VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Inga Kozlovskyt

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS POLITIKOS MOKSL Ų IR DIPLOMATIJOS FAKULTETAS VIEŠOSIOS KOMUNIKACIJOS KATEDRA

Inga Kozlovskyt ė

ELTA IR BNS NAUJIEN Ų AGENT ŪRŲ VEIKLA. LEO LT ATVEJIS

Magistro baigiamasis darbas

Žurnalistikos studij ų programa, valstybinis kodas 62609S105 Komunikacijos ir informacijos studij ų kryptis

Vadovas (-ė) Prof. habil. dr. R ūta Marcinkevi čien ė ______

(Moksl. laipsnis, vardas, pavard ė) (Parašas) (Data)

Apginta ______(Fakulteto/studij ų instituto dekanas/direktorius) (Parašas) (Data)

Kaunas, 2009

TURINYS

SANTRAUKA ...... 3

SUMMARY ...... 5

ĮVADAS ...... 7

1. NAUJIEN Ų AGENT ŪRŲ VEIKLA BEI JOSE VYKSTANTYS NAUJIEN Ų K ŪRIMO PROCESAI...... 12

1.1 Agent ūrų vystymosi procesai, j ų funkcijos ir tikslai...... 12 1.1.1 Naujien ų agent ūrų paskirtis...... 12 1.1.2 Naujien ų agent ūrų procesus veikiantys veiksniai...... 13 1.1.3 Žinu čių turin į veikiantis istorinis bei politinis šali ų kontekstas ...... 16 1.1.4 Geografin ės pad ėties, tur ėjusios įtakos naujien ų agent ūrų žinu čių turiniui, aspektas.. 17 1.1.5 Užsienio agent ūrų žinu čių pristatymo b ūdas...... 18 1.2 Lietuvos naujien ų agent ūrų veiklos ir j ų puslapi ų strukt ūros analiz ė ...... 20 1.2.1 Naujien ų agent ūra ELTA...... 20 1.2.2 ELTOS pirmojo puslapio strukt ūros analiz ė ...... 22 1.2.3 Naujien ų agent ūra BNS...... 23 1.2.4 BNS pirmojo puslapio strukt ūros analiz ė...... 25 1.2.5 BNS ir ELTOS informacini ų naujien ų kategorij ų palyginimas ...... 27 1.2.6 BNS ir ELTOS puslapi ų interaktyvumas ...... 28 1.3 Vertinamieji žinu čių teksto elementai ...... 30 1.3.1 Pranešim ų kalbos strukt ūra pagal „7 K“ teorij ą ...... 31 1.3.2 Pranešim ų tekst ų ideologija...... 33 1.3.3 Vertinimas tekste ...... 35 1.3.3.1 Poteks čių arba implikacij ų vartojimas naujien ų pranešimuose...... 37 1.3.3.2 Konotacijos ir j ų vartojimas žiniasklaidos tekstuose...... 37

2. BNS IR ELTOS NAUJIEN Ų AGENT ŪRŲ ŽINU ČIŲ, SUSIJUSI Ų SU LEO LT ATVEJU, TURINIO ANALIZ Ė ...... 39

2.1 Tyrimo metodika ir eiga ...... 39 2.2 LEO LT projekto eiga ir jo kontekstas ...... 40 2.3 Vertinimieji elementai, išryšk ėję BNS ir ELTOS žinut ėse...... 42 2.3.1 Teigiamos ir neigiamos konotacijos BNS ir ELTA pranešimuose...... 43 1

2.3.2 Informacijos nesutapimas arba nutyl ėjimas agent ūrų žinu čių tekstuose...... 45 2.3.3 Tiesioginis ir atviras vertinimas žinu čių tekstuose...... 47 2.3.4 Antraš čių pasirinkimas ...... 49 2.3.5. Prototipiškos teksto funkcijos...... 50 2.3.6 Politik ų bei kit ų veik ėjų, susijusi ų su LEO LT, pavard ės ir j ų citatos, minimos pranešimuose ...... 53 2.3.7 Vertinam ąjį atspalv į turintys žodžiai, atrinkti iš dažninio žodži ų s ąrašo ...... 54

3. INTERVIU SU BNS IR ELTA NAUJIEN Ų AGENTŪRŲ VADOVAIS ...... 56

3.1 Tyrimo metodika ir eiga ...... 56 3.1.2 Tyrimo dalyviai ...... 57 3.1.3 Gaut ų rezultat ų analiz ė...... 57

IŠVADOS...... 68

LITERAT ŪROS S ĄRAŠAS IR ŠALTINIAI...... 70

PRIEDAI ...... 73

SANTRAUKA

Tada, kai dar nebuvo žiniasklaidos priemoni ų, naujienos sklido iš l ūpų į l ūpas. Ir tik per pastaruosius amžius naujien ų komunikacijos vaidmuo išaugo labai stipriai, konstruodamas m ūsų poži ūrį į tai kas vyksta aplinkui. Tuo tarpu naujien ų agent ūros užima labai svarbias pozicijas socialin ės tikrov ės konstravime, nes tai vieta, kur gimsta žinios, ir tik po to apipinamos į reikiam ą kontekst ą bei išleidžiamos. Šiandien naujien ų agent ūroms priskiriamos be galo svarbios funkcijos: dalyvauti tikrov ės konstravime, viešinti aktualius įvykius ir b ūti svarbia priemone skleidžiant moralines visuomen ės vertyb ės. Šiame darbe yra analizuojama, kaip naujien ų agent ūros BNS ir ELTA pateikia žinias apie vien ą kontraversiškiausi ų Lietuvos įvyki ų – LEO LT projekto susik ūrim ą. Darbo tikslas – palyginti BNS ir ELTOS pranešim ų apie LEO LT turin į ir nustatyti, ar žinu čių tekstuose yra subjektyvumo apraišk ų, išryšk ėjan čių iš vertinam ųjų element ų, informacijos atrankos, pateikimo būdų ir kt. Interviu metu su agent ūrų vadovais bandoma išsiaiškinti, kokie yra žini ų atrinkimo ir pateikimo kriterijai, žini ų k ūrimo tendencijos, agent ūrų veikimo principai, kiek ir kokius įvykius, susijusius su LEO LT atveju pateikia viena agent ūra, o kiek kita. Šio mokslinio darbo objektas yra BNS ir ELTOS pranešimai žiniasklaidai apie LEO LT atvej į bei min ėtų agent ūrų žinut ėse pateikiama informacija, jos tikslumas, naujien ų pateikimo b ūdai. Pirmasis darbo uždavinys, – paaiškinti, koki ą raišk ą įgyja žinučių ideologija agent ūrų internetiniuose puslapiuose, kaip ji atsiskleidžia per vertinamuosius teksto elementus. Apžvelgus mokslin ę literat ūrą, matoma, jog pranešimuose, kuriuos agent ūros platina, taip pat, kaip ir kuriamose istorijose, žinut ėse, yra didel ė dalis m ūsų socialinio identiteto. O kadangi negali b ūti tobulo bešališkumo nei žini ą parenkant, nei ieškant jai aprašyti žodži ų, tod ėl netgi to nejau čiant kartais panaudojami vertinimo tekste elementai: vertinamieji žodžiai su konotacijomis, informacijos nutyl ėjimas ir kt. Min ėtų vertinimo element ų ieškoma agent ūros tekstuose, taip bandant įvertinti ar jie pakankamai objektyv ūs. Strukt ūrinio interviu metodu nustatoma BNS ir ELTA naujienų agent ūrų žini ų atrinkimo kriterijai, b ūdai bei metodai – tai antrasis darbo uždavinys. Lyginant abiej ų bendrovi ų vadov ų atsakymus nustatyta, kad žinios atrenkamos pagal svarbumo ir aktualumo visai visuomenei kriterij ų, o ar tai svarbu visai visuomenei nustato pati agent ūra. Tod ėl darbe iškelta pirmoji hipotez ė, kad pasirinktos naujien ų agent ūros atrenka ir pateikia žinias pagal jau nusistov ėjusius kriterijus, tam tikrus b ūdus ir metodus pasitvirtino.

Remiantis atliktais moksliniais tyrimais, lyginamas naujien ų agent ūrų žinu čių pateikimo tendencingumas bei išryšk ėję skirtumai – tre čiasis uždavinys. Buvo nustatyta, kad skirtingos naujien ų agent ūros dažnai ne vienodai interpretuoja t ą pa čią žini ą. Nes poži ūris į tam tikr ą įvyk į, asmen į, ar politin ę grup ę gali b ūti pa čio rašan čiojo jau seniai įgytas ir net nejau čiamas, ta čiau jis gali pasireikšti pranešimuose. Antroji darbe iškelta hipotez ė, kad naujien ų agent ūros pateikia gin čijam ą klausim ą bei jo dalyvi ų portretus tokiu kampu, kaip b ūtent jos to siekia, iš dalies pasitvirtino. Išanalizavus skirtumus ir panašumus tarp BNS ir ELTOS transliuojam ų naujien ų bei lyginant kaip šios dvi agent ūros traktuoja įvykius, susijusius su LEO LT atveju, kokiomis konotacijomis: teigiamomis, ar neigiamomis apib ūdinami įvyki ų herojai ir kokiu kampu žvelgiama į svarstom ą problem ą, – tai buvo ketvirtasis darbo uždavinys, nustatyta, kad tiesioginio vertinimo per vertinamuosius žodžius su neigiamomis konotacijomis agent ūrų tekstuose n ėra daug. Dažniausiai neigiam ą atspalv į turintys žodžiai buvo randami įvairi ų politik ų bei kit ų asmen ų, susijusi ų su LEO LT, citatose. Tod ėl negalima teigti, kad agent ūrų pateikiamos žinios yra visada su tam tikru išankstiniu nusistatymu. Siekiant, kad pranešim ų tekstai b ūtų dar labiau objektyvesni, rekomenduojama duoti dvi paži ūras, du žvilgsnius į t ą pat į dalyk ą, dvi puses su skirtingomis nuomon ėmis, tada skaitytojas pats gal ėtų susidaryti nuomon ę apie tam tikr ą įvyk į.

SUMMARY

The title of the thesis – The activity of News Agencies ELTA and BNS . The case of LEO . When there were no tools of mass communication, the news were spreading from lip to lip. During last centuries the act of news communication rapidly grew up, building up our attitude towards everything that is going around us. Meanwhile, the news agencies take very important positions in building up social reality, because it is the place where news born, and after that they are being put into the context that is needed and released. Today news agencies have very important functions: to take a part in building up reality, to publicize topical events and to be the important tool in spreading the moral values of the society. The main thing analysed in this project is how the news agencies BNS and ELTA give news about one of the most controversial events in Lithuania – the creation of project of LEO LT. The purpose of this project is to compare the content of BNS and ELTA reports about LEO LT and to estimate if there are any subjectivity in text messages, which shows up from the appreciable elements, choosing information, ways of presentation and etc. During the interview with the heads of the news agencies, it is being tried to ascertain, what are the criterions of sorting out and giving the news, tendencies of creating news, principles of news agencies working, how many and what events, having a connection with the case of LEO LT, gives two agencies. The objects of this research project are the reports from BNS and ELTA for mass communication about the case of LEO LT and the information given in messages of agencies mentioned above, the accuracy of information and the ways of giving it. The first task is to explain what expression gets the ideology of messages in sites of agencies, also, how it unfolds through the appreciable elements of the text. Having taken look at scientific literature, it is clearly seen that reports, stories, messages, which are being spread by agencies have a big part of our social identities. Forasmuch, that there cannot be any perfect objection in choosing the news and searching for the words to describe them. So even if it cannot be felt there are still some appreciating words in the text: appreciating words with connotations, reticence on information and etc. The appreciating elements mentioned above are being researched in the texts of agencies trying to estimate if they are objective enough. The criterions of choosing news, ways and methods of BNS and ELTA are being ascertained by the method of structural interview, which is the second task of the work. Comparing answers of the heads of both agencies, it is ascertain that news are being sorted out according to criterions of the importance and the topicality for the society and then the agency estimates if it is important or not by itself.

The first hypothesis that the news agencies sort out and give news according to the steady criterions, special ways and methods proved out. The third task is to compare the tendency of giving the messages and differences between them on the grounds of scientific investigations. It was estimated that different agencies often interpret the same message differently. Because the attitude of the writer towards the particular event, person or political group, may be gained long time ago and it can be even not appreciable, but it may appear in reports. The second hypothesis in the project that news agencies give the question and the portraits of participants in an angle that agencies want to proved out partially. The fourth task of the project was to analyse differences and similarities between the news transmitted in BNS and ELTA and to compare how these two agencies treat the events, that have connection with the case of LEO LT, what connotations (positive or negative) heroes of the events are being described and what angle has the attitude towards the problem. It is estimated that there is not much of direct estimation through the appreciable words having negative shades of meaning were found in various quotations of politicians or other persons who had a connection with LEO LT. So we cannot say that the news of agencies is always with a particular prejudice. On purpose to make texts of the reports more objective it is recommended to give two attitudes towards the same thing, two sides with different opinions. Then the reader may make the opinion about a particular event.

ĮVADAS

Tikriausiai ne kart ą esame pasteb ėję, kad apie t ą pat į įvyk į skirtingos naujien ų agent ūros kartais praneša ne vienod ą informacij ą. Ypa č tai b ūdinga lyginant vietines naujien ų agent ūras su užsienio šali ų. Taip atsitinka d ėl nesutampan čių paži ūrų bei interes ų, skirtum ų tarp valdymo sistem ų, religini ų įsitikinim ų ir kt. Akivaizdus pavyzdys Irako karas ir tai, kaip apie ten vykstan čius įvykius skelb ė Irako žiniasklaida, o kaip tai dar ė užsienio šali ų naujien ų agent ūros. Informacijos surinkimas ir jos sklaida yra gin čytinas dalykas, nes į kiekvien ą įvyk į galima žvelgti iš skirting ų perspektyv ų ir vis kitaip j į aprašyti, tod ėl yra labai svarbu išanalizuoti, kaip pla čioji visuomen ė yra nušvie čiama skirting ų naujien ų agent ūrų, ir kaip ne vienodai pateikiama informacija paveikia mus, paprastus žmones, kuriems pagrindinis informacijos šaltinis apie supant į pasaul į yra žiniasklaida. Taigi šio tyrimo problema – žiniasklaidos bendrovi ų pateikiamos informacijos tendencingumas. Min ėtos nevienodos pozicijos, kaip v ėliau gali paaišk ėti, atsiranda d ėl skirting ų naujien ų agent ūrų ekonomini ų, politini ų interes ų ar nesutampan čio ideologinio pamato. Darbe bus bandoma atskleisti, kaip visi min ėti nesutapimai, jeigu jie yra, paveikia žini ų surinkim ą ir j ų sklaid ą. Darbo hipotez ė – pasirinktos naujien ų agent ūros atrenka ir pateikia žinias pagal jau nusistov ėjusius kriterijus, tam tikrus b ūdus ir metodus. Tai paaišk ės iš pusiau strukt ūruoto interviu su agent ūrų vadovais. Antroji hipotez ė yra ta, kad naujien ų agent ūros pateikia gin čijam ą klausim ą bei jo dalyvi ų portretus tokiu kampu, kaip b ūtent jos to siekia. Šia hipotez ę bus bandoma patvirtinti arba paneigti ieškant BNS ir ELTOS agent ūrų tekstuose vertinam ųjų žodži ų, kurie gali b ūti naudojami aprašant LEO LT projekt ą ir su juo susijusiais įvykiais, taip pat analizuojant potekstes bei teigiamas/neigiamas konotacijas agent ūrų pranešimuose.

Darbo naujumas . Užsienyje atlikti tyrimai didel į d ėmes į skiria globalioms, tarptautin ėms pasaulio agent ūroms bei jose vykstantiems procesams ar j ų įtakos visuotinei komunikacijai aptarti. Lietuvoje ta tema parašyt ų darb ų vos keletas ir juose dažniausiai rašoma apie nacionalini ų agent ūrų veikimo procesus. Vienas iš toki ų darb ų yra VDU žurnalistikos katedros absolvent ės R. Remeikait ės 2005 m. apsigintas magistras, tema: „Naujien ų agent ūra kaip nacionalin ės žiniasklaidos sistemos dalis: jos vaidmuo sudarant europini ų naujien ų tvarkarašt į”. Šiame darbe daugiausiai d ėmesio skiriama agent ūrų veikimo procesams, bei j ų vaidmeniui, sudarant europinių naujien ų tvarkarašt į. Ta čiau jame netyrin ėti patys pranešimai, j ų antrašt ės, vertinimas tekste. Tod ėl šio darbo naujumas ir aktualumas yra svarbios priežastys, kod ėl yra reikalinga tyrin ėti, kaip m ūsų 7

šalyje veikian čios agent ūros BNS ir ELTA pateikia žinutes apie tam tikrus Lietuvos įvykius, taip pat pažvelgti į žinu čių turin į bei naujien ų k ūrimo procesus žiniasklaidos bendrov ėse. Šiame darbe buvo pasirinktas LEO LT projekto atvejis, kadangi Lietuvoje niekad nebuvo toki ų tragišk ų ir visame pasaulyje aptarin ėjam ų kelis m ėnesius atvej ų, kaip karai, ugnikalni ų išsiveržimai, pastat ų bombardavimas, žem ės dreb ėjimai ir panašiai, o šis atvejis yra tikrai garsus ne tik Lietuvoje, bet ir už jos rib ų, kadangi susij ęs su naujos atomin ės elektrin ės statyba.

Darbo tema yra aktuali, nes apie kontraversišk ą LEO LT atvej į straipsni ų ir žinu čių publikuota daug, ta čiau gilesni ų tekstologini ų tyrim ų ta tema nebuvo atlikta. Pasirinkta tema aktuali komunikacijos tyrim ų kontekste, nes analizuojamas dviej ų naujien ų agent ūrų BNS ir ELTOS žinu čių, susijusi ų su projektu turinys, kas anks čiau nebuvo daryta.

Viena iš priežas čių, kod ėl šiame darbe nebuvo pasirinktas lyginti koks nors užsienio garsus įvykis, yra ta, kad m ūsų šalies agent ūros apie ne vietinius įvykius dažniausiai vis ą informacij ą gauna telefonu iš kit ų užsienio agent ūrų, tod ėl ji b ūtų labai panašiai pateikiama tiek ELTOS tiek BNS. Įdomiau yra pažvelgti, kaip į t ą pat į Lietuvos įvyk į žvelgia m ūsų šalies agent ūros, per koki ą prizm ę, ir kaip pateikia vis ą informacij ą m ūsų visuomenei. Tod ėl šiame darbe ir buvo pasirinktas vienas bene garsiausias ir kontraversiškiausiai vertinamas LEO LT projektas. Tai galima sakyti vienintelis tokio masto atvejis, suk ėlęs tiek daug s ąmyšio tarp m ūsų visuomen ės atstov ų ir buvo skirtingai bei prieštaringai vertintas.

Šio mokslinio darbo objektas yra BNS ir ELTOS pranešimai žiniasklaidai apie LEO LT atvej į bei min ėtų agent ūrų žinut ėse pateikiama informacija, jos tikslumas, naujien ų pateikimo b ūdai. Šiuo darbu bus siekiama apžvelgti, kiek d ėmesio svarstomajai problemai, gin čijamam klausimui skiria viena naujien ų agent ūra ir kiek kita. Kokie pagrindiniai įvyki ų dalyviai akcentuojami ir kokiuose kontekstuose, ar jie vienodai sureikšminami, ar vieni labiau iškeliami, o kiti pamirštami (nes kartais skaitant skirting ų užsienio naujien ų agent ūrų pateikiamas žinias atsiranda galimyb ė susidaryti skirting ą nuomon ę apie tuos pa čius veik ėjus). Tyrimui buvo pasirinktos analizuoti visos kovo m ėnesio ir balandžio pirmosios pus ės abiej ų agent ūrų išspausdintos žinut ės, kuriose minimas LEO LT vardas. Šis laikotarpis buvo pasirinktas, nes tyrimo metu analizuojamos žinut ės buvo naujausios ir pateikiama informacija apie b ūtent tuo metu vykstan čius įvykius.

Tyrimo tikslas – palyginti BNS ir ELTOS pranešim ų apie LEO LT turin į ir nustatyti, ar žinu čių tekstuose yra subjektyvumo apraišk ų, išryšk ėjan čių iš vertinam ųjų element ų, informacijos atrankos, pateikimo b ūdų ir kt. Interviu metu, bus bandoma išsiaiškinti, kokie yra žini ų atrinkimo ir pateikimo kriterijai, žini ų k ūrimo tendencijos, agent ūrų veikimo principai, kiek ir kokius įvykius, 8 susijusius su LEO LT atveju pateikia viena agent ūra, o kiek kita. Bus žvelgiama, kas ši ų žiniasklaidos bendrovi ų žinut ėse, skelbiant informacij ą apie vykdomo projekto eig ą, buvo paminima, pasakoma, o kas ne, ir kaip tai padaroma. Taip pat per žinu čių kiek į ir jose pateikiam ą informacij ą bus bandomas parodyti žinu čių tendencingumas, kokios žinut ės pateikiamos, ar pateikiamos apskritai, jei ignoruoja tam tikr ą žini ą, tai kokie faktai nutylimi. Galb ūt apie tam tikrus dalykus bus pasakoma šiek tiek mažiau, ar tik abstrakti informacija. Šiam tikslui pasiekti buvo iškelti uždaviniai: 1. Paaiškinti, koki ą raišk ą įgyja žinu čių ideologija agent ūrų internetiniuose puslapiuose, kaip ji atsiskleidžia per vertinamuosius teksto elementus; 2. Pusiau strukt ūrinio interviu metodu nustatyti BNS ir ELTA naujienų agent ūrų žini ų atrinkimo kriterijus, b ūdus, metodus, (bei ar tai veikia skelbiam ų naujien ų turin į, dažnum ą); 3. Apžvelgti atliktus mokslinius tyrimus, lyginant naujien ų agent ūrų žinu čių pateikimo tendencingum ą, bei išryšk ėjusius skirtumus; 4. Palyginti, BNS ir ELTA naujien ų agent ūrų žini ų atrankos kriterijus ir j ų pateikimo ypatumus, bei kaip šios dvi agent ūros traktuoja įvykius, susijusius su LEO LT atveju, kokiomis konotacijomis: teigiamomis, ar neigiamomis apib ūdinami įvyki ų herojai ir kokiu kampu žvelgiama į svarstom ą problem ą. Žinu čių turinio analizei atlikti buvo pasirinktos visos kovo m ėnesio ir pirmosios balandžio pus ės BNS ir ELTA žinut ės, spausdinamos j ų internetiniuose puslapiuose. Šio laikotarpio skersinis pj ūvis buvo pasirinktas, nes tos žinut ės buvo naujausia informacija apie projekt ą tyrimo metu. Visose j ų buvo bent kart ą pamin ėtas LEO LT vardas. Nemokama prieiga prie naujien ų agent ūrų archyv ų (internete) ir naujausi ų žinu čių buvo suteikta ši ų dviej ų žiniasklaidos bendrovi ų vadov ų reikiamam laikotarpiui (nuo kovo 24 d. iki birželio 1d.). Analizuojam ų pranešim ų kiekis 1, 5 m ėnesio laikotarpiu per abi agent ūras buvo 360. ELTA išspausdino 71 žinutes, susijusias su LEO LT projektu, tuo tarpu BNS agent ūra per t ą pat į laikotarp į išspausdino 289 pranešimus. Darbe bus naudojami šie tyrimo metodai: • Teorin ėje dalyje naudojamas aprašomasis metodas (remiantis užsienio autoriais - Roger Fowler, Allan Bell, Howard Davis, Paul Walton, John Hartley ir kt., pateikiamos žinu čių ideologijos raiškos, vertinamo tekste: implikuoto ir eksplikuoto vertinimo ir kitos s ąvokos); • Mokslin ės literat ūros apie užsienio agent ūrų žinu čių pateikimo tendencingum ą ir antrini ų duomen ų analiz ė (Abebe Demissie Banjaw disertacija „Covering Ethiopija“, Beverly Horvit „International news agencies and the war debate of 2003“, bei Oliver Boyd-Barrett „National and international news agencies“); 9

• Empirin ėje dalyje naudojamas pusiau strukt ūruotas interviu bei turinio analiz ės metodas, pritaikant kokybin ės analiz ės metodologij ą. Ši metodologija reikalinga norint identifikuoti ir nustatyti, kaip naujien ų agent ūrų žinut ėse pateikiama informacija, kokia žinu čių sandara ir pranešim ų pateikimo b ūdai; • Lyginamasis metodas. Gretinamos abiej ų agent ūrų žinut ės ir žvelgiama, kokios tendencijos išryšk ėja analizuojant abiej ų agent ūrų pranešim ų turin į; • Taip pat bus naudojamas tekstyn ų lingvistikos metodas, dažninis žodži ų s ąrašas, iš kurio bus atrenkami vertinamieji žodeliai, rasti agent ūrų tekstuose. Šio darbo tyrimo šaltiniai yra du – BNS ir ELTA naujien ų agent ūros bei j ų teikiami pranešimai, taip pat interviu, imti iš naujien ų agent ūrų vadov ų – A. Ra čo ir G. Ramanauskait ės- Tiumenevien ės. Pagrindin ė literat ūra yra užsienio šali ų autori ų, toki ų kaip Roger Fowler, Allan Bell, Howard Davis, Paul Walton, John Hartley, kurie daugiausiai raš ė apie žinu čių ideologij ą spaudoje, vetinim ą tekste, žini ų supratim ą, pranešim ų kalbos ypatybes. Kadangi šiame darbe bus analizuojami BNS ir ELTA pranešimai: ieškoma juose vertinam ųjų žodži ų, poteks čių, žvelgiama į žinu čių antraštes, tod ėl ši mokslin ė medžiaga yra reikalinga bendram supratimui apie vertinim ą tekste. Taip pat darbe analizuoti Abebe Demissie Banjaw, Beverly Horvit, Oliver Boyd-Barrett straipsniai, disertacijos apie užsienio agent ūras: „National and international news agencies“, „Covering Ethiopia: comparison of the ethiopian news agency with REUTERS“, „International news agencies and the war debate of 2003“, kuriose rašoma apie vietini ų ir tarptautini ų naujien ų agent ūrų skirtumus, žinu čių pateikim ą žiniasklaidai, bei skirting ą t ų pa čių įvyki ų interpretavim ą. Ši ų autori ų darbai atskleid ė, kad net ir naujien ų agent ūrų teikiamos žinut ės gali b ūti neobjektyvios, paveiktos politini ų paži ūrų, ar valdžios įtakos, o aprašomas įvykis vertinamas iš skirting ų pozicij ų, tod ėl pateikiamos ne vienodos interpretacijos. Savo tyrime taip pat bandysiu parodyti Lietuvos naujien ų agent ūrų teikiam ų žinu čių skirtumus/panašumus apie t ą pat į LEO LT atvej į ir kaip m ūsų NA aprašo įvykius, susijusius su LEO LT. Darbe be užsienio mokslinink ų nemažai remtasi ir lietuvi ų autoriais: J. Pik čilingiu, kuris raš ė apie žodžio aiškum ą ir tikslum ą. Ši informacija buvo naudinga analizuojant agent ūrų pranešimus. Taip pat remtasi ir A. Utkos disertacijoje „Statistinis tekst ų funkcij ų nustatymas“ pateiktomis išvadomis bei pagal gaut ų rezultat ų duomenis bandoma analizuoti agent ūrų pranešim ų tekstus. Šis darbas gali būti naudingas komunikacijos moksl ų tyrin ėtojams, žiniasklaidos darbuotojams, žiniasklaidos disciplin ų d ėstytojams ir studentams. Darbo strukt ūra: Darb ą sudaro trys strukt ūrin ės dalys. Pirmajame skyriuje Naujien ų agent ūrų veikla bei jose vykstantys naujien ų k ūrimo procesai pateikiami teoriniai dalykai apie 10 agent ūrų atsiradim ą ir j ų procesus įtakojan čius veiksnius, taip pat pateikiama užsienio literatūros apžvalga, apie naujien ų agent ūras ir kaip jos nušvie čia viena ar kit ą įvyk į, tai siejasi su darbo empirin ės dalies problematika, kad naujien ų agent ūros pateikia nevienod ą informacij ą apie t ą pat į įvyk į. Taip pat šioje dalyje pateikiama informacija apie vertinim ą tekste: konotacijas, implikacijas, neigiam ą/teigiam ą vertinim ą, ši ų element ų bus ieškoma agent ūrų tekstuose, bandant nustatyti ar žinut ės yra neutralios ar pateikiamos su išankstiniu nusistatymu. Antrasis darbo skyrius BNS ir ELTOS naujien ų agent ūrų žinu čių, susijusi ų su LEO LT pateikimas skirtas šioje dalyje naudojam ų metod ų aptarimui, bei pranešim ų turinio analizei, remiantis teorin ėje dalyje pateiktais vertinimo tekste elementais. Tre čiajame skyriuje Naujien ų agent ūrų žini ų atrankos bei pateikimo kriterijai pateikiami pusiau strukt ūrinio interviu su agent ūrų vadovais rezultatai ir j ų palyginimas. Žvelgiama, ar turi naujien ų agent ūros nusistov ėjusius tam tikrus žini ų atrikimo b ūdus, metodus. Tyrimo pabaigoje pateikiamos išvados. Taip pat prie darbo pridedami priedai su interviu klausimais, atsakymais į juos, įvairios lentel ės bei kiti papildomi dokumentai.

