VILNIAUS UNIVERSITETAS TEIS öS FAKULTETAS Konstitucin ÷s ir administracin ÷s teis ÷s katedra
Dieninio skyriaus V kurso student ÷s Egl ÷s Valinskait ÷s
Magistrinis darbas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYB öS PARLAMENTIN öS KONTROL öS YPATUMAI
Darbo vadovas: Asist. K. Virketis Recenzent ÷: Asist. E. Masnevait ÷
VILNIUS 2008
TURINYS
ĮVADAS ...... 3 I. Valdži ų padalijimo principas ...... 5 II. Parlamentin ÷s kontrol ÷s s ąvoka ...... 8 2.1. Parlamentin ÷ „kontrol ÷“ ir „prieži ūra“ ...... 8 III. Parlamentin ÷s kontrol ÷s b ūdai Lietuvos Respublikoje ...... 11 IV. Vyriausyb ÷ ir jos parlamentin ÷ kontrol ÷...... 22 4.1. Vyriausyb ÷s programa ir metin ÷ ataskaita ...... 24 4.2. Biudžeto tvirtinimas ...... 32 4.2. Klausimai, paklausimai ir Vyriausyb ÷s valanda ...... 34 4.3. Interpeliacija ir nepasitik ÷jimas...... 38 4.4. Komitet ų ir komisij ų veikla...... 46 V. Vyriausyb ÷s parlamentin ÷s kontrol ÷s problematika ...... 49 Išvados ...... 55 Santrauka ...... 57 Summary ...... 58 Literat ūros s ąrašas ...... 59
2
ĮVADAS
TEMOS AKTUALUMAS. Parlamentin ÷ kontrol ÷ sulaukia vis daugiau d ÷mesio iš pilie čių bei pa čių parlamento nari ų, nes pamažu kei čiasi Seimo veiklos uždaviniai ir prioritetai. Atk ūrus Nepriklausom ą Lietuvos Respublik ą 1990 m. svarbiausia buvo reglamentuoti valstyb ÷s valdym ą, teisinius procesus, institucij ų veikl ą, sukurti vis ą efektyviai veikian čią teisin ę valdymo sistem ą, tod ÷l ilg ą laik ą parlamentas leido daugyb ę teis ÷s akt ų, reglamentuojan čių įvairias sritis. Teis ÷kūros „konvejeris“ b ūdingas visoms jaunoms demokratijoms, ta čiau augant valstybei, keičiantis parlamento veiklos prioritetams ir funkcij ų balansui mes jau pereiname į „brandži ą“ demokratij ą. Tod ÷l b ūtent parlamentin ÷ kontrol ÷ tampa parlamento veiklos prioritetu, kaip ir kitose valstyb ÷se. Įstatym ų leidžiamoji ir įstatym ų vykdomoji valdžia, t.y. Parlamentas ir Vyriausyb ÷ yra svarbiausios institucijos, kurios įgyvendindamos valdži ų padalijimo princip ą, veikia visuomen ÷s naudai ir žmoni ų gerovei. Parlamentin ÷ kontrol ÷ tai ne tik informacijos gavimas iš vykdomosios valdžios institucij ų, bet ir Vyriausyb ÷s sudarymas bei jos atstatydinimas, nepasitik ÷jimas ir interpeliacija, Seimo nario paklausimo teis ÷, Vyriausyb ÷s valanda, Vyriausyb ÷s ir atskir ų ministr ų atsiskaitymas už savo veikl ą bei priimtus sprendimus Seime. Tai ne tik vykdomosios valdžios kontrol ÷, ta čiau ir veiklos garantas, užtikrinantis valdži ų padalijim ą. Dabar, art ÷jant naujiems Seimo rinkimams, yra ypa č aktualus Lietuvos Respublikos parlamentin ÷s kontrol ÷s tinkamas ir efektyvus vykdymas. TEMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI. Šiuo darbu siekiama atskleisti parlamentin ÷s kontrol ÷s sąvok ą, atsižvelgiant į valdži ų padalijim ą, jos vykdymo b ūdus, teises bei pareigas. Nagrin ÷jama, kaip praktiškai yra vykdoma Vyriausyb ÷s parlamentin ÷je kontrol ÷ Lietuvos Respublikoje. Remiantis pateikta informacija magistriniame darbe siekiama apibendrinti gautas žinias, jas išanalizuoti. TEMOS OBJEKTAS IR METODAI. Šiame darbe taikomas dokument ų analiz ÷s metodas, nagrin ÷jant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Seimo statuto, įvairi ų įstatym ų normas, Konstitucinio teismo nutarimus bei mokslinius straipsnius. Taip pat naudojamasi loginiu, sisteminiu bei lyginamuoju metodais siekiant atskleisti parlamentin ÷s kontrol ÷s s ąvok ą, jos r ūšis, Seimo nari ų teises ir pareigas bei Vyriausyb ÷s parlamentin ÷s kontrol ÷s praktinius atvejus.. Metaanaliz ÷s metodas taikytas, norint ištirti pvz. „parlamentin ÷s kontrol ÷s“ ir „parlamentin ÷s prieži ūros“ s ąvok ų skirtumus. DARBO STRUKT ŪRA. Darb ą sudaro penki skyriai: • pirmajame skyriuje nagrin ÷jamas valdži ų padalijimo Konstitucinis principas; 3 • antrajame skyriuje pateikiama parlamentin ÷s kontrol ÷s s ąvokos samprata, aptariama sąvok ų „ parlamentin ÷ kontrol ÷“ ir „ parlamentin ÷ prieži ūra“ ypatumai ; • tre čiajame skyriuje atskleidžiami parlamentin ÷s kontrol ÷s vykdymo b ūdai Lietuvos Respublikoje; • ketvirtajame- daugiausiai nagrin ÷jami praktiniai Vyriausyb ÷s parlamentin ÷s kontrol ÷s būdai; • paskutiniajame- aptariama Vyriausyb ÷s parlamentin ÷s kontrol ÷s problematika; NAUDOTA LITERAT ŪRA. Siekiant atskleisti parlamentin ÷s kontrol ÷s s ąvok ą ir jos ribas bei Vyriausyb ÷s parlamentin ÷s kontrol ÷s praktin ę pus ę, naudojamasi su šia kontrole susijusiais teis ÷s aktais ir literat ūra. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyti pagrindiniai principai, kurie aiškinami Seimo Statute, Vyriausyb ÷s įstatyme, kituose norminiuose teis ÷s aktuose. Ne mažiau svarb ūs šaltiniai- specialioji literat ūra bei periodiniai leidiniai, kuriuose nagrin ÷jamos su šia tema susijusios problemos. Taip pat gana daug pa čios naujausios bei statistin ÷s informacijos naudojama iš Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausyb ÷s bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷s internetini ų svetaini ų.
4
I. Valdži ų padalijimo principas
Lietuvos Respublikos Konstitucija yra aukš čiausios galios teis ÷s aktas, didžiausia teisini ų vertybi ų sistema, kurioje įtvirtintos pagrindin ÷s nuostatos, teisiniai principai, kuriais yra grindžiama visa teisin ÷ sistema, valdžios organizacijos ir veiklos principai. Konstitucijos prasm ę pagal E. Šileik į atskleidžia keturios pagrindin ÷s funkcijos: stabilizavimo (nustatytas sud ÷tingas Konstitucijos keitimas, siekiama stabilumo), racionalizavimo- organizavimo (valstyb ÷s institucij ų įgaliojim ų nustatymas ir atskyrimas), integravimo (darnios visuomen ÷s siekimas) bei apsaugos-gynimo funkcija ( užtikrinamos prigimtin ÷s teis ÷s bei j ų gynimo sistema). Dar nuo antikos laik ų buvo siekta idealios valstyb ÷s (apie j ą raš ÷ Platonas), Aristotelis išd ÷st ÷ mintis apie tris valstyb ÷s valdžios dalis. 17 a. J. Lockas išskyr ÷ įstatym ų leidimo, vykdom ąją ir federacin ę valdžias, pabr ÷ždamas, kad leidžiamosios valdžios „galia paremta visuomen ÷s pasitik ÷jimu, nes tauta turi aukš čiausi ą gali ą keisti įstatym ų leidžiam ąją valdži ą, kai ši savo veikla nepateisina jai pareikšto pasitik ÷jimo. Tuo tarpu vykdom ąją valdži ą toliau apriboja bendra priklausomyb ÷ nuo įstatym ų leidžiamosios valdžios, taip pat tai, kad jos prerogatyv ą riboja įstatymai“ 1. Ch. L. Monteskje J. Locko federacin ę valdži ą pakeit ÷ teismine- taip priart ÷jo prie ši ų dien ų s ąvokos ir pabr ÷ž÷, kad valdži ų padalijimas garantuoja viena kitos kontrol ę ir pilie čių laisvi ų užtikrinim ą, padeda išvengti despotizmo. Jis išk ÷l÷ vykdomosios valdžios kontrol ÷s klausim ą ir teig ÷, kad „siekiant užkirsti keli ą piktnaudžiavimui valdžia, iš esm ÷s b ūtina, kad valdži ą kontroliuot ų valdžia. Ji turi b ūti sudaroma taip, kad joks žmogus neb ūtų ver čiamas daryti to, ko ne įpareigoja įstatymas, ir neb ūtų ver čiamas nedaryti to, k ą įstatymas leidžia“ 2 Ta čiau nors ir buvo ir prieštaraujan čių valdži ų padalijimo principui- pvz. J.J. Ruso, 1787 m. JAV Konstitucijoje įtvirtintas valdži ų padalijimo principas, kur jis prad ÷jo savo išbandym ų keli ą. JAV Konstitucijoje nustatyta, kad „ įstatym ų leidžiamosios valdžios įgaliojimai priklauso Jungtini ų Valstij ų Kongresui, kur į sudaro Senatas ir Atstov ų r ūmai“, „Vykdomoji valdžia priklauso Jungtini ų Amerikos Valstij ų Prezidentui“, „Teismin ÷ valdžia Jungtin ÷se Valstijose priklauso Aukš čiausiajam Teismu ir tiems žemesniesiems teismams, kuriuos įsteigia ir paskiria Kongresas“ 3. XIX a. Vienas įtakingiausi ų filosof ų buvo J. S. Mill, kuris demokratin ę politik ą laik ÷ vienu svarbiausiu moralin ÷s saviugdos mechanizmu, steng ÷si apginti tokio politinio gyvenimo samprat ą, kuriai b ūtų b ūdinga kuo didesn ÷ individo laisv ÷, atskaitingesn ÷ valdžia ir veiksmingas valdymo administravimas, kuriam netrukdyt ų korupciniai įpro čiai ir pernelyg sud ÷tingos taisykl ÷s. Savo studijoje „ Apie laisv ę“ J. S. Mill
1 Sabine G.H., Thorson T.L. Politini ų teorij ų istorija, Vilnius:Pradai,1995 2 Held D. Demokratijos modeliai.- Vilnius:Eugrimas, 2002 3 The Constitution of the United States of Amerika, The World Book Encyclopedia, 1986 5 pl ÷tojo princip ą, apibr ÷žiant į valdžios, kuri ą visuomen ÷ gali teis ÷tai taikyti individo atžvilgiu, prigimt į ir ribas. Filosofas uoliai įrodin ÷jo, kad pilie čiai, remiantis laisv ÷s principu, gali kurti ir lemti savo pa čių valstyb ÷s apimt į ir politikos krypt į4. Jis teig ÷, kad „reikia atskirti kontrol ÷s ir kritikos funkcij ą nuo realaus reikal ų tvarkymo ir pirm ąją perduoti daugelio žmoni ų atstovams, o antrajai vykdyti pasitelkti žinias ir praktin į prot ą, b ūdingus specialiai apmokytai ir patyrusiai mažumai, griežtai įpareigojus j ą atsiskaityti tautai“ 5. „Suverenitetas priklauso tautai“ 6 - skelbiama Konstitucijoje pabr ÷žiant, kad „Aukš čiausi ą suvereni ą gali ą tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus“. 7 Šios pagrindinio šalies įstatymo nuostatos reiškia, kad tauta demokratišk ų rinkim ų b ūdu išrinktiems atstovams suteikia įgaliojimus, įgyvendinti valstybin ę valdži ą. Tik j ų išleisti įstatymai bus legitim ūs- tur ÷s tautos pritarim ą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje nustatyta, kad „valstyb ÷s valdži ą Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb ÷, Teismas. Valdžios galias riboja Konstitucija. Valstyb ÷s įstaigos tarnauja žmon ÷ms“ 8. Šiame straipsnyje netiesiogiai nustatytas tradicinis daugeliui moderni ų teisini ų valstybi ų būdingas valdži ų atskyrimo principas bei tai, kad tas valdžias riboja Konstitucija. Konstitucinis Teismas 1999 m. birželio 3 d. nutarime nurod ÷, kad „šioje normoje įtvirtintas valstyb ÷s valdži ų padalijimo principas, kuris toliau kituose Konstitucijos straipsniuose detaliau atskleidžiamas nustatant kiekvienos valstyb ÷s valdžios įgaliojimus, j ų tarpusavio s ąveik ą“9. Seimo ( įstatym ų leidžiamosios valdžios) darbo organizacij ą ir funkcionavim ą nustato Konstitucijos V skirsnis, Respublikos Prezidento- VI skirsnis, Vyriausyb ÷s – VII skirsnis (jie kartu yra vykdomoji valdžia) , o Teism ų sistem ą (teismin ę valdži ą) - VIII bei IX skirsniai. Šis valdži ų padalijimas reiškia, kad įstatym ų leidžiamoji, vykdomoji ir teismin ÷ valdžios turi b ūti atskirtos, pakankamai savarankiškos, ta čiau tarp j ų turi b ūti ir bendradarbiavimas, pusiausvyra, tarpusavio kontrol ÷ („stabdži ų ir atsvar ų“ sistema). „Kiekvienai valdžios institucijai suteikiama jos paskirt į atitinkanti kompetencija, kurios konkretus turinys priklauso nuo tos institucijos vietos tarp kit ų valdžios institucij ų, jos įgaliojim ų santykio su kit ų institucij ų įgaliojimais“ 10 . Įstatym ų, “aukš čiausios teisin ÷s galios normini ų akt ų, reguliuojan čių svarbiausius
4 Mill J.S. Apie laisv ę.-Vilnius: Pradai, 1995 5 Mill.J.S. Consideration on represantative goverment. Cambridge: Cambridge University Press, 1988 6 Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žin., 1992, Nr. 33-1014 7 Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žin., 1992, Nr. 33-1014 8 Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žin., 1992, Nr. 33-1014 9 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. birželio 3 d. nutarimas “D ÷l Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷s 1998 m. geguž ÷s 22 d. nutarimo Nr. 620 “D ÷l buvusi ų Statybos ir urbanistikos ministerijos, Europos reikal ų ministerijos, Ryši ų ir informatikos ministerijos ir j ų institucij ų reorganizavimo tvarkos bei termin ų” atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷s įstatymo 22 straipsnio 2 punktui, 29 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷s įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsniui ir Lietuvos Respublikos biudžetini ų įstaig ų įstatymo 4 straipsniui”, Žin., 1999, Nr.50-1624 10 LR Konstitucinio Teismo 1998m. Sausio 10d. Nutarimas „ D ÷l LR Seimo 1996m. Gruodžio 10d nutarimo „D ÷l LR Vyriausyb ÷s programos“ atitikimo Konstitucijai“ , Žin., 1998, Nr.5-98 6 visuomeninius santykius” 11 , pri ÷mimo funkcija priklauso Seimui – tautos atstovyb ÷s tiesiogiai legitimuotai institucijai. “Tai vienintel ÷ įstatym ų leidybos institucija Lietuvoje” 12 . Nuo 1918m. Parlamentas, kad ir kaip įvairiai jis vadinosi, tur ÷jo įvairi ų vaidmen ų: valstybingumo atk ūrimo, institucionalizavimo, v ÷liau- atkurto valstybingumo ir baigtinio institucionalizavimo, ta čiau jo svarbiausia funkcija visada buvo įstatym ų leidyba. Atsižvelgiant į m ūsų istorin ę praeit į, Seimui skiriama (ypa č iš visuomen ÷s informavimo priemoni ų pus ÷s) daugiau d ÷mesio, taip pat ir tuo atžvilgiu, kad jis faktiškai turi 141 tautos atstov ą. Nors, praktiškai, trylika nari ų jungianti Vyriausyb ÷ realiai gali daryti daug didesn ę įtak ą, nei Seimas. Įdomu, kad moderniose demokratiškose valstyb ÷se , tokiose, kaip JAV, Vokietija, Pranc ūzija, Vyriausyb ÷s politikai yra skiriamas gerokai daugiau d ÷mesio nei Parlamento veiklai. Taip pat reikia pažym ÷ti, kad Seimo pirmininkas n ÷ra konstituciškai įgaliotas vadovauti Seimo veiklai, jis tik formaliai įgaliotas vadovauti pos ÷džiams. Remiantis tuo galime daryti išvad ą, kad Seimo nariams būdingas daugiau politinis individualumas, d ÷l laisvojo mandato tur ÷jimo jie n ÷ra pavald ūs jokiai valstyb ÷s institucijai, jie atsakingi valstyb ÷s bendruomenei. Seimas pritaria Vyriausyb ÷s programai, priži ūri Vyriausyb ÷s veikl ą, tvirtina biudžet ą ir priži ūri kaip jis vykdomas. Vykdom ąją valdži ą Lietuvoje vykdo Respublikos Prezidentas – valstyb ÷s vadovas ir Vyriausyb ÷, kuri ą sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. Prezidento, kaip valstyb ÷s vadovo institucija yra labiausiai nenuosekli ir prieštaringai vertinama. Žvelgiant istoriškai, valstyb ÷s vadovo institucija buvo ir kolegiali, ir vienasmen ÷, pri ÷m÷ ne tik dekretus, bet ir įstatymus, rinktas ir Seimo, ir speciali ų rinkik ų , ir visuomen ÷s, jo kadencijos laikas buvo labai įvairus. D ÷l to vis dar n ÷ra susiformav ęs iš esm ÷s vientisas Prezidento funkcij ų ir politinio aktyvumo supratimas. Pažym ÷tina, kad Vyriausyb ÷ yra aukš čiausia kolegiali, savarankiškai veikianti vykdomosios valdžios institucija, kuri tvarko krašto reikalus, vykdo įstatymus, Seimo nutarimus, koordinuoja ministerij ų veikl ą, dalyvauja užsienio politikoje, vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija. Teismai įgyvendina teisingum ą. Taigi taip paskirs čius kompetencijas neleidžiama sukoncentruoti valdžios vienose rankose. Konstitucinis teismas savo nutarimuose konstatavo, kad „ įgaliojim ų nustatymas Konstitucijoje reiškia, jog toki ų įgaliojim ų viena valstyb ÷s valdžios institucija negali iš kitos perimti, perduoti ar atsisakyti j ų. Tokie
11 Jaraši ūnas E., Valstyb ÷s valdžios institucij ų santykiai ir Konstitucinis Teismas.-Vilnius: Teisin ÷s informacijos centras, 2003, p. 125psl. 12 LR Konstitucinio Teismo 2004 m. Gruodžio 13 d. Nutarimas “D ÷l kai kuri ų teis ÷s akt ų, kuriais Reguliuojami valstyb ÷s tarnybos ir su ja susij ę santykiai, atitikties LR Konstitucijai ir istatymams”, Žin.2004, Nr.181-6708 7 įgaliojimai negali b ūti koreguoti įstatymais ir kitais teis ÷s aktais, išskyrus pa čios Konstitucijos pakeitimus“ 13 . Įstatymuose nustatyt ų įgaliojim ų pob ūdis yra šiek tiek kitoks, nes juos nustato pats įstatym ų leid ÷jas, ta čiau juos nustatydamas jis neturi pažeisti Konstitucijoje nustatyt ų princip ų ir norm ų. Teisin ÷je literat ūroje valdži ų padalijimo principas dar apib ūdinamas ir kaip tam tikras stabdži ų ir atsvar ų mechanizmas, kuris garantuoja institucij ų santyki ų autonomiškum ą ir pusiausvyr ą. Juo siekiama, kad n ÷ viena valdžia nepasisavint ų ir neišpl ÷st ų jai nepriklausan čių kompetencij ų. Kadangi Lietuvos valstyb ÷s modelis yra priskiriamas parlamentinei valdymo formai, kuriai būdingi ir pusiau prezidentinio valdymo ypatumai- tod÷l tai laikoma lanks čiu valdži ų padalijimu.
II. Parlamentin ÷s kontrol ÷s s ąvoka
Siauruoju poži ūriu parlamentin ÷ kontrol ÷ yra vykdomosios valdžios prieži ūra– steb ÷jimas ir tikrinimas nustatant, ar ji tinkamai ir besilaikant teis ÷tumo reikalavim ų įgyvendina Seimo priimtus įstatymus. Praple čiant sąvok ą galime sakyti, kad „parlamentin ÷ kontrol ÷- įstatym ų bei Seimo nutarim ų įgyvendinimo prieži ūra, vertinimas, steb ÷jimas, informacijos gavimas teikiant pasi ūlymus, rekomendacijas, darant išvadas, Seimui priži ūrint vykdomosios valdžios subjekt ų veikl ą tiesiogiai ar per Seimo sudaromus komitetus bei komisijas, taip pat padedant ombudsmen ų institutui ir kitoms atskaitingoms Seimui institucijoms“ 14 . Parlamentin ÷s kontrol ÷s svarbiausia funkcija yra priži ūr÷ti, ar tinkamai įgyvendinami priimti įstatymai, ji neturi pakartoti kitoms valdžioms priskirt ų kompetencij ų. Dar Senov ÷s Graikijoje Platonas suvok ÷ neigiamas neribotos valdžios galias, tod ÷l savo veikaluose si ūl÷ idealios valstyb ÷s model į- valdži ų padalijim ą į įstatym ų vykdom ąją, leidžiam ąją ir teismin ę. Valdžios turi b ūti atskirtos ir pakankamai savarankiškos, ta čiau jos negali b ūti atribotos tarsi siena. Jos turi bendradarbiauti, tarpusavyje s ąveikauti, taip siekiant pusiausvyros, partneryst ÷s. Juk Parlamentas gauna įgaliojimus iš Tautos, tod ÷l turi siekti įgyvendinti Tautos siekius, veikti šios naudai. Pavyzdžiui, jeigu Vyriausyb ÷ nepateikia konkretaus pasi ūlymo d ÷l ministerijos steigimo ar panaikinimo, Seimas negali priimti sprendimo steigti ar panaikinti ministerij ą. Taigi nors valdži ų kompetencijos ir funkcijos yra atskirtos, dažnai rezultatas pasiekiamas keli ų institucij ų bendradarbiavimo veiksmais.
2.1. Parlamentin ÷ „kontrol ÷“ ir „prieži ūra“
13 Jaraši ūnas E. Valstyb ÷s valdžios institucij ų santykiai ir Konstitucinis teismas.- Vilnius: Teisin ÷s informacijos centras, 2003, 132 psl. 14 Deviatnikovait ÷ I., Kalašnykas R., „Parlamentin ÷ kontrol ÷ ir valdži ų padalijimo principo įgyvendinimo problemos Lietuvoje“, Jurisprudencija 2007 02 (92). 8 Panagrin ÷kime vartojam ų termin ų „kontrol ÷“ ir „prieži ūra“ turinio skirtumus ir j ų vartojim ą teisin ÷je literat ūroje. S ąvoka kontrol ÷ pla čiai vartojama kasdienyb ÷je bei įvairiuose moksluose: kriminologijoje, sociologijoje, socialin ÷je psichologijoje, vadyboje ir kt. Taip pat vartojama ir s ąvoka “prieži ūra”. Šios dvi sąvokos administracin ÷s teis ÷s teorijoje yra skirtingo turinio. Dabartin ÷s lietuvi ų kalbos žodynas „kontrol ę“ apibr ÷žia kaip kieno nors tikrinim ą, o „prieži ūrą“- kaip saugojim ą, steb ÷jim ą, kontrolę, priži ūr÷jim ą, globojim ą, r ūpinim ąsi. 15 Tarptautini ų žodži ų žodyne nurodyta, kad terminas “kontrol ÷” reiškia prieži ūrą, ko no nors tikrinim ą, faktin ÷s pad ÷ties lyginim ą su reikalaujama. 16 Administracin ÷je teis ÷je šios s ąvokos vartojamos skirtingomis prasm ÷mis, užtikrinant teis ÷tum ą. Kontrol ÷ yra viena iš viešojo administravimo funkcij ų. Kontrol ÷s r ūši ų ir r ūšiavimo kriterij ų yra daug: pvz. išankstin ÷, teis ÷tumo, tikslingumo, nuolatin ÷, paskesn ÷ ir t.t., taip pat yra išorin ÷ bei vidin ÷ kontrol ÷. Išorin ÷ kontrol ÷ įgyvendinama ombudsmeno, jurisdikcin ÷s kontrol ÷s bei politin ÷s kontrol ÷s formomis, o vidin ÷ kontrol ÷ dažniausiai įgyvendinama administracin ÷s kontrol ÷s forma. “Kontrol ÷ administraciniu teisiniu poži ūriu reiškia kompetenting ų institucij ų ir pareig ūnų veikl ą, tikrinant ir nuolatos stebint vykdomosios valdžios institucijų ir pareig ūnų veikl ą, nustatant, kaip jie laikosi teis ÷tumo reikalavim ų, ar j ų veikla yra tikslinga, ar ji atitinka nustatytus teis ÷tumo reikalavimus ir prireikus j ą koreguojant” 17 . Kontrol ÷s s ąvokai b ūdingi reikšminiai požymiai: o steb ÷jimas, o tikrinimas, o korekcija, o tikslingumas. Terminas “prieži ūra” administracin ÷s teis ÷s poži ūriu yra tam tikr ų valstyb ÷s institucij ų bei valstyb ÷s pareig ūnų veikla, stebint ir tikrinant nepavaldži ų teisini ų subjekt ų veikl ą, siekiant nustatyti, ar yra daromi teis ÷tumo pažeidimai. Šios s ąvokos reikšminiai požymiai: o nepavaldumas, o steb ÷jimas, o tikrinimas. Taigi s ąvok ų “prieži ūra” ir “kontrol ÷” esminiai skiriamieji požymiai yra nepavaldumas ir tikslingumas. Tikslingumas ir pavaldumas yra b ūdingas tik kontrolei, kuri yra įgyvendinama per subordinacinius santykius. Tarp valstyb ÷s valdži ų ( įstatym ų leidžiamosios, vykdomosios, teismin ÷s) n ÷ra subordinacini ų santyki ų, tod ÷l vartojant termin ą “kontrol ÷” s ąvokoje “parlamentin ÷ kontrol ÷”, iš esm ÷s kalbame apie Seimo atliekam ą
15 Dabartin ÷s lietuvi ų kalbos žodynas.- Vilnius: Mokslo ir enciklopedij ų liedybos institutas, 2000 16 Tarptautini ų žodži ų žodynas ( sud. Valerija Vaitkevi čiūt÷). – Vilnius: Žodynas, 2001 17 Deviatnikovait ÷ I., Kalašnykas R., „Parlamentin ÷ kontrol ÷ ir valdži ų padalijimo principo įgyvendinimo problemos Lietuvoje“, Jurisprudencija 2007 02 (92). 9 tikrinam ąjį steb ÷jim ą, kurio objektas tur ÷tų b ūti tik įstatym ų įgyvendinimo prieži ūra. Netur ÷tų b ūti keliamas vykdomosios valdžios veiklos tikslingumo klausimas, nes iškeliant tikslingumo ir korekcijos teis ÷s klausim ą, tarp kontroliuojan čiojo ir kontroliuojamojo gali susidaryti subordinaciniai santykiai, kurie prieštarauja valdži ų padalijimo principui bei teis ÷tumo ribai nustatytai LR Konstitucijoje. Skirtumas tarp ši ų dviej ų termin ų apskritai yra neaiškus, galima sakyti, kad vienas yra tarptautinis žodis, o kitas lietuviškas. Iš esm ÷s n ÷ra taip svarbu, koks terminas yra naudojamas parlamento valdžios galioms išreikšti, svarbiausia- koks turinys yra suteikiamas tai vartojamai s ąvokai. Panagrin ÷sime, kokie terminai ir ar tinkamai praktiškai vartojami Lietuvos Respublikos teis ÷s aktuose. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67str. 9 dal į Seimas „priži ūri Vyriausyb ÷s veikl ą, gali reikšti nepasitik ÷jim ą ministru pirmininku ar ministru“ 18 . Seimo statuto 49 str. 9 dalyje pabr ÷žiamas parlamentin ÷s kontrol ÷s atlikimas, ta čiau pats terminas “kontrol ÷” čia nevartojamas, ši funkcija apibr ÷žiama žodžiais: išklausyti, atlikti tyrim ą, pateikti išvadas, svarstyti. Seimo Statute komitet ų kompetencija apibr ÷žta taip: „atliekant parlamentin ę kontrol ę, išklausyti ministerij ų ir kit ų valstyb ÷s institucij ų informacijas bei pranešimus, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu atlikti atskir ų problem ų parlamentin į tyrim ą ir pateikti Seimui savo išvadas; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu svarstyti Seimui atskaiting ų valstyb ÷s institucij ų veiklos met ų ataskaitas ir pateikti Seimui savo išvadas“ 19 . Taip pat ir Seimo statuto 56 straipsnyje vartojami s ąvok ą “kontrol ÷” pakei čiantys žodžiai: „komitetas pagal savo kompetencij ą turi teis ę tikrinti, kaip laikomasi įstatym ų“, „ nagrin ÷ti Seimui atskaiting ų institucij ų met ų ataskaitas“, „ Vyriausyb ÷s narys... privalo dalyvauti komiteto pos ÷dyje“, „ turi teis ę išreikalauti iš valstyb ÷s institucij ų...“ 20 . Trumpai apžvelgtos įstatym ų nuostatos patvirtina, kad tarp valstyb ÷s valdži ų n ÷ra subordinacini ų santyki ų, kad jos n ÷ra viena kitai pavaldžios. Vartojant termin ą “parlamentin ÷ kontrol ÷” iš esm ÷s kalbama apie Seimo atliekam ą įstatym ų, nutarim ų ir kit ų teis ÷s akt ų įgyvendinimo prieži ūrą. Netgi ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad “ įstatymus leidžia Seimas, o Vyriausyb ÷ priima po įstatyminius aktus, kuriuose legislatyvin ÷s diskrecijos pagrindu detalizuoja įstatymuose numatyt ų bendr ųjų taisykli ų įgyvendinimo tvark ą” 21 . Tod ÷l parlamentin ÷ kontrol ÷ yra išvestin ÷ iš pagrindin ÷s įstatym ų leidybos funkcijos ir yra antrin ÷. Tai reiškia, kad Seimui parlamentin ÷ kontrol ÷ yra t ęstin ÷ įstatym ų leidybos funkcijos dalis. Seimas priži ūri, kaip jo darbo vaisi ų- tai yra įstatymus, įgyvendina vykdomoji valdžia.
