Kultūrinio Ir Gamtinio Potencialo Panaudojimo Turizmui Druskininkuose Ir Apylinkėse Galimybių Studija
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
VšĮ Lietuvos regioninių tyrimų institutas (LRTI) KULTŪRINIO IR GAMTINIO POTENCIALO PANAUDOJIMO TURIZMUI DRUSKININKUOSE IR APYLINKĖSE GALIMYBIŲ STUDIJA Kaunas 2003 m. gruodis 2 TURINYS ĮVADAS...............................................................................................................................................3 1. GAMTOS IR KULTŪROS TURIZMO IŠTEKLIŲ POTENCIALO IR PANAUDOJIMO TURIZMUI VERTINIMAS..............................................................................................................4 1.1. KULTŪRINIŲ IŠTEKLIŲ ANALIZĖ IR PRITAIKYMAS TURIZMUI ............................................................4 1.2. GAMTINIŲ IŠTEKLIŲ ANALIZĖ IR PRITAIKYMAS TURIZMUI..............................................................10 2. APLINKOS KOKYBĖS ĮVERTINIMAS..................................................................................14 3. DRUSKININKŲ IR APYLINKIŲ TURISTINĖ INFRASTRUKTŪRA................................15 3.1. DVIRAČIŲ IR PĖSČIŲJŲ TURIZMO TRASOS......................................................................................15 3.2. VANDENS TURIZMO TRASOS ........................................................................................................17 3.3. AUTOMOBILIŲ TURIZMO TRASOS .................................................................................................18 4. DRUSKININKŲ IR APYLINKIŲ TURIZMO PASLAUGŲ SEKTORIUS IR JO PLĖTROS GALIMYBĖS................................................................................................................19 5. DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS IR TURIZMO PASLAUGŲ TEIKĖJŲ TURIZMO RINKODAROS VEIKLOS VERTINIMAS ..................................................................................25 6. TURIZMO VERSLO POREIKIŲ BEI VERSLO APLINKOS ĮVERTINIMAS..................31 7. VIETINIŲ BEI UŽSIENIO TURISTŲ SRAUTŲ VERTINIMAS..........................................40 7.1. BENDROSIOS SITUACIJOS LIETUVOJE APŽVALGA...........................................................................40 7.2. BENDRŲJŲ TURISTŲ SRAUTŲ DRUSKININKUOSE IR APYLINKĖSE VERTINIMAS .................................43 7.3. UŽSIENIO TURISTŲ SRAUTŲ DRUSKININKUOSE IR APYLINKĖSE VERTINIMAS ...................................50 8. DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS BIUDŽETO ANALIZĖ .................................................51 9. ESAMOS PROGRAMOS IR PROJEKTAI, PALIEČIANTYS DRUSKININKŲ BEI LIŠKIAVOS – MERKINĖS – MARCINKONIŲ REGIONĄ .....................................................53 10. DRUSKININKŲ IR APYLINKIŲ TURIZMO IŠVYSTYMO ESAMOS SITUACIJOS SSGG ANALIZĖ..............................................................................................................................55 11. PASIŪLYMAI TURIZMO PRODUKTAMS PLĖTOTI DRUSKININKUOSE IR APYLINKĖSE..................................................................................................................................56 12. PASIŪLYMŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS ...................................................58 PRIEDAI _____________________________________________________________________________ Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 3 ĮVADAS Gerėjanti ekonominė situacija bei augantis pragyvenimo lygis Lietuvoje sudaro palankias sąlygas turizmo plėtrai. Šalies tarptautinė integracija sudaro palankias galimybes turizmo verslui ir turizmo paslaugų sektoriui plėsti. Turizmo plėtrą Lietuvoje sąlygoja bendrosios ir specifinės prielaidos: Bendrosios prielaidos – auganti ekonomika, kylantis gyvenimo lygis, patogi Lietuvos geografinė padėtis, pakankamai gera bei besivystanti ryšių, transporto infrastruktūra, besiplečiantys ekonominiai ryšiai su užsienio šalimis (užsienio investicijos, eksportas) ir pan. Specifinės prielaidos – gamtinių ir kultūrinių išteklių gausa, įsijungimas į tarptautinius kultūrinio turizmo programų tinklus, etninių grupių susidomėjimas ir pan. Dėl šių prielaidų ateityje prognozuojamas turizmo srautų didėjimas Lietuvoje. Bet kokia turizmo forma ir turistų tikslai neatsiejami nuo turizmo išteklių, kurie sukuria turizmo produktus pažintiniam, poilsiniam ir kitokiam turizmui vystyti. Turizmas yra viena iš svarbiausių galimybių išsaugoti ir plėtoti šalies ir atskirų regionų kultūrinį identitetą bei savitumą, panaudojant gausius šalies kultūros ir gamtos išteklius. Turizmo kultūros ištekliams priskiriami archeologijos, istorijos, meno, mokslo ir technikos paveldo objektai, folkloras, tradicijos ir liaudies amatai, šiuolaikiniai meno kūriniai ir mokslo pasiekimai, kolekcijos, kiti kultūros objektai ir saugomos teritorijos, kurių vertybės sudaro galimybes naudoti jas