1. NAUJIEN Ų AGENT ŪRŲ VEIKLA BEI JOSE VYKSTANTYS NAUJIEN Ų K ŪRIMO PROCESAI

1.1 Agent ūrų vystymosi procesai, j ų funkcijos ir tikslai

Naujienos koncepcijos (arba kitaip naujien ų agent ūrų tikslas) buvo ir teb ėra apr ūpinti naujienomis visuomenės informavimo priemones, tenkinti pa čius specifiškiausius j ų poreikius, nepaisant politini ų įsitikinim ų, stengtis b ūti nešališkais ir išsaugoti žurnalistin į objektyvum ą (Boyed-Barret, 1980). Jungtini ų Taut ų švietimo, mokslo ir kult ūros organizacija (UNESCO) apibr ėžia naujien ų agent ūrą, kaip: „ Įmon ę, kurios pagrindinis tikslas, nepriklausomai nuo jos formos (valstybin ė ar ne), rinkti naujienas ir pranešim ų medžiag ą. Taip pat tinkamai ir neiškraipant pateikti faktus bei platinti juos kitoms žiniasklaidos priemon ėms“ (Sharmila, 2003). Taigi galima daryti išvad ą, kad naujien ų agent ūrų pagrindinis tikslas yra objektyvi ų žini ų teikimas. Visa kita informacija (taip pat ir perkama informacija) jau neb ėra naujiena: „Koki ų nors pranešim ų skelbimas už pinigus bendrame naujien ų sraute iš esm ės iškreipia supratim ą apie tai, kas yra naujien ų agent ūra ir koki ą funkcij ą ji turi atlikti“ (Ra čas, 2008). O pagrindin ė naujien ų agent ūrų funkcija yra apr ūpinti pranešimais apie naujausi ą informacij ą laikraš čius ir kitas žiniasklaidos priemones, kurios yra užsiprenumeravusios tas žinias; tod ėl iš naujien ų agent ūrų yra tikimasi, kad jos dirba s ąžiningai ir be savanaudišk ų tiksl ų, be to, nušvie čiant kok į nors įvyk į žiniasklaidai, naujien ų agent ūrų informacija turi būti visapusiška ir išsami (Sharmila, 2003). 1.1.1 Naujien ų agent ūrų paskirtis

Keletas tyrim ų, kuri ų metu buvo bandoma ištirti, ar užsienio naujien ų agent ūros atlieka joms skirtas funkcijas, t.y. ar dirba s ąžiningai, pateikia objektyvi ą ir nepaveikt ą joki ų paži ūrų informacij ą, nepriklausomai nuo to, ar agent ūra valstybin ė ar ne buvo atlikta užsienio mokslinink ų. Tuose tyrimuose buvo lyginamos naujienos, pateikiamos apie tam tikr ą įvyk į, ir žvelgiama, kaip j į nušvie čia skirtingos naujienų agent ūros. Tyrim ų metu, buvo pasteb ėta, kad t ą pat į atvej į nacionalin ės ir tarptautin ės agent ūros pateikia skirtingai. Įvykiai dažniausiai parenkami patys populiariausi, sukr ėtę pasaul į. Jie buvo vertinami bei apie juos buvo kalbama ne tik toje šalyje, kur įvyko tokio masto įvykis, bet ir visame pasaulyje. Tyrimai, kurie bus aptarti kituose skyriuose, aprašomi Abebe Demissie Banjaw disertacijoje „Covering Ethiopija“, Beverly Horvit „International 12 news agencies and the war debate of 2003“, bei Oliver Boyd-Barrett „National and international news agencies“. Juose analizuojamos toki ų naujien ų agent ūrų žinut ės, kaip AP (JAV), Agence France Presse, Reuters, Xinhua (Kinijos), ITAR-TASS (Rusijos), Inter Press Service ir kitos. Įvykiai, apie kuriuos b ūdavo renkamos žinut ės dažniausiai susij ę su karais ar kitais visuomenei aktualiais įvykiais, pvz.: Irako karas, ar prieštaringai vertinami Etiopijos rinkimai. Naujien ų agent ūros yra dažniausiai pirminis šaltinis, iš kurio naujiena atkeliauja, po to įvairios žiniasklaidos priemon ės vykdo naujien ų atrank ą, pasirenka, pagal naujien ų svarb ą, kokia informacija jiems reikalinga, dažnai dar įpina į kontekst ą ar išple čia t ą naujien ą savo gautomis žiniomis apie įvyk į. Bet visgi naujien ų agent ūra yra ta vieta, kur gaunama informacija dar neb ūna apipinta kokiomis nors nuogirdomis ar netiksliais faktais, tod ėl jomis pasitikima, jos laikomos operatyviausiu ir patikimu informacijos šaltiniu, o ši ų bendrovi ų darbuotoj ų paskelbtas ir aprašytas įvykis laikomas svarbiu bei aktualiu. Pagrindin ė naujien ų agent ūrų auditorija anks čiau buvo laikraš čiai, na o v ėliau, klientais tapo ir kitos žiniasklaidos priemon ės, įvairaus pob ūdžio organizacijos, valstybin ės bei finans ų institucijos, diplomatin ės atstovyb ės. Kaip jau buvo min ėta skyriaus pradžioje, kad tiek anks čiau, tiek dabar agent ūrų tikslas yra apr ūpinti objektyviomis naujienomis visuomen ės informavimo priemones. Šiuos tikslus sau kelia tiek užsienio tiek Lietuvos agent ūros, bet ne visada juos pavyksta įgyvendinti. Apr ūpinti informacija kitas žiniasklaidos priemones yra vienas dalykas, ta čiau, išsaugoti žurnalist ų objektyvum ą, likti nepriklausomais nuo politini ų ar ekonomini ų ideologini ų grupi ų yra kitas dalykas. Lietuva yra maža šalis, tod ėl čia dažnai sunku k ą nors nusl ėpti, ta čiau užsienio naujien ų agent ūros ne retai tampa priklausomos nuo valdžios, veikiamos politik ų, verslo atstov ų, tod ėl susiduriame su dezinformacija. 1.1.2 Naujien ų agent ūrų procesus veikiantys veiksniai

Naujien ų agent ūros veiklos procesams įtakos turi:

1) šiuolaikin ės žiniasklaidos turinio tapimas komerciniu (komercializacija);

2) staig ūs poky čiai politin ėje komunikacijoje, susij ę su į rink ą orientuotos politikos atsiradimu;

3) sparti nauj ų technologij ų pl ėtra bei daug kit ų proces ų, kurie paveik ė vieš ąją komunikacij ą praeitame amžiuje (Remeikait ė, 2005).

Smarkiai plintant reiškiniui, kai vertinama tik tai, kas duoda pelno, agent ūros tai pat mėgino prie to prisitaikyti ir tai tur ėjo įtakos ši ų bendrovi ų darbui. Suprasdamos, kad išgyventi bus sunku, ypa č dviems valstybin ėms agentūroms šalyje (anks čiau dar ELTA buvo valstybin ė 13 bendrov ė), savo veikl ą agent ūros prad ėjo labiau sieti su specialiomis auditorijomis ( įvairaus pob ūdžio organizacijomis, valstybin ėmis bei finans ų institucijomis, diplomatin ėmis atstovyb ėmis), o ne tik su žiniasklaidos bendrov ėmis. Nes šiuo metu rinka spar čiai ple čiasi ir reikia b ūti paj ėgiam prie jos prisitaikyti, kitaip sunku b ūtų išlikti tokiame spar čiame informacijos tėkm ės procese, ypa č, kai kalba eina apie naujien ų agent ūras, ar tam tikras žiniasklaidos priemones. Pasak J. Ragutskait ės: „Šiuolaikin ė informacija – tai technologijos ir priemon ės, įgalin čios vis didesn ę visuomen ės dal į pereiti iš pasyvi ų komercin ės ir korporacin ės žiniasklaidos vartotoj ų stovyklos į aktyvi ų ir nepriklausom ų informacijos skleid ėjų bei jos gamintoj ų pozicijas“ (Ragutskait ė, 2008). Ta čiau esant žiniasklaidos komercializacijai (procesui, vykstan čiam d ėl pelno, d ėl didesnio tiražo, d ėl reiting ų ir reklamos) kartais yra pamirštama jos pa čios paskirtis ir pašaukimas – švietimas bei žmoni ų informavimas apie aktualius ir svarbius įvykius. Tuomet ir nuken čia žinios, bei j ų objektyvumas, o žiniasklaida vadinama neskaidria bei susikoncentravusia į keli ų verslo grupi ų rankas. Oliver Boyd-Barrett manymu, d ėl komercializacijos padarini ų pastaraisiais metais ženkliai sumaž ėjo tarptautini ų naujien ų agent ūrų, tuo tarpu nacionalin ės naujien ų agent ūros susiduria su daugeliu sunki ų uždavini ų, kurie kelia pavoj ų agent ūrų gyvavimui ir išlikimui ateityje. Bent jau daliai jų tikrai tenka susidurti su begale problem ų. Šie sunkumai ypa č susij ę su santykiais tarp agent ūrų ir žiniasklaidos savininkais, santykiais tarp agent ūrų ir valstyb ės, taip pat poky čiais žiniasklaidos rinkos pl ėtojime ir augime, bei komercializavimo blogosiomis savyb ėmis. Taip pat globalizacijos problemos, bei nauj ų šaltini ų konkurencija pateikiant naujienas visuomenei. Straipsnio „National and international news agencies“ autor ė pateikia galimus strateginius gynybos būdus, norint apsaugoti nacionalini ų agent ūrų identitet ą – tai agent ūrų pl ėtimasis ir naujovi ų įdiegimas. Dar vienas variantas b ūtų iš naujo apibr ėžti santykius tarp naujien ų agent ūrų ir nacionalin ės tapatyb ės, identiškumo, susijusio su naujos globalios žiniasklaidos virtimo ištisine mase (b ūrimosi į vien ą objekt ą). Taip pat reikt ų tobulinti bendradarbiavim ą tarp nacionalini ų agent ūrų, gerinti partneryst ę (Oliver Boyd-Barrett , 2008).

Nauj ųjų technologij ų atsiradimas taip pat tur ėjo įtakos ne tik visuomenei bei mokslui, bet ir naujien ų agent ūroms, j ų darbo specifikai, žini ų pateikimo savitumui bei informacijos atrankos kriterijams. Šiais, informacini ų technologij ų laikais jau nyksta riba tarp rašytin ės ir šnekamosios kalbos. „Internetas suteik ė galimyb ę žmon ėms tapti aktyviais visuomen ės nariais, galin čiais viešai reikšti savo nuomon ę, analizuoti, kritikuoti ir vertinti politinius, kult ūrinius, socialinius įvykius bei reiškinius. Visuomen ės laisv ėjimas lemia savit ą rašymo stili ų, kuria kitokius min čių d ėstymo būdus“ (Barasnevi čien ė, 2005, p. 9). Tod ėl šiame darbe bus bandoma analizuojamose agent ūrų

žinut ėse aptikti vertinimo tekste atvej ų, taip nustatant skirting ą pranešim ų pateikimo specifik ą ar kritin į poži ūrį aprašant LEO LT atvej į.

Dar vienas veiksnys, nul ėmęs naujien ų agent ūrų procesus – tai j ų atsiribojimas nuo vyriausybės subsidij ų sistemos ir tapimas nepriklausomomis organizacijomis. Tai buvo vangus ir ilgai trunkantis procesas (Remeikait ė, 2005). Šis reiškinys taip pat tur ėjo įtakos žiniasklaidos ir naujien ų agent ūrų žinu čių turiniui. Kai naujien ų agent ūra yra vyriausybin ė, gali pasitaikyti toki ų atvej ų, kada yra tarnaujama interes ų grupuot ėms. Taip dabar yra su Rusijos naujien ų agent ūra ITAR-TASS, kuri yra priklausoma nuo vyriausyb ės, o jos parengti straipsniai dažniausiai propogandinio pob ūdžio. D ėl to daugelis žmoni ų link ę laikyti žiniasklaid ą korumpuot ą. Tačiau dažnai patys žmon ės išprovokuoja tok į elges į (pvz.: valdžios atstovai ar verslininkai), nes jiems ta korupcija yra abipus ė nauda, o kai kuriems net normalus ir teigiamas dalykas. Kaip teig ė A. Ra čas 1: „Lietuvos žiniasklaidos korupcija yra daugiau verslinink ų įsivaizduojamas ir gal net pageidaujamas dalykas nei tikrov ė“ (Ra čas, 2007).

Nor ėdama patenkinti kintan čius žiniasklaidos poreikius agent ūra privalo pateikti kuo didesn ę naujien ų įvairov ę. Nors naujien ų agent ūrų tradicin ė funkcija yra – rinkti, kurti ir skelbti naujienas įvairioms žiniasklaidos priemon ėms, bet, kaip matome, dabar jau to nepakanka. Žiniasklaidos bendrov ė, nor ėdama sudominti savo klientus, turi žinias pateikti taip, kad jos b ūtų patrauklesn ės, dar operatyvesn ės, tikslesn ės ir patikimesn ės.

Ta čiau dažnai žiniasklaida nusižengia savo principams ir skaidrus visuomen ės informavimas tampa antraeiliu dalyku. Pirmame plane atsiranda kažkas, k ą galime pavadinti sandoriu: „Tarp verslo, vieš ųjų ryši ų, žiniasklaidos ir politikos ribos baigia išsitrinti, nelieka skrupul ų ir visuomen ės informavimas paliekamas galing ųjų rankose“ (Makaraityt ė, 2007, p. 24). Autor ė, kalb ėdama apie šiuos glaustus ryšius tur ėjo galvoje tam tikr ą atvej į, kuris realyb ėje puikiai atspindi anks čiau min ėtų ryši ų egzistavim ą. Šis atvejis, apie kur į autor ė kalb ėjo, yra tas pats, kuris šiame darbe bus analizuojamas, tai LEO LT projekto atvejis, ir jo nušvietimas žiniasklaidai. Taip pat spaudos, televizijos, radijo ir interneto formuojama žmoni ų nuomon ė apie š į įvyk į. Makaraityt ė teigia: „Nors naujos Atomin ės elektrin ės įstatymas Lietuvai yra labai svarbus, apie j į, sp ėju, visuomen ė arba nieko, arba beveik nieko nežino – apie j į mažai teužsimenama žiniasklaidoje“ (Ten pat).

Pranešimo autor ė teigia, kad apie š į projekt ą tur ėjo žinoti kiekvienas Lietuvos pilietis, nes tai tarptautinis projektas ir elektrin ė stov ės ne bet kur, o Lietuvoje, ir jo (projekto) apimtis, ne keli milijonai, o mažiausiai aštuoni milijardai lit ų. Pasak I. Makaraityt ės, Lietuvos gyventojai iš žiniasklaidos beveik nieko nežinojo apie š į projekt ą. Autor ės manymu, taip atsitiko tod ėl, kad

1 tuo metu, kai buvo išleistas šis jo straipsnis jis dar nebuvo BNS agent ūros direktoriumi 15 vienas iš projekto dalyvi ų yra – „Vilniaus prekybos“ grup ė, viena didžiausi ų verslo grupi ų Lietuvoje (nepelnytai tapusi viena iš pagrindini ų LEO LT akcininki ų, d ėl to informacija apie ši ą bendrov ę, taip ilgai buvo nutylima). Tok į projekt ą tur ėjo lyd ėti daugyb ė diskusij ų, ta čiau Lietuvoje buvo kitaip. Daug fakt ų buvo nutyl ėta (Ten pat).

1.1.3 Žinu čių turin į veikiantis istorinis bei politinis šali ų kontekstas

Daugeliui tikriausiai žinoma, kad iki ši ų dien ų Kinijoje labai griežta žiniasklaidos cenz ūra: „Čia ribojamas pri ėjimas prie vis ų puslapi ų, susijusi ų su žmoni ų teis ėmis, šalies politine opozicija, Taivano ir Tibeto nepriklausomybe, Falun Gongo dvasine sekta ir kai kuri ų tarptautini ų žini ų portalai (BBC). Užsienio tinklalapi ų, toki ų kaip Wikipedia, pasiekiamumas Kinijoje yra ne įmanomas, o kiniškas Google tinklalapis filtruoja paieškos rezultatus ir pašalina politiškai jautri ą informacij ą” (Petrusevi čius, 2008). Šis pavyzdys, akivaizdus įrodymas, koki ą didel ę įtak ą, kai kurioms naujien ų agent ūroms gali daryti valdžia. Tod ėl nenuostabu, kad tose šalyse pateikiami NA tekstai yra paveikti politini ų paži ūrų. M ūsų šalyje n ėra tokios griežtos žiniasklaidos cenz ūros, bet ar žini ų tekstai pateikiami visiškai neutral ūs, be jokio subjektyvumo, bus bandoma išsiaiškinti empirin ėje dalyje analizuojant agent ūrų žinutes turinio analiz ės metodu. Naujien ų agent ūros d ėl suprantamų politini ų priežas čių n ėra visiškai laisvos. Taip pat min ėta Kinija neturi laisvos spaudos sistemos. Tod ėl savaime suprantama, kad šalys, kurios gauna informacij ą iš toki ų naujien ų agent ūrų, kaip Xinhua, negali b ūti tikros, kad ta informacija yra tiksli, nepaveikta politini ų paži ūrų. B. Horvit teigimu, Xinhua naujien ų agent ūra, kaip ir dar viena garsi Rusijos naujien ų agent ūra ITAR-TASS, yra griežtai valstyb ės kontroliuojama. Taip pat buvo nustatyta, kad min ėtose šalyse oficialus lyderis, „kalban čioji galva“ yra komunist ų partija (Horvit 2006). Nuo pat pradži ų ITAR-TASS yra laikoma propogandos mašina, kuri perduoda ir skleidžia naujienas atstovaujan čias valdžios interesams: „R. Sakadolskis prisimena, kad iš Maskvos b ūdavo gaunama oficiozin ė, propagandin ė informacija per sovietines naujien ų agent ūras TASS ir AP „Novosti“(Gudavi čius 2008). Mokslinink ė B. Horvit taip pat teigia, kad netgi dabar, kai komunizmo Rusijoje jau neb ėra, ITAR-TASS vis dar traktuojama, kaip oficiali Rusijos valdžios naujien ų agent ūra (Horvit, 2006). Lietuvos agent ūros n ėra valstyb ės kontroliuojamos, tod ėl j ų tekstai netur ėtų b ūti paveikti politini ų paži ūrų ir tarnauti valdžios interesams. Be abejo, analizuojant agent ūrų žinutes b ūtų sunku pasteb ėti, ar pranešimai yra paveikti tam tikr ų ideologij ų, ta čiau atliekant analiz ę, bus bandoma

16 išsiaiškinti ar agent ūrų tekstai, susij ę su LEO LT yra pakankamai objektyv ūs. Tai bus daroma žvelgiant į vertinamuosius žodžius su neigiamomis konotacijomis.

1.1.4 Geografin ės pad ėties, tur ėjusios įtakos naujien ų agent ūrų žinu čių turiniui, aspektas

Teigiama, kad du tre čdaliai užsienio informacijos sukoncentruota keliose tarptautin ėse agent ūrose, pavyzdžiui, „Reuters“, „Associated Press“ (AP) ar „Agence France-Presse“ (AFP). Labai dažnai užsienio naujien ų atrankos prioritetai nacionalin ėse agent ūrose b ūna nulemti didži ųjų pasaulio agent ūrų, su kuriomis bendradarbiauja.

Verta pamin ėti, kad informacijos gavimo šaltiniai tarp naujien ų agent ūrų labai skiriasi, pavyzdžiui, Vakar ų šalys yra link ę labiau naudoti informacij ą ir gauti j ą iš kit ų Vakar ų šali ų naujien ų agent ūrų, o Rytuose esan čios pasaulio šalys, tokios, kaip Rusija ir Kinija yra linkusios imti informacij ą iš kit ų Rytini ų šali ų naujien ų agent ūrų. Remiantis Beverly Horvit atliktais tyrimais 2 nustatyta, kad Amerika, Anglija, Pranc ūzija dažniausiai cituoja kit ų vakar ų valstybi ų naujienas, o Rusija ir Kinija naudojasi Rytini ų šali ų naujien ų agent ūrų informacija.

1 lentel ė. Naujien ų agent ūrų gaunamos informacijos šaltiniai. Naujien ų agent ūros Vakar ų šali ų šaltiniai Ne Vakar ų šali ų šaltiniai pavadinimas procentais procentais Associated Press (JAV) 64 32 Reuters (Anglija) 60 35 Agence France Presse (Pranc ūzija) 58 39 Vakar ų valstybi ų šaltini ų vidurkis 60 36 Inter Press Service (pasaulin ė 49 47 agent ūra) Xinhua (Kinija) 46 52 ITAR-TASS (Rusija) 15 85 Ne Vakar ų valstybi ų šaltini ų 39 59 vidurkis

Kaip matyti iš lentel ės Vakar ų šalys daugiausiai remiasi Vakar ų šali ų agent ūrų naujienomis, o Ryt ų šalys atvirkš čiai. Galima daryti išvad ą, kad Vakar ų šalims yra artimesn ė j ų kaimyn ų ir panašias politines paži ūras turin čių šali ų ideologija, o Rytin ėms šalims, be abejo,

2 Horvit, B. (2006) International News Agencies and the war debate of 2003. SAGE , p. 428-441. 17 artimesn ės tokios šalys, kurios turi panašias valstyb ės valdymo sistemas bei politines partijas, turin čias panašias id ėjas. Dar galima b ūtų pasteb ėti iš lentel ės, kad Rusijos naujien ų agent ūra beveik visas žinias ima ne iš Vakar ų šali ų šaltini ų, tai sudaro 85 procentus, o JAV arba Pranc ūzija naudojasi ne Vakar ų šali ų šaltiniais bemaž taip pat aktyviai, kaip ir Vakar ų šali ų naujien ų agent ūrų žiniomis, na bent jau ne tokiu svariu skirtumu, kaip tai daro Rusija. Tai dar kart ą įrodo, kad Rusijos min ėta agent ūra yra labai priklausoma nuo valdžios ir jos diktuojam ų taisykli ų. Lietuvos agent ūros taip pat naudojasi kit ų užsienio agent ūrų informacija: Didžiosios Britanijos Reuters, Vokietijos DPA, Latvijos LETA, Lenkijos PAP ir kt. ELTA taip pat naudojasi ir ITAR-TASS žiniomis, kuri, kaip paaišk ėjo iš pateikt ų duomen ų, yra griežtai valstyb ės kontroliuojama ir tod ėl teikiamos naujienos yra paveiktos politini ų ideologij ų. Interviu metu su ELTA vadove, paaišk ėjo, kad ELTA dar ruošiasi pasirašyti sutart į ir su Kinijos agent ūra Xinhua, kuri taip pat yra priklausoma nuo valstyb ės ir pateikiamos naujienos griežtai cenz ūruojamos. D ėl ši ų priežas čių Lietuvos agent ūra tur ėtų atidžiai steb ėti naujien ų sraut ą ir atrinkti tik tas žinutes, kurios yra objektyvios bei nepaveiktos politini ų, ekonomini ų, ar religini ų paži ūrų.

1.1.5 Užsienio agent ūrų žinu čių pristatymo b ūdas

Pirmojo pasaulio (labiau išsivys čiusios) šalys yra dažniausiai kritikuojamos tre čiojo pasaulio šali ų už tai, kad Vakar ų šali ų naujien ų agent ūros dažniausiai apie Tre čiąsias šalis skelbia labai mažai informacijos, palyginti su tuo, kiek informacijos yra pateikiama apie pirmaujan čias pasaulio šalis. Antras dalykas, d ėl ko, Vakar ų šali ų naujien ų agent ūros dažniausiai kritikuojamos, nes jos linkusios pateikti daugiausia neigiamas naujienas apie Tre čiąsias pasaulio šalis (Peterson, 1981). Kaip akivaizdus pavyzdys min ėtos aukščiau informacijos patvirtinimui, gal ėtų b ūti Etiopijos rinkim ų 2005 met ų geguž ės m ėnesio atvejis, ir kaip š į įvyk į nušviet ė Etiopijos vietin ė naujien ų agent ūra (ENA) ir Brit ų Reuters ( čia ir toliau remiamasi Abebe Demissie Banjaw straipsniu). Ši ų dviej ų agent ūrų pateikiama informacija daugeliu atvej ų nesutapo d ėl skirting ų agent ūrų socio-politini ų, ekonomini ų poži ūri ų bei ideologinio pagrindo skirtum ų. Pavyzdžiui, vietin ę Etiopijos naujien ų agent ūrą rinkim ų metu gal ėjo šiek tiek paveikti ir valdžia arba žiniasklaidos atstovai, tod ėl ENOS pateikiamos naujienos sp ėjama buvo propogandinio pagrindo (Banjaw, 2007). Kadangi Etiopija buvo socialistin ė valstyb ė ir prieiga prie šios šalies duomen ų bazi ų buvo griežtai draudžiama, tod ėl Vakar ų šalys visų smulkmen ų ir nežinojo apie ši ą Afrikos šal į. Ir daugel į met ų, kalb ėdami apie Etiopij ą, b ūtinai, kaip antraplan ę informacij ą, pridurdavo, kad tai yra pati 18 neturtingiausia ir labiausiai etniškai susiskaldžiusi šalis. Išanalizavus po penkiasdešimt žinu čių tiek iš Reuters naujien ų agent ūros tiek iš ENA ir taikant žinu čių turinio analiz ėje tiek kiekybin į tiek kokybin į metod ą autor ė nustat ė, kad ENA labiau koncentravosi ir d ėmes į kreip ė į rinkim ų teis ėtum ą bei pagr įstum ą, o Reuters tuo metu akcentavo nužudymo ir su ėmimo, arešto atvejus, rinkim ų proceso metu. Antras faktas, įrodantis, kad tas pats įvykis dviej ų agent ūrų nušvie čiamas skirtingai buvo tas, kad vietin ė agent ūra kai kuriuos asmenis, veik ėjus iškeldavo ir išgirdavo, o tarptautin ė agent ūra likdavo neutrali tiems patiems rinkim ų dalyviams, kuriuos Etiopijos naujien ų agent ūra nutapydavo kaip iškilias ir ryškias asmenybes. Tre čias dalykas, d ėl ko skyr ėsi naujien ų pateikimas, nes vietin ė agent ūra pateik ė rinkim ų proces ą kaip teisingai vykstant į, be joki ų nesklandum ų įvyk į, o Reuters tuos pa čius Etiopijos rinkimus apraš ė, kaip nes ąžiningai vykstan čius, kad eiga neskaidri ir neaišku, kaip buvo išrinkti tam tikri atstovai. Ketvirtas skirtumas, tai, kad ENA apie valdžios partijas raš ė, jog jos yra skaidrios, turin čios aiški ą ateities vizij ą, o štai opozicijoje esan čiose partijose vien skriaudikai ir bloga darantys. Priešingai partijas vertino ir apie jas skelb ė Reuters. Ši naujien ų agent ūra raš ė, kad opozicijoje esan čios partijos nariai yra aukos, o valdžios partijos atstovai yra brutal ūs veidmainiai. Ir galiausiai abi agent ūros išreišk ė savo skirtingus interesus susijusius su Etiopijos rinkimais (Banjaw, 2007). Šiuo atveju naujien ų agent ūrų informacija ryškiai skyr ėsi viena nuo kitos, o kartais net prieštaravo viena kitai. Ta čiau ne retas atvejis, kai naujien ų agent ūros naudojasi viena kitos informacija, tai yra puikus informacijos main ų pavyzdys. Informacijos pasikeitimas vyksta labai subtiliai: vietin ės agent ūros yra pasaulini ų naujien ų agent ūrų dalis, komponentas. Jos bendradarbiauja tarpusavyje, taip siekdamos geresnių rezultat ų, pateikiant žinias savo klientams. Jos naudoja viena kitos šaltinius, jos parduoda viena kitai informacij ą, jos susivienija, sudaro aljansus, s ąjungas viena su kitomis, jos parduoda savo paslaugas medij ų klientams (žiniasklaidos priemon ėms) ir naudoja pa čią žiniasklaid ą, kaip informacijos šaltin į. Taip vyksta komunikaciniai mainai, stiprinantys ir palaikantys ryšius tarp pa čių agent ūrų ir žiniasklaidos atstov ų. Analizuojant Lietuvos naujien ų agent ūrų žinutes apie LEO LT, taip pat bus bandoma nustatyti kaip šios dvi agent ūros traktuoja įvykius, susijusius su LEO LT atveju, kokiomis konotacijomis: teigiamomis, ar neigiamomis apib ūdinami įvyki ų herojai ir kokiu kampu žvelgiama į svarstom ą problem ą. Galb ūt išaišk ės, kad Lietuvos agent ūros, taip pat, kaip ir min ėtos užsienio agent ūros apie t ą pat į įvyk į pateikia skirtingus faktus.

