„Nevėžio Baseino Upių Slėnių Apgyvendinimo Ypatumai“ ACCOMODATION PECULIARITIES of NEVĖŽIS RIVER VALLEY Magistro Darbas
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS GAMTOS, MATEMATIKOS IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS GEOGRAFIJOS IR TURIZMO KATEDRA JUSTINA RIPINSKAITĖ „Nevėžio baseino upių slėnių apgyvendinimo ypatumai“ ACCOMODATION PECULIARITIES OF NEVĖŽIS RIVER VALLEY Magistro darbas DARBO VADOVAS: DOC.DR. VIRGINIJUS GERULAITIS Vilnius 2015 2 Turinys Įvadas ............................................................................................................................................... 3 1. Literatūros šaltinių analizė ....................................................................................................... 5 2. Tyrimo metodika ...................................................................................................................... 7 3. Nevėžio baseino morfogenetiniai ypatumai ............................................................................. 9 3.1. Nevėžio baseino hidrografinio tinklo ir paviršiaus ypatumai ............................................... 9 3.2. Nevėžio baseino paviršiaus genezė ir morfologija ............................................................. 13 3.3. Nevėžio baseino upių slėnių kraštovaizdžiai ...................................................................... 18 3.4. Nevėžio baseino upių slėnių panaudojimas ........................................................................ 22 4. Nevėžio baseino upių slėnių apgyvendinimo raida ................................................................ 24 4.1. Nevėžio baseino upių slėnių apgyvendinimas geležies amžiuje ........................................ 24 4.1.1. Senasis geležies amžius (I-IV a.) ......................................................................................... 24 4.1.2. Vidurinysis geležies amžius (V-IX a.) ................................................................................ 27 4.1.3. Vėlyvasis geležies amžius (X-XII a.) .................................................................................. 28 4.2. Nevėžio baseino upių slėnių apgyvendinimas istoriniais laikais ....................................... 30 4.3. Nevėžio baseino upių slėnių apgyvendinimas dabartiniais laikais .................................... 32 Išvados ........................................................................................................................................... 35 Summary ........................................................................................................................................ 37 Literatūra: ...................................................................................................................................... 39 Priedai ............................................................................................................................................ 41 3 Įvadas Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje pirmosios gyvenvietės pradėjo kurtis prie upių. Žmonės jau senai suprato, kad upės turi labai didelę naudą ir reikšmę jų gyvenime. Upių slėniuose buvo patogu plėtoti ūkinę veiklą, kurti gyvenvietes, užsiimti žemdirbyste ir gyvulininkyste. Pirmosios žmonių bendruomenės Lietuvoje aptinkamos upių ir upelių slėniuose bei pakrantėse. Upių slėniai kaip kraštovaizdžiai išsiskiria tuo, kad žmonės galėjo patenkinti daugelį savo poreikių. Šiandienos situacija yra tokia, kad upių baseinai yra labai antropogenizuoti dėl nuolatinės ir intensyvios žmogaus veiklos. Šios kraštovaizdžio modifikacijos tik įrodo, kad tarpusavyje sąveikauja gamtiniai ir visuomeniniai komponentai. Žmogaus ir gamtos sąveika Lietuvoje nagrinėjama senai, tačiau viskas žvelgiama labai siaurai, tiriamos atskiros kryptys, trūksta kompleksiškumo. Daugiausiai nagrinėjami socialiniai ir ekonominiai veiksniai, gamtiniai veiksniai turintys įtakos apgyvendinimui tiriami minimaliai. Upes ir gyventojus reikėtų tirti kaip bendrą geosistemą, nes upių slėniai yra vieni svarbiausių geosistemų struktūrinių dalių. Upių slėniai jungia vienas geosistemas su kitomis ir atlieka labai svarbų geofizinių, geocheminių procesu ir informacijos perdavimo vaidmenį. Nors gyvenviečių raida itin susijusi su upių slėnių sandaros ypatumais, tačiau kompleksiškų šių antropogeninių kraštovaizdžių komponentų tyrimų labai mažai. Nors šiuo metu upių slėniai savo vertę praranda dėl įvairių technologijų tobulėjimo, tačiau daugumas Lietuvos miestų ir miestelių yra įsikūrę upių slėniuose. Problema: Trūksta literatūros apie Nevėžio baseino upių slėnių antrogenizaciją. Trūksta struktūrizuotų, kompleksinių (gamtinių ir socialinių) Nevėžio baseino tyrimų. Dabartiniai tyrimai susiję su Nevėžio baseinu buvo vykdomi atskiromis kryptimis, išskiriant tik kažkurią vieną socialinę – ekonominę arba geomorfologinę pusę. Temos aktualumas: Dabartiniai tyrimai orientuojasi į socialinius – ekonominius veiksnius. Nekreipiama dėmesio į geosistemų apgyvendinimo raidą. Geosistemų pagrindą sudaro upių baseinai, kaip vientisi gamtiniai - visuomeniniai kompleksai. Vieni svarbiausių struktūrinių dalių yra upių slėniai, jungiantys vienas geosistemų dalis su kitomis. Ne mažiau svarbi dalis tenka upių slėniams, nes nuo neatmenamų laikų žmonės savo gyvenvietes kurie prie hidrografinių tinklų, todėl tyrimus reikėtų vykdyti kompleksiškai. 