DOCSLIB.ORG

Varpai 39 (2018)

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Varpai 39 (2018) KAD JŪS SUGEBĖTUMĖT VISUS SUBURTI PRIE SAVO „VARPŲ“! Monsinjoras KAZIMIERAS VASILIAUSKAS ISSN 1392-0669 LITERATŪROS ALMANACHAS ’39 ŠIAULIAI V A R P A I 2018 Vyriausiasis redaktorius LEONAS PELECKIS-KAKTAVIČIUS Redaktorė SILVIJA PELECKIENĖ Dailininkas BRONISLOVAS RUDYS Redakcijos kolegija: VIKTORIJA DAUJOTYTĖ ALGIRDAS GLUODAS DONALDAS KAJOKAS VYTAUTAS MARTINKUS KĘSTUTIS NASTOPKA RĖMĖJAI: Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas remia projektą „Kultūros, meno, mokslo procesų atspindėjimas ir analizė „Varpų“ almanache“. Remiamos rubrikos: Lietuvos Respublikai – 100, „Varpų“ svetainė, Kuriantys Šiauliai, Mūzos, Proza, Kultūros istorija, Kūryba ir gyvenimas, Mokslas. Kritika. Paramos suma 2018 metais – 2000 Eur. Šiaulių miesto savivaldybė LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO narys, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulik UAB „Sabalin“ (direktorė Regina Arcišauskaitė) UAB „Rūta“ (direktorius Arūnas Radzevičius) © VARPAI, 2018 (39) Almanachas sumanytas 1942 metais Leidžiamas nuo 1943 metų „Varpų“ sumanytojas – lingvistas prof. Algirdas Julius GREIMAS (1917 -1992) Pirmasis redaktorius – prozininkas Kazys JANKAUSKAS (1906 -1996) Sprendimas atnaujinti „Varpų“ leidybą priimtas 1988 m. rugsėjo 14 d. Leidimas atnaujintas 1989 metais Varpai 2018 (39) 3 PETRAS VAIČIŪNAS 4 Lietuvos laukų mes sūnūs... Senųjų „Varpų“ skambesys ALVYDAS JOKUBAITIS 5 Šiandien Šalkauskis mums yra priekaištas. Laureato žodis ROMAS SADAUSKAS 7 Gūdžių dienų gūdus motyvas. Eilėraščių ciklas 16 Andrius KONICKIS: „Filosofija – geras būdas ugdyti skaitytoją.“ Lietuvos Respublikai – 100. „Varpų“ svetainė ONUTĖ GAIDAMAVIČIŪTĖ 38 Kūryba, kaip ir gamta, lydi visą gyvenimą. Mūzos CLANDESTINUS 49 Ledėjanti. Apsakymas JUOZAS TININIS 58 Trys novelės. Literatūrinis palikimas DALIA ČIOČYTĖ 76 Pirmasis Lietuvos krikšto mėginimas Sauliaus Šaltenio romane „Basas ir laimingas“. Mokslas. Kritika LEONAS PELECKIS- 84 Homo legens Česlovas Vaupšas. KAKTAVIČIUS Lietuvos Respublikai – 100. Šių dienų istorija LIBERTAS KLIMKA 89 Didžiosios Šiaulių gegužinės. Kultūros istorija JONAS NEKRAŠIUS 95 Nuo rusiškos lektūros iki dešimtmečių be šiaulietiškų knygų. Šiaulių knygos istorija MINDAUGAS PELECKIS 125 Religinių praktikų įvairovė Indonezijos Balio ir Javos salose. Kitos kultūros 145 Kronika Varpai 2018 (39) 4 PETRAS VAIČIŪNAS * Lietuvos laukų mes sūnūs Degam meile Lietuvos! Nebaisus mums joks siaubūnas, Kai nebijom mirt dėl jos. Plaukia Nemunas nuo amžių Toks galingas per laukus. Audros vyro nesuglamžo! Dėsim Lietuvai aukas! Plieno rankoj laisvės kardas, O širdy kovos malda. Lietuva mums aukso vardas. Dėl tėvynės mirt saldu!.. Varpai-1943 Varpai 2018 (39) 5 ALVYDAS JOKUBAITIS ŠIANDIEN ŠALKAUSKIS MUMS YRA PRIEKAIŠTAS Dėkoju už apdovanojimą. Internetinio mąstymo laikais sunku pasakyti ką nors nuoširdaus, kas nebūtų narcicizmas, egoistinė savimeilė ir gudriai apgalvota autopor- tretinė nuotrauka, vadinama selfie. Facebook’as yra veidmainiavimas. Žmogaus gyvenimas nėra toks, kaip apie jį pasakojame ar rašome. Šventajame rašte pasakyta, kad žmonės yra veidmainiai. Tai dabar rodo veidaknygės. Nuoširdžiai, jeigu tai dar įmanoma, noriu pasakyti, kad jaučiu didelę pa- garbą Šalkauskiui. Jis