Dauguvos Baseino Ežerai Šeštokai Obelija !84 ! Š ŠALČININKAI Daugų Alčia Dusia 102 !92 S 83 Ež

Nemunėlio MAŽEIKIAI Radviliškis NAUJOJI Žagarė Skaistgirys a AKMENĖ

v u Tirkšliai Ylakiai d Ve Akmenė SKUODAS r n t ė a a t V ė Žeimelis v M Viekšniai Š JONIŠKIS Saločiai ū BIRŽAI Mosėdis š a N A Seda Venta em u Bartuva n Papilys ė Papilė li

R s Salantai Platelių Gruzdžiai Meškuičiai Linkuva ež. Tryškiai PASVALYS čia Juodupė Ū Alsėdžiai M Apaš Šventoji Darbėnai ūša Plateliai T Pandėlys a a J Kuršėnai s t e u

PAKRUOJIS v Kūlupėnai Kužiai l a Ginkūnai Joniškėlis o y Vabalninkas ROKIŠKIS u PALANGA P Lėv v uo

b T Lūkstas u Naujamiestis PANEVĖŽYS !30 K D Svėdasai Dovilai ra Šventoji Drūkšiai L ž Velžys !21 a !29 n Baisogala N VISAGINAS t e 32 Laukuva ė KELMĖ v !8 ! Veiviržėnai ė !10 !16 Luodis ž A ! ! a i Tytuvėnai s Alaušas Priekulė Kaltinėnai d !22 !13 Juodkrantė o Kvėdarna u J B Švėkšna J M ū Rubikių r ANYKŠČIAI UTENA Dūkštas i a ež. n Krekenava

i 3 5

j 26 ! !

a ŠILALĖ Ramygala ! !2 ! T s Tauragnas Dysnai Pervalka Kintai en eny A !65 k 63 m ! Kavarskas D

Krokų e y

n Viduklė Krakės s

s !40 n a Skaudvilė i Lanka Š 54 ! ! a ž Taujėnai ! 36 Vainutas u ! ė ŠILUTĖ š v !41 Preila v ! RASEINIAI e 37 47 ė !64 ! ! Žemaičių N Vi !51 !53 s Dotnuva r IGNALINA Rusnė is Alanta in !43 Naumiestis el ta !34 35 !66 57 Nida o KĖDAINIAI b ! !68 ! !6 Didžiasalis i O !44 Šėta !9 !31 ! Aisetas !62 !7 r Juknaičiai Girkalnis !55 ! TAURAGĖ ešuvis Ariogala S !24 ! 69 a Š Josvainiai UKMERGĖ ies 14 !60 !!52 ona art ! !25 !48 Nemun Šaltu is MOLĖTAI !50 m as 28 !58 Kret!u6o1nas i ! !39 59 j 23 !19 ! ! Adutiškis o ! ų a t Švenčionėliai i M s n !49 ŠVENČIONYS ituva y Žeimiai ve !11 45 ! š b Š !15 ! Kertuojai u ! r PAGĖGIAI D Galuonai u a JURBARKAS Raudonė n K Smalininkai Veliuona Seredžius Giedraičiai !46 e 56 Viešvilė Babtai ! eim ! s JONAVA 17 !42 Ž Nem i ! ! !67 Gelgaudiškis unas ž Upninkai !

Vilkija ė ŠIRVINTOS v e Rukla !38 Arinas N Šir Asveja ! Še vin šu Lekėčiai Domeikava t p a ė Lukšiai ŠAKIAI Kulautuva Karmėlava Pabradė !76 Paberžė Ežerėlis Kernavė Nemenčinė N KAIŠIADORYS N e a Kauno ri v er s o marios i N KAUNAS Rumšiškės s Maišiagala Didžioji Garliava Riešė 74 Kudirkos Vievis ! !75 Naumiestis KAZLŲ RŪDA Žiežmariai !73 Še ELEKTRĖNAI !77 šupė Veiveriai VILNIUS !70 Mickūnai Kybartai Pilviškiai !78 !71 72 a PRIENAI ! VILKAVIŠKIS si !93 ie J Jieznas !98 !89 Kalveliai Virbalis ! !90 TRAKAI Igliauka Aukštadvaris ! !97 !87 Pagiriai Rudamina BIRŠTONAS Ver !88 MARIJAMPOLĖ knė Rūdiškės Medininkai Balbieriškis !99 Butrimonys Papis Baltoji Liudvinavas Vilkokšnis Vokė Jašiūnai Vištytis KALVARIJA Žuvintas ALYTUS !80 Rūdninkai Upių baseinai ir pabaseiniai pė šu Daugai Še !86 !79 1 Dauguvos baseino ežerai Šeštokai Obelija !84 ! Š ŠALČININKAI Daugų alčia Dusia 102 !92 s 83 ež. s ! ! a !8 Šventosios pabaseinio ežerai ! ! !81 y ! n k Matuizos r LAZDIJAI Metelys u Nedingis e m M !35 Žeimenos pabaseinio ežerai Seirijai e !101 N Dieveniškės 70 Neries mažųjų intakų pabaseinio ežerai !94 Seirijis !95 Merkinė VARĖNA Eišiškės ! !91 !82 !79 Merkio pabaseinio ežerai !100 !96 Ūla 85 Nemuno vidurupio mažųjų intakų pabaseinio ežerai Veisiejai ! Leipalingis !101 Šešupės pabaseinio ežerai !85 DRUSKININKAI Nemunėlio MAŽEIKIAI Radviliškis NAUJOJI Žagarė Skaistgirys a AKMENĖ v u Tirkšliai Ylakiai d Ve Akmenė SKUODAS r n t ė a a t V ė Žeimelis v M Viekšniai Š JONIŠKIS Saločiai ū BIRŽAI Mosėdis š a N A Seda Venta em u Bartuva n Papilys ė Papilė li

R s Salantai Platelių Gruzdžiai Meškuičiai Linkuva ež. Tryškiai PASVALYS čia Juodupė Ū Alsėdžiai M Apaš Šventoji Darbėnai ūša Plateliai T Pandėlys a a J Kuršėnai s t e u

PAKRUOJIS v Kūlupėnai Kužiai l a Ginkūnai Joniškėlis o y Vabalninkas ROKIŠKIS u PALANGA P Lėv v uo

TELŠIAI L ia Kairiai Obeliai č Klovainiai Pumpėnai PLUNGĖ y !18 S ŠIAULIAI ! Vydmantai Kartena v ir KRETINGA V Kretingalė Luokė KUPIŠKIS !20 O ė !27 Čičirys n Rėkyvos !4 a Minija ež. RADVILIŠKIS J D a Sartai !33 Užventis nt !12 GARGŽDAI Ve Šeduva ZARASAI I Piniava !1 KLAIPĖDA Varniai a Avilys Vėžaičiai RIETAVAS s Subačius Dusetos y b T Lūkstas u Naujamiestis PANEVĖŽYS !30 K D Svėdasai Dovilai ra Šventoji Drūkšiai L ž Velžys !21 a !29 n Baisogala N VISAGINAS t e 32 Laukuva ė KELMĖ v !8 ! Veiviržėnai ė !10 !16 Luodis ž A ! ! a i Tytuvėnai s Alaušas Priekulė Kaltinėnai d !22 !13 Juodkrantė o Kvėdarna u J B Švėkšna J M ū Rubikių r ANYKŠČIAI UTENA Dūkštas i a ež. n Krekenava i 3 5 j 26 ! !