4 Temos naujumas: Trūkstant kompleksinių tyrimų apie Nevėžio baseino upių slėnius, šiuo magistriniu darbu norima papildyti esamus tyrimus ir taip prisidėti prie Nevėžio baseino upių slėnių tyrimų. Praktinis pritaikomumas: Nevėžio baseino upių slėnių sistemos apgyvendinimo tyrimų duomenys gali būti tiesiogiai panaudota šio regiono ūkinės veiklos teritoriniame organizavime ir kraštotvarkoje, sprendžiant upių slėnių kraštovaizdžio ekologines, aplinkos apsaugos problemas, gyvenviečių teritoriniam planavimui bei turizmui. Tyrimo objektas: Nevėžio baseino upių slėniai ir jame įsikūrusios įvairių laikotarpių gyvenvietės. Darbo tikslas: analizuojant evoliucinę Nevėžio baseino upių slėnių apgyvendinimo raidą, įvertinti šios upės baseino apgyvendinimo lygį atskiruose raidos etapuose, nustatyti raidos priežastis. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti gamtinių sąlygų ir visuomenės raidą, įvertinti atskirų istorinių laikotarpių upių slėnių apgyvendinimo ypatumus. 2. Įvertinti upių slėnių apgyvendinimo lygį, nustatyti gyvenviečių geografinę padėtį ir jos kaitos priežastis. 3. Įvertinti Nevėžio baseino upių slėnių morfogenetinius ypatumus. 4. Analizuojant gamtinių sąlygų ir visuomenės raidą, įvertinti atskirų istorinių laikotarpių Nevėžio upės apgyvendinimo lygį. 5 1. Literatūros šaltinių analizė Nevėžio baseinas nors ir yra vienas didžiausių Lietuvoje, didelio susidomėjimo mokslininkams bei tyrinėtojams nekėlė. Konkrečių upių slėnių apgyvendinimo ypatumų tyrimų nėra. Visus ankstesnius mokslinius tyrimus galima suskirstyti į dvi grupes: Nevėžio baseino upių slėnių apgyvenimas ir upių slėnių morfogenetiniai bei struktūriniai tyrimai. Taip pat nėra struktūrizuotų tyrimų apimančių visą baseiną, dažniausiai yra tiriama vienos atskiros upės slėnio sritis, apgyvendinimas arba gamtiniai aspektai. Pirmieji gana abstraktūs tyrimai buvo vykdomi archeologinių kasinėjimų metu. Nevėžio baseine gyventojai palyginus su kitų Lietuvos upių baseinų apgyvendinimu įsikūrė vėlai (maždaug III a.), todėl ir moksliniai tyrimai pradėti vykdyti taip pat vėliau nei kituose regionuose. Rašytiniai šaltiniai apie pirmųjų gyventojų kūrimąsi Nevėžio baseino upių slėniuose, kaip ir visoje Lietuvos teritorijoje yra labai skurdūs, fragmatiški ir ne tikslūs, skirtingi autoriai pateikia skirtingas nuomuonės. Bene pirmuosius archeologinių radinių bei žmonių apgyvendinimo užuomazgų aprašymus Nevėžio baseine galime rasti R. Rimantinės „Akmens amžius Lietuvoje“ bei M. Michelbergo „Senasis geležies mažius Lietuvoje“ veikaluose. Taip pat daug informacijos apie Lietuvos teritorijos apgyvendinimą I-XII a. įskaitant ir Nevėžio baseiną galima rasti R. Tučo daktaro disertacijoje „Lietuvos teritorijos apgyvendinimo raida I – XII a.“. Tai bene tiksliausias ir daugiausiai informacijos duodantis veikalas apie geležies amžiaus apgyvendinimą Nevėžio baseino upių slėniuose. Istoriniais laikais Nevėžio upė pirmą kartą minima XIV a. Hermano Vartbergiečio Livonijos kronikoje, kaip tinkama laivybai, taip pat šiose kronikose minimas Kėdainių miestas (tiksli data 1372 m.). Atskirai kaip upė, juolab visas baseinas, Nevėžis nėra minimas, dažniausiai minimi miestai įsikūrę baseine. Pirmasis autorius išgarsinęs Nevėžį, o kartu visą jo baseiną istoriniais laikais yra S. Kolupaila su savo monograma „Nevėžis“ (1936 m.). Šis autorius buvo hidrologas, vykdavo į ekspedicijas upe baidare arba valtimi, bandė upes įvairiais aspektais. Rašytojas, poetas Č. Milošo okupacijos laikotarpiu parašė apsakymą „Isos slėnis“ (1955 m.), tai autobiografinis romanas apie Nevėžio slėnio dalį ties Kėdainiais, apie jo kraštovaizdžius, gyvenančius žmones ir jų papročius. Daugiausiai, sąlyginai, informacijos galima rasti informacijos apie dabartinių laikų situaciją Nevėžio baseine. Pagrindiniai autoriai kurie tyrinėjo Nevėžio slėnį: K.Šešelgis tyrė kaimus, jų tipus, apgyvendinimą, urbanizaciją. K. Kilkus tyrinėjo visus Lietuvos baseinus įskaitant ir Nevėžio iš 6 socialinė- ekonominės pusės, šiek tiek apžvelgdamas ir morfologinė bei litoliginę dalį. A. Basalykas tyręs visą Lietuvos teritoriją įvairias aspektais, o itin iš geomorfologinės pusės. Tikriausiai vienintelis knygos „Lietuvos vandenų geografija“ autorius K. Kilkus tyrimus apie upės slėnius, nors ir siaurai atlieka kompleksiškai, jungia socialinius ir gamtinius veiksnius į vieną visumą, žvelgia į tai kaip į vientisą komponentą. Urbanistiniu požiūriu Nevėžio baseiną tyrė