KĖDAINIŲ RAJONO TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ PROJEKTO SUDĖTIS

1. GYVENTOJAI IR SOCIALINĖ INFRASTRUKTŪRA 2. GYVENAMOSIOS VIETOVĖS 3. ŪKIS 4. SUSISIEKIMO INFRASTRUKTŪRA 5. INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA 6. GAMTINĖ APLINKA 7. GRAFINĖ DALIS: a) Esama būklė ir administracinis suskirstymas; b) Funkcinis zonavimas; c) Inžinerinės infrastruktūros aprūpinimo schema; d) Gamtinis potencialas; e) Saugomos teritorijos; f) Kultūros paveldas; g) Susisiekimo infrastruktūra. GYVENTOJAI IR SOCIALINĖ INFRASTRUTŪRA TURINYS

1. GYVENTOJAI ...... 1 1.1. Teritorija, gyventojų skaičius, tankumas ir migracija ...... 1 1.2. Gimstamumas, mirtingumas, natūralus gyventojų prieaugis ...... 3 2. GYVENIMO SĄLYGOS IR SOCIALINĖ INFRASTRUKTŪRA ...... 6 2.1. Gyvenamasis fondas, patogumai ...... 6 2.2. Nusikalstamumas ...... 8 2.3. Sveikatos priežiūra ...... 9 2.4. Švietimas ...... 14 2.5. Bibliotekos, kultūros centrai, kinai, muziejai ...... 21

GYVENTOJAI Teritorija, gyventojų skaičius, tankumas ir migracija

Kauno apskrities teritorija 8089 km2 sudaro 12% Lietuvos teritorijos, tuo tarpu joje gyvena 69,1 tūkstančio gyventojų (2004 metų pradžioje), t.y. 20% visų valstybės gyventojų. Taigi gyventojų vid.tankumas apskrityje 85,5 gyv./km2 žymiai didesnis nei Lietuvos ( 53,2 gyv./km2).

Teritorija, gyventojų skaičius ir tankumas. Gyventojų skaičius metų pradžioje Gyventojų Teritorija, tankumas 2004 m. km2 pradžioje 1 km2 1994 2001 2002 2003 2004 Kauno apskritis 8089 758500 702090 699314 696143 691445 85.5 Kauno m. sav. 157 419000 379706 376575 373671 368913 2349.8 Birštono sav. 124 3700 5458 5419 5389 5376 43.4 Jonavos raj. sav. 944 53000 52258 52378 52260 52305 55.4 Kaišiadorių raj. 1087 40300 37632 37523 37465 37211 34.2 sav. Kauno raj. sav. 1496 88400 81373 82012 82736 84104 56.2 Kėdainių raj. sav. 1677 69900 65717 65724 65497 65049 38.8 Prienų raj. sav. 1031 39200 35769 35607 35363 35017 34.0 Raseinių raj. sav. 1573 45000 44177 44076 43762 43470 27.6 LIETUVOJE 65300 3724000 3692600 3475600 3462553 3450000 53.2 Miesto ir kaimo gyventojų skaičius 2001 m. pradžioje. Miesto gyventojai Kaimo gyventojai

Iš viso Vyrai Moterys Iš viso Vyrai Moterys

Kauno apskritis 511910 232472 279438 190180 91896 98284 Kauno m. sav. 379706 171498 208208 Birštono sav. 3244 1474 2942 2214 1042 1172 Jonavos raj. sav. 34968 16271 18697 17290 8344 8946 Kaišiadorių raj. sav. 13863 6434 7429 23769 12149 11620 Kauno raj. sav. 19008 8766 10242 62365 29709 32656 Kėdainių raj. sav. 31998 14689 17309 33719 16101 17618 Prienų raj. sav. 12859 5908 6951 22910 11139 11771 Raseinių raj. sav. 16264 7432 8832 27913 13412 14501 Miesto ir kaimo gyventojų skaičius 2002 m. pradžioje. Miesto gyventojai Kaimo gyventojai

Iš viso Vyrai Moterys Iš viso Vyrai Moterys

Kauno apskritis 508924 230891 278033 190390 92059 98331 Kauno m. sav. 376575 169930 206645 Birštono sav. 3218 1457 1761 2201 1037 1164 Jonavos raj. sav. 34929 16192 18737 17449 8456 8993 Kaišiadorių raj. sav. 13841 6418 7423 23682 12105 11577 Kauno raj. sav. 19219 8870 10349 62793 29926 32867 Kėdainių raj. sav. 32090 14695 17395 33634 16114 17520 Prienų raj. sav. 12842 5929 6913 22765 11042 11723 Raseinių raj. sav. 16210 7400 8810 27866 13379 14487 Miesto ir kaimo gyventojų skaičius 2003 m. pradžioje. Miesto gyventojai Kaimo gyventojai

Iš viso Vyrai Moterys Iš viso Vyrai Moterys

Kauno apskritis 505795 229262 276533 190348 92033 98315 Kauno m. sav. 373671 168488 205183 Birštono sav. 3216 2468 1768 2173 1020 1153 Jonavos raj. sav. 34866 16126 18740 17394 8435 8959 Kaišiadorių raj. sav. 13824 6399 7425 23641 12053 11588 Kauno raj. sav. 19337 8915 10422 63399 30264 33135 Kėdainių raj. sav. 31930 14632 17298 33567 16083 17484 Prienų raj. sav. 12814 5879 6935 22549 10925 11624 Raseinių raj. sav. 16137 7375 23134 27625 13253 14372 Miesto ir kaimo gyventojų skaičius 2004 m. pradžioje. Miesto gyventojai Kaimo gyventojai

Iš viso Vyrai Moterys Iš viso Vyrai Moterys

Kauno apskritis 499058 225914 273144 192387 93028 99359 Kauno m. sav. 368913 166129 202784 Birštono sav. 3211 1450 1761 2165 1015 1150 Jonavos raj. sav. 34823 16110 18713 17482 8504 8978 Kaišiadorių raj. sav. 13712 6316 7396 23499 11964 11535 Kauno raj. sav. 17935 8284 9651 66169 31587 34582 Kėdainių raj. sav. 31768 14513 17255 33281 15952 17329 Prienų raj. sav. 12640 5768 6872 22377 10855 11522 Raseinių raj. sav. 16056 7344 8712 27414 13151 14263 Gyventojų migracija. Atvyko Išvyko Migracijos saldo

2001 2002 2003 2001 2002 2003 2001 2002 2003 Kauno apskritis 8583 8645 11980 9695 9852 14771 -1112 -1207 -2791 Kauno m. sav. 2805 2869 3848 5072 4918 7794 -2267 -2049 -3946 Birštono sav. 72 96 194 75 85 178 -3 8 16 Jonavos raj. sav. 1170 971 1526 1056 1000 1358 114 -29 168 Kaišiadorių raj. sav. 359 576 717 323 476 797 36 100 -80 Kauno raj. sav. 1893 2144 3115 1219 1393 1758 674 751 1357 Kėdainių raj. sav. 1207 1041 1148 1022 976 1346 185 65 -198 Prienų raj. sav. 498 420 629 402 408 707 96 12 -78 Raseinių raj. sav. 579 531 803 526 596 833 53 -65 -30 Tarptautinė migracija. Atvyko Išvyko Migracijos saldo

2001 2002 2003 2001 2002 2003 2001 2002 2003 Kauno apskritis 833 920 863 1486 1362 2346 -653 -442 -1483 Kauno m. sav. 512 55 468 1117 923 1354 -605 -373 -886 Birštono sav. 1 2 4 6 4 11 -5 -2 -7 Jonavos raj. sav. 164 192 212 127 216 348 37 -24 -136 Kaišiadorių raj. sav. 20 17 15 11 16 54 9 1 -39 Kauno raj. sav. 69 81 84 84 83 291 -15 -2 -207 Kėdainių raj. sav. 47 40 52 78 81 188 -31 -41 -136 Prienų raj. sav. 10 11 16 37 32 61 -27 -21 -45 Raseinių raj. sav. 10 27 12 26 7 39 -16 20 -27

Gimstamumas, mirtingumas, natūralus gyventojų prieaugis

Informacija apie gyventojų gimstamumą apskrityje bei jo kitimą 1991 - 2001 m. laikotarpiu pateikta žemiau esančioje lentelėje Kaip matome, Kauno apskrityje gimstamumo rodikliai labai artimi Lietuvos vidurkiui. 1995 m. gimstamumas apskrityje šiek tiek viršijo vidutinį Lietuvoje (11,2 žm/1000-ui gyv., Lietuvoje – 11,1 žm./1000-ui gyv.), 2001 m. nežymiai atsiliko nuo pastarojo ( 9,7žm/1000 –ui gyv., Lietuvoje – 9,8). Gimstamumas Kauno apskrityje 1991,1995,1999,2000 ir 2001 m. bei jo pokytis. Lygmuo Gimstamumas (1000-ui gyventojų) Pokytis 2001 2001 m. n., lyg.su 1991 duomenų 1991 1995 1999 2000 2001 2002 m.,žm/1000-ui nuokrypis gyv. nuo apskrities vid.žm/1000 -ui gyv. Kauno m. 14,5 10,9 9,3 8,2 8,1 8,1 -6,4 -0,9 Birštono sav. 12,4 10,1 6,6 5,7 6,6 7,4 -5,8 -2,7 Jonavos raj. 15,8 11,2 11,4 10,7 11,3 9,6 -4,5 1,3 Kaišiadorių 14,7 11,7 10,3 10,4 9,3 9,0 -5,4 0,3 raj. Kauno raj. 15,0 11,9 10,0 9,4 9,5 9,4 -5,5 0,5 Kėdainių raj. 14,7 11,0 9,6 10,3 10,2 8,9 -4,5 1,2 Prienų raj. 14,5 11,3 9,7 9,9 9,1 9,0 -5,4 0,1 Raseinių raj. 15,1 12,3 10,4 10,1 10,6 8,7 -4,5 1,6 Kauno 14,7 11,2 9,7 9,0 9,0 8,6 -5,7 0,0 apskr. LIETUVA 15,0 11,1 9,8 9,2 9,1 8,6 -5,9 0,1

Mirtingumas. Lygmuo Mirtingumas (1000-ui gyventojų) Pokytis Nuokrypis 2001 n., nuo 1991 1995 1999 2000 2001 2002 lyg.su 1991 apskrities m.,žm/1000 vid urkio. -ui gyv. 2001 m žm/1000-ui gyv. Kauno m. 9,7 11,2 9,0 9,5 10,4 10,4 0,7 -1,0 Birštono sav. 7,8 8,5 11,9 10,5 13,2 14,4 5,4 1,8 Jonavos raj. 10,0 11,7 10,6 10,7 11,2 11,3 1,1 -0,2 Kaišiadorių raj. 13,6 15,4 12,8 13,2 13,2 13,2 -0,4 1,8 Kauno raj. 11,1 11,5 9,7 9,4 9,9 9,7 -1,2 -1,5 Kėdainių raj. 12,4 14,0 11,6 12,0 12,9 13,4 0,5 1,5 Prienų raj. 16,0 19,1 15,2 13,9 16,3 16,2 0,3 4,9 Raseinių raj. 13,5 16,1 13,9 13,5 14,1 14,4 0,6 2,7 Kauno apskr. 10,9 12,4 10,3 10,5 11,4 11,4 0,5 0,0 LIETUVA 11,8 12,2 10,8 10,5 11,6 11,8 -0,2 0,2

Natūralus prieaugis. Lygmuo Natūralus prieaugis ( 1000-ui gyv.) Pokytis 2001 Nuokrypis 1991 1995 m. 1999 m. 2001 m. 2002 m. m. lyg. Su 1991 nuo m. m., žm/100-ui apskrities gyv. vidurkio 2001 m. žm/1000-ui gyv. Kauno m. 4,8 -0,3 0,3 -2,3 -2,3 -7,3 0,1 Birštono sav. 4,6 1,6 -5,3 -6,6 -1,0 -11,2 -4,2 Jonavos raj. 5,7 -0,5 0,8 0,1 -1,7 -5,6 2,5 Kaišiadorių raj. 1,1 -3,7 -2,5 -3,9 -4,2 -5,0 -1,5 Kauno raj. 3,9 0,4 0,3 -0,4 -0,3 -4,3 2,0 Kėdainių raj. 2,3 -3,0 -2,0 -2,7 -4,5 -5,0 0,3 Prienų raj. -1,5 -7,8 -5,5 -7,2 -7,2 -5,7 -4,8 Raseinių raj. 1,6 -3,8 -3,5 -3,5 -6,7 -5,1 -1,1 Kauno apskr. 3,8 -1,2 -0,6 -2,4 -2,8 -6,2 0,0 LIETUVA 3,2 -1,1 -1,0 -2,5 -3,2 -5,7 0,1

Gimstamumas, mirtingumas, natūralus gyventojų prieaugis, santuokos ir ištuokos 2003 m. Gimusių Mirusių Natūralus Įregistruota 1000-iui gyventojų tenka skaičius skaičius prieaugis Santuokų Ištuokų Gimusių Mirusių Natūralaus Santuokų Ištuokų prieaugio Kauno apskritis 6091 7998 -1907 3663 2270 8.8 11.5 -2.7 5.3 3.3 Miesto gyventojai 4133 5236 -1103 2765 1862 8.2 10.4 -2.2 5.5 3.7 Kaimo gyventojai 1958 2762 -804 898 408 10.2 14.4 -4.2 4.7 2.1 Kauno m. sav. 3040 3852 -812 2152 1412 8.2 10.4 -2.2 5.8 3.8 Birštono sav. 45 74 -29 23 20 8.4 13.8 -5.4 4.3 3.7 Birštonas 28 32 -4 18 14 8.7 10.0 -1.3 5.6 4.4 Kaimo gyventojai 17 42 -25 5 6 7.9 19.4 -11.5 2.3 2.8 Jonavos raj. sav. 525 648 -123 275 205 10.0 12.4 -2.4 5.3 3.9 Jonava 316 370 -54 182 154 9.1 10.6 -1.5 5.2 4.4 Kaimo gyventojai 209 278 -69 93 51 12.0 16.0 -4.0 5.3 2.9 Kaišiadorių raj. sav. 329 503 -174 169 76 8.8 13.5 -4.7 4.5 2.0 Miesto gyventojai 112 145 -33 52 36 8.1 10.5 -2.4 3.8 2.6 Kaišiadorys 71 110 -39 40 31 7.2 11.1 -3.9 4.1 3.1 Žiežmariai 41 35 6 12 5 10.6 9.0 1.6 3.1 1.3 Kaimo gyventojai 217 358 -141 117 40 9.2 15.2 -6.0 5.0 1.7 Kauno raj. sav. 812 801 11 420 198 9.7 9.6 0.1 5.0 2.4 Miesto gyventojai 146 153 -7 78 24 7.8 8.2 -0.4 4.2 1.3 Vilkija 23 32 -9 11 1 9.8 13.6 -3.8 4.7 0.4 Ežerėlis 19 26 -7 3 1 9.1 12.5 -3.4 1.4 0.5 Garliava 104 95 9 64 22 7.7 7.0 0.7 4.7 1.6 Kaimo gyventojai 666 648 18 342 174 10.2 9.9 0.3 5.2 2.7 Kėdainių raj. sav. 619 869 -250 299 183 9.5 13.3 -3.8 4.6 2.8 Kėdainiai 261 353 -92 165 142 8.2 11.1 -2.9 5.2 4.5 Kaimo gyventojai 358 516 -158 134 41 10.7 15.4 -4.7 4.0 1.2 Prienų raj. sav. 292 560 -268 148 69 8.3 15.9 -7.6 4.2 2.0 Miesto gyventojai 88 160 -72 52 27 6.9 12.6 -5.7 4.1 2.1 Gimusių Mirusių Natūralus Įregistruota 1000-iui gyventojų tenka skaičius skaičius prieaugis Santuokų Ištuokų Gimusių Mirusių Natūralaus Santuokų Ištuokų prieaugio Kauno apskritis 6091 7998 -1907 3663 2270 8.8 11.5 -2.7 5.3 3.3 Prienai 86 140 -54 49 26 7.6 12.4 -4.8 4.4 2.3 Jieznas 2 20. -18 3 1 1.4 13.6 -12.2 2.0 0.7 Mirusių vyrų pasiskirstymas pagal amžių 2003 m. Amžiaus grupės Iš viso iki 1 1-14 15-24 25-34 35-44 45-54 55-64 65-74 75+ metų Kauno apskritis 4167 24 17 71 155 289 537 802 1028 1243 Kauno m. sav. 1961 9 5 29 62 139 248 393 507 569 Birštono sav. 42 - - - - 6 4 5 11 16 Jonavos raj. sav. 325 2 6 7 15 29 41 68 79 78 Kaišiadorių raj. sav. 268 3 - 6 8 18 34 41 64 94 Kauno raj. sav. 445 2 3 7 21 27 69 85 111 120 Kėdainių raj. sav. 469 6 - 8 21 32 55 90 106 150 Prienų raj. sav. 288 1 2 4 13 14 40 54 74 86 Raseinių raj. sav. 369 1 1 10 15 24 46 66 76 130 Mirusių moterų pasiskirstymas pagal amžių 2003 m. Amžiaus grupės – Iš viso iki 1 metų 1-14 15-24 25-34 35-44 45-54 55-64 65-74 75+

Kauno apskritis 3831 24 19 18 46 107 211 362 749 2296 Kauno m. sav. 1891 11 8 11 24 58 110 197 375 1097 Birštono sav. 32 - - - 2 1 2 1 7 19 Jonavos raj. sav. 323 2 3 1 5 6 24 38 78 166 Kaišiadorių raj. sav. 235 1 1 2 1 4 12 21 34 159 Kauno raj. sav. 356 2 4 1 4 18 16 17 72 222 Kėdainių raj. sav. 400 2 - 3 3 6 21 43 73 249 Prienų raj. sav. 272 1 2 - 3 7 8 15 59 177 Raseinių raj. sav. 322 5 1 - 4 7 18 30 51 206 Vaikų mirtingumas. Mirė vaikų iki 1 metų amžiaus 1000-iui gimusių teko mirusių vaikų

2001 2002 2003 2001 2002 2003 Kauno apskritis 51 40 48 8.0 6.6 7.9 Kauno m. sav. 18 22 20 5.8 7.2 6.6 Birštonas 1 - - 27.8 - - Jonavos raj. sav. 4 1 4 6.8 2.0 7.7 Kaišiadorių raj. sav. 1 3 4 2.9 8.9 12.1 Kauno raj. sav. 11 3 4 14.1 3.9 5.0 Kėdainių raj. sav. 8 8 8 11.8 13.5 13.0 Prienų raj. sav. 2 1 2 5.9 3.1 6.9 Raseinių raj. sav. 6 2 6 12.9 5.2 14.0 Mirusių vyrų pasiskirstymas pagal priežastis 2003 m. Mirties priežastys –

iš jų: ys

t as gos i ž gos u i e l i ai i l k r ol os os gos ai p ai

Miru m i i oh s avi m e l ė k m as t e s i t s

siųjų n n ė i i s m vyk al i oj i n ai s i

skaiči i or n al as o į c i š n o s os t ž s i k

us m ė u e i m o i or f ak j k yb s i i p t n m ot s ai avi k I j as i i od p gu p n an u P i au n r n i vė r t i t yč s r K t K i i ap M

Kauno apskritis 4167 91 815 1880 188 786 129 96 203 50 Kauno m. sav. 1961 41 409 879 69 351 44 59 85 27 Birštono sav. 42 - 7 16 2 12 1 3 4 - Jonavos raj. sav. 325 8 50 136 19 74 11 6 16 6 Kaišiadorių raj. 268 8 43 124 14 53 10 4 13 1 sav. Kauno raj. sav. 445 9 99 187 24 91 17 16 18 7 Kėdainių raj. sav. 469 10 86 213 21 95 22 6 31 5 Prienų raj. sav. 288 10 55 141 15 49 14 2 15 - Raseinių raj. sav. 369 5 66 184 24 61 10 - 21 4

Gyvenimo sąlygos ir socialinė infrastruktūra

Gyvenamasis fondas, patogumai Gyvenamojo fondo patogumai (apsirūpinimas vandentiekiu, kanalizacija, centrinis šildymas, karštu vandeniu, dujomis, elektrinėmis viryklėmis) apskrityje geresni nei vidutiniškai Lietuvoje (išskyrus apsirūpinimą karštu vandeniu). Tačiau pažymėtini dideli konforto netolygumai mieste ir kaime. Ypač diskomfortiškai gyvena Prienų, Kaišiadorių ir Birštono savivaldybių kaimiečiai. Gyvenamasis fondas Kauno apskrityje (metų pabaigoje: tūsktančiais m2 naudingo ploto). Iš viso Iš jų Lyginamasis svoris gyvenamajame fonde, procentais mieste kaime mieste kaime IŠ VISO 79146,0 50147,1 29268,9 63,1 36,9 Kauno apskritis 15549,6 10864,0 4685,6 69,9 30,1 Birštono sav. 152,3 82,4 69,9 54,1 45,9 Jonavos r.sav 1116,5 748,6 367,9 67,0 33,0 Kaišiadorių r.sav. 941,4 313,6 627,8 33,3 66,7 Kauno m.sav. 7893,9 7893,9 - 100,0 - Kauno r.sav. 1933,8 421,5 1512,3 21,8 78,2 Kėdainių r.sav. 1560,5 722,3 838,2 46,3 53,7 Prienų r.sav. 923,2 302,4 620,8 32,8 67,2 Raseinių r.sav. 1028,0 379,3 648,7 36,9 63,1 Gyventojų aprūpinimas gyvenamuoju plotu Kauno apskrityje. Butų skaičius 1000-iui gyevntojų Vidutiniškai vienam gyventojui tenka naudingo ploto m2 Iš viso mieste kaime Iš viso mieste kaime IŠ VISO 375 380 365 23,0 21,8 25,5 Kauno apskritis 370 382 339 22,5 21,8 24,4 Birštono sav. 410 408 412 28,3 25,7 32,3 Jonavos r.sav 381 426 289 21,3 21,5 21,0 Kaišiadorių r.sav. 397 368 415 25,3 22,9 26,7 Kauno m.sav. 377 377 - 21,4 21,4 - Kauno r.sav. 295 325 287 23,0 23,5 22,9 Kėdainių r.sav. 404 423 386 24,0 22,7 25,2 Prienų r.sav. 374 381 370 26,4 23,9 27,7 Raseinių r.sav. 361 396 341 23,7 23,6 23,7

Gyvenamojo fondo patogumai apskrityse ir savivaldybėse procentais. Vandentiek Kanalizacij Centrinis Karštas Vonia ar Dujos Elektrinės is a šildymas vanduo dušas viryklės Iš viso 75,2 73,4 71,6 58,4 69,6 77,2 9,1 Mieste 91,8 91,5 89,3 75,3 89,7 74,8 13,6 Kaime 46,6 42,3 41,2 29,3 35,2 81,2 1,4 Kauno apskritis 82,4 81,2 83,0 57,3 77,1 79,2 6,6 Mieste 95,9 95,4 93,8 66,2 90,7 79,1 8,2 Kaime 51,1 48,2 57,8 36,6 45,6 79,3 2,8 Birštono sav. 63,7 63,0 76,8 47,0 62,8 92,8 1,5 Mieste 89,3 89,3 91,3 60,3 89,0 90,8 0,6 Kaime 33,5 31,9 59,7 31,3 31,9 95,1 2,5 Jonavos r.sav. 82,7 81,2 81,3 69,9 76,5 87,2 1,0 Mieste 95,8 95,5 96,0 81,4 88,9 90,4 1,3 Kaime 56,0 52,0 51,5 46,3 51,3 80,8 0,4 Kaišiadorių 47,9 44,5 74,8 29,3 37,7 81,4 4,1 r.sav. Mieste 82,7 82,2 84,9 46,8 71,7 86,8 1,5 Kaime 30,6 25,6 69,8 20,6 20,7 78,7 5,4 Kauno m.sav. 98,2 97,6 95,3 67,5 92,7 77,5 10,8 Kauno r.sav. 76,9 76,2 77,1 56,2 71,4 78,8 4,4 Mieste 91,0 90,6 90,4 26,4 86,8 85,2 2,8 Kaime 72,9 72,2 73,4 64,5 67,1 77,1 7,9 Kėdainių r.sav. 68,8 66,8 69,6 49,2 66,8 93,6 1,2 Mieste 92,4 92,4 92,0 73,4 89,8 94,7 1,0 Kaime 48,4 44,6 50,3 28,4 47,0 92,6 1,4 Prienų r.sav. 47,1 42,8 48,6 22,4 42,0 64,4 1,3 Mieste 82,9 82,8 82,2 37,5 82,1 82,9 2,3 Kaime 29,7 23,4 32,2 15,1 22,5 55,3 0,8 Raseinių r.sav. 57,6 56,7 60,8 38,6 54,5 71,0 1,2 Mieste 82,4 82,0 84,3 81,6 81,6 41,1 1,7 Kaime 43,1 41,8 47,1 13,4 38,6 88,6 0,8

Nusikalstamumas

Užregistruotų nusikaltimų skaičius 2003 metais Kauno apskrityje – 15 233, arba 2196 nusikaltimai 100 000-čių gyventojų yra beveik pastovus kasmet ir atitinka LR vidurkį – 2289. Daugiausiai vagysčių iš butų vyksta Kauno rajono (360) ir Jonavos rajono (329) savivaldybėse. Automobilių vagystėmis lyderis – Kauno miestas (374), kai LR vidurkis – 187. Saugiausia gyventi Prienų, Birštono ir Kaišiadorių savivaldybėse. Nusikalstamumas 100 000-ių gyventojų tenka 100 000-ių gyventojų tenka 100 000-ių gyventojų tenka vagysčių iš gyvenamųjų užregistruotų nusikaltimų automobilių vagysčių patalpų Lietuvos Respublika 1999 . . . 2000 2354 263 148 2001 2277 248 167 2002 2094 201 165 2003 2289 248 187 Kauno apskritis 1999 . . . 2000 2295 313 179 2001 2347 323 249 2002 2075 217 197 2003 2196 267 263 Birštono sav. 1999 . . . 2000 1187 146 37 2001 1471 110 74 2002 1480 204 130 2003 1598 297 93 Jonavos r. sav. 1999 . . . 2000 2268 306 155 2001 2156 313 197 2002 1969 182 97 2003 2339 329 136 Kaišiadorių r. sav. 1999 . . . 2000 1710 162 48 2001 1362 130 101 2002 1267 152 99 2003 1537 171 80 Kauno m. sav. 1999 . . . 2000 2526 395 256 2001 2691 418 348 2002 2311 251 256 2003 2355 267 374 Kauno r. sav. 1999 . . . 2000 2142 273 90 2001 2074 272 153 2002 1993 257 187 2003 2127 360 197 Kėdainių r. sav. 1999 . . . 2000 2366 187 102 2001 2396 183 113 2002 2106 162 116 2003 2411 286 155 Prienų r. sav. 100 000-ių gyventojų tenka 100 000-ių gyventojų tenka 100 000-ių gyventojų tenka vagysčių iš gyvenamųjų užregistruotų nusikaltimų automobilių vagysčių patalpų 1999 . . . 2000 1431 193 20 2001 1423 174 81 2002 1547 166 144 2003 1498 227 82 Raseinių r. sav. 1999 . . . 2000 1838 120 74 2001 1747 138 127 2002 1478 84 84 2003 1674

Sveikatos priežiūra

Asmens sveikatos priežiūros įstaigos. SAM SAM sistemoje, SAM sistemoje, Privačios Privačios sistemoje Ambulatorinės Medicinos asmens odontologinės ligoninės gydymo įstaigos punktai priežiūros priežiūros įstaigos, iš viso įstaigos Kauno apskritis 1999 30 86 142 275 201 2000 31 76 137 324 230 2001 34 78 135 384 253 2002 32 75 132 303 188 2003 31 75 126 328 207 Birštono sav. 1999 - 1 - - - 2000 0 1 3 1 1 2001 0 1 3 1 1 2002 0 1 3 2 2 2003 - 1 3 2 2 Jonavos r.sav. 1999 2 10 11 11 7 2000 2 8 10 13 8 2001 2 8 10 18 11 2002 2 8 10 16 9 2003 2 8 9 16 10 Kaišiadorių r.sav. 1999 1 7 27 6 4 2000 1 6 23 8 5 2001 2 6 23 9 5 2002 2 7 23 7 5 2003 2 7 23 7 6 Kauno m.sav 1999 14 18 - 204 150 2000 14 16 0 243 174 2001 15 19 0 286 191 2002 13 16 0 210 132 2003 12 15 0 239 154 Kauno r.sav. 1999 6 18 21 8 7 SAM SAM sistemoje, SAM sistemoje, Privačios Privačios sistemoje Ambulatorinės Medicinos asmens odontologinės ligoninės gydymo įstaigos punktai priežiūros priežiūros įstaigos, iš viso įstaigos 2000 7 17 21 12 10 2001 7 17 21 15 8 2002 7 17 20 18 9 2003 7 17 19 17 8 Kėdainių r.sav. 1999 1 13 29 23 15 2000 1 11 29 23 13 2001 2 11 29 28 18 2002 2 11 28 24 14 2003 2 11 28 21 11 Prienų r.sav. 1999 4 9 25 9 6 2000 4 8 22 8 6 2001 4 7 20 10 6 2002 4 6 19 9 5 2003 4 7 18 8 5 Raseinių r.sav. 1999 2 10 29 14 12 2000 2 9 29 16 13 2001 2 9 29 17 13 2002 2 9 29 17 12 2003 2 9 26 18 11

Gydytojai, stomatologai ir slaugytojai. gydytojų 10 000 gyventojų tenka 10 000 gyventojų tenka 10 000 gyventojų

skaičius gydytojų odontologų tenka slaugytojų Lietuvos Respublika 1999 14578 39.4 6.2 . 2000 14034 40.2 7.0 80.3 2001 14031 40.4 7.2 79.9 2002 13856 40.0 6.7 77.7 2003 13682 39.7 6.9 76.1 Kauno apskritis 1999 3237 43.0 9.4 . 2000 3131 44.6 10.3 84.3 2001 3107 44.4 10.3 85.3 2002 3025 43.5 9.2 82.0 2003 2993 43.3 9.5 80.5 Birštono sav. 1999 4 10.7 2.7 . 2000 4 7.3 3.7 12.8 2001 4 7.4 3.7 12.9 2002 5 9.3 5.6 13.0 2003 4 7.4 5.6 13.0 Jonavos r. sav. 1999 139 25.1 5.8 . 2000 137 26.2 6.5 59.5 2001 132 25.2 6.5 57.7 2002 131 25.1 6.7 52.8 gydytojų 10 000 gyventojų tenka 10 000 gyventojų tenka 10 000 gyventojų

skaičius gydytojų odontologų tenka slaugytojų 2003 135 25.8 6.5 52.8 Kaišiadorių r. sav. 1999 85 21.1 5.0 . 2000 74 19.7 5.3 53.7 2001 71 18.9 4.5 51.2 2002 72 19.2 4.8 52.6 2003 69 18.5 5.1 50.0 Kauno m. sav. 1999 2479 60.1 12.8 . 2000 2409 63.4 14.3 108.1 2001 2385 63.3 14.4 111.1 2002 2318 62.0 12.0 106.8 2003 2303 62.4 13.0 105.5 Kauno r. sav. 1999 195 22.9 5.5 . 2000 196 24.1 6.0 45.1 2001 211 25.7 5.5 43.7 2002 202 24.4 6.0 42.8 2003 185 22.0 5.8 40.9 Kėdainių r. sav. 1999 158 22.3 4.9 . 2000 146 22.2 4.7 68.5 2001 135 20.5 5.3 68.3 2002 136 20.8 5.5 65.3 2003 139 21.4 5.4 64.9 Prienų r. sav. 1999 87 22.3 6.2 . 2000 80 22.4 6.4 57.9 2001 84 23.6 5.9 56.2 2002 79 22.3 5.9 54.9 2003 76 21.7 5.7 53.7 Raseinių r. sav. 1999 90 19.4 5.0 . 2000 85 19.2 5.7 61.6 2001 85 19.3 5.4 61.9 2002 82 18.7 5.5 59.0 2003 82 18.9 4.8 58.0 Lovų skaičius ligoninėse. 10 000 gyventojų tenka lovų Lovų skaičius ligoninėse Lietuvos Respublika 1999 34714 93.9 2000 34145 97.9 2001 32104 92.4 2002 31301 90.4 2003 29990 87.0 Kauno apskritis 1999 8075 107.2 2000 7986 113.7 10 000 gyventojų tenka lovų Lovų skaičius ligoninėse 2001 7658 109.5 2002 7334 105.4 2003 7252 104.9 Birštono sav. 1999 . . 2000 . . 2001 . . 2002 . . 2003 . . Jonavos r. sav. 1999 304 54.8 2000 309 59.1 2001 279 53.3 2002 225 43.1 2003 225 43.0 Kaišiadorių r. sav. 1999 267 66.3 2000 267 71.0 2001 220 58.6 2002 220 58.7 2003 220 59.1 Kauno m. sav. 1999 5504 133.4 2000 5395 142.1 2001 5256 139.6 2002 5102 136.5 2003 5050 136.9 Kauno r. sav. 1999 1075 126.0 2000 1160 142.6 2001 1080 131.7 2002 1015 122.7 2003 1015 120.7 Kėdainių r. sav. 1999 395 55.8 2000 392 59.6 2001 380 57.8 2002 344 52.5 2003 329 50.6 Prienų r. sav. 1999 275 70.6 2000 228 55.3 2001 208 50.7 2002 208 51.0 2003 193 55.1 Raseinių r. sav. 1999 255 55.0 2000 235 53.2 2001 235 53.3 2002 220 50.3 10 000 gyventojų tenka lovų Lovų skaičius ligoninėse 2003 220

Vaistininkų ir vaistinių skaičius. 10 000 gyventojų Farmakotechnik 10 000 gyventojų Vaistininkai tenka Vaistinės ai tenka vaistininkų farmakotechnikų Lietuvos Respublika 1999 2125 1872 5.7 5.1 715 2000 2195 1882 6.3 5.4 778 2001 2266 1928 6.5 5.5 766 2002 2238 1909 6.5 5.5 785 2003 2393 . 6.9 . 1142 Kauno apskritis 1999 781 529 10.4 7.0 213 2000 797 526 11.4 7.6 211 2001 761 484 10.9 6.9 177 2002 741 467 10.6 6.7 194 2003 811 . 11.7 . 256 Birštono sav. 1999 . . . . 2 2000 5 1 9.3 1.9 2 2001 2 0 3.7 0.0 1 2002 5 3 9.3 5.6 2 2003 6 . 11.2 . 2 Jonavos r. sav. 1999 25 25 4.5 4.5 9 2000 20 22 3.8 4.2 8 2001 24 25 4.6 4.8 9 2002 33 28 6.3 5.4 13 2003 17 . 3.3 . 17 Kaišiadorių r. sav. 1999 20 15 5.0 3.7 8 2000 18 15 4.8 4.0 7 2001 14 13 3.7 3.5 4 2002 16 13 4.3 3.5 5 2003 17 . 4.6 . 9 Kauno m. sav. 1999 628 366 15.2 8.9 141 2000 657 378 17.6 10.1 138 2001 627 341 16.7 9.1 119 2002 590 310 15.8 8.3 129 2003 649 . 17.6 . 167 Kauno r. sav. 1999 39 41 4.6 4.8 20 2000 32 29 3.9 3.5 20 2001 32 25 3.9 3.0 13 2002 36 32 4.4 3.9 14 2003 59 . 7.0 . 20 10 000 gyventojų Farmakotechnik 10 000 gyventojų Vaistininkai tenka Vaistinės ai tenka vaistininkų farmakotechnikų Kėdainių r. sav. 1999 33 32 4.7 4.5 16 2000 35 31 5.3 4.7 19 2001 30 30 4.6 4.6 13 2002 31 32 4.7 4.9 13 2003 30 . 4.6 . 17 Prienų r. sav. 1999 18 27 4.2 6.3 8 2000 13 25 3.7 7.1 8 2001 15 25 4.2 7.0 10 2002 13 25 3.7 7.1 10 2003 16 . 4.6 . 10 Raseinių r. sav. 1999 18 23 3.9 5.0 9 2000 17 25 3.9 5.7 9 2001 17 25 3.9 5.7 8 2002 17 24 3.9 5.5 8 2003 17 . 3.9 . 14

Švietimas

Aukštosios mokyklos. Kolegijų Kolegijų Priimta Parengta Universitet Universit Priimta Parengta skaičius studentų studentų specialistų ų skaičius etų studentų į specialistų skaičius į kolegijose studentų universitetu Universite kolegijas skaičius s tuose Lietuvos Respublika 1999 - - - - 16 84345 30113 14889 2000 7 3547 3413 - 19 95593 34459 17141 2001 16 10377 6847 32 19 106913 38618 18947 2002 24 26236 15797 46 19 119548 41081 20499 2003 27 40472 20569 4602 21 130245 43869 22959 Kauno apskritis 1999 - - - - 6 33016 12094 6018 2000 2 986 986 - 7 36233 12943 6727 2001 3 2413 1626 - 7 38742 13565 7006 2002 5 5024 2938 - 7 42463 14875 7338 2003 6 8476 5122 927 7 45754 16101 7679 Birštono sav. 1999 ------2000 ------2001 ------2002 ------2003 ------Jonavos r.sav. Kolegijų Kolegijų Priimta Parengta Universitet Universit Priimta Parengta skaičius studentų studentų specialistų ų skaičius etų studentų į specialistų skaičius į kolegijose studentų universitetu Universite kolegijas skaičius s tuose 1999 ------2000 ------2001 ------2002 ------2003 ------Kaišiadorių r.sav. 1999 ------2000 ------2001 ------2002 ------2003 ------Kauno m.sav. 1999 - - - - 5 27566 10263 5105 2000 2 986 986 - 6 30320 10985 5726 2001 3 2413 1626 - 6 32613 11697 5974 2002 4 4881 2795 - 6 36021 12945 6233 2003 5 8012 4767 927 6 38959 14111 6617 Kauno r.sav. 1999- - - - - 1 5450 1831 913 2000 - - - - 1 5913 1958 1001 2001 - - - - 1 6129 1868 1032 2002 1 143 143 - 1 6442 1930 1105 2003 1 380 271 - 1 6795 1990 1062 Kėdainių r.sav. 1999 ------2000 ------2001 ------2002 ------2003 - 84 84 - - - - - Prienų r.sav. 1999 ------2000 ------2001 ------2002 ------2003 ------Raseinių r.sav. 1999 ------2000 ------2001 ------2002 ------2003 ------

Aukštesniosios mokyklos. Aukštesniųjų Aukštesniųjų Priimta į Parengta mokyklų skaičius mokyklų studentų aukštesniąsias specialistų skaičius mokyklas aukštesniosiose mokyklose Kauno apskritis 1999 16 8986 3344 1586 2000 13 8550 2341 2023 2001 10 7453 1863 2123 2002 7 5290 988 2096 2003 2 2895 297 1578 Birštono sav. 1999 - - - - -2000 - - - - 2001 - - - - 2002 - - - - 2003 - - - - Jonavos r.sav. 1999 - - - - 2000 - - - - 2001 - - - - 2002 - - - - 2003 - - - - Kaišiadorių r.sav. 1999 - - - - 2000 - - - - 2001 - - - - 2002 - - - - 2003 - - - - Kauno m.sav. 1999 11 7221 2596 1311 2000 9 6606 1563 1654 2001 5 5436 1199 1792 2002 4 4480 754 1977 2003 1 2382 239 1453 Kauno r.sav. 1999 4 1470 656 203 2000 3 1615 651 303 2001 4 1634 530 281 2002 2 384 101 63 2003 1 172 24 62 Kėdainių r.sav. 1999 1 295 92 72 2000 1 329 127 66 2001 1 383 134 50 2002 1 426 133 56 2003 - 341 34 63 Prienų r.sav 1999 - - - - 2000 - - - - 2001 - - - - 2002 - - - - 2003 - - - - Raseinių r.sav. 1999 - - - - 2000 - - - - 2001 - - - - 2002 - - - - 2003 - - - - Bendrojo lavinimo mokyklos. Bendrojo lavinimo bendrojo lavinimo mokyklų Gimnazijų Mokyklos, turinčios

mokyklų skaičius Mokinių skaičius skaičius gimnazijos klasių Lietuvos

Respublika 1999 2359 599294 65 25 2000 2354 603824 80 12 2001 2270 602419 85 7 2002 2172 594313 90 1 2003 1932 583063 . . Kauno apskritis 1999 383 113484 15 3 2000 380 114596 16 2 2001 368 114718 17 1 2002 359 114072 18 . 2003 338 112657 . . Birštono sav. 1999 1 804 . . 2000 4 996 . . 2001 4 969 . . 2002 4 955 . . 2003 3 929 . . Jonavos r. sav. 1999 33 8998 1 . 2000 33 9131 1 . 2001 33 9140 1 . 2002 31 9113 1 . 2003 31 8998 . . Kaišiadorių r.