18 Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žin., 1992, Nr. 33-1014 19 Lietuvos Respublikos Seimo Statutas, Žin., 1994, Nr. 15-249 20 Lietuvos Respublikos Seimo Statutas, Žin., 1994, Nr. 15-249 21 Deviatnikovait ÷ I., Kalašnykas R., „Parlamentin ÷ kontrol ÷ ir valdži ų padalijimo principo įgyvendinimo problemos Lietuvoje“, Jurisprudencija 2007 2 (92). 10 Reikia nepamiršti, kad pagrindin ÷ Seimo funkcija yra įstatym ų leidyba, o steb ÷ti, kaip įgyvendinami įstatymai galima parlamentin ÷s kontrol ÷s pagalba. Ch. L. Mosteskje savo veikale “ Apie įstatym ų dvasi ą” raš ÷, kad įstatym ų leidžiamoji valdžia pagal savo įgaliojimus neturi teis ÷s sustabdyti vykdomosios valdžios veiklos, bet turi teis ę ir privalo priži ūr÷ti, kaip yra vykdomi jo priimti įstatymai. Tai yra svarbiausias parlamentin ÷s kontrol ÷s tikslas, kurio siekiant neturi b ūti peržengtos įstatym ų leidžiamosios valdžios funkcijos ir negalima pereiti į vykdomosios ar teismin ÷s valdžios funkcij ų vykdym ą. Taip pat ir Konstitucinis Teismas savo nutarime pabr ÷ž÷, kad “kiekviena valstyb ÷s valdžia užima tam tikr ą viet ą valstyb ÷s valdžios sistemoje ir atlieka tik jai b ūdingas funkcijas. Seimas, kur į sudaro tautos atstovai – Seimo nariai, leidžia įstatymus, priži ūri Vyriausyb ÷s veikl ą, tvirtina valstyb ÷s biudžet ą ir priži ūri, kaip jis vykdomas, sprendžia kitus Konstitucijoje numatytus klausimus. Respublikos Prezidentas – valstyb ÷s vadovas, jis atstovauja valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatym ų, o Vyriausyb ÷ yra vykdomoji- tvarkomoji šalies institucija, vykdanti įstatymus ir kitus teis ÷s aktus, tvarkanti krašto reikalus. Teismai vykdo teisingum ą”22 . Taigi, nors ir iškyla neaiškum ų d ÷l s ąvok ų “prieži ūra” bei “kontrol ÷” skirtingo suvokimo, ta čiau Lietuvos teisin ÷je sistemoje yra įprasta kalb ÷ti apie termin ą “parlamentin ÷ kontrol ÷”.
III. Parlamentin ÷s kontrol ÷s b ūdai Lietuvos Respublikoje
Lietuvos Respublikos Seimas vykdo klasikin ÷s teisin ÷s demokratin ÷s valstyb ÷s parlamento funkcijas: pagrindin ÷ funkcija yra įstatym ų leidyba, išvestin ÷- parlamentin ÷ kontrol ÷. Ši Seimo, kaip demokratin ÷s teisin ÷s valstyb ÷s Tautos atstovyb ÷s, funkcija, kaip ir kiti įgaliojimai, yra konstitucin ÷ vertyb ÷. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij ą, ji yra saugoma, nepaneigiama ir negali b ūti pažeidžiama. Tai ne kart ą akcentavo Konstitucinis Teismas savo nutarimuose. Įstatym ų leidžiamoji valdžia- Seimas vykdo išorin ę valstybin ę kontrol ę. Kai kurie autoriai, priskirdami parlamentui tik tiesiogin į vykdomosios valdžios subjekt ų veiklos kontrol ÷s vykdym ą, susiaurina parlamentin ÷s kontrol ÷s s ąvok ą ir priskiria tik parlamentin ę kontrol ę, apibr ÷žt ą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Seimo statuto VII dalyje „Seimo prieži ūrin ÷ veikla“. Tiesiogiai vykdoma Seimo vykdomosios valdžios kontrol ÷ pasireiškia tuo, kad Vyriausyb ÷ solidariai atsako Seimui už savo vykdom ą veikl ą. Vyriausyb ÷ ar atskiri ministrai turi atsiskaityti Seimui už savo vykdom ą veikl ą- tai nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 101 straipsnyje. Pagal Seimo Statuto 207 straipsn į „kiekvienais metais Vyriausyb ÷ privalo pateikti savo metin ę veiklos ataskait ą, kurioje taip pat turi b ūti aptarti ir artimiausio laikotarpio Vyriausyb ÷s veiklos prioritetai. Vyriausyb ÷s veiklos
22 LR Konstitucinio Teismo 1998m sausio 10d. Nutarimas “D ÷l Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. Gruodžio 10 d. Nutarimo “D ÷l Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷s programos” atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai”, Žin., 1998, Nr.5-98 11 ataskait ą pateikia Ministras Pirmininkas, kuris pateikimo metu atsako į Seimo nari ų klausimus 23 . “Po šios ataskaitos pateikimo, j ą svarsto Seimo komitetai, rengiama speciali Seimo diskusija, kurios pabaigoje Seimas priima rezoliucij ą. Taip pat svarbi yra paklausimo teis ÷, kuria „Seimo narys ar j ų grup ÷ raštu kreipiasi į Vyriausyb ÷s nar į ar kit ą valstyb ÷s institucijos vadov ą, kur į skiria Seimas, ar kurio paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, išskyrus teismus, reikalaudami pateikti informacij ą apie jo veikl ą bei priimtus sprendimus“ 24 . Interpeliacijos ir nepasitik ÷jimo teis ÷s taip pat konstituciškai svarbios. Jos ne tik Seimo vykdomosios kontrol ÷s būdas, bet ir Seimo paskirto ar išrinkto pareig ūno veiklos garantija, nes pareig ūnas gali b ūti atleistas iš pareig ų nepasibaigus jo įgaliojim ų laikui, kai už nepasitik ÷jim ą juo balsuoja daugiau kaip pus ÷ vis ų Seimo nari ų. Taip pat parlamentin ÷s kontrol ÷s vykdym ą nurodo Seimo Statuto 197 straipsnio 3 dalis: „nauja Vyriausyb ÷ gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas pos ÷dyje dalyvaujan čių nari ų bals ų dauguma pritaria jos programai“ 25 . O jeigu „Seimas du kartus iš eil ÷s nepritaria naujai sudarytos Vyriausyb ÷s programai, Vyriausyb ÷ privalo atsistatydinti“ 26 , kai pasikei čia daugiau kaip pus ÷ Vyriausyb ÷s nari ų, ji turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus. Kitu atveju, ji privalo atsistatydinti. Ta čiau yra ir atvirkštin ÷ „kontrol ÷“, kad b ūtų išlaikoma „stabdži ų ir atsvar ų“ sistema: „ Vyriausyb ÷ turi teis ę teikti si ūlym ą Respublikos Prezidentui paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, jeigu Seimas pareiškia tiesiogin į nepasitik ÷jim ą Vyriausybe“ 27 . Taip suteikiama teis ÷ rink ÷jams išspr ęsti kilusį konflikt ą. Tod ÷l Parlamentas turi b ūti atsargus ir reikšti nepasitik ÷jim ą tik itin pagr įstais atvejais. Taip pat Seimas įstatymu tvirtina biudžeto projekt ą, kur į jam pateikia Vyriausyb ÷. Įstatyme yra nustatyta ir dar vienas parlamentin ÷s kontrol ÷s b ūdas: „ kiekvieno ketvirtadienio Seimo vakarinio plenarinio pos ÷džio pradžioje Vyriausyb ÷s valandos metu jos nariai 60 minu čių atsakin ÷ja į Seimo nari ų užduodamus klausimus“ 28 . Be to, Seimo komiteto, komisijos ar frakcijos kvietimu ministras ar jo įgaliotas valstyb ÷s tarnautojas privalo dalyvauti kvie čian čiojo komiteto, komisijos ar frakcijos pos ÷dyje ir pateikti paaiškinimus ten svarstomais klausimais. Taip pat Seimas Vyriausyb ÷s si ūlymu įsteigia naujas ministerijas arba jas panaikina, priimdamas įstatym ą. Taigi tiesiogiai vykdom ą vykdomosios valdžios subjekt ų kontrol ę galime suskirstyti taip: 1. pasitik ÷jimas Vyriausybe ir interpeliacija; 2. pritarimas Vyriausyb ÷s programai; 3. klausimai ministrui ir paklausimo teis ÷; 4. Vyriausyb ÷s valanda; 5. ministr ų ar j ų paskirt ų asmenų privalomas dalyvavimas komiteto, komisijos ar frakcijos pos ÷dyje, jei reikia pateikti paaiškinimus;
23 Lietuvos Respublikos Seimo Statutas, Žin., 1994, Nr. 15-249 24 Lietuvos Respublikos Seimo Statutas, Žin., 1994, Nr. 15-249 25 Lietuvos Respublikos Seimo Statutas, Žin.,, 1994, Nr. 15-249 26 Lietuvos Respublikos Seimo Statutas, Žin., 1994, Nr. 15-249 27 Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷s įstatymas, Žin., 1994, Nr. 43-772 28 Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷s įstatymas, Žin., 1994, Nr. 43-772 12 6. Parlamento teis ÷ tvirtinti biudžeto projekt ą ir priži ūr÷ti, kaip jis vykdomas. Kai kurie autoriai parlamentinei kontrolei priskiria ir teis ę kreiptis į Konstitucin į Teism ą, kad b ūtų ištirta, ar įstatymas ar koks kitas teis ÷s aktas neprieštarauja Konstitucijai ir kitiems įstatymams. Taip yra garantuojama Konstitucijos viršenyb ÷ teis ÷s sistemoje bei Konstitucinis teisingumas. Tokiu b ūdu pati įstatym ų leidžiamoji valdžia patikrina savo bei vykdomosios valdžios Konstitucin į teisingum ą. Žvelgiant pla čiau, parlamentin ÷ kontrol ÷ apima ne tik tiesiogiai Konstitucijoje įtvirtint ą kontrol ę tarp Seimo ir Vyriausyb ÷s, bet gali b ūti vykdoma Seimui sudarant tam tikras prieži ūros institucijas, pavyzdžiui sudarant Seimo komitetus, nuolatines ar laikinai veikian čias komisijas. Taip pat parlamentin ÷ kontrol ę padeda vykdyti įsteigiamos Seimui atskaitingos institucijos: Seimo kontrolieri ų įstaiga 29 , Vaik ų teisi ų apsaugos kontrolieriaus įstaiga 30 , Lygi ų galimybi ų kontrolieriaus įstaiga ir panašios. D ÷l ombudsmeno instituto ir jo paskirties kyla daug klausim ų, ta čiau tai panagrin ÷sime toliau šiame darbe. Iš pateikt ų samprotavim ų galime daryti išvad ą, kad parlamentin ÷ kontrol ÷ vykdoma trimis b ūdais: 1. tiesiogiai atliekant vykdomosios valdžios kontrol ę; 2. netiesiogiai- sudarant komisijas ir komitetus; 3. padedant Seimui atskaitingoms institucijoms. 2004 m. Konstitucinis Teismas savo nutarime yra konstatav ęs, kad “Konstitucijoje įtvirtinti Seimo įgaliojimai suponuoja Seimo įgaliojimus kiekvienu atveju, kai iškyla b ūtinyb ÷ spr ęsti kur į nors Seimo konstitucinei kompetencijai priskirt ą klausim ą, siekti gauti išsami ą, objektyvi ą informacij ą, reikaling ą atitinkamiems sprendimams priimti. B ūtinyb ÷ tur ÷ti toki ą informacij ą reiškia, kad prireikus Seimas gali ne tik pasikliauti visuotinai žinoma ar valstyb ÷s institucij ų, kit ų asmen ų jam pateikiama informacija, bet ir pats imtis aktyvios veiklos, kad tokia išsami, objektyvi informacija b ūtų gauta. Taigi Seimas prireikus gali pats atlikti tyrim ą, kad b ūtų surinkta informacija apie tam tikrus valstyb ÷je ir visuomen ÷je vykstan čius procesus, apie pad ÷tį įvairiose valstyb ÷s bei visuomen ÷s gyvenimo srityse ir jose kylan čias problemas. Ši Seimo veikla nuosekliai išplaukia iš jo, kaip parlamento, paskirties, jo konstitucini ų funkcij ų ir konstitucini ų įgaliojim ų. Taigi pagal Konstitucij ą Seimas, tur ÷damas diskrecij ą nustatyti savo strukt ūrą, turi ir įgaliojimus sudaryti savo strukt ūrinius padalinius, taip pat nustatyti savo strukt ūrini ų padalini ų pavadinimus, kompetencij ą, sud ÷tį, j ų tarpusavio santykius, veiklos trukm ę, formuluoti jiems tam tikrus uždavinius. Tai nustatydamas Seimas yra saistomas Konstitucijos norm ų ir princip ų31 ”. Tod ÷l norima
29 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri ų įstatymo pakeitimo įstatymas, Žin., 2004, Nr. 9-2544 30 Lietuvos Respublikos Vaiko teisi ų apsaugos kontrolieriaus įstatymas, Žin., 2000, Nr. 50-1432 31 LR Konstitucinio Teismo 2004 geguž ÷s 13d. Nutarimas “D ÷l Lietuvos Respublikos Seimo laikin ųjų tyrimo komisij ų įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punkt ų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat d ÷l pareišk ÷jo – Seimo nari ų grup ÷s prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. gruodžio 2 d. nutarimas nr. IX-1868 „D ÷l Seimo laikinosios tyrimo komisijos d ÷l galim ų gr ÷smi ų Lietuvos nacionaliniam saugumui 13 pabr ÷žti, kad Seimas “turi konstitucinius įgaliojimus sudaryti tokius strukt ūrinius padalinius, kuri ų veiklos trukm ÷ n ÷ra iš anksto apibr ÷žta, t. y. nuolatinius strukt ūrinius padalinius, ir tokius, kuriems pavedama ištirti arba išspr ęsti tik tam tikr ą klausim ą (ar klausimus) ir kurie ištyr ę ar išsprend ę š į klausim ą (ar klausimus) baigia savo veikl ą, t. y. laikinus strukt ūrinius padalinius 32 ”. Pagal Seimo statuto 49 straipsn į atliekant parlamentin ę kontrol ę Seimo komitetai turi “išklausyti ministerij ų ir kit ų valstyb ÷s institucij ų informacijas bei pranešimus, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu atlikti atskir ų problem ų parlamentin į tyrim ą ir pateikti Seimui savo išvadas; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu svarstyti Seimui atskaiting ų valstyb ÷s institucij ų veiklos met ų ataskaitas ir pateikti Seimui savo išvadas” 33 . Komitet ų priimti sprendimai valstyb ÷s institucijoms yra rekomendacinio pob ūdžio, ta čiau gavusios Seimo komiteto rekomendacijas ar pasi ūlymus, valstyb ÷s įstaigos privalo juos apsvarstyti ir per 15 dien ų nuo pasi ūlymo gavimo laiko turi pranešti komitetui apie svarstymo rezultatus arba priemones, kuri ų imtasi. Taigi komitetai teikia pasi ūlymus, rekomendacijas, išvadas- tokia yra j ų veiklos kryptis. Tai atitinka valdži ų padalijimo princip ą, ta čiau ne visiškai įgyvendina kontrol ÷s- prieži ūros funkcijas, nes kontroliuojan čiojo sprendimas tur ÷tų b ūti privalomas. Taip pat svarbu nepamiršti, kad aptariami politin ÷s kontrol ÷s subjektai – Seimo komisijos ir komitetai- negali pakeisti ar atšaukti n ÷ vieno vykdomosios valdžios institucijos išleisto teis ÷s akto; jie negali tiesiogiai įgyvendinti įstatym ų. Šios nuostatos taip pat prieštarauja “kontrol ÷s” s ąvokos esmei, nes kontroliuojan čiojo veiklos rezultatai tur ÷tų b ūti imperatyvaus pob ūdžio. Komisij ų parlamentin ÷ kontrol ÷ pasireiškia įstatym ų projekt ų svarstymu, įstatym ų įgyvendinimo prieži ūra, pasi ūlym ų teikimu d ÷l teis ÷s akt ų pri ÷mimo ir tobulinimo, ministerij ų ir kit ų pareig ūnų išklausymu, reikalavimu iš vykdomosios valdžios informacijos, ataskait ų ir pan. Seimas komitetus sudaro pirmosios savo sesijos metu, kiekviename komitete turi b ūti ne mažiau kaip 7 nariai, tik Europos reikal ų komitetas sudaromas iš ne mažiau kaip 15 Seimo narių pagal proporcingumo princip ą atsižvelgiant į kiekvien ą frakcij ą. Seime yra sudaromi tokie komitetai: 1. „Biudžeto ir finans ų, 2. Ekonomikos, 3. Europos reikal ų, išvados“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Seimo laikin ųjų tyrimo komisij ų įstatymo 3 bei 8 straipsniams”, Žin., 2004, Nr.81-2903 32 LR Konstitucinio Teismo 2004 geguž ÷s 13d. Nutarimas “D ÷l Lietuvos Respublikos Seimo laikin ųjų tyrimo komisij ų įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punkt ų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat d ÷l pareišk ÷jo – Seimo nari ų grup ÷s prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. gruodžio 2 d. nutarimas nr. ix-1868 „D ÷l Seimo laikinosios tyrimo komisijos d ÷l galim ų gr ÷smi ų Lietuvos nacionaliniam saugumui išvados“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Seimo laikin ųjų tyrimo komisij ų įstatymo 3 bei 8 straipsniams”, Žin., 2004, Nr.81-2903 33 Lietuvos Respublikos Seimo Statutas, Žin., 1994, Nr. 15-249 14 4. Nacionalinio saugumo ir gynybos, 5. Socialini ų reikal ų ir darbo, 6. Teis ÷s ir teis ÷tvarkos, 7. Valstyb ÷s valdymo ir savivaldybi ų, 8. Užsienio reikal ų, 9. Žmogaus teisi ų, 10. Aplinkos apsaugos, 11. Sveikatos reikal ų, 12. Švietimo, mokslo ir kult ūros, 13. Kaimo reikal ų“34 . Komisijos yra sudaromos, kai Seimas pripaž įsta b ūtinyb ę ištirti valstybin ÷s svarbos klausim ą. Seimas gali sudaryti laikin ąsias tyrimo, kontrol ÷s, parengiam ąsias ar kitokias komisijas. Seimo laikinosios kontrol ÷s arba tyrimo komisijos sudaromos kontroliuoti, kaip vykdomi Seimo sprendimai, turi surinkti ir Seimui pateikti informacij ą bei išvadas, reikalingas kilusiai problemai nagrin÷ti ir sprendimui priimti. Konkre čios komisij ų teis ÷s yra nurodytos Lietuvos Respublikos Seimo laikin ųjų tyrimo komisij ų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje: “Komisija turi teis ę: 1) susipažinti su informacija, susijusia su tiriamu klausimu, ir gauti iš vis ų valstyb ÷s valdžios ir valdymo institucij ų, Lietuvos banko, valstyb ÷s ir savivaldybi ų įmoni ų (taip pat ir j ų kontroliuojam ų), įstaig ų ir organizacij ų dokumentus, duomenis ar žinias, net jeigu tai yra valstyb ÷s, komercin ÷, banko, tarnybin ÷ paslaptis, taip pat gauti pirminius bei kitus dokumentus, kuriuose šie duomenys ar žinios užfiksuoti. Jeigu žinios sudaro valstyb ÷s paslapt į, jos komisijai turi b ūti pateiktos Valstyb ÷s paslap čių ir jų apsaugos bei Operatyvin ÷s veiklos įstatym ų nustatyta tvarka;
2) gauti iš vis ų valstyb ÷s valdžios ir valdymo institucij ų, Lietuvos banko, valstyb ÷s ir savivaldybi ų įmoni ų (taip pat ir j ų kontroliuojam ų), įstaig ų ar organizacij ų vadov ų bei kit ų darbuotoj ų žodinius, raštiškus paaiškinimus ar pažymas komisijos tiriamais klausimais, taip pat pažymas apie valstyb ÷s institucij ų, įmoni ų, įstaig ų ar organizacij ų turim ą medžiag ą, dokumentus; 3) kviesti į komisijos pos ÷džius valstyb ÷s ir savivaldybi ų politikus, pareig ūnus, tarnautojus, taip pat kitus valstyb ÷s ir savivaldybi ų institucijose dirban čius asmenis, išklausyti j ų pranešimus ar paaiškinimus, reikalauti iš jų informacijos ar duomen ų komisijos tiriamu klausimu ir juos gauti raštu ar žodžiu;
34 Lietuvos Respublikos Seimo Statutas, Žin., 1994, Nr. 15-249 15 4) kviesti į komisijos pos ÷džius kitus asmenis ir prašyti juos komisijos tiriamu klausimu pateikti pranešimus, paaiškinimus, informacij ą ar duomenis raštu ar žodžiu; 5) suderinusi su Generaline prokurat ūra, Valstyb ÷s kontrole, Valstyb ÷s saugumo departamentu ar ikiteisminio tyrimo įstaiga įstatym ų nustatyta tvarka susipažinti su j ų žinioje esan čia baudžiam ąja byla ar kita medžiaga, dokumentais; 6) suderinusi su valstyb ÷s institucij ų, įstaig ų, įmoni ų ar organizacij ų vadovais, pasitelkti j ų darbuotojus tikrinimams ir revizijoms atlikti; 7) kreiptis į gyventojus per visuomen ÷s informavimo priemones ir prašyti j ų pagalbos tiriamu klausimu; 8) teikti pasi ūlymus Seimui, Vyriausybei, kitoms valstyb ÷s institucijoms d ÷l klausim ų, susijusi ų su pavestu tyrimu, sprendimo; 9) teikti Seimui, Vyriausybei pasi ūlymus d ÷l teis ÷s akt ų pakeitimo, papildymo, pripažinimo netekusiais galios ar nauj ų teis ÷s akt ų parengimo ir pri ÷mimo; 10) teikti Seimui pasi ūlymus d ÷l komisijos nario pašalinimo iš komisijos už šio įstatymo pažeidimus.” 35 Seimas, nors ir tur ÷damas diskrecij ą sudaryti tam tikrus strukt ūrinius padalinius, negali j ų sudaryti taip, kad b ūtų įsiterpiama į kit ų vieš ąją valdži ą vykdan čių institucij ų įgaliojimus. “ Komisija, tirdama jai pavest ą klausim ą ir įgyvendindama savo teises, nesikiša į teismo, teis ÷jo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareig ūno veikl ą, kai jie atlieka ikiteismin į tyrim ą ar nagrin ÷ja byl ą teisme.” 36 Taigi tyrimo komisija negali pati vykdyti teisingumo, perimti kit ų institucij ų įgaliojim ų, negali trikdyti valstyb ÷s institucij ų, kit ų įmoni ų, įstaig ų ar organizacij ų darbo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas aiškino, kad “Konstitucija suponuoja tok į Seimo laikin ųjų tyrimo komisij ų institut ą ir tok į įstatymuose įtvirtint ą ši ų komisij ų sudarymo ir veiklos teisin į reguliavim ą, kai Seimo laikinosios tyrimo komisijos yra sudaromos ne bet kokiems, o tik ypatingiems, t. y. valstybin ÷s svarbos, klausimams ištirti.” 37 Valstybin ÷s svarbos klausimas yra pamin ÷tas ir Lietuvos Respublikos Seimo laikin ųjų tyrimo komisij ų įstatymo 2 straipsnyje Konstitucinis Teismas taip pat išaiškino, kad laikin ųjų tyrimo komisij ų įgaliojimai yra sietini su Seimo funkcijomis bei konstitucine paskirtimi. Ta čiau “ypating ų valstybin ÷s svarbos klausim ų” s ąrašas ar jiems būdingi požymiai n ÷ra nustatyti, tod ÷l gali kilti nesutarim ų d ÷l komisij ų sudarymo.
