etninės kultūros sąveiką su kitomis etnografinių regionų socialinės ir ekonominės raidos sritimis (turizmu, kaimo plėtra, verslu). • Nemuno turistinės trasos galimybių studija. Turizmo departamentas, 2002 m. PHARE programai pristatytas projektas tiesiogiai liečia projektą vienos turizmo rūšies aspektu – vandens turizmo. Aprėpia 15 savivaldybių teritorijas. • Dviračių turizmas Lietuvoje. (projekto ataskaita ir realizavimo galimybių studija). DFC S. A., Barcelona, 2002. Darbas orientuotas į pasiūlymus sukurti strateginį nacionalinį tarptautinį dviračių takų tinklą Lietuvoje. Atskira atkarpa – Dzūkijos dviračių žiedas. Smulkesnių trasų būklės analizei skirta mažiau dėmesio. • Pietų Lietuvos regiono autoturizmo plėtros analizė ir jo įgyvendinimo galimybės. VGTU, Vilnius, 2001 m. Studija orientuota į Pietų Lietuvos automobilių turizmo infrastruktūros vystymą. Atsižvelgiant į vietovių traukos potencialą pasiūlytos kempingų planavimo schemos. • Dvarų paveldo išsaugojimo programa (2003). Šioje programoje numatyti dvarų paveldo išsaugojimo tikslai, prioritetai ir šios programos įgyvendinimo priemonės iki 2007 metų. • Pietų Lietuvos vandens turizmo plėtros galimybių studija. VGTU, Vilnius, 2003 m.
Regioniniai ir lokaliniai projektai (dalis) • Druskininkų kurorto bendrasis planas. VGTU Architektūros planavimo institutas, Vilnius, 2000. Yra skyrius „Turizmo ir poilsio sistema apylinkėse”. Naudinga medžiaga NGTS darbui (fragmentiškai). • Druskininkų kurorto plėtros ekonominė studija. KTU Vadybos fakultetas, Kaunas, 1998. Atlikta Ekonominė-socialinė Druskininkų analizė, ištirta Druskininkų infrastruktūra. • Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schema. Schemoje yra skyriai apie turizmą. NGTS darbui kai kuri medžiaga per smulki ir per daug detali, bet apibendrinimams gali būti panaudota III darbo stadijoje (projektiniai pasiūlymai).
______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 10. DRUSKININKŲ IR APYLINKIŲ TURIZMO IŠVYSTYMO ESAMOS SITUACIJOS SSGG ANALIZĖ
Stiprybės Silpnybės Galimybės Grėsmės ¾ Gausu aktyviam, poilsiniam ir ¾ Nepakankamai turizmui pritaikyti gamtos, ¾ Integracijos į ES procese sumažėję kelionių pažintiniam turizmui tinkamų istorijos, kultūros paveldo ištekliai; barjerai paskatins atvykstamąjį turizmą; ¾ Mažėjantis kvalifikuotų gamtinių ir kultūrinių išteklių; ¾ Augančios pasinaudojimo ES struktūrinių specialistų skaičius; ¾ Dalis architektūros paveldo objektų apgriuvę, fondų lėšomis galimybės, įgyvendinant įvairių ¾ Druskininkai ir apylinkės apleistos vilos ir kita medinė architektūra; turizmo paslaugų, infrastruktūros, marketingo ¾ Hidroelektrinių Alytuje turtingi etnokultūriniais bei etnokultūros ir ekoturizmo projektus; ir Baltarusijoje statyba; ištekliais; ¾ Nėra renginiams pritaikytos uždaros ¾ Šalies rekreacinio potencialo panaudojimo koncertinės salės; efektyvinimas; ¾ Saugomose teritorijose ¾ Druskininkų ir apylinkių upės ¾ Aktyvesnė reklama užsienyje (per ambasadas didėjantis naujų statybų tinkamos vandens turizmo ¾ Retas prieplaukų