1.2 Lietuvos naujien ų agent ūrų veiklos ir j ų puslapi ų strukt ūros analiz ė

1.2.1 Naujien ų agent ūra ELTA

Kaip žinia, Lietuvoje yra tik dvi veikian čios naujien ų agent ūros. Tai ELTA – nacionalin ė naujien ų agent ūra. BNS – pirmoji nepriklausoma, nevalstybin ė agent ūra. Abiej ų naujien ų agent ūrų veikla šiandien yra orientuota į vidaus rink ą (Krasauskait ė, 1997). ELTOS gyvavimo pradžia yra 1920 metai, kai t ų met ų baland į Vyriausyb ė, vadovaujama Mykolo Sleževi čiaus, pripažindama ypating ą Lietuvos telegram ų agent ūros ELTA informacijos svarb ą, suteik ė agent ūrai technin ę baz ę, sudar ė galimyb ę tiesiogiai gauti žinias iš didži ųjų užsienio agent ūrų, versti ir platinti jas Lietuvoje (Baublyt ė, 2009). Per pastaruosius devyniasdešimt met ų nuo pirmosios Lietuvos naujien ų agent ūros įkūrimo, informacijos sklaidos greitis pasikeit ė labiau nei kas nors anuomet gal ėjo patik ėti. „Dar 1920 metais Eltos biuleten į Kauno mieste po kelis puslapius redakcijoms, radiofonui nešiodavo arba, kad grei čiau pasiekt ų gav ėją, vežiodavo dvira čiu kurjeris“ (Baublyt ė, 2009). Tuo metu visiems atrodydavo, kad tai gan ėtinai operatyvu. Kas b ūtų, jei ir dabar tokiais grei čiais informacija pasiekt ų vartotojus. Tikriausiai maž ų mažiausiai ji b ūtų pasenusi. Į kitus miestus informacij ą b ūdavo išvežiojama kartu su paštu arba perduodama telegrafu. Tikriausiai niekas negal ėjo net pagalvoti, kad po devyniasdešimt met ų informacija gausime sekund ės grei čiu, vos atv ėrus norim ą svetain ę ir spragtel ėjus mygtuk ą. „ELTA viena pirm ųjų Lietuvoje suk ūrė savo interneto svetain ę“ (Baublyt ė 2009). Kas dabar jau tapo visiškai įprastu dalyku. Savo svetaines kuria visi, kas netingi, svarbu, kad tur ėtų, k ą ten patalpinti. „Šiandien Eltos interneto svetain ėje lankosi internautai iš vis ų pasaulio žemyn ų – daugiau kaip iš 80 pasaulio šali ų. Eltos svetain ėje spausdinama originali ir verstin ė informacija apie politik ą, versl ą, sport ą, kult ūrą, teis ėsaug ą, pramogas. Informacija yra atnaujinama, kai tik pasirodo nauja žinia. Tai matosi grafoje „data ir laikas“. ELTA informacij ą gauna iš toki ų užsienio agent ūrų, kaip Reuters, DPA, ITAR-TASS, taip pat kei čiasi pranešimais su artimiausi ų kaimyn ų naujien ų agent ūromis PAP, LETA, BELTA, Ukrinform, Moldpress“ (ELTA 2007). Naujien ų agent ūra savo internetiniame puslapyje rašo, jog kiekvieną ryt ą ELTA praneša, kokie įvykiai t ą dien ą numatomi Lietuvoje, kuo prieš kelet ą met ų ar šimtme čių konkreti diena buvo svarbi Lietuvai ir pasauliui, k ą rašo šalies ir pasaulio spauda. ELTA skelbia visuomen ės nuomon ės apklausas, politolog ų komentarus, interviu su žinomais ir įtakingais žmon ėmis. Verslo sraute – 20

šalies įmoni ų naujienos, reguliariai pateikiamos Lietuvos ir pasaulio akcij ų birž ų žinios, valiut ų kursai, tarptautin ės verslo naujienos. Visas Eltos žini ų srautas nuo 1996 m. archyvuojamas klientams prieinamoje duomen ų baz ėje (ELTA 2007). ELTOS spausdinamas naujienas skelbia nacionaliniai, regioniniai ir rajoniniai dienraš čiai, o vaizdus – nacionalin ės televizijos bei radijo stotys. Reik ėtų akcentuoti, kad ELTOS informacija dažniau naudojasi mažesnio tiražo rajoniniai laikraš čiai, savaitraš čiai, taip pat regionin ės televizijos, o BNS informacija dažniausiai naudojasi didesnieji šalies laikraš čiai, tod ėl, kad ELTOS informacija yra pigesn ė. Tai yra paprasta ekonomin ė priežastis, d ėl kurios taip pasiskirst ęs vartotoj ų tinklelis. (Krasauskait ė, 1997). Ta čiau interviu metu su agent ūrų vadovais paaišk ėjo, kad jie patys nemano, jog tok į pasiskirstym ą lemia vien tik ekonomin ės priežastys. Gauti rezultatai apie auditorijos sklaid ą bus aptariami paskutiniame šio darbo skyriuje.

ELTOS akcininkai. Šiuo metu naujien ų agent ūra ELTA yra akcin ė bendrov ė, tai reiškia, kad ELTOS akcijas gali įsigyti visi panor ėję ir turintys tam galimybes, jos akcijomis prekiaujama biržoje, tod ėl investuotoj ų skai čius gali b ūti neribotas. Iki pat 1995 met ų ELTA priklaus ė Lietuvos Respublikos Vidaus reikal ų ministerijai. 1995 metais ji tapo uždara akcine bendrove. Dvidešimt procent ų akcij ų įsigijo įmon ės darbuotojai, aštuoniasdešimt procent ų vis dar priklaus ė jos įkūrėjui – valstybei. Nuo 2002 met ų pavasario kontrolinis įmon ės akcij ų paketas priklauso lietuviško kapitalo holdingo kompanijai „MG BALTIC“. Nuo tada ELTA nustojo b ūti valstybine įmone (Strikulien ė, 2005).

Dabar ELTA yra didžiausia naujien ų agent ūra Lietuvoje, kuri priklauso „Respublikos“ leidini ų grupei. Šiai grupei taip pat priklauso tokie leidiniai, kaip „Respublika“, „Respublika“ (rus ų kalba), „Vakaro Žinios“, „Šiauli ų kraštas“, „Vakar ų ekspresas“, „Žemaitis“, „Biržie čių balsas“, „Pastog ė“, „Gyvenimas“, „Julius ir Brigita“. Lietuvos naujien ų agent ūros ELTA generalin ė direktor ė Gražina Ramanauskait ė-Tiumenevien ė, o pagrindinis „Respublikos“ leidini ų grup ės" akcininkas – žurnalistas Vitas Tomkus.

ELTOS internetiniame puslapyje skelbiama, kad ši agent ūra yra nesusijusi su jokiomis ideologijomis, politin ėmis partijomis ar politikais bei remiamasi tik patikimais šaltiniais (ELTA 2007). Apie agent ūrų informacijos šaltinius bei j ų tikrinim ą, taip pat buvo kalbama su agent ūrų vadovais, tod ėl apie tai pla čiau bus kalbama tre čiojoje tyrimo dalyje.

Šiame darbe taip pat bus stengiamasi žinu čių turinio analiz ės metodu patikrinti, ar agent ūros nenusižengia j ų puslapiuose išvardintoms vertybėms – neatstovauti tam tikroms ideologijoms ir skleisti patikimas, objektyvias bei patikrintas žinias. Tod ėl ir buvo pasirinktas daug diskusij ų, gin čų ir prieštaring ų nuomoni ų susilauk ęs LEO LT projekto atvejis.

1.2.2 ELTOS pirmojo puslapio strukt ūros analiz ė

1 paveikslas. ELTA pirmasis puslapis.

ELTOS žinut ės skirstomos į kelet ą informacini ų naujien ų kategorij ų: • Lietuvos politikos naujienos; • Užsienio politikos naujienos; • Lietuvos ūkio naujienos; • Užsienio ūkio naujienos; • Užsienio teis ėtvarkos naujienos; • Lietuvos kult ūros naujienos; • Užsienio kult ūros naujienos; • Lietuvos sporto naujienos; • Užsienio sporto naujienos; • Eltos gidas; • Televizijos programos

Pirmojo puslapio išd ėstymas. Pirmajame ELTOS puslapyje kasdien spausdinama didelė dienos nuotrauka, dažniausiai su kokiu nors dienos įvykiu besisiejanti ir, be abejo, tos dienos straipsnis. Puslapio viršuje visada galima rasti populiariausi ą valandos skilt į, kur lankytojai gali matyti, kokia naujiena toje skiltyje yra skaitomiausia, kas domina besilankan čius agent ūros klientus. Toliau dešin ėje seka įvairios karštosios naujienos, jos suskirstytos pagal laik ą, kada išleistos, čia

22 galima rasti nuo tos dienos sporto karš čiausi ų žini ų iki teis ėtvarkos naujien ų. Kair ėje visada rasime Eltos gid ą, kur galima skaityti anekdotus, įvairenybes, apžvelgti Lietuvos istorines datas ir užsienio istorini ų sukak čių kalendori ų. Toliau kairiajame šone spausdinami keli dažniausiai garsi ų ir Lietuvai svarbi ų žmoni ų interviu apie tam tikrus tuo metu vykstan čius įvykius. Dar žemiau galima apži ūrėti tos dienos top vaizdus, susijusius su kokiais nors pasaulyje ar Lietuvoje įvykusiais svarbiais nutikimais. Toliau seka pranešimai spaudai, pal ūkan ų norm ų lentel ė, valiut ų kursai, rengini ų kalendorius ir TV programos tiek Lietuvos, tiek užsienio kanal ų. Vis ą likus į Eltos puslap į užima jau min ėtos naujien ų skiltys: nuo politikos naujien ų Lietuvoje ir užsienyje iki sporto.

ELTA Puslapio viduryje puikuojasi kelios reklamos: viena j ų, dažniausiai dinamin ė, kita statinė. Puslapio apa čioje žmon ėms, neturintiems daug laiko ir besidomintiems viskuo spausdinamos skaitomiausi ų naujien ų TOP – 10. Čia dažniausiai galima matyti svarbiausias naujienas, kuriomis labiausiai domisi Lietuvos žmonės. Oficial ūs naujien ų agent ūrų tinklalapiai dažniausiai pateikia labai maž ą kiek į naujausios informacijos, o visas kitas skelbiam ų naujien ų srautas prieinamas tik privatiems, registruotiems klientams, mokantiems už informacij ą, dažniausiai juridiniams asmenims.

Apžvelgus naujien ų agent ūros puslapyje esan čias informacines skiltis ir jose pateikiam ą informacij ą pasteb ėta, kad daugiausiai naujien ų skelbiama politikos bei ekonomikos temomis, k ą galima matyti iš antraš čių. Tai, kaip v ėliau paaišk ės, susij ę su ELTA naujien ų agent ūros žini ų atrinkimo bei pateikimo kriterijumi, nes agent ūros vadov ė interviu metu teig ė, jog didžiausias dėmesys yra skiriamas šioms naujienoms, tod ėl šios skiltys yra pla čiausios, jose daugiausiai pranešim ų. Taip pat pasteb ėta, kad ELTA žinios visada b ūna papildytos foto nuotraukomis apie tam tikr ą įvyk į, o tai yra vienas iš žinios pateikimo b ūdų, nes apie žini ą pranešama ne tik tekstu, bet ir vaizdu. Juk nuotraukose taip pat galima pasteb ėti šiok į tok į vertinim ą. Pavyzdžiui, jei kalbama apie koki ą nors naują premjer ą teatre, o pateikiama nuotrauka, kurioje vaizduojami apgriuv ę teatro pastatai. Tai rodyt ų, kad koncentruojamasi ne į pat į įvyk į, o į tai, kur jis vyksta ir į tai, kad pastatai seniai nebuvo remontuojami.

1.2.3 Naujien ų agent ūra BNS

BNS („Baltic News Service“) – naujien ų agent ūra, teikianti paslaugas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, įsteigta 1990 metais Taline. Per kelis m ėnesius ji tapo pagrindiniu Baltijos naujien ų šaltiniu daugiau nei penkioms dešimtims užsienio žiniasklaidos priemoni ų. Iš karto buvo prad ėtas kurti korespondent ų biur ų tinklas Lietuvoje, Estijoje bei Latvijoje, kuris tapo dabartin ės BNS strukt ūros pagrindu. Taigi jau nuo 1991 met ų Vilniuje įkurtas BNS padalinys prad ėjo

23 sėkming ą savo veikl ą. 1992 metais BNS biurai Lietuvoje ir Latvijoje įregistruoti kaip nepriklausomos bendrov ės, besiorientuojan čios į vis ų trij ų Baltijos šali ų informacin ės rinkos poreikius. Agent ūra tuomet buvo įregistruota kaip nepriklausoma privati bendrov ė, turinti Estijos, Lietuvos, Latvijos, Rusijos bei Švedijos kapitalo. Tai didžiausia Baltijos valstybi ų naujien ų agent ūra, kuri renka, apdoroja ir platina informacij ą daugiausia apie Estijos, Latvijos ir Lietuvos politin į, visuomenin į, ekonomin į bei kult ūrin į gyvenim ą (Žurnalistikos enciklopedija, 1997). BNS agent ūra savo internetiniame puslapyje skelbia, jog kiekvien ą darbo dien ą ji pateikia daugiau kaip 1000 naujien ų lietuvi ų, latvi ų, est ų, angl ų ir rus ų kalbomis bei perduoda jas savo klientams elektroninio ryšio priemon ėmis.

Prieiga prie „BNS Terminale” teikiam ų realaus laiko naujien ų yra mokama ir suteikiama bendrovi ų atstovams pagal t ų bendrovi ų ir agent ūros BNS sudaryt ų informacini ų paslaugų teikimo sutar čių sąlygas. Bendrov ė vadovaujasi pagrindiniais į turinio kokyb ę orientuotos žiniasklaidos principais. BNS įmoni ų grupei taip pat priklauso žiniasklaidos steb ėsenos ir tyrim ų bendrov ės „Mediaskopas", „Mediju Monitorings" bei „ETA Uudistetalituse" Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje (BNS, 2007).

BNS akcininkai. Žiniasklaidos bendrov ė UAB „Baltic News Service" – didžiausia Baltijos valstybi ų naujien ų agent ūra (UAB akcijas turi tik ribotas žmoni ų skai čius, skirtingai nuo ELTA agent ūros. Investuoti gali iki 100 žmoni ų). Šiai bendrovei vadovauja direktorius Art ūras Ra čas. BNS yra tarptautinio žiniasklaidos koncerno „Alma Media" verslo informacijos grup ės nar ė. „Alma Media“ – yra vienas spar čiausiai augan čių bei tarptautiniu mastu besiple čian čių Suomijos žiniasklaidos koncern ų. Pagrindin ė investavimo kryptis – laikraš čių ateitis bei internetin ė žiniasklaida. Alma Media priklauso Lietuvoje s ėkmingai veikianti nekilnojamojo turto svetain ė City24.lt ir sunkiosios technikos pirkimo pardavimo portalas Mascus.lt. Koncernas taip pat valdo trijose Baltijos šalyse veikian čią naujien ų agent ūrą BNS“ (INFOlaukas, 2009).

Kadangi agent ūros priklauso skirtingiems akcininkams (ELTA – Lietuvos, o BNS – Suomijos), tod ėl, pasak BNS ir ELTA vadov ų, tai šiek tiek veikia ir skelbiam ų žinu čių turin į. ELTA direktor ės teigimu, jie dažniau skelbia su j ų grupe susijusias žinias, nes gaunama daugiau informacijos iš „Respublikos leidini ų grupei“ priklausan čių įmoni ų ar leid ėjų. (Ramanauskait ė- Tiumenevien ė, 2009). Tuo tarpu BNS vadovas teig ė, jog tai, kad ELTA priklauso Lietuvos akcininkams, n ėra gerai, nes ELTA agent ūra labiau kontroliuojama ir niekada nebus taip, kad apie ši ą grup ę ELTA parašys kok į nors neigiam ą pranešim ą. (Ra čas, 2009). O tai reiškia, kad skelbiamos žinut ės apie „Respublikos leidini ų grup ę“ nebus visiškai objektyvios.

1.2.4 BNS pirmojo puslapio strukt ūros analiz ė

2 paveikslas. BNS pirmasis puslapis.

BNS savo pranešimus skirsto į kelias informacines naujien ų kategorijos:

• Lietuvos verslo naujienos - agent ūra kiekvien ą darbo dien ą parengia 50-70 naujien ų apie Lietuvos bendrovi ų veiklos poky čius, ekonomin ę ir finansin ę šalies situacij ą bei tendencijas, aktualiausias biržos naujienas. Svarbiausias Lietuvos verslo naujienas BNS kiekvien ą darbo dien ą ver čia į rus ų ir angl ų kalbas, tai labai aktualu užsienie čiams, gyvenantiems ir dirbantiems Lietuvoje, kurie domisi Lietuvos verslo naujienomis. Taip pat BNS pateikia apie 15-20 Latvijos ir Estijos verslo naujien ų angl ų ir rus ų kalbomis, ši skiltis labai reikalinga verslo žmon ėms, kurie pl ėtoja savo versl ą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse. Šios naujienos leidžia neatsilikti nuo m ūsų kaimynini ų šali ų svarbiausios informacijos verslo rinkoje (BNS 2007);

• Užsienio politikos naujienos ;

• Užsienio verslo naujienos - užsienio verslo ir finans ų naujienos, parengtos pagal pasaulio naujien ų agent ūrų bei BNS korespondent ų pranešimus. Darbo dienomis pateikiama apie 50 naujien ų (BNS 2007). 25

Labai nedaug žiniasklaidos bendrovi ų turi korespondent ų užsienio šalyse, tod ėl naujien ų agent ūrų informacija yra laikoma vertingu užsienio naujien ų šaltiniu. Bet šiuo, sunku kriz ės laikotarpiu, Lietuvos žiniasklaidos atstovai jau stengiasi atsisakyti reporteri ų kai kuriose Europos šalyse, nes manoma, kad vienas reporteris, kad ir, pavyzdžiui, Briuselyje, žiniasklaidos bendrovei daug kainuoja. Bet kita vertus, atsisakymas reporteri ų užsienio šalyse, gali kainuoti žini ų tr ūkum ą, nepilnavertišk ą naujien ų skleidim ą, ir informatyvumo maž ėjim ą.

• Kriminalai, nelaim ės;

• Įvairenyb ės;

• Dienos įvykiai;

• Horoskopai;

• Orai;

• Sporto naujienos.

BNS pirmojo puslapio išd ėstymas. Pirmajame BNS puslapyje per vidur į yra naujien ų agent ūros spaudos centro pranešimai, kurie pasirodo realiu laiku, t.y. iškart, kai tik klientas juos išplatina per BNS sistem ą.

BNS pirmasis puslapis atrodo kiek kitaip nei ELTOS. Jame nepamatysime naujien ų iš kiekvienos skilties pirm ųjų eilu čių, vadinam ųjų vedinuk ų arba atak ų, kurias gali matyti ELTOS neregistruoti skaitytojai. Tai n ėra gerai, nes skaitytojai nemato, apie kokias naujienas jis gal ėtų skaityti šiandien, vedinukai skirti tam, kad skaitytojas susidom ėtų pateikiamomis naujienomis.

Žinu čių pagrindinis akcentas, d ėmesio centras visada yra pirmasis sakinys – tai ir yra ataka arba vedinukas. Kitaip tariant, įvadinis apibendrinamasis sakinys (Bell, 1991). Pirmame sakinyje dažniausiai ir b ūna pateikta visa sutrumpinta žinia. Vedinukas savaime jau yra maža istorija, netgi jei ir po to eina išsamus žinios atpasakojimas (Ten pat).

Kadangi prieiga prie „BNS Terminale” teikiam ų realaus laiko naujien ų yra mokama, tod ėl pirmajame puslapyje skaitytojai gali matyti tik „BNS Spaudos centro“ pranešimus. „BNS Spaudos centras“ – specializuota naujien ų agent ūros BNS platforma, skirta įvairi ų organizacij ų oficialiems neredaguotiems pranešimams spaudai. Prieiga prie „BNS Spaudos centro" pranešim ų publikavimo zonos yra taip pat mokama.

ELTOS pirmajame puslapyje, skirtingai nuo BNS jau galima matyti, kokias naujienas yra paruošusi savo skaitytojams ELTA (bet rodomos ne visos).

BNS pirmojo puslapio kair ėje skaitytojai gali rasti informacij ą apie kelis esminius įvykius. Bet visa kita informacija prieinama tik registruotiems vartotojams.

Iš strukt ūrin ės analiz ės matyti, kad BNS ir ELTOS žini ų pateikimo b ūdas šiek tiek skiriasi. ELTA stengiasi sudominti savo skaitytojus naujien ų vedinukais, pateikdama juos kiekvienoje skiltyje, o BNS to visiškai nedaro. Pastaroji agent ūra puslapio viduryje pateikia tik spaudos centro naujienas, iš kuri ų v ėliau, pagal žini ų atrankos kriterijus (apie juos bus kalbama su agent ūrų vadovais) atsirenka tuos pranešimus, kurie atrodo svarb ūs bei aktual ūs visai Lietuvai ir įpina juos į reikiam ą kontekst ą.

1.2.5 BNS ir ELTOS informacini ų naujien ų kategorij ų palyginimas

Lyginant BNS ir ELTOS puslapi ų skil čių įvairov ę galima pasteb ėti, kad jos šiek tiek skiriasi, BNS turi Lietuvos ir užsienio verslo naujien ų skilt į, ko neturi ELTA, ta čiau pastarosios puslapio sud ėtyje galima rasti užsienio ir Lietuvos ūkio ( čia rašoma ir apie versl ą) naujienas bei kult ūros naujienas, ko BNS neišskiria. Taip pat BNS neišskiria ir teis ėtvarkos naujien ų į atskir ą skilt į kaip tai daro ELTA. Remiantis tyrimais (Krasauskait ė, 1997) didži ųjų miest ų žiniasklaidos priemon ės linkusios naudotis BNS teikiamomis paslaugomis, ypa č informacija apie versl ą, nes ši agent ūra teikia išsamesn ę ir daugiau informacijos verslo klausimais, o mažesni ųjų miest ų ir rajonin ės žiniasklaidos priemon ės naudojasi ELTOS paslaugomis d ėl ekonomini ų priežas čių – ELTOS informacija pigesn ė, mažiau kainuoja teikiamos paslaugos.

BNS skiria ir atskir ą skilt į nusikaltimams bei nelaim ėms (ELTOJE, kaip atitikmuo, gal ėtų būti teis ėtvarkos skiltis), kaip gan svarbi ą visuomenei informacij ą, kuri yra bene labiausiai dominanti m ūsų šalies žmones (bent taip atrodo iš informacijos išleidžiamo kiekio didžiuosiuose mūsų krašto laikraš čiuose bei internetiniuose portaluose. O kaip žinia, tokio pob ūdžio informacijos pateikiama tiek daug, nes ji aktuali, ja domimasi. Neb ūtų paklausos, neb ūtų ir tokios pasi ūlos). T ą galime taip pat pasteb ėti iš laid ų apie nusikaltimus populiarum ą, jos yra rodomos bene patogiausiu ži ūrovams laiku ir pritraukia daugelio žmoni ų d ėmes į. Taip pat beveik kiekvienas laikraštis turi skilt į nusikaltimai ir nelaim ės ir ši skiltis užima tikrai nemenk ą laikraš čių dal į, ypa č „Lietuvos ryte“.

Sporto naujien ų skiltis vienija abi agent ūras, nes tiek viena tiek kita jas turi, kaip ir skiltis apie politik ą. BNS dar išskiria įvairenybi ų skilt į, kurioje dažnai spausdinamos kult ūros, ekologin ės, pramogin ės ir kitos naujienos.

Apibendrinant galima b ūtų pasakyti, kad tiek viena tiek kita agent ūra turi panašias informacini ų naujien ų kategorijas, tik BNS agent ūra yra labiau orientuota į verslo naujienas, tod ėl

27 tokio pob ūdžio žinu čių ši žiniasklaidos bendrov ė pateikia daugiau. Tai matysime ir iš pranešim ų skai čiaus apie LEO LT kiekio skirtum ų tarp ši ų dviej ų bendrovi ų.

1.2.6 BNS ir ELTOS puslapi ų interaktyvumas

Šiame skyrelyje bus žvelgiama, kaip pateikiamos žinios klientams, kokiais b ūdais ir metodais bandoma pritraukti jų dėmes į, tai pad ės išsiaiškinti kai kuriuos agent ūrų veikimo principus.

Interaktyvumo tyrimas labai populiarus žvelgiant į žiniasklaidos svetaines. Šiuo atveju taip pat bus labai įdomu pažvelgti, kaip savo skaitytojus pritraukia BNS ir ELTA agent ūros. Nors ši ų bendrovi ų svetaines skirtingai nuo kit ų informacini ų svetaini ų turi šiek tiek kitoki ą paskirt į, bet tikslas j ų abiej ų vis tiek yra toks pat, pritraukti, kuo daugiau klient ų (kit ų bendrovi ų atstov ų), kad jie užsisakin ėtų b ūtent tos, o ne kitos agent ūros naujienas ir naudot ųsi b ūtent j ų paslaugomis. Pirmasis puslapis, kaip žinia, dažnai b ūna reklamos veidas. Be abejo, tai tik vienas iš kriterij ų, renkantis iš kur gauti informacij ą, svarbesnis kriterijus yra žini ų objektyvumas, operatyvumas ir patikimumas. Ta čiau svetain ė taip pat yra svarbus dalykas, ypa č šiais nauj ųjų technologij ų laikais. Taigi toliau bus apžvelgiama, kokias interaktyvias detales šios agent ūros naudoja nor ėdamos pritraukti klientus, taip pat pagerinti bendradarbiavim ą su jais, padarant svetain ę patrauklią ir patogi ą naudoti kiekvienam vartotojui.

Lankantis svetain ėse buvo steb ėta, kiek jose yra komunikuojama su skaitytojais, kokiais būdais pateikiama informacija, ar bandoma kaip nors privilioti skaitytoj ą puslapio detal ėmis. Tyrimo vienetai – dešimt interaktyvumo kriterij ų. Pagal juos buvo lyginami tiek ELTOS tiek BNS puslapiai, ir ar juose vyksta komunikacija su skaitytoju. Analizuojant interneto svetaines pagal šiuos dešimt interaktyvumo bruož ų skai čiavimo sistemai pasirinktas paprastas binarinis kodavimas. Vienetu žym ėtas vienos ar kitos savyb ės buvimas, o nulis – kaip j ų nebuvimas.

2 lentel ė. Naujien ų agent ūrų internetiniuose puslapiuose naudojamos interaktyvumo detal ės.

BNS ELTA

Reklamos galimyb ė 1 0 (pirmajame psl. n ėra)

Nuorodos į savas svetaines 1 1

Vartotoj ų registracija 1 1

Pokalbi ų kambariai 0 0

Klausimai 0 0

Kalbos pasirinkimas 1 1

Animacija 0 0

Originalios detal ės 0 1

Paieška 0 (pirmajame psl. n ėra) 1

Ryšys su leid ėjais 1 1

Gauta informacija rodo, kad svetain ėse tr ūksta vartotoj ų komunikacijos. N ėra pokalbi ų kambari ų, joki ų diskusij ų galimybi ų, nuomoni ų skil čių, n ėra galimyb ės užduoti klausim ų naujien ų skil čių redaktoriams (BNS suteikia toki ą galimyb ę tik registruotiems vartotojams) ar patiems agent ūrų direktoriams, kas labai svarbu visiems klientams. Norint pirkti informacij ą, reik ėtų žinoti, iš kur j ą geriausiai gauti. Tokie diskusij ų ir pokalbi ų kambariai, pad ėtų lengviau vartotojams nuspr ęsti, kuri ą naujien ų agent ūrą pasirinkti, kokie, tiek vienos, tiek kitos agent ūros naujien ų pateikimo privalumai ir tr ūkumai. Kokioms žinios skiriama daugiausiai d ėmesio, pagal kokius kriterijus jos pateikiamos.

Gal ėtų b ūti ne tik skaitomiausios naujienos skiltis, bet ir vieta dienos klausimui arba dienos komentarui. Vartotojai čia gal ėtų dalintis savo patirtimi, apie gaunamos informacijos operatyvum ą, objektyvum ą. Uždavin ėti klausimus šiose žiniasklaidos bendrov ėse dirbantiems darbuotojams ir čia pat sulaukti atsakym ų į juos, nes bendrov ės, kurios užsakin ėja informacij ą iš naujien ų agent ūrų, turi taip pat atsargiai rinktis jas, nes yra ne vienodas agent ūrų k ūrybingumas, paslaug ų kokyb ė bei j ų kainos, taip pat agent ūros ne visada pateikia vienod ą kiek į informacijos apie tą pat į įvyk į. Vienos tai daro pla čiau, kitos pateikia tik keli ų pastraip ų pranešim ą. Analizuojant ELTA ir BNS žinutes buvo pasteb ėta, kad BNS apie LEO LT projekt ą informuoja išsamesn ėmis žinut ėmis, jose daugiau citat ų ir nuomoni ų. Kas yra labai svarbu klientams užsisakant vienos ar kitos agent ūros informacij ą.

Animacijos element ų taip pat nepasteb ėta. Nors tai yra gan efektyvus b ūdas pagyvinti svetain ę. Animacija suteikia puslapiui judrumo, nors kai jos per daug, akims norisi b ėgti, ieškant kur nors kitur ramaus prieglobs čio.

Reklamos skilties nebuvimas Eltos puslapyje, be abejo, dar nereiškia, kad Elta nesuteikia galimyb ės reklamuotis savo klientams, nes reklam ų šios agent ūros puslapyje yra. Bet minusas yra

29 tas, kad pa čiame pirmajame puslapyje vartotojas negali matyti, kokie reklam ų įkainiai: kiek kainuoja statin ė, kiek dinamin ė reklama (BNS t ą informacij ą pateikia).

Kalbant apie ryšius su leid ėjais, tai tiek viena bendrov ė, tiek kita pateikia kontaktus, ta čiau ELTOS informacija šiek tiek s ąlygin ė. Jei BNS pateikia vardus, pavardes, kontaktinius telefonus ir elektroninio pašto adresus žmoni ų, kurie yra atsakingi už kiekvien ą srit į. Tai ELTA tai daro nepamin ėdama, kas už k ą atsakingas, kas už politikos naujienas, kas už verslo, kas už nuotraukas. Eltos puslapyje nerasime netgi pavard ės žmogaus, kuris vadovauja visai tai bendrovei, skirtingai nuo BNS pateikiamos informacijos.

Originalios detal ės – tai įvairios besimarkstan čios nuotraukos, šmaikštus bei patrauklus puslapio įrėminimas, b ėganti eilut ė ir pan. Elta savo puslapyje turi vien ą originali ą detal ę: tai Eltos mirksintis logotipas su š ūkiu: „Nauja. Tikra. Laiku“. Taip pat žybsinti Eltos reklama, kuri praneša, jog galima naujienas užsisakyti ir telefonu. Puiki galimyb ė pritraukti nuolatos beskuban čius žmon ės, kurie neturi laiko ne tik skaityti laikraš čius, bet jau dabar ir naršyti bei skaityti naujienas internete. Ši paslauga – galimyb ė gauti šviežiausi ą informacij ą telefonu, tiek apie politik ą, tiek apie kult ūrą ir kitas sritis.

