LI­E­TUVO­S GE­O­LO­GI­ JO­S TARNY­BA

PR I­ E­ A P L I­ N K O­ S M I­ N I­ S T E­ R I­ JOS

LIE­TU­VOS PO­ŽE­MI­NĖS HID­ROSFE­ROS MO­NI­TO­RIN­GAS 2006

GRO­UND­W ATE­R MO­NI­TO­RI­NG I­N LIT­HU­NI­A 2006

2007 IN­FOR­MA­CI­NIS BIU­LE­TE­N­IS V I­ L N I­ US BUL­LE­TIN­  ISSN 1392-1606

LIETUVOS POŽEMINĖS HIDROSFEROS MONITORINGAS 2006 I­NFO­RMACI­NI­S BI­ULE­TE­NI­S

GROUNDWATER MONITORING IN LITHUANIA 2006 BULLE­TI­N

Lietuvos požeminės hidrosferos monitoringas 2006: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2006: Bulletin / J. Arustienė, J. Giedraitienė ... et al.; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2007. – 61, [1] p.: iliustr. – Santr. angl. – I­SSN 1392-1606

I­nformaciniame biuletenyje pateikiami kasmečiai požeminio vandens valstybinio monito- ringo duomenys apie požeminio vandens būklę ir jos kaitos tendencijas. Įprasta, kad jame apžvelgiamos gruntinio vandens slūgsojimo tais metais sąlygos, teikiama informacija ir apie išgaunamo gėlo ir mineralinio vandens kiekį. Šiais metais biuletenyje pateikiamos ir gruntinio bei pagrindinių eksploatuojamų vandeningųjų sluoksnių statistiškai įvertintos hidrocheminio fono reikšmės. Žmogaus ūkinės veiklos poveikis gruntinio vandens kokybei iliustruotas ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo duomenų analizės rezultatais.

The bulletin prepared by specialist of Lithuanian Geological Survey contains factual data from National groundwater monitoring and their analysis. Groundwater level regime and recharge of resources is evaluated taking into consideration meteorological and hydrogeological conditions and long-term fluctuations. Important result of long-term hydrochemical observations – statistically determinated natural hydrochemical background for all main aquifers – is present in this bulletin. The impact of polluting activities to groundwater quality is illustrated using results from groundwater monitor- ing of economic entities. Information of fresh and mineral groundwater extraction complement this publication.

Autoriai: J. Arustienė, J. Bendoraitienė, J. Giedraitienė, R. Giedraitis, B. Karmazinas, J. Kriukaitė, A. Šimkovič

Atsakingoji redaktorė J. Arustienė

© LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBA, 2007

 TURI­NY­S LI­E­TUVO­S PO­ŽE­MI­NĖS HID­ROSFE­ROS Content MO­NI­TO­RIN­GAS 2006

PRATARMĖ...... 5 PREFACE

1. PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS VALSTY­BI­NI­S MO­NI­TO­RI­NGAS 2006 ME­TAI­S...... 7 NATIONAL GROUNDWATER MONITORING IN 2006 J. Kriukaitė

2. GRUNTI­NI­O­ VAND­E­NS I­ŠTE­KLI­Ų KI­E­KY­BI­NĖ BŪKLĖ...... 11 QUANTITY STATUS OF SHALLOW GROUNDWATER RESOURCES J. Giedraitienė

3. PAGRI­ND­I­NI­Ų VAND­E­NI­NGŲJŲ SLUO­KSNI­Ų HI­D­RO­CHE­MI­NI­S FO­NAS...... 18 NATURAL BACKGROUND LEVELS OF MAIN AQUIFERS J. Arustienė, R. Giedraitis, B. Karmazinas

4. ŽMO­GAUS ŪKI­NĖS VE­I­KLO­S ĮTAKA GRUNTI­NI­O­ VAND­E­NS KO­KY­BE­I­...... 26 IMPACT OF HUMAN ACTIVITY TO SHALLOW GROUNDWATER QUALITY J. Arustienė, J. Kriukaitė

5. PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS E­KSPLO­ATAVI­MAS...... 31 GROUNDWATER EXTRACTION A. Šimkovič

6. GROUNDWATER MONITORING IN LITHUANIA – 2006...... 37

PRIEDAI ADDENDA

1. VALSTY­BI­NI­O­ PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS MO­NI­TO­RI­NGO­ PO­STAI­...... 42 STATIONS OF THE NATIONAL GROUNDWATER MONITORING NETWORK J. Bendoraitienė 2. PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS LY­GI­O­ RE­ŽI­MO­ PARAME­TRAI­...... 50 CHARACTERISTICS OF GROUNDWATER REGIME J. Bendoraitienė 3. PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS CHE­MI­NĖS SUD­ĖTI­E­S TY­RI­MO­ RE­ZULTATAI­...... 56 DATA OF GROUNDWATER CHEMICAL COMPOSITION J. Kriukaitė 4. PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS GAVY­BA...... 60 GROUNDWATER EXTRACTION A. Šimkovič

  PRATARMĖ LI­E­TUVO­S PO­ŽE­MI­NĖS HID­ROSFE­ROS MO­NI­TO­RIN­GAS „Praeitis ir dabartis – mūsų priemonės, ateitis – mūsų tikslas“ 2006 B. Pascal

Šiais žodžiais 2007 m. balandžio 19 d. Lietuvos geologijos tarnyboje prasidėjo tarptautinis seminaras „Požeminis vanduo Pabaltijo regione: iššūkiai ateičiai“, skirtas požeminio vandens monitoringo šešiasdešimties metų sukakčiai Lietuvoje ir tarptautiniams Žemės metams paminėti. Seminaro metu apžvelgti požeminio vandens apsaugos klausimai E­uropos Sąjungos teisėje, išteklių valdymo problemos, susijusios su baseininio vandens išteklių valdymo principais, požeminio vandens monitoringo vykdymo metodika šalyse kaimynėse, meteorologinių sąlygų pokyčių įtaka gruntiniam vandeniui, bendradarbiavimo pasienio teritorijose aktualijos, pasi- dalyta daugiašalio bendradarbiavimo valdant tarpvalstybinius vandeninguosius sluoksnius patirtimi. Per šešiasdešimt metų Lietuvos hidrogeologijos specialistai sukaupė daug ir labai įvairios medžiagos apie Lietuvos požeminio vandens režimą ir balansą, antropogeninių veiksnių įtaką požeminei hidrosferai ir vandens kokybei. Ši informa- cija yra ilgo ir kruopštaus, visa širdimi atsidavusių šiai profesijai specialistų darbo rezultatas. Metodiškai suformuotas ir pagrįstas atraminis regioninis požeminio vandens stebėjimų tinklas tapo dabartinio požeminio vandens nacionalinio moni- toringo tinklo ,,pamatu“, o turima gausi ir įvairi informacija – ,,raktu“, leidžiančiu įvertinti praeitį ir dabartį, prognozuoti ateities pokyčius. Visuotinis atšilimas, apie kurį įspėja tirpstantys ledynai, manoma, yra pernelyg staigus ir siejamas su žmogaus veikla. Vykstantys globalūs klimato pokyčiai žada pokyčius ir Lietuvoje. Jau dabar dėl „pašiltėjusių“ vasarų ir padidėjusio išgaravimo bei pasitaikančių sausrų yra ilgai trunkantis gruntinio vandens nuosekis. Vertinti požeminio vandens kokybę visada pradedama nuo tiriamo vandenin- gojo sluoksnio ar vandenvietės požeminio vandens cheminių elementų ir junginių reikšmių palyginimo su foninėmis. Šiame biuletenyje pateikiamos statistiškai įvertintos svarbiausių vandeningųjų sluoksnių pagrindinių cheminių komponentų foninės reikšmės. Gauti rezultatai dar kartą patvirtino, kad gamtinėmis sąlygomis besiformuojančio vandens tam tikrų cheminių komponentų (SO­4, Cl, NH4) reikšmės gali būti didesnės, nei nustatytos geriamajam vandeniui. Potencialių vandens teršėjų požeminio vandens monitoringo duomenų analizė ir apibendrinimas parodė, kad padėtis Lietuvoje yra gana grėsminga. Nors daugeliu atvejų dėl ūkio subjektų veiklos užterštas gruntinis vanduo toli nepaplinta, tačiau tam tikromis sąlygomis gali kelti pavojų paviršinio ir požeminio vandens išteklių kokybei. Y­pač tai aktualu miestų teritorijoms, kuriose koncentruojasi daug objektų ir po kuriomis yra susiformavusi savita gruntinio vandens sudėtis. Be to, daugiau nei trečdalis potencialių taršos objektų patenka į vandenviečių sanitarinės apsaugos zonas (SAZ), daugiausiai į trečiąją – apsaugos nuo cheminės taršos juostą. Pusėje iš šių objektų nustatyta tarša pavojingomis medžiagomis, todėl į tokius objektus būtina kreipti dėmesį.

 LI­E­TUVO­S PO­ŽE­MI­NĖS Tebetrunkanti Lietuvos integracija į E­S, intensyvėjanti žmogaus ūkinė veikla, HID­ROSFE­ROS MO­NI­TO­RIN­GAS klimato kaita, globalių pokyčių priežastys ir jų ryšys su gamtiniais ištekliais, 2006 poveikis ekosistemoms žada, kad ateinantis dešimtmetis pareikalaus ne mažiau pastangų tinkamai parengti ateities iššūkiams.

Janina Giedraitienė Hidrogeologijos skyriaus vedėjo pavaduotoja

 PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS VALSTY­BI­NI­S MO­NI­TO­RI­NGAS VALSTY­BI­NI­S 2006 ME­TAI­S MO­NI­TO­RI­NGAS 2006 ME­TAI­S J. Kriukaitė

Valstybinis požeminio vandens monitoringas – tai nuolatiniai požeminio vandens būklės stebėjimai visoje Lietuvos teritorijoje, vykdomi pagal Valstybinio aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą (Valstybės žinios. 2005, Nr. 19-608). Požeminio vandens stebėjimo objektai – tiek gruntinis vanduo, tiek visi geria- majam vandeniui tiekti naudojami spūdiniai vandeningieji sluoksniai. Gruntinio vandens stebėjimams Lietuvos teritorija yra tipizuota atsižvelgiant į gamtines jo slūgsojimo sąlygas ir antropogeninės apkrovos intensyvumą. Gruntinio vandens monitoringo postas – tai vienas arba keli (esant įvairiai žemėnaudai) stebėjimo gręžiniai (1 priedas). Spūdiniai, viešajai vandentiekai naudojami vandeningieji sluoksniai išskirti į šešis požeminio vandens baseinus, o monitoringo postų išdėstymas tolygiai apima pagrindines šių baseinų mitybos, tranzito ir iškrovos sritis (1 pav., 1 lentelė, 1–3 priedai). Monitoringo postą paprastai sudaro pavienis stebimasis eksploatacinis gręžinys, o kelių vandeningųjų sluoksnių ryšiui stebėti – monitoringo gręžinių krūmas. 2006 metais kiekybinis ir kokybinis požeminio vandens monitoringas buvo vykdomas pagal tų metų patvirtintą darbų planą (1 lentelė). Nuolat atliekamas tiek gruntinio, tiek spūdinių vandeningųjų sluoksnių požeminio vandens lygio moni- toringas – lygis matuojamas tuose pačiuose gręžiniuose reguliariai – vieną kartą per parą. Hidrocheminis monitoringas kasmet vykdomas pagal metinį darbų planą, todėl vandeningieji sluoksniai ir stebimieji gręžiniai keičiasi. 2006 metais buvo atlikti gruntinio vandeningojo sluoksnio makro- ir mikrokomponentų tyrimai (1 lentelė).

1 lentelė. Valstybinis požeminio vandens monitoringas Table 1. National groundwater monitoring Gręžinių, Postų Sluoksnio Gręžinių stebėtų Postų skaičius Stebimi tipas skaičius 2006 m., skaičius 2006 Stebėjimo parametrai skaičius metais dažnis Type of Number Number of Parameters Number of Number of Frequency aquifer of wells observed stations: observed wells stations Požeminio vandens lygio monitoringas gruntinis 58 58 57/57 57 1 k. / d. Vandens slūgsojimo kvartero 10 10 5/5 5 1 k. / d. gylis, m spūdinis prekvartero 8 8 5/5 5 1 k. / d. I­š viso: 76 76 61 61 Požeminio vandens kokybės monitoringas Bendra cheminė sudėtis ir gruntinis 84 39 60 35 1 k. / m. mikroelementai kvartero Bendra cheminė spūdinis 73 – 57 – 2 k. / 5 m. sudėtis prekvartero 80 – 73 – 2 k. / 5 m. I­š viso: 237 39 160 35 Bendras: 250 90 166 66

 PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS VALSTY­BI­NI­S MO­NI­TO­RI­NGAS 2006 ME­TAI­S

1 pav. Valstybinis požeminio vandens monitoringas Fig. 1 National groundwater monitoring network

2006 metais požeminio vandens lygis matuotas 61 poste 76 stebėjimo gręžiniuose, kur elektroniniai duomenų kaupikliai kartą per dieną fiksavo vandens slūgsojimo gylį ir temperatūrą (1 priedas, 1 lentelė). D­augiausia atlikta gruntinio vandens lygio stebėjimų (58 gręžiniai). Kvartero spūdinių vandeningųjų sluoksnių vandens lygis matuotas 10 gręžinių (5 postai: Mikužiai, Rykantai, Mickūnai, Kojeliai, Trinkuškės) ir šešių gręžinių (5 postai: Karajimiškis, I­ciūnai, Balsiai, Pagėgiai, Mikužiai) pre- kvartero spūdiniuose vandeninguosiuose sluoksniuose (1 pav., 2 priedas). Pagal požeminio vandens lygio stebėjimų duomenis atliekama sezoninių gruntinio vandens lygio svyravimų – mažiausių ir didžiausių – analizė, vertinama ilgalaikė grun- tinio vandens lygio kaita, požeminio vandens išteklių balansas (pasipildymas). Hidrocheminiai tyrimai 2006 metais atlikti 35 postų 39 gruntinio vandens gręžiniuose kartą per metus (1 lentelė). Prieš imant mėginį lauko laboratorijoje nustatyti fiziniai ir cheminiai parametrai

(pH, E­h, el. laidis, O­2). Atliekant hidrocheminę analizę nustatyti bendrieji cheminiai rodikliai (bendrasis kietumas, permanganato ir bichromato skaičius), pagrindiniai

anijonai (Cl, SO­4, HCO­3, CO­2), katijonai (Ca, Mg, Na, K), biogeniniai komponentai

(NO­2, NO­3, NH4, PO­4). Atlikta 24 mėginių mikroelementų (Fe, Pb, Cd, Mn, Cr, Zn, As, Al, Sr, Cu) analizė (1 pav., 3 priedas). Hidrocheminiai požeminio vandens monitoringo duomenys yra naudojami vertinant savaiminius ir dėl antropogeninio poveikio atsirandančius pokyčius.

 Ne mažiau svarbus monitoringo lygmuo – ūkio subjektų aplinkos monitoringas. PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS Ūkio subjektai privalo stebėti taršos šaltinius ir jų įtaką aplinkai ir informuoti apie VALSTY­BI­NI­S MO­NI­TO­RI­NGAS ūkio veiklos įtaką aplinkai, taip pat pateikti monitoringo informaciją valstybės ir 2006 ME­TAI­S savivaldos institucijoms. Požeminio vandens monitoringo duomenys perduodami Lietuvos geologijos tarnybai ir regiono aplinkos apsaugos departamentams, o esant poreikiui ir savivaldos institucijoms. Ūkio subjektai, atliekantys požeminio vandens monitoringą, pagal veiklos pobūdį ir galimą įtaką požeminiam vandeniui skiriami į potencialius požeminio vandens teršėjus ir požeminio vandens naudotojus. Monitoringas privalomas: • potencialiems požeminio vandens teršėjams, • vandenvietėms, išgaunančioms daugiau kai 100 m3/d. Ūkio subjektai ir jų poveikis aplinkai skiriasi priklausomai nuo ūkinės veiklos pobūdžio, vietovės urbanizacijos, geologinių-hidrogeologinių sąlygų, todėl jiems yra rengiamos individualios požeminio vandens monitoringo programos. Nuo 1997 metų, kai ūkio subjektų monitoringas buvo įteisintas teisės aktais, iki 2006 m. sausio 31 d. buvo patvirtintos 1097 požeminio vandens teršėjų programos ir 170 požeminio vandens naudotojų programų. Kasmet subjektų, vykdančių požeminio vandens monitoringo programas, daugėja. Per 2006 metus patvirtintos 196 programos. Aktyviausiai monitoringas atliekamas degalinėse ir vandenvietėse (2 pav.), o įmonės ir gyvulininkystės kompleksai gerokai atsilieka.

2 pav. Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringas Fig. 2. Groundwater monitoring of economic entities

Ūkio subjektų, vykdančių požeminio vandens monitoringą, pasiskirstymas savivaldybių teritorijose labai skiriasi. Be abejo, daugiausiai tokių objektų yra didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Klaipėdos, Kauno, Panevėžio ir Šiaulių savivaldybių teritorijose. Mažiausiai objektų turi mažos savivaldybės – Birštono, Rietavo, tačiau stebina, kad jų mažai Ukmergės, Šalčininkų, Trakų ir Jurbarko rajonų savivaldybių teritorijose (3 pav.). Ūkio subjektų monitoringo rezultatai labai svarbūs vertinant ekologinę teritorijų būklę, priimant jos gerinimo sprendimus. I­nformacija apie nustatytą taršą teikiama regioniniams aplinkos apsaugos departamentams. Ūkio subjektų monitoringo duomenys padeda vertinti ne tik kiekvieno jų poveikį aplinkai, bet ir yra labai svarbūs vertinant regioniniu mastu vykstančius pokyčius.  PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS VALSTY­BI­NI­S MO­NI­TO­RI­NGAS 2006 ME­TAI­S 3 pav. Ūkio subjektų, vykdančių požeminio vandens monitoringą, pasiskirstymas savivaldybėse 3 pav. Fig. 3. Distribution of economic entities within municipalities

10 GRUNTI­NI­O­ VAND­E­NS I­ŠTE­KLI­Ų KI­E­KY­BI­NĖ BŪKLĖ GRUNTI­NI­O­ VAND­E­NS I­ŠTE­KLI­Ų KI­E­KY­BI­NĖ J. Giedraitienė BŪKLĖ

Nenutrūkstami požeminio vandens hidrodinaminiai stebėjimai 2006 metais buvo atliekami 76 stebėjimo gręžiniuose. Kartą per dieną elektroniniai duomenų kaupikliai 58 gręžiniuose fiksavo gruntinio vandens slūgsojimo gylį ir 18 gręžinių – spūdinių vandeningųjų horizontų pjezometrinį lygį (4 pav.). Be požeminio vandens slūgsojimo gylio, fiksuota ir vandens temperatūra. Šių matavimų duomenys ir daugiamečiai lygio režimo rodikliai, centimetrais nuo žemės paviršiaus, pateikiami 2 priede ir 3 lentelėje. Meteorologinės sąlygos. Gruntinio vandens lygio ir meteorologinių sąlygų režimo apžvalga rodo, kad 2006 metų meteorologinės sąlygos, palyginti su 2005 metų orais, buvo itin nepalankios gruntinio vandens ištekliams pasipildyti. Šalta metų pradžia (žiemos sezono vidutinė temperatūra 0,3–1,3 oC buvo žemesnė nei vidutinė), plona sniego danga ir didelis dirvožemio įšalo gylis, kuris net balandį vietomis buvo beveik metras, sausa ir karšta vasara lėmė, kad gruntinio vandens išteklių balanse vyravo neigiama jo sudedamoji dalis. Nors metų pabaigoje požeminio vandens lygis pradėjo kilti, tačiau infiltracinė mityba buvo per menka, kad kompensuotų nuostolius, patirtus dėl buvusių negatyvių meteorologinių sąlygų. 2006 metų vidutinė oro temperatūra siekė 6,7–8,7 oC ir buvo 0,9–1,7 oC aukštesnė už vidutinę daugiametę, o kritulių per metus iškrito nuo 466 mm iki 780 mm (55–115 proc. vidutinio daugiamečio kiekio). Pagal oro temperatūros ir kritulių duo- menis bei empirinius išgaravimo apskaičiavimus įvertintas drėgnio balansas žemės paviršiuje 2006 metais dažniausiai buvo mažesnis nei 2005 metais (2 lentelė).