35 Lietuvos Respublikos Seimo laikin ųjų tyrimo komisij ų įstatymas, Žin., 1994, Nr. 33-493 36 Lietuvos Respublikos Seimo laikin ųjų tyrimo komisij ų įstatymas, Žin., 1994, Nr. 33-493 37 LR Konstitucinio Teismo 2006 balandžio 4 d. Nutarimas “D ÷l Lietuvos Respublikos Seimo statuto 73 straipsnio 3 dalies (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai”, Žin., 2006, Nr.38-1349 16 Taip pat Seimas parlamentin ę kontrol ę gali vykdyti ir įsteigdamas kitas, jam atskaitingas institucijas: pvz. Seimo kontrolieri ų įstaiga 38 , Vaiko teisi ų apsaugos 39 , Lygi ų galimybi ų kontrolieri ų įstaig ą40 bei Vyriausi ąją tarnybin ÷s etikos komisij ą. Pla čiau panagrin ÷kime Seimo kontrolierius – ombudsmenus. Tai yra ypatinga teisin ÷ institucija, kuri ą sud ÷tinga priskirti kuriai nors vienai iš trij ų valdži ų. Iš vienos pus ÷s ji tarsi kvaziteismin ÷ institucija: atlieka teismin ę funkcija- nagrin ÷ja teisinius gin čus, kilusius tarp pilie čio ir administracijos ( valstybin ÷s institucijos), ta čiau d ÷l priimamo sprendimo pob ūdžio, tyrimo iniciatyvos teis ÷s net ir negavus konkretaus asmens skundo ir kt. sunku b ūti teigti, kad tai teismin ÷s valdžios dalis. Iš kitos pus ÷s klasikin ÷ ombudsmeno instuticija yra viena iš įstaig ų, atliekan čių viešojo administravimo parlamentin ę kontrol ę. Tod ÷l ombudsmenas yra siejamas su valstyb ÷s įstatym ų leidžiam ąja valdžia. Lietuvos Respublikoje pagal galiojan čius įstatymus ombudsmeno institucija yra labiausiai susijusi su Seimu: jie yra skiriami Seimo penkeri ų met ų kadencijai valstyb ÷s pareig ūnai, ginantys žmogaus teises ir laisves, tiriantys pareišk ÷jų skundus d ÷l pareig ūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo bei siekiantys gerinti vieš ąjį administravim ą. Taip pat jie turi pateikti Seimui iki kovo 15 d. pra ÷jusi ų kalendorini ų met ų ataskait ą, kuri nagrin ÷jama Seimo pos ÷dyje. Svarbu pabr ÷žti, kad Lietuvos Respublikoje seimo kontrolieriai vykdydami savo funkcijas yra nepriklausomi, o j ų įstaiga- savarankiška. Savo veikloje jie turi vadovautis tokiais principais: „1) pagarbos žmogui ir valstybei. Seimo kontrolieriai, vadovaudamiesi konstitucine nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmon ÷ms, siekia užtikrinti kiekvieno asmens teis ę į ger ą vieš ąjį administravim ą; 2) veiklos laisv ÷s ir savarankiškumo. Seimo kontrolieriai yra nepriklausomi nuo kit ų institucij ų, kiekvieno Seimo kontrolieriaus teis ÷s ir pareigos lygios, kiekvienas j ų pagal kompetencij ą veikia savarankiškai; 3) atskaitingumo. Seimo kontrolieriai už savo veiklą yra atskaitingi Lietuvos Respublikos Seimui; 4) teis ÷tumo. Seimo kontrolieriai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais bei teis ÷s aktais, tarptautin ÷mis sutartimis, teis ÷s principais; 5) nešališkumo ir teisingumo. Seimo kontrolieriai vienodai (lygiai teisingai) gina visus žmones, nepaisant jų tautyb ÷s, ras ÷s, lyties, kalbos, kilm ÷s, socialin ÷s pad ÷ties, religini ų įsitikinim ų ar politini ų paži ūrų. Seimo kontrolieriai savo veikloje yra objektyv ūs ir teisingi; 6) proporcingumo. Seimo kontrolieriai, gindami žmogaus teises ir laisves, siekia išlaikyti pusiausvyr ą tarp asmens priva čių ir visuomen ÷s interes ų, gindami konkretaus asmens teises ir laisves – nepažeisti kit ų žmoni ų teisi ų ir laisvi ų;
38 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri ų įstaigos įstatymas//Valstyb ÷s žinios 1994, Nr.110-3024 39 Lietuvos Respublikos vaiko teisi ų apsaugos kontrolieriaus įstatymas, Žin., 2000, 50-1432 40 Lietuvos Respublikos moter ų ir vyr ų lygi ų galimybi ų įstatymas, Žin., 1998 112-3100 17 7) viešumo. Seimo kontrolieriai viešai teikia informacij ą visuomenei apie savo veikl ą bei pareig ūnų piktnaudžiavim ą, biurokratizm ą ar kitaip pažeidžiamas žmogaus teises ir laisves“ 41 . Lietuvoje Seimo kontrolieri ų įstaiga buvo kuriama pagal Skandinavijos šali ų pavyzd į, kurioms būdinga, kad Ombudsmenas yra Parlamento atstovas ir kontrol ę atlieka Parlamentu vardu- tai sureikšmina jų išvadas apie pareig ūnų elges į. Ombudsmeno ir Parlamento santykiai neturi b ūti pagr įsti subordinacijos principu, ta čiau Parlamentas gali nustatyti bendras veiklos kryptis, nors parlamento nariai skiria ir atleidžia ombudsmenus, jie turi b ūti nepriklausomi nuo Parlamento, kad j ų sprendimai b ūtų neutral ūs ir nešališki, siekiant išlaikyti visuomen ÷s pasitik ÷jim ą. B ūtina pažym ÷ti, kad Parlamentas negali atsiriboti nuo ombudsmeno veiklos, jis turi sekti bendras veiklos tendencijas ir j į palaikyti, ginant individus nuo vykdomosios valdžios piktnaudžiavimo. Jei Seimo kontrolierius nustato, kad pilie čio skundas yra pagr įstas, tai gali b ūti nustatytas norminio akto netobulumas arba norminio akto netinkamas taikymas. Lietuvoje 2006 m. iš viso gauta 1659 skund ų, iš j ų 1466 išnagrin ÷ti, o 786 skundai pripažinti pagr įstais. Iš viso 2006 m. išnagrin ÷ję skundus Seimo kontrolieriai pri ÷m÷ 707 rekomendacijas 42 . Seimo kontrolierius tirdamas konkret ų skund ą ir aptik ęs blogo administravimo valstyb ÷s ar savivaldyb ÷s institucijoje fakt ų, juos nurodydamas, pasi ūlydamas, kaip pakeisti prisideda prie tvarkos ir valdymo gerinimo kiekvienoje institucijoje. Taip pat jis gali „si ūlyti Seimui, Vyriausybei, kitoms valstyb ÷s ar savivaldybi ų institucijoms ir įstaigoms, kad b ūtų pakeisti įstatymai ar kiti norminiai teis ÷s aktai, varžantys žmogaus teises ir laisves“ 43 . Seimo kontrolieriai gana aktyviai naudojasi teise gerinti teis ÷s akt ų kokyb ę ir kasmet vis daug ÷ja pagal jų si ūlymus priimt ų teis ÷s akt ų ( 2006 m. pateiktos 32 rekomendacijos d ÷l teis ÷s akt ų 44 ). Taip pat Seimo kontrolieriai aptik ę nusikaltimo požymi ų, informacij ą turi perduoti teismin ÷ms institucijoms. „Seimo kontrolieriai n ÷ra baudžiamoji ar represin ÷ institucija. J ų veiklos esm ÷- ne tik ginti pažeistas žmogaus teises, iškelti į viešum ą negeroves ir viešojo administravimo pareig ūnų klaidas, bet ir suartinti valstyb ÷s ir pilie čio pozicijas. Tod ÷l Seimo kontrolieriai atsako už savo teisin ÷s išvados teisingum ą ir pagr įstum ą, bet negali prisiimti atsakomyb ÷s už rekomendacijos įgyvendinim ą“45 . Ombudsmenai padeda vykdyti valdžios kontrol ę tokioje visuomen ÷je, kur žmogaus interesai vyrauja prieš valstyb ę. Turi vyrauti nuomon ÷, kad valdžia ir valstybin ÷s įstaigos tarnauja žmon ÷ms, tod ÷l neturi b ūti slepiami negatyv ūs įvykiai, nes tik taip bus pasitik ÷jimas valdžios institucijomis. Tod ÷l Seimo kontrolieri ų veikla yra naudinga ir pa čios valdžios sistemos interesams. Svarbiausia, kad Seimo
41 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri ų įstatymas, Žin., 1998, Nr. 110-3024 42 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri ų 2006 met ų darbo ataskaita , www.lrski.lt 43 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri ų įstatymas, Žin., 1998, Nr. 110-3024 44 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri ų 2006 met ų darbo ataskaita, www.lrski.lt 45 Pranevi čien ÷ B. Ombudsmenas ir viešasis administravimas. Jurisprudencija. 2002, - T.32 (24) 18 kontrolieri ų įstaigos vykdoma veikla yra svarus ind ÷lis ginant pilie čių teises, kovojant prieš pareig ūnų piktnaudžiavim ą ir biurokratizm ą, taip pat siekiant tobulinti vieš ąjį administravim ą. Taip pat labai svarbi institucija, padedanti vykdyti parlamentin ę kontrol ę Lietuvoje, yra Valstyb ÷s kontrol ÷, kuriai vadovauja valstyb ÷s kontrolierius, Prezidento teikimu skiriamas Seimo penkeri ų met ų kadencijai. Valstyb ÷s kontrol ÷s gair ÷s nustatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 133 bei 134 str., o detalizuota valstyb ÷s kontrol ÷s įstatyme. Valstyb ÷s kontrol ÷ yra tarpin ÷ institucija tarp mokes čių mok ÷toj ų – fizini ų ir juridini ų asmen ų, kurie savo mokes čiais ir kitais b ūdais kuria valstyb ÷s finansinius ir materialinius išteklius, ir t ų, kurie naudoja tuos išteklius. Valstyb ÷s kontrol ÷ yra tarsi tarpininkas tarp mokes čių mok ÷toj ų ir valstyb ÷s institucij ų, padedantis išsiaiškinti, ar veikla vykdoma tikslingai, naudingai ir pagal įstatymus. Mokes čių mok ÷tojai yra tikrieji finansinio ir materialinio valstyb ÷s turto šeimininkai ir jie turi teis ę žinoti, kur ir kokiais tikslais yra naudojamas valstyb ÷s turtas ir finansai, kaip naudojamas šalies biudžetas, ar teisingai, efektyviai ir tikslingai naudojamas valstyb ÷s turtas. Ne mažiau svarbu žinoti, ar teisingai skai čiuojamos pajamos, ar teis ÷tai naudojamos valstyb ÷s l ÷šos, ar teisingai ir pagal įstatymus vykdoma j ų apskaita. Ši nepriklausoma, Seimui atskaitinga institucija, padeda vykdyti parlamentin ę kontrol ę, vadovaudamasi veiklos skaidrumo, viešumo ir atvirumo pilie čiams principais. Valstyb ÷s kontrol ÷, įgyvendindama savo kompetencijas, atlieka dviej ų r ūši ų valstybin į audit ą: finansin į-teis ÷tumo ir veiklos audit ą. Pastaruoju siekiama įvertinti, ar audituojamas subjektas vadovaujasi efektyvumo, ekonomiškumo ir rezultatyvumo principais, ar valstyb ÷s turtas ir l ÷šos naudojamos tikslingai ir racionaliai, taip pat siekiama nurodyti įstaigos veiklos tobulinimo galimybes. Veiklos auditu siekiama atskleisti, ar įstaiga tinkamai organizuoja savo veikl ą, ar atlieka pavestas užduotis, ar tikslingai naudoja valstyb ÷s išteklius. Finansinio audito tikslas yra nustatyti, ar audituojami subjektai naudoja finansus teis ÷tai ir pagal paskirt į, ar pateikiamos teisingos finansin ÷s ataskaitos, ar valstyb ÷s turtas ir l ÷šos valdomos ir naudojamos pagal įstatymus. Audituojant vertinamas subjekto biudžeto projekto teis ÷tumas, vidin ÷ kontrol ÷s sistema ir jos efektyvumas bei tarpin ÷s finansin ÷s ataskaitos. Atlikus finansin į audit ą auditoriai pateikia nepriklausom ą nuomon ę d ÷l audituoto subjekto ataskait ų teisingumo ir tikrumo. Nuo 2006 m. įgyvendinama nauja kontrol ÷s forma- informacini ų sistem ų auditas. Kadangi šiais laikais informacini ų sistem ų panaudojimas yra labai platus, jis neatsiejamas nuo s ÷kmingos įstaigos veiklos. Informacini ų sistem ų audito tikslas- įvertinti taikomos programin ÷s įrangos tinkamum ą, informacini ų sistem ų kontrol ę ir efektyvum ą. Tuo siekiama patobulinti informacini ų sistem ų valdym ą bei sustiprinti vidin ę kontrol ę. Taip pat labai svarbi kontrol ÷s forma yra gaunamos Europos S ąjungos paramos auditas, kur į privalome atlikti pagal Europos Komisijos ir Europos Tarybos reglamentus. Ši ų audit ų ataskaitos yra teikiamos Europos Komisijai, pateikiant nuomon ę d ÷l gaunamos finansin ÷s paramos ataskait ų tikrumo, išsamumo ir teisingumo. Valstyb ÷s kontrol ÷ veikia planingai, pagal kasmet parengiam ą valstyb ÷s audito 19 kontrol ÷s program ą, kurioje numatoma, kada ir kur bus atliekamas auditas. Audituojamas gali b ūti: Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fond ų biudžeto įgyvendinimas; šalies biudžeto įgyvendinimas; valstyb ÷s finans ų naudojimas; valstyb ÷s turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo; valstyb ÷s biudžeto l ÷šų, skiriam ų savivaldyb ÷ms, naudojimas; l ÷šų valdymo institucijos ir paramos gav ÷jai, vertinant, kaip naudojamos Lietuvos gautos Europos S ąjungos l ÷šos ir kaip vykdomos programos, kuriose dalyvauja Lietuva. Auditas gali b ūti atliekamas valstyb ÷s ir savivaldyb ÷s institucijose ir įstaigose, taip pat vis ų r ūši ų įmon ÷se, kai savivaldyb ÷s ar valstyb ÷s akcijos suteikia ne mažiau kaip ½ bals ų bei įmon ÷se ar kituose juridiniuose asmenyse, kuriems valstyb ÷ ar savivaldyb ÷ perdav ÷ l ÷šų ar turto. Kiekvienas valstybinis auditas yra baigiamas išvadomis ir rekomendacijomis, kuriose nurodoma, kaip įstaiga gal ÷tų tobulinti savo veikl ą. Valstybinis auditas yra viena iš parlamentin ÷s kontrol ÷s sistemos dali ų, kuri glaudžiai bendradarbiauja su Seimo Audito komitetu, pastarasis svarsto valstybinio audito pateiktas ataskaitas, aktyviai prisideda prie ataskaitose pateikiam ų rekomendacij ų įgyvendinimo. Kiekvienais metais Valstyb ÷s kontrol ÷ pateikia Seimui ataskaitas d ÷l biudžeto įvykdymo, valstyb ÷s skolos, valstyb ÷s turto ataskaitos ir biudžeto projekto, kuriomis siekiam įvertinti, ar ataskaitos atitinka teis ÷s akt ų reikalavimus, ar n ÷ra informacijos iškraipym ų. Šios išvados reikalingos valstyb ÷s ataskaitoms Seime tvirtinti. Tai patvirtina šios institucijos veiklos svarb ą teisin ÷je sistemoje. Tiesiogiai atliekama vykdomosios valdžios kontrol ÷ yra gana plati. Ji nusakyta LR Konstitucijos 67 straipsnyje bei Seimo Statuto 9 straipsnyje. Vyriausyb ÷s sudarymo b ūdą lemia jos atskaitingumo Seimui principas. Po Seimo rinkim ų išlieka jos ryšys su ankstesniuoju Seimu, kurio įgaliojimai nutr ūksta, kai naujas Seimas susirenka į pirm ąjį pos ÷dį. Tod ÷l Vyriausyb ÷ turi gr ąžinti įgaliojimus Prezidentui, kai naujasis Seimas susirenka į pirm ąjį pos ÷dį. Seimas turi svarbius įgaliojimus formuojant Vyriausyb ę: jis gali pritarti arba nepritarti Prezidento si ūlomai Ministro pirmininko teikiamai kandidat ūrai – tai realiai įgyvendinama tik atsižvelgiant į politini ų j ÷gų santyk į Seime. Vyriausyb ÷ gauna įgaliojimus veikti tik tada, kai Seimas pritaria jos programai. Šis sprendimas lemia ir pa čios Vyriausyb ÷s likim ą: Vyriausyb ÷ privalo atsistatydinti, „kai Seimas du kartus iš eil ÷s nepritaria naujai sudarytos Vyriausyb ÷s programai“ 46 .“ Vyriausyb ÷s programa yra svarbus ir reikšmingas teisinis dokumentas, atitinkamai Vyriausybei vis ą jos įgaliojim ų laik ą privalomas veiklos planas, kuriame yra nurodyti Vyriausyb ÷s veiklos prioritetai ir kryptys bei išd ÷stomos tam tikro laikotarpio Vyriausyb ÷s veiklos gair ÷s“ 47 . Šis dokumentas tampa Vyriausyb ÷s programa tik po Seimo pritarimo. Be to, prad ÷dami eiti savo pareigas Ministras pirmininkas ir ministrai prisiekia b ūti ištikimi Lietuvos Respublikai, laikytis Konstitucijos ir įstatym ų Seime- tai dar vienas požymis, rodantis Seimo įtak ą Vyriausybei. Taip pat Seimas savo kontrol ę vykdo Vyriausyb ÷s
46 Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žin., 1992, Nr. 33-1014. 47 Lietuvos Respublikos Konstitucijos komentaras (II dalis). – Vilnius: Teis ÷s institutas, 2000 20 teikimu steigdamas ar panaikindamas ministerijas. Jeigu Vyriausyb ÷ laiko tikslinga konkre čią ministerij ą panaikinti, sujungti ar įkurti, ji teikia pasi ūlym ą Seimui, kuris tai padaro priimdamas konkret ų įstatym ą. Kitas tiesiogin ÷s kontrol ÷s b ūdas- interpeliacija ir nepasitik ÷jimas Vyriausybe. LR Seimo Statuto 219 straipsnyje pasakyta, kad „sesijos metu ne mažesn ÷ kaip 1/5 Seimo nari ų grup ÷ gali pateikti interpeliacij ą Ministrui Pirmininkui ar ministrui, reikalaudama paaiškinti ši ų pareig ūnų priimt ų sprendim ų motyvus.“ 48 Po interpeliacijos pateikimo j ą gav ęs Vyriausyb ÷s narys ne daugiau kaip per 2 savaites privalo perduoti Seimo Pirmininkui raštišk ą atsakym ą, su kuriuo yra supažindinami Seimo nariai ir v ÷liau interpeliacija nustatyta tvarka yra nagrin ÷jama pos ÷dyje; po to yra priimamas nutarimas d ÷l interpeliacijos, kuriame turi būti pareikštas pritarimas ar nepritarimas Ministro pirmininko ar ministro atsakymui. „Jeigu Seimo nutarimo d ÷l interpeliacijos projekte Ministro Pirmininko ar ministro atsakymas pripaž įstamas es ąs nepatenkinamas ir pareikštas juo nepasitik ÷jimas, tai toks nutarimo projektas gali b ūti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pus ÷s vis ų Seimo nari ų bals ų dauguma. Jeigu Seimo nutarimas d ÷l interpeliacijos priimamas, Ministras Pirmininkas ar ministras, kuriam pareikštas nepasitik ÷jimas, privalo atsistatydinti.“ 49 O jeigu atsistatydina Ministras pirmininkas, tai turi atsistatydinti visa Vyriausyb ÷. Panašus procesas vyksta ir esant nepasitik ÷jimui Vyriausybe: Seimo sesijos metu j ą gali motyvuotu nutarimu pareikšti ne mažesn ÷ kaip 1/5 Seimo nari ų grup ÷; nagrin ÷jama taip pat kaip ir interpeliacija Seimo Statuto 219-221 straipsni ų nustatyta tvarka, ta čiau n ÷ra sudaroma redakcin ÷ komisija ir iš karto po svarstymo balsuojama d÷l nepasitik ÷jimo Vyriausybe. Nutarimas d ÷l nepasitik ÷jimo gali b ūti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pus ÷s vis ų Seimo nari ų bals ų dauguma. Ta čiau išlaikant pusiausvyros sistem ą, LR Konstitucijoje yra numatyta, kad pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti Respublikos Prezidentas „Vyriausyb ÷s si ūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesiogin į nepasitik ÷jim ą Vyriausybe“ 50 . Taip pat Vyriausyb ÷s nariams gali b ūti pateikiami klausimai, į kuriuos pageidaujama gauti atsakym ą raštu, ta čiau kai manoma, kad buvo netinkamai atsakyta galima kreiptis su paklausimu, apie j ų veikl ą ar priimtus sprendimus. Į paklausim ą privaloma atsakyti, jie yra nagrin ÷jami Seimo plenariniame pos ÷dyje. Kitas ne mažiau svarbus parlamentin ÷s kontrol ÷s b ūdas yra valstyb ÷s biudžeto tvirtinimas. Vyriausyb ÷ pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatym ą rengia biudžeto projekt ą ir iki spalio 17 d. pateikia j į Seimu su pagr įstais duomenimis. Artimiausiame pos ÷dyje išklausomas Vyriausyb ÷s pranešimas ir ne mažiau kaip 15 d. projektas nagrin÷jamas komitetuose ir frakcijose. Komitetai bei suinteresuoti asmenys pastabas ir pasi ūlymus teikia Biudžeto ir finans ų komitetui iki lapkri čio 10 d., kuris
48 Lietuvos Respublikos Seimo Statutas, Žin., 1994, Nr. 15-249 49 Lietuvos Respublikos Seimo Statutas, Žin., 1994, Nr. 15-249. 50 Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žin., 1992, Nr. 33-1014. 21 suformuluoja savo motyvuotas išvadas ir teikia iki lapkri čio 25 d. apsvarstyti Seimui. Ne v ÷lia kaip per 15 d. nuo pirmojo svarstymo skiriamas antrasis svarstymas, kuriame Vyriausyb ÷ pateikia pagal gautus pasi ūlymus ir pastabas pataisyt ą projekt ą. Seimas turi balsuoti d ÷l viso valstyb ÷s biudžeto projekto, apsvarst ęs ir pri ÷męs sprendimus d ÷l pasi ūlym ų ir patais ų. Stengiantis išlaikyti pastov ų ryš į tarp valdži ų ir siekiant vieningo tikslo „kiekvieno ketvirtadienio Seimo vakarinio plenarinio pos ÷džio pradžioje Vyriausyb ÷s valandos metu Vyriausyb ÷s nariai 60 minu čių atsakin ÷ja į Seimo nari ų žodžiu užduodamus klausimus. Seimo nariai Vyriausyb ÷s nariams turi užduoti aktuali ų ir visuomenin ÷s svarbos klausim ų“51 . Taip pat kiekvien ą antradien į Vyriausyb ÷s pusvalandžio metu į Seimo nari ų iš anksto raštu pateiktus klausimus turi atsakyti Vyriausyb ÷s nariai ir kit ų atskaiting ų institucij ų atstovai. Vienas turb ūt mažiausiai taikyt ų parlamento kontrol ÷s b ūdų yra apkalta. Nusta čius, kad yra šiurkš čiai pažeista Konstitucija ar sulaužyta priesaika, ar paaišk ÷jus, kad padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 vis ų nari ų dauguma gali Respublikos Prezident ą, Konstitucinio Teismo pirminink ą ir teis ÷jus, Aukš čiausiojo Teismo pirminink ą ir teis ÷jus, Apeliacinio Teismo pirminink ą ir teis ÷jus ir Seimo narius pašalinti iš užimam ų pareig ų ar panaikinti Seimo nario mandat ą.
IV. Vyriausyb ÷ ir jos parlamentin ÷ kontrol ÷
Vyriausyb ÷- tai Respublikos Prezidento ir Seimo sudaroma kolegiali vykdomosios valdžios institucija, įgyvendinanti vykdom ąją valdži ą, vadovaujanti ir koordinuojanti vykdomosios valdžios institucijoms, organizuojanti valstyb ÷s vadovo priimt ų dekret ų bei Seimo priimt ų įstatym ų įgyvendinim ą. Pagal dabartin ę teisin ę sistem ą Vyriausyb ÷ yra tarsi Parlamento šeš ÷lyje d ÷l interpeliacij ų ir pasitik ÷jimo ar nepasitik ÷jimo galimyb ÷s. Tai padar ÷ įtakos ir visuomen ÷s poži ūriui, kad didžiausi ą įtak ą turi Seimas ar Prezidentas, nors pastar ųjų institucij ų aktai be Vyriausyb ÷s sprendim ų yra iš dalies neveiksmingi. Vyriausybei suteikta ne dispozityvi teis ÷, bet ji yra imperatyviai įpareigota rengti įstatym ų projektus ( pagal Konstitucijos 94 str. 4 ir 5 p. bei pasirašyti Prezidento dekretus ( pagal Konstitucijos 85 str.). Taigi Vyriausyb ÷ lemia daugelio valstyb ÷je priimam ų teis ÷s akt ų turin į bei sprendžia daugyb ę klausim ų- Konstitucijoje įvardint ų kaip krašto reikalai: importo ir eksporto, karin ÷s technikos gamybos, prekybos naftos, tabako, alkoholio gaminiais, metalo supirkimo, verslo pl ÷tros, administracini ų vienet ų valdymo ir kitus svarbius klausimus. Tod ÷l ši institucija yra tarsi valdžios institucij ų ašis, o Ministro Pirmininko pareigyb ÷ iš esm ÷s yra veiksmingiausia politin ÷s karjeros pozicija. Tuo galima paaiškinti, kod ÷l 1993-
51 Lietuvos Respublikos Seimo Statutas, Žin., 1994, Nr. 15-249. 22 1998m. Prezidentu buv ęs Algirdas Brazauskas sutiko tapti dvyliktosios ( 2001-2004m. ) ir tryliktosios ( 2004-2006m. ) Vyriausybi ų Ministru Pirmininku. Taigi galime apibendrinti, kad Vyriausyb ÷ yra kolegiali institucija, sprendimus priimanti pos ÷džiuose, teisiškai savarankiška, nors ir atskaitinga Seimui, tačiau turinti savarankiškus konstitucinius įgaliojimus, išvestin ÷- legitimuojama Seimo ir Prezidento, o ne tautos, taip pat Vyriausyb ÷ yra bendrosios kompetencijos institucija, nes jos konstituciniai įgaliojimai yra labai plat ūs. Lietuvoje įgyvendinamas parlamentinis Vyriausyb ÷s sudarymo b ūdas kuriam “b ūdinga tai, kad Vyriausyb ÷ formuojama atsižvelgiant į parlamento rinkim ų rezultatus. B ūtent tod ÷l valstyb ÷s vadovas skiria Vyriausyb ÷s vadovu asmen į, kurio kandidat ūrai pritaria parlamentas. Šiuo atveju Vyriausyb ÷s veikla remiasi parlamento pasitik ÷jimu, ji atsako parlamentui už vykdom ą politik ą52 . Tod ÷l Vyriausyb ÷s parlamentin ÷ kontrol ÷ prasideda jau nuo pat šios institucijos sudarymo pradžios- Vyriausyb ÷s nari ų skyrimo. Nors Konstitucin ÷ tvarka atrodo gana detaliai reglamentuota, ta čiau yra ir daug neapibr ÷žtum ų. Nustatyta, kad Prezidentas Seimui teikia Vyriausyb ÷s nari ų kandidat ūras, Parlamentas joms pritaria arba nepritaria, o Prezidentas skiria kandidatus į tam tikras Vyriausyb ÷s nari ų pareigas. Ta čiau lieka neaišk ūs terminai, kriterijai ir asmenys, iš kuri ų gali b ūti renkamas Ministras Pirmininkas, kaip elgtis, jei Prezidentas nepritaria si ūlomoms pavaduotoj ų kandidat ūroms. Ta čiau negalime sakyti, kad tai yra teisin ÷ spraga, nes ši laisv ÷ yra paliekama, atsižvelgiant į atvir ą ir laisv ą politin į proces ą, kupin ą įvairi ų deryb ų ir kompromis ų. Tod ÷l b ūtų ydinga Konstitucin ÷s teis ÷s normas įsprausti į konkre čius r ÷mus, panaikinant jos specifin į lankstum ą. Pirmiausia Respublikos Prezidentas dekretu įformina Ministro Pirmininko kandidat ūrą ir teiki ą j ą svarstyti Seimui. 2006 birželio 29d. Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus savo dekrete rašo: “Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 8 punktu, teikiu Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Gedimino KIRKILO kandidat ūrą į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pareigas” 53 . Prezidentas, kaip integruojanti institucija, teikdamas kandidat ūrą turi atsižvelgti į vyraujan čią politin ę daugum ą Seime, nes nuo to priklauso, ar bus pritarta Ministro Pirmininko kandidat ūrai, o v ÷liau ir Vyriausyb ÷s programai. Seimas nutarimu turi išreikšti pritarim ą ar nepritarim ą Ministro Pirmininko kandidat ūrai. Jeigu nepritariama, loginiu poži ūriu Prezidento teikimas svarstyti kandidat ūrą tur ÷tų b ūti teikiamas tol, kol pasiekiamas dviej ų tiesiogiai legitimuot ų institucij ų kompromisas. Nors Konstitucijoje n ÷ra nustatyta, kokia bals ų dauguma turi b ūti priimamas pritarimas, ta čiau atsižvelgiant į legitimacijos reikalavim ą Vyriausybei ir demokratinius valstyb ÷s principus, galima
52 LR Konstitucinio teismo 1998m. Sausio 10d. Nutarimas “D ÷l Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷s programos” atitikimo LR Konstitucijai, Žin., 1998, Nr.5-98 53 2006 birželio 29d. LR Prezidento Dekretas “D ÷l Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros”, Žin., 2006, Nr.73- 2777 23 daryti išvad ą, kad konstitucingas bus tik vis ų Seimo nari ų Seimo daugumos nutarimas. Priešingu atveju Prezidentas tur ÷tų neskirti Seimo daugumos pritarimo negavusio kandidato Ministru Pirmininku ir teikti kit ą kandidat ūrą. 2006 m. liepos 4 d. “Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 6 punktu ir atsižvelgdamas į Respublikos Prezidento 2006 m. birželio 29 d. dekret ą Nr. 667, nutaria: Pritarti Respublikos Prezidento teikiamai Gedimino KIRKILO kandidat ūrai į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pareigas”54 . Taip buvo pritarta kandidat ūrai ir Prezidentas dekretu skyr ÷ G.Kirkil ą Ministru Pirmininku. Po Vyriausyb ÷s vadovo patvirtinimo, pastarasis turi raštu arba žodžiu, si ūlyti valstyb ÷s Prezidentui ministr ų kandidat ūras, kurioms Prezidentas gali dekretu pritarti ar nepritarti atsižvelgdamas į Seimo daugumos galim ą nepritarim ą- nepasitik ÷jim ą ministru ar nepritarim ą tam tikroms Vyriausyb ÷s programos nuostatoms, kurios apima konkretaus ministro valdymo srit į. B ūtina pamin ÷ti, kad tai turi įvykti gana greitai, nes “Ministras Pirmininkas ne v÷liau kaip per 15 dien ų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudaryt ą ir Respublikos Prezidento patvirtint ą Vyriausyb ę ir pateikia svarstyti jos program ą” 55 . Taigi reikia gana greitai atlikti ministr ų skyrimo proced ūrą, kad likt ų pakankamai laiko visiems Vyriausyb ÷s nariams paruošti program ą, nes kitaip b ūtų paneigiamas institucijos kolegialumo principas. Prezidentas dekretu patvirtina visos Vyriausyb ÷s sud ÷tį, taip užbaigdamas šios institucijos sudarym ą.
