Parodos atidarymo metu (2008-12-31) kalba Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygandas Ušackas. D. Mukienės nuotr. Parodų salėse

Niko Pirosmanašvili (1862–1918) Niko Pirosmanašvili kūriniai – Vilniuje

m. gruodžio 31 d. Lietuvos Niko Pirosmanshvili (1862–1918) Creations in Vilnius 2008 dailės muziejuje atidaryta į Dr. Irina ARSENISHVILI kultūros programą „Vilnius – Europos On 31 December 2008 at the National Art Museum of Lithu- kultūros sostinė 2009“ įtraukta ania a creativity exhibition of the world famous Georgian pasaulinio garso gruzinų dailininko painter Niko Pirosmanashvili (1862–1918) “Pirosmani“ Niko Pirosmanašvili (1862–1918) was opened. It is included into the cultural programme kūrybos paroda „Pirosmani“, kuri čia “Vilnius – the European Capital of Culture 2009“ and will be bus eksponuojama iki 2009 m. gegužės exposed there until 31 May 2009. The exhibition contains 35 Pirosmani creations from the collections of the Georgian 31 d. Parodoje – 35 Pirosmani kūriniai National Museum. iš Nacionalinio Gruzijos muziejaus The article deals with the Georgia’s National Museum’s rinkinio, kurie apdrausti 102 mln. litų senior art collections’ treasurer’s presented painter’s Niko suma (visą šią sumą skyrė parodos Pirosmanishvili (Pirosmani) life and creativity, which is generalinis rėmėjas „BTA draudimas“). century old exclusive and original part of Georgian art. The Išsamiau apie dailininką Gruzijos painter lived and created at the turn of the nineteenth to the twentieth century, when Europe and Georgia were forming nacionalinio muziejaus vyriausiosios the twentieth century art concepts. The contemporary viewer meno rinkinių saugotojos dr. Irinos appears in front of the Pirosmani creations, his art seems ARSENIŠVILI straipsnyje. close, the one causing deep emotions and charm.

30 LIETUVOS MUZIEJAI 2008’4 iko Pirosmanašvili (Pirosmani) saviti darbai – šimtmečių Nsenumo gruzinų meno išskirtinė ir originali dalis. Tapytojas gyveno ir kūrė savo darbus devynioliktojo ir dvidešimtojo amžių sandūroje, kai Europoje ir Gruzijoje formavosi dvidešimtojo am- žiaus meno koncepcijos. Šiuolaikiniam žiūrovui atsidūrus prieš Pirosmani kūrinius, jo menas pasirodo artimas, sukeliantis gilias emocijas ir žavesį. Kur slypi Pirosmani fenomenas?  Tarp savo amžininkų Niko Pirosmani išsiskyrė ypatingu talentu reikšti metaforinę ir sintetinę visatos sampratą. Jo meno pasaulis atspindi žmonių tikrovės, gamtos, gyvulių ir daiktų įvairovę. Ta- Parodų salėse pytojui gyvenimas ir menas, menas ir žmogus – neatsiejami. Jo mąstymui būdingas mitologizmas. Mitologinis pasaulio suprati- mas tiesioginis, paprastas ir suprantamas. Meno pasaulis, kurį atskleidžia Pirosmani, – tai gyva tikrovė, šiame pasaulyje gyvų būtybių likimas vaizduojamas jausmingai ir intymiai. Jis abstra- huotas iš empirinių įvykių eigos, kasdienio gyvenimo, turintis savo aspektą ir vidinį taisyklingumą.  Pirosmani paveiksluose viskas apčiuopiama, juntama ir regi- mai įtikima. Tikrovė, daiktai įgyja naują prasmę, paklūsta ypa- tingam visatos tobulumo bei jo sintetinio ir dvasinio pobūdžio supratimui, o tai savo ruožtu suponuoja intuityvų pasaulio paži- nimą. Tapytojo vaizduojami žmonės, gyvuliai, daiktai egzistuoja įdvasintame pasaulyje ir tas įdvasinimas yra jų meninio suvoki- mo bei išraiškos būdas.  Pirosmani tapybos subjektai – žmonijos ir krikščionybės am- žinosios temos: vynuogių derlius, Velykos, bažnytinės šventės, istoriniai personažai, Gruzijos gamta ir jos žmonių papročiai, gyvūnų pasaulis. Įvairių Tbilisio ir jo gimtojo Kakheti gyventojų sluoksnių vaizdavimas užima itin svarbią vietą jo kūryboje. N. Pirosmani. „Kiemsargis“. Klijuotė, aliejus,  Tapytojo požiūris į visatą, žmogų, kiekvieną gyvį kupinas mei- 106,5 x 48,5 cm