2 lentelė. Drėgnio balansas žemės paviršiuje 2006 metais, mm Table 2. Surface moisture balance, mm

Šilu- Tel- Dot- Kau- Dūkš- Ute- Vil- Varė- Klai- Bir- Rasei- Rodiklis tė šiai nuva nas tas na nius na pėda žai niai Atmosferiniai 835 593 466 649 639 624 604 704 561 521 638 krituliai 835 620 432 641 684 701 783 861 752 584 484 Precipitation Temperatūra °C 8 7,6 7,7 7,6 6,7 7,0 7,1 7,1 8,5 7,4 7,0 Temperature °C 7,3 6,8 7,1 7,0 6,1 6,5 6,7 6,7 7,9 6,6 6,4

I­šgaravimas 405 396 356 410 392 394 391 412 400 372 397 Evaporation 436 390 335 398 390 400 417 426 436 378 347 D­rėgnio balan- 197 197 110 239 247 230 161 149 241 292 213 sas 399 230 97 243 294 301 366 435 316 206 137 Moisture balance

*D­uomenys apie oro temperatūrą ir kritulius pateikti pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos leidinį „2006 m. hidrometeorologinės sąlygos“. Vilnius, 2007. Skaitiklyje – 2006 m., vardiklyje – 2005 m. *Meteorological observations according to the Bulletin of Lithuanian Hydrometerological Service. Numerator – 2006; denominator – 2005 m.

11 GRUNTI­NI­O­ VAND­E­NS I­ŠTE­KLI­Ų KI­E­KY­BI­NĖ BŪKLĖ

4 pav. Valstybinio monitoringo tinklas požeminio vandens lygiui matuoti Fig. 4. National monitoring network of groundwater level

Gruntinio vandens lygio režimas. Gruntinio vandens lygio žemėjimas, prasidėjęs dar 2005 metų pavasarį, beveik visoje Lietuvos teritorijoje truko iki 2006 metų vasaros (birželio–rugpjūčio). Nors pavasarį gruntinio vandens paviršius ir kilo, tačiau šis kilimas nebuvo intensyvus ir ilgalaikis, dėl to pavasarinio maksi- malaus lygio reikšmės buvo artimos minimalioms. Jau balandžio viduryje gruntinio vandens paviršius ėmė slūgti, o lygio žemėjimas truko iki rugpjūčio–spalio mėnesių. Metų pabaigoje (lapkritį–gruodį) vandens paviršius kilo intensyviau nei pavasarį ir metų pabaigoje daugelyje vietų atsidūrė arčiau žemės paviršiaus nei pavasarį. D­ėl to didžiausias 2006 metų lygis dažniausiai būdingas metų pabaigai, tačiau jo reikšmės dažnai artimos mažiausioms didžiausio lygio reikšmėms (5 pav.). Mėnesinis 2006 metų gruntinio vandens paviršiaus lygis iki spalio buvo gerokai giliau nei 2005 metais (2 priedas). Y­pač šis skirtumas (iki vieno metro) ryškūs pavasarį. Antroje metų pusėje šis skirtumas šiek tiek mažėjo, o gruodį gruntinio vandens paviršius vietomis pakilo net iki 2,4 metro aukščiau nei 2005 metų gruodį (6 pav.). Nepaisant to, vidutinis 2006 metų lygis, buvo nedidelių išimčių, žemesnis ne tik už 2005 metų vidutinį lygį, bet ir už vidutinį daugiametį (30–50 proc.) ir apibūdinamas reikšmėmis, artimomis mažiausioms vidutinio metinio lygio reikšmėms (2 priedas). 2006 metų gruntinio vandens lygio režimas nepasižymėjo itin dideliais grun- tinio vandens paviršiaus svyravimais. Nors didžiausias ir mažiausias metų lygiai buvo artimesni savo mažiausioms reikšmėms, tačiau gruntinio vandens lygio svyravimų amplitudės dažniausiai buvo mažesnės už 2005 metų ir vidutines dau- giametes amplitudes (3 lentelė).

12 3 lentelė. Gruntinio vandens lygio svyravimų amplitudės GRUNTI­NI­O­ VAND­E­NS Table 3. Amplitudes of groundwater level fluctuation I­ŠTE­KLI­Ų KI­E­KY­BI­NĖ BŪKLĖ

Metinė amplitudė m Lygio poky- Annual amplitude, m tis, m Monito- Aeracijos Gręžinio (2005– ringo zonos lito- Nr. 2006 m.) postas logija Well vidu- Differenc bet- Monitoring nuo–iki Soils number tinė 2006 m. 2005 m. ween mean station range mean levels, m (2005–2006)

Kintai 283/8282 0,21–1,48 0,92 0,88 0,63 -0,28 Palapišiai 35947/1511 1,10–3,78 2,31 3,58 3,78 -0,57 D­usetos 35951/12A 0,68–1,36 1 1,14 1,11 -0,29 Smėlingos Rykantai 35958/307 0,07–0,5 0,23 0,18 0,31 -0,17 nuogulos (smėlis) Vaidotai 35966/204 0,03–0,76 0,26 0,24 0,24 -0,09 Sands Varėna 35972/269 0,1–0,7 0,3 0,19 0,7 0,07 Mickūnai 35962/1082 0,28–1,73 0,8 1,09 1,45 -0,55 Alanta 463/1251 0,12–0,74 0,38 0,38 0,57 -0,55 Gribašė 35974/1677 0,1–0,57 0,36 0,1 0,57 -0,03 Pryšmančiai 35941/446 0,4–3,88 1,96 0,75 0,7 -0,22 Mikužiai 35938/1050 0,29–3,31 2,0 1,35 0,98 -0,52 Molingos Vilkaičiai 191/381 0,39–2,08 1,32 1,74 1,66 -0,22 nuogulos (priesmėlis– Vertininkai 203/639 0,48–2,95 1,34 0,7 1,27 -0,58 priemolis) Glacial till Politiškės 35956/475 1,04–4,1 2,42 1,16 3,15 -0,92 Mickūnai 35961/1087 0,4–1,98 1,1 1,07 1,06 -0,21 I­šdagiai 289/858 0,38–3,29 1,34 1,45 3,29 +0,05

Gruntinio vandens išteklių formavimosi ypatumai. Ryškiausią poveikį grun- tinio vandens išteklių formavimuisi turi kelerių metų meteorologinių sąlygų integruo- tas poveikis, pavyzdžiui, krituliai, buvę prieš 3–5 metus, praėjusių metų temperatūra. Jų kaita turi įtakos gruntinio vandens išteklių kiekybinės būklės pokyčiams, kurie išryškėja vandens lygio sezoniniais ir daugiamečiais svyravimais. Analizuojant informaciją apie požeminio vandens lygio režimo sezoninę ir daugiametę kaitą, galima įvertinti, kaip jautriai gruntinis vanduo reaguoja į meteorologinių sąlygų pokyčius, vis dažniau besikartojančius ekstremalius reiškinius, įvardyti negatyvius ir pozityvius procesus, vykstančius požemyje, kurių metu vandens ištekliai kaupiasi ar senka, išryškinti juos sukėlusias priežastis ir prognozuoti pokyčius, numatyti galimą jų poveikį su požeminiu vandeniu susijusioms ekosistemoms. Pastaruoju metu vis didesnę reikšmę įgauna atskirų aplinkos sudedamųjų dalių: gruntinis – paviršinis vanduo, gruntinis vanduo – dirvožemis, gruntinis vanduo – žemės ūkio kultūros, miškai ryšio išryškinimas. Sutrikus optimaliam vandens režimui dirvožemyje, ypač augalų vegetacijos laikotarpiu, sutrinka ir jų šaknų sistemos aprūpinimas vandeniu. D­ėl to kenčia žemės ūkio kultūrų derlingu-

13 GRUNTI­NI­O­ VAND­E­NS mas, padidėja medžių išdžiūvimo rizika, sumažėja gruntinio vandens iškrova į I­ŠTE­KLI­Ų KI­E­KY­BI­NĖ BŪKLĖ upes. Todėl, neišryškinus kokybinių ir kiekybinių gruntinio vandens lygio režimo pokyčių regioniniu ar lokaliu mastu, jų kaitos tendencijų, neįmanoma užtikrinti geros ekologinės minėtų ekosistemų būklės ir įgyvendinti integruoto visų aplinkos sudedamųjų dalių valdymo ir apsaugos.

5 pav. Meteorologinių sąlygų (kritulių ir oro temperatūros) ir gruntinio vandens lygio režimas Fig. 5. Regime of groundwater level and meteorological conditions

Hidrodinaminiai stebėjimai rodo, kad jau penkiolika metų gruntinio vandens paviršius, yra nedidelių išimčių, yra giliau vidutinio daugiamečio lygio (7 pav.).

14 GRUNTI­NI­O­ VAND­E­NS I­ŠTE­KLI­Ų KI­E­KY­BI­NĖ BŪKLĖ

6 pav. Gruntinio vandens lygio režimas monitoringo postuose Fig. 6. Regime of groundwater level in monitoring stations

Labai žemas, artimas didžiausioms minimalioms reikšmėms metinis lygis buvo 2003–2004 metais ir 2006 metais, o pastarasis dešimtmetis apibūdinamas kaip itin nevandeningų metų laikotarpis, kai vidutinio metinio lygio reikšmės yra žemiausios arba joms artimos. Akivaizdu, kad natūralų, „užprogramuotą“ sausringų (nevandeningų) metų laikotarpio gruntinio vandens lygį papildomai veikė ekstremalios, itin nepalankios mitybai pastarųjų kelerių metų oro sąlygos, ypač oro temperatūros pokyčiai. Karštos ir sausos vasaros, besikartojančios sausros, labai netolygus kritulių pasiskirstymas per metus ir teritorijoje turėjo negatyvų paveikį gruntinio vandens ištekliams ir lėmė, kad per pastaruosius penkerius metus jie daugiau eikvojosi nei kaupėsi. To rezultatas – užtrukęs požeminiame vandenyje sausmetis.

15 GRUNTI­NI­O­ VAND­E­NS I­ŠTE­KLI­Ų KI­E­KY­BI­NĖ BŪKLĖ

7 pav. Daugiametė gruntinio vandens slūgsojimo gylio ir oro temperatūros bei kritulių kaita Fig. 7. Fluctuation of long-term groundwater level and temperature and precipitation O­ro temperatūra ir krituliai pagal Klaipėdos MS duomenis Gruntinio vandens slūgsojimo gylis (cm) pagal Mikužių hidrogeologinio posto duomenis I­š daugiamečių lygio svyravimų matyti esant nukrypimų nuo nustatytų dėsningumų. Nebe tokie ryškūs kelerių metų (3–5) svyravimo periodai, kai aiškios vienos krypties tendencijos, tačiau dažnėja priešingos gretimų metų vidutinio, mėnesinio lygių kaitos tendencijos. E­kstremaliems lygiams būdingas ne tik terminų persistūmimas į vieną ar kitą pusę, bet ir didelis išsibarstymas, kuris ypač išryškėja pavasarį (8 pav.).

8 pav. Sezoninio didžiausio slūgsojimo gylio daugiametė kaita Fig. 8. Long-term fluctation of maximal groundwater level E­lektroninių duomenų kaupiklių duomenys rodo, kad gruntinis vanduo į ekstremalius meteorologinių sąlygų reiškinius reaguoja nedelsdamas: per labai trumpą laiką gruntinio vandens paviršius ,,šokteli“ ir paskui vėl nusenka. Y­pač tai stipriai jaučiama silpnai drenuotuose molingų nuogulų rajonuose, kur gruntinis vanduo renkasi iki 5 metrų gylyje nuo žemės paviršiaus. Čia per

16 pastaruosius penkerius metus dažniausiai vyravo eikvojamoji balanso dalis – vis PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS daugiau vandens buvo netenkama dėl išgaravimo, sunaudojama augalų transpiraci- I­ŠTE­KLI­Ų KI­E­KY­BI­NĖ BŪKLĖ jai, požeminiam nuotėkiui. Tam tikrais laikotarpiais požeminio vandens nuotėkis negalėjo užtikrinti aplinkosauginių debitų ir minimalus upių debitas buvo mažesnis už aplinkosauginį. D­renuotuose rajonuose, kur vanduo yra giliai (> 5 m), šie nuo- stoliai nebuvo tokie ryškūs, nes čia daugiausiai gruntinio vandens netenkama dėl požeminio nuotėkio, o ne dėl išgaravimo. Šiuose rajonuose pastaruosius trejus metus šiek tiek ryškėja gruntinio vandens lygio režimo kilimo tendencija. Negatyvūs procesai, sietini su meteorologinių sąlygų pokyčiais, nulemtais klimato kaitos, buvo būdingi ir 2006 metais. 2005 metais gruntinio vandens išteklių balansas buvo artimas vidutinėms daugiametėms reikšmėms, o 2006 metais infiltracinė mityba artima minimaliai. Molingose nuogulose vidutiniai infiltracinės mitybos moduliai kito nuo -0,6 l/s iki 0,45 l/s į km2, smėlingose – nuo 0,9 l/s iki 8,2 l/s į km2. Molingų nuogulų rajonuo- se, slūgsant vandeniui iki 2 m gylio, gruntinio vandens pusiausvyra buvo neigiama (-209,7 tūkst. m3/d), giliau kaip 2 m infiltracinė mityba neviršijo 975 tūkst. m3/d (9 pav., 1–2 stulpelis). Smėlingose nuogulose ji kito nuo 583,3 tūkst. m3/d iki 4213,7 tūkst. m3/d (9 pav., 3–6 stulpelis).

9 pav. Gruntinio vandens infiltracinė mityba (W) Fig. 9. The recharge of groundwater Molingos nuogulos / clayey deposits: 1. Limnoglacialinis molis, durpės (lgI­I­I­, bI­V); 2. Glacialinis priemolis ir priesmėlis (gI­I­I­, gtI­I­I­), limnoglacialinis priesmėlis (lgI­I­I­), aleuri- tingas, molingas smėlis (lgI­I­I­, lgtI­I­I­, mI­V). Smėlingos nuogulos / sandy deposits: 3. Smulkutis aliuvinis (aI­I­I­, aI­V), eolinis (vI­I­I­), limnoglacialinis (lgI­I­I­), fliuvioglacialinis (fI­I­I­) smėlis; 4. Smulkus aliuvinis (aI­I­I­, aI­V), eolinis (vI­I­I­–I­V), jūrinis (mI­V) smėlis; 5. Įvairus ir vidutinis fliuvioglacialinis (fI­I­I­, ftI­I­I­), eolinis (vI­I­I­, vI­I­I­–I­V) smėlis; 6. Žvirgždingas smėlis. Smėlis su žvirgždu (fI­I­I­, ftI­I­I­). Gamtiniai ištekliai, įvertinti pagal 2006 metų gruntinio vandens lygius, sudarė 10 114 277 m3/d arba 117,1 m3/s, ir buvo net 20 m3/s mažesni už vidutinius (138 m3/s) išteklius. Sumažėjusi gruntinio vandens mityba sumažino ir požeminį nuotėkį. Tai lėmė upių nuotėkį, ypač Vidurio žemumoje, kurios didesnę dalį dengia mažai vandeniui laidūs dugninės morenos priemoliai. 17 PAGRI­ND­I­NI­Ų PAGRI­ND­I­NI­Ų VAND­E­NI­NGŲJŲ SLUO­KSNI­Ų VAND­E­NI­NGŲJŲ SLUO­KSNI­Ų HI­D­RO­CHE­MI­NI­S FO­NAS HI­D­RO­CHE­MI­NI­S FO­NAS J. Arustienė, R. Giedraitis, B. Karmazinas

Pagrindinis požeminio vandens kokybės monitoringo tikslas yra nuolat ir siste- mingai stebėti požeminio vandens cheminę būklę Lietuvos Respublikos teritorijoje, sisteminti, vertinti ir prognozuoti gamtinėje aplinkoje vykstančius savaiminius ir dėl antropogeninio poveikio atsirandančius pokyčius, gamtinės aplinkos kitimo tendencijas ir galimus padarinius. Tik per ilgą laiką sistemingai ir kokybiškai vykdomų stebėjimų metu sukaupiama patikimų duomenų. Vienas iš pagrindinių „produktų“, gaunamas iš monitoringo duomenų, yra natūralaus (gamtinio) hidrocheminio fono – būdingo cheminių elementų pasiskirsty- mo tipinėmis hidrogeologinėmis sąlygomis – įvertinimas. Gamtinėmis sąlygomis besiformuojančio vandens sudėtis ir tam tikrų komponentų kiekis priklauso nuo daugelio veiksnių. Svarbiausias veiksnys yra vandenį talpinančių uolienų litologija, o hidrodinaminės sąlygos (mitybos iškrovos zonos, vandens apykaitos greitis...), oksidacinės ir redukcinės sąlygos, mineralizuoto vandens prietaka ir kt. yra papil- domi veiksniai. Kiekvienas požeminio vandens kokybės vertinimas pradedamas nuo tiriamo vandeningojo sluoksnio ar vandenvietės požeminio vandens cheminių elementų ir junginių reikšmių palyginimo su foninėmis. Šalies mastu nustačius fonines reikšmes galima identifikuoti anomalijas – vandeningųjų sluoksnių dalis ar atski- ras vandenvietes, kuriose tam tikrų komponentų reikšmės didesnės už fonines. Į tokias zonas reikia atkreipti dėmesį: jei anomalija susiformavo dėl žmogaus veiklos įtakos, būtina imtis priemonių teršiamųjų medžiagų koncentracijai sumažinti arba apriboti jos didėjimą. Tai yra viena iš pagrindinių E­uropos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (2000/60/E­B BVPD­), nuostatų. Statistinis hidrocheminio fono įvertinimas. Vertinant Lietuvos pagrindinių vandeningųjų sluoksnių gamtinį hidrocheminį foną remtasi tarptautinio projekto BRI­D­GE­ (Pagrindiniai požeminio vandens ribinių reikšmių nustatymo kriterijai) metodinėmis rekomendacijomis. Gamtinio fono reikšmėms nustatyti yra naudojami požeminio vandens monitoringo duomenys. Kiekviename monitoringo taške, jei nėra ryškių trendų, skaičiuojama vidutinė rodiklio reikšmė. Gamtinis hidrocheminis fonas nėra nustatomas „sintetiniams“ antropogeninės kilmės junginiams. Pagrin- dinis uždavinys nustatant gamtinį foną yra atskirti gamtinės ir antropogeninės kilmės komponentus. Pagal BRI­D­GE­ rekomendacijas, atsižvelgiant į duomenų kiekį ir žinių lygį reikėtų naudoti supaprastintą duomenų atmetimo metodą ir statistinį komponentų atskyrimo metodą. Foniniu skirsniu laikomas mikroelementų, taip pat nitratų koncentracijų logaritmuotų, o makroelementų nelogaritmuotų reikšmių skirsnis intervale μ±1,96σ (μ – aritmetinis vidurkis, σ – standartinis nuokrypis). Reikšmės už šio intervalo