4.1. Vyriausyb ÷s programa ir metin ÷ ataskaita
Vienos iš svarbiausi ų ir aktualiausi ų parlamentin ÷s kontrol ÷s funkcij ų yra pritarimas Vyriausyb ÷s programai ir biudžeto tvirtinimas Seime- tai nustatyta Konstitucijos 67 str. 7 p. ir 14 p., o detalizuota Seimo Statute bei Vyriausyb ÷s įstatyme. Konstitucin ÷ nuostata d ÷l pritarimo ar nepritarimo Vyriausyb ÷s programai įtvirtina Seimo įgaliojimus ne tiek d ÷l pa čios programos, bet kiek d ÷l visos Vyriausyb ÷s ateities- nes tik gavusi Parlamento pritarim ą savo veiklos programai Vyriausyb ÷ tampa legitimuota, t.y.- gauna įgaliojimus veikti. Tokiu b ūdu įgyvendinamas Vyriausyb ÷s atskaitomyb ÷s Seimui principas.
Vyriausyb ÷s programa yra reikšmingas ir svarbus teisinis dokumentas tam tikrai Vyriausybei privalomas jos veiklos planas vis ą jos veiklos laikotarp į, kuriame išd ÷stytos Vyriausyb ÷s veiklos gair ÷s ir prioritetai; tai ideologijos, m ąstymo ir politin ÷s veiklos b ūdų išraiška. Tod ÷l Vyriausyb ÷s programoje nustatytos veiklos kryptys, prioritetai turi b ūti atitinkantys socialin ę, politin ę, ekonomin ę situacijas bei Seime dominuojan čių politini ų j ÷gų principines nuostatas. Kaip Konstitucinis teismas yra savo nutarime
54 2006 liepos 4 d. LR Seimo Nutarimas “D ÷l Ministro Pirmininko kandidat ūros” , Žin., 2006, Nr.75-2852 55 Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žin., 1992, Nr. 33-1014. 24 pabr ÷žęs, kad „Vyriausyb ÷s programos pagrindas yra parlamento rinkimus laim ÷jusi ų politini ų j ÷gų programos, ta čiau j ų nuostatos tik per Vyriausyb ÷s program ą įgyja teisin ę reikšm ę įpareigodamos tiek Vyriausyb ę, tiek j ą palaikan čią Seimo daugum ą“56 . Seimo nari ų priklausomumas tam tikroms politin ÷s partijoms, frakcijoms atspindi j ų principines vertybes bei ideologines nuostatas. Tod ÷l Vyriausyb ÷s programoje tur ÷tų vyrauti Seimo rinkimus laim ÷jusi ų politini ų partij ų programos, nes j ų nuostatos tik per Vyriausyb ÷s program ą įgyj ą teisin ę reikšm ę ir įpareigoja j ą pa čią bei Seimo daugum ą atitinkamai veikti. Būtent d ÷l ši ų priežas čių Prezidentas turi „skirti Seimo daugumos palaikom ą Ministr ą Pirminink ą ir tvirtinti toki ą Vyriausyb ę, kurios programai Seimas gali pritarti pos ÷dyje dalyvaujan čių nari ų bals ų dauguma. Kitaip nebus suformuota valstyb ÷s funkcionavim ą užtikrinanti vykdomosios valdžios institucija. Vyriausyb ÷, siekdama įgyti Seimo pasitik ÷jim ą, numatydama savo veiklos kryptis tam tikram laikotarpiui, prival ÷s atsižvelgti į galim ą Seimo nari ų pritarim ą ar nepritarim ą. Seimas, išreikšdamas pasitik ÷jim ą Vyriausyb ÷s programa, įsipareigoja priži ūr÷ti, kaip Vyriausyb ÷ veiks įgyvendindama program ą. Vyriausyb ÷s programa – Vyriausyb ÷s politin ÷s- teisin ÷s atsakomyb ÷s Seimui pagrindas, nes ji solidariai atsako Seimui už bendr ą savo veikl ą“57 .
Pagal Seimo Statuto nuostatas Ministras Pirmininkas ne v ÷liau kaip per 15 dien ų nuo paskyrimo pristato Seimui Prezidento patvirtint ą Vyriausyb ę ir pateikia svarstyti jos program ą. Svarbu pažym ÷ti, kad Seimui pristatomas toks dokumentas t ÷ra tik projektas, nes tik pritarus Parlamentui jis tampa Vyriausyb ÷s programa. Likus ne mažiau kaip 24 val. iki pos ÷džio Seimo nariams turi b ūti išdalinta Vyriausyb ÷s programa, o per pos ÷dį Ministras Pirmininkas gali pristatyti program ą 40 minu čių, o visi Vyriausyb ÷s nariai į klausimus gali atsakin ÷ti 1,5 valandos. Po pateikimo svarstymas perduodamas Seimo frakcijoms ir komitetams, kuo siekiama, kad b ūtų detaliai išnagrin ÷ta pateikta programa, pateikiamos pastabos ar pasi ūlymai, nes jie turi galimyb ę pasikviesti Ministr ą Pirminink ą ar ministrus atsakyti į klausimus d ÷l pateiktos programos. Komitetai ir frakcijos savo išvadas turi pateikti per 10 dien ų nuo jos pateikimo. Ne v÷liau kaip per 15 dien ų Seime turi b ūti rengiamas pos ÷dis d ÷l programos svarstymo, kur pirmiausiai kalba opozicijos lyderis ir opozicin ÷s frakcijos. Paskui rengiama diskusija, kurios pabaigoje suteikiamas 20 minu čių trukm ÷s žodis Ministrui Pirmininkui bei galimyb ÷ visiems Vyriausyb ÷s nariams atsakyti į pateiktus Seimo nari ų klausimus. Kai šie baigia atsakin ÷ti į klausimus, Seimas turi priimti sprendim ą d ÷l Vyriausyb ÷s programos. Šio sprendimo formuluot ÷s b ūna pateikiamos frakcij ų ir komitet ų išvadose. Jeigu Vyriausyb ÷s programai nepritariama ar gražinama tobulinti, nauja ar patobulinta programa turi b ūti
56 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. Sausio 10d nutarimas „D ÷l Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. Gruodžio 10d. „D ÷l Lietuvos respublikos Vyriausyb ÷s programos“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Žin., 1998, Nr.5-98 57 1998 sausio 10 d. LR Konstitucinio teismo nutarimas „D ÷l Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. gruodžio 10 d. nutarimo “D ÷l Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷s programos” atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Žin., 1998, Nr,5-98 25 pateikiama per 10 dien ų, o jos svarstymo proced ūra kartojama iš naujo, pagal Seimo Statuto 194-197 straipsniuose nustatyt ą tvark ą. Jeigu Seimas du kartus iš eil ÷s nepritaria Vyriausyb ÷s programai, ji turi atsistatydinti ir proced ūra kartojama nuo Ministro Pirmininko kandidat ūros teikimo. Taigi „Vyriausyb ÷s programa– dokumentas atitinkamai Vyriausybei vis ą jos įgaliojim ų laik ą privalomas veiklos planas, kuriame išd ÷stytos tam tikro laikotarpio Vyriausyb ÷s veiklos kryptys ir kuriam yra pritar ęs Seimas“ 58 . Tik tada, kai Seimas pritaria Vyriausyb ÷s programai, ji gauna įgaliojimus veikti, tampa legitimuota institucija.
Kad geriau suvoktume, kokio pob ūdžio ir turinio dokumentas yra Vyriausyb ÷s programa, panagrin ÷sime Keturioliktosios Vyriausyb ÷s programos, kuri 2006 m. Liepos 18d. buvo patvirtinta Seimo nutarimu, nuostatas. Programoje d ÷stoma, kad Vyriausyb ÷s misija- siekti visuomen ÷s santarv ÷s, kurti gerov ÷s valstyb ę, kad žmon ÷s gal ÷tų gyventi oriai, saugiai, pasiturimai ir sveikai. Didžiausiomis problemomis Vyriausyb ÷ įvardino socialin ę atskirt į ir iš to kylant į nepasitik ÷jim ą politin ę sistema, netolyg ų sveikatos apsaugos paslaug ų prieinamum ą, neveiksming ą kov ą su korupcija, blog ÷jan čią demografin ę pad ÷tį (maž ÷jantis gimstamumas, did ÷janti emigracija), modernizuotos transeuropini ų tinkl ų infrastrukt ūros stok ą, l ÷tą mokslo ir technologij ų pl ÷tros pažang ą įgyvendinant Lisabonos tikslus. Kaip savo veiklos prioritetus 2006- 2008 metams Vyriausyb ÷ įvardijo:
svarbiausi ų socialini ų problem ų sprendim ą: šeimos stiprinimas, žmoni ų gerov ÷s k ÷limas, skurdo ir socialin ÷s atskirties mažinimas, kokybiško užimtumo didinimas;
investavimas į žmog ų- asmenyb ę: biudžeto didinimas švietimo, mokslo, kult ūros, sveikatos apsaugos sistemoms, valstyb ÷s mokslo ir technologij ų pažangai, saugiai gyvenamai aplinkai kurti, informacijos ir žini ų visuomen ÷s pl ÷trai;
socialin ÷s, kult ūrin ÷s, ekonomin ÷s bei politin ÷s demokratijos darnos pl ÷tojimas bei siekimas, pilietin ÷s demokratijos ugdymas, Konstitucini ų žmogaus teisi ų ir laisvi ų apsauga;
nepriekaištinga teisin ÷s sistemos veikla, valdymo bei savivaldos stiprinimas, korupcijos mažinimas, viešosios tvarkos užtikrinimas;
užsienio politikos vykdymo t ęstinumas, derinant vis ų institucij ų veikl ą.
Vyriausyb ÷ 2006-2008 metams nustat ÷ įvairius įsipareigojimus darbo, socialin ÷s apsaugos ir šeimos, jaunimo, švietimo ir aukštojo mokslo, informacin ÷s ir žini ų visuomen ÷s pl ÷tros, kult ūros, sveikatos apsaugos, sporto, turizmo ir rekreacijos, ekonomikos ir verslo, finans ų, kaimo pl ÷tros ir žem ÷s
58 Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷s nutarimas „D ÷l Lietuvos Respublikos darbo reglamento patvirtinimo“, Žin., 1994, Nr.63- 1238. 26 ūkio, aplinkos apsaugos ir miškininkyst ÷s, energetikos, transporto ir komunikacij ų, statybos, teis ÷s ir teis ÷tvarkos, valstyb ÷s valdymo, nacionalinio saugumo, gynybos ir užsienio politikos srityse.
„Kiekvienais metais (iki kovo 31 d.) Vyriausyb ÷ privalo pateikti Parlamentui savo metin ę veiklos ataskait ą, kurioje taip pat turi b ūti aptarti ir artimiausio laikotarpio Vyriausyb ÷s veiklos prioritetai. Vyriausyb ÷s veiklos ataskait ą pateikia Ministras Pirmininkas, kuris pateikimo metu atsako į Seimo nari ų klausimus. Klausimai užduodami tokia pat tvarka kaip Vyriausyb ÷s valandos metu“ 59 . Šiame pos ÷dyje taip pat turi dalyvauti ir visi Vyriausyb ÷s nariai, kurie Seimo nari ų pageidavimu, taip pat kaip ir Ministras Pirmininkas, atsakin ÷ja į pateiktus klausimus. Po ataskaitos pateikimo ji perduodama svarstyti komitetams, v ÷liau surengiama speciali diskusija, kuri pabaigiama rezoliucija. Aptarsime keturioliktosios Vyriausyb ÷s 2006 met ų ataskait ą, nor ÷dami pamatyti realius rezultatus.
2006 met ų birželio m ÷nes į buvo suformuota mažumos Vyriausyb ÷- tai gana ne įprastas reiškinys, Lietuvoje dar iki šiol nepasitaik ęs politinis darinys. Ta čiau nors Vyriausyb ÷ dirbo gana trump ą laik ą, pasiek ÷ nemaž ų rezultat ų. Trumpai juos peržvelgsime. S ÷kmingai buvo užbaigtas AB “Mažeiki ų nafta” pardavimas, kuris sudar ÷ galimyb ÷s valstybei atsiskaityti su rublini ų ind ÷li ų grup ÷mis; sudaryti preliminar ūs susitarimai su užsienio partneriais d ÷l branduolin ÷s energetikos vystymo. Ekonominiu poži ūriu 2006 metais taip pat pasiekta svarbi ų rezultat ų: išaugo bendrasis vidaus produktas, sumažintas gyventoj ų pajam ų mokestis, did ÷jo vidutinis darbo užmokestis, nuolat didinamas kult ūros, švietimo, mokslo, sveikatos ir socialin ÷s apsaugos finansavimas. Taip pat geri rezultatai informacin ÷s ir žini ų visuomen ÷s srityje, nes spar čiai did÷jo kompiuteri ų bei interneto naudojimo apimtis.
Darbo, socialin ÷s apsaugos ir šeimos politikos srityse toliau t ęs÷si pager ÷jimas: vidutinis metinis nedarbo lygis sumaž ÷jo iki 5,6 % 2006 m., kai 2005 m. buvo 8,3%, taip pasiektas netgi mažesnis nedarbo lygis nei Europos S ąjungoje, kur yra 8% nedarbo lygis ( ži ūr÷ti 1 grafik ą) . 2007 m. Vyriausyb ÷s ataskaitoje pateikiama informacija, kad nedarbo lygis pasiek ÷ 4,3 procento ir išliko žemesnis už ES vidurk į, kuris 2007 m. buvo 6,9 procento. 2007 m. ataskaitoje pažym ÷ta, kad darbo, socialin ÷s apsaugos ir šeimos politikos srityse ypatingai siekta mažinti teritorinius nedarbo lygio skirtumus, įgyvendinami vietini ų iniciatyv ų projektai bei ekonomin ÷s pl ÷tros planai Panev ÷žio “Ekranui” ir “Alytaus tekstilei” nutraukus savo veikl ą. Pagal 2007 m. Vyriausyb ÷s ataskait ą matome, kad daug d ÷mesio buvo skirta įmoni ų socialinei atsakomybei, pirm ą kart ą organizuotas socialini ų auditori ų mokymas. Pra ÷jusi ų met ų ataskaitoje pateikiami duomenys, kad vidutinis m ÷nesinis darbo užmokestis pasiek ÷ 1813lt ir 21,2 %
59 Lietuvos Respublikos Seimo Statutas, Žin., 1994, Nr. 15-249. 27 padid ÷jo palyginti su 2006m. Taip pat ir minimalus darbo užmokestis padid ÷jo 16,7 % ir nuo 2008 sausio 1 d. jis yra 800lt.
Nedarbo lygis % % 20 18 17,4 16 16,4 14 14,1 14,6 13,2 13,8 12,4 12 11,4 10 8 8,3 6 5,6 4 4,3 2 0 1997 m. 1998 m. 1999 m. 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.
1 grafikas
Pasiektas Lisabonos strategijoje numatytas moter ų užimtumo lygis 2010 metams- 60%. Sukurta beveik 300 nauj ų darbo viet ų, įgyvendinant vietini ų užimtumo iniciatyv ų projektus, tobulinama darbo rinkos paslaug ų tiekimo tinklo veikla, taip pat did ÷jo minimalus ir vidutinis darbo užmokestis (ži ūr÷ti 2 grafik ą), socialinio draudimo senatv ÷s pensija (ži ūr÷ti 3 grafik ą), ligos ir motinyst ÷s (t ÷vyst ÷s) socialinio draudimo išmokos. 2007 m. socialinio draudimo vidutin ÷ metin ÷ senatv ÷s pensija pasiek 608,4 lt. Ir palyginus su 2000 m. duomenimis yra beveik dvigubai didesn ÷.
Darbuotoj ų vidutinis metinis bruto darbo užmokestis Lt 2000 1800 1600 1400 1200 1000 800 600 400 200 0 1996 m. 1997 m. 1998 m. 1999 m. 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.
28 2 grafikas
Vidutin ÷ senatv ÷s pensija Lt 700 600 500 400 300 200 100 0 1996 m. 1997 m. 1998 m. 1999 m. 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.
3 grafikas
2007 m. pabaigoje buvo priimtos labai lauktos Lietuvos Respublikos ligos ir motinyst ÷s socialinio draudimo įstatymo pataisos, kuriose numatytos didesn ÷s išmokos vaikus auginantiems t ÷vams, iki dvej ų met ų prailgintas motinyst ÷s (t ÷vyst ÷s) socialinio draudimo pašalp ų mok ÷jimo laikas: iki vaikui sueis vieneri metai nuo 2008 m. sausio 1 d. mokama 100 %, o iki vaikui sukaks dveji metai - 85 % pašalpos gav ÷jo uždarbio dydžio socialinio draudimo pašalpa, prapl ÷stas apdraust ųjų asmen ų, turin čių teis ę į šias pašalpas, ratas.
Daug d ÷mesio skirta darbuotoj ų saugai, sveikatai bei darbo santykius reglamentuojan čių akt ų tobulinimui, žmoni ų su negalia socialinei integracijai, socialiai remtiniems asmenims, narkotik ų kontrolei ir narkomanijos prevencijai. Kaip prioritetus 2006 met ų ataskaitoje šioje srityje Vyriausyb ÷ įvardino darbingo amžiaus žmoni ų užimtumo didinim ą bei pažeidžiam ų asmen ų socialin ę integracij ą.
Jaunimo politikos srityje daug d ÷mesio skirta jaunimo užimtumo skatinimui, paramai būstui įsigyti, įsteigtas Jaunimo reikal ų departamentas prie Socialin ÷s apsaugos ir darbo ministerijos, kuris prisid ÷s prie jaunimo neformalaus ugdymo, socializacijos, suteikta parama įvairaus pob ūdžio jaunimo projektams, tai planuojama ir toliau pl ÷toti, skatinti jaunimo iniciatyvas. 2007 m. ataskaitoje pažym ÷ta, kad toliau nuosekliai skatinamas jaunimo užimtumas bei verslumas, neformalus ugdymas, apmokomi koordinatoriai. Įgyvendinama ES programa “ Veiklus jaunimas”. Planuojama didinti jaunimo profesin ę integracij ą, sudaryti dar palankesnes s ąlygas jaunimo iniciatyvoms, socializacijai ir pilietiškumui formuotis.
29 Įgyvendinama švietimo ir mokslo reforma- vis daugiau d ÷mesio skiriama ugdymo kokybei gerinti, mokytoj ų algoms kelti ( nuo 2006 rugs ÷jo 1 d. mokytoj ų atlyginimai pakelti 12,6 %, 2007m. mokytoj ų atlyginimams didinti skirta 89,9 mln. Lt.), mokykl ų, bendrabu čių renovavimui bei atnaujinimui, įrangos atnaujinimui, mokinio krepšelio tobulinimui bei didinimui (ži ūr÷ti 4 grafik ą), antrojoje pamainoje organizuojamo mokymo mažinimui, mokini ų nuvežimui į mokymo įstaig ą, mokslo ir studij ų prieinamumui, kokybei, mokymuisi vis ą gyvenim ą bei kitiems su švietimu susijusiems rodikliams. 2007 m. pradžioje planuota dar didinti investicijas į ši ą srit į bei užtikrinti mokym ąsi vis ą gyvenim ą. 2007 m. daug d ÷mesio skirta individualiems mokini ų geb ÷jimams ugdyti, stengiamasi geriau organizuoti suaugusi ųjų švietim ą, siekiama didinti profesinio mokymo lankstum ą, prieinamum ą ir atitikt į darbo rinkos poreikiams; taikant priemoni ų visuma buvo sprendžiama d ÷stytoj ų stygiaus problema; pra ÷jusiais metais beveik 90 % daugiau nei 2006 m. skirta l ÷šų speciali ųjų poreiki ų turin čių mokini ų vadov ÷liams ir mokymo priemon ÷ms. Artimiausiu metu bus siekiama gerinti švietimo apr ūpinim ą ir kit ą pagalb ą mokytojams ir d÷stytojams, užtikrinti socialiai teisingas mokymosi ir studij ų s ąlygas, išpl ÷toti vientis ą švietimo form ų įvairov ę, tobulinti reikaling ų kompetencij ų suteikim ą bei didinti visuomen ÷s įtak ą švietimui.
Mokinio krepšelio l ÷šų paskirstymas (Litais vienam mokiniui)
80 Vadov ÷liams 70 Mokymo priemon ÷ms 60
50 Mokytoj ų kvalifikacijai tobulinti
Lt 40 Pedagogin ÷ms psichologin ÷ms 30 tarnyboms Mokini ų pažintinei veiklai 20
10 Mokini ų profesijos pasirinkimo konsultavimui 0 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m.
4 grafikas
Informacin ÷s ir žini ų visuomen ÷s srityje kaip vien ą svarbiausi ų Vyriausyb ÷s pasiekim ų pamin ÷sime kompiuteri ų ir interneto naudojimo did ÷jim ą. Pagal Statistikos departamento duomenis namuose turin čių kompiuteri ų asmen ų per 2006 metus padaug ÷jo iki 36,5 procent ų, 2007 m. asmeninius kompiuterius namuose tur ÷jo jau 52,6 procentai, turin čių interneto apdaug ÷jo prieig ą- 2,2 karto, internetu
30 2006 metais naudojosi 31,7 procentai 16-74 met ų asmen ų, o 2007 m. jau 40,3 procentai. Daugiausiai internetas buvo naudojamas informacijos paieškai, elektroniniam paštui, laikraš čių ir žurnal ų skaitymui, tik 58 procentai vartotoj ų internet ą naudojo pramogoms: filmams, muzikai, žaidimams. Šie teigiami poky čiai gerokai sumažino Lietuvos atsilikim ą nuo Europos S ąjungos pagal šiuos rodiklius.
Vyriausyb ÷ savo 2006 met ų ataskaitoje pateik ÷ ir daugiau informacijos, apie tai, kad ypa č didinamas finansavimas kult ūrai, menininkams, didelis d ÷mesys 2009 met ų, kai Vilnius taps Europos kult ūros sostine, renginiams; gerinamas sveikatos priemoni ų prieinamumas ir kokyb ÷, reformuojama sveikatos prieži ūros sistema, vykdoma įvairi ų sunki ų lig ų prevencija, didinami medik ų atlyginimai, skatinamas sportas ir sveika gyvensena, 2006 metais baigta vykdyti Nacionalin ÷ turizmo pl ÷tros programa, didelis d ÷mesys skirtas turizmo infrastrukt ūrai gerinti ir pl ÷sti. Daug įvairi ų priemoni ų imtasi ekonominiai pad ÷č iai gerinti, augo BVP, did ÷jo lietuviškos kilm ÷s preki ų eksportas, skatinama verslo pl ÷tra, tobulinamas teisinis reguliavimas. Finans ų srityje mažinamas deficitas, padidinti biudžeto asignavimai įvairioms sritims, skiriama finansin ÷ pagalba jaunoms šeimoms b ūstui įsigyti, gr ąžinami rubliniai ind ÷liai, padidintas neapmokestinamas pajam ų dydis, tobulinama teisin ÷ baz ÷; ateinan čiais metais bus vykdoma griežta fiskalin ÷ politika, mažinamas pajam ų mokestis. Vyriausyb ÷ ataskaitoje taip pat pateik ÷ duomen ų apie kaimo pl ÷tros, aplinkos apsaugos, energetikos, transporto, teis ÷s, valstyb ÷s valdymo, užsienio politikos bei nacionalinio saugumo sritis, kur nurod ÷ savo pasiekimus bei ateities planus.
2007 m. Vyriausyb ÷s ataskaitoje kaip svarbiausi pasiekimai įvardinti: nacionalin ÷s energetikos strategijos patvirtinimas, 2007 gruodžio 21 d. tapimas visateise Šengeno nare, tod ÷l panaikinta kontrol ÷ prie vidini ų ES sausumos sien ų, ypa č sparti Lietuvos ūkio pl ÷tra, lengvinamos s ąlygos kuriant naujas verslo įmones, padid ÷jęs vidutinis m ÷nesinis bei minimalus darbo užmokestis, pensijos, pedagog ų darbo užmokestis. Pažym ÷ti, kad 2008 m.- intensyvaus pasirengimo laikotarpis 2009 m. vyksian čiam Lietuvos vardo t ūkstantme čio pamin ÷jimui ir renginiui “ Vilnius- Europos kult ūros sostin ÷” Tai atsispindi ir kult ūros ministerijai skiriam ų l ÷šų kiekyje: 2006 m. buvo skirta 165826 lt, 2007 m. –198013 lt, o 2008 m. yra paskirta 276827 lt ( tai yra net 100 000 lt daugiau nei prieš dvejus metus).
