VILNIAUS UNIVERSITETAS TEIS öS FAKULTETAS Konstitucin ÷s ir administracin ÷s teis ÷s katedra Dieninio skyriaus V kurso student ÷s Egl ÷s Valinskait ÷s Magistrinis darbas LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYB öS PARLAMENTIN öS KONTROL öS YPATUMAI Darbo vadovas: Asist. K. Virketis Recenzent ÷: Asist. E. Masnevait ÷ VILNIUS 2008 TURINYS ĮVADAS .........................................................................................................................................................3 I. Valdži ų padalijimo principas .........................................................................................................5 II. Parlamentin ÷s kontrol ÷s s ąvoka ....................................................................................................8 2.1. Parlamentin ÷ „kontrol ÷“ ir „prieži ūra“ ..................................................................................8 III. Parlamentin ÷s kontrol ÷s b ūdai Lietuvos Respublikoje ..........................................................11 IV. Vyriausyb ÷ ir jos parlamentin ÷ kontrol ÷......................................................................................22 4.1. Vyriausyb ÷s programa ir metin ÷ ataskaita ..........................................................................24 4.2. Biudžeto tvirtinimas ...............................................................................................................32 4.2. Klausimai, paklausimai ir Vyriausyb ÷s valanda .................................................................34 4.3. Interpeliacija ir nepasitik ÷jimas. ..........................................................................................38 4.4. Komitet ų ir komisij ų veikla. ..................................................................................................46 V. Vyriausyb ÷s parlamentin ÷s kontrol ÷s problematika ..............................................................49 Išvados .........................................................................................................................................................55 Santrauka ....................................................................................................................................................57 Summary ......................................................................................................................................................58 Literat ūros s ąrašas .......................................................................................................................................59 2 ĮVADAS TEMOS AKTUALUMAS. Parlamentin ÷ kontrol ÷ sulaukia vis daugiau d ÷mesio iš pilie čių bei pa čių parlamento nari ų, nes pamažu kei čiasi Seimo veiklos uždaviniai ir prioritetai. Atk ūrus Nepriklausom ą Lietuvos Respublik ą 1990 m. svarbiausia buvo reglamentuoti valstyb ÷s valdym ą, teisinius procesus, institucij ų veikl ą, sukurti vis ą efektyviai veikian čią teisin ę valdymo sistem ą, tod ÷l ilg ą laik ą parlamentas leido daugyb ę teis ÷s akt ų, reglamentuojan čių įvairias sritis. Teis ÷kūros „konvejeris“ b ūdingas visoms jaunoms demokratijoms, ta čiau augant valstybei, keičiantis parlamento veiklos prioritetams ir funkcij ų balansui mes jau pereiname į „brandži ą“ demokratij ą. Tod ÷l b ūtent parlamentin ÷ kontrol ÷ tampa parlamento veiklos prioritetu, kaip ir kitose valstyb ÷se. Įstatym ų leidžiamoji ir įstatym ų vykdomoji valdžia, t.y. Parlamentas ir Vyriausyb ÷ yra svarbiausios institucijos, kurios įgyvendindamos valdži ų padalijimo princip ą, veikia visuomen ÷s naudai ir žmoni ų gerovei. Parlamentin ÷ kontrol ÷ tai ne tik informacijos gavimas iš vykdomosios valdžios institucij ų, bet ir Vyriausyb ÷s sudarymas bei jos atstatydinimas, nepasitik ÷jimas ir interpeliacija, Seimo nario paklausimo teis ÷, Vyriausyb ÷s valanda, Vyriausyb ÷s ir atskir ų ministr ų atsiskaitymas už savo veikl ą bei priimtus sprendimus Seime. Tai ne tik vykdomosios valdžios kontrol ÷, ta čiau ir veiklos garantas, užtikrinantis valdži ų padalijim ą. Dabar, art ÷jant naujiems Seimo rinkimams, yra ypa č aktualus Lietuvos Respublikos parlamentin ÷s kontrol ÷s tinkamas ir efektyvus vykdymas. TEMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI. Šiuo darbu siekiama atskleisti parlamentin ÷s kontrol ÷s sąvok ą, atsižvelgiant į valdži ų padalijim ą, jos vykdymo b ūdus, teises bei pareigas. Nagrin ÷jama, kaip praktiškai yra vykdoma Vyriausyb ÷s parlamentin ÷je kontrol ÷ Lietuvos Respublikoje. Remiantis pateikta informacija magistriniame darbe siekiama apibendrinti gautas žinias, jas išanalizuoti. TEMOS OBJEKTAS IR METODAI. Šiame darbe taikomas dokument ų analiz ÷s metodas, nagrin ÷jant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Seimo statuto, įvairi ų įstatym ų normas, Konstitucinio teismo nutarimus bei mokslinius