N. Pirosmani. „Šeimos iškyla“. Klijuotė, aliejus, 71 x 104 cm

LIETUVOS MUZIEJAI 2008’4 31 lės ir jo reikšmės pajautimo. Pirosmani gyvenimo istorija žinoma  Pasaulinis Pirosmani pripažinimas prasidėjo nuo 1912 metų. iš legendomis apipintų pasakojimų, o tai lėmė menininko asme- Jį „atrado“ keli Gruzijos, Rusijos ir Europos avangardo atstovai – nybė ir gyvenimo būdas. poetas Ilja Zdanevič (Ilyazd), jo brolis tapytojas Kirill Zdanevič ir  Niko Pirosmanašvili (1862–1918) gimė valstiečių šeimoje Mir- tapytojas Michail Le-Danteu, gyvenantys Gruzijoje. Broliai Zdane- zaani kaime Gruzijos Kakheti regione. Anksti netekęs tėvų, Niko vič labai daug prisidėjo prie Pirosmani palikimo populiarinimo ir užaugo turtingų vynuogynų savininkų Kalantarovų šeimoje. kolekcionavimo. 1913 metais Ilja Zdanevič pirmą sykį ekspona-  1872 metais Pirosmani persikėlė į Tbilisį kartu su Kalantarovų vo Pirosmani tapybos darbus avangardinėje „Taikinio“ parodoje šeima. Jis beveik visą gyvenimą praleido Tbilisyje. Jokio profesi- Maskvoje, o po to rašė straipsnius apie jo meną. 1916 metais jis nio išsimokslinimo neįgijo, tačiau tapyba buvo jo gyvenimo tiks- suorganizavo Pirosmani tapybos parodą savo namuose Tbilisyje. Parodų salėse las ir pašaukimas. Kad užsidirbtų pragyvenimui, Pirosmani kartais  Pirosmani tapyba pasirodė tolygi stebuklo atradimui, nes ji tapo dirbdavo smuklėse, kartais geležinkelyje. Jis net bandė užsiimti svarbi ir šiuolaikiška svarstant bendrus meno raidos klausimus. komercine veikla, bet nesėkmingai. Tapytojo gyvenimas buvo Jo darbai, nesusiję su profesionalios tapybos tradicijomis, atitiko sunkus ir tragiškas. Pirosmani pažįstamų ratas – tų laikų Tbili- jo laikų siekius ir avangardinio meno užduotis. sio žemesnių luomų atstovai, smulkūs prekybininkai ir smuklių  Devynioliktojo ir dvidešimtojo amžių sandūroje Prancūzijoje savininkai. Jis dažnai tapydavo iškabas ir paveikslus smuklių, už- pasirodė savamokslio tapytojo primityvisto H. Rousseau darbai. eigų ir dirbtuvių savininkams už kasdienę duoną, gėrimą ir dažus. Dvidešimtojo amžiaus pradžios avangardistai (M. de Vlaminck, A. Tapytojas buvo benamis ir neturėjo giminių. Karts nuo karto jis Matisse, J. Braque, R. Dufy, P. Picasso ir kiti) priešindamiesi „aka- nuomodavo mažą kambarėlį kokiame nors rūsyje ar po laiptais, deminiam“ menui, interpretavo H. Rousseau meną kaip tiltą į gilią dažnai nakvodavo ten, kur dirbdavo. Pasakojimai, perduodami iš praeitį. Po 1910 metų didelis susidomėjimas „naiviu“ ir primityviu kartos į kartą, leidžia susidaryti vaizdą asmenybės, pasižyminčios menu tapo madingas ir Rusijoje bei Gruzijoje. Rusų neoprimity- giliu dvasingumu, originalumu ir vidine nepriklausomybe. Kaip kū- vistams (M. Larionov, N. Gončarovai, A. Ševčenko, M. Le-Dan- rėjas, jis pasikliovė savimi, darbai išsiskyrė iš