18 ribų laikomos anomalijomis.Y­ ra taikomos μ±2σ ir μ±3σ taisyklės. D­uomenų kiekis PAGRI­ND­I­NI­Ų VAND­E­NI­NGŲJŲ intervale μ±2σ apima 95,45 proc. imties duomenų, o intervale μ±1,96σ lygiai 95 proc., SLUO­KSNI­Ų o μ±3σ yra 99,73 proc. normaliojo tankio grafiko ribojamo ploto (10 pav.). HI­D­RO­CHE­MI­NI­S FO­NAS

10 pav. Foninis hidrokarbonatų pasiskirstymas gruntiniame vandenyje Fig. 10. Background distribution of bicarbonates in shallow groundwater Lietuvoje vandeningųjų sluoksnių ištirtumas skiriasi, todėl metodai, taikyti gruntiniams ir spūdiniams vandeningiesiems sluoksniams įvertinti, taip pat šiek tiek skyrėsi. Gruntiniam vandeningajam sluoksniui vertinti yra daugiausiai duomenų, tačiau jame ir antropogeninis poveikis pasireiškia labiausiai. Gruntinio vandeningo- jo sluoksnio hidrocheminis fonas nustatytas pagrindinių makrokomponentų – chlo- rido, sulfato, hidrokarbonato, nitrato, natrio, kalio, kalcio, magnio, amonio ir svarbių mikrokomponentų – švino, kadmio, nikelio, arseno, cinko ir vario. Hidrocheminių duomenų masyvą, skirta statistinei analizei, sudarė 644 valstybinio monitoringo ir daugiau nei 9000 ūkio subjektų, potencialių vandens teršėjų, hidrocheminių analizių duomenys. Pirmiausiai iš imties pašalintos tos hidrocheminės analizės, kuriose yra akivaizdžių taršos požymių – atskirų naftos angliavandenilių, organinių tirpiklių, pesticidų koncentracija didesnė už jų nustatymo ribą, nitratų koncentracija viršijo 10 mg/l. Tolesnei analizei po pirminio atmetimo liko 3808 hidrocheminės analizės iš 1356 gręžinių (4 lentelė). Siekiant išskirti fonines ir atmesti anomalias reikšmes taikyti įprasti statistiniai metodai. Kiekvieno rodiklio reikšmės buvo standartizuotos, o nitratų ir nitritų prieš standartizavimą logaritmuotos. Nuoseklus didesnių anomalijų (užµ ±3σ intervalo ribų) atmetimas atliktas ne mažiau kaip 4–6 kartus. Fonas ir kiti parametrų įverčiai pasirinkti pagal variantą, atitinkantį minimalų kumuliatyvinės kreivės vidutinį kvadratinį nuokrypį histogramoje nuo aproksimuojančios ją teorinės (skirstinio dėsnio) kreivės, nubrėžtos naudojant mažiausiųjų kvadratų metodą.

19 PAGRI­ND­I­NI­Ų 4 lentelė. Mėginių, panaudotų tam tikrų vandeningųjų sluoksnių hidrocheminiam fonui VAND­E­NI­NGŲJŲ vertinti, skaičius SLUO­KSNI­Ų Table 4. Number of samples used for natural background levels determination HI­D­RO­CHE­MI­NI­S FO­NAS Mėginių Vandenviečių Vidutinis mėginių skaičius Vandeningasis skaičius skaičius vandenvietėje sluoksnis Number of Number of water- Number of samples per Aquifer samples works waterwork 3808* 1356* Gruntinis 880 12 73,3 Tarpmoreniniai 3131 78 40,4 Paleogeno 19 1 19

K2 490 28 17,5

K2cm+K1 158 11 14,4 J 111 4 27,8 P 491 16 30,7

P+D­3fm 426 10 42,6

D­3žg 170 6 28,3

D­3st 593 12 49,4

D­3+2šv+up 1016 27 37,6 * valstybinis ir ūkio subjektų monitoringas / monitoring in the National network and economic entities Lietuvos vandenvietėse išgaunamo požeminio vandens cheminė sudėtis ir jos kitimo pobūdis nagrinėtas laikotarpiu nuo 1996 metų pradžios iki pastarojo laiko. Šiuo laikotarpiu požeminio vandens gavyba ir toliau mažėjo, nors maždaug nuo 2003–2004 metų jau būta gavybos stabilizavimo, bent kai kuriose vandenvietėse, požymių. Spūdinio vandens hidrocheminės būklės analizei panaudota hidrocheminė informa- cija iš 208 vandenviečių, kuriose yra bent minimalios (iki dviejų mėginių per metus) hidrocheminių duomenų eilutės. Nagrinėta požeminio vandens bendroji mineralizacija – 2– – (BM), Cl , SO­4 , NO­3 , NH4+, Pb, Cd ir As, labiausiai turintys įtakos vandenvietėse išgaunamo vandens kokybei ir geriausiai parodantys hidrocheminę riziką. Prieš pradedant minėtų hidrocheminės rizikos rodiklių statistinę analizę, kiekvienam nagrinėtam vandeningajam horizontui buvo sudarytos šių rodiklių imčių histogramos. Jos leido atskirti nagrinėjamų rodiklių akivaizdžiai klaidingas vertes: tolesnėje analizėje jos nebuvo naudojamos. Taip susidarė hidrocheminių duomenų bankas, apimantis 7494 tirtus požeminio vandens mėginius iš vienuolikos vandeningųjų horizontų ar kompleksų. Be to, visų Lietuvoje naudojamų tarpmoreninių vandeningųjų horizontų, o jų išskiriama bent penki, hidrocheminiai duomenys sujungti į bendrą masyvą. Vidutiniškai vieną vandenvietę apibūdina 36 požeminio vandens mėginiai. D­augiausiai mėginių tenka gruntinio (vidutiniškai vandenvietei 73 mėginiai), viršutinio devono Stipinų (49 mėginiai) ir permo–viršutinio devono famenio (apie 43 mėginius) vandeningiesiems horizontams (4 lentelė). Kiekvieno vandeningojo horizonto buvo nustatytos hidrocheminės rizikos rodiklių minimalios, maksimalios, vidutinės, medianinės, 90 proc., 95 proc., 97,7 proc. ir 99 proc. procentilių vertės, o kiekvienoje analizuojamoje vandenvietėje eksploa- tuojamo horizonto vandens hidrocheminės rizikos rodiklio vidutinės reikšmės. Gruntinio vandens gamtinis hidrocheminis fonas. Atlikus statistinę analizę buvo išskirtos gamtinės gruntinio vandens foninės reikšmės. Be abejo, išgryninus duomenis, iš imties iškrito ne tik tos hidrocheminės analizės, kurios rodė taršą, bet ir tos, kurios būdingos specifinėms geologinėms-hidrogeologinėms sąlygoms.

20 Pelkinių, jūrinių ir gipsingų nuogulų gruntinis vanduo pasižymi specifine sudėtimi, PAGRI­ND­I­NI­Ų tačiau yra paplitęs lokaliai, todėl iš bendro fono iškrenta. Tipinėmis gamtinėmis VAND­E­NI­NGŲJŲ SLUO­KSNI­Ų sąlygomis besiformuojančiam gruntiniam vandeniui būdingas atskirų komponentų HI­D­RO­CHE­MI­NI­S normalusis arba gama pasiskirstymas (11 pav.). Tam tikri skirtumai būdingi molin- FO­NAS gose ir smėlingose nuogulose besiformuojančiam gruntiniam vandeniui. Molingose nuogulose dėl sulėtėjusios filtracijos ir ilgesnio vandens sąlyčio su nuogulomis, gruntinis vanduo yra „sunkesnis“. Ryškiausias nustatytas hidrokarbonatų, kalcio ir magnio koncentracijos skirtumas. Smėlingų nuogulų gruntiniam vandeniui būdinga šiek tiek didesnė azoto junginių – nitratų, amonio koncentracija (5 lentelė). Gamtinė mikroelementų koncentracija gruntiniame vandenyje yra labai maža, dažnai artima jų aptikimo ribai, todėl ne visada tiksli. Aliuminio, stroncio ir cinko yra randama daugiausiai. Šių mikroelementų yra vandenį talpinančiose nuogulose, todėl jų koncentracija kartais siekia iki kelių šimtų mikrogramų litre (5 lentelė). Švino, nikelio, chromo ir vario koncentracija gruntiniame vandenyje retai yra keliasdešimt mikrogramų litre, o kitų nustatomų mikroelementų gamtinė koncentracija nesiekia ir kelių mikrogramų litre. Požeminio vandens baseinų pagrindinių vandeningųjų sluoksnių hidro- cheminis fonas. Lietuvoje baseininio valdymo tikslais pagrindiniai eksploatuojami vandeningieji sluoksniai buvo suskirstyti į šešis požeminio vandens baseinus. Atskirų požeminio vandens baseinų vandeningieji sluoksniai sudaro bendrą filtracinę sistemą. Tačiau ir to paties baseino vandeningieji sluoksniai skiriasi hidro- chemine sudėtimi, daugiausiai dėl litologinių skirtumų (6 lentelė). Atidžiau pažvelgus į pateiktą foninių reikšmių lentelę matoma, kad gėliausias vanduo (bendrosios mineralizacijos) formuojasi viršutinio devono Žagarės, pa- leogeno, juros ir kvartero tarpmoreniniuose sluoksniuose, o daugiausiai ištirpusių druskų yra Šventosios–Upninkų, permo–viršutinio devono, iš jų Stipinų ir kreidos vandeninguosiuose sluoksniuose. Šiuose sluoksniuose padidėjusią mineralizaciją lemia skirtingos priežastys. Viršutinio devono Stipinų gipsingos nuogulos požeminį vandenį praturtina sulfatų – viršutinė fono riba daugiau nei 800 mg/l, kitiems permo–viršutinio devono sluoksniams taip pat būdingos padidėjusios sulfatų reikšmės, tačiau formuojant bendrą foną juose prisideda ir chloridai, kurių koncentracijos viršutinė fono riba siekia 200 mg/l. Panaši padėtis ir terigeninių Šventosios–Upninkų nuogulų vandenyje – sulfatų ir chloridų prietaka iš kitų sluoksnių atskirose zonose padidina ribines šių komponentų vertes. Visų kreidos vandeningųjų sluoksnių hidrocheminei sudėčiai turi poveikį chloridų prietaka. Nitratų koncentracija visuose spūdiniuose vandeninguosiuose sluoksniuose yra nedidelė, vidutinė jos reikšmė intervale nuo 0,2–0,7 mg/l. O­ vidutinė foninė amonio koncentracijos net šešių iš dešimties vertintų vandeningųjų sluoksnių yra didesnė nei geriamajam vandeniui nustatyta 0,5 mg/l ribinė vertė (6 lentelė). Tai ryškiausia gamtinėmis sąlygomis besiformuojančio vandens komponentų koncentracijos ir leidžiamos nustatytos geriamojo vandens koncentracijos neatitiktis. Atliktas foninių reikšmių įvertinimas parodė, kad gamtinėmis sąlygomis besiformuojančio vandens kai kurių cheminių komponentų reikšmės (SO­4, Cl, NH4) gali būti didesnės nei nustatytos geriamajam vandeniui. Vykdomi tolesni darbai siekiant įvertinti, ar požeminio vandens eksploatavimas turi įtakos nepageidaujamai didėti tam tikriems komponentams vandenyje.

21 PAGRI­ND­I­NI­Ų VAND­E­NI­NGŲJŲ SLUO­KSNI­Ų HI­D­RO­CHE­MI­NI­S FO­NAS

11 pav. Foninis hidrocheminių komponentų pasiskirstymas gruntiniame vandenyje Fig. 11. Background distribution of chemical compounds in shallow groundwater

22 5 lentelė. Gruntinio vandens hidrocheminis fonas PAGRI­ND­I­NI­Ų Table 5. Natural background levels of shallow groundwater VAND­E­NI­NGŲJŲ SLUO­KSNI­Ų a) bendra imtis HI­D­RO­CHE­MI­NI­S FO­NAS Rodiklis Mediana Procentilės / percentile Vdurkis Min. Maks. Index N Median STD­ Average Min Max mg/l 50% 90% 95% 97,7% 99% BM 756 422,3 408,8 74,27 928,2 628,8 705,6 771,4 840,0 159,1 Cl– 779 29,93 21,00 1,00 129,03 69,87 88,10 101,32 115,0 25,94

2– SO4 773 42,6 35,00 0,20 157,0 88,21 105,45 134,6 150,3 32,18 – HCO­3 722 390,7 387,7 6,70 858,0 602,9 670,5 720,5 780,0 157,85 – NO­3 779 1,49 0,53 0,00 10,00 4,87 6,21 7,92 8,95 2,09 Na+ 727 18,07 13,90 0,60 72,0 38,87 46,60 54,73 61,25 14,05 K+ 716 4,84 3,73 0,39 18,07 10,38 12,90 14,45 15,91 3,66 Ca2+ 758 102,85 99,77 2,09 250,6 163,00 179,00 203,00 220,0 45,36 Mg2+ 756 26,00 24,80 0,46 65,2 42,35 49,85 57,30 60,80 12,35

+ NH4 779 0,61 0,31 0,00 3,97 1,75 2,41 3,01 3,46 0,76 Pb2+ 639 0,0039 0,0018 0 0,025 0,011 0,015 0,021 0,0234 0,0050 Co2+ 194 0,0022 0,001 0 0,0263 0,004 0,006 0,010 0,024 0,0033 Cd2+ 340 0,0003 0,0003 0,0001 0,0017 0,0007 0,001 0,001 0,0013 0,0003 Ni2+ 589 0,0041 0,0027 0 0,020 0,010 0,013 0,016 0,0182 0,0040 Sr2+ 30 0,1477 0,106 0,0002 0,492 0,3375 0,400 0,492 0,492 0,1181 As bendr. 29 0,0028 0,002 0 0,0113 0,006 0,008 0,0117 0,0117 0,0024 Cr bendr. 307 0,0033 0,0013 0 0,0345 0,0084 0,014 0,022 0,0259 0,0053 Zn2+ 571 0,0341 0,017 0 0,360 0,086 0,133 0,200 0,288 0,0507 Cu2+ 339 0,0075 0,005 0 0,0755 0,017 0,022 0,044 0,058 0,0102 Se bendr. 29 0,0029 0,002 0 0,010 0,004 0,010 0,010 0,010 0,0022 V bendr. 24 0,0015 0,002 0 0,002 0,002 0,002 0,002 0,002 0,0006 Al3+ 89 0,1236 0,090 0,001 0,497 0,285 0,381 0,4720 0,497 0,1193

b) litologinės sudėties įtaka fonui Vidurkis N STD­ Rodiklis Average t- krite- F- kri- Index molin- smėlin- p* molin- smėlin- molin- smėlin- p* rijus terijus mg/l gos gos gos gos gos gos clayey sandy clayey sandy clayey sandy Cl– 31,20 24,90 2,439 0,01500 553 115 25,84 21,54 1,43914 0,0179

2– SO4 46,20 32,40 4,215 0,00003 553 115 32,85 26,20 1,57201 0,0035 – HCO­3 430,0 223,0 14,746 0,00000 553 115 142,47 105,22 1,83337 0,0001 – NO­3 1,30 2,40 -5,203 0,00000 553 115 1,89 2,59 1,88126 0,0000 Na+ 18,50 15,90 1,844 0,06568 553 115 13,89 13,93 1,00441 0,9505 K+ 4,70 5,70 -2,768 0,00580 553 115 3,51 4,35 1,53051 0,0020 Ca2+ 114,0 65,0 11,978 0,00000 553 115 41,06 33,69 1,48581 0,0102 Mg2+ 29,2 12,5 15,202 0,00000 553 115 11,47 6,14 3,49097 0,0000

+ NH4 0,57 1,14 -7,397 0,00000 553 115 0,66 1,12 2,90889 0,0000 BM 460 273 12,816 0,00000 553 115 148,45 108,29 1,87921 0,0001 *p – pirmosios rūšies klaidos tikimybė / probability of first order error N – imties (gręžinių) skaičius / number of wells 0,57 1,14 – imčių skirtumas reikšmingas /difference is significant BM – bendroji mineralizacija / total dissolved solids STD­ – standartinis nuokrypis / standard deviation.