straipsnius. Taip pat naudojamasi loginiu, sisteminiu bei lyginamuoju metodais siekiant atskleisti parlamentin ÷s kontrol ÷s s ąvok ą, jos r ūšis, Seimo nari ų teises ir pareigas bei Vyriausyb ÷s parlamentin ÷s kontrol ÷s praktinius atvejus.. Metaanaliz ÷s metodas taikytas, norint ištirti pvz. „parlamentin ÷s kontrol ÷s“ ir „parlamentin ÷s prieži ūros“ s ąvok ų skirtumus. DARBO STRUKT ŪRA. Darb ą sudaro penki skyriai: • pirmajame skyriuje nagrin ÷jamas valdži ų padalijimo Konstitucinis principas; 3 • antrajame skyriuje pateikiama parlamentin ÷s kontrol ÷s s ąvokos samprata, aptariama sąvok ų „ parlamentin ÷ kontrol ÷“ ir „ parlamentin ÷ prieži ūra“ ypatumai ; • tre čiajame skyriuje atskleidžiami parlamentin ÷s kontrol ÷s vykdymo b ūdai Lietuvos Respublikoje; • ketvirtajame- daugiausiai nagrin ÷jami praktiniai Vyriausyb ÷s parlamentin ÷s kontrol ÷s būdai; • paskutiniajame- aptariama Vyriausyb ÷s parlamentin ÷s kontrol ÷s problematika; NAUDOTA LITERAT ŪRA. Siekiant atskleisti parlamentin ÷s kontrol ÷s s ąvok ą ir jos ribas bei Vyriausyb ÷s parlamentin ÷s kontrol ÷s praktin ę pus ę, naudojamasi su šia kontrole susijusiais teis ÷s aktais ir literat ūra. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyti pagrindiniai principai, kurie aiškinami Seimo Statute, Vyriausyb ÷s įstatyme, kituose norminiuose teis ÷s aktuose. Ne mažiau svarb ūs šaltiniai- specialioji literat ūra bei periodiniai leidiniai, kuriuose nagrin ÷jamos su šia tema susijusios problemos. Taip pat gana daug pa čios naujausios bei statistin ÷s informacijos naudojama iš Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausyb ÷s bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷s internetini ų svetaini ų. 4 I. Valdži ų padalijimo principas Lietuvos Respublikos Konstitucija yra aukš čiausios galios teis ÷s aktas, didžiausia teisini ų vertybi ų sistema, kurioje įtvirtintos pagrindin ÷s nuostatos, teisiniai principai, kuriais yra grindžiama visa teisin ÷ sistema, valdžios organizacijos ir veiklos principai. Konstitucijos prasm ę pagal E. Šileik į atskleidžia keturios pagrindin ÷s funkcijos: stabilizavimo (nustatytas sud ÷tingas Konstitucijos keitimas, siekiama stabilumo), racionalizavimo- organizavimo (valstyb ÷s institucij ų įgaliojim ų nustatymas ir atskyrimas), integravimo (darnios visuomen ÷s siekimas) bei apsaugos-gynimo funkcija ( užtikrinamos prigimtin ÷s teis ÷s bei j ų gynimo sistema). Dar nuo antikos laik ų buvo siekta idealios valstyb ÷s (apie j ą raš ÷ Platonas), Aristotelis išd ÷st ÷ mintis apie tris valstyb ÷s valdžios dalis. 17 a. J. Lockas išskyr ÷ įstatym ų leidimo, vykdom ąją ir federacin ę valdžias, pabr ÷ždamas, kad leidžiamosios valdžios „galia paremta visuomen ÷s pasitik ÷jimu, nes tauta turi aukš čiausi ą gali ą keisti įstatym ų leidžiam ąją valdži ą, kai ši savo veikla nepateisina jai pareikšto pasitik ÷jimo. Tuo tarpu vykdom ąją valdži ą toliau apriboja bendra priklausomyb ÷ nuo įstatym ų leidžiamosios valdžios, taip pat tai, kad jos prerogatyv ą riboja įstatymai“ 1. Ch. L. Monteskje J. Locko federacin ę valdži ą pakeit ÷ teismine- taip priart ÷jo prie ši ų dien ų s ąvokos ir pabr ÷ž÷, kad valdži ų padalijimas garantuoja viena kitos kontrol ę ir pilie čių laisvi ų užtikrinim ą, padeda išvengti despotizmo. Jis išk ÷l÷ vykdomosios valdžios kontrol ÷s klausim ą ir teig ÷, kad „siekiant užkirsti keli ą piktnaudžiavimui valdžia, iš esm ÷s b ūtina, kad valdži ą kontroliuot ų valdžia. Ji turi b ūti sudaroma taip, kad joks žmogus neb ūtų ver čiamas daryti to, ko ne įpareigoja įstatymas, ir neb ūtų ver čiamas nedaryti to, k ą įstatymas leidžia“ 2 Ta čiau nors ir buvo ir prieštaraujan čių valdži ų padalijimo principui- pvz. J.J. Ruso, 1787 m. JAV Konstitucijoje įtvirtintas valdži ų padalijimo principas, kur jis prad ÷jo savo išbandym ų keli ą. JAV Konstitucijoje nustatyta, kad „ įstatym ų leidžiamosios valdžios įgaliojimai priklauso Jungtini ų Valstij ų Kongresui, kur į sudaro Senatas ir Atstov ų r ūmai“, „Vykdomoji valdžia priklauso Jungtini ų Amerikos Valstij ų Prezidentui“, „Teismin ÷ valdžia Jungtin ÷se Valstijose priklauso Aukš čiausiajam Teismu ir tiems žemesniesiems teismams, kuriuos įsteigia ir paskiria Kongresas“ 3. XIX a. Vienas įtakingiausi ų filosof ų buvo J. S. Mill, kuris demokratin ę politik ą laik ÷ vienu svarbiausiu moralin ÷s saviugdos mechanizmu, steng ÷si apginti tokio politinio gyvenimo samprat ą, kuriai b ūtų b ūdinga kuo didesn ÷ individo laisv ÷, atskaitingesn ÷ valdžia ir veiksmingas valdymo administravimas, kuriam netrukdyt ų korupciniai įpro čiai ir pernelyg sud ÷tingos taisykl ÷s. Savo studijoje „ Apie laisv ę“ J. S. Mill 1 Sabine G.H., Thorson T.L. Politini ų teorij ų istorija, Vilnius:Pradai,1995 2 Held D. Demokratijos modeliai.- Vilnius:Eugrimas, 2002 3 The Constitution of the United States of Amerika, The World Book Encyclopedia, 1986 5 pl