tinklas, stovyklaviečių ir pan.); skaičius; plėtrai; vandens turistams stoka, silpnas pramoginio ¾ Svetingumo industrijos paslaugų kokybės vandens transporto išvystymas, turistinių gerinimas; ¾ Nemuno ir aplinkos ¾ Gilios kurortinio gydymo ir informacinių ženklų stygius trukdo vandens ¾ Galimybės įsijungti į tarptautinius kultūrinio užterštumo augimas; sveikatinimo tradicijos; turizmo plėtrai; turizmo maršrutus; ¾ Turistinių trasų atkarpų įjungimas į žiedines ir ¾ Vandens turizmo plėtrai ¾ Spartus sanatorijų renovacijos ¾ Menkai išvystytos pramogų ir laisvalaikio tranzitines tarptautines trasas; grėsmę keliantis seklumų ir modernizacijos procesas. paslaugos; ¾ Bendradarbiavimas su užsienio TIC ir gausėjimas; kelionių agentūromis; ¾ Maža šeimyninio poilsio pramogų pasiūla; ¾ Profesinio-dalykinio turizmo skatinimas ne ¾ Istorinio ir kultūrinio sezono metu; paveldo sunykimo ¾ Trūksta kokybiškų maitinimo įstaigų paslaugų: ¾ Sportinio turizmo plėtra; grėsmė, skiriant per žemas aptarnavimo lygis, maistas ¾ Sanatorijų konkurencingų paslaugų paketų nepakankamai dėmesio ruošiamas ne pagal šiuolaikines technologijas; formavimas; jo išsaugojimui; ¾ Teikiamų paslaugų kokybės gerinimas, jų ¾ Aukštas nedarbo lygis asortimento, orientuoto į įvairius rinkos ¾ Mažėjantis kultūrinis segmentus, plėtotė; identitetas. ¾ Įstojimas į tarptautines federacijas.
______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 55
56
11. PASIŪLYMAI TURIZMO PRODUKTAMS PLĖTOTI DRUSKININKUOSE IR APYLINKĖSE
Eil. Kryptis Projektiniai pasiūlymai Nr. 1. Gamtos ir kultūros paveldo 1.1.Renovuoti ir pritaikyti kultūrinio reikmėms turistinių išteklių Druskininkų ir apylinkių kultūros paveldo panaudojimas atitinkamiems objektus. turizmo produktams kurti (išskiriant kultūrinį ir 1.2. Sutvarkyti ir įrengti reikiamą infrastruktūrą, ekoturizmą). pritaikant gamtos ir kultūros turizmo išteklius turistų lankymui. 2. Turizmo paslaugų 2.1. Atgaivinti ir modernizuoti sanatorijų bei infrastruktūros ir objektų sveikatingumo kompleksus Druskininkų mieste, tinklo išvystymas. ypatingą dėmesį skiriant turistinėms sveikatingumo paslaugoms.
2.2. Rekonstruoti ir plėtoti rekreacines poilsio zonas.
2.3. Plėsti specialaus apgyvendinimo įstaigų tinklą ir infrastruktūrą.
2.4. Plėsti maitinimo įstaigų tinklą ir gerinti paslaugų kokybę.
2.5. Plėtoti pagrindines kurortines paslaugas papildančias pramogų ir laisvalaikio paslaugas bei jas kuriančią infrastruktūrą.
2.6. Sukurti bazę įvairaus lygio konferencijų (dalykiniam, profesiniam) turizmui plėtoti, kaip priemonę paslaugų sezoniškumui lyginti. 3. Turizmo informacijos 3.1.Gerinti svarbių kultūriniam turizmui ir infrastruktūros (kelio ženklų, ekoturizmui vietovių bei objektų ženklinimo stendų, kt.) plėtojimas. sistemą. 4. Vandens, dviračių ir pėsčiųjų 4.1. Įrengti naujas ir plėsti esamas dviračių, bei auto trasų infrastruktūros vandens, automobilių bei pėsčiųjų turistines išvystymas. trasas.
4.2. Įrengti naują bei gerinti esamų prieplaukų, stovyklaviečių, automobilių stovėjimo aikštelių infrastruktūrą.