a ŠILALĖ Ramygala ! !2 ! T s Tauragnas Dysnai Pervalka Kintai en eny A !65 k 63 m ! Kavarskas D

Krokų e y n Viduklė Krakės s

EŽERINGOJI LIETUVOS JUOSTA 7 26. Rubikių ež. 54 Kaip naudotis šia knyga 10 27. Sartai 56 I. Dauguvos baseino ežerai 11 28. Siesartis 60 1. Avilys 12 29. Šiurpys 62 2. Ažvintis 14 30. Vencavas 63 3. Sungardas 15 31. Virintai 64 4. Čičirys 16 32. Šventas 66 5. Dysnai 18 33. Zaduojys 67 6. Erzvėtas 20 34. Želva 68 7. Svirkų ež. 22 III. Žeimenos pabaseinio ežerai 70 II. Šventosios pabaseinio ežerai 24 35. Baltis 71 8. Asavas (su Asavėliu) 25 36. Almajas 72 9. Alaušai 26 37. Asalnai 74 10. Alaušas 28 38. Asveja 76 11. Bebrusai 30 39. Baltieji ir Juodieji Lakajai 80 12. Dūburys 32 40. Baluošas 82 13. Dūkštas 34 41. Dringis 84 14. Dūriai 36 42. Berža 86 15. Grabuostas 38 43. Gavys 87 16. Indrajai 40 44. Duobulis ir Kreivasis 88 17. Kiementas 42 45. Galuonai 90 18. Dirdų ež. 44 46. Ilgis (Molėtų) 92 19. Kirneilis 45 47. Ilgis (Ignalinos) 93 20. Kumpuolis 46 48. Ilmėdas 94 21. Samavas 47 49. Kertuojai 95 22. Luodis 48 50. Liedis 96 23. Luokesai 50 51. Pakalas 97 24. Malkėstaitis 52 52. Kretuonas 98 25. Malkėstas 53 53. Lūšiai 100 54. Pakasas 102 80. Didžiulis (Dusmenų) 146 55. Paštys 103 81. Glūkas 147 56. Sariai 104 82. Lavysas 148 57. Šakarvai 105 83. Nedingis 149 58. Peršokšnai 106 84. Suvingis 150 59. Rašia 108 VI. Nemuno vidurupio mažųjų 60. Stirniai 110 intakų pabaseinio ežerai 151 61. Šaminis ir Šaminėlis 112 85. Ančia 152 62. Vajuonis 113 86. Atesys 154 63. Tauragnas 114 87. Drabužis ir Drabužaitis 155 64. Ūkojas 117 88. Aukštadvario tvenkinys 156 65. Utenas ir Utenykštis ...... 118 89. Ilgai 158 66. Žiezdras 120 90. Margis 159 67. Žvernas 121 91. Kuleinis 160 68. Ūsiai 122 92. Metelys 162 69. Žeimenys 124 93. Monis 164 IV. Neries mažųjų intakų 94. Prapuntas 165 pabaseinio ežerai 126 95. Seirijis 166 70. Gelūžė 127 96. Snaigynas 167 71. Akmena 128 97. Šamukas 168 72. Trakų ežerai 129 98. Škilietų ežerai 169 73. Balsys 134 99. Vilkokšnis 170 74. Gulbinas ir Mažasis Gulbinas 136 100. Vilkas 172 75. Lynas ir Raukovė 137 VII. Šešupės pabaseinio ežerai 173 76. Spėra 138 101. Babrai 174 77. Vievis 140 102. Dusia 175 78. Šulininkų ež. 142 Svarbiausi literatūros šaltiniai 180 V. Merkio pabaseinio ežerai 143 Apie autorių 180 79. Didžiulis (Daugų) 144 ŽEMĖLAPIAI 181 EŽERINGOJI LIETUVOS JUOSTA

Dažnai sakome: „Lietuva – ežerų kraštas“, nors skaičiai byloja priešinga: bendras Lietuvos ežerų plotas yra 914 km2, o teritorijos ežeringumas siekia tik 1,4 %, t y artimas vidutiniam pasaulio sausumos (be Antarkti- dos) ežeringumui Bet vidurkis suniveliuoja teritorinius kontrastus Antai ežeringiausia yra rytinė Lietuvos dalis, kurios šerdis – jaunos Švenčionių ir Baltiškosios aukštumos bei jų papėdės, turtingos gilių vandens pripildytų duburių

Ežerų kilmė Didžiausi ežerai telkšo ledyno liežuvių išgulėtose ir galinių morenų patvenktose dubumose, o giliausi – rini- niai ežerai, kurių dubenis išplovė ledyninės upės Jos vertėsi triukšmingais kriokliais nuo ledyno pakraščio, smuko į jo plyšius – šulinius ir jau po ledu gremžė gilių duobių virtines – rinas Taip gimė mūsų gilusis Tau- ragnas, ilgoji Asveja, Sartai ir daug (apie 65 %) kitų Lietuvos ežerų Prie Baltiškųjų aukštumų išorinio šlaito šliejasi smėlingosios lygumos Ledynui tirpstant ir aižėjant, jose liko daug didesnių ar mažesnių ledo luistų, kuriuos palaidojo klaidžiojančių prieledyninių upių sąnašos Poledynmetyje atšilus klimatui ir ištirpus palaidotiems ledo luistams, smėlynuose atsivėrė termokarstinių ežerų akys Pasagos formos, išlinkusi iš šiaurės rytų į pietvakarius ežeringoji Lietuvos juosta išsiplėtė, atjau- nėjo, jos vandenys galiausiai atrado kelius į artimiausius upynus Daugiausia ežerų – net 632 (jei skaičiuosime tik didesnius kaip 0,5 ha ežerus), pasirinko Šventąją, šiek tiek mažiau (479) – Žeimeną, o likusius pasidalijo Dysna (250), Šešupė (201), Merkys (161) ir mažesni, tiesiai į Nemuną, Nerį ar Dauguvą srūvantys upeliai Šitaip pačios gamtos į upių baseinus ir pabaseinius suskirstyta ežeringoji Lietuvos juosta pateikiama ir mūsų leidinyje Paantraštė skelbia, kad jame apibūdinti 119 ežerų, bet įdėmesnis skaitytojas pastebės, kad jų yra šiek tiek daugiau Šio nesutapimo priežastis labai paprasta: dažnas didesnis ežeras turi mažybiniu vardu pavadintą prielipą, be to, savarankiškais ežerais kartais laiko- mos sudėtingos konfigūracijos ežerų (pavyzdžiui, Trakų) įlankos