23 6 lentelė Požeminio vandens baseinuose naudojamo vandens hidrocheminis fonas Table 6. Background levels of confined aquifers in groundwater bodies PAGRI­ND­I­NI­Ų VAND­E­NI­NGŲJŲ Rodiklis Min. Vidurkis Mediana Maks. N­ 90% 95% 98% 99% STD SLUO­KSNI­Ų Index Min Average Median Max HI­D­RO­CHE­MI­NI­S LT005, LT006 PVB, kvartero tarpmoreniniai vandeningieji sluoksniai FO­NAS BM 755 3 338 313 466 530 608 625 771 97 Cl– 2817 0,00 17,1 10,3 39,7 49,6 71,1 102,0 136,0 18,6

2– SO4 2808 0,00 27,1 22,8 57,6 69,6 85,0 99,0 127,0 21,8 mg/l – NO­3 2869 0,00 0,64 0,10 1,96 3,3 5,00 6,70 9,76 1,29 + NH4 3131 0,00 0,43 0,28 1,01 1,37 1,68 2,04 2,89 0,45 Pb 217 0,00 1,86 1,00 4,90 5,00 7,00 8,00 8,00 1,63 Cd 158 0,00 0,32 0,30 0,30 0,80 1,10 1,90 1,90 0,26 µ g/l As 222 0,00 1,51 1,00 3,00 3,00 3,00 3,00 4,00 1,10 LT004 PVB, paleogeno vandeningasis sluoksnis (E) BM 16 386 426 419 473 521 521 521 521 33 Cl– 16 2,85 6,25 5,80 10,4 13,2 13,2 13,20 13,2 2,93

2– SO4 15 0,00 7,69 6,50 18,8 19,9 19,9 19,90 19,9 6,42 mg/l - NO­3 15 0,00 0,02 0,00 0,09 0,14 0,14 0,14 0,14 0,04 + NH4 19 0,59 0,91 0,86 1,31 1,60 1,60 1,60 1,60 0,25 Pb 2 0,50 2,75 2,75 d.m. d.m. d.m. d.m. 5,00 3,18 Cd 2 0,20 0,25 0,25 d.m. d.m. d.m. d.m. 0,30 0,07 µ g/l As 2 1,00 1,50 1,50 d.m. d.m. d.m. d.m. 2,00 0,71

LT004 PVB, viršutinės kreidos vandeningasis sluoksnis (K2) BM 112 169 467 460 697 790 870 890 1110 184 Cl- 396 1,00 57,57 30,7 136,8 177,5 224,0 248,5 269,8 59,2

2- SO4 309 0,00 10,9 6,48 28,0 34,6 43,3 50,2 67,3 12,0 mg/l – NO­3 329 0,00 0,27 0,07 1,00 1,30 1,89 2,09 2,50 0,47 + NH4 490 0,00 0,62 0,49 1,32 1,68 2,08 2,83 3,14 0,54 Pb 44 0,70 1,13 1,00 2,00 2,00 2,00 3,00 3,00 0,41 Cd 21 0,20 0,30 0,30 0,30 0,30 0,30 0,30 0,30 0,02 µ g/l As 20 1,00 2,40 3,00 3,00 3,00 3,00 3,00 3,00 0,94

LT004 PVB, viršutinės–apatinės kreidos vandeningieji sluoksniai (K2cm+K1) BM 38 167 562 595 802 826 882 882 882 214 Cl– 158 2,10 68,3 24,7 240,0 250,0 252,8 256,0 280,0 89,3

2 SO4 131 0,00 9,37 7,40 21,0 25,8 31,0 35,0 38,0 8,31 mg/l – NO­3 117 0,00 0,01 0,00 0,05 0,09 0,13 0,13 0,14 0,03 + NH4 145 0,00 0,66 0,63 1,23 1,32 1,52 1,55 1,67 0,43 Pb 22 0,50 2,06 1,00 5,00 11,0 11,0 11,0 11,0 3,02 Cd 19 0,00 0,48 0,30 1,00 3,10 3,10 3,10 3,10 0,66 µ g/l As 13 0,00 1,74 1,50 3,00 4,00 4,00 4,00 4,00 1,22 LT004 PVB, juros vandeningieji sluoksniai (J) BM 31 266 378 376 445 460 464 464 464 49 Cl– 89 3,55 15,0 14,3 21,4 22,6 25,4 31,9 31,9 4,60

2– SO4 111 0,00 51,52 36,30 150,0 180,0 190,0 192,0 194,0 57,7 mg/l - NO­3 84 0,00 1,36 0,29 4,38 5,75 6,45 6,65 6,65 1,88 + NH4 106 0,00 0,37 0,31 0,91 1,08 1,18 1,18 1,27 0,31 Pb 17 0,00 1,65 1,00 4,00 5,00 5,00 5,00 5,00 1,41 Cd 16 0,00 0,16 0,25 0,30 0,30 0,30 0,30 0,30 0,15 µ g/l As 15 0,00 1,20 1,00 3,00 3,00 3,00 3,00 3,00 1,37

24 Rodiklis Min. Vidurkis Mediana Maks. PAGRI­ND­I­NI­Ų N­ 90% 95% 98% 99% STD Index Min Average Median Max VAND­E­NI­NGŲJŲ SLUO­KSNI­Ų LT003 PVB, permo vandeningasis sluoksnis (P) HI­D­RO­CHE­MI­NI­S BM 122 100 375 372 499 582 701 790 878 121 FO­NAS Cl– 466 1,69 29,8 22,7 58,1 82,0 119,0 128,5 140,0 26,47

2– SO4 491 0,30 102,9 38,6 274,0 380,0 532,0 602,0 648,0 133,8 mg/l – NO­3 329 0,00 0,52 0,10 1,60 2,20 3,84 4,87 7,97 1,02 + NH4 466 0,00 0,68 0,54 1,42 1,62 1,84 1,92 2,40 0,49 Pb 69 1,00 2,70 1,00 5,00 16,0 18,0 19,0 19,00 4,13 Cd 16 0,30 0,30 0,30 0,30 0,30 0,30 0,30 0,30 0,00 µ g/l As 17 0,00 1,65 1,00 3,00 3,00 3,00 3,00 3,00 1,00

LT003 PVB, permo–viršutinio devono vandeningieji sluoksniai (P+D3fm) BM 139 195 478 419 800 923 1023 1075 1274 185 Cl- 416 2,13 49,37 29,4 134,0 183,6 200,0 245,0 380,0 56,0

2– SO4 423 1,90 68,41 45,1 172,0 250,0 310,0 351,0 415,0 75,8 mg/l – NO­3 372 0,00 0,51 0,09 1,67 2,52 3,94 4,87 5,58 0,95 + NH4 426 0,00 0,99 0,99 1,77 2,10 2,40 2,57 3,28 0,62 Pb 34 0,00 1,27 1,00 2,00 3,00 3,00 3,00 3,00 0,69 Cd 33 0,00 0,25 0,30 0,30 0,30 1,50 1,50 1,50 0,25 µ g/l As 31 0,00 1,65 1,00 3,00 3,00 3,00 3,00 3,00 1,09

LT003 PVB, viršutinio devono Žagarės vandeningasis sluoksnis (D3žg ) BM 47 274 320 321 350 360 371 376 376 24 Cl– 170 2,84 9,17 8,51 13,7 17,4 18,7 21,1 22,0 3,43

2– SO4 156 0,20 27,3 26,5 55,0 63,0 67,3 68,0 69,8 17,8 mg/l – NO­3 138 0,00 0,34 0,44 0,86 1,15 1,24 2,00 2,00 0,37 + NH4 151 0,00 0,25 0,23 0,45 0,58 0,63 0,76 1,00 0,16 Pb 14 0,50 1,04 1,00 1,00 2,00 2,00 2,00 2,00 0,31 Cd 15 0,20 0,29 0,30 0,30 0,30 0,30 0,30 0,30 0,03 µ g/l As 9 1,00 2,11 3,00 3,00 3,00 3,00 3,00 3,00 1,05

LT002 PVB, viršutinio devono Stipinų vandeningasis sluoksnis (D3st) BM 189 293 572 560 766 789 837 877 917 120 Cl- 556 1,42 16,13 17,3 26,0 29,8 33,3 34,4 37,3 7,65

2– SO4 593 0,65 177,5 164,0 311,2 344,9 372,0 423,4 516,0 93,5 mg/l – NO­3 479 0,00 0,27 0,02 0,70 1,99 2,35 2,66 3,98 0,59 + NH4 583 0,00 0,87 0,78 1,41 1,60 1,90 2,33 2,82 0,48 Pb 171 0,00 14,5 20,0 24,0 25,0 28,0 28,0 35,0 9,68 Cd 52 0,10 0,36 0,30 0,50 1,00 1,00 1,00 1,00 0,21 µ g/l As 153 0,00 1,35 1,00 2,00 3,00 4,00 4,00 4,00 0,76

LT001 PVB, viršutinio–vidurinio devono Šventosios–Upninkų vandeningieji sluoksniai (D3+2šv+up) BM 368 148 470 421 746 869 984 1070 1186 174 Cl– 1006 1,20 35,9 28,0 69,9 86,1 134,0 225,4 336,0 39,1

2– SO4 1014 0,00 72,3 51,0 147,0 205,9 379,0 475,8 657,8 89,9 mg/l – NO­3 800 0,00 0,23 0,00 0,66 0,96 1,46 2,21 3,10 0,42 + NH4 1016 0,00 0,48 0,37 0,98 1,20 1,53 1,66 1,97 0,35 Pb 45 0,50 1,54 1,00 4,00 5,00 6,00 6,00 6,00 1,41 Cd 43 0,20 0,33 0,30 0,30 0,30 1,00 1,00 1,00 0,15 µ g/l As 34 0,00 2,06 2,50 3,00 3,00 3,00 3,00 3,00 1,01 PVB – požeminio vandens baseinas / groundwater body 25 ŽMO­GAUS ŪKI­NĖS VE­I­KLO­S įtaka ŽMO­GAUS ŪKI­NĖS VE­I­KLO­S įtaka GRUNTI­NI­O­ GRUNTI­NI­O­ VAND­E­NS VAND­E­NS KO­KY­BE­I­ KO­KY­BE­I­ J. Arustienė, J. Kriukaitė

Valstybinio monitoringo tinklas apima ne tik gamtinėmis, bet ir išsklaidytos taršos sąlygomis besiformuojantį vandenį. Atskirų hidrocheminių junginių koncentracija ~30 proc. monitoringo gręžinių gruntiniame vandenyje yra didesnė už gamtinio fono ribines reikšmes (12 pav.). D­ažniausiai tai yra nitratų koncentracija, kuri nors tik retais atvejais fiksuojama didesnė nei leidžiama koncentracija (50 mg/l), dažnai kelis kartus viršija foninę (~6 mg/l). Tai rodo žemės ūkio įtaką gruntinio vandens kokybei. Chloridų ir sulfatų koncentracija tik pavieniais atvejais viršija foninę ir tai dažniausiai yra susiję su gamtinėmis anomalijomis.

12 pav. Gruntinio vandens kokybė Fig. 12. Quality of shallow groundwater I­nformacija apie konkrečios ūkinės veiklos daromą įtaką požeminio vandens kokybei gaunama iš ūkio subjektų vykdomo monitoringo. Toks monitoringas sis- temingai atliekamas nuo 1999 metų. Per daugiau nei penkerius metus sukaupta daug naujų duomenų apie požeminio vandens kokybę ir ūkinės veiklos poveikį jai. Požeminio vandens monitoringas yra vykdomas pagal individualias, kiekvienam ūkio subjektui parengtas programas. Tai suprantama, nes kiekvienas ūkio subjektas vykdo tam tikrą veiklą skirtingomis geologinėmis ir hidrogeologinėmis sąlygomis, ir yra dalis jau esamos antropogeninės apkrovos. Tačiau įvairaus tipo ūkio subjektų duomenų gausa leidžia padėtį vertinti ne tik vietos, bet ir šalies mastu.

26 2006 metais buvo atlikta detali ūkio subjektų, potencialių teršėjų, požeminio ŽMO­GAUS ŪKI­NĖS vandens monitoringo duomenų analizė. Geriausiai požeminio vandens monitorin- VE­I­KLO­S įtaka GRUNTI­NI­O­ VAND­E­NS gas vykdomas ūkio subjektuose, potencialiuose teršėjuose naftos produktais – naftos KO­KY­BE­I­ produktų saugyklose, skysto kuro degalinėse, katilinėse, naftos gavybos aikštelėse. Tai lėmė keletas priežasčių – priimti reikiami įstatymai ir ilgametės tokio monito- ringo tradicijos, sustiprėjusi naftos produktų tyrimų laboratorinė bazė. Įvertinus daugiau nei 8000 hidrocheminių analizių iš ~600 skirtingų objektų buvo nustatyta, kad švarių objektų, kuriuose cheminių komponentų reikšmės atitinka foninę gruntinio vandens sudėtį, yra nedaug ~18 procentų. D­ar ~35 proc. objektų ūkinė veikla pasireiškia bendrų organinės medžiagos rodiklių ir atskirų junginių koncentracijų padidėjimu (13 pav.). Tarša pavojingomis medžiagomis (naftos angliavandeniliais, sunkiaisiais me- talais) buvo beveik pusėje objektų (46 proc.). Naftos angliavandeniliais užterštas ~33 proc. objektų gruntinis vanduo: ~15 proc. objektų yra nedidelis ir vidutinis, o ~18 proc. didelis ir labai didelis užterštumas. D­idžiausia tarša būdinga objektams, paveldėjusiems „istorinę“ taršą, kuriuo- se yra nustatyti į požemį patekusių naftos produktų židiniai. Y­pač užteršti yra geležinkelio objektai ir naftos produktų saugyklos. Nors labiausiai užterštose kuro bazėse Vilniuje, Valčiūnuose, Alytuje buvo vykdomi valymo darbai, naftos angliavandenilių koncentracija gruntiniame vandenyje jų poveikio zonoje vis dar didelė (14 pav.). Gausią grupę objektų, kurių aplinkoje nustatyta tarša, sudaro buvusios AB „Lietuvos kuras“ degalinės ir buvusios įvairių žinybų degalinės ir nedidelės kuro saugyklos, kurios dabar priklauso kelių tvarkymo ir autotransporto įmonėms, miškų urėdijoms, žemės ūkio bendrovėms. D­ažniausiai tada, kai konkretūs taršos šaltiniai ar židiniai degalinėse buvo likviduoti, gruntiniame vandenyje nustatyta benzeno koncentracijos mažėjimo tendenciją. Koncentracija mažėja netolygiai, matomas laikinas jos padidėjimas: tai gali būti susiję su liekaninių naftos produktų prinešimu iš aeracijos zonos nuogulų, svyruojant gruntinio vandens lygiui. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į kito rodiklio – bichromato skaičiaus „elgseną“: didėjanti jo reikšmė gali rodyti esant papildomą organinės medžiagos prinešimą iš neidentifikuotų taršos šaltinių (15 pav.). Naujuose objektuose gruntinis vanduo teršiamas kur kas mažiau. Juose nesusi- daro pastovių taršos židinių grunte ar aeracijos zonoje, galima tik epizodinė tarša įvykus avarinių išsipylimų ar dėl kanalizacijos sistemos gedimo. Naujuose objek- tuose pastebima tarša chloridais, ypač urbanizuotose teritorijose: tai susiję su gatvių ir teritorijų barstymu druska šaltuoju metų laikotarpiu. Tarša sunkiaisiais metalais būdinga katilinių, geležinkelio infrastruktūros ir gamybinių teritorijų gruntiniam vandeniui, į kurį jie patenka iš užteršto dirvožemio.

27 ŽMO­GAUS ŪKI­NĖS VE­I­KLO­S įtaka GRUNTI­NI­O­ VAND­E­NS KO­KY­BE­I­

13 pav. Požeminio vandens cheminės sudėties pasikeitimas dėl ūkio subjektų veiklos poveikio: stebėjimai vykdyti: 1 – už ūkio subjekto teritorijos; 2 – ūkio subjekto teritorijoje Fig. 13. Influence of economic activities on shallow groundwater quality: observations: 1 – outside the territory of entity; 2 – inside the territory of entity

14 pav. Naftos angliavandenilių koncentracijų kaita užterštų naftos produktų saugyklų gruntiniame vandenyje Fig. 14. Oil products in shallow groundwater of contaminated oil storages

28 ŽMO­GAUS ŪKI­NĖS VE­I­KLO­S įtaka GRUNTI­NI­O­ VAND­E­NS KO­KY­BE­I­

15 pav. Benzeno koncentracijos mažėjimo tendencija atskirų degalinių gruntiniame vandenyje Fig. 15. Decrease of contamination in petrol stations after some sanitation

Pramonės įmonių teritorijose tarša specifiniais junginiais dažniausiai formuoja vietinius gruntinio vandens taršos arealus. Tačiau tik dalyje pramonės įmonių vykdomas požeminio vandens monitoringas. Be to, gamybos procesams kartais naudojami pavojingi junginiai, kurių ir nedidelė koncentracija požeminiame vande- nyje gali būti reikšminga, tačiau vykdant monitoringą ji tiriama retai. D­abar žinomi 54 sąvartynai, kuriuose buvo arba yra vykdomas požeminio vandens monitoringas. D­uomenys rodo, kad tik mažos dalies (~9 proc.) objektų tarša yra foninė arba nedidelė, t. y. mažesnė už leidžiamą lygį. D­augelyje sąvartynų bendro kietumo, permanganato skaičiaus, sulfato, amonio, švino, nikelio koncentracijos nuo kelių iki keliasdešimties kartų viršija leidžiamą lygį. Net 82 proc. sąvartynų buvo tarša amoniu, kurio koncentracija gali siekti kelis šimtus mg/l, taip pat tarša metalais. Padidėjusi švino koncentracija fiksuota 24 proc. sąvartynų, didesnė nikelio koncentracija – 49 proc., kadmio koncentracija – 20 proc. sąvartynų. D­augeliu atvejų dėl ūkio subjektų veiklos įtakos užterštas gruntinis vanduo toli nepaplinta, tačiau tam tikromis sąlygomis gali kelti pavojų paviršinio ir požeminio vandens išteklių kokybei. Y­pač tai aktualu miestų teritorijoms, kuriose koncentruo- jasi daug objektų ir po kuriomis yra susiformavusi savita gruntinio vandens sudėtis. Be to, daugiau nei trečdalis potencialių taršos objektų patenka į vandenviečių sanitarinės apsaugos zonas (SAZ), daugiausiai į I­I­I­ – apsaugos nuo cheminės taršos juostą. Pusėje iš šių objektų nustatyta tarša pavojingomis medžiagomis, todėl į tokius objektus būtina atkreipti dėmesį (7 lentelė).