Taigi kiekvienais metais Vyriausyb ÷ privalo pateikti Seimo veiklos ataskait ą, kur apžvelgiama visa šios institucijos, įskaitant ir ministerijas, veikla, pasiekimai, rezultatai bei ateities planai. Tai yra vienas iš labai svarbi ų ir aktyviai naudojam ų Vyriausyb÷s parlamentin ÷s kontrol ÷s b ūdų.
31
4.2. Biudžeto tvirtinimas
Dar vienas naudojamas Vyriausyb ÷s parlamentin ÷s kontrol ÷s b ūdas yra valstyb ÷s biudžeto tvirtinimas. Vyriausyb ÷, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Biudžeto sandaros įstatymu, Seimo Statutu, Fiskalin ÷s drausm ÷s bei Savivaldybi ų biudžet ų pajam ų nustatymo metodikos įstatymais, Vyriausyb ÷s patvirtintomis valstyb ÷s biudžeto ir savivaldybi ų biudžet ų sudarymo ir vykdymo taisykl ÷mis bei Strateginio planavimo metodikomis ne v ÷liau kaip 75 kalendorin ÷s dienos iki biudžetini ų met ų pabaigos turi pateikti Seimui kit ų met ų valstyb ÷s biudžeto projekt ą ir j į pagrindžian čius duomenis. Biudžeto sandaros įstatymu siekiama visapusiškos pilie čių gerov ÷s, finansini ų ištekli ų panaudojimo efektyvumo, reglamentuojamas biudžeto turinys, jo rengimas, tvirtinimas, vykdymas, vertinimas ir kontrol ÷s b ūdai, valdytoj ų teis ÷s, pareigos bei atsakomyb ÷. Konstitucijoje ir Biudžeto sandaros įstatyme yra apibr ÷žta, kad projektas d ÷l valstyb ÷s biudžeto yra ruošiamas trejiems biudžetiniams metams, o tvirtinamas- vieneriems. Kiekvien ų kalendorini ų met ų pradžioje Vyriausyb ÷, perži ūr÷jusi ir patvirtinusi strateginius tikslus ir paskelbusi fiskalin ÷s politikos gaires, nustato valstyb ÷s ir savivaldybi ų biudžet ų finansini ų rodikli ų projekto rengimo plan ą. Remiantis patvirtintais Vyriausyb ÷s strateginiais tikslais nustatomos gair ÷s kit ų institucij ų veiklai ir j ų programoms. Sudarius fiskalin į plan ą yra nustatomi didžiausi asignavimai kiekvienai institucijai, juo remiantis sudaroma institucij ų veiklos planai bei biudžeto sąmat ų projektai. Apibendrinant gautos išvados pritaikomos rengiant biudžeto įstatymo projekt ą. Šiame rengimo etape dalyvauja Finans ų ir kitos ministerijos bei valstyb ÷s įstaigos, Vyriausyb ÷s strateginio planavimo komitetas. Finans ų ministerija paruošt ą valstyb ÷s biudžeto įstatymo projekt ą pateikia Vyriausybei, kuri j į apsvarsto ir pateikia Seimui. Seimo pos ÷dži ų sekretoriatas privalo per 3 dienas kopijas pateikti valdybos nariams, komitetams, frakcijoms bei valstyb ÷s kontrolieriui ir artimiausiame Seimo pos ÷dyje išklausyti Vyriausyb ÷s pranešim ą d ÷l biudžeto projekto. Po šio pos ÷džio yra daroma ne trumpesn ÷ kaip 15 dien ų pertrauka tarp eilini ų plenarini ų Seimo pos ÷dži ų, taip sudaromos s ąlygos atidžiai išnagrin÷ti projekt ą komitetuose ir frakcijose, o Biudžeto ir Finans ų komitetas spaudoje paskelbia, iki kada bus laukiama suinteresuot ų asmen ų pastab ų bei pasi ūlym ų, kurie perduodami atitinkamiems komitetams ir apsvarstomi Seimo statuto nustatyta tvarka. Komitetai išnagrin ÷ja j ų kompetencij ą atitinkan čius skyrius ir savo išvadas, pasi ūlymus iki lapkri čio 10 dienos pateikia biudžeto ir finans ų komitetui, o valstyb ÷s kontrolierius savo išvad ą šiam komitetui pateikia iki lapkri čio 15 d. Didinti išlaidas
32 galima tik nurodant finansavimo šaltinius, taip pat negalima mažinti įstatymiškai reglamentuot ų išlaid ų. Biudžeto ir finans ų komitetas, gav ęs išvadas, pasi ūlymus, pataisas, jas priima arba motyvuotai atmeta ir pateikia savo išvadas d ÷l valstyb ÷s biudžeto projekto, kuris Seime turi b ūti apsvarstytas iki lapkri čio 25 dienos. Ne v ÷liau kaip po 15 dien ų turi b ūti antrasis svarstymas, kuriam Vyriausyb ÷ pateikia pagal pateiktus pasi ūlymus ir pastabas pataisyt ą projekt ą. Vyriausyb ÷s atstovas turi pranešti, kurie pasi ūlymai priimti ir kurie atmesti bei tai motyvuoti, atsakyti i Seimo nari ų klausimus. Po šios diskusijos balsuojama d÷l įstatymo pri ÷mimo paskyrimo viename iš artimiausi ų Seimo pos ÷dži ų. Jeigu yra daug svarbi ų pastab ų, valstyb ÷s biudžeto projektas gali b ūti gr ąžintas Vyriausybei ne ilgiau kaip 10 dien ų pataisyti ir v ÷l svarstoma nuo antrojo etapo. Jeigu yra pasi ūlym ų ar patais ų, su kuriomis nesutinka Vyriausyb ÷, tuomet jos gali b ūti priimtos tik tada, jei už jas balsuoja daugiau kaip pus ÷ vis ų Seimo nari ų. Seimas balsuoja d ÷l viso biudžeto projekto, jei projektas atmetamas, ne v ÷liau kaip po 10 dien ų turi b ūti skiriamas dar vienas svarstymas, kur pateikiamas pagal komitet ų, frakcij ų ir Seimo nari ų pasi ūlymus pataisytas projektas. Jeigu biudžetas apskritai n ÷ra patvirtinamas, tai išlaidos negali viršyti 1/12 pra ÷jusi ų met ų valstyb ÷s biudžeto išlaid ų. Taip pat biudžetiniais metais Seimas gali pakeisti valstyb ÷s biudžet ą tomis pa čiomis proced ūromis, tik galima nesilaikyti nustatyt ų termin ų. Taigi bendradarbiaujant Seimui, Vyriausybei ir j ų vidiniams dariniams yra sudaromas valstyb ÷s biudžetas: pateikiami pasi ūlymai, pastabos, jis svarstomas 2 kartus, kad neb ūtų joki ų atsitiktinum ų, kad b ūtų gerai apsvarstytos pajamos ir išlaidos.
Baigiantis Seimo kadencijai iškyla gana didel ÷ problema: naujieji Seimo rinkimai vyks spalio 12 d., gali iškilti problem ų d ÷l mandat ų vienmandatin ÷se apylink ÷se, taigi Seimo sudarymas dar nusikels, blogiausia, kad Vyriausyb ÷ biudžeto projekt ą turi pateikti likus 75 dienoms iki biudžetini ų met ų pabaigos- spalio 17 d., o iki lapkri čio 25 d. biudžeto projektas jau turi b ūti apsvarstytas Seime. Gali b ūti, kad tik tokiu laiku susirinks naujai išrinktas Seimas. Taigi susidaro komplikuota situacija: kit ų met ų biudžetas patvirtinimas pagal Seimo, kurio įgaliojimai baigiasi, nuostatas bei program ą. Naujai sudarytas Seimas tur ÷s iš dalies vykdyti buvusio Seimo program ą, įteisint ą per Vyriausyb ÷s program ą, nebent pasinaudos galimybe pakoreguoti biudžet ą. Be to, pagal Konstitucijos 101 straipsnio 3 dalies 4 punkt ą po Seimo rinkim ų Vyriausyb ÷ privalo atsistatydinti. Taigi su nauju patvirtintu biudžetu tur ÷s dirbti visiškai prie to neprisid ÷ję naujai išrinkti institucij ų nariai. Ši situacija yra labai neracionali ir nenaudinga, tod ÷l Seime buvo si ūlym ų biudžeto svarstym ą perkelti į pavasario sesij ą, ta čiau tam vis dar nepritarta.
Tai dar vienas periodinis Seimo vykdomas Vyriausyb ÷s parlamentin ÷s kontrol ÷s b ūdas, kuriame pasireiškia ši ų dviej ų institucij ų bendradarbiavimas, grindžiamas valdži ų padalijimo principu.
33
4.2.Klausimai, paklausimai ir Vyriausyb ÷s valanda
Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷ yra vientisa institucija, atskaitinga Seimui, ta čiau atskiri ministrai taip pat turi jausti personalin ę atsakomyb ę už savo veiksmus ar priimtus sprendimus, tod ÷l tokiai funkcijai vykdyti ir yra Konstitucijoje bei Seimo Statute įtvirtinti klausimai, paklausimai bei Vyriausyb ÷s valanda. Tai yra nuolatin ÷ ir reguliari prieži ūra: Seimo sesijos metu kiekvien ą ketvirtadien į Vyriausyb ÷s nariai 60minu čių atsakin ÷ja į Seimo nari ų pateiktus klausimus. Šie klausimai turi b ūti aktual ūs ir visuomenin ÷s svarbos, jeigu taip n ÷ra, pos ÷džio pirmininkas gali leisti neatsakyti į klausim ą. Jeigu Vyriausyb ÷s narys ar pos ÷džio pirmininkas mano, kad klausimui reikalingas detalus ir išsamus atsakymas, tuomet pagal pareikalavim ą jis turi b ūti pateiktas kaip rašytinis klausimas. Rašytinis klausimas, palyginti su žodžiu užduodamais klausimais, yra gerokai reiklesn ÷ ir griežtesn ÷ parlamentin ÷s kontrol ÷s forma, nes ministrai yra atitinkamai įpareigojami atsakyti. Kaip konstitucinis institutas Seimo nario paklausimas numato, kad atitinkami pareig ūnai turi atsakyti Seimo nariui Seimo sesijos metu nustatyta tvarka. Seimo statute yra gana detaliai reglamentuota, kokia tvarka turi b ūti užduodami klausimai, kad jie gali b ūti atidedami iki kitos Vyriausyb ÷s valandos, ministras gali perleisti pateikti atsakym ą kitam ministrui, kurio kompetencij ą atitinka užduodamas klausimas, kad pateikiamas klausimas negali viršyti 1 minut ÷s, o atsakymas- 2 minu čių trukm ÷s. Dar yra galimyb ÷ dešim čiai Seimo nari ų prieš pos ÷dį pateikti raštišk ą klausim ą d ÷l ypa č svarbios problemos, į kuri ą ministras pos ÷džio pabaigoje gali atsakin ÷ti 20 minu čių, jis laikas Seimui nutarus gali b ūti prat ęstas. Rašytinis klausimas yra toks, kuris pateikiamas Vyriausyb ÷s nariui ir į kur į pageidaujama gauti atsakym ą raštu. Dvi nuostatos Seimo statuto 208 straipsnio 4 ir 11 dalys yra 2001 metais sausio 25dien ą Konstitucinio Teismo paskelbtos prieštaraujan čios Konstitucijos 59 straipsniui. Konstitucinis Teismas tai argumentavo šitaip išd ÷stydamas savo nuomon ę: „Pagal Seimo statuto 208 straipsnio 4 dal į pos ÷džio pirmininkas Vyriausyb ÷s valandos metu gali nutraukti bet kok į klausim ą, kuris, jo manymu, yra panašus į Seimo nario pareiškim ą ar nuomon ÷s išsakym ą. Seimo statuto 208 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad pos ÷džio pirmininko sprendimai Vyriausyb ÷s valandos metu yra negin čijami. Tiriant ši ų Seimo statuto norm ų atitikt į Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam Seimo nario laisvo mandato principui pažym ÷tina, kad pagal Konstitucijos 66 straipsnio 1 dal į Seimo pos ÷džiams
34 vadovauja Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas. Seimo pos ÷džio pirmininko pareiga - vadovauti Seimo pos ÷džiams, užtikrinti, kad b ūtų laikomasi Statute nustatytos Seimo darbo tvarkos. Jis negali, pasinaudodamas Seimo pos ÷džio pirmininko teis ÷mis, daryti įtakos Seimo nariams d ÷l priimam ų sprendim ų ar varžyti Seimo nario teisi ų, kontroliuoti j ų pasisakym ų turinio. Kitaip b ūtų paneigta Seimo, kaip atstovaujamosios institucijos, esm ÷ bei Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario laisvo mandato principas, užtikrinantis Seimo nari ų lygyb ę bei j ų galimyb ę laisvai reikšti savo vali ą. Pagal Seimo statuto 208 straipsnio 4 dal į Seimo pos ÷džio pirmininkas gali nutraukti bet kok į klausim ą, kuris, jo manymu, yra panašus į Seimo nario pareiškim ą ar nuomon ÷s išsakym ą. Seimo statuto 208 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad jo sprendimas negin čijamas. Analizuojant gin čijamas Seimo statuto normas pirmiausia pažym ÷tina, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog Seimo pos ÷džio pirmininkui yra suteikta teis ÷ vertinti Seimo nario klausimo turin į. Antra, Seimo statute nustatytas kriterijus, leidžiantis riboti Seimo nario teis ę paklausti Vyriausyb ÷s nar į, yra subjektyvus - tai Seimo pos ÷džio pirmininko manymas, kad klausimas yra panašus į Seimo nario pareiškim ą ar į nuomon ÷s išsakym ą. Tre čia, pagal gin čijam ą teisin į reguliavim ą toks Seimo pos ÷džio pirmininko sprendimas nutraukti Seimo nario klausim ą yra negin čijamas. Seimo pos ÷džio pirmininko teis ÷ nutraukti Seimo nario klausim ą, jei tas klausimas, Seimo pos ÷džio pirmininko manymu, yra panašus į pareiškim ą ar nuomon ÷s išsakym ą, sudaro prielaidas varžyti Seimo nario teisi ų įgyvendinim ą. D ÷l tokio Seimo pos ÷džio pirmininko sprendimo negin čijamumo Seimo nario teis ÷s įgyvendinimas priklauso vien nuo Seimo pos ÷džio pirmininko poži ūrio. Tokiu reguliavimu ne tik gali b ūti varžomas Seimo nario laisvo mandato principo įgyvendinimas, bet ir paneigiama Seimo nari ų, kaip Tautos atstov ų, lygyb ÷“60 . Taigi pos ÷džio pirmininkas negali priimti negin čijam ų sprendim ų bei nutraukti klausim ą, kuris jam yra panašus į pareiškim ą ar Seimo nario nuomon ÷s išsakym ą. Seimo nario paklausimas yra tik toks klausimas, kur į Seimo narys jau buvo pateik ęs Ministrui pirmininkui ar ministrui, ir jo nuomone jis nebuvo tinkamai atsakytas ar išspr ęstas. Taigi pirmiausia užduodamas klausimas, kuris tik v ÷liau gali tapti paklausimu, kai klausiam pakartotinai. Juo reikalaujama paaiškinti savo veikl ą bei priimtus sprendimus. Seimo pos ÷dži ų sekretoriatas registruoja rašytinius klausimus, paklausimus bei atsakymus ir informuoja apie tai atitinkamus asmenis. Rašytini ų klausim ų ir paklausim ų teik ÷jas privalo nurodyti asmen į, į kur į jis kreipiasi, taip pat jis gali bet kuriuo metu atšaukti savo paklausim ą. Atsakymo terminas negali b ūti ilgesnis nei 10 dien ų nuo klausimo ar paklausimo gavimo, ta čiau jeigu pareig ūnais negali
60 2001m. Sausio 25 d Konstitucinio Teismo nutarimas „D ÷l Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 23 straipsnio, 38 straipsnio 2 dalies, 41 straipsnio 5 dalies, 152 straipsnio 5 dalies, 155 straipsnio 4 dalies, 156 straipsnio 5 dalies, 180 straipsnio, 208 straipsnio 4 bei 11 dali ų ir 231 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai”, ŽIN., 2001, NR.5-143.
35 atsakyti nurodytu terminu, jis gali tai motyvuoti ir pasi ūlyti termin ą prat ęsti iki 1 m ÷nesio. Paklausimai Seimo pos ÷džiuose nagrin ÷jami ne re čiau kaip 2 kartus per m ÷nes į, pirmiausiai nagrin ÷jami opozicini ų frakcij ų nari ų pateikti paklausimai. Nagrin ÷jant kiekvien ą paklausim ą privalo dalyvauti jo teik ÷jas, jei nedalyvauja praneš ęs- nagrin ÷jimas atidedamas, o jei teik ÷jas nedalyvauja iš anksto nepraneš ęs, tai šis paklausimas anuliuojamas. Diskusijos metu pirmiausiai iki 5 minu čių kalba paklausimo pateik ÷jas, atsakin ÷jama iki 15 minu čių. Jeigu atsakymas netenkina, gali b ūti pateikiamas Seimui svarstyti rezoliucijos projektas, kuriame Seimas turi įvertinti pateikt ą atsakym ą. Praktiškai panagrin ÷kime 2004- 2008 m. gyvuojan čio X– ojo Seimo klausim ų ir paklausim ų statistik ą. Iki 2008 met ų kovo m ÷nesio pabaigos Seimo nariai pateik ÷ 149 klausimus ir tik 16 paklausim ų ( ži ūr÷ti 1 lentel ę), tai suprantama, atsižvelgiant į tai, kad paklausimas yra jau tarsi pakartotinis klausimas, užduodamas esant nepriimtinam atsakymui į pirm ąjį klausim ą.
1 sesija 2 sesija 3 sesija 4 sesija 5 sesija 6 sesija 7 sesija 8 sesija Tarp sesij ų Pateikti 21 19 21 9 20 9 17 2 28 klausi- mai Pateikti 0 0 5 1 4 0 3 0 8 paklau- simai 1 lentel ÷ Taigi matome, kad klausim ų pateikiama gerokai daugiau nei paklausim ų, nors klausimai gana tolygiai išsid ÷st ę. Pirmosios sesijos metu daugiausiai klausim ų sulauk ÷ Ministras Pirmininkas bei Aplinkos ir Finans ų ministrai, antrosios sesijos metu netgi trys klausimai teko Valstybinei kain ų ir energetikos kontrol ÷s komisijai, 7 klausimus ir net tris paklausimus: d÷l draudimo prieži ūros komisijos kanclerio, d ÷l branduolin ÷s energetikos t ęstinumo ir Lietuvos įvaizdžio formavimo, gavo Ministras Pirmininkas 2005 met ų rudens sesijos metu; tarp tre čiosios ir ketvirtosios sesij ų gauta netgi 12 klausim ų; 2006 met ų pavasario ir rudens sesijos metu daugiausiai klausim ų gavo aplinkos ministras d ÷l žem ÷s savinink ų asociacijos kreipimosi, d ÷l žem ÷s sklyp ų Labanoro regioniniame parke, d ÷l investij ų pl ÷tros, d ÷l atliek ų bei od ų pramon ÷s s ąvartyno; daugiausiai per šio Seimo kadencij ą, netgi 9 klausimus Ministras Pirmininkas gavo septintosios, priešpaskutin ÷s Seimo sesijo metu: d ÷l Vyriausyb ÷s veiklos kovojant su korupcija, d ÷l nacionalinio investuotojo, d ÷l elektros energijos kain ų ir panašiai. Kelet ą paklausim ų yra
36 gav ęs ir Valstyb ÷s saugumo departamento direktorius. Taigi matome, kad klausimai bei paklausimai yra visuomenei aktualiomis bei svarbiomis tuo metu temomis. Vyriausyb ÷s valanda, kaip ir min ÷jau, vyksta periodiškai- kiekvien ą ketvirtadien į vakarinio plenarinio pos ÷džio metu. Jos metu nagrin ÷jami aktualiausi ir svarbiausia visuomenei tuo metu klausimai. Diskusija- pokalbis vyksta žodžiu, tod ÷l kartais neišvengiama įvairi ų konflikt ų proverži ų, nemaloni ų situacij ų ar kreipim ųsi. Pos ÷džio pirmininkas vadovauja šiai diskusijai, tod ÷l jis turi tur ÷ti sugeb ÷jim ų suvaldyti Seimo ir Vyriausyb ÷s narius, atsiradusias priešpriešas. Šiek tiek praktiškai panagrin ÷kime Vyriausyb ÷s valandos metu vykstan čius pokalbius. Kadangi klausimai iš anksto žinomi, pos ÷džio pirmininkas vis praneša, kas užduos klausim ą, kas ruošis klausimo pateikimui. 2008 met ų kovo 13 dien ą vyko Seimo pos ÷dis, kurio metu buvo Vyriausyb ÷s valanda. Pirmoji klausim ą uždav ÷ I. Degutien ÷ neseniai aplinkos ministru tapusiam A. Paulauskui d ÷l nelegali ų statyb ų sustabdymo bei Neringos nacionalinio parko direkcijos ir savivaldyb ÷s. Ministras atsak ÷, kad nelegalios statybos turi b ūti sustabdytos ir likviduotos, dedamos pastangos nugriauti nelegalius pastatus; kad nacionaliniai parkai turi b ūti saugomi d ÷l žmoni ų gerov ÷s ir parko direkcija bei savivaldyb ÷ privalo išvengti konflikt ų ( jiems ištirti sudaryta komisija) ir dirbti d ÷l viešojo intereso. P. Auštrevi čius klaus ÷ ūkio ministro V. Navicko d ÷l duj ų kainos skai čiavimo metodikos ir jos palankumo ne vartotojams, o duj ų tiek ÷jams. Pastarasis atsak ÷ labai abstrak čiai, klausim ą nukreipdamas kain ų komisijai. J. Juozapaitis klaus ÷ žem ÷s ūkio ministr ÷s d ÷l žem ÷s ūkio paskirties žem ÷s įsigijimo , vert ÷s nustatym ą ir galim ą pirkimo kain ą. K. D. Prunskien ÷ atsak ÷ gana konkre čiai: žem ÷s vert ÷ yra nustatoma pagal Vyriausyb ÷s nutarim ą arba nepriklausom ų turto vertintoj ų. Taip pat nagrin ÷tas klausimas d ÷l kult ūros sri čių darbuotoj ų atlyginimo, priekaištauta, kad jie nors ir pakelti, ta čiau išskai čiuoti iš savivaldybi ų biudžeto, ta čiau kult ūros ministras atsikirto, kad atlyginimai buvo pakelti 11,3% - ši suma buvo prid ÷ta prie savivaldybi ų dotacij ų. Buvo netgi gana pašiepiantis klausimas d ÷l socialdemokrat ų partijos populiarumo. V ÷lgi K. D. Prunskienei užduotas klausimas d ÷l maž ÷jan čių pieno supirkim ų kain ų bei d ÷l smulki ųjų žem ÷s savinink ų sklyp ų konsolidavimo. Ji atsak ÷, kad kainas ministerija reguliuoja, ta čiau negali kištis į nat ūral ų rinkos proces ą ir kad padid ÷jus kainoms, buvo padid ÷jusi ir supirkimo kaina, ta čiau dabar kainos sumaž ÷jo- taigi lazda turi du galus; pabr ÷ž÷, kad konsolidavimas gali b ūti tik savanoriškas. Šiame pos ÷dyje taip pat buvo pateikta klausim ų d ÷l naftos gavybos, žem ÷s reformos Var ÷nos rajone, mokslo pertvarkos įstatymo, paskutinis klausimas buvo d ÷l neišmok ÷tos pensij ų dalies dirbusiems pensininkams. 2008 met ų kovo 20 dienos pos ÷dyje buvo iškeltas labai svarbus klausimas d ÷l pedagog ų atlyginimo- čia iškilo konfliktas, kur į band ÷ glaistyti pats ministras pirmininkas, sakydamas, kad laikomasi ilgalaik ÷s pedagog ų atlyginimo strategijos, kad nuo rugs ÷jo pirmosios atlyginimai bus padidinti jau 35%. Teisingumo ministras gavo klausim ą d ÷l antstoli ų paslaug ų pabrangimo- atsakydamas jis pasak ÷, kad tai galima daryti remiantis Civiliniu kodeksu, ta čiau šiuo metu 37 yra atliekamas antstoli ų įkaini ų auditas. S. Pabedinskas klaus ÷ d ÷l lengvatinio PVM vaisiams ir daržov ÷ms, pabr ÷ždamas, kad pienas yra pirmo reikalingumo produktas, ypa č vaikams, ir tur ÷tų jam b ūti taikomas lengvatinis PVM, ministr ÷ atsak ÷ gana painiai, pabr ÷ždama, kad art ÷jant naujiems rinkimams teks susitarti šiuo klausimu. Buvo klausim ų d ÷l nacionalinio stadiono statyb ų, „Rail Baltica“ geležinkelio tiesim ą, Birž ų miesto kult ūros pastat ą, kur į naudoti uždraud ÷ valstybin ÷ priešgaisrin ÷s apsaugos tarnyba, neatsižvelgdama į tai, kad vienintel ÷ sal ÷, kur gali vykti kokie nors renginiai. Dešimties Seimo nari ų grup ÷ buvo uždavusi klausim ų aplinkos ministrui A. Paulauskui. Atsakin ÷damas į klausimus ministras pabr ÷ž÷, kad jis sieks sustabdyti nelegalias statybas ir įvykdyti teismo sprendimus likviduojant jau pastatytus neteis ÷tus statinius, sugriežtinti ir paspartinti Europos S ąjungos l ÷šų panaudojim ą ir surasti pusiausvyr ą tarp žmoni ų noro kurti bei aplinkos apsaugos reikalavim ų. Taigi matome, kad kiekvien ą ketvirtadien į Seimo pos ÷džio metu vyksta parlamentin ÷s kontrol ÷s aktyviausioji dalis. Klausiama, atsakoma, nors gana dažnai šios diskusijos pavirsta į pašiepimus, konfliktus. Ta čiau tai yra gana efektyvu, nes vyksta periodiškai, aptariami b ūtent tuo metu aktual ūs klausimai. Kartu prieinama bendr ų išvad ų, sulaukiama pasi ūlym ų, galim ų problem ų sprendimo b ūdų. Taip įgyvendinama valdžios stabdži ų ir atsvar ų sistema, taip siekiam bendro tikslo valstyb ÷s naudai.