Batimetrinis planas Ežero vizitinė kortelė – batimetrinis planas, kuriame linijomis (izobatėmis), jungiančiomis vienodo gylio taš- kus, pavaizduotas ežero duburio povandeninės dalies (dubens) reljefas Batimetriniai planai yra daug darbo reikalaujantys kartografiniai kūriniai, todėl „vizitines korteles“ turi tik išrinktieji – apie 800 Lietuvos ežerų, tarp jų ir aprašomi šioje knygoje Ežerų batimetrinių planų skaitmeninės versijos pagamintos iš originalų, kuriuos sukaupė garsus ežerotyrininkas prof Vaclovas Chomskis (rinkinys saugomas Vilniaus universite- to Hidrologijos ir klimatologijos katedroje), be to, panaudoti studentų geografų mokomosiose praktikose gimę kai kurių (iš viso devynių) mažųjų ežerų batimetriniai planai

Vandens šaltiniai ir sudėtis Ežerų dubenyse telkšantis vanduo yra sudėtingas mišinys, kurio fizikinės ir ypač cheminės ypatybės priklauso nuo mišinio sudedamųjų kilmės ir jų tarpusavio santykio Į ežerą vanduo patenka trimis būdais: 1) iškrinta iš atmosferos tiesiog į ežero vandens ar ledo paviršių, 2) suplaukia iš maitinančiojo baseino upeliais ir duburio šlaitais (paviršinė prietaka), 3) išsilieja šaltiniais į povandeninę dubens dalį (požeminė prietaka) Visais minėtais būdais gautas vandens kiekis per tiriamąjį laikotarpį (savaitę, mėnesį, metus ir pan ) sudaro ežero vandens balanso pajamas Kuri balanso pajamų sudedamoji vyrauja ežere, daugiausia priklauso nuo santykinio baseino dydžio, t y santykio tarp maitinančiojo baseino ploto ir paties ežero vandens pa- viršiaus ploto: didesnis santykis – didesnė paviršinės prietakos ir, priešingai, mažesnė į vandens paviršių iš- krintančių kritulių dalys vandens balanso pajamose Didėjant santykiniam baseinui, didėja ir ežero vandens lygio svyravimų per metus amplitudė, greičiau atsinaujina ežero vandens tūris

7 Tačiau su paviršiniu nuotėkiu atplaukia daug biogeninių medžiagų (azoto, fosforo ir kt junginių), ku- rias greitai pasisavina dumbliai ir aukštesnieji vandens augalai; todėl didelius santykinius baseinus turintys ežerai sparčiau dumblėja, užauga (žydi), mažėja jų vandens skaidrumas, o prie dugno dažniau pastebimas deguonies stygius – net ir vasarą Kitaip yra mažus santykinius baseinus turinčiuose ežeruose, ypač jei jų nemaitina požeminiai vandenys Šių ežerų vandens balanso pajamose vyrauja minkštas, t y mažai mineralinių druskų turintis kritu- lių vanduo, kuriame labai stinga karbonatų, galinčių neutralizuoti iš baseino, ypač miškingo, patenkančias organines rūgštis Šios kaupiasi, vanduo darosi rusvas, bet gana skaidrus, nes rūgšti aplinka ir biogeninių medžiagų stygius slopina dumblių dauginimąsi Mažą santykinį baseiną turintys ežerai dažniau aptinkami prie upelių takoskyrų, neretai jie būna uždari (neturi paviršinio nuotėkio), todėl kartais net sunku pasakyti, kuriam upės baseinui jie priskirtini Paviršinio nuotėkio neturintys ežerai yra geri ilgalaikių klimato pokyčių indikatoriai Nors per metus jų vandens lygis nelabai svyruoja (keliasdešimt centimetrų), daugiametė svyra- vimų amplitudė gali siekti 3 m ir daugiau

Terminiai sluoksniai Dauguma Lietuvos ežerų yra dimiktiniai, t y jų vandens masė du kartus per metus – pavasarį ir rudenį – gali savaime išsimaišyti, kai šylančio arba, atvirkščiai, vėstančio vandens temperatūra paviršiuje yra artima di- džiausio tankio temperatūrai (apie 4 °C) Tačiau savaiminės sąmaišos trunka neilgai, ir likusią metų dalį ežerų vanduo būna stratifikuotas, t y susisluoksniavęs į skirtingos temperatūros, taigi ir tankio zonas Žiemą ši stratifikacija būna atvirkštinė (vandens temperatūra dugno link didėja), o vasarą – tiesioginė (žemiausia temperatūra – prie dugno) Jei temperatūrą gebėtume regėti, matytume, kaip vasarą po ilgesnio ramių orų tarpsnio susisluoksniuoja ežero vandens masė Paviršiuje – plonas vienodos temperatūros sluoks- nelis, ežerotyrininkų vadinamas epilimnionu Giliau – temperatūros šuolio sluoksnis, arba metalimnio nas; vandens temperatūra čia krinta labai staigiai – keliais laipsniais viename metre Paskutinė – santykinės energinės rimties zona – hipolimnionas, kurioje vandens temperatūra beveik nekinta iki pat dugno Tačiau vasaros pradžioje, kai intensyviai kraunamas ežero šilumos „akumuliatorius“, šių sluoksnių ribos dar labai nepastovios: gaivesniam vėjo šuorui pašiaušus ežero veidrodį, šiluma skverbiasi į gelmes Plečiasi epilimniono valdos, išnyksta arba labai susispaudžia metalimnionas – visi sistemos elementai derinasi prie naujų sąlygų Kiekvieno ežero – vis kitoks terminis susisluoksniavimas Seklieji, taip pat ir gilesni, bet atviri vėjams (santykinai seklūs) ežerai dažniausia tik epilimnioną teturi Ramiuose, santykinai giliuose miško eže- rėliuose, atvirkščiai, šis sluoksnis labai plonas Žiemą šiluma pasiskirsto pagal gylį visuose ežeruose panašiai: vandens temperatūra monotoniškai di- dėja nuo 0 °C – paviršiuje (prie ledo) iki užšalimo metu buvusios vandens temperatūros – prie dugno Pas- taroji santykinai giliuose ežeruose būna artima 4 °C, o sekliuose ežeruose – žemesnė Tačiau šitokį šilumos pasi skirstymą gali gerokai sujaukti į ežerą įsiliejantis požeminis vanduo Kadangi jo temperatūra per metus kinta labai mažai (priklausomai nuo gylio – 6–8 °C), žiemą į povandeninę ežero duburio dalį įsiliejančio šil- tesnio vandens tankis yra mažesnis už aukščiau slūgsančio ežero vandens sluoksnio (temperatūra žemesnė kaip 4 °C), todėl susidaro kylančioji vandens cirkuliacija po ledu Jeigu požeminio vandens debitas yra didelis, dėl kylančiosios cirkuliacijos išsimaišo visa ežero vandens masė ir jos temperatūra po ledu gali siekti net 5 °C ir daugiau Stiprios kylančiosios srovės pakelia nuo dugno dumblą ir net vandens augalus, o šioms organinėms medžiagoms mineralizuoti naudojamos žiemą beveik nepasipildančios deguonies atsargos Jos neatsinaujins ir pavasarį, nes ištirpus ledui ežero vandens tempe- ratūra bus jau aukštesnė už didžiausio tankio temperatūrą, ir deguonies turintis paviršinis vandens sluoksnis nebegalės savaime grimzti gilyn – nebus „normaliems“ ežerams būdingos pavasarinės konvekcinės sąmaišos laikotarpio Pasekmės – anaerobinės bakterijos ežero priedugnyje, nepalanki aplinka aukštesniesiems orga- nizmams, visiškai kita ežero raidos linija Šitokie ežerai dažniausia būna nedideli (iki 10–20 ha), jų vandens skaidrumas, priešingai nei kitų ežerų, yra didžiausias vasarą (iki 5–6 m), o žiemą po ledu kartais nesiekia ir 2 m Jeigu į ežerą įsiliejančio požeminio vandens debitas yra menkesnis, o mineralizacija, priešingai, kelis kartus didesnė už ežero vandens mineralizaciją, iš požeminio vandens priedugnyje susidaręs ežero „lęšis“ gali išvis niekada neišsimaišyti – nei pavasarį ežerui šylant, nei rudenį vėstant Šitokie ežerai, o jų yra ir tarp mūsų pa- teikiamų ežerų, vadinami meromiktiniais (iš dalies išmaišomais), arba chemiškai susisluoksniavusiais, ežerais