Paaišk ėjo, kad agent ūrų veikimo principas yra labai paprastas, jos rašo pranešimus, o skaitytojai moka pinigus už informacij ą. Taigi agent ūros pelnas priklauso nuo sudaryt ų sutar čių bei reklamos j ų puslapiuose. Jokio kito komunikacinio bendravimo naujien ų agent ūrų internetiniuose puslapiuose nepasteb ėta.

Šį puslapi ų interaktyvumo aptarim ą b ūtų galima t ęsti, pasitelkiant vis naujus pavyzdžius iš aplankyt ų agent ūrų svetaini ų. Ta čiau nevalia pamiršti ir to, kad tai, kas buvo vakar, lankantis svetain ėje, negarantuoja, kad t ą pat į rastume rytoj. Internetas yra ta vieta, kurioje viešpatauja kitimas, tik nežinia, ar jis yra vertyb ė, ar tr ūkumas.

1.3 Vertinamieji žinu čių teksto elementai

Naujienos ne „surandamos“ ir netgi ne „renkamos“, jos yra gaminamos. Tai yra žurnalistinio proceso k ūryba, žmogaus darbo produktas, netgi prek ė“ (Hartley, 1982). Pasak John Hartley, pranešim ų tekstas, kalba (angl. „discourse“) yra pagamintas iš ženkl ų sujungt ų kartu su simboli ų reikšm ėmis. Yra netgi komunikacijos studij ų sritis, vadinama semiotika, tai yra mokslas socialinei reikšmi ų ir prasmi ų produkcijai tirti. Tai susij ę su požymi ų, bruož ų, savybi ų suvokimu ir visuomenei bendrai suprantam ų ženkl ų panaudojimu. Ženklas tai yra bet koks elementas, kuris sukuria koki ą nors reikšm ę, tod ėl kalbant apie kalb ą, kaip apie pagrindin į ženkl ų

30 sistemos pavyzd į, galima sakyti, jog semiotika yra išaugusi iš lingvistikos (John Hartley, 1982). Norint suprasti tekst ą, labai svarbu tuos ženklus jame tinkamai atpažinti. Pasak G. Kress, visi pranešimai yra tarpininkai tarp adresanto ir adresato. Nesvarbu koks tai b ūtų įvykis, visad vyksta tarpininkavimas tarp tav ęs, žinios skleid ėjo, ir žinios gav ėjo, kuris nieko nežino apie t ą pasakojam ą įvyk į. Korespondentai gali įvyk į interpretuoti įvairiai. Yra skirtingos interpretavimo formos. Pavyzdžiui, kaltininko veiksmai, ketinimai gali b ūti interpretuojami keliais atvejais: kaip atsitiktinis (nety činis) sm ūgis, trinktel ėjimas, arba kaip ty činis susistumdymas; įvykis savaime taip pat gali b ūti įvardijamas skirtingai: kaip kumštel ėjimas, arba kaip st ūmimas (Davis, Walton, 1983). G. Kress teigia, kad teksto perrašymas yra sutrumpinta kalba, šis procesas įtraukia maž ų mažiausiai kelis etapus: • Teksto dekonstrukcij ą; • Pradinio įvykio pertvarkym ą, tai naujos (perrašytos) kalbos apercepcija (suvokimas, priklausomas nuo ankstesn ės žmogaus patirties, psichin ės veiklos ir individuali ų savybi ų); • Teksto min čių (iš)reiškimas pagal lingvistikos kategorijas (Ten pat). Tiek teksto rašymas tiek perrašymas (pertvarkymas) yra praktiniai dalykai, kurie tvirtai įsigal ėję ideologin ėse strukt ūrose ir yra j ų išraiškos priemon ės. 1.3.1 Pranešim ų kalbos strukt ūra pagal „7 K“ teorij ą

Įvykio analiz ė žvelgia į pranešim ą ne tik kaip į atvir ą, akivaizd ų, tiksliai apibr ėžiam ą nutikim ą, bet ir į tai, k ą istorija sako apie naujienos pagrindinius veik ėjus, įvykio viet ą ir laik ą , tai daroma norint sukurti istorijos strukt ūrą (Bell, 1999). Norint gerai išanalizuoti žinut ę, reikia žinoti, apie k ą joje rašoma, koks įvykis aprašomas, kada ir kur jis įvyko ir kas to įvykio dalyviai. Tai daroma pasitelkus į pagalb ą Manoff ir M. Schudson „five Ws and an H“ tradicin į princip ą; lietuviškas atitikmuo b ūtų septynios „K“ raid ės (Drunga, 2007).

1) Kas? 2) Kod ėl? 3) K ą? 4) Kada? 5) Kur? 6) Kaip padar ė ar pasak ė? 7) Kam tai svarbu? 31

Pasak M. Drungos jie reikalingi tam, kad žinia b ūtų gera, nes kiekvienoje žinioje klausytojas, ži ūrovas, skaitytojas, žinios vartotojas ieško atsakymo į šiuos klausimus ir jei neranda, negauna pakankamai informacijos apie įvyk į, lieka nepakankamai informuotas. O tai jau b ūtų žurnalist ų nekompetentingumas, nes nesugeb ėjo paruošti išsamios ir tinkamos žinios. Su pirmuoju sakinuku klausytojas įtraukiamas į naujien ą, patraukiamas klausytojo d ėmesys, o tai labai svarbu komercin ėj veikloj, kad išlikt ų tas „kabliukas“, nes kitaip klausytojas gali nesusidom ėti žinia. Kad žinios b ūtų įdomios, jos turi patraukti d ėmes į jau pa čioje pradžioje. (Drunga, 2007). Allan Bell si ūlo, kaip pagal min ėtą „five Ws and an H“ princip ą analizuoti ir interpretuoti pranešim ų kalbos strukt ūrą: • Pirmiausia si ūloma nustatyti, kokie įvykiai minimi antrašt ėje; • Kokie įvykiai aprašomi teksto vedinuke (lead); • Kokie nutikimai minimi pa čiame pranešime; • Ar pranešim ų antrašt ėse kartojasi ta pati informacija, kaip ir j ų vedinukuose (minimi tie patys dalykai, ar j ų išvengiama; koks žinios vertinimas išaišk ėja, jei tie patys dalykai kartojami/praleidžiami pranešimo antrašt ėje ir vedinuke; ar yra tokios informacijos, kuri pateikta antrašt ėje, bet prie jos negr įžtama žinioje; kaip antrašt ė prasideda, ar b ūsima žinia pateikiama, kaip veiksmas, ar abstrak čiai); • Ar istorija visa aprašyta, pateikti išsam ūs faktai, įvykio dalyviai ar kas nors nepaminima ir kod ėl; kas aprašoma dviprasmiškai ir neaiškiai; • Kokie veiksmažodžiai naudojami aprašyti tam tikr ą įvyk į, neigiami ar teigiami, kod ėl jie panaudojami; • Kas cituojamas, kuo remiamasi tiesiogiai ir netiesiogiai; • Kokie įvykio dalyviai paminimi (žmon ės, organizacijos, valstyb ės); kokios „etiket ės“ jiems klijuojamos (teigiamos, neigiamos); • Kokie posakiai naudojami vietai ir laikui apib ūdinti (kaip laiko atžvilgiu išd ėstyta įvykio seka pranešime, kod ėl b ūtent tokia seka pasirinkta); • Ar duota, kokia nors antraplan ė, jau pra ėjusi ų įvyki ų informacija („background“), kuri reikalinga norint suprasti apie pasakojam ą įvyk į (ar ta informacija yra tik istoriniai įvykiai, datos, ar neseniai įvyk ę nutikimai, susij ę su nauja žinia); Ar kuri nors iš antraplan ės informacijos nurodo kok į nors ideologin į pamat ą, kuris slypi istorijos potekst ėje;

• Ar yra koki ų nors to įvykio komentar ų, jo vertinim ų, išsakyt ų nuomoni ų. Kontekstin ės informacijos tam, kas nutiko; l ūkes čių, kaip situacija vystysis toliau (ar išsakytos nuomon ės turi, koki ą nors ideologij ą, nusiteikim ą, slypin čią potekst ėje; • Ar yra koki ų nors reakcij ų (žodini ų), padarini ų, rezultat ų (veiksm ų) po išspausdintos žinios; • Koks ryšys išreiškiamas arba numanomas tarp sakini ų ar istorijos įvyki ų, kaip tai daroma? Ar istorija pasakojama sklandžiai, ar mintys šokin ėja viena prie kitos (Bell, 1999). Šiuo planu taip pat bus iš dalies remiamasi analizuojant BNS ir ELTOS žinutes: analizuojamos antrašt ės, j ų s ąsaja su tekstu, vertinamieji žodžiai, konotacijos ir kt. A. Bell teigia, kad įvyki ų sekos išd ėstymas žinioje taip pat yra labai svarbus dalykas, nes dažniausiai žurnalistai rašo pranešimus d ėstydami įvykius ne chronologine, o sud ėtingesne seka, tod ėl kartais sunkiau suvokti, kas po ko įvyko. Ta čiau jie tai daro ne atsitiktinai, o tur ėdami tam tikrus tikslus. Tuomet ir pasakojimas (žinia) atlieka tam tikras funkcijas – kitokias negu tik lengvesnis teksto suvokimas d ėl įvyki ų eiliškumo (Bell, 1999). Tod ėl dažnai žinut ėse pastebime, kad kartais įvykio antraplan ė informacija (tai kas atsitiko dar prieš įvyk į), kartais autoriaus pasakoma žinut ės pradžioje, o kartais nukeliama į gal ą, tai daroma norint labiau sudominti žinios skaitytoj ą arba netgi įtikinti d ėl ko nors (Bell, 1999). Imant akivaizd ų pavyzd į iš naujien ų agent ūros BNS, tai kovo 19 dien ą beveik visi išspausdinti pranešimai baigdavosi sakiniu: „KT yra paskelb ęs, kad nacionalin ė energetikos bendrov ė Leo LT, kuriai patik ėti milijardin ės vert ės strateginiai projektai, buvo įsteigta pažeidžiat Konstitucij ą“. Konstitucinio teismo toks sprendimas buvo paskelbtas prieš kovo 19 d., o tą dien ą visos žinut ės apie LEO LT buvo užbaigiamos tokiu sakiniu. Tai buvo daroma norint įtikinti, ar priminti skaitytojui, kad LEO LT susik ūrė pažeidžiant Konstitucij ą.

1.3.2 Pranešim ų tekst ų ideologija

Pasak A. Bell, istorijose, pranešimuose, kuriuos žmon ės platina, yra didel ė dalis m ūsų socialinio identiteto. O pranešim ų interpretavimas, aiškinimas yra esminis pagrindas, kuriame atsispindi m ūsų pa čių tapatyb ė. Patys pranešimai taip pat yra labai svarb ūs žini ų medijai. Žurnalistai nerašo straipsni ų, jie rašo istorijas, pasakojimus, kuriuose dominuoja strukt ūra, tam tikra tvarka, žurnalistinis poži ūris ir žinios vertinimas. Taigi įvair ūs nutikimai yra išreiškiami, perpasakojami istorijose, kurias mes pateikiame žiniasklaidai (Bell, 1999).

A. Bell atliktuose tyrimuose paaišk ėjo, kad naujien ų pranešimai nepateikiami kaip paprasti ir aišk ūs pasakojimai, jie dažniausiai b ūna pripildyti dviprasmybi ų, įvairi ų faktų neatitikimo tikrovei ir j ų nepakankamumo aprašant istorijos eig ą (Bell, 1999). Pasak autoriaus, norint suvokti pranešim ų tekst ų ideologij ą, reik ėtų atlikti sud ėtingus ir išsamius tyrimus. Tai ver čia mus susim ąstyti apie žini ų painumą ir nevienareikšmiškum ą, taip pat suteikia mums galimyb ę ištirti, ar antrašt ė pakankamai gerai reprezentuoja pa čią istorij ą. Ideologija žinu čių tekstuose taip pat mums parodo, kas yra žini ų informacijos šaltiniai, ir kuri pateikta informacija iš viso neturi aiškaus nurodyto šaltinio. Tai ver čia mus susim ąstyti, kod ėl tada tam tikri įvykiai apskritai buvo pranešin ėjami, jei jie neturi jokio informacijos šaltinio arba jis nepateiktas, ir kod ėl tie nepagr įsti faktai apskritai buvo atrinkti ir sud ėti į vien ą išspausdint ą pranešim ą (Ten pat). Naujien ų agent ūrose yra kiek kitaip, nes j ų spausdinami pranešimai yra pa čių naujien ų agent ūrų sukurti. Čia vienintelis ir pirminis informacijos šaltinis dažniausiai yra naujien ų agent ūra. Ta čiau b ūna ir toki ų atvejų, kai pa čios agent ūros ima žinias iš kit ų žiniasklaidos priemoni ų ir jas perspausdina savo internetiniuose puslapiuose. Šalia toki ų pranešim ų dažniausiai b ūna nurodyta, kad žinut ė yra ne naujienos agent ūros. Pavyzdžiui, BNS šalia spausdinamo straipsnio pavadinimo skliausteliuose rašo, kad pranešimas yra ne j ų: „I.Staškevi čius: koks gal ėtų b ūti kitas Leo LT vadovas, tai klausimas pagrindiniam akcininkui (žiniasklaida), 2009 kovo 24 d“. Tik dar gal ėtų b ūti nurodyta tiksl ūs šaltiniai, iš koki ų žiniasklaidos priemoni ų imama informacija. ELTOS spausdinamose žinut ėse iš viso nepasteb ėta tokio atvejo, kad b ūtų nurodyta, jog žinia yra ne j ų pa čių parašyta, bet paimta iš žiniasklaidos. Galb ūt ELTA visai nesinaudoja žiniasklaidos informacija, arba tiesiog to nepamini savo pranešimuose. Kitas dalykas informacijos šaltini ų nurodymas, kai žinios gaunamos iš užsienio, ta čiau šiuo atveju buvo analizuojamos žinut ės, susijusios su LEO LT projektu, tod ėl apie kitas užsienio agent ūras, kaip BNS ir ELTOS informacijos šaltinius nebus kalbama. Roger Fowler savo knygoje aiškino, kaip kalba dalyvauja formuojant ir atstatant schematines grupes (kategorijas) žinu čių tekst ų kalboje. Jis panašiai, kaip ir aukš čiau min ėtas A. Bell teigia, kad per žinu čių tekstus visuomen ė reprezentuoja pati save. Ir išskiria kelis punktus, kaip ji tai daro: a) pagal tai, kaip visuomen ė reiškia savo mintis, kokiu b ūdu pateikia naujienas, kokiu rakursu ži ūri į tam tikr ą žini ą, visa tai parodo visos „grup ės“ (visuomen ės ar šalies) bendr ą suvokim ą; b) Pagal priskyrim ą skirting ų semantini ų vaidmen ų nariams iš skirting ų „grupi ų“, tokiu b ūdu atskiriant juos vien ą nuo kito, kaip kitokius ir padedant praktiškai išskirstyti j ėgas ir nelygias galimybes tarp j ų (Fowler, 1991). 34

Ideologinis spaudos vaidmuo. Roger Fowler teigimu, ekonomin ės aplinkyb ės, sustiprino laikraščių pirkimo ir skaitymo įpro čių svarb ą, bei suteik ė pavidal ą ideologijai. Pagrindin ė ekonomikos pad ėties įtaka laikraš čiams buvo tai, jog laikraš čiuose buvo talpinama reklama, o vartotojiškos reklamos reprezentuoja ideal ų, fiktyv ų pasaul į. Pasak autoriaus, laikraš čių tekstai patys savaime taip pat si ūlo fiktyv ų pasaulio model į, pavyzdžiui, įvairios diskusijos apie „muilo operas“ bulvarin ėje spaudoje, apie aktorius, j ų asmenybes, apie kitas žvaigždes. Taip pat laikraš čiams būdingas atitr ūkimas nuo tikrov ės pasakojant apie keliones, nuotykius (Ten pat). Autorius nurodo ir kit ą ekonomin ę aplinkyb ę, kuri susijusi su laikraš čių ideologiniu vaidmeniu. Tai faktas, kad dauguma laikraš čių priklauso žmon ėms ar bendrov ėms, kurios turi daug sąsaj ų su verslo pramone, tod ėl dažniausiai jie parduoda ir si ūlo grup ę įvairi ų produkt ų ir paslaug ų, kitoki ų nei įprastai pateikia laikraš čiai. Tokia pad ėtis žiniasklaidoje, ver čia mus galvoti, kad patys laikraš čiai ir jose spausdinamos žinut ės dažniausiai prisideda prie j ų savinink ų komercin ės s ėkm ės. Tai iš dalies yra politinis reikalas, ypa č visuomenėje, kurioje valdžios partijos skyla į dvi dalis, d ėl besiskirian čių nuomoni ų, kalbant apie ekonomikos teorijas ir politik ą (Fowler, 1991). John Hartley savo veikale „Understanding News“ cituodamas Umberto Eco raš ė: „Jog n ėra būtinyb ės keisti politik ų kalbos žinutes: pakakt ų (o galb ūt ir b ūtų geriau) pakeisti auditorijos nusistatym ą, paži ūras į juos, taip b ūtų pasiektas skirtingas žinut ės iššifravimas“ (Hartley, 1982). Ši mintis lengvai pritaikoma ir m ūsų visuomen ėje. Nes žiniasklaidos tekstai formuoja m ūsų nuomon ę apie politikus, verslininkus ir norint tinkamai paveikti auditorij ą, n ėra b ūtina skelbti daug žadan čias politik ų kalbas, papras čiausiai užtenka pakeisti auditorijos poži ūrį ir nuomon ę apie tuos visuomen ės veik ėjus, o tai daroma pasitelkiant vertinamuosius žodžius, konotacines reikšmes, implikacijas. Apie šiuos elementus ir bus kalbama sekan čiame poskyryje.

1.3.3 Vertinimas tekste

Vertinimas tai išreikštas kalb ėtojo/rašytojo poži ūris į k ą nors kaip pageidaujam ą arba nepageidaujam ą (Ryvityt ė, 2005). S. Hunston ir G. Thompsonas apibr ėžia vertinim ą kaip kalb ėtojo arba rašytojo nusistatym ą, pozicij ą, poži ūrį arba jausmus reiškinių arba propozicij ų, apie kurias jis kalba, atžvilgiu (Hunston, Thompson, 2000). Pasak B. Ryvityt ės, kalb ėtojo arba rašytojo nuomon ė atspindi jo asmeninius įsitikinimus ir visuomen ės, kuriai jis atstovauja, vertybi ų sistem ą. Tod ėl pagrindin ė vertinimo funkcija, yra pranešti skaitytojui, kokia yra rašytojo pozicija (k ą jis mano, ar jau čia), kokio nors reiškinio

35 atžvilgiu (Ryvityt ė, 2005). Kaip matome, tiek B. Ryvityt ės, tiek min ėtų užsienio autori ų vertinimo apibr ėžimai sutampa. Autor ė teigia, jog rašytojo nuomon ė remiami ideologin ėmis priemon ėmis ir tod ėl išsakomos daugiau negu vien jo asmenin ės mintys. Teksto autoriaus vertybi ų sistema yra viena iš ideologijos sudedam ųjų dali ų, kuria grindžiamas kiekvienas tekstas (Ryvityt ė, 2005). Taigi, analogiškai, išsakyta naujien ų agent ūrų bet kokia nuomon ė žinut ėse atskleidžia ne vien tik pa čios agent ūros ideologij ą. Aišku, šiuo atveju, ideologija priklauso ne visai visuomenei, o tam tikrai jos daliai ir pa čiai agent ūrai, nes jos sukuria ir skleidžia žinutes visuomenei. Pasak B. Ryvityt ės vertinimas tampa pagrindine lingvistine s ąvoka, kadangi ideologijos iš esm ės yra vertybi ų sistemos – kas laikoma, gera ar bloga, priimtina ar nepriimtina, pageidaujama ar nepageidaujama, teisinga ar neteisinga (Rikvityt ė, 2005). Autor ė si ūlo kelis b ūdus, kaip atpažinti vertinim ą tekste (pirmieji du konceptualaus vertinimo pavyzdžiai, kiti du lingvistinio): • Vertinimas yra tada, kai reiškinys lyginamas su norma arba priešinamas jai; • Pateikiama subjektyvi kalb ėtojo/rašytojo reakcija į įvyk į; • Vartojami vertinamojo pob ūdžio leksiniai vienetai: būdvardžiai, prieveiksmiai, daiktavardžiai ir veiksmažodžiai; • Vartojami intensifikatoriai, kompanatoriai (aukštesnysis ir aukš čiausias laipsnis, modaliniai žodžiai (Ryvityt ė, 2005). Vertinimas yra sudėtingas dalykas, nes ne visad tekste aiškiai j į pamatysime, retai kada rasime tokius akivaizdžius vertinamuosius žodžius, kaip protingas ar kvailas . Tokiu atveju, tai jau būtų eksplikuotas vertinimas – kai viskas pasakoma aiškiai, be užuolank ų. Kitu atveju vertinimas yra implikuotas – kai vertinimas aiškiai neišreikštas (slaptas arba užsl ėptas). B. Ryvityt ė taip pat pastebi, kad pagyrimas ir kritika gali priklausyti nuo situacijos: vienoje situacijoje detalus reikš teigiam ą vertinim ą, kitoje – neigiam ą (Ten pat). Vilniaus Universiteto d ėstytoja Marija Liudvika Drazdauskien ė mano, kad vertinamieji žodžiai naudojami tekste rodo autoriaus neišprusim ą: „Jie iš dalies susij ę su neformaliu registru arba kalbos prastumu ir nesiskaitymu su klausytojais. Tai skatina ir psichologinis klimatas“ (Drazdauskien ė, 2008). Bet juk kartais vertinamieji žodžiai yra reikalingi atskleisti tam tikr ą autoriaus nuomon ę, aišku, ne naujien ų agent ūrų tekstuose, nes ten informacija turi b ūti objektyvi. Ta čiau vertinamieji žodžiai, mano manymu, suteikia šioki ą toki ą spalv ą parašytiems tekstams, ir j ų neder ėtų visiškai atsisakyti. Šio darbo empirin ėje dalyje bus atliekama analiz ė, kurioje skai čiuojami neigiam ą vertinim ą turintys žodžiai. Tai bus atliekama pasitelkus į pagalb ą tekstyn ų lingvistikos Smooth Tool program ą. 36

1.3.3.1 Poteks čių arba implikacij ų vartojimas naujien ų pranešimuose

Analizuojant žinutes pasitaiko toki ų atvej ų, kai viskas žodžiais nepasakoma, dalis informacijos slypi potekst ėje – tai yra žodžiais nepasakoma, nuvokiama teksto prasm ė (DLKŽ, 2005). V. Kelertien ė teigimu: „Potekstes ypa č sunku atpažinti, nes jos retos sintaksiniame lygmenyje, be to, jos išskirtinai priklauso nuo autoriaus ir skaitytojo pasaulio pažinimo ir kone visiško sutapimo su abiej ų – tiek skaitytojo, tiek rašytojo – poži ūrio bei užuomin ų ribomis“ (Kelertien ė, 2006, p. 290-304). Analizuojant BNS ir ELTOS pranešimus įmanomi sunkumai, atsirandantys d ėl naujien ų agent ūrų, ir mano, kaip darbo autor ės, galim ų išsiskirian čių poži ūri ų į tam tikrus dalykus, susijusius su LEO LT atveju. Bet kadangi naujien ų agent ūrų tekstuose iš viso netur ėtų vyrauti joks subjektyvus poži ūris, tod ėl bus sud ėtingiau atpažinti potekstes spausdinamuose pranešimuose. Kaip Susan Hunston ir Geoff Thompson yra raš ę, kad tik tiesiogiai įvardyti žodžiai (vertinimas), tam tikram veiksmui ar asmeniui apib ūdinti ir j ų interpretavimas gali b ūti mokslinis, o visi kiti reikšmi ų (poteks čių) aiškinimai negali b ūti priimami, kaip rimtas tyrimas, nes negali žinoti, ką autorius nor ėjo pasakyti (Hunston, Thompson, 2000). Ta čiau visgi bus bandoma atrasti agent ūrų tekstuose koki ų nors vertinimo požymi ų.

1.3.3.2 Konotacijos ir j ų vartojimas žiniasklaidos tekstuose

Atliekamame tyrime bus laikomasi tokio konotacijos apibr ėžimo: konotacin ė reikšmė – tai komunikacinis turinys, kuris, ne įeidamas į žodžio konceptual ųjį turin į, j į papildo d ėl to, kad žodis siejamas su tam tikru referentu (Leech, 1990, p. 12) ir remiamasi nuomone, jog: a) konotacin ė reikšm ė, skirtingai nuo kognityvin ės, yra neapibr ėžta ir negalutin ė (open-ended), ji priklauso nuo individo patirties, istorinio periodo, kult ūros ir visuomen ės, be to, ji gali b ūti individuali, ir ne vis ų tos kalbos vartotoj ų vienodai suprantama, kadangi individualioji kalbinė patirtis ir jos s ąsajos su tikrove yra unikalios ir nepakartojamos (Thwaites T., Lloyd D., Mules W., 1994, p. 43). Kompiuterinis tarptautinis žodži ų žodynas (toliau KTŽŽ) reikšm ę konotacija apibr ėžia kaip: „Kalbos vieneto šalutin ė reikšm ė, turinti semantini ų arba stilistini ų element ų, susijusi ų su pagrindine reikšme; ja reiškiami ekspresyv ūs emociniai ar vertinamieji posakio atspalviai, pvz., žodžio krušà – led ų krituliai reikšm ė posakiuose krito akmen ų kruša ; pabiro kaltinim ų kruša yra konotacija “ (KTŽŽ, 2003).

Taigi konotacija yra emociniai-ekspresiniai atspalviai, sudarantys papildom ąjį žodžio leksin ės reikšm ės komponent ą. Iš konotacij ų taip pat išryšk ėja vertinamoji rašytojo nuomon ė apie tam tikr ą įvyk į, jo pozicija ir nusiteikimas kalbant apie vien ą, ar kit ą atvej į. Konotaciniai žodžiai padeda apib ūdinti tam tikrus reiškinius, kartais taip stengiamasi paveikti skaitytoj ą. Atliktame tyrime konotacini ų žodži ų vartojimas agent ūrų tekstuose pad ės atskleisti, kaip naujien ų agent ūros apib ūdina LEO LT ir su šiuo projektu susijusius įvykius bei j ų dalyvius. Taigi visa pateikta informacija apie vertinim ą tekste, bus naudinga analizuojant BNS ir ELTA agent ūrų pranešimus. Nes ši teorin ė dalis pad ėjo suprasti, kad netgi paprastas žodelis net , kartais yra vertinamojo pob ūdžio (Pvz.: į Seim ą susirinko visi politikai ir net K. Prunskien ė). Ši dalelyt ė rodo autoriaus nusiteikim ą K. Prunskien ės atžvilgiu. Panaši ų ir kitoki ų vertinimo tekste pavyzdži ų bus ieškoma BNS ir ELTA spausdinamuose pranešimuose apie LEO LT.

2. BNS IR ELTOS NAUJIEN Ų AGENTŪRŲ ŽINU ČIŲ, SUSIJUSI Ų SU LEO LT ATVEJU, TURINIO ANALIZ Ė

2.1 Tyrimo metodika ir eiga

Tyrimui atlikti šiame darbe, kaip vienas iš metod ų, buvo pasirinktas turinio analiz ės metodas, nes jis leidžia dirbti su didžiuliu tekst ų masyvu, tod ėl patogu apdoroti gausi ą informacij ą ir tai nieko nekainuoja. Taip pat lengva gauti medžiag ą tyrimui. Ji n ėra įkyri, nereikia prašyti žmoni ų atsakin ėti į klausimus ir pan.). Šiam tyrimo metodui pavald ūs visi duomenys, kuriuos tik galima suskai čiuoti: „Turinio analiz ės metodas – tai metodas, kuriuo siekiama išskirti objektyv ų, matuojam ą, patikrinam ą pranešim ų turinio kiek į“ (Fiske, 1998). Pagrindinis turinio analiz ės tikslas yra neverbalin į, nekiekybin į dokument ą pakeisti kokybiniais duomenimis (Bailay, 1987). Tai suteikia tyrin ėtojui galimyb ę išvengti įsp ūdžiais pagr įst ų sprendim ų, nors tai dar nereiškia, kad atliekant analiz ę šiuo būdu bus išvengta subjektyvumo, ta čiau galima j į sumažinti. Šiuo metodu tiriamos įvairios kategorijos. Atliekant tyrim ą gali iškilti sunkum ų d ėl tam tikr ų žodži ų ar frazi ų interpretacijos, nes analizuojamose žinut ėse tam tikros fraz ės gali b ūti atskir ų autori ų skirtingai suprantamos, suteikiama įvairi prasm ė. Ne įmanoma įrodyti, kad išvados, padarytos remiantis turinio analize bus teisingos (Berger, 1998).

Studijuojant agent ūros tekstus turinio analiz ės metodu, atrankos elementai bus: žodžiai, fraz ės, s ąvokos, kiti prasminiai vienetai: sakiniai, tema ir kt. Tokios analiz ės esm ė – išskirti dokumento tekste tam tikrus prasminius vienetus, tada skai čiuoti j ų vartojimo dažn į, tirti įvairi ų teksto element ų ryšius tiek vieno su kitu, tiek su visa informacijos apimtimi. Kadangi, turinio analiz ė b ūna daug kart ų efektyvesn ė ir patikimesn ė naudojant kompiuterius ir speciali ąsias tekstin ės informacijos analiz ės programas, taip pat taikant statistin ės, faktorin ės analiz ės metodus, tod ėl šiame darbe bus naudojama tekstyn ų lingvistikos programa Word Smith Tools, kuria naudojantis buvo sudaryti dažniniai žodži ų s ąrašai ir po to atliekami skai čiavimai. Taip pat naudojama Kompiuterin ės lingvistikos centro si ūloma programa teksto funkcij ų nustatymui.