sav. 1999 42 6045 . . 2000 38 5906 . . 2001 37 5912 . . 2002 38 5872 . . 2003 23 5827 . . Kauno m. sav. 1999 95 60508 9 3 2000 97 61154 10 2 2001 97 61261 11 1 2002 95 60957 12 . 2003 96 60192 . . Kauno r. sav. 1999 49 12372 2 . 2000 49 12714 2 . 2001 49 12838 2 . 2002 48 12894 2 . 2003 47 12816 . . Kėdainių r. sav. 1999 64 10993 1 . 2000 63 11041 1 . Bendrojo lavinimo bendrojo lavinimo mokyklų Gimnazijų Mokyklos, turinčios

mokyklų skaičius Mokinių skaičius skaičius gimnazijos klasių 2001 62 10986 1 . 2002 59 10886 1 . 2003 58 10775 . . Prienų r. sav. 1999 40 6034 1 . 2000 37 5917 1 . 2001 33 5940 1 . 2002 33 5850 1 . 2003 30 5696 . . Raseinių r. sav. 1999 59 7730 1 . 2000 59 7737 1 . 2001 53 7672 1 . 2002 51 7545 1 . 2003 50 7424 . . Išnaša: Profesinės mokyklos. Profesinių mokyklų mokinių Profesinių mokyklų skaičius skaičius Lietuvos Respublika 2000 84 47005 2001 81 45057 2002 82 44441 2003 83 44403 2004 73 46344 Kauno apskritis 2000 18 10222 2001 15 9757 2002 15 9438 2003 15 9285 2004 15 9596 Birštono sav. 2000 . . 2001 . . 2002 . . 2003 . . 2004 . . Jonavos r. sav. 2000 1 544 2001 1 530 2002 1 515 2003 1 448 2004 1 487 Kaišiadorių r. sav. 2000 1 365 2001 1 317 2002 1 308 2003 1 341 2004 1 342 Profesinių mokyklų mokinių Profesinių mokyklų skaičius skaičius Kauno m. sav. 2000 9 6968 2001 9 6586 2002 9 6525 2003 9 6503 2004 9 6834 Kauno r. sav. 2000 1 481 2001 1 504 2002 1 340 2003 1 337 2004 1 346 Kėdainių r. sav. 2000 4 1345 2001 1 1245 2002 1 1166 2003 1 1051 2004 1 1019 Prienų r. sav. 2000 1 248 2001 1 234 2002 1 227 2003 1 241 2004 1 206 Raseinių r. sav. 2000 1 271 2001 1 341 2002 1 357 2003 1 364 2004 1 362

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Įstaigų skaičius Vietų skaičius 100-ui vaikų tenka vietų Vaikų skaičius Lietuvos Respublika 2000 714 82364 91 90087 2001 699 81122 90 89841 2002 686 85114 94 90850 2003 672 84544 95 89469 2004 655 82843 94 88423 Kauno apskritis 2000 144 16457 87 19001 2001 142 15830 82 19244 2002 143 16812 88 19171 2003 139 16056 89 17990 2004 132 15138 86 17641 Birštono sav. 2000 1 280 215 130 2001 1 280 208 134 Įstaigų skaičius Vietų skaičius 100-ui vaikų tenka vietų Vaikų skaičius 2002 1 280 207 135 2003 1 200 155 129 2004 1 280 202 137 Jonavos r. sav. 2000 11 1302 79 1645 2001 11 1272 75 1698 2002 13 1321 73 1805 2003 12 1074 70 1545 2004 12 1443 89 1618 Kaišiadorių r. sav. 2000 7 556 85 652 2001 7 594 89 664 2002 7 554 81 687 2003 7 646 91 710 2004 7 672 99 676 Kauno m. sav. 2000 75 9799 83 11735 2001 74 8830 74 11901 2002 76 9715 83 11736 2003 76 9715 87 11183 2004 77 8765 78 11233 Kauno r. sav. 2000 24 1335 81 1650 2001 24 1435 93 1540 2002 24 1499 95 1586 2003 23 1495 92 1622 2004 13 1056 100 1058 Kėdainių r. sav. 2000 12 1815 100 1810 2001 11 2082 105 1980 2002 9 2115 106 1986 2003 7 1660 104 1602 2004 7 1670 104 1603 Prienų r. sav. 2000 8 658 121 545 2001 8 657 121 543 2002 7 575 136 424 2003 8 655 130 503 2004 8 556 107 521 Raseinių r. sav. 2000 6 712 85 834 2001 6 680 87 784 2002 6 753 93 812 2003 5 611 88 696 2004 7 696 88 795 Bibliotekos, kultūros centrai, kinai, muziejai

Bibliotekos. Vienam skaitytojui 100-ui gyventojų tenka vidutiniškai Bibliotekų skaičius Knygų skaičius tenka egzempliorių išduotų knygų ir žurnalų Lietuvos Respublika 1999 1471 33202 898 30 2000 1470 31353 897 30 2001 1449 31086 893 31 2002 1425 30878 892 31 2003 1418 30184 876 32 Kauno apskritis 1999 227 5251 697 29 2000 223 5180 736 28 2001 222 5081 725 28 2002 217 5050 725 28 2003 215 4968 718 32 Birštono sav. 1999 1 69 1245 23 2000 4 87 1588 28 2001 4 2910 1582 44 2002 4 89 1648 37 2003 4 91 1690 44 Jonavos r. sav. 1999 17 262 473 38 2000 17 262 503 36 2001 17 263 504 38 2002 17 263 503 38 2003 17 263 506 37 Kaišiadorių r. sav. 1999 29 355 881 26 2000 26 323 871 27 2001 25 324 876 28 2002 25 320 853 26 2003 25 314 849 28 Kauno m. sav. 1999 33 2977 805 30 2000 33 2962 775 29 2001 33 87 768 29 2002 33 2894 774 28 2003 32 2839 769 36 Kauno r. sav. 1999 34 380 445 24 2000 34 380 466 24 2001 34 382 465 23 2002 34 388 469 23 2003 34 387 461 23 Kėdainių r. sav. Vienam skaitytojui 100-ui gyventojų tenka vidutiniškai Bibliotekų skaičius Knygų skaičius tenka egzempliorių išduotų knygų ir žurnalų 1999 46 507 716 29 2000 45 498 751 28 2001 45 449 677 29 2002 40 427 652 29 2003 39 412 634 29 Prienų r. sav. 1999 33 313 803 25 2000 30 288 809 25 2001 30 283 799 24 2002 30 284 802 24 2003 30 280 801 24 Raseinių r. sav. 1999 34 388 836 22 2000 34 380 870 22 2001 34 383 878 22 2002 34 385 879 22 2003 34 382 868 23

Kultūros centrai, kinai, muziejai. Mėgėjų Kinų ir Vienas Kultūros meno Dalyvių meno vaizdo gyventojas Muziejų Apsilankymai centrų kolektyvų kolektyvuose kinų vidutiniškai skaičius muziejuose skaičius skaičius skaičius apsilankė kine Lietuvos Respublika 1999 971 4630 54845 97 0.50 93 2341.0 2000 972 4669 55492 . 0.60 97 2154.0 2001 947 4862 59161 . 0.70 100 2382.0 2002 892 4803 57458 . 0.60 107 2389.0 2003 882 4775 57162 . 0.40 111 2402.0 Kauno apskritis 1999 140 610 6308 9 0.30 20 491.0 2000 137 639 7732 . 0.40 21 453.0 2001 125 683 9036 . 0.40 21 477.0 2002 125 662 8122 . 0.30 24 499.0 2003 122 666 8477 . 0.30 25 523.0 Birštono sav. 1999 1 17 247 1 0.50 1 5.0 2000 1 14 217 . .... 1 6.0 2001 1 14 217 . .... 1 18.0 2002 1 16 209 . .... 1 11.0 2003 1 17 240 . .... 1 13.0 Jonavos r. sav. 1999 15 84 851 1 0.10 1 10.0 2000 15 79 864 . .... 1 15.0 2001 15 85 947 . .... 1 15.0 2002 15 76 908 . .... 1 15.0 2003 15 74 818 . .... 1 15.0 Kaišiadorių r. sav. Mėgėjų Kinų ir Vienas Kultūros meno Dalyvių meno vaizdo gyventojas Muziejų Apsilankymai centrų kolektyvų kolektyvuose kinų vidutiniškai skaičius muziejuose skaičius skaičius skaičius apsilankė kine 1999 22 87 1086 1 0.20 3 87.0 2000 18 81 1019 . .... 3 89.0 2001 14 101 1162 . .... 3 87.0 2002 17 68 873 . .... 3 77.0 2003 17 79 960 . .... 3 89.0 Kauno m. sav. 1999 7 10 366 5 0.50 10 357.0 2000 12 35 700 . .... 11 308.0 2001 7 51 1421 . .... 11 332.0 2002 4 36 891 . .... 11 362.0 2003 2 20 490 . .... 11 359.0 Kauno r. sav. 1999 27 176 1396 . . 1 5.0 2000 28 177 2299 . .... 1 6.0 2001 28 164 2333 . .... 1 6.0 2002 28 189 2246 . .... 2 8.0 2003 28 185 2302 . .... 3 11.0 Kėdainių r. sav. 1999 18 64 688 . . 1 9.0 2000 18 67 786 . .... 1 12.0 2001 17 69 853 . .... 1 7.0 2002 17 93 971 . .... 3 13.0 2003 18 92 999 . .... 3 23.0 Prienų r. sav. 1999 19 101 1025 1 0.00 2 10.0 2000 19 100 1066 . .... 2 10.0 2001 19 90 1145 . .... 2 5.0 2002 19 96 1086 . .... 2 4.0 2003 17 107 1777 . .... 2 6.0 Raseinių r. sav. 1999 31 71 649 . . 1 8.0 2000 26 86 781 . .... 1 7.0 2001 24 109 958 . .... 1 7.0 2002 24 88 938 . .... 1 9.0 2003 24 92 891 . .... 1 7.0 GYVENAMOSIOS VIETOVĖS TURINYS

1. GYVENAMOSIOS VIETOVĖS ...... 2 1.1. Apskrities gyventojų tankis ir koncentracijos vietos ...... 2 1.2. Gyventojų migracija ...... 3 1.3. Gyventojų apsirūpinimas gyvenamuoju plotu ...... 3 1.4. Naujų būstų statyba ...... 4 1.5. Gyvenamųjų būstų tipai savivaldybėsė ...... 5 1.6. Patogumai būstuose ...... 6 GYVENAMOSIOS VIETOVĖS

Apskrities gyventojų tankis ir koncentracijos vietos

Kauno apskritis užima apie 8090 km2 teritoriją ir yra apgyvendinta tankiau nei bendras šalies vidurkis. Pagal savivaldybių užimamas teritorijas apskritis yra suskirstyta beveik tolygiai.

Teritorija ir gyventojų skaičius. Gyventojų skaičius metų pradžioje Teritorija, km2 2001 2002 2003 2004 Kauno apskritis 8089 702090 699314 696143 691445 Kauno m. sav. 157 379706 376575 373671 368913 Birštono sav. 124 5458 5419 5389 5376 Jonavos raj. sav. 944 52258 52378 52260 52305 Kaišiadorių raj. sav. 1087 37632 37523 37465 37211 Kauno raj. sav. 1496 81373 82012 82736 84104 Kėdainių raj. sav. 1677 65717 65724 65497 65049 Prienų raj. sav. 1031 35769 35607 35363 35017 Raseinių raj. sav. 1573 44177 44076 43762 43470

Teritorija ir gyventojų skaičius. Gyventojų tankis gyv/km2

2001 2002 2003 2004 Kauno apskritis 86.8 86.45 86.0 85.5 Kauno m. sav. 2418.5 2398.6 2380.1 2349.8 Birštono sav. 44.0 43.7 43.5 43.4 Jonavos raj. sav. 55.4 55.5 55.4 55.4 Kaišiadorių raj. sav. 34.6 34.5 34.5 34.2 Kauno raj. sav. 54.4 54.8 55.3 56.2 Kėdainių raj. sav. 39.2 39.2 39.1 38.8 Prienų raj. sav. 34.7 34.5 34.3 34.0 Raseinių raj. sav. 28.1 28.0 27.8 27.6

Gyventojų tankio kitimas Kauno apskrityje. Gyventojų tankis gyv/km2

2001 2002 2003 2004 Kauno apskritis 86.8 86.45 86.0 85.5 Kauno m. sav. 2418.5 2398.6 2380.1 2349.8 Birštono sav. 44.0 43.7 43.5 43.4 Jonavos raj. sav. 55.4 55.5 55.4 55.4 Kaišiadorių raj. sav. 34.6 34.5 34.5 34.2 Kauno raj. sav. 54.4 54.8 55.3 56.2 Kėdainių raj. sav. 39.2 39.2 39.1 38.8 Prienų raj. sav. 34.7 34.5 34.3 34.0 Raseinių raj. sav. 28.1 28.0 27.8 27.6 Gyventojų migracija

Gyventojų migracijos saldo Kauno apskrityje. Migracijos saldo 2001 2002 2003 2004 Kauno apskritis -1112 -1207 -2791 -4698 Kauno m. sav. -2267 -2049 -3946 -4758 Birštono sav. -3 8 16 -13 Jonavos raj. sav. 114 -29 168 45 Kaišiadorių raj. sav. 36 100 -80 -254 Kauno raj. sav. 674 751 1357 1368 Kėdainių raj. sav. 185 65 -198 -448 Prienų raj. sav. 96 12 -78 -346 Raseinių raj. sav. 53 -65 -30 -292

Gyventojų apsirūpinimas gyvenamuoju plotu

Gyventojų apsirūpinimas gyvenamuoju plotu (m2/gyventojui) mieste. 2000 2001 2002 2003 Lietuva 21.7 21.6 21.8 21.8

Kauno apskritis 21.5 21.5 21.8 21.8 Kauno m. sav. 21.0 21.1 21.4 21.4 Birštono sav. 24.0 25.6 25.5 25.7 Jonavos raj. sav. 21.5 21.4 21.4 21.5 Kaišiadorių raj. sav. 22.3 22.7 23.1 22.9 Kauno raj. sav. 24.3 24.2 24.1 23.5 Kėdainių raj. sav. 22.7 22.6 22.8 22.7 Prienų raj. sav. 23.4 23.7 23.8 23.9 Raseinių raj. sav. 24.7 23.4 23.5 23.6

Gyventojų apsirūpinimas gyvenamuoju plotu (m2/gyventojui) kaime. 2000 2001 2002 2003 Lietuva 25.1 25.4 25.4 25.5

Kauno apskritis 24.4 24.4 24.7 24.4 Birštono sav. - 31.7 32.1 32.3 Jonavos raj. sav. 24.2 24.0 24.0 21.0 Kaišiadorių raj. sav. 25.7 25.8 26.6 26.7 Kauno raj. sav. 22.7 22.9 23.2 22.9 Kėdainių raj. sav. 25.6 24.9 25.0 25.2 Prienų raj. sav. 30.1 27.2 27.5 27.7 Raseinių raj. sav. 23.2 23.2 23.4 23.7

Asmenų (šeimų) 2003 m. Buvusių sąrašuose socialiniam būstui nuomoti, skaičius. Paraiškų skaičius Tenka paraiškų tūkstančiui gyventojų Lietuva 8818 Kauno apskritis 1940 2,8 Kauno m. sav. 1142 3,1 Birštono sav. 9 1,7 Jonavos raj. sav. 357 8 Kaišiadorių raj. sav. 41 1,1 Kauno raj. sav. 154 1,8 Kėdainių raj. sav. 91 1,4 Prienų raj. sav. 77 2,2 Raseinių raj. sav. 69 1,6

Naujų būstų statyba

Pagal išduotus statybos leidimus Kauno apskrityje matoma aiški statybų intensyvumo didėjimo tendencija. Ypač statybų kiekis padidėjo 2004 metais. Nors bendrai statybų skaičius gyvenamųjų pastatų srityje didėja visose savivaldybėse, tačiau labiausiai išsiskiria Kauno miesto savivaldybė ir Kauno rajono savivaldybė, kur statybų ypač padaugėjo.

Išduoti statybos leidimai Kauno apskrityje. 2002 2003 2004 Kauno apskritis 556 628 927 Kauno miesto sav. 281 292 459 Birštono sav. 3 2 5 Jonavos raj. 32 26 39 Kaišiadorių raj. 19 23 45 Kauno raj. 186 248 301 Kėdainių raj. 17 12 47 Prienų raj. 9 13 17 Raseinių raj. 9 12 14

Pastatyta butų tūkstančiui gyventojų. 2000 2001 2002 2003 Kauno apskritis 0.898745 0.760746 0.69095 0.785312 Kauno m. sav. 0.861193 0.637323 0.6396 0.520448 Birštono sav. 6.046171 3.690718 0.185563 0.186012 Jonavos raj. sav. 0.363581 0.744587 0.306162 0.688271 Kaišiadorių raj. sav. 0.956633 0.85281 0.50714 1.074951 Kauno raj. sav. 1.425534 1.792421 1.680043 2.330448 Kėdainių raj. sav. 0.213035 0.121721 0.305357 0.292088 Prienų raj. sav. 1.621516 0.561687 0.622119 0.828169

Pastatyta naujų gyvenamųjų pastatų Kauno apskrityje. 2000 2001 2002 2003 Kauno apskritis 444 371 405 480 Kauno miesto sav. 177 162 171 179 Birštono sav. 5 2 1 0 Jonavos raj. 16 14 13 30 Kaišiadorių raj. 36 32 19 39 Kauno raj. 115 107 134 156 Kėdainių raj. 14 8 20 17 Prienų raj. 58 20 22 29 Raseinių raj. 23 26 25 30 Pastatyta naujų gyvenamųjų pastatų 1000 gyventojų. 2000 2001 2002 2003 Birštono sav. 0.916086 0.369072 0.185563 0 Kėdainių raj. 0.213035 0.121721 0.305357 0.261341 Kauno miesto sav. 0.46615 0.430193 0.457622 0.485209 Jonavos raj. 0.306173 0.267288 0.248756 0.573559 Raseinių raj. 0.520633 0.58989 0.571272 0.690131 Prienų raj. 1.621516 0.561687 0.622119 0.828169 Kaišiadorių raj. 0.956633 0.85281 0.50714 1.048077 Kauno raj. 1.413245 1.304687 1.619609 1.854846 Kauno apskritis 0.632398 0.53052 0.581777 0.694198

Gyvenamųjų būstų tipai savivaldybėsė

Būstų tipai Kauno apskrityje. Visi būstai Individualūs Individualaus Butas Bendrabutis namai namo dalis Kauno 258728 71316 13449 168723 5065 apskritis Kauno m. sav. 140498 13174 8213 115431 3645 Birštono sav. 2190 919 107 1164 - Jonavos raj. sav. 20339 5238 544 14444 111 Kaišiadorių raj. 13486 7782 637 5024 43 sav. Kauno raj. sav. 27365 14367 1510 10357 1038 Kėdainių raj. 35472 10256 1153 13847 214 sav. Prienų raj. sav. 13339 9254 534 3545 2 Raseinių raj. 16048 10326 751 4911 12 sav.

Kėdainių raj. sav.

Individualūs namai Individualaus namo dalis Butas

Bendrabutis

Būstų sudėtis Patogumai būstuose

Kauno apskrityje būstai yra aprūpinti patogumais žymiai geriau nei vidutiniškai Lietuvoje. Labiausiai skiriasi aprūpinimas vandentiekiu ir kanalizacija kur Kauno apskritis smarkiai lenkia bendrus Lietuvos rodiklius. Kėdainių rajono savivaldybėse aprūpinimas patogumais geresnis nei vidutinis. Būstai pagal patogumus procentais. Turi Yra Yra Yra Yra Yra Yra Yra Yra virtuvė vandent kanaliz karštas vonia/d tualetas staciona krosnis telefona iekis acija vanduo ušas su ri maistui s nuteka viryklė gaminti muoju (dujinė vandeni ar u elektrin ė) Lietuva 96.5 76.4 73.9 65.2 69.5 68.6 91.1 29.5 74.7 Kauno 96.9 82.9 80.4 71.3 76.2 76.7 92.6 21.6 78.8 apskritis Kauno m. 97.1 95.3 93.3 84.5 88.7 91.4 96.5 6.1 88.8 sav. Birštono 97.9 73.5 72.0 66.3 68.7 66.0 90.2 35.3 74.1 sav. Jonavos 96.5 81.8 79.0 74.9 77.2 77.6 90.2 19.9 67.1 raj. sav. Kaišiadori 94.9 54.3 49.5 41.3 45.8 45.3 80.5 45.2 60.8 ų raj. sav. Kauno raj. 95.6 74.5 72.0 59.1 67.3 66.2 88.7 33.3 74.2 sav. Kėdainių 97.8 71.4 68.3 56.8 65.1 63.4 91.1 36.4 66.9 raj. sav. Prienų raj. 96.9 57.5 53.8 46.4 49.1 42.0 84.3 59.7 62.3 sav. Raseinių 97.8 57.2 54.3 43.7 49.5 45.1 87.8 61.3 63.9 raj. sav. Gyventojų apsirūpinimas patogumais procentais. Turi Yra Yra Yra Yra Yra Yra Yra Yra virtuvė vandent kanaliz karštas vonia/d tualetas staciona krosnis telefona iekis acija vanduo ušas su ri maistui s nuteka viryklė gaminti muoju (dujinė vandeni ar u elektrin ė) Lietuva 99.1 79.9 77.3 67.8 72.8 71.2 95.3 30.1 81.6 Kauno 99.1 85.5 82.8 73.0 78.7 78.6 95.9 22.1 84.8 apskritis Kauno m. 98.9 96.3 94.0 84.4 89.7 92.0 98.3 6.8 93.5 sav. Birštono 99.1 78.5 77.1 71.3 73.9 70.1 94.8 34.4 82.4 sav. Jonavos 99.2 85.1 81.9 77.5 80.1 80.3 94.5 20.2 74.8 raj. sav. Kaišiadori 98.9 60.9 55.3 46.3 51.8 50.1 87.8 44.1 70.4 ų raj. sav. Kauno raj. 99.2 79.8 77.3 63.9 72.9 70.8 94.2 32.8 82.3 sav. Kėdainių 99.4 74.1 70.7 58.6 67.6 65.0 94.3 37.2 73.0 raj. sav. Prienų raj. 99.6 65.1 61.3 53.9 56.6 47.5 91.6 58.7 71.5 sav. Raseinių 99.5 61.0 58.3 47.3 53.6 48.4 92.6 62.3 69.3 raj. sav. Būstai pagal šildymą procentais. Centrinis šildymas Kitas šildymo Šildymo būdas nėra Iš centralizuotų šilumos Iš vietinio šilumos tinklų centro Lietuva 52.9 25.6 25.2 0.2 Kauno apskritis 57.4 28.7 17.3 0.2 Kauno m. sav. 74.9 20.9 6.6 0.1 Birštono sav. 49.2 29.2 25.5 0.0 Jonavos raj. sav. 67.7 16.4 17.5 0.3 Kaišiadorių raj. sav. 25.6 37.8 40.5 0.5 Kauno raj. sav. 25.4 54.2 24.8 0.4 Kėdainių raj. sav. 48.0 31.3 24.3 0.6 Prienų raj. sav. 19.9 39.9 45.8 0.1 Raseinių raj. sav. 21.1 48.1 41.2 0.3 ŪKIS TURINYS

1. ŽEMĖS ŪKIS ...... 1 2. MIŠKŲ ŪKIS ...... 4 2.1. Miško ištekliai ...... 4 2.2. Miškų nuosavybė ir administracinis pasiskirstymas ...... 5 3. VANDENS ŪKIS ...... 7 3.1. Ežerai ...... 7 3.2. Tvenkiniai ...... 7 3.3. Hidroenergetika ...... 8 4. PRAMONĖ ...... 8 4.1. Pramonės įmonės Kauno apskrityje ...... 8 5. PREKYBA IR PASLAUGOS ...... 10 6. STATYBA ...... 15 7. NEDARBAS IR UŽIMTUMAS ...... 16 7.1. Nedarbas ...... 16 7.2. Gyventojų užimtumas ...... 16 8. INVESTICIJOS ...... 17 8.1. Tiesioginės užsienio investicijos ...... 18 9. TURIZMAS ...... 19 9.1. Turistinių srautų analizė ...... 19 9.2. Pėsčiųjų turizmo trasos ...... 20 9.3. Automobilių turizmo trasos ...... 21 9.4. Aviaturizmas ...... 21 10. KAUNO APSKRITIES TURIZMO PASLAUGŲ SEKTORIUS ...... 22 10.1. Apgyvendinimo paslaugos ...... 22 Žemės ūkis

Strateginė kryptis: Žemės ūkio ir kaimo sektoriaus, jungiančio tradicinio ir netradicinio žemės ūkio produktų gamybos, alternatyvių verslų, produkcijos perdirbimo, kaimo infrastruktūros sritis, plėtra. Kauno apskritis yra intensyvios žemdirbystės zonoje žemės ūkio naudmenų kokybė vidutiniškai įvertinta 43,5 našumo balais. Geriausi dirvožemiai yra Kėdainių ir Kauno, kiek prastesni Prienų ir Kaišiadorių rajonų savivaldybėse. Beveik visos pernelyg šlapios žemės ūkio naudmenos yra nusausintos. Kauno apskrityje iki 30 ha ūkiai daugiausiai yra mišrūs, o virš 30 ha turintys ūkiai užsiima augalininkyste. Tai lemia gamtinės ir ekonominės žemės ūkio plėtros sąlygos nes daugiašakė gamyba mažiau rizikinga, bet ir mažiau efektyvi. Žemės ūkis Kauno apskrityje specializuojasi ir plėtoja intensyviąją gyvulininkystę, žemdirbystę, sodininkystę. Ugdomas priemiestinis žemės ūkis. Apskrities indėlis į bendrąsias Lietuvos žemės ūkio gamybos apimtis yra svarus. Intensyviausia žemės ūkio produktų gamyba yra Kėdainių rajone. Kėdainių rajonas pasižymi ir modernizuotais, pažangias technologijas taikančiais ūkiais, kuriuose ženkliai didesnis derlingumas. Kauno apskrityje paukštininkystė labiau koncentruota stambiose specializuotose įmonėse. Tokių įmonių yra Kaišiadorių rajone, kur yra ir solidžiausi mėsos perdirbimo centrai. Apskrityje palankios sąlygos grūdų, cukrinių runkelių, rapsų, daržovių intensyviai ekologinei gamybai. Priklausomai nuo rinkos galimybių ir daržininkystės tradicijų daugiausia žemės ūkio naudmenų (ariamų žemių, kultūrinių pievų ir ganyklų) yra Kėdainių ir Raseinių rajonuose. Beveik pusę visų pasėlių sudaro javai. Iš techninių kultūrų vyrauja cukriniai runkeliai, kurie Kėdainiuose perdirbami į cukrų. Regione išauginama daug grūdų, gaunama daug techninių kultūrų perdirbimo atliekų, dėl to čia galima plėtoti produktyviąją galvijininkystę, kiaulininkystę ir paukštininkystę. Ypač daug galvijų auginama Kėdainių ir Jonavos rajonų ūkiuose. Kiaulės auginamos Kėdainių, Kauno, Jonavos rajonuose. Kauno apskrityje plėtojama intensyvi, mokslu paremta žemdirbystė, kadangi čia veikia Žemės ūkio universitetas (Kaunas), mokslinio tyrimo institutai Babtuose ir Raudondvaryje (Kauno raj.) ir Dotnuvoje (Kėdainių raj.). Pagal kaimo plėtros programą 2004 – 2006 m. („Agrarinė aplinkosauga“), skiriama parama iš nacionalinio biudžeto už dalyvavimą retų veislių gyvulių ir paukščių veislės formavimo programoje. Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie ŽŪM duomenimis Kauno apskrityje arklų veislynai ir veislinės bandos yra Kėdainių rajone (Krakių žemės ūkio bendrovė) Stabiliai funkcionuoja Kėdainių cukraus fabrikas, atnaujino ir išplėtė veiklą Kėdainių vaisių ir daržovių perdirbimo fabrikas.

Žemės ūkio paskirties žemės naudojimas Kauno apskrityje. Bendras žemės Žemės ūkio Ariama žemė, Pievos ir Sodai ir plotas, ha naudmenos, % % natūralios uogynai, ganyklos, % % Kauno apskritis 806012 56.1 49.5 5.21 1.33 Kauno m. 15715 13.3 10.2 1.3 1.6 Birštono m. 12407 37.8 27.8 9.1 0.8 Jonavos raj. 94404 46.6 41.8 3.7 1.1 Kaišiadorių raj. 105781 49.4 39.5 8.4 1.5 Kauno raj. 149595 52.5 48.5 2.5 1.8 Kėdainių raj. 167700 65.1 60.6 3.5 1.1 Prienų raj. 103073 60.3 49.8 8.8 1.7 Raseinių raj. 157337 62.9 55.9 6.11 0.9 Lietuva 6530 000 53.4 44.8 7.6 0.9 Žemės ūkio veiklai naudojama privati žemė. Savininkų ar naudotojų Žemės plotas, ha Vidutinis ūkio dydis, ha skaičius Kauno apskritis 52 994 282 295 5.3 Birštono m. 688 2 820 4.1 Jonavos raj. 4 522 22 661 5.0 Kaišiadorių raj. 7 124 33 576 4.7 Kauno raj. 12 172 48 457 4.0 Kėdainių raj. 10 390 65 690 6.3 Prienų raj. 7 312 36 590 5.0 Raseinių raj. 10 786 72 501 6.7

Kėdainių rajonas yra Lietuvos centre — tai didžiausias bendru žemės plotu Kauno apskrityje rajonas. Bendras rajono plotas — 167 700 ha, tame tarpe 109 275 ha užima žemdirbystės plotai. Ariama žemė užima 101536 ha, nusausinta drenažu — 97778 ha.

Raseinių raj. Jonavos raj. 20,2% 12,1% Kaišiadorių raj. 13,6%

Prienų raj. 13,3% Kauno raj. Kėdainių raj. 19,2% 21,6%

Pav. Bendro žemės ploto lyginamasis svoris tarp Kauno apskrities rajonų 2002 m. sausio 1 d. , procentais. Kauno apskrityje žemės ūkio naudmenos užima 56,1 %., šalyje - 53,4 %. bendro žemės ploto. Statistikos departamento duomenys. Didžiausias žemės ūkio naudmenų plotas yra Kėdainių rajone užima 65,2 %. viso žemės ploto.2002 m. sausio 1 d. Kėdainių rajone ariama žemė sudarė 93 %., pievos ir ganyklos — 5,3 %., sodai ir uogynai — 1,7 %. žemės ūkio naudmenų ploto. Lietuvoje ariama žemė sudarė 84 %., pievos ir ganyklos — 14,3 %., sodai ir uogynai — 1,7 %. žemės ūkio naudmenų. Kauno apskrityje tarp žemės ūkio naudmenų ariama žemė sudarė 88,3 %., pievos ir ganyklos — 9,3 %., sodai ir uogynai — 2,4%.

Sodai ir uogynai Pievos ir natūralios 1.7% ganyklos 5.3%

Ariama žemė 93.0%

Pav.:Kėdainių rajono žemės ūkio naudmenų struktūra 2002 m. sausio 1 d. , procentais. Šaltinis:Statistikos departamentas. Kituose Kauno apskrities rajonuose situacija panaši — visur didžiausią žemės ūkio naudmenų dalį užima ariama žemė, o mažiausią — sodai ir uogynai. Lyginant Kauno apskrities rajonus mažiausia pievų ir ganyklų dalis Kauno apskrityje yra Kėdainiuose ir Kauno rajone, o didžiausia pievų ir ganyklų dalis ž.ū. naudmenose yra Kaišiadorių rajone — 17 proc. Sodų ir uogynų užimamo žemės ūkio naudmenų ploto dalis mažiausia yra Raseinių rajone ir užima 1,4 % ir Kėdainių rajone tik 1,7 %. Kituose Kauno apskrities rajonuose sodų ir uogynų dalis žemės ūkio naudmenose yra didesnė. Didžiausia sodų ir uogynų užimama ž.ū. naudmenų dalis yra Kauno rajone — 3.5 %. Kauno rajonas pasižymi ir didžiausiu žemės savininkų skaičiumi. Lietuvoje daugiametėmis žolėmis apsodinta 42,7 %, Kauno apskrityje — 40,2 % pasėlių. Lyginant su kitais Kauno apskrities rajonais, Kėdainių rajone ir Kaišiadorių rajone daugiamečių žolių dalis yra viena mažiausių. ~0,1 %. Visuose kituose Kauno apskrities rajonuose daugiametėmis žolėmis apsodinta didesnė žemės dalis. Kauno apskrityje bulvės užima 4,5 %, Lietuvoje — 4,8 % pasėlių ploto. Didžiausią pasėlių plotą bulvės užima Kaišiadorių rajone — net 6,5 % pasėlių ploto, o mažiausią Kėdainių rajone ~ 3,6 % pasėlių ploto. 2001 m. Jonavos, Kaišiadorių ir Kėdainių rajonuose lauko daržovių dalis buvo 0,9 % pasėlių ploto. 1998 – 2001 metais daugiamečių žolių pasėlių Kauno apskrityje ir Lietuvoje vidutiniškai sumažėjo: atitinkamai 3,2 %. ir 11,6 %. Kauno apskrityje vidutiniškai grūdinių augalų pasėlių sumažėjo 18,9 %. Didžiausia mažėjimo tendencija pastebima Kaišiadorių rajone ir siekė 14,7 %. Grūdinių augalų pasėlių taip pat mažėjo Kėdainių rajone apie 20,6 %. 2001 m. Kauno apskrityje didžiausias daržovių derlingumas buvo Kaišiadorių (16649,8 kg iš ha) ir Kėdainių rajone (16600 kg iš ha). Kituose Kauno apskrities rajonuose daržovių derlingumas buvo mažesnis. Kėdainių rajono daržovių derlingumas 14,5 % lenkia vidutinį Kauno apskrities daržovių derlingumą, o Lietuvos vidurkį — 15,1 %. 2002 m. sausio 1 d. Kėdainių rajone buvo 24,4 proc. Kauno apskrities ir 3,2 proc. šalies galvijų. Tai didžiausias rodiklis lyginant su kitais Kauno apskrities rajonais. Miškų ūkis

Lietuvos miškingumas 2004 m. buvo 31.7 % ir yra vienas iš žemiausių ne tik Baltijos bet ir Centrinės bei Rytų europos šalyse. Kauno apskrities miškingumas yra žemesnis nei bendras šalies miškingumas.

Medynų plotai pagal vyraujančias medžių rūšis ir nuosavybę miškų urėdijose (valstybės miškai/ kiti miškai). Šaltinis: Valstybinė miškotvarkos tarnyba. Miškų Medynų Medynų plotai pagal vyraujančias medžių rūšis, ha urėdija plotas ha Pušis Eglė Berža Juodal Baltalk Dreb Ąžuol Uosis Kito s ksnis snis ulė as s Jonavos 19199.5 7623 4503 3770 1535 110 736 541 320 63

16330.6 5951 2134 4240 1055 1252 662 380 316 341 Kaišiad 23830.2 8208 7076 3917 1734 212.5 1000 953 502 299 orių 20324.6 7170 3295 3943 1597 2497.7 503. 648 247 423 Kauno 14941.6 1592 4039 4420 1246 287.8 1100 1152 689 416 9262.3 1275 1349 2203 452 1459.9 828 527 451 717 Kėdaini 20087.1 370 4091 7837 1314 371.3 2436 1682 1912 73 ų 21276.3 248 3323 7940 1104 3153.7 2049 791 2168 500 Prienų 18915.7 7846 5018 2472 1745 82.2 665 666 96 325 11629.4 3697 2124 1639 1486 1463.1 380.5 255 195.5 388 Raseini 16874.9 734 7417 3726 2909 276.6 487 260 1038 28 ų 19707.8 1377 6500 3563 1385 3412.5 1333 928 859 349

Miško ištekliai

Pagal Lietuvos miškingumo didinimo programą numatyta kad optimalus ekologinis miškingumas yra 33 – 35 %. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatoma kad , apželdinus žemės ūkiui netinkamas žemes, šalies miškingumas galėtų padidėti iki 38 %. Pagal žemės ūkio naudmenų įvertinimą, nustatyta pažeistų žemių ,kuriose galėtų augti miškas plotai. Kauno apskrityje potencialiai galima padidinti miškingumą 3,1 %. Daugiausia miškingumą galima padidinti Kaišiadorių rajone 10,2 %, Prienų rajone 4,4 %, Jonavos rajone 2,7 %, Raseinių rajone 2,3 %, Kėdainių rajone tik 0,1 %. Privačiuose miškuose pagrindinių kirtimų mastai kasmet didėja. Pagal išduotus leidimus vis daugiau leidžiama iškirsti spygliuočių medienos. Tarpiniai (sanitariniai) kirtimai privačiuose miškuose beveik nevykdomi. Prekiaujant apvaliąja mediena svarbiausią vaidmenį vaidina vietiniuose miškuose paruošta mediena. Medienos pasiūlos augimą vidaus rinkoje nulėmė augantys kirtimai. Vis daugiau medienos nupirko ir suvartojo vietiniai vartotojai. Padidėjusi stambios medienos paklausa didesnio poveikio eksportui nepadarė. Mediena eksportuojama į Suomiją, Latviją, Rusiją ir Lenkiją. Pastaraisiais metais gana sparčiai auga malkų eksportas į Skandinavijos valstybes. Kėdainių rajone kitiems pirkėjams 2003 m. buvo parduota 74,0 tūkst. m apvaliosios medienos, tuo tarpu užsienio rinkose buvo parduota 13,8 tūkst. m apvaliosios medienos. Miškų nuosavybė ir administracinis pasiskirstymas

2004 m. sausio 1d. apie pusę visos Lietuvos miško žemės, kaip ir prieš metus, sudarė valstybinės reikšmės miškų plotai – 1029,9 tūkst. ha. Ir sudarė 49,8 % bendro ploto. Privačios miško žemės plotai išaugo dešimtadaliu – nuo 586,.0 tūkst. ha. Iki 641,9 tūkst. ha ir sudarė 31 % bendro ploto. Nuosavybės teisėms atkurti rezervuotos miško žemės plotas per metus sumažėjo 45 tūkst. ha, arba dešimtadaliu. Šie miškai užėmė 397,3 tūkst. ha plotą ir sudarė 19,2 % bendro ploto – tai yra kiek mažiau nei penktadalis bendro ploto. Atkuriant nuosavybės teises į mišką ir toliau didėja privačių miško savininkų skaičius. Kadangi grąžinami miškai dažniausiai būna nedidelio ploto, valdų stambėjimo procesas kol kas dar nejaučiamas. Galima sakyti vyksta priešingas procesas. Valdų, kurių plotas neviršija 3 ha, dalis nežymiai auga , o stambesnių nei 3ha – sumažėjo. Vidutinis valdos plotas per metus beveik nepasikeitė ir siekia 4,5 ha. Miško žemės pasiskirstymas pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Šaltinis: Lietuvos miškų valstybinė apskaita 2003-01-01;Lietuvos Respublikos žemės fondas 2004-01-01. Apskritis savivaldybė Bendras miškų Žemės ūkio Miškų ūkio Kitos paskirties plotas paskirties paskirties žemėje žemėje žemėje

Kauno apskritis 229797.36 13798.72 211387.16 4611.48

Birštono 5503.87 423.36 4993.92 86.59 Jonavos r. 36381.60 458.22 35203.68 719.7 Kaišiadorių r. 36443.12 2497.35 33813.30 132.47 Kauno m. 2250.47 3.99 513.92 1732.56 Kauno r. 46144.92 1330.77 43303.81 1510.34 Kėdainių r. 40500 1478.85 38787.49 233.66 Prienų r. 26533.55 2413.71 23975.99 143.85 Raseinių r. 36039.83 5192.47 30795.05 52.31 Iš viso2004-01-01 2026064.00 157230.53 1818707.00 43265.79 Iš viso 2003-01-01 2008492.08 148969.49 1809576.23 44206.79 Miško ūkio paskirties žemės pasiskirstymas. Šaltinis: Lietuvos miškų valstybinė apskaita 2003- 01-01; Lietuvos Respublikos žemės fondas 2004-01-01. Apskritis savivaldybė Bendras Miškų ūkio paskirties žemėje miškų plotas Iš viso Privatūs Valstybiniai arba valstybės miškai valdomi miškai

Iš viso Valdomi urėdijų ir nacionalinių parkų

Kauno apskritis 229797.36 211387.16 49602.24 161784.92 160231.80

Birštono 5503.87 4993.92 1049.31 3944.61 3884.64

Jonavos r. 36381.60 35203.68 8965.86 26237.82 25895.50 Kaišiadorių r. 36443.12 33813.30 5147.53 28665.77 28495.31 Kauno m. 2250.47 513.92 50.44 463.48 463.48 Kauno r. 46144.92 43303.81 8182.55 35121.26 34871.18 Kėdainių r. 40500 38787.49 11125.51 27661.98 27661.98 Prienų r. 26533.55 23975.99 3896.98 20079.01 19973.02 Raseinių r. 36039.83 30795.05 11184.06 19610.99 18986.69 Iš viso2004-01-01 2026064.00 1818707.00 484970.47 1333736.53 1319237.25 Iš viso 2003-01-01 2008492.08 1809576.23 435162.05 1374414.18 1257619.98

2003 m Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai priklausė 42 miškų urėdijos. Kauno apskritis priklauso 6 urėdijom: Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Prienų, Raseinių urėdijom.Urėdijų ribos nesutampa su apskričių ribomis.