8 Ežerų ekosistema Ežeras nėra amžinas: jo vandenyje ir dubenyje kaupiasi iš maitinančiojo baseino suplautos medžiagos ir per sudėtingus tarpusavio ryšius veikia visas ekosistemos (limnosistemos) grandis Dulsvėja ežero vilnis, platėja atabrado augalų vainikas Natūrali evoliucija – užaugantis, pelkėjantis ežeras Šio proceso intensyvumas priklauso nuo ežero dydžio, gylio, pratakumo, aplinkinių uolienų tirpumo Geografai yra apskaičiavę, kad dabar Lietuvoje telkšo tik nedidelė paskutinio ledynmečio paliktų ežerų dalis Daugelis jų jau nunyko: beveik du trečdaliai mūsų pelkių – ežerinės kilmės Lėtas maisto medžiagų kaupimasis ežere ir gausėjanti pirminė organinė produkcija (dumblių ir aukštesniųjų vandens augalų) yra natūralus reiškinys Ežerotyrininkai jį vadina eutrofikacija Šiuo pagrindu ežerai net klasifikuojami į oligotro- finius (mažamaisčius), mezotrofinius (vidutinmaisčius) ir eutrofinius (daugiamaisčius) Tokia yra ežero natū- ralios evoliucijos seka Į kintančią aplinką reaguoja ir žuvys, todėl gilūs, skaidrūs, deguonies niekada nestokojantys seliavų ežerai palengva virsta karšiams, kuojoms, lydekoms, karosams veistis tinkamais ežerais Tačiau ichtiologų prisegta etiketė ne visada atspindi tikrąjį turinį, ypač jei ežero dubuo sudėtingas – su duobėmis ir sėkliais, gilesnėmis ir seklesnėmis įlankomis, salomis ir pan Taigi reikia atidžiai skaityti batimetrinį planą ir tikėti, kad ežere yra ir kitų žuvų Sėkmės!

Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys prof. habil. dr. Kęstutis Kilkus

LIETUVOS UPIŲ BASEINAI

N e ė m t BARTUVOS Lielupės mažųjų M ė u n V v ū e Š ė n š ŠVENTOSIOS BASEINAS intakų pabaseinis l ta a i BASEINAS s VENTOS Nemunėlio M ūša pabaseinis BASEINAS LIELUPĖS BASEINAS L o ėvuo M u i v Mūšos ni ė ja L pabaseinis LIETUVOS PAJŪRIO UPIŲ BASEINAS

Šventoj Minijos Dubysos i Jū r pabaseinis a pabaseinis DAUGUVOS Jūros D u Nevėžio Tenenys b BASEINAS y Šventosios pabaseinis sa pabaseinis pabaseinis

s vis i Šešu ž ė Žeimenos v e N pabaseinis Ne mu tuva a na Mi n s a e r N E M U N O B A S E I N A S ū m J i Že

Ne ris Neries pabaseinis

Šeš upė Nemuno Šešupės mažųjų intakų pabaseinis pabaseinis

PRIEGLIAUS BASEINAS Merkio

s pabaseinis a n Š u s al y čia m rk e e N M

9 " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " KAIP NAUDOTIS ŠIA KNYGA" " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " Aprašomo ežero eilės numeris " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " 2 " " " " " " " " " " " " " " " " " 8 B7 " " " " " " " " " " AŽVÌNTIS " " " " " " " " Žemėlapio lapo " " " " " " " " " " ir koordinačių " " " " " " " " " " " " tinklelio numeris, Ignalinos r. savivaldybė, Dauguvos baseinas, absoliutus aukštis – 164,5 m BS. " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " 2 " " " " " kuris palengvina Ežero plotas – 262 ha, maitinančiojo baseino plotas – 17,6 km , santykinis baseinas – 6,8. " " " " " " " " " " " " " " " " ežero paiešką " " Kranto linijos ilgis – 10,5 km, vingiuotumas – 1,83. " " " " " " " " " " " " knygos gale " " " 2 salos. " " " " " " " " " " " " esančiuose " " Didžiausias gylis – 23 m, vidutinis – 5,7 m, santykinis – 1,26 %. " " " " " " " " " " " " žemėlapiuose 3 " " " " " " " " " Ežero charakteristikos " " " Vandens tūris – 14,9 mln. m . " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " "

" " " " " " "

" " "

" " " "

" " " " "

" "

" " žeras telkšo apie 15 km į vakarus nuo Dūkšto Kalbininkas Kazimieras Būga ežero pavadinimą "

" " "

" " " " " "

miestelio, ilgos, beveik per 10 km nutįsusios ri- išvedė iš šaknies vent-, kurią siejo su žvejyboje nau- "

" " " " " E

" "

" " " " " nos centrinėje dalyje. Toje pačioje rinoje į vakarus dojamu tinklu venteriu. Ažvintį maitina nedidelis "

" " " " " "

" " " " nuo jo įsitaisęs prielipas Ažvintaitis (plotas – 33 ha, baseinas (tik nepilnus 7 kartus didesnis už paties

" " "

" " " "

" didžiausias gylis – 6,5 m), o į rytus – Sungardo ežero plotą), todėl ežero vandens balansui labai " " "

" "

" " " " " " (Sągardo) ežeras (plotas – 123 ha, didžiausias gylis – reikšmingi krituliai, iškrintantys į ežero vandens pa-

" " " " " " "

" " " " 26,5 m). Su Ažvinčiu juos jungia trumpos protakos. viršių. Dėl to ir vanduo itin minkštas (ištirpusių drus- " "

" " " " Žemėlapio lapo

" " "

" "

" Ežerą juosia Ažvinčių girios pakraščiai; plikesni, bet kų – apie 140 mg/l) ir skaidrus (vasarą – apie 4 m). "

" " " "

" ir koordinačių " " " "

aukštesni ir sausesni – šiaurės vakariniai krantai, "

" tinklelio numeris, "

prie jų priartėja ir giliausios rinos duobės. Pietinė "

" kuris palengvina "

duburio dalis išgulėta čia likusio ledo luisto, todėl " "

lankytinos vietos "

daug seklesnė, o pakrantės – žemesnės ir kai kur už- T Margavõnės pilkapiai (Švedkapiai) " "

paiešką! knygos "

archeologų išsamiau netyrinėti, V–XII a. būdin- " pelkėjusios. Pakrančių pakilumose yra senų kaimų "

gale esančiuose gi laidojimo paminklai. Ypatingas jų bruožas – "

(Margavonė, Trakai, Ažvinčiai); vakarinėje pakran- " !