Analizuojant BNS ir ELTOS žinutes bus remiamasi keliais kontent analiz ės etapais:

a) Dokument ų atrinkimas analizei (buvo atrinktos žinut ės nuo kovo 1 iki balandžio 15 dienos imtinai);

b) Skai čiavimo vienet ų (indikatori ų) išskyrimas. Indikatoriai gali b ūti tokie: tema, verslinink ų, istorini ų asmenybi ų, politik ų, partijos lyderi ų pavard ės. Įvykiai, faktai, 39

atvejai, oficiali ų dokument ų pri ėmimas (dažnumas ir t ęstinumas laike liudija apie j ų socialin ę reikšm ę) ir kiti indikatoriai.

c) Pagal vertinimo tekste elementus, nustatyti vertinimo pob ūdį, kaip svarstomasis dalykas vertinamas, pvz.: palankiai, nepalankiai, neutraliai).

d) Vertinimo matas (kas yra vertinimo pagrindas, kuo remiantis buvo įvertinta palankiai, nepalankiai, neutraliai).

e) Bruožai (kokiais požymiais, savyb ėmis apib ūdinami žmon ės).

Kitoje šio darbo dalyje bus naudojamas pusiau strukt ūruotas interviu. Interviu klausimai buvo išsi ųsti internetu agent ūrų vadovams. Iš atsakym ų paaišk ėjo, kokie yra žini ų atrinkimo ir pateikimo kriterijai, agent ūrų veikimo principai, gaunamos informacijos šaltiniai, žini ų k ūrimo tendencijos.

Galima sakyti, kad šio interviu metodas yra priešingas anketavimui: respondentui nepateikiami klausimai, o leidžiama pasisakyti laisvai, atsakymai gali b ūti labai išsam ūs. Kitaip nei giluminis interviu, šiam metodui b ūdinga vidin ė struktūra. Jis taikomas apklausiant specialistus, nes jie nelink ę kalb ėti nežinoma tema. Pusiau strukt ūrinis interviu padeda gauti tikslesn ę informacij ą (Petrauskas, 2008).

Toliau šiame darbe bus aptariama ir žvelgiama, koki ą gi informacij ą apie LEO LT projektą paruošia m ūsų nacionalin ės naujien ų agent ūros, koks žinu čių turinys, ir ar objektyviai pateikiama informacija.

2.2 LEO LT projekto eiga ir jo kontekstas

LEO LT projektas tikrai didel ės reikšm ės įvykis Lietuvoje, apipintas kontraversiškomis nuomon ėmis ir nesibaigian čiais gin čais. Apie ši ą bendrov ę jau daugiau nei metus rašo Lietuvos spauda, mirga žinut ės internete, dažnokai rengiamos ir debat ų laidos televizijose ar radijuje. Apie Leo LT projekt ą dabar jau žino arba bent yra kažk ą gird ėjęs kiekvienas, ta čiau, koks yra šio projekto kontekstas ir d ėl ko kilo ši sumaištis? Kur viso to pradžia? LEO LT (Lietuvos elektros organizacija) – daug gin čų sulauk ęs, naujos atomin ės elektrin ės Lietuvoje ir su ja susijusios infrastrukt ūros investicinis ir valdymo projektas, pristatytas Seimui ir visuomenei 2007 m. gruodžio 19 d., po Lietuvos Vyriausyb ės deryb ų su priva čia Vilniaus prekybos grupei priklausan čia kompanija NDX Energija. Projekte tur ėjo bendrai dalyvauti Baltijos šali ų ir Lenkijos investuotojai (LEO LT, 2008). „2008 m. Geguž ės 20 d. įsteigta nacionalinio investuotojo bendrov ė – LEO LT, AB. Bendrov ė buvo sukurta kaip nacionalin ė elektros energetikos bendrov ė, kuri per savo dukterines 40

įmones valdys pagrindin ę Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos dal į – elektros energijos perdavimo ir skirstomuosius tinklus“ (Krinicina, 2008). Projekto priešistor ė. Kadangi apie projekto priešistor ę nebuvo rasta joki ų kit ų šaltini ų tik Vikipedija ir pa čio LEO LT internetinio puslapio informacija, kuriame pateikta tik keletas „saus ų“ fakt ų su datomis apie projekto eig ą, tod ėl LEO LT priešistor ė trumpai bus pristatyta iš Vikipedijos pateiktos informacijos, nors ji ir n ėra labai patikimas šaltinis. Verta pamin ėti, kad pakankamos informacijos kiekio apie LEO LT nebuvimas, taip pat yra šioks toks rodiklis, ver čiantis susim ąstyti, ar tikrai LEO LT susik ūrimo istorijoje yra viskas aišku ir skaidru. Taigi: „1999 m. pavasar į, Lietuvos Vyriausyb ė sudar ė neformal ų susitarim ą su Europos Komisija, jog Lietuva nestabdys Ignalinos atomin ės elektrin ės, leis jai veikti tol, kol jos technologiniai kanalai gal ės funkcionuoti“ (Vikipedija, 2009). Vėliau, 2005 m., buvo uždarytas pirmasis atomin ės elektrin ės reaktorius, o jau 2006 m. keli ų bendrovi ų vadovai („Lietuvos Energija“, Eesti Eenergija“ ir „Latvenergo“) pasiraš ė diplomatin į rašt ą d ėl pasirengimo naujojo reaktoriaus statybai. 2007 m. vyriausybei paskelbus naujosios IAE projekto model į, iš karto pasipyl ė ekspert ų kritika d ėl daugelio įžvelgiam ų sand ėrio tr ūkum ų. Tod ėl žiniasklaida LEO LT projekt ą pramin ė „Trigalviu slibinu“. Apie 2008 m. naujojo Atomin ės elektrin ės įstatymo pri ėmim ą Europos Komisija iš anksto nebuvo informuota. Tod ėl Seimas išvis negal ėjo priimin ėti tokio įstatymo. „Priimin ėdamas įstatym ą, pagal kur į LEO LT suteikiamos didel ės turtin ės teis ės nacionalinio investuotojo bendrov ėje, Seimas nebuvo įsitikin ęs, ar UAB iš viso turi teigiam ą aktyv ą, ar, priešingai, turi praskolint ą, įkeist ą kapital ą. Tik po įstatymo pri ėmimo oficial ūs pareig ūnai praneš ė apie UAB įvykdyt ą savo kapitalo įkeitim ą“ (Vikipedija, 2009). Abejodamas įstatymo konstitucingumu, Seimas kreip ėsi į Konstitucin į Teism ą. Ir nors nemaža dalis žinom ų Lietuvos veik ėjų Prezidentui si ūlė įstatymą vetuoti, ta čiau V. Adamkus visgi 2008 m. vasario 12 d. Seime priimt ą Atomin ės elektrin ės įstatym ą patvirtino. Prieš Konstituciniam Teismui pradedant Seimo narių skundo d ėl LEO LT įstatymo atitikimo konstitucijai nagrin ėjim ą, iš LEO LT vadov ų pareig ų atsistatydino Rymantas Juozaitis. 2009 m. kovo m ėnes į Seime buvo svarstomi du LEO LT sandorio naikinimo projektiniai pasi ūlymai. T ą pat į m ėnes į iš LEO LT pareig ų atsistatydino antrasis LEO LT vadovas Gintautas Mažeika. 2009 m. kovo 2 d. Lietuvos Konstitucinis Teismas paskelb ė, jog LEO LT bendrov ė buvo įsteigta, pažeidžiant Konstitucij ą (Vikipedija, 2009). Einamuoju momentu yra svarstoma reorganizuoti LEO LT taip, kad visi jos veiklos žingsniai, atitikt ų įstatymus ir b ūtų visiškai aišk ūs tolesni šios organizacijos veiksmai. 41

Šio projekto internetiniame portale dar vis skelbiama, kad: „LEO LT yra nacionalin ė elektros energetikos bendrov ė, kuri, vadovaudamasi šalies įstatym ų bei kit ų teis ės akt ų suteiktais įgaliojimais, įgyvendina strateginius šalies energetikos projektus:

• užtikrina sklandži ą Lietuvos elektros perdavimo ir skirstom ųjų tinkl ų sistemos veikl ą; • įgyvendina naujosios Lietuvos atomin ės elektrin ės projekt ą; • integruoja Lietuvos energetikos sistem ą į Europos S ąjungos rink ą, įgyvendindama Lietuvos elektros energetikos sistem ų sujungimo projektus su Lenkija ir Švedija bei sinchroniškai sujungdama Baltijos energetikos sistemas su Vakar ų Europos energetikos sistema UCTE“ (LEO LT 2008).

Nors šiuo metu jau bandoma reorganizuoti LEO LT bendrov ę: „Vyriausybei si ūloma bendrov ę Leo LT reorganizuoti taikant tas pa čias proced ūras, kaip ir pertvarkant įmon ę „Lietuvos energija“ (BNS, 2009), ta čiau projekto internetiniam puslapyje vis dar skelbiama pasenusi informacija, jog LEO LT siekia savo tiksl ų įgyvendinant naujosios Lietuvos atomin ės elektrin ės projekt ą. Tai rodo pa čios organizacijos vadov ų požiūrį į LEO LT projekt ą ir nemok ėjim ą apie savo veikl ą pateikti naujausios ir tikslios informacijos.

Toliau šiame darbe turinio analiz ės metodu bus analizuojamos BNS ir ELTOS bendrovi ų žinut ės ir ži ūrima, kaip jos pateikia vis ą informacij ą, susijusi ą su LEO LT atveju, bus bandoma žvelgti į tekstus iš vertinamosios pozicijos, ieškant pranešimuose vertinam ųjų žodeli ų, implikacij ų ir taip bandoma nustatyti agent ūrų informacijos sklaidos objektyvum ą, nešališkum ą, naujien ų pateikimo ypatybes.

2.3 Vertinamieji elementai, išryšk ėję BNS ir ELTOS žinut ėse

Atrinkus visas kovo ir balandžio iki 15 dienos m ėnesio žinutes, prad ėta j ų analiz ė, taikant turinio analiz ės metod ą ir ieškant žinut ėse vertinimo tekste element ų (apie juos buvo rašoma ankstesniame skyriuje): teigiam ų/neigiam ų konotacij ų, vertinam ųjų žodeli ų.

Pasteb ėta, kad BNS su LEO LT susijusi ų naujien ų spausdina daugiau ir dažniau negu ELTA, tai galb ūt susij ę su tuo, kad BNS labai stipriai orientuota į verslo naujienas, tiek Lietuvos, tiek Baltijos šali ų, tod ėl stengiasi pateikti, kuo daugiau ir kuo išsamesn ės informacijos apie ši ą srit į. ELTA, matomai, pasiskirs čiusi vienodai d ėmesio visoms skiltims, tiek kult ūrai, tiek politikai, tiek ekonomikos naujienoms. Tai galima pasteb ėti iš žinu čių apie LEO LT kiek į. Jei ELTA per dien ą išspausdina nuo vieno iki penki ų pranešim ų, susijusi ų su LEO LT, tai BNS dažnai rasime nuo penki ų iki dešimt, ar dar daugiau žinu čių, kuri ų tekste b ūtų pamin ėtas LEO LT. 42

2.3.1 Teigiamos ir neigiamos konotacijos BNS ir ELTA pranešimuose

Kovo 26 dienos BNS naujien ų agent ūros išspausdintoje žinut ėje apie J. Niedvaro atsistatydinim ą iš LEO LT prezidento pareig ų, BNS agent ūra pamin ėjo LEO LT su neigiama konotacija: „Pastaruoju metu kritikuotos nacionalinės energetikos bendrov ės Leo LT...“. Žurnalistai gal ėjo pamin ėti tik LEO LT vard ą, bet čia dar buvo pridurta, kad LEO LT praeitis yra kontraversiška, o ir dabar projekto veikl ą daug kas kritikuoja. Toks sakinys iš karto neigiamai nuteikia skaitytoj ą prieš LEO LT, ypa č tok į, kuris ne itin dom ėjosi visa LEO LT įvyki ų seka.

Dar vienas teiginys tos pa čios dienos BNS pranešime su neigiamu konotaciniu atspalviu buvo LEO LT atsistatydinusio direktoriaus kompetentingumo apib ūdinimas: „Buv ęs SEB Vilniaus banko prezidentas, Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos (TVM) direktorius 56 met ų J. Niedvaras, iki tol nedirb ęs energetikos versle...“. Pranešant žini ą, neb ūtinai pamin ėti vis ą žmogaus gyvenimo istorij ą, kad jis netur ėjo patirties, kok į universitet ą baig ė, kiek jam met ų ir kur jis prieš tai dirbo. Bet čia buvo norima pabr ėžti, kad galb ūt d ėl tos priežasties jis ir atsistatydino, nes buvo nekompetentingas energetikos versle. Toliau vėl panašus teiginys, po J. Niedvaro pasisakymo apie Lietuvos energetik ą, pristatoma, kieno žodžiai buvo cituojami: „Teigiama SEB bank ą (tuometin į Vilniaus bank ą) įkūrusio ir daug met ų jam vadovavusio J. Niedvaro kreipimesi“. V ėl akcentuojamos buvusios J. Niedvaro pareigos, kad jis dirbo banke, bet ne su energetika susijusiame versle. Agent ūra ELTA tuo metu taip pat buvo paruošusi pranešim ą apie LEO LT vadovo atsistatydinim ą, ta čiau ELTA pranešime, apie LEO LT bendrov ę su neigiama konotacija jau kalba pats energetikos ministras: „A. Sekmokas akcentavo, kad visuomen ė nepasitiki LEO LT veikla“. Apie projekto direktori ų J. Niedvar ą, ELTA nepateikia tokios biografini ų fakt ų bei jo kvalifikacij ą patvirtinan čios informacijos, ta čiau ELTA savo pranešime panaudojo tam tikr ų asmen ų citatas, kurie apie J. Niedvar ą taip pat atsiliepia neigiamai, ir vien ą citat ą, kaip opozicij ą su teigiamomis J. Niedvaro savyb ėmis. Teigiamas apib ūdinimas: „Manau, kad LEO LT praranda labai patyrus į, s ąžining ą ir nusipelnius į žmog ų. Man iš ties ų labai gaila, kad tai vyksta. Apie priežastis J. Niedvaras man ęs neinformavo. Ta čiau manau, mes galime pabandyti atsp ėti“, - kalb ėjo buv ęs LEO LT vadovas.“ Tik buv ęs LEO LT vadovas, dirb ęs panašius darbus, kaip ir J. Niedvaras gal ėjo taip apib ūdinti savo koleg ą. Visi kiti atstovai, kurie buvo cituojami ELTOS pranešime, kalb ėjo su neigiama konotacija: „Ministro nuomone, LEO LT prezidentas J. Niedvaras neturi pab ėgti nuo atsakomyb ės.“ Ir dar viena neigiama A. Kubiliaus nuomon ė apie š į veik ėją: „Tikiuosi, kad naujoji steb ėtoj ų taryba gal ės prad ėti darb ą nuo švaraus puslapio“. A. Kubiliaus išsakytose mintyse aiškus 43 nusiteikimas prieš atsistatydinus į vadov ą, nes jo manymu, buv ęs vadovas dirbo valstybei nenaudingai ir nešvariai, tod ėl dabar bus galima visk ą prad ėti iš naujo. ELTA pateikia daugiau neigiamai pasisakan čių žmoni ų nuomon ę apie buvus į LEO LT vadov ą negu teigiam ų, ta čiau pateikdama šalia ir teigiam ą buvusio direktoriaus kolegos citat ą ELTA leidžia savo klientams susidaryti patiems nuomon ę, koks žmogus buvo J. Niedvaras. Ir kuriais šaltiniais pasitik ėti, ar jo kolegos atsiliepimais, ar energetikos ministro A. Sekmoko ir A. Kubiliaus pasisakymu.

Kovo 2 d. pranešime ELTA Konstitucinio Teismo pareig ūnus pavadina Konstitucijos sargais: „Konstitucijos sargai įstatyme pasigedo nuostat ų“, taip lyg pabr ėždama teismo paskirt į – saugoti, kad kas nenusižengt ų įstatymams.

Kovo 2 dienos pranešime ELTA rašo, jog Konstitucinis Teismas paskelb ė, jog kai kurie bendrov ės LEO LT valdymo principai prieštarauja Konstitucijai. Taip pat ELTA rašo, jog nors ir KT pripažino, kad LEO LT bendrov ė įsteigta nusižengiant, kai kuriems įstatymams, ta čiau pažymi, jog: „Konstitucinis Teismas nesutiko su svarbiausiais besikreipusi ų parlamentar ų argumentais“. Nežinia, kam tie argumentai pasirod ė svarbiausi, ar naujien ų agent ūrai, ar patiems parlamentarams, bet pranešime pabr ėžiama, kad toliau minimi argumentai buvo svarb ūs: „ Įstatyme numatytas bendrov ės tikslas siekti naudos sau ir visiems savo akcininkams pažeidžia vartotoj ų interesus“. ELTA taip pat praneša, d ėl koki ų priežas čių KT taip nusprend ė: „Nutarime pažym ėta, kad vartotoj ų teisi ų apsaugos klausimus reglamentuoja kiti įstatymai, o gin čyta Atomin ės elektrin ės įstatymo nuostata tokio reguliavimo nepakeit ė“. ELTA ši ą nutarimo dal į pamini, jog b ūtų aiški KT pozicija LEO LT bendrov ės atžvilgiu, ir kad KT vengia pripažinti (teisindamasi, kad tai ne j ų kompetencija ir šiuos klausimus reglamentuoja kiti įstatymai), jog LEO LT tikslas – siekti naudos sau ir savo akcininkams.

Kovo 5 d. BNS išspausdino žinut ę, kurioje išsakoma A. Kubiliaus nuomon ė apie LEO LT darb ą. Citatos pabaigoje randamas prierašas: „Aiškino premjeras, žurnalisto spaudžiamas pasiaiškinti, jog dabartin ė Vyriausyb ė „švilpia“ į t ą pa čią pus ę, kaip ir buvusioji Gedimino Kirkilo, kuriam vadovaujant ir buvo įkurta Leo LT, be konkurso ir neskaidriai pasitelkusi privataus kapitalo investuotoj ą. Vis ų pirma keistai atrodo tai, jog žurnalistas spaudžia pasiaiškinti premjer ą. Jau vien tai skamba kaip kaltinimas A. Kubiliui. Vis ų antra, iš pateikto premjero atsakymo matyti, jog žurnalistas buvo specialiai suformulav ęs klausim ą taip, kad atrodyt ų jog dabartin ė vyriausyb ė (su A. Kubilium priešakyje) pritaria LEO LT projektui, nes naudojamas žodelis „švilpia“, kuris yra neigiamai konotuotas. O vis ų tre čia, tai implikuojama, jog G. Kirkilo vadovaujama vyriausyb ė veik ė „nešvariai“, d ėl ši ų priežas čių buvo priimtas LEO LT steigimo įstatymas. O LEO LT šioje žinut ėje pa čios agent ūros apib ūdinama, kaip įkurta „be konkurso ir neskaidriai“. 44

2.3.2 Informacijos nesutapimas arba nutyl ėjimas agent ūrų žinu čių tekstuose

Pažvelkime, kaip naujai išrinkt ą LEO LT valdybos pirminink ą apib ūdina BNS ir ELTA agent ūros. R. Vaitkus valdybos pirmininku buvo išrinktas 2009 balandžio 9 dien ą, įdomu tai, kad abi agent ūros pateik ė skirting ą informacij ą apie R. Vaitkaus praeityje dirbtus darbus. BNS akcentavo, kad naujasis valdybos pirmininkas yra: „Premjero Andriaus Kubiliaus bendramokslis ir bi čiulis. Yra dirb ęs bendrov ės "IBM Lietuva" generaliniu direktoriumi, o anks čiau yra buv ęs ūkio viceministru, atsakingu už branduolin ę energetik ą.“ Tuo tarpu ELTA ta pat į žmog ų pristato, kiek kitaip: „R. Vaitkus yra asociacijos „Žini ų ekonomikos forumas“ tarybos pirmininkas, Lietuvos-Japonijos asociacijos valdybos pirmininkas, Vilniaus senamies čio „Rotary“ klubo narys, daugiau nei 40 mokslini ų publikacij ų autorius, 8 JAV ir 10 Japonijos patent ų autorius ir bendraautoris.“ BNS labiau akcentuoja R. Vaitkaus ryšius su tam tikrais valdžios atstovais, taip pat pamini, kad šis žmogus yra jau ne naujokas energetikos verslo srityje, nes dirbdamas ūkio viceministru buvo atsakingas už branduolin ę energetik ą. ELTA tuo tarpu pabr ėžia visiškai su energetika nesusijusius R. Vaitkaus nuopelnus, kad jis yra „Rotary“ klubo narys, keli ų dešim čių publikacij ų autorius, Japonijos patent ų autorius ir kit ą informacij ą. Kovo 12 dien ą abi naujien ų agent ūros išspausdino pranešimus, kad du valdybos nariai atleisti iš darbo gavo dideles kompensacijas, ta čiau jie v ėl sugr įžo į LEO LT bendrov ę, tik jau buvo priimti į kitas pareigas. Informacijos nesutapimas pasteb ėtas minint pinig ų sumas, kurios buvo išmok ėtos abiem valdybos nariams. ELTA savo pranešime rašo, kad: „Valdybos nari ų, likusi ų dirbti LEO LT, kompensacijos siek ė 180 t ūkst. lit ų“, tuo tarpu BNS praneša: „Buv ę Leo LT valdybos nariai gavo po 200 t ūkst. lit ų kompensacij ų“. Tokie informacijos nesutapimai klaidina visuomenę bei lieka nežinoma, kokia iš ties ų suma buvo išmok ėta tiems nariams. Tuo tarpu kai kuriose žiniasklaidos priemon ėse taip pat pasirodo skirtinga informacija, nes vieni cituoja BNS, kiti ELTA. Tod ėl žmon ėms b ūna sunku atsirinkti, kas teisinga, kas ne.

Kovo 12 dien ą ELTA išspausdino pranešim ą, kad: „Nauj ą Visagino atomin ę elektrin ę (AE) Lietuvoje statys ne specialiai tam įsteigta bendrov ė LEO LT, o strateginis investuotojas, pasirinktas konkurso b ūdu“. Atrodo, šiame pranešime lyg ir viskas gerai, išskyrus tai, kad jis parašytas užtikrintu tonu, kad nauj ą AE statys tikrai ne LEO LT, o strateginis investuotojas. Nors iš ties ų tuo metu dar visiškai nebuvo aišku, ar tas strateginis investuotojas apskritai imsis šio projekto, ar ne. Konkursas, kas statys AE dar tik planuojamas. Tod ėl BNS skelbtoje informacijoje apie t ą pa čią naujien ą nerasime tokio užtikrintumo (nes jo ir netur ėtų b ūti), juk dar n ėra žinoma ar tikrai 45

LEO LT nestatys elektrin ės: „Lietuva jau ši ų met ų pabaigoje gal ėtų paskelbti naujos atomin ės elektrin ės strateginio investuotojo konkurs ą, mano energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Ta čiau, anot jo, pirmiausia samdyti konsultantai tur ės parengti verslo plan ą, nuo kurio priklausys, ar iš viso ateis strateginis investuotojas ir koks jis gal ėtų b ūti. Konsultanto konkursas, pasak A.Sekmoko, tur ėtų b ūti skelbiamas jau greitai.“. Matome, kad BNS pranešime dar yra abejoni ų d ėl strateginio investuotojo ir informacija nepateikta taip kategoriškai teigiant, kad viskas jau yra aišku.

BNS savo internetiniame puslapyje pateikia ne tik pranešimus apie svarbius įvykius, susijusius su LEO LT, bet taip pat ir žinom ų politik ų nuomones, svarbiais energetikos klausimais. Pavyzdžiui, kovo 6 dien ą BNS išspausdino pranešim ą, kuriame D. Grybauskait ė kalba apie LEO LT: „Asmeniškai aš nor ėč iau pasakyti, kad LEO LT projekt ą vertinu kaip Lietuvos didžiausi ą oligarchizacijos pavyzd į. (...) Dabar, manau, reikia keisti įstatym ą, keisti valdym ą ir klausimas, ar apskritai šis junginys naudingas valstybei, ar jis turi išlikti, koks jis dabar yra. Mano atsakymas būtų, vienareikšmiškai, jis turi b ūti absoliu čiai kei čiamas arba iš viso turime galvoti, ar jo reikia“.

Toliau, kovo 5 dien ą spausdinama ir KT teis ėjo E.Šileikio nuomon ė apie LEO LT: „Leo LT - monopolija, o VST pasirinkimas į partnerius prieštarauja Konstitucijai“. T ą pa čią dien ą BNS paskelbia ir A. Kubiliaus nuomon ę, kuri sutampa su D. Grybauskait ės išsakytomis mintimis, jog LEO LT – oligarchijos virš ūnė. Premjeras sutinka su šiuo teiginiu, ta čiau jis aiškina, kad vyriausyb ė kol kas neketina LEO LT išardyti. Tokie pasisakymai ir žymi ų politik ų nuomone tikrai yra aktual ūs Lietuvos visuomenei, tod ėl, nors tai yra ir ne kažkoks svarbus įvykis, susij ęs su LEO LT, bet toks pranešimas su įtaking ų asmen ų mintimis yra naudingas ir reikalingas skaitytojui, padedantis susidaryti nuomon ę ne tik apie LEO LT, bet ir apie pa čių politik ų (o ypa č kandidat ų į Lietuvos Prezidentus) poži ūrį apie vienokius, ar kitokius Lietuvai svarbius klausimus.

ELTA, nors ir re čiau, bet taip pat kartais cituoja žymi ų politik ų nuomones apie LEO LT projekt ą. Pranešime, kuriame cituojama D. Grybauskait ė, taip pat išsakoma jos asmenin ė nuomon ė apie LEO LT projekt ą, tik citat ų kiek mažiau ir jos neutralesn ės: „Labai gerai, kad jau turime daugiau aiškumo, ypa č po Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Bet galutinai visi taškai nesud ėti. Politinis klausimas - ar ši sukurta strukt ūra iš viso naudinga - taip pat kybo ore“.

BNS pranešime labiau matyti D. Grybauskait ės pozicija d ėl LEO LT projekto, čia spausdinama jos nuomon ė ne tik apie korupcin į versl ą, bet ir žiniasklaidos bendradarbiavim ą su politikos atstovais: „Dalia Grybauskait ė didžiausia Lietuvos problema laiko korupcini ų verslo, žiniasklaidos ir politikos atstov ų grupuo čių įsigal ėjim ą ir pagrindiniu savo tikslu nurodo kov ą su

46 jomis“ ( 2009 kovo 6d.). ELTA pranešimuose šios D. Grybauskait ės svarbios citatos nepaminimos. Galb ūt taip nenorima parodyti kandidat ės į Prezidentus svari nuomon ė apie LEO LT projekt ą.

Kovo 4 d. tiek BNS tiek ELTA agent ūros išspausdino pranešim ą apie LEO LT turto vertinim ą po Konstitucinio Teismo sprendimo. ELTA savo pranešime teigia, kad: „Seimo patvirtintoje LEO LT suk ūrimo sutartyje nurodoma, kad suk ūrus nacionalinio investuotojo bendrov ę ne v ėliau nei per 24 m ėnesius šios elektrin ės (HAE ir HE) nuo „Lietuvos energijos“ turi būti atskirtos, o j ų pagrindu sukurtos dvi atskiros bendrov ės “. Tuo tarpu BNS tos pa čios dienos žinut ėje rašo, jog „Lietuvos energijai“ priklausan čios Kruonio hidroakumuliacin ė elektrin ė bei Kauno hidroelektrin ė vertinant turt ą nebuvo įtrauktos, jos v ėliausiai iki 2010 met ų geguž ės turi b ūti atskirtos nuo Leo LT ir už simbolin ę 1 lito kain ą perduotos valstybei“. Kadangi sutartis d ėl nacionalinio investuotojo suk ūrimo jau pasirašyta daugiau nei metai, tai pagal ELTOS skelbiam ą informacij ą elektrin ės jau tur ėjo b ūti atskirtos nuo „Lietuvos energijos“, kuri yra viena iš sudedam ųjų LEO LT dali ų. Taip pat ELTA nepamini, kad atskirtosios elektrinės tur ėtų b ūti parduotos valstybei už simbolin ę vieno lito kain ą, ELTA vietoj šios informacijos skelbia, kad pagal LEO LT sutart į, min ėtos elektrin ės turi b ūti atskirtos, o j ų pagrindu sukurtos dvi atskiros bendrov ės.

2.3.3 Tiesioginis ir atviras vertinimas žinu čių tekstuose

BNS agent ūra kovo 4 dien ą išspausdino pranešim ą, kad Konstitucinis Teismas (toliau KT) paskelb ė, jog Leo LT buvo įsteigta pažeidžiat Konstitucij ą. Kadangi KT pri ėmė tok į sprendim ą, tai teoriškai LEO LT tur ėtų b ūti skelbiamas negaliojan čiu. Ta čiau, kaip toliau BNS skelbia: „Ta čiau manoma, kad pagal teismo nutarim ą pakoregavus teis ės aktus, Leo LT gal ės veikti toliau.“ Čia galima įžvelgti vertinim ą, kad nors ir KT pri ėmė rimt ą sprendim ą, kad LEO LT įsteigta apeinant kai kuriuos įstatymus, ta čiau manoma, kad visa tai galima dar vos ne lengvai sutvarkyti, pakoregavus šiokius tokius teis ės aktus. BNS pateiktoje informacijoje neparašyta, kas taip mano, kad LEO LT gal ės veikti toliau. Ta čiau jau čiamas kritinis vertinimas Konstitucinio teismo atžvilgiu, juk kam tada priimti sprendimus ir nustatyti, kad LEO LT projektas pažeidžia Konstitucij ą, jei šiek tiek pakoregavus aktus v ėl viskas veiks po senovei.