4.3. Interpeliacija ir nepasitik ÷jimas.
Lietuvos Respublikos Seimas vykdo Vyriausyb ÷s veiklos ir sprendim ų prieži ūrą bei kontrol ę, tod ÷l esant neatitinkan čiai valstyb ÷s interes ų veiklai ir sprendimams ir neefektyviam konkre čios politikos vykdymui, Seimas, priimdamas interpeliacij ą gali pareikšti nepasitik ÷jim ą Vyriausyb ÷s nariu ar tiesiogin į nepasitik ÷jim ą visa Vyriausybe. Sąvoka interpeliacija yra kilusi iš lotyn ų kalbos, tarptautini ų žodži ų žodynas aiškina, kad tai „ atstovaujamojo valstybinio valdžios organo deputato ar j ų grup ÷s paklausimas valstybinio valdymo organui ar jo nariui tam tikru j ų veiklos klausimu“ 61 . Tai įstatym ų leidimo valdži ą turin čio deputato ar j ų grup ÷s paklausimas vykdom ąją valdži ą turin čiai institucijai, t.y. Vyriausybei, ar jos nariui tam tikru veiklos klausimu. Konstitucijos 61 straipsnyje ir Seimo Statuto 219 straipsnyje yra nustatyta, kad “Sesijos metu ne mažesn ÷ kaip 1/5 Seimo nari ų grup ÷ gali pateikti interpeliacij ą Ministrui Pirmininkui ar ministrui, reikalaudama paaiškinti ši ų pareig ūnų priimt ų sprendim ų motyvus” 62 . Po interpeliacijos įteikimo ji yra atiduodama Seimo Pirmininkui, kuris privalo j ą nedelsdamas užregistruoti ir perduoti interpeliacijos gav ÷jui- Vyriausyb ÷s nariui, bei Seimo nariams. Vyriausyb ÷s narys, gav ęs interpeliacij ą turi ne v ÷liau kaip
61 Tarptautini ų žodži ų žodynas ( sud. Valerija Vaitkevi čiūt÷). – Vilnius: Žodynas, 2001. 62 Lietuvos Respublikos Seimo Statutas, Žin., 1994, Nr. 15-249. 38 per 2 savaites Seimo Pirmininkui pateikti atsakym ą į interpeliacij ą, su kuriuo yra supažindinami Seimo nariai, kurie ne v ÷liau kaip per 5 dienas Seimo sesijos metu turi apsvarstyti atsakym ą. Svarstymo metu pos ÷dyje kalba interpeliacijos pateik ÷jų atstovai, bei interpeliacija gav ęs asmuo ir atsakin ÷ja į Seimo nari ų pateikiamus klausimus. Pabaigoje pagal Seimo Statuto 71 straipsn į yra sudaroma redakcin ÷ komisija Seimo nutarimo d ÷l interpeliacijos parengimui. Parengtas nutarimas n÷ v ÷liau kaip kit ą dien ą pateikiamas Seimui apsvarstyti, kuris pareiškia pritarim ą arba nepritarim ą Ministro Pirmininko ar ministro atsakymui. Jeigu nutarimo projekte atsakymas pripaž įstamas kaip netenkinantis, tuomet d ÷l projekto pri ÷mimo gali būti balsuojama slaptai daugiau kaip pus ÷s vis ų Seimo nari ų dauguma. Jeigu priimamas pritarimas d ÷l interpeliacijos, tuomet interpeliacij ą gav ęs ministras privalo atsistatydinti. Jeigu tokia situacija pasitaiko Ministrui pirmininkui, tuomet bes ąlygiškai turi atsistatydinti visa Vyriausyb ÷. Tiesiogin į nepasitik ÷jim ą Vyriausybe gali paskelbti taip pat 1/5 Seimo nari ų grup ÷ pateikdama motyvuot ą nutarim ą. Šis nutarimas nagrin÷jamas tokia pa čia tvarka, kaip ir interpeliacija ministrui, tik nesudaroma redakcin ÷ komisija. Pos ÷džio metu Vyriausyb ÷s nariai atsakin ÷ja į Seimo nari ų pateikiamus klausimus ir iš karto po to balsuojama d ÷l nepasitik ÷jimo Vyriausybe. Šis balsavimas gali vykti slaptai, nutarimas gali b ūti priimamas daugiau nei pus ÷s vis ų Seimo nari ų dauguma. Kitas b ūdas priversti atsistatydinti Vyriausyb ę: kai Seimas du kartus iš eil ÷s nepritaria naujai sudarytos Vyriausyb ÷s programai arba slaptu balsavimu pareikšdamas nepasitik ÷jim ą Vyriausybe ar Ministru Pirmininku vis ų Seimo nari ų bals ų dauguma. Atsistatydinti Vyriausyb ÷ turi ir tuo atveju, kai Vyriausyb ÷je pasikei čia daugiau kaip pus ÷ ministr ų. Akivaizdu, kad viena svarbiausi ų atsistatydinimo priežas čių- Seimo pasitik ÷jimo Vyriausybe praradimas ar jo ne įgijimas. Ta čiau nepasitik ÷jimo išraiškos formos Konstitucijoje numatytos įvairios: vienu atveju Seimas nepasitik ÷jim ą išreiškia tiesiogiai, kitu- du kartus iš eil ÷s nepritardamas jos programai, tre čiuoju atveju Vyriausyb÷ privalo Seimo įgaliojimus gauti iš naujo. Konstitucinis Teismas pabr ÷ž÷, kad „n ÷ra pagrindo s ąvokas „ Vyriausyb ÷s atsistatydinimas“ ir „Vyriausyb ÷s įgaliojim ų gražinimas“ laikyti tapa čiomis. Jos susijusios su skirtingomis teisin ÷mis situacijomis, tai nulemia ir skirtingus teisinius padarinius“ 63 . Vyriausyb ÷s atsistatydinimo pagrindai yra išsamiai išvardinti Konstitucijos 101 straipsnyje. J ų esm ę sudaro Seimo pasitik ÷jimo Vyriausybe netekimas ar ne įgijimas. Tuo tarpu Vyriausyb ÷s įgaliojim ų gr ąžinimas yra numatytas dviem atvejais: po Seimo rinkim ų arba po Respublikos Prezidento rinkim ų ( pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 92 straipsnio 4 dal į). Tod ÷l galime teigti, kad b ūtinybei Vyriausybei gr ąžinti įgaliojimus lemia tai, kad baigiasi vieno iš subjektų, sudariusi ų Vyriausyb ę, įgaliojimai. Ta čiau pagal Konstitucijos normas min ÷tų subjekt ų pasikeitimui ir j ų įtakai Vyriausyb ÷s formavimui suteikiama skirtinga
63 LR Konstitucinio Teismo 1998m. Sausio 10d. Nutarimas „ D ÷l LR Seimo 1996 m. Gruodžio 10 d. nutarimo „D ÷l LR Vyriausyb ÷s programos“ atitikimo Konstitucijai“, Žin., 1998, Nr.5-98 39 reikšm ÷. Po Seimo rinkim ų Vyriausyb ÷ pagal Konstitucijos 101 straipsnio 3 dalies 4 punkt ą privalo ne tik gr ąžinti savo įgaliojimus, bet ir atsistatydinti. Šiuo atveju įgaliojim ų gr ąžinimas yra pirmas žingsnis į privalom ą, Konstitucijoje įsakmiai nurodyt ą, Vyriausyb ÷s atsistatydinim ą. Akivaizdu, kad po Seimo rinkim ų nebelieka subjekto, iš kurio Vyriausyb ÷ gavo įgaliojimus veikti, tod ÷l ji ir privalo atsistatydinti. Po Seimo rinkim ų vadovaujantis Konstitucijos 84 straipsnio 6 punktu Respublikos Prezidentas priima Vyriausyb ÷s gr ąžinamus įgaliojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb ÷. Tuo metu Respublikos prezidentas ne v ÷liau kaip per 15 dien ų teikia Seimui svarstyti nauj ą Ministro Pirmininko kandidat ūrą- tokiu b ūdu pradedama formuoti nauja Vyriausyb ÷. Sudarius nauj ą Vyriausyb ę, įgaliojimus gr ąžinusi Vyriausyb ÷ privalo atsistatydinti. Po Respublikos Prezidento rinkim ų Vyriausyb ÷ taip pat gr ąžina savo įgaliojimus naujai išrinktam Respublikos Prezidentui, ta čiau Konstitucijos normose n ÷ra numatyta, kad tuomet Vyriausyb ÷ privalo atsistatydinti. Tokia situacija susiklosto d ÷l to, kad pasikeitus valstyb ÷s vadovui Seimo pasitik ÷jimas Vyriausybe toliau išlieka. Tod ÷l, įgaliojim ų gr ąžinimo po Respublikos Prezidento rinkim ų atveju, valstyb ÷s vadovo pavedimas toliau eiti pareigas tur ÷tų b ūti duodamas tai pa čiai Vyriausybei. Tuo tarpu Vyriausyb ÷s atsistatydinimo atveju Respublikos Prezidentas gali pavesti Ministro Pirmininko pareigas eiti ir kitam Vyriausyb ÷s nariui 64 . Konstitucijos 84 straipsnio 8 punkte numatyta, kad Vyriausybei atsistatydinus ar gr ąžinus įgaliojimus, Respublikos Prezidentas ne v ÷liau kaip per 15 dien ų teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidat ūrą. Be to, Konstitucinis Teismas nurodo, kad Konstitucijoje numatytu įgaliojim ų gr ąžinimu išreiškiama pagarba valstyb ÷s vadovo institucijai, pripaž įstamas Respublikos Prezidento ir Vyriausyb ÷s santyki ų reikšmingumas. Konstitucijos 84,92 ir 101 straipsni ų analiz ÷ leidžia teigti, kad toks įgaliojim ų gr ąžinimas nesuponuoja Vyriausyb ÷s atsistatydinimo. Kitu atveju Konstitucijoje b ūtų nurodyta, kad po Respublikos Prezidento rinkim ų Vyriausyb ÷ gr ąžina įgaliojimus ir atsistatydina 65 . Įgaliojim ų gr ąžinimas yra ne tik tarpinstitucinio mandagumo išraiška- ji suteikia Respublikos Prezidentui galimyb ę patikrinti, ar Seimas ir toliau pasitiki Vyriausybe. Respublikos Prezidentas, remdamasis Konstitucijos 92 straipsnio 4 dalimi, 84 straipsnio 8 punktu bei atsižvelgdamas į parlamentin ÷s demokratijos tradicij ą, Konstitucijos 84 straipsnio 8 punkte nustatyta tvarka teikia Seimui svarstyti įgaliojimus gr ąžinusios Vyriausyb ÷s Ministro Pirmininko kandidat ūrą. Seimui pritarus Ministro Pirmininko kandidat ūrai ir Respublikos Prezidentui paskyrus Ministr ą Pirminink ą bei patvirtinus jo
64 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarimas “ D ÷l Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. gruodžio 10d nutarimo “D ÷l Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷s programos” atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai”, Žin., 1998, Nr.5-98 65 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarimas “ D ÷l Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. gruodžio 10d nutarimo “D ÷l Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷s programos” atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai”, Žin., 1998, Nr.5-98 40 pateiktos Vyriausyb ÷s sud ÷tį, jeigu nepasikeit ÷ daugiau kaip pus ÷ ministr ų, laikoma, kad Vyriausyb ÷ yra iš naujo gavusi įgaliojimus veikti. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad tokiu atveju Vyriausybei iš naujo gavus įgaliojimus veikti min ÷tomis s ąlygomis, “reiškia, kad prasideda naujas Vyriausyb ÷s įgaliojim ų tarpsnis ir tod ÷l ministr ų pasikeitimai Vyriausyb ÷je skai čiuojami nuo jos pradžios” 66 . Pažym ÷tina, kad pagal Konstitucinio Teismo išaiškinim ą – “ įgaliojim ų iš naujo gavimo institutas yra viena iš Vyriausyb ÷s parlamentin ÷s prieži ūros form ų, kuri ą Seimas gali patvirtinti , ar Vyriausyb ÷je pasikeitus daugiau kaip pusei ministr ų tebevykdoma Vyriausyb ÷s programa, kuriai Seimas buvo pritar ęs” 67 . Tai patvirtina ir E. Šileikis, kuris analizuodamas parlamentin ę kontrol ę, teigia, kad parlamentine kontrole laikytinas įgaliojim ų veikti iš naujo suteikimas Vyriausybei, ne tik tada, kai pasikei čia daugiau kaip pus ÷ ministr ų, bet ir tokiu atveju, kai išrenkamas naujas Respublikos Prezidentas ir jam Vyriausyb ÷ gr ąžina įgaliojimus 68 . Seimo nepritarimo Ministrui Pirmininko kandidat ūrai atveju reikšt ų, kad Vyriausyb ÷ privalo atsistatydinti. Tokiu b ūdu b ūtų pad ÷tas konstitucinis pagrindas prad ÷ti naujos Vyriausyb ÷s sudarymo proced ūrą. Šioje sistemoje, kaip ir visuose valdžios santykiuose galioja stabdži ų ir atsvar ų sistema, tod ÷l pagal Konstitucijos 58 straipsnio 2 dal į Vyriausyb ÷s si ūlymu, jei Seimas pareiškia tiesiogin į nepasitik ÷jim ą, kaip atsvar ą gali Prezidentas paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, su s ąlygomis, kad iki Prezidento kadencijos pabaigos liko daugiau kaip 6 m ÷nesiai ir nuo pirmalaiki ų Seimo rinkim ų pra ÷jo daugiau kaip 6 m÷nesiai. Taigi taip išsaugoma pusiausvyra, kad viena valdžia negal ÷tų savavaliauti kitos atžvilgiu, kad būtų išlaikomas pasitik ÷jimas ir b ūtų s ąlygos bendram tikslui siekti. Nuo 1996 met ų buvo pateikta 14 interpeliacij ų, iš j ų netgi 7 per paskutiniuosius metus, tai paaiškina, kad valdžios institucijose yra labai įtempta tarpusavio situacija, tvyro nepasitik ÷jimas vieni kitais. Panagrin ÷kime Švietimo ir mokslo ministrei R. Žakaitienei 2007 met ų gruodžio 06 dien ą pateikt ą interpeliacij ą, jau antr ąją per ši ą kadencij ą. Šiame dokumente jai buvo užduoti 6 konkret ūs klausimai: „1. Kod ÷l iki šiol n ÷ra ir kada bus sukurta ilgalaik ÷ švietimo darbuotoj ų darbo užmokes čio didinimo programa, kuri leist ų sistemingai didinti darbo užmokest į švietimo darbuotojams? 2. Kod÷l nebuvo įvykdyti Lietuvos mokytojams duoti pažadai padidinti atlyginim ą nuo š.m. rugs ÷jo m ÷n.? 3. Kod ÷l nesprendžiamos mokytoj ų bei aukšt ųjų mokykl ų d ÷stytoj ų stygiaus problemos Lietuvoje?
66 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 17d. sprendimas “D ÷l Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. išaiškinimo”, Žin., 1998, Nr.5-98. 67 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. balandžio 20d. nutarimas “ D ÷l Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷s 1998 m. birželio 1 d. nutarimo Nr.647 “D ÷l sutikimo vykdyti vieš ąjį pirkim ą uždarojo konkurso b ūdu ir l ÷šų skyrimo” atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷s įstatymo 8 straipsniui, Žin., 1999, 36-1094 68 Šileikis E. Konstitucin ÷s teis ÷s klausimai, kazusai, užduotys.-Vilnius: Teisin ÷s informacijos centras, 2004 41 4. Kod ÷l Švietimo ir mokslo ministerija nesi ÷m÷ priemoni ų, kad švietimo įstaigose b ūtų sustabdytas smurto prieš bendramokslius ir pedagogus plitimas bei narkotik ų ir alkoholio vartojimas? 5. Kod ÷l n ÷ra pl ÷tojamas visapusiškas bei konstruktyvus socialinis dialogas su visomis švietimo darbuotojus atstovaujan čiomis profesin ÷mis s ąjungomis? 6. Kod ÷l švietimo bei aukštojo mokslo finansavimas atsilieka nuo Europos S ąjungos valstybi ų švietimo bei aukštojo mokslo finansavimo vidurkio ir kada toks finansavimo lygis bus pasiektas Lietuvoje?“ 69 2007 met ų gruodžio 19 dien ą ministr ÷ pateik ÷ savo atsakym ą, pabr ÷ždama, kad pagal Vyriausyb ÷s program ą pagrindinis d ÷mesys skiriamas socialinei apsaugai, sveikatai ir švietimui, kad jau priimti trys jos kuruojamos srities įstatymai. Atsakin ÷dama į pirm ąjį klausim ą R. Žakaitien ÷ kalb ÷jo apie pedagog ų darbo užmokes čio program ą jau nuo 1997 met ų, ta čiau atsirado įvairi ų trukdži ų, dabartin ÷ programa nuosekliai vykdoma nuo 2005 met ų: keliami priedai už papildomus darbus, tarifinio atlygio koeficientai bei bazinis atlyginimas, mokama už papildom ą valand ą, skirt ą vadovauti klasei. Nuo 2006 met ų rugs ÷jo buvo 12,6% padidinti tarifinio atlygio koeficientai. 2008 metais mokytoj ų atlyginimai turi did ÷ti 29,5%, tam iš valstyb ÷s biudžeto yra skirta daugiau nei 370mln. lit ų ( ži ūr÷ti 5 grafik ą).
Mokytoj ų m ÷nesinis darbo užmok. Lt bruto
2500
2000
1500 Lt 1000
500
0 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m.
5 grafikas Atsakydama į klausim ą d ÷l pažad ų nevykdymo ministr ÷ apsigyn ÷, kad darbo užmokestis yra didinamas ir jau yra padaryta, tai, kas buvo numatyta Vyriausyb ÷s programoje. D ÷l mokytoj ų stygiaus argumentuota, kad prie to prisid ÷jo ir demografin ÷s problemos, nes maž ÷jant mokini ų skai čiui, ypa č
69 www.lrs.lt , 2007m. Lapkri čio 20d. Lietuvos Respublikos Seimo nari ų interpeliacija Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministrei Romai Žakaitienei 42 pradini ų klasi ų, maž ÷ja ir mokytoj ų poreikis, ta čiau skiriama daug l ÷šų ir pastang ų mokytoj ų perkvalifikavimui. Ministr ÷ pažym ÷jo, kad iš vis ų Europos S ąjungos šali ų pas mus vienam mokytoju tenkantis mokini ų skai čius yra pats mažiausias- tik 9,3, kaip pavyzdžiui Latvijoje tenka 13,1, o Jungtin ÷je Karalyst ÷je netgi 16,7. Sudaromos liberalesn ÷s s ąlygos mokytoj ų pri ÷mimui į darb ą, pradedantiesiems ypa č padidinti atlyginimai. Siekiant smurto naudojimo sustabdymo bus įdiegiama Dano Olweus programa, kuri naudojama daugelyje valstybi ų- pvz. Norvegijoje, Švedijoje, Vokietijoje, JAV ir kitur, ji pripažinta viena iš veiksmingiausi ų smurto prevencijos program ų. Prevencija organizuoja įvairiomis kryptimis ir įvairiais b ūdais, kuriamos nevyriausybin ÷s organizacijos, prisideda valstybin ÷s įstaigos, organizuojama popamokin ÷ veikla. Nuo 2006 met ų rugs ÷jo vykdoma „Alkoholio, tabako ir kit ų psichik ą veikian čių medžiag ų vartojimo prevencijos programa, kuria siekiama ugdyti sveikai gyventi motyvuot ą asmen į. Programa vykdoma visose mokyklose, moksleiviams skiriama maždaug 6 val. užsi ÷mimai min ÷tomis temomis. Taip pat vykdomos vaik ų socializacijos bei psichologin ÷s pagalbos programos. Klausimas d ÷l socialinio dialogo su švietimo darbuotojus atstovaujan čiomis įstaigomis buvo orientuotas į susidariusi ą situacij ą- skilo Lietuvos švietimo darbuotoj ų profesin ę s ąjunga, ministerija kaltinama , es ą trukdanti mokytoj ų streikams. R. Žakaitien ÷ sak ÷, kad priimdama sprendimus ministerija tariasi su socialiniais partneriais, atsižvelgia į pateikiamas pastabas bei pasi ūlymus. Kaip pavyzdžius pateik ÷ mokytoj ų atestacijos nuostat ų projekto rengimo darbo grup ę, kurioje dirbo Lietuvos švietimo darbuotoj ų profesin ÷s s ąjungos ir Lietuvos mokytoj ų profesin ÷s s ąjungos atstovai, naujos mokytoj ų darbo apmok ÷jimo sistemos programai vykdyti bei įgyvendinti buvo sudaryta darbo grup ÷, su kuria kartu dirbo taip pat Lietuvos švietimo darbuotoj ų profesin ÷s s ąjungos, krikš čioniškosios švietimo darbuotoj ų profesin ÷s s ąjungos, Lietuvos mokytoj ų profesin ÷s s ąjungos atstovai, profesinio mokymo įstatymo pakeiti įstatymo projektui parengti sudarytoje darbo grup ÷je taip pat dirbo ir Lietuvos profesini ų s ąjung ų konfederacijos atstovas. Taigi ministr ÷ pabr ÷ž÷, kad vyko abipusis bendradarbiavimas su švietimo darbuotoj ų s ąjungomis, abipusiu sutarimu b ūdavo priimami sprendimai. Paskutinis klausimas buvo d ÷l švietimo bei aukštojo mokslo finansavimo. Ministr÷ r ÷m÷si statistiniais duomenimis ir lygino su Europos S ąjunga: 2000- 2004 metais Lietuvos viešosios išlaidos švietimui buvo didesn ÷s nei kitose Europos S ąjungos šalyse kartu pa ÷mus, nes pavyzdžiui 2004 metais Lietuvos viešosios išlaidos švietimui sudar ÷ 5,20 procent ų bendrojo vidaus produkto. Siekiama, kad švietimo reikm ÷ms skiriam ų l ÷šų dalis sudaryt ų ne mažiau kaip 6 procentus nuo bendrojo vidaus produkto. 2004 metais aukšt ųjų mokykl ų finansavimas buvo šiek tiek mažesnis negu ES šalyse, ta čiau imamasi priemoni ų papildomoms l ÷šoms gauti. Baigdama ministr ÷ užtikrino, kad laikosi Seimo patvirtintos Valstybin ÷s švietimo strategijos ir kad jau pri ÷jo pusiaukel ę, pabr ÷ž÷, kad švietimo sistemos gerinimas yra vis ų bendras darbas. 43 Po šio ministr ÷s atsakymo nagrin ÷jimo Seimo pos ÷dyje, 2007 gruodžio 21 dien ą, , pra ÷jus dviems dienoms nuo atsakymo pateikimo, jam buvo pritarta ir ministr ÷ toliau liko vykdyti savo veikl ą. Vienas iš svarbiausi ų šiuo metu vykstan čių ir k ą tik s ÷kmingai, jei taip galima sakyti, pasibaigusi ų įvyki ų Lietuvos Respublikos valdžios s ūkuryje yra interpeliacija Ministrui Pirmininkui Gediminui Kirkilui. Pagal Konstitucij ą, jei pritariama Ministro Pirmininko interpeliacijai, tai privalo atsistatydinti visa Vyriausyb ÷. Ši interpeliacija yra jau 8-oji inicijuota šios Vyriausyb ÷s nariams- tai labai blogas rodiklis, atsižvelgiant į tai, kad Vyriausyb ÷ dirba tik nuo 2006 met ų liepos m ÷nesio. Nepritarim ą šiai interpeliacijai matyt gan stipriai l ÷m÷ ir tai, kad jau spalio 12 dien ą turi vykti eiliniai Seimo rinkimai, tod ÷l Seimo nariai nemano, kad interpeliacija likus keliems m ÷nesiams iki rinkim ų gali išspr ęsti kilusias problemas, o naujai paskirta Vyriausyb ę taip pat nesp ÷tų valstyb ÷s naudai k ą nors nuveikti. Taigi Ministro Pirmininko pateiktiems atsakymams buvo pritarta ir tik 3 Seimo nari ų bals ų persvara Ministras Pirmininkas ir Vyriausyb ÷ liko dirbti bei taisyti savo klaidas. Interpeliacijoje ministrui buvo pateikta 19 klausimų, aktualiausi apie Lietuvos energetik ą- "Leo LT" k ūrim ą, Atomin ÷s elektrin ÷s įstatymo rengim ą, derybas su "NDX energija", b ūsimos Atomin ÷s elektrin ÷s statybos bei elektros kainas, infliacijos kontroliavim ą, švietimo finansavimo politik ą, skurdo ir socialin ÷s atskirties ir narkotik ų plitimo mažinim ą, augan čią infliacij ą, blog ą mokytoj ų finansin ę pad ÷tį. Pateikiu kelet ą klausim ų iš interpeliacijos: „ 2. Kod ÷l Vyriausybei atstovav ę derybininkai nesilaik ÷ galiojan čio Atomin ÷s elektrin ÷s įstatymo ir su “NDX Energija” suderino šio įstatymo neatitinkan čias sutartis? Kod ÷l Vyriausyb ÷ ir J ūs pats asmeniškai ne įpareigojote deryboms vadovavusio Ūkio ministro V. Navicko nuosekliai vadovautis 2007- 06-28 Seimo priimtu Atomin ÷s elektrin ÷s įstatymu? 3. Kod ÷l Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷ taip neatsakingai ži ūr÷jo į pasirengim ą deryboms d ÷l Nacionalinio investuotojo formavimo, neatliko elementari ų “nam ų darb ų” ir taip sudar ÷ pagrind ą vis labiau nepasitik ÷ti pa čia deryb ų eiga ir visu naujos atomin ÷s elektrin ÷s projektu? Ar tai nebuvo sąmoningas veikimas galimai iš anksto susitarus su priva čiu investuotoju? 5. Kod ÷l Vyriausyb ÷ vis ų ligšiolini ų svarstym ų metu veng ÷ argumentuotos diskusijos ir visuomenei nepateik ÷ aiški ų atsakym ų į klausimus, susijusi ų su svarbiausiais strateginiais tikslais: - kiek gali kainuoti naujos branduolin ÷s j ÷gain ÷s statyba bei kiek gali kainuoti joje pagaminta kilovatvaland ÷ elektros energijos? - kaip teisiškai į b ūsimosios branduolin ÷s j ÷gain ÷s kapital ą bus įtraukta šiuo metu esanti infrastrukt ūra, kuri bus panaudota statant b ūsim ąją j ÷gain ę ir ar tai sumažins b ūsimuosius valstyb ÷s finansinius įsipareigojimus?
44 - kokie bus įgyvendinti projektai ir atlikti darbai, kad didel ÷s galios naujoji j ÷gain ÷ gal ÷tų sinchroniškai veikti europin ÷je elektros energetikos sistemoje? - kokioje teisin ÷je ir finansin ÷je aplinkoje veiks deryb ų metu nuo Lietuvos energijos atskirtos Kruonio hidroakumuliacin ÷ elektrin ÷ bei Kauno hidroelektrin ÷? Ar Ministras Pirmininkas pripaž įsta, kad Vyriausyb ÷s pastangos išvengti atsakym ų į klausimus d ÷l svarbiausi ųjų strategini ų tiksl ų, vert ÷ nepasitik ÷ti Vyriausyb ÷s valia ši ų tiksl ų siekti? 6. Ar Ministras Pirmininkas prisiima atsakomyb ę už tai, kad Vyriausyb ÷ savo nepasirengimu deryboms d ÷l Nacionalinio investuotojo formavimo, netinkamos veiklos viso nacionalinio investuotojo formavimo metu, bei netinkam ų bendravimo su visuomene princip ų suk ÷l÷ visuomen ÷s nepasitik ÷jim ą visu atomin ÷s elektrin ÷s projektu? 7.Kod ÷l Vyriausyb ÷, nepaisant vis ų ligšiolini ų Seimo komitet ų raginim ų, nepateikia jokio aiškaus veiksm ų plano, kaip bus konsultuojamasi su Europos Komisija, kitomis ES institucijomis bei atskiromis ES šalimis d ÷l pavoj ų Lietuvos energetiniam saugumui, kurie gali kilti po 2010 sausio 1 d.? Kod ÷l veikla šioje srityje yra tik imituojama kuriant eilines, joki ų konstitucini ų įgaliojim ų neturin čias darbo grupes ar komisijas, o atsakomyb ÷s už tokias konsultacijas neprisiima kuris nors už tai atsakingas ministras ar pats Ministras Pirmininkas? 14. Ar Ministras Pirmininkas pripaž įsta, kad šiuo metu vykstantys mokytoj ų streikai yra akivaizdus įrodymas, kad ilgalaik ÷ įvairi ų Vyriausybi ų švietimo finansavimo politika, kuri buvo vykdoma nuo pat 2002 met ų atved ÷ vis ą švietimo sistem ą į gili ą kriz ę? Ar Vyriausyb ÷ pripaž įsta, kad tariamos derybos tik su dalimi mokytoj ų profs ąjung ų d ÷l mokytoj ų atlyginim ų 2009-2011 metais yra tik tuš čia propaganda, vykdoma viršijant Vyriausyb ÷s konstitucinius įgaliojimus? Kod ÷l užuot perži ūr÷jus valstyb ÷s biudžet ą ir atsisakius neb ūtino išlaidavimo grasinama, kad sprendžiant mokytoj ų atlyginim ų klausim ą teks didinti mokes čius? Ar tokiais pranešimais nesiekiama supriešinti mokytoj ų su kitais visuomen ÷s sluoksniais? 15. Kod ÷l Vyriausyb ÷, nepaisant didelio socialinio aktualumo, nesugeba sumažinti ir suvaldyti infliacijos ir nesiima neatid ÷liotin ų bei reikiam ų veiksm ų kontroliuoti infliacijos procesus?” 70 Ministras Pirmininkas G. Kirkilas atsakydamas į interpeliacijoje pateiktus klausimus paneig ÷ jam daugel į pateikt ų kaltinim ų. Jis pabr ÷ž÷, kad prisiims vis ą atsakomyb ę už nacionalinio investuotojo formavim ą, ir yra tikras, kad Vyriausyb ÷ tinkamai atliko savo pareigas ir valstyb ÷s interesai yra visiškai įgyvendinti atomin ÷s elektrin ÷s projekte. Ministras Pirmininkas atsakin ÷damas į klausim ą d ÷l nacionalinio investuotojo steigimo pasak ÷, kad Valstyb ÷s saugumo departamentas neturi joki ų pastab ų d ÷l “Leo LT’
70 2008 kovo 13d Lietuvos Respublikos Seimo nari ų interpeliacija Lietuvos Respublikos Ministrui Pirminkui Gediminui Kirkilui, www.lrs.lt 45 sutar čių, kad šiose yra numatyta daugyb ÷ saugikli ų. Vyriausyb ÷s vadovas pripažino, kad d ÷l korupcijos problem ų jo vadovaujamai Vyriausybei nedaug pavyko nuveikti, ta čiau situacija nepasikeit ÷ į blog ą. Premjeras taip pat pripažino ir skurdo problemas, ta čiau gyn ÷si, kad daug daroma užimtumo politikos vykdymo srityje. Gana įdomi ministro pirmininko išreikšta mintis buvo, kad verslininkai gal ÷tų pasidalinti savo pajamomis su žmon ÷mis, kuriems reikia paramos. D ÷l nevaldomos infliacijos G. Kirkilas kaltinimus atr ÷m÷, pasidžiaugdamas kad Lietuvoje infliacija mažesn ÷ nei kitose Europos S ąjungos šalyse. ir tuo kaltino bank ų veikl ą. Taip pat jis pareišk ÷, kad puolan čios partijos tokiu b ūdu dangsto savo kaltes.