žemėlapiuose iš žemės supiltų pilkapių sampilų aukštis, viršijantis 2 m. "

5 5 " tėje įsikūrusiame Švedriškės kaime stovi Šv. Jono 9 8 Jakėnai 1 1 (8 A6) " 1

7 karj. " 5

Krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1933 m., yra kaimo 00 0

8 2 " 1

90 1 " 1 8 5

turizmo sodybų. "

5 Kalviškė "

166.60001 17 0 " ! 9 Aprašomi lankytini objektai 1 95

0 1 " 1 0 9 8 8 1

0 1 1 8 "

5 5 " 17 0 0 8

8 1 Pažieviškė "

Rodyklė, nukreipta į konkrečią 1 1

9 Serapiniškė

0 0 " 9 1 !192.4 7 1 1 5 85 9 1

lankytiną vietą, kurios 5 " "

! 26.0 5

1 1 0 " 5 7 1

17 5 aprašymas yra pateiktas 0 " 7 1 5

17 " 5

8 175 0 170 1 " 5 1 18 6 7 5

0 0 " 18 5 17 .

5 2 5 1 . " 18 7 .5

0 2 1 M 6 " 1 20 5

75 "

1 1 Sungardas Biržiniškė " 7 ! ! 25.0 7

0 1 5 7 23.0 "

5 ! "

7.5 "

21.0 1 0 Margavonė "

! 1 i 162 " 3.0

6.5 ! ! "

! 5 12 21.0 7 " 15 20 .5 2.5 N 1

Apkartai ! o Geibos " n Margavonės ! 5 "

7 12.5 15 r 180 "

5 1 5 26.5 y "

10 1 10 " pilkapynai n 8 1

0 5 7 Sungardai 21.0 ! 5 25 "

0 65 1 ė 8 0

! 1 16 1 19.0 " 17 95

č 5 ! 10 1 "

9.5 1 7.5 " 1 5 5 6

16 5 5 " 12.5 16 70 T

1 " i ! a 6.0 ! !

! rl 5.5 " !9.5 4.5 ! 6.0 7.0 1 o 6 ! ! 7.5

5.5 5 " o 6.5 k i

Švedriškė š " 5 0 .5 9 k 2 2.5 0 5 1

Ežero gylis 8 ė " 5 1

7 Garbšiai s 1 1 " 170 65 1 s e 7 0 m 0

ž Ažvintaitis " ! 3.0 . 5 Nykiškė 8 180 2.5 m 5 R 5 1 1 " 16 i 75 m .5 5

šč 7 6 " i 1 175 kas 5 m Radeikiškė "

1 " 8 5 m 5 7 7.5 m 1 1

1 8 " ! 7 0 170 Miškiniškė 5

10 m Batimetrinis planas ! 3.5 " 1.5 " ! 8.0 170 1 2.5 1

6 8 5 5 " i 0 0 12.5 m17 7

1 "

! 6.5 15 m " š 1 5 7 170.7 6 0 1

Ažvintis " 5 1 7 8 1 17.5 m 7.5 0

! " ! 0 17

1 " k 17 20 m 65 3.0 175 5

172.8 " ! 1 5 6

22.5 m ! " Aminėniškė 7.0 5 160

6.0 Tartokas " a !

22 m 1 8 " 1 5 0 7 7

0 1 " 17 27.5 m 5 160

5 1 6 " 5 Trakai 1 s 7 0 2.5 "

0 250 m 17 0 "

1 7

5 Zūbiškė " 1

70 Ažvinčiai "

5 170 Dvarnapolis I " 17 170

5 " 14 17

0 5

8 " 1 7 5 70 1 Jurgėnai 1 7

170 1 " 1 6

1 5 1 " 6 7 5 0

! "

178.8 175 " 1 65 "

175 5

8 " 5 1

6 1 1 ! 8 0 " 160.2 Žemėlapio mastelis ir gylis Žeimiai " 175 " 1 " 80 "

! "

" " " " " " " " " " " " " " "

" " " " " " " " " " ! " " "

" "

10 "

" "

" " "

" "

" " "

" "

" " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " I

DAUGUVOS BASEINO EŽERAI 1 3 E5 AVILỸS

Zarasų r. savivaldybė, Dauguvos baseinas, absoliutusis aukštis – 154,2 m BS. Ežero plotas – 1258 ha, maitinančiojo baseino plotas – 73,7 km2, santykinis baseinas – 5,8. Kranto linijos ilgis – 39,4 km, vingiuotumas – 3,13. 31 sala, plotas – 60 ha, salingumas – 4,7 %. Didžiausias gylis – 13,5 m, vidutinis – 3 m, santykinis – 0,034 %. Vandens tūris – 36,3 mln. m3.