Toks pats kritinis vertinimas jau čiamas ir ELTOS skelbiamoje informacijoje apie KT sprendim ą. Kovo 2 dien ą šios naujien ų agent ūros pranešime rašoma: „Konstitucinio Teismo nutarimas vadinamojoje LEO LT byloje nesudaro pagrindo išformuoti ši ą energetikos bendrov ę“. Žodžiai „nesudaro pagrindo“ taip pat turi šiok į tok į neigiam ą vertinim ą, nes sprendimas tai yra, o jis nesudaro pagrindo ir yra visai neveiksmingas, bereikšmis norint išformuoti energetikos bendrov ę.

Taip pat įdomiai pavadinta pati LEO LT byla, kad ji yra „vadinamoji“. Atrodyt ų lyg pa čios bylos nėra, bet ji tik taip vadinasi – LEO LT byla.

Kalbant apie t ą pat į KT sprendim ą, BNS pamini LEO LT su tiesiogiai išreikštu vertinimu: „Pirmadien į Konstitucinis Teismas paskelb ė, kad nacionalin ė energetikos bendrov ė Leo LT, kuriai patik ėti milijardin ės vert ės strateginiai projektai, buvo įsteigta pažeidžiat Konstitucij ą“ (2009 03 02). BNS pabr ėžia, kad ši energetikos bendrov ė, kuriai buvo patik ėti tokie svarb ūs ir daug kainuojantys projektai susik ūrė pažeidžiant Konstitucij ą. Vis ą t ą projekt ą palaimino ir vyriausyb ė. Matome agent ūros neigiam ą vertinim ą LEO LT atžvilgiu ir suprantam ą nuog ąstavim ą d ėl dideli ų pinigini ų investicij ų, d ėl kuri ų dabar kilo toks didelis s ąmyšis.

Tą pa čią dien ą ELTA spausdina A. Kubiliaus nuomon ę apie KT sprendim ą. Premjero žodžiai pristatomi taip: „Po nutarimo Premjeras Andrius Kubilius pareišk ė...“. Pastarasis žodis „pareišk ė“ (nors galima buvo rašyti teig ė, pasak ė, pamin ėjo) iš karto lyg ir sufleruoja, kad A. Kubilius nori nuraminti visuomen ę, kad nors KT sprendimas nesudaro pagrindo išformuoti LEO LT bendrov ės, ta čiau, jo žodžiais tariant: „Artimiausiu metu LEO LT steb ėtoj ų taryboje ir valdyboje tur ės įvykti poky čių, kad b ūtų proporcingai ir tinkamai atstovaujama valstyb ės ir visuomen ės interesams.“ ELTA išspausdinusi Konstitucinio Teismo sprendimo rezultatus iš karto paband ė juos atremti optimistiškomis A. Kubiliaus mintimis, kad nors sprendimas priimtas, bet visk ą dar galima pakeisti, kad, pasak jo, neb ūtų nuskriausta valstyb ė ir visuomen ė. Toliau ELTA v ėl spausdina Premjero žodžius, kurie tur ėtų įtikinti visuomen ę, jog viskas vyks sklandžiai: „Per ši ą savait ę kartu su teisininkais atidžiai išnagrin ėsime Konstitucinio Teismo nutarim ą ir priimsime sprendimus, kurie neleis Lietuvos pilie čiams abejoti, ar esame demokratin ė teisin ė valstyb ė“. Šiuose A. Kubiliaus pasisakymuose peršama mintis, jog jeigu KT ir nevisiškai tinkamai atliko savo darb ą priimdamas sprendim ą d ėl LEO LT, tai Premjeras b ūtinai ši ą klaid ą ištaisys.

Kovo 2 dien ą BNS agent ūra išspausdina pranešim ą, kuriame praneša: „Ekspremjeras G. Kirkilas viliasi, kad nauja valdan čioji dauguma t ęs Leo LT projekt ą“. Pa čiame pranešime agent ūra pristato ekspremjer ą, kaip: „Atomin ės elektrin ės įstatymo projekto bei nacionalinio investuotojo į nauj ą atomin ę elektrin ę bendrov ės steigimo iniciatori ų“. Šis paaiškinimas, gal ėtų b ūti, kaip potekst ė to, kod ėl G. Kirkilas tikisi, jog bus t ęsiamas LEO LT projektas, nes ekspremjeras yra viso šio projekto sumanytojas ir jam galb ūt neb ūtų labai naudinga, jei bendrov ė b ūtų išardoma. Toliau BNS spausdina pa čio G. Kirkilo argumentus, kod ėl reikia t ęsti t ą projekt ą, BNS rašo: „Jis pabr ėžė, kad jo Vyriausyb ė ir buv ęs Seimas, balsuodamas už Atomin ės elektrin ės įstatym ą, r ėmėsi teisinink ų išvadomis.“ Citata iškart tampa svari, nes BNS prieš j ą prideda žodel į pabr ėžė, o ne šiaip pasak ė, jog viskas čia lyg ir teis ėta, nes pati Vyriausyb ė ir buv ęs Seimas balsavo už. 48

2.3.4 Antraš čių pasirinkimas

Žvelgiant į pranešim ų pavadinimus, j ų antraštes, galima pasteb ėti, kad ELTA daug dažniau renkasi drastiškesnes antraštes, kaip pavyzdys gal ėtų b ūti kovo 19 dien ą išspausdintas ELTOS pranešimas: „LEO LT veržiasi į FORATOM“. Tai asociacija, vienijanti 17 atomin ę energetik ą pl ėtojan čių nacionalini ų branduolini ų asociacij ų. Žinut ės pavadinimas gan ėtinai dr ąsus, nors pa čioje žinioje apie veržim ąsi nekalbama, tik minima, jog LEO LT valdybos narys D. Montvila ketina su kitais nariais rimtai svarstyti dalyvavimo FORATOM veikloje perspektyv ą. Tuo tarpu BNS antrašt ė yra visiškai neutrali: „Leo LT svarstys galimyb ę tapti Europos atomin ės energetikos pramon ės asociacijos nare“. Čia minima, kad galimyb ė bus tik svarstoma, bet neteigiama, kad LEO LT veržiasi tapti Foratom asociacijos nare. Tod ėl ir pats pranešimas visiškai atitinka antrašt ę, nes jame rašoma, kad Foratom nari ų susitikime tik aptartos Lietuvos įmon ės galimyb ės tapti asociacijos nare. Tokiomis antrašt ėmis ELTA galb ūt bando pritraukti savo klient ų dėmes į: „Lietuvos žiniasklaidoje vis dar neatsikratoma įpro čio vertinti ir į pirm ą viet ą iškelti tai, kas neigiama, stengiamasi vartotoj ą pritraukti neigiamos tematikos ir konotacijos antrašt ėmis“ (Kamandulyt ė, Kaip dienraš čiai prabyla į mus?). Kitas dalykas, v ėlgi susij ęs su antraš čių pasirinkimu bei pa čios žinut ės turinio atitikmeniu. BNS kovo 18 dien ą apie vyriausyb ės planus paskelbti kandidatus į nacionalin ės energetikos bendrov ės Leo LT steb ėtoj ų taryb ą rašo neišskirdama kažkoki ų tam tikr ų asmen ų citat ų ir neiškeldama j ų į pavadinimo r ėmus, kaip svarbiausios naujienos minties. ELTA tuo tarpu jai pasirodžiusi ą svarbi ą A. Kubiliaus pasakyt ą fraz ę iškelia į pat į pranešimo pavadinim ą (antrašt ę): „A. Kubilius: kandidatai į LEO LT vadovyb ę žinomi, bet nesakysiu“. Toks pavadinimas iš karto nuteikia priešiškai A. Kubiliaus atžvilgiu, atrodo kad jis slepia svarbias naujienas nuo visuomen ės, ar d ėl tam tikr ų priežas čių dar nenori sakyti. BNS ši ą premjero citat ą traktuoja neutraliai: „Premjeras Andrius Kubilius tre čiadien į spaudos konferencijoje pripažino, kad kandidatus žino, ta čiau kol kas j ų nenor ėtų įvardyti.“ Be jokios ironijos ar sarkazmo. Atrodo, kalbama apie tą pa čią A. Kubiliaus fraz ę, ta čiau, kaip skirtingai ji skamba, priklausomai nuo žodži ų pasirinkimo: „nesakysiu“ ir „nenor ėtų įvardyti“. Kovo 2 dien ą BNS išspausdintoje pranešimo antrašt ėje skelbiama, kad: „Leo LT k ūrimo istorijoje - Konstitucijos pažeidimai, ta čiau įmon ė gyvuos toliau”. Pati antrašt ė atitinka tekste skelbiam ą informacija, ta čiau antrašt ės formuluot ė skamba gan ironiškai, panašu b ūtų į žini ą su antrašte: „pagautas suk čius, ta čiau paleistas į laisv ę ir, galimas daiktas, kad suk čiaus ir toliau

Iš atliktos analiz ės galima daryti išvad ą, kad tiek vienos tiek kitos agent ūros pranešim ų tekstuose yra konotacini ų neigiamos/teigiamos reikšm ės žodži ų, taip pat nemažai tiesioginio 49 vertinimo per vertinamuosius žodžius atvej ų. Ta čiau palyginus abiej ų agent ūrų žinutes, galima b ūtų teigti, jog BNS žinut ės apie LEO LT ir su šiuo projektu susijusiais įvykiais yra neutralesn ės. Antraštes BNS parenka atitinkan čias tekste pateikiam ą informacij ą, tuo tarpu ELTA dažniau renkasi tokias antrašt ės, kurias atkreipt ų vartotojų d ėmes į, nors pa čiose žinut ėse rašoma informacija yra kiek kitokia, nei b ūna pateikta pranešimo pavadinime.

2.3.5. Prototipiškos teksto funkcijos

Norint atlikti dar tikslesn ę analiz ę buvo naudojamasi Kompiuterin ės lingvistikos centro (toliau KLC) si ūloma programa, kuri padeda nustatyti teksto funkcijas. Ši ą program ą ir teksto funkcij ų nustatym ą A. Utka apraš ė savo disertacijoje 3, kurios išvados pateikiamos KLC internetiniame puslapyje. Labai dažn ų žodži ų form ų dažnum ų pasiskirstymas tekstuose n ėra atsitiktinis. A. Utkos teigimu: „Tai yra tiesiogiai susij ę su teksto funkcijomis, tod ėl kartu su kitomis formaliomis teksto ypatyb ėmis jie yra reikšmingi teksto funkcij ų rodikliai” (KLC, 1998–2009). A. Utka savo disertacijos išvadose nurod ė septynis faktorius ir jiems reikšmingus požymius, kuri ų kokybin ė interpretacija leidžia nustatyti, įvardinti ir aprašyti septynias tekst ų funkcijas bei j ų paradigmas: spontaniško ekspresyvumo, naratyvumo, direktyvumo, nespontaniško ekspresyvumo, apeliatyvumo, deskriptyvumo ir temporatyvumo (KLC, 1998–2009). Pasinaudojus „Kompiuterin ės lingvistikos centro“ automatinio teksto funkcij ų nustatymo programa, buvo nustatyta, kiek BNS ir ELTA agent ūrų tekstai (tik tie, kurie buvo pasirinkti turinio analizei, t.y. viso kovo m ėnesio ir balandžio pirmosios pus ės pranešimai, susij ę su LEO LT) yra prototipiški. Pagal teksto prototipiškumo 6 funkcijoms analiz ę programa nustat ė, kad tiek BNS tiek ELTA tekstai priklauso dalykini ų diskusij ų superžanrams. Toliau bus pla čiau aprašytos ir apibr ėžtos šios funkcijos bei nustatoma, kurios j ų labiau b ūdingos ELTOS pranešim ų tekstams, o kurios BNS. Pateiktose lentel ėse procentiškai ir grafiškai įvertinamas analizuojamo teksto prototipiškumas 6 funkcijoms. Spalva ir jos intensyvumas rodo teksto prototipiškumo lyg į: juoda spalva rodo, kiek tekstas yra neprototipiškas, balta – kiek prototipiškas.

3 paveikslas. Teksto BNS.txt prototipiškumas šešioms funkcijoms.

SPONTANIŠKAS EKSPRESYVUMAS -55.46%

NARATYVUMAS -48.48%

DIREKTYVUMAS 1.95%

3 Utka, A. (2004) Statistinis tekst ų funkcij ų nustatymas. Daktaro disertacija. Kaunas: VDU. 50

NESPONTANIŠKAS EKSPRESYVUMAS -39.58% APELIATYVUMAS 9.19%

DESKRIPTYVUMAS -30.29%

4 paveikslas. Teksto ELTA.txt prototipiškumas šešioms funkcijoms.

SPONTANIŠKAS EKSPRESYVUMAS -44.31%

NARATYVUMAS -34.64% DIREKTYVUMAS 6.03%

NESPONTANIŠKAS EKSPRESYVUMAS -31.42% APELIATYVUMAS 12.56%

DESKRIPTYVUMAS -31.09%

Utka teigia, kad: „Tekstai, kuriuose dominuoja spontaniško ekspresyvumo paradigma, yra iš anksto neparengti, spontaniški, turintys sakytinės kalbos bruož ų, susij ę su pasakojimo ar pokalbio situacija ir pabr ėžtinai ekspresyv ūs“ (Utka, 2004). Taigi iš gaut ų rezultat ų lentel ėse, galima pasteb ėti, kad tiek BNS tiek ELTA agent ūrų tekstams, n ėra b ūdingas spontaniškas ekspresyvumas. Tod ėl galima daryti išvad ą, kad pateikiami pranešimai yra gerai parengti, teksto kalba apgalvota, jiems b ūdingas dalykin ės kalbos stilius, mažai toki ų žodeli ų, kurie dažniausiai vartojami sakytin ėje kalboje: tai, jau, čia, ten, tas, ką, tą, tiek, taip, mes, labai, bet, dabar, aš, kaip, kur, nors, vis, tada, daug, nes, o, kai, kiek, to, buvo, gal, visi, jeigu, dar, kuri ų buvo rasta agent ūrų tekstuose . Iš gaut ų rezultat ų galima pasteb ėti, kad BNS tekst ų kalba yra šiek tiek labiau dalykiškesn ė, pranešimuose mažiau spontaniško ekspresyvumo, ta čiau skaitant pa čius tekstus didelio skirtumo nejau čiama. Kita funkcija, naratyvumas. A. Utkos teigimu, : „Tekstams, kuriuose dominuoja naratyvumo paradigma, yra b ūdingas 3-ojo asmens įvardži ų bei erdv ės santykius reiškian čių prielinksni ų dominavimas. Su šiais požymiais paprastai yra susij ęs pasakojimas“ (Utka, 2004). Kadangi analizuojamieji tekstai nepriklauso grožin ės literat ūros žanrams, tod ėl jiems neb ūdingas naratyvumas. Ta čiau ELTA tekstuose pasteb ėta daugiau žodži ų, toki ų kaip: jis, jo, jos, jam, j ą, ant, į, prie, savo, tu, v ėl, kurie b ūdingi naratyvumo funkcijai. Tai v ėlgi rodo, kad BNS tekstai yra labiau dalykiškesni, o ELTA pranešimuose yra daugiau sakytin ės kalbos bruož ų, susijusi ų su pasakojimu ar pokalbio situacija. Galb ūt BNS agent ūra vietoj min ėtų 3-iojo asmens įvardži ų dažniau įvardija konkre čių asmen ų pavardes, na o dažnas j ų min ėjimas rodo aukšt ą personalizacijos laipsn į. Dar viena analizuojamo teksto funkcija – direktyvumas . „Tekstams, kuriuose dominuoja direktyvumo paradigma, b ūdinga modalumo raiška, esamasis laikas, alternatyv ų ir s ąlyg ų

51 vardijimas“ (Utka, 2004). Iš lentel ėje pateikiam ų duomen ų matome, kad tiek BNS tiek ELTA tekstai šiuo atžvilgiu yra prototipiški. Juose dažniausiai vartojami žodžiai, kurie nurodo direktyvum ą yra: būti, arba, gali, turi, ar, tam, pagal, jeigu, jei, kurios, galima, reikia, yra, buvo. Iš gaut ų duomen ų matyti, kad ELTA pranešimuose daug dažniau dominuoja alternatyv ų ir s ąlyg ų vardijimas. Taigi su LEO LT projektu susijusius įvykius ELTA dažniausiai pristato naudodama nurodomuosius žodžius, kurie pažymi, kad reikia kažk ą keisti, turi b ūti priimami sprendimai, ir jei tai nebus daroma, reiks imtis griežtesni ų priemoni ų. Sekanti teksto funkcija – nespontaniškas ekspresyvumas. A. Utka nurodo, kad: „Tekstams, kuriuose dominuoja nespontaniško ekspresyvumo paradigma, b ūdingas ekspresyvus turtingas žodynas“. Kadangi BNS ir ELTA tekstai nepriklauso grožin ės literat ūros žanrams, tai juose ir net ūrėtų b ūti daug ekspresyvumo. Ta čiau v ėlgi pasteb ėta, kad ELTA tekstuose jo yra daugiau. D ėl to, galima daryti išvad ą, kad ELTA pranešim ų kalba daro didesn ę įtak ą žmon ėms, galb ūt netgi tam tikrais žodžiais, kurie b ūdingi nespontaniškam ekspresyvumui ( tik, ne, net, jei, nei, be, kas, gal, dar, kiek, tod ėl, ir, bet, reikia, d ėl, mes, buvo ) stengiamasi paveikti skaitytoj ą. Akivaizdus pavyzdys, kuris parodo vertinimo tekste poveik į, gal ėtų b ūti sakinys „Vagys pavog ė net katin ą“. Žodeliu net sakinio autorius bando suformuoti skaitytoj ų poži ūrį apie vagis, kad jie yra tokio žemo lygio, jog pavog ė net katin ą. Apeliatyvumo funkcija. „Tekstams, kuriuose dominuoja apeliatyvumo paradigma, b ūdingas argumentuotos kalbos vartojimas, stengiantis daryti poveik į klausytojui ar skaitytojui“ (Utka, 2004). Vėlgi ELTA tekstuose pastebimas didesnis apeliatyvumas, dažniau vartojami žodžiai ( kad, n ėra, būtų, d ėl, kurie, yra, mes, m ūsų, tod ėl, nes, to, kuris ), ko galb ūt netur ėtų b ūti naujien ų agent ūrų tekstuose. Jie tur ėtų b ūti neutral ūs, nedarantys jokio poveikio skaitytojui, nes jis pats tur ėtų susiformuoti nuomon ę apie vien ą, ar kit ą įvyk į, o ne b ūti veikiamas pranešim ų tekst ų kalbos. Deskriptyvumo funkcija. „Tekstams, kuriuose dominuoja deskriptyvumo paradigma, būdingi ilgi sakiniai, beasmen ės konstrukcijos ir turtingesnis žodynas“. (Utka, 2009). Taigi iš gaut ų rezultat ų lentel ėse, galima pasteb ėti, kad tiek BNS tiek ELTA agent ūrų tekstams, n ėra b ūdingas deskriptyvumas, ta čiau BNS tekstuose jo yra šiek tiek daugiau. Tai rodo, kad BNS tekstuose vartojam ų žodži ų įvairov ė šiek tiek gausesn ė nei ELTA. Septintoji paradigma (temporatyvumas) nebuvo aptikta agent ūrų tekstuose. „Temporatyvumo paradigma yra pati silpniausia, nes j ą sudaro tik 9 požymiai: iš j ų 7 teigiami ( per, met ų, po, prieš, bus, daugiau, iki ) ir 2 neigiami ( ir, jos ). Tekstams, kuriuose dominuoja temporatyvumo paradigma, b ūdingas gausesnis laik ą žymin čių žodži ų vartojimas“ (Utka, 2004). Kadangi analizuojami tekstai buvo apie vien ą atvej į, pranešimai išleidžiami kiekvien ą dien ą vis nauji, tod ėl laik ą žymin čių žodži ų tekstuose nedaug. „O nedidelis reikšming ų požymi ų kiekis

52 neužtikrina patikimo tekst ų įvertinimo, tod ėl ši paradigma laikytina nepatikimu temporatyvumo funkcijos rodikliu“ (Utka, 2004). Apibendrinant šio skyrelio duomenis, galima b ūtų teigti, kad ELTA pranešim ų kalba daro didesn ę įtak ą žmon ėms, galb ūt netgi tam tikrais žodžiais, kurie b ūdingi nespontaniškam ekspresyvumui, direktyvumui ir apeliatyvumui stengiamasi paveikti skaitytoj ą jam to visai nejau čiant. Be to, BNS pranešim ų kalba labiau atitinka dalykini ų diskusij ų žanr ą, nes joje mažiau grožinei literat ūrai b ūding ų bruož ų.

2.3.6 Politik ų bei kit ų veik ėjų, susijusi ų su LEO LT, pavard ės ir j ų citatos, minimos pranešimuose

Toliau pagal word smithtools programos atrinktus dažninius žodžius bus žvelgiama, kokie veik ėjai dažniausiai cituojami abiej ų agent ūrų, koki ų dalyvi ų iš vis nepamini viena, ar kita agen ūra. Pateiktoje lentel ėje (žr. priedas nr. 1), sudarytoje dirbant su min ėta programa, matomi duomenys rodo, kiek ir kokius politikus bei su LEO LT susijusius asmenis cituoja arba perfrazuoja naujien ų agent ūros. Skliausteliuose nurodyta, kiek kart ų pamin ėtos veik ėjų pavard ės (skai čiuojamos visos žodži ų formos). Iš lentel ėje pateikt ų duomen ų matyti, kad BNS agent ūra cituoja arba remiasi daug įvairesn ėmis veik ėjų nuomon ėmis ir tai daro žymiai dažniau negu agent ūra ELTA (ELTA, jei ir mini koki ą pavard ę, tai daug re čiau negu BNS pateikia šalia ir citat ą). BNS agent ūra savo klientams suteikia galimybę sužinoti įvairi ų pozicij ų išsakytas mintis. Tuo tarpu ELTA galb ūt vengia tai daryti arba jai atrodo, kad t ų asmen ų nuomon ė n ėra svarbi. Taip pat iš pat iš pateikt ų duomen ų matyti, kad BNS daug dažniau mini arba cituoja svarbiausi ų politik ų arba su LEO LT susijusi ų asmen ų mintis. Palyginimui, D. Grybauskait ė BNS minima 33 kartus, ELTOS tik 5, V. Bernaton į BNS mini 11 kart ų, ELTA tik 2, G. Kirkil ą BNS mini 11 kart ų, ELTA - 2, A. Kubili ų BNS mini 89 kartus, ELTA – 59, V. Landsberg į BNS mini 11 kart ų, ELTA nemini visai, V. Mazuronis BNS minimas 24 kartus, ELTOS - 10 kart ų, G. Mažeika BNS (96), o ELTA (42). Taip pat dideliu skirtumu BNS lenkia ELT Ą min ėdama J. Niedvar ą, A. Zuok ą, A. Sekmok ą, R. Vaitk ų ir kitus žymius asmenis. Tai rodo, kad BNS agent ūra koncentruojasi ties svarbi ų asmen ų išsakytomis mintimis ir jas dažniau cituoja, galb ūt netgi per daug sureikšmindama užimam ą žmogaus post ą, nes pasak BNS agent ūros direktoriaus: „Pirmiausia didžiausi ą d ėmes į kreipiame į tuos žmones, kurie gali priimti sprendimus. Na pavyzdžiui, jei vienas parlamentaras iš opozicijos kažk ą sako, tai, be abejones, tu jo klausai, bet d ėmesio skiri ne tiek daug, kiek valdan čiosios frakcijos seni ūnui“ (Ra čas, 2009).

Taigi galima daryti išvad ą, kad ELTA pranešimuose tr ūksta informatyvumo, kadangi citatos yra labai svarbus dalykas, padedantis atskleisti tam tikr ų politik ų ar kit ų veik ėjų poži ūrį į LEO LT projekt ą ir formuojantis žinut ėse minim ų dalyvi ų portretus (teigiamus arba neigiamus, priklausomai nuo j ų išsakytos nuomon ės). Nes visuomenei yra svarbi j ų pozicija, kad gal ėtų susidaryti tam tikr ą poži ūrį. 2.3.7 Vertinam ąjį atspalv į turintys žodžiai, atrinkti iš dažninio žodži ų s ąrašo

Iš dažnini ų žodži ų s ąrašo gauto dirbant su word smithtools programa buvo bandoma nustatyti, kokie žodžiai dažniausiai vartojami žinut ėse, kuriose pamin ėtas LEO projektas, kiek žodži ų su neigiama konotacija ir ar daug vertinam ųjų žodeli ų (pvz.: geras, blogas). Prieš pradedant lyginam ąja analiz ę verta pamin ėti, kad gautuose failuose su dažniniais s ąrašais yra nevienodas kiekis žodži ų BNS (43 t ūkst.), ELTA (14 t ūkst.), tod ėl skai čiuojant žodžius buvo atsižvelgiama ir į tai. Agent ūrų tekst ų dažnini ų žodži ų s ąrašas rodo, kad analizuojamuose tekstuose dažniausias žodis yra LEO LT. ELTA mini š į projekt ą 390 kart ų (2, 72 %), o BNS mini 802 kartus (1, 85 %), šis žodis apib ūdina pagrindin ę žinu čių tematik ą ir jis analizuojamuose tekstuose beveik visada žymi reiškinius, susijusius su neigiama konotacija: žala, gr ėsm ė, abejon ė, blogyb ė, monopolizacija, konfliktas, problema, rizika, neskaidrumas, pasekm ės, piktnaudžiavimas, biurokratija, kaltinimai, nekompetetingumas, pasipelnymas. Buvo bandoma palyginti kiek neigiam ą konotacij ą turin čių žodži ų pavartoja BNS naujien ų agent ūra, o kiek ELTA. Taip stengiamasi nustatyti agent ūrų vertimim ą LEO LT projekto atžvilgiu. Į bendr ą skai čių buvo įtraukti ne tik neigiamai konotuoti žodžiai, bet ir kiti žodžiai, išreiškiantys neigiam ą vertinim ą tekste. Atrenkant žodžius buvo tikrinamas ir kontekstas, kuriame jie vartojami, tod ėl kartais ir tokie neutral ūs žodžiai, kaip: sargas, lizdas, slibinas , buvo priskiriami prie neigiamai konotuot ų žodži ų, nes jie tam tikruose sakiniuose įgyja neigiam ą reikšm ę, pavyzdžiui: trigalvis slibinas (kalbama apie LEO LT). Taip pat buvo priskai čiuojamos visos neigiam ą vertinim ą turin čio žodžio formos, kurios buvo vartojamos tekste. 4 lentel ė. ELTA neigiamai konotuoti bei neigiam ą vertinim ą turintys žodžiai bei j ų kiekis.

antikonstitucin ė 9 neatitikimas 12 žala 6 problema 8 gr ėsm ė 4 reputacija 5 pažeidimai 4 kaltinimai 3 abejon ės 5 milijardin ė 7 blogyb ė 3 monopolija 2 klaida 5 spekuliacija 1 konfliktas 4 ponai 4 li ūtas 4 riauš ės 1 monopolis 5 biurokratija 1 piktavalis 2 slibinas 1 54

pavojus 1 kriz ė 1 pasipelnymas 1 oligarchija 1 kriminogeninis 1

5 lentel ė. ELTA neigiamai konotuoti bei neigiam ą vertinim ą turintys žodžiai bei j ų kiekis.

(pa)naikinimas 30 kriz ė 5 abejon ė 8 miglotas 2 absurdas 7 milijardai 39 antikonstitucin ė 5 monopolija 9 apetitas 1 neišmintingai 2 bankrotas 1 nelegalus 3 blogas 5 sunkmetis 7 brangus 4 nenaudingas 1 chaosas 1 neskaidrus 2 darželis 1 nesutarimai 6 diskredituojama 1 nuostolis 22 drastiškai 1 nusikaltimai 2 fikcija 2 oligarchija 6 fiktyvumas 1 padariniai 1 gin čai 4 pasekm ės 8 gr ėsm ė 8 pasipelnyti 3 ydingumas 3 pavojus 2 kaltinimai 1 pažeidimai 4 kenksmingumas 1 piktavaliai 1 kėslai 1 sumaištis 7 klanai 3 privatizavimas 6 konfliktas 9 skandalas 3 konfrontacija 1 skolos 12 korupcija 7 skundas 1 kritika 8 smukimas 1 kritimas 2 spekuliacija 1

Iš pateikt ų duomen ų matyti, kad BNS tekstuose rasta daugiau neigiam ą vertinim ą turin čių žodži ų, ta čiau patikrinus tuos žodžius pa čiuose tekstuose, nustatyta, kad jie yra vartojami tik politik ų bei kit ų veik ėjų, susijusi ų su LEO LT projektu citatose (taip pat ir ELTA pranešimuose) arba perfrazuotuose teiginiuose. Tod ėl negalima teigti, jog agent ūros apib ūdinant LEO LT projekt ą, bei su juo susijusius įvykius, aprašo pateikdamos neigiam ą vertinim ą. Jos tik naudoja tam tikr ų asmen ų citatas. Pa čios agent ūros nepateikia beveik jokio vertinimo, išskyrus atvejus, pamin ėtus ankstesniame poskyryje, kuriame buvo atlikta žinu čių turinio analiz ė, ta čiau jie išryšk ėja tik iš bendro konteksto. Skai čiuojant žodžius atskirai to nebuvo galima nustatyti. BNS tekstuose esantis gausesnis neigiamai konotuot ų žodži ų skai čius taip pat rodo tik tai, kad BNS naudoja daugiau citat ų savo pranešimuose nei ELTA, taip bandydama visapusiškiau pateikti su projektu susijusi ų asmen ų bei politik ų nuomones.

