Vytauto Didžiojo Universiteto Žemės Ūkio Akademija

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJA

AGRONOMIJOS FAKULTETAS

BIOLOGIJOS IR AUGALŲ BIOTECHNOLOGIJOS INSTITUTAS

Laurynas Visockis

SPRAGŠIŲ LERVŲ (COLEOPTERA: ELATERIDAE) GAUSUMO IR RŪŠINĖS SUDĖTIES PALYGINIMAS EKOLOGINIAME IR INTENSYVIAME ŪKIUOSE Bakalauro baigiamasis darbas

Agronomijos studijų programa, valstybinis kodas 612D72001 Agronomijos studijų kryptis

Vadovas Doc.dr. Povilas Mulerčikas ______(Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)

Apginta Dekanė prof. dr. Aušra Binstrubienė ______(Fakulteto dekanas) (Parašas) (Data)

Registracijos Nr......

Akademija, 2020

Agronomijos fakulteto studentų baigiamųjų darbų vertinimo komisija: (Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. ŽŪA, 2020 m. 12 d.)

Pirmininkas prof. habil. dr. Pavelas Duchovskis, Vytauto Didžiojo Universitetas žemės ūkio akademija Nariai:

1. Doc. dr. Zita Kriaučiūnienė, Vytauto Didžiojo Universiteto žemės ūkio akademija 2. Doc. dr. Jolanta Sinkevičienė, Vytauto Didžiojo Universiteto žemės ūkio akademija 3. Doc. dr. Irena Pranckietienė, Vytauto Didžiojo Universiteto žemės ūkio akademija 4. UAB "ADAMA Northern Europe" generalinė direktorė Erika Pavilionienė.

Agronomijos fakulteto studentų baigiamųjų darbų vertinimo komisijos įvertinimas: ...... Agronomijos fakulteto studentų baigiamųjų darbų vertinimo komisijos įvertinimas ir pirmininko parašas

Darbo vadovas: doc. dr. Povilas Mulerčikas, VDU Žemės ūkio akademija, Biologijos ir augalų biotechnologijos institutas.

Recenzentas: Lekt. dr. Nijolė Vaitkevičienė, VDU Žemės ūkio akademija, Biologijos ir augalų biotechnologijos institutas.

Instituto direktorius: doc. dr. Natalija Burbulis, VDU Žemės ūkio akademija, Biologijos ir augalų biotechnologijos institutas.

Bakalauro baigiamojo darbo recenzento įvertinimas:

Teigiamai, neigiamai (recenzento parašas) ......

BIOLOGIJOS IR AUGALŲ BIOTECHNOLOGIJOS INSTITUTO SUSIRINKIMO PROTOKOLAS 2020 05 13 Nr. 31

IŠRAŠAS

Susirinkimas įvyko nuotoliniu būdu 2020 m. gegužės 13 d. 830val. Susirinkimo pirmininkė Natalija Burbulis Susirinkimo sekretorė Danguolė Tamutienė

Susirinkime dalyvavo: instituto direktorė prof. dr. N. Burbulis, AF studijų prodekanė A. Adamavičienė, prof. dr. S. Gliožeris, doc. A. Amšiejus, doc. dr. S. Kazlauskaitė, doc. dr. A. Krasauskas, doc. dr. Malinauskaitė, doc. dr. P. Mulerčikas lekt. dr. R. Masienė, doc. dr. J. Sinkevičienė, doc. dr. V. Tamutis, doc. dr. L. Žilėnaitė, lekt. A. Šaluchaitė, dokt. N. Juškevičiūtė, sekretorė D. Tamutienė.

DARBOTVARKĖ:

Nuolatinių ir ištęstinių studijų bakalaurų Agronomijos ir Žemės ūkio technologijos ir vadyba programų baigiamųjų darbų svarstymas.

SVARSTYTA:

Nuolatinių studijų bakalauro Agronomijos programos Lauryno Visockio baigiamasis darbas.

Darbo tema: Spragšių lervų (Coleoptera, Elateridae) gausumo ir rūšinės sudėties palyginimas ekologiniame ir intensyviame ūkiuose

Comparison of Abundance and Species Composition of Click Beetles Larvae (Coleoptera, Elateridae) in Organic and Intensive Farms

Darbo vadovas: doc. dr. Povilas Mulerčikas. NUTARTA:

Nuolatinių studijų Agronomijos programos bakalaurui Laurynui Visockiui baigiamąjį darbą leisti ginti BDVK.

Susirinkimo pirmininkė Natalija Burbulis Susirinkimo sekretorė Danguolė Tamutienė Išrašas tikras: Susirinkimo sekretorė Danguolė Tamutienė

SANTRAUKA Laurynas Visockis

SPRAGŠIŲ LERVŲ (COLEOPTERA: ELATERIDAE) GAUSUMO IR RŪŠINĖS SUDĖTIES PALYGINIMAS EKOLOGINIAME IR INTENSYVIAME ŪKIUOSE

Agronomijos studijų programos Bakalauro baigiamasis darbas 42 puslapių, 26 paveikslai, 4 lentelės, 97 literatūros šaltiniai. Bakalauro studijų baigiamajame darbe pateikiama 2019 metais Vilkaviškio ir Šakių rajono spragšių lervų (Coleoptera: Elateridae) gausumo ir rūšinės sudėties ekologiniame ir intensyviame ūkiuose palyginimas. Darbo objektas - spragšių lervos (Coleoptera, Elateridae). Darbo metodai - kiekviename pasėlyje, rendomizuotai „kvadratų“ metodu buvo kasamos 25cm x 25cm x 25cm duobutės, iš jų žemės buvo beriamos ant ryškios plėvelės ir smulkinant grumstus ieškoma spragšių lervų. Surinktos spragšių lervos buvo identifikuojamos iki rūšies naudojant binokuliarinį mikroskopą „Nikon“ ir vadovaujamasi identifikavimo vadovais. Spragšių lervų rūšių ir kiekio gausumo priklausomybės nuo ūkio ir agrocenozės tipų tyrimų duomenys statistiškai įvertinti dviejų veiksnių kiekybinių požymių dispersinės analizės metodu. Eksperimento variantų skirtumai tiriamųjų veiksnių sąveikoje AB įvertinti pagal esminio skirtumo ribą R05. Duomenų patikimumas buvo apskaičiuotas statistinės analizės metodu, naudojantis statistinę duomenų įvertinimo kompiuterinę programą ,,ANOVA for EXCEL“ iš paketo SELEKCIJA. Darbo rezultatai - atlikus tyrimą 2019 metais iš viso buvo aptikta 271 spragšių lerva. Bendrai ūkiuose buvo rasta 10 spragšių lervų rūšių. Dažniausiai aptinkama buvo: Agriotes obscurus rūšies spragšių, o mažiausiai randama buvo Actenicerus sjaelandicus, Cidnopus aeruginosus ir Dalopius marginatus spragšių lervų rūšių. Gausiausia spragšių lervų rūšis buvo Agriotes obscurus - 58 vienetai, o mažiausiai rasta A. murinus - 13 vienetų. Selatosomus aeneus aptikta tik intensyvaus ūkio pasėliuose, o Agriotes sputator aptikta tik ekologinio ūkio pasėliuose. Tyrimo metu nustatyta, jog didesnis lervų kiekis buvo rastas ekologiniame ūkyje - lyginant su intensyviu ūkiu. Iki dviejų kartų daugiau spragšių lervų buvo rasta žieminių kviečių pasėliuose - lyginant su kvietrugių pasėliais. Ekologinio ūkio pasėliuose – pavasarį, aptikta iki 3 kartų mažesnis spragšių lervų kiekis lyginant su rudenį rastu kiekiu, o intensyvaus ūkio pasėliuose - pavasarį aptikta vos keliomis spragšių lervomis daugiau, nei rudenį. Raktažodžiai: spragšių (Elateridae) lervos, gausumo dinamika, rūšinė sudėtis, intensyvus ūkis, ekologinis ūkis.

Padėkos

Esu dėkingas doc. dr. Povilui Mulerčikui už konsultacijas, reikšmingus pastebėjimus, patarimus, nuorodas, papildomą literatūrą, už pagalbą analizuojant ir apdorojant duomenis. Vytauto Didžiojo universiteto žemės ūkio akademijos dėstytojams, kurie prisidėjo prie teorinio baigiamojo darbo etapo. Nuoširdžiai dėkoju ekologinių ir intensyvių ūkių savininkams, bei pagalbiniams darbininkams, prisidėjusiems prie praktinio darbo atlikimo etapo.

SUMMARY

Laurynas Visockis

The study of click beetles larvae (Coleoptera: Elateridae) abundance and species composition under organic and intensive farming.

Bachelor‘s thesis of Agronomy study program consists of 42 pages, 26 pictures, 4 tables, 97 literature references. The bachelor's thesis presents comparison of click beetles larvae abundance and species composition under organic and intensive farming in 2019, Vilkaviškis and Šakiai districts. The object of the work – click-beetle larvae (Coleoptera: Elateridae). Methods of the work – in every crop, 25cm x 25cm x 25cm pits were excavated in each field, squares were poured into bright film, and click-beetle larvae were searched for by crushing them. All collected click-beetles larvae species were identified by means of a binocular microscope “Nikon” and in accordance with the identification guides. The results - during the period of research 271 individs of Click Beetle larvae were caught alltogether. In total, 10 species of click-beetles larvae were found on the farms. The most common were: A. obscurus, and the least common were A. sjaelandicus, C. aeruginosus and D. marginatus. The most abundant species of click-beetles larvae was A. obscurus - 58 units, and the least A. murinus - 13 units. The study found that a higher number of larvae was found in organic farms - compared to intensive farms. Twice as many larvae were found in winter wheat crops compared to triticale crops. In organic farms - in the spring, up to 3 times less numbers of click-beetles larvae were detected compared to the number found in the autumn, and in intensive crops - in the spring - only a few more click-beetles larvae were detected in the spring than in the autumn.

Keywords: larvae of Elateridae, abundance dynamics, species composition, intensive farming, organic farming.

TURINYS

ĮVADAS ...... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ...... 10 1.1. Lietuvos vabalų faunos tyrimų pradžia ir raida ...... 10 1.2. Spragšių šeimos charakteristika...... 11 1.2.1. Kiaušinėlio vystymosi tarpsnis ...... 13 1.2.2. Lervos vystymosi tarpsnis ...... 13 1.2.3. Lėliukės vystymosi tarpsnis ...... 17 1.2.4. Suaugėlio tarpsnis ...... 17 1.3. Spragšių lervų daroma žala ...... 18 1.4. Ekologiniai ūkiai ...... 18 1.5. Intensyvūs ūkiai ...... 19 1.6. Augalų apsauga nuo spragšių ...... 19 2. TYRIMO METODIKA ...... 21 2.1. Bandymų vieta ir sąlygos ...... 21 2.2. Spragšių suaugėlių rūšinės sudėties tyrimai ...... 22 2.3. Tyrimų duomenų statistinės analizės metodai ...... 22 2.4. Meteorologinės sąlygos ...... 23 3. TYRYMO REZULTATAI ...... 25 3.1. Spragšių (Elateridae) rūšinė sudėtis ...... 25 3.2. Spragšių (Elateridae) lervų gausumas ...... 33 3.3. Spragšių (Elateridae) gausumo sezoninė dinamika ...... 40 IŠVADOS ...... 49 LITERATŪROS SĄRAŠAS ...... 50

ĮVADAS

Vabalų būrys (Coleoptera) yra pirmoje vietoje pagal rūšių gausą: net ketvirtadalį visų Žemės planetoje žinomų rūšių sudaro vabalai, pradedant vienaląsčiais žiuželiniais, baigiant drambliais ir banginiais, tuo tarpu vos kelis procentus visos pasaulio gyvūnijos rūšių skaičiaus sudaro stuburiniai gyvūnai (Šablevičius, 2011). Dalis žinomų vabalų yra priskiriami fitofagams – augalų kenkėjams, vis dėl to dauguma vabalų palaiko biologinę pusiausvyrą – nuo jų priklauso miškų, daržų, sodų būklė. Yra daug įvairiaėdžių vabalų bei fakultatyvinių ir specializuotų grobuonių, kurie priskiriami entomofagams – mintančiais kitais vabzdžiais, jų lervomis ar lėliukėmis. Daugelis vabalų, pavyzdžiui, žygiai, boružės, krypūnėliai ir kiti, padeda žmogui kovoti su augalų kenkėjais. Vabalai augalams teikia ir naudą, ir žalą: apdulkindami augalus jie teikia naudos, o grauždami ir minuodami lapus – kenkia žemės ūkio augalams (Pileckis, 1982). Mokslinėje literatūroje rašoma, kad reikšmingai didelę žalą daro spragšių lervos, apgrauždamos įvairių augalų sėklas, daigus, gumbus, šakniavaisius, jaunus nesumedėjusius vaismedžių ūglius. Pažeistos sėklos nedygsta, daigai žūva, pasėliai išretėja. Dideli nuostoliai patiriami kasmet. Spragšių lervų daroma žala gali būti tokia didelė, kad kartais net tenka atsėti pasėlius, arba būna sugadinamas ir sunaikinamas kaupiamųjų augalų derlius. Paskutiniame Lietuvos vabalų kataloge, kuriame bendrai susumuota visa prieinama faunistinė informacija apie Lietuvos vabalus nurodyta, kad šiuo metu yra užregistruotos 74 spragšių rūšys, o 30 rūšių yra pateikiamos kaip tikėtinos Respublikos teritorijoje (Tamutis ir kt., 2011). Temos aktualumas: spragšių reikšmė gamtoje įvairialypė, nes jų aptinkama ne tik ūkiuose, bet ir soduose, parkuose, aikštynuose t. t., todėl vis svarbiau tampa plėsti žinias, supažindinti visuomenę su nauja informacija, aktualūs tampa įvairūs moksliniai tyrimai, nes be jų mes negalėtume kontroliuoti jų populiacijos. Taip pat pastebėta, jog spragšių lervų (Coleoptera, Elateridae) gausumo ir rūšinės sudėties palyginimo ekologiniame ir intensyviuose ūkiuose tematika reikalauja platesnės analizės ir pažinimo, nes Lietuvoje ne retai stinga tokių tyrimų. Tyrimo objektas - spragšiai (Coleoptera, Elateridae). Tikslas: nustatyti ir palyginti spragšių lervų (Coleoptera, Elateridae) rūšinę sudėtį ir gausumą ekologiniame ir intensyviame ūkiuose.