žeras telkšo apie 8 km į vakarus nuo Zarasų, ta- paviršiaus plotą, vandens lygis ežere per metus Ekoskyriniame moreniniame masyve, kurio pa- svyruoja labai mažai – apie 35 cm, o ežero vandens kraštyje supleišėjusio ledyno liežuvis paliko erdvią balanso pajamose labai didelę dalį (28,5 %) sudaro dubumą Ją iš šiaurės ir pietų remia moreninių kalvų ir krituliai, iškrintantys į paties ežero vandens pavir- grandinės, o pati dubuma – švelniai banguota, išly- šių Ežeras, palyginti su plotu, yra itin seklus, vėjas ginta kadaise patvenktų tirpsmo vandenų Ištirpusio jį nuolat išmaišo iki pat dugno, todėl vandens tem- ledyno paviršiuje ir plyšiuose buvusi moreninė me- peratūra nedaug skiriasi nuo oro temperatūros, o džiaga virto išsiliejusio ežero salomis – jų daugiau- priedugnyje niekada nestinga deguonies Vandens sia kyšo pietrytinėje dalyje Didesnės salos ir vardus skaidrumas, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos ežerų, turi: Ąžuolų, Liepų, Ledų, Sumnė, Relinė, Varnų ir kt priklauso nuo metų laiko (sumažėja dumblių žydė- Ežero dugno reljefas panašus į banguoto apyeže- jimo laikotarpiu) ir siekia vidutiniškai 3 m Ežere ne- rio paviršių, vyrauja 4–6 m gylis Atabradas platus, stinga vandens paukščių, tarp jų ir juodakaklių narų, smėlingas ir žvyringas, tik upelių žiotyse padengtas baublių, gyvena 28 rūšių žuvys (įveisti unguriai, kar- dumblu Aukštesni, bet plikesni krantai – vakaruose, piai, starkiai) o didesni miškų masyvai driekiasi šiaurinėje (Balta- miškis, Ažumiškis) ir rytinėje (Avilių, Romancų miš- kas) duburio dalyje Ežeras labai sudėtingos, vingiuotos formos, ištį- R Asavytų piliakalnis įrengtas atskiros sęs iš šiaurės vakarų į pietryčius per 8 km ir šiek tiek kalvos viršuje. Jo aikštelė 35 × 10 m dydžio, primena sparnus išskleidusį drugelį Šiaurvakarinis pie tiniame šlaite – 20 m pločio terasa. Pilia- sparnas siauresnis, kranto linija mažiau vingiuota, o kalnio šlaitai statūs, iki 12 m aukščio. Piliakalnis išsamiau pietrytinis – išplatėjęs, su daugybe įlankų ir pusia- netyrinėtas, datuojamas I tūkst. pr. Kr. – I tūkst. pr. (8 B1) salių Aplinkui ežerą išsimėtę Rutuliškių, Ažuraisčių, R Rapkiškių, Avilių, Petkūnų, Mozūrėlių, Karvelinės, Golubškių (Ažuraisčių) piliakalnis įrengtas atski- roje kalvoje. Aikštelė 57 × 30 m dydžio, su terasomis, šlai- Maršoniškių kaimai, yra populiarių kaimo turizmo tai statūs, 7 m aukščio. Piliakalnio papėdėje būta senovės sodybų (Mukulių kaimas), užpelkėjusiame Avilio– gyvenvietės, čia rasta akmeninių kirvių, lipdytos kerami- Imbrado tarpežeryje kyšo Golubiškių piliakalnio kos fragmentų, geležies lydymo šlako. Radiniai datuojami salelė I tūkst. pr. Kr. – I tūkst. pr. (3 E5) Ežero pavadinime kai kas įžvelgia senosios dre- S vinės bitininkystės pėdsaką, tačiau kalbininkai jį sie- Ibrado Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčią 1787 m. pastatė vietos dvarininkas Pranciškus Molis (atnaujinta ja su indoeuropietišku žodžiu aulo-s ,,pailga įduba, 1891 m.). Bažnyčia liaudies klasicizmo stiliaus, su keturių vamzdis“ Beje, įpiečiau Avilio telkšo ir pirminį pava- mūrinių kolonų portiku ir dailiu bokšteliu ant stogo. Vidu- dinimą mažai pakeitęs Auslo ežeras – tartum ištįsęs je išlikę trys vertingi barokiniai altoriai. (3 E5) vamzdis, į kurio šiaurinį galą įteka Avilė, plukdanti perteklinį Avilio ežero vandenį Jį Avilio ežerui tie- F Rastiniškių sentikių maldos namai pastatyti XIX a. pr. kia 15 upelių, iš kurių didžiausi – Kiaulinis (3,4 km), Per II pasaulinį karą ten gyvenusių žmonių vos neištiko tekantis Avilių miestelio pietinėmis galulaukėmis, Pirčiupių tragedija. Jie buvo uždaryti į maldos namus ir būtų buvę sudeginti už dalyvavimą nužudant vokiečių ir Izita (2,1 km), ištekanti iš tokį pat pavadinimą tu- kareivį. Tačiau juos išgelbėjo rusų belaisviai, tą kaltę prisi- rinčio ežero Kadangi Avilį maitinančiojo baseino ėmę sau. Dabar mediniai maldos namai tušti. (8 D2) plotas tik 6 kartus didesnis už paties ežero vandens

12 !

" !

" ! T r R

" J i o a p v p

" o y n k d

" i i š š ž k k i " a ė ė i s s "

" M

" e V

" r k i

" ė

š 1

k ! 6

1 ė 0

" 6 d 5 s Ž . Š 2 " 1 1 6 a

a 6 5

" 1 1

6 n

5 0 5 r n "

1 i 6

0 i

" a d u

" i

! 1

1 1

" 5 7 6 8

0 k

. r

1 6 " 5 A S i 1

6 v t

5 1 š

" šk a 6 i 1 5 l

6 i i

0 n a " 1 t i i 6

š 5 1

" R k 6 ai ė 6 1

8 5 7

ė A

. 8 0 1

" ! s 8 s v 16 a 0 J 0 160 . a i " 9 1

l 4 !

z 5 ud

) i 1

1 d

) a

" 1

6 7

) 1

) 0 5

5 a 7

1 i 5 ) ) 0 ) ) i 6

" ) č

5 1 I 6

) ) ) i I )) 1 5 E š ) ) 0 6 " 5 a k )) ž ) A e ė ))) ) ) )) ) N 1 " ) 6 v

r 1 ) A

) 5 s n a

1 5 o i

6 5

d l p 5

1 " 7 i 0 g a 1 o r 5 k y e i

5 m " l l i 0 5 16 4 i s 3 a o

a 2 3 1 1 1 1 " 6 v i 5 8 4 2 0 6 0 2 4

1 1 a

I 7

0 3

m m m 4 m m m m m

" 7 1 5 . m zit

7 2 !

6 0

1 e 6 " 5

t Č

k i

ėlis 1 ! ū u č

6 2 1 3 " 0 5 š n

7 i k . K a 8 ė i " e r ! M n m 1 1

a 3 6 y o 2

" 1 s i . z 8

y K

ū 1

1 n

1 u

" 6

r 8 s 1

5 1 7 ė k

a 6 0

i 9

1 i

" 1

7 1 a 2

0 2 3

1 i 6

1 1

. 0

1 5 7

K 5 3 9 M 6 8 " 5 !

0 ia 1 70 u " l 160 2

i 1 1

n e

1 i 6 5 s

155 0

% i

1 1 6 5 5

r 5

6 i 5 ) ) )) 6

) K šk

" ) ) ) ) ) ) ) 1

) ) ) ) ) )) ) ) ) ) ) ) ) ))) 6

) ) )) ) )) ) ) ) ) e 0 )) 1 1 ) ) ) ) B m )) 1

) ) )) ) ) ) )) ) ) ) ) ) ) ) 6 6 B " ) ) ) 5 5 ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) a ) ) ) ) )) ) )) ) ) ) ) ) )) ) ) s ) ) ) ) ) )) ) 1 ) ) ) ) l ) ) ) 1 y ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) 1 ė ) ) 6 3 ) )) ) ) )) ) )) ) ))) ) t

) ) 2 n ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) 3 ) ) ) ) ) ) a " 1 ) ) ) ) ) ) ) 6 ) ) ) ) ) ) ) )) . ) ) 0 ) ) ) ) ) ) ) ) ) 2 ė ) ) ) ) ) ) ) m a ) ) ) ) ) ) ) ) ) 4 l ) ) ) ) )) ) ) ) ) ) ) )) ) )) ) A ) ) ) ) ) ) ) ) ) ))) ) ) ) ) )) ))) ! ) )) ė ž ) ) ) ) ) ) i