po 1918 metų Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo dau- giausiai prisidėjo prie lietuvių filosofijos, kuri niekada rimtai negyvena mūsų krašte. Šalkauskio kūrybos užteko tam, kad lietuviai sovietmečiu atsilaikytų prieš sovietiją. Šiandien šiam autoriui gali būti pasakyta daug gražių žodžių, tačiau jis iš tikrųjų yra patrauktas į šalį. Šalkauskis dėl to nesupyktų. Jis pats pasitrauktų į šalį nuo mūsų Lietuvos. Kol kas mažai pastebėta, kad Šalkauskis yra vienas talentingiausių Lietuvos politinės filosofijos autorių. Jo vardą dažniausiai įprasta tapatinti su kultūros filosofi- ja. Tačiau jo kultūros filosofija buvo tik Vakarų filosofijos pritaikymas jaunos, ant kojų besistojančios, lietuvių tautos kultūrai. Siūlydamas kultūros filosofiją, Šalkauskis siūlė lietuvių tautos ugdymo pedagogiką. Kol kas mažai pastebėta, kad niekas iš tar- pukario Lietuvos filosofų nebuvo toks nuoseklus demokratas, kaip Šalkauskis. Jis turėjo talentą politinei filosofijai. Šiuo atžvilgiu su juo gali lygintis nebent tik Myko- las Römeris. Tačiau dabar Šalkauskiui nepadeda net tai, kad jis buvo demokratas. Nes jis dar buvo katalikas. Socialinės inžinerijos suklestėjimo laikais į katalikus žiūri- ma kreivai. Sovietinėje Lietuvoje ateizmo muziejus buvo įrengtas bažnyčioje. Gali būti, jog tai vienas iš mūsų nutylėtų rekordų, neįrašytų į Guinesso knygą. Varpai 2018 (39) 6 Lietuviai šiandien tapo tokie laikini, kad lietuviais lieka tik todėl, kad artėja Lietuvos pabaiga. Jie nebesijaučia nesutraukomais ryšiais surišti su tėvyne. Beveik milijonas lietuvių šiandien yra ne piliečiai, o tik užsienyje uždarbiaujantys žmonės. Visuomenė jiems pasidarė tokia pat išorinė, kaip kalnai, jūra ir medžiai. Sociologai pasakytų, kad dabartiniai lietuviai domisi politiniais reikalais. Tačiau tai toks pat pa- viršutiniškas domėjimasis, kaip namo grįžtančio pavargusio Šiaulių taksisto atsibo- dusių gatvių stebėjimas. Lietuvis šiandien daugiau yra ne politikos veikėjas, o stebėto- jas. Jis politikos neįtraukia į savo asmeninio gyvenimo, įsipareigojimų ir sentimentų apžvalgą. To bijojo Šalkauskis. Mes esame iš kito pasaulio, negu jis. Mes galvojame padarę didelę pažangą, tačiau tik telefonais, o ne dvasia. Dabartinis Lietuvos pertvarkymas būtinai reiškia vidinio žmogaus pavertimą išoriniu žmogumi. Tai, kas krikščionims atrodė kaip paini ir iki galo nesuprantama asmens mįslė, modernusis žmogus atidavė jo sukurtam mokslinio pažinimo tribunolui. Visuomenės pertvarkymas šiandien suprantamas kaip vidinio žmogaus pavertimas iš išorės valdomu žmogumi. Vidinis žmogus vis giliau traukiasi į pogrindį. Aristotelio mintis apie žmogaus buvimą politiniu gyvūnu įgauna naują prasmę. Dabar žmogus suvokiamas kaip socialinio konstruktoriaus elementas. Lietuviai kalba apie politiką, tačiau tai daro ne savo paties, bet iš kitų pasiskolintais žodžiais. Klausydamas mūsų aukštųjų politikų pasisakymų visada bijai, kad nepasakytų, ką galvoja. Iš moralės ir politikos vis sparčiau traukiasi savo žodžiais mąstantis žmogus, kurį keičia įvairiausių ekspertų skaičiavimai, matavimai ir komentarai. Dabartinei politikai nereikia asmens. Jai nereikia blaivaus požiūrio į žmogaus prigimtį. Turime gerą santvarką, tačiau negalime paaiškinti, kodėl nemažėja blogai ir žiauriai besielgiančių žmonių. Machiavellis buvo įsitikinęs, kad