KAD JŪS SUGEBĖTUMĖT VISUS SUBURTI PRIE SAVO „VARPŲ“! Monsinjoras KAZIMIERAS VASILIAUSKAS ISSN 1392-0669 LITERATŪROS ALMANACHAS ’39 ŠIAULIAI V A R P A I 2018 Vyriausiasis redaktorius LEONAS PELECKIS-KAKTAVIČIUS Redaktorė SILVIJA PELECKIENĖ Dailininkas BRONISLOVAS RUDYS Redakcijos kolegija: VIKTORIJA DAUJOTYTĖ ALGIRDAS GLUODAS DONALDAS KAJOKAS VYTAUTAS MARTINKUS KĘSTUTIS NASTOPKA RĖMĖJAI: Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas remia projektą „Kultūros, meno, mokslo procesų atspindėjimas ir analizė „Varpų“ almanache“. Remiamos rubrikos: Lietuvos Respublikai – 100, „Varpų“ svetainė, Kuriantys Šiauliai, Mūzos, Proza, Kultūros istorija, Kūryba ir gyvenimas, Mokslas. Kritika. Paramos suma 2018 metais – 2000 Eur. Šiaulių miesto savivaldybė LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO narys, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulik UAB „Sabalin“ (direktorė Regina Arcišauskaitė) UAB „Rūta“ (direktorius Arūnas Radzevičius) © VARPAI, 2018 (39) Almanachas sumanytas 1942 metais Leidžiamas nuo 1943 metų „Varpų“ sumanytojas – lingvistas prof. Algirdas Julius GREIMAS (1917 -1992) Pirmasis redaktorius – prozininkas Kazys JANKAUSKAS (1906 -1996) Sprendimas atnaujinti „Varpų“ leidybą priimtas 1988 m. rugsėjo 14 d. Leidimas atnaujintas 1989 metais Varpai 2018 (39) 3 PETRAS VAIČIŪNAS 4 Lietuvos laukų mes sūnūs... Senųjų „Varpų“ skambesys ALVYDAS JOKUBAITIS 5 Šiandien Šalkauskis mums yra priekaištas. Laureato žodis ROMAS SADAUSKAS 7 Gūdžių dienų gūdus motyvas. Eilėraščių ciklas 16 Andrius KONICKIS: „Filosofija – geras būdas ugdyti skaitytoją.“ Lietuvos Respublikai – 100. „Varpų“ svetainė ONUTĖ GAIDAMAVIČIŪTĖ 38 Kūryba, kaip ir gamta, lydi visą gyvenimą. Mūzos CLANDESTINUS 49 Ledėjanti. Apsakymas JUOZAS TININIS 58 Trys novelės. Literatūrinis palikimas DALIA ČIOČYTĖ 76 Pirmasis Lietuvos krikšto mėginimas Sauliaus Šaltenio romane „Basas ir laimingas“. Mokslas. Kritika LEONAS PELECKIS- 84 Homo legens Česlovas Vaupšas. KAKTAVIČIUS Lietuvos Respublikai – 100. Šių dienų istorija LIBERTAS KLIMKA 89 Didžiosios Šiaulių gegužinės. Kultūros istorija JONAS NEKRAŠIUS 95 Nuo rusiškos lektūros iki dešimtmečių be šiaulietiškų knygų. Šiaulių knygos istorija MINDAUGAS PELECKIS 125 Religinių praktikų įvairovė Indonezijos Balio ir Javos salose. Kitos kultūros 145 Kronika Varpai 2018 (39) 4 PETRAS VAIČIŪNAS * Lietuvos laukų mes sūnūs Degam meile Lietuvos! Nebaisus mums joks siaubūnas, Kai nebijom mirt dėl jos. Plaukia Nemunas nuo amžių Toks galingas per laukus. Audros vyro nesuglamžo! Dėsim Lietuvai aukas! Plieno rankoj laisvės kardas, O širdy kovos malda. Lietuva mums aukso vardas. Dėl tėvynės mirt saldu!.. Varpai-1943 Varpai 2018 (39) 5 ALVYDAS JOKUBAITIS ŠIANDIEN ŠALKAUSKIS MUMS YRA PRIEKAIŠTAS Dėkoju už apdovanojimą. Internetinio mąstymo laikais sunku pasakyti ką nors nuoširdaus, kas nebūtų narcicizmas, egoistinė savimeilė ir gudriai apgalvota autopor- tretinė nuotrauka, vadinama selfie. Facebook’as yra veidmainiavimas. Žmogaus gyvenimas nėra toks, kaip apie jį pasakojame ar rašome. Šventajame rašte pasakyta, kad žmonės yra veidmainiai. Tai dabar rodo veidaknygės. Nuoširdžiai, jeigu tai dar įmanoma, noriu pasakyti, kad jaučiu didelę pa- garbą Šalkauskiui. Jis