Uždaviniai: 1. Nustatyti spragšių lervų rūšinę sudėtį ekologiniame ir intensyviame ūkiuose; 2. Nustatyti spragšių lervų gausumą ekologiniame ir intensyviame ūkiuose; 3. Nustatyti spragšių lervų sezoninę dinamiką.

1. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1. Lietuvos vabalų faunos tyrimų pradžia ir raida

Siekiant kryptingai nagrinėti spragšių lervų gausumą ir rūšinę sudėtį, pirmiausia tikslinga apžvelgti, kada pradėta domėtis vabalų rūšių įvairove Lietuvoje, kokie žymiausi tyrėjai pradėjo vabalų faunos tyrimus, kada užsiminta apie spgragšių (Elateridae)1 tyrimus. Mokslinėje literatūroje pirmieji Lietuvos vabalų faunos tyrimų duomenys ir jų paskelbimas yra siejamas su XIX a. pirma puse. Mokslinėje literatūroje užsimenama, kad Vilniaus universiteto profesorius E. Eichwald’as antrajame „Zoologija specialis“ tome susistemino ir aprašė 100 vabalų rūšių, kurios buvo rastos Lietuvos teritorijoje (Eichwald, 1830). Įdomu tai, kad F. Osterloff ‘as, savo straipsniuose aprašė Lietuvoje pastebėtus Pselaphidae ir Scydmaenidae šeimų vabalus (Osterloff, 1889). Svarbu paminėti, kad Kauno universitete Zoologijos katedroje dirbęs asistentu A. Palionis 1922-1938 m. susistemino gausią vabalų rūšių kolekciją, kurią nutarta saugoti T. Ivanausko zoologijos muziejuje (Pileckis ir Monsevičius, 1995). Bronius Šablevičius (2011, p. 4) teigia, kad ,,vabalų rūšių įvairovę Lietuvoje entomologai analizavo ir aiškinosi dar nuo XIX a. Didžiausią indėlį į mūsų šalies valabų faunos tyrimą įnešė XX a. antros pusės ir XXI a. pradžios entomologai: S. Pileckis, V. Monsevičius, V. Tamutis, R. Ferenca ir kiti. Pasibaigus II-ojo pasaulinio karo negandoms, Lietuvos žemės ūkio universitete suklestėjo faunistiniai ir ekologiniai tyrimai. Reikšmingą žymę paliko, jau minėtas tyrėjas, augalų apsaugos katedros vedėjas prof. S. Pileckis, kuris su bendraminčiais išleido 38 publikacijas, kuriose pagrindinė tema buvo Lietuvos vabalai (Pileckis, 1976 a; Pileckis ir Monsevičius 1995, 1997). Mokslinėje literatūroje randama įrašų, kad Vilniaus krašte 1928-1939 m. lenkų entomologas B. Ogijevič’ius tyrė ir domėjosi spragšiais (Ogijewicz, 1939). Analizuojant mokslinę literatūrą pastebima, kad šiandieniniuose spragšių tyrimuose daug nuveikė P. Mulerčikas (2013). Didelį dėmesį jis skyrė Lietuvos agrocenozėse aptinkamų spragšių (Coleoptera, Elateridae) rūšinei sudėčiai, paplitimui, gausumo dinamikai ir gausiausių rūšių žalingumui kai kuriems migliniams augalams.

______1 Spragšių (Elateridae) šeima - priskiriama vabalų (Coleoptera) būriui (Parker, Howard, 2001).

1.2. Spragšių šeimos charakteristika

Spragšiai (Elateridae) yra vabalų (Coleoptera)2 šeimos kenkėjai su daugiau nei 400 genčių ir daugiau nei 10000 aprašytų rūšių. Būtent spragšiai ir sudaro vieną didžiausią, vabalų kenkėjų grupę žemės ūkyje (Koval ir Guseva, 2019). Spragšių (Coleoptera: Elateridae) šeimai priskiriami įvairaus dydžio (Lietuvoje dažniausiai sutinkami – 25-28 mm) vabalai (Pileckis, 1974; Gaurilčikienė, Semaškienė, 2004). Spragšiai pagal gyvenamąsias vietas gali būti paplitę: laukuose, pievose, miškuose, soduose, dirvose, pasėliuose, smėlynuose (Šablevičius, 2011). Šis vardas - Spragšiai (Elateridae), yra kilęs iš vabalo unikalaus įpročio staigiai spragtelti viršutinę kūno dalį kai spragšiai guli ant nugaros arba yra laikomi tarp pirštų. Šis įprotis be abejonės yra naudojamas atsiversti gulint ant nugarinės dalies vėl ant kojų ir taip pat pabėgti nuo galimų plėšrūnų. (Hyslop, 1915). Žinodami kaip vystosi spragšiai, galime efektyviau kontroliuoti jų populiacijas ūkiuose, vabalų pažeidžiamiausiais tarpsniais (Andrews, Ambrosino, Fisher, Rondon, 2008). Vystydamiesi vabalai pereina pilną metamorfozę, patiria tam tikrus vystymosi tarpsnius: kiaušinėlio, lervos, lėliukės ir suaugėlio (Бобинская и др., 1965; Pileckis, Monsevičius, 1995; Tarnawski, Buchholz, 2008; Alford, 1999).

2 Pavadinimą Coleoptera davė Aristotelis. Jis sudarytas iš dviejų senovės graikų kalbos žodžių: coleo – skydas ir ptera – sparnas (Liekis, 2009).

Entomologijoje be mokslinių vabzdžių vardų išsiversti neįmanoma, todėl minimi vabalai lotyniškais pavadinimais. Be tokio žymėjimo negalima tinkamai suprasti literatūros užsienio kalba ar dalintis patirtimi ir bendrauti su kolegomis užsieniečiais. Taikant tokį žymėjimo metodą ir žinant vabalų mokslinius vardus, nesunkiai juos galim rasti įvairiuose moksliniuose leidiniuose ar užrašuose prie nuotraukų (Šablevičius, 2011).

Kiaušinėlio stadija

Spragšių Suaugėlio vystymosi stadija Lervos tarpsniai stadija

Lėliukės stadija

1 pav. Spragšių vystymosi tarpsniai 3 Sudaryta autoriaus, remiantis: Бобинская и др., 1965; Pileckis, Monsevičius, 1995; Tarnawski, Buchholz, 2008; Alford, 1999, apibrėžtais vystymosi tarpsniais.

______3 Šaltiniai:

Prieiga per internetą: http://entnemdept.ufl.edu/creatures/VEG/BEETLE/conoderus_amplicollis.html žiūrėta: [2020-04- 05]. Prieiga per internetą: https://bugguide.net/node/view/600988 žiūrėta: [2020-04-05]. Prieiga per internetą: http://www.missouribotanicalgarden.org/gardens-gardening/your-garden/help-for-the-home- gardener/advice-tips-resources/pests-and-problems/insects/beetles/wireworms.aspx žiūrėta: [2020-04-05] Prieiga per internetą: https://bugguide.net/node/view/375262) žiūrėta: [2020-04-05]

1.2.1. Kiaušinėlio vystymosi tarpsnis

Maži, perlo baltumo spragšių lervų kiaušinėliai padedami dirvožemio plyšiuose arba po akmenimis dirvožemio paviršiuje. Jie yra beveik idealiai sferiški, nebent yra suspaudžiami dirvožemio dalelių. Spragšių lervų kiaušinėliai yra labai maži, 0,5 mm aukščio iki 0,45 mm pločio. Kai kiaušinėliai yra padedami, jie yra padengiami lipnia medžiaga, kuri sulipdo dirvožemio daleles prie kiaušinių, taip juos uždengdami. Tokiais atvejais praktiškai yra neįmanoma atskirti kiaušinėlių nuo dirvožemio dalelių ir surasti juos pasidaro daug sunkiau (Rawlins, 1940).

1.2.2. Lervos vystymosi tarpsnis

Spragšių lervos turi pailgą, daugiau ar mažiau cilindro formos kūną, spragšio kūną dengia kieta kutikula4 sudaryta iš artimo celiuliozei junginio chitino5 ir priklausomai nuo rūšies gali būti 4 - 7 cm ilgio. Lervos turi 3 poras trumpų kojų kūno priekyje. Dažniausiai yra geltonos ar raudonai rudos spalvos (Hyslop, 1915). Analizuojant mokslinę literatūrą pastebima, kad dažniausiai minimos, tokios lervų gentys kaip Dalopius ir Agriotes yra glaudžiai susijusios panašiais gyvenimo įpročiais ir išvaizda. Dalopius lervos dažniausiai būna plonesnės ir maždaug iki 19 mm ilgio. Dalopius lervų aptinkama labai nedaug, todėl jos nėra laikomos rimtais kenkėjais. Šios rūšies lervos retai išgyvena net ir minimalų žemės dirbimą (Wilkinson, 1963). Dalopius lervų kūno segmentai turi aštrų nusmailėjimą ir gumbelius su šereliais. Dažniausiai jos - sutinkamos parkuose arba miškingesnėse vietovėse (Glen, King, Arnason, 1943).

______4 Kutikula - (lot. cuticula - odelė, antodis): nepraleidžia vandens, palaiko bestuburių (plokščiųjų ir žieduotųjų kirmėlių, nariuotakojų t. t.) kūno formą, atstoja jų skeletą. Prieiga per internetą: https://www.lietuviuzodynas.lt/terminai/Kutikula žiūrėta: [2020-04-03]. 5 Pagrindinis nariuotakojų (vabzdžių, vėžiagyvių), kitų bestuburių kutikulos ar kitų skeleto darinių komponentas, jo yra daugelio grybų, kai kurių dumblių ląstelių sienelėje; atlieka apsauginę ir atraminę funkciją. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/Straipsnis/chitinas-60430 žiūrėta: [2020-04-03]. 13

Hemicrepidius lervos gali turėti šviesiai geltonos, ar rudos spalvos atspalvius, jų ilgis dažniausiai būna iki 20 mm – 30 mm. Jos skiriamasis požymis - akių trūkumas (Glen, King, Arnason, 1943). Mokslinėje literatūroje Agriotes spragšių lervų rūšis įvardijama kaip pati svarbiausia. Šios rūšies lervos turi geltonos ir rudos spalvos atspalvius. Turi skiriamąjį bruožą, kuris jas išskiria iš Dalopus genties, tai 9 – ame segmente matomos dvi duobutės. Lervų ilgis dažniausiai būna nuo 15 mm iki 22 mm., akys pastebimos prie antenų (Wilkinson, 1963; Ford, 1917; Becker, 1956; Roberts, 1928; Beling, 1883). Agrypnus genties lervos gali turėti geltonos, kreminės, baltos spalvos atspalvius. Galva yra patamsėjusi, paskutinis segmentas turi dvi suplotas dantytas uodegėles, jos užauga iki 25 mm ilgio (Bailey, 2007). Selatosomus genties lervos būna šviesiai geltonos spalvos, blizgančiu paviršiumi. Prieš virsdamos lėliukėmis lervos būna apie 25 mm ilgio ir 3 mm pločio. Paskutinis segmentas - netolygus, šiurkštus, turi dvi smailias galūnėles (Ermolenko, 1971; Kryzhanovsky, 1974). Cidnopus genties lervoms būdinga turėti šviesiai geltonos, geltonai rudos spalvos atspalvius. Šią rūšį padeda atskirti, nuo kitų spragšių lervų rūšių, šie požymiai: turi vieną trigubą smailų dantį, įpjovą galvos segmente, stipriai suapvalinti beveik nepastebimi išsikišimai - išilgai devintojo segmento kraštų. Paplitusios drėgnuose, šiek tiek šarminiuose dirvožemiuose (Lane, 1933). Actenicerus genties lervų struktūra yra per daug skirtinga, kad būtų galima apibūdinti kaip vieną vienetą ir dėl praktinių tikslų išskiriamos į tris grupes. Pirma grupė - šios ryškiai geltonos lervos turi didelę galvos įpjovą, priekinė žandikaulio dalis yra padalinta į du ar daugiau skleritų. Specifinis atskyrimas visiškai priklauso nuo devintojo pilvo segmento (Lane, 1933). Antra grupė – geltono, rudo atspalvių iki 28 mm ilgio, skiriasi nuo tų, kurie priklauso 1 grupei, tuo, kad turi mažą galvos įpjovą (Brown, 1936). Trečia grupė – geltono, geltonai rudo atspalvių, turi mažą galvos įpjovą, žandikaulio dalis vientisa, neturi akių (Hawkins,1936).