4.4. Komitet ų ir komisij ų veikla.
Lietuvos Respublikos Konstitucija nenumato joki ų komitet ų statuso ar veiklos apibr ÷žim ų, tiktai duoda nuorod ą į įstatymo gali ą turint į Seimo Statut ą. Kas įdomu, 1992 metais liepos 7 dien ą Lietuvos Respublikos Aukš čiausiosios Tarybos- Atkuriamojo Seimo išleistame laikinajame Pagrindiniame Įstatyme buvo nurodyta, kad nuolatin ÷s Parlamento komisijos turi lygi ą įstatym ų leidybos teis ę71 . Kei čiantis Parlamentams, keit ÷si nuolatini ų komitet ų sudarymo tvarka, pavadinimai. 1992 metais maždaug nusistov ÷jo komitet ų pavadinimai ir j ų skai čius, tik 1992 metais buvo panaikintas Mandat ų ir etikos , Valstyb ÷s atk ūrimo ir Konstitucijos komisijos, 1996 metais Sveikatos ir socialini ų reikal ų komitetas buvo perskirtas į du, 1997 metais buvo įkurtas didelis Europos reikal ų komitetas, kur į sudaro ne mažiau kaip 15 nari ų, o 2001 metais buvo įkurtas Informacin ÷s visuomen ÷s pl ÷tros komitetas. Antroje lentel ÷je pamatysime, kokia buvo komitet ų kaita. Aukš čiausioji VI SEIMAS VII SEIMAS VIII SEIMAS IX SEIMAS Taryba- 1992-1996 1996-2000 2000-2004 2004-2008 Atkuriamasis Seimas Komisija Komitetas Komitetas Komitetas Komitetas 1.Agrarin ÷ 1.Agrarinis 1.Kaimo reikal ų 1.Kaimo reikal ų 1.Kaimo reikal ų 2.Biudžeto 2.Biudžeto ir 2.Biudžeto ir 2.Biudžeto ir 2.Biudžeto ir finans ų finans ų finans ų finans ų 3.Ekonomikos 3.Ekonomikos 3.Ekonomikos 3.Ekonomikos 3.Ekonomikos 4.Gamtos apsaugos 4.Gamtos apsaugos 4.Gamtos apsaugos 4.Aplinkos 4.Aplinkos
71 Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis Įstatymas, Žin., 1992, Nr.I-14. 46 apsaugos apsaugos 5.Krašto apsaugos 5.Nacionalinio 5.Nacionalinio 5.Nacionalinio 5.Nacionalinio ir vidaus reikal ų saugumo saugumo saugumo ir saugumo ir gynybos gynybos 6.Mandat ų ir etikos 7.Pilie čių teisi ų ir 6.Žmogaus ir 6. Žmogaus ir 6.Žmogaus teisi ų 6.Žmogaus teisi ų tautybi ų reikal ų pilie čių teisi ų pilie čių teisi ų 8.Savivaldybi ų 7.Savivaldybi ų 7.Valdymo 7.Valstyb ÷s 7.Valstyb ÷s reform ų ir valdymo ir valdymo ir savivaldybi ų savivaldybi ų savivaldybi ų 9.Sveikatos 8.Sveikatos, 8.Socialini ų 8.Socialini ų 8.Socialini ų apsaugos ir socialini ų reikal ų ir reikal ų ir darbo reikal ų ir darbo reikal ų ir darbo socialini ų reikal ų darbo 10.Švietimo, 9.Švietimo, mokslo 9.Švietimo, mokslo 9.Švietimo, mokslo 9.Švietimo, mokslo mokslo ir kult ūros ir kult ūros ir kult ūros ir kult ūros ir kult ūros 11.Teisin ÷s 10.Valstyb ÷s ir 10.Teis ÷s ir 10.Teis ÷s ir 10.Teis ÷s ir sistemos teis ÷s teis ÷tvarkos teis ÷tvarkos teis ÷tvarkos 12.Užsienio 11.Užsienio 11.Užsienio 11.Užsienio 11.Užsienio reikal ų reikal ų reikal ų reikal ų reikal ų 13.Valstyb ÷s atk ūrimo ir Konstitucijos 12. Sveikatos 12.Sveikatos 12.Sveikatos reikal ų reikal ų reikal ų 13.Europos reikal ų 13.Europos reikal ų 13.Europos reikal ų 14.Informacin ÷s 14.Informacin ÷s visuomen ÷s pl ÷tros visuomen ÷s pl ÷tros 15.Audito 2 lentel ÷ Seimo statuto 49 straipsnyje nustatyta, kad atliekant parlamentin ę kontrol ę Seimo komitetai turi “išklausyti ministerij ų ir kit ų valstyb ÷s institucij ų informacijas bei pranešimus, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu atlikti atskir ų
47 problem ų parlamentin į tyrim ą ir pateikti Seimui savo išvadas; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu svarstyti Seimui atskaiting ų valstyb ÷s institucij ų veiklos met ų ataskaitas ir pateikti Seimui savo išvadas” 72 . Parlamento pagrindinis tikslas, svarstant teis ÷s akto projekt ą, - suderinti interesus, rasti kompromis ą bei racionaliausi ą sprendim ą. D ÷l projekt ų kontraversiškumo, Seimo nari ų didelio skai čiaus, nuomoni ų išsiskyrimo plenariniame pos ÷dyje tai padaryti dažnai ne įmanoma, tod ÷l čia gelbsti nuolatiniai komitetai, kurie įstatym ų leidyboje atlieka labai svarb ų vaidmen į: detaliai išnagrin ÷ja pateiktus projektus; surenka visapusišk ą informacij ą; suformuluoja pataisas ir papildymus; plenariniam pos ÷džiui pateikia savo nuomon ę ir rekomenduoja galutin į sprendim ą.73 Nors komitet ų priimti sprendimai valstyb ÷s institucijoms yra rekomendacinio pob ūdžio, ta čiau gavusios Seimo komiteto rekomendacijas ar pasi ūlymus, valstyb ÷s įstaigos privalo juos apsvarstyti ir per 15 dien ų nuo pasi ūlymo gavimo laiko turi pranešti komitetui apie svarstymo rezultatus arba priemones, kuri ų imtasi. Pagal nustatyt ą tvark ą plenariniam pos ÷džiui pateikus projekt ą ir nutarus prad ÷ti projekto svarstym ą, perduodama komitetui toliau nagrin ÷ti ir tobulinti bei plenariniam pos ÷džiui pateikti išvadas. Komitete apsvars čius gali b ūti priimami tokie sprendimai: pritarti pateiktam ar komiteto patobulintam projektui; daryti svarstymo komitete pertrauk ą ir gr ąžinti projekt ą tobulinimui; paskelbti projekt ą visuomenei svarstyti; projekt ą atmesti. Taigi komitetai teikia pasi ūlymus, rekomendacijas, išvadas- tokia yra j ų veiklos kryptis. Tai atitinka valdži ų padalijimo princip ą, ta čiau ne visiškai įgyvendina kontrol ÷s- prieži ūros funkcijas, nes kontroliuojan čiojo sprendimas tur ÷tų b ūti privalomas. Taip pat svarbu nepamiršti, kad aptariami politin ÷s kontrol ÷s subjektai – Seimo komisijos ir komitetai- negali pakeisti ar atšaukti n ÷ vieno vykdomosios valdžios institucijos išleisto teis ÷s akto; jie negali tiesiogiai įgyvendinti įstatym ų. Šios nuostatos taip pat prieštarauja “kontrol ÷s” s ąvokos esmei, nes kontroliuojan čiojo veiklos rezultatai tur ÷tų b ūti imperatyvaus pob ūdžio. Nuolatini ų komitet ų vaidmuo ir reikšm ÷ parlamento darbe vis did ÷ja, taip pat kaip did ÷ja j ų darbo apimtys. Seimo pavedim ų skai čius komitetams vis did ÷ja, daugiausiai pavedim ų gauna Biudžeto ir finans ų, Ekonomikos bei Teis ÷s ir teis ÷tvarkos komitetai. O komisijos yra sudaromos, kai Seimas pripaž įsta b ūtinyb ę ištirti valstybin ÷s svarbos klausim ą. Seimas gali sudaryti laikin ąsias tyrimo, kontrol ÷s, parengiam ąsias, revizijos, redakcijos ar kitokias
72 Lietuvos Respublikos Seimo Statutas, Žin., 1994, Nr. 15-249 73 Krupavi čius A., Lukošaitis A. Lietuvos politin ÷ sistema:s ąranga ir raida, Vilnius: Poligrafija ir informatika 2004 48 komisijas. Jeigu sudarant komisij ą n ÷ra apibr ÷žtas jos veiklos laikas, tai komisijos veikla pabaigiama Seimo nutarimu. Etikos ir proced ūrų bei Peticij ų komisijos yra privalomos ir sudaromos Seimo kadencijos pradžioje, o kitos laikinosios komisijos savo veiklą baigia įvykdžiusios pavestas užduotis. Seimo laikinosios kontrol ÷s arba tyrimo komisijos sudaromos kontroliuoti, kaip vykdomi Seimo sprendimai, turi surinkti ir Seimui pateikti informacij ą bei išvadas, reikalingas kilusiai problemai nagrin÷ti ir sprendimui priimti. Konkre čios komisij ų teis ÷s yra nurodytos Lietuvos Respublikos Seimo laikin ųjų tyrimo komisij ų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje bei aptartos šio darbo pradžioje. 2004-2008 met ų Seime buvo sudarytos tokios komisijos: Antikorupcijos, Etikos ir proced ūrų, Ignalinos atomin ÷s elektrin ÷s regiono problem ų, jaunimo ir sporto reikal ų, j ūrini ų ir žuvininkyst ÷s reikal ų, Konstitucijos, Narkomanijos prevencijos, NATO reikal ų, Operatyvin ÷s veiklos parlamentin ÷s kontrol ÷s, pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvi ų ir nuo okupacij ų nukent ÷jusi ų reikal ų teis ų ir reikal ų, Peticij ų, Regionin ÷s pl ÷tros, Šeimos ir vaiko reikal ų, Verslo ir užimtumo, Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvi ų bendruomen ÷s komisijos. Komisij ų parlamentin ÷ kontrol ÷ pasireiškia įstatym ų projekt ų svarstymu, įstatym ų įgyvendinimo prieži ūra, pasi ūlym ų teikimu d ÷l teis ÷s akt ų pri ÷mimo ir tobulinimo, ministerij ų ir kit ų pareig ūnų išklausymu, reikalavimu iš vykdomosios valdžios informacijos ir ataskait ų ir pan.
V. Vyriausyb ÷s parlamentin ÷s kontrol ÷s problematika
Vyriausyb ÷s parlamentin ÷ kontrol ÷ yra viena iš seniausi ų ir opiausi ų parlamentini ų demokratijos problem ų. Lietuvoje ji įvardijama kaip “aštri” arba “neišsprendžiama”. 74 Lietuvoje tam tikri Vyriausyb ÷s veiklos parlamentin ÷s kontrol ÷s ypatumai yra užkoduoti Vyriausyb ÷s sudarymo procese. Pirmiausia, tai susij ę su Respublikos Prezidento Konstitucin ÷mis galiomis. Klostosi tradicija, kad Respublikos Prezidentas Vyriausyb ÷s sudaryme dalyvauja aktyviai, analogiškai jis elgiasi ir Vyriausyb ÷s veikl ą priži ūrint. Respublikos Prezidentas, formaliai b ūdamas sud ÷tine vykdomosios valdžios grandimi, realiai Vyriausyb ÷s veikloje pasitenkina “steb ÷tojo iš šalies” vaidmeniu, neretai akivaizdžiai su ja konkuruodamas ar net oponuodamas. Dualistin ÷ vykdomoji valdžia objektyviai virsta tarpusavyje nesusitarian čia dvinare valdžia. Valdžios santykis de facto rodo, kad dažnu atveju, Respublikos Prezidentas neturi realios įtakos ministrams, nors ir skiria juos savo dekretais. Ministr ų kabinetas realiai tur ÷damas Seimo pasitik ÷jim ą pakl ūsta jo valiai. Pasteb ÷tina, kai Respublikos Prezidentu buvo A. M. Brazauskas, jis 9 kartus vetavo Seimo priimtus įstatymus ir visus kartus Seimas Prezidento veto ignoravo. Realios įtakos ministrams
74 Lukošaitis A. Lietuvos parlamento strukt ūrin ÷ diferenciacija ir darbo pasidalijimas: nuolatini ų komitet ų galios ir institucionalizacija// Politologija, 2002. Nr.3 (27) 49 netur ÷jim ą patvirtino situacija, kai Respublikos Prezidento pareigas einantis Valdas Adamkus tiesiogiai kreip ÷si į ministrus nebalsuoti prieš jo vetuot ą įstatym ą, rezultatas vis tiek buvo tas pats: ministrai balsavo prieš 75 . Lietuvoje įgyvendinant Vyriausyb ÷s atskaitomyb ÷s ir atsakomyb ÷s in corpore princip ą, pagrindiniai Vyriausyb ÷s veiklos svertai yra suteikiami parlamentui. Tiesiogiai už parlamentin ę Vyriausyb ÷s kontrol ę yra atsakingas Seimo Valstyb ÷s valdymo ir savivaldybi ų komitetas. Seimas, įgyvendindamas vykdomosios valdžios prieži ūros funkcij ą, atlieka nuolatin ę valstyb ÷s biudžeto vykdymo prieži ūrą- Seimo pos ÷dyje du kartus per metus svarstomi biudžeto vykdymo klausimai, Seimo nariai turi teis ę premjerui, ministrams ar kitiems pareig ūnams pateikti klausimus. Jeigu atsakymai į pateikt ą klausim ą netenkina, Seimo narys ar j ų grup ÷ gali imtis griežtesni ų priemoni ų ir pateikti paklausimus, kuriais reikalaujama išsamios informacijos apie atitinkam ą veikl ą ar sprendimus. Be to, Vyriausyb ÷ kiekvienais metais Seimui privalo pateikti metin ę veiklos ataskait ą, kurioje turi b ūti taip pat aptariami ir artimiausios veiklos prioritetai. Vyriausyb ÷ privalo dalyvauti kiekvieno ketvirtadienio Seimo pos ÷dyje ir atsakyti į Seimo nari ų užduodamus klausimus. Analizuojant už Vyriausyb ÷s veiklos parlamentin ę kontrol ę atsakingo Seimo Valstyb ÷s valdymo ir savivaldybi ų komiteto veikl ą, galima teigti, kad vis dar n ÷ra užtikrinto gr įžtamojo ryšio iš Vyriausyb ÷s pus ÷s, nes vis dar n ÷ra sisteminio ir intensyvaus komiteto bendradarbiavimo su ja. Iš dalies tai įtakojo situacija, kad Valstyb ÷s valdymo ir savivaldybi ų komiteto vardas suteiktas tik prieš ketverius metus, prieš tai buvo jo pavadinimai siaurino ir kaitaliojo jo kompetencij ą. Ta čiau nepaisant ši ų aplinkybi ų Seimo prieži ūrin ÷ veikla vis aktyv ÷ja. Kraštutiniais atvejais, Seimo nariai gali Vyriausyb÷s vadovui ar ministrui inicijuoti interpeliacij ą, o nesutikus su atsakymais į interpeliacij ą- pareikšti nepasitik ÷jim ą, jei pritaria daugiau nei pus ÷ Seimo nari ų daugumos. Interpeliacijos atveju sudaroma komisija, o iškart po svarstymo balsuojama d ÷l nepasitik ÷jimo. Pavyzdžiui, 1992-1996 met ų Seimas svarst ÷ net 11 opozicijos inicijuot ų interpeliacij ų Vyriausyb ÷s nariams, nors buvo puikiai žinoma, kad politini ų j ÷gų santykis parlamente neleidžia tik ÷tis bent kiek didesnio pritarimo. Tuo metu buvo inicijuoti net du tiesioginio nepasitik ÷jimo Vyriausybe klausimai, nors tuometin ÷ opozicija irgi suvok ÷, kad Seimo dauguma Parlamente vieningai rems savo Vyriausyb ę. Vyriausyb ÷s veiksm ų kontrol ÷s nuoseklumas ir sistemingumas yra priklausomas nuo parlamento nuolatini ų komitet ų, komisij ų, frakcij ų brandos, Seimo nari ų disciplinos ir paklusimo bendrai partinei pozicijai. Nuo ši ų kriterij ų priklauso kompetetingas ir pastovus gilinimasis į vykdomosios valdžios
75 Ignatavi čius T. Seimas parod ÷ Prezidentui, kas valdo šal į. V. Adamkaus prašym ą nebalsuoti d ÷l vetoignoravo ir jo paskirti minitrai// Lietuvos rytas, 2000 liepos 19d. 50 grandyje kylan čias problemas, pasirengimas opozicijos darbotvark ÷ms, Vyriausyb ÷s valandoms, taip pat koordinuotas klausim ų bei paklausim ų pateikimas Vyriausyb ÷s atstovams. Statistiniai duomenys rodo 76 , kad Seimas , o konkre čiau parlamento mažuma, kraštutiniais atvejais apsiribodavo interpeliacijomis atskiriems ministrams ar pareig ūnams ir paprastai vengdavo inicijuoti tiesiogin į nepasitik ÷jim ą Vyriausybe. Seimas pateiktoms interpeliacijoms pritar ÷ tik du kartus: premjerui 1992 m. G. Vagnoriui ir 1993 m. Lietuvos banko valdybos pirmininkui R. Visokai čiui. Ta čiau pasitik ÷jimo Vyriausyb ÷s vadovu klausimas buvo iškeltas visai neseniai- 2008 kovo 18 d. G. Kirkilui. Skirtingose kadencijose interpeliacijos buvo inicijuotos energetikos, finans ų, krašto apsaugos, švietimo, ūkio, vidaus reikal ų, žem ÷s ūkio ministrams, taip pat kai kuriems parlamento skiriamiems pareig ūnams. 77 Interpeliacijoms paprastai nepritariama, kadangi j ų iniciatoriai visiškai ne įvertina politini ų j ÷gų santykio parlamente ir neužsitikrina bent minimalios daugumos ar neutrali ų Seimo nari ų paramos. Kitaip tariant, Lietuvos „ nekonstruktyvios“ parlamento nepasitik ÷jimo vykdom ąja valdžia taisykl ÷s valdymo stabilumui didesn ÷s įtakos neturi. D÷l pareikštos Seimo valios Ministrai Pirmininkai ( kartu ir Vyriausyb ÷), Lietuvoje buvo priversti atsistatydinti tiktai du kartus; vien ą kart ą parlamentas Vyriausyb ÷s vadovui yra pareišk ęs nepasitik ÷jim ą ( G. Vagnoriui ); kitu šeštosios Vyriausyb ÷s vadovo A. Šleževi čiaus atveju parlamento daugumos apsisprendim ą premjer ą atleisti iš pareig ų aiškiai įtakojo tuometinis Respublikos Prezidentas A. M. Brazauskas. Su akivaizdaus Respublikos Prezidento poveikio parlamento priimamiems sprendimams situacija susidurta ir v ÷liau- atsistatydinant aštuntosios Vyriausyb ÷s vadovui G. Vagnoriui. Tiktai š į kart ą į Respublikos Prezidento pareikšt ą pozicij ą ir raginim ą Ministrui Pirmininkui pasitraukti, parlamentas reagavo atvirkš čiai: Respublikos Prezidentui V. Adamkui paraginus Ministr ą Pirminink ą atsistatydinti, Seimas pri ÷m÷ Vyriausyb ÷s vadov ą remian čią rezoliucij ą. Nors Seimo dauguma ir pademonstravo savo param ą G. Vagnoriui, šis po keli ų dien ų vis tiek atsistatydino. Prezidentui V. Adamkui paraginus premjer ą G. Vagnori ų atsistatydinti, Seimas 1999 m. Balandžio 21 d. pritar ÷ rezoliucijai d ÷l pasitik ÷jimo Ministru Pirmininku. Nepaisant to, po keli ų dien ų G. Vagnorius ignoruodamas Seimo daugumos vali ą atsistatydino, šį savo poelg į motyvuodamas visuomen ÷s apklausomis. Siekiant sustiprinti Vyriausyb ÷s parlamentin ę kontrol ę ne kart ą Seimas inicijavo si ūlymus, kaip tai galima įgyvendinti. 1998 m. Seimo narys Česlovas Jurš ÷nas pateik ÷ Seimo nutarimo projekt ą „ D ÷l Vyriausyb ÷s parlamentin ÷s prieži ūros komisijos sudarymo“, kuris svarstymo stadijoje buvo pakeistas antruoju projekto variantu su išlyga, kad min ÷ta komisija tur ÷s „laikinosios“ komisijos status ą ir dirbs
76 www.lrs.lt 77 www.lrs.lt 51 terminuotai, ta čiau Seimas šiam projektui nepritar ÷.78 Kadangi tuo metu daugumai Seime atstovavo konservatoriai ir Vyriausyb ÷ tur ÷jo šios partijos pasitik ÷jim ą, tik ÷tina, kad opozicijai atstovaujan čiam Seimo nario projektui nepritar ÷ Seimo dauguma, apsaugodama savo Vyriausyb ę nuo nepageidaujamos parlamentin ÷s kontrol ÷s. Vyriausyb ÷s veiklos parlamentin ÷ kontrol ÷ vykdoma pa čiomis įvairiausiomis kontrol ÷s formomis, taip pat ir per šakinius Seimo komitetus, kurie specializuojasi tam tikroje srityje. Tai sudaro galimyb ę išsamiau ir kvalifikuo čiau nagrin ÷ti problemas. Tuo tarpu atskiroje Vyriausyb ÷s prieži ūros komisijoje tokia specializacija vargu ar apskritai įmanoma. Pasteb ÷tina, pad ÷dama Seimui vykdyti Vyriausyb ÷s veiklos parlamentin ę kontrol ę valstyb ÷s kontrol ÷ 2004- 2006 met ų strateginiame veiklos plane pagrindiniu savo strateginiu tikslu išk ÷l÷ „ Seimo vykdomosios parlamentin ÷s kontrol ÷s stiprinim ą“. Kaip Seimui atskaitinga valstybinio audito institucija, Valstyb ÷s kontrol ÷, savo strateginiame plane si ūlo Seimui ir jo komitetams išklausyti ir aptarti valstyb ÷s kontrol ÷s audito veiklos ataskaitas bei imtis reikiam ų veiksm ų, siekiant reaguoti į nustatytus Vyriausyb ÷s veiklos tr ūkumus. 79 Pažym ÷tina, jog pagal statistinius duomenis su kiekviena Seimo kadencija, Seimo nariai vis aktyvesni kontroliuojant Vyriausyb ÷s veikl ą. Galima pasteb ÷ti, kad Seimo nariai, kur kas dažniau pateikia klausimus raštu nei paklausimus žodžiu. Daugiausiai klausim ų/ paklausim ų sulaukia Ministras Pirmininkas ir finans ų ministras. Politologas A.Lukošaitis , analizuodamas Vyriausyb ÷s veiklos parlamentin ę kontrol ę, teigia, kad problemos, su kuriomis susiduria Lietuvos Respublikos Seimas, yra b ūdingos visiems pokomunistiniams parlamentams. Ta čiau to jokiu b ūdu negalima pateisinti “totalin ÷mis reformomis“ bei su tuo susijusiais teis ÷s akt ų pakeitimais. Politologo nuomone, Parlamento veikloje išryšk ÷jusios problemos pirmiausiai kyla d ÷l sprendim ų formulavimo, pri ÷mimo ir įgyvendinimo proceso netobulumo, tod ÷l Lietuvos Respublikos Seimo vykdoma vykdomosios valdžios prieži ūra yra neefektyvi ir b ūtina revizuoti parlamento prieži ūrin ę veikl ą reglamentuojan čias taisykles – Statuto VII dal į.80 Taip pat akivaizdu, kad parlamento komitetai parlamentin ÷s prieži ūros funkcijas atlieka labai silpnai. Kita vertus, kitaip ir negali būti, nes Seimas komitetus yra „ užtvind ęs“ svarstomais projektais. Nemaža dalis įstatym ų leidybos proces ų kyla d ÷l to, kad vis dar n ÷ra nusistov ÷jusi ų bendradarbiavimo, subordinacijos ir kontrol ÷s taisykli ų tarp Seimo ir Vyriausyb ÷s. Įstatym ų leidžiamoji ir vykdomoji valdžios, kaip įprasta parlamentin ÷je demokratijoje, tur ÷tų sudaryti viening ą, bendradarbiaujan čią, o ne konkuruojan čią visum ą- tiek įstatym ų leidybos, tiek kitose srityse.