po 1918 metų Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo dau- giausiai prisidėjo prie lietuvių filosofijos, kuri niekada rimtai negyvena mūsų krašte. Šalkauskio kūrybos užteko tam, kad lietuviai sovietmečiu atsilaikytų prieš sovietiją. Šiandien šiam autoriui gali būti pasakyta daug gražių žodžių, tačiau jis iš tikrųjų yra patrauktas į šalį. Šalkauskis dėl to nesupyktų. Jis pats pasitrauktų į šalį nuo mūsų Lietuvos. Kol kas mažai pastebėta, kad Šalkauskis yra vienas talentingiausių Lietuvos politinės filosofijos autorių. Jo vardą dažniausiai įprasta tapatinti su kultūros filosofi- ja. Tačiau jo kultūros filosofija buvo tik Vakarų filosofijos pritaikymas jaunos, ant kojų besistojančios, lietuvių tautos kultūrai. Siūlydamas kultūros filosofiją, Šalkauskis siūlė lietuvių tautos ugdymo pedagogiką. Kol kas mažai pastebėta, kad niekas iš tar- pukario Lietuvos filosofų nebuvo toks nuoseklus demokratas, kaip Šalkauskis. Jis turėjo talentą politinei filosofijai. Šiuo atžvilgiu su juo gali lygintis nebent tik Myko- las Römeris. Tačiau dabar Šalkauskiui nepadeda net tai, kad jis buvo demokratas. Nes jis dar buvo katalikas. Socialinės inžinerijos suklestėjimo laikais į katalikus žiūri- ma kreivai. Sovietinėje Lietuvoje ateizmo muziejus buvo įrengtas bažnyčioje. Gali būti, jog tai vienas iš mūsų nutylėtų rekordų, neįrašytų į Guinesso knygą. Varpai 2018 (39) 6 Lietuviai šiandien tapo tokie laikini, kad lietuviais lieka tik todėl, kad artėja Lietuvos pabaiga. Jie nebesijaučia nesutraukomais ryšiais surišti su tėvyne. Beveik milijonas lietuvių šiandien yra ne piliečiai, o tik užsienyje uždarbiaujantys žmonės. Visuomenė jiems pasidarė tokia pat išorinė, kaip kalnai, jūra ir medžiai. Sociologai pasakytų, kad dabartiniai lietuviai domisi politiniais reikalais. Tačiau tai toks pat pa- viršutiniškas domėjimasis, kaip namo grįžtančio pavargusio Šiaulių taksisto atsibo- dusių gatvių stebėjimas. Lietuvis šiandien daugiau yra ne politikos veikėjas, o stebėto- jas. Jis politikos neįtraukia į savo asmeninio gyvenimo, įsipareigojimų ir sentimentų apžvalgą. To bijojo Šalkauskis. Mes esame iš kito pasaulio, negu jis. Mes galvojame padarę didelę pažangą, tačiau tik telefonais, o ne dvasia. Dabartinis Lietuvos pertvarkymas būtinai reiškia vidinio žmogaus pavertimą išoriniu žmogumi. Tai, kas krikščionims atrodė kaip paini ir iki galo nesuprantama asmens mįslė, modernusis žmogus atidavė jo sukurtam mokslinio pažinimo tribunolui. Visuomenės pertvarkymas šiandien suprantamas kaip vidinio žmogaus pavertimas iš išorės valdomu žmogumi. Vidinis žmogus vis giliau traukiasi į pogrindį. Aristotelio mintis apie žmogaus buvimą politiniu gyvūnu įgauna naują prasmę. Dabar žmogus suvokiamas kaip socialinio konstruktoriaus elementas. Lietuviai kalba apie politiką, tačiau tai daro ne savo paties, bet iš kitų pasiskolintais žodžiais. Klausydamas mūsų aukštųjų politikų pasisakymų visada bijai, kad nepasakytų, ką galvoja. Iš moralės ir politikos vis sparčiau traukiasi savo žodžiais mąstantis žmogus, kurį keičia įvairiausių ekspertų skaičiavimai, matavimai ir komentarai. Dabartinei politikai nereikia asmens. Jai nereikia blaivaus požiūrio į žmogaus prigimtį. Turime gerą santvarką, tačiau negalime