Miškų urėdijų valdoma miško žemė, girininkijų ir eiguvų skaičius. Šaltinis: Valstybinė miškotvarkos tarnyba, Generalinė miškų urėdija 2004 m. Miškų Miško žemės plotas, ha Girininkijos Eiguvos urėdija Iš viso Iš jo Iš jo Skaičius Vidutinis Skaičius Vidutinis valstybinės rezervuotos plotas plotas reikšmės nuosavybės tūkst. ha tūkst. ha miškai teisėms atkurti Jonavos 26524.4 20498.0 6026.4 11 2.4 26 1.0 Kaišiadorių 34836.6 25442.9 9393.7 9 3.9 28 1.2 Kauno 19565.6 16021.3 3544.3 7 2.8 23 0.9 Kėdainių 30888.1 21323.2 9564.9 10 3.1 25 1.2 Prienų 24480.2 19820.2 4660.0 8 3.1 27 0.9 Raseinių 22897.7 18478.6 4419.1 8 2.9 29 0.8 Iš viso 1388657.5 988045.4 400612.1 422 3.3 1253 1.1 2004-01-01 Iš viso 1428589.2 982358.2 446231.0 428 3.3 1264 1.1 2003-01-01

Privačių miškų vidutinis valdos plotas pagal urėdijas didžiausias yra Kėdainių urėdijoje –5.2 ha, mažiausias – Prienų urėdijoje 2.6 ha. Vandens ūkis Visa Kauno apskrities teritorija patenka į Nemuno baseiną. Jame dar išskiriami 11 didesniųjų Nemuno intakų pabaseinių. Iš jų į Kauno apskrities ribas įeina Nemuno ir jo mažųjų intakų, Neries ir jos mažųjų intakų, Nevėžio, Dubysos ir Jūros pabaseiniai. Didžiausios Kauno apskrities upės yra Nemunas, Neris, Šventoji, Nevėžis, Dubysa, Šušvė, Šešuvis. Kauno apskrities upės mažai maitinamos požeminių vandenų. Joms būdingi aukšti pavasario potvyniai ir nedideli vasaros bei rudens poplūdžiai. Visos upės priklauso lygumų upių tipui. Jų nuolydžiai nedideli, slėniai platūs. Upės teka lėtai ir daro meandras (vingiuoja). Kauno apskrities vaizdingiausios yra Nevėžio meandros. Kėdainių r. vandens telkiniai užima 2,5 % rajono teritorijos. Ežerų yra mažai (tik keli nedideli), o tvenkinių yra daugiau. Didžiausia per rajoną tekanti upė yra Nevėžis, o jo intakas Šušvė gerokai mažesnė. Nevėžis labai vingiuota upė, o nuolydis labai mažas. Jis yra gana gilus, ypač žemupyje (4 – 9 m gylio), tačiau nevandeningas ir sausesniais metais labai nusenka. Daugelio kitų nedidelių Kėdainių r. upelių natūralios vagos ištiesintos. Būdingas rajono bruožas yra giliaslėnių upelių vietose telkšantys dirbtiniai vandens telkiniai. Ežerai Dėl drėgmės pertekliaus ir ledynų “palikimo” Lietuvoje gausu ežerų. Ežerų Kauno apskrityje, kaip ir visoje Vidurio Lietuvos žemumoje, yra nedaug. Kėdainių rajono savivaldybėje yra 2 valstybinės reikmės ežerai - Baublys (Antežerio ežeras) yra 6,6ha, ež. Rukai 6,4 ha.

Kauno apskrityje yra numatoma atstatyti buvusias hidrojėgaines. Eil. Nr. Buvusios Upės pavadinimas Orientacinis Rajono hidrojėgainės atstumas nuo pavadinimas pavadininimas žiočių, km 1 Bublių HE Strėva 9 Kaišiadorys 2 Slabados malūnas Šušvė 49 Kėdainiai 3 Pakščių malūnas Obelis 27 Kėdainiai 4 Pramedžiavos Bebirva 28 Raseiniai malūnas 5 Maslausiškių Dubysa 48 Raseiniai malūnas

Kėdainių r. vandens telkiniai užima 2,5 % rajono teritorijos. Ežerų mažai, yra tik keli nedideli, kiek daugiau tvenkinių. Būdingas rajono bruožas — giliaslėnių upelių vietose telkšantys dirbtiniai vandens telkiniai. Tvenkiniai Ten kur stokojama natūralių ežerų, įrengta nemažai tvenkinių. Dažniausiai jie sukuriami patvenkus upes. Dauguma tvenkinių atsirado sovietmečiu, atliekant masinį šlapių žemių sausinimą ir įgyvendinant nuotėkio reguliavimo projektus vandens ūkio reikmėms. Kėdainių raj. Angirių tvenkinio plotas yra 262 ha, didžiausias gylis 15,2 m, tūris 16,3 mln. m³ vandens, Bublių tvenkinys, Krivėnų Pajiesio. Tvenkiniai Kauno apskrityje. Ei. Nr. Tvenkinys Upės pavadinimas Atstumas nuo žiočių, km Rajono pavadinimas 1 Beržų Lokys 2,6 Jonava 2 Užusalių Šešuva 10,2 Jonava 3 Žalvarių Kertus 0,9 Kaišiadorys 4 Bulotų Kertus 2,7 Kaišiadorys 5 Krivėnų Striūna 4,0 Kaunas 6 Pajiesio Jiesia 21,0 Kaunas 7 Janušonių Gynia 8,0 Kaunas 8 Purviškių Lazduona 3,2 Kaunas 9 Pociūnų Gynia 14,2 Kaunas 10 Altoniškių Ova 1,0 Kaunas 11 Montviliškio Dotnuvėlė 31,7 Kėdainiai 12 Angiriai Šušvė 24,6 Kėdainiai 13 Kruosto Nevėžis 71,0 Kėdainiai 14 Juodkiškių Obelis 5,4 Kėdainiai 15 Bublių Obelis 10,5 Kėdainiai 16 Aukštųjų Obelis 17,0 Kėdainiai Kaplių 18 Akademijos Dotnuvėlė 23,6 Kėdainiai 19 Labūnavos Barupė 5,0 Kėdainiai 20 Kėdainių Dotnuvėlė 1,0 Kėdainiai 21 Labūnavos Barupė 2,5 Kėdainiai 22 Kaulakių Luknė 4,0 Raseiniai 23 Kybartėlių Liolinga 2,5 Raseiniai 24 Anulyno Šaltuona 64,6 Raseiniai 25 Plikių Gynėvė 2,0 Raseiniai 26 Paupio Upė 24,0 Raseiniai

Hidroenergetika

Kauno apskrityje yra numatyta atstatyti buvusias hidrojėgaines: Bublių HE prie Strėvos upės Kaišiadorių rajone, Slabados malūną prie Šušvės ir Paukščių malųną prie Obelio Kėdainių rajone, Pramedžiavos malūną prie Bevirvos ir Maslausiškių malūną prie Dubysos Raseinių rajone. Kauno apskrityje yra 24 tvenkiniai prie kurių 1999-12-21 LR Aplinkos ministro įsakymu buvo rekomenduojama statyti/atstatyti mažąsias hidrojėgaines: Beržų ir Užusalių tvenkinių Jonavos rajone, prie Žalvarių ir Bulotų tvenkinių Kaišiadorių rajone, Prie Krivėnų,Pajiesio, Janušonių, Purviškių, Pociūnų, Altoniškių tvenkinių Kauno rajone, prie Montviliškio, Angirių, Kruosto, Juodkiškių, Bublių, Aukštųjų Kaplių, Akademijos, Labūnavos, Kėdainių tvenkinių Kėdainių rajone, Prie Kaulakių, Kybartėlių, Anulyno, Plikių Paupio tvenkinių Raseinių rajone. Pramonė

Pramonės įmonės Kauno apskrityje

Veiklos pasiskirstymas Kauno apskrityje 2003 m. Valstybinės Žemės ūkio Individualios Kitos UAB AB įmonės bendrovės įmonės įmonės Kauno apskritis 56 240 9157 289 14129 2768 Kauno m. sav. 36 - 7313 171 9620 1771 Birštono sav. - - 25 1 98 99 Jonavos r. sav. - 53 408 33 833 288 Kaišiadorių r. sav. - 29 159 5 380 277 Kauno r. sav. 20 100 686 35 1500 - Kėdainių r. sav. - 40 246 18 647 50 Prienų r. sav. - 12 143 6 402 272 Raseinių r. sav. - 6 177 20 649 11 Didžiausia ŽŪ bendrovių koncentracija stebima Kauno, Jonavos ir Kėdainių rajonų savivaldybėse. Šiose trijose savivaldybėse yra įsteigta 80 % visų ŽŪ bendrovių. Svarbiausių pramonės gaminių gamyba Kauno apskrityje. Šaltinis: Statistikos departamentas 2003m duomenys. Produkcijos rūšis 2000 2001 2002 2003 Kėdainių raj. sav Mėsa ir I kategorijos subproduktai, tūkst.t 0,6 0,6 1,1 0,4 Dešros ir rūkyti gaminiai, tūkst.t 0,3 0,4 0,3 0,1 Paruoštos arba konservuotos daržovės, tūkst.t 0,7 1,9 2,7 2,7 Majonezas, tūkst. t 2,2 3,0 3,3 3,3 Sviestas, tūkst. t 0,3 0,1 - - Riebus sūriai, t 10 13 - - Valgomieji ledai, tūkst. t 1,5 1,6 1,6 1,5 Miltai, tūkst. t 13,1 10,1 12,3 12,2 Kombinuotieji pašarai tūkst. t 27,3 17,7 21,1 19,1 Premiksai, tūkst.t 1,0 0,3 0,1 - Duona ir pyrago gaminiai, tūkst. t 2,0 1,8 1,2 1,2 Cukrus, tūkst. t 37,0 30,1 38,2 38,7 Viršutinis trikotažas, tūkst. 4 - - - Palaidinės, tūkst. 27 30 68,8 44,9 Sijonai ir sijonai-kelnės, tūkst. 32,7 37,0 30,3 34,1 Suknelės, tūkst. 19,9 17,0 14,5 3,9 Švarkai ir bleizeriai, tūkst. 5,1 3,0 8,8 9,6 Fosforo rūgštis, tūkst. t 297,0 159,3 321,3 374,2 Sieros rūgšties monohidratas, tūkst. t 809,0 464,8 874,0 1002,2 Mineralinės trąšos, skaičiuojant 10-u procentinių 434,8 263,4 513,1 545,4 maitingųjų medžiagų, tūkst. t Metalinės statinės, tūkst. 12 20 16 11

Kėdainių rajono savivaldybėje pagaminama 3,2 % šalies pramonės produkcijos. Savivaldybėje vyrauja chemijos – AB “Lifosa” (eksportas 85 %) pagrindinė pramonės įmonė savivaldybėje, ir maisto perdirbimo pramonė.

Parduota pramonės produkcija Kauno apskrityje 1997– 2003 metais.(procentinis pasiskirstymas). Šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriauybės. Parduota pramonės produkcija (%) 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 Iš viso (Lietuva) 100 100 100 100 100 100 100 Kauno apskritis 20,8 20,5 22,2 20,0 18,6 19,6 20,3 Kauno m. sav. 12,6 12,3 13,1 11,7 11,3 11,7 12.1 Birštono sav. 0,0 0,0 0,1 0,0 0,0 0,0 0,0 Jonavos r. sav. 3,1 2,8 2,5 2,9 2,8 2,7 2,8 Kaišiadorių r. sav. 0,5 0,5 0,4 0,3 0,6 0,6 0,8 Kauno r. sav. 0,3 0,4 0,4 0,5 0,9 0,8 0,8 Kėdainių r. sav. 3,3 3,3 4,3 3,5 2,0 2,8 2,8 Prienų r. sav. 0,3 0,5 0,6 0,5 0,5 0,5 0,6 Raseinių r. sav. 0,7 0,7 0,8 0,6 0,5 0,5 0,4

Kauno apskrityje parduotos pramonės produkcijos apimtis 2003 m. buvo 4984 mln. lt. Ir tai sudarė 20,3 % visos parduotos pramonės produkcijos Lietuvoje. Kauno m. savivaldybėje parduotos pramonės produkcijos apimtis 2003 m siekė 2966 mln. lt, tai sudarė 12,1 % šalies pardavimuose. toliau seka Kėdainių ir Jonavos rajonų savivaldybės. 2003 metais Jonavos rajono savivaldybėje parduota pramonės produkcijos už 683 mln. lt., o Kėdainių rajono savivaldybėje už 678 mln. lt., tai atitinkamai sudarė 2,8 % ir 2,77 % šalies pardavimuose. Prekyba ir paslaugos Mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonių apyvarta, tenkanti vienam gyventojui Kauno apskrityje. Mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvarta, įskaitant prekybą turgavietėse vienam gyventojui, tūkst. Lt.1995- 99 m. pasikeitimo tempas, % Kauno apskritis 89,9 Kauno m. 109,4 Birštono m. -21,0 Jonavos raj. 52,7 Kaišiadorių r. -11,3 Kauno raj. 51,4 Kėdainių raj. 78,1 Prienų raj. 47,2 Raseinių raj. 17,3 . Mažmeninės prekybos įmonių rodikliai, įskaitant prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais, jų techninę priežiūrą ir remontą, automobilių degalų mažmeninę prekybą,. Apyvarta (be PVM), Parduotuvių skaičius, Parduotuvių prekybos mln. Lt metų pabaigoje plotas,metų pabaigoje, tūkst. m2 2002m 2003m 2002m 2003m 2002m 2003m Kauno apskritis 2973,4 3279,9 3689 3699 358,8 370,1 Birštono sav. 5,9 10,6 23 24 1,4 2,1 Jonavos r. sav. 123,8 131,7 217 214 16,0 15,5 Kaišiadorių r.sav. 87,6 102,3 235 235 13,4 13,4 Kauno m. sav. 2161,2 2392,0 2193 2206 253,0 263,4 Kauno r. sav. 201,1 206,6 367 364 22,9 23,0 Kėdainių r. sav. 170,4 180,7 253 255 24,4 24,6 Prienų r. sav. 100,5 113,7 176 176 10,1 10,5 Raseinių r. sav. 122,9 142,3 225 225 17,6 17,6

Mažmeninės prekybos įmonių rodikliai vienam gyventojui, įskaitant prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais, jų techninę priežiūrą ir remontą, automobilių degalų mažmeninę prekybą. Apyvarta (be PVM) Parduotuvių skaičius 1000- Prekybos plotas 1000-iui vienam gyventojui, Lt iui gyventojų,metų gyventojų, metų pabaigoje, pabaigoje m2 2002 2003 2002 2003 2002 2003 Kauno apskritis 4252 4712 5,3 5,3 513 532 Birštono sav. 1089 1967 4,2 4,5 258 390 Jonavos r. sav. 2364 2520 4,1 4,1 305 297 Kaišiadorių r.sav. 2335 2731 6,3 6,3 357 358 Kauno m. sav. 5739 6401 5,8 5,9 672 705 Kauno r. sav. 2452 2497 4,5 4,4 279 278 Kėdainių r. sav. 2593 2759 3,8 3,9 371 376 Prienų r. sav. 2822 3215 4,9 5,0 284 297 Raseinių r. sav. 2788 3252 5,1 5,1 399 402 Variklinių transporto priemonių pardavimo, techninės priežiūros ir remonto, automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių rodikliai. Šaltinis: Statistikos Departamentas. Apyvarta (be PVM), mln. Parduotuvių skaičius, Parduotuvių prekybos Lt metų pabaigoje plotas,metų pabaigoje, tūkst. m2 2002 2003 2002 2003 2002 2003 Kauno apskritis 993,4 1192,3 373 392 33,7 36,4 Birštono sav. 1,5 0,7 3 2 0,1 0,1 Jonavos r. sav. 24,0 33,2 16 18 1,2 1,6 Kaišiadorių r.sav. 21,7 26,4 11 13 0,7 0,8 Kauno m. sav. 680,6 849,7 274 282 27,2 28,5 Kauno r. sav. 112,6 114,8 22 24 1,9 2,2 Kėdainių r. sav. 56,7 57,1 21 24 1,3 1,6 Prienų r. sav. 55,2 60,5 12 13 0,6 0,7 Raseinių r. sav. 41,1 49,9 14 16 0,7 0,9 Variklinių transporto priemonių pardavimo, techninės priežiūros ir remonto, automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių rodikliai vienam gyventojui. Apyvarta (be PVM) Parduotuvių skaičius Prekybos plotas 1000-iui vienam gyventojui, Lt 1000-iui gyventojų, metų gyventojų, metų pabaigoje, pabaigoje m2 2002 2003 2002 2003 2002 2003 Kauno apskritis 1421 1713 0,5 0,6 48 52 Birštono sav. 277 130 0,6 0,4 18 19 Jonavos r. sav. 458 635 0,3 0,3 23 31 Kaišiadorių r.sav. 578 705 0,3 0,3 19 21 Kauno m. sav. 1807 2274 0,7 0,8 72 76 Kauno r. sav. 1373 1388 0,3 0,3 23 27 Kėdainių r. sav. 863 872 0,3 0,4 20 24 Prienų r. sav. 1550 1711 0,3 0,4 17 20 Raseinių r. sav. 932 1140 0,3 0,4 16 21

Mažmeninės prekybos įmonių rodikliai, išskyrus prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais. Apyvarta (be PVM), Parduotuvių skaičius, Parduotuvių prekybos mln. Lt metų pabaigoje plotas,metų pabaigoje, tūkst. m2 2002 2003 2002 2003 2002 2003 Kauno apskritis 1980,0 2087,6 3316 3307 325,1 333,7 Birštono sav. 4,4 9,9 20 22 1,3 2,0 Jonavos r. sav. 99,8 98,5 201 196 14,8 13,9 Kaišiadorių r.sav. 65,9 75,9 224 222 12,7 12,6 Kauno m. sav. 1480,6 1542,3 1919 1924 225,8 234,9 Kauno r. sav. 88,5 91,8 345 340 21,0 20,8 Kėdainių r. sav. 113,7 123,6 232 231 23,1 23,0 Prienų r. sav. 45,3 53,2 164 163 9,5 9,8 Raseinių r. sav. 81,8 92,4 211 209 16,9 16,7 Mažmeninės prekybos įmonių rodikliai vienam gyventojui, išskyrus prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais. Apyvarta (be PVM) Parduotuvių skaičius Prekybos plotas 1000-iui vienam gyventojui, Lt 1000-iui gyventojų, metų gyventojų, metų pabaigoje, pabaigoje m2 2002 2003 2002 2003 2002 2003 Kauno apskritis 2831 2999 4,7 4,8 465 479 Birštono sav. 812 1837 3,7 4,1 240 371 Jonavos r. sav. 1905 1885 3,8 3,8 283 266 Kaišiadorių r.sav. 1756 2026 6,0 5,9 338 336 Apyvarta (be PVM) Parduotuvių skaičius Prekybos plotas 1000-iui vienam gyventojui, Lt 1000-iui gyventojų, metų gyventojų, metų pabaigoje, pabaigoje m2 2002 2003 2002 2003 2002 2003 Kauno apskritis 2831 2999 4,7 4,8 465 479 Kauno m. sav. 3932 4127 5,1 5,1 600 629 Kauno r. sav. 1079 1110 4,2 4,1 256 251 Kėdainių r. sav. 1730 1887 3,5 3,5 351 351 Prienų r. sav. 1272 1504 4,6 4,6 267 277 Raseinių r. sav. 1856 2111 4,8 4,8 383 382 Restoranų, barų ir kitų maitinimo įmonių rodikliai. Apyvarta (be PVM), Maitinimo vienetų Maitinimo vienetų vietų mln. Lt skaičius, skaičius, metų pabaigoje metų pabaigoje, tūkst. 2002 2003 2002 2003 2002 2003 Kauno apskritis 99,0 110,6 530 527 24,5 26,2 Birštono sav. 0,6 0,8 4 5 0,2 0,3 Jonavos r. sav. 2,8 3,1 31 32 1,4 1,5 Kaišiadorių r.sav. 2,0 5,0 16 19 1,2 1,7 Kauno m. sav. 84,4 89,9 369 355 17,3 17,9 Kauno r. sav. 2,9 3,3 33 35 1,1 1,2 Kėdainių r. sav. 3,3 5,2 31 34 1,4 1,6 Prienų r. sav. 0,9 1,0 29 30 1,2 1,3 Raseinių r. sav. 2,1 2,3 17 17 0,7 0,7

Restoranų, barų ir kitų maitinimo įmonių rodikliai vienam gyventojui. Mažmeninė Ir Didmeninė Prekyba 2003 Statistikos rinkinys Suteiktos mokamos paslaugos.

Apyvarta (be PVM), mln. Maitinimo vienetų skaičius Maitinimo vienetų vietų Lt 1000-iui gyventojų, metų skaičius 1000-iui pabaigoje gyventojų, metų pabaigoje 2002 2003 2002 2003 2002 2003 Kauno apskritis 142 159 0,8 0,8 35 38 Birštono sav. 111 148 0,7 0,9 37 56 Jonavos r. sav. 53 59 0,6 0,6 27 29 Kaišiadorių r.sav. 53 133 0,4 0,5 32 45 Kauno m. sav. 224 241 1,0 1,0 46 48 Kauno r. sav. 35 40 0,4 0,4 13 15 Kėdainių r. sav. 50 79 0,5 0,5 21 24 Prienų r. sav. 25 28 0,8 0,8 34 37 Raseinių r. sav. 48 53 0,4 0,4 16 16

Suteiktų mokamų paslaugų , tenkančių vienam gyventojui rodikliai atskiruose Kauno apskrities miestuose bei rajonuose. Lygmuo 1997 m. 1998 m. 1999 m. Kauno apskritis 389,1 1386,7 1523,9 Kauno m. 543,1 2024,9 2243,7 Birštono m. 2265,3 2549,0 2477,8 Jonavos raj. 270,0 673,5 758,3 Kaišiadorių raj. 136,9 459,2 496,2 Kauno raj. 92,3 645,0 687,2 Kėdainių raj. 237,5 792,8 834,0 Prienų raj. 182,0 447,2 478,1 Raseinių raj. 144,4 271,0 299,4

2001 m. pabaigoje daugiausiai parduotuvių buvo Kauno rajone — 338, Kėdainių rajone buvo 299 parduotuvės, Kaišiadorių r. buvo 10,5 %, Prienų r. — 8,8 %, Jonavos r. — 8,7 %, Raseinių r. — tik 1,6 % mažiau parduotuvių negu Kėdainių rajone. 2001 m. pabaigoje Kauno ir Kėdainių rajonuose 1000-čiui gyventojų teko ~5 parduotuves. Parduotuvių skaičius Kauno apskrities rajonuose 2001 m. pabaigoje. Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV. Rajonas Gyventojų skaičius Parduotuvių skaičius 1000-čiui gyventojų tenka parduotuvių Jonavos 52378 176 3,4 Kaišiadorių 37523 151 4,0 Kauno 82012 338 4,1 Kėdainių 65724 299 4,5 Prienų 35607 175 4,9 Raseinių 44076 277 6,3 Kauno apskritis 699314 4024 5,8 2001 m. pabaigoje Kėdainių rajone 1000-čiui gyventojų teko 320,7 m2 parduotuvių prekybos ploto — žymiai mažiau negu vidutiniškai Kauno apskrityje ir Lietuvoje. Kauno apskrityje 1000-čiui gyventojų teko 542,5 m2, Lietuvoje — 553,9 m2 parduotuvių prekybos ploto, atitinkamai 1,3 ir 1,4 karto daugiau negu Kėdainių rajone. Parduotuvių prekybos plotas Kauno apskrities rajonuose 2001 m. pabaigoje. Šaltinis:Statistikos departamentas prie LRV. Gyventojų skaičius Parduotuvių prekybos 1000-čiui gyventojų Rajonas plotas tūkst. m2 tenka parduotuvių prekybos ploto Jonavos 52378 16,8 320,7 Kaišiadorių 37523 14,7 391,7 Kauno 82012 20,3 247,5 Kėdainių 65724 26,6 404,7 Prienų 35607 9,9 278,0 Raseinių 44076 17,1 387,9 Kauno apskrities rajonai 317320 105,4 332,2 Kauno apskritis 699314 379,4 542,5

Parduotuvių prekybos ploto dinamika Kauno apskrities rajonuose 1997 - 2001 m. tūkst. m2. Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV. Rajonas 1998 1999 2000 2001 Jonavos 20,6 18,7 17,6 16,8 Kaišiadorių 9,2 9,6 10,1 14,7 Kauno 23,9 24,3 21,6 20,3 Kėdainių 24,1 25,5 27,3 26,6 Prienų 10,8 11,1 10,5 9,9 Raseinių 16,8 18,3 17,6 17,1

2001 m. pabaigoje Kėdainių rajone buvo 82 restoranai ir kitos maitinimo įmonės, tai sudarė 26,0 % Kauno apskrities rajonuose, 7,9 % Kauno apskrityje ir 1,6 % šalyje veikiančių restoranų ir maitinimo įmonių. Lyginant su kitais Kauno apskrities rajonais, 2001 m. pabaigoje Kėdainių rajone restoranų, barų ir valgyklų buvo daugiausia. Kauno apskrities rajonuose 1000-čiui gyventojų 2001 m. teko 0,9, Kauno apskrityje — 1,5, Lietuvoje — 1,5 restorano. Kauno apskrityje 1000-čiui gyventojų daugiausia restoranų ir kitų maitinimo įmonių tenka Kėdainių rajone, mažiausiai Kauno rajone — 0,7.Lietuvoje ir Kauno apskrityje restoranų ir kitų maitinimo įmonių skaičius augo. Šalyje 2001m. restoranų ir kitų maitinimo įmonių buvo 19,4 % daugiau negu 1997 m., Kauno apskrityje — 5,3 % daugiau. Restoranų ir kitų maitinimo įmonių dinamika Kauno apskrities rajonuose. Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV. Rajonas 1997 1998 1999 2000 2001 Jonavos 67 66 59 55 51 Kaišiadorių 43 45 43 46 40 Kauno 54 57 55 62 62 Kėdainių 81 85 82 84 82 Prienų 32 37 31 38 36 Raseinių 43 56 55 46 44

Mažmeninės prekybos ir maitinimo, įskaitant prekybą turgavietėse, apyvarta Kėdainių rajone buvo pati didžiausia Kauno apskrityje. Mažmeninės prekybos ir maitinimo įstaigų, įskaitant prekybą turgavietėse, apyvarta 1997 – 2001 m. sumažėjo visuose Kauno apskrities rajonuose, išskyrus Kėdainių rajoną. 2001 m., lyginant su 1997 m., šis rodiklis buvo 14,0 proc. didesnis.

Veikiančių ūkio subj. sk. pagal apskrities, miestus ir rajonus bei pagrindines ekonominės veiklos rūšių grupes 2004-01-01. Apskrities, Žemės ūkis, Staty- Preky- Viešbučiai Paštas ir Finansinis Viešasis miestai, miškininkystė ba ba ir restora- nuotoliniai tarpinin- valdymas rajonai ir žuvininkystė nai ryšiai kavimas

Birštono sav. 4 3 29 6 1 - 4 Kauno m. sav. 52 463 3388 348 30 132 27 Jonavos r. sav. 28 31 192 30 2 12 9 Kaišiadorių r.s. 42 17 140 22 3 14 Kauno r. sav. 55 50 416 38 1 10 - Kėdainių r. sav. 69 29 218 31 - 3 9 Prienų r. sav. 22 11 177 24 2 4 9 Raseinių r. sav. 35 12 201 16 - 3 8 Iš viso – 307 616 4761 515 36 167 80

Statyba

Strateginė kryptis: gamybos ir paslaugų sektoriaus, jungiančio pramonės, statybų ir statybinės industrijos, prekybos, buities ir kitų paslaugų, turizmo ir poilsio paslaugų, smulkaus ir vidutinio verslo sritis, plėtra. Leista statyti Kauno apskrityje pagal statybos leidimus 2000m. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas prie LRV. Pagal statybos leidimus leista statyti Išduota Pastatų Butų Apskritys ir jų Vidutinis buto leidimų skaičius skaičius savivaldybės naudingasis plotas Kauno apskritis 381 381 467 68418 146,5 Birštono sav. 1 1 1 168 168,0 Kauno m. sav. 162 162 248 37959 153,1 Jonavos raj. sav. 22 22 22 4337 197,1 Kaišiadorių raj. 40 40 40 4117 102,9 sav. Kauno raj. sav. 123 123 123 16538 134,5 Kėdainių raj. sav. 10 10 10 2085 208,5 Prienų raj. sav. 11 11 11 1772 161,1 Raseinių raj. sav. 12 12 12 1442 120,2

1997 – 1998 m. Kėdainių rajono statybos įmonių ir bendrovių atliktų statybos darbų apimtys buvo padidėjusios, bet 1999 – 2001 m. vėl sumažėjo, nors 2001 m. darbų dar buvo atlikta 4,6 % daugiau negu 1997 m.

Kauno apskrities rajonų statybos įmonių ir bendrovių atliktų statybos darbų apimčių dinamika, tūkst. lt. Statistikos departamento duomenys. Rajonas 1997 1998 1999 2000 2001 Jonavos 22828 30006 20897 30287 31097 Kaišiadorių 28725 42268 29148 20495 17680 Kauno 38649 41972 43986 34801 34959 Kėdainių 25843 45510 34137 21646 27044 Prienų 14365 20725 16946 8935 10480 Raseinių 12443 16499 18896 7208 8896

2001 m. Kėdainių rajone pastatyti tik 8 butai. Kauno apskrityje tai žemiausias rodiklis. 1997 – 2001 m. Kėdainių rajone pastatytų butų skaičius sumažėjo 2,5 karto. 2001 m. Kėdainių rajono statybos įmonių ir bendrovių pastatytų butų naudingasis plotas — 1,0 tūkst. m2. 2001 m. Kėdainių rajono statybos įmonių ir bendrovių pastatytų butų naudingasis plotas buvo 44,4 % mažesnis negu 1997 m. Pastatytų butų naudingasis plotas analizuojamu laikotarpiu šalyje sumažėjo 36,5 %.

Kauno apskrities rajonų statybos įmonių ir bendrovių pastatytų butų naudingojo ploto dinamika 1997 – 2001 m., tūkst. m2. Šaltinis: Statistikos departamentas. Rajonas 1997 1998 1999 2000 2001 Jonavos 7,5 8,7 5,9 4,2 4,2 Kaišiadorių 6,9 7,8 6,0 7,1 3,4 Kauno 34,8 21,4 24,1 19,6 20,0 Kėdainių 1,8 2,6 1,7 2,4 1,0 Prienų 9,1 12,4 13,5 9,0 2,6 Raseinių 13,1 6,8 5,8 3,2 3,0

2001m. daugiausiai pastatų rekonstruota Kaune (198 gyvenamieji namai ir 257 negyvenamieji namai), ženkliai mažiau Raseinių raj. (14 ir 22) ir Kėdainių raj. (10 ir 38) Nedarbas ir užimtumas

Nedarbas

Kauno apskritis garsėja vienu mažiausiu nedarbo lygiu šalyje. Remiantis darbo biržos duomenimis vidutinis metinis 2003 m. nedarbo lygis Kauno apskrityje buvo 8,5 %, kas sudarė 40,1 tūkst bedarbių, t.y. 1,8 % mažiau nei šalies nedarbo lygis tais metais (10,3 %). Mažiausias vidutinis nedarbo lygis buvo užregistruotas Prienų ir Kėdainių rajonų savivaldybėse 1999 metais, kur nedarbo lygis atitinkamai buvo 4,2 % ir 4,9 %. Šiose savivaldybėse mažiausias nedarbo lygis buvo užregistruotas ir 2003 metais. Nedarbo lygis Kauno apskrityje 1998 - 2002 m. (darbo biržos ir savivaldybių duomenimis). Nedarbo lygis (%) 1999 2000 2001 2002 2003 Lietuva 8,4 11,5 12,5 11,3 10,3 Kauno apskritis 6,4 9,2 9,7 8,8 8,5 Kauno m. 5,8 8,5 8,5 7,9 7,8 Birštono m. n.d. n.d. 12,3 9,7 8,0 Jonavos raj. 14,4 18,9 21,6 19,7 17,5 Kaišiadorių raj. 5,5 8,6 10,2 9,1 7,2 Kauno raj. n.d. n.d. 9,9 9,2 8,9 Kėdainių raj. 4,9 7,5 8,1 6,6 6,6 Prienų raj. 4,2 7,4 7,6 6,7 6,1 Raseinių raj. 9,6 13,0 13,3 11,6 10,1

Gyventojų užimtumas

Užimtumas – viena svarbiausių socialinių-ekonominių rinkos ekonomikos problemų. Remiantis tarptautinius standartus atitinkančia koncepcija, užimtumas ir nedarbas analizuojami kaip du vienas kitą papildantys veiksniai. Ekonominės sistemos pusiausvyrai būtinas tam tikras užimtumo lygis. Vidutinis metinis užimtųjų skaičius Kauno apskrityje (tūkstančiais) pagal 2003 m. statistikos duomenis. 2000 2001 2002 2003 Iš viso Kauno apskrityje 273.4 273.4 287.1 291.7 Birštono sav. 1.4 1.9 1.9 2.0 Jonavos r. sav. 20.4 20.6 20.8 21.4 Kaišiadorių r. sav. 12.0 12.2 12.5 12.2 Kauno m.sav. 157.0 155.5 159.9 161.9 Kauno r. sav. 30.4 28.4 32.8 32.6 Kėdainių r. sav. 27.2 28.7 30.3 30.8 Prienų r. sav. 11.0 11.1 12.6 13.6 Raseinių r. sav 14.0 15.0 16.3 17.2

Kėdainių rajone nedarbo lygis pastoviai mažėja. Daugiausia naujų laisvų darbo vietų užregistruojama žemės ūkyje, paslaugų sektoriuje, mažiausiai statyboje.Mažėja besikreipiančių į darbo biržą skaičius. Didėja kvalifikuotų darbininkų paklausa. Daugiausiai bedarbių įdarbinama privačiame paslaugų sektoriuje. Šiuo metu Kėdainiuose darbo vietų yra daugiau negu pasirengusiųjų jas užimti turintiems aukštą ir aukštesnįjį išsilavinimą – vadybininkams, inžineriams elektrikams, kompiuterinių sistemų inžineriams. Darbo vietų mažiau nei pasirengusiųjų jas užimti yra – agronomams žemės ūkio inžinerijos specialistams. Investicijos Materialinių investicijų pasiskirstymas Kauno apskrityje, tūkst. Lt. Lygmuo 1995 m. 1996 m. 1997 m. 1998 m. Pokytis 1998 m., lyginant su 1995 m., kartais Kauno apskritis 430504 638235 763614 1050596 2,44 Kauno m. 265035 381738 497264 637124 2,40 Birštono m. 1186 707 5033 7653 6,45 Jonavos raj. 34711 55066 41446 71747 2,07 Kaišiadorių raj. 36918 42322 52702 56367 1,53 Kauno raj. 43717 78559 83251 118930 2,72 Kėdainių raj. 17679 35775 41070 104590 5,92 Prienų raj. 8845 12648 24377 28945 3,27 Raseinių raj. 22413 31420 18471 25240 1,13 Itin sparčiais materialinių investicijų augimo tempais Kauno apskrityje analizuojamu laikotarpiu išsiskyrė Kėdainių rajonas, kur 1995 m. buvo investuota 17679 tūkst. lt, o 1998 m. šis rodiklis buvo net 5,92 karto didesnis ir siekė 104590 tūkst. lt. Tokiu būdu Kėdainių rajonui tenkanti Kauno apskrities materialinių investicijų dalis nuo 4,11 % 1995 m. išaugo iki beveik 10 % 1998 m.

Materialinės investicijos vienam gyventojui Kauno apskrityje, lt. Lygmuo 1995 m. 1996 m. 1997 m. 1998 m. Nuokrypis nuo Pokytis 1998 m., apskrities vidurkio lyginant su 1995 m., % 1998 m., % Kauno apskritis 568 845 1012 1393 2,45 Kauno m. 642 921 1192 1535 10,2% 2,39 Birštono m. 312 186 1324 2014 44,6% 6,45 Jonavos raj. 646 1014 758 1304 -6,4% 2,02 Kaišiadorių raj. 916 1050 1308 1402 0,6% 1,53 Kauno raj. 483 906 1007 1418 1,7% 2,94 Kėdainių raj. 253 510 584 1481 6,3% 5,87 Prienų raj. 226 324 625 740 -46,9% 3,28 Raseinių raj. 479 673 396 543 -61,0% 1,13 LIETUVA 622 1181 1481 1846 2,97

Tiesioginės užsienio investicijos

Rinkos ekonomikos sąlygomis pirmiausia užsienio investicijas pritraukia šalies miestai ir rajonai su gerai išvystyta infrastruktūra ir palankia geopolitine padėtimi. Dėl mažų demografinių išteklių urbanistinio karkaso centrų vystymas daugiau bus kokybinis nei kiekybinis. 1999 m. tiesioginės užsienio investicijos Kauno apskrityje siekė 1042,5 mln. lt., lyginant su 1995 m. jos padidėjo 3,5 karto. Tiesioginės užsienio investicijos Kauno apskrityje, tūkst. lt. Lygmuo 1995 m. 1996 m. 1997 m. 1998 m. 1999 m. Kauno apskritis 301302 462490 625159 792675 1042477 Kauno m. 259514 426625 558370 647056 864003 Birštono m. - - - - - Jonavos raj. 807 10461 15525 14702 12287 Kaišiadorių raj. 8337 4878 5121 6011 15183 Kauno raj. 3058 5893 3628 2135 3725 Kėdainių raj. 4089 5286 32842 80768 131942 Prienų raj. 3806 7557 4577 4109 4629 Raseinių raj. 21691 1790 5096 37894 10708

Labai spartūs tiesioginių užsienio investicijų augimo tempai pastebimi 1997 – 1999 m. Kėdainių rajone. 1997 m. TUI Kėdainių rajone išaugo 6,2 karto, 1998 m. — 2,5 karto, o 1999 m. — dar 63 % ir 1999 m. jau siekė 131942 tūkst. lt, o tai buvo12,7 % visų Kauno apskrities TUI

Tiesioginės užsienio investicijos vienam Kauno apskrities gyventojui, lt. Šaltinis: Statistikos departamentas. Lygmuo 1995 m. 1996 m. 1997 m. 1998 m. 1999 m. Nuokrypis nuo apskrities vidurkio 1999 m. Kauno apskr. 397,8 612,1 828,5 1051,2 1383,1 Kauno m. 628,4 1028,8 1338,4 1559,2 2090,0 51,1% Birštono m. - - - - - Jonavos raj. 15,0 192,7 283,8 267,3 222,3 -83,9% Kaišiadorių raj. 206,9 121,0 127,1 149,5 377,5 -72,7% Kauno raj. 33,8 68,0 43,9 25,4 43,9 -96,8% Kėdainių raj. 58,4 75,4 467,2 1144,0 1865,2 34,9% Prienų raj. 97,1 193,8 117,4 105,1 118,7 -91,4% Raseinių raj. 463,5 38,3 109,4 814,9 230,6 -83,3% LIETUVA 378,6 755,2 1123,3 1755,8 2230,5 61,3%

TUI metų pradžioje mln.lt. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas prie LRV. Kauno aspkrities savivaldybės 2002m. 2003m. Raseinių raj.sav. 20.308 23.93 Prienų raj.sav. 5.793 4.16 Kėdainių raj.sav. 143.338 179.24 Kauno raj.sav. 3.374 2.8 Kaišiadorių raj.sav. 19.811 29.05 Jonavos raj.sav. 11.507 14.2 Kauno miesto sav. 1106.4 1320.02 Kauno apskritis 1310.6 1573.4

TUI Kėdainių rajone 2002 m. sausio 1 d. buvo 143338 tūkst. Lt. Tai pačios didžiausios tiesioginės užsienio investicijos Kauno apskrityje. Jos sudarė 70,2% Kauno apskrities rajonų TUI. Kituose Kauno apskrities rajonuose TUI buvo nepalyginamai mažesnės negu Kėdainių rajone: Kauno r. — net 42 kartus, Prienų r. — 24,7 karto, Jonavos r. — 12,5 karto, Kaišiadorių r. — 7,2 karto, Raseinių r. — 7,1 karto. Iš šių duomenų matyti, kad Kėdainių rajonas 2002m. buvo patraukliausias užsienio investuotojams Kauno apskrityje. Kėdainių rajone 2002 m. sausio 1 d. 1000-čiui gyventojų teko 2181,2 tūkst. lt tiesioginių užsienio investicijų. Tai pats didžiausias rodiklis Kauno apskrityje. Nuo Kėdainių rajono pagal šį rodiklį Kauno apskrities rajonai atsilieka 3,4 karto. Vidutiniškai Lietuvoje 1000-čiui gyventojų teko 1,4 karto daugiau tiesioginių užsienio investicijų negu Kėdainių rajone. Mažiausiai 1000 – čiui tiesioginių užsienio investicijų Kauno apskrities rajonuose teko Kauno rajonui ir buvo beveik du kartus mažesnės nei Kėdainių rajone. Tiesioginės užsienio investicijos Kėdainių rajone 2002 metais palyginti su 1997 metais padidėjo net 27,1 karto, Raseinių r. — 11,3 karto, Kaišiadorių r. — 4,1 karto, Jonavos r. — 1,1 karto. Tačiau kituose Kauno apskrities rajonuose tiesioginės užsienio investicijos analizuojamu laikotarpiu sumažėjo.

