Nidos Sąsiuviniai XII Tomas
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
Nidos sąsiuviniai | Nida Notebooks | 2019 12 1 1 Nidos sąsiuviniai / 2019 (12) Nidos sąsiuviniai | 2019 (12) Nidos sąsiuviniai | Nida Notebooks | 2019 (12) THOMO MANNO KULTŪROS CENTRAS NIDA Turinys | Contents Antanas Gailius. Įžanga ∙ ∙ ∙ 7 Introduction ∙ ∙ ∙ 107 Florian Schuller. Lūžio linijos ir skaidomosios bacilos ∙ ∙ ∙ 9 Break Lines and Decomposer Germs ∙ ∙ ∙ 107 Vytautas Ališauskas. Ar sienos ūksmėje žydi gėlės? ∙ ∙ ∙ 29 Do Flowers Bloom in the Shade of the Wall? ∙ ∙ ∙ 127 Gintaras Grajauskas. Europos pagrobimas 2.0 ∙ ∙ ∙ 36 The Abduction of Europa 2.0 ∙ ∙ ∙ 135 Nikodem Szczygłowski. Amžinybės epochos povaizdžiai ∙ ∙ ∙ 49 Afterimage of the Era of Eternity ∙ ∙ ∙ 148 Anthony Glees. Sienos ir pasieniai ∙ ∙ ∙ 63 Leidinį finansavo Lietuvos kultūros taryba Borders, Walls and Frontiers ∙ ∙ ∙ 164 Claudia Sinnig. Lietuvos klausytis – Europą (ir Vokietiją) geriau suprasti ∙ ∙ ∙ 76 Viršelyje panaudotas Pablo Picasso paveikslo Žmogus su klarnetu (1911) fragmentas Listening to Lithuania for Better Understanding iš Museo Nacional Thyssen-Bornemisza, Madridas of Europe (and Germany) ∙ ∙ ∙ 178 © Florian Schuller, Vytautas Ališauskas, Gintaras Grajauskas, Nikodem Szczygłowski, Paulius Gritėnas. Europos saulėlydis ir intelekto nuovargis: © Anthony Glees, Claudia Sinnig, Paulius Gritėnas, 2019 kur nukris naujoji geležinė uždanga? ∙ ∙ ∙ 93 © Thomo Manno kultūros centras, 2019 The Decline of Europe and the Intellectual Fatigue: Where Will the New Iron Curtain Fall? ∙ ∙ ∙ 196 issn 1822-2587 Įžanga ANTANAS GAILIUS Pirmajame Nidos forume pradėję svarstyti, kokia migrena kamuoja šiandie- ninę Europos dvasią, iš pranešimų ir diskusijų pamatėme, kad esama vienos temos, kuriai turėtume skirti ypatingą dėmesį. Keliaudami per Europą iš Rytų į Vakarus ar iš Vakarų į Rytus, neišvengiamai turėjome stabtelti ar net kluptelti ties linija, kur kitados būta ne šiaip paprastos valstybių ribas žyminčios, bet dar ir šiandien kone fiziškai jaučiamos, daugelio tautų ir valstybių likimus labai paveikusios sienos. Pirmasis leidimas statyti šią sieną buvo išduotas dar 1945 m. vasario mėnesį Jaltoje, vėliau papildomai patvirtintas tų pačių metų liepos mėnesį Potsdame, o statybos pabaigtuvių vainikas iškeltas 1961 m. rugpjūtį Berlyne. Ši, dažnai tiesiog geležine už- danga vadinama, siena ilgiems dešimtmečiams padalino žemyną į laisvės ir nelaisvės zonas, o tų dešimtmečių padarinius tebejaučiame ir šiandien. Apie šiuos padarinius ir kvietėme kalbėtis 2019 m. rugsėjo 13–14 d. vyku- siame antrajame Nidos forume. „Kaip mes statėme sieną?“ – į šį klausimą kvietėme atsakyti forumo pranešėjus. Buvusio ilgamečio Bavarijos Katalikų akademijos direktoriaus mons. dr. Floriano Schullerio, Bakingemo univer- siteto profesoriaus ir šio universiteto Saugumo ir žvalgybos studijų centro direktoriaus Anthony’io Gleeso, poeto Gintaro Grajausko, lietuvių litera- tūros vertėjos į vokiečių kalbą, senos ir ištikimos Lietuvos bičiulės dr. Clau- dijos Sinnig, lenkų rašytojo ir eseisto, Vidurio Europos ir ypač buvusios Jugoslavijos žinovo, nenuilstančio keliautojo Nikodemo Szczygłowskio ir 6 7 Nidos sąsiuviniai / 2019 (12) filosofo Pauliaus Gritėno (beje, tiesiai