krikščionybė tinka tik vienuolynui, o ne politikai. Šalkauskis su tuo nesutiktų. Jis nenorėjo, kad Dievas, siela, dorybė, sąžinė, moralinis tobulėjimas, meilė, gailestingumas, pasiaukojimas, išmintis ir atleidimas būtų išstumti iš žmogaus savivokos. Šiandien Šalkauskis mums yra priekaištas. Jo asmenybės gelmė neišnykdavo susidūrusi su politika. Mūsų politikai yra tik pavidalas tų, kuriais tikėta. Dabartinės Lietuvos politikos lėkštumas sukuria ryškų kontrastą Šalkauskio asmenybei. Tarp žmonių “aš” ir politikos atsirado praraja. Šalkauskis manė, kad politika prasideda nuo pirmojo vaiko pasakyto žodžio, pirmos perskaitytos knygos, pagarbos mokyto- jui, sutvarkytos namo laiptinės, pasiaukojimo už draugą, meilės tėvams ir ištikimy- bės, kuri politikoje vadinama patriotizmu. Prie šių dalykų verta sugrįžti, net jeigu apie tai pradėjus kalbėti, pusė Lietuvos žmonių tuoj pat interneto portaluose pradėtų rašyti keiksmažodžiais. Šalkauskis juokiasi iš mūsų. Kvailių keiksmažodžiai nepadaro išmintingais. Šalkauskio knygos ir straipsniai laukia kitos Lietuvos. Ačiū už dėmesį. Dėkoju Šiauliams, kurie kelias dienas tapo Lietuvos intelektualine sostine. Alvydas JOKUBAITIS 2018 m. Stasio Šalkauskio premijos laureato inauguracinė kalba, pasakyta Šiauliuose. “Varpams” suteikta išskirtinė teisė ją išspausdinti. Varpai 2018 (39) 7 ROMAS SADAUSKAS GŪDŽIŲ DIENŲ GŪDUS MOTYVAS eilėraščių ciklas “Rudeniniai “Varpai” pasirodys kaip tik man ropščiantis per 80-čio slenkstį. Tokio amžiaus rašėjams derėtų uždrausti poezijas kurti. Bet šitie eilėraščiai susikaupė labai ilgainiui, rašant ir leidžiant prozos knygas ir tik retkarčiais užrašų knygelėse paeiliuojant. Dabar tas “eiles paklydėles” surenku, ką skelbiu, o ką ne; taip ir į senokai skaitomus “Varpus” pataikiau.“ Varpai 2018 (39) 8 PARTIZANŲ LOPŠINĖ ... palinko liepa šali kelio palinko ir nulūžo gyvenimas vieni pavojai kas tyli ir kas ūžauja kas tolima kas artima kas gvoja kas vaitoja arba loja kas tikra kas tik manoma ar neįmanoma iš mylimųjų tik mirtis ištikima tik ji viena vaduoja iš pavojų Varpai 2018 (39) 9 VAKARĖ ... virš Žagario žvaigždelė vakarė virš Žagario kraujuota žvaigždė ėjo vyrai į mirtiną karę ne laimėti o galvas padėti ir padėjo į dangų žiūrėjo nuo kietų akmens grindinių o vakarė kraujavo žėrėjo stingdė širdis žvėrių ir žmonių virš Žagario žvaigždė vakarė iki šiol nepaliovė žėrėti mes atėjome prie Žagario į žvaigždes viršum ežero pažiūrėti Varpai 2018 (39) 10 ŽEMINIŲ EILĖS ... susigraudino senelis prisiminęs kaip partizaniškoje jaunystėje kūrė eiles žeminėje ir kaip jų klausydavosi virtusių dainomis tarsi žeminės žvakelė ilgai plazdėjusi tik širdyse ir lūpose ta žeminių poezija ilgainiui rado kelią į knygą susigraudino senelis pavadintas joje poetu Varpai 2018 (39) 11 MOTYVAS ... prie tos duobės prie tos balos prie tos durpynės kur apyniai ir karklavijai susiviję susipynę užkimę gegužės tebekukuoja tebeverkauja čia sumestus ir nukankintus miško brolius tebemini teberokuoja aprauda jų likimą tai toks gūdžių dienų gūdžių dainų gūdus motyvas kam nors vėlyvas o kam nors galbūt ankstyvas Varpai 2018 (39) 12 SENAJAME KLUONE ...peludės
Load more

Recommended publications
  • Tracing the Maritime Greatness and the Formation of Cosmopolitan Society in South Borneo