Tiesioginių užsienio investicijų dinamika Kauno apskrities rajonuose 1997 – 2002 m., tūkst. Litų. Šaltinis: Statistikos departamentas. Rajonas 1997 1998 1999 2000 2001 2002 Jonavos 10461 15525 14702 12287 11759 11507 Kaišiadorių 4878 5121 6011 15193 25985 19811 Kauno 5893 3628 2135 3725 2881 3374 Kėdainių 5286 32842 80768 131942 130403 143338 Prienų 7557 4577 4109 4629 5759 5793 Raseinių 1790 5096 37894 10708 27784 20308 Turizmas

Turistinių srautų analizė

Kėdainių senamiestis. Tai ateityje perspektyvi kultūrinio turizmo zona, jau dabar sėkmingai besiplėtojanti. Turistų aplankiusių Kėdainius skaičius. Metai Lankytojų Lankytojai iš Iš viso Iš Lietuvos užsienio 2002 (III- XII) 2918 511 3429 2003 4063 717 4780 2004 4455 955 5410

Mini zoologijos sodą, įsikūrusį AB „Kėdainių grūdai" (Pramonės g. 8). Mini zoosode galite pamatyti stumbrus, dėmėtuosius elnius, šerniukus, ponius, auksinį ir sidabrinį fazanus, stručius, povus, pentardas. Minaretą (miesto parkas). Kėdainių miesto parko pakraštyje yra originalus statinys - minaretas. Jį apie 1880 m. pastatė rusų generolas E. Totlebenas. Minaretas buvo pastatytas kaip parko dekoracija ir sėkmingoms kovoms su turkais atminti. Iš minareto tuometinis Kėdainių ir jų apylinkių savininkas rodydavo svečiams parką ir savo valdas.

Pėsčiųjų turizmo trasos

Pėsčiomis po Kėdainių senamiestį Kėdainiai, vienas seniausių Lietuvos miestų, svečius traukia daug amžių puoselėjamomis įvairiomis kultūrinėmis ir religinėmis tradicijomis. Pirmą kartą apie šią vietovę buvo užsiminta 1372 m. H. Vartbergės Livonijos kronikoje. Restauruotas ir atnaujintas Kėdainių senamiestis šiuo metu užima 87 ha. Viena seniausių aikščių, išsaugojusių XVII a. būdingą išplanavimą, - Didžiosios rinkos aikštė. Šalia jos susitelkusios istorijos, kultūros vertybės ir senieji XVI-XVII a. pastatai: buvę stiklių namai, pirklio Šaflerio namas, burmistro Jurgio Andersono namas, renesanso stiliaus Rotušė (1653 m.), viena iš trijų išlikusių Lietuvoje. Kitapus Nevėžio upės, kairiajame krante, ant kalvos iškilusi gotikinė XV a. Šv. Jurgio bažnyčia - seniausias mūrinis pastatas Kėdainiuose. Didžiausias senamiesčio pastatas - XVII a. evangelikų reformatų bažnyčia, kurios rūsyje įrengtas didikų Radvilų mauzoliejus; juk Radvilos prieš kelis amžius mieste turėjo didelę įtaką. Kriptoje, puošniuose renesanso ir baroko stiliaus sarkofaguose, ilsisi Vilniaus vaivados, Lietuvos didieji etmonai Kristupas Radvila Perkūnas, Jonušas Radvila ir jų šeimos nariai. Tai vienintelė sutvarkyta aukščiausio rango didikų kapavietė Lietuvoje. XVI a. Senosios rinkos aikštėje jūsų dėmesį patraukia XVII-XIX a. Dviejų sinagogų kompleksas, išlikęs Senojoje rinkoje. Jį sudaro XVII a. pab. menanti halinė vasarinė sinagoga, viena iš dviejų baroko stiliaus sinagogų Lietuvoje. Kitoje - Mažojoje - įsikūręs Daugiakultūris centras, kuriame organizuojamos parodos. Sinagogoje dar išlikęs autentiškas vidaus išplanavimas („bobinčius"). Ilgiausia senamiesčio gatvė - Didžioji. Šiuo metu ji yra restauruota ir vilioja turistus ne tik architektūros paminklų, bet ir paslaugų gausa. Joje yra Krašto muziejus, kuris įsikūręs buvusiame XVIII a. karmelitų vienuolyne. Šalia muziejaus stovi Šv. Juozapo bažnyčia. Šią medinę liaudies baroko stiliaus bažnyčią su varpine 1703 m. pradėjo statyti karmelitai. Šviesiosios gimnazijos istorija prasidėjo 1625 m., kai miesto savininkas reformatas Kristupas Radvila įsteigė mokyklą. 1940 m., uždarius Vilniaus reformatų gimnaziją. Gimnazijos puošmena - vidinis kiemelis po stikliniu kupolu, apsuptas parkų, primenančių Vilniaus, Krokuvos universitetus. Išlikę autentiški skliautuoti XVII a. rūsiai. Miesto centrą puošia Kristaus Atsimainymo cerkvė. Tai XIX a. pab. Bizantinio stiliaus statinys. Viduje išlikusi XX a. pr. tapyba, yra vertingų ikonų. Evangelikų liuteronų bažnyčią rasite Ramybės skvere. Šiame XVII a. statinyje išlikusi unikali sienų tapyba. Taip pat siūloma aplankyti Janinos Monkutės- Marks muziejų –galeriją, Vytauto Ulevičiaus medžio skulptūrų muziejų. Automobilių turizmo trasos

Automobiliu po šiaurinį apskrities pakraštį Du apskrities rajonus - Kėdainių ir Raseinių - apimantis maršrutas, nusidriekęs per šiaurinę apskrities dalį, padės jums susipažinti su pačiais įdomiausiais šių rajonų objektais. Maršrutą galima skelti į dvi dalis ir kiekvieną šių rajonų apkeliauti atskirai. Kėdainių kraštas buvo garsus visais savo gyvavimo amžiais. Dabar Kėdainių apylinkės garsėja dvarų, bažnyčių gausa, gražiais parkais. Sirutiškio dvaras iki XVIII a. buvo vadinamas Panevėžiu. XVIII a. pr. dvarą įsigijo Simonas Sirutis, Žečpospolitos kariuomenės atsargos karininkas, ir dvarą praminė Sirutiškiu. XIX a. pab. dvarą perėmus grafui Antanui Komarovskiui, čia pastatyti secesinio stiliaus rūmai, XIX a. pab. 10 ha teritorijoje buvo pasodintas parkas. Manoma, kad Kalnaberžės pavadinimas kilo nuo ten augančių beržų. XVII-XVIII a. Kalnaberžės dvarą valdė kunigaikščiai Radvilos, pastatę čia evangelikų reformatų bažnyčią. Vėliau dvaras priklausė dar keliems savininkams, tarp jų ir generolui A. Stolypinui, kurio sūnus Rusijos ministras pirmininkas P. Stolypinas dažnai jame viešėdavo, o 1903 m. čia įkūrė pradinę mokyklą, tebeveikiančią iki šiol. Paberžė - viena iš tolimesnių rajono vietovių. Čia veikia 1863 metų sukilimo muziejus, nuo 1966 m. kunigas vienuolis kapucinas Tėvas Stanislovas (Algirdas Mykolas Dobrovolskis) Paberžės parapijoje ėmė kaupti senovinius daiktus: varinius puodus, spynas, raktus, varpelius, bažnytinius drabužius, žibintus, metalinius kryžius - saulutes, tvoreles, girnapuses, medinius garsiojo dievdirbio V. Svirskio kryžius. Iki šiol čia išlikusi liaudies meistrų statyta Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo bažnyčia. Dotnuva minima nuo XVI a. Vėlyvojo baroko stiliaus Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia baigta statyti 1810 m. Bažnyčioje gausu meno vertybių: paveikslų, altorių, skulptūrų. Vienuolyne yra biblioteka ir liturginių drabužių (abitų) muziejus.

Aviaturizmas

Aviaturizmo paslaugos yra teikiamos Prienų rajone esančioje Pociūnų sportinės aviacijos bazėje. Čia galima prižiūrint instruktoriui, nusileisti parašiutu, turint atitinkamų kvalifikacijų paskraidyti, arba būti paskraidintam. Ekskursijos. Kaunas : 1. Senamiesčio architektūriniai paminklai; 2. Miestas prie Nemuno ir Neries; 3. Turas po Kauną; 4. Viena diena Kaune (moksleiviams); 5. Literatūrinis Kaunas; 6. Kauno tvirtovės; 7. Netradicinis žvilgsnis į Kauną.

Kėdainiai: 1. Po Kėdainių Senamiestį 2. Po Kėdainių apylinkes - Lietuvos geografinis centras Ruosčiuose, Dotnuva, Akademija, Pilioniai, Terespolis, Paberžė, Kalnaberžė, Sirutiškis, Babėnai, Kėdainių minaretas. Be šių ekskursijų Kauno ir Kėdainių TIC bei turizmo agentūros nuolat rengia įvairias ekskursijas po savo ir kitus šalies miestus, keliones po Lietuvą, užsakomuosius maršrutus po Kauną ir apylinkes specialioms grupėms ir pavieniams turistams, siūlo ir sezoninius maršrutai.

Kauno apskrities turizmo paslaugų sektorius

Apgyvendinimo paslaugos

Apgyvendinimo įmonės skirstomos į šias kategorijas: 1. Viešbučiai ir moteliai – tai buto tipo ir sezoniniai viešbučiai ir moteliai, kitos panašios laikinos apgyvendinimo buveinės, kuriose suteikiama daugiau viešbučių paslaugų, negu kasdieninis lovų tvarkymas, sanitarinės paslaugos. Viešbučių paslaugų lygis vertinamas žvaigždutėmis. 2. Poilsio įstaigos (poilsio nameliai, vilos ir kitos panašios buveinės ) – įmonės, apimančios bendrai administruojamus grupinius statinius, kuriuose teikiamos ribotos viešbučio tipo paslaugos (kasdieninis lovų klojimas ir valymas neįeina). 3. Sveikatingumo įmonės – įmonės, kuriose laikinaiapgyvendinami žmonės ir suteikiamas antirecidyvinis lėtinėmis ligomis sergančio žmogaus gydymas beisveikatą grąžinantis gydymas ir reabilitacija, taikant natūralius bei performuotus gamtinius veiksnius: mineralinius vandenis (balneologija), gydomąjį purvą (poleidoterapija, klimaterapija). 4. Privatus apgyvendinimo sektorius – tai individualios gyvenamosios patalpos, kurių savininkai turi verslo liudijimą ir leidimą apgyvendinimo paslaugai teikti. 5. Kitos kolektyvinio apgyvendinimo įmonės – tai poilsio įstaigos, kempingai, turistinės bazės, nakvynės namai. 6. Specializuotos apgyvendinimo įmonės – tai sveikatingumoįmonės, konferencijų centrai, vaikų poilsio stovyklos. Apgyvendinimo įmonių skaičius pagal Kauno apskrities savivaldybes (šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2004, ISSN 1392-9925). Įmonių skaičius Numerių skaičius Vietų skaičius 2001 2002 2003 2001 2002 2003 2001 2002 2003 Iš viso (Lietuva) 561 548 574 16386 16838 17341 40568 40708 42411 Kauno apskritis 51 52 60 1498 1388 1399 3620 3419 3603 Birštono m. 4 5 6 456 343 347 956 784 757 Jonavos raj. 2 2 2 53 53 53 99 99 99 Kaišiadorių raj. 2 1 1 63 12 12 186 23 23 Kauno m. 28 29 31 648 682 675 1215 1297 1308 Kauno raj. 9 10 11 191 249 245 978 1100 1262 Kėdainių raj. 2 1 1 51 13 13 106 36 36 Prienų raj. 1 1 1 5 5 5 14 14 14 Raseinių raj. 3 3 7 31 31 49 66 66 104

Pagal Kėdainių rajono turizmo informacijos centro 2004m duomenis Kėdainiuose veikia 8 apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės: 4 Kėdainių mieste ir 4 rajone. Per 2004 m atidarytos 4 naujos apgyvendinimo įmonės.

Apgyvendinta svečių apgyvendinimo įmonėse pagal Kauno apskrities savivaldybes (šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2004, ISSN 1392-9925). Iš viso Užsieniečių 2001 2002 2003 2001 2002 2003 Iš viso (Lietuva) 703910 752100 847507 353889 393126 438299 Kauno apskritis 69752 72855 86152 42292 48395 57451 Birštono m. 5398 5716 6553 679 527 728 Jonavos raj. 2627 1952 1990 180 169 297 Kaišiadorių raj. 2517 540 629 110 113 152 Kauno m. 52661 60442 71177 40433 46890 55329 Kauno raj. 3691 2784 2974 96 242 206 Kėdainių raj. 2059 592 1189 508 211 374 Prienų raj. 41 - - - - - Raseinių raj. 758 829 1640 286 243 365 Suteikta nakvynių apgyvendinimo įmonėse pagal Kauno apskrities savivaldybes (šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2004, ISSN 1392-9925). Iš viso Užsieniečiams

2001 2002 2003 2001 2002 2003

Iš viso (Lietuva) 3076894 3030606 3015270 1072548 1144557 1170369 Kauno apskritis 292883 269402 281481 87358 95432 106781 Birštono m. 89248 89710 86384 4081 4165 5955 Jonavos raj. 25622 17444 8325 559 482 969 Kaišiadorių raj. 4341 654 629 317 226 152 Kauno m. 122123 125239 141222 80536 89366 97586 Kauno raj. 44436 33977 39518 132 337 664 Kėdainių raj. 4772 968 2285 806 338 805 Prienų raj. 41 - - - - - Raseinių raj. 2300 1410 3118 927 518 650

Apgyvendintų svečių struktūra (procentais) pagal Kauno apskrities savivaldybes 2003 metais (šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2004, ISSN 1392- 9925). Viešbučiai Moteliai Poilsio Kempingai, Nakvyn Sveikating Konfere Privatus įstaigos turistinės ės umo ncijų ap- bazės namai įmonės centrai gyvendi nimo sektoriu s Iš viso (Lietuva) 100 100 100 100 100 100 100 100 Kauno apskritis 11,4 38,7 0,1 0,3 10,9 10,2 - 51,0 Birštono m. 0,1 - - 0,3 - 6,3 - - Jonavos raj. 0,0 - - - - 2,1 - - Kaišiadorių raj. - 2,5 ------Kauno m. 10,9 35,4 - - 5,4 0,7 - 51,0 Kauno raj. 0,0 0,9 0,1 - 0,5 1,0 - - Kėdainių raj. 0,2 ------Prienų raj. ------Raseinių raj. 0,2 - - - 5,0 - - -

Viešbučių ir motelių pasiskirstymas Kauno apskrityje 2000 - 2003m. (šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2004, ISSN 1392-9925). 2000 2001 2002 2003 Iš viso (Lietuva) 227 231 247 270 Kauno apskritis 29 30 31 33 Birštono m. 1 1 1 2 Jonavos raj. 1 1 1 1 Kaišiadorių raj. 1 1 1 1 Kauno m. 20 21 22 22 Kauno raj. 1 1 2 2 Kėdainių raj. 2 2 1 1 Prienų raj. 1 1 1 1 Raseinių raj. 2 2 2 3 Numerių skaičius viešbučiuose ir moteliuose Kauno apskrityje 2001 - 2003m. (šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2004, ISSN 1392-9925). Dirba visus metus Sezoniniai 2001 2002 2003 2001 2002 2003 Iš viso (Lietuva) 5411 5835 7037 438 344 347 Kauno apskritis 697 695 707 - - - Birštono m. 8 8 17 - - - Jonavos raj. 4 4 4 - - - Kaišiadorių raj. 12 12 12 - - - Kauno m. 583 614 611 - - - Kauno raj. 5 10 10 - - - Kėdainių raj. 51 13 13 - - - Prienų raj. 5 5 5 - - - Raseinių raj. 29 29 35 - - - SUSIEKIMO INFRASTRUKTŪRA TURINYS

1. Kelių transportas ir infrastruktūra ...... 2 1.1. Automobilizacijos lygis ...... 2 1.2. Avaringumo analizė ...... 4 1.3. Valstybinės reikšmės keliai ...... 6 1.4. Infrastruktūra ...... 10 1.5. Vietinės reikšmės keliai ...... 11 1.6. Viešasis transportas ...... 12 1 priedas. Valstybinių kelių sąrašas ...... 14 1. Kelių transportas ir infrastruktūra 1.1. Automobilizacijos lygis

Lengvųjų automobilių skaičius 2000-2003 m. Lengvieji automobiliai Iš jų individualūs

1000 2000 2001 2002 2003 2000 2001 2002 2003 1000 gyv. gyv. Kauno 228656 242970 240706 258867 374 214773 228245 222263 239719 347 apskritis Birštono 2289 2448 2353 1803 335 2167 2317 2227 1745 325 Jonavos r. 12975 14334 14051 16296 312 12243 13525 12901 15513 297 Kaišiadorių 9645 10289 9837 11949 321 9049 9653 9229 11323 304 r. Kauno m. 129984 134781 137186 147409 400 121783 126277 125310 133241 361 Kauno r. 29074 29504 31185 32529 387 27433 27839 29061 31199 371 Kėdainių r. 19794 21325 20782 22770 350 18580 20017 19507 21696 334 Prienų r. 12723 15859 12806 12929 369 12059 15031 12137 12449 356 Raseinių r. 12172 14430 12506 13182 303 11459 13586 11891 12553 289 Vilniaus 272348 278961 292309 325644 384 252815 253531 261344 282249 333 apskritis Klaipėdos 140105 143433 142751 146180 381 131371 134503 134276 136445 356 apskritis

Lietuvoje 1133477 1172394 1180945 1256853 365 1055164 1097797 1093882 1156988 336

400 387 384 ų 400 381 j 374 369 365 o

t 350 n 335 e 350 321 v 312 y 303 g 300 0 0 0 1

/ 250 s u i č

i 200 a k s

. 150 b o m

o 100 t u

A 50 . . . i s . . . . . i r s v s v a

0 s v v t

v v v i s a i o a e u k a a t i a a ų a j r s s i t š a d i s s s s s

i i r i o

k r

. ė . r . . . . s n r k n r v o o r p . r r i

l k

s

p i t u i d n m s v ų ų t s p a a o u a ų i i o a p l e V i o a t o s n d n i n n a o š š i v i i n K i e u r L n i a a e i u a a V r u s n d a B a K P a K ė o K J R K K

Lengvųjų automobilių skaičius tūkst. gyventojų Motociklų ir autobusų skaičius 2000-2003 m. Motociklai Autobusai 1000 1000 2000 2001 2002 2003 2000 2001 2002 2003 gyv. gyv. Kauno apskritis 2989 3047 3163 3209 5 3653 3678 3727 3543 5 Birštono 29 24 25 34 6 19 19 19 14 3 Jonavos r. 165 172 178 185 4 140 141 143 187 4 Kaišiadorių r. 250 255 265 276 7 113 114 115 132 4 Kauno m. 1398 1426 1481 1392 4 2286 2301 2333 2172 6 Kauno r. 372 380 394 469 6 577 581 589 514 6 Kėdainių r. 217 221 229 238 4 235 237 240 251 4 Prienų r. 247 252 262 273 8 121 122 123 123 4 Raseinių r. 311 317 329 342 8 162 163 165 150 3 Vilniaus apskritis 3662 3736 3878 4149 5 3305 3325 3371 3656 4 Klaipėdos 1073 1100 1144 1193 3 1972 1986 2013 2057 5 apskritis Lietuvoje 2024 2101 2187 1506 1517 1537 1554 19842 6 5 4 7 3 9 1 6 3

Krovininių automobilių ir vilkikų skaičius 2000-2003 m. Krovininiai automobiliai Puspriekabių vilkikai 1000 1000 2000 2001 2002 2003 2000 2001 2002 2003 gyv. gyv. Kauno apskritis 18008 18216 19060 19865 29 2116 2264 2384 2329 3 Birštono 125 126 132 140 26 13 14 15 2 0 Jonavos r. 1045 1057 1106 1153 22 91 91 92 106 2 Kaišiadorių r. 980 991 1037 1081 29 81 87 95 76 2 Kauno m. 8843 8946 9360 9755 26 1289 1383 1456 1417 4 Kauno r. 2915 2949 3085 3213 38 238 255 267 271 3 Kėdainių r. 1738 1758 1840 1917 29 206 221 242 256 4 Prienų r. 940 951 995 1037 30 80 86 89 90 3 Raseinių r. 1422 1438 1505 1569 36 118 127 128 111 3 Vilniaus apskritis 19056 19278 20169 20906 25 2273 2439 2657 3457 4 Klaipėdos apskritis 7910 8002 8372 8726 23 1358 1457 1601 1813 5 Lietuvoje 88346 89376 93508 97454 28 10267 11016 12037 13063 4

Puspriekabių ir priekabų skaičius 2000-2003 m. Puspriekabės Priekabos 200 1000 200 200 200 200 1000 2001 2002 2003 0 gyv. 0 1 2 3 gyv. Kauno apskritis 199 136 149 168 184 2139 2369 2371 3 3 4 1 7 4 9 Birštono 7 8 9 0 13 14 16 5 1 Jonavos r. 173 195 216 144 3 65 72 81 92 2 Kaišiadorių r. 64 72 80 77 2 47 52 58 66 2 Kauno m. 121 1273 1409 1385 4 673 740 833 947 3 4 Kauno r. 154 176 194 291 3 203 223 251 248 3 Kėdainių r. 227 246 273 271 4 189 208 234 266 4 Prienų r. 58 69 76 83 2 52 57 64 73 2 Raseinių r. 97 100 112 120 3 119 131 147 152 3 Vilniaus apskritis 242 133 146 164 189 2792 3097 3398 4 2 4 2 6 7 5 Klaipėdos apskritis 123 1480 1640 1760 5 570 628 706 811 2 3 Lietuvoje 987 1114 1234 1360 647 712 801 912 4 3 5 3 6 1 9 7 5 4

Specialiosios paskirties automobilių skaičius 2000-2003 m. Specialūs automobiliai 2000 2001 2002 2003 1000 gyv. Kauno apskritis 2400 2215 2095 1907 3 Birštono 16 12 11 9 2 Jonavos r. 98 90 85 115 2 Kaišiadorių r. 80 73 69 93 2 Kauno m. 1436 1316 1246 1028 3 Kauno r. 298 274 259 271 3 Kėdainių r. 221 220 208 187 3 Prienų r. 134 123 116 97 3 Raseinių r. 117 107 101 107 2 Vilniaus apskritis 2218 2050 1940 2096 2 Klaipėdos apskritis 1384 1267 1199 1154 3 Lietuvoje 11798 10815 10231 10020 3

1.2. Avaringumo analizė

Įskaitinių autoavarijų, žuvusiųjų ir sužeistųjų duomenys 2000-2003 metais pateikti 6 lentelėje. Eismo įvykių duomenys pateikti iš visų aštuonių Kauno apskrityje esančių savivaldybių. Daugiausiai autoavarijų užfiksuojama Kauno mieste bei Kauno rajone. Tai sudaro apie 65% eismo įvykių, įvykstančių Kauno apskrityje per metus. Žuvusiųjų dalis yra apie 46%, sužeistųjų – 64%. Mažiausiai autoįvykių įvyksta Birštono savivaldybėje, t.y. tik apie 0,6 % visų įvykių apskrityje.

6 lentelė Kelių eismo SAVIVALDYBĖS įvykiai Kauno Birštono Jonavos Kaišiadorių Kauno Kėdainių Prienų Raseinių m. 2000 m. Viso 630 4 85 73 210 74 51 81 autoavarijų Žuvo 24 0 9 4 28 21 10 16 Sužeista 723 6 115 95 274 144 51 89 2001 m. Viso 641 9 102 81 224 87 62 82 autoavarijų Žuvo 33 2 10 7 37 16 8 18 Sužeista 752 8 124 103 325 110 67 91 2002 m. Viso 631 8 121 97 220 100 70 116 autoavarijų Žuvo 21 3 18 12 29 13 11 16 Sužeista 744 7 149 124 320 108 74 143 2003 m. Viso 646 8 101 77 191 102 74 99 autoavarijų Žuvo 24 4 7 17 32 21 19 10 Sužeista 753 8 137 105 259 117 76 122

Bendras įskaitinių autoavarijų skaičius Kauno apskrityje 2000-2003 metais pateiktas 7 lentelėje. Daugiausiai eismo įvykių užfiksuota keturių metų laikotarpyje 2002 metais. Vidutiniškai keturių metų laikotarpyje kiekvienais metais eismo įvykių padidėja 3%, žuvusiųjų 6%, sužeistųjų 2%.

7 lentelė Kauno apskritis 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. Viso Žuvo Sužeista Viso Žuvo Sužeista Viso Žuvo Sužeista Viso Žuvo Sužeista 1208 112 1497 1288 131 1580 1363 123 1669 1298 134 1577

Įskaitinių autoavarijų, žuvusiųjų ir sužeistųjų duomenys 1 000 000 gyventojų 2000-2003 metais pateikti 8 lentelėje. Eismo įvykių duomenys pateikti iš visų aštuonių, Kauno apskrityje esančių savivaldybių. Daugiausiai autoavarijų 1 mln. gyventojų užfiksuojama Raseinių rajono savivaldybėje. Tai sudaro apie 17% eismo įvykių, įvykstančių Kauno apskrityje per metus. Žuvusiųjų didžiausiai dalis yra Birštone apie 35%, sužeistųjų Kauno rajone – 20%. Mažiausiai autoįvykių tenka Birštono savivaldybėje, t.y. apie 11 % visų įvykių apskrityje.

8 lentelė Kelių eismo SAVIVALDYBĖS įvykiai Kauno Birštono Jonavos Kaišiadorių Kauno Kėdainių Prienų Raseinių miestas raj. raj. raj. raj. raj raj. raj. 2000 m. Viso 1538 656 1532 1936 2439 1044 1390 1749 autoavarijų Žuvusiųjų 59 0 162 106 325 296 272 346 Sužeistųjų 1765 984 2072 2520 3182 2031 1390 1922 2001 m. Viso 1695 1655 1950 2156 2742 1324 1737 1858 autoavarijų Žuvusiųjų 87 368 191 186 453 243 224 408 Sužeistųjų 1989 1471 2370 2741 3978 1674 1877 2062 2002 m. Viso 1676 1476 2310 2585 2683 1522 1966 2632 autoavarijų Žuvusiųjų 56 554 344 320 354 198 309 363 Sužeista 1976 1292 2845 3305 3902 1643 2078 3244 2003 m. Viso 1751 1488 1931 2069 2271 1568 2113 2277 autoavarijų Žuvusiųkų 65 744 134 457 380 323 543 230 Sužeistųjų 2041 1488 2619 2822 3080 1799 2170 2807

1.3. Valstybinės reikšmės keliai

Valstybinės reikšmės keliai skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius. Kauno apskrityje yra 345 valstybinių kelių ruožai. Bendras magistralinių kelių ilgis Kauno apskrityje – 344,62 km, bendras krašto kelių ilgis – 602,62 km, rajoninių kelių ilgis – 1929,12 km. Valstybinių kelių ilgis ir tankumas Kauno apskrityje Kelių tankumas Kelių ilgis 1000 Rajono Gyventojų Viso 1000 kv.m. gyventojų Rajono pavadinimas plotas skaičius kelių Visų Patobu Visų Patobu kelių lintų kelių lintų kv. km. tūkst. km. km/1000 kv.km. km/1000 gyventojų Birštono. 124 5,38 34,06 27,5 16,9 6,3 3,9

Jonavos r. 944 52,3 286,84 30,4 20,3 5,5 3,7

Kaišiadorių r. 1087 37,21 387,21 35,6 21,2 10,4 6,2

Kauno m. 157 368,92 6,88 4,4 4,4 0,0 0,0

Kauno r. 1496 84,11 570,83 38,2 28,6 6,8 5,1

Kėdainių r. 1677 65,06 551,9 32,9 20,2 8,5 5,2

Prienų r. 1031 35,01 380,45 36,9 23,1 10,9 6,8

Raseinių r. 1573 43,47 575,55 36,6 20,9 13,2 7,6

Keliai pagal dangos tipą Kauno apskrityje Juoda Iš viso, Cementbetonis, Asfaltbetonis, Žvyras, Grindinys, Savivaldybė Kelio reikšmė danga, km km km km km km

Kauno m. Magistraliniai 6,88 0 6,88 0 0 0

Kauno m. Iš viso sav. 6,88 0 6,88 0 0 0

Birštono Magistraliniai 13,41 0 0 13,41 0 0

Birštono Rajoniniai 20,65 0 0 7,55 13,1 0

Birštono Iš viso sav. 34,06 0 0 20,96 13,1 0

Jonavos r. Magistraliniai 34,1 0 34,1 0 0 0

Jonavos r. Krašto 60,26 0 14,4 45,86 0 0

Jonavos r. Rajoniniai 192,48 0 6,5 90,86 95,12 0

Jonavos r. Iš viso sav. 286,84 0 55 136,72 95,12 0

Kaišiadorių r. Magistraliniai 30,75 0 30,75 0 0 0

Kaišiadorių r. Krašto 67,81 0 25,27 42,54 0 0

Kaišiadorių r. Rajoniniai 288,65 0 15,47 117,03 156,15 0

Kaišiadorių r. Iš viso sav. 387,21 0 71,49 159,57 156,15 0 Juoda Iš viso, Cementbetonis, Asfaltbetonis, Žvyras, Grindinys, Savivaldybė Kelio reikšmė danga, km km km km km km

Kauno r. Magistraliniai 83,23 0 83,23 0 0 0

Kauno r. Krašto 104,73 0 57,96 46,77 0 0

Kauno r. Rajoniniai 382,87 0 29,53 210,36 142,98 0

Kauno r. Iš viso sav. 570,83 0 170,72 257,13 142,98 0

Kėdainių r. Magistraliniai 50,33 0 50,33 0 0 0

Kėdainių r. Krašto 110,19 0 60,41 49,78 0 0

Kėdainių r. Rajoniniai 391,38 0 3,36 174,69 213,33 0

Kėdainių r. Iš viso sav. 551,9 0 114,1 224,47 213,33 0

Prienų r. Magistraliniai 50,97 0 24,54 26,43 0 0

Prienų r. Krašto 82,72 0 28,85 53,87 0 0

Prienų r. Rajoniniai 246,76 0 7,62 97,32 141,82 0

Prienų r. Iš viso sav. 380,45 0 61,01 177,62 141,82 0

Raseinių r. Magistraliniai 69,00 0 69,00 0 0 0

Raseinių r. Krašto 140,14 0 58,14 82 0 0

Raseinių r. Rajoniniai 366,41 0 18,49 101,61 246,31 0

Raseinių r. Iš viso sav. 575,55 0 76,63 183,61 246,31 0

Keliai pagal kelio kategorijas Kauno apskrityje Savivaldybės Kategorijos pagal STR Kelių tinklo kelių tinklo Savivaldyb Kelio ilgis ilgis ė reikšmė savivaldybėje suskirstytas AM I II III IV V V* , km kategorijomis , km Magistralinia Kauno m. 6,88 6,88 6,88 0 0 0 0 0 0 i Kauno m. Iš viso sav. 6,88 6,88 6,88 0 0 0 0 0 0 Magistralinia 36,0 28,8 17,0 Kauno r. 83,234 83,234 1,03 0 0,27 0 i 7 4 2 27,6 Kauno r. Krašto 104,73 104,73 0 4,3 5,28 42,15 25,37 0 3 276,0 Kauno r. Rajoniniai 382,87 382,87 0 0 3 12,1 74,32 17,4 5 Kauno r. Jungiamieji 18,099 0 0 0 0 0 0 0 0 Kauno r. Iš viso sav. 588,933 570,83 36,0 33,1 25,3 40,7 116,4 301,6 17,4 Savivaldybės Kategorijos pagal STR Kelių tinklo kelių tinklo Savivaldyb Kelio ilgis ilgis ė reikšmė savivaldybėje suskirstytas AM I II III IV V V* , km kategorijomis , km Magistralinia Kauno m. 6,88 6,88 6,88 0 0 0 0 0 0 i 7 4 0 6 7 9 Magistralinia 10,6 Jonavos r. 34,1 34,1 0 3,02 0 20,45 0 0 i 3 Jonavos r. Krašto 63,86 60,26 0 1,25 2,52 4,05 9,01 43,43 0 140,4 Jonavos r. Rajoniniai 192,48 192,48 0 1,2 0,2 0 46,71 3,92 5 13,0 183,8 Jonavos r. Iš viso sav. 290,44 286,84 0 5,74 4,05 76,17 3,92 8 8 Kaišiadorių Magistralinia 30,7 30,746 30,746 0 0 0 0 0 0 r. i 5 Kaišiadorių 17,6 Krašto 67,81 67,81 0 0 3,55 30,87 15,74 0 r. 5 Kaišiadorių 232,7 Rajoniniai 288,65 288,65 0 0 9,08 7,1 29,08 10,64 r. 5 Kaišiadorių Jungiamieji 4,323 0 0 0 0 0 0 0 0 r. Kaišiadorių 30,7 12,6 24,7 248,4 Iš viso sav. 391,529 387,21 0 59,95 10,64 r. 5 3 5 9 Magistralinia 40,6 Kėdainių r. 50,33 50,33 9,7 0 0 0 0 0 i 3 25,4 31,5 Kėdainių r. Krašto 110,19 110,19 0 0 19,32 33,91 0 0 6 347,5 Kėdainių r. Rajoniniai 391,38 391,38 0 1,1 1,76 0 40,96 0 6 Kėdainių r. Jungiamieji 2,59 0 0 0 0 0 0 0 0 67,7 31,5 381,4 Kėdainių r. Iš viso sav. 554,49 551,90 9,7 1,1 60,28 0 9 6 7 Magistralinia 14,1 Prienų r. 50,97 50,97 0 0 8,47 1,17 27,14 0 i 9 Prienų r. Krašto 82,72 82,72 0 0,06 6,97 8,54 65,94 1,21 0 221,1 Prienų r. Rajoniniai 246,76 246,76 0 0 0 0,9 21,72 3 4 21,1 17,9 249,4 Prienų r. Iš viso sav. 380,45 380,45 0 0,06 88,83 3 6 1 9 Magistralinia Birštono 13,41 13,41 0 1,74 2,12 9,55 0 0 0 i Birštono Rajoniniai 20,65 20,65 0 0 0 0 0,92 17,43 2,3 Birštono Iš viso sav. 34,06 34,06 0 1,74 2,12 9,55 0,92 17,43 2,3 Magistralinia 69,0 Raseinių r. 69,00 69,00 0 4,8 0 0 0 0 i 0 10,7 107,8 Raseinių r. Krašto 140,14 140,14 0 0,15 8,89 12,53 0 3 4 319,0 Raseinių r. Rajoniniai 366,41 366,41 0 0 0 4,55 41,13 1,7 3 Raseinių r. Jungiamieji 4,658 0 0 0 0 0 0 0 0 Raseinių r Iš viso sav. 580,208 575,55 69,0 0,15 15,5 13,4 148,9 331,5 1,7 Savivaldybės Kategorijos pagal STR Kelių tinklo kelių tinklo Savivaldyb Kelio ilgis ilgis ė reikšmė savivaldybėje suskirstytas AM I II III IV V V* , km kategorijomis , km Magistralinia Kauno m. 6,88 6,88 6,88 0 0 0 0 0 0 i 0 3 4 7 6

Pagrindinių kelių tinklą, kuris Kauno apskritį daro svarbia Lietuvos mastu, sudaro: • Via Baltica • Vilnius-Kaunas-Klaipėda; • Kaunas-Zarasai-Daugpilis (E262); • Kaunas-Prienai-Alytus; • Jonava-Kėdainiai-Radviliškis; • Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda; • Kaunas-Zapyškis-Šakiai; • Vilnius-Prienai-Marijampolė; • Kauno HE-Garliava.