4.3. Įjungti vietines turizmo trasas į nacionalinių ir tarptautinių trasų sistemą.
4.4. Sukurti kelių dienų maršrutus esamomis turizmo trasomis. ______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 57
Eil. Kryptis Projektiniai pasiūlymai Nr. 5. Turizmo rinkodaros plėtra. 5.1. Parengti ir įgyvendinti kompleksinę kurorto ir apylinkių marketingo kampaniją.
5.2. Formuoti kurorto įvaizdį Lietuvoje ir užsienio šalyse.
5.3. Jungtis į tarptautinių turizmo tinklų marketingo sistemą. 6. Rekomendacijos 6.1. Dalyvauti nacionalinėje turizmo valstybinėms institucijoms, informacijos sistemos kūrimo ir rinkodaros savivaldybei bei kitiems veikloje. partneriams. 6.2. Parengti kultūrinio turizmo plėtros regione programas (naujų turizmo produktų/maršrutų vystymas, renginių planavimas ir informacijos apie juos teikimas, informacinių leidinių parengimas ir platinimas, tarpininkavimas apgyvendinimo įstaigoms dėl nuolaidu turistu grupėms ir pan.).
6.3. Įgyvendinti Druskininkų savivaldybės Phare 2003 metų Socialinės ir ekonominės sanglaudos programos projektą „Druskininkų miesto plėtra”.
6.4. Parengti įmonių inovacinius ir elektroninio verslo, taip pat viešųjų investicijų ir privačių įmonių turizmo plėtros bei kitus projektinius pasiūlymus gauti finansinę paramą iš ES PHARE fondo.
6.5. Plėtoti reabilitacijos, aplinkos ir sveikatos mokslo šakas – įsteigti Druskininkuose kurortologijos mokslinio tyrimo laboratoriją.
6.6. Rengti investicijų projektus Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti.
6.7. Rengti ir perkvalifikuoti kurortui reikalingus specialistus Kauno kolegijos Druskininkų skyriuje.
Įgyvendinant pasiūlymus valstybinėms institucijoms, savivaldybei bei kitiems partneriams siūlome tęsti regiono meninės kūrybos renginių, kurie pristato tradicinę etninę regiono kultūrą, organizavimą, remti visuomeninių organizacijų ir meno kolektyvų iniciatyvas bei projektus, pristatančius regiono savitumą, skatinančias kultūrinio turizmo galimybes, suaktyvinti regiono kultūros rinkodarą bei gerinti regiono turistinį įvaizdį, plėtoti regioninį, tarpregioninį ir tarptautinį ______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 58
bendradarbiavimą, skatinant dalyvauti įvairiuose kultūros ir meno projektuose, siekti regiono kultūros struktūrinių pokyčių, kelti regiono kultūros specialistų kvalifikacinį pasirengimą, organizuojant seminarus, ugdančius profesinius, vadybinius sugebėjimus, plėtoti kultūrą, kaip regiono pilietinės visuomenės ugdymo, aktyvinimo priemonę, bei pasinaudoti Europos Sąjungos struktūriniais fondais regiono kultūros plėtrai. Parengti pasiūlymus Lietuvos 1000-mečio paminėjimo apskrities programai.
12. PASIŪLYMŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS
PLĖTROS KRYPTIS: Konkurentabilių turizmo paslaugų ir produktų plėtra Tikslai: 1. Didinti turizmo paslaugų bei produktų pasiūlą, ypač pramogų galimybes; 2. Išryškinti ir pritaikyti turizmui Druskininkų ir apylinkių kultūrinį ir gamtinį savitumą; 3. Didinti gyventojų užimtumą. 1.1. Renovuoti ir pritaikyti kultūrinio turizmo reikmėms Druskininkų ir apylinkių kultūros paveldo objektus Įgyvendinimo Finansavimo poreikis Priemonė laikotarpis (Lt) 1.1.1. Druskininkų miesto muziejaus restauracija ir pritaikymas 2005-2007 1 300 000 reprezentaciniams renginiams 1.1.2. Etnokultūros puoselėjimo ir panaudojimo turizmui plėtoti projektų parengimas ES struktūrinio fondų 2004-2008 2 900 000 paramai gauti (etnokaimų Žiogeliuose ir Švendubrėje įrengimas) 1.1.3. Senųjų krašto amatų ir tradicijų atgaivinimas, įtraukiant istorinius kaimus (Švendubrė, Zervynos, Musteika, 2005-2007 500 000 Dubininkai, Lynežeris) į kultūrinio turizmo kelią „Senosios tradicijos ir amatai” 1.1.4. Liškiavos vienuolyno ansamblio 2004-2006 910 000 sutvarkymas ir pritaikymas lankymui 1.1.5. Kulinarinio turizmo maršrutų Dzūkijos krašte sukūrimas ir įjungimas į 2006-2008 400 000 nacionalinį kultūrinį kelią „Kulinarinis paveldas” 1.1.6. Merkinės miestelio – urbanistinio paminklo artimosios aplinkos (landšafto) 2005-2008 1 000 000 sutvarkymas ir pritaikymas turizmo reikmėms
______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 59
Vykdančiosios institucijos: Valstybinis turizmo departamentas Alytaus apskrities viršininko administracija Druskininkų savivaldybė Turizmo informacijos centrai Dzūkijos nacionalinis parkas Finansavimo šaltiniai: Valstybės lėšos ES fondai Savivaldybės lėšos Privačios lėšos 1.1.7. Senųjų Druskininkų gydyklų pastato renovacija, įrengiant modernų 2005-2007 17 000 000 viešbutį Vykdančiosios institucijos: Privati įmonė Finansavimo šaltiniai: Privačios lėšos 1.2. Sutvarkyti ir įrengti reikiamą infrastruktūrą, pritaikant gamtos ir kultūrinio turizmo išteklius turistų lankymui Įgyvendinimo Finansavimo poreikis Priemonė laikotarpis (Lt) 1.2.1. Raigardo slėnio – Raigardo kraštovaizdžio draustinio pritaikymas 2006-2009 1 500 000 ekoturizmui (apžvalgos, poilsio aikštelių, pėsčiųjų-dviračių trasų įrengimas) 1.2.2. Nemuno upės pakrantės sutvarkymas ir būtinos infrastruktūros įrengimas Liškiavos kraštovaizdžio ir 2007-2009 1 300 000 Žiogelių etnokultūrinio draustinių teritorijų ribose 1.2.3. Galimybių studijos turizmo infrastruktūrai sukurti komplikuotos 2004-2005 55 000 plėtros arealuose – draustiniuose - pažintiniam turizmui vystyti parengimas 1.2.4. Grybaulios tvenkinių pritaikymas paukščių stebėjimui – paukščiais 2005-2007 450 000 besidomintiems turistams Vykdančiosios institucijos: Valstybinis turizmo departamentas Druskininkų savivaldybė Dzūkijos nacionalinis parkas Finansavimo šaltiniai: Valstybės lėšos ES fondai Savivaldybės lėšos Privačios lėšos 2.1. Atgaivinti ir modernizuoti sanatorijų bei sveikatingumo kompleksus Druskininkų mieste, ypatingą dėmesį skiriant turistinėms sveikatingumo programoms paslaugoms Įgyvendinimo Finansavimo poreikis Priemonė laikotarpis (Lt)