paaiškinti, kodėl nemažėja blogai ir žiauriai besielgiančių žmonių. Machiavellis buvo įsitikinęs, kad krikščionybė tinka tik vienuolynui, o ne politikai. Šalkauskis su tuo nesutiktų. Jis nenorėjo, kad Dievas, siela, dorybė, sąžinė, moralinis tobulėjimas, meilė, gailestingumas, pasiaukojimas, išmintis ir atleidimas būtų išstumti iš žmogaus savivokos. Šiandien Šalkauskis mums yra priekaištas. Jo asmenybės gelmė neišnykdavo susidūrusi su politika. Mūsų politikai yra tik pavidalas tų, kuriais tikėta. Dabartinės Lietuvos politikos lėkštumas sukuria ryškų kontrastą Šalkauskio asmenybei. Tarp žmonių “aš” ir politikos atsirado praraja. Šalkauskis manė, kad politika prasideda nuo pirmojo vaiko pasakyto žodžio, pirmos perskaitytos knygos, pagarbos mokyto- jui, sutvarkytos namo laiptinės, pasiaukojimo už draugą, meilės tėvams ir ištikimy- bės, kuri politikoje vadinama patriotizmu. Prie šių dalykų verta sugrįžti, net jeigu apie tai pradėjus kalbėti, pusė Lietuvos žmonių tuoj pat interneto portaluose pradėtų rašyti keiksmažodžiais. Šalkauskis juokiasi iš mūsų. Kvailių keiksmažodžiai nepadaro išmintingais. Šalkauskio knygos ir straipsniai laukia kitos Lietuvos. Ačiū už dėmesį. Dėkoju Šiauliams, kurie kelias dienas tapo Lietuvos intelektualine sostine. Alvydas JOKUBAITIS 2018 m. Stasio Šalkauskio premijos laureato inauguracinė kalba, pasakyta Šiauliuose. “Varpams” suteikta išskirtinė teisė ją išspausdinti. Varpai 2018 (39) 7 ROMAS SADAUSKAS GŪDŽIŲ DIENŲ GŪDUS MOTYVAS eilėraščių ciklas “Rudeniniai “Varpai” pasirodys kaip tik man ropščiantis per 80-čio slenkstį. Tokio amžiaus rašėjams derėtų uždrausti poezijas kurti. Bet šitie eilėraščiai susikaupė labai ilgainiui, rašant ir leidžiant prozos knygas ir tik retkarčiais užrašų knygelėse paeiliuojant. Dabar tas “eiles paklydėles” surenku, ką skelbiu, o ką ne; taip ir į senokai skaitomus “Varpus” pataikiau.“ Varpai 2018 (39) 8 PARTIZANŲ LOPŠINĖ ... palinko liepa šali kelio palinko ir nulūžo gyvenimas vieni pavojai kas tyli ir kas ūžauja kas tolima kas artima kas gvoja kas vaitoja arba loja kas tikra kas tik manoma ar neįmanoma iš mylimųjų tik mirtis ištikima tik ji viena vaduoja iš pavojų Varpai 2018 (39) 9 VAKARĖ ... virš Žagario žvaigždelė vakarė virš Žagario kraujuota žvaigždė ėjo vyrai į mirtiną karę ne laimėti o galvas padėti ir padėjo į dangų žiūrėjo nuo kietų akmens grindinių o vakarė kraujavo žėrėjo stingdė širdis žvėrių ir žmonių virš Žagario žvaigždė vakarė iki šiol nepaliovė žėrėti mes atėjome prie Žagario į žvaigždes viršum ežero pažiūrėti Varpai 2018 (39) 10 ŽEMINIŲ EILĖS ... susigraudino senelis prisiminęs kaip partizaniškoje jaunystėje kūrė eiles žeminėje ir kaip jų klausydavosi virtusių dainomis tarsi žeminės žvakelė ilgai plazdėjusi tik širdyse ir lūpose ta žeminių poezija ilgainiui rado kelią į knygą susigraudino senelis pavadintas joje poetu Varpai 2018 (39) 11 MOTYVAS ... prie tos duobės prie tos balos prie tos durpynės kur apyniai ir karklavijai susiviję susipynę užkimę gegužės tebekukuoja tebeverkauja čia sumestus ir nukankintus miško brolius tebemini teberokuoja aprauda jų likimą tai toks gūdžių dienų gūdžių dainų gūdus motyvas kam nors vėlyvas o kam nors galbūt ankstyvas Varpai 2018 (39) 12 SENAJAME KLUONE ...peludės