" ) )) ) ) ) ) ) ) ) ) )) ) ) ) )) 1

) ) ) ) ) ) ) ) ) š

) ) ) ) ))) ) ) M ) ) 6

) ) ) ) ) )) u

) ) ) ) ) ) ) 1

1 ) ) ) ) ) ) k 6

) ) ) ) ) 5 ) 0

) ) )) 6 ) ) ) ) ) l

) ) ) r ) ) s ) ) ) 0 ) o ) ) ) ) ) i R ) ) ) a " ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ))) ) ) ) )) s ) z ) ) )) ) t i a )) ) ) ) ) ) ) ) s 16 ) ū ) )) ) ) 5 p ) ) ) ) ) )

) ) ) ) ) ) ) č " r )

) ) ) ) ) ) 1 a

) ) ) 1 i k

)) ) ) ė ) 5 ) Č

) ) a ) ) 5 ) ) ) ) ) ) 2 a ) ) ) ) l ) ) ) ) i ) i )

u ) ) )

" ) ) ) ) a ) ) 3

1 ) ) ) ) ) ) ) ) ) 1

č ) ) ) 5

) ) m 5

i 5 )) ) ) S

1 )

) ) A 5 ) )

i ) )

) ič

6 )) )

B 1 ) z ) ) ) 0

5 )) ) "

) ) 3 5 ) ) ) 2 1 ) ) " n ) ) ) )) ) )) ) ) ) ) ) ) ) ))) v " ) ) ) ) )) vi " a )

))) ) ) ) ) ) " l 1 ) ) ) " " )

ira

i " y 2 1

5 1

r l 6 1 1 1 6 1

5 6

6 5

0 0 I š 3 0

ys 0 5 z 5

" i n M it

a šk

" 4

u Ą

G k

" i 1 6 k 0 ž o šk u u

" j

tis

l o 1 1 1 ė

1 i i

5 5 6

% 7

1 6

a s

1 5 l M 4

7 2

6 0 G

0 a 5 6 .

" i s 1 ! " 1 s ol i i ė

u o 6

" 1

6 4

5 3 " s 5 l b 8 k

" i ( a

" š A i k s " 1 i 3 6

a ) ) ) ) ) ) ) " ų ) ) ) ) ) 2 0 ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) G 1 ) )) ) ) ) ) v ) ) ) ) )) ) ) " ) ) ) ))) ) ) ) ) ) ) )) p ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) Dauguvos baseinoežerai y ) )) )) )) ) ) ) )) )) ) ) ) ) ) ) " i ) ) 1 ) ) ) t ) ) ) ) ) ) B ) ) ) 1 l ) " A ) ) ) ) ) ) ))) ) 2 )) ) ų )) ) )) ) i ) ) ) ) ) )) lu r ) ) ) ) ) ) ) ) )

a ) )

5 ) ) 3 ) ) ) ) )) ) ) ) ) ) ) " e ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) 4 ) ) ) ) ) ) " ) ) ) ) k )) ) ) ) ) )) ) i ) ) ) ) ) )) ) ) ) )) d ) ) ) ) ) ) ) )) u a ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) )) ) ) ) )) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) " ) ) ) ) a ) ) ) ) ) ) ) ) ) )) " ) ) l ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) )) 1 ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) šok n ) ) ) ) k 2 ) ) ) ) )) ) ) ) ) ) ) ) ) s 1 ) ) )) ) )) ) ) )) ) ) ) ) ) ) ) ) )) ) ) i ) ) ) )) ) i ) ) ) ) ) ) )) ) ) ) ) "

" ) ) ) ) ) š ) ) ) ) ) ) )

s ) ) ) ) ) ) ) )) 1 ) ) ) ) )

R ) ) ) )

k ) )

l 5 ))) ) ) ) ) ) ) ) ) ) )) ) ) )

1 ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) 5 )) ) ) ) ) ) ė ) ) ) u

6 ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) )) ) ) )

" a ) ) ) ) ) "

0 ) ) ) ) )) ) ) )) ) ) s ) )

1 t ) ) 3 ) ) ) )

6 ) ) ) ) 2 ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) 5 ) ) ) u ) ) ) ) 1 ) ) ) ) ) )) )

s ) ) )) 1 ))) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) " ) ) ) 6 ) ) ) ) ) ) )) ) "

l )) ) )) ) ) ) ) ) ) ) ) ) 0 ) ) ) )) i ) ) ) ) ) ) A ) ) ) ) ) ) K š ) )) ) ) )) ) ) ) ) ) ) ) ) ) )) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) as ) n ) )) ) k ) ) ) ) " ) ) ) ) ) ) ) )

) ) M Ž ) ) ) ) ) ) ) 15 ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) )) ) ) " ė 5 ) )) ) ) ) t ) ) ) ) ) )) )) ) a 1 ) ) ) ) ) ) ) 1 )) a 1 ) ) ) ) ) a ) ) ) 6 s ) ) ) ) ) 0 ) ) ) ) ) 9 ) ) ) ) ) ) ) " 0 6 g ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) 0 ) ) ) ) ) ) )) ) ) ) n ) ) ) ) ) )) ) ) ) ) ) ) ) ) )) ) ) ) ) )) ) )) ) )) ) ) ) " ) ) ) ) )) ) a ) )) ) ) ) ) ) ) ) )) ) ) ) ) ) ))) ) )) ) ) i ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) )) ) ) m ) ) ) ) ) ) ) )) ) )) ) ) e ) )))) ) ) š ) ) ) ) ) ) r ) ) )) ) ) ) ) ) )

" ) ) 1 ) ) ) ) ) ) )) ) 1 ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) )

) 5 ) ) k ) ) ) ) ) ) ) i ) ) )

) ) 1 ) ) ) ) 5 ) ) ) ) )) )) ) ) ) ) ) ) ) ) ) 5 ) "

) ) a ) ) ) ) ) ) ) ) )

) ) 5 ) ) ) )) )

) ) ) ) ) ) ) ) 1 ) )) )) ė ) ) ) ) ) ) ) )

) 5 ) ) ) ) ) i 2 )) ) ) ) ) ) ) ) ) )) ) ) ) 5 ) 3

) i ) )

" ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) 4 ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) 5 s ) )) ) ) )

) ) ) 5 ) )) ) ) ))))) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) )

)) ) 2 ) )) ) ) )

) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) r

8 ) )

) ) ) ) 1 ša ) ) ) M )

) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) )) "

) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) )) ) ) ) ) ) ))) ) 6 ) ) 0

) ) ) )) ) ) ) ))) ) ) % ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) )) )) ) )

" ) Z ) ) ) ) ) ) 4 ) ) ) )) ) ) ) )

) ) ) ) ) ) ) ) ) i ) ) ) 1 ) ) ) ) ) ) ) )) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) 6 ) i ) ) ) ) ) ) 0 ) )

) )) ) ) a ) ) K ) ) ) ) ) ) ) )) ) dul ) )) ) ) šk ) " ) )) ) 7 ) ) ) ) ) ) g " )