Jonava-Kėdainiai-Radviliškis Kelio Nr. 144 Jonava-Kėdainiai-Šeduva ilgis Kauno apskrities ribose – 63,5 km. Kelio ruožui tarp Kėdainių ir Radviliškio (nuo 33 km) Lietuvos Respublikos Bendrajame plane skiriama didelė reikšmė – tai viena iš Lietuvos urbanistinės integracijos pagrindinių ašių. Pagal eismo intensyvumą akivaizdūs du ruožai - Jonava-Kėdainiai, kur eismas tesiekia 1,1 tūkst. automobilių per parą, ir Kėdainiai-Šeduva. Šį ruožą galima suskirstyti į 2 atkarpas – Kėdainiai-Akademija (eismo intensyvumas – 3,5 tūkst. automobilių per parą) ir Akademija-Gudžiūnai (Kauno apskrities riba, kur eismo intensyvumas - 2,3-2,5 tūkst. automobilių per parą). Dabartinė kelio kategorija jau netenkina eismo intensyvumo – ruože tarp Jonavos ir Kėdainių (nuo 4 iki 29 km) kelias daugiausia 5 kategorijos (6 m pločio), ruože tarp Kėdainių ir Šeduvos (nuo 50 iki 63,5 km) kelio danga tik 6-7 m pločio. Kelias tarnauja susisiekimui su Šiauliais ir toliau su Mažeikiais bei Latvijos vakarine dalimi. Kelias tarp Kėdainių ir Šeduvos intensyviai plėtojamas – esamos sankasos ribose įrengiama 8-9 m pločio asfaltbetonio danga. Kėdainiai-Cinkiškis Iki 2000 m. kelias priklausė Via-Baltica, jame vyko intensyvus eismas. Šiuo metu tai krašto kelias, turintis numerį Nr. 229, jungiantis Kėdainius su Ariogala, Raseiniais ir vakarų Lietuvos miestais. Eismo intensyvumas, lyginant su praėjusio dešimtmečio pabaiga, sumažėjo, tačiau kelias išlieka svarbus Lietuvos mastu. Tarp Kėdainių ir Josvainių eismo intensyvumas siekia 4,0 tūkst. automobilių per parą, tolyn į pietus tarp Josvainių ir Cinkiškio – 2,3 tūkst. Automobilių per parą. Kelyje yra pavojingas ruožas ties Josvainiais. Kauno apskrityje yra apie 1920 km valstybinių rajoninės reikšmės kelių, iš kurių apie 900 km – su asfalto danga. Vienas iš svarbiausių tokių kelių – tai kelias Raudondvaris-Babtai-Kėdainiai. Kelias siauras, netenkina net žemiausios, t.y. 5-os kategorijos reikalavimų, eismo intensyvumas siekia 0,5 – 1,0 tūkst. automobilių per parą.. Dalis rajoninių kelių atlieka priemiestinių kelių funkciją ir yra intensyviai naudojami 1.4. Infrastruktūra

Duomenys apie statinius, esančius prie Kauno apskrities kelių

Mato Magistraliniuose Krašto Rajoniniuose Rajonas Pavadinimas Iš viso vnt. keliuose keliuose keliuose

Jonavos r. Autopaviljonai vnt. 23 8 7 8 Jonavos r. Poilsio ir mašinų st. aikštelės vnt. 8 7 1 0 Pėsčiųjų ir dviračių takai, Jonavos r. km 12,30 0,6 4,59 7,11 šaligatviai Kaišiadorių r. Autopaviljonai vnt. 13 0 5 8 Mato Magistraliniuose Krašto Rajoniniuose Rajonas Pavadinimas Iš viso vnt. keliuose keliuose keliuose

Kaišiadorių r. Poilsio ir mašinų st. aikštelės vnt. 0 0 0 0 Pėsčiųjų ir dviračių takai, Kaišiadorių r. km 19,26 0 9,04 10,22 šaligatviai Kauno r. Autopaviljonai vnt. 41 4 19 18 Kauno r. Poilsio ir mašinų st. aikštelės vnt. 3 0 3 0 Pėsčiųjų ir dviračių takai, Kauno r. km 66,82 2,01 34,80 30,01 šaligatviai Kėdainių r. Autopaviljonai vnt. 28 4 8 16 Kėdainių r. Poilsio ir mašinų st. aikštelės vnt. 9 4 5 0 Pėsčiųjų ir dviračių takai, Kėdainių r. km 53,89 0 15,55 38,34 šaligatviai Prienų r., Autopaviljonai vnt. 14 4 6 4 Birštono Prienų r., Poilsio ir mašinų st. aikštelės vnt. 4 1 3 0 Birštono Prienų r., Pėsčiųjų ir dviračių takai, km 13,01 2,20 0 10,81 Birštono šaligatviai Raseinių r. Autopaviljonai vnt. 30 0 18 12 Raseinių r. Poilsio ir mašinų st. aikštelės vnt. 9 0 9 0 Pėsčiųjų ir dviračių takai, Raseinių r. km 36,38 0 19,36 17,02 šaligatviai

1.5. Vietinės reikšmės keliai

Kauno apskrities vietinių kelių ilgis, km

Iš jų Rajono (savivaldybės) Vietiniai pavadinimas keliai Viešieji Iš jų gatvės Vidaus keliai Mieste Užmiestyje keliai Kauno m. 787 787 787 Kauno 1588 1569 95 355 19 Jonavos 898 858 65 102 40 Kaišiadorių 1305 800 41 126 505 Kėdainių 1654 1287 81 254 366 Prienų 925 925 63 45 Raseinių 1606 1431 78 132 175 Birštono 221 104 32 72 117

Kauno apskrities miestų gatvių ilgis, km Miesto Bendras Su danga Su asfaltbetonio (savivaldybės) (asfaltbetonio, žvyro, danga pavadinimas grindinio) Kauno apskritis 1237,2 1080,4 869,0 Kaunas 787,1 634,3 517,7 Birštonas 32,0 32,0 32,0 Jonava 65,0 65,0 60,0 Kaišiadorių r. Kaišiadorys 31,0 31,0 26,0 Žiežmariai 10,0 10,0 8,0 Kauno r. Vilkija 18,0 17,0 16,0 Ežerėlis 12,0 10,0 8,0 Garliava 39,0 38,0 22,0 Kulautuva 19,0 19,0 14,0 Kėdainiai 81,8 81,8 61,3 Prienų r. Prienai 52,8 52,8 45,7 Jieznas 10,9 10,9 6,3 Raseinių r. Raseiniai 50,6 50,6 32,0 Ariogala 28,0 28,0 20,0

Kėdainių rajono vietinių kelių ilgis, km Su asfaltbetonio Su asfaltbetonio Su asfaltbetonio Su žvyro danga Su grindinio Su Danga danga mieste danga užmiestyje danga grunto danga 308 83 225 1080 2 264 Iš viso: 1654

1.6. Viešasis transportas

Viešojo naudojimo autobusų maršrutų skaičius Maršrutų skaičius

2000 2001 2002 Kauno apskritis 317 311 305 Kauno m. sav. 136 132 131 Jonavos r. sav. 35 40 40 Kaišiadorių r. sav. 49 50 46 Kėdainių r. sav. 35 34 32 Prienų r. sav. 28 19 19 Raseinių r. sav. 34 36 37 Vilniaus apskritis 349 348 287 Klaipėdos apskritis 156 148 148 Lietuvoje 1855 1825 1805 Keleivių vežimas viešojo naudojimo autobusais Vežta keleivių, mln. Keleivio kilometrai, mln. 2000 2001 2002 2000 2001 2002 Kauno apskritis 44,3 31,1 29,6 379,2 308,3 300,4 Kauno m. sav. 32,8 23 21,8 288,2 236,1 233,4 Jonavos r. sav. 2 1,7 1,8 22 18,1 17,3 Kaišiadorių r. sav. 2,9 1,6 1,1 13 9,1 9,2 Kėdainių r. sav. 4,3 3,5 3,5 27 21,6 17,2 Prienų r. sav. 1,4 0,6 0,6 16,7 11,7 12 Raseinių r. sav. 0,9 0,7 0,8 12,3 11,7 11,3 Vilniaus apskritis 88,8 86 90,3 477,2 576,5 527,9 Klaipėdos apskritis 19,8 16,6 15,5 162,9 148 135,9 Lietuvoje 213,3 182,1 182,1 1665,6 1617,1 1540,4 1 priedas. Valstybinių kelių sąrašas

P.1-P.3 lentelėse pateiktas Kauno apskrityje esančių valstybinių kelių ruožų sąrašas.

P.1 lentelė. Magistralinių kelių ruožai Kauno apskrityje

Kelio Savivaldybės Pradžios Pabaigos Ilgis, Kelio pavadinimas Nr. pavadinimas km km km A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda Kauno m. 96,04 102,92 6,88 A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda Kauno raj. sav. 87,246 130,2 36,074 A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda Kaišiadorių raj. sav. 56,5 87,246 30,746 A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda Kėdainių raj. sav. 130,2 139,9 9,7 A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda Raseinių raj. sav. 139,9 204,1 64,2 Ryga**-Šiauliai-Tauragė- A12 Raseinių raj. sav. 115,2 120 4,8 **Kaliningradas A16 Vilnius-Prienai-Marijampolė Prienų raj. sav. 62,91 115,24 38,92 A16 Vilnius-Prienai-Marijampolė Birštono m. 81,62 95,03 13,41 A5 Kaunas-Marijampolė-**Suvalkai Kauno raj. sav. 0 23,38 23,38 A5 Kaunas-Marijampolė-**Suvalkai Prienų raj. sav. 23,38 35,43 12,05 A6 Kaunas-Zarasai-**Daugpilis Kauno m. 0 5,95 5,95 A6 Kaunas-Zarasai-**Daugpilis Kauno raj. sav. 5,95 15,23 9,28 A6 Kaunas-Zarasai-**Daugpilis Jonavos raj. sav. 15,23 49,33 34,1 A8 Panevėžys-Aristava-Sitkūnai Kauno raj. sav. 73,36 87,86 14,5 A8 Panevėžys-Aristava-Sitkūnai Kėdainių raj. sav. 32,73 73,36 40,63

P.2 lentelė. Krašto kelių ruožai Kauno apskrityje Kelio Savivaldybės Pradžio Pabaigo Ilgis, Kelio pavadinimas Nr. pavadinimas s km s km km Antakalnis-Jieznas-Alytus- 129 Kaišiadorių raj. sav. 0 20,6 20,6 Merkinė Antakalnis-Jieznas-Alytus- 129 Prienų raj. sav. 20,6 37,65 17,05 Merkinė 130 Kaunas-Prienai-Alytus Kauno m. 0 5,21 5,21 130 Kaunas-Prienai-Alytus Kauno raj. sav. 5,21 18,5 13,29 130 Kaunas-Prienai-Alytus Prienų raj. sav. 18,5 51,44 32,94 139 Kauno HE-Garliava Kauno m. 0 5,63 5,63 139 Kauno HE-Garliava Kauno raj. sav. 5,63 11,89 6,26 140 Kaunas-Zapyškis-Šakiai Kauno m. 0 5,84 5,84 140 Kaunas-Zapyškis-Šakiai Kauno raj. sav. 5,84 31,02 25,18 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė- 141 Kauno m. 0 8,49 8,49 Klaipėda Kaunas-Jurbarkas-Šilutė- 141 Kauno raj. sav. 8,49 42,5 34,01 Klaipėda 142 Kaišiadorys-Žiežmariai Kaišiadorių raj. sav. 0 6,78 6,78 Jonava-Žasliai-Kalniniai- 143 Jonavos raj. sav. 0 15,5 15,5 Mijaugonys Jonava-Žasliai-Kalniniai- 143 Kaišiadorių raj. sav. 15,5 45,46 29,96 Mijaugonys Kelio Savivaldybės Pradžio Pabaigo Ilgis, Kelio pavadinimas Nr. pavadinimas s km s km km 144 Jonava-Kėdainiai-Šeduva Jonavos raj. sav. 0 18,9 18,9 144 Jonava-Kėdainiai-Šeduva Kėdainių raj. sav. 18,9 63,5 44,6 145 Kėdainiai-Šėta-Ukmergė Jonavos raj. sav. 13,2 23,8 10,6 145 Kėdainiai-Šėta-Ukmergė Kėdainių raj. sav. 0 13,2 13,2 146 Raseiniai-Šilinė Raseinių raj. sav. 0 15,46 15,46 148 Raseiniai-Tytuvėnai-Radviliškis Raseinių raj. sav. 0 23,38 23,38 188 Rumšiškės-Tadarava Kaišiadorių raj. sav. 0 10,47 10,47 189 Prienai-Skriaudžiai Prienų raj. sav. 0 23,33 23,33 195 Kėdainiai-Krekenava-Panevėžys Kėdainių raj. sav. 0 20,82 20,82 196 Ariogala-Raseiniai-Kryžkalnis Kėdainių raj. sav. 0 2,1 2,1 196 Ariogala-Raseiniai-Kryžkalnis Raseinių raj. sav. 2,1 67,8 65,7 197 Kryžkalnis-Rietavas-Vėžaičiai Raseinių raj. sav. 0 3,9 3,9 222 Kaunas-Vandžiogala Kauno m. 0 8 8 222 Kaunas-Vandžiogala Kauno raj. sav. 8 30,8 22,8 222 Kaunas-Vandžiogala Kėdainių raj. sav. 30,8 31,26 0,46 224 Jonava-Liepiai-Pasraučiai Jonavos raj. sav. 0 18,86 18,86 225 Raseiniai-Baisogala Raseinių raj. sav. 0 31,7 31,7 229 Aristava-Kėdainiai-Cinkiškis Kauno raj. sav. 29,01 31,44 2,43 229 Aristava-Kėdainiai-Cinkiškis Kėdainių raj. sav. 0 29,01 29,01 230 Mauručiai-Vinčai-Puskelniai Kauno raj. sav. 0 0,76 0,76 230 Mauručiai-Vinčai-Puskelniai Prienų raj. sav. 0,76 10,16 9,4

P.3 lentelė. Rajoninių kelių ruožai Kauno apskrityje Savivaldybės Pradžios Pabaigos Kelio Nr. Kelio pavadinimas Ilgis, km pavadinimas km km 1502 Bukonys-Upninkai-Keižonys Jonavos raj. sav. 0 31,3 31,3 1503 Jonava-Gaižiūnų g.st. Jonavos raj. sav. 0 4,6 4,6 1504 Išorai-Užusaliai-Būdos Jonavos raj. sav. 0 9,1 9,1 1505 Jonava-Čičinai-Pakapė Jonavos raj. sav. 0 9 9 1506 Satkūnai-Panoteriai-Daugailiai Jonavos raj. sav. 0 11,7 11,7 1507 Gudžioniai-Markutiškiai Jonavos raj. sav. 0 8,05 8,05 privaž. prie Šveicarijos nuo kelio Kaunas- 1508 Jonavos raj. sav. 0 1,5 1,5 Zarasai-**Daugpilis 1509 Batėgala-Žinėnai Jonavos raj. sav. 0 1,8 1,8 1510 Juljanava-Liepkalnis-Skrynės Jonavos raj. sav. 0 11,9 11,9 1511 Salaminai-Liepkalnis Jonavos raj. sav. 0 7,3 7,3 privaž. prie Žeimių g.st. nuo kelio Kaunas- 1512 Jonavos raj. sav. 0 1,6 1,6 Šėta-Truskava 1513 Žeimiai-Liepiai Jonavos raj. sav. 0 5,31 5,31 1514 Jadvygava-Karčiai Jonavos raj. sav. 0 5,58 5,58 1515 Panoteriai-Narauninkiškiai Jonavos raj. sav. 0 9,9 9,9 1516 Ragožiai-Kulva Jonavos raj. sav. 0 5,3 5,3 1517 Prauliai-Beržai Jonavos raj. sav. 0 2,1 2,1 1518 Pageležiai-Rizgonys Jonavos raj. sav. 0 5 5 Savivaldybės Pradžios Pabaigos Kelio Nr. Kelio pavadinimas Ilgis, km pavadinimas km km privaž. prie Meškonių nuo kelio Kaunas- 1519 Jonavos raj. sav. 0 1,2 1,2 Zarasai-**Daugpilis privaž. prie Gaižiūnų nuo kelio Kėdainiai- 1520 Jonavos raj. sav. 0 3,7 3,7 Šėta-Ukmergė privaž. prie Jonavos nuo kelio Kaunas- 1521 Jonavos raj. sav. 0 4,3 4,3 Zarasai-**Daugpilis privaž. prie Kalnėnų g.st. nuo kelio Išorai- 1522 Jonavos raj. sav. 0 0,73 0,73 Užusaliai-Būdos 1703 Eržvilkas-Nemakščiai Raseinių raj. sav. 15,6 20,7 5,1 1708 Eimučiai-Vozbutai-Butkiškė-Putriai Raseinių raj. sav. 11 19,5 8,5 1709 Seredžius-Juodaičiai-Mankūnai-Keryvai Raseinių raj. sav. 21,6 29,6 8 Kaišiadorių raj. 1801 Kaišiadorys-Palomenė-Gegužinė 0 19,51 19,51 sav. Kaišiadorių raj. 1802 Kaišiadorys-Čiobiškis 0 17,48 17,48 sav. Kaišiadorių raj. 1803 Kruonis-Darsūniškis 0 11,27 11,27 sav. Kaišiadorių raj. 1804 Rumšiškės-Pravieniškės 0 5,98 5,98 sav. Kaišiadorių raj. 1806 Žiežmariai-Kruonis 0 13,39 13,39 sav. Kaišiadorių raj. 1807 Kaišiadorys-Antakalnis 0 7,92 7,92 sav. Kaišiadorių raj. 1808 Kaišiadorys-Stasiūnai-Žiežmariai 0 6,22 6,22 sav. Kaišiadorių raj. 1809 Kaišiadorys-Žasliai 0 7,28 7,28 sav. Kaišiadorių raj. 1811 Kruonis-Kalviai-Stakliškės 0 10,41 10,41 sav. 1811 Kruonis-Kalviai-Stakliškės Prienų raj. sav. 10,41 19,44 9,03 Kaišiadorių raj. 1812 Žiežmariai-Nemaitonys-Stakliškės 0 21,05 21,05 sav. 1812 Žiežmariai-Nemaitonys-Stakliškės Prienų raj. sav. 21,05 29,6 8,55 Kaišiadorių raj. 1813 Antakalnis-Jurgiškės 0 10,83 10,83 sav. Kaišiadorių raj. 1814 Kaišiadorys-Miežonys-Palomenė 0 11,38 11,38 sav. Kaišiadorių raj. 1815 Kruonis-Anglininkai 0 5,5 5,5 sav. Kaišiadorių raj. 1816 Liutonys-Žiežmariai-Dovainonys 3,67 22,48 18,81 sav. Kaišiadorių raj. 1817 Mediniai Strėvininkai-Surgantiškės 0 8,2 8,2 sav. Kaišiadorių raj. 1818 Miežonys-Pašuliai-Pravieniškės 0 16,16 16,16 sav. Kaišiadorių raj. 1819 Pakertai-Šoliškės-Kalviai 0 14,63 14,63 sav. Kaišiadorių raj. 1820 Palomenė-Lomeniai 0 4,6 4,6 sav. Savivaldybės Pradžios Pabaigos Kelio Nr. Kelio pavadinimas Ilgis, km pavadinimas km km Kaišiadorių raj. 1821 Paukščiai-Neprėkšta 0 11,1 11,1 sav. Kaišiadorių raj. 1822 Rumšiškės-Liaudies buities muziejus 0 1,61 1,61 sav. Kaišiadorių raj. 1823 Mūriniai Strėvininkai-Kietaviškės 0 5,2 5,2 sav. privaž. prie Varkalių nuo kelio Žiežmariai- Kaišiadorių raj. 1824 0 3,43 3,43 Nemaitonys-Stakliškės sav. Kaišiadorių raj. 1826 Laukagalis-Kaugonys 0 7,7 7,7 sav. Kaišiadorių raj. 1827 Stasiūnai-Gudiena 0 2,48 2,48 sav. Kaišiadorių raj. 1828 Tauckūnai-Paromatės-Krušonys 0 1,89 1,89 sav. privaž. prie Rumšiškių nuo kelio Rumšiškės- Kaišiadorių raj. 1829 0 1,32 1,32 Liaudies buities muziejus sav. privaž. prie Buivūnų nuo kelio Jonava- Kaišiadorių raj. 1830 0 1,8 1,8 Žasliai-Kalniniai Mijaugonys sav. privaž. prie Juknonių nuo kelio Žiežmariai- Kaišiadorių raj. 1831 0 1 1 Nemaitonys-Stakliškės sav. privaž. prie Kasčiukiškių nuo kelio Kaišiadorių raj. 1832 0 1,68 1,68 Kaišiadorys-Čiobiškis sav. privaž. prie Migonių nuo kelio Antakalnis- Kaišiadorių raj. 1833 0 1,4 1,4 Jieznas-Alytus-Merkinė sav. privaž. prie Pamierio nuo kelio Antakalnis- Kaišiadorių raj. 1834 0 1,3 1,3 Jurgiškės sav. privaž. prie Liaudies buities muziejaus nuo Kaišiadorių raj. 1835 0 1,63 1,63 kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda sav. 1901 Kaunas-Vaišvydava-Pakuonis-Pabališkiai Kauno m. 0 15,2 15,2 1901 Kaunas-Vaišvydava-Pakuonis-Pabališkiai Kauno raj. sav. 15,2 28,8 13,6 1901 Kaunas-Vaišvydava-Pakuonis-Pabališkiai Prienų raj. sav. 28,8 40,2 11,4 1902 Vaišvydava-Žiegždriai Kauno raj. sav. 0 5,7 5,7 1903 Noreikiškės-Aleksotas Kauno raj. sav. 0 3,5 3,5 1905 Kaunas-Šėta-Truskava Kauno m. 0 8,59 8,59 1905 Kaunas-Šėta-Truskava Kauno raj. sav. 8,59 23,12 14,53 1905 Kaunas-Šėta-Truskava Jonavos raj. sav. 23,12 53,49 30,37 1905 Kaunas-Šėta-Truskava Kėdainių raj. sav. 53,49 73,36 19,67 1906 Raudondvaris-Babtai-Kėdainiai Kauno raj. sav. 0 29,9 29,9 1906 Raudondvaris-Babtai-Kėdainiai Kėdainių raj. sav. 29,9 44,96 15,06 1907 Vilkija-Čekiškė-Ariogala Kauno raj. sav. 0 17,6 17,6 1907 Vilkija-Čekiškė-Ariogala Raseinių raj. sav. 17,6 30,4 12,8 privaž. prie Kačerginės nuo kelio Kaunas- 1908 Kauno raj. sav. 0 3,3 1,9 Zapyškis-Šakiai privaž. prie Kulautuvos nuo kelio Kaunas- 1909 Kauno raj. sav. 0 1,9 1,9 Jurbarkas-Klaipėda Savivaldybės Pradžios Pabaigos Kelio Nr. Kelio pavadinimas Ilgis, km pavadinimas km km privaž. prie Kulautuvos nuo kelio Kaunas- 1909 Kauno raj. sav. 1,9 2,1 0,2 Jurbarkas-Klaipėda 1910 Zapyškis-Ežerėlis Kauno raj. sav. 0 6,3 6,3 1911 Rokai-Kudirkos Kauno m. 0 5,11 5,11 1911 Rokai-Kudirkos Kauno raj. sav. 5,11 14,5 9,39 1911 Rokai-Kudirkos Prienų raj. sav. 14,5 18,2 3,7 1912 Zapyškis-Griškabūdis-Kudirkos Naumiestis Kauno raj. sav. 0 9,49 9,49 1913 Kaunas-Pakuonis Kauno m. 0 12,36 12,36 1913 Kaunas-Pakuonis Kauno raj. sav. 12,36 21 8,64 1913 Kaunas-Pakuonis Prienų raj. sav. 21 26,32 5,32 1914 Vilkija-Babtai Kauno raj. sav. 0 17,2 17,2 1915 Babtai-Vandžiogala-Jonava Kauno raj. sav. 0 19,92 19,72 1915 Babtai-Vandžiogala-Jonava Jonavos raj. sav. 19,92 34,2 14,28 1916 Vandžiogala-Labūnava Kauno raj. sav. 0 9,12 9,12 1917 Seredžius-Čekiškė-Vincentava Kauno raj. sav. 0 15,4 14,1 1917 Seredžius-Čekiškė-Vincentava Kėdainių raj. sav. 15,4 21,1 5,7 1918 Palemonas-Neveronys-Ramučiai Kauno raj. sav. 0 5,9 5,9 1919 Ramučiai-Naujasodis Kauno raj. sav. 0 3,5 3,5 1920 Lapės-Puikoniai Kauno raj. sav. 0 15,88 15,88 1921 Sargėnai-Užliedžiai Kauno raj. sav. 0 4,7 4,7 1922 Raudondvaris-Žemaitkiemis Kauno raj. sav. 0 15,1 15,1 1923 Padauguva-Naujatriobiai Kauno raj. sav. 0 6,2 6,2 pr privaž. prie Patamulšėlio nuo kelio 1924 Kauno raj. sav. 0 1,14 1,14 Kaunas - Pakuonis (1913) 1925 Čekiškė-Cinkiškiai Kauno raj. sav. 0 13 13 1926 Vilkija-Liučiūnai Kauno raj. sav. 0 11,6 11,6 1927 Mažieji Ibėnai-Rokiškis Kauno raj. sav. 0 6,64 6,64 1928 Daugėliškiai-Liučiūnai Kauno raj. sav. 0 7,8 7,8 1929 Ringovė-Saulėtekiai Kauno raj. sav. 0 4 4 privaž. prie Turžėnų nuo kelio Kaunas- 1930 Kauno raj. sav. 0 1 1 Zarasai-**Daugpilis privaž. prie Turžėnų nuo kelio Kaunas- 1930 Jonavos raj. sav. 1 3,2 2,2 Zarasai-**Daugpilis 1931 Zapyškis-Pavilkijys-Kriūkai Kauno raj. sav. 0 7,21 7,21 1932 Juragiai-Virbališkiai Kauno raj. sav. 0 12,6 12,6 1933 Garliava-Pažėrai-Veiveriai Kauno raj. sav. 0 11,3 11,3 1933 Garliava-Pažėrai-Veiveriai Prienų raj. sav. 11,3 15,3 4 1934 Ilgakiemis-Klebiškis Kauno raj. sav. 0 8 8 1935 Jonučiai-Karkazai Kauno raj. sav. 0 3,2 3,2 1936 Margininkai-Piliuona Kauno raj. sav. 0 6,8 6,8 1937 Vaišvydava-Gervėnupis Kauno raj. sav. 0 6,33 6,33 1938 Piliuona-Arlaviškės Kauno raj. sav. 0 8,6 8,6 1939 Pabaliai-Purviškiai Kauno raj. sav. 0 5,36 5,36 1940 Vareikoniai-Panevėžiukas-Cinkiškiai Kauno raj. sav. 0 7,68 7,68 1941 Vainatrakis-Margininkai Kauno raj. sav. 0 4,1 4,1 Savivaldybės Pradžios Pabaigos Kelio Nr. Kelio pavadinimas Ilgis, km pavadinimas km km privaž. prie Domeikavos nuo kelio Kaunas- 1942 Kauno raj. sav. 0 2,5 2,5 Šėta-Truskava privaž. prie Šlienavos nuo kelio Vaišvydava- 1943 Kauno raj. sav. 0 2,9 2,9 Žiegždriai privaž. prie Viršužiglio nuo kelio Piliuona- 1944 Kauno raj. sav. 0 1 1 Arlaviškės privaž. prie Mauručių pramonės rajono nuo 1945 Kauno raj. sav. 0 1,1 1,1 kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai privaž. prie Miškalaukio nuo kelio Vilkija- 1946 Kauno raj. sav. 0 1,3 1,3 Liučiūnai privaž. prie Kilovos nuo kelio Vilkija- 1947 Kauno raj. sav. 0 1,5 1,5 Čekiškė-Ariogala

1948 privaž. prie Piepalių nuo kelio Vilkija-Babtai Kauno raj. sav. 0 1,1 1,1

privaž. prie Urnėžių nuo kelio Raudondvaris- 1949 Kauno raj. sav. 0 1 1 Babtai-Kėdainiai privaž. prie Kvesų nuo kelio Kaunas- 1950 Kauno raj. sav. 0 2,5 2,5 Jurbarkas-Klaipėda privaž. prie Bubių nuo kelio Kaunas- 1951 Kauno raj. sav. 0 1,1 1,1 Jurbarkas-Klaipėda privaž. prie Dievogalos nuo kelio Zapyškis- 1952 Kauno raj. sav. 0 1,5 1,5 Ežerėlis privaž. prie Kluoniškių nuo kelio Zapyškis- 1953 Kauno raj. sav. 0 1 1 Ežerėlis privaž. prie Antalkių nuo kelio Kaunas- 1954 Kauno raj. sav. 0 1,2 1,2 Jurbarkas-Klaipėda privaž. prie Šlapeberžės nuo kelio Akademija 2002 Kėdainių raj. sav. 0 3,57 3,57 - Šlapaberžė - Kalnaberžė (2007) 2003 Krakės-Gudžiūnai Kėdainių raj. sav. 0 13,76 13,76 2004 Josvainiai-Pilsupiai-Krakės Kėdainių raj. sav. 0 24,96 24,96 2005 Surviliškis-Devynduoniai-Pociūnėliai Kėdainių raj. sav. 0 17,19 17,19 2006 Kėdainiai-Lipliūnai-Krakės Kėdainių raj. sav. 0 1 1 2006 Kėdainiai-Lipliūnai-Krakės Kėdainių raj. sav. 1 21,82 20,82 2007 Akademija-Šlapaberžė-Kalnaberžė Kėdainių raj. sav. 0 12,33 12,33 2008 Kėdainiai-Šventybrastis-Krekenava Kėdainių raj. sav. 0 16,96 16,96 2009 Mantviloniai-Paliepiai Kėdainių raj. sav. 0 9,81 9,81 2010 Okainiai-Anciškiai Kėdainių raj. sav. 0 5,6 5,6 2011 Krakės-Dovydiškiai-Grinkiškis Kėdainių raj. sav. 0 10,52 10,52 2012 Šėta-Beinaičiai-Nociūnai Kėdainių raj. sav. 0 19,23 19,23 2013 Paaluonis-Pelutava Kėdainių raj. sav. 0 11,62 11,62 2014 Pašušvys-Parnarava-Kampai Kėdainių raj. sav. 0 28,67 28,67 2015 Beržai-Žilvičiai-Miegėnai Kėdainių raj. sav. 0 14,79 14,79 2016 Mantviliškis-Dovydiškis-Vosyliškis Kėdainių raj. sav. 0 15,47 15,47 2016 Mantviliškis-Dovydiškis-Vosyliškis Raseinių raj. sav. 15,47 22,88 7,41 Savivaldybės Pradžios Pabaigos Kelio Nr. Kelio pavadinimas Ilgis, km pavadinimas km km 2017 Medininkai-Guptilčiai Kėdainių raj. sav. 0 8,34 8,34 2018 Dotnuva-Lipliūnai Kėdainių raj. sav. 0 6,66 6,66 2019 Truskava-Petkūnai Kėdainių raj. sav. 0 4,11 4,11 2020 Lažai-Užupė Kėdainių raj. sav. 0 1,82 1,82 2021 Būdai-Skaistgiriai-Vincentava Kėdainių raj. sav. 0 6,31 6,31 2022 Dotnuva-Valučiai Kėdainių raj. sav. 0 4,16 4,16 2023 Pajieslys-Užvarčiai Kėdainių raj. sav. 0 3,64 3,64 privaž. prie Beinaičių nuo kelio Šėta- 2024 Kėdainių raj. sav. 0 1 1 Beinaičiai-Nociūnai privaž. prie Langakių nuo kelio Seredžius- 2025 Kėdainių raj. sav. 0 0,89 0,89 Čekiškė-Vincentava privaž. prie Tiskūnų nuo kelio Kėdainiai- 2026 Kėdainių raj. sav. 0 1,86 1,86 Šventibrastis-Krekenava privaž. prie Vainikų nuo kelio Mantviloniai- 2027 Kėdainių raj. sav. 0 1,21 1,21 Paliepiai privaž. prie Aukštadvario nuo kelio 2028 Kėdainių raj. sav. 0 1,8 1,8 Seredžius-Čekiškė-Vincentava privaž. prie Rudžių nuo kelio Panevėžys- 2029 Kėdainių raj. sav. 0 2,27 2,27 Kėdainiai-Cinkiškiai privaž. prie Čiukiškių nuo kelio Josvainiai- 2030 Kėdainių raj. sav. 0 1,4 1,4 Pilsupiai-Krakės 2031 Josvainiai-Kunioniai-Kampai Kėdainių raj. sav. 0 9,71 9,71 2121 Lioliai-Žalpiai-Viduklės g.st. Raseinių raj. sav. 11,14 16,81 5,67 2610 Kazlų Rūda-Pažėrai Prienų raj. sav. 10,39 15,2 4,81 2618 Gudeliai-Žiūronys Prienų raj. sav. 8 9,8 1,8 3017 Velžys-Jotainiai-Pagiriai-Šėta Kėdainių raj. sav. 35,8 52,63 16,83 3018 Krekenava-Linkaičiai-Truskava Kėdainių raj. sav. 11,65 15,18 3,53 3019 Mairiškiai-Žibartoniai-Gudžiūnai Kėdainių raj. sav. 10,7 21,2 10,5 3302 Išlaužas-Klebiškis-Igliauka Prienų raj. sav. 0 23,4 23,4 3303 Balbieriškis-Kriokialaukis Prienų raj. sav. 0 9,8 9,8 3304 Balbieriškis-Jiestrakis-Plutiškės Prienų raj. sav. 0 24,6 24,6 3305 Stakliškės-Baudėjos-Butrimonys Prienų raj. sav. 0 8,2 8,2 3306 Prienai-Birštonas Prienų raj. sav. 0 6,3 6,3 3306 Prienai-Birštonas Birštono m. 6,3 8,7 2,4 3307 Strielčiai-Pociūnai Prienų raj. sav. 0 8,7 8,7 3308 Jieznas-Liciškėnai Prienų raj. sav. 0 4 4 3309 Jieznas-Sobuva Prienų raj. sav. 0 9 9 3310 Jundeliškės-Vėžionys Prienų raj. sav. 2,3 3,5 1,2 3310 Jundeliškės-Vėžionys Birštono m. 0 2,3 2,3 3311 Jieznas-Nibriai Prienų raj. sav. 0 9,2 9,2 3312 Mačiūnai-Šiauliškiai Prienų raj. sav. 0 6 6 3313 Liepalotas-Ašminta-Pakuonis Prienų raj. sav. 0 11,82 11,82 3314 Klebiškis-Veiveriai Prienų raj. sav. 0 16 16 3315 Birštonas-Puzonys Birštono m. 0 11 11 3316 Balbieriškis-Žagariai Prienų raj. sav. 0 8,45 8,45 3317 Lizdeikiai-Kupriai Prienų raj. sav. 0 6,54 6,54 Savivaldybės Pradžios Pabaigos Kelio Nr. Kelio pavadinimas Ilgis, km pavadinimas km km privaž. prie Šilavoto nuo kelio Prienai- 3318 Prienų raj. sav. 0 0,92 0,92 Skriaudžiai 3319 Jundeliškės-Nemajūnai Birštono m. 0 4,95 4,95 Kaišiadorių raj. 3320 Jakniškės-Darsūniškis 3,36 8,84 5,48 sav. 3320 Jakniškės-Darsūniškis Prienų raj. sav. 0 3,36 3,36 3321 Kašonys-Pelekonys Prienų raj. sav. 0 3,5 3,5 3322 Žagariai-Mackiai Prienų raj. sav. 0 4 4 3323 Laukiškės-Dvylikiai Prienų raj. sav. 0 5,3 5,3 privaž. prie Medžionių nuo kelio Kruonis- 3324 Prienų raj. sav. 0 2,14 2,14 Stakliškės privaž. prie Čiudiškių nuo kelio Mačiūnai- 3325 Prienų raj. sav. 0 2,6 2,6 Šiauliškiai privaž. prie Pieštuvėnų nuo kelio Kruonis- 3326 Prienų raj. sav. 0 0,53 0,53 Stakliškės privaž. prie Vėžionių nuo kelio Antakalnis- 3327 Prienų raj. sav. 0 1,45 1,45 Jieznas-Merkinė privaž. Rutkiškių nuo kelio Išlaužas- 3328 Prienų raj. sav. 0 1,9 1,9 Klebiškis-Igliauka privaž. prie Belevičių nuo kelio Kaunas- 3329 Prienų raj. sav. 0 2,2 2,2 Marijampolė-**Suvalkai privaž. prie Skuigės nuo kelio Balbieriškis- 3330 Prienų raj. sav. 0 1 1 Jiestrakis-Plutiškės privaž. prie Laukiškės nuo kelio Rokai- 3331 Prienų raj. sav. 0 0,78 0,78 Girininkai-Kudirkos privaž. prie Strazdiškės nuo kelio Vilnius- 3332 Prienų raj. sav. 0 1 1 Prienai-Marijampolė privaž. prie Gustaičių nuo kelio Klebiškis- 3333 Prienų raj. sav. 0 0,83 0,83 Veiveriai 3334 Lelionys-Vyšniūnai Prienų raj. sav. 0 4,45 4,45 3434 Šaukotas-Papušinys-Rinkšeliai-Akmenė Raseinių raj. sav. 8,6 12,9 4,3 3501 Betygala-Krakės-Bokštai Kėdainių raj. sav. 13,4 32,13 18,73 3501 Betygala-Krakės-Bokštai Raseinių raj. sav. 0 13,4 13,4 3503 Raseiniai-Lioliai-Kelmė Raseinių raj. sav. 0 13,17 13,17 3504 Ariogala-Šiluva Raseinių raj. sav. 0 36,14 36,14 3505 Nemakščiai-Jauniškė-Junkilai Raseinių raj. sav. 0 7 7 3507 Raseiniai-Tarosai Raseinių raj. sav. 0 14,26 14,26 3508 Viduklė-Paupys Raseinių raj. sav. 0 11,84 11,84 3509 Viduklė-Šienlaukis Raseinių raj. sav. 0 12,2 12,2 3510 Kalnujai-Volungiškė-Birbiliškė Raseinių raj. sav. 0 8,7 8,7 3511 Nemakščiai-Taubučiai-Pratvalkai Raseinių raj. sav. 0 5,4 5,4 3512 Raseiniai-Paupys-Eržvilkas Raseinių raj. sav. 0 18,1 18,1 3513 Padubysys-Juodaičiai-Griciai Raseinių raj. sav. 0 6,34 6,34 3514 Gėluva-Pernarava-Josvainiai Kėdainių raj. sav. 4,3 22,98 18,68 3514 Gėluva-Pernarava-Josvainiai Raseinių raj. sav. 0 4,3 4,3 Savivaldybės Pradžios Pabaigos Kelio Nr. Kelio pavadinimas Ilgis, km pavadinimas km km 3515 Užsieniai-Kirkliai Raseinių raj. sav. 0 0,8 0,8 3516 Kušeliškė-Lyduvėnai-Maironiai Raseinių raj. sav. 0 6,46 6,46 3517 Viduklė-Aleknai Raseinių raj. sav. 0 2,87 2,87 3518 Girkalnis-Pramedžiava-Karakurai Raseinių raj. sav. 0 11,1 11,1 3519 Ariogala-Paliepiai-Ilgižiai Raseinių raj. sav. 0 17,9 17,9 3520 Ilgižiai-Kupsčiai Raseinių raj. sav. 0 10,21 10,21 3521 Šiluva-Kaulakiai-Berteškiai Raseinių raj. sav. 0 19,7 19,7 3522 Blinstrubiškiai-Viduklė Raseinių raj. sav. 0 4 4 3523 Šiluva-Jurgaičiai Raseinių raj. sav. 0 2,7 2,7 3524 Mankūnai-Pramedžiava Raseinių raj. sav. 0 5,62 5,62 3525 Rinkšeliai-Litvinai Raseinių raj. sav. 0 6,2 6,2 3526 Bučiūnai-Milašaičiai-Tarosai Raseinių raj. sav. 0 6,34 6,34 3527 Didžiuliai-Putriai Raseinių raj. sav. 0 4,87 4,87 3528 Žaiginys-Burbiškiai Raseinių raj. sav. 0 9,52 9,52 3529 Raseiniai-Ramonai-Alėjai Raseinių raj. sav. 0 9,24 9,24 3530 Bliūdžiai-Vengerskai Raseinių raj. sav. 0 6,7 6,7 privaž. prie Anžilių nuo kelio Ariogala- 3531 Raseinių raj. sav. 0 2,38 2,38 Raseiniai-Kryžkalnis privaž. prie Pašaltuonio nuo kelio Raseiniai- 3532 Raseinių raj. sav. 0 3,2 3,2 Šilinė privaž. prie Šarkių nuo kelio Ariogala- 3533 Raseinių raj. sav. 0 1,5 1,5 Raseiniai-Kryžkalnis 3534 privaž. prie Pagojo nuo kelio Ariogala-Šiluva Raseinių raj. sav. 0 3 3 privaž. prie Girkalnio nuo kelio Vilnius- 3535 Raseinių raj. sav. 0 2,1 2,1 Kaunas-Klaipėda privaž. prie Užkalinų nuo kelio Nemakščiai- 3536 Raseinių raj. sav. 0 2,1 2,1 Jauniškė-Junkilai privaž. prie Jagučionių nuo kelio Ariogala- 3537 Raseinių raj. sav. 0 2,1 2,1 Šiluva privaž. prie Andriušaičių nuo kelio Ariogala- 3538 Raseinių raj. sav. 0 1 1 Raseiniai-Kryžkalnis privaž. prie Piktaičių nuo kelio Raseiniai- 3539 Raseinių raj. sav. 0 1,4 1,4 Tytuvėnai-Radviliškis privaž. prie Balčių nuo kelio Nemakščiai- 3540 Raseinių raj. sav. 0 2,34 2,34 Jauniškė-Junkilai privaž. prie Negirvos nuo kelio Ariogala- 3541 Raseinių raj. sav. 0 3,2 3,2 Raseiniai-Kryžkalnis privaž. prie Stungurių nuo kelio Ariogala- 3542 Raseinių raj. sav. 0 1,1 1,1 Raseiniai-Kryžkalnis privaž. prie Butkiškės nuo kelio Vilnius- 3543 Raseinių raj. sav. 0 1,03 1,03 Kaunas-Klaipėda 3544 Šiluva-Lyduvėnai Raseinių raj. sav. 0 10 10 privaž. prie Lyduvėnų g.st. nuo kelio Šiluva- 3545 Raseinių raj. sav. 0 0,9 0,9 Lyduvėnai 4313 Jauniūnai-Musninkai-Liukonėliai Jonavos raj. sav. 28,94 33,6 4,66 Savivaldybės Pradžios Pabaigos Kelio Nr. Kelio pavadinimas Ilgis, km pavadinimas km km 4512 Skaudvilė-Adakavas-Nemakščiai Raseinių raj. sav. 10,3 12,5 2,2 Kaišiadorių raj. 4716 Semeliškės-Beižonys-Klėriškės 12,26 14,72 2,46 sav. Kaišiadorių raj. 4717 Vievis-Paparčiai-Žasliai 14,82 30,67 15,85 sav. Kaišiadorių raj. 4718 Semeliškės-Jagelonys-Žiežmariai 10,73 21,43 10,7 sav. 4719 Aukštadvaris-Kaliūkščiai-Baudėjai Prienų raj. sav. 7,09 16,07 8,98 4807 Ukmergė-Petronys-Pagiriai Kėdainių raj. sav. 27,24 28,44 1,2

P.4 lentelė. Eismo intensyvumas Kauno apskričiai priklausančiuose magistralinių kelių ruožuose Kelio Savivaldybės Pradžios Pabaigos VMPEI Kelio pavadinimas Nr. pavadinimas km km 2000 2001 2002 2003 Vilnius-Kaunas- A1 Kauno m. 96,04 102,92 14112 21913 15985 31169 Klaipėda Vilnius-Kaunas- A1 Kauno raj. sav. 87,246 96,04 - 16144 17559 18283 Klaipėda Vilnius-Kaunas- A1 Kauno raj. sav. 102,92 129,5 14112 12667 12632 12902 Klaipėda Vilnius-Kaunas- A1 Kauno raj. sav. 129,5 130,2 4856 7946 8909 9034 Klaipėda Vilnius-Kaunas- Kaišiadorių A1 56,5 87,246 14774 13878 15615 16310 Klaipėda raj. sav. Vilnius-Kaunas- Kėdainių raj. A1 130,2 139,9 7856 7946 8328 9034 Klaipėda sav. Vilnius-Kaunas- Raseinių raj. A1 139,9 204,1 6549 6545 7337 7795 Klaipėda sav. Ryga**-Šiauliai- Raseinių raj. A12 Tauragė- 115,2 120 - 2749 3193 3187 sav. **Kaliningradas Vilnius-Prienai- A16 Prienų raj. sav. 62,91 81,62 2943 2152 2611 2531 Marijampolė Vilnius-Prienai- A16 Prienų raj. sav. 95,03 97,49 - 1932 2269 1856 Marijampolė Vilnius-Prienai- A16 Prienų raj. sav. 97,49 115,24 2043 1932 2269 1856 Marijampolė Vilnius-Prienai- A16 Birštono m. 81,62 95,03 3817 2918 4065 3980 Marijampolė Kaunas- A5 Marijampolė- Kauno raj. sav. 0 23,38 9410 10180 11074 8976 **Suvalkai Kaunas- A5 Marijampolė- Prienų raj. sav. 23,38 35,43 - 6846 7343 7309 **Suvalkai Kaunas-Zarasai- A6 Kauno m. 0 5,95 - - - - **Daugpilis Kaunas-Zarasai- A6 Kauno raj. sav. 5,95 15,23 12118 12798 14160 12616 **Daugpilis Kelio Savivaldybės Pradžios Pabaigos VMPEI Kelio pavadinimas Nr. pavadinimas km km 2000 2001 2002 2003 Vilnius-Kaunas- A1 Kauno m. 96,04 102,92 14112 21913 15985 31169 Klaipėda Kaunas-Zarasai- Jonavos raj. A6 15,23 30,26 6688 9615 7724 7469 **Daugpilis sav. Kaunas-Zarasai- Jonavos raj. A6 30,26 33,9 - 7190 7724 7469 **Daugpilis sav. Kaunas-Zarasai- Jonavos raj. A6 33,9 49,33 2960 2993 3150 3206 **Daugpilis sav. Panevėžys- A8 Kauno raj. sav. 73,36 87,86 - 3636 5579 4291 Aristava-Sitkūnai Panevėžys- Kėdainių raj. A8 32,73 73,36 2618 3253 4360 3500 Aristava-Sitkūnai sav.