3. INTERVIU SU BNS IR ELTA NAUJIEN Ų AGENT ŪRŲ VADOVAIS

Šioje dalyje, pusiau strukt ūrinio interviu metodu, bus stengiamasi atskleisti, kaip vyksta naujien ų atrankos procesai, kokius pranešimus agent ūros pateikia m ūsų žiniasklaidai, o koki ų ne, kiek d ėmesio skiriama vienam ar kitam klausimui, ir iš koki ų informacijos šaltini ų agent ūros gauna naujienas apie LEO LT projekt ą. Gauta informacija paskatino patikrinti hipotez ę, kad pasirinktos naujien ų agent ūros pateikia žinias pagal jau nusistov ėjusius ir tik joms priimtinus žini ų atrankos ir pateikimo kriterijus, tam tikrus b ūdus bei metodus.

3.1 Tyrimo metodika ir eiga

Kadangi pusiau strukt ūruoto interviu metodas buvo aprašytas teorin ėje dalyje, tai prie šio metodo aptarimo nebus sugr įžtama. Verta tik pamin ėti, kad pasitelktas kokybinio tyrimo metodas – pusiau strukt ūrinis interviu – leido atskleisti man, kaip informantei, svarbius tiriamos temos momentus. Dvylika interviu klausim ų buvo išsi ųsta abiem agent ūrų vadovams internetu. BNS vadovo pageidavimu interviu buvo atliekamas šios agent ūros patalpose gyvai bendraujant su respondentu. ELTA agent ūros direktor ė pageidavo į klausimus atsakyti telefonu.

Kokybinio pusiau strukt ūruoto interviu klausimai buvo susij ę su:

• Organizacijos strategija, žini ų atrinkimo/pateikimo kriterijais, b ūdais bei metodais;

• Informacijos patikrinimu;

• Tiksline auditorija, jos sklaida ir pob ūdžiu;

• Naudojam ų informacijos šaltini ų specifika bei įvairove;

• Komercializacijos bei nauj ųjų technologij ų eros poveikiu žinu čių turiniui, bei klient ų kritika naujien ų agent ūroms d ėl informacijos netikslumo.

Tikslios klausim ų formuluot ės pateikiamos darbo pabaigoje (žr. priedas nr. 2).

Interviu su BNS agent ūros vadovu A. Ra ču vyko BNS patalpose, respondentui įprastoje aplinkoje, niekam netrukdant, taip siekiant sudaryti skatinan čias s ąlygas atvirai kalb ėti apie situacij ą, pareikšti savo nuomon ę. Respondento išsakomos mintys interviu metu buvo fiksuojamos diktofonu. Abiej ų vadov ų interviu failai yra elektronin ėje šio darbo versijoje.

Buvo sulaukta labai išsami ų atsakym ų į iš anksto naujien ų agent ūrų vadovams pateiktus klausimus. Kad atsakymai b ūtų kuo išsamesni buvo pateikta ir keletas papildom ų klausim ų. BNS vadovui ekspromtu, o su ELTA direktore buvo bendraujama telefonu. Pateikti respondent ų atsakymai buvo kelet ą kart ų klausomi iš pokalbi ų įraš ų ir grupuojami pagal atsakym ų turin į į atskiras grupes, o v ėliau sudaroma lyginamoji atsakym ų lentel ė.

Gauti atsakymai buvo apdorojami ir atlikus duomen ų analiz ę pateiktos išvados.

3.1.2 Tyrimo dalyviai

Tyrimui atlikti buvo pasirinkti abiej ų naujien ų agent ūrų vadovai, nes jie yra tie asmenys, kurie žino vis ą informacij ą apie agent ūros veikl ą, organizacijos veikimo principus, jie vadovauja, arba bent jau su jais dažniausiai tariamasi, atrenkant iš didžiulio informacijos kiekio, kuri naujiena yra verta žinios vardo, o kuri yra galb ūt tik tam tikros įmon ės reklama.

Pirmasis respondentas buvo A. Ra čas, BNS naujien ų agent ūroje dirbantis nuo 2001 m., o 2008 metais tapo šios agent ūros direktoriumi ir vyriausiuoju redaktoriumi. Jis šiame poste pakeit ė Jurgit ą Litvinien ę, kuri per ėjo dirbti į Lietuvos radij ą. A. Ra čas žiniasklaidoje dirba jau nuo 1993 met ų. Yra dirb ęs dienraštyje „Lietuvos rytas“, interneto portale TVNET, Lietuvos televizijos naujien ų tarnyboje. Nuo 1999 met ų Ra čas dirbo naujien ų agent ūros Agence France Presse (AFP) korespondentu Lietuvoje. Nuo 2001 m. vasario vadovavo BNS Verslo naujien ų skyriui (Ra čas, 2009).

Antrasis respondentas – ELTA generalin ė direktor ė Gražina Ramanauskaitė- Tiumenevien ė.

3.1.3 Gaut ų rezultat ų analiz ė

Prieš pradedant rezultat ų analiz ę, verta pamin ėti, kaip abu agent ūrų vadovai supranta naujienos s ąvok ą. A. Ra čo nuomone: „Naujiena tai yra tai, ko nebuvo iki šiol, ir kas yra reikšminga didesnei žmoni ų daliai“ (Ra čas, 2009).

ELTA naujien ų agent ūros generalin ė direktor ė Gražina Ramanauskait ė-Tiumenevien ė teigia, jog: „Naujiena asocijuojasi su žinia, tai kas yra nauja, aktualu ir svarbu. Bendr ą naujienos sąvok ą ir tai, kas yra naujiena žiniasklaidai, kažin ar gal ėtume gretinti, nes naujiena gali b ūti ir šeimai, naujiena asmeniui, ta čiau mums naujiena yra tai, kas svarbu visai Lietuvai ir už jos rib ų. Tai yra aktuali informacija“ (Ramanauskait ė-Tiumenevien ė, 2009).

Matoma, kad naujien ų agent ūrų vadovai naujienos s ąvok ą supranta labai panašiai.

Toliau pateikiama lyginamoji lentel ė, kurioje atsakymai sugrupuoti pagal j ų turin į. Gauti rezultatai leis patvirtinti arba paneigti šio darbo hipotez ę.

6 lentel ė. Gauti atsakymai atliekant pusiau strukt ūrin į interviu.

Klausim ų probleminiai laukai BNS ELTA

Žini ų atrankos ir pateikimo kriterijai, b ūdai Orientuojamasi į įvykius, Atrenkamos pagrindin ės naujienos (kurios bei metodai derinamasi prie to, kas vyksta, ne svarbios visai Lietuvai ir užsienio atrenkamos naujienos, o į jas vartotojams). Aktualiausios t ą dien ą reaguojama, tai turi b ūti didžiajai vykstan čios naujienos patenka į ELTA daliai žmoni ų svarb ūs įvykiai; Taip žini ų sraut ą. Didžiausias d ėmesys pat atskiriama, reklama nuo skiriamas verslo ir politikos naujienoms. naujienos. Metodas – organizacijoje tariamasi, ar tai yra naujiena ar ne. Pateikiamos tik svarbiausios naujienos Lietuvos mastu, taip pat skiriama daugiau d ėmesio svarbesni ų asmen ų pasisakymams, sprendimams. Vyksta gradacija: pagal svarb ą, pagal įtak ą (prezidento kalba svarbesn ė, nei eilinio parlamentaro).

Informacijos tikrinimo eiga Informacijos patikrinimas priklauso Informacija tikrinama iš keli ų šaltini ų. Jei nuo to, iš kur ji ateina: oficiali ų gaunama šališka informacija apie tam institucij ų skelbiama informacija tikr ą įvyk į ar verslo grup ę, tada pasitikima, o naujienas einan čias iš apklausiama kita nuomon ė, tam kad lūpų į l ūpas, stengiamasi tikrinti. informacija neb ūtų šališka.

Rengiam ų pranešim ų eiga Iš pradini ų šaltini ų (spaudos Gaunamos naujienos iš pagrindini ų konferencijos, interviu, oficial ūs valstyb ės įstaig ų (suvestin ės, pranešimai tinklalapiai) gaunama informacija, spaudai). Redaktor ė kartu su žurnalistais pradin ė medžiaga. Toliau vyksta jos nusprendžia, į kokius pagrindinius patikrinimas, papildymas, taisymas renginius vyks žurnalistai. Dalis žinu čių ir išleidimas. rengiamos iš gaut ų pranešim ų spaudai, o likusioji dalis gaunama iš asmenini ų šaltini ų, arba iš vieš ųjų ryši ų skyri ų.

Žinu čių atrinkimo kriterij ų, b ūdų, metod ų Poveikio n ėra, nes visos žinut ės Didžiausias d ėmesys skiriamas poveikis pranešim ų turiniui rašomos pagal t ą pat į „7 K“ ir ekonomikos ir politikos naujienoms, tod ėl apverstos piramid ės princip ą. jų pateikiama daugiau. Ta čiau viso žinut ės rašomos tuo pa čiu principu: kas, kur, kada?

Žinu čių pasiskirstymas naujien ų skiltyse Dėmesys skirstomas vienodai, Daugiausia skiriama d ėmesio politikai ir (pranešim ų dažnumas pagal j ų svarb ą) ta čiau vykstant svarbiam įvykiui ekonomikai, kiek mažiau teis ėtvarkai, ,(rinkimai, olimpiados) kitoms kult ūrai ir sportui. temoms skiriama mažiau d ėmesio, dėl ribot ų žmogaus resurs ų. Regionin ėms naujienoms taip pat skiriama mažiau d ėmesio.

Organizacijos strategija Kuo objektyviau, ir kuo pla čiau Pagrindini ų naujien ų nušvietimas. aprašyti tai, kas vyksta Lietuvoje, ir Stengiamasi, kad jos tapt ų nešališkos. tai kas vyksta pasaulyje. Bei daryti Taip pat, kuo daugiau iliustruoti naujienas tai, kuo tiksliau ir kuo grei čiau. foto nuotraukomis.

Auditorijos sklaida ir pob ūdis Orientuota daugiau į nacionalin ę Auditorija - daugiau regionin ės spaud ą, tuo tarpu regionin ė spauda žiniasklaidos priemon ės (galimos daugiau naudojasi ELTA priežastys: laikraš čiams aktualu gauti ne paslaugomis. Galimos priežastys: tik informacij ą, bet ir foto informacij ą, kainodara, žmoni ų įpro čiai, tod ėl smulkesni leidiniai, kurie negali tradicijos (nes sovietme čiu nebuvo daug l ėšų skirti fotografams, naudojasi BNS, tod ėl laikraš čiai, kurie ELTA paslaugomis), o BNS auditorija - leidžiami jau daug met ų naudojasi daugiau verslo įmon ės. Kalbant apie ELTA paslaugomis, nes ji susik ūrė valstybines įstaigas, tai yra maždaug anks čiau). apylyg ės pozicijos.

Naudojam ų informacijos šaltini ų specifika Dabartiniai įmon ės paj ėgumai Kei čiamasi informacija tarpusavyje bei įvairov ė leidžia apr ėpti daugiau informacijos (žurnalistai kei čiasi taip pat). Naudojama šaltini ų. Žurnalisto patirtis, kontakt ų įvairi ų užsienio naujien ų agent ūrų gausa taip pat turi įtakos pirmin ės informacija. informacijos gavimui. Gaminame daugiau originalios produkcijos nei ELTA. Dalis informacijos atsiranda žurnalist ų iniciatyva, kas taip pat susij ę su rašan čiųjų patirtimi ir paj ėgumu.

Informacijos mainai su kitomis žiniasklaidos Main ų nėra. BNS naudojasi kit ų LT Informacija perkama iš užsienio naujien ų bendrov ėmis žiniasklaidos priemoni ų informacija, agent ūrų, o jos perka informacij ą iš aiškiai nurodydama jos šaltinius. ELTA. Su kai kuriomis naujien ų Informacija taip pat perkama iš agent ūromis (pvz.: LETA) yra tiesiog didžiausi ų užsienio naujien ų bendradarbiavimo sutartys ir už agent ūrų, o jos perka informacij ą iš informacij ą n ėra mokama. O iš kai kuri ų BNS. Lietuvos žiniasklaidos agent ūrų informacij ą perka tik ELTA. bendrov ėms BNS naujien ų prieiga mokama.

Su LEO LT projektu susijusi ų žinu čių Šaltiniai: Seimas, Vyriausyb ė, Ūkio Šaltiniai: Vyriausyb ė, spaudos pateikimas, j ų sandara, informacijos šaltiniai ministerija, „NDX Energija“, konferencijos, LEO LT grup ė. Išskirtinio „Lietuvos Energija“, VST, RST bei dėmesio n ėra, jokios analiz ės nebuvo kitos dalyvaujan čios projekte vykdomos, bet tai yra projektas, apie kur į įmon ės. Informacija atrenkama yra nuolat gaunama informacija. remiantis naujienos kriterijumi. Bei svarbumo principu (didžiausias dėmesys kreipiamas į tuos žmones ir jų nuomones, kurie gali priimti sprendimus). Žinu čių sandara: skelbiamos įvairios nuomon ės, įstatym ų pri ėmimo informacija, įvair ūs pareiškimai apie sutartis.

Konkurencingumas žiniasklaidos rinkoje Konkurencija jau čiama, nes Konkurencija yra jau čiama, tai yra (BNS ir ELTA) ne įmanoma pasteb ėti vis ų naujien ų palanku vartotojams, nes jie gali rinktis, ir j ų apr ėpti. taip pat konkurencija ver čia agent ūras pasitempti. ELTA pranašumai: foto nuotraukos ir j ų archyvai, taip pat, kad tai Lietuvos kapitalo įmon ė.

Klient ų atsiliepimai apie žinu čių turin į Kritika dažniausiai skirta tam Kritikos susilaukiama ir ji yra pagr įsta, tikriems pranešimams, ne visoms ta čiau tai susij ę ne su ideologijomis. naujienoms bendrai. Atsiliepim ų ir Tenka susilaukti kritikos, kad turime nusiskundim ų d ėl žinu čių turinio pranešti daugiau globali ų naujien ų, ar daugiausiai sulaukiama rinkim ų skirti daugiau d ėmesio užsienio metu. ekonomikai. O jei klientai prašo pla čiau apie juos parašyti, atspausdinti vien ą ar kit ą nuomon ę, ar pateikti informacij ą grei čiau, tai mes to nedarome, stengiam ės būti nešališki.

Komercializacijos ir nauj ųjų technologij ų Nauj ųjų technologij ų poveikis - Komercializacija iš dalies veikia, nes tiek eros poveikis pranešim ų turiniui išaug ęs naujien ų srautas ELTA tiek BNS informacija yra mokama, elektronin ėje erdv ėje. Gaunama mes gauname pinigus už sudarytas daug informacijos iš vieš ųjų ryši ų sutartis. Taip pat sud ėtinga negalvoti apie bendrovi ų. Pranešim ų turin į lemia peln ą, ypa č šiuo metu. tai, ar sugebama atsirinkti iš viso to Nauj ųjų technologij ų poveikis – srauto, kas yra naujiena, o kas teigiamas, nes naujienos daug grei čiau reklama, bei mok ėjimas apdoroti pasiekia vartotoj ą, negu tai buvo anks čiau. pranešim ų spaudai informacij ą. Komercializacijos poveikis ir pavojus taip pat didelis. O kai kuri ų agent ūrų noras užsidirbti bet kokiu atveju pinig ų ir užsakom ųjų

straipsni ų platinimas visiškai nesisieja su naujien ų agent ūros funkcijomis.

Iš gaut ų duomen ų paaišk ėjo, kad visgi naujien ų agent ūros turi tam tikrus kriterijus, b ūdus bei metodus pagal kuriuos atrenka naujienas. Nors BNS agent ūros direktorius teig ė, kad naujienos ne atrinkin ėjamos, o į jas reaguojama, tačiau iš pa čio vadovo pateikt ų pavyzdži ų galima daryti išvad ą, kad naujien ų atranka visgi vyksta ir jos atrenkamos pagal tam tikrus kriterijus, b ūdus, metodus: • Ar ta naujiena svarbi didžiajai žmoni ų daliai. Kad žini ą paskelbt ų BNS agent ūra, ji turi b ūti aktuali ne tik regionui, bet ir visai Lietuvai: „Jei pavyzdžiui, Rumšišk ėse atsidar ė nauja maisto preki ų parduotuv ė, tai, mano nuomone, yra Rumšiški ų lygio naujiena, arba bent jau Kauno rajono, bet ne visos Lietuvos“ (Ra čas, 2009). Kitas pavyzdys, susij ęs su verslo bendrov ėmis. Pasak respondento, naujiena yra tada, kai investuojama maždaug milijono suma: „Nes, jei kažkas investuoja 30 ar 50 tūkstan čių, tai, mes manom, kad tai n ėra reikšminga visai Lietuvai“ (Ra čas, 2009). Taigi galima teigti, kad vyksta naujien ų gradacija. Iš dalies tai yra gerai, nes pateikiamos tik pa čios svarbiausios naujienos šalies mastu, bet v ėlgi, tas svarbumo kriterijus yra labai subjektyvus dalykas, nes vieniems atrodo svarbus „Akropolio“ atidarymas, o kitiems svarbesn ė naujiena apie kažkokiam kaime susik ūrusi ą verp ėjų organizacij ą, apie kuri ą niekas nežino, nes ji n ėra pelno siekianti įmon ė, ir niekas į j ą neinvestuoja milijonini ų sum ų. • Ar tai yra naujiena, ar reklama. Šiais informacini ų technologij ų laikais naujien ų agent ūros gauna begal ę pranešim ų iš įvairi ų bendrovi ų. Ir tame sraute reikia sugeb ėti atsirinkti, kas tai yra naujiena, o kas reklama. Agent ūros fiksuoja visus pranešimus, nes jie yra tinklapyje, ta čiau ne visus pranešimus galima vadinti naujienomis: „Kai pirm ą kart ą „Vilniaus degtin ė“ pagamino skonin ę degtin ę, tai buvo naujiena, nes iki tol ji negamino skonin ės degtin ės, bet visos kitos naujai atsiradusios r ūšys: mandarin ų, obuolių, jau neb ėra naujiena, nes tai jau yra rinkos arba asortimento pl ėtimas“ (Ra čas, 2009). • Skiriama daugiau d ėmesio įtaking ų asmen ų kalboms. Pasak respondento, daugiausiai d ėmesio susilaukia t ų asmen ų pasisakymai, kalbos ar nuomon ė, kurie turi sprendim ų ar įstatym ų pri ėmimo gali ą: „Jei frakcijos seni ūnas kažk ą sako, tai mes skirsim didesn į d ėmes į jam, negu eiliniam parlamentarui, nes už jo nugaros yra

didesn ė dalis įstatym ų leid ėjų, kurie gali tur ėti įtakos priimant įstatym ą <...> ta hierarchija labai aiški, kuo aukštesnes pareigas politikas užima, tuo jo pranešimams skiriama daugiau d ėmesio“ (Ra čas, 2009). O toliau v ėlgi viskas remiasi į naujien ą: ar tai k ą jie sako, k ą si ūlo, ir k ą kritikuoja yra nauja. ELTA direktor ė taip pat teig ė, kad atrenkamos tik pagrindin ės naujienos, tos kurios aktualios visai Lietuvai: „Jei yra labai siaura informacija, kuri n ėra aktuali visai Lietuvai, tuomet ji patenka į pranešimus spaudai, bet netampa skaitomiausia žinia“ (Ramanauskait ė-Tiumenevien ė, 2009). Agent ūros direktor ė teig ė, kad žini ų atrankos kriterijai ir b ūdai veikia žinu čių turin į, nes koncentruojamasi ties politikos ir verslo naujienomis ir joms teikiami prioritetai. Taigi galima daryti išvadas, kad naujien ų agent ūra BNS atrenka naujienas pagal žinios reikšm ę didesnei žmoni ų daliai. Taip pat pagal tai, ar tai pirm ą kart ą vykstantis dalykas, ar pasikartojantis; pagal įvykio mast ą; bei daugiau d ėmesio skiriama tiems asmenis bei j ų kalboms, kurie yra įtakingi (gali priimti sprendimus). Svarbiausias žini ų atrinkimo b ūdas – žvelgiama, ar tai reklama, ar viešieji ryšiai, ar naujiena. O metodas – organizacijos viduje tariamasi, k ą laikyti naujiena, o k ą ne. ELTA pagrindinis atrankos kriterijus taip pat yra žinios svarbumas, ar ji svarbi visai Lietuvai, ar tik daliai žmoni ų: „Svarbiausi įvykiai yra tie, kurie veikia visos šalies gyvenim ą“ (Ramanauskait ė-Tiumenevien ė, 2009). Labiau sureikšminamos politikos ir verslo naujienos, skirtingai nuo BNS agent ūros, kuri skiria vienod ą d ėmes į visoms skiltims. ELTA agent ūros direktor ė taip pat pamin ėjo, kad agent ūros viduje yra tariamasi, k ą laikyti naujiena, o k ą ne. Pasak A. Ra čo, pranešim ų atrankos bei pateikimo kriterijai ir b ūdai žinu čių turinio nepaveikia, nes visi pranešimai rašomi pagal „7 K“ raidži ų bei apverstos piramid ės principą (Ra čas, 2009). Nebent poveikis, mano nuomone, gal ėtų b ūti tik toks, kad į pranešimus patenka tik labai svarbi informacija, kurios reikšmingum ą dažniausiai nustato patys organizacijos darbuotojai. O kita informacija, kuri n ėra daugumai žmoni ų svarbi, nepatenka į atrenkam ų naujien ų s ąraš ą. Čia b ūtų tikslinga pacituoti G. Visocko nuomon ę apie BNS atrenkamas ir pateikiamas žinias: „BNS – b ūtent ta žiniasklaidos priemon ė, kurios pranešimai pasiekia visas pagrindines Lietuvos valstybines institucijas, priva čias įmones, komercines strukt ūras, žiniasklaidos priemones. Jei BNS apie tave paskelb ė tegul ir nedidel ę žinut ę, vadinasi, apie tave sužinojo visa dalykin ė Lietuva: bankininkai, laikraš čiai, parlamentarai, ministrai, verslininkai, profs ąjungos. Jei BNS tave ignoruoja, nepastebi, nutyli, vadinasi, tu esi niekas, tu papras čiausiai neegzistuoji“ (Visockas, 2009). Ta čiau dr įsčiau paprieštarauti šio autoriaus išsakytai min čiai, kad BNS kažk ą ignoruoja, ar nutyli, mano nuomon ė, jei apie vien ą ar kit ą įvyk į, ar žmog ų, nerašo ši naujien ų agent ūra, tai yra

62 galb ūt tod ėl, kad tai n ėra svarbi naujiena arba neatitinka jos kriterij ų. Juk ne įmanoma apr ėpti visos informacijos, tod ėl vyksta jos nat ūrali atranka. Kitas probleminis laukas su kuriuo buvo susij ę klausimai, tai d ėmesys kiekvienai skil čiai ir išleidžiam ų žinu čių dažnumas tam tikromis temomis. ELTA agent ūros direktor ė sak ė, jog skiriama daugiausia d ėmesio ekonomikos ir politikos naujienoms bei jos aprašomos pla čiausiai. Taip pat ta tema išleidžiama daugiau naujien ų. BNS agent ūros direktorius teig ė, kad kiekvienai skil čiai skiriama vienodai d ėmesio. Ta čiau vykstant kokiam nors svarbiam įvykiui kartais atsitinka taip, jog kitoms naujienoms skiriama mažiau d ėmesio. Taip pat A. Ra čas užsimin ė, kad vykstant Prezidento rinkimams, daugiau d ėmesio skiriama ir daugiau naujien ų išleidžiama apie tuos kandidatus, kurie yra realiausi į Prezidento post ą: „Stengiamasi skirti vienodai d ėmesio, bet, aš manau, kad taip neišeina padaryti, tai yra subjektyvu, bet taip jau yra“ (Ra čas, 2009). D ėl tos priežasties, mano manymu, žiniasklaida taip pat išleidžia daugiau naujien ų apie realiausius kandidatus ir visuomen ė apie juos daugiau informuojama, o kiti kandidatai lieka tarsi šeš ėlyje, nes informacija paskirstoma ne vienodai. ELTA direktor ė taip pat sak ė, kad skiria daugiau d ėmesio dominuojan čioms partijoms negu smulkiosioms: „Smulkiom partijom skiriam mažiau d ėmesio, nes j ų veikla ne visada įtakoja politinius sprendimus Lietuvoje“ (Ramanauskait ė-Tiumenevien ė, 2009). Tai v ėlgi rodo, kad žinu čių atrankos ir pateikimo vienas iš kriterij ų yra, ar kalbantysis asmuo yra įtakingas (gali priimti sprendimus) ar ne, taip pat ir su partijomis, žvelgiama, ar jos turi kažkoki ą sprendim ų pri ėmimo jėgą, ar ne. Taip pat išleidžiam ų žinu čių dažnum ą lemia tai, ar tam tikras įvykis tuo metu Lietuvoje labai svarbus (pvz. mokes čių reforma, Prezidento rinkimai, olimpiada), nes tuomet apie j į bus žymiai daugiau rašoma ir jam skiriama daugiau d ėmesio negu kitoms tos skilties naujienoms. Respondentas A. Ra čas pripažino, kad apie regionines naujienas visad išleidžia mažiau pranešim ų. Tod ėl BNS žinu čių pateikimo dažnum ą apie tam tikrus įvykius taip pat lemia, ar tai yra regioninio masto naujiena, ar nacionalin ės svarbos. Pastar ųjų pateikiama ženkliai daugiau. Ta čiau direktorius nurodo priežast į, kod ėl BNS agent ūra mažiau d ėmesio skiria regionin ėms naujienoms: „Tai lemia mažesn ė paklausa šioms naujienoms bei žmoni ų kiekio apsiribojimas. Negalim mes sau leisti po korespondent ą visuose didesniuose Lietuvos miestuose. Ypatingai to ne įmanoma padaryti dabartin ėmis s ąlygomis“ (Ra čas, 2009). ELTA naujien ų direktor ė, kalb ėdama apie auditorijos pasiskirstym ą, pamin ėjo, kad buvo atliekama apklausa (agent ūros tyrimai), t.y. bendraujama su ELTA informacijos vartotojais ir po apklausos paaišk ėjo, kad ELTA žiniomis daugiau naudojasi region ų žiniasklaida. Taip pat vadov ė teig ė, jog su regionais ELTA turi daugiau sutar čių negu agent ūra BNS. Ta čiau skirtingai nuo BNS

63 agent ūros, ELTA skiria vienodai d ėmesio tiek regionin ėms naujienoms, tiek ir nacionalin ės reikšm ės, tik galb ūt regionin ė žiniasklaida labiau naudoja j ų informacij ą, d ėl foto nuotrauk ų. Naujien ų agent ūrų vadov ų taip pat buvo klausiama apie informacijos šaltini ų specifik ą, įvairov ę, bei pranešim ų rašymo ypatumus. A. Ra čas teig ė, kad dalis pranešim ų gaunami iš pranešim ų spaudai, o dalis gaunama pa čių žurnalist ų iniciatyva: kai jie eina, klausia, susižino informacijos šaltinius. Taip pat BNS vadovas nurod ė, kad patirtis irgi yra pranašumas, kai žurnalistai turi daug kontakt ų jie visada žino, kam paskambinti, pas k ą nueiti ir kur ieškoti reikiamos informacijos. Pasak respondento, toki ų pranešim ų, kurie gaunami pa čių žurnalist ų iniciatyva BNS išleidžia daugiau nei ELTA. Be to, A. Ra čo teigimu, BNS pranešimus spaudai nespausdina tokius, kokie jie yra. Agent ūros darbuotojai žinutes pertvarko, paimdami pagrindin ę mint į kažk ą dar pataiso, patikslina, perrašo: „Mes stengiam ės į pranešim ą spaudai pirmiausiai paži ūrėti per savo prizmę, papildyti j į, patikslinti, o ne aklai visk ą kopijuoti tik pakei čiant pavadinim ą, kaip tai dažniausiai daro ELTA“ (Ra čas, 2009). Dėl ši ų dalyk ų, mano nuomone, BNS pateikia žymiai daugiau ir išsamesn ės informacijos. Tai matyti ir iš pranešim ų gausos (BNS, su LEO LT susijusiais įvykiais, per 1, 5 mėnesio išspausdino 289, tuo tarpu ELTA - 71)1 bei j ų išsamumo (BNS išleidžiamas naujienas dažniausiai aprašo pla čiai, naudodama citatas, o ELTA apsiriboja keliomis pastraipomis). D ėl to, BNS direktorius mano, kad j ų informacija yra geriau paruošiama: „Mūsų informacija geresn ė nei ELTOS, nes ji greitesn ė, taip pat daugiau dienos produkcijos, ir ji yra pla čiau apimanti“ (A. Ra čas, 2009). Naujien ų agent ūrų direktori ų taip pat buvo klausiama, ar jie susilaukia kokios nors kritikos dėl rengiam ų pranešim ų neobjektyvumo, šališkumo arba d ėl to, kad j ų skelbiamos žinios tarnauja kokiai nors ideologijai, politin ėms partijoms, ar politikams. A. Ra čas pripažino sulaukiantis tokios kritikos, ta čiau ji reiškiama ne d ėl vis ų skelbiam ų pranešim ų, o tik tam tikroms naujienoms, nes politikams kartais atrodo, kad agent ūra vien ą ar kit ą partij ą labiau palaiko. Bet respondentas teig ė, kad taip n ėra ir paprašius kritikuojan čių asmen ų pagal visus įstatymus pateikti, kas b ūtent toje žinioje yra neteisinga ir k ą reikia paneigti, atsakymo nebesulaukiama. Ta čiau direktoriaus teigimu toki ų nusiskundim ų sulaukiama dažniausiai rinkim ų met ų, nes politikai tada b ūna ypa č „jautr ūs“ visai skelbiamai informacijai. Ir tod ėl ta kritika b ūna nepagr įsta. A. Ra čas tvirtina, jog: „Visi politikai agent ūrai yra lyg ūs. Ir nepaisant to, kokiai partijai jie priklauso, mes neži ūrim į partij ą, mes ži ūrim pirmiausia į veiksm ą“ (Ra čas, 2009). ELTA direktor ė teig ė, kad kritika, kurios jie susilaukia yra pagr įsta, nes si ūloma pranešti daugiau globali ų naujien ų, ar pvz..: daugiau žini ų, susijusi ų su užsienio ekonomika. Agent ūros