29 ŽMO­GAUS ŪKI­NĖS 7 lentelė. Gruntinio vandens taršos ūkio subjektų aplinkoje įvertinimas VE­I­KLO­S įtaka Table 7. Status of shallow groundwater in economic entities GRUNTI­NI­O­ VAND­E­NS KO­KY­BE­I­ Nustatyta tarša / Contamination with Pavojingomis Kitomis Švaru medžiagomis medžiagomis Unpolluted O­bjektų tipai Dangerous substances Other substances

Types of entities zones patenkančių į iš jų vandenviečių SAZ vandenviečių N* %* N % N % Total number of entities / Total within sanitary protection within sanitary protection Bendras objektų skaičius / Kuro bazės 29 20 69 24 83 3 10 Oil storages 10 7 24 7 24 2 Geležinkelio infrastruktūros 6 6 100 6 100 0 0 objektai / Railway 4 4 67 4 67 0 infrasrcture Katilinės, šiluminės 21 14 67 15 71 4 19 elektrinės 12 4 19 7 33 4 Power plants Skysto kuro 437 188 43 361 83 61 14 degalinės 160 69 16 132 30 25 Petrol stations

Automobilių demon- 17 3 18 14 82 3 18 tavimo aikštelės / 9 3 18 8 47 1 Automobile dismantle

Naftos gavybos 13 3 23 6 46 6 46 aikštelės 1 0 0 1 8 0 Oil fields Krovinių terminalai 11 5 45 6 55 3 27 Cargo terminal 5 3 27 3 27 1 Pramonės įmonės 14 7 50 11 79 3 21 Factories 3 3 21 3 21 0 11 Sąvartynai 54 32 59 43 80 6 Landfills 7 4 7 6 11 1 I­š viso 602 278 46 486 80 89 15 Total 204 93 15 165 27 34

N – objektų skaičius: skaitiklyje – bendras, vardiklyje – patenkančių į vandenviečių sanitarines zonas (SAZ) in numerator – number of entities; in denominator – number of entities within sanitary pro- tection zone % – bendro objektų skaičiaus / from total number of entities

30 PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS E­KSPLO­ATAVI­MAS PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS E­KSPLO­ATAVI­MAS A. Šimkovič

Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatyme (Valstybės žinios. 2006, Nr. 57-2025) nurodyti pagrindiniai aplinkos monitoringo uždaviniai – siste-min- gai stebėti, sisteminti, vertinti ir prognozuoti gamtinėje aplinkoje (šiuo atveju požeminėje hidrosferoje) vykstančius savaiminius ir antropogeninio poveikio su- keltus pokyčius. Požeminio vandens eksploatavimas ir yra viena iš tokių veiklos sričių, darančių įtaką požeminio vandens išteklių kiekybei ir kokybei. Šiame informaciniame biuletenyje požeminio vandens eksploatacijos vertinimas pateikiamas pagal vandenvietėse išsiurbiamo vandens kiekio (debito) apskaitos duomenis. Pagal galiojančius reikalavimus vandenvietėse, kurios suvartoja daugiau nei 10 m3/d gėlo geriamojo vandens (arba naudoja daugiau nei 50 žmonių ne mažiau kaip 60 dienų per metus) arba naudoja mineralinį, gamybinį, pramoninį vandenį (nepriklausomai nuo kiekio), atliekama mėnesinė išsiurbiamo vandens kiekio ap- skaita, registruojamas bendras visos vandenvietės ir kiekvieno jos gręžinio debitas, kuris nurodomas statistinės atskaitomybės formoje 1-PV (Valstybės žinios. 2003, Nr. 19-849). Ketvirtinė statistinė ataskaita teikiama Lietuvos geologijos tarnybai ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Ši informacija kaupiama, sisteminama ir saugoma Valstybinėje geologinės informacijos sistemos sudedamojoje dalyje – Žemės gelmių registre. Gavybos duomenų srautas kasmet vis didėja. 2006 metais informaciją apie požeminio vandens (visų rūšių) gavybą pateikė 834 vandenvietės, t. y. 5,8 proc. daugiau nei 2005 metais. 2006 metais įregistruoti 256 nauji telkiniai (16 pav.). Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, 2006 metais buvo išgauta 353,82 tūkst. m3/d požeminio gėlo geriamojo vandens, t. y. apie 1 proc. daugiau nei 2005 metais (17 pav.). Gėlo požeminio vandens suvartojimas didžiuosiuose Lietuvos miestuose, smarkiai mažėjęs 1991 metais, per pastaruosius aštuonerius metus stabilizavosi ir svyruoja nuo 200 tūkst. m3/d iki 300 tūkst. m3/d (18 pav.). Kaip matyti iš 8 lentelės, didžiuosiuose Lietuvos miestuose vandenvietės dirbo stabiliu pajėgumu. Padidėjo Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Marijampolės miestų vandenvietėse išgauto požeminio vandens kiekis, tačiau Klaipėdos, Panevėžio ir Alytaus – sumažėjo. Klaipėdos mieste, palyginti su 2005 metais, išgauto vandens kiekis sumažėjo 30,4 proc., tačiau tai nerodo geriamojo vandens poreikio sumažėjimo. Klaipėdos I­I­I­ vandenvietėje dėl jos įrengimo technologinių ypatumų (infiltracinių kanalų plovimo) išgaunamo vandens kiekis gali svyruoti. 2006 metais, kaip ir 2005 metais, visiškai nebuvo eksploatuojama Klaipėdos I­I­ vandenvietė. Panevėžyje požeminio vandens gavybos rodiklių kritimą (8,3 proc.) nulėmė išgauto vandens kiekio sumažėjimas Panevėžio I­ vandenvietėje. Požeminio vandens eksploatavimas Vilniuje nedaug pakito. Kaip ir 2005 metais, visiškai nedirbo Aukštųjų Panerių, Pavilnio, Smėlynės vandenvietės, beveik nedirbo – Verkių, Karveliškių, Geležinio Vilko, Turniškių. Pastarosiose vidutiniškai buvo išgauta tik apie 5 m3/d vandens. I­ntensyviausiai Vilniaus mieste, 31 PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS E­KSPLO­ATAVI­MAS 16 pav. Požeminio vandens telkiniai 16 pav. supply for groundwater Fig. 16. Waterworks

32 kaip ir 2005 metais, buvo eksploatuojamos Nemenčinės (22,8 tūkst. m3/d), Pečiukų PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS E­KSPLO­ATAVI­MAS (12,4 tūkst. m3/d), Vingio (11,8 tūkst. m3/d) bei Vyrių (10,7 tūkst. m3/d) vandenvietės. Beveik visose (išskyrus Vyrių) vandenvietėse išgauto vandens kiekis padidėjo nuo 13 proc. iki 22 procentų. Kituose šalies miestuose intensyvi požeminio vandens gavyba vyko Petrašiūnų – 38,4 tūkst. m3/d (Kaunas), Klaipėdos I­I­I­ – 11,4 tūkst. m3/d (Klaipėda), Birutės – 7,5 tūkst. m3/d (Šiauliai, Panevėžio I­ – 17,3 tūkst. m3/d (Panevėžys), Strielčių – 6,6 tūkst. m3/d (Alytus), Marijampolės I­I­ (Gižų) – 3,2 tūkst. m3/d (Marijampolė). Analizuojant 2006 metų gėlo požeminio vandens eksploatavimą šalies miestuose vidutinio daugiamečio debito atžvilgiu, rodiklių didėjimo tendencijos išskirtos tik Kauno ir Šiaulių miestuose (8 lentelė).

17 pav. Požeminio vandens gavyba Lietuvos vandenvietėse Fig. 17. Groundwater extraction for public supply in Lithuania

18 pav. Požeminio vandens gavyba Lietuvos miestuose Fig. 18. Groundwater extraction for public water supply in Lithuanian towns

33 PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS 8 lentelė. Požeminio vandens gavyba šalies miestuose E­KSPLO­ATAVI­MAS Table 8. Groundwater extraction for public water supply in Lithuanian towns

I­šgauto požeminio vandens kiekis, D­ebito kitimas 2006 metais tūkst. m³/d Groundwater extraction in 2006 Miesto Groundwater extraction, thous. m³/d palyginti su viduti- palyginti su pavadinimas vidutinis niu daugiamečiu, % 2005 metais, % Town daugiametis compared with long- compared with 2005 2006 long-term term average, % 2005, % average

Vilnius 106,18 106,87 114,98 -7,0 +0,6 Kaunas 62,88 65,93 63,93 +3,1 +4,8 Klaipėda 33,91 23,61 31,36 -24,7 -30,4 Šiauliai 14,82 15,63 14,70 +6,1 +5,5 Panevėžys 18,87 17,3 19,78 -12,5 -8,3 Alytus 9,33 9,03 10,04 -10,3 -3,2 Marijampolė 7,97 8,04 8,87 -9,8 +0,9

Iš viso / Total: 253,96 246,41 263,66

Gėlo vandens gavyba požeminio vandens baseinuose (PVB). Pagal požeminio vandens gavybos duomenis, daugiausiai vandens buvo išgauta Pietryčių Lietuvos kvartero ir viršutinio–vidurinio devono PVB. Tai sudaro daugiau nei 72 proc. šalyje išgaunamo gėlo geriamojo vandens kiekio. Mažiausiai požeminio vandens buvo išsiurbta iš viršutinio devono Stipinų ir vakarų žemaičių kvartero požeminio vandens baseinų, tačiau pagal turimų prognozinių eksploatacinių išteklių kiekį šių PVB požeminis vanduo buvo eksploatuojamas intensyviausiai (9 lentelė).

9 lentelė. Gėlo vandens gavyba požeminio vandens baseinuose (PVB) Table 9. Water extraction from groundwater bodies

Prognoziniai I­šgauto vandens kiekis požeminio PVB sudarančių 2006 metais Požeminio vandens vandens vandeningųjų Water extraction in 2006 baseinai (PVB) eksploataciniai sluoksnių indeksai 3 Groundwater bodies ištekliai tūkst. m /d turimų Geological index of the 3 GWB) Available ground- tūkst. m /d išteklių % GWB main aquifers water resources, thous. m3/d % from avail- thous. m3/d able resources aI­V, mI­V, agI­I­I­, Pietryčių Lietuvos agI­I­I­–I­I­, agI­I­–I­, agI­, 2100 203,6 9,7 kvartero (Q-1); fgI­I­I­ aI­V, mI­V, agI­I­I­, Vakarų žemaičių agI­I­I­–I­I­, agI­I­–I­, agI­, 61,7 12,4 20,1 kvartero (Q-2) fgI­I­I­ Kainozojaus–mezo- K , K , J 433,9 34,1 7,8 zojaus (Kz–Mz) 2 2+1 Permo–viršutinio P , P +D­ kr, D­ kr, 2 2 3 3 177,4 26,5 14,9 devono (P –D­ ) 2 3 D­3žg Viršutinio devono D­3st 118,3 22,0 18,6 Stipinų (D­3st) Viršutinio–vidurinio D­ šv+D­ up, D­ kp+s, 3 2 3 706,9 54,9 7,8 devono (D­ –D­ ) 3 2 D­3įs+tt

34 Lyginant 2006 metais išgauto vandens kiekį ir turimus požeminio vandens PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS E­KSPLO­ATAVI­MAS prognozinius eksploatacinius išteklius, kurių kiekis įvertintas pagal jų modulių pasiskirstymą plote ir regioninio išteklių įvertinimo ataskaitų rezultatus, matyti, kad gavyba skirtinguose požeminio vandens baseinuose svyravo nuo 7,6 proc. iki 20,1 proc. nuo išteklių. 2006 metais gavyba sudarė 9,8 proc. visų prognozinių požeminio vandens išteklių (9 lentelė, 19 pav.).

19 pav. Gėlo vandens gavyba požeminio vandens baseinuose (PVB) Fig. 19. Water extraction from groundwater bodies Gėlo požeminio vandens gavyba šalies kurortuose. Šalies kurortuose (Palan- goje, Neringoje, D­ruskininkuose ir Birštone) vandenviečių debitai priklausė nuo sezoninio gėlo geriamojo vandens poreikio ir per metus labai kito (20 pav.). Kaip matyti iš 20 paveikslo, sezoniniai požeminio vandens debitų svyravimai būdingi Palangos ir Neringos miestams. Vandens poreikis padidėdavo birželio–rugpjūčio mėnesiais. Palangos mieste didžiausia gavyba (685,6 m3/d) išryškėja liepos mėnesį, Neringos (127 m3/d) – rugpjūtį. Pagal didžiausią išgauto požeminio vandens kiekį galima išskirti Palangos kurortą, kur intensyviausiai dirbo Palangos I­I­I­ (pietinė) ir I­I­ (šiaurinė) vandenvietės. 2006 metais jose išgauta atitinkamai 583,9 tūkst. m3/d ir 702,7 tūkst. m3/d, tai sudaro 87 proc. Palangoje išgaunamo požeminio vandens kiekio. Natūralaus mineralinio požeminio vandens gavybos 2006 metais apskaita atlikta keturiolikoje vandenviečių (10 lentelė). Analizuojant iš skirtingų eksploatuojamų vandeningųjų sluoksnių išgauto natūralaus mineralinio požeminio vandens kiekius, išskirti intensyviausiai eksploatuojami horizontai ir kompleksai: kvartero vande- ningieji horizontai (56 774 m3), devono Šventosios–Upninkų vandeningasis komplek- sas (47 337 m3) ir apatinės–viršutinės kreidos vandeningieji sluoksniai (44 374,3 m3). Mažiausiai mineralinio vandens buvo išgauta iš vidurinio devono Piarnų (37 m3)

35 PO­ŽE­MI­NI­O­ VAND­E­NS vandeningojo horizonto. D­idžiausia mineralinio vandens naudotoja, kaip ir ankstes- E­KSPLO­ATAVI­MAS niais metais, UAB Baltijos mineralinių vandenų kompanija, išgaunanti mineralinį vandenį iš viršutinio–vidurinio devono vandeningojo horizonto (46 882 m3). 2006 metais mineralinio vandens išgauta apie 14 proc. daugiau nei 2005 metais.

20 pav. Sezoninė požeminio vandens gavybos kaita Lietuvos kurortuose Fig. 20. Seasonal fluctuation of groundwater extraction in Lithuanian resorts

10 lentelė. Natūralaus mineralinio požeminio vandens gavyba Table 10. Natural mineral water extraction

E­ksploatuojamuose vandeninguosiuose sluoksniuose išgauto 3 Mineralinio vandens telkinys natūralaus mineralinio vandens kiekis 2006 m., m 3 Mineral water source Mineral water extraction from main aquifers, m agI­I­–I­ K2+1 D­3šv+D­2up D­2pr T1 e1 Mažųjų Lapių („D­ruskininkų – 4665,9 – – – – Rasa“) Anykščių („Minera“) – – – 37 – – Birštono („Minera“) 12 773 6 – – 3400 – „Tichė“ (Baltijos mineralinių – – 46 882 – – – vandenų kompanija) Birštono „Versmė“ – – – – 10 788 – Palangos („Minera“) – – 455 – – – Likėnų („Minera“) – – – – – 460 D­ruskininkų gydyklos 59 22 694 – – 1021 – „Neptūno vandenys“ 11 810 1651 – – – – D­ruskininkų „Rasa“ – 15 357,4 – – – – D­ruskininkų („Raminora“) – – – – 982 – „E­glės“ sanatorijos – – – – 13 792 – Kabiškių („Nartida ir Ko“) 6 605 – – – – – Parudaminio („Tarbaz“) 25 497 – – – – – I­š viso: 56 774 44 374,3 47 337 37 29 983 460 Iš viso: 178 935,3

36 GRO­UND­WATE­R GRO­UND­WATE­R MO­NI­TO­RI­NG I­N LI­THUANI­A – 2006 MO­NI­TO­RI­NI­G I­N LI­THUANI­A – 2006 Summary

The national groundwater monitoring is executed as part of the state E­nvironment Monitoring Program for 2005–2010. The groundwater monitoring network is distributed taking into account the natural hydrogeological conditions, intensity of anthropogenic load and ground- water bodies as required in the Water Framework D­irective. I­n 2006, the groundwater observations were executed according to a working plan (Table 1). The groundwater level and temperature was automatically measured once per day in 76 observation wells, installed mostly in shallow (58 wells) aquifers. I­n 10 monitoring stations, the groundwater level was measured in all main aquifers in nested wells (Fig. 1, Addendum 2). Shallow groundwater sampling was performed once in 39 observation wells. The groundwater samples were analyzed for general chemistry (total hardness, CO­D­, conductivity, Cl, SO­4, HCO­3, CO­2, Ca, Mg, Na, K, NO­2, NO­3, NH4, PO­4) and in 24 samples analysis of metals (Fe, Pb, Cd, Mn, Cr, Zn, As, Al, Sr, Cu) was performed (Addendum 3). I­n the last years, the groundwater monitoring of economic entities (potential polluters and water users) has grown up significantly and is an important source of information for specialists and national and local authorities. The groundwater monitoring of economic entities is performed within individual monitoring pro- grams. Until the end of 2006, such programs were prepared for 1097 economic entities-potential polluters and 170 for groundwater users (obligatory for users extracting > 100 m3/d). Petrol stations and well fields were the most active partici- pants of the programs (Fig. 2). The distribution of economic entities, which perform groundwater monitoring, varies significantly within municipalities. The correlation between economic developments of municipality and monitoring activities is quite obvious with some exceptions (Fig. 3). The status of groundwater resources. The analysis of weather conditions and groundwater level regime reveals that the year 2006 was unfavourable for ground- water recharge. The cold weather, thin snow cover and deep freeze of the ground in winter and hot and dry summer caused the prevailing negative values of groundwater recharge. The moisture balance in the ground surface was lower than in the previous year (Table 2). The decrease of groundwater levels, which started in the spring of 2005 continued till the summer of 2006 almost in all territory of Lithuania. The maximal rise of groundwater level was recorded at the end of the year (November–D­ecember), but their values were close to minimal long-term values (Fig. 5, Table 3). The mean monthly values of groundwater level were lower than those in 2005. The difference was especially visible in spring (up to 1 m). I­n the second half of the year, it become smaller and during D­ecember even reversed. The groundwater levels in 2006 were lower compared with the long-term values as well (by 30–50%), falling down to long-term minimal values (Addendum 2).

37 GRO­UND­WATE­R Replenishment of groundwater resources depends on long-term (at least 3–5 MO­NI­TO­RI­NI­NG I­N LI­THUANI­A – 2006 years) weather conditions. Hydrodynamic observations revealed that in the last 15 years the groundwater surface was mostly lower than the long-term average (Fig. 7). The last decade could be defined as an especially dry. The lowest groundwater levels were recorded in 2003–2004 and 2006. Hot and dry summers and uneven territorial and temporal distribution of precipitation had a negative impact on groundwater resources, which in the last 5 years started to reduce. Some changes are visible in the dynamics of long-term fluctuations. E­xtreme groundwater levels are fixed at different times and vary in their values significantly, especially in spring (Fig. 8). The highest losses of groundwater resources were observed in clayey areas, where groundwater is close to ground surface (< 5 m), due to evaporation and transpiration. I­n sandy areas the losses were lower. The modulus of infiltration recharge in 2006 fell down to the minimal long-term value. I­n clayey areas it was -0.6 – 0.45 l/s * km2 and in sandy areas 0.9–8.7 l/s * km2. Thus in clayey areas, the groundwater balance was negative (-209.7 thou. m3/d) and in sandy areas groundwater recharge was between 583.3 and 4213.7 thou. m3/d (Fig. 9). The natural groundwater resources, based on the shallow groundwater level in 2006 were 10 114 277 m3/d or 117.1 m3/s what is by 20 m3/s lower than the average value. The lower groundwater recharge caused a lower groundwater flow, which has a negative impact to river flow, especially in the Middle Lithuanian Lowland. Hydrochemical background of main aquifers. The hydrochemical back- ground – a typical distribution of hydrochemical compounds for typical hydro- geological conditions – was a very important “product”, obtained by long-term hydrochemical observations. The natural background concentrations are useful in locating anomalies – areas where concentrations are higher than the background values. Anthropogenic anomalies are a target for future investigations and if necessary, taking measures for their reduction. The hydrochemical background for typical hydrogeological conditions of Lithuania was determined based on methodic, proposed by BRI­D­GE­ (Background Criteria for the I­dentification of Groundwater Threshold Values) project. The main task while determining the natural background is to separate the natural and an- thropogenic inputs to common distribution of compounds. The distribution of chemical compounds is taken as a background, when it falls within the interval ±1,96σ (μ – arithmetic mean, σ – standard deviation) (Fig. 10). The natural hydrochemical background for shallow groundwater was determined using the data from the national and local (economic entities) groundwater monitoring systems. Hydrochemical analyses with evident anthropogenic pollution (concentration of pesticides, hydrocarbons, solvents higher than detection level, nitrates > 10 mg/l) were excluded from the initial data set. For natural background determination, 3808 analyses from 1356 wells were used. Further method of sub- sequential elimination of anomaly values (exceeding limits of interval µ±3σ) was applied.