2 pav. Spragšių lervų dydžio, spalvos, burnos ir paskutinio segmento skirtumai.6

3 pav. Spragšių lervų paskutinio segmento skirtumai.6

______Šaltinis: 6 https://www.agrireseau.net/documents/Document_93451.pdf žiūrėta: [2020-05-05]

Lervos poruojasi dirvožemyje arba paviršiuje, kartais po trumpo skrydžio. Patelės deda kiaušinėlius keletą dienų po poravimosi. Pirmenybę dėti kiaušinėlius teikia pievoms. Patelės padeda nuo 50 iki daugiau nei 350 kiaušinėlių, po vieną arba nedidelėmis krūvelėmis, 2,5 cm – 15 cm gylio drėgname dirvožemyje. Po to kai padeda didžiąją dalį kiaušinėlių, kartais patelės iškyla į paviršių ir po trumpo skrydžio nuskrenda į šalia esančius laukus, kur jos tęsia kiaušinėlių dėjimą naujai kolonizuotose vietovėse. Kiaušinėliai paprastai išsirita po 3 – 4 savaičių esant palankiomis sąlygomis. Lervos gali gyventi 2 – 5 metus dirvožemyje priklausomai nuo rūšies, mitybos, šalia augančių augalų. Tų pačių metų spragšių lervos gali vystytis skirtingu greičiu. Kai kurios lervos gali praleisti kelerius metus dirvožemyje ir gali būti randamos 1,5 m gylyje (Andrews, Ambrosino, Fisher, Rondon, 2008). Pievose Spragšių (Elateridae) lervos yra dažnai randamos po žeme. Šios lervos yra žinomos kaip polifagai šakniastiebių augalų ir priklausomai nuo rūšies gyvena dirvožemyje nuo 3 iki 6 metų. Priklausomai nuo aplinkos sąlygų lervos neriasi iki 13 kartų prieš virsdamos lėliuke (Kabanov, 1975). Mokslinėje literatūroje galima rasti aprašymų, jog spragšių lervos (Coleoptera, Elateridae) yra problemas keliantys ir nemažai žalos plačiame augalų spektre darantys kenkėjai (Anonymous, 1948; Parker, Howard, 2001; Vernon, Herk, 2013 a) randami visuose kontinentuose išskyrus Antarktidą. Spragšių lervos gali būti morfologiškai panašios su vietove, kurioje gyvena (Anonymous, 1948). Ekonominiu požiūriu spragšių lervos yra tarp 5 didžiausių Indijos kukurūzų kenkėjų Junginėse Amerikos valstijose bei mažina derlių užskrėstuose laukuose. 13 rūšių gentyse Melanotus, Agriotes, Limonius, Conoderus, Aeolus, ir Hemicrepidius yra identifikuoti kaip kukurūzų kenkėjai šiaurės centrinėje dalyje. (Riley, 1974; Riley 1975) ir tarp 12 didžiausių kviečių ir avižų kenkėjų (Hyslop, 1915). Spragšių lervos gali daryti įtaką taip pat ir kitiems kultūriniams augalams (Hyslop, 1915). Bulvės yra ypač jautrios šiems kenkėjams netgi mažos lervų populiacijos daro ekonominę žalą bulvėms (Miles, 1942). Dėl ilgo gyvenimo ciklo ir gyvenimo dirvožemyje jas kontroliuoti yra sunku. Išsiritusios spragšių lervutės maitinasi šaknimis, šakniastiebiais, svogūnėliais plačiu augalų racionu maždaug 2 – 5 metus iki kol galės virsti lėliuke priklausomai nuo spragšių lervos rūšies (Jansson, Seal, 1994; Parker, Seeny, 1997). Nustojant arti žemę, bei pavertus plotus pievomis ar ganyklomis, ženkliai padidinamas spragšių lervų atsiradimas (Lefko 1998; Parker 2000).

Taigi mažinant trąšų ir pesticidų kiekius, skatinant tausojančią žemdirbystę, bei didėjant ekologinės žemės ūkio gamybos plotams, kas palaipsniui yra pritaikoma išsivysčiusioms žemės ūkio šalims – gali padidėti spragšių lervų atsiradimas ir jų žala kultūriniams augalams (Lipský 2000; Míchal 2002).

1.2.3. Lėliukės vystymosi tarpsnis

Kelios dienos prieš virstant lėliukėmis, spragšių lervos nutraukia maitinimąsi ir gamina savo lėliukių ląsteles. Sukamaisiais judesiais lervos iš mažo dirvožemio plyšelio susikuria pakankamai didelę ertmę lėliukei. Tuomet lerva nurimsta ir per trumpą laiką transformuojasi į baltą, lyg vaškas lėliukę, kuri turi šiek tiek panašumo dydžiu ir forma į spragšių suaugėlius. Iš šios beveik negyvos stadijos, vabalai išsirita po maždaug 2 savaičių, nebent lėliukės būna trukdomos ir dėl šios priežasties neišsirita vasarą, suaugėlis išsirita tik kitą pavasarį (Rawlins, 1940). Lėliukė, tai lervos stadija prieš pavirstant suaugėliu, turi tą pačią spalvą kaip ir lerva ir yra beveik 1cm ilgio ir 3 mm storio. Kiekviena lėliukė vystosi lyg mažoje dirvožemio kameroje, kurią suformavo spragšio lerva - prieš pasiruošimą virstant lėliuke (Edmund, Gibson 1916). Kai susiformuoja lėliukė, ji iš pradžių yra balta, bet palaipsniui įgauna geltoną atspalvį. Prieš patamsėjant, krūtinė ir pilvelis šiek tiek paryškėja. Tamsios akys yra matomos visada, išskyrus laikotarpį, kai lėliukė yra neseniai susiformavusi (Day, Cuthbert, Reid 1971).

1.2.4. Suaugėlio tarpsnis

Po išsiritimo iš lėliukės, suaugėliai lieka dirvožemyje visą žiemos laikotarpį ir išlenda į paviršių tik pavasarį. Yra įrodymų, kad vabalai išlenda į paviršių po išsiritimo rudenį ir žiemoja žolių kupstuose ar krūmuose (Rymer, 1919). Suaugėliai gali būti identifikuojami pagal krūtinės segmentą: prieškrūtinė, viršutinės dalies nugarėlė, bei yra apskritai pailgo kūno (Wurst, Mifsud, 2012). Jie užauga iki 2,5 cm dydžio, turi kojas, kas ir suteikia jiems galimybę judėti dirvožemyje ar dirvos paviršiumi. Suaugėliai nekelia žalos žemės ūkiui. Augalų sultys, žiedadulkės, nektaras ir saldūs amarų ekskrementai yra pagrindinis suaugėlių maistas (Furlan, 1998; Pileckis, Monsevičius, 1995; Mulerčikas, Tamutis, Kazlauskaitė, 2012).

1.3. Spragšių lervų daroma žala

Spragšių lervos gali padaryti didelę žalą dygstantiems pasėliams, nes kenkėjai pirmenybę teikia grūdinių kultūrų augalams (Vernon 2010, Alberta Agriculture Center 2014). Šie kenkėjai ir jų daromi pažeidimai dažnai išryškėja po žolinių augalų, ganyklų ar javų priešsėlio (Glogoza, 2001; North Central IPM Center 2010). Spragšių lervų kiekis ir paplitimas dirvožemyje yra susijęs su sėkloms dygstant ir jauniems daigams augant išskiriamu anglies dioksidu. Taip spragšių lervos aptinka maitinimosi plotus (North Central IPM Center 2010). Šių kenkėjų pažeidimo požymiai ant augalų matomi lapuose, pagrindiniame stiebe, bei mirštančiuose augaluose. A. mellillus rūšies spragšių lervos gali net pilnai perkirpti stiebą (Campbell ir kt.., 1989). Esant didelėms spragšių lervų populiacijoms lauke gali būti pastebimi pliki žemės plotai ir gali prireikti sėti pakartotinai (North Central IPM Center 2010; Alberta Agriculture Center 2014). Šiaurės Amerikoje ir Jungtinėje Karalystėje spragšių padaryti nuostoliai siekia nuo 5% iki 25% (Parker ir kt., 1990; Jansson, Seal 1994).

1.4. Ekologiniai ūkiai

Ekologinis ūkininkavimas yra greitai augantis sektorius Europos ir Jungtinių Amerikos valstijų maisto industrijoje (Greene, Dobbs, 2001). Ekologiniai ūkiai pastaraisiais dešimtmečiais sukėlė daug prieštaringų diskusijų todėl, kad pasiūlė alternatyvą chemizuotiems ūkiams. Šiuo metu yra daug įrodymų, kad ekologinis ūkininkavimas yra draugiškesnis aplinkai: padidėjęs dirvožemio derlingumas, humuso kiekis, biologinis aktyvumas, geresnė dirvožemio struktūra ir mažesnis jautrumas erozijai, sumažinta tarša dėl maisto medžiagų išsiplovimo ir pesticidų, pagerinta augalų ir gyvūnų biologinė įvairovė (Mulla ir kiti, 1992; Scullion ir kiti, 2002; Mader ir kiti, 2002; Pulleman ir kiti, 2003; Kasperczyk, Knickel, 2006). Griežtos taisyklės yra nustatytos ekologiškai auginant tokias augalų rūšis kaip: kviečius, įskaitant draudimą naudoti sintetines chemines trąšas. Pavyzdžiui, azotas turi patekti iš gyvūnų mėšlo, srutų, žaliojo mėšlo, augalinių liekanų, ankštinių augalų ir likusių dirvožemyje organinių medžiagų (Vandermer, 1995, Lu, ir kiti.,2007).

1.5. Intensyvūs ūkiai

Įprastas produktyvaus žemės ūkio modelis buvo įtvirtintas 1940 metais. Šis modelis turėjo tris komponentus: pirma, tai strateginis ir ekonominis pagrindimas, kurį lemia maisto trūkumas karo ir pokario laikotarpis; antra, politiniai įsipareigojimai ir administracinė veikla, kurią lėmė karo laikotarpiais, atsiradusi biurokratinė struktūra - ūkininkų skatinimui didinti produkcijos kiekį; trečia, technologinės naujovės, kuriomis siekiama padidinti našumą ir produktyvumą. Daugybe karo metu sukurtų naujovių buvo naudojamos tik pasibaigus karui (Ward, 1994). Nuo 1940 metų, viena iš inovacijų buvo chemijos naudojimas kovojant su piktžolėmis ir kenkėjais. Organinė chemija turėjo didelę reikšmę žemės ūkio gerinimui įvairiomis naudingomis agrocheminių medžiagų grupėmis, kurios padidino derlių (Dunlap, 1981), todėl nuo 1940 metų iki 1970 metų, vidutiniškas žieminių kviečių derlius išaugo nuo 2 t/ha iki beveik 4,5 t/ha (Gough, 1977). Intensyvus ūkis yra ne tik priklausomas nuo cheminių trąšų, pesticidų, paramų, bet ir kelia pavojų nykstančioms rūšims, teršia aplinką, bei kenkia žmonių sveikatai ir gerovei (Hodge, 1993). Norint išlaikyti dabartinį gamybos lygį, ateityje gamtosaugininkai turės iššūkį išsaugot atskiras ir suskaidytas augalų ir gyvūnų populiacijas. Šios dilemos sprendimai skirstomi į dvi kategorijas: tai dirbamų žemės plotų taupymas, kuriuo siekiama padidinti derlių ir taip sumažinti didesnį dirbamos žemės poreikį; ir laukinei gamtai palankią žemdirbystę, kuria siekiama skatinti augalų ir gyvūnų populiacijas ūkiuose, tačiau dėl to derlius gali sumažėti (Green ir kiti. 2005).

1.6. Augalų apsauga nuo spragšių

Verta paminėti, kad prieš chlorintų angliavandenilių insekticidus buvo naudojama vienintelė efektyvi priemonė kovojant prieš spragšių lervas – dirvožemio fumigantai7 (Lange, 1945; Cook, 1949; Stone, 1949), tačiau šis metodas buvo sudėtingas ir brangus. Po benzeno heksachlorido8 sukūrimo, o ypač po jo gama izomero sukūrimo buvo nustatyta, kad beicai9, kuriuose yra šios medžiagos, sumažina spragšių lervų padarytą žalą grūdams (Jameson, Thomas ,Woodward, 1947; Jameson, Thomas, Tanner, 1951). Vėliau taip pat buvo nustatyta, kad chlorinti ciklodieniniai: aldrino, dieldrino ir heptachloro sėklų užpildai yra veiksmingi (Kulash, 1953; Harwood, Nelson, Telford, 1957; Raw, Lofty, Potter, Bardner, 1961, 1962). ______7 Fumigantai (lot. fumigans, kilm. fumigantis – rūkantis, smilkantis), pesticidai žemės ūkio augalų kenkėjams ir ligų sukėlėjams, patalpų parazitams naikinti. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/Straipsnis/fumigantai-41837 žiūrėta: [2020-04-03]. 8 Benzeno heksachloridas - (pagal olandų chemiko T. van der Lindeno (Linden), 1912 išradusio šį chemikalą, pavardę) - vabzdžius naikinantis chemikalas, vartojamas daržovių, pramoninių augalų, sodų kenkėjams naikinti. Prieiga per internetą: https://www.lietuviuzodynas.lt/terminai/Lindanas žiūrėta: [2020-04-03].

Mokslinėje literatūroje aprašoma, viena iš pagrindinių augalų apsaugos priemonių, prieš spragšių lervas - beicai9 turintys neonikotinoidų10 grupės veiklias medžiagas (Alford, Krupke, 2017). Įvardinti beicų privalumai: jie tapo pigesni, lengvai prieinami, beico reikėjo mažiau nei 300 ml vienam hektarui sėklų, tačiau buvo ir minusų - jie daug labiau kenkdavo daigams, nei naudojant dirvinius insekticidus (Way, 1959). Dažnai naudojami neonikotinoidai yra imidaklopridas (Gaucho, Bayer CropScience), tiametoksamas (Cruiser, Syngenta) ir klotianidinas (Nipsit Inside, Valent USA). Profilaktinis šių neonikotinoidų vartojimas iš esmės yra ne toks efektyvus, nes beicavimas reikalingas kiekvienais metais, o tai padidina neigiamą poveikį aplinkai ir didina atsparumo galimybę veikliosioms medžiagoms. Neonikotinoidai sezono metu suyra (Nault, Taylor, Urwiler, Rabaey, Hutchison, 2004), todėl beicas yra mažai efektyvus kovojant prieš kenkėjus, kurie daro žalą viso sezono metu (Milosavljevic, Esser, Crowder, 2017). Neonikotinoidai taip pat yra nuolat tikrinami dėl: poveikio apdulkintojams ir natūraliems priešams, gebėjimo prasiskverbti į požeminius vandenis, atsparumo kenkėjams (Furlan, Kreutzweiser, 2015; Bonmatin, Giorio, Girolami, Goulson, Kreutzweiser, Krupke, Liess, Long, Marzaro, Mitchell, Noome, 2015).

______

9 Beicai - cheminės medžiagos augalų sėkloms ir sodiniams prieš sėją ar sodinimą apvelti (beicuoti). Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/Straipsnis/beicai-70121 žiūrėta: [2020-04-03]. 10 Neonikotinoidai yra ilgai išsilaikantys insekticidai, turintys ilgalaikį poveikį sėklų ir daigų apsaugai (Cherry, 2017). Šaltinis: Cherry, R., 2017. Corn seed treatments for control of the corn wireworm (Coleoptera: Elateridae). J. Entomol. Sci. 52, 161–168. 20

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Bandymų vieta ir sąlygos

Tyrimai spragšių rūšinei sudėčiai ir gausumui nustatyti buvo atlikti 2019 metais ekologiniame ir intensyviame ūkiuose esančiuose Vilkaviškio ir Šakių rajone (4 pav.). Ekologiniame ūkyje kuris ribojasi su Vilkaviškio ir Šakių rajonais, buvo tirti žieminių kviečių ir kvietrugių pasėliai. Intensyviame ūkyje Vilkaviškio rajone, buvo tirti žieminių kviečių ir kvietrugių pasėliai. Vilkaviškio rajone taip pat buvo tirtos ir natūralios pievos.