78 LR Seimo 1999 m. geguž ÷s 19 d. nutarimo projektas “D ÷l Vyriausyb ÷s parlamentin ÷s prieži ūros komisijos sudarymo”, Nr.P- 1012(3). 79 Valstyb ÷s kontrol ÷s strateginis veiklos planas//www.vkontole.lt 80 Adomaitien ÷ L., Lukošaitis A. Seimo nari ų veikla įstatym ų leidybos, Vyriausyb ÷s kontrol ÷s bei kitose// LR Seimo kanceliarija: Informacijos analiz ÷s skyrius. 2002 m. spalio 16 d. 52 Dar viena svarbi problema kyla d ÷l Valstyb ÷s saugumo departamento. Lietuvai tapus NATO nare ir sumaž ÷jus tiesiogini ų karini ų gr ÷smi ų, ta čiau galimas valstyb ÷s institucij ų užvaldymas, įtakojant politinius bei ekonominius procesus, manipuliavimas žmon ÷mis, aukštas bendras korupcijos lygis, ne tik išliko, bet netgi sustipr ÷jo. Tokie procesai yra įtakojami ir vidini ų, ir išorini ų aplinkybi ų, o Rusijos ir jai priklausan čių speciali ųjų tarnyb ų veikla yra ypa č aktyvi ir pavojinga. Šias gr ÷smes nustatyti ir užkirsti joms keli ą turi Valstyb ÷s saugumo departamentas ir jo strukt ūros sudedamoji dalis- kontržvalgyba. Tod ÷l stipri, teisinga, kontroliuojama specialioji tarnyba yra viena iš svarbiausi ų nacionalin į saugum ą užtikrinan čių grandži ų. Ta čiau Lietuvoje d ÷l įstatym ų tarpusavio prieštaravim ų, Konstitucijos neatitinkan čios VSD vietos valstyb ÷s institucij ų sandaroje, neaiškaus užduo čių formulavimo, kontrol ÷s mechanizmo Valstyb ÷s saugumo departamentas n ÷ra teisiškai stipri ir produktyviai veikianti institucija. Pavyzdžiui Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnyje Vyriausyb ÷ yra įpareigota saugoti Lietuvos Respublikos teritorijos nelie čiamyb ę, garantuoti valstyb ÷s saugum ą ir vieš ąją tvark ą, ta čiau teisiškai n ÷ra įtvirtintas joks mechanizmas, kaip tai padaryti. Nacionalinio saugumo įstatyme nustatyta, kad „Valstyb ÷s saugumo departamentas teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kit ą nacionaliniam saugumui reikšming ą informacij ą, išvadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstyb ÷s institucijoms. Informacij ą, kuri n ÷ra valstyb ÷s paslaptis, Valstyb ÷s saugumo departamentas teikia ir visuomenei“ 81 . Ta čiau šiam prieštarauja Operatyvin ÷s veiklos įstatymas, kuriame draudžiama Seimui perduoti operatyvin ę informacij ą82 . Taip pat numatyta, kad operatyvin ÷s informacijos perdavimo tvark ą nustato Vyriausyb ÷, ta čiau tai iki šiol n ÷ra nustatyta. Pagal dabar galiojan čius įstatymus Valstyb ÷s saugumo departamentas lieka nekontroliuojamas nei Seimo, nei Prezidento. Pagal užsienio šali ų patirt į galima daryti išvad ą, kad VSD negali b ūti tiesiogiai pavaldus rinkimuose dalyvaujan čioms institucijoms- Seimui ar Prezidentui; pavaldumas turi priklausyti Vyriausybei, o kontrol ÷ vykdoma Seimo. VSD turi ypatingas teises ir pareigas vykdyti operatyvin ę veikl ą, tod ÷l ji turi b ūti stipriai kontroliuojama, ta čiau išlikti nepriklausoma. Nors formaliai VSD yra pavaldi Prezidentui ir Seimui, praktiškai ji yra niekam nepavaldi. Nes prezidentas su VSD dirba per vienintel į savo patar ÷ją, kas svarbiausia- deleguot ą VSD, o Seimas tiesiog pagal savo prigimt į negali užsiimti kasdienine kontrole. B ūtų protinga, jei VSD tapt ų Vyriausyb ÷s strukt ūrine dalimi ir tokiu b ūdu per Vyriausyb ÷s demokratin ę atsakomyb ę Seimui, b ūtų užtikrinama VSD kontrol ÷. Nes pagal dabartin ę prieštaringai reguliuojan čių kontrol ę įstatym ų nuostatas, net sunku suprasti, kas iš tikr ųjų turi kontroliuoti operatyvin ę veikl ą: ar operatyvin ÷s veiklos kontrol ÷s komisija, ar Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pokomitetis ( nors pagal Žvalgybos įstatym ą jis neturi tam teis ÷s), ar Vyriausyb ÷, kuri kaip ir neturi įgaliojim ų kontroliuoti VSD. Operatyvin ÷s veiklos įstatyme yra nustatyta, kad „Vyriausyb ÷ koordinuoja operatyvin ÷s veiklos subjekt ų ir j ų pagrindini ų institucij ų veikl ą,
81 Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, Žin., 1997, Nr.2-16. 82 Lietuvos Respublikos operatyvin ÷s veiklos įstatymas, Žin., 2002, Nr. 65-2633 53 siekdama užtikrinti j ų bendradarbiavim ą ir sutelkti j ų pastangas pagal kompetencij ą veiksmingai spr ęsti aktualias nusikalstamumo ir valstyb ÷s saugumo problemas“ 83 . Ta čiau valstyb ÷s saugumo departamentas n ÷ra teisiškai pavaldus Vyriausybei, tod ÷l yra galimyb ÷, kad VSD vadovas nesuteiks prašomos informacijos. Tod ÷l atsižvelgiant į susidariusi ą situacij ą b ūtina reformuoti VSD veiklos ir kontrol ÷s reguliavimo teisin ę sistem ą, nes tai ypa č svarbi valstyb ÷s saugumui institucija, b ūtų labai pavojinga, jei kas nors iš šalies imt ųsi kontroliuoti naudoti šios institucijos veikl ą, kaip įrank į saviems tikslams pasiekti. VSD gal ÷tų b ūti integruota į jau esan čią ministerij ą arba gal ÷tų b ūti sukurta nauja ministerijai- taip b ūtų psichologiškai lengviau pakeisti situacij ą, o kontrol ÷ gal ÷tų b ūti vykdoma per Seime įkurt ą komitet ą. Taigi turi b ūti sukurta aiški ir konkreti VSD strukt ūra bei efektyvus kontrol ÷s mechanizmas.
83 Lietuvos Respublikos Operatyvin ÷s veiklos įstatymas, Žin., 2002, Nr. 65-2633 54
Išvados
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, aukš čiausios galios teisiniame akte, yra nustatytas valdži ų padalijimo principas: įstatym ų leidžiamoji valdžia yra Parlamentas (Lietuvoje- Seimas), įstatym ų vykdomoji- Prezidentas kartu su Vyriausybe, o teismin ę valdži ą sudaro teismai. Parlamento, kaip tiesiogiai tautos legitimuojamos institucijos, prigimtin ÷- pirmin ÷ funkcija yra įstatym ų leidyba, o parlamentin ÷ kontrol ÷ yra išvestin ÷ funkcija, įgyjanti vis didesn ę reikšm ę. Parlamentin ÷ kontrol ÷ pasireiškia per įstatym ų bei Seimo nutarim ų įgyvendinimo prieži ūrą, vertinim ą, steb ÷jim ą, informacijos gavim ą, pasi ūlym ų, rekomendacij ų, išvad ų teikim ą, priži ūrint vykdomosios valdžios subjekt ų veikl ą tiesiogiai ar per Seimo sudaromus komitetus bei komisijas, taip pat padedant ombudsmen ų institutui ir kitoms atskaitingoms Seimui institucijoms. Parlamentin ÷ kontrol ÷ gali b ūti vykdoma tiesiogiai atliekant vykdomosios valdžios kontrol ę, netiesiogiai- sudarant komitetus ir komisijas, bei padedant Seimui atskaitingoms institucijoms. Pagrindiniai tiesiogin ÷s kontrol ÷s b ūdai yra: Ministro Pirmininko bei visos Vyriausyb ÷s tvirtinimas, pritarimas Vyriausyb ÷s programai bei biudžeto tvirtinimas, nepasitik ÷jimas Vyriausybe ar jos nariu bei interpeliacija, klausimai, paklausimai, Vyriausyb ÷s valanda. Labai svarb ūs, aktual ūs ir naudojami Vyriausyb ÷s parlamentin ÷s kontrol ÷s b ūdai yra pritarimas ar nepritarimas Ministro Pirmininko skiriamai kandidat ūrai- čia pasireiškia Prezidento „taikomoji“ funkcija išrinkti kandidat ą, kur į patvirtint ų Seimas. Konstitucin ÷ nuostata d ÷l pritarimo ar nepritarimo Vyriausyb ÷s programai įtvirtina Seimo įgaliojimus ne tiek d ÷l pa čios programos, bet kiek d ÷l visos Vyriausyb ÷s ateities- nes tik gavusi Parlamento pritarim ą savo veiklos programai Vyriausyb ÷ tampa legitimuota, t.y. gauna įgaliojimus veikti. Tokiu b ūdu įgyvendinamas Vyriausyb ÷s atskaitomyb ÷s Seimui principas. Taip pat kasmetinis parlamentin÷s kontrol ÷s būdas yra biudžeto projekto tvirtinimas, kuriuo taip pat siekiama įstatym ų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios kompromiso. Vyriausyb ÷s nari ų personalin ę atsakomyb ę įtvirtina Seimo nari ų klausimai, paklausimai bei kiekvien ą ketvirtadien į Seimo pos ÷džio metu vykstanti Vyriausyb ÷s valanda, kurios metu ministrams užduodami visuomenei aktual ūs klausimai. Dar viena jau griežtesn ÷s personalin ÷s atsakomyb ÷s forma- interpeliacija. Seimui pateikus interpeliacij ą, Vyriausyb ÷s narys per nustatyt ą laik ą turi atsakyti į pateiktus klausimus. Netenkinant atsakymams gali b ūti Seimo nari ų dauguma priimamas nutarimas d ÷l nepasitik ÷jimo. Visa Vyriausyb ÷ turi atsistatydinti, jei yra pareiškiamas nepasitik ÷jimas visa institucija arba Ministru Pirmininku arba Seimui du kartus iš eil ÷s nepritarus naujai sudarytos Vyriausyb ÷s programai. Savo įgaliojimus Vyriausyb ÷ privalo gr ąžinti po Seimo arba Prezidento rinkim ų. Akivaizdu, 55 kad įstatym ų vykdomosios valdžios institucijos veikla priklauso nuo j ą sudariusi ų institucij ų veiklos pabaigos ir pasitik ÷jimo ja. Seimo sudaromi komitetai taip pat atlieka svarb ų vaidmen į, nes jie detaliai išnagrin ÷ja pateiktus projektus; surenka visapusišk ą informacij ą; suformuluoja pataisas ir papildymus; plenariniam pos ÷džiui pateikia savo nuomon ę ir rekomenduoja galutin į sprendim ą. Taigi jie gerokai palengvina Seimo darb ą. Komisijos yra sudaromos iškilusiems valstybin ÷s svarbos klausimams išspr ęsti. Seimo laikinosios kontrol ÷s arba tyrimo komisijos sudaromos kontroliuoti, kaip vykdomi Seimo sprendimai, turi surinkti ir Seimui pateikti informacij ą bei išvadas, reikalingas kilusiai problemai nagrin÷ti ir sprendimui priimti. Parlamentin ÷ kontrol ÷ šiuo metu tampa vis aktyvesn ÷ ir griežtesn ÷. Gana sud ÷tinga situacija d ÷l Prezidento ir Vyriausyb ÷s įstaig ų. Prezidentas aktyviai dalyvauja Vyriausyb ÷s sudaryme, ta čiau tarpusavio santykiuose iškyla netgi konkuravimo aspektai. Taip pat dalis problem ų kyla ir d ÷l įstatym ų leidybos proceso, d ÷l to, kad n ÷ra nusistov ÷jusi ų bendradarbiavimo, subordinacijos ir kontrol ÷s taisykli ų tarp Seimo ir Vyriausyb ÷s. Įstatym ų leidžiamoji ir vykdomoji valdžios, kaip įprasta demokratijoje, tur ÷tų sudaryti viening ą, bendradarbiaujan čią, o ne konkuruojan čią visum ą- tiek įstatym ų leidybos, tiek ir kitose srityse. Taigi norint užtikrinti demokratišk ą vieš ųjų reikal ų tvarkym ą, garantuoti, kad valdžios vykdys nustatytas fukcijas ir veiks neperžengdamos nustatyt ų įgaliojim ų, reikia aiškiai apibr ÷žti valdži ų organizavim ą ir j ų funkcijas.
56 Santrauka
Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷s parlamentin ÷s kontrol ÷s ypatumai
Šiame magistriniame siekiama atskleisti parlamentin÷s kontrol ÷s s ąvoka bei jos vykdymo b ūdus. Naudojami dokument ų analiz ÷s, loginis, lyginamasis bei sisteminiai metodai, remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Seimo statutu, Vyriausyb ÷s įstatymu, Konstitucinio Teismo nutarimais bei kita speciali ąja teisine literat ūra. Įstatym ų leidžiamoji ir įstatym ų vykdomoji valdžia, t.y. Parlamentas ir Vyriausyb ÷ yra svarbiausios institucijos, kurios įgyvendindamos valdži ų padalijimo princip ą, veikia visuomen ÷s naudai ir žmoni ų gerovei. Parlamentin ÷ kontrol ÷- įstatym ų bei Seimo nutarim ų įgyvendinimo prieži ūra, vertinimas, steb ÷jimas, informacijos gavimas teikiant pasi ūlymus, rekomendacijas, darant išvadas. Parlamentin ÷ kontrol ÷- tai ne tik informacijos gavimas iš vykdomosios valdžios institucij ų, bet ir Vyriausyb ÷s sudarymas bei jos atstatydinimas, Vyriausyb ÷s programos tvirtinimas ir pritarimas metinei ataskaitai, biudžeto tvirtinimas, nepasitik ÷jimas ir interpeliacija, Seimo nario paklausimo teis ÷, Vyriausyb ÷s valanda, Vyriausyb ÷s ir atskir ų ministr ų atsiskaitymas už savo veikl ą bei priimtus sprendimus Seime, komisij ų bei komitet ų sudarymas tam tikriems klausimams spr ęsti, padedant Seimo kontrolieriams. Parlamentines kontrol ÷s esm ÷- teis ÷ atšaukti Vyriausybei suteiktus įgaliojimus pareiškiant jai nepasitik ÷jim ą. Taigi parlamentin ÷ kontrol ÷ gali b ūti vykdoma tiesiogiai, netiesiogiai ar padedant Seimui atskaitingoms institucijoms. Šiuo metu parlamentin ÷ kontrol ÷ darosi vis aktyvesn÷ ir svarbesn ÷. Išrysk ÷ja problematika: parlamentin ÷s kontrol ÷s atžvilgiu neaiški yra Prezidento bei Vyriausyb ÷s institucij ų pad ÷tis. Ta čiau visos valdžios institucijos turi dirbti glaudžiai bendradarbiaujant ir vieningai siekti valstyb ÷s gerov ÷s, garantuojant j ą įstatym ų nustatyta tvarka.
57
Summary
Peculiarities of the Parliamentary Control of the Government of the Republic of Lithuania
The postgraduate study seeks to establish the perception and methods of implementation of the parliamentary control. The research is based on record analysis as well as logical, comparative and classified methods of analysis, the Constitution of the Republic of Lithuania, the Statute of Lithuanian Parliament – Seimas, the Government Law, Acts of the Constitutional Court and other juridical literature. The Parliament and The Government – the Legislative and the Executive – are the most important institutions that act for the benefit and welfare of the public implementing the principle of the division of authority. The parliamentary control is a supervision of laws and the Seimas acts as well as evaluation, and monitoring. It is also a procuration of information when making suggestions, recommendations as well as making conclusions. The parliamentary control is not only a procuration of information from institutions of the Executive – it’s also a formation and resignation of the Government, an assertion of the program of the Government, and an acceptance of the annual schedule, an assertion of the annual budget, a distrust and an interpellation. The parliamentary control is a right of inquiry of a member of the Seimas, a Government hour, the Government itself and it’s individual members’ activity reports as well as reports about decisions made in the Seimas. The parliamentary control also includes formation of committees with a assistance of Seimas Controllers. The essence of the parliamentary control is the right to recall delegations granted to the Government when submitting distrust. The parliamentary control could be implemented directly, indirectly or with the assistance of institutions liable to the Seimas.
It should be noted that the parliamentary control is becoming more and more active and important. It encouridges the topic: in regard to the parlamentary control the status of the President as well as Government institutions is not clear. Despite all, government institutions must work in close collaboration and strive solid for the welfare of the state assuring it in order provided by laws.
58
Literat ūros s ąrašas
I. Lietuvos Respublikos norminiai teis ÷s aktai:
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žin., 1992, Nr.33-1014. 2. Lietuvos Respublikos Seimo Statutas, Žin., 1994, Nr.15-249. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷s įstatymas, Žin., 1994, Nr.43-772. 4. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri ų įstatymo pakeitimo įstatymas, Žin., 2004, Nr.9-2544. 5. Lietuvos Respublikos Valstyb ÷s kontrol ÷s įstatymas, Žin., 1995, Nr. 51-1243. 6. Seimo laikin ųjų tyrimo komisij ų įstatymas, Žin., 1999, Nr.33-943. 7. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri ų įstatymo pakeitimo įstatymas, Žin., 2004, 170-6238. 8. Lietuvos Respublikos vaiko teisi ų apsaugos kontrolieriaus įstatymas, Žin., 2000, Nr.50-1432. 9. Lietuvos Respublikos moter ų ir vyr ų lygi ų galimybi ų įstatymas, Žin., 1998, Nr.12-3100. 10. Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo pagrind ų įstatymas, Žin., 1997, Nr.2-16. 11. Lietuvos Respublikos Operatyvin ÷s veiklos įstatymas, Žin., 2002, Nr. 65-2633 12. LR Prezidento 2006 m. birželio 29 d. dekretas “ D ÷l Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidat ūros”, Žin., 2006, Nr. 73-2777. 13. LR Seimo 2006 m. liepos 4 d. nutarimas “D ÷l Ministro Pirmininko kandidat ūros”, Žin., 2006, Nr.75-2852. 14. LR Vyriausyb ÷s 1994 m. rugpj ūč io 11 d. nutarimas “ D ÷l Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷s darbo reglamento patvirtinimo”, Žin., 1994, Nr.63-1238. 15. Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis Įstatymas, Žin., 1992, Nr.1-14. 16. LR Seimo 1999 m. geguž ÷s 19 d. nutarimo projektas “D ÷l Vyriausyb ÷s parlamentin ÷s prieži ūros komisijos sudarymo”, Nr.P-1012(3). 17. Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas, Žin., 2000, Nr. 27-715. 18. Vaiko teisi ų apsaugos pagrind ų įstatymas, Žin., 1996, Nr. 33-807. 19. Nacionalinio saugumo valstyb ÷s pagrind ų įstatymas, Žin., 1996, Nr.2-16. 20. Lietuvos Respublikos Operatyvin ÷s veiklos įstatymas, Žin., 2002, Nr.65-2633.
59
II. Specialioji literat ūra:
21. Birmotien ÷ T., Jaraši ūnas E., K ūris E., Maksimaitis M., Mesonis G., Normantas A., Pumputis A., Vaitiekien ÷ E., Vidrinskait ÷ S., Žilys J. Lietuvos konstitucin ÷ teis ÷: Vadov ÷lis.-Vilnius: LTU leidybos centras, 2002. 22. Dicey A.V. Konstitucin ÷s teis ÷s studij ų įvadas. – Vilnius: Eugrimas, 1998. 23. Dabartin ÷s lietuvi ų kalbos žodynas.- Vilnius: Mokslo ir enciklopedij ų liedybos institutas, 2000. 24. Held D. Demokratijos modeliai.-Vilnius: Eugrimas, 2002. 25. Jaraši ūnas E. Valstyb ÷s valdžios institucij ų santykiai ir Konstitucinis teismas.- Vilnius: Tiesin ÷s informacijos centras, 2003. 26. Jaraši ūnas E. Valstyb ÷s valdžios institucij ų santyki ų problemos konstitucin ÷je justicijoje, Daktaro disertacijos santrauka.- Vilnius: Lietuvos Teis ÷s akademija, 1999. 27. Jaraši ūnas E., Mesonis G. Užsienio šali ų Konstitucijos, Lietuvos Teis ÷s universitetas, 2004. 28. Lietuvos Respublikos Konstitucijos komentaras (I dalis). – Vilnius: Teis ÷s institutas, 2000. 29. Lietuvos Respublikos Konstitucijos komentaras (II dalis). – Vilnius: Teis ÷s institutas, 2000. 30. Lietuvos teis ÷s pagrindai: (autori ų kolektyvas) Vadov ÷lis.-Vilnius: Justitia, 2004. 31. Krupavi čius A., Luošaitis A. Lietuvos politin ÷ s ąranga ir raida, Vilnius: Poligrafija ir informatika 2004. 32. Maksimaitis M. Lietuvos valstyb ÷s Konstitucij ų istorija.- Vilnius: Justicia, 2005 33. Mesonis G. Valstyb ÷s valdymo forma konstitucin ÷je teis ÷je: Lietuvos Respublika Vidurio ir Ryt ų Europos kontekste. – Vilnius: Lietuvos teis ÷s universitetas, 2003. 34. Mill J.S. Apie laisv ę. – Vilnius: Pradai, 1995. 35. Mill J.S. Considerations on Representative Goverment. Cambridge: Cambridge University Press, 1988. 36. Sabine G.H., Thorson T.L. Politini ų teorij ų istorija, Vilnius: Pradai, 1995. 37. Sartori G. Lyginamoji konstitucin ÷ inžinerija. Strukt ūrų, paskait ų ir rezultat ų tyrimas. – Kaunas, Poligrafija ir informatika, 2001. 38. Filosofijos istorijos chrestomatija. Antika.- Vilnius: Mintis,1977 39. Siedentop L. Europos demokratija. – Vilnius: Vaga, 2000. 40. Šileikis E. Alternatyvi konstitucin ÷ teis ÷. – Vilnius: Teisin ÷s informacijos centras, 2003. 41. Šileikis E. Konstitucin ÷s teis ÷s klausimai, kazusai, užduotys. – Vilnius: Teisin ÷s informacijos centras, 2004. 60 42. Šiuolaikin ÷ valstyb ÷/ sud J. Matakas. – Kaunas: Technologija, 1999. 43. Tarptautini ų žodži ų žodynas ( sud. Valerija Vaitkevi čiūt÷). – Vilnius: Žodynas, 2001. 44. The Constitution of the United States of Amerika, The World Book Encyclopedia, 1986. 45. The Declaration of Independence. The Constitution of the United States, United States information agency. 46. Tocqueville de A. Apie demokratij ą Amerikoje.-Vilnius: Amžius, 1996. 47. Valan čius L.K. Lietuvos valstyb ÷s Konstitucijos.- Vilnius: UAB „Ekonomikos mokymo centras“, 2001. 48. Vansevi čius S. Valstyb ÷s ir teis ÷s teorija. – Vilnius: Justitia, 2002. 49. Žigaras F. Politologija. – Vilnius: Lietuvos karo akademija, 2001.
III. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimai, sprendimai:
50. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarimas „D ÷l Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. gruodžio 10 d. nutarimo „D ÷l Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷s programos“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Žin., 1998, Nr. 5-98. 51. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 17 d. sprendimas “D ÷l Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. išaiškinimo”, Žin., 1998, Nr.112-3114. 52. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. balandžio 20 d. nutarimas „D ÷l Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷s 1998 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. 647 „D ÷l sutikimo vykdyti vieš ąjį pirkim ą uždarojo konkurso b ūdu ir l ÷šų skyrimo“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷s įstatymo 8 straipsniui“, Žin., 1999, Nr. 36-1094. 53. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. birželio 3 d. nutarimas “D ÷l Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷s 1998 m. geguž ÷s 22 d. nutarimo Nr. 620 “D ÷l buvusi ų Statybos ir urbanistikos ministerijos, Europos reikal ų ministerijos, Ryši ų ir informatikos ministerijos ir j ų institucij ų reorganizavimo tvarkos bei termin ų” atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷s įstatymo 22 straipsnio 2 punktui, 29 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷s įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsniui ir Lietuvos Respublikos biudžetini ų įstaig ų įstatymo 4 straipsniui”, Žin., 1999, Nr.50- 1624. 54. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. balandžio 20 d. nutarimas “ D ÷l Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷s 1998 m. birželio 1 d. nutarimo Nr.647 “ D ÷l sutikimo vykdyti vieš ąjį 61 pirkim ą uždaro konkurso b ūdu ir l ÷šų skyrimo” atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷s įstatymo 8 straipsniui, Žin., 1999, 36-1094. 55. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkri čio 23 d. nutarimas „D ÷l Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷s įstatymo 8 straipsnio 2 ir 4 dali ų, 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 4 dalies, 22 straipsnio 1 punkto, 24 straipsnio 2 dalies 5 bei 11 punkt ų, 26 straipsnio 3 dalies 7 punkto, 31 straipsnio 2, 4 dali ų ir 6 dalies 2 punkto, 37 straipsnio 4 dalies, 45 straipsnio 4 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Žin., 1999, Nr. 109-3192. 56. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 25 d. nutarimas „D ÷l Lietuvos Respublikos Seimo statuto 23 straipsnio, 38 straipsnio 2 dalies, 41 straipsnio 5 dalies, 152 straipsnio 5 dalies, 155 straipsnio 4 dalies, 156 straipsnio 5 dalies, 180 straipsnio, 208 straipsnio 4 bei 11 dali ų ir 231 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Žin., 2001, Nr. 5-143. 57. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 17 d. sprendimas „D ÷l Lietuvos Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarimo išaiškinimo“. Žin., 1998, Nr. 112-3114. 58. LR Konstitucinio teismo 1998 m. Sausio 10 d. nutarimas “D ÷l Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. gruodžio 10 d. nutarimo “D ÷l Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷s programos”atitikimo LR Konstitucijai, Žin., 1998, Nr.5-99. 59. LR Konstitucinio Teismo 2004 geguž ÷s 13 d. Nutarimas “D ÷l Lietuvos Respublikos Seimo laikin ųjų tyrimo komisij ų įstatymo 4 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punkt ų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat d ÷l pareišk ÷jo – Seimo nari ų grup ÷s prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. gruodžio 2 d. nutarimas nr. ix-1868 „D ÷l Seimo laikinosios tyrimo komisijos d ÷l galim ų gr ÷smi ų Lietuvos nacionaliniam saugumui išvados“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Seimo laikin ųjų tyrimo komisij ų įstatymo 3 bei 8 straipsniams”, Žin., 2004, Nr.81-2903. 60. LR Konstitucinio Teismo 2004 m. Gruodžio 13 d. nutarimas “D ÷l kai kuri ų teis ÷s akt ų, kuriai reguliuojami valstyb ÷s tarnybos ir su ja susij ę santykiai, atitikties LR Konstitucijai ir įstatymams, Žin., 2004, Nr.181-6708 61. LR Konstitucinio Teismo 2006 balandžio 4 d. Nutarimas “D ÷l Lietuvos Respublikos Seimo statuto 73 straipsnio 3 dalies (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai”, Žin., 2006, Nr.38-1349.
62 IV. Periodiniai leidiniai:
62. Ignatavi čius T. Seimas parod ÷ Prezidentui, kas valdo šal į. V.Adamkaus prašym ą nebalsuoti d ÷l veto ignoravo ir jo paskirti ministrai. Lietuvos rytas. 2000 m. liepos 19 d. 63. Lukošaitis A. Lietuvos parlamento strukt ūrin ÷ diferenciacija ir darbo pasidalijimas: nuolatini ų komitet ų galios ir institucionalizacija. Politologija, 2002, Nr. 3 (27). 64. Pranevi čien ÷ B. Ombudsmenas ir viešasis administravimas. Jurisprudencija. 2002, - T.32 (24). 65. Pranevi čien ÷ B., Urmonas A. Ombudsmenas instituto genez ÷ ir raidos perspektyvos. Jurisprudencija.-2002, - T. 24(16). 66. Vidrinskait ÷ S. Parlamento ombudsmeno institucija Švedijoje, Jurisprudencija.-T.24(16). 67. Deviatnikovait ÷ I., Kalašnykas R., „Parlamentin ÷ kontrol ÷ ir valdži ų padalijimo principo įgyvendinimo problemos Lietuvoje“, Jurisprudencija 2007 02 (92).
V. Internetiniai šaltiniai
68. www.lrs.lt 69. www.lrv.lt 70. www.lrski.lt 71. www.stat.gov.lt
63