P.5 lentelė. Eismo intensyvumas Kauno apskričiai priklausančių krašto kelių ruožuose Kelio Savivaldybės Pradžio Pabaigo VMPEI Kelio pavadinimas Nr. pavadinimas s km s km 2000 2001 2002 2003 Antakalnis-Jieznas- Kaišiadorių 129 0 20,6 977 1383 - 1183 Alytus-Merkinė raj. sav. Antakalnis-Jieznas- 129 Prienų raj. sav. 20,6 37,65 977 2026 2177 1930 Alytus-Merkinė Kaunas-Prienai- 130 Kauno m. 0 5,21 - - - - Alytus Kaunas-Prienai- 130 Kauno raj. sav. 5,21 7,6 14338 14172 14482 14001 Alytus Kaunas-Prienai- 130 Kauno raj. sav. 7,6 11 - 5251 5267 5194 Alytus Kaunas-Prienai- 130 Kauno raj. sav. 11 18,5 5491 5649 5620 5522 Alytus Kaunas-Prienai- 130 Prienų raj. sav. 18,5 32,3 5491 5649 5973 5522 Alytus Kaunas-Prienai- 130 Prienų raj. sav. 32,3 32,88 - 5649 5973 5522 Alytus Kaunas-Prienai- 130 Prienų raj. sav. 32,88 33,66 - 5649 5973 5522 Alytus Kaunas-Prienai- 130 Prienų raj. sav. 33,66 34,18 - 5649 5973 5522 Alytus Kaunas-Prienai- 130 Prienų raj. sav. 34,18 51,44 3634 3589 3858 4091 Alytus 139 Kauno HE-Garliava Kauno m. 0 5,63 - - - - 139 Kauno HE-Garliava Kauno raj. sav. 5,63 11,07 5311 - - - 139 Kauno HE-Garliava Kauno raj. sav. 11,07 11,89 - - - - Kaunas-Zapyškis- 140 Kauno m. 0 5,84 - - - - Šakiai Kaunas-Zapyškis- 140 Kauno raj. sav. 5,84 31,02 5773 4611 4768 5214 Šakiai Kaunas-Jurbarkas- 141 Kauno m. 0 8,49 - - - - Šilutė-Klaipėda Kaunas-Jurbarkas- 141 Kauno raj. sav. 8,49 28,7 3577 3487 3672 3823 Šilutė-Klaipėda Kaunas-Jurbarkas- 141 Kauno raj. sav. 28,7 32,3 3577 3487 3672 3823 Šilutė-Klaipėda Kelio Savivaldybės Pradžio Pabaigo VMPEI Kelio pavadinimas Nr. pavadinimas s km s km 2000 2001 2002 2003 Antakalnis-Jieznas- Kaišiadorių 129 0 20,6 977 1383 - 1183 Alytus-Merkinė raj. sav. Kaunas-Jurbarkas- 141 Kauno raj. sav. 32,3 42,5 - - - - Šilutė-Klaipėda Kaišiadorys- Kaišiadorių 142 0 3,3 4115 4248 4286 4482 Žiežmariai raj. sav. Kaišiadorys- Kaišiadorių 142 3,3 6,78 4115 - - 4482 Žiežmariai raj. sav. Jonava-Žasliai- Jonavos raj. 143 Kalniniai- 0 3,6 - - - - sav. Mijaugonys Jonava-Žasliai- Jonavos raj. 143 Kalniniai- 3,6 4,95 - - 670 - sav. Mijaugonys Jonava-Žasliai- Jonavos raj. 143 Kalniniai- 4,95 15,5 816 - 670 - sav. Mijaugonys Jonava-Žasliai- Kaišiadorių 143 Kalniniai- 15,5 45,46 816 - 670 - raj. sav. Mijaugonys Jonava-Kėdainiai- Jonavos raj. 144 0 2,52 - 1771 1144 1074 Šeduva sav. Jonava-Kėdainiai- Jonavos raj. 144 2,52 18,9 - 1771 1144 1074 Šeduva sav. Jonava-Kėdainiai- Kėdainių raj. 144 18,9 23 - 1771 1144 1074 Šeduva sav. Jonava-Kėdainiai- Kėdainių raj. 144 23 63,5 3532 3611 3599 3472 Šeduva sav. Kėdainiai-Šėta- Jonavos raj. 145 13,2 23,8 740 - 1096 - Ukmergė sav. Kėdainiai-Šėta- Kėdainių raj. 145 0 11,2 1143 - 1096 - Ukmergė sav. Kėdainiai-Šėta- Kėdainių raj. 145 11,2 13,2 - - 1096 - Ukmergė sav. Raseinių raj. 146 Raseiniai-Šilinė 0 15,46 1132 - - - sav. Raseiniai- Raseinių raj. 148 Tytuvėnai- 0 23,38 1107 - - 1142 sav. Radviliškis Rumšiškės- Kaišiadorių 188 0 10,47 1369 - - - Tadarava raj. sav. 189 Prienai-Skriaudžiai Prienų raj. sav. 0 1,09 - - 725 660 189 Prienai-Skriaudžiai Prienų raj. sav. 1,09 23,33 - - 725 660 Kėdainiai- Kėdainių raj. 195 Krekenava- 0 20,82 - - 1269 1283 sav. Panevėžys Ariogala-Raseiniai- Kėdainių raj. 196 0 2,1 - 2357 - 967 Kryžkalnis sav. Ariogala-Raseiniai- Raseinių raj. 196 2,1 67,8 2089 2357 - 1217 Kryžkalnis sav. Kryžkalnis- Raseinių raj. 197 0 3,9 - - 713 - Rietavas-Vėžaičiai sav. Kelio Savivaldybės Pradžio Pabaigo VMPEI Kelio pavadinimas Nr. pavadinimas s km s km 2000 2001 2002 2003 Antakalnis-Jieznas- Kaišiadorių 129 0 20,6 977 1383 - 1183 Alytus-Merkinė raj. sav. Kaunas- 222 Kauno m. 0 8 - - - - Vandžiogala Kaunas- 222 Kauno raj. sav. 8 30,8 - 771 767 - Vandžiogala Kaunas- Kėdainių raj. 222 30,8 31,26 - 771 767 - Vandžiogala sav. Jonava-Liepiai- Jonavos raj. 224 0 1,69 - 708 - 643 Pasraučiai sav. Jonava-Liepiai- Jonavos raj. 224 1,69 18,86 - 708 - 643 Pasraučiai sav. Raseinių raj. 225 Raseiniai-Baisogala 0 0,55 - 1381 1071 - sav. Raseinių raj. 225 Raseiniai-Baisogala 0,55 31,7 - 1381 1071 - sav. Aristava-Kėdainiai- 229 Kauno raj. sav. 29,01 31,44 - 2760 2254 2258 Cinkiškis Aristava-Kėdainiai- Kėdainių raj. 229 0 29,01 4735 2891 3105 2258 Cinkiškis sav. Mauručiai-Vinčai- 230 Kauno raj. sav. 0 0,76 - - 2614 - Puskelniai Mauručiai-Vinčai- 230 Prienų raj. sav. 0,76 10,16 6372 2188 2614 - Puskelniai

P.6 lentelė. Eismo intensyvumas Kauno apskričiai priklausančiuose rajoninių kelių ruožuose Kelio Savivaldybės Pradžio Pabaigo VMPEI Kelio pavadinimas Nr. pavadinimas s km s km 2000 2001 2002 2003 Bukonys-Upninkai- Jonavos raj. 1502 0 31,3 - - 140 - Keižonys sav. Jonavos raj. 1503 Jonava-Gaižiūnų g.st. 0 4,6 - - 353 - sav. Išorai-Užusaliai- Jonavos raj. 1504 0 9,1 - - 882 - Būdos sav. Jonava-Čičinai- Jonavos raj. 1505 0 9 - - 206 - Pakapė sav. Satkūnai-Panoteriai- Jonavos raj. 1506 0 11,7 - - 214 - Daugailiai sav. Gudžioniai- Jonavos raj. 1507 0 8,05 - - 444 - Markutiškiai sav. privaž. prie Šveicarijos nuo kelio Jonavos raj. 1508 0 1,5 - - - - Kaunas-Zarasai- sav. **Daugpilis Jonavos raj. 1509 Batėgala-Žinėnai 0 1,8 - - - - sav. Juljanava-Liepkalnis- Jonavos raj. 1510 0 11,9 - - - - Skrynės sav. Jonavos raj. 1511 Salaminai-Liepkalnis 0 7,3 - - - 68 sav. Kelio Savivaldybės Pradžio Pabaigo VMPEI Kelio pavadinimas Nr. pavadinimas s km s km 2000 2001 2002 2003 Bukonys-Upninkai- Jonavos raj. 1502 0 31,3 - - 140 - Keižonys sav. privaž. prie Žeimių g.st. nuo kelio Jonavos raj. 1512 0 1,6 - - - - Kaunas-Šėta- sav. Truskava Jonavos raj. 1513 Žeimiai-Liepiai 0 5,31 - - - 77 sav. Jonavos raj. 1514 Jadvygava-Karčiai 0 5,58 - - - - sav. Panoteriai- Jonavos raj. 1515 0 9,9 - - - - Narauninkiškiai sav. Jonavos raj. 1516 Ragožiai-Kulva 0 5,3 - - - - sav. Jonavos raj. 1517 Prauliai-Beržai 0 2,1 - - - - sav. Jonavos raj. 1518 Pageležiai-Rizgonys 0 5 - - - - sav. privaž. prie Meškonių Jonavos raj. 1519 nuo kelio Kaunas- 0 1,2 - - - - sav. Zarasai-**Daugpilis privaž. prie Gaižiūnų Jonavos raj. 1520 nuo kelio Kėdainiai- 0 3,7 - - - - sav. Šėta-Ukmergė privaž. prie Jonavos Jonavos raj. 1521 nuo kelio Kaunas- 0 4,3 - - 4751 - sav. Zarasai-**Daugpilis privaž. prie Kalnėnų Jonavos raj. 1522 g.st. nuo kelio Išorai- 0 0,73 - - - - sav. Užusaliai-Būdos Raseinių raj. 1703 Eržvilkas-Nemakščiai 15,6 20,7 - - 107 - sav. Eimučiai-Vozbutai- Raseinių raj. 1708 11 19,5 - - - - Butkiškė-Putriai sav. Seredžius-Juodaičiai- Raseinių raj. 1709 21,6 29,6 - - - - Mankūnai-Keryvai sav. Kaišiadorys- Kaišiadorių 1801 0 0,3 - - - - Palomenė-Gegužinė raj. sav. Kaišiadorys- Kaišiadorių 1801 0,3 19,51 - - 759 - Palomenė-Gegužinė raj. sav. Kaišiadorių 1802 Kaišiadorys-Čiobiškis 0 17,48 - - 355 - raj. sav. Kaišiadorių 1803 Kruonis-Darsūniškis 0 11,27 - - 363 - raj. sav. Rumšiškės- Kaišiadorių 1804 0 5,98 - - - - Pravieniškės raj. sav. Kaišiadorių 1806 Žiežmariai-Kruonis 0 13,39 - - 363 - raj. sav. Kaišiadorys- Kaišiadorių 1807 0 7,92 - - 1480 - Antakalnis raj. sav. Kaišiadorys- Kaišiadorių 1808 0 6,22 - - 728 - Stasiūnai-Žiežmariai raj. sav. Kelio Savivaldybės Pradžio Pabaigo VMPEI Kelio pavadinimas Nr. pavadinimas s km s km 2000 2001 2002 2003 Bukonys-Upninkai- Jonavos raj. 1502 0 31,3 - - 140 - Keižonys sav. Kaišiadorių 1809 Kaišiadorys-Žasliai 0 7,28 - - 1291 - raj. sav. Kruonis-Kalviai- Kaišiadorių 1811 0 10,41 - - 327 - Stakliškės raj. sav. Kruonis-Kalviai- 1811 Prienų raj. sav. 10,41 19,44 - - - - Stakliškės Žiežmariai- Kaišiadorių 1812 Nemaitonys- 0 21,05 - - - - raj. sav. Stakliškės Žiežmariai- 1812 Nemaitonys- Prienų raj. sav. 21,05 29,6 - - 304 - Stakliškės Kaišiadorių 1813 Antakalnis-Jurgiškės 0 10,83 - - - - raj. sav. Kaišiadorys- Kaišiadorių 1814 0 11,38 - - - 271 Miežonys-Palomenė raj. sav. Kaišiadorių 1815 Kruonis-Anglininkai 0 5,5 - - - 99 raj. sav. Liutonys-Žiežmariai- Kaišiadorių 1816 3,67 22,48 - - - 505 Dovainonys raj. sav. Mediniai Kaišiadorių 1817 Strėvininkai- 0 8,2 - - - 240 raj. sav. Surgantiškės Miežonys-Pašuliai- Kaišiadorių 1818 0 16,16 - - - 298 Pravieniškės raj. sav. Pakertai-Šoliškės- Kaišiadorių 1819 0 14,63 - - - 103 Kalviai raj. sav. Kaišiadorių 1820 Palomenė-Lomeniai 0 4,6 - - - - raj. sav. Kaišiadorių 1821 Paukščiai-Neprėkšta 0 11,1 - - - 232 raj. sav. Rumšiškės-Liaudies Kaišiadorių 1822 0 1,61 - - - - buities muziejus raj. sav. Mūriniai Strėvininkai- Kaišiadorių 1823 0 5,2 - - - 139 Kietaviškės raj. sav. privaž. prie Varkalių nuo kelio Žiežmariai- Kaišiadorių 1824 0 3,43 - - - - Nemaitonys- raj. sav. Stakliškės Kaišiadorių 1826 Laukagalis-Kaugonys 0 7,7 - - - 122 raj. sav. Kaišiadorių 1827 Stasiūnai-Gudiena 0 2,48 - - - - raj. sav. Tauckūnai- Kaišiadorių 1828 0 1,89 - - - - Paromatės-Krušonys raj. sav. privaž. prie Rumšiškių nuo kelio Kaišiadorių 1829 0 1,32 - - - - Rumšiškės-Liaudies raj. sav. buities muziejus Kelio Savivaldybės Pradžio Pabaigo VMPEI Kelio pavadinimas Nr. pavadinimas s km s km 2000 2001 2002 2003 Bukonys-Upninkai- Jonavos raj. 1502 0 31,3 - - 140 - Keižonys sav. privaž. prie Buivūnų nuo kelio Jonava- Kaišiadorių 1830 0 1,8 - - - - Žasliai-Kalniniai raj. sav. Mijaugonys privaž. prie Juknonių nuo kelio Žiežmariai- Kaišiadorių 1831 0 1 - - - - Nemaitonys- raj. sav. Stakliškės privaž. prie Kasčiukiškių nuo Kaišiadorių 1832 0 1,68 - - - - kelio Kaišiadorys- raj. sav. Čiobiškis privaž. prie Migonių nuo kelio Antakalnis- Kaišiadorių 1833 0 1,4 - - - - Jieznas-Alytus- raj. sav. Merkinė privaž. prie Pamierio Kaišiadorių 1834 nuo kelio Antakalnis- 0 1,3 - - - - raj. sav. Jurgiškės privaž. prie Liaudies buities muziejaus nuo Kaišiadorių 1835 0 1,63 - - - - kelio Vilnius-Kaunas- raj. sav. Klaipėda Kaunas-Vaišvydava- 1901 Kauno m. 0 15,2 - - - - Pakuonis-Pabališkiai Kaunas-Vaišvydava- 1901 Kauno raj. sav. 15,2 25,07 - - 751 - Pakuonis-Pabališkiai Kaunas-Vaišvydava- 1901 Kauno raj. sav. 25,07 28,8 - - - - Pakuonis-Pabališkiai Kaunas-Vaišvydava- 1901 Prienų raj. sav. 28,8 40,2 - - - - Pakuonis-Pabališkiai Vaišvydava- 1902 Kauno raj. sav. 0 5,7 - - - - Žiegždriai Noreikiškės- 1903 Kauno raj. sav. 0 3,5 - - - - Aleksotas Kaunas-Šėta- 1905 Kauno m. 0 6,2 - - - - Truskava Kaunas-Šėta- 1905 Kauno m. 6,2 8,59 - - - - Truskava Kaunas-Šėta- 1905 Kauno raj. sav. 8,59 20,6 - - 2758 - Truskava Kaunas-Šėta- 1905 Kauno raj. sav. 20,6 23,12 - - - - Truskava Kaunas-Šėta- Jonavos raj. 1905 23,12 53,49 - - - - Truskava sav. Kaunas-Šėta- Kėdainių raj. 1905 53,49 54,9 - - - - Truskava sav. Kaunas-Šėta- Kėdainių raj. 1905 55,1 73,36 - - - - Truskava sav. Kelio Savivaldybės Pradžio Pabaigo VMPEI Kelio pavadinimas Nr. pavadinimas s km s km 2000 2001 2002 2003 Bukonys-Upninkai- Jonavos raj. 1502 0 31,3 - - 140 - Keižonys sav. Raudondvaris-Babtai- 1906 Kauno raj. sav. 0 29,9 - - - 342 Kėdainiai Raudondvaris-Babtai- Kėdainių raj. 1906 29,9 44,96 - - - - Kėdainiai sav. Vilkija-Čekiškė- 1907 Kauno raj. sav. 0 15,7 - - - 753 Ariogala Vilkija-Čekiškė- 1907 Kauno raj. sav. 15,7 17,6 - - - - Ariogala Vilkija-Čekiškė- Raseinių raj. 1907 17,6 30,4 - - - - Ariogala sav. privaž. prie Kačerginės nuo kelio 1908 Kauno raj. sav. 0 1,4 - - - - Kaunas-Zapyškis- Šakiai privaž. prie Kačerginės nuo kelio 1908 Kauno raj. sav. 1,4 2,2 - - - - Kaunas-Zapyškis- Šakiai privaž. prie Kačerginės nuo kelio 1908 Kauno raj. sav. 2,2 3,3 - - - - Kaunas-Zapyškis- Šakiai privaž. prie Kulautuvos nuo kelio 1909 Kauno raj. sav. 0 1,9 - - - - Kaunas-Jurbarkas- Klaipėda privaž. prie Kulautuvos nuo kelio 1909 Kauno raj. sav. 1,9 2,1 - - - - Kaunas-Jurbarkas- Klaipėda 1910 Zapyškis-Ežerėlis Kauno raj. sav. 0 5,9 - - - - 1910 Zapyškis-Ežerėlis Kauno raj. sav. 5,9 6,3 - - - - 1911 Rokai-Kudirkos Kauno m. 0 5,11 - - - - 1911 Rokai-Kudirkos Kauno raj. sav. 5,11 14,5 - - 2117 - 1911 Rokai-Kudirkos Prienų raj. sav. 14,5 18,2 - - - - Zapyškis- 1912 Griškabūdis-Kudirkos Kauno raj. sav. 0 9,49 - - - - Naumiestis 1913 Kaunas-Pakuonis Kauno m. 0 12,36 - - - - 1913 Kaunas-Pakuonis Kauno raj. sav. 12,36 21 - - - - 1913 Kaunas-Pakuonis Prienų raj. sav. 21 26,32 - - - - 1914 Vilkija-Babtai Kauno raj. sav. 0 0,7 - - - - 1914 Vilkija-Babtai Kauno raj. sav. 0,7 17,2 - - - 270 Babtai-Vandžiogala- 1915 Kauno raj. sav. 0 11,3 - - - 195 Jonava Babtai-Vandžiogala- 1915 Kauno raj. sav. 11,5 19,92 - - - - Jonava Babtai-Vandžiogala- Jonavos raj. 1915 19,92 34,2 - - - - Jonava sav. 1916 Vandžiogala- Kauno raj. sav. 0 9,12 - - - 75 Kelio Savivaldybės Pradžio Pabaigo VMPEI Kelio pavadinimas Nr. pavadinimas s km s km 2000 2001 2002 2003 Bukonys-Upninkai- Jonavos raj. 1502 0 31,3 - - 140 - Keižonys sav. Labūnava Seredžius-Čekiškė- 1917 Kauno raj. sav. 0 10,9 - - - 164 Vincentava Seredžius-Čekiškė- 1917 Kauno raj. sav. 12,2 15,4 - - - - Vincentava Seredžius-Čekiškė- Kėdainių raj. 1917 15,4 21,1 - - - - Vincentava sav. Palemonas- 1918 Kauno raj. sav. 0 5,9 - - - 324 Neveronys-Ramučiai 1919 Ramučiai-Naujasodis Kauno raj. sav. 0 3,5 - - - - 1920 Lapės-Puikoniai Kauno raj. sav. 0 15,88 - - - 525 1921 Sargėnai-Užliedžiai Kauno raj. sav. 0 4,7 - - - - Raudondvaris- 1922 Kauno raj. sav. 0 15,1 - - - 609 Žemaitkiemis Padauguva- 1923 Kauno raj. sav. 0 6,2 - - - - Naujatriobiai pr privaž. prie Patamulšėlio nuo 1924 Kauno raj. sav. 0 1,14 - - - - kelio Kaunas - Pakuonis (1913) 1925 Čekiškė-Cinkiškiai Kauno raj. sav. 0 13 - - - - 1926 Vilkija-Liučiūnai Kauno raj. sav. 0 0,7 - - - - 1926 Vilkija-Liučiūnai Kauno raj. sav. 0,7 11,6 - - - 231 Mažieji Ibėnai- 1927 Kauno raj. sav. 0 6,64 - - - 63 Rokiškis Daugėliškiai- 1928 Kauno raj. sav. 0 7,8 - - - - Liučiūnai 1929 Ringovė-Saulėtekiai Kauno raj. sav. 0 4 - - - - privaž. prie Turžėnų 1930 nuo kelio Kaunas- Kauno raj. sav. 0 1 - - - - Zarasai-**Daugpilis privaž. prie Turžėnų Jonavos raj. 1930 nuo kelio Kaunas- 1 3,2 - - - - sav. Zarasai-**Daugpilis Zapyškis-Pavilkijys- 1931 Kauno raj. sav. 0 7,21 - - - - Kriūkai 1932 Juragiai-Virbališkiai Kauno raj. sav. 0 12,6 - - - - Garliava-Pažėrai- 1933 Kauno raj. sav. 0 11,3 - - - 1010 Veiveriai Garliava-Pažėrai- 1933 Prienų raj. sav. 11,3 15,3 - - - - Veiveriai 1934 Ilgakiemis-Klebiškis Kauno raj. sav. 0 8 - - - - 1935 Jonučiai-Karkazai Kauno raj. sav. 0 3,2 - - - - 1936 Margininkai-Piliuona Kauno raj. sav. 0 6,8 - - - 136 Vaišvydava- 1937 Kauno raj. sav. 0 6,33 - - - - Gervėnupis 1938 Piliuona-Arlaviškės Kauno raj. sav. 0 8,6 - - - - 1939 Pabaliai-Purviškiai Kauno raj. sav. 0 5,36 - - - - Vareikoniai- 1940 Kauno raj. sav. 0 7,68 - - - - Panevėžiukas- Kelio Savivaldybės Pradžio Pabaigo VMPEI Kelio pavadinimas Nr. pavadinimas s km s km 2000 2001 2002 2003 Bukonys-Upninkai- Jonavos raj. 1502 0 31,3 - - 140 - Keižonys sav. Cinkiškiai Vainatrakis- 1941 Kauno raj. sav. 0 4,1 - - - 116 Margininkai privaž. prie Domeikavos nuo 1942 Kauno raj. sav. 0 2,5 - - - - kelio Kaunas-Šėta- Truskava privaž. prie Šlienavos nuo kelio 1943 Kauno raj. sav. 0 2,9 - - - - Vaišvydava- Žiegždriai privaž. prie 1944 Viršužiglio nuo kelio Kauno raj. sav. 0 1 - - - - Piliuona-Arlaviškės privaž. prie Mauručių pramonės rajono nuo 1945 Kauno raj. sav. 0 1,1 - - - - kelio A5 Kaunas- Marijampolė-Suvalkai privaž. prie Miškalaukio nuo 1946 Kauno raj. sav. 0 1,3 - - - - kelio Vilkija- Liučiūnai privaž. prie Kilovos 1947 nuo kelio Vilkija- Kauno raj. sav. 0 1,5 - - - - Čekiškė-Ariogala privaž. prie Piepalių 1948 nuo kelio Vilkija- Kauno raj. sav. 0 1,1 - - - - Babtai privaž. prie Urnėžių nuo kelio 1949 Kauno raj. sav. 0 1 - - - - Raudondvaris-Babtai- Kėdainiai privaž. prie Kvesų 1950 nuo kelio Kaunas- Kauno raj. sav. 0 2,5 - - - - Jurbarkas-Klaipėda privaž. prie Bubių nuo 1951 kelio Kaunas- Kauno raj. sav. 0 1,1 - - - - Jurbarkas-Klaipėda privaž. prie 1952 Dievogalos nuo kelio Kauno raj. sav. 0 1,5 - - - - Zapyškis-Ežerėlis privaž. prie 1953 Kluoniškių nuo kelio Kauno raj. sav. 0 1 - - - - Zapyškis-Ežerėlis privaž. prie Antalkių 1954 nuo kelio Kaunas- Kauno raj. sav. 0 1,2 - - - - Jurbarkas-Klaipėda Kelio Savivaldybės Pradžio Pabaigo VMPEI Kelio pavadinimas Nr. pavadinimas s km s km 2000 2001 2002 2003 Bukonys-Upninkai- Jonavos raj. 1502 0 31,3 - - 140 - Keižonys sav. privaž. prie Šlapeberžės nuo kelio Kėdainių raj. 2002 Akademija - 0 3,57 - - - - sav. Šlapaberžė - Kalnaberžė (2007) Kėdainių raj. 2003 Krakės-Gudžiūnai 0 13,76 - - - 261 sav. Josvainiai-Pilsupiai- Kėdainių raj. 2004 0 24,96 - - - 240 Krakės sav. Surviliškis- Kėdainių raj. 2005 Devynduoniai- 0 17,19 - - - 209 sav. Pociūnėliai Kėdainiai-Lipliūnai- Kėdainių raj. 2006 0 1 - - - - Krakės sav. Kėdainiai-Lipliūnai- Kėdainių raj. 2006 1 21,82 - - - - Krakės sav. Akademija- Kėdainių raj. 2007 Šlapaberžė- 0 12,33 - - - 249 sav. Kalnaberžė Kėdainiai- Kėdainių raj. 2008 Šventybrastis- 0 16,96 - - - - sav. Krekenava Mantviloniai- Kėdainių raj. 2009 0 9,81 - - - - Paliepiai sav. Kėdainių raj. 2010 Okainiai-Anciškiai 0 5,6 - - - - sav. Krakės-Dovydiškiai- Kėdainių raj. 2011 0 10,52 - - - 304 Grinkiškis sav. Šėta-Beinaičiai- Kėdainių raj. 2012 0 19,23 - - - 74 Nociūnai sav. Kėdainių raj. 2013 Paaluonis-Pelutava 0 11,62 - - - - sav. Pašušvys-Parnarava- Kėdainių raj. 2014 0 28,67 - - - 158 Kampai sav. Beržai-Žilvičiai- Kėdainių raj. 2015 0 14,79 - - - - Miegėnai sav. Mantviliškis- Kėdainių raj. 2016 Dovydiškis- 0 14,3 - - - 135 sav. Vosyliškis Mantviliškis- Kėdainių raj. 2016 Dovydiškis- 14,3 15,47 - - - - sav. Vosyliškis Mantviliškis- Raseinių raj. 2016 Dovydiškis- 15,47 22,88 - - - - sav. Vosyliškis Kėdainių raj. 2017 Medininkai-Guptilčiai 0 8,34 - - - 111 sav. Kėdainių raj. 2018 Dotnuva-Lipliūnai 0 0,5 - - - - sav. 2018 Dotnuva-Lipliūnai Kėdainių raj. 0,5 6,66 - - - 404 Kelio Savivaldybės Pradžio Pabaigo VMPEI Kelio pavadinimas Nr. pavadinimas s km s km 2000 2001 2002 2003 Bukonys-Upninkai- Jonavos raj. 1502 0 31,3 - - 140 - Keižonys sav. sav. Kėdainių raj. 2019 Truskava-Petkūnai 0 4,11 - - - - sav. Kėdainių raj. 2020 Lažai-Užupė 0 1,82 - - - - sav. Būdai-Skaistgiriai- Kėdainių raj. 2021 0 6,31 - - - - Vincentava sav. Kėdainių raj. 2022 Dotnuva-Valučiai 0 4,16 - - - 168 sav. Kėdainių raj. 2023 Pajieslys-Užvarčiai 0 3,64 - - - - sav. privaž. prie Beinaičių Kėdainių raj. 2024 nuo kelio Šėta- 0 1 - - - - sav. Beinaičiai-Nociūnai privaž. prie Langakių Kėdainių raj. 2025 nuo kelio Seredžius- 0 0,89 - - - - sav. Čekiškė-Vincentava privaž. prie Tiskūnų nuo kelio Kėdainiai- Kėdainių raj. 2026 0 1,86 - - - - Šventibrastis- sav. Krekenava privaž. prie Vainikų nuo kelio Kėdainių raj. 2027 0 1,21 - - - - Mantviloniai- sav. Paliepiai privaž. prie Aukštadvario nuo Kėdainių raj. 2028 0 1,8 - - - - kelio Seredžius- sav. Čekiškė-Vincentava privaž. prie Rudžių Kėdainių raj. 2029 nuo kelio Panevėžys- 0 2,27 - - - - sav. Kėdainiai-Cinkiškiai privaž. prie Čiukiškių Kėdainių raj. 2030 nuo kelio Josvainiai- 0 1,4 - - - - sav. Pilsupiai-Krakės Josvainiai-Kunioniai- Kėdainių raj. 2031 0 9,71 - - - 142 Kampai sav. Lioliai-Žalpiai- Raseinių raj. 2121 11,14 16,81 - - - - Viduklės g.st. sav. 2610 Kazlų Rūda-Pažėrai Prienų raj. sav. 10,39 15,2 - - - - 2618 Gudeliai-Žiūronys Prienų raj. sav. 8 9,8 - - - - Velžys-Jotainiai- Kėdainių raj. 3017 35,8 52,63 - - - 230 Pagiriai-Šėta sav. Krekenava- Kėdainių raj. 3018 11,65 15,18 - - - - Linkaičiai-Truskava sav. Mairiškiai- Kėdainių raj. 3019 10,7 21,2 - - - 402 Žibartoniai-Gudžiūnai sav. Išlaužas-Klebiškis- 3302 Prienų raj. sav. 0 23,4 - - 204 - Igliauka Kelio Savivaldybės Pradžio Pabaigo VMPEI Kelio pavadinimas Nr. pavadinimas s km s km 2000 2001 2002 2003 Bukonys-Upninkai- Jonavos raj. 1502 0 31,3 - - 140 - Keižonys sav. Balbieriškis- 3303 Prienų raj. sav. 0 9,8 - - - - Kriokialaukis Balbieriškis- 3304 Prienų raj. sav. 0 24,6 - - 232 - Jiestrakis-Plutiškės Stakliškės-Baudėjos- 3305 Prienų raj. sav. 0 8,2 - - - - Butrimonys 3306 Prienai-Birštonas Prienų raj. sav. 0 6,3 - - - - 3306 Prienai-Birštonas Birštono m. 6,3 8,7 - - - - 3307 Strielčiai-Pociūnai Prienų raj. sav. 0 8,7 - - - - 3308 Jieznas-Liciškėnai Prienų raj. sav. 0 4 - - 203 - 3309 Jieznas-Sobuva Prienų raj. sav. 0 9 - - - - 3310 Jundeliškės-Vėžionys Prienų raj. sav. 2,3 3,5 - - - - 3310 Jundeliškės-Vėžionys Birštono m. 0 2,3 - - - - 3311 Jieznas-Nibriai Prienų raj. sav. 0 9,2 - - - - 3312 Mačiūnai-Šiauliškiai Prienų raj. sav. 0 6 - - - 127 Liepalotas-Ašminta- 3313 Prienų raj. sav. 0 11,82 - - - - Pakuonis 3314 Klebiškis-Veiveriai Prienų raj. sav. 0 16 - - 119 - 3315 Birštonas-Puzonys Birštono m. 0 11 - - - - 3316 Balbieriškis-Žagariai Prienų raj. sav. 0 8,45 - - - - 3317 Lizdeikiai-Kupriai Prienų raj. sav. 0 6,54 - - 113 - privaž. prie Šilavoto 3318 nuo kelio Prienai- Prienų raj. sav. 0 0,92 - - - - Skriaudžiai Jundeliškės- 3319 Birštono m. 0 4,95 - - - - Nemajūnai Kaišiadorių 3320 Jakniškės-Darsūniškis 3,36 8,84 - - - 56 raj. sav. 3320 Jakniškės-Darsūniškis Prienų raj. sav. 0 3,36 - - - - 3321 Kašonys-Pelekonys Prienų raj. sav. 0 3,5 - - - - 3322 Žagariai-Mackiai Prienų raj. sav. 0 4 - - - - 3323 Laukiškės-Dvylikiai Prienų raj. sav. 0 5,3 - - - - privaž. prie 3324 Medžionių nuo kelio Prienų raj. sav. 0 2,14 - - - - Kruonis-Stakliškės privaž. prie Čiudiškių 3325 nuo kelio Mačiūnai- Prienų raj. sav. 0 2,6 - - - - Šiauliškiai privaž. prie 3326 Pieštuvėnų nuo kelio Prienų raj. sav. 0 0,53 - - - - Kruonis-Stakliškės privaž. prie Vėžionių 3327 nuo kelio Antakalnis- Prienų raj. sav. 0 1,45 - - - - Jieznas-Merkinė privaž. Rutkiškių nuo 3328 kelio Išlaužas- Prienų raj. sav. 0 1,9 - - - - Klebiškis-Igliauka privaž. prie Belevičių 3329 nuo kelio Kaunas- Prienų raj. sav. 0 2,2 - - - - Marijampolė- Kelio Savivaldybės Pradžio Pabaigo VMPEI Kelio pavadinimas Nr. pavadinimas s km s km 2000 2001 2002 2003 Bukonys-Upninkai- Jonavos raj. 1502 0 31,3 - - 140 - Keižonys sav.