38 For confined aquifers, used for drinking water supply, the natural background GRO­UND­WATE­R MO­NI­TO­RI­NI­G I­N was determined using hydrochemical monitoring data from 1996 – totally ~7500 LI­THUANI­A – 2006 analyses from 208 well fields (Table 4). For all main aquifers such statistical para- meters as minimum, maximum, average, median and 90%, 95%, 97.7%, 99% per- – 2– – centiles were determined for important chemical compounds (TD­S, Cl , SO­4 NO­3 ,

NH4+, Pb, Cd, As). The hydrochemical background of shallow groundwater was determined for the entire territory of Lithuania; thus, the groundwater from specific hydrogeo- logical conditions (wetlands, marine deposits, gypsiferous aquifers), but limited occurrence was excluded. I­n general, the distribution of different compounds in shallow groundwater corresponds to normal or gamma distribution (Fig. 11). Some difference between the distributions in clayey and sandy deposits is visible (Table 5). The concentrations of bicarbonates, calcium and magnesium are higher in the groundwater from clayey deposits, while concentrations of nitrates and am- monium in the groundwater from sandy deposits. Concentrations of trace metals in shallow groundwater are very low, close to their detection limit. Such metals as aluminium, strontium and zinc are found in deposits, so their concentrations in shallow groundwater are higher (Table 5). Confined aquifers in Lithuania are assigned to 6 major groundwater bodies, which were delineated based on regional flow systems and groundwater extrac- tion. D­ifferences of aquifer chemical composition are influenced by the lithology of water bearing deposits and hydrodynamics (saline water intrusions) of ground- water (Table 6). The natural background concentrations of sulphates, chlorides and, espe- cially, ammonium in some aquifers exceed the highest permissible values set in the drinking water standard. The most important task now is to determine if groundwater extraction has a negative impact while increasing concentration of such compounds. Impact of anthropogenic activities on shallow groundwater quality. The national groundwater monitoring network covers not only natural conditions, but also the areas with diffused pollution as well.I­ n 30% of observation wells, the concentration of individual chemical compounds is higher than the upper limit of natural background. The most frequently occurring concentration of nitrates is a few times higher than the background values, though the highest permissible value (50 mg/l) is exceeded just rarely (Fig. 12). The impact of different economic activities on groundwater quality was accessed based on the data from groundwater monitoring in economic entities. The infor- mation was compiled from ~600 different entities – more than 8000 hydrochemical analyses – mostly from economic activities which deal with oil products. The hy- drochemical composition of shallow groundwater close to the natural background was found only in ~18% of entities, in 35% of them an increase of major ions and CO­D­ is observed (Fig. 13). Traces of pollution with dangerous substances (hydro- carbons and heavy metals) are found in almost half of entities (46 %), high and

39 GRO­UND­WATE­R very high contamination was observed in 18% of entities. The most contaminated MO­NI­TO­RI­NI­NG I­N groundwater is in places where polluting activities took a long time and plumes of LI­THUANI­A – 2006 pollutants are found under the ground. The former regional oil storages and objects of railway infrastructure are among them. I­n the cases when some remediation activities were taken, decrease tendencies of benzene concentration are observed, yet concentrations still remain high (Fig. 14). I­n the newly installed entities, contamination with dangerous substances is much lower and occurs just occasionally. Contamination with chlorides occurs in urban areas, when roads and streets are salted in winter time. Contamination with heavy metals is found in the territories of power plants and railway infrastructure, near sanitary landfills. I­n most cases, contamination of shallow groundwater is local, but in some specific hydrogeological conditions could influence the quality of groundwater re- sources. Problems arise in urban areas, where shallow groundwater is contaminated by long lasting human activities and when contaminated territories are located in sanitary protection zones of well fields (Table 7). Groundwater extraction. The account of extracted groundwater from the beginning of 2001 is based on special reports, which must be presented by all groundwater users extracting more than 10 m3/d and those extracting mineral and industrial water despite its volume. E­very year, the number of reports increases – in 2005, the information was received from 772 waterworks and in 2006 from 834 (256 newly registered) (Fig. 16). According to the data of the Lithuanian Geological Survey, 353.82 thou. m3/d of fresh groundwater was extracted in 2006 or by 1% more than in 2005. The decrease of groundwater extraction which started in 1991 now is stabilized at the level of 300–400 thou. m3/d (Fig. 17). I­n the last few years, the groundwater extraction has slightly increased in Vilnius, Kaunas, Šiauliai and Marijampolė, but decreased in Klaipėda, Panevėžys and Alytus (Table 1). The groundwater extraction in resorts (Birštonas, D­ruskininkai, Palanga, Nida) varies depending on seasons. I­n summer months, the demand for drinking water increases by 2–6 times (Fig. 20). The biggest volume of groundwater is extracted from the Quaternary aquifers (216 thou. m3/d). This amount accounts for 72% of the total extracted volume in Lithuania. Y­et compared with the calculated resources, the exploitation of water is there most intensive. The value of extracted groundwater makes only 7.6–20.1% of the calculated groundwater resources of different groundwater bodies (Table 9, Fig. 19). E­xtraction of natural mineral groundwater has been reported from 14 water- works (table 3). I­n 2006, 178.9 thou. m3/d of mineral water was extracted, or by 13% more than in 2005. The extraction from the Quaternary (56.8 thou. m3/d), D­evonian Šventoji–Upninkai (47.3) and Upper–Lower Cretaceous (44.37 thou. m3/d) aquifers was most intensive.

40 PRIEDAI ADDENDA

41 1 priedas Addendum 1 * * * 10 Quality Kokybės Stebėjimai O bservations * * * * 9 L evel Lygio - 8 2005 1965 2005 1958 2005 2005 1985 pradžia servations Stebėjimų S tart of ob 7 wells 2276 (1) gręžiniai 35 951 (1) 35 994 (1) 35 996 (1) 35 988 (1) 27 732 (1) Stebėjimo M onitoring - tt) tt) 3 3 6 Aquifer Priemolis, Vandenin ir indeksas Smėlis (fIII) Smėlis (lgIII) Gipsas (D Gipsas (D Smėlis (agIII) gojo sluoksnio priesmėlis (gIII) uolienų litologija 5 Šalia Šalia ) požeminio vandens baseinas stations aikštelės aikštelės Ambient of monitoring 3–2 Gyvenvietė Posto aplinka Posto Dirbama žemė Dirbama žemė Dirbama žemė meteorologinės meteorologinės 4 Mūša Mūša Virinta (Šušvė) Nevėžis Nevėžis Sartų ež. R iver basin Upės baseinas n g ne twork t e r mo n itori a Viršutinio–vidurinio devono (D Viršutinio–vidurinio 3 reljefas lyguma and features plynaukštė plynaukštė. Rytų Žemaičių Rytų morenos lyguma Nevėžio lyguma. Nevėžio Žemgalės lyguma Moreninė lyguma lyguma. Dugninės Vakarų Aukštaičių Vakarų Dugninės morenos Mūšos–Nemunėlio ir jo charakteristika Vidutiniškai kalvotas kalvotas Vidutiniškai Aukštaičių aukštuma. eomorphological region G eomorphological region limnoglacialinių darinių Geomorfologinis rajonas tio na l grou nd w 2 Biržų raj. Zarasų raj. Molėtų raj. M unicipality Pasvalio raj. Pasvalio Savivaldybė

Kėdainių raj. Kėdainių raj. 1 Posto Posto station Name of tio n s of th e na monitoring a pavadinimas Biržų MS Digraičiai Dotnuva Dusetos Iciūnai Kaniūkai Žeminio vandens monitoringo p ostai P O Žeminio vandens valstybinio st

42 1 priedas Addendum 1 * * * * * * * * * * 10 * * * * * * * * * 9 8 1979 2005 1980 1965 2005 2005 2005 1976 1984 2005 1966 7 220, 62 (1) 35 953 216, 218, 35952 (1) 35 950 (1) 35 965 (1) 19 269 (2) 35 993 (1) 35 995 (4) 35 948 (1) 35 955 (1) 35 992 (1) 35 949 (1) tt) 3 6 (aIV) Priemolis, Smėlis (ftIII) smėlis (lgIII) Gipsas (D Smėlis (lgIII) Smėlis (gtIII) Įvairiagrūdis Įvairiagrūdis Smėlis (agIII) smėlis, žvyras Stambiagrūdis priesmėlis (gIII) Priesmėlis (lgIII) Priesmėlis (lgIII) Priesmėlis (gtIII) 5 Šalia Šalia Pieva Pieva, Miškas aikštelės aikštelės Miestelis st) požeminio vandens baseinas 3 dirbama žemė Dirbama žemė Dirbama žemė Dirbama žemė Dirbama žemė Dirbama žemė meteorologinės meteorologinės 4 Mūša Virinta Dubysa (Lėvuo) Šventoji Šventoji Šventoji Nevėžis Nevėžis Šventoji, Šventoji, Vyžuona Dauguva Mūša–Lielupė iršutinio devono S tipinų ( D V 3 lyguma lyguma lyguma. plynaukštė plynaukštė. darinių reljefas Nevėžio lyguma Nevėžio lyguma Nevėžio Nevėžio lyguma. Nevėžio Vakarų Aukštaičių Vakarų Aukštaičių Vakarų Aukštaičių Vakarų Dugninės morenos Dugninės morenos Mūšos–Nemunėlio plynaukštės gūbriai Vandenskyros šlaitas Vandenskyros Virintos slėnio šlaitas Virintos Aukštaičių aukštuma Aukštaičių aukštuma Aukštaičių aukštuma. Fliuvoglacialinių kraštinių Fliuvoglacialinių Rytų Žemaičių plynaukštė. Rytų 2 Biržų raj. Zarasų raj. Zarasų raj. Utenos raj. Raseinių raj. Kupiškio raj. Kėdainių raj. Ignalinos raj. Anykščių raj. Panevėžio raj. Panevėžio Ukmergės raj. 1 Karajimiškis Kinderiai Kurkliai Lančiūnava Marionava Panevėžys Ukmergė Šventas Trinkuškės Vyžuonos Kojeliai

43 1 priedas Addendum 1 * * * * * * * 10 * * * * * * * * * * 9 8 2005 1982 2005 2005 2005 1998 2005 2005 2005 2005 2005 1962 1965, 7 296 (1) 35 979 (1) 35 936 (1) 35 986 (1) 35 947 (1) 35 978 (1) 35 981 (1) 35 982 (1) 35 980 (1) 35 987 (1) 35 941 (1) 6 (fIII, gIII) Smėlis (aIV Smėlis (aIII) Smėlis (aIV) Smėlis (ftIII) Priesmėlis (fIII) Priesmėlis (fIII) Priemolis (gtIII) Priemolis (gtIII) Priesmėlis (gIII) Priesmėlis (lgIII) Smėlis, priesmėlis 5 Šalia zona Parkas ) požeminio vandens baseinas teritorija aikštelės 3 Vandenvietės Vandenvietės Vandenvietės Šalia vandens Šalia vandens Šalia vandens Šalia vandens Dirbama žemė Dirbama žemė Dirbama žemė Dirbama žemė –D meteorologinės 2 matavimo stoties matavimo stoties matavimo stoties bokšto apsauginė 4 Jūra Mūša Mūša Venta Venta Venta Venta Venta Ranžė Luoba Dubysa Dubysa (Šešuvis) (Miltytis) (Aunuva) (Virduva) Permo–viršutinio devono (P 3 lyguma lyguma lyguma lyguma. plynaukštė plynaukštė plynaukštė plynaukštė plynaukštė. Rytų Žemaičių Rytų Žemaičių Rytų Žemaičių Rytų Žemaičių Rytų Fliuvoglacialinių Fliuvoglacialinių Ventos vidurupio Ventos vidurupio Ventos vidurupio Ventos Žemgalės lyguma Dugninės morenos Moreninė lyguma Šiaurryčių Žemaičių kraštinių darinių šlaitas Vakarų Žemaičių lyguma Vakarų Fliuvoglacialinė lyguma Fliuvoglacialinė Vakarų Žemaičių lyguma. Vakarų 2 Kelmės raj. Kelmės raj. Skuodo raj. Joniškio raj. Raseinių raj. Raseinių raj. Mažeikių raj. Mažeikių raj. Akmenės raj. Kretingos raj. Radviliškio raj. 1 Lyduvėnai Palapišiai Radviliškis Raseiniai Aunuvėnai Daubariai Kyburiai Leckava Papilė Pryšmančiai Rušupiai

44 1 priedas Addendum 1 * * * * * * * 10 * * * * * * * * 9 8 1967 1962 1961 2005 1965 2004 1977 2005 1956 2005 7 (2) 4410, 291 (3) 294 (1) 283 (1) 35 938, 25 355, 35 937, 25 365, 25 366, 289, 290, 35 977 (1) 18 590 (6) 35 944 (2) 36 002 (1) 35 942 (1) 18 597, 178 ) 2 ) 2 6 Priemolis, Kreida (K Smėlis (fIII) smėlis (mIV) Smėlis (mIV) Eolinis jūrinis priesmėlis (gIII, Sapropelis (lIV) Priemolis (lgIII) Priemolis (lgIII) Priesmėlis (gIII) Priesmėlis (mIV) agIII–II, agII–I, K 5 Šalia ) požeminio vandens baseinas pieva 1 pievos Miestas aikštelės Miestelis Miestelis Užliejamos Gyvenvietė –K 2 Dirbama žemė Dirbama žemė meteorologijos Dirbama žemė, a 4 Gėgė Kuršių marios Kuršių Kuršių marios, Šešupė Šešupė Šešupė marios, Veiviržas Baltijos jūr Baltijos jūra Krokų lanka - iršutinės–apatinės kreidos (K V 3 Kopos lyguma lyguma lyguma. lyguma. lyguma. Kuršių nerija Deltos lyguma Vakarų Žemaičių Vakarų Žemaičių Vakarų Nemuno žemupio Nemuno žemupio Dugninės morenos Limnoglacialinė lyguma Kuršių marių duburys. Kuršių marių duburys. Kuršių marių duburys. Kuršių marių duburys. jos transgresinė lyguma Limnoglacialinė lyguma Limnoglacialinė lyguma Jūrinė terasa, senos Balti Nemuno žemupio lyguma. žemupio Nemuno 2 Pagėgių Šakių raj. Šilutės raj. Šilutės raj. Kybartų raj. Klaipėdos raj. Klaipėdos raj. Klaipėdos raj. Vilkaviškio raj. Vilkaviškio 1 Išdagai Juodkrantė Kudirkos Naumiestis Kybartai Kintai Mikužiai Nida Pagėgiai Rūgaliai

45 1 priedas Addendum 1 * * * * * * * * 10 * * * * * * * 9 8 2005 1997 2005 1956 2004 1995 2005 1977 2005 1997 2005 1998 7 25 384 35940, 463 (1) 22 575, 25 382, 25 390, 25 386 (2) 35 984 (1) 25 367 (1) 35 975 (3) 36 004 (1) 25 391 (2) 35 939 (2) 35 943 (1) 35 998 (1) 6 (aIII) agIII) (lgIII) Smėlis (fII) Smėlis (aIV) Smėlis (lgIII) Smėlis, žvyras Priemolis (fIII) Priemolis (gIII, Priemolis (lgIII) Priesmėlis (gIII) Priesmėlis (gtIII) Priemolis, smėlis - 5 žemė Pieva Pieva Pieva Miškas jos aikštelės Šalia vandens Šalia vandens Dirbama žemė Dirbama žemė Dirbama žemė Pieva, dirbama Pieva, matavimo stoties Šalia meteorologi 4 Neris Minija Minija Minija Dysna Šešupė Mituva Šventoji Nemunas Baltoji Ančia Baltoji Kvartero požeminio vandens baseinas 3 lyguma lyguma. plynaukštė darinių reljefas moreninis plato Dysnos lyguma. Vakarų Žemaičių Vakarų Nemuno žemupio Nemuno žemupio Vakarų Aukštaičių Vakarų Sūduvos aukštuma Sūduvos aukštuma Sūduvos plynaukštė. Kalvotas plynaukštė. Kalvotas Pakraštinių ledyninių Pakraštinių Limnoglacialinė lyguma lyguma. Limnoglacialinė Šiaurryčių lyguma, slėnis Vakarų Žemaičių lyguma Vakarų Žemaičių lyguma Vakarų 2 Šilutės raj. Molėtų raj. Lazdijų raj. Lazdijų raj. Vilniaus raj. Vilniaus Birštono raj. Jurbarko raj. Ignalinos raj. Klaipėdos raj. Klaipėdos raj. 1 Saugai Vertimai Vėžaičiai Vilkmedžiai Aukštakalnis Alanta Birštonas Bobenys Buivydžiai Dusia

46 1 priedas Addendum 1 * * * * * * * * * * 10 * * * * * * * * * 9 8 2005 1996 1985 1979 1997 2005 1966 1970 1965 2005 1968 2005 2005 2005 1963 1981 7 35 958 35 954 35 961 35 957, 25 312, 23 598, 35 974(1) 35600 (1) 25 399 (4) 25 387 (1) 35 990 (1) 35 970 (1) 35 973 (1) 35 991 (1) 35 956 (1) 35 962 (2) 258, 259 (4) 6 (lgIII) Smėlis, Smėlis (fIII, Smėlis (fIII) Smėlis (aIII) Smėlis (aIV) Durpė (bIV) Smėlis (lgIII) agIII–II, agII–I) Priemolis (gtIII) Priesmėlis (aIV) Molingas smėlis priesmėlis (lgIII) Smėlis (gtIII, aIV) 5 Šalia žemė pieva pieva Miškas Miškas Pamiškė Pelkė, miškas Pelkė, Šalia vandens Šalia vandens dirbama žemė Dirbama žemė Dirbama žemė Dirbama žemė, Dirbama žemė, meteorologijos aikštelės, pieva, Miškas, dirbama matavimo stoties 4 Neris Vilnelė Merkys Merkys Merkys Kaniava Žeimena Nemunas Nemunas Dysnos ež. (Ūla–Pelesa) Politiškio ež. Politiškio 3 reljefas lyguma plynaukštė darinių reljefas Pietryčių lyguma Pietryčių lyguma Dzūkų aukštuma Pietryčių lyguma. Dzūkų aukštuma. Kalvotas kraštinių Kalvotas Šiaurryčių lyguma Dugninės morenos Šiaurryčių lyguma. pakraštinių darinių Nemuno vidurupio Vietinė vandenskyra Vietinė Vidutiniškai kalvotas kalvotas Vidutiniškai Aukštaičių aukštuma. Aukštaičių aukštuma. gūbriuotas daubuotas Limnoglacialinė lyguma Fliuvioglacialinė lyguma Nemuno žemupio lyguma. žemupio Nemuno 2 Trakų raj. Trakų raj. Trakų Kauno raj. Kauno raj. Utenos raj. Varėnos raj. Varėnos raj. Varėnos raj. Varėnos Vilniaus raj. Vilniaus Ignalinos raj. Švenčionių raj. Švenčionių 1 Dūkštas Gribašė Jurgionys Jusiai Margiai Mickūnai Politiškės Pažėriai Puvočiai Rykantai Rokai