4 pav. Tyrimo vietovės Pastaba: kairėje – Vilkaviškio rajonas11, dešinėje – Šakių rajonas12.

Ekologinio ūkio - žieminių kviečių pasėlyje, buvo taikomas rudeninis arimas, kultivavimas, akėjimas ir sėja, o ekologinio ūkio - kvietrugių pasėlyje, buvo taikomas rudeninis arimas, pavasarinis kultivavimas, akėjimas ir sėja. Abiejuose ekologinio ūkio pasėliuose prieš sėją buvo tręšiama tirštu mėšlu. Piktžolių kontrolei buvo taikomos agrotechninės priemonės. Intensyvaus ūkio - žieminių kviečių pasėlyje, rudeninis arimas, kultivavimas ir sėja, o intensyvaus ūkio - kvietrugių pasėlyje, buvo taikomas rudeninis arimas, pavasarinis kultivavimas, akėjimas ir sėja. ______Šaltinis: 11 https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0aki%C5%B3_rajono_savivaldyb%C4%97 žiūrėta: [2020-04-14].

12 https://lt.wikipedia.org/wiki/Vilkavi%C5%A1kio_rajono_savivaldyb%C4%97 žiūrėta: [2020-04-14]. 21

Abiejuose intensyvaus ūkio pasėliuose pagal auginimo technologijas buvo tręšiama, naudotos augalų apsaugos priemonės. Kontrolinis variantas – daugiau, nei 10 metų augančios daugiametės žolės, tyrimų metu - šiame lauke nebuvo šienaujama, ar ganoma. Ekologiniame ūkyje - vyrauja šlynžemiai ir rudžemiai, o intensyviame ūkyje ir natūraliose pievose - vyrauja smelžemiai ir rudžemiai.

2.2. Spragšių suaugėlių rūšinės sudėties tyrimai

Tyrimai atlikti naudojant „kvadratų“ metodą (Черепанов, 1965; Бобинская ir kt., 1965; Burakowski, 1993; Šurkus, Gaurilčikienė, 2002; Brunner, 2005; Tarnawski, Buchholz, 2000, 2008). Kasamos 25cm x 25cm x 25cm duobutės, smulkinant dirvožemio grumstus ir beriant ant ryškios plėvelės, bei ieškoma spragšių lervų. Rastos lervos buvo fiksuojamos mėgintuvėliuose su 90% spiritu. Mėgintuvėliai - pažymimi lauko informacija, duobutės - numeriu, data. Viename lauke iš viso buvo kasama 10 duobučių: 5 pavasarį ir 5 rudenį. Spragšių lervos buvo ieškomos 2 kartus pavasarį - gegužės mėnesį ir 2 kartus rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, kam priskiriamas tyrime - rudens laikas. Tyrime iš viso iškasta 50 duobučių. Duobutės kasamos mažiausiai 10 metrų atstumu nuo lauko pakraščio, atsitiktine tvarka nuo 0,45 ha iki 2 ha laukuose. Surinktos spragšių lervos buvo identifikuojamos iki rūšies naudojant binokuliarinį mikroskopą „Nikon“ ir vadovaujantis identifikavimo vadovais (Черепанов, 1965; Бобинская ir kt., 1965; Долин, 1978, 1982; Гурева, 1979; Tarnawski, Buchholz, 2000, 2008). Rūšių klasifikacija pagal pateiktą Palearktikos vabalų katalogą, bei lervų aprašymus (Cate, 2007; Pileckis, 1995).

2.3. Tyrimų duomenų statistinės analizės metodai

Dominuojančioms spragšių lervų rūšims išskirti buvo skaičiuojamas dominavimo indeksas: D = n/N 100%, n – rūšies individų kiekis agrocenozėje, N – visų individų kiekis. Naudojant dominavimo indeksą (D) išskiriamos penkios dominavimo klasės: D5 – eudominantai (>10%) – labai gausios rūšys; D4 – dominantai (5.1–10%) – gausios rūšys; D3 – subdominantai (2.1–5%) – vidutinio gausumo rūšys; D2 – recedentai (1.1–2%) – negausios rūšys;

D1 – subrecedentai (<1%) – pavienės rūšys (Górny, Grüm 1981). Spragšių lervų rūšių ir kiekio gausumo priklausomybės nuo ūkio ir agrocenozės tipų tyrimų duomenys statistiškai įvertinti dviejų veiksnių kiekybinių požymių dispersinės analizės metodu. Eksperimento variantų skirtumai tiriamųjų veiksnių sąveikoje AB įvertinti pagal esminio skirtumo ribą R05. Duomenų patikimumas buvo apskaičiuotas statistinės analizės metodu, naudojantis statistinę duomenų įvertinimo kompiuterinę programą ,,ANOVA for EXCEL‘‘ vers. 4.0, autorius - dr. Pavelas Tarakanovas iš paketo „SELEKCIJA“ (Tarakanovas, Raudonius, 2003).

2.4. Meteorologinės sąlygos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nustatė, kad tuo laikotarpiu, vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,8 laipsnio šilumos. Lyginant su 1981 m. – 2010 m. oro temperatūra, 2019 metų vidutinė metinė oro temperatūra buvo 1,9 laipsnio didesnė.

Vidutinių oro temperatūtų palyginimas 25

20 C ° 15

10 Temparatūra,

0 balandis gegužė birželis liepa rugpjūtis rugsėjis spalis

2019 metų temperatūra Vidutinė temperatūra

5 pav. Vidutinių oro temperatūrų palyginimas13

Tiriamuoju laikotarpiu, gegužės – rugsėjo mėnesiniai, temperatūrų vidurkiai buvo aukštesni, o kritulių kiekis priskiriamas sausringam laikotarpiui, arba stichinei nelaimei (5 pav.), (6 pav.).

______Šaltinis:

13 http://www.meteo.lt/lt žiūrėta: [2020-04-03]. 23

Vidutinio kritulių kieko palyginimas 90

30 Kritulių kiekis, mm kiekis, Kritulių 20

0 sausis vasaris kovas balandis gegužė birželis liepa rugpjūtis rugsėjis spalis lapkritis gruodis

2019 metų kritulių kiekis Vidutinis kritulių kiekis

6 pav. Vidutinio kritulių kiekio palyginimas14

Balandžio – gegužės mėnesiai vyravo šiek tiek šiltesni orai, birželio mėnesį buvo net 5 laipsniais aukštesnė vidutinė temperatūra - lyginant su daugiamečiu vidurkiu. Liepos mėnesį buvo šiek tiek vėsesnė temperatūra, tačiau rugpjūčio – spalio mėnesiais, vėl orai buvo šiltesni (5 pav.). Viso tiriamojo laikotarpio vidutinis kritulių kiekis buvo žemesnis. Balandžio mėnesį kritulių buvo vos 2 mm, o likusiais mėnesiais 10 mm – 20 mm mažiau lyginant su daugiamečiais vidurkiais (6 pav.).

______Šaltinis: 14 http://www.meteo.lt/lt žiūrėta: [2020-04-03].

3. TYRYMO REZULTATAI

3.1. Spragšių (Elateridae) rūšinė sudėtis

2019 metai atliktų tyrimų metu buvo aptikta 10 spragšių rūšių, kurios priklauso gentims: Actenicerus, Agriotes, Agrypnus, Cidnopus, Dalopius, Hemicrepidius, Selatosomus. Tyrimas atliktas skirstant spragšių rūšių gausumą į 5 klases: D1 - subrecedentai (<1%) – pavienės rūšys, D2 – recedentai (1.1 - 2%) – negausios rūšys, D3 – subdominantai (2.1 - 5%) – vidutinio gausumo rūšys, D4 – dominantai (5.1 - 10%) – gausios rūšys, D5 – eudominantai (>10%) – labai gausios rūšys (Górny, Grüm, 1981). Išanalizavus tyrimų duomenis, atliktus Vilkaviškio ir Šakių rajone, nustatyta, kad 5 - iose agrocenozėse spragšių lervų rūšinė sudėtis, bei jų kiekis buvo pasiskirstęs nevienodai. Savo paplitimu agrocenozėse išsiskyrė trys rūšys: Agriotes obscurus, Hemicrepidius Hirtus ir Hemicrepidius Niger. Visose agrocenozėse aptikta – Agriotes obscurus (28%). Visose agrocenozėse, išskyrus natūraliose pievose pavasarį, buvo priskiriamos eudominantų (D5) klasei, o natūraliose pievose pavasarį – subdominantų (D3) klasei (1 lentelė).

1 lentelė. Spragšių lervų rūšinė sudėtis ir gausumas skirtingose agrocenozėse Spragšių lervų rūšys IŽKP IŽKR IKP IKR EŽKP EŽKR EKP EKR NPP NPR Iš viso

A. lineatus 13 D5 - 1 D5 - - 7 D5 - - 7 D5 3 D4 31

A. murinus - 3 D5 - - - 6 D5 - 4 D5 5 D4 1 D3 19

A. obscurus 10 D5 2 D5 6 D5 6 D5 12 D5 10 D5 3 D5 9 D5 2 D3 15 D5 75

A. sjaelandicus ------8 D5 - 8

A. sputator - - - - - 11 D5 - - 12 D5 4 D4 27

C. aeruginosus ------10 D5 10

D. marginatus ------1 D2 5 D5 6

H. hirtus 1 D3 1 D4 - 3 D5 1 D4 6 D5 4 D5 1 D3 - 6 D5 23

H. niger - 8 D5 - 3 D5 2 D5 8 D5 4 D5 13 D5 17 D5 4 D4 59

S. aeneus 2 D4 1 D4 ------10 D5 - 13

Iš viso 41 19 63 38 110 271 Pastaba:

IŽKP – intensyvaus ūkio, kviečių pasėlis, pavasarį; IKP – intensyvaus ūkio, kvietrugių pasėlis, pavasarį; IŽKR – intensyvaus ūkio, kviečių pasėlis, rudenį; IKR – intensyvaus ūkio, kvietrugių pasėlis, rudenį; EŽKR – ekologinio ūkio, kviečių pasėlis, pavasarį; EKP – ekologinio ūkio, kvietrugių pasėlis, pavasarį; EŽKR – ekologinio ūkio, kviečių pasėlis, rudenį; EKR – ekologinio ūkio, kvietrugių pasėlis, rudenį; NPP – kontrolė, natūrali pieva, pavasarį; NPR – kontrolė, natūrali pieva, rudenį. D1 - subrecedentai (<1%) – pavienės rūšys; D2 – recedentai (1.1 - 2%) – negausios rūšys; D3 – subdominantai (2.1 - 5%) – vidutinio gausumo rūšys; D4 – dominantai (5.1 - 10%) – gausios rūšys; D5 – eudominantai (>10%) – labai gausios rūšys (Górny, Grüm, 1981).

Hemicrepidius Hirtus (8%) nebuvo aptikti pavasarį - tiek intensyvaus ūkio kvietrugių pasėlyje, tiek natūraliose pievose. Hemicrepidius Hirtus subdominantų (D3) klasei priskiriamos agrocenozės yra intensyvaus ūkio kviečių pasėlyje pavasarį, bei ekologinio ūkio kvietrugių pasėlyje rudenį. Hemicrepidius hirtus dominantų (D4) klasei priskiriamos agrocenozės yra intensyvaus ūkio kviečių pasėlyje - rudenį, bei ekologinio ūkio kviečių pasėlyje - pavasarį. Likusios agrocenozės, intensyvaus ūkio kvietrugių pasėlyje – rudenį, ekologinio ūkio kviečių pasėlyje - rudenį, ekologinio ūkio kvietrugių pasėlyje - pavasarį, bei natūraliose pievose - rudenį priskiriamos eudominantų (D5) klasei. Hemicrepidius niger aptikti visose agrocenozėse, išskyrus intensyvaus ūkio, kviečių ir kvietrugių pasėliuose pavasarį. Natūralios pievos - rudenį agrocenozė priskiariama dominantų (D4) klasei, likusios – eudominantų (D5) klasei. Tyrime Agriotes lineatus (11%) ir Agrypnus murinus (7%) spragšių lervų rūšys buvo aptiktos mažiau agrocenozių. A. lineatus aptinkamos agrocenozėse - pavasarį intensyvaus ūkio kviečių bei kvietrugių pasėliuose, o rudenį - ekologinio ūkio kvietrugių pasėlyje, o natūraliose pievose - rasta tiek pavasarį, tiek rudenį. Reikėtų pabrėžti, jog visos agrocenozės buvo priskiriamos eudominantų (D5) klasei, išskyrus natūralios pievos - rudenį priskiriamos dominantų (D4) klasei. A. murinus buvo aptiktos agrocenozėse – rudenį, intensyvaus ūkio - kviečių, ekologinio ūkio - kviečių ir kvietrugių pasėliuose, bei natūraliose pievose - pavasarį ir rudenį. Natūralių pievų agrocenozės priskiriamos: rudenį - subdominantų (D3) klasei, pavasarį – dominantų (D4) klasei. Eudominantų (D5) klasei priskiriamos rudenį - intensyvaus ūkio kviečių, bei ekologinio ūkio kviečių ir kvietrugių pasėlių agrocenozėse. Mažiausiai tyrime agrocenozių aptiktos spragšių lervų rūšys yra: Actenicerus sjaelandicus, Agriotes sputator, Cidnopus aeruginosus, Dalopius marginatus ir Selatosomus aeneus. A. sjaelandicus (3%) aptinkama tik vienoje natūralių pievų agrocenozėje – pavasarį, kuri priskiriama eudominantų (D5) klasei. A. sputator (10%) buvo natūralių pievų agrocenozėse - pavasarį ir rudenį, bei ekologinio ūkio kviečių pasėlyje agrocenozėje - rudenį. Dominantų (D4) klasė priskiriama natūralių pievų agrocenozei - rudenį, o eudominantų (D5) klasei priskiriamos natūralių pievų - pavasarį ir ekologinio ūkio kviečių pasėlyje - rudenį agrocenozės. C. aeruginosus (4%) aptinkama tik natūralių pievų agrocenozėje – rudenį, kuri priskiriama eudominantų (D5) klasei. D. marginatus (2%) tyrime randama pavasarį ir rudenį, natūralių pievų agrocenozėje. Agrocenozė pavasarį priskiriama recedentų (D2) klasei, o rudenį – eudominantų (D5) klasei. Paskutinė - S. aeneus (5%) spragšių lervų rūšis randama agrocenozėse: intensyvaus ūkio kviečių pasėlyje - pavasarį ir rudenį, priskiriama dominantų (D4) klasei, o natūralios pievos - pavasarį priskiriamos eudominantų (D5) klasei.

Remiantis tyrimo duomenimis, galima teigti, jog daugiausiai spragšių lervų, tiriamuoju laikotarpiu, buvo aptikta natūralioje pievoje. Tyrimo metu daugiausiai buvo rasta Agriotes obscurus rūšies lervų (28%), rečiausiai sutinkama buvo Dalopius marginatus (2%) lervų. Mažiausiai spragšių lervų buvo rasta intensyvaus ūkio kvietrugių pasėliuose. (1 lentelė). Išanalizavus ekologinio ūkio tyrimų duomenis, Vilkaviškio - Šakių rajone, nustatyta, kad iš 10 - ies visame tyrime aptiktų spragšių lervų rūšių, ekologinio ūkio pasėliuose aptiktos tik 6 rūšys: Agriotes lineatus, Agrypnus murinus, Agriotes obscurus, Agriotes sputator, Hemicrepidius hirtus ir Hemicrepidius niger (7 pav.).

Tyrime rastų rūšių kiekio palyginimas 12

10 10

6 6 6

4 4 Rūšių kiekis vnt. kiekis Rūšių 4

0 IŽK IK EŽK EK NP

7 pav. Tyrime rastų rūšių kiekio palyginimas Pastaba:

IŽK – intensyvaus ūkio žieminių kviečių pasėlis. IK – intensyvaus ūkio kvietrugių pasėlis, EŽK – ekologinio ūkio žieminių kviečių pasėlis, EK – ekologinio ūkio kvietrugių pasėlis, NP – natūralios pievos.

Daugiausiai ekologinio ūkio pasėliuose aptikta Agriotes obscurus, kurių ten rasta 45.3% visų tyrime aptiktų rūšies individų. Šios rūšies lervos rastos visose ekologinio ūkio agrocezonėse, nepriklausomai nuo metų laiko (2 lentelė).

2 lentelė. Spragšių lervų rūšinė sudėtis ir gausumas ekologiniame ūkyje

Rūšis EŽKP EŽKR EKP EKR Iš viso

A. lineatus - 7 D5 - - 7

A. murinus - 6 D5 - 4 D5 10

A. obscurus 12 D5 10 D5 3 D5 9 D5 34

A. sputator - 11 D5 - - 11

H. hirtus 1 D4 6 D5 4 D5 1 D3 12

H. niger 2 D5 8 D5 4 D5 13 D5 27

Iš viso 63 38 101

Pastaba:

EŽKR – ekologinio ūkio, kviečių pasėlis, pavasarį; EKP – ekologinio ūkio, kvietrugių pasėlis, pavasarį; EŽKR – ekologinio ūkio, kviečių pasėlis, rudenį; EKR – ekologinio ūkio, kvietrugių pasėlis, rudenį; NPP – kontrolė, natūrali pieva, pavasarį; NPR – kontrolė, natūrali pieva, rudenį. D1 - subrecedentai (<1%) – pavienės rūšys; D2 – recedentai (1.1 - 2%) – negausios rūšys; D3 – subdominantai (2.1 - 5%) – vidutinio gausumo rūšys; D4 – dominantai (5.1 - 10%) – gausios rūšys; D5 – eudominantai (>10%) – labai gausios rūšys (Górny, Grüm, 1981).

Hemicrepidius niger ekologinio ūkio pasėliuose tyrimo metu rasta 45,8% visų tyrime rastų rūšies lervų. H. niger rūšies lervos buvo rastos visose ekologinio ūkio agrocenozėse, nepriklausomai nuo metų laiko. Tyrimo metu, Hemicrepidius hirtus ekologinio ūkio pasėliuose buvo rasta daugiau, nei pusė (52,2%), tyrime aptiktų rūšies atstovų. Lervos buvo rastos taip pat visose ekologinio ūkio agrocenozėse, viso sezono metu. Agrypnus murinus ekologinio ūkio pasėlių agrocenozėse buvo aptikta tik rudenį. Tyrime rasta 10 vienetų lervų, o tai atitinka iš visame tyrime rastų rūšies individų - 52,6%. Agriotes sputator ir Agriotes lineatus ekologiniuose ūkiuose buvo rastos tik rudenį ir tik kviečių pasėlyje. A. sputator rasta 40,7% visu tyrime rastų individų, o A. lineatus - 22,6%. Remiantis tyrimo ekologiniuose pasėliuose duomenimis, galime teigti, jog daugiausiai buvo rasta Agriotes obscurus rūšies lervų, mažiausiai Agriotes lineatus rūšies lervų. Procentaliai didžiausia rūšies dalis rasta ekologiniuose ūkiuose buvo Agrypnus murinus (52,6%) ir Hemicrepidius hirtus (52,2%), mažiausią, ekologiniuose ūkiuose, rūšies dalį sudarė Agriotes lineatus (22,6%) lervos (2 lentelė).

Apdorojus, intensyvaus ūkio tyrimų duomenis, Vilkaviškio rajone, nustatyta, kad iš 10 - ies visame tyrime aptiktų spragšių lervų rūšių, intensyvaus ūkio pasėliuose aptiktos 6 rušys: Agriotes lineatus, Agrypnus murinus, Agriotes obscurus, Hemicrepidius hirtus, Hemicrepidius niger, Selatosomus aeneu. Intensyvaus ūkio pasėliuose daugiausiai aptikta Agriotes obscurus, kurių ten rasta 32% visų tyrime aptiktų rūšies atstovų. A. obscurus rūšies lervos rastos visose tirtose intensyvaus ūkio agrocenozėse, tiek pavasarį, tiek rudenį (3 lentelė).

3 lentelė. Spragšių lervų rūšinė sudėtis ir gausumas intensyviame ūkyje

Rūšis IŽKP IŽKR IKP IKR Iš viso

A. lineatus 13 D5 - 1 D5 - 14

A. murinus - 3 D5 - - 3

A. obscurus 10 D5 2 D5 6 D5 6 D5 24

H. hirtus 1 D3 1 D4 - 3 D5 5

H. niger - 8 D5 - 3 D5 11

S. aeneus 2 D4 1 D4 - - 3 Iš viso 41 19 60 Pastaba:

IŽKP – intensyvaus ūkio, kviečių pasėlis, pavasarį; IKP – intensyvaus ūkio, kvietrugių pasėlis, pavasarį; IŽKR – intensyvaus ūkio, kviečių pasėlis, rudenį; IKR – intensyvaus ūkio, kvietrugių pasėlis, rudenį. D1 - subrecedentai (<1%) – pavienės rūšys; D2 – recedentai (1.1 - 2%) – negausios rūšys; D3 – subdominantai (2.1 - 5%) – vidutinio gausumo rūšys; D4 – dominantai (5.1 - 10%) – gausios rūšys; D5 – eudominantai (>10%) – labai gausios rūšys (Górny, Grüm, 1981).

Agriotes lineatus lervos intensyvaus ūkio agrocenozėse buvo aptiktos tik pavasarį, kviečių ir kvietrugių pasėliuose. Rastas šios rūšies lervų kiekis intensyviuose ūkiuose sudaro 45,2% visų tyrime rastų A. lineatus lervų skaičiaus. Priešingai, nei Agriotes lineatus rūšis, Hemicrepidius niger rūšies lervos intensyvaus ūkio agrocenozėse buvo aptinkamos tik rudenį, kviečių ir kvietrugių pasėliuose. Iš viso intensyvaus ūkio pasėliuose rasta 18,6% visų tyrimo aptiktų H. niger rūšies lervų. Hemicrepidius hirtus rūšies lervų rasta intensyvaus ūkio kviečių pasėliuose - pavasarį ir rudenį, bei kvietrugių pasėlyje - rudenį ir bendrai sudaro - 21,7% visų tyrime rastų rūšies lervų. Agrypnus murinus aptikta intensyvaus ūkio kviečių pasėlyje - rudenį ir sudaro 15,8% visų tyrime rastų rūšies lervų, o Selatosomus aeneus aptikta intensyvaus ūkio kviečių pasėlyje - pavasarį ir rudenį, bei sudaro 23,1% visų tyrime rastų rūšies lervų.

Remiantis tyrimo duomenimis intensyvaus ūkio pasėliuose, galime teigti, jog daugiausiai buvo rasta Agriotes obscurus rūšies lervų, mažiausiai Agrypnus murinus ir Selatosomus aeneus rūšies lervų. Procentaliai didžiausią rūšies dalis intensyviuose ūkiuose buvo Agriotes lineatus (45,2%) ir Agriotes obscurus (32%) rūšys, mažiausią intensyviuose ūkiuose rūšies dalį sudarė Agrypnus murinus (15,8%) ir Hemicrepidius niger (18.6%) rūšys (3 lentelė). Palyginus iš intensyvaus ir ekologinio ūkių gautus tyrimo duomenis, galima teigti, kad abiejuose ūkiuose gausiausia spragšių lervų rūšis buvo - Agriotes obscurus, o abiejuose ūkiuose mažiausiai buvo rasta Agrypnus murinus. Procentaliai A. obscurus buvo rasta - intensyviame ūkyje 32%, o ekologiniame 45,3%, iš visų tyrime aptiktų šios rūšies atstovų. A. murinus procentaliai intensyvaus ūkio pasėliuose rasta 15,8%, o ekologiniame ūkyje, iš visų tyrime aptiktų šios rūšies atstovų, rasta 52,6%. Intensyviame ūkyje buvo rasta Selatosomus aeneus rušis, kurios neaptikome ekologinio ūkio pasėliuose, o ekologiniame ūkyje buvo aptikta Agriotes sputator lervų rūšis, kuri nebuvo rasta intensyvių ūkių pasėliuose. Palyginus gautus rezultatus intensyvaus ir ekologinio ūkio agrocenozese, galima teigti, jog tiek intensyviame, tiek ekologiniame ūkyje, gausiausiai spragšių lervų rūšių aptikta buvo - žieminių kviečių pasėliuose. Išanalizavus rastą spragšių lervų rūšių kiekį duobutėse, galima teigti, jog tyrime didžiausias duobutėje aptiktas rūšių kiekis – 9 (devynios), o mažiausias duobutėje aptiktas rūšių kiekis – 1 (viena). Nei vienoje duobutėje nėra aptiktos visos spragšių lervų rūšys. Tyrime nustatyta, jog tarp variantų duomenys skiriasi. Lyginant tyrime aptiktų rūšių kiekį, intensyvaus ūkio kviečių pasėlyje ir ekologinio ūkio kvietrugių pasėlyje, rūšių kiekis kito nežymiai. Palyginus intensyvaus ir ekologinio ūkio kvietrugių pasėliuose rastų rūšių kiekį, ryškaus esminio skirtumo nenustatyta. Tarp intensyvaus ūkio kviečių ir kvietrugių pasėlių spragšių lervos yra pasiskirsčiusios nevienodai ir pastebėtas esminis skirtumas. Tarp ekologinio ūkio kviečių ir kvietrugių pasėlių rūšių kiekio, taip pat nustatytas esminis skirtumas. Natūraliose pievose ir ekologinio ūkio žieminių kviečių pasėliai, dėl rasto didelio rūšių kiekio, išsiskyrė ir pastebėti esminiai skirtumai lyginant su visais tyrimo variantais (8 pav.).

10 9 9 9 8 8 8 7 6 6 6 6 6 6 5 5 5 5 4 4 4 3 3 3 3 3 2 2 2 2 2 Rūšių kiekis duobutėje, vnt. duobutėje, kiekis Rūšių 1 1 1 1 0 1 2 3 4 5 Duobutės numeris R0,5=1,51 IŽK IK EŽK EK NP

8 pav. Tyrime rastų rūšių kiekis Pastaba:

Išskiriant rastą spragšių lervų rūšių kiekį duobutėse - pavasarį, galime teigti, jog didžiausias duobutėje aptiktas rūšių kiekis yra 6 (šešios), o mažiausias duobutėje aptiktas rūšių kiekis yra 1 (viena). Intensyvaus ūkio kvietrugių pasėlyje 5 duobutėje nebuvo rasta, nei viena spragšių lervų rūšis. Lyginant intensyvaus ūkio žieminių kviečių, bei intensyvaus ir ekologinio ūkių kvietrugių pasėlius, esminių skirtumų nenustatyta. Rūšių kiekis, nustatytas intensyvaus ūkio kvietrugių pasėlyje – pavasarį, turėjo esminius skirtumus su visais variantais. Natūraliose pievose aptiktų spragšių lervų rūšių kiekis pasižymėjo gausumu ir taip pat nustatyti esminiai skirtumai lyginant su kitais pavasarį tirtais variantais (9 pav.).

7 6 6 5 5 5 4 4 4 3 3 3 2 2 2 2 2 2 2 2 2 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rūšių kiekis duobutėje, vnt. duobutėje, kiekis Rūšių 1 0 0 1 2 3 4 5 Duobutės numeris R0,5=1,08 IŽK IK EŽK EK NP

9 pav. Tyrime rastų rūšių kiekis pavasarį Pastaba:

Išskiriant rastą spragšių lervų rūšių kiekį duobutėse – rudenį, galime teigti, jog rudenį rasta nežymiai didesnis kiekis rūšių, tačiau didžiausias duobutėje aptiktas rūšių kiekis išliko toks pat – 6 (šešios), o mažiausias duobutėje aptiktas rūšių kiekis yra 1 (viena). Intensyvaus ūkio kvietrugių pasėlyje - 3 duobutėje, nebuvo rasta, nei viena spragšių lervų rūšis. Lyginant intensyvaus ūkio žieminių kviečių, bei intensyvaus ir ekologinio ūkių kvietrugių pasėlius, jokių esminių skirtumų nenustatyta. Tarp ekologinio ūkio kviečių pasėlių ir natūralių pievų taip pat nėra jokių esminių skirtumų. Lyginant intensyvaus ūkio žieminių kviečių, intensyvaus ir ekologinio ūkių kvietrugių pasėlius su ekologinio ūkio kviečių pasėliu ir natūraliomis pievomis, esminis skirtumas nustatytas (10 pav.).

7 6 6 5 5 5 5 5 5 5 4 4 4 4 3 3 3 3 2 2 2 2 2 2 2 2 1 1 1 1 Rūšių kiekis duobutėje, vnt. duobutėje, kiekis Rūšių 1 0 0 1 2 3 4 5 Duobutės numeris R0,5=1,16 IŽK IK EŽK EK NP

10 pav. Tyrime rastų rūšių kiekis rudenį Pastaba:

3.2. Spragšių (Elateridae) lervų gausumas

2019 metais bendrai tyrime aptikta - 271 spragšių lervos. Lervos buvo tirtos intensyvaus ūkio kviečių, kvietrugių pasėliuose, ekologinio ūkio kviečių, kvietrugių pasėliuose, bei natūraliose pievose. Daugiausiai tyrime aptikta Agriotes obscurus rūšies spragšių lervų – 75 vienetai, kas sudarė 28% iš visų tyrime rastų lervų (11 pav.).

Tyrime rastų rūšių gausumas

80 75

70 59 60

40 31 30 27 23 Gausumas, vnt. Gausumas, 19 20 13 8 10 10 6

Spragšių rūšys

11 pav. Tyrime rastų rūšių gausumas vnt.

Šiek tiek mažiau rasta Hemicrepidius niger rūšies atstovų – 59 lervos, kas sudarė 22% iš visų tyrime rastų lervų. Tyrime vidutiniškai gausiai rasta Agriotes lineatus (31 vienetas), Agrypnus sputator (27 vienetai) ir Hemicrepidius hirtus (23 vienetai), kurios atitinkamai sudarė 11% (A. lineatus), 10% (A. sputator) ir 8% (H. hirtus). Mažiausiai tyrime aptikta Selatosomus aeneus (5%), Actenicerus sjaelandicus (3%), Dalopius marginatus (2%). S. aeneus rasta - 13 lervų, A. sjaelandicus – 8 lervos, o D. marginatus – 6 lervos (12 pav.).

Tyrime rastų rūšių gausumas, proc. S. aeneus A. lineatus 5% 11%

A. murinus H. niger 7% 22%

H. hirtus 8% A. obscurus 28% D. marginatus 2% C. aeruginosus A. sputator A. sjaelandicus 4% 10% 3%

12 pav. Tyrime rastų rūšių gausumas proc.

Ekologiniame ūkyje aptikta 101 spragšių lerva. Ekologinio ūkio kviečių pasėlyje rastos 63 lervos, o kvietrugių pasėlyje - 38 lervos. Išskiriant rastą spragšių lervų kiekį duobutėse - ekologinio ūkio kviečių pasėlyje, galime teigti, jog didžiausias duobutėje rastas kiekis yra 9 (devynios lervos), o mažiausias – 1 (viena) lerva. Ekologinio ūkio kviečių pasėlyje aptikome 6 rūšis: Agriotes lineatus, Agriotes obscurus, Agriotes sputator, Agrypnus murinus, Hemicrepidius hirtus, Hemicrepidius niger (13 pav.).

10 9 9 8 7 6 5 5 5 4 4 3 3 3 3 šių lervų skaičius, vnt. skaičius, lervų šių 3 2 2 2 2 2 2 2 2 2 Sprag 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 0 0 0 1 2 3 4 5 Duobutės numeris

R0,5=2,15 A. lineatus A. obscurus A. sputator A. murinus H. hirtus H. niger

13 pav. Ekologinio ūkio, kviečių pasėlyje rastų lervų kiekis vnt.

Esminis skirtumas nustatytas tarp vienintelės rūšies – Agriotes obscurus, lyginant su kitomis 5 rūšimis. Tarp Agriotes lineatus, Agriotes sputator, Agrypnus murinus, Hemicrepidius hirtus, Hemicrepidius niger esminių skirtumų nenustatyta. Išskiriant rastą spragšių lervų kiekį duobutėse - ekologinio ūkio kvietrugių pasėlyje, galime teigti, jog didžiausias duobutėje rastas kiekis yra 6 (šešios) lervos, o mažiausias – 1 (viena) lerva. Ekologinio ūkio kvietrugių pasėlyje aptikome 4 rūšis: Agriotes obscurus, Agrypnus murinus, Hemicrepidius hirtus, Hemicrepidius niger (14 pav.).

7 6 6 5 5 4 4 3 3 3 3 3 2 2 2 2 šių lervų skaičius, vnt. skaičius, lervų šių 2 1 1 1 Sprag 1 0 0 0 0 0 0 0 1 2 3 4 5 R0,5=2,18 Duobutės numeris

A. obscurus A. murinus H. hirtus H. niger

14 pav. Ekologinio ūkio, kvietrugių pasėlyje rastų lervų kiekis vnt.

Lyginant Agriotes obscurus su visomis rūšimis, esminis skirtumas nenustatytas, tačiau tarp Agrypnus murinus ir Hemicrepidius niger yra esminis skirtumas. Taip pat esminis skirtumas nustatytas ir tarp Hemicrepidius hirtus ir Hemicrepidius niger. Agrypnus murinus ir Hemicrepidius hirtus kito neesmingai. Palyginus ekologinių ūkių kviečių (13 pav.) ir kvietrugių (14 pav.) pasėlius, galime teigti, jog daugiau spragšių lervų aptikta kviečių pasėlyje – 63 vienetai, o kvietrugių pasėlyje aptikta – 38 vienetai. Kviečių pasėlyje dominavo Agriotes obscurus spragšių lervų rūšis – 22 vienetai, o kvietrugių pasėlyje dominavo Hemicrepidius niger rūšis – 17 vienetų. Mažiausiai spragšių lervų aptikome Agrypnus murinus rūšies abiejuose pasėliuose: kviečiuose - 6 vienetai, o kvietrugiuose - 4 vienetai. Intensyviame ūkyje aptikta - 60 spragšių lervų. Intensyvaus ūkio kviečių pasėlyje rasta - 41 lerva, o kvietrugių pasėlyje - 19 lervų. Išskiriant, rastą spragšių lervų kiekį duobutėse, intensyvaus ūkio kviečių pasėlyje, galime teigti, jog didžiausias duobutėje rastas kiekis yra 4 (keturios) lervos, o mažiausias – 1 (viena) lerva. Intensyvaus ūkio kviečių pasėlyje aptikome 6 rūšis: Agriotes lineatus, Agriotes obscurus, Agrypnus murinus, Hemicrepidius hirtus, Hemicrepidius niger, Selatosomus aeneus (15 pav.).

4.5 4 4 4 4

3.5 3 3 3 3

2.5 2 2 2 2 2 2 2

šių lervų skaičius, vnt. skaičius, lervų šių 1.5 1 1 1 1 1 1 1 1

1 Sprag 0.5 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 2 3 4 5 R0,5=1,30 Duobutės numeris

A. lineatus A. obscurus A. murinus H. hirtus H. niger S. aeneus

15 pav. Intensyvaus ūkio, kviečių pasėlyje rastų lervų kiekis vnt.

Lyginant Agriotes obscurus su Agriotes lineatus ir su Hemicrepidius niger esminių skirtumų nenustatyta. Tarp Agrypnus murinus, Hemicrepidius hirtus, Hemicrepidius niger ir Selatosomus aeneus taip pat esminių skirtumų nenustatyta, tačiau lyginant A. murinus, H. hirtus ir S. aeneus su A. lineatus ir A. obscurus esminiai skirtumai nustatyti. Hemicrepidius niger esminiai skirtumai nenustatyti su jokia intensyvaus ūkio kviečių pasėlyje aptikta rūšimi. Kalbant apie, spragšių lervų kiekį duobutėse intensyvaus ūkio kvietrugių pasėlyje, galime teigti, jog didžiausias duobutėje rastas kiekis yra 4 (keturios) lervos, o mažiausias – 1 (viena) lerva. Intensyvaus ūkio kvietrugių pasėlyje iš viso aptikome 4 rūšis: Agriotes lineatus, Agriotes obscurus, Hemicrepidius hirtus, Hemicrepidius niger (16 pav.).

4.5 4 4

3.5 3 3 3 3

2.5 2 2 2

šių lervų skaičius, vnt. skaičius, lervų šių 1.5 1 1

1 Sprag 0.5 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 2 3 4 5 R0,5=1,55 Duobutės numeris

A. lineatus A. obscurus H. hirtus H. niger

16 pav. Intensyvaus ūkio, kvietrugių pasėlyje rastų lervų kiekis vnt.

Vienintelė spragšių lervų rūšis – Agriotes obscurus, turėjo esminių skirtumų lyginant su visomis intensyvaus ūkio kvietrugių pasėlyje rastomis rūšimis. A. obscurus buvo rasta visose duobutėse ir išsiskyrė dideliu rastų individų kiekiu kvietrugiuose: 12 kartų daugiau lyginant su Agriotes lineatus, 4 kartus daugiau lyginant su Hemicrepidius hirtus ir Hemicrepidius niger. Tarp Agriotes lineatus, Hemicrepidius hirtus, Hemicrepidius niger esminiai skirtumai nenustatyti. Palyginus intensyvių ūkių kviečių (15 pav.) ir kvietrugių (16 pav.) pasėlius, galime teigti, jog daugiau spragšių lervų aptikta kviečių pasėlyje – 41 vienetas, o kvietrugių pasėlyje aptikta – 19 vienetų. Kviečių pasėlyje dominavo Agriotes lineatus – 13 vienetų, ir Agriotes obscurus – 12 vienetų, o kvietrugių pasėlyje tik Agriotes obscurus rūšis – 12 vienetų. Mažiausiai spragšių lervų kviečių pasėlyje aptikome Hemicrepidius hirtus rūšies – 2 vienetai, o kvietrugių pasėlyje mažiausiai rasta Agriotes lineatus rūšies – 1 vienetas. Palyginus ekologiniame ir intensyviame ūkiuose rastų spragšių lervų kiekį, galime teigti, jog didesnis spragšių lervų kiekis buvo aptiktas ekologinio ūkio pasėliuose (101 vienetas), o intensyvaus ūkio pasėliuose buvo rasta 60 vienetų spragšių lervų. Tiriant kviečių ir kvietrugių pasėlius, pastebėta, jog didesnis spragšių lervų kiekis buvo kviečių pasėliuose – ekologiniame ūkyje aptikta 25 - iomis lervomis daugiau, nei kvietrugių pasėliuose, o intensyviame ūkyje, 22 - iomis lervomis daugiau, nei kvietrugių pasėlyje.

3.3. Spragšių (Elateridae) gausumo sezoninė dinamika

Spragšių, kaip ir kitų bestuburių, gyvenimo ciklo intensyvumas priklauso nuo aplinkos sąlygų - kuo sąlygos yra palankesnės, tuo greičiau vyksta visi gyvybiniai procesai (Parker, Howard, 2001). Tyrimo metu - pavasarį, buvo rastas 121 vienetas, kas sudarė 44.65% iš visų tyrime rastų spragšių lervų kiekio, o rudenį buvo rasta 150 vienetų – 55.35%. Ekologiniam ūkyje, iš aptiktos 101 – os lervos, kviečių pasėlyje rastos - 63 lervos, o kvietrugių pasėlyje - 38 lervos (17 pav.).

70 62 60

50 48 48

30 26 27 Gausumas, vnt. Gausumas, 20 15 15 12 11 10 7

0 IŽK IK EŽK EK NP Pasėliai R0,5=24,20 Pavasaris Ruduo

17 pav. Tirtų pasėlių sezoninė dinamika Pastaba:

IŽK – intensyvaus ūkio žieminių kviečių pasėlis; IK – intensyvaus ūkio kvietrugių pasėlis; EŽK - ekologinio ūkio žieminių kviečių pasėlis; EK – ekologinio ūkio kvietrugių pasėlis; NP – natūralios pievos.

Ekologinio ūkio kviečių pasėlyje – pavasarį, rasta - 15 lervų, o rudenį net 48 lervos. Ekologinio ūkio kvietrugių pasėlyje, pavasarį, lervų rasta - 11 vienetų, o rudenį - 27 vienetai. Intensyviame ūkyje iš bendrai rastų 60 vienetų lervų, 41 lerva buvo rasta žieminių kviečių pasėlyje, o 19 lervų vienetų buvo rasta kvietrugių pasėlyje. Intensyvaus ūkio žieminių kviečių pasėlyje pavasarį rasti - 26 vienetai, o rudenį - 15 vienetų. Intensyvaus ūkio kvietrugių pasėlyje, pavasarį, rastos - tik 7 lervos, o rudenį – 12. Natūraliose pievose - 62 lervos buvo rastos pavasarį, o rudenį rastos - 48 lervos.

Iš gautų tyrimo rezultatų, apie lervų pasiskirstymą ūkiuose - pavasarį, galima matyti, jog daugiausiai aptikta natūraliose pievose – 51,2% iš visų pavasarį rastų lervų, o mažiausiai intensyvaus ūkio kvietrugių pasėlyje - 5,8% (18 pav.).

Tirtų lervų pasiskristymas ūkiuose pavasarį

21.5%

5.8% 51.2%

12.4%

9.1%

IŽK IK EŽK EK NP

18 pav. Tirtų lervų kieko pasiskirstymas ūkiuose pavasarį Pastaba:

Lyginant ekologinio ūkio kviečių ir kvietrugių pasėlius, galime teigti, jog 3,3% daugiau lervų buvo rasta kviečių pasėlyje, nei ekologinio ūkio kvietrugių pasėlyje. Lyginant intensyvaus ūkio kviečių ir kvietrugių pasėlius, galime teigti, jog net 15,7% daugiau lervų buvo rasta kviečių pasėlyje, nei intensyvaus ūkio kvietrugių pasėlyje. Iš gautų tyrimo rezultatų, apie pasiskirsčiusias lervas ūkiuose - rudenį, galime daryti išvadą, jog daugiausiai aptikta lervų ekologinio ūkio kviečių pasėlyje ir natūraliose pievose – po 32% iš visų pavasarį rastų lervų, o mažiausiai lervų taip pat intensyvaus ūkio kvietrugių pasėlyje – 8% (19 pav.).

Tirtų lervų pasiskristymas ūkiuose rudenį

10.0%

8.0% 32.0%

32.0%

18.0%

IŽK IK EŽK EK NP

19 pav. Tirtų lervų kiekio pasiskirstymas ūkiuose rudenį Pastaba: IŽK – intensyvaus ūkio žieminių kviečių pasėlis; IK – intensyvaus ūkio kvietrugių pasėlis; EŽK - ekologinio ūkio žieminių kviečių pasėlis; EK – ekologinio ūkio kvietrugių pasėlis; NP – natūralios pievos.

Lyginant ekologinio ūkio kviečių ir kvietrugių pasėlius, galime teigti, jog 14% daugiau lervų buvo rasta kviečių pasėlyje, nei ekologinio ūkio kvietrugių pasėlyje. Lyginant intensyvaus ūkio kviečių ir kvietrugių pasėlius, galime teigti, jog tik 2% daugiau lervų buvo rasta kviečių pasėlyje, nei intensyvaus ūkio kvietrugių pasėlyje. Išskiriant ekologinio ūkio kviečių ir kvietrugių pasėlius - pavasarį, galima teigti, jog didžiausias duobutėje rastas lervų kiekis buvo Agriotes obscurus – 9 (devynios), o mažiausias – 1 (viena) lerva. Nors ir pastebėta, jog ekologiniuose ūkiuose – pavasarį, aptinkama mažiau spragšių lervų, tačiau jų rūšinė įvairovė yra didesnė. Ekologiniuose ūkiuose - pavasarį aptiktos rūšys: Agriotes lineatus, Agriotes obscurus, Agriotes sputator, Agrypnus murinus, Hemicrepidius hirtus ir Hemicrepidius niger. Lyginant Agriotes obscurus lervų kiekį su kitomis, rastomis ekologiniame ūkyje - pavasarį, buvo nustatyti esminiai skirtumai. Tarp rūšių Agriotes lineatus, Agriotes sputator, Agrypnus murinus, Hemicrepidius hirtus ir Hemicrepidius niger, esminių skirtumų nustatyta nebuvo (20 pav.).

10 9 9 8 7 6 5 5 5 4 4 3 3 3 3 šių lervų skaičius, vnt. skaičius, lervų šių 3 2 2 2 2 2 2 2 2 2 Sprag 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 0 0 0 1 2 3 4 5 R0,5=2,15 Duobutės numeris

A. lineatus A. obscurus A. sputator A. murinus H. hirtus H. niger

20 pav. Tirtų lervų pasiskirstymas ekologiniuose ūkiuose rudenį

Išskiriant ekologinio ūkio kviečių ir kvietrugių pasėlius - rudenį, galima teigti, jog didžiausias duobutėje rastas lervų kiekis buvo Hemicrepidius niger – 6 (šešios) lervos, o mažiausias – 1 (viena) lerva (21 pav.).

7 6 6 5 5 4 4 3 3 3 3 3 2 2 2 2 šių lervų skaičius, vnt. skaičius, lervų šių 2

Sprag 1 1 1 1 0 0 0 0 0 0 0 1 2 3 4 5 R0,5=2,18 Duobutės numeris

A. obscurus A. murinus H. hirtus H. niger

21 pav. Tirtų lervų pasiskirstymas ekologiniuose ūkiuose rudenį

Lyginant Heicrepidius niger su Agriotes obscurus nebuvo nustatyti esminiai skirtumai. Ekologiniuose ūkiuose rudenį aptiktos rūšys: Agriotes obscurus, Agrypnus murinus, Hemicrepidius hirtus, Hemicrepidius niger. Ekologinio ūkio kviečių ir kvietrugių pasėliuose esminis skirtumas buvo nustatytas tik tarp Hemicrepidius niger ir Agrypnus murinus ir tarp Hemicrepidius niger ir Hemicrepidius hirtus. Lyginant Agriotes obscurus su Agrypnus murinus ir Hemicrepidius hirtus, esminių skirtumų nustatyta taip pat nebuvo. Lyginant ekologinio ūkio pasėlius yra pastebimas didelis sezoniškumas. Pavasarį - spragšių lervų aptikta 48% proc. mažiau, nei rudenį (22 pav.).

Tirtų lervų pasiskirstymas ekologiniuose ūkiuose

26%

74%

Pavasarį Rudenį

22 pav. Tirtų lervų pasiskirstymas ekologiniuose ūkiuose

Remiantis tyrimo gautais rezultatais, apie intensyvaus ūkio kviečių ir kvietrugių pasėlius pavasarį, galima apibendrintai teigti, jog didžiausias duobutėje rastas lervų kiekis buvo Agriotes obscurus – 5 (penkios), o mažiausias – 1 (viena) lerva. Intensyvių ūkių pasėliuose - pavasarį aptiktos rūšys: Agriotes lineatus, Agriotes obscurus, Hemicrepidius hirtus ir Selatosomus aeneus. Tarp Agriotes lineatus ir Agriotes obscurus kaip ir tarp Hemicrepidius hirtus ir Selatosomus aeneus esminių skirtumų pastebėta nebuvo, tačiau lygninant A. lineatus, A. obscurus su H. hirtus, S. aeneus esminiai skirtumai nustatyti buvo (23 pav.). 44

5 5 5

4 4 4 4

3 3

2 2

šių lervų skaičius, vnt. skaičius, lervų šių 2

1 1 1 1 Sprag 1

0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 2 3 4 5 R0,5=1,58 Duobutės numeris

A. lineatus A. obscurus H. hirtus S. aeneus

23 pav. Tirtų lervų pasiskirstymas intensyviuose ūkiuose pavasarį

Išskiriant intensyvaus ūkio kviečių ir kvietrugių pasėlius - rudenį, galime teigti, jog didžiausias duobutėje rastas lervų kiekis buvo – 3 (trys) lervos, o mažiausias – 1 (viena) lerva. Intensyvių ūkių pasėliuose, rudenį - aptiktos rūšys: Agriotes obscurus, Agrypnus murinus, Hemicrepidius hirtus, Hemicrepidius niger, Selatosomus aeneus (24 pav.).

3.5 3 3 3 3 3

2.5 2 2 2 2 2 2

1.5

šių lervų skaičius, vnt. skaičius, lervų šių 1 1 1 1 1

1 Sprag 0.5 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 2 3 4 5 R0,5=1,26 Duobutės numeris

A. obscurus A. murinus H. hirtus H. niger S. aeneus

24 pav. Tirtų lervų pasiskirstymas intensyviuose ūkiuose rudenį

Lyginant Agriotes obscurus su Agrypnus murinus, Hemicrepidius hirtus, ir Hemicrepidius niger esminių skirtumų nustatyta nebuvo, tačiau tarp A. obscurus ir S. aeneus esminiai skirtumai nustatyti buvo. Lyginant Hemicrepidius niger ir Selatosomus aeneus taip pat nustatyti esminiai skirtumai. Lyginant Agriotes obscurus, Agrypnus murinus, Hemicrepidius hirtus, Hemicrepidius niger esminių skirtumų nenustatyta. Lyginant intensyvaus ūkio pasėlius yra pastebimas nedidelis sezoniškumas. Pavasarį - spragšių lervų aptikta 10% proc. p. daugiau, nei rudenį (25 pav.).

Tirtų lervų pasiskirstymas intensyviuose ūkiuose

45%

55%

Pavasarį Rudenį

25 pav. Tirtų lervų pasiskirstymas intensyviuose ūkiuose

Išskiriant natūralias pievas - pavasarį, galime teigti, jog didžiausias duobutėje rastas lervų kiekis buvo – 5 (penkios) lervos, o mažiausias –1 (viena). Natūraliose pievose – pavasarį, tyrimo metu, neaptiktos tik Hemicrepidius hirtus ir Cidnopus aeruginosus rūšies lervos. Daugiausiai rasta Hemicrepidius niger rūšies lervų, o mažiausiai D. marginatus ir A. obscurus. Lyginant Actenicerus sjaelandus ir Selatosomus aeneus su kitais natūralių pievų – pavasarį, variantais esminių skirtumų nenustatyta, tačiau lyginant tarp Heicrepidius niger ir Dalopius marginatus, Agrypnus murinus, Agriotes obscurus, Agriotes lineatus esminiai skirtumai nustatyti (26 pav.).

5 5

4 4 4 4 4 4 4

3 3 3 3 3 3

2 2 2 2 2 2 2

2 šių lervų skaičius, vnt. skaičius, lervų šių 1 1 1 1

Sprag 1

0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 2 3 4 5 Duobutės numeris R0,5=1,85 A. sjaelandicus A. lineatus A. obscurus A. sputator A. murinus D. marginatus H. niger S. aeneus

26 pav. Tirtų lervų pasiskirstymas natūraliose pievose pavasarį

Apibendrinus tyrimo duomenis, galima teigti, jog tarp variantų pastebimas sezoniškumas. Palyginus ekologinio ir intensyvaus ūkių pasėlius buvo pastebėtas ryškus sezoniškumo skirtumas: ekologinio ūkio pasėliuose pavasarį (26 vienetai) aptikta iki 3 – jų kartų mažesnis spragšių lervų kiekis lyginant su rudenį (75 vienetai) rastu kiekiu, o intensyvaus ūkio pasėliuose - pavasarį (33 vienetai) aptikta vos 6 - iomis spragšių lervomis daugiau, nei rudenį (27 vienetai).

IŠVADOS

1. Atlikus tyrimą 2019 metais, iš viso buvo nustatyta 10 spragšių lervų rūšių. Dažniausiai aptinkama buvo Agriotes obscurus rūšies spragšių lervų – net 34 duobutėse iš 50 duobučių tyrimo metu, o mažiausiai randama buvo Actenicerus sjaelandicus, Cidnopus aeruginosus ir Dalopius marginatus spragšių lervų rūšių – vos 3-4 duobutėse iš 50 duobučių tyrimo metu. 2. Tyrimo metu, aptikta 271 spragšių lerva. Išanalizavus intensyvaus ir ekologinio ūkių gautus tyrimo duomenis, nustatyta, jog abiejuose ūkiuose gausiausia spragšių lervų rūšis buvo - Agriotes obscurus (58 vienetai bendrai), o mažiausiai rasta - Agrypnus murinus (13 vienetų bendrai). Selatosomus aeneus - aptikta tik intensyvaus ūkio pasėliuose, o Agriotes sputator - aptikta tik ekologinio ūkio pasėliuose. Tyrimo metu nustatyta, jog didesnis lervų kiekis buvo rastas ekologiniame ūkyje - lyginant su intensyviu ūkiu. Iki dviejų kartų daugiau spragšių lervų buvo rasta žieminių kviečių pasėliuose - lyginant su kvietrugių pasėliais. 3. Palyginus ekologinio ir intensyvaus ūkių pasėlius buvo pastebėtas ryškus sezoniškumo skirtumas: ekologinio ūkio pasėliuose – pavasarį, aptikta iki 3 kartų mažesnis spragšių lervų kiekis - lyginant su rudenį rastu kiekiu, o intensyvaus ūkio pasėliuose - pavasarį aptikta, vos keliomis spragšių lervomis daugiau, nei rudenį.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

Moksliniai straipsniai 1. ALBERTA AGRICULTURE CENTER 2014. Wireworm fact sheet. 2. ALFORD, A., KRUPKE, C.H., 2017. Translocation of the neonicotinoid seed treatment clothianidin in maize. PLoS One 12, 0173836, 2 p. 3. ANDREWS N., AMBROSINO M., FISHER G., RONDON S. I. 2008 Wireworm Biology and Nonchemical Management in Potatoes in the Pacific Northwest, Oregon State University, University of Idaho, Washington State University, , 1-2 p. 4. ANONYMOUS 1948 Wireworms and Food Production, A Wireworm Survey of England and Wales 1939-1942. Bulletin No. 128. HMSO, U.K. 5. BECKER, E. C. 1956. Revision of the nearctic species of Agriotes (Coleoptera: Elateridae). Can. Entomologist 88, Suppl. 1, 101 p. 6. BELING, T. 1883. Beitrag zur Metamorphose der Kaferfamilie der Elateriden. Deutsche Ent. Zeitschr. 27: 129-144 p. 7. BOBINSKAJA, S. G., GRIGORJEVA, T. G., PERSIN, S. A. 1965. Wireworms and control methods against them. – Leningrad: Kolos. – 223 p. 8. BONMATIN, J.M., GIORIO, C., GIROLAMI, V., GOULSON, D., KREUTZWEISER, D.P., KRUPKE, C., LIESS, M., LONG, E., MARZARO, M., MITCHELL, E.A., NOOME, D.A., 2015. Environmental fate and exposure; neonicotinoids and fipronil. Environ. Sci. Pollut. Res. 22, 35–67 p. 9. CAMPBELL, J. M., M. J. SARAZIN, AND D. LYONS. 1989. Canadian beetles (Coleoptera) injurious to crops, ornamentals, stored products, and buildings. Research Branch, Agriculture Canada, Publication 1826: Ottawa, Ontario, Canada. 491 p. 10. CHERRY, R., 2017. Corn seed treatments for control of the corn wireworm (Coleoptera: Elateridae). J. Entomol. Sci. 52, 161–168 p. 11. CLAUS WURST & DAVID MIFSUD 2012, Bulletin of the entomological Society of malta Vol. 5 : 97-103 p. 12. COOK, w. c. 194). Comparative studies of three soil fumigants for wireworm control. U.S.D.A. Tech. Bull. no. 980. 13. A DAY, FP CUTHBERT, WJ REID 1971, The southern potato wireworm: its biology and economic importance in coastal South Carolina, Agricultural Research Service UNITED STATES DEPARTMENT OF AGRICULTURE, 20 p. 14. EICHWALD E. 1830. Zoologia specialis. Wilno. 2: 1–323 p.