**Suvalkai

privaž. prie Skuigės nuo kelio 3330 Prienų raj. sav. 0 1 - - - - Balbieriškis- Jiestrakis-Plutiškės privaž. prie Laukiškės 3331 nuo kelio Rokai- Prienų raj. sav. 0 0,78 - - - - Girininkai-Kudirkos privaž. prie Strazdiškės nuo kelio 3332 Prienų raj. sav. 0 1 - - - - Vilnius-Prienai- Marijampolė privaž. prie Gustaičių 3333 nuo kelio Klebiškis- Prienų raj. sav. 0 0,83 - - - - Veiveriai 3334 Lelionys-Vyšniūnai Prienų raj. sav. 0 4,45 - - - - Šaukotas-Papušinys- Raseinių raj. 3434 8,6 12,9 - - - - Rinkšeliai-Akmenė sav. Betygala-Krakės- Kėdainių raj. 3501 13,4 32,13 - - - - Bokštai sav. Betygala-Krakės- Raseinių raj. 3501 0 10,2 - - - 136 Bokštai sav. Betygala-Krakės- Raseinių raj. 3501 10,2 13,4 - - - - Bokštai sav. Raseiniai-Lioliai- Raseinių raj. 3503 0 13,17 - - 391 - Kelmė sav. Raseinių raj. 3504 Ariogala-Šiluva 0 36,14 - - - sav. Nemakščiai-Jauniškė- Raseinių raj. 3505 0 7 - - - - Junkilai sav. Raseinių raj. 3507 Raseiniai-Tarosai 0 14,26 - - 258 - sav. Raseinių raj. 3508 Viduklė-Paupys 0 11,84 - - - - sav. Raseinių raj. 3509 Viduklė-Šienlaukis 0 12,2 - - - - sav. Kalnujai-Volungiškė- Raseinių raj. 3510 0 8,7 - - - - Birbiliškė sav. Nemakščiai- Raseinių raj. 3511 0 5,4 - - 92 - Taubučiai-Pratvalkai sav. Raseiniai-Paupys- Raseinių raj. 3512 0 18,1 - - 712 - Eržvilkas sav. Padubysys- Raseinių raj. 3513 0 6,34 - - 122 - Juodaičiai-Griciai sav. Gėluva-Pernarava- Kėdainių raj. 3514 4,3 22,98 - - - - Josvainiai sav. Gėluva-Pernarava- Raseinių raj. 3514 0 0,46 - - - - Josvainiai sav. Kelio Savivaldybės Pradžio Pabaigo VMPEI Kelio pavadinimas Nr. pavadinimas s km s km 2000 2001 2002 2003 Bukonys-Upninkai- Jonavos raj. 1502 0 31,3 - - 140 - Keižonys sav. Gėluva-Pernarava- Raseinių raj. 3514 0,46 4,3 - - 416 - Josvainiai sav. Raseinių raj. 3515 Užsieniai-Kirkliai 0 0,8 - - - - sav. Kušeliškė-Lyduvėnai- Raseinių raj. 3516 0 6,46 - - - - Maironiai sav. Raseinių raj. 3517 Viduklė-Aleknai 0 2,87 - - - - sav. Girkalnis- Raseinių raj. 3518 Pramedžiava- 0 11,1 - - - 266 sav. Karakurai Ariogala-Paliepiai- Raseinių raj. 3519 0 17,9 - - 403 - Ilgižiai sav. Raseinių raj. 3520 Ilgižiai-Kupsčiai 0 10,21 - - - - sav. Šiluva-Kaulakiai- Raseinių raj. 3521 0 19,7 - - - - Berteškiai sav. Blinstrubiškiai- Raseinių raj. 3522 0 4 - - - - Viduklė sav. Raseinių raj. 3523 Šiluva-Jurgaičiai 0 2,7 - - - - sav. Mankūnai- Raseinių raj. 3524 0 5,62 - - - - Pramedžiava sav. Raseinių raj. 3525 Rinkšeliai-Litvinai 0 6,2 - - - - sav. Bučiūnai-Milašaičiai- Raseinių raj. 3526 0 6,34 - - - - Tarosai sav. Raseinių raj. 3527 Didžiuliai-Putriai 0 4,87 - - - - sav. Raseinių raj. 3528 Žaiginys-Burbiškiai 0 9,52 - - - - sav. Raseiniai-Ramonai- Raseinių raj. 3529 0 9,24 - - - - Alėjai sav. Raseinių raj. 3530 Bliūdžiai-Vengerskai 0 6,7 - - - - sav. privaž. prie Anžilių Raseinių raj. 3531 nuo kelio Ariogala- 0 2,38 - - - - sav. Raseiniai-Kryžkalnis privaž. prie Raseinių raj. 3532 Pašaltuonio nuo kelio 0 3,2 - - - - sav. Raseiniai-Šilinė privaž. prie Šarkių Raseinių raj. 3533 nuo kelio Ariogala- 0 1,5 - - - - sav. Raseiniai-Kryžkalnis privaž. prie Pagojo Raseinių raj. 3534 nuo kelio Ariogala- 0 3 - - - - sav. Šiluva privaž. prie Girkalnio Raseinių raj. 3535 nuo kelio Vilnius- 0 2,1 - - - - sav. Kaunas-Klaipėda Kelio Savivaldybės Pradžio Pabaigo VMPEI Kelio pavadinimas Nr. pavadinimas s km s km 2000 2001 2002 2003 Bukonys-Upninkai- Jonavos raj. 1502 0 31,3 - - 140 - Keižonys sav. privaž. prie Užkalinų nuo kelio Raseinių raj. 3536 0 2,1 - - - - Nemakščiai-Jauniškė- sav. Junkilai privaž. prie Raseinių raj. 3537 Jagučionių nuo kelio 0 2,1 - - - - sav. Ariogala-Šiluva privaž. prie Andriušaičių nuo Raseinių raj. 3538 0 1 - - - - kelio Ariogala- sav. Raseiniai-Kryžkalnis privaž. prie Piktaičių Raseinių raj. 3539 nuo kelio Raseiniai- 0 1,4 - - - - sav. Tytuvėnai-Radviliškis privaž. prie Balčių nuo kelio Raseinių raj. 3540 0 2,34 - - - - Nemakščiai-Jauniškė- sav. Junkilai privaž. prie Negirvos Raseinių raj. 3541 nuo kelio Ariogala- 0 3,2 - - - - sav. Raseiniai-Kryžkalnis privaž. prie Stungurių Raseinių raj. 3542 nuo kelio Ariogala- 0 1,1 - - - - sav. Raseiniai-Kryžkalnis privaž. prie Butkiškės Raseinių raj. 3543 nuo kelio Vilnius- 0 1,03 - - - - sav. Kaunas-Klaipėda Raseinių raj. 3544 Šiluva-Lyduvėnai 0 10 - - - 29 sav. privaž. prie Lyduvėnų Raseinių raj. 3545 g.st. nuo kelio Šiluva- 0 0,9 - - - - sav. Lyduvėnai Jauniūnai-Musninkai- Jonavos raj. 4313 28,94 33,6 - - - - Liukonėliai sav. Skaudvilė-Adakavas- Raseinių raj. 4512 10,3 12,5 - - - - Nemakščiai sav. Semeliškės-Beižonys- Kaišiadorių 4716 12,26 14,72 - - - - Klėriškės raj. sav. Vievis-Paparčiai- Kaišiadorių 4717 14,82 30,67 - - - 165 Žasliai raj. sav. Semeliškės- Kaišiadorių 4718 10,73 21,43 - - - 152 Jagelonys-Žiežmariai raj. sav. Aukštadvaris- 4719 Prienų raj. sav. 7,09 16,07 - - - - Kaliūkščiai-Baudėjai Ukmergė-Petronys- Kėdainių raj. 4807 27,24 28,44 - - - - Pagiriai sav. GAMTINĖ APLINKA TURINYS

1. Geografinė aplinka ir gamtiniai ištekliai ...... 2 1.1. Reljefo formos ...... 2 1.2. Dirvožemiai ...... 2 1.3. Paviršiniai vandens telkiniai ...... 2 1.4. Požeminiai vandenys ...... 3 2. Klimatas ...... 3 3. Augalija ir gyvūnija ...... 3 4. Valstybiniai ir savivaldybių draustiniai bei gamtos paveldo objektai ...... 5 4.1. Valstybiniai parkai ...... 7 4.2. Biosferos poligonai ...... 7 4.3. Natura 2000“ teritorijos ir paukščių apsaugai svarbios teritorijos ...... 7 4.4. Gamtinis karkasas ...... 9 5. Oro kokybė ...... 10 5.1. Stacionarūs taršos šaltiniai ...... 13 5.2. Mobilūs taršos šaltiniai ...... 14 5.3. Vandens sunaudojimas ir nuotekos Kauno apskrityje ...... 14 5.4. Kritulių užterštumas ...... 15 5.5. Geriamojo vandens kokybė ...... 15 6. Dirvožemio ir žemės gelmių kokybė ...... 15 6.1. Pažeistos žemės ...... 15 1. Geografinė aplinka ir gamtiniai ištekliai

1.1. Reljefo formos

Kėdainių rajonui būdingi moreninių lygumų žemėvaizdžiai. Vidurio Lietuvos žemuma, užimanti didžiausią KA teritorijos dalį, pasiekia maksimalų aukštį (80 –90 m) pasiekia Nemuno ir Neries santakos rajone. Čia yra lėkšta pakiluma, kurios viduriu tęsiasi lanko pavidalo kalvų virtinė — Vilkijos kalvagūbris, jungiantis Žemaičių aukštumą su Baltijos aukštumomis. Jis dalija Vidurio Lietuvos žemumą į dvi dalis: vakarinę, žemėjančią į vakarus, ir šiaurinę, žemėjančią į šiaurę. Vakarinėje pusėje išskiriama Užnemunės žemuma, kurios šiaurrytinis pakraštys patenka į KA ribas bei Neries žemupio žemuma (75 – 90 m aukščio), esanti Jonavos r. Šiaurinėje Vidurio Lietuvos žemumoje už Kauno išskiriama Nevėžio žemuma, žemėjanti iki 50 m abs. aukščio šiaurės kryptimi. Į Vidurio žemumos teritoriją patenka Jonavos, šiaurvakarinė Kaišiadorių r. dalis, Kauno, Kėdainių rajonai. 1.2. Dirvožemiai

KA dažniausiai pasitaikanti dirvodarinė uoliena yra lengvi ir vidutiniai priemoliai. Jie paplitę Kėdainių, šiaurinėse Raseinių ir Kauno r. dalyse, Kaišiadorių r. pietinėje dalyje. Sunkūs priemoliai ir moliai dažni pietinėje Raseinių r. dalyje, Kauno r. bei vakarinėje ir rytinėje Prienų r. pusėse. Šie priemoliai labai tinka daugeliui žemės ūkio augalų auginti. Jie patvarios struktūros, imlūs vandeniui, juose daugiau maisto medžiagų. Priesmėlio ir smėlio dirvožemiai pasitaiko Kėdainių apylinkėse bei Jonavos r., Neries žemupio žemumoje. Taip pat smėlių yra Birštono apylinkėse ties Didžiosiomis Nemuno kilpomis. Šios dirvos greičiau išdžiūsta, jose galima anksčiau pradėti žemės ūkio darbus, bet joms trūksta drėgmės ir maistinių medžiagų. KA pasižymi derlingais dirvožemiais. Daugiau kaip pusę Kauno apskrities teritorijos sudaro žemdirbystės plotai, kurių žemės yra vienos našiausių Lietuvoje. Tik 5,8 % sudaro mažo našumo žemės Daugiausiai paplitę yra velėniniai glėjiški dirvožemiai, sutinkami Kėdainių, Jonavos, Kauno r. esančiose Vidurio Lietuvos žemumos dalyse. Šie dirvožemiai neutralios reakcijos ir turi daug puvenų. Juose gerai dera beveik visi žemės ūkio augalai, ypač kviečiai, linai, cukriniai runkeliai. Patys našiausi Lietuvoje velėniniai karbonatiniai dirvožemiai aptinami Nevėžio ir Dotnuvėlės slėniuose Kėdainių ir Kauno r. 1.3. Paviršiniai vandens telkiniai

Kėdainių r. vandens telkiniai užima 2,5 % rajono teritorijos. Ežerų mažai, yra tik keli nedideli, kiek daugiau tvenkinių. Didžiausia per rajoną tekanti upė — Nevėžis, jo intakas Šušvė gerokai mažesnė. Nevėžis labai vingiuota upė, o nuolydis labai mažas. Jis yra gana gilus, ypač žemupyje (4 – 9 m gylio), tačiau nevandeningas ir sausesniais metais labai nusenka. Daugelio kitų nedidelių Kėdainių r. upelių natūralios vagos ištiesintos. Būdingas rajono bruožas — giliaslėnių upelių vietose telkšantys dirbtiniai vandens telkiniai. 1.4. Požeminiai vandenys KA, kaip ir visa Lietuvos teritoriją yra drėgmės pertekliaus zonoje, todėl pasižymi pakankamais požeminių vandenų ištekliais. Vandens ištekliai labiau riboti tik Kėdainių r.

2. Klimatas

KA kritulių per metus iškrenta nevienodas kiekis. Didžiausias vidutinis metinis kritulių kiekis (700 – 750 mm) iškrenta Birštono ir Jiezno apylinkėse. Tai lemia šioje vietovėje esančios kalvos. Kiek mažiau, 650 – 700 mm kritulių iškrenta plačioje juostoje, einančioje nuo Raseinių, per Ariogalą, Vilkiją, Veiverius ir Prienųs. Dar mažiau kritulių pasitaiko Jonavos r. ir Kauno marių apylinkėse (600 – 650 mm). O mažiausiai kritulių tenka Kėdainiams ir šio rajono šiaurinei daliai (550 – 600 mm), nes šią vietovę nuo drėgnų oro masių iš dalies užstoja Žemaičių aukštumos kalvos. Didžiausias kritulių kiekis iškrenta liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Vidutinė sausio mėnesio oro temperatūra KA įvairuoja nuo –5,0 iki –5,5°C Raseinių ir Kėdainių r. ir nuo –4,5 iki 5,0°C likusioje apskrities dalyje. Vidutinė liepos mėnesio temperatūra KA didžiausia iš šiaurės į pietus einančioje juostoje nuo Kėdainių iki Birštono. Joje temperatūra svyruoja nuo +17,0 iki +17,5°C. Klimato tinkamumo dekoratyviniams augalams požiūriu, Kauno apskritis priklauso Lietuvos vidurio žemumos introdukciniam rajonui. Šį rajoną paprastojo skroblo savaiminio paplitimo riba dalina į du parajonius: šiaurinį (Raseinių, Kėdainių, Jonavos r. šiaurinės pusės) ir pietinį (Kauno, Kaišiadorių, Prienų r. bei Raseinių, Kėdainių, Jonavos r. pietinės pusės). Sumedėjusiems introdukuotiems augalams Lietuvos vidurio žemumos rajonas yra gana palankus, ypač pietinis jo parajonis. 3. Augalija ir gyvūnija

Rajono miškingumas 24,2 %. Miškai beveik tolygiai išsidėstę visame rajone. Anksčiau rajone daug kur augo šimtamečiai ąžuolynai ir mišrūs plačialapiai lapuočių bei eglių medynai. Dabar vyrauja beržynai, eglynai bei mišrieji miškai. Nemažai yra uosių, ąžuolų medynų, pietvakarinės rajono dalies miškuose auga skroblai. Čia šiaurinė jų arealo riba. Didžiausi — Dotnuvos, Josvainių, Pernaravos miškai. Pelkių mažai, jos teužima 0,6 %. 65,2 % žemių nusausinta. Visoje rajono teritorijoje išsibarstę nedideli žemapelkių ploteliai, dažniau miškuose. Nedideli aukštapelkių ir tarpinių pelkių likučiai plyti tik šiaurrytinėje rajono dalyje. Didesnėje rajono dalyje plyti derlingos sukultūrintos lygumos. Vyrauja monotoniški melioruoti laukai be natūralių gamtinių bendrijų, tik kai kur paįvairinti pavienių medžių, miškelių. Daugiau natūralių pievų išliko upių ir upelių slėniuose. Prie Nevėžio ir Šušvės upių yra užliejamų salpinių bei šlaitinių pievų, kur auga retų rūšių augalai ir gyvena reti gyvūnai. Laučynės kraštovaizdžio draustinyje esančiuose miškuose yra skroblynų, upelio pakrantėse auga meškiniai česnakai, medžių kamienais vejas gebenės lipikės. Iš saugomų paukščių draustinyje peri gervės. Raiškus Šušvės slėnis su atodangomis saugomas Pajieslio geomorfologiniame ir Šušvės kraštovaizdžio draustiniuose. Šušvės kraštovaizdžio draustinis išsiskiria retomis augalų rūšimis: šalmuotomis gegužraibėmis, meslvaisiais gencijonais, totorinėmis maludėmis, sausesnėse pievose auga boloniniai katilėliai. Šušvės upėje gyvena ūdros, stačiuose krantuose peri tulžiai. Rajono savivaldybės draustiniuose gausu retųjų augalų ir gyvūnų. Savivaldybės draustiniai kartu su valstybiniais apima beveik visas vertingiausias natūralias rajono teritorijas ir sudaro geras sąlygas unikalaus kraštovaizdžio bei retų rūšių išlikimui. Iš retų augalų savivaldybės draustiniuose auga baltijinės gegūnės, kai kuriuose — vyriškosios, mažosios ir šalmuotosios gegužraibės, dėmėtosios ir Rusovo gegūnės, tamsialapiai skiautalūpiai, pieviniai plaurečiai, paprastieji kardeliai, maškiniai česnakai, totorinės maludės, mesvieji gencionai, miškinės dirsės. Pašušvio kraštovaizdžio draustinyje bei kai kurių jau minėtų augalų auga daugiametės blizgės, miškinės varnalėšos, Pašilėnų botaniniame – zoologiniame draustinyje — sibiriniai vilkdagiai, raktažolės pelenėlės, paprastosios tuklės, pelkinės kiaulpienės, liekniniai beržai, čia pirmą karta Lietuvoje aptikta augant musinių ofrių. Nemažai natūralių pievų išlikę Kruosto botaniniame draustinyje. Jame randama tokių retų augalų, kaip gelsvosios visgės, stepiniai motiejukai. Gaisų botaninio – zoologinio draustinio pelkėse aptinkama siauralapių saulašarių. Šėtos botaniniame draustinyje saugomas Vidurio Lietuvai būdingas 150 – 170 m. amžiaus ąžuolynas. Senas ąžuolynas taip pat saugomas ir Mociūnų miško botaniniame draustinyje. Zembiškio miško botaniniame draustinyje aptinkama etaloninių augalų bendrijų. Šiame draustinyje auga šiauriausi Lietuvos skroblynai. Šimtamečiams uosynams saugoti įsteigti Lančiūnavos ir Dovylų miškų botaniniai draustiniai. Kai kuriuose savivaldybės draustiniuose aptinkama retųjų drugių. Drugiams svarbiausi Smilgos kraštovaizdžio, Barupės hidrografinis, Lankesos botaninis, Vozbučių ir Pavikšrupio botaniniai – zoologiniai draustiniai, Runeikių miško telmologinis draustiniai. Čia aptinkami juodieji apolonai, machaonai, kraujalakiniai melsviai, rudakiai satyriukai, pietinės hesperijos, ratuotieji pelėdgalviai, nendriniai verpikai. Sename Ilgatrakio miško botaninio – zoologinio draustinio ąžuolyne gyvena Lietuvoje reti vabalai — niūriaspalviai auksavabaliai ir didieji skydvabaliai. Ornitologiniuose Baublio ir Lendrynės draustiniuose peri didieji baubliai, švygždos bei kai kurie kiti reti vandens ir pelkių paukščiai. Skaistės ornitologiniame draustinyje peri gervės, baltanugariai geniai. Ornitologinėmis vertybėmis iš kitų draustinių išsiskiria ir Barupės hidrografinis, Runeikių miško telmologinis, Pašilėlių botaninis – zoologinis, Gaisų botaninis draustiniai. Šiuose draustiniuose gyvena mažieji ereliai rėksniai, juodieji gandrai, gervės, tetervinai, griežlės, putpelės. Daugelio draustinių upėse gyvena ūdros, pakrantėse peri tulžiai. Dotnovos – Josvainių, Labūnavos, Lančiūnavos miškai labai pamėgti retųjų miško paukščių. Šiuose miškuose peri daug juodųjų gandrų, mažųjų erelių rėksnių, gervių, baltnugarių ir vidutinių margųjų genių. Iš žinduolių turbūt niekur kitur Lietuvoje nėra tiek daug šernų kaip Kėdainių r. 4. Valstybiniai ir savivaldybių draustiniai bei gamtos paveldo objektai Kėdainių rajono savivaldybė

Kėdainių r. saugomų teritorijų schema.

Kėdainių r. savivaldybės saugomos gamtinės teritorijos Eil. Įsteigimo Pavadinimas Tipas Plotas, ha Saugomi kompleksai ir objektai Nr. metai VALSTYBINIAI DRAUSTINIAI Būdingas Nevėžio moreninės lygumos 1 Laučynės kraštovaizdžio 355 1992 kraštovaizdis Raiškus Šušvės upės slėnio kraštovaizdis 2 Šušvės kraštovaizdžio 496 1974 su atodangomis, žiobrių Degliaciacijos fazėje suformuoto 3 Pajieslio geomorfologinis 478 1992 pakraštinio moreninio gūbrio fragmentas 180 Gilaus slėnio su raiškiomis erozinėmis 4 Aluonos hidrografinis (Kėdainių ir 1992 formomis vidutiniškai vingiuotas Kauno r.) Aluonos žemupys bei vidurupis SAVIVALDYBĖS DRAUSTINIAI Miško, lankų ir upės natūralios vagos 5 Dotnuvėlės kraštovaizdžio 114 1992 gamtinis kompleksas Obelies upės slėnyje dar išlikęs natūralus 6 Obelies kraštovaizdžio 173 1992 gamtinis kompleksas Istoriniai, kultūriniai paminklai, taip pat 7 Paberžės kraštovaizdžio 149 1992 Liaudos ir Nikio slėnių gamtinis kompleksas Istoriniai ir kultūriniai paminklai, taip 8 Pašušvio kraštovaizdžio 182 1992 pat Pašušvio parkas ir Šušvės upelio slėnio gamtinis kompleksas. Natūralios augalų bendrijos, retų rūšių 9 Smilgos kraštovaizdžio 133 1992 augalai ir jų augimo vietos. 10 Smilgos ir kraštovaizdžio 234 1992 Nedidelės upės slėnio kraštovaizdis su Eil. Įsteigimo Pavadinimas Tipas Plotas, ha Saugomi kompleksai ir objektai Nr. metai Smilgaičio dar išlikusia mažai pažeista gamta. Gamtinis kompleksas — miškas, lankos, 11 Šušvės kraštovaizdžio 398 1992 natūrali upės vaga. Didelę istorinę ir gamitnę vertę turinti kraštovaizdžio - vietovė su visais jos komponentais: 12 Šventybrasčio 774 1992 istorinis kaimu, kapinėmis, Nevėžiu ir jo intaku, pušynėliu, pelke, natūraliomis pievomis. Barupės upės slėnio, miško ir pievos 13 Barupės hidrografinis 35 1992 kompleksas. 14 Dovydų miško botaninis 40 1996 Šimtametis etaloninis uosynas. 15 Kruosto botaninis 61 1996 Reti augalai. Lančiunavos Nevėžio žemumai būdingas šimtametis 16 botaninis 62 1996 miško uosynas. Lankesos upelio slėnis ir jo natūralios 17 Lankesos botaninis 50 1996 pievos su retaisiais augalais. Mociūnų 18 botaninis 11 1996 Senas ąžuolynas (150 m.) ir reti augalai. miško Natūralios Nevėžio upės slėnio piervos 19 Pelėdnagių botaninis 5 1992 ir retų rūšių augalai. Vidurio Lietuvai būdingas senas 20 Šėtos botaninis 186 1992 ąžuolynas. Zembiškio Skroblyno bendrijos, pievų ir miško 21 botaninis 19 1996 miško bendrijos kompleksas. botaninis Pelkynas su aplink jį esančiomis 22 Gaisų 130 1992 -zoologinis pievomis i čia augančiais augalais. Ilgatrakio botaninis Įvairių rūšių pribrendę medynai, 23 30 1992 miško -zoologinis nykstantys vabzdžiai ir reti augalai. botaninis - Išlikusios pelkės ir natūralios pievos su 24 Pašilėlių 523 1992 zoologinis retaisiais augalais bei gyvūnais. Retos natūralių pievų bendrijos, įvairių botaninis - 25 Pavikšrupio 107 1996 rūšių nykstantys žoliniai augalai, zoologinis vabzdžiai ir paukščiai. botaninis - Slėnio augalija, gyvūnija ir dabartino 26 Vosbučių 151 1996 zoologinis ūkininkavimo pobūdis. 27 Baublio ornitologinis 15 1992 Retųjų vandens paukščių biotopai. 28 Lendrynės ornitologinis 9 1996 Retieji vandens ir pelkių paukščiai. Petkūnų – 29 ornitologinis 108 1992 Retieji paukščiai. Skaistės Runeikių 30 telmologinis 56 1996 Tarpinės pelkės ekosistema. miško Kėdainių r. gamtos paminklai ir valstybės bei savivaldybės saugomi gamtos paveldo objektai Eil. Nr. Pavadinimas Tipas Vietovė GAMTOS PAMINKLAI 1 Pilsupių atodanga Geologinis paminkas Pilsupių kaimas 2 Vosbučių atodanga Geologinis paminkas Vosbučių kaimas VALSTYBĖS SAUGOMI GAMTOS PAVELDO OBJEKTAI 3 Siponių ožakmenis Geologinis objektas Siponių kaimas 4 M. Daukšos ąžuolas Botaninis objektas Babėnų kaimas 5 Lančiūnavos ąžuolas Botaninis objektas Lančiūnavos miškas (43 kv.) 6 Šaravų ąžuolas Botaninis objektas Šaravų miškas (43 kv.) 7 Šventybrasčio ąžuolai Botaninis objektas Šventybrasčio kaimas 8 Nykio vinkšna Botaninis objektas Miegėnų kaimas 4.1. Valstybiniai parkai Kėdainių r. yra dalis Krekenavos regioninio parko. 4.2. Biosferos poligonai Biosferos poligonai KA įsteigti visai neseniai — 2005 m. pradžioje. Jų steigimas susijęs su Paukščių ir Buveinių direktyvų įgyvendinimu. Šiuo metu KA yra įsteigti keturi biosferos poligonai ir dar keturi turėtų būti įkurti vėliau. Įsteigti ir numatomi įsteigti KA biosferos poligonai Eil. Nr. Pavadinimas Savivaldybė Įsteigimo metai Plotas 1 Būdos – Pravieniškių miškų Kaišiadorių r. 2004 5173,49 2 Padauguvos miško Kauno r. 2004 5782,59 3 Babtų – Varluvos miškų Kauno r. 2004 4418,77 4 Balbieriškio miško Prienų r. 2004 3060,69 5 Labūnavos miško Kauno r., Kėdainių r. Numatoma įsteigti 5662,69 6 Dotnuvos – Josvainių miškų Kėdainių r. Numatoma įsteigti 5781,86 7 Lančiūnavos miško Kėdainių r. Numatoma įsteigti 5394,57 8 Blinstrubiškio miško Raseinių r. Numatoma įsteigti 3393,20

Šiuose biosferos poligonuose vykdoma nacionalinė ir regioninė aplinkos stebėsena ypatingą geoekologinę svarbą turinčiose teritorijose. 4.3. Natura 2000“ teritorijos ir paukščių apsaugai svarbios teritorijos

Lietuvoje yra nustatyta biologinės įvairovės apsaugai svarbių teritorijų sistema pagal Europos Tarybos ekspertų parengtas ekologinių tinklų plėtros rekomendacijas, naudojantis naujausių šalyje atliktų biologinės įvairovės apsaugos darbų (Ramsaro vietovių, CORINE biotopų, paukščiams svarbių teritorijų, Natura-2000 projektų) medžiaga. Pagal LR Saugomų teritorijų įstatymą, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose yra draudžiama arba ribojama veikla, galinti turėti neigiamą poveikį saugomoms natūralioms buveinėms, rūšių buveinėms ir saugomoms augalų bei gyvūnų rūšims. Leidžiama tokia veikla, kuri užtikrina tinkamą buveinių ir rūšių būklę. Veikla turi būti vykdoma atsižvelgiant į konkrečius buveinių tipus ar rūšis ir remiantis teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) gamtotvarkos planais. Pagal LR Bendrąjį planą, nacionalinį ekologinį tinklą sudaro europinės ir nacionalinės bei regioninės svarbos bioekologiniai branduoliai, bioekologinės jungtys (koridoriai) ir buferinės zonos. Nustatyti bioekologiniai branduoliai laikomi pagrindiniais biologinės įvairovės apsaugai skirtų saugomų teritorijų (rezervatų, draustinių) steigimo paieškų poligonais. Kėdainių rajono teritorijoje, remiantis Paukščių ir Buveinių direktyvomis, nustatytos biotos rūšių buveinės, sudarančios potencialų „Natura 2000“ tinklą, išvardintos žemiau esančioje lentelėje.

Kėdainių r. „Natura 2000“ teritorijos. R A D I M V I E T Ė S R Ū Š Y S / B U V E I N Ė S n N KEDA-1 ked-b3 Dotnuvos - A239 Dendrocopos Baltnugaris 8 5 800 pair Josvainių leucotos genys miškai A127 Grus grus Gervė 8 10 900 pair A084 Circus Pievinė lingė 8 1 300 pair pygargus A030 Ciconia Juodasis 8 8 600 pair nigra gandras A238 Dendrocopos Vidutinis 8 50 700 pair medius genys

A089 Aquila Erelis 8 14 1000 pair pomarina rėksnys R A D I M V I E T Ė S R Ū Š Y S / B U V E I N Ė S n N ked-h5 Smilgos upė 6510 Šienaujamos 1 2 ? ha mezofitų pievos

6430 Eutrofiniai 1 8 ? ha aukštieji žolynai KEDA-2 ked-h1 Kunionių 9020 *Plačialapių 1 2 ? ha miškas ir mišrūs miškai

ked-v17 Kunionių 1059 Maculinea Kraujalakinis 4 20 2000 n miškas, teleius melsvys Vikšrupio upės pievos

KEDA-3 ked-h3 Zembiškio 9,10E+01 *Aliuviniai 1 2 ? ha miškas miškai 9160 Skroblynai 1 18 ? ha

KEDA-4 ked-h2 Kalnaberžės 9020 *Plačialapių 1 57 57 ha miškas ir mišrūs miškai

KEDA-5 ked-h4 Šventibrastis 9070 Medžiais 1 10 ? ha apaugusios ganyklos

KEDA-6 ked-h6 Pašilėliai 7230 Šarmingos 1 27 ? ha žemapelkės

6410 Melvenynai 1 18 ? ha

6430 Eutrofiniai 1 9 ? ha aukštieji žolynai 6230 *Rūšių 1 2 ? ha turtingi briedgaurynai

KEDA-7 ked-b2 Lančiūnavos A234 Picus canus Pilkoji 8 11 300 pair miškas meleta A127 Grus grus Gervė 8 11 900 pair A122 Crex crex Griežlė 8 1 ? pair A075 Haliaeetus Jūrinis erelis 8 1 ? pair albicilla A072 Pernis Vapsvaėdis 8 2 400 pair apivorus R A D I M V I E T Ė S R Ū Š Y S / B U V E I N Ė S n N A030 Ciconia Juodasis 8 5 600 pair nigra gandras A239 Dendrocopos Baltnugaris 8 30 800 pair leucotos genys

A238 Dendrocopos Vidutinis 8 25 700 pair medius genys

A089 Aquila Erelis 8 16 1000 pair pomarina rėksnys KEDA-8 ked-b1 Labunavos A238 Dendrocopos Vidutinis 8 15 700 pair miškas medius genys

A239 Dendrocopos Baltnugaris 8 14 800 pair leucotos genys

A127 Grus grus Gervė 8 4 900 pair A073 Milvus Juodasis 8 1 100 pair migrans peslys A072 Pernis Vapsvaėdis 8 4 400 pair apivorus A030 Ciconia Juodasis 8 4 600 pair nigra gandras A089 Aquila Erelis 8 12 1000 pair pomarina rėksnys ked-v4 Saviečiai 1059 Maculinea Kraujalakinis 4 100 2000 n teleius melsvys

Hypodryas Baltamargė 4 100 5000 n maturna šaškytė

4.4. Gamtinis karkasas Pagal LR Saugomų teritorijų įstatymą, gamtinis karkasas yra vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, užtikrinantis ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą, gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, kitų aplinkosaugai svarbių teritorijų ar buveinių, taip pat augalų ir gyvūnų migraciją tarp jų. Jis susideda iš geoekologinių takoskyrų, geosistemų vidinio stabilizavimo arealų ir ašių bei migracinių koridorių. Gamtinis karkasas jungia įvairias teritorijas: rezervatus, draustinius, valstybinius parkus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus, ekologinės apsaugos zonas, taip pat miškų ūkio, gamtines rekreacines ir ekologiškai svarbias agrarines teritorijas bei „Natura 2000“ teritorijas. Dauguma gamtinio karkaso teritorijų jau turi vienokį ar kitokį saugomos teritorijos statusą ir joms taikomi atitinkami apsaugos režimai. O kitose gamtinio karkaso rekreacinės, miškų ūkio ir agrarinės paskirties teritorijose draudžiama statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus. Leidžiama tokia veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą ir ekosistemų stabilumą, atkuria pažeistas ekosistemas, yra vykdoma pagal teritorijų planavimo dokumentus. Gamtinio karkaso rajoninis lokalizavimas buvo atliktas 1993 VU Kraštotvarkos grupės, vadovaujant prof. habil. dr. P. Kavaliauskui. Schemos visiems 44 Lietuvos rajonams buvo paruoštos masteliu 1:50 000. Taip pat stambesniame mastelyje (1:400 000) gamtinis karkasas fiksuotas ir Lietuvos respublikos teritorijos bendrajame plane. Nustatytos tokios gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo (naudojimo ir apsaugos) kryptys: a) išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis; b) palaikomas ir didinamas esamas kraštovaizdžio natūralumas; c) gražinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai. KA kraštovaizdžio kompleksai, kurie pagal LR bendrąjį planą laikomi itin vertingais biologinės įvairovės apsaugos požiūriu, yra raiškūs didžiųjų upių slėniai, didieji pelkynai, eroziniai raguvynai, bei istoriniai miestų senamiesčiai. LR bendrasis planas įpareigoja jiems skirti ypatingą dėmesį. Gamtinis karkasas Kauno apskrityje.

5. Oro kokybė

Iš taršos šaltinių į orą patenka įvairios cheminės medžiagos, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai gali turėti neigiamą poveikį žmonėms ir visai gyvajai gamtai. Svarbiausios oro taršos sukeltos problemos yra aplinkos rūgštėjimas, ozono sluoksnio mažėjimas, radionuklidų plitimas, klimato kaita, augmenijos degradacija, žalingas poveikis žmonėms, dažnai sukeliantis kvėpavimo ir kitokio pobūdžio ligas. Pagrindiniai atmosferos taršos šaltiniai yra transportas, energetika ir pramonė. Dalis teršalų atnešami iš kitų šalių. Teršalų pernešimo metu vyksta jų kaupimosi, transformacijos ir išsivalymo procesai. Pastaraisiais metais oro užterštumui didžiausią įtaką turi transporto išmetimai. Pagrindiniai taršos šaltiniai yra didžiuosiuose miestuose bei pramonės centruose. Oro priemaišų koncentraciją didžia dalimi lemia meteorologinės sąlygos. Svarbiausieji oro teršalų išsisklaidymą ar kaupimąsi lemiantys veiksniai yra vertikalusis ir horizontalusis oro maišymasis, atmosferoje vykstantys cheminiai procesai: dujų transformacija į aerozolio daleles, dalelių kondensacija, koaguliacija, iškritimas ir panašiai.

Pagal Lietuvos higienos normą HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės“, DLK yra nustatytos 851 medžiagai. Tačiau bendram Kauno apskrities oro kokybės apibūdinimui šiame skyriuje remiamasi tik pagrindinių priemaišių koncentracijų vertėmis. Pagrindinių oro priemaišų sąrašas paimtas iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore vertinamas pagal Europos sąjungos kriterijus, sąrašo patvirtinimas ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių nustatymas ir pateiktas žemiau esančioje lentelėje.

Eil. Nr. Pavadinimas Vienkartinė Paros DLK, DLK, mg/m3 mg/m3 1 Anglies monoksidas 5 3 2 Arsenas - 0,003 3 Azoto dioksidas 0,085 0,040 4 Benzenas 1,5 0,1 5 Gyvsidabris - 0,0003 6 Kadmis - 0,0003 7 Nikelis - 0,001 8 Ozonas 0,16 0,03 9 Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai 10 Sieros dioksidas 0,50 0,05

11 Smulkios kietosios dalelės PM10 - 0,05

12 Smulkios kietosios dalelės PM25 - 0,04 13 Suspenduotos kietosios dalelės 14 Švinas 0,0003

Ozono susidarymui aplinkos ore įtakos turi lakiųjų organinių junginių ir azoto oksidų išmetimai į atmosferą ir saulės šviesos intensyvumas. Didžiausios ozono koncentracijos fiksuojamos priemiesčių zonose pavasarį ir vasarą. 2003 m. maksimali valandinė ozono koncentracija Jonavoje ir Kėdainiuose siekė 138 – 142 µg/m3 ir neviršijo informavimo (180 µg/m3) bei pavojaus (240 µg/m3) slenksčių. Maksimali 8 val. vertė siekė 129 – 134 µg/m3 ir 2 – 5 dienas viršijo siektiną vertę, įsigaliosiančią 2010 m. Viršijimo atvejų skaičius buvo mažesnis, negu numatyta teisės dokumentuose.

Ozono koncentracijos Kauno apskrities Jonavos ir Kėdainių miestuose 2003

Benzeno koncentracija KA ribose matuota Jonavoje ir Kėdainiuose. Vidutinė metinė benzeno koncentracija siekė 0,2 – 0,7 µg/m3 ir neviršijo metinės ribinės vertės (10µg/m3).

Valstybinio monitoringo duomenys rodo, kad smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija yra didžiausia Lietuvos oro kokybės problema. Maksimalios KD10 koncentracijos paros vidurkio vertės visose aglomeracijų ir zonos stotyse viršijo normą, galiojusią 2003 m. Ribinė vertė, įsigaliojusi 2005 m. buvo viršyta dažniau nei nurodyta teisės aktuose, todėl yra didelė tikimybė, kad šis kriterijus bus viršytas ir vėliau. Maksimali 8 val. ozono koncentracija taip pat viršijo siektiną vertę Jonavoje ir Kėdainiuose, tačiau viršijimo atvejų užfiksuota mažiau nei leidžiama teisės aktuose.

Aplinkos oro kokybės tyrimų pasyviais sorbentais duomenys. Aplinkos oro kokybės tyrimų pasyviais sorbentais programa yra dalis Aplinkos oro kokybės vertinimo programos, patvirtintos 2003-10-23. Šiais tyrimais galima detaliau įvertinti teršalų koncentracijų erdvinį pasiskirstymą tose aglomeracijų ir zonos vietovėse, kuriose neatliekami nuolatiniai automatiniai oro taršos matavimai. Šiuo metu Aplinkos apsaugos agentūra yra patiekusi tyrimų atskaitą tik vienam KA miestui — Kėdainiams. 2004 - 2005 m. laikotarpiui — Kėdainių mieste numatyta įvertinti sieros dioksido (SO2), fluoro vandenilio (HF), azoto dioksido (NO2) ir lakiųjų organinių junginių (LOJ) vidutinių koncentracijų aplinkos ore erdvinį pasiskirstymą. Iš lakiųjų organinių junginių analizuojami šie teršalai: benzenas C6H6; toluenas C6H5CH3; etilbenzenas; (para-; meta-; orto-) ksilenas C6H4(CH3)2. Pasyvių sorbentų išdėstymas Kėdainių miesto teritorijoje buvo vykdomas atsižvelgiant į tyrimų tikslus ir uždavinius. Pasyvių sorbentų išdėstymas 3 miesto vietose (taškuose), atitinka visus parinkimo kriterijus.