47 1 priedas Addendum 1 * * * * * * * * * * 10 * * * * * * * 9 * 8 2005 2005 1998 1998 2005 2005 2005 1962 1964 2005 1978 2005 1994 7 35 972 35 976 27 737 35 971, 25 370, 25 234, 25 232, 1975 (3) 35 989 (1) 35 966 (1) 22 577 (3) 35 963 (1) 35 999 (1) 35 997 (1) 35 960 (2) 35 964 (1) 25 235 (2) 25 233 (2) 6 (aIV) agIII) vIII–IV) Priesmėlis, Smėlis (fIII) Smėlis (aIV, Smėlis (aIV, smėlis (aIV) smėlis (aIV) smėlis (aIV) Smėlis (lgIII) Smėlis (lgIII) Įvairiagrūdis Įvairiagrūdis Įvairiagrūdis Smėlis (agIII) smėlis, žvyras Stambiagrūdis Priemolis (lgIII, Priesmėlis (ftIII) 5 Šalia Šalia Pieva Pieva Pieva Miškas Pamiškė aikštelės aikštelės aikštelės Miškas, šalia Šalia vandens Šalia vandens Dirbama žemė Dirbama žemė meteorologijos meteorologijos meteorologijos matavimo stoties 4 Vokė Neris Strėva Šešupė Šešupė Merkys Merkys Šventoji Žeimena Nemunas (Žiežmara) Žuvinto ež. 3 I terasa I terasa lyguma plynaukštė plynaukštė. lyguma. Slėnis Pietryčių lyguma Dzūkų aukštuma Pietryčių lyguma. Nemuno žemupio Nemuno žemupio Vakarų Aukštaičių Vakarų Šiaurryčių lyguma Nemuno vidurupio Sūduvos aukštuma. Sūduvos aukštuma. Sūduvos Švenčionių aukštuma Švenčionių Fliuvoglacialinė lyguma Fliuvoglacialinė lyguma Fliuvoglacialinė Limnoglacialinė lyguma 2 raj. Kalvarijos Kauno raj. Utenos raj. Alytaus raj. Varėnos raj. Varėnos raj. Varėnos Vilniaus raj. Vilniaus Elektrėnų raj. Elektrėnų raj. Marijampolės Švenčionių raj. Švenčionių 1 Utena Semeliškės Šelmenta Šešupė Švenčionys Valkininkai Varėna Vaidotai Virbaliūnai Zelvė Žuvintas

48 1 priedas Addendum 1 * * * 10 * * * * * 9 8 2005 1963 2005 2005 1964 1963 2005 7 203 35 945 191 (1) 255 (2) 35 985(1) 35 946 (2) 35 983 (1) ) 2 6 agIII) Kreida (K Smėlis (fIII) Smėlis (fIII) smėlis (lgIII, Priemolis (gIII) Priemolis (gtIII) Limnoglacialinis - 5 Šalia Pieva stoties aikštelės Dirbama žemė Dirbama žemė meteorologinės dens matavimo Pieva, šalia van Pieva, 4 Jūra Jūra Jūra Venta Minija (Virvytė) Kvartero Žemaitijos (Qžm) požeminio vandens baseinas 3 lyguma aukštuma aukštuma. aukštuma. plynaukštė kalvotas reljefas kalvotas Vidurio Žemaičių Vidurio Žemaičių Vidurio Žemaičių Vidurio Nemuno žemupio Vakarų Aukštaičių Vakarų Limnoglacialinė lyguma Fliuvioglacialinių darinių Fliuvioglacialinių 2 Telšių raj. Telšių Šilalės raj. Šilalės raj. Plungės raj. Tauragės raj. Tauragės atliekami šios rūšies monitoringo stebėjimai 1 kind of observation * – * – Balsiai Laukuva Tauragė Vertininkai Vilkaičiai

49 2 priedas Addendum 2 10 100 lygis long-term average of observation Daugiametis Daugiametis 9 8,2 7,2 7,3 6,3 7,3 7,3 7,1 258 103 585 531 893 7,75 2005 lygis 648,4 762,0 739,2 vidutinis average in 2005 metų 8 698 132 769 7,61 8,31 6,75 7,41 6,55 7,35 7,52 7,25 mean 297,8 626,1 795,6 636,4 900,6 vidutinis * 7 highest 662 / 04 28 603 / 01 866 / 04 11 9,47 / 11 17 66,2 / 04 15 8,11 / 01 06 8,44 / 01 7,81 / 02 28 7,79 / 01 15 10,56 / 10 31 611,5 / 11 23 725,6 / 04 6,71 / 04 1–3 752,5 / 01 265.1 / 12. 27 aukščiausias 10,07 / 10 27, 31 2006 metai * Charactristics of the groundwater regime (level and temperature) regime Charactristics of the groundwater Požeminio vandens režimo (lygio ir temperatūros) rodikliai vandens Požeminio 6 lowest ) požeminio vandens baseinas

3–2 5,58 / 05 20 5,87 / 05 06 3,93 / 04 24 6,78 / 06 19 6,35 / 08 27 6,26 / 06 24 7,08 / 07 12 6,69 / 07 04 739,9 / 10 30 318,8 / 03 25 180,4 / 08 19 650,5 / 10 28 666,2 / 11 08 918,7 / 03 17 780,2 / 10 09 žemiausias

818,3,8 / 11 06

tart of the observations the of tart

tio n s S Stebėjimų pradžia Stebėjimų 5 2005 2005 1958 2005 2005 2005 2005 2005 tt tt 3 3 4 aIV D D index gIIInm gIIInm lgIIInm gtIIInm gtIIInm indeksas arametrai G eological Geologinis - Viršutinio–vidurinio devono (D Viršutinio–vidurinio t e r l v flu c tu a 3 a 108 155 59,5 56,5 80,5 44,65 51,43 118,2 Žemės aukštis, m absoliutus paviršiaus ve sea level, m Elevation abo ell 2 local W 35994 35998 35951 35996 35995 35993 35950 35955 (gr. 12a) (gr. numeris pirminis Gręžinio registre / number in / / S tate register 1 Posto Posto pavadinimas pavadinimas oniroring station M oniroring Biržai, MS** MS** Dotnuva, Dusetos Iciūnai Karajimiškis Kinderiai Kurkliai Marionava c h a r ac t e risti s of grou nd w Žeminio vandens lygio reŽimo p lygio P O Žeminio vandens

50 2 priedas Addendum 2

10 209 132 9 8,5 7,5 6,4 7,7 8,3 8,3 7,3 8,0 98,2 7,45 6,35 7,56 8,46 7,26 134,2 828,8 229,6 251,3 176,1 266,7 236,5 218,0 343,7 229,9 1015,2 337,15 8 8,5 7,94 7,52 7,06 7,54 7,65 8,23 7,83 7,36 7,43 7,36 172,8 224,8 332,8 247,6 186,2 386,3 204,3 386,2 256,3 896,54 211,62 1031,65 6,47 114,05 6,99 28 7 130 / 12 24 60,3 / 12 22 85,1 / 04 05 8,86 / 01 52,6 / 12 16 84,7 / 12 14 5,23 / 04 26 8,28 / 12 30 8,88 / 10 25 7,96 / 02 10 867,5 / 01 188,4 / 04 02 126,8 / 12 24 11,83 / 10 17 10,85 / 10 24 10,33 / 10 25 117,6 / 12 15 354,4 / 12 31 1019,5 / 01 10 204,4,3 / 04 17 213,9,1 / 04 06 9,36 / 10 16–18 10,02 / 10 27 9,41 / 11 29–12 01 11,11 / 09 24, 26, 30 6,57 / 03 21, 24, 26–28 6 ) požeminio vandens baseinas ) požeminio vandens baseinas 3 5,2 / 05 11 5,7 / 05 15 6,1 / 04 21 461 / 10 18 3–2 4,46 / 04 22 7,15 / 08 11 6,38 / 09 15 4,55 / 04 15 5,29 / 04 26 4,69 / 04 01 5,14 / 04 25 6,53 / 06 02 5,75 / 02 09 1041 / 12 25 st) požeminio vandens baseinas 259,9 / 09 02 920,7 / 11 10 141,3 / 07 28 351,2 / 06 21 411,4 / 08 02 237,1 / 08 21 304,4 / 08 13 406,6 / 10 16 282,7 / 10 31 298,46 / 08 14 3 246,6,5 / 08 13 9,41 / 11 12–13 –D 2 5 2005 2005 2005 2005 1966 2005 1982 2005 2005 2005 2005 2005 2005 4 aIV aIV fIIInm fIIInm gIIInm gIIInm gIIInm ftIIInm ftIIInm lgIIInm lgIIInm gtIIInm gtIIInm iršutinio devono S tipinų ( D V Permo–viršutinio devono (P Viršutinio–vidurinio devono (D Viršutinio–vidurinio 3 76 45 125 57,3 72,3 67,3 63,3 167,5 154,5 109,5 109,5 108,3 110,48 2 35992 35965 35953 35952 35948 35986 35947 35978 35987 35982 35936 35979 35980 (gr. 715) (gr. (gr. 1096) (gr. 1511) (gr. * 1 Panevėžys, MS** Panevėžys, Ukmergė, MS** Šventas Trinkuškės Kojeliai VMS* Lyduvėnai, Palapišiai Radviliškis Raseiniai, MS** VMS** Aunuvėnai, Daubariai Kyburiai, VMS** VMS** Leckava,

51 2 priedas Addendum 2 10 498 118 143 556 337 771 179 1263 1149 ,5 9 7,9 8,0 8,4 8,67 8,39 7,66 7,43 7,91 7,62 7,68 7,64 9,85 7,88 51,2 696,2 520,0 143,0 187,2 218,2 415,2 378 723,2 118,2 155,0 1301,7 1181,1 8 8,1 7,8 7,95 7,98 8,06 7,53 7,75 7,93 7,76 7,87 9,63 7,61 672,8 550,9 142,8 246,1 464,1 429,7 749,5 118,6 246,25 1335,2 1215,4 211,85 7 571 / 12 17 8,45 / 12 27 59,9 / 12 25 9,51 / 11 14 8,04 / 03 02 66,8 / 11 13 29,9 / 12 14 1178 / 02 03 512,8 / 04 30 10,37 / 10 28 135,6 / 08 03 10,54 / 10 24 197,4 / 04 06 419,4 / 04 14 369,3 / 04 17 1296 / 04 19 716,2 / 05 04 12,43 / 10 27 10,52 / 12 22 10,49 / 08 14 (–)20,5 / 08 12 8,81 / 12 29–31 9,42 / 11 12–13 9,05 / 12 02, 06 8,27 / 02 25; 03 01 8,47 / 12 28–29,31 Lygis matuotas tik nuo 2006 10 25 d. Lygis 6 ) požeminio vandens baseinas 1 ) požeminio vandens baseinas 3 6,1 / 05 08 141 / 07 11 7,47 / 07 19 5,39 / 04 17 5,34 / 04 25 5,41 / 04 17 6,31 / 05 22 6,33 / 05 11 7,53 / 08 26 7,39 / 06 19 7,53 / 08 6,4 / 04 07 767,2 / 08 14 596,8 / 11 12 204,6 / 11 06 303,3 / 08 13 285,1 / 09 27 507,3 / 11 504,4 / 11 12 784,4 / 12 01 119,0 / 07 –K 1250,3 / 10 14 396,42 / 10 23 1377,9 / 10 31 2 7,37 / 06 17–25 4,25 / 04 14–15 –D 2 5 2005 1964 1967 2005 1965 1991 1969 1977 1977 1977 2005 1955 2005 1965 1 4 K bIV vIV mIV agII–I fIIInm gIIInm gIIInm gIIInm agIII–II lgIIInm lgIIInm lgIIInm gtIIInm iršutinės–apatinės kreidos (K Permo–viršutinio devono (P V 3 14 1,4 0,6 87,5 54,5 7,29 7,82 62,5 22,13 46,94 36,15 36,18 36,04 36,18 2 1305 1306 1304 35981 35941 35977 35940 35938 36002 35984 35942 (gr. 90) (gr. 283 / 82 (gr. 446) (gr. 289 / 858 299 / 103 (gr. 1050) (gr. 1 Papilė Pryšmančiai Išdagai Kybartai, MS** Kintai Saugai Mikužiai Nida, MS** Pagėgiai PKS** Vėžaičiai, Rūgaliai

52 2 priedas Addendum 2 10 896 447 230 235 135 0,73 1297 135,1 234,8 1202,0 9 7,5 7,1 7,3 6,81 90,3 7,58 7,35 7,68 7,47 6,85 6,98 8,41 60,1 8,48 7,86 7,69 1226 183,0 885,0 157,0 355,0 471,0 208,9 264,5 239,0 132,2 133,03 1158,2 8 7,1 6,5 7,7 7,32 7,06 7,03 7,81 7,25 6,57 6,59 6,93 7,67 8,21 7,69 1179 199,3 940,1 98,47 342,5 273,0 73,68 185,61 149,24 474,39 223,52 260,12 138,95 1242,9 7 166 / 12 31 69,1 / 04 12 7,63 / 02 8,45 / 11 93,2 / 04 11 9,95 / 10 04 6,62 / 06 02 56,7 / 09 08 7,85 / 04 8,83 / 10 21 917,5 / 01 11 42,36 / 09 10 170,3 / 11 09 449,2 / 04 12 230,1 / 04 14 11,29 / 10 20 21,38 / 09 10 209,1 / 04 25 201,33 / 09 1152,1 / 11 01 1224,5 / 10 04 8,32 / 12 01,09 8,82 / 11 02–03 7,87 / 11 08–30 9,16 / 11 08, 12 10,69 / 10 10–11 11,91 / 10 15, 18 7,89 / 03 18–19, 23 6 5,34 / 04 30 7,01 / 09 03 4,46 / 04 27 3,95 / 04 25 4,07 / 04 26 6,62 / 06 02 6,12 / 05 29 4,57 / 05 10 5,01 / 04 06 4,29 / 05 10 274,6 / 09 07 955,6 / 11 04 240,8 / 07 12 435,3 / 08 20 495,3 / 07 29 245,9 / 08 23 166,1 / 03 26 4,31 / 04 5,10 209,64 / 08 18 154,88 / 10 03 307,52 / 08 09 1202,1 / 07 20 7,5 / 09 19, 30 1272,4 / 07 20 5,17 / 05 05,10 93,5 / 03 26, 07 12 292,5 / 07 30, 08 01 7,53 / 09 27; 10 17,22 5 2005 1981 2005 2005 2005 2005 1985 1998 1966 1971 1971 1971 1971 1969 Kvartero požeminio vandens baseinas 4 aIII aIII aIV aIV aIV fIIInm agIII–II agIII–II agIII–II lgIIInm lgIIInm gtIIInm gtIIInm gtIIInm 3 161 132 56,5 110,8 162,5 136,5 127,5 132,11 132,08 156,64 142,34 142,38 156,71 156,75 2 169 166 186 1083 1088 1043 35975 35998 25367 36004 35954 35974 25387 35973 35961 35962 ( gr. 695 ( gr. (gr. 1087 (gr. 1082 (gr. (gr. 1677) (gr. 463 / 1251 VMS** 1 Aukštakalnis Alanta Birštonas Bobenys Buivydžiai, Dūkštas, MS** Gribašė Jusiai Margiai Mickūnai

53 2 priedas Addendum 2 10 582 130 755 887 905 735 1985 12,76 9 7,6 7,64 7,51 7,69 8,07 7,61 7,47 7,66 42,2 8,32 8,36 7,92 7,41 6,69 7,92 553,1 129,5 143,9 747,2 760,0 892,8 288,0 949,3 733,6 724,9 1212,8 1836,1 130,35 8 8,3 7,64 7,61 7,47 8,23 7,59 7,45 7,63 8,07 7,78 8,02 7,55 6,72 7,47 763,7 907,3 919,3 45,66 297,7 963,9 756,7 718,2 644,75 136,93 186,16 163,06 1226,43 1844,82 7 7,79 / 04 05 8,97 / 11 23 97,8 / 04 01 8,09 / 01 05 21,4 / 09 08 126,8 / 12 24 11,83 / 10 17 896,9 / 04 14 903,8 / 01 287,2 / 05 21 945,4 / 10 23 748,2 / 04 28 707,9 / 11 04 114,9 / 04 01 570,4 / 12 31 1205,4 / 10 18 8,2 / 12 25–30 1832,5 / 01 11 7,98 / 01 24,29 8,41 / 01 06,17 8,05 / 02 15, 26 753,2 / 01 01, 02 10,38 / 10 24–28 9,45 / 11 01,19–24 10,11 / 10 27– 11 03 6,77 / 10 20–21; 12 05–06 10,13 / 11 02–03, 07, 13 7,78 / 01 19–31, 02 2–14 6 6,23 / 05 22 4,74 / 04 15 4,69 / 04 01 7,18 / 07 17 7,31 / 07 22 6,96 / 08 10 6,66 / 03 28 4,42 / 04 17 686,4 / 09 11 237,1 / 08 21 770,7 / 11 09 307,2 / 07 30 981,6 / 04 11 772,3 / 03 30 726,6 / 08 14 6,52 / 05 01 1260,3 / 08 05 205,86 / 08 14 1856,4 / 12 28 244,14 / 08 12 7,49 / 06 10,18 76,6 / 07 28,29 6,93 / 04 23,26 7,14 / 07 22–23 7,61 / 07 16, 24 914,3 / 09 09–10 930,8 / 10 13, 14 5 1964 1982 2005 1963 1965 1963 2005 2005 2005 2005 1962 1963 2005 1969 7,44 / 06 14, 15, 09 14–18, 08 04 Kvartero požeminio vandens baseinas 4 aIV aIV agII–I fIIInm fIIInm ftIIInm vIII–IV agIII–II agIII–II lgIIInm lgIIInm lgIIInm gtIIInm gtIIInm 3 108 130 109 79,8 200,3 79,37 131,4 218,7 133,5 91,22 156,58 131,37 131,52 153,76 2 190 1044 35956 35990 36000 35958 35997 25235 35963 35971 35972 35966 35976 (gr. 475) (gr. 307) (gr. 269) (gr. 224) (gr. 258 / 409 259 / 308 (gr. 1555) (gr. 1 Mickūnai Politiškės Pažėriai VMS** Puvočiai, Rykantai VMS** Semeliškės, Šelmenta PKS** Švenčionys, MS** Varėna, Varėna Vaidotai Žuvintas

54 2 priedas Addendum 2 10 213 256 150 9 9,0 8,1 7,2 7,5 7,7 7,93 8,56 154,4 207,3 252,6 272,5 232,1 132,6 247,8 8 7,58 8,56 8,22 7,28 8,42 7,37 7,93 156,5 313,9 211,93 269,34 253,78 190,93 270,44 7 91,4 / 12 15 91,7 / 12 16 114,9 / 11 16 11,38 / 11 08 232,1 / 02 17 140,6 / 04 15 188,22 / 12 15 8,19 / 12 27,30 9,01 / 12 27–31 10,9 / 10 29–30 10,03 / 10 29,31 10,53 / 09 22–23 161,81 / 05 12, 16 10,41 / 11 10, 16, 19 6 5,4 / 04 14 488 / 10 29 6,53 / 06 15 5,77 / 04 25 4,14 / 04 26 281,1 / 08 20 300,4 / 09 23 314,73 / 10 08 299,82 / 10 26 231,75 / 10 14 5,14 / 04 17,22 5,18 / 04 20,22 211,3 / 08 20, 26 7,62 / 05 27, 06 01 5 2005 2005 1963 2005 1963 1965 2005 Kvartero požeminio vandens baseinas 2 4 K aIV fIIInm fIIInm lgIIInm gtIIInm lgtIIInm Kvartero Žemaitijos (Qžm) požeminio vandens baseinas : 3 164 32,8 104,8 185,2 107,35 107,35 168,08 climatological station hydrological station hydrological meteorological station meteorological 2 191 381 203 639 35964 35945 35983 35985 (gr. 350) (gr. 255 / 350 1 – vandens matavimo stotis / VMS – vandens G runtinio vandens režimo rodikliai: Characteristics of groundwater regime Utena, MS** Balsiai VMS** Laukuva, Vilkaičiai Vertininkai PKS** Tauragė, numerator – depth to groundwater level, cm / date; numerator – depth to groundwater °C / date of groundwater, denominator – temperature **MS – meteorologinė stotis / * slūgsojimo gylis cm / data; Skaitiklyje: vandens temperatūra matavimo taške °C / data; vandens Vardiklyje: * ** **PKS – paprastoji klimatologijos stotis /

55 3 priedas

Addendum 3

Al +++ – –

26

0,185 0,066 0,378

Cu ++ – –

25

0,001 0,002 0,004

Zn ++ – –

24

0,014 0,009 0,051

Cr + – –

23

0,002 0,001 0,001

As + – –

22

0,002 0,003 0,003

Sr ++ – – 21 0,06 0,08 4,615 race metals, mg/l

T

Mn ++ Mikroelementai mg/l – –

20

0,021 0,108 0,155

Cd ++ – – 19

0,0003 0,0003 0,0003

Pb ++ – – 18

0,001 0,005 0,001

b Fe – – 17

0,167 0,722 0,612

b ) P 2 0 16

–D 0,013 0,011 0,013 0,015

3

4

NH +

15 0,05 1,05 2,03 3,03 0,05

/ / Mg Ca

++ ++

14 55 198 590 410 102 68,2 79,3 33,4 30,4

/ / K Na

+ +

13

4,3 8,0 6,2 8,1 1,4 15,2 39,3 11,4 17,6 21,9

3

NO –

12

0,5 3,3 0,5 4,9 33,3

3

HCO –

11 488 640 456 380 244

M ain chemical components, mg/l 4

SO – – – Viršutinio–vidurinio devono (D Viršutinio–vidurinio 10 39 18 297 1267 1004

Pagrindiniai cheminiai komponentai mg/l Pagrindiniai Cl –

9 6 66 10 13 16

Cr n M

D O Ch / D O Ch

2 2

/l /l mgO skaičius Bichromato / /l

Permanganato skaičius, mgO skaičius, Permanganato 8 4

9,7 8,7 3,64 10,4 2,62 3,49 2,62 10,3 2,62

otal hardness, mg-eq/l hardness, otal T Bendras kietumas mg-ekv/l mg-ekv/l kietumas Bendras 7

34,2 7,89 5,29 15,59 27,11 pH

6

7,3 7,2 6,95 6,62 8,04

S µ Conductivity, / l g/ , S D T

/ Savitasis elektros laidis, µS µS laidis, elektros Savitasis /

Bendroji mineralizacija g/l mineralizacija Bendroji 5

618 720 377 450 1137 1529 2615 3732 2001 2917

ampling data ampling S Mėginio ėmimo data data ėmimo Mėginio 4 T E R C H MI CA L OM P OSITIO N

05 03 04 28 04 27 04 26 05 03

A

eological index eological G

tt įs Geologinis indeksas indeksas Geologinis 3 3 3

D D gtIII fgIII aglIII aglIII

ell number ell W Gręžinio numeris numeris Gręžinio 2

62 220 451

1648 1348 27732 35996 35993

tation name tation S Posto pavadinimas pavadinimas Posto 1 A O N GROU ND W T Digraičiai Iciūnai Karajimiškis Kinderiai Lančiūnava CH EMIN Ė S U D TIES TYRIMO RE ZU LTATAI P O Ž EMINIO VANDENS DA

56 3 priedas Addendum 3 – – – – – – – 26 0,23 0,192 0,124 0,567 0,065 0,567 0,014 0,365 0,032 – – – – – – – 25 0,001 0,003 0,002 0,001 0,001 0,001 0,004 0,001 0,001 – – – – – – – 24 0,04 0,116 0,003 0,025 0,031 0,027 0,031 0,005 0,003 – – – – – – – 23 0,001 0,001 0,001 0,001 0,001 0,001 0,001 0,007 0,008 – – – – – – 22 0,003 0,003 0,003 0,003 0,003 0,003 0,003 0,003 0,003 0,003 – – – – – – – 21 0,036 0,224 0,255 0,133 0,211 0,072 0,105 0,169 0,217 – – – – – – 20 0,68 0,38 0,26 0,26 0,004 0,052 0,308 0,176 0,308 0,296 – – – – – – 19 0,0002 0,0003 0,0003 0,0003 0,0003 0,0003 0,0003 0,0003 0,0003 0,0003 – – – – – – 18 0,001 0,001 0,002 0,001 0,002 0,001 0,001 0,003 0,001 0,001 – – – – – – – 17 0,278 0,157 1,865 0,141 7,285 0,393 2,638 4,732 15,072 ) 0 0 0 0 0 16 1 0,01 0,03 0,05 0,01 st) 0,021 0,011 0,013 0,013 0,027 0,305 0,034 3 –K 2 15 0,05 0,05 0,05 0,05 0,05 0,05 0,05 0,05 2,17 4,18 0,05 0,05 0,05 4,46 0,05 0,901 14 6,6 8,6 129 102 122 149 126 114 78,3 16,7 96,1 25,6 95,6 43,2 78,4 35,8 39,4 32,3 67,3 18,5 44,3 68,5 17,8 71,0 62,8 86,3 12,1 13,5 83,8 10,4 22,8 30,0 13 4,2 1,0 6,1 1,6 5,5 1,2 6,9 2,1 2,5 3,5 2,4 9,4 3,1 6,9 2,8 1,0 4,1 1,4 8,1 3,0 6,0 2,5 2,9 12,5 28,2 30,5 27,3 18,9 20,1 23,1 21,8 11,0 12 4,5 2,0 0,5 1,4 0,6 0,9 4,6 0,5 0,5 2,5 0,5 41,5 48,1 47,3 11,8 21,2 Permo–viršutinio devono (P2–D3) 11 iršutinės–apatinės kreidos (K 250 366 302 422 488 454 452 542 245 544 310 183 180 320 466 240 iršutinio devono S tipinų ( D V V 1 8 8 10 14 36 51 71 34 35 60 64 17 53 10 27 20 9 6 9 6 9 3 8 7 4 16 29 45 34 20 35 37 28 8 5 4 7,3 4,6 4,5 4,1 4,9 7,1 4,2 6,1 3,2 4,5 8,1 7,3 4,5 1,16 1,45 1,16 1,45 0,87 1,45 1,05 2,04 1,16 1,45 23,9 1,16 1,16 2,18 13,2 42,3 1,45 7 8,7 6,9 4,9 5,31 6,94 6,68 8,95 9,39 9,99 4,91 4,11 3,85 5,32 6,83 5,06 10,14 6 – 7,5 7,8 6,8 7,77 7,43 7,52 7,28 7,28 7,28 7,26 7,56 7,14 7,66 7,32 7,26 5 411 465 551 622 490 579 667 712 799 645 799 950 869 387 456 830 951 483 557 325 360 304 354 467 490 643 650 373 445 778 1012 4 04 26 04 26 05 10 05 03 05 10 05 03 05 03 05 10 05 10 05 23 05 17 05 10 05 10 05 16 05 18 05 16 3 fIII fIII fIII lIV gIII gIII gIII gIII lgIII lgIII lgIII gtIII fgIII mIV agIII agIII 2 296 254 289 858 162 1187 1051 19269 35952 35948 35978 25388 25395 35979 35981 35941 35938 25358 35944 35942 25391 25398 1 Šventas Trinkuškės Kojeliai Kutiškiai Daubariai Kyburiai Papilė Pryšmančiai Rušupiai Išdagiai Juodkrantė Mikužiai Pagėgiai Rūgaliai Vertimai

57 3 priedas Addendum 3 – – – – – – 26 0,037 0,052 0,086 0,009 0,055 0,005 0,062 0,022 0,015 0,219 – – – – – 25 0,001 0,001 0,001 0,002 0,003 0,001 0,025 0,005 0,001 0,005 0,002 – – – – – 24 0,01 0,003 0,002 0,004 0,014 0,016 0,031 0,018 0,007 0,021 0,025 – – – – – 23 0,001 0,001 0,001 0,001 0,001 0,001 0,001 0,001 0,001 0,001 0,001 – – – – – 22 0,003 0,003 0,003 0,003 0,003 0,003 0,003 0,003 0,003 0,003 0,003 – – – – – – – – – 21 0,01 0,076 0,027 0,039 0,059 0,108 0,238 – – – – – 20 0,51 0,014 0,006 0,081 0,034 0,072 0,064 0,317 0,205 0,139 0,098 – – – – – 19 0,000 0,0003 0,0003 0,0003 0,0003 0,0003 0,0003 0,0003 0,0003 0,0003 0,0003 – – – – – 18 0,001 0,001 0,001 0,001 0,001 0,001 0,001 0,001 0,001 0,001 0,001 – – – – – – – – – 17 0,289 0,139 0,389 0,079 0,339 0,126 0,319 0 0 0 0 0 0 16 0,01 0,01 0,011 0,015 0,015 0,019 0,023 0,019 0,063 0,023 ) ) 1 2 15 0,05 0,05 0,05 0,05 0,05 0,05 0,05 0,05 0,05 0,05 0,05 0,05 0,05 0,05 0,05 0,343 14 74 9,7 1,8 9,4 9,2 6,9 118 116 121 106 206 116 104 181 23,9 30,8 94,9 16,3 55,1 24,9 30,7 69,5 16,7 82,6 17,8 22,2 41,9 18,7 56,6 70,3 36,2 24,1 13 2,6 2,1 6,3 2,3 1,4 1,4 2,0 1,2 1,0 1,2 3,9 4,0 8,7 2,2 6,8 2,0 1,9 2,4 7,3 1,6 1,1 8,7 2,1 3,6 1,3 10,8 27,0 14,2 24,6 33,8 17,8 90,7 12 3,1 0,5 0,5 3,8 0,5 0,5 0,5 1,0 1,1 1,5 4,1 0,5 45,3 68,7 37,4 16,1 akarų žemaičių kvartero (Q V 11 29 Pietryčių L ietuvos kvartero (Q 420 322 205 266 366 466 314 302 300 660 305 180 244 445 460 3 4 10 44 18 10 12 20 24 14 31 71 65 11 81 10 20 9 3 1 3 3 8 4 16 79 28 12 49 86 21 23 19 269 6 8 4 4 4 4 4 10 4,5 4,9 0,5 4,9 9,5 0,5 8,8 0,5 4,3 5,8 1,45 3,78 15,2 1,45 9,02 22,5 1,45 2,33 1,75 0,58 2,18 0,87 1,33 0,58 2,04 7 7,2 8,47 5,55 0,96 3,54 4,47 7,87 8,61 4,87 5,61 7,15 13,7 7,35 3,41 6,53 11,05 6 7,3 7,6 7,5 7,9 7,02 7,32 7,14 7,42 7,52 7,57 7,44 7,45 7,43 7,94 7,39 7,17 5 61 81 687 782 460 494 287 309 361 379 706 855 688 800 423 430 437 489 572 710 551 650 297 343 463 594 597 626 1103 1327 1048 1436 4 04 25 05 23 04 25 04 25 05 10 05 10 05 10 05 24 05 10 05 10 05 10 05 23 05 24 05 10 05 10 05 17 3 fIII fIII fIII fIII fIII fIII aIV gIII gIII lgIII lgIII gtIII gtIII fgIII agIII agIII 2 463 1251 2041 35975 25367 25393 25387 25394 35961 35962 35990 36000 35957 35958 35991 25232 35972 27737 35976 35945 1 Alanta Aukštakalnis Bobėnai Jusiai Mickūnai Pažėrai Puvočiai Rykantai Rokai Šešupė Varėna Zelvė Žuvintas Balsiai

58 3 priedas Addendum 3 – 26 – 25 – 24 – 23 – 22 – 21 – 20 – 19 – 18 – 17 16 0,082 ) 2 15 0,05 14 3,3 33,2 13 1,7 1,0 12 2,9 akarų žemaičių kvartero (Q V 11 98 8 10 9 2 8 4 0,5 7 1,93 6 8,3 5 150 169 4 05 10 3 lgIII 2 35946 concentration of nitrites in all samples lower than detection level – 0.05 mg/l 1 Vertininkai PASTABA: nitritų koncentracijos visuose gręžiniuose maženės už jų nustatymo ribą – 0,05 mg/l PASTABA:

59 4 priedas Addendum 4

POŽEMINIO VANDENS GAVYBA GROUNDWATER EXTRACTION

Vandenviečių Vandens kiekis Vandeningojo horizonto * Savivaldybė kiekis registre m3/d pavadinimas Number of Municipality Total yield Aquifer registered 3 waterworks m /d 1 2 3 4

Akmenės raj. P2, D3žg 17 2 179,2

Alytaus m. agII–I, K2 3 9 027 Alytaus raj. agI+E 3 48,52

Anykščių raj. agII, D3šv+D2up 11 2 229,3 Birštono agIII, agII–I 3 728,5

Biržų raj. D3įs+tt, 3D s+kp, D3šv+D2up 31 3 423,4

Druskininkų K2 1 104,1 Elektrėnų agIII–II, agII–I 3 412,4 Ignalinos raj. agIII–II, agII–I 1 5

Jonavos raj. P2, D3šv+D2up 3 5 377,1

Joniškio raj. D3žg, D3kr, D3st, D3šv+D2up 30 1 840,6

Kaišiadorių raj. agIII, agIII–II, agII–I, P2, D3šv+D2up 36 4 455,9

Kalvarijos agIII, agIII–II, K2, PG 11 823,4 Kauno m. aIV, aIV+agIII, agIII–II 4 65 930,3

Kauno raj. agIII–II, K2+1+J3, K2+1, agIII+K2+1 4 471,7

Kazlų Rūdos agIII, agIII–II, K2 7 808,8

Kelmės raj. P2+D3kr 1 167,6

Klaipėdos m. mIV, P2+ D3fm 3 23 614,5

Klaipėdos raj. J3 1 2 446,9

Kėdainių raj. D3šv+D2up 3 5 084,9

Kretingos raj. P2, P2+D3žg, P2nk+D3žg 3 2 050,5

Kupiškio raj. D3s+kp, D3šv+D2up 23 1 768,4

Marijampolės agIII, agIII–II, agII, K2, K2+1 26 8 035,4

Mažeikių raj. P2, D3žg 6 995,1 agIII, agIII–II, agII–I, agI, Molėtų raj. 45 1 769,3 D3šv+D2up Neringos mIV 3 659,3

Pakruojo raj. D3kr, D3st, D3šv+D2up 33 1 521,5

Palangos P2, P2+D3žg, P2+D3fm, D3žg, D3fm 5 4 047,5

Panevėžio m. D3šv+D2up 4 17 303,2

Panevėžio raj D3s+kp, D3st, D3tt, 3D šv+D2up 54 2 534,3

Pasvalio raj. D3s+kp, D3šv+D2up 13 1 635,2 Plungės raj. agIII, agIII–II, agII, gaII–I 19 3 422,7

Prienų raj. agIII, agIII–II, agII, agII–I, K2+1 15 1 635,9

Radviliškio raj. P2, D3st, D3šv+D2up 5 1 816,7 agIII, agIII–II, aIV+agIII–II, J , P , Raseinių raj. 3 2 14 1 686,6 D3st

Rokiškio raj. agIII, agII–I, D3s+kp, D3šv+D2up 15 1 870,6

Skuodo raj. P2, P2+D3žg 6 785,5

60 4 priedas Addendum 4

1 2 3 4

Šakių raj. aIV, K2+1 4 247,1

Šalčininkų raj. agIII–II, agIII–II+agI, agII, agII–I, P2 6 910,3

Šiaulių m. P2, D3st 5 15 627,1

Šiaulių raj. P2, D3st, D3kr, D3šv 29 1 737,1 agIII, agIII–II, agII, agI, K , K , Šilalės raj. 2 2+1 25 1 588,5 K1, J3

Šilutės raj. K2, K2+1, K1, T1 43 7 229,9 agIII, agIII–II, agII, agII–I, agI, Širvintų raj. 24 1 330,4 D3šv+D2up Švenčionių raj. agIII, agIII–II, agII–I, agII–I+agI 8 1 315,4

Tauragės raj. agIII, agIII–II, K2, K2+1, K1, J3 28 3 948 agIII, agIII–II, agII–I, P , D žg, Telšių raj. 2 3 47 7 556,7 P2+D3žg, P2+D3fm, K2+1,

Ukmergės raj. agIII, D3šv+D2up 2 174,4 agIII, agIII–II, agII, agII–I, Utenos raj. 23 7 116,6 D3šv+D2up

Varėnos raj. agIII, agIII–II, agII, P2 4 2 203,9

Vilkaviškio raj. agIII, K2 14 2 299,6 agIII, agII, agII–I, aIV+agII–I, Vilniaus m. 32 106 872,4 aIV+agI, agII–I+agI, P2, D2nr

Vilniaus raj. agIII, agIII–II, agII, agII–I, agI, D2nr 52 2 196,2

Visagino D3šv+D2up 1 7 920,1

Zarasų raj. agIII, agIII–II, agII–I, agI, D3šv+D2up 11 879,1 Bendras / Total 821 354 052,7

* – vandenvietės, pateikusios gavybos ataskaitas 2006 metais * – waterworks, which reported water extraction in 2006

61 LIETUVOS POŽEMINĖS HIDROSFEROS MONITORINGAS 2006 GROUNDWATER MONITORING IN LITHUANIA 2006 Vilnius, 2007

Atsakingoji redaktorė J. Arustienė Redagavo D. Petrauskienė, A. Jurkonytė Viršelio dizainas G. Markausko Maketavo R. Norvaišienė

SL 1841. 2007 10 10. Tiražas 60 egz. Išleido Lietuvos geologijos tarnyba, S. Konarskio g. 35, LT-03123 Vilnius Tel. 2 33 28 89, faks. 2 33 61 56, http://www.lgt.lt Viršelį spausdino UAB „Baltprinta“, Žirmūnų g. 68, LT-09124 Vilnius

62