klaususio, kur gali nusileisti nauja ge- ležinė uždanga) pranešimai ir jų aptarimai diskutuojant įtaigiai parodė, kad forumo tema iš tiesų aktuali ir, galbūt, per menkai svarstoma. Akivaizdu, kad ne tik dešimtmečius trukęs Rytų ir Vakarų Europos išsiskyrimas, bet ir vėliau įvykęs Rytų ir Vidurio Europos išsivadavimas, buvo ir tebėra viena Lūžio linijos ir skaidomosios esminių šiandieninę Europos migreną sukėlusių veiksnių. Apie tai dar bacilos. Naktinės mintys kalbėsime ir 2020 m. rugsėjį per trečiąjį Nidos forumą. Tiems, kurie negalėjo dalyvauti antrajame Nidos forume, bet rūpinasi apie dvasinę ir kultūrinę Europos mūsų Europos likimu, šiame „Nidos sąsiuvinių“ numeryje pateikiame visų struktūrą pranešimų tekstus, kviesdami į Nidą 2020 m. rugsėjo 11–12 dienomis drauge pasikalbėti apie tai, kaip mes pastatytąją sieną sugriovėme. FLORIAN SCHULLER Didžiai gerbiami bičiuliai europiečiai! Dėkoju už kvietimą ir galimybę būti čia, šioje nuostabioje vietoje, kurią gaubia ypač savita intelektualumo, istorijos ir gamtos aura. Jūs, didžiai ger- biamas pone Antanai Gailiau, surengėte šią dovaną. Jums turiu ypatingai dėkoti už tai, bet ir dar už daug ką kita. Su Jumis (ir su šiandien čia irgi esančiu Michaeliu Feiliu) 1991 m. rugsėjo mėnesį prie Vilniaus katedros šventėme Lietuvos nepriklausomybę. Vėlesniais metas man buvo leista Vilniuje pasakoti apie pastoracinę patirtį su katalikų studentija ir apie ka- talikų akademijos idėją. Šiandien kalbame daug platesne tema. Šia tema forumo rengėjai patvir- tina tai, ką vengrų rašytoja Ilma Rakusa, mąstydama apie Europos dvasinę padėtį, suformulavo šitaip: „Čia susimąstoma apie faktą, kad centro ir pakraščio sąvokos yra daugiau nei reliatyvios, kad impulsai galbūt ateina iš pakraščių“.1 I. Medicininė diagnozė? „Europos migrena 2“ – tokia šio forumo tema, taigi ji formuluojama mediciniškai. Todėl, nedaug išmanydamas apie mediciną, pirmiausia 1 „Bis der Teufel uns scheidet…“, p. 10. 8 9 Nidos sąsiuviniai / 2019 (12) pasižvalgiau po medicininę literatūrą, kas gi yra toji „migrena“. Radau sienai. Politinės skyrimo galios kritika“). Jis rašo: „Laikų dvasia stengiasi tokius elementus: peržengti, išnaikinti sienas. Tačiau ji neteisingai vertina ir sienų funkciją, Migrena yra: ir galimybes, ir tą reikšmę, kurią sienos turi įgyti, analizuojant ir įveikiant • pirma, dažniausiai vienos galvos pusės skausmas, krizes.“2 Šis „Pagiriamasis žodis sienai“ pateikia fundamentalius filoso- • kuris, antra, kartojasi periodiškai, finius argumentus, nes „siena apskritai yra prielaida ką nors suvokti ir • trečia, yra lydimas tokių papildomų simptomų, kaip pykinimas ir pa- pažinti. Jei visa būtų viena be jokio skirtingumo, nebūtų ką pamatyti, ką didėjęs jautrumas garsams arba šviesai, identifikuoti, ką sužinoti.