15. EDMUND H. GIBSON 1916, the corn and cotton wireworm in its relation to cereal and forace crops, with control measures. Contribution from the Bureau of Entomology, 2 – 4 p. 16. FORD, G. H. 1917. Observations on the larval and pupal stages of Agriotes obscurus L. Ann. Appl. BioI. 3: 97-115 p. 17. FURLAN L 1998 The biology of Agriotes ustulatus Schaller (Col., Elateridae). II. Larval development, pupation, whole cycle description and practicaI implications. Applied Entomology 122: 71–78 p. 18. FURLAN, L., KREUTZWEISER, D., 2015. Alternatives to neonicotinoid insecticides for pest control: case studies in agriculture and forestry. Environ. Sci. Pollut. R. 22, 135–147 p. 19. GAURILČIKIENĖ, I.;. SEMAŠKIENĖ,R 2004. Geros Augalų apsaugos praktikos taisyklės. Lietuvos žemdirbystės institutas. 313 p. 20. GLEN, R., KING, K. M., & ARNASON, A. P. (1943). The identification of wireworms of economic importance in canada. Canadian Journal of Research, 21d(11), 367-369 p. 21. GLOGOZA, P. 2001. Wireworm management for North Dakota field crops. North Dakota State University Ext. Serv. E188 (revised). Fargo, North Dakota. 8 p. 22. GREEN, R.E., CORNELL, S.J., SCHARLEMANN, J.P.W. & BALMFORD, A. 2005 Farming and the fate of wild nature. Science, 307, 550–555 p. 23. GÓRNY, M.; GRÜM, L. 1981. Methods used in soil zoology. Warsaw: PWN, 483 p. 24. GOUGH, H.C. 1977. Pesticides on crops—some benefits and problems. In: Ecological effects of pesticides, edited by F.H. Perring & K. Mellanby, 7-26 p. 25. GURIEVA E.L. 1972. Review of palaearctic click-beetles of genus Agriotes Esch. (Coleoptera, Elateridae). / Rus. Rev. Entomol. 51 (4): 859-877 p. 26. HARWOOD, R. F., NELSON, W. L. & TELFORD, H. S. 1957. Seed treatments of wheat for control of the Great Basin wireworm. J. econ. Ent. 50, 702 p. 27. HODGE, I., 1993. Sustainability: putting principles into practice. An application to agricultural systems. Paper presented to `Rural Economy and Society Study Group', Royal Holloway College, 3 p. 28. HYSLOP, J. A. 1915. Wireworms attacking cereal and forage crops. Contribution from the Bureau of Entomology, L. O. Howard, Chief 2-4 p. 29. JAMESON, H. R., THOMAS, F. J. D. & WOODWARD, R. C. (1947). The practical control of wireworm by y-benzene hexachloride (Gammexane) : Comparisons with dichlorodiphenyltrichloroethane (DDT). Ann. appl. Biol. 34, 346 p. 30. JAMESON, H. R., THOMAS, F. J. D. & TANNER, C. C. 1951. The control of wireworm by gamma benzene hexachloride: the development of a seed dressing for cereals. Ann. appl. Biol. 38, 121 p.

31. JANSSON R. K., SEAL D. R., 1994.- Biology and management of wireworm on potato, In: Proceedings of the International Conference on Advances in Potato Pest Biology and Management. October 1991, Jackson Hole, Wyoming, USA..31-53 p. 32. KABANOV, V. A. 1975. The occurrence and development of Agriotes lineatus (Coleoptera, Elateridae) in the European part of the USSR. Pedobiologia 15: 98–105 p. 33. KASPERCZYK N. AND KNICKEL K., 2006. Environmental Impacts of Organic Farming. In: Kristiansen P. (ed) Organic agriculture: a global perspective. CSIRO, 2006, 259-282 p. 34. G. KOVAL AND O. G. GUSEVA, 2019 ISSN 0013-8738, Entomological Review, 2019, Vol. 99, No. 6, © Pleiades Publishing, Inc., 744–752 p. 35. KRYZHANOVSKY O.L., ed. 1974. Beetles. Insects and mites . the pests of agricultural crops. Vol. II. Leningrad: Nauka. 336 p. 36. KULASH, W. M. 1953. Insecticidally treated seed for wireworm control. J. econ. Ent. 46, 433 p. 37. LANE, M. C. 1935, Recent progress in the control of wireworms. Proc. World's Grain Exhib. Conf.. 1933. 2 :529-534 p. 38. LANGE, W. H. 1945. Ethylene dibromide and dichloropropane-dichloropropene mixture for wireworm control. J. econ. Ent. 38, 643 p. 39. LEFKO S.A., PEDIGO L.P., BATCHELOR W.D. & RICE M.E. 1998. Spatial modeling of preferred wireworm (Coleoptera, Elateridae) habitat. Environ. Entomol. 27: 184–190 p. 40. LIEKIS, D. A. 2009. Gegužvabaliai. Lietuvos entomologų draugijos pažintinis leidinys, Vilnius. 41. LIPSKÝ Z. 2000. Sledování změn v kulturní krajině, Lesnická práce, Kostelec n. Č. l., 71 p. 42. LU, C.; HAWKESFORD, M. J.; BARRACLOUGH, P. B.; POULTON, P. R.; WILSON, I. D.; BARKER, G. L.; EDWARDS, K. J. 2007, Markedly different gene expression in wheat grown with organic or inorganic fertilizer. Proc. R. Soc., 272, 1901–1908 p. 43. MADER P FLIEBBACH A DUBOIS D GUNST L FRIED P & NIGGLI U 2002. Soil fertility and biodiversity in organic farming. Science 296, 1694-1697 p. 44. MÍCHAL I. 2002. Divočina jako kulturní objekt. In: Tvář naší země – krajina domova, Sborník 5, Ochrana krajiny, 25–30 p. 45. MILES H. W., 1942.- Wireworms and agriculture.- Journal of the Royal Agricultural Society of England, 102: 1-13 p. 46. MILOSAVLJEVIC, I., ESSER, A.D., CROWDER, D.W., 2017. Seasonal population dynamics of wireworms in wheat crops in the Pacific Northwestern United States. J. Pest. Sci. 90, 77–86 p.

47. MULERČIKAS, P.; TAMUTIS, V.; KAZLAUSKAITĖ, S. 2012. Species composition and abundance of click-beetles (Coleoptera, Elateridae) in agrobiocenozes in southern Lithuania. Polish Journal of Environmental Studies, 21(2), 425 p. 48. MULLA DJ HUYCK LM & REGANOLD JP 1992. Temporal variation in aggregate stability on conventional and alternative farms. Soil Science Society of America Journal 56, 1620-1624 p. 49. NAULT, B.A., TAYLOR, A.G., URWILER, M., RABAEY, T., HUTCHISON, W.D., 2004. Neonicotinoid seed treatments for managing potato leafhopper infestations in snap bean. Crop Prot. 23, 147–154 p. 50. OGIJEWICZ B. 1939. Przyczynek do znajomości chrząszczy (Elateridae i Buprestidae) Wilenszczyzny. Prace Towarzystwa Przyjaciół Nauk w Wilnie 13: 121–130 p. 51. OSTERLOFF F. 1889. O chrząszczach krajowych. II. Rodziny Pselaphidae i Scydmaenidae. Pamiętnik Fizyjograficzny 9, Warszawa: 250–273 p. 52. PARKER W.E. 2000. Recent developments in wireworm management in the U.K. In: Kornosor S. (ed.), Prooceedings of the XXth Symposium of the IWGO, Adana, Turkey 53. PARKER, W. E., A. CLARKE, S. A. ELLIS, AND J. N. OAKLEY. 1990. Evaluation of insecticides for control of wireworms (Agriotes spp.) on potato. Tests of agrochemicals and cultivars No. 11. Ann. Appl. Biol. 116 (Supplement): 28–29 p. 54. PARKER, W. E., HOWARD, J. J. 2001. The biology and management of wireworms (Agriotes spp.) on potato with particular reference to the U.K. // Agricultural and Forest Entomology, vol. 3, 85–98 p. 55. PARKER W. E., SEENEY F. M., 1997.- An investigation into the use of multiple site characteristics to predict the presence and infestation levels of wireworms (Agriotes spp., Coleoptera: Elateridae) in individual grass fields - Annals of Applied Biology, 130: 409 - 425 p. 56. PULLEMAN M JONGMANS A MARINISSEN J & BOUMA J 2003. Effects of organic versus conventional arable farming on soil structure and organic matter dynamics in a marine loam in the Netherlands. Soil Use and Management 19, 157-165 p. 57. RAW, F., LOFTY, J. R., POTTER, C. & BARDNER, R. 1961. Rep. Rothamst. exp. Sta. for 1960, 157 p. 58. RAW, F., LOFTY, J. R., POTTER, C. & BARDNER, R. 1962. Rep. Rothamst. exp. Sta. for 1961, 149 p. 59. W. A. RAWLINS 1940, Biology and Control of the Wheat Wireworm, Agriotes Mancus Say, Cornell University Agricultural Experiment Station, Ithaca, New York, 15 p.

60. RILEY, T. J. 1975. Wireworms Associated with Corn in i\fissolll'i and in the Midwestern United States. ~I.S. Thesis, Dept. of Entomology, Univ. of Missouri, Columbia. 81 p. 61. RILEY, T. J., A. J. REASTER, AND W. R. ENNS. 1974. Four species of wireworms of the genus Melano/us associated with corn in Missouri. Ibid. 67: 793 p. 62. ROBERTS, A. W. R. 1928. On the life-history of wireworms of the genus Agriotes Esch., Part IV. Ann. Appl. BioI. 15: 90-94 p. 63. RYMER ROBERTS, A. W. 1919. On the life history of wireworms of the genus Agriotes Esch. with notes on that of Athous haemorrhoidalis F. Part I. Ann. appl. Biol. 6, 116 p. 64. SCULLION J NEALE S & PHILIPPS L 2002. Comparisons of earthworm populations and cast properties in conventional and organic arable rotations. Soil Use and Management 18, 293-300 p. 65. STONE, M. W. 1949. Control of wireworms in California with the soil fumigants chlorinated propane-propylene and ethylene dibromide. Imperial Institute of Entomology Library, B 11136 66. TARNAWSKI, D.; BUCHHOLZ, L. 2008. Polish insects identification key. Part XIX. Beetles – Coleoptera. Click-beetles - Elateridae. Subfamily: Athoinae. Torun. 34b,164 p. 67. VANDERMER, J., 1995. The ecological basis of alternative agriculture. Annu. Rev. Ecol. Systematics 26, 201–224 p. 68. VERNON, R. S. 2010. Wireworm field guide: a guide to the identification and control of wireworms. 69. VERNON, R.S. & VAN HERK, W.G. 2013 Wireworms as pests of potato. Insect Pests of Potato: Global Perspectives on Biology and Management (ed. by P. Giordanengo, C. Vincent and A. Alyokhin), Academic Press, Elsevier, The Netherlands., 103–164 p. 70. WARD, N., 1994. Farming on the treadmill: agricultural change and pesticide pollution. Unpublished Ph.D. thesis, University College, London. 61 p. 71. WAY, M. J. 1959. The use of insecticidal seed dressings. Rep. Rothamst. exp. Stu. for 1958, 214 p.

Internetiniai puslapiai

72. Prieiga per internetą: http://www.meteo.lt/lt žiūrėta: [2020-04-03]. 73. Prieiga per internetą: https://www.lietuviuzodynas.lt/terminai/Kutikula žiūrėta: [2020-04- 03]. 74. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/Straipsnis/chitinas-60430 žiūrėta: [2020-04-03].

75. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/Straipsnis/fumigantai-41837 žiūrėta: [2020-04-03]. 76. Prieiga per internetą: https://www.lietuviuzodynas.lt/terminai/Lindanas žiūrėta: [2020-04- 03]. 77. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/Straipsnis/beicai-70121 žiūrėta: [2020-04-03]. 78. Prieiga per internetą: http://entnemdept.ufl.edu/creatures/VEG/BEETLE/conoderus_amplicollis.html žiūrėta: [2020-04-05]. 79. Prieiga per internetą: https://bugguide.net/node/view/600988 žiūrėta: [2020-04-05]. 80. Prieiga per internetą: http://www.missouribotanicalgarden.org/gardens-gardening/your- garden/help-for-the-home-gardener/advice-tips-resources/pests-and- problems/insects/beetles/wireworms.aspx žiūrėta: [2020-04-05] Prieiga per internetą: https://bugguide.net/node/view/375262) žiūrėta: [2020-04-05] 81. Prieiga per internetą: https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0aki%C5%B3_rajono_savivaldyb%C4%97 žiūrėta: [2020-04-14]. 82. Prieiga per internetą: https://lt.wikipedia.org/wiki/Vilkavi%C5%A1kio_rajono_savivaldyb%C4%97 žiūrėta: [2020-04-14]. 83. Prieiga per internetą: https://www.agrireseau.net/documents/Document_93451.pdf žiūrėta: [2020-05-05] 84. Prieiga per internetą: North Central IPM Center, 2010. Pulse info: wireworms. https://www.ndsu.edu/pubweb/pulse-info/Wireworms.html [žiūrėta:2020-05-08]

Knygos 85. ALFORD, D. V. 1999. A textbook of Agricultural Entomology. Oxford: Blackwell Science, 314 p. 86. PT BAILEY 2007, Pests of Field Crops and Pastures– Identification and Control, 21-22 p. 87. DUNLAP, R., 1981. DDT: Scientists, Citizens and Public Policy. Princeton University Press, Princeton 88. ERMOLENKO V.M. 1971. Atlas of insect pests of field crops. Kiev: Urozhai. 176 p. 89. GREENE, C.; DOBBS, T. 2001, Organic wheat production in the United States: expanding markets and supplies. In Wheat situation and outlook yearbook; WHS-2001; Economic Research Service, USDA: Washington, DC; 31-37 p. 90. PILECKIS. V 1974. Augalų apsaugos darbuotojo žinynas: Mintis. 851 p.

91. PILECKIS S. 1976a. Lietuvos vabalai. Vilnius. Mokslas: 1–238. 283 p. 92. PILECKIS S. 1982. Globokime naudinguosius vabzdžius. Mokslas. Vilnius. 93. PILECKIS S., MONSEVIČIUS V. 1995. Lietuvos fauna. Vabalai 1. Vilnius, Mokslas: 1– 303 p. 94. PILECKIS S., MONSEVIČIUS V. 1997. Lietuvos fauna. Vabalai 2. Vilnius, Mokslas: 1– 216 p. 95. ŠABLEVIČIUS B. 2011, Vabalai, Vilnius: Latutė, 4, 6, 41 p. 96. TAMUTIS, V. TAMUTĖ, B., FERENCA, R. (2011). A catalogue of Lithuanian beetles (Insecta, Coleoptera). Zookeys, 121, 1–494. 97. T . WILKINSON 1963, wireworms of cultivated land in british columbia, proc. Entomol. Soc. Brit . Columbi a, vol. 60, 4-9 p.