visų kitų. Pirosmani teu, V. Čekrigin ir kt.) Pirosmani paveikslai buvo aukšto meninio save laikė tapytoju ir skyrėsi nuo aplinkos net ir išvaizda – rengėsi lygio primityvaus meno įgyvendinimas. Tokio lygio jie patys siekė „europietiškai“, vilkėjo švarką, kartais paltą, plačiabrylę fetrinę savo darbuose. („Jiems Pirosmanašvili darbai atrodė kaip kelro- skrybelę. dė žvaigždė, bet, siekdami prie jos prisiartinti, suprato, kad liko tam tikras atstumas tarp jų, kurio nebuvo įmanoma įveikti“. (D. irosmani laikų Tbilisyje vyravo senojo miesto egzotiškas kau- Sarabianov). Pkazietiškas gyvenimas, rytietiškos tradicijos ir stipri Europos  Šis laikotarpis Gruzijos istorijoje pasižymi ypatingu susidomė- kultūros bei meno įtaka. „Tiflis... panašus į Janusą, vienu veidu jimu krašto praeitimi – atsirado didelis noras sukurti modernų atsisukęs į Aziją, kitu į Europą,“ – rašė nežinomas autorius. meną ant atgaivintų tautinės kultūros bei meno tradicijų pamatų, priartinti jį prie europietiškos kultūros ir meno. Gruzinų kūrybinė visuomenė – rašytojai, poetai, dailininkai – Pirosmani tapybą laikė šios pageidaujamos sintezės meniniu įsikūnijimu.  Palaipsniui susidomėjimas Pirosmani augo. 1916 metais jis buvo pakviestas į Gruzijos dailininkų draugijos susirinkimą. Meni- ninko fotografija ir darbo reprodukcija pasirodė laikraštyje Tsnobis Purceli. Gruzinų dailininkai ir plačioji visuomenė jį pripažino. Po kiek laiko, nežinia kodėl, tas pats laikraštis atspausdino Pirosma- ni karikatūrą. Šis lemtingas akibrokštas žalingai paveikė subtilią tapytojo esybę. Pirosmani atsiskyrė nuo visuomenės, jo sveikata pablogėjo. Dailininkų draugijos nurodymu, jo meno gerbėjai karts nuo karto jį lankydavo, bandė jam, giliam skurde gyvenančiam, padėti. Jauni dailininkai – David Kakabadze, Lado Gudiašvili, Mi- cheil Čiaureli (būsimasis filmų režisierius) – aplankė Pirosmani 1916 metais. L. Gudiašvili jį matė paskutinis – 1917 metais. Pi- rosmani mirė vienatvėje 1918 metais. Net jo kapavietė nežinoma. „Pats tapytojo likimas keistas: lyg būtų nemiręs bet dingęs. Lyg tam, kad jo tapyba liktų anoniminė, kaip reliktas didžio primity- vaus menininko. Matai Pirosmani – ir tiki Gruzija,“ – rašė Grigol Robakidze.  Sąsajos tarp Pirosmani darbų bei vėlyvųjų viduramžių gruzi- niškos bažnytinės tapybos ir skulptūros, memorialinių paminklų ir antkapių reljefų – akivaizdžios. Tapytojas organiškai susijęs su Gruzijos kultūros bei meno šaknimis, jis buvo gyvas savo kraš- to „kultūrinės atminties“ nešėjas. Tuometinio Kakheti regiono ir miesto vaizdai, net paprastos nuotraukos neabejotinai veikė jo tapybą.  Tačiau būtų klaidinga manyti, kad Pirosmani tėra vien primity- N. Pirosmani. „Berniukas ant asiliuko“. Klijuotė, aliejus, 98 x 80 cm• vistas – tai pernelyg susiaurina tapytojo tikrąją esmę. Tai, kad jis