“3 Bet kuris pažinimas prasideda vienu lemiamu • kurio atveju, ketvirta, skiriamos dvi formos – „su aura“ ir „be auros“, aktu: tai nėra kas kita. t. y. jis esti lydimas arba ne regos sutrikimų, Taigi neįmanoma kalbėti be atodairos į sienas. Sienos apibrėžia, kas yra • kurio atveju, penkta, svarbus genetinis individo paveldas, Europa. Tiesa, greta daugelio kitų sričių, prašnekęs ir apie Europą ir pamė- • ir kurio priežastis pagaliau, šešta, yra ta, kad sutrinka nervų, tam tikrų ginęs apibrėžti jos sienas, šis autorius prisipažįsta susiduriąs su sunkumais, semiocheminių medžiagų funkcionavimas, o kartu randasi smulkių kurie veikiausiai yra ir mūsų sunkumai. Geografinės arba etninės sienos nei smegenų kraujagyslių uždegimas, dėl to sunkiau numalšinti skausmą. kada nors buvo, nei dabar yra tvirtai nubrėžtos, o tai, ką mėgstama pateikti Taikant šias įžvalgas mūsų temai, man kyla tokie klausimai: kaip Europos vertybių konstruktą, pasirodo daugeliui besą arba pasenę, • Pirma, ar „Europos migrena“ kažkaip susijusi su atskilusia mūsų mąs- arba, kaip, pavyzdžiui, žmogaus teisės, tapę universalu. Tad Liessmannui tysenos ir jausenos puse? lieka tik labai apytikrė geografinė erdvė, kurios sienos yra „žemyno Rytai, • Antra, ar ji vis kartosis? Artimieji Rytai, Viduržemio jūra ir Atlantas.“4 • Trečia, ar dėl jos randasi jusles veikiantis padidintas jaut ru mas, taigi Norint suprasti, ką Europa reiškia, man regis svarbu ne diskutuoti apie ar mūsų smegenys negali teisingai apdoroti išorinių dirgiklių? jos išorines sienas, apie tai, kokie kraštai ir kokie žmonės jai priskirtini, • Ketvirta, ar ji gali sukelti regėjimo ir klausos sutrikimus, taigi iškreipti bet suvokti, kada ir kaip Europa istoriškai susiformavo, formuojantis jos tikrovės suvokimą? vidaus sienoms. Tai prasideda jau Antikos laikais. Ir tai ne dėl – ar bent • Penkta, ar mums, europiečiams, migrena yra genetiškai paveldima? ne tiek dėl – atsiribojimo nuo išorės „barbarų“. Jau Aischilas 472 m. pr. Kr. • Ir, pagaliau, šešta, ar į Europos smegenis ateinantys skausmo signalai visame pasaulyje pirmojoje išlikusioje savo dramoje „Persai“ pasisako prieš yra ne švelninami, bet stiprinami? tokią klišę. O romėnų Limes, žinoma, buvo karinė gynybinė siena, sauganti Siūlau jums patiems paieškoti atsakymų, pasitelkiant pamatinį „lūžio nuo neramių genčių, pirmiausia germanų. Tačiau ir susitikimo, mainų, taškų ir skaidomųjų bacilų“ įvaizdį. netrukus net asmeninio kraujo atšviežinimo vieta; neatsitiktinai vadina- Kad jau leidomės į medicinos terminų žaismę, savo tezes noriu perteikti mojo Teutoburgo miško mūšio, tapusio vienu baisiausių Romos kariuome- trimis atsakingo gydytojo žingsniais: pirma, anamnezė, taigi prisiminimai, nės pralaimėjimu, nugalėtojas germanas vadinamas lotynišku Arminijaus praeities tyrinėjimas (kaip ten praeityje buvo?), antra, šia anamneze pa- vardu ir buvo mokytas romėniškos karybos. grįsta diagnozė ir, trečia, terapijos siūlymai. Kur kas reikšmingesnė Antikoje buvo įtampų kupina ir kultūros po- žiūriu didžiai vaisinga graikų ir romėnų priešprieša. Žmogaus, visiškai pagrįstai vadinamo „Vakarų pasaulio tėvu“, Marko Tulijaus Cicerono II. Anamnezė 1. Apie Europos sienas 2 Liessmann, p. 12. 2012 m. išėjo Vienos filosofo Konrado Paulio Liessmanno knyga „Lob der 3 Liessmann, p. 29. Grenze. Kritik der politischen Unterscheidungskraft“ („Pagiriamasis žodis 4 Liessmann, p. 93. Lūžio linijos ir skaidomosios bacilos 10 11 Nidos sąsiuviniai / 2019 (12) (106 pr. Kr.–43 pr. Kr.) reikšmė radosi būtent iš pirmą kartą pavykusios, 2. Apie nesamą kultūrinę nekaltybę įtampos kupinos tokių skirtingų tradicijų sintezės. Tai, kad šios Europos pobūdį taip labai išryškinančios sienos susijusios