Oro užterštumo tyrimai pasyviais sorbentais Kėdainiuose (I-ojo etapo rezultatai). Ta Vidutinė teršalų koncentracija ore (μg/m3) nurodytu matavimų laikotarpiu Matavimų laikotarpis šk o Sieros Azoto Fluoro Benzenas Toluenas Etilben p- m- o- Nr dioksid dioksid vanden zenas Ksilenas Ksilenas Ksilen Pradžia Pabaiga . as as ilis as 1. neaptikta 14,0 0,9 2,1 0,4 0,4 0,8 neaptikta 2004-10-14 2004-10-28 1,4 14,5 1,6 2,3 0,5 0,4 0,8 neaptikta 2004-10-28 2004-11-11 2.  11,7 1,5 2,6 0,5 0,4 0,9 0,4 2004-10-14 2004-10-28  14,1 1,8 3,2 0,6 0,6 1,2 0,5 2004-10-28 2004-11-11 2,1 21,3- 1,8 4,7 1,0 1,0 2,2 0,9 2004-10-14 2004-10-28  3. 23,7 1,0 22,3- 2,6 6,1 1,3 1,2 2,8 1,2 2004-10-28 2004-11-11  24,0 PASTABA: ““ - teršalas nematuojamas; “n” - duomenų nėra dėl pasyvaus sorbento vagystės, sugadinimo arba neefektyvaus eksponavimo; “neaptikta” - teršalo koncentracija yra mažesnė už žemiausią atitinkamo teršalo 3 3 koncentracijos ore aptikimo ribą (0,4 μg/m SO2 ir LOJ teršalams, 0,6 μg/m NO2 teršalui); “21,3-23,7” dubliuota koncentracijos reikšmė, reiškia, kad teršalai buvo matuojami dvejais tos pačios rūšies pasyviaisiais sorbentais (imama vidutinė reikšmė). Tiriamuoju etapu (2004.10.14 – 2004-11-11), vidutinės sieros dioksido, azoto dioksido ir lakiųjų organinių junginių (LOJ) koncentracijos aplinkos ore neviršijo nustatytų aplinkos oro užterštumo normų. Laikotarpiu nuo 2004.10.14 iki 2004.10.28 visų teršalų vidutinės koncentracijos Kėdainių miesto ore buvo mažesnės. Vėliau, nuo 2004.10.28 iki 2004-11-11 tiriamųjų teršalų vidutinės koncentracijos Kėdainių mieste nežymiai padidėjo. Išimtis — vidutinė SO2 koncentracija, kuri miesto centre (taškas Nr. 3) pirmuoju dviejų savaičių periodu buvo didesnė, o antruoju – dvigubai mažesnė. Pagal turimus duomenis iš trijų tyrimo postų, įrengtų Kėdainių mieste, galime manyti, kad vidutinės sieros dioksido, azoto dioksido ir lakiųjų organinių junginių koncentracijos centrinėje miesto dalyje (taškas Nr. 3) yra didesnės, nei likusiuose postuose (taškas Nr. 1 ir taškas Nr. 2). Pačiame miesto centre, vidutinė SO2 koncentracija 3 3 ore svyravo nuo 1,0 iki 2,1 μg/m , vidutinė NO2 koncentracija svyravo nuo 22,5 iki 23,2 μg/m , tuo tarpu likusioje miesto dalyje, įsikūrusioje kairiajame Nevėžio upės krante (taškas Nr.1 ir taškas Nr.2), vidutinė SO2 koncentracija 3 3 svyravo nuo minimalios (<0,3 μg/m ) iki 1,4 μg/m , vidutinė NO2 koncentracijos reikšmė svyravo nuo 11,7 iki 14,5 μg/m3. 2004.10.14 – 2004.10.28 laikotarpiu, lakiųjų organinių junginių vidutinės koncentracijos ore, buvo mažesnės (nors ir nežymiai), palyginus su 2004.10.28 – 2004.11.11 laikotarpiu. Tokie nedideli skirtumai atsiranda dėl skirtingų meteorologinių sąlygų, kuomet esant didesniam kritulių kiekiui, teršalų koncentracijos aplinkos ore, sumažėja. Santykinai mažiausios LOJ koncentracijos užfiksuotos 1-ajame tyrimų poste, skirtam įvertinti pramonės įtaką miestui (Kauno –Ryto gatvių sankirta), truputį didesnės LOJ koncentracijos buvo 2-ajame tyrimų taške, kur tyrimų postas įkurtas prie pat Šėtos gatvės ir geležinkelio. Miesto centre (3-iasis tyrimų taškas), vidutinės LOJ koncentracijos buvo apie 1,5-3 kartus didesnės nei pirmose dvejose tyrimų vietose. Vidutinės LOJ teršalų koncentracijos visuose tyrimų postuose, neviršijo nustatytų normų:

Pagrindinių cheminių priemaišų foninių koncentracijų bei fizinių parametrų įvertinimas atmosferos iškritose Prieš kelis dešimtmečius pastebėtas aplinkos rūgštėjimas daugiausiai dėl sieros ir azoto junginių vis dar lieka svarbia ekologine problema. Krituliai, efektyviai plaudami atmosferą, grąžina nuolat į ją patenkančius teršalus žemės ekosistemoms. Krituliai, plaudami atmosferos stulpą pradedant debesyje ir po juo, šalina iš jo tirpius vandenyje dujas ir aerozolius. Todėl, kritulių cheminės analizės duomenys naudojami teršalų šlapiųjų srautų į ekosistemas įvertinimui.

5.1. Stacionarūs taršos šaltiniai

Kauno regione be Kauno miesto yra dar keletas stambių oro teršėjų: Jonava, Kėdainiai. Teršiančių medžiagų emisija į orą apskrityje viršija Lietuvos vidurkį 1,6 karto. Kaune, Jonavoje ir Kėdainiuose gana dažnai viršijamos azoto dioksido DLK, o Kaune ir Kėdainiuose gana dažnai viršijamos ir dulkių DLK. 5.2. Mobilūs taršos šaltiniai Teršalų emisija iš autotransporto sudaro tris ketvirtadalius bendros oro taršos. Taip pat transportas sukelia ir akustinę taršą. Didžiausias oro užterštumas būdingas centrinėms miestų dalims, kur intensyviausias transporto eismas. Paskutiniu metu nemažai nuveikta mažinant transporto srautus miestuose. Kaune pastatytas vakarinis apvažiavimas, automagistralė Via-Baltica sumažino krovininių automobilių srautą per Kėdainius, pradėta Raseinių aplinkkelio statyba. Kauno regiono krašto kelių eismo intensyvumas 1999 m. lyginant su 1995 m. padidėjo 11,9 %, o regiono magistralinių kelių eismo intensyvumas padidėjo 36,5 %. Pagal esančių individualiųjų automobilių skaičių Kauno aps. yra trečioje vietoje Lietuvoje, po Marijampolės ir Klaipėdos apskričių. Tikslesnių duomenų apie oro taršą iš mobilių šaltinių Kauno apskrityje nėra surinkta. Lietuvoje Aplinkos ministerija bendrą oro taršą Lietuvos teritorijoje nustato tik pagal parduotų degalų kiekį. 5.3. Vandens sunaudojimas ir nuotekos Kauno apskrityje Kauno aps. 2001 m. didėjo komunalinių paslaugų apimtys, taigi ir nuotekos. Jų buvo pašalinta 32125,4 tūkst. m3, išvalyta valyklose 24 % nuotekų palyginti su visu pašalintu nuotekų kiekiu. Kauno regione eksploatuojama apie 100 užteršto vandens nuotekų valymo įrenginių. 2000 m. duomenimis iki sanitarinių normatyvų buvo išvalyta tik 7 %. Užteršto vandens nuotekų. Tokį žemą nuotekų išvalymo lygį lemia tai, kad Kauno miesto nuotekos, kurios sudaro du trečdalius visų apskrities nuotekų, vis dar valomos tik mechaniškai. Pagal miestų nuotekų valymo įrenginių išvalymo rodiklių atitikimą nuotekų užterštumo normoms, KA tik Raseiniuose šios normos neviršijamos. Kaune normos viršijamos pagal visus parametrus (2004 m. duomenys), Kėdainiuose, Jonavoje, Kaišiadoryse ir Prienuose normos viršijamos pagal SM BDS5 ir neviršijamos pagal bendrą azotą ir fosforą. Išvalytų iki normatyvų nuotekų kiekis Kauno apskrities savivaldybėse (be Kauno m.). Eil. Nr. Savivaldybė Išvalyta nuotekų iki normatyvų, % 1 Birštono 100 2 Jonavos r. 26 3 Kaišiadorių r. 43 4 Kauno r. 72 5 Kėdainių r. 4 6 Prienų r. 47 7 Raseinių r. 20

Žemu nuotekų išvalymo lygius išsiskiria Kėdainiai, kur iki normatyvų išvaloma tik 4 % užteršto vandens nuotekų. Kitose savivaldybėse šis rodiklis 2000 m. buvo aukštesnis nei Lietuvos vidurkis: 1999 m. pradėta eksploatuoti Kauno miesto nuotekų valymų įrenginių pirmoji eilė (mechaniniai valymo įrenginiai), o biologinių įrenginių valymo įrenginių projektavimas ir statyba vis dar tęsiasi. Pagrindinė Kauno regiono užteršto vandens valymo problema yra azoto ir fosforo šalinimas iš nuotekų. Didžiojoje šiuo metu eksploatuojamų nuotekų valymo įrenginių nebuvo numatytas azoto ir fosforo šalinimas, todėl jie neturi techninių galimybių pasiekit 2000 m. nuotekų valymo normatyvus šioms medžiagoms. 5.4. Kritulių užterštumas Aplinkos rūgštėjimas dėl sieros ir azoto junginių yra svarbi ekologinė problema. Krituliai, efektyviai plaudami atmosferą, grąžina nuolat į ją patenkančius teršalus žemės ekosistemoms. Grįžtantys į žemės paviršių teršalai deformuoja natūralius cheminius procesus ir su jais susijusius įvairius gyvybinius ciklus vandens, dirvos bei miškų ekosistemose. Krituliai, plaudami atmosferos stulpą pradedant debesyje ir po juo, šalina iš jo tirpius vandenyje dujas ir aerozolius. Kritulių monitoringo duomenys yra gaunami kompleksinio foninio monitoringo stotyse. 2003 m. rūgštūs krituliai (pH < 5,0) vyravo žiemos mėnesiais, vasaros kritulių pH buvo apie 5,4. Esant gausiems krituliams, teršalų koncentracijos buvo mažesnės. Vertinant pagrindinių cheminių priemaišų šlapiųjų srautų dinamiką per pastaruosius 10 metų, stebima pagrindinių teršalų srautų mažėjimo tendenciją, kuri ypatingai buvo ryški per 1994 - 1999 m. laikotarpį, o per paskutiniuosius metus nėra aiškios srautų kaitos raidos. 5.5. Geriamojo vandens kokybė Kauno regione, kaip ir visur Lietuvoje, geriamas vanduo tiekiamas tik iš požeminio vandens horizontų. Pagrindinė centralizuotai tiekiamo geriamo vandens problema yra didelės geležies ir mangano koncentracijos, kurios dažnai viršija normatyvus. Sprendžiant šią problemą, nemažoje dalyje Kauno apskrities miestų įrengti centralizuotai tiekiamo geriamo vandens nugeležinimo įrenginiai. Žymia rimtesnės geriamo vandens kokybės problemos yra kaime, kur daugiausia yra naudojamas negilių kastinių šulinių vanduo. Beveik pusės šulinių vanduo užterštas nitratais virš leistinų normų. Kėdainių, Jonavos ir Kauno r. didžiausios leistinos nitratų koncentracijos viršijamos žymai daugiau ne pusėje šulinių. Tai lemia didelis šių rajonų žemės ūkio intensyvumas, ir azotinių trąšų išplovimui į gruntinius vandenis palankus lygumų reljefas Pagrindinė šachtinių šulinių problema yra nitritai ir nitratai. Pagrindinis jų šaltinis yra azotinės trąšos ir irstanti organinė medžiaga (mėšlas, žolė ir taip toliau), patenkanti į gruntinį vandenį nepalyginamai didesniame plote nei pats šulinys. Ši problema turi būti sprendžiama įrengiant nedidelių miestelių ir kaimų gyventojams viešojo vandens tiekimo sistemas. 2004-2006 metams ES Bendrosios programos dokumente (BPD) iš struktūrinių fondų yra numatytos didžiulės lėšos mažų miestelių vandens tiekimo problemoms spręsti.

6. Dirvožemio ir žemės gelmių kokybė 6.1. Pažeistos žemės Kauno apskrityje šiuo metu eksploatuojama apie 80 sąvartynų, kurių bendras plotas viršija 250 ha. Kauno mieste eksploatuojamas vienas komunalinių atliekų sąvartynas (37,4 ha) ir 5 statybinių atliekų bei grunto ir biodegraduojamų atliekų sąvartynai (10,5 ha). Kauno apskrities sąvartynai. Eil. Nr. Savivaldybė Sąvartynų kiekis Plotas, ha 1 Birštono - - 2 Jonavos r. 11 26 3 Kaišiadorių r. 8 9 4 Kauno miesto 6 48 5 Kauno r. 5 16 6 Kėdainių r. 22 115 7 Raseinių r. 19 31,48 Šiuo metu palaipsniui uždaromi seni, neatitinkantys aplinkosauginių reikalavimų sąvartynai, rengiami jų rekultivavimo projektai. Kėdainių r. uždaryti 9 buitinių atliekų sąvartynai, likviduota 10 laikinų kaupimo aikštelių. Atliekos deponuojamos tik naujai įrengtame Zabieliškio sąvartyne. Pagal Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą iki 2010 m. numatyta sukurti 10 regioninių atliekų tvarkymo sistemų ir uždaryti visus senus sąvartynus. Kauno regione numatoma palikti 2 komunalinių atliekų sąvartynus : Kauno miesto Lapių sąvartyną ir Kėdainių r. Zabieliškio sąvartyną. Pagal šį planą uždarytų sąvartynų rekultivavimą numatoma užbaigti iki 2012 m. Buitinių atliekų surinkimo paslauga Lietuvoje kol kas teikiama tik miestams ir miesteliams, o iš kaimų atliekos beveik nesurenkamos. Valstybiniame atliekų tvarkymo plane numatyta iki 2007 m. šią paslauga siūlyti visiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Paskutiniais metais Kauno regione plėtojama konteinerinė atliekų surinkimo sistema. Su buitinėmis atliekomis į sąvartynus patenka dideli kiekiai pavojingų atliekų (sauso baterijos, dienos šviesos lempos ir pan.). šiuo metu nėra tinkamai funkcionuojančios ir gamybinių pavojingų atliekų tvarkymo sistemos, todėl dideli jų kiekiai sukaupti pačiose gamyklose. Seni pesticidai taip pat yra rimta problema, tačiau Kauno regione šiuo metu yra likę tik keliasdešimt tonų nesutvarkytų pesticidų. Jonavos, Kaišiadorių, Kėdainių, Prienų ir Raseinių r. savivaldybėse ši problema visiškai išspręsta.

Atliekų suminiai kiekiai pagal šaltinių teritoriją KA 2001 – 2003 m. Šaltinio teritorija Tvarkytojų kiekiai, t Įraš. gautas metų pradžioje sutvarkytas netvarkytas sk. 2001 Birštono miestas 1,785 1,500 3,285 0,000 2 Jurbarko rajonas 7864,330 0,000 7507,210 357,120 9 Prienų rajonas 13381,842 9,852 13374,192 17,502 17 Raseinių rajonas 14863,434 2,000 14847,394 18,040 29 Kaišiadorių rajonas 21117,306 2406,723 22325,149 1198,880 32 Jonavos rajonas 36146,514 2829,753 29346,550 9629,717 49 Kauno rajonas 58538,964 1838,026 56870,939 3506,051 111 Kauno miestas 300059,698 3787,855 300813,551 3034,002 694 Kėdainių rajonas 840726,071 156070,000 839417,536 157378,535 38 2002 Birštono miestas 0,095 0,000 0,095 0,000 1 Prienų rajonas 5635,943 12,311 5626,442 21,812 27 Jurbarko rajonas 12370,025 350,000 10967,175 1752,850 16 Raseinių rajonas 14198,213 0,000 14197,993 0,220 22 Kaišiadorių rajonas 29197,740 604,400 27688,191 2113,949 48 Jonavos rajonas 32779,825 14130,070 33952,901 12956,994 57 Kauno rajonas 59596,257 14529,612 56947,182 17178,687 77 Kauno miestas 351607,057 35267,466 317523,397 69351,126 842 Kėdainių rajonas 1592031,383 7356,000 1590777,535 8609,848 40 2003 m. Birštono miestas 0,006 0,000 0,006 0,000 1 Prienų rajonas 4509,949 2,000 4494,569 17,380 20 Kauno rajonas 6719,745 17329,136 6641,025 17407,856 64 Kaišiadorių rajonas 13457,474 742,099 11612,143 2587,430 35 Jonavos rajonas 13931,466 858,311 13934,110 855,667 34 Raseinių rajonas 17055,748 0,000 17022,538 33,210 26 Kauno miestas 425617,538 50085,031 343848,330 131854,239 444 Kėdainių rajonas 1802508,022 8606,344 1801628,554 9485,812 31 INŽINERINĖ INFRASTRUTŪRA TURINYS

1. DUJOTIEKIS...... 2 2. ELEKTROS TIEKIMAS...... 3 3. ŠILUMOS TIEKIMAS...... 5 4. VANDENTIEKA IR NUOTEKOS...... 5 4.1. VANDENS TIEKIMAS IR BUITINĖS NUOTEKOS...... 5 4.2. LIETAUS NUOTEKOS...... 7 4.3. NUOTEKŲ VALYMAS...... 7 5. ATLIEKŲ TVARKYMAS ...... 7 6. TELEFONO RYŠIO PASLAUGOS...... 8 1. DUJOTIEKIS

Bendras gamtinių dujų dujotiekio tinklas visoje Lietuvoje 7800 km. Bendras vartotojų skaičius beveik 518 tūkst. Lietuvos esamų magistralinių dujotiekių schema

Dujų sistemos operatorės bendrovės “Lietuvos dujos” duomenimis, gamtinių dujų importas į Lietuvą palaipsniui didėja nuo 1999 metų. Kauno apskričiai dujos tiekiamos iš magistralinių (55 bar slėgio) gamtinių dujų tiekimo tinklų. Kauno apskritį kerta du regiono lygmens magistraliniai dujotiekiai. Tai magistralinis dujotiekis į Kaliningradą ir magistralinis dujotiekis į Kauną. Magistralinio dujotiekio atšaka į Kėdainius yra perdavimo sistemos dalis į Kėdainių dujų skirstymo stotį. Gamtinės dujos tiekiamos Kėdainių mieste, Vilainiuose ir seniūnijoje, Pelėdnagiuose ir seniūnijoje, Paobeliuose ir Kėdainių miesto seniūnijos Janušavos vartotojams. Viso Kėdainių rajono skirstomųjų dujotiekių ilgis apie 125 km. Tai sudaro 15 proc. Kauno apskrities ir 1,7 proc. Lietuvos skirstomųjų dujotiekių. Gamtinių dujų suvartojimas pagal paskirtį (pramonės įmonėms, energetikos įmonėms, žemės ūkio įmonėms, komunaliniams-buitiniams, gyventojams) Gamtinių dujų suvartojimas pagal paskirtį ( tūkst. m³ ) AB„ Lietuvos dujos“ vartotojų 2004 2005 2006 2007 Pramonė 28243,1 26842,5 21709,8 20460,0 Energetika 2545,3 2262,1 2327,3 2239,0 Žemės ūkis 1107,1 1000,2 1077,2 1100,0 Komunaliniai - buitiniai 1428,0 1561,4 1789,4 1820,0 Gyventojai 1422,7 1532,9 1726,4 1500,0 viso : 34746,2 33199,1 28631,1 27119,0

Dujos tiekiamos žemo, vidutinio ir aukšto slėgio dujotiekiais. Dujų reguliavimo punktų kiekis– 10 vnt., iš jų pastatiniai DRP–2. DRP našumas 200÷5000 m³/h. Dalis DRP turi telemetrijos sistemas (4vnt.). DRP technologijos įrengimai rekonstruoti, senų įrenginių neliko.

Suvartoti gamtinių dujų kiekiai Kėdainių mieste ir rajone(tūkst.m³) Eil. 2004 2005 2006 2007 Nr. Gamtinių dujų suvartota 32623,7 31158,6 26567,3 24981,0 Kėdainių mieste Gamtinių dujų suvartota Kėdainių 2122,5 2040,5 2063,8 2138,0 rajone (išskyrus Josvainių sen.) Gamtinių dujų suvartota 2690,0 4080,0 4160,0 4400,0 Kėdainių rajone Josvainių sen. Pastaba: Poz.1, 2 -tiekėjas AB„ Lietuvos dujos “, poz.3-tiekėjas AB agrofirma „Josvainiai“. Centralizuotai tiekiamų dujų abonentų skaičius: Kėdainių m. – 10524 tūkst.m³ Pelėdnagių sen. – 271 tūkst.m³ Vilainių sen. – 393 tūkst.m³ Josvainių sen. – 145 tūkst.m³ (tiekėjas AB agrofirma „ Josvainiai “)

Kėdainių rajono bendrajame plane numatomoje pramonės objektų teritorijos plėtroje (buvęs aerodromas, Josvainių gyvyvenvietės kryptis ir esamo rajono išplėtimas) dujotiekio atšakų atvedimas galimas. Numatomoje miestelių plėtroje dujotiekio atšakos galimos esant ekonominiam pagrystumui.

Uždaviniai: - Plėsti gamtinių dujų skirstomuosius tinklus Kėdainių rajone; - Skatinti vartoti ekologiškai švaresnį organinį kurą – gamtines dujas;

2. ELEKTROS TIEKIMAS

Kėdainių rajono elektros perdavimo ir skirstymo sistema yra dalis Lietuvos energetinės sistemos, susidedanti iš 330/110 kV aukštos įtampos perdavimo tinklo ir elektros skirstymo vartotojams 35 kV, 10 kV bei žemesnės įtampos skirstomojo tinklo.

Kėdainių rajonas priklauso Rytų skirstomiesiems tinklams. AB Rytų skirstomųjų tinklų aptarnaujama teritorija yra padalinta į keturis regionus: Vilniaus, Panevėžio, Alytaus ir Utenos. Bendra skirstomojo tinklo aptarnaujama teritorija – apie 34 tūkst. kv. km., linijų ilgis siekia 62,5 tūkst.km.

Kėdainių rajoną aptarnauja Panevėžio regionas.

Pagrindinės elektros trasų techninės charakteristikos Kėdainių rajone 110 kV 35 kV 10 kV (OL) 10 kV (KL) Trasų ilgis , km 124,81 1012 140 Transformatorių pastotės (vnt) 5 7 813 Skirstyklos (vnt) 5 9 11

Elektros energijos sunaudojimas Kėdainių rajone (tmln.kVh) 2003 2004 2005 2006 sunaudojimas Kėdainių rajone 93 118 101 340 102 981 106 371

Elektros energijos sunaudojimas Kėdainių raj. Pagal vartotojų grupes 2006 m Gyventojai – 33,544 mln.kVh, pramonė – 29,564 mln.kVh, komercinės įmonės – 23,422 mln.kVh, žemės ūkis – 12,766 mln.kVh, biužetinės įmonės – 7,075 mln.kVh.

Elektros energijos abonentų skaičius Kėdainių raj. 2006 m Gyventojai – 25 710 vnt., pramonė – 178 vnt., komercinės įmonės – 1110 vnt., žemės ūkis – 436 vnt., biužetinės įmonės – 465vnt. Kėdainių rajone yra 5 neelektrifikuotos sodybos: Krakių sen. Pašušvės km. (viena), Šėtos sen, Kezų km. (viena), Pelėtnagių sen. Baldikų km. (viena), Josvainių km. Skaistgirių km. (viena). Šios sodybos nutolusios 100- 700 m nuo skirstomojo tinklo, todėl yra visos techninės galimybės jas elektrifikuoti. Problema besistatantieji gyvenamuosius namus kaime ir mieste neturi galimybių finansuoti lauko elektros linijų statybos. Pagal galiojančią tvarką 60 % visų lauko elektros linijų įrengimo sąnaudų dengia Elektros tinklai, tačiau likusius 40 % turi susimokėti užsakovas (1 km elektros linijos įrengimas kainuoja apie 40-50 tūkst. Lt). Kėdainių rajone veikia keturios mažos hidroelektrinės.

Numatomų gyvenamųjų, kelių aptarnavimo, komercinių objektų teritorijų elektrifikavimas būtų galimas rekonstravus arba išplėtus tik esamą 10 kV įtampos skirstomąjį tinklą (jeigu šiose teritorijose neatsiras išskirtinai didelių elektros energijos vartotojų). Numatomose pramonės teritorijose elektros tinklo plėtra ar rekonstravimas priklausytų nuo būsimų vartotojų elektros energijos poreikių bei šių vartotojų išsidėstymo planuojamose teritorijose.

Uždaviniai : - Patikimai ir saugiai aprūpinti energija visas ūkio šakas. - Didinti elektros energijos paskirstymo efektyvumą, mažinti energijos nuostolius skirstomuosiuose tinkluose. - Skatinti energijos gamybą iš vietinių atsinaujinančiųjų (vėjo, saulės, geoterminė energija, mažoji hidroenergetika, biomasė) ir atliekinių išteklių, diegti šiuolaikiškus alternatyvius energijos gamybos metodus. - Atnaujinti elektros energijos tiekimo infrastruktūrą (modernizuoti elektros pastotes, iš dalies renovuoti elektros perdavimo ir skirstomuosius tinklus). - Pasiekti, kad vietiniai atsinaujinantieji ir atliekiniai energijos ištekliai 2010 metais sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų bendro pirminės energijos balanso. - Išplėsti oro linijų tinklus Kėdainių mieste ir gyvenvietėse į naujai planuojamus kvartalus.

3. ŠILUMOS TIEKIMAS

Kėdainių rajoninė katilinė - gamtinės dujos; Vilainių katilinė - gamtinės dujos; Liepų al. katilinė - gamtinės dujos; Josvainių katilinė-gamtinės dujos; Gudžiūnų katilinė – malkos; Tiškūnų katilinė – malkos; Akademijos katilinė – malkos; Pelėdnagės katilinė - gamtinės dujos; Labūnavos katilinė - skystas kuras; Šlapaberžės katilinė - skystas kuras;Kaplių katilinė – malkos. Išvardintose katilinėse pagrindinė kuro rūšis - gamtinės dujos. Malkos ir skystas kuras antri pagal sunaudojimą. Individualūs namai ir įvairios įmonės šildomi autonomiškai (kuras – malkos, akmens anglis, miško kirtimo atliekos, pjuvenos). Paklausa šilumai yra daug mažesnė nei techninės galimybės ją pagaminti, todėl žemas energetinio pajėgumo išnaudojimo laipsnis, be to dideli šilumos paskirstymo nuostoliai.

Uždaviniai : - Skatinti vartoti ekologiškai švaresnį organinį kurą – gamtines dujas, mažai sieringą mazutą ir kitokį, šiuo tikslu tobulinti mokesčius už gamtos išteklius ir aplinkos taršą; - Mažinti šilumos perdavimo nuostolius, modernizuoti ir automatizuoti katilines. - Modernizuoti ir plėtoti centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, renovuoti šilumos tiekimo tinklus, sudaryti sąlygas šilumos gamintojams konkuruoti, o vartotojams – galimybę reguliuoti šilumos vartojimą;

4. VANDENTIEKA IR NUOTEKOS

4.1. VANDENS TIEKIMAS IR BUITINĖS NUOTEKOS 2006 m. Kėdainių rajono vandentiekio tinklo vamzdynų ilgis buvo apie 200 km. Tai sudarė apie 20 % Kauno apskrities rajonų, 10 % Kauno apskrities bei 2 % Lietuvos vandentiekio tinklo vamzdynų ilgio. Lyginant su kitais Kauno apskrities rajonais, tik Kauno rajono tinklo vamzdynai buvo ilgesni už Kėdainių rajono tinklo vamzdynų ilgį. Visuose kituose Kauno apskrities rajonuose tinklo vamzdynų ilgis buvo mažesnis negu Kėdainių rajone.

Komunikacijų rodikliai Kėdainių rajone 2006 m.

Miestas, Vandentiekio Buit. Nuotekų Lietaus Vandens Vandenvietčių miestelis, kanalizac. valymas, nuotekos gerinimas, našumas gyvenvietė įrenginių našumas Abonentai, Suvartoja, Abonentai, būklė kub.m/p tūks.kub.m/p vnt kub.m vnt Kėdainiai 12891 966845 12348 rekonstruojami 20 išleidejų 10000 15,6 Surviliškis 62 4292 nėra nėra nesurenkamos - - Lančiūnava 264 17995 264 renovuoti nesurenkamos 288 2 gręžiniai (susidėvėję) Tiskūnai 106 4608 58 būklė nesurenkamos 288 gyvenvietėje nepatenkinama Miestas, Vandentiekio Buit. Nuotekų Lietaus Vandens Vandenvietčių miestelis, kanalizac. valymas, nuotekos gerinimas, našumas gyvenvietė įrenginių našumas Abonentai, Suvartoja, Abonentai, būklė kub.m/p tūks.kub.m/p vnt kub.m vnt Nociūnai 90 5046 36 būklė nesurenkamos 288 gyvenvietėje patenkinama Krakės 110 8225 76 būklė nesurenkamos gyvenvietėje nepatenkinama Gudžiūnai 61 3126 55 būklė nesurenkamos 288 patenkinama Aristava 162 11463 5 nauji nesurenkamos Josvainiai 290 19989 211 nesurenkamos 480 Pelėdnagiai 336 15687 295 į miesto Surenkamas įrenginius dalinai Akademijos 61880 Šėta 19570 Parnava 26000

2006 m. Kėdainių rajone vartotojams buvo parduota apie 1500 tūkst. m3 vandens. Pagal parduotą vandenį vartotojams Kėdainių rajonas užima antrą vietą tarp Kauno apskrities rajonų, daugiau parduota vandens buvo tik Jonavos rajone – 26 %. UAB „Kėdainių vandenys“ eksploatuoja 35 vandenvietes: Kėdainių mieste - 4 vnt., Kėdainių miesto sen. - 1 vnt., Akademijos sen. - 1 vnt., Surviliškio sen. - 2 vnt., Gudžiūnų sen. - 2 vnt., Josvainių sen. - 6 vnt., Vilainių sen. - 4 vnt., Krakių sen. - 5 vnt., Pelėdangių sen.-8 vnt., Josvainių sen. - 6 vnt., Truskavos sen. - 3 vnt., tačiau daugumoje nėra vandens ruošimo įrenginių. UAB Akademijos komunalinės paslaugos – 1 vandenvietę, Šėtos vandens įmonė – 2 vandenvietes. Parnavos vandens įmonė – 2 vandenvietes. Dižiosios Kėdainių įmonės: AB „Lifosa“, UAB „Kmira GrowHow“ turi savo gręžinius, AB „Danisco Sugar Kėdainiai“ vandenį naudoja iš Nevėžio upės, ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ turi savo gręžinį. Tiekiamas požeminis vanduo Kėdainių mieste ir rajone geležingas. Geležies norma svyruoja nuo 0,5 iki 2,3 mg/l (leistina 0,2 mg/l). Kėdainių raj. pastatyta 10 vandens gerinimo stočių, tačiau 18 kaimų bei gyvenviečių vartotojams tiekiamas blogos kokybės vanduo. Visam rajone spręstina kaimo gyventojų aprūpinimo geros kokybės geriamuoju vandeniu problema. Kaimo vietovėse geriamasis vanduo gaunamas iš gruntinio vandeningojo sluoksnio, kuris dėl savo padėties silpniausiai apsaugotas nuo paviršinės taršos. Vanduo gyventojų šuliniuose yra prastos kokybės. Gerėjant Lietuvos ekonomikos būklei, kaimo gyventojai geros kokybės geriamuoju vandeniu turėtų būti aprūpinami iš gilesnių vandeningųjų sluoksnių. Prie miesto nuotekų tinklų yra prijungti visi daugiaaukštės statybos gyvenamieji namai, kultūriniai-visuomeniniai objektai, dalis mažaaukščių namų, beveik visos pramonės įmonės. Kėdainių mieste yra 170 hidrantai ir jų pilnai pakanka gaisrų gesinimui. Seniūnijų centruose naujose statybose rengiami hidrantai, kur tinklai yra diam.100, bet gaisrų gesinimui tose gyvenvietėse maži vandens debitai, ten stovi vandens gerinimo stotys 10-12 kub.m/h našumo, o taip pat ir siurbliai tokio pat našumo. Didinti šiuos pajėgumus yra per brangu. Beveik visose gyvenvietėse yra atviri vandens telkiniai, kurie tenkina gaisrininkų poreikius. Naujai urbanizuojamose teritorijose vandens tiekimo plėtra įmanoma, šiose teritorijose yra pakankamai požeminio vandens.

Uždaviniai : - Išplėsti centralizuotus nuotekų tinklus gyvenvietėse, maksimaliai prijungiant prie bendro nuotekyno tuos vartotojus, kurie šiuo metu jau vartoja centralizuotai tiekiamą geriamą vandenį, tačiau nuotekų tvarkymu rūpinasi individualiai. - Išplėsti centralizuotus vandentiekio ir nuotekų tinklus Kėdainių rajono gyvenvietėse į jau užstatytus ir apgyvendintus individualių gyvenamųjų namų kvartalus. - Visoje apskrityje spręsti kaimo gyventojų aprūpinimo geros kokybės geriamuoju vandeniu problemą.

4.2. LIETAUS NUOTEKOS Lietaus vanduo nuvedamas į lietaus nuotekų tinklų sistemą tik Kėdainių mieste. Dalis lietaus nuotekų patenka į buitinius nuotekų tinklus, nes ne visose gatvėse yra lietaus nuotekų tinklai. Lietaus vanduo nuo ypatingai užterštų teritorijų (degalinių ir kt.) išvalomas vietiniuose valymo įrenginiuose ir išleidžiamas į buitinių nuotekų

4.3. NUOTEKŲ VALYMAS Kauno apskrityje eksploatuojama daugiau nei 100 užteršto vandens nuotekų valymo įrenginių. 2003 m. duomenimis iki sanitarinių normų reikalavimų buvo išvalyta tik 7 procentai užteršto vandens. Tokį, žemesnį nei Lietuvoje nuotekų išvalymo lygį Kauno apskrityje lemia tai, kad Kauno miesto nuotekos, kurios sudaro apie du trečdalius visų apskrities užteršto vandens nuotekų, kol kas valomos tiktai mechaniškai. Žemu nuotekų išvalymo lygiu išsiskiria Kėdainiai, kur iki normatyvuose nurodyto lygio yra išvaloma apie 5 % nuotekų. Kitose savivaldybėse šis rodiklis gerokai aukštesnis. Pagrindinė Kauno apskrities, kaip ir visos Lietuvos problema yra azoto ir fosforo šalinimas iš nuotekų. Kadangi didžiojoje dalyje dabartiniu metu eksploatuojamų valymo įrengimų nebuvo numatytas azoto ir fosforo šalinimas, tai jie neturi galimybių pasiekti nuo 2000 m. įvestus nuotekų valymo normatyvus šioms medžiagoms. UAB „Kėdainių vandenys“ eksploatuoja 21 nuotekų valymo įrenginį esantį Kėdainių mieste ir Babėnų mikrorajone, Pelėdnagių, Josvainių, Kunionių, Vainikų, Tiskūnų, Nociūnų, Lipliūnų, Labūnavos, Sirutiškio Aristavos, Ažytėnų, Gudžiūnų, Krakių, Plinkaigalio, Angirių, Bartkūniškio, Pajieslio, Keleriškių kaimuose. Dižiosios Kėdainių įmonės: AB „Lifosa“, UAB „Kmira GrowHow“, ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ turi savo nuotekų valyklas. Uždaviniai : – Statyti naujus ir rekonstruoti esamus valymo įrengimus Kėdainių rajone.

5. ATLIEKŲ TVARKYMAS

Atliekų tvarkymas viena iš opiausių problemų tiek Kauno apskrityje, tiek visoje Lietuvoje, tiek Kėdainių rajone. Artimiausiu metu teks skirti ypatingai daug pastangų ir lėšų. Komunalinių atliekų kaupimas sąvartynuose kol kas yra pagrindinis atliekų tvarkymo būdas. Lietuvos geologijos tarnybos taršos židinių duomenų bazėje užregistruoti 98 sąvartynai, esantys Kauno apskrities atliekų tvarkymo regione. Pagal juridinį statusą sąvartynus galima suskirstyti į kelias grupes: Legalius – turinčius reikalingus leidimus iš aplinkosaugos ir žemėtvarkos organizacijų; Pusiau legalius – neturinčius minėtų leidimų, tačiau įregistruotus savivaldybių registruose; Nelegalius – neturinčius leidimų ir neįtraukti savivaldybių registruose. Būtent apie tokius sąvartynus negaunama informacijos iš savivaldybių, tačiau jie egzistuoja ir juos taip pat reikia sutvarkyti. Kauno regiono sąvartynų schema Kėdainių rajonoe eksploatuojama 18 sąvartynų – viso apie 33 ha.

Sąvartynai, kurie yra eksploatuojami, arba neeksploatuojami, bet netinkamai uždaryti: Eil.Nr. Sąvartyno pavadinimas Vietovė Pastabos 1 Babėnų Babėnų g.24, Kėdainiai 2 Akademijos Šalčmirių Šalčmirių km., Dotnuvos sen. 3 Jovaišų Jovaišų km., Šėtos sen. 4 Graužių Graužių km., Gudžiūnų sen. 5 Milžemių Milžemių km.,Vilainių sen. 6 Šetenių Šetenių km., Vilainių sen. 7 Čystapolio Čystapolio km., Krakių sen. 8 Aristavėlės Aristavėlės km.,Vilainių sen. 9 Gudžiūnų Gudžiūnų km. Gudžiūnų, sen. 10 Žiogaičių Žiogaičių km., Pelėdnagių sen. 11 Vikaičių Vikaičių km.,Gudžiūnų sen. 12 Pavermenio Pavermenio km., Truskavos sen. 13 Pajieslio Pajieslio km., Krakių sen. 14 Čiukiškių Čiukiškių km., Josvainių sen. 15 Rekšių Rekšių km., Truskavos sen. 16 Labūnavos Labūnavos km., Pelėdnagių sen. 17 Dotnuvos Aušros km., Dotnuvos sen. 18 Špitolpievio Špitolpievio km., Krakių sen. Všį Kauno regiono atliekų tvarkymo centras rengia šsąvartynų uždarymo projektus. Miestuose ir kai kuriuose miesteliuose įdiegta konteinerinė atliekų tvarkymo sistema, kuri turi būt plečiama. Atliekos nėra rūšiuojamos. Iš bendro atliekų kiekio nepakankamai gerai atskiriamos antrinės žaliavos, organinės atliekos, pavojingos atliekos.

Uždaviniai : - Oganizuoti savivaldybių ir regioninių atliekų tvarkymo sistemų kūrimą ir plėtojimą siekiant sukurti regioninių atliekų sąvartynų tinklą ir komunalinių atliekų surinkimo infrastruktūrą ir uždaryti (rekultivuoti) esamus sąvartynus, neatitinkančius aplinkosaugos reikalavimų. - Pagal valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą iki 2010 metų Kauno regione numatyta palikti du komunalinių atliekų sąvartynus – Kauno miesto Lapių sąvartyną ir Kėdainių rajono Zabieliškio sąvartyną. - Užtikrinti žmonių sveikatai ir aplinkai saugų visų atliekų srautų tvarkymą. - Organizuoti komunalinių atliekų deginimo specialiose šilumos (elektros) jėgainėse pajėgumų sukūrimą siekiant užtikrinti racionalų atliekų energetikos išteklių naudojimą. - Skatinti atliekų perdirbimą ir antrinį panaudojimą. 6. TELEFONO RYŠIO PASLAUGOS

Ryšių paslaugos – sparčiausiai auganti ūkio šaka. Ryšių infrastruktūra susideda iš pašto, telekomunikacijų, telefono, radijo ir televizijos bei duomenų perdavimo tinklų.

“Lietuvos telekomo” telefono linijų skaičius Lietuvoje (100 gyventojų) 35 30 25

20 Telefono linijų 15 skaičius 100 gyventojų 10 5 0 2000 2001 2002 2003 2004

100-ui gyventojų tenkančių telefonų skaičius Kauno apskrities rajonuose 2004 metais

24,8 24,9 25 24,5 24,5 24 23,4 23,5 22,8 23 22,5 21,8 22 21,5 21 20,5 20 Jonavos raj. Kaišiadorių raj. Kauno raj. Kėdainių raj. Prienų raj. Raseinių raj.

Kėdainių rajone 2004 metais 100-ui gyventojų teko 25 telefonai. Lyginant su kitais Kauno apskrities rajonais, tai vienas iš didžiausių rodiklių. Daugiau telefonų 100-ui gyventojų teko tik Prienų rajone – 8,2 proc. daugiau negu Kėdainių rajone. Kituose Kauno apskrities rajonuose 100-ui gyventojų tenkantis telefonų skaičius buvo mažesnis. Kauno apskrities vidurkis buvo 17,7 proc., Lietuvos – 11,9 proc. didesnis už Kėdainių rajono rodiklį.

2004 m. bendras gyventojų, besinaudojančių interneto paslaugomis, skaičus išaugo 56 proc.: 2003 m. gruodžio mėn. interneto vartotojų buvo 39 tūkst., o 2004 m. pabaigoje – 61 tūkst. Šis skaičius kasmet didėja.

Mobiliojo ryšio paslaugas teikia UAB „Omnitel“, UAB „Bitė GSM“ ir UAB „Tele-2“ ir kt operatoriai. Mobiliojo ryšio paslaugos dėl susidariusios konkurencijos sparčiai plečiasi tiek Lietuvoje, tiek Kėdainių rajone.