    JMSNI (Journal of Maritime Studies and National Integration), 3 (2), 71-79 | E-ISSN: 2579-9215 Tracing the Maritime Greatness and the Formation of Cosmopolitan Society in South Borneo Yety Rochwulaningsih,*1 Noor Naelil Masruroh,2 Fanada Sholihah3 1Master and Doctoral Program of History, Faculty of Humanities, Diponegoro University, Indonesia 2Department of History Faculty of Humanities Diponegoro University, Indonesia 3Center for Asian Studies, Faculty of Humanities, Diponegoro University, Indonesia DOI: https://doi.org/10.14710/jmsni.v3i2.6291 Abstract This article examines the triumph of the maritime world of South Borneo and Received: the construction of a cosmopolitan society as a result of the trade diaspora and November 8, 2019 the mobility of nations from various regions. A “liquid” situation has placed Banjarmasin as a maritime emporium in the archipelago which influenced in Accepted: the 17th century. In fact, the expansion of Islam in the 16th to 17th centuries December 8, 2019 in Southeast Asia directly impacted the strengthening of the existing emporium. Thus, for a long time, Banjarmasin people have interacted and even Corresponding Author: integrated with various types of outsiders who came, for example, Javanese, [email protected] Malays, Indians, Bugis, Chinese, Persians, Arabs, British and Dutch. In the context of the maritime world, the people of South Borneo are not only objects of the entry of foreign traders, but are able to become important subjects in trading activities, especially in the pepper trade. The Banjar Sultanate was even able to respond to the needs of pepper at the global level through intensification of pepper cultivation.
    [Show full text]
  • Basir in Religious System of Dayak Hindu Kaharingan Society
    International Journal of Social Sciences and Humanities Available online at http://sciencescholar.us/journal/index.php/ijssh Vol. 2 No. 2, August 2018, pages: 164~174 e-ISSN: 2550-7001, p-ISSN: 2550-701X https://doi.org/10.29332/ijssh.v2n2.159 Basir in Religious System of Dayak Hindu Kaharingan Society Kuri a, I Putu Gelgel b, I Wayan Budi Utama c Article history: Received 15 March 2018, Accepted in revised form 10 July 2018, Approved 8 August 2018, Available online 11 August 2018 Correspondence Author a Abstract Hinduism developed in Central Kalimantan. It was evidence of Hindu kingdom. It could be seen from the existing history of the oldest Hindu kingdom, namely Kutai kingdom in East Kalimantan in the 4th centuries AD. There was the Yupa- shaped stone found on the banks of the Mahakam River in East Kalimantan. The Yupa stated that the Kutai kingdom. It was a victim pillar stone that was used to bind sacrificial animals during the ceremony. It was provided evidence of the oldest Hindu in Indonesia. It used the Pallawa letter, Sanskrit (Team, 1996: 14). In accordance with the existing evidence of Hindu kingdom in East Kalimantan, it was also seen in Central Kalimantan. The emergence was Hindu Kaharingan teachings. The emergence of Hindu Kaharingan teachings was a religious system Keywords in Dayak society at that time. It was the existence influence of the oldest Hindu kingdom in East Kalimantan. It was developed Hindu Kaharingan teachings in Basir; Central Kalimantan. There was inseparable from the belief system that exists in Dayak; the local Dayak society.