______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 60
2.1.1.Sporto ir sveikatingumo centro įkūrimas (išnaudojant buvusio 2006-2011 10 000 000 sveikatingumo centro Dineikos parke pastatus) Vykdančiosios institucijos: Druskininkų savivaldybė Finansavimo šaltiniai: Valstybės lėšos Savivaldybės lėšos Privačios lėšos ES fondai 2.1.2. „Nemuno” sanatorijos renovacija 2005-2008 9 000 000 2.1.3. „Eglės” sanatorijos rekonstrukcija 2004-2006 5 500 000 ir atnaujinimas 2.1.4. „Lietuvos” sanatorijos modernizavimas ir sveikatingumo 2005-2007 5 000 000 paslaugų paketų sudarymas Vykdančiosios institucijos: Privati įmonė Finansavimo šaltiniai: Privačios lėšos 2.2. Rekonstruoti ir plėtoti rekreacines poilsio zonas Įgyvendinimo Finansavimo poreikis Priemonė laikotarpis (Lt) 2.2.1. Druskininkų savivaldybės vandens telkinių pakrančių tvarkymas bei 2004-2006 8 000 000 paplūdimių įrengimas kurortinėje zonoje 2.2.2. Rekreacinės infrastruktūros (poilsio aikšteles, pliažus, apšvietimą) Nemuno pakrantėse bei kitose, poilsiui 2005-2007 1 200 000 patraukliose vietose (poilsio parke, Dineikos parke) įrengimas 2.2.3. Druskonio ežero poilsio zonos pritaikymas aktyviam poilsiui ir 2006-2010 750 000 renginiams (amfiteatrinės aikštelės įrengimas, fontanai, kita infrastruktūra) Vykdančiosios institucijos: Druskininkų savivaldybė Dzūkijos nacionalinis parkas Finansavimo šaltiniai: Savivaldybės lėšos Privačios lėšos ES lėšos 2.3. Plėsti apgyvendinimo paslaugas ir specialaus apgyvendinimo infrastruktūrą Įgyvendinimo Finansavimo poreikis Priemonė laikotarpis (Lt) 2.3.1. Tarptautinius standartus atitinkančio kempingo Druskininkuose 2004-2007 2 000 000 įrengimas 2.3.2. Kempingo Puvočių kaime 2005-2008 1 100 000 įrengimas
______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 61
Vykdančiosios institucijos: Valstybinis turizmo departamentas Druskininkų savivaldybė Dzūkijos nacionalinis parkas Finansavimo šaltiniai: Savivaldybės lėšos Privačios lėšos ES fondai 2.3.3. Individualių gyvenamųjų patalpų nuomos paslaugų teikėjų asociacijos Druskininkuose įkūrimas ir 2004-2006 300 000 apgyvendinimo paslaugų teikimo sistemos sudarymas 2.3.4. 2 motelių Merkinėje ir Druskininkų – Liškiavos trasoje 2007-2011 2 400 000 pastatymas 2.3.5. Specialaus apgyvendinimo įstaigos (turizmo bazės, svečių namų, arba nakvynės namų) Druskininkų 2006-2009 2 800 000 apylinkėse (Merkinėje, Marcinkonyse) statyba Vykdančiosios institucijos: Privati įmonė Finansavimo šaltiniai: Privačios lėšos 2.4. Plėsti maitinimo įstaigų tinklą ir gerinti paslaugų kokybę Priemonė Įgyvendinimo Finansavimo poreikis laikotarpis (Lt) 2.4.1. Maitinimo paslaugų (sezono metu) Druskininkuose ir jų apylinkėse 2004-2010 3 100 000 (Merkinėje, Marcinkonyse, Liškiavoje) plėtra Vykdančiosios institucijos: Privati įmonė Finansavimo šaltiniai: Privačios lėšos 2.5. Plėtoti pagrindines kurortines paslaugas papildančias pramogų ir laisvalaikio paslaugas bei jas kuriančią infrastruktūrą Įgyvendinimo Finansavimo poreikis Priemonė laikotarpis (Lt) 2.5.1.Vandens pramogų parko įrengimas 2004-2006 50 000 000 2.5.2. Koncertinės salės Nemuno 2006-2007 400 000 sanatorijoje rekonstrukcija 2.5.3. Mažųjų lėktuvų nusileidimo tako renovacija ir pritaikymas pramoginiam 2006-2007 600 000 turizmui (sklandymui). Vykdančiosios institucijos: Druskininkų savivaldybė Finansavimo šaltiniai: Valstybės lėšos Savivaldybės lėšos Privačios lėšos ES fondai
______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 62
2.5.4. Poilsio ir pramogų komplekso vaikams įrengimas (pramogų centras, 2005-2008 1 700 000 atrakcionai ir kt.) 2.5.5. Sporto ir poilsio stovyklų kasmet 30 000 moksleiviams organizavimas 2.5.6. Sporto ir reabilitacijos stovyklų profesionaliems sportininkams kasmet 50 000 organizavimas 2.5.7. Lošimo namų (pramoginio kazino) 2005-2006 1 300 000 atidarymas Druskininkuose 2.5.8. Jodinėjimo paslaugų 2005-2007 250 000 organizavimas 2.5.9. Turistinio inventoriaus nuomos 2004-2006 750 000 punktų įrengimas 2.5.10. Nenaudojamo geležinkelio ruožo 2007-2010 250 000 pritaikymas drezinų turizmui Vykdančiosios institucijos: Privati įmonė Finansavimo šaltiniai: Privačios lėšos 2.6. Sukurti bazę įvairaus lygio konferencijų (dalykiniam, profesiniam) turizmui plėtoti, kaip priemonę paslaugų sezoniškumui lyginti Įgyvendinimo Finansavimo poreikis Priemonė laikotarpis (Lt) 2.6.1. Didelės konferencijų salės 2006-2008 1 400 000 Druskininkuose įrengimas 2.6.2. Konferencijų (kongresų, susitikimų) turizmo tinklo vystymo 2004-2005 55 000 projekto parengimas 2.6.3. Konferencijų turizmo marketingo 2004-2005 40 000 strategijos parengimas Vykdančiosios institucijos: Druskininkų savivaldybė Finansavimo šaltiniai: Valstybės lėšos ES fondai Savivaldybės lėšos Privačios lėšos 3.1. Gerinti svarbių kultūriniam ir ekoturizmui vietovių bei objektų ženklinimo sistemą Įgyvendinimo Finansavimo poreikis Priemonė laikotarpis (Lt.) 3.1.1. Infoterminalų įrengimas labiausiai turistų lankomose vietose Druskininkų 2006-2008 45 000 mieste 3.1.2. Dzūkijos NP teritorijos informacinių stendų poilsio ir mašinų 2004-2007 100 000 stovėjimo aikštelėse įrengimas 3.1.3. Informacinių vaizdinių priemonių Dzūkijos NP teritorijoje (nuorodų į 2005-2007 85 000 lankytinus objektus, žemėlapių stendų su objektų aprašymais) tinklo išplėtimas ______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 63
3.1.4. Informacinių turizmo maršrutų schemų greta vandens turizmo trasų 2004-2005 65 000 (Nemuno, Merkio, Ūlos upės) sukūrimas Vykdančiosios institucijos: Valstybinis turizmo departamentas Druskininkų savivaldybė Turizmo informacijos centrai Dzūkijos nacionalinis parkas Finansavimo šaltiniai: Valstybės lėšos ES fondai Savivaldybės lėšos Privačios lėšos 4.1. Įrengti ir plėsti esamas dviračių, vandens, automobilių bei pėsčiųjų turistines trasas. Įgyvendinimo Finansavimo poreikis Priemonė laikotarpis (Lt.) 4.1.1. Dviračių turizmo trasos „Žvaigždžių orbita” infrastruktūros 2004-2007 550 000 pagerinimas Druskininkų miesto savivaldybėje 4.1.2. Pėsčiųjų tako „Saulės takas” 2005-2007 350 000 Druskininkų mieste infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra 4.1.3.Turistinių dviračių takų įrengimas, išplečiant trasą vakarų ir šiaurės vakarų 2006-2009 800 000 kryptimi (Avirio ež. ir kt.) Druskininkų mieste 4.1.4. Musteikos kaimo bei Grybaulios tvenkinių įtraukimas į dviračių turizmo maršrutus (Marcinkonys-Darželiai- 2005-2006 400 000 Kapiniškės-Bakanauskai-Margionys- Marcinkonys) 4.1.5. Dviračių turizmo trasos Marcinkonys-Srėgalos-Zervynos- Mančiagirė-Marcinkonys praplėtimas, 2004-2006 350 000 suteikiant jai žiedinę formą, į trasą įtraukiant istorinį Lynežerio kaimą 4.1.6. Dviračių turizmo trasos Merkinė- 2005-2007 600 000 Liškiava įrengimas 4.1.7.Turistinio pėsčiųjų tako „Senovės bitininkystės takas” įrengimas Dzūkijos 2006-2009 500 000 NP teritorijoje, propaguojant senąsias krašto tradicijas Vykdančiosios institucijos: Valstybinis turizmo departamentas Druskininkų savivaldybė Dzūkijos nacionalinis parkas
______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 64
Finansavimo šaltiniai: Valstybės lėšos ES fondai Savivaldybės lėšos Privačios lėšos 4.2. Įrengti bei tobulinti esamų prieplaukų, stovyklaviečių infrastruktūrą Įgyvendinimo Finansavimo poreikis Priemonė laikotarpis (Lt) 4.2.1. Prieplaukų Merkinėje, Liškiavoje, Druskininkuose (prie gydyklų, Meilės 2004-2007 10 000 000 salos ir oro uosto) įrengimas 4.2.2. Mobilių prieplaukų (debarkaderių) įrengimas Ūlos ir Merkio upės 2005-2007 4 000 000 pakrantėse 4.2.3. Dviejų stovyklaviečių šalia Lankininkų ir Kasčiūnų kaimų įrengimas, sukuriant tankią 2004-2006 400 000 stovyklaviečių sistemą šalia Merkio upės Vykdančiosios institucijos: Valstybinis turizmo departamentas Alytaus apskrities viršininko administracija Druskininkų savivaldybė Dzūkijos nacionalinis parkas Finansavimo šaltiniai: Valstybės lėšos ES fondai Savivaldybės lėšos Privačios lėšos 4.3. Įjungti vietines turizmo trasas į nacionalinių ir tarptautinių trasų sistemą 4.3.1. Dviračių turizmo trasos atkarpos „Marcinkonys-Zervynos” priderinimas 2005-2007 150 000 Rytų Europos trasos Eurovelo Nr.11 reikalavimams 4.3.2. Dzūkijos NP ir Druskininkų savivaldybės dviračių turizmo trasų įtraukimas į nacionalinės reikšmės 2005-2007 215 000 „Centrinės Lietuvos žiedas” dviračių turizmo trasą (atkarpa Merkinė – Druskininkai) 4.3.3. Tarptautinių auto turizmo 2006-2008 300 000 maršrutų plėtra su Lenkija Vykdančiosios institucijos: Valstybinis turizmo departamentas Alytaus apskrities viršininko administracija Druskininkų savivaldybė Turizmo informacijos centrai Dzūkijos nacionalinis parkas
______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 65
Finansavimo šaltiniai: Valstybės lėšos ES fondai Savivaldybės lėšos Privačios lėšos 4.4. Sukurti kelių dienų maršrutus esamomis turizmo trasomis 4.4.1. 1 d. maršruto trukmės automobilių turizmo trasoje Druskininkai-Grūtas- Merkinė pratęsimas iki 2d., sukuriant ir 2008-2010 80 000 teikiant Merkinės miestelyje specialaus apgyvendinimo paslaugas 4.4.2. 3 d. maršruto lankytinoms vietoms po Merkinės ir Marcinkonių seniūnijas 2004-2005 65 000 Dzūkijos NP teritorijoje dviračių turizmo trasomis sukūrimas Vykdančiosios institucijos: Druskininkų savivaldybė Turizmo informacijos centrai Dzūkijos nacionalinis parkas Finansavimo šaltiniai: Valstybės lėšos Savivaldybės lėšos Privačios lėšos ES fondai PLĖTROS KRYPTIS: Turizmo rinkodaros plėtra Tikslai: 1. Išplėsti turizmo rinkas; 2. Paspartinti investicijų ir atvykstamojo turizmo plėtros procesus; 3. Stiprinti kurorto gebėjimus prisistatyti tarptautinėje rinkoje ir joje įsitvirtinti. 5.1. Parengti ir įgyvendinti kompleksinę marketingo kampaniją Įgyvendinimo Finansavimo poreikis Priemonė laikotarpis (Lt) 5.1.1. Kurorto turizmo resursų pristatymas interneto svetainėje, kasmet 100 000 nuolatinis jos atnaujinimas 5.1.2. Informacinės nacionalinės reklaminės kampanijos periodinėje 2004-2005 115 000 spaudoje ir televizijoje veiksmų plano parengimas 5.1.3. Reklama specializuotuose leidiniuose, išorinė vaizdinė reklama, kasmet 200 000 plakatai, video filmai 5.1.4. Teminių bukletų ir katalogų, metinių renginių katalogų leidyba (pvz. kasmet 150 000 Grūto parko reklama tarptautiniu mastu) įvairiomis kalbomis 5.1.5. Dalyvavimas tarptautiniuose 2004-2010 150 000 euroregiono „Nemunas” projektuose
______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 66
5.1.6. Bendradarbiavimo „abipus sienos” (su Lenkija ir Baltarusija) iniciatyvų skatinimas, vystant tarptautinę vandens 2006-2008 250 000 trasą Augustavo kanalas-Juodoji Ančia- Nemunas 5.1.6. Turistų pasiskirstymo centrų 2007-2010 170 000 organizavimas pasienio zonose ar arti jų 5.1.7. Turistus ir kitus miesto svečius aptarnaujančio personalo kvalifikacijos kasmet 90 000 kėlimo kursų organizavimas 5.2. Formuoti kurorto įvaizdį Lietuvoje ir užsienio šalyse Įgyvendinimo Finansavimo poreikis Priemonė laikotarpis (Lt) 5.2.1. Dalyvavimas turizmo misijose Vokietijoje, Rusijoje, Latvijoje, kasmet 180 000 Lenkijoje, Izraelyje 5.2.2. Dalyvavimas tarptautinėse turizmo parodose ir mugėse: MATKA (Helsinkis), REISEN (Hamburgas), VIVATTUR (Vilnius), kasmet 350 000 BALTOUR (Ryga), ITB (Berlynas), TUR (Gioteborgas), MITT (Maskva), TOUR+TRAVEL (Varšuva) , TOURBUSINESS (Minskas) ir kitose 5.2.3. Vizitų – studijų programų organizavimas – stažuotės kitų šalių 2004-2008 400 000 turizmo, kultūros, pramogų industrijos specialistams 5.2.4. Pažintinių turų į Druskininkus organizavimas užsienio šalių kasmet 200 000 žurnalistams, turizmo organizatoriams 5.2.5. Dalyvavimas Pasaulinės hidroterapijos ir klimatoterapijos kasmet 300 000 federacijos veikloje 5.2.6. Kurortologijos laboratorijos 2004-2005 500 000 įsteigimas 5.3. Jungtis į tarptautinių turizmo tinklų marketingo sistemą
Įgyvendinimo Finansavimo poreikis Priemonė laikotarpis (Lt) 5.3.1.Dalyvavimas turizmo informacijos centrų Maskvoje, Miunsteryje ir kasmet 100 000 Varšuvoje veikloje 5.3.2. Ryšių su užsienio šalių ambasadomis užmezgimas, tų šalių 2005-2006 80 000 kultūros ir kitų renginių bendras organizavimas
______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 67
Vykdančiosios institucijos: Valstybinis turizmo departamentas, Druskininkų savivaldybė Turizmo informacijos (lankytojų) centrai Dzūkijos nacionalinis parkas Muziejai Renginiu organizatoriai Turu operatoriai Finansavimo šaltiniai: Valstybės lėšos, savivaldybių lėšos, privačios lėšos, ES fondai
______Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected]