1193124579 Monitorin
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
LIETUVOS GEOLOGI JOS TARNYBA PR I E A P L I N K O S M I N I S T E R I JOS LIETUVOS POŽEMINĖS HIDROSFEROS MONITORINGAS 2006 GROUNDW ATER MONITORING IN LITHUANIA 2006 2007 INFORMACINIS BIULETENIS V I L N I US BULLETIN ISSN 1392-1606 LIETUVOS POŽEMINĖS HIDROSFEROS MONITORINGAS 2006 INFORMACINIS BIULETENIS GROUNDWATER MONITORING IN LITHUANIA 2006 BULLETIN Lietuvos požeminės hidrosferos monitoringas 2006: informacinis biuletenis = Groundwater Monitoring in Lithuania 2006: Bulletin / J. Arustienė, J. Giedraitienė ... et al.; Lietuvos geologijos tarnyba. – Vilnius: LGT, 2007. – 61, [1] p.: iliustr. – Santr. angl. – ISSN 1392-1606 Informaciniame biuletenyje pateikiami kasmečiai požeminio vandens valstybinio monito- ringo duomenys apie požeminio vandens būklę ir jos kaitos tendencijas. Įprasta, kad jame apžvelgiamos gruntinio vandens slūgsojimo tais metais sąlygos, teikiama informacija ir apie išgaunamo gėlo ir mineralinio vandens kiekį. Šiais metais biuletenyje pateikiamos ir gruntinio bei pagrindinių eksploatuojamų vandeningųjų sluoksnių statistiškai įvertintos hidrocheminio fono reikšmės. Žmogaus ūkinės veiklos poveikis gruntinio vandens kokybei iliustruotas ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo duomenų analizės rezultatais. The bulletin prepared by specialist of Lithuanian Geological Survey contains factual data from National groundwater monitoring and their analysis. Groundwater level regime and recharge of resources is evaluated taking into consideration meteorological and hydrogeological conditions and long-term fluctuations. Important result of long-term hydrochemical observations – statistically determinated natural hydrochemical background for all main aquifers – is present in this bulletin. The impact of polluting activities to groundwater quality is illustrated using results from groundwater monitor- ing of economic entities. Information of fresh and mineral groundwater extraction complement this publication. Autoriai: J. Arustienė, J. Bendoraitienė, J. Giedraitienė, R. Giedraitis, B. Karmazinas, J. Kriukaitė, A. Šimkovič Atsakingoji redaktorė J. Arustienė © LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBA, 2007 2 TURINYS LIETUVOS POŽEMINĖS HIDROSFEROS CoNTeNT MONITORINGAS 2006 PRATARMĖ ............................................................................................................................................................... 5 PReFACe 1. POŽEMINIO VANDENS VALSTYBINIS MONITORINGAS 2006 METAIS ....................................... 7 NATIoNAL GRoUNDWATeR MoNIToRING IN 2006 J. Kriukaitė 2. GRUNTINIO VANDENS IŠTEKLIŲ KIEKYBINĖ BŪKLĖ.................................................................... 11 QUANTITY STATUS oF SHALLoW GRoUNDWATeR ReSoURCeS J. Giedraitienė 3. PAGRINDINIŲ VANDENINGŲJŲ SLUOKSNIŲ HIDROCHEMINIS FONAS ............................... 8 NATURAL BACKGRoUND LeVeLS oF MAIN AQUIFeRS J. Arustienė, R. Giedraitis, B. Karmazinas 4. ŽMOGAUS ŪKINĖS VEIKLOS ĮTAKA GRUNTINIO VANDENS KOKYBEI ............................... 26 IMPACT oF HUMAN ACTIVITY To SHALLoW GRoUNDWATeR QUALITY J. Arustienė, J. Kriukaitė 5. POŽEMINIO VANDENS EKSPLOATAVIMAS ........................................................................................ 31 GRoUNDWATeR eXTRACTIoN A. Šimkovič 6. GRoUNDWATeR MoNIToRING IN LITHUANIA – 2006 ..................................................................... 37 PRIEDAI ADDENDA 1. VALSTYBINIO POŽEMINIO VANDENS MONITORINGO POSTAI ................................................ 42 STATIoNS oF THe NATIoNAL GRoUNDWATeR MoNIToRING NeTWoRK J. Bendoraitienė 2. POŽEMINIO VANDENS LYGIO REŽIMO PARAMETRAI.. ............................................................... 50 CHARACTeRISTICS oF GRoUNDWATeR ReGIMe J. Bendoraitienė 3. POŽEMINIO VANDENS CHEMINĖS SUDĖTIES TYRIMO REZULTATAI ..................................... 56 DATA oF GRoUNDWATeR CHeMICAL CoMPoSITIoN J. Kriukaitė 4. POŽEMINIO VANDENS GAVYBA ............................................................................................................ 60 GRoUNDWATeR eXTRACTIoN A. Šimkovič 3 PRATARMĖ LIETUVOS POŽEMINĖS HIDROSFEROS MONITORINGAS „Praeitis ir dabartis – mūsų priemonės, ateitis – mūsų tikslas“ 2006 B. Pascal Šiais žodžiais 2007 m. balandžio 19 d. Lietuvos geologijos tarnyboje prasidėjo tarptautinis seminaras „Požeminis vanduo Pabaltijo regione: iššūkiai ateičiai“, skirtas požeminio vandens monitoringo šešiasdešimties metų sukakčiai Lietuvoje ir tarptautiniams Žemės metams paminėti. Seminaro metu apžvelgti požeminio vandens apsaugos klausimai Europos Sąjungos teisėje, išteklių valdymo problemos, susijusios su baseininio vandens išteklių valdymo principais, požeminio vandens monitoringo vykdymo metodika šalyse kaimynėse, meteorologinių sąlygų pokyčių įtaka gruntiniam vandeniui, bendradarbiavimo pasienio teritorijose aktualijos, pasi- dalyta daugiašalio bendradarbiavimo valdant tarpvalstybinius vandeninguosius sluoksnius patirtimi. Per šešiasdešimt metų Lietuvos hidrogeologijos specialistai sukaupė daug ir labai įvairios medžiagos apie Lietuvos požeminio vandens režimą ir balansą, antropogeninių veiksnių įtaką požeminei hidrosferai ir vandens kokybei. Ši informa- cija yra ilgo ir kruopštaus, visa širdimi atsidavusių šiai profesijai specialistų darbo rezultatas. Metodiškai suformuotas ir pagrįstas atraminis regioninis požeminio vandens stebėjimų tinklas tapo dabartinio požeminio vandens nacionalinio moni- toringo tinklo ,,pamatu“, o turima gausi ir įvairi informacija – ,,raktu“, leidžiančiu įvertinti praeitį ir dabartį, prognozuoti ateities pokyčius. Visuotinis atšilimas, apie kurį įspėja tirpstantys ledynai, manoma, yra pernelyg staigus ir siejamas su žmogaus veikla. Vykstantys globalūs klimato pokyčiai žada pokyčius ir Lietuvoje. Jau dabar dėl „pašiltėjusių“ vasarų ir padidėjusio išgaravimo bei pasitaikančių sausrų yra ilgai trunkantis gruntinio vandens nuosekis. Vertinti požeminio vandens kokybę visada pradedama nuo tiriamo vandenin- gojo sluoksnio ar vandenvietės požeminio vandens cheminių elementų ir junginių reikšmių palyginimo su foninėmis. Šiame biuletenyje pateikiamos statistiškai įvertintos svarbiausių vandeningųjų sluoksnių pagrindinių cheminių komponentų foninės reikšmės. Gauti