    [Show full text]
  • The Condition of Freedom of Religion/ Belief in Indonesia 2011
    EDITOR: Ismail Hasani The ConditionBonar Tigor Naipospos of Freedom of Religion/ Belief in Indonesia 2011 POLITIK DISKRIMINASI REZIM SUSILO BAMBANG YUDHOYONO Kondisi Kebebasan Beragama/Berkeyakinan di Indonesia 2011 Pustaka Masyarakat Setara The Condition of Freedom of Religion/ Belief in Indonesia 2011 Jakarta, January 2012 155 mm x 230 mm vi + 134 pages ISBN: 978-602-18668-0-1 Writers Agnes Dwi R (Jakarta) Akhol Firdaus (Jawa Timur) Apridon Zaini (Sulawesi Utara) Azhari Aiyub (Aceh) Dewi Nova (Banten) Indra Listiantara (Jakarta) M. Bahrun (NTB) M. Irfan (Jawa Barat) Rochmond Onasis (Kalimantan Tengah) Syarif Abadi (Lampung) Editor Ismail Hasani Bonar Tigor Naipospos Layout Titikoma-Jakarta Cover source www.matanews.com Diterbitkan oleh Pustaka Masyarakat Setara The Condition of Freedom of Religion/ Belief in Indonesia 2011 Foreword The freedom of religion / belief condition report in Indonesia in 2011 was presented to the public on December 19, 2011. However, due to various resource constraints this report has just been published in February 2012. As a monitoring report, this publication is intended in order to expand the spectrum of readers and the expansion of Setara community constituency to jointly advocate the freedom of religion / belief in Indonesia. The report titled Discrimination Politics in the Regime of Soesilo Bambang Yudhoyono, is the fifth report since 2007 SETARA Institute publishes an annual report. As written in previous reports, the events of freedom of religion / belief violations reported by using the standard method and recording. Regular modifications made​​for the current themes which becomes the tendency in the particular recent years. This time, the report contains nine kinds of topics of discrimination and violence targeting religious groups / beliefs, and spread in different areas.
    [Show full text]
  • The Adaptation Strategy of Central Kalimantan's Dayak Ngaju Religious System to the State Official Religions in Palangka Raya
    International Journal of Linguistics, Literature and Culture Available online at https://sloap.org/journals/index.php/ijllc/ Vol. 7, No. 3, May 2021, pages: 111-119 ISSN: 2455-8028 https://doi.org/10.21744/ijllc.v7n3.1470 The Adaptation Strategy of Central Kalimantan’s Dayak Ngaju Religious System to the State Official Religions in Palangka Raya Nali Eka a I Wayan Suka Yasa b I Wayan Budi Utama c Article history: Abstract The findings show that the integration and adaptation of Dayak Ngaju Submitted: 18 February 2021 religious system adherents to Hinduism were done because of both internal Revised: 9 March 2021 and external factors. The internal factor includes the need for recognition of Accepted: 1 April 2021 their basic rights in religion as well as a desire for changes, pioneered by intellectuals and leaders of Dayak Ngaju religious system. The external factor includes religious politics, economy, education, religious conversion, as well as the existence of Great Council of Kaharingan Hinduism and the role of Keywords: State Hindu College of Tampung Penyang Palangka Raya. The adaptation adaptation strategy; strategies are indicated through accommodative behaviors, revitalization, and dayak ngaju religious system; revitalization, as well as resistance. The adaptation strategies imply that the state officials religion; adherents of Dayak Ngaju religious system can maintain Kaharingan identity by calling the religion “Hindu Kaharingan”, even though in state administration, the religion is still written as Hinduism. In daily practice, the teachings of Dayak Ngaju religious system can be delivered in its entirety, and the adherents may still have their rights in religious practices, education, economy, and politics just like the adherents of Indonesian official religions.
    [Show full text]
  • The Dayaknese Ceremony of Hindu Kaharingan Religion
    Developing Country Studies www.iiste.org ISSN 2224-607X (Paper) ISSN 2225-0565 (Online) Vol.8, No.11, 2018 The Revealed Value and Meaning of Accountability: The Dayaknese Ceremony of Hindu Kaharingan Religion Astrid Patricia Amiani Faculty of Economics and Business, Airlangga University, Indonesia Abstract This study aims to understand the value of the cost sacrifice and the meaning of accountability of the traditional ceremony of death, it’s named Tiwah ceremony for the Dayak people who adhere to the Hindu Kaharingan religion. The cost of carrying out the Tiwah religious ritual is very expensive because of the large number of animals sacrificed, houses for laying bones for the deceased, and other equipment. This study uses an interpretive approach with ethnographic methods.The results of the study found the religious value of divinity, the value of solidarity, socio-economic values and the value of trust as the cost of sacrifice entrusted by the Dayak people who are Hindu Kaharingan. Apart from this, the Tiwah traditional ceremony found affection accountability,social accountability and physical accountability. This means that the Tiwah ceremony's accountability is not only to the community and the deceased but also to Rannying Hatalla Langit Keywords : value of cost sacrifice, accountability, Tiwah ceremony, the Dayaknese 1. Introduction Accounting studies using social analysis based on the interpretive paradigm are an attempt to bring accounting science closer to the reality of culture, religion and spirituality. Individuals and groups are seen as unique in their social life. Within an organization (group / individual) the existing capital is not only seen from the financial aspect but also from the social aspect.