32 LIETUVOS MUZIEJAI 2008’4 neturėjo profesionalaus išsilavinimo ir buvo savamokslis, nesu- veikslas „Aktorė Margarita“ – tapytojo fantazijos vaizdas. Marga- menkina jo meistriškumo. Be to, šis faktas leido jam pasikliauti ritos simbolinė poza su puokšte rankose ją pristato profesiniame vien Dievo duotu dideliu talentu, o tai suteikė kūrybinę laisvę. vaidmenyje. O gamtos fonas, gėlės ir paukščiai, laisvas jų atliki-  Svarbūs ir charakteringi Pirosmani darbų atributai – monumen- mas – Margaritos vidinio žąvesio meninė metafora. Tą patį galima talumas ir simbolika. Kompozicijos lakoniškumo ir autentiško di- pasakyti apie „Ortačalos gražuolių“ moterų pavaizdavimą su gėlių dingumo nuojauta jo niekada neapleidžia, diktuoja ką paveiksle ir paukščių atributais. Pirosmani tapyba – meninė jo santykių su išryškinti, o ką praleisti. žmonėmis, nedalijamų Tapytojo mąstymas ypa- nuo gyvenimo ir tikrovės, tingas: Pirosmani šventėse išraiška. ryškus vaizdo fiksavimas iš  Savotiškas raktas Pi- Parodų salėse priekio, tipiškos „ritualinės“ rosmani meninei idėjai figūros tampa abstrakci- esti paties autoriaus pa- jomis už laiko ribų, o tai ir veikslams suteikti pava- sukuria simboliką. Vynuo- dinimai ir užrašai ant jų. gių derliaus paveiksluose Užrašų turinys nusako pavaizduotos monolitinės, paveikslo struktūrą. Kie- monumentalios gruzinės kvienu konkrečiu atveju primena Piero della Fran- bendros kompozicinės cesca nutapytas madonas, struktūros interpretacija, o gyvuliai – Altamiros ir laikas, erdvė, ritmas, for- Lascaux olose rastus stum- mos, spalvų perkeltinė iš- brų ir stirnų paveikslus. Tai raiška tiesiogiai priklauso nepaaiškinami sutapimai, nuo to paveikslo aspek- meno stebuklai. Tačiau to- to, kuris atitinka meninę kie sutapimai nėra antgam- idėją. Kūrinyje su užrašu tiniai. Tiesiog tai liudija, kad N. Pirosmani. „Liūtas ir saulė“. Kartonas, aliejus, 80,2 x 100 cm „Tegyvuoja Bego kompa- be laiko ir vietos vienumo nija, lai Dievas laimina vi- kultūros erdvėje esti vienumas ir sus geru gyvenimu“, pa- vertybių pasaulyje. veikslo atsiskleidimas iš prieko,  Pirosmani meistriškumas jo simetrija, uždarumas, judesio darbuose akivaizdus. Dauguma detalizavimas ir sustabdymas jų nutapyti ant juodos klijuotės, o laike sukuria meniškai išbaigtą, tai buvo paties dailininko sukurta glaustą vaizdą, kuris perteikia technika. Yra žinoma, kad daili- ilgaamžiškumo linkėjimų idėją. ninkas paveikslus nutapydavo per  Pirma personalinė Niko Pi- trumpą laiką, dažnai per kelias va- rosmani darbų paroda įvyko landas ar dienas. Jis tapė greitai, Paryžiuje 1969 metais. Didžiulis spontaniškai ir teptuką valdė vir- susidomėjimas dailininku paska- tuoziškai. Formų dinamiką Piros- tino Ilya Zdanevič (Ilyazd) para- mani sukūrė savo tapymo būdu, šyti knygą straipsnio, publikuoto schematiškumu. Jo kūryboje laikraštyje „Vostok“ 1914 m., formos santykis su tikru pasauliu pagrindu. Zdanevič paprašius, visuomet pasitarnavo išreikšti pa- Picasso nutapė Pirosmani por- stovius, natūralius bruožus. tretą, skirtą knygai, kuri išleista  Erdvės interpretacijos ypatumai L’Atelier Lacouriere-Frelaut 1972 Pirosmani darbuose paaiškina- m. gruodžio 13 d. su Zdanevič mi jo pasaulėžiūra. Jeigu euro- parašu. Autorinės teisės priskir- pietiškoje tapyboje vyko erdvės tos Zdanevič. Viena iš 78 kopijų, konstravimas (nuo Giotto laikų, o kurioje Picasso pieštuku pasira- moksliškai – nuo Bruneleski), tai šė Pirosmani portretą, saugoma Pirosmani konstravo daiktą, kūną N. Pirosmani. „Aktorė Margarita“ Gruzijos nacionaliniame muzie- erdvėje. Kaip ir antikos pasaulyje, juje. klasicizmo periode ir vadinamosiose „trečiose“ kultūrose, Piros-  Pirosmani tapyba ypač paveikė dvidešimtojo amžiaus gruzinų mani tiki daiktų objektyvumu. Erdvė jam taip pat turi taikomąjį po- kultūrą ir meną. Jo darbai, kaip ir gruzinų liaudies daina „Mra- būdį. Čia vyrauja objekto, ne erdvės perspektyva. Toks suvokimas valžamieri“, išreiškia tautos dvasią. Nesibaigiantis susidomėjimas priklauso pasąmonės kūrybinei intuicijai, meninės minties vienti- Pirosmani menu, kaip ir susidomėjimas praeities klasikais, liudija sumui, kylančiam iš mitologinių įžvalgų. jo darbų išliekamąją vertę.  Pirosmani būdingas metaforinis mąstymas rodo gilų vidinį pasaulį ir jo darbuose įgyja aiškią plastinę išraišką. Žinomas pa- Iš anglų kalbos vertė Skirmantė KONDRATIENĖ

LIETUVOS MUZIEJAI 2008’4 33