) ) ) ) ) ) ) ) 6 ) ) ) 1 ) ) )) ) ) ) u 6

) 5 ) 5 o ) ) ) i ) 8 ) ) ) ) ) ) 4 ) ) ) ) s "

3 ) ) ) ) 5 ) r

) A ) ) ) 2

) ) 1 ) " ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) )) ) ) ) ) ) ) ) ) ) n ) ) ) ) s ) ) ) ) ) ) ) ė ) ) ) ) ) ) V ) ) ) " a ) ) ) ) ) ) ) ) n ) t )) ) ) ) ) ) ) 6 " ) ) ) ) )) a ) ) ) ) r ) ) ) ) ) ) )) ) ) ) ) i ) ) ) ) ) ) ) a " ) ) ) ) ))) ) i ) )) ) ) 5 s ) )) ) ) ) ) )) k v ) ) ) ))) )) ) 4 e " N ) ) ) I ) )) ) u " ) a ))) 3 ) ) ) ) ) ) m ) ) ) ) ) ) č

c " ) ) ) ) 1 1 " ) i 65 ) ) S ) 6 I a ) ) a ) ) ) ) ) ) b

) ) ) ) ) I ) ))) ) ) ) ) ) ) 4

) ) ) ) ) ) ) m ) " ) ) ) ) 2 .

i ) ) 1 ) ) ) p ) ) ) ) 7

) ) 1

) ) ) ) 6 ) ) l " 1 ) ) 5 ) ) ) ) r

) ) ) ) ) 1 l ) ) ) ! ) ) ) ) 5 5 ) 6 ) ) ) ė d ) ) ) ) ) ) ) ) "

) ) ) ) ) ) ) ) ) )) a

) ) ) ) ) g ) 1

1 ) ) ) ) ) ) ) ) )

) ) ) ) l ) ) 5

7 ) ) )

) ) ) ) 1 )) ) ) ) ) g o

" ) ) ) i d )) 5 ! 0 ) ) )

" 5 1 )

) 1

) ) ) ) ) ) ) a 6 ) )

5 ) ) ) ) ) 6 ūn 0 ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) i i ) ) ) a ) ) ) ) 6

) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) "

) ) .

" ) ) ) ) ) ) ) ) ) l ) ) ) 1 ) ) ) ) ) ) ) % ) ) ) ) a ) ) ) ))) ) ) ) )) ) ) ) s 1 y ) ) A ) ) )) ) ) )) ) A 6 ) ) i ) " ) ) ) ) ) ) ) ) ) )) ) ) ) ) ) )) ) ) )) ) )))) ) 5 " ) ) )) š ) ) ) ) ) ) s ) ) )) ) i ) 1 "

) ) ) ) ) ) ) ) ) 60 k " ) u ) ) ) ) 1 i a )

) ) ) ) ) 1 5

" ) n ) s ) ) ) ) ) ) ) )) ) ) 6 5

) ) ) ) ) ) 0 " " s )) ) ) ) )) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) k " ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) ) i ) ) ) ) ) ) M ) ) ) ) ) a

l ) ) ) )) ) ) ) ) ) ) )) ) ) ) " " ) ) ) ) ) )

) ) Š " ) ) ) )) ) ) )) ) ) ) ) ) 2 ) " a ) ) ) ) ) ) Ñ Ñ Ñ Ñ Ñ )) ) Ñ

) ) ) č

) ) 1 M " Ñ Ñ Ñ Ñ Ñ Ñ

) i " ) ) ) ) ) 6

) ) 2 s ) ) ) ū Ñ Ñ Ñ Ñ Ñ ) ) Ñ 5 "

) ) ) o " ) )) ) Ñ Ñ Ñ Ñ Ñ Ñ

) 3

) r

" ) ) R i

Ñ Ñ Ñ Ñ Ñ

" ) ) Ñ a )) ) ) I

Ñ Ñ Ñ Ñ Ñ ) Ñ

)) o

1 ) 160 ) ) "

" zūr

" ) m i

6 )) i

) 1

Šu 5

1 B ) ) ) p ) 1 5

" 6 ) 6

) 5 šk

7 M b

) 5 L r

1 ) i

" ) ) ) " " š

) !

5 i k 1 o 1

6 5 r e k

5 " 0 a i

8 a " Z

" d ė

" š

š 1

r " " 1 .

" A

" 7 5

" i 0

" 0 d

5 " k k

" v š s

" a

" i i

" 1 % a

l 1 " o ė ė ė a

i a i

n u

s s " "

s šk

1 " N

1 1 k 7

" i 6 0

6 K š l

" 5 1 i " 5 o s

6 i k " " a 0 i

" v " ė šk " r B i " e s " v n ė " 1 r

" 1 6 " e

5 " a " k " 5 3 l sn .

" a s

3 1 i s

" ! 6 n

" t

i " ė

" 5 1

a " ė 155 5 5 " s

" 1

6 "

" 0 a

" 1

G 60 1 1 " 7 s " 5 ) 5 " )) ) ) ) ) ) ) 6 )) ) ) ) . "

) ) 7

) !

" ) ) ) " ) " )) ) ) ) r ) )) ) "

) ) "

) ) y " ) 1

" " "

" "

1 7 1 0 6 6 0 1 " 5

6 b

" 0

" 1

! 6 1 6 " 2 5 i .

" 7

G " S n

M " t A r " o 1 v M

e " ub B 6 " ė i

0 v p N l

a a e i " A č a a k

r " l G " i

i i š v a š

R š A v o k

" i s k

k vi

n "

i ė

o a " ė i i š a

i s l s m k " i l š r

i k

r " i i " s

si a ė i " ų i s

n s

" " a

" a ų m " i

" i m

i "

" i š M

" š R G " k i

R k

l "

" ž

o a a " i a ur

m s ud

k " " s a " a a i l n

e " " " R c n P r a i R a š

" " i " s ėnų k a a i i e a ud "

" " k i m p a " i "

" " o

" ė

" um "

J " M

l ež u n " i "

i " l N

s o I i " ū a M

" a z " l n

u " a a a

" A g j A

" a

i . G p "

d " K a

M e u

d v

J " " a i sa v u l a i

b " " v r i l l o r š i

i o

i " ū " z o k i n s t S

n T a

" k " s s n i v p s N a

y " m r a

G " i

i i a y e

k m " a v a l " y g n

" j i l a

u a i i i "

l K š s š V

i a "

a t

k " " " a " i

" k V

" u

ė " i N " a " šk " a

uk K ž " k s

" "

" " a

" g i s N

a " " i " ie s

r " i

" a v s

" " " e " n

o " "

" ū " " ė

" R e l " " t n i a " t

" a J š

" čių " " " " i a

" i k š " s d

" r a

n "

k " " ė " " i

ė "

s A " " " " i " n " s g o

n " " n " a " " d

" G " " " " "

ži r " a i i "

" " ež e " " i šk

" " j L " " uk ū

" l " " n

" n "

i " " a

a "

" "

ušk " k ė i " "

" z

" . a

d a s

" "

" " " i

" n

" "

" i " s s

" "

" " "

" "

" " "

" "

" " "

" " " "

" "

" " " "

" "

" " " "

" "

" " " "

" "