    [Show full text]
  • Sistem Kepercayaan Suku Dayak Ngaju Skripsi
    SISTEM KEPERCAYAAN SUKU DAYAK NGAJU (STUDI TENTANG KEPERCAYAAN KAHARINGAN DI DESA BANGKAL, KECAMATAN SERUYAN RAYA, KABUPATEN SERUYAN, KALIMANTAN TENGAH DI TAHUN 2020) SKRIPSI Diajukan Untuk Skripsi Guna Memenuhi Salah Satu Syarat Memperoleh Gelar Sarjana Pendidikan (S.Pd) Pada Prodi Pendidikan Sejarah FKIP UNP Kediri Disusun oleh : Elya Fransischa Renanda NPM : 16.1.01.02.0004 UNIVERSITAS NUSANTARA PGRI KEDIRI Fakultas Keguruan dan Ilmu Pendidikan (FKIP) Program Studi Pendidikan Sejarah Jalan KH. Ahmad Dahlan No. 76 Telp. (0354)771576 Kediri 2020 ii ii ii ii MOTTO “Mulailah dari tempatmu berada, Gunakan yang kamu punya, Lakukan semampumu” “jangn membalas perlkun buruk orang lain terhadp kita, karena pukulan Tuhan lebih skit dripada pukulan kita” Kupersembahkan karya ini untuk : 1. Kedua Orang Tua, Alm. Bapak Suryanto dan Ibu Sumarni yang selalu menjadi mtivasi terbesar dan pemberi dukungan baik moril maupun materiil, doa terbaik untuk putrinya. 2. Nenek Tercinta, yang selalu memberikan bentuk dukungan baik moril maupun materiil, doa terbaik untuk cucunya. 3. Bapak tiri saya Bapak Jubet Maulana, yang selalu memberikan bentuk dukungan baik moril maupun materiil, doa terbaik untuk saya. 4. Paman dan Bibi saya, Bapak Muanam Syareh dan Ibu Sunarti yang telah memberikan bentuk dukungan dan doa terbaik untuk saya. 5. Adik-adik saya, Adik Meiwa Andara Lorensha dan alm. Adik Dimas Andre Imansyah. 6. Serta Sahabat sekaligus keluarga besar angkatan 2016 prodi Pendidikan Sejarah, yang telah berjuang bersama dalam menempuh pendidikan S1 pada prodi Pendidikan Sejarah. v ABSTRAK ELYA FRANSISCHA RENANDA 16.1.01.02.0004 : Studi tentang Kepercayaan Kaharingan di Bangkal, Kecamatan Seruyan Raya, Kabupaten Seruyan, Kalimantan Tengah, Skripsi Sejarah, Fakultas Keguruan dan Ilmu Pendidikan Universitas Nusantara Persatuan Guru Republik Indonesia Kediri, 2020.
    [Show full text]
  • 249 Acculturation and Its Effects on the Religious and Ethnic Values Of
    Journal of Social Studies Education Research Sosyal Bilgiler Eğitimi Araştırmaları Dergisi 2019:10 (3),249-275 www.jsser.org Acculturation and Its Effects on the Religious and Ethnic Values of Bali’s Catur Village Community I Wayan Winaja1, I Wayan Sukma Winarya Prabawa2, & Putu Ratih Pertiwi3 Abstract The primary aim of this paper is to identify the best practices for multicultural communities looking to co-exist in the same territory, using Catur village as a case study. Society brings together people of different cultures, and, for people to stay in harmony concerning each other’s culture, there must be crucial practices that make such harmonious living possible. This research, therefore, explored the concept of acculturation and its effect on the Balinese and Chinese communities living in Catur village in the Kintamani district of Bali, Indonesia. Data were collected using pre-prepared unstructured questionnaires administered verbally to five different groups of respondents involved in the study. The researcher also observed the values and practices of both communities during the interview period. The data collected were analysed using the thematic analysis method. The study revealed religious, cultural, language and local administration acculturation effects on the Balinese and Chinese communities living in Catur village. The Chinese community has adapted to the practices and values of the Balinese community, whose members are indigenous to the region, such as adopting the Balinese naming system for their children. This study’s findings provide a foundation for the government authorities to promote harmonious relationships in the diverse community within their jurisdictions. Keywords: acculturation, culture, community, ethnic diversity, religious diversity.
    [Show full text]
  • Download Article
    Advances in Social Science, Education and Humanities Research (ASSEHR), volume 147 1st International Conference on Social Sciences Education "Multicultural Transformation in Education, Social Sciences and Wetland Environment" (ICSSE 2017) Relation Between Religion and Social Integration Toward Multicultural Community of Dayak Halong Moh. Zaenal Arifin Anis Deasy Arisanty History Department Geography Study Department Faculty of Teacher Training and Education Faculty of Teacher Training and Education Universitas Lambung Mangkurat Universitas Lambung Mangkurat Banjarmasin Indonesia Banjarmasin, Indonesia [email protected] [email protected] Abstract— Study of interreligious relationships can build has a stereotype of the results of its historical experience when social integration is still interesting to be discussed. This paper interacting with other ethnicities. This statement informs that dissects social relations between religions through a qualitative the Indonesian nation is a new nation compared to other ethnic approach. The results of this study inform that interreligious groups in the archipelago. relationships built on the pride of primordial identity as Dayak Historical records inform, that ethnics in the archipelago in Halong. People have prioritized for kinship, harmony, and respect differences in belief according to the ancestral the past many develop themselves by building ethnic recommendations. Kinship is a Dayak Halong culture that they kingdoms (ethnic-state). The kingdoms are based on Hinduism still care to build social integration. and Buddhism, and the sultanates with Muslim as their official religion. The entry of Hinduism, Buddhism and Muslim Keywords— Interfaith Relations, Social Integration, and Dayak became a state religion not through a military expansion but Halong Communities with a soft meeting. None of the kingdoms in the archipelago are involved in a palagan sparked by religious issues.
    [Show full text]
  • 'Panaturan' of the Dayak Ngaju Community
    Isolec International Seminar on Language, Education, and Culture Volume 2020 Conference Paper The Religious Text ‘Panaturan’ of the Dayak Ngaju Community Putu Sutama, Maria Arina Luardini, and Natalina Asi Universitas Udayana, Denpasar; Universitas Palangka Raya, Palangka Raya; Universitas Palangka Raya Abstract The ethnic of Dayak Ngaju is one of the Dayaks in Central Kalimantan. This ethic group has a native belief named Kaharingan, which is later on called as a religion. Kaharingan religion was previously called as Naju beliefs, Hiden religion and even Kafir or unbelievers. In its process, in 1972, this belief is associated within Hinduism or Hindu Kaharingan. This religion has a holly book, Panaturan, in which most of the texts are used by most of Dayak Ngaju community for religion purposes. To have a comprehensive picture of this religious text, this article used two approaches: semantic structures and its ideology to have a deeper relationship between text and thought. To see the religious text, two factors were examined, respectively the semantic structure Corresponding Author: and ideology to see cohesiveness and texture in text-ology. The findings show that Putu Sutama Panaturan is a transformation of the Wedanta Scriptures which have been acculturated [email protected] with local genius of the Dayak civilization. The participants on Panaturan indicate the Received: 17 February 2020 ideology of this belief. Accepted: 20 February 2020 Published: 27 February 2020 Keywords: religious text, semantic structures, ideology Publishing services provided by Knowledge E Putu Sutama et al. This article is distributed under the terms of 1. Introduction the Creative Commons Attribution License, which permits unrestricted use and The Dayak tribe (called as DT) is one of the ethnic groups in the Archipelago which still redistribution provided that the grows and develops in its own culture.
