Vitkūnienė Miesto Viešojo Transporto Maršrutinio Tinklo Model
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS Rasa Ušpalytė - Vitkūnienė Miesto viešojo transporto maršrutinio tinklo modeliavimas ir plėtra (Vilniaus miesto pavyzdžiu) Daktaro disertacija Technologijos mokslai, statybos inžinerija – 02T Vilnius, 2006 Disertacija rengta 2002 - 2006 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete. Mokslinis vadovas Prof. dr. Marija Burinskienė (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, statybos inžinerija – 02T). Miesto viešojo transporto maršrutinio tinklo modeliavimas ir plėtra (Vilniaus miesto pavyzdžiu) TURINYS Įvadas....................................................................................................5 1. Užsienio mokslininkų patirtis viešojo transporto poreikiui nustatyti ir viešojo transporto problemų Lietuvoje apibrėžimas.11 1.1 Planavimo aspektas......................................................................................................11 1.2 Keleivio aspektas..........................................................................................................20 1.3 Išvados...........................................................................................................................25 2. Viešąjį transportą veikiančių rodiklių priklausomybės nustatymas...................................................................................27 2.1 Miesto struktūros rodikliai..........................................................................................30 2.2 Transporto rūšies naudojimo rodikliai.......................................................................34 2.3 Viešojo transporto aptarnavimo rodikliai...................................................................37 2.4 Ekonominių rodiklių grupė..........................................................................................45 2.5 Daugianarių modelių sudarymas................................................................................48 2.6 Išvados..........................................................................................................................56 3. Viešojo transporto modeliavimas ir Vilniaus miesto modelio verifikavimas.................................................................................58 3.1 Užsienio šalių viešojo transporto modeliavimo patirtis............................................61 3.2 Viešojo transporto modeliavimui naudojami programiniai paketai..........................69 3.3 Vilniaus miesto viešojo transporto modelio sudarymas...........................................71 3.4 Modeliavimo galimybės naudojant VISUM programinį paketą.................................73 3.5 Gauto modelio verifikavimas........................................................................................78 3.6 Išvados ..........................................................................................................................83 4. Vilniaus miesto viešojo transporto modeliavimas....................85 4.1 Optimalios teorinės viešojo transporto aptarnavimo schemos sudarymas............85 4.2 Bazinės ir teorinės schemų aptarnavimo rodiklių palyginimas................................92 4.3 Teorinės schemos taisymas, atsižvelgiant į ridos panaudojimo koeficientą..........94 3 Miesto viešojo transporto maršrutinio tinklo modeliavimas ir plėtra (Vilniaus miesto pavyzdžiu) 4.4 Teorinės schemos keitimas įtraukiant maršrutus pagrindine miesto gatve.......97 4.5 Teorinės schemos aptarnavimo rodiklių taisymas, atsižvelgiant į talpos panaudojimo koeficientą............................................................................................100 4.6 Naujos transporto rūšies įvedimas...........................................................................105 4.7 Išvados.........................................................................................................................110 5. Viešojo transporto modeliavimo kriterijų taikymo galimybės kituose Lietuvos miestuose......................................................112 5.1 Išvados.........................................................................................................................117 Galutinės darbo išvados ir pasiūlymai..........................................118 Literatūros sąrašas..........................................................................120 1 priedas. Duomenys viešojo transporto priklausomybės modelių sudarymui 2 priedas. Vilniaus miesto dalinimas transportiniais rajonais 3 priedas. Siūloma viešojo transporto maršrutų tinklo schema Vilniaus mieste 4 Miesto viešojo transporto maršrutinio tinklo modeliavimas ir plėtra (Vilniaus miesto pavyzdžiu) ĮVADAS Darbo aktualumas Paskutiniais 20 amžiaus metais Jungtinės Tautos paskelbė darnaus vystymosi koncepciją, kuri sieja ekonominę, socialinę ir ekologinę plėtrą. 