rezultatai dar kartą patvirtino, kad gamtinėmis sąlygomis besiformuojančio vandens tam tikrų cheminių komponentų (SO, Cl, NH) reikšmės gali būti didesnės, nei nustatytos geriamajam vandeniui. Potencialių vandens teršėjų požeminio vandens monitoringo duomenų analizė ir apibendrinimas parodė, kad padėtis Lietuvoje yra gana grėsminga. Nors daugeliu atvejų dėl ūkio subjektų veiklos užterštas gruntinis vanduo toli nepaplinta, tačiau tam tikromis sąlygomis gali kelti pavojų paviršinio ir požeminio vandens išteklių kokybei. Ypač tai aktualu miestų teritorijoms, kuriose koncentruojasi daug objektų ir po kuriomis yra susiformavusi savita gruntinio vandens sudėtis. Be to, daugiau nei trečdalis potencialių taršos objektų patenka į vandenviečių sanitarinės apsaugos zonas (SAZ), daugiausiai į trečiąją – apsaugos nuo cheminės taršos juostą. Pusėje iš šių objektų nustatyta tarša pavojingomis medžiagomis, todėl į tokius objektus būtina kreipti dėmesį. 5 LIETUVOS POŽEMINĖS Tebetrunkanti Lietuvos integracija į ES, intensyvėjanti žmogaus ūkinė veikla, HIDROSFEROS MONITORINGAS klimato kaita, globalių pokyčių priežastys ir jų ryšys su gamtiniais ištekliais, 2006 poveikis ekosistemoms žada, kad ateinantis dešimtmetis pareikalaus ne mažiau pastangų tinkamai parengti ateities iššūkiams. Janina Giedraitienė Hidrogeologijos skyriaus vedėjo pavaduotoja 6 POŽEMINIO VANDENS POŽEMINIO VANDENS VALSTYBINIS MONITORINGAS VALSTYBINIS 2006 METAIS MONITORINGAS 2006 METAIS J. Kriukaitė Valstybinis požeminio vandens monitoringas – tai nuolatiniai požeminio vandens būklės stebėjimai visoje Lietuvos teritorijoje, vykdomi pagal Valstybinio aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą (Valstybės žinios. 2005, Nr. 19-608). Požeminio vandens stebėjimo objektai – tiek gruntinis vanduo, tiek visi geria- majam vandeniui tiekti naudojami spūdiniai vandeningieji sluoksniai. Gruntinio vandens stebėjimams Lietuvos teritorija yra tipizuota atsižvelgiant į gamtines jo slūgsojimo sąlygas ir antropogeninės apkrovos intensyvumą. Gruntinio vandens monitoringo postas – tai vienas arba keli (esant įvairiai žemėnaudai) stebėjimo gręžiniai (1 priedas). Spūdiniai, viešajai vandentiekai naudojami vandeningieji sluoksniai išskirti į šešis požeminio vandens baseinus, o monitoringo postų išdėstymas tolygiai apima pagrindines šių baseinų mitybos, tranzito ir iškrovos sritis (1 pav., 1 lentelė, 1–3 priedai). Monitoringo postą paprastai sudaro pavienis stebimasis eksploatacinis gręžinys, o kelių vandeningųjų sluoksnių ryšiui stebėti – monitoringo gręžinių krūmas. 2006 metais kiekybinis ir kokybinis požeminio vandens monitoringas buvo vykdomas pagal tų metų patvirtintą darbų planą (1 lentelė). Nuolat atliekamas tiek gruntinio, tiek spūdinių vandeningųjų sluoksnių požeminio vandens lygio moni- toringas – lygis matuojamas tuose pačiuose gręžiniuose reguliariai – vieną kartą per parą. Hidrocheminis monitoringas kasmet vykdomas pagal metinį darbų planą, todėl vandeningieji sluoksniai ir stebimieji gręžiniai keičiasi. 2006 metais buvo atlikti gruntinio vandeningojo sluoksnio makro- ir mikrokomponentų tyrimai (1 lentelė). 1 lentelė. Valstybinis požeminio vandens