    [Show full text]
  • The Importance of Dutch and German 19Th Century Sources
    thropo n log f A y o R Baier, J Anthropology Rep 2017, 2:1 l e a p n r o r u t s o J Journal of Anthropology Reports Short communication Open Access The Importance of Dutch and German 19th Century Sources Baier PM FIA, W.-Fr.-Laur-Weg 6, 72379 Hechingen, Germany *Corresponding author: Baier PM, FIA, W.-Fr.-Laur-Weg 6, 72379 Hechingen, Germany, Tel: 07471-1489; E-mail: [email protected] Received date: July 03, 2017; Accepted date: July 29, 2017; Published date: Aug 15, 2017 Copyright: © 2017 Baier PM. This is an open-access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution License, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited. The Importance of Dutch and German part of Southern Borneo and the independence of the Dayak tribes ended.6 These historical facts are legendary, but they are the earliest The most recent publications of the Kaharingan Religion in Central hints to the famous Putri Junjung Buih, the ancestress of the Banjar Kalimantan claim on the statement, that the original tribal religion of kingdom.7 In many Malayan and Indonesian princely chronicles one the Dayak Ngaju is the oldest religion of the world and the most found Putri Junjung Buih as an ancestress of regional kingdoms, at original, orthodox and standing religion of mankind. God himself least from Sumatra/Malaya until the Celebes Sea.8 According to manifested this religion as the world religion that is the “compass”, the Overbecks translation the Sejarah Malayu narrates: “Once upon a day guiding line for human life; and in the future probably Kaharingan will a mass of foam came floating down from the upper waters of the river.
    [Show full text]
  • Program-Book-PAHMI-2017.Pdf
    WELCOME ADDRESS Assalamu’alaikum Wr.Wb. As the Dean of the Faculty of Humanities Universitas Indonesia, it is an honor for me to be the host of this prestigious annual conference, the 11th International Conference on Malaysia-Indonesia Relations (PAHMI 11) in 2017. It is a great pleasure to welcome all speakers, presenters, and participants in this conference. The conference this year is organized in conjunction with the 50th anniversary of ASEAN and 60th anniversary of diplomatic relation between Indonesia and Malaysia. Over the decades, we have seen many ups and downs in the relationship between Indonesia and Malaysia. We should be pleased that we have managed to keep the good relationship between these two countries. As an annual meeting for scholars, researchers, students, practitioners and individuals from Indonesia, Malaysia and other countries, I believe that PAHMI is a good opportunity for us to share our valuable knowledge, as well as to strengthen the friendship among us. As we all know, we are currently at an important stage towards the realization of ASEAN Economic Community; therefore, I hope this conference will produce fresh and progressive ideas to support our preparation in welcoming the AEC. I certainly hope we will be able to continue this collaboration to develop our field of study, both in Indonesia and Malaysia. On behalf of the Faculty of Humanities Universitas Indonesia, I would like to take this opportunity to thank our counterpart, the Faculty of Arts and Social Sciences University of Malaya, the organizing committees from the History Department and the Archeology Department of our faculty for your dedication to ensure the success of this conference.
    [Show full text]
  • The Traditional Religion of the Dayak in West Kalimantan: Analysis of J.U
    The Traditional Religion of the Dayak in West Kalimantan: Analysis of J.U. Lontaan’s Monograph a b M. Ikhsan Tanggok *, Muhammad Rifqi Hawari a Syarif Hidayatullah State Islamic University Jakarta, Indonesia b Sunan Kalijaga State Islamic University, Yogyakarta, Indonesia *corresponding author: [email protected] Received: 5-3-2021; Revised: 27-4-2021; Accepted: 29-4-2021 DOI: 10.31291/hn.v10i1.597 Abstract The aim of this paper is to explain Lontaan's views on the religious beliefs of the Dayak people in West Kalimantan as set forth in his book The History of Customary Laws and Traditions of West Kalimantan. It concentrates on the concept of traditional Dayak religion in Lontaan's work, which is still developing today even though the Dayak have embraced religions foreign to their island. In understanding, examining and explaining Lontaan‟s monograph, this paper uses a descriptive hermeneutical method. The source of this paper is the book The History of Customary Laws and Traditions of West Kalimantan by Lontaan. The data of this paper is Lontaan‟s field observations and interviews involving religious and traditional figures in West Kalimantan, which he compiled in The History of Customary Laws and Traditions of West Kalimantan forty-five years ago. The focus of this paper is the traditional Dayak religion (Kaharingan) and concerns the beliefs in God, spirits and ancestral spirits that it comprises. Based on the results of our research, it is clear that Lontaan succeeds in showing that the Dayaks‟ beliefs about spirits or gods and ancestral spirits can affect their daily lives.
    [Show full text]