1992 m. Baltijos šalys priėmė darbotvarkę „AGENDA 21“ [1], kurioje, be kitų pagrindinių sąlygų, pateikti reikalavimai subalansuotai transporto sistemos plėtrai mieste: tai plėtros ir žemės naudojimo vadybos rėmimas, subalansuotų energijos ir transporto sistemų plėtros urbanizuotose teritorijose vystymas, sveikos aplinkos mieste kūrimas [123]. Sparčiai augantis gyventojų judrumas Lietuvoje subalansuotos plėtros koncepciją daro vis svarbesnę. Remiantis Europos mokslininkų pateikta automobiliais nuvažiuotų keleivių kilometrų skaičiaus prognoze, Lietuva su Slovakija ir Lenkija patenka į šalių grupę, kurioje automobiliais nuvažiuotų keleivių kilometrų skaičius nuo 1995 iki 2020 m. padidės daugiau nei dvigubai [2]. Tai darys įtaką sparčiam eismo srautų augimui miestuose. Tokiam išaugusiam srautui esamas gatvių tinklas bus per mažas. Lietuvos miestų transporto sistema šiuo metu yra toje pačioje situacijoje, kuri buvo susiklosčiusi 1975-1980 m. Vakarų Europoje arba 1990-1995 m. Rytų Europoje [127]. Automobilizacijos lygis pasiekė 300-400 automobilių 1000 gyventojų, o 45-55 % didžiųjų miestų gyventojų kasdieninėms kelionėms naudoja visuomeninį transportą. Europos miestų modalinį pasiskirstymą palyginus su Lietuvos sostine Vilniumi, galima pastebėti, kad Vilniaus mieste gyventojai viešuoju transportu naudojasi daugiausiai (40 % 2002 m.), bet čia yra gerokai mažiau kelionių dviračiais <1 %. Pvz., Vienoje kelionės dviračiais sudaro 17 %, Berlyne, Osle, Oksforde - 9 % [3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13]. Ši situacija didžiuosiuose Lietuvos miestuose nuolatos blogėja, krintant kelionių viešuoju transportu skaičiui (Vilniuje 1,3 % per metus, Kaune - 0,13 %) [14, 15]. Baltosios knygos [16] politikos gairėse pripažįstama, kad visuomeninis transportas turi užimti svarbią vietą ateities transporto sistemoje, siekiant stabilios susisiekimo sistemos plėtros. Didžiųjų Lietuvos miestų strateginiuose planuose viešasis transportas pripažintas 5 Miesto viešojo transporto maršrutinio tinklo modeliavimas ir plėtra (Vilniaus miesto pavyzdžiu) prioritetine transporto šaka [123]. Ši nuostata remiasi paskutinių 15 metų laikotarpio patirtimi, kai vertinami ne tik aplinkosaugos, bet ir socialiniai, ekonominiai aspektai. Pagrindinis veiksnys, lemiantis aplinkos taršą, transporto srautų skleidžiamą triukšmo lygį, keleivių prastovas, - tai transporto srauto dydis. Lietuvos miesto teritorijose įvyksta apie 70 % visų eismo nelaimių, viešajam transportui iš jų tenka tik 10 %. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste 2003 m. iš visų įskaitinių avarijų (981) miesto viešajam transportui teko tik 11,8 % (116), iš jų 1,5 % - autobusams (15), 3 % - troleibusams (29) ir 7,3 % - mikroautobusams (72) [124]. Šiuo metu situacija išlieka ta pati. Siekiant pagrindinio tikslo – visuomeninio transporto darnaus įsiliejimo į miesto plėtros procesą, optimaliai tenkinant Lietuvos miestų gyventojų judrumo poreikius, būtina atsižvelgti į tokius aspektus, kaip į bendrą gyvenamųjų ir verslo paskirties teritorijų plėtros planavimą, kartu plečiant prioritetinę viešojo transporto sistemą, kuri nekenks aplinkai ir sąlygiškai saugi; viešojo transporto rūšių integravimą ir koordinavimą tarpusavyje ir su kitomis transporto sistemos rūšimis; visuomeninio transporto priemonių rūšių hierarchizavimą ir koordinavimą tarpusavyje. Tyrimų objektas Tyrimų objektas – miesto viešojo transporto sistema ir jai keliami reikalavimai: sistemos racionalumas, pasiekiamumas, hierarchizavimas, prioritetiškumas. Konkretus tyrimų objektas apibrėžiamas kaip kriterijų, darančių įtaką viešojo transporto poreikiui, nustatymas, analizė ir naudojimas racionaliam ir hierarchizuotam miesto viešojo transporto sistemos modeliui kurti (Vilniaus miesto esamos būklės pavyzdžiu). Darbo tikslas ir uždaviniai Darbo tikslas – užtikrinti geresnę gyventojų gyvenimo kokybę, modeliuojant viešojo transporto maršrutų tinklą mieste. Darbo tikslui pasiekti buvo suformuluoti šie uždaviniai: · Išanalizuoti viešojo transporto keleivių srautų modeliavimo priemones ir jų naudojimą. · Nustatyti svarbiausius viešojo transporto modeliavimo kriterijus Vilniaus miestui. 6 Miesto viešojo transporto maršrutinio tinklo modeliavimas ir plėtra (Vilniaus miesto pavyzdžiu) · Pagal nustatytus kriterijus sumodeliuoti viešojo transporto maršrutinį tinklą. · Įvertinti greitojo tramvajaus paleidimo įtaką keleivių srautų pasiskirstymui Vilniaus miesto viešajame transporte. · Pasiūlyti viešojo transporto modeliavimo kriterijų taikymo galimybes kitiems Lietuvos miestams Tyrimų metodika Siekiant identifikuoti pagrindinius kriterijus, darančius poveikį keleivių srautams ir viešojo transporto poreikiui, buvo naudojami teoriniai analitiniai statistinės analizės metodai. Naudoti Vilniaus miesto viešojo transporto tyrimų duomenys ir autorės atlikti teoriniai viešojo