1 Į pranešim ų skai čių įskai čiuoti ir tokie pranešimai, kurie buvo papildomi tam tikra informacija ir išleidžiami pakartotinai 64 direktor ė užsimin ė, kad į juos dažnai kreipiasi politikai, kurie nori, kad jų nuomon ė b ūtų pla čiau pateikta, arba kad informacija b ūtų išspausdinta kuo grei čiau, bet, anot G. Ramanauskait ės- Tiumenevien ės, jie stengiasi b ūti nešališki. Ta čiau, jei politik ų prašymu, reikia tam tikr ą informacij ą patikslinti, ar pakoreguoti, tai agent ūra sutinka: „Yra ir toki ų politik ų, kurie paskelbia kok į nors pranešim ą, o v ėliau man skambina ir nori j į ištaisyti, tai į tokius atvejus, aišku, yra atsižvelgiama, jei politikas sako, kad jis suklydo ir visai ne t ą nor ėjo pasakyti arba ne taip buvo suprastas...“ (Ramanauskait ė-Tiumenevien ė, 2009). Ta čiau kaltinim ų, kad daugiau d ėmesio ELTA skiria vienai, ar kitai politinei grupei, direktor ės teigimu, nepasitaiko. Taigi, iš pateikt ų atsakym ų, galima daryti išvad ą, kad daugiausiai d ėl tam tikr ų nesusipratim ų į naujien ų agent ūras kreipiasi politikai. Ta čiau BNS agent ūros direktorius j ų kritik ą dažniausiai laiko nepagr įsta, na o ELTA, atsižvelgdama į tai, kad kažkuris politikas galb ūt suklydo, ir ne t ą nor ėjo pasakyti, kartais informacij ą ir pakoreguoja. Mano manymu, kad tokie atvejai nepasikartot ų, reikia prieš spausdinant j ų pasisakymus, nuomones, ar komentarus, pirmiausia juos patikrinti, o ne aklai pasitik ėti kalbomis. Tuomet neprireiks nieko keisti, taisyti ir iš naujo skelbti pranešimus. Kitas probleminis laukas buvo žiniasklaidos komercializacijos ir nauj ųjų technologij ų eros poveikis naujien ų agent ūroms ir žinučių turinio. Kalb ėdamas apie nauj ųjų technologij ų atsiradim ą ir plitim ą BNS vadovas teig ė, jog didžiausias poveikis jau čiamas d ėl to, kad informacijos srautas yra milžiniškas ir visad tenka susidurti su jos atrinkimo problema, atsirinkti, kur yra reklama, o kur naujiena. Ta čiau direktorius teig ė, kad stengiamasi visad gaunam ą informacij ą apdoroti, o ne aklai viskuo pasitik ėti ir pateikti savo pranešimus lygiai tokius pat, kokie buvo gauti iš pradini ų šaltini ų. Nes aklas kopijavimas lemia ir žinu čių turin į: „Mano supratimu, skirtumas tarp m ūsų ir ELTOS yra toks, kad mes, tos neapdorotos pranešim ų spaudai informacijos, pateikiame daug mažiau negu ELTA“ (Ra čas, 2009). ELTA agent ūros direktor ė tuo tarpu mato tik teigiam ą nauj ųjų technologij ų eros poveikio pus ę agent ūroms: „Naujienos daug grei čiau pasiekia vartotoj ą, negu tai buvo prieš penkerius metus“ (Ramanauskait ė-Tiumenevien ė, 2009) Kitas aspektas, komercializacijos poveikis. Mano nuomone, komercija niekaip nesisieja su naujien ų agent ūros atliekamomis funkcijomis, nes agent ūra netur ėtų skelbti pranešim ų už pinigus. Ta čiau sunkiais laikais, kai bet kokiais b ūdais stengiamasi užsidirbti pinig ų, net naujien ų agent ūroms sunku atsispirti pagundoms. BNS direktorius pateik ė akivaizd ų prekiavimo informacija pavyzd į, susijus į su ELTA: „Per paeitus rinkimus ELTA platino užsakomuosius straipsnius. Tai ji dar ė viešai, dar ė tai pagal įstatymus, bet man buvo keista, nes niekaip nedera naujien ų agent ūra ir užsakomieji straipsniai“ (Ra čas, 2009). Buvo netgi viešai paskelbta deklaracija apie politin ę reklam ą per rinkimus (žr. priedas nr. 3). 65

Tokie agent ūros veiksmai, be abejon ės, iškreipia žiniasklaidos bendrovi ų paskirt į ir funkcij ą. Taip galima prarasti dal į savo klient ų, kurie naudojasi agent ūrų paslaugomis, nes galimas atvejis, kad agent ūra bet kada v ėl gali pakartoti tokius veiksmus, tik š įkart apeinant įstatymus. D ėl to žinu čių turinys ir kokyb ė labai nuken čia, ir tai yra pagrindin ė komercializacijos poveikio problema. ELTA direktor ė kalb ėdama apie komercializacijos poveik į teig ė, kad agent ūrų pajam ų šaltinis yra tik sutartys ir tie pinigai, kuriuos jie užsidirba. Taip pat pamin ėjo, kad tokiu sud ėtingu laikotarpiu daugelis galvoja apie naud ą, tod ėl, direktor ės teigimu, pasitaiko toki ų atvej ų, kai informacija yra vagiama iš agent ūros portalo ir klientai už j ą nemoka. ELTA vadov ė teig ė, jog komercializacija veikia ir autorines teises bei turi daug kit ų pasekmi ų. Pasteb ėta, kad ELTA ir BNS įžvelgia skirtingas komercializacijos pasekmes: BNS agent ūros vadovas atkreipia d ėmes į į užsakom ųjų straipsni ų platinim ą, o ELTA, kad iš j ų yra vagiama informacija. Ta čiau n ė vienas respondentas nepamin ėjo, kaip komercializacija paveik ė būtent j ų pa čių kuriam ų naujien ų turin į. Buvo kalbama tik apie kitus. BNS agent ūros direktorius teig ė, kad ne maž ą poveik į naujien ų agent ūroms ir j ų žinu čių turiniui taip pat turi agent ūrų savininkai. Kadangi šiuo metu ELTA priklauso „Respublikos“ leidini ų grupei, d ėl šios priežasties, A. Ra čo nuomone, ELTA niekada nieko blogo neparašys apie šiai grupei priklausan čius objektus: „ELTA niekada neparašys nieko neigiamo nei apie „Žalgir į“, nei apie Ūkio bank ą , nei apie „Respublikos“ grupei priklausan čius leidinius. Tas, mano supratimu, veikia žinu čių turin į“ (Ra čas, 2009). Ši A. Ra čo nuomon ė sutapo su teorin ėje dalyje min ėta užsienio mokslininko Roger Fowler teorija, jog tuo atveju, kai tam tikras leidinys, ar j ų grup ė, priklauso kokiai nors verslo bendrovei, tuomet spausdinamos žinut ės dažniausiai prisideda prie j ų savinink ų komercin ės s ėkm ės. Tik ji kalb ėjo apie laikraš čiuose spausdinamas naujienas. Ta čiau, manau, tai yra adekvatu. Nors taip netur ėtų b ūti. Naujien ų agent ūros tur ėtų tarnauti visuomenei, j ų pagrindinis tikslas tur ėtų b ūti objektyvios informacijos skleidimas ir jos teikimas kitoms žiniasklaidos priemon ėms, ta čiau kartais tos vertyb ės pamirštamos vardan bendros komercin ės s ėkm ės. Verta pamin ėti, jog ELTA naujien ų agent ūros generalin ė direktor ė t ą fakt ą, kad ELTA yra Lietuvos kapitalo įmon ė, laiko privalumu, skirtingai nei BNS vadovas, ir teigia, kad žinu čių turiniui tai neturi didel ės reikšm ės: „Žinu čių gausumui ir turiniui gali tur ėti reikšm ės tik tai, kad m ūsų agent ūroje dirba mažiau rašan čių žmoni ų, taip pat mes gauname šiek tiek daugiau informacijos iš Lietuvos kapitalo įmoni ų, kurios yra susijusios su m ūsų grupe. Tos grup ės pateikia daugiau informacijos apie save, ta čiau jokio kito poveikio, manau, kad n ėra“ (Ramanauskait ė- Tiumenevien ė, 2009). Dėl tos priežasties ELTA tikriausiai spausdina daugiau pranešim ų, susijusi ų su „Respublikos leidini ų grupe“ ir, mano supratimu, tai dažniausiai b ūna teigiamos žinios, nes b ūtų 66 ne įtik ėtina, jei tos įmon ės skleist ų koki ą nors neigiam ą informacij ą apie save. Taigi, galima daryti išvad ą, kuri patvirtint ų ir R. Fowler teorij ą, kad visgi agent ūros, kurios priklauso verslo bendrov ėms, prisideda prie j ų savinink ų komercin ės s ėkm ės. Apibendrinant vis ą duomen ų analiz ę, gal ėč iau teigti, kad darbo pradžioje iškelta hipotez ė, jog naujien ų agent ūros BNS ir ELTA atrenka ir pateikia žinias pagal tam tikrus kriterijus, b ūdus bei metodus pasitvirtino. Kriterijus organizacijos nusistato, ar susigalvoja pa čios ir nusprendžia, k ą laikyti naujiena, o k ą ne, kas tur ėtų b ūti svarbu daugumai žmoni ų, o kas ne, ar naujiena nacionalinio masto ar tik regioninio.

IŠVADOS

1. Mokslini ų publikacij ų srauto analiz ė leido identifikuoti jog pranešimuose, kuriuos agent ūros platina, taip pat, kaip ir kuriamose istorijose, žinut ėse, yra didel ė dalis m ūsų socialinio identiteto. O kadangi negali b ūti tobulo bešališkumo nei žini ą parenkant, nei ieškant jai aprašyti žodži ų, tod ėl netgi to nejau čiant kartais panaudojami vertinimo tekste elementai: vertinamieji žodžiai su konotacijomis, informacijos nutyl ėjimas ir kt. Žini ų painumas ir nevienareikšmiškumas atsispindi ir per vertinim ą tekste, kadangi agent ūros kartais pateikia skirtingas interpretacijas apie tuos pa čius įvykius ar j ų herojus. 2. Remiantis moksliniais tyrimais, atliktais lyginant užsienio agent ūras, nustatyta, kad skirtingos naujien ų agent ūros dažnai ne vienodai interpretuoja t ą pa čią žini ą. Nes poži ūris į tam tikr ą įvyk į, asmen į, ar politin ę grup ę gali b ūti pa čio rašan čiojo jau seniai įgytas ir net nejau čiamas, ta čiau jis gali pasireikšti pranešimuose. Taip pat nustatyta, kad agent ūros, kurios yra kontroliuojamos valstyb ės, pateikia daug daugiau naujien ų, tarnaujan čių politin ėms partijoms ir valdžiai. Taip pat t ų agent ūrų žinu čių turin į lemia istorinis šali ų kontekstas ir tai, kokioje geografin ėje pad ėtyje jos yra. 3. Interviu, atlikt ų apklausiant naujien ų agent ūrų ELTA ir BNS vadovus, analiz ė leido identifikuoti pagrindinius žini ų atrinkimo ir pateikimo kriterijus, b ūdus bei metodus. Lyginant abiej ų bendrovi ų vadov ų atsakymus nustatyta, kad žinios atrenkamos pagal svarbumo ir aktualumo visai visuomenei kriterij ų, o ar tai svarbu visai visuomenei nustato pati agent ūra. Apklaust ų respondent ų pasteb ėjimai leido daryti išvad ą, kad ELTA daugiausiai d ėmesio skiria ekonomikos ir politikos naujienoms, kas lemia ir žinu čių pateikimo dažnum ą, o BNS koncentruojasi ties nacionalin ėmis naujienomis, mažiau d ėmesio skirdama regionin ėms žinioms. 4. Išanalizavus skirtumus ir panašumus tarp BNS ir ELTOS transliuojam ų naujien ų bei lyginant kaip šios dvi agent ūros traktuoja įvykius, susijusius su LEO LT atveju, kokiomis konotacijomis: teigiamomis, ar neigiamomis apib ūdinami įvyki ų herojai ir kokiu kampu žvelgiama į svarstom ą problem ą, buvo nustatyta, kad tiesioginio vertinimo per vertinamuosius žodžius su neigiamomis konotacijomis agent ūrų tekstuose n ėra daug. Dažniausiai neigiam ą atspalv į turintys žodžiai buvo randami įvairi ų politik ų bei kit ų asmen ų, susijusi ų su LEO LT, citatose. Tod ėl negalima teigti, kad agent ūrų pateikiamos žinios yra visada su tam tikru išankstiniu nusistatymu. 5. Išanalizavus abiej ų agent ūrų tekstus nustatyta, kad agent ūros savo pranešimuose nepateikia šališkos informacijos apie gin čijam ą klausim ą, taip pat nagrin ėjamo įvykio vienus dalyvius nesistengiama, kaip nors labiau išskirti, sureikšminti, o kitus palikti šeš ėlyje. Po žinu čių

lyginamosios analiz ės pasteb ėta, kad BNS agent ūra kiek dažniau leidžia savo skaitytojams susidaryti įvairesn ę nuomon ę apie pateikiamas žinias, nes dažniau cituoja politik ų bei kit ų asmen ų skirtingus poži ūrius atsispindin čias nuomones negu ELTA. 6. Lyginant pateikiam ų žinu čių dažnum ą apie LEO LT atvej į buvo nustatyta, kad BNS j ų pateikia žymiai daugiau ir išsamesnes. ELTA tuo tarpu, j ų pateikia mažiau. Tai gal ėjo nulemti ir tas faktas, kad naujien ų agent ūros žinutes atrenka pagal svarbumo visai visuomenei kriterij ų. Ta čiau, tai kas atrodo svarbu vienai agent ūrai, neb ūtinai bus svarbu ir kitai. Tod ėl žini ų atrinkimas ir pateikimas pagal š į kriterij ų yra kiek subjektyvus dalykas, dėl ši ų priežas čių kai kurios žinios visai nepatenka į naujien ų agent ūrų atrenkam ų pranešim ų sraut ą. 7. Atliekant pranešim ų turinio analiz ę paaišk ėjo, kad ELTA savo pranešim ų tekstais daug dažniau stengiasi paveikti skaitytoj ą, nes parenka sudominan čias antraštes, nors jos ne visada atitinka pranešimo turin į. Ta čiau pristatant kok į nors su LEO LT susijus į heroj ų ELTA apie j į pateikia šiek tiek mažiau duomen ų ir jie b ūna abstrakt ūs, o BNS stengiasi nušviesti, kokia veikla anks čiau jis užsi ėmė, kas yra jo kolegos ir pan. 8. Išvados pagrindžia ir patvirtina darbo pradžioje iškelt ą pirm ąją hipotez ę, kadangi naujien ų agent ūros laikosi žinios svarbumo, aktualumo ir naujumo kriterijaus atrenkant žinias, bei tariasi agent ūros viduje, k ą laikyti žinia, o k ą ne. Ta čiau išvados tik iš dalies patvirtina antr ąją hipotez ę, kadangi naujien ų agent ūrų tekstuose nebuvo rasta daug neigiamos konotacijos žodži ų bei vertinimo tekste, tod ėl negalima teigti, jog agent ūros pateikia gin čijam ą klausim ą ar jo dalyvi ų portretus tokiu kampu, kokiu jos nori. Ta čiau pateikdamos citatas, jos padeda suformuoti skaitytoj ų teigiam ą arba neigiam ą nuomon ę apie vykstant į įvyk į bei jo dalyvius.

LITERAT ŪROS S ĄRAŠAS

1. Bailay, K.D. (1987) Methods of social research . NY.London. 2. Banjaw, A. D. (2007) Covering Ethiopia: comparison of the Ethiopian News Agency with REUTERS. Prieiga internete: http://etd.unisa.ac.za/ETD-db/theses/available/etd-06192008- 104655/unrestricted/dissertation.pdf . Ži ūrėta 2009 m. balandžio 18. 3. Barasnevi čien ė, K. (2005) Internetinio tinklalapio „Delfi “ rubrikos „Vox populi “ skaitytoj ų rašini ų žanrin ė analiz ė. Magistro darbas , Kaunas: VDU. 4. Bell, A. (1999) News Stories as Narratives. In The Discourse Reader. London: Routledge. 5. Berger, A.A. (1998) Media analysis techniques . London. 6. Boyd-Barrett, O. (2006b) National and international news agencies: issues of crizis and realignment, Gazette. The international Journal of communication Studies 62/ 1: 5-18, February. 7. Boyed-Barret, O. (1980) International News Agencies. London: Constable. 8. Davis, H., Walton, P . (1983) Language, Image, Media. New York: St. Martin‘s Press. 9. Drazdauskien ė, M., L. (2008) Iš termin ų radimo, k ūrimo ir funkcionavimo paskirties. Vilnius. 10. Drunga, M. (2008) Tiriamoji žurnalistika. Paskait ų medžiaga. 11. Fiske, J. (1998) Įvadas į komunikacijos studijas. Vilnius: Baltos lankos. 12. Fowler, R. (1991) Language in the News. Discourse and Ideology in the Press. London: Routledge. 13. Hartley, J. ( 1982) Understanding news. London. 14. Horvit, B. (2006) International News Agencies and the war debate of 2003. SAGE , p. 428- 441. 15. Hunston, S., Thompson, G. (2000) Evaluation in Text . Oxford University Press. 16. Kelertien ė, V. (2006) Cenz ūros ap ėjimo sovietiniais metais formos kaip nacionalizmo išraiška. Kita vertus...Straipsniai apie lietuvi ų literat ūrą. Vilnius: Baltos lankos. 17. Kinderys, A. (2003) Tarptautini ų žodži ų žodynas . Kompiuterin ė versija. 18. Krasauskait ė, L. (1997) Naujien ų agent ūros ELTA ir BNS . Bakalauro darbas, Vilnius: Vilniaus universitetas, žurnalistikos institutas. 19. Leech, G. (1990) Semantics . London.

20. Makaraityt ė, I. (2007) Kod ėl karavano nepuola šunys. Žiniasklaidos skaidrumas. Leidykla: Eurigmas. Vilnius. 21. Media in India. News Agencies. Prieiga internete: http://iml.jou.ufl.edu/projects/Students/Gokhale/agencies.htm . Ži ūrėta 2009 m. kovo 4. 22. Naktikien ė, G., Paulauskas, J., Petrokien ė, R . (2005) Dabartin ės lietuvi ų kalbos žodynas . Elektroninis leidimas. 23. Peterson, S. (1981) A case study of third world news coverage by the western news agencies and the times (LONDON). Public Opinion Quarterly. The American Association for Public Opinion Research. 24. Petrauskas, R. (2008) Empiriniai tyrimai. Mokomoji medžiaga, skaidr ės. 25. Ra čas, A. (2007) Verslas ir žiniasklaida: kuo pats kvepia, tuo ir kitus tepa. Žiniasklaidos skaidrumas. p. 21-24. 26. Remeikait ė, R. (2005) Naujien ų agent ūra kaip nacionalin ės žiniasklaidos sistemos dalis: jos vaidmuo sudarant europini ų naujien ų tvarkarašt į. Magistro darbas , Kaunas: VDU 27. Ryvityt ė, B. (2005) Vertinimo raiška lingvistini ų knyg ų recenzijose. Central and Eastern European Online Library. 28. Strikulien ė, G. (2005) Lietuvos naujien ų agent ūra/Elta 85 -eri. Vilnius. 29. Thwaites T., Lloyd D., Mules W. (1994) Tools of cultural studies: An introduction . South Melbourne. 30. Urbonas, J. V. (1997) Žurnalistikos enciklopedija . Vilnius. 31. Utka, A. (2004) Statistinis tekst ų funkcij ų nustatymas . Daktaro disertacija. Kaunas: VDU.

ŠALTINI Ų S ĄRAŠAS

1. Geležin ė uždanga neužtv ėrė laisv ės. Prieiga internete: http://vilniaus.diena.lt/dienrastis/miestas/gelezine-uzdanga-neuztvere-laisves-114028 . Ži ūrėta 2009 m. balandžio 13. 2. Internetas Kinijoje – tik po politin ės cenz ūros. Prieiga internete: http://www.vtv.lt/naujienos/interneto-naujienos/internetas-kinijoje-tik-po-politines- cenzuros.html . Ži ūrėta 2009 m. kovo 30. 3. Kompiuterin ės lingvistikos centras. Prieiga internete: http://donelaitis.vdu.lt/main.php?id=4&nr=8_2 . Ži ūrėta 2009 m. geguž ės 2.

4. Krinicina, G. (2008) Apie naujos atomin ės elektrin ės (NAE) Lietuvoje projekto parengiamuosius darbus. Informacinis laiškas Nr. 7. Prieiga internete: http://www.lpc.lt/repository/atomin%C4%97s%20projektas/informaciniai%20laiskai/Info% 20laikas%20Nr7.pdf . Ži ūrėta 2009 m. kovo 8. 5. LEO LT (2008) Lietuvos elektros organizacija. Prieiga internete: http://www.leolt.lt/ . Ži ūrėta 2009 m. kovo 1. 6. Mentalin ė „Kramtomoji guma“. Prieiga internete: http://www.universitetozurnalistas.lt/uz/magistrantai/pub1.html . Ži ūrėta 2009 m. balandžio 2. 7. Motors24.lt – naujas Alma Media koncerno projektas Lietuvoje. Prieiga internete: http://www.infolaukas.lt/lt/motors24lt-%E2%80%93-naujas-alma-media-koncerno- projektas-lietuvoje/1660/ . Ži ūrėta 2009 m. kovo 7. 8. Naujien ų agent ūra BNS. Oficialus naujien ų agent ūros tinklapis. Prieiga internete: http://www.bns.lt/ . Ži ūrėta 2009 m. kovo 2d. 9. Naujienų agent ūra ELTA jau skai čiuoja 90-uosius metus . Prieiga internete: http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/ziniasklaida/naujienu_agentura_elta_jau_skaici uoja_90uosius_metus/ . Ži ūrėta 2009 m. balandžio 14. 10. Naujien ų agent ūra ELTA. Oficialus naujien ų agent ūros tinklapis. Prieiga internete: http://www.elta.lt/ . Ži ūrėta 2009 m. kovo 2d. 11. Politin ė reklama ir naujien ų agent ūra: ar tikrai suderinama? Prieiga internete: http://racas.lt/politine-reklama-ir-naujienu-agentura-ar-tikrai-suderinama/ . Ži ūrėta 2009 m. vasario 28. 12. Ra čas, A. Apie. Prieiga internete: http://racas.lt/apie-2/ Ži ūrėta 2009 m. geguž ės 3d. 13. Ra čas, A. kaip pašnekovas (2009 03 11), interviu nr 1. 14. Ramanauskait ė-Tiumenevien ė kaip pašnekov ė (2009 03 18), interviu nr 2. 15. Visockas, G. (2009) Art ūras Ra čas - novatoriškiausias Lietuvos žurnalistas ? Prieiga internete : http://www.tinklink.lt/arturas_racas_novatoriskiausias_lietuvos_zurnalistas . Ži ūrėta 2009 m. geguž ės 10.

PRIEDAI

Priedas Nr. 1

5 lentel ė. BNS ir ELTOS pranešimuose minimos politik ų bei su LEO LT susijusi ų veik ėjų pavard ės bei kiekis. Politik ų, bei kit ų asmen ų, susijusi ų su BNS ELTA LEO LT pavard ės Abišala Mini (7) Nemini Adamkus Mini (20) Mini (16) Adomavi čius Mini (2) Mini (1) Ba čiulaitis Nemini Mini (1) Bancevi čius Mini (7) Mini (2) Bernatonis Mini (11) Mini (2) Bi čiulaitis Mini (12) Mini (2) Birmontien ė Mini (2) Nemini Dum čius Mini (2) Mini (2) Eidukevi čius Mini (5) Nemini Grybauskait ė Mini (33) Mini (5) Jasiulionis Mini (3) Mini (2) Jašinskas Mini (4) Nemini Jauniškis Mini (5) Mini (3) Juknevi čien ė Mini (12) Nemini Juozaitis Mini (7) Nemini Juozapavi čius Mini (5) Nemini Jurkevi čius Mini (5) Mini (3) Karkliauskait ė Mini (2) Mini (1) Kirkilas Mini (11) Mini (2) Kiškis Mini (4) Nemini Kreivys Mini (6) Nemini Kriš čiūnas Mini (7) Nemini Kubilius Mini (89) Mini (59) Kup činskas Mini (5) Mini (3)

Landsbergis Mini (13) Nemini Lubys Mini (3) Nemini Malakauskas Mini (2) Mini (6) Masionis Mini (2) Nemini Masiulis Mini (13) Mini (3) Mazuronis Mini (24) Mini (10) Mažeika Mini (96) Mini (42) Montvila Mini (8) Mini (2) Navickas Mini (3) Mini (1) Niedvaras Mini (26) Mini (4) Petrauskait ė Nemini Mini (1) Poderys Mini (47) Mini (28) Sekmokas Mini (97) Mini (52) Songaila Mini (7) Mini (5) Sp ėč ius Mini (14) Mini (4) Stancikien ė Mini (3) Mini (2) Stankevi čius Nemini Mini (1) Staškevi čius Mini (32) Mini (11) Šil ėnas Mini (5) Nemini Šulga Mini (10) Mini (4) Trakšelien ė Mini (5) Nemini Vaitkevi čius Mini (2) Mini (2) Vaitkus Mini (21) Mini (10) Valinskas Mini (8) Mini (1) Vasiliauskas Mini (3) Mini (2) Vitkauskas Mini (2) Mini (2) Zimnickas Mini (2) Mini (1) Zuokas Mini (14) Mini (1) Žeimys Mini (4) Mini (2) Žylius Mini (3) Mini (2)

Priedas Nr. 2 Interviu klausimai.

1) Kaip J ūsų agent ūroje vyksta žini ų atrinkimas, kokios žinut ės pateikiamos, kokios ne? kaip naujien ų agentur ų žini ų atrinkimo b ūdai metodai veikia skelbiam ų naujien ų turin į, dažnum ą? 2) Ar vyksta informacijos patikrinimas? Kad gaunamos žinios yra patikimos, objektyvios. Papasakokite apie tai; 3) Kaip veikia J ūsų naujien ų agent ūra (kaip gaunamos naujienos, rengiami pranešimai, teikiama informacija)?; ar pateikiate žinias pagal jau nusistov ėjusias ir tik joms priimtinas koncepcijas ( įvyki ų suvokim ą, apgalvotą veikimo plan ą), tam tikrus b ūdus ir metodus 4) Agent ūros tendencingumas, kiek d ėmesio skiriama vienam, ar kitam klausimui, kokiai skil čiai (sportas, kult ūra, ekonomika, teis ėtvarka ar kt.) skiriama daugiausiai d ėmesio, kokie įvykiai pla čiausiai aprašomi?; 5) Papasakokite apie organizacijos strukt ūrą, strategij ą ir J ūsų naujien ų agent ūros organizacin ę kult ūrą; 6) Kokia J ūsų pateikiam ų žini ų auditorija, ar pasteb ėjote, koki ų nors skirtum ų, o gal buvo atlikti tyrimai, parodantys, kad j ūsų agent ūros auditorija skiriasi, nuo kitos Lietuvos agent ūros auditorijos; 7) Kokia naudojam ų šaltini ų specifika bei įvairov ė? Iš kur gaunama informacija?; 8) Kaip J ūsų agent ūroje vyksta (jei taip yra) informacijos mainai su pasaulin ėmis naujien ų agent ūromis, su žiniasklaida, su kit ų medij ų atstovais; 9) Kadangi mano magistriniame darbe pla čiau analizuojamas LEO LT atvejo ir su juo susijusi ų įvyki ų nušvietimas žiniasklaidai, papasakokite, iš kur gaunama informacija b ūtent apie š į projekt ą, ir apie įvyki ų eig ą, kaip atrenkamos politik ų ar su LEO LT susijusi ų asmen ų kalbos, kaip ir kokias citatas parenkate savo pranešimams?; 10) Ar jau čiama konkurencija su kita Lietuvos agent ūra? Ar pastebite, koki ų nors savo pranašum ų kitos agent ūros atžvilgiu?; 11) Ar sulaukiate iš savo klient ų, ar kit ų žiniasklaidos priemoni ų atstov ų, kokios nors nepagr įstos kritikos, kad vienas, ar kitas išspausdintas pranešimas, ar skelbiamos žinios yra netikslios, tarnaujan čios kokiai nors ideologijai, politin ėms partijoms ar politikams? Kokia tai dažniausiai b ūna kritika, jei ji yra. 12) Ar nepaveik ė naujien ų agent ūros komercializacija, nauj ųjų technologij ų era.

Priedas Nr. 3 Viešosios informacijos reng ėjo ar platintojo (skleid ėjo) deklaracija.

Viešosios informacijos reng ėjų ir skleid ėjų deklaracijos. Prieiga internete: http://www.vrk.lt/rinkimai/400_lt/InformacijosRengejoSkleidejoDeklaracijos/RengejoSkleidejo67 6Deklaracijos/RengejoSkleidejo676Deklaracijos.html