profesinio, pažintinio, kultūrinio ir kitokio turizmo tikslais. Turizmas suteikia prasmę senųjų pilių, rūmų atstatymui, savitų kraštovaizdžių apsaugai, socialinių ir istorinių reiškinių respektavimui, tai pat didina bendruomenės narių domėjimąsi kitų kraštų gamta, kultūromis. Turizmo gamtiniais ištekliais apibrėžiami miškai, želdynai, vandens telkiniai, mineraliniai ištekliai, gamtos paveldo objektai, tinkami ir galimi pritaikyti žmonių poilsiui ir laisvalaikiui. Vertingiausi ir įdomiausi gamtiniai turizmo objektai pritaikytini pažintiniam, kultūriniam ir ekoturizmui, kaimo turizmui ir kitokiam aktyviam ir pasyviam poilsiui. Tačiau kultūrinio turizmo ištekliai, kaip viena esminių Nacionalinės turizmo plėtros programos krypčių ir gamtiniai ištekliai šiandien nepakankamai išnaudojami ir mažai pritaikyti turizmo reikmėms (būtinosios infrastruktūros stoka, nepakankama aplinkos kokybė). Naujų turizmo centrų ir produktų kūrimas turi dideles perspektyvas, tačiau būtina aktyviau spręsti kultūros ir gamtos objektų parengimo lankymui ir pritaikymo turizmo infrastruktūrai klausimus, remiantis trim pagrindiniais principais: Išsaugojimas – Panaudojimas – Propagavimas. Galimybių studijos tikslas – parengti Druskininkų kurorto ir apylinkių rekreacinio regiono gamtinio ir kultūrinio turizmo plėtros galimybių vertinimą, išanalizuoti turistų srautus ir poreikius, nustatyti rekreacinių vietovių traukos potencialą ir jo panaudojimo įvairioms turizmo formoms būdus. _____________________________________________________________________________ Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 4 1. GAMTOS IR KULTŪROS TURIZMO IŠTEKLIŲ POTENCIALO IR PANAUDOJIMO TURIZMUI VERTINIMAS 1.1. Kultūrinių išteklių analizė ir pritaikymas turizmui Šalies, regiono ar vietovės kultūrinė aplinka perteikia tos teritorijos materialinių bei dvasinių vertybių visumą, jų lygį nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. Todėl kultūrinės aplinkos savitumas yra viena iš svarbiausių kultūrinį turizmą skatinančių priežasčių. Pagal LR Turizmo įstatymą kultūrinė aplinka yra vadinama „kultūros ištekliais”1, kuriuos būtų galima skirstyti į tris kategorijas: 1. Praeities medžiaginiai kultūros objektai (nekilnojamosios ir kilnojamosios kultūros paveldo vertybės). 2. Dabarties nemedžiaginė kultūrinė raiška (kultūrinių renginių metu atgimstančios etnokultūros tradicijos, susipynusios su šiandienine kultūra). 3. Kiti su kultūra susiję objektai (pvz. muziejai). 1. Praeities medžiaginiai kultūros objektai Pietinės Lietuvos dalies arealas Lietuvos nacionalinės turizmo plėtros programos turistinių gamtos bei kultūros išteklių suvestinėje pažymėtas kaip vienas vertingiausių Lietuvoje. Vienas iš svarbiausių tokio įvertinimo kriterijų – kultūros vertybių gausa bei įvairovė areale. Siekiant detaliau įvertinti studijoje nagrinėjamos teritorijos kultūros vertybių gausą ir įvairovę, buvo surinkti duomenys apie šioje teritorijoje esančias kultūros vertybes. Kadangi į nagrinėjamą zoną įeina Druskininkų savivaldybės bei Dzūkijos nacionalinio parko (NP) teritorijos, surinkti duomenys suklasifikuoti atsižvelgiant į savivaldybės ir nacionalinio parko ribas, Dzūkijos NP teritorijoje labiau išskiriant didesnius lankytojų traukos centrus – miestelius bei kaimus, pasižyminčius didesne kultūros paveldo objektų gausa (žr. priedas1). Nemuno turistinės trasos galimybių studijoje (2002 m.) pažymėta, kad „nemaža dalis kultūros vertybių yra susikoncentravusi Nemuno vidurupio zonoje” (užfiksuoti 253 objektai). Iš jų 70 nekilnojamų kultūros paveldo vertybių yra Druskininkų savivaldybės ir Dzūkijos NP (t.t. Varėnos savivaldybėje) teritorijose (1 lentelė). 1 lentelė Lankytinos kultūros paveldo vertybės Eilės Nr. Teritorija Kultūros vertybių skaičius (vnt.) 1. Druskininkų savivaldybė 32 2. Dzūkijos NP: 37 3. Liškiava 7 4. Merkinė 13 5. Subartonys 4 6. Zervynos 3 7. Marcinkonys 5 8. Margionys 3 9. Kapiniškės 2 Nustačius kultūros vertybių skaičių bei išskyrus jas pagal pobūdį, Druskininkų kurorte ir jo apylinkėse įvardinta: • Istorinės vertybės (14 objektų). Didžiausia jų sankaupa išsiskiria Dzūkijos NP teritorija; • Archeologijos vertybės – (8 objektai). (Dėl mažo patrauklumo, vystant kultūrinį, pažintinį turizmą į šią studiją neįtrauktos kai kurios archeologijos vertybių rūšys (senkapiai, radimvietės) ) 1 Lietuvos Respublikos Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymas// Valstybės žinios, 2002, Nr. 9-1211. _____________________________________________________________________________ Lietuvos regioninių tyrimų institutas Tel/faks.: (37) 423251, 423725 Donelaičio 60, 3000 Kaunas E-paštas: [email protected] 5 • Architektūros vertybės (21 objektas). Didžiąją dalį šios grupės sudaro senosios vilos Druskininkų mieste, Leipalingio dvaro rūmai ir etnografiniai (gatviniai) kaimai nacionaliniame parke; • Memorialinės vertybės (7